LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA ...maisto produktų privalomųjų reikalavimų rengimą ir derinimą su ES reikalavimais ir jų patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija su

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Inesa Narijauskienė

MAISTO GRANDINĖS VALSTYBINĖS KONTROLĖS EFEKTYVUMO

ANALIZĖ

Magistro darbas

Darbo vadovas:

doc. dr. V. Suveizdis

Kaunas - 2008

2

Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

Socialinių mokslų ir informatikos katedroje, praktinė dalis Vilkaviškio rajono Valstybinėje maisto

ir veterinarijos tarnyboje.

Magistro darbą paruošė: Inesa Narijauskienė ____________________

(Vardas, pavardė) (parašas)

Magistro darbo vadovas: doc.dr. V. Suveizdis ____________________


(LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra)

Recenzentas: ____________________


3

TURINYS

Įvadas...........................................................................................................................4

1. Maisto sauga – požiūris „Nuo tvarto iki stalo“........................................................8 1.1. Pirminė produkcija.......................................................................................................................9

1.2. Gyvulių transportavimas ir judėjimas........................................................................................ 11

1.3. Nuo perdirbimo iki mažmeninės prekybos................................................................................ 12

1.4. RVASVT ir geros praktikos kodeksai....................................................................................... 12

1.5. Vartotojai....................................................................................................................................14

2.Lietuvos Respublikos VMVT veikla užtikrinant maisto saugą ir jos teisinis

reglamentavimas.........................................................................................................15 2.1. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos funkcijos.....................15

2.2. Kokybės politika.........................................................................................................................16

2.3. Maisto kontrolė...........................................................................................................................17

2.4. Valstybinė maisto kontrolė.........................................................................................................19

2.5. Valstybinės kontrolės plano sudarymas......................................................................................21

2.6. Kontrolės organizavimas............................................................................................................24

2.7. Valstybinės maisto saugos kontrolės reglamentai......................................................................27

2.8. Valstybinė prevencinė maisto saugos kontrolė...........................................................................28

2.8.1. Kokybės užtikrinimo sistemos.................................................................................................28

2.8.2. Ekstremalių situacijų programa................................................................................................30

3.Vilkaviškio rajono VMVT veiklos užtikrinant maisto grandinės valstybinę kontrolę

analizė .........................................................................................................................33 3.1. Tyrimo informacijos rinkimo metodai........................................................................................33

3.2. Negyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičius........................................................................33

3.3. Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas pagal riziką..................................................................36

3.3. Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų 2005-2007 metų kontrolės

efektyvumo analizė...........................................................................................................................42

IŠVADOS...................................................................................................................52

SUMMARY................................................................................................................53

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI.............................................................54

PRIEDAI.....................................................................................................................56

4

ĮVADAS

Maisto sauga – viena iš labiausiai aptariamų šiuolaikinių problemų. Nuo

šešiasdešimtųjų metų Europos Sąjunga (ES) taiko įvairias priemones maisto saugai užtikrinti. Šios

priemonės apima griežtą maisto veterinarinę priežiūrą ir tikrinimą, kontrolę ir tyrimą visose

gamybos, perdirbimo, platinimo ir mažmeninės prekybos grandyse. Maisto kontrolė turi atitikti šių

dienų reikalavimus, būti nuosekli, kad pasiektų aukščiausią galimą visuomenės sveikatos apsaugos

lygį.

Lietuva turi užtikrinti tokį patį maisto saugos, visuomenės sveikatos bei gyvūnų

sveikatos ir gerovės lygį, koks yra Europos Sąjungos šalyse. Jau 2000 metais Lietuvoje sukurta

vieninga maisto kontrolės sistema apimanti visas gamybos pakopas. Šios sistemos pagrindą sudaro

Maisto saugos baltoji knyga ir ES naujoji teisinė bazė, sąlygojančios įdiegti ES koncepciją nuo

fermos iki stalo ir rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę.

Lietuvoje moksliškai pagrįstus bei rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus

maisto saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Už

maisto produktų privalomųjų reikalavimų rengimą ir derinimą su ES reikalavimais ir jų

patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis bei Vyriausybės

institucija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Visų minėtų institucijų tikslas –

siekti, kad maistas, kurį vartojame dabar ir vartosime ateityje būtų saugus ir kokybiškas, atitiktų

mitybos reikalavimus, būtų visavertis ir pasižymėtų asortimento gausa.

Socialiniai – ekonominiai pokyčiai iškėlė labiau integruoto maisto saugos požiūrio

reikalingumą. Kai kurie iš tų pokyčių yra:

Pasikeitusi žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo ir vartojimo struktūra;

Labiau intensyvi ir pramoninė Gyvulių laikymo, gyvulininkystės ir gyvulių šėrimo sistema;

Naujos gyvulių ligos, taip pat kartu zoonozėmis maistu plintančios ligos, verotoksinės

padermės (Salmonella, E. Coli ir kt.).

Išsiplėtusi ir kartu su ES besiplečianti Tarptautinė gyvulių prekyba;

Padidėjęs visuomenės sąmoningumas pakeitęs gyvenimo būdą ir poreikį aukštesniems

gyvenimo standartams;

Padidėję gyvūninių produktų mainai, sudarę sąlygas vartotojams gauti pigesnį ir įvairesnį

maistą, bet sąlygoję sudėtingesnį produktų atsekamumo kelią nuo gamintojo ir galutinio

vartotojo.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius būtina taikyti aukštus kokybės reikalavimus maisto

produktams visose gamybos ir realizavimo grandyse nuo lauko iki vartotojo stalo.

5

Biologinių ir cheminių veiksnių, kurie sukelia apsinuodijimą maistu, yra daug ir

įvairių , tačiau beveik visi jie turi vieną bendrą savybę – lydi gyvūną nuo tvarto iki stalo.

Bet kokios pastangos palaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygmenį, neatsižvelgiant į

maisto gamybos grandinę, pasmerktos nesėkmei.

Maisto saugos nuo tvarto iki stalo požiūris yra holizminis, apimantis visus elementus,

galinčius turėti poveikį maisto saugai visose maisto gamybos grandyse, - pradedant tvartu ir

baigiant stalu.

Šis požiūris, taikomas gyvūninei produkcijai, gali būti priimtas ne tik mėsai, bet ir

pienui, kiaušiniams, žuviai bei kitiems žemės ūkio produktams, taip pat vaisiams ir daržovėms.

Maisto saugos požiūris nuo tvarto iki stalo reikalauja įgyvendinti specifines priemones

visose maisto gamybos grandyse, pradedant pirmine maisto gamyba ir baigiant pateikimu

individualiam vartotojui.

Tyrimo tikslas: įvertinti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų (toliau – Įmonės)

valstybinės kontrolės efektyvumą ir nustatyti jų tikrinimo dažnumą atsižvelgiant į rizikos laipsnį.

Tyrimo objektas: Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektai:

Viešojo maitinimo įmonės

Mėsos perdirbimo įmonės

Gamybos įmonės

Prekybos įmonės

Kitos

Tyrimo uždaviniai:

Išanalizuoti maisto grandinės valstybinės kontrolės sistemą;

Atlikti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų rizikos vertinimą atsižvelgiant į jų

veiklos pobūdį

Atlikti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų 2005-2007 metų valstybinės

kontrolės analizę;

6

Tyrimo metodai: Magistro darbe statistiškai analizuojami ir apibendrinami Vilkaviškio VMVT

2005-2007 metais atliktų maisto tvarkymo subjektų patikrinimų duomenys ir kiti dokumentai.

Apibendrinta statistinė medžiaga analizuojama remiantis šiais metodiniais reikalavimais.

Maisto tvarkymo subjektų suskirstymo į rizikos grupes kriterijai:

rizikos veiksnių identifikavimas maisto tvarkymo subjektuose

rizikos veiksnių valstybinė kontrolė

maisto tvarkymo subjektų veiklos įvertinimas teisės aktų reikalavimams

maisto tvarkymo subjektų savikontrolės sistemų įvertinimas

kita informacija apie maisto tvarkymo įmonių pažeidimus

Rizikos analizės procesas

rizikos veiksnių identifikavimas maisto tvarkymo subjektuose atsižvelgiant į jų veiklos

pobūdį, jų įvertinimas ir kontrolė svarbiuose valdymo taškuose

maisto tvarkymo subjektų įvertinimas maisto saugos atžvilgiu, jų suskirstymas

atsižvelgiant į riziką bei kontrolės organizavimas

Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas pagal riziką:

didelės rizikos

vidutinės rizikos

mažos rizikos

Rizikos veiksnių grupės atsižvelgiant į maisto tvarkymo įmonių veiklos pobūdį:

gaminamas ir parduodamas produktas

produkto gamybos procesas

produkto gaminamas kiekis

produkto gamybos aplinka (patalpos, įranga, įrankiai), jos priežiūra

produkto gamybai reikalingos žaliavos

zoonozių sukėlėjai

cheminės medžiagos

kitos nepageidaujamos medžiagos ar teršalai

7

Rizikos valdymo sistemos:

personalo kompetencija

savikontrolės sistemos ir jų labilumas

įmonės patalpų, įrangos ir priemonių priežiūra

rizikos faktorių kontrolė

Magistro tezių struktūra ir apimtis. Darbas susideda iš įvado, trijų skyrių, išvadų,

literatūros ir šaltinių sąrašo ir priedo. Darbo apimtis yra 62 puslapiai.

8

1. MAISTO SAUGA – POŽIŪRIS „NUO TVARTO IKI STALO“

Paskutinės maisto saugos problemos sukėlė visuomenės nepasitikėjimą dabartine

maisto saugos kontrole. Visuomenės nepasitikėjimas įtikino: maisto kontrolė turi atitikti šių dienų

reikalavimus, būti nuosekli, kad pasiektų aukščiausią galimą visuomenės sveikatos apsaugos lygį.

Šiai nuomonei pritaria ir ją remia dauguma veterinarijos gydytojų, dirbančių privačiai, valstybiniais

veterinarijos inspektoriais arba specialistais maisto sektoriuje.

Naujasis maisto saugos požiūris privalo atgauti ne vien tik vartotojų , bet ir

visuomenės pasitikėjimą. Kad tai būtų įgyvendinta, naujasis požiūris privalo integruoti visuomenės

sveikatos, gyvulių sveikatos ir gerovės elementus, nes gyvulių sveikata ir gerovė gali turėti bendrai

tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, o ypač maisto saugai.

1996 metais Europos Komisija (toliau - EK) pripažino, kad biologinių ir cheminių

veiksnių , kurie sukelia apsinuodijimą maistu, yra daug ir įvairių, tačiau beveik visi jie turi vieną

bendrą savybę – lydi gyvulį nuo tvarto iki stalo. Dėl šios priežasties bet kokios pastangos palaikyti

aukštą vartotojų apsaugos lygmenį, neatsižvelgiant į maisto gamybos grandinę, pasmerktos

nesėkmei. Maisto saugos nuo tvarto iki stalo požiūris apima visus lementus galinčius turėti poveikį

maisto saugai visose maisto gamybos grandyse.

Pagal šį požiūrį maisto sauga yra ne vien tik tikrinimas skerdyklose arba perdirbimo

įmonėje, kaip įprasta. Ši sistema pabrėžia visų maisto grandinės dalyvių sąveikos reikalingumą,

pradedant nuo pašarų gamintoju ir baigiant individualiu vartotoju. Pasikeitimas informacija maisto

gamybos grandinėje nuo ūkio iki vartotojo yra kritinis šio požiūrio elementas. Bendravimas privalo

būti abipusis, kad pavyzdžiui, reikalinga informacija iš ūkio pasiektų veterinarijos gydytojus

kontrolės vietoje ir sugrįžtų atgal į ūkį. Tai užtikrina, kad apie bet kokius pakitimus, nustatytus

skerdykloje patikrinimo metu, informuojamas ūkis ir privatus veterinarijos gydytojas. Taip pat ir

netinkamo mitybai maisto, galinčio sukelti apsinuodijimus, tyrimo rezultatai turi būti perduoti

gamintojui, kad būtų galima imtis apsaugos priemonių. Maisto saugos nuo tvarto iki stalo požiūris

reikalauja sudaryti schemas, užtikrinančias aiškų produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo ir

reikalingos informacijos pasikeitimą maisto gamybos grandinėje. Nors ir ambicingas, tačiau maisto

saugos požiūris nuo tvarto iki stalo yra vienintelis kelias optimizuoti gyvūninės kilmės maisto

kontrolę, kad būtų užtikrinti koreliaciniai veiksmai ir patikimiausia maisto, tiekiamo vartotojui,

sauga.

9

1.1. PIRMINĖ PRODUKCIJA

Gyvulių pašaras. Tarp daugelio priemonių, kurios reikalingos šiam maisto saugos

požiūriui įgyvendinti, atsekti gyvulių pašarus yra svarbiausia maisto gamybos grandinės dalis,

pavyzdžiui, pašarų užteršimas dioksinu ir GSE (galvijų spongiforminės encefalopatijos) krizė.

Vadinasi, kiekviena gyvulių pašarų partija privalo būti identifikuota, saugomi įrašai apie pašarų

paskirstymo kelią nuo gamintojo iki ūkio. Nustačius, kad pašarai užteršti, galima sumažinti pavojų

ir padarinius, nes ypač greitai galima bus aptikti ūkius arba gyvulius, gavusius užkrėstą pašarą.

1 paveikslas

Tas pats turėtų būti taikoma atskiriems pašaro ingredientams, nes jie gali būti užteršti

prieš patekdami pašarų gamintojui, įterpiant juos į pašarus.

