Upload
buituong
View
232
Download
6
Embed Size (px)
Citation preview
TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) CIV (A),
CIM (B), RID (C), CUV (D) PRIEDAI
(Ţin., 1994, Nr. 99-1989; 2003, Nr. 97-4318; 2006, Nr. 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103,
104, 105 ir 106)
VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KELEIVIŲ VEŽIMO
GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS
(CIV – SUTARTIES A PRIEDAS)
I dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Taikymo sritis
2 straipsnis. Pareiškimas dėl atsakomybės keleivių mirties ar suţalojimo atveju
3 straipsnis. Apibrėţtys
4 straipsnis. Vienodųjų taisyklių netaikymas
5 straipsnis. Imperatyvios teisės normos
II dalis. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis. Veţimo sutartis
7 straipsnis. Kelionės dokumentas
8 straipsnis. Veţimo mokesčio mokėjimas ir grąţinimas
9 straipsnis. Teisė būti veţamam. Atsisakymas veţti
10 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas
11 straipsnis. Traukinio atšaukimas ir vėlavimas. Pavėlavimas persėsti į kitą suderinto
tvarkaraščio traukinį
III dalis. Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo ir transporto priemonių
vežimas
I skyrius. Bendrosios nuostatos 12 straipsnis. Leistini veţti daiktai ir gyvūnai
13 straipsnis. Patikrinimas
14 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas
II skyrius. Rankinis bagažas ir gyvūnai 15 straipsnis. Prieţiūra
III skyrius. Registruotas bagažas 16 straipsnis. Registruoto bagaţo išsiuntimas
17 straipsnis. Bagaţo įregistravimo kvitas
18 straipsnis. Registravimas ir veţimas
19 straipsnis. Registruoto bagaţo veţimo mokesčio mokėjimas
20 straipsnis. Registruoto bagaţo ţymėjimas
21 straipsnis. Teisė disponuoti registruotu bagaţu
22 straipsnis. Bagaţo išdavimas
IV skyrius. Transporto priemonės 23 straipsnis. Veţimo sąlygos
24 straipsnis. Veţimo kvitas
25 straipsnis. Taikoma teisė
IV dalis. Vežėjo atsakomybė
I skyrius. Atsakomybė keleivių mirties ir sužalojimo atveju 26 straipsnis. Atsakomybės pagrindas
27 straipsnis. Ţalos atlyginimas keleivio mirties atveju
28 straipsnis. Ţalos atlyginimas keleivio suţalojimo atveju
29 straipsnis. Kompensacija uţ kitokį kūno suţalojimą
30 straipsnis. Ţalos atlyginimo tvarka ir dydis keleivio mirties ir suţalojimo atveju
31 straipsnis. Kitos transporto rūšys
II skyrius. Atsakomybė dėl tvarkaraščio nesilaikymo 32 straipsnis. Atsakomybė dėl traukinio atšaukimo, jo vėlavimo arba keleivio
pavėlavimo persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį
III skyrius. Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir
transporto priemones
1 skirsnis. Rankinis bagažas ir gyvūnai 33 straipsnis. Atsakomybė
34 straipsnis. Ţalos praradus arba apgadinus daiktus atlyginimo ribos
35 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
2 skirsnis. Registruotas bagažas 36 straipsnis. Atsakomybės pagrindas
37 straipsnis. Pareiga įrodyti
38 straipsnis. Paeiliui veţantys veţėjai
39 straipsnis. Vykdomasis veţėjas
40 straipsnis. Praradimo prielaida
41 straipsnis. Kompensacija praradus bagaţą
42 straipsnis. Kompensacija apgadinus bagaţą
43 straipsnis. Kompensacija pavėlavus išduoti bagaţą
3 skirsnis. Transporto priemonės 44 straipsnis. Kompensacija uţ vėlavimą
45 straipsnis. Kompensacija praradus transporto priemonę
46 straipsnis. Atsakomybė dėl kitų daiktų
47 straipsnis. Taikoma teisė
IV skyrius. Bendrosios nuostatos 48 straipsnis. Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas
49 straipsnis. Sumų perskaičiavimas ir palūkanos
50 straipsnis. Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai
51 straipsnis. Asmenys, uţ kuriuos atsako veţėjas
52 straipsnis. Kiti ieškiniai
V dalis. Keleivio atsakomybė 53 straipsnis. Atskiri atsakomybės principai
VI dalis. Teisių įgyvendinimas 54 straipsnis. Veţamų daiktų dalies praradimo arba apgadinimo nustatymas
55 straipsnis. Reikalavimai
56 straipsnis. Veţėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai
57 straipsnis. Teismingumas
58 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį dėl keleivių mirties ar suţalojimo išnykimas
59 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį veţėjui dėl bagaţo veţimo išnykimas
60 straipsnis. Ieškinių senatis
VII dalis. Vežėjų tarpusavio santykiai 61 straipsnis. Veţimo mokesčio paskirstymas
62 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisė
63 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka
64 straipsnis. Susitarimai dėl atgręţtinio reikalavimo teisės
I dalis
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Taikymo sritis
§ 1. Šios Vienodosios taisyklės taikomos visoms atlygintino arba neatlygintino keleivių
veţimo geleţinkeliais sutartims, kai išvykimo ir paskirties vietos yra dviejose skirtingose
valstybėse narėse. Ši nuostata taikoma neatsiţvelgiant į veţimo sutarties šalių gyvenamąją
vietą ar buveinę ir pilietybę.
§ 2. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai tarptautinis veţimas pagal vieną
veţimo sutartį apima ne tik veţimą geleţinkeliais kertant sienas, bet ir keleivių veţimą kurios
nors valstybės narės vidaus keliais arba vidaus vandenų kelių maršrutais.
§ 3. Kai tarptautinis veţimas pagal vieną veţimo sutartį apima ne tik veţimą
geleţinkeliais, bet ir keleivių veţimą jūra arba vidaus vandenų kelių maršrutais kertant sienas,
šios Vienodosios taisyklės taikomos, jei keleiviai veţami tomis jūros linijomis arba vidaus
vandenų kelių maršrutais, kurie įtraukti į Sutarties 24 straipsnio 1 dalyje numatytą linijų ir
maršrutų sąrašą.
§ 4. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties ar
suţalojimo atveju asmenims, lydintiems siuntas, kurios veţamos pagal CIM vienodąsias
taisykles.
§ 5. Šios Vienodosios taisyklės netaikomos veţant keleivius tarp stočių, esančių
besiribojančių valstybių teritorijose, kai šių stočių infrastruktūrą valdo vienas ar keli
infrastruktūros valdytojai, priklausantys tik vienai iš šių valstybių.
§ 6. Bet kuri valstybė, esanti tarptautinio tiesioginio keleivių veţimo geleţinkeliais
konvencijos, kuri yra panašaus pobūdţio kaip šios Vienodosios taisyklės, šalis, gali,
pateikdama prašymą prisijungti prie Sutarties, pareikšti, kad ji taikys šias Vienodąsias
taisykles tik veţdama keleivius savo teritorijoje esančios geleţinkelių infrastruktūros dalyje.
Ši geleţinkelių infrastruktūros dalis turi būti tiksliai apibrėţta ir sujungta su valstybės narės
geleţinkelių infrastruktūra. Jei valstybė padaro pirmiau minėtą pareiškimą, šios Vienodosios
taisyklės taikomos tik esant šioms sąlygoms:
a) kai veţimo sutartyje numatyta išvykimo arba paskirties vieta ir maršrutas yra
nurodytoje infrastruktūroje arba
b) kai nurodyta infrastruktūra jungia dviejų valstybių narių infrastruktūrą ir kai veţimo
sutartyje ji buvo numatyta kaip veţimo tranzitu maršrutas.
§ 7. Valstybė, padariusi išlygą pagal 6 dalies nuostatas, gali bet kada ją atšaukti, apie tai
informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai
depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. Pareiškimas netenka galios, jei 6 dalies
pirmame sakinyje minėta konvencija nustoja galioti šiai valstybei.
2 straipsnis
Pareiškimas dėl atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju
§ 1. Bet kuri valstybė gali bet kada pareikšti, kad ji netaikys keleiviams, nukentėjusiems
dėl jos teritorijoje įvykusių avarijų, jokių nuostatų dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties ar
suţalojimo atveju, jei jie yra jos piliečiai arba asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą
šioje valstybėje.
§ 2. Valstybė, padariusi pareiškimą pagal 1 dalies nuostatas, gali bet kada jį atšaukti, apie
tai informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai
depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiose Vienodosiose taisyklėse:
a) „veţėjas“ – veţėjas, su kuriuo keleivis yra sudaręs veţimo sutartį pagal šias
Vienodąsias taisykles, arba paskesnis veţėjas, atsakingas pagal tą sutartį;
b) „vykdomasis veţėjas“ – veţėjas, kuris nėra sudaręs su keleiviu veţimo sutarties, bet
kuriam veţėjas, nurodytas a punkte, yra patikėjęs vykdyti visą arba tam tikrą dalį veţimo
geleţinkeliais;
c) „Bendrosios veţimo sąlygos“ – veţėjo sąlygos, įtvirtintos bendrosiomis sąlygomis arba
kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiais tarifais, kurios sudarius veţimo sutartį tampa
veţimo sutarties sudedamąja dalimi;
d) „transporto priemonė“ – motorinė transporto priemonė arba priekaba keleiviams veţti.
4 straipsnis
Vienodųjų taisyklių netaikymas
§ 1. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu
įtvirtinta šiose Vienodosiose taisyklėse, tik dėl keleivių veţimo tarp dviejų abipus sienos
esančių stočių, jei tarp jų nėra kitos stoties.
§ 2. Dėl keleivių veţimo tarp dviejų valstybių narių tranzitu per valstybę, kuri nėra narė,
šios valstybės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu įtvirtinta šiose
Vienodosiose taisyklėse.
§ 3. Atsiţvelgdamos į kitas tarptautinės viešosios teisės normas, dvi ar daugiau valstybių
narių gali nustatyti tarpusavyje taikomas sąlygas, kuriomis veţėjai privalo veţti keleivius,
bagaţą, gyvūnus ir transporto priemones, vykdydami veţimus tarp šių šalių.
§ 4. Apie 1–3 dalyse minėtus susitarimus ir jų įsigaliojimą pranešama Tarpvyriausybinei
tarptautinio veţimo geleţinkeliais organizacijai. Šios Organizacijos generalinis sekretorius
apie tai informuoja valstybes nares ir suinteresuotas įmones.
5 straipsnis
Imperatyvios teisės normos
Jei šiose Vienodosiose taisyklėse nenumatyta kitaip, bet kuri nuostata, tiesiogiai ar
netiesiogiai prieštaraujanti šioms Vienodosioms taisyklėms, yra niekinė ir negalioja. Tokios
nuostatos negaliojimas neturi įtakos kitų veţimo sutarties nuostatų galiojimui. Nepaisydamas
to, veţėjas gali prisiimti didesnę atsakomybę ir didesnius įsipareigojimus, negu numatyta
šiose Vienodosiose taisyklėse.
II dalis
Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas
6 straipsnis
Vežimo sutartis
§ 1. Veţimo sutartimi veţėjas įsipareigoja nuveţti keleivį ir, jei reikia, bagaţą bei
transporto priemones į paskirties vietą ir paskirties vietoje išduoti bagaţą bei transporto
priemones.
§ 2. Veţimo sutartis patvirtinama vienu ar keliais kelionės dokumentais, kurie išduodami
keleiviui. Tačiau, nepaţeidţiant 9 straipsnio, kelionės dokumento neturėjimas, neteisingas
uţpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio veţimo sutarties, kuriai ir toliau taikomos šios
Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui.
§ 3. Kelionės dokumentas yra prima facie įrodymas, patvirtinantis veţimo sutarties
sudarymą ir jos turinį.
7 straipsnis
Kelionės dokumentas
§ 1. Bendrosiose veţimo sąlygose apibrėţiama kelionės dokumentų forma ir turinys, taip
pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jie turi būti atspausdinti ir uţpildyti.
§ 2. Kelionės dokumente privalo būti nurodyta:
a) veţėjas arba veţėjai;
b) įrašas, kad keleiviai veţami pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsiţvelgiant į bet
kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV;
c) bet koks kitas įrašas, kuris įrodytų, kad sudaryta veţimo sutartis bei patvirtintų jos turinį
ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti šios sutarties suteikiamomis teisėmis.
§ 3. Gavęs kelionės dokumentą, keleivis privalo įsitikinti, ar kelionės dokumentas
uţpildytas pagal jo pateiktus nurodymus.
§ 4. Jei kelionės dokumentas nėra vardinis ir kelionė dar neprasidėjo, jis gali būti
perleistas kitam.
§ 5. Kelionės dokumentas gali būti uţpildytas elektroniniu duomenų, kurie gali būti
pakeisti įskaitomais rašmenimis, registravimo būdu. Duomenų registravimui ir apdorojimui
taikomos priemonės privalo būti lygiavertės funkciniu poţiūriu, ypač dėl pagal šiuos
duomenis išduoto veţimo dokumento įrodomosios galios.
8 straipsnis
Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas
§ 1. Jeigu nėra kitokio susitarimo tarp keleivio ir veţėjo, veţimo mokestis sumokamas iš
anksto.
§ 2. Bendrosiose veţimo sąlygose nustatoma, kokiais atvejais veţimo mokestis
grąţinamas.
9 straipsnis
Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti
§ 1. Nuo kelionės pradţios keleivis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ir jį
pateikti kelionės dokumentų tikrinimo metu. Bendrosiose veţimo sąlygose gali būti nustatyta:
a) kad keleivis, kuris nepateikė galiojančio kelionės dokumento, privalo be veţimo
mokesčio sumokėti papildomą mokestį;
b) kad keleivis, kuris atsisako iš karto sumokėti veţimo mokestį ar papildomą mokestį,
gali būti išlaipinamas;
c) ar papildomas mokestis grąţinamas ir kokiomis sąlygomis.
§ 2. Bendrosiose veţimo sąlygose gali būti numatyta, kad keleiviai, kurie:
a) kelia grėsmę eismo saugai ir valdymui arba kitų keleivių saugumui,
b) neleistinai trukdo kitiems keleiviams,
gali būti iš viso neveţami arba išlaipinami ir kad šie asmenys neturi teisės susigrąţinti
sumokėto jų veţimo mokesčio ar jų registruoto bagaţo veţimo mokesčio.
10 straipsnis
Administracinių formalumų atlikimas
Keleivis privalo atlikti muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų nustatytus
formalumus.
11 straipsnis
Traukinio atšaukimas ir vėlavimas. Pavėlavimas persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio
traukinį
Prireikus veţėjas privalo kelionės dokumente patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas
arba kad buvo pavėluota persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį.
III dalis
Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo ir transporto priemonių vežimas
I skyrius
Bendrosios nuostatos
12 straipsnis
Leistini vežti daiktai ir gyvūnai
§ 1. Pagal Bendrąsias veţimo sąlygas keleivis su savimi gali pasiimti daiktus, kuriuos
lengva nešti (rankinį bagaţą), ir gyvūnus. Be to, keleivis gali su savimi pasiimti sunkius ir
nepatogius daiktus pagal Bendrosiose veţimo sąlygose nustatytas specialiąsias nuostatas.
Draudţiama kaip rankinį bagaţą veţti daiktus arba gyvūnus, kurie gali varţyti keleivius arba
jiems trukdyti, arba padaryti ţalos.
§ 2. Pagal Bendrąsias veţimo sąlygas keleivis gali daiktus ir gyvūnus išsiųsti kaip
registruotą bagaţą.
§ 3. Veţdamas keleivius, veţėjas gali priimti veţti transporto priemones pagal
Bendrosiose veţimo sąlygose numatytas specialiąsias nuostatas.
§ 4. Veţant pavojingus krovinius kaip rankinį bagaţą, registruotą bagaţą arba transporto
priemonėse, kurios pagal šios Dalies nuostatas veţamos geleţinkeliais, turi būti laikomasi
Pavojingų krovinių tarptautinio veţimo geleţinkeliais taisyklių (RID).
13 straipsnis
Patikrinimas
§ 1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad nesilaikoma veţimo sąlygų, veţėjas turi
teisę patikrinti, ar veţami daiktai (rankinis bagaţas, registruotas bagaţas, transporto
priemonės, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnai atitinka veţimo sąlygas, jei to nedraudţia
valstybės, kurioje turi vykti patikrinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai. Būtina pakviesti keleivį
dalyvauti patikrinime. Jei jis neatvyksta arba su juo neįmanoma susisiekti, veţėjas privalo
pakviesti du nepriklausomus liudininkus.
§ 2. Kai nustatoma, kad nebuvo laikomasi veţimo sąlygų, veţėjas gali reikalauti, kad
keleivis sumokėtų patikrinimo išlaidas.
14 straipsnis
Administracinių formalumų atlikimas
Keleivis privalo atlikti muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų nustatytus
formalumus, kai jis ima su savimi daiktus (rankinį bagaţą, registruotą bagaţą, transporto
priemones, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnus. Jis privalo dalyvauti, kai atliekama šių daiktų
apţiūra, jei kiekvienos valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip.
II skyrius
Rankinis bagažas ir gyvūnai
15 straipsnis
Priežiūra
Priţiūrėti rankinį bagaţą ir gyvūnus privalo keleivis.
III skyrius
Registruotas bagažas
16 straipsnis
Registruoto bagažo išsiuntimas
§ 1. Sutartiniai įsipareigojimai dėl registruoto bagaţo persiuntimo turi būti nustatyti
bagaţo įregistravimo kvite, kuris išduodamas keleiviui.
§ 2. Nepaţeidţiant 22 straipsnio, bagaţo įregistravimo kvito neturėjimas, neteisingas
uţpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio susitarimų dėl registruoto bagaţo
persiuntimo, kuriems ir toliau taikomos šios Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui.
§ 3. Bagaţo įregistravimo kvitas yra prima facie įrodymas, patvirtinantis bagaţo
įregistravimą ir jo veţimo sąlygas.
§ 4. Kol neįrodyta priešingai, laikoma, kad veţėjo priimtas veţti registruotas bagaţas buvo
akivaizdţiai geros būklės ir kad bagaţo vienetų skaičius ir masė atitiko bagaţo įregistravimo
kvite nurodytus duomenis.
17 straipsnis
Bagažo įregistravimo kvitas
§ 1. Bendrosiose veţimo sąlygose nustatoma bagaţo įregistravimo kvito forma ir turinys,
taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jis turi būti atspausdintas ir uţpildytas. Mutatis
mutandis taikoma 7 straipsnio 5 dalis.
