Click here to load reader
View
1
Download
0
Embed Size (px)
_12011 gegužė | Apžvalga
Šeimos politikos tango
sibiro maldaknygės autorė >> 45 p.
g8: arabų revoliucijos, internetas ir FukuŠima >> 25 p.
20 11
m . g
eg už
ė. n
r. 5
(2 1)
(5 02
). Le
id ži
am a
nu o
18 89
m . A
tk ur
ta 1
98 9
m .,
20 09
m .
_32_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011
redAktoriAus žodis 4 | Už šeimą, gyvybę ir gyvenimą
APžVALgos teMA 3-6 | Šeimos politika: pirmieji žingsniai 6-7 | R. Dagys: reikia atkurti pagarbą šeimai 8-9 | gyvenimo šventė 10-12 | sunkūs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo klausimai 13-15 | Pensijų sistemos reforma pasiekė seimą 15-16 | Ts-LKD po rinkimų: sustiprėjusi ir parodžiusi pavyzdį kitiems 17 | a. KUbiLiUs: Mes kartu sukūrėme vidinės partinės demokratijos šventę 17 | i. DegUTienė: Tikiu, kad demokratijos šventė nesibaigs
kAiMynAi 18-20 | baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui
Vieningoji euroPA 20-23 | stoja imigrantų traukinys europos sąjungoje 24-25 | eu - penkeri
PAsAuLis 25-26 | g8: arabų revoliucijos, internetas ir Fukušima 27-30 | bin Ladeno mirtis: JaV užvertė puslapį, bet ne knygą 30-32 | balkanai: teisingumo triumfas
ekonoMikA 32-34 | Krizė baigiasi. Kas toliau?
OikOs 35-37 | Lietuva – ateities Šiaurės baltijos regiono lyderė 37-38 | apie buvusias sodybas privačiose miško valdose 39-40 | Lietuvos miškuose diegiamos naujausios technologijos 41-43 | Viešasis interesas – svarbus visiems
istoriko žViLgsniu 43-44 | baltų tautų skirtumai ir Vietinės rinktinės fenomenas
PiLigriMAs 45-47 | sibiro maldaknygės autorė
APžVALgos AikŠteLė 47-49 | internete atveriami Kgb archyvai 50-51 | Talka Kristijonui Donelaičiui
regionAi 52-59 | Vandens ir žmonių kuriamam miestui - 500
keLionės 60-61 | Kataloniškasis Pirėnų autonomijų paradas
kuLtŪrA 62-63 | ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų krašto 64-66 | siūlų ir šilko nuotykiai
kryžiAžodis 65 | Laimėk kelionę į europos Parlamentą
Turinys
APžVALgos teMA
stoja imigrantų traukinys europos sąjungoje
baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui
ts-lkd po pirmininko rinkimų
krizė baigiasi. kas toliau?
ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų kraŠto
eu - penkeri
gyvenimo šventė
šilutei - 500
20
8
52
62
32
24
15
18
Šeimos tema visada yra aktuali ir reikalaujanti papildomo „jautrumo“. svarstant šią temą galbūt ir juntamas tam tikras vidinis suvokimas, kas yra ir kokia turėtų būti šeima, tačiau kartais stokojama drąsaus požiūrio į šeimą, kaip svarbią dialogo partnerę. diskusijose skiriamos tarsi dvi viena kitai priešina- mos sąvokos: tradicinė ir šiuolaikinė šeima. tradicinei šeimai suteikiamas tam tikras negatyvumo aspektas, kuria- me išryškinamas patriarchato vaidmuo, moters nelygiateisiškumas ir t. t. Šiam požiūriui priešpriešinama „šiuolaikinė“ šeima. nesiimsime išsamiai svarstyti šių sąlyginių dviejų pozicijų, nes tai būtų klampus istorikų ir etnologų tyrimų objektas. Mus domina valstybės požiūrio į šeimą klausimas ir tolesnė Lietuvos šeimos vizija. dabartinė Lietuvos šeima svarsto ne tik identiteto klausimus,
tačiau susiduria su konkrečiomis psicho- socialinėmis problemomis ir iššūkiais. statistika – negailestinga. Apie 60 proc. santuokų baigiasi skyrybomis, gyveni- mas kartu nesusituokus, vienišų tėvų ir vaikų , gimusių ne santuokoje, skaičius liudija, kas yra dabar, bet neparodo krypties, kur link turėtume eiti.
Matyt, nesutiksime žmogaus, kuris nenorėtų gyventi darnioje šeimoje ar pats turėti tokią šeimą. nuomonių, pritarian- čių darnios šeimos idėjai, spektre išryš- kėja ir vienas pamatinis klausimas: kada du žmonės – vyras ir moteris – tampa šeima? Kai susipažįsta? Kai nusprendžia gyventi kartu? Kai gimsta vaikas? Minėti klausimai suponuoja atsaką į priekaištus, „ar antspaudas ką nors reiškia“.
Pasisakantys už aiškesnį valstybės požiūrį šeimos klausimais ir siekiantys
formuoti ateities šeimos viziją dažnai susiduria su pastabomis, esą nesugebą suprasti šiandienos šeimos ir visuome- nės realijų. Mes negalime neigti minėtų iššūkių šeimai, vis dėlto galėtume klausti, ar valstybė turi pakankamai instrumentų formuoti šeimos kaip institucijos viziją. Manytina, kad kylant vertybinei diskusi- jai, kas svarbiau – individas ar bendruo- menė, dažnai lemiamas vaidmuo tenka liberalaus požiūrio nuostatai, kurios jausminės pagavos išraiška galėtų būti „mes jaučiamės šeima“, todėl tarsi netiks- linga kažką papildomai reglamentuoti. akivaizdu, turėtume vengti kraštutinio požiūrio taškų ir siekti konsensuso, nes išryškinę vien tik individo svarbą, galime prarasti ar bent jau susilpninti bendruo- meninius ryšius.