Pagrindinė gamyba (MAISTAS), pvz., veisimas, auginimas, penėjimas, pieno

gamyba, žuvies gamyba

Gyvulių ir žaliavų transportavimas

Pašarų gamintojai

Perdirbtų produktų transportavimas

Didmeninė prekyba

Skerdimas ir perdirbimas

Mažmeninė prekyba, pvz., restoranai, viešojo maitinimo įmonės, parduotuvės

Vartotojai (STALAS)

Perdirbtų produktų transportavimas

Atliekų perdirbimo gamyklos

10

Gyvulių identifikavimas. Reikalinga patikima gyvulių identifikavimo sistema,

harmonizuota visoje ES. Ji turi būti saugi, aiškiai matoma, lengvai pritaikoma ir apsaugota nuo bet

kokio mėginimo suklastoti. Ūkiai ir ūkininkai taip pat privalo būti individualiai registruoti ir

identifikuoti.

Visi gyvuliai privalo būti surašyti ūkio registre, kuris pildomas kiekvieną kartą, kai

gyvulys ar grupė gyvulių atvežami į ūkį arba iš jo išvežami. Gyvulių judėjimo kontrolei palengvinti

informacija turi būti perduodama į kompiuterizuotą duomenų bazę.

Gyvulių sveikata. Ūkyje turi būti įdiegtos bandų sveikatos stebėjimo schemos. Jos

reikalingos pagerinti gyvulių sveikatai, didesnį dėmesį skiriant gyvulininkystės praktikai ir ūkio

valdymui. Schemose turi būti numatyti eiliniai gyvulių sveikatos patikrinimai, kuriuos atlieka

privatus veterinarijos gydytojas, sudaręs sutartį su ūkininku. Kadangi dauguma patogenų gali būti

perduoti nuo gyvulių žmogui tiesioginio kontakto būdu arba per užkrato pernešėjus, pvz., maistą,

tarp bandos gyvulių sveikatos ir epidemiologinės priežiūros schemų būtina efektyvi interakcija.

Gyvulių bandos sveikatos priežiūros schemose privalo būti patogeno paplitimo

stebėjimo elementas. Tai ypač turėtų apimti zoonozes, kurios gali būti perduotos žmogui, ir kitoms

gyvulių ligoms, susijusiomis su gyvulių bandos sveikatos gerinimu.

Gyvulių gerovė. Visuomenės sveikata, gyvulių sveikata ir gyvulių gerovė yra

tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, stresą patyrę gyvuliai labiau linkę sirgti ligomis, kurias reikia gydyti

veterinarinėmis priemonėmis. Tai savo ruožtu gali padidinti veterinarinių vaistų likučių kiekį

gyvulinės kilmės produktuose, kurie neigiamai paveiks visuomenės sveikatą, nors esami ES šalių

pastebėjimo duomenys rodo, kad minimalus leistinas likučių kiekis yra nepavojingas.

Gyvulių gerovė, kaip pagrindinis gyvulių sveikatos ir maisto saugos faktorius, privalo

būti gyvulių sveikatos priežiūros programų sudedamoji dalis. Reikia reguliarių vizitų, kurių metu

veterinarijos gydytojas galės įvertinti ir registruoti gyvulių gerovės parametrus.

Be to , galutinio produkto etiketėje turėtų būti išsamiai apibūdinti gyvulių veisimo ir

gyvulininkystės metodai, taip pat ir jų gerovė.

Gyvūninės atliekos. Paskutinioji krizė parodė, kad gyvūninių atliekų transportavimas,

priežiūra ir likvidavimas yra svarbūs nuo tvarto iki stalo požiūrio elementai, kurie privalo būti

visiškai kontroliuojami.

Duomenų saugojimas ir kompiuterizuota centrinė duomenų bazė. Ūkininkai,

veterinarijos gydytojai, technologai ir visi, dirbantys ūkyje, privalo saugoti savo veiklos įrašus.

Gyvulių gydymo istorija turi būti registruojama kaip informacija, svarbi visuomenės sveikatos

apsaugai.

11

Geriausiai būtų duomenis suvesti į kompiuterizuotą centrinę duomenų bazę kaip

referencinę informaciją, kuri turi būti prieinama kitiems maisto gamybos grandinės dalyviams.

Taigi kai gyvuliai pristatomi į skerdyklą, pienas, kiaušiniai ar išaugintos žuvys – į surinkimo centrą

valstybinsi veterinarijos gydytojas gali tuoj pat rasti visą informaciją apie tą gyvulį, tą pieną,

kiaušinius ar ūkį, iš kurio jie gauti. Kontrolės procedūros tada gali būti pritaikytos atsižvelgiant į

šiuos duomenis. Tai suteikia galimybę optimaliai paskirstyti turimas lėšas.

Augantis veterinarijos gydytojų vaidmuo. Per pastaruosius 30 metų didesnis dėmesys

skiriamas maisto gamybai, dažniausiai turima galvoje specifinė rinka ar vartotojas. Veterinarinė

medicina daugiau dėmesio skiria ne individualiam gyvuliui, bet gyvulių bandos sveikatai, o nuo

devyniasdešimtųjų metų vidurio didelis dėmesys skiriamas žmonių sveikatai. Veterinarijos

gydytojų vaidmuo išaugo prevencinės medicinos , protingo vaistų naudojimo, likučių kontrolės ir

farmakologinio budrumo srityse, kad būtų apsaugota visuomenės, taip pat gyvulio sveikata ir

gerovė.

Tai matyti sudarant gyvulių sveikatos priežiūros schemas, kuriose veterinarijos

gydytojai dalyvauja keliais požiūriais. Be įprastų pareigų, veterinarijos gydytojas vis dažniau

dalyvauja informuodami ir patardami bendrais visuomenės, gyvulių sveikatos ar gyvulių gerovės

klausimais: kaip teisingai vartoti vaistus, ypač antibiotikus, vaistų pasišalinimo periodus, aplinkos

teršalus ar gerą higieninę praktiką.

Galiausiai, išorinė nepriklausomų institucijų kontrolė yra taip pat svarbi užtikrinant

tikslų požiūrį nuo tvarto iki stalo. Veterinarijos gydytojų, dirbančių nepriklausomose institucijose,

lankymasis ūkyje iš anksto nepranešus, yra būtinas norint įvertinti taikomas schemas, ypač kai jose

numatytas gyvulių sveikatos arba gerovės sertifikavimas.

1.2. GYVULIŲ TRANSPORTAVIMAS IR JUDĖJIMAS

Gyvulių judėjimas. Gyvulio judėjimas privalo būti registruojamas ne tik tada, kai jis

atvežamas arba išvežamas iš ūkio, bet visą laiką, pradedant nuo ūkio, kuriame jis yra kilęs, iki

galutinės paskirties vietos.

Gyvulio identifikacija turi būti prijungta prie elektroninės sistemos ir

kompiuterizuotos centrinės duomenų bazės, kad, esant reikalui, lengvai ir greitai galima būtų

atsekti jo kilmę ir judėjimą.

Gyvulio sveikata ir gerovė. Gyvulių sveikatos ir gerovės reikalavimų stenėjimas bei

vykdymas transportavimo metu yra svarbus visuomenės sveikatai. Transportavimas sukelia stresą,

o streso paveiktų gyvulių mėsa yra labiau užteršta. Užuot transportavus gyvus gyvulius ilgu

12

atstumu, reikėtų pageidauti ir skatinti prekybą skerdiena. Jei gyvulių transportavimas

neišvengiamas, būtina laikytis gyvulių skaičiaus normų transporto priemonėje ir poilsio periodų.

Asmenys, lydintys gyvulius, turi būti minimaliai apmokyti, kad galėtų rūpintis jų gerove.

Be to, gyvulių vežėjai ir jų transporto priemonės, atitinkančios nustatytus gyvulių

transportavimo standartus , privalo būti registruoti.

1.3. NUO PERDIRBIMO IKI MAŽMENINĖS PREKYBOS

Požiūris nuo tvarto iki stalo apima šiuolaikinio patikrinimo procedūras, maisto

kokybės ir saugos kontrolę. Visa tai vadinama rizikos veiksnių analize svarbiausiuose valdymo

taškuose (toliau – RVASVT). Tai prevencinės maisto saugos kontrolės požiūris, kurį galima taikyti

nuo gyvulio paskerdimo, surinkimo iki pardavimo vartotojui. Tuo būdu bus pasiektas aukščiausias

vartotojo apsaugos lygis.

1.4. RVASVT IR GEROS PRAKTIKOS KODEKSAI

Procedūra apima grandinę logiškų priemonių, kurių dėka visi žalingi veiksniai ,

darantys įtaką maisto saugai, identifikuojami ir išdėstomi pagal svarbą. Ypač žalingi veiksniai gali

būti kontroliuojami identifikuojant tuos gamybos proceso taškus, kuriuose kontrolė itin svarbi. Tuo

būdu stebėjimo ir kontrolės procedūras galima sutelkti konkrečiuose taškuose.

RVASVT procedūra gali būti taikoma maisto gamybai ir perdirbimui siekiant

padidinti maisto saugumą, sumažinti žalingų veiksnių kiekį maiste ir išteklius paskirstyti

tinkamiausiu būdu, didžiausią dėmesį skiriant svarbiems maisto grandinės taškams. Pagal

RVASVT procedūrą, maisto gamintojai privalo bet kur nustatyti žalingus veiksnius, galinčius

patekti į maisto gamybos procesus ar produktus. Kiekvienam nustatytam žalingam veiksniui turi

būti nustatytas taškas, kuriame jis gali būti kontroliuojamas, mažinama arba šalinama jo patekimo į

maistą galimybė. Nustačius žalingą veiksnį, būtina jį kontroliuoti, nustatyti kontrolės ribas,

numatyti, kaip įmonės darbuotojai šias ribas kontroliuos ir ką darys, jeigu bus rasta klaida ar

problema. RVASVT planai yra specifiniai produkto tipui ir gamybos įrangai. RVASVT sistema

skatina diegti savikontrolės principus ir išaiškina atsakomybę.

Vis dėlto pripažįstama, kad RVASVT procedūrą gali būti sunku įgyvendinti mažose

įmonėse. Joms pagelbėti geros praktikos kodeksai gali būti sukurti sektoriaus veiklai kontroliuoti.

Veterinarijos gydytojai galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad šių kodeksų nuostatos

būtų vykdomos, pavyzdžiui, atlikti reguliarų auditą ir paimti mėginius.

13

Skerdyklos ar maisto perdirbimo įmonės, maisto didmeninkai, distributoriai, taip pat

restoranai ir viešojo maitinimo įstaigos privalo laikytis geros praktikos kodeksų ir RVASVT

procedūrų. Tai ypač svarbu mažmeninėse maisto parduotuvėse, nes, kaip rodo patirtis, maistas

dažniausiai užteršiamas jose. Taigi parduotuvėse taip pat privaloma imtis priemonių, užtikrinančių

griežčiausią higienos taisyklių taikymą, kad maistas nebūtų užterštas dėl netinkamų veiksmų. Tai

svarbu išduodant licencijas, kompetentingai institucijai atlikus patikrinimą ir tinkamą įmonės

darbuotojų paruošimą.

Mėsos tikrinimas. Mėsos tikrinimas susideda iš dviejų dalių: gyvi gyvuliai tikrinami

prieš skerdimą ir tikrinama skerdiena. Veterinarijos gydytojų dalyvavimas tikrinimo procese

aplankant gyvulius ūkyje, gali duoti didelės naudos prieš skerdimą tikrinimui. Gydytojai daugiau

žino apie gyvulius ir jų ūkį, nei bet koks kitas valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris pagal

tikrinimo skerdienos taisykles bus pakviestas gyvulius patikrinti tikrai kartą.

Svarbi informacija, surinkta ūkyje prie gyvulių paskerdimą, privalo būti perduota

valstybiniams veterinarijos gydytojams, kurie gali nuspręsti, kaip atlikti skerdienos tikrinimą

atsižvelgiant į prieš gyvulio skerdimą tikrinimo rezultatus ir duomenis apie ūkį, iš kurio gyvuliai

kilę.

Atsekimas. Pagamintas maistas, kiekvienas jo vienetas turi būti paženklintas partijos

numeriu taip, kad bet kurį gaminį galima būtų atsekti iki jo kilmės vietos. Visi maisto gamintojai

privalo būti registruoti ir individualiai identifikuoti, kad juos galima būtų atsekti.

Savikontrolė ir valstybinės kontrolės. Patikrinimo vietos, atitinkančios RVASVT

principus ir nustatytos atsižvelgiant į kompiuterizuotos centrinės duomenų bazės duomenis, privalo

būti įsteigtos visur, kur maistas perdirbimas, sandėliuojamas ar parduodamas. Patikrinimai, kuriuos

gali atlikti patys maisto gamintojai, reikalingi maisto užteršimui nustatyti sandėliavimo laikotarpiu,

teisingą maisto ženklinimą ir laikymą.

Nors maisto gamintojai turėtų būti visiškai atsakingi už produktų, kuriuos jie tiekia į

rinką saugą, tačiau maisto saugos garantija ir visuomenės sveikata yra galiausiai pačios visuomenės

rūpestis. Galutinio produkto kontrolė ir tikrinimas privalo priminti kompetentingų institucijų

atsakomybę, net jeigu maisto gamintojai yra įdiegę RVASVT ir savikontrolės procedūras.

Kompetentingos institucijos atsakingos ir už tinkamų įstatymų paruošimą bei jų įgyvendinimą.

14

1.5. VARTOTOJAI.

Vartotojo atsakomybė. Maisto saugos požiūris nuo tvarto iki stalo turi užtikrinti

aukščiausią vartotojo apsaugos lygį. Tačiau individualus vartotojas yra pagrindinė šio požiūrio

sudedamoji dalis. Kad ir koks būtų šio požiūrio pranašumas, galiausiai pats vartotojas yra

atsakingas už teisingą maisto laikymą, apdorojimą ir gaminimą. Saugiausias maistas gali tapti

nesaugiu, jeigu jis netinkamai laikomas, apdorojamas ar gaminamas. Vartotoją būtina šviesti

siekiant supažindinti su pagrindiniais maisto saugos principais ir sustiprinti atsakomybę už maisto

saugumą. Požiūris nuo tvarto iki stalo gali atitikti vartotojų interesus ir poreikius ne tik sveikatos

apsaugos, bet ir gyvulių gerovės, etikos bei aplinkosaugos atžvilgiu.

