ˇ

Dramaturgui Juozui Glinskiui 80 metų

Muziejuje lapkričio 20 dieną įvyko susitikimas su prozininku, dramaturgu Juozu Glinskiu. Dramaturgas yra mūsų kraštietis, jis gimė Sindriūnuose, Pasvalio rajone. Spalio 15 d. jam sukako 80 metų!

J. Glinskis mokėsi mūsų gimnazijoje, bet prieš brandos egzaminus buvo pašalintas dėl to, kad nestojo į komjaunimą. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą, dirbo „Lietuvos aido“ redakcijoje. Pirmoji jo knyga – novelių rinkinys „Verdenės“. Pirmoji parašyta drama „Grasos namai“ suvaidinta teatre tais pačiais metais, kai buvo parašyta. Dramaturgas parašė daugybę pjesių, iš kurių didžioji dalis pastatyta ir suvaidinta teatre.

Susitikime J. Glinskis auditorijai pers-kaitė porą ištraukų iš šiuo metu rašomos

knygos „Doranto bongas“. Pokalbio pradžio-je jis minėjo, kad šią knygą rašo, kaip dar niekas kitas nerašė. Tikriausiai visi žiūrovai pagalvojo: „Kūrinys kaip kūrinys. Jis bus įprastas, kaip parašytas turinčio tam talentą.“ Tačiau, pradėjęs skaityti, dramaturgas nuste-bino visus. Tos ištraukos buvo stulbinančios, įdomios, juokingos, naujoviškos ir gana pai-

nios... Klausantis ištraukų, nebuvo įmanoma nesišypsoti. Jos tikrai buvo kitokios, tokių tikrai niekas lig šiol nerašė. Pats J. Glinskis sakė: „Aš nežinau, ką rašau. Tiesiog laukiu, kol ateis mintis, kuri tiks kūriniui.“

Pasibaigus susitikimui visi išėjome ge-ros nuotaikos. Šis kūrybingas žmogus ne tik puikiai rašo, bet ir sako iš koto verčiančius sąmojus. Manau, dauguma muziejuje sėdėju-sių žmonių jau laukia nesulaukia naujos knygos „Doranto bongas“.

Aivita Gegevičiūtė

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Informuojame

Lapkričio 22 dieną mūsų gimnazijoje vyko Pasvalio krašto jaunųjų matematikų komandinė olimpiada profesoriaus Bro-niaus Grigelionio taurei laimėti. Plačiau apie ją – kitame numeryje.

***

Lapkričio 29 d. vyko jaunimui skirta konferencija ,,Gyvybės vertė jaunimo aki-mis“. Konferencijoje skaitytos paskaitos aktualiomis temomis: „Žmogaus silpnybių psichologija: kai pavergia žalingi įpročiai“, „Bendravimo stiprinimas ir problemų spren-dimas“ ir paskaita, kurioje buvo aiškinama, kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą. Pastarąją

_______________________________________________________________________________

Gimnazijos moksleivių leidinys Leidžiamas nuo 1996 m. Nr. 2 (114). 2013 m.

2

vedė Pumpėnų parapijos klebonas Domingo Avellaneda. Įspūdžiai – kitame numeryje.

***

Gruodžio 27 dieną mūsų gimnazijoje vyks naujametis karnavalas, kurio tema – miuziklas. Būkime aktyvūs ir susikurkime linksmą šventę!

Kaip mes maitinamės?

Po keturių pamokų nuskambėjus skambučiui, koridoriai gausiau nei įprastai prisipildo gimnazistų ir neilgai trukus beveik ištuštėja. To priežastis aiški – pietų pertrauka! Bet kaipgi maitinasi mūsų mokyklos mokiniai?

