Ziniasklaidos tyrimu apzvalga 2012

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012


©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Turinys


1 Įţanga

03

2 Reklamos monitoringas

04

3 Komunikacijos monitoringas ir analizė

08

4 Televizijos auditorijos tyrimas

10

5 Radijo auditorijos tyrimas

19

6 Nacionalinis skaitytojų tyrimas

23

7 Interneto naudotojų tyrimas

35

8 TNSMetrix™

36

9 TNS Atlas™

42

10 Media Day

40

11 Semiometrie ™

42

12 Ţodynėlis

45

2

Kontaktai TNS LT

M. Valančiaus g. 1A Vilnius, LT-03155

tel. +370 5 2106600 faks. + 370 5 2106601

www.tns.lt www.tnsglobal.com

http://www.tns.lt/

http://www.tnsglobal.com/

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Gerbiamieji,

tradiciškai pristatome Jums „TNS LT“ parengtą 2012 metų Lietuvos ţiniasklaidos ir reklamos rinkos apţvalgą.

2012 metais Lietuvos reklamos rinka išliko stabili. Palyginti su 2011 metais, ji paaugo vos 0,7 proc. ir sudarė apie 343 milijonus litų. Sparčiausiai augantis ţiniasklaidos kanalas – internetas – surinko didţiausią reklamos biudţetą per visus metus nuo pat šio medijos kanalo atsiradimo. Vertinant bendrą reklamos rinką matyti, kad pernai kai kurie didieji tarptautiniai ir vietiniai reklamos uţsakovai nedidino reklamos biudţetų (kiti netgi sumaţino), tačiau 2012 metais vykę svarbūs Lietuvai įvykiai – Seimo rinkimai, referendumas dėl Visagino atominės elektrinės uţdarymo bei skaitmeninės televizijos įvedimas – papildė ţiniasklaidos kanalų pajamas.

„TNS LT“ atliktos didţiausių ţiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, ţiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausos duomenimis, 2013 Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 4,7 proc.

Kalbant apie pokyčius atskiruose medijų kanaluose, visų pirma reikia paminėti svarbiausią 2012 metų medijų rinkos įvykį – analoginių antţeminių TV transliacijų nutraukimą spalio pabaigoje ir su tuo susijusią sparčią skaitmeninės TV plėtrą. TV skaitmenizacija lėmė naujas tendencijas – TV kanalų auditorijos dalies „smulkėjimą“, nulemtą auditorijos išsibarstymo tarp ţymiai didesnio TV kanalų skaičiaus, atotrūkio tarp didţiųjų ir nišinių TV kanalų auditorijos dalies maţėjimą, TV kanalų grupių formavimąsi.

Kalbant apie spaudą, pastebėjome tendenciją, kad vis daugiau laikraščių skaitytojų skaito ir internetinę leidinio versiją. 2012 metais stabilizavosi mėnesinių ir rečiau leidţiamų ţurnalų rinka, skaitomumas nebekrito. Deja, daugumos spaudos leidinių pajamos iš reklamos krito, spausdintinių leidinių pajamų kritimo nekompensavo reklamos pajamos iš internetinių leidinių versijų. Taigi didţiausias iššūkis šiam verslui – surasti sėkmingą verslo modelį dabartiniame skaitmenizacijos amţiuje.

Radijas 2012 m. buvo išliko vienu stabiliausių medijų kanalų tiek reklamos pajamų, tiek pasiektos auditorijos prasme. Radijas ir 2012 m. išliko medijų kanalu, per dieną pasiekiančiu didţiausią auditoriją po televizijos. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių praktika nepatvirtino prognozuotų televizijos ir interneto, kaip konkuruojančių medijų kanalų, grėsmių radijui. Atvirkščiai, daugelis radijo stočių internetą išnaudoja kaip priemonę pasiekti jaunesnes auditorijas ir prisitaikyti prie kintančio medijų kanalų vartojimo. Taigi, įvairūs medijų kanalų sąveikos sprendimai šiandien radijui padeda sėkmingai konkuruoti ir pasiekti fragmentuotą auditoriją.

Svarbiausiems 2012 m. interneto pokyčiams Lietuvoje galima priskirti spartų išmaniųjų įrenginių naudotojų skaičiaus didėjimą, technologijų skvarbos augimą tarp vyresnių Lietuvos gyventojų, augančias audiovizualinio turinio apimtis ir vartojimą, didėjančią elektroninės komercijos paklausą.

Tikiuosi, kad mūsų pastebėjimai ir įţvalgos bus Jums naudingi.

Pagarbiai,

Gytis Juodpusis

Direktorius

TNS LT

3

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Reklamos monitoringas


Media priemonės 2011, mln. Lt 2012, mln. Lt Pokytis 2012-2011 Dalis 2012

TV 162 164 1,2% 47,80%

LAIKRAŠČIAI 60 56 -6,7% 16,32%

ŢURNALAI 35 35 0,0% 10,20%

RADIJAS 27 27 0,0% 7,87%

LAUKO REKLAMA* 24 22,5 -6,3% 6,56%

INTERNETAS** 28 34 21,4% 9,91%

KINAS*** 1 1,4 40,0% 0,41%

VIDAUS REKLAMA**** 3,7 3,2 -13,5% 0,93%

Iš viso 340,7 343,1 0,7% 100,00%

*įskaitant ir lauko vaizdo reklamą ir „Fillboard“ (reklamą ant degalinių degalų pylimo pistoletų) reklamą ** banerinė interneto reklama *** kino reklama - reklama kino filmų metu **** vidaus-TV reklama - ekranai prekybos centruose

Lietuvos reklamos rinka

Praėjusiais metais Lietuvos reklamos rinka paaugo 0,7 proc. Pernai išleistos lėšos reklamos rinkoje siekė 343 mln. litų. Šiemet reklamos rinkai prognozuojamas didesnis – iki 4,7 proc. – augimas.

Iš visų ţiniasklaidos sričių interneto reklama, kuriai prieš metus ekspertai numatė apie 14 proc. augimą, šoktelėjo sparčiausiai. Jos didėjimas ţymiai pranoko išankstines prognozes ir, lyginant su 2011 m., siekė 21,4 proc. Televizijos reklamos rinka pernai ūgtelėjo 1,2 proc., o radijo ir ţurnalų reklamos apimtys, lyginant su 2011 m., išliko nepakitusios. Atitinkamai 6 ir 13,5 procentų krito lauko ir vidaus reklama. Sąlyginai maţą dalį rinkos uţimanti reklama kino teatruose rodant filmus išaugo 40 proc. Jai skirtos lėšos padidėjo nuo 1 iki 1,4 mln. litų.

Pernai vienam gyventojui tenkantis reklamos ţiniasklaidoje lėšų kiekis sudarė 114 litų, arba 8,6 proc. daugiau nei 2011 m.

„TNS LT“ atliktos didţiausių ţiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, ţiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausos duomenimis, šiemet Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 4,7 proc. Kaip ir kelis praėjusius metus, reklamos rinkos ekspertai didţiausią augimą, t. y. 16,8 proc., ţada interneto reklamai. Pasak specialistų, televizijos reklama turėtų augti 4,4 proc., kino – 2,7 proc., lauko – 0,1 proc. Radijo ir ţurnalų reklamoje ekspertai pokyčių neprognozuoja, o laikraščių reklamos rinkai ţadamas 8,8 proc. kritimas.

Vertinant atskiras veiklos kategorijas, dauguma reklamos rinkos specialistų geriausias perspektyvas 2013 metais numato bankų ir farmacijos sektoriams, tuo tarpu gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų, saldumynų, konditerijos, kavos reklamos apimtys neturėtų keistis. Ekspertų nuomone, telekomunikacijų ir prekybos tinklų reklamos apimtys turėtų sumaţėti.

Lietuvos reklamos rinkos tyrimą „TNS LT“ atliko pagal savo 2012 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius, bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, ţiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, interneto ţiniasklaidos asociacija, didţiausiais interneto paslaugų teikėjais, kino, lauko ir vidaus reklamos davėjais, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A).

4

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Baltijos šalių reklamos rinka

Lietuva Latvija Estija Baltijos šalys

2012 metai

Mln. eurų 99,4 70,9 72,5 242,7

Augimas 0,7% 2,9% 0,3% 1,2%

suma dalis 2012/11 suma dalis 2012/11 suma dalis 2012/11 suma dalis 2012/11

TV 47,5 47,8% 1,2% 32,0 45,1% 3,0% 22,3 30,8% -2,3% 101,8 41,9% 1,0%

Radijas 7,8 7,8% 0,0% 7,5 10,6% 3,2% 7,3 10,1% 2,2% 22,6 9,3% 1,8%

Laikraščiai 16,2 16,3% -6,9% 6,4 9,0% -12,7% 19,4 26,8% -1,8% 42,0 17,3% -5,6%

Ţurnalai 10,2 10,3% 1,0% 7,0 9,8% 4,8% 4,8 6,6% 3,2% 21,9 9,0% 2,6%

Laukas 7,4 7,4% -7,5% 6,8 9,6% 5,3% 6,7 9,2% 0,5% 20,8 8,6% -1,1%

Internetas 9,9 10,0% 22,2% 10,9 15,4% 11,1% 12,0 16,6% 7,0% 32,8 13,5% 12,6%

Kinas 0,4 0,4% 33,3% 0,3 0,5% 3,5% NA NA NA 0,7 0,3% 17,7%


Iš viso praėjusiais metais Baltijos šalių reklamos rinkos generavo 837,3 mln. litų (242,7 mln. eurų) pajamų. Daugiausia lėšų reklamai buvo išleista Lietuvoje – 343,1 mln. litų (99,4 mln. eurų).

Estijoje investicijos į reklamos rinką 2012 metais vidutiniškai sudarė 54,1 euro vienam gyventojui, Latvijoje – 34,7 euro, o Lietuvoje – 33 eurus. Baltijos reklamos internete rinka pernai padidėjo 13 proc. iki 32,8 mln. eurų, ţurnaluose- 2,6 proc. iki 21,9 mln.eurų, radijuje - 1,8 proc. iki 22,6 mln. eurų, televizijoje – 1 proc. iki 101,8 mln. eurų, reklamos kino teatruose rinka augo 17,7 proc. iki 0,7 mln. eurų.

Laikraščiuose reklamos pajamos maţėjo 5,6 proc. ir sudarė 42 mln. eurų., lauko reklamos rinka smuktelėjo 1 proc. iki 20,8 mln. eurų.

Reklamai televizijoje pernai teko 42 proc. visos Baltijos reklamos rinkos. Reklamos laikraščiuose dalis sudarė17,3 proc., o reklamos internete – 13,5 procentų. Radijo reklamos, reklamos ţurnaluose ir lauko reklamos dalys sudarė po 9 proc., o reklamos kino teatruose dalis siekė 0,3 procento.

Estijoje reklamai ţiniasklaidoje teko 0,43 proc, bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijoje – 0,32 proc., o Lietuvoje – 0,30 procento.

5

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Reklamos apimtys Lietuvoje 2012 metais

TV reklamos apimtys, lyginant 2012 ir 2011 metų rezultatus, išaugo 20,2 proc. Didesnį augimą lėmė TV kanalų „Info TV“, „Liuks!“, „NTV Mir“ ir TV8, kurie pradėti matuoti nuo 2012 metų pradţios, apimtys. Be šių kanalų duomenų, TV reklamos laiko augimas buvo 4,8 proc. Per 2012-uosius metus televizijoje buvo ištransliuoti 26 milijonai 931 tūkstantis reklamos sekundţių, 1 milijonas 325 tūkstančiai reklaminių klipų.

TV:

+4,8 %

Spaudos reklamos apimtys, lyginant 2012 ir 2011 sausio–gruodţio duomenis, krito 17,2 proc. Laikraščiuose reklamos plotas maţėjo 23,5 proc., ţurnaluose reklamos plotas smuktelėjo 0,2 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta 14 milijonų 541 tūkstantis, ţurnaluose – 7 milijonai 106 tūkstančiai kvadratinių centimetrų reklamos.

Radijo stotys per 2012 metus transliavo 5 milijonus 174 tūkstančius sekundţių reklamos ir tai buvo 5,1 proc. reklamos daugiau nei per 2011-uosius. Radijo apimčių augimą lėmė 2012 metų pradţioje pradėta matuoti „Power Hit Radio“ radijo stotis. Lyginant radijų stočių sąrašą be PHR, 2012-aisiais metais radijo reklamos laikas krito 5,5 proc.

Automatinė interneto reklamos sistema Evaliant™ per 2012 metus uţfiksavo 17,4 proc. daugiau reklamos negu per 2011-uosius. Šiais metais buvo uţfiksuota 3 milijonai 938 tūkstančiai banerinės reklamos vienetų (Occurrencies -banerinės reklamos kartai, kuriuos uţfiksuoja Evaliant™ sistema).

