V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.10/11 (239/240) 2014 LAPKRITIS

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

K N Y G O S

Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934–1974. V.,2014Sudarytoja Giedrë Jankevièiûtë

Lapkrièio 14 d. Nacionalinëje dailës galerijoje ati-darytos parodos katalogas. Archyvinëmis fotogra-fijomis ir dailininko darbais gausiai iliustruotojeknygoje primàsyk iðsamiai nuðvieèiamas anksti mi-rusio ir ðiandieniniam þiûrovui maþai þinomo dai-lininko gyvenimo ir kûrybos kelias, pristatomi visiþinomi jo darbai, skelbiami amþininkø prisiminimai,suregistruotos parodos, parengtas kûriniø katalogas,bibliografija. Atskirai, kaip katalogo priedas, patei-kiamas istoriko N. Ðepeèio straipsnis apie T. K. Valaitáir jo laikmetá.

Kultûros vadyba ir kultûros politika:kûrybingos veiklos modeliai. V., 2014Sudarytoja Ieva Kuizinienë

Acta Academiae Artium Vilnensis 72 tomas, skirtasgana plaèiai ir ðiuolaikiniame kultûriniame gyveni-me itin aktualiai, bet mokslininkø dar maþai tyri-nëtai problematikai, apimanèiai itin platø spektrà:nuo socialinio kapitalo ir kultûros bei kûrybiniø in-dustrijø tarpusavio sàveikø iki kultûrinio turizmo armenininko verslumo peripetijø.

Kretingos bernardinø vienuolynas irbaþnyèia. V., 2014

Paskutinis, ðeðioliktasis kompaktinis diskas sudokumentiniu filmu ið VDA Dailëtyros institutomokslininkø vykdyto edukacinio projekto „SeniejiLietuvos vienuolynai“.

Almantas BruþasMiesto ávaizdá formuojanèiø ðiuolaikinësarchitektûros vietoþenkliø reikðmë: Vilniaus,Kauno, Klaipëdos atvejai. V., 2014

Atskira knyga pasirodþiusi praëusá mënesá apgintamenotyros daktaro disertacija.

Ið VDArektoriaus

profesoriausAudriaus Klimoinauguracijos

V. Jankausko fotoreportaþas

Akademijà sveikina Lietuvos aukðtøjø mokyklø vadovai

Garbës daktaras Romualdas Budrys aprengiamas toga Gëlës garbiesiems sveèiams

Rektorius pasitinka sveèius

Ateina garbingi sveèiai Gausiai susirinko Akademijos bendruomenë

Ineðamos regalijosÞodá taria Senato pirmininkë Rektorius apvelkamas toga

Rektoriaus grandinë – ið VDA Tarybos pirmininkës rankø Lietuvos universitetø rektoriø palinkëjimas

Studentø dovana – skeptras Pagerbiamas garbës profesorius Kæstutis Zapkus

Neformalaus bendravimo akimirkos

Atidengiant atminimo lentà Juozui Lukðai-Daumantui. 1997 M. Bulakos ir T. Kulakausko jubiliejinëje parodoje. 1997

VDA jubiliejinëje parodoje. 2003 Nacionalinës premijos laureatø darbø paroda. 1998

Rektoriaus Adomo Butrimo inauguracija. 2004VDA leidyklos ir Dailëtyros instituto kolektyvas. 1994

Garbës daktaras V. K. Jonynas. 1996

Pristatoma Gintauto Èesnio knyga. 1999

Rektorius prisiekia

Prof. Auðra Lisauskienë su darbu „Heartprints“ pateko tarpprestiþinio pasaulinio dizaino konkurso Graphic DesignAward by Yamaha 2015 finalistø. Jos darbo koncepcija: „...atrodo, kad visi „Yamaha“ sukurti instrumentai turi ðirdá irsielà. Jie unikalûs kaip ir mûsø pirðtø atspaudai. Jø mesnegalime pakeisti, jie duoti mums visam gyvenimui. Kiek-vienas „Yamaha“ dizaino objektas taip pat turi unikaløatpaþástamà „ðirdies atspaudà“, gaivinantá dvasià ir atneðan-tá á mûsø gyvenimà dþiaugsmà“. Konkurse varþësi 1100darbø, kuriuos pateikë dalyviai ið 69 pasaulio ðaliø. Geriau-sius 15 darbø galima pamatyti konkurso tinklalapyje ir uþlabiausiai patikusá – prabalsuoti. Daugiausia publikos balsøsurinkæs finalistas bus apdovanotas atskiru publikos prizu.

