Mokomės poezijos gramatikos

Tikslai:1. Įsiminti pagrindinius eilėdaros

terminus;2. Išmokti atpažinti metrus.

Pirmiausia prisiminkime tai, ką jau turėjome žinoti

- eilučių galūnių sąskambis. Rimų vaidmuo eiliuotame kūrinyje ypatingas. Rimai didina ne tik minties, bet ir fonetinio skambesio grožį. Jie ypač traukia vaikus, mėgstančius ieškoti sąskambių kalboje.

Rimams reikia parinkti žodžius, kurie ne tik vienodai ar panašiai skamba, bet ir gilina kūrinio mintį, turinį, – be šito eilės atrodys nukaltos, dirbtinės ar net kels šypseną („Nukabina seną kumpį, / Riebų, storą – tarsi klumpę“). Meniškesni yra skirtingų kalbos dalių sąskambiai, o morfologinių formų tapatumas rimus nuskurdina („O gira – saldi be galo, / Eikš, dukrele, užu stalo!“).

Rimai sujungia eilutes į posmą.

Rimas

Eilutės dažniausia jungiamos į didesnius metroritmo vienetus – strofas, arba posmus. Posmas - eilučių junginys, metrinė, semantinė ir sintaksinė-intonacinė vienovė. Posmuose išryškėja metro principai, eilučių ilgumo pastovumas ar kaita, rimų pobūdis, rimavimo būdas.

Posmai

Pagal eilučių skaičių posmai būna:

vienaeiliai, dvieiliai, trieiliai, ketureiliai (katrenai), penkiaeiliai ir didesni. Pagrindinis posmas, kuriuo remiantis nustatomi eilėdaros dėsningumai, yra ketureilis – katrenas.

Saulele mano, vakarop eini.                                   Vienaeilis posmas Lauką atsidusimas šešėliuotas.                               DvieilisGyvenimo švelnus prisiglaudimas. Iš meilės šitas graudulys, iš meilės.                         TrieilisVis negaliu atplėšt tavas nuo lūpų,rugių kalneli vidury dangaus! Gražus tas žemės laikymas per amžius:                  Katrenasdarbų žydėjimas, lietaus laukimas,žiūrėjimas į saulę. Arba vėl –tas paėmimas artimo už rankos.

Ir neišverksi, ir neišdainuosi,                                  PenkiaeilisGal tiktai ištylėsi tą gerumąprieš savo veidą vienas. O boružeigal sušnibždėsi: dievo vabalėli,paimk mane į dangų su žeme.

Just. Marcinkevičiaus eilėraštis be pavadinimo

Pereikime prie to, ko dar nežinome

- tai skiemenų derinimas kūrinyje. Pagrindinis lietuvių poezijos metrinis principas – kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų išdėstymo tvarka. Priklausomai nuo to, kokie skiemenys ir kaip jie derinami (t. y. priklausomai nuo metrinių principų), susidaro įvairios eilėdaros sistemos.

Metras

Priklausomai nuo metrinių principų susidaro įvairios eilėdaros sistemos.

Lietuvių poezijoje produktyviausios sistemos yra silabinė, silabotoninė, sinkopis, o naujojoje lyrikoje – ir verlibras

Eilėdaros sistemos

Ją įtvirtino ir ištobulino Maironis. Ši eilėdara vyrauja ir dabartinėje poezijoje, nors yra gerokai pakitusi.

Silabotoninės eilėdaros metrinis principas – kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų derinimas eilutėje.

Pavyzdžiui, eilutėje „Sūpauja saulę šaltiniai žydri“ kirčiuojamas kas trečias skiemuo: l, 4, 7, 10. Pažymėję kirčiuotus skiemenis brūkšneliu, nekirčiuotus lankeliu, turėsime cituotos eilutės schemą: –UU–UU–UU–.

Silabotoninė eilėdara– pagrindinė lietuvių poezijos eilėdaros sistema.

Si

labo

toni

nės e

ilėda

ros

met

rai

Dviskiemeniai Jambas

Chorėjas

Triskiemeniai

Daktilis

Amfibrachis

Anapestas

Apšerkšniję mūsų žiemos, –                            UU–U–U–UBalta, balta – kur dairais. –                            –U–UUU–Ilgas pasakas mažiemus                                 –U–UUU–U         Seka pirkioj vakarais.                                    –U–UUU–

(S.Nėris)

Chorėjas: kirčiuojami nelyginiai eilutės skiemenys  (1, 3, 5, 7,...)

Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,              U–U–UUU–Uišaugusį iš pelenų,                                          U–UUUUU–savo rūpestį didžiausią,                                  U–U–UUU–Ukuriuo lyg vieškeliu einu.                           U–U–UUU–                                    (Just. Marcinkevičius)

Jambas: kirčiuojami lyginiai eilutės skiemenys (2, 4, 6, ...)

Supasi, supasi lapai nubudimi,                       –UU–UU–UU–UUŠnarasi, šnekasi, vėjo pajudinti, –                  –UU–UU–UU–UUSkleisdami gaudesį alpstantį, liūdintį,           –UU–UU–UU–UUSupasi, supasi lapai nubudimi.                       –UU–UU–UU–UU

(B.Sruoga)

Daktilis: pradedama kirčiuoti nuo pirmo eilutės skiemens ir toliau kirčiuojamas kas trečias skiemuo:

l, 4, 7, 10 ir t. t.

Ten vėjas pro vyšnią ir slyvą                           U–UU–UU–UNuėjo ieškoti dainos.                                       U–UU–UU–Ir buvo taip žalia, taip gyva                            U–UU–UU–UKaip tavo ir mano sapnuos.                             U–UU–UU–                                                (J. Strielkūnas)

Amfibrachis: pradedama kirčiuoti nuo antro skiemens, kirčiuojami 2, 5, 8,11,14 ... skiemenys:

Baltos pusnys laukų nebekloja,                       –U–UU–UU–U         Šviečia saulė skaisčiau ir skaisčiau.                –U–UU–UU–Ant šakų pumpurėlis pakilo:                            UU–UU–UU–UAr pavasaris jau?                                             UU–UU–

(Vytė Nemunėlis)

Anapestas: pradedama kirčiuoti nuo trečio skiemens; kirčiuojami 3, 6, 9, 12, 15 ... skiemenys.

Žymint laužytos eilutės metrą, eilutė

ištiesinama:

Per sprindįvėl pasistiepė pušelės,        berželiui lapai  kalasi žali.                                            Atokaitoj     minkšta žolelė kelias,                  Gelsva puriena                                 pūpso pabaly.   (Just. Marcinkevičius)

 Šiame posme – keturios metrinės eilutėsMetrinė posmo schema:

 U–U–U–UUU–UU–U–U–UUU– U–UUU–U–U–U   U–U–U–UUU–

Dar vyrai kerta miškus, Dar moterys bulves kasa.   Ir ežeras toks ryškus.                     Pasauly dar visko esama.                                      (A. Maldonis)

Pabandome praktiškai:

Šventės, prakalbos ir jubiliejai      Tai vienos, tai kitokios grupės. Prakalbėtą laukai žalieji,                   Imtų plūst atgalios ir upės.                                      (A. Miškinis)

Rausvas žiedo pumpurėlis,                     Iš pavėsio pasikėlęs,                              Į saulutę kaitrią, šviesią                         Pro lapus galvutę tiesia.                      

(V. Mykolaitis-Putinas)

Pečiais ir sąžine                                     Griūtis atlaikome.                                 Ir viskas

amžina,                                    Ir viskas laikina.   (A. Miškinis)

Ant žalio delno pasidėjusi veidelį                 Čia tyliai miega žemuogė kvapni...                    Ir draikos it voratinkliai sapnai jos dyvini –       Nesutrikdyk jų, eidamas pro šalį.                                                              (V. Žilinskaitė)

Rasti savo vadovėlio lyrikos skyriuje po 1

kiekvieno metro pavyzdį. Nurašyti, parašyti schemą, įvardinti metrą. (Roberta, Laimonas, Paulius, Airida, Karolina ir kiti norintys)

Nusirašyti 3 bet kuriuos posmus, nustatyti, koks jų metras. (visiems kitiems)

Dailyraščiu nurašyti 5 posmus iš dabar skaitomų eilėraščių (pačius gražiausius) – Rasai, Dovydui, Karoliams, Tomui...

O dabar – savarankiškai (gali būti, kad liks namuose...)