4
Tsu gundi saqarTvelos parlamentisa da IDFI-is konkursis gamarjvebulia gv. 3 gv. 3 universiteti iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi Tsu studentebi gamogonebas ´6 (97) 2019 gagrZeleba me-2 gv. gagrZeleba me-3 gv. saqarTvelo, romelic unda aRmoaCino rusTavelis fondis gamarjvebulebi Tsu-dan „Cveni codna mxolod Cveni sakuTreba araa“ Tsu studentis gza norvegiul universitetamde Tsu studentebi `saferavis~ sasargeblo Tvisebebs ikvleven gv. 2 Tsu studenturi konkursi „misia 2019“ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis magistrantTa saswavlo-kvleviTi proeqtis grantiT dafinansebis 2018 wlis konkursis lideria. konkursSi gamarjvebuli 21 proeqtidan 10 proeqti (gamarjvebuli proeqtebis 48% ) Tbilisis saxelmwifo universitetis axalgaz- rda mecnierebs ekuTvniT. Tsu humanitarul mecnierebaTa fakulte- tis, arqeologiis mimarTulebis magistran- ti Tamar CogovaZe erT-erTia im axalgazrda mkvlevarebs Soris, romlis proeqtmac granti moipova. Tamaris proeqti „gvian brinjao _ adre rkinis xanis sabeWdavebi (gamokvleva, katalogi)“ saqarTvelos teritoriaze aRmo- Cenil Zv.w. XII-VI saukuneebis Tixis sabeWdav- ebs exeba. rogorc Tamari gviyveba, am nivTebs uZvelesi droidan moyolebuli sxvadasxva funqcia gaaCndaT. misi proeqtis mizanic, am pe- riodis saqarTveloSi mimdinare procesebis Seswavlaa sabeWdavebis magaliTze. „proeqtis gamarjveba, Cemi azriT, up- irvelesad Tavad Tematikam ganapiroba. es sakiTxi qarTul arqeologiaSi dRemde ar aris Seswavlili srulad da aseTi mniSvnelovani masalebisTvis TiTqmis ar arsebobs konkret- uli da krebiTi saxis naSromi. vfiqrob, rom aRniSnul konkursSi upiratesoba mieniWa iseT studentebs, romlebsac met konferenciasa da sxva aqtivobaSi aqvT monawileoba miRebuli. me ki, rogorc Tbilisis saxelmwifo univ- erisitetis students, araerT konferenciaSi, eqspediciaSi, „vorqSopSi“ da sxv. (maT Soris saerTaSoriso aqtivobebSi) mimiRia monaw- ileoba. minda avRniSno, rom Tsu am mxriv marTlac rom mravalferovan SesaZleblobebs aZlevs Tavis studentebs. sabeWdavze datanili gamosaxulebis gamokvleviT mravali informaciis miRebaa SesaZlebeli, im periodis adamianis sulieri studentebi italiidan da lietuvadan _ qveynisa da Tbilisis saxelmwifo universitetis Sesaxeb gasuli wlebis gamarjvebulebi sakuTari gamocdilebis Sesaxeb italieli mario troisi Tbilisis saxel- mwifo universitetSi samedicino fakultetze swavlobs. salernos universitetsa (University of Salerno) da Tbilisis saxelmwifo universi- tets Soris bevr saerTos poulobs. ambobs, rom leqciebi da swavlebis procesi orive uni- versitetSi aqtiurad da sainteresod mimdin- areobs. italiel studentebs xSirad esaubreba saqarTvelosa da Tbilisis Sesaxeb. „yovelTvis mainteresebda yofili sabWo- Ta kavSiris qveynebi, maTi kultura da tradic- iebi. Tavisufal dros vcdilobdi am qveynebis Sesaxeb informaciis miRebas da CemTvis yvelaze saintereso saqarTvelo aRmoCnda. Tbilisis saxelmwifo universitetis samedici- no fakultetis Sesaxeb informacia Sevagrove da sabuTebi saqarTveloSi gadmovagzavne. movemzade saerTaSoriso gamocdilebis mis- aRebad aseT saintereso qveyanaSi. yovelTvis, rodesac sazRvargareT swavlaze vfiqrobdi, vicodi rom espaneTis, safrangeTis, an ger- maniisgan gansxvavebul adgilze mindoda mes- wavla. gansxvavebaze roca vsaubrob, vgulisx- mob ara mxolod kulturas, tradiciebs, aramed swavlis meTodebsac. Cemi saqarTveloSi yofnis pirveli emocie- bi qarTveli xalxis adaT-wesebisadmi pativis- cemas ukavSirdeba. qarTvelebi umeteswilad megobrulebi arian ucxoelebis mimarT, isini dainteresebuli arian evropuli kulturiT, gansakuTrebiT italiiTa da italielebiT. isini cnobismoyvareebi arian, xSirad svamen kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb. Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT- vel, ise sxva ucxoel studentebTan erTad var. isini stimuls maZleven, rom Cemi saqarTvelo- Si yofnis dReebi iyos saukeTeso, mravlismom- cemi,rogorc codnis, ise gamocdilebis Tval- sazrisiT. studenturi sacxovrebeli axal studentur sacxovrebelSi vcxovrob. CemTvis yvelaferi damakmayofilebelia, in- frastruqtura axalia da yvelaferia, rac saW- iroa studentebisTvis. studentur sacxovreb- elSi meti wili qarTveli studentebi arian, isini mzad arian mudam dagexmaron. qarTvel studentebTan erTad, ramdenime ucxoeli stu- dentic gavicani sxvadasxva fakultetidan. mario troisi gagrZeleba me-4 gv. Tsu studenturi konkursi „misia 2019“ -is pirveli turis Sedegebi male gaxdeba cnobili. Semosul 50-mde saproeqto ganacxads Soris 5 finalisti unda gamovlindes, SesarCevi etapi ukve dawyebulia. konkursi universitetis yovelwliu- ri proeqtia, romelsac universiteti da warmatebuli brendi erToblivad axorciele- ben. wels partniori kompaniaa „bazis banki”. saprizo fondi 5000 lars Seadgens, romelsac partniori brendi gamarjvebul sam gundze gadaanawilebs. konkurss kidev erTi prizi _ niko ni- kolaZis sauniversiteto premia daemata da is gamarjvebul gunds gadaecema. „misia 2019“ or etapad xorcieldeba: pirvel turSi monaw- ileebma universitetis mier SeTavazebuli davaleba Seasrules. maT „Tbilisis saxel- mwifo universitetis saskolo olimpiadis brendi” Seqmnes. konkursis meore etapze Jiuris mier Ser- Ceuli 5 finalisti gundi partniori brendis „bazis bankis“ davalebas miiRebs, romelzec erTi Tvis ganmavlobaSi imuSavebs. finalu- ri naSromis Seqmnis procesSi konkursantebi maTTvis gankuTvnil seminarebsa da konsulta- ciebs daeswrebian, sadac proeqtis gamarTvasa da efeqturad ganxorcielebis saSualebebs Seiswavlian. finalSi gasuli studentebi part- niori kompaniis saTao ofiss moinaxuleben da xelmZRvaneli pirebis prezentaciebs moisme- nen. sanam finalisti gundebis vinaoba gaxdeba cnobili, gasuli wlebis konkursebis gamar- jvebulebs gagacnobT. isini sakuTari ideebsa da proeqtis mimdinareobas ixseneben: socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti giorgi barbaqaZe mariam wereTelTan da ioseb tabiZesTan erTad „mis- ia 2018“ – is gamarjvebuli gaxda. gundis mier Sesrulebulma davalebam: „dirsis zafxulis qalaqi“ pirveli adgili daikava. „proeqtSi monawileoba Cveni jgufis didi survili iyo. gvindoda sakuTari Sesa- Zleblobebi Segvemowmebina, ramdenad gavum- klavdebodiT davalebas marketingsa da pi- Tbilisis saxelmwifo universitetis gun- di saqarTvelos parlamentisa da IDFI-is konkursis „ra? sad? rodis?“ gamarjvebuli gaxda. TamaSis ganmavlobaSi studentebs 30 SekiTxva dausves, romlebic saqarTvelosa da sxva qveynebis parlamentebis Sesaxeb istori- ul cnobebs da gamoCenil parlamentarebze zo- gad informacias moicavda. socialur da politikur mecniereba- Ta, iuridiuli, humanitaruli da ekonomikis fakultetebis studentebma vasil qarselaZem (kapitani), giga Caligavam, rati oqropiriZem, Tornike CogovaZem, vitali maWavarinma da demetre qardavam konkursSi monawile, saqa- rTveloSi arsebuli 18 umaRlesi saswavleb- lis nakrebebis, 100-ze met students Soris yvelaze meti qula daagroves da I adgili Tbilisis saxelmwifo universitetis kurs- damTavrebuli giorgi WeiSvili amJamad ber- genis (norvegia) universitetis socialuri anTropologiis departamentis doqtoran- tia. garda imisa, rom aqtiurad aris CarTuli saswavlo da samecniero saqmianobaSi, amave dros yvela Rones xmarobs Tavisi mSobliuri universitetis internacionalizaciisTvis.

