1
2014 12 11 8 Verslas JUSTINAS ARGUSTAS [email protected] Mokslinė analizė ir pasiūlymai, ką daryti, kad Lietuvoje gyven- ti būtų geriau – toks grupės ša- lies mokslininkų dvejų metų darbo rezultatas. Pustrečio mi- lijono litų kainavusi studija at- sako į politikų klausimus, kaip spręsti didžiausias šalies eko- nomikos problemas. Septynių šalies aukštųjų mokyklų tarpdisciplininė mokslininkų koman da, dvejus metus vykdžiusi Vyriausy bės užsakytą ir Lietuvos mokslo ta rybos kuruotą ekonomikos mokslinių tyrimų programą „Lietuvos ekono mikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, šiuo metu apibendrina sa vo išvadas ir pasiūlymus. Didžiulė studija nubrėžė Lietuvos ateities eko nomikos gaires ir parengė rekomen dacijas šalies Vyriausybei. Tai, ką užsidirbame, išsyk praval gome, mąstyti apie ateitį ir investuo ti į ją bijome. Kaip Lietuvai ištrūkti iš šio užburto rato? Kur link ekono mikos vairą siūlo sukti šalies moksli ninkai? Apie tai su LŽ kalbėjosi tyri mų programos vadovas, Kauno tech nologijos universiteto (KTU) Ekono mikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas. Išsižadėti tradicijų nereikia – Lietuvos ekonomikos ateitis ir ge- rovė priklausys nuo to, ar tapsime ino- vatyvūs. Regis, tai vienas pagrindinių mokslininkų atlikto tyrimo vektorių. Daugeliui tai gali būti nesuprantama, mat lietuviai ištikimi tradicinei pra- monei. Kodėl Lietuvos ateitį reikėtų sieti su naujovių diegimu? – Inovacijos šiame tyrime yra vienas iš kertinių akmenų statant aiškius Lie tuvos ekonomikos augimo pamatus. Panašaus kaip Lietuva dydžio šalys vis garsiau kalba apie tai, kad inovacijos – vienintelis būdas skatinti jų ekonomi kos augimą. Tradicinės pramonės ša kos, tradicinė ekonomika tokiose šaly se, turinčiose 3–7 mln. gyventojų, tega li užtikrinti stabilumą. Dėl infliacijos, dėl globalios ekonomikos raidos pro cesų kiekvienai šaliai reikalingas eko nomikos augimas. Sutariama, kad tose šalyse, kur inovacijos labiau pažengu sios, augimas galimas tik diegiant tech nologines ir kitas inovacijas versle. Pa valgymui Lietuva užsidirba, tačiau jei norime gerinti savo gyvenimą, be ino vacijų niekaip neišsiversime. Esu aukštųjų technologijų šalinin kas, bet tikiu, kad vienas iš Lietuvos konkurencinių pranašumų yra tradi cinė maisto ir gėrimų pramonė. Turi me čia senas tradicijas. Privalome šią pramonę pakelti į tokį lygį, kad jos produktai būtų pripažįstami visoje globalioje ekonomikoje, kad jie turė tų dideles rinkas. Tradicijas reikia puoselėti, bet inovacijai vietos yra: tai gali būti kad ir naujoviškos pakuo tės, kurios leidžia ilgiau išlaikyti pro duktą šviežią ar patrauklesnį šiuolai kiniam vartotojui, ar pan. Taip Lietu va gali eiti pirmyn – su tradiciniais verslais į šiuolaikinę visuomenę. – Tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad Lietuva ir dabar, ir, kaip progno- zuojama, netolimoje ateityje vis dėlto bus priskiriama prie „nuosaikių nova- torių“. Kas lietuvius sulaiko nuo inves- ticijų į aukštąsias technologijas? – Mūsų pramonė orientuota į duo nos uždirbimą šiandien. Ir ilgalaikio strateginio požiūrio – ką aš darysiu po 2–3 metų – stokojama. Mat lietuviai gana konservatyvūs. Kita vertus, esa me patyrę daug ekonominio nestabi lumo. O kad esame maži, tai mus la bai