_12011 gegužė | Apžvalga

Šeimos politikos tango

sibiro maldaknygės autorė >> 45 p.

g8: arabų revoliucijos, internetas ir FukuŠima >> 25 p.

2011

m. g

eguž

ė. n

r. 5

(21)

(502

). Le

idži

ama

nuo

1889

m. A

tkur

ta 1

989

m.,

2009

m.

_32_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

redAktoriAus žodis4 | Už šeimą, gyvybę ir gyvenimą

APžVALgos teMA3-6 | Šeimos politika: pirmieji žingsniai6-7 | R. Dagys: reikia atkurti pagarbą šeimai8-9 | gyvenimo šventė10-12 | sunkūs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo klausimai 13-15 | Pensijų sistemos reforma pasiekė seimą15-16 | Ts-LKD po rinkimų: sustiprėjusi ir parodžiusi pavyzdį kitiems17 | a. KUbiLiUs: Mes kartu sukūrėme vidinės partinės demokratijos šventę17 | i. DegUTienė: Tikiu, kad demokratijos šventė nesibaigs

kAiMynAi18-20 | baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui

Vieningoji euroPA20-23 | stoja imigrantų traukinys europos sąjungoje24-25 | eu - penkeri

PAsAuLis25-26 | g8: arabų revoliucijos, internetas ir Fukušima27-30 | bin Ladeno mirtis: JaV užvertė puslapį, bet ne knygą30-32 | balkanai: teisingumo triumfas

ekonoMikA32-34 | Krizė baigiasi. Kas toliau?

OikOs35-37 | Lietuva – ateities Šiaurės baltijos regiono lyderė37-38 | apie buvusias sodybas privačiose miško valdose 39-40 | Lietuvos miškuose diegiamos naujausios technologijos 41-43 | Viešasis interesas – svarbus visiems

istoriko žViLgsniu 43-44 | baltų tautų skirtumai ir Vietinės rinktinės fenomenas

PiLigriMAs45-47 | sibiro maldaknygės autorė

APžVALgos AikŠteLė 47-49 | internete atveriami Kgb archyvai50-51 | Talka Kristijonui Donelaičiui

regionAi52-59 | Vandens ir žmonių kuriamam miestui - 500

keLionės 60-61 | Kataloniškasis Pirėnų autonomijų paradas

kuLtŪrA 62-63 | ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų krašto 64-66 | siūlų ir šilko nuotykiai

kryžiAžodis 65 | Laimėk kelionę į europos Parlamentą

Turinys

APžVALgos teMA

stoja imigrantų traukinys europos sąjungoje

baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui

ts-lkd po pirmininko rinkimų

krizė baigiasi. kas toliau?

ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų kraŠto

eu - penkeri

gyvenimo šventė

šilutei - 500

20

8

52

62

32

24

15

18

Šeimos tema visada yra aktuali ir reikalaujanti papildomo „jautrumo“. svarstant šią temą galbūt ir juntamas tam tikras vidinis suvokimas, kas yra ir kokia turėtų būti šeima, tačiau kartais stokojama drąsaus požiūrio į šeimą, kaip svarbią dialogo partnerę. diskusijose skiriamos tarsi dvi viena kitai priešina-mos sąvokos: tradicinė ir šiuolaikinė šeima. tradicinei šeimai suteikiamas tam tikras negatyvumo aspektas, kuria-me išryškinamas patriarchato vaidmuo, moters nelygiateisiškumas ir t. t. Šiam požiūriui priešpriešinama „šiuolaikinė“ šeima. nesiimsime išsamiai svarstyti šių sąlyginių dviejų pozicijų, nes tai būtų klampus istorikų ir etnologų tyrimų objektas. Mus domina valstybės požiūrio į šeimą klausimas ir tolesnė Lietuvos šeimos vizija. dabartinė Lietuvos šeima svarsto ne tik identiteto klausimus,

tačiau susiduria su konkrečiomis psicho-socialinėmis problemomis ir iššūkiais. statistika – negailestinga. Apie 60 proc. santuokų baigiasi skyrybomis, gyveni-mas kartu nesusituokus, vienišų tėvų ir vaikų , gimusių ne santuokoje, skaičius liudija, kas yra dabar, bet neparodo krypties, kur link turėtume eiti.

Matyt, nesutiksime žmogaus, kuris nenorėtų gyventi darnioje šeimoje ar pats turėti tokią šeimą. nuomonių, pritarian-čių darnios šeimos idėjai, spektre išryš-kėja ir vienas pamatinis klausimas: kada du žmonės – vyras ir moteris – tampa šeima? Kai susipažįsta? Kai nusprendžia gyventi kartu? Kai gimsta vaikas? Minėti klausimai suponuoja atsaką į priekaištus, „ar antspaudas ką nors reiškia“.

Pasisakantys už aiškesnį valstybės požiūrį šeimos klausimais ir siekiantys

formuoti ateities šeimos viziją dažnai susiduria su pastabomis, esą nesugebą suprasti šiandienos šeimos ir visuome-nės realijų. Mes negalime neigti minėtų iššūkių šeimai, vis dėlto galėtume klausti, ar valstybė turi pakankamai instrumentų formuoti šeimos kaip institucijos viziją. Manytina, kad kylant vertybinei diskusi-jai, kas svarbiau – individas ar bendruo-menė, dažnai lemiamas vaidmuo tenka liberalaus požiūrio nuostatai, kurios jausminės pagavos išraiška galėtų būti „mes jaučiamės šeima“, todėl tarsi netiks-linga kažką papildomai reglamentuoti. akivaizdu, turėtume vengti kraštutinio požiūrio taškų ir siekti konsensuso, nes išryškinę vien tik individo svarbą, galime prarasti ar bent jau susilpninti bendruo-meninius ryšius.

Kažkada teko skaityti apie vie-ną tyrimą, kurio metu buvo apklausti

Šeimos poliTika: pirmieji žingsniainerijus ŠLePeTys

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

straipsnio autorius su šeima

_54_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011 APžVALgos teMAredAktoriAus žodis

Redaktorius Kęstutis Danielius RiMKeViČiUs

Už šeimą, gyvybę ir gyvenimą

i viršelis • „Šeimos politikos tango“. Modeliai – rasa ir Andrius kašėtos. Martynos žilionytės nuotrauka.ii viršelis • Martynos žilionytės, ramintos žūsinaitės, scanpix, dainiaus Mickevičiaus, Mattiso granrudo, www.photo-service.europarl.europa.eu nuotraukosiii viršelis • „Šilko vasara“. Lauros Augulytės tapyba ant šilko.iV viršelis • 500-mečio šventė Lietuvos kultūros sostinėje 2011 – Šilutėje. Martynos žilionytės nuotraukos.

gegužę švenčiame Motinos ir Šeimos šventes. Katalikų kalendoriuose visas šis mėnuo skirtas Marijai – Dievo Motinai. Tikriausiai todėl šįkart ir „apž-valga“ tokia šeimyniška. gal ir nežur-nalistiškai elgiamės sensacingus įvykius ar karštas aktualijas nustumdami kiek tolėliau ar net visai į paraštes ir atiduo-dami pirmuosius puslapius šeimos temai. galbūt sulauksim ir kokio aštriadančio skaitytojo pašaipos – ką naujo galima pasakyti apie tradicinę šeimą... Vis dėlto galėtume atsikirsti – jei, pristačius visuomenei Šeimos politikos pagrindų įstatymą, kilo nemenkas bruzdesys, vadinasi, aptarti yra ką.

Kita, ne mažiau šeimyniška, bet dėl įvairių interesų susikirtimų nepalygina-mai „karštesnė“ ir turinti didžiulį emoci-nį krūvį, „apžvalgos“ tema – tai Pagal-binio apvaisinimo įstatymo projektas. Dėl didelio visuomenės dėmesio seimo sveikatos reikalų komitetas net buvo ėmesis slapukavimo politikos – rengė uždarus posėdžius. birželio pradžioje šių posėdžių rezultatas jau keliauja į seimą. Taigi pasidomėjome, koks buvo tas įstatymo projekto kelias – gal lygus, o gal labai duobėtas... Žinoma, domintis tokia tema, kur pagrindiniai veikėjai – su nevaisingumo problema susidūrusių šeimų ir žmogaus gyvybės nuo pat jos pradėjimo momento likimai – kur tik

prisiliestum, visur skauda, visur atvira žaizda. ir norisi tada sekminių himno žodžiais melstis: „Laistyk, kas išdeginta, gydyk tai, kas sužeista...“

Šeima – gyvybės lopšys. Čia prasideda gyvenimas. idealiu atveju nerūpestingas, kupinas artimųjų meilės ir rūpesčio. Kito-kia realybė dažnai aplanko, kai gyvenimo saulė jau krypsta vakarop. Pensinis amžius, ypač ekonominių krizių laikotarpiu, tampa sunkiu išmėginimu, savotišku išgyvenimo realybės šou. Tik paties šou čia nedaug, o sunkios ir skaudžios realybės – aps-čiai. ekonominė krizė, žiojėjanti juodoji praskolintos „sodros“ skylė, emigracija ir sparčiai senėjanti visuomenė – tai veiks-niai, kasdien vis labiau gramzdinantys Lietuvos socialinio draudimo sistemos lai-vą. Reforma neišvengiama. Tai pripažino seimas, pritardamas valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms.

nėra namų be dūmų. Taip liaudies išmintis apibūdina ne visada tobulą šeimos kasdienybę. Šeima, kaip ir bet kokia kita bendruomenė, susiduria su įvairiausiais bendrabūvio epizodais – nuo džiaugsmin-gos ramybės iki konkurencijos ir santykių aiškinimosi. aišku, jei tvirtas šeimos verty-binis pamatas, jei sveiki ir atviri santykiai, bet kokia konkurencija galiausiai virsta nuoširdžiu bendradarbivimu. Šį principą galima būtų taikyti ir tokiai bendruomenei

kaip partija. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjun-ga-Lietuvos krikščionys demokratai, sukūrę partinės demokratijos šventę ir iš dviejų lygiaverčių konkurentų išsirinkę partijos pirmininką, šiandien įžengia į naują– bendradarbiavimo ir kryptingo ėjimo į bendrą tikslą – seimo rinkimus – etapą. Taigi gyvenimas tęsiasi.

Lietuva jau septynerius metus priklauso europos sąjungos valstybių šeimai. es kaip tikroje šeimoje dalija-masi viskuo – ir parama, ir rūpesčiais. Pavyzdžiui, pabėgėlių iš Šiaurės afrikos antplūdis į pietinę europą nėra tik italijos problema – tai visos Šengeno erdvės šalių rūpestis. globalėjančiame ir informa-ciniais tinklais apraizgytame pasaulyje apskritai vis mažiau tampa svarbios geografinės sąvokos ir vis dažniau tenka įsitikinti, kad esame vienos didelės žmo-nijos šeimos nariai. ir žodis „tarptautinis“ apibūdina vis labiau prie mūsų namų ir kasdienybės priartėjančias situacijas.

Kita vertus, jokia globalioji įvairovė neatstos to, ką turime savito ir mums brangaus. Pavyzdžiui, penkis skirtingus etnografinius regionus. Viename iš jų – Mažojoje Lietuvoje – „apžvalga“ lankėsi norėdama drauge su šilutiškiais pasidžiaugti Šilutės 500-mečiu ir pajusti tą lietuvininkų ir lietuvių vienybę mieste, kuriame vanduo ir žmonės kuria gyve-nimą... ■

Redakcinė kolegija: Valdas benKUnsKas, Česlovas iŠKaUsKas, edita MieLDaŽė, Kęstutis saLiCKas, Paulius saUDaRgas

Mums rašo: Rasa baŠKienė, Julius beinORTas, asta DOLManTienė, aleksandras gRaŽeLis, Julius PanKa, Rimantas PRŪsaiTis, asta RiMKUTė, Vaiva saPeTKaiTė, Jonas sURViLa, algirdas ŠaKaLys, bernarda ŠKLėRiŪTė, nerijus ŠLePeTys, ingrida VėgeLyTė, gintaras VisaLga, gytis ŽaKeViČiUs.Kalbos redaktorė: Dalia KaMinsKienė | Dizainerė-maketuotoja: Meninė redaktorė: Martyna ŽiLiOnyTė | informacijos redaktorė: Vaida sTUnDyTė

Rašykite mums adresu: redakcija@apzvalga.euLeidėjas - VšĮ „Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas“, Teatro g. 8-17a, 03107 Vilnius. Leidinį remia eLP grupėwww.apzvalga.eu

Periodiškumas - mėnesinis leidinys. Tiražas 5000 egz.nr. 5 (21) (502), 2011 gegužėissn 1392-6721 Leidinys nemokamas © Visos teisės saugomos

gyvenantys kartu, bet nesusituokę par-tneriai. Pasirodo, kad tokioje situacijoje apie 80 proc. moterų manė, kad jos yra „žmonos“ ar „sutuoktinės“, turinčios „šei-mą“, o vyrų, panašiai manančių, buvo apie 20 proc. Žinoma, vienas ar kitas tyrimas negali apibrėžti visumos, tačiau išryškina tendencijas ir gali pasiūlyti kryptį, kuria reikėtų valstybei eiti. Liberalioji situa-cija, kai šeima traktuojama kaip atskirų individų grupė, šeimą redukavo iki namų ūkio, iki vaikų gimdymo ir auklėjimo institucijos ir pan. Kaip žinoma, šeimos išskaidymas per jos atliekamas funkcijas turi negatyvių pasekmių, kurias tenka fiksuoti ir „gesinti gaisrus“.

Prieš keletą metų Lietuvos Res-publikos seimas pritarė Valstybinei šeimos koncepcijai, kuri nurodė gaires tolesniam reglamentavimui. Vėliau buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. Dabar visuomenei pateikiamas Šeimos pagrindų įstatymas. iš oponentų pasigirsta balsų, esą šeimos institucijos reglamentuoti ne-reikia, ir seimas užsiimąs antraeile veikla. Kitaip mano šeimos politikai neabejinga visuomenės dalis, pažyminti nedovano-tiną valstybės abejingumą Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms. apžvalgininkas Tomas Viluckas straipsnyje „Valstybė be šeimos – pasmerkta“ teigia, kad norėdami būti sąžiningi, turėtume pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis ir jo nuostatos tėra deklaraci-jos... Tenka iš dalies sutikti, jog iš tiesų esama tam tikro visuminio požiūrio stygiaus, taigi minėtos įstatymų inicia-tyvos šeimos institucijos atžvilgiu turėtų duoti deramą postūmį pačioms šeimoms dalyvauti sprendžiant joms rūpimus klausimus.

Ką numato šeimos pagrindų įstatymas

Šeimos pagrindų įstatymas (to-liau – Įstatymas) tęsia prieš keletą metų priimtos Valstybinės šeimos koncepcijos nuostatas. Tikėtina, jog įstatymą priėmus, toliau bus stiprinama šeima kaip institu-cija.

Įstatymo rengėjų iš socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigi-mu, minėtas įstatymas suteiks daugiau galimybių šeimoms dalyvauti formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką. Dabar-tinė Lietuvos šeimos situacija rodo, kad vykdomai šeimos politikai dažnai trūksta

kompleksiškumo, valstybinių ir visuo-meninių institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimo. Pasak įstatymo rengėjų, siūloma šeima laikyti sutuoktinius, jų vaikus (įvaikius). Taip pat siekiama api-brėžti, kas yra šeima. Įstatyme numatyta, jog šeima laikomi sutuoktiniai – vyras ir moteris. Visuomenėje pasigirdus nuo-gąstavimų, kad sutuoktiniai, neturintys vaikų, gali būti nelaikomi šeima ir taip būtų diskriminuojami, ministerijos atstovai išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog šeima yra ir neturintys vai-kų sutuoktiniai. Manytume, logiška yra apibrėžti, kada šeima valstybės požiūriu tampa šeima. Reikalingas, sakytume, for-malus kriterijus – santuoka. atkreiptinas dėmesys į tai, kad susiklosčiusi ligšiolinė socialinė politika sudarė prielaidas gyven-ti kartu nesituokus ir turint vaikų, nes taip ekonomiškai palankiau. Žinoma, šių ydingos praktikos momentų Įstatymas pats savaime neišspręs. Reikės ir visuo-menės švietimo, ir kompleksiško požiūrio į šeimą kaip instituciją.

Kitas priekaištas rengėjams buvo dėl galimo ne santuokoje gimusių ar išsiskyrusiose šeimose gyvenančių vaikų diskriminavimo. Pasak socialinės apsau-gos ir darbo ministerijos atstovų, minėti nuogąstavimai neturi realaus pagrindo, nes įstatymai, formuojantys šeimos politiką, turi užtikrinti kiekvieno žmo-gaus nediskriminavimą dėl jo šeiminės padėties. Taip pat Konstitucija užtikrina visų piliečių teises.

Šio Įstatymo preambulė akcentuoja Konstitucijos 38 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Tuo remiantis sie-kiama užtikrinti šeimos politikos nuose-klumą, konceptualumą ir ilgalaikiškumą, veiksmų vientisumą ir koordinavimą.

Šeimos pagrindų įstatymas nustato šeimos politikos formavimo ir įgyven-dinimo principus, bendrąsias šeimos politikos formavimo nuostatas, šeimos politikos organizavimą ir valdymą (1 skirsn. 1 str.)

Įstatymas, nurodydamas šeimos po-litikos formavimo principus, į šią veiklą įtraukia šeimų organizacijas (teisės aktų tvarka įregistruotos asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos) ir su šeimomis dirbančias organizacijas, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti paslaugas šeimoms ir tėvams.

Paminėtina, kad šeimos politikos įgyvendinimas grindžiamas 5 esminiais principais. Tai: savarankiškumo, kuris skatintų pačią šeimą veikti savarankiš-kai, informavimo, kai prieinama forma pateikiama informacija apie įgyvendina-mą šeimos politiką, solidarumo, jungiant valstybės ir visuomenės bendras pastan-gas, teisingumo ir nešališkumo, siekiant lygiai ir teisingai būti objektyviems visų šeimų atžvilgiu. Taip pat kompleksiš-kumo per visuminį šeimos atliekamų funkcijų užtikrinimą.

Kaip bus formuojama šeimos politiKa instituciniu lygmeniu

7 straipsnio 2 dalies 2 punktas nu-mato, kad Vyriausybė sudaro tarpinstitu-cinę šeimos politikos komisiją, naciona-linę šeimos tarybą ir tvirtina jų nuostatus.

Ministerijoms pavedama rengti programas ir priemones, skirtas palan-kiai šeimos aplinkai kurti. Pažymėtinas išaugęs savivaldos institucijų vaidmuo. savivaldybės, užuot buvusios tik soci-alinių paslaugų teikėjos, tampa šeimos politikos vietiniu lygmeniu formuo-tojomis. Jos nusistato šeimos politikos savivaldybėje prioritetus (7 straipsnio 5 dalies, 1 skirsnis), steigia šeimos komite-tus ar pakomitečius (7straipsnio 5 dalies, 2 skirsnis).

Minėtoji nacionalinė šeimų taryba – tai visuomeniniais pagrindais veikian-ti patariamoji institucija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Šiai šeimos tarybai pavedama užduotis stebėti, kaip įgyven-dinama šeimos politika, vertinti ir teikti pastabas valdžios institucijoms (plg. 10 straipsnio 2 skirsnis)

analogiški veiksmai numatyti vietos savivaldos lygmeniu, kai šeimos taryba sudaroma savivaldybės tarybos kadenci-jos laikotarpiui pariteto principu: pusė narių atstovauja savivaldybės institu-cijoms ir įstaigoms, kita pusė – šeimas atstovaujančioms organizacijoms (plg. 11 str.)

Teiravomės Šeimos pagrindų įstaty-mo rengėjų – socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos atstovų – apie parengtą įstatymo projektą, klausdami apie esmi-nius Šeimų pagrindų įstatymo bruožus. Toliau pateikime ministerijos specialistės mintis apie šį Įstatymo projektą.

_76_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011 APžVALgos teMAAPžVALgos teMA

Manau, kad kritika yra daugiau dirbtinė. iš esmės nepasitenkinimas kyla dėl to, kad šiame įstatymo projekte šeima yra susieta su santuokos institucija. Turiu priminti, kad mūsų Konstitucija santuo-ką vienareikšmiškai apibrėžia kaip vyro ir moters sąjungą. Todėl visi tie, kurie mano, kad gali būti kitokio pagrindo šeimų, ieško pritrauktų argumentų tam, kad tokia samprata neįsitvirtintų. Šiame įstatyme nėra nurodoma į konkrečius mechanizmus, susijusius su išmokomis ir kitais finansiniais aspektais. Jame tie-siog padėti šeimos sampratos pagrindai ir pasakyta, kad valstybė skatina santuo-kos institutą. nežinau, koks sveiko proto žmogus Lietuvoje tam prieštarautų.Įstatymo projektas nėra diskriminacinis, atvirkščiai – gana lankstus. numatyta, kad net ir tais nelaimingais atvejais, kada nėra tėvo ar motinos, sutuoktiniai išsiskyrę, vis tiek tai yra šeima. iš šio įstatymo projekto „neiškrenta“ ir sene-liai, kurie, pavyzdžiui, tėvams išvažiavus dirbti į užsienį, augina anūkus.

Ar bus atsižvelgta į europos sąjungos šalių patirtį, telkiant dėmesį į šeimas, jas skatinant? Turėtume suprasti, kad europos są-jungoje yra tik 4 % pasaulio gyventojų, taigi žiūrėdami į pasaulyje vykstančius reiškinius, negalime apsiriboti vien tik ja. be to, reikia nepamiršti, kad es yra turtinga, bet mažėjančio gimstamumo zona. Tam, kad es valstybės būtų pa-kankamai gyvybingos ir jaunos, jų nor-maliai reprodukcijai palaikyti, moksli-ninkų skaičiavimais, reikia, kad vienai moteriai iki 45 m. amžiaus tektų 2,215 vaiko. Šios ribos nėra pasiekusi nė viena es valstybė. aukščiausias rodiklis yra Prancūzijoje – 2,09, o Lietuvoje – 1,55 (mūsų rodiklis, beje, atitinka es vidurkį...). Taigi turime žvelgti globa-liau ir remtis valstybių su pozityviais gimstamumo rodikliais patirtimi. beje, gimstamumas, nepriklausomai nuo šalių turtingumo ar socialinės sistemos, yra daug didesnis tose valstybėse, kur

komentaras:

Monika Kriaučiūnaitė, Šeimos politikos skyriaus vyriausioji specialistė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Vienas iš Šeimos politikos pagrindų įstatymo projekto tikslų – suteikti galimy-bes šeimoms aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką. Šeimos gerovė priklauso ne tik nuo to, ką jai gali duoti valstybė, bet ir nuo to, kiek ji pati gali daryti įtaką valstybės politikai šeimai aktualiose srityse. Šiuo tikslu įstatymo projektu siūloma įkurti visuomeniniais pagrindais veikiančią nacionalinę šeimos tarybą, kuri padėtų užtikrinti visuomenės, visų pirma, šeimos dalyvavimą sprendžiant aktualius šeimos politikos klausimus.

Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad nacionalinę šeimų tarybą sudaro socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokslo ir studijų institu-cijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Taigi šioje taryboje šeimoms ar tėvams atstovautų atitinkamos nevyriausybinės organizacijos. Pažymėtina, kad iš visuomenės buvo su-laukta pastabų, jog siekiant, kad naciona-linė šeimos taryba efektyviai veiktų, reikia tarybai suteikti daugiau įgaliojimų, – šiuo metu pastabos svarstomos.

Daugiausiai abejonių pasigirsta dėl Įstatymo projekte siūlomos „šeimos“ sąvo-kos, baiminamasi, ar šis Įstatymas į paribį nenustums nesusituokusių tėvų su vaikais. Šie būgštavimai neturi realaus pagrindo. Pačiame Įstatymo projekte pabrėžiama, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, formuodamos šeimos politiką, turi užti-krinti kiekvieno žmogaus nediskrimina-vimą dėl šeiminės padėties. be to, Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektu nėra nustatomos socialinės privilegijos, todėl nepagrįsta manyti, kad Įstatymo projekto nuostatos gali pažeisti nesusituokusių tėvų ir jų vaikų teises ar interesus.

Šiuo metu Įstatymo projektas derina-mas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Įstatymo projektas, patobu-lintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, bus teikiamas Vyriausybei.“■

r. j. dagys

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

r. Dagys: reikia aTkurTi pagarbą šeimai

Apie kuriamus šeimos politikos pagrin-dus kalbamės su Lr seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku rimantu jonu Dagiu.

kodėl reikia Šeimos politikos pagrindų įstatymo? Ar šeimos politika iki šiol nebuvo pakankamai reglamentuota?Šeimos politikos pagrindų įstatymas yra būtinas vien dėl tos priežasties, kad šiuo metu įvairiuose įstatymuose vartojami įvairūs šeimos apibrėžimai, taigi bendro apibrėžimo, kas yra šeima, nėra. Jei norime turėti vieningą ir aiškią šeimos politiką, pirmiausia reikia susitarti, kas yra šeima. Tokioje sampratų įvairovėje, kokią dabar turime, aiški politika šeimos atžvilgiu nėra įmanoma.aiškiai apibrėžus, ką laikome šeima, galima kurti šeimos skatinimo sistemą. Kalbu ne apie tradiciškai suprantamą paramą, tokią kaip išmokos, bet apie šeimai palankios aplinkos skatinimą. Valstybė turi palaikyti tai, kas naudinga šeimai.

kaip vertinate kilusią kritikos bangą dėl neva įstatymo projekte įteisintos nepilnų šeimų ar partnerystės pagrindu gyvenančių diskriminacijos?

Kalbino Kęstutis D. RiMKeViČiUs

šeimos, giminystės ryšiai yra stiprūs.Kadangi es yra turtinga, ji iš esmės koncentruojasi į materialų skatinimą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje bendros šeimos sampratos nėra, į šeimą žiūrima libe-raliau nei Lietuvoje, kita vertus, visa prancūzų mokestinė ir socialinė politika vykdoma per šeimos ir jos pajamų priz-mę, ir tokia sistema duoda rezultatų.Kitą vertus, valstybėse, kurios nėra tokios turtingos, tačiau jose šeima yra siekiamybė ir pavyzdys, gimstamumas visuomet daug didesnis. Taigi, skatinant šeimas, svarbūs du aspektai: kiek įmano-ma daugiau teikti materialinės pagalbos ir atkurti pagarbą šeimai. Televizorių ekranuose turėtume matyti ne tuos, kurie penkis kartus išsiskyrė ir rengiasi tuoktis šeštą kartą, o tuos, kurie kartu išgyveno 50 ir daugiau metų.Manau, kad moralinio skatinimo Lietuvoje labai trūko. ir seniau, ir dabar šeimą mėginama vaizduoti kaip kažką senamadiško, nemodernaus ir nesiekti-no. Komunistai savo laiku buvo sugal-voję, kad šeima yra buržuazinė atgy-vena. sovietų Rusijoje kadais mėginta išgyvendinti šeimas, bet poros metų eksperimentas kurti bendrų žmonų ir bendrų vyrų namus nepasiteisino, buvo visuomenės atmestas.Kai žmogus gauna laisvę ir mato, kad Vakarų visuomenė turtinga ir liberali, jis puola tų laisvių išbandyti. Paskui išaiškėja, kad ne viskas ten taip gerai, pradedama mėginti atsirinkti, kas tikra, o kas ne. bijau, kad tai nebūtų daro-ma per vėlai, nes vaikų, gimstančių ne santuokoje, skaičius auga. O gyventi nepilnoje šeimoje yra ne tik tragedija pačiam vaikui, tačiau iš to išplaukia ir labai daug socialinių problemų, nes tokiems vaikams reikia daugiau ben-dro rūpesčio. amerikiečiai – statistikos cinikai – labai greitai suskaičiavo, kad vaikas, užaugęs nepilnoje šeimoje, ame-rikai kainuoja 3–4 kartus brangiau negu vaikas, užaugęs pilnoje šeimoje. Lietuvo-je tokių duomenų nėra, tačiau nemanau, kad šiuo atžvilgiu labai skirtumės nuo amerikos.

Įstatyme minima nacionalinė šeimos taryba, taip pat šeimos tarybos, kurias bus galima steigti savivaldybėse. kaip gimė tokia įstatymo nuostata? Lietuvos Konstitucijos kūrėjai įrašė fundamentalią nuostatą, kad šeima yra

visuomenės pagrindas. Tarybų idėja iš esmės ir išplaukia iš šios nuostatos. Priimant kokius nors sprendimus, reikia tartis ne tik su „viršūnėmis“, bet ir su „pagrindu“. Šeima yra pati save išlai-kanti, subsidiari institucija. Ji išlaiko valstybę, o ne valstybė ją išlaiko, kaip kai kas norėtų matyti. Taigi niekam nepakenktų, jei tiek savivaldos, tiek aukštesniuose valdžios lygmenyse būtų nuolat atsižvelgiama į šeimos nuomonę ir poreikius. Daugelis tų dalykų, kurių reikia konkrečiai šeimai, yra susiję su jos aplinka, t. y. darželiai, popamokinė veikla vaikams, transportas, užimtumas ir kita, taigi didelė dalis sprendimų šiais klausimais turi būti priimama būtent savivaldybėse.

Ar tai reiškia, kad šiandien savivalda skiria nepakankamai dėmesio šeimai ir kad reikia tokių tarybų, kurios primig-tinai parodytų, kas ir kaip turi būti tobulinama?natūralu, kad savivaldybių darbuotojai per dokumentus ir statistiką dažnai ne-pastebi žmogaus. iš savo patirties galiu patvirtinti, kad tarybas formuoti tikrai verta. Kai buvo pasirašytas naciona-linis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos, sukūrėme ir priežiūros tarybą, kuri prižiūri šio susitarimo įgyvendi-nimą. su ja bendraudami mokomės: atrodo, kad susitelki į klausimus, kurie gyvybiškai svarbūs, o pasirodo, kad yra daug svarbesnių klausimų. Taryba savo buvimu ir pastabomis kreipia politikų ir valdininkų dėmesį į realius šeimos poreikius.Taigi savivaldai tokių tarybų ypač reikia. nors negalima vienodai kalbėti apie visą savivaldą, bet, deja, galiu pasa-kyti, kad socialiniai, rūpybos klausimai daugeliui savivaldybių merų rūpi daug mažiau nei, pavyzdžiui, kelių tiesimas ar statybos. socialinė rūpyba nėra itin patrauklus užsiėmimas: reikia įdėti daug darbo, o atsakas gana menkas. be to, labai sunku surasti savivaldybių tarybų narių, kurie nuolat susitiktų su gyventojais, išklausytų jų bėdas. savivaldybėse įsteigus šeimų tarybas,

bus išgirstas ne tik šeimų balsas, bet ir sužinomi realūs poreikiai.

Ar šio įstatymo siūlymas rodo, kad nacionalinis susitarimas dėl šeimos iš tiesų realiai veikia? gal yra dar pa-vyzdžių, kokios naudos davė minėtas susitarimas? Tie, kurie pasirašė nacionalinį susitari-mą, supranta, kad šeima yra pakankamai stipri institucija ir jai tiesiog reikia leisti reikštis. Pradėjome įstatymo nuos-tatomis, kuriomis įtvirtinama šeimų, stovinčių ant skyrybų slenksčio, konsul-tavimas, šeimos centrų rėmimas. Šiuo metu vyksta graži iniciatyva „Šeimų universitetas“. Ši iniciatyva ateityje bus neabejotinai plėtojama. galiausiai na-cionalinis susitarimas paskatino daugiau diskutuoti apie šeimą.Šeimų politikai įgyvendinti Vyriausybė sudarė visą veiksmų programą, tačiau ji apima daugybę smulkių aspektų, kuriuos reikia išspręsti, norint padėti šeimoms. Vieno veiksmo šiuo atveju neužtenka.

Vertinant šiandienos laimėjimus ir žvelgiant į ateitį, kokių pokyčių, darbų ir siekių matome įgyvendinant šeimos politiką?socialinio draudimo gairėse yra nuos-tata, kad į vaikų auginimą šeimose turi būti atsižvelgiama kaip į visuomenei naudingą darbą, kuris padidintų tėvų draudžiamąsias pajamas. Šios gairės jau yra parengtos ir bus realizuotos.atsirado šeimos ūkininkų programa, pradėta realizuoti Žemės ūkio minis-terijoje. Tai paramos sistema šeimos įmonėms.bus reformuojama darželių, taip pat socialinio būsto sistema. Didžiulis iššūkis laukia peržiūrėti visą mokestinę paramos bazę ir padaryti ją skatinančią turėti gausesnes ir tvirtesnes šeimas. Dabartiniai duomenys, įvertinus visas išmokas ir mokestines lengvatas, deja, rodo, kad trečias vaikas šeimoje yra tarsi našta... Visgi jei norime išsaugoti tautą, turime kalbėti ne apie 1–2 , bet apie 3–4 vaikų šeimą. ■

aiškiai apibrėžus, ką laikome šeima, galima kurti šeimos skatinimo sistemą

_98_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011APžVALgos teMA APžVALgos teMA

gyvenimo šventė

asta DOLManTienė, LR seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto patarėja

gegužės 28 d. Prienų rajone vyko Šeimų šventė, į kurią susirinko daugiau kaip du tūkstančiai dalyvių – šeimų ir šeimų organizacijų iš visos Lietuvos.

Šeima – valstybės ir visuomenės pagrindas, todėl, siekiant atkreipti dė-mesį į šeimos svarbą žmogaus gyveni-me, paskatinti šeimas laisvalaikį leisti kartu, paraginti pavienes šeimas jungtis, įsitraukti į visuomeninę ir savanorišką veiklą, sutelkti šeimų organizacijas ir sustiprinti jų bendradarbiavimą, buvo

surengta ši šventė. Tai pirmasis renginys šalyje, kuriame taip gausiai dalyvavo šeimų organizacijos.

Renginio pradžioje dalyvius Šeimų šventės globėjo vardu pasveikino – Lietu-vos Respublikos seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, akcentuodamas, kad šis renginys – vienas iš nacionaliniame susitarime įtvirtintų siekių – kurti šeimai palankią aplinką. Ši šventė – tai galimybė šeimoms susiburti, pasidalyti patirtimi ar tiesiog prasmingai praleisti laiką kartu.

sveikinimo žodį taip pat tarė šventės organizatoriai – nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo visuomeninės įgyvendinimo priežiūros tarybos primininkas Vidas abraitis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juods-nukis, Visuomenės harmonizavimo parko įkūrėjas augustinas Rakauskas. susirinkusius pasveikino Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė.

Po to vykusioje politikų ir šeimos ambasadorių diskusijoje dalyvavę seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius bitaitis, šeimos ambasadoriai asta ir giedrius Masalskiai bei Virginija ir Kęstutis Krasauskai kartu su šventės dalyviais aptarė šeimų aktualijas.

besidomintys šeimos santykių tobulinimu turėjo galimybę išklausyti psichologo algirdo Petronio pranešimą apie kūrybingumą sutuoktinių tarpusa-vio santykiuose, temas apie vyro ir tėvo, moters ir motinos vaidmenis šeimoje gvildeno judėjimo „sutuoktinių susi-tikimai“ poros – Danguolė ir Donatas

aktyviai ir prasmingai praleistos dienos turėjo puikią galimybę mėgautis eglės sirvidytės, Vytauto V. Landsergio ir gedimino storpirščio jiems dovanoja-momis dainomis.

Po renginio daugelis išvyko su vil-timi kitąmet vėl susitikti šioje šventėje. Jau dabar išvykdamos šeimų organiza-cijos pasiūlė daug patrauklių idėjų, kūrė kitų metų šventės viziją. Tai rodo, kad šeimų šventė išties reikalinga, ji moko džiaugtis buvimu kartu ir susitikus vienoje erdvėje visiems švęsti šeimos – t. y. gyvenimo šventę. ■

Zalepūgos, Daiva ir Donatas Junevi-čiai. Dr. nijolė Liobikienė kalbėjo apie artimos aplinkos įtaką šeimai, šeimos atsiskyrimo ir susitelkimo aspektus.

Šventėje aktyviai dalyvavusios vi-suomeninės organizacijos, dirbančios su šeimomis ar atstovaujančios joms, savo veiklą pristatyti galėjo dvejopai. Daugiau kaip dvidešimt šeimų organizacijų daly-vavo „mini mugėje“, kurioje kiekviena jų turėjo galimybę supažindinti su vykdo-ma veikla, užmegzti bendradarbiavimą ir pan. Taip pat organizacijos turėjo galimybę plačiai auditorijai konkrečiais pavyzdžiais papasakoti savo veiklos sėkmės istorijas, dalyviams padovanoti savo dainą, šokį ar spektakliuką.

Tos šeimos, kurios mėgsta laisvalaikį leisti aktyviau, turėjo galimybę išmė-ginti jėgas įvairiose sporto rungtyse, pajodinėti žirgais, pašaudyti iš lankų. Vaikai, tėveliams klausant paskaitų, taip pat nenuobodžiavo – stebėjo įvairius spektakliukus, išmoko kepti duonelę, pasivaikščiojo burbulais ant vandens, lai-dė aitvarus, statė svajonių miestą, žaidė su gyvūnėliais ar tiesiog šėlo gamtoje.

Šventės kulminacija tapo šeimų rinkimai. buvo renkama aktyviausia, sportiškiausia, populiariausia, kūrybin-giausia, išradingiausia, žingeidžiausia, taikliausia, didžiausia, talentingiausia ir draugiškiausia šeima. Daugiausia prizų pelnė aštuonis vaikus auginanti šeima iš Kauno.

Šventę vainikavo dainuojamosios poezijos atlikėjų koncertas. Šeimos po

dai

niau

s M

icke

viči

aus

nuot

rauk

a/

Lr s

eim

o ka

ncel

iari

jos

arch

yvas

„svajonių miestas“ – genialumas paprastume kūrybinėse dirbtuvėse koncertuoja eglė sirvidytėAktorius gediminas storpirštis šventės dalyviams dovanojo dainuojamosios poezijos koncertą

dai

niau

s M

icke

viči

aus

nuot

rauk

a/Lr

sei

mo

kanc

elia

rijo

s ar

chyv

as

dai

niau

s Lu

kšto

s nu

otra

uka/

Lr s

eim

o ka

ncel

iari

jos

arch

yvas

dai

niau

s M

icke

viči

aus

nuot

rauk

a/Lr

sei

mo

kanc

elia

rijo

s ar

chyv

as

Ast

os d

olm

anti

enės

nuo

trau

ka/L

r s

eim

o ka

ncel

iari

jos

arch

yvas

dai

niau

s Lu

kšto

s nu

otra

uka/

Lr s

eim

o ka

ncel

iari

jos

arch

yvas

Ši Šeimų šventė - tai pirmasis renginys šalyje, kuriame taip gausiai dalyvavo šeimų organizacijos

_1110_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011APžVALgos teMA APžVALgos teMA

sUnkūs pagalbinio apvaisinimo įstatymo klaUsimaiKęstutis Danielius RiMKeViČiUs

nemenku iššūkiu seimo sveikatos reikalų komitetui tapo dviejų alternaty-vių Pagalbinio (Dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projektų svarstymas – sulaukęs didelio visuomenės dėmesio, dėl žmo-giškai itin jautrios problematikos išties nepalikęs abejingų. Į diskusiją įsitraukė ir komitetui savo išvadas teikė vaisingu-mo klinikų, medikų ir akademinės ben-druomenės, visuomeninių organizacijų, bažnyčios ir nevaisingų šeimų atstovai.

Vieni palaikė konservatyvųjį įsta-tymo projektą, akcentuodami vertybinį požiūrį, kad nebūtų kuriami, o vėliau nužudomi „pertekliniai“ embrionai, kad būtų atsisakyta lytinių ląstelių dono-rystės idėjos, taip išsaugant vaiko teisę žinoti, kas jo tėvai. Kaip alternatyva em-brionų šaldymui, buvo palaikomas siū-lymas šaldyti moteriškas lytines ląsteles,

kas apsaugotų moteris nuo papildomo hormoninio stimuliavimo tuo atveju, kai pirmasis dirbtinio apvaisinimo bandy-mas nepavyksta.

Kiti, teikdami pirmenybę liberalia-jam projektui, pabrėžė tėvų apsisprendi-mo laisvę (žinoma, perduodant jiems ir atsakomybę) susikurti ir nepanaudojus užsišaldyti tiek embrionų, kiek jiems atrodytų reikalinga. Liberalusis projek-tas tokiems embrionams, t. y. pradėtai žmogaus gyvybei, garantavo 5 metų sau-gojimo laikotarpį – paskui jokio regla-mentavimo ir jokių garantijų. embrionų kokybinės atrankos galimybė, taip pat siekis nevaisingumo gydymą privilegi-juotai padengti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – tai vis liberaliojo projekto šalininkų pozicijos.

gilinantis į vienos ar kitos pusės

argumentus, vis piršosi mintis, kad dis-kutuojama yra tarsi skirtingose plotmė-se. Vieniems akcentuojant embriono, kaip žmogaus gyvybės, vertybiškumą, kiti priekaištavo dėl asmeninių religinių įsitikinimų ar ideologijos perkėlimo į politiką, drauge nurašydami vertybinius argumentus tamsuoliškam davatkiš-kumui. Žinoma, žmogaus poreikiai, jo asmeninė laimė – taip pat šventas reikalas, tačiau ar tai įgyvendinti, nepai-sant pagarbos gyvybei, vaiko interesų ar kitų visuomenės narių lygiateisiškumo principų, yra teisinga?..

Kodėl šalia tokio dėmesio nevaisin-gumo gydimo problematikai, šiandien beveik nekalbama apie psichologinę pagalbą nevaisingoms šeimoms? Kas bus su nepanaudotais embrionais, kai po 5 metų baigsis jų saugojimo laikas?

galiausiai ar tikrai moralinės dilemos dėl žudomų embrionų, jų atrankos ir panašiai yra tik tamsuolių kunigų ar jų paveiktų visuomenininkų išmislas ir niekada nekils dalyvaujantiems nevai-singumo gydime?