§ 2. Bagaţo įregistravimo kvite privalo būti nurodyta:
a) veţėjas arba veţėjai;
b) įrašas, kad bagaţas veţamas pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsiţvelgiant į bet
kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV;
c) bet koks kitas įrašas, kuris patvirtintų sutartinius įsipareigojimus dėl registruoto bagaţo
persiuntimo ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti veţimo sutarties suteikiamomis
teisėmis.
§ 3. Gavęs bagaţo įregistravimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, ar kvitas uţpildytas pagal
jo pateiktus nurodymus.
18 straipsnis
Registravimas ir vežimas
§ 1. Jeigu Bendrosiose veţimo sąlygose nenustatyta kitaip, bagaţas registruojamas tik
pateikus kelionės dokumentą, galiojantį bent iki bagaţo paskirties vietos. Kitais atvejais
bagaţas registruojamas pagal išsiuntimo vietoje galiojančias taisykles.
§ 2. Kai Bendrosiose veţimo sąlygose nustatoma, kad bagaţas gali būti priimamas veţti
nepateikiant kelionės dokumento, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, nustatančios keleivių
teises ir pareigas dėl jų registruoto bagaţo, mutatis mutandis taikomos registruoto bagaţo
siuntėjui.
§ 3. Veţėjas registruotą bagaţą gali persiųsti kitu traukiniu ar kitos transporto rūšies
priemone ir kitu maršrutu, negu vyksta keleivis.
19 straipsnis
Registruoto bagažo vežimo mokesčio mokėjimas
Jei nėra kitokio keleivio ir veţėjo susitarimo, registruoto bagaţo veţimo mokestis
sumokamas bagaţo įregistravimo metu.
20 straipsnis
Registruoto bagažo žymėjimas
Keleivis privalo ant kiekvieno registruoto bagaţo vieneto gerai matomoje vietoje
pakankamai atspariai ir įskaitomai uţrašyti:
a) savo pavardę ir adresą;
b) paskirties vietą.
21 straipsnis
Teisė disponuoti registruotu bagažu
§ 1. Jei leidţia aplinkybės ir jei nepaţeidţiami muitinės ar kitų administracinės valdţios
institucijų reikalavimai, keleivis gali reikalauti grąţinti bagaţą išsiuntimo vietoje,
atiduodamas bagaţo įregistravimo kvitą ir, kai tai nustatyta Bendrosiose veţimo sąlygose,
parodydamas kelionės dokumentą.
§ 2. Bendrosiose veţimo sąlygose gali būti numatytos kitos nuostatos dėl teisės disponuoti
registruotu bagaţu, t. y. paskirties vietos keitimas ir galimos finansinės pasekmės keleiviui.
22 straipsnis
Bagažo išdavimas
§ 1. Registruotas bagaţas išduodamas atiduodant bagaţo įregistravimo kvitą ir,
atitinkamais atvejais, sumokėjus mokesčius, mokėtinus uţ veţimą. Veţėjas turi teisę, tačiau
neprivalo, patikrinti, ar kvito turėtojas turi teisę pasiimti bagaţą.
§ 2. Bagaţas taip pat laikomas išduotu bagaţo įregistravimo kvito turėtojui, kai pagal
paskirties vietoje galiojančias taisykles:
a) bagaţas perduodamas muitinės arba muito ar kitų vietos mokesčių institucijoms jų
patalpose arba sandėliuose, kurių nepriţiūri veţėjas;
b) gyvūnai perduodami tretiesiems asmenims.
§ 3. Bagaţo įregistravimo kvito turėtojas gali reikalauti išduoti bagaţą paskirties vietoje,
kai tik pasibaigia sutartas laikas ir, atitinkamais atvejais, laikas, būtinas muitinės ar kitų
administracinės valdţios institucijų operacijoms atlikti.
§ 4. Be bagaţo įregistravimo kvito veţėjas privalo išduoti bagaţą tik tam asmeniui, kuris
įrodo turįs tokią teisę; jei šis įrodymas atrodo nepakankamas, veţėjas gali reikalauti
garantijos.
§ 5. Bagaţas išduodamas paskirties vietoje, iki kurios jis buvo įregistruotas.
§ 6. Bagaţo įregistravimo kvito turėtojas, kuriam bagaţas neišduodamas, gali reikalauti,
kad bagaţo kvite būtų nurodyta diena ir valanda, kada jis prašė išduoti bagaţą pagal 3 dalį.
§ 7. Turintis tam teisę asmuo gali nepriimti bagaţo, jei veţėjas nepatenkina jo prašymo
patikrinti registruotą bagaţą, kad būtų nustatyta, jo tvirtinimu, padaryta ţala.
§ 8. Kitais atvejais bagaţas išduodamas pagal paskirties vietoje galiojančias taisykles.
IV skyrius
Transporto priemonės
23 straipsnis
Vežimo sąlygos
Bendrųjų veţimo sąlygų specialiosios nuostatos dėl transporto priemonių veţimo nustato
transporto priemonių priėmimo veţti, registravimo, pakrovimo ir veţimo, iškrovimo ir
išdavimo sąlygas, taip pat ir keleivio pareigas.
24 straipsnis
Vežimo kvitas
§ 1. Sutartiniai įsipareigojimai dėl transporto priemonių veţimo privalo būti nustatyti
veţimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Veţimo kvitas gali būti keleivio kelionės
dokumento sudedamoji dalis.
§ 2. Bendrųjų veţimo sąlygų specialiosios nuostatos dėl transporto priemonių veţimo
nustato veţimo kvito formą ir turinį, taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jis turi būti
atspausdintas ir uţpildytas. Mutatis mutandis taikoma 7 straipsnio 5 dalis.
§ 3. Veţimo kvite privalo būti nurodyta:
a) veţėjas arba veţėjai;
b) įrašas, kad transporto priemonės veţamos pagal šias Vienodąsias taisykles,
neatsiţvelgiant į bet kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą
CIV;
c) bet koks kitas įrašas, kuris patvirtintų sutartinius įsipareigojimus dėl transporto
priemonės veţimo ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti veţimo sutarties
suteikiamomis teisėmis.
§ 4. Gavęs veţimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, ar kvitas uţpildytas pagal jo pateiktus
nurodymus.
25 straipsnis
Taikoma teisė
Atsiţvelgiant į šio skyriaus nuostatas, transporto priemonių veţimui taikomos III skyriaus
nuostatos dėl bagaţo veţimo.
IV dalis
Vežėjo atsakomybė
I skyrius
Atsakomybė keleivių mirties ir sužalojimo atveju
26 straipsnis
Atsakomybės pagrindas
§ 1. Veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią keleiviui mirus, jį suţalojus arba kitaip pasikėsinus
į jo fizinę arba psichinę neliečiamybę, dėl su geleţinkelio eksploatacija susijusio įvykio, kuris
įvyksta keleiviui esant traukinyje, jam į jį lipant arba iš jo išlipant, nesvarbu, kokia būtų
geleţinkelių infrastruktūra.
§ 2. Veţėjas neatsako:
a) jei įvykis įvyksta dėl su geleţinkelio eksploatacija nesusijusių aplinkybių, kurių veţėjas
negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis
tokiomis aplinkybėmis;
b) jei įvykis įvyksta dėl keleivio kaltės;
c) jei įvykis įvyksta dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių veţėjas negalėjo išvengti ir
apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis;
trečiuoju asmeniu nelaikoma kita įmonė, kuri naudojasi ta pačia geleţinkelių infrastruktūra;
tai neatima atgręţtinio reikalavimo teisės.
§ 3. Jei įvykis įvyksta dėl trečiojo asmens veiksmų, o, nepaisant to, veţėjas nėra visiškai
atleidţiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c punktą, tai jis atsako uţ visą ţalą pagal šiose
Vienodosiose taisyklėse nustatytas ribas, neprasdamas atgręţtinio reikalavimo teisės į trečiąjį
asmenį.
§ 4. Šios Vienodosios taisyklės neturi įtakos atsakomybei, kuri veţėjui gali atsirasti 1
dalyje nenumatytais atvejais.
§ 5. Kai pagal vieną veţimo sutartį veţa keli veţėjai paeiliui, dėl keleivių mirties ar
suţalojimo atsako tas veţėjas, kuriam pagal veţimo sutartį tenka pareiga suteikti veţimo
paslaugas, kurių metu įvyksta įvykis. Kai šias paslaugas teikia ne veţėjas, o vykdomasis
veţėjas, abu veţėjai pagal šias Vienodąsias taisykles atsako solidariai.
27 straipsnis
Žalos atlyginimas keleivio mirties atveju
§ 1. Keleivio mirties atveju ţalos atlyginimą sudaro:
a) būtinos išlaidos mirus asmeniui, ypač palaikų perveţimo ir laidotuvių išlaidos;
b) jei tai nebuvo staigi mirtis, ţalos atlyginimas, numatytas 28 straipsnyje.
§ 2. Jei, mirus keleiviui, paramos netenka asmenys, kuriuos pagal įstatymą jis turėjo arba
ateityje būtų turėjęs išlaikyti, būtina atlyginti ir šią ţalą. Teisei pateikti ieškinį dėl ţalos
atlyginimo asmenims, kuriuos keleivis išlaikė, nors įstatymas tokios pareigos nenumatė,
taikoma nacionalinė teisė.
28 straipsnis
Žalos atlyginimas keleivio sužalojimo atveju
Kai suţalojamas keleivis arba pasikėsinama į jo fizinę ar psichinę neliečiamybę, ţalos
atlyginimą sudaro:
a) būtinos išlaidos, ypač gydymo ir perveţimo išlaidos;
b) finansinių nuostolių, atsiradusių dėl visiško ar dalinio darbingumo netekimo arba dėl
padidėjusių poreikių, kompensacija.
29 straipsnis
Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą
Nacionalinė teisė nustato, ar veţėjas privalo atlyginti ţalą uţ kitokį, nei numatyta 27 ir 28
straipsniuose, kūno suţalojimą, ir kokio dydţio turi būti ţalos atlyginimas.
30 straipsnis
Žalos atlyginimo tvarka ir dydis keleivio mirties ir sužalojimo atveju
§ 1. 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio b punkte numatytas ţalos atlyginimas turi būti
sumokėtas kaip vienkartinė išmoka. Tačiau jei nacionalinė teisė leidţia mokėti periodines
išmokas, ţala atlyginama tokia tvarka, kai to prašo suţalotas keleivis arba 27 straipsnio 2
dalyje nurodyti turintys tam teisę asmenys.
§ 2. Ţalos atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas pagal 1 dalį, dydis nustatomas remiantis
nacionaline teise. Tačiau šiose Vienodosiose taisyklėse kiekvienam keleiviui nustatoma
didţiausia 175 000 atsiskaitymo vienetų riba, mokama kaip vienkartinė išmoka arba metinės
išmokos, jei nacionalinė teisė numato maţesnę didţiausią ribą.
31 straipsnis
Kitos transporto rūšys
§ 1. Atsiţvelgiant į 2 dalį, nuostatos, reglamentuojančios veţėjo atsakomybę keleivių
mirties arba suţalojimo atveju, netaikomos ţalai, padarytai veţimo, kuris pagal veţimo sutartį
nėra veţimas geleţinkeliais, metu.
§ 2. Tačiau kai geleţinkelių transporto priemonės veţamos keltais, nuostatos,
reglamentuojančios veţėjo atsakomybę keleivių mirties arba suţalojimo atveju, taikomos 26
straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytai ţalai, kuri atsiranda su geleţinkelio
eksploatacija susijusio įvykio metu, kuris įvyksta keleiviui esant toje transporto priemonėje,
jam į ją lipant arba iš jos išlipant.
§ 3. Kai dėl nepaprastųjų aplinkybių geleţinkelių eismas laikinai nutraukiamas ir keleiviai
veţami kitos transporto rūšies priemone, veţėjas atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.
II skyrius
Atsakomybė dėl tvarkaraščio nesilaikymo
32 straipsnis
Atsakomybė dėl traukinio atšaukimo, jo vėlavimo arba keleivio pavėlavimo persėsti
į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį
§ 1. Veţėjas atsako uţ keleiviui padarytą ţalą, atsiradusią dėl to, kad atšaukus traukinį,
jam vėluojant arba keleiviui nesuspėjus persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį kelionė
negali būti tęsiama tą pačią dieną arba dėl susiklosčiusių aplinkybių neprotinga būtų tęsti
kelionę tą pačią dieną. Ţalos atlyginimą sudaro protingos nakvynės išlaidos, taip pat protingos
išlaidos, susidariusios dėl pranešimo keleivio laukiantiems asmenims.
§ 2. Veţėjas neatsako, jei traukinys atšaukiamas, vėluoja arba keleivis nesuspėja persėsti į
kitą suderinto tvarkaraščio traukinį dėl kurios nors iš šių prieţasčių:
a) dėl su geleţinkelio eksploatacija nesusijusių aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo išvengti
ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis
aplinkybėmis;
b) dėl keleivio kaltės arba
c) dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių veţėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų
pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis; trečiuoju
asmeniu nelaikoma kita įmonė, kuri naudojasi ta pačia geleţinkelių infrastruktūra; tai neatima
atgręţtinio reikalavimo teisės.
§ 3. Nacionalinė teisė nustato, ar veţėjas privalo atlyginti kitą, nei nurodyta 1 dalyje, ţalą,
ir kokio dydţio ţala turi būti atlyginta. Ši nuostata neturi įtakos 44 straipsniui.
III skyrius
Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones
1 skirsnis
Rankinis bagažas ir gyvūnai
33 straipsnis
Atsakomybė
§ 1. Keleivių mirties ar suţalojimo atveju veţėjas yra atsakingas ir uţ ţalą, atsiradusią
keleiviams praradus visus daiktus, kuriuos jis turėjo ant savęs arba su savimi kaip rankinį
bagaţą, ar jų dalį, arba juos apgadinus; ši nuostata taikoma ir dėl gyvūnų, kuriuos keleivis
veţėsi kartu su savimi. Mutatis mutandis taikomas 26 straipsnis.
§ 2. Kitais atvejais veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią dėl keleivių daiktų, rankinio bagaţo
ar gyvūnų, kuriuos pagal 15 straipsnį privalo priţiūrėti keleivis, visiško ar dalinio praradimo
arba apgadinimo ar suţalojimo, tik tada, jei ši ţala atsirado dėl veţėjo kaltės. Šiuo atveju
netaikomi kiti IV dalies straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI dalis.
34 straipsnis
Žalos praradus arba apgadinus daiktus atlyginimo ribos
Kai veţėjui atsiranda atsakomybė pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti
kompensaciją, neviršijančią 1 400 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui.
35 straipsnis
Atleidimas nuo atsakomybės
Veţėjas neatsako uţ keleiviui padarytą ţalą, atsiradusią dėl to, kad keleivis neatliko
muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų nustatytų formalumų.
2 skirsnis
Registruotas bagažas
36 straipsnis
Atsakomybės pagrindas
§ 1. Veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus visą bagaţą ar jo dalį arba jį apgadinus,
kai tai įvyksta nuo registruoto bagaţo priėmimo momento iki jo išdavimo, taip pat uţ ţalą,
atsiradusią pavėlavus išduoti bagaţą.
§ 2. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, jei bagaţas prarandamas, apgadinamas
arba pavėluojama jį išduoti dėl keleivio kaltės, dėl keleivio duoto nurodymo, jei nėra veţėjo
kaltės, dėl paties registruoto bagaţo defektų arba dėl aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo
išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių.
§ 3. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, kai bagaţas prarandamas arba
apgadinamas dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:
a) nėra pakuotės arba pakuotė netinkama;
b) dėl ypatingų bagaţo savybių;
c) kaip bagaţas išsiunčiami draudţiami veţti daiktai.
37 straipsnis
Pareiga įrodyti
§ 1. Pareiga įrodyti, kad bagaţas buvo prarastas, apgadintas arba buvo vėluojama jį išduoti
dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tenka veţėjui.
§ 2. Kai veţėjas, atsiţvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, nustato, kad bagaţas
galėjo būti prarastas arba apgadintas dėl vienos ar kelių 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų
ypatingų rizikų, laikoma, kad bagaţas buvo apgadintas arba prarastas dėl šių prieţasčių.
Tačiau turintis tam teisę asmuo turi teisę įrodyti, kad ţala atsirado ne dėl vienos iš šių rizikų
arba ne tik dėl jų.
38 straipsnis
Paeiliui vežantys vežėjai
Kai pagal vieną veţimo sutartį veţa keli veţėjai paeiliui, kiekvienas veţėjas, perimdamas
veţti bagaţą su bagaţo įregistravimo kvitu arba transporto priemonę su veţimo kvitu, tampa,
persiųsdamas bagaţą ar veţdamas transporto priemonę, veţimo sutarties šalimi pagal bagaţo
įregistravimo kvito arba veţimo kvito sąlygas ir vykdo šioje sutartyje numatytas pareigas.
Šiuo atveju kiekvienas veţėjas atsako uţ veţimą visą maršrutą iki išdavimo.
39 straipsnis
Vykdomasis vežėjas
§ 1. Jei veţėjas patiki vykdomajam veţėjui vykdyti visą ar dalį veţimo, nesvarbu, ar
pasinaudodamas šia veţimo sutartyje numatyta teise ar kitu pagrindu, veţėjas ir toliau atsako
uţ visą veţimą.
§ 2. Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios veţėjo atsakomybę,
taikomos ir vykdomojo veţėjo atsakomybei uţ jo vykdomą veţimą. 48 ir 52 straipsniai
taikomi, jei pareiškiamas ieškinys darbuotojams arba kitiems asmenims, kurių paslaugomis
veţdamas naudojasi vykdomasis veţėjas.
§ 3. Bet koks atskiras susitarimas, pagal kurį veţėjas prisiima pareigas, kurių jam
nenumato šios Vienodosios taisyklės, arba pagal kurį jis atsisako teisių, kurias jam suteikia
šios Vienodosios taisyklės, negalioja vykdomajam veţėjui, kuris tokio susitarimo aiškiai raštu
nepatvirtino. Nesvarbu, ar vykdomasis veţėjas patvirtina tokį susitarimą ar ne, veţėjui ir
toliau galioja pareigos ar atsisakymai, kuriuos numato minėtas atskiras susitarimas.
§ 4. Kai ir veţėjui, ir vykdomajam veţėjui atsiranda tam tikra atsakomybė, jie atsako
solidariai.
