VYTAUTO DIDŽIOJO UNINVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA · ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS MIŠKO BIOLOGIJOS IR MIŠKININKYSTĖS INSTITUTAS Mindaugas Bukauskas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNINVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA

MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS

MIŠKO BIOLOGIJOS IR MIŠKININKYSTĖS INSTITUTAS

Mindaugas Bukauskas

NEPLYNŲJŲ KIRTIMŲ KOKYBĖS VERTINIMAS PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE

Magistrantūros baigiamasis darbas

Miškininkystės studijų programa, valstybinis kodas 6211IX009

Miškininkystės studijų kryptis

Vadovas (-ė) Doc. dr. Janina Šepetienė ________ _________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta Prof. dr. Edmundas Bartkevičius _______ _________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Registracijos Nr. .............

Akademija, 2019

Antrosios pakopos Miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija

(patvirtinta Rektoriaus 2019 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. ŽUA-3):

Pirmininkas: dr. Nerijus Kupstaitis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų

politikos grupės vadovas (socialinis partneris, praktikas)

Nariai:

1. Prof. dr. Edmundas Bartkevičius, (VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir

ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos ir miškininkystės instituto

profesorius, mokslininkas)

2. Prof. dr. Edmundas Petrauskas, (VDU Žemės ūkio akademijos

Miškotvarkos ir medienotyros instituto direktorius, mokslininkas)

3. Prof. dr. Gediminas Brazaitis, (VDU Žemės ūkio akademijos Miško

biologijos ir miškininkystės instituto direktorius, mokslininkas)

4. Dr. Valdas Vaičiūnas, (UAB „Stora Enso“ miškininkas); (socialinis

partneris, praktikas) Antrosios pakopos Miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas: ...................................................................................................................................................... Miškų ir ekologijos fakulteto antrosios pakopos Miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas

Darbo vadovas: doc. dr. Janina Šepetienė, VDU Žemės ūkio akademija,

Miško biologijos ir miškininkystės institutas

Instituto direktorius: prof. dr. Gediminas Brazaitis, VDU Žemės ūkio akademija,


Recenzentas: asist. dokt. Kšištof Godvod, VDU Žemės ūkio akademija,


Oponentas: doc. dr. Julius Bačkaitis, VDU Žemės ūkio akademija,


Bukauskas M., Neplynųjų kirtimų kokybės vertinimas privačiuose miškuose: : antrosios

pakopos (magistro) miškininkystės studijų programos baigiamasis darbas / Vadovė doc. dr. J.

Šepetienė; VDU ŽŪA. - Akademija, 2019. - 48 p.: 27 pav., 15 lentelių, 10662 sp. ž. Bibliogr.:

29 pavad.

SANTRAUKA

Pastaruoju metu visuomenėje ir žiniasklaidoje daug kalbama apie plynųjų kirtimų

mažinimą ir siūloma žymiai daugiau dėmesio skirti neplyniesiems miško kirtimams. Ši

problema pirmiausia tapo aktuali valstybiniame sektoriuje, tačiau su tuo susiduria ir privatūs

miško savininkai. Magistro darbe pateikiami ir apibendrinami atvejinių kirtimų kokybės tyrimo

rezultatai, atlikti Raseinių rajono privačiuose miškuose.

Darbo objektas – Raseinių rajono privatūs miškai, kuriuose 2010-2015 m. buvo

suprojektuoti atvejiniai kirtimai (43 sklypai).

Darbo tikslas − įvertinti neplynųjų atvejinių miško kirtimų kokybę ir atsikūrimą

Raseinių rajono privačiuose miškuose.

Darbo metodai – tyrimai atlikti naudojant A. Juodvalkio neplynųjų kirtimų kokybės

vertinimo metodiką (2011). Analizei atlikti naudoti Microsoft Offise Excel ir Statistica

programų paketai.

Darbo rezultatai. Apibendrinus rezultatus gauta, jog kirtimo būdo tikslingumas (prieš

kirtimus) teigiamai vertinamas 51 proc., neigiamai 49 proc. atvejų. Atliktų kirtimų kokybė kaip

ir tikslingumas pasiskirstė labai panašiai, neigiami ir teigiami rodikliai pasiskirstė per pusę.

Medynų atsikūrimas po neplynųjų kirtimų 32 proc. sklypų įvertintas „blogai“, „patenkinamai“

– 40 proc., 28 proc. tirtų atvejų „gerai“. Pagrindinės nepavykusių kirtimų priežastys –

neracionalūs kirtimai bei blogai atrinkti kirstini medžiai.

Reikšminiai žodžiai: Neplynieji kirtimai, kokybės ir miško žėlimo vertinimas

Bukauskas M., QUALITY ASSESSMENT OF EXCESSIVE CUTTING IN PRIVATE

FORESTS: Thesis of the Master Studies/ Supervisor Associate prof. Dr. J. Šepetienė; VDU

ŽŪA. – Akademija. 2019.- 48 p.: 27 figures., 15 tables, 10662 signs, references: 29 sources

SUMMARY

Recently, there has been a lot of talk in society and the media about cutting clear cuts,

and paying much more attention to non-clear logging. This problem has begun to emerge in the

public sector, but private forest owners have to deal with it. The article presents and summarizes

the quality results of case harvesting, which were carried out in private forests of Raseiniai

district.

Object of research - private forests of Raseiniai district 2010-2015 projected for non-

clearcutting.

Aim of research - evaluate the quality and recovery of non-plain forest fellings in

private forests in Raseiniai district.

Methods of research - in this research, data and dandometric indicators sorting and

selection was completed. For this analysis Microsoft Office Excel and Statistica software

packages were used.

Results of research - Summarizing the results, it was found that the expediency of the

cutting method (pre-harvesting) was positively evaluated by 51%, and negative by 49%. The

quality of the fellings, as well as the expediency, were distributed very similarly, the negative

and positive indicators were distributed in half. Restoration of stands after non-clear felling

32% plots were poorly assessed, 40 percent were satisfactory, 28 percent were poor. The sites

surveyed are good. The main reasons for failed fellings are irrational felling and poorly selected

felling trees.

Keywords: non-clearcutting, quality assessment, regeneration assessment.

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6

1.LITERATŪROS ANALIZĖ ................................................................................................. 8

1.1. Neplynųjų kirtimų būdai ir jų taikymo principai.................................................................8

1.2. Privačių miškų tvarkymo ypatumai ir apimtys Rytų Europos šalyse ir Lietuvoje .............. 9

1.3. Privačių miškų tvarkymo ir kontrolės ypatumai Lietuvoje ............................................... 15

1.4. Privatūs miškai Raseinių rajone ........................................................................................ 17

2. DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS IR METODIKA ......................................................... 20

2.1. Darbo tikslas ir uždaviniai ................................................................................................. 20

2.2. Trumpa tyrimo objekto charakteristika ............................................................................. 20

2.3. Darbo metodika ................................................................................................................. 22

3. ATVEJINIŲ KIRTIMŲ KOKYBĖS ANALIZĖ RASEINIŲ RAJONO

PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE ................................................................................................ 25

3.1. Atvejinių kirtimų būdo parinkimo tikslingumas ............................................................... 25

3.2. Neplynųjų kirtimų atlikimo kokybės analizė .................................................................... 31

3.3. Miško atkūrimo kokybės vertinimas ................................................................................. 36

3.4. Pagrindinės nepavykusių kirtimų priežastys .................................................................... 40

3.5. Atvejinių kirtimų kokybė privačių ir valstybinių miškų beržynuose ir eglynuose Raseinių

rajone ........................................................................................................................................ 43

IŠVADOS ................................................................................................................................ 47

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................. 48

6

ĮVADAS

Europos Sąjungoje apie 60 proc. miškų yra privatūs, Lietuvoje privatus miško sektorius

sudaro 40,3 proc. visų miškų. Europoje yra apie 16 mln. privačių miško savininkų, Lietuvoje -

apie 247 tūkst. Europos mastu privačių miškų savininkų vidutinė valda siekia apie 13 hektarų

(Nichiforel, Keary K., Deuffic F. ir kt., 2018), Lietuvoje vidutinė privati miško valda siekia iki

3,4 ha (Lietuvos miškų statistika, 2017).

Europos Sąjungoje dauguma dabartinių politinių sprendimų dėl natūralių išteklių

valdymo siejasi su optimaliu miško žemės išnaudojimu. Europoje miškingumas sudaro apie 40

proc. ploto. Miškai turi socialinę - ekonominę naudą, sukuria geresnę gyvenamąją aplinką,

teikia gyvybiškai svarbius visai visuomenei ekonominius ir gamybinius išteklius. Miškų

teikiami produktai gali padidinti „žaliosios" energijos pasiūlą, padėti plėtoti mažiau iškastinio

kuro naudojančią ekonomiką, sukurti „žalesnę“ ir labiau gyvybingą kaimiškųjų vietovių plėtrą

Europoje (Christer Segersteen, 2011).

Suaktyvėjęs miškų kirtimas, ypač plynaisiais kirtimais pastaruoju metu labai neigiamai

veikia visuomenę todėl ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje keičiasi kirtimų būdai.

Lietuvoje taikomi pagrindiniai miško kirtimai yra plynieji ir neplynieji. Neplynieji

pagrindiniai miško kirtimai skirstomi į atvejinius ir atrankinius. Kokiam brandžiam medynui

pritaikomas kirtimo būdas, visų pirmiausia atsižvelgiama į miškų grupę, augavietę, medyno

sudėtį, bei tikslinių medžių rūšių sudėtį (Miško kirtimo taisyklės, 2018).

Atvejinių kirtimų istorija apima daugiau kaip 200 metų ir atsispindi daugelio autorių

darbuose. Šių kirtimų ūkinę reikšmę mūsų šalyje nušvietė I. Žudras 1876 m. Po to, atvejiniai

kirtimai greitai paplito. XX amžiaus pradžioje Lietuvoje įvairiais neplynų kirtimų būdais buvo

paruošta iki 17 proc. pagrindinio naudojimo medienos. Tačiau 1914 metais miškų specialistai

pripažino, kad atvejinių kirtimų rezultatai yra nepatenkinami ir nerekomendavo toliau juos

vykdyti. Grįžti prie atvejinių kirtimų Lietuvoje po pirmojo pasaulinio karo ragino prof. P.

Matulionis 1925 m. išleista jo knyga apie atvejinius kirtimus su miškotvarkos projektavimo

pagrindais tapo vadovu, toliau įdiegiant šią priemonę praktinėje miškų veikloje (L. Kairiūkštis,

1973).

Atvejinių kirtimų privalumai siejant su tuo, kad jie įvykdomi per kelis kartus,

nesunaikinama miško fitocenozė, miškas atsikuria savaime, formuojasi gamtines sąlygas

atitinkantis natūralus medynas. Šį kirtimo būdą sąlygoja medyno rūšinė sudėtis, perspektyvaus

antro ardo buvimas, pomiškio kiekis. Atvejiniais kirtimais formuojasi natūralūs, atitinkantys

augavietę medynai, išsaugoma bioįvairovė. Šiais kirtimais dažniausiai kertami didelio

7

skalsumo, našūs, turintys atitinkančius reikalavimus – pomiškį ir antrąjį ardą. Kirtimai

skirstomi: į tipiškus, supaprastintus, grupinius ir ilgalaikius (Miško kirtimo taisyklės, 2018).

Įgyvendinant pasirinktus uždavinius, ne visada pasiseka suderinti optimalius ir

konkrečiam medynui tinkamiausius pagrindinio kirtimo ir atkūrimo būdus. Mūsų darbo tikslas

– įvertinti atliktų atvejinių kirtimų kokybę Raseinių rajono privačiuose miškuose. Iškelta

hipotezė – pasiteisina ar nepasiteisina suprojektuoti neplynieji kirtimai privačiuose miškuose.

8

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1 Neplynųjų kirtimų būdai ir jų taikymo principai

Miško kirtimo taisyklėse ir kituose norminiuose dokumentuose aiškiai nurodoma ir

konkrečiai išdėstyta, kuriomis sąlygomis esant parenkami neplynųjų kirtimų būdai ir metodai.

Tai priklauso nuo medyno sudėties, miško tipo, jo sudėties, miškų grupės bei kategorijos,

būsimų medynų tikslinės sudėties, miško atkūrimo būdo, ūkio techninės bazės ir ekonominių

sąlygų ( Juodvalkis, Kairiūkštis, 2009).

Lietuvoje pagrindinių kirtimų būdai yra šie – plynieji, atvejiniai ir atrankiniai. Pastarieji

pritaikomi neplyniesiems kirtimams, kuriems taikomi skirtingo būdo metodas. Priklausomai

nuo medžių atrinkimo kirtimams principo, t.y. ar kirstini medžiai atrenkami visame plote, ar tik

jo dalyje, atvejiniai kirtimai tuomet gali būti grupiniai ar tolygieji. Grupiniu atvejiniu kirtimu,

miškas iškertamas tam tikromis grupėmis, paprastai tokiose vietose, kur randasi gausesnis

pomiškis, o taikant tolygųjį kirtimo būda, kirstini medžiai atrenkami tolygiai visame plote

(Juodvalkis, Kairiūkštis, 2009).

