XX a. Vakaru poezijospluoštas

Ar ne paslaptingai jau keliolika metu skambejo kai kuriu kri-tiku straipsniuose, sakysim, tokie vardai, kaip T. S. Eliotas, G. Apo-lineras, Sent-Džonas Persas, Dilanas Tomas, St. George, R. M. Ril-ke, Dž. Ungaretis, Oh. R. Chimenesas, R. Albertis ir kt., kuriu nevien9 kurinio nebuvo išversta i lietuviu kalba? Šiuo metu, išejusmargam XX a. poezijos pluoštui (XX a. VAKARU POETAI. Su-dare Vilniaus V. Kapsuko universiteto užsienio literaturos kated-ros destytojai. "Vaga", Vilnius, 1969, 308 p.), kur, be šiu vardu, su-tinkame ir kitus ne mažiau garsius poetus, "paslapties šydas" gero-kai sumažeja, nors ir neišnyksta, nes keleto eilerašciu vertimai tikprobegom gali supažindinti su svetimos šalies poetu. Taciau tai, kasjau padaryta, verta demesio.

Geografines poetu erdves atžvilgiu placiausiai pristatyti XX a.prancuzu poezijos kurejai, bene labiausiai paveike naujosios Va-karu poezijos raida. Tiesa, musu skaitytojams, ypac besimokanciamjaunimui, bus ne taip lengva atsekti naujosios poezijos idejines irstrukturines ypatybes, nesusipažinus su garsiaisiais simbolistais, pa-c::aulines poezijos reformator.iais Š. Bodleru (1821-1867), St. Ma-liJ:rme (1842-1898), subtiliuoju muzikaliu P. Verlenu (1844-1896),~uriu gyvenimo ir kurybos datos išsiteko XIX a., taciau savokurybine itaka jie isišaknijo XX amžiuje. Tuo tarpu knygoje.,XX a. Vakaru poetai" yra patys žymiausi pastaruju kurybinestradicijos pratesejai - G. Apolineras, P. Valeri, P. Eliuaras, L. Ara-gonas ir kt. Pirmiausia, žinoma, G. Apolineras, kuris buvo, anotvaizdingos jo biografo A. Biji charakteristikos, "moderniosios dva-sios princas, nauju ideju orkestro dirigentas, siela didžios revo-liucijos, sugriovusios senosios poezijos ir figuratyvines tapybossenasias konvencijas". G. Apolineras - nuostabus didžiules jaus-

110rl I 'I" J . --l"'---

L I T E R A T D R 0 SM 0 K S L A SI R K R I T I K A

A. MASIONIS

XX a. V a kar U p 0 e z i jos P 1U 0 š tas 117

mines itampos, lyrizmo, tur.iningumo ir poetines kalbos eksperi-mentu, vietom - maksimalios jos prozaizacijos sintetiškas derinys.Be to, anot ceku poeto V. Nezvalo, "G. Apolineras su jam budinguužsidegimu idiege stebinanti politemiškuma" (kiekviename poetinia-me vienete - A. M.), išplete improvizacijos ir poetines fantazijosribas. Ryškiausiai šios G. Apolinero kurybines ypatybes sužibo eile-raštyje-poemoje "Zona", kuris prancuzu ir tarybineje kritikojelaikomas vienu iš programiniu XX a. poetiniu kuriniu. Lietuviška-me leidinyje pateikti G. Apolinero kurybos pavyzdžiai (verteA. Churginas) liudija ivairias poeto talento puses. Lyriškame eile-raštyje-fugoje "Mirabo t.iltas" skamba prancuzu liaudies dainuir verleniškojo muzikalumo intonacijos. "Naktis prie Reino", "Zenk-las" ir "Cigone" paliudija G. Apolinero lyrikos internacionalini dia-pazona bei poetines fantastikos užmoji. Tuo tarpu eil. "Yra" -taimaksimalios poetines kalbos prozaizacijos atvejis, prozaizacijos, ku-ri atšviežino simbolizme sukalkejusias poetines priemones. Tok.iaeilerašciu atranka nežinahciam G. Apolinero visos kurybos, gal but,gali daryti nevieno do poetinio stil.iaus ispudi, nors iš tikruju taipnera: Apolineras - labai vieningas poetas.