5 VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2

Lapkritis5 d. Gotikinëje salëje filosofas Mindaugas Kubilius skaito praneðimà „Pilieèio

tapatybinës saviþinos gairës“ (ið ciklo „Misija Lietuva“)7 d. DIC vyksta V konferencija ið ciklo „Mano teritorija: moteriðkoji kûrybos

erdvë“10 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Niujorko menininkø Aido Bareikio ir

Billo Sayloro pie-ðiniø paroda „Kito-kie orai / Otherweather“

10 d. DIC vyksta ne-priklausomo res-tauravimo ekspertoTomo Viso (Italija)paskaita-diskusija

10–16 d. VDA biblio-tekoje veikia gra-þiausiø Ðveicarijosknygø (2013 m.)paroda

11 d. VDA bibliotekos Meno skaitykloje pristatomas Monikos Krikðtopaitytësmeno kritikos straipsniø rinkinys „Atidarymai“

17 d. DIC vyksta tarptautinës skaitmeninio estampo dirbtuvës ir susitikimassu menininke Davida Kidd (Kanada)

20 d. „Titanike“ atidaroma interjero dizainerio prof. Vytauto Kibildþio pa-roda „Virsmai“

21 d. Rektoriaus prof. Audriaus Klimo inauguracija. Kæstuèiui Zapkui áteikia-mos VDA Garbës profesoriaus regalijos

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

Atrodo, kad viskas pasakyta, kas èia ávyko, bet aèiû uþ kepuræ, ir uþ garbæ.Èia – menininko tipiðka kepurë, bûtø lyg tai beretë. Tai didinga simbolika.Bendrai, nei simboliniø, nei kitø kepuriø neneðioju. Pagal mane, menininkouþduotis tai ne suvaidinti rolæ, bet atlikti kaþkoká tikrovës reikalà. Tas reikalasbûtø nuoðirdus ieðkojimas þmogiðkos teisybës ir tam sukurti atitinkamà reiðki-ná. Menas, tai tikrai ne akademiðkas ieðkojimas. Jis tikriau egocentriðkai nu-teiktas. Tai bandymas sukurti reiðkiná vartojant save kaipo þmogiðkumo atsto-và, ávaizdinti to laikotarpio jausminá ir mastysenos gyvenimà. Èia visai kitotipo mokslas. Daþnai skaitomas nepraktiðku, nerimtu, kaip tie rimtieji, kaipteisë, medicina, politika, biznis… Bet menas ir jo rezultatas ne suvartojamas,taip kaip kitø profesijø, o lieka þmogiðkumo reiðkinys to laikotarpio antro-pologijai ir archeologijai.

Kaip þinote, labai seniai, [kai buvau] ðeðiø metø amþiaus, su mama iðbëgomið okupuojamos Lietuvos per karo bombas, þudynes, naikinimus. Tëvas likopartizanauti, vëliau þuvo. Vëliau, 1989 metais Niujorke surado mane toks ViliusKavaliauskas, þurnalistas, [dirbæs] Maskvos laikraðèiui „Moscow News“ iratgabeno [á Lietuvà] pirmutinæ mano darbø parodà, pavadintà „Karo vaikai“.[Ji] buvo eksponuota Parodø rûmuose, dabar [jie vadinami] jau kukliau –Ðiuolaikinio meno centras, ne rûmai… Taip pat tuo metu susitikiau su Aka-

demijos iðvargusiais studentais aprûkusiose, pilkose studijose. Na ir vienà ypa-tingai ásijautusià optimistæ su penkiais tapybos darbais, nutapytais tik geltonais,þaliais ir raudonais daþais. Labai sujaudino.