Požiūris nuo tvarto iki stalo suteikia vartotojui galimybę gauti svarbią ir tikslią

informaciją apie maisto sudėtį ir jo gamybos metodus. Glaustai ir aiškiai pateikta informacija leis

vartotojams pasirinkti. Gerai apgalvotas ir aiškus maisto produktų ženklinimas yra labai svarbus.

15

2.LIETUVOS RESPUBLIKOS VMVT VEIKLA UŽTIKRINANT MAISTO

SAUGĄ IR JOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

2.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS

TARNYBA IR JOS FUNKCIJOS

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką maisto ir veterinarijos srityse.

VMVT yra akredituota pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji

įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus. Akredituota mėsos, pieno, žuvies,

vaisių, daržovių, prekybos ir viešojo maitinimo subjektų, pašarų tvarkymo subjektų valstybinė

kontrolė įskaitant mėginių ėmimą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo įkurta 2000 m., reorganizavus

Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias veterinarijos įstaigas, Valstybinę higienos

inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie

Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba perėmė minėtų institucijų funkcijas ir vykdo maisto kontrolę visuose maisto tvarkymo

etapuose „nuo tvarto iki stalo”.

Uždaviniai. Pagrindiniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniai yra šie:

Vykdant socialiai atsakingą gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės ES politiką, užtikrinti

gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių stebėseną ir kontrolę bei gyvūnų gerovę, likviduoti

gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, taikyti biologinės saugos priemones gyvūnų

užkrečiamųjų ligų prevencijai.

Užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo

maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki

maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir

eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus

privalomuosius reikalavimus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2000 metų tapo pagrindine

valstybine institucija, atliekančia maisto perdirbimo įmonių valstybinę maisto priežiūrą ir kontrolę.

Ilga laiką galiojusią tvarką, kai gyvūninės kilmės maisto produktų ( mėsos, žuvies pieno)

16

perdirbimo įmonėse būdavo valstybinio veterinarijos gydytojo, atsakingo už kasdieninę veterinarinę

įmonės veiklos kontrolę, etatas keičia nauja – periodinės kontrolės sistema. Prie periodinės

gyvulinės kilmės maisto produktų gamybos ir perdirbimo įmonių, turinčių veterinarinės priežiūros

numerius, kontrolės pereinama dėl įmonėse įdiegtų ir vykdomų savikontrolės programų bei sparčiai

didėjančio gamintojų supratimo apie maisto saugą bei kokybę. Kasdienę veterinarinę kontrolę keisti

periodine yra tikslinga ir todėl, kad valstybinis veterinarijos gydytojas nebūtų suinteresuotas

atstovauti įmonei, neapsiprastų su esamais trūkumais, nes ilgesnį laiką matant tuos pačius

pažeidimus galima tiesiog jų nepastebėti. Tai visiškai prieštarautų įstatymuose nustatytai sąvokai,

kad veterinarinė kontrolė turi būti valstybinė.

2.2. KOKYBĖS POLITIKA

2004 metais Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo patvirtinta kokybės

politika ir įkurtas Rizikos ir kokybės valdymo skyrius. Kokybės sistemos tikslas – neatitikčių

prevencija (veiksmai, šalinantys neatitikčių atsiradimo priežastis arba siekiant išvengti jų

atsiradimo), patikimi ir objektyvūs patikrinimų, tyrimų rezultatai. Pagal deklaruotą kokybės politiką

(priedas 1), VMVT ir jai pavaldžios institucijos privalo dirbti pagal tarptautinius kokybės vadybos

principus ir būti akredituotos:

pavaldžios institucijos pagal LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės

įstaigų veikimo kriterijai“;

vidaus audito sistema pagal LST EN ISO 19011:2002 „Kokybės ir aplinkos vadybos

sistemų audito rekomendacijos“;

laboratorijos pagal LST EN ISO/IEC 17025:2003 „Tyrimo, bandymo ir kalibravimo

laboratorijų kompetencija. Bendrieji reikalavimai“, LST EN 45001:1993 „Bendrieji

bandymų laboratorijoms keliami reikalavimai“, Rusijos GOST-R.

Pagal kokybės politikos principus, VMVT ir jai pavaldžios institucijos privalo:

suteikti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas,

garantuoti gerą profesinę praktiką,

garantuoti kvalifikuotai atliekamus darbus,

kelti darbuotojų kvalifikaciją,

laiku teikti informaciją vartotojams,

siekti geriausių kokybės tikslų realizavimo.

17

2.3. MAISTO KONTROLĖ

Valstybinė maisto kontrolė (toliau – kontrolė) - tikrinimas, kurį atlieka Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), siekdama nustatyti, ar maistas, maisto priedai,

vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat

medžiagos ir prekės, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti pavojų

visuomenės sveikatai, užtikrinti sąžiningus verslo sandorius ar saugoti vartotojų interesus, įskaitant

vartotojų informavimą. Kontrolė atliekama vadovaujantis bendraisiais kontrolės principais pagal

VMVT direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d įsakymo Nr. B1-976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės

principų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-217) nuostatas. Vykdant kontrolę svarbu:

Saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui tiekiamas maistas atitiktų teisės

aktais nustatytus saugos, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus;

Saugoti, kad į šalies teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamosios ligos, organizuoti gyvūnų

apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų ir tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrinti gyvūnų

gerovę; Vykdyti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą veterinarijos ir maisto srityje;

Užtikrinti veterinarinę ir higienos kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose - nuo maistui

skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams;

Įgyvendinti priemones saugančias vartotojus nuo ligų, kurias gali sukelti nesaugaus maisto

vartojimas;

Kontrolė atliekama: reguliariai arba kai įtariama, jog yra teisės aktų reikalavimų

neatitikimų. Kontrolė vykdoma visais maisto paruošimo, gamybos, įvežimo į Europos Sąjungą,

perdirbimo, laikymo, transportavimo, paskirstymo ir prekybos etapais, be išankstinio įspėjimo.

Kontrolė apima šias veiklos rūšis: tikrinimą; mėginių ėmimą ir analizę; personalo

higienos tikrinimą; raštiškos medžiagos ir dokumentų tikrinimą; įvairių tikrinimo sistemų, kurias

nustatė įmonė, ir pagal jas gautų rezultatų tikrinimą. Jei būtina: vyksta pokalbis su tikrinamos

įmonės vadovu ir asmenimis, dirbančiais toje įmonėje; atliekamas įmonėje naudojamų matavimo

prietaisų duomenų tikrinimas; atliekamas tikrinimo, atlikto VMVT matavimo prietaisais, rezultatų

palyginimas su įmonėje naudojamų prietaisų duomenimis. 2 paveikslėlis. Valstybinė maisto

produktų kontrolė.

18

2 paveikslas

Žaliavos supirkimo vietų kontrolė

Žaliavos kontrolė Perdirbimo įmonės patvirtinimas

Nuolatinė arba periodinė veterinarijos priežiūra

Kritinių kontrolės taškų kontrolė

Patalpų, įrengimų kontrolė

Personalo kontrolė

Transporto kontrolė Sanitarijos graužikų

kontrolė Technologinio proceso

kontrolė Laboratorinių tyrimų

kontrolė

Produkto ženklinimo kontrolė

Gyvūnų sveikatos kontrolė

Valstybinė maisto produktų kontrolė

Fermos ir pašarų kontrolė

Gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolė

Saugus maisto produktas

19

Kontrolės objektai: darbo vietos, gamybai skirtos patalpos, tarnybinės patalpos,

želdiniai, transporto priemonės, mechanizmai bei įranga ir jų naudojimas, žaliavos, sudedamosios

dalys, technologinės priemonės ir kitokie produktai, naudojami maisto produktų paruošimui ir

gamybai; pusgaminiai; galutiniai produktai; medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu;

valymo ir taisymo priemonės, procesai ir pesticidai; maisto produktų gamybos ar perdirbimo

procesai; maisto produktų ženklinimas ir jų pateikimo būdas; laikymo būdai.

VMVT pareigūnai gali imti produktų mėginius laboratoriniams tyrimams. Pagal

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 1092 „Dėl laboratorijų,

atliekančių valstybinei maisto kontrolei atrinktų bandinių tyrimus “ (Žin., 2002, Nr. 72 – 3040),

valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka VMVT įgaliotos

akredituotos laboratorijos. VMVT pareigūnai, nustatę ar įtarę teisės aktų pažeidimų, turi taikyti

nustatytas priemones. Šios priemonės turi būti veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą

ir turinčios realų poveikį pažeidėjui. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi būti tikrinami vadovaujantis

bendraisiais maisto kontrolės principais. VMVT pareigūnai, vykdydami kontrolę, gali susipažinti su

fizinių ir juridinių asmenų laikomais dokumentais, gali pasidaryti jiems patikrinimui pateiktų

dokumentų kopijas arba nuorašus. VMVT pareigūnai privalo užtikrinti gautos informacijos, kuri

sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus

atvejus. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę apskųsti VMVT veiksmus Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

VMVT iki kiekvienų metų gegužės 1 d. turi išsiųsti Europos Komisijai visą būtiną

informaciją apie praėjusių metų programas, nurodyti kriterijus, taikomus rengiant šias programas;

atliktų patikrinimų skaičių ir pobūdį; nustatytų pažeidimų skaičių ir pobūdį.

2.4. VALSTYBINĖ MAISTO KONTROLĖ

Valstybinė maisto kontrolė. Valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija (priedas 2). Maisto kontrolės

institucija tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, teisingai

paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlygiškas

prioritetas. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš

anksto sudarytas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat

kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolei naudojami

metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo

20

etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką.

Maisto kontrolės institucija, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų

reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę:

1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus;

2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą,

laikosi higienos reikalavimų (nepažeidžiant medicinos etikos principų);

3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, besiliečiančius su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei

įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus;

4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo

vietos savikontrolės sistemos medžiagą;

5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3

punkte išvardytų objektų bandinius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų

kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją

bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitokių prietaisų

duomenimis.

Nustačius šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, maisto kontrolės institucija taiko

teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. Maisto kontrolės institucija

įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos

tarybai apie uždraustą pateikti į rinką nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar iš Europos

Sąjungos valstybių bei valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys,

teikiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas. Gamintojai,

pardavėjai ir paslaugų teikėjai turi teisę apskųsti maisto kontrolės institucijos veiksmus teismui.

Maisto kontrolės institucija privalo užtikrinti iš gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautos

informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymuose nustatytus

atvejus, bei vykdyti kitas įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.

21

2.5. VALSTYBINĖS KONTROLĖS PLANO SUDARYMAS

Vilkaviškio rajono valstybinė maisto tarnyba sudarydama metinius planus vadovaujasi

kokybės sistemos programa S-1 „Planavimo organizavimas“. Ši programos tikslas nustatyti VMVT

veikos planavimo tvarką. VMVT planavimas skirstomas į tris dalis:

Daugiametis nacionalinis kontrolė planas(sudaromas 3 metams);

Strateginis veiklos planas (sudaromas 3 metams);

Detalieji planai (metinis, ketvirtinis, savaitinis planai).

Daugiametis nacionalinis kontrolė planas

Lietuvos Respublikos 2007-2009 m. nacionalinis kontrolės planas sudarytas ir pradėtas

įgyvendinti nuo 2007 m. sausio 1 d., siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentą (EB) NR. 882/20042004 m. balandžio 29 d. dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama

siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų,

gyvūnų sveikatos ir gerovės.

Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai apima pašarus ir maistą reglamentuojančius

teisės aktus bei gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus. VMVT yra

paskirta atsakinga institucija už šio plano sudarymą. Sudariusi daugiametį nacionalinį kontrolės

planą jį pateikia Europos Komisijai. Praėjus kalendoriniams metams VMVT pateikia metinę

ataskaitą ir informaciją apie daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimą. Šioje

ataskaitoje pateikiama per praeitus metus atliktos valstybinės kontrolės ir audito rezultatai, o jei

būtina – pirminio kontrolės plano pakeitimai, padarytus atsižvelgiant į šiuos rezultatus.

Atsižvelgiant į naujų ES teisės aktų reikalavimus, atitinkamai bus padaromi pakeitimai. Taip pat

pasikeitus kontrolės institucijos struktūrai, uždaviniams, funkcijoms, nauji pakeitimai bus įtraukti į

daugiametį nacionalinį kontrolės planą.

Strateginis veiklos planas

VMVT veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais

viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės nustatytais

prioritetais, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Bendrojo programavimo dokumento nuostatomis

bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 07 d. nutarimu Nr. 194

patvirtintą Strateginio planavimo metodiką.

VMVT Finansų ir strateginio planavimo skyrius su paskirtais programų koordinatoriais

(toliau – VMVT strateginio planavimo grupė), rengdami VMVT strateginį veiklos planą dvejiems

metams į priekį (išplėstinį ir sutrumpintąjį), išanalizuoja ir įvertina aplinką bei išteklius,

22

suformuluoja misiją ir numato VMVT veiklos tikslus ir jų siekimo būdus. VMVT strateginio

planavimo grupė turi numatyti, kaip kuo optimaliau panaudoti turimus ir planuojamus gauti

finansinius, materialinius ir darbo išteklius VMVT misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams

pasiekti. Todėl išplėstiniame VMVT strateginiame veiklos plane atliekama išsami aplinkos, išteklių

ir SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė, suformuluojama VMVT misija,

nustatomi strateginiai tikslai, parengiamos ir aprašomos VMVT vykdomos programos bei vertinimo

kriterijai. Programų koordinatoriai turi prižiūrėti, kaip įgyvendinamos VMVT programos, VMVT

direktoriui kasmet atsiskaito už programų vykdymo rezultatus. VMVT direktorius kasmet atsiskaito

Vyriausybei apie strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus.