universiteti N6-2019_web.pdf · kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb. Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT-vel,

  • Upload
    others

  • View
    14

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: universiteti N6-2019_web.pdf · kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb. Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT-vel,

Tsu gundi saqarTvelos parlamentisa da IDFI-is konkursis gamarjvebulia

gv. 3

gv. 3

universiteti#11 (54) 2015iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-3 gv.

gv. 2

gv. 2

gv. 3

Tsu studentebi gamogonebas dubaiSi waradgenen

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universiteti administraciis

xelmZRvanelis Tanamdebobis dasakaveblad kandidatis SerCevis mizniT konkurss

acxadebs

gagrZeleba me-4 gv.

va Jas me mo ri a lu rimu ze u mi Tsu- Si

kon kursi sko lismos­wav­le­e­bi­saT­vis­–,,Seq me ni nar Ce ne bis gan sa a xal wlo naZ vis xe“

`Semodgomis legenda 2015~-is gamarjve-bulebis vinaoba cnobilia: pirveli adgili _ ani gigaSvili; meore adgili _ mariam Wum-

buriZe; mesame adgili _ beqa beraZe. gasuli Tvis miwuruls kaxeTSi, ilias tbaze mde-bare qarTul SatoSi „roial batoni“ stu-denturi literaturuli konkursis „Semod-gomis legenda 2015“ improvizaciuli turi gaimarTa.

10 finalisti SidaSesarCevma Jiurim ga-moavlina. finalistebi improvizaciul turSi Jiuris mier SerCeul Temaze, 12 saaTis gan-mavlobaSi axal naSromebs qmnidnen. final-istTa Soris Tbilisis saxelmwifo, ilias saxelmwifo, SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo, Tbilisis saxelmwifo sa-medicino da quTaisis akaki wereTlis saxelm-wifo universitetebis studentebi iyvnen.

konkursis wlevandeli Tema warmosax-viTi qalaqi da 10 personaJi (biblioTekari, policieli, mkeravi, sapatio yarauli, mZRoli, mkiTxavi, mzareuli, qalaqis meri, meezove, azartuli moTamaSe) iyo. finalistebma erT-erTi maTgani SemTxvevi-

Tobis principiT airCies. maT unda daew-eraT Txzuleba, romlis siuJetic qalaqSi viTardeba.

wlevandeli konkursis gamarjvebuls dasawerad mkeravis personaJi Sexvda. „ke-dlebze darCenili ambavi” - ase hqvia ani gigaSvilis saliteraturo naSroms, rome-lic man, konkursis pirobebis Sesabamis-ad, Tormeti saaTis ganmavlobaSi dawera. pirveli saprizo adgilis mflobeli 1000 lariT da konkursis simboloTi dajildo-vda, meore da mesame adgilis mflobelebs ki, Sesabamisad _ 700 da 500 lari gadaecaT. wels literaturuli Jiuri 6 wevrisgan Sedgeboda: mwerlebi daTo turaSvili, Teo-na dolenjaSvili, maka ldokoneni, toresa mosi, mwerali da gamomcemloba „inteleq-tis“ xelmZRvaneli zviad kvaracxelia da SarSandeli gamarjvebuli qeTi mefariZe.

Tbilisis saxelmwifo universitetisa da kompania jeoselis erToblivi proeq-

literaturuli konkursis„Semodgomis legenda“ gamarjvebulebi

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li-sis sa xel mwi fo uni ver si te tis zus ti da sa bu ne bis mety ve lo fa kul te tis fi zi kis mi mar Tu le bis stu den te bi gi or gi meS ve-li a ni da si mon in vi a, ag reT ve „Ta vi su-fa li uni ver si te tis“ stu den te bi gi or gi ga ba raS vi li da di mit ri cxov re ba Ze mo-na wi le o bas mi i Re ben ara be Tis ga er Ti a-ne bul sa e mi ro eb Si, du bai mol Si DP Wor­ld-is ga mo fe na ze. sa er Ta So ri so teq no-lo gi ur ga mo fe na ze, ro me lic 24 no em bri-dan 6 de kem bram de i mar Te ba, stu den te bi er Tob liv ga mo go ne bas _ „in te raq ti ul xel TaT mans“ wa rad ge nen. vir tu a lu ri xel TaT ma nis meS ve o biT Se saZ le be li xde ba vir tu a lur re a lo ba Si vir tu a-lu ri obi eq te bis mar Tva da Seg rZne ba. axal gaz rda ga mom go neb lebs ko ma ro vis sko la aer Ti a nebs. sxva das xva er Tob liv pro eq teb ze jer ki dev sko li dan ve da iwy-es mu Sa o ba.

ga sul wels So Ta rus Ta ve lis erov­nul ma sa mec ni e ro fon dma sa qar Tve lo Si ga mo ce mu li Jur na lis Else vi er ­is ba za Si gan sa Tav seb lad kon kur si ga mo acx a da. am kon kur sSi mo na wi le o bas 50­ze me ti Jur na li iReb da, ro mel Tga nac fon dma 8 Se ar Ci a. Else vi er ­is mi er am rva Jur na­li dan ga mor Ce ul iq na ori da maT gan er T­er Ti „an dria raz ma Zis sa xe lo bis ma Te ma ti kis in sti tu tis Sro me bi“ aR moC­nda. 2016 wli dan es Jur na li ga mo i ce ma sa xel wo de biT ~Tran sac ti ons of A.Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te~, mi si pir ve li ga mo ce­ma iq ne ba Jur na lis 170­e to mi, ro me lic mi si wi na mor be dis to me bis nu me ra ci as ga ag rZe lebs. am gva rad aq ar mox de ba ri­gi To bis wyve ta.

~Tran sac ti ons of A.Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te~ ni ko mus xe liS vi lis mi er 1937 wels da ar se bu li ma Te ma ti ku ri Jur na­lis gag rZe le ba a, ro mel sac 1947 wlis CaT vliT hqon da da sa xe le ba fran gul ena ze: Tra va ux de L’Insti tu te Mat he ma ti que de Tbi li si, t. 1­15 (1937­1947). am wle bis gan­mav lo ba Si Jur nal Si ga moq vey nda msof­li o Si Za li an cno bi li ma Te ma ti ko se­bis naS ro me bi, ise Te bis, ro go ri ca a:

ada ma ri, to ne li (ro me lic gax ldaT an dria raz ma Zis di ser ta ci is opo nen ti sor bo na Si), ber gma ni, er de Si, gi un te ri,

har tma ni, uin tne ri, lan da u, lu­ keng hu a, kel di Si, os trov ski, lav ren ti e­vi, gi or gi ni ko la Ze da sxva. Sem dgom­Si am Jur na lis gag rZe le ba ga mo di o da ori, qar Tu li da ru su li da sa xe le­biT: `Труды Тбилисского Математического Института~, `Tbi li sis ma Te ma ti kis in­sti tu tis Sro me bi~, t. 16­73 (1948­1983), mis gag rZe le bas mxo lod ru su li da­sa xe le ba Ra Ser Ca, t. 74­99(1984­1990), 1990 wli dan Jur na li ga mo dis mxo lod in gli sur ena ze sa xel wo de biT „Pro ce­e dings of A. Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te“, t. 100­169(1990­2015).