Daug klausimų šiandien galėtume užduoti, daug jų reikės atsakyti seimo nariams, kai jie svarstys sveikatos reika-lų komiteto pateiktą galutinį įstatymo projekto variantą. Kai ši „apžvalga“ dar tik keliaus pas skaitytoją, seime tikriau-siai jau virs audringos diskusijos dėl minėto įstatymo. Taigi, mūsų skaitytojui tikriausiai įdomu bus žinoti, ko ten taip ginčijamasi.

tokia jau žurnalistų pareiga ir privilegi-ja – kelti pačius jautriausius klausimus, tikintis, kad atsiras autoritetų, galinčių į juos atsakyti. tokių paskatų vedini apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto atsiradimo peripetijas, apie skirtingus siūlymus ir konsensuso paieškas kalbamės su Mykolo romerio universiteto Bioteisės katedros dėstyto-ju prof. dr. andriumi narbekovu.

Būdamas Bioteisės katedros dėstyto-ju, tikriausiai stebėjote procesus, kai formavosi vienas ar kitas siūlymas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. koks, jūsų matymu, buvo šio įstatymo kelias į seimą?Visą procesą stebime jau 10 metų. yra buvęs įstatymo projektas ir ankstesnėje seimo kadencijoje. Tas projektas buvo iš esmės panašus į Dangutės Miku-tienės ir Vytauto gapšio dabar siūlytą projektą su išlaikytomis vertybinėmis nuostatomis. Tą projektą tiesiog numa-rino, nes jis buvo neparankus dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Taigi dirbtinio

apvaisinimo procedūros buvo daromos pagal sveikatos apsaugos ministro įsa-kymą, kartais ir nesilaikant to įsakymo. Turime duomenų, o ir pačios klinikos pateikia duomenų europos embriolo-gų draugijai, kad, pavyzdžiui, į gimdą įdeda daugiau nei tris embrionus, o pagal ministro įsakymą tai yra drau-džiama. Vis dėlto turbūt krizė padarė savo – žmonės tapo nemokūs. Tada iškilo dirbtinio apvaisinimo klinikų finansavimo klausimas. Teisininkai pasakė, kad negalima finansuoti tol, kol nėra įstatymo. Tada buvo pradėtas kurpti vaisingumo klinikoms parankus įstatymo projektas su tokiomis blo-gybėmis kaip pertekliniai embrionai, užšaldymas ir, aišku, išskirtinis finansa-vimas. Vyriausybė tokį projektą atmetė. Taigi algis Čaplikas, jau nebūdamas ministras, tą įstatymo projektą pateikė seime. Žinia, kaip atsvarą minėtam projektui savąjį variantą pateikė D. Mikutienė ir V. gapšys.

kokie buvo šių dviejų projektų pagrin-diniai skirtumai? ir kodėl laikomasi vienokios ar kitokios pozicijos?D. Mikutienės ir V. gapšio projektas draudžia sukurti perteklinius embrio-nus. būtų kuriami tik trys embrionai. galima ir vieną sukurti, bet ne daugiau kaip tris ir visus sukelti į gimdą, kad nebūtų jokio embrionų užšaldymo, atšildymo ir t. t. beje, šis projektas siūlė labai gerą alternatyvą, taikomą pasauly-je, – kiaušialąsčių šaldymą. Juk iš esmės

geo

rges

gob

et/A

FP/s

canp

ix n

uotr

auka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

A. narbekovas

a. narbeKovaS: žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento

daugiausia ginčų vyksta dėl galimų atvejų, kai nepavykus procedūrai, vėl būtų reikalinga stimuliacija hormonais, kas kenkia moters sveikatai. Taigi, šaldant kiaušialąstes, vėliau iš jų galima kurti šviežius embrionus, žinoma, laikantis to principo, kad ne daugiau kaip po tris. Vadinasi, moteriai papil-domai hormonų skirti nereikėtų, tačiau šia tema nuolat yra manipuliuojama. beje, prestižinėje Kohreino medicinos duomenų bazėje yra pateikiami tyrimų duomenys, kurie rodo, kad embrionų šaldymas nesumažina hiperstimuliaci-jos pavojaus. Taip pat yra žinoma, kad atšildyti embrionai prasčiau įsitvirtina gimdoje, be to, atšildant pusė embrionų žūsta. Švieži embrionai implantuojami geriau. Taigi, kai yra šaldomos kiaušia-ląstės, embrionai visuomet bus švieži, nes bus kartojama procedūra kuriant embrioną. beje, vaisingumo klinikų atstovų ataskaitose būdavo matyti, kad, pavyzdžiui, kelerius metus iš užšaldytų embrionų nebūdavo jokių nėštumų arba pavieniai. natūraliai kyla klausimas, kam iš tiesų reikia užšaldytų embrio-nų. Jei vyksta prekyba žmonėmis, kas galėtų paneigti, kad nebus prekiaujama embrionais. su tokia praktika pasaulis yra susidūręs. Pagaliau Lietuvoje yra buvęs siūlymas ir embrionų donorystės, kada nevaisingiems žmonėms tiesiog parduodami embrionai. be to, dirbtinio apvaisinimo įstatymą ragino priimti ir anksčiau, bet ne tik nevaisingi žmonės, tačiau ir mokslininkai, kuriems embrio-nų reikia kaip žaliavos. Prof. Kučinskas prieš keletą metų tokį raginimą išreiškė viešai per radijo laidą.D. Mikutienės projektas ribojo kuria-mų embrionų skaičių, o a. Čapliko neribojo. Kitas skirtumas tarp minėtų projektų yra tai, kad D. Mikutienės-V. gapšio projekte buvo draudžiama lytinių ląstelių donorystė, o a. Čapli-ko projekte buvo leidžiama. Taip pat a. Čapliko projekte buvo numatytas visiškas finansavimas iš PsDF, apeinant bendrą sveikatos paslaugų finansavimo tvarką, alternatyviam projekte nekalba-ma apie finansavimą, kita vertus, buvo svarstoma galimybė siūlyti finansuoti pavykusią procedūrą.

seimas nusprendė pritarti abiem projektams ir perdavė juos svarstyti sveikatos reikalų komitetui. kaip iš

_1312_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011APžVALgos teMA APžVALgos teMA

šalies vertinate komiteto pastangas rasti kompromisą tarp tokių skirtingų projektų?buvo svarstoma, kurį projektą imti už pagrindą. Vyko labai audringos diskusi-jos ir praktiškai nulėmė atsitiktinumas, kad buvo pasirinktas D. Mikutienės-V. gapšio projektas. Oponentai buvo nustebę. Rodos, jiems tai buvo netikėta, tarsi visi planai būtų apversti aukštyn kojomis. nenuostabu, kad D. Miku-tienė vėliau nušalinama nuo išvadų rengimo, o Vida M. Čigriejienė, pirmo balsavimo metu nusišalinusi, neva išlik-sianti neutrali (tokiu būdu sudarydama galimybę pasirinkti Čapliko projeką), vėliau, nesilaikydama žodžio likti neu-trali (kada galėjo „gelbėti“ situaciją Ča-pliko projekto naudai), kartu su agne Zuokiene rašydamos išvadas tą projektą sudirba į praktiškai neatpažįstamą. iš antrojo posėdžio, padarius jį uždarą, visi stebėtojai buvome išvaryti. Dar nespėjus išvaryti, dėl akių buvo viešai balsuojama – ir didelei mūsų nuostabai beveik visi balsavo už D.Mikutienės-V. gapšio projektą... Vis dėlto čia reikėtų pabrėžti, kad tame naujajame variante, už kurį taip vieningai balsuota, iš Mi-kutienės projekto beveik nieko nelikę – net pavadinimas pakeistas ir sukištos nuostatos, kurios buvo a. Čapliko siūlyme, išskyrus tai, kad nebus lyti-nių ląstelių donorystės. nors viename straipsnyje palikta dviprasmybė ir gali-ma matyti, kad ten ir donorystei spraga palikta. Taigi praktiškai liko visos blo-gybės, kurios buvo a. Čapliko projekte, tačiau naujasis siūlymas vadinamas D. Mikutienės projektu, nors tai kertasi su logika. Kaip toje liaudies patarlėje:ta pati mergelė, tik kita suknelė.

Birželio 1 d. d. Mikutienė su V. gapšiu ir grupe seimo narių teikė pataisas tam „patobulintam“ projektui. siekta grąžinti, kiek įmanoma, tas nuostatas, kurios buvo išmestos. kaip vertinate vėl už uždarų durų vykusio posėdžio rezultatus – koks iš tiesų projektas pasieks seimą?Kiek man žinoma, buvo pritarta tik finan-savimo, apeinant bendrą ją tvarką, išėmi-mui iš projekto. Visos kitos blogybės liko.

esate kunigas ir tikriausiai neretai išgirstate priekaištų, kad Bažnyčia per daug kišasi į valstybės gyvenimą,

kad per daug reiškia savo nuomonę dėl svarstomų įstatymų ir pan.? kaip vertinate šį dalies visuomenės nepa-sitenkinimą, turint omenyje polemiką dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo? Ar Bažnyčia prieštarauja mokslui ir žmogiškumui?Pristatydamas gegužės 17 dienos eku-meninį Katalikų, Ortodoksų ir evan-gelikų liuteronų bažnyčių komunikatą arkivyskupas sigitas Tamkevičius gerai pažymėjo: jeigu mes dabar tylėtume, tai paskui, kai pradės lįsti visos blogy-bės, bus klausiama, kur buvo bažnyčia. Taigi, bažnyčia šiuo atveju negali tylėti, nes tai yra žmogaus gyvybės gynimo klausimas. būtų sunkiai įsivaizduojama, kad bažnyčia tokiu klausimu tylėtų. Po komunikato paskelbimo jį kai kurios žiniasklaidos priemonės bandė labai tendencingai pateikti. neva baž-nyčia nesutinka, kad dirbtinis apvai-sinimas apskritai būtų finansuojamas. buvo nutylima tai, kad komunikate aiškiai pasakyta, jog nesutinkama su privilegijuotu finansavimu, apeinant bendrąją tvarką. Jeigu numatoma, kad žmonės bus „gydomi“, jie, kaip ir visi li-goniai, turi vadovautis bendrąja tvarka: yra ligonių kasos, ministerija sprendžia, kokiai ligonių grupei kiek skirti. Tarsi

aptariamuoju atveju valstybė turėtų viską kompensuoti 100 %, o visi kiti dalysis, kas liko. Tai yra neteisinga ir arkivyskupas tai įvardijo.Jeigu mes vadovaujamės mokslo įrodyta tiesa, kad žmogaus gyvybė atsiran-da nuo apvaisinimo momento, tai ir neturėtume čia palikti vietos išsisukinė-jimams. net ir atnaujintoje Hipokrato priesaikoje yra sakoma: „saugosiu žmo-gaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties.“ Kad embrionas yra žmogaus gyvybė, šiandieną klausimų kelti jau nereikėtų. Čia nebe religinis klausimas.Pagal a. Čapliko projektą embrionai būtų užšaldomi, atšildomi, numatytas 5 metų „galiojimo terminas“, o po 5 metų jie būtų sunaikinami. Šis projektas tik išoriškai atrodo patraukliai, kad juo sukursime gyvybę, gims daugiau vaikų ir pan. iš tiesų šiame procese daugiau gyvybių būtų sunaikinta negu tikėtina, kad gali gimti. Liberaliojo projekto autoriai apsimeta, kad tai yra mokslas, medicina... Tačiau visa medikų ben-druomenė yra prieš embrionų naiki-nimą. Šio projekto neparėmė dar nė viena medikų grupė, kuri nesusijusi su ginekologija ar vaisingumo klinikomis. ■

pagalbinis reproDukcinis gyDymas europoje

● teisinis pagalbinio reprodukcinio gydymo reguliavimas es valstybėse yra įvairus ir skiriasi. Pavyzdžiui, gydymas, susijęs su kriosaugojimu (užšaldymu), esant tam tikrų apribojimų, yra leidžiamas beveik visoje es. Belgija, danija, Prancūzija, Vengri-ja, nyderlandai leidžia šią procedūrą be jokių išlygų. Portugalija ir norvegija riboja gydymo laikotarpį (dažniausiai nuo 3 iki 5 metų). kai kurios valstybės (pvz., italija) leidžia užšaldyti nesubrendusias kiaušialąstes ir spermą, tačiau draudžia užšaldyti embrionus. graikija yra vienintelė es valstybė, neturinti kriosaugojimą reglamen-tuojančių įstatymų.

● europa pirmauja pasaulyje pagal pagalbinio reprodukcinio gydymo apimtį. euro-pos dirbtinio apvaisinimo monitoringo grupės duomenimis, 32 europos valstybėse buvo atlikta beveik 480 tūkst. pagalbinio reprodukcinio gydymo ciklų, kai jAV – apie 150 tūkst., o naujojoje Zelandijoje ir Australijoje – apie 60 tūkst. dažniausiai pagal-biniu reprodukciniu gydymu naudojamasi danijoje (joje beveik 5 proc. kūdikių yra gimę po šio gydymo), mažiausiai – Vokietijoje, jungtinėje karalystėje, italijoje.

Parengta pagal europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos sąjungos 2007 metų tyrimo duomenis (paskelbtus 2010 m.) ir europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo įstaigos informaciją.

Kęstutis saLiCKas

pensijų sistemos reforma pasiekė seimą

Lietuvos Respublikos seimas ėmėsi dar vienos piliečiams svarbios refor-mos – pensijų sistemos pertvarkos. Šį pavasarį seimo nariams buvo prista-tytos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės (toliau – gairės), o rudens sesijos pra-džioje seimas imsis svarstyti įstatymų projektus, kuriuos priėmus jau nuo 2012 m. bus pertvarkoma valstybinio sociali-nio draudimo ir pensijų sistema. anot „apžvalgos“ kalbinto LR seimo sociali-nių reikalų ir darbo komiteto pirminin-ko Rimanto Jono Dagio, pensijų sistemą pertvarkyti reikia, nes „mes gyvename senėjančioje visuomenėje, o tai reiškia, kad dirbančių žmonių, uždirbančių pi-nigus ir mokančių draudimo mokesčius „sodrai“, palyginti su tais, kuriems mes turime mokėti pensijas ir kitas išmokas, mažėja. Jeigu mes socialinio draudimo ir pensijų sistemą paliktumėm tokią, kokia dabar yra, nieko nekeistume, tai

po 25–30 metų pensijos, palyginti su vidutine alga, būtų ketvirtadaliu ma-žesnės. Reformos tikslas – pasiekti, kad per 30 metų – lyginant vidutinę algą ir vidutinę pensiją – mes turėtume tokias pat vidutines pensijas, kaip ir kitose europos sąjungos šalyse.“

Šia pertvarka taip pat siekiama sukurti tvaresnę, skaidresnę ir adekva-čias išmokas garantuojančią sistemą, siekiama ištaisyti Valstybinio socialinio draudimo sistemos audito, kurį atliko Valstybės kontrolė, ataskaitoje įvardytus trūkumus ir politikų padarytus žalingus sistemos iškraipymus, dėl kurių atsirado „sodros“ biudžeto deficitas. Taip pat tikimasi paskatinti privatų pensijų kau-pimą, gerinti „sodros“ veiklos efekty-vumą. Pensijų reforma pagrįsta pesi-mistiniu scenarijumi, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens 2,6 mln. žmonių. Jeigu pavyktų padidinti gimstamumą, pensijos išaugtų. Jos išaugtų ir tuo atveju, jeigu

mes mokėtume didesnius mokesčius, tačiau turime matyti, kad šalia pensijų „senstanti visuomenė europos sąjun-gos valstybėse po 20 metų pareikalaus papildomų 6 proc. šalies bVP sveikatos sričiai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad remiantis dabartiniu Lietuvos biudžetu, reikėtų papildomų 6 mlrd. Lt vien dėl to, kad visuomenė sensta“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Vienas svarbiausių pertvarkos rams-čių – vėlesnis išėjimo į pensiją amžius. Šiuo metu moterys pensininkėmis tampa būdamos 60 metų, o vyrai – 62,5 metų. Įgyvendinat gaires, 2027 m. tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeitų 65 m. amžiaus. R. J. Dagio įsitikinimu, kuo ilgiau mes delsime nustatyti vėlesnį pensinį amžių, tuo greičiau reikės jį kelti, nes turime pakeisti dirbančiųjų ir pensininkų santykį. Kita vertus, gairėse numatoma taikyti lankstų žmogaus išė-jimo į pensiją terminą. „Tai reiškia, kad žmogus, sukaupęs reikiamą darbo stažą, gali elgtis kaip tinkamas. Jeigu pensijos suma tave tenkina, gali išeitt į pensiją, jeigu matai, kad suma yra mažesnė, dirbi toliau, o pensija didėja“, – teigė R. J. Dagys.

Reformuojant pensijų sistemą, ketinama keisti senatvės pensijos skai-čiavimo metodiką, pasirenkant virtualių litų arba apskaitos vienetų, vadinamųjų

Vyč

io Š

ulin

sko

nuo

trau

ka

Šia pertvarka siekiama sukurti tvaresnę, skaidresnę ir adekvačias išmokas garantuojančią socialinio draudimo sistemą

a. narbeKovaS: bažnyčia šiuo atveju negali tylėti, nes tai yra žmogaus gyvybės gynimo klausimas

_1514_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011APžVALgos teMA APžVALgos teMA

taškų, sistemą. Pasak R. J. Dagio, šios dvi sistemos skiriasi tuo, kad virtualių litų sistema įvertina įmokėtų pinigų laiką, nes nuo įmokų kaupiasi palūkanos. Komiteto pirmininkas pažymėjo: „Tai kaupiamoji sistema – kuo anksčiau įmo-kėjai, tuo didesnę gausi pensiją. Ši sis-tema skatina jaunesnius žmones mokėti įmokas. Taškų sistema tik sumuoja, kiek valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjai, ir viskas. Komiteto dauguma yra palankesnė kaupiamajai, virtualių litų, sistemai, o socialinės apsaugos ir darbo ministerija rinktųsi taškų siste-mą, nes ją lengviau pritaikyti prie mūsų esamos sistemos, ji reikalauja mažiau intelektinių pastangų prognozuojant ateitį. Pasirinkus virtualių litų sistemą, „sodroje“ turėtų atsirasti gana stiprus finansinis padalinys, kuris vertintų eko-nominę perspektyvą, prognozuotų eko-nominę raidą, kad galėtų apskaičiuoti palūkanas. svarbu teisingai prognozuoti, nes jei pervertinsi, tai virtualūs litai taps nerealūs. suskaičiuos kelis tūkstančius virtualių litų pensininkui, o išmokės tik tūkstantį, žmonės bus nepatenkinti. Taigi seimas turės pasirinkti arba vieną, arba kitą sistemą.“

Keičiant pensijos skaičiavimo me-todiką, siekiama šį skaičiavimą padaryti skaidresnį, kad gyventojai, vos pradėję dirbti ir mokėti mokesčius valstybei, žinotų, kokią senatvės pensiją jie gaus, o pensijos dydis labiau priklausytų nuo sumokėtų įmokų, o ne nuo to, kokios yra „sodros“ ir valstybės finansinės gali-mybės. „Dabar skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų yra labai mažas (30–40 proc.). Tai reiškia, kad net ir mo-kėdamas dideles įmokas, tu gausi beveik tokią pat pensiją, kaip ir tas, kuris moka mažas įmokas“, – sako R. J. Dagys

gairėse taip pat įsipareigojama neplėsti nukentėjusiųjų asmenų valsty-binių pensijų gavėjų grupių ir pakeisti jau paskirtų valstybinių pensijų ir rentų mokėjimo tvarką asmenims, kurie gauna kitokių pajamų. Pagal naująją tvarką keti-nama sudaryti galimybę asmenims, kurių draudėjas yra valstybė (kariai, policijos pareigūnai ir kt.), į pensiją išeiti ankščiau, nei nustatytas pensinis amžius. „Tačiau valstybė už juos turės mokėti didesnes įmokas, daugiau investuoti į jų socialinį draudimą, jeigu norima juos ankščiau išleisti į pensiją“, – pabrėžia R. J. Dagys.

Visi pertvarkymai būtų atliekami

nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo, taigi mokesčių mokėtojams šį reforma neturėtų kainuoti. Daugiau neaiškumų kol kas yra dėl dabartinių pensininkų padėties, įgyvendinus šią reformą. R. J. Dagys pažymi, kad „ši reforma svarbi ir tiems, kurie jau dabar gauna pensiją. nesutvarkius „sodros“ finansinių srautų ir pajamų, neatsiras pinigų ir dabartiniams pensininkams, pensijoms indeksuoti. išsprendus šiuos klausimus, didės ir dabartinių pensinin-kų pajamos.“

Daug dėmesio, pertvarkant vals-tybinio socialinio draudimo ir pensijų sistema, skiriama valstybinio socialinio draudimo fondo – „sodros“ – finansavi-mui ir administravimui gerinti. Reforma siekiama pakeisti „sodros“ biudžeto apskaitą, atskirti sveikatos draudimą ir pensijų kaupimą nuo valstybinio socialinio draudimo, nustatyti, kad įmokos būtų apskaitomos pagal atski-ras socialinio draudimo rūšis. gerinant fondo valdymą, siekiama sudaryti fondo rezervą kiekvienai draudimo rūšiai (nedarbo, ligos, motinystės, pensijų) ir numatyti jo naudojimo tvarką. gairėse numatyta, kad ekonominės krizės metu, esant nepakankamam fondo rezervui ir trūkstant pajamų išmokoms mokėti, fondo deficitas dengiamas iš valstybės biudžeto lėšų, kaip ir paskolų, paimtų siekiant įvykdyti įsipareigojimus, palū-kanos. Šiais pertvarkymais siekiama su-balansuoti „sodros“ pajamas ir išlaidas, kad visuomet būtų pajamų išmokoms apdraustiesiems išmokėti, o esant nepri-tekliui – šis būtų permetamas valstybės biudžetui, kuris, reikia tikėtis, net ir sunkmečio sąlygomis bus pilnesnis nei „sodros“ biudžetas. Dar vienas esminis „sodros“ administravimo pertvarkymas, anot R. J. Dagio, yra socialinio drau-dimo sistemos nepriklausomumas nuo politikų. „Dabartinės „sodros“ bėdos ir skolos atsirado ne dėl jos problemų, o dėl populistinių politikų sprendimų. Todėl pertvarkant valstybinio socialinio draudimo sistemą numatyta, kad politi-kai gali daryti įtaką „sodros“ įmokoms ir išmokoms tik esant krizei, o pensijos didinamos arba mažinamos tik trišalės tarybos sprendimu, t. y. profsąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei susitarus, o ne politikams sumanius“, – akcenta-vo R. J. Dagys. Reforma numato, kad bazinė pensija bus mokama iš valstybės

biudžeto, – tai irgi nemažas papildomas šaltinis pensijoms.

Pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose – tai dalies surinktų socialinio draudimų įmokų investavimas ateičiai. Valstybės pinigus investuoti gali tiek valstybės institucijos, tiek privatūs pensijų fondai. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio europos šalys, nusprendė pasi-tikėti privačiais investuotojais ir įsipar-eigojo į privačius fondus pervesti dalį gautų socialinio draudimo įmokų. Per pastaruosius keletą metų krizės akivaiz-doje Vidurio europos šalys persvarstė įsipareigojimus dalį surinktų socialinio draudimo įmokų pervesti privatiems fondams. Vengrija išvis atsisakė pensijų kaupimo privačiuose fonduose sistemos, o Lenkija sumažino pervedamų įmokų dalį nuo 7,5 proc. iki 2,5 proc.

Įgyvendinant pensijų sistemos pertvarką, numatyta gerinti pensijų kaupimo privačiuose fonduose veiklos efektyvumą. Reforma taip pat siekia-ma sumažinti pensijų kaupimo dalyvių investicinę riziką ir netgi numatyta įvertinti galimybę įsteigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę an-trosios pakopos pensijų fondams valdyti. Šios krizės patirtis parodė, kad privatūs pensijų fondai labiau rūpinasi pelnu, o ne pensininkų interesais. Pasak R. J. Dagio, krizės metais akcijų vertė krito net kelis kartus, o pensijų fondų pelnas išaugo. Taigi, siekiama, kad valstybinė pensijų kaupimo bendrovė konkuruotų su privačiais pensijų fondais. Tai darytų didesnę įtaką privačių pensijų fondams nei formalūs suvaržymai. Komiteto pir-mininkas teigė: „Valstybės įkurtas fon-das konservatyviai investuotų, tarkim, tik į vertybinius popierius ir nesiektų didelio pelno. Matydami per didelius pensijų fondų atskaitymus, žmonės turė-tų alternatyvą, galėtų pereiti į valstybės kaupiamąjį fondą.“

Kalbant apie pensijų kaupimą privačiuose pensijų fonduose, Lietu-voje bene daugiausiai diskusijų kildavo dėl „sodros“ įmokų į privačius pensijų fondus dydžio. sunkmečiu šios įmokos buvo sumažintos nuo 5,5 proc. iki 2 proc. ir šių sumažintų įmokų Vyriausybė nesiruošia grąžinti į buvusį lygį. Pensijų sistemos reforma Lietuvoje palies ir „sodros“ įmokas į privačius pensijų fon-dus. R. J. Dagio teigimu, ketinama vietoj 5,5 % dydžio įmokos palikti 2 % dydžio

įmokas į privačius pensijų fondus. Jeigu žmogus papildomai nori prisidėti prie pensijos kaupimo privačiuose fonduose ir sutinka įmokėti papildomai 2 %, tai valstybė įsipareigoja irgi pridėti dar 2 % vidutinės algos. apskaičiuota, kad tokiomis sąlygomis pensijų kaupimas privačiuose fonduose galėtų duoti 15–20 proc. priedą prie pensijos. Taigi jau nuo 2012 m. įmokos į privačius pensijų fondus galėtų padidėti iki 6,5 proc., jei ir dirbantieji patys įmokomis prisidės prie savo pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose.

„Reformos pradžioje bus leista vi-siems, kaupiantiems pensijas privačiuose fonduose, apsispręsti, ar jie nori ir toliau kaupti pensiją ir privačiuose pensijų fonduose, ar nori grįžti ir savo pensiją kaupti tik „sodroje“. Tai daroma todėl, kad keičiasi pensijų kaupimo privačiuose fonduose sąlygos. anksčiau buvo numa-tyta į privačius pensijų fondus pervesti 5,5 proc. įmokų, o dabar atsiranda 2+2+2 sistema. Todėl žmonėms turi būti suteikta galimybė nebetęsti pensijų kaupimo privačiuose fonduose, jeigu jų netenkina naujos sąlygos“, – informuoja R. J. Dagys.

Matydamas būtinybę skatinti gimstamumą, seimas įtvirtino nuostatą, kad vaikų auginimas šeimoje didintų tiek „sodros“, tiek kaupiamųjų fondų gyventojams mokamas pensijas.

gairėse taip pat įsipareigojama skatinti savanorišką pensijų kaupimą trečiosios pakopos pensijų fonduose. anot socialinės apsaugos ir darbo ko-miteto pirmininko, įstatymais trečiosios pakopos fondams esame suteikę visas lengvatas, kokias tik įmanoma suteikti, bet žmonės vis tiek beveik nekaupia pensijos savanoriškai. Taip yra todėl, kad Lietuvoje dar nėra draudimosi menta-liteto. R. J. Dagys apgailestavo: „Mes negalvojame, kaip gyvensime senatvėje. Užuot kaupę pensijas senatvei – laikome pinigus bankuose už mažas palūkanas. Pinigai nuvertėja, tačiau mes vis tiek jų neinvestuojame. Žmonės šiuo atveju yra pernelyg konservatyvūs.“

seimo pradėta pensijų sistemos per-tvarka, be abejonės, yra vienas svarbiausių šiandienos valstybės darbų, kurį atlikus, reikia tikėtis, bus ne tik išspręstos dabar-tinės „sodros“ problemos, bet ir pasiektas svarbiausias tikslas – užtikrintos orios pensininkų gyvenimo sąlygos. ■

j. survila

Jonas sURViLa, a. Kubiliaus rinkimų štabo vadovas, premjero patarėjas

ts-lkD po rinkimų: sUstiprėjUsi ir paroDžiUsi pavyzDį kitiems

Visiems „Apžvalgos“ skaitytojams ir akylesniems politikos stebėtojams, kurie domisi politika, tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų partijos vidiniu gyvenimu, o ypač ką tik pasi-baigusia šaunia ts-Lkd vidinės demo-kratijos švente – vieninteliais Lietuvoje tikrai demokratiškais, visuotiniais partijos pirmininko rinkimais – teko viešumoje iš partijai nepriklausančių apžvalgininkų ar politinių oponentų išgirsti įvairių vertinimų ar paleistų „gandų“ apie tariamą partijos skaldy-mąsi, susipriešinimą ar „negražią vidinę kovą“. todėl sprendžiantiems apie ts-Lkd tik iš panašių tekstų, gali susidaryti iškreiptas ir realybės neatspindintis vaizdas.

Teko garbė ir atsakomybė vadovau-ti kandidato į Ts-LKD pirmininkus andriaus Kubiliaus rinkimų štabui, daug agituoti ir diskutuoti susitikimuose su partiečiais įvairiausiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dalyvauti gar-binguose debatuose su oponentų štabo atstovais. Todėl galiu labai atsakingai užtikrinti, kad a.Kubilius ir jo koman-da nenaudojo jokių „gandų“ ar tariamų „sąmokslo teorijų“ prieš savo oponentus.

Maža to, a. Kubiliaus štabas nepasakė nė vieno blogo žodžio apie konkurentę ireną Degutienę. Mes kalbėjome ne apie konkurento savybes, o apie darbus ir grumtynes su oligarchais energetikoje ir ekonomikoje ir koks svarbus partijos na-rių mandatas šių darbų tęstinumui. Mes kalbėjome ir pristatinėjome kandidato a. Kubiliaus programą, kaip konkrečiai sustiprinti partijos skyrius ir organi-zacinę struktūrą, kaip pagyvinti vidinę demokratiją ir kuo plačiau į sprendimų priėmimą įtraukti visus partijos narius.

netiesa, kad 46 proc. partijos narių, balsavusių už i. Degutienę, „neremia premjero ir nori kitokios politikos“. išskyrus kelių tautininkų pasisaky-mus, neteko per debatus su atstovais iš i.Degutienės štabo girdėti, kad Kubi-liaus politika būtų netinkama ar ją ren-giamasi keisti. Priešingai, buvo aiškiai ir nuosekliai kartojama (Pauliaus saudar-go, Kęstučio Masiulio, stasio Šedbaro), kad i.Degutienė kandidatuoja tam, jog Kubilius galėtų tęsti savo politiką ir būtų Premjeru ir po kitų seimo rinkimų, nes seimo Pirmininkės populiarumas padėtų juos laimėti.

Šioje vietoje nesinori vėl grįžti į debatus ir išsamiai parodyti, kad tai per-nelyg rizikinga ir Vyriausybės stabilumą galinti sugriauti strategija, kai artėja esminiai energetinės nepriklausomybės sprendimai, o seime nėra monolitinės daugumos. Tačiau būtina aiškiai įvar-dyti, kad būtų didelė klaida galvoti, kad didžioji mažumos dalis (t. y. tie, kurie balsavo už i. Degutienę) yra neva prieš Kubilių. Taip tikrai nėra ir tie, kam teko klausytis diskusijų skyriuose, gali tą paliudyti.

Ts-LKD neturi jokių dviejų flangų. Taip, Ts-LKD didelė ir jungtinė partija, sujungusi ir konsolidavusi centro dešinę,

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Politologė a. raMonaitė: bene vienintelė vertybiškai vieninga ir nuosekli Lietuvos parlamentinė partija yra tS-LKD

_1716_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011APžVALgos teMA APžVALgos teMA

bet mūsų bendruomenė gerokai įvai-resnė ir, paradoksalu, bet vieningesnė. Ts-LKD yra bendrijos ir bendruome-nės, bet tikrai ne „liberalų“ ir „klerikalų“, o politinių kalinių ir tremtinių, jaunimo, moterų, senjorų, krikščionių demokratų, tautininkų, o daugiausia tiesiog „konser-vatorių“, nepriklausančių jokiai bendrijai ar frakcijai, bet priklausančių nuo sąjū-džio laikų išlikusiai moralinei bendruo-menei. Reikšmingų ir ryškių vertybinių nuostatų skirtumų tarp Ts-LKD narių iš esmės nėra.

Todėl sunkiai suprantamas ir a. Kubiliaus šalininkų priskyrimas „libera-lams“. ar politinių kalinių ir tremtinių bendrijos lyderiai, rėmę Kubilių, yra „liberalai“? ar didžioji dalis Kauno ir Vilniaus konservatorių yra „liberalai“? Tikrai, ne.

beje, sakyčiau, priešingai, bene vienintelis nuosekliai „liberalus konser-vatorius“ K. Masiulis šiuo atveju dirbo ne a. Kubiliaus komandoje.

i. Degutienę labiau rėmę Lietuvos krikščionių demokratų bendrijai pri-klausantys partiečiai yra lygiai vertingi partijos nariai, praturtinantys bendrą

jungtinę partiją ir jos tapatybę, ir lygiai taip pat aktyviai besidarbavę Lietuvos nepriklausomybės ir jos įtvirtinimo labui sąjūdžio laikais. Todėl šiuo atveju kal-bant apie tariamai skirtingus Ts-LKD flangus ar vertybes, labai rekomen-duočiau paskaityti politologės doc. dr. ainės Ramonaitės analizę apie Lietuvos partijų vertybinį žemėlapį.

Kai vadovaujamasi ne asmeninė-mis nuoskaudomis ar antipatijomis, bet empiriniais faktais ir nuodugniais tyrimais, paaiškėja, kad „[...]bene vie-nintelė vertybiškai vieninga ir nuose-kli Lietuvos parlamentinė partija yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ši partija aiškiai orientuo-jasi į europinę krikščionių demokratų tradiciją, laikydamasi konservatyvių nuostatų moralinėje srityje ir pro-paguodama bendruomeniškumo ir patriotizmo vertybes. be to, tęsdama sąjūdžio vertybinę linija, ji yra griežtai antikomunistinių ir antirusiškų pažiūrų. [...] Partija sąmoningai formuoja tokią tapatybę ir siekia ideologinio vieningu-mo. galbūt partijai galima būtų prikišti nuomonių išsiskyrimą ekonominės

Mieli bendražygiai,Pirmiausia noriu pasveikinti andrių

Kubilių su pergale pirmuosiuose tikruo-se Ts-LKD pirmininko rinkimuose ir palinkėti jam ištvermės ir sveikatos šiame nelengvame kelyje.

Taip pat labai nuoširdžiai dėkoju visiems, balsavusiems už mane, tikėju-siems manimi, atvykusiems į susitiki-mus, padėjusiems rinkimų kampanijoje.

Mielieji,Partijos pirmininko rinkimai atsakė

gerbiamieji Ts-LKD nariai, Mielieji bendražygiai,

Mes kartu sukūrėme tai, ko Lie-tuvoje dar iki šiol nėra buvę, – vidinės partinės demokratijos šventę. Dėkoju visiems Ts-LKD nariams, kurie daly-vavo partijos pirmininko rinkimuose ir išreiškė savo nuomonę. sakau paprastą,

mums į svarbų klausimą – kas ves partiją į seimo rinkimus ir su kokiomis svar-biausiomis programinėmis nuostatomis.

Tačiau pati didžiausia šių rinkimų pergalė yra ta, jog jie gerokai sujudino, suaktyvino nemažą partijos dalį, dar nie-kada skyriai nebuvo sulaukę iš vadovų tiek dėmesio, pirmą kartą eiliniai nariai pajuto, kad nuo jų priklauso vienas svar-biausių sprendimų partijoje. svarbu ir tai, kad šių rinkimų metu pagal didelių vakarietiškų partijų tradiciją pagaliau kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kon-tūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis.

Šis partijos demokratėjimo, atviru-mo, vertybinio išsigryninimo, atsinauji-nimo procesas yra labai svarbus mums visiems, jis turi tęstis, partija turi keistis iš esmės, nes tik einant šituo keliu par-tijos gali tapti populiaresnės, patraukti paskui save daugiau piliečių.

Patrauklūs kitiems tapsime tik pra-dėdami nuo savęs – jei savo programoje kalbame apie pilietinės visuomenės sukūrimą, tai pirmiausia tokią pilietinę visuomenę turime sukurti savo partijos

bet labai talpų žodį aČiŪ.Tokį partijos narių balsavimą verti-

nu kaip labai svarbų mandatą mano kaip Premjero ir Vyriausybės darbų tęstinu-mui. Dėkoju už pasitikėjimą ir dar kartą kartoju: darysime ir toliau tuos darbus, kurie duoda rezultatus, bet neduoda labai lengvo populiarumo. Dirbsime visi drauge tam, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo ir teisybės, daugiau pagar-bos savo Tėvynei, mažiau korupcijos ir oligarchinių grupuočių įtakos.

Mūsų Partija yra demokratinė organizacija, partijos nariai galėjo įsi-klausyti į pačius įvairiausius argumentus, išsakytus įvairių grupių, skyrių, bendrijų. argumentai išsakyti, sprendimai priim-ti, partijos narių dauguma apsisprendė rinkimuose.

Kaip partijos pirmininkas, puikiai suprantu, kad demokratinė organizacija yra gyvybinga tada, kai įsiklausoma į įvairias nuomones, tačiau yra svarbu,

viduje. aktyvią, neabejingą visuomenę, kurioje dėl konjunktūrinių sumetimų nebijotume reikšti savo nuomonės, kurioje girdėtume vieni kitus ir kurioje nebūtų baudžiama už kitokią nuomonę.

Tikiu, kad demokratijos šventė nesibaigs šiandien, kad ji tęsis ir po rin-kimų ir persikels į visus skyrius ir kitas partijos struktūras.

Tikiu, kad partijos pirmininkas nepamirš savo svarbiausių pažadų, duotų prieš rinkimus: stiprinti partijos skyrius, didesnį dėmesį skirti partijos bendruomenėms, plėtoti vidinę demo-kratiją, išgirsti kuo platesnes nuomones, svarbiausius klausimus partijoje spręsti per plačius klausymus ar apklausas.

Tikiu, kad partijos pirmininkas, pri-imdamas sprendimus, įsiklausys ir į už jį nebalsavusių daugiau kaip 4 tūkst. par-tiečių nuomonę, kad apskritai svarbiausi sprendimai bus priimami pirmiausia pasitarus su partiečiais.

ir tikiu, kad mes visi padėsime jam žengti šiuo keliu.

Nuoširdžiai Jūsų, Irena Degutienė

kad tie, kurie galvoja kitaip, pripažintų daugumos priimtą sprendimą, kaip visos partijos sprendimą. Dabar yra daug svarbiau susitelkti bendram darbui, nau-jų tikslų siekimui, nei skaidytis į taria-mus sparnus, flangus, grupes ar kryptis. esame patyrusi politinė jėga, valdančioji Lietuvos partija, kuri turi pakankamai gebėjimų, valios ir noro kurti geresnę Lietuvą.

sėkmingai įgyvendindami šiuos darbus mes, kaip partija, labai sėkmingai ateisime į kitų metų seimo rinkimus. Maža to. Mes vėl turime susitelkti ben-dram tikslui – laimėti seimo rinkimus.

Nuoširdžiai Jūsų, Andrius Kubilius

P.S.Atskirai noriu padėkoti „Apžvalgos“ redak-

cijai už tai, kad sugebėjo šią demokratijos šventę nušviesti tikrai objektyviai, įdomiai, patraukliai ir profesionaliai. Sėkmės tolesniuose darbuose!

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

kaM

arty

nos

žili

onyt

ės n

uotr

auka

A. kubilius

i. degutienė

A. kubilius ir i. degutienė spaudos konferencijoje po ts-Lkd pirmininko rinkimų rezultatų paskelbimo (2011 m. gegužės 21 d.)

a. kUbiliUs: mes kartU sUkūrėme viDinės partinės Demokratijos šventę

i. DegUtienė: tikiU, kaD Demokratijos šventė nesibaigs

ram

into

s ž

ūsin

aitė

s nu

otra

uka

politikos klausimais, tačiau reikia pri-pažinti, kad panaši dviprasmiška pozi-cija ekonominės kairės – dešinės skalėje būdinga krikščioniškosios demokratijos atstovams ir Vakaruose.“ („Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atsto-vavimas ir ideologijos“ a. Ramonaitė, Vilnius 2010).

Taigi Ts-LKD partija sėkmingai išlaikė vidinės demokratijos egzaminą ir iš jos išėjo kaip stipresnė ir gyvybinges-nė, labiau subrendusi ir aukštai politi-nės kultūros kartelę kitoms partijoms iškėlusi organizacija.

Taip, kaip ir ilgametes demokratijos tradicijas turinčiose JaV elgėsi Demo-kratų partija, kai Hillary Clinton varžėsi su dabartiniu JaV prezidentu baracku Obama vidiniuose partijos lyderio rinkimuose, o pralaimėjusi garbingai ir šauniai prisijungė prie baracko Obamos vadovaujamos komandos, – pati partija nesiskaldė į kažkokius tariamai skirtin-gus flangus.

