VEIKLOS ATASKAITA - NVSPL · 2012. 7. 12. · 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 ... (Scenarijus Nr. 3) 6 ĮVADAS Oro taršą galima būtų apibūdinti

VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS

PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS VYKDOMAS

2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4

PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS VP1-

4.3-VRM-02-V „VIEŠŲJŲ POLITIKŲ REFORMŲ SKATINIMAS“ PROJEKTAS

„GYVENAMOSIOS APLINKOS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ VALDYMO

TOBULINIMAS“

VEIKLOS ATASKAITA:

„Oro taršos rizikos sveikatai vertinimas“

2012 m. gegužės 31 d. Nr. PA - 1

Rengėjai: Algirdas Keblas

Martynas Milinavičius

Projekto vadovas: Erikas Mačiūnas

Darbų perdavimo-

priėmimo aktas:

2012 m. gegužės 31 d.

Nr. PAP- 38

Vilnius

2

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS 4

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 5

ĮVADAS 6

1. ORO TARŠOS MODELIAVIMAS 9

1.1. APIE ADMS-URBAN 13

1.2. APIE GEOGRAFINĘ INFORMACINĘ SISTEMĄ (PAKETĄ ARCGIS) 15

2. BENDRIEJI DUOMENYS 16

3. MODELIO ĮVESTIS 17

3.1. ŠALTINIO DUOMENŲ ĮVESTIS 17

3.1.1. KELIŲ ĮVESTIS 18

3.1.2. TAŠKINIŲ (PRAMONINIŲ) TARŠOS ŠALTINIŲ ĮVESTIS 21

3.1.3. TINKLINIO ŠALTINIO ĮVESTIS 25

3.1.4. NUO LAIKO PRIKLAUSANTI TERŠALŲ EMISIJA 30

4. METEOROLOGIJOS DUOMENŲ ĮVESTIS 31

5. FONINIŲ KONCENTRACIJŲ ĮVESTIS 35

6. TINKLELIO DUOMENŲ ĮVESTIS 37

7. PAGEIDAUJAMŲ IŠVESTIES DUOMENŲ ĮVESTIS 38

8. ORO TRAŠOS MODELIAVIMO REZULTATAI 39

8.1. STIRENAS 39

8.2. KIETOSIOS DALELĖS KD10 42

3

8.3. KIETOSIOS DALELĖS KD2,5 46

8.4. ANGLIES MONOKSIDAS (CO) 49

9. KVAPŲ SKLAIDOS MODELIAVIMAS 50

10. IŠVADOS 56

11. REKOMENDACIJOS 56

LITERATŪROS SĄRAŠAS 58

4

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis (teršalais) ribinės vertės

2 lentelė. Lietuvoje rekomenduojamų modelių sąrašas

3 lentelė. Taršos šaltinių rūšys

4 lentelė. Valstybinės reikšmės kelių duomenys

5 lentelė. Vietinės reikšmės kelių duomenys

6 lentelė. Objekto A fiziniai taršos šaltinių duomenys

7 lentelė. Objekto A taršos šaltiniai

8 lentelė. Medienos masė

9 lentelė. Teršalų emisijos iš sudeginto 1 kg medienos kuro

10 lentelė. Taršos šaltinių grupės emisijų kitimui laike įvertinti

11 lentelė. Meteorologinių parametrų reikšmės

12 lentelė. Pageidaujami išvesties duomenų įvesties parametrai

5

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Oro kokybės tyrimų stotis

2 pav. Oro taršos sklaidos modeliavimo metu įvertinti keliai

3 pav. Oro taršos sklaidos modeliavimo metu įvertinti taškiniai taršos šaltiniai

4 pav. Modeliuojant teršalų koncentracijų sklaidą iš namų ūkių valdose sudeginto kuro vertinimui

sukurtas tinklinis šaltinis

5 pav. Tinklinio šaltinio gardelės su į jas patenkančiais pastatais

6 pav. Modeliavimui sukurta laike kintančios emisijos faktorių rinkmena (.fac)

7 pav. Modeliavimui sukurta meteorologinių valandinių duomenų rinkmena (.met)

8 pav. Gyvenvietės ir jos vietovių vėjų rožė

9 pav. Santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių

koncentracijų vertės

10 pav. Maksimali pusės valandos stireno koncentracija

11 pav. Maksimali 24 valandų (paros) stireno koncentracija

12 pav. Maksimali 24 valandų (paros) KD10 koncentracija taikant 90,41 procentilį

13 pav. Vidutinė metinė KD10 koncentracija

14 pav. Nuo kelių sklindanti maksimali 24 valandų (paros) KD10 koncentracija taikant 90,41

procentilį

15 pav. Nuo tinklinio taršos šaltinio (namų ūkio valdų) sklindanti maksimali 24 valandų (paros) KD10

koncentracija taikant 90,41 procentilį

16 pav. Maksimali 24 valandų (paros) KD2,5 koncentracija taikant 95,9 procentilį

17 pav. Vidutinė metinė KD2,5 koncentracija

18 pav. Nuo tinklinio taršos šaltinio (namų ūkio valdų) sklindanti maksimali 24 valandų (paros)

KD2,5 koncentracija taikant 95,9 procentilį

19 pav. Maksimali 8 valandų slenkančio vidurkio CO koncentracija

20 pav. Maksimali 1 valandos kvapų koncentracija taikant 98 procentilį (Scenarijus Nr. 1)



6

ĮVADAS

Oro taršą galima būtų apibūdinti kaip medžiagų, kenksmingų žmonėms bei kitiems

organizmams arba pažeidžiančių aplinką, išmetimą į atmosferą. Oro teršalus galima suskirstyti į

pirminius ir antrinius. Pirminiai teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai,

anglies monoksidai ir dioksidai bei kiti. Tuo tarpu antriniai teršalai susidaro iš pirminių jiems

reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esančiomis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas –

priežemyje susidaręs ozonas, viena pagrindinių fotocheminį smogą sudarančių medžiagų. Kai kurie

teršalai tuo pačiu metu gali būti ir pirminiai, ir antriniai.

Oro kokybės vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno

aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų). 2011 m. pagal šiuo

metu galiojančią Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608; 2008, Nr.

104-3973), oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8-iose oro kokybės

tyrimų (OKT) stotyse: didžiuosiuose zonos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei

stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

Klaipėdoje oro užterštumas stebimas dviejose stotyse – Centro ir Šilutės plento, kituose miestuose

įrengta po vieną OKT stotį. Zonos teritorijoje esančiuose miestuose matuotos koncentracijos teršalų,

kurių vertinimą reglamentuoja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai: kietųjų dalelių KD10

(dalelių, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 10 mikronų) – 8 OKT stotyse, smulkesnės

frakcijos kietųjų dalelių KD2,5 (iki 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens) – vienoje OKT stotyje,

azoto dioksido (NO2) – 6 OKT stotyse, sieros dioksido (SO2) – 4, anglies monoksido (CO) – 3, ozono

(O3) – 4, benzeno, švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), benzo(a)pireno (B(a)P) bei kai

kurių kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) – 2 OKT stotyse. Pagal valstybinę oro

monitoringo programą ozono koncentracija dar matuojama ir neurbanizuotose vietovėse –

Aukštaitijos, Žemaitijos bei Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, toli nuo bet kokių taršos šaltinių

įrengtose kaimo foninėse stotyse. 2011 m. Aukštaitijos OKT stotyje taip pat buvo imami oro

mėginiai sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (B(a)P ir kt.)

foninei koncentracijai aplinkos ore nustatyti.

2011 m. vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija visose zonos teritorijoje esančiose

OKT stotyse viršijo ribinę vertę nuo 13 iki 33 dienų, t. y., niekur nebuvo viršyta leistina 35 dienų per

7

metus riba. Daugiausia KD10 ribinės vertės viršijimų užfiksuota per pirmuosius šešis metų mėnesius.

Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija skirtingose stotyse svyravo nuo 18 iki 30 μg/m3 ir

neviršijo ribinės vertės.

1 pav. Oro kokybės tyrimų stotis

2011 m. zonos teritorijoje aplinkos oro užterštumas buvo kiek mažesnis nei 2010 m.

Daugelyje stočių sumažėjo arba beveik nepakito kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido,

anglies monoksido, sunkiųjų metalų ir daugelio policiklinių aromatinių angliavandenilių

koncentracija, tačiau didesnės buvo sieros dioksido, benzeno koncentracijos. Didžiausios minėtų

teršalų koncentracijos nustatytos šildymo sezono metu (sausio–balandžio ir spalio–gruodžio mėn.),

todėl tikėtina, kad daugiausiai įtakos šių teršalų koncentracijos padidėjimui 2011 m. turėjo tarša iš

įvairių šiluminės energijos gamybos įrenginių. Be to, kaip ir kasmet pirmaisiais pavasario mėnesiais

aukštesnį oro užterštumo lygį kietosiomis dalelėmis KD10 lėmė pakeltoji tarša, kai ypač daug šių

teršalų į orą patekdavo nuo nepakankamai kruopščiai po žiemos valomų gatvių ir jų aplinkos [1].

8

Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, ribinės

vertės (koncentracijos aplinkos ore) bei atitinkami pavojaus slenksčiai, kurių neviršijus galima būtų

užkirsti kelią ar sumažinti kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai ir (ar) aplinkai, nustatyti Aplinkos

oro užterštumo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos

ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827). Lietuvos

Respublikos teritorijoje šiuo metu nustatytos aplinkos oro užterštumo SO2, NO2, NOX, kietosiomis

dalelėmis, švinu, benzenu ir anglies monoksidu ribinės vertės (koncentracijos aplinkos ore) bei

atitinkami pavojaus slenksčiai, kurių neperžengus galima būtų užkirsti kelią ar sumažinti kenksmingą

poveikį žmogaus sveikatai ir (ar) aplinkai, nurodytos 1 lentelėje.

1 lentelė. Aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis (teršalais) ribinės vertės

Cheminė medžiaga

(teršalas)

Vidurkinimo laikas Ribinė vertė

SO2

1 valanda 350 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip

24 kartus per kalendorinius metus

24 valandos 125 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 3

kartus per kalendorinius metus

1 metai ir 1/2 metų (spalio

1 d. – kovo 31 d.)

20 µg/m3

NO2

1 valanda 200 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip

18 kartus per kalendorinius metus

1 metai 40 µg/m3

NOX 1 metai 30 µg/m3

KD10



1 metai 40 µg/m3

KD2,5



1 metai 25 µg/m3

Švinas 1 metai 0,5 µg/m3

9

CO 8 valandos 10 mg/m3

Benzenas 1 metai 5 µg/m3

* ribinė vertė išreikšta µg/m3 ar mg/m

3, esant 293

0 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

Aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis pavojaus slenksčiai: SO2 – 500 µg/m3,

NO2 – 400 µg/m3 (matuojant pastoviai tris valandas oro kokybės matavimo vietoje, esančioje bent

100 km2 plote, arba, jei zonos ar aglomeracijos yra mažesnės, esančioje vienoje zonoje ar

aglomeracijoje).

Kitų teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir

ribinės aplinkos oro užterštumo vertės yra pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakyme Nr. D1-329/V-469

„Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal

Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“

pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 67-2627).

Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Oro

užterštumas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų miesto aplinkos problemų. Jas

sprendžiant būtina realizuoti daug inžinerinio, techninio ir organizacinio pobūdžio priemonių, todėl

viena svarbiausių priemonių valdyti ir vertinti aplinkos oro taršą tampa oro teršalų sklaidos

skaičiavimo modeliavimas.

1. ORO TARŠOS MODELIAVIMAS

Oro taršos vertinimas – metodas, naudojamas pamatuoti, paskaičiuoti, numatyti (prognozuoti)

ar įvertinti aplinkos oro užterštumo tam tikru teršalu lygį. Oro taršos sklaidos modelis yra priemonė,

kaip suskaičiuoti teršalų koncentracijas ore turint informaciją apie išmetimus ir atmosferos būseną.

Įvairūs teršalai skirtingais būdais patenka į atmosferą, o teršalų kiekis, patenkantis į atmosferą, gali

būti nustatomas turint žinių apie vykstantį procesą arba naudojant faktinius matavimus. Tam, kad

būtų galima nustatyti, ar išmetimai paveiks ribinių verčių viršijimą, būtina įvertinti priežeminės

koncentracijos pasiskirstymą tam tikru atstumu nuo šaltinio. Šiam tikslui ir reikalingas oro taršos

sklaidos modelis.

10

Modelių naudojimas leidžia geriau įvertinti erdvinį teršalų pasiskirstymą, skirtingai negu

matavimai, kurie yra tik taškas erdvėje. Geriausia kombinacija atliekant vertinimą – lygiavertis

matavimo ir modeliavimo duomenų panaudojimas [2].

Vadovaujantis Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo

modelių pasirinkimo rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (2008, Nr. 143-5768), oro kokybės modelis ūkinės

veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti, privalo atitikti šiuos pasirinkimo kriterijus:

1) modelis turi turėti galimybę paskaičiuoti teršalų koncentraciją aplinkos ore;

2) kiekvienam konkrečiam vertinimui reikia naudoti modelį, galintį analizuoti visus objekto

išmetamus ir/ar planuojamus išmesti į aplinkos orą teršalus. Tai reiškia, kad modelis, priklausomai

nuo tyrimo tikslo, turi apimti linijinius (pvz., pagrindiniai keliai), ploto (pvz., individualių namų

rajonai) bei taškinius (pvz., pramonės įmonių kaminai) taršos šaltinius;

3) modelio erdvinė skiriamoji geba turi būti bent 10–100 m;

4) modelis turi turėti galimybę naudoti 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS–94)

taršos šaltinių koordinatėms apibrėžti;

5) modelis turi turėti galimybę nustatyti išmetamų teršalų išmetimų pokyčius laike, t. y.

valandos, dienos ar mėnesio pokyčius;

6) modelis turi atitikti „naujos kartos“ modelio charakteristikas, t. y. į jį galima įtraukti

Monino-Obukhovo ilgio parametrą bei maišymosi sluoksnio aukštį. Modelis turi gebėti apibūdinti

teršalų sklaidą atmosferos pažemio sluoksnyje esant bet kokioms atmosferos stabilumo sąlygoms;

7) į modelį turi būti galima įvesti standartinius valandinius nuoseklius meteorologinius

duomenis, nenaudojant bet kokių papildomų skaičiavimų. Standartiniais meteorologiniais

parametrais laikoma oro temperatūra 2 m aukštyje, vėjo greitis ir kryptis 10 m aukštyje, kritulių

intensyvumas (kiekis), debesuotumas. Papildomai galima naudoti sudėtingesnius meteorologinius

parametrus (pvz., paviršiaus šilumos prietaka, saulės spinduliuotės parametras ir kt.);

8) modelis turi turėti azoto oksidų (NOx) cheminių procesų modulį, reikalingą azoto dioksido

(toliau – NO2) koncentracijai skaičiuoti ir tiesiogiai palyginti su NO2 ribinėmis vertėmis;

9) modelis turi turėti galimybę įvertinti reljefo poveikį teršalų sklaidai;

10) modelis turi turėti galimybę įvertinti pastatų bei dūmų kamuolio poveikį teršalų sklaidai;

11) modelis turi turėti galimybę įvesties duomenis bei teršalų sklaidos skaičiavimų rezultatus

pateikti tekstiniu (pvz., lentelėse) ir/arba grafiniu (pvz., diagramose, žemėlapiuose) formatu;

11

12) nustatant koncentraciją teršalų, kurių ribinės ar siektinos vertės nustatytos Aplinkos oro

užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu,

kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640

(Žin., 2001, Nr. 106-3827; 2010, Nr. 82-4364), Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir

benzo(a)pirenu siektinose vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 (Žin.,

2006, Nr. 41-1486), Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše

ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin.,

2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627), modelis pasirenkamas taip, kad teršalų koncentracijas būtų

galima paskaičiuoti tokiais matavimo vienetais ir tokiems laikotarpiams, kuriems yra nustatytos

ribinės arba siektinos vertės. Jeigu modelis neturi galimybės paskaičiuoti pusės valandos

koncentracijos, gali būti skaičiuojamas 98,5-asis procentilis nuo valandinių verčių, kuris lyginamas

su pusės valandos ribine verte.

2 lentelė. Lietuvoje rekomenduojamų modelių sąrašas

Eil.

Nr.

Modelio pavadinimas Taikymo sritis

1.

ISC-AERMOD View

(Kanada)

Ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei vertinti

2.

ADMS 3 ir vėlesnės versijos

(Jungtinė Karalystė)


3.

BREEZE AERMOD

(JAV)


4.

AUSTAL View (Vokietija–

Kanada)


5.

AERMOD (JAV)


6. ISC3 (JAV) Ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei vertinti

12

7.

OML (Danija)


8.

STACKS (Olandija)


9

IMMI (Vokietija)


bei universaliai įvairios paskirties triukšmo analizei

10.

SCREEN3 (JAV)

Aplinkos oro kokybės vertinimas – pradinio vertinimo

modelis

11.

ADMS-Screen

(Jungtinė Karalystė)

Aplinkos oro kokybės vertinimas – pradinio vertinimo

modelis

12.

Varsa

(Lietuva)

Ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei

vertinti – tinka tik Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore

ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše

nurodytiems teršalams vertinti.

13.

AIRVIRO (Švedija)

Universaliam miesto poveikiui aplinkos oro kokybei

vertinti

14.

ADMS-URBAN (Jungtinė

Karalystė)


vertinti

15.

SELMAgis-AUSTAL 2000

(Vokietija)


vertinti

16.

CadnaA (Vokietija)


vertinti bei įvairios paskirties triukšmo analizei

Projekto poveiklės „Oro taršos rizikos sveikatai vertinimas“ įgyvendinimui įsigyta atmosferos

sklaidos modeliavimo sistema ADMS-Urban (Atmospheric Dispersion Modelling System, ADMS)

13

atitinka Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių

pasirinkimo rekomendacijose, patvirtintose Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m.

gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (2008, Nr. 143-5768), nurodytus oro kokybės modelių ūkinės

veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti pasirinkimo kriterijus bei yra įtraukta į rekomenduojamų

modelių sąrašą (2 lentelė). Projekto poveiklės „Oro taršos rizikos sveikatai vertinimas“ darbas

atliktas naudojant ADMS-Urban 3.1.2 versija.

1.1. APIE ADMS-URBAN

ADMS-Urban, išsamiausia atmosferos sklaidos modeliavimo sistemos (Atmospheric

Dispersion Modelling System, ADMS) versija, yra kompiuterizuotas modelis, skirtas pramonės,

gyvenamųjų pastatų ir kelių transporto šaltinių išmetamų teršalų sklaidai vertinti miestų atmosferoje.

ADMS-Urban modeliai naudoja taško, linijos, plokštumos, tūrio ir tinklo šaltinio modelius. ADMS-

Urban sukurta, kad būtų galima atsižvelgti į sklaidos problemas pradedant nuo paprasčiausių (pvz.,

vieno izoliuoto šaltinio taško arba vieno kelio) iki sudėtingiausių miesto problemų (pvz., įvairių

pramonės, vidaus ir kelių eismo teršalų virš didelių miestų plotų). Jis gali būti naudojamas vertinant

veiksmų planus, „Kas, jeigu?“ scenarijus ir nustatant taršos kilmę.

ADMS-Urban skirtumas nuo kitų modelių, naudojamų oro sklaidos modeliavimui, yra toks,

kad ADMS-Urban taikomi naujausi atmosferos fizikos modeliavimo dėsningumai, naudojant

atmosferos ribinio sluoksnio parametrizavimą, pagrįstą Monino-Obuchovo ilgiu ir ribinio sluoksnio

aukščiu. Kiti modeliai netiksliai apibūdina ribinį sluoksnį pagal Pasquillio stabilumo parametrą.

Remiantis šiuolaikiniu požiūriu, ribinio sluoksnio struktūra yra aprašoma naudojant išmatuojamus

fizikinius parametrus, kurie leidžia realiai pavaizduoti besikeičiantį sklaidos pobūdį kintant aukščiui

nuo žemės paviršiaus. Tokiu atveju gaunama tikslesnė ir geriau pagrįsta teršalų koncentracijos

prognozė.

Pagrindinės ADMS-Urban modelio savybės yra šios:

1) taikymo sričių universalumas, kaip antai: palyginimas su Jungtinės Karalystės

nacionaliniais oro kokybės standartais (NAQS) bei Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos

organizacijos ribinėmis vertėmis ir gairėmis; oro kokybės valdymo programos; eismo valdymo

planavimas; mažos taršos zonos; poveikio aplinkai vertinimas; „Kas, jeigu?“ scenarijai ir ateities

projektavimas;

14

2) pažangus sklaidos modelis, kuriame ribinio sluoksnio struktūra yra apibūdinama remiantis

ribinio sluoksnio aukščiu ir Monino-Obuchovo ilgiu, kuris priklauso nuo oro srauto trinties greičio ir

šilumos srauto paviršiuje. „Vietinis“ Gauso tipo modelis yra sujungtas su trajektorijų modeliu tam,

kad galima būtų vertinti dideles teritorijas (pvz., didesnes nei 50 km iš 50 km);

3) visas spektras detalių šaltinio tipų: vienas tinklinis šaltinis, turintis iki 3000 ląstelių;

4) 3000 kelio šaltinių ir 1500 pramonių taškinių, linijinių, plokštuminių ir tūrio šaltinių gali

būti modeliuojami vienu metu. Apjungiant mažesnius šaltinius į tinklinį šaltinį, galima įvertinti labai

daug šaltinių vieno skaičiavimo metu;

5) integruotas gatvės kanjono modelis;

6) cheminių reakcijų modeliavimas, įskaitant NO, NO2 ir ozono reakcijas bei sulfatų dalelių

susidarymo iš SO2;

7) kelių transporto išmetamiesiems teršalams įvertinti naudojama naujausia Jungtinės

Karalystės emisijos faktorių duomenų bazė;

8) tiesioginis ryšys su emisijos inventorizacijos duomenų baze;

9) lengva naudoti interaktyvią grafinę sąsają;

10) sąsaja su komercine GIS versija (ArcGIS 10.x ir MapInfo) ir kontūrų paketu Surfer;

11) pirminis meteorologinis procesorius, kuris apskaičiuoja ribinio sluoksnio parametrus iš

įvairių įvesties duomenų rinkinių: pvz., vėjo greičio, dienos, laiko ir debesuotumo arba vėjo greičio,

paviršiaus šilumos srauto ir ribinio sluoksnio aukščio. Meteorologiniai duomenys gali būti

neapdoroti, valandinių verčių arba apdoroti statistiškai;

12) konvekcinėmis sąlygomis vertikalus koncentracijų profilis skaičiuojamas ne Gauso

lygtimi. Gauso lygties naudojimas gali iškreipti sklaidos pobūdžio vertinimą dėl ribinio sluoksnio

turbulencijos, o tai gali lemti dideles koncentracijas žemės paviršiuje prie šaltinio. Šis metodas

pagerina modelio veikimą pagrįstumo testuose;

13) realistinis srautų ir sklaidos skaičiavimas sudėtingo reljefo sąlygomis ir aplink pastatus;

14) kvapų modeliavimo atveju rezultatai pateikiami ouE/m3 vienetais;

15) modelyje integruotas X-Y koncentracijos nusėdimo ir fakelo braižymo modulis;

16) ADMS-Urban leidžia pateikti rezultatus skaitmenine forma kableliais atskirtų kintamųjų

teksto rinkmenos formatu, kurį galima peržiūrėti naudojant skaičiuoklės paketą, pavyzdžiui,

Microsoft Excel, arba naudojant tekstų redaktorių, pavyzdžiui, Windows Notepad [3].