Lauko statinės reklamos apimtys. Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant 2012 ir 2011 metų sausio–gruodţio mėnesių duomenis, krito 14,1 proc.

Fillboard (reklamos degalinėse) apimtys. Per 2012 metus degalinėse ant degalų pylimosi pistoletų buvo uţklijuoti 58 tūkstančiai reklaminių lipdukų. Lyginant su 2011-ųjų duomenimis, šis rodiklis krito 13,5 proc.

Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant 2012-ųjų ir 2011-ųjų duomenis, augo 5,7 proc.

Kino reklama per 2012 metus, lyginant su 2011-aisiais, išaugo 53,2 proc. 2012-aisiais kino teatruose buvo parodyta 210 tūkstančių reklaminių klipų

Laikraščiai: -23,5% Ţurnalai : -0,2%-

Radijas: - 5,5%

Lauko statinė

reklama: -14.1%

Internetas:

+17,4%

Vidaus TV:

+5,7%

Fillboard: -13,5%

Kino reklama: +53,2%

6

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TOP 10 reklamuotojų*, 2012


Produktų grupė

PREKYBOS TINKLAI

MOBILIOJO RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS

MOBILIOJO RYŠIO TELEFONAI – PREKYBA

MOBILIOJO RYŠIO OPERATORIAI

GREITIEJI KREDITAI

PREKYBOS CENTRAI

VAISTINĖS

POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI, FESTIVALIAI

VITAMINAI, ŢUVIES TAUKAI IR KITI MAISTO PAPILDAI

LENGVIEJI KELEIVINIAI AUTOMOBILIAI

Produktų grupė 2012 m. 2011 m.

PREKYBOS TINKLAI 1 1

MOBILIOJO RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS 2 3

MOBILIOJO RYŠIO TELEFONAI – PREKYBA 3 2

MOBILIOJO RYŠIO OPERATORIAI 4 4

GREITIEJI KREDITAI 5 7

PREKYBOS CENTRAI 6 8

VAISTINĖS 7 6

POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI, FESTIVALIAI 8 5

VITAMINAI, ŢUVIES TAUKAI IR KITI MAISTO PAPILDAI 9 9

LENGVIEJI KELEIVINIAI AUTOMOBILIAI 10 13

Reklamuotojas

TELE2

STUDIO MODERNA

OMNITEL

PROCTER&GAMBLE

MAXIMA LT

BITĖ

HENKEL

UNILEVER

PALINK

KRAFT FOODS

TOP 10 produktų grupių*, 2012

* TV, radijas, spauda, lauko reklama, lauko video reklama, kino reklama, internetas, reklama degalinėse (fillboard), vidaus TV reklama)

Produktų grupių pozicijų pokytis dešimtuke 2011-2012 m.

Duomenys apie reklamos apimtis pateikiami tik iš „TNS LT“ registruojamų ţiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 99 proc., spauda – 90 proc., radijas – 89 proc., lauko reklama – 95 proc., lauko vaizdo reklama – 100 proc., kino reklama – 85 proc., interneto banerinė reklama 90 proc., reklama degalinėse (fillboard) – 100 proc., vidaus TV reklama – 80 proc. reklamos rinkos apimties.

7

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Komunikacijos monitoringas ir analizė


„TNS LT“ stebi daugiau kaip 1100 Lietuvos tradicinės ţiniasklaidos ir socialinės medijos šaltinių. Kartu su grupe „Kantar Media“ ir Baltijos regiono partneriais pateikia ţiniasklaidos informaciją iš viso pasaulio.

Informacija pateikiama atsiţvelgiant į skirtingus vartotojų organizacinius poreikius: jei klientui uţtenka apţvelgti ţiniasklaidos publikacijas anksti ryte, jis gauna „TNS LT“ HTML apţvalgą; tuo tarpu komunikacijos specialistai informaciją nuolat stebi internetiniame portale “TNS Media Web” bei gauna automatinius „TNS Operative“ pranešimus iš interneto iškart po informacijos uţfiksavimo.

Ţiniasklaidos pranešimus „TNS LT“ analitikai įvertina atsiţvelgdami į skelbiamos informacijos daţnį, sklaidą, toną, įmonės vaidmenį pranešime, pateikiamą vaizdinę ir grafinę medţiagą, įmonės atstovų komentarus. Šie parametrai siejami su auditorijos tyrimų rodikliais, taip nustatant komunikacijos efektyvumo indeksą.

Baltijos šalyse veikiančioms kompanijoms vis labiau centralizuojant komunikacijos valdymą, teikiami sujungtų verslo grupių RsV komunikacijos rodiklių analizės sprendimai.

Nuomonės lyderiai Vienas iš komunikacijos analizės elementų – nuomonės lyderių stebėjimas. Nuomonės lyderių vaidmuo formuojant kompanijų įvaizdį yra ypač svarbus, todėl ir verslo komunikacijos tyrimuose jiems teikiamas išskirtinis dėmesys.

2012 m. daţniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke uţėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų.

Pagal atstovų citatų skaičių ţiniasklaidoje ir toliau tvirtai pirmavo bankai (7066 pasisakymai), lenkę draudikus (1884) ir telekomunikacijos bendroves (1016). Tiesa, bankų segmentas buvo vienintelis, kurio pasisakymų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje 2012 m. sumaţėjo. Vis dėl to bankų atstovai ir toliau dominuoja nuomonių lyderių sąraše.

Draudimo rinka 2012 metais išsiskyrė ne tik ryškiausiu citatų ţiniasklaidoje augimu, –draudikams pavyko išstumti iš nuomonių lyderių dvidešimtuko keletą bankų atstovų. Šio sektoriaus atstovų komentarų ţiniasklaidoje per 2012 m. padaugėjo net 37 proc.

Vertinant atskirus rinkos segmentus, 2012 m. bankų pozicijai atstovavo 387 atstovai, draudimo įmonių vardu kalbėjo 176, o telekomunikacijų bendrovių – 92 asmenys.

Minėto tyrimo metu buvo analizuojama kompanijų, veikiančių bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2012 m. sausio–gruodţio mėnesiais. Per šį laikotarpį buvo ištirta 9966 bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijos rinkų atstovų citatų. Tyrimo metu buvo analizuojami 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stotys ir 5 TV kanalai. Atstovų citatos reklaminiuose straipsniuose tyrimo metu vertintos nebuvo.

8

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Socialinės medijos vartotojai daţniausiai kalba apie BMW

Komunikacijos monitoringas ir analizė apima ne tik tradicines ţiniasklaidos priemones, bet ir socialinę mediją. Analizuojant populiariausias Lietuvoje automobilių gamintojų markes paaiškėjo, kad spaudoje ir interneto portaluose 2012 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais daţniausiai minimas „Volkswagen“, tačiau socialinės medijos vartotojai naudotojai daţniausiai kalba apie BMW.

Tradicinėje šalies ţiniasklaidoje tiriamu laikotarpiu „Audi“, BMW ir „Volkswagen“ markės iš viso buvo paminėtos 1409 kartus. Daugiausia dėmesio, arba 40 proc., teko „Volkswagen“. Nedaug nuo jo pagal gautą dėmesį atsiliko BMW, pasiekęs 35 proc. visų paminėjimų. Didţioji dalis, arba 63 proc., ţiniasklaidoje skelbtos informacijos buvo apie naujos kartos arba atnaujintus modelius, o likusi dalis – informacija apie minėtų markių gamintojus.

Socialinėje interneto erdvėje bei komentaruose daugiausiai dėmesio sulaukė BMW. Šiai automobilio markei buvo skirta pusė, t. y. 49 proc. visų paminėjimų socialinėje medijoje. Rečiausiai buvo minimas „Volkswagen”, kuriam buvo skirta 17 proc. socialinės medijos komentatorių dėmesio. Didţioji dalis atsiliepimų apie šiuos automobilių gamintojus buvo neutralūs – 81 proc., neigiami sudarė vos 7 proc. Tuo metu palankiausiai atsiliepiama apie BMW – 14 proc. visų komentarų buvo teigiami. Daugiausiai nepalankių komentarų – 8 proc. – sulaukė „Volkswagen”“.

Tiriamu laikotarpiu daugiausiai lėšų reklamai skyrė „Audi“, šio gamintojo išlaidų dalis sudarė pusę visų 3 automobilio gamintojų reklamos biudţeto, t. y. 49,4 proc. „Volkswagen“ lėšos reklamai siekė 45,9 proc. Tuo metu BMW reklamos išlaidų dalis sudarė 4,7 proc. Bendra visų trijų vokiečių automobilių gamintojų išlaidų reklamai dalis sudarė 12,8 proc. visos 2012 m. rugpjūčio – spalio mėnesių automobilių įvaizdinės reklamos.

Tiriant ţiniasklaidos susidomėjimą automobilių tema, „TNS LT“ atliko 215 spaudos šaltinių ir 12 interneto portalų analizę. Socialinės medijos tyrimas atliktas naudojant „TNS LT“ ir „NewsPoint“ monitoringą interneto tinklalapiuose, forumuose ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“. Reklamos monitoringas buvo vykdomas analizuojant išlaidas reklamai TV, spaudoje, radijuje, vidaus TV, kine, internete, lauko ir degalinių (fillboard) reklamos priemonėse.

Šiam tyrimui 3 populiariausios automobilių markės – „Audi“, BMW ir „Volkswagen“ – buvo atrinktos remiantis automobilių pardavimo portalų statistika.

9

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Televizijos auditorijos tyrimas

Televizija yra ţiniasklaidos rūšis, keletą pastarųjų metų išgyvenanti ypatingai sparčius pokyčius. Televizijos turinys tapo prieinamas ne tik televizoriuje, bet ir kituose prietaisuose – kompiuteryje, planšetiniame kompiuteryje, išmaniajame telefone; atsirado daugiau galimybių įrašytas laidas perţiūrėti ţiūrovui patogiu laiku; dabar įmanoma ne tik ţiūrėti daug įvairiausio turinio kanalų, bet ir matyti juos aukštos kokybės „raiškiuoju“ (HD) būdu. Įdomu tai, kad visi šie skaitmenizacijos įtakoti procesai ne sumaţino TV ţiūrėjimą televizoriuje, bet dar labiau jį paskatino – TV programų ţiūrėjimo trukmė televizoriuje (neskaičiuojant ţiūrėjimo kituose prietaisuose) augo. TV turinio vartotojui pastarieji metai yra tikras „aukso amţius“, nes, skaitmenizavus TV rinką, ţiūrovas gavo ne tik TV kanalų įvairovę, priemonių tą įvairovę pasiekti, bet ir aukštą techninę TV vaizdo bei garso kokybę.

TV auditorijos matavimas

Šiuo metu dauguma šalių, kuriose atliekamas TV auditorijos matavimas, naudoja TV metrus kaip tiksliausią šiuo metu ţinomą matavimo metodą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje paţangiausių pasaulio valstybių, TV auditorija matuojama naudojant TV metrus, kuriuos „TNS LT“ pradėjo diegti 1999 metais. Šiuo metu „TNS LT“ atliekamame TV auditorijos tyrime dalyvauja daugiau nei 1150 Lietuvos gyventojų nuo 4 m. amţiaus.

Praėję metai Lietuvos TV rinkai buvo išskirtiniai tuo, kad 2012 m. spalio 29 d. buvo baigtas perėjimas nuo analoginių prie skaitmeninių antţeminių TV transliacijų. „TNS LT“ kasmet atliekamas tyrimas apie televizorius ir kitą vaizdo aparatūrą (Establishment Survey) patvirtino, kad 2012 m. Lietuvos namų ūkiai sparčiai naujino savo turimą vaizdo įrangą.

Tyrimo rezultatai rodo, kad:

namų ūkių, turinčių LCD, plazminį arba LED televizorių, dalis 2012 m. antrąjį pusmetį pasiekė 45,5 proc. Išorinius skaitmeninius priedėlius 2012 m. antrąjį pusmetį turėjo 45,6 proc., o televizorius su integruotais priedėliais – 36,8 proc. namų ūkių.

Namų ūkių, kuriuos TV signalas pasiekė skaitmeniniu būdu, dalis per 2012 m. išaugo 1,5 karto – nuo 51,6 proc. 2012 m. pradţioje iki 73,9 proc. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį.

2012 m. sparčiausiai augusi TV signalo priėmimo platforma buvo skaitmeninė antţeminė TV.

2012 m. antrąjį pusmetį 53,9 proc. namų ūkių, turinčių televizorių, galėjo matyti skaitmeninę antţeminę televiziją, 7,6 proc. – internetinio protokolo skaitmeninę televiziją (IPTV), 8,1 proc. – palydovinę televiziją, 45,2 proc. naudojosi kabelinių televizijų teikiamomis paslaugomis.