veikia pasaulinės ekonomikos virsmai. Ir skaudi jų patirtis lemia, kad mūsų verslininkai bijo suklysti, o vi suomenės požiūris į klaidas yra labai nepalankus. Taigi ekonomikos nesta bilumas verčia gyventi šia diena. Kai klausiame verslininkų, kodėl jie neinvestuoja į rytdieną, neužsiau gina savo verslui specialistų studen tų, šie atsako, kad jiems reikia šian dien uždirbti pinigus. Tai viena iš erdvių, kur reikėtų keisti požiūrį. Dirba dėl duonos – Ar tai vertybių klausimas: viena- dienė, trumpalaikė gerovė arba ilga- laikis tvarus augimas? – Vertybės susiformuoja per tam tikrą laiką. Nuolatinis ekonominis nestabilumas, dažni valdžios nuosta tų ir mokesčių sistemos pokyčiai ska tina nepasitikėjimą ateitimi. Versli ninkai turi išlaikyti šeimas ir darbo vietas, bet jiems, regis, nepaliekama erdvės suklysti. O inovacijos, sparti plėtra – rizika. Vengdami klaidų, vengdami rizikos orientuojamės į tai, kas duoda garantuotą naudą šiandien. Gaminame pigią produkciją, ją eks portuojame ir parduodame užsieny je. Jeigu gamintume kokybišką pro dukciją už didesnę kainą, klausimas – ar būtume patrauklūs? Štai čia ir juntamas atsargumas. Galiausiai kiek rinkoje inovatyviai mąstančių ir ku riančių inžinierių? Vienetai. Ne šiaip inžinierių, kurie galėtų ką nors sus kaičiuoti ir nubraižyti, bet tokių, ku rie mąstytų, kaip pagerinti tai, kas jau sukurta: ką aš galiu sukurti pats, ką aš galiu pritaikyti? – Vizijas apie Lietuvą – aukštųjų technologijų kraštą – jau yra surašę politikai strategijoje „Lietuva 2030“. Koks jūsų vadovaujamos komandos tyrimo ir šios vizijos santykis? – Lietuvos ekonomika jauna – jai 25 metai. Ir jau dabar esame padarę di delį šuolį siekdami tapti aukštųjų tech nologijų šalimi. Vizijos „Lietuva 2030“ tikslus turime pasiekti per 15 metų, o tai nemažas laiko tarpas. Tad šiandien turime susidėlioti planą, ką darysime per tą laikotarpį – žingsnis po žingsnio. Mūsų programa orien tuota į 2020 metus. Nekalbame apie tai, kad Lietuvoje dabar pat turi gimti aukštosios technologijos. Kalbame apie tradicinę pramonę, kuri dabar su kuria didžiausią pridėtinę vertę. Turi me kalbėti ne apie kokių supertechno logijų kūrimą, o analizuoti geriausius pasiekimus pasaulyje ir juos pritaiky ti sau. Tik įsisavinę ir įvaldę tas tech nologijas galėsime prisidėti prie jų kū rimo, tobulinimo. Dabar Lietuvos pra monėje dominuoja vidutinės ir žemos technologijos, o įmonės neturi pareng tų aukštesnio lygio inžinierių. Tad iš pradžių prisitaikykime prie modernių technologijų ir tik tada bandykime kurti aukštųjų technologijų šalį. Pataria bankai, o ne mokslininkai – Žmogiškųjų išteklių požiūriu Lie- tuva, palyginti su ES vidurkiu, atrody- davo gerai, bet dabar aiškėja, kad tų išteklių kokybė prasta. – Dirbdamas profesoriumi KTU matau, kad nėra sinergijos tarp inžine rinių ir socialinių mokslų – technolo gijų pritaikymo, komercializacijos, efektyvumo užtikrinimo. Lietuvai, sa koma, trūksta inžinierių, bet jau esą ne trūksta ekonomistų ir vadybininkų, jie neva nebereikalingi – jų neva net per daug. Bet juk gero ekonomisto reikia visur, kaip ir gero inžinieriaus. O iš tie sų trūksta sinergijos tarp specialybių – neturime gerų inžinieriųekonomistų. – Lig šiol politikai patarimų kreipda- vosi į bankininkus, teisininkus. Šįsyk