Neplynieji kirtimai savaime aišku turi savų privalumų ir trukumų. Prie privalumų būtų

galima priskirti tai, kad: plotas beveik visuomet yra padengtas mišku, nemažai atvejų

užtikrinamas miško žėlimas, kuris sutrumpina miško išauginimo laiką. Miško nereikia želdinti,

nemažai atvejų kai apsieinama ir be jaunuolynų ugdymo, kuris leidžia sutaupyti gana žymią

dalį lėšų. Taip pat labai svarbus privalumas, kad miškas yra nepertraukiamai naudojamas. Tarp

neplynųjų kirtimų trukumų būtų galima priskirti, kad taikant šiuos kirtimo būdus pasunkėja

biržių atrėžimas ir jų eksploatacija. Kirtimo metu gali būti pažeidžiama dali medžių, po kurių

jie gali užsikrėsti puviniu. Drėgnesnėse augavietėse pasireiškia įvairios vėjalaužos ir vėjavartos

(Juodvalkis, Kairiūkštis, 2009).

Atvejiniai kirtimai Lietuvoje didžiausias apimtis buvo pasiekę praėjusio šimtmečio

septintajame dešimtmetyje. Tam įtakos turėjo išsamūs L. Kairiūkščio tokių kirtimų tyrimai

(Maslinkas, Juodvalkis, 2002).

Siekiant natūralaus miško atsikūrimo ir taikant atvejinius kirtimus, išsaugoma artima

natūraliai biologinė įvairovė, geriausiai prie vietos ekologinių sąlygų prisitaikę augalų

genotipai, miško kaip ekosistemos egzistavimas nenutrūksta, išsaugoma arba tik minimaliai

pakinta paukščių ir kitų gyvūnų buveinės ( J. Bačkaitis, 2004).

9

1.2 Privačių miškų tvarkymo ypatumai ir apimtys Rytų Europos šalyse

Atkūrus žemės nuosavybės teises Rytų Europos šalyse, privačių miškų nuosavybė

dažnai yra labai suskaidyta. Naujiems privatiems miško savininkams paprastai trūksta žinių ir

patirties miškų tvarkymo srityje. Miško savininkų organizacijos (FAO) yra priemonė, padedanti

tvariai valdyti privačius miškus. Tačiau trūksta patirties dirbant buvusiose socialistinėse šalyse.

Rytų Europos šalyse susikūrę miško savininkų kooperatyvai, daugiausia dėmesio skiria

valdymui, rinkos paramai ir paslaugų teikimui, pavyzdžiui, techninei ir finansinei paramai,

informacijos ir žinių skleidimui (Weiss G., kt., 2012). Miško savininkų asociacija (FAO)

nemažai dėmesio skiria politinei paramai, įskaitant privačių miškų savininkų atstovavimą

politikos procesuose, propaguodama jų interesus, įtakodama politikos ir teisinę sistemą. Miškų

nuosavybės formos ir apimtys Rytų Europos šalyse pateikiamos pirmoje lentelėje (Weiss G. ir

kt., 2012).

1 lentelė. Rytų Europos šalių nuosavybės formų apimtys

Šalis Čekija Vengrija Latvija

Miškų nuosavybės forma

Miškų plotas Miškų plotas Miškų plotas

ha proc. ha proc. ha proc.

Valstybiniai miškai

1989680 76,71 1169258 57,3 1540000 58

Privatūs miškai 604243 23,29 870089 42,7 1590000 42

Rezervuoti nuosavybės teisei

atkurti - - - - - -

VISO 2593923 100 2039347 100 3130000 100

Šalis Lietuva Rumunija Slovakija

Nuosavybės forma

Miškų plotas Miškų plotas Miškų plotas

ha proc. ha proc. ha proc.

Valstybiniai miškai

1089000 49,7 4360000 68 974181 50,2

Privatūs miškai 883000 40,3 2109000 32 785632 40,6

Rezervuoti nuosavybės teisei

atkurti 218000 10 - - 179091 9,2

VISO 2190000 100 6469999 100 1938904 100 *Šaltinis: Weiss G. ir kt., 2012

10

Kaip matome iš 1 lentelėje pateiktų duomenų pagal nuosavybės formas šiose Rytų

Europos šalyse vyrauja valstybei priklausantys miškai. Privataus miško mažiau nei trečdalis

Čekijoje (23,3 proc.) arti jo ir Rumunijoje (32 proc.) nuo viso šalies miškingumo. Keliose

šalyse, kaip pvz., Lietuvoje (10 proc.), ir Slovakijoje (9,2 proc.) dalis miškų yra rezervuoti

nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamų šalių privačių miškų plotai skiriasi, susiduriama su

panašiomis problemomis: didelis miškų susiskaidymas, kiekvienos privačios miško savininko

valdos vidurkis šalyse svyruoja nuo 1 iki 7 ha. Naujų miškų savininkų žinios apie miškų

valdymą nėra tvirtos, nors daugumoje šalių rengiami įvairūs kursai padedantys susipažinti kaip

valdyti savo turtą (Zaleckienė J., 2005).

Valstybių valdžios institucijos dominuoja valstybinių miškų tvarkymo ir planavimo

klausimais ir tik nedidelė parama skiriama privačių savininkų miškų valdymui (Gudurić I,

2012). Padedant smulkesniems miško savininkams buvo pradėti kurti įvairūs miškų

kooperatyvai, įsteigiamos įvairios organizacijos: regioninės asociacijos, konkrečių miškų

savininkų asociacijos ir kitos (Mizaraitė D., 2001).

Miško savininkų kooperatyvai dažniausiai savo veiklą vysto trimis kryptimis:

konsultavimas, prekyba mediena ir sutarčių sudarymas su miško darbų vykdytojais,

atliekančiais miško ruošos ar kitus su ūkininkavimu miške susijusius darbus. Sutartys būna

dvejopos: konkretiems darbams ir ilgalaikės. Miško savininkui pageidaujant, nustatoma rinkos

vertė, rengiami miškotvarkos projektai, paruošiamos biržės kirtimui, ženklinami kirstini

medžiai, tvarkoma kirtimų dokumentacija (Zaleckienė J., 2005).

Čekijoje vidutinis kiekvieno savininko turimos miško žemės plotas yra apie 3 ha.

Dauguma šių miškų savininkų niekada neturėjo jam priskirto iš valstybės miško ir turi labai

mažai žinių apie miškininkystę ir miškų valdymą. Miškų įstatyme skelbiama, kad ketinama

paremti smulkių miškų savininkų asociacijas, siekiant užtikrinti efektyvesnį tvarkymą. Todėl

iki šiol pagrindinis miškų ūkio subjektas buvo valstybės miškų administracija. Dauguma miškų

šiuo metu priklauso valstybei ir valdomi Čekijos valstybinių įmonių miškų, likusi dalis

priklauso privatiems savininkams, savivaldybėms ir miestams (Wolfslehner B., 2012).

Miškininkystė vaidina svarbų vaidmenį Vengrijos ekonomikoje, tačiau labai svarbūs

aspektai skiriami ir gamtos apsaugai. Vengrija turi privalomą, visos šalies miškų tvarkymo

sistemą, yra paruošti miškų tvarkymo planai, kuriuos teikia Valstybinė miškų tarnyba. Tokiu

būdu, visų miškų administravimas yra labai galingas ir dominuoja miškų politikos formavime.

Pagrindiniai miškų politikos įgyvendinimo subjektai yra vyriausybinės institucijos (Centrinės

žemės ūkio administravimo tarnybos, Miškininkystės departamentas, Aplinkos apsaugos,

vandens apsaugos ir gamtos apsaugos agentūra). Pirmieji privatizavimo ir restitucijos metai

11

buvo chaotiški, nes parlamentas iki 1996 m. nepriėmė miško įstatymo. Pagrindinė

administracijos koncepcija buvo didelių privačių miškų padalinių (miškų valdos) kūrimas

siekiant sumažinti miškų tvarkymo vienetų skaičių. Tačiau tam prieštaravo dauguma naujų

miškų savininkų, kurie norėjo išlaikyti savarankišką nuosavybę (Horváth S., 2011).

Vengrijos Konstitucijoje pripažįstama trijų rūšių nuosavybė: valstybinė, privati ir

savivaldybių. Valstybė yra didžiausia miško savininkė. Privatūs miškai yra nedideli ir

suskaidyti (Horváth S., 2011).

Latvijoje 49 proc. visų miškų yra privatūs, juos valdo daugiau kaip 145 000 privačių

miškų savininkų, vidutinis valdos dydis apie 10 ha (1 pav.)

*Šaltinis: Latvian Forest, 2017

1 pav. Miškų nuosavybės formos Latvijoje

Latvijoje 1999 m. pabaigoje ir 2000 m. pradžioje miškų sektorius buvo iš esmės

pertvarkytas. Įsteigtos trys nepriklausomos valstybės institucijos: miškų skyrius žemės ūkio

ministerijoje, valstybinė miškų tarnyba ir AB „Latvijos miškai“. Žemės ūkio ministerijos miškų

skyrius turi normatyvinę funkciją, koordinuoja tarptautinius ryšius ir informuoja visuomenę

apie miškų sektoriaus tendencijas bei pokyčius. Valstybinė miškų tarnyba prižiūri miškų

valdymą valstybinėse ir privačiose žemėse. Valstybės akcinė bendrovė „Latvijos miškai“ valdo

miškus valstybinėse žemėse. Jis buvo įsteigtas 1999 m. Spalio mėn. Latvijos Respublikos

Vyriausybės nutarimu (Saliņš, 2002; Vilkriste, 2011).

Iki Antrojo pasaulinio karo 85 proc. Lietuvos miškų valdė valstybė, o likę 18,6 proc.

privatūs asmenys. Po karo, kai Lietuva visiškai integravosi į buvusios Sovietų Sąjungos

ekonomiką, Lietuvos miškai apskritai buvo konsoliduoti. 1948 m. buvo įsteigti žemės ūkio

kooperatyvai ir panaikinta privataus miško nuosavybė. Iki 1990 m. Lietuvos miškus beveik

išimtinai valdė valstybė (valstybinių miškų ūkiai) ir kolektyvinio ūkininkavimo sistema. Miško

49%50%

1%

Valstybinės reikšmės miškai Privatūs miškai Kiti miškai

12

žemės nuosavybės kaita Lietuvoje 1938 – 2017 m. pateikiama 2 lentelėje (Lietuvos miškų

statistika, 2017).

2 lentelė. Miško žemės nuosavybės kaita 1938-2017 m.

Nuosavybė

1938

1988

1998 01 01

2001 01 01

2006 01 01

2016 01 01

2017 01 01

Valstybinė 1000 ha 759 1 292 1 007 1 002 1 051 1088 1089Proc. 81,4 66,9 50,9 49,6 49,6 49,8 49,7

Privatūs 1000ha 173 - 219 458 717 873 883Proc. 18,6 - 11,1 22,7 33,8 39,9 40,3

Ž.Ū. įmonių 1000 ha - 564 - - - - - Proc. - 29,2 - - - - -

Kiti 1000 ha - 75,0 752 560 353 225 218Proc. - 3,9 38,0 27,7 16,6 10,3 10,0

Iš viso

932

1 931

1 978

2 020

2 121

2 187

2 190

*Šaltinis: Lietuvos miškų statistika, 2017

Kaip matome, Lietuvoje privati miškų nuosavybė atsirado, po nepriklausomybės

paskelbimo norminiais dokumentais įteisinus teisę į turėtą iki karo privačią nuosavybę. Tuo

tikslu siekiant atstovauti miškų savininkų interesams ir plėtoti miškininkystės institucinę

sistemą 1993 m. buvo įkurta Lietuvos miškų savininkų asociacija (LMSA). Lietuvos miškų

savininkų asociacija atlieka labai svarbų vaidmenį atstovaujant privačių miškų savininkų

interesams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu (Mizaraitė D., 2001).

1994 m. Lietuvoje buvo priimtas Miškų įstatymas. Jame įteisinti pagrindiniai tvaraus

miškų valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Nuo Lietuvos įstojimo į ES jos

miškininkystės politika turėjo įtakos ES direktyvoms, ypač saugomoms teritorijoms. 2002 m.

Buvo patvirtinta nauja miškų politikos ir įgyvendinimo strategija. Vienas iš strateginių šios

politikos tikslų yra sukurti teisines ir ekonomines sąlygas, skatinančias mažų miškų valdų

įsijungimą į miškų savininkų asociaciją (Mizaraitė D., 2000).

2017 01 01 Lietuvos miškingumas sudarė 33,5 proc., miško žemės plotas siekia 2 190

tūkst. ha, medynai užima 2 058 tūkst. ha plotą. Dominuojanti miškų nuosavybės forma yra

valstybinė (49,7 proc. bendro miškų ploto), 40,3 proc. miškų yra privatūs, o 10 proc. miškų yra

rezervuoti nuosavybės teisės atkūrimui (2 pav.), (Lietuvos miškų statistika, 2017).

13

*Šaltinis: Lietuvos miškų statistika, 2017 2 pav. Miško žemės pasiskirstymas pagal nuosavybę Lietuvoje

Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų. Vidutiniškai vienam savininkui

priklauso 3,4 ha miško. Privačių miško valdų kaita nuo 2006 iki 2017 m pateikiama 3 paveiksle

(Lietuvos miškų statistika, 2017).


3 pav. Privačių miško valdų skaičiaus ir ploto kaita

Kaip matome, mažų valdų (iki 1 ha) Lietuvoje 2006 – 2017 m. savininkų skaičius didėja

(nuo 36 iki 42 proc.), o tuo pačiu išaugo stambesnių valdų (20 ha ir >) dydis (Lietuvos miškų

statistika, 2017).

Medynų plotų pagal vyraujančią medžių rūšį ir nuosavybės teisę pasiskirstymas

pateikiamas 4 paveiksle.

14


4 pav. Medynų plotai pagal vyraujančią medžių rūšį ir nuosavybę

Kaip matome, valstybiniuose miškuose didžiausią dalį sudaro pušynai ir eglynai, o

privačiuose beržynai, kurių 40 proc. daugiau nei valstybiniuose miškuose, ir pušynai. Be to,

privačiose valdose nemažą dalį užima baltalksnynai (Lietuvos miškų statistika, 2017).