Šią demokratinę tradiciją reikėtų suprasti ir kai kuriems apžvalgininkams, kurie užsikrėtė politikos advokatavimo, o ne analizavimo aistra. ■

_1918_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011kAiMynAi kAiMynAi

Vaida sTUnDyTė

baltarUsijos visUomenė priešinasi režimo siaUtėjimUi

Praėjusių metų gruodžio 19 d. Baltaru-sijoje vykę nedemokratiškais pripažinti prezidento rinkimai penktą kartą at-nešė pergalę Aliaksandrui Lukašenkai. dešimtys tūkstančių žmonių, tarp kurių buvo ir keletas opozicijos iškeltų kandi-datų į prezidento postą, protestuodami prieš A. Lukašenkos perrinkimą, susirin-ko į masinę demonstraciją nepriklau-somybės aikštėje Minske. sustiprintos milicijos pajėgos panaudojo fizinę jėgą, siekdamos išvaikyti demonstrantus, šimtus jų suėmė.

atrodytų, kad po šių įvykių praėjus beveik pusei metų, padėtis baltarusijoje turėjo aprimti ir stabilizuotis. Deja, ramy-be mūsų kaimynai negali pasidžiaugti. baltarusiams skaudžiai kirto ekonominė krizė: stinga būtiniausių prekių ir užsie-nio valiutos, devalvuotas baltarusijos ru-blis. be to, tęsiasi ir politinė krizė: būtent pastarąjį mėnesį valstybė tęsia susidoroji-mą su mitingų ir politinių manifestacijų dalyviais – vyksta protestavusiųjų teismo procesai.

Lietuvos Respublikos seime gegužės 13 d. vykusiuose klausymuose „sustabdy-ti raganų medžioklę baltarusijoje!“ savo įžvalgomis dalijosi baltarusijos opozicijos atstovai, žmogaus teisių gynėjai, Lietu-vos politikai ir ekspertai, buvo pristatyta padėtis baltarusijoje, siekta įvertinti tarp-tautinės bendruomenės sankcijas balta-rusijai, jų efektyvumą, taip pat rasti naujų priemonių, kurios padėtų šaliai įveikti jos krizes ir įskiepytų demokratiją.

autoritarinė baltarusija ilgą laiką turėjo ir vis dar turi problemų žmo-gaus teisių srityje. Po 2008 m. europos sąjungos pradėto dialogo padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau po 2010 m. gruodžio 19-osios įvykių tas menkas atšilimas baigėsi ir demokratinio pasipriešinimo suklastotiems rinkimams proveržis balta-rusiams baigėsi tragiškai. Kaip patvirtino visi klausymuose kalbėję baltarusijos opozicijos atstovai, pilietinė visuomenė šalyje ir toliau yra varžoma, spaudimas jai vis didėja, o kalėjimuose vis dar įkalinti ir

ekonominė krizė, kuri, pasak Ž. Litvinos, dar labiau apsunkina žiniasklaidos darbą ir stumia ją į bankrotą.

Valdžios nemalonę, be abejo, užsi-traukusios ir demokratinės opozicinės partijos. septyni iš devynių opozicijos iškeltų kandidatų į prezidentus buvo įka-linti, kai kurie iš jų jau sulaukė bausmės (nuo 2 iki 6 metų kalėjimo). seniausia baltarusijos partija – baltarusijos liaudies frontas – iškeldinta iš patalpų. „Valdžia stengiasi iš visų opozicinių partijų atimti bet kokią paramą“, – sakė baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas aliaksie-jus Janukevičius.

Padėtį dar labiau apsunkina bal-tarusijoje prasidėjusi ekonominė krizė. „Pas mus dabar labai ryški valiutos krizė, infliacija, mažėja darbo vietų skaičius. Visa tai turi įtakos politinei padėčiai, bet valdžia renkasi kelią ne viską išspręsti, bet viską apriboti taip, kad negalėtų vykti jokie politiniai procesai, idant žmonėms net nekiltų mintis, kad jie gali kaip nors protestuoti“, – kalbėjo a. Janukevičius. buvusio baltarusijos premjero, o dabar Jungtinės piliečių partijos nacionalinio komiteto nario Michailo Čigirio tei-gimu, visgi diktatoriaus populiarumas dėl sunkios šalies ekonominės padėties krenta. be to, pasigirdo ir nepatenkintų pensininkų balsų, kas yra pavojinga a. Lukašenkai, kadangi ši socialinė grupė yra pagrindinis jo elektoratas. galima numanyti, kad paskutinis a. Lukašen-kos sprendimas nuo birželio 1 d. 13,7 proc. didinti pensijas yra siekis užbėgti

didesniam pensininkų nepasitenkinimui už akių.

anot a. Janukevičiaus, visi veiksmai prieš demokratinę opoziciją, nepriklau-somą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę yra valdžios priemonės išlaikyti savo populiarumą, įtaką ir esamą poziciją. ne vienas klausymų dalyvis pabrėžė, kad baltarusijoje siekiama sunaikinti bet kokį pasipriešinimą esamai padėčiai, taip pat ir pačias opozicines demokratines jėgas.

Tarptautinė bendruomenė nėra abejinga baltarusijoje vykstantiems procesams, tačiau didžioji dalis kalbėjusių baltarusijos atstovų iki šiol Vakarų, taigi ir es naudotas priemones baltarusijos atžvilgiu įvertino kaip nepakankamai efektyvias. Tačiau tai nereiškia, jog dėl to reikia kaltinti tik es – patys reži-mo atstovai buvo indiferentiški jiems taikomoms sankcijoms. Kaip pažymėjo Žmogaus teisių centro „Viasna“ vadovas alesius bialatski, baltarusijos valdžia, įvedus sankcijas, nepakeisdavo savo pozi-cijos, o tik tapdavo dar labiau represyvi.

Vertinant dabartinius ir būsimus es veiksmus po gruodžio 19-osios įvykių, klausymuose išryškėjo vieninga nuo-monė: es neturėtų plėtoti dialogo su a. Lukašenka tol, kol nebus paleisti visi politiniai kaliniai, sustabdytos represijos ir leista laisvai kurtis pilietinei visuome-nei. „belarus Watch“ steigėjas ir politikos ekspertas Vadimas Vileita pažymėjo, kad sankcijos turi veikti išimtinai tik valdžią, bet ne baltarusijos piliečius. be to, kad baltarusijos valdžia pagaliau rimtai atsi-žvelgtų į es veiksmus, visai europai bū-tina vieningai laikytis priimtos pozicijos, kuri būtų aiški, tvirta ir nekeičiama. anot a. Janukevičiaus, žmonių solidarumas po

gruodžio įvykių parodė, kad tai, kas vyks-ta šalyje, jiems yra nepriimtina, turi vykti pokyčiai. ir tie pokyčiai įmanomi tada, kai baltarusijos visuomenė suras tuos po-litikus, su kuriais gali sieti savo viltis dėl geresnės ateities. Klausymuose europai patarta pradėti investuoti į baltarusijos opoziciją. „Jei dabartinė valdžia pralai-mėtų, ar mes pasiruošę perimti valdžią? – klausė judėjimo „Už laisvę“ pirmininkas aliaksandras Milinkevičius. – Paimti valdžią yra lengviau nei 90-aisiais metais, bet ją reikia transformuoti. ir čia reikia patirties, ir tam reikia jūsų pagalbos.“

nors ekonominių sankcijų baltarusi-jai taikymas nesulaukė klausymų dalyvių pritarimo, visgi būta nuomonių ir už jų būtinybę. buvęs baltarusijos aukščiau-siosios Tarybos pirmininkas stanislavas Šuškevičius pažymėjo, kad baltarusijai ekonominis spaudimas reikalingas, nes be ekonominių sankcijų politiniai kaliniai vargiai bus paleisti. Politikas negailėjo ir kritiškų žodžių Vakarų atžvilgiu, teigda-mas, jog Vakarų valstybės niekada nebuvo solidarios su baltarusijos demokratine opozicija, be to, yra daug šnekančios, ta-čiau nenuoseklios savo veiksmuose. „Pa-dėkite Vakarams mus suprasti, – Lietuvos politikus ragino s. Šuškevičius. – Reikia pradėti mąstyti logiškai, kas vyksta balta-rusijoje, neužtenka tikėti jos ateitimi.“

Kritiškai į es pagalbą baltarusijai pažvelgė ir politologas Valerijus Karbale-vičius. anot politologo, europos sąjungai pirmiausiai stinga taktikos ir veiksmingų mechanizmų. „iš pradžių reikia reikalauti

teismo sprendimo laukia šimtai žmonių. Olga bandarenko, pilietinės iniciatyvos „išsilaisvinimas“, suvienijusios politinių kalinių artimuosius, atstovė pasakojo, kad po gruodžio įvykių buvo suimta apie 700 žmonių, 22 jau nuteisti. Daugelis tų žmonių dabar yra visiškai izoliuoti: iš jų negaunama jokios informacijos, artimieji nežino, ar įkalintieji vis dar gyvi. Poli-tiniams kaliniams draudžiama pranešti apie savo sveikatos būklę, o advokatai, sumanę apie tai informuoti kalinių arti-muosius, netenka licencijų. Taigi dėl val-džios struktūrų spaudimo advokatai yra bejėgiai. be viso šito, sužinota dar ir apie kalėjimuose vykdomus kankinimus, kas, pasak O. bandarenko, tiesiog nesuvokia-ma civilizuotoje valstybėje. Tariamą tei-singumą baltarusijoje vykdantys teismai praktiškai neturi jokios galios. „Vadina-masis teismas yra labiau panašus į cirką, nes ir prokuroras, ir teisėjas, ir advokatas žino, kad jų pareiškimai nieko nepakeis. sprendimai ir nuosprendžiai buvo pa-sirašyti anksčiau“, – aiškino baltarusijos krikščionių demokratų partijos veikianty-sis pirmininkas Dzenis sadouski.

Žiniasklaida baltarusijoje taip pat kenčia. baltarusijos žurnalistų asociaci-jos pirmininkė Žana Litvina teigė, kad po gruodžio 19-osios buvo sumušti visi rekordai, susiję su žiniasklaidos prie-monių engimu. Ž. Litvina pabrėžė, jog

baltarusijos valdžiai labai svarbu kontro-liuoti valdžios sąmonę ir informaciją, o žiniasklaida (ar bent dalis jos, t. y. nepri-klausoma žiniasklaida) yra vienas tų vei-kėjų, kuris neleidžia totaliai kontroliuoti visų baltarusijos žmonių, dėl ko režimo yra matoma kaip vienas iš priešų. Pagrin-diniai opozicijos savaitraščiai „narodnaja volia“ ir „naša niva“ yra ant uždarymo ribos, režimas kėsinasi ir į, atrodytų, tokią laisvą erdvę kaip internetas. ypač skausminga žiniasklaidai yra prasidėjusi

d. sadouski A. Bialatski A. Milinkevičius

A. janukevičius

Apgaulinga Minsko ramybė

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

_2120_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011Vieningoji euroPA Vieningoji euroPA

demokratijos, o tik paskui „atšildyti“ santykius ir vesti dialogą“, – pabrėžė V. Karbalevičius. Jo nuomone, neigiamos reikšmės turi ir tai, jog Vakarų geopo-litiniai ir ekonominiai interesai domi-nuoja virš noro, kad baltarusijoje būtų realizuojamos žmogaus teisės. Politolo-gas pabrėžė, jog es stinga ir politinės valios. „es yra nepasirengusi tapti realiu geopolitiniu žaidėju Rytų europoje. Vakarai čia pralaimi konkurencijoje su Rusija dėl regiono kontrolės. Tam, kad taptų svarbiu žaidėju, es turi panaudoti įvairius išteklius. O tam ji, skirtingai nei Rusija, yra nepasirengusi“, – kalbėjo V. Karbalevičius.

iš tiesų Rusijos veiksnys buvo ir yra neišvengiamai svarbus dabartinėje baltarusijos situacijoje. a. Milinkevičiaus teigimu, baltarusijos rinkimuose laimė-jo Rusija, padarydama tai, kas jai buvo svarbu, – pastatydama sieną tarp baltaru-sijos ir likusios europos. akivaizdu, kad Rusija turi daug stipresnius instrumentus daryti įtaką baltarusijai, ir jai ištiesta pagalbos ranka su milijardine paskola yra žingsnis link visos ekonomikos, vėliau žiniasklaidos, o galiausiai ir valdžios kontrolės. Žinant visa tai, baiminamasi, kad didesnis es spaudimas baltarusiją pastūmės į Rusijos glėbį.

Klausymuose pristatytas ir Lietuvos indėlis į baltarusijos padėties sprendimą. Užsienio reikalų ministras audronius ažubalis pažymėjo, kad Lietuva laikosi dvikryptės politikos baltarusijos atžvil-giu, t. y. pasisako už tikslines priemones asmenims, atsakingiems už rinkimų falsifikavimą ir jėgos naudojimą prieš pilietinę visuomenę, ir už atsivėrimą eiliniams baltarusijos piliečiams. Šiuo tikslu a. ažubalis inicijavo konsulinio mokesčio įstatymo projektą, kuris leistų nacionalines ilgalaikes vizas baltarusijos piliečiams išduoti nemokamai. Šis įstaty-mo projektas, anot ministro, artimiausiu laiku turėtų būti pradėtas svarstyti seime. „Parama baltarusijos pilietinei visuo-menei išlieka mūsų politikos moralinių imperatyvu“, – kalbėjo a. ažubalis. anot jo, neatsitiktinai Lietuvoje įsikūrė europos humanitarinis universitetas, o netrukus įsikurs ir baltarusijos pilie-tinės ir politinės visuomenės atstovybė Vieningos baltarusijos namai, kurie sieks vienyti pilietinės ir politinės baltarusijos visuomenės pastangas kuriant demokra-tinę baltarusijos ateitį. ■

stoja imigrantų traUkinys eUropos sąjUngojeedita MieLDaŽė

europos sąjunga nusprendė stabdyti imigrantų traukinį iš Šiaurės Afrikos ir peržiūrėti Šengeno zonos reikalavimus. tai paaiškėjo gegužės 12 d. Briuselyje vykusiame es vidaus reikalų ministrų posėdyje es tarybos teisiniais ir vidaus klausimais. 27 šalių narių ministrai sutarė dėl naujų taisyklių, kurių reikia Šengeno sienoms apsaugoti, būtinumo, tačiau kokiomis sąlygomis Šengeno zona bus ribojama ir kas es lygiu priims tokį sprendimą, paaiškės tik birželio mėnesį.

prancūzijos demaršas pasienyje

Diskusija apie es valstybių narių sienų apsaugą ir migracijos ribojimo ga-limybes Šengeno erdvėje kilo balandžio antroje pusėje, kai italija, priėmusi keturis tūkstančius pabėgėlių iš Tuniso, jiems suteikė laikinus leidimus gyventi savo šalyje. Tai reiškė, kad su šiais dokumen-tais pabėgėliai gali kirti bet kurią Šenge-no erdvės valstybę. Tačiau Romai planas reguliuoti imigracijos srautus iš Šiaurės afrikos regiono ir nukreipti juos į kitas es šalis neišdegė, nes Paryžius balandžio 17 d. laikinai sustabdė visų traukinių eismą per Ventimiljos–Mentono pasienio

ruožą iš italijos pusės. Pabėgėliai, italijoje gavę leidimus laisvai judėti Šengeno erdvėje, buvo nublokšti atgal. italija pasipiktino tokiais, anot italijos užsienio reikalų ministro Franco Frattini, ,,netei-sėtais ir akivaizdžiai pažeidžiančiais ben-druosius europos principus“ Prancūzijos veiksmais. Šią dvišalę diplomatinę krizę Prancūzijos prezidentas nikolas sarkozy ir italijos premjeras silvio berlusconi nusprendė spręsti es lygiu, pateikdami siūlymą bendrijos narėms griežtinti Šen-geno taisykles.

arabų pavasaris ir lampedūzaitalija jau nuo pat „arabų pavasa-

rio“ šių metų pradžioje skundėsi, kad yra palikta likimo valioje dėl imigrantų, plūstančių iš vidinių konfliktų apimtų afrikos šalių. Dvidešimties kvadrati-nių kilometrų ploto italijai priklausanti Lampedūzos sala yra tikrąja to žodžio prasme ,,skylė“. Į šią salą jau daug metų plūsta migrantai iš afrikos, nes užten-ka pasiekti Lampedūzos krantus ir jie atsiduria es teritorijoje ir gali prašyti pabėgėlio statuso. Pernai, „Frontex“ ir „eurostat“ duomenimis, vien italijoje buvo užfiksuota daugiau nei 6 tūkst.

žmonės, pabėgę nuo neramumų tunise, laukia imigracijos centre pietinėje italijos saloje Lampedūzoje. jie protestavo prieš išsiuntimą atgal į savo šalį. Ministras Pirmininkas silvio Berlusconi kreipėsi pagalbos į europą, kad pagelbėtų kovojant su „žmonių cunamiu“ – pabėgėliais ir nelegaliais imigrantais iš Šiaurės Afrikos, atvykstančiais į pietinę italiją

str

ing

er/i

tALy

/reu

ter

s/sc

anpi

x nu

otra

uka

pabėgėlio statuso prašytojų, tarp jų daugiausia iš Lampedūzos salos (apie 4 tūkst.). Po revoliucijos Tunise pabėgėlių smarkiai padaugėjo. Šių metų balan-džio pabaigoje buvo fiksuojama, kad Lampedūzos salą pasiekė net 30 tūkst. imigrantų. Tai net 10 kartų viršija vie-tinių gyventojų skaičių. Taigi šiuo metu Lampedūzoje sukurtas atvykėlių „re-zervatas“, kuriam išlaikyti reikia didelių italijos ir es lėšų. Kitos šalys, tarp jų ir Prancūzija, džiaugiasi bent tokiu pabėgė-lių antplūdžio į es šalis stabdymo būdu. Štai Prancūzijos ,,nacionalinio Fronto“ (ultra dešinieji) partijos vedlė, garsiojo Jean-Marie Le Peno dukra Marine Le Pen sakė: ,,Jeigu šiandien italija įsileis į savo šalį šiuos imigrantus, atvykstan-čius dėl ekonominių sunkumų, tai rytoj ant italų sprando sėdės pusė pasaulio.“ Tačiau italija nėra vienintelė valstybė, susidurianti su imigrantų problema. Pietų europa jau senokai trimituoja pavojaus varpais dėl nereguliuojamos migracijos srautų ir likusios europos kurtumo. Pavyzdžiui, graikija kenčia nuo turkų, Malta nuo tunisiečių, ispanija nuo ma-rokiečių imigrantų antplūdžio. Dar prieš „arabų pavasarį“ pietinės es valstybės (žurnalo ,,Foreign affairs” duomenimis) imigrantų srautus su afrika reguliavo dvišaliais susitarimais. Pavyzdžiui, italija su buvusios savo kolonijos Libijos lyderiu diktatoriumi Muammaru gaddafiu 2004 m. pasirašė dvišalį susitarimą, kad Libija padėtų stabdyti migrantų srautus į italiją. Mainais italija tarpininkavo es, kad būtų panaikintas 20 metų gyvavęs ginklų em-bargas ir ekonominės sankcijos šiai, dabar konfliktų draskomai šaliai. 2008 m. italija investavo į Libiją 5 mlrd. JaV dolerių ir skyrė laivų patruliuoti vandenyse. ispanija už migracinę kontrolę Maroko valdžiai 2003 m. suteikė 390 mln. JaV dolerių pagalbos paketą.

2011–2013 m. pietinės bendrijos šalys turėtų gauti 4 mlrd. eurų es paramą imigracijos problemoms spręsti, o Vado-vų taryba birželį priims sprendimą dėl dar didesnės pagalbos. Tačiau pietinės es šalys nėra vienintelės, kurios kelia migra-cijos klausimus nacionaliniu lygiu, mat radikalių dešiniųjų partijų, turinčių man-datus nacionaliniuose parlamentuose, es daugėja. Tai rodo italijos, suomijos, nyderlandų ir Danijos šalių pavyzdžiai.

radiKalieji es dešinieji Pačioje italijoje, kuri daug prisidėjo,

kad ,,užvirtų košę“ dėl migrantų pro-blemos es, antiimigracinės kampanijos ėmėsi italijos vidaus reikalų ministras Roberto Maroni, kuris yra vienas iš ultra dešiniųjų ,,Šiaurės lygos“ partijos lyderių. Ši partija yra koalicijoje su s. berlusconi. Dar 2006 m. europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (eCRi) pažy-mėjo, kad „kai kurie Šiaurės lygos“ nariai naudoja rasistinę ir ksenofobinę retoriką, nukeiptą ne tik prieš imigrantus iš es nepriklausančių šalių, bet ir romus. Kai kurie „Šiaurės lygos“ nariai buvo pri-pažinti kaltais dėl rasinės neapykantos kurstymo, tačiau nenuteisti. suomijoje neseniai vykusiuose rinkimuose į par-lamentą trečią vietą pagal mandatų skaičių (39) laimėjo populistinė dešiniųjų partija „Tikrieji suomiai“. Ji dėl prieš-tarų su kitomis dviem partijomis tapo didžiausia opozicine partija. Jos lyderis Timo soini gavo daugiausia rinkėjų pasitikėjimo balsų. Šios partijos narių skaičius per penkerius metus išaugo penkis kartus, o mandatų skaičius 2007 m. ir 2011 m. rinkimuose atitinkamai padidėjo nuo 5 iki 39. „Tikrieji suomiai“ pasisako už griežtesnę pabėgėlio statuso, jų šeimos susijungimo, socialinių garan-tijų ir suomiškos pilietybės suteikimo tvarką savo šalyje. nyderlandų ultra dešinioji „Partija laisvei“, vadovaujama antiislamisto ir euroskeptiko geerto Wilderso, yra trečioji pagal mandatų skaičių partija Žemuosiuose Rūmuose. Ši partija palaiko dabartinį liberalųjį Marko Ruttės kabinetą. g. Wildersas pasisako už griežtus imigracijos kriterijus

naujoms es ir musulmoniškoms šalims, Korano uždraudimą ir islamo pašalinimą iš Olandijos. Jo retorikoje labai dažnas motyvas: „Reikia sustabdyti musulmonų integraciją, norint išlaikyti mūsų, olandų, tapatybę.“

danija meta iššūKį šengenui„Danijos liaudies partija“, vado-

vaujama Pios Merete Kjærsgaard, jau nuo 2001 m. aktyviai palaiko liberalių ir konservatyvių partijų sudarytą mažumos vyriausybę. Ši partija skelbia, kad daugia-tautiškumas yra „nacionalinė nelaimė“. Partija siekia drastiškais būdais sumažinti imigraciją iš ne Vakarų šalių. Dar 2002 m. Danijoje buvo pristatytas vienas griež-čiausių imigracijos ribojimų aktų visoje europos sąjungoje. Pavyzdžiui, abiem – tiek atvykėliui sutuoktiniui, tiek sutuokti-niui, jau gyvenančiam Danijoje, norin-tiems susijunti šeimos pagrindu, turi būti ne mažiau kaip 24 metai, jie sąskaitoje turi turėti ne mažiau kaip 62 tūkst. Da-nijos kronų (~6,7 tūkst. eurų), kas mėnesį parodyti, kad turi iš ko gyventi, taip pat įrodyti, kad jiems priklausyti Danijos visuomenei yra svarbiau nei atstovauti tai visuomenei, iš kur atvyko vienas iš sutuoktinių. Danijos mažumos vyriausy-bė, norėdama turėti daugumą ir priimti svarbiausius sprendimus parlamente, yra užsitikrinusi „Danijos Liaudies parti-jos“ paramą. bet kokia kaina! neseniai parlamente svarstytą pensijų reformos projektą „Danijos liaudies partija“ parėmė tik tada, kai mainais iš vyriausybės kabi-neto P. Kjærsgaard pareikalavo atnaujinti sienų kontrolę „žemėje, jūroje ir ore“. Danijos kabinetui neliko nieko kito, kaip tik nusileisti ir vykdyti „aš tau, tu man“ politiką. P. Kjærsgaard sienų kontrolės įvedimo Vokietijos ir Švedijos pasienyje būtinybę motyvavo nelegalios migracijos ir organizuoto nusikalstamumo mažini-mu. Panašią mintį išsakė Danijos finansų ministras Clausas Hjortas Frederiksenas, pabrėždamas, kad pastebi dėl laisvo sienų kirtimo padidėjusį nusikalstamumą. Ministro nuomone, neribotas sienų pereinamumas susijęs su narkotikais, prekyba žmonėmis, pinigų plovimu, ir

● Į italiją jūra nuo 2011 m. pradžios atvyko 26 tūkst. pabėgėlių;

● 23 tūkst. iš jų yra jauni tunisiečiai be galimybės gauti politinį prieglobstį;

● 2010 metais es iš viso užfiksuota 189,600 pabėgėlio statuso prašytojų: Vokietijoje (39,930), Prancūzijoje (38,590), italijoje (6,225).

Šaltinis: „Frontex“ ir „eurostat“ duomenys

G. WeSterWeLLe: Laisvė keliauti yra aukštesnis gėris ir mes jo negalime paaukoti dėl vidaus politinių priežasčių

_2322_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

europa ir migrantai

visa tai privalu sustabdyti. Danijos teisin-gumo ministras Larsas barfoedas antrino finansų ministrui: „Mes ypač turime už-kirsti kelią Rytų europos nusikaltėliams.“ Pasak vokiečių žurnalo „Der spiegel“, ,,teisingumo ministro žodžiai nuskambė-jo taip, tarsi Danijos egzistavimui staiga būtų iškilusi grėsmė“.

es reaKcijaDanija per kelias savaites pažadė-

jo atkurti muitinės postus ir įdarbinti papildomai policijos ir muitinės darbuo-tojų. Šiam reikalui Danijos vyriausybė numatė skirti 35 mln. Danijos kronų (4,7 mln. eurų) ir viešai deklaravo, kad toks jos žingsnis „atitinka Šengeno sutarties reikalavimus“. be to, pasak Danijos inte-gracijos ministro sovereno Pindo, pasų ir asmenų kontrolės Danija nesirengia įves-ti. europos Komisija (eK), reaguodama į tokius Danijos veiksmus, paprašė Danijos pasiaiškinti. eK vadovas Chosė Manuelis barrosas laiške Danijos premjerui Larsui Lokke Rasmusenui rašė: ,,iš Komisijos tarnybų gavau pirmąjį teisinį vertinimą dėl jūsų naudotų priemonių. Ši analizė kelia svarbių abejonių, ar naudojamos priemonės atitinka Danijos įsipareigoji-mus europos ir tarptautinei teisei.“ Por-tugalų tautybės politikas perspėjo Daniją dėl „vienašališkų žingsnių“: „siūlyčiau

jums susilaikyti nuo tokių vienašališkų žingsnių ir eiti į atvirą dialogą su euro-pos Komisija tam, kad būtų įgyvendintos naujos priemonės, atitinkančios Danijos įsipareigojimus.“ Vokietijos užsienių reikalų ministras guido Westerwel-le, reaguodamas į Danijos veiksmus ir diskusijas dėl Šengeno erdvės, pareiškė: ,,Darysiu viską, kas yra mano galioje, siekdamas užtikrinti, kad nėra kelio atgal. Laisvė keliauti yra aukštesnis gėris ir mes jo negalime paaukoti dėl vidaus politi-nių priežasčių.“ Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Daniją apibūdino kaip „įstatymų laužytoją“ ir pabrėžė, kad „Šengenas yra pats populiariausias ir pi-liečiams draugiškiausias es laimėjimas“. Taigi kyla klausimas, ar Danija pažeidė Šengeno sutartį, siekdama įvesti muitinės patikrą, jeigu taip aršiai yra puolama.

šengenas šiandien1985 m. penkių es šalių pasirašyta

ir po dešimties metų įsigaliojusi sutartis išsiplėtė ir dabar apima 25 europos vals-tybes, tarp jų ir ne es nares – islandiją, norvegiją, Lichštenteiną ir Šveicariją. Pagrindinis Šengeno zonos, vienijančios 400 mln. gyventojų, sukūrimo tikslas buvo panaikinti pasienio kontrolę. Da-bartinė Šengeno zona yra valdoma pačių šalių narių, todėl, remiantis Šengeno

sienų kodekso 23 straipsniu, šalis narė gali faktiškai atnaujinti vidinę es sienų kontrolę, „kai kyla grėsmė šalies vieša-jai tvarkai ir nacionaliniam saugumui“. Tačiau tokias papildomas sienų kontrolės priemones šalis narė gali vykdyti dau-giausia 30 dienų arba tiek, kiek „rimta grėsmė“ tęsiasi. Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas įsitikinęs, kad Vokietijos ir Danijos pa-sienyje tikrai tokios grėsmės nėra ir sienų kontrolė Danijoje sukurs „didėjantį nepa-sitikėjimą“ tarp kaimynių. es vidaus rei-kalų ministrė Cecilia Malmstrom sienų kontrolės nebuvimą palygino su bendra valiuta prieš krizę, kai šalys narys taip pat nenoriai atsisakė nacionalinės kompeten-cijos, kad europos Komisija koordinuotų ir prižiūrėtų es ekonominę politiką. es vidaus reikalų ministrė įsitikinusi, kad „Šengeno zonai reikia tokių koordinato-rių kaip „Frontex“, europos Komisija ir nepriklausomi ekspertai“. C. Malmstrom teigė, kad italija, kurioje gyvena 60 mln. gyventojų, tikrai nesusidūrė su „ypatingu migracijos spaudimu“, įsileisdama į Lam-pedūzos salą 25 tūkst. tunisiečių: „nuo pat savo politinės karjeros pradžios esu prieš populistinius vakarykščius spren-dimus, užtat esu už ilgalaikių sprendimų paiešką, remiantis europos vertybėmis ir bendrijos metodu.“

reiKalingi poKyčiaies vidaus reikalų ministrų posėdyje

es Tarybos teisiniais ir vidaus klausimais, vykusiame gegužės 12 d., buvo svarsto-ma, ką daryti su Šengeno erdvės riboji-mais. 15 šalių narių pasisakė už tai, kad Šengeno erdvės apribojimai galėtų būti laikinai įvesti kaip paskutinė priemonė ir tik esant griežtoms sąlygoms. Dauguma narių taip pat sutiko, kad būtų įvesta ap-sauga pasienyje, jeigu šalis narė nesugeba kontroliuoti savo sienos su ne es šalimis. anot šaltinių, tik keturios šalys narės buvo prieš tokias pataisas. Po susitikimo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Claude guéantas teigė, kad Prancūzija nenori „mažiau europos“ ir viliasi, kad „bus apibrėžti kriterijai, kas tai yra krizė“. Vengrijos vidaus ministras, vadovavęs posėdžiui, pabrėžė, kad laisvas asmenų judėjimas yra vienas iš pagrindinių es laimėjimų ir mes tai turime palaikyti ir išsaugoti. es vidaus komisarė C. Malms-trom pažymėjo, kad reikėtų tobulinti Šengeno sutartį jos nelaužant ir „padaryti aiškesnes procedūras ir taisykles, siekiant išvengti vienašališkų ir nekoordinuotų šalių narių veiksmų“. Taigi dėl galutinio sprendimo bus balsuojama birželio 24 d. es šalių narių premjerų Viršūnių susiti-kime ir, jei jis bus priimtas, tai mechaniz-mas, pabrėžiantis ,,labai ribotas“ aplinky-bes, norint įvesti sienų kontrolę, privalės turėti paaiškinimą dėl „griežtų taisyklių“ ir remtis „bendru es apsisprendimu“.

lietuva ir šengenasLietuvos diplomatijos vadovas

audronius ažubalis viešai išplatintame pranešime spaudai teigė, kad laisvas judėjimas yra es piliečius jungiantis ir vienijantis veiksnys: „negalime ignoruoti naujai susiklosčiusių aplinkybių saugumo srityje, tačiau atsako pirmiausiai turime ieškoti Šengeno sutarties ribose. silpninti Šengeno principus – tas pats kaip klibinti vertybinius europos sąjungos pamatus.“ anot a. ažubalio, Šengeno teisynas jau dabar numato galimybes laikinai atkurti vidaus sienų apsaugą, kai kyla grėsmė vie-šajai tvarkai ar saugumui. Tačiau siūlymai numatyti papildomas išlygas ar išimtis, siekiant riboti laisvą asmenų judėjimą, anot jo, susilpnintų Šengeno laimėjimus. Lietuva prie Šengeno erdvės faktiškai prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d. ir ypatingą dėmesį skiria ne es šalių, su ku-riomis ribojasi, sienoms. Lietuvos piliečiai

dėl laisvo asmenų judėjimo be patikros gali kirsti visų Šengeno zonos šalių narių sienas, tarp jų ir norvegijos ir šiais metais darbo rinkas laisvai atvėrusių Vokietijos ir austrijos. Visgi neseniai nuskambėjęs norvegijos policijos vado pasiūlymas peržiūrėti Šengeno sutartį, nes „atidarius sienas, 80 procentų norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse įvykdomų nusikaltimų yra priskiriama nusikaltėliams, atvykusiems iš baltijos šalių“, verčia Lietuvos gyvento-jus imti nerimauti ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl įvaizdžio. Juk Vokietija, į kurią dabar plūsta lietuviai, gali pradėti burnoti ne tik prieš musulmonus imigrantus. neseniai išrinktas Vokietijos vidaus ministras H. P. Friedrichas yra pasakęs, kad „iki paskutinio kraujo lašo kovos, kad neįsileistų migracijos į Vokietijos sociali-nę sistemą!..“ ■ A. Ažubalis

Valtis, plukdžiusi migrantus iš tuniso, pasiekė Lampedūzos uostą (2011 balandžio 11 d.). Šiais metais į italiją atvyko apie 26 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų, tarp jų - 21 tūkst. tunisiečių, kurie sakėsi bėgantys nuo baisios ekonominės situacijos po šalyje sausio mėnesį įvykusios politinės revoliucijos

Filip

po M

onte

fort

e/A

FP/s

canp

ix n

uotr

auka

a. ažubaLiS: Silpninti Šengeno principus – tas pats kaip klibinti vertybinius europos Sąjungos pamatus

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Vieningoji euroPA Vieningoji euroPA

2.

4.

3.

7.

5.

6.1.

Šengeno erdvės šalys

Šengeno sutartį pasirašiusios šalys, kuriose ji dar neįsigalėjo

1. Vokietija 10,8 mln.2. d. Britanija 6,9 mln.3. ispanija 6,9 mln.4. Prancūzija 6,7 mln.5. italija 4,5 mln.6. olandija 1,8 mln.7. Austrija 1,3 mln.

Šaltinis: Pasaulio bankas

_2524_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011 PAsAuLis

interneto erdvių kūrimosi pradžioje daugelis svetainių turėjo com galūnę, vėliau buvo net, org, int ir kiti inter-neto galaktikos taškai. nuo 2006 m. balandžio mėnesio europos interneto vartotojai, įvairiausios įmonės ir orga-nizacijos savo namams internetinėje erdvėje gali registruoti adresus su eu galūne. Penktąjį europinio domeno gimtadienį per europos Parlamento plenarinę sesiją europarlamentarai paminėjo kartu su aukščiausio lygio interneto domeną administruojančios eurid agentūros atstovais.

eURid vadovas Marcas Van Wesemaelas kalbėdamas europos Parlamente teigė, kad stabilus registra-torių augimas užtikrino eu vietą tarp dešimties didžiausių aukščiausio lygio domenų plėtinių pasaulyje. „nepai-sant pirminių abejonių ir kritikos, per penkerius metus eu patvirtino, kad yra efektyvus, o tai įrodo, kad eu suteikia galimybes prisistatyti ir identifikuoti save internete kaip europos regione veikiantį ir veiklą vykdantį subjektą“, – sakė domeną administruojančios agentūros vadovas.

Vieša eu domenų registracija buvo pradėta 2006 m. balandžio 7 d. Per pirmąjį registracijos mėnesį buvo įkurta jau 1,7 mln. domenų. Pirmuosius savo adresus iš int į eu pasikeitė europos sąjungos institucijos, vėliau ėjo stabiliai gausi registracijos banga, per vieną die-ną vidutiniškai užregistruojant apie 2 tūkst. eu domenų. Prabėgus penkeriems metams nuo šio domeno gimimo, eu netrukus turės 3,5 mln. registruotų var-dų. Vokietija – eu domeno lyderė. Čia per pastarąjį penkmetį užregistruota daugiau kaip milijonas europinių do-menų. Vis dėlto sparčiausiai registracijų daugėjo estijoje, Lenkijoje, slovakijoje ir Lietuvoje, kuriose dėl antrųjų vietų eu sėkmingai rungiasi su com. Įdomu tai, kad per pastaruosius metus tokio-se valstybėse kaip Vokietija, belgija, Čekija, austrija ir Lietuva domenų su

galūne eu užregistruota daugiau nei nacionalinių de, be, cz, at ir lt. Visoje europos sąjungoje eu – ketvirtas, o pasaulyje – devintas pagal populiarumą.

Kūrybiškai į eu domeną pažvelgė

baskai, kadangi euskara reiškia baskų kalbą, o euskadi – baskų kraštą, eu domeno populiarumas šiame regione taip pat didėjo. Rumunijoje, Portu-galijoje ir ispanijos galisijos regione

eu - penkeri

Valdas benKUnsKas

išpopuliarėjo asmeninės svetainės su eu galūne, nes eu čia reiškia aš.

Lietuvoje iki šiol registruota dau-giau kaip 15 tūkst. eu domenų vardų, ir nors šis rezultatas lemia tik 21 vietą iš 27 europos sąjungos valstybių, tačiau eu Lietuvoje užima santykinai didelę rinkos dalį. beje, „apžvalgos“ skaityto-jai elektroninę leidinio versiją, kitas ak-tualias žinias ir naujienas taip pat gali rasti internete adresu, kurio galūnė yra eu, t. y. www.apzvalga.eu (Kita vertus, „apžvalga“ išlaikė ir lietuviškąją galūnę lt. Pabrėždami lietuvių kalbos visatei-siškumą internete, žurnalo leidėjai šį interneto vardą užregistravo su lietuviš-ka ž, t. y. www.apžvalga.lt) ■

gegužės 26–27 dienomis dovilio (deauville) kurorte, Prancūzijoje, vyko 37-asis didžiojo aštuoneto (g8) viršūnių susitikimas, kuriame stipriausių pasaulio ekonomikų lyderiai svarstė aktualiausius globalius klausimus.

parama „arabų pavasariui“Šio g8 viršūnių susitikimo priori-

tetiniu klausimu tapo „arabų pavasario“ problematika, o pirmiausia – aklavietėje atsidūręs Libijos konfliktas. Pulkininkas Muammaras gaddafi tradiciškai buvo paragintas pasitraukti ir, siekiant išjudinti situaciją, jam netiesiogiai pasiūlyta rinktis... Prancūzijos prezidentas nicolas sarcozy, pirmininkaujantis šių metų g8 viršūnių susitikimui, pasiuntė raminančius signa-lus. Jo teigimu, jei M. gaddafis nusileis ir greitai atitrauks savo pajėgas, jam „visos galimybės yra atviros“ ir „kuo tai padarys greičiau, tuo didesnis jo pasirinkimas“. Kita vertus, per tą patį susitikimą Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pareiškė naTO kampanijai Libijoje skirsiančios kovinių „apache“ sraigtasparnių...

Kitas nagrinėtas „arabų pavasa-rio“ klausimas – g8 parama diktatorių

režimus nuvertusiems Tunisui ir egiptui. buvo priimtas sprendimas skirti 20 mlrd. dolerių vertės kreditų šalių ekonomikoms stabilizuoti ir šitaip paskatinti valstybių judėjimą laisvos ir demokratiškos san-tvarkos link. beje, toks g8 sprendimas es erdvėje susilaukė europos liaudies partijos grupės (didžiausio europoje politinių partijų aljanso) dėmesio ir paramos. „Šių šalių demokratiniai siekiai yra teisėti ir nusipelno visiškos Vakarų pasaulio paramos. Mes turime suteikti bet kokią reikiamą pagalbą – tiek politi-nę, tiek finansinę“, – komentuodamas g8 sprendimus, eLP grupės vardu kalbėjo jos pirmininkas Joseph‘as Daulas. Jis taip pat pridėjo, kad, arabų šalims esant arti-moms europos kaimynėms, aktyvus es šalių narių dalyvavimas reformų procese yra logiškas veiksmas.

Didysis aštuonetas pasmerkė sirijoje vykdomas taikių protestuotojų žudynes ir pareikalavo esminių pokyčių. Tiesa, iš galutinio komunikato, paskelbto baigian-tis g8 viršūnių susitikimui, versijos dingo ankstesniuose projektuose buvęs pasiū-lymas Jungtinių Tautų saugumo Tarybai imtis veiksmų prieš Damaską ir šalies

g8: arabų revoliUcijos, internetas ir fUkUšima

Vaiva saPeTKaiTė

Marcas Van Wesemaelas, domeną eu adminis-truojančios eurid agentūros vadovas

ww

w.p

hoto

-ser

vice

.eur

opar

l.eur

opa.

eu n

uotr

auka

ww

w.p

hoto

-ser

vice

.eur

opar

l.eur

opa.

eu n

uotr

auka

Vokietija daugiau kaip 1 mln.

nyderlandai beveik 450 tūkst.

jungtinė karalystė

daugiau kaip 300 tūkst.

Prancūzija beveik 300 tūkst.