valdžiai patars mokslininkai, bet politi- kai spręs, ar įgyvendinti tai, ką jie siūlo. – Taip, politikus dažnai konsultuoja įvairūs žmonės, kurie yra priskiriami įvairioms interesų grupėms, antai ban kai ar pramonės atstovai ir t. t. Moks lininkų balsas nepriklausomas. Politi kai mūsų paprašė atsakyti į tam tikrus klausimus. Šiandien mokslininkai jau turi jiems atsakymus, kokia pramonės struktūra Lietuvoje galėtų būti, kokie atsinaujinantys energijos šaltiniai pa tys efektyviausi vertinant Lietuvos po žiūriu, kaip koreguoti monopolijų ir oligopolijų kartelinius susitarimus, kaip tvarkyti valstybės finansus, ką da ryti su minimalia alga ir kt. Planas, kaip sukurti geresnę Lietuvą Prof. Rytis Krušinskas: ,,Pavalgymui Lietuva užsidirba, tačiau jei norime gerinti savo gyvenimą, be inovacijų – niekaip neišsiversime.“ KTU nuotrauka Lapkričio mėnesį vidutinė oro temperatūra buvo 2 laipsniai ši- lumos, o tai prilygo daugiame- tei šio mėnesio temperatūrai ir staigmenų šilumos vartotojams nepateikė. Šiemet daugiabučiuose suvartota daugiau šilumos nei šiltesnį praėjusių metų lapkritį, kai vidutinė oro tempe ratūra buvo 5 laipsniai šilumos. Preli minariais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 60 kv. m ploto butui šildyti tipiniuose se nos statybos daugiabučiuose, kuriuo se gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai suvartota apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m). Pernai dėl šiltesnių orų šis rodiklis sudarė apie 900 kWh (15 kWh/1 kv. m). „Šiemet dėl didesnio šilumos suvar tojimo nei 2013ųjų lapkritį gyventojai turėtų mokėti daugiau, tačiau šildymo išlaidų augimą iš dalies amortizavo apie 8 proc. mažesnė nei pernai vidu tinė šilumos kaina“, – teigė LŠTA pre zidentas Vytautas Stasiūnas. Miestuose, kuriuose buvo įdiegtos biokuro jėgainės, gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos nei prieš metus. „Pavyzdžiui, Šiauliuose, Kaune ir Pa kruojyje šilumos kainos dėl biokuro vartojimo mažėjo 15,5–25 proc., pa lyginti su 2013ųjų lapkričiu“, – sakė V. Stasiūnas. LŠTAskaičiavimais, lapkritį 60 kv. m buto šildymas tipiniame senos statybos daugiabutyje gamtines dujas vartojan čių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo apie 308 litus, biokuru šildo muose miestuose – apie 230 litų. Prieš metus to paties ploto šildymas dujas vartojančių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo 260 litų, biokuru šildomuose miestuose – apie 180 litų. „Mažiausiai šiluma kainuoja miestuo se, kurie atsisakė gamtinių dujų ir var toja daug pigesnį vietinį biokurą“, – teigė V. Stasiūnas. Lapkritį šilumos tarifas Šiauliuose buvo 18,87 ct/kWh, pernai – 25,09 ct/ kWh su PVM. Kaune šilumos kaina bu vo 23,74 ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 28,13 ct/kWh su PVM. Vilniuje šiluma kainavo 25,41 ct/kWh su PVM, o prieš metus tarifas siekė 26,63 ct/kWh su PVM. Klaipėdoje ši lumos tarifas lapkritį buvo 23,91 ct/ kWh, pernai – 25,64 ct/kWh su PVM. Miestuose, kuriuose šilumos ga mybai naudojamas biokuras, vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina yra apie 20 ct/kWh (nuo 18 iki 25 ct/ kWh) su PVM. Importuojamomis du jomis šildomi miestai už šilumą vidu tiniškai moka net 27 ct/kWh (nuo 24 iki 32 ct/kWh) su PVM. Šilumos kainos mažesnės