VMVT metiniai planai Metinius VMVT veiklos planus sudaro atitinkamų skyrių vedėjai, pateikia jį VMVT

Finansų ir strateginio planavimo skyriui įvertinti finansines galimybes. Jam pritarus pateikiamas

planas VMVT direktoriui, supažindinimui ir direktoriui pritarus tvirtinamas (jei nepritariama planui,

skyrių vedėjai jį koreguoja). Metiniai planai sudaromi atsižvelgiant į ES ir nacionalinius teisės aktų

reikalavimus, paskutiniuosius teisės aktų pakeitimus, praeitų metų VMVT veiklos rezultatus,

specialiąsias Vyriausybės užduotis.

Metiniame plane numatoma:

- kaip realizuoti prioritetus iš VMVT strateginio veiklos plano,

- kokie prioritetai dominuos maisto, pašarų, gyvūnų ligų, gyvūnų gerovės srityse įgyvendinant

teisės aktus,

- kuriems patikrinimams, laboratoriniams tyrimams bus skiriamas prioritetas,

- kokios numatytos priemonės įgyvendinti planą,

- kokiu būdu bus pranešama apie veiklos rezultatus.

Metiniai planai:

- Patikrinimų (maisto, pašarų tvarkymo objektų, gyvūnų laikymo vietų)

- Mėginių tyrimų (maisto taršos stebėsenos, patvirtinamųjų mėginių, medžiagų likučių

gyvūniniuose produktuose, pašarų taršos stebėsena, užkrečiamųjų ligų stebėsenos)

Metiniai veiklos planai tvirtinami VMVT direktoriaus einamųjų metų pirmąjį ketvirtį,

kai tiksliai biudžetiniai asignavimai bus skirti iš valstybės biudžeto.

23

VMVT, LVVPI, Teritorinių VMVT ketvirtiniai planai

Ketvirtiniai planai neprivalomi, jeigu LVVPI, teritorinėje VMVT metiniuose planuose

nurodyta pagal ketvirčius konkrečių maisto tvarkymo subjektų numatomas patikrinti laikas

(mėnuo/ketvirtis).

Ketvirčio planuose konkretizuojami trijų kitų mėnesių darbai, susiję su metinio plano

vykdymu bei specifinėmis, tikslinėmis užduotimis.

Pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui skyrių vedėjai turi pagal kompetenciją išanalizuoti

kaip įgyvendinamas metinis planas. Jeigu planas neįvykdomas ar nepilnai vykdomas, skyriaus

vedėjas raštu pateikia neįvykdymo priežastis LVVPI, teritorinės VMVT viršininkui. LVVPI,

teritorinės VMVT viršininkas susipažįsta, sprendžia kokius veiksmus taikyti (perkelti plano

vykdymą kitam ketvirčiui atlikti, taikyti nuobaudą ir pan.). Esant pateisinamoms objektyvioms

priežastims galima neužbaigtus suplanuotus darbus numatyti kitame ketvirtyje.

VMVT, LVVPI, teritorinių VMVT savaitės planai

Kiekvienos savaitės atitinkamą dieną, rekomenduojama pirmadienį, VMVT, LVVPI,

teritorinėse VMVT organizuojami savaitiniai (gamybiniai) pasitarimai, kuriuose aptariami praeitos

savaitės darbai bei numatomos būsimos savaitės vykdytinos užduotys ir darbai. Visa planuojama

veikla turi būti susijusi su metinio plano vykdymu ar kitų aktualių reikalavimų, VMVT direktoriaus

įsakymų vykdymu. Kiekvienas savaitinis (gamybinis) pasitarimas protokoluojamas ir pasirašomas

atitinkamos įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio darbuotojo ir sekretoriaus.

Maisto valstybinės kontrolės prioritetai 2007-2009 m.

Įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, EK

rekomendacijų nuostatas:

ir toliau skatinti negyvūninio maisto tvarkymo subjektus diegti RVASVT principais

pagrįstas savikontrolės sistemas, vykdyti efektyvią jų funkcionavimo kontrolę;

siekiant užtikrinti negyvūninio maisto saugą bei vykdyti ūmių infekcinių žarnyno

susirgimų protrūkių prevenciją - kiekvienais metais patikrinti visus padidintos rizikos

negyvūninio maisto tvarkymo subjektus nustatytu dažnumu;

analizuoti protrūkių priežastis, keistis informacija su maisto verslo atstovais, SAM

institucijomis;

numatyti viešojo maitinimo paslaugų kokybės tikslinius tikrinimus (tarp jų -patikrinti

ir apibendrinti visų Rytų šalių virtuvių teikiamų paslaugų kokybę);

saugoti ir ginti pažeistas vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų

teikimo srityje; užtikrinti operatyvų skundų nagrinėjimą ir pareiškėjų informavimą;

24

vykdyti iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų (sojų, kukurūzų, rapsų,

medvilnės ir kt.) siuntų laboratorinius tyrimus dėl genetinės modifikacijos nustatymo;

užtikrinti kontrolę maisto papildų, ženklinimo atitiktį Lietuvos higienos normos HN

17:2003 „Maisto papildai“ nuostatoms;

vykdyti pesticidų (kūdikių maiste ir ekologiškuose maisto produktuose) bei furanų,

akrilamidų, mikotoksinų maisto produktuose kontrolę;

atlikti tikrinimus alaus gamybos įmonėse, kurios neturi alaus kokybės tyrimo

laboratorijų, įvertinant alaus gamybos technologijas, alaus kokybės tyrimų atlikimą,

atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimą, gamybos ir apskaitos žurnalų pildymą,

atsekamumą;

dažniau atlikti tikrinimus (biudžetinių įstaigų, žemės ūkio bendrovių, fizinių asmenų

ir kt.) eksploatuojamuose geriamojo vandens tiekimo subjektuose, tirti daugiau

valstybinių mėginių geriamojo vandens saugos rodikliams nustatyti ir t.t.

2.6. KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS

Gyvūninio maisto įmonių bei negyvūninių maisto produktų gamybos ir rinkos

kontrolė skirstoma į šias rūšis:

1. Planinė;

2. Neplaninė.

Planinė kontrolė. Pagrindinės veiklos kryptys ir laboratorinių tyrimų apimtys

išdėstomos metiniame, ketvirtiniame ir savaitiniame plane. Rinkos priežiūros skyriaus metinį ir

ketvirtinį planą tvirtina rajono ar miesto VMVT viršininkas. Gyvūninio maisto subjektų ir

skerdyklų kontrolės plane nurodoma, kurį mėnesį atitinkamame punkte bus atliekama valstybinė

veterinarinė kontrolė, kada – RVASVT sistemos auditas. Negyvūninio maisto subjektų kontrolės

plane nurodoma, kurį ketvirtį bus atliekama valstybinė maisto kontrolė, RVASVT auditas ir

kuriame subjekte numatoma paimti stebėsenos ar patvirtinamuosius tikslinius maisto produktų

mėginius. Maisto tvarkymo įmonės tikrinamos , vadovaujantis patikrinimo klausimynais (VMVT

l.e. direktoriaus pareigas 2001-08-22 d. įsakymas Nr. 349). Priklausomai nuo RVASVT sistemų

diegimo ir jų veikimo, maisto tvarkymo įmonių specifikos, jų higieninės būklės, nuo infekcinių

ligų, plintančių per maistą epidemiologinės situacijos bei gaunamų gyventojų skundų, įmonių

patikrinimo dažnis gali būti keičiamas, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

25

Neplaninė kontrolė. Neplaninė kontrolė organizuojama pagal:

Gyventojų skundus (LR Vyriausybės 2000-06-12 d. nutarimas Nr. 681 „Dėl piliečių ir kitų

asmenų prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo institucijose, kurios nėra

viešojo administravimo subjektai, tvarkos patvirtinimo“, VMVT direktoriaus 2000-06-29 d.

įsakymas Nr. 196 „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VMVT taisyklių įgyvendinimo

laikinoj tvarka“;

Kitų institucijų pavedimus;

Epidemiologinius parodymus (įtarus infekcinį susirgimą ar esant apsinuodijimui maistu

(Sveikatos apsaugos ministro 2004-11-09 d. įsakymas Nr. V-772 „Maisto tvarkymo

įmonėse kilusių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimo taisyklės“).

Teminiai patikrinimai – tai vienos rūšies maisto tvarkymo įmonių patikrinimai šalyje:

šviežių vaisių ir daržovių, geriamojo vandens, vaisvandenių gamyba, gydymo įstaigų,

ikimokyklinių įstaigų. Kasmet keičiasi patikrinimo objektai, priklausomai nuo praėjusio

patikrinimo, laboratorinių tyrimų ir maisto tvarkymo įmonių patikrinimo gautų rezultatų bei

vartotojų skundų. Negyvūninių maisto produktų gamybos ir rinkos kontrolės objektai pateikiami

paveikslėlyje 3.

26

3 paveikslas

PREKYBOS ĮMONĖS

GAMYBOS ĮMONĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS

MAITINIMO ĮMONĖS

Didmeninės prekybos

Prekybos įmonės neprekiaujančios

greitai gendančiais maisto produktais

Prekybos įmonės prekiaujančios greitai

gendančiais maisto produktais

Lauko prekybos taškai

Duonos ir miltinės konditerijos gaminių

Vaisių ir daržovių perdirbimo

Alkoholinių gėrimų

Nealkoholinių gėrimų

Kitos

Malybos produktų

Šokolado ir cukrinės konditerijos

Prieskonių

Alaus

Aliejaus

Kavinės, restoranai, barai ir

Valgyklos

Mokyklos

Ligoninės

Ikimokyklinės įstaigos

Socialinės rūpybos ir globos įstaigos

MAISTO TVARKYMO ĮMONĖS

27

2.7. VALSTYBINĖS MAISTO SAUGOS KONTROLĖS REGLAMENTAI Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos uždavinys užtikrinti maisto saugos

ir kokybės kontrolę visose maisto tvarkymo subjektuose. Pagrindiniai maisto kontrolės veiklą

reglamentuojantys dokumentai yra:

Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574).

Įstatymo paskirtis yra nustatyti teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus,

nustatyti valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų

kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų

teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę.

Lietuvos respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas / (Žin., 2001, Nr. 64-

2324, 2004, Nr. 25-757). Įstatymo paskirtis yra nustatyti valstybinio produktų saugos

reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir

visuomeninės kontrolės pagrindus, nustatyti informaciją apie nesaugius produktus teikimo ir

perdavimo tvarką, nustatyti gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei

atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos respublikos rinką.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas /1 (Žin., 2000

Nr. 85-2581, 2003 Nr. 54-2372, 2004 nr. 49-1590, 2004 Nr. 72-2496). Įstatymas nustato

vartotojų teises. Reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų

santykius, kurių nereglamentuoja kiti įstatymai.

Lietuvos Respublikos geriamoj vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327). Įstatymas

nustato į rinką tiekiamo , maisto įmonėse naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės

užtikrinimo sąlygas, reglamentuoja pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens

tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba,

tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir

kokybės kontrolę.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 – Maisto įstatymas. Šis

įstatymas įgyvendina Baltosios knygos pagrindinius principus, kuriais siekiama užtikrinti

žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu, taip pat nustato bendruosius

principus ir atsakomybę.

VMVT veterinarijos sanitarijos ir rinkos priežiūros skyriaus funkcijos:

Konsultuoti maisto tvarkytojus apie maisto saugos teisės aktus bei juose numatytus

reikalavimus;

Kaupti ir analizuoti informaciją apie maisto saugos teisės aktų pažeidimus, jų priežastis,

duoti privalomuosius nurodymus higienos normų vykdymui;

28

Analizuoti atliekamų veiksmų efektyvumą, vertinti rodiklių dinamiką, teikti siūlymus

kitoms institucijoms;

Nustačius teisės aktų pažeidimus, taikyti teikiamo į rinką maisto ribojimo ir kitas įstatymais

nustatytas priemones;

Nustatyta tvarka informuoti VMVT apie maisto saugą, nesaugiam maistui taikomas rinkos

ribojimo priemones, su nesaugaus maisto vartojimu susijusių ligų židinių grėsmę ir

atsiradimą, maisto objektų higienos būklę, uždraustą tiekti į rinką ar išimtą iš rinkos

nesaugų maistą;

Nustatyta tvarka informuoti vartotojus, žiniasklaidą ir kitas institucijas skyriaus

kompetencijos klausimais.

2.8. VALSTYBINĖ PREVENCINĖ MAISTO SAUGOS KONTROLĖ

2.8.1. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMOS

Kokybės sistemos apima organizacinę struktūrą, atsakomybę, procedūras ir resursus,

kurie reikalingi visapusiškos kokybės vadybos diegimui. Kokybės sistemos yra skirtos užtikrinti,

kad visi veiksniai, turintys įtakos produkto kokybei, būtų valdomi, o toks valdymas yra nukreiptas

kokybės defektų sumažinimui, pašalinimui ir, kas svarbiausia, jų prevencijai. Viena iš plačiausiai

pasaulyje taikomų sistemų, skirtų užtikrinti maisto saugumui, yra rizikos veiksnių analizės, svarbių

valdymo taškų sistema (RVASVT). RVASVT kokybės sistemos rėmuose nurodo metodus, kurių

pagalba užtikrinamas gaminamo maisto saugumas.

RVASVT pirmiausiai buvo sukurtos ir pritaikytos naudoti chemijos pramonėje ir tapo

susietos su maisto gamyba tik tada, kai JAV kosminės programos metu buvo pradėta ieškoti maisto

gamybos būdų, kurie galėtų užtikrinti, kad kosmonautų maiste absoliučiai nebūtų jokių rizikos

veiksnių, kaip pavyzdžiui patogeninių mikroorganizmų.