Kitokiai XX a. prancuzu poezijos tendencijai atstovauja P. Va-leri, intelekto poetineje kuryboje, poetines formos grynumo, ma-tematiško jos tikslumo ir absoliutinimo garbintojas. Jis - Bodlero-Malarme linijos atkakliausias, paskutinis tesejas, siekiantis, Bodlerožodžiais tariant, "neutralizuoti savo širdi" vardan poetinio žodžiotikslingumo ir apibrežtumo. P. Valeri - poetas, aprioriškai ko-vojes už poezijos skaidruma, prieš bet koki formos "tamsuma". Ta-ciau, anot prancuzu poeto Ž. E. Klansje, "jeigu jo (IP. Valeri -A. M.) poezija yra moksliškas menas, jai kartais truksta gilumu -ne tiek proto, kiek buties gelmiu". Ir pats Valeri i gyvenimo pa-baiga atsisake absoliutaus poezijos grynumo, matematiško poetinesformos tikslumo iliuziju. Sugriove taip pat ir susikurtaja intelektovisavaldystes ideja - širdies, jausmo teigimo saskaita. Taciau pa-grindinis P. Valeri principas, jog didele poezija kuria didelis inte-lektas, žinoma, liko kaip poezijos raidos patirtis, ypac prancuzupoezijos, kurios kalbai ir kulturai budingas didelis Viduržemio ju-ros šaliu skaidrumas ir grynumas. Ši bruoža P. Valeri ikunijo poe-moje "Juru kapines", kuri yra pats budingiausias, chrestomatinisšio poeto kurinys. A. Churgino išversti keturi eilerašciai gana cha-rakteringai paliudija P. Valeri kurybos stiliu. Lyginant A. Churginoatliktus G. Apolinero ir P. Valeri vertimus, pastarojo vertimai me-niniu požiuriu taip pat skamba darniau ir išraišk.ingiau. Gal but,del to, kad jie - vienodesnio poetinio stiliaus ir, matyt, artimesnivertejo prigimciai.

P. Eliuaro kuryba buvo daugiau žinoma iš periodikoj paskelbtuvertimu. Rinkinyje P. Eliuaras pristatomas penketu pilietiniu-patrio-tiniu eilerašciu, sukurtu karo ir paskutiniaisiais gyvenimo metais(verte T. Rostovaite, A. Churginas ir A. Drilinga). Jie liudijaP. Eliuaro velesniji gyvenimo etapa, kur subtilus lyrizmas susiliejosu giliu humanizmu ir pilietines atsakomybes už pasauli jausmu.Tai tikrai P. Eliuarui budingi eilerašciai, bet toli gražu ne vienin-teliai. Gaila, kad i rinkini nepateko ne vienas iš gausiu nuostabiujuP. Eliuaro eilerašciu meiles, draugystes, gyvenimo džiaugsmo te-mom - eilerašciu, sukurtu, besivaduojant iš siurrealizmo vienpu-siškumo, poetinio subrendimo amžiuje. Pastarieji tik paliudytu P.Eliuaro lyrini-filosofini ir stilistini universaluma, ieškojima poetines

lla A. Masionis

tiesos, kuri, anot poeto, tegali buti "išsakoma labai greitai, be ap-mastymo, vienu ypu".

Panašiai pristatomas ir pažangus prancuzu poetas 1. Aragonas,praejes analogiška P. Eliuarui gyvenimo ir kurybos kelia - nuojaunatviško anarchizmo iki Prancuzijos komunistu partijos, nuosiurrealizmo poetikos mokyklos - iki pilietišku-patriotiniu motyvuhit1erines okupacijos bei pokarines Prancuzijos metais. Cia patei-kiami keturi 1. Aragono eilerašciai, sukurti rusciais II pasauliniokaro metais (verte T. Rostovaite ir A. Churginas)': piešiantys jaus-mini-dvasini klimata, kuriame gyveno ir kovojo pažangus pran-cuzu intelektualai, 0 taip pat paties Aragono biografinius bruožus(eil. "Poetas - partijai"). Poetinio [.. Aragono stiliaus atžvilgiu la-biau charakteringi eilerašciai "Alyvos ir rožes" bei "Ricardas Liu-taširdis", kuriuos perteikti lietuviu kalba buvo tikrai nelengva. At-rodo, vertejai (T. Rostovaitei) sunkiau pavyko perteikti "RicardoLiutaširdžio" menine-vaizdine sandara. Zvilgterekime i keleta la-biausiai i akis krintanciu posmu. Treciaji "Ricardo Liutaširdžio"posma, daranti aliuzija i hitlerine priespa.uda, T. Rostovaite išverte:šitaip:

M<m daJbar nevalia stebeti ikregždes,Kurios ciauŠiki.a danguj uždraustu žargonu,Nei klajoti su debesiu po erdves -Apgauliu :k.eleiviu svajoniu senu.

o prancuziškai šis posmas skamba taip:Je ne dois pas regarder l'hiirondelleQui paI1le au oiel un language i:nterdii,Ni s'en aller le nuage inIidele,Ce vieux passeur des reves de jadis.