Verslas Šilumos kainos mažesnės Planas, kaip sukurti ... · 8 Verslas 2014 12 11 JUSTINAS ARGUSTAS [email protected] Mokslinė analizė ir pasiūlymai, ką daryti, kad Lietuvoje

  • Upload
    others

  • View
    6

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Verslas Šilumos kainos mažesnės Planas, kaip sukurti ... · 8 Verslas 2014 12 11 JUSTINAS ARGUSTAS j.argustas@lzinios.lt Mokslinė analizė ir pasiūlymai, ką daryti, kad Lietuvoje

2014 12 118 Verslas

JUSTINAS ARGUSTAS [email protected]

Moks li nė ana li zė ir pa siū ly mai, ką da ry ti, kad Lie tu vo je gy ven­ti bū tų ge riau – toks gru pės ša­lies moks li nin kų dve jų me tų dar bo re zul ta tas. Pus tre čio mi­li jo no li tų kai na vu si stu di ja at­sa ko į po li ti kų klau si mus, kaip spręs ti di džiau sias ša lies eko­no mi kos prob le mas.

Sep­ty­nių­ša­lies­aukš­tų­jų­mo­kyk­lų­tarp­dis­cip­li­ni­nė­moks­li­nin­kų­ko­man­da,­dve­jus­me­tus­vyk­džiu­si­Vy­riau­sy­bės­už­sa­ky­tą­ir­Lie­tu­vos­moks­lo­ta­ry­bos­ku­ruo­tą­eko­no­mi­kos­moks­li­nių­ty­ri­mų­prog­ra­mą­„Lie­tu­vos­eko­no­mi­kos­ il­ga­lai­kio­kon­ku­ren­cin­gu­mo­iš­šū­kiai“,­šiuo­me­tu­api­bend­ri­na­sa­vo­iš­va­das­ ir­pa­siū­ly­mus.­Di­džiu­lė­stu­di­ja­nu­brė­žė­Lie­tu­vos­at­ei­ties­eko­no­mi­kos­gai­res­ir­par­en­gė­re­ko­men­da­ci­jas­ša­lies­Vy­riau­sy­bei.Tai,­ką­už­si­dir­ba­me,­iš­syk­pra­val­

go­me,­mąs­ty­ti­apie­at­ei­tį­ir­in­ves­tuo­ti­į­ją­bi­jo­me.­Kaip­Lie­tu­vai­iš­trūk­ti­iš­šio­už­bur­to­ra­to?­Kur­link­eko­no­mi­kos­vai­rą­siū­lo­suk­ti­ša­lies­moks­li­nin­kai?­Apie­tai­su­LŽ­kal­bė­jo­si­ty­ri­mų­prog­ra­mos­va­do­vas,­Kau­no­tech­no­lo­gi­jos­uni­ver­si­te­to­(KTU)­Eko­no­mi­kos­ir­vers­lo­fa­kul­te­to­pro­fe­so­rius­Ry tis Kru šins kas.

Iš si ža dė ti tra di ci jų ne rei kia– Lie tu vos eko no mi kos at ei tis ir ge­

ro vė pri klau sys nuo to, ar tap si me ino­va ty vūs. Re gis, tai vie nas pa grin di nių moks li nin kų at lik to ty ri mo vek to rių. Dau ge liui tai ga li bū ti ne sup ran ta ma, mat lie tu viai iš ti ki mi tra di ci nei pra­mo nei. Ko dėl Lie tu vos at ei tį rei kė tų sie ti su nau jo vių die gi mu?–­Ino­va­ci­jos­šia­me­ty­ri­me­yra­vie­nas­

iš­ker­ti­nių­ak­me­nų­sta­tant­aiš­kius­Lie­tu­vos­eko­no­mi­kos­au­gi­mo­pa­ma­tus.­Pa­na­šaus­kaip­Lie­tu­va­dy­džio­ša­lys­vis­gar­siau­kal­ba­apie­tai,­kad­ino­va­ci­jos­–­vie­nin­te­lis­bū­das­ska­tin­ti­jų­eko­no­mi­kos­au­gi­mą.­Tra­di­ci­nės­pra­mo­nės­ša­kos,­tra­di­ci­nė­eko­no­mi­ka­to­kio­se­ša­ly­se,­tu­rin­čio­se­3–7­mln.­gy­ven­to­jų,­te­ga­li­už­ti­krin­ti­sta­bi­lu­mą.­Dėl­inf­lia­ci­jos,­dėl­glo­ba­lios­eko­no­mi­kos­rai­dos­pro­ce­sų­kiek­vie­nai­ša­liai­rei­ka­lin­gas­eko­no­mi­kos­au­gi­mas.­Su­ta­ria­ma,­kad­to­se­ša­ly­se,­kur­ino­va­ci­jos­la­biau­pa­žen­gu­sios,­au­gi­mas­ga­li­mas­tik­die­giant­tech­no­lo­gi­nes­ir­ki­tas­ino­va­ci­jas­vers­le.­Pa­val­gy­mui­Lie­tu­va­už­si­dir­ba,­ta­čiau­jei­no­ri­me­ge­rin­ti­sa­vo­gy­ve­ni­mą,­be­ino­va­ci­jų­nie­kaip­ne­iš­si­ver­si­me.­Esu­aukš­tų­jų­tech­no­lo­gi­jų­ša­li­nin­