Tiek televiziją ţiūrinčių gyventojų, tiek televizorių turinčių namų ūkių dalis beveik nesumaţėjo: 2012 m. 97,1 proc. gyventojų teigė ţiūrintys TV, o 98,1 proc. Lietuvos namų ūkių turėjo bent vieną televizorių.


10

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TV ţiūrėjimo apimtys

Vystantis skaitmeninėms technologijoms, vis didesnei gyventojų daliai tapo prieinama galimybė TV turinį ţiūrėti ne tik televizoriuje, bet ir kompiuteryje ar mobiliajame telefone. Vis dėlto technologijų plėtra TV ţiūrovų nuo jiems įprastų televizorių nenuviliojo – TV ţiūrėjimo televizoriuose trukmė ne tik nesumaţėjo, bet gerokai paaugo. 2012 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas per dieną prie televizoriaus praleido vidutiniškai 3 val. 36 min. – dvylika minučių daugiau nei 2011-aisiais. Moterys prie TV ekrano praleido beveik valanda daugiau nei vyrai – jei vyrai nuo 15 m. amţiaus prie TV ekranų kiekvieną dieną praleido vidutiniškai po 3 val. 14 min. (6 min. daugiau nei 2011 m.), tai moterys nuo 15 m. amţiaus – po 4 val. 11 min. (19 minučių daugiau nei 2011 m.), o 4–14 m. amţiaus vaikai – po 2 val. 21 min. (4 min. maţiau nei 2011 m.).

Remiantis TV metrų duomenimis matyti, kad laikas, kurį Lietuvos gyventojai praleidţia prie televizoriaus, skirtingais metų laikais gerokai skiriasi. Ţiemą Lietuvos gyventojai televizorių ţiūri visa valanda per parą daugiau nei vasarą. Lapkritį, gruodį, sausį prie TV ekranų praleidţiama daugiausia laiko – vidutiniškai net po 4 valandas ir 16 minučių, o birţelį, liepą, rugpjūtį – po 3 val. per parą.

TV kanalų auditorija

TV rinkos skaitmenizavimas lėmė keletą rinkos tendencijų:

• TV kanalų auditorijos dalies „smulkėjimą“, nulemtą auditorijos išsibarstymo tarp ţymiai didesnio TV kanalų skaičiaus;

• atotrūkio tarp didţiųjų ir nišinių TV kanalų auditorijos dalies maţėjimą;

• TV kanalų grupių formavimąsi.

Svarbu paminėti, kad nepaisant šių tendencijų, rinkos lyderiai išliko tie patys – didţiausią auditorijos dalį pagal ţiūrėtą laiką turėjo TV3 (16,6 proc.) ir LNK (16,0 proc.). „LRT Televizijos“ auditorijos dalis buvo 9,9 proc., o ketvirtą poziciją uţimančios BTV – 5,8 proc.


11

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TV kanalų seka pagal pasiektą dienos ţiūrovų auditoriją išliko tokia pati, kaip ir ankstesniais metais: pirmąsias vietas dalijosi TV3 ir LNK (atitinkamai 39,5 proc. ir 39,4 proc. vyresnių nei 4 m. amţiaus Lietuvos gyventojų 2012 metais bent 1 minutę per dieną ţiūrėjo kiekvieną šių kanalų). Trečioje vietoje, kaip ir ankstesniais metais, išliko „LRT Televizija“ (31,8 proc.), o ketvirtoje – BTV kanalas (25,6 proc.). Visų šių TV kanalų pasiekta dienos auditorija, lyginant su 2011 m., šiek tiek maţėjo. Tuo tarpu „Info TV“, „Liuks!”, TV6, TV1, „LRT Kultūra“, TV8, „NTV Mir“ pasiekta dienos auditorija, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo. Tam įtakos turėjo ir perėjimas nuo analoginių prie skaitmeninių analoginių transliacijų, kuomet daugiau ţmonių įgavo technines galimybes šiuos kanalus matyti.


12

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Analizuojant, kokią ţiūrėto laiko dalį uţima didieji TV kanalai tarp skirtingo dydţio vietovių gyventojų, matyti, kad svarbiausiais didţiųjų TV kanalų ţiūrovais išlieka ţmonės iš vietovių, turinčių maţiau nei 2 tūkst. gyventojų. Iš dalies tai lemia ir techninės sąlygos – maţų ir labiau nutolusių vietovių nepasiekia ne tik kabelinės, bet neretai – ir IPTV transliacijos. Kita vertus, „TNS LT“ atliekamų tyrimų duomenys rodo, kad sparčiausia daugiakanalės TV plėtra vyko būtent maţesnėse gyvenamosiose vietovėse, ir galimybės matyti didelį TV kanalų skaičių atsiradimas lėmė tai, kad pastaraisiais metais skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų laiko dalies, skirtos ţiūrėti didţiuosius nacionalinius ir kitus vietinius ar uţsienio kanalus („Kiti kanalai“), sparčiai maţėjo.


Skirtingu paros laiku prie TV ekranų susirenka skirtingo amţiaus auditorija. Didţiausia dalis 35–54 m. amţiaus ir vyresnių nei 55 m. amţiaus ţiūrovų TV programas ţiūri vakare, „geriausiu laiku“ tarp 18 ir 23 val. Tuo tarpu 4–17 m. amţiaus vaikų kategorijoje pirmas TV ţiūrėjimo pikas fiksuojamas gerokai anksčiau – 14–16 val. Įdomu tai, kad net vėlyvu laiku, 22–23 val., prie televizoriaus laiką leidţia vidutiniškai 85 tūkstančiai vaikų ir paauglių nuo 4 iki 17 m. amţiaus.

13

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Populiariausios laidos

2012 metais didţiausio populiarumo sulaukė ir aukščiausius reitingus turėjo muzikiniai ir pramoginiai projektai. Pirmąją ir ketvirtąją populiariausių laidų sąrašo vietas uţėmė Eurovizijos dainų konkurso, kuriame Lietuvai atstovavo Donatas Montvydas, transliacijos. Į antrąją vietą pakilo vienas sėkmingiausių lietuviškų serialų „Moterys meluoja geriau“. Daug metų viena populiariausių laidų buvę „Auksiniai svogūnai“, 2012 m. rodyti per BTV kanalą, uţėmė trečiąją populiariausių laidų sąrašo

vietą.


Laidos pavadinimas Kanalas Ţanras TV reitingas %

1 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2012. FINALAS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 15,5

2 MOTERYS MELUOJA GERIAU 5 SEZONAS TV3 SERIALAS 14,4

3 AUKSINIAI SVOGŪNAI 2012 BTV PRAMOGINĖ LAIDA 14,2

4 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2012. ANTRASIS PUSFINALIS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 13,9

5 KAUKAZO BELAISVĖ, ARBA NAUJI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK FILMAS 13,3

6 MOTERYS MELUOJA GERIAU 6 SEZONAS TV3 SERIALAS 12,1

7 ILGO PLAUKO ISTORIJA TV3 FILMAS 12,1

8 CHORŲ KARAI TV3 MUZIKINĖ LAIDA 12

9 BRILIANTINĖ RANKA LNK FILMAS 11,9

10 OPERACIJA Y IR KITI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK FILMAS 11,9

Atsirandant naujoms technologijoms, atsinaujinant TV įrangai, patys TV ţiūrovai ir jų įpročiai keičiasi nedaug. Jie renkasi tuos pačius filmus, kuriuos ţiūrėjo prieš 10 ar net 50 metų. Populiariausių 2012 m. filmų dešimtuke matome klasika tapusius senus rusiškus filmus „Kaukazo belaisvė, arba nauji Šuriko nuotykiai“, „Briliantinė ranka“,

„Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai“.

Filmo pavadinimas Kanalas Data TV reitingas %

1 KAUKAZO BELAISVĖ, ARBA NAUJI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK 2012.01.15 13,3

2 ILGO PLAUKO ISTORIJA TV3 2012.10.07 12,1

3 BRILIANTINĖ RANKA LNK 2012.01.22 11,9

4 OPERACIJA Y IR KITI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK 2012.01.08 11,9

5 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE TV3 2012.12.21 11,3

6 ĮSIKŪNIJIMAS TV3 2012.12.25 10,8

7 AUKLĖ TV3 2012.03.09 10,7

8 VIENAS NAMUOSE TV3 2012.12.14 10,7

9 TRYS MUŠKIETININKAI TV3 2012.01.28 10,3

10 EISAS VENTŪRA. KAI GAMTA ŠAUKIA TV3 2012.01.21 10,3

14

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Populiariausios laidos

Populiariausių serialų dešimtuko lyderis, be abejonės, yra jau šeštą sezoną rodomas lietuviškas serialas „Moterys meluoja geriau“. Aukštus auditorijos rodiklius turėjo ir kiti lietuviški serialai – „Vyno kelias“, „Pavogta laimė“, „Naisių vasara“.


Populiariausios reguliarios 2012 m. ţinių laidos buvo šios:

Serialo pavadinimas Kanalas TV reitingas %

1 MOTERYS MELUOJA GERIAU. 5 SEZONAS TV3 14,4

2 MOTERYS MELUOJA GERIAU. 6 SEZONAS TV3 12,1

3 VYNO KELIAS TV3 7,7

4 PAVOGTA LAIMĖ LNK 7

5 NAISIŲ VASARA TV3 6,5

6 MOTINA IR SŪNUS TV3 6,5

7 NAMAI, KUR ŠIRDIS LNK 6,1

8 NUSIVYLUSIOS NAMŲ ŠEIMININKĖS TV3 5,9

9 KOBRA-11 TV3 5,7

10 PONAS BYNAS LNK 5,5

Ţinių laidos pavadinimas Kanalas TV reitingas %

1 18:45 LNK 8,7

2 TV3 ŢINIOS TV3 7,9

3 TV3 VAKARO ŢINIOS TV3 7,1

4 22:00 LNK 6,5

5 PANORAMA LRT televizija 4,4

15

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Radijo auditorijos tyrimas Radijo auditorijos tyrimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, atliekamas naudojant dienoraščio metodą. Dienoraštis išlieka labiausiai paplitusiu radijo auditorijos matavimo metodu pasaulyje ir 2012 metais. 27-iose pasaulio šalyse buvo naudojamas radijo dienoraštis, 23-ose – Day-after-recall („ką klausė vakar“) metodas, 7-iose – elektroninis auditorijos matavimas (PPM ir kt.).

Pagal atsitiktinės atrankos principus atrinktas respondentas vieną savaitę pildo pateiktą lentelės formos dienoraštį: 15 minučių tikslumu ţymi, kokiomis valandomis klausėsi tam tikros radijo stoties.

Nuo 2009 metų Radijo tyrimas Lietuvoje yra atliekamas 2 kartus per metus. 2012 metais tyrimas buvo atliekamas pavasario (kovas–geguţė) ir rudens (rugsėjis–lapkritis) periodais. Per vieną ketvirtį yra apklausiama apie 2600 12–74 metų amţiaus Lietuvos gyventojų.

Tokiu būdu surinkta ir apibendrinta informacija leidţia analizuoti radijo stočių auditoriją pagal atskirus laiko intervalus, taip pat pagal demografines klausytojų charakteristikas. 2012 metais Radijo auditorijos tyrime dalyvavo 5312 12–74 metų amţiaus visos Lietuvos gyventojų, buvo matuojama 33 nacionalinių ir regioninių radijo stočių klausytojų auditorija.


Klausymosi trukmė ir vieta

Lietuvoje radijas yra viena svarbiausių medijų, per dieną pasiekianti 73 proc., o per savaitę – 87 proc. 12–74 metų amţiaus gyventojų. Absoliuti dauguma – 52 proc. – radijo klausytojų jo kasdien klausosi namuose, 23 proc. teigia kasdien radiją įsijungiantys automobilyje ir 11 proc. jo klauso darbe. Radijas ţymiai daugiau auditorijos pasiekia darbo dienomis nei savaitgaliais. 2012 metais darbo dienomis radijo klausė 79 proc., t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Savaitgaliais radijo kasdien klausė 59 proc. Lietuvos gyventojų.

Nors technologijos pamaţu keičia medijų vartojimo dienotvarkę, radijas ir 2012 metais savo tvirtų rytinio laiko pozicijų kitoms medijoms neuţleido. Tais pačiais metais atliekant Media Day tyrimą buvo nustatyta, kad darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. radijas sulaukia daugiau Lietuvos gyventojų dėmesio nei bet kuri kita medija.

Nuo 2011 metų radijo klausymo trukmė per metus paaugo vidutiniškai 6 minutėmis per dieną. Ţymiausiai, t. y. 18 minučių per dieną, klausymosi trukmė pailgėjo tarp 30–39 metų Lietuvos gyventojų ir tarp 12–19 metų amţiaus jaunimo – 9 minutėmis. Tikėtina, kad tai susiję su augančiu skaičiumi jaunų ţmonių klausančių radijo internete.

Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių praktika nepatvirtino prognozuotų televizijos ir interneto, kaip konkuruojančių medijų, grėsmių radijui. Atvirkščiai, daugelis radijo stočių internetą išnaudoja kaip priemonę pasiekti jaunesnes auditorijas ir prisitaikyti prie kintančio medijų vartojimo. Radijo formatas lieka panašus, auga platformų gausa bei įvairovė įrenginių, kuriais radijo transliacijų turinys pasiekiamas. 2012 metais tiesioginių radijo transliacijų internete klausė 24 proc. 12–74 metų amţiaus Lietuvos gyventojų. Dauguma radijo stočių turi ir savo Facebook profilius, kurių gerbėjų skaičius siekia kelis šimtus tūkstančių. Radijuje, kaip ir televizijoje, itin svarbus vaidmuo tenka ir laidų vedėjams – asmenybėms, atliekančioms pramoginę, edukacinę ar tiesiog įdomaus pašnekovo funkciją. Nors dauguma radijo klausytojų vakarus praleidţia prie TV ekranų, čia jie neretai gali pamatyti ir savo mėgstamus radijo laidų vedėjus. Taigi įvairūs medijų sąveikos sprendimai šiandien radijui padeda sėkmingai stiprinti savo pozicijas ir pasiekti fragmentuotą auditoriją.

16

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Radijo stočių auditorija

Lietuvos radijo rinkoje dominuoja 3 pagrindinės radijo stočių grupės: nacionalinis transliuotojas („LRT Radijas“, „LRT Klasika“, LRT „Opus“), M-1 stočių grupė (M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „Raduga“, „Laluna“) bei „Radiocentro“ grupė („Radiocentras“, ZIP FM, „Relax FM“, „Russkoje radio Baltija“, „Classic Rock FM“). Radijo auditorijos tyrimo duomenimis, didţiausia klausytojų auditorijos dalis tenka būtent šių didţiųjų grupių stotims.

Pagal pasiektą savaitės auditoriją 2012 m. lyderiu išlieka M-1, antrąją poziciją uţima „Lietus“, trečioje – „LRT Radijas“, ketvirtąja ir penktąja vietomis atitinkamai dalijasi „Radiocentras“ ir „Pūkas“.

Daugiausia lojalių klausytojų 2012 m. turėjo M-1 ir „LRT Radijas“ – kasdien šios abi stotys pasiekė tiek pat klausytojų – 18 proc. Antroji ir trečioji vieta pagal šį rodiklį atitinkamai atitenka radijo stotims „Lietus“ ir „Pūkas“.

2012 metais, kaip ir prieš metus, daugiau nei pusę viso klausyto laiko – 54 proc. – pasidalijo keturios radijo stotys: „LRT Radijas“, M-1, „Lietus“ ir „Radiocentras“. Likęs laikas atiteko kitoms radijo stotims ir muzikos įrašams.


17

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Tiek lojalių, tiek savaitės radijo klausytojų auditorija Vilniaus mieste per 2012 m. ūgtelėjo. Į sostinės klausomiausių dešimtuką pakliuvo įvairaus formato ir į skirtingas auditorijas orientuotos radijo stotys. Daugiausia vilniečių per savaitę pasiekė M-1 ir „M-1 Plius“, rusišką muziką transliuojanti „Russkoje Radio Baltija“ ir didţiąją dalį vyresnės auditorijos turintis „LRT Radijas“.


2012 metais Kaune savaitės pasiekimas ţymiai išaugo tarp jaunųjų – 12–29 metų amţiaus – radijo klausytojų. Nuo 2011 metų savaitės radijo auditorija šioje amţiaus grupėje ūgtelėjo 11 procentinių punktų ir siekė 87 proc. Lojali auditorija šioje amţiaus grupėje per metus paaugo 10 procentinių punktų ir 2012 metais pasiekė 65 proc.

Kaip ir tarp vilniečių, tarp Kauno miesto gyventojų 2012 m. populiariausios buvo M-1 grupės radijo stotys – M-1 ir „Lietus“ bei „LRT Radijas“.

Klaipėdoje pirmoje vietoje tarp klausomiausių išlieka ilgametis lyderis radijo stotis „Laluna“, kuri 2012 metais per savaitę pasiekė 4 procentiniais punktais daugiau miesto gyventojų nei prieš metus. Kitų vietinių radijo stočių – „Raduga“ ir „Kelyje“ – savaitės auditorija kilo neţymiai.

18

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Nacionalinis skaitytojų tyrimas

Nacionalinis skaitytojų tyrimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra atliekamas tiesioginio interviu metu naudojant CAPI (Computer Assisted Personal Interview) apklausos metodą. Klausimai respondentams pateikiami nešiojamojo kompiuterio ekrane, kuriame matomi tiriamų leidinių logotipai, atsakymus interviuotojas taip pat ţymi kompiuteryje. Kiekvienąkart kompiuteryje atveriant naują anketą, leidinių sąrašas pateikiamas vis kita tvarka.

Nacionalinio skaitytojų tyrimo tikslas – nustatyti laikraščių ir ţurnalų skaitytojų auditoriją. Tyrimas atliekamas kiekvieną mėnesį, o jo duomenų ataskaitos pateikiamos kas sezoninį ketvirtį (ţiemos, pavasario, vasaros ir rudens mėnesiais). Kiekvieną ketvirtį apklausiama daugiau nei 1500 15–74 metų amţiaus respondentų. 2012 metais buvo apklausti 6557 respondentai.

Tyrimo duomenys leidţia įvertinti vidutinę vieno numerio ir bendrą leidinių skaitytojų auditorijas bei jų dinamiką, leidinių auditorijos persidengimą, nustatyti leidinių tikslines grupes, leidinių grupių jungtinę auditoriją. Dar vienas skaitytojų tyrimo privalumas – kompleksinė jungtinių duomenų analizė, jungiant Spaudos tyrimo, Interneto ir kompiuterių naudotojų bei „TNS Atlas™“ vartotojų tyrimo duomenis. Galima nustatyti leidinių skaitytojų ar tinklalapių lankytojų vartojimo įpročius arba atvirkščiai – ką skaito, kuriose interneto svetainėse naršo tam tikrų prekių ţenklų vartotojai.


Leidinių kaita

2012 metais buvo nuolat tiriami 167 periodiniai leidiniai* – 17 dienraščių, 56 savaitraščiai, 94 mėnesiniai/dvimėnesiniai/ketvirtiniai leidiniai.

2012 metais Lietuvos spaudos rinkoje įvyko keletas pokyčių: leidybą nutraukė ţurnalai „Privatu +TV gidas“, „Gala“, „Palmiros ţvaigţdės“, „Sveikatos ABC“, „Ţūklė+“, „SPO:)“, „Jurgita“, laikraštis „Savaitė“ (Sūduvos reg. laikr.). Leidybą atnaujino ţurnalas „GEO“, pradėti leisti ţurnalai „ŢvejOK“, „Mieste“. Laikraštis „15 minučių“ pakeitė periodiškumą ir nuo 2012 m. pradţios leidţiamas 1 kartą per savaitę (buvo 3 k./sav.).

Ţvelgiant į pasaulines spaudos tendencijas, matyti, kad skaitytojų šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei bet kada, –tai dėl atsiradusių galimybių pasiekti savo mėgstamą leidinį įvairiais formatais. Tačiau leidėjai dar nerado būdų, kaip suderinti šį augimą su grąţa, gaunama iš skaitmeninių platformų. Problema slypi ne auditorijos dydyje, auditorija yra pakankama. Remiantis World Press Trends 2012 metų ataskaita, naujieji on-line ţinių skaitytojai praleidţia maţiau laiko ir perţiūri maţiau puslapių laikraščio tinklalapyje nei skaitydami spausdintinį leidinio numerį. Ta auditorijos dalis, kuri skaito laikraščio internetinę versiją, vidutiniškai į savo mėgstamo laikraščio tinklalapį uţsuka 5,4 kartus per mėnesį, perţiūrėdami vidutiniškai 4,2 puslapius. Šis intensyvumo nebuvimas atsispindi laikraščių pajamų dalyje, gaunama iš interneto. Net nedidelis vizitų daţnio, laiko trukmės ir perţiūrėtų puslapių skaičiaus padidinimas suteiktų spaudos leidinių tinklalapiams daugiau patrauklumo reklamuotojams ir prisidėtų prie vartotojų pasiryţimo mokėti uţ turinį. Taigi vartotojų įsitraukimo didinimas išlieka pagrindinis uţdavinys spaudos leidėjams šiuo metu visame pasaulyje.

19

* Nacionaliniam skaitytojų tyrimui renkami duomenys ne apie visus Lietuvoje leidžiamus leidinius

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Spaudos skaitomumo rodikliai

World Press Trends 2012 m. ataskaitos duomenimis, pasaulyje daugiau nei 2,5 milijardų ţmonių skaito spausdintus laikraščio numerius ir 600 milijonų skaito laikraščius internete. 500 milijonų iš minėtųjų skaito ir spausdintiniu, ir skaitmeniniu formatu, o 100 milijonų skaito savo mėgstamus laikraščius tik internete.

Skandinavija, Šveicarija, Austrija, taip pat ir Japonija ilgą laiką buvo populiariausios laikraščių skaitytojų rinkos, jose laikraščius skaitančių gyventojų skaičius didţiausias. Pastaraisiais metais prie šių šalių prisijungė ir Honkongas bei Pietų Korėja. Įdomu tai, kad šalys su aukščiausiu laikraščių skaitomumo lygiu taip pat yra ir šalys, turinčios aukščiausius plačiajuosčio interneto paplitimo rodiklius.

Nacionalinis skaitytojų tyrimas parodė, kad 2012 metais Lietuvoje periodinės spaudos popierinio formato skaitomumas stabilizavosi ir nebekrito, kaip buvo pastebima pastaraisiais metais. Bent vieną popierinio leidinio numerį skaitė 86 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų. Reguliariai spaudą skaitančių gyventojų dalis 2012 metais pakilo 2 procentiniais punktais – iki 75 proc.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog vis daugiau laikraščių skaitytojų skaito ir internetinę laikraščio versiją. Lietuviškų laikraščių ir ţurnalų internetines versijas skaitė 39 proc. Lietuvos gyventojų ir 58 proc. interneto naudotojų.

Vertinant spaudos leidinių skaitomumą pagal jų periodiškumą būtina pastebėti, kad 2012 metais atsigavo mėnesinių ir rečiau leidţiamų ţurnalų rinka – tiek bendra, tiek vidutinė skaitytojų auditorija išaugo 4 proc. punktais ir siekė atitinkamai 49 proc. ir 36 proc. Dienraščių ir savaitraščių skaitytojų auditorija per metus nepakito. Kaip ir ankstesniais metais, savaitraščiai išlieka populiariausia periodinės spaudos forma.

2012 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 19 minučių per dieną, t. y. tik 1 minute maţiau nei 2011 metais, ţurnalus skaitė vidutiniškai 16 minučių per dieną, tiek pat kiek ir 2011 metais, ir tai visiškai atitinka pasaulines tendencijas – spaudos leidinių skaitymo trukmė pastaraisiais metais išlieka praktiškai nekintanti.

20

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Ţvelgiant į tai, kaip spaudą skaito kaimo ir miesto gyventojai, matyti, kad 2012 metais, kaip ir praėjusiais, daugiau reguliarių skaitytojų buvo tarp miesto gyventojų nei kaimo vietovėse – 76 proc. ir 74 proc. Per metus kaime reguliarių skaitytojų dalis padidėjo 3 proc. punktais, mieste – 2. Pastebėtina, kad tarp kaimo gyventojų išaugo savaitraščių ir mėnesinių leidinių skaitytojų auditorijos dalis – vidutiniškai vieną savaitraščio numerį skaitė 58 proc. (4 proc. punktais daugiau nei 2011 metais), mėnesinius/dvimėnesinius – 34 proc. (5 proc. punktais daugiau). Mieste mėnesinių leidinių auditorija padidėjo 4 proc. punktais ir 2012 metais siekė 37 proc., tuo tarpu dienraščių ir savaitraščių auditorija liko tokia pat.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, mėnesinių ir rečiau leidţiamų spaudos leidinių auditorija išaugo, tai pastebima visose amţiaus grupėse, išskyrus 50–59 metų amţiaus gyventojus, kurių vidutinė auditorija išliko tokia pat – 33 proc. Daugiausia lojalių skaitytojų šioje spaudos leidinių kategorijoje yra tarp 15–39 metų amţiaus gyventojų. Savaitraščiai populiariausi vyresnėje 40–74 metų amţiaus grupėje, o didţiausias lojalių skaitytojų augimas buvo tarp 60–74 metų gyventojų – nuo 57 proc. 2011 metais iki 62 proc. 2012 metais. Dienraščių reguliarioji auditorija reikšmingai nesikeitė ir, kaip ir praėjusiais metais, labiausiai juos skaitė 40–74 metų amţiaus respondentai.