Cia isibrauna keli netikslumai, kuriu negalima laikyti laisvu arkurybišku vertimu, nes jie semantiškai klaidina. T. Rostovaite,rimo delei savoka "uždrausta kalba" (pranc. "un language interdit")keisdama "uždraustu žargonu", kuriuo kalba kregždes (originale-kregžde, bet tai nesvarbu), tiktai sukelia skaitytojui bereikalinguprasminiu netikslumu ir sunkumu. Paskutinej ketureilio eilutej,atrodo, taip pat nieko vaizdingesnio neduoda laisvas debesio -"šio nebutu svajoniu seno keltinlnko" (mano pabr. - A. M.) kei-timas "apgauliu keleiviu svajoniu senu". Keistai suskamba sep-tintame posme iterpti "giedoriai", kuriu nera originale, tuo labiau.kad cia kalbama apie tuos, kurie pritars giesmei (!). Tie pridurtieji"giedoriai" rimuojami su "paveikslu teplioriais" (pranc. - les fai-seurs d'images"), kurie, man rodos, semantiškai neturi niekinamojo.ar šaipuniško atspalvio ir verstini: tapytojai, dailininkai ar pan.Nelabai poetiškai, supainiotai skamba tie, "kurie telegrafo stul-puos duona pelnos" (originale: i,les grimpeurs de poteaux tele-graphique"; galima versti "telegrafo liniju aptarnautojai"). Be to,kalbant apie rimus, kuriu labui šiame elleraštyje buvo kai kas pa-aukota, reikia pastebeti, jog 1. Aragonas ketureiliuose naudoja tai-syklingus klasiškus rimus, kur dažniausiai (išskyrus trecia, aštunta:ir devinta posmus) I ir III eilute baigiasi nebyliuoju "e", poe-zijos posmuose dažniausiai ištariamu ir verstinu-rimuotinu mo-teriškais rimais, 0 II ir IV - kapotu vyrišku. Tuo tarpuT. Rostovaite rimuoja visai laisvai, atsisakydama taisyklingu rimu,neatsižvelgdama i ju išsidestyma. Tai mažu mažiausia gincytinasvertimo principas.

Zymiai geriau T. Rostovaitei sekasi perteikti R. Desnoso lyrika,.kuri savo šaknimis ir metugiais taip pat artima P. Eliuaro ir 1. Ara-

. XX a. V a kar U p 0 e z i jos P 1u 0 š tas 119

gono poezijos medžiams. R. Desnosas - nerimstanti~ nauju poeti-niu horizontu ieškotojas (irgi išauges siurrealizmo tradicijoje) ir.kita vertus, fašizmo kankinys, pražudytas koncentraciju stovyk-lu; jis lietuviu skaitytojui pristatomas visuomeniškos bei individu a-lines lyrikos pavyzdžiais.

Nuošaliai nuo pagrindiniu XX a. prancuzu poezijos sroviu irkeliu stovi Sent-Džono Perso kuryba, kuri, galima sakyti, yra vai-singas prancuzu poezijos ir senoves Rytu poetines kulturos hibri-das, turis savotiška poetine sandara, ritmika bei pasaulejauta. Sent-Džonas Persas išsiskiria iš prancuzu ir apskritai XX a. VakaruEuropos poetu tuo, kad išreiškia .istorijos optimizma, santara subutimi, vykstancia placiose geografinese ir istorinese erdvese. Sent-Džonas Persas - ne tie~ poetines svajones, vizijos puoseletojas,kiek globalinio prisiminimo, žmonijos istorijos atminties dainius.Svarbiausias ir bene didžiausias jo kurinys - "Anabazis" (sukurtas1924 m.), iš kurio vertejas (T. Venclova) pateikia septintosios gies-mes .ištrauka. Gaila; kad šioj knygoj spausdinama tik puse šios ne-ilgos giesmes, tuo labiau kad periodikoje jau buvo paskelbtas visasjos vertimas. Tiek ši ištrauka, tiek kiti Sent-Džono Perso eilerašciaiT. Venclovos. perteikti gana itaigiai, jauciant pagarba originaloautoriui, nors vietom gal ir be reikalo akcentuojant kai kuriuosformali nius elementus.

Kažkuriuo aspektu (pvz., salyciu su Rytu kulturom, ju egzo-tiška mitologija) prie Sent-Džono Perso galima prigret.inti belgukilmes prancuzu poeta A. Mišo, kurio dauguma kurybos stovi antpoezijos ir eseistikos ribos. Tiktai A. Mišo kur kas labiau (kar-tais - vien eksperimentui) eksploatuoja vaizduote ir pasamone, 0kartais nukrypsta i mistika. T. Venclovos išversti trys eilerašciaiatspindi realistiškuosius A. Mišo poetikos bruožus. .