Per ilgąją pertrauką einu į valgyklą, nes noriu normaliai, sočiai pavalgyti. Be to, ten valgyti pigiau. Manau, kad sveikas maitinimasis turi būti subalansuotas, vadovaujantis „Maisto piramide“. Pats gal nelabai sveikai maitinuosi, bet stengiuosi. Leonas, 3b

Valgau valgykloje, nes sveikiau, šiltas maistas, geriau jautiesi. Kartais į valgyklą neinu, nes nemalonu eiti lyjant lietui arba kai šalta: jei eisiu pasiimti striukės, tada eilė padidės ir nespėsiu į pamoką. Manau, kad mūsų gimnazijos mokiniai maitinasi sveikai, matau, kaip obuolius valgo ar dar kokius vaisius. Mano nuomone, sveikai maitiniesi tada, kai atsisakai visokių nesąmonių, valgai gerą maistą, reguliariai. Pati stengiuosi tai daryti, bet ne visada pavyksta... Paulina, 1d

Ilgosios pertraukos metu einu pas mamą į darbą ir visada valgau kokį nors vaisių. Mokykloje nieko nevalgau, nes tas maistas, atrodo, visiškai nevertingas. Na, gal valgykloje ir normalus, tačiau produktai nėra suderinti ir ten valgydama „užpjaučiau“ savo skrandį. Pati esu susidariusi valgiaraštį, pagal kurį maitinuosi, todėl manau, kad maitinuosi sveikai. Ir mokykloje matau, kad obuolius ar vėl ką valgo gimnazistai, bet nemanau, kad jie maitinasi sveikai. Sveikas maitinimasis turi būti subalansuotas, maistas turi būti naudingas, būtina atsisakyti traškučių ir panašaus maisto. Gabrielė, 3b

Per pertrauką beveik visada einame į „Norfą“, dažniausiai valgau bandeles. Kartais po pamokų nueinu į bufetą. Manau, kad gimnazistai maitinasi nelabai sveikai, prisiperka visokių „snickers'ų“, traškučių, paskui vaikšto kažkokie „maži“. Pats namuose valgau sveikiau nei mokykloje, o koks yra sveikas maitinimasis, nelabai įsivaizduoju... Gal visokie vaisiai, daržovės... Armandas, 3c

O kaip maitinatės Jūs? Gal kitą kartą šokoladuką padėsite atgal ir pakeisite jį sūreliu ar obuoliu? Linkime maitintis sveikai!

Parengė Goda Strautnikaitė

Piešė Goda Strautnikaitė– Kuo maitiniesi?– Valgau beveik viską, išskyrus saldumynus.– Kur maitiniesi?– Dažniausiai bufete, bet kartais nueinu į

parduotuvę ko nors nusipirkti.– Kaip manai, ar maitiniesi sveikai? Kodėl taip

manai?– Manau, kad maitinuosi sveikai, nes nevalgau

ir netoleruoju saldumynų.– Kuo maitiniesi?– Valgau labai įvairiai.– Kur maitiniesi?– Kartais bufete, bet dažniausiai valgykloje.– Kaip manai, ar maitiniesi sveikai? Kodėl taip

manai?– Nesimaitinu gerai ar sveikai, nes valgau daug

nesveiko maisto.– Tavo manymu, kaip turėtų maitintis sveikas

žmogus?– Nevalgyti čipsų ir kitų saldumynų, valgyti

daugiau vaisių ir daržovių.– Kuo maitiniesi?– Valgau įvairų maistą.– Kur maitiniesi?– Dažniausiai valgykloje, kartais bufete.– Kaip manai, ar maitiniesi sveikai? Kodėl taip

manai?– Manau, kad maitinuosi sveikai, nes valgau

daug daržovių.– Kuo maitiniesi?

______________________________________________________________________________

3

– Daugiausia maitinuosi daržovėmis ir vaisiais.– Kur maitiniesi?– Dažniausiai valgykloje.– Kaip manai, ar maitiniesi sveikai? Kodėl taip

manai?– Iš dalies taip, nes valgau daug vaisių ir

daržovių. Kartais valgau mėsą ir saldainius.

2a klasės mokines apklausė Aivita GegevičiūtėGeriau pagyvent trumpiau, bet pavalgyt

skaniau!

Visi pripažįsta sveiką mitybą, skatina sveikai maitintis ir lia lia... BET juk visus traukia tie skanūs nuodai pakeliuose ir buteliukuose, argi ne tiesa? Tie vėžį keliantys traškučiai ir langų valikliui prilygstantys gėrimai tokie skanūs ir viliojantys... Niam niam! Turbūt kuo daugiau E raidžių sudėtyje, tuo skaniau! O kas ta daržovė ar vanduo? Nei skanu, nei gardu... Įsivaizduokit, kad išsitraukiat mokykloj morką ar obuolį... Pff... Išsitrauki kokią bandelę su šokoladu, coca cola užsigeri, dar „čipsų” pakelį ištuštini, užkramtai kramtoškės... Va, kur pietūs! Geriau pagyvent trumpiau, bet pavalgyt skaniau!