Praëjo dvideðimt metø. Ðiais metais visai kitas Vilius Kavaliauskas, tos paèiospavardës, svarbus meno mecentas, sukûrë galimybæ Nacionalinëje galerijoje[surengti] mano darbø penkiasdeðimt metø retrospektyvà. Tai gal ði garbë mansiûloma uþ meno pedagogikà? Èia, Viliuje, 1992 m. dësèiau akademijos stu-dentams pusmetá. Tik iðvydusiems pirmus momentus laisvos Lietuvos. Manouþdavinys ir nuopelnai buvo visai paprasti: su vakarietiðkos laisvës informacijabandyti atverti studentijos akis á tà pasaulá, kuriame jau jiems teks gyventi,dalyvauti. Tai bûtø naujas pasaulis, be sovietmeèio átakø ir be valdiðkos menoparamos. Man sovietmeèio palikimas buvo visur aiðkus, matësi visur. Trûkumai,suvarþytos sistemos vaizdas buvo aiðkus net meno mokyklos apytuðèiojebibliotekoje ir nuðiurusiosiose akademijos kambariø sienose. Tad su skirtingainspiracija mano studentai ëmësi intensyviai dirbti, su naujom þiniom ir kitafilosofija grupë sukûrë ádomø ir individualistiná meno reiðkiná. Baigëme semestràsu iðradinga paroda Ðiuolaikino meno centre, su mandagiai átaringu pavadinimu„Geros blogybës“. Visi atsigavo optimizmo pojûèiui ir daugelis pradëjo pasauliomene savo profesinæ veiklà. Dabar man èia visai gera bûti. Aèiû labai.

Sukako 20 metø nuo informacinio biuletenio „Vilniaus dailësakademija“ pirmojo numerio pasirodymo. Atlikdamas kukliàmetraðèio funkcijà gana ilgai biuletenis negalëjo pasigirti irgeresne spaudos kokybe, nes buvo dauginamas paprasèiausiukopijuokliu. Paminëdami sukaktá siûlome prisiminti keliolikasvarbesniø pirmojo leidybos deðimtmeèio Akademijos gyve-nimo ávykiø, áamþintø V. Jankausko nuotraukose.

IÐ PIRMOJO DEÐIMTMEÈIO( 1 9 9 4 – 2 0 0 4 )

24 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma tarptautinio simpoziumo „Veltinis2014“ paroda

24–28 d. Klaipëdos fakultete vyksta interaktyvaus dizaino kûrybinës dirb-tuvës jauniesiemskûrëjams

25 d. DIC vyksta prak-tinis seminaras,,Elektronika dai-lei, dizainui ir ar-chitektûrai"

27 d. Tamoðaièø gale-rijoje vyksta kapsøregiono ðventadie-nio moterø tau-tinio drabuþio re-konstrukcijos pri-statymas

27–28 d. DIC vykstaseminaras „The-oretical seminarsand critical mee-tings“. DalyvaujaJorgen Michael-sen (Danija)

28 d. Menotyros dak-taro disertacijà gi-na Remigijus Ven-ckus

M Û S Ø M O K Y K L O S V A D O V A I ( N U O 1 9 4 0 )

Juozas Mikënas (1940–1941) Viktoras Vizgirda (1941–1944) Meèislovas Bulaka (1944) Vytautas Jurkûnas (1944–1953) Vytautas Mackevièius (1953–1974)

Vincentas Geèas (1974–1989) Vytautas Brëdikis (1989–1994) Arvydas Ðaltenis (1994–2004) Adomas Butrimas (2004–2010) Audrius Klimas (nuo 2011)

Kæstuèio Zapkaus kalba priimant VDA garbës profesoriaus regalijas

V I LN I AU S

DA I L Ë S

A KAD EM I JO S

GAR B Ë S

P RO F E SOR I A ILiudvikas Strolis (1995) Feliksas Daukantas (1995) Antanas Tamoðaitis (1995) Algimantas Ðvëgþda (1996)

Juozas Balèikonis (2003) Algirdas Petrulis (2005) Vytautas EdmundasÈekanauskas (2006)

Alfonsas Andriuðkevièius(2010)

Saulius Valius (2013) Kæstutis Zapkus (2014)

Petras Aleksandravièius (1995)

Ekslibrisø konkurso Lietuviðkai knygai-450 parodoje. 1997

Garbës daktaras Paul Uwe Dreyeris. 2000

Prof. Gedimino Jokûbonio jubiliejus. 1997

Prof. Kazio Morkûno jubiliejus. 1995

Garbës profesoriaus Liudviko Strolio jubiliejus. 1995

Garbës profesorius Petras Aleksandravièius. 1995

Prof. Vlado Vildþiûno parodoje. 1998

Prof. Tado Baginsko jubiliejus. 1996

Garbës profesorius Feliksas Daukantas. 1996.

Parodoje „Kitokie orai“

Ið Vytauto Kibildþio parodos „Virsmai“

Rektoriaus Arvydo Ðaltenio jubiliejus. 1994 Sveikina garbës daktaras Kazys Varnelis. 2000

3 VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4

Apie Vytautà KairiûkðtáKairiûkðtis man dëstë dailës istorijà ir

kompozicijà. Jis labai mëgo impresionizmà. Joankstyvesni darbai [buvo] kubistiðki, o paskuijis perëjo á realizmà, tie visi pliaþai ir pan…Prie Kairiûkðèio að buvau kaip ir asistentas,neðiodavau jo knygas, daug apie já galëèiau papasakot.