Nemenku eilerašciu pluoštu pristatomas Ž. Preveras, dainingos,žaismingos lyrikos, muzikaliu nuotaiku ir kaleidoskopišku vaizduautorius (jo eilerašciu dvasia gerai pagavo J. Degutyte). Ž. Pre-veras, be to, labai "prancuziško" charakterio, liaudiškos-demokra-tiškos krypties poetas. Gal todel jo poezijos tiražai Prancuzijoje.atrodo, yra patys didžiausi. P. Emanuelio, šio graikiškosios ir kitu:tautu mitologijos transformuotojo, iškilmingo tono poezijoje puose~.letojo, kuryba pristatoma "Babelio bokštu" (verte T. Rostovaite)..Aforistinio pobudžio, laisvomis eilemis parašyta R. Šaro poezija -taip pat idomus pažintinis reiškinys (verte T. Rostovaite). Šiuo'metu Prancuzijos poetu ir eseistu sluoksniuose populiarus R. Keno.(jo eilerašcius verte J. Degutyte). Gal but, del to, kad, anot pran-.cuzu kritiko Ž. Ruselo (J. Rousselot), R. Keno dažnai "griebiasitokios metaforos, kuri apskritai išaiškintu poezijos metaforas..."Prancuzu poezijos pluošta užbaigia Š. Dobžinskio eileraštis, išvers'"tas V. Karaliaus. Gaila, kad i šia apskritai nebloga XX a. pran-cuzu poetu atranka nepakliuvo su Lietuva susijes Oskaras Milašius'(0. V. de L. Milosz, 1877-1939), tuo labiau kad periodikoje per-nai buvo pasirodes pluoštas neblogu vertimu.

Anglu poetai Vakaru poezijos rinkinyje atstovaujami kukliau.(7 autoriai). Trys iš ju pristatomi, pateikiant po viena eilerašti(Dž. R. Kiplingas,. G. K. Cestertonas, R. Greivzas), 0 du (T. S. Elio-tas ir V. H. Odenas) - po pora eilerašciu. Taciau kurybiškai iš-verstas ir vienas arba du eilerašciai daug ka pasako apie originalo.autoriu. Tai budinga M. Martinaicio verstam Dž. R. Kiplingo,"Mandalejui", kuris skamba muzikaliai, ilgesingai ir egzotiškai, a'

120 A. Masionis

taip pat tokiu stilistiškai skirtingu autoriu, kaip G. iI{.Cestertono irR. Greivzo, eilerašciams '(verte T. Venc10va ir V. Giedra). Demesipatraukia garsiojo anglu poeto, eseisto ir dramaturgo T. S. Eliotointelektualiniai eilerašciai-poemos "Alfredo Prufroko meiles daina"ir "Tušciaviduriai žmones" (verte T. Venc1ova), kuriuose poetasmetaforiškai gvildena sudetingas moralines-filosofines musu amžiausproblemas, išradingai naudodamasis grotesku, ironija, intelektuali-nem aliuzijom, "vidinio monologo" technika ir kartu disciplinuo-damas modernia poetine kalba. Jo "Tušciaviduriai žmones" skambakaip vargonu fugos variacijos.

Didesniais poezijos pluoštais pristatomas Dilanas Tomas ir airiupoetas, rašes anglu kalba, V. B. Jeitsas. D. Tomas (verte T. Venc-lova), skirtingai negu T. S. Eliotas, ne tiek kompaktiškai intelek-tualus, kiek impulsyvus, gyvastingas, išgyvenantis esminius žmo-gaus ir jo aplinkos fenomenus - meile ir mirti, kaltes jausma irbaime, gamtos pojuti ir proto abstrakciju griutis, apjungiantis savopoetineje kuryboje taip pat ir Biblijos, psichoanalizes bei siurrea-lizmo teikiama medžiaga. V. B. Jeitsas, verstas A. Churgino irE. Matuzeviciaus, lietuv.iu skaitytojui atsiveria svajoniu pasaulio,šiaurietišku airiu legendu ir grubios realybes poetišku deriniu,asmeninio likimo ir istorijos realiju žaismu. Tik kažin ar taip jautikslinga buvo rekomenduoti vertejui eilerašti "Velykos, 1916",knibždete knibždanti lietuviu skaitytojui visai nežinomais asmenuvardais, blaškanciais demesi? Tuo labiau kai pateikiama labai ri-botas eilerašciu kiekis.

Amerikieciu poetu rinkinys - gausesnis (10 autoriu) ir tematiš-kai bei stilistiškai ivairesnis. Greta garsiu poetines kalbos reforma-toriu, savo poezija jungusiu su amerikieciu folkloru, tokiu,. kaipK. Sendbergas (verte V. Karalius ir K. Korsakas) arba "gamtiška-sis" R. 1. Frostas (verte T. Venc1ova), pagristai susitinkame surevoliuciniu-proletariniu dainu autorium Dž. Hilu (viena jo eilerašti-daina išverte V. Giedra), ryškaus socialinio angažuotumo negrupoetu Dž. L. Hjuzu (verte A. Churginas, K. Korsakas, V. Giedra),su A. Maklišo garsiuoju eilerašciu "Ispaniškasis melas", metaforiš-kai-filosofiškai apibendrintai demaskuojanciu frankistu neteisybe(verte V. Giedra):

Už mela bus apmokete.,Už mela bus apmoketaLaikui begant.

o laiko yra.