§ 5. Bendra kompensacijos, kurią privalo sumokėti veţėjas, vykdomasis veţėjas, jų
darbuotojai ar kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi veţdami bagaţą, suma negali
viršyti šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.
§ 6. Šis straipsnis nepanaikina atgręţtinio reikalavimo teisės, kuri gali egzistuoti tarp
veţėjo ir vykdomojo veţėjo.
40 straipsnis
Praradimo prielaida
§ 1. Turintis tam teisę asmuo gali, neprivalėdamas pateikti papildomų įrodymų, laikyti
bagaţo vienetą prarastu, jeigu per keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagaţą, pateikto
pagal 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, jis nebuvo išduotas arba perduotas disponuoti.
§ 2. Jeigu prarastu laikomas bagaţo vienetas surandamas per metus nuo prašymo jį išduoti
pateikimo, veţėjas privalo apie tai pranešti turinčiam tam teisę asmeniui, jei jo adresas
ţinomas arba gali būti nustatytas.
§ 3. Per trisdešimt dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turintis tam teisę
asmuo gali pareikalauti, kad bagaţo vienetas jam būtų išduotas. Šiuo atveju jis privalo
apmokėti bagaţo veţimo nuo išsiuntimo vietos iki vietos, kurioje išduotas bagaţas, išlaidas ir
grąţinti gautą ţalos atlyginimą, atėmęs, jeigu reikia, į šią sumą įtrauktas išlaidas. Tačiau jis
nepraranda teisės reikalauti 43 straipsnyje nustatytos kompensacijos uţ vėlavimą išduoti
bagaţą.
§ 4. Jei surasto bagaţo vieneto niekas nepareikalauja per 3 dalyje nustatytą terminą arba
jei bagaţas atsiranda vėliau negu po metų nuo prašymo išduoti bagaţą pateikimo, veţėjas juo
disponuoja pagal vietos, kurioje yra bagaţas, įstatymus ir kitus teisės aktus.
41 straipsnis
Kompensacija praradus bagažą
§ 1. Kai prarandamas visas registruotas bagaţas arba jo dalis, veţėjas, nemokėdamas jokių
kitų ţalos atlyginimų, privalo sumokėti:
a) jeigu patirtos ţalos dydis yra įrodytas, kompensaciją, lygią įrodytai sumai, tačiau
neviršijant 80 atsiskaitymo vienetų kiekvienam trūkstamam bendrosios masės kilogramui arba
1 200 atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagaţo vienetui;
b) jei patirtos ţalos dydis nėra įrodytas, iš anksto nustatyto dydţio ţalos atlyginimą, lygų
20 atsiskaitymo vienetų kiekvienam trūkstamam bendrosios masės kilogramui arba 300
atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagaţo vienetui.
Kompensacijos mokėjimo tvarka (uţ kiekvieną trūkstamą kilogramą ar uţ kiekvieną
bagaţo vienetą) yra nustatoma Bendrosiose veţimo sąlygose.
§ 2. Be to, veţėjas privalo grąţinti bagaţo veţimo mokestį ir kitas sumas, sumokėtas uţ
prarasto bagaţo vieneto veţimą, taip pat jau sumokėtus muito ir akcizo mokesčius.
42 straipsnis
Kompensacija apgadinus bagažą
§ 1. Kai registruotas bagaţas apgadinamas, veţėjas, nemokėdamas jokių kitų ţalos
atlyginimų, privalo sumokėti kompensaciją, lygią bagaţo vertės sumaţėjimui.
§ 2. Kompensacija neviršija:
a) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus visą bagaţą, jeigu dėl apgadinimo nebeteko
vertės visas bagaţas;
b) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus dalį bagaţo, jeigu dėl apgadinimo nuvertėjo tik
bagaţo dalis.
43 straipsnis
Kompensacija pavėlavus išduoti bagažą
§ 1. Pavėlavęs išduoti registruotą bagaţą, veţėjas privalo uţ kiekvieną dvidešimt keturių
valandų laikotarpį, skaičiuojamą nuo reikalavimo išduoti bagaţą pateikimo, bet ne daugiau
kaip uţ keturiolika dienų sumokėti:
a) kompensaciją, lygią patirtai ţalai, neviršijant 0,80 atsiskaitymo vieneto kiekvienam
pavėluotai išduoto bagaţo bendrosios masės kilogramui arba 14 atsiskaitymo vienetų
kiekvienam bagaţo vienetui, jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė
ţalos;
b) iš anksto nustatyto dydţio ţalos atlyginimą, lygų 0,14 atsiskaitymo vieneto kiekvienam
pavėluotai išduoto bagaţo bendrosios masės kilogramui arba 2,80 atsiskaitymo vieneto
kiekvienam bagaţo vienetui, jeigu turintis tam teisę asmuo neįrodo, kad dėl vėlavimo jis
patyrė ţalos.
Kompensacijos mokėjimo tvarka (uţ kiekvieną kilogramą ar kiekvieną bagaţo vienetą)
yra nustatoma Bendrosiose veţimo sąlygose.
§ 2. Jeigu prarandamas visas bagaţas, 1 dalyje numatyta kompensacija negali būti
sumuojama su 41 straipsnyje numatyta kompensacija.
§ 3. Jeigu prarandama dalis bagaţo, 1 dalyje numatyta kompensacija mokama uţ likusią
bagaţo dalį.
§ 4. Jeigu bagaţas apgadinamas ne dėl vėlavimo išduoti bagaţą, 1 dalyje numatyta
kompensacija sumuojama, jei reikia, su 42 straipsnyje numatyta kompensacija.
§ 5. Bendra 1 dalyje numatytos kompensacijos ir 41 bei 42 straipsniuose numatytų
kompensacijų suma niekada negali būti didesnė uţ kompensaciją, mokėtiną praradus visą
bagaţą.
3 skirsnis
Transporto priemonės
44 straipsnis
Kompensacija už vėlavimą
§ 1. Pavėlavus pakrauti transporto priemonę dėl veţėjo kaltės arba pavėlavus ją išduoti,
veţėjas privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė negu veţimo mokestis, kai
turintis tam teisę asmuo įrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė ţalos.
§ 2. Jei turintis tam teisę asmuo nutraukia veţimo sutartį, kai vėluojama pakrauti
transporto priemonę dėl veţėjo kaltės, šiam asmeniui grąţinamas veţimo mokestis. Be to, jei
jis įrodo, kad ţala atsirado dėl šio vėlavimo, jis gali reikalauti kompensacijos, kuri negali būti
didesnė negu veţimo mokestis.
45 straipsnis
Kompensacija praradus transporto priemonę
Praradus visą transporto priemonę arba jos dalį, kompensacija, kuri turi būti sumokėta
turinčiam tam teisę asmeniui, skaičiuojama pagal įprastinę transporto priemonės vertę, kai
ţala įrodyta. Ji negali būti didesnė negu 8 000 atsiskaitymo vienetų. Priekaba su kroviniu arba
be jo yra laikoma atskira transporto priemone.
46 straipsnis
Atsakomybė dėl kitų daiktų
§ 1. Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėje ar prie transporto priemonės pritvirtintuose
dėkluose (pvz., bagaţo arba slidţių dėklų), veţėjas atsako tik uţ ţalą, atsiradusią dėl jo kaltės.
Visa mokėtina kompensacija negali būti didesnė negu 1 400 atsiskaitymo vienetų.
§ 2. Uţ daiktus, pritvirtintus transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje nurodytus
dėklus, veţėjas atsako tik tada, kai įrodoma, kad jis ţalą padarė savo veiksmais arba
neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią ţalą arba elgdamasis neatsargiai, tačiau
suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia ţala.
47 straipsnis
Taikoma teisė
Atsiţvelgiant į šio skirsnio nuostatas, transporto priemonėms taikomos 2 skirsnio
nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę uţ bagaţą.
IV skyrius
Bendrosios nuostatos
48 straipsnis
Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas
Šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytos atsakomybės ribos ir nacionalinės teisės normos,
apribojančios kompensaciją nustatyta suma, netaikomos, jeigu įrodoma, kad ţalą padarė
veţėjas savo veiksmais arba neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią ţalą arba elgdamasis
neatsargiai, tačiau suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia ţala.
49 straipsnis
Sumų perskaičiavimas ir palūkanos
§ 1. Jeigu apskaičiuojant kompensaciją reikia perskaičiuoti uţsienio valiuta nurodytas
sumas, jos perskaičiuojamos pagal kompensacijos išmokėjimo dieną mokėjimo vietoje
galiojantį valiutos keitimo kursą.
§ 2. Turintis tam teisę asmuo gali reikalauti penkių procentų nuo kompensacijos metinių
palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 55 straipsnyje numatyto reikalavimo pateikimo dienos,
arba, jeigu reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo bylos iškėlimo dienos.
§ 3. Tačiau dėl 27 ir 28 straipsniuose numatytų kompensacijų palūkanos skaičiuojamos tik
nuo tos dienos, kai atsirado aplinkybės, padėjusios nustatyti kompensacijos dydį, jei tai
atsitiko vėliau, negu buvo pateiktas reikalavimas arba pareikštas ieškinys.
§ 4. Dėl bagaţo palūkanos gali būti mokamos tik tada, jei kompensacija yra didesnė nei 16
atsiskaitymo vienetų uţ vieną bagaţo įregistravimo kvitą.
§ 5. Jeigu turintis tam teisę asmuo per jam nustatytą protingą terminą nepateikia veţėjui
patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų nustatyti galutinę su bagaţu susijusio reikalavimo
sumą, nuo šio termino pabaigos iki patvirtinamųjų dokumentų pateikimo momento palūkanos
neskaičiuojamos.
50 straipsnis
Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai
Veţėjas atleidţiamas nuo atsakomybės, tenkančios jam pagal šias Vienodąsias taisykles,
jeigu ţala padaroma dėl branduolinės avarijos ir jeigu pagal šalies įstatymus ir kitus teisės
aktus, reglamentuojančius atsakomybę branduolinės energetikos srityje, uţ tokią ţalą atsako
branduolinės energetikos įrenginio eksploatuotojas arba jį pakeitęs asmuo.
51 straipsnis
Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas
Veţėjas atsako uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi
veţdamas, kai šie darbuotojai arba kiti asmenys atlieka savo pareigas. Geleţinkelių
infrastruktūros, kuria veţami keleiviai, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis
naudojasi veţėjas veţdamas.
52 straipsnis
Kiti ieškiniai
§ 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, visi ieškiniai dėl
atsakomybės, nesvarbu, kokiu pagrindu, veţėjui gali būti pareiškiami tik laikantis šiose
Vienodosiose taisyklėse nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų.
§ 2. Ta pati nuostata galioja ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems
asmenims, uţ kuriuos pagal 51 straipsnį atsako veţėjas.
V dalis
Keleivio atsakomybė
53 straipsnis
Atskiri atsakomybės principai
Keleivis atsako veţėjui uţ bet kokią ţalą:
a) atsiradusią jam nevykdţius pareigų, numatytų:
1) 10, 14 ir 20 straipsniuose,
2) atskirose Bendrųjų veţimo sąlygų nuostatose dėl transporto priemonių veţimo arba
3) Pavojingų krovinių tarptautinio veţimo geleţinkeliais taisyklėse (RID),
arba
b) padarytą daiktų arba gyvūnų, kuriuos jis pasiėmė kartu su savimi,
jeigu jis neįrodo, kad ţala atsirado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir nuo kurių
pasekmių jis negalėjo apsaugoti, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu sąţiningam keleiviui. Ši
nuostata neturi jokio poveikio atsakomybei, kuri tenka veţėjui pagal 26 straipsnį ir 33
straipsnio 1 dalį.
VI dalis
Teisių įgyvendinimas
54 straipsnis
Vežamų daiktų dalies praradimo arba apgadinimo nustatymas
§ 1. Jeigu veţėjas nustato arba laiko, kad jam priţiūrint veţamo daikto (bagaţo, transporto
priemonės) dalis prarasta ar apgadinta, arba jeigu tai pareiškia turintis tam teisę asmuo,
veţėjas privalo, jei įmanoma dalyvaujant šiam asmeniui, nedelsdamas surašyti protokolą,
kuriame būtų pagal ţalos pobūdį nustatyta daikto būklė ir, jei galima nustatyti, ţalos dydis,
jos atsiradimo prieţastis ir laikas.
§ 2. Turinčiam tam teisę asmeniui nemokamai išduodama šio protokolo kopija.
§ 3. Jeigu minėtas asmuo nepripaţįsta protokole uţfiksuotų faktų, jis gali pareikalauti, kad
bagaţo arba transporto priemonės būklę, ţalos atsiradimo prieţastį ir jos dydį nustatytų
veţimo sutarties šalių arba teismo ar specialiojo teismo paskirtas ekspertas. Procedūrai
taikomi tos valstybės, kurioje nustatomi šie faktai, įstatymai ir kiti teisės aktai.
55 straipsnis
Reikalavimai
§ 1. Reikalavimai dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties ar suţalojimo atveju turi būti
pateikti raštu tam veţėjui, kuriam gali būti pareiškiamas ieškinys. Tuo atveju, kai pagal vieną
veţimo sutartį veţė keli veţėjai paeiliui, reikalavimai gali būti pateikiami ir pirmam arba
paskutiniam veţėjui, taip pat ir veţėjui, kurio pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga,
sudariusi veţimo sutartį, yra toje valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba
nuolatinė gyvenamoji vieta.
§ 2. Kiti su veţimo sutartimi susiję reikalavimai turi būti pateikiami raštu veţėjui,
nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
§ 3. Būtina pateikti dokumentų, kuriuos turintis tam teisę asmuo mano esant tinkamus
pridėti prie reikalavimo, originalus arba kopijas, kurios, veţėjui pareikalavus, būtų tinkamai
patvirtintos. Išnagrinėjus reikalavimą, veţėjas gali pareikalauti atiduoti kelionės dokumentą,
bagaţo įregistravimo kvitą ir veţimo kvitą.
56 straipsnis
Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai
§ 1. Ieškinys dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties arba suţalojimo atveju gali būti
pareiškiamas tik veţėjui, kuris atsako pagal 26 straipsnio 5 dalį.
§ 2. Atsiţvelgiant į 4 dalies nuostatas, kitus su veţimo sutartimi susijusius ieškinius
galima pareikšti tik pirmam ar paskutiniam veţėjui arba tam veţėjui, kuriam veţant įvyko
įvykis, dėl kurio pareiškiamas ieškinys.
§ 3. Kai veţa keli veţėjai paeiliui, veţėjui, turinčiam išduoti bagaţą arba transporto
priemonę ir jo sutikimu nurodytam bagaţo įregistravimo kvite arba veţimo kvite, gali būti
pareikštas ieškinys pagal 2 dalį net tada, jei jis negavo bagaţo arba transporto priemonės.
§ 4. Ieškinys dėl sumos, kuri buvo sumokėta pagal veţimo sutartį, grąţinimo gali būti
pareikštas tam veţėjui, kuris paėmė šią sumą, arba tam veţėjui, kurio vardu ji buvo paimta.
§ 5. Ieškinius galima pareikšti ir 2 bei 4 dalyse neišvardytiems veţėjams, jeigu tie ieškiniai
pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl
pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios veţimo sutarties.
§ 6. Jei šios Vienodosios taisyklės taikomos vykdomajam veţėjui, jam taip pat gali būti
pareikštas ieškinys.
§ 7. Jei ieškovas gali pasirinkti vieną iš kelių veţėjų, jis pasirinkimo teisės netenka, kai tik
pareiškia ieškinį vienam iš tų veţėjų; ta pati nuostata taikoma, kai ieškovas renkasi iš vieno ar
kelių veţėjų ir vykdomojo veţėjo.
57 straipsnis
Teismingumas
§ 1. Šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiami ieškiniai gali būti pareiškiami valstybių
narių teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko šalys, arba
valstybės narės, kurios teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji
vieta, pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga, sudariusi veţimo sutartį, teismuose ar
specialiuosiuose teismuose. Ieškiniai negali būti pareiškiami kituose teismuose ar
specialiuosiuose teismuose.
§ 2. Kai šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiamas ieškinys yra nagrinėjamas 1
dalyje minėtame kompetentingame teisme ar specialiajame teisme arba kai šis teismas ar
specialusis teismas yra paskelbęs sprendimą byloje, joks naujas ieškinys tokiu pačiu pagrindu
tarp tų pačių šalių negali būti pareikštas, išskyrus kai teismo ar specialiojo teismo, kuriam
buvo pareikštas pirmasis ieškinys, sprendimo neįmanoma įvykdyti valstybėje, kurioje
pareiškiamas naujas ieškinys.
58 straipsnis
Teisės pareikšti ieškinį dėl keleivių mirties ar sužalojimo išnykimas
§ 1. Turinčio tam teisę asmens teisė pareikšti bet kokį ieškinį dėl veţėjo atsakomybės
keleivių mirties arba suţalojimo atveju išnyksta, jeigu jis nepraneša apie keleiviui nutikusį
įvykį per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai suţinojo apie ţalą, vienam iš veţėjų, kuriems
gali būti pateiktas reikalavimas pagal 55 straipsnio 1 dalį. Kai turintis tam teisę asmuo apie
įvykį veţėjui praneša ţodţiu, veţėjas išduoda jam šio ţodinio pranešimo gavimo patvirtinimą.
§ 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei:
a) per 1 dalyje nustatytą terminą turintis tam teisę asmuo pateikė reikalavimą vienam iš
veţėjų, nurodytų 55 straipsnio 1 dalyje;
b) per 1 dalyje nustatytą terminą atsakingas veţėjas kitu būdu suţinojo apie keleiviui
nutikusį įvykį;
c) apie įvykį nebuvo pranešta arba buvo pranešta per vėlai dėl aplinkybių, atsiradusių ne
dėl turinčio tam teisę asmens kaltės;
d) turintis tam teisę asmuo įrodo, kad įvykis įvyko dėl veţėjo kaltės.
59 straipsnis
Teisės pareikšti ieškinį vežėjui dėl bagažo vežimo išnykimas
§ 1. Kai turintis tam teisę asmuo priima bagaţą, išnyksta teisė pareikšti veţėjui bet kokį
ieškinį, susijusį su veţimo sutartimi, dėl bagaţo dalies praradimo, apgadinimo arba pavėluoto
išdavimo.