RVASVT sistemos diegimą reglamentuojantys normatyviniai dokumentai:

ES direktyva 93/43/EEC

ES Tarybos nutarimas 94/371/EEC

ES direktyva 96/3/EEC

LT higienos norma 15

29

Maisto nekenksmingumo praktinė sėkmė priklauso nuo Geros higienos taisyklių

(GHT), Geros gamybos taisyklių (GGT) bei RVASVT. GHT nurodo bendrąsias higienos

priemones kurios turi būti taikomos įmonėje ir kurios būtina sąlyga kitų kokybės sistemų, tame

tarpe RVASVT taikymui. Bendrieji GHT reikalavimai yra nukreipti į šiuos aspektus:

higieniškas maisto gamybos patalpų projektavimas ir statyba;

higieniškas įrengimų projektavimas, konstrukcija ir eksploatacija;

valymo ir dezinfekcijos procedūros;

bendrosios maisto higienos ir saugumo taisyklės.

GGT - tai pagrindiniai principai, procedūros ir priemonės, skirtos sukurti tinkamai

aplinkai priimtinos kokybės produktų gamybai. GGT kodeksai ir juose nurodyti higienos

reikalavimai yra ta riba, nuo kurios pradedama higieniškų maisto produktų gamyba. Šių reikalavimų

visada reikia laikytis, jie turi būti įforminami dokumentais.

Maisto tvarkymo subjektai savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės

sistemos diegimo variantą: Geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą ar Rizikos

veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą.

GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir

vidutines maisto tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo

pirminės gamybos iki galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto

tvarkymo subjektų grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti

„nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo taškas konkrečioje įmonėje.

RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio

maisto gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema

suteikia didesnes galimybes laikytis tarptautinių standartų bei išplėsti rinką ne tik Lietuvoje, bet ir

kitose šalyse. Įdiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos,

atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą. Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė

siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto sauga. Kiekvienam darbuotojui būtina išaiškinti, kaip

savikontrolės sistema jiems padės ir palaipsniui palengvins darbą. Tik tada įmonės veikla bus

efektyvi ir jūs galėsite sistemingai valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kai kiekvienas įmonės

darbuotojas supras šios sistemos svarbą ir ja vadovausis.

30

Kodėl naudinga įmonėse įdiegti savikontrolės sistemas?

Parodysite verslo partneriams, kad jums svarbu tiekti saugius maisto produktus,

atitinkančius rinkos poreikius.

Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybė įrodyti, kad produktas pagamintas ir

realizuotas saugiai visuose maisto grandinės etapuose.

Apsauga nuo galimybės nesaugiam produktui patekti į rinką.

Dėl nesugebėjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksnių įmonė gali patirti didelių nuostolių.

Sumažėja išlaidos kontroliuojant gamybos procesą, nes kontrolė sutelkta į tuos gamybos

etapus, kurie turi didžiausią įtaką maisto produktų saugai.

2.8.2. EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ PROGRAMA

Ekstremalių situacijų programa tai:

Ekstremalių situacijų priežasčių šalinimo programos vykdymas;

Ūmių žarnyno infekcinių susirgimų ir apsinuodijimų maistu priežasčių išaiškinimo ir

ištyrimo principinė schema;

Kontrolės centro sudėtis;

Kontrolės centro skubios veiklos, įtarus ar nustačius žmonių apsinuodijimus maistu arba

gavus informacijos apie nesaugių maisto produktų tiekimą į rinką, instrukcija;

Skubaus iškvietimo schema;

Informacijos apie žmonių apsinuodijimus maistu arba nesaugių produktų tiekimą į rinką

perdavimo schema;

Veiksmai dėl nesaugių produktų;

Kriterijai produktams atšaukti

LR įstatymai , reglamentuojantys reagavimo į pavojus sistemą, kiti teisės aktai,

reglamentuojantys greitojo reagavimo į pavojus sistemą.

Ekstremalių situacijų priežasčių šalinimo programos tikslas lokalizuoti ir likviduoti

žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkius, išplitusius per maisto produktus arba vandenį, užterštus

patogeniniais mikroorganizmais ar dėl maisto tvarkymo įmonės veiklos. Identifikuoti protrūkių

kilimo priežastis, išaiškinti kaltininkus ir vykdyti LR SAM ir VMVT 2001-02-08 įsakymą Nr.

89/69 „Dėl keitimosi informacija apie užkrečiamąsias ligas“.

31

Siekdami lokalizuoti ir likviduoti grupinius žmonių ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų

židinius būtina:

1. Sudaryti vadovaujančią – koordinacinę darbo grupę;

2. Darbo grupei pavesti parengti informaciją apie žmonių grupinius ūmių žarnyno užkrečiamųjų

ligų ir apsinuodijimo maistu atvejus bei protrūkius perdavimo schemą;

3. Visuomenės sveikatos centro specialistai ligos židinyje organizuoja kontaktinių asmenų

izoliavimą ir jų mikrobiologinį ištyrimą, ima maistą (maisto likučius ir patiekalų), vandens

mėginius bei plovinius mikrobiologiniams ir cheminiam tyrimui;

4. Atlieka maisto tvarkymo įmonės vizualinę bei dokumentinę kontrolę, RVASVT sistemos

parengimą ir diegimą;

5. Atlikus objekto epidemiologinį ir higieninį įvertinimą, taikyti būtinus apribojimus dėl tolesnės

objekto veiklos;

6. Likvidavus židinį ir turint laboratorinius tyrimų rezultatus, pasikeisti tarp minėtų institucijų

židinį sukėlusių priežasčių tyrimų duomenimis.

4 paveikslas

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

VEIKSMAI DĖL NESAUGIŲ PRODUKTŲ

Sprendimai laikinai, kol bus atliktas tyrimas, uždrausti

teikti, siūlyti teikti į rinką ir demonstruoti produktą

Sprendimas uždrausti teikti produktą į rinką ir įpareigoti gamintoją,

platintoją, paslaugos teikėją padaryti produktą

nekenksmingą ar jį sunaikinti

Sprendimas sustabdyti produkto pateikimą į rinką, kol bus

pašalinti nustatyti neatitikimai

Sprendimas leisti tęsti produkto teikimą į rinką, jeigu produktas

saugus

Sprendimas pašalinti iš rinkos nesaugų produktą

Miesto ar rajono valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

32

Nesaugaus produkto paėmimas iš rinkos. Pagal LR Produktų saugos įstatymo 17 str.,

LR Vyriausybės 20002-04-02 d. nutarimą Nr. 439 ir VMVT direktoriaus 2002-06-04 d. įsakymu Nr.

255, kaip rinkos ribojimo priemonė yra numatytas nesaugaus produkto pašalinimas iš rinkos. Tai

kontrolės sprendimu privalo padaryti gamintojas ar platintojas. Jeigu neįmanom greitai nustatyti,

kontrolės institucijos privalo pačios pašalinti iš rinkos nesaugų produktą.

5 paveikslas. Nesaugaus produkto paėmimas iš rinkos.

Rašomas patvirtintos formos sprendimas

Sprendimas laikinai uždrausti

teikti į rinką, demonstruoti

produktą

Sprendimas dėl nesaugaus produkto

Sprendimas „Dėl draudimo statyti,

rekonstruoti maisto tvarkymo įmonę,

sustabdyti ar uždrausti tvarkyti maistą“ pagal VMVT direktoriaus

2006-06-01 d. įsakymą Nr. B1-367

33

3. VILKAVIŠKIO RAJONO VMVT 2005-2007 METŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS ANALIZĖ.

3.1. TYRIMO INFORMACIJOS RINKIMO IR ANALIZĖS METODAI

Magistro darbe buvo statistiškai analizuojami Vilkaviškio rajono 2005-2007 metais atliktų

maisto tvarkymo įmonių valstybinės kontrolės duomenys. Darbe surinkti duomenys apie 2005-2007

metais rajono Vilkaviškio VMVT atliktus negyvūninės kilmės maisto gamybos ir rinkos įmonių

patikrinimus, patikrinimų metu nustatytus pažeidimus, jų struktūrą ir dažnumą. Patikrinimų

statistiniai duomenys buvo atrenkami ir grupuojami pagal metus, įmonių pobūdį, pažeidimų grupes.

Darbo eigoje siekėme laikytis tokių tyrimo etapų:

1. Duomenų organizavimo ir įvedimo į kompiuterį;

2. Duomenų sąrašo filtravimo;

3. Tam tikrų statistinių funkcijų ir duomenų analizės uždavinių taikymo;

4. Grafinės duomenų analizės;

5. Rezultatų pateikimo diagramose ar lentelėse;

6. Rezultatų palyginimo ir apibendrinimo;

7. Išvadų formulavimo.

3.2. NEGYVŪNINIO MAISTO TVARKYMO SUBJEKTŲ SKAIČIUS

Vilkaviškio rajono VMVT maisto skyriaus duomenimis 2007 m. Vilkaviškio rajone

buvo 243 negyvūninės kilmės maisto gamybos ir rinkos įmonės, viena viešojo vandens tiekimo

įmonė, 57 vandenvietės, 7 pavieniai gręžtiniai šuliniai, kurių vanduo naudojamas, tiekiamam į rinką

maistui tvarkyti. 2007 m. viso negyvūninio maisto tvarkymo įmonių buvo 308. (7 paveikslėlis).

Per metus kontroliuojamų objektų skaičius Vilkaviškio rajone padidėjo 28 (4,9 proc.)

(4 priedas). Lentelėje pateikiama 2005-2007 metų palyginamoji analizė negyvūninio maisto

tvarkymo subjektų skaičiaus, išskirstytą į viešojo maitinimo, prekybos bei gamybos rūšis. Gamybos

įmonių skaičius 2007 m. padidėjo 1. Viešojo maitinimo įmonėse 2005-2007 metų vyko svyravimai.

2005 metais viešojo maitinimo įmonių buvo 64, tačiau 2006 metais jų padidėjo net 8, o jau 2007

metais buvo 3 įmonėmis mažiau negu 2006 metais. Prekybos įmonių skaičius ženkliai augo nuo

2005 iki 2007 metų jų padidėjo 23 įmonėmis.

Grafiškai maisto tvarkymo įmonių augimą galime pamatyti 1 diagramoje. 2006 metais

maisto tvarkymo įmonių buvo 12 įmonių daugiau negu 2005 m., o tuo tarpu 2007 metais maisto

34

tvarkymo įmonių buvo 16 daugiau palyginant su 2006 m., nuo 2005 iki 2007 metų Vilkaviškio

rajone padaugėjo 28 įmonėmis. Diagramoje įmonės suskirstytos pagal veikos rūšis. (6 paveikslėlis)

6 paveikslas

Objektų skaičius

12

64

11

72

243

12

231

162

69

203

139

215216

227

144

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5

2005 m. 2006 m. 2007 m.

Objektų skaičius viso Negyvūninio maisto

gamybos įmonėse Rinkos įmonėse Prekybos įmonėse Viešojo maitinimo

įmonėse 2005 2006 2007 2005 2006 2007 2005 2006 2007 2005 2006 2007 2005 2006 200

215 227 243 12 11 12 203 216 231 139 144 162 64 72 69

35

7 paveikslas MAISTO TVARKYMO ĮMONĖS 308 VIEŠOJO MAITINIMO ĮMONĖS 69 PREKYBOS ĮMONĖS 162 GAMYBOS ĮMONĖS KAVINĖS.RESTORANAI, 12 Barai ir Valgyklos 28 Mažmeninės prekybos 162 SEZONINĖS ĮMONĖS 1 Prekybiniai kioskai 14 Duonos,pyrago kepinių Miltinės konditerijos gamyba 3 kepinių gamyba 4 MOKYKLOS 22 Vaisių,uogų,daržovių Sėmenų aliejaus 1 Vaistinės 20 perdirbimas 2 LIGONINĖS 1 IKIMOKYKLINĖS Išvežiojamoji prekyba 5 Nealkoholinių gėrimų 1 Vandens tiekimo ĮSTAIGOS 13 65 SOCIALINĖS RŪPYBOS IR GLOBOS ĮSTAIGOS 4

36

3.3. MAISTO TVARKYMO SUBJEKTŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKĄ

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos uždavinys užtikrinti maisto saugos

ir kokybės kontrolę visose maisto tvarkymo subjektuose. Negyvūninės kilmės maisto tvarkymo

subjektų kontrolė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos VMVT direktoriaus įsakymais

patvirtintomis programomis, paruoštomis visiems negyvūninės kilmės maisto tvarkymo subjektams

atskirai, įvertinant maisto tvarkymo subjektus pagal veiklos pobūdį, kuriais remiantis numatomas

maisto tvarkymo subjektų kontrolės dažnumas, atliekami pakartotiniai patikrinimai, atsižvelgiant į

kylančią riziką, jeigu pirminio tikrinimo metu nustatyta grubių pažeidimų, neparuošta įmonių

trūkumų pašalinimo programa., nefunkcionuoja savikontrolės sistema.

Tarnyba maisto tvarkymo įmones yra suskirsčiusi į 3 rizikos grupes: padidintos,

vidutinės ir mažos rizikos. Skirstant įmones į šias grupes, buvo atsižvelgiama į gaminamo maisto

pobūdį, taršos galimybes, maistą vartojančių asmenų grupes, taip pat į įmonių būklę. Pavyzdžiui,

padidintos rizikos grupei priskiriamos mėsos, pieno, žuvų gamybos įmonės, kulinarijos cechai,

vaikų, ligonių, socialinės globos maitinimo įstaigos, taip pat turgūs. Planiniai patikrinimai šiuose

objektuose atliekami 2 - 3 kartus per metus. Vidutinės rizikos grupei priskiriamos konditerijos,

nealkoholinių gėrimų, kitos maisto gamybos įmonės, restoranai. Juose kontrolė atliekama 1 - 2

kartus per metus. Mažos rizikos grupei priskiriamos parduotuvės, barai, kioskai ir kt. – jie tikrinami

1 kartą per metus arba per du metus vieną kartą.