15

Svarbu pažymėti, kad ADMS-Urban gali būti naudojamas kaip atskira programa arba kartu su

geografine informacine sistema (GIS). ADMS-Urban yra visiškai integruotas su GIS paketais

ArcGIS 10.x ir MapInfo. ADMS-Urban naudojimas kartu su vienu iš šių paketų leidžia vizualizuoti

problemas, tam panaudojant skaitmeninių žemėlapių duomenis, CAD brėžinius ir / arba

aeronuotraukas, ir modeliavimo rezultatus pateikti kaip taršos sklaidos žemėlapius ar parengti

ruošiamų spausdinti ataskaitų maketus.

1.2. APIE GEOGRAFINĘ INFORMACINĘ SISTEMĄ (GIS)

GIS – informacinė sistema, skirta darbui su erdvine ir aprašomaja informacija. Sistema skirta

skaitmeninių koordinuotų erdvėje duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, redagavimui,

integravimui bei analizei. GIS panaudojimo sričių yra daugybė, tačiau pagrindinės naudojimo sritys

yra valstybės valdymas, teritorijų planavimas, registrai, kartografavimas, žemėlapių leidyba, aplinkos

apsauga, žemėtvarka, miškotvarka, komunikacijos (elektros energija, vandentiekis ir pan.), logistika,

mobilaus ryšio tinklo planavimas, aviacija, laivyba, karyba.

Projekto poveiklės „Oro taršos rizikos sveikatai vertinimas“ įgyvendinimui įsigyta ArcGIS

sistema, kuri suteikia galimybes kurti duomenis, žemėlapius, gaublius bei modelius ir perduoti juos

naudojimui darbalaukyje, naršyklėje ar mobiliuose įrenginiuose, atsižvelgiant į organizacijos

poreikius. ArcGIS taip pat suteikia įrankius kurti savo taikomąsias programas.

Pažymėtina, kad ArcGIS gali naudoti visų tipų organizacijos, kurios siekia pagerinti darbo

eigą, spręsti itin sudėtingas problemas bei priimti sprendimus remiantis tikslia geografine

informacija.

Yra trys pagrindiniai duomenų modeliai, naudojami ArcGIS – vektorinis, rastrinis ir TIN:

1) Vektorinis modelis – tai toks pasaulio atvaizdavimo būdas, kai geografinis reiškinys gali

būti pavaizduotas taškais, linijomis ar poligonais. Vektorinis duomenų modelis paprastai naudojamas

pavaizduoti diskretiems objektams, tokiems kaip statiniai, keliai, sklypų ribos ir pan. Pažymėtina, kad

ADMS-Urban taršos šaltiniai gali būti taškiniai, linijiniai, plokštumos (polygonai), kurie panaudojant

ArcGIS bus atvaizduojami kaip vektorinių duomenų modelis.

2) Rastrinis modelis – rastriniame modelyje pasaulis yra vaizduojamas kaip paviršius, kuris

yra sudalytas į taisyklingas, dažniausia kvadrato formos, gardeles. Paprastai yra žinomos bent vienos

rastro gardelės kampo koordinatės, taip įgalinant nusakyti paviršiaus padėtį geografinėje erdvėje.

16

Rastrinis duomenų modelis yra patogus kaupti ir analizuoti duomenis, kurie tolydžiai kinta

nagrinėjamame plote. Kiekvienos gardelės reikšmė gali atstovauti jos priklausomybę tam tikrai klasei

ar kategorijai, išreikšti matavimo ar interpoliuotą rezultatą gardelės atstovaujamoje teritorijoje.

3) TIN modelis – netaisyklingų trikampių tinklo (TIN) modelyje pasaulis yra atvaizduojamas

kaip tinklas trikampių, jungiančių netaisyklingai išdėstytus taškus su x, y ir z reikšmėmis. TIN yra

efektyvus būdas kaupti ir analizuoti paviršius. TIN pranašesnis už rastrinį duomenų modelį

vaizduojant paviršius, kurie yra nevienodai išreikšti nagrinėjamoje teritorijoje. Taip yra todėl, kad

ten, kur paviršiaus kintamumas didesnis, galima naudoti daugiau taškų bei, atvirkščiai, mažiau taškų

tose vietose, kur paviršius lygesnis [4] .

Taip pat galima į GIS importuoti lentelių duomenis. ArcGIS galima duomenų lenteles

apjungti bendrai analizei. Bet kuri duomenų lentelė gali būti prijungta prie esamos objektų klasės

arba rastrinio duomenų rinkinio, jei yra bendras abiem atvejais atributas.

Atliekant projekto poveiklės „Oro taršos rizikos sveikatai vertinimas“ naudotasi ArcGIS 10.0

versija, kuri suteikia galimybę atlikti ADMS-Urban išvesties duomenų vizualizavimą bei jų analizę.

2. BENDRIEJI DUOMENYS

Oro taršos rizikos sveikatai vertinimui su ADMS-Urban atlikti pasirinkta reali vidurio

Lietuvoje esanti gyvenvietė (toliau – Gyvenvietė). Per 40 pastarųjų metų Gyvenvietė iš eilinio kaimo

išaugo į didelį miestelį. 2010 m. duomenimis, Gyvenvietėje gyventojų skaičius siekia apie 2900

gyventojų.

Gyvenvietė yra įsikūrusi tarp trijų valstybinės reikšmės kelių, kurie toliau tekste, įvardijami

kaip magistralinis kelias Nr. 1, krašto kelias Nr. 2 ir rajoninis kelias Nr. 3.

Šalia Gyvenvietės, iš vakarų pusės, yra įsikūręs ūkio subjektas, iš stiklo ir plastiko gaminantis

elektros tiekimo pramonėje naudojamas detales (toliau – Objektas A).

Kitas svarbus kriterijus, kodėl oro taršos rizikos sveikatai vertinimui pasirinkta Gyvenvietė

buvo tai, kad pastaraisiais metais tiek teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga apskrityje,

kurioje yra Objektas A, tiek Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

apsaugos ministerijos, tiek ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija gavo nemažai

pranešimų iš Gyvenvietės gyventojų bei bendruomenės centro apie galimai padidėjusią oro taršą jų

gyvenamojoje aplinkoje.

17

Tikslūs Gyvenvietės ir joje esančių ūkio subjektų pavadinimai, adresai ir kita su jais susijusi

informacija šiame darbe neįvardijami, atsižvelgiant į tai, kad šio darbo tikslas nėra susijęs su

konkrečios vietovės ir joje esančio konkretaus ūkio subjekto veikla ir jos sąlygojamos oro taršos

modeliavimu ir oro taršos rizikos sveikatai vertinimu.

3. MODELIO ĮVESTIS

3.1. ŠALTINIO DUOMENŲ ĮVESTIS

ADMS-Urban taršos šaltiniai gali būti vienos iš šešių skirtingų rūšių: kelio, taškiniai,

linijiniai, plokštuminiai, tūriniai ir tinklelio. Taškiniai, linijiniai, plokštumos ir tūriniai šaltiniai yra

priskirti „pramoninių“ šaltinių grupei (3 lentelė) [3].

3 lentelė. Taršos šaltinių rūšys

Šaltinio rūšis Didžiausias įmanomas įvesties skaičius ADMS-Urban

Kelias 3000

Taškas

Pra

monin

is

1500

Linija

Plokštuma

Tūris

Tinklelis 1 (iki 3000 ląstelių)

ADMS-Urban programoje šaltiniai gali būti modeliuojami po vieną arba kaip „grupės“

šaltinių dalis. Vienu metu gali būti modeliuojamos ne daugiau kaip penkios grupės. Rezultatai yra

pateikiami atskirai kiekvienai sumodeliuotai grupei. Kiekvienas naujas šaltinis, jei jisai nėra

priskiriamas kažkokiai konkrečiai grupei, yra automatiškai įtraukiamas į grupę, vadinamą „Visi

šaltiniai“ („All sources“). Modelio veikimo metu galima apskaičiuoti koncentracijas vienam

konkrečiam šaltiniui arba vienai ar kelioms šaltinių grupėms. Grupė gali būti apibrėžta kaip turinti tik

vieną šaltinį, tad, jei reikia, išvestis gali būti generuojama keliems atskiriems šaltiniams. Jei turi būti

modeliuojamos daugiau nei penkios grupės, reikės daugiau nei vieno modelio veikimo.

18

3.1.1. KELIŲ ĮVESTIS

ADMS-Urban programoje, siekiant įvertinti nuo kelių sklindančią taršą, naudojamas gatvės

kanjono modelis, kuris atsižvelgia į papildomus turbulentinės tėkmės modelius, vadinamus „gatvės

kanjonais“, kurie atsiranda gatvės, apstatytos aukštais pastatais iš abiejų pusių, viduje. Ši turbulentinė

tėkmė turi įtakos tik išvesties taškų, esančių gatvės kanjono viduje, žemiau nei kanjono aukštis,

rezultatams.

Gatvės kanjono modelis yra naudojamas gatvėms, kurių kanjono aukštis yra didesnis arba

lygus 0,5 m. Tokių kelių kelio pločiu laikomas atstumas nuo vieno pastato krašto iki kito. Įvedant

duomenis apie kelius, kurių kanjono aukštis yra mažesnis nei 0,5 m, būtina nurodyti atitinkamą kelio

(važiuojamosios dalies) plotį. ADMS-Urban programoje minimalus kelio plotis yra 2 m.