Pažintine prasme, kaip amerikieciu gyvenimo prozos paveikslai,bus naudingi E. 1. Masterso eilerašciai (verte K Korse.kas irV. Giedra) I 0 R. Lovelo (verte V. Blože) ir E. E. Kamingzo (ver-te T. Venc1ova) eilerašciu pluoštai supažindins su amerikieciueksperimentines poezijos keliais. Apie R. Lovela taip pasakytinatik iš dalies, nes jo poetinius eksperimentus prisotina imponuojantysdvasiniai poslinkiai. Kažin, ar butinai reikejo pateikti perdem racio-nalistiškus, mokslo tiesas iliustruojancius poetu, universiteto des-tytoju-akademiku V. K. Viljamso (verte V. Giedra) ir R. Vilbero(verte T. Venc1ova) eilerašcius?

Gana margas burys XX a. austru ir vokieciu poetu, išdestytulaisvoka chronologine tvarka. Pradedama impresionistiniu užmojuR. Demeliu (verte 1. Petravicius ir J. Juškaitis) ir Sto George(verte A. Churginas ir E. Astramskas), veliau perejusio prie sude-tingu poetiniu-filosofiniu kuriniu. Šiedu poetai negausiai išverstais

XX a. V a kar U p 0 e z i jos P Iuo š tas I2I

eilerašciais lietuviu skaitytojui atskleidžia XX a. pr. vokieciu poe-zijos salyti su moderniosios pasaulines poezijos tendencijom, suimpresionistines tapybos itakota spalvine invazija, su tam tikrufilosofiniu antsluoksniu. Po R. Demelio ir Sto Georges seka ižymussimbolistines atšakos austru poetas H. fon Hofmanstalis, V. Gied-ros pristatomas chrestomatiniu, jam budingu eilerašciu "Daugkas. .." bei muzikaliuoju "Ankstyvas pavasaris". V. Giedra, steng-damasis ypac tiksliai pažodiškai perteikti originalo prasme ir rit-mika, eileraštyje "Daug kas. .." vis delto perteikia ja negyvai, ne-laisvai (plg. pirmo posmo nenaturalia konstrukcija 4,0 kiti gy-vena palei vaira", iš vokieciu kalbos išversta, galima sakyti, pa-raidžiui: "Andre wohnen bei dem Steuer droben"). "Ankstyvasispavasaris" taip pat kencia nuo paraidiškumo, prie kurio, be to,prisideda originalo klasikiniu vyrišku bei moterišku rimu sistemosnepaisymas. Taciau tai, žinoma, dar nereiškia, kad vertimas visiškaiblogas.

H. fon Hofmanstalis savo laiku dare poveiki vienam didžiausiuXX a. Vakaru poetu - austrui R. M. Rilkei, kurybiškai pasinaudo-jusiam taip pat ceku poetu (beje, R. M. Rilke gime ir užaugo Pra-hoje), rusu prozos ir poezijos korifeju (ypac 1. Tolstojaus), 0 ve-liau skandinavu rašytoju bei XX a. prancuzu poetu simbolistu(pvz., P. Valeri) bei skulptoriaus O. Rodeno kurybos esencija.R. M. Rilke, žinoma, buvo ypac originalus poetas ir drauge didissintetikas, sugebejes savo dvasios kontinente apjungti tai, kasgeriausia XIX ir XX a. pr. Europos, ir ne tik jos,' mene. Gal todeljo kuryba, nors ir labai dramatiška bei skausminga, vis delto nerakategoriškai pesimistine (šia prasme jam giminingas S. Dž. Persas).R. M. Rilke - filosofiniu užmoju poetas, gausi ame savo poetiniamepalikime sukures ypatinga poetini stiliu, metaforiškai susintetinantii neišardoma eilerašcio vienybe ivairiausius buties reiškinius. R. M.Rilkes poezijos, ypac garsiuju eil. ciklu ,,iDuino elegijos" ir "So-netai Orfejui", pagrindu, tarp kitko, vokieciu egzistencialistas M.Haidegeris sukure savo filosofine sistema. R. M. Rilkes kurybaiapibudinti, kaip reta, tinka savoka: elegijos ir himno sinteze.,;Gesang ist Dasein" '("Giesme - tai buvimas") - pats budingiau-sias R. M. Rilkes poetinis-filosofinis obalsis.

R. M. Rilke, kaip niekas kitas, pristatytas gausiausiu kurybospluoštu (vienuolika eilerašciu), kuri išverte E. Astramskas, J.Juškaitis ir L. Petravicius. Rilke versti - ypac nelengva: cia reikiaperteikti semantiškai talpia jo fraze, iš kurios kartais išsirutuliojavisas eileraštis-metafora, 0 taip pat - filosofinius niuansus bei ypactobula vokieciu poetinej kalboj aliteracini skambesi. Reikia pripa-žinti, jog trys R. M. Rilkes vertejai šias ypatybes perteike ganaskirtingai. Gaila, kad ši karta nelabai pasiseke E. Astramskui, ku-ris mums žinomas kaip stropus vokieciu ir estu prozos vertejas.Išskyrus eilerašcius "Jau baigias šimtmetis" ir "Vienatve lyg lie-tus vakaris" , kiti vertimai daro prastoka ispudi. Bandydamas lais-vai versti, E. Astramskas neatpažistamai (dažniausiai - vaizdiškaibei semantiškai suprastindamas) keicia eilerašcio visuma. Pavyz-džiui, eileraštyje "Mirtis didi".