kas,­bet­ti­kiu,­kad­vie­nas­iš­Lie­tu­vos­kon­ku­ren­ci­nių­pra­na­šu­mų­yra­tra­di­

ci­nė­mais­to­ir­gė­ri­mų­pra­mo­nė.­Tu­ri­me­čia­se­nas­tra­di­ci­jas.­Pri­va­lo­me­šią­pra­mo­nę­pa­kel­ti­į­to­kį­ly­gį,­kad­jos­pro­duk­tai­ bū­tų­ pri­pa­žįs­ta­mi­ vi­so­je­glo­ba­lio­je­eko­no­mi­ko­je,­kad­jie­tu­rė­tų­ di­de­les­ rin­kas.­Tra­di­ci­jas­ rei­kia­puo­se­lė­ti,­bet­ino­va­ci­jai­vie­tos­yra:­tai­ga­li­bū­ti­kad­ir­nau­jo­viš­kos­pa­kuo­tės,­ku­rios­lei­džia­il­giau­iš­lai­ky­ti­pro­duk­tą­švie­žią­ar­pa­trauk­les­nį­šiuo­lai­ki­niam­var­to­to­jui,­ar­pan.­Taip­Lie­tu­va­ga­li­ei­ti­pir­myn­–­su­tra­di­ci­niais­vers­lais­į­šiuo­lai­ki­nę­vi­suo­me­nę.

– Ty rė jų su rink ti duo me nys ro do, kad Lie tu va ir da bar, ir, kaip prog no­zuo ja ma, ne to li mo je at ei ty je vis dėl to bus pri ski ria ma prie „nuo sai kių no va­to rių“. Kas lie tu vius su lai ko nuo in ves­ti ci jų į aukš tą sias tech no lo gi jas?–­Mū­sų­pra­mo­nė­orien­tuo­ta­į­duo­

nos­už­dir­bi­mą­šian­dien.­Ir­il­ga­lai­kio­stra­te­gi­nio­po­žiū­rio­–­ką­aš­da­ry­siu­po­2–3­me­tų­–­sto­ko­ja­ma.­Mat­lie­tu­viai­ga­na­kon­ser­va­ty­vūs.­Ki­ta­ver­tus,­esa­me­pa­ty­rę­daug­eko­no­mi­nio­ne­sta­bi­lu­mo.­O­kad­esa­me­ma­ži,­tai­mus­la­bai­ vei­kia­ pa­sau­li­nės­ eko­no­mi­kos­virs­mai.­Ir­skau­di­jų­pa­tir­tis­le­mia,­kad­mū­sų­vers­li­nin­kai­bi­jo­suk­lys­ti,­o­vi­suo­me­nės­po­žiū­ris­į­klai­das­yra­la­bai­ne­pa­lan­kus.­Tai­gi­eko­no­mi­kos­ne­sta­bi­lu­mas­ver­čia­gy­ven­ti­šia­die­na.Kai­klau­sia­me­vers­li­nin­kų,­ko­dėl­

jie­ne­in­ves­tuo­ja­į­ryt­die­ną,­ne­už­siau­

gi­na­sa­vo­vers­lui­spe­cia­lis­tų­stu­den­tų,­šie­at­sa­ko,­kad­jiems­rei­kia­šian­dien­ už­dirb­ti­ pi­ni­gus.­Tai­ vie­na­ iš­erd­vių,­kur­rei­kė­tų­keis­ti­po­žiū­rį.

Dir ba dėl duo nos– Ar tai ver ty bių klau si mas: vie na­

die nė, trum pa lai kė ge ro vė ar ba il ga­lai kis tva rus au gi mas?–­Ver­ty­bės­su­si­for­muo­ja­per­tam­