Subjektų, pagal rizikos grupes patikrinimų analizę žr. 1-3 lentelėse.

1 lentelė

PADIDINTOS RIZIKOS KONTROLĖS ĮMONIŲ PATIKRINIMŲ ANALIZĖ PADIDINTOS RIZIKOS KONTROLĖ

Kreminė kond.

Miltinė konditerija

Ikimokyklinių Soc.Globos Kulinarija

1 2 3 4 5 6 ĮMONIŲ SKAIČIUS 2 2 13 4 - PRIKLAUSĖ PATIKRINTI PAGAL PLANĄ

4 2 26 6 -

ATLIKTA PLANINIŲ PATIKRINIMŲ

4 2 26 7 -

NEPLANINIŲ: - - - 1 - PAGAL PRAŠYMĄ - - - 1 - PAGAL SKUNDĄ - - - - - TIKSLINIAI - - - - - KITI - - - - - VISO ATLIKTA PATIKRINIMŲ 4 2 26 7 - SU PAŽEIDIMAIS 2 2 14 2 - TAIKYTOS ADM.POVEIKIO PRIEMONĖS

- - 2(100 lt) - -

37

Iš pateiktų duomenų lentelėje, matyti kad padidintos rizikos grupei 2007 metais buvo

priskirtos 38 negyvūninio maisto tvarkymo įmonės. Kontrolės planas įvykdytas 100 proc. , tačiau

vienas neplaninis patikrinimas buvo atliktas pagal prašymą. Taigi per 2007metus buvo atlikta 20

patikrinimų daugiau, kadangi buvo nustatyti pažeidimai. Taikytos administracinio poveikio

priemonės: 2 atvejai po 50 lt.

2 lentelė

VIDUTINĖS RIZIKOS KONTROLĖS ĮMONIŲ PATIKRINIMŲ ANALIZĖ VIDUTINĖS RIZIKOS KONTROLĖ Nealkoholinių gėrimų Bendrojo

lavinimo mokyklos

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tv. sk.

1 2 3 4 ĮMONIŲ SKAIČIUS 1 22 1 PRIKLAUSĖ PATIKRINTI PAGAL PLANĄ 1 22 1 ATLIKTA PLANINIŲ PATIKRINIMŲ 1 22 1 NEPLANINIŲ: 1 3 - PAGAL PRAŠYMĄ 1 - - PAGAL SKUNDĄ - - - TIKSLINIAI - - - KITI - 3 - VISO ATLIKTA PATIKRINIMŲ 2 25 1 SU PAŽEIDIMAIS 1 19 1 TAIKYTOS ADM.POVEIKIO PRIEMONĖS - 2 (150 lt) -

Vidutinės rizikos grupei 2007 metais buvo priskirta 27 negyvūninio maisto tvarkymo

įmonės. Šios rizikos įmonių patikrinimas atliktas 100 proc. pagal planą. Bet 2007 metais buvo

atliktas 1 neplaninis patikrinimas pagal prašymą. Pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad

viso atlikta patikrinimų su pažeidimais 47, taigi 20 patikrinimų atlikta pakartotinai nustačius

pažeidimus. Vidutinės rizikos įmonių patikrinimo metu buvo taikyta 2 administracinio poveikio

priemonės ,t.y. piniginės baudos (2 atvejai 100 lt ir 50 lt.).

38

3 lentelė

MAŽOS RIZIKOS KONTROLĖS ĮMONIŲ PATIKRINIMŲ ANALIZĖ

MAŽOS RIZIKOS KONTROLĖ

Vaisių, uogų daržovių,

Augalinio aliejaus

Duonos , pyrago gaminių

Geriamojo vandens tiekimo

Mažmeninė prekyba

t. sk. vaistinės

t.sk. prekybiniai kioskai

Restoranai, kavinės, valgyklos, sezoninės

1 2 3 4 5 6 7 8 9 ĮMONIŲ SKAIČIUS

3 1 3 65 162 20 14 29

PRIKLAUSĖ PATIKRINTI PAGAL PLANĄ

3 1 3 62 144 - 14 29

ATLIKTA PLANINIŲ PATIKRINIMŲ

3 1 3 62 144 - 14 29

NEPLANINIŲ: 3 - 2 3 57 21 2 13 PAGAL PRAŠYMĄ

2 - - 2 26 20 2 4

PAGAL SKUNDĄ

- - - - 9 1 - 1

TIKSLINIAI - - - 1 4 - - - KITI 1 - 2 - 18 - - 8 VISO ATLIKTA PATIKRINIMŲ

6 1 5 65 201 21 16 42

SU PAŽEIDIMAIS

1 1 4 50 11 - 4 27

TAIKYTOS ADM.POVEIKIO PRIEMONĖS

- - - - 14 (1110 Lt)

- - 7 (510)

Mažos rizikos grupei 2007 metais buvo priskirta 256 negyvūninio maisto tvarkymo

įmonės. Šios rizikos įmonių patikrinimas atliktas 100 proc. pagal planą. Bet 2007 metais buvo

atliktas 101 neplaninis patikrinimas, pagal prašymą – 56, pagal skundą – 11, tiksliniai – 5, ir kita -

29. Pagal 3 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad viso atlikta patikrinimų su pažeidimais 357,

taigi 98 patikrinimai atlikti pakartotinai nustačius pažeidimus. Mažos rizikos įmonių patikrinimo

metu buvo taikyta 21 administracinio poveikio priemonės, t.y. piniginės baudos kurių suma sudarė

61620 lt.

Visose negyvūninio maisto gamybos ir rinkos įmonėse diegiama savikontrolės sistema

(8 paveikslėlis) :

pagal GHP taisykles diegiama 42 įmonėje(17,3%)

pagal GHP taisykles įdiegta 165 įmonėse(67,9%)

pagal RVASVT sistemą diegiama 3 įmonėse(1,3%)

pagal RVASVT įdiegta 3 įmonėse(1,2%)

nereikalaujama savikontrolės sistemos diegimas 30 įmonių(12,3%)

39

8 paveikslas

Savikontrolės sistemos diegimas negyvūninio maisto gamybos ir rinkos įmonėse 2007 m.

67,9 % Įdiegta GHP

1,3 % Diegiama RVSVT

17,3 % Diegiama GHP

1,2 % %diegta RVASVT

Negyvūninio maisto gamybos įmonėse savikontrolės sistema diegiama (9 paveikslėlis):

pagal GHP taisykles diegiama 2 įmonėje (16,7%)

pagal GHP taisykles įdiegta 9 įmonėse ( 75%)

pagal RVASVT sistemą įdiegta 1 įmonėje (8,3% )

9 paveikslas

Savikontrolės sistemos diegimas negyvūninio maisto gamybos įmonėse 2007 m.

75 % Įdiegta GHP

8,3 % Įdiegta RVSVT 16,7 % Diegiama

GHP

Prekybos įmonėse savikontrolės sistema diegiama (10 paveikslėlis):

pagal GHP taisykles diegiama 29 įmonėse (17,8% )

pagal GHP įdiegta 98 įmonėje ( 60,5% )

pagal RVASVT sistemą diegiama 3 įmonėse ( 1,9% )

pagal RVASVT sistemą įdiegta 2 įmonėse ( 1,2% )

nereikalaujama -30 (18,5%)

40

10 paveikslas

Savikontrolės sistemos diegimas prekybos įmonėse 2007 m.

60,5 % Įdiegta GHP

1,9% Diegiama RVSVT

17,8 % Diegiama GHP

1,2 % Įdiegta RVASVT

Viešojo maitinimo įmonėse savikontrolės sistema diegiama (11 paveikslėlis) :

pagal GHP taisykles diegiama 11 įmonių (15,9 %)

pagal GHPT įdiegta 58 įmonėse (84,1% )

11 paveikslas

Savikontrolės sistemos diegimas viešojo maitinimo įmonėse 2007 m.

84,1 % Įdiegta GHP

15,9 %diegiama GHP

Maisto tvarkymo subjektuose yra diegiamos RVASVT ir GGP sistemos. 4 lentelėje

pateikiama maisto tvarkymų subjektų suskirstytų į negyvūninio maisto gamybos, viešojo maitinimo

bei prekybos įmones, savikontrolės sistemos diegimo analizė. Iš pateiktų duomenų matome, kad

2005 metais GHP sistema buvo įdiegta 172 maisto tvarkymo įmonės, tuo tarpu 2006 metais - 154

įmonėse, o 2007 metais GHP sistema buvo įdiegta 165 įmonės.

41

4 lentelė

2005– 2006 - 2007 METŲ SAVIKONTROLĖS SISTEMOS DIEGIMO ANALIZĖ

2005 metai Savikontrolės sistema

Diegiama Įdiegta RVASVT Sistema Eil. Nr.

Iš v

iso įm

onių

sk

aiči

us

Išdu

oti m

aist

o tv

arky

mo

subj

ekto

t

iti

iPa

tikrin

ta

skaiči

us

Neį

dieg

ta

% n

uo

patik

rintų

įm

onių

GHP %

RV

ASV

T % GHP %

RV

ASV

T %

IŠ V

ISO

R

VA

SVT %

1. Negyvūninio maisto gamybos įmonėse

12 12 12 - - 2 17 4 33 2 17 4 33 12 100

2. Viešojo maitinimo įmonės

64 63 66 - - 9 14 1 2 53 80 3 5 66 100

3. Prekybos įmonės 139 139 156 - - 20 14 15 10 117 75 4 3 156 100 Viso: 215 214 234 - - 31 13 20 9 172 74 11 5 234 100

2006 metai 1. Negyvūninio maisto

gamybos įmonėse 11 11 11 - - 1 9 1 9 6 55 3 27 11 100


72 72 72 - - 14 19 - - 57 79 1 1 72 100

3. Prekybos įmonės 144 144 152 - - 56 37 3 2 91 60 2 1 152 100 Viso: 227 227 235 - - 71 30 4 2 154 66 6 3 235 100

2007 metai 1. Negyvūninio maisto

gamybos įmonėse 12 12 16 - - 2 13 - - 9 56 1 6 100


69 69 74 - - 11 15 - - 58 78 - - 100

3. Prekybos įmonės 162 162 169 - - 29 17 3 18 98 58 2 1 100 Viso: 243 243 259 - - 42 16 3 12 165 64 3 1 100

42

3.4.VILKAVIŠKIO RAJONO MAISTO TVARKYMO SUBJEKTŲ 2005-2007 METŲ

VALSTYBINĖS KONTROLĖS ANALIZĖ

2007 metais Vilkaviškio VMVT atliko 388 patikrinimus: 323 patikrinimų atlikta

negyvūninės kilmės maisto tvarkymo įmonėse, 65 geriamojo vandens tiekimo subjektuose.

Patikrinimai atlikti visose negyvūninės kilmės maisto tvarkymo įmonėse. Tikrinimo metu nustatyti

pažeidimai 185 įmonėse arba 57% patikrintų įmonių. Lyginant su ankstesnių metų (2005-2007)

kontrolės rezultatais pastebimą tendencija, kad bendras įmonių skaičius, kuriose rasta pažeidimų

mažėja: 2005 m. užfiksuota pažeidimų 248 įmonėse, 2006 m. – 226, 2007 m. – 185.

Įmonių, kuriose rasta pažeidimų skaičius ir procentai nuo visų tikrintų įmonių 2005-

2007 metais pateikiami 12-13 paveikslėlis.

12 paveikslas

Nustatytų pažeidimų skaičiaus palyginimas 2005-2007

15 13 1183 92 63

150 121 111

248 226185

0

100

200

300

2005 2006 2007

Negyvūninio maisto gamybos įmonėsViešojo maitinimo įmonėsMažmeninės prekybos įmonėsĮmonių iš viso

13 paveikslas

Nustatytų pažeidimų dinamika 2005-2007 m.

64 %69 %

57 %

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2005 2006 2007

43

Gamybos įmonėse atlikta 21 patikrinimas. Vienuolikoje tikrintų įmonių (52 proc.)

nustatyti pažeidimai. Gamybos įmonės tikrintos 1,75 karto. 2007 metais buvo planuota po du kartus

atlikti patikrinimus konditerijos, kreminių gaminių gamybos įmonėse ir po kartą kitose negyvūninio

maisto tvarkymo gamybos įmonėse. Darbo planas įvykdytas. Vilkaviškio rajone yra 2 kreminių

gaminių įmonės, kurios buvo patikrintos po 2 kartus, mažos rizikos gamybos įmonės patikrintos 1-2

kartus. (žr. 14-15 paveikslėlis).

14 paveikslas

Gamybos įmonių patikrinimas 2007 m.

21

6 5 6

2 1

11

1

4 4

1 10

5

10

15

20

25

Patikrinimų skaičius Su nustatytais pažeidimais

1 – vaisių, uogų, daržovių perdirbimas

4 – miltinės konditerijos, kepinių, tortų, pyragaičių

5 – vandens ir gaiviųjų gėrimų

3 – duonos, pyrago, kepinių

6 – augalinių riebalų, aliejaus

7 – kitų maisto produktų

15 paveikslas

Prekybos įmonių patikrinimas 2007 m. (2001 patikrinimas, su 111 nustatytų pažeidimų

201

111

0

50

100

150

200

250

patikrinimų skaičius su nustatytais pažeidimais

44

Viešojo maitinimo įmonėse atlikti 101 patikrinimai, pažeidimais nustatyti 63 (62%)

įmonėse. Viešojo maitinimo įmonės tikrintos 1,6 karto. (16 paveikslėlis). 2007 metais patikrintos

visos planuotos viešojo maitinimo įmonės.