21

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Rinkos lyderiai

Jau trečius metus iš eilės populiariausių dienraščių trejetukas išlieka stabilus –„Lietuvos rytas“, „Vakaro ţinios“ ir „Respublika“. Toliau rikiuojasi „Šiaulių kraštas“ bei „Kauno diena“.

Tarp savaitraščių jau antrus metus iš eilės lyderiauja „Ţmonės“ su 17 proc. vidutinės vieno numerio auditorijos. Į antrąją vietą uţtikrintai pakilo „Savaitė“, kurios auditorija per metus išaugo 2,5 procentinio punkto. Trečioje vietoje – nemokamas laikraštis „15 minučių“, turintis stabilią 10 proc. vidutinę skaitytojų auditoriją, toliau savaitraščių penketuke – „TV Antena“ ir „Ji“.

Mėnraščių ir rečiau leidţiamų leidinių tarpe jau daugelį metų pirmosios trys pozicijos uţimtos ţurnalų „Panelė“, „Moteris“ ir „Laima“. Ketvirtoje – „Edita“, penktoje – kryţiaţodţių leidinys „OHO“.

22

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Interneto naudotojų tyrimas

Technologijų plėtra Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Tai rodo ne tik didėjantis interneto naudotojų skaičius, auganti medijų konvergencija, daugiafunkcinių įrenginių paklausa, spartėjantis internetas, bet ir didėjanti pajamų dalis, tenkanti interneto reklamai. 2012 m. pabaigoje 73 proc. šalies gyventojų namuose turėjo kompiuterius, o 95 proc. turimų namuose kompiuterių buvo prijungti prie interneto. Naudojančių internetą dalis pasiekė 71 proc. Lietuvos gyventojų, o didţioji dauguma auditorijos yra brandi – trečdalis jų internetu naudojasi daugiau nei 10 metų, daugiau nei pusė – 5–10 metų.

Svarbiausiems 2012 m. interneto pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje galima priskirti spartų mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiaus didėjimą, technologijų skvarbos augimą tarp vyresnių Lietuvos gyventojų, augančias audiovizualinio turinio apimtis ir vartojimą, didėjančią elektroninės komercijos paklausą.

Interneto naudotojų tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 1998 m., kiekvieną sezoninį ketvirtį tiesioginio interviu metodu apklausiant apie 1500 15–74 metų amţiaus respondentų. Šio tyrimo tikslas – nustatyti interneto naudotojų auditoriją, naudojimosi vietą ir veiklos ypatumus, besinaudojančių socialinių tinklų svetainėmis, elektronine prekyba, išmaniaisiais įrenginiais rodiklius, interneto naudojimo potencialą, besinaudojančių technologijomis sociodemografinį paveikslą.


Auga reguliarių interneto naudotojų skaičius

Vis daugiau Lietuvos gyventojų internetas tampa kasdiene medija – nuo 2011 m. kasdien besinaudojančių internetu skaičius paaugo 4 procentiniais punktais ir 2012 m. siekė 56 proc., o tai sudaro 81 proc. visų besinaudojančių internetu.

Interneto naudotojai pirmenybę teikia tradiciniams įrenginiams Lietuvoje pamaţu auga įrenginių, kuriuose prisijungiame prie interneto, įvairovė. 99 proc. interneto naudotojų 2012 metais prie interneto jungėsi stacionariajame arba nešiojamame kompiuteryje, o 25 proc. internetu naudojosi šiuose abiejuose įrenginiuose. Nors pagrindiniai įrenginiai lieka stacionarusis ir nešiojamasis kompiuteriai, beveik penktadalis – 18 proc. – internautų naršymui naudoja ir telefonus. Nors planšetiniais kompiuteriais 2012 metais naudojosi 2 proc. šalies gyventojų, šio įrenginio paklausa greitai auga.

23

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Daugėja vyresnių interneto naudotojų – 40–59 metų amţiaus Lietuvos gyventojai sudaro 41 proc. visų interneto naudotojų.

Besinaudojančių internetu dalis, kaip ir praėjusiais metais, daugiausia augo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Ţymiausiai išaugo 40–59 metų amţiaus interneto naudotojų dalis, per metus padidėjusi 6 procentiniais punktais ir 2012 m. sudariusi daugiau nei trečdalį interneto naudotojų. 2012 m. 50–59 metų amţiaus grupėje interneto naudojimas siekė 54 proc., 2011 m. šis rodiklis buvo 47 proc.

Nors kaime gyvenančių interneto naudotojų dalis per metus paaugo neţymiai – 2 procentiniais punktais, tarp pačių kaimo gyventojų interneto naudojimas nuo 2011 m. išaugo 10 procentinių punktų ir 2012 m. siekė 59 procentus. Šis pokytis gali būti susijęs su Vyriausybės vykdoma plačiajuosčio interneto prieigos didinimo programa ir edukacinių naudojimosi internetu programų taikymu.

24

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Visus interneto naršytojų poreikius galima suskirstyti į 4 sritis – bendravimą, pramogavimą, informacijos gavimą ir valdymą bei administravimą. 2012 m. tyrimo duomenimis, pagrindiniai Lietuvos naršytojų poreikiai apima informacijos paiešką ir bendravimą. Nors paslaugų įvairovė internete auga, plačiausiai naudojamomis ir universaliausiomis lieka naujienos, paieškos sistemų naudojimas ir el. paštas – jos populiariausios visose amţiaus grupėse.

Informaciją dauguma interneto naudotojų gauna naujienų formatu, besinaudodami paieškos sistemomis, skaitydami internetinius spaudos leidinius bei komentarus naujienų portaluose, forumuose, tinklaraščiuose. Unikalus ir specializuotas turinys interneto naudotojams taip pat svarbus ir tai rodo didelė tinklaraščių paklausa – bent kartą per mėnesį juos skaito 38 proc. internautų.

Pagrindinėmis bendravimo priemonėmis internete, kaip ir pernai, buvo elektroninis paštas ir greitojo susirašinėjimo ar vaizdo skambučių paslaugos (pvz., Skype, Google Talk). Trečiąja lieka tarp jaunimo populiariausia komunikacijos platforma – socialinių tinklų svetainės.

Audiovizualinio turinio paklausa tarp interneto naudotojų didelė: 66 proc. interneto naudotojų ţiūri vaizdo įrašus vaizdo portaluose, o 58 proc. internete klausosi muzikos, 42 proc. teigia besisiunčiantys filmus, TV laidas ar muziką, o 31 proc. ir 28 proc. atitinkamai internete ţiūri TV laidas bei jų įrašus ir klausosi radijo.

Daugumai interneto naudotojų svarbus finansų administravimas bei maršrutų, kelionių planavimas. Nepaisant didelio augimo, pirkimas internete 2012 metais buvo tarp maţiausiai naudojamų interneto paslaugų, kuria bent kartą per mėnesį naudojosi 17 proc. internautų.

Pagrindiniai internautų poreikiai – informacijos paieška ir bendravimas

Informacijos gavimas Pramogavimas

Informacijos apie prekes/paslaugas ieškojimas Asmeniniai pomėgiai, hobis

Ţinios, mokymasis Multimedija

Naujienos, sportas, orai Ţaidimai

Valdymas ir administravimas BendravimasPiniginės operacijos Socialiniai tinklai

Planavimas ir administravimas El. paštas

Pirkimas

25

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Socialinių tinklų svetainių auditorija Lietuvoje, pasiekusi 40 proc. šalies gyventojų dalį, nustojo augti. 2012 metais socialiniais tinklais naudojosi 40 proc. šalies gyventojų, sudarančių 59 proc. interneto naudotojų, 2011 m. šie rodikliai atitinkamai buvo 39 proc. ir 61 proc. Socialinių tinklų naudotojų dalies sumaţėjimą 2012 metais galėjo lemti padaugėjimas vyresnių interneto naudotojų, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais.

Populiariausiomis socialinės medijos platformomis išlieka Facebook.com, Youtube.com, One.lt ir Draugas.lt. Mikro tinklaraštis Twitter.com, socialinių tinklų sistema Google+ ir specializuota profesinių tinklų paslauga LinkedIn.com Lietuvoje lieka nišinės. Naujiena galima laikyti šiais metais išpopuliarėjusias dalijimosi vizualiniu turiniu platformas – Instagram ir Pinterest.

Nors didţiąją dalį socialinių tinklų auditorijos sudaro jaunimas, pamaţu susidomėjimas jais auga ir tarp vyresnių gyventojų bei kaime gyvenančių interneto naudotojų. 2012 metais vyresnių nei 30 metų socialinių tinklų naudotojų dalis nuo 2011 metų paaugo 3 procentiniais punktais ir sudarė 41 proc. Taip pat 3 procentiniais punktais padidėjo ir dalis kaimo gyventojų, besinaudojančių socialinių tinklų svetainėmis.

Socialinių tinklų auditorijos augimas sustojo

26

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, elektroninės komercijos plėtra buvo viena svarbiausių 2012 metų tendencijų. Didţiausius pokyčius šioje srityje skatino auganti išmaniųjų įrenginių skvarba, aktyvėjanti įmonių komunikacija socialinėje medijoje, kainų palyginimo paslaugų atsiradimas, vartotojų grįţtamasis ryšys socialiniuose tinkluose ar el. parduotuvėse.

Internete vartotojų balsas įgauna didelį svorį ir pranašumą pačių įmonių komunikacijos atţvilgiu – daugeliui pirkėjų rekomendacijos, atsiliepimai, reitingai ir produktų apţvalgos turi lemiamą svarbą. Paslaugų teikėjai ir gamintojai turėtų išnaudoti šį poreikį ir apie paslaugas vartotojams suteikti kuo daugiau svarbios informacijos, pavyzdţiui, apie vartotojų patirtį, konkurencinius privalumus ir prekybos vietas.

Pirkimo procesas nuo pirminės informacijos gavimo iki įsigijimo apima daugybę etapų. Dauguma internautų apie dominančias prekes ar paslaugas pirminės informacijos ieško paieškos sistemų pagalba. Todėl vienas iš paslaugų tiekėjų prioritetų turėtų būti raktinių ţodţių paieškos sistemose optimizavimas. Nors elektroniniu būdu bent kartą per mėnesį perka 17 proc. internautų, daugiau nei dvigubai tiek jų naršo elektroninėse parduotuvėse ten nieko neįsigydami. Pusė interneto naudotojų teigia prieš įsigydami prekių ar paslaugų pirmiausia jas ištyrinėja internete. 37 proc. internete lygina prekių kainas, 17 proc. lankosi kolektyvinio pirkimo svetainėse. Taigi el. prekybos paslaugų tiekėjai turėtų prisijaukinti elektroninį pirkėją skatindami teigiamą patirtį, pasitikėjimą bei suteikdami vartotojui visą reikiamą informaciją.

Informacijos paklausa apie prekes ir paslaugas auga

27

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Lietuvos internautai aktyviai skaito kitų vartotojų atsiliepimus apie prekes ir paslaugas internete. Kitų išsakyta nuomonė ar komentarai internete dėl pirkinio padeda apsispręsti 24 proc. vartotojų.

Daugiau nei trečdalis, arba 36 proc. potencialių pirkėjų internete įsitikinę, kad kitų ţmonių atsiliepimai yra patikimesni nei įmonių teikiama informacija apie savo produkciją. Kas trečias interneto naudotojas labiausiai pasitiki draugų išsakyta nuomone ar komentarais apie produktus bei prekės ţenklus. Nepaţįstamų ţmonių komentarais teigia pasitikintys 19 proc. interneto naudotojų.

Daugiausia mūsų šalies internautų domisi bei dalijasi patirtimi apie tokias paslaugų ar prekių kategorijas kaip filmai, muzika, kosmetika ir veido prieţiūros produktai, apranga, mobilieji telefonai. Komentarai apie padėvėtus automobilius, lyginant su kitomis kategorijomis, vartotojų apsisprendimui turi didelę įtaką, tačiau internete apie juos kalbančiųjų yra maţai.

Maţiausiai patirtimi besidalijančių vartotojų internete turi kreditinių kortelių, gyvūnų ėdalo, draudimo polisų, konditerijos gaminių, saldumynų ir uţkandţių, nealkoholinių gėrimų kategorijos bei bankų produktai – paskolos, einamosios sąskaitos ir kt.

„TNS LT“ atliktos pasaulinės studijos „Digital Life“ duomenimis, kitose šalyse vyrauja panašios tendencijos – vartotojų asmeninės patirties paklausa internete labai didelė. Jei lyginti su Vakarų šalimis, Lietuvoje prekių ir paslaugų gamintojai kol kas neišnaudoja visų komunikacijos galimybių skatinant prekinių ţenklų advokatavimą internete ir maţinant neigiamų atsiliepimų įtaką jų apsisprendimui. Tai ypač aktualu maisto, gėrimų, telekomunikacijų, bankų bei draudimo sektoriams.