ti­krą­ lai­ką.­Nuo­la­ti­nis­ eko­no­mi­nis­ne­sta­bi­lu­mas,­daž­ni­val­džios­nuo­sta­tų­ir­mo­kes­čių­sis­te­mos­po­ky­čiai­ska­ti­na­ne­pa­si­ti­kė­ji­mą­at­ei­ti­mi.­Vers­li­nin­kai­tu­ri­iš­lai­ky­ti­šei­mas­ir­dar­bo­vie­tas,­bet­jiems,­re­gis,­ne­pa­lie­ka­ma­erd­vės­suk­lys­ti.­O­ino­va­ci­jos,­spar­ti­plė­tra­ –­ ri­zi­ka.­ Veng­da­mi­ klai­dų,­veng­da­mi­ri­zi­kos­orien­tuo­ja­mės­į­tai,­kas­duo­da­ga­ran­tuo­tą­nau­dą­šian­dien.­Ga­mi­na­me­pi­gią­pro­duk­ci­ją,­ją­eks­por­tuo­ja­me­ir­par­duo­da­me­už­sie­ny­je.­Jei­gu­ga­min­tu­me­ko­ky­biš­ką­pro­duk­ci­ją­už­di­des­nę­kai­ną,­klau­si­mas­–­ar­bū­tu­me­pa­trauk­lūs?­Štai­čia­ir­jun­ta­mas­at­sar­gu­mas.­Ga­liau­siai­kiek­rin­ko­je­ino­va­ty­viai­mąs­tan­čių­ir­ku­rian­čių­in­ži­nie­rių?­Vie­ne­tai.­Ne­šiaip­in­ži­nie­rių,­ku­rie­ga­lė­tų­ką­nors­sus­kai­čiuo­ti­ir­nu­brai­žy­ti,­bet­to­kių,­ku­rie­mąs­ty­tų,­kaip­pa­ge­rin­ti­tai,­kas­jau­su­kur­ta:­ką­aš­ga­liu­su­kur­ti­pats,­ką­aš­ga­liu­pri­tai­ky­ti?

– Vi zi jas apie Lie tu vą – aukš tų jų

tech no lo gi jų kraš tą – jau yra su ra šę po li ti kai stra te gi jo je „Lie tu va 2030“. Koks jū sų va do vau ja mos ko man dos ty ri mo ir šios vi zi jos san ty kis? –­Lie­tu­vos­eko­no­mi­ka­jau­na­–­jai­

25­me­tai.­Ir­jau­da­bar­esa­me­pa­da­rę­di­de­lį­šuo­lį­siek­da­mi­tap­ti­aukš­tų­jų­tech­no­lo­gi­jų­ ša­li­mi.­ Vi­zi­jos­ „Lie­tu­va­2030“­tiks­lus­tu­ri­me­pa­siek­ti­per­15­me­tų,­o­tai­ne­ma­žas­lai­ko­tar­pas.­Tad­šian­dien­tu­ri­me­su­si­dė­lio­ti­pla­ną,­ką­da­ry­si­me­per­tą­lai­ko­tar­pį­–­žings­nis­po­žings­nio.­Mū­sų­prog­ra­ma­orien­tuo­ta­į­2020­me­tus.­Ne­kal­ba­me­apie­tai,­kad­Lie­tu­vo­je­da­bar­pat­tu­ri­gim­ti­aukš­to­sios­ tech­no­lo­gi­jos.­ Kal­ba­me­apie­tra­di­ci­nę­pra­mo­nę,­ku­ri­da­bar­su­ku­ria­di­džiau­sią­pri­dė­ti­nę­ver­tę.­Tu­ri­me­kal­bė­ti­ne­apie­ko­kių­su­per­tech­no­lo­gi­jų­kū­ri­mą,­o­ana­li­zuo­ti­ge­riau­sius­pa­sie­ki­mus­pa­sau­ly­je­ir­juos­pri­tai­ky­ti­sau.­Tik­įsi­sa­vi­nę­ir­įval­dę­tas­tech­no­lo­gi­jas­ga­lė­si­me­pri­si­dė­ti­prie­jų­kū­ri­mo,­to­bu­li­ni­mo.­Da­bar­Lie­tu­vos­pra­mo­nė­je­do­mi­nuo­ja­vi­du­ti­nės­ir­že­mos­tech­no­lo­gi­jos,­o­įmo­nės­ne­tu­ri­par­eng­tų­aukš­tes­nio­ly­gio­in­ži­nie­rių.­Tad­iš­pra­džių­pri­si­tai­ky­ki­me­prie­mo­der­nių­tech­no­lo­gi­jų­ ir­ tik­ ta­da­ ban­dy­ki­me­kur­ti­aukš­tų­jų­tech­no­lo­gi­jų­ša­lį.