§ 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:
a) bagaţo dalies praradimo arba apgadinimo atveju, jeigu:
1) turintis tam teisę asmuo, prieš priimdamas bagaţą, pagal 54 straipsnį nustato, kad
bagaţo dalis prarasta arba apgadinta,
2) bagaţo praradimo ar apgadinimo faktas, kuris turėjo būti nustatytas pagal 54 straipsnį,
nebuvo nustatytas tik dėl veţėjo kaltės;
b) iš išorės nepastebimos ţalos atveju, kai turintis tam teisę asmuo tai pastebėjo tik
priėmęs bagaţą, jeigu jis:
1) pareikalauja nustatyti bagaţo praradimo ar apgadinimo faktą pagal 54 straipsnį iš karto
po to, kai buvo pastebėta ţala, bet ne vėliau kaip po trijų dienų nuo bagaţo priėmimo, ir
2) kartu įrodo, kad ţala atsirado jau veţėjui priėmus bagaţą veţti, bet dar jo neišdavus;
c) pavėluoto bagaţo išdavimo atveju, jeigu turintis tam teisę asmuo per 21 dieną
pasinaudoja savo teisėmis prieš vieną iš 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų veţėjų;
d) jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad ţala atsirado dėl veţėjo kaltės.
60 straipsnis
Ieškinių senatis
§ 1. Ieškinių dėl ţalos atlyginimo, grindţiamų veţėjo atsakomybe keleivių mirties arba
suţalojimo atveju, senaties terminas yra:
a) keleiviui – treji metai nuo kitos dienos po įvykio;
b) kitiems turintiems tam teisę asmenims – treji metai nuo kitos dienos po keleivio mirties,
tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai nuo kitos dienos po įvykio.
§ 2. Kitų ieškinių, susijusių su veţimo sutartimi, senaties terminas – vieni metai. Tačiau
ieškiniams dėl ţalos, atsiradusios dėl veiksmų arba neveikimo siekiant tyčia padaryti tokią
ţalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta ši
ţala, taikomas dvejų metų senaties terminas.
§ 3. 2 dalyje numatytas ieškinių senaties terminas pradedamas skaičiuoti:
a) nuo keturioliktos dienos pasibaigus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui –
ieškiniams dėl kompensacijos uţ visą prarastą daiktą;
b) nuo daikto išdavimo dienos – ieškiniams dėl kompensacijos uţ daikto dalies praradimą,
apgadinimą arba pavėluotą išdavimą;
c) nuo tos dienos, kai pasibaigia kelionės dokumento galiojimo laikas – visiems kitiems
ieškiniams, susijusiems su keleivių veţimu.
Nurodyta senaties termino pradţios diena į senaties terminą neįskaičiuojama.
§ 4. Pagal 55 straipsnį raštu pateikus reikalavimą su reikalingais patvirtinamaisiais
dokumentais, senaties terminas sustabdomas iki tos dienos, kai veţėjas rašytiniu pranešimu
atmeta reikalavimą ir grąţina patvirtinamuosius dokumentus. Jeigu reikalavimas
pripaţįstamas tik iš dalies, senaties terminas toliau skaičiuojamas ginčytinai reikalavimo
daliai. Pareiga įrodyti, kad reikalavimas yra gautas ar į jį atsakyta arba kad patvirtinamieji
dokumentai yra grąţinti, tenka šaliai, kuri remiasi atitinkamu faktu. Dėl vėliau pateiktų
reikalavimų tuo pačiu pagrindu senaties terminas nestabdomas.
§ 5. Pasibaigus senaties terminui, nebegalima pareikšti ieškinio net priešieškinio ar
prieštaravimo forma.
§ 6. Kitais atvejais senaties termino sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė
teisė.
VII dalis
Vežėjų tarpusavio santykiai
61 straipsnis
Vežimo mokesčio paskirstymas
§ 1. Bet kuris veţėjas privalo kitiems atitinkamiems veţėjams sumokėti jiems
priklausančią dalį veţimo mokesčio, kurį jis gavo arba kurį jis turėjo gauti. Mokėjimo tvarka
nustatoma veţėjų tarpusavio susitarimuose.
§ 2. 6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taikomi ir veţėjų, veţančių
paeiliui, tarpusavio santykiams.
62 straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisė
§ 1. Veţėjas, kuris pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjo kompensaciją, turi
atgręţtinio reikalavimo teisę į veţusius veţėjus pagal šias nuostatas:
a) uţ tai atsako tik ţalą padaręs veţėjas;
b) jei ţalą padarė keli veţėjai, kiekvienas jų atsako uţ savo padarytą ţalą; jei to nustatyti
neįmanoma, kompensacija paskirstoma veţėjams pagal c punktą;
c) jei neįmanoma įrodyti, kuris veţėjas padarė ţalą, kompensacija paskirstoma visiems
veţusiems veţėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad jie nepadarė tos ţalos; kompensacija
paskirstoma proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo mokesčio daliai.
§ 2. Jei vienas iš šių veţėjų yra nemokus, jam tenkanti, bet nesumokėta dalis padalijama
visiems kitiems veţusiems veţėjams proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo
mokesčio daliai.
63 straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka
§ 1. Veţėjas, prieš kurį pasinaudota atgręţtinio reikalavimo teise, negali uţginčyti pagal
62 straipsnį atgręţtinio reikalavimo teise pasinaudojusio veţėjo atlikto mokėjimo teisėtumo,
jei kompensaciją nustatė teismas ar specialusis teismas ir jei pirmajam veţėjui, gavusiam
šaukimą į teismą, buvo suteikta galimybė pačiam dalyvauti teismo procese. Teismas ar
specialusis teismas, kuriame pareikštas pagrindinis ieškinys, nustato šaukimo į teismą
įteikimo ir dalyvavimo teisme terminus.
§ 2. Veţėjas, kuris naudojasi atgręţtinio reikalavimo teise, privalo pateikti vieną
reikalavimą tame pačiame teismo procese visiems veţėjams, su kuriais jam nepavyko
susitarti; kitu atveju jis praranda atgręţtinio reikalavimo teisę į tuos veţėjus, kuriems jis
neiškėlė bylos.
§ 3. Teismas ar specialusis teismas turi priimti vieną sprendimą dėl visų atgręţtinių
reikalavimų, kuriuos jis nagrinėjo.
§ 4. Veţėjas, norintis pasinaudoti savo atgręţtinio reikalavimo teise, gali pareikšti ieškinį
valstybės, kurios teritorijoje yra vieno iš veţusių veţėjų pagrindinė buveinė arba filialas, arba
įstaiga, sudariusi veţimo sutartį, teisme ar specialiajame teisme.
§ 5. Jeigu ieškinys turi būti pareikštas keliems veţėjams, veţėjas ieškovas gali pasirinkti,
kuriame iš 4 dalyje nurodytų kompetentingų teismų ar specialiųjų teismų jis iškels bylą.
§ 6. Atgręţtinio reikalavimo nagrinėjimo byla negali būti sujungta su pagal veţimo sutartį
turinčio tam teisę asmens iškelta byla dėl kompensacijos.
64 straipsnis
Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės
Veţėjai gali susitarimuose numatyti kitokias nuostatas, negu įtvirtintos 61 ir 62
straipsniuose.
______________
VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO
GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS
(CIM – SUTARTIES B PRIEDAS)
I dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Taikymo sritis
2 straipsnis. Viešosios teisės normos
3 straipsnis. Apibrėţtys
4 straipsnis. Vienodųjų taisyklių netaikymas
5 straipsnis. Imperatyvios teisės normos
II dalis. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis. Veţimo sutartis
7 straipsnis. Vaţtaraščio turinys
8 straipsnis. Atsakomybė uţ vaţtaraštyje pateiktus duomenis
9 straipsnis. Pavojingi kroviniai
10 straipsnis. Išlaidų apmokėjimas
11 straipsnis. Patikrinimas
12 straipsnis. Įrodomoji vaţtaraščio galia
13 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
14 straipsnis. Krovinio pakuotė
15 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas
16 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai
17 straipsnis. Pristatymas
18 straipsnis. Teisė disponuoti kroviniu
19 straipsnis. Teisės disponuoti kroviniu įgyvendinimas
20 straipsnis. Krovinio veţimo kliūtys
21 straipsnis. Krovinio pristatymo kliūtys
22 straipsnis. Krovinio veţimo ir pristatymo kliūčių padariniai
III dalis. Atsakomybė 23 straipsnis. Atsakomybės pagrindas
24 straipsnis. Atsakomybė kaip krovinius veţant geleţinkelių transporto priemones
25 straipsnis. Pareiga įrodyti
26 straipsnis. Paeiliui veţantys veţėjai
27 straipsnis. Vykdomasis veţėjas
28 straipsnis. Praradimo arba apgadinimo performinus vaţtos dokumentus prielaida
29 straipsnis. Krovinio praradimo prielaida
30 straipsnis. Kompensacija praradus krovinį
31 straipsnis. Atsakomybė veţimo metu sumaţėjus krovinio masei
32 straipsnis. Kompensacija apgadinus krovinį
33 straipsnis. Kompensacija pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą
34 straipsnis. Kompensacija deklaravus krovinio vertę
35 straipsnis. Kompensacija deklaravus suinteresuotumą pristatyti
36 straipsnis. Teisės remtis atsakomybėmis ribomis išnykimas
37 straipsnis. Sumų perskaičiavimas ir palūkanos
38 straipsnis. Atsakomybė veţant krovinius geleţinkelių–jūrų maršrutais
39 straipsnis. Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai
40 straipsnis. Asmenys, uţ kuriuos atsako veţėjas
41 straipsnis. Kiti ieškiniai
IV dalis. Teisių įgyvendinimas 42 straipsnis. Krovinio dalinio praradimo ar apgadinimo nustatymas
43 straipsnis. Reikalavimai
44 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį veţėjui
45 straipsnis. Veţėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai
46 straipsnis. Teismingumas
47 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
48 straipsnis. Ieškinių senatis
VI dalis. Vežėjų tarpusavio santykiai 49 straipsnis. Atsiskaitymai
50 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisė
51 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka
52 straipsnis. Susitarimai dėl atgręţtinio reikalavimo teisės
I dalis
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Taikymo sritis
§ 1. Šios Vienodosios taisyklės taikomos visoms atlygintino krovinių veţimo
geleţinkeliais sutartims, kai krovinio priėmimo veţti vieta ir jo pristatymo vieta yra dviejose
skirtingose valstybėse narėse. Ši nuostata taikoma neatsiţvelgiant į veţimo sutarties šalių
buveinę ir pilietybę.
§ 2. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir visoms atlygintino krovinių veţimo
geleţinkeliais sutartims, kai krovinio priėmimo veţti vieta ir jo pristatymo vieta yra dviejose
skirtingose valstybėse, iš kurių bent viena yra valstybė narė, ir kai veţimo sutarties šalys
susitaria, kad šiai sutarčiai taikomos šios Vienodosios taisyklės.
§ 3. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai tarptautinis krovinių veţimas
pagal vieną veţimo sutartį apima ne tik veţimą geleţinkeliais kertant sienas, bet ir krovinių
veţimą kurios nors valstybės narės vidaus keliais arba vidaus vandenų kelių maršrutais.
§ 4. Kai tarptautinis veţimas pagal vieną veţimo sutartį apima ne tik veţimą
geleţinkeliais, bet ir krovinių veţimą jūra arba vidaus vandenų kelių maršrutais kertant
sienas, šios Vienodosios taisyklės taikomos, jei kroviniai veţami tomis jūros linijomis arba
vidaus vandenų kelių maršrutais, kurie įtraukti į Sutarties 24 straipsnio 1 dalyje numatytą
linijų ir maršrutų sąrašą.
§ 5. Šios Vienodosios taisyklės netaikomos veţant krovinius tarp stočių, esančių
besiribojančių valstybių teritorijose, kai šių stočių infrastruktūrą valdo vienas ar keli
infrastruktūros valdytojai, priklausantys tik vienai iš šių valstybių.
§ 6. Kiekviena valstybė, esanti tarptautinio tiesioginio krovinių veţimo geleţinkeliais
konvencijos, kuri yra panašaus pobūdţio kaip šios Vienodosios taisyklės, šalis, gali,
pateikdama prašymą prisijungti prie Sutarties, pareikšti, kad ji taikys šias Vienodąsias
taisykles tik veţdama krovinius savo teritorijoje esančios geleţinkelių infrastruktūros dalyje.
Ši geleţinkelių infrastruktūros dalis turi būti tiksliai apibrėţta ir sujungta su kurios nors
valstybės narės geleţinkelių infrastruktūra. Jei valstybė padaro pirmiau minėtą pareiškimą,
šios Vienodosios taisyklės taikomos tik esant šioms sąlygoms:
a) kai veţimo sutartyje numatyta krovinio priėmimo veţti arba jo pristatymo vietos ir
maršrutas yra nurodytoje infrastruktūroje arba
b) kai nurodyta infrastruktūra jungia dviejų valstybių narių infrastruktūrą ir kai veţimo
sutartyje ji buvo numatyta kaip veţimo tranzitu maršrutas.
§ 7. Valstybė, padariusi išlygą pagal 6 dalies nuostatas, gali bet kada ją atšaukti, apie tai
informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai
depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. Pareiškimas netenka galios, jei 6 dalies
pirmame sakinyje minėta konvencija nustoja galioti šiai valstybei.
2 straipsnis
Viešosios teisės normos
Krovinių veţimui, kuriam taikomos šios Vienodosios taisyklės, ir toliau taikomos
viešosios teisės normos, ypač nuostatos dėl pavojingų krovinių veţimo, muitinės teisės
normos ir nuostatos dėl gyvūnų apsaugos.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiose Vienodosiose taisyklėse:
a) „veţėjas“ – veţėjas, su kuriuo siuntėjas yra sudaręs veţimo sutartį pagal šias
Vienodąsias taisykles, arba paskesnis veţėjas, atsakingas pagal tą sutartį;
b) „vykdomasis veţėjas“ – veţėjas, kuris nėra sudaręs veţimo sutarties su siuntėju, bet
kuriam veţėjas, nurodytas a punkte, yra patikėjęs vykdyti visą arba tam tikrą dalį veţimo
geleţinkeliais;
c) „Bendrosios veţimo sąlygos“ – veţėjo sąlygos, įtvirtintos bendrosiomis sąlygomis arba
kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiais tarifais, kurios sudarius veţimo sutartį tampa
veţimo sutarties sudedamąja dalimi;
d) „įvairiarūšio transporto vienetas“ – konteineris, nuimamasis kėbulas, puspriekabė ar
kitas panašus krovimo įrenginys, naudojamas įvairiarūšiame transporte.
4 straipsnis
Vienodųjų taisyklių netaikymas
§ 1. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu
įtvirtinta šiose Vienodosiose taisyklėse, tik dėl krovinių veţimo tarp dviejų abipus sienos
esančių stočių, jei tarp jų nėra kitos stoties.
§ 2. Dėl krovinių veţimo tarp dviejų valstybių narių tranzitu per valstybę, kuri nėra narė,
šios valstybės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu įtvirtinta šiose
Vienodosiose taisyklėse.
§ 3. Apie 1 ir 2 dalyse minėtus susitarimus ir jų įsigaliojimą pranešama Tarpvyriausybinei
tarptautinio veţimo geleţinkeliais organizacijai. Šios Organizacijos generalinis sekretorius
apie tai informuoja valstybes nares ir suinteresuotas įmones.
5 straipsnis
Imperatyvios teisės normos
Jei šiose Vienodosiose taisyklėse nenumatyta kitaip, bet kuri nuostata, tiesiogiai ar
netiesiogiai prieštaraujanti šioms Vienodosioms taisyklėms, yra niekinė ir negalioja. Tokios
nuostatos negaliojimas neturi įtakos kitų veţimo sutarties nuostatų galiojimui. Nepaisydamas
to, veţėjas gali prisiimti didesnę atsakomybę ir didesnius įsipareigojimus, negu numatyta
šiose Vienodosiose taisyklėse.
II dalis
Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas
6 straipsnis
Vežimo sutartis
§ 1. Veţimo sutartimi veţėjas įsipareigoja atlygintinai nuveţti krovinį į paskirties vietą ir
ten pristatyti jį gavėjui.
§ 2. Veţimo sutartis patvirtinama pagal vienodą pavyzdį parengtu vaţtaraščiu. Tačiau
vaţtaraščio neturėjimas, neteisingas uţpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio veţimo
sutarties, kuriai ir toliau taikomos šios Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui.
§ 3. Vaţtaraštį pasirašo siuntėjas ir veţėjas. Vietoj parašo gali būti naudojamas
antspaudas, mašininis apskaitos spaudas arba kitoks tinkamas pasirašymo būdas.
§ 4. Veţėjas privalo tinkamu būdu vaţtaraščio dublikate patvirtinti, kad krovinys priimtas
veţti, ir dublikatą atiduoti siuntėjui.
§ 5. Vaţtaraštis neprilyginamas konosamentui.
§ 6. Kiekviena siunta veţama su atskiru vaţtaraščiu. Jeigu nėra kitokio siuntėjo ir veţėjo
susitarimo, vienas vaţtaraštis gali būti sudaromas ne daugiau kaip vieno vagono kroviniui.
§ 7. Jei maršrutas eina per Europos Bendrijos muitų teritoriją arba teritoriją, kurioje
taikoma bendra tranzito procedūra, kiekviena siunta veţama su vaţtaraščiu, sudarytu pagal 7
straipsnio reikalavimus.
§ 8. Tarptautinės veţėjų asociacijos, suderinusios su tarptautinėmis klientų asociacijomis
ir institucijomis, kompetentingomis valstybių narių muitinės srityje, taip pat su bet kokia
tarpvyriausybine regioninės ekonomikos integracijos organizacija, turinčia teisę priimti savus
teisės aktus muitinės srityje, nustato vienodo pavyzdţio vaţtaraščius.
§ 9. Vaţtaraštis, įskaitant ir jo dublikatą, gali būti uţpildytas elektroniniu duomenų, kurie
gali būti pakeisti įskaitomais rašmenimis, registravimo būdu. Duomenų registravimui ir
apdorojimui taikomos priemonės privalo būti lygiavertės funkciniu poţiūriu, ypač dėl pagal
šiuos duomenis išduoto vaţtaraščio įrodomosios galios.