Lenkija ir italija

apie 200 tūkst.

eu adresų valstybės lyderės

„arabų pavasario“ apimtos valstybės

eu Domeno populiarumas

Vieningoji euroPA

Vakarų sachara

Mauritanija

Marokas tunisas

Libija egiptas

jemenas

omanas

Bahreinas

jordanija kuveitasLibanas

sirijairakas

sudanas

saudo Arabija

Alžyras

revoliucija

masiniai protestai

ilgalaikiai pilietiniai neramumai ir pokyčiai vyriausybėje

nedideli protestai

pilietinis karas

protestai ir pokyčiai vyriausybėje

1,000,000900,000800,000700,000600,000500,000400,000300,000200,000100,000

0

danija

graiki

ja

reunjo

nas

Vengr

ija

Austri

ja

nyder

landa

i

Čekija

Belgija

Šved

ijaita

lija

Lenk

ija

slovė

nija

Martin

ikaesti

ja

Vokiet

ija

Pranc

ūzijo

s gvin

ėja

Liuks

embu

rgas

Pranc

ūzija

Lietu

va

ispan

ija

slova

kija

suom

ija

gibralt

aras

gvade

lupė

didžioj

i Brit

anija

Latv

ija

Bulgar

ijaAiri

ja

kiprasMalt

a

Alandų

salos

Portu

galija

rumun

ija

_2726_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011PAsAuLis

prezidentą basharą al-assadą.

japonų tragedijos aKivaizdojebe neramumų arabų šalyse, Dovilyje

pasaulio lyderiai savo darbotvarkėje daug dėmesio skyrė Japonijai: jie išreiškė savo valstybių solidarumą su Japonijos žmonė-mis dėl kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos Fukušimos atominės elektrinės avarijos, pažadėjo ir toliau teikti visą reikalingą pagalbą. Tuo tarpu Japonijos ministras pirmininkas naoto Kan savo ruožtu pareiškė, kad jo šalis pa-sirengusi „dėti visas pastangas, idant būtų minimalizuotas pasaulinės ekonomikos netikrumas, kurį galėtų padidinti įvykusi katastrofa“, ir patikino, jog tuoj pat būtų suteikta visa reikalinga informacija dėl padidėjusio branduolinio pavojaus, jei situacija Fukušimoje pablogėtų.

aptartieji įvykiai Japonijoje

paskatino g8 daug dėmesio skirti branduoliniam pasaulio saugumui. Per susitikimą buvo deklaruota būtinybė su-griežtinti pasaulinius saugumo standartus ir suaktyvinti tarptautinį bendradarbiavi-mą šiuo klausimu.

interneto laisvė ir atsaKomybė

Kita svarbi susitikimo tema – in-ternetas. buvo iškeltas klausimas, kokiu mastu reikėtų reguliuoti vis didesnę globalią įtaką įgaunantį internetą ir kaip virtualioje erdvėje įmanoma užtikrinti įstatymų laikymąsi, pagarbą žmogaus teisėms, fundamentalioms laisvėms ir intelektinei nuosavybei. susitikime taip pat akcentuota individų privatumo, jų duomenų apsaugos ir interneto prieigos plėtra. interneto tematika buvo pakviesti pasisakyti populiaraus socialinio tinklo „Facebook“ kūrėjas Markas Zuckenber-gas ir „google“ vadovas ericas schmid-tas. Šie interneto paslaugų sektoriaus lyderiai buvo prieš siūlymus įvesti inter-neto reguliavimo priemones. Jų išreikštą poziciją palaikė ir Vašingtonas.

įsipareigojimai afriKai ir pasaulio eKonomiKai

Diskutuota apie ilgalaikę partnerys-tės stiprinimo su afrika viziją. Pagrin-diniai ilgalaikiai tikslai – saugumo ir taikos užtikrinimas ir bendradarbiavi-mas įgyvendinant vystymosi projektus. Pabrėžta, kad reikia ir toliau vykdyti praėjusiais metais Kanadoje vykusiame g8 viršūnių susitikime duotus įsipa-reigojimus afrikai, pavyzdžiui, spręsti sveikatos apsaugos ir maisto problemas. išreiškiant paramą Juodojo žemyno demokratizavimui, afrikai atstovauti buvo pakviesti naujieji demokratiškais rinkimais išrinkti nigerio, gvinėjos ir Dramblio Kaulo lyderiai.

Tradiciškai dėmesio skirta tarptau-tinės ekonomikos situacijai ir planams, kaip ją pagerinti, atkreiptas dėmesys į bū-tinybę skatinti inovacijas ir stiprinti žinių ekonomiką, neišvengta klimato pokyčių ir bioįvairovės mažėjimo klausimų, taip pat nepamirštos kovos prieš terorizmą ir tarptautinę prekybą narkotikais, taip pat masinio naikinimo ginklų neplatinimo temos. ■

Bendra g8 viršūnių susitikimo, vykusio žemutinės normandijos mieste dovilyje, dalyvių nuotrauka (Prancūzija, gegužės 27 d.)

klim

enty

ev M

ikha

il/it

Ar

-tA

ss/s

canp

ix n

uotr

auka bin laDeno mirtis: jav

Užvertė pUslapį, bet ne knygą

Prezidentas Barakas obama ir viceprezidentas joe Bidenas kartu su nacionalinio saugumo grupės nariais gegužės 11 d. Baltųjų rūmų ypatingųjų situacijų kabinete priima naujausią informaciją apie misiją prieš osamą bin Ladeną. sėdi (pirmas iš kairės) brigados generolas, pavaduojantysis generolas jungtinių specialiųjų operacijų vadovybėje Marshallas B. „Brad“ Webbas, (antra iš dešinės) valstybės sekretorė Hillary Clinton

jAV žurnalistas Peteris Bergenas Cnn televizijoje paskelbė, kad bin Lade-no mirtis žymi „karo prieš terorizmą pabaigą”. tačiau daugelis analitikų su juo nesutiktų: „Al-Qaeda“ 2011 m. nėra tokia kaip 2001 m., nes teroristinėje organizacijoje atsirado naujų lyderių ir narių. kaip teigė „Al-jazeeros“ žurna-listas Marwanas Biharas, „po dešimties metų „Al-Qaedos“ lyderio persekioji-mo jAV užvertė puslapį, bet ne knygą kovoje su „Al-Qaeda“ ir tarptautiniu terorizmu“.

mitologizuota bin ladeno mirtis

gegužės 2 d. po pasaulio žinias-klaidos priemones pasklidusi žinia apie labiausiai JaV ieškomo pasaulio teroris-to Osamos bin Ladeno mirtį pagimdė daugybę klausimų ir sąmokslo teorijų. Pirmiausia, daugeliui antiamerikietiš-kai nusiteikusių užkliuvo faktas, kad JaV administracija atsisakė viešinti bin Ladeno nuotraukas. Pagal žiniasklaidos pranešimus JaV prezidento baracko Obamos sudaryta nacionalinio saugumo

grupė ilgai tarėsi, ką daryti su JaV pajėgų Pakistane nukauto bin Ladeno nuo-traukomis. baimindamiesi neigiamos musulmonų reakcijos, JaV administ-racija atsisakė viešai paskleisti kulka į galvą nukauto bin Ladeno vaizdų. beje, apie bin Ladeno mirtį buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuoto-jas Robertas grenieras pateikė tokią nuomonę: „Tikėtasi, kad jis (bin Lade-nas – e. M.) turėjo mirti su „trenksmu“. Tačiau praėjo nemažai laiko, o jis mirė tik nuo kulkos“. Po bin Ladeno mirties JaV gynybos departamentas viešai parodė vaizdo medžiagą, kurioje vaizduojamas bin Ladenas, žiūrintis TV tame pačiame abotabado mieste, Pakistane, kur buvo ir nužudytas. Šioje medžiagoje bin Ladenas televizijos pultelį laikė dešine ranka, nors, remiantis Federalinio tyrimų biuro (Fbi) duomenimis, jis buvo kairiarankis. Tokie ir kiti nesutapimai sąmokslo teorijos šalininkams davė daug peno svarsty-mams, ar bin Ladenas iš tiesų miręs. Prie abejonių prisidėjo ir kiti faktai, kaip antai bin Ladeno palaidojimo vieta. Remiantis JaV administracijos pranešimais, „velio-nio kūnas buvo numazgotas, įvyniotas į baltą paklodę ir įdėtas į baltą drobinį maišą“. arabijos jūroje esančiame JaV

lėktuvnešyje „Uss Carl-Vinson“ JaV įgaliotas karininkas perskaitė ritualinę kalbą, išverstą į arabų kalbą (kam ji buvo išversta, šaltiniai nutyli), ir po jo kūnas buvo nuleistas į jūrą. bin Ladeno palai-dojimo jūroje motyvas buvo aiškinamas saugumo sumetimais, vengiant sukurti tikslią šio teroristo garbinimo vietą, kad jo nelankytų musulmonų piligrimai. abejonių dėl žymiausio teroristo mirties sukėlė ir irano žvalgybos vadovo Heidaro Moslehi pareiškimas, kad bin Ladenas nebuvo JaV nužudytas per specialiąją operaciją, o mirė anksčiau sava mirtimi. anot jo, JaV paskleidė žinią apie bin Ladeno mirtį tik norėdamos nukreip-ti pasaulio dėmesį nuo ekonominių problemų, dėl kurių labiausiai kaltos JaV. Pabrėždamas, kad turi įrodymų, H. Moslehi jų taip ir nepateikė viešai. Tačiau šis ir visi kiti pareiškimai dėl neaiškios bin Ladeno mirties nekeičia esmės – bin Ladenas negyvas. Ką šis faktas reiškia pačiai „al-Qaedai“?

„al-Qaeda“ ir bin ladenas„al-Qaeda“ pasauliui tapo žinoma

1998 m., kai vienu metu Tanzanijoje ir Kenijoje esančias JaV ambasadas sudrebi-no dideli sprogimai, nusinešę beveik 500

edita MieLDaŽė

ofic

iali

Bal

tųjų

rūm

ų nu

otra

uka

/ fo

togr

afas

Pet

e so

uza

● gimė 1957 m. kovo 10 d. rijade, saudo Arabijoje;

● dešimtos tėvo žmonos vaikas;

● studijavo verslą ir inžineriją;

● turėjo penkias žmonas ir 20–26 vaikus;

● Pirmą kartą vedė būdamas 17 metų;

● Bin Ladeno turtas vertinamas nuo 50 iki 300 mln. jAV dolerių;

● nuo 1998 m. tapo pasaulio teroristu „numeris vienas“;

● Prisiėmė atsakomybę už 2001 m. rugsėjo 11-osios atakas;

● 2011 m. gegužės 2 d. nužudytas jAV specialiųjų pajėgų Pakistane.

trumpi faktai apie bin ladeną:

eLP

nuo

trau

ka

j. daulas

Pasak eLP frakcijos pirmininko j. DauLo, tuniso ir egipto demokratiniams siekiams turime suteikti tiek politinę, tiek finansinę pagalbą

PAsAuLis

_2928_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

gyvybių. Tuomet bilo Klintono vadovau-jama JaV administracija mainais atsakė raketų antpuoliu. nuo tada bin Ladenas pakilo į žinomiausių blogiukų viršūnę ir daugiau iš jos niekada nedingo. Dar prieš 1998 m. minėtus teroristinius išpuolius bin Ladenas paskelbė bene žymiausią savo pareiškimą, vadinamą fatvą, kuriame kartu su kitų radikalių islamo grupuočių lyderiais kvietė musulmonus prisijungti prie visuotinio džihado (švento karo prieš kitatikius), nukreipto apskritai prieš visą Vakarų pasaulį ir konkrečiai prieš JaV. Tada bin Ladenas sakė: „<...> žudyti ame-rikiečius ir jų sąjungininkus, tiek civilius, tiek kariškius, yra kiekvieno musulmono prievolė.“ „al-Qaeda“ – tarptautinis sunitų islamistų tinklas, veikiantis daugiau nei 60-yje pasaulio valstybių, įkurtas 1988 m. afganistane, kai bin Ladenas atsiskyrė nuo savo mokytojo abdulaho azzamo, kuris savo tekstuose pateisino džihadą ne tik prieš kitatikius, bet ir prieš atsivertėlius musulmonus ir nekaltus civilius. Jis rėmėsi makiaveliška logika – tikslas pateisina priemones. ar dėl tokių radikalių mo-kytojo pareiškimų, ar dėl kitų aplinkybių bin Ladenas atsiskyrė nuo savo guru ir 1991 m. apsistojo savo gimtinėje saudo arabijoje.

besiKeičiantis „al-Qaedos“ veidas

saudo arabijoje bin Ladenas ilgai neužsibuvo, mat ėmė kritikuoti JaV dėl jo gimtojoje šalyje įkurtų karinių bazių (saudo arabijos karališkoji šeima palaikė glaudžius ryšius su JaV). Kilęs iš tur-tingo arabų verslininko Mahometo bin awad bin Ladeno, savo ruožtu palaikiu-sio artimus ryšius su karališkąja saudo arabijos šeima, Osama bin Ladenas 1991 m. prarado dalį turto ir privilegijų savo šalyje ir apsistojo sudane. Ten jis atkūrė ryšius su buvusiais modžahedais, su kuriais kovojo dar afganistano kare prieš sovietų valdžią. beje, tuos pačius modžahedus tada rėmė JaV valdžia. gyvendamas sudane bin Ladenas išplėtojo „al-Qaedos“ tinklą ir tapo, kaip rašo islamo tyrinėtojas doc. edgūnas Račius knygoje „Terorizmo žinynas“, „ne tik visuotinio džihado ideologu, bet ir jo vadybininku ir finansiniu rėmėju“. Pripažįstama, kad „al-Qaeda” perėjo keletą fazių: pirminę (1988–1991), suda-no (1991–1996), afganistano Talibano (1996–2001) ir potalibaninę (2001 iki

dabar). Po rugsėjo 11-osios „al-Qaeda“ tapo ne tiek veikimo organizacija, kiek itin radikaliu musulmonų kovos prieš Vakarus simboliu. net po JaV invazijos į afganistaną 2001 m. rudenį, bin Ladenas intensyviai plėtojo savo tinklą, kūrė fi-nansinę ir švietimo bazę savo pasekėjams ir ieškojo bendraminčių kitose teroristi-nėse organizacijose. Tačiau nuo rugsėjo 11-osios „al-Qaeda“ tinklas ryškiai decentralizavosi. Kaip teigė „al-Jazeeros“ apžvalgininkas gregas Carlstromas, „al-Qaedos“ pasekėjų grupės, besibazuojan-čios arabijos pusiasalyje, jau veikia mažai kontroliuojamos afganistano-Pakistano grupuočių lyderių. buvusi CŽV analitikė barbara sude buvo dar taiklesnė, pabrė-žusi, kad pagrindinių asmenų, tarp jų ir bin Ladeno, vaidmuo daugiausia yra pro-pagandinis ir formalus. Tai patvirtina ir faktas, kad per keletą metų atsirado jaunų „al-Qaedos“ pasekėjų, turinčių puikių lyderystės gebėjimų, kaip antai abu al-yazid, abu yahya al-Libi ir atiyah abd al-Rahman. Taigi laikant tiesa nuomonę, kad bin Ladenas buvo vienintelis forma-lus „al-Qaedos“ vadovas, galima teigti, jog jis savo tikslus pasiekė: jo ideologija ir strategija prasisunkė į visus „al-Qaedos” padalinius. Terorizmo analitikas Davee-das garstensteinas-Rossas pažymėjo, kad „bin Ladeno mirtis yra didžiulis smūgis džihado tinklui, tačiau tai „al-Qaedos“ nesužlugdys. Džihado grupes valdo kiti lyderiai, kurie tarnauja kaip nominalūs vadai savo grupei“.

arabų reaKcija Musulmonų arabų nuotaikas dėl bin

Ladeno mirties atspindi jų žiniasklaida. Štai egipto dienraštyje al-shorouq“ pasmerkiamas bin Ladenas ir jo išlais-vinimo ideologija: „al-Qaeda“ musul-monų nužudė daugiau nei bet kas kitas. Ji padarė didžiulę žalą musulmonams, siekdama pakenkti Vakarams. Mums, no-rint konfrontuoti su Vakarais, reikia būti stipriems. Tačiau stiprūs tapsime tik tada, kai būsime laisvi, gerai išsilavinę demo-kratiškų tautų piliečiai.“ saudo arabijos laikraštis „Hazem saghiehq pabrėžė, kad pirmiausia „arabų pavasaris“ nužudė bin

Ladeną, o paskui b. Obamos vado-vaujamos specialiosios pajėgos. saudo arabijos laikraštis taip pat akcentavo, kad bin Ladenas mirtų ir trečiąjį kartą, jei tik JaV suteiktų palaikymą Palestinai, mat „JaV po paskutinės pergalės kare su bin Ladenu gali izraeliui paliepti švelnin-ti savo politiką Palestinos atžvilgiu“ ir padėti šiai valstybei įsikurti rugsėjį. Kitas proarabiškas laikraštis „al-Quds al-arabi“ užsiminė, kad bin Ladeno ir jo šeimos nužudymas žymi didžią Obamos admi-nistracijos pergalę, nepaisant to, kad ši pergalė pasiekta nepigiai: „globalus karas prieš terorizmą”, JaV pradėtas afganista-ne ir irake paskutinį dešimtmetį, atsiėjo 1 milijardą JaV dolerių ir milijonus aukų.“ Taigi musulmonų reakcija dėl bin Lade-no buvo gana nevienareikšmė, paveikta praūžusio vadinamojo „arabų pavasario“. ar apklausos byloja tą patį?

apKlausa musulmonišKose šalyse

Šių metų kovo 21 – balandžio 12 d. prieš bin Ladeno mirtį „Pew Research Center“ daryta apklausa šešiose šalyse, kuriose dominuoja musulmonai, paro-dė, kad šių valstybių gyventojai nerodė didelio palankumo bin Ladenui. Šiais metais bin Ladeną ir jo veiklą labiau-siai palaikė Palestinos Teritorija (34 %), indonezija (26 %), egiptas (22 %) ir Jordanija (13 %). Užtat tarp Turkijos ir Libano musulmonų bin Ladenas palaiky-mo sulaukė atitinkamai tik 3 % ir 1 %. nuo 2003 m., kai buvo pradėta vykdyti

ši apklausa, musulmonų, pasitikinčių bin Ladenu, procentas Palestinos Teritorijoje nukrito net 38 %, indonezijoje – 33 %. Didžiausias nuokrypis fiksuotas Jordani-joje, kur 56 % buvo išreiškę pasitikėjimą bin Ladenu 2003 m. ir tik 13 % – 2011 m. iš Pakistano, kur šiemet pasaulio teroristas nr. 1 buvo nužudytas, šių metų duomenų nėra, tačiau praeitų metų duo-menys rodo, kad nuo 2005 m. (56 %) iki 2010 m. (18 %) pasitikėjimas bin Ladenu smarkiai sumažėjo.

Kodėl taip ilgai iešKota bin ladeno

Šis klausimas neduoda ramybės ne tik sąmokslo teorijų šalininkams, bet ir visai pasaulinei bendruomenei. Vis dėlto tam yra paaiškinimų. Po rusėjo 11-osios JaV paskelbus „globalų karą prieš terorizmą“ tuometis Pakistano prezidentas generolas Pervezas Mušarafas tapo JaV sąjungi-ninku kovoje prieš terorizmą. Tuometė georgeo W. busho administracija P. Mušarafo buvo įtikinta, kad Pakistanas neleis fundamentalistams prieiti prie Pakistano vyriausybės ir branduolinio ginklo. Tačiau realybe buvo kitokia. Jau 2003 m. išaiškėjo, kad Pakistano vyriausy-bė remia ekstremistines partijas ir didina Talibano įtaką valdžios struktūrose. apie tai JaV įspėjo ir afganistanas, ir indija, susirūpinusios Pakistano karinių dali-nių parama ekstremistams savo šalyse. Paskutiniais buvimo valdžioje metais g. W. bushas, pražūtingai veikiamas gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo, pradėjo

griežtinti santykius su Pakistanu, tačiau susidūrė su šiai šaliai būdingomis pras-to valdymo, gyventojų neraštingumo ir kariuomenės neveiksnumo problemomis. Taigi P. Mušarafas ir kiti diktatoriai, anot arizonos universiteto artimųjų Rytų ir antropologijos profesorės Leilos Hudson, yra glaudžiai susiję su teroristais, gyvenan-čiais jų šalyse, vien jau dėl tos priežasties, kad gautų iš JaV paramą kovai prieš juos ir galėtų netrukdomai užsitikrinti patogų gyvenimo būdą.

paKistano ir jav santyKiai2008 m. Pakistano prezidentą P.

Mušarafą pakeitė silpnesnė civilinė valdžia su prezidentu asif ali Zardari priešakyje. Ji buvo ir tebėra palanki prie JaV pinigų ir džihado pripratusiai Pakistano kariuo-menei. atėjus į valdžią b. Obamai, JaV finansinės injekcijos Pakistanui nesiliovė – JaV moka Pakistanui ne tik už koridorių karinėms pajėgoms afganistane, bet ir už antiteroristines kampanijas. nuo 2001 m. JaV skyrė Pakistanui 13 mlrd. JaV dolerių karinės paramos ir 6,6 mlrd. JaV dolerių šalies ekonomikai vystyti, jau neskaičiuo-jant 9 mlrd. JaV dolerių injekcijos Pakis-tano kariuomenei kovoje prieš terorizmą. Visgi b. Obamos administracijos strategija Pakistane kiek pakito, mat JaV nusprendė slaptai veikti šioje šalyje. Šis veikimas, kaip parodė bin Ladeno nukovimas gegužę, buvo taiklus kovoje prieš globalų tero-rizmą, tačiau pasėjo dar didesnį abejonių grūdą dvišaliuose JaV ir Pakistano san-tykiuose. santykių klibėjimą atspindi dar

kovo mėnesį JaV vykdyta slapta operacija Datta Khel miestelyje, kuriame buvo nužudytas net 41 žmogus. Pakistano karo vadas generolas ashfaq Parvez Kayani po šios operacijos metė kaltinimą JaV: „Tokia agresija prieš Pakistano žmones yra nepa-teisinama ir netoleruojama esant bet ko-kioms aplinkybėms.“ Kaip pažymi atlan-to Tarybos Pietų azijos centro direktorius shuja nawazas, šalių nesantaika yra labai nelaiku, nes JaV reikia Pakistano pagalbos stabilizuojant afganistaną ir kovojant prieš talibus Pakistano šiaurės vakaruose. Pakistano valdžia irgi puikiai suvokia, kad išlaikyti šiltus santykius su JaV yra svarbus tikslas, todėl Pakistano prezidentas ali Zardari viliasi atgaivinti savo šalies ir JaV santykius, ieškodamas civilinės ir karinės valdžios dialogo ir darydamas viską, kad įvyktų jo draugiškas vizitas pas JaV prezi-dentą b. Obamą Vašingtone. antra vertus, kaip pabrėžia shuja nawazas, „JaV turėtų irgi keisti savo požiūrį į Pakistaną kaip sąjungininką, o ne klientą“.

obama be osamosJaV prezidentui b. Obamai bin

Ladeno mirtis atnešė ne tik pliusų, bet ir sukėlė galvos skausmą. Žiniasklaidos priemonės viena po kitos pranešinėjo, kad b. Obamos reitingai po bin Ladeno mirties pašoko beveik iki 60 %. Kaip pažymi analitikai, tai, ko kovoje su tero-rizmu respublikonams nepavyko padaryti per dešimtmetį, pavyko demokratams su b. Obama priešakyje per kelerius metus. Tačiau JaV gyventojai nėra tokie optimistiški ir nesitiki terorizmo pabai-gos vien dėl to, kad bin Ladenas nukau-tas. Tyrimų organizacija „Pew Research Center” gegužės 2 d. atliko amerikiečių apklausą, pagal kurią tik 5 % apklaustųjų išreiškė tikėjimą, kad bin Ladeno mirtis reiškia ir terorizmo pabaigą, tačiau net 85 % respondentų nurodė, kad JaV turėtų tęsti karinius veiksmus prieš terorizmą. 62 % amerikiečių taip pat išreiškė pasi-tikėjimą valdžios galimybėmis apsaugoti amerikiečius nuo teroro išpuolių savo ša-lyje.Šis rodiklis bene didžiausias po 2001 m. rugsėjo 11-osios atakos. Optimistiškai amerikiečiai nusiteikę ir afganistano klausimu – 63 % apklaustųjų manė, kad JaV pasiekė didesnės sėkmės afga-nistane (2010 m. gruodį tokių buvo 49 %). Užtat net 67 % amerikiečių išreiškė nuogąstavimą dėl galimų „al-Qaeda“ išpuolių ateityje prieš JaV ir tik pusė

D. GarStenSteinaS-roSSaS: bin Ladeno mirtis yra didžiulis smūgis džihado tinklui, tačiau tai ,,al-Qaedos” nesužlugdys. Džihado grupes valdo kiti lyderiai, kurie tarnauja kaip nominalūs vadai savo grupei

pakistano musulmonų pasitikėjimas bin ladenu (2003-2010m.)

pasitikėjimas jav valdžia apsaugant nuo teroro atakų

PAsAuLis PAsAuLis

2004

2005

2001

2003

2005

2007

2009

2011

2006

2007

2008

2009

2010

2003

70

80

90

100

60

50

40

30

20

10

46 % 52

%

38 %

38 %

34 %

18 %

18 %

66 %

41 %44 %

62 %

_3130_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

Vakarai vis dažniau pasauliui įrodo, kad už nusikaltimus žmonijai, žmonių naiki-nimą ir genocidą atsakomybės išvengti nepavyks. stoti prieš teismą – žemiš-kąjį ir Aukščiausiąjį – bus priversti tie, kurie žemėje ir atskiruose jos kampe-liuose sėja nesantaiką, panieką arti-mam ir mirtį. Pavyzdžių nemažai – s. Husseinas, s. Miloševičius, H. Mubara-kas, M. gaddafis, visai neseniai – osama bin Ladenas, dabar štai sučiuptas Bos-nijos serbų karinis nusikaltėlis ratko Mladičius (ratko Mladic). Paskutinėmis gegužės dienomis jis pervežtas į jt tarptautinio tribunolo patalpas Hagoje.

15 metų slapstęsis bosnijos serbų armijos vadas Ratko Mladičius sulai-kytas gegužės 26 d., ketvirtadienį, prieš pietus Lazarevo gyvenvietėje, už 80 km nuo belgrado, savo pusbrolio namuose. Čia jis gyveno pasivadinęs Milorado Komadičiaus pavarde. iš tarptautinės teisėsaugos akiračio jis dingo po to, kai 2001 m. buvo suimtas Jugoslavi-jos lyderis slobodanas Miloševičius, o persekiojamas buvo nuo 1995 m. liepos 24 d., kai karinis kriminalinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai iškėlė jam bylą.

R. Mladičiaus biografija yra tipiška J. broz Tito pasėkėjo ir išmuštruoto, patriotiškai nusiteikusio kariškio karjera. gimė 1942 m. kovo 12 d. božano-vičiuose, į pietryčius nuo sarajevo. Ši teritorija tada priklausė Kroatijos respublikai, bet vėliau čia, tarp Kroatijos, Vojevodinos ir serbijos, įsikūrė vadina-moji bosnijos serbų respublika (Repu-blika srpska) – nedidelis nacionalistinis serbų anklavas, kurio kariniu lyderiu ir tapo jaunasis Ratko.

Prieš keletą metų važiuodami iš Vengrijos per siaurą Kroatijos ruožą į bosniją ir Hercegoviną, gerokai nuste-bome, netikėtai pasienyje išvydę užrašą, skelbiantį, kad tai serbijos respublika. Manėme, kad pasiklydome, nes į pačią serbiją vykti neketinome. bet pasienie-tis mus nuramino, kad tai serbų apgy-vendintas kraštas bosnijos teritorijoje.

Kitaip sakant, R. Mladičiui buvo susi-dariusios palankios sąlygos tapti kariniu bosnijos serbų lyderiu.

Jo tėvas buvo uolus serbų partiza-nas, kovojęs prieš fašizmą ir žuvęs 1945 m. Ratko nuo 1961 m. mokėsi karo mokykloje, paskui karo akademijoje, tarnavo skopjėje ir tapo net skopjės iii karinės apygardos mokymo departa-mento viršininku. Jugoslavijos komunis-tų partijos narys, nuo 1965 m. generolas buvo įsitikinęs šovinistas, o 1992–1995 m. bosnijos kare vadovavo 44 mėnesius trukusiai sarajevo apsiausčiai, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, taip pat sre-brenicos žudynėms, pareikalavusioms maždaug 8 tūkst. gyvybių.

Jau 15 metų Hagos tribunolas kaltina R. Mladičių karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmogišku-mui per bosnijos karą. iš pradžių už informaciją apie jo buvimo vietą buvo žadama 5 mln. dol., tačiau vėliau, pernai spalį, ši suma padvigubinta.

Hagos tribunolas ne kartą kritikavo belgradą, kad šis imasi nepakanka-mai priemonių ieškoti R. Mladičiaus ir kitų karo nusikaltėlių, pavyzdžiui, Horano Hadžičiaus (Horan Hajic) – serbų Krajinos respublikos lyderio. Tik pastaraisiais metais serbijos vyriausybė

sustiprino pastangas sučiupti šiuo metu 69-erių R. Mladičių.

Pernai gegužę Hagos tribunolas pakeitė kaltinamąją išvadą, ir dabar ji susideda iš 11 punktų. svarbiausi iš jų – genocidas, nusikaltimai žmogui, naikinant ne serbų kilmės gyventojus, karo meto įstatymų ir papročių pažeidi-mai ir t. t. Kaip ir šiuo metu teisiamam buvusiam serbijos prezidentui Rado-vanui Karadžičiui (Radovan Karajic), taip ir R. Mladičiui inkriminuojamas etninių musulmonų ir kroatų „valymas“ visoje bosnijoje, taikių gyventojų teroro kampanija panaudojant artileriją, apie 8000 musulmonų žudynės srebreni-coje 1995-ųjų liepą, tarptautinių įkaitų paėmimas tų metų gegužę ir kt. Kaip tvirtinama kaltinamojoje išvadoje, rašo JaV leidinys „stratfor“, „siekdamas šių tikslų R.Mladičius veikė su kitais asmenimis, darė nusikaltimus įvairiose vietose. Kaip aukštas serbijos respubli-kos armijos karininkas, jis kontroliavo sau pavaldžias struktūras, kurios daly-vavo šiuose nusikaltimuose, ir duodavo joms nurodymus“.

italų laikraštis „Corriere della sera“ atpasakoja bosnių režisieriaus Daniso Tanovičiaus (Danis Tanovic) prisimi-nimus, kaip jis – karo žurnalistas – kūrė

filmą „niekieno žemė“, 2001 m. gavusį „Oskarą“. Jis teigia, kad R. Mladičius serbams yra tas pats kaip žydams buvo adolfas eichmannas (a. eichman-nas bendradarbiaudamas su vokiečiais parengė Vengrijos žydų sunaikinimo planą)...

Provakarietiškasis serbijos prezi-dentas borisas Tadičius (boris Tadic), tučtuojau paskelbęs apie R. Mladičiaus suėmimą, neslepia, kad šis areštas taps paskutine įvykdyta sąlyga serbijai stoti į es. europos lyderiai (nicolas sarkozy, angela Merkel, Carlas bildtas ir kt.) sveikino nusikaltėlio sulaikymą ir paža-dėjo kuo greitesnę belgrado integraciją į eurostruktūras. Pasak „stratfor“, kandi-date į es serbija gali tikėtis tapti iki šių metų pabaigos.

Tačiau ne viskas vyksta taip sklan-džiai, net ir sugavus 160-ąjį iš 161 bosnijos karo nusikaltėlį. Pirmiausiai, štai Turkija kandidate į es yra nuo 1999 m., tad ir serbijai gali tekti palaukti eilės. Juo labiau kad dauguma bendrijos narių nepasisako už tolesnę jos plėtrą, o ir pats belgradas neįvykdęs visų narystės reikalavimų. Pavyzdžiui, tebėra įtempti jo santykiai su Kosovu, jis nevykdo visų integracijos į naTO reikalavimų. galų gale nesugautas Horanas Hadžičius,

● ,,taika skirta tiems, kurie seka mano nurodymais. <...> kviečiu jus į islamo kelią, kuris grindžiamas tiesa ir kova prieš agresorius ir nusikaltėlius“ (2002 m.)

● ,,dievui leidus, mes tęsime kovą prieš jus (amerikiečius). Mes nesiliausime vykdyti mirtinų išpuolių pačiose jAV ir už jų ribų, kol jūs nepadarysite galo savo neteisybei, kvailumui ir žiauriems veiksmams“ (2003 m.)

● ,,kiekviena valstybė, kuri negrasina mums, iškart užsitikrina savo saugumą“ (2004 m.)

● ,,Mes siekiame atkurti savo tautų laisvę lygiai taip pat, kaip jūs ją sunaikinote“ (2004 m.)

● ,,Mes nebijome jūsų galios ir modernių ginklų. nors jūs ir nugalite mūšiuose, tačiau pralaimite kare“ (2006 m.)

● karas slovėnijoje 1991

dešimt dienų trukęs karinis konfliktas tarp slovėnijos ir jugoslavijos, prasidėjęs slovėnijai paskelbus nepriklausomybę nuo jugoslavijos.

rezultatas: pripažinta slovėnijos nepriklausomybė. konflikto metu žuvo apie 60 žmonių, o daugiau negu 300 buvo sužeisti.

● kroatijos nepriklausomybės karas 1991–1995

karas kilo tarp jugoslavijos liaudies armijos, kurią palaikė kroatijos serbai, ir kroatijos vyriausybės, kai kroatija paskelbė nepriklausomybę.

rezultatas: kroatija galutinai atgavo nepriklausomybę ir išsaugojo valstybės sienas. sunaikinta apie ketvirtadalis ekonomikos, ypač didelė žala padaryta infrastruktūrai. žuvo apie 20 tūkst. žmonių.

● Bosnijos karas 1992–1995

Prasidėjus jugoslavijos skilimui, slovėnijai ir kroatijai 1991 m. paskelbus nepriklausomybę, 1992 m. nepriklausomybę paskelbė Bosnija ir Hercegovina. jugoslavijos liaudies armija pradėjo karinius veiksmus prieš pastarąją valstybę. Šis konfliktas vėliau peraugo į tarptautinį karą, 1995 m. įsitraukus nAto pajėgoms. Šio karo metu įvykdytos srebrenicos žudynės, daug kitų etninių valymų.

rezultatas: deitono taikos sutartimi iš Bosnijos-Hercegovinos federacijos ir serbų respublikos buvo sukurta Bosnijos Hercegovinos konfederacija. Per karą žuvo apie 200 tūkst. žmonių, o apie 2 mln. tapo pabėgėliais.

keletas bin ladeno viešų pranešimų ištraukų:

kariniai konFliktai jugoslavijoje 1991–1995

balkanai: teisingUmo Triumfas

Česlovas iŠKaUsKas

Malic Zuhra – jos du sūnūs ir dar septyni kiti šeimos nariai buvo nužudyti per „etninius valymus“ – deda gėles ant paminklo, skirto srebrenicos žudynių aukoms atminti. ratko Mladičius, buvęs Bosnijos serbų generolas, buvo areštuotas serbijoje gegužės 26 d. – jis kaltinamas vykdęs Bosnijos musulmonų genocidą

dad

o r

uvic

/reu

ters

/sca

npix

nuo

trau

ka

PAsAuLis PAsAuLis

apklaustųjų pareiškė tikį, kad bin Lade-no mirtis gali atnešti didesnį stabilumą artimuosiuose Rytuose. Taigi apklausos rodo, kad b. Obama globaliame kare prieš terorizmą laimėjo mūšį, bet ne karą. Kaip niekada JaV dabar laukia iššūkiai, metami „al-Qaeda“ decentralizuotų teroristinių vienetų. Pagal apklausas tik 45 % demokratų, tačiau 65 % respubli-konų pritartų idėjai palikti JaV karines pajėgas afganistane, taigi demokratų atstovui baltuosiuose rūmuose teks labai pasistengti, norint įtikinti likusią dalį savo rinkėjų, kad JaV afganistane dar ne viską padarė. Tam dabartinė JaV ekono-minė padėtis tikrai nėra pati palankiausia, turint omenyje, kad JaV skola artėja prie šalies bVP (atitinkamai 14,26 ir 14,66 trln. JaV dolerių). Kitaip tariant, kad JaV išmokėtų savo skolas, visi amerikiečiai turėtų dirbti metus nemokamai, nes jau dabar iš vieno gaunamo mokesčių pavi-dalu dolerio 15 centų yra skiriama skolai padengti. Taigi b. Obama turės tiksliai ant svarstyklių pasverti: ar toliau tęsti karą prieš terorizmą ir leisti beprotiškus pinigus šiam reikalui, ar susitelkti prie JaV vidaus padėties ir karą prieš teroriz-mą palikti praeities šmėkloms... ■

_3332_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011 ekonoMikA

Lietuva prieškriziniame savo raidos etape (iki 2008 m.) kartu su kitomis Baltijos šalimis galėjo girtis esanti viena sparčiausiai besivystančių eko-nomikų visos europos sąjungos mastu. žinoma, apie mūsų ekonomikos plėtros dinamiką sprendžiant iš apibendrinto rodiklio – BVP augimo, kuris tais metais augo iš tiesų įspūdingai, po 7–8 proc. kasmet. tokie epitetai kaip „Baltijos tigrai“ maloniai glostė mūsų ausis. iš tiesų, įjungę aukščiausias laisvosios rinkos ir beatodairiško skolinimosi pavaras, džiaugėmės naujomis statybo-mis, besikuriančiais verslo ir prekybos centrais, gražėjančiais mūsų miestų senamiesčiais ir iškilusiais lietuviškais dangoraižiais. tačiau dėl nelauktai, kaip perkūnas iš giedro dangaus, driokste-lėjusios ekonominės krizės sukniužo mūsų ekonominės sėkmės namelis ir „tigrai“ virto „šlapiais kačiukais“. gal tik apdairūs ir taupesni estai atrodė geriau.

naujoji Vyriausybė, siekdama gelbėti bedugnėn besiritančią šalies ekonomiką, ryžosi nepopuliariai ir griežtai diržų veržimosi politikai. Tai sukėlė šalyje šoką, o agresyviausios

mūsų visuomenės dalies atstovai (gal kieno nors ir pakurstyti) atsakė seimo rūmų langų daužymu.

Visgi premjeras, meistriškai laviruo-damas tarp pavojingų pasaulinės ekono-mikos ir finansų krizės rifų, sėkmingai išvedė šalies ekonomikos laivą į sauges-nius vandenis. nors pakeliui ir išbarstė savo populiarumo reitingus.

Dabar, kai atsigaudama ekonomika vėl auga sparčiais tempais, kaip mes turėtume vertinti krizės laikotarpį ir au-gimo laikotarpį prieš krizę? ar tiesiog turime stengtis kuo greičiau pamiršti 2008 metų pabaigos ir 2009 metų pradžios išgąstį ir nerimą dėl galimos totalios pasaulio ekonomikų griūties (ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje) ir gyventi pagal tą patį ekonomikos mo-delį, kaip gyvenome? ar visgi siekdami kurti modernią valstybę, turime grįžti prie paties šalies ekonomikos modelio arba rinkos modelio aptarimo ir pasi-rinkti tokį rinkos modelį, kuris leistų subalansuotai ir nuosekliai plėtoti šalies ūkį, o esant ekonomikos nuosmukiams, leistų maksimaliai mažinti įtampą visuomenėje.

Pasaulyje plačiai vyksta aršios diskusijos šia tema. būtų nesuprantama, jeigu mes liktume kažkokia ramybės sala. Tuo labiau kad, mano galva, jau subrendome reikiamoms korektyvoms.

Vis daugiau žymių ekonomistų – tarp jų ir nobelio premijos laureatas Josephas e. stiglitzas – ir apžvalgi-ninkų prieina prie tų pačių išvadų, kad laisvoji, save reguliuojanti rinka negali įveikti globalizacijos ir spekuliacinio kapitalo metamų iššūkių. Laisvoji rinka taip pat negali susitvarkyti su sociali-nės nelygybės ir skurdo didėjimu. Kai kurie autoriai, tarp jų norėčiau paminėti Paulą Masoną iš Jungtinės Karalystės, pasitelkdami ilgalaikius statistinius duomenis teigia, kad būtent laisvosios rinkos mechanizmas skatina socialinę nelygybę ir skurdą. sakysime, 1974–2004 metų laikotarpiu (dominuojant neoliberalizmo idėjoms) penktadalio

ts-L

kd

arc

hyvo

nuo

trau

ka

A. Šakalys

Ar tiesus bus Lietuvos kelias iš krizės?

galutinai nenuteistas R. Karadžičius, o ir R. Mladičiaus teismas gali tęstis dvejus metus...

Prie es vartų išsirikiavusios ki-tos balkanų šalys (vienintelė narė yra slovėnija), kur kas sėkmingiau vykdan-čios briuselio reikalavimus – Kroatija, Makedonija, bosnija, Juodkalnija, net Kosovas, eilėje taip pat yra Turkija ir islandija...

Dar nežinia, kaip pasisuks premje-ro boriso Tadičiaus likimas. Žurnalas „Time“ perspėja, kad 2003 m. buvu-sios Jugoslavijos milicijos agentų buvo nužudytas tuometis premjeras Zoranas Džindžičius (Zoran Djindjic) už tai, kad s. Miloševičių perdavė Hagos tribuno-lui...

neramumai prasidėjo ir serbijoje. antai iškart po R. Mladičiaus suėmimo, apie 10 tūkst. protestuotojų belgrade reikalavo, kad prezidentas b. Tadičius ir jo vyriausybė atšauktų Ratko Mladičiaus areštą. Protestuojantys serbijos naciona-listai užpuolė policiją. Ultranacionalisti-nės serbijos radikalų partijos ir panašių organizacijų rėmėjai iš visos šalies į sostinę suvažiavo autobusais. Daugelis atėjo iškart po sekmadienio futbolo varžybų. greitosios pagalbos ligoninės duomenimis, per riaušes penki protes-tuotojai ir du policininkai buvo rimtai sužeisti. Protestuotojai į policininkus mėtė akmenis. Mitingas baigėsi, kai pės-ti ir raiti policininkai, taip pat šarvuoti riaušėms malšinti skirti automobiliai išsklaidė minią. Pasak policijos, suimta 70 žmonių, keliolika sužeista. „Reu-ters“ reporteris praneša, kad išdaužyti parduotuvių langai, ir gatvėse mėtosi nuolaužos.