Pa ta ria ban kai, o ne moks li nin kai

– Žmo giš kų jų iš tek lių po žiū riu Lie­tu va, pa ly gin ti su ES vi dur kiu, at ro dy­da vo ge rai, bet da bar aiš kė ja, kad tų iš tek lių ko ky bė pra sta.–­ Dirb­da­mas­ pro­fe­so­riu­mi­ KTU­

ma­tau,­kad­nė­ra­si­ner­gi­jos­tarp­in­ži­ne­ri­nių­ir­so­cia­li­nių­moks­lų­–­tech­no­lo­gi­jų­ pri­tai­ky­mo,­ ko­mer­cia­li­za­ci­jos,­efek­ty­vu­mo­už­ti­kri­ni­mo.­Lie­tu­vai,­sa­ko­ma,­trūks­ta­in­ži­nie­rių,­bet­jau­esą­ne­trūks­ta­eko­no­mis­tų­ir­va­dy­bi­nin­kų,­jie­ne­va­ne­be­rei­ka­lin­gi­–­jų­ne­va­net­per­daug.­Bet­juk­ge­ro­eko­no­mis­to­rei­kia­vi­sur,­kaip­ir­ge­ro­in­ži­nie­riaus.­O­iš­tie­sų­trūks­ta­si­ner­gi­jos­tarp­spe­cia­ly­bių­–­ne­tu­ri­me­ge­rų­in­ži­nie­rių­eko­no­mis­tų.­

– Lig šiol po li ti kai pa ta ri mų kreip da­vo si į ban ki nin kus, tei si nin kus. Šį syk val džiai pa tars moks li nin kai, bet po li ti­kai spręs, ar įgy ven din ti tai, ką jie siū lo. –­Taip,­po­li­ti­kus­daž­nai­kon­sul­tuo­ja­

įvai­rūs­žmo­nės,­ku­rie­yra­pri­ski­ria­mi­įvai­rioms­in­te­re­sų­gru­pėms,­an­tai­ban­kai­ar­pra­mo­nės­at­sto­vai­ir­t.­t.­Moks­li­nin­kų­bal­sas­ne­prik­lau­so­mas.­Po­li­ti­kai­mū­sų­pa­pra­šė­at­sa­ky­ti­į­tam­ti­krus­klau­si­mus.­Šian­dien­moks­li­nin­kai­jau­tu­ri­jiems­at­sa­ky­mus,­ko­kia­pra­mo­nės­struk­tū­ra­Lie­tu­vo­je­ga­lė­tų­bū­ti,­ko­kie­at­si­nau­ji­nan­tys­ener­gi­jos­šal­ti­niai­pa­tys­efek­ty­viau­si­ver­ti­nant­Lie­tu­vos­po­žiū­riu,­kaip­ko­re­guo­ti­mo­no­po­li­jų­ir­oli­go­po­li­jų­ kar­te­li­nius­ su­si­ta­ri­mus,­kaip­tvar­ky­ti­vals­ty­bės­fi­nan­sus,­ką­da­ry­ti­su­mi­ni­ma­lia­al­ga­ir­kt.•

Planas, kaip sukurti geresnę Lietuvą

Prof. Rytis Krušinskas: ,,Pavalgymui Lietuva užsidirba, tačiau jei

norime gerinti savo gyvenimą, be inovacijų – niekaip neišsiversime.“

KTU nuotrauka

Lap kri čio mė ne sį vi du ti nė oro tem pe ra tū ra bu vo 2 laips niai ši­lu mos, o tai pri ly go dau gia me­tei šio mė ne sio tem pe ra tū rai ir staig me nų ši lu mos var to to jams ne pa tei kė.

Šie­met­dau­gia­bu­čiuo­se­ su­var­to­ta­dau­giau­ši­lu­mos­nei­šil­tes­nį­pra­ėju­sių­me­tų­lap­kri­tį,­kai­vi­du­ti­nė­oro­tem­pe­ra­tū­ra­bu­vo­5­laips­niai­ši­lu­mos.­Pre­li­mi­na­riais­ Lie­tu­vos­ ši­lu­mos­ tie­kė­jų­aso­cia­ci­jos­(LŠTA)­duo­me­ni­mis,­60­kv.­m­plo­to­bu­tui­šil­dy­ti­ti­pi­niuo­se­se­nos­sta­ty­bos­dau­gia­bu­čiuo­se,­ku­riuo­se­gy­ve­na­dau­gu­ma­ša­lies­gy­ven­to­jų,­vi­du­ti­niš­kai­su­var­to­ta­apie­1140­kWh­(19­kWh/1­kv.­m).­Per­nai­dėl­šil­tes­nių­orų­šis­ro­dik­lis­su­da­rė­apie­900­kWh­(15­kWh/1­kv.­m).„Šie­met­dėl­di­des­nio­ši­lu­mos­su­var­