`Se ic va la Jur na lis ga re ka nis di za­i ni. ro gorc xe davT, mas kvlav am Sve­nebs an dria raz ma Zis ga mo sa xu le ba da qar­Tul­ena­ze­aris­war­we­ra­–­iva­ne­ja­va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel­mwi fo uni ver si te ti. el se vi e ris egi diT ga mo ce mul Jur na lebs So ris me pi ra­dad ver mo vi Zie ro me li me qvey nis Jur na­li, ro mel sac am qvey nis ena ze hqon des war we ra“, _ acx a debs Jur na lis mTa va ri re daq to ri, Tsu a. raz ma Zis ma te ma ti­kis in sti tu tis ma Te ma ti ku ri ana li zis gan yo fi le bis gam ge. fi zi ka­ ma Te ma ti kis

Tsu institutis Jurnali Elsevier-is bazaSi Sevida

1915 we li iyo, 27 iv li si. xan grZli vi avad myo fo bis Sem deg va Ja- fSa ve la Tbi li-sis sa Ta va daz na u ro gim na zi a Si (ax lan de li Tsu pir ve li kor pu si) gax snil wmin da ni nos sa xe lo bis qar Tul la za reT Si plev ri tiT iw va. va Jam min dvris yva vi le bi mo iTx o va. ro gorc am bo ben, Txov na aus ru les. swo red aq, min dvris yva vi le bis ga re moc va Si gar da-ic va la udi de si qar Tve li mgo sa ni da mo za-rov ne.

aq, iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi-li sis sa xel mwi fo uni ver si tet Si va Ja- fSa-ve las gar dac va le bi dan 100 wlis Tav ze va Ja fSa ve las me mo ri a lu ri mu ze u mi ga ix sna. mu ze u mis gax snas es wre bod nen Tbi li sis sa-xel mwi fo uni ver si te tis req to ri, aka de mi-ko si vla di mer pa pa va, va Ja- fSa ve las STa mo-mav le bi, mow ve u li stum re bi, aka de mi u ri da ad mi nis tra ci u li per so na li, stu den te bi.

axa li we li ax lov de ba da iva ne ja va xiS vi-lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver-si te ti mos wav le ebs mo rig sa a xal wlo eko lo-gi ur kon kur sSi mo na wi le o bas sTa va zobs. Tsu aka de mi u ri gan vi Ta re bi sa da uwy ve ti ga naT-le bis cen tris sa bav Svo uni ver si te tis, Tsu -e-ko klu bis, sa qar Tve los ga re mo sa da bu neb ri-vi re sur se bis dac vis sa mi nis tros ssip ga re-mos dac vi Ti in for ma ci i sa da ga naT le bis cen-tris mxar da We riT cxaddeba kon kursi sko lis mos wav le e bi saT vis – ,,Seq me ni nar Ce ne bis gan sa a xal wlo naZ vis xe“. kon kur si mTe li sa qar-Tve los mas Sta biT tar de ba da mas Si mo na wi le-o bis mi Re ba Se uZ lia ne bis mi er msur vels. kon-kur sis mi za ni, tye e bi sa da axal gaz rda naZ vis xe e bis umowy a lo Wris Se Ce re ba a.

´6 (97) 2019

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-3 gv.

saqarTvelo, romelic unda aRmoaCino

rusTavelis fondis gamarjvebulebi Tsu-dan

„Cveni codna mxolod Cveni sakuTreba araa“

Tsu studentis gza norvegiul universitetamde

Tsu studentebi `saferavis~ sasargeblo Tvisebebs

ikvleven

gv. 2

Tsu studenturi konkursi „misia 2019“

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis magistrantTa saswavlo-kvleviTi proeqtis grantiT dafinansebis 2018 wlis konkursis lideria.

konkursSi gamarjvebuli 21 proeqtidan 10 proeqti (gamarjvebuli proeqtebis 48% ) Tbilisis saxelmwifo universitetis axalgaz-rda mecnierebs ekuTvniT.

Tsu humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis, arqeologiis mimarTulebis magistran-ti Tamar CogovaZe erT-erTia im axalgazrda mkvlevarebs Soris, romlis proeqtmac granti moipova. Tamaris proeqti „gvian brinjao _ adre rkinis xanis sabeWdavebi (gamokvleva, katalogi)“ saqarTvelos teritoriaze aRmo-Cenil Zv.w. XII-VI saukuneebis Tixis sabeWdav-ebs exeba. rogorc Tamari gviyveba, am nivTebs uZvelesi droidan moyolebuli sxvadasxva funqcia gaaCndaT. misi proeqtis mizanic, am pe-riodis saqarTveloSi mimdinare procesebis Seswavlaa sabeWdavebis magaliTze.

„proeqtis gamarjveba, Cemi azriT, up-irvelesad Tavad Tematikam ganapiroba. es sakiTxi qarTul arqeologiaSi dRemde ar aris Seswavlili srulad da aseTi mniSvnelovani masalebisTvis TiTqmis ar arsebobs konkret-uli da krebiTi saxis naSromi. vfiqrob, rom aRniSnul konkursSi upiratesoba mieniWa iseT

studentebs, romlebsac met konferenciasa da sxva aqtivobaSi aqvT monawileoba miRebuli. me ki, rogorc Tbilisis saxelmwifo univ-erisitetis students, araerT konferenciaSi, eqspediciaSi, „vorqSopSi“ da sxv. (maT Soris saerTaSoriso aqtivobebSi) mimiRia monaw-

ileoba. minda avRniSno, rom Tsu am mxriv marTlac rom mravalferovan SesaZleblobebs aZlevs Tavis studentebs.

sabeWdavze datanili gamosaxulebis gamokvleviT mravali informaciis miRebaa SesaZlebeli, im periodis adamianis sulieri

studentebi italiidan da lietuvadan _ qveynisa da Tbilisis saxelmwifo universitetis Sesaxeb

gasuli wlebis gamarjvebulebi sakuTari gamocdilebis Sesaxeb

italieli mario troisi Tbilisis saxel-mwifo universitetSi samedicino fakultetze swavlobs. salernos universitetsa (University of Salerno) da Tbilisis saxelmwifo universi-tets Soris bevr saerTos poulobs. ambobs, rom leqciebi da swavlebis procesi orive uni-versitetSi aqtiurad da sainteresod mimdin-areobs. italiel studentebs xSirad esaubreba saqarTvelosa da Tbilisis Sesaxeb.

„yovelTvis mainteresebda yofili sabWo-Ta kavSiris qveynebi, maTi kultura da tradic-iebi. Tavisufal dros vcdilobdi am qveynebis Sesaxeb informaciis miRebas da CemTvis yvelaze saintereso saqarTvelo aRmoCnda. Tbilisis saxelmwifo universitetis samedici-no fakultetis Sesaxeb informacia Sevagrove da sabuTebi saqarTveloSi gadmovagzavne. movemzade saerTaSoriso gamocdilebis mis-aRebad aseT saintereso qveyanaSi. yovelTvis, rodesac sazRvargareT swavlaze vfiqrobdi, vicodi rom espaneTis, safrangeTis, an ger-maniisgan gansxvavebul adgilze mindoda mes-wavla. gansxvavebaze roca vsaubrob, vgulisx-mob ara mxolod kulturas, tradiciebs, aramed swavlis meTodebsac.

Cemi saqarTveloSi yofnis pirveli emocie-bi qarTveli xalxis adaT-wesebisadmi pativis-cemas ukavSirdeba. qarTvelebi umeteswilad megobrulebi arian ucxoelebis mimarT, isini dainteresebuli arian evropuli kulturiT, gansakuTrebiT italiiTa da italielebiT. isini cnobismoyvareebi arian, xSirad svamen kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb.

Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT-vel, ise sxva ucxoel studentebTan erTad var. isini stimuls maZleven, rom Cemi saqarTvelo-Si yofnis dReebi iyos saukeTeso, mravlismom-cemi,rogorc codnis, ise gamocdilebis Tval-sazrisiT.

studenturi sacxovrebeli

axal studentur sacxovrebelSi vcxovrob. CemTvis yvelaferi damakmayofilebelia, in-frastruqtura axalia da yvelaferia, rac saW-iroa studentebisTvis. studentur sacxovreb-elSi meti wili qarTveli studentebi arian,

isini mzad arian mudam dagexmaron. qarTvel studentebTan erTad, ramdenime ucxoeli stu-dentic gavicani sxvadasxva fakultetidan.

mario troisi

gagrZeleba me-4 gv.

Tsu studenturi konkursi „misia 2019“ -is pirveli turis Sedegebi male gaxdeba cnobili. Semosul 50-mde saproeqto ganacxads Soris 5 finalisti unda gamovlindes, SesarCevi etapi ukve dawyebulia.

konkursi universitetis yovelwliu-ri proeqtia, romelsac universiteti da warmatebuli brendi erToblivad axorciele-ben. wels partniori kompaniaa „bazis banki”. saprizo fondi 5000 lars Seadgens, romelsac partniori brendi gamarjvebul sam gundze gadaanawilebs.

konkurss kidev erTi prizi _ niko ni-kolaZis sauniversiteto premia daemata da is gamarjvebul gunds gadaecema. „misia 2019“ or etapad xorcieldeba: pirvel turSi monaw-ileebma universitetis mier SeTavazebuli davaleba Seasrules. maT „Tbilisis saxel-mwifo universitetis saskolo olimpiadis brendi” Seqmnes.

konkursis meore etapze Jiuris mier Ser-Ceuli 5 finalisti gundi partniori brendis „bazis bankis“ davalebas miiRebs, romelzec

erTi Tvis ganmavlobaSi imuSavebs. finalu-ri naSromis Seqmnis procesSi konkursantebi maTTvis gankuTvnil seminarebsa da konsulta-ciebs daeswrebian, sadac proeqtis gamarTvasa da efeqturad ganxorcielebis saSualebebs Seiswavlian. finalSi gasuli studentebi part-niori kompaniis saTao ofiss moinaxuleben da xelmZRvaneli pirebis prezentaciebs moisme-nen.

sanam finalisti gundebis vinaoba gaxdeba cnobili, gasuli wlebis konkursebis gamar-jvebulebs gagacnobT. isini sakuTari ideebsa da proeqtis mimdinareobas ixseneben:

socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti giorgi barbaqaZe mariam wereTelTan da ioseb tabiZesTan erTad „mis-ia 2018“ – is gamarjvebuli gaxda. gundis mier Sesrulebulma davalebam: „dirsis zafxulis qalaqi“ pirveli adgili daikava.

„proeqtSi monawileoba Cveni jgufis didi survili iyo. gvindoda sakuTari Sesa-Zleblobebi Segvemowmebina, ramdenad gavum-klavdebodiT davalebas marketingsa da pi-

Tbilisis saxelmwifo universitetis gun-di saqarTvelos parlamentisa da IDFI-is konkursis „ra? sad? rodis?“ gamarjvebuli gaxda. TamaSis ganmavlobaSi studentebs 30 SekiTxva dausves, romlebic saqarTvelosa da sxva qveynebis parlamentebis Sesaxeb istori-ul cnobebs da gamoCenil parlamentarebze zo-gad informacias moicavda.

socialur da politikur mecniereba-Ta, iuridiuli, humanitaruli da ekonomikis fakultetebis studentebma vasil qarselaZem (kapitani), giga Caligavam, rati oqropiriZem, Tornike CogovaZem, vitali maWavarinma da demetre qardavam konkursSi monawile, saqa-rTveloSi arsebuli 18 umaRlesi saswavleb-lis nakrebebis, 100-ze met students Soris yvelaze meti qula daagroves da I adgili

Tbilisis saxelmwifo universitetis kurs-damTavrebuli giorgi WeiSvili amJamad ber-genis (norvegia) universitetis socialuri anTropologiis departamentis doqtoran-tia. garda imisa, rom aqtiurad aris CarTuli saswavlo da samecniero saqmianobaSi, amave dros yvela Rones xmarobs Tavisi mSobliuri universitetis internacionalizaciisTvis.

Page 2: universiteti N6-2019_web.pdf · kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb. Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT-vel,

2

universiteti

1-li gverdidan

1-li gverdidan

„Cveni codna mxolod Cveni sakuTreba araa“Tsu studentis gza norvegiul universitetamde

giorgi erT-erTi pirvelTagani iyo, vinc 2006 wels axladgaxsnili sabakalavro programis _ eTnolo-gia“ studenti gaxda. musikaluri folkloriT da qarTuli eTniku-ri kulturiT iyo gatacebuli da am mimarTulebiT siRmiseuli kv-leva ainteresebda. sabakalavro programis warmatebiT dasrulebis Semdgom, swavla isev Tsu-Si samag-istro, Semdeg ki sadoqtoro pro-gramaze (anTropologia) ganagr-Zo. misi samecniero xelmZRvaneli yvela etapze profesori qeTevan xuciSvili iyo, romlis xelmZRvane-lobiT giorgim ara erT samecniero RonisZiebaSi miiRo monawileoba... sadoqtoro programaze Cabarebam-de, 2014 wels, Tsu magistrantma giorgi WeiSvilma bergenis univer-sitetis samagistro programaze Caabara da anTropologiis magis-tris xarisxi moipova.

2015 wels man bergenis universi-tetis mier gamocxdebul sadoqtoro programis SesarCev konkursSi gaimarjva da am periodidan bergen-Si, norvegiaSi cxovrobs. swored am periodidan daiwyo mis cxovrebaSi kidev erTi saintereso etapi.

„Tsu-m pirdapiri da gadamwyveti roli iTamaSa imaSi, rom dRes mecn-ieri da bergenis universitetis Ta-namSromeli var (dasavleT evropis qveynebis umravlesobaSi doqtoran-ti iTvleba ara studentad, aramed akademiuri personalis nawilad). am yvelafris winapiroba iyo sakmaod didi akademiuri da saerTaSoriso TanamSromlobis gamocdileba, rom-lis SesaZleblobac Tsu eTnologi-is institutma momca. es patara in-stituti humanitarul fakultetze axerxebs imas, rom misi studentebi ara mxolod pasiuri mimRebni iyvnen ganaTlebis, aramed aqtiurad iyvnen CarTuli sxvadasxva adgilobriv Tu saerTaSoriso proeqtSi. Cemi studentobis periodSi pirvelive semestridan gvqonda gansakuTre-buli damokidebuleba studentebsa da profesorebs. Cveni akademiuri aqtiuroba yovelTvis waxalisebu-li iyo. mogvianebiT, roca Tavad vmuSaobdi Tsu-Si, rogorc seminaris xelmZRvaneli da profesor qeTevan xuciSvilis asistenti, vcdilobdi zustad igive damokidebuleba mqono-da Cems studentebTan. vfiqrob, Cems profesiul ganviTarebaSi, aseve, gansakuTrebuli roli Seasrula iman, rom jer kidev bakalavriatSi swavlis dros studentebs saerTaSo-

riso konferenciebsa da proeqtebSi monawileobis saSualeba gvqonda. aseve, calke aRniSvnis Rirsia is SesaZlebloba, romelsac Tsu eT-nologiis instituti aZlevda da aZlevs studentebs savele muSaobis gamocdilebis kuTxiT pirvelive kursidan, rac dasavleT evropis ak-ademiur sivrceSi sakmaod iSviaTia. Sedegad, Cveni studentebi umaRlesi ganaTlebis sawyisi etapidanve iZenen anTropologisaTvis/eTnol-ogisaTvis aucilebel sabaziso un-arebs“, _ acxadebs giorgi.