7 straipsnis
Važtaraščio turinys
§ 1. Vaţtaraštyje privaloma pateikti šiuos duomenis:
a) vaţtaraščio uţpildymo vietą ir datą;
b) siuntėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą;
c) veţimo sutartį sudariusio veţėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą;
d) asmens, kuriam faktiškai perduodamas veţti krovinys, pavardę (pavadinimą) ir adresą,
jei šis asmuo nėra c punkte nurodytas veţėjas;
e) krovinio priėmimo veţti vietą ir datą;
f) krovinio pristatymo vietą;
g) gavėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą;
h) krovinio rūšies pavadinimą ir pakuotės rūšį, o veţant pavojingus krovinius –
pavadinimą, nurodytą Pavojingų krovinių tarptautinio veţimo geleţinkeliais taisyklėse (RID);
i) krovinio vienetų skaičių ir specialius ţenklus bei numerius, būtinus atpaţinti
smulkiąsias siuntas;
j) vagono numerį, kai veţamos vagono siuntos;
k) geleţinkelių transporto priemonės, riedančios savo ratais, numerį, jei ji perduodama
veţti kaip krovinys;
l) be to, įvairiarūšio transporto vienetų atveju – kategoriją, numerį ar kitus poţymius,
būtinus jiems atpaţinti;
m) bendrą krovinio masę arba kitaip nurodytą krovinių kiekį;
n) detalų muitinės arba kitos administracinės valdţios institucijų reikalaujamų dokumentų,
kurie pridedami prie vaţtaraščio arba paliekami veţėjui tinkamai paskirtoje institucijoje ar
veţimo sutartyje nurodytoje įstaigoje, sąrašą;
o) veţimo išlaidas (veţimo mokestį, papildomus mokesčius, muitus ir kitas išlaidas, kurios
susidaro nuo veţimo sutarties sudarymo iki krovinio pristatymo), jei jas turi sumokėti
gavėjas, arba kitą įrašą, nurodantį, kad išlaidas privalo sumokėti gavėjas;
p) įrašą, kad veţimui taikomos šios Vienodosios taisyklės, neatsiţvelgiant į bet kurias
kitas tam prieštaraujančias nuostatas.
§ 2. Atitinkamais atvejais vaţtaraštyje turi būti nurodyti ir šie duomenys:
a) turintis pristatyti krovinį veţėjas, jei jis sutiko būti nurodytas vaţtaraštyje, kai veţa keli
veţėjai paeiliui;
b) išlaidos, kurias įsipareigoja sumokėti siuntėjas;
c) išperkamojo mokesčio suma, kuri sumokama krovinį pristačius;
d) deklaruota krovinio vertė ir suma, reiškianti specialų suinteresuotumą pristatyti;
e) sutartas krovinio pristatymo terminas;
f) sutartas maršrutas;
g) 1 dalies n punkte nepaminėtų dokumentų, kurie perduodami veţėjui, sąrašas;
h) siuntėjo įrašai apie vagono plombų, kurias jis uţdėjo, skaičių ir aprašymą.
§ 3. Veţimo sutarties šalys gali įrašyti vaţtaraštyje bet kokius kitus, jų manymu,
reikalingus duomenis.
8 straipsnis
Atsakomybė už važtaraštyje pateiktus duomenis
§ 1. Siuntėjas atsako uţ bet kokias išlaidas ir ţalą, kurias patyrė veţėjas, jei:
a) siuntėjas vaţtaraštyje įrašė klaidingus, netikslius, ne visus duomenis ar juos nurodė ne
tam skirtoje vietoje arba
b) siuntėjas neįrašė RID nurodytų duomenų.
§ 2. Jei siuntėjo prašymu veţėjas įrašo duomenis vaţtaraštyje, laikoma, kad jis tai padarė
siuntėjo vardu, kol neįrodyta priešingai.
§ 3. Jei vaţtaraštyje nėra 7 straipsnio 1 dalies p punkte nustatyto įrašo, veţėjas atsako uţ
bet kokias išlaidas ir ţalą, kurias patyrė turintis tam teisę asmuo dėl šio įrašo nepateikimo.
9 straipsnis
Pavojingi kroviniai
Jei siuntėjas neįrašė RID nurodytų duomenų, veţėjas gali bet kada pagal aplinkybes
iškrauti ar sunaikinti krovinį arba jį padaryti nekenksmingą ir uţ tai neprivalo mokėti
kompensacijos, nebent priimdamas krovinį veţti jis ţinojo, kad krovinys pavojingas.
10 straipsnis
Išlaidų apmokėjimas
§ 1. Jei nėra kitokio siuntėjo ir veţėjo susitarimo, išlaidas (veţimo mokestį, papildomus
mokesčius, muitus ir kitas išlaidas, kurios susidaro nuo veţimo sutarties sudarymo iki
krovinio pristatymo) apmoka siuntėjas.
§ 2. Kai pagal siuntėjo ir veţėjo susitarimą išlaidas apmoka gavėjas, bet jis nėra paėmęs
vaţtaraščio, pasinaudojęs savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeitęs
veţimo sutartį pagal 18 straipsnį, išlaidas apmoka siuntėjas.
11 straipsnis
Patikrinimas
§ 1. Veţėjas turi teisę bet kada patikrinti, ar buvo laikomasi krovinių veţimo sąlygų ir ar
siunta atitinka duomenis, kuriuos siuntėjas buvo nurodęs vaţtaraštyje. Jeigu tikrinamas siuntų
turinys, patikrinime privalo, jei įmanoma, dalyvauti turintis tam teisę asmuo; jeigu tai
neįmanoma, veţėjas kviečia du nepriklausomus liudininkus, jei kitaip nenustato valstybės,
kurioje vyksta patikrinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai.
§ 2. Kai siunta neatitinka vaţtaraštyje nurodytų duomenų arba buvo nesilaikyta krovinių,
kurie priimami veţti pagal tam tikrus reikalavimus, veţimo sąlygų, patikrinimo rezultatai turi
būti nurodyti tame krovinio vaţtaraščio egzemplioriuje, kuris pridedamas prie krovinio, ir
vaţtaraščio dublikate, jei veţėjas jį dar turi. Šiuo atveju krovinio patikrinimo išlaidos
apmokamos krovinį pristačius, jeigu jos neapmokėtos iš karto.
§ 3. Kai krovinį pakrauna siuntėjas, jis turi teisę reikalauti, kad veţėjas patikrintų krovinio
būklę ir jo pakuotę ir ar vaţtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio vienetų skaičių, jų
ţenklus ir numerius, bendrąją masę arba kitaip nurodytą kiekį yra teisingi. Veţėjas privalo
atlikti patikrinimą tik jei turi atitinkamų priemonių tam įvykdyti. Veţėjas gali pareikalauti
apmokėti patikrinimo išlaidas. Patikrinimo rezultatai nurodomi vaţtaraštyje.
12 straipsnis
Įrodomoji važtaraščio galia
§ 1. Vaţtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis veţimo sutarties sudarymą, šios
sutarties sąlygas ir tai, kad veţėjas priėmė veţti krovinį.
§ 2. Kai krovinį pakrauna veţėjas, vaţtaraštis yra jame nurodytos krovinio ir jo pakuotės
būklės prima facie įrodymas, arba, jei būklė nenurodyta, matomos geros išorinės būklės tuo
momentu, kai veţėjas perėmė veţti krovinį, taip pat vaţtaraštyje pateiktų duomenų apie
krovinio vienetų skaičių, jų ţenklus ir numerius, bendrąją masę ir kitaip nurodytą kiekį
tikslumo prima facie įrodymas.
§ 3. Kai krovinį pakrauna siuntėjas, vaţtaraštis yra jame nurodytos krovinio ir jo pakuotės
būklės prima facie įrodymas, arba, jei būklė nenurodyta, matomos geros išorinės būklės ir 2
dalyje minėtų vaţtaraštyje pateiktų duomenų tikslumo prima facie įrodymas tik tuo atveju, jei
veţėjas juos patikrino ir savo patikrinimo rezultatus, patvirtinančius atitikimą, paţymėjo
vaţtaraštyje.
§ 4. Tačiau vaţtaraštis nėra prima facie įrodymas, kai jame pateikiama motyvuota išlyga.
Išlyga galėtų būti motyvuota tuo, kad veţėjas neturi reikiamų priemonių patikrinti, ar siunta
atitinka vaţtaraštyje pateiktus duomenis.
13 straipsnis
Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
§ 1. Siuntėjas ir veţėjas susitaria, kas pakraus ir iškraus krovinį. Jei nėra tokio susitarimo,
krovinio vienetus pakrauna ir iškrauna veţėjas, o vagono siuntas pakrauti turi siuntėjas, o
iškrauti – gavėjas po pristatymo.
§ 2. Siuntėjas atsako uţ visus padarinius, jei netinkamai pakrovė krovinį, ir privalo
atlyginti veţėjui dėl to atsiradusią ţalą. Pareiga įrodyti, kad krovinys buvo netinkamai
pakrautas, tenka veţėjui.
14 straipsnis
Krovinio pakuotė
Siuntėjas atsako uţ visas krovinio neįpakavimo arba netinkamo įpakavimo pasekmes ir
privalo atlyginti veţėjui dėl to atsiradusią ţalą, nebent netinkama pakuotė buvo matoma arba
veţėjas apie ją ţinojo priimdamas veţti krovinį ir nepateikė jokių išlygų.
15 straipsnis
Administracinių formalumų atlikimas
§ 1. Siuntėjas prie vaţtaraščio privalo pridėti dokumentus, kurie reikalingi prieš krovinio
pristatymą atlikti muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų formalumus, arba
pateikti juos veţėjui ir suteikti jam visą reikalingą informaciją.
§ 2. Veţėjas neprivalo tikrinti, ar šie dokumentai ir informacija yra teisingi ir pakankami.
Siuntėjas atsako uţ veţėjui padarytą bet kokią ţalą, kuri atsiranda, kai šių dokumentų ir
informacijos nėra, trūksta arba jie neteisingai uţpildyti, jeigu nėra veţėjo kaltės.
§ 3. Jeigu vaţtaraštyje įrašyti ir prie jo pridėti arba veţėjui atiduoti saugoti dokumentai
pradingo arba buvo neteisėtai panaudoti, veţėjas atsako uţ visus dėl to atsiradusius
padarinius, nebent dokumentai pradingo arba dėl neteisėto dokumentų panaudojimo
susidariusi ţala atsirado dėl aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų
pasekmių. Tačiau kompensacijos dydis negali būti didesnis uţ tą, kuris numatytas praradus
krovinį.
§ 4. Siuntėjas, įrašydamas tai į vaţtaraštį, arba gavėjas, duodamas nurodymus pagal 18
straipsnio 3 dalį, gali prašyti leisti:
a) atliekant muitinės ar kitokius administracinius formalumus dalyvauti jam pačiam arba
jo įgaliotam asmeniui, kad galėtų suteikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus;
b) atlikti muitinės ar kitus administracinius formalumus jam pačiam arba jo įgaliotam
asmeniui, jeigu tai daryti leidţia valstybės, kurioje jie atliekami, įstatymai ir kiti teisės aktai;
c) sumokėti muitus ir kitas išlaidas, kai atliekant muitinės ar kitus administracinius
formalumus dalyvauja arba juos atlieka jis pats arba jo įgaliotas asmuo, jeigu tai leidţia
valstybės, kurioje jie atliekami, įstatymai ir kiti teisės aktai.
Tokiomis aplinkybėmis nei siuntėjas, nei gavėjas, turintis disponavimo teisę, nei jų įgalioti
asmenys negali pasiimti krovinio.
§ 5. Jeigu siuntėjas muitinės ar kitiems administraciniams formalumams atlikti nurodė
vietą, kurioje dėl galiojančių taisyklių to padaryti negalima, arba nurodė tokį būdą, pagal kurį
formalumų neįmanoma atlikti, veţėjas imasi veiksmų, kurie, jo manymu, yra naudingiausi
turinčiam tam teisę asmeniui, ir praneša siuntėjui apie priemones, kurių buvo imtasi.
§ 6. Jeigu siuntėjas sutiko sumokėti muitus, veţėjas muitinės formalumus gali atlikti arba
tarpinėje stotyje, arba paskirties vietoje.
§ 7. Tačiau jeigu gavėjas nepasiėmė vaţtaraščio per paskirties vietoje galiojančiose
taisyklėse numatytą laiką, veţėjas gali imtis priemonių pagal 5 dalies nuostatas.
§ 8. Siuntėjas privalo laikytis muitinės arba kitų administracinės valdţios institucijų
nustatytų reikalavimų dėl krovinių pakuotės ir apdangalų. Jeigu siuntėjas neįpakuoja arba
neuţdengia krovinio pagal šiuos reikalavimus, tą padaryti turi teisę veţėjas; patirtos išlaidos
padengiamos krovinį pristačius.
16 straipsnis
Krovinio pristatymo terminai
§ 1. Siuntėjas ir veţėjas susitaria dėl pristatymo termino. Jeigu nėra tokio susitarimo,
pristatymo terminas negali būti ilgesnis negu 2–4 dalyse nurodyti terminai.
§ 2. Atsiţvelgiant į 3 ir 4 dalies nuostatas, nustatomi tokie ilgiausi pristatymo terminai:
a) vagono siuntoms:
išsiuntimo terminas – 12 valandų,
veţimo terminas, taikomas kiekvienam pradėtam 400 km atstumui, – 24 valandos;
b) smulkioms siuntoms:
išsiuntimo terminas – 24 valandos,
veţimo terminas, taikomas kiekvienam pradėtam 200 km atstumui, – 24 valandos.
Atstumai taikomi sutartam maršrutui, o jei nėra tokio susitarimo – kuo trumpesniam
maršrutui.
§ 3. Veţėjas gali nustatyti papildomus atitinkamos trukmės krovinio pristatymo terminus
šiais atvejais:
a) veţant siuntas:
1) skirtingo vėţių pločio geleţinkeliais,
2) jūra arba vidaus vandenimis,
3) kelių transporto priemonėmis, kai nėra susisiekimo geleţinkeliais;
b) esant nenumatytoms sąlygoms, dėl kurių neįprastai suintensyvėja eismas arba atsiranda
neįprastų eksploatavimo sunkumų.
Papildomų krovinio pristatymo terminų trukmė turi būti nustatyta Bendrosiose veţimo
sąlygose.
§ 4. Krovinio pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo priimtas veţti
krovinys; jis pratęsiamas tiek, kiek buvo stovėta ne dėl veţėjo kaltės. Krovinio pristatymo
termino laikas neskaičiuojamas sekmadieniais ir įstatymų nustatytomis švenčių dienomis.
17 straipsnis
Pristatymas
§ 1. Veţėjas privalo atiduoti gavėjui vaţtaraštį ir pristatyti krovinį numatytoje krovinio
pristatymo vietoje, kai gavėjas pateikia kvitą ir apmoka veţimo sutartyje numatytus
mokesčius.
§ 2. Krovinys taip pat laikomas pristatytu gavėjui, kai pagal paskirties vietoje galiojančias
taisykles:
a) krovinys perduodamas muitinės arba muito ar kitų vietos mokesčių institucijoms jų
patalpose arba sandėliuose, kurių nepriţiūri veţėjas;
b) krovinys perduodamas saugoti veţėjui ar ekspeditoriui arba atiduodamas į valstybinį
sandėlį.
§ 3. Kroviniui atvykus į paskirties vietą, gavėjas gali pareikalauti iš veţėjo perduoti jam
vaţtaraštį ir pristatyti krovinį. Jeigu nustatoma, kad krovinys prarastas, arba jeigu krovinys
neatveţamas pasibaigus 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, gavėjas savo vardu gali
pasinaudoti veţimo sutarties suteikiamomis teisėmis veţėjo atţvilgiu.
§ 4. Net gavęs vaţtaraštį ir apmokėjęs veţimo sutartyje numatytus mokesčius, turintis tam
teisę asmuo gali atsisakyti priimti krovinį tol, kol jo pageidavimu nebus atliktas patikrinimas
siekiant nustatyti padarytą ţalą.
§ 5. Kitais atvejais, krovinys pristatomas pagal paskirties vietoje galiojančias taisykles.
§ 6. Jei krovinys pristatomas prieš tai negavus išperkamojo mokesčio, veţėjas privalo
siuntėjui sumokėti sumą, neviršijančią išperkamojo mokesčio sumos, nepaţeidţiant jo
atgręţtinio reikalavimo teisės gavėjo atţvilgiu.
18 straipsnis
Teisė disponuoti kroviniu
§ 1. Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu ir keisti veţimo sutartį, duodamas tolesnius
pavedimus. Visų pirma jis gali pareikalauti iš veţėjo:
a) sustabdyti krovinio veţimą;
b) atidėti krovinio pristatymą;
c) pristatyti krovinį kitam, negu nurodyta vaţtaraštyje, gavėjui;
d) pristatyti krovinį kitoje, negu nurodyta vaţtaraštyje, vietoje.
§ 2. Nepaisant to, kad siuntėjas turi vaţtaraščio dublikatą, jis netenka teisės keisti veţimo
sutartį tais atvejais, kai:
a) gavėjas atsiėmė vaţtaraštį;
b) gavėjas priėmė krovinį;
c) gavėjas pasinaudojo savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas;
d) gavėjui pagal 3 dalį suteikiama teisė duoti pavedimus; nuo to momento veţėjas vykdo
gavėjo pavedimus ir nurodymus.
§ 3. Gavėjas įgyja teisę keisti veţimo sutartį nuo vaţtaraščio uţpildymo momento, jei
vaţtaraštyje siuntėjas nepaţymi priešingai.
§ 4. Gavėjas netenka teisės keisti veţimo sutartį, jeigu jis:
a) atsiėmė vaţtaraštį;
b) priėmė krovinį;
c) pasinaudojo savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas;
d) pagal 5 dalies nuostatas pavedė pristatyti krovinį trečiajam asmeniui ir pastarasis
pasinaudojo savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas.
§ 5. Jeigu gavėjas paveda pristatyti krovinį kitam asmeniui, šis asmuo neturi teisės keisti
veţimo sutartį.
19 straipsnis
Teisės disponuoti kroviniu įgyvendinimas
§ 1. Kai siuntėjas arba 18 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju gavėjas nori keisti veţimo
sutartį, duodamas tolesnius pavedimus, jis privalo pateikti veţėjui vaţtaraščio dublikatą,
kuriame įrašomi pakeitimai.
§ 2. Siuntėjas arba 18 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju gavėjas privalo apmokėti veţėjo
patirtas išlaidas ir ţalą, kuri atsirado vykdant pakeitimus.
§ 3. Pakeitimai turi būti įmanomi įvykdyti, teisėti ir protingai reikalaujami tuo momentu,
kai asmuo, kuris privalo juos įvykdyti, gauna tokius pavedimus, ir dėl to negali būti trikdomas
normalus veţėjo įmonės darbas ir daroma ţala kitų siuntų siuntėjams ar gavėjams.