Kaip jau minėta anksčiau, Gyvenvietė yra įsikūrusi tarp trijų valstybinės reikšmės kelių:

magistralinio kelio Nr. 1, krašto kelio Nr. 2 ir rajoninio kelio Nr. 3. Taip pat netoli Gyvenvietės,

šiaurės rytų kryptimi, yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, kuris toliau šiame darbe bus žymimas

kaip rajoninis kelias Nr. 4. Vertinant kelių, esančių šalia ir pačioje Gyvenvietėje, skleidžiamą oro

taršą, išmetamų teršalų emisijos skaičiuotos pagal eismo srauto duomenis, panaudojant įmontuotą į

pačią programą eismo teršalų emisijos faktorių duomenų bazę. Visuose modelio emisijos faktorių

rinkiniuose yra šių teršalų emisija: NOx bendri azoto oksidai (pateikti kaip „NOx kaip NO2“),

kietosios dalelės – KD10, kietosios dalelės – KD2,5, anglies monoksidas – CO, lakūs organiniai

junginiai (angliavandeniliai, įskaitant metaną) – LOJ.

Teršalų emisijoms skaičiuoti pagal eismo srauto duomenis būtina įvesti kiekvieno kelio

duomenis, tokius kaip kelio plotis, kanjono aukštis, eismo intensyvumas (lengvųjų ir sunkiųjų

automobilių skaičius per valandą), vidutinis greitis.

Šalia Gyvenvietės esančių valstybinės reikšmės kelių duomenys paimti iš Lietuvos

automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kelių informacinės sistemos „LAKIS",

kurioje pateikiami duomenys už 2011 m. (4 lentelė) [5].

19

4 lentelė. Valstybinės reikšmės kelių duomenys

Kelias Bendras

VMVEI*

(sk.)

Lengvųjų

automobilių

VMVEI* (sk.)

Sunkiųjų

automobilių

VMVEI* (sk.)

Kelio

plotis (m)

Magistralinis kelias Nr. 1 806 521 285 28

Krašto kelias Nr. 2 293 251 42 19

Rajoninis kelias Nr. 3 46 33 13 19

Rajoninis kelias Nr. 4 185 158 27 19

* vidutinis metinis valandos eismo intensyvumas

Kadangi kelių informacinėje sistemoje „LAKIS" nėra kitos informacijos apie šalia ir pačioje

Gyvenvietėje esančių vietinės reikšmės kelių duomenis, būtinus oro taršos sklaidos modeliavimui,

todėl vietinės reikšmės kelių vidutinis metinis valandos eismo intensyvumas, įvestas į modelį,

atitinka Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322), 10 punkto nuostatą, kad vietinės reikšmės keliai

pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą skirstomi į Iv, IIv ir IIIv kategorijos kelius (5

lentelė).

5 lentelė. Vietinės reikšmės kelių duomenys

Kelio reikšmė Kelio

kategorija

Projektinis vidutinis

metinis paros eismo

intensyvumas,

aut./parą

Projektinis

greitis, km/h

Eismo

juostų

skaičius

Skersinio

profilio

tipas

Sankryžų

tipai

Vietinės

reikšmės keliai

Iv 1000–2000 50/40 2 12, 13 vieno lygio

IIv 500–1000 40/30 1 14, 15 vieno lygio

IIIv iki 500 30/20 1 16 vieno lygio

Vertinant vietinės reikšmės kelių vidutinį metinį valandos eismo intensyvumą atsižvelgta į

kelio kategoriją bei į projektinį vidutinį metinį paros eismo intensyvumą. Kadangi projektinis

vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nesusietas su konkrečiu automobilių skaičiumi per parą,

20

o pateiktos jo ribos (pvz.: 1000–2000 aut./parą), vertinimui panaudotas ir į modelį įvestas galimas

maksimalus tam tikros kategorijos keliui numatytas automobilių eismo intensyvumas, perskaičiuojant

iš maksimalaus vidutinio metinio paros eismo intensyvumo į maksimalų vidutinį metinį valandos

eismo intensyvumą. Duomenys apie vietinės reikšmės kelių kategorijas ir kelių pločius paimti iš

kartu su GIS programine įranga įsigytų skaitmeninių Lietuvos Respublikos teritorijos žemėlapių:

Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT kelių skaitmeninio žemėlapio.

ADMS-Urban programoje skaičiuojant nuo valstybinių ir vietinės reikšmės kelių sklindančių

teršalų emisijas vidutinis keliuose važiuojančių automobilių greitis prilygintas atitinkamuose keliuose

leistiniems greičiams. Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje įvertinti šie keliai: valstybinės

reikšmės – 4, vietinės reikšmės – 73, iš viso: 77 (2 pav.).

2 pav. Oro taršos sklaidos modeliavimo metu įvertinti keliai

21

3.1.2. TAŠKINIŲ (PRAMONINIŲ) TARŠOS ŠALTINIŲ ĮVESTIS

Individualus šaltinio tipas gali būti pasirenkamas kaip taškas, plokštuma, tūris arba linija.

Kiekvieno šaltinio tipo pozicija, dydis ir teršalų emisijos matavimo vienetai yra apibrėžiami

skirtingai. Taškinis šaltinis yra tam tikrame aukštyje, tam tikroje pozicijoje vykstantis dujų

išmetimas. Laikoma, kad taškinio šaltinio pjūvis yra horizontalaus ir apvalaus skersmens. Didelio

skersmens šaltiniai turi būti modeliuojami kaip plokštuminiai šaltiniai. Kadangi nagrinėjamoje

teritorijoje taškiniai (pramoniniai) taršos šaltiniai priklauso Objektui A ir yra nedidelio skersmens,

todėl modeliavimo metu bus vertinami kaip taškiniai.

Duomenys apie taškinius taršos šaltinius paimti iš Objekto A Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš

jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos, 2010 (toliau – Ataskaita). Pagal Ataskaitą, iš viso

Objekto A teritorijoje yra 7 taršos šaltiniai, iš kurių į aplinką patenka šios cheminės medžiagos

(teršalai): CO, NOx, kietosios dalelės (C), stirenas, lakūs organiniai junginiai, acetonas, butanonas,

toluenas ir t. t. Kadangi atliekant oro taršos rizikos sveikatai vertinimą bus atsižvelgiama ir į kitų tipų

(kelio, tinklelio) taršos šaltinių teršalų emisijas ir modeliuojama bendra tam tikrų teršalų

koncentracijos sklaida Gyvenvietėje, todėl iš Objekto A taršos šaltinių sklindančių teršalų bus

vertinama CO bei kietųjų dalelių sklaida. Be to, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai bei į

tai, kad nemažą dalį tarp išmetamų teršalų užima stirenas, atliekant oro taršos rizikos sveikatai

vertinimą sumodeliuota ir jo sklaida nuo Objekto A [6].

Stirenas (C8H8) - sintetinė cheminė medžiaga, kuri plačiai naudojama plastikų, gumos, ir dervų

gamybai. Stireno poveikis sveikatai pasireiškia odos, akių ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimu.

Lėtinė stireno ekspozicija veikia centrinę nervų sistemą. Pagrindiniai simptomai: depresija, galvos

skausmas, nuovargis, silpnumas, be to gali atsirasti ir inkstų funkcijos sutrikimų.

Vertinant Objekto A taškinius „pramoninius“ šaltinius į ADMS-Urban modelį įvesti šie

parametrai: šaltinio pavadinimas, šaltinio tipas, šaltinio aukštis virš žemės, šaltinio vidaus skersmuo

(diametras), vertikalus dujų srauto greitis šaltinio žiotyse, išmetamųjų dujų temperatūra, X ir Y

taškinio šaltinio centro koordinatės (6 lentelė). Kadangi iš Objekto A išmetamos dujos nėra grynos,

22

todėl modeliuojant buvo panaudota savitoji šiluminė išmetamųjų dujų talpa (1012 J/kg/°C) ir

išmetamųjų dujų molekulinė masė (medžiagos vieno molio masė) (28,966 g) skirta orui.

Prieš paleidžiant modelį buvo suvesti visi taškinių (pramoninių) taršos šaltinių teršalų emisijų

duomenys. Pateikiame tik tų teršalų emisijos duomenis, kurie bus vertinami atlikus oro taršos

sklaidos Gyvenvietėje modeliavimą. Duomenys paimti iš Objekto A Ataskaitos (7 lentelė).

6 lentelė. Objekto A fiziniai taršos šaltinių duomenys

Taršos šaltinis Taršo

s

šalti-

nio

Nr.

Koordinatės

(LKS_1994_Lithuania_TM)

Aukš-

tis (m)

Išmetimo

angos

vidaus

skersmuo

(m)

Srauto

greitis (m/s)

Išmetamų

teršalų

temperatū-

ra (0C)

X Y

Katilinė. Šilumos

gamyba

001 486*** 6082*** 11 0,35 3,08 121

Apdirbimo-

surinkimo cechas

003 486*** 6082*** 11,5 0,4 12,18 41

Rankinio

formavimo

cechas

004 486*** 6082*** 25 0,9 5,97 3

Vakuuminio

formavimo

cechas

005 486*** 6082*** 25 0,79 8,08 3

Apdirbimo-

surinkimo cechas

006 486*** 6082*** 11,5 0,63 5,59 6

Apdirbimo-

surinkimo cechas

007 486*** 6082*** 11,5 0,63 8,17 7

Vakuuminio

formavimo

cechas

008 486*** 6082*** 11,5 0,8 10,09 0

23

7 lentelė. Objekto A taršos šaltiniai

Taršos šaltinis Taršos

šaltinio Nr.

Taršos šaltinio darbo laikas

(val.)

Vertinamas

teršalas

Kiekis

(t/metus)

per parą per metus

Katilinė. Šilumos

gamyba

001 24 8040 CO 0,8484

Apdirbimo-

surinkimo cechas

003 6 1356 Stirenas 0,09472

Kietosios dalelės 0,05574

Rankinio

formavimo cechas

004 6 1356 Stirenas 4,4763


Vakuuminio

formavimo cechas

005 6 1356 Stirenas 2,8276


Apdirbimo-

surinkimo cechas

006 5 1130 Stirenas 0,0803


Apdirbimo-

surinkimo cechas

007 5 1130 Stirenas 0,0542


Vakuuminio

formavimo cechas

008 6 1356 Stirenas 0,2336

Taršos šaltinius modeliuojant kaip taškinius šaltinius, vienetai, apibrėžiantys emisijos dydį,

yra g/s. Kadangi Objekto A Ataskaitoje pateikta iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų teršalų kiekis

tonomis per metus bei taršos šaltinio darbo laikas valandomis per metus, todėl galima lengvai

apskaičiuoti emisijos dydį iš t/m į g/s.

Pavyzdžiui, iš taršos šaltinio Nr. 004 per metus išmetama 4,4763 t/metus stireno, o taršos

šaltinio darbo laikas per metus yra 1356 valandos, tai:

1) 4,4763 t/metus x 1000000 = 4476300 g/metus;

2) 4476300 g/metus / 1356 / 60 / 60 = 0.917 g/s.

24

Atitinkamai buvo perskaičiuotos kiekvieno vertinamo teršalo emisijos iš kiekvieno taršos

šaltinio.

Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje iš viso įvertinti 7 Objekto A taškiniai

(pramoniniai) taršos šaltiniai (3 pav.).