V okiškas tekstas:

Der Tod ist gross.Wir sind die Seinenlachenden Munden.

122 A. Mas i o.n i 5

Lietuviškas tekstas:Mirtis didi.Net valanda šviesiajai duokle žadi... .

(Mano paibrattkJta - A. M.j

Neminint pernelyg laisvai pakeisto viso eilerašcio konteksto,atkreiptinas demesys i labai "rilkiškas" pirmasias tris eilutes. Pa-žodžiui jos reiškia: "Mirtis didi. Mes esame Josios besijuokianciosburnos". Versti taip, kaip šiuo atveju E. Astramskas, - taivisiškai nepaisyti vaizdines-semantines Rilkes poezijos sandaros,paprasciausiai - tik surimuoti. Šis nemalonus bruožas dar ryškesniseileraštyje, kurio pati pirmoji eilute (salyginis pavadinimas) neci-tuotina, nes tai nera R. M. Rilkes originalo atitikmuo. Teat1eidžiaskaitytojas ir vertejas, bet mes neišsiversime nepateike viso neil-go eilerašcio teksto.

Vokiškas tekstas:Ich lebe mein Leben in wachsenden Ringen,die sich uber die Dinge ziehn.Ich werde den letzten vielleicht nicht vollbringen,aber versuchen wiJJJ.ich ibn.

Ich kJrei6e um Gott, um den ura1ten Turm,und ichkreise jahrrtausendelang;und .tch weiss noch mcM: ibin dch ein Falke,ein StU1'IIloder ein grosser Gesang.

Lietuviškas tekstas:

Rievem nuostabiom ~yvenu aš tolydžio,per daiktus jos .plinta aJplink.Ar baigsiu paskioausiaji rata šio skrydžio?Nerimsta vel mintys: megink!

Taip skrieju i dieva, i švyturi sena,sk:riet amiiais - dalia juk mana.GaJ. aras aš? Gc!Jlaudra, kur skatrdena?Ar gal .giesme amžina?

Išskyrus ritmika, cia maža kas atitinka Rilke. Mokantis vokie-ciu kalba skaitytojas iš karto pastebes semantinius-vaizdinius neati-tikmenis, tiesiog - stebetinas klaidas. 0 visai nemokanciam vo-kieciu kalbos vis de1to verta pateikti pažodini vertima: "Aš gyvenumanaji gyvenima auganciais ratilais" (tai visai kas kita, negu rie-ve! - A. M.), kurie plinta viršum daiktu. Paskutiniojo tikriausiaiaš nebebaigsiu, taciau trokštu pabandyti. Aš suku rata aplink dieva,apie prasenobini bokšta, ir suku rata tukstancius metu; ir vis darnežinau, kas aš esu: sakalas (aras), audra ar didžioji giesme"(mano pabraukta didžiausi neatitikmenys - A. M). Be to, eilerašciodramatine ir sintaksine sandara (bei skyryba) taip suskaidyta, kadnebejauti jokios vaizdines-metaforines sankabos, iš vienos poetinesfrazes išaugancios kitos rilkiškos frazes, sudarancios Rilkes eile-rašcio vienybe. Gaila, bet taip yra. . .

J. Juškaitis R. M. Rilke vercia sekmingiau, ypac palyginus supirmaisiais sunkiais, komplikuotais jo bandymais periodikoje prieškeleta metu ("Pergale", 196.5,Nr. 11). Svarbiausias jo vertimu pri-valumas - tai, kad jam daugiau ar mažiau pavyksta perteikti ori-ginalo dvasine atmosfera ir .itin savita R. M. Rilkes poetine-meta-forine fraze, nenutrukstama jos rutuliojimasi. Iš keturiu J. Juškai-cio išverstu eilerašciu (tipišku Rilkei) - "Vakaras Skonej", "Ispa-nu šokeja", "Rudens diena" ir "Pantera" - geriausiai pavyke du

XX a. V a kar U p 0 e z i jos p 1U 0 š tas 123

paskutinieji. Neblogai, nors ir sunkiais vaizdais, išverstas eil. "Is-panu šokeja", nes, kita vertus, itin sudetinga ir "sunki" yra ir patiesoriginalo struktura. J. Juškaitis vercia, derindamas teksto pertei-kimo tiksluma ir kurybine vaizduote, tiesa, vietom neišvengdamastam tikro R. M. Rilkes "sukomplikavimo", vietom nebutinai nukel-damas nebaigtos eilutes frazesžodi i nauja eilute. !Du,paprastesniusR. M. Rilkes eilerašcius neblogai išverte ir pradedantysis vertejasL. ;Petravicius. Taciau apskritai R. .M. Rilkes kelias i musu poezijosbiciulius vos tepradetas.