§ 4. Pakeitimai, dėl kurių siunta būtų padalyta į dalis, neleidţiami.
§ 5. Jei dėl 3 dalyje numatytų sąlygų veţėjas negali įvykdyti gautų pavedimų, jis privalo
nedelsdamas apie tai pranešti pavedimus davusiam asmeniui.
§ 6. Veţėjas atsako uţ dėl jo kaltės atsiradusius padarinius, jei pavedimai nebuvo atlikti
arba jie buvo atlikti netinkamai. Tačiau kompensacija negali būti didesnė uţ tą, kuri numatyta
praradus krovinį.
§ 7. Veţėjas atsako gavėjui uţ krovinio praradimą ar apgadinimą, jei vykdo siuntėjo
pakeitimus nepareikalavęs pateikti vaţtaraščio dublikatą, o dublikatas yra perduotas gavėjui.
Nepaisant to, kompensacija negali būti didesnė uţ tą, kuri numatyta praradus krovinį.
20 straipsnis
Krovinio vežimo kliūtys
§ 1. Kai iškyla krovinio veţimo kliūčių, veţėjas sprendţia, ar tikslinga veţti krovinį toliau
pakeitus krovinio veţimo maršrutą, ar, kad būtų naudingiau turinčiam tam teisę asmeniui,
pateikti jam visą veţėjo turimą svarbią informaciją ir paprašyti, kad jis duotų nurodymus.
§ 2. Jeigu nėra galimybių veţti krovinį toliau, veţėjas prašo asmens, kuris turi teisę
disponuoti kroviniu, duoti nurodymus. Jeigu veţėjas negali gauti nurodymų per protingą
terminą, jis imasi veiksmų, kurie, jo manymu, būtų naudingiausi asmeniui, kuris turi teisę
disponuoti kroviniu.
21 straipsnis
Krovinio pristatymo kliūtys
§ 1. Kai iškyla krovinio pristatymo kliūčių, veţėjas privalo nedelsdamas apie tai
informuoti siuntėją ir paprašyti jo nurodymų, išskyrus atvejus, kai siuntėjas vaţtaraštyje buvo
nurodęs, kad iškilus krovinio pristatymo kliūčių krovinys būtų grąţintas jam.
§ 2. Jeigu, dar veţėjui negavus siuntėjo nurodymų, krovinio pristatymo kliūčių nebelieka,
krovinys pristatomas gavėjui. Apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui.
§ 3. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas turi teisę duoti nurodymus net ir tada,
kai jis negali pateikti vaţtaraščio dublikato.
§ 4. Jeigu krovinio pristatymo kliūtys atsiranda po to, kai gavėjas pakeičia veţimo sutartį
pagal 18 straipsnio 3–5 dalių nuostatas, veţėjas privalo apie tai pranešti gavėjui.
22 straipsnis
Krovinio vežimo ir pristatymo kliūčių padariniai
§ 1. Veţėjas turi teisę susigrąţinti išlaidas, kurias jis patyrė:
a) pateikdamas prašymą duoti nurodymus;
b) vykdydamas gautus nurodymus;
c) nes jis negavo nurodymų, kurių prašė, arba juos gavo ne laiku;
d) nes priėmė sprendimą pagal 20 straipsnio 1 dalį, nepaprašęs pateikti nurodymus,
jei šios išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės. Visų pirma veţėjas gali susigrąţinti veţimo
mokestį, taikomą maršrutui, kuriuo jis vyko, ir jam suteikiami tam maršrutui taikomi krovinio
pristatymo terminai.
§ 2. 20 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalyje minėtais atvejais veţėjas gali
nedelsdamas iškrauti krovinį turinčio tam teisę asmens lėšomis. Iškrovus krovinį, laikoma,
kad veţimas įvykdytas. Tuomet veţėjas saugo krovinį turinčio tam teisę asmens vardu.
Tačiau jis gali atiduoti saugoti krovinį trečiajam asmeniui ir tokiu atveju atsako tik uţ tinkamą
šio asmens parinkimą. Veţimo sutartyje numatyti ir kiti mokesčiai toliau mokėtini uţ krovinį.
§ 3. Veţėjas gali parduoti krovinį, nelaukdamas turinčio tam teisę asmens nurodymų, jei
tai pateisinama dėl to, kad krovinys yra greitai gendantis arba dėl krovinio būklės arba kai
saugojimo išlaidos yra didesnės uţ krovinio vertę. Kitais atvejais jis taip pat gali parduoti
krovinį, jei per protingą terminą negavo kitokių turinčio tam teisę asmens nurodymų, kuriuos
įvykdyti gali būti protingai reikalaujama.
§ 4. Jeigu krovinys buvo parduotas, gautos pajamos, atėmus krovinio veţimo išlaidas,
perduodamos turinčiam tam teisę asmeniui disponuoti. Jeigu pajamos maţesnės uţ išlaidas,
siuntėjas privalo padengti susidariusį skirtumą.
§ 5. Krovinio pardavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, galiojantys toje
vietoje, kurioje yra krovinys, arba šios vietos paprotinės teisės normos.
§ 6. Jei iškilus krovinio veţimo ar pristatymo kliūtims siuntėjas neduoda nurodymų per
protingą terminą ir jei šių krovinio veţimo ar pristatymo kliūčių negalima pašalinti pagal 2 ir
3 dalių nuostatas, veţėjas gali grąţinti krovinį siuntėjui arba, je tai pateisinama, jį sunaikinti
pastarojo lėšomis.
III dalis
Atsakomybė
23 straipsnis
Atsakomybės pagrindas
§ 1. Veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus visą krovinį ar jo dalį arba jį apgadinus,
kai tai įvyksta nuo krovinio priėmimo veţti momento iki jo pristatymo, taip pat uţ ţalą,
atsiradusią pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą, nesvarbu, kokia
geleţinkelių infrastruktūra buvo naudota.
§ 2. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, jei krovinys prarandamas, apgadinamas
arba pavėjuojama jį pristatyti per jo pristatymo terminą dėl turinčio tam teisę asmens kaltės,
dėl jo duoto pavedimo, jei nėra veţėjo kaltės, dėl paties krovinio defektų (krovinio sugedimo
iš vidaus, krovinio masės sumaţėjimo ir kt.) arba dėl aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo
išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių.
§ 3. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, kai krovinys prarandamas arba
apgadinamas dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:
a) kroviniai veţami pusvagoniais pagal Bendrąsias veţimo sąlygas arba kai dėl to aiškiai
susitariama ir įrašoma vaţtaraštyje; kalbant apie atmosferos reiškinių kroviniams padaromą
ţalą, krovinių veţimas įvairiarūšio transporto vienetuose ir uţdarose kelių transporto
priemonėse, veţamose vagonais, nelaikomas veţimu pusvagoniais; jei siuntėjas naudoja
apdangalus veţti krovinius pusvagoniais, veţėjui tenka tokia pati atsakomybė kaip ir tais
atvejais, kai krovinys veţamas pusvagoniais be apdangalų, net jei tai kroviniai, kurie pagal
Bendrąsias veţimo sąlygas neveţami pusvagoniais;
b) nėra pakuotės arba ji netinkama veţti tokius krovinius, kurie, jei veţami neįpakuoti
arba netinkamai įpakuoti, dėl savo specifinių savybių gali būti prarasti arba apgadinti;
c) krovinį pakrauna siuntėjas arba jį iškrauna gavėjas;
d) veţami tokie kroviniai, kurie dėl savo specifinių ypatybių gali būti visiškai ar iš dalies
prarasti arba apgadinti, t. y. gali suduţti, surūdyti, savaime sugesti iš vidaus, išdţiūti, ištekėti;
e) klaidingai, netiksliai arba neišsamiai nurodomi arba sunumeruojami krovinio vienetai;
f) veţami gyvi gyvūnai;
g) krovinys, kurį pagal atitinkamas nuostatas arba pagal vaţtaraštyje nurodytus siuntėjo ir
veţėjo susitarimus būtina veţti su palyda, prarandamas arba apgadinamas dėl rizikos, nuo
kurios palyda turėjo apsaugoti.
24 straipsnis
Atsakomybė kaip krovinius vežant geležinkelių transporto priemones
§ 1. Kaip krovinius veţdamas geleţinkelių transporto priemones, riedančias savo ratais,
veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus arba apgadinus transporto priemones arba jų
nuimamas dalis, kai tai įvyksta nuo krovinio priėmimo veţti momento iki jo pristatymo ir uţ
ţalą, pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą, jei neįrodo, kad ţala
atsirado ne dėl jo kaltės.
§ 2. Veţėjas neatsako uţ ţalą, atsiradusią praradus transporto priemonių dalis, kurios nėra
nurodytos ant abiejų transporto priemonės šonų arba pridedamame sąraše .
25 straipsnis
Pareiga įrodyti
§ 1. Pareiga įrodyti, kad krovinys buvo prarastas, apgadintas arba buvo pavėluota jį
pristatyti per jo pristatymo terminą dėl kurios nors iš 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų
aplinkybių, tenka veţėjui.
§ 2. Jeigu veţėjas, atsiţvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, nustato, kad krovinys
prarastas arba apgadintas dėl vienos arba kelių 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų ypatingų
rizikų, laikoma, kad krovinys buvo prarastas ar apgadintas dėl šių prieţasčių. Tačiau turintis
tam teisę asmuo turi teisę įrodyti, kad ţala atsirado ne dėl vienos iš šių rizikų arba ne tik dėl
jų.
§ 3. 2 dalyje minėta prielaida netaikoma 23 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju,
jei prarandama labai didelė krovinio dalis arba krovinio vienetas.
26 straipsnis
Paeiliui vežantys vežėjai
Kai pagal vieną veţimo sutartį veţa keli veţėjai paeiliui, kiekvienas veţėjas, perimdamas
veţti krovinį su vaţtaraščiu, tampa veţimo sutarties šalimi pagal vaţtaraščio sąlygas ir vykdo
šioje sutartyje numatytas pareigas. Šiuo atveju kiekvienas veţėjas atsako uţ veţimą visą
maršrutą iki pristatymo.
27 straipsnis
Vykdomasis vežėjas
§ 1. Jei veţėjas patiki vykdomajam veţėjui vykdyti visą ar dalį veţimo, nesvarbu, ar
pasinaudodamas šia veţimo sutartyje numatyta teise ar kitu pagrindu, veţėjas ir toliau atsako
uţ visą veţimą.
§ 2. Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios veţėjo atsakomybę,
taikomos ir vykdomojo veţėjo atsakomybei uţ jo vykdomą veţimą. 36 ir 41 straipsniai
taikomi, jei pareiškiamas ieškinys darbuotojams arba kitiems asmenims, kurių paslaugomis
veţdamas naudojasi vykdomasis veţėjas.
§ 3. Bet koks atskiras susitarimas, pagal kurį veţėjas prisiima pareigas, kurių jam
nenumato šios Vienodosios taisyklės, arba pagal kurį jis atsisako teisių, kurias jam suteikia
šios Vienodosios taisyklės, negalioja vykdomajam veţėjui, kuris tokio susitarimo aiškiai raštu
nepatvirtino. Nesvarbu, ar vykdomasis veţėjas patvirtina tokį susitarimą, ar ne, veţėjui ir
toliau galioja pareigos ar atsisakymai, kuriuos numato minėtas atskiras susitarimas.
§ 4. Kai ir veţėjui, ir vykdomajam veţėjui atsiranda tam tikra atsakomybė, jie atsako
solidariai.
§ 5. Bendra kompensacijos, kurią privalo sumokėti veţėjas, vykdomasis veţėjas, jų
darbuotojai ar kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi veţdami, suma negali viršyti
šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.
§ 6. Šis straipsnis nepanaikina atgręţtinio reikalavimo teisės, kuri gali egzistuoti tarp
veţėjo ir vykdomojo veţėjo.
28 straipsnis
Praradimo arba apgadinimo performinus važtos dokumentus prielaida
§ 1. Jeigu pagal Vienodąsias taisykles atiduotos veţti siuntos vaţtos dokumentai buvo
performinti pagal tas pačias taisykles ir po tokio performinimo buvo nustatyta, kad krovinio
dalis prarasta arba apgadinta, laikoma, kad krovinio dalis buvo prarasta arba apgadinta
vykdant paskutinę veţimo sutartį, jeigu siuntą vis dar priţiūrėjo veţėjas ir performinant
vaţtos dokumentus siunta buvo tokios būklės, kokios buvo atveţta į performinimo vietą.
§ 2. Ši prielaida taikoma ir tada, kai prieš vaţtos dokumentų performinimą vykdyta
veţimo sutartis buvo sudaryta ne pagal Vienodąsias taisykles, bet šios taisyklės būtų taikytos
siunčiant krovinį tiesiogiai iš pirmos išsiuntimo vietos į paskutinę paskirties vietą.
§ 3. Be to, ši prielaida galioja ir tada, kai prieš vaţtos dokumentų performinimą vykdyta
veţimo sutartis buvo sudaryta pagal į Vienodąsias taisykles panašią tarptautinio tiesioginio
krovinių veţimo geleţinkeliais konvenciją ir toje konvencijoje yra nustatyta tokia pati teisinė
prielaida dėl siuntų, atiduotų veţti pagal šias Vienodąsias taisykles.
29 straipsnis
Krovinio praradimo prielaida
§ 1. Turintis tam teisę asmuo gali, neprivalėdamas pateikti papildomų įrodymų, laikyti
krovinį prarastu, jeigu per 30 dienų nuo krovinio pristatymo termino pabaigos jis nebuvo
pristatytas arba perduotas disponuoti.
§ 2. Gavęs kompensaciją uţ prarastą krovinį, turintis tam teisę asmuo gali raštu paprašyti,
kad jam nedelsiant būtų pranešta, jeigu per metus nuo kompensacijos išmokėjimo dienos
krovinys būtų surastas. Veţėjas raštu patvirtina apie tokio prašymo gavimą.
§ 3. Per 30 dienų nuo 2 dalyje minėto pranešimo gavimo dienos turintis tam teisę asmuo
gali pareikalauti, kad krovinys būtų jam pristatytas, o jis apmokės veţimo sutartyje numatytas
išlaidas ir grąţins gautą kompensaciją, atitinkamais atvejais atėmęs į šią sumą įskaičiuotas
išlaidas. Tačiau jis nepraranda teisės reikalauti 33 ir 35 straipsniuose nustatytos
kompensacijos uţ vėlavimą pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą.
§ 4. Jeigu 2 dalyje nurodytas prašymas nepateikiamas arba jeigu nurodymai per 3 dalyje
nustatytą terminą neduodami, arba jeigu krovinys atsiranda vėliau negu po metų nuo
kompensacijos išmokėjimo dienos, veţėjas disponuoja kroviniu pagal vietos, kurioje yra
krovinys, įstatymus ir kitus teisės aktus.
30 straipsnis
Kompensacija praradus krovinį
§ 1. Kai prarandamas visas krovinys arba jo dalis, veţėjas, nemokėdamas jokių kitų ţalos
atlyginimų, privalo sumokėti kompensaciją, kuri apskaičiuojama pagal birţos kainą arba, jei
jos negalima nustatyti, pagal rinkos kainą, o jeigu negalima nustatyti nei birţos, nei rinkos
kainos, pagal tos pačios rūšies ir kokybės krovinių įprastinę vertę krovinio priėmimo veţti
dieną priėmimo veţti vietoje.
§ 2. Kompensacija negali būti didesnė negu 17 atsiskaitymo vienetų kiekvienam
trūkstamam bendrosios masės kilogramui.
§ 3. Praradus geleţinkelių transporto priemonę, riedančią savo ratais ir atiduotą veţti kaip
krovinį, arba įvairiarūšio transporto vienetą, arba jų nuimamas dalis, kompensacija, nemokant
jokių kitų ţalos atlyginimų, yra ne didesnė, negu įprastinė geleţinkelių transporto priemonės
arba įvairiarūšio transporto vieneto, arba jų nuimamų dalių vertė jų praradimo dieną
praradimo vietoje. Jei nėra įmanoma nustatyti praradimo dienos ir vietos, kompensacija
apskaičiuojama pagal įprastinę vertę krovinio priėmimo veţti dieną priėmimo veţti vietoje.
§ 4. Be to, veţėjas privalo grąţinti veţimo mokestį, sumokėtus muitus ir kitas sumas,
sumokėtas veţant prarastą krovinį, išskyrus akcizo mokestį uţ tuos krovinius, kurie veţami
taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo reţimą.
31 straipsnis
Atsakomybė vežimo metu sumažėjus krovinio masei
§ 1. Veţdamas krovinius, kurie veţimo metu dėl savo ypatybių vien tik dėl veţimo
netenka krovinio masės dalies, veţėjas atsako, nepriklausomai nuo maršruto ilgio, tik uţ tą
trūkstamo krovinio dalį, kuri viršija šiuos leistinus trūkumus:
a) skystų krovinių arba krovinių, kurie buvo pateikti veţti drėgni, masė negali sumaţėti
daugiau negu dviem procentais;
b) sausų krovinių masė negali sumaţėti daugiau negu vienu procentu.
§ 2. 1 dalyje numatytas atsakomybės sumaţinimas netaikomas, kai atsiţvelgus į
konkretaus atvejo aplinkybes įrodoma, kad krovinys buvo prarastas ne dėl prieţasčių,
pateisinančių nurodytus leistinus trūkumus.
§ 3. Veţant kelis krovinio vienetus su vienu vaţtaraščiu, kiekvieno krovinio vieneto masės
sumaţėjimas veţimo metu apskaičiuojamas atskirai, jeigu išsiuntimo metu vaţtaraštyje
kiekvieno krovinio vieneto masė buvo nurodyta atskirai arba jeigu šią masę galima nustatyti
kitokiais būdais.
§ 4. Jeigu prarandamas visas krovinys arba krovinio vienetas, apskaičiuojant
kompensacijos dydį leistinas masės sumaţėjimas veţimo metu neišskaičiuojamas.
§ 5. Šis straipsnis nekeičia 23 ir 25 straipsnių.
32 straipsnis
Kompensacija apgadinus krovinį
§ 1. Jeigu krovinys apgadinamas, veţėjas, nemokėdamas jokių kitų ţalos atlyginimų,
privalo sumokėti kompensaciją, lygią krovinio vertės sumaţėjimui. Ši suma apskaičiuojama
30 straipsnyje apibrėţtai krovinio vertei taikant krovinio vertės sumaţėjimo, nustatyto
paskirties vietoje, procentą.