2011 wlidan giorgi CarTuli iyo germaniis akademiuri gacvlis sam-saxuris mxardaWeriT ganxorcile-bul marburgis universitetisa (ger-mania) d Tsu erTobliv saswavlo proeqtSi: `kavkasia, kultura, kon-fliqti~ (xelmZRvanelebi: qeTevan xuciSvili da Stefan foeli) jer rogorc monawile da Semdeg rogorc saorganizacio jgufis wevri. am pro-eqtis farglebSi 2013 wels giorgi marburgis universitetis staJiori iyo; 2013-2015 wlebSi gaxldaT Ria sazogadoebis institutis programa “qarTi” (CARTI)-s stipendianti. zo-gadad, giorgis monawileoba aqvs miRebuli araerT saerTaSoriso da

regionul konferenciaSi. profesor qeTevan xuciSvilis asistenti uZ-Rveboda saleqcio kursebs. 2012-2014 wlebSi iyo Ria cis qveS eTnografi-uli muzeumis asistent-kuratoric. 2016 wels man norvegiis melceris kvleviTi granti moipova. 2015-2016 wlebSi, erTi wlis manZilze awar-moebda savele samuSaoebs saqarTve-loSi (aWaraSi) da TurqeTis respub-likaSi (arTvinis regionSi).

bergenis universitetTan Tsu eTnologiis instituts jer kidev wlebis win hqonda TanamSromlo-bis gamocdileba, maT Soris devisis centrisa (aSS) da aarusis universi-tetis (dania) erTobliv proeqtSi `religiisa da sekularizmis anTro-pologiuri kvleva~ monawileobis TvalsazrisiT.

2017 wels giorgi WeiSvilis ini-ciativiTa da aqtiuri monawileobiT momzadda sagranto proeqti, nor-vegiul-qarTuli TanamSromlobis farglebSi, Tsu-Si anTopologiis mxardasaWerad. proeqtis norvegiis internacionaluri TanamSromlobi-sa da ganaTlebis xarisxis amaRlebis saagentos (DIKU) mier maRali Se-fasebisa da mxardaWeris Semdeg, 2018 wlidan masze muSaoba daiwyo. am

proeqtis farglebSi ukve Sedga ori samuSao Sexvedra TbilisSi da ber-genSi, Tsu eTnologiis institutis prof. q. xuciSvilma waikiTxa sajaro leqciebi bergenis universitetSi, amJamad Tsu “anTropologiis” sado-qtoro programis ori doqtoranti ki bergenis universitetSi samTvian staJirebaze imyofeba.

2019 wlis 24 ivlisidan 4 agvis-tos CaTvliT imuSavebs erToblivi sazafxulo skola, romelSic monaw-ileobas miiReben bergenis univer-sitetis da Tsu eTnologia-anTro-pologiis mimarTulebis studentebi. es samwliani proeqti SesaniSanav pirobebs uqmnis Tsu studentebs ak-ademiuri da karieruli zrdisTvis. programis farglebSi dagegmilia axali, erToblivi samagistro kur-sis ganviTarebac, raSic sakmaod di-dia giorgi WeiSvilis roli.

giorgi amJamad muSaobs sado-qtoro naSromze, romlis dacvis Semdgom saqarTveloSi dabrune-bas gegmavs. „Cemi sadoqtoro naS-romi efuZneba erTwlian savele eTnografiul kvlevas saqarT-velo-TurqeTis sasazRvro mon-akveTSi. am drois udidesi nawili gavatare arTvinis provinciaSi,

ZiriTadad qarTvelebiT dasaxle-bul borCxis raionSi, sadac vcxov-robdi adgilobriv mosaxleobasTan erTad maTi yoveldRiuri cxovre-biT. Tavad naSromi swavlobs imas, Tu rogoria sazRvris roli arTvin-is mosaxleobis yoveldRiur yofaSi, aseve maT urTierTobaSi saqarTve-los mxares mcxovreb qarTvelebTan. eTnografiul masalaze dayrdno-biT aRvwer, Tu ra gavlenas axdens fizikuri sazRvari simboluri saz-Rvrebis Camoyalibebaze. Tu rogor xdeba sazRvriT gayofili terito-riis aRqma Tanamedrove saxelmwi-fosa da misi oficialuri istori-uli narativis konteqstSi. swored es aris erT-erTi aspeqti Cveni gamocdilebis, romelsac Tsu gauz-iarebs norvegiul mxares ama wlis ivlis-agvistoSi dagegmili sazaf-xulo skolis farglebSi. ra Tqma unda, saswavli Cvenc bevri gvaqvs bergenis universitetisgan, romlis anTropologiis intituti sistemat-urad xvdeba msoflios saukeTeso an-Tropologiis institutTa reiting-Si. vfiqrob, Tsu-Si, da konkretulad, eTnologiis institutSi miRebuli gamocdilebis gareSe Cemi profesi-uli ganviTareba SeuZlebeli iqne-boda“, -ambobs giorgi.

miuxedavad imisa, rom arc ise didi asakisaa, giorgim sakmao warmatebas miaRwia: „vfiqrob warmatebis SegrZneba mxolod maSin meqneba, roca sabolood Cavabareb Cems disertacias (wesiT ramdenime TveSi) da anTropologiis doqto-ris akademiuri xarisxi momeniWe-ba. darwmunebiT SemiZlia erTi ram vTqva, saxelmwifo universitetis nebismier students, romelic dain-teresebulia Tavisi disciplin-iT, mondomebis SemTxvevaSi Tav-isuflad SeuZlia gaikvalos gza dasavluri universitetebisaken. Tu ramis rCeva SemiZlia, isaa rom ms-gavsi gamocdilebis miRebis Semdeg aucileblad mimaCnia saqarTveloSi dabruneba. Cveni codna mxolod Cve-ni sakuTreba araa. is aseve ekuTvnis im sazogadoebas, romelic uzrunve-lyofs Cvens ganaTlebas sabavSvo baRidan universitetamde. Sesabami-sad, mimaCnia, rom ucxoeTSi miRebu-li codnac Cvens sazogadoebas unda daubrundes. sazogadoebas, romel-mac SesaZlebeli gaxada Cveni sazR-vargareT swavla“.

rusTavelis fondis gamarjvebulebi Tsu-dan

samyaros Sesaxebac. Cemi sakvlevi masalis periodi Zv.w. XII-VI sauku-neebs moicavs. es periodi qarTul arqeologiaSi gvian brinjao _ adre rkinis xanadaa wodebuli. am peri-odSi saqarTvelos teritoriaze arsebul sazogadoebaSi, rogorc Cans mniSvnelovani socialuri cvl-ilebebi xdeba. aSkarad ikveTebian socialurad dawinaurebuli pire-bi. safiqrebelia, rom Cndeba kerZo sakuTrebac, romlis mflobelsac sWirdeba garkveuli dasturi imisa, rom is mis sakuTrebaSia. swored am faqts ukavSirdeba am periodidan sabeWdavebis aqtiurad gamoyenebis

procesi, radgan masze arsebuli gamosaxuleba SesaZloa iyos ganu-meorebeli, pirovnebis piradobis damadasturebeli sabuTi.am gamo-saxulebis sxvadasxva adgilze anabe-Wdis saxiT datoveba ki konkretuli piris sakuTrebas gamoxatavs“,- am-bobs Tamari.

proeqtis mixedviT, Tamarma saqarTvelos masStabiT unda moi-naxulos yvela is muzeumi, sadac arqeologiuri masalaa daculi da moiZios gvian brinjao _ adre rki-nis xanis Tixis sabeWdavebi.

„aseTis aRmoCenis SemTxveva-Si adgilzeve unda movaxdino niv-Tis fotofiqsacia, aRwera, Caxatva, anabeWdis aReba da yvela im infor-maciis moZieba, rac muzeums gaaCnia artefaqtis Sesaxeb. proeqtis meore etapze unda davamuSavo samecniero literatura da moviZio yvela is wigni, Tu statia, sadac am periodis Tixis sabeWdavia gamoqveynebuli. Semdeg ki, Cems xelT arsebuli ma-salebi unda davalago garkveul sistemaSi, mivce katalogis saxe da movamzado publikaciisTvis“, _ gveubneba Tamari.

Tamar CogovaZis proeqti ukve dawyebulia. pirveli etapi, rome-lic Tixis sabeWdavebis sxvadasx-va muzeumSi moZiebas gulisxmobs TiTqmis daasrula. male Sesabamis samecniero literaturaze muSao-bas daiwyebs. kiTxvaze, Tu ramde-nad kmayofilia pirveli etapis Se-degebiT, gveubneba, rom Sedegebma

molodins gadaaWarba, Tumca iyo dabrkolebebic.