3 pav. Oro taršos sklaidos modeliavimo metu įvertinti taškiniai taršos

šaltiniai

25

3.1.2. TINKLINIO ŠALTINIO ĮVESTIS

Vienodo dydžio langelių matricos ADMS-Urban programoje vadinamos tinkliniu šaltiniu.

Kiekvienas matricos langelis gali turėti skirtingą emisiją. Jei tinklo langelyje nėra emisijos,

tuomet nėra būtina šį tinklo langelį įtraukti į modelio darbą, t. y. tinklinis šaltinis gali dengti

stačiakampio plotą su tarpais. ADMS-Urban naudoja tinklinį šaltinį kaip greičiausią būdą

sumodeliuoti likutinę, prastai apibrėžtą arba pasklidusią emisiją miesto vietovėse, pvz., vietinių

šildymo šaltinių, šalutinių kelių. Tai leidžia ADMS-Urban modeliuoti emisiją iš didesnio šaltinių

skaičiaus, negu būtų įmanoma modeliuojant kiekvieną šaltinį atskirai [3].

Naudojant tinklinį šaltinį, koncentracijos modeliuojamos vertinant kiekvieną tinklinio

šaltinio langelį kaip individualų tūrinį šaltinį, tačiau skaičiavimo laikas yra gerokai mažesnis.

Tinkliniame šaltinyje negali būti jokio fakelo kilimo.

Kadangi Gyvenvietėje nėra centralizuotų šilumos tinklų, todėl modeliuojant oro taršos

sklaidą Gyvenvietėje tinklinis šaltinis naudotas įvertinti išsiskiriančius teršalus iš namų ūkių

valdose šildymo sezonų metu sudeginto kuro. Išsiskiriančių teršalų koncentracijų sklaidos iš

namų ūkių valdose šildymo sezonų metu sudeginto kuro vertinimui sukurtas tinklinis šaltinis,

turintis 63 langelius ir apimantis visą Gyvenvietę.

Modeliuojant sukurta 9 (X kryptimi) x 7 (Y kryptimi) tinklinio šaltinio langelių matrica

(viso 63 langeliai), kurioje kiekvienas langelis vertinamas kaip tūrio šaltinis. Langelio kraštinės

ilgis 280 m, gylis 10 m nuo žemės paviršiaus (4 pav.) .

Tinklinio šaltinio gylį lemia likutinės emisijos (pvz., eismo, gyvenamųjų namų kaminų)

išmetimo aukštis bei šios emisijos pradinio susimaišymo aukštis, priklausantis nuo įvairių

faktorių, tokių kaip pastatų aukštis. Kadangi Gyvenvietėje dauguma gyvenamųjų namų yra dviejų

aukštų, todėl tinklinio šaltinio gylis pasirinktas 10 m. Kiekvienas langelis su tinkliniu šaltiniu yra

ant žemės paviršiaus ir turi vienodą tinklinio šaltinio gylį.

26

4 pav. Modeliuojant teršalų koncentracijų sklaidą iš namų ūkių valdose sudeginto kuro

vertinimui sukurtas tinklinis šaltinis

Norint įvertinti konkretaus tinklinio šaltinio langelio emisiją būtina turėti šiuos duomenis:

vienoje namų ūkio valdoje vidutinis metinis kuro sunaudojimas, išsiskiriančių teršalų emisija iš

sudeginto kuro, namų ūkio valdų nagrinėjamoje teritorijoje ir kiekviename tinklinio šaltinio langelyje

skaičius, šildymo sezono trukmė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų institutas inicijavus Aplinkos

ministerijai atliko medienos kuro sunaudojimo kaimo vietovėse tyrimą. Tyrime pateikiama medienos

kuro sunaudojimo kaimo vietovėse nustatymo metodika, sunaudoto medienos kuro kiekiai ir rūšys,

27

įgijimo šaltiniai, siūlymai dėl medienos panaudojimo kurui dinamikos sekimo sistemos. Tyrimo

duomenimis, 97,8 proc. gyvenamų namų ūkio valdų medienos kuras yra naudojamas kaip pagrindinė

arba papildoma kuro rūšis. Lietuvoje kaimo vietovėse vienoje namų ūkio valdoje vidutiniškai

sunaudojama 6,97 m3 medienos kuro. Atsižvelgus į tai, modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje,

laikysime, kad gyvenamose namų ūkio valdose pagrindinė kuro rūšis yra medienos kuras, kurios

vidutiniškai per šildymo sezoną viena namų ūkio valda sunaudoja 6,97 m3 [7].

Vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo

taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu

Nr.631 (Žin., 2003, Nr. 20-873), kuriose reglamentuojama apvaliosios medienos ir nenukirsto miško

matavimo ir tūrio nustatymo tvarka, medienos svoris, atsižvelgiant į medžio rūšį, nurodytas 8

lentelėje.

8 lentelė. Medienos masė

1 m3

medienos svoris, kg

Medžių rūšis 12-15% drėgnumo Pusiau išdžiūvusi Šviežiai nukirsta

Svyravimas Vidutinis

Pušis 310-710 520 600 863

Eglė 350-600 450 550 794

Beržas 510-770 650 710 878

Drebulė 430-570 510 530 762

Juodalksnis 420-640 540 590 827

Baltalksnis 490 520 800

Ąžuolas 540-1050 760 800 1020

Uosis 570-940 750 780 924

Maumedis 440-830 590 620 833

Klevas 640-740 690 720 862

Liepa 320-530 450 580 792

28

Vidutinis 12–15% drėgnumo 1 m3 medienos svoris yra 582 kg. Atsižvelgiant į tai, vienoje

namų ūkio valdoje vidutiniškai sunaudojama 4056,54 kg medienos (skaičiavimas: 6,97 m3 x 582 kg =

4056,54 kg/per šildymo sezoną).

Pagal National Atmospheric Emissions Inventory (NAEI) duomenis, sudeginus 1 kg

medienos kuro išsiskiriantys teršalų kiekiai nurodyti 9 lentelėje [8].

9 lentelė. Teršalų emisijos iš sudeginto 1 kg medienos kuro

Emisija iš sudeginto 1 kg kuro KD10 KD2,5 CO NO2

Kiekis (g) 7,9 6,6 99 0,72

*duomenys gauti atlikus tikslius tyrimus Jungtinėje Karalystėje.

Pažymėtina, kad tinklinių šaltinių emisija yra išreiškiama g/m2/s. Be to, kadangi 2011 – 2012

m. šildymo sezonas prasidėjo 2011 m. spalio 14 d. ir baigėsi 2012 m. balandžio 12 d. (trukmė – 181

diena), o vienos tinklinio šaltinio gardelės plotas lygus 78400 m2, bei žinant aukščiau pateiktus

duomenis galima apskaičiuoti teršalų emisiją iš vienos namų ūkio valdos:

Pavyzdys

KD10 skaičiavimas:

1) KD10 emisija iš vienos namų ūkio valdos per šildymo sezoną: 4056,54 kg x 7,9 g/kg = 32046,67

g;

2) KD10 emisija iš vienos namų ūkio valdos per sekundę: 32046,67 g / (181 d. x 24 h x 60 min x 60 s)

= 0,002049 g/s;

3) KD10 emisija iš 1 m2 per sekundę (jei gardelėje yra 1 namų ūkio valda):

0,002 g/s / 78400 m2 =2,61 x 10

-8 g/m

2/s.

Atitinkamai buvo perskaičiuotos kiekvieno vertinamo teršalo emisijos iš vienos namų ūkio

valdos (su sąlyga, kad gardelėje yra 1 namų ūkio valda).

Apskaičiuojant tikslią teršalų emisiją iš vienos tinklinio šaltinio gardelės būtina žinoti į

konkrečią gardelę patenkančių namų ūkio valdų skaičių. Duomenys apie pastatų (namų ūkio valdų)

skaičių paimti iš kartu su GIS programine įranga įsigytų skaitmeninių Lietuvos Respublikos

teritorijos žemėlapių: Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT pastatų

skaitmeninio žemėlapio. Vertinant konkretaus tinklinio šaltinio langelio emisiją buvo atmesti žiemos

29

sezono metu nešildomi pastatai (šiltnamiai, pavėsinės ir t.t.). Žinant šildomų pastatų skaičių

patenkantį į konkrečią tinklinio šaltinio gardelę galima apskaičiuoti atitinkamos gardelės tam tikro

teršalo emisiją.

Pavyzdžiui:

KD10 emisija jei į tinklinio šaltinio gardelę patenka 54 namų ūkio valdos: 2,61 x 10-8

g/m2/s x 54

=1,411 x 10-6

g/m2/s.

Atitinkamai buvo perskaičiuotos kiekvieno vertinamo teršalo emisijos iš kiekvienos tinklinio

šaltinio gardelės (iš viso: 63), atsižvelgiant į šildomų pastatų skaičių, patenkantį į konkrečią gardelę

(5 pav.).

5 pav. Tinklinio šaltinio gardelės su į jas patenkančiais pastatais

30

3.1.4. NUO LAIKO PRIKLAUSANTI TERŠALŲ EMISIJA

Atliekant oro taršos rizikos sveikatai vertinimą Gyvenvietėje, svarbu pažymėti, kad teršalų

emisija nėra pastovi laiko atžvilgiu.

ADMS-Urban suteikia galimybę modeliuoti teršalų koncentracijas, kurių emisija kinta laike.

Išsamūs laike kintantys emisijos faktoriai gali būti įrašyti naudojant atskirą rinkmeną .fac. Šioje

rinkmenoje gali būti apibrėžta iki 500 valandinių laiko faktorių rinkinių (paros profiliai) ir 500

mėnesinių. Be to, kiekvienas šaltinis gali būti aprašytas tik tam tikro diapazono vėjo krypties

operacijai.

Modeliuojant sudėtinius šaltinius, įskaitant tinklinius šaltinius, laiko faktoriai taikomi tokia

eiga: modelis skaičiavimo pradžioje šiuos šaltinius išskaido, tada taiko laiko faktorius likutinei

tinklinio šaltinio emisijai bei kiekvienam pramoniniam arba kelio šaltiniui kiekvienos meteorologinių

duomenų eilutės atveju [3].

Tam, kad būtų galima įvertinti skirtingų taršos šaltinių emisijų kitimą laike buvo sukurtos 4

šaltinių grupės (10 lentelė). ADMS-Urban kiekviena grupė gali turėti iki 7500 šaltinių kiekviename

atskirame skaičiavime.

10 lentelė. Taršos šaltinių grupės emisijų kitimui laike įvertinti

Pavadinimas Taršos šaltiniai

patenkantys į grupę

Darbo laikas

Dienos bėgyje Savaitės

bėgyje

Metų bėgyje

Keliai Visi keliai + taršos šaltinis

Nr. 001

24 valandos 7 dienos metai

Taskas1 Taršos šaltiniai Nr. 003,

004, 005, 008

6 valandos 5 darbo

dienos

metai (išskyrus liepos-

rugpjūčio mėn. (20 d.d.))

Taskas2 Taršos šaltiniai Nr. 006, 007 5 valandos 5 darbo

dienos

metai (išskyrus liepos-

rugpjūčio mėn. (20 d.d.))