Iveta Janušauskaitė

Lapkričio aštuntoji – Pasaulinė sveikos mitybos diena. Gal ši diena paskatino susimąstyti, ar mes maitinamės sveikai? Visose mokyklose yra propaguojamas sveikas maitinimas, ir aš galiu pasidžiaugti, kad mūsų gimnazijoje besimokantis jaunimas nepamiršta žodžių „Valgykla“ ar „Šiltas maistas“. Tačiau, kaip ir visur, taip ir pas mus tebegyvuoja šalia gimnazijos esančioje parduo-tuvėje skaniausiasis iš skaniausiųjų skrandžio graužikas – cheminis maistas. Taip lengvai jis pasiekiamas, tik keliolika žingsnių... Ar kada nors E621 nebeveiks mūsų organizmo taip, kaip veikia dabar, ir nebevilios čežinti „Lays“ pakuočių?

Sėkmės jums kovoje su nesveiko maisto pagundomis!

Gimnazijos Šmėkla

Kas yra tolerancija?***

– Kaip manai, kas yra tolerancija? – Tai pagarba kitam žmogui ir jo įsitikinimams.– Mūsų gimnazijoje mokiniai ir mokytojai

tolerantiški?

– Manau, kad tolerantiški.– Ar jūs vertinate tolerantiškumą? Kodėl?– Vertinu, nes tolerancija atskleidžia žmogaus

kultūringumo lygį, ar jis yra pakankamai išprusęs, kad suprastų žmogų.

Arnas, 4a

***– Kaip manai, kas yra tolerancija? – Tolerancija yra žmogaus vertinimas priimant

jį su visais trūkumais ir nesišaipant.– Mūsų gimnazijoje mokiniai ir mokytojai

tolerantiški? – Manau, kad nelabai, gana daug mokinių

tyčiojasi vienas iš kito, žiauriausia, kad net ir mokytojai nelabai tolerantiški

– Ar jūs vertinate tolerantiškumą? Kodėl?– Taip, nes ne visi žmonės gali būti gražūs,

gražiai rengtis ar būti sveiki.*** Ineta ,3d

– Kaip manai, kas yra tolerancija? – Mano nuomone, tolerancija tai žmogaus

priėmimas tokio, koks jis yra, nesmerkiant dėl jo rasės, kalbos, socialinės padėties.

– Mūsų gimnazijoje mokiniai ir mokytojai tolerantiški?

– Mano nuomone, mūsų gimnazijos mokytojai ir mokiniai yra tolerentiški, bent jau mane supantis žmonių ratas yra tikrai tolerantiškas.

– Ar jūs vertinate tolerantiškumą? Kodėl?– Taip, tolerantiškumą aš vertinu, nes tai yra

labai svarbi žmogaus savybė, mokėjimas priimti žmogų tokį, koks jis yra.*** Enrika, 3c

– Kaip manai, kas yra tolerancija?– Tolerancija tai žmogaus gerbimas.– Mūsų gimnazijoje mokiniai ir mokytojai

tolerantiški?– Manau, pas mus mokykloje mokytojai yra

tolerantiški, o dėl mokinių, tai nelabai sutikčiau, ne visi mokiniai tolerantiški.

– Ar jūs vertinate tolerantiškumą? Kodėl?– Aš pats nelabai vertinu tolerantiškumą.

*** Modestas, 2d– Kaip manai, kas yra tolerancija? – Manau, kad tolerancija kitų žmonių

supratimas, kad gali būti kitokie nei mes. Tai žmogaus išsiskyrimas iš visų kitų: turi kitokių bruožų, kitokią išvaizdą ir pomėgių.

– Mūsų gimnazijoje mokiniai ir mokytojai tolerantiški?

– Na, aš nematau jokių patyčių, visi tolerantiški.