***nepaisant to, balkanai įžengė į

naują santykių su demokratiniu pasau-liu etapą. apžvalgininkai sutaria, kad svarbu ne tiek nusikaltėlio generolo suėmimas, kiek pademonstravimas pasauliui, kad štai dar vienas karinis vadeiva ar diktatorius sės į teisiamųjų suolą ir atsakys pagal tarptautinę teisę ir žmoniškumo ir moralės įstatymus. Tie-sa, likus 3 savaitėms iki R. Mladičiaus sulaikymo, buvo atlikta visuomenės ap-klausa ir tuomet 51 proc. serbų nenorėjo, kad nusikaltėlis būtų atiduotas Hagos tribunolui. Dabar vargu ar šis rodiklis mažesnis, tačiau teisingumas nugalėjo, šįkart – ugninguose balkanuose. ■

krizė baigiasi. kas Toliau ? Dr. algirdas Šakalys, VgTU

neturtingiausių Jungtinių amerikos Valstijų šeimų pajamos išaugo tik 2,8 procento, o poantrojo pasaulinio ėju-sios „gerovės valstybės“ laikais tokių šei-mų pajamos buvo padvigubėjusios*. To paties autoriaus duomenimis, Jungtinėje Karalystėje dešimtadalio neturtingiau-sių šeimų pajamos nuo 4,2 proc. 1979 metais sumažėjo iki 2,7 proc. 2002 metais. Kartu atlikęs finansinių rinkų analizę, minėtas autorius negailestingai paskelbė laisvosios rinkos arba rinkos fundamentalizmo idėjos kaip ekonomi-kos modelio krachą.

net didžiausia nelygybe neseniai garsėjusios Pietų amerikos valstybės pastaraisiais metais sugebėjo gerokai sumažinti atotrūkį tarp pajamų, o JaV įvyko priešingai. Pavargusioje kovoti su skurdu turingiausioje amerikos valstybėje, jeigu tikėtume „Lietuvos žiniomis“**, kurios remiasi JaV žurnale „Vanity Fair“ paskeltais nobelininko Josepho e. stiglitzo vertinimais, 1 procentas žmonių uždirba beveik ke-tvirtadalį visos valstybės pajamų. Dėl to ekonomikos ir finansų „guru“ nuomonė taip pat negailestinga: „Tai nelygybė ,dėl kurios netrukus pasigailės tur-tingieji“. ir taip pasakyta kalbant apie turtingiausią pasaulio valstybę.

Minėtas autorius rinkos fun-damentalizmo modelio įsigalėjimą pagrįstai sieja su Margaret Thatcher ir Ronaldo Reagano valdymo epocha XX amžiaus devintąjį dešimtmetį***. Vadinamoji „Vašingtono konsensuso“ idėja – nuoroda valstybei: „liberalizuok“,

„privatizuok“, mažink (mokesčius), „pasitrauk“ ir „susitrauk“ ilgą laiką buvo moderniausia ekonominės minties kryptis tiek JaV, tiek Jungtinėje Kara-lystėje. Žinoma, tai negalėjo neturėti įtakos ir kitoms, ypač iš socializmo lagerio išsivadavusioms šalims, kurian-čioms naują gyvenimą ir ekonomikos tvarką. Lietuvoje taip pat atsirado institutas, kuris ir šiandien agresyviai propaguoja neoliberalizmo arba rinkos fundamentalizmo idėjas.

niekas negali nuginčyti to, kad tik rinkos ekonomika leidžia taip sparčiai užsukti ūkio plėtros tempus, kurių kitos ekonominės sistemos nesugebėjo pa-siekti. Deja, akivaizdus ir kitas dalykas, kad nauji ekonominiai santykiai, grįsti „Vašingtono konsensusu“ (neolibera-lizmu), be progresyvių procesų sukelia ir nenumatytų padarinių, tokių kaip didelė ir didėjanti socialinė atskirtis ir jos sukelta įtampa visuomenėje, taip pat išryškėjusi vertybių krizė. Tai tampa dideliais iššūkiais ir dar didesnėmis grėsmėmis pačios persiformuojančios visuomenės pagrindams.

Turto kaupimą pavertus svarbiausiu tikslu, nebepaisoma kitų būties aspektų. Lieka tik nuolatinė kova už savo egois-tinį privatų interesą, nebesilaikant tradi-cinių moralės normų. Todėl dažniausiai

tie – agresyvūs ir neskrupulingi – at-siduria verslo ir visuomenės elite ir diktuoja „madas“ kitiems, t. y. visuome-nei. Kuo daugiau turto sukaupia savo rankose turtingieji, tuo mažiau jie yra suinteresuoti, kad valstybė investuotų į visuomenės sveikatos apsaugos, švieti-mo ir kitus bendruomeninius poreikius, nes visas šias paslaugas gali įsigyti ir įsigyja asmeniškai. Manau, kad tai nėra atsitiktinumas ar netikėtas sutapimas, jog Lietuvos laisvosios rinkos ruporas nuolat spaudžia Vyriausybę dėl reformų viešajame sektoriuje ir jo privatizavi-mo. sutinku, kad reformos reikalingos, tačiau ne visuomet reformos turėtų būti orientuotos tik šių sektorių tinklo mažinimo link.

galėtume ir turėtume daugiau pa-simokyti iš kaimynų skandinavų, kurie gali būti pavyzdžiu visai europai, kaip kurti gerovės valstybės modelį. Todėl labai sveikintinas Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įvardytas siekis tapti integralia, sėkminga, politiš-kai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės ir baltijos valstybių regiono dalimi.

Lietuvos integracija į europos sąjungą ir naTO buvo sparti ir sėkminga. Taigi, istorija parodė, susi-telkę mes sugebame įgyvendinti ir labai ambicingus tikslus – tapti civilizuoto ir demokratiško šalių klubo nariu. ne mažiau pastangų, o greičiau dar daugiau pastangų ir solidarumo iš mūsų pareika-laus gerovės valstybės kūrimo modelis, integruojantis į europos Šiaurės regio-ną. Mes tam privalome pasiryžti ir jau šiandien pradėti realius žingsnius. Tik pradedantis eiti įveikia kelią.

Kartu noriu pažymėti, kad integra-cija į Šiaurės regioną nereiškia jokios mūsų asimiliacijos, bet, kaip tai teisingai pabrėžta minėtos strategijos projekte, „ integracijos į Šiaurės baltijos regioną koncepcija neignoruoja šalių skirtumų ir nekalba apie kultūrinę ar istorinę pri-klausomybę Šiaurės regionui. Pripažįs-tamos skirtingos tapatybės ir tradicijos, tačiau pabrėžiama vertybinė konver-gencija, kurios pagrindas – šiuolaikinės vertybės, neatsiejamos nuo sėkmingos

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Laisvoji, save reguliuojanti rinka negali įveikti globalizacijos ir spekuliacinio kapitalo metamų iššūkių

ekonoMikA

_3534_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

gerovės valstybės funkcionavimo“. ****Tam, kad baltijos jūros regionas

būtų patrauklus ir konkurencingas globalioje erdvėje, reikia bendro darbo sprendžiant problemas energetikos, transporto, ekologijos,ekonomikos srityse. sėkmingas bendradarbiavimas šiose srityse kuria pridedamąją vertę ne tik Lietuvai ir kitoms baltijos šalims, bet taip pat ir skandinavams.

Mums didelis postūmis į priekį būtų skandinavų gerovės valstybės eko-nomikos modelio pritaikymas Lietuvo-je. Tuo labiau kad socialiai orientuotos rinkos modelis pasirodo esantis daug atsparesnis krizių momentais, palyginti su neoliberaliu arba rinkos fundamen-talizmo modeliu, o svarbiausia – leidžia išvengti didesnių socialinių įtampų visuomenėje ir užtikrina tvarią ekono-mikos plėtrą. Pagaliau jeigu pažiūrėsime į kelių pastarųjų metų statistiką, tai pamatysime, kad pagal įvairių kriterijų indeksus (gyvenimo kokybės, demokra-tijos, konkurencingumo, inovatyvumo ir kt.) pasaulio topiniuose dešimtukuose puikuojasi skandinavijos šalys.

atėjo laikas ryžtingai pradėti taisyti

dabartinę padėtį, kai skurdo riba laiko-mos pajamos 1,1 tūkst. Lt per mėnesį, o minimalus atlyginimas „į rankas“ nesiekia 700 Lt. Mes neturime ir vadi-namojo vidutinio visuomenės sluoksnio, užtikrinančio ekonomikos stabilumą ir šalies pažangą. Mano turimais duo-menimis, mėnesinį atlyginimą 5 tūkst. ir daugiau litų „ant popieriaus“ gauna mažiau negu 10 proc. šalies darbuotojų (tiesa, toje grupėje yra darbuotojų, gau-nančių įspūdingo dydžio atlyginimus). Kita vertus, kapitalo kaupimas sparčiai augo, nes visuomenės sukurtas „pyragas“ rinkos fundamentalizmo sąlygomis da-lijamas akivaizdžiai neteisingai. Kai kas Vakaruose bando tai aiškinti „ribinio naudingumo“ teorija. Kuomet didesnės pajamos siejamos su didesniu indėliu į bendrą visuomenės produktą. Vis dėlto, kaip tuomet galima susieti didžiulius bankininkų atlyginimus su jų realiu indėliu į pastarosios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės kūrimą? Lietu-voje yra labai populiari „darbo našumo“ teorija. atseit, koks našumas, toks ir atlyginimas. bet niekas man iki šiol ne-atsakė į klausimą: kas tokio stebulingo

atsitinka lėktuve per pustrečios valan-dos, kai medicinos seselės, nuskridusios į Oslą, darbo našumas iš karto išauga 5–6 ar daugiau kartų?

Juokingiausiai atrodo socialdemo-kratai, kurie dabar kelia politines aistras dėl progresinių mokesčių įvedimo. Taip ir norisi paklausti: ponai, ką jūs veikėte net dvi kadencijas, kai buvote valdžioje ir kai susiklostė tokia padėtis, kad ne-liko ką apmokestinti progresiniais mo-kesčiais? ar tuos 2–3 proc. dirbančiųjų, kurie gauna iš tiesų įspūdingus atlygini-mus? Taigi, protingiau būtų kalbėti apie pajamų progresinį apmokestinimą ar turto mokestį. bet šis straipsnis ne apie mokesčius.

baigdamas noriu grįžti prie rin-kos ekonomikos modelio. Reikia gerai išmokti krizės pamokas ir kruopščiai atlikti namų darbus. Žiūrint plačiau, pasaulinės krizės sąlygomis galima įžvelgti valstybinės valdžios stiprinimo tendencijų. Jau 2009 m. sausį vykusiame Davoso forume pirmą kartą vyravo ne verslininkai ir finansininkai, bet politi-kai, nes spekuliacinio kapitalo paskatin-tai krizei sutramdyti prireikė valstybių galių.Valstybių galių taip pat nuolat rei-kia siekiant suvaldyti padėtį eurozonoje. Toliau vyksta rinkos fundamentalizmo demistifikavimas.Vis labiau ryškėja, kad šis rinkos modelis naudojamas tik savanaudiškiems stambiojo kapitalo tikslams ir interesams pridengti. Vien ko verta Lietuvoje propaguojama laisvės nuo mokesčių diena.

svarbiausia, kad mums kažkur toli eiti nereikia. Tiesiog reikia atidžiau žvilgterėti į kaimynų skandinavų kiemą ir patiems apsispręsti, kokį vaidmenį mūsų ekonomikoje turi vaidinti viešasis sektorius ir kokį privatus. Vyriausybė, verslas ir profsąjungos turi derinti savo veiksmus ir vesti nuolatinį dialogą svar-biausiais ekonomikos raidos klausimais. Kartu skatinant socialiai orientuotas privačias iniciatyvas.

O ponioms ir ponams iš Laisvosios rinkos instituto ateina laikas pasakyti: ačiū, gal daugiau nebereikia. ■

* Paul Mason, Meltown. The end of the age of greed, London, ny, 2010** „Lietuvos Žinios“, 2011 05 10 *** Joseph e. stiglitz, Making globalisation Work, ny, 2006**** Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“

dan

os A

ugul

ės p

ieši

nys

gytis ŽaKeViČiUs

lietUva – ateities šiaUrės baltijos regiono lyDerė

europos komisijos parengta vizija visai europos sąjungos raidai iki 2020 m. remiasi mokslo, technologijų ir inova-cijų skatinimu. tokia strategija turėtų padidinti es ekonominį konkurencin-gumą ir augimą. Lietuvos prioritetas taip pat yra inovacijos, jų diegimas ir skatinimas. yra užsibrėžtas ambicingas tikslas – iki 2015 m. tapti Šiaurės Balti-jos regiono paslaugų centru, o iki 2020 m. – Šiaurės europos inovacijų centru.

Kodėl inovacijos?inovacijos, naujos technologijos ir

investavimas į mokslą gali paspartinti Lietuvos ūkio plėtrą ir užtikrinti greitesnį pokrizinį ekonomikos atsigavimą ir to-lesnį jos kilimą. Lietuvos konkurencingu-mas vidaus ir užsienio rinkose tiesiogiai priklauso nuo šalies įmonių inovatyvumo augimo. Vakarų europos valstybėse inovacijos leidžia pasiekti aukštą gami-nių kokybę ir pridėtinę vertę, taigi yra ekonominės plėtros garantas. es šalys negali konkuruoti su pigiomis, tačiau menkos kokybės prekėmis iš azijos. Dėl šios priežasties inovacijos, kurios sukuria aukštos kokybes prekes, ir yra ta sritis, kurioje visa europa mato savo ateitį.

Lietuva jau dabar turi didelį potenci-alą užtikrinti tvarų, pažangų ir integruotą augimą. Didžiausi mūsų šalies prana-šumai yra gerai išplėtota infrastrukūra, gera geografinė padėtis, didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, gebančių dirbti aukštos kompetencijos darbus, skaičius. Mūsų smulkaus ir vidutinio verslo sektorius moka lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, yra dinamiškas ir imlus inovacijoms. Dėl šių ir kitų priežasčių Lietuvą jau pasirinko visame pasaulyje plačiai žinomos aukštųjų technologijų kompanijos. Tai tokios užsienio kompa-nijos kaip bankas „barclays“, investavęs į regioninio informacinių technologijų centro steigimą, įmonė „Moog Medi-cal Devices“ , investavusi į modernių europos mokslinių tyrimų ir technolo-gijų paslaugų ir produktų centrą, taip pat „ibM“, nusprendusi įsteigti savo tyrimų

centrą, ir kitos kompanijos, patikėjusios Lietuvos vizija iki 2020 m. tapti Šiauros europos inovacijos centru. Šiais metais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su europos kosmoso agentūra (eKa). sutartyje numatyta, kad Lietuva be jokių įsipareigojimų gaus techninę, mokslinę ir organizacinę pagalbą iš eKa ekspertų. Toks bendradarbiavimas suteikia galimy-bę Lietuvai dalyvauti kuriant ir taikant aukštąsias technologijas. Tikimąsi, kad tai prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo ir padės įmonėms atrasti naujų inovatyvių rinkos nišų.

lietuvos inovacinės politiKos prioritetai

Lietuvos inovacinės politikos priori-tetai yra suformuluoti Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje. Pagrindi-nis tikslas – didesnė Lietuvos integracija į globalias rinkas (Lietuva be sienų), taip pat siekis ugdyti kūribingą ir inovatyvią visuomenę, skatinti įvairiaus pobūdžio

inovacijų plėtrą ir įgyvendinimą. Kartu su šiomis strategijomis yra patvirtintas ir jų įgyvendinimo planas, kuriame nu-matytos konkečios priemonės. Įgyven-dinimo planas remiasi trimis šakomis – aukštos pridėtinės vertės paslaugomis, aukštosiomis technologijomis, inovaty-via ir klasterizuota tradicine pramone. ekonimikos sritys, kuriose yra numatyta realizuoti šias strategijas, yra paslaugos verslui (informacinės technologijos, apskaita ir duomenų apdorojimas, taip pat edukacinės paslaugos), medicinos ir sveikatingumo paslaugos (kardiologija, kardiochirurgija, odontologija, sPa), taip pat europinė logistika (europinių ir europos bei azijos transporto koridorių priežiūra per multimodalinius daugiarū-šius logistikos mazgus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje).

moKslo ir verslo bendradarbiavimas

Lietuvoje kuriami ir plėtojami ?

Šiuo metu yra penki veikiantys integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai – „jūrinis“, „Santaka“, „nemunas“, „Santara“ ir „Saulėtekis“

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

OikOsekonoMikA

_3736_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011OikOs

mokslo ir technologijų parkai, tobuli-nama verslo slėnių infrastruktūra. Šiuo metu yra penki veikiantys integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai – „Jūri-nis“, „santaka“, „nemunas“, „santara“ ir „saulėtekis“. Per artimiausius 4–5 metus slėniuose bus sukurta infrastruktūra, pritaikyta tyrimų ir technologijų plėtrai. Juose veiks jaunos ir inovatyvios įmonės, dirbančios ir kuriančios inovatoriškus produktus. Verslas taip pat galės naudotis naujausiomis technologijomis, patentuoti mokslinių ir eksperimentinių tyrimų re-zultatus ir naudotis pagamintų produktų prototipais. Mokslininkams, kurie vykdo mokslinius ir eksperimentinius tyrimus, bus sudarytos palankios sąlygos suderinti mokslinę veiklą su komercine.

Lietuvoje pirmą kartą buvo išban-dyta nauja paramos forma – inovaciniai čekiai. Ši programa skatina aktyvvesnį mokslo įstaigų ir privataus verslo atstovų bendradarbiavimą. inovaciniais čekiais siekiama paskatinti verslą naudotis nau-jausiais moksliniais tyrimais. Ši parama skirta labai mažoms, mažoms ir vidu-tinėms įmonėms (MVĮ), siekiančioms diegti inovacijas. iš viso paramą gavo 88 MVĮ, 63 iš jų gavo po 10 tūkst. Lt vertės inovacinius čekius.

Vienas geriausų mokslo ir vers-lo bendradarbiavimo pavyzdžių yra Šiauliuose esantis saldainių fabrikas „Rūta“. Fabrikui gavus 20 tūkst. Lt vertės inovacinį čekį, buvo nusamdy-tas Kauno technologijos universitetas (KTU) pakavimo įrenginio prototipui sukurti. naujasis įrenginys formuoja iš folijos kūgio formos saldainių pakuo-tes. Šis įrenginys dirba našiau ir leidžia

sutaupyti, nes fabrikui nebereikia pirkti pakuočių iš užsienio tiekėjų.

KlasteriaiKlasteris – tai grupė ar tinklas

įmonių, siekiančių drauge kurti inova-tyvų ir naują produktą. Toks jungimasis į klasterius yra bene pats efektyviausias būdas keistis informacija tarp įmonių, universitetų ir valdžios institucijų ino-vatoriškiems produktams kurti. Tokie bendri projektai yra konkurencingesni

nei projektai iš pavienių rinkos dalyvių. bendradarbiaujant sutaupoma dalis naujo produkto kūrimo sąnaudų. Lietu-va yra per maža eksporto dalyvė globa-lioje rinkoje, todėl norint, kad lietuviško kapitalo įmonės užimtų stiprias pozici-jas, reikia, kad jos jungtųsi į vadinamuo-sius klasterius. Klasteriai prisideda prie įmonių plėtros, gerina produktyvumą, didina inovacinius gebėjimus ir lemia greitą technologijų diegimą. nors Lietu-va vis dar atsilieka nuo Vakarų euro-pos valstybių pagal klasterių kūrimą ir plėtrą, tačiau Ūkio ministerija aktyviai prisideda prie šios sferos plėtros. Vien per es struktūrines programas yra pa-skirta daugiau nei 26 mln. Lt. Daugiau nei 160 mln. Lt iš es paramos yra skirta klasterių bendro naudojimo infrastruk-tūrai Lietuvoje kurti.

iki šiol į klasterius galėdavo jung-tis tik gamybinės įmonės. Pagrindinės veiklos sritys buvo mašinų ir prietaisų gamyba, medienos apdirbimas, tekstilė, chemijos pramonė, informacinės techno-logijos, biotechnologijos ir lazeriai. 2010 m. buvo patvirtintas naujas potencialių veiklos rūšių sąrašas klasteriamas kurti. Į sąrašą įtrauktos tokios veiklos rūšys kaip poligrafija, kūrybinės industrijos,

sveikatingumas ir „ekodimensija“. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad nuo šiol į klasterius gali jungtis ir paslaugų teikėjai.

baltijos jūros regionas2009 m. buvo parengta baltijos

jūros regiono strategija (bJR). Tai pirmoji tokia makroregioninė strategija europos sąjungos istorijoje. Ši strate-gija sujungia visas suinteresuotas (bJR) valstybes – Lietuvą, Latviją, estiją, suomiją, Švediją, Daniją, norvegiją, Vokietiją ir islandiją. Šio projekto tikslas yra sukurti ekologiškai tvarų, klestintį, patrauklų ir patikimą baltijos jūros regioną. atskiros valstybės neturi tokio potencialo, koks atsiranda visoms susijungus į bendrą projektą. siekiant pasiekti pačių auksčiausių tikslų, yra svarbu plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes visame baltijos jūros regione. Lietuvos prioritetas bJR strategijoje – inovacijos, jų skatinimas ir plėtra. baltijos jūros regioną sudaro įvairios valstybės su skirtingais inovacinės brandos lygiais. Todėl yra svarbu pasiekti tinkamą valstybių bendradarbiavimo formą. Operatyvus bendradarbiavimas ne tik tarpvalstybiniu lygiu, bet ir mokslo bei verslo atstovų garantuoja didesnį mobilumą, regioninę darną ir tvarios ekonomikos augimą.

Kiekviena baltijos jūros regionui priklausanti valstybė yra atsakinga už vieną ar kelias prioritetines sritis. iš viso yra 15 tokių sričių, iš kurių tris kuruoja Lietuva. Lietuvos atstovai, padedami specialistų iš Švedijos, koordinuoja inovacijų, klasterių, mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrą.

programa „bsr stars“Ši Lietuvos kuruojama programa

leis mūsų šalies įmonėms ir klasteriams įsitraukti į tarptautinius tinklus ir pa-sinaudoti sinergijos teikiamais prana-šumais inovacijų srityje. Įgyvendinant „bsR stars“ programą, baltijos jūros regione yra išnaudojamas visas regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potenci-alas, sukuriamos naujos ir inovatyvios žinių paslaugos ir produktai. Programa padės sukurti tarptautinę sąsają tarp mokslo institucijų ir verslo atstovų. Visa tai turėtų stipriai prisidėti prie tvarios Lietuvos ekonomikos kūrimo. ■

Po ilgų svarstymų, debatų ir atidėlio-jimų gegužės 17 d. Lr seime pagaliau buvo priimtas naujasis Miškų įstatymas. svarstant šį įstatymą, buvo išnaudotos visos galimos pertraukos. diskusijos dėl atskirų Įstatymo nuostatų virė ne tik Lr seimo Aplinkos apsaugos komitete, tarp seimo narių ar plenarinių posėdžių metu, bet ir viešojoje erdvėje, aktyviai įsitraukiant įvairioms nevyriausybi-nėms, aplinkosaugos organizacijoms ir interesų grupėms. seimui pavyko susitarti ir rasti kompromisą net dėl daug diskusijų kėlusių įstatymo pataisų, kurios numato galimybę privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas. tačiau Prezidentė dalia grybauskaitė Įstatymą vetavo ir grąžino jį seimui tobulinti. Mintimis apie esamą situaciją su „Apžvalga“ pasidalijo Valstybinės miškų tarnybos direktorius dr. riman-tas prūsaitis.

Kol kunkuliuoja aistros dėl Miškų įstatymo atitinkamų straipsnių pakei-timo, norėčiau pateikti keletą skaičių apie esamą privačių miško valdų padėtį visuose Lietuvos privačiuose miškuose. savaime suprantama, pagal šio meto

dvasią dabar svarbiausia yra privačių miško valdų, kuriose galėtų būti atstato-mos buvusios sodybos, skaičius. no-rėčiau pažymėti, kad remiantis Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimu, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir buvusių sodybų juridinis faktas nusta-tomas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti supla-nuotas specialiuosiuose arba detaliuo-siuose planuose.

apie bUvUsias soDybas privaČiose miško valDose

Paul

iaus

sau

darg

o nu

otra

uka

r. Prūsaitis

Vilniaus „Šiaurės miestelyje“ įkurtas technologijų parkas

Šaltinis – santariškių medicinos įstaigų asociacija

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „santara“ planas

OikOs

nvl

vu imi

vu mF

vul "sk" Filialas

slėnio verslo įmonių plėtra

visorių mokslininkų

miestelis

komercinės paskirties

sklypas

santariškiųmeDicinosmiestelis

sicor biotech, valentis,

Fermentas

_3938_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

Priminsiu, kad privačios žemės savi-ninkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką (dvigubai ar trigubai dides-niame plote) arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.

Vadovaujantis Miškų įstatymo pa-keitimo įstatymo 3 straipsniu išdėstyto Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, buvusias sodybas privačioje miško že-mėje atstatyti būtų draudžiama:

1. 1 grupės miškuose;2. 2 grupės – ekosistemų apsaugos

miškuose;3. 3 grupės – draustinių miškuose

ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose;

4. Kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo baltijos jūros ir Kuršių marių, 2 grupės rekrea-ciniuose miškuose ir 3 grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsaugi-nėse ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose;

5. Valstybiniuose parkuose, bios-feros rezervatuose ir biosferos poligo-nuose esančiuose miškuose.

nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2011 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 244550 privačių miškų savininkų (270051 kadastrinis sklypas), kurių turimi miškai užėmė 803275 hek-tarų plotą (38,2 procentai visos Lietuvos miškų teritorijos). Vidutinis valdos

dydis – 3,28 hektaro. Daugiau kaip 500 hektarų miško turinčių miško savininkų yra 20, o didžiausios valdos plotas yra 5032 hektarai.

atlikus erdvinių duomenų analizę, nustatyta, kad privačių miško valdų (žemės sklypų), kuriose remiantis išdės-tytais reikalavimais bus nedraudžiama atstatyti buvusių sodybų, yra 130–140 tūkstančių vienetų ir tai sudaro 48–52 procentus visų privačių miško valdų skaičiaus, arba 440–470 tūkst. hektarų. Šis skaičius yra pagal galimą didžiausią optimistinį variantą arba grynai teorinis. be to, dalyje šių miško valdų jau dabar yra sodybos. Visai informacijai nustatyti rekomenduotina pasitelkti statistinius metodus, privačių miškų savininkų apklausas ar kitus duomenų surinkimo būdus. atsakymas į pagrindinį šian-dienos klausimą, kiek galėtų atsirasti buvusių sodybų, galėtų būti toks: realiai apie 20–30 tūkstančių vienetų sody-bų, kurios užimtų apie 5–6 tūkstančių hektarų plotą. Dėl šios informacijos tikslumo šiandieną klausimas vis dėlto atviras, tačiau vertėtų gilintis ne į galimų atsirasti sodybų skaičių, o į jų atsiradimo vietą, galiausiai šį sodybų skaičių reikėtų priskirti prie gana optimistinių. Pagal nekilnojamojo turto registro 2011 01 01 dienos duomenis daugiausiai privačių miško valdų yra: Vilniaus (14220 vie-netų), Varėnos (14159 vienetų), Lazdijų (10401 vienetai), Utenos (10185 viene-tai), Molėtų (9871 vienetas), anykščių

(9013 vienetų) ir Trakų (8114 vienetų) savivaldybių teritorijose. Tai ir būtų tos teritorijos, kuriose turėtų atsirasti didžiausias sodybų skaičius. Tačiau į klausimą, kokio senumo sodybos gali būti atkurtos, atsakymą reikėtų suras-ti. Juk daugiausia sodybų sunyko tuoj po karo. ar galioja senatis? Pamenu iš istorijos, kai suteikiant valstiečiams žemę, nebuvo leidžiama kurti sodybų sklypuose, įsiterpusiuose į valstybinius miškus dėl paprasčiausios priežasties, kad neniokotų valstybinio miško. Kur ta riba šiandieną? specialiuosiuose ar detaliuosiuose planuose? O gal papras-čiausiame žmoniškume? ■

remiantis Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimu, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais

gintaras VisaLga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas

lietUvos miškUose Diegiamos naUjaUsios technologijos

Lietuvos miškai pasižymi dideliu gam-tiniu degumu: 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. vidutinio ir 37 proc. mažo gamtinio degumo.

bendrą valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą orga-nizuoja generalinė miškų urėdija prie aplinkos ministerijos, miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.

Miškuose gaisrams stebėti įrengta 112 stebėjimo bokštų, miškų urėdijose (42 miškų urėdijos) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje sudarytos priešgaisrinės komandos. Jos turi daugiau kaip 70 gaisrų gesinimo automobilių.

Visą gaisrams palankų laikotarpį miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacio-nalinio parko direkcijoje organizuojamas priešgaisrinis budėjimas, palaikomas ryšys su miestų ir rajonų priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis, krašto apsaugos, savanoriškosios krašto apsaugos ir polici-jos tarnybomis, rajonų savivaldybėmis.

apsaugai nuo gaisrų miškų urėdijos kasmet išleidžia apie 5 mln. litų. Kasmet didėjant privačių miškų plotui, juose

neužtikrinamas miško priešgaisrinės apsaugos profilaktinių priemonių taiky-mas. be to, miškuose gausėja lankytojų (daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų sukelia lankytojai) ir dėl to didėja pavojus kilti miško gaisrams. Šalyje kasmet vidu-tiniškai kyla 600–800 miško gaisrų. Jie kasmet pažeidžia apie 300–400 ha miškų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymu nr. 91 patvirtinta Valstybinė miškų prieš-gaisrinės apsaugos programa, pagal kurią numatyta diegti pažangias miško gaisrų stebėjimo technologijas. generalinės miškų urėdijos užsakymu 2007–2008 m. parengta Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje mo-delio sukūrimo studija. siekta išsiaiškinti miškų urėdijų ir Kuršių nerijos naciona-linio parko veiklos teritorijose kylančių miško gaisrų nustatymo techninėmis priemonėmis galimybes (šiuo metu miško gaisrai stebimi vizualiniu būdu iš miško gaisrų stebėjimo bokštų).

Vieninga antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema diegiama pirmą kartą – šalyje nėra jokio tokios sistemos analogo. Taigi siekiant vientiso rezultato, buvo nuspręsta paslaugų, susi-jusių su sistemos diegimu, viešąjį pirkimą pavesti organizuoti ir vykdyti generalinei miškų urėdijai (gMU).

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, taip pat miškų urėdijos, kurių veiklos teritorijose esantys miškai priskirti i ir ii gaisrų rizikos laipsniui, turi galimybę gauti es paramą antžeminėms automati-nėms miško gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdie-gimas“, numatyta priemonės finansavimo suma – 52,5 mln. Lt. Pagal priemonės

administravimo taisykles didžiausia para-mos suma vienam projektui – 1 381 120 Lt (veiklos sritis – bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas). Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taisyklėse numatyta, kad „pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – turimas lėšas, skolintas lėšas, paramos lėšas, iš veiklos gautinas lėšas, – kuris turi būti pagrįstas paramos paraiš-koje.“

buvo nuspręsta antžeminių auto-matinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius montuoti gsM operatorių bokštuose, nes jie aukšti, turi elektros tiekimą, apsaugos sistemas. išnagrinėjus Lietuvoje veikiančių telekomunikacijų bendrovių automatinių miško gaisrų aptikimo sistemų pristatymo medžiagą ir atsižvelgus į tai, kad iki šiol tokio pobūdžio sistemų Lietuvoje nebūta, nuspręsta prašyti bendrovių, kurios galėtų įrengti ir įdiegti antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, sumon-tuoti šias sistemas pasirinktame miškų urėdijos priešgaisrinio stebėjimo bokšte ir praktiškai pademonstruoti sistemų darbą, kad būtų galima įvertinti siste-mų techninius parametrus, panašumus,

g. Visalga

saugant nuo gaisrų, miškai bus stebimi vaizdo kamerų

buvo nuspręsta antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius montuoti GSM operatorių bokštuose

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Paul

iaus

sau

darg

o nu

otra

uka

OikOs OikOs

gen

eral

inės

miš

kų u

rėdi

jos

nuot

rauk

a

_4140_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

skirtumus, funkcionalumą, patikimumą ir pritaikomumą. antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos buvo demonstruojamos ir vertinamos VĮ Varėnos miškų urėdijoje.

Pasaulyje tokios sistemos plėtojamos nuo 1997 metų: Prancūzijoje, italijoje ir Vokietijoje įrengti158 bokštai; Čekijoje ir estijoje – 5; Kanadoje, JaV, slovakijo-je, PaR ir Portugalijoje – 119.

atsižvelgiant į Vokietijos valstybinių miškų statistinę patirtį, įdiegus antžemi-nę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, gaisrų apimtų miško plotų šalyje turėtų sumažėti nuo 400 ha iki 200 ha, o vidutinis gaisro plotas – nuo 0,5 iki 0,3 ha. sumažėjus miško gaisrų, atmosferoje sumažėtų kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, kurie yra labai kenksmingi žmogaus sveikatai. Šią ekologinę-ekonominę naudą finansiškai sunku įvertinti.

Šiuo metu 1 ha miško įveisti

gaisravietėje reikia apie 3000 Lt, neįskai-tant gaisravietės išvalymo išlaidų. išde-gusio miško prarasta vertė yra apie 7500 Lt/ha. Perpus sumažėjus miško gaisrų plotams, per metus ekonominis efektas būtų apie 1,8–2,0 mln. Lt.

Diegiama vieninga automatinė sis-tema veiks automatiniu režimu visą parą. Taip bus išvengta dabartinės sistemos trūkumų: bokšte stebinčio žmogaus nuovargio, pavojingų, alinančių stebėtojų darbo sąlygų.

trumpas sistemos aprašasautomatinė gaisrų aptikimo sistema

diegiama pagal vieningą gaisrų aptikimo Lietuvos miškuose modelį. Todėl, įren-giant sistemą atskirose miškų urėdijose, turi būti numatyta galimybė regioninę

gen

eral

inės

miš

kų u

rėdi

jos

nuot

rauk

a

gaisrų aptikimo sistemą ateityje įtraukti į bendrą vieningą, centralizuotą Lietuvos miškų gaisrų aptikimo sistemą.

automatinė sistema gaisrą aptinka be žmogaus įsikišimo.

Jau veikiančios siūlomos sistemos saugomas plotas turi apimti ne mažiau nei 25 000 kv. km (1 bokšto saugomas atstumas su 100 % dūmų aptikimo gali-mybę 10–15 km, todėl saugomas plotas: PiR²=3.14*15²=706.5 kv. km).

automatinė sistema veikia 24 valan-das per parą.

sistema atmeta klaidingą informa-ciją.

sistema kaupia archyvinę medžiagą, kuri leidžia vėliau rekonstruoti gaisro eigą.

automatinė gaisrų stebėjimo sistema be pertrūkių skenuoja visą aplinką sukda-masi 360 laipsnių.

nustačius įtariamą gaisro židinį, au-tomatiškai siunčiamas pavojaus signalas į centrinį stebėjimo pultą ir parodomas gaisravietės vaizdas.

sistema neskelbia aliarmo, kai aptinka tokius judančius objektus kaip automobilis, lėktuvas, šešėlis, debesis, oro turbulencija, smogas, rūkas, dulkės.

sistema, analizuodama vaizdą, neskelbia aliarmo, kai aptinka tokius stacionarius objektus kaip medžiai vėjyje, saulės atspindžiai nuo įvairių objektų.

Visa įranga apsaugota nuo išorės veiksnių. apsaugos lygis iP65.

gaisrų stebėjimo kameros pritaikytos dirbti esant temperatūrai nuo -30°C iki +50°C. ■

Perpus sumažėjus miško gaisrų plotams, per metus ekonominis efektas būtų apie 1,8–2,0 mln. Lt

aleksandras gRaŽeLis

viešasis interesas – svarbUs visiems

Lietuvos respublikos įstatymų leidėjams susiklostė galimybės ramesnėje aplinko-je sutvarkyti statybų verslą reguliuojan-čius įstatymus. ekonominės krizės metu sumažėjus statybų mastui, lengviau tarpusavyje aiškintis investuotojams, valstybės tarnyboms ir visuomenės atstovams, siūlant tobuliausius įstatymų projektų sprendimus. galima būtų juo-kauti, kad ginčai geriau nei apmirusios statybvietės, tačiau toks palyginimas būtų klaidingas iš esmės. gyvename teisinėje valstybėje, todėl privalome visus tarpusavio santykius tinkamai sureguliuoti.

nuo sovietinės okupacijos žlugi-mo iki šių dienų teritorijų planavimą ir statybų reguliavimą tvarkėme eidami labai duobėtu keliu. sovietmečiu teritori-jas planuoti buvo lengviau – viskas buvo daroma pagal Maskvoje surašytas taisy-kles papildant jas vietinio raikomo vadų „idėjomis“. Tos idėjos matomos iki šiol – gražiose vietose buvo pristatyta kolūkių fermų, miestų ir miestelių centrai užgrūs-ti fabrikais. Visuomenė buvo beteisė ir bebalsė prieš „protingiausius“ okupacinės administracijos sprendimus. nuoskauda dėl Lietuvos gamtos ir kultūros pavel-do niokojimo kaupėsi žmonių širdyse, stiprindama atgimimo siekius.

atkūrus nepriklausomybę, teritorijų planavimą paveikė didžiuliai pokyčiai – teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybinio turto privatizavi-mas, nekilnojamojo turto rinka. spar-čiai mažėjantis valstybės finansavimas gyvenamųjų namų statybai iš dalies buvo kompensuotas skiriant sklypus statytis būstą gyvenamųjų namų statybos ben-drijoms arba individualiems statytojams, leista statyti individualius gyvenamuosius namus sodų bendrijų sklypeliuose ir re-konstruoti sodų namelius į gyvenamuo-sius namus. Pamažu buvo užstatyti laisvi ir niekam iki tol nereikalingi sklypai nuošalesnėse miestų vietose. atsirado in-vestuotojų, norinčių plėtoti daugiabučių namų, biurų, viešbučių ir kitokių statybų

verslą, tam tikslui reikėjo didelių sklypų patogiose, vaizdingose vietose, miestų centruose. bandymai statinius „įgrūs-ti“ į jau užstatytas teritorijas užaštrino investuotojų ir visuomenės santykius. Įstatymai gynė visuomenės teises, tačiau dažnai visuomenė apie būsimą statybą sužinodavo tik ekskavatoriui pradėjus kasti pamatų duobę, o investuotojas mo-suodavo valdininkų pasirašytais leidimais, išduotais be visuomenės nuomonės įver-tinimo. Visuomenės informavimas buvo paverčiamas farsu – kelių žodžių tekstu 100 egzempliorių tiražu leidžiamame laikraštėlyje.

Visuomenė rankų nenuleido, priešinosi, o vėliau sulaukė tarptautinės pagalbos – 2001 metais Lietuvos Respu-blikos seimas ratifikavo Jungtinių Tautų europos ekonominės komisijos konven-ciją dėl teisės gauti informaciją, visuo-menės dalyvavimo priimant sprendimus

ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija). Kon-vencijos nuostatas įgyvendinti Lietuvos nacionalinėje teisėje sekėsi sunkiai. Tai oficialiai patvirtino Jungtinių Tautų europos ekonominės komisijos Orhuso konvencijos valstybių šalių 3-iasis susiti-kimas, vykęs 2008 metų birželio 11–13 dienomis Rygoje. Konvencijos nuostatų laiku neįgyvendino albanija, armėnija, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Ukraina ir... Lietuva. neįtikėtina, bet socialdemo-kratų vyriausybės sugebėjo „nesuprasti“ Orhuso konvencijos reikšmės ir nuo 2001 iki 2008 metų nepasirūpino, kad Lietuvos teisinės sistemos ypatumai ją atitiktų.

būtinus tam tikslui darbus 2009 me-tais pradėjo andriaus Kubiliaus vadovau-jama vyriausybė. buvo sudarytas veiksmų planas trečiojo Orhuso konvencijos šalių susitikimo priimtiems sprendimams

dan

os A

ugul

ės p

ieši

nys

operatorius prie stebėjimo pulto

Šaltinis – generalinė miškų urėdija prie Aplinkos apsaugos ministerijos

gaisrų stebėjimo sistemos veikimo principas

OikOs OikOs

_4342_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011 istoriko žViLgsniu

įgyvendinti, sukurta darbo grupė, vado-vaujama advokato Kęstučio Čilinsko. Ši grupė išnagrinėjo ir įvertino Lietuvoje galiojančių teisės aktų, įgyvendinančių Orhuso konvenciją, nuostatas. Tai atlikus, buvo kuriami įstatymų pakeitimų projek-tai. Jų paketas 2011 metų vasario mėnesį pasiekė Lietuvos Respublikos seimą.

Pagrindinis paketo dokumentas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavi-mo įstatymo naujos redakcijos projektas. Šį įstatymą galima priskirti prie dažniau-siai taisytų mūsų valstybės įstatymų. Per 16 metų nuo jo priėmimo 1995-aisiais jis buvo keistas net 25 kartus. Pakeitimų tikslus ir nuostatas sunku būtų išvardyti, tikriausiai įstatymas kiekvieną kartą buvo tik gerinamas. Tikėkimės, kad naujoji įstatymo redakcija bus dar geresnė ir užkirs galimas landas korupcijai, nes dabar galiojantis įstatymas to neatlie-ka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šiuo metu priversta įgyvendinti griežtas antikorupcines priemones, pavyzdžiui, net tokią: „ <...> įgyvendinti inspekcijos teritorijų plana-vimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pareigūnų rotaciją, ją vykdyti, jei bus pakankamai lėšų degalams“. Deja, dėl pasaulinių krizių ir revoliucijų degalai pabrango ir tokia antikorupcinė priemo-nė gali likti neįvykdyta.

Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos projekte verta atkreipti dėmesį į 8 straipsnį „Visuomenės (viešasis) inte-resas teritorijų planavime“, cituojame jį pagal seime registruotą įstatymo projektą nr. XiP-2919:

„1. Visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime sudaro:

1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės po-reikiais ir ištekliais, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų, statybos, visuomenės sveikatos saugos, insoliacijos, gaisrinės saugos ir kitais normatyvais;

2) gamtos ir nekilnojamųjų kultū-ros vertybių, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių ap-sauga ir racionalus naudojimas, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;

3) valstybės ir savivaldybių funkci-joms ir teritorijų funkcionavimui reika-linga socialinė ir inžinerinė infrastruktū-ra, šių teritorijų plėtojimas;

4) valstybei svarbūs projektai;5) visuomenės informavimas ir

dalyvavimas priimant sprendimus.2. Visuomenės (viešasis) interesas

įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, ir yra nurodomas teritorijų planavimo doku-mentuose – nustatant teritorijoje privalo-mas ar galimas veiklas ir jų apribojimus.

3. suinteresuotos visuomenės atstovai (kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys) turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą ir kreiptis į teismą. suinteresuotais laikomi suinteresuotos visuomenės atstovai, turintys pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio straips-nio 1 dalyje.“

Tenka pažymėti, kad įstatymo pro-jekto rengėjai padidino „suinteresuotos visuomenės“ asmenų skaičių – net iki trijų, tuo tarpu Orhuso konvencija leidžia kreiptis į teismą ir vienam asmeniui. Reikalavimas, kad viešąjį interesą gintų ne mažiau kaip trys asmenys daugeliui Lietuvos gyvenviečių yra per dide-lis – inertiška visuomenė džiaugtųsi ir vieno gynėjo sulaukusi. Tikėkimės, kad svarstymo seime metu visi nesutikimai su Orhuso konvencija bus pataisyti.

Įstatymo projekte nauja tai, kad laikantis Orhuso konvencijos nuostatų yra nustatoma ir reglamentuojama priva-loma ikiteisminė skundų dėl sprendimų, susijusių su teritorijų planavimu, nagrinė-jimo procedūra. Projekto rengėjai tikisi, kad tokios tvarkos įtvirtinimas sudarys sąlygas asmenims efektyviau ir greičiau ginti jų pažeistas teises nei kreipiantis į teismą, taip pat sumažins teismų darbo krūvį. Ši procedūra neriboja skundą pateikusio asmens teisės po ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo kreiptis į teismą.

Į 8 straipsnį verta atkreipti dėmesį ir todėl, kad juo pirmą kartą mūsų valsty-bės teisės akte apibrėžiamas visuomenės (viešasis) interesas, nors ir tik vienoje, palyginti siauroje visuomenės gyvenimo srityje, – teritorijų planavime. Tikėtina, kad ir kitų įstatymų projektų rengėjai pasinaudos šiuo patyrimu ir apibrėš viešąjį interesą kiekviename įstatyme, turinčiame viešojo intereso reglamenta-vimo požymių. To reikia ir visuomenei, ir teisininkams, nes atsakydamas į teismų prašymus, Lietuvos Respublikos Konsti-tucinis Teismas daugelyje savo nutarimų yra pažymėjęs, kas yra viešasis interesas.

Juo įvardytas nusikaltimų kardymas, tyrimas, jų nustatymas, taip pat žmonių sveikatos apsauga, daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas ir jų išsaugoji-mas, autoriaus teisių ir interesų gynyba nuo pažeidimų. galima daryti išvadą, kad viešuoju interesu Lietuvos Respubli-kos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšmin-ga, reikalinga, vertinga visuomenei.

Dabar vartojamas viešojo intereso supratimas atėjo nelengvai, tik per bylų nagrinėjimą teismuose. Privalome jausti pagarbą tiems žmonėms, kurie ryžosi pažeistą viešąjį interesą ginti teismuose, ir teisėjams, teisingai išsprendusiems bylas. Lietuvos vyriausiojo administra-cinio teismo 2009 metų kovo 18 dienos pasitarime, skirtame viešojo intereso gynimo praktikai apibendrinti, buvo pažymėta, kad universalaus apibrėžimo, kas yra viešasis interesas, nėra. Pripažįsta-ma, kad viešasis interesas yra kintantis ir neįmanoma numatyti visų situacijų, kada viešajam interesui gali atsirasti grėsmių, todėl jo turinio aiškinimas turėtų būti paliktas vien teismų praktikai. Lietuvos Respublikos seimas nepateikė viešojo in-tereso apibrėžimo, todėl teismas kiekvie-noje byloje turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą.

Teismai išeitį surado, tikėkimės, kad analogišką išeitį suras ir prokurorai, nes Prokuratūros įstatymas numato pareigą visų lygių prokuratūroms ginti viešąjį interesą. nuspręsti, ar būtina ginti viešąjį interesą, palengvina minėta Konstitucinio Teismo praktika taikyti plačią jo sąvoką – viskas, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Vie-noje savivaldybėje visuomenei gali būti reikšmingas pastatais užstatomas miesto

parkas ar paplūdimys, kitoje tai gali būti rajone valdančios partijos būstinei pasi-savintas valstybei priklausantis pastatas ir pan. būtent prokurorai turi veiksmingų poveikio priemonių. Jiems nevertėtų laukti visuomenės susipriešinimo su viešojo intereso pažeidėjais iki būtinybės konfliktą spręsti teisme – prokuroro raš-tiškas reikalavimas elgtis pagal įstatymą daugeliu atvejų paskatintų jo gavėją apmąstyti savo veiksmus.

Teisminiai ginčai ir apskritai bet kokie ginčai nėra malonūs visoms pusėms. Viešojo intereso gynėjams lengviau ginčams ryžtis – jie visuomet laimės visuomenės pritarimą ir pagarbą, net pralaimėję teismus. Visai Lietuvai tapo žinomi asmenys, kovoję prieš golfo laukus Pilaitėje, gynę „Lietuvos“ kino teatrą (net jeigu tai vertinama ir priešta-ringai), ginantys kaimus ir gyvenvietes nuo neribotos kiaulidžių plėtros. Jų dėka ir formuojasi Lietuvos pilietinė visuo-menė, piliečių bendruomenės, dėl kurių trūkumo jau daug metų dejuoja politikai. Pilietinės visuomenės struktūros minėtais atvejais atsirado spontaniškai, kai žmonės buvo priversti ginti konkretų, jiems visiems bendrą viešąjį interesą.

investuotojui ginčai su visuomene gresia prarasti gerą vardą ir visuomenėje, ir verslo aplinkoje. bankas, kuris teikia investuotojui paskolą, nelabai bus pa-tenkintas, kad jo vardas siejamas su žala aplinkai, kultūrai ar gyventojų sveikatai. „nešvariais“ būdais pastatytos įmonės klientams taip pat nelabai malonu bus žinoti, kad įmonė gamina savo gaminius keldama pavojų aplinkai. Tiekėjai taip pat gali pagalvoti, ar verta sieti verslo planus su įmone, kuri gali pralaimėti teisinius ginčus ir sužlugdyti tiekimo planus.

Pripažindami investuotojų veiklos svarbą valstybės ekonominei galiai, jų atliktus didelius ir naudingus darbus, negalime taikstytis su nuolaidomis jiems valstybės įstatymų laikymosi sąskaita. Kiekvienas save gerbiantis verslininkas privalo laikytis ne tik valstybės įstatymų, bet ir pasaulyje nusistovėjusių verslinin-ko etikos kodekso nuostatų, teigiančių, kad verslas, kurio jis imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai.

Verslo etiketą (smokingų dėvėjimą ir vizitinių kortelių dizainą) mūsų versli-ninkai jau puikiai išmano, tikėkimės, kad jiems paklus ir verslo etikos niuansai. ■

Lietuviai – labai išdidi tauta. jie nemėgo tarnauti svetimose kariuomenėse. netgi jei lygintume mūsų tautą su mums labai artima ir gimininga latvių tauta.

Tam galėtų būti daugybė priežas-čių. Pamėginsiu išvardyti keletą galimų versijų. yra tyrinėtojų, kurie senovės baltų vienybės idėją įprasmina padaly-dami skirtingas aisčių tautų funkcijas. Kiekviena tauta turi savą užduotį, savą tikslą, kaip senovės indai, kurie turi kastų sistemą. be kita ko, tai nėra iš piršto laužta teorija, ji paremta kryžiuo-čių kronikose pateikiama informacija. Pagal tą teoriją prūsų tautai buvo skirta dvasinio sparno funkcija, Prūsijoje buvo švenčiausia ir pagrindinė šventovė Romuva. Ten gyveno vyriausias žynys – krivių krivaitis. Taigi, prūsai, galima sakyti, atitiko senovės indų brahmanų kastą. Jie vadovavo baltų dvasiniam gyvenimui, buvo dvasios palaikytojai ir strategai, taip pat galima teigti, kad jie buvo vieni labiausiai apsišvietu-sių aisčių genčių. Juk net dabartinėje lietuvių kalboje apsišvietęs, išsilavinęs,

daug išmanantis žmogus vadinamas išprususiu. Latvius galėtume palyginti su kariais, tai viena karingiausių baltų tautų. istorija lėmė labai sunkų išban-dymą tai karingų genčių grupei – netu-rėti savo valstybės. Valstybę latvių tautai pavyko įkurti tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, iki to laiko latvių tautos atstovai kovėsi daugybėje karų, jie kovojo ir lietuvių, ir kalavijuočių pusėje, jie kovojo abiejų Tautų Respublikos pusėje ir už Švedijos karalystę, kovojo prieš Rusiją ir už Rusija, kovojo prieš totorius ir japonus, buvo vieni drąsiau-sių ir patikimiausių karių bolševikinės raudonosios armijos pusėje (net Leni-nas savo apsaugą patikėjo latvių raudo-niesiems šauliams, kaip patikimiausiam ir labiausiai atsidavusiam revoliucijai daliniui). Latviai kaip bebaimiai ir nenugalimi kariai pasižymėjo ir baltųjų rusų gretose. Taigi juos galima drąsiai lyginti su indų kasta – kšatrijais. Vis dėlto – likimo ar istorijos ironija–jie buvo valdovų ir karių kasta be savo valstybės, be savo kariuomenės.

Lietuviams, galima sakyti, pasisekė

baltų taUtų skirtUmai ir vietinės rinktinės fenomenasJulius PanKa

julia

us P

anko

s nu

otra

uka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

„Lietuvos” kino teatro pastato išsaugojimas – prieštaringas viešojo intereso gynimo pavyzdys

Paminklas Paneriuose (Vilniuje) nacių sušaudytiems Vietinės rinktinės kariams

OikOs

_4544_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

labiausiai iš visų baltų tautų, jiems buvo lemta sukurti valstybę, galingą valstybę – nuo baltijos iki Juodosios jūros. bet jei toliau vertintume pagal senovės indų kastų sistemą, pamatytume, kad lietu-vius labiausiai tiktų lyginti su vaišijais – prekybininkų ir žemdirbių kasta.

gal todėl, kad priešai pirmiausiai užpuolė prūsų ir latvių gentis, lietu-viams teko kurti savo valstybę ir imtis atsakomybės, kad baltai išliktų. Mūsų žemdirbiškoji „karma“ gal būtų vienas iš atsakymų, kodėl tautos, kurias lietuviai valdė keletą šimtmečių, tą laikotarpį atsimena kaip „aksominę okupaciją“. gal žemdirbių tautos okupacija negalė-jo būti kitokia, o tik „aksominė“.

senovės indų kastų sistemoje vaišijų kasta pasižymi tuo, kad tai yra ne tik žemdirbių, bet ir amatininkų, prekeivių kasta. Lietuviams, dėl istorijos pokyčių tapusiems valstybės kūrėjais, užkariau-tojais, nepavyko aprėpti visų sričių, tačiau mes priėmėme valstybės ir tautos įnamius – žydų tautą, kuriems patikėjo-me prekybą ir pirklių vaidmenį. Kitose europos šalyse ta tauta buvo žiauriai persekiojama, skriaudžiama, naikinama, tačiau Lietuvoje ji atrado ramybę ir netgi mūsų sostinę pavadino „Šiaurės Jeruzale“. Po dvidešimtojo amžiaus viduryje vykusių istorijos kataklizmų Lietuvoje beveik nebeliko žydų, dalį jų išnaikino Vokietijos nacionalsocialistai, dalis pasirinko repatriaciją – apsigyveno izraelyje. Prabėgus keletui dešimtmečių, įvyksta įdomus dalykas, lietuvių preky-bos įmonės pradeda plėtrą aplinkiniuo-se regionuose ir netgi labai sėkmingą plėtrą.

Tai tiek pamąstymų apie lietuvių tautos pašaukimą, uždavinius ir vietą tarp baltų tautų. nebūtinai reikia tuo tikėti, tai yra viena iš daugelio hipote-zių, bet ši hipotezė galėtų būti artima tiesai. Tačiau visa tai rašome tam, kad pamėgintume rasti logišką atsakymą į daugybę klausimų „kodėl?“ Kodėl lietuviai stengėsi išvengti Rusijos impe-rijos kariuomenės, kodėl taip negausiai, palyginti su latviais, dalyvavo kruvinoje bolševikų raudonojoje revoliucijoje ir baltagvardiečių pasipriešinime? Kodėl sovietams pavyko suformuoti tik vieną „lietuviškąją diviziją“, kurios daugu-mą sudarė nelietuviai. Kodėl vokiečių okupantai 1942 metais versdamiesi per galvas negalėjo sukurti lietuviškosios

Waffen ss divizijos? Mūsų aptarta tautos prigimties versija galėtų pateikti vieną iš galimų įtikinamų atsakymų į šiuos klausimus.

Kita vertus, lietuviai, taip abejingai dalyvavę svetimtaučių karinėse afe-rose, pavydėtinai greitai sugebėdavo susiorganizuoti, kai tekdavo dalyvauti savo tautai svarbiose kovose. nepri-klausomybės kovose masiškai dalyvavo savanoriai, kurie savo krauju apgynė atsikuriančią Lietuvos valstybę, poka-rio metu mūsų partizaninis judėjimas buvo vienas rimčiausių, stipriausių ir labiausiai organizuotų pasipriešinimo judėjimų Rytų ir Vidurio okupuotoje europoje.

nepraėjus nė porai metų po vokie-čių valdžios patirto fiasko organizuojant lietuvišką ss batalioną, lietuvių genero-lui Povilui Plechavičiui užteko vienin-telį kartą su trumpa, bet uždegančia kalba kreiptis į jaunimą per radiją ir per nepilną savaitę buvo surinkta daugiau nei dvidešimt tūkstančių vyrų, kurie buvo pasiryžę kautis ir guldyti galvą už Tėvynę Lietuvą. 1944 metų vasario 16 dieną įkurta Vietinė rinktinė. gene-rolas Povilas Plechavičius su vokiečių okupacinės kariuomenės vadovybe buvo sudaręs susitarimą, kad lietuvių būriai nekovos fronte už etninės Lietuvos ribų. Mūsų vyrų užduotis buvo kovoti su rusų ir lenkų pogrindžiu ir, padėčiai Rytų fronte dar pablogėjus, pasitikti sovietinę kariuomenę su ginklu. Vie-tinė rinktinė iš karto pradėjo kovoti su sovietiniais raudonaisiais partizanais, kurie buvo į mūsų Tėvynę permesti iš ssRs. Lietuviai, atsimindami per 1940–1941 metus patirtus sovietų žiaurumus, nėjo į raudonųjų partizanų būrius ir nerėmė jų.

Tuo metu Vilniaus krašte ir Rytų Lietuvoje veikė ypatingu žiaurumu garsėjusi lenkų pogrindinė sukarinta formuotė armija krajova. Ši gauja, tarp lietuvių gavusi pavadinimą „armija kraujova“, pagarsėjo kai kurių kaimų etniniais valymais. Pavyzdžiui, Dubin-gių apylinkėse jie eidavo per kaimus ir reikalaudavo pasisakyti, ar šeima lietuviai, ar lenkai, jei paaiškėdavo, kad sodyboje gyvena lietuviai, šeima būdavo sunaikinama. Jei iškildavo abejonių, kuo save laikė sodybos gyventojai, žudikai ieškodavo maldaknygės, jei surasdavo lietuvišką maldų knygelę, visą šeimą

ištikdavo žiaurus likimas. armija kra-jova buvo išsikėlusi uždavinį – „išvalyti“ Rytų Lietuvą ir Vilniaus kraštą nuo lietuvių tautos, idant pasibaigus karui, niekas negalėtų sakyti, kad ši terito-rija turėtų priklausyti Lietuvai. Vieni žymesnių Vietinės rinktinės ir armijos krajovos susidūrimų buvo graužiškių, Vilkonių, Turgelių ir Mūrinės ašmenos mūšiai.

neilgai trukus vokiečių karinė vadovybė pakeitė planus ir nuspren-dė išsiųsti Vietinę rinktinę kovoti su sovietais Rytų fronte. Tai sužinojęs generolas Povilas Plechavičius paleido savo karius neribotų atostogų, įsakė slėptis ir laukti tolesnių savo vadovy-bės įsakymų. Perpykę vokiečiai suėmė Vietinės rinktinės vadovybę, generolą P. Plechavičių išsiuntė į salaspilio kon-centracijos stovyklą, o 86 karius 1944 metų gegužės 17–21 dienomis sušaudė Panerių miškuose, karinius dalinius nuginklavo ir išformavo. Dalis karių sėkmingai pasislėpė ir, užėjus sovietų valdžiai, įsiliejo į Lietuvos partizanų gretas, dalis, kuri nespėjo pabėgti, buvo išsiųsti darbams į Vokietiją.

Plechavičiaus vadovaujami Vietinės rinktinės daliniai neilgai kovojo, bet įnešė indėlį į Lietuvos laisvės aukurą, kovodami prieš lenkų armijos kra-jovos gaujas ir plėšikaujančius rusų partizanus, taip pat prisidėdami prie Lietuvos partizaninio pasipriešinimo raudoniesiems okupantams. Vietinė rinktinė atliko ir kitą, daugiau simbolinį vaidmenį, nesutikdama dalyvauti rudojo okupanto planuose ir parodydama, kad Lietuvos kariai gina savo šalį ir neda-lyvauja svetimųjų primestose karinėse avantiūrose. ■

Plechavičiaus vadovaujami vietinės rinktinės daliniai neilgai kovojo, bet įnešė indėlį į Lietuvos laisvės aukurą

PiLigriMAsistoriko žViLgsniu

Marija, gelbėk krauju ir ašaromis,pasiaukojimu, pasiryžimais ir meile

išpuoštą žemę.Marija, sužadink mūsų krūtinėj mil-

žinų galią,išlaikyk skaisčią Tautos Dvasią,kurią mūsų bočiai per amžius augino.Marija, apšviesk klystančius, gelbėkmirusius karžygius,leiski prisikelti mūsų šventai Lietuvai,kad kaip šviesi žvaigždė kitų tautųtarpe šviestų,spindėtų ir garbintųTavo Sūnaus irTavo gailestingumą irmeilę.

Amen.

iš sibiro glūdumų sklinda ši malda, ku-pina žmogiškos kančios ir ilgesio. tai XX amžiaus kankinių malda, į kurią sudėti visi jų troškimai ir viltys, prašant šviesios ateities savajai tėvynei. Ši malda kartu su kitomis, surašytomis maldaknygėje „Marija, gelbėk mus“, iš gulagų pasau-lio prasiskverbia pro visas uždangas ir pasiekia tūkstančius jautrių širdžių.

1953 m. vasario 16 d. tremties sąlygomis „išleidžiama“ rankų darbo maldaknygė, sukurta keturių lietuvių moterų, kalėjusių sibiro gulage. Malda-knygės autorė – adelė Dirsytė, o kitos trys moterys – Leonora grigalavičiūtė, Valė bernatavičiūtė, Levutė Vizbaraitė – ją įriša ir apipavidalina. beje, prireikia tik kelerių metų, kad ši maldaknygė pasiektų laisvąjį pasaulį.

Pirmąjį kartą maldaknygė išlei-džiama 1959 metais amerikoje kun. K.Trimako ir Putnamo vienuolyno seserų pastangomis, tačiau tai tik pradžia. Knygelė verčiama į anglų kalbą (vertėjas kun. Kęstutis Trimakas), o vėliau daugia-tūkstantiniais tiražais verčiama ir į kitas kalbas (vien olandų kalba išleista apie pusė milijono šios maldaknygės egzem-pliorių).

Kas tai? Kodėl šios maldos, kurtos gulint ant narų po sunkios darbo dienos ir kalbant rožinį, nulipdytą iš duonos trupinėlių, taip paliečia žmones? Kodėl įvairiausių tautų krikščionys nori mels-tis iš sibiro maldaknygės? atsakyti į tai turbūt galėtų mūsų žmogiškos širdys, atsiliepiančios į tikrą kito kančią ir tikrą

skausmą, į sukrečiantį žmogiškumo ir vilties išsaugojimą, rūpinantis kitais netgi ten, kur nužmogėjimas yra primetamas tarsi natūrali būsena. Reikia būti ne šio pasaulio žmogumi, kad dėkotum „už skausmą ir neapykantą“, o tiems, kurie „persekioja ir kankina“, maldautum Dievo duoti „pažinti savo dieviškos meilės saldu-mą“!.. Tremtinės meldė „apsaugoti Tautos Rūmą nuo visokio blogio“, o saviems „vargo vaikams“ leisti bent sapne „pabu-voti Tėvynės žemėje su savaisiais“... Kokia neišmatuojama dvasios stiprybe turėtų būti apdovanotas žmogus, taip besikrei-piantis į aukščiausiąjį! Tokiems Kristus sakė: „nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos...“ (Mt 10, 28)

adelės dirsytės gyvenimas iKi suėmimo

sibiro maldaknygės autorė adelė Dirsytė gimė 1909 m. Kėdainių aps-krityje, Šėtos parapijoje, daugiavaikėje Promislavos vienkiemio ūkininkų šeimoje. 1928 m. baigė Kėdainių gimnaziją, vėliau studijavo Lietuvos universiteto Teolo-gijos-filosofijos fakultete germanistiką, lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją. Dar būdama studentė aktyviai dalyva-vo studentų ateitininkų veikloje, skaitė

sibiro malDaknygės aUtorėRasa baŠKienė

A. dirsytė

Maldaknygė „Marija, gelbėk mus” išversta į daugybę užsienio kalbų

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

_4746_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011PiLigriMAs

paskaitas katalikiškųjų organizacijų rengi-niuose, vadovavo draugijai „Caritas“, kūrė eilėraščius. Dėl nelengvos materialinės padėties teko nutraukti mokslus ir eiti dirbti, tad Vytauto Didžiojo universitetą adelei Dirsytei pavyko baigti tik 1940 metais. Dirbdama adelė aktyviai daly-vavo ateitininkų veikloje, rašė straipsnius katalikų leidiniams, buvo viena iš Lietuvių katalikių moterų draugijos vadovių, daž-nai keliaudavusių po Lietuvą skaityti pas-kaitų. 1940 m. adelė Dirsytė mokytojavo mergaičių gimnazijoje Vilniuje, o vokiečių okupacijos metais (1942–1944 m.) amatų mokykloje dėstė vokiečių kalbą, buvo 20 mergaičių klasės auklėtoja. Kartu su kun. alfonsu Lipniūnu adelė organizavo šalpą ir jos dalijimą vargstantiems.

Užėjus antrajai sovietinei okupaci-jai, nuo 1944 metų rudens a. Dirsytė pradėjo dirbti Vilniaus s. nėries mergai-čių vidurinėje mokykloje. Čia ji visiems, esantiems šalia, dalijo mokslo žinias ir savo širdies turtus. Kartu su mergaitėmis eidavo į Šv. Mikalojaus, Šv. Kotrynos ir Šv. Teresės bažnyčias. Jai rūpėjo mergai-čių dora ir išsilavinimas, ji auklėjo jas kaip tikras tėvynės patriotes, skatindavo eiti į bažnyčią apsivilkus tautiniais drabužiais. Tais kupinais nepriteklių ir vargo metais, persmelktais butaforinės pompastikos ir buldozerinio ateizmo, retas drįsdavo da-lytis dvasine stiprybe su kitais. Tai buvo ir pavojinga...

Vilniuje, Trakų gatvės 11-ame name, kur a.Dirsytė gyveno pas stefaniją Ladigienę, generolo K. Ladigos žmoną, rinkdavosi bendraminčiai: mokytojas Česlovas Mačys, adelės sesers Kotry-nos sūnus stasys ivanauskas ir kiti. Ten gyveno ir irena Veisaitė, s. Ladigienės išgelbėta nuo holokausto vokiečių oku-pacijos metais. būrelis leido ranka rašytą laikraštėlį „Raudonasis užpečkis“, jo išėjo

keli numeriai. Tačiau okupantų saugumas pasiekė „Užpečkio“ bendraminčius. 1946 m. kovo 6 d. suimami adelė Dirsytė, ste-fanija Ladigienė ir dar keli jų bičiuliai. ir nuo tada prasideda visai kitas mokytojos adelės Dirsytės gyvenimas.

lageriai1946 m. kovo 6-osios naktį suimta

adelė aštuonis mėnesius buvo žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. yra išlikę tar-dymo protokolai, kuriuose adelė prisipa-žįsta dalyvavusi „antisovietinėje ateitinin-kų organizacijoje“, veikusi prieš sovietų sąjungą dar nepriklausomos Lietuvos laikais (kaltinta tėvynės išdavimu tada, kai sovietine tėvyne Lietuvoje net nekvepė-jo!). Kartu su adele buvo suimti ir tardo-mi dar 9 asmenys, tarp jų ir s. Ladigienė. Tuomečiam saugumui rūpėjo „likviduoti nusikaltėlių gaują“, dėl to stengtasi kelias bylas sujungti į vieną ir pateikti kuo sunkesnį kaltinimą. 1946 m. lapkričio 2 d. adelė Dirsytė nuteista dešimčiai metų kalėti ir dar penkeriems metams tremties be teisės grįžti į Tėvynę...

austrų rašytojas stefanas Cveigas, vienas geriausių žmogiškos sielos žinovų, yra rašęs, kad „istorijai, sukrečiamai dra-mai sukurstyti visai nereikia, kad pagrin-dinio veikėjo charakteris būtų herojiškas. Tragiška įtampa randasi dėl to, kad <...> žmogaus ir jo lemties santykis yra neproporcingas“. Kaip būtų susiklostęs mokytojos adelės Dirsytės gyvenimas, jei didžioji jos gyvenimo katastrofa būtų ją aplenkusi? ar ji būtų turėjusi galimy-bę pasiekti tokias dvasios aukštumas, kuriomis stebisi viso pasaulio tikintieji? Viename iš ankstyvųjų savo eilėraščių adelė klausia Dievo, „...kur, o kur mano kelias?“. ir pati atsako : „pas Viešpatį...“ ar galėjo ji žinoti tuomet, kai ramiai ir kukliai gyveno, dirbdama galbūt nepas-tebimus, bet reikalingus darbus, kad šis erškėčiuotas kelias prasidės 1946 metais ir jau po devynerių metų nuves ją ten, kur ji ir troško? ar ji galėjo nujausti, kad jai teks būti atrama, guodėja, mokytoja ir net savotiška dvasios vadove daugybei su ja kartu kalinčių moterų ir mergaičių? Teks būti „pasaulio šviesa ir žemės druska“ lageriuose kenčiantiems žmonėms...

* * *1947 m. adelė Dirsytė išgabenana į

Čumą (Komijos aut. Respublika) tiesti geležinkelio, kur lagerio administracijos

verčiama dirbti sunkiausius darbus. Čia su ja kali daug jaunų mergaičių, kurioms vyresnio amžiaus adelė tampa mokytoja ir auklėtoja. Ji moko mergaites nepasi-duoti nevilčiai, melstis, jos slapta švenčia religines ir tautines šventes, svajoja apie tėviškę ir laisvę.

1949 m. adelė Dirsytė išvežama 70 km už Taišeto (irkutsko sritis) kirsti miš-ko. ir čia kalintiems žmonėms ji tampa traukos centru, padedančiu išlikti ir ne-prarasti žmogiškojo orumo ir savasties... adelė pastebima, stengiamasi jai apsun-kinti gyvenimą, vis perkeliant į kitą lagerį ir verčiant dirbti sunkiausius darbus. 1950 m. ji išvežama į Magadaną. sun-kaus darbo statybose sąlygos vergiškos, adelę ir jos drauges kamuoja nuolatinis alkis ir šaltis, prižiūrėtojų priekabės. ade-lė ir čia randa savyje stiprybės palaikyti kitus, padėti netgi gyvuliškose sąlygose išlikti žmonėmis. stebuklingu ir be galo rizikingu būdu ji gauna šv. Komuniją, kuria dalijasi su likimo draugėmis, jos kartu meldžiasi, diskutuoja įvairiausiomis temomis, adelė moko savo drauges su-gebėjimo atleisti persekiotojams ir meilės džiaugsmo „duodant, o ne imant“...

Ją kartais užplūsta sunkios mintys ir nuojautos, kai „ jausmai apmiršta ir aplink darosi taip blausu, jog viskas atrodo neteisinga“. Tokiomis akimirko-mis ji kreipiasi į Mariją, prašydama jėgų ir stiprybės. sunkiausiose ir nykiausiose sąlygose adelė sugeba pamatyti Dievo sukurto pasaulio grožį ir netgi gėrį. savo laiškuose artimiesiems (M. bloznelio pastangomis jie išleisti atskiru rinkiniu „Jūs manieji“) ji rašo: „Padovanočiau tau visą gražiausią: Šiaurės saulėtekį ir saulėlydžių spalvingumą, rūkų žaismus, Uralų spindėjimą, Šiaurės pašvaisčių mir-gėjimus, sibiro taigų medžių aukštumą. ėglių žalumą, kedrų sėklelių gardumą, žieduotas pievas... Padovanočiau Tau dabartinius kalnus, kalnelius, baltu žiedu žydinčius, Ochotsko jūros žalsvas bangas. O, kad tu pajustum miego saldumą po sunkaus darbo, duonos skanumą, žinių iš Tėvynės brangumą, maldos jėgą, kuri stebuklus daro... O didingos neužmiršta-mos valandos...“

* * *adelė mirė neaiškiomis aplinkybė-

mis Chabarovsko ligoninėje 1955 metų rugsėjo 26 d., jau baigiantis bausmės lai-kui. nėra žinoma, kur ji palaidota. Mažai

žinoma ir apie tai, ką jai teko patirti paskutiniais gyvenimo metais. Politinės kalinės eleonoros Vizbaraitės-Šumskie-nės liudijimu („XXi amžiuje“ apie tai rašo Kazys blaževičius, straipsnyje „Te-bus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą“), 1953 m. a. Dirsytė daugiau kaip savaitę buvo laikoma uždaryta karceryje. iš ten kažkur išvežta ir į lagerį grąžinta tik kitų metų pavasarį. Jos, išsekintos fiziškai ir dvasiškai, jau nebuvo įmanoma atpažinti: trumpais plaukais, purvina, mėlynais pa-akiais, sudžiūvusi. Paklausta, kur buvusi, ji pradėdavo kliedėti, blaškytis, verkti... Minėdavo, kad buvo baisiai mušama ir kankinama. Tų pačių metų pabaigoje a. Dirsytė buvo perkelta į lagerio ligoninės psichinių ligonių skyrių. ir čia, visiškai nusilpusi, ji neatsisakė savo moralinių principų: sakydavo, kad jai nepriklauso duodamas maistas, nes ji nedirba...

Kviečio grūdas2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno

arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo sigito Tamkevičiaus sJ, prasidėjo Dievo tarnaitės adelės Dirsytės beatifikaci-jos bylos procesas. Po pamaldų Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko arkivyskupo s. Tamkevičiaus sJ vado-vaujamas bažnytinio tribunolo pirmasis posėdis. arkivyskupas pranešė, kad Šven-tųjų skelbimo kongregacija leido pradėti a. Dirsytės paskelbimo palaimintąja kankinystės bylą.

Praėjo jau beveik 11 metų, bet adelės Dirsytės beatifikacijos byla juda labai vangiai. sunkiai juda ir jos palaikų ieškojimo ir grąžinimo darbai. gal reikė-tų guostis bent tuo, kad stebuklingu būdu adelė Dirsytė tebegyvena tarp mūsų ir toliau. Kažkas taikliai yra pasakęs, kad dažnas, išgirdęs apie adelę, „suserga“ ja. Tiesiog nebegali likti abejingas tokiam nepaprastam gyvenimui, žibėjusiam it žvaigždė tamsiame sibire ir tebešvie-čiančiame iki šiol. Mums dažnai būna nesuvokiami Dievo keliai ir jo sukurto pasaulio dėsniai, tad sunkiai supran-tame, kodėl adelės gyvenimas turėjo pasibaigti taip tragiškai. nesuprantame šito, kai mąstome žmogaus mintimis. gi Jėzus Kristus sakė „iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ ( Jn 12, 24). Vaisių, kurie įprasmina mūsų gyvenimą. ■

gegužės 11 d. tuskulėnų memoriali-niame komplekse, Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyri-mo centro (LggrtC) vadovybė kartu su Ministru Pirmininku Andriumi kubiliumi visuomenei pristatė startuojančią kgB archyvinių dokumentų viešinimo progra-mą. Pristatyme taip pat dalyvavo seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Vincė Vai-devutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas jakučionis.

nuo šiol interneto svetainėje www.kgbveikla.lt Lietuvos ir pasaulio visuomenė galės susipažinti su ypatinga-jame archyve laikomais Kgb dokumen-tais. Pirmąją svetainės gyvavimo dieną į ją pateko pirmieji 150 dokumentų. Tačiau nuo šiol periodiškai bus viešinama vis daugiau Kgb dokumentų, kol galiausiai joje atsiras bemaž visi.

„skelbiamų dokumentų skaičius ir periodiškumas priklausys nuo šiam darbui skirto finansavimo“, – rašoma šio tinklalapio preambulėje. Labai svarbu, kad viešinimo darbai bus pradėti ne nuo seniausių archyvinių dokumentų, bet atvirkščiai – nuo pačių naujausių, kurie tikriausiai palies ir dabar dar veiklius ar žinomus visuomenėje žmones, buvusius

Kgb bendradarbius.Pristatydama šią viešinimo programą

LggRTC generalinė direktorė birutė Teresė burauskaitė tvirtino mananti, kad šitas darbas turėjo būti atliktas anksčiau: „gal vieni nusivils pamatę, kaip mes bandome įvykdyti šitą įsipareigojimą, kitiems reikės gerokai padirbėti, nes jokių komentarų nebus, mat reikia specialių žinių kai kuriems dokumentams suvokti, o visa kita – žmonių, kurie jais domėsis, atidumo ir įsiskaitymo problema. ne-normalu, kad nepriklausomoje Lietuvos valstybėje būtų laikomasi Kgb grifo „so-veršeno sekretno“ nurodymo. Manau, kad šie dokumentai vienokia ar kitokia forma turi būti prieinami visuomenei.“

Čia kol kas nebus viešinami liustra-ciją praėjusių, prisipažinusių dirbus Kgb duomenys. Valstybė yra įsipareigojusi 30 metų jų pavardes laikyti paslaptyje. ankstesnio pokalbio metu „apžvalgai“ b. T. burauskaitė aiškino, kokie dokumentai liks neviešinti: „Mes tikrai kupiūruosim dokumentus, kur kalbama apie sekamo žmogaus labai asmeniškus dalykus. Kad žmogaus, kuris buvo, pavyzdžiui, slapta stebimas ar įrašinėjamas dvidešimt ketu-rias valandas per parą, privatus gyvenimas nebūtų dar kartą viešinamas, kad auka dar kartą netaptų auka.“ Ji kaip pavyzdį

internete atveriami kgb archyvaiingrida VėgeLyTė

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

kgB darbuotojų „paradas” genocido aukų muziejuje Vilniuje

APžVALgos AikŠteLė

_4948_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

pateikė žinomo publicisto ir vertėjo Juozo Keliuočio sekimo stenogramą, kai bute buvo įtaisyta Kgb sekimo įranga, įrašinėjusi kiekvieną apsilankiusiojo žodį ar veiksmą, kurios fragmentą dar 2002 metais publikavo „naujasis židinys“.

Taip pat neketinama spekuliuoti konkrečių žmonių verbavimo istorijomis, kai žmonės kagėbistų būdavo tiesiog šantažuojami, tuo tikslu išnaudojant jų sil-pnybes. Pavyzdžiui, komandiruotės metu turėtais nesantuokiniais ryšiais ar pagavus ką nors vagiant iš kokios gamyklos. To-kiais atvejais Kgb mėgindavo šantažuoti žmogų, kad jis pradėtų jiems dirbti.

„Labai svarbu, kad skaitytojas skel-biamą informaciją suprastų adekvačiai, taip, kaip ir mes, kurie ją teikiame. (...) Mes norime, kad nebūtų taip, jog isto-rikas surado dokumentą, ir mes iš karto jį skelbiame. specialistai pagal tam tikrą sutartą mūsų sistemą atrinkinės svar-biausius, informatyvius dokumentus. bus grupė ekspertų, kurie aprobuos juos teikti į viešumą. (...) Trys bus mūsų (LggRT centro) žmonės, o paskui kviečiame profesorių antaną Tylą, Vytautą Tininį ir algirdą endriukaitį“, – sakė Lg-gRTC direktorė. Pasak jos, prireikus bus prašoma teisininkų ar asmens duomenų apsaugos specialistų pagalbos.

Pagrindinis viešimo tikslas – paro-dyti visuomenei Kgb kaip instituciją: kokios buvo jos funkcijos, struktūra, padaliniai, jų tarpusavio ryšiai. svarbiausi skyriai: žvalgybos, kontržvalgybos ir ide-ologinės žvalgybos. itin svarbus tardymo skyrius, taip pat penktasis skyrius, kuris užsiėmė emigracija ir bažnyčia. Dešimtas skyrius – irgi svarbus, nes tai buvo aps-kaitos skyrius, kurio žinioje buvo agentų kortelės, tiesa, išlikę tik su slapyvardėmis. Taip pat bus viešinamas personalas, tarny-binės darbuotojų biografijos, jų nuotrau-kos, kagėbistų apdovanojimai, sveikinimai ir t. t. Prie padalinių bus jungiamas ne tik personalas, bet ir jų veikla: jei turėjo agen-tūrą, tai bus viešinama ir visa agentūra.

Vėliau ši įstaigos piramidė bus plėtojama šakomis. Jas sudarys tam tikri teminiai komplektai, skirti priedangos įstaigoms atskleisti arba tam tikriems įvykiams paaiškinti. Pavyzdžiui, atskira tema galėtų būti Tėviškės draugija, neva veikusi ryšiams su išeivija palaikyti, kur knibždėte knibždėjo Kgb agentų. Ten etatiniai kagėbistai būdavo įdarbinami kaip žurnalistai ar kitokie darbuotojai.

Kita tema galėtų būti kunigo Juozo Zdebskio žūtis ir visas Kgb įdirbis – visi kagėbistai, sukęsi aplink šį įvykį. Taip pat bus atskleistas Kgb veikimas prieš Lietu-vos Katalikų bažnyčios Kroniką.

Ministras Pirmininkas a.Kubilius, pristatydamas šį projektą, įvertino istorinę šio momento svarbą: „Mano įsitikinimu, tai labai svarbi istorinė akimirka keletu aspektu: visų pirma, labai gerai pamenu, kad sąjūdžio būstinėje prieš gerus 22–23 metus ant durų kabėjo visiems gerai žinomi žodžiai iš Šventojo rašto: „ir tiesa padarys Jus laisvus“. Tai šiandien – vienas iš svarbiausių momentų, einant šiuo keliu. einant keliu, kai istorinė tiesa, kartais galbūt kam nors ir nemaloni tiesa, bus prieinama visiems Lietuvos žmonėms. Kartu ir laisvės bus daugiau. antra, drįs-čiau pasakyti, kad ši tiesa yra ir pagarbos ženklas tiems, kurie labai skaudžiai nu-kentėjo savo gyvenime, galbūt ir žuvo nuo Kgb ir kitų panašių okupacinės valdžios represinių struktūrų, kurios taip negailes-tingai triuškino ir laužė daugelio žmonių likimus. Tiesa apie tai, kaip tie žmonių likimai buvo laužomi, yra taip pat labai svarbi. svarbi tam, kad štai tokia tiesa, archyvuose saugoma tiesa padėtų ir mūsų kaimynams (turiu omenyje ir kaimyninę Rusiją, jos žmones) suvokti, kuo ir kaip mes turėjome čia gyventi visus 50 okupa-cijos metų“, – sakė a. Kubilius.

Pasak premjero, mintis ir aiškus

politinis veiksmas, kad Kgb archyvai turi būti atverti, buvo suvokta dar seniai. buvo akivaizdu, kad liustracijos procesas turi baigtis loginiu rezultatu, tai yra – archyvų atvėrimu.

„Šiam viešinimui visada trūkdavo politinės valios. Jos trūkdavo ir todėl, kad, mano įsitikinimu, šie dokumentai parodys ne tik Kgb veiklą, bet ir visos okupacinės valdžios tarpusavio sąsajas ir su visomis kitomis institucijomis. Ta tiesa kai kam gali būti nemaloni, tad tos politinės valios trūko iki pat 2008 metų“, – pabrėžė a.Kubilius.

2008 metais seime daugumą balsų gavo dešinieji, kurie suformavo valdan-čiąją koaliciją, dominuojamą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Jų balsais buvo priimti reikalingi įstatymai, suteikę Lietuvos gyventojų ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centrui teisę ir pareigą paviešinti ypatingojo archyvo dokumentus internete.

Ministrui Pirmininkui pritarė ir seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, vienas žinomiau-sių Kgb archyvų tyrinėtojų arvydas anušauskas. Jis tvirtino, kad viešinimo klausimas visą laiką buvo aktualus nuo pat Kgb archyvų perėmimo.