Grid Visos tinklinio šaltinio

gardelės

24 valandos 7 dienos 6 mėnesiai (šildymo

sezonas)

31

Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje buvo įvertintas taršos šaltinių skleidžiamų

teršalų emisijų kitimas laiko atžvilgiu, sukuriant faktorių rinkmeną (.fac). Nenaudojant šios

rinkmenos, teršalų emisija modeliuojant būtų laikoma pastovia (6 pav).

6 pav. Modeliavimui sukurta laike kintančios emisijos faktorių rinkmena (.fac)

4. METEOROLOGIJOS DUOMENŲ ĮVESTIS

Meteorologiniai duomenys gali būti įvesti rankiniu būdu arba per paruoštą meteorologinių

duomenų rinkmeną. Rinkmena gali būti paruošta iš turimų duomenų (pavyzdžiui, iš vietos

meteorologinės stoties) arba tai gali būti iš anksto suformuota rinkmena, gauta iš tiekėjo.

Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje meteorologinius duomenis pateikė Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos hidrometeorologijos

tarnyba). Modeliuojant oro taršą panaudoti 1 metų laikotarpio (2011 metų) valandiniai

meteorologiniai duomenys. Valandinės rinkmenos gali būti naudojamos ilgalaikėms vidutinėms

koncentracijoms ir procentiliams apskaičiuoti ir palyginti su ribinėmis vertėmis. Kadangi valandinė

32

duomenų rinkmena turi nuolatinius valandinius matavimus, jie geriau reprezentuoja faktines

meteorologines sąlygas nei statistiškai vidutinių duomenų rinkmenos.

ADMS-Urban programai būtinas minimalus meteorologinių duomenų kiekis – tai vėjo greitis,

vėjo kryptis (PHI) arba dienos numeris pagal Julijaus kalendorių, laikas ir debesuotumas, arba

juntamas paviršiaus šilumos srautas, arba atvirkštinis Monino-Obuchovo ilgis. Siekiant didesnio

modeliavimo tikslumo, modeliavimui panaudoti meteorologiniai duomenys su papildomais

meteorologiniais parametrais. Papildomi meteorologiniai parametrai: temperatūra, vėjo greitis, vėjo

kryptis, kritulių intensyvumas, debesuotumas, santykinis drėgnis bei Monino-Obukhovo ilgis.

11 lentelė. Meteorologinių parametrų reikšmės

Pavadinimas Santrumpa Trumpas

pavadinimas

Matavimo

vienetai

vėjo greitis U WIND SPEED m/s

vėjo kryptis (laipsniais) PHI WIND DIRN °

1/Monino-Obukhovo

ilgis

RECIPLMO 1/LMO m-1

debesuotumas (oktomis) CL CLOUD oktas

temperatūra (c) T0C TEMPERATURE 0C

kritulių intensyvumas

(mm/val.)

P PRECIP mm/h

santykinis drėgnis RHUM R HUMIDITY %

valanda THOUR HOUR -

diena TDAY DAY -

metai YEAR YEAR -

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pateikė valandinių meteorologinių duomenų rinkmeną

.txt failo formatu. Pateiktoje meteorologinių duomenų rinkmenoje buvo keletas sisteminių klaidų,

tokių kaip: nurodytas paros valandų skaičius didesnis nei 24, vėjo krypties dydis didesnis nei 3600 ir

33

t.t. Prieš atliekant modeliavimą visos sisteminės klaidos buvo ištaisytos bei sukurta meteorologinių

duomenų rinkmena su .met plėtiniu (7 pav.).

7 pav. Modeliavimui sukurta meteorologinių valandinių duomenų rinkmena (.met)

Pažymėtina, kad ADMS-Urbam programa panaudodama meteorologinių duomenų rinkmeną

leidžia vizualizuoti meteorologinius duomenis nubraižant vėjų rožę. Duomenys meteorologinėje

rinkmenoje yra suskirstomi pagal vėjo greitį ir vėjo kryptį. Ši informacija rodoma poliariniame

grafike, kur elemento kampas atvaizduoja vėjo kryptį, o radialinis atstumas nuo centro atvaizduoja

atsiradimų dažnumą. Nuoseklių meteorologinių duomenų rinkmenoje vienos eilutės pasikartojimo

dažnis yra 1, o meteorologinės eilutės, kuriose vėjo greitis mažesnis nei 0,01 m/s, nėra įtraukiamos į

grafiką. Toks meteorologinių duomenų vizualizavimas nubraižant vėjų rožę, leidžia susidaryti bendrą

34

vaizdą apie modeliuojamoje vietoje vyraujančias vėjo kryptis bei vėjo greičius. Vėjų rožė leidžia

nuspėti modeliuojamų teršalų koncentracijų sklidimo kryptį (8 pav.).

8 pav. Gyvenvietės ir jos vietovių vėjų rožė

Vietovės duomenys

Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje taip pat buvo atsižvelgta ir į vietovės duomenis.

Nagrinėjamai vietovei numatyta paviršiaus šiurkštumo vertė lygi 0,5 m, kuri atitinka atviro

priemiesčio vietovę. Pasirinktas paviršiaus šiurkštumo dydis sklaidos vietovėje yra taikomas visam

nagrinėjamam plotui.

35

Modeliavimui pasirinkta paviršiaus albedo vertė lygi 0,23, t. y., nepadengta sniegu.

Paviršiaus albedas yra atspindėtos ir krintančios trumpabangės saulės radiacijos santykis žemės

paviršiuje. Jo vertė gali būti nuo 0 iki 1.

Modeliavimui pasirinkta Monino-Obuchovo ilgio vertė lygi 10, kuri atitinka vertę skirtą

mažiems miesteliams (< 50 000 gyventojų). Ši vertė pasirinkta, kadangi modeliavimo metu

neatsižvelgiama, kad netoli Gyvenvietės yra didelis miestas. Monino-Obuchovo ilgio vertė leidžia

įvertinti šilumos gamybos efektą miestuose, kuris neįvertinamas meteorologiniuose duomenyse.

Minimali Monino-Obuchovo ilgio vertė leidžia įvertinti atmosferos stabilumą. Miesto vietovėse

pastatai ir gatvių transportas generuoja reikšmingą šilumos kiekį, kuris sušildo orą virš miestelių /

miestų. Didelėse miesto vietovėse šis fenomenas yra žinomas kaip miesto šilumos sala. Tai apsaugo

atmosferą nuo labai stabilių sąlygų. Apskritai, kuo didesnė vietovė, tuo daugiau generuojama

šilumos ir jaučiamas stipresnis poveikis. Tai reiškia, kad stabiliomis sąlygomis Monino-Obuchovo

ilgis niekada nekris žemiau minimalios vertės; kuo didesnis miestas, tuo didesnė minimali vertė.

Modeliavimui pasirinktas kritulių koeficientas lygus 1. Kritulių koeficientas yra kritulių

santykis nagrinėjamoje (sklaidos) vietovėje ir meteorologinių parametrų matavimo vietovėje, pvz.,

kai kritulių kiekis meteorologinėje vietovėje yra 2 mm/val., o sklaidos vietovėje 1 mm/val., kritulių

koeficientas yra 0,5. Kadangi naudojama tik viena vertė, ji dažniausiai atspindi metinių kritulių

kiekio šaltinio vietovėje ir sklaidos vietovėje santykį. Kritulių koeficientas, lygus 1, rodo, kad

meteorologinių parametrų matavimo vietovėje ir Gyvenvietėje kritulių kiekis yra vienodas.

5. FONINIŲ KONCENTRACIJŲ ĮVESTIS

Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje, svarbu atkreipti dėmesį į jau esančias

koncentracijas aplinkos ore arba teršalų atmosferoje lygio foną. Kadangi dauguma pagrindinių

vietinių taršos šaltinių jau įtraukti į modelio darbą, pavyzdžiui, Objektas A, keliai, namų ūkio valdų

emisijos šildymo sezonu, todėl foninėms koncentracijoms įvesti pasirinktas užmiesčio fonas, tam,

kad išvengti dvigubo modeliuojamų šaltinių skaičiavimo. Netoli Gyvenvietės yra oro kokybės

tyrimų stotis, tačiau joje fiksuotų teršalų koncentracijų verčių dydžiuose yra indėlis ir iš

modeliuojamos Gyvenvietės taršos šaltinių skleidžiamų teršalų emisijos. Paprastai tariant, svarbu,

kad nebūtų įtraukti ir skaičiuojami modeliuojami tie patys šaltiniai du kartus, taip dirbtinai

36

padidinant teršalų koncentracijų sklaidą Gyvenvietėje. Atsižvelgiant į tai, modeliuojant oro taršos

sklaidą Gyvenvietėje, oro kokybės tyrimų stoties duomenys nėra tinkami.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad norint išmatuotas kietųjų dalelių koncentracijas naudoti

kaip modelio fono koncentracijas, matavimų duomenys turi būti pateikti atitinkamais matavimo

vienetais, t. y. masės vienetais. Prietaisai, matuojantys dalelių masės koncentracijas, yra vadinami

gravimetriniais ėminių ėmikliais. Galimi ir kiti prietaisai, registruojantys dalelių koncentraciją,

pavyzdžiui, TEOM monitoriai, bet jų matavimų rezultatai ne visada atitinka gravimetriniais

prietaisais išmatuotas koncentracijas [3].

Oro taršos modeliavimui panaudotos teršalų foninės koncentracijos paimtos iš Aplinkos apsaugos

agentūros pateiktų santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių

koncentracijų verčių (μg/m3). Pagal nuolatinių matavimų integruoto monitoringo stoties (IMS) duomenis

nustatytos kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5); pagal indikatorinių matavimų, atliktų kaimiškose vietovėse,

naudojant difuzinius ėmiklius (2010 – 2011 m.) duomenis – azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas

(SO2), benzenas (C6H6) ir remiantis statistiniais duomenimis, apskaičiuotos azoto oksidų (NOx) vertės.

Naudotos regiono, kuriam priklauso Gyvenvietė, santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos

oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertės (9 pav.) [9].

9 pav. Santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių

koncentracijų vertės

Tokiems teršalams, kaip stirenui ir CO, foninės koncentracijos modeliavimo metu nebuvo

taikomos.

37

6. TINKLELIO DUOMENŲ ĮVESTIS

ADMS-Urban programa leidžia pasirinkti išvesties taškus, kuriuose bus modeliuojamos

koncentracijos vertės. Išvesties taškai gali būti tinkliniai, pasirinktinai nurodyti arba gali būti

naudojami abu minėti išvesties taškai. Matavimo vienetai yra metrai.

Gyvenvietėje modeliuojamų teršalų koncentracijų sklaida bus atvaizduojama ant žemėlapio,

kurio koordinačių sistema yra LKS-94 (Lietuvos koordinačių sistema, priimta 1994 m.). LKS-94 yra

Lietuvos Respublikoje priimta valstybinė koordinačių sistema, kurią sudaro normalusis gravitacinis

laukas, elipsoido parametrai, erdvinių koordinačių sistema, bei plokštuminių koordinačių sistema.