to­ji­mo­nei­2013­ųjų­lap­kri­tį­gy­ven­to­jai­tu­rė­tų­mo­kė­ti­dau­giau,­ta­čiau­šil­dy­mo­iš­lai­dų­ au­gi­mą­ iš­ da­lies­ amor­ti­za­vo­apie­8­proc.­ma­žes­nė­nei­per­nai­vi­du­ti­nė­ši­lu­mos­kai­na“,­–­tei­gė­LŠTA­pre­zi­den­tas­Vy­tau­tas­Sta­siū­nas.Mies­tuo­se,­ku­riuo­se­bu­vo­įdieg­tos­

bio­ku­ro­jė­gai­nės,­gy­ven­to­jus­pa­sieks­ma­žes­nės­sąs­kai­tos­nei­prieš­me­tus.­„Pa­vyz­džiui,­Šiau­liuo­se,­Kau­ne­ir­Pa­kruo­jy­je­ši­lu­mos­kai­nos­dėl­bio­ku­ro­var­to­ji­mo­ma­žė­jo­15,5–25­proc.,­pa­ly­gin­ti­su­2013­ųjų­lap­kri­čiu“,­–­sa­kė­V.­Sta­siū­nas.­LŠTA­skai­čia­vi­mais,­lap­kri­tį­60­kv.­m­

bu­to­šil­dy­mas­ti­pi­nia­me­se­nos­sta­ty­bos­dau­gia­bu­ty­je­gam­ti­nes­du­jas­var­to­jan­čių­mies­tų­gy­ven­to­jams­vi­du­ti­niš­kai­kai­na­vo­apie­308­li­tus,­bio­ku­ru­šil­do­muo­se­mies­tuo­se­–­apie­230­li­tų.­Prieš­me­tus­to­pa­ties­plo­to­šil­dy­mas­

du­jas­var­to­jan­čių­mies­tų­gy­ven­to­jams­vi­du­ti­niš­kai­kai­na­vo­260­li­tų,­bio­ku­ru­šil­do­muo­se­mies­tuo­se­–­apie­180­li­tų.­„Ma­žiau­siai­ši­lu­ma­kai­nuo­ja­mies­tuo­se,­ku­rie­at­si­sa­kė­gam­ti­nių­du­jų­ir­var­to­ja­daug­pi­ges­nį­vie­ti­nį­bio­ku­rą“,­–­tei­gė­V.­Sta­siū­nas.Lap­kri­tį­ ši­lu­mos­ ta­ri­fas­Šiau­liuo­se­

bu­vo­18,87­ct/kWh,­per­nai­–­25,09­ct/kWh­su­PVM.­Kau­ne­ši­lu­mos­kai­na­bu­vo­23,74­ct/kWh,­per­nai­kau­nie­čiai­už­ši­lu­mą­mo­kė­jo­28,13­ct/kWh­su­PVM.­Vil­niu­je­ši­lu­ma­kai­na­vo­25,41­ct/kWh­su­PVM,­o­prieš­me­tus­ ta­ri­fas­ sie­kė­26,63­ct/kWh­su­PVM.­Klai­pė­do­je­ši­lu­mos­ ta­ri­fas­ lap­kri­tį­ bu­vo­23,91­ct/kWh,­per­nai­–­25,64­ct/kWh­su­PVM.Mies­tuo­se,­ ku­riuo­se­ ši­lu­mos­ ga­

my­bai­nau­do­ja­mas­bio­ku­ras,­vi­du­ti­nė­šio­šil­dy­mo­se­zo­no­ši­lu­mos­kai­na­yra­apie­ 20­ ct/kWh­ (nuo­ 18­ iki­ 25­ ct/­kWh)­su­PVM.­Im­por­tuo­ja­mo­mis­du­jo­mis­šil­do­mi­mies­tai­už­ši­lu­mą­vi­du­ti­niš­kai­mo­ka­net­27­ct/kWh­(nuo­24­iki­32­ct/kWh)­su­PVM.•LŽ

Šilumos kainos mažesnės