§ 2. Kompensacija neviršija:
a) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus visą siuntą, jeigu dėl apgadinimo nebeteko
vertės visa siunta;
b) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus dalį siuntos, jeigu dėl apgadinimo nuvertėjo tik
siuntos dalis.
§ 3. Jeigu apgadinama geleţinkelių transporto priemonė, riedanti savo ratais ir atiduota
veţti kaip krovinys, įvairiarūšio transporto vienetas arba jų nuimamos dalys, kompensacija,
nemokant jokių kitų ţalos atlyginimų, yra ne didesnė negu remonto sąnaudos. Kompensacija
negali būti didesnė uţ tą, kuri numatyta praradus krovinį.
§ 4. Be to, veţėjas privalo grąţinti 30 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas šio straipsnio 1
dalyje nustatytu santykiu.
33 straipsnis
Kompensacija pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą
§ 1. Jeigu ţala, įskaitant ir krovinio apgadinimą, atsiranda pavėlavus pristatyti krovinį per
krovinio pristatymo terminą, veţėjas privalo sumokėti kompensaciją, neviršijančią sumos,
keturis kartus didesnės uţ veţimo mokestį.
§ 2. Jeigu prarandamas visas krovinys ir jei sumokama 30 straipsnyje numatyta
kompensacija, 1 dalyje numatyta kompensacija nemokama.
§ 3. Jeigu prarandama dalis krovinio, 1 dalyje numatyta kompensacija negali viršyti
sumos, keturis kartus didesnės uţ veţimo mokestį, apskaičiuotą uţ likusią krovinio dalį.
§ 4. Jeigu krovinys apgadinamas ne dėl vėlavimo jį pristatyti per krovinio pristatymo
terminą, 1 dalyje numatyta kompensacija atitinkamais atvejais sumuojama su 32 straipsnyje
numatyta kompensacija.
§ 5. Bendra 1 dalyje numatytos kompensacijos ir 30 bei 32 straipsniuose numatytų
kompensacijų suma jokiu atveju negali būti didesnė uţ kompensaciją, numatytą praradus visą
krovinį.
§ 6. Jeigu pagal 16 straipsnio 1 dalies nuostatas krovinio pristatymo terminas nustatomas
susitarimu, tame susitarime gali būti numatyta kita, negu 1 dalyje nustatyta, kompensavimo
tvarka. Tokiu atveju pavėlavus pristatyti krovinį per 16 straipsnio 2–4 dalyse nustatytus
krovinio pristatymo terminus, turintis tam teisę asmuo gali pareikalauti sumokėti arba
minėtame susitarime, arba 1–5 dalyse nustatytą kompensaciją.
34 straipsnis
Kompensacija deklaravus krovinio vertę
Siuntėjas ir veţėjas gali susitarti, kad siuntėjas vaţtaraštyje deklaruos krovinio vertę, kuri
yra didesnė negu 30 straipsnio 2 dalyje numatyta riba. Tokiu atveju vietoj šios ribos
remiamasi deklaruota suma.
35 straipsnis
Kompensacija deklaravus suinteresuotumą pristatyti
Siuntėjas ir veţėjas gali susitarti, kad siuntėjas deklaruos specialų suinteresuotumą
pristatyti, vaţtaraštyje įrašydamas sumą skaičiais tam atvejui, jei krovinys bus prarastas ar
apgadintas, ir tam atvejui, jei bus vėluojama jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą.
Deklaravus suinteresuotumą pristatyti, galima reikalauti, kad kartu su 30, 32 ir 33
straipsniuose numatytomis kompensacijomis būtų sumokėta ir įrodytos ţalos kompensacija,
tačiau neviršijant deklaruotos sumos.
36 straipsnis
Teisės remtis atsakomybėmis ribomis išnykimas
15 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir 30, 32–35 straipsniuose nustatytos
atsakomybės ribos netaikomos, jeigu įrodoma, kad ţalą padarė veţėjas savo veiksmais arba
neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią ţalą, arba elgdamasis neatsargiai, tačiau
suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia ţala.
37 straipsnis
Sumų perskaičiavimas ir palūkanos
§ 1. Jeigu apskaičiuojant kompensaciją reikia perskaičiuoti uţsienio valiuta nurodytas
sumas, jos perskaičiuojamos pagal kompensacijos išmokėjimo dieną mokėjimo vietoje
galiojantį valiutos keitimo kursą.
§ 2. Turintis tam teisę asmuo gali reikalauti penkių procentų nuo kompensacijos metinių
palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 43 straipsnyje numatyto reikalavimo pateikimo dienos,
arba, jeigu reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo bylos iškėlimo dienos.
§ 3. Jeigu turintis tam teisę asmuo per jam nustatytą protingą terminą nepateikia veţėjui
patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų nustatyti galutinę reikalavimo sumą, nuo šio termino
pabaigos iki patvirtinamųjų dokumentų pateikimo momento palūkanos neskaičiuojamos.
38 straipsnis
Atsakomybė vežant krovinius geležinkelių–jūrų maršrutais
§ 1. Kai kroviniai veţami ir geleţinkelių, ir jūrų maršrutais, minimais Sutarties 24
straipsnio 1 dalyje, kiekviena valstybė narė gali, prašydama atitinkamą maršrutą įtraukti į
maršrutų, kuriems taikomos šios Vienodosios taisyklės, sąrašą, papildyti 23 straipsnyje
numatytą atleidimo nuo atsakomybės pagrindų sąrašą toliau pateikiamais atleidimo nuo
atsakomybės pagrindais:
a) gaisras, jeigu veţėjas įrodo, kad tai atsitiko ne dėl jo, kapitono, laivo įgulos, locmano
arba veţėjo darbuotojų veiksmų ar neveikimo;
b) skęstančių ţmonių ar turto gelbėjimas arba bandymas juos gelbėti;
c) krovinio pakrovimas denyje, jeigu siuntėjas buvo įrašęs vaţtaraštyje savo sutikimą
tokiems darbams atlikti ir jeigu krovinys veţamas ne vagonais;
d) grėsmės, pavojai ir avarijos jūroje arba kituose laivybai tinkamuose vandenyse.
§ 2. Veţėjas gali remtis 1 dalyje nurodytais atleidimo nuo atsakomybės pagrindais tik
tada, kai įrodo, kad krovinys buvo prarastas, apgadintas arba pavėluotas pristatyti per jo
pristatymo terminą veţant jūra ir tai įvyko nuo krovinio pakrovimo į laivą iki jo iškrovimo iš
laivo.
§ 3. Kai veţėjas pasinaudoja 1 dalyje minėtais atleidimo nuo atsakomybės pagrindais, jis
vis tiek lieka atsakingas, jei turintis tam teisę asmuo įrodo, kad krovinys buvo prarastas,
apgadintas arba pavėluotas pristatyti per jo pristatymo terminą dėl veţėjo, laivo kapitono,
įgulos, locmano arba veţėjo darbuotojų kaltės.
§ 4. Jeigu jūros maršrutą aptarnauja kelios įmonės, įtrauktos į maršrutų sąrašą pagal
Sutarties 24 straipsnio 1 dalį, visoms įmonėms turi būti taikoma tokia pati šiame maršrute
galiojanti atsakomybės tvarka. Be to, kai šios įmonės įtraukiamos į sąrašą kelių valstybių
narių prašymu, šios valstybės turi prieš tai susitarti dėl šios atsakomybės tvarkos taikymo.
§ 5. Apie priemones, kurių imamasi remiantis 1 ir 4 dalių nuostatomis, pranešama
generaliniam sekretoriui. Jos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo generalinio
sekretoriaus pranešimo išsiuntimo kitoms valstybėms narėms dienos. Jau veţamiems
kroviniams tokios priemonės netaikomos.
39 straipsnis
Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai
Veţėjas atleidţiamas nuo atsakomybės, tenkančios jam pagal šias Vienodąsias taisykles,
jeigu ţala padaroma dėl branduolinės avarijos ir jeigu pagal šalies įstatymus ir kitus teisės
aktus, reglamentuojančius atsakomybę branduolinės energetikos srityje, uţ tokią ţalą atsako
branduolinės energetikos įrenginio eksploatuotojas arba jį pakeitęs asmuo.
40 straipsnis
Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas
Veţėjas atsako uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi
veţdamas, kai šie darbuotojai ar kiti asmenys atlieka savo pareigas. Geleţinkelių
infrastruktūros, kuria veţamas krovinys, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis
naudojasi veţėjas veţdamas.
41 straipsnis
Kiti ieškiniai
§ 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, visi ieškiniai dėl
atsakomybės, nesvarbu, kokiu pagrindu, veţėjui gali būti pareiškiami tik laikantis šiose
Vienodosiose taisyklėse nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų.
§ 2. Ta pati nuostata galioja ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems
asmenims, uţ kuriuos pagal 40 straipsnį atsako veţėjas.
IV dalis
Teisių įgyvendinimas
42 straipsnis
Krovinio dalinio praradimo ar apgadinimo nustatymas
§ 1. Jeigu veţėjas nustato arba laiko, kad krovinio dalis prarasta ar apgadinta, arba jeigu
tai pareiškia turintis tam teisę asmuo, veţėjas privalo, jei įmanoma dalyvaujant šiam
asmeniui, nedelsdamas surašyti protokolą, kuriame būtų pagal ţalos pobūdį nustatyta krovinio
būklė, masė ir, jei galima nustatyti, ţalos dydis, ţalos atsiradimo prieţastis ir laikas.
§ 2. Turinčiam tam teisę asmeniui nemokamai išduodama protokolo kopija.
§ 3. Jeigu minėtas asmuo nepripaţįsta protokole uţfiksuotų faktų, jis gali pareikalauti, kad
krovinio būklę ir masę, taip pat ţalos atsiradimo prieţastį ir jos dydį nustatytų veţimo
sutarties šalių arba teismo ar specialiojo teismo paskirtas ekspertas. Procedūrai taikomi tos
valstybės, kurioje nustatomi šie faktai, įstatymai ir kiti teisės aktai.
43 straipsnis
Reikalavimai
§ 1. Su veţimo sutartimi susiję reikalavimai turi būti pateikti raštu tam veţėjui, kuriam
gali būti pareiškiamas ieškinys.
§ 2. Pateikti reikalavimą gali asmenys, kurie turi teisę pareikšti ieškinį veţėjui.
§ 3. Siuntėjas, pateikdamas reikalavimą, privalo pateikti vaţtaraščio dublikatą. Jei nėra
dublikato, jis privalo pateikti gavėjo sutikimą arba įrodyti, kad gavėjas atsisakė priimti
krovinį.
§ 4. Gavėjas, pateikdamas reikalavimą, privalo pateikti vaţtaraštį, jeigu jis jam buvo
perduotas.
§ 5. Būtina pateikti vaţtaraščio, vaţtaraščio dublikato ir kitų dokumentų, kuriuos turintis
tam teisę asmuo mano esant tinkamus pridėti prie reikalavimo, originalus arba kopijas, kurios,
veţėjui pareikalavus, būtų tinkamai patvirtintos.
§ 6. Išnagrinėjus reikalavimą, veţėjas gali pareikalauti pateikti vaţtaraščio, vaţtaraščio
dublikato arba išperkamojo mokesčio kvito originalus, kad būtų patvirtinta, jog reikalavimas
išnagrinėtas.
44 straipsnis
Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį vežėjui
§ 1. Atsiţvelgiant ir į 3 ir 4 dalių nuostatas, pareikšti ieškinius, susijusius su veţimo
sutartimi, turi teisę:
a) siuntėjas tol, kol gavėjas:
1) nepaėmė vaţtaraščio,
2) nepriėmė krovinio arba
3) nepasinaudojo jam pagal 17 straipsnio 3 dalį arba pagal 18 straipsnio 3 dalį
priklausančiomis teisėmis;
b) gavėjas nuo to momento, kai jis:
1) paima vaţtaraštį,
2) priima krovinį,
3) pasinaudoja jam pagal 17 straipsnio 3 dalį arba pagal 18 straipsnio 3 dalį
priklausančiomis teisėmis.
§ 2. Gavėjas netenka teisės pareikšti ieškinį, kai pagal 18 straipsnio 5 dalį jo paskirtas
asmuo paima vaţtaraštį, priima krovinį arba pasinaudoja jam pagal 17 straipsnio 3 dalį
priklausančiomis teisėmis.
§ 3. Teisę pareikšti ieškinį dėl sumų, kurios buvo sumokėtos pagal veţimo sutartį,
grąţinimo turi tik tas asmuo, kuris juos sumokėjo.
§ 4. Teisę pareikšti ieškinį dėl išperkamojo mokesčio turi tik siuntėjas.
§ 5. Siuntėjas, pareikšdamas ieškinį, privalo pateikti vaţtaraščio dublikatą. Jeigu jo nėra,
siuntėjas privalo pateikti gavėjo sutikimą arba įrodyti, kad gavėjas atsisakė priimti krovinį.
Prireikus siuntėjas privalo įrodyti, jog vaţtaraščio nėra arba jis prarastas.
§ 6. Gavėjas, pareikšdamas ieškinį, privalo pateikti vaţtaraštį, jeigu jis jam buvo
perduotas.
45 straipsnis
Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai
§ 1. Atsiţvelgiant į 3 ir 4 dalių nuostatas, su veţimo sutartimi susijusius ieškinius galima
pareikšti tik pirmam ar paskutiniam veţėjui arba tam veţėjui, kuriam veţant įvyko įvykis, dėl
kurio pareiškiamas ieškinys.
§ 2. Kai veţa keli veţėjai paeiliui, veţėjui, turinčiam pristatyti krovinį ir jo sutikimu
nurodytam vaţtaraštyje, gali būti pareiškiamas ieškinys pagal 1 dalį net ir tada, jei jis negavo
nei krovinio, nei vaţtaraščio.
§ 3. Ieškinys dėl sumos, kuri buvo sumokėta pagal veţimo sutartį, grąţinimo gali būti
pareikštas tam veţėjui, kuris paėmė šią sumą, arba tam veţėjui, kurio vardu ji buvo paimta.
§ 4. Ieškinį dėl išperkamojo mokesčio galima pareikšti tik tam veţėjui, kuris perėmė
krovinį išsiuntimo vietoje.
§ 5. Ieškinius galima pareikšti ir 1–4 dalyse neišvardytiems veţėjams, jeigu tie ieškiniai
pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl
pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios veţimo sutarties.
§ 6. Jei šios Vienodosios taisyklės taikomos vykdomajam veţėjui, jam taip pat gali būti
pareikštas ieškinys.
§ 7. Jeigu ieškovas gali pasirinkti iš kelių veţėjų, jis pasirinkimo teisės netenka, kai tik
pareiškia ieškinį vienam iš tų veţėjų; ta pati nuostata taikoma, kai ieškovas renkasi iš vieno ar
kelių veţėjų ir vykdomojo veţėjo.
46 straipsnis
Teismingumas
§ 1. Šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiami ieškiniai gali būti pareiškiami valstybių
narių teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko šalys, arba
teismuose ar specialiuosiuose teismuose tos valstybės narės, kurios teritorijoje:
a) yra atsakovo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pagrindinė buveinė,
filialas arba įstaiga, sudariusi veţimo sutartį;
b) yra vieta, kurioje veţėjas perėmė krovinį, arba vieta, į kurią numatoma pristatyti
krovinį.
Ieškiniai negali būti pareiškiami kituose teismuose ar specialiuosiuose teismuose.
§ 2. Kai šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiamas ieškinys yra nagrinėjamas 1
dalyje minėtame kompetentingame teisme ar specialiajame teisme arba kai šis teismas ar
specialusis teismas paskelbė sprendimą, joks naujas ieškinys tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių
šalių negali būti pareikštas, išskyrus kai teismo ar specialiojo teismo, kuriam buvo pareikštas
pirmasis ieškinys, sprendimo neįmanoma įvykdyti valstybėje, kurioje pareiškiamas naujas
ieškinys.
47 straipsnis
Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
§ 1. Kai turintis tam teisę asmuo priima krovinį, išnyksta teisė pareikšti veţėjui bet kokį
ieškinį, susijusį su veţimo sutartimi, dėl krovinio dalies praradimo, apgadinimo arba
vėlavimo jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą.
§ 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:
a) krovinio dalies praradimo arba apgadinimo atveju, jeigu:
1) turintis tam teisę asmuo, prieš priimdamas krovinį, pagal 42 straipsnį nustato, kad
krovinio dalis prarasta arba apgadinta,
2) krovinio praradimo ar apgadinimo faktas, kuris turėjo būti nustatytas pagal 42 straipsnį,
nebuvo nustatytas tik dėl veţėjo kaltės;
b) iš išorės nepastebimos ţalos atveju, kai turintis tam teisę asmuo tai pastebėjo tik
priėmęs krovinį, jeigu jis:
1) pareikalauja nustatyti krovinio praradimo ar apgadinimo faktą pagal 42 straipsnį iš
karto po to, kai buvo pastebėta ţala, bet ne vėliau kaip po septynių dienų nuo krovinio
priėmimo, ir
2) kartu įrodo, kad ţala atsirado jau priėmus krovinį veţti, bet dar jo nepristačius;
c) krovinio vėlavimo pristatyti per jo pristatymo terminą atveju, jeigu turintis tam teisę
asmuo per 60 dienų pasinaudoja savo teisėmis prieš vieną iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų
veţėjų;
d) jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad kroviniui padaryta ţala atsirado dėl veiksmų
arba neveikimo siekiant tyčia padaryti tokią ţalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant,
kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta ši ţala.
§ 3. Jeigu pagal 28 straipsnį buvo performinti vaţtos dokumentai, teisė pareikšti ieškinį
dėl krovinio dalies praradimo ar apgadinimo pagal vieną iš ankstesnių veţimo sutarčių
išnyksta, tarsi būtų buvusi tik viena veţimo sutartis.
48 straipsnis
Ieškinių senatis
§ 1. Ieškinių, susijusių su veţimo sutartimi, senaties terminas – vieneri metai. Tačiau
dvejų metų senaties terminas taikomas:
a) ieškiniams dėl išperkamojo mokesčio, kurį veţėjas yra paėmęs iš gavėjo,
susigrąţinimo;
b) ieškiniams dėl pajamų, gautų veţėjui pardavus krovinį, susigrąţinimo;
c) ieškiniams dėl ţalos, atsiradusios dėl veiksmų arba neveikimo siekiant tyčia padaryti
tokią ţalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta
ši ţala;
d) ieškiniams dėl veţimo sutarčių, sudarytų prieš vaţtos dokumentų performinimą 28
straipsnyje numatytu atveju.