Atsižvelgiant į tai, kad modeliuojamų teršalų koncentracijų sklaida bus vizualizuojama ant

žemėlapio su LKS-94 koordinačių sistema, nurodytos paprasto tinklelio dydžio koordinatės yra: X

minimumas – 483*** m; X maksimumas – 490*** m; Y minimumas – 6080*** m; Y maksimumas

– 6086*** m; Z – 1,5 m. Tokių koordinačių pasirinkimas leidžia įvertinti modeliuojamų teršalų

koncentracijų sklaidą Gyvenvietėje ir aplinkinėse teritorijose. Modeliavimui pasirinkta maksimali

paprasto tinklelio skiriamoji geba, t. y. kiekviena kryptimi yra 101 taškas, kuriuose bus

skaičiuojamos modeliuojamų teršalų koncentracijos.

Taip pat pažymėtina, kad modeliuojant papildomai panaudoti tinkleliai, orientuoti į šaltinius:

„išmanieji tinkleliai“. Jų dėka pridedami papildomi taškai šalia taršos šaltinių, kuriuose bus

vertinamos modeliuojamų teršalų koncentracijos. Modeliuojamoje teritorijoje yra pakankamai

didelis kelių šaltinių kiekis, paprastas tinklelis negalėtų užfiksuoti visų teršalų koncentracijos

pasiskirstymo ypatybių nagrinėjamoje Gyvenvietės teritorijoje.

Be viso to, prie paprasto tinklelio papildomai pridėti aukštesnės skiriamosios gebos tinkleliai

aplink Objektą A ir tinklinį (namų ūkio valdų) šaltinį. Tinklelių skiriamoji geba priklauso nuo

tinklelių skaičiaus ir šaltinių aukščių. Papildomai pridėti taškai prisideda prie paprastame tinklelyje

nurodyto leidžiamo maksimalaus išvesties taškų skaičiaus. Naudojant šią parinktį sukurtas didelės

skiriamosios gebos išvesties tinklelis.

Panaudojus „išmaniojo tinklelio“ funkciją bei siekiant padidinti skiriamąją gebą, modelis

papildomai pridėjo taškų: prie kelio šaltinio – 4344, tinkliniame taršos šaltinyje – X kryptimi kas

71,18 m, o Y kryptimi kas 62.94 m. Nenaudojant „išmaniojo tinklelio“ funkcijos, skaičiavimai būtų

atliekami kiekviena kryptimi (X ir Y) tik 101-ame taške, sumažėtų skiriamoji geba bei būtų sunku

spręsti apie teršalų koncentracijų pasiskirstymo ypatybes.

38

7. PAGEIDAUJAMŲ IŠVESTIES DUOMENŲ ĮVESTIS

ADMS-Urban programoje pageidaujamų išvesties duomenų įvestis skirta pasirinkti

modeliuojamų teršalų parametrus, kuriuos norime gauti kaip galutinį modeliavimo rezultatą.

Modeliuojant privaloma nurodyti šiuos kiekvieno teršalo parametrus: modeliuojamo teršalo

pavadinimas, skaičiavimų laikiškumas (nurodoma, ar reikalingi trumpalaikiai, ar ilgalaikiai

apskaičiavimai), vidurkinimo laikas ir išvesties vienetai. Visi kiti parametrai yra pasirinktiniai.

Modeliuojant oro taršos sklaidą Gyvenvietėje pageidaujami išvesties duomenys pasirinkti

tokie, kad būtų galima teršalų koncentracijų modeliavimų rezultatus palyginti su Aplinkos oro

užterštumo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos

ministro 2001 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827), bei Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio

11 d. įsakyme Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų,

kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių

aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 67-2627)

reglamentuojamomis ribinėmis vertėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtus teisės aktus ir juose reglamentuojamas oro užterštumo

ribines vertes (koncentracijas aplinkos ore) pasirinkti pageidaujami išvesties duomenų įvesties

parametrai nurodyti 12 lentelėje.

12 lentelė. Pageidaujami išvesties duomenų įvesties parametrai

Cheminė

medžiaga

(teršalas)

Vidurkinimo

laikas

Taikomas

procentilis*

Išvesties

vienetai

Ribinė vertė

Stirenas 30 minučių 100 mg/m

3 0,040 mg/m3

24 valandos 100 mg/m3 0,002 mg/m3

KD10

24 valandos 90,41 µg/m3 50 µg/m3 neturi būti viršyta

daugiau kaip 35 kartus per

kalendorinius metus

39

1 metai - µg/m3 40 µg/m

3

KD2,5

24 valandos 95,9 µg/m3 40 µg/m3 neturi būti viršyta

daugiau kaip 14 kartus per

kalendorinius metus

1 metai - µg/m3 25 µg/m

3

CO 8 valandos 100 mg/m3 10 mg/m3

* vertinant modeliavimo duomenis atitikimą ribinėms vertėms nustatyti galima taikant atitinkamą procentilį

8. ORO TRAŠOS MODELIAVIMO REZULTATAI

8.1. STIRENAS

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr.

471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo

patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 67-

2627), nustatytos tokios stireno ribinės aplinkos oro užterštumo vertės: pusės valandos – 0,04 mg/m3,

vidutinė 24 valandų (paros) – 0,002 mg/m3.

Įvertinus stireno sklaidos Gyvenvietėje modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad tiek pusės

valandos, tiek 24 valandų (paros) stireno koncentracijų vertės viršija ribines aplinkos oro užterštumo

vertes. Gyvenvietėje maksimalios stireno pusės valandos koncentracijų vertės svyruoja maždaug nuo

0,01 iki 0,53 mg/m3, o 24 valandų (paros) maksimalios koncentracijų vertės – maždaug nuo 0,001 iki

0,0757 mg/m3. Modeliavimo duomenimis, maksimalios stireno koncentracijų vertės siekė: Cmax 0,5h

(pusės valandos) – 0,78798 mg/m3, Cmax 24h (24 valandų (paros)) – 0,10755 mg/m

3 (10,11 pav.).

40

10 pav. Maksimali pusės valandos stireno koncentracija

41

11 pav. Maksimali 24 valandų (paros) stireno koncentracija

42

8.2. KIETOSIOS DALELĖS KD10

Įvertinus kietųjų dalelių KD10 sklaidos Gyvenvietėje modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad

tiek 24 valandų, tiek vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 koncentracijų vertės neviršija ribinių

aplinkos oro užterštumo verčių. Gyvenvietėje maksimalios kietųjų dalelių KD10 24 valandų

koncentracijų vertės svyruoja maždaug nuo 11,72 iki 42,41 µg/m3, o vidutinės metinės

koncentracijos – maždaug nuo 11,67 iki 21,97 µg/m3. Modeliavimo duomenimis, maksimalios

kietųjų dalelių KD10 koncentracijos siekė: Cmax 24h (24 valandų (paros)) – 43,4 µg/m3, Cvid (metinė) –

22,2 µg/m3

(12, 13 pav.).

12 pav. Maksimali 24 valandų (paros) KD10 koncentracija taikant 90,41 procentilį

43

13 pav. Vidutinė metinė KD10 koncentracija

ADMS-Urban programa leidžia sumodeliuoti teršalų sklaidą teritorijoje tiek nuo vieno taršos

šaltinio, tiek nuo sugrupuotų taršos šaltinių, ar įvertinant visų taršos šaltinių emisijas. Kietųjų dalelių

KD10 koncentracijų sklaida sumodeliuota atsižvelgiant ir į šaltinių grupes. Atskirai kietųjų dalelių

44

KD10 koncentracijų sklaida nuo Objekto A nepateikta, kadangi Objekto A įtaka bendrai oro taršai

kietosiomis dalelėmis KD10 Gyvenvietėje įvertinta aukščiau pateiktuose bendruose kietųjų dalelių

KD10 koncentracijų sklaidos žemėlapiuose (Objektui A priklausantys taršos šaltiniai buvo sugrupuoti

į dvi grupes: taskas1 ir taskas2) (14, 15 pav.).

14 pav. Nuo kelių sklindanti maksimali 24 valandų (paros) KD10 koncentracija taikant 90,41

procentilį

45

15 pav. Nuo tinklinio taršos šaltinio (namų ūkio valdų) sklindanti maksimali 24 valandų (paros)

KD10 koncentracija taikant 90,41 procentilį

46

8.3. KIETOSIOS DALELĖS KD2,5

Įvertinus kietųjų dalelių KD2,5 sklaidos Gyvenvietėje modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad

24 valandų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijų vertės viršija ribines aplinkos oro užterštumo vertes,

tačiau vidutinės metinės kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijų vertės neviršija reglamentuojamų ribinių

aplinkos oro užterštumo verčių. Gyvenvietėje maksimalios kietųjų dalelių KD2,5 24 valandų

koncentracijų vertės svyruoja maždaug nuo 9,87 iki 48,93 µg/m3, o vidutinės metinės koncentracijų

vertės – maždaug nuo 9,45 iki 17,99 µg/m3. Modeliavimo duomenimis, maksimalios kietųjų dalelių

KD2,5 koncentracijos siekė: Cmax 24h (24 valandų (paros)) – 49,89 µg/m3, Cvid (metinė) – 18,14µg/m

3

(16, 17 pav.).

16 pav. Maksimali 24 valandų (paros) KD2,5 koncentracija taikant 95,9 procentilį

47

17 pav. Vidutinė metinė KD2,5 koncentracija

Įvertinus modeliavimo rezultatus, matome, kad 24 valandų kietųjų dalelių KD2,5

koncentracijų verčių sklaidos viršijimus lemia kietųjų dalelių KD2,5 emisijos iš namų ūkių valdose

šildymo sezonu sudeginto kuro (su sąlygą jei šildymo sezono metu kūrenimas vyktų visą parą)

(18 pav.).

48

18 pav. Nuo tinklinio taršos šaltinio (namų ūkio valdų) sklindanti maksimali 24 valandų

(paros) KD2,5 koncentracija taikant 95,9 procentilį

49

8.4. ANGLIES MONOKSIDAS (CO)

Įvertinus kietųjų dalelių CO sklaidos Gyvenvietėje modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad

maksimalios 8 valandų slenkančio vidurkio CO koncentracijos neviršija ribinių aplinkos oro

užterštumo verčių. Gyvenvietėje maksimalios CO 8 valandų slenkančio vidurkio koncentracijų vertės

svyruoja maždaug nuo 0,06 iki 1,32 mg/m3. Modeliavimo duomenimis, maksimalios CO

koncentracijos siekė: Cmax 8h (8 valandų slenkančio vidurkio) – 1,38 mg/m3 (19 pav.).

19 pav. Maksimali 8 valandų slenkančio vidurkio CO koncentracija

50

9. KVAPŲ SKLAIDOS MODELIAVIMAS

Dar viena iš daugybės ADMS-Urban galimų funkcijų yra tai, kad programa leidžia modeliuoti

kvapų sklaidą, o rezultatai pateikiami ouE/m3 vienetais. Vienas ouE rodo kvapiosios medžiagos

(kvapiųjų medžiagų) kiekį, kuris išgarintas į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis

sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį atsaką, ekvivalentišką sukeliamam 1 ou, išgarinto į vieną

kubinį neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis. Kvapų mišinio fiziologinis poveikis negali

būti apskaičiuotas iš atskirų sudėtinių dalių fiziologinio poveikio, nes žmonių fiziologinis atsakas į

kvapus nėra tiesinio pobūdžio. Todėl modeliuojant reikėtų vienu metu vertinti tik vieno teršalo

fiziologinį poveikį ir, tikėtina, tik iš vieno šaltinio, nebent šaltiniai yra labai arti vienas kito ir išskiria

tą patį teršalą. Deja, praktikoje kvapų vienetai iš skirtingų teršalų ir šaltinių dažnai sudedami norint

įvertinti suminį poveikį.