Kažkada teko skaityti apie vie- ną tyrimą, kurio metu buvo apklausti
Šeimos poliTika: pirmieji žingsniai nerijus ŠLePeTys
M ar
ty no
s ž
ili on
yt ės
n uo
tr au
ka
straipsnio autorius su šeima
_54_ 2011 gegužė | ApžvalgaApžvalga | gegužė 2011 APžVALgos teMAredAktoriAus žodis
Redaktorius Kęstutis Danielius RiMKeViČiUs
Už šeimą, gyvybę ir gyvenimą
i viršelis • „Šeimos politikos tango“. Modeliai – rasa ir Andrius kašėtos. Martynos žilionytės nuotrauka. ii viršelis • Martynos žilionytės, ramintos žūsinaitės, scanpix, dainiaus Mickevičiaus, Mattiso granrudo, www.photo-service.europarl.europa.eu nuotraukos iii viršelis • „Šilko vasara“. Lauros Augulytės tapyba ant šilko. iV viršelis • 500-mečio šventė Lietuvos kultūros sostinėje 2011 – Šilutėje. Martynos žilionytės nuotraukos.
gegužę švenčiame Motinos ir Šeimos šventes. Katalikų kalendoriuose visas šis mėnuo skirtas Marijai – Dievo Motinai. Tikriausiai todėl šįkart ir „apž- valga“ tokia šeimyniška. gal ir nežur- nalistiškai elgiamės sensacingus įvykius ar karštas aktualijas nustumdami kiek tolėliau ar net visai į paraštes ir atiduo- dami pirmuosius puslapius šeimos temai. galbūt sulauksim ir kokio aštriadančio skaitytojo pašaipos – ką naujo galima pasakyti apie tradicinę šeimą... Vis dėlto galėtume atsikirsti – jei, pristačius visuomenei Šeimos politikos pagrindų įstatymą, kilo nemenkas bruzdesys, vadinasi, aptarti yra ką.
Kita, ne mažiau šeimyniška, bet dėl įvairių interesų susikirtimų nepalygina- mai „karštesnė“ ir turinti didžiulį emoci- nį krūvį, „apžvalgos“ tema – tai Pagal- binio apvaisinimo įstatymo projektas. Dėl didelio visuomenės dėmesio seimo sveikatos reikalų komitetas net buvo ėmesis slapukavimo politikos – rengė uždarus posėdžius. birželio pradžioje šių posėdžių rezultatas jau keliauja į seimą. Taigi pasidomėjome, koks buvo tas įstatymo projekto kelias – gal lygus, o gal labai duobėtas... Žinoma, domintis tokia tema, kur pagrindiniai veikėjai – su nevaisingumo problema susidūrusių šeimų ir žmogaus gyvybės nuo pat jos pradėjimo momento likimai – kur tik
prisiliestum, visur skauda, visur atvira žaizda. ir norisi tada sekminių himno žodžiais melstis: „Laistyk, kas išdeginta, gydyk tai, kas sužeista...“
Šeima – gyvybės lopšys. Čia prasideda gyvenimas. idealiu atveju nerūpestingas, kupinas artimųjų meilės ir rūpesčio. Kito- kia realybė dažnai aplanko, kai gyvenimo saulė jau krypsta vakarop. Pensinis amžius, ypač ekonominių krizių laikotarpiu, tampa sunkiu išmėginimu, savotišku išgyvenimo realybės šou. Tik paties šou čia nedaug, o sunkios ir skaudžios realybės – aps- čiai. ekonominė krizė, žiojėjanti juodoji praskolintos „sodros“ skylė, emigracija ir sparčiai senėjanti visuomenė – tai veiks- niai, kasdien vis labiau gramzdinantys Lietuvos socialinio draudimo sistemos lai- vą. Reforma neišvengiama. Tai pripažino seimas, pritardamas valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms.
nėra namų be dūmų. Taip liaudies išmintis apibūdina ne visada tobulą šeimos kasdienybę. Šeima, kaip ir bet kokia kita bendruomenė, susiduria su įvairiausiais bendrabūvio epizodais – nuo džiaugsmin- gos ramybės iki konkurencijos ir santykių aiškinimosi. aišku, jei tvirtas šeimos verty- binis pamatas, jei sveiki ir atviri santykiai, bet kokia konkurencija galiausiai virsta nuoširdžiu bendradarbivimu. Šį principą galima būtų taikyti ir tokiai bendruomenei
kaip partija. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjun- ga-Lietuvos krikščionys demokratai, sukūrę partinės demokratijos šventę ir iš dviejų lygiaverčių konkurentų išsirinkę partijos pirmininką, šiandien įžengia į naują– bendradarbiavimo ir kryptingo ėjimo į bendrą tikslą – seimo rinkimus – etapą. Taigi gyvenimas tęsiasi.
Lietuva jau septynerius metus priklauso europos sąjungos valstybių šeimai. es kaip tikroje šeimoje dalija- masi viskuo – ir parama, ir rūpesčiais. Pavyzdžiui, pabėgėlių iš Šiaurės afrikos antplūdis į pietinę europą nėra tik italijos problema – tai visos Šengeno erdvės šalių rūpestis. globalėja