„proeqtis ganxorcielebisas pa-tar _ patara sirTuleebs vawydebi, Tumca yvelaze did sirTules mainc is warmoadgens, rom zogierTi sa-beWdavi SemTxveviTi monapovaria da ara arqeologiuri gaTxrebis Se-degad aRmoCenili. muzeumSi am gziT moxvedrili artefaqtis aRmoCenis adgili xSir SemTxvevaSi ucnobia, Zneldeba misi daTariRebac, rac bunebrivia garkveul sirTuleebs qmnis kvlevis procesSi“, _ ambobs Tamari.

proeqtis dasrulebis Semdeg Tamari Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis arqeologiis sado-qtoro programaze gegmavs swavlis gagrZelebas da apirebs, rom SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis doqtorantebis sagranto konkursSic miiRos monaw-ileoba.

* * *konkursis gamarjvebulebs

Sorisaa Tsu ekonomikis saerTaSo-riso skolis (ISET) ekonomikis fakultetis, makroekonomikisa da Tanamedrove monacemTa analizis samagistro programis kursdam-Tavrebuli nika meguTniSvili. misi kvleva saqarTvelos finansur se-qtorSi arsebul Warbvalianobas ex-eba. kvleva miznad isaxavda sabanko seqtorSi akumulirebuli sesxebis donis mdgradobis Sefasebas ekono-

metrikuli modelebis gamoyenebiT. am kvlevis gansaxorcieleblad ki monawileoba SoTa rusTavelis fon-dis samagistro konkursSi miiRo.

„Warbvalianoba mudmivad mwvave debatis sakiTxia ekonomistTa wreebSi. proqtis farglebSi mo-gebuli grantiT dagegmili iyo ramodenime aqtivoba, maT Soris konsultaciebi dargis special-istebTan da ucxoeTSi kvleviTi viziti naSromis gasaumjobeseblad. saswavlo vizitiT vewvie `University of Surrey~-s did britaneTSi, sadac daveswari makroekonomikuri mod-elirebis kurss da saerTaSoriso konferencias kvleviTi Temis far-

glebSi. garda amisa, Sevxvdi amave universitetis profesorebs da gav-iare konsultacia finansuri seqto-ris kvlevis Sesaxeb. viziti sakmaod nayofieri da saintereso gamodga da didi roli iTamaSa samagistro naS-romis warmatebiT CabarebaSi.

rogorc ukve aRvniSne, naSromis wardgena da dacva ukve moxda, Tumca vfiqrob, am sakiTxis gareSemo kidev bevria Sesaswavli, Sesabamisad vgeg-mav sadoqtoro mimarTulebiT gava-grZelo swavla da gavigo ufro meti finansuri seqtoris gavlenis Sesax-eb makroekonomikur WrilSi. garda amisa, vapireb naSromi gamovaqveyno romelime saerTaSoriso JurnalSi, rac kidev ufro met samecniero ga-mocdilebas momcems. am SesaZleblo-bisaTvis kidev erTxel madlobas vuxdi SoTa rusTavelis saxelobis fondsa da ISET-s.

ISET gamorCeuli adgilia ekono-mikuri codnis misaRebad da iq miRe-buli unarebis wyalobiT SevZeli vyofiliyavi gamorCeuli konkursis monawileebs Soris. SoTa rusTave-lis saxelobis fondis jildo aris gansakuTrebulad prestiJuli saqa-rTveloSi da Sesabamisad, konkur-sis mTavari sirTule mdgomare-obs mZlavr konkurenciaSi, Tumca mTavaria maqsimaluri interesi da mzaoba iyos iSromo im pasuxisaTvis, romelsac gvaZlevs kvlevis Sedegi da es yvelaferi TanxvedraSi iyos konkursis pirobebTan“, _ ambobs nika.

Tamar CogovaZe nika meguTniSvili

Page 3: universiteti N6-2019_web.pdf · kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb. Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT-vel,

3

universiteti

1-li gverdidan

1-li gverdidan

Tsu gundi saqarTvelos parlamentisa da IDFI-is konkursis gamarjvebulia

saqarTvelo, romelic unda aRmoaCinostudentebi italiidan da lietuvadan _ qveynisa da

Tbilisis saxelmwifo universitetis Sesaxeb

sacxovrebelSi sainteresoa yofna, yvela gansxvavebuli disciplinebis warmomadgenlebi varT, vsaubrobT, gvaqvs diskusiebi da vucvliT erT-maneTs informacias, Cvens codnas. erTaderTi problema, rac ar mom-wons studentur sacxovrebelTan dakavSirebiT, isaa, rom misi adg-ilmdebareoba Zalianaa daSorebuli universitets, didi dro mekargeba mgzavrobaSi. gansakuTrebiT maSin, Tu sacobia.

Cemi Cveulebrivi dRe Tbili-sis saxelmwifo universitetSi 09:30 saaTze iwyeba. maqvs leqciebi da praqtikuli samuSaoebi universi-tetSi da sxvadasxva saavadmyofoSi. momwons swavleba da yoveldRiurad gansxvavebul adamianebTan, profe-sorebTan Sexvedra. maTi rCevebis mosmena.

leqciebi 4 saaTze mimTavrdeba, amis Semdeg, vcdilob, rom ramden-ime saaTi dedaqalaqSi gavataro, vseirnob, vaTvaliereb kulturul da istoriul Zeglebs. saRamos, roca studentur sacxovrebelSi mivdivar, mecadineobas viwyeb. mecadineobis Semdeg, studentebi erTad vvaxSmobT. rogorc qarTveli, ise ucxoeli stu-dentebi tradiciul saWmels amzade-ben. Zalian miyvars sacxovrebelSi gatarebuli studenturi saRamoebi da mgonia, rom arc arasdros dama-viwydeba.

xandaxan, SabaT-kviras salaS-qrod mivdivarT. es Cemi saqarT-veloSi gatarebuli studenturi cxovrebis gansakuTrebulad sayva-reli nawilia. vaTvalierebT tbebs, mTebs da sxvadasxva adgilebs da im SesaniSnav landSafts, rasac saqa-rTvelo gvTavazobs. darwmunebuli var erTi weli sakmarisi ar aris, saqarTvelos srulad gasacnobad, amitom swavlis dasrulebis Semdeg, saqarTveloSi, rogorc turisti, xSirad Camoval~, _ ambobs mario.

* * *mario troisis megobari titas

voZinkasi vilniusis universitetis studentia. Tsu-Si saerTaSoriso urTierTobebis fakultetze swav-lobs. rogorc gviyveba, momavalSic apirebs gaagrZelos swavla saqarT-veloSi.

„saqarTveloSi swavlis gagr-Zeleba didi xania mindoda da ro-gorc ki gaCnda es SesaZlebloba, maS-inve daviwye mzadeba. saqarTveloSi swavlis survili erTma Cemma mego-barma gamiCina, is swavlobda Tbili-sis saxelmwifo universitetSi da ramdenjerme imyofeboda aq,rogorc

turisti. is yovelTvis didi STabe-Wdilebebis qveS saubrobda Tqveni qveynis Sesaxeb da mirCia, aucileb-lad gamegrZelebina swavla Tbili-sis saxelmwifo universitetSi. meubneboda, rom yvelaferi Zalian gansxvavebulia, Tumca ara imdenad, rom sirTuleebi ver gadamelaxa. meore mizezi, Tu ratom avirCie saqarTvelo, iyo is rom vicodi, komunikaciis problema ar meqnebo-da. magaliTad, inglisurTan erTad, vici rusulic da saqarTveloSi, gan-sakuTrebiT zogierT qalaqSi, mag-aliTad, xaSurSi, asakovani xalxi rusulad laparakobs. TbilisSi axalgazrdebTan TiTqmis ar maqvs komunikaciis problema. umetesobam inglisuri icis.