Oro taršos rizikos sveikatai vertinimui ir kvapų modeliavimui su ADMS-Urban atlikti

pasirinktas realus Lietuvos vakarinėje dalyje esantis ir kiaulininkyste besiverčiantis ūkio subjektas

(toliau – Objektas B). Pastaraisiais metais tiek teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga

apskrityje, kurioje yra Objektas B, tiek Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie

Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija gavo

nemažai pranešimų (nusiskundimų) iš šalia Objekto B esančio miesto ir aplink jį esančių vietovių

gyventojų dėl jaučiamų nemalonių kvapų jų gyvenamojoje aplinkoje.

Atliekant kvapo sklaidos modeliavimą buvo įvertinti Objekto B taršos šaltiniai, galintys

skleisti kvapus, kvapo koncentracijų laboratorinių tyrimų taršos šaltiniuose rezultatai. Objekto B

taršos šaltinių duomenys, panaudoti atliekant kvapo sklaidos modeliavimą, paimti iš „Aplinkos oro

taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos, 2010“ (toliau – Inventorizacijos

ataskaita) [10].

Kvapų sklaidos modeliavimo metu įvertinta kvapų sklaida iš reprodukcinio cecho (Nr. 605),

penimų kiaulių cecho (Nr. 606), veislinio cecho (Nr. 607) bei mėšlo sandėliavimo vietos (srutų

kaupyklos, mėšlidės ir skysto mėšlo rezervuarų) (Nr. 608). Mėginiai šalia srutų kaupyklos, mėšlidės

ir skysto mėšlo rezervuarų paimti aplinkos vietose, kuriose labiausiai jaučiamas kvapas. Gauti tokie

kvapo koncentracijos laboratorinių tyrimų rezultatai: iš reprodukcinio cecho (taršos šaltinio Nr. 605)

– 40 ouE/m3, iš penimų kiaulių cecho (taršos šaltinio Nr. 606) – 323 ouE/m

3, mėšlo sandėliavimo

(taršos šaltinio Nr. 608) aplinkos vietoje, kurioje labiausiai jaučiamas kvapas – 12 ouE/m3. Mėginiai

51

iš veislinio cecho (taršos šaltinio Nr. 607) nepaimti, todėl kvapų sklaidos modeliavimo metu kvapo

koncentracija iš veislinio cecho prilyginta kvapo koncentracijai iš penimų kiaulių cecho, t. y. 323

ouE/m3. Kvapo koncentracijos laboratorinius tyrimus atliko laboratorija „Latvian Environment,

Geology and Meteorology Centre“.

Kadangi Inventorizacijos ataskaitoje nurodyta, kad visuose kiaulių tvartuose yra tik

stacionarūs taršos šaltiniai (Nr. 605, 606 ir 607), tačiau taip pat minima, kad tvartuose įrengti 3 – 8

stoginiai, automatiškai valdomi ventiliatoriai, todėl kvapų modeliavimas pagal tris „scenarijus“

atliktų kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore modeliavimo rezultatus:

„Scenarijus Nr. 1“ – modeliavimas atliktas remiantis prielaida, kad visuose kiaulių tvartuose

yra tik stacionarūs taršos šaltiniai (Nr. 605, 606 ir 607) (20 pav.);

„Scenarijus Nr. 2“ – modeliavimas atliktas remiantis prielaida, kad kiekviename kiaulių

tvarte yra po tris stacionarius taršos šaltinius (21 pav.);

„Scenarijus Nr. 3“ – modeliavimas atliktas remiantis prielaida, kad kiekviename kiaulių

tvarte yra po aštuonis stacionarius taršos šaltinius (22 pav.).

Taip pat pažymime, kad visais modeliavimo „scenarijais“ buvo įvertinta kvapų sklaida iš

taršos šaltinio Nr. 608 – mėšlo sandėliavimo vietos (srutų kaupyklos, mėšlidės ir skysto mėšlo

rezervuarai).

Be to, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė

vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 (Žin., 2010, Nr. 120-6148), 4 punkto nuostatomis, stacionarus

taršos šaltinis apibrėžiamas kaip taršos šaltinis, įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į

gyvenamosios aplinkos orą ir esantis nekintamoje buvimo vietoje. Kadangi tręšiami laukai nėra

laikomi stacionariais taršos šaltiniais, todėl modeliuojant Objekto B skleidžiamų kvapų sklaidą į

sklindančius kvapus iš aplink Objektą B esančiuose tręšiamuose laukuose paskleisto mėšlo nebuvo

atsižvelgta.

Objekto B skleidžiamų kvapų modeliavimas atliktas taikant 98-ąjį procentilį, o kvapų

koncentracijų vidurkinimo laikas – 1 valanda.

Modeliuojant Objekto B skleidžiamus kvapus panaudoti 5 metų laikotarpio (2007–2011

metų) valandiniai meteorologiniai duomenys (temperatūra, vėjo greitis, vėjo kryptis, kritulių

intensyvumas, debesuotumas, santykinis drėgnis bei Monino-Obukhovo ilgis). Vietovės, kurioje yra

52

Objektas B, meteorologiniai duomenyss gauti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos

ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė

gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m.

spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 (Žin., 2010, Nr. 120-6148), nuostatomis, didžiausia leidžiama kvapo

koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos oro yra 8 ouE/m3. Nors nei vienu sumodeliuotu

„scenarijumi“ kvapo koncentracijos ribinė vertė nebuvo viršyta, tačiau matome, kokius kvapų

koncentracijų sklaidų skirtumus lemia įvesties parametrai (taršos šaltinių skaičius). Lyginant

„scenarijų Nr. 1“ ir „scenarijų Nr. 3“ matome, kad maksimali kvapų koncentracija buvo net 16 kartų

didesnė esant „scenarijui Nr. 3“ (skirtumas tarp 0,26 ouE/m3 ir 4,16 ouE/m

3).

Šiuo atliktu kvapų modeliavimu buvo siekta parodyti, kaip svarbu turėti tikslius įvesties

parametrus ir kokius kvapų koncentracijų sklaidų skirtumus tai gali lemti.

53


54


55


56

10. IŠVADOS

1. Atlikus oro taršos modeliavimą Gyvenvietėje nustatyta, kad tiek pusės valandos, tiek 24

valandų (paros) stireno maksimalios koncentracijų vertės viršija ribines aplinkos oro užterštumo vertes.

Modeliavimo duomenimis, maksimalios stireno koncentracijų vertės siekė: Cmax 0,5h (pusės valandos) –

0,78798 mg/m3 (ribinė vertė – 0,04 mg/m

3), Cmax 24h (24 valandų (paros)) – 0,10755 mg/m

3 (ribinė vertė –

0,002 mg/m3).

2 Oro taršos modeliavimo būdu nustatyta, kad Gyvenvietėje kietųjų dalelių KD10 maksimalios 24

valandų ir vidutinės metinės koncentracijų vertės neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių.

3. Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinės metinės koncentracijų vertės Gyvenvietėje neviršija ribinių

aplinkos oro užterštumo verčių, o maksimalios 24 valandų koncentracijų vertės viršija ribines aplinkos

oro užterštumo vertes (ribinė vertė – 40 µg/m3). Maksimalių 24 valandų kietųjų dalelių KD2,5

koncentracijų verčių sklaidos viršijimus lemia kietųjų dalelių KD2,5 emisijos iš namų ūkių valdose

šildymo sezonu sudeginto kuro (su sąlygą jei šildymo sezono metu kūrenimas vyktų visą parą) .

4. Oro taršos modeliavimo būdu nustatyta, kad Gyvenvietėje CO maksimalios 8 valandų

slenkančio vidurkio koncentracijų vertės neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių.

5. Kvapų sklaidos modeliavimo metu didelę įtaką kvapų koncentracijų sklaidos verčių dydžiams

nagrinėjamoje teritorijoje turi įvesti taršos šaltinių fiziniai duomenis, todėl modeliuojant labai svarbu

turėti kiek įmanoma labiau realią situaciją atspindinčius taršos šaltinių įvesties parametrus.

11. REKOMENDACIJOS

Institucijoms, atliekančioms Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama

cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintos Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Žin., 2007, Nr. 55-

2162), ir Aplinkos oro užterštumo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos

apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827), laikymosi

kontrolę, taršos modeliavimo metu nustačius, kad stireno koncentracija gyvenamosios aplinkos ir

aplinkos ore viršija reglamentuojamas ribines gyvenamosios aplinkos ir aplinkos oro užterštumo vertes,

57

pagal kompetenciją ir teisės aktų suteiktus įgaliojimus, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, imtis

atitinkamų poveikio priemonių, kad stireno koncentracija gyvenamosios aplinkos ir aplinkos ore

neviršytų reglamentuojamų ribinių gyvenamosios aplinkos ir aplinkos oro užterštumo verčių. Nustatyti

stireno koncentracijos ribinės gyvenamosios aplinkos ir aplinkos oro užterštumo vertės viršijimai taip pat

leidžia daryti prielaidą, kad Objektui A norint gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)

leidimą galimai netinkamai buvo atlikti numatomų išmesti teršalų skaičiavimai, todėl tokiu atveju, kai

taršos modeliavimo metu nustatoma, kad stireno koncentracija gyvenamosios aplinkos ir aplinkos ore

viršija reglamentuojamas ribines gyvenamosios aplinkos ir aplinkos oro užterštumo vertes,

rekomenduotina peržiūrėti TIPK leidimo išdavimo sąlygas.

58

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aplinkos apsaugos agentūra. 2011 m. oro kokybės tyrimų zonoje apžvalga. Internetinė prieiga:

http://oras.gamta.lt/files/Zona_2011.pdf.

2. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Kvapu valdymo metodinės rekomendacijos, 2012

Vilnius.

3. Cambridge Environmental Research Consultants. ADMS-Urban user guide, 2011.

4. Lietuvos žemės ūkio universitetas Aplinkos institutas Geografinių informacinių sistemų

mokymo ir mokslo centras. ArcGIS 9 pradžiamokslis.

5. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. „LAKIS" aplikacijos.

Internetinė prieiga: http://lakis.lakd.lt/.

6. Objekto A Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita, 2010.

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Medienos kuro sunaudojimas kaimo vietovėse.

Internetinė prieiga: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=10096.

8. National Atmospheric Emissions Inventory. Domestic smoke emissions. Internetinė prieiga:

http://naei.defra.gov.uk/.

9. Aplinkos apsaugos agentūra. Santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro

teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertės, 2012.

10. Objekto B Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita,

2010.

Documents

VEIKLOS ATASKAITA - NVSPL · 2012. 7. 12. · 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 ... (Scenarijus Nr. 3) 6 ĮVADAS Oro taršą galima būtų apibūdinti