Rumunija 1990 m. tapo demokratiška ir perėjo prie rinkos ekonomikos, kai buvo

surengti laisvi rinkimai. 1996 m. baigus pirmąjį demokratinį rinkimų ciklą, buvo priimtas

naujas Miškų įstatymas, siekiant sustiprinti 1990 m. įsteigtos Nacionalinės miškų

administracijos atsakomybę. Šiame įstatyme yra atskiras skyrius, skirtas privačių miškų

tvarkymo reguliavimui. 1991 – 96 m. nebuvo teisinių nuostatų dėl privačių miškų tvarkymo ir

problemų sprendimo. Naujasis aktas buvo priimtas 2000 m. ir suderintas su Europos sąjungos

teisine sistema (Irimie, D.L., 2009).

Dėl blogos patirties per komunistinį laikotarpį Rumunijoje privačių miškų savininkai

nenori jungtis į kooperatyvus. Privačių miškų ar žemės ūkio paskirties valdytojams terminai

„asociacija“ ar - „bendradarbiavimas“ suprantami kaip „nacionalizavimas“ (Essmann, H.F.,

2009).

Šiuo metu 53 proc. Rumunijos miškų priklauso valstybei, 15 proc. - savivaldybėms, 32

proc. - privatiems savininkams, įskaitant bažnyčią (2 proc.). Likęs miško turto grąžinimas

tęsiasi (Nichiforel, L. ir Schanz, H. 2009).

Per pastaruosius 15 metų Slovakijoje įvyko tris pokyčiai - politinė transformacija į

demokratiją, konstitucinis pertvarkymas į nepriklausomą valstybę ir ekonominė bei socialinė

transformacija nuo centrinės iki rinkos ekonomikos (Cervenakova ir kt., 1999). Komunistinio

laikotarpio metu Slovakijos miškai nebuvo privatūs. Privatizavimo procesas prasidėjo 1991 m.

15

ir buvo tikimąsi, kad jis bus baigtas iki 1998 m., tačiau tęsėsi iki 2006 m. Restitucija prasidėjo

1991 m., pagal restitucijos procesą buvę savininkai atgavo savo nuosavybės teises.

Kartu su miško turto atkūrimu buvusiems savininkams buvo suteiktas įvairus miškų

valdymas. Nuosavybės ir naudotojo teisės buvo atkurtos maždaug 96 000 savininkų, turinčių

apie 994 000 ha miško. Dabar nevalstybinis sektorius valdo 49,9 proc. visų miškų ploto. O dar

9,2 proc. miško plotų, kurių savininkai nežinomi, šiuo metu valdo valstybinės miškininkystės

organizacijos. Vidutinė privati valda 8,93 ha., tačiau tikslūs privačių savininkų skaičiai nėra

žinomi (Slovak-National forest centre, Zvolen, 2010).

1.3 Privačių miškų tvarkymo ir kontrolės ypatumai Lietuvoje

Vadovaujantis Miškų įstatymu (LR Miškų įstatymas, 2018) Valstybinė miškų tarnyba

atlieka visų šalies nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės

funkcijas:

kontroliuoja, kaip laikomasi Miškų įstatymo ir atlieka valstybinę visų nuosavybės formų

šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;

aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus miškui kirsti valstybinių

miškų valdytojams ir privačių miškų savininkams;

kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę;

konsultuoja privačių miškų savininkus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir

apsaugos klausimais.

Miškų įstatymo 6 straipsnis teigia: „valstybiniai miškų pareigūnai atlieka šias pareigas:

vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, ir apsaugos kontrolę;

konsultuoja privačių miškų savininkus miškininkavimo klausimais.

Miškų kontrolė, detaliau nei Miškų įstatyme, apibrėžiama, Privačių miškų tvarkymo ir

naudojimo nuostatuose (2017 m.).

Juose teigiama, jog atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę

kontrolę, tikrinama:

nustatytosios pagrindinių kirtimų normos laikymasis, kirtimo būdų ir biržių

išdėstymo atitiktis miškotvarkos projektui;

kirstinų medžių atrinkimo ir iškirtimo teisingumas;

leidime kirsti mišką nurodytų sąlygų laikymasis, kirtaviečių išvalymas;

sanitarinė miškų būklė;

želdintinų kirtaviečių ir degaviečių atkūrimas augavietę atitinkančiomis

medžių rūšimis, atkūrimo termino laikymasis, šių darbų kokybė;

16

priešgaisrinė miškų apsauga;

nurodytų žemės nuosavybės dokumente ir miškotvarkos projekte specialiųjų

žemės ir miško naudojimo sąlygų, taip pat kitų aplinkosaugos reikalavimų laikymasis;

privačių miškų savininkų laikymasis įstatymuose ir kituose teisės aktuose,

reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, nustatytų

reikalavimų (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, 2017).

Apie miško savininkų konsultavimą privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose

teigiama: „Privačių miškų savininkus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šių nuostatų

reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos

darbuotojai“. „Privataus miško savininkas turi teisę nemokamai gauti iš Valstybinės miškų

tarnybos pareigūnų konsultaciją miškų ūkio tvarkymo klausimais“.

Vadovaujantis, normatyviniais dokumentais (Lietuvos miškų įstatymas, Privačių miškų

tvarkymo ir naudojimo nuostatai, Atkūrimo ir įveisimo nuostatai ir kt.) Lietuvos privatūs miškai

tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai

sudaromi visoms privačioms miško valdoms. Privalomos vykdyti miškotvarkos projekto dalys

yra šios: pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma (ją viršyti draudžiama), miško atkūrimas ir

aplinkosaugos reikalavimai. Neplyni pagrindiniai kirtimai vietoj miškotvarkos projekte

suprojektuotų plynų pagrindinių kirtimų gali būti vykdomi nepatikslinus miškotvarkos projekto

(Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, 2017).

Vykdant valstybinę miškų inventorizaciją, inventorizuojami ir apskaitomi privatūs

miškai. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama, taip pat inventorizacijos ir apskaitos

duomenys privačių miškų savininkams teikiami nemokamai laikantis Valstybinės miškų

inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir

tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų

savininkams bei valdytojams tvarkos (Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, 2010).

Pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma nustatoma atsižvelgiant į medynų kirtimų

amžių, kirtimo būdą, leistiną biržių plotą, šliejimo laiką, medynų būklę, gretimas miško valdas

ir vadovaujantis „Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika“. Privačių miškų

savininkai, turintys daugiau kaip 500 hektarų miško, privalo neviršyti metinės pagrindinių

miško kirtimų normos. Kiti privačių miškų savininkai, nepažeisdami miško kirtimo taisyklių,

gali nukrypti nuo metinės miško kirtimų normos, bet privalo laikytis dešimtmečio miško

kirtimų normos (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, 2017).

17

1.4 Privatūs miškai Raseinių rajone

Raseinių rajone yra 42372 ha miško žemės. Valstybiniai miškai užima 19224 ha (45,4

proc.), o privatūs ir rezervuoti nuosavybės teisei atkurti užima - 23147 ha. Privačių miškų plotas

sudaro 18670 ha (44,1 proc.). Privačią miško žemę pasidalija virš 5 tūkst. savininkų. Vidutinis

privačios miško valdos dydis siekia 3,23 ha (Lietuvos miškų statistika, 2017). Miškų

pasiskirstymas pagal nuosavybės formas rajone pateikiamas 5 paveiksle.


5 pav. Miškų išsidėstymas pagal nuosavybės formas Raseinių rajone

Raseinių rajone vyraujantys medynai yra eglynai, beržynai ir baltalksnynai. Medynų

pasiskirstymas vyraujančiomis rūšimis pateikiamas 6 paveiksle.


6 pav. Medynų pasiskirstymas Raseinių rajono privačiuose miškuose

5,9

21,9 23,3

94,7

11,7

18,7

2,4 2,4

05

10152025

Plo

tas

ha,

pro

c.

Medynai

18

Raseinių rajono privačiuose miškuose vyrauja beržynai sudarantys 23,3 proc., po jų -

eglynai – 21,9 proc. Nemažą dalį medynų sudaro baltalksnynai - 18,7 proc. Drebulynai užima

11,7 proc., juodalksnynai – 9 proc., pušynai tik 5,9 proc., o kiti minkštieji, kietieji lapuočiai

apie 4,8 proc. miškų ploto. Buvusios Raseinių urėdijos, esančioje tame pačiame regione, kaip

ir privatūs, miškuose tai pat vyrauja eglynai ir beržynai.

Augaviečių pasiskirstymas Raseinių rajono privačiuose miškuose labai panašus kaip ir

valstybinių miškų esančių tame pačiame rajone. Vyrauja laikinai perteklinio drėgnumo (L)

augavietės. Jų pasiskirstymas privačiuose miškuose pateikiamas 7 paveiksle.


7 pav. Augaviečių pasiskirstymas Raseinių rajone

Normalaus drėgnumo (N) augavietės užima 18,9 proc. Raseinių rajono privačių miškų.

Daugiausiai medynų auga (57,8 proc.) laikinai perteklinio drėgnumo (L) augavietėje. Tačiau,

dalis privačių miškų auga šlaitų (12,4 proc.), užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse (10,9 proc.)

Brandūs medynai Raseinių rajono privačiuose miškuose užima 2043 ha ir sudaro apie

11 proc. šių miškų. Jie kertami plynaisiais, atvejiniais ir atrankiniais kirtimais. Duomenys apie

pagrindinių kirtimų apimtis pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Pagrindinių kirtimų apimtys Raseinių rajono privačiuose miškuose

Metai 2010 2011 2012

Kirtimų būdas ha proc. ha proc. ha proc.

Plynieji kirtimai 317 81,3 358,7 79,0 286,5 72,8

Atvejiniai kirtimai 43,1 11,0 70,8 15,6 51,5 13,1

Atrankiniai kirtimai 30 7,7 24,3 5,4 55,5 14,1

Viso 390,1 100 453,8 100 393,5 100

12,418,9

57,8

5 5,91,910,3

73,1

10,14,6

01020304050607080

Š N L U P

Plo

tas

ha,

pro

c.

Augavietės

Privatūs miškai Valstybiniai miškai

19

3 lentelė. Pagrindinių kirtimų apimtys Raseinių rajono privačiuose miškuose

Metai 2013 2014 2015

Kirtimų būdas ha proc. ha proc. ha proc.

Plynieji kirtimai 332,4 71,9 388,4 81,4 246,5 81,9

Atvejiniai kirtimai 77,8 16,8 41 8,6 31,3 10,4

Atrankiniai kirtimai 52,2 11,3 48 10,0 23,3 7,7

Viso 462,4 100 477,4 100 301,1 100 *Šaltinis: Valstybinės miškų tarnybos, Raseinių miškų ūkio priežiūros skyrius, 2017

Kaip matome, privačiuose miškuose kasmet (2010-2015 m.) pagrindiniais kirtimais

vidutiniškai iškertama 413,1 ha. Didžiąją (77,9 proc.) sudaro plynieji kirtimai. Atvejiniais

kirtimais kasmet vidutiniškai kertama 52,6 proc. Kadangi Raseinių raj. privačiuose miškuose

daugumą (45,2 proc.) medynų sudaro beržynai ir eglynai, tad jie pagrinde ir kertami plynaisiais

kirtimais.

Aptariant privačius miškus ir jų tvarkymą, galima pastebėti, jog Lietuvoje tyrimai apie

neplynųjų kirtimų tikslingumą bei kokybę yra kuklūs. Tokiu būdu, darbe atliekami tyrimai yra

nauji ir aktualūs tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriais.

20

2. DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS IR METODIKA

2.1 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - įvertinti neplynųjų atvejinių miško kirtimų kokybę ir atsikūrimą

Raseinių rajono privačiuose miškuose.

Hipotezė – pasiteisino ar nepasiteisino suprojektuoti neplynieji kirtimai privačiuose

miškuose.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kirtimo būdo parinkimo tikslingumą.

2. Įvertinti atliktų atvejinių kirtimų kokybę.

3. Nustatyti atsikūrimo kokybę po neplynųjų atvejinių kirtimų.

4. Apibūdinti nesėkmingų kirtimų priežastis.

2.2 Trumpa tyrimo objekto charakteristika

Magistro darbe tyrimams naudoti Raseinių rajone privačiuose miškuose pagrindiniais

neplynaisiais kirtimais iškirstų 43 medynų duomenys (49,5 ha). Pradinė (prieš kirtimus)

medynų charakteristika pateikiama 4 lentelėje.

4 lentelė. Pradinė tirtų medynų charakteristika (2005 m. miškotvarkos duomenys)

Eil. Nr.