Buvo [vienas] labai ádomus atsitikimas, kurá reikëtøpaminëti… Kadangi mano tëvai gyveno Ðiauliuose, tai aðatostogø metu syká nuvaþiuoju á Ðiaulius, einu ið stoties á Va-lanèiaus gatvæ pas tëvus, ir reik praeit antikvariatà. Einu proatikvariatà, þiûriu – stovi graþiai árëmintas [Kajetono] Ðk-lëriaus darbas „Amerikos karo laivai Klaipëdos uoste“.Kairiûkðèio knygoje (1939 ar 1940 m. leidinys), kur yra jotekstas apie Ðklëriø, ten ir tas darbas yra ádëtas, bet nespal-votas. Kairiûkðtis, matyt, jo nebuvo matæs ir þinojo tik pagalnuotraukà... Ir að tà darbà pamaèiau lange. Tai að tuoj nu-bëgau pas tëvukà, sakau, tëte, duok pinigø (rodos 55 mar-kes, tas prie vokieèiø buvo). Tai að, aiðku, tuoj nupirkau, opaskui atveþu á Kaunà ir pasigirdamas rodau Kairiûkðèiui,kad turiu Ðklëriaus darbà... Tai dabar toj vietoj man ir neaiðku, tiksliau, trupu-tá aiðku… Kairiûkðtis þiûri á tà darbà ir sako, taip su ranka vis apie darbàsukinëdamas (jis taip mëgo daryti): „Èia ne Ðklëriaus, ne jo, o jo brolio – pul-kininko… Jis turëjo brolá pulkininkà, kuris irgi labai mëgo dirbti, bet jis netø gabumø, èia prastas darbas“ ir pan... Nors ir paraðas [yra], ir rëmai man-driausi auksiniai, ant auksinio pasporto raidës spausdintos… Að tada buvaugal jau ketvirtame kurse ir jau biðká savo nuomonæ turëjau. „Klausyk, sakau,man atrodo, kad èia jo...“ Bet nebuvau tikras, jeigu jau profesorius taip sako,kad ne jo... Að tada tos Kairiûkðèio knygos dar nebuvau vartæs, paskui jànusipirkau, neþinojau, kad jis pats á knygà ádëjæs tà darbà… Paskui praëjotrys dienos, ir jis (Kairiûkðtis) manæs klausia: „O kur tas darbas, kur tu rodei?“Tai man dinkt á galvà: kodël jis dabar klausia? Jeigu jau blogas darbas ir nejo [K. Ðklëriaus], tai ko èia manæs klausti? Tai að neatsimenu kà atsakiau,bet daviau suprasti, kad jo pas mane nebëra, kadangi man buvo nepatogu[prisipaþinti], kad laikau blogà darbà ir norëdamas pasirodyti [nudaviau],kad jo kritikà ávertinau ir tà darbà perleidau kaþkam kitam… Ir kai að taippasakiau, tai ið veido pamaèiau, kad jis liko kaip ir nepatenkintas… Tas darbaspas mane buvo ir buvo. Bet paskiau pinigø reikëjo, o kadangi nebuvau tikrasar jis tikrai yra K. Ðklëriaus, ar jo brolio pulkininko, kaip Kairiûkðtis mansakë, dël to nutariau já parduoti ir nuveþiau á Vilniø. O Dailës muziejausdirektorius tada buvo L. Karsavinas. Nuneðiau jam tà darbà, ant stalo pa-dëjau, o jis ir klausia: „Ar jums, studente (að tada dar buvau nebaigæs studijø),pinigai labai yra reikalingi?“ Sakau: „Neveþèiau, jiegu nebût reikalingi.Specialiai atveþiau ið Kauno, noriu parduot“. Tai Karsavinas ir sako: „Jumsneapsimoka já parduoti. Dabar ið Maskvos mes gaunam nuorodas kiek galimamokët, o èia mat yra akvarelë ir mes daug negalim mokët... Na, daugiausiaseptynis tûkstanèius rubliø... Þinoma, jis yra vertas daugiau. Gal palaukit irateity gausit daugiau…“ (Tada kaip tik keitë rublius vienas prie deðimt, taiþinojau, kad gausiu tik septynis ðimtus). „Septyniø tûkstanèiø man uþtenka,– sakau, – jeigu tik að greitai gaunu“. „Na, jûs greit galit gauti“. Tai man tenvietoj ir sumokëjo ir að iðvaþiavau patenkintas… Ir kabojo tas darbas Vilniausmuziejuje… Bet kas mane pykina – tas darbas buvo labai geruose rëmuose,jie tokie sukti, kampai uþakcentuoti kvadratukais, pasportas aukso lapeliaisklotas pûtimo bûdu (tai að tik vëliau suþinojau), matyt, koks vokietis rë-mavæs… Bet kiek matydavau vëliau – jau bûdavo vietiniai rëmai uþdëti, nebetas kas buvo… Tai kaip èia dabar? Kodël Kairiûkðtis man melavo? Jis negalë-jo apsirikti, pats raðë apie tà darbà? Gal jis norëjo pats pasinaudoti?

Dar þinau vienà gerà atvejá (Kairiûkðtá). Kai bûdavo [dailës istorijos]egzaminai, jis duodavo [aptaþinti] reprodukcijà. Pas já buvo pilnas didþiulisportfelis tø reprodukcijø, tai bûdavo iðtraukia ið jo vienà,padeda [ant stalo] ir reikia atskirti dailininkà. Ypaè mëgoimpresionistus, ne koká ten Ticianà ar kà, bet Van Gogà,Dega, Gogenà, Bonarà... Vat ðituos kaiðiojo ir kaiðiojo…Að viename kurse mokiausi ir viename kambary gyvenau sutokiu architektu Veiveriu. Jis prieð mane ëjo egzaminam ir[Kairiûkðtis] pakiðo jam Dega reprodukcijà. Tai kai tasVeiverys nepasakë, kad èia Dega, o pasakë kaþkà kita,[Kairiûkðtis] ið karto jam knygelæ atiduoda ir sako: „Ket-virtam kurse negalima neþinoti geriausiø pasaulyje impre-sionistø…“ <...> Að, aiðku, [egzaminà] iðlaikiau. Jis man kaþ-kà pakiðo, pasakiau, viskas tvarkoj, pasiraðë, o að nueidamasir sakau: „Profesoriau, Jûs ðità Veiverá be reikalo pavarët. Jisyra architektas, jo reikëjo daugiau klausti apie architektûrà,o Jûs – impresionistø… Nei jis kada gyvenime su tapybadirbs… Kodël Jûs visai nedarot iðimties klausinëdamas

autoriø? Mano manymu, pavaryti studentà uþDega neþinojimà neteisinga!“ Að taip pasakiauir nuëjau. Tai jis taip piktai dëbtelëjo á mane…Tas buvo pirmà semestrà… O að irgi turëjauvisokiø reprodukcijø, tarp jø ir vienà Degareprodukcijà, kuri netaip labai „mëtydavosi“.

Antro semestro pradþioje að atneðu [tà reprodukcijà], uþëmæsranka paraðà [rodau Kairiûkðèiui] ir sakau: „Profesoriau,ádomu, kieno èia darbas?“ Jis pasiþiûrëjo, pasiþiûrëjo: „Ne-pasisekæs, nepasisekæs… Tikriausiai vokieèiø…“ O vokieèiøjis nemëgo. Tiesa, ekspesionistus (Noldæ, Kirchnerá), darDiurerá, jis dievino, bet apart jø vokieèiø mene daugiau nie-ko gero nematë. Sakydavo „sausa, iðprotauta, be jokiojausmo...“ O að nuimu rankà ir sakau: „Profesoriau, èia Degadarbas. Að jums já padovanosiu“. Ir padovanojau tà repro-dukcijà. O ten toks nupjautas arklys [pavaizduotas], ir durnasturëtø þinogti, kad èia Dega... Kodël jis to nepasakë nesu-prantu ir ðiandien? Ir gali ásivaizduoti, ne uþ tai, kad do-vanojau, o kad radau reikalà já sudirbti (studentai visiklausë-si ir juokësi, kad profesorius neatskyrë Dega),

Kairiûkðtis pasikvietë mane á pagalbininkus, papraðë, kad að jam darbus,knygas neðioèiau... O jis tada gyveno ten, kur ir Mikënas: Mikënas vienojgatvës pusëj, jis – kitoj pusëj. Vienà kambará turëjo… Tai jis ten ir kiau-ðinienæ man kepë, kalbëdavome apie impresionizmà, duodavo reprodukcijø.Ir dabar jø turiu… Bet kytras buvo senis: jis man atidavë reprodukcijas, kuriøað dabar visai nevertinu: prastos, maþytës, nieko gero... Raudonu raðalu kon-tûruotos, pilkas pasportas padëtas, viskas – klasika, bet pati reporodukcijanieko verta. Að turiu daug reprodukcijø, bet ið tø, kurias jis man dovanojo,nei vienos nëra geros… Ir studentø pieðinius að jam nuneðdavau á namus, opaskui jis sakydavo, „tuos neðkis á namus“ ir atiduoda… Tokiu bûdu að irsusirinkau [kolekcijà]. Ir labai ádomiø darbø yra: ðtai Morkûnas jau pirmamekurse konstruktyvus buvo… Ið viso apie dvideðimt penki darbai. Visi jie yraið Kairiûkðèio paskaitø.

Mozûraitë, raðydama apie Kairiûkðtá, pasakë, kad jis mus iðmokino ratàpieðti… Dieve, tik ratà… Bet kaip jis iðmokino? Jis turëjo tikslà. Jis atneðdavoir padëdavo [ratà] kreivai… Pas Rimtà Kalpokà ið rato reikëdavo perspektyvàpadaryti, braiþybà atlikinët! O Kairiûkðtis laikë, kad reikia ratà ið jausmo pieðti,reikia dailininku bûti… Ir jis pats tà árodë. [Per kompozicijos pagrindus] uþ-davinius duodavo. Uþtat èia [tarp tø pieðiniø] daug yra [tokiø], kur [pavaiz-duota] stumiamas ratas, vaþiuojantis veþimas ir pan… Ið èia matosi biðká ir[profesoriaus] metodas. Jis taip pat labai mëgdavo koká studento darbà padëtiprie sienos ir kritikuot… Bûdavo, Uðinskio, Strolio, Truikio studentai visi priesienos sustato savo darbus ir praðo koreguoti, o jis niekad neatsisakydavo iratëjæs gretai pakritikuodavo: „sausas, gerai…“ Visada stipriai ir labai kritiðkaipasisakydavo. Kaip dabar jauèiu, jis ne visada teisingai kritikuodavo: jeigu jisnemëgsta kokiø dalykø, tai ðità labai, kaip sakoma, uþakcentuoja, sustiprina,o jeigu jam patinka studento stilius, tai já biðká perdaug pagiria. Þodþiu, nebuvoobjektyvus, bet ðiaip tai labai ádomu, kad jis visà laikà surasdavo kà pasakyti.Vienàsyk, atseit, buvo labai su Uðinsku susipykæs, tai kai tik jam atneðdavoUðinsko [studentø] darbus, sakydavo: „Blëkorius“. Þodþiu, dirba kaip skar-dininkas… Tai buvo didþiausias áþeidimas… Koks Morkûnas gal uþpykdavo,nusineðdavo pas Uðinskà ir aiðkindavosi: „Kaip èia yr? Kodël Jûs giriat, otas kritikuoja?“ Uðinskui geriausias dailininkas buvo Piuvi de Ðavanas, visølaikø dekoratyvinës tapybos kunigaikðtis. Ið tiesø jo keli darbai yra tikrai ne-pralenkiami… Bet buvo ir toks Uðinskio [studentas] Kaminskas, labai kytras,nes kopijuodavo ið [uþsienio dailës] þurnalø. Jø nebuvo galima taip lengvagauti, bet kai kas gaudavo ir plagijuodavo… Vienà to Kaminsko darbà labaigerai ávertino, muziejun priëmë, o tai buvo visiðka [vieno] japonø dailininkokopija! Kai pridedi [ir palygini] net juokas ima, bet per instituto perþiûras

Uðinskas [plagijato] neatpaþino irðità „japonà“ paëmë. Ir tai minu-sas… L. Ðepetys per vienà pa-skaità Dailës institute tokià kûry-bà pavadino „þurnaliniu meto-du“...

– Kieno iniciatyva vykdavo tiedarbø vertinimai: studentø ar Kai-riûkðèio?

– Kairiûkðèio! Jis ne tiek saveiðkeldavo, kiek kompozicijos dis-ciplinà, nes ji ant tiek brangi, kadreikia visiems mums susiburti irkritikuoti. Dël to prieð kompozi-cijos pamokas sakydavo: „Naudo-kitës, neðkit darbus…“

– O kiti dëstytojai tam pritardavo?– Nieks nepritardavo! Kaip gali pritarti, jeigu jo darbus

kritikuoja… Paskiau daëjo iki to, kad likvidavo tà disciplinà,panaikinino kompozicijos pagrindus, nes matë, kad dësty-tojas kiðasi á jø reikalus… O buvo tai Kairiûkðèio mylimiausiadisciplina.

– Tai taip ir baigësi Kairiûkðèio dëstymas?– Man atrodo, kad ðimtu procentø taip. Kai institutas

këlësi ið Kauno á Vilniø, buvo sudaryta komisija ir suraðë kàkelti. Kodël Kairiûkðèio, kodël Truikio nekëlë? Truiká kokiusketurissyk metë [ið instituto]. Etatø maþinimas, ir meta…

Apie Juozà ir Jonà Mikënus<...> O [Juozas] Mikënas kaip tik kitoks. Jis kaip tik

tempë á partijà Bogdanà, kitus... Jis buvo Skulptûros [ka-tedros] vadovas ir kaip tik tada Dûda, Andrikis, Bogdanas,Danytë – visi partiniai pasidarë. Uþ tai, kad jis sakydavo:„Norit gyvent, reik duoklæ [atiduot]…“

– Tai Mikënas toks kaip ir prisitaikëlis buvo?– Na, tai lyg neaiðku… Viskas aiðku.– O kaip jo brolis Jonas?– Að turiu labai gerø nuotraukø su juo. Dël to tilto buvo

ðnekø... Toks mano kaimynas, siuvëjas, kai suþinojo, kadkartu su Mikënu dirbu, tai vis man sako: „Iðsiaiðkyk, kaipten buvo su tuo tiltu?“ Tai kai bûdavo koks jubiliejus, að visvaþiuodavau jo (Mikëno) sveikinti á tà aeroportà, kur jis irgyveno. Nuvaþiuojam, pasveikinam, o paskui prie èerkutësað jam ir sakau: „Profesoriau, dirbam jau dvideðimt metøkartu, tai tu man pasakyk, ar praskridai pro tà Panemunëstiltà, ar ne?“ Bet jis, nors ir lëtas, buvo ant tiek tvirtas, kadðito neprisipaþino. Jis tikrai skrido, [bet] neprisipaþino! Jisman tik pasakë: „Zenonai, jeigu að bûèiau skridæs, að seniaibûèiau kalëjime buvæs… O mane gi pats Smetona pakëlë…“Jis mat neturëjo to mokslo kaip reikiant ir negalëjo bûtikarininku, bet Smetona pats já per kaþkokià [ðventæ] po pa-darytø mandrø skrydþiø pakëlë á karininkus. Tai jis man sakë,kad „að niekad nebûèiau buvæs karininkas, jeigu bûèiau skri-dæs, mane bûtø uþdaræ á kalëjimà... Ten tokia drausmë, ge-leþinë, jokiu bûdu neámanoma, o kà kalba, tegul sau kalba…Man net patinka…“ Bet kai tam siuvëjui ðitai pasakiau (o jis turëjo kaþkokiødraugø lakûnø), tai jis atsakë: „Kà èia kalba, jis tikrai skrido… Ir kaip tik uþtai gavo velniø, bet kadangi buvo toks þinomas Lietuvos skraidytojas, tai jamatleido…“

– Þodþiu, legenda buvo gyva…– Taip, gyva legenda.

Dar ðiek tiek apie kitus kolegas– Karo metais reikëdavo patiems [dëstytojams ir studentams] institutui

pasikirsti malkø. Turiu nuotraukà, kur Tamoðaitis nusifotografavæs ant vienosuolo sëdintis su Stroliu ir Jonu Mikënu. Tada, kai jie kirtomiðkà. Taigi, jis dirbo, o toj knygoj apie já (monografijoje„Antanas Tamoðaitis. Gyvenimo ir kûrybos kelias“, 2003)paraðyta, kad Tamoðaitis raðë raðtà ministrui, kad já atleistønuo prievoliø. Nieko jis nebuvo atleistas, vaþiavo ir dirbo…

Gerai paþinau [Petrà] Aleksandravièiø. Jis Ðiauliø gim-nazijoje dëstë man, po [Èeslovo] Januðo pieðimà perëmë.Jis buvo labai aktyvus, [veikë] stiprus bûrelis Ðiauliuose.