§ 2. Ieškinių senaties terminas pradedamas skaičiuoti:
a) nuo trisdešimtos dienos pasibaigus krovinio pristatymo terminui – ieškiniams dėl
kompensacijos uţ visą prarastą krovinį;
b) nuo krovinio pristatymo dienos – ieškiniams dėl kompensacijos uţ krovinio dalies
praradimą, apgadinimą arba vėlavimą jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą;
c) nuo tos dienos, kai galima įgyvendinti savo teises, – visais kitais atvejais.
Nurodyta senaties termino pradţios diena į senaties terminą neįskaičiuojama.
§ 3. Pagal 43 straipsnį raštu pateikus reikalavimą, senaties terminas sustabdomas iki tos
dienos, kai veţėjas rašytiniu pranešimu atmeta reikalavimą ir grąţina pridėtus dokumentus.
Jeigu reikalavimas pripaţįstamas tik iš dalies, senaties terminas toliau skaičiuojamas
ginčytinai reikalavimo daliai. Pareiga įrodyti, kad reikalavimas yra gautas ar į jį atsakyta arba
kad dokumentai yra grąţinti, tenka šaliai, kuri remiasi atitinkamu faktu. Dėl vėliau pateiktų
reikalavimų tuo pačiu pagrindu senaties terminas nestabdomas.
§ 4. Pasibaigus senaties terminui, nebegalima pareikšti ieškinio net priešieškinio ar
prieštaravimo forma.
§ 5. Kitais atvejais senaties termino sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė
teisė.
VI dalis
Vežėjų tarpusavio santykiai
49 straipsnis
Atsiskaitymai
§ 1. Bet kuris veţėjas, kuris, priimdamas veţti krovinį ar jį pristatydamas gavėjui, gavo
arba turėjo gauti mokestį uţ veţimą arba kitas veţimo sutarties vykdymo išlaidas, privalo
veţusiems veţėjams sumokėti jiems priklausančią dalį. Mokėjimo tvarka nustatoma veţėjų
tarpusavio susitarimuose.
§ 2. 12 straipsnis taikomas ir veţėjų, veţančių paeiliui, tarpusavio santykiams.
50 straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisė
§ 1. Veţėjas, kuris pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjo kompensaciją, turi
atgręţtinio reikalavimo teisę į veţusius veţėjus pagal šias nuostatas:
a) uţ tai atsako tik ţalą padaręs veţėjas;
b) jei ţalą padarė keli veţėjai, kiekvienas iš jų atsako uţ savo padarytą ţalą; jei to nustatyti
neįmanoma, kompensacija paskirstoma veţėjams pagal c punktą;
c) jei neįmanoma įrodyti, kuris veţėjas padarė ţalą, kompensacija paskirstoma visiems
veţusiems veţėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad jie nepadarė tos ţalos; kompensacija
paskirstoma proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo mokesčio daliai.
§ 2. Jei vienas iš šių veţėjų yra nemokus, jam tenkanti, bet nesumokėta dalis padalijama
visiems kitiems veţusiems veţėjams proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo
mokesčio daliai.
51 straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka
§ 1. Veţėjas, prieš kurį pasinaudota atgręţtinio reikalavimo teise, negali uţginčyti pagal
50 straipsnį atgręţtinio reikalavimo teise pasinaudojusio veţėjo atlikto mokėjimo teisėtumo,
jei kompensaciją nustatė teismas ar specialusis teismas ir jei pirmajam veţėjui, gavusiam
šaukimą į teismą, buvo suteikta galimybė pačiam dalyvauti teismo procese. Teismas ar
specialusis teismas, kuriame pareikštas pagrindinis ieškinys, nustato šaukimo į teismą
įteikimo ir dalyvavimo teisme terminus.
§ 2. Veţėjas, kuris naudojasi atgręţtinio reikalavimo teise, privalo pateikti vieną
reikalavimą tame pačiame teismo procese visiems veţėjams, su kuriais jam nepavyko
susitarti; kitu atveju jis praranda atgręţtinio reikalavimo teisę į tuos veţėjus, kuriems jis
neiškėlė bylos.
§ 3. Teismas ar specialusis teismas turi priimti vieną sprendimą dėl visų atgręţtinių
reikalavimų, kuriuos jis nagrinėjo.
§ 4. Veţėjas, norintis pasinaudoti savo atgręţtinio reikalavimo teise, gali pareikšti ieškinį
valstybės, kurios teritorijoje yra vieno iš veţusių veţėjų pagrindinė buveinė arba filialas, arba
įstaiga, sudariusi veţimo sutartį, teismuose ar specialiuosiuose teismuose.
§ 5. Jeigu ieškinys turi būti pareikštas keliems veţėjams, veţėjas ieškovas gali pasirinkti,
kuriame iš 4 dalyje nurodytų kompetentingų teismų ar specialiųjų teismų jis iškels bylą.
§ 6. Atgręţtinio reikalavimo nagrinėjimo byla negali būti sujungta su pagal veţimo sutartį
turinčio tam teisę asmens iškelta byla dėl kompensacijos.
52 straipsnis
Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės
Veţėjai gali susitarimuose numatyti kitokias nuostatas, negu įtvirtintos 49 ir 50
straipsniuose.
______________
PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO
VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS
(RID – SUTARTIES C PRIEDAS)
1 straipsnis. Taikymo sritis
2 straipsnis. Išimtys
3 straipsnis. Apribojimai
4 straipsnis. Kitos taisyklės
5 straipsnis. Leistinų traukinių rūšis. Pavojingų krovinių kaip rankinio bagaţo ar
registruoto bagaţo veţimas
arba jų veţimas motorinėse transporto priemonėse
6 straipsnis. Priedas
1 straipsnis
Taikymo sritis
§ 1. Šios Taisyklės taikomos:
a) tarptautiniam pavojingų krovinių veţimui geleţinkeliais valstybių narių teritorijose;
b) veţimui, papildančiam veţimą geleţinkeliais, kuriam taikomos CIM vienodosios
taisyklės, atsiţvelgiant į tarptautines nuostatas, reglamentuojančias veţimą kita transporto
rūšimi,
taip pat šių Taisyklių priede numatytai veiklai.
§ 2. Pavojingi kroviniai, kuriuos draudţiama veţti pagal šių Taisyklių priedą, negali būti
veţami tarptautiniais maršrutais.
2 straipsnis
Išimtys
Šios Taisyklės visiškai ar iš dalies netaikomos pavojingų krovinių veţimui, kuriam
netaikyti šias Taisykles numatyta Priede. Netaikyti Taisykles gali būti numatyta tik tada, kai
pavojingų krovinių kiekis, veţimo būdas arba pakuotė uţtikrina veţimo saugumą.
3 straipsnis
Apribojimai
Kiekviena valstybė narė pasilieka teisę reglamentuoti arba uţdrausti tarptautinį pavojingų
krovinių veţimą per savo teritoriją dėl kitų prieţasčių nei saugumas veţant krovinius.
4 straipsnis
Kitos taisyklės
Veţimui, kuriam taikomos šios Taisyklės, taikomos ir nacionalinės arba tarptautinės
nuostatos, kurios yra bendrai taikytinos krovinių veţimui geleţinkeliais.
5 straipsnis
Leistinų traukinių rūšis. Pavojingų krovinių
kaip rankinio bagažo ar registruoto bagažo vežimas arba jų vežimas motorinėse
transporto priemonėse
§ 1. Pavojingi kroviniai gali būti veţami tik prekiniais traukiniais, išskyrus:
a) pavojingus krovinius, kuriuos leidţiama veţti pagal Priedą kitais traukiniais nei
prekiniai traukiniai laikantis didţiausių atitinkamų kiekių ir specialiųjų veţimo sąlygų;
b) pavojingus krovinius, veţamus kaip rankinis bagaţas, registruotas bagaţas arba
motorinėse transporto priemonėse laikantis Priede numatytų specialiųjų sąlygų pagal CIV
vienodųjų taisyklių 12 straipsnio nuostatas.
§ 2. Keleivis negali pasiimti su savimi pavojingų krovinių kaip rankinio bagaţo, išsiųsti jų
kaip registruoto bagaţo arba veţti jų motorinėse transporto priemonėse, jeigu jie neatitinka
Priede numatytų specialiųjų sąlygų.
6 straipsnis
Priedas
Priedas yra šių Taisyklių sudedamoji dalis.
* * *
Priedas bus toks, kokį Pavojingų krovinių veţimo ekspertų komitetas, vadovaudamasis
1980 m. geguţės 9 d. Tarptautinio veţimo geleţinkeliais sutarties (COTIF) 19 straipsnio 4
dalimi, priims, kai įsigalios šios sutarties pakeitimo 1999 m. birţelio 3 d. protokolas.
______________
VIENODOSIOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TARPTAUTINIAM
GELEŽINKELIŲ SUSISIEKIMUI SUTARČIŲ TAISYKLĖS (CUV – SUTARTIES D
PRIEDAS)
1 straipsnis. Taikymo sritis
2 straipsnis. Apibrėţtys
3 straipsnis. Ţenklai ir uţrašai ant riedmenų
4 straipsnis. Atsakomybė praradus ar apgadinus riedmenis
5 straipsnis. Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas
6 straipsnis. Riedmenų praradimo prielaida
7 straipsnis. Atsakomybė uţ riedmenų padarytą ţalą
8 straipsnis. Subrogacija
9 straipsnis. Atsakomybė uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis
10 straipsnis. Kiti ieškiniai
11 straipsnis. Teismingumas
12 straipsnis. Ieškinių senatis
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šios Vienodosios taisyklės taikomos dvišalėms arba daugiašalėms sutartims dėl
geleţinkelio riedmenų naudojimo kaip transporto priemonių veţant keleivius pagal CIV
vienodąsias taisykles ir krovinius pagal CIM vienodąsias taisykles.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiose Vienodosiose taisyklėse:
a) „geleţinkelio įmonė“ – bet kuri privati ar valstybinė įmonė, turinti leidimą veţti
asmenis arba krovinius ir uţtikrinanti trauką;
b) „riedmenys“ – riedmenys, galintys vaţiuoti savo ratais geleţinkelio linijomis ir
neturintys traukos priemonių;
c) „turėtojas“ – asmuo, nuolatos ekonomiškai eksploatuojantis riedmenis kaip transporto
priemonę, nesvarbu, ar jis yra jų savininkas, ar turintis disponavimo teisę;
d) „pradinė stotis“ – vieta, kurios pavadinimas uţrašytas ant riedmenų ir į kurią šie
riedmenys gali arba privalo būti grąţinti pagal naudojimo sutarties sąlygas.
3 straipsnis
Ženklai ir užrašai ant riedmenų
§ 1. Nepaisant nuostatų dėl techninio leidimo riedmenis naudoti tarptautiniame
susisiekime, asmuo, kuris pagal 1 straipsnyje minėtą sutartį perduoda naudoti riedmenis,
privalo įsitikinti, ar ant jų nurodyta:
a) turėtojas;
b) atitinkamais atvejais, geleţinkelio įmonė, kurios riedmenų parkui priklauso šie
riedmenys;
c) atitinkamais atvejais, pradinė stotis;
d) kiti ţenklai ir uţrašai, dėl kurių susitarta naudojimo sutartyje.
§ 2. 1 dalyje numatyti ţenklai ir uţrašai gali būti uţrašyti elektroninio identifikavimo
priemonėmis.
4 straipsnis
Atsakomybė praradus ar apgadinus riedmenis
§ 1. Geleţinkelio įmonė, kuriai buvo perduoti riedmenys naudoti kaip transporto
priemonė, atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus ar apgadinus riedmenis arba jų dalis, jeigu ji
neįrodo, kad ši ţala atsirado ne dėl jos kaltės.
§ 2. Geleţinkelio įmonė neatsako uţ ţalą, atsiradusią praradus riedmenų dalis, kurios nėra
nurodytos ant abiejų riedmenų šonų arba pridedamame sąraše.
§ 3. Praradus riedmenis arba jų dalis, kompensacija, nemokant jokių kitų ţalos atlyginimų,
yra lygi įprastinei riedmenų arba jų dalių vertei praradimo vietoje praradimo momentu. Jei
neįmanoma nustatyti praradimo dienos arba vietos, kompensacija yra lygi įprastinei vertei tą
dieną ir toje vietoje, kurioje riedmenys buvo perduoti naudoti.
§ 4. Apgadinus riedmenis arba jų dalis, kompensacija, nemokant jokių kitų ţalos
atlyginimų, yra lygi remonto išlaidoms. Kompensacija negali būti didesnė uţ tą, kuri
numatyta praradus riedmenis.
§ 5. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitokių nuostatų, negu nustatyta 1–4 dalyse.
5 straipsnis
Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas
4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos atsakomybės ribos netaikomos, jeigu įrodoma, kad
ţalą padarė geleţinkelio įmonė savo veiksmais arba neveikimu tyčia siekdama padaryti tokią
ţalą arba elgdamasi neatsargiai, tačiau suvokdama, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia
ţala.
6 straipsnis
Riedmenų praradimo prielaida
§ 1. Turintis tam teisę asmuo, neprivalėdamas pateikti jokių papildomų įrodymų, gali
laikyti riedmenis prarastais, kai jis paprašo geleţinkelio įmonės, kuriai jis perdavė riedmenis
naudoti kaip transporto priemonę, surasti juos ir jeigu riedmenys per tris mėnesius nuo jo
prašymo pateikimo dienos nebuvo jam perduoti disponuoti arba kai jis negavo jokios
informacijos apie šių riedmenų buvimo vietą. Šis terminas pratęsiamas tiek, kiek riedmenys
buvo nenaudojami dėl bet kokių aplinkybių, kurios atsirado ne dėl geleţinkelio įmonės kaltės,
arba dėl apgadinimo.
§ 2. Jeigu prarastais laikyti riedmenys atsiranda jau sumokėjus kompensaciją, per šešis
mėnesius nuo pranešimo apie tai gavimo dienos turintis tam teisę asmuo gali reikalauti iš
geleţinkelio įmonės, kuriai jis perdavė riedmenis naudoti kaip transporto priemonę,
nemokamai pristatyti jam riedmenis į pradinę stotį arba kitą sutartą vietą, o jis grąţina
kompensaciją.
§ 3. Jeigu 2 dalyje numatytas reikalavimas nepateikiamas arba jeigu riedmenys surandami
praėjus daugiau nei metams po kompensacijos sumokėjimo, geleţinkelio įmonė, kuriai
turintis tam teisę asmuo perdavė riedmenis naudoti kaip transporto priemonę, ja disponuoja
pagal vietos, kurioje yra riedmenys, įstatymus ir kitus teisės aktus.
§ 4. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitokių nuostatų, negu nustatyta 1–3 dalyse.
7 straipsnis
Atsakomybė už riedmenų padarytą žalą
§ 1. Asmuo, kuris pagal 1 straipsnyje minėtą sutartį perdavė riedmenis naudoti kaip
transporto priemonę, atsako uţ riedmenų padarytą ţalą, jei yra jo kaltė.
§ 2. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitokių nuostatų, negu įtvirtinta 1 dalyje.
8 straipsnis
Subrogacija
Kai riedmenų naudojimo sutartyje numatyta, kad geleţinkelio įmonė gali perduoti
riedmenis kitoms geleţinkelio įmonėms naudoti kaip transporto priemonę, geleţinkelio įmonė
gali, sutinkant turėtojui, susitarti su kitomis geleţinkelio įmonėmis:
a) kad, atsiţvelgiant į jai priklausančią atgręţtinio reikalavimo teisę, šios įmonės, o ne ji
atsakys turėtojui, jei riedmenys ar jų dalys bus prarasti arba apgadinti;
b) kad tik turėtojas atsakys kitoms geleţinkelio įmonėms uţ riedmenų padarytą ţalą,
tačiau tik ta geleţinkelio įmonė, kuri yra sudariusi sutartį su turėtoju, galės įgyvendinti kitų
geleţinkelio įmonių teises.
9 straipsnis
Atsakomybė už savo darbuotojus ir kitus asmenis
§ 1. Sutarties šalys atsako uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jos
naudojasi vykdydamos sutartį, kai šie darbuotojai ar kiti minėti asmenys atlieka savo
pareigas.
§ 2. Jeigu nėra kitokio sutarties šalių susitarimo, infrastruktūros, kurioje geleţinkelio
įmonė naudoja riedmenis kaip transporto priemonę, valdytojai laikomi asmenimis, kurių
paslaugomis naudojasi geleţinkelio įmonė.
§ 3. 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos ir subrogacijos atveju pagal 8 straipsnį.
10 straipsnis
Kiti ieškiniai
§ 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, bet koks ieškinys dėl
atsakomybės uţ prarastus ar apgadintus riedmenis ar jų dalis, nesvarbu, kokiu pagrindu, gali
būti pareiškiamas geleţinkelio įmonei, kuriai šie riedmenys buvo perduoti naudoti kaip
transporto priemonė, tik laikantis šiose Vienodosiose taisyklėse ir naudojimo sutartyje
nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų.
§ 2. 1 dalis taikoma ir subrogacijos atveju pagal 8 straipsnį.
§ 3. Ta pati nuostata taikoma ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems
asmenims, uţ kuriuos atsako geleţinkelio įmonė, kuriai riedmenys buvo perduoti naudoti kaip
transporto priemonė.
11 straipsnis
Teismingumas
§ 1. Ieškiniai, susiję su pagal šias Vienodąsias taisykles sudarytomis sutartimis, gali būti
pareiškiami teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko
sutarčių šalys.
§ 2. Jeigu nėra kitokio šalių susitarimo, kompetentingas teismas ar specialusis teismas yra
valstybės narės, kurioje yra atsakovo buveinė, teismas ar specialusis teismas. Jei atsakovas
neturi buveinės valstybėje narėje, kompetentingas teismas ar specialusis teismas yra valstybės
narės, kurioje atsirado ţala, teismas ar specialusis teismas.
12 straipsnis
Ieškinių senatis
§ 1. 4 ir 7 straipsniais grindţiamų ieškinių senaties terminas – treji metai.
§ 2. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti:
a) ieškiniams, grindţiamiems 4 straipsnio nuostatomis, – nuo dienos, kai buvo nustatytas
riedmenų praradimas ar apgadinimas, arba nuo dienos, kai turintis tam teisę asmuo galėjo
laikyti riedmenis prarastais pagal 6 straipsnio 1 arba 4 dalį;
b) 7 straipsniu grindţiamiems ieškiniams – nuo dienos, kai atsirado ţala.
______________