Po rubrika "Iš vokieciu ir austru poetu" lietuviu skaitytojas rasir žinomu revoliucines-demokratines krypties autoriu - J .Becherio(verte E. Matuzevicius, A. Žukauskas ir S. Raciunas), garsiojoB. Brechto (nemaža jo intelektualiniu eilerašciu pluošta itaigiai per-teike A. Churg.inas), 0 taip pat žymesniu VDR poetu - jauužbai-gusiu savo kurybini kelia E. Veinerto, Kubos (abu verte A. Žu-kau skas) bei aktyviai dalyvaujanciu kurybiniame procese G. Mau-rerio (verte K. Korsakas), Sto Hermlino (verte E. Matuzevicius) -budingesnius kurybos pavyzdžius. Lietuviu sl,{.aitytojas pirma kar-ta tures progos susipažinti su filosofinio-intelektualinio užmojo,išradingos poetines formos šiuolaikine austru lyrike 1. Bacbmanbei labai asociatyvaus po'etinio mastymo austru lyriku eksperi-mentatoriumi P. Celanu (abu verte V. Karalius, kurio, be dviejulyrikos kurineliu, išversta jam budinga "Mirties fuga". Idomus, ypacpažintine prasme, demokratines-antifašistines krypties publicistiniaipoeto H. M. Encensbergerio bei intelektualiniai N. Zaks eilerašciai.

Ir vis delto kaip tik vokieciu ir austru lyrikos pluošte stokojalabai daug' žymiu XX a. lyrikos kureju. Pirmiausia, kažkodel cianepristatyti tokie ižymus VDR lyrikai, kaip musu jau pamegtasJ. Bobrovskis bei maža kuo jam nusileidžias poetas P. Huchelis,gyvai dalyvaujas poetiniame ir visuomeniniame VDR gyvenime.Antra, cia nerasime ne vieno (!) iš garsiausiu XX a. vokieciu meno(ir poezijos) sroves - ekspresionizmo, kuri persekiojo hitlerininkaipo 1933 metu, nei kairiojo, nei dešiniojo sparno atstovu. 0 jukVDR publikuojama gausus ekspresionizmo poezijos r.inkiniai (vienasdidžiausiu - "Expresionismus. Lyrik", 1969)', 0 taip pat populia-riomis serijomis pakartotinai leidžiami ištisi ekspresionizmo poezi-jos ir eseistikos antologijos-dokumentai (žymiausias ju - Mensch-heitsdammerung. Ein Dokument des Expresionismus", 1968).Neturint galimybes pristatyti gausaus poetu ekspresionistu burio,manding, butina buvo pateikti bent ekspresionizmo. pradininko E.Štadlerio (1883-1914), kapitalistinio miesto, kaip tragedijos šalti-nio, apdainuotojo G. Heimo (1887-1922), metaforiško ir dvasingoaustru lyriko, tragišku peizažu meistro G. Traklio (1887-1914),prieštaringojo G. Beno (1886-1956) - ižymaus filosofines-psicho-logines tendencijos lyrikoje atstovo - kurybos pavyzdžiu, kuriemsbudinga kompaktiška menine forma, .išreiškianti viena tragiškiausiuvokieciu pasaulejautos puslapiu.

Neskaitant italu- futurizmo tevo F. T. Marinecio, naujaja italupoezija bene ryškiausiai reprezentuoja poetai Dž. Ungaretis, E. Mon-tale, U. Saba ir S. Kvazimodas, kuriuos šioje rinktineje ir pristatožinomas italu poezijos propaguotojas A. Churginas. Patraukliausiaivertimuose suskamba S. Kvazimodo bei Dž. Ungarecio, gyvenimodžiaugsmo, prasmes ir tvirtybes dainiaus, lyrika. Nežinant XX a. ita-lu po~zijos raidos smulkmenu bei neturint originalo tekstu, sunkuka nors daugiau pasakyti. Apskritai italu poezija - mums mažai

124 A. Masionis

težinomas žemynas, taip; kaip ir švedu bei graiku, kurioms atstovau-ja po viena autoriu - A. Lundkvistas ir J. Ricas (verte V. Ka-ralius).