28

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


El. prekyba

Didėjant elektroninių parduotuvių ir kolektyvinio pirkimo svetainių įvairovei, pirkimas internete pamaţu tampa Lietuvos gyventojų įpročiu – 2012 m. prekes ar paslaugas elektroniniu būdu kada nors pirko 43 proc. interneto naudotojų, tuo metu 2011 m. elektroninių pirkėjų buvo 7 proc. punktais maţiau. Tarp Lietuvos pirkėjų populiariausios el. parduotuvės 2012 metais buvo Bilietai.lt, Tiketa.lt ir Pigu.lt. Augo ir nelietuviškos el. parduotuvės Ebay.com populiarumas – 2012 m. metų pradţioje ja naudojosi 10 proc. el. pirkėjų, tuo metu paskutinį ketvirtį teigusių, kad pirko šioje svetainėje buvo 15 proc.

Kol kas pirkimo internete įpročiai mūsų šalyje dar tik formuojasi, o gyventojai internete daţniausiai perka nereguliariai. Tik kas dešimtas elektroninis pirkėjas internete perka bent kartą per savaitę, 17 proc. tai daro bent kartą per mėnesį. Didţioji dauguma perkančiųjų internete – 60 proc. – perka rečiau nei kartą per mėnesį.

Kas trečias perkantysis elektroninėje erdvėje perka bilietus į renginius, teatrą ar kiną. Drabuţius, batus ir aksesuarus internete renkasi 26 proc. pirkėjų. Į populiariausių prekių ir paslaugų internete trejetuką patenka ir lėktuvų bilietai, kuriuos įsigyja kas penktas vartotojas.

Rečiausiai mūsų šalies pirkėjai elektroninėje erdvėje renkasi interjero prekes, leidinių prenumeratą bei maistą. Tyrimo duomenimis, 2012 m. el. erdvėje labiausiai augo aprangos, sporto, laisvalaikio ar turizmo prekių bei mobiliųjų telefonų paklausa.

29

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Pirkimas internete populiariausias tarp 20–39 metų amţiaus gyventojų, jie sudaro daugumą, t. y. 58 proc. perkančiųjų internete. Per metus ţymiai išaugo vyriausių pirkėjų skaičius. 2012 metais 40 metų ir vyresni pirkėjai sudarė 7 proc. punktais daugiau – 45 proc.

Nors pagrindiniai pirkėjai yra didmiesčių gyventojai, pirkti tokiu būdu pamaţu įpranta ir maţųjų miestų, miestelių bei kaimų gyventojai (30 tūkst. gyv. ir maţiau). Per metus tokių pirkėjų dalis paaugo 6 procentiniais punktais ir sudarė 40 proc. visų pirkėjų internete.

30

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Mobilieji įrenginiai

Nors išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas maţesnis nei pasaulinis vidurkis, Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinka sparčiai bręsta. Pasaulinės studijos “Mobile Life“ duomenimis, didţiausia išmaniųjų telefonų skvarba 2012 m. pasiţymėjo išsivysčiusios Azijos, šiaurinės Afrikos regionų ir Skandinavijos šalys. Absoliuti dauguma gyventojų šį įrenginį naudoja Saudo Arabijos Karalystėje, Singapūre, Hong Konge, JAE, Pietų Korėjoje, Norvegijoje bei Švedijoje.

Planšetinių kompiuterių naudojimu Lietuvos gyventojai neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 metais šiais įrenginiais naudojosi vidutiniškai 5 proc. gyventojų. Didţiausi šio įrenginio naudojimo rodikliai buvo išsivysčiusiose Azijos šalyse bei Šiaurės Amerikoje, kur planšetes atitinkamai naudojo 13 proc. ir 12 proc. gyventojų.

Planšetiniai kompiuteriai pamaţu skinasi kelią Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinkoje – 2012 m. pabaigoje šį įrenginį naudojančių skaičius buvo dvigubai didesnis nei metų pradţioje – 8 proc. gyventojų. Tyrimo duomenimis, šiemet didţiausią šio įrenginio naudotojų dalį – 38 proc. – sudarė

darbingo amţiaus jaunimas nuo 20 iki 29 metų. Kiek maţiau, t.y. 25 proc., sudarė 15–19 metų amţiaus jaunuoliai.

2012 metų tyrimo duomenimis, metų pradţioje Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi 19 proc. gyventojų, o paskutinį metų ketvirtį šis skaičius išaugo 6 procentiniais punktais. Nors išmanieji telefonai prieš kurį laiką buvo prabangos prekė, šiuo metu jais naudojasi kas antras studentas ir moksleivis.

Išmaniuosius telefonus turintys mūsų šalies gyventojai juos daugiausiai naudoja skambinimui, trumposioms teksto ţinutėms siųsti, muzikai klausyti, naujienoms internete skaityti, socialinių tinklų svetainėms ir elektroniniam paštui pasiekti.

Analizuojant visus išmaniųjų telefonų naudotojus pagal amţių, matyti, kad jaunesnių ir vyresnių gyventojų išmaniųjų telefonų naudojimas skiriasi. Jaunesni išnaudoja daugiau išmaniųjų telefonų funkcijų, tarp kurių dominuoja pramoginio pobūdţio funkcijos. Kuomet vyresnio amţiaus ţmonės išmaniuosius telefonus be skambinimo ir trumpųjų ţinučių dar naudoja el. pašto paslaugoms, naujienoms ar informacijos paieškai.

Beveik trečdalis, t.y., 31 proc., šalies gyventojų teigia besinaudojantys internetu mobiliuose įrenginiuose. 64 proc. jų šia technologija naudojasi reguliariai – bent 2-3 kartus per savaitę.

.

31

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Svarbiausi Lietuvos mobiliųjų naršytojų poreikiai susiję su informacijos paieška, bendravimu ir naujienų gavimu. Absoliuti dauguma prisijungiančių prie interneto mobiliuose įrenginiuose ieško informacijos ir naudojasi elektroniniu paštu. Beveik 40 proc. jų teigia daţniausiai prisijungiantys prie socialinių tinklų ir skaitantys naujienas.

Maţiausiai tarp mobiliųjų internautų paklausios su finansinėmis operacijomis susijusios veiklos –el. bankininkystė ar el. parduotuvių paslaugos.

Tyrimo duomenimis, 2012 m. iš visų uţsiėmimų mobiliajame internete sparčiausiai augo vaizdo turinio vartojimas – metų pradţioje teigusių, kad ţiūrėjo vaizdo įrašus elektroninėje erdvėje buvo 13 proc., kuomet rudenį ši dalis išaugo iki 23 proc. Šiam pokyčiui įtakos turėjo padidėjusi išmaniųjų įrenginių skvarba.

Vertinant skirtingo amţiaus mobiliųjų naršytojų įpročius, matyti, kad jauniausiems, t.y. 15-19 amţiaus tyrimo dalyviams, svarbiausias bendravimo socialiniuose tinkluose. Tarp vyresnių, nuo 20 iki 39 metų amţiaus populiariausias el. paštas. Didţiausiu elektroninės bankininkystės paslaugų mobiliajame įrenginyje naudojimusi išsiskiria 20-29 metų amţiaus naršytojai.

32

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Jauniausių interneto mobiliuosiuose įrenginiuose naudotojų dalis kito ţymiausiai: 15–19 metų mobiliųjų naršytojų dalis sumaţėjo 8 procentiniais punktais, o 20–29 metų amţiaus jaunimo dalis ūgtelėjo 4 procentiniais punktais. Neţymiai – 3 procentiniais punktais – padidėjo 40–59 metų naršytojų dalis.

Tarp besinaudojančių internetu mobiliuose įrenginiuose dominuoja miestų gyventojai. Kaimo vietovėse gyvenantys mobilieji naršytojai sudaro maţiausią, t. y. 19 proc. dalį.

33

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Interneto auditorijos segmentai

Remdamiesi tarptautine TNS metodika, atlikome interneto naudotojų segmentaciją. Atliekant šią studiją pagal tai, ką ir kaip daţnai internautai veikia elektroninėje erdvėje buvo nustatyta, kad 45 proc. interneto naudotojų yra aktyvūs ir atviri naujai patirčiai. Absoliuti dauguma jų internetu naudojasi kasdien. Jie paţengę interneto naudotojai tiek daţno naudojimosi, tiek pasirenkamų veiklų gausos prasme. Naudodamiesi internetu jie jaučiasi saugiai, moka atsirinkti turinį, stengiasi išnaudoti visas galimybes. Ši internautų dalis skaitmeninę erdvę sieja su daugeliu gyvenimo sričių: bendravimu, vartojimu, savišvieta, mokslu, darbu, pramogomis. Dalis jų aktyviai komentuoja turinį, dalijasi atsiliepimais ir nuorodomis.

Likusi interneto naudotojų dalis pasiţymi maţesniu aktyvumu. Jie retai bendrauja ir perka elektroniniu būdu, vengia eksperimentuoti, saugo savo privatumą, apsiriboja maţesniu veiklų internete spektru. Virtualios erdvės jie daţniausiai nesieja su laisvalaikiu, čia jie nesijaučia saugūs. Jiems būdingas rutininis elgesys.

Taigi šias grupes – aktyvius ir nuosaikius interneto naudotojus – pagal veiklos pobūdį ir daţnumą suskirstėme į 6 segmentus. Aktyviųjų grupė skirstoma į tinklaţmogius, socialiuosius, tikslinguosius, pradedančiuosius, o nuosaikiųjų – į inertiškuosius ir konservatyviuosius.

Tinklažmogiai yra interneto pionieriai. Didelę gyvenimo dalį praleidţia internete, čia leidţia laisvalaikį, bendrauja, tvarko kasdienius reikalus. Jie mėgsta reikšti nuomonę ir būti išgirsti, todėl daţniau nei kiti dalinasi rekomendacijomis, kuria naujienų, interesų grupes socialinių tinklų svetainėse, dalijasi įvairia informacija, komentuoja įvairius socialinio gyvenimo įvykius. Iš kitų segmentų išsiskiria tuo, kad aktyviai prisideda kuriant interneto turinį.

Socialieji yra socialinio tinklo audėjai, naudojasi internetu tam, kad bendrautų, dalytųsi ir praneštų apie savo gyvenimą. Internetas jiems leidţia pasiekti ţmones, kurių daţnai negali pasiekti dėl laiko stokos, atstumo ar kitų prieţasčių. Socialinių tinklų svetainėse aktyviau nei kiti jungiasi prie naujienų grupių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad internetinėje erdvėje aktyviausiai dalinasi įvairaus pobūdţio informacija – nuorodomis, muzika, nuotraukomis, vaizdo medţiaga, klausosi muzikos.

Tikslingieji naudojasi internetu tam, kad pasilengvintų gyvenimą, sutaupytų laiko, bet lyginant su tinklaţmogiais ir socialiaisiais vis dar maţai bendrauja virtualiai. Internetu daţniausiai naudojasi kasdien, stengiasi išnaudoti visas galimybes ir funkcijas, kurios paspartina, pvz., finansinių reikalų tvarkymą, informacijos paiešką (pvz., RSS, el. bankininkystė, pirkimas ir pan.). Internete perka daţnai. Rečiau nei tinklaţmogiai ar socialieji naudojasi internetu mobiliajame telefone. Internete visuomet tvarko finansinius reikalus (el. bankininkystė, deklaravimas), naudoja el.

paštą, skaito naujienas, ieško informacijos.

Pradedantieji labiausiai linkę į pramogas, neakcentuoja funkcionalumo. Daţnai naudojasi vaizdo ir muzikos svetainėmis ir komentuoja turinį internete. Po socialiųjų jie antrieji daţniausiai besinaudojantys socialinių tinklų svetainėmis, o paţinčių svetainės šiame segmente populiaresnės nei kituose. Jie yra mobilūs interneto naudotojai, nes nemaţa dalis jų internetu naudojasi ne tik mobiliuosiuose įrenginiuose, bet ir mokymosi įstaigose, svečiuose, viešose interneto naudojimo vietose. Beveik nesinaudoja su finansais susijusiomis operacijomis ir retai perka internete.

Inertiškieji naudojasi internetu inertiškai, tačiau pakankamai daţnai. Daţniausiai jau išbandytais ir patikrintais dalykais internete naudojasi epizodiškai, chaotiškai ir nereguliariai, tik tuomet, kai reikia. Jo nesieja nei su laisvalaikiu, nei su bendravimu, nei su pirkimu. Nors internetas nėra jų kasdienis palydovas, jie pripaţįsta, kad tai padeda sutaupyti laiko ir daugeliu atvejų yra gera alternatyva. Labiausiai reikalingos veiklos – naujienos, el. paštas, el. bankininkystė, ţinių plėtimas ar informacijos paieška.