______________________________________________________________________________

4

– Ar jūs vertinate tolerantiškumą? Kodėl?– Pagarba ne tik sau, bet ir kitiems turi būti

visada. Aš vertinu tolerantiškumą, nes ne visi žmonės yra panašūs. Ir reikia kažkuo išsiskirti. Turime priimti žmogų tokį, koks jis yra.

Agnė, 1bApklausą parengė Deimantė Sventožeckytė

Gabrielė Punytė

Triptikas

***Besileidžianti saulė,Kojas šildantis smėlis;Susikibusios rankosIr aplink tvyranti meilė.Filmas? O gal realybė?O gal tik lengva lyg pūkasSvajonė...***Tyra naktis,Žvaigždėtas dangus;Čirškiantys žiogaiIr šalia mylimas žmogus.Filmas? O gal realybė?O gal tik lengva lyg pūkasSvajonė...***Kvepiančios gėlės rankose,Džiaugsmu trykštančios akys,Lūpose žaidžianti šypsena,Širdyje – jausmas,Kuris niekada nesibaigia...Ne filmas. Realybė.Kuri prieš tai buvoTik svajonė.

O jeigu?

Diena po dienos ta pati rutina.Pasauly teliko spalva tik juoda.Žinau, kaip galiu išvalyti mintis –Pasiėmusi virvę išėjau pro duris.

Priėjau prie didelio medžio galiūno,Kurį jau žinojo gyventojas tūlas.Tyrinėjau šakas, ieškojau stipriausios –

Juk nenoriu, kad planą mano sugriautų.

Pririšau aš virves prie medžio didaus.Turbūt ne vienas dabar apsigaus –Padariau sūpynes, kurios gydo mintis:Žemėj – danguj mano svajonės skraidys...

***Nerimsta bičių avilysVėl mano galvoje.Nebežinau, ką man darytŠiame pasaulyje.

Pagauti bitę. Suvalgyt medų.Gal viskas pasikeis?Veidrodžio paklaust „Kas tu?“Pasaulis man atleis.

Piešė Judita Ilgutytė

Dovilė Vilkevičiūtė

Kai tyla tyli

Kai tyliai kvėpuoja naktis,Dangus barsto sidabrą po klonius.

Kai tyliai kvėpuoja naktis,Žemė save užliūliuoja.

Kai tyliai kvėpuoja naktis,Šaltas vėjas siūbuoja smilgelę.

Kai tyliai kvėpuoja naktis,Aš ieškau savojo kelio.

Link tavęs

Tereikėjo auksinių siūlųSuvarstyti širdžiai.Tereikėjo gaivaus prisilietimo

______________________________________________________________________________

5

Ateities apgavystei.Tereikėjo dangaus mėlioPaleisti svajonei.Tereikėjo vėjo pranašystėsAistrai išvaduoti.

Netradicinė literatūros pamoka

Spalio 24 dieną, per 4 pamoką, visi trečiokai dalyvavo netradicinėje literatūros pamo-koje. Ją organizavom mes – literatų būrelis. Šios pamokos tikslas buvo prisiminti mirusius gimnazistus (jie taip pat buvę literatai) – Tomą Varnauską ir Laimą Norvaišaitę. Renginys prasidėjo mūsų pačių sukurtais eilėraštukais ar miniatiūromis apie mirtį, vėliau uždegta žvakė ir paskelbta mirusiųjų pagerbimo tylos minutė. Labai nuoširdžią kalbą pasakė mokytojas V. Stragys ir gimnazijos psichologė J. Stipinienė: šios kalbos mus privertė susimąstyti apie mirtį (gyvenimo, gyvybės svarbą). Renginio metu skaityta mirusių literatų kūryba, buvo rodomi trys Tomo Varnausko sukurti filmai: „Klaida“, „Neskubėk skandintis“ ir „I“.

Manome, kad žmogų reikia atminti ir pagerbti net tada, kai jis pasirenka mirties kelią. Tikimės, kad šis renginys ir svečių ištarti žodžiai palietė jūsų širdis bei privertė susimąstyti.