„Mes prisimename, kad iš pradžių dalis mūsų – tyrinėtojų, politikų – ne-žinojo, kaip elgtis su tais dokumentais, ką jie reiškia, nežinojo jų turinio pras-mės. Po dviejų dešimtmečių mes drąsiai galime pasakyti, kad skelbdami šituos dokumentus, mes žinome, ką skelbiame. Prieš penketą metų, kilus Kgb rezervistų skandalui, buvo apklausiami Lietuvos gyventojai, kaip jie žiūri į jų pavardžių viešinimą ir apskritai Kgb archyvus. Turiu pasakyti, trys ketvirtadaliai žmonių pasisakė už Kgb archyvų atvirumą ir konkrečių pavardžių viešinimą. Manau, tuo metu nebuvo tos politinės valios, kuri viešinimo klausimą iškeltų. Dabar, manau, ši valia realizuota“, – sakė a. anušauskas.

Jis teigė manantis, kad tai yra svarbu tai didelei visuomenės daliai, kuri patyrė persekiojimus. Jiems ypač svarbu, ar bus įvardyti žmonės, kurie stovėjo už agen-tų nugarų. Pasak komiteto pirmininko, žengtas žingsnis, kuriam šį kartą neprieš-taravo jokia aukščiausia mūsų politinė valdžia, priešingai – buvo palaikoma, kad šis procesas pajudėtų. ir jis pajudėjo.

ypač nuoširdžiai tremtinių ir poli-tinių kalinių vardu kalbėjo seimo narė

Vincė Vaidevutė Margevičienė, gimusi tremtinių šeimoje kaip tik ją tremiant, ir vienas jauniausių to meto politinių kalinių – Povilas Jakučionis. seimo narė teigė čia atėjusi pasakyti visiems nuoširdų ačiū nuo 10 tūkstančių Lietuvos vaikų, kurie 1948 m. gegužės 22 d., 4 val. ryto, buvo sukrauti į gyvulinius vagonus ir išvežti į sibirą.

„gegužės 22 dieną buvo įvykdy-ta ypatingo slaptumo operacija, kuriai vadovavo gedvilas ir sniečkus, nuošir-džiai raportavę Maskvai, kaip gerai viską įvykdė – per vieną parą sukrovė tiek žmonių į vagonus! Taip ir parašyta Kgb pažymose – sukrovė. Į gyvulinius vagonus. 49 tūkstančius Lietuvos gyventojų per dvi paras. ir tai buvo pavadinta ypač slapta valstybės saugumo operacija „Vesna“ (pa-vasaris)“, – priminė V. V. Margevičienė. Jos nuomone, šis archyvų viešinimas yra labai rimta ir didelė dovana tremtiniams, tiems 10 tūkstančių ištremtų vaikų, kurių daugelio tėvai negrįžo namo. „Lietuvoje yra daug gyvenančių žmonių, kurie labai gerai mena tremtį ir kaip viskas vyko. Šis archyvų atvėrimas yra dovana šiems žmonėms“, – sakė V. V.Margevičienė

seimo narė pasakojo apie didžiau-sią sovietinio genocido „piką“ 1948 m. gegužę, kai buvo suplanuota šeimomis ištremti 48 tūkst. žmonių. Tokį skaičių suplanavę apdairūs trėmimų organizato-riai sudarė du tremiamųjų lietuvių šeimų sąrašus: pagrindinį ir rezervinį. Rezervinis buvo reikalingas tam, kad jei nepavyktų surinkti suplanuoto skaičiaus, būtų iš ko įvykdyti „sovietinį planą“. Didžioji trem-tis, prasidėjusi1948-aisiais, buvo tęsiama 1949-aisiais ir 1952 metais. Pirmasis etapas buvo pavadintas ciniškai gražiai – „Vesna“ (rus. pavasaris). Toliau atitin-kamai sekė „Priboj“ (rus. bangų mūša) ir „Osenj“ (rus. ruduo).

aukšti generolai iš Maskvos, vado-vavę šiam „perkeldinimui požyznieno“, surašė specialią instrukciją – jei iš tre-miamųjų šeimos kas nors pasiprašytų „perkeldinamas savo noru“, toks žmogus galėjo rašyti prašymą būti tremiamas kartu su šeima ir privalėjo būti priima-mas į gyvulinių vagonų ešelonus. Vartant istorikų veikalus apie sovietinį lietuvių tautos naikinimą, aiškėja šios instrukcijos esmė: iš darbų grįžusios ir neradusios savo jau areštuotų vaikų motinos pačios eidavo pas budelius prašyti, kad neatskirtų nuo šeimos. Juk vien 1948 m. „Pavasarį“ tarp beveik 50 tūkstančių ištremtųjų lietuvių

tremtinio dalia teko apie 11 tūkst. vaikų... ir dar daugiau mamų, tarp jų – ir seimo narės V. V. Margevičienės mamai.

archyvų atvėrimo pristatyme seimo narė pasakojo, kad kaip tik Kaune vyko tremtinių konferencija. V. V. Margevičie-nės teigimu, daugelis žmonių jau nekalba, kad reikia kažkam kerštauti: „seniai yra visiems budeliams atleista ir ne mūsų va-lioje juos teisti, tam yra aukštesnės jėgos. bet niekada Lietuvos gyventojai, kurie jau seniai dovanojo, amnestavo, niekada nebuvo praradę atminties. amnestija tai nėra amnezija.“

Povilas Jakučionis kreipėsi į tuos, ku-rie gerai pažįsta ir kurie šiaip sau pažįsta Kgb veiklos metodus ir žmones: „aš iš savo gyvenimo praktikos, man atrodo, gana neblogai juos pažįstu, nes būdamas 16 metų buvau areštuotas Kauno saugu-mo, 4 mėnesius tardomas. Per tuos tardy-mus ne kartą kilo mintis, kad geriau mirti, negu kęsti tokius tardymus. Jūs turbūt įsivaizduojate, kaip tokie vaikai galėjo ten laikytis ir išlaikyti. buvo viena mintis – tik nieko neišduoti. O mano, kaip kalinio, likimas buvo iš anksto nuspręstas: viskas baigta. Tardytojas man pasakė štai ką: tu pasėdėsi ir vėl grįši į sovietinį gyvenimą. sutikęs mane, pastatysi man pusę litro, kad aš tave izoliavau, nes tu būtum išėjęs į mišką ir žuvęs.

Kitas epizodas – Vorkutos šachtose. Šešerius metus. Žinote, koks ten kraštas,

– dvyliką mėnesių žiema, o likusieji – vasara. Po šešių mėnesių lageryje patekau į ligoninę, kur prabuvau pusmetį. gydyto-jai tvirtino nebesitikėję, kad išeisiu iš jos. Čia būdamas, sumaniau tęsti prancūzų kalbos mokymąsi. Parašiau lagerio režimo viršininkui, kad leistų tėvams atsiųsti vadovėlį. Jis mane pasikvietė: toks tikras ss karininkas, išsipustęs, augalotas, batai blizga. apžiūrėjo mane iš visų pusių ir sako: „začiem tebie“ (rus. kam tau)? sakau, man dar gyvenime praversią. Tada jis man atsakė: „svoloč, my tebia siuda privezli ne dlia tavo, štoby francuzkij izučiat, a dlia tavo, štob ty zdies padoch“ (rus. bjaurybe, mes tave čia atvežėm ne tam, kad prancūzų mokintumeis, o tam, kad tu čia nusibaigtum). Tokiais prisi-minimai apie Kgb, apie jų propagandą ir jų tikruosius tikslus – lietuvius tiesiog sunaikinti – pasakojo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas. Pasak P. Jakučionio, išlikti (išliko tikrai ne visi) padėjo ištvermė, viltis ir tikėjimas.

Kgb archyvo viešinimo darbai dar tik pradėti. Pristatoma svetainė – lyg pradinis maketas, kur nerasite nei doku-mentų rūšiavimo, nei paieškos. Visa tai LggRTC yra pažadėjęs atlikti vos tik gavęs lėšų šiai programai vykdyti. Dabar čia paviešinti dokumentai sudaro tik mikroskopinę visų archyvų dalį. Paklausta, kiek iš viso dokumentų yra Kgb archy-ve, b. T. burauskaitė sakė, kad archyvas dokumentus skaičiuoja metrais ir kilome-trais, o ne vienetais. neįmanoma suskai-čiuoti, kiek jų yra. Tad akivaizdu, kad tai ilgametė programa.

apibendrindamas a. Kubilius žadėjo: „Mūsų rūpestis ir politinė valia – kiek galima greičiau pagal nustatytą tvarką atverti Kgb archyvus, kad šie taptų prieinami visai visuomenei. Tą nuosekliai darysime, finansiškai remsime.“

Lietuvos sprendimas paviešinti Kgb archyvus iš dalies yra pagrįstas ir tarptauti-niu lygiu. Dar 2009 m. liepos 8 d. europos saugumo ir bendradarbiavimo organi-zacijos (esbO) parlamentinė asamblėja yra priėmusi rezoliuciją „Padalintosios europos suvienijimas: žmogaus teisių ir pilietinių laisvių apsauga XXi amžiuje esbO regione“. Šia rezoliucija valstybės paragintos toliau tyrinėti totalitarizmo palikimą, skatinti ir remti totalitarinių re-žimų nusikaltimų mokslinius tyrinėjimus ir pakviesti visas valstybes atverti savo isto-rijos ir politinių dokumentų archyvus.■

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io a

rchy

vo

BFL

/tom

o Lu

kšio

nuo

trau

ka

P. jaKučioniS: Per KGb tardymus ne kartą kilo mintis, kad geriau mirti, negu kęsti tokius tardymus

v. v. MarGevičienė: Lietuvos gyventojai, niekada nebuvo praradę atminties. amnestija tai nėra amnezija

APžVALgos AikŠteLė APžVALgos AikŠteLė

_5150_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

Julius beinORTas, K. Donelaičio draugijos narys

talka kristijonUi DonelaiČiUi

Jau daug metų ankstyvą paskutinio gegužės šeštadienio rytą pro Kybartų sienos kontrolės punktą arba per Kara-lienės Luizos tiltą ties Tilže į Mažają Lietuvą atvažiuoja talpūs autobusai ir pasuka Tolminkiemio kryptimi. Tie autobusai atvyksta iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ar Klaipėdos, o kartais ir iš Panevėžio arba Marijampolės. Jais vykstantys žmonės klusniai pildo Rusijos pasienio tarnybos sukurtas deklaracijas, įrašydami kelionės tikslą – turizmas. Daugumai šitų „turistų“ per tuos metus teko iškęsti ne vieną jų orumą žeminančią kaimyninės vals-tybės pareigūnų procedūrą, nė vieno nebestebina sraigės tempu pareigūnų įforminami dokumentai. „Patyrusieji“ nuramina karštesniuosius – „buvę kur kas blogiau“.

Tie keliaujantys žmonės – poeto, mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio atminimo piligrimai. Tol-minkiemio piligrimai. Dar jie vadinami Donelaičio draugijos nariais – „done-laičiukais“.

Tolminkiemio bažnyčios atstaty-mas, kad ir muziejaus statuso, sovie-tmečiu buvo unikalus atvejis. atsta-tymą inicijavo Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai, susibūrę į „alko“ ar kitus klubus. Žmonės, savo profe-sijos korifėjai, padarė lemiamą įtaką valdžios sprendimams, nes toji valdžia savo veiksmus grindė tik ideologiniais principais. O ideologijos principų Donelaitis – dvasininkas netenkino.

Laimei, Jojo palikimas buvo didesnis už ideologijos štampus, didesnis už nuga-lėtojų norą Mažosios Lietuvos istoriją išrauti su šaknimis.

Šiauliečių „donelaičiukai“ šį pa-vasarį į talką Tolminkiemyje vyko jau 26-ąjį kartą, kaip ir pernai ar užpernai, – nepailstančios savo vadovės izoli-nos Lingienės vedami. nors dalyvių apskaitos niekas neveda, bet per šitiek metų kiek žmonių niekieno neverčiami, neraginami leido savo brangų laiką ir lėšas nepigioms vizoms gauti, auto-busų paslaugoms apmokėti. Dalyvių amžius – nuo moksleiviško iki garbaus žilo plauko. Čia sutiksime profesorius ir studentus, bet dažniausiai kultūros darbininkus: muziejininkus, bibliote-kininkus, ir pedagogus. Vieni jau platų pasaulį apkeliavę, kiti – savosios srities eruditai.

Dabar, kai nebevyksta statybų dar-bai, talka apsiriboja bažnyčios švento-riaus šienavimu, apie bažnyčią esančių senųjų kapinaičių tvarkymu, gėlynų ra-vėjimu. Tada jau galima leistis apžiūrėti pastoriaus „valdas“: klebonijos kiemą su šuliniu, išsaugotus našlių namų pamatus. galima užkopti į bažnytėlės bokštą ir pasidairyti į Pavištyčio kalvas arba į Romintės girią, kurios pakraščiu vingiuoja Šventainės upelis. Kažkada čia, užpelkėjusiame slėnyje, tviskėjo tvenkiniai, galbūt dėl to ir atsirado dabartinis bažnytkaimio pavadinimas

talkininkai tvarko tolminkiemio bažnyčios šventoriuje esančias senąsias lietuvninkų ir vokiečių kapines

Prie paminklo k. donelaičiui gumbinėje Atstatytoji tolminkiemio bažnyčia

– Čistyje Prudy. bet tai – jau aplankius kriptą, kur palaidotas poetas, nusilen-kus jam.

Šiųmetė talka Tolminkiemyje suplanuota kaip poezijos ir muzikos popietė. Jos rengėjais užsirašė: Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade, Rašytojų klubas, baltijos federalinis imanuelio Kanto universitetas, Ka-liningrado srities istorijos ir dailės muziejus. O svarbiausia, kad to ėmėsi Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija, jau ne pirmą kartą ateinanti į talką Kristijono Donelaičio memorialiniam muziejui.

Pirmiausia nustebino plati popietės dalyvių geografija. be i. Kanto uni-versiteto atstovų, iš apskrities centro dalyvavo trijų mokyklų saviveiklinin-kai, o visą renginį gražiai vedė lietuvių kalbos mokytoja elena Duchnickaja. Dalyvavo gumbinės, Įsrūčio, gastų, Lazdynų, Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, eitkūnų moksleiviai. skambėjo kan-klės, skudučiai, birbynės. Moksleiviai lietuviškai deklamavo, dainavo. Dauge-liui jų lietuvių kalba nėra gimtoji, bet visas koncertas, beje, trukęs daugiau kaip dvi valandas, papirko nuoširdumu. Visiems, kurie mokosi lietuvių kal-bos, – o jų gretos didėja, – buvo tikra atgaiva.

Į Tolminkiemį atvažiavo ir šeši „Poezijos pavasario“ dalyviai, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko antano Jonyno vedami. Visi poetai paskaitė savo eilėraščių. Šventės viešnia – akto-rė, nepralenkiamoji skaitovė gražina Urbonaitė padeklamavo aldonos e. Puišytės eilėraščių, Justino Marcinke-vičiaus poemos „Donelaitis“ ištraukų. Poetus gražiai papildė Karaliaučiaus 48-osios vidurinės mokyklos lietu-vių kalbos mokytoja Rūta Leonova, perskaičiusi savo eilėraštį „Donelaičio dvasia“.

gali būti, kad baigėsi kelerius metus trukęs neapibrėžtumas – būti ar nebūti Tolminkiemio K. Donelaičio muziejui. Panašu, kad mūsų Preziden-tės ir seimo Pirmininkės kreipimaisi į Maskvos vadovus buvo adekvačiai suprasti. bent jau pravoslavų bažnyčios siekiams užvaldyti Tolminkiemio baž-nytėlę išsipildyti nebus lemta.

bet problema lieka: muziejui reikia lankytojų. Kad ir kaip norėtume, nostalgiškų vokiečių ekskursijos – tik

dalinis problemos sprendimas. Dabar planuojama pasirašyti sutartis dėl pa-sienio gyventojų bevizio judėjimo per sieną „donelaičiukams“ nebus palanki, nes tuo galėtų pasinaudoti tiktai Mari-jampolė...

Šių metų talka Donelaičiui nuteikia viltingai: memorialinis muziejus gali pritraukti ir Mažosios Lietuvos moky-klas, ypač tas, kuriose mokoma lietuvių kalbos. savo ruožtu reikėtų siūlyti sudaryti patogias sienos kirtimo sąlygas ekskursijoms iš Lietuvos mokyklų. negi norime užauginti kartą, nepa-žįstančią Donelaičio, Rėzos, Mažvydo pagaliau Herkaus Manto.

nė nepastebėsime, kaip pralėks tie dveji metai, o 2014-ujų sausio 1-ąją švęsime retą jubiliejų – 300 -ąsias lietuvių klasiko, kurio dėka esame įvesdinti į didžiųjų tautų kalbų klubą, gimimo metines.

Pagaliau turime žinoti, kada bus parengta naujoji ekspozicija bažnyčioje ir kad tai nebus atmestinai padarytas

darbas. Kai lyginu lėšas ir pastangas, skiriamas šiemet vyksiačiam krepšinio čempionatui, su Tolminkiemio porei-kiais, darosi kažkiek graudu.

gal išties esame „klausimėlio“ verti praeiviai?

Vokiečių futbolas pripažintas visa-me pasaulyje, bet jis gėtės atminimo juk neužgožia... ■

Vid

os B

eino

rtie

nės

nuot

rauk

a

Vid

os B

eino

rtie

nės

nuot

rauk

a

jono

ivan

ausk

o nu

otra

uka

APžVALgos AikŠteLė APžVALgos AikŠteLė

Šių metų talka Donelaičiui nuteikia viltingai: memorialinis muziejus gali pritraukti ir Mažosios Lietuvos mokyklas, ypač tas, kuriose mokoma lietuvių kalbos

_5352_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

bernarda ŠKLėRiŪTė

vanDens ir žmonių kUriamam miestUi - 500

gegužės 27–28 dienomis Šilutės miestas iškilmingai atšventė ypatingą sukaktį – miesto vardo (tuomet – Šilo-karčema) paminėjimo 500 metų jubi-liejų. Lietuvos kultūros sostine šiemet tituluotam miestui šia proga buvo įteiktas europos garbės ženklas.

Pagrindinę šventės dieną, šeštadienį, renginiai prasidėjo ekumeninėmis pa-maldomis Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Čia bendrai maldai susitelkė katalikai ir evangelikai liuteronai. su šilutiškiais drauge meldėsi Romos kata-likų Žemaičių (Telšių) vyskupas Jonas boruta, Šilutės klebonas stasys Toleikis, Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis (iškilmėse planavęs dalyvauti evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas sabutis, deja, neatvyko užklupus ligai) ir kuni-gas iš emericho (Vokietija) Martinas baueris.

Pasimeldę ir paskui senosiose Šilutės kapinėse pagerbę jau amžinybėn iškeliavusius miestelėnus, šilutiškiai rin-kosi prie savivaldybės, kur buvo rodoma teatralizuota improvizacija „Miestas sveikinasi“. Pučiamųjų orkestrui atlie-kant paslaptingą kompoziciją, garbingi

rekordą“: per labai trumpą laiką buvo apdovanota europos diplomu, euro-pos Tarybos garbės vėliava ir europos garbės ženklu. Šilutė pagerbta neatsitik-tinai, nes dalyvauja daugybėje europos miestų partnerystės iniciatyvų: projektų mokiniams, neįgaliesiems, bendradar-biavimo skatinimo tarp šeimų miestuose dvyniuose, labdaringos, kultūrinės, sportinės ir ekonominės veiklos srityse. Viešnia atskirai padėkojo miesto gyven-tojams, kurie, energingai palaikydami miestų partnerystes ir dažnai darydami net daugiau nei jiems priklauso, taip daro įtaką visos europos gyvenimui.

Lietuvos Respublikos seimo Pir-mininkės irenos Degutienės sveikinime, kurį perdavė jos įgaliota seimo narė aurelija stancikienė, akcentuotas Šilutės krašto atsidavimas Lietuvai – tai, kad čia buvo branginamos, saugomos ir gina-mos tautiškumo ir valstybingumo idėjos, gimė daug raštijos ir kultūros paminklų, per Šilutės apylinkes knygnešiai gabeno uždraustas knygas į Didžiąją Lietuvą, savo gyvenimo kelią pradėjo, gyveno ir dirbo ne viena šviesi asmenybė. seimo Pirmininkės požiūriu, gražu, simboliš-ka ir kartu puikiai suprantama, kad šių metų Lietuvos kultūros sostine tapo būtent Šilutė – gilios istorinės atminties ir stiprios dvasios bendruomenė.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko andriaus Kubiliaus patarė-jas arūnas burkštas perdavė Premjero sveikinimus, pagarbą ir linkėjimą išlikti savosios Šilutės patriotais. Po jo kalbė-jęs kultūros ministras arūnas gelūnas linksmai palygino: „esate potvynio žmonės ir potvynio kraštas, patyrę daugybę išmėginimų, kurie Jus užgrūdi-no ir pavertė klestinčiu kultūros kraštu <...>. Manau, kad šiandien Šilutę užliejo neįprastas potvynis – kultūros potvynis. Man tikrai malonu, kad autoritetinga komisija, atrinkdama kandidatus gauti garbingam kultūros sostinės titului, pasirinko būtent Jūsų puikų miestą.“

Telšių vyskupas Jonas boruta prisi-minė šilutiškių ir apskritai lietuvių vie-ningumą sunkiais tautai laikais, Šilutės krašto, kaip atramos lietuvybės sąjūdžiui spaudos draudimo laikais, iškilimą ir skatino tiesti bendradarbiavimo tiltus tarp visų Lietuvos regionų, išskleidžiant krikščionišką požiūrį – žiūrėti į kie-kvieną žmogų ne kaip į konkurentą ar priešą, bet kaip į bendradarbį. Vyskupas

linkėjo „tos vienybės Lietuvos ateities atžvilgiu, tos vienybės, kad būtume tikrai krikščioniškos tradicijos kraštas“.

evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo sabučio sveikinimą perdavė kunigas Remigijus Šemeklis. ir dar daug kitų garbingų svečių kreipėsi tądien į šilutiškius, juos nuoširdžiai sveikindami.

apsilankę 500-metį švenčiančio-je Šilutėje galėjo pabuvoti daugybėje kontrastingų renginių ir erdvių, kurios buvo lengvai pasiekiamos tiesiog einant išilgai Lietuvininkų gatve. atrodė taip, lyg šventėje dalyvautų visas miestas: nuo etnografinių Lietuvos regionų kiemų tautinio paveldo produktų kūrėjų respublikinės sueigos „Turgus kitaip“ ir folkloro kolektyvų koncertų ties se-nojo turgaus aikšte iki improvizuotos Jaunimo gatvės oazės kitame miesto gale, kurioje veikė kūrybinės dirbtuvės. Šios buvo itin išradingai organizuotos – romantikai būrėsi „Teatro kavinėje“ prie fontano stebėti pantomimos spektaklio, mėgstantys šokti repetavo čia pat tre-nerės parodytus naujus judesius šiuolai-kinio „Šokio mokykloje“, buvo galima apsilankyti „Muzikos vaistinėje“, „Dailės miesto svečiai, šventės organizatoriai ir

miestelėnai stebėjo šviesiai pasidabinu-sių ir nugrimuotų, lyg atgijusios visame mieste eksponuotos baltosios skulptūros, aktorių iš Hugo Šojaus dvaro langų lėtai skleidžiamas juostas su miestui skirto-mis eilėmis, kurios baigėsi linkėjimu: „auk, Šilute, mylima!“.

nuskambėjus paskutiniam kūrinio akordui, pučiamųjų orkestrai, lydimi

aktorių, šokėjų, miesto vadovų ir svečių, džiugiai žygiavo senosios turgaus aikštės link. Joje iškilmingą sveikinimo ceremoniją simboliškai pradėjo ant žirgo atjojęs raitelis – pasiuntinys, kaip ir prieš 500 metų pranešęs, kad Klaipė-dos komtūras Michaelis fon Švabenas išdavė savo pavaldiniui georgui Talatui privilegiją steigti karčemą šile. Ši džiugi „naujiena“ pirmiausiai buvo pažymėta kompozitoriaus Kazio Daugėlos kūrinio „Pamario maršas“, diriguojamo paties autoriaus ir atlikto net penkių pučiamų-jų orkestrų, premjera.

Miestą pirmasis sveikinęs Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis didžiavosi, kad Šilutei bus įteiktas neeilinis apdovanojimas – eu-ropos garbės ženklas. Šilutę jubiliejaus proga pasveikinti panoro ir svečiai iš užsienio – austrijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Turkijos, Švedijos. būtent viešnia iš austrijos, europos Ta-rybos parlamentinės asamblėjos garbės narė ponia edeltraud gatterer ir įteikė miestui europos garbės ženklą. Ji džiau-gėsi, kad graži, nuostabiu architektūriniu ir istoriniu paveldu pasižyminti Šilutė, pasiekė miestų, kurie buvo pagerbti už savo laimėjimus, prisidedant prie europos integracijos, europinį „laiko

Šilutei europos tarybos atstovė e. gatterer įteikė europos garbės ženklą. kairėje – Šilutės rajono meras V. Pozingis

nešama Šilutės – Lietuvos kultūros sostinės 2011 – vėliava

Pasveikinti šilutiškių atvyko vyskupas j. Boruta, kultūros ministras A. gelūnas ir seimo narė A. stancikienė

vysk. j. boruta: Dabartinius sunkumus mes galime įveikti bendradarbiaudami – visi Lie-tuvos regionai. (...) tos vienybės Lietuvos ateities atžvilgiu, tos vienybės, kad būtume tikrai krikščioniškos tradicijos kraštas, ir linkiu jums, ir kviečiu po dvejų metų vėl tokios vienybės šventei – žemaičių krikšto jubiliejui

a. GeLūnaS:esate potvynio žmonės ir potvynio kraštas, patyrę daugybę išmėginimų, kurie jus užgrūdino ir pavertė klestinčiu kultūros kraštu <...>. Manau, kad šiandien Šilutę užliejo neįprastas potvynis – kultūros potvynis

redakcijoje“ ir „sielos skalbykloje“. Miesto centre vyko pučiamųjų orkestrų koncertai, pasirodė vaikų ir moksleivių muzikos ir šokių grupės, „gyvoje teatro gatvėje“ praeivius džiugino gatvės cirko artistai, pantomimos trupė, gyvos skulp-tūros, buvo pagerbti miesto sportininkai olimpiečiai, vyko sportinės vandens rungtys, veikė atrakcionai vaikams. nuostabios gamtos ir su ja dailiai susi-liejančių senovinės architektūros pastatų kupiname mieste susirinkusieji galėjo paganyti akis ir į daugybę neįprastų dekoracijų: jaunųjų menininkų, Šilutės r. vaikų meno mokyklos Dailės skyriaus diplomantų baigiamųjų darbų – baltų skulptūrų. Vakarinė baigiamoji miesto šventės dalis, kurioje miestelėnai galėjo šėlti su žinomomis Lietuvos muzikos grupėmis ir dainininkais, vyko net dviejose koncertinėse erdvėse: senojo turgaus aikštėje ir Šilutės uoste. buvo puiku matyti daug šviesių veidų, šven-čiantį, besididžiuojantį savo žmonėmis, jaučiantį ypatingą ryšį su vandeniu, gamta, tvarkingą, kūrybingą, gražų, vieningą, svetingą ir gyvą miestą, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą. ■

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

regionAi regionAi

_5554_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

kalbiname į Šilutės miesto šventę atvy-kusią ir seimo Pirmininkės irenos degu-tienės sveikinimą šilutiškiams atvežusią Lr seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę aureliją stancikienĘ.

kaip jaučiatės atvykusi iš Lietuvos sos-tinės į kultūros sostinę?Turbūt reikėtų klausti, kaip jaučiuo-si atvažiavusi iš Didžiosios Lietuvos į Mažąją... Puikiai jaučiuosi, fantastiškai! Labai mielas šitas kraštas, žmonės labai malonūs, šilti, draugiški ir, kiek man yra tekę bendrauti per pastaruosius dvejus metus, tai tikrai nuostabus kraštas.

ką jums asmeniškai reiškia Šilutė?asmeniškai man reiškia labai daug, nes beveik visa mano vyro giminė iš tėvo pusės yra kilusi iš Šilutės. Vyro tėtis yra neseniai išleidęs knygą – prisiminimus apie Šilutę, nes besimokant vienuoliktoje gimnazijos klasėje, jis buvo tiesiog mo-kykloje suimtas ir ištremtas kaip politinis kalinys, tad mums labai daug reiškia šitas kraštas. Čia labai daug jo giminių ir, kai čia atvažiuojame, visada būname šiltai ir mielai sutikti.

norėtume paklausti kaip politikės, Lr seimo Aplinkos komiteto narės. kokios mintys apie gamtos ir kultūros paveldą jums kyla važiuojant į Šilutę? kokios šio paveldo perspektyvos ir kokios problemos?aš labai tikiuosi, kad kai bus kokia nors garbinga proga, pavyzdžiui, šiuo metu Šilutė švenčia 500 metų jubiliejų ir yra kultūros sostinė, tai valstybė tokia proga

kalbamės su Šilutės rajono savivaldy-bės tarybos socialinių reikalų komiteto nare albina bumblauskiene

kodėl Šilutė pasirinko būtent tokį moto: „kur vanduo ir žmonės kuria gyveni-mą...“?Šis šūkis egzistuoja jau seniai, būtent juo mes save visur reklamuojame. Tai yra mūsų partiečio (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – red. p.) Šarūno Laužiko idėja, kilusi dar jam vadovaujant rajonui. Toks šūkis labai

ne tik suteiks tam tikrą statusą, bet ir atkreips didesnį dėmesį į išlikusį kultūrinį paveldą. Šilutės krašte yra išlikęs unikalus kultūrinis paveldas: čia nepaprastai daug dvarų ir dvarviečių. galbūt dauguma iš jų jau yra sunykę, bet aš manau, kad reikėtų tokias vietas tvarkyti išskirtinai ir galbūt pažymėti stendais ar informaciniais ženklais, šviesti žmones, kad čia, vidury plynų laukų, kadaise yra buvę išskirtiniai kultūros židiniai. siekčiau šiek tiek didesnės pagarbos šitam kraštui. negaliu pasakyti blogo žodžio apie vietinius žmones, jie Šilutę tikrai labai myli ir puoselėja, bet, matyt, iš centro būna nuleidžiama sprendimų, kurie man kartais sunkiai suprantami. Pavyzdžiui, nuostabaus senojo kelio, kuris veda į Šilutę nuo pat Panemunės pilių, atvejis. Jei dabar važiuosite, to nuostabaus kelio, kuris, kaip karinės infrastruktūros paveldas, galėjo būti turizmo traukos objektas, nebėra – medžiai iškirsti, išrauti su šaknimis, buvę sąraminiai arkiniai tilteliai išardyti, ir visa tai padaryta es lėšomis. Taigi labai gaila, kad es, skir-dama lėšas, nepasidomi, ar bus iš tikro saugomas, ar tik de facto gerinamas, bet iš esmės naikinamas paveldas. Juk naująjį kelią buvo galima nutiesti šalia, nenaiki-nant senojo.

Ar tai reiškia, kad stinga dėmesio arba jaučiamas atsainumas iš centrinės val-džios? Ar dėmesingumo trūksta būtent iš savivaldybės pusės?ne, aš savivaldybei priekaištų neturėčiau. sakyčiau, kad trūksta tam tikro įsigilini-mo, tiksliau tariant, kaip Jūs gerai pasakė-te, jaučiamas atsainumas centre. Priimant sprendimus, vis dėlto reikėtų kelti kartelę. Patys šilutiškiai, kaip matote, nori kelti kartelę – ir kultūros sostinės vardo siekė, stengiasi priminti, kad jiems jau 500 metų, labai garbingas jubiliejus, bet norėtųsi, kad Vilnius ir es struktūrines lėšas skirstančios institucijos lygiai taip pat tą kartelę keltų auščiau, o ne taikytų vienodą standartą visiems. Pavyzdžiui, minėtąjį senąjį kelią priskiria tam tikrai kategorijai ir „rėžia“. Reikėtų jautresnio, pagarbesnio požiūrio.

ką šiandien norėtumėte palinkėti Šilu-tės žmonėms?Šilutiškiams linkėčiau išsaugoti ir puoselėti tai, ką turi, neiti mūsų įpras-tu stiklinių dangoraižių, betono keliu.

tinka Šilutės kraštui, nes be vandens mes nebeįsivaizduojame gyvenimo – jis ir maitintojas, ir gyvenimo būdas...

Ar patys šilutiškiai labiau save laiko žemaičiais ar lietuvininkais – Mažosios Lietuvos atstovais?Šilutės rajonas yra unikalus – keturios seniūnijos yra Didžiojoje Lietuvoje, o kitos septynios – Mažosios Lietu-vos teritorijoje. Pavyzdžiui, aš gyvenu Švėkšnos seniūnijoje, tai yra Didžiojoje Lietuvoje, ir ten niekas niekada savęs neįvardija šišioniškiais ar Mažosios Lietuvos gyventojais, o tik žemai-čiais – taip pat ir Vainutas, Žemaičių naumiestis, gardamas. O šilutiškiai ir aplink ją esančių seniūnijų žmonės save tituluoja Mažosios Lietuvos gyventojais, nes daugelio šaknys prieškario Mažo-joje Lietuvoje, ypač tų, kurie gyvena pačioje Šilutėje. yra čia ir daug iš kitur atkeliavusių žmonių, ypač į Rusnės salą, kadangi pokario laikais į kraštą bėgo žmonės iš aukštaitijos ar, pavyzdžiui, dzūkai, ieškodami prieglobsčio, kad nereikėtų apskritai palikti Lietuvos. Dėl to regionų klausimas yra kasmet stipriai akcentuojamas, šventėje organizuojami etninių regionų „kiemeliai“, kad primin-tume, jog pas mus yra įvairių žmonių.

norėtume pasiteirauti apie socialinę padėtį rajone. Ar šilutiškiai mielai kuria-si Šilutėje, ar atvirkščiai – išvyksta?

emigracija didelė, nes yra daug jaunų, gabių, darbščių žmonių, o galimybės įsidarbinti Šilutės krašte – labai nedi-delės. nėra didelių gamyklų, todėl daug žmonių važiuoja į užsienį, bet daug ir grįžta arba galvoja apie grįžimą.

Šiandien didelė šventė, tad paklausi-me, kuo šilutiškiai gali pasidžiaugti, ar pastaraisiais metais pasiekta kokių nors svarbių laimėjimų?Mūsų žmonės džiaugiasi, kad yra darbštūs, plėtoja turizmą, kad pas mus yra daug lankytinų vietų, labai gražių so-dybų, gyvenvietės puošiasi... Šilutiškiai labai myli savo kraštą.Laimėjimų daug – 2009 m. mes ga-vome europos Tarybos garbės vėliavą, rašėme daug projektų, mūsų savival-dybė yra viena iš pirmaujančių pagal projektus, kurie gavo es finansavimą. Taigi savivaldybės administracijos darbuotojai yra tikri profesionalai. Dėl to lėšos ateina į rajoną. Šiandien šventė džiaugsminga – įteikiamas europos Tarybos garbės ženklas, nes visi jai ruo-šėsi ir visi nori paminėti jubiliejų, nes gyventi tokiu metu, kai tavo miestas švenčia 500 metų jubiliejų, yra išskirti-nė galimybė.

Panašu, kad europos sąjunga yra ne-mažai prisidėjusi, jog šilutiškiai šian-dien galėtų švęsti?Labai daug. Projektas po projekto.

Šilutiškiai turi fantastišką Mažosios Lietuvos prieškario paveldą: krantinės grįstos akmenimis, gatvių grindiniai ne iš bet kokio, o tik iš vietinio skelto akmens, medžiai susodinti tam tikromis grupėmis. Čia dirbo žmonės, kurie labai mylėjo šį kraštą. Kokie nuostabūs pastatai! Mū-riniai, fachverkiniai, raudonų plytų su čerpiniais stogeliais arba kalkėmis tin-kuoti su aplink langelius išmūrytais plytų apvadėliais. Šis paveldas kasmet vis labiau nyksta, nes europietiškas standartas ir pigios technologijos jį nukonkuruoja. Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad jei susidės plastikinius langus, plastikine skarda apsidengs stogus ar pristatys modernų priestatą, tai bus įspūdinga. Visur reikia žinių, pagalbos žmonėms. Linkėčiau, kad savivalda, būdama arti žmonių, padėtų jiems suprasti, ką jie turi ir ką myli. Mylėti jie myli, bet reikia tik padėti suprasti, ką. ■

A. stancikienė

A. Bumblauskienėa. StanciKienė: Priimant sprendimus, reikėtų kelti kartelę a. buMbLauSKienė:

Šilutiškiai labai myli savo kraštą

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

regionAi regionAi

Miestas pražydo meniškomis ramunėmis

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Pantomimos spektaklis „teatro kavinėje“

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

_5756_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

idėjų, kilusių mūsų komandai, ir buvo pasiekti, kad Šilutė taptų kultūros sosti-ne. Diskutavome su kitais miestais, kurie jau buvo tapę kultūros sostinėmis, paro-dydami iniciatyvą paruošėme programą ir laimėjome šį ministerijos konkursą.

Būdamas miesto valdžios atstovu, eko-nomikos komiteto nariu, kaip vertinate Šilutės rajono ekonominę plėtrą ir kokias matote krašto perspektyvas?Šilutės kraštas yra vienas iš įdomes-nių regionų, ypač traukiančių žmones, kuriuos domina poilsis, turizmas, žvejyba, vandens sportas. Tai ir buvo mūsų kryptis – prieš gerą dešimtmetį priėmėme Šilutės rajono vystymosi strateginę programą, kurios pavadinimas buvo „Šilutė – ryškė-janti žvaigždė europos turizmo žemė-lapyje“. Mūsų regioninis paveldas prieš porą metų laimėjo es organizuojamą pa-traukliausios turizmo vietovės konkursą, kurio apdovanojimą su meru atsiėmėme briuselyje. Krizė, aišku, šiek tiek atsi-liepia, kadangi į mūsų turizmo sodybas, viešbučius atvažiuoja mažiau stambių firmų, bankų, kurie anksčiau labai dosniai dalydavo iškylas savo darbuotojams, kolektyvų, tačiau užsienio turistų srauto sumažėjimo stipriai nepajutome. Šilutė yra labai dinamiška, viena pir-maujančių pagal europinių lėšų panau-dijimą Lietuvoje, kas leido padidinti už-imtumą ir vykdyti biudžetą. Pernai mes keliais milijonais litų viršijome biudžeto pajamų planą ir šiek tiek sumažinome įsiskolinimus. Taigi, krizę pergyvenome gana sėkmingai.

Ar turizmas yra ta pagrindinė verslo kryptis, reprezentuojanti Šilutės kraštą, ar yra dar kokių nors svarbių verslo šakų regione?Turizmo verslas čia yra daugiau šeimy-ninis, nes didelių viešbučių daug netu-rime. yra trys keturi viešbučiai, turintys po 40 kambarių. Kaimo turizmas yra vienas pagrindinių verslų. Taip pat turi-me stiprią baldų pramonę su pora labai stambių gamyklų, kuriose dirba po kelis šimtus žmonių.

ko kaip politikas šventės proga palinkė-tumėte saviems žmonėms, šilutiškiams?Šilutiškiams norėčiau palinkėti optimiz-mo – būti geresnės nuotaikos! gyvenimas tęsiasi, ir ši šventė taip pat parodo, kad mes mokame ne tik dirbti, bet ir švęsti. ■

žmogaus, kuris paskatintų, padrąsintų, pamokytų imtis atsakomybės. aš 10 metų dirbu savivaldybėje su jaunimu ir drąsiai galiu pasakyti, kad patys vieni jauni žmonės labai greitai „užsidega“, bet taip pat greitai ir perdega, todėl visada reikia suaugusio žmogaus, kuris paglobotų ir pamokytų, palaikytų inicia-tyvą ir patartų.Paprastai jaunimas vengia kreiptis į savivaldybę, prisibijo, todėl, kad tai yra oficiali įstaiga. aišku, yra aktyvaus jaunimo, kuris reiškia iniciatyvą, tačiau labiau per mokyklos bendruomenę, nes taip jiems yra drąsiau. savivaldybė yra įsteigusi Jaunimo ir sporto programas, pagal kurias jaunimui skiriame lėšų. Da-lis jaunimo renginių, vykstančių dabar, šventės metu, taip pat yra finansuoti iš Jaunimo programos lėšų.

kokių jaunimo organizacijų yra mieste, kaip jos skatinamos ir ką veikia?yra politinių organizacijų, yra ir religi-nių, tik jų veikla šiek tiek nurimusi, nes išvykę vadovai. yra jaunimo edukacinis centras – tai viena stipriausių organiza-cijų. iš kaimiškų jaunimo organizacijų stipri Juknaičių jaunimo grupė. buvo ir skautai stiprūs. galbūt dabar toks laikotarpis, kai daug jaunų žmonių išvažiuoja... susiklostė graži tradicija, vieninteliai mūsų regione esame įsteigę premiją jaunimui – „Lietuvininkų vilties“ pre-miją. Tai ir piniginė premija, ir statulėlė,

kalbamės su Šilutės rajono savivaldy-bės jaunimo ir sporto reikalų koordina-tore jurgita gureviČiūte

koks yra Šilutės jaunimas – ar aktyvus, ar noriai dalyvauja miesto gyvenime?Dar 2005 m. atlikome jaunimo situ-acijos tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad jaunimas užima daugiau vartotojų poziciją – ateina, pasižiūri, dalyvauja, bet patys didele iniciatyva, kaip, ne paslaptis, ir kitose savivaldybėse, netrykšta. Tačiau šiandien miesto šventėje matėte, kad dalyvauja daug jaunų žmonių. Taigi, jau-nimas turi energijos, potencijos ir min-čių, bet jiems reikia vadovo, suaugusio

j. gurevičiūtė

j. Gurevičiūtė: Skatinsime jaunimo veiklą per bendruomenes

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

regionAi regionAi

Akmenų alėja įamžintas Šilutės krašto spausdinto žodžio puoselėtojų atminimasŠventinės eisenos akimirka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

kalbamės su Šilutės rajono savivaldy-bės tarybos ekonomikos komiteto nariu ir opozicijos lyderiu šarūnu laužiku

Ar krizės sąlygomis buvo sunku orga-nizuoti tokią šventę? kas tokiu atveju svarbiau – iniciatyva ar pinigai?Manau, kad abu veiksniai turėjo nema-žai reikšmės. Šilutė turi nemažą patirtį organizuojant šventes, pavyzdžiui, prieš dvejus metus rengėme didelę šventę – Šilutei buvo įteikta europos garbės vė-liava. Dabar, aišku, pasitelkėme daugiau atlikėjų, daugiau vyksta įvairių renginių, sukvietėme pasaulio kraštiečius į Šilutę. Taigi, yra dvi dedamosios – ir iniciatyva, ir lėšos. Jungėsi verslininkai. Kadangi Šilutė tapo Lietuvos kultūros sostine, šiek tiek lėšų skyrė Kultūros ministerija.

kaip savivaldybei pavyko pasiekti, kad Šilutė taptų kultūros sostine, kaip plėto-josi ši iniciatyva?Jau prieš porą metų pradėjome galvoti, kaip reikėtų organizuoti 500 jubiliejaus šventę. Tuo metu aš dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi. Viena iš

Š. Laužikas

Š. LaužiKaS: Šilutė yra labai dinamiška

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

kaPraėjusią kadenciją buvau ekonomikos ir finansų komitete, dar ankstesnę – vicemerė, tad žinau, kad es projektų gausa buvo, yra ir bus reikšminga. Mūsų savivaldybės Planavimo ir plėtros sky-rius dirba labai profesionaliai.