Plotas ha

Medyno rodikliai

Rūšinė sudėtis Auga- vietė

Amž-ius

Skalsumas II ardo rūšinė sudėtis

II ardo amžius

II ardo skal-

sumas

Pomiš-kio

sudėtis

Pomiškio kiekis vnt./ha

1 1,2 8B2EAJ Ld 70 0.8 10E 50 0.3 10E 500

2 1,2 8B2JE Pc 65 0.7 10E 40 0.4

3 1,6 6B3E1J Pd 80 0.8 10E 40 0.3

4 0,8 6B2E2JP Pc 65 0.6 10E 45 0.2

5 0,5 7B2J1DE Lc 70 0.8 10E 45 0.3 10E 500

6 3,1 8B2DBtE Lc 60 0.8 10E 45 0.3

7 0,6 10B Nc 60 0.6 10E 35 0.4

8 0,6 9B1Bt Lc 65 0.5 10E 45 0.4

9 1,3 9B1EJDA Lc 60 0.6 10E 45 0.5

10 0,6 6B3E1P Lc 60 0.7 10E 30 0.2 10E 500

11 0,9 9B1BtJ Lc 60 0.7 10E 40 0.4

12 0,4 6B3E1E Lc 75 0.6

13 1,9 8B2E Lc 60 0.4 10E 40 0.4

14 1,1 5B2D2E1A Ld 65 0.4 6Bt2B2D 20 0.3

15 0,7 9B1D Nc 60 0.7 10E 50 0,3

16 0,9 6B3E1P Lb 75 0.8 10E 50 0.2 10E 3500

17 0,5 6B3P1E Nc 60 0.8 10E 40 0.4

18 2,8 8B2EP Nc 60 0.7 10E 40 0.2 10E 500

19 0,9 9B1BtE Lc 65 0.7

20 1,1 9B1E Lc 65 0.7

21 0,6 8B2JD Uc 60 0.8

21

4 lentelė. Pradinė tirtų medynų charakteristika (2005 m. miškotvarkos duomenys)

Eil. Nr.

Plotas ha

Medyno rodikliai

Rūšinė sudėtis Auga-

vietė Amž-ius

Skalsumas II ardo rūšinė sudėtis

II ardo amžius

II ardo skal-

sumas

Pomiš-kio

sudėtis

Pomiškio kiekis vnt./ha

22 0,1 7B2E1BtAD Lc 65 0.6 5B5Bt 20 0.3 10E 1000

23 1,6 9B1DE Lc 60 0.8 5B5E 2500

25 0,3 6B2E1A1D Ld 65 0.7

26 2,1 6B2Bt2D Ld 60 0.7 10E 40 0.4

27 3,8 10BD Nc 60 0.8 10E 40 0,2

28 0,9 9B1E Lc 65 0.6 10E 45 0.2

29 1,3 5B2D2J1E Ld 65 0.7 10U 4000

30 0,8 7E2B1PJE Lc 75 0.8 10E 35 0.1 10E 500

31 0,4 8E2Bt Ld 65 0.7

32 0,3 5E3E1Bt1D Lc 70 0.7

33 2,5 4E3B2E1J Ld 85 0.6 5D3B2E

2000

34 0,8 5E3B2Bt Lc 70 0.7

35 0,1 7E2B1P Lc 70 0,6 10D 5000

36 1,2 8E2D Lc 70 0.8 10E 2000

37 0,3 4E1E2P2B1D Ud 75 0.8 10E 500

38 0,3 4E4B1J1Bt Lc 75 0.7

39 0,4 6E4B Lc 70 0.6

40 1,8 7E3P Pb 75 0.8

41 1,0 4E1E2Ą2D1BĄ Ld 75 0.8 10E 500

42 1,7 4E3D1J1BtBA Ld 70 0.7

43 0,8 7E1E2BAB Ld 70 0.6

Viso 49,5

Tirti sklypai išsidėstę Raseinių rajono Paliepių, Pikčiūnų, Šimkaičių, Viduklės,

Vadžgirio ir Birbiliškės girininkijose. Tyrimai vykdyti grynuose bei mišriuose eglynuose ir

beržynuose, kuriuose 2011- 2016 m. atliktas pirmasis ir antrasis kirtimų atvejai. Atkreiptinas

dėmesys į itin mažą biržių plotą, svyruojantį nuo 0,1 iki 3,8 ha (8 paveikslas).

26%

33%

16%

12%

5%

2% 2%

5%

0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 4.5

Biržių plotai ha

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Skly

pų

ska

ičiu

s v

nt.

0%

5%

9%

14%

19%

23%

28%

33%

37%S

kly

pų

ska

ičiu

s p

roc.26%

33%

16%

12%

5%

2% 2%

5%

8 pav. Tiriamų sklypų ploto pasiskirstymas

22

Vidutinis biržės plotas 1,2 ha. Vidutinis tiriamų medynų skalsumas 0,7.Neplynų kirtimų

biržių daugumą sudaro beržynai – 67 proc., eglynai – 33 proc. Tarp tirtų medynų vyrauja mišrūs

(77 proc.) medynai augantys L hidrotopo (72 proc.) augavietėje. Tirtų medynų pasiskirstymas

augavietėmis pateikiamas 9 paveiksle.

72%

9%

14%

5%

L P N U

Augavietės

0

5

10

15

20

25

30

35

Skly

pų s

kaič

ius v

nt.

0%

12%

23%

35%

47%

58%

70%

81%

Skly

pų s

kaič

ius p

roc.

72%

9%

14%

5%

9 pav. Augaviečių pasiskirstymas tiriamuose medynuose

Kaip matome, atvejiniai kirtimai buvo suprojektuoti medynuose, augančiuose ne tik

normalaus bei laikino perteklinio drėgnumo, bet ir užmirkusiose bei pelkinėse augavietėse (14

proc. sklypų).

2.3 Darbo metodika

Mūsų darbe neplynųjų kirtimų kokybės nustatymui buvo naudojama Lietuvos

miškininkų sąjungos organizuoto konkurso ,,Geriausiai neplynus pagrindinius kirtimus

atliekančiai girininkijai išaiškinti“ parengta neplynųjų kirtimų kokybės vertinimo metodika

(Juodvalkis, 2011). Be to ši metodika buvo papildyta kriterijais iš pasikeitusių teisinių

dokumentų ir norminių aktų.

Vertinant medynų parinkimo neplyniesiems supaprastintiems atvejiniams kirtimams

tikslingumą, buvo atsižvelgiama į medyno taksacinius duomenis ir nustatoma ar jie atitinka

šiuos reikalavimus:

23

Ld, Lc ir Nc, Nd augavietėse yra pakankamas tolygiai išsidėsčiusio,

gyvybingo, tikslinių medžių rūšių (eglės) pomiškio tankumas;

Yra tikslinių medžių rūšių perspektyvus, ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo

antrasis ardas;

Nėra antrojo ardo ar pomiškio, bet atvejiniais kirtimais norima sumažinti

nepageidautinų medžių rūšių - drebulės, baltalksnio – atžalinę galią. Medynų

sudėtyje šių medžių rūšių yra 2-5 dalys.

Vertinant bendrą atliktų kirtimų kokybę, nustatoma ar kirtimai atlikti prisilaikant

nustatytos kirtimų technologijos, natūroje mes įvertinome koks yra paliktų medžių ar pomiškio

pažeidimo laipsnis, ar po kirtimo susiformavo vėjavartos, užmirko dirva ir suvešėjo žolinė

augmenija bei kt. rodikliai.

Pagal iškirstų neplynaisiais kirtimais medynų taksacinius duomenis, nustatoma jo

kirtimo kokybė: ,,gera”, ,,patenkinama” ir ,,bloga”.

Gerai kokybės klasei priskirti kirtimai, kai po jų susidaro šios sąlygos:

Medynuose yra reikiamas tikslinių medžių rūšių pomiškio kiekis (1600

vnt./ha ir daugiau) arba yra 0,4 ir didesnis antro ardo skalsumas;

Nėra aiškiai išreikšto pomiškio grupėmis išdėstymo.

Po kirtimų paliktas I-ojo ardo skalsumas nežymiai skiriasi (0,1 nuo nurodyto

kirtimų taisyklėse, dviejų atvejų kirtimuose);

Nėra vėjavartų ar vėjalaužų arba jos pavienės;

Likę medyne medžiai nėra pažeisti mechaniškai kertant, žvėrių ar ligų;

Dirvos užmirkimas minimalus ir negausi žolinė augmenija.

Patenkinamai vertinami tokie kirtimai po kurių susiformuoja šios sąlygos:

Medynuose yra reikiamas tikslinių medžių rūšių pomiškio tankis (1 – 1,5

tūkst. vnt./ha), arba 0,2 - 0,3 antro ardo skalsumas;

Mažiau kaip pusė ploto užima netolygus pomiškis;

Pirmojo ardo skalsumas po kirtimo liko ne mažesnis kaip 0,3, yra nedidelės

pavienės aikštės;

Vėjavartos ar vėjalaužos susiformavo 10 proc. plote;

Likę medyne medžiai nežymiai (iki 5 proc.) kertant pažeisti mechaniškai,

žvėrių ar ligų;

Dirvos užmirkimas ir žolinė augmenija (ypač lendrūnas) yra nustatoma

viename trečdalyje ploto.

24

Blogai vertinami tokie kirtimai, po kurių susiformuoja šios sąlygos:

Medynuose nėra tikslinių medžių rūšių pomiškio arba jo tankis iki 500

vnt./ha, o antrojo ardo skalsumas mažesnis nei 0,2;

Aiškiai išreikštas pomiškio grupinis išsidėstymas;

Pirmojo ardo skalsumas po kirtimo liko mažesnis kaip 0,3, yra aikščių;

Vėjavartos ar vėjalaužos sudaro daugiau kaip 10 proc. kirtavietės;

Likę medyne medžiai aiškiai pažeisti (daugiau kaip 5 proc.) mechaniškai po

kirtimo, žvėrių ar ligų;

Dirvos užmirkimas ir žolinė augmenija (ypač lendrūnas) yra nustatoma

pusėje kirtavietės.

Visuose tirtuose medynuose natūroje mes įvertinome miško atsikūrimo kokybę. Tuo

tikslu buvo tolygiai išdėstomi bareliai, vienodais atstumais biržės įstrižainės kryptimi. Barelių

kiekis priklausė nuo biržių ploto t.y. iki 1 ha parenkamos penkios aikštelės, 1-3 ha – aštuonios

ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip dešimt apskaitos aikštelių. Stačiakampių barelių dydis

priklausė nuo žėlinių tankio, kai vertinami žėliniai ar pomiškis retas (iki 2 tūkst. vnt./ha)

imamos 20 m2, kai vidutinio tankumo (2 – 6 tūkst. vnt./ha) – 10 m2. Žėlimo intensyvumas

kirtavietėse įvertintas vadovaujantis ,,Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika”

(Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, 2017).

Nustatant neplynųjų kirtimų kokybę, medynuose po kirtimo reikiamas žėlinių

(pomiškio) tankumas, atsižvelgiant į gyvybingų tikslinių medžių rūšių išsidėstymą bei žėlinių

rūšinę sudėtį turi būtų toks (Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, 2017, 38 punkt.):

pušies augavietėse (išskyrus Pa, Pb) – 2,5 tūkst. vnt./ha;

eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo – 1,8 tūkst. vnt./ha;

uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha;

liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha;

drebulės – 0,9 tūkst. vnt./ha.

Žėlinių (pomiškio) išsidėstymas - tolygus, kai tikslinių medžių rūšių pakankamas

tankis yra ne mažiau kaip 66 proc., netolygus – kai jų yra mažiau kaip 66 proc. visų apskaitos

aikštelių.

Tyrimo duomenų apdorojimui ir analizei atlikti naudotas „Microsoft Office Excel“ ir

„Statistica“ programos paketas. Sklypų vietos nustatymui naudota „GIS Arc Map“ programa.

25

3. ATVEJINIŲ KIRTIMŲ KOKYBĖS ANALIZĖ RASEINIŲ

RAJONO PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE

Siekiant įvertinti atvejinių kirtimų kokybę ir su tuo susijusį miško atkūrimą privačiuose

miškuose, analizavome ar tikslingai buvo nustatytas kirtimo būdas, natūroje įvertinome kaip

buvo atlikti kirtimai bei naujo miško susiformavimo galimybės ir nesėkmių priežastys. Darbe

panaudoti 43 brandžių beržynų ir eglynų, vyraujančių Raseinių rajone, pradiniai bei 2018 m.

natūroje surinkti duomenys.

3.1 Atvejinių kirtimų būdo parinkimo tikslingumas

Brandžių medynų kirtimo būdo parinkimas itin svarbus etapas siekiant įgyvendinti

sekmingą naujo miško susiformavimą. Kaip buvo minėta, visiems tiriamiems medynams

projektuose buvo numatyti neplynieji atvejiniai miško kirtimai. Siekiant įvertinti parinkto

kirtimo būdo tikslingumą, darbe, vadovaujantis pradine medynų charakteristika bei Miško

kirtimo taisyklėmis ir aptarta metodika, mes nustatėme optimalius brandžių medynų kirtimo

būdus. Gauti rezultatai pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Kirtimo būdo parinkimo tikslingumas

Mato vnt.

Darbe nustatytas pagrindinių kirtimų būdas medynuose

Atvejiniai kirtimai Plynieji kirtimai

Iš viso Tipiniai Supaprastinti Dviejų ciklų Viso

Beržynai

vnt. 4 4 7 15 14 29

proc. 13,8 13,8 24,1 51,7 48,3 100

Eglynai

vnt. 1 6 - 7 7 14

proc. 7,1 42,9 - 50 50 100

Visi medynai

vnt. 5 10 7 22 21 43

proc. 11,6 23,3 16,3 51,2 48,8 100

Kaip buvo minėta, projektuose visiems tirtiems brandiems medynams buvo numatytas

atvejinių kirtimų būdas. Papildomai įvertinus kirtimų būdo parinkimo tikslingumą (1 lentelė),

nustatėme, kad tik 50-52 proc. medynų galėjo būti parinktas šis kirtimų būdas. Likusiems

medynams, vadovaujantis normatyvais, turėjo būti numatytas plynasis kirtimų būdas.

26

Daugumoje tirtų medynų tikslingiausi supaprastinti (23,3 proc.) bei dviejų ciklų (16,3

proc.) atvejiniai kirtimai. Tipinius atvejinius kirtimus tikslinga būtų vykdyti 11,6 proc. brandžių

medynų.