Gabrielė Punytė

Julija ir Dovydas vedė renginį

Svečiavosi Vytautas Stragys, pažinojęs a.a. Tomą Varnauską

Išvyka į Biržus

Gimnazistai su kitais literatais Gudeliuose, Kazio Binkio gimtinėje

Literatų būrelio vadovė lietuvių kalbos mokytoja R. Grubinskienė sugalvojo išvyką. Lap-kričio 8 dieną po 5 pamokų visi linksmai susėdome į autobusą ir išvažiavome į Biržų pusę. Turbūt visi žinote linksmuolį Kazį Binkį? Poetui, dramaturgui bei šiam įvairiapusiškam žmogui – 120 metų.

Pirmiausia aplankėme buvusią Kazio Binkio draugo Juliaus Janonio gimtinę. Įsiamžinę prie paminklo, nuvažiavom į Papilį. Aplankėme muziejų mokykloje, kurioje anksčiau mokytoju dirbo Kazys Binkis. Mokytoja mums papasakojo K. Binkio biografiją, kokias išdaigas krėtė, koks jis buvo linksmas bei geras mokytojas, kokias knygas parašė. Pasivaikščioję po muziejų bei įspūdingą sodybos kiemą, su biržiečiais nuvažiavome į Gudelius. Ten gimė K. Binkis. Iš jo namų likę tik pamatai, o ant jų pastatytas paminklas. Jau tapo tradicija palikti gėlių prie paminklo ir paskaityti Binkį, todėl mes irgi taip padarėme.

Pasodinę jazminą (nes viena moteris išsiaiškino, kad pagal zodiaką Binkiui tinka būtent šis augalas), dar stabtelėję prie Zomkelio, nuvažiavome į Biržų pilį. Ten sužinojome dar daugiau apie Binkį. Klausėmės jo poezijos ir

______________________________________________________________________________

6

literatų sukurtų eilėraščių. Skaitėme ir mes: Julija ir Dovydas padeklamavo K. Binkio eilėraščių, o aš, Deimantė, Monika, Dovilė – savų kūrinių.

Išvyka leido dar geriau pažinti Kazį Binkį. Gabrielė Punytė

Poetas keturvėjininkas Kazys Binkis

1. Isabel Allende „Majos dienoraštis“. Tai pasakojimas apie devyniolikmetę amerikietę, patyrusią didžiausius nuopuolius – ji grimzdo narkotikų prekeivių, nusikaltėlių ir prostitučių liūne, kol galop apsistojo nuošalioje Čilės saloje. Ten, slėpdamasi nuo persekiojančio ankstesniojo gyvenimo, Maja rašo savo gyvenimo istoriją, ilgainiui atskleisdama kraupią šeimos paslaptį. Mergina pa-galiau suvokia meilės ir ištikimybės prasmę ir pradeda didžiausią savo gyvenimo nuotykį: kelionę į savo sielos gelmes.

2. Huntley Fitzpatrick „Mano gyvenimas šalia“. Garetų šeima – tikra Ridų priešingybė. Triukš-minga, gausi, netvarkinga ir miela. Iš savo pedantiškai tvarkingų, bet šaltų namų slapta stebėdama kaimynų gyvenimą, septyniolikmetė Samanta Rid  suvokia  norinti būti viena jų. Kai Džeisas Garetas netikėtai užtinka Samantą ant stogo, gyvenimas pasikeičia, atrodo, visam laikui... Tačiau merginos mama – griežtoji senatorė Greisė

Rid – netikėtai pakliūva į bėdą, ir Samanta susiduria su rimta dilema: kaip apginti tiesą ir nenuvilti mamos. Tai emo-cingas pasakojimas apie skir-tingose šeimose užaugusių paauglių draugystę, pirmąją meilę, su ja susijusius  sunkumus.

3. Santa Montefiore „Pra-rastos meilės jūra“. Kaip ir kasmet, aristokratų Montagiu šeima atostogauti išsiruošia į nuostabų dvarą Kornvalyje. Pasakiškos gamtos apsuptyje jie mėgaujasi prabangaus, nerūpestingo gyvenimo malo-numais ir rengia didelę šventę šeimos galvos penkiasdešimtmečio proga. Tačiau šventės naktį nutinka keista nelaimė – netikėtai pradingsta Robertas Montagiu. Pradėjus paieškas, pajūryje randama valtis su vyro laikrodžiu ir šampano buteliu, o jo viduje aptinkamas raštelis: „Atleiskit man.“