Konservatyvieji – pradedantieji, nepatyrę internautai. Jie pasiţymi maţiausiu aktyvumu. Daţniausiai naudojasi tik tuo, kuo jau moka, nemėgsta eksperimentuoti ar išbandyti naujovių. Besinaudodami internetu pasitelkia pagrindinius įgūdţius, ţinias ir jų nesistengia tobulinti. Iš kitų segmentų išsiskiria tuo, kad niekuomet nesinaudoja veikla, susijusias su finansinėmis operacijomis, todėl pirkimas internete jiems – iššūkis.

34

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


„TNSMetrix™” sistema skirta matuoti interneto svetainių auditoriją, duomenis renkant į tinklalapius įterptų matavimo kodų pagalba.

Sistemos kūrimo tikslas buvo pasiūlyti profesionalias, geros kokybės ir patikimas interneto svetainių lankomumo matavimo paslaugas.

„TNS LT“ kartu su vokiečių kompanija Spring GmbH & Co interneto rinkai siūlo 4 produktus: WebScores, VidScores, AdScores, MobiScores.

WebScores leidţia išmatuoti svetainės lankytojų elgseną internete. Tyrimo ataskaitose generuojama statistika apie perţiūrėtų puslapių skaičių, dienos, savaitės ir mėnesio unikalius bei grįţtančius lankytojus, sesijas, praleistą laiką, pateikiami duomenys apie puslapius, kuriais pradėta ir baigta naršyti, paieškos sistemas, per kurias lankytojas atėjo į tinklalapį, raktinius paieškos ţodţius, frazes ir pan.

VidScores leidţia kiekybiškai įvertinti audio ir video turinio ţiūrėjimą/ klausymą internete.

AdScores tyrimas išmatuoja reklaminių banerių rezultatus ir pateikia pagrindinius rodiklius: reklamos parodymus svetainėje (OTS), reklamos perţiūras, reklamos perţiūrų konversiją – pamačiusių ir perţiūrėjusių santykį.

„TNS Metrix™“ ataskaitos pavyzdys

„TNSMetrix™“ suteikia interneto svetainei galimybę pristatyti savo rezultatus nepriklausomų ekspertų patikrinta forma, t. y. įvertinta trečiosios šalies, tiesiogiai nedalyvaujančios interneto reklamos rinkoje. Būtent todėl, „TNSMetrix™“

pagalba gauti svetainės lankomumo rezultatai yra objektyvūs ir neabejotinai patrauklūs reklamdaviams.

MobiScores – tai sprendimas, skirtas interneto auditorijų matavimui mobiliose platformose, pvz., išmaniuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose.

Kiekvieną savaitę svetainėje www.tns.lt publikuojama „TNSMetrix™“ savaitės unikalių lankytojų statistika: http://www.tns.lt/lt/top/paslaugos/ziniasklaidos-auditoriju-tyrimai/tns-metrix%E2%84%A2/.

Šis tyrimas aprobuotas IAB (Interaktyvios reklamos biuras), jis remiasi ESOMAR (Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos) nuostatais.

„TNSMetrix™“ – tinklalapių auditorijos matavimo tyrimas (site-centric)

35

http://www.tns.lt/lt/top/paslaugos/ziniasklaidos-auditoriju-tyrimai/tns-metrix%E2%84%A2/







©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

„TNS Atlas™“ Vartotojų tyrimas „TNS Atlas™“ Lietuvoje atliekamas nuo 2007 m. „TNS Atlas™“ tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie ţmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimas atliekamas kartą per metus – pavasarį (vasario–balandţio mėn.), tuo metu apklausiama apie 1800 15–74 metų amţiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 100 produktų grupių ir 1000 prekės ţenklų vartojimą, ţinomumą, teikiamą prioritetą. Klausimai apima respondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų poţiūrį į reklamą ţiniasklaidoje, laisvalaikį, taip pat TV kanalų bei radijo stočių ţinomumą bei tai, kaip daţnai juos ţiūri, klauso.

Kiekvieno produkto ar prekės ţenklo vartojimą, ţinomumą, teikiamą prioritetą galima analizuoti pagal respondentų socialines ir demografines charakteristikas.


„TNS Atlas™“ analizės galimybės

1. Automatiškai generuojami grafinės analizės moduliai Market Map yra skirtas kasdienio, plataus vartojimo produktų (gėrimų ir maisto produktų, asmeninės higienos prekių, nereceptinių vaistų, buitinės chemijos produktų, kačių ir šunų maisto ir kt.) analizei.

Communication Map nurodo ilgalaikio naudojimo prekių ir paslaugų (automobilių, ilgalaikio naudojimo prietaisų, buitinės elektronikos, bankų, draudimo, telekomunikacijos bendrovių ir kt.) ţinomumą, teikiamą prioritetą, šiuo metu respondentų naudojamus prekės ţenklus.

Target Map yra skirtas prekybos centrų ir parduotuvių (prekybos centrų, drabuţių ir batų parduotuvių, vaistinių, prekybos ir pramogų centrų, degalinių ir kt.) lankomumo analizei.

19 – Teikia pirmenybę

Coca-Cola Market Map

29 – Neutralūs

21 – Nesirinktų kitą kartą

15 – Nebandė

69 - Bandė

36

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

2. Jungtiniai duomenys su kitais tyrimais „TNS Atlas™“ duomenys yra jungiami su Nacionalinio skaitytojų tyrimo bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimo duomenimis. Tai leidţia nustatyti produkto ar prekės ţenklo vartotojų skaitymo bei interneto naudojimo įpročius ir atvirkščiai – suţinoti tiriamų leidinių skaitytojų, interneto naršytojų vartojimo įpročius. Vienas iš pavyzdţių galėtų būti išmaniųjų telefonų naudotojų (besinaudojusių išmaniuoju telefonu per paskutinius 6 mėn.) poţiūris į įvairią reklamą ir informacijos šaltinius.


3. Vartotojo paveikslas - Consumer CV „TNS Atlas™“ tyrimo duomenų pagrindu buvo sukurtas unikalus Lietuvos vartotojo aprašymas – Consumer CV. Jo pagrindas – vartotojų rinkos segmentacija, grindţiama šešių skirtingų segmentų vertybinėmis orientacijomis bei vartojimo ypatumais. Apie kiekvieną segmentą pateikiama tokia informacija: • segmento dydis visoje populiacijoje (proc.) bei segmento turimų pinigų dalies dydis vartojimo rinkoje; • segmento socialinės ir demografinės charakteristikos, lyginant su visos populiacijos vidurkiu; • segmento mąstymo būdo aprašymas (poţiūris į prekių ţenklus, naujoves, madą, reklamą); • gyvenimo būdas; • laisvalaikio pomėgiai; • pirkimo įpročiai; • pirkimo vieta ir prekių grupių pasirinkimas (maistas, buitinės prekės); • informacija apie medijų kanalų pasirinkimą.

37

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Consumer CV segmentai Rizikuojantieji – tai jaunimas iki 30 metų, kuris į visas naujoves reaguoja su entuziazmu ir noru pabandyti ką nors naujo, tačiau pasiţymi nepastovumu. Šio segmento atstovai mėgsta apsipirkinėti ir tarpusavyje aptarinėti prekių ţenklus, dalytis patarimais ir klausinėti. Jie entuziastingai prisideda prie atsakingų vartojimo kampanijų, renkasi aplinkai nekenksmingas prekes ir socialiai atsakingų įmonių gaminius. Daugiau nei kiti naudojasi ţiniasklaidos priemonėmis, ypač įsitraukę į internetą. Siekėjai – vyresni uţ rizikuojančius, materialiai apsirūpinę ir karjerą padarę asmenys, kurie jaučiasi esą padėties šeimininkai ir iš anksto apgalvoja savo sprendimus. Kad būtų tikri dėl savo pasirinkimo, siekėjai pirmenybę teikia pripaţintiems ir garsiems prekių ţenklams. Jie pasiruošę uţ kokybiškus, natūralius, ekologiškus produktus mokėti daugiau. Jie labai aktyvūs visų medijų vartotojai – ţiūri didţiuosius TV kanalus, skaito didţiuosius dienraščius, verslo ir paţintinius ţurnalus, renkasi roko ir alternatyvią muziką transliuojančias radijo stotis.


Pragmatikai – tai 20–39 metų vartotojai, daţniau vyrai, siekiantys tvirtai stovėti ant ţemės ir pasitikėti savimi. Kaip vartotojai, pragmatikai pirmenybę teikia ţinomoms prekėms, tačiau nėra geri prekių ţenklų ţinovai. Jie nepasiruošę daugiau mokėti nei uţ kokybiškas, nei uţ atsakingo vartojimo prekes ir renkasi tai, kas pigiau. Šio segmento vartotojai yra aktyvūs interneto vartotojai, tačiau čia apsiriboja labai siaura veikla.

Konservatyvieji – iš aktyvaus darbo pasitraukę pensinio amţiaus kaimo gyventojai. Kaip vartotojai, jie gana inertiški, nes laikosi nusistovėjusių įpročių. Pasyviai domisi prekių ţenklais, tačiau pagrindinis pasirinkimo kriterijus lieka ţemesnė kaina. Iš medijos kanalų daţniausiai renkasi televiziją, lietuvišką muziką transliuojančias radijo stotis.

Stabilieji – vidutinio ir vyresnio amţiaus, daţniau moterys su vidutinėmis šeimos pajamomis, kurios siekia stabilumo. Pirmenybę teikia jau išbandytiems, tradiciniams, savo šalyje pagamintiems produktams. Taip pat stengiasi pirkti prekes, geriausiai atitinkančias kainos ir kokybės santykį. Tradicinės medijos vartotojai – skaito knygas ir spaudą, seka ţinias. Internetu naudojasi vidutiniškai aktyviai.

Atradėjai – nuo 30 metų amţiaus, daţniau moterys, su aukštuoju išsilavinimu, didmiesčių gyventojai. Tai raktinis vartotojų segmentas. Atradėjai – aktyvūs vartotojai, taip pat ir kultūros, todėl kiti juos vertina kaip nuomonės lyderius. Palaiko socialiai atsakingas iniciatyvas. Yra pasiryţę mokėti daugiau uţ kokybę, sveikesnį produktą, skaidrią ir sąţiningą prekybą, modernumą. Iš ţiniasklaidos kanalų daugiausia naudojasi internetu, vertina spaudą.

38

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

„TNS Atlas™“ duomenys rodo, kad daugiausia ekologiškų prekių perka bei sutinka uţ jas mokėti didesnę kainą atradėjais vadinamas vartotojų segmentas – tai aukštesnių pajamų, vyresnės nei 30 metų amţiaus didmiesčių gyventojos. Tačiau labiausiai prijaučia atsakingam ir ekologiškam gyvenimo būdui kitas vartotojų segmentas – siekėjai, arba materialiai apsirūpinę ir iš anksto ţinantys ko nori karjeristai. Tuo metu abejingiausi ekologiškų prekių vartojimui vadinamieji konservatyvieji vartotojai – pensinio amţiaus kaimo gyventojai. Ekologiškus produktus perka beveik kas antras Lietuvos vartotojas. Įsigyti ekologiškus produktus daugiausia suinteresuoti atradėjai (55 proc.), rizikuojantieji (52 proc.) ir siekėjai (51 proc.). Ekologiškų produktų neperka maţdaug 7 iš 10 konservatyviųjų vartotojų (73 proc.) ir 6 iš 10 – iš pragmatikų (61 proc.). Beveik pusė, arba 45 proc. visų vartotojų sutinka, kad uţ natūralius maisto produktus verta mokėti didelę kainą. Tam daugiausia pritaria atradėjai – 61 proc., rizikuojantieji – 53 proc. ir stabilieji – 52 proc.

Vertinant gyvenimo būdo ekologiškumą, net 46 proc. visų vartotojų nerimą kelia tarša ir transporto priemonių spūstys. Tai ypač aktualu daugiau nei dviem trečdaliams, arba 72 proc. siekėjų. Taip pat tuo rūpinasi daugiau nei pusė stabiliųjų – 59 proc. ir atradėjų – 51 proc. Šie trys segmentai taip pat gan aktyviai rūšiuoja šiukšles – atitinkamai 57 proc., 52 proc. ir 46 proc. iš kiekvieno segmento. Daugiau nei pusė siekėjų (59 proc.) pasirengę kompromisams ir gali keisti savo gyvenimo būdą į palankesnį aplinkai. Taip pat prie to prisidėtų rizikuojantieji (56 proc.) ir atradėjai (55 proc.).

Maţiausią susidomėjimą ekologija – nuo maisto produktų pirkimo iki nerimo dėl aplinkos bei gyvenimo būdo – demonstruoja konservatyvieji vartotojai, kurių pagrindą sudaro pensinio amţiaus asmenys. Nuo jų maţai atsilieka pragmatikai, suinteresuoti kuo maţesne kaina ir nesidomintys ekologijos idėjomis.