Kirtimo būdo parinkimo tikslingumas atskirų rūšių medynuose pateikiamas 10

paveiksle.

10 pav. Kirtimo būdo tikslingumas atskirų rūšių medynuose

Kaip matome iš 1 pav., eglynams tikslingas kirtimo būdas nustatytas 50 proc. atvejų, o

beržynams – 52 proc. Likusiems medynams tikslingesnis būtų plynasis kirtimų būdas.

Aptariant brandžių medynų kirtimų būdo parinkimą, svarbus rodiklis yra miško

augavietė. Šiuo tikslu mes apibūdinome kirtimo būdo parinkimo tikslingumo ryšį su

augavietėmis. Gauti rezultatai apie projektinį kirtimo būdą atskirų augaviečių beržynuose

pateikiami 11 paveiksle.

11 pav. Kirtimo būdo parinkimo tikslingumas atskirų augaviečių beržynuose

Beržynai EglynaiAtitinka (%) 52 50Neatitinka (%) 48 50

0

10

20

30

40

50

60

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

N L U P

Atitinka (%) 67 58 0 0Neatitinka (%) 33 42 100 100

020406080

100

Skl

ypų

skai

čius

proc

.

Augavietės

27

Kaip matome iš 11 pav., geriausiai kirtimo būdas buvo parinktas beržynuose

augančiuose normalaus drėgnumo augavietėje (67 proc.). Kiek blogiau, atvejiniai kirtimai

parinkti beržynuose, augančiuose laikino perteklinio drėgnumo augavietėje (58 proc.). Tačiau,

neaišku kodėl neplynųjų kirtimų būdas buvo numatytas medynuose augančiuose užmirkusiose

ir pelkinėse augavietėse.

Normalaus drėgnumo augavietėse auga 21 proc. tiriamų beržynų. Juose blogai parinktas

kirtimo būdas sudaro 33 proc. tirtų sklypų. Pagrindinės priežastys dėl blogai parinkto kirtimų

būdo siejasi su per mažu pomiškio kiekiu ar neatitinkančiu normatyvų antrojo ardo skalsumu.

Rezultatai apie kirtimo būdo parinkimo tikslingumą atskirų augaviečių eglynuose


12 pav. Kirtimo būdo parinkimo tikslingumas atskirų augaviečių eglynuose

Tiriami brandūs eglynai augo trijose augavietėse. Absoliuti dauguma – 86 proc. augo

laikino perteklinio drėgnumo (L) augavietėje. Tačiau, joje 42 proc. medynų blogai parinktas

kirtimų būdas. Pagrindinės netikslingų kirtimų priežastys buvo šios: per mažas pradinis medyno

skalsumas (0,6), nėra antrojo ardo ar per mažas pomiškio tankis. Pelkinėje ir užmirkusioje

augavietėje augo 14 proc. tirtų brandžių eglynų. Juose suprojektuoti atvejiniai miško kirtimai

nėra tikslingi.

Kirtimo būdo parinkimo tikslingumui svarbią reikšmę turi pradinis medyno skalsumas.

Toliau analizuojama pirmojo medynų ardo beržynuose ir eglynuose įtaka kirtimo būdo

parinkimo tikslingumui nustatyti. Gauti rezultatai apie skalsumo įtaka kirtimo būdo parinkimo

tikslingumui beržynuose pateikiami 13 paveiksle.

L U P

Atitinka (%) 58 0 0Neatitinka (%) 42 100 100

0

20

40

60

80

100

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Augavietės

28

13 pav. Pirmojo ardo skalsumo įtaka kirtimo būdo parinkimo tikslingumui beržynuose

Tirtuose beržynuose tuo atveju, kai pirmojo ardo skalsumas siekė 0,4, atvejiniai kirtimai

tikslingai parinkti 50 proc. sklypų. Teigiamai vertinome todėl, kad šiuose medynuose buvo

perspektyvus antrasis medyno ardas (skalsumas 0,4 ). Neigiamai buvo vertinama tuo atveju, kai

yra antrasis ardas, tačiau jis netikslinių rūšių ir mažo 0,2-0,3 skalsumo. Tais atvejais, kai

medynų skalsumas siekė 0,5 - 0,6 kirtimų būdas tikslingai parinktas 57 proc., neigimai 43 proc.

sklypų. Reikia pabrėžti, kad kirtimų būdo parinkimo tikslingumą be medynų pradinio skalsumo

nulėmė augavietės, antrojo ardo skalsumas bei pomiškio kiekis.

Pagrindinių kirtimų būdo parinkimo tikslingumui itin svarbus rodiklis antrasis medyno

ardas. Vadovaujantis tyrimų metodika, sėkmingiems atvejiniams kirtimams atrojo ardo

skalsumas turi būti 0,4 ir didesnis. Gauti rezultatai apie kirtimo būdo parinkimo tikslingumą jį

siejant su antruoju ardu medynuose pateikiami 14 paveiksle.

14 pav. Antrojo ardo skalsumo įtaka kirtimo būdo tikslingumui beržynuose

0,4 0,5-0,6 0,7 ir >

Teisingai (%) 50 43 55Neteisingai (%) 50 57 45

0

10

20

30

40

50

60

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Skalsumas

0,2-0,3 0,4 ir >

Teisingai (%) 50 88Neteisingai (%) 50 12

0

20

40

60

80

100

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Skalsumas

29

Tiriamuose beržynuose 76 proc. atvejų buvo antrasis ardas. Juose kirtimai parinkti

tikslingai 64 proc. atvejų, 36 proc. – netikslingai. Antrojo ardo skalsumas svyruoja nuo 0,2 iki

0,4. Tuo atveju, kai antrojo ardo skalsumas buvo mažas (0,2-0,3), atsižvelgta į tai ar yra

medynuose pomiškis ir koks jo tankis. Tuo atveju, kai buvo mažo skalsumo antrasis ardas, bet

medynas su perspektyviu pomiškiu, atvejinių kirtimų būdas vertintas kaip tikslingas. Kitais

atvejais, kai antrojo ardo skalsumas buvo reikiamas 0,4 ir >, nustatėme, jog 88 proc. beržynų

tikslingai parinkti atvejiniams kirtimams.

Tiriamuose eglynuose tik viename medyne buvo antrasis ardas, kurio skalsumas 0,1,

eglės pomiškio tankis siekė 1000 vnt./ha, medyno skalsumas optimalus (0,8). Šiuo atveju,

atvejinis kirtimo būdas suprojektuotas teisingai.

Ne mažiau svarbus rodiklis nusakantis brandžių medynų kirtimo tikslingumą atvejiniais

kirtimais yra pomiškio tankis. Iš 43 medynų 35 proc. atvejų pradiniame etape buvo tam tikras

pomiškio kiekis. Rezultatai apie pradinio pomiškio tankio ryšį su atvejinių kirtimų būdo

parinkimo tikslingumu beržynuose pateikiami 15 paveiksle.

15 pav. Pomiškio tankio įtaka kirtimo būdo parinkimo tikslingumui beržynuose

Aptariant pomiškio tankio įtaką kirtimo būdo parinkimui beržynuose, atžymėtina, jog

vidutiniškai jo kiekis yra per mažas. Tačiau, be pomiškio daugumoje medynų yra 0,2 – 0,3

skalsumo antrasis ardas. Beržynuose, kuriuose pomiškis siekė 1000-3000 vnt./ha kirtimų

parinkimo tikslingumas nustatytas 50 proc. sklypų. Medynuose, kuriuose pomiškio tankis 3000

vnt./ha ir daugiau kirtimo būdo parinkimo tikslingumas visais atvejais yra teisingas, nes atitinka

atvejinių kirtimų normatyvų reikalavimus.

iki 1000 vnt./ha 1000-3000 vnt./ha 3000 ir > vnt./haTeisingai (%) 80 50 100Neteisingai (%) 20 50 0

0

20

40

60

80

100

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Pomiškio tankis

30

Rezultatai apie pradinio pomiškio tankio ryšį su atvejinių kirtimų būdo parinkimu

eglynuose pateikiami 16 paveiksle.

16 pav. Pomiškio tankio įtaka kirtimo būdo parinkimo tikslingumui eglynuose

Iš 14 tiriamų eglynų šešiuose buvo nepakankamas pomiškio kiekis (iki 1000 vnt./ha).

Tais atvejais, kai pomiškio tankis buvo per mažas ir medynuose nebuvo antrojo ardo, atvejinio

kirtimo būdo parinkimas vertintas kaip netikslingas. Tuose eglynuose, kur pradinis pomiškio

tankis siekė 3 tūkst. ir daugiau vnt./ha atvejinių kirtimų būdas pripažintas teisingai parinktu.

Apibendrinant projektinių pagrindinių atvejinių kirtimo būdo parinkimo tikslingumą

privačių miškų brandžiuose beržynuose ir eglynuose gavome, jog tik 50-52 proc. atvejų kirtimo

būdas parinktas tikslingai. Raseinių rajono privačiuose miškuose 87 proc. brandžių beržynų

auga N ir L augavietėse. Jose augančiuose medynuose pagrindinių kirtimų būdas tikslingai

nustatytas atitinkamai 67 ir 58 proc. atvejų. Brandūs eglynai 80 proc. atvejų auga L augavietėje.

Joje atvejinių kirtimų būdas tikslingai parinktas 58 proc. medynų. Pelkinėse ir užmirkusiose

augavietėse auga 13-14 proc. beržynų ir eglynų, kuriuose atvejinis kirtimo būdas parinktas

netikslingai.

Pagrindinės nesėkmingo kirtimų būdo parinkimo priežastys – netinkama augavietė, per

mažas pradinis medyno ar antrojo ardo skalsumas, per mažas pomiškio tankis.

Visumoje, tirtuose privačių miškų brandžiuose beržynuose ir eglynuose pagrindinių

kirtimo būdo parinkimui (projektui) tikslinga naudoti naujausius taksacinius duomenis.

31

3.2 Neplynųjų kirtimų atlikimo kokybės analizė

Siekiant įvertinti atliktų kirtimų kokybę, pirmiausia natūroje buvo apibūdintas kirtimų

įvykdymas. Gauti rezultatai pateikiami 6 lentelėje.

6 lentelė. Pagrindinių kirtimų įvykdymas

Medynai Mato vnt.

Natūroje nustatytas kirtimo būdo įvykdymas

Atvejiniai kirtimai Atlikti plynieji kirtimai

Kirtimai nevykdyti

Viso Atliktas pirmas atvejis

Atliktas paskutinis

atvejis

Beržynai

vnt. 18 6 1 4 29

proc. 62,1 20,7 3,4 13,8 100

Eglynai

vnt. 7 2 1 4 14

proc. 50 14,3 7,1 28,6 100

Visi medynai

vnt. 25 8 2 8 43

proc. 58,1 18,6 4,7 18,6 100

Kaip matome iš šeštoje lentelėje pateiktų rezultatų, projektuose numatyti atvejiniai

kirtimai natūroje įvykdyti 76,7 proc. sklypų. Dalyje sklypų (4,6 proc.) vietoje numatytų

atvejinių atlikti plynieji kirtimai, o 18,6 proc. sklypų – jokie kirtimai neatlikti.

Beržynuose numatyti atvejiniai kirtimai natūroje atlikti 83 proc. sklypų, eglynuose – 64

proc. Iš 7 tirtų brandžių eglynų, keturiuose jokie kirtimai neatlikti. Du medynai iškirsti

plynaisiais kirtimais. Pastarųjų detalesnė charakteristika pateikiama 7 lentelėje.

7 lentelė. Plynaisiais kirtimais iškirstų medynų charakteristika

Medyno rodikliai prieš kirtimą

Augavietė

Mūsų nustatytas

kirtimo būdas

Rūšinė sudėtis / amžius

Amžius Skalsumas

II ardo rūšinė

sudėtis / amžius

II ardo skal-

sumas

Pomiškio sudėtis

Pomiškio kiekis, vnt./ha

9B(65)1E(70) 65 0.6 10E (35) 0.2 - - Lc Plynasis kirtimas

4E(75)1E(50)2Ą(85) 2D(50)1B(40)

75 0.8 - - 10E 500 Ld Supaprastintas atvejinis kirtimas

Kaip matome iš 7 lentelės duomenų, beržyno iškirtimą plynaisiais kirtimais galima

vertinti teigiamai, nes medyno sudėtyje abi medžių rūšys pasiekusios brandos amžių, medyno

skalsumas tik (0,6), o antrasis eglės ardas nėra gausus (skalsumas 0,2), pomiškio nėra.

Antrajam medynui, mišriam eglynui, vadovaujantis normatyvais, mes parinkome (taip,

kaip ir projekte) atvejinį kirtimo būdą. Šio medyno rūšinėje sudėtyje esančių ąžuolų (20 proc.)

32

amžius tesiekia 85 metus, po 10 proc. yra nebrandžių eglių ir beržų. Medyno skalsumas aukštas

(skalsumas 0,8), tad po pirmojo kirtimų atvejo būtų galima tikėtis gausesnio pomiškio

atsiradimo. Tokiu būdu, šiame sklype atliktą plynąjį kirtimą vertiname neigimai.

Kaip buvo minėta, natūroje patikrinus visus 43 medynus, nustatėme, jog 8 iš jų jokie

kirtimai neatlikti. Siekiant aptarti galimas priežastis, mes šiuose medynuose papildomai

įvertinome jų rūšinę sudėtį, antrąjį ardą bei pomiškį. Detali brandžių medynų, kuriuose buvo

suprojektuoti, bet neatlikti jokie kirtimai, charakteristika pateikiama 8 lentelėje.

8 lentelė. Medynų, kuriuose neatlikti suprojektuoti kirtimai, charakteristika

Skl. Nr.