5. Carmen Rodrigues „34 tavo dalys “. Elė buvo ypatinga… Kerinti. Palaužta. Brolis Džeikas ja rūpinosi, draugė Sara mėgino sekti jos pavyz-džiu. Po mįslingos Elės mirties Džeikui, Sarai ir Džesei liko pluoštas žinučių, 34 popieriaus skiautės dėžutėje po merginos lova 34 – trumpo ir skausmingo gyvenimo paslaptys. Elė turėjo savų paslapčių, buvo nenuspėjama, mėgavosi būdama dėmesio centre. Priversdavo aplinkinius jai atsiverti.  Elė buvo tikra mįslė. O vieną naktį jos gyvenimas nutrūko. Džei-kas, Sara ir Džesė savaip jaučia kaltę dėl Elės mirties. Kiekvienas turi savų paslapčių. Pradėję dėlioti Elės paliktas žinutes, jie supranta, kad  ši apie juos žinojo labai daug, tiktai kruopščiai slėpė...

______________________________________________________________________________

7

6.Susan Ee „Angelų įsiveržimas. Penryn ir laikų pabaiga“. Jau šešios savaitės kaip angelai nusileido į Žemę ir sunaikino šiuolaikinį pasaulį. Išliko tik nedidelė žmonių gru-pelė. Dieną siaučia gatvių gaujos, o naktį kausto baimė ir prie-tarai. Angelams pagro-bus bejėgę mergaitę, jos septyniolikametė sesuo Penryn pasiryžta viskam. Net sandėriui su priešu. Rafas – karys, kurį po ištisą amžinybę trukusių ne-suskaičiuojamų kovų iš beviltiškos padėties išgels-bsti alkana paauglė mergaitė.

Kontroliniai, kontroliniai, kontroliniai…

Gimnazijoje mokytis sunku, tikriausiai todėl, kad tai GIMNAZIJA. Kiekvieną dalyką kiekvienas gimnazistas privalo mokėti labai gerai, nes mokytojai irgi puikiai išmano savo mokomą dalyką. Betgi kontroliniai tiesiog priverčia galvą plyšti pusiau!.. Kartais tą pačią dieną būna po tris kontrolinius, dar yra galybė namų darbų, kuriuos atlikti irgi privaloma.

Bet tai visai nėra sudėtinga, ar ne? Juk ne visiems kontroliniams reikia pasiruošti gerai?.. Parašyti kontrolinį yra vieni juokai, – taip daž-niausiai sako mokytojai. Vadovėliais lūžtantis stalas – tai TIKRO gimnazisto stalas. Visiems sa-vaitgalio poilsis tęsiasi dvi dienas, o gimnazistui – tik viena diena, o gal ir jos nebelieka...

Didžiausia laimė yra atostogos! Arba kai sekmadieniai lieka tiesiog sekmadieniais! Linkiu gimnazistams neišeiti iš proto ir sėkmingai sulaukti kalėdinių atostogų!

Gimnazijos Šmėkla

„Kontraforsai“ Kupiškio gimnazijoje

Jau dešimtą kartą Kupiškio gimnazijoje vyko kūrybinio jaunimo forumas ,,Kontraforsai“, šįsyk jis buvo skirtas Lauryno Stuokos - Gucevi-čiaus 260-osioms gimimo metinėms. Į renginį, vy-kusį lapkričio 22 dieną, nuvykome ir mes – literatų būrelio nariai. Renginio tema „Kūrybos kosmosas“ turėjome paruošti komandos prisistatymą. Sukūrė-me teatralizuotą programėlę, kurios pagrindinė mintis – žmogaus pasirinkimas: vaizdavome

žmogų, išgyvenantį vidinį konfliktą, kuris nežino, ką pasirinkti – būti pilku žmogumi ir plaukti pasroviui, o gal maištauti? Drąsus ir kūrybingas žmogus nusprendžia būti savimi ir kurti savo kelią.

