TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-05974

2019-04-12

2019-04-03

2019-04-03

-

Civilinė byla Nr. e3K-3-109-611/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aedicula“ ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties aiškinimą, teismo sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 48 366,50 Eur skolą, 773,86 Eur delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2013 m. gegužės 17 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parengti, suderinti su atitinkamomis institucijomis ir atiduoti (perduoti) pagalbinio pastato pertvarkymo į poilsio pastatą statinio techninį projektą. Šalys 2017 m. vasario 28 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei techninį darbo projektą. Atsakovė nesumokėjo 48 366,50 Eur už atliktus darbus, taip pat 773,86 Eur delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 48 366,50 Eur skolą, 773,86 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 49 140,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gegužės 17 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį, kuria atsakovė (užsakovė) užsako ir priima, o ieškovė (rangovė) parengia, suderina su atitinkamomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) pagalbinio pastato pertvarkymo į poilsio pastatą statinio techninį projektą.

6. Teismas nustatė, kad ieškovės parengtuose projektuose valstybinės institucijos nustatė klaidų ir dėl to juos atsisakė tvirtinti. Be kita ko, valstybinės institucijos nurodė, kad techninis darbo projektas prieštarauja patvirtintiems detaliojo plano sprendiniams. 2016 m. rugsėjo 1 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-496 ištaisyta detaliojo plano techninė klaida – patikslintas žemės sklypo plotas, užstatymo tankumas. Tuomet į Neringos savivaldybę dėl galimos pastato rekonstravimo neatitikties teisės aktų reikalavimams kreipėsi namo patalpų savininkų bendrija. Statybą leidžiantis dokumentas atsakovei buvo išduotas 2017 m. sausio 27 d., o 2017 m. vasario 28 d. ieškovė su atsakove pasirašė projektinės dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktą, patvirtinantį 2013 m. gegužės 17 d. sutarties įvykdymą.

7. Teismas nurodė, kad projektavimo darbų rangos sutarties lentelėje, pateiktoje sutarties 3 dalyje, yra nustatyta, jog sutartis turi būti vykdoma IV etapais, kurių kiekvieno termino pradžia ir pabaiga taip pat nustatyta toje lentelėje. Teismas nustatė, kad specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai išduoti 2014 m. balandžio 22 d., o 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai, t. y. tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo baigtas projektavimo darbų sutartyje nurodytas 0 etapas. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti 2014 m. rugpjūčio 21 d., t. y. buvo baigti I etapo darbai. Šalys projektavimo darbų sutartimi susitarė, kad II etapas, t. y. techninis projektas, bus pradėtas baigus I etapo darbus po sutarties 4.1.4 ir 5.2.1 punktų įsipareigojimų įvykdymo. Pagal sutarties 4.1.4 punktą užbaigus I etapą užsakovė sumoka 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą. Sutarties 5.2.1 punktu atsakovė įsipareigojo po sutarties pasirašymo perduoti rangovei nurodytą dokumentaciją. Be to, šalys pasirašė ir projektavimo užduotį, kurioje įtvirtinta, kad planuojama statybos darbų pradžia – 2013 m.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 dalimi, statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovė darbus pagal šalių sudarytą sutartį turėjo baigti iki 2013 m. pabaigos, t. y. iki projektavimo užduotyje nustatyto planuojamo statybų pradžios termino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2016 m. birželio 9 d. rašte nurodė, jog ieškovė įsipareigojo darbus įvykdyti per 1 m., o 2016 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad pagal susitarimą statybos leidimas turėjo būti gautas per 1,5–2 m. Teismas konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl projektavimo rangos sutarties įvykdymo iki 2013 m. pabaigos.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė ne kartą teikė tvirtinti techninį darbo projektą atsakingoms institucijoms, tačiau jį buvo atsisakyta tvirtinti, kol galiausiai nustatytos detaliajame plane esančios klaidos. Detalųjį planą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl klaidos šiame plane bei jo ištaisymas negali lemti ieškovės atsakomybės pagal sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klaidos detaliajame plane nustatytos ne iš karto, o tik praėjus kuriam laikui, ne kartą kreipusis į valstybės institucijas bei joms šiuo klausimu pateikus išvadas, sprendė, kad nors ieškovė ir yra profesionalė, tačiau sutarties sudarymo metu bei jos vykdymo pradžioje neturėjo objektyvių galimybių nustatyti šias klaidas. Be to, net ir po detaliojo plano pakeitimo buvo atsisakyta tvirtinti pateiktą techninį darbo projektą dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl trečiųjų asmenų kreipimosi į savivaldybę. Teismas, nenustatęs, kad techninis darbo projektas nebuvo patvirtintas dėl aplinkybių, už kurias objektyviai atsakinga galėtų būti laikoma ieškovė kaip projekto rengėja, sprendė, kad ieškovė sutartyje nustatytus darbus atliko tinkamai ir nustatytais terminais.

10. Teismas nurodė, kad atsakovė 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuria reikalavo nedelsiant atlyginti dėl sutarties pažeidimų padarytą žalą ir sumokėti netesybas, iš viso 322 372,31 Eur. Atsakovė 2017 m. kovo 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad įskaito savo 322 372,31 Eur reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovės 48 366,50 Eur reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Ieškovė 2017 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei atsakymą, kad su atsakovės pretenzija nesutinka. 2017 m. kovo 27 d. atsakovė teikė pakartotinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė pretenzijoje nurodė, kad dėl ieškovės kaltės pastatai suprojektuoti A energinio naudingumo vietoj B ir dėl to atsakovė patirs nuostolių, turės atlikti kitus statybos darbus, keisti šilumos šaltinį.

11. Teismas nurodė, kad statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 24 punkte nustatyta, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. Teismas nustatė, kad techninis darbo projektas dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių pateiktas tvirtinti po 2016 m. lapkričio 1 d., o statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2017 m. sausio 27 d., todėl ieškovė, vadovaudamasi nurodytais teisės aktais, pagrįstai projektavo A energinio naudingumo klasės pastatus. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl pastato energinio naudingumo klasės.

12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pateikė duomenis apie pasitelktus asmenis, tačiau nepagrindė šių asmenų pasitelkimo bei jų teiktų paslaugų būtinybės, taip pat nepatvirtino, kad tokių paslaugų atsakovei negalėjo suteikti ieškovė pagal jų sudarytą sutartį, todėl, teismo vertinimu, šias išlaidas atsakovė prisiėmė savo rizika ir jos negali būti perkeliamos ieškovei.

13. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas, kuris buvo patvirtintas atsakingų valstybės institucijų ir kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, turi trūkumų. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai bei nustatytais terminais atliko sutartyje sulygtus darbus, juos perdavė atsakovei ir jai kyla pareiga sumokėti sutartyje nustatytą darbų kainą, t. y. 48 366,50 Eur. Nenustatęs, kad ieškovė pažeidė ginčo sutartį, teismas sprendė, jog atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, ji neturėjo galiojančios ir realios reikalavimo teisės į ieškovę.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl šalių sudarytos sutarties įvykdymo termino nustatymo, kiekvienai iš šalių skirtingai aiškinant buvusius jų ketinimus ir susitarimų turinį. Kolegija, įvertinusi sutarties sąlygas, sprendė, kad šalys nesusitarė dėl kiekvieno iš darbų etapų įvykdymo konkretaus kalendorinio termino, taip pat dėl sutarties įvykdymo galutinio termino. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad projektavimo darbų rangos sutarties įvykdymo data yra tapati projektavimo užduoties 1 punkte įvardijamai kaip planuojamai (vadinasi, tik preliminariai) statybos pradžiai – 2013 m.

16. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik 2017 m. sausio 27 d. dėl ieškovės netinkamos kokybės darbo ar klaidos. Kolegija nurodė, kad žemės sklypo detaliajame plane buvo padaryta techninė klaida, kuri ir lėmė atsisakymą derinti techninį darbo projektą (išduoti statybą leidžiantį dokumentą). Techninio darbo projekto sprendiniai neatitiko žemės sklype, kuriame turėjo būti statomi (rekonstruojami) pastatai, detaliojo plano sprendinių, todėl, tik ištaisius sklypo detalųjį planą ir jame esančią klaidą (pakeičiant sklypo plotą (vietoj 28 209 kv. m įrašant 25 048 kv. m) ir užstatymo tankumą (vietoj 0,2 įrašant 0,25), buvo įmanoma toliau vykdyti projektavimo darbus pagal šalių sudarytą sutartį. Šiuo atveju detalusis planas galėjo būti ištaisytas tik Neringos savivaldybės direktoriaus įsakymu, tai 2016 m. rugsėjo 1 d. ir buvo padaryta. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad anksčiau patvirtinti techninio darbo projektą šiuo konkrečiu atveju sukliudė dar ir kitos, nuo ieškovės nepriklausančios priežastys – trečiųjų asmenų kreipimasis į Neringos savivaldybę.

17. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė savo atsisakymą sumokėti ieškovei pagal sutartį grindė ieškovės jai padarytais nuostoliais, ieškovei suprojektavus A, o ne B energinio naudingumo klasės pastatus. Kolegija nurodė, kad nors priešpriešiniai reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir (ar) įskaitymo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti, tokie apeliacinio skundo argumentai gali būti aiškinami ir kaip atsikirtimai netinkama darbų kokybe, todėl dėl jų pasisakė.

18. Kolegija nurodė, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 24 punktu, statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 16 ir 17 punktais, suprojektavus žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus ir pateikus projektą tvirtinti po 2016 m. lapkričio 1 d., statybą leidžiantis dokumentas nebūtų buvęs išduotas. Kolegija pažymėjo, kad šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad techninio darbo projekto dokumentacija su atsakove buvo derinama, įskaitant ir pakoreguotą techninį darbo projektą, Neringos miesto savivaldybei 2016 m. rugsėjo 1 d. ištaisius detaliojo plano klaidas. Ieškovė 2016 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu atsakovei suderinti ir patvirtinti išsiuntė pataisytą Techninį darbo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta projektuojamų pastatų energinio naudingumo klasė (A). 2016 m. lapkričio 25 d. atsakovei siųstuose bendruosiuose statinių rodikliuose taip pat buvo nurodyta, kad visų projektuojamų pastatų energinio efektyvumo klasė yra A. Kolegija sprendė, kad su projektuojamo statinio energinio naudingumo klase atsakovė buvo supažindinta, tam pritarė ir tai patvirtino. Kolegija taip pat pažymėjo, kad projektavimo užduotyje nėra nuorodos į tai, kokia turi būti rekonstruojamo statinio energinio naudingumo klasė, nurodyta tik tai, kad statinio šildymas numatytas elektra. Toks pats šildymo šaltinis nustatytas ir patikslintoje projektavimo užduotyje.

19. Kolegija nurodė, kad atsakovė techninio darbo projekto trūkumu laiko aukštesnės energinio naudingumo klasės nustatymą, nes dėl to ji patirs daug didesnes rekonstrukcijos išlaidas, ypač dėl to, kad teks keisti šildymo sistemą. Šį savo teiginį grindžia į bylą pateikta 2017 m. kovo 6 d. specialisto išvada, kad A energinio naudingumo klasės pastato šildymas negali būti elektrinis, o tik šilumos siurbliais (oras-vanduo). Tačiau A energinę klasę atitinkančio namo šilumos šaltiniai gali būti derinami tarpusavyje (įskaitant ir šildymą elektra) iš esmės nekeičiant viso šilumos šaltinio (statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 2.47 lentelė). Energijos šaltinio pasirinkimas iš esmės nėra ribojamas, svarbiausias kriterijus – šildyti sunaudojamas energijos metinis kiekis.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką darbų trūkumams, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalimi, būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

21. Kolegija nurodė, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus pagal perdavimo–priėmimo aktą, jų negrąžino ieškovei; statybos leidimas buvo gautas ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė nedisponuotų darbų rezultatu. Atsakovė, priėmusi darbus ir pasirašiusi perdavimo–priėmimo aktą, priekaištų ar pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, išskyrus 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu siųstą pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo bei tos pačios dienos pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Kolegija nurodė, kad pretenzijoje išdėstytus ir su darbų atlikimo terminais susijusius klausimus įvertino. Kitais aspektais pablogėjusi projektavimo darbų rezultato kokybė byloje neįrodinėta, reikalavimai dėl to teisme nepareikšti, o prielaidų vertinti, kad vien rekonstruojamų pastatų techninio darbo projekte A energinio efektyvumo klasės suprojektavimas blogina ieškovės darbo kokybę, taip pat nėra (CK 6.703 straipsnio 2 dalis). Priešingai, nustatant įstatymu nurodytą aukštesnę pastatų energinio naudingumo klasę (A), atsakovės rekonstruotini pastatai iš esmės įgis didesnę vertę. Kolegija konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė atsiskaityti su ieškove už šios atliktus darbus.

22. Kolegija sprendė, kad atsakovės daroma prielaida, jog ji galimai patirsianti didesnes išlaidas pastatui rekonstruoti, nei galėjo, taip pat savaime nereiškia, kad buvo sąlygos taikyti prievolių įskaitymo institutą ir dėl šios priežasties jos mokėjimo prievolė ieškovei jau yra pasibaigusi (CK 6.130 straipsnis). Pirma, byloje nėra duomenų, kiek ieškovei turėjo kainuoti rekonstrukcija, t. y. kokia statybų kaina turėjusi būti, todėl nepagrįsta teigti, kad ji dėl ieškovės veiksmų patyrė nuostolių, kuriuos galėtų įskaityti į savo prievolę. Antra, įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas, jos yra nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti nustatytos tokios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

23. Kolegija nurodė, kad atsakovės reikalavimas atlyginti dar tik būsimus nuostolius bei jų įskaitymas į jos pačios mokėjimo prievolę akivaizdžiai neatitiko galiojimo, apibrėžtumo, vykdytinumo kriterijų, ieškovė nėra atsakovės skolininkė.

24. Kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai pavėluotai atlikti darbai praranda prasmę užsakovui, šis turi teisę pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Nė viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, priešingai, 2017 m. sausio 28 d. perdavimo–priėmimo aktu darbų rezultatas yra priimtas, taip pat atsakovė deklaruoja pasinaudosianti šiuo darbų rezultatu ir būtent dėl šios priežasties patirsianti nuostolių, susijusių su padidėsiančiomis statybų išlaidomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad esant sutarties termino pažeidimui atsakovė turėjo galimybę atsisakyti priimti projektavimo darbų rezultatą bei reikalauti nuostolių atlyginimo, o nepasinaudojusi CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta užsakovo teise ji nevykdo galiojančios sutarties, iš esmės pripažino, kad atsakovė, priėmusi projektavimo darbus, neteko teisės į nuostolių atlyginimą ir apribojo atsakovės teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pažeistų teisių gynybos būdus, esant rangos teisiniams santykiams, yra pažymėjęs, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai yra įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniai), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnis). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynybos būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.). Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti. Reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016). Taigi užsakovas, priėmęs darbų rezultatą ir neatsisakęs sutarties pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, irgi nepraranda teisės naudotis bendrojoje teisės normoje įtvirtintu nuostolių atlyginimo institutu.

25.2. Atsakovės reikalavimas ieškovei sudarė 322 372,31 Eur ir atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įskaitymo taikymo sąlyga laikė aplinkybę, ar reikalavimas yra patvirtintas teismo. Nors atsakovė reikalavimo ieškovei teisme nebuvo pareiškusi, tačiau ji savo reikalavimą dėl lėšų sumokėjimo aiškiai nurodė (išdėstė) pretenzijoje. Tam, kad reikalavimą būtų galima vertinti kaip galiojantį ir vykdytiną, nėra būtinas teismo sprendimas priteisti atitinkamą sumą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo (t. y. dėl pradelsto įvykdymo termino buvo suprojektuoti aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatai) statybos jai pabrangs 307 548,22 Eur. Atsakovės reikalavimo teisė ieškovei yra reali, galiojanti bei vykdytina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimo forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Taigi atsakovės atsikirtimai, susiję su nuostoliais ir įskaitymu, turėjo būti vertinami nepriklausomai nuo to, ar byloje buvo pareikštas priešieškinis.

25.3. Atsakovė įskaitė reikalavimą dėl savo patirtų 12 300 Eur išlaidų, sumokėtų specialistams projekto derinimo procese, atlyginimo. Tokio dydžio išlaidas atsakovė patyrė dėl to, kad turėjo šalinti ieškovės sutarties vykdymo trūkumus. Dėl šio atsakovės reikalavimo taip pat egzistavo visos įskaitymo instituto taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino (nutartyje dėl šio reikalavimo nėra pasisakyta) atsakovės atlikto įskaitymo, susijusio su specialistams išmokėtomis sumomis, t. y. ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

25.4. Teismai spręsdami, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, iki kurio sutartis turėjo būti įvykdyta, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-431/2011). Remiantis projektavimo užduotimi, kuri yra neatskiriama sutarties dalis (sutarties 2.2 punktas) ir kurią parengė ieškovė, pastatai turėjo būti pradėti statyti 2013 metais. Taigi galutinis visų darbų (įskaitant projekto parengimą ir jo suderinimą) pagal sutartį atlikimo terminas yra nurodytas projektavimo užduotyje ir yra 2013 metų pabaiga. Teismų nurodytuose raštuose atsakovė nurodo darbų atlikimo terminus, kuriuos jai buvo nurodžiusi ieškovė jau po to, kai praleido sutartyje nustatytą terminą (2013 m. pabaiga) ir žadėjo darbus užbaigti ne vėliau kaip per 1 metus, o vėliau – 1,5–2 metus nuo sutarties sudarymo dienos (2013 m. gegužės 17 d.).

26. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmeti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė išvados, kad atsakovė, priėmusi darbų rezultatą, prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovė netinkamai atliko darbus ir turi pareigą atlyginti atsakovei nuostolius.

26.2. Teismai tinkamai aiškino sutartį ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Sutarties nuostatų ir jos priedo (projektavimo užduoties) sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys nesusitarė dėl galutinio darbų atlikimo termino būtent 2013 m. pabaigoje. Vien jau atsakovės nurodomos formuluotės „Planuojama statybos pradžia: 2013 m.“ lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad rangovė neįsipareigojo baigti projektavimo darbus būtent iki šios datos. Kita vertus, teismai nustatė, jog techninį darbo projektą patvirtinti sukliudė nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. šiuo atveju nėra ieškovės kaltės dėl techninio darbo projekto netvirtinimo beveik 4 metus, todėl ieškovei delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai.

26.3. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo nesant įskaitymo sąlygų, nes pripažino, kad atsakovės reikalavimas neapibrėžtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Atsakovė išlaidų dar nepatyrė (2017 m. kovo 6 d. išvadoje ekspertas remiasi darbų ir medžiagų vidutinėmis rinkos kainomis ir tai reiškia, kad realiai (faktiškai) atsakovės patirti nuostoliai gali nesutapti su nurodytais išvadoje). Be to, atsakovės deklaruojamų nuostolių dydis šalių nėra suderintas iš anksto. Nuostolių atlyginimo prievolė pasižymi tam tikra specifika, lyginant ją su turtinėmis prievolėmis, kylančiomis iš šalių suderintos valios, nes ji nėra tokia akivaizdi ir iš anksto apibrėžta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties aiškinimo

27. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

28. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

30. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš sutarties sudarymą ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

31. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

32. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).

33. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gegužės 17 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį, kuria atsakovė (užsakovė) užsako ir priima, o ieškovė (rangovė) parengia, suderina su atitinkančiomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) pagalbinio pastato pertvarkymo į poilsio pastatą statinio techninį projektą. Sutarties 3 punkte buvo detalizuoti ieškovės atliktini darbai, aptarta kiekvieno iš jų darbo pradžia ir kai kurių darbų pabaiga, kiekvieno etapo vykdymo pradžios arba pabaigos sąlygos. Sutarties 3 punkte pateikiamoje lentelėje buvo nustatyti VI galimi darbų etapai. 0 etapo darbų pradžia – atsakovei pasirašius sutartį, pabaiga – gavus iš savivaldybės administracijos specialiuosius architektūrinius reikalavimus. I etapo darbai pradedami ieškovei gavus avansą, nustatytą sutarties 4.1.4 punkte, o pasibaigia gavus pritarimą iš Kultūros paveldo departamento atsakingos institucijos, Nacionalinio parko direkcijos ir vietos savivaldybės institucijos. II etapo darbų pradžia nurodyta baigus I etapo darbus ir po sutartyje 4.1.4 punkte (atsakovei sumokėjus avansą) bei 5.2.1 punkte (atsakovei perdavus ieškovei galiojantį topografinį planą M1:500, žemės sklypo planą, žemės ir statinių teisinės registracijos dokumentus, žemės sklypo ir (ar) statinių bendraturčių sutikimus, gretimų sklypų bei pastatų savininkų sutikimus, savo reguliavimo sferoje turimus pradinius duomenis, inžinerinių tyrimų duomenis ir kitą dokumentaciją, tiesiogiai darančią įtaką sutartyje nurodytam darbui) nustatytų įsipareigojimų įvykdymo. II etapo pabaiga nustatyta po 70 darbo dienų. III etapo darbų pradžios terminai nenustatyti, aptariant tik pabaigos terminą – po 30 darbo dienų. IV etapo darbų pradžia – ieškovei priėmus II ir III etapo darbus, o pabaiga – pagal įstatymą. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė neatsako už sutarties 3 skirsnio lentelėje II etapo projektavimo sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimo terminus ir jų turinį (7.3 punktas).

34. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus sutarties įvykdymo kalendorinio termino, kad tiek atskirų darbų atlikimo, tiek ir sutarties įvykdymo terminas, be kita ko, priklausė nuo atitinkamų įvykių atsiradimo momento, nepriklausančių nuo ieškovės valios (pvz., specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai išduoti 2014 m. balandžio 22 d., o specialieji architektūros reikalavimai – 2014 m. rugpjūčio 20 d.). Teismai, darydami šias išvadas, vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutarties aiškinimo, atsižvelgė į sutarties tekstą, įvertino šalių elgesį po sutarties sudarymo (be kita ko, tai, kad atsakovė 2016 m. birželio 9 d. rašte nurodė, jog ieškovė įsipareigojo darbus įvykdyti per 1 m., o 2016 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad pagal susitarimą statybos leidimas turėjo būti gautas per 1,5–2 m.).

35. Teismai nustatė, kad šalių pasirašytos projektavimo užduoties 1 punkte nurodyta, kad planuojama statybos darbų pradžia – 2013 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai tinkamai aiškino sutartį, spręsdami, kad projektavimo užduoties 1 punkte įvardyta kaip planuojama (vadinasi, tik preliminari) statybos pradžia – 2013 m. nepatvirtina, kad šalys susitarė, kad sutartis turi būti įvykdyta iki 2013 m. pabaigos.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškindami šalių sutartį ir spręsdami, kad šalys nesusitarė, kad sutartis turi būti įvykdyta iki 2013 m. pabaigos. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų išvados, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė sutartį (pažeidė sutarties įvykdymo terminą ar kitaip pažeidė sutartį) ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė sutartį (pažeidė sutarties įvykdymo terminą ar kitaip pažeidė sutartį) ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, t. y. atsakovei neįrodžius, kad ji turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą atlyginti nuostolius įskaitymo atlikimo metu, teismai neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė tinkamai atliko įskaitymą.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą (nutartį)

37. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

38. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

40. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir savo išvadas motyvavo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 322 372,31 Eur nuostolių įskaitymo nepagrįstumo, atskirai nenurodė argumentų dėl dalies šių nuostolių (12 300 Eur), o konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė sutartį ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, bei pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, be kita ko, ir dėl 12 300 Eur nuostolių įskaitymo nepagrįstumo, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis.

42. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 1131,35 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1131,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

45. Kasacinis teismas patyrė 3,95 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aedicula“ (j. a. k. 121830235) iš atsakovės R. Z. (duomenys neskelbtini) 1131,35 Eur (tūkstantį šimtą trisdešimt vieną Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. Z. (duomenys neskelbtini) 3,95 Eur (tris Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiAndžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-05986

2019-04-12

2019-04-03

2019-04-03

-

Civilinė byla Nr. 3K-3-108-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04871-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.2; 3.5.26

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – J. J., A. A. ir R. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, ir įtvirtinančių antstolio reikalavimų privalomumą bei baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja prašė teismo skirti UAB „Jutana“ vadovui J. J. baudą arba areštą už antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymą.

3. Nurodė, kad vykdo Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės vykdomąjį įrašą dėl 10 062 Lt (2914,16 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo A. A. naudai (vykdomoji byla Nr. 0133/12/00268). Antstolė 2017 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Šis patvarkymas buvo įteiktas skolininko R. J. darbdavei UAB „Jutana“, tačiau ji nevykdė išskaitų iš R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos ar arešto skyrimo UAB „Jutana“ vadovui J. J..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, skyrė J. J. 40 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00268 nevykdymo dieną.

5. Iš registruotų siuntų įteikimo pranešimo teismas nustatė, kad antstolės A. Kvaraciejienės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas UAB „Jutana“ įteiktas 2017 m. gegužės 30 d., tai padaryta tinkamai. Patvarkyme nurodyta jo vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės bei skolininko darbdavės pareigos antstoliui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2009 m. spalio 19 d. UAB „Jutana“ vadovas yra J. J. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Jutana“ įvykdė ar vykdo išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, kad J. J. ėmėsi veiksmų, pavesdamas antstolės patvarkymo vykdymo veiksmus pavaldžiam asmeniui, arba pateikė antstolei informaciją apie priežastis, dėl kurių objektyviai negali laiku vykdyti išieškojimo.

6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „Jutana“ vadovas J. J., be svarbių priežasčių nevykdydamas antstolės patvarkymo, apsunkino vykdomojo dokumento įvykdymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Teismas, atsižvelgdamas į išieškojimo neįvykdymo trukmę, į tai, kad antstolės įpareigojimas nėra sudėtingas, neapsunkina įmonės vadovo veiklos, nereikalauja didesnių fizinių ar finansinių sąnaudų, taip pat į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už antstolio reikalavimų nevykdymą šis asmuo baudžiamas ne pirmą kartą, konstatavo, jog yra pagrindas skirti R. J. baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną (CPK 734 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad prevencinius baudos tikslus atitinka 40 Eur dydžio bauda (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).

7. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas suinteresuoto asmens argumentus, kad apie antstolės patvarkymą jam nebuvo žinoma (nebuvo tinkamai pranešta), nustatė, jog antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas 2017 m. gegužės 30 d. buvo išsiųstas UAB „Jutana“ ir 2017 m. gegužės 31 d. įteiktas S. J. Teismas nurodė, kad J. J. argumentas, jog S. J. nedirba UAB „Jutana“, nepagrįstas jokiais įrodymais, pažymėjo, kad korespondenciją priėmusio asmens pavardė teikia pagrindą daryti išvadą, jog jis (S. J.) yra susijęs su UAB „Jutana“ vadovu J. J. giminystės (svainystės) ryšiais.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas buvo išsiųstas UAB „Jutana“ buveinės adresu: Naujoji g. 124, Alytus; Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, šis bendrovės buveinės adresas nebuvo keičiamas nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre 2009 m. spalio 19 d. Teismas padarė išvadą, kad J. J. (bendrovės vadovas), teigdamas, jog bendrovė 2017 m. nevykdė veiklos savo buveinės adresu, turėjo pareigą išviešinti (atskleisti) kitą adresą, kad būtų sudarytos sąlygos priimti bendrovei adresuotą korespondenciją, tačiau tokios pareigos nevykdė, jokių įrodymų, kad bendrovė buveinės adresu faktiškai veiklos nevykdė, nepateikė. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, teismas pripažino, kad antstolė A. Kvaraciejienė pagrįstai patvarkymą dėl skolos išieškojimo siuntė UAB „Jutana“ buveinės adresu, šis patvarkymas J. J. buvo įteiktas tinkamai.

10. Teismas sprendė, kad J. J. apie patvarkymą ir jame nustatytą įpareigojimą atlikti išskaitas iš skolininko R. J. darbo užmokesčio tapo žinoma 2017 m. gegužės 31 d., todėl konstatavo, kad suinteresuoto asmens argumentas, jog skolininkas R. J. 2017 m. lapkričio 15 d. buvo atleistas iš pareigų ir UAB „Jutana“ nebedirba, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. J. J. turėjo pareigą vykdyti antstolės įpareigojimą nuo sužinojimo apie jo priėmimą dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki skolininko R. J. atleidimo iš darbo dienos (t. y. 2017 m. lapkričio 15 d.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas R. J. buvo atleistas iš darbo vieną dieną prieš paskirtą teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos UAB „Jutana“ vadovui paskyrimo, o UAB „Jutana“ vadovas J. J. apie minėtą teismo posėdį buvo informuotas jam asmeniškai (pasirašytinai) įteiktu teismo šaukimu.

11. Teismas pažymėjo, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 16 d. 10.30 val., J. J. apie teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nei argumentų dėl antstolės įpareigojimo vykdymo (negalėjimo vykdyti) ir baudos jam (ne)skyrimo nepateikė, pirmosios instancijos teismo nutartis skirti J. J. baudą įteikta jam asmeniškai (pasirašytinai), dėl šios nutarties jis pateikė atskirąjį skundą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis ir jo teisė būti išklausytam nebuvo apribota.

12. Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 585 straipsniu, 733 straipsnio 1 dalimi, antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymo pagrindu jame nustatyta tvarka privalėjo būti atliktos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio. J. J. nepateikė duomenų, kad UAB „Jutana“ tinkamai vykdė antstolės įpareigojimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog jis pateikė antstolei informaciją apie priežastis, dėl kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad skolininko darbdavė (jos vadovas) ne tik neatliko išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jų nepervedė antstolei, bet ir nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie priežastis, dėl kurių negalėjo įvykdyti patvarkymo reikalavimų. Tai konstatavęs, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad bauda J. J. buvo paskirta nepagrįstai.

13. Kadangi byloje buvo sprendžiamas J. J. skirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tai teismas nevertino atskirojo skundo argumentų, susijusių su šios baudos išieškojimu, nurodė, kad laikotarpis, už kurį J. J. turi būti skaičiuojama bauda, bus nustatomas jos išieškojimo procese, t. y. vykdomojoje byloje.

14. Teismas pažymėjo, kad CPK 585 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti prašymo dėl baudos skyrimo pagrindą ir nustatyti skiriamos baudos dydį; teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad J. J. paskirta bauda nėra maksimali ir sudaro tik 13,33 proc. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus baudos dydžio, J. J. antstolės įpareigojimų nevykdė gana ilgą laikotarpį (5,5 mėn.), ignoravo savo pareigą, nebendradarbiavo su antstole ir nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių nevykdė jos įpareigojimo, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad bauda už analogiškų įpareigojimų nevykdymą šiam asmeniui skiriama jau ne pirmą kartą. J. J. taip pat nepateikė įrodymų, kad paskirta bauda dėl jo turtinės padėties, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jam yra nepakeliama našta ir sukels itin neigiamų finansinių pasekmių ar labai didelę žalą. Dėl to teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną suinteresuotas asmuo neturėjo jokių galimybių ją vykdyti, nes iki nutarties priėmimo buvo nutraukta su R. J. (skolininku vykdomojoje byloje) sudaryta darbo sutartis, taigi išnyko darbdavio pareiga atlikti išskaitas iš darbuotojo (skolininko) darbo užmokesčio. Teismas privalėjo patikrinti antstolės pareiškimo pagrįstumą ir palikti jį nenagrinėtą dėl pasibaigusių darbo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs objektyvius duomenis apie tai, kad J. J. neturėjo jokios pareigos atlikti išskaitas iš jo vadovaujamoje bendrovėje nebedirbančio darbuotojo, turėjo išspręsti klausimą iš esmės. Tačiau teismai nesiaiškino antstolės pareiškimo turinio, nevertino, ar jis pagrįstas, ar suinteresuotas asmuo turi pareigą ir galimybę atlikti išskaitas. Teismai priėmė neteisėtas nutartis ir nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos paaiškėjus, kad skolininkas nedirba UAB „Jutana“ ir J. J. jokių veiksmų atlikti negali. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus.

15.2. Teismai patenkino antstolės pareiškimą skirti baudą už kiekvieną dieną, iki J. J. atliks išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tačiau, pažeisdami imperatyviąsias CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutartyse nenurodė veiksmų atlikimo termino. Teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumas ir negalėjimas jos realiai įvykdyti negali sukelti asmeniui nepagrįstai neproporcingų apsunkinimų, net jei vykdymo procese jis ir pažeidė antstolio įpareigojimus atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio tuo metu, kai tokią pareigą turėjo. Teismai paskyrė baudą į ateitį, nors suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo atlikti veiksmus, taip pat pažeidė CPK 273 straipsnio nuostatą, o šios normos netaikymas nulėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.

15.3. J. J. nebuvo informuotas apie tai, kad privalo vykdyti konkretų antstolio patvarkymą, taip pat apie procesą dėl baudos skyrimo. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, atsakomybė asmeniui taikoma, kai nustatoma jo kaltė. Tai reiškia, kad teismai, nagrinėdami antstolės pareiškimą, turėjo nustatyti, ar UAB „Jutana“ vadovas nevykdė antstolės teisėtų reikalavimų, o jeigu nevykdė (atliko neteisėtus veiksmus), tai dėl kokių priežasčių, ar egzistavo jo kaltė ir teisinis pagrindas skirti jam CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.