Projekto metai / Tikrini-

mo metai

Medyno rodikliai Auga-vietė Rūšinė

sudėtis Amž-

ius Skalsu-

mas

II ardo rūšinė sudėtis

II ardo skalsu-

mas

Pomiškio sudėtis

Pomiškio kiekis, vnt./ha

1 2012 6B3E1J 75 0.8 10E 0.3 - -

Pd 2018 9B1EJ 80 0.7 10E 0.2 - -

2 2011 6B3E1P 70 0.8 10E 0.2 10E 3500

Lb 2018 6B2E2P 75 0.7 10E 0.2 - -

3 2013 9B1Bt 65 0.7 - - - -

Lc 2018 10B 70 0.6 - - - -

4 2011 5B2D2J1E 65 0.7 - - 10U 4000

Ld 2018 5B3J1J1D 70 0.6 10U 0.1 5U3D2J 500

5 2011 5E3B2Bt 70 0.7 - - - -

Lc 2018 5E5B 75 0.6 - - - -

6 2012 7E2B1P 70 0.7 - - 10D 5000

Lc 2018 6E3B1P 75 0.7 - - 8E2D 2500

7 2016 4E4B1J1Bt 75 0.7 - - - -

Lc 2018 4E3B2J1BtE 75 0.7 10E 0.3 - -

8 2012 4E3D1J1Bt 70 0.7 - - - -

Ld 2018 4E3D1J1Bt 75 0.7 - - - -

Aptariamuose medynuose atvejiniai kirtimai buvo suprojektuoti 2011, 2012 ir 2016

metais, tačiau iki 2018 m. vasaros (tikrinimo laikotarpis), jokie kirtimai neatlikti. Medynų

dauguma (75 proc.) auga derlingose (Lc-Ld) augavietėse. Neatlikus kirtimų, brandžių medynų

rūšinė sudėtis kinta, 50 proc. atvejų mažėja eglės bei didėja beržo dalis. Įvertinus medynų

amžių, galimai blogėja medienos kokybė. Projektuojant kirtimus trijuose medynuose buvo

tinkamas miškui atkurti pomiškio tankis (vid. 3200 vnt./ha). Tačiau 2018 m., visuose

medynuose pomiškio tankis sumažėjo iki 1000 vnt./ha. Tokiu būdu, galima teigti, jog laiku

neiškirtus tirtų brandžių beržynų ir eglynų blogėja jų kokybė bei naujo miško susiformavimo

galimybės.

33

Kaip buvo minėta, iš 43 tirtų medynų, suprojektuoti atvejiniai kirtimai buvo atlikti 76,7

proc. sklypų. Siekiant apibendrinti ar įvykdyti atvejiniai kirtimai pasiteisino, mes įvertinome jų

kokybę. Vadovaujantis darbe naudota metodika (Juodvalkis, 2011) atliktų atvejinių kirtimų

kokybė nustatyta atsižvelgiant į natūroje įvertintą kirtimų technologiją, kirstų medžių

parinkimą, paliktų medžių kokybę, antrojo ardo ar pomiškio rodiklius. Atsižvelgiant į

atvejiniais kirtimais iškirstų medynų rodiklius, buvo nustatyta kirtimų kokybė: „gera“,

„patenkinama“ ir „bloga“.

Gauti rezultatai apie atliktų atvejinių kirtimų kokybę beržynuose ir eglynuose


17 pav. Atvejinių kirtimų kokybė tirtuose medynuose

Atsižvelgiant į tai, jog visuose tirtuose medynuose buvo suprojektuoti atvejiniai

kirtimai, o dalyje jų atlikti plynieji ar jokie kirtimai neatlikti, mes įvertinome kirtimų kokybę

atskirų rūšių medynuose. Šiuo tikslu, kirtimų kokybė pateikiama pagal po kirtimų esantį

pomiškio kiekį ir antrąjį ardą. Gauti rezultatai apie kirtimų kokybę beržynuose pateikiami 9

lentelėje.

45,8

16,7

37,5

22,2 22,2

55,6

0

10

20

30

40

50

60

Gera Patenkinama Bloga

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Kirtimų kokybė

Beržynai

Eglynai

34

9 lentelė. Kirtimų kokybė beržynuose

Neplynųjų kirtimų kokybė

beržynuose Viso

Sklypų skaičius vnt.

Nėra pomiškio ir

II ardo

Pomiškio kiekis, vnt./ha Antras ardas,

skalsumas

iki 1500 daugiau 1600 0,1-0,3 daugiau

0,4

Gera 11 4 (po

paskutinio atvejo)

1 1 - 5

Patenkinama 4 2 1 - 1 -

Bloga 9 - 2 - 7 -

Kaip matome gera kirtimų kokybė nustatyta 45,8 proc. beržynų. Tai nulėmė reikiamo

(0,4 ir >) skalsumo antrasis ardas (45,4 proc. atvejų) bei pomiškio tankis (18,2 proc. atvejų).

Likusiuose slypuose po paskutinio kirtimų atvejo (36,4 proc.) jau susiformavęs naujos kartos

eglynas. Patenkinamą ir blogą kirtimų kokybę nulėmė per mažas pomiškio tankis ir antrojo ardo

skalsumas. Rezultatai apie analogišką kokybę eglynuose pateikiami 10 lentelėje.

10 lentelė. Kirtimų kokybė eglynuose

Neplynųjų kirtimų kokybė

eglynuose

Viso


Nėra pomiškio ir II ardo

Pomiškio kiekis, vnt./ha Antras ardas,

skalsumas

iki 1500 daugiau

1600 0,1-0,3

daugiau 0,4

Gera 2 - 2 (po

paskutinio atvejo)

- - -

Patenkinama 2 - - 1 1 -

Bloga 5 - 4 - 1 -

Eglynuose gera kirtimų kokybė nustatyta 2 sklypuose, kuriuose po paskutinio atvejo

susiformavo medynas iš antrojo ardo ir esančio pomiškio tankio iki 1500 vnt./ha. Patenkinamai

vertinami du sklypai su per mažu pomiškio tankiu ir antrojo ardo skalsumu. Bloga kokybė

nustatyta 80 proc. sklypų su pomiškio tankiu iki 1500 vnt./ha ir 20 proc. su per mažu antrojo

ardo skalsumu.

Kirtimų kokybei neretai svarbią įtaką turi ir augavietė. Šiuo tikslu, mes sugrupavome

kirtimų kokybės vertinimo duomenis atsižvelgiant į augavietę. Gauti rezultatai apie augaviečių

įtaką kirtimų kokybei beržynuose pateikiami 11 lentelėje.

35

11 lentelė. Kirtimų kokybės vertinimas beržynuose atskirose augavietėse

Augavietė Beržynai

Suprojektuotų kirtimų kokybės vertinimas (sklypų skaičius vnt.)



N 5 4 - 1 L 15 7 4 4 U 1 - - 1 P 3 - - 3 Viso 24 11 4 9

Tirtų beržynų kirtimų kokybės vertinimas geriausias N tipo augavietėje ir sudaro 80

proc. Laikino perteklinio drėgnumo augavietėje kirtimų kokybė gera 46,7 proc., patenkinama

26,7 proc. ir bloga 26,6 proc. sklypų. Užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse beržynų atvejinių

kirtimų kokybė buvo vertinama tik blogai. Kirtimų kokybės rezultatai atskirų augaviečių

eglynuose pateikiami 12 lentelėje.

12 lentelė. Kirtimų kokybės vertinimas eglynuose atskirose augavietėse

Augavietė Eglynai

Suprojektuotų kirtimų kokybės vertinimas (sklypų skaičius vnt.)



N - - - - L 7 2 1 4 U 1 - - 1 P 1 - 1 - Viso 9 2 2 5

Kirtimų kokybė eglynuose vertinama buvo tik laikinai perteklinio, užmirkusio ir

pelkinio tipo augavietėse. Kaip minėta ankščiau, kad kirtimų kokybė eglynuose žymiai

blogesnė už beržynų. Gauti rezultatai rodo, kad L augavietėje kirtimų kokybė bloga – 57,1 proc.

sklypų, patenkinama 14,3 proc. ir gera 28,6 proc. Užmirkusioje augavietėje visuose medynuose

kirtimų kokybė bloga.

Apibendrinant rezultatus apie suprojektuotų atvejinių kirtimų kokybę natūroje, reikia

pabrėžti, kad jie atlikti 76,7 proc. medynų. Brandžiuose eglynuose ir beržynuose neatlikus

kirtimų 50 proc. atvejų rūšinėje sudėtyje mažėja eglės dalis bei pomiškio tankis. Visuose

medynuose, kuriuose atlikti atvejiniai kirtimai, jų kokybė „gerai“ įvertinta 39,4 proc.,

„patenkinamai“ – 18,2 proc., „blogai“ 42,4 proc. atvejų.

36

Rezultatai apie tai, pasiteisino ar nepasiteisino atvejiniai kirtimai tirtuose medynuose


18 pav. Atliktų atvejinių kirtimų tikslo pasiekimas

Įvertinus rezultatus, pasiteisino ar nepasiteisino 43 medynuose suprojektuoti atvejiniai

kirtimai gavome, jog 44 proc. atvejų pasiteisino, o 56 proc. – nepasiteisino.

3.3 Miško atkūrimo kokybės vertinimas

Galutinę įvykdytų kirtimų kokybę nulemia sėkmingas naujo miško susiformavimas.

Atsižvelgiant į tai, jog aštuoniuose iš tirtų medynų jokie kirtimai nebuvo atlikti, miško atkūrimo

kokybę vertinome 35 sklypuose. Juose buvo atlikti atvejiniai (94 proc.) ir plynieji (6 proc.)

kirtimai. Rezultatai apie miško atkūrimo kokybę po plynųjų kirtimų pateikiami 13 lentelėje.

13 lentelė. Miško atkūrimo kokybė plynųjų kirtimų biržėse

Skl. Nr.

Buvusio medyno rodikliai Miško atkūrimo

rodikliai po patikrinimo

Miško atkūrimo kokybė

Rūšinė sudėtis ir amžius

Auga- vietė

Skalsu- mas

II ardo sudėtis ir skal-sumas

Pomiškio sudėtis ir tankis vnt./ha

Pomiškis

Rūšinė sudėtis

Tankis vnt./ha

1. 9B(65)1E(70) Lc 0,6 10E/0,2 - 10B 5000

Gera

2. 4E(75)1E(50)2Ą(85)

2D(50)1B(40) Ld 0,8 - 10E/500 10DB 6000 Bloga

37

Tiriamuose sklypuose, kuriuose atlikti plynieji kirtimai atkūrimo kokybė nustatyta

vadovaujantis miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Pirmoje kirtavietėje buvo rasti penkerių

metų amžiaus beržiukų žėliniai (10B). Laikino perteklinio drėgnumo (Lc) augavietėje beržas

yra tikslinė rūšis, tinkamas atsikūrimo tankis – 3000 vnt./ha. Natūroje šiame sklype želia 5000

vnt./ha tikslinės rūšies žėlinių, taigi šiame sklype atsikūrimas vertinamas – gerai.

Kitoje plyno kirtimo biržėje vyraujanti rūšis buvo – eglė, tačiau po kirtimo želia vien

drebulė su nežymia beržo priemaiša. Būtina pabrėžti, jog vadovaujantis normatyvais, šiame

buvusiame medyne plynasis kirtimas laikytinas netikslingu (žr. sk. 3.2, 6 lentelė). Medyno

rūšinę sudėtį 40 proc. sudarė nebrandžios medžių rūšys, tame tarpe puse jų – ąžuolai. Šioje,

labai derlingoje (Ld) augavietėje tikslinga auginti egles, ąžuolus, beržus. Tačiau, natūroje šiuo

metu plynoje kirtavietėje vyrauja (10D) drebulių žėliniai. Absoliuti jų dauguma – vegetatyvinės

kilmės, nes medyno rūšinėje sudėtyje buvo 20 proc. drebulių. Tokiu būdu, vertinant vien žėlinių

tankį miško atkūrimą galima vertinti kaip „geras“. Atsižvelgiant tik į augavietę (Ld) manome,

jog ateities medyną formuoti vien iš drebulės žėlinių – netikslinga.

Dauguma (94 proc.) iš tirtų medynų, kuriuose buvo atlikti kirtimai, sudarė projektuotų

atvejinių kirtimų atlikimas. Iš jų 25 medynuose įvykdytas pirmasis, o aštuoniuose antrasis

atvejinių kirtimų atvejis.

Vadovaujantis darbe naudota metodika (Juodvalkis, 2011), miško atkūrimo kokybė

vertinta atsižvelgiant į po kirtimų likusių antrojo ardo ir pomiškio rodiklius. Gera atkūrimo

kokybė nustatyta tais atvejais, kai jame yra 0,4 ir didesnis antrojo ardo skalsumas arba reikiamas

(1600 vnt./ha ir >) tikslinių rūšių pomiškio tankis. Patenkinamas atkūrimas nustatomas tada,

kai tikslinių rūšių pomiškio tankis 1-1,5 tūkst. vnt./ha arba 0,2 – 0,3 antrojo ardo skalsumas.

Kitais atvejais miško atkūrimo kokybė vertinama „blogai“.

Rezultatai apie miško atkūrimo kokybę atskiruose medynuose, kuriuose atliktas

pirmasis kirtimų atvejis, pateikiami 14 lentelėje.

14 lentelė. Miško atkūrimo kokybė po pirmojo kirtimų atvejo privačiuose miškuose

Skl. Nr.