Toks pat nežinomas žemyn as iki pastarojo meto lietuviu skai-tytojui buvo ispanu bei ispanu kalba rašanciu Lotynu Amerikospoetu kuryba. Sakau - buvo, nes šiame rinkinyje pateikiami de-šimties poetu kurybos pavyzdžiai, rupestingai išversti keleto poetu-verteju, daro turiningumo, kompaktiškumo ispudi: ispanu bei Lo-tynu Amerikos poetai, beje, tureje ir tebeturintys dideles itakospasaulines poezijos raidai, apskritai, ko gero, pateikti išradingiau-siai ir tipiškiausiai. "Vyriausias" ju - R. Darijas, NikaraguQs poe-tas, turejes poveikio velesnei ispanu poezijai, iš kurios jisai patskadaise išaugo. Toliau - garsusis A. Macadas. (jo ir R. Darijoeilerašcius talentingai išverte M. Martinaitis), kuris greta F. G. Lor-kos ypatingai itakojo XX a. vidurio pažangiuosius ispanu poetus.Dar idomiau - -vienas iš ju,B. de Otero,. taip mano: "Musu keliaseina nuo Lorkos prie Macado... Tai, ka jame mes labiausiai my-lime ir kuo tarpusavyje dalinames, yrCl giluminis jo persi~unijimasi Ispanija, jos liaudi ir žeme". A. Macadas buvo tauri ir universaliasmenybe - kovojo už laisve ir demokratija, tragiškai 'baigdamassavo gyvenima (panašiai kaip ir F. G. Lorka), kritus Ispanijos res-pub1ikonams. Jis buvo ir poetas, ir eseistas, ir mastytojas. Iside-metina jo lyrikos ypatybe - ypatingas Ispanijos peizažo ir gamtosvaidmuo jo poetineje-dvasineje strukturoje, filosofineje poteksteje.

Labai idomu skaityti ir kitu "ispaniškos dvasios" bei kilmespoetu antifašistu M. Ernandeso ir R. Albercio (abu verte V. Blo-že), Ch. R. Chimeneso (verte V. Karalius ir M. Martinaitis), 1. Fe-lipes (verte M. Martinaitis) kruopšciai parinktus ir išverstus eile-rašcius. N. Giljenas su trejetu eilerašciu atstovauja kubieciu poe-zijos ypatybems (verte E. Matuzevicius). Idomiai, nors gal ir nepaciais budingiausiais kuriniais, pristatomas progresyvusis cilieciupoetas P. Neruda (verte V. Blože, V. Karalius ir E. Matuzevi-cius). Impulsyvia dvasine jega, :Lotynu Amerikos mitologijos irispaniškos poetines mokyklos patirties sandrauga žavi taip pat ci-lieciu poetes G. Mistral eileraštis-poema "Tropiku saule". Tauriutragizmu, didžiule poetine itaiga bei gyvybingumu padveIkia Perupoeto S. Valjecho lyrika. Šiuos poetus itaigiai perteike V. Blože,apskritai gerai užsirekomendaves ispanu kalbos poetu vertimais.

Sklaidant gražu ispanu bei Lotynu Amerikos poetu kurybospluošta, i galva ateina dar vienas pastebejimas: kaip naturaliai irmeistriškai pažangieji ju poetai suderina pilietini, dramatini ir ly-rini poezijos skambesi su nepaprastai kompaktiška, išradinga poe.tine forma! . .

Apskritai ispanu ir Lotynu Amerikos poetai pagerina priešta-ringa ispudi, kuri palieka gausaus XX a. Vakaru poetu burio ku-riniai bei ju vertimai. Mes cia neturejom galimybiu nei vietos už-pildyti spraga, kuria vis delto paliko rinkinio sudarytojai ir ver-tejai: jeigu jau rinkinys pirmiausia skirtas studentams, tai, aparttrumpu užsienio poetu biografiniu duomenu (arba šalia ju), reikejopateikti šioki toki ju kurybos apibudinima ar apžvalga. Tai pro-begom pabandyta atlikti šioj anotacijoj, tiesa, tuo paciu paleidžiantgyva antraji "zuiki" - poezijos vertimu kokybe, atsižvelgiant tiki viena kita poetini teksta. Atvirai kalbant, šiu poetiniu vertimulygis svyruoja nuo tikrai profesionaliu pastangu iki sav.iveikliniu,atsitiktiniu bandymu. Atrodo, kad tolimesne sudarytoju, verteju bei

XX a. Va kar U p 0 e z i jos 'p 1U 0 š tas 125-leideju pastanga turetu buti geriausiu Va.karu (bei pratarmej ža-detu kitu pasaulio tautu) poetu kurybos individualiu rinkiniu iš-leidimas, - poetu, kuriuos pateiktu jiems dvasiškai bei stilistiškaiartimi musu poetai-vertejai, puikiai žinantys ju kurybos visuma,specifika ir mokantys originalo kalba. Tada išnyktu žongliravimaseiliniam poezijos biciuliui nežinomais vardais, 0 musu literaturinevisuomene galetu geriau palyginti originaliuosius poezijos pasie-kimus su kitu kraštu poezija. 0 tai, kas padaryta rinkinyje "XX a.Vakaru poetai", galima pavadinti idomia poetine žvalgyba po ne-žinomus kontinentus.