15.4. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, byloje nenustatyta duomenų dėl asmens tyčios, neįvertinta interesų pusiausvyra. Teismai tik paminėjo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, tačiau nesiaiškino tikrųjų konkretaus antstolio nurodymo neįvykdymo motyvų, apeliacinės instancijos teismas be išsamesnio vertinimo sutiko su pirmosios instancijos teismo aiškinimu. Skirtos baudos dydis yra neprotingas, nes suinteresuotas asmuo yra pensininkas, gauna 324,95 Eur dydžio pensiją, todėl sumokėti skolą ir dar mokėti tokią didelę baudą jam būtų labai sudėtinga. Be to, nurodytas dydis yra neteisingas, neproporcingai didelis, pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, prieštarauja padaryto pažeidimo mastui, neatitinka bendrųjų civilinės teisės principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

16. Pareiškėja antstolė A. Kvaraciejienė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai pažeidė CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši norma reglamentuoja teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, priėmimo tvarką. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo CPK 585 straipsnio, pagal kurį asmuo, nevykdantis antstolio reikalavimo, gali būti nubaustas bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, pagrindu.

16.2. Suinteresuoto asmens argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie pareigą vykdyti konkretų antstolio patvarkymą, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismų nustatytos aplinkybės (šios nutarties 5, 8, 10 punktai) paneigia tokius suinteresuoto asmens teiginius.

16.3. Apeliacinės instancijos teismas paaiškino suinteresuotam asmeniui, kad laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojama J. J. paskirta bauda, bus nustatomas baudos išieškojimo procese, pasisakė dėl baudos paskyrimo pagrįstumo, jos dydžio atitikties pažeidimo pobūdžiui. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pateiktus naujus įrodymus ir juos įvertino, atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad darbo santykių su R. J. pasibaigimas buvo įformintas dieną prieš paskirtą teismo posėdį.

16.4. J. J. nepateikė jokių įrodymų, kurie apeliacinės instancijos teismui teiktų pagrindą pakeisti priteistos baudos dydį. Kasacinį skundą jis pasirašė kaip UAB „Jutana“ direktorius, o tai reiškia, kad, be kasaciniame skunde nurodytos pensijos, suinteresuotam asmeniui mokamas darbo užmokestis, jo dydis nenurodytas.

16.5. Kasaciniame skunde nurodyti sąžiningumo, teisingumo principai privalomi visiems civilinių teisinių santykių dalyviams. Suinteresuotas asmuo nevykdė savo pareigų ne tik gavęs antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš R. J. darbo užmokesčio, bet ir 2017 m. spalio 18 d. gavęs antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio patvarkymo įteikimo

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl antstolio patvarkymo nevykdymo teisinių padarinių – baudos skyrimo – tarp šalių kilo ginčas dėl šio patvarkymo įteikimo tinkamumo. Suinteresuotas asmuo J. J. laikėsi pozicijos, kad jis nebuvo informuotas apie priimtą patvarkymą ir pareigą jį vykdyti, nurodė, jog S. J., pasirašiusi registruotų siuntų įteikimo pranešime, nedirba UAB „Jutana“, ši bendrovė 2017 m. nevykdė veiklos savo buveinės adresu. Teismai tokius J. J. argumentus atmetė, sprendė, kad jie nepagrįsti jokiais įrodymais (šios nutarties 5, 8–10 punktai).

18. J. J. su teismų išvadomis nesutiko, pateikė kasacinį skundą, kuriame pakartojo teismams teiktus argumentus, pažymėjo, jog antstolė jo neinformavo apie priimtą patvarkymą, antstolės pareiškimą nagrinėję teismai nenustatė, ar dėl kokių priežasčių UAB „Jutana“ vadovas nevykdė antstolės reikalavimų, ar egzistavo jo kaltė.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkymo patvirtintos kopijos CPK nustatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 straipsnio 1, 3 dalys).

20. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).

21. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

22. Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

23. Vertinant suinteresuoto asmens argumentų dėl antstolio patvarkymo netinkamo įteikimo pagrįstumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 604–605 straipsniuose detaliai nėra aptarta registruotąja pašto siunta antstolio siunčiamų dokumentų įteikimo vieta, konkreti jų įteikimo tvarka. Dėl to kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122–123 straipsniais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).

24. Remiantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai juridiniams asmenims įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

25. Dėl procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimo CPK nurodyta, kad registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis); teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu (CPK 124 straipsnio 4 dalis).

26. Vertindamas procesinių dokumentų įteikimo juridinio asmens darbuotojui tinkamumą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad korespondenciją priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti vardą, pavardę, savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Jeigu teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą gauna asmenys, nurodyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje, tai ryšys su adresatu atskleidžia faktiškai gaunančiojo asmens sąsają su juridiniu asmeniu – gavėju. Vien parašymas pažymoje, kad tai apsaugos darbuotojas, neatskleidžiant, kokiu pagrindu ir kokiai įmonei dirbama, neleidžia teismui vertinti, jog pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį nurodytas gaunančiojo asmens ryšys su tikruoju gavėju juridiniu asmeniu ir įstatymo reikalavimai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2004).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. Kvaraciejienės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas, dėl kurio nevykdymo teisinių padarinių sprendžiama šioje byloje, 2017 m. gegužės 30 d. buvo išsiųstas UAB „Jutana“ Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu: Naujoji g. 124, Alytus. Dokumentą 2017 m. gegužės 31 d. priėmė ir registruotų siuntų įteikimo pranešime pasirašė S. J., jos pareigos ar kitokio pobūdžio ryšius su UAB „Jutana“ patvirtinantys duomenys įteikimo pranešime nebuvo nurodyti. Nepaisydami to, teismai sprendė, kad toks įteikimas buvo tinkamas, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad korespondenciją priėmusio asmens pavardė teikia pagrindą daryti išvadą, jog jis (S. J.) yra susijęs su UAB „Jutana“ vadovu J. J. giminystės (svainystės) ryšiais. Su tokiomis teismų išvadomis negalima sutikti.

28. Kaip jau buvo nurodyta, remiantis CPK 123 straipsnio nuostatomis ir jas taikant pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, tinkamu juridiniam asmeniui siunčiamų procesinių dokumentų įteikimu laikytinas jų įteikimas juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, t. y. registruotąja pašto siunta ar per pasiuntinių paslaugų teikėjus siunčiami procesiniai dokumentai turi būti įteikiami pasirašytinai juridinio asmens darbuotojui, šis turi nurodyti einamas pareigas, iš kurių būtų galima nustatyti jo ryšį su konkrečiu juridiniu asmeniu.