16 paveikslas

2 2

38

2326

14

25

19

1 17

2 2 205

10152025303540

1 2 3 4 5 6 7

Viešojo maitinimo įmonių patikrinimas 2007 m.

patikrinimų skaičius su nustatytais pažeidimais

1- restoranai 4 - bendrojo lavinimo mokyklų valgyklos

2 – kavinės, barai, valgyklos 5 – asmens sveikatos priežiūros įstaigų maitinimo įmonės

3 – ikimokyklinių įstaigų maisto skyriai 6 – socialinės globos įstaigų maitinimo įmonės

Ataskaitiniu laikotarpiu 2007 metais negyvūninės kilmės maisto tvarkymo įmonėse

nustatyti 345 higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Daugiausia pažeidimų

nustatyta prekybos įmonėse - 207 , viešojo maitinimo įmonėse - 118 , gamybos įmonėse - 20. Pagal

pažeidimų pobūdį vyrauja kiti pažeidimai - 139 (40%); bendri higienos pažeidimai - 82 (24%);

personalo higienos pažeidimai - 53 (15%) ; produktų pažeidimai - 51 (15%) (17 paveikslėlis).

45

17 paveikslas

Pažeidimų pobūdis 2007 m.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

iš viso 20 207 118 345

bendri higienos 8 48 28 82

personalo higienos 4 31 18 53

technologijų 2 1 17 20

produktų 0 42 9 51

kiti 6 85 46 139

1 2 3 4

1-gamybos įmonės 2- prekybos įmonės 3-viešojo maitinimo įmonės 4- visos įmonės 18 paveikslas

Nustatytų pažeidimų dinamika 2005 - 2007 m. 2005 2006 2007

050

100

150200250300350

400450500

nustatytų pažeidimų kiekis 436 420 341

bendri higienos pažeidimai 167 149 82

personalo higienospažeidimai

51 106 53

technologijų pažeidimai 25 34 20

produktų pažeidimai 76 66 51

kiti pažeidimai 117 60 139

1 2 3

46

Pažeidimų dinamika negyvūninės kilmės maisto tvarkymo įmonėse rodo, kad lyginant

su 2005-2006 metais, 2007 metais pažeidimų skaičius sumažėjo. 2005 m. buvo nustatyti - 436;

2006 m. - 420; 2007 m. - 341 pažeidimai. Pažeidimų pagal atskiras grupes kitimo dinamika buvo

skirtinga. Pvz., kitų pažeidimų skaičius 2006 m. lyginant su 2005 m. sumažėjo 57 atvejais, tačiau

2007 m. šių pažeidimų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (57%). Tokius pažeidimų svyravimus

lėmė tai, kad įmonėse laiku nebuvo atlikti vidiniai savikontrolės sistemos auditai, neatlikti

savikontroliniai laboratoriniai tyrimai, SVT registracijai naudojami nekalibruoti matavimo prietaisai.

Bendri higienos pažeidimai 2007 metais lyginant su 2006 m. sumažėjo net 67 atvejais, personalo

pažeidimai sumažėjo 53 atvejais. Pagal pažeidimų pobūdį negyvūninio maisto gamybos įmonėse

pažeidimai mažėja.

Pagal pažeidimų pobūdį 2007 metais negyvūninio maisto gamybos įmonėse nustatyta

20 pažeidimų (19 paveikslėlis):

kiti pažeidimai 50 proc.

bendri higienos 30 proc.

personalo higienos 20 proc.

technologijų 10 proc.

Negyvūninio maisto gamybos įmonėse vyravo kiti pažeidimai (50 %), bendri higienos

(30%), personalo higienos (20 %), technologijų (10 %). Nenustatyta produktų pažeidimų, kas rodo,

kad gamybos įmonėse gaminiai gaminami iš kokybiškų , saugių maisto produktų.

19 paveikslas

Pažeidimų pobūdis gamybos įmonėse 2007 m.

40 % kiti

20 % personalo higienos

10 % technologijų

30 % bendri higienos

47

Daugiausia pažeidimų nustatyta duonos pyrago kepinių, miltinės konditerijos kepinių,

tortų, pyragaičių gamybos įmonėse. Kreminės konditerijos įmonės yra padidinto pavojingumo,

todėl per metus jos buvo tikrinamos 2 kartus Daugiausia pažeidimų minėtose įmonėse nustatyta

pirminių tikrinimų metu. Duonos, pyrago kepinių įmonėse daugiausia nustatyta bendrų higienos

pažeidimų – 82. Tai leidžia daryti išvadą, kad įmonėse laiku neatliekamas patalpų remontas,

deklaruojama savikontrolės sistema dažnai nefunkcionuoja, laiku neatliekamas vidinis savikontrolės

auditas. Mažiausia pažeidimų nustatyta vaisių, uogų, daržovių perdirbimo, nealkoholinių gėrimų

gamybos įmonėse. (žr. lentelė 5)

5 lentelė Pažeidimų pobūdis gamybos įmonėse 2007 m.

vaisių, uogų, daržovių perdirbimas

duonos pyrago, kepinių

miltinės konditerijos kepinių

augalinių riebalų aliejaus

vandens ir gaiviųjų gėrimų

iš viso 1 7 8 2 2 bendri higienos

2 3 1 -

personalo higienos

- 2 1 - 1

technologijų - 1 1 - produktų - - - - - medžiagų, besiliečiančių su maistu

- - - - -

kiti 1 2 3 1 1

Trejų metų negyvūninio maisto gamybos įmonių kontrolės rezultatai rodo, kad 2007

metais pagal pažeidimų dažnumą vyrauja bendri higienos pažeidimai, tačiau lyginant su 2005-2006

metais jų skaičius sumažėjo (žr.6 lentelė).

6 lentelė Negyvūninio maisto gamybos įmonėse nustatyti pažeidimai

2005 2006 2007

nustatytų pažeidimų kiekis

30 20 20

bendri higienos pažeidimai

13 9 6

personalo higienos pažeidimai

5 4 4

technologijų pažeidimai

1 3 2

produktų pažeidimai 2 1 -


48

2007 metais prekybos įmonėse iš viso nustatyti 207 pažeidimai. Pagal pažeidimų

pobūdį prekybos įmonėse vyravo kiti pažeidimai (41 %); bendri higienos (23%), personalo higienos

(29%), produktų (21%) pažeidimai. Vis dar randama neteisingai paženklintų, su pasibaigusiais

realizacijos terminais produktų arba sumažintomis kainomis produktų, kurių vartojimo laikas

pasibaigęs. (žr. 20 paveikslas).

20 paveikslas

Pažeidimų pobūdis prekybos įmonėse 2007 m.

41% kiti

20 % produktų 1% technologijų

15 % personalo higienos

23 % bendri higienos

Palyginus prekybos įmonių 2007 metų patikrinimų duomenis su 2005 - 2006 metų

duomenimis, matyti, kad bendras pažeidimų skaičius nuosekliai mažėja. Prekybos įmonėse ženkliai

sumažėjo bendri higienos, personalo pažeidimai, tačiau kiek padaugėjo kitų pažeidimų - 52 atvejais.

(žr. lentelę 7)

7 lentelė Prekybos įmonėse nustatyti pažeidimai

2005 2006 2007

nustatytų pažeidimų skaičius

259 243 207


98 88 48


32 70 31


23 2 1



49

Analizuojant 2005-2007 metų maisto produktų pažeidimus gamybos ir prekybos

įmonėse, nustatyta, kad bendras pažeidimų skaičius praktiškai nesikeičia: 2005 m. nustatyti –101,

2006 m. - 99; 2007 m. - 101 pažeidimų atvejai. 2007 m. padidėjo pažeidimų dėl maisto produktų

ženklinimo. Prekybos įmonėse neretai neišsaugoma gamintojo ženklinimo etiketė, prekių kainų

etiketėse nurodomi nevisi reikiami rekvizitai. (Maisto produktų pažeidimų dinamiką gamybos ir

prekybos įmonėse 2005-2007 m žiūrėti 21 paveikslas). Dažniausia pasitaikantys pažeidimai

prekybos įmonėse - nesilaikoma nurodytų tinkamumo terminų, neįpakuoti produktai vitrinose

laikomi kartu su įpakuotais produktais, SVT registracijai naudojami nekalibruoti termometrai,

nepilnai funkcionuoja savikontrolės sistema. Pagal atskiras maisto produktų grupes daugiausia

pažeidimų užfiksuota tvarkant vaisius ir daržoves - 32 atvejai (35%); mėsą - 11 atvejų (12%);

mėsos gaminius - 11 atvejų (11%).

21 paveikslas

Maisto produktų pažeidimai (gamybos ir rinkos įmonėse pagal pažeidimų grupes 2005 -2007 m.

0

20

40

60

80

100

120

2005 2006 2007

kokybės 4 0 7

ženklinimas 39 42 51

kiti 4 4 0

tinkamumo vartoti 31 34 28

laikymo sąlygos 22 17 12

1 2 3

2007 metais atlikti viešojo maitinimo įmonių patikrinimai užfiksavo 118 pažeidimų. Šiose įmonėse

nustatyti tokio pobūdžio pažeidimai:

bendri higienos 28 (24%)

personalo higienos 18 (15%)

technologijų 17 (14%)

produktų 9 (8%)

kitų 46 ( 38%)

50

(žr. 22 paveikslas).

22 paveikslas

Pažeidimų pobūdis viešojo maitinimo įmonėse 2007 m.

14 %

15 % personalo24 % bendri

higienos

9 % produktų

38 % kiti

Daugiausia pažeidimų nustatyta kavinių, barų, valgyklų maisto tvarkymo skyriuose -

55 (47% ), bendrojo lavinimo mokyklose - 30 (25%), ikimokyklinių įstaigų maisto tvarkymo

skyriuose - 20 (17%).

Vadovaujantis negyvūninio maisto tvarkymo subjektų VMVT kontrolės dažnumu, bendrojo

lavinimo mokyklų valgyklos buvo patikrintos po 1,1 karto, ikimokyklinių maisto tvarkymo skyriai

patikrinti 2 kartus. Mažiausiai pažeidimų nustatyta asmens sveikatos, socialinės globos maisto

tvarkymo skyriuose ( žr. lentelė 8).

8 lentelė restoranai kavinės,

barai, valgyklos

ikimokyklinių įstaigų maisto skyriai

bendrojo lavinimo mokyklų valgyklos

asmens sveikatos pr.įst. maisto skyriai

soc. globos įst. maisto skyriai

sezoninės viešojo maitinimo įst.

iš viso

iš viso 4 55 20 30 2 2 5 118 bendri higienos 1 11 4 9 1 - 2 28 personalo higienos

1 10 3 3 - 1 - 18

technologijų - 4 3 9 - - 1 17 produktų - 4 2 3 - - - 9 medžiagų besiliečiančių su maistu

- - - - - - - -

kiti 2 26 8 6 1 1 2 46

51

Lyginant 2007 metų ir ankstesnio laikotarpio (2005-2006 m.) viešojo maitinimo

įstaigų kontrolės duomenis, matyti, kad ženkliai sumažėjo pažeidimų skaičius, pasikeitė jų pobūdis:

2005 m. užfiksuota – 147, 2006 m.- 157, 2007 m. -118 pažeidimai. Ženkliai sumažėjo bendrų

higienos, produktų, ir technologijų pažeidimų atvejų. Tačiau padidėjo kitų pažeidimų skaičius (žr.

lentelė 9).

9 lentelė

2005 2006 2007

nustatytų pažeidimų kiekis

147 157 118


56 52 28


14 32 18


24 29 17



medžiagų besiliečiančių su maistu

- 5 -

2005 - 2007 metų Vilkaviškio VMVT atliktos kontrolės rezultatai leidžia teigti, kad

patvirtina, kad negyvūninės kilmės maisto tvarkymo įmonėse, dominuoja kiti (bendri higienos,

personalo asmens higienos) pažeidimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad įmonėse nepilnai

funkcionuoja savikontrolės sistemos: nesavalaikiai pildomi SVT žurnalai, neatliekami vidiniai

auditai, SVT registracijai naudojami nekalibruoti matavimo prietaisai. Įmonių darbuotojai

nepakankamai pasirengę dirbti, trūksta profesionalių higienos įgūdžių, profesinėje veikloje netaiko

įgytų higienos įgūdžių, didelė darbuotojų kaita.

52

IŠVADOS

1. Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų 2005 - 2007 metų valstybinės

kontrolės rezultatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kontrolės dažnumas priklauso nuo įmonių

rizikos laipsnio. Rajono VMV Tarnyba maisto tvarkymo įmones yra suskirsčiusi į 3 rizikos grupes:

padidintos, vidutinės ir mažos rizikos. Padidintos rizikos grupei priskiriamuose objektuose planiniai

patikrinimai 2 - 3 kartus per metus. Vidutinės rizikos objektuose 1 - 2 kartus per metus. Mažos

rizikos objektuose tikrinami 1 kartą per metus arba per du metus vieną kartą.

2. Valstybinės kontrolės rezultatų Vilkaviškio rajone 2005-2007 metais analizė

rodo ,kad nors maisto tvarkymo įmonių skaičius didėja, bendras pažeidimų skaičius įmonėse turi

tendenciją mažėti: 2005 m. buvo išaiškinti pažeidimai 248, 2006 m. – 226, 2007 m. – 185 įmonėse.

3. 2005-2007 metais Vilkaviškio rajono negyvūninės kilmės maisto tvarkymo įmonėse

mažėjo ir bendras pažeidimų skaičius: 2005 m. buvo nustatyti - 436; 2006 m. - 420; 2007 m. - 341

pažeidimai. Per tris metus valstybinė kontrolė daugiausia nustatė higienos reikalavimų – 398 arba

33% visų pažeidimų ir kitų pažeidimų – 316 arba 26% visų pažeidimų

4. Pažeidimų pagal atskiras grupes kitimo dinamika 2005 – 2007 metai buvo skirtinga.

Jeigu higienos reikalavimų ir maisto produktų pažeidimų atvejai nuosekliai mažėjo, tai kitų

pažeidimų skaičius 2007 m. buvo didesnis nei 2005-2006 metais.

5. Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų 2005 - 2007 metų valstybinės

kontrolės rezultatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pažeidimų struktūrą ir dinamikos svyravimus

lėmė tai, kad įmonėse laiku nebuvo atlikti vidiniai savikontrolės sistemos auditai, neatlikti

savikontroliniai laboratoriniai tyrimai, SVT registracijai naudojami nekalibruoti matavimo prietaisai.

53

SUMMARY

The aim of the work was to analyze the efficiency of public control of the food

management subjects of Vilkaviškis region (thereinafter Company) and to set the periodicity of

their control considering the risk level, the concept of food safety and quality as well as the set of

factors which create it. Also, to introduce the peculiarities of food safety management and food

technologies. The work is intended to demonstrate the importance of safe work place establishment,

food quality control performance and production quality evaluation.

Food safety and quality peculiarities as well as advantages are thoroughly analyzed in

the work. Possibility to improve and assure the safety of produced food taking into consideration

consumers’ health is also analyzed. The terms of food quality and safety, food hygiene requirements,

general control approaches, standard activity programs are reviewed.

54

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo

subjektų (toliau – Įmonės) valstybinės kontrolės efektyvumą ir nustatyti jų tikrinimo dažnumą

atsižvelgiant į rizikos laipsnį, maisto saugos ir kokybės sąvokas bei jas kuriančių veiksnių visumą.

Supažindinti su Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos veikla, užtikrinant maisto

saugą ir kokybę teisiniais reglamentais, maisto produktų saugos valdymo ir maisto technologijos

ypatumais. Šiame darbe siekiama parodyti, koks svarbus maisto kontrolėje yra saugios darbo vietos

sukūrimas, maisto kokybės kontrolės vykdymas, produkcijos kokybės vertinimas.

Baigiamajame darbe išsamiai analizuojami maisto saugos ir kokybės ypatumai bei

privalumai. Nagrinėjami maisto kokybės ir saugos terminai, maisto higienos reikalavimai, bendrieji

kontrolės principai, standartinės veiklos programos.

55

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Adomavičiūtė D. Ir kt., Sveikatos enciklopedija. – Vilnius : Vaistų žinios, 2003.

2. Atkočiūnienė Z., Markevičiūtė L. ir kiti. Kokybės komunikacija ir informacija. – Vilnius,

2004.

3. CINDI dietary guide. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe. - 2000 (dokument

EUR/00/50108028).

4. Gamtos galia Nr.2- Vilnius, 2002

5. Gražulevičienė. (R). Žmogaus ekologija Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidyklaHN

15:2005 “Maisto higiena”

6. Klumbienė J., Petkevičienė J. Sveika gyvensena./ Nacionalinė sveikatos politico

konferencija. Lietuvos sveikatos politika XXI amžiuje.-Vilnius,2002.

7. Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII – 1608 Vilnius

8. Nacionalinė dietetikos federacija „Maitinimosi priežiūros vadyba“ – Vilnius,2006.

9. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Respublikinis mitybos

centras.- Vilnius, 2000.

10. Stukas R. Sveika mityba. Vilnius, 2002.

11. Sveikatos ABC. 2003.09.25- 10.08.

12. Tombakas M. Kaip ilgiau ir sveikiai gyventi. Vilnius: Asveja, 2002.

13. Vaištarienė K. Maisto produktų kokybės valdymas. – Vilnius, 1989.

14. Venskutonis R. Rizikos veiksnių analizės svarbiųjų valdymo taškų sistemos parengimas

maisto įmonėse. - Vilnius: AD INFINITUM , 2007.

15. http://www.vet.lt/lt/pages/view/?id=10

16. http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_96.cfm&l

angparam=LT

17. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=266822

18. www.info.kmu.lt 19. www.lsveikata.lt

20. www.vet.lt

56

PRIEDAS 1

57

PRIEDAS 2

MITYBOS HIGIENOS NORMOS

Maisto higiena (Žin., 2005, Nr.110-4023) HN 15:2003

Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai

(Žin., 2006, Nr.58-2069) HN 16:2006

Maisto papildai (Žin., 2004, Nr.7-158, 2005 Nr.43-1382) HN 17:2003

Maisto produktų ženklinimas (Žin., 2003, Nr.13-530, Nr.60-2741, 2004 Nr.70-2458,

Nr.161-5892, 2005 Nr.62-2209, Nr.110-4024, Nr.142-5149) HN 119:2002

Maisto produktų mikrobiologijos kriterijai (Žin., 2006, Nr.31-1096) HN 26:2006

Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai (Žin., 2002, Nr.26-945, 2003 Nr.99-

4456, 2004 Nr.109-4093) HN 106:2001

Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką

reikalavimai (Žin., 2004, Nr.7-154, Nr.65-2295) HN 28:2003

Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (Žin., 2002, Nr. 56-2404, 2003 Nr.35-1506, 2004

Nr.74-2567, Nr.182-6742, 2006 Nr.19-673) HN 36:2002

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai (Žin., 2003 Nr. 79-3606) HN 24:2003

Lietuvos higienos norma. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir

laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje (Žin., 2001, Nr.104-3719) HN

48:2001

Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų

grynumo kriterijai (Žin., 2003, Nr.91(2)-4135, 2004 Nr.8-208, Nr.113-4234, 2005 Nr.11-

349) HN 53-2:2002

Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapniosios medžiagos ir kvapniųjų

medžiagų gamybos žaliavos (Žin., 2002, Nr.24-891, 2004 Nr.81-2907, Nr.113-4236) HN

53-1:2001

Leidžiami vartoti maisto priedai (Žin., 2004, Nr.45-1491, Nr.65-2298, Nr.134-4880,

Nr.176-6526, 2005 Nr.71-2574, Nr.74-2696) HN 53:2003

Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos (Žin.,

2004, Nr. 8- 184, Nr.45-1487, Nr.74-2562, Nr.139-5077, 2005 Nr.37-1210, Nr.124-4428,

2006 Nr.40-1445, Nr.66-2447) HN 54:2003

58

Lietuvos higienos norma. Maisto produktų, pašarų, dirvožemio ir vandens bandinių

atrinkimo metodai radionuklidų savitajam ir tūriniam aktyvumui nustatyti. HN 72:1997

Specialios paskirties maisto produktai (Žin., 2002, Nr. 5-199, 2003 Nr.12-447, Nr.99-4451,

2004 Nr.65-2297, 2005 Nr.43-1383) HN 107:2001

Rūkymui skirtų patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat restoranų,

kavinių, barų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriose neuždrausta rūkyti,

patalpų (vietų) rūkantiems asmenims įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (Žin., 2004,

Nr.77-2695, 2005 Nr.50-1662) HN 122:2004

59

PRIEDAS 3

STANDARTINĖS VEIKLOS PROGRAMOS

1. Institucija (IN)

2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūra ir valdymas (ST)

Planavimas ST-1

3. Kokybės užtikrinimo sistema (KS)

Kokybės vadovo administravimas KS-1

Kokybės sistemos dokumentų rengimas ir valdymas KS-1-1

Auditas KS-2

Kokybės sistemos auditas KS-2-2

Kokybės sistemos vertinimas KS-2-3

Teritorinių VMVT atliekami vidiniai auditai KS-2-4

Pasirengimas išoriniams auditams KS-2-5

4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai (DR)

Naujų darbuotojų apmokymai DR-1

Darbuotojų mokymai DR-2

Darbo ir priešgaisrinės saugos instrukcijos DR-3

Darbo drausmės registravimas DR-4

5. Patalpos ir įrengimai (ĮR)

Įrangos priežiūra ir naudojimas ĮR-1

Matavimo prietaisų kalibravimas (termometrai, svarstyklės ir kt.) ĮR-2

Mėginių paėmimo įrangos priežiūra ĮR-3

Šaldytuvų temperatūros stebėjimas ĮR-4

Termometrų tikrinimas su kalibruotais termometrais ĮR-5

60

6. Kontrolės metodai ir procedūros (KT)

Vykdymas KT-1

Bendrosios valstybinės maisto kontrolės vykdymo nuostatos KT-1-1

Administracinių nuobaudų taikymo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vadovas KT-2

Kompetentingos institucijos sprendimų taikymas konkrečiam pažeidimui KT-1-3

Teisinių priemonių taikymo ribos KT-1-4

Medžiagų liekanų kontrolė gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose KT-1-5

Sprendimo vykdymo eiga KT-1-6

Informacijos, perspėjimų ir pranešimų apie sprendimus perdavimas KT-1-7

Rinkos ribojimo priemonių taikymas KT-1-8

Procedūros priimant laikinas priemones KT-1-9

Papildoma priežiūra KT-1-10

Patikrinimai KT-2

Bendrieji reikalavimai patikrinimų atlikimui KT-2-1

Pareigūnų veiksmai, kurių imamasi, kai kontroliuojamo asmens elgesys neatitinka teisės normų KT-

2-1-1

Reikalavimai pakartotiniam patikrinimui ir mėginių atrinkimui, siekiant užtikrinti jų taikymo ir

laikymosi efektyvumą KT-2-1-2

Maisto tvarkymo subjektų savikontrolės sistemos auditas KT-2-1-3

Maisto produktų atsekamumo kontrolė KT-2-1-4

Patikrinimai maisto tvarkymo įmonėse KT-2-2

Mėsos ir mėsos produktų tvarkymo įmonių kontrolės programa KT-2-2-1

Geriamojo vandens kokybės programa KT-2-2-2

Vaisių ir daržovių kokybės kontrolė mažmeninės prekybos įmonėse KT-2-2-3

Riešutų ir jų produktų kontrolė KT-2-2-4

Prekybos įmonių kontrolė KT-2-2-5

Viešojo maitinimo įmonių kontrolė KT-2-2-6

Žaliavinio pieno ir pieno produktų tvarkymo įmonių kontrolės programa KT-2-2-7

Žuvų ir jų produktų kontrolė KT-2-2-8

Paukštienos ir jų produktų kontrolė KT-2-2-9

Genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų kontrolės

programa KT-2-2-10

61

Konditerijos kontrolė KT-2-2-11

Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu kokybės kontrolės programa KT-2-2-12

Maisto priedų kontrolė KT-2-2-13

Alkoholio kontrolė KT-2-2-14

Nealkoholinų gėrimų kontrolė KT-2-2-15

Maisto juslinių rodiklių įvertinimas KT-2-2-16

Temperatūrų matavimas maisto produktų laikymo ir gamybos sąlygom nustatyti KT-2-2-17

Gyvūninio maisto tvarkymo įmonių konstrukcijų ir įrangos atitikimo ES reikalavimus kontrolė KT-

2-3

Patikrinimai dėl gyvūnų sveikatingumo, gyvūnų gerovės, identifikavimo KT-2-4

Užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė KT-2-4-1

Zoonozių kontrolė ir pranešimų dėl zoonozių valdymas KT-2-4-2

Klinikiniai patikrinimai gyvulių laikymo vietose KT-2-4-3

Patikrinimai gyvulių laikymo vietose dėl identifikavimo KT-2-4-4

Gyvulių identifikavimo kontrolė KT-2-4-5

Galvijų, kiaulių gerovės kontrolė KT-2-4-6

Avių, ožkų, arklių gerovės kontrolė KT-2-4-7

Eksperimentinių gyvūnų gerovės kontrolė KT-2-4-8

Gyvūnų gerovės kontrolė transportavimo metu KT-2-4-9

Gyvūnų gerovės kontrolė skerdyklose KT-2-4-10

Šalutinių gyvūninių produktų kontrolė KT-2-4-11

Veterinarinės priežiūros objektų/subjektų registras KT-2-4-12

Epizootinės situacijos stebėsena ir prekybos kontrolė KT-2-4-13

Patikrinimai pašarų gamybos įmonėse KT-2-5

Patikrinimai farmacijos įmonėse KT-2-6

Mėginių paėmimas KT-3

Maisto produktų mėginių paėmimas ir pristatymas į laboratoriją KT-3-1

Veterinarinių medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose mėginių paėmimo

planavimas ir tvarka KT-3-2

Bulvių, daržovių ir vaisių mėginių paėmimas dėl pesticidų ir nitratų KT-3-3

Direktyvos mėginių paėmimui mikotoksinams tirti KT-3-4

Mėginių paėmimas utilizacijos įmonėse, vykdant kempinligės ar kitų spogiforminių encefalopatijų

monitoringą KT-3-5

62

PRIEDAS 4

Subjekto pavadinimas Subjektų skaičius 2007 m.

Subjektų skaičius 2005 m.

Subjektų skaičius 2006 m.

Gamybos įmonės: 12 12 11 Duonos pyrago gaminių gamyba 3 3 3 Konditerijos gaminių gamyba 4 4 3 Miltų gamyba 1 1 Vaisių, uogų, daržovių perdirbimas 2 2 2 Nealkoholinių gėrimų gamyba 1 1 1 Sėmenų aliejaus gamyba 1 1 1 Viešojo maitinimo įmonės: 69 64 72 Kavinės, restoranai, barai ir valgyklos

28 23 31

Sezoninės įmonės 1 1 1 Mokyklų valgyklos 22 23 23 Ikimokyklinių įstaigų valgyklos 13 13 13 Ligoninės 1 1 1 Socialinės rūpybos ir globos įstaigos 4 3 3 Prekybos įmonės(tame sk. vaistinės 20)

162 139 144

Iš viso MTĮ: 243 215 227 Viešojo vandens tiekimo įmonė 1 1 1 Vandenvietės 57 54 54 Pavieniai gręžtiniai šuliniai , kurių vanduo naudojamas tiekiamam į rinką maistui tvarkyti

7 10 7

Iš viso: 308 280 289

Documents

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA ...maisto produktų privalomųjų reikalavimų rengimą ir derinimą su ES reikalavimais ir jų patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija su