1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Aušra KUMETAITIENĖ, Arminas STANIONIS

SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO

SUDARYMO METODIKA

Mokomoji knyga

Vilnius 2008

2

Aušra Kumetaitienė, Arminas Stanionis. Skaitmeninio

žemėlapio sudarymo metodika: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2008. 100 p. [6,25 sp. l., 2,93 aut. l.]

Leidinyje apibrėžti realaus pasaulio modeliavimo ypatumai: išdėstyti skaitme-

ninio žemėlapio geoobjektų kodavimo ir pagrindiniai rastrinio žemėlapio vektoriza-

vimo principai. Knygoje pateikti darbo su ArcGIS 9 programa aprašymai ir šios

programos ypatybių apibūdinimai. Išnagrinėtos žemėlapių vizualizavimo procedū-

ros: žemėlapio parengimas spausdinti ir atvaizduoti privalomą informaciją.

Mokomoji knyga skirta VGTU Geodezijos ir kadastro katedros bakalauro stu-

dijų pakopos ketvirto kurso studentams. Leidiniu galės naudotis ir kitų specialybių

studentai, kurių kursiniai ir diplominiai projektai yra susiję su skaitmeninių žemėla-

pių sudarymo technologijomis.

Leidinį rekomendavo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: prof. habil. dr. Algimantas Zakarevičius,

VGTU Geodezijos ir kadastro katedra

doc. dr. Giedrė Beconytė, Vilniaus universitetas

doc. dr. Aida Mačerinskienė, VGTU Miestų statybos katedra

http://leidykla.vgtu.lt VGTU leidyklos TECHNIKA 996-S mokomosios

metodinės literatūros knyga

Redagavo Aida Čipkuvienė Maketavo Audronė Gurklienė ISBN 978-9955-28-227-3 © Kumetaitienė, A., 2008

© Stanionis, A., 2008

© VGTU leidykla TECHNIKA, 2008

3

TURINYS

ĮVADAS.........................................................................................................4 1. GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA IR REALAUS PASAULIO MODELIAVIMAS....................................................................7

1.1. Žemėlapis ........................................................................................7 1.2. Geoduomenų modelis......................................................................8 1.3. Loginis modelis...............................................................................9

2. REALAUS PASAULIO OBJEKTAI IR JŲ APRAŠYMAS ..................19 2.1. Geoobjektai ...................................................................................19 2.2. Geoelementai.................................................................................19 2.3. Žemės paviršiaus lygiai.................................................................20 2.4. Geoobjektų būklė ..........................................................................21 2.5. Geoobjektų klasifikavimas............................................................22 2.6. Skaitmeninio žemėlapio geoobjektų kodai ...................................27

3. GEODUOMENŲ BAZĖ IR METADUOMENYS .................................31 3.1. Metaduomenys ..............................................................................31 3.2. Geoduomenų bazės formavimas ...................................................33 3.3. Atributinės duomenų bazės formavimas.......................................38

4. SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS IR REDAGAVIMAS ...................................................................................42

4.1. Objektų išskaidymas pagal gkodus ...............................................44 4.2. Simbolių keitimas..........................................................................45 4.3. Duomenų įvedimas ir redagavimas...............................................46 4.4. Pagrindiniai skaitmeninio žemėlapio redagavimo etapai..............48 4.5. Užklausų formavimas....................................................................50 4.6. Matematinės operacijos.................................................................51 4.7. Duomenų grupavimas sluoksniuose..............................................53

5. SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO ATVAIZDAVIMAS IR SPAUSDINIMAS ........................................................................................54 LITERATŪRA.............................................................................................61 1 PRIEDAS. Topografinių sluoksnių geoobjektų kiekis ir kodai................63 2 PRIEDAS. Inžinerinių komunikacijų sluoksnių geoobjektų kiekis ir kodai ............................................................................82

3 PRIEDAS. Duomenų konvertavimas........................................................96

4

ĮVADAS

Šiuolaikinė kartografija pereina į naują technologiją, paremtą geografinėmis informacinėmis sistemomis (toliau vadinama GIS) su skaitmeninėmis duomenų bazėmis. Geografinės informacinės siste-mos kartografinis pagrindas dažniausiai yra vieno ar kito mastelio skaitmeninis žemėlapis, kurio sudarymas, t. y. darbų kompleksas, priklauso nuo žemėlapio turinio, formavimo technologijos, kartogra-finių ypatybių. Skaitmeninio žemėlapio sudarymo procesas apima šiuos etapus: matematinio pagrindo parengimas, kartografinių ir kitų duomenų šaltinių parengimas ir apdorojimas, duomenų kaupimas, visų žemėlapio turinio elementų formavimas, atliktų darbų kontrolė.

Skaitmeniniai žemėlapiai – tai duomenų bazė, kaupianti infor-maciją apie duomenis, kurie reikalingi sudarant analoginį žemėlapį arba žemėlapį, skirtą peržiūrėti ekrane. Jų sukūrimas yra brangiausias ir daugiausiai laiko užimantis procesas. Čia labai svarbūs duomenų struktūros standartai. Vieningi standartai leidžia šį sudėtingą ir dide-lio mąsto projektą išskirstyti atskiriems vykdytojams, o vėliau su-jungti į visumą.

GIS technologijos panaudojimas įvairiems uždaviniams spręsti tapo ne tik paprasta būtinybe, bet ir tolesne ekonominės bei sociali-nės pažangos sąlyga. Pagrindinės skaitmeninių žemėlapių naudojimo sritys:

1) kaip erdvinis pagrindas teminėms geografinėms informaci-nėms sistemoms (pvz., ieškant tinkamo ploto statyboms atsižvelgus į infrastruktūrą, analizuojant transporto maršrutus);

2) kaip pagrindas pagal geodezinių matavimų duomenis įve-dant naujus geoobjektus į jau esančią duomenų bazę;

3) atliekant naujai sudarytų duomenų kontrolę (pvz., žemės sklypų ribos, pastatų formos);

4) atliekant automatinį projektavimą (pvz., detalusis, specialu-sis planavimas, žemės sklypų ribų projektai);

5

5) gaminant analoginius planus ir žemėlapius (to paties maste-lio kaip ir pradinė medžiaga arba generalizuotų);

6) kuriant specialiuosius teminius žemėlapius (kadastriniai, hidrografiniai, demografiniai, mokesčių zonų žemėlapiai);

7) vizualiai pateikiant erdvinę informaciją paieškos sistemose (interneto technologija);

8) vizualiai pateikiant technologinę informaciją, susijusią su padėtimi erdvėje (laike kintantys inžinerinių tinklų hidrauliniai, įtampos parametrai);

9) taip pat skaitmeninių žemėlapių duomenys naudojami įvai-rioms kompiuterinėms navigacijos sistemoms kurti, pavyzdžiui, au-tomobiliuose. Automobilius ir elektroninius prietaisus gaminančios įmonės/bendrovės stengiasi įdiegti vis daugiau bevielės telekomuni-kacijos įrangos. Naudodamiesi tokiomis sistemomis vairuotojai gali sekti savo maršrutą elektroniniame žemėlapyje, įvesti ir rasti norimus objektus, įvesti informaciją į navigacijos sistemą ir ją apdoroti. ,,Ford“ konstruktoriai automobilius žada aprūpinti telematinėmis sistemomis, kurių funkcija – skambinti pagalbos tarnyboms, kai su-veiks oro maišai/pagalvės automobilyje, ir automatiškai nurodyti automobilio koordinates. Planuojama ir daugiau informacijos pa-slaugų: per klientų aptarnavimo centrą bus galima sužinoti apie padė-tį keliuose, atstumą iki artimiausios degalinės ar viešbučio ir kita. Tačiau norint, kad veiktų tokios navigacijos sistemos, reikalingi skaitmeniniai žemėlapiai.

Skaitmeninis žemėlapis yra pranašesnis už analoginį žemėlapį daugeliu aspektų, bet įdomiausia tai, kad turėdami reikiamą progra-minę įrangą, mes jį galime susikurti patys savo kompiuteryje.

ArcGIS 9 programa sudaromas skaitmeninis žemėlapis ir jo duomenų bazės paketas duotai teritorijai: formuojamos geometrinės ir atributinės duomenų bazės; nagrinėjami rastriniai, vektoriniai bei TIN duomenų modeliai; analizuojami skaitmeninių žemėlapių suda-rymo principai, redagavimo, vizualizavimo ir spausdinimo būdai; nagrinėjamos duomenų analizės galimybės.

6

Šiuo metu Lietuvoje GIS naudojimas sparčiai intensyvėja. Ka-dangi jo taikymas dar nėra pakankamai išplėtotas, svarbu pasiekti, kad visa sukaupta informacija būtų prieinama ir aktyviai naudojama. Kadangi dabar daug įstaigų, privačių įmonių, dirbančių su georefe-renciniais duomenimis, pasirenka ArcGIS programinę įrangą, svarbu išmokyti studentus dirbti su šia programa, sukurti skaitmeninį žemė-lapį, duomenų bazę, kurioje informacija apie vietovę būtų suskaidy-ta į atskirus sluoksnius. Tokią duomenų bazę taip pat galima papildy-ti aktualia atributine informacija. Taip sukurtą skaitmeninį žemėlapį vėliau gali naudoti daug vartotojų, kurie vienu metu gali kurti už-klausas ir gauti reikiamos jiems informacijos.

7

1. GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA IR REALAUS PASAULIO MODELIAVIMAS

Geografinės informacinės sistemos yra naudojamos daugelyje pasaulio kraštų. GIS apibūdinama kaip techninės ir programinės įrangos, duomenų apie supančią aplinką ir juos apdorojančio perso-nalo visuma, parengta geografinei informacijai kaupti, saugoti, at-naujinti, analizuoti ir pateikti. Dėl geografinių objektų sąsajų su įvai-riais registrais (susistemintos informacijos apie vienos rūšies objektą visuma) geografinėse informacinėse sistemose yra sudaromos geog-rafinės informacinės duomenų bazės.

Realaus pasaulio modeliai gali būti tokie: 1. žemėlapis; 2. geoduomenų modelis; 3. loginis modelis.

1.1. Žemėlapis

Plačiausiai žinomas informacijos apie realųjį pasaulį modelis yra žemėlapis, kuris sudaromas tam tikru masteliu, laikantis susita-rimų ir taisyklių (žemėlapių projekcijos, linijų simboliai, tekstai). Jį modeliuojant norima suteikti informacijos apie realybę, kurią jis vaizduoja, pvz., koks atstumas yra tarp dviejų miestų, kokie miestai išsidėstę šalia upės. Iš žemėlapio sužinoma apie regimus geografi-nius faktus, pvz., ar reljefas yra lygus, kuris kelias yra į šiaurę.

Žinodami taisykles galime žemėlapį skaityti: mėlynos linijos yra upės, šiaurė yra lapo viršuje ir pan. Panašiai modelis apibrėžia varto-jamas sąvokas ir tarpusavio santykius, kurie turi būti suvokti prieš pradedant kurti modelį.

Kiekvienas, stebintis realų pasaulį, savaip suvokia sudėtingus ir nuolat besikeičiančius procesus. Topografas žiūrėdamas į kelią fik-suoja du kraštus, kelių statybos specialistas pastebi paviršiaus dangą ir įvertina kelio tinkamumą automobilių eismui. Žmonių sąsaja su realaus pasaulio fiziniais objektais, t.y. su geografiniais objektais, yra skirtinga, todėl modeliuoti objektus galima skirtingais būdais. Pvz., upės yra natūralūs geografiniai objektai, naudojami transportavimui,

8

reikalingi atskiriant politinius ar administracinius teritorinius viene-tus, formuojant paviršius.

Upės modeliuojamos kaip: – Linijų rinkiniai, formuojantys tinklą, kai fiksuojama kiek-

vienos atkarpos tekėjimo kryptis, greitis ir kiti upėms bū-dingi požymiai. Linijinį tinklinį modelį galima panaudoti analizuojant hidrografinį (srautų) ir laivų judėjimą.

– Ribos tarp teritorijų, kai upės gali skirti šalis arba būti natū-raliu gamtos regionų barjeru.

– Plotiniai objektai su pažymėtomis seklumomis ir navigaci-niu kanalu.

– Linijos, formuojančios lataką paviršiaus modelyje. Pagal upės lataką paviršiuje galima apskaičiuoti krantų profilius, nuolydžius, pagal nusakytą kritulių kiekį ir vietą – patvini-mo mastą.

– Modelio tipas priklauso nuo siekiamų tikslų, jį lemia rea-laus pasaulio sudėtingumas ir sistemų kūrėjų sugebėjimas aprašyti realų pasaulį. Dėl žmogiškojo faktoriaus gali atsi-rasti nenatūralių sudaromos sistemos elementų, todėl sukur-ta informacija skirtingiems vartotojams gali būti mažai nau-dinga.

1.2. Geoduomenų modelis

Geoduomenys – geografinę (erdvinę) padėtį, formą, tarpusavio ryšius ir unikalumą apibūdinantys duomenys, kurie saugomi skait-meninėje formoje, apie geoobjektą.

Geoduomenų modelis – realaus pasaulio perteikimas duomenų modeliu.

Geoduomenų modeliavimo pagrindu gali būti žemėlapis. Jo ti-pas ir problema, kurią norima išspręsti, lemia, kuris modelis tinka-miausias.

Pervedamus geoduomenis iš analoginės formos į skaitmeninę būtina sisteminti taip, kad jie būtų prieinami efektyviai ir įvai-

9

riapusiškai naudoti bei apdoroti. Reiškinių ir procesų modeliavimo tikslumas ir patikimumas priklauso nuo to, kaip tiksliai sudaryta duomenų struktūra atitinka geografinę realybę, joje vykstančius pro-cesus ir tarpusavio priklausomybes.

Realus pasaulis gali būti aprašytas tik modelio terminais, kurie apibūdina koncepciją ir procedūras, reikalingas realiam pasauliui perteikti į geoduomenis, būtinus sistemai. Realaus pasaulio duome-nys modeliuojami pagal šiuos principus:

– realus pasaulio vaizdas logiškai skirstomas į geoobjektus; – geoobjektai vaizduojami geometrinėmis figūromis, geomet-

riniais elementais arba jų rinkiniais; – apibūdinama kiekvieno geometrinio elemento padėtis pasi-

rinktoje koordinačių sistemoje; – kiekvienas geoobjektas koduojamas pagal kodavimo mode-

lį; – aprašomos kiekvieno geoobjekto ypatybės – atributai. Geoobjektai gali būti vaizduojami: – Geometriniais elementais (taškais, linijomis, poligonais). – Tinklu, kuris apima linijinių geoobjektų, susietų tarpusavy-

je pagal tam tikras taisykles, rinkinį, pvz., inžinerinių ko-munikacijų, upių ar gatvių tinklas. Tinklas gerai tinka ana-lizuojant judėjimą.

– Vaizduojamu paviršiumi, kai pateikiami nenutrūkstami reiškiniai. Paviršių galima saugoti kelių formų: kaip netai-syklingų trikampių rinkinį; kaip taisyklingų geometrinių fi-gūrų rinkinį; kaip linijas, esančias vienodame aukštyje.

1.3. Loginis modelis

Loginis modelis apibūdina duomenų rinkinį ir taisykles, reika-

lingas realiam fiziniam pasauliui aprašyti. Pagrindinis informacijos šaltinis yra realaus pasaulio reiškinius apibūdinanti būsena, kurią nusako tipas, atributai ir ryšiai.

10

Būsenų tipų koncepcija remiasi prielaida, kad būsenos (reiški-niai) gali būti klasifikuojamos. Šio proceso metu kiekvienas būsenos tipas apibrėžiamas unikaliai, kad nebūtų dviprasmybės ar prieštarin-gumo. Pavyzdžiui, būsenos „pastato detalė“ tipas „stoginė“ turi būti pateiktas taip, kad ją būtų galima išskirti (koduoti) kaip pastato deta-lę, o ne kaip būsenos „pastatas“ tipą – „atviras statinys“.

Daugelis organizacijų parenka tam tikrą požymį, pagal kurį bū-senos skaidomos į tipus. Apibūdinant tipus didelę įtaką turi žmogiš-kasis veiksnys ir organizacijos veiklos pobūdis. Pvz., būsena „pasta-tas“ pagal veiklos rūšį gali būti skaidoma į būsenos tipus „gamybinis pastatas“, „komercinis pastatas“ ir pan.; pagal funkcijų pobūdį – į būsenos tipus „transformatorinė“, „siurblinė“ ir pan.

Geografiniai objektai aprašomi geometriniais ir atributiniais duomenimis. Atributiniai duomenys – tai informacija apie įvedamą objektą, išreikšta kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais.

Kiekybiniai rodikliai yra trijų tikslumo lygių. Didžiausio tiks-lumo yra proporcinis rodiklis (pvz., ilgis, plotis – kai galima išma-tuoti tam tikromis priemonėmis). Intervalinis rodiklis (pvz., amžius nuo 30 metų iki 45 metų) yra mažiau tikslus. Mažiausiai tikslus – būdvardinis rodiklis (pvz., aukštas, skaidrus).

Kokybiniai rodikliai nusako būsenos tipą, pavyzdžiui, lapuotis medis.

Kiekvienas būsenos tipas apima vieną arba daugiau atributų, ku-rie nusako pagrindines reiškinio ypatybes. Pavyzdžiui, būseną „pas-tatas“ gali apibūdinti medžiagą, sienų storį ar aukštingumą nusakan-tys atributai. Būsena gali būti nusakoma neribotu požymių skaičiumi. Pavyzdžiui, ežeras – pagal vandens gylį ir kokybę, vandens cheminę sudėtį ir spalvą, žuvų populiacijas, biologinį aktyvumą, dumblių tan-kumą, savininką ir t. t.

Būsenos dažnai tarpusavyje būna susiję, taip sudarydamos bū-senų ryšius.

Tipiniai ryšiai: – susijęs/priklauso, pavyzdžiui, šulinys susijęs su vamzdžiu,

o vamzdis su visu komunikacijų tinklu;

11

– apima, pavyzdžiui, šalis apima rajonus, o rajonai – miestus; – kur yra, pavyzdžiui, dalis pastato yra sklype; – ribojasi su, pavyzdžiui, du sklypai turi bendrą ribą. Visi šie ryšiai intuityviai juntami žemėlapyje. Tačiau ryšiams

sukurti ir apdoroti kompiuteryje reikia ryšių aprašymų, instrukcijų. Jei objekto loginė būsena sudėtinga, ryšius sudaryti nėra paprasta. Pavyzdžiui, pagal vamzdinių komunikacijų tinklo sklendes, priklau-somai nuo to, ar jos uždarytos, ar atidarytos, nustatoma, kuri tinklo dalis gali būti apimta kaip loginis vienetas.

Loginis modelis ir būsenos negali būti tiesiogiai pateiktos duo-menų bazėje, nes vieną realaus pasaulio būseną gali nusakyti keli duomenų bazės geoobjektai. Pavyzdžiui, būsena „gatvė“ yra sudaryta iš daugelio atkarpų tarp sankryžų, o kiekviena sankryža yra atskiras geoobjektas, galintis turėti dangos tipo požymį (asfaltas, žvyras ir pan.); atkarpos gali apibūdinti ir būseną „ežeras“, kiekviena iš jų yra atskiras geoobjektas – užpelkėjęs krantas, sutvirtinta krantinė.

Remiantis realaus pasaulio modeliu sudaromas loginis modelis, kuris turi būti tinkamas realizuoti duomenų bazėje. Objektams pa-vaizduoti loginiame modelyje taikomi geometriniai elementai. Duo-menų bazėje geoobjektų tipai (pvz., ežeras, užpelkėjęs krantas, su-tvirtinta krantinė) saugomi kaip geometriniai elementai.

Pagrindinis uždavinys, sudarant loginį modelį, yra tiksliai api-būdinti dominantį objektų rinkinį ir nustatyti ryšius tarp jų. Turint pradinį loginį modelį galima nustatyti įvedimo, atnaujinimo ir priė-jimo prie duomenų reikalavimus vartotojams, atlikti modelio testą praktikoje. Loginis modelis sudaromas priartėjimo būdu. Pagal kele-tą požymių galima nustatyti, kada loginis modelis yra teisingas ir baigtas:

– atvaizduoja visus duomenis nedubliuodamas; – atlieka organizacijos veiklos funkcijas; – atitinka įvairius skirtingų vartotojų grupių poreikius. Loginiame modelyje pagrindinis informacijos šaltinis yra objek-

tas. Prieš pradedant kaupti duomenis turi būti nustatytas informacijos vienetas (pvz., kas sudaro gatvės atkarpą – vieno pavadinimo ar vie-

12

no dangos tipo gatvės dalis; ežero riba yra vientisa ar iš pavienių objektų).

Sudarant loginį modelį įvertinamos objektų saugojimo duomenų bazėje galimybės. Pavyzdžiui, daug komplikuotų situacijų susiję su objektų, kurie yra skirtinguose lygiuose žemės paviršiaus atžvilgiu, realizavimu duomenų bazėje.

Objektai loginiame modelyje aprašomi terminais: tipas, geomet-rinis elementas, atributai, ryšiai ir kokybė.

Objektų tapatybė gali būti apibrėžta unikaliais kodais. Tipų ko-dai remiasi objektų klasifikacija, kuri atitinka būsenų klasifikaciją (tipus). Pavyzdžiui, objektas – pastatas; tipai: pramoninis, maldos namai. Loginis modelis gali apimti:

– fizinius objektus (keliai, upės); – suklasifikuotus objektus (augmenijos rūšys, klimatinės zo-

nos, amžių grupės); – įvykius (avarijos ar potvyniai); – kintančius objektus (temperatūrinės ribos); – nedaiktinius objektus (horizontalės, sklypo ar rajono ribos). Realaus pasaulio fiziniai objektai skirstomi į: – natūralios kilmės objektus (upės, augalija, dirvožemiai); – urbanistinės kilmės objektus (keliai, vamzdynai, pastatai). Objektų atributai suprantami taip pat, kaip ir būsenų atributai.

Jie nusako objektų savybes ir sudaro kompiuterinę informaciją apie objektus. Objektų atributai saugomi lentelėse, kuriose objektai sura-šomi į horizontales eilutes, o atributai į vertikalias eilutes. Rastri-niuose duomenyse atributai suteikiami kiekvienai ląstelei.

Objektų ryšiai panašūs į būsenų ryšius realaus pasaulio modely-je. Skirtumai:

– ryšiai gali būti apskaičiuojami: a) pagal objektų koordinates, pvz., kur kertasi linijos ar

kur yra plotų sanklota; b) pagal objektų struktūrą, pvz., kuris linijos taškas gali-

nis, kuris pradinis, kurios linijos formuoja poligoną, kokia poligono padėtis linijos atžvilgiu (kairėje / deši-nėje);

13

– ryšiai gali būti įvesti kaip atributai, pvz., susikertančių kelių lygiai.

Objektų kokybė priklauso nuo duomenų kokybės. Duomenų ko-kybę lemia objektų geometrijos, atributikos ir ryšių tikslumas. Aki-vaizdu, kad 1 m tikslumo geometriniai duomenys tiksliau aprašo objektus negu 10 m tikslumo. Panašiai galima pasakyti apie ką tik atnaujintus duomenis, kurie įvertinus laiko veiksnį, yra žymiai aukš-tesnės kokybės negu 5–10 metų senumo duomenys.

Pradinėje duomenų modeliavimo stadijoje tikslinga įvesti koky-bės parametrus:

– geometrijos ir atributikos tikslumas; – atnaujinimo dažnumas ir būdai; – rezoliucija (pvz., kada objektus vaizduoti linijomis, o kada

plotais); – duomenų detalumas (vietoje mastelio); – loginių ryšių tarp geometrinių elementų ir atributų tanku-

mas (min. vienas ryšys – teminis kodas). Loginis modelis dažniausiai vaizduojamas kaip būsenų ryšių

schema. Jeigu loginiame modelyje ryšiai tarp būsenų yra sudėtingi, tai atitinkamai projektuojamos ir sudėtingos būsenų savybės, t. y. schemoms sudaryti gali būti taikomos į objektus orientuoto modelia-vimo sistemos. Daugelis tokių sistemų pritaikytos unifikuotai mode-liavimo kalbai (Unified Modeling Language UML), kuri standarti-niais žymėjimais išreiškia objektų modelį. UML taiko daugelis įmonių, pirmaujančių programinės įrangos ir duomenų bazių suda-rymo srityje.

UML nėra projektavimo metodologija, tai žymėjimo schemose sistema. UML kalba leidžia taikyti į objektus orientuotą projektavimo metodologiją pasirinktam modeliui realizuoti.

Tiksliai apibrėžus loginį modelį, jį realizuoti techniškai kompiu-teryje santykinai nesudėtinga – jeigu loginis modelis buvo sudaromas modeliavimo sistema, tai jis įvedamas į GIS sistemą; kitu atveju – duomenų bazė kuriama sistemos tvarkymo priemonėmis.

14

Loginis modelis skaitmeninio žemėlapio sudarymo sistemoje realizuojamas erdvinių duomenų modeliais. Erdvinių duomenų mo-delis nustato taisykles, pagal kurias aprašomi objektai, turintys padėtį erdvėje. Visose skaitmeninio žemėlapio sudarymo sistemose taiko-mas kuris nors teorinis erdvinių duomenų modelis, kuris nusako, kaip objektai išsidėstę erdvėje. Teorinis erdvinių duomenų modelis (vektorinis „spageti“ ir topologinis, rastrinis, tinklinis, paviršiaus) apibrėžia skaitmeninio žemėlapio sudarymo – sistemos koncepciją.

Nepriklausomai nuo pasirinkto teorinio erdvinių duomenų mo-delio realizavimo programinėje įrangoje kokybės tenka spręsti duo-menų sandaros problemas, susijusias su:

– duomenų saugojimu (pvz., vientisa ar daug pavienių duo-menų bazių);

– duomenų atnaujinimu (pvz., duomenys organizuoti taip, kad būtų atnaujinamas arba visas sluoksnis, arba visų sluoksnių dalys);

– duomenų analize ir manipuliavimu (pvz., ar įmanoma įvai-riapusė analizė; ar bus patogi dažniausiai taikoma analizė);

– duomenų sudarymo kontrole (jei taikomas į objektus orien-tuotas duomenų modelis, kontrolės mastas sumažėja, nes nereikia papildomai tikrinti geoobjektų tarpusavio asociaci-jų);

– vaizdavimu. Paviršiaus modeliavimas trikampių tinklu Šiuo metu labai populiarus loginis modelis yra TIN – paviršiaus

modeliavimas trikampių tinklu (angl. Triangulated Irregular

Network). TIN paviršiaus modelio sudarymas atliekamas iš aukščių duomenų, naudojant Voronoi diagramas.

TIN naudojamas perteikti grafinį paviršių naudojant aukščių taškus. Trikampių tinklą sudaro tiesių atkarpomis sujungti trikampiai su netaisyklingai išdėstytomis viršūnėmis, turinčiomis x, y ir z koor-dinates. Pagrindinis TIN privalumas yra tas, kad dėl netaisyklingos trikampių tinklo formos sudėtingo reljefo vietovėse paviršius gali

15

būti vaizduojamas detaliau, o paprasto reljefo vietovėse retesniu tri-kampių tinklu, taip išvengiant duomenų pertekliaus.

Sudarant tokį modelį, sumuojami trikampių, sudarančių skait-meninį paviršių, plotai. Trikampių tinklas yra formuojamas iš pradi-nių duomenų, kuriais gali būti taškai, linijos ir poligonai (ESRI, 1992). Kai kurie iš šių objektų privalo turėti aukščio reikšmę, tačiau ne visuomet ji yra būtina. Objektai su aukščių reikšmėmis bus tiesio-giai naudojami sudarant trikampių tinklą, o objektai, neturintys aukš-čio reikšmės, gali būti panaudojami kaip pagalbiniai, kad būtų page-rintas paviršiaus modelio tikslumas. Tai gali būti keliai, hidrografijos objektai (upės, ežerai) ir kt. Paviršiaus taškai yra sujungiami į tri-kampių tinklą, kuriame kiekvienas taškas, turintis aukščio reikšmę, tampa kurio nors trikampio viršūne. Skaičiuojant tokio paviršiaus plotą, iš trikampių viršūnių koordinačių skirtumų skaičiuojami kraš-tinių ilgiai (1), suskaičiuojami trikampių plotai (2), sumuojami pavir-šių sudarančių trikampių plotai ir gaunamas bendras paviršiaus plotas (3):

;222

zyxa Δ+Δ+Δ= (1)

2

21

2222

⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛ −+−

=a

cbaab

Sabc ; (2)

∑=n

abcTINSS

1

; (3)

Δx, Δy, Δz – trikampio kraštinės viršūnių koordinačių skirtumai; a, b, c – trikampių kraštinių ilgiai; Sabc – trikampio plotas; STIN – trikampių tinklo fizinio paviršiaus plotas; n – trikampių skaičius tinkle.

TIN modelis yra viliojantis dėl paprastumo ir ekonomiškumo bei jis yra svarbi alternatyva taisyklingam rastriniam GRID modeliui.

16

1.1 lentelė. TIN ir GRID palyginimas

TIN GRID

Privalumai duomenys kaupiami

efektyviai

yra galimybė pavaizduoti

paviršius skirtingais

rezoliucijos lygiais

lengva kaupti ir valdyti

lengva integracija su rastri-

nėmis duomenų bazėmis

lygesnis, žymiai natūralesnis

gautų reljefo bruožų vaizdas

Trūkumai daugeliu atvejų reikalauja

vizualaus patikrinimo ir

rankinio tinklo valdymo

negalima naudoti įvairaus

dydžio tinklelių skirtingo

sudėtingumo reljefo plotams

pavaizduoti

Delaunay trianguliacija Delaunay trianguliacija yra metodas, kuris patenkinta būtinąją

sąlygą, kad per 3 trikampio viršūnes nubrėžus apskritimą, šio apskri-timo viduje negali būti jokia kita trikampio viršūnė.

Delaunay trianguliacija turi keliais privalumais daugiau už kitus trianguliacijos metodus:

• trikampiai yra kiek įmanoma lygiakampiai, taip sumažin-dami ilgų trikampių sudaromas galimas skaitmeninio tiks-lumo problemas.

• užtikrina, kad bet koks paviršiaus taškas yra kiek įmanoma arčiau viršūnės.

• trianguliacija nepriklausoma nuo taškų sudėliojimo tvarkos. Kontūrų TIN Kontūrai yra įprasta skaitmeninių aukštumų duomenų rūšis. Ap-

skritai, visos kontūro linijų viršūnės yra naudojamos kaip daugybė taškų trianguliacijai. Daugeliu atvejų tai lemia plokščiųjų trikampių susidarymą paviršiuje.

Plokštieji trikampiai susidaro bet kada, kai trikampis yra sufor-muotas iš trijų viršūnių su ta pačia aukščio reikšme.

Plokštieji trikampiai dažnai susidaro išilgai kontūro, kai šablo-niniai taškai susiklosto išilgai kontūro atstumu, mažesniu už atstumą

17

tarp kontūrų. Kai šios „perteklinės“ viršūnės nėra pašalintos, Delau-ney trianguliacija aiškina, jog glaudžiausi šabloniniai taškai yra bū-tent esantys išilgai to paties kontūro, lemiantys plokščiųjų trikampių susiklostymą.

Plokščiųjų trikampių šlaitas yra lygus 0 ir jie neturi apibrėžtos krypties. Jie gali sukelti problemų modeliuojant paviršių.

Kaip galime išvengti plokščiųjų trikampių? • pridedant daugiau sutelktųjų taškų; • apibrėžiant kontūrus; • pridedant lūžio linijų. Lūžio linijos Linijiniai elementai, kurie charakterizuoja ir kontroliuoja pavir-

šiaus lygumą ir tolydumą, vadinami lūžio linijomis. Lūžio linijų rūšys: • negriežto lūžio linijos yra naudojamos užtikrinti, kad liniji-

niai elementai ir poligonų briaunos būtų išlaikomi skardinio paviršiaus modelyje, paverčiant lūžio linijas „skardos“ briaunomis. Vis dėlto tokie elementai neapibrėžia pavir-šiaus lygumo pertrūkių – lūžio linijos be z ašies rodmens.

• griežto lūžio linijos apibrėžia pertrūkius lygiame paviršiu-je – lūžio linijos su z ašies rodmeniu.

TIN kaupimas Iš esmės yra du trikampių tinklo kaupimo būdai: • trikampis prie trikampio; • taškai ir jų „kaimynai“. Pirmasis metodas yra tinkamesnis kiekvieno trikampio atributų

kaupimui (šlaitas, kryptis), bet užima daugiau vietos. Antrasis meto-das yra tinkamesnis kontūrų kūrimui ir užima mažiau laikymo erd-vės, bet šlaitas, kryptis ir t.t. turi būti skaičiuojami ir kaupiami atskirai.

18

TIN ir ArcView 3D Analyst išplėtimas turi labai gerą TIN sudarymo algoritmą.

Jis turi daugybę TIN paviršiaus analizavimo ir vizualizavimo funkci-jų, kaupia TIN struktūrą, naudodamas taškų ir jų „kaimynų“ metodą. Štai kodėl šlaito, krypties ir kalvos šešėlio analizinės funkcijos rezul-tatų pateikimui sukuriami tinkleliai. TIN sudarymo ir kontūrų sukū-rimo procedūros yra greitos ir efektyvios.

19

2. REALAUS PASAULIO OBJEKTAI IR JŲ APRAŠYMAS

2.1. Geoobjektai

Geoobjektai – tai realaus pasaulio abstraguoti objektai, kurie projektuojami erdvėje, aprašomi koordinatėmis ir jų tarpusavio ry-šiais.

Kiekvienas geoobjektas, priklausomai nuo savo išvaizdos arba matmenų, gali būti pavaizduotas tam tikru geometriniu elementu. Egzistuoja trys geometriniai elementai, leidžiantys parodyti visus tikrovės objektus: taškai, linijos, plotai. Kiekvienas geoobjektas, pri-klausomai nuo savo išvaizdos arba matmenų, gali būti atvaizduotas tam tikru geometriniu elementu. Priklausomai nuo geoobjekto mat-menų, vienais atvejais to paties tipo geoobjektas gali būti atvaizduo-tas plotu arba linija, kitais – tašku. Tai nulemia geoobjektų sugrupa-vimą sluoksniais, kurie leidžia patogiau ir efektyviau valdyti duomenis. Dar vienas veiksnys, nulemiantis duomenų grupavimą sluoksniais, yra loginis duomenų tarpusavio ryšys, kai patogu į tam tikrą sluoksnį sugrupuoti vienodo pobūdžio duomenis – kelių ar hid-rografijos ašines linijas, žemės dangos plotus, įvairius taškinius ob-jektus. Trečiasis veiksnys, lemiantis duomenų grupavimą sluoks-niais, yra atributinės informacijos pobūdis, kai patogu sugrupuoti į vieną sluoksnį duomenis, kurie naudoja tą pačią atributinės duomenų bazės lentelę. Atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus veiksnius, skaitmeninio žemėlapio turinys sugrupuojamas sluoksniais. Kiekvie-nas sluoksnis turi savo sutrumpintą pavadinimą, kuris naudojamas visų tame sluoksnyje esančios informacijos rinkmenų pavadinimams sudaryti.

2.2. Geoelementai

Geoelementai – geoduomenų bazėse naudojami grafinių ele-mentų rinkiniai. Geoelementai reikalingi aprašant geoobjektus ir kuriant realaus pasaulio grafinį modelį.

20

Geoelemenų tipai: • Taškai. Geoelementai, kurie yra per maži , kad jie būtų pa-

vaizduoti kaip linijos ar plotai (grežinių vietos, stulpai, pas-tatai), todėl vieta nustatoma taškais. Taip pat taškais žymi-mi tokie elementai, kurie neturi ploto (kalvų viršūnės).

• Linijos. Geoelementai, kurie vaizduoja tokius geoobjektus, kurie yra per siauri, kad jie būtų žymimi kaip plotai (gat-vės, upės), arba elementus, kurie turi ilgį, bet neturi ploto (izolinijos, gatvių centrinės linijos). Izolinijos svarbios, nes jos yra paviršių formavimo šaltinis.

• Plotai. Tai uždaros figūros, kurios atvaizduoja vienarūšių geoobjektų formą ir padėtį vietovėje (ežerai, rajonai, dirvo-žemių tipai).

2.3. Žemės paviršiaus lygiai

Geoobjektai yra skirstomi kategorijomis ir koduojami pagal jų išsidėstymą viename iš šių trijų aukščio lygių:

• žemės paviršiaus lygyje (pagal nutylėjimą); • lygyje virš žemės lygio (antžeminiai); • požeminiame lygyje (požeminiai).

Žemės paviršiaus lygis

Šio termino apibrėžimas paprastai yra savaime aiškus. Ten, kur egzistuoja daugiau negu vienas geoduomenų lygis, žemės paviršiaus lygis yra apibrėžiamas kaip pagrindinio visuomenės komunikavimo viršutinysis lygis. Daugelis InGIS.95 objektų kaip tik ir yra žemės paviršiaus lygyje.

Visi nekintami (ilgalaikiai) statiniai ir kiti objektai, kurių plano kontūrai užima 8 kvadratinių metrų ar didesnį plotą, bus rodomi, išskyrus atvejus, kai jie yra privataus sodo (daržo, parko) ribose, kur minimalūs kriterijai yra 12 kvadratinių metrų.

Mažesni statiniai ir objektai, kurie užima 1 kvadratinio metro arba didesnį plotą ir kurių mažiausias linijinis matmuo yra 1 metras arba didesnis, bus rodomi, kai statinys ar objektas yra pavienis, todėl

21

santykinai gali būti svarbiu topografiniu elementu. Visi elementai, nepriklausomai nuo jų dydžio, bus parodyti tada, kai jie naudojami identifikuoti administracines ribas arba kaip vieta, skirta aukščio pažymai (tai yra speciali pažyma, naudojama atvaizduojant reperį, kurio aukštis virš jūros lygio yra nustatytas).

Lygis virš žemės paviršiaus

Šis lygis paprasčiausiai apibrėžiamas kaip tų elementų lygis, ku-rie yra virš žemės paviršiaus lygio. Viršžeminė detalė paprastai paro-doma, jeigu ji yra tokio dydžio ir turi tokį skiriamąjį požymį, kad gali būti reikšmingu topografiniu elementu.

Visų viršžeminių topografinių elementų ribos yra parodomos. InGIS.95 statiniai su stogais bus koduojami kaip pastatai. Statinių dalys, kurios yra ant krūvį laikančių kolonų, bus koduojamos kaip viršžeminės, kabančios detalės, jeigu jos atitiks ,,nekintamos detalės kriterijus“, kurie aprašyti toliau.

Viršžeminiai elementai, kurių plotas yra mažesnis negu 1 kvad-ratinis metras, nebus parodomi, nebent jie turės ypatingą svarbą, to-kią, kaip apšvietimo stulpas, šviesoforai.

Viršžeminiai elementai (pvz., vamzdžiai pramoninėse sistemo-se) nebus rodomi tada, kai jie sudaro tos sistemos neatskiriamą dalį. Viršžeminių elementų, įeinančių į tokias sistemas, atvaizdavimas apsiribos pirmąja atrama ar statiniu perimetro ribose.

Požeminis lygis

Šis lygis paprastai apibrėžiamas kaip tų topografinių elementų lygis, kurie yra žemiau už elementus, esančius žemės paviršiaus ly-gyje. Išskyrus kai kuriuos požeminius pastatus ir statinius, šio lygio informacija susideda iš inžinerinių komunikacijų linijų ir įrenginių.

2.4. Geoobjektų būklė

Visi kartografuojami geoobjektai yra apibrėžiami kaip nekinta-ma (pastovi, ilgalaikė) detalė arba kaip neapibrėžta (neaiški) detalė.

22

Nekintama detalė – apibrėžiama kaip fizikinis elementas, kuris išliks savo vietoje (kai yra pagrindo taip manyti), atsižvelgiant stati-nio prigimtį ar pobūdį. InGIS.95 nekintamos detalės koduojamos kaip egzistuojantys elementai.

Neapibrėžta detalė – apibrėžiama kaip pakankamos svarbos to-pografinis elementas, kurį reikia parodyti, tačiau jis turi tokius kontū-rus, kurie arba gali pakisti, arba nėra tiksliai apibrėžti. InGIS.95 neapibrėžtos detalės koduojamos kaip statomi, griaunami, projektuo-jami elementai.

2.5. Geoobjektų klasifikavimas

Struktūrizuojant realaus pasaulio vaizdą, apibrėžiant ir koduo-jant geoobjektus naudojami šie pagrindiniai kriterijai:

• objektų fizinės savybės (forma, medžiaga), • objektų kilmė (gamtiniai, urbanistiniai), • objektų funkcijos (naftotiekis, ...), • objektų padėtis Žemės paviršiaus atžvilgiu, • geoduomenų automatizuotas generalizavimas, • geoduomenų panaudojimas analizei, • galimybė plėsti objektų sąrašą. Pagal šiuos kriterijus geoobjektai yra sugrupuoti pagal temas, o

tai reikalinga dėl temų paieškos patogumo. Temose geoobjektai nėra klasifikuojami, nes jie sudaro ištisinį sąrašą. Skaitmeninio žemėlapio geoobjektų sugrupavimas atliekamas naudojantis 2.1 lentele:

23

2.1 lentelė. Skaitmeninio žemėlapio geoobjektų sugrupavimas sluoksniais

Atributai Nr. Sluoksnis

Sluoksnio

pavadinimas

SHP bylos

(sluoksnio)

pavadinimas

Geo-

elementas Pavadinimas Laukas Paaiškinimas

1 2 3 4 5 6 7 8

Topografija

1 Pagrindiniai elementai

TOPO1 TOPO1_L

TOPO1_T

Linija

Taškas

GKODAS

GKODAS

AUKSTIS

N 4

N 4

N 2

Objekto požymis Objekto požymis Statinio aukštų skaičius

2 Pagalbiniai elementai

TOPO2 TOPO2_L

TOPO2_T

Linija

Taškas

GKODAS

GKODAS

N 4

N 4

Objekto požymis Objekto požymis

3 Piketai PIKET PIKET_T Taškas GKODAS

ALTITUDE

N 4

6 F 2

Objekto požymis Piketo altitudė

24

2.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Inžinerinės komunikacijos

1 Vamzdinės INZVAM INZVAM_L Linija GKODAS

DIAMETRAS

KIEKIS

MEDZIAGA

SLEGIO_PO

AUKSTIS STOVIS

N 4

N 4

N 2

C 5

C 5

N 4 C 3

Objekto požymis Vamzdžio diametras Vamzdžių kiekis Vamzdžio me-džiaga Slėgio pobūdis Kanalo aukštis Objekto naudo-jimas (išjungta/ įjungta)

2 Laidinės INZLAI INZLAI_L Linija GKODAS

KIEKIS STOVIS

N 4

N 2 C 3

Objekto požymis Laidų kiekis Objekto naudo-jimas (išjungta/ įjungta)

25

2.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

3 Šuliniai INZSUL INZSUL_T Taškas GKODAS NR_PLANSET

NR_PLANS_T

ALTITUDE

N 4 C 5

C 5

6 F 2

Objekto požymis Numeris Vilniauskoordinačių si-stemos nomekla-tūros stačiakam-pėje planšetėje Numeris Vilniauskoordinačių si-stemos nomekla-tūros trapecinėje planšetėje Šulinio dangčio altitudė

4 Altitudės INZALT INZALT_T Taškas GKODAS

ALTITUDE

ATSKAITA ALT_ZEME

N 4

6 F 2

C 3 6 F 2

Objekto požymis Komunikacijos svarbaus taško altitudė Atskaitos vieta Altitudė žemės paviršiuje

26

2.1 lentelės pabaiga

1 2 3 4 5 6 7 8

5 Taškai INZTAS INZTAS_T Taškas GKODAS N 4 Objekto požymis

6 Linijos INZLIN INZLIN_L Linija GKODAS N 4 Objekto požymis

2.1 lentelėje laukelyje „Laukas“ pateikti DBF failo laukų tipai: C – tekstinis, F – realus, N – sveikas.

27

2.6. Skaitmeninio žemėlapio geoobjektų kodai

Skaitmeniniai žemėlapis – tai duomenų bazė, kaupianti infor-

maciją apie duomenis, kurie reikalingi norint sudaryti analoginį že-

mėlapį arba žemėlapį, skirtą peržiūrėti ekrane. Skaitmeninio žemėla-

pio informacija turi būti susisteminta, t. y. koduota, suskaidyta į

sluoksnius ir geografiškai pririšta prie koordinačių sistemos. Kartog-

rafinės duomenų bazės struktūrą apibrėžia normatyviniai aktai, regu-

liuojantys kartografavimo tuo masteliu turinį, sutartinius ženklus,

atvaizdavimo taisykles ir pan. Kartografinei informacijai saugoti

kompiuterinėse laikmenose ir manipuliuoti ja visi į kartografinių

duomenų bazes įtraukti objektai koduojami. Kartografinius objektus

patogiausia koduoti pagal hierarchinį kodavimo metodą, t. y. suskai-

dant objektus į klases ir poklasius.

Pateikiami geoobjektų kodai (1–2 priedai). 1 priede pateikti to-

pografinių sluoksnių geoobjektų kodai. Geoobjektai, kurių plotus

numatyta saugoti kaip poligonus, turi identifikatorius (taškus).

2 priede pateikti inžinerinių komunikacijų sluoksnių geoobjektų ko-

dai. Priedų lentelių laukeliuose ,,Simbolio Nr.“ yra nuoroda į 2.1, 2.2

ir 2.3 pav. pateiktus simbolius.

28

2.1 pav. Taškinių geoobjektų vaizdavimo

kartografiniai simboliai

29

2.2 pav. Linijinių geoobjektų vaizdavimo kartografiniai simboliai

30

2.3 pav. Plotinių geoobjektų vaizdavimo kartografiniai simboliai

31

3. GEODUOMENŲ BAZĖ IR METADUOMENYS

Geoduomenų bazė – geoinformacinių sistemų principais organi-

zuotų geoduomenų visuma. Geoduomenų bazėje sąlyginai išskiria-

mos grafinių duomenų ir atributinių (aprašomųjų, lentelių) duomenų

bazės. Sudarant duomenų bazę labai svarbūs yra metaduomenys,

kurių aprašymo modelis reguliuojama, kaip reikia aprašyti me-

taduomenis.

3.1. Metaduomenys

Metaduomenys – tai informacija apie duomenis, atsakanti į klausimus apie duomenų paskirtį, kokybę, ryšius ir kitas savybes. Jais naudojantis priimami strateginiai sprendimai, pavyzdžiui, ar apskritai verta įsigyti tam tikrus duomenis, ar jie bus suderinami su jau turimais, ir pan.

Pageidautina, kad metaduomenys būtų automatiškai skaidomi, interpretuojami ir palyginami tarpusavyje. Dėl šios priežasties yra labai svarbus jų pasaulinis standartizavimas. Metaduomenys būtini geoduomenų rinkoje, kad vartotojas galėtų nuspręsti, ar duomenys atitinka jo poreikius. Šiuo metu naudojami trys metaduomenų stan-dartai:

– Content Standard for Digital Geospatial Metadata (JAV, 1994) priimtas Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, kai kuriose Lotynų ir Pietų Amerikos šalyse.

– CEN (Comité Européen de Normalisation – Europos Normalizavimo Komitetas, 1998) – daugelyje Europos šalių priimtas standartas.

– ISO 211 naudojamas 19115 tarptautinis standartas. Metaduomenų standartai leidžia ne tik rasti, įvertinti ir

panaudoti egzistuojančius duomenis, bet ir nusako erdvinių duomenų platinimo metodą.

32

Šiuo metu kiekvienas naudotojas duomenis gali gauti iš skirtin-gų elektroninių šaltinių. Yra du pagrindiniai duomenų bazių perda-vimo būdai:

– ,,Off-line“ metodas, kai teikėjas perduoda duomenų kopiją ir tampa nebeatsakingu už duomenis;

– Duomenys teikiami per ryšio priemones (internetą) ir naudotojas visada gauna jų naujausią versiją.

Norint, kad gavėjas teisingai perskaitytų jam skirtus duomenis, reikia konvertuoti juos iš šaltinio formato į gavėjo formatą. Todėl duomenų perdavimo standartizavimas yra labai svarbus.

Metaduomenys gali būti penkių rūšių: 1. visos geoduomenų bazės; 2. geoduomenų grupės (pvz., vieno sluoksnio); 3. geoobjektų kategorijos (pvz., kelių arba miestų); 4. konkretaus geoobjekto (pvz., Vilniaus miesto); 5. produkto (pavz., vieno žemėlapio, aeronuotraukos ir pan.). Metaduomenų apie geoduomenų bazę aibę sudaro šios ypa-

tybės: 1. unikalus identifikatorius; 2. duomenų koordinačių sistema; 3. duomenų teikėjas – organizacija, platinanti duomenis tam

tikra forma: tai gali būti leidykla, topografinė tarnyba, savivaldybė ir pan.;

4. duomenų autorius aba organizacija, atsakinga už originalių duomenų pateikimą;

5. kiti kontributoriai; 6. nuorodų sistemos (erdvė, vieta, semantiniai apibrėžimai); 7. duomenų apimama teritorija (pavz., objektus apimantis

stačiakampis), laikas (pavz., galiojimo periodas) ir semantinė apimtis (pavz., objektų ar jų tipų sąrašai);

8. tekstinis aprašymas su pavyzdžiais; 9. data; 10. metaduomenų kalba;

33

11. duomenų perdavimo formatas ir perdavimui reikalinga programinė įranga;

12. duomenų kokybė (edvės, laiko ir semantinės kokybės rodikliai, nurodant, kaip jie išmatuojami);

13. ryšiai su kitais duomenimis; 14. duomenų valdymas (autorinės teisės, naudojimo ir

platinimo būdai ir apribojimai).

3.2. Geoduomenų bazės formavimas

Geoduomenų bazė – efektyvus sprendimas kaupiant, atgaminant ir valdant GIS duomenis. Geoduomenų bazėje kiekvieną elementą nusakanti informacija kaupiama kaip atskira eilutė lentelėje. Elemen-tą nusakantys vektoriniai duomenys kaupiami lentelės shape lauke, atributai – kituose laukuose. Kiekvienoje lentelėje kaupiama elemen-tų klasė.

Be elementų geoduomenų bazėse gali būti sukaupti rastriniai duomenys, duomenų lentelės, nuorodos į kitas lenteles. Geoduomenų bazę galima suprasti kaip saugyklą, kurioje galima laikyti visus erd-vinius duomenis vienoje vietoje. Tai lyg sluoksnių, shape failų, rast-rinių duomenų sukėlimas į duomenų bazių valdymo sistemą.

Geoduomenų bazių pranašumas toks, kad geoduomenų bazių elementams gali būti priskirta tam tikra elgsena; geoduomenų bazių elementai kaupiami vienoje duomenų bazėje; didelės geoduomenų bazės elementų klasės gali būti kaupiamos vieningai, t.y. neišskaidy-tai į atskirus sluoksnius.

Šalia tokių bazinių elementų, kaip: taškai, linijos ir plotai – ga-lima sukurti vartotojo elementus, tokius, kaip: transformatorinės, vamzdžiai, miško sklypai ir pan. Kad būtų geriau atstovaujami rea-laus pasaulio objektai, vartotojo sukurtiems elementams gali būti nusakyta specifinė elgsena. Tokia elgsena gali būti naudojama atlie-kant sudėtingą tinklų modeliavimą, duomenų įvedimo kontrolę, pa-lengvinti patį įvedimo procesą.

Geoduomenų bazei sukurti naudojamas ArcCatalog, spauždia-mas File, toliau – New, po to – Personal Geodatabase (3.1 pav.).

34

Nauja geoduomenų bazė atsiranda dešinėje ArcCatalog lango pusėje, jos pavadinimą patartina pakeisti. Pažymėto teksto vietoje galima įvesti asmeninį geoduomenų bazės pavadinimą (pavyzdžiui, Nau-jas_Projektas).

Atsidarius sukurtą geoduomenų bazę, kuriami sluoksniai: spau-džiama – File, New, po to – Feature Dataset.

3.1 pav. Naujos geoduomenų bazės kūrimas

3.2 pav. Geoduomenų bazės sluoksnių kūrimas

35

Atsidariusioje lentelės skiltyje Name įvedamas sluoksnio pava-dinimas ir spaudžiama nuoroda Edit – naujai atsivėrusiame lange nurodoma koordinačių sistema (3.3 pav.). Spatial Reference Proper-

ties spaudžiama nuoroda Select ir, atsidariusioje lentelėje Browse for

Coordinate System, paspaudus Geographic Coordinate Systems išsi-renkama LKS 1994 koordinačių sistema. Atsidariusioje lentelėje ma-tyti, kad koordinačių sistema parinkta. Tuomet spaudžiama OK.

3.3 pav. Geoduomenų bazei reikalingos koordinačių

sistemos pasirinkimas

Atlikus sluoksnių grupės nustatymus (3.3 pav.), kuriami sluoks-

niai (SHP bylos). Sluoksniai kuriami dešiniu pelės klavišu spau-džiant ant tos sluoksnių grupės, kurioje norime sukurti naują sluoks-nį. Išsiskleidžiančioje meniu juostoje pasirenkama New, tada pasirenkama Feature Class (3.4 pav.).

Atsiradusioje lentelės skiltyje Name įvedamas sluoksnio pava-dinimas (3.5 pav.).

36

3.4 pav. Naujų sluoksnių kūrimas

3.5 pav. Naujo sluoksnio parametrų nustatymas

37

Perėjus į lentelės skiltį Data Type spaudžiama Geometry. Lente-lės Field Properties skiltyje Geometry Type pasirenkamas sluoksnio elemento tipas.

Atskira geoduomenų bazės elementų klasė gali turėti vieno ge-ometrinio tipo elementus. Susijusios elementų klasės sujungiamos į elementų duomenų rinkinius. Elementų duomenų rinkiniuose patogu kaupti elementų klases, kurios yra topologiškai susijusios (3.6 pav.). Juose taip pat gali būti saugomos teminiu požiūriu panašios elementų klasės. Pavyzdžiui, galima turėti tris elementų klases vandens objek-tų elementų duomenų rinkinyje – taškus, atvaizduojančius tvenki-nius, linijas, atvaizduojančias upes, ir poligonus, atvaizduojančius ežerus.

Geometriniai sluoksniai gali būti taškiniai, linijiniai ir plotiniai: – taškiniai elementai: taškas, multi–taškas; – linijiniai elementai: linija, poli–linija; – plotiniai elementai: paprastas poligonas, sudėtinis poligo-

nas. Taškas yra pats paprasčiausias geometrinis elementas, kuris pe-

rteikia atskirą taškinį elementą (pvz., stulpas, šulinys, medis, piketas ar pan. ) ir kuris gali būti vaizduojamas kaip simbolis.

Multi–taškas – tai taškų grupė, kurioje visi taškai priskiriami tam pačiam elementui (pvz., grupė paminklų).

Linija vaizduoja objektus, kuriuos sudaro mažiausiai du besi-jungiantys taškai. Taip vaizduojamos horizontalės.

Poli–linija – tai sudėtinė linija, kuri gali būti sudaryta iš keleto neištisinių dalių, taip pat išsišakojanti linija (pvz., išsišakojusi upė).

Paprastas poligonas – plotu vaizduojamas objektas (pvz., pasta-tas, miškas ir pan.).

Jei keli poligonai sudaro vieną loginį vienetą, toks poligonas laikomas sudėtiniu (pvz., miestas, susidedantis iš rajonų).

Nustačius sluoksnio elemento parametrus, spaudžiama Finish

(3.6 pav.). Kadangi vartotojas pats gali kurti elementus, galimų ele-mentų klasių skaičius yra neribotas.

38

3.6 pav. Sluoksnio elemento parametrų nustatymas

3.3. Atributinės duomenų bazės formavimas

Duomenų bazėje esantys geoobjekto atributai, tai geoobjekto ypatybės, kurių reikšmės saugomos lentelės forma, t. y. geoobjekto atributinėje lentelėje. Visų geoobjektų, esančių viename sluoksnyje, atributinė lentelė yra viena.

Kiekvienam geoobjektui būtini tipą apibūdinantys atributai. Pa-vyzdžiui, stambiuoju masteliu sudaryto skaitmeninio žemėlapio ge-oobjektų ypatybes galima nusakyti:

– vietovės situaciją išreiškiančių geoobjektų – aukštingumo, medžiagos požymiais;

– reljefą išreiškiančių geoobjektų – aukščio požymiu (jeigu neįvedama Z koordinatė);

39

– linijines komunikacijas išreiškiančių geoobjektų – skers-mens, medžiagos, slėgio pobūdžio, būklės, kiekio (jei pra-dinėje medžiagoje nebuvo išskirti arba numatytu spausdinti masteliu neįmanoma atskirai pažymėti geoobjektų) požy-miais.

Geoobjekto atributinėje lentelėje taip pat gali būti saugoma spe-cifinė aprašomoji informacija, pvz., komunikacijos šulinių numeriai, aukščio atskaitos vieta ir pan.

Formuojant kiekvieną sluoksnį, kartu galima kurti ir atributinių duomenų lentelę (tai daroma ArcCatalog aplikacija), kurioje nuro-dome pavadinimą, atributinių duomenų tipą, tai gali būti tekstas, skaičiai, data ir kt., bei pozicijų skaičių.

Taip pat atributinę duomenų bazę galima formuoti ArcMap ap-likacija. Tai daroma taip: atsidaroma ArcMap aplikacija, tuomet

spaudžiama ArcMap įrankių juostoje esanti ikona Add Data , atsidariusioje lentelėje pasirenkami geoduomenų bazėje sukurti sluoksniai, ir jie įkeliami spaudžiant nuorodą Add.

Tuomet, pažymėjus sukurtą sluoksnį, spaudžiamas dešnysis pe-lės klavišas ir atsidariusioje lentelėje pasirinkama nuoroda Open At-

tribute Table (3.7 pav.). Atsidariusioje atributinėje lentelėje nutylėjimo režimu yra du

laukai, tai OBJECTID* ir SHAPE*. Norint sukurti naują lauką, reikia paspausti Options, o atsidariusioje lentelėje – Add Field (3.8 pav.).

3.7 pav. Atributinės lentelės atidarymas

40

3.8 pav. Atributinės lentelės laukų kūrimas

3.9 pav. Atributinės lentelės lauko parametrų nustatymas

Atsidariusioje lentelėje nurodomas laukelio pavadinimas, jo ti-pas (gali būti sveiki, realūs, tekstiniai ir kt.) (3.9 pav.). Skiltyje Field Properties, Precision nurodomas formatas (pvz., sveikas ketruženk-lis skaičius.

41

3.10 pav. Atributinės lentelės lauko kūrimas

realiems duomenims

Jeigu lauke kaupiami duomenys bus realūs, tuomet reikia pasi-

rinkti „Float“ duomenų tipą, o skiltyje Field properties, Precision nurodyti, kiek skaičių bus prieš kablelį, bei laukelyje Scale – kiek skaičių po kablelio (3.10 pav.).

42

4. SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS IR REDAGAVIMAS

Vektorinis skaitmeninis žemėlapis gali būti sudaromas ortofo-togrametriniu, stereofotogrametrinius, geodeziniu digitalizavimo arba skenavimo ir skenuotų planų vektorizavimo metodais.

Pasirenkant vietovės kartografavimo būdą atsižvelgiama į šiuos pagrindinius veiksnius: siekiamą kartografinių objektų tikslumą ir detalumą, kartografuojamos teritorijos dydį. Kadangi geodezinei nuotraukai sudaryti būtinos didelės darbo sąnaudos, ji dažniausiai naudojama tankiai užstatytų teritorijų detaliam ir tiksliam kartogra-favimui, statybiniams projektams pažymėti vietovėje. Distanciniai tyrimai (pvz., fotogrametriniai) dažniausiai taikomi didelėms teritori-joms kartografuoti vidutiniais ir smulkiaisiais masteliais.

Naudojant elektroninius prietaisus geodezinei nuotraukai suda-ryti, yra galimybė kurti skaitmeninius duomenis vietovėje, tai yra sumažinti kamerinius geoobjektų formavimo ir kodavimo (identifi-kavimo) duomenų bazėje darbus.

Šioje knygoje dalyje aprašomas skenuotų žemėlapių vektoriza-vimo metodas (skenuoto rastro fragmentas pateiktas 4.1 pav.).

Skaitmenizuojant esamus analoginius žemėlapius taikomos digi-talizavimo arba skenavimo ir vektorizavimo technologijos. Digitali-zavimo technologija labiau tinka skaitmenizuojant dalį žemėlapio informacijos.

Skenuojant žemėlapis suskirstomas taisyklingu tinkleliu. Pri-klausomai nuo nuskaitomo žemėlapio tipo sudaromas pustonių arba nespalvotas rastras.

Skenavimo ir vektorizavimo technologijos privalumai: – rastras orientuojamas vieną kartą; – sudaroma galimybė skaitmenizuoti informaciją dalimis; – skaitmenizuotus objektus patogu kontroliuoti; – rastre dažnai būna papildomos informacijos vartotojams.

43

4.1 pav. Rastro fragmentas

Nuskaitytų vaizdų vektorizavimą galima automatizuoti, tačiau

tam reikia: – papildomos programinės įrangos, reikalingos automatizuo-

tam vektorizavimui; – aukštos kokybės skenuotų žemėlapių (linijos, tekstas ir

simboliai turi būti ryškūs ir lengvai identifikuojami); – kvalifikuoto ir patyrusio operatoriaus; – numatant automatinį vektorizavimą, reikia atlikti daug re-

dagavimo darbų; – rastras turi būti skaidomas į tris kategorijas: kontūrai, gali-

mi simboliai, triukšmas (dėmės, įbraukimai). Suskaidžius rastrą į kategorijas, kontūro kategorija vektorizuojama ir atpažįstami simboliai.

44

4.1. Objektų išskaidymas pagal gkodus

Norint pradėti vektorizavimą, iš horizontalaus meniu Editor pa-sirenkama Start Editing (4.2 pav.).

4.2 pav. Nuorodos Start Editing pasirinkimas

Tada pasirenkamas norimas sluoksnis, kuriuo bus koduojama

įvedama informacija. Pavyzdžiui, pasirinkus sluoksnį INZVAM_L,

bus vektorizuojami linijiniai objektai. Norint išskaidyti objektus pagal gkodus, reikia pasirinkti rodyk-

lę ir pažymėti vektorizuojamą objektą (liniją). Pasirinkus piktog-

ramą atsidariusioje atributinėje lentelėje įvedamas gkodas (4.3 pav.):

4.3 pav. Atributų įvedimas

45

4.4 pav. Sluoksnių savybės

Sluoksniuose Layers pasirenkamas atitinkamas sluoksnis Line ir

paspaudžiamas dešinysis pelės mygtukas. Atsidariusioje lentelėje Layer Properties pasirenkama (4.4 pav.):

1. Symbology→Categories→Unique values, many fields, 2. 2. Skiltyje Value Fields pasirenkamas GKODAS. 3. Laukelyje Add Values pažymimas gkodas ir spaudžiama

OK.

4.2. Simbolių keitimas

Iš Layers pasirenkamas atitinkamas sluoksnis, kurio simbolį no-rime pakeisti (4.5 pav.):

1. Layers→Line. 2. Paspaudžiame ant linijos, o atsiradusiame dialogo lange ga-

lima pasirinkti linijos spalvą, storį, simbolius:

46

4.5 pav. Simbolių nustatymai

4.3. Duomenų įvedimas ir redagavimas

ArcMap pateiktas labai platus pasirinkimas vektorizavimo prie-monių. Kurią jų naudoti kiekvienu konkrečiu atveju priklausys tiek nuo Jūsų įgūdžių, tiek nuo vektorizuojamų objektų ypatumų. Todėl negalima pateikti vienintelio teisingo ir optimalaus kiekvienu konk-rečiu atveju vektorizavimo būdo aprašymo.

Vektorinis žemėlapio skaitmenizavimas atliekamas redagavimo įrankių juostoje Editor Toolbar pasirinkus komandą Start Editing

(Pradėti redagavimą). Jeigu projekte kuriamų vektorinių sluoksnių duomenis planuojama talpinti ne tame pačiame kataloge, įjungiant redagavimo režimą reikės nurodyti, kurio katalogo duomenys bus kuriami.

47

4.6 pav. Redagavimo įrankių juosta Editor Toolbar Duomenų redagavimo lange Target galima nurodyti sluoksnį,

kurio duomenys bus kuriami arba redaguoti. Jeigu norima redaguoti kitame kataloge esančius duomenis, redagavimą reikia sustabdyti ir įjungti iš naujo, nurodant reikiamą katalogą.

Lange Task nurodoma, koks veiksmas bus atliekamas (4.1 len-telė).

4.1 lentelė. Lange Task pateikiamų pagrindinių veiksmų sąrašas

Veiksmas Paskirtis Įrankis Pastabos

Create New

Feature

Sukurti naują objektą

Auto Comple-

te Polygon

Automatiškai užbaigti naują plotinį objektą pagal šalia esančio ribą

Select Featu-

res Using

Line / Area

Pažymėti objektus naudojant liniją / plotą

Žymi visų redaguojamų sluoksnių objektus

Modify feature Koreguoti objektą

Reshape

Feature

Pridėti/atimti arealą prie/iš pažymėto plotinio objekto

Cut Polygon

Feature

Pažymėtą plotinį objek-tą perkirpti į dvi dalis

48

Duomenų įvedimas arba redagavimas sustabdomas redagavimo įrankių juostoje Editor pasirinkus komandą Stop Editing.

Pakeitimai išsaugomi redagavimo meniu Editor pasirinkus ko-mandą Save Edits (Išsaugoti redagavimus). Jeigu buvo padaryti duomenų pakeitimai, stabdant redagavimą programa klausia, ar juos išsaugoti.

Pakeitimus atšaukti galima naudojant įrankių juostos Standart įrankius „rodyklytes“ Undo/Redo.

Redaguojant duomenis dažnai prireikia išskirti objektus, kuriuos norėsime ištrinti, perstumti arba redaguoti. Tai atliekama naudojant redagavimo įrankį Edit. Žymėjimas nutraukiamas paspaudus redaga-vimo įrankiu bet kurioje vaizdo vietoje, kurioje nėra vektorinių ob-jektų. Objektai ištrinami juos pažymėjus (tai galima padaryti ir atli-kus užklausą pagal atributinius duomenis) ir nuspaudus klavišą Delete. Norint perstumti objektą reikia jį pažymėti ir, neatleidžiant kairio pelės klavišo, perstumti į norimą vietą.

4.4. Pagrindiniai skaitmeninio žemėlapio redagavimo etapai

1. Norint vektorizuoti pasirinktą objektą, pavyzdžiui poligoną,

naudojant Zoom In (Padidinti) įrankį padidinama konkreti plano vieta.

2. Paspaudžiamas Editor Toolbar (Redagavimo įrankių juosta)

mygtukas . 3. Redagavimas pradedamas pasirinkus įrankį Start Editing

(Pradėti redagavimą) . Atidaromas Start Editing dialogo langas, kuriame galima reda-

guoti pasirinktus geoduomenų bazės elementus – miškus. 4. Pasirinkus reikiamą įrašą, spausdžiama OK. Atsiradusioje Editor (Redaktorius) įrankių juostoje matosi, kad

redagavimas yra nukreiptas į sluoksnį miskai

, o redagavimo užduotis yra Create New

Feature (Sukurti naują elementą) .

49

Redaguojant galima pasiekti, kad įvedamo naujo miško poligo-no riba sutaptu su jau esamais GIS duomenų bazės elementais – esa-mų miškų ribomis, keliais.

5. Paspaudus Editor pasirenkamas pritraukimo įrankis Snap-

ping . 6. Baigus pritraukimo darbus, Snapping Environment langas

uždaromas. Jei vektorizavimo metu buvo padaryta klaida, spaudžiama Undo

(Panaikinti paskutinį veiksmą) mygtuką ArcMap standartinėje įran-

kių juostoje . 7. Norėdami įvesti ką tik suformuoto poligono atributų infor-

maciją, Editor įrankių juostoje pasirenkamas mygtukas Attributes

(Atributai) . 8. Atributų laukuose, kur reikšmė lygi <Null>, galima įrašyti

naujai planuojamo įveisti vektorizuojamo poligono aprašomąją in-formaciją.

9. Redaguojant reikia nuolatos išsaugoti redagavimo rezultatus

. 10. Baigus redaguoti, redagavimo procesas stabdomas, redaga-

vimo rezultatai išsaugomi .

4.7 pav. Atributų įvedimo lentelė

50

4.5. Užklausų formavimas

Meniu juostoje Selection pasirinkama Select By Attributes. Atsi-daro atributų užklausos langas (4.8 pav.). Aktyvuotame dialogo lan-ge pažymimas sluoksnis, kurio elementus atrinksime pagal atributų reikšmes (šiuo atveju PIKET_T). Parenkamas atrankos metodas Create a new selection. Tuomet du kartus kairiuoju pelės klavišu spragtelim ant norimo atributo ir suformuojama užklausa.

Suformuota užklausa rodoma lango apačioje (4.8 pav.):

4.8 pav. Atributų užklausos

51

ArcMap lange matomas išrinktas objektas, kurio altitudė yra 167,54 (4.9 pav.).

4.9 pav. Užklausos rezultatas

4.6. Matematinės operacijos

Norint atlikti kokius nors veiksmus su atributinėmis lentelėmis, reikia sluoksniuose pasirinkti atitinkamo sluoksnio atributinę lentelę, tada įkelti naują lauką Add Field ir dešiniuoju pelės mygtuku pa-spaudus ant naujo lauko, atsirandusioje komandinėje juostoje, pasi-rinkti skaičiuotuva Calculate Values (4.10 pav.).

Pasirenkame stulpelį, pagal kurį norime sumuoti, ir spaudžiame OK (4.11 pav.).

4.12 paveiksle pateikiami sumavimo rezultatai.

52

4.10 pav. Skaičiavimo reikšmių parinkimas

4.11 pav. Skaičiuotuvo laukas

53

4.12 pav. Sumavimo rezultatai

4.7. Duomenų grupavimas sluoksniuose

Viena duomenų struktūrizavimo procedūrų – geoobjektų skai-dymas į sluoksnius. Geoobjektai yra grupuojami sluoksniais siekiant patogiau ir efektyviau valdyti bei redaguoti duomenis.

Skaitmeniniai žemėlapiai vaizduoja tik supaprastintą pasaulio vaizdą, todėl norėdami turėti kuo vieningesnį vaizdą, turime sudaryti jų kodus ir specifikacijas. Kiekvienas objektas yra aprašomas ir turi savo grafinį simbolį. Pagal kodą ir atributą vartotojas supranta žemė-lapio turinį ir jį interpretuoja. Žemėlapiai gali būti dvimačiai ir tri-mačiai. Dvimačiame žemėlapyje topografinė informacija pateikiama įprastu būdu, tai planimetrinė padėtis ir vietovės altitudė. O trima-čiame žemėlapyje teikiama informacija apie objektų aukščius, ku-riuos vaizduoja erdvėje. Pateikti geoobjektų kodavimo ir skaidymo į sluoksnius atvejai (2.1 lentelė, 1 ir 2 priedai). Kiekvienas geoobjek-tas priskirtas atitinkamam sluoksniui, ir jiems suteikti kodai.

54

5. SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO ATVAIZDAVIMAS IR SPAUSDINIMAS

Prieš spausdinimą reikia nustatyti mastelį ir padaryti kitus nusta-tymus. Pagrindiniame horizontaliame meniu renkame View, toliau Layout View (5.1 pav.).

Atsiranda 5.2 paveiksle pavaizduotas vaizdas. Pagrindiniame meniu spaudžiame Insert (5.3 pav.).

5.1 pav. Žemėlapio peržiūros

komandos pasirinkimas

5.2 pav. Žemėlapio peržiūros laukas

55

5.3 pav. Layout View langas

Paspaudžiame Title ir užrašome žemėlapio pavadinimą. Du kar-tus spragtelėjus ant žemėlapio pavadinimo, atsiranda lentelė, kurioje galima redaguoti teksto dydį ir vietą būsimame žemėlapyje (5.4 ir 5.5 pav.).

5.4 pav. Teksto dydžio nustatymas

56

5.5 pav. Teksto vietos nustatymas

5.6 pav. Rėmelių žemėlapiui kūrimo langas

Norint sukurti rėmelius žemėlapiui, spaudžiame Insert, toliau

Neatline (5.6 pav.). Paspaudus Legend, galima kurti sutartinių ženklų lentelę. Išsi-

renkama, kokius sluoksnius ir ką norima vaizduoti žemėlapyje (5.7 pav.).

Sutartinių ženklų kūrimo lentelėje (5.7 pav.) paspaudus mygtu-ką Next, užrašomas legendos pavadinimas (5.8 pav.).

57

5.7 pav. Sutartinių ženklų kūrimo lentelė

5.8 pav. Legendos pavadinimo kūrimo lentelė

Paspaudus North Arrow Selector, išsirenkama rodyklė, rodanti

šiaurės kryptį (5.9 pav.). Scale Bar Selector ar Scale Text Selector pasirenkama, kaip bus

vaizduojamas žemėlapio mastelis (5.10 ir 5.11 pav.). Spausdinti parengto žemėlapio pavyzdys pateikiamas 5.12 pav.

58

5.9 pav. Šiaurės krypties rodyklių katalogas

5.10 pav. Scale Bar Selector langas

59

5.11 pav. Scale Text Selector langas

5.12 pav. Spausdinti parengtas žemėlapis

60

5.13 pav. Eksportavimo formatai

Pasirinkus File ir Export Map, galima sudarytą skaitmeninį že-

mėlapį eksportuoti į atitinkamus formatus 5.13 pav.

61

LITERATŪRA 1. ČESNULEVIČIUS, A.; BAUTRĖNAS, A. Gamtinių teminių že-

mėlapių klasifikacijos principai bei jų sąsajos su taikomomis kompiuterinėmis programomis. Geodezija ir kartografija, 2003, XXIX t., Nr. 2, p. 41–43.

2. BECONYTĖ, G. Duomenys ir duomenų bazės kartografijoje. Vil-nius: VU leidykla, 2004. 99 p.

3. BOOTH, B.; MITCHELL, A. Getting started with ArcGis. ESRI, 1999–2001. 253 p.

4. Geografinių duomenų bazės VŽŽT MO6. Praktinių darbų meto-diniai patarimai ir užduotys.

5. Geografinių informacinių sistemų mokymo ir mokslo centras Arc-GIS® 9 PRADŽIAMOKSLIS. 108 p.

6. Geographic information systems / Edited by D. R. Fraser Taylor. Pergamon Press, 1991. 251 p.

7. KENNEDY, M.; KOPP, S. Understanding map projections. ESRI, 1994–2000. 110 p.

8. MINAMI, M. Using ArcMap. Environmental Systems Research Institute, Inc, 2000. 528 p.

9. Integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų speci-fikacija. Patvirtinta valdymo reformų ir savivaldybių reikalų mi-nistro 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46 ir Valstybinės ge-odezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 32. 66 p.

10. PARŠELIŪNAS, E. Geoinformacinės sistemos: duomenų bazės: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 1997. 139 p.

11. PARŠELIŪNAS, E. Geoinformacinės sistemos: technologija: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2001. 229 p.

12. SHANER, J.; WRIGHTSELL, J. Editing in ArcMap. ESRI, 2000. 229 p.

13. STANKEVIČIUS, Ž. Skaitmeniniai žemėlapiai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2002. 79 p.

14. SUŽIEDELYTĖ–VISOCKIENĖ, J.; ŽALNIERUKAS, A. Urba-nizuotų teritorijų kartografavimo ypač stambiu masteliu ortofo-togrametrinės technologijos ypatumai. Geodezija ir kartografija, 2004, XXX t., Nr. 2, p. 53–54.

62

15. TUMAS, R. Aplinkos geoinformacijos sistemos. Vilnius: Encik-lopedija, 2006. 264 p.

16. TUMAS, R. Geoinformacinė melioracijų sistema. Kaunas, 1999. 132 p.

17. VIENNEAU, A. Using ArcCatalog. ESRI, 1999–2001. 286 p.

18. „Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros“ (LGII) infor-macinė sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslauga. Prieiga per inter-netą: <http://www.alna.lt> (2007 12 05).

19. TopoZone: Web's Topographic Map – „Every USGS 1:100,000, 1:25,000, and 1:24,000 scale map for the entire United States“. Prieiga per internetą: <http://www.digital–librarian.com> (2007 11 20).

20. ArcMap: Mapping and Editing Made Easy. Prieiga per internetą: <http://www.esri. com> (2007 06 06).

21. Europa 1789-2003. Prieiga per internetą: <http://www.ieg–maps.uni–mainz.de> (2007 10 18).

22. World Maps. Prieiga per internetą: <http://www.mapresources. com> (2007 10 12).

23. Programinė įranga ir jos aprašymai. Prieiga per internetą: <http://www.hidro.lzuu.lt/vuzf/metodiniai> (2007 07 15).

24. Street Maps. Prieiga per internetą: <http://www.xyzmaps.com> (2007 10 08).

25. ArcGIS desktop Prieiga per internetą: <http://www.hnit–baltic.lt> (2007 09 08).

26. Dėl „Sutartinių topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų“ techninių reikalavimų reglamento patvirtinimo. Valstybės žinios, 2000-06-28, Nr. 52-1518.

27. GIS programinė įranga. Prieiga per internetą: <http://www.hnit-baltic.lt> (2007 12 05).

63

1 PRIEDAS

Topografinių sluoksnių geoobjektų kiekis ir kodai

Temų

grupė Tema Objektai

Geoele-

mentas Kodas

Arc/

Info

sluoks–

nis

Simbo-

lio Nr. Pastabos, simbolis

1 2 3 4 5 6 7 8

Teritorijos Fotogrametrinės, topografi-nės ar atnaujintos teritorijos kontūras

linija 9000 TOPO1

Skardžio viršus linija 1305 TOPO2 67 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Nesutvirtinto šlaito viršus linija 1303 TOPO2 1 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Reljefas Reljefas

Sutvirtinto šlaito viršus linija 1302 TOPO2 2 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę, šlai-tas sutvirtintas akmeni-mis, betono plokštėmis ar panašiai

64

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Šlaito ir skardžio apačia linija 1304 TOPO2 3 Nedubliuojama, jeigu sutampa su kitu objektu

Pavieniai akmenys taškas 6235 TOPO2 16 Didesni negu 0,5 m sker-smens

Horizontalės linija 1301 HORIZ 4

Piketai taškas 1300 PIKET 83

Stogų piketai taškas 1310 PIKET Sudaromi iš aerofotonuot-raukų

Statinių cokolių piketai taškas 1311 PIKET 88

Upės id taškas 3003 TOPO1 1

Upeliai, kanalai id taškas 3004 TOPO1 1 Plotis daugiau negu 1 m, kanalai užpilti vandens

Hidrogra-fija

Hidrogra-fijos objektai

Ežerai, tvenkiniai id taškas 3013 TOPO1 1 Plotas didesnis negu 5 m2

65

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Pelkės id taškas 4006 TOPO1 2

Upelio, kanalo, drenažo neišreiškiamo plotu centrinė linija

linija 3002 TOPO1 10 Siauresni negu 1 m, už-pilti vandens, vandens lygio riba

Kiuveto, griovio, lietaus drenažo centrinė linija

linija 6200 TOPO1 11 Neužpilti vandens, kraštai žymimi šlaito, skardžio viršaus kodu

Hidrografijos natūralios ribos

linija 3000 TOPO1 8 Vandens riba

Sutvirtinti hidrografijos kontūrai

linija 3100 TOPO1 68 Betono plokštėmis ar rąstais sutvirtinta krantinė, naudojama vietoje 3000

Interpretuota hidrografijos riba

linija 3001 TOPO1 13 Pelkės riba, neaiški riba dėl užpelkėjimo, riba skirianti upę nuo upelio, ežero

Šaltinis taškas 3005 TOPO2 15 Išsiveržimo vieta

Šulinys vandeniui taškas 3144 TOPO2 51

66

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Hidro-techniniai objektai

Vandens pralaidos, diuke-riai, išorinio drenažo latakai

linija 3129 TOPO2 16 Objekto išorinės linijos

Vandens pralaidos vamzdis linija 3130 TOPO2 14 Centrinė linija

Lieptai linija 3115 TOPO2 16

Vandens reguliavimo įren-giniai

linija 3131 TOPO2 16 Esminiai kontūrai

Lapuočių miškai id taškas 4101 TOPO1 3 Užpildomas atributinis laukas AUKSTIS, lapuo-čių medžių daugiau negu 80 %

Augalija Augalija

Spygliuočių miškai id taškas 4102 TOPO1 17 Užpildomas atributinis laukas AUKSTIS, spygliuočių medžių dau-giau negu 80 %

67

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Mišrūs miškai id taškas 4103 TOPO1 18 Užpildomas atributinis laukas AUKSTIS, antroji miško rūšis sudaro nema-žiau 20 %

Krūmynai id taškas 4104 TOPO1 19 Krūmai (lazdynai, kark-lai, svarainiai) šakojasi nuo žemės ir neturi stiebo

Sodai, medelynai id taškas 4107 TOPO1 20 Užpildomas atributinis laukas AUKSTIS

Medžių juostos linija 4200 TOPO2 17 Naudojama, kai tarpas tarp medžių mažesnis negu 4 m ir tiesėje auga daugiau kaip 5 medžiai

Krūmų juostos, gyvatvorės

linija 4204 TOPO2 18 Naudojama, kai krūmyno negalima pavaizduoti kaip ploto

Miškų, medelynų, krūmynų kontūrai

linija 4100 TOPO1 41 Bet kokio želdyno riba

Pavieniai neatpažinti medžiai

taškas 4300 TOPO2 18 Sudaromi iš aerofoto-nuotraukų

68

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Pavieniai lapuočiai medžiai

taškas 4301 TOPO2 19

Pavieniai spygliuočiai medžiai

taškas 4302 TOPO2 20

Pavieniai vaismedžiai taškas 4304 TOPO2 21

Medžio vainiko centras taškas 4110 TOPO2 22 Sudaromas iš aerofoto-nuotraukų

Krūmas taškas 4114 TOPO2 23 Žymimas, kai plotas didesnis negu 2 m2

Gatvių, kelių važiuojamoji dalis asfaltuota

id taškas 5005 TOPO1 4

Transportoinfrastruk-tūra

Keliai

Gatvių, kelių važiuojamoji dalis betonuota ir grįsta akmenimis

id taškas 5006 TOPO1 5

69

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Gatvių, kelių važiuojamoji dalis su kt. danga (žv. ir pan.)

id taškas 5007 TOPO1 6

Asfaltuotas įvažiavimas į kiemus

id taškas 5018 TOPO1 4

Betonuotas ir grįstas akme-nimis įvažiavimas į kiemus

id taškas 5019 TOPO1 5

Įvažiavimas į kiemus su kita danga (žvyras ir pan.)

id taškas 5020 TOPO1 6

Gatvių važiuojamosios dalies riba su bordiūru

linija 5001 TOPO1 22

Gatvių važiuojamosios dalies riba be bordiūro

linija 5004 TOPO1 71 Žymimas dangos kraštas

Šalikelės riba linija 5003 TOPO1 35 Žvyro juostos, esančios šalia kietos dangos, išorinis kraštas

Įvažiavimai į kiemus, par-kavimo aikšteles, pravažiavimai su bordiūru

linija 5009 TOPO1 22

70

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Įvažiavimai į kiemus, pa-rkavimo aikšteles, prava-žiavimai be bordiūro

linija 5010 TOPO1 71

Linija tarp skirtingų dangų gatvėje

linija 5008 TOPO1 21

Linija tarp skirtingų dangų įvažiavimuose

linija 5013 TOPO1 21

Interpretuotos gatvių ribos linija 5012 TOPO1 21

Papildoma gatvės riba linija 5002 TOPO2 21 Naudojama po tiltais, ant tiltų, po namais, tunelyje

Papildoma įvažiavimo, šaligatvio riba

linija 5017 TOPO2 21 Naudojama po tiltais, po namais, tunelyje

Gatvių ir įvažiavimų poli-gonų interpretuota riba

linija 5023 TOPO1 Suskirsto ištisinius poli-gonus į mažesnius seg-mentus, dažniausiai nau-doja duomenų tvarkytojai

Tiltai Tilto dalis virš žemės id taškas 5900 TOPO1 7

71

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Tilto dalis virš vandens id taškas 5901 TOPO1 7

Tilto šoninės išorinės ribos linija 5206 TOPO1 16

Interpretuotas tilto galas linija 5207 TOPO1 21 Riba tarp gatvės ir tilto

Tilto atramų linijos linija 5208 TOPO2 23

Tilto atramų taškai taškas 5209 TOPO2 24 Kolonos ir panašiai

Tunelio šoninės išorinės ribos

linija 5203 TOPO2 20

Tunelio galas linija 5204 TOPO2 21 Riba tarp gatvės ir tunelio

Tunelio atramų linijos linija 5205 TOPO2 23 Kai neįmanoma atramų pavaizduoti taškais

Tunelio atramų taškai taškas 5210 TOPO2 24 Kolonos ir panašiai

Nuolaidžios atraminės sienelės prie tiltų, tunelių ir požeminių perėjų

linija 5201 TOPO1 24 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Nuolaidžios atraminės sienelės prie tiltų, tunelių ir požeminių perėjų apačia

linija 5202 TOPO1 16 Nedubliuojama, jeigu sutampa su kitu objektu

72

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Vertikalios atraminės sie-nelės prie tiltų, tunelių ir požeminių perėjų kontūrai

linija 5200 TOPO1 25 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Laiptų prie tiltų, tunelių ir požeminių perėjų kontūrai

linija 5211 TOPO1 16 Nedubliuojama objekto dalis esanti prie kitų objektų

Estakados linija 6218 TOPO1 26 Gamybinių technologinių ir krovimo estakadų kontūras

Autotransporto ženklai taškas 5025 TOPO2 26

Plačiabėgio geležinkelio centrinė linija

linija 5100 TOPO2 27

Siaurabėgio geležinkelio centrinė linija

linija 5102 TOPO2 28

Nematoma geležinkelio centrinė linija

linija 5101 TOPO2 72

Gele-žinkeliai

Krano geležinkelio bėgis linija 5104 TOPO2 30

73

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Geležinkelio platformos ir pakrovimo aikštelės

linija 5115 TOPO1 16 Žymimi kraštai

Laiptų kontūras atviroje vietovėje

linija 5016 TOPO1 16

Šaligatviai, pėsčiųjų, dviračių takai, alėjos

linija 5011 TOPO1 23 Dirbtinių dangų kontūrai

Riba tarp skirtingos medžiagos dangų

linija 5014 TOPO1 21 Naudojama ne gatvėje

Pėsčiųjų, dviračių takai

Pėsčiųjų takas be dangos linija 5021 TOPO1 31 Lauko, miško takelis

Urbanisti-niai objektai

Pastatai ir statiniai

74

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Požeminiai pastatai id taškas 6003 TOPO1 10 Taip pat požeminė pastato dalis, tačiau ne požeminiai garažai

Kapitaliniai antžeminiai garažai

id taškas 6009 TOPO1 9

Požeminiai garažai id taškas 6007 TOPO1 10

Maldos namai id taškas 6008 TOPO1 9

Transformatorinės id taškas 6019 TOPO1 11 Nepriklausomai nuo dydžio išskyrus paskirstymo spintas

Katilinės id taškas 6015 TOPO1 11 Nepriklausomai nuo dydžio

Siurblinės id taškas 6020 TOPO1 11 Nepriklausomai nuo dydžio

Perpumpavimo stotis id taškas 6021 TOPO1 11 Nepriklausomai nuo dydžio

Antžeminiai rezervuarai id taškas 6217 TOPO1 11 Cisternos ir panašūs objektai didesni negu 10 m2

75

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Pramoniniai šiltnamiai id taškas 6010 TOPO1 11

Kaminai, bokštai id taškas 6031 TOPO1 11 Kodas 6038 naudojamas apatinei siauresniajai daliai apibrėžti

Atviri pastatai id taškas 6011 TOPO1 11 Stogas ant kolonų (pvz., degalinės dalis)

Neaiškus pastatas id taškas 6005 TOPO1 9 Neaiškus namo tipas, naudojamas konstruojant objektus iš aerofoto-nuotraukų

Pastatas MG id taškas 6050 TOPO1 9

Pastatas G id taškas 6051 TOPO1 9

Pastatas MN id taškas 6052 TOPO1 9

Pastatas N id taškas 6053 TOPO1 9

MG statomas, remontuoja-mas pastatas

id taškas 6055 TOPO1 9

G statomas, remontuojamas pastatas

id taškas 6056 TOPO1 9

76

1 priedo tęsinys

MN statomas, remontuoja-mas pastatas

id taškas 6057 TOPO1 9

Metalinis pastatas id taškas 6058 TOPO1 9

Pastatų kontūrai linija 6000 TOPO1 22 Išorinis konstrukcinių sienų kontūras

Kabančios pastato dalies kontūras

linija 6041 TOPO1 32 Formuoja pastato poligo-ną kartu su kitomis lini-jomis

Atvirų statinių kontūrai linija 6026 TOPO1 33

Požeminio statinio kontūras linija 6012 TOPO1 34

Kamino ir bokšto kontūras linija 6030 TOPO1 22

Pastato stogo kontūras linija 6039 TOPO1 14 Iš aerofotonuotraukos sukonstruoto šlaitinio stogo kontūras

Prastai matomos pastato linijos

linija 6017 TOPO1 22 Iš aerofotonuotraukos

Statomo, remontuojamo pastato linijos

linija 6002 TOPO1 71 Jeigu yra tik pagrindinės statinio konstrukcijos

Nekapita-liniai statiniai

77

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Griaunamų pastatų kontūrai linija 6001 TOPO1 71 Griuvėsių ribos

Įvairūs nekapitaliniai statiniai

linija 6035 TOPO1 16 Statiniai mažesni negu 10 m2

Nereikšmingų garažų kontūrai

linija 6032 TOPO1 16

Kilnojamų šiltnamių kontūrai

linija 6033 TOPO2 16

Pavėsinių, pastogių kontūrai linija 6034 TOPO2 16

Nekapitaliniai priestatai, prieangiai

linija 6037 TOPO1 32

Atrama linijinė linija 6046 TOPO2 16

Atramos taškinė taškas 6044 TOPO2 24 Neturinti ploto

Pastatų

detalės

Pastato medžiaga ir kitas charakteristikas skirianti linija, ant stogo esančių detalių kontūrai

linija 6036 TOPO2 21

78

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Pastatų balkonų, kabančių detalių kontūrai

linija 6043 TOPO2 35

Atraminė mažareikšmė sienelė prie pastato

linija 6045 TOPO1 25 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Laiptų prie pastatų kontūrai linija 6040 TOPO1 16

Požeminio pastato antžemi-nės detalės

linija 6023 TOPO1 16

Langaduobės linija 6042 TOPO1 38 Centrinė linija

Stogo kraštas linija 6047 TOPO2 14 Topografiškai būtinas vaizduoti šlaitinio stogo kraštas

Prava-

žiavimai

ir praė-

jimai po

pasta-

tais

Pravažiavimų ir praėjimų ribos po pastatais

linija 6038 TOPO2 35 Ribojančių sienų kontūrai

79

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Lėktuvų pakilimo takai id taškas 6212 TOPO1 4

Valymo įrenginių atviri baseinai

id taškas 3014 TOPO1 1

Sąvartynai id taškas 4106 TOPO1 14

Stadionai, sporto aikščių kompleksai

id taškas 6111 TOPO1 13

Kapitalinės tribūnos id taškas 6900 TOPO1 11

Atviri plaukymo baseinai id taškas 3017 TOPO1 1

Kapinės id taškas 6108 TOPO1 15

Sąvartynų teritorijos linija 4108 TOPO1 21

Lėktuvų pakilimo takai linija 6211 TOPO1 22

Kiti urbanis-tiniai objektai

Baseinų ribos linija 3016 TOPO1 8

80

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Kapinių teritorijos linija 6107 TOPO1 40 Nenaudojama, jei apribo-ta tvora ar panašiai

Stadionai, sporto aikščių kompleksai

linija 6110 TOPO1 41

Sporto aikštelės ir vaikų žaidimo aikštelės

linija 6115 TOPO1 42 Smulkesni objektai negu 6110

Fontanų kontūrai linija 6104 TOPO1 8

Pavieniai paminklai linija 6100 TOPO2 44

Pavieniai paminklai taškas 6101 TOPO2 29

Pavieniai kapai taškas 6105 TOPO2 30

Fontano čiaupas taškas 6106 TOPO2 53

Vertikalios atraminės sienosatviroje vietovėje

linija 6223 TOPO1 25 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Tvoros

Betoninės, plytinės ir pan. sienos, tvoros ant juostinio pamato

linija 6229 TOPO1 45

81

1 priedo pabaiga

1 2 3 4 5 6 7 8

Nekapitalinės tvoros linija 6227 TOPO1 46

Tvorų su kapitalinėmis atramomis kontūras

linija 6230 TOPO1 47

Parapetai linija 5015 TOPO2 12 Naudojama dažniausiai ant tilto, tunelyje

Nuolaidžios atraminės sienos viršus atviroje vietoje

linija 6224 TOPO1 24 Objekto kryptis – pagal laikrodžio rodyklę

Nuolaidžios atraminės sienos apačia atviroje vietoje

linija 6225 TOPO1 16 Nedubliuojama, jeigu sutampa su kitu objektu

Vartai ir šlagbaumai linija 6231 TOPO1 49

Gamybinių statinių stulpai, atramos

taškas 6237 TOPO2 24

Betoninis fundamentas, mūrinė tvora, siena

linija 6236 TOPO1 37 Mūrinė tvora, siena platesnė už 30 cm

Kapitaliniai stendai linija 6240 TOPO2 49

Kapitaliniai stendai taškas 6241 TOPO2 46

Stulpai taškas 6243 TOPO2 24 Vėliavų ir panašiai

82

2 PRIEDAS

Inžinerinių komunikacijų sluoksnių geoobjektų kiekis ir kodai

Temų

grupė Objektai

Geomet–

rinis

elemen–

tas

GKODO

reikšmė

Arc/Info

sluoksnis

Simbo–

lio Nr. Pastabos

1 2 3 4 5 6 7

Žaibolaidžiai Taškas 6232 INZTAS 2

Kiti stulpai Taškas 6242 INZTAS 24 Pagalbiniai komunikacijų stulpai (atotampos)

Aukštos įtampos orinės elektros perdavimo linijos

Linija 7000 INZLAI 84 Vedama vientisa linija

Žemos įtampos orinės elektros perdavimo linijos

Linija 7001 INZLAI 85 Vedama vientisa linija

Elektros

perdavimo

komunikaci-

jos

Lempos arba stulpai su lempomis Taškas 7002 INZTAS 33

83

2 priedo tęsinys

Prožektoriai arba stulpai su prožektoriais

Taškas 7003 INZTAS 34

Aukštos įtampos elektros linijų stulpai

Taškas 7004 INZTAS 79

Žemos įtampos elektros linijų stulpai

Taškas 7005 INZTAS 75

Aukštos įtampos fermos kontūras Linija 7006 INZLIN 73

Žemos įtampos fermos kontūras Linija 7007 INZLIN 74

Aukštos įtampos požeminiai elekt-ros kabeliai

Linija 7008 INZLAI 52

Žemos įtampos požeminiai elektros kabeliai

Linija 7009 INZLAI 53

Apšvietimo tinklų kabeliai Linija 7010 INZLAI 53

Elektros perdavimo linijų svarbūs taškai

Taškas 7016 INZSUL 94 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Giluminis įžeminimo gręžinys Taškas 7017 INZSUL 46

Kabančios lempos Taškas 7011 INZTAS 106

Elektros perdavimo linijos apsauginiame vamzdyje

Linija 7012 INZVAM 102

Elektros požeminių komunikacijų kameros kontūras

Linija 7020 INZLIN 37

84

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Kanalo kabeliams kontūras Linija 7021 INZLIN 26

Apsauginis vamzdis kabeliams Linija 7022 INZVAM 54 Centrinė linija su diametro reikšme ir pan.

Transformatorius ant stulpo Taškas 7023 INZSUL 102

Elektros tinklų paklojimo altitudės Taškas 7024 INZALT 94

Šviesoforas Taškas 7025 INZTAS 27

Elektros požeminių komunikacijų šulinių dangčiai

Taškas 7026 INZSUL 42

Elektros komunikacijų estakados kontūras

Linija 7033 INZLIN 22

Vandentiekis antžeminis Linija 7100 INZVAM 7

Vandentiekio arka Linija 7101 INZLIN 56

Vandentiekio ant atramų atramos Taškas 7102 INZTAS 48

Vandentiekio antžeminio vamzdy-no uždanga

Linija 7103 INZLIN 16 Konstrukcijos kontūras

Vandentiekio

komunikaci-

jos

Vandentiekis požeminis Linija 7104 INZVAM 7

85

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Vandentiekio vamzdyno paklojimo altitudžių reikšmės

Taškas 7105 INZALT 95

Vandentiekio kameros kontūras Linija 7107 INZLIN 37

Vandentiekio kamerų šulinių dangčiai

Taškas 7108 INZSUL 35

Vandentiekio sklendės Taškas 7111 INZSUL 49 Ne kameroje ir ne šulinyje

Vandens skirstymo kolonėlės Taškas 7112 INZSUL 57 Prijungtos prie van-dentiekio vamzdyno

Vandentiekio svarbūs taškai Taškas 7116 INZSUL 95 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Vandentiekio požeminiai rezervuarai

Linija 7117 INZLIN 34

Vandentiekio antžeminiai rezervuarai

Linija 7118 INZLIN 22

Hidraulinės kolonėlės Taškas 7120 INZSUL 55

Apsauginis vamzdis vandentiekio vamzdynui

Linija 7121 INZVAM 54

Hidrantai Taškas 7122 INZSUL 56 Įrengti ne šulinyje

Vandens kolonėlės ir gręžiniai Taškas 7123 INZTAS 7 Neprijungti prie van-dentiekio vamzdyno

86

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Šachtinių šulinių dangčiai Taškas 7125 INZSUL 58

Šulinių su priešgaisriniu hidrantu dangčiai

Taškas 7126 INZSUL 59

Arteziniai gręžiniai ir artezinių šulinių dangčiai

Taškas 7127 INZSUL 60

Antžeminio dujotiekio vamzdynas Linija 7200 INZVAM 75

Dujotiekio arka Linija 7201 INZLIN 76

Dujotiekio ant atramų atramos Taškas 7202 INZTAS 48

Anžeminio dujotiekio uždanga Linija 7203 INZLIN 16

Požeminio dujotiekio vamzdynas Linija 7204 INZVAM 77

Dujotiekio vamzdyno paklojimo altitudžių reikšmės

Taškas 7205 INZALT 96

Dujotiekio kontroliniai laidininkai Taškas 7206 INZSUL 87

Dujotiekio šulinių dangčiai Taškas 7207 INZSUL 39

Dujotiekio kameros kontūras Linija 7208 INZLIN 37

Dujotiekio vamzdžio akligalis Taškas 7209 INZTAS 98

Dujotiekio

komunikaci-

jos

Kondensato rinktuvas Taškas 7210 INZSUL 11

87

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Hidrouždaras Taškas 7211 INZSUL 12

Kontrolinis vamzdelis Taškas 7212 INZSUL 13

Dujų perpumpavimo stoties kontūras

Taškas 7213 INZSUL 68

Dujotiekio lūžio ir kiti svarbūs taškai

Taškas 7216 INZSUL 96

Dujotiekio požeminiai rezervuarai Linija 7217 INZLIN 34

Dujotiekio antžeminiai rezervuarai Linija 7218 INZLIN 22

Apsauginis vamzdis dujų trasai Linija 7222 INZVAM 54 Centrinė linija

Antžeminis naftotiekis Linija 7300 INZVAM 59 Benzinas, tepalas ir kiti naftos produktai

Naftotiekio arka Linija 7301 INZLIN 78

Naftotiekio arkos atramos Taškas 7302 INZTAS 48

Antžeminė naftotiekio uždanga Linija 7303 INZLIN 16

Požeminis naftotiekis Linija 7304 INZVAM 59

Naftotiekio komunikaci-jos

Naftotiekio vamzdyno paklojimo altitudžių reikšmės

Taškas 7305 INZALT 99

88

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Naftotiekio šulinių dangčiai Taškas 7306 INZSUL 40

Naftos perpumpavimo stoties kontūras

Linija 7307 INZLIN 22

Benzino kolonėlė Taškas 7312 INZTAS 89

Naftotiekio lūžio ir kiti svarbūs taškai

Taškas 7316 INZSUL 99 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Naftotiekio požeminiai rezervuarai Linija 7317 INZLIN 34

Naftotiekio antžeminiai rezervuarai Linija 7318 INZLIN 22

Antžeminės šiluminės linijos Linija 7400 INZVAM 61

Šiluminio vamzdyno arka Linija 7401 INZLIN 79

Šiluminių linijų ant atramų atramos Taškas 7402 INZTAS 48

Antžeminė šiluminės linijos uždanga

Linija 7403 INZLIN 16

Požeminis šiluminis vamzdynas Linija 7404 INZVAM 61

Šiluminių tinklų komu-nikacijos

Kanalo šiluminiam vamzdynui kontūras

Linija 7405 INZLIN 35

89

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Šiluminio vamzdyno paklojimo altitudžių reikšmės

Taškas 7406 INZALT 97

Šiluminio vamzdyno kameros kontūras

Linija 7408 INZLIN 37

Šiluminio vamzdyno šulinių dangčiai

Taškas 7409 INZSUL 41

Šiluminių vamzdynų sklendės Taškas 7412 INZSUL 49 Ne šulinyje ir ne kameroje

Šiluminio vamzdyno lūžio ir kiti svarbūs taškai

Taškas 7416 INZSUL 97 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Šilumotiekio požeminiai rezervuarai

Linija 7417 INZLIN 34

Šilumotiekio antžeminiai rezervuarai

Linija 7418 INZLIN 22

Šilumotiekio kompensatorius Taškas 7419 INZSUL X

Šiluminio vamzdyno apsauginis vamzdis

Linija 7422 INZVAM 54

Nuotekų komunikaci-jos

Lietaus kanalizacijos vamzdynas Linija 7500 INZVAM 80

90

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Fekalinės kanalizacijos vamzdynas nespaudiminis

Linija 7501 INZVAM 86

Fekalinės kanalizacijos vamzdynas spaudiminis

Linija 7502 INZVAM 87

Uždaro drenažo vamzdynas Linija 7503 INZVAM 88

Kanalizacijos ir uždaro drenažo paklojimo altitudžių reikšmės

Taškas 7504 INZALT 100

Kanalizacijos ir uždaro drenažo kameros kontūras

Linija 7505 INZLIN 37

Fekalinės kanalizacijos šulinių dangčiai

Taškas 7506 INZSUL 36

Uždaro drenažo šulinių dangčiai Taškas 7507 INZSUL 62

Lietaus kanalizacijos šulinių dangčiai

Taškas 7508 INZSUL 36

Lietaus kanalizacijos revizinis įtaisas

Taškas 7509 INZTAS 92

Lietaus surinkimo šulinių grotelės Taškas 7510 INZSUL 63

Fekalinės kanalizacijos vamzdyno krypčių taškai

Taškas 7511 INZSUL Reikšmė rašoma į NR_PLANSET lauką

Lietaus kanalizacijos vamzdyno krypčių taškai

Taškas 7512 INZSUL Reikšmė rašoma į NR_PLANSET lauką

91

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Fekalinės kanalizacijos revizinis įtaisas

Taškas 7513 INZTAS 92

Atviras sutvirtintas lietaus kanalizacijos lovys

Linija 7514 INZVAM 81 Ne melioracijos grio-vys, centrinė linija

Lietaus nuotekų vamzdyno lūžio ir kt. svarbūs objektai

Taškas 7515 INZSUL 100 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Fekalinių nuotekų vamzdyno lūžio ir kt. svarbūs objektai

Taškas 7516 INZSUL 100 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Fekalinės kanalizacijos požeminiai rezervuarai

Linija 7517 INZLIN 34

Fekalinės kanalizacijos antžeminiai rezervuarai

Linija 7518 INZLIN 22

Lietaus kanalizacijos požeminiai rezervuarai

Linija 7519 INZLIN 34

Lietaus kanalizacijos antžeminiai rezervuarai

Linija 7520 INZLIN 22

Kanalizacijos apsauginis vamzdis Linija 7522 INZVAM 54

Papildomi kodai

Inžinerinių komunikacijų kanalų arba kolektoriaus–tunelio kontūras

Linija 7600 INZLIN 71 Praeinami tuneliai

92

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Inžinerinių komunikacijų kanalų arba kolektoriaus–tunelio kamerų kontūrai

Linija 7601 INZLIN 71

Inžinerinių komunikacijų kanalų arba kolektoriaus–tunelio šulinių dangčiai

Taškas 7602 INZSUL 61

Fekalinės kanalizacijos kolekto-riaus centrinė linija

Linija 7603 INZVAM 89 Naudojama ir kartu su 7600, ne visada

Lietaus kanalizacijos kolektoriaus centrinė linija

Linija 7604 INZVAM 90 Naudojama ir kartu su 7600, jau ne visada

Tunelio–kolektoriaus altitudės Taškas 7605 INZALT 88

Atotampos, palaikantys lynai Linija 7609 INZLIN 82 Projekcija ant žemės

Sargelis Taškas 7610 INZTAS 64 Atpažinimo ženklas

Ventiliacinės angos Taškas 7611 INZSUL 60

Elektros kabelio movos Taškas 7612 INZTAS 65

Kontaktiniai įrenginiai Taškas 7613 INZSUL 66

Katodinės stotys Taškas 7614 INZSUL 68

Charakteringas tunelio taškas Taškas 7616 INZSUL 91 Taškas su nuoroda į eksplikaciją

Įžeminimo, įnulinimo linija Linija 7617 INZLIN 65

93

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Ventiliacinis latakas Linija 7618 INZLIN 37 Ventiliacinės angos ir latako kontūras

Mokėjimo automatas Taškas 7620 INZSUL 103

Elektros kabelių boksas Taškas 7630 INZSUL 70

Elektros kabelių paskirstymo spinta Taškas 7631 INZSUL 71

Elektros paskirstomoji abonentinė dėžutė

Taškas 7632 INZSUL 72

Elektros paskirstomoji lygiagreti abonentė dėžutė

Taškas 7633 INZSUL 73

Neatpažintų altitudžių reikšmės Taškas 7701 INZALT 99 Naudojamas nuskaitant inf–ją nuo planšetčių

Neatpažinti vamzdžiai Linija 7702 INZVAM 30 Naudojamas nuskaitant inf–ją nuo planšetčių

Neatpažinti laidai Linija 7703 INZLAI 30 Naudojamas nuskaitant inf–ją nuo planšetčių

Neatpažintų šulinių dangčiai Taškas 7704 INZSUL 82 Naudojamas nuskaitant inf–ją nuo planšetčių

94

2 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

Neatpažinti inžinerinių komunikacijų linijiniai objektai

Linija 7705 INZLIN 16 Naudojamas nuskaitant inf–ją nuo planšetčių

Neatpažinti inžinerinių komunika-cijų taškiniai objektai

Taškas 7706 INZTAS 99 Naudojamas nuskaitant inf–ją nuo planšetčių

Ryšio linijos antžeminės Linija 7800 INZLAI 83 Vedama vientisa linija

Ryšio linijos požeminės apsauginiame vamzdyje

Linija 7801 INZVAM 64

Ryšio linijų stulpai Taškas 7802 INZTAS 75

Ryšio linijos požeminės be apsauginio vamzdžio

Linija 7803 INZLAI 69

Ryšio linijų kanalo kontūras Linija 7810 INZLIN 35

Ryšio linijos movos Taškas 7812 INZTAS 65

Telefono būdelė Taškas 7813 INZTAS 81

Ryšio linijos svarbus taškas Taškas 7816 INZSUL 101

Ryšių komu-nikacijos

Ryšio linijos apsauginis vamzdis Linija 7822 INZVAM 54

95

2 priedo pabaiga

1 2 3 4 5 6 7

Ryšio tinklų paklojimo altitudžių reikšmės

Taškas 7825 INZALT 101

Ryšio požeminių komunikacijų kameros kontūras

Linija 7827 INZLIN 37

Ryšio požeminių komunikacijų šulinių dangčiai

Taškas 7828 INZSUL 43

Ryšio kabelių boksas Taškas 7830 INZSUL 70

Ryšio kabelių paskirstymo spinta Taškas 7831 INZSUL 71

Ryšio paskirstomoji abonentinė dėžutė

Taškas 7832 INZSUL 72

Ryšio paskirstomoji lygiagreti abonentinė dėžutė

Taškas 7833 INZSUL 73

Troleibusų orinės linijos Linija 7900 INZLAI 85 Dviejų laidų centrinė linija

Troleibusų linijų komu-nikacijos Troleibusų linijų stulpai Taškas 7950 INZTAS 75

96

3 PRIEDAS

Duomenų konvertavimas

ArcView skaitymo duomenų formatai: – Shapefailai; – Coverage; – geoduomenų bazės; – ArcIMS map servisai; – ArcIMS feature servisai; – Geography Network servisai; – PC ARC/INFO coverage; – ArcSDE 3.x (skaitymo režimu); – TIN; – CAD duomenų tipai:

� DXF; � DWG; � DGN; � VPF;

– rastriniai duomenų tipai: � ESRI Grid; � ArcSDE rastrai; � ESRI rastrų katalogai; � ERDAS IMAGINE (IMG); � ERDAS 7.5 LAN (LAN); � ERDAS 7.5 GIS (GIS); � ERDAS Raw (RAW); � ESRI Band Interleaved by Line (BIL); � ESRI Band Interleaved by Pixel (BIP); � ESRI Band Sequential (BSQ); � ESRI Grid Stack; � ESRI Grid Stack file (STK); � Windows Bitmap (BMP); � Controlled Image Base (CIB); � Compressed ARC Digitized Raster Graphics (ADRG); � ADRG Image (IMG); � ADRG Overview (OVR); � ADRG Legend (LGG); � DTED (levels 1 and 2);

97

� ER Mapper (ERS); � Graphic Interchange Format (GIF); � JPEG File Interchange Format (JIFF); � National Imagery Transmission Format v1.0 (NITF,

NTF); � Portable Network Graphics (PNG); � LizardTech MrSID (SID); � Tagged Image File Format (TIFF).

ArcToolbox aplikacija turi konvertavimo įrankius, kurie reika-lingi duomenų konvertavimui į įvairius duomenų formatus.

ArcView gali importuoti: – į rastrą:

� ASCII į Grid; � DEM į Grid; � DTED į Grid; � slankaus kablelio taškų duomenis į Grid; � SDTS rastras į Grid;

– į Shapefile: � AGF į Shapefile; � geoduomenų bazę į Shapefile; � MIF į Shapefile;

– į geoduomenų bazę: � DXF į personalinę geoduomenų bazę; � DGN į personalinę geoduomenų bazę; � DWG į personalinę geoduomenų bazę; � Coverage į personalinę geoduomenų bazę; � maršruto įvykių lentelę į sluoksnį; � Shapefile į personalinę geoduomenų bazę; � lentelę į personalinę geoduomenų bazę; � VPF į personalinę geoduomenų bazę;

– į lentelę: � geoduomenų bazę į lentelę; � OLE DB į lentelę;

– į coverage: � E00 į coverage; � SDTS taškinį failą į coverage.

Eksportas: – iš rastro:

98

� rastras į MrSID; � rastras į Grid; � rastras į ERDAS IMAGINE; � rastras į TIFF;

– iš Shapefile: � Shapefile į AGF; � Shapefile į DXF; � Shapefile į geoduomenų bazę;

– iš geoduomenų bazės: � geoduomenų bazė į shapefile; � geoduomenų bazė į lentelę;

– iš lentelės: � INFO į dBASE; � lentelė į geoduomenų bazę;

– iš CAD: � DXF į geoduomenų bazę; � DGN į geoduomenų bazę; � DWG į geoduomenų bazę;

– iš coverage: � Coverage į geoduomenų bazę.

Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 lapų

apiforminimas

Užrėmelinio apiforminimo tekstui rekomenduojama naudoti Helvetica šriftą. Jeigu planas sudaromas naudojant programas, kurio-se tokio šrifto nėra, tai rekomenduojama naudotis kitais panašiais šriftais.

Topografinių planų M 1:500-1:5000 lapų kampai privalo atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos standartinį skaidymą LKS-94 koor-dinačių sistemoje. Taip pat vaizduojamas vietinis koordinačių tink-las.

Topografinio plano M 1:500 lapų apiforminimas

Miestų, stambių gyvenviečių ir pramonės objektų topografinių planų M 1:500 lapų šiaurinio rėmelio kairėje pusėje rašomas miesto, gyvenvietės, pramonės objekto pavadinimas. Jeigu sudaromas stam-baus miesto planas, dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo no-

99

menklatūra. Koordinačių sistemos, kurioje sudaromas planas, pava-dinimas rašomas dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš miesto, gy-venvietės ar pramonės objekto pavadinimo. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame nurodomi plano rėme-lių teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nu-rodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė, pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, topografinių duomenų bazės sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama topografinių duomenų bazei sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Vidiniu rėmeliu apribotame plote braižomas koordinačių tink-lelis. Jis brėžiamas kas 10 cm. Tarp vidinio ir išorinio lapo rėmelių pratęsiamas koordinačių tinklelis ir kampuose rašomos stačiakampės koordinatės. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje, rašomi greti-mų lapų numeriai.

Topografinio plano M 1:1000 lapų apiforminimas

Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas vietovės pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš vietovės pavadinimo rašomas koordi-načių sistemos pavadinimas. Žemiau pietinio rėmelio, kairėje pusėje braižomas keturkampis, kuriame rašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo, užrašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė, pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, topografinių duomenų bazės sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžia-ga, naudojama topografinių duomenų bazei sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Koordinatės rašomos plano kampuose. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai.

Topografinio plano M1:2000 lapų apiforminimas

Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš jo rašomas miesto ar rajo-no pavadinimas. Dešinėje šio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono ar kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, aukščiau teksto rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Aukščiau šiauri-

100

nio rėmelio, ties viduriu, rašoma plano nomenklatūra. Žemiau pieti-nio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame sura-šomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė, pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, topografinių duomenų bazės sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžia-ga, naudojama topografinių duomenų bazei sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Koordinatės rašomos plano kampuose.

Topografinio plano M 1:5000 lapų apiforminimas

Kairėje topografinio plano lapo šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto, rajono pavadinimas. Dešinėje pusėje – miesto rajono, kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš užrašo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma plano nomenklatūra. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pie-tinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosa-vybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė, pavadi-nimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, topografinių duomenų bazės sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama topografinių duomenų bazei suda-ryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vi-dinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Lapo kampuose rašo-mos vidinio rėmelio stačiakampės koordinatės.