29. Nagrinėjamu atveju siuntą su antstolio patvarkymu priėmusios S. J. einamos pareigos ar kita informacija, iš kurios būtų galima nustatyti jos ryšį su šiuo juridiniu asmeniu, siuntos įteikimo pažymoje nebuvo nurodytos ir antstolė A. Kvaraciejienė nepateikė kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie S. J. darbą UAB „Jutana“ ar kitokio pobūdžio jos ryšius su nurodyta bendrove. Šios aplinkybės, suinteresuotam asmeniui J. J. nurodant argumentus, kad S. J. nedirbo UAB „Jutana“ ir bendrovei nebuvo žinoma apie jai siųstą antstolės patvarkymą, taip pat kad bendrovė registruotos buveinės adresu nevykdė veiklos, teikia pagrindą daryti išvadą, jog antstolė A. Kvaraciejienė nepateikė neginčijamų duomenų apie tai, kad patvarkymas buvo tinkamai įteiktas jo adresatui, o teismai, tenkindami antstolės prašymą skirti suinteresuotam asmeniui baudą, neįsitikino, jog UAB „Jutana“ vadovui J. J. nuo 2017 m. gegužės 31 d. tapo žinoma apie patvarkyme nurodytą pareigą atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei dėl tokios pareigos nevykdymo atsirado pagrindas jam taikyti atsakomybę, sukeliančią neigiamus turtinius padarinius. Teismai nepasiūlė antstolei pateikti tinkamą patvarkymo įteikimą įrodančių duomenų, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) duomenų apie UAB „Jutana“ darbuotojus ar S. J. darbo vietą ir pan. (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis). Be to, nustatęs, kad S. J. pavardė sutapo su UAB „Jutana“ vadovo J. J. pavarde ir juos galimai siejo giminystės (svainystės) ryšiai, apeliacinės instancijos teismas šios prielaidos nepatikrino, antstolei nepateikus (negalint pateikti) atitinkamų darbo teisinius santykius (ne)patvirtinančių duomenų, pats nepateikė užklausos VSDF.

30. Papildomai pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikta ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. J. kitu būdu (nei tinkamai įteikus registruotą siuntą) tapo žinoma informacija apie antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą ir dėl to kilo pareiga jį vykdyti (kad susiklostė šios nutarties 22 punkte aptarta situacija).

31. Nurodytų bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad bauda suinteresuotam asmeniui buvo paskirta tinkamai nenustačius, ar jam buvo žinoma apie antstolės patvarkymą, todėl jo kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo pripažintini pagrįstais, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis skirti J. J. baudą naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų nustatyta ir įvertinta, ar UAB „Jutana“ buvo tinkamai informuota apie antstolės 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad suinteresuoto asmens sužinojimo apie jo atžvilgiu priimtą patvarkymą faktas svarbus ne tik sprendžiant dėl galimybės taikyti baudą dėl patvarkymo nevykdymo, bet ir nustatant momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama ši bauda (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 57 punkte pateiktą išaiškinimą, kad bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes).

Dėl teisinių padarinių, kylančių nevykdant antstolio patvarkymo

33. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo taip pat nurodė argumentus dėl teismų nustatyto įpareigojimo mokėti baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną netinkamumo, pažymėjo, kad jau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną jis neturėjo jokių galimybių ją vykdyti, nes iki jos priėmimo buvo nutraukta su R. J. (skolininku vykdomojoje byloje) sudaryta darbo sutartis. Anot suinteresuoto asmens, nutarties rezoliucinės dalies neaiškumas ir negalėjimas jos realiai įvykdyti negali sukelti asmeniui nepagrįstai neproporcingų apsunkinimų, net jei vykdymo procese jis ir pažeidė antstolio įpareigojimus atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio tuo metu, kai tokią pareigą turėjo. Šie kasacinio skundo argumentai pripažintini iš dalies pagrįstais.

34. Remiantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, 616 straipsniu, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Jei antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, šio straipsnio CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

36. Pagal CPK 740 straipsnio reguliavimą, nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį, bendrą išskaitų sumą (1 dalis); nebaigęs vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui (2 dalis).

37. Iš nurodyto reguliavimo darytina išvada, kad, nutraukus darbo sutartį su skolininku, baigiasi darbdavio pareiga vykdyti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, darbdavys tik privalo informuoti antstolį apie atliktus mokėjimus bei suteikti kitą CPK 740 straipsnyje nurodytą informaciją. Atitinkamai už laikotarpį, kai pasibaigia darbo santykiai su darbuotoju, darbdavio vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui negali būti taikomos CPK 585 straipsnyje nustatytos sankcijos (šios nutarties 35 punktas).

38. Vis dėlto, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo suinteresuotas asmuo, pirmiau nurodytas išaiškinimas nepaneigia antstolio teisės prašyti ir teismo teisės skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui už laikotarpį nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus, atsiradimo (pavyzdžiui, iki skolininko atleidimo iš darbo) dienos, net jei šios aplinkybės atsirado iki teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo. Tokia išvada darytina siekiant užtikrinti antstolio patvarkymų privalomumą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), kad antstolio patvarkymo nevykdantis asmuo neišvengtų atsakomybės už savo neveikimą.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolės A. Kvaraciejienės pareiškimas dėl baudos skyrimo teisme gautas 2017 m. spalio 30 d., teismo posėdis dėl jo vyko ir pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2017 m. lapkričio 16 d., o skolininkas R. J. iš darbo UAB „Jutana“ buvo atleistas 2017 m. lapkričio 15 d. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną skolininkas jau nebedirbo suinteresuoto asmens vadovaujamoje įmonėje. Byloje nėra duomenų apie tai, ar darbo santykių pasibaigimo faktas buvo (galėjo būti) žinomas pirmosios instancijos teismui, tačiau duomenys apie jį buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui (šios nutarties 10 punktas). Nepaisant to, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Jutana“ vadovui buvo skirta bauda už kiekvieną 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymo nevykdymo dieną, baudos skaičiavimo neapribojant laikotarpiu, per kurį J. J. turėjo objektyvią galimybę įvykdyti antstolio nurodymą, ir aiškiai to nenurodant teismo procesiniame sprendime. Toks sprendimas neatitinka šios nutarties 35, 37 punktuose nurodytų baudos už antstolio nurodymų nevykdymą skyrimo tikslų ir jos taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka nustačius, kad 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas buvo tinkamai įteiktas UAB „Jutana“, ir konstatavus pagrindą jos vadovui taikyti baudą, pirmiau nurodytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies netikslumas turėtų būti ištaisytas nurodant konkretų laikotarpį, už kurį skaičiuotina skirtina bauda.