Ar Šilutė turi draugų užsienyje?Taip. bendradarbiaujame su Lenkija, Kaliningrado sritimi (juk esame kaimy-nai), su Turkija, Danija, Latvija, Švedija, Vokietija. Daugumos šių šalių miestų partnerių atstovai atvyko pasveikinti Šilutės.

ką Šilutei duoda kultūros sostinės titu-las? Ar žmonės pajus naudą?Tai, kad Šilutė nešioja kultūros sostinės vardą, pajuto jau visa Lietuva. apie tai kalbama – jau dabar Lietuvos spaudoje galima skaityti gerų atsiliepimų apie puikiąją Šilutę. ir tuo šilutiškiai didžiuo-jasi. Juk mūsų tikslas ir yra pritraukti kuo daugiau svečių. Turizmo sklaida naudinga mūsų verslininkams.

kokią matote rajono perspektyvą, artimiausius darbus, siekius?Vargstame neturėdami estakados į Rus-nę. Kilus potvyniui, rusniškiams tampa neįmanoma bendrauti su pasauliu, o šilutiškiams – su Rusne. Politiniu estakados „arkliuku“ visi žaidžia jau ilgą laiką, o iš tikrųjų reikia tiesiog ją pastatyti. Mūsų siekis, kad rajonas būtų patrau-klus turistams, kad per jį eitų pagrindi-niai turistiniai maršrutai.

ko reikia, kad tai įvyktų?Reikia informacijos sklaidos, kaip šian-dien, kad žmogus pabuvęs čia, parva-žiavęs namo aplinkiniams sakytų, kaip Šilutėje gražu, kokie darbštūs ir svetingi žmonės ten gyvena. Šito labiausiai reikia – kai nežinai, kur nuvažiuoti, tai ir nenuvažiuoji.

Ar Šilutė yra tas kraštas, kuriame gera gyventi?būtent! aš, pavyzdžiui, esu atvažiavusi į Šilutės kraštą pagal paskyrimą prieš 30 metų, bet pasilikau ir čia gyvenu. Jeigu kas klausia, ar tu vietinė, aš atsakau, tai yra mano vaikų gimtinė. Čia gyvena žmonės, kurie vienas kitam pagelbėja, padeda ir, manau, kad daugelis atvažia-vusių čia gyventi neapsiriko. ■

_5958_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

mus pačius ir atvykusius svečius, šaunūs kolektyvai tarsi Ventės rago paukščiai išneša gerą žinią į Lietuvą, į pasaulį: mes gyvename pačiame egzotiškiausia-me Lietuvos krašte. atvykit, pajuskit, sugrįžkit!Šilutės krašto žmonės iniciatyvūs, imlūs, veikia daug puikių kolektyvų, nuo-lat stebina ir menininkai, architektai, dizaineriai. idėjas palaiko verslininkai, politikai. Šilutiškiai turi profesionalų kamerinį dramos teatrą, plačiai savo veikla žinomą Šilutės Fridricho bajorai-čio viešąją biblioteka, įdomiai dirbantį Šilutės muziejų, visus traukia Kintų Vydūno kultūros centras, lankytojų ir idėjų nestokoja salos etnokultūros ir informacijos centras Rusnėje, išskirti-numą akcentuoja senųjų kaimo tradi-cijų kultūros centras, Žemaičių krašto kultūros centras, yra Šilutės kultūros ir pramogų centras. Šilutėje veikia puiki rajono vaikų meno mokykla, išskirtinis savo veikla šios mokyklos Dailės sky-rius, rajono ugdymo įstaigose dirba pro-fesionalūs pedagogai, auginantys mums kūrybingą jaunąją kartą, nes kuriančių, talentingų vaikų tikrai daug. Šiandien, jeigu vaikštinėjate mūsų mieste, matote, kokių yra darbų, kokių skulptūrų, paro-dų, kokių iniciatyvų, koncertų, edukaci-nių pamokų sugalvojo jauni žmonės. O kur dar gausus, savitas, paslaptin-gas kultūrinis paveldas. Klysta tas, kas mano, kad mes esame ramūs (šypsosi), mes iš tikrųjų esame neramūs kūrybine prasme!

tai ar sunku išjudinti miesto gyventojus kultūriniam veiksmui?nesunku ir jūs patys šiandien tai matote. Žmonės čia yra labai emocingi, ypač mylintys ir besididžiuojantys savo miestu, savo kraštu. Kiekvienas šilutiš-kis švelniai, išdidžiai, pagarbiai taria: „esu laimingas, galėdamas būti Šilutės dalimi.“ Kviečiame visus ir kiekvieną rasti laiko ir atvykti, išgyventi atradimo ar prisi-minimo jausmą čia, Šilutės krašte, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą.Šilutės – Lietuvos kultūros sostinės 2011 – programa tęsiasi visus metus, tereikia tik pasidomėti ja ir duoti sau pažadą, kaip mūsų poeto Marijaus budraičio eilės: „Plukdo vėjas mariose laivus, / Mano kelias veda į Šilutę...“nuoširdžiai laukiame. ■

paraišką, įdeda labai daug širdies, turi daug kuriančių, talentingų žmonių, ku-riais didžiuojasi, mato labai daug išskir-tinių akcentų, kuriais norima sudominti, pritraukti į savo miestą, savo kraštą svečius iš Lietuvos ir pasaulio. Kita ver-tus, manau, kad pati idėja ir galimybė – tapti Lietuvos kultūros sostine – yra šauni. esu įsitikinusi, kad visos Lietuvos savivaldybės didžiuosis šiuo titulu, o gražioji mūsų Šilutė jau yra viena iš jų. Lietuvos kultūros sostinės vardo siekti padėjo ir Šilutės 500 metų jubiliejus, kada Šilutės krašto bendruomenė susi-telkė, iškristalizavo idėjas, sumanymus ir juos ambicingai įgyvendino. Šiandien kiekvienas būdamas čia, gegužės 28 die-ną Šilutėje, turi pripažinti, kad kūrybi-niai užmojai patenkinti, jausmai puikūs, susitelkimas – didžiulis!

tai koks tas kultūrinis gyvenimas Šilutėje? Ar čia yra šilutiškiams kuo pa-sidžiaugti, ką pamatyti, ko pasiklausyti?Pirmiausiai kuo noriu pasidžiaugti – tai puikia kultūros žmonių komanda, kurių idėjos, kūryba garsina etnografinį Mažosios Lietuvos regioną, džiugina

kalbamės su Šilutės rajono savivaldy-bės administracijos kultūros skyriaus vedėja vilma griškeviČiene

kuo ypatingas Šilutės kraštas? kokią įtaką šiandieniam kultūriniam Šilutės gyvenimui daro Mažosios Lietuvos palikimas?aš visada kartoju, kad šitas kraštas ypatingas vandeniu, juk ten kur vanduo – visada judesys, energija, emocija. ir žmonės čia tokie – kuriantys, neramūs, ambicingi, darantys gerus, Šilutės kraštą garsinančius darbus. Mes išsikėlėme labai ambicingą šūkį ir visur stengiamės jį dar kartą priminti: Lietuvoje yra ne keturi, o penki etno-grafiniai regionai, penktasis – Mažosios Lietuvos regionas, kuriuo mes ypač didžiuojamės. Krašto savitumą išryški-na suformuotas gyvenimo būdas prie vandens, juk ir gražuolės vėtrungės gimė čia, šioje Kuršių marių pusėje, o ir žmonės čia suvažiavę gyventi iš visos Lietuvos regionų, taip lėmė istorija... Šilutės krašto, kaip ir etnografinio Mažosios Lietuvos regiono, išskirtinė istorija, čia kitokia architektūra, lietuvi-ninkų tarmė, tradicijos, netgi gamta. Tai turėtų pažinti ir pripažinti kiekvienas gyvenantis Lietuvoje. Paprastai kiekvie-nas čia pabuvojęs, būtinai sugrįžta vėl.

kaip Šilutė nukonkuravo kitus miestus ir tapo Lietuvos kultūros sostine 2011?Šis klausimas turėtų būti adresuotas ne man, o garbiai komisijai, kuri vertino paraiškas.Manau, kad kiekvienas, kas teikia

V. griškevičienė

v. GriŠKevičienė: esame kūrybiškai neramūs

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

„Pamario maršą“ dirigavo pats kūrinio atutorius kompozitorius kazys daugėla

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

teikiama kiekvienų metų lapkričio 10 d. Pasaulinės jaunimo dienos proga. Teikiame ne tik jauniems žmonėms, bet ir organizacijoms ar suaugusiems, tačiau dirbantiems su jaunimu veikliems žmonėms. Premija skirtiama už tai, kad asmuo garsina Pamario kraštą, už mokslinius laimėjimus olimpiadose, muzikinius laimėjimus, jaunimo subū-rimą renginiuose, informacijos sklaidą. beje, šiandienos šventę vedė taip pat šios premijos laureatas Marijus budraitis.Daug jaunimo dalyvauja meno kolek-tyvuose, groja orkestre, lanko meno mokyklą, šokių kolektyvus. Visgi pagrindinis jaunimo pritraukimo įrankis yra mokykla.

Lietuvoje dabar ryškiausia jaunų žmo-nių ambicija – išvažiuoti, o ar Šilutės jaunimas turi ambicijų kurtis ir kažką nuveikti čia, savo mieste?Ko gero, labai retas, kuris sugrįžtų ir pradėtų ką nors daryti čia. Šiandieną su-tikau vieną jauną žurnalistą, kuris augo

čia, buvo aktyvus jaunuolis, bendravome ir bendradarbiavome, baigė mokyklą, dirbo vietiniame laikraštyje, pradėjo studijas ir išvažiavo į sostinę! Klausiu, ar dažnai grįžtąs, sako, nebe dažnai... Tai ne tik Šilutės, bet ir visų kaimiškų regi-onų, rajonų problema. gal neturėčiau to vadinti problema, veikiau tai yra dovana didiesiems miestams. Mes užaugina-me, išpuoselėjame jaunus žmones, o jie išvažiuoja. stengiamės jaunimo veiklą labiau plėtoti per bendruomenes, per kartų susibūri-mą, kad jaunimas nebūtų atskirtas kaip kažkoks vienetas erdvėje, o būtų kartu su tėvais, seneliais ir jaunesniaisiais. galbūt dabar per daug norima išplėšti jaunimą iš visuomenės ir atskirti, o juk tai yra visuomenės dalis.

Ar žinomi šilutiškiai bendrauja su jauni-mu, jį paskatina garsinti Šilutės vardą?Šilutės rajono savivaldybės Fridricho bajoraičio viešoji biblioteka turi tradi-cinį renginį – pasaulio šilutiškių sueigą

„Šviesos parnešti, gera padaryti...“, ir šį sugrįžimą visada rengia prieš miesto šventę. Jaunimui geriausias pavyzdys ir yra kažko pasiekę žmonės, sugrįžtantys čia. geras pavyzdys yra garsi sporti-ninkė, olimpinė čempionė Laimutė baikauskaitė, baigusi Šilutės pirmąją gimnaziją, aktorius adolfas Večerskis. yra ir daugiau tokių jaunų ir garbaus amžiaus žmonių. Miesto šventė tuo ir graži, kad vyksta ne tik tą dieną, kai susirenkame pasiklausyti gražių kalbų, – renginiai prasideda mažose erdvėse jau anksčiau. Pavyzdžiui, graži iniciatyva kilo iš gimnazistų ir buvo įgyvendin-ta vakar – įamžinti penkis šio krašto lietuviško žodžio puoselėtojus. Vienam gimnazistui kilo tokia mintis, jis rašė apie tai referatą, kažkas iš mokytojų pastebėjo, pritarė, paskatino, ir štai vakar atidengėme penkis simbolinius akmenis, skirtus šio krašto iškiliems žmonėms. noriu pasidžiaugti jaunais Pamario krašto žmonėmis, jie tikrai šaunūs ir sumanūs. ■

orkestrai sveikina šilutiškius ir miesto svečius

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

karegionAi regionAi

_6160_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011keLionės keLionės

vakarą gali pasirinkti pigesnių vaisių, daržovių, kitų ūkininkų gėrybių. Tiesa, maisto produktai gana brangūs, ypač mėsa, bet tas kainas supraskime santyki-nai: juk minėjau, kad katalonų atlyginimų vidurkis yra didžiausias šalyje...

Štai kodėl jie nori, kad Madridas skirtų jų reikmėms tokį pat dėmesį, kokį Katalonija įneša į valstybės aruodą. gal todėl ir gegužės 22-ąją čia, ispanijoje, vykę vietiniai rinkimai atnešė sėkmę ne socialistams, bet konservatyviajai Liaudies partijai, kuriai rinkėjai davė 10 proc. balsų daugiau negu premjero Jose Zapatero kairiesiems.

Pamirškime trumpam politiką ir pasmaguriaukime skanios rytinės kavos kurioje nors gotikos kvartalo (barri gotic) užeigoje, paskanaukime jų karštų sumuštinių, vadinamų tapas, pasigė-rėkime didinga XiV a. katedra, kurios pagrindinėje navoje tebesigano... žąsys (tai sena nuo praėjusių amžių likusi tradi-cija), šalia – Karaliaus rūmai, kur kažkada Ferdinandas ir isabelė pasitiko iš kelionių grįžtantį Kristupą Kolumbą... Dar toliau dėmesį atkreipia Šv. Šeimos (La sagrada Familia) aštrūs bokštai. Ją suprojektavęs genialus architektas antonio gaudi 16 metų praleido statybos aikštelėje, bet užsigalvojęs išėjo ir namų ir patekęs po pirmojo mieste tramvajaus ratais žuvo.

gaudi akcentų pilnas miestas: nuostabus guellio parkas, keliaujant link jūros atsiveria nuostabūs jo architektū-riniai šedevrai, visas miestas pripildytas netradicinių skulptūrų, kaip štai didžiulis varinis vėžys šalia jachtų prieplaukos...

Kiek tolėliau, pirštus primenančiuose kalnuose, įsikūręs Montserat vienuolynas. Tai ištisas miestas, įkurtas tais laikais, kai Lietuva dar tik buvo paminėta metraš-čiuose. Čia visi meldžiasi Dievo Motinai – Juodajai Madonai, klausosi seniausias tradicijas europoje turinčio berniukų choro, didingos orkestro muzikos, ir visa tai – nemokamai...

Jeigu barselonos senamiestyje nepa-matėte Picasso muziejaus, nenuvykote už 140 km į šiaurę aplankyti beprotiškojo

salvadoro Dali gimtinės Figueroje ir muziejaus, jei neužsukote į kalnuotą-ją solsoną, nepagyvenote kalnų grifų apsėstame Pirėnų kaimelyje alinijoje (alinya) ar šiaip kur nesustojote atsipūsti, manykite, kad jūs nepažinote Katalonijos ir jos savitumo.

Keista liliputinė autonomijaPakilę pajūriu į viršų ir pasiekę Pran-

cūzijos sieną, prisimename, kad žemėla-pyje matėme dar vieną keistą, punktyrine linija apibrėžtą autonominį darinį. Už Perpinijos važiuojame link andoros, ir štai visai netoli šios nykštukinės valstybės sienos yra Livija (kataloniškai LLivia) – vos 1608 gyventojų turintis 12,9 kv. km teritorijos lopinėlis, kuriame taip pat įsikūrusi Katalonijos bendruomenė, priklausanti Prancūzijai. Tai ispanijos anklavas, sujungtas su šia šalimi vos 2 km koridoriumi. Tokio pat pavadinimo mieste dauguma kalba kataloniškai, jame veikia seniausia europoje farmacijos kampanija „esteve Pharmacy“, įkurta dar 15 šimtmečio pradžioje.

ilgus šimtmečius teritorija ėjo iš rankų į rankas, priklausė tai ispanijos, tai Prancūzijos kunigaikščiams ir kara-liams, o pagal 1659 m. Pirėnų sutartį ėmė priklausyti Prancūzijos karaliui, tačiau turėjo ribotą savivaldą. baigiantis pilietiniam karui ispanijoje, 1939 m. Livija buvo paskelbta laisvuoju miestu, nors jos bendruomenė iki šiol svajoja apie visišką nepriklausomybę nuo Madrido ir Paryžiaus.

Mus pasitiko tylus, ramus miestas, mat buvo siesta. Pagyvenęs katalonas

leido fotografuoti jo parduotuvėlėje, kur šalia pakabintų kumpių riogsojo gal 15 vyno statinių – pigus gėrimas čia pilsto-mas tiesiai į pirkėjo atsineštą indą.

andora – Kalnų rojusKas nėra girdėjęs kalnų valstybė-

lės andoros, esančios rytinėje Pirėnų kalnyno dalyje. Visa šalis yra beveik 2 km aukštyje virš jūros lygio, o jos sostinė andora (andorra la Vella) – daugiau kaip kilometro. Čia gyvena apie 72 tūkst. gyventojų, plotas – 468 kv. km. Tai parlamentinė savarankiška valstybė, kuni-gaikštystė, tačiau valdoma iš Madrido ir Paryžiaus. Ta keista autonomija buvo užfiksuota dar 1278 m., kai andora pa-skelbė nepriklausomos valstybės pradžią. nuo 1419 m. ją valdo generalinė Taryba, o 1991 m. šalis oficialiai paskelbta sava-rankiška valstybe. Dar po 2 metų priimta andoros konstitucija, pagal kurią už jos saugumą atsako ispanija ir Prancūzija. Čia valstybinė kalba katalonų, pačių an-doriečių yra tik 33 proc., dauguma – 43 proc. – ispanai.

Ta autonomija sudaro unikalias sąlygas ekonominiam klestėjimui. antai andora užima 7-ą vietą pasaulyje pagal bVP vienam gyventojui – apie 39 tūkst. dol., o 80 proc. šio produkto ji gauna iš turizmo (kasmet ją aplanko 9 mln. turis-tų). Šalyje vos 2 proc. dirbamos žemės, tad beveik visa produkcija yra atvežtinė. Valstybėlė garsėja mokesčių lengvatomis, todėl turistus ji traukia pigiomis prekėmis, ypač elektronine technika ir gėrimais.

Puikiais kalnų keliais važiuodami į andoros sostinę, netikėtai užklupome

didingos Pirėnų kalnų panoramos, svai-ginantys viršukalnių aukščiai, žaliuojan-tys gegužės slėniai, šviesos ir tamsos kontrastai paslaptinguose tarpekliuose – visa tai ilgai neišbluks iš atminties, nors kelionė išsinuomotu automobiliu po ispanijos katalonijos provinciją, Pran-cūzijos pietus ir Andorą tęsėsi vos porą savaičių. o kas gali atsispirti „gaudiška-jam“ Barselonos architektūros feno-menui, Montserat vienuolyno didybei ar moderniosios Šv. Šeimos bažnyčios iššūkiui... o čia dar toks įtemptas poli-tinis kelionės metas: ispanijoje baigėsi pasirengimo vietos rinkimams karštinė...

Kur pulsuoja Katalonų širdis...apie politinį šios kelionės aspek-

tą mes tik užsiminsime, o čia – tiesiog kelionės po tokias skirtingas Pirėnų autonomijas įspūdžiai.

Viename portale keliautojas juo-kauja, kad pasakyti katalonui „buvau barselonoje – ispanijoje“ tai tas pats, kaip tvirtinti, jog „lankiausi Rusijos mieste Vilniuje“. Tikras katalonas pakrauptų nuo tokio juodo humoro ir atvykėlio aiškiai nesuprastų. Formaliai Katalonija yra ispanijos autonominis regionas. bet net katalonų kalba skiriasi nuo ispanų savo gomuriniu tarimu, kirčio perkėlimu į galūnę, romaniškų žodžių trumpinimu. Regione yra keletas dialektų, todėl gū-džiame Pirėnų kalnų kaimelyje viešbučio šeimininkės Marios tariami žodžiai visai

nebuvo panašūs į ispanišką tarseną, o su kažkokiu portugališkuoju garsu „š“...

Katalonija nuo seno kovojo už nepriklausomybę, bet 1703 m. karališkoji burbonų dinastija numalšino katalonų sukilimą ir prijungė teritoriją prie ispa-nijos. naujas sukilimas prasidėjo 1917-ųjų spalį, ir po 13-kos metų ispanijos respublikonai pažadėjo regionui suteikti autonomiją iškart po ispanijos paskelbi-mo respublika. 2006 m. buvo praplėsta ribota autonomija, o po metų sureng-tas referendumas. Tačiau 2010-aisiais Madridas blokavo katalonams palankius referendumo rezultatus, o tai sukėlė masines demonstracijas. Tarsi demons-truodamas savarankiškumą, Katalonijos parlamentas pernai liepos 28 d. uždraudė koridą – jaučių žudymą, ir šis draudimas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.

Katalonija yra ekonomiškai stipriau-sias ispanijos regionas. Čia didžiausi at-lyginimai ir pensijos. 2003 m. UnesCO pripažino barseloną labiausiai tinkan-čiu gyventi miestu europoje. Mes tuo įsitikinome. Patogus miesto susisiekimas, platūs ilgus kilometrus nusidriekę Costa Dorada („aukso krantas“) paplūdimiai (iš viso ispanijoje Viduržemio jūros pakrante jie tęsiasi net 580 km), gerai sutvarkytas uostas, žavus senamiestis, tolėliau, už Katalonijos aikštės – praban-gūs, turtuoliams skirti rajonai. Prie La Rambla – centrinės pėsčiųjų alėjos – yra žymusis barselonos turgus, kur rytą ar

kataloniškasis pirėnų aUtonomijų paraDasČeslovas iŠKaUsKas

Įsispraudusi tarp kalnų Andoros sostinė

Čes

lovo

iška

usko

nuo

trau

ka

Čes

lovo

iška

usko

nuo

trau

ka

Čes

lovo

iška

usko

nuo

trau

ka

Modernioji La sagrada Familia katedra

dirbtinį prekybos miestą Pas del Casa, kuriame stebino didžiuliai komerciniai centrai, ištaigingos gatvės ir... mažai žmo-nių. Mat mieste iš esmės nėra nuolatinių gyventojų, o dienomis suplūsta tarnauto-jai, prekybininkai, paslaugų darbininkai. Žiemą čia jų daugiau, nes įsibėgėja slidi-nėjimo sezonas, o dabar rudai nulakuoti dolomitinių pastatų masyvai atrodo apmirę...

Valstybės sostinė išsidėsčiusi pagal Valiros upės tėkmę. gaudžianti stipri upės srovė, įsprausta į betoninius miesto šarvus, buvo girdima net atokiausiame kalnų viešbutyje. Malonus jo savininkas kantriai tvarkė mūsų automobilio pasta-tymo reikalus...

grifai ir politiKaKelionė atgal į tikrąją ispaniją pri-

minė greitąjį nusileidimą nuo kalnų – su serpantinais, posūkiais, giliais slėniais ir snieguotomis viršukalnėmis. ieškodami ramaus poilsio, nusukame nuo pagrindi-nio alt Urgelio provincijos kelio ir už 10 km patenkame į Dievo užmirštą kampelį – alinijos (alinya) kaimą. Žygis į beveik 2 km aukščio uolas, grifai, laukiantys jiems atvežamos dvėselienos (tai daroma pagal tarptautinę retų paukščių apsaugos programą), o viešbučio savininkė Maria, išėjusi į terasą, kaip mokėdama aiškina, kad šie ratus sukantys paukščiai kažkodėl neša laimę kaimui ir jos verslui...

netrukus baigsis kataloniškasis nepriklausomybės „paradas“ ir mes vėl pasinersime į dieną naktį nerimstančios barselonos sūkurį. Taip, Katalonijos aikš-tėje municipalinius rinkimus pasitinkan-tis jaunimas buvo įrengęs tikrą protesto prieš socialistų vyriausybės ekonominę politiką štabą. ■

_6362_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011kuLtŪrA

ir Pietų afrikos folkloro dainininkė ir pasakų sekėja... Prieš koncertą kartu jie pagrojo maždaug 20 minučių – sunku būtų tai pavadinti repeticija. Taigi visų muzikantų užduotis – nepaisant visko, groti kartu. afrikietė moteris nemokė-jo nei norvegų, nei anglų kalbos, todėl atlikėjai bendravo per muziką – grodami vieni kitiems. norvegams iš tiesų buvo sunku suprasti afrikietės požiūrį. Ji ne-ketino groti to paties, ką grojo trumpos repeticijos metu. Jos požiūriu, groti tą pačią muziką nėra prasmės, nes kartą ji jau skambėjo. išskirtinis ir mums neį-prastas požiūris į muziką. Festivaliu ir mainais stengiamės suderinti afrikietišką mąstymą ir muzikos atlikimą su norve-giškuoju, ir tai buvo įdomus iššūkis.

kaip į tai, kas vyko scenoje, reagavo publika?Manau, kad publika pastebėjo, jog iš pradžių norvegai šiek tiek kovojo su savimi. gerai, kad po kelių minučių muzikantai apsisprendė būti lankstūs ir pasakė sau: gerai, dabar mes grosime kai ką visiškai kito. Taigi europiečiai greitai susiorientavo ir ėmė sekti Pietų afrikos artistę. Kiekvienas festivalio pasirodymas yra eksperimentas ir šis nebuvo išimtis. Koncertas apžavėjo ir įtraukė publiką.

tai, kad nežinai, kas gali nutikti scenoje koncerto metu, tau, kaip organizatoriui, gali sukelti nemažą įtampą...Tai nėra lengva nei man, nei

muzikantams. Tačiau tai, kad niekada negali žinoti, kaip bus, ir yra stebuklin-gas dalykas. Juk su įtampa galima iš-mokti susidoroti. be to, koncerto metu visuomet gaunu labai stiprų atsaką iš auditorijos. Pradžioje, kai scenoje viskas tik mezgasi ir neaišku, į ką galiausiai pavirs, jaučiuosi „nuogas“ ir pažei-džiamas. O kai koncertui pasibaigus, muzikantai pasakoja, kaip puikiai jie jaučiasi sugriovę didelę menamą sieną

savyje, jaučiu didžiulį pasitenkinimą savo veikla.

o festivalis, kurį organizuoji norvegijoje...Tai labiau susiję su tradicijomis ir pa-sakomis. autentiški kostiumai, tipiškas norvegijos gamtovaizdis, mitologiniai personažai – visa tai galima išvysti renginyje, vykstančiame norvegijoje. Šis festivalis ir modernusis „On the edge of wrong” reginys visiškai priešingi, bet savaip ypatingi. Taip pat ir aš, kai dirbu Keiptaune, esu ieškantis ir eksperimen-tuojantis. norvegijoje tampu mitologi-niu personažu, nuotykių ieškotoju.

kuo tau artima veikla, kuria užsiimi?Labiausiai man patinka socialinė veiklos dalis. anksčiau nemažai laiko skyriau savanoriškai veiklai. Dirbdamas ne-mokamai ir nejausdamas finansinio įsipareigojimo išmokau mėgautis gerai atlikdamas darbą ir padėdamas kitiems. ilgainiui supratau, kad galiu užsiimti mėgstama veikla ir užsidribti pragyveni-mui. Dabar tiesiog pagaunu gerą idėja ir laikausi jos. nekeliu finansinio klausimo ir nestatau finansinių barjerų, reikalin-gi pinigai mano idėjoms įgyvendinti keistais būdais atsiranda patys. Tuo, ką darau, tikiu visu šimtu procentu. Tai tarsi tikėjimas Kalėdų seneliu. Jei tikėsi, tuomet ir sulauksi dovanų... ■

27-erių meilės imigrantas simenas skoe'as, į Lietuvą atvyko rugsėjį. kaip jis pats sako, sekė savo mylimąją lietu-vaitę Austėją. Meilė žmonėms, kultūrai ir muzikai – simeno variklis, padedantis iš pažiūros sudėtingus dalykus paversti paprastais ir įmanomais. interviu hero-jus gyvendamas Lietuvoje organizuoja ir užsiima festivalių Pietų Afrikoje ir norvegijoje prodiusavimu. kviečiame žvilgtelėti į simeno veiklą iš arčiau.

simenai, kaip atsitiko, kad pradėjai užsiimti tuo, ką veiki dabar? gimiau Vinstra kaimelyje, kur kasmet organizuojamas Pjero giunto festivalis. Pjeras giuntas – visame pasaulyje ži-nomas Henriko ibseno dramos hero-jus, kuriuo didžiuojasi norvegai. Taigi pradėjau dirbti šiame festivalyje dar būdamas vaikas. Vėliau ėmiau studijuoti

ir įgijau kultūros ir komunikacijos srities išsilavinimą. galima sakyti, kad mano darbas pats susirado mane.

daug keliauji. kuriame krašte svečiavai-si paskutinį kartą?Kovo mėnesį grįžau iš Pietų afrikos, Keiptauno, kur vyko mano organizuoja-mas „On the edge of wrong” (liet. „ant krašto to, kas neteisinga”) festivalis. Tai trijų dienų trukmės eksperimenti-nės muzikos ir meno festivalis ir kartu norvegijos ir Pietų afrikos kultūriniai mainai. Kas vakarą Keiptauno gyven-tojai ir svečiai galėjo mėgautis keliais maždaug pusvalandžio trukmės netradi-ciniais koncertais.

Pasidalyk įsimintiniausio eksperimento, kurį išvydo žiūrovai, įspūdžiaisscenoje pasirodė norvegai muzikantai

ant pasaUlio ir kUltūrinių netikėtUmų kraštoKalbino asta RiMKUTė

norsk eventyrfestival (nuotykių festivalis norvegijoje). Festivalio personažai troliai ir aktorius bei festivalio direktorius trygve kristianas svindlandas rodo spektaklį „trolių brangenybių beieškant“

iš naujo ruošiama scena kitam koncertui (Šv. jurgio katedra, keiptaunas)s. skoe'as

Būgnininkas Øyvindas skarbø šitaip pabaigė koncertą keramikos dirbtuvėse Pietų Afrikos kaimelyje kalk Bay

kuLtŪrAM

atti

so g

ranr

udo

nuot

rauk

an

ikla

so Z

imm

ero

nuot

rauk

a

nik

laso

Zim

mer

o nu

otra

uka

nik

laso

Zim

mer

o nu

otra

uka

_6564_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011

laimėk kelionę į eUropos parlamentą*

horizontaliai:

2. ispanijos autonominis regionas.5. Lietuvos kultūros sostinė 2011.9. Vieta Bosnijoje, kurioje 1995 m. įvykdy-tos vienos didžiausių musulmonų žudynių.10. rytinėje Pirėnų kalnyno dalyje esan-ti valstybė.13. grupė ar tinklas įmonių, siekiančių drauge kurti inovatyvų ir naują produktą.14. kiek procentų gyventojų, anot jo-sepho e. stiglitzo, jAV uždirba ketvirta-dalį valstybės pajamų?16. 1948-1952 m. vykdytų lietuvių trėmimų į sibirą pirmojo etapo pavadi-nimas (lietuviškai).17. europinį domeną administruojanti agentūra.18. italijos sala, per kurią į europą ban-do patekti emigrantai iš Afrikos.20. Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkė.22. kas, anot Šeimos pagrindų įstaty-mo rengėjų, yra sutuoktiniai (vyras ir moteris)?23. kas pagal Šeimos pagrindų įstatymą taps šeimos politikos vietiniu lygmeniu formuotojomis?24. Vienas iš Lietuvos mokslo, studijų ir verslo slėnių.

vertikaliai:

1. Valstybė ne es narė, įeinanti į Šenge-no erdvę.3. Viena karingiausių baltų tautų.4. Musulmonų šventasis karas prieš kitatikius.6. generolas, 1944 m. subūręs Lietuvos Vietinę rinktinę.7. kaip kitaip vadinama jungtinių tautų europos ekonominės komisijos konven-cija dėl teisės gauti informaciją, visuo-menės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais?8. kiek procentų Lietuvos miškų pasižymi dideliu gamtiniu degumu?10. Miestas Pakistane, kuriame slapstėsi ir buvo nužudytas o. Bin Ladenas.11. es narė, eu domeno lyderė.12. Vidurio europos valstybė, atsisakiusi pensijų kaupimo privačiuose fonduose sistemos.15. Pietų Afrikos respublikos miestas, kuriame vyksta eksperimentinės muzi-kos ir meno festivalis "on the edge of wrong".19. tremtinė lietuvė, kurios beatifikacijos procesas prasidėjo dar 2000 m.21. Vienas iš daugiausiai privačių miško valdų turinčių rajonų.

* daugumą atsakymų rasite šio „Apžvalgos“ numerio puslapiuose. išsprendę kryžiažodį, raides iš pažymėtų kryžiažodžio langelių įrašykite į raktinių žodžių junginio langelius, esančius po kryžiažodžiu. Pagal punktyrinę liniją iškirpkite raktinius žodžius – kryžiažodžio atsakymą – ir prirašę reikiamus kontaktinius duomenis siųskite adresu: „Apžvalga“, teatro g. 8-17 A, Vilnius, Lt-03107. kiekvieną mėnesį 5 mūsų skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį ir atsiuntę jo atsakymą nurodytu adresu, laimės mėnesio prizus. kartą per pusmetį visi, teisingai išsprendę ir atsiuntę bent vieną kryžiažodį (žinoma, išsprendus kuo daugiau kryžiažodžių – šansai laimėti didėja!), varžysis dėl didžiojo prizo – pažintinės kelionės į europos Parlamentą (3 didžiojo prizo laimėtojai bus nustatyti burtų keliu).

Balandžio mėn. kryžiažodžio atsakymas – „PoLitinė dVikoVA“.

Mėnesio prizus laimėjo rūta iš kėdainių r., renata iš elektrėnų, judita iš rokiškio, danutė iš Šakių r. ir Liudmila iš Vievio.

Vardas Pavardė

telefonas, el. paštas

raktinis žodžių junginys

1

10

2

11

3

12

4

13

5

14 15 16.

17 18

6 7 8

9

kryžiAžodis

siūlų ir šilko nUotykiai

bernarda ŠKLėRiŪTė

Vilniaus gedimino technikos univer-sitete aplinkos inžinerijos, taip pat kompiuterinės grafikos ir Mykolo romerio universitete elektroninės val-džios administravimo mokslus įveikusi laura augulytė šalia darbo Valstybi-niame turizmo departamente prie Ūkio

ministerijos savo brangų laisvą laiką skiria meninei aistrai – tapybai ant šilko ir paveikslų siuvinėjimui. Vienas iš šių meninių polinkių – siuvinėjimas – atsirado dar vaikystėje: „išzyziau mamos, kad išmokytų mane siuvinėti. Pirmos mano priemonės, kiek pamenu, buvo gana primityvios – medžiagos gabaliukas, kuriame buvo galima įžiū-rėti kvadratėlius kryželiui, ir spalvoti paprasti siūlai...“ – prisiminimais dali-josi Laura. susidomėjus šia rankdarbių rūšimi, teko ieškotis įvairių rūšių ir spalvų siūlų, o tais laikais rankdarbių priemonių Lietuvoje buvo nelengva rasti. „gelbėjo visi – kaimynai, draugai, giminės. Važiuodavom į kaimą Baltaru-sijoje, ten rasdavau siūlų. spalvų pasi-rinkimas tikrai keliskart mažesnis buvo negu dabar. Važiuodavom į Latviją pas

draugus – rinkdavau įvairius paveiks-liukus ir schemutes siuvinėjimui. o kaimynai, draugai nešdavo, kokius ras-davo, siūlus, jau kartais net ir kandžių sukapotus, – šypsodamasi prisimena L. Augulytė.

Kodėl siuvinėjimas? negaliu pa-sakyti, kaip jis atsirado mano mintyse. Tėvas darė iš medžio įvairius dirbinius ir pratino mane prie medžio liestis, suprasti, kaip jis gali keistis žmogaus rankose. bet tai tikrai neatrodė „mo-teriškas“ užsiėmimas, nors drožinėji-mo įrankius irgi mokėjau valdyti. Tik vėliau išsiaiškinau, kad mano senelis irgi labai gražiai siuvinėjo. gal tai mane ir paskatino domėtis ir tobulė-ti...“ – svarsto Laura ir priduria, kad niekada specialiai nesiekė pripažinimo

L. Augulytė

L. Augulytės siuvinėtuose paveiksluose dominuoja gamtos motyvai

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

kuLtŪrA

_6766_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011kuLtŪrA

parodose, o didžiausiu įvertinimu laiko tai, kad darbų prašo ir jais džiaugiasi draugai.

Pradėjusi ieškoti savo užsiėmimo prasmės, mergina priėjo prie išvados, kad šie rankdarbiai nėra taip svarbu kam nors kitam, kaip jai pačiai – po daugelio metų, praleistų siuvinėjant (pavyzdžiui, vieno paveikslo gimimas užtruko net 6

metus...), ji gali pasidžiaugti išsiugdyta kantrybe, gebėjimu susikaupti, susikon-centruoti, atitrūkti nuo kasdienybės, o ir „kiekvienas išsiuvinėtas kryželis, kie-kviena paveiksliuko spalva palydėta vis kitos minties, prisiminimo, idėjos, naujų planų“. Tarp siuvinių motyvų dominuoja gyvūnai ar paukščiai, taip pat žmonių siluetai nespalvotose fotografijose.

neretai, kas bus siuvinėjama, nulemia ir draugų pageidavimai.

Visai neseniai ir ne be priežasties Lauros gyvenime atsirado tapyba ant šilko. Dar vaikystėje, mokantis piešti mokyklos dailės būrelyje, Lauros moky-toja akinukus nešiojusią mergaitę skatino tapyti juos nusiėmus, taigi taip išlavino ir šilko tapybos technikai artimą skonį – piešti tarsi per miglą, be ryškių kon-tūrų. Turbūt panorusi vėl išlaisvinti dar vaikystėje aktyviai pasireiškusią fantaziją, pasiilgusi galimybės sukurti ką nors ne-nuspėjamo ir tam užtrukti mažiau laiko, ji pradėjo tapyti ant šilko stilizuotus ir realistiškus augalus, gėles, medžius. Pasak pašnekovės, įkvėpimo galima pasisemti tiesiog apsidairant aplinkui, nes kiekvie-nas metų laikas įdomus, savitas, pasižymi begale skirtingų spalvų. Ši veikla tai pat labai įtraukia. Laurai smalsu stebėti, kaip kiekvieną kartą liejasi spalvos, maišosi tarpusavyje, o kūrinio autorė sulig kie-kvienu teptuko potėpiu pagalvoja, įdomu, kaip šį kartą pavyks.

„siuvinėjama pagal piešinį – yra konkrečios spalvos, nuo kurių į šalį nenukrypsi. Pasigedau kažko neįpras-to, nenuspėjamo. ir „atradau“ tapybą ant šilko. Du skirtingi dalykai – žinoti rezultatą (kai siuvinėjama) ir jį tik įsivaizduoti (kai tapoma ant šilko). Įsivaizduojamas rezultatas kinta dirbant ir kartais nuo pradinio įsivaizdavimo gerokai skiriasi“, – „apžvalgai“ pasakojo siuvinėtoja ir tapytoja ant šilko.

Laura nuolat gauna naujų užsakymų iš savo draugų ir jų aplinkos žmonių, kurie susidomi darbais, gautais dovanų iš autorės. artimiausi ateities planai – pačiai kurti siuvinėjimo schemas, kad pagaliau galėtų perteikti tai, ką pati gražaus pastebi ir užfiksuoja realiame pasaulyje, ypač gamtoje. Žvelgdama į ateitį, nors tapymas ant šilko dar naujas užsiėmimas, Laura planuoja kurti ne tik šilkines skareles, kurios yra paklausios tarp jos draugių, bet ir kitus šilkinius drabužius, taip pat interjero deta-les – užuolaidas, šviestuvų gaubtus ar staltiesėles. nors mergina siuvinėjimu ir tapyba ant šilko dažniausiai užsiima rudenį ir žiemą namuose, tačiau puikiai supranta dailininkus, kurie mėgsta kurti tiesiog gamtoje, nes pati yra mėginusi tapyti ant šilko pievoje, ir pasvajoja, kad toks nekasdieniškas nuotykis aplankytų dažniau. ■Pasirodo, meninę fotografiją galima ir išsiuvinėti...

L. auGuLYtė: Du skirtingi dalykai – žinoti rezultatą, kai siuvinėjama, ir jį tik įsivaizduoti, kai tapoma ant šilko

68_ Apžvalga | gegužė 2011