Į Kupiškį važiavome septyniese: literatės Gabrielė Punytė, Ugnė Vaičiulytė, Deimantė Sventožeckytė, Goda Strautnikaitė ir Dovilė Vilke-vičiūtė, o mus lydėjo būrelio vadovė Regina Grubinskienė ir neformaliojo ugdymo skyriaus vedėjas Andrius Maračinskas. Kupiškio gimnazijo-

je, kaip visuomet, buvome labai šiltai priimti. Vos

tik įžengę, pajutome puikią atmosferą. Renginyje

dalyvavo daug mokinių iš kitų rajono ir šalies

mokyklų, sulaukta svečių net iš Latvijos.

Renginys prasidėjo kupiškėnų pasirody-

mu, mokyklos choro dainomis. Po to prisistatė mo-

kyklų komandos. Buvo įdomu stebėti, ką paruošė

kiti, buvo smagu ir pačioms pasirodyti. O paskui

buvo svarbiausia dalis: turėjome progą pabendrau-

ti su Lietuvą garsinančiais žmonėmis. Svečių gre-

tose buvo Lietuvos kino režisierė, aktorė Janina

Lapinskaite, skulptorius Gytenis Umbrasas, muzi-

kinės grupės  „Freaks

On Floor“ vokalistas

Justinas Jarutis, Lauryno

vaidmens atlikėjas O.

Koršunovo

spektaklyje ,,Katedra“

aktorius Marius Repšys,

Vilniaus universiteto

Teorinės  fizikos ir

astrono-mijos doktorantė Renata Ženovienė, poetė

Daiva Čepauskaitė. Visi įtaigiai pasakojo apie savo

______________________________________________________________________________

8

gyve-nimą, siekius, patirtį, darbą. Išgirdome daug

nau-dingos ir įdomios informacijos, juokėmės

stebė-dami ekspresyvaus aktoriaus M. Repšio

improvi-zacijas, ekspromtu surengtus „kastingus“.

Po pietų vyko darbas grupėse, bet mes išskubėjome

namo.

Kupiškyje puikiai praleidome laiką ir

įgijome naujos patirties, praplėtėme akiratį. Na, o

ką jau kalbėti apie šypsenas, kurios nedingo nuo

mūsų veidų renginio metu! Džiugu, kad Lietuvos

mokyklos organizuoja tokio pobūdžio renginius,

kurie skatina jaunimą kurti, atsiskleisti ir būti

savimi.

Dovilė Vilkevičiūtė

Nuotraukoje – mūsų gimnazisčių pasirodymas

Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos scenoje

Savaitėje dvi darbo dienos - pirmadienis ir penktadienis. Penktadienį darome viską, ko

nepadarėme per savaitę, o pirmadienį tai, ko nepadarėme penktadienį.

Turistiniame žygyje: tai jau ne kojos, o transporto priemonė.

Tai ne ji man - apdovanojimas, tai aš jai - bausmė.

Karininkas: „Merginos, paskui mane į rūsį. Mokysiu atiduoti pagarbą.“

Protingas mano, kad jis toks kaip visi, kvailas - kad visi kiti tokie, kaip jis.

Niekas taip nedžiugina, kaip draugo nesėkmė!

Imk iš gyvenimo viską. Bet dėl viso pikto atsimink, iš kur paėmei.

Sudėtingos problemos visuomet turi paprastus, lengvai suprantamus, neteisingus sprendimus.

Jeigu parašiutas neišsiskleidė, antrą kartą nešok!

Geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti, nes šimtą kartų išgirdus galima ir iš proto

išsikraustyti.

Tas, kuris knarkia, užmiega pirmas.

Gerai, kai šuo - draugas, bet kai draugas - šuo...

Gyvename tik vieną kartą. Dar kartą aš neištverčiau.

Iki šuolio su parašiutu žemės grožis buvo nenusakomas...

______________________________________________________________________________

9

Nesijuok iš seno! Pats toks būsi... jeigu pasiseks.

Moterys puikiai supranta žmones, jei tie žmonės - ne vyrai.

Pinigai ateina ir išeina, ir išeina, ir išeina...

Kodėl yra klaidų, kurių neįmanoma ištaisyti, ir nėra klaidų, kurių nebūtų galima padaryti?

Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

Leidžia literatų būrelisRedaktorė – Monika Valuntonytė.Maketuoja Donatas Vaitkevičius.

Konsultuoja mokytoja Regina Grubinskienė.Redakcijos adresas – 30 kabinetas.

______________________________________________________________________________