40. Kasaciniame skunde taip pat pateikti argumentai dėl suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos neproporcingumo. Antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėjusiems teismams nenustačius, ar antstolės patvarkymas buvo įteiktas tinkamai, taigi nesant tikslių duomenų, ar egzistuoja pagrindas skirti baudą, taip pat už kokį tikslų laikotarpį ji galėtų būti skiriama, teisėjų kolegija nepasisakys dėl baudos proporcingumo. Šis klausimas, konstatavus baudos skyrimo pagrindus, įvertinus visas baudos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, turės būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylą nagrinėdamas kasacine tvarka, kasacinis teismas turėjo 20,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

42. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiAndžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-06026

2019-04-12

2019-04-04

2019-04-04

-

Civilinė byla Nr. e3K-3-118-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02602-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 2.6.8.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl atsisakymo išmokėti garantijos išmoką pripažinimo neteisėtu ir garantijos išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „RGG“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių garanto atsakomybę kredito davėjui už kredito gavėjo negrąžintą paskolą, terminą kreiptis dėl garantijos išmokos sumokėjimo skaičiavimo ir jo pasibaigimo teisinės reikšmės, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė AB SEB bankas ieškiniu prašė Vilniaus apygardos teismo pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsisakymą sumokėti išmoką pagal 2009 m. kovo 31 d. išduotą garantiją ir priteisti iš atsakovės 147 267,15 Eur garantijos išmoką.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2003 m. rugsėjo 22 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo garantuoti ieškovės naudai skolininkei (paskolos gavėjai) UAB „RGG“ suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios atsakovės atsakomybės limitą, grąžinimą. 2009 m. kovo 26 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „RGG“ sudarė kreditavimo sutartį dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur) paskolos suteikimo apyvartinėms lėšoms finansuoti, o atsakovė šios sutarties pirmosios dalies (640 000 Lt (185 356,81 Eur)) grąžinimą 2009 m. kovo 31 d. garantavo Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. 01852. 2013 m. sausio 7 d. ieškovė informavo atsakovę, kad 2012 m. kovo 18 d. baigėsi kreditavimo sutarties terminas ir ieškovė kreipsis į notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. 2015 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl garantijos išmokos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė ją sumokėti, nurodydama, kad ieškovė praleido bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytą trejų metų terminą kreiptis dėl išmokos sumokėjimo. Ieškovės teigimu, toks atsakovės atsisakymas yra nepagrįstas ir išmoka jai turi būti priteista, nes ji į atsakovę kreipėsi dar 2013 metais, o išieškojimo pagal kitas užtikrinimo priemones terminas užtruko ne dėl ieškovės kaltės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinys atmestas.

5. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1379-173/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „RGG“. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu UAB „RGG“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. UAB „RGG“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2017 m. liepos 24 d.

6. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendime nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2003 m. rugsėjo 22 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. BS/2003/06/G. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo garantuoti ieškovės naudai skolininkei (paskolos gavėjai) suteiktos paskolos grąžinimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „RGG“ 2009 m. kovo 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 03509071257740-74 (dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur)) paskolos suteikimo. 2010 m. kovo 30 d. ieškovė ir UAB „RGG“ pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 1 ir 2, o 2011 m. balandžio 29 d. pakeitimą Nr. 3. Atsakovė kreditavimo sutarties paskolos pirmosios dalies (640 000 Lt (185 356,81 Eur)) grąžinimą garantavo 2009 m. kovo 31 d. išduota Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. 01852.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-469/2016, kurioje ginčas buvo kilęs tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl iš esmės analogiškos bendradarbiavimo sutarties vykdymo, nurodyta, kad garantijos sąlyga dėl 400 dienų kreipimosi į banką termino buvo aiškiai įtvirtinta šalių bendradarbiavimo sutartyje, ieškovė turėjo sutartyje nurodytą galimybę elgtis nepažeisdama šios sąlygos, šalys bendradarbiavimo sutartyje išreiškė suderintą valią dėl šios sąlygos pažeidimo padarinių. Bankui pažeidus šią garantijos sutarties sąlygą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ turėjo teisę atsisakyti mokėti garantijos išmoką.

8. Atsakovė teigė, kad ieškovė praleido bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytą, o vėliau 2010 m. lapkričio 12 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimu Nr. 1 patikslintą trejų metų terminą paraiškai dėl garantijos išmokos pateikti. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. ji raštu informavo atsakovę, jog toliau yra vykdomos išieškojimo procedūros iš bankrutuojančios skolininkės UAB „RGG“, kurios kredito grąžinimui užtikrinti, be viso ko, yra suteikta atsakovės garantija. Šiuo raštu ieškovė taip pat nurodė atsakovei, kad trečiojo asmens įkeisto turto realizavimas dar nėra pradėtas, tačiau, bankroto procedūros metu gavusi turto vertinimus, ieškovė kreipsis į atsakovę dėl išmokų pagal garantijas. Anot ieškovės, šis raštas buvo pateiktas nepraleidus bendradarbiavimo sutartyje nustatyto trejų metų termino paraiškai pateikti.

9. Teismo vertinimu, minėtame ieškovės rašte nėra prašoma išmokėti garantijos išmoką, kartu su juo nebuvo pateikti bendradarbiavimo sutartyje nustatyti privalomi dokumentai, kuriuos ieškovė turėjo pateikti kreipdamasi dėl garantijos išmokos (ar jos dalies) mokėjimo. Minėto rašto taip pat negalima laikyti ieškovės prašymu ar siūlymu nustatyti kitą prašymo dėl garantijos išmokos pateikimo terminą pagal bendradarbiavimo sutarties 8.5 punktą. Taigi, priešingai nei nurodė ieškovė, jos 2013 m. lapkričio 7 d. rašto atsakovei teismas nevertino kaip prašymo dėl išmokos išmokėjimo.

10. Bendradarbiavimo sutartyje (8.3 punktas) nurodyta kreipimosi dėl garantijos išmokos dalies sumokėjimo tvarka. 2015 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė prašymą „Dėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktos garantijos išmokos (ar jos dalies) mokėjimo“. Kreditavimo sutarties terminas baigėsi 2012 m. kovo 18 d., taigi bendradarbiavimo sutartyje nustatytas trejų metų terminas paraiškai dėl išmokos pateikti baigėsi 2015 m. kovo 18 d. Ieškovė į atsakovę kreipėsi praėjus daugiau kaip 7 mėn. po maksimalaus termino kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo pabaigos. Dėl šios priežasties atsakovė 2015 m. lapkričio 17 d. rašte ieškovei pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas mokėti garantijos išmoką negali būti nagrinėjamas. Pavėluotas kreipimasis dėl garantijos išmokos mokėjimo, remiantis bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktu, buvo pagrindas atsakovei atsisakyti išmokėti garantijos išmoką.

11. Tai, kad nebuvo laiku ir tinkamai kreiptasi į atsakovę dėl garantijos išmokos mokėjimo ir taip laiku nebuvo įgyvendinta ieško