39

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Media Day Media Day – išskirtinis tyrimas, leidţiantis palyginti 10-ies medijų (TV , radijas, internetas, dienraščiai, savaitraščiai, mėnraščiai, DVD ir video, tele ir video ţaidimai, muzikos įrašai, knygų skaitymas) vartojimą, remiantis vienodais įvertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos gyventojų ţiniasklaidos vartojimo ypatumus paros bėgyje bei informaciją apie dienotvarkę.

Media Day suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų medijų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekviena iš jų paros bėgyje, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant keliomis medijomis (angl. multitasking), bei jų vartotojų persidengimą.

Tyrimo duomenys parodė, kad vidutiniškai per parą 98,7 proc. Lietuvos gyventojų susiduria bent su vienu medijų kanalu. Vidutiniškai vienas gyventojas kiekvieną dieną susiduria su 3,5 informavimo ir laisvalaikio medijų priemonėmis.

Daugiausiai, medijų priemonių per parą naudoja 15-29 m. amţiaus asmenys. Taip pat aktyviau medijų priemones pasitelkia aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys bei didţiųjų miestų gyventojai. Su maţiausiai kanalų susiduria gyventojai nuo 50 metų amţiaus. Populiariausios medijos tarp visų lietuvių yra TV, radijas ir internetas.

Naudodamiesi keletu medijos kanalų vienu metu (angl. multitasking) Lietuvos gyventojai vidutiniškai praleidţia daugiau nei valandą, t. y. 74 min., per parą. Ilgiausiai – 2 val. 09 min. per parą – vienu metu keliomis medijų priemonėmis naudojasi 20-29 m. gyventojai. Maţiausiai laiko – 43 minutes – prie skirtingų medijų kanalų praleidţia 60-74 metų ţmonės. Ilgiausiai vienu metu naudojamasi TV ir internetu – vidutiniškai 19 min. per parą.

Tyrimo duomenys parodė, kad daugiausia laiko, t. y. beveik 7 val. , medijų kanalams mes skiriame namuose, darbe – 39 min., automobilyje – 10 min. Tuo metu mokymosi įstaigose ir visuomeniniame transporte medijoms lietuviai skiria maţiausiai, atitinkamai 5 ir 2 min. savo laiko.


40

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Lietuvos gyventojus informacija medijų kanalais daţniausiai pasiekia vakarais. Daugiausiai – 83 proc. gyventojų – medijomis naudojasi tarp 21 ir 22 val.

Darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. daugiausia Lietuvos gyventojų dėmesio sulaukia radijas. Nuo 16 val. televizija perima pirmąją poziciją ir išlaiko ją visą likusį vakarą. Tuo metu internetu mūsų gyventojai naudojasi pakankamai tolygiai visos darbo dienos metu ir nuo 18 val. nurungia radiją.

Savaitgaliais skirtingai nei darbo dienomis jau nuo 9 val. ryto televizija tampa labiausiai vartojama medija ir išlieka šioje pozicijoje visą likusią dieną. Radijo savaitgaliais klausomasi nuo 9 iki 14 val., vėliau jį keičia internetas

Muzikos klausymuisi ir knygų skaitymui Lietuvos gyventojai skiria apie 24 minutes per parą, dienraščių skaitymui – 16 min., savaitraščių – 13 minučių. Apie 8-10 minučių praleidţiama skaitant mėnesinius leidinius, ţaidţiant TV ir vaizdo ţaidimus, tiek pat – ţiūrint DVD ar video filmus.

Įdomu tai, kad apie 70 proc. laiko, skiriamo medijoms, Lietuvos gyventojai praleidţia sutelkę dėmesį, 30 proc. – jų kanalus pasitelkia tik kaip foną. Labiausiai susitelkę lietuviai būna skaitydami knygas (87 proc.), naudodamiesi internetu (83 proc.) ar ţaisdami televizijos bei vaizdo ţaidimus (82 proc.). Daţniausiai kaip fonas naudojami radijas bei muzikos įrašai – atitinkamai 69 proc. radijui ir 56 proc. muzikai skiriamo laiko patenka būtent į šią kategoriją.


41

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Semiometrie™


„TNS LT” 2005 metų rudenį atliko pirmąjį „Semiometrie™“ tyrimą. Nuo 2006 metų šis tyrimas atliekamas nuolat, vieną kartą per metus (pavasarį – vasario, kovo, balandţio mėnesiais). Apklausiama ne maţiau nei 1000 15–74 metų Lietuvos gyventojų.

Pagrindinė šio tyrimo uţduotis – vartotojų segmentacija pagal psichografines charakteristikas. Unikalaus „Semiometrie™“ matavimo įrankio – 210 ţodţių rinkinio – dėka galime perţengti stereotipinius, įvaizdţio atsakymus, vartotojų klišes ir identifikuoti pasąmonines jų asociacijas. „Semiometrie™“ pagalba galime parodyti, kokie ţmonės yra, ko jie nori iš tikrųjų, o ne kokie jie nori atrodyti.

210 ţodţių rinkinį po išsamių kokybinių studijų sudarė prancūzų sociologas Jean-François Steiner, remdamasis idėja, kad turėtų egzistuoti bendra visiems ţmonėms prasmių visuma, tokia pati kaip baigtinė ir išmatuojama spalvų ar garsų visuma. Ţmonės, dalyvaujantys tyrime, prašomi įvertinti, kiek kiekvienas iš šio rinkinio ţodţių jai ar jam yra malonus ar nemalonus ir taip nesąmoningai, per kylančias asociacijas, ţmogus nusako savo vertybes bei moralines nuostatas.

Taigi ţodţiai yra raktai į tam tikras vertybes. Pagal koreliacijas ţodţiai sudėliojami pagrindinėse vertybinėse ašyse: Malonumas–Pareiga, Bendruomenė–Autonomija.

Ţodţiai priskiriami vertybinėms grupėms ir pagal tai, kokios vertybinės grupės ţodţiai dominuoja kaip patrauklūs ir ne, tikslinių auditorijų ţemėlapiuose mes galime kalbėti apie šių auditorijų vertybinį paveikslą.

„Semiometrie™“ dėka galime ne tik aprašyti dominančias tikslines grupes, bet ir palyginti skirtingas auditorijas vieną su kita: atskleisti, kur sutampa ir kuo skiriasi jų vertybiniai profiliai.

Tyrimo rezultatai, jungiami su „TNS Atlas“, Nacionaliniu skaitytojų bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimų duomenimis, leidţia matyti vertybinį Lietuvos vartotojų paveikslą bei skirtingų produktų vartotojų, TV kanalų ţiūrėtojų, radijo stočių klausytojų, spaudos leidinių skaitytojų, interneto svetainių lankytojų profilius.

„Semiometrie™” padės:

• išsiaiškinti tikslinės grupės psichografines charakteristikas;

• nustatyti išsiskiriančias pasirinktos grupės vertybes ir moralines nuostatas;

• nustatyti tikslinių grupių suderinamumą/nesuderinamumą;

• pozicionuojant prekės ţenklą (prekės ţenklo įvedimas, keitimas, portfolio valdymas, pan.);

• planuojant reklamą ţiniasklaidoje (konkretūs leidiniai, TV programos, portalai, radijo stotys),

• rėmimo tyrimuose (renginių tipai, partneriai);

• reklamos tyrimuose (informacija komunikacijos strategijai, tinkamos „ţvaigţdės” prekės vardo reklamai, pretestai);

• testuojant pavadinimą, pakuotes;

• tikslinių grupių tyrimuose (potencialių auditorijų paieška);

• tiesioginiame marketinge.

42

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Semiometrinis dviejų tikslinių grupių ţodţių ţemėlapis

BENDRUOMENĖ

AUTONOMIJA

PA

REIG

A

MA

LO

NU

MA

I

Yra pasirengę keisti savo gyvenimo būdą į palankesnį aplinkai

Bendri zodziai Mano, kad ţmonės per daug nerimauja dėl aplinkos

43

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

• Kovingai nusiteikę, maištaujantys • Nemėgsta svajoti • Ţodţiai „Dievas“, „Šventas,, „Amţinas“

sukelia nemalonius jausmus • Socialumas pasireiškia per humorą

• Socialumas paremtas pasitikėjimu tarp ţmonių, buvimu drauge, rūpinimusi kitais

• Orientacija į idealistines vertybes, ieškant būdų sugyventi su gamta

• Tačiau tuo pačiu pakankamai racionalūs, pragmatiški, remiasi logika

• Agresija jiems svetima, ţodţiai „Kareivis“, „Šarvai“ sukelia nemalonius jausmus

Semiometrie™ dėka galime pamatyti esminius dviejų tikslinių grupių skirtumus kiekvienoje iš 14 pagrindinių vertybių grupių

Tikslinės grupės apibūdinimui vertybinėse grupėse naudojama indeksų sistema:

+ = 2 aukštai įvertinti ţodţiai + + = 3 aukštai įvertinti ţodţiai + + + = 4+ aukštai įvertinti ţodţiai

- = 2 ţemai įvertinti ţodţiai - - = 3 ţemai įvertinti ţodţiai - - - = 4+ ţemai įvertinti ţodţiai

Mano, kad ţmonės per daug nerimauja

dėl aplinkos

Yra pasirengę keisti savo gyvenimo būdą į

palankesnį aplinkai

ŠEIMA +++

SOCIALINIS +++

RELIGINIS -- +++

MATERIALISTINIS

SVAJOTOJAS -- +++

TROŠKIMAI +++

NUOTYKIAI +

KULTŪRINIS +++

RACIONALUS +++

KRITIKA +

DOMINAVIMAS

KOVOTOJAS + -

SĄŢINĖ +

TRADICINIS ++

44

©TNS 2012

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Pasiekimas (Reach) Televizijos: ţmonių, ţiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę per

pasirinktą periodą (savaitę, mėnesį, metus), skaičius tūkstančiais arba procentais.

Radijo: ţmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių per pasirinktą periodą (savaitę, mėnesį, metus), skaičius tūkstančiais arba procentais.

Dienos pasiekimas (Daily Reach) Televizijos: ţmonių, ţiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę per dieną,

skaičius tūkstančiais arba procentais. Radijo: ţmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių per

dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais.

Auditorijos struktūra (Share) Televizijos: Viso ţiūrėto laiko dalis, tenkanti konkrečiam kanalui. Radijo: Viso klausyto laiko dalis, tenkanti konkrečiai radijo stočiai.

Vidutinė auditorija (reitingas) Televizijos: TV programos ar laiko intervalo vidutinė auditorija procentais. Radijo: radijo laidos ar laiko intervalo vidutinė auditorija procentais. Spaudos: vidutinė vieno leidinio numerio auditorija procentais.

Bendra skaitytojų auditorija Spaudoje: ţmonių, skaičiusių ar varčiusių bent vieną leidinio numerį (dienraščius - per dvi savaites, savaitraščius - per šešias savaites, mėnraščius – per šešis mėnesius) procentas.

GROSS Ţiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos pagal oficialius kainininkus. Duomenys pateikiami neskaičiuojant nuolaidų, remiamos reklamos, barteriniais ţiniasklaidos priemonių tarpusavio mainais uţsakytos reklamos bei ţiniasklaidos savireklamos.

NET Realios žiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos atmetus vidutinės apimties

nuolaidas ir agentūrų nuolaidas. Žiniasklaidos kanalų NET pajamų duomenys apima visą

reklamos rinką.

CPT (cost per thousand) Lyginamoji tūkstančio ţmonių pasiekimo kaina, paskaičiuota konkrečiam reklamos vienetui (pvz. 30 sek. TV reklaminiam klipui).

CPC (cost per capita) Vienam šalies gyventojui skiriamos reklamos išlaidos (NET).

GRP (Gross Rating Point) Suminė vidutinė auditorija (reitingų suma).

TRP (Target Rating Point) Tikslinės grupės suminė vidutinė auditorija (tikslinės grupės reitingų suma).

Unikalūs lankytojai (unique visitors) Tam tikru laikotarpiu apsilankiusiųjų tinklalapyje skaičius.

Komunikacijos efektyvumo indeksas Išvestinis dydis, nusakantis tam tikro periodo tiriamo objekto komunikacijos vertę atsiţvelgiant į objekto paminėjimų skaičių, reikšmingumo faktorius (vieta šaltinyje, paminėjimus antraštėse, paminėjimų gausumą, vaidmenį pranešime, vaizdinę informaciją, atstovų komentarus) ţiniasklaidos šaltinių, kuriuose buvo minimas objektas, vidutinės auditorijos rodiklius bei toną.

Pasiektas kontaktų skaičius Skaičius ţmonių, galėjusių matyti/girdėti pranešimus, kuriuose buvo minimas tiriamas objektas.

Occurrencies Banerinės reklamos kiekis, tai yra kartai, kiek reklama buvo uţfiksuota automatinės Evaliant™ monitoringo sistemos.

Trumpas leidinyje naudojamų terminų ţodynėlis

45

Documents

Ziniasklaidos tyrimu apzvalga 2012