Medyno rodikliai Miško atkūrimo rodikliai Miško atkūrimo kokybė

Rūšinė sudėtis Auga-vietė

II ardas Pomiškis Pradinė Po I kirtimo

atvejo Rūšinė sudėtis

Skalsumas

Rūšinė sudėtis

Tankis vnt./ha

1. 8B2JE 5B4J1E Pc 10E 0,2 - - Patenkinama 2. 6B3E1J 9B1EJ Pd 10E 0,2 - - Patenkinama 3. 6B2E2JP 7B2E1JP Pc 10E 0,2 - - Patenkinama 4. 10B 8B2EJ Nc 10E 0,3 - - Patenkinama 5. 9B1EJDA 7B2E1AJ Lc 10E 0,4 8D2E 3000 Gera 6. 6B3E1P 5B3P2ED Lc 10E 0,2 10E 500 Patenkinama 7. 9B1BtJ 9B1E Lc 10E 0,4 - - Gera 8. 6B3E1E 4B3Ą3EJLDU Lc - - 10E 500 Bloga

38

14 lentelė. Miško atkūrimo kokybė po pirmojo kirtimų atvejo privačiuose miškuose

Skl. Nr.

Medyno rodikliai Miško atkūrimo rodikliai Miško atkūrimo kokybė

Rūšinė sudėtis Auga-vietė

II ardas Pomiškis Pradinė Po I kirtimo

atvejo Rūšinė sudėtis

Skalsumas

Rūšinė sudėtis

Tankis vnt./ha

9. 5E3E1Bt1D 7E3B Lc 10E 0,1 7E3Bt 1000 Bloga 10. 4E3B2E1J 4E3B3D Ld 5D3B2E 2000 Gera 11. 5B2D2E1A 4B4D1A1E Ld 6Bt4D 0,3 10E 500 Bloga 12. 8E2D 7E3DA Lc - - 5D4E1B 4000 Gera 13. 4E1E2P2B1D 6E4BE Ud - - 10E 1000 Patenkinama 14. 6B3P1E 7B2P1E Nc 10E 0,4 Gera 15. 9B1E 9B1ED Lc 10E 0,1 10E 500 Bloga 16. 6E4B 7E3B Lc 10E 0,1 10E 1000 Patenkinama 17. 8B2JD 8B2J Uc - - 9E1U 500 Bloga 18. 9B1DE 9B1EA Lc - - 10E 1500 Patenkinama 19. 7E3P 6P4E Pb 10E 0,1 7E3P 5000 Patenkinama 20. 7B2E1BtAD 7B3EA Lc 6E4B 0,3 - - Patenkinama 21. 4B3D2A1E 6B4EDAU Nd 10E 0,1 8D2Bt 1000 Bloga 22. 6B2E1A1D 8B1E1AD Ld 10E 0,1 - - Bloga 23. 6B2Bt2D 10B Ld 10E 0,4 - - Gera 24. 7E1E2BAB 9E1B Ld - - 10E 500 Bloga 25. 10BD 10B Nc 10E 0,5 - - Gera

Kaip matome iš 14 lentelėje pateiktų rezultatų, po pirmojo kirtimų atvejo iš 25 tirtų

medynų, aštuoniuose kokybė įvertinta blogai. Tai nulėmė netikslinių medžių rūšių pomiškis ar

antrasis ardas bei per maži šių rodiklių dydžiai. Patenkinama miškų atkūrimo kokybė nustatyta

dėl per mažo antrojo ardo skalsumo (0,2 – 0,3) ar pomiškio tankio. Apibendrinti rezultatai apie

miško atkūrimo kokybę po pirmojo kirtimų atvejo tirtuose medynuose pateikiami 19 paveiksle.

19 pav. Miško atkūrimo kokybė tirtuose medynuose (po pirmo kirtimų atvejo)

Kaip matome iš 19 paveikslo, vidutiniškai visuose medynuose po pirmojo atvejo gerai

atsikuria miškas 28 proc. atvejų, patenkinamai – 40 proc., blogai – 32 proc. Miško atkūrimo

kokybė eglynuose ir beržynuose skiriasi nežymiai. Viename sklype atsikūrimo kokybė

vertinama patenkinamai, nes po pirmojo atvejo iš eglyno medynas tapo pušynu.

28 28 3440 39 33

100

32 33 33

020406080

100

Visi medynai Beržynai Eglynai Pušynai

Skl

ypų

skai

čius

pro

c.

Medynai

Miško atkūrimo kokybė:

Gera

Patenkinama

Bloga

39

Apibendrinat miško atsikūrimo galimybes mūsų gautais rezultatais po pirmojo kirtimų

atvejo, reikia akcentuoti, kad 40 proc. tirtų medynų po pirmojo atvejo yra per mažas antrojo

ardo skalsumas (0,1-0,2), iš kurio nesusiformuos naujas medynas. Reikiamas pomiškio tankis

nustatytas tik 16 proc. medynų, tačiau viename iš jų vyrauja netikslinės medžių rūšys (Pb-E).

Tokiu būdu 32 proc. tirtų medynų sunku tikėtis, kad susiformuos kokybiški ateities medynai

juose atlikus paskutinį kirtimų atvejį.

Kaip buvo minėta aštuoniuose tirtuose medynuose buvo atliktas paskutinis kirtimų

atvejis. Rezultatai apie miško atkūrimą šiuose sklypuose pateikiami 15 lentelėje.

15 lentelė. Miško atkūrimo kokybė po paskutinio kirtimų atvejo privačiuose miškuose

Skl. Nr. Augavietė

Miško atkūrimo rodikliai Miško atkūrimo kokybė

II ardas Pomiškis

Rūšinė sudėtis

Skalsumas Rūšinė sudėtis

Tankis vnt./ha

1. Ld 10E 0,4 Gera

2. Lc 10E 0,4 Gera

3. Lc 10E 0,5 Gera

4. Lc 8E2B 0,5 Gera

5. Lc 10E 0,4 10E 1000 Gera

6. Ld 10E 0,4 10E 500 Gera

7. Lc 10E 0,6 10E 1000 Gera

8. Nc 10E 0,6 Gera

Kaip matome, visuose tirtuose medynuose po paskutinio kirtimų atvejo, miško

atkūrimas įvertintas gerai. Pagrindinis rodiklis nulėmęs tokius rezultatus po kirtimų likęs

reikiamo skalsumo buvęs antrasis ardas (skalsumas 0,4-0,6). Reikia tikėtis, jog derlingose

laikino perteklinio drėgnumo augavietėse atsiras ir gausesnis bei įvairesnis pomiškis, ir

susiformuos įvairiaamžiai mišrūs medynai.

Visumoje, aptariant miško atkūrimo kokybę, galima akcentuoti, jog tais atvejais, kai

miškų atkūrimo kokybė įvertinta „blogai“ ar „patenkinamai“ pagrindine priežastimi laikytinas

per mažas antrojo ardo skalsumas bei pomiškio stoka. Tokiu būdu, tai siejasi su kirtimų būdo

parinkimo tikslingumu, jog tik 50-52 proc. tirtų medynų tikslinga buvo kirsti atvejiniais

kirtimais. Galutiniame rezultate nustatėme, jog iš 35 medynų, kuriuose buvo atlikti kirtimai,

miško atkūrimas vertinamas „blogai“ 32 proc., „patenkinamai“ – 22,3 proc., „gerai“ – 45,7

proc. atvejų.

40

3.4 Pagrindinės nepavykusių atvejinių kirtimų priežastys

Siekiant įvertinti nepavykusių neplynųjų kirtimų priežastis, analizavome natūroje

surinktus duomenis apie po kirtimų susiformavusią situaciją. Šiuo tikslu medynuose buvo

įvertintas kirstinų medžių parinkimo tikslingumas, galimi laukinių gyvūnų pažeidimai,

vėjavartos ir vėjalaužos, palikto antrojo ardo kokybė, pomiškio stelbimas žoline augmenija,

galimas dirvos užmirkimas, mechaniniai medžių pažeidimas kirtimo metu. Šie vertinimai atlikti

tuose sklypuose, kuriuose miško atkūrimas po kirtimų buvo įvertintas „patenkinamai“ ir

„blogai“ (19 sklypų).

Atrinktuose sklypuose buvo apibendrintos įvertintos priežastys. Darbe atskirai

aptariamos beržynų ir eglynų atkūrimo (kirtimų) kokybę nulėmusios priežastys po pirmojo ir

paskutiniojo kirtimų atvejo. Pirmiausia atrinkome medynus, kuriuose miško atkūrimo kokybė

„patenkinama“ ir analizavome šių pasekmių priežastis. Rezultatai apie beržynuose tik iš dalies

pavykusių patenkinamų atvejinių kirtimų priežastis po pirmojo kirtimų atvejo pateikiami 20

paveiksle.

20 pav. Pagrindinės priežastys nulėmusios patenkinamų kirtimų kokybę beržynuose

Kaip matome, beržynuose po pirmojo atvejo „patenkinamai“ įvertintų kirtimų nesėkmes

nulėmė trys priežastys: neracionalūs kirtimai, žolinės dangos stelbimas ir mechaniniai medžių

pažeidimai kirtimo metu. Prie neracionalių kirtimų pagrinde buvo priskirtas antrojo ardo ardo

stelbimas minkštaisiais lapuočiais ar netinkamai parinkti kirstini medžiai pirmojo kirtimų

atvejo metu. Tokiu būdu, visumoje pagrindine priežastimi laikytina netinkamo kirtimo būdo

parinkimas.

Eglynuose po pirmojo kirtimų atvejo įvertinto „patenkinamai“ buvo nustatyta viena

priežastis – neracionalus kirtimų būdas, susijęs su antrojo ardo sunykimu ar stelbimu.

Neracionalūskirtimai

Stelbimas žolineaugmenija

Mechaniniaipažeidimai kertant

Nesėkmių priežastys 50 33,3 16,7

0

10

20

30

40

50

60

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

41

Kaip buvo minėta, „bloga“ atvejinių kirtimų kokybė buvo nustatyta 37,5 proc. tirtų

beržynų ir 55,6 proc. eglynų. Visuose šiuose medynuose buvo įvykdytas pirmasis kirtimų

atvejis. Po paskutinio atvejinių kirtimų atvejo tirtų medynų kirtimų kokybė buvo įvertinta

„gerai“ ar „patenkinamai“.

Gauti rezultatai apie pagrindines nesėkmingų, blogai vertintų, atvejinių kirtimų

priežastis beržynuose pateikiami 21 paveiksle.

21 pav. Nesėkmingų blogų kirtimų priežastys beržynuose

Blogai vertinamų beržynų pagrindinė aiški priežastis yra neracionalūs kirtimai – 38,5

proc. sklypų. Siekiant, kad atvejinio kirtimo efektas būtų teigiamas, po pirmojo atvejo turėjo

būti pakankamo antrojo medynų ardo ar tikslinio pomiškio kiekis. Kitos nesėkmingų kirtimų

priežastys buvo šios: blogai parinkti kirstini medžiai sudarė 16,9 proc., netinkamos augavietės

sąlygos – 11,5 proc., neperspektyvus antrasis ardas – 13,1 proc., žolinės augmenijos stelbimas

– 10 proc., plynas po nepavykusio neplyno kirtimo – 7,7 proc., ir 2,3 proc. – vėjavartos.

Detaliau aptariant priežastis, dėl ko atvejinių kirtimų kokybė beržynuose po pirmojo

atvejo įvertinta „blogai“, gavome jog 38,5 proc. sklypų, kuriuose suprojektuoti neplynieji

kirtimai buvo be reikiamo pomiškio tankio ar per mažo antrojo ardo skalsumo. Tokiu būdu,

netinkamas kirtimo būdo parinkimas didžiąja dalimi nulėmė „blogą“ kirtimų kokybę.

Netikslingam kirtimui 13,1 proc. atvejų užfiksuotas neperspektyvus antrasis ardas, kuris dar

prieš kirtimą buvo užstelbtas minkštųjų lapuočių.

Nesėkmingų „blogų“ avejinių kirtimų priežastys eglynuose po pirmojo kirtimų atvejo

pateikiamos 22 paveiksle.

38,5

16,9

11,5

13,1

10

7,7

2,3

Neracionalūs kirtimai

Blogai parinkti kirstini medžiai

Netinkama augavietė

Neperspektyvus II ardas

Stelbimas žoline augmenija

Plynas po nepavykusio neplyno kirtimo

Vėjavartos ir vėjalaužos

Sklypų skaičius proc.

Nes

ėkm

ių p

riež

asty

s

42

22 pav. Nesėkmingų blogų kirtimų priežastys eglynuose

Kaip matome, svarbiausia eglynuose „bloga“ kirtimų kokybės priežastimi laikytinas

neracionalus kirtimo būdo parinkimas.

Aptariant galutines nesėkmingų kirtimų priežastis, dispersinės analizės metodu jos buvo

įvertintos atsižvelgiant į plotą. Gauti rezultatai pateikiami 23 paveiksle.

Dispersinės analizė pažymėti padariniaiyra reikšminga; F = 2,569; p = 0,01465

Mean Mean±SD Mean±1.96*SD

1 2 3 4 5

Nesėkmių priežastys: 1 - Neracionalūs kirtimai; 2 - Blogai parinkti kirstini medžiai; 3 - Neperspektyvus II ardas; 4 - Pomiškio stelbimas žoline augmenija; 5 - Kitos priežastys

-0.5

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

Plo

tas

ha

23 pav. Pagrindinės nesėkmingų kirtimų priežastys tirtame plote

52

9

5

3

3

10

9

3

6

Neracionalūs kirtimai

Blogai parinkti kirstini medžiai

Netinkama augavietė

Neperspektyvus II ardas

Pomiškio stelbimas žoline augmenija

Plynas po nepavykusio neplyno kirtimo

Vėjavartos ir vėjalaužos

Kirstas perbrendęs medynas

Mechaniniai pažeidimai kertant

Sklypų skaičius proc.Nes

ėkm

ių p

riež

asty

s

43

Kaip matome didžiausią nesėkmingų kirtimų biržių dalį užima neracionalūs kirtimai.