[Leonardà] Kazokà irgi labai gerai paþinojau. Jis prieVaièio [Kauno taikomosios ir dekoratyvinës dailës institute]buvo Pieðimo katedros vedëjas. Kai að 1947 m. baigiau ins-titutà, tai mane paëmë pieðimà dëstyti. Kaip juokingai, netekstilæ, o pieðimà….

– Tekstilæ gal uþdarinëjo?– Na, dar neuþdarinëjo. Èia neteisingai [Juozas] Bal-

èikonis apraðinëja tà momentà, kas lieèia mane. Jeigu aðraðysiu tekstà, kitaip tà patá apraðysiu... Kazokas buvo Pie-ðimo [katedros] vedëjas, labai ðachmatais su juo loðdavom.Ir tada, kai jis jau nebegalëjo [vaikðèioti], o tik prisilaikyda-mas rankomis nueidavo iki klozeto, að eidavau á namus pasjá. Buvo toks ádomus momentas, kai syká nuëjau, loðëm ir aðiðloðiau prieð já. Tai sakau, Kazokai, uþ mane esi vyresnis,bet kaip galëjai praloðti? Ðiaip tai jis buvo stipresnis ðach-matininkas uþ mane, bet kai praloðë, tai að [pabandþiau]pasijuokti… O jis ir sako: „Matai, Varnauskai, að syká vaþia-vau su Keresu (jis buvo TSRS èempionas) á Maskvà vienoje

kupë, ir kaip matai nieko nepa-simokiau…Vaþiuoti vienoj kupëneuþtenka, reikia kaþko daugiau,metodo… Mene, jei koks daili-ninkas bûna prie kitø dalininkø,sakykim, jei prie kokio Rubensopasitaiko papulti, tai gali pasidarytidar didesnis genijus, kadangi tasgenijus, bet jeigu prie prasto daili-ninko tenka, nieko nebûna… Tai,sako, èia, ðachmatuose, irgi kaþkaspanaðaus…

– Gerai paþinojote LiudàTruiká?

– Að labai gerai þinau Truiká,kadangi jis buvo mano diplominiovadovas. Uþtenka paskaityt kà Trui-

kys raðydavo man ir viskas matosi… Bet, nejau niekas taip ir neparaðys apietekstilës pradþià? Paimkit vienà Truikio darbà, kuris viskà parodo. Paskaitykitir viskas bus aiðku. Kodël jis net Gudyno nevadina [vardu], o sako gudynai?[Anot jo], ne vienas þmogus, o gudynai jam kerðijo. Kaip kaþkokia blogio

imperija… Bet taip ir buvo.Kiek þinau, kai bûdavo vals-tybiniai egzaminai [dailës in-stitute], ir kai Gudynas atva-þiuodavo, tai ieðkodavo kuryra Truikio studentø darbai?Ir puldavo, atseit...

<...>Dar norëèiau Gal-diko darbø parodëlæ suruoðti?

– O kaip tie Galdiko dar-bai atsidûrë pas jus?

– Kaip? Taigi jie visi buvopalikti! Nieks neraðo, kad kaiMeno mokykla (dailës insti-tutas) këlësi á Vilniø, [daugjoje saugotø darbø] faktiðkaibuvo iðmesta á laukà. Ten dir-bo politrukai (toks rusas Bor-

zinas ir dar keli), kurie gavo nurodymà bibliotekà paðvarint… Kas tik iðveþtas,kas pasitraukæs, tuos visus naikint… Tai jie ir mëtë. V. Petravièius buvo pasi-traukæs, tai jo knygà „Marti ið jaujos“ iðmetë… Dobuþinskio buvo iðmë-tyta…Tai visi, kas tik galëjo, net svetimi, rinko… Po karo buvom pradëjæGaldiko darbø antroj pusëj daryt savus... Vienoj pusëj Galdiko, kitoj stu-dentø… Tokiø darbø apie deðimt turiu surinkæs… Be to ir pats Galdikastaip darydavo: ima savo senà darbà, apverèia ir antroj pusëj daro kità… Daugyra tokiø darbø…

Kalbëosi V. Jankauskas

MAESTRO APIE AMÞININKUSIð pokalbio su doc. Zenonu Varnausku

Zenonas Varnauskas. Apie 1990

Prof. Vytauto Kairiûkðèio paskaitoje. Apie 1950

Zenonas Varnauskas, Graþina Stungurienë, Liudas Truikys. 1980

Kazio Morkûno studijø laikø pieðinys

Tarptautinio simpoziumo „Veltinis 2014“ parodoje Rekonstruoti kapsø moters ðventiniai drabuþiai