Antroje įvertinus buvo nustatyta, kad parenkant kirstinus medžius buvo per daug atidengtas

antrasis ardas, po kirtimų palikti žemesnės kokybės klasės medžiai iškertant geresnius, iškirsti

vertingesnių rūšių medžiai ir pan. Trečioje vietoje tarp nesėkmių – pomiškio stelbimas žoline

augmenija. Atlikus pirmąjį kirtimų atvejį ir padidėjus šviesos rėžimui, derlingose augavietėse

sparčiai stiebiasi žoliniai augalai, kurie užstelbia pomiškį. Nei viename tirtame sklype nebuvo

nustatytos žėlinių apsaugos priemonės. Ketvirtoje vietoje dėl nepavykusių kirtimų – likęs

neperspektyvus antrasis ardas. Atskirose biržėse antrojo ardo skalsumas ir prieš kirtimą buvo

per mažas (0,2 – 0,3) arba kirtimo metu jis buvo per daug atidengtas. Po kirtimo staiga pakilus

šviesos rėžimui antrojo ardo eglės tapo neperspektyvios ir ėmė nykti.

Tarp kitų nesėkmingų kirtimų priežasčių atžymėtinos negausios vėjavartos ir vėjalaužos

ir kirtimo darbų technologijos nesilaikymas.

Visumoje, apibendrinant atliktus tyrimus apie „blogai“ įvertintų atvejinių kirtimų

priežastis privačiuose miškuose darytina išvada, jog kirtimų kokybę nulėmė kirtimo būdo

parinkimo tikslingumas (60,9 proc. sklypų), blogai parinkti kirstini medžiai (17,8 proc. sklypų),

žėlimą skatinančių priemonių taikymas (10,7 proc. sklypų), kirtimo darbų technologijos

laikymasis (3,6 proc.), vėjavartos ir vėjalaužos (3,6 proc.), kitos priežastys (3,6 proc. sklypų).

3.5 Atvejinių kirtimų kokybė privačių ir valstybinių miškų beržynuose ir eglynuose

Raseinių rajone

Atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. magistrantas R. Juzikis tyrė Raseinių miškų urėdijoje

2005-2014 m. atliktų neplynųjų atvejinių kirtimų kokybę, savo darbe mes palyginome

rezultatus, gautus naudojant analogišką metodiką valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Šiuo

tikslu mes palyginome kirtimo būdo parinkimo tikslingumą, miško atkūrimo ir atvejinių kirtimų

kokybės rezultatus.

Reikia pabrėžti, jog valstybiniuose Raseinių rajono miškuose atvejiniais kirtimai tirti

beržynai augo 180,7 ha plote, eglynai – 67,2 ha. Privačiuose miškuose šie dydžiai atitinkamai

sudarė 37,1 ha ir 12,4 ha. Tirtos augavietės Nc, Nd, Lc, Ld, U ir P. Visuose medynuose buvo

suprojektuoti atvejiniai dviejų atvejų kirtimai.

Rezultatai apie medynų parinkimo atvejiniams kirtimams tikslingumo vertinimą

valstybiniuose ir privačiuose miškuose pateikiami 24 paveiksle.

44

24 pav. Kirtimo būdo parinkimo tikslingumas valstybiniuose ir privačiuose miškuose

* R. Juzikio duomenys

Kaip matome, atvejinis kirtimo būdas geriau (70,6 proc.) buvo parinktas valstybiniuose

nei privačiuose miškuose. Pagrindinės neatitikimo atvejinių kirtimų būdo parinkimo priežastys

buvo tos pačios – per mažas antrojo ardo skalsumas ar pomiškio tankis.

Vertinant po atvejinių kirtimų naujo miško susiformavimo galimybes atskirų

pavaldumų beržynuose ir eglynuose, gauti rezultatai pateikiami 25 ir 26 paveiksle.

25 pav. Miško atkūrimo kokybė po atvejinių kirtimų beržynuose


70,6

51

29,4

49

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Valstybiniai miškai *

Privatūs miškai

Sklypų skaičius proc.

Neatitinka reikalavimų Atitinka reikalavimus

29,5 28

51,8

39

18,7

33

0

10

20

30

40

50

60

Valstybiniai miškai * Privatūs miškai

Sk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Atkūrimo kokybė


45

26 pav. Miško atkūrimo kokybė po atvejinių kirtimų eglynuose


Kaip matome, lyginant miškų atkūrimo kokybę valstybiniame ir privačiame sektoriuje,

gaunasi, jog privačiuose miškuose žymiai blogiau atsikuria beržynai. Eglynuose situacija

ganėtinai panaši valstybiniuose ir privačiuose miškuose.

Rezultatai apie atvejinių kirtimų kokybę skirtingo pavaldumo beržynuose ir eglynuose


27 pav. Atvejinių kirtimų kokybė valstybiniuose ir privačiuose miškuose


33,429

37,443

29,2 28

0

10

20

30

40

50

Valstybiniai miškai * Privatūs miškaiSk

lyp

ų s

kai

čiu

s p

roc.

Atkūrimo kokybė


46

Kaip matome iš 27 paveikslo atliktų atvejinių kirtimų kokybė valstybiniuose ir

privačiuose miškuose Raseinių rajone ryškiai skiriasi. Beržynuose „gerai“ įvertinta atvejinių

kirtimų kokybė yra artima, privačiuose miškuose rasta net kiek daugiau medynų (45,8 proc.)

nei valstybiniuose (37,5 proc.). Tačiau „patenkinama“ atvejinių kirtimų kokybė privačiuose

miškuose nustatyta 16,7 proc. medynų, valstybiniuose 42,7 proc. Be to, privačiuose beržynuose

net 37,5 proc. sklypų nustatyta „bloga kirtimų kokybė, o valstybiniuose – 19,8 proc.

Mūsų tirtuose eglynuose absoliučią daugumą (55,6 proc.) sudaro „blogai“ atliktų

kirtimų kokybė, kai tuo tarpu valstybiniuose miškuose – 20,7 proc.

Apibendrinat atliktų atvejinių kirtimų parinkimo tikslingumą bei jų atlikimo kokybės

vertinimą, gavome, jog visumoje kirtimų būdas tikslingiau parenkamas valstybiniuose

miškuose. Vertinant miško atkūrimo kokybę, gavome, jog „gerai“ kokybė nustatyta 28-33 proc.

tirtų atvejų atvejų tiek privačiuose, tiek ir valstybiniuose miškuose. Tačiau privačių miškų

beržynuose žymiai daugiau (33 proc.) „blogai“ įvertinta atkūrimo kokybė privačiuose nei

valstybiniuose (18,7 proc.) miškuose.

Visumoje atvejinių kirtimų kokybė privačiuose miškuose blogesnė nei valstybiniuose.

Apibendrinant vertinimus eglynuose ir beržynuose gavome, kad „gera“ atvejinių kirtimų

kokybė privačiuose miškuose 39,4 proc. atvejų, valstybiniuose – 41,4 proc. „Bloga“ šių kirtimų

kokybė atitinkamai privačiuose miškuose 42,4 proc., o valstybiniuose – 20,1 proc. medynų.

47

IŠVADOS

1. Raseinių rajono privačiuose miškuose iš tirtų 43 brandžių beržynų ir eglynų

suprojektuotas atvejinių kirtimų būdas 51 proc. atvejų parinktas tikslingai.

2. Natūroje atvejiniai kirtimai atlikti 76,7 proc. medynų, plynieji kirtimai – 4,7 proc.,

o 18,6 proc. brandžių medynų jokie kirtimai neatlikti.

3. Miško atkūrimo kokybė po pirmojo kirtimų atvejo 68 proc. medynų gera ir

patenkinama, 32 proc. – bloga. Po antrojo atvejo – 35 proc. medynų atkūrimas geras.

4. Atvejinių kirtimų kokybės vertinimas:

beržynuose: „gerai“ ir „patenkinamai“ 62,5 proc., „blogai“ – 37,5 proc.

eglynuose: „blogai“ – 55,6 proc., „gerai“ ir „patenkinamai“ – 44,4 proc.

5. Pagrindinės nesėkmingų atvejinių kirtimų priežastys: neracionalūs kirtimai,

blogai parinkti kirstini medžiai, pomiškio stelbimas, neperspektyvus antrasis ardas.

6. Bendra atvejinių kirtimų kokybė privačiuose miškuose – „bloga“ 42,4 proc. biržių

ploto, valstybiniuose miškuose – 25 proc.

48

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mizaraitė D. 2000. Lietuvos privačių miškų formavimosi ypatumai. Miškininkystė, P.

50-56.

2. Mizaraitė D. 2001. Privačių miškų savininkų ūkininkavimo tikslai, problemos ir

poreikiai bei juos lemiantys veiksniai. Miškininkystė, P. 33-46.

3. Zaleckienė J. 2005 „Miško savininkams labiausiai trūksta žinių“, leidinys Mano ūkis,

Kaunas, Nr.2005.01.

4. Kairiūkštis L. 1973. Mišrių eglynų formavimas ir kirtimai. P. 242

5. Juodvalkis A., Kairiūkštis L., Medynų formavimas ir kirtimai. 2009, Leidykla ,,Lututė“.

6. Juodvalkis A., Konkursui geriausiai neplynus pagrindinius miško kirtimus atliekančiai

girininkijai išaiškinti. Mūsų girios, Vilnius 2011, Nr.12, P. 6-8.

7. Trepėnaitis V., Aistroms dėl plynųjų kirtimų malšinti - daugiau kontrolės ir draudimų.

Mūsų Girios, Vilnius 2008. Nr. 10, P. 6-7.

8. Pivoriūnas, A. (2005). Needs of private forest owners in the context of changing

political system: Lithuania as a case study. Small-scale Forestry, Vol. 3, No.2. P. 191-

202.

9. Maslinkas R., Juodvalkis A., Atvejinių kirtimų įtaka antrojo ardo eglių augimui.

Miškininkystė. – 2002, - P. 28-39

10. Bačkaitis J., 2004. Paprastosios pušies žėlimą įtakojantys aplinkos veiksniai. Daktaro

disertacija. Kaunas, P. 70

11. Lietuvos miškų statistika, 2017. [žiūrėta 2019-04-29]. Prieiga per internetą:

http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.

pdf. P. 16-20; 26-44.

12. Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programa. 2013, Vilnius,

Aplinkos ministerija. P. 36.

13. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. 2018 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671. Vilnius

14. Miško kirtimų taisyklės. 2018 m. sausio 27 d. Nr. D1-79. Vilnius

15. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai. 2017 m. balandžio 14 d. Nr. D1-199. Vilnius

16. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. 2017 m. liepos 24 d. Nr. 799. Vilnius

17. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 11-10-V. Kaunas

18. Nichiforel, Keary K., Deuffic F., Weiss G., Thorsen B.J., Winkel G., Avdibegović M.,

Dobšinská Z., Feliciano D., 2018. How private are Europe’s private forests? A

comparative property rights analysis. P. 32-43.

49

19. C. Segersteen, 2012, „Europos privatūs miškai - patikimose rankose“ [žiūrėta 2019-04-

29]. Prieiga per internetą: https://forest.lt/go.php/lit/CEPF-prezidentas-C.Segersteen-

Europos-privatus-miskai---patikimose-rankose/3384

20. Irimie, D.L. & Essmann, H.F. 2009. Forest property rights in the frame of public policies

and societal change. Forest Policy and Economics, P. 95–101.

21. Nichiforel, L. & Schanz, H. 2009. Property rights distribution and entrepreneurial

rentseeking in Romanian forestry: a perspective of private forest owners. European

Journal of Forest Research, P. 10-15.

22. Ministry of Agriculture & National Forest Centre – Forest Research Institute Zvolen.

2010. Report on the status of forestry in the Slovak Republic 2009. Bratislava. P. 103

[žiūrėta 2019-04-24]. Prieiga per interneta: www.nlcsk.sk/files/2306.pdf.

23. Červenáková, J., Jakoby, M., Kňažko, M., Liďáková, D., Pažitný, P., Reptová, O.,

Strieborný, M., Sičáková, E. & Valentovič, M. 1999. From common to private – ten

years of privatisation in Slovakia. M.E.S.A., P. 166.

24. Weiss G., Gudurić I. and Wolfslehner B. 2012, Review of forest owners’ organizations

in selected Eastern European countries. P. 12-36.

25. Horváth, S. 2011. Enterprise development in forestry. Sopron, Hungary, West

Hungarian University Sopron, Forest of Faculty. (Ph.D. dissertation) P. 8-17.

26. Latvian State Forests, 2011. Forest Ownership Structure in Latvia, 2011 [žiūrėta 2019-

04-26]. Prieiga per internetą: http://www.lvm.lv/lat/mezs/par_mezu/.

27. Vilkriste, L. 2011. Forest owners and cooperation. Journal Saimnieks. P. 68-74.

28. Saliņš, Z. 2002. Forest – national treasure of Latvia. Jelgava, Latvia. P. 248.

29. F. Hirsch, A. Korotkov and M. Wilnhammer, 2007, Private forest ownership in Europe.

P. 8-15.

Documents

VYTAUTO DIDŽIOJO UNINVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA · ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS MIŠKO BIOLOGIJOS IR MIŠKININKYSTĖS INSTITUTAS Mindaugas Bukauskas