Cems ojaxs Tavdapirvelad Zalian gaukvirda Cemi gadawyvetile-ba saqarTveloSi gamgzavrebasTan dakavSirebiT. Cven qveyanaSi ax-algazrdebi ZiriTadad dasavleT evropaSi midian saswavleblad, Tumca maT Zalian kargi emociebi aqvT saqarTvelosTan da qarTvel xalxTan dakavSirebiT. maT axsovT sabWoTa kavSiri da qarTveli xalxi, romelic pirvel rigSi, megobrobas-Tan da stumar-maspinZlobasTanaa dakavSirebuli.

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi kavkasiis kvlevebis mimar-TulebiT vswavlob. swavlebis meTods Soris gansxvaveba TiTqmis araa, sainteresoa, leqtorsa da studentebs Soris urTerToba. Cems qveyanaSi mkacrad viWerT distan-cias leqtorebTn urTierTobis dros. aq ki, xandaxan, profesorTan erTad leqciebis Semdeg lanCze ga-vdivarT da vsaubrobT sxvadasxva Temebze. xandaxan, auditoriaSi daw-yebul kamaTs vagrZelebT.

Cemi studenturi sacxovrebeli lisis tbasTan axlos mdebareobs. irgvliv yvelaferi Zalian kargia, momwons garemo, Senoba, administra-cia, romelic mzad aris mudam dagex-maros. administraciasTan erTad, qarTveli studentebic mudmivad gvekiTxebian ucxoel studentebs, gvWirdeba Tu ara maTi daxmareba. magaliTad, oTaxSi Suqi ar mqonda da es problema Zalian male moag-vares. rac mTavaria, yvelam maqsi-malurad gamoTqva daxmarebis sur-vili. zamTarSi Zalian Tbila, ise rom SortebiTa da moklemklaviani maisurebiT davdiodi da komfor-tuli iyo Zalian. Tavisufal dros, sacxovrebelTan arsebul safexbur-To moedanze fexburTs vTamaSob, an kalaTburTs da frenburTs. aseve xSirad vvarjiSob da vcdilob, maqsi-malurad gamoviyeno CemTvis saint-ereso infrastruqtura.

sacxovrebelTan dakavSirebuli Cemi ukmayofileba ZiriTadad uka-vSirdeba mis adgilmdebareobas. is Zalian Sors aris universitetisgan da maT Soris metrosganac.

Tbilisis quCebSi

Zalian momwons Tbilisis ar-qiteqtura, gansakuTrebiT rus-Tavelis quCa. xSirad davdivar am quCaze da vaTvaliereb detalebs. yvela jerze aRfrTovanebas iwvevs es Senobebi da maTi xelaxali daT-valierebis Semdeg, axal detalebs aRmovaCen xolme. Tbilisis met-ro sistema Zalian martivia da ar miqmnis problemebs. Tumca, prob-lemebi namdvilad meqmneba samarSu-to taqsebTan dakavSirebiT, maTze Zalian mwiri informaciaa datani-li. arada, xSirad mWirdeba xolme samarSuto taqsiT mgzavroba.

Tavisufal dros me da Cemi mego-brebi saqarTveloSi vmogzaurobT. gansakuTrebiT momewona baTumi, quTaisi, axalcixe, vaSlovanis na-krZalSi viyaviT jip turiT da waru-Sleli STabeWdileba datova am mog-zaurobam Cemze.

ivnisSi vbrundebi saxlSi da Zalian miWirs, miuxedavad imisa,rom Cemi ojaxi da megobrebi menatrebi-an. darwmunebuli var, rom momaval wels kidev Camoval saqarTveloSi, rogorc turisti, SeiZleba saqmiani vizitiTac Camovide, vin icis. mTa-varia, rom Camoval. me da Cemi mego-brebi vfiqrobdiT, rogor dagvexas-iaTebina saqarTvelo, is namdvilad margalitia,romelic aucileblad unda aRmoaCino~, _ ambobs titasi.

titas voZinkasi

daikaves. rogorc demetre qardava gviyveba, gamarjvebisTvis brZola Tanabari upiratesobiT mimdinare-obda.

"Tematika mTlianad parlamen-tarizmis istoriis garSemo (rogorc

saqarTvelos, ise sxva qveynebis) trialebda. CemTvis, rogorc saer-TaSoriso urTierTobis fakulte-tis studentisTvis da sportuli rsr-s moyvarulisTvis, msgavsi pro-eqti saintereso aRmoCnda. analo-

giurad iyvnen sxvebic, romlebic, marTalia, sxva ganxriT swavloben, magram zogadad, istoriis siyvaru-li da sportuli rsr TamaSis gamoc-dileba gvaerTianebda yvelas. TiTo universitets TiTo gundis gamoyva-na SeeZlo.

rogorc pakets unda axasiaTeb-des, igi moicavda rogorc martiv, ise rTul kiTxvebs. Tavidan, TamaSSi gundebis advilad CasarTvelad mar-tivi kiTxvebiT daiwyo da turniris mimdinareobisas nel-nela garTul-da. gamarjveba ar yofila advili, vinaidan kargad iTamaSes kavkasi-is, Tavisufalma da samedicino uni-versitetebma. mTavari samaxsovro prizi iyo 200-lariani ,,biblusis'' vauCerebi, romlebic Tsu-s gundis TiToeul monawiles gadaeca.“ - am-bobs demetre.

Tsu studentebi gaeros ganvi-Tarebis programis (UNDP) xelmZ-Rvanelma saqarTveloSi luiza vin-tonma, saqarTveloSi evrokavSiris warmomadgenlobis xelmZRvanelis moadgilem karlo natalem da saqa-rTvelos parlamentis Tavmjdomar-is moadgilem zviad ZiZigurma daa-jildoves. inteleqtualuri TamaSi erovnul biblioTekaSi gaimarTa.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis studenturi proeqtebis da-finansebis konkursis 2019 wlis meore etapis Sedegebi ukve cnobi-lia. mesame etapze gancxadebebis miReba 5 oqtombramde gagrZeldeba da ganxilva 20 oqtombers dasrul-deba.

warmodgenili samecniero da kulturuli/sportuli/saganmanaT-leblo proeqtebis dafinansebis sakiTxis gansaxilvelad sabWo we-liwadSi 3 jer ikribeba.

studenturi sagranto konkur-sis zedized meorejer gamarjve-bulia zust da sabunebismetyve-lo mecnierebaTa fakultetis, biologiis departamentis, bio-fizikis mimarTulebis studenturi jgufi. studentebis sakvlevi obi-eqts qarTuli Rvino, `saferavi~ warmoadgens.

proeqtze muSaoba Tsu stu-denturi sagranto konkursSi gamarjvebamde gadawyvites. pro-eqtisTvis „saqarTvelos agrar-ul bazarze arsebul `saferavis~ Rvinis sarealizacio fassa da mis antioqsidantur Tvisebebs Soris damokidebulebis Seswavla“, sWir-debodaT Tanamedrove ZviradRi-rebuli aparatura, reaqtivebi da sakvlevi masala.

„daviwyeT Sesabamisi donori organizaciebis Zebna da swored am dros SevityveT universitetis sa-granto konkursis Sesaxeb. movamza-deT yvela saWiro dokumenti da, yvela sirTulis mouxedavad, ukan erTi nabijic ar gadagvidgams. da-vimsaxureT Semfasebeli komitetis yuradReba, ramac Zalian gagvax-ara. Cveni proeqti dafinansda da SevZeliT ideebi realobad gveqcia, ramac kidev ufro meti motivacia mogvca Cveni saqmis sakeTeblad,“ -gviyveba jgufis erT-erTi wevri Tamuna mindoraSvili.

sagranto konkursSi gamarjve-bis Semdeg Tsu studentebma kvlevis Sedegebi saerTaSoriso konfer-enciebze waradgines, sadac dargis lideri mecnierebisgan didi in-teresi daimsaxures da samomavlo TanamSromlobazec SeTanxmdnen.

„mogexsenebaT, saqarTvelo Rvinis samSobloa. Cveni qveyana Rvinis teqnologiis 8000 wels iT-vlis. gansakuTrebiT aRsaniSnavia „qvevris Rvino“, romlis dayenebis teqnologiac iuneskos kulturuli memkvidreobis siaSia Setanili da msoflios masStabiT unikaluria. ukanasknel periodSi Cvenive mizeziT gamowveuli garemos mavne faqtorebisgan Tavis dasacavad saWiro gaxda organizmis damcavi sistemebis gaZliereba. Rvino dRes ufro da ufro xSirad ganixileba rogorc funqciuri sakvebi, misi unikaluri qimiuri Semadgenlobis gamo, romelic cocxali organizmis damcavi sistemebis efeqtianobas sagrZnoblad amaRlebs.

miuxedavad Rvinis aseTi popu-larobisa, samwuxarod, aRniSnuli TemiT arc Tu ise bevri mkvlevari iyo aqamde dainteresebuli. Cven-ma gundma gadawyvita Seeswavla tradiciuli meTodebi, romelic aqamde gamoiyeneboda Rvinis an-tioqsidanturi (nivTierebebi, romlebic Trgunaven (aferxeben an aneleben) daJangvis procesebs. adamianis da cxovelebis orga-nizmSi yvela qsovilisa da ujre-dis aucilebeli komponentebia, romlebic icaven biologiur substratebs daJangvisagan) Sesa-Zleblobebis Sesafaseblad, aseve, gvsurda Segveqmna maqsimalurad nakleb danaxarjiani, droSi nak-lebad gawelili meTodi, romelic yvela sxva alternativasTan Se-darebiT ufro metad informtiuli iqneboda“, _ ambobs Tamuna.

proeqtis „saqarTvelos agra-rul bazarze arsebul `safera-vis~ Rvinis sarealizacio fassa da mis antioqsidantur Tvisebebs Soris damokidebulebis Seswav-la“ eqsperimentebisaTvis studen-tebma Tsu-s biofizikis kaTedris samecniero-teqnikuri baza da kv-leviTi laboratoria gaimoiyenes.

`daxmarebisTvis, did madlobas vuxdiT Cvens xelmZRvanels, baton

zurab quCukaSvils. Cveni kvlevis mizani iyo sxvadasxva meTodebis saSualebiT dagvedgina, arsebob-da Tu ara raime saxis korelacia qarTuli `saferavis~ Rvinis saba-zro fass da mis profilaqtikur, antioqsidantur Tvisebebs Soris. Cvens winaSe iyo sakmaod bevri amocana, romelic gundis wevrebis, ana alTunaSvilis, nino gersamias da demur demuriSvilis daxmare-biT warmatebiT gadaiWra. damou-kideblad SevarCieT sakvlevi obi-eqtebi, gamoviyeneT in vitro da in situ meTodebi da davagroveT uzarmazari masala, romlis gam-oyenebiTac mogvianebiT gundis wevrebma daicves sabakalavro naS-romebi, kvlevis Sedegebis ward-gena moxda aseve saerTaSoriso konferenciebze rogorc qveynis farglebSi, aseve sazRvargareT.

rac Seexeba miRebul Sedegebs, aRmoCnda, rom Rvinis fasi umetes SemTxvevaSi ar korelirebs mis antioqsidantur aqtivobasTan, anu mis samkurnalo TvisebebTan, aramed, umetes SemTxvevaSi fasde-ba mxolod sagemovno, organolep-tikuri (sensoruli) Tvisebebis mixedviT. xSirad, saSualo an dab-ali fasis mqone Rvinoebi msgav-si, an SesaZloa metad gamoxatuli antoqsidanturi TvisebebiTac xasiaTdeba. aRniSnulma proeqt-ma uzarmazari informacia mogvca Rvinis profilze da mis antioqsi-dantur Tvisebebze, rac ar gvaZle-vda modunebis saSualebas.

kvlevis Sedegebi warvadgineT saerTaSoriso konferenciebze, sa-dac didi interesi davimsaxureT, miviReT SemoTavazebebi fero-Si moRvawe lideri mecnierebi-sgan. es CvenTvis udidesi stimuli iyo, amitom gadavwyviteT kvleva gagvegrZelebina da kidev erTxel SegveTavazebina universitetisT-vis Cveni ideebi. aRsaniSnavia, rom arc erTi firmis Rvinis etiketze ar aris miTiTebuli masSi feno-luri naerTebis Semcveloba, an zogadi antioqsidanturi unari, rac mianiSnebda mis samkurnalo _ profilaqtikur SesaZleblobebze,“ _ ambobs Tamuna.

studenturi jgufis wevrebma xelmeored Seitanes universitetis sagranto konkursSi saproeqto winadadeba. isini fiqroben, rom kvleva, garda momxmareblisa, sain-tereso iqneba mewarmeebisTvisac.

„SesaZlebelia msgavsi infor-macia datanili iqnas etiketze, rac saboloo jamSi qarTuli Rvinis popularizacias Seuwyobs xels. bolos gamocxadebuli universite-tis sagranto konkursis fargleb-Si, kvlav SevitaneT saproeqto winadadeba da minda sixaruliT aRvniSno, rom am TematikasTan da-kavSirebiT kidev erTi studenturi granti davimsaxureT, romelsac gauZRveba Cveni gundis wevri nino gersamia. Cveni jgufi ukve 4 wel-ze metia am Temaze muSaobs da ar vapirebT gaCerebas, stimuls gva-Zlevs universitetis daintereseba Cveni saqmisadmi da rac mTavaria Cveni saqmis siyvaruli. Tu gaqvT idea, gyavT gundi, eZebT resursebs Tqveni ideebis dafinansebisTvis, maSin, ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis studenturi grantebis konkursi arafriT ar unda gamoto-voT. universitets hyavs SesaniSna-vi gundi am sferoSi, romlic mudam mzad aris dagvexmaros, nebismieri informaciiT. gamoiyeneT yvela Sansi Tqvens sasargeblod da Secva-leT realoba ukeTesobisken.

iyo studenti, sulac ar aris ad-vili saqme. yoveldRiurad uamrav winaaRmdegobas vxvdebiT, gviwevs bevri iseTi saqmis keTeba, rac yov-elTvis SeuZlebeli gvegona. miuxe-davad amisa, Cven ar gvaqvs dro mo-dunebis, radgan studenturi wlebi saukeTesoa Cveni SesaZleblobebis gamosavlenad, yoveli Sansi CvenT-vis mniSvnelovania. arasdros mis-ceT Tavs danebebis ufleba, gaxso-vdeT, mTavaria giyvardeT Tqveni saqme da SeuZlebeli araferia,“ _ ambobs Tamuna mindoraSvili.

Tsu studentebi `saferavis~ sasargeblo

Tvisebebs ikvleven

Page 4: universiteti N6-2019_web.pdf · kiTxvebs da bevri ram ician, rogorc italiis, ise sxva qveynebis Sesaxeb. Tsu-Si studenturi cxovreba Zalian mravalferovania. leqciebze, rogorc qarT-vel,

4

universiteti

gazeTi momzadda Tsu sazogadoebasTan urTierTobis departamentis mier. sakontaqto informacia _ tel: 2 22 23 91; el.fosta: [email protected]; vebgverdi: www.tsu.edu.ge

arSi, gansakuTrebiT im fonze, rom es Cveni fakultetisgan sakmaodaa daSorebuli. survils gansakuTre-biT aZlierebda da gvxiblavda aR-niSnuli misiis meore etapi, „dir-sis“ davaleba, romelic CvenTvis Tavdapirvelad ucnobi iyo. „misia“ sakmaod rTuli gaxldaT mocemuli drois gaTvaliswinebiT, „dirsis“ davalebis Sesrulebaze erTi Tve iyo gamoyofili. am drois ganmav-lobaSi, Tsu da `dirsi~ gvitarebd-nen treningebs, romlebic exeboda gundurad muSaobas, dabrkolebebis erToblivad gadalaxvas, ideebis ga-dasinjvas da sxva mniSvnelovan Te-mebs, rac davalebis SesrulebisTvis umniSvnelovanesi iyo. „misia, mTeli Tavisi SinaarsiT, Zalzed saintere-so aRmoCnda. garda imisa, rom Tsu-s sxva fakultetebidan gavicaniT stu-dentebi, aseve Sexeba gvqonda Tsu-s da „dirsis“ personalTanac, aman sakmaod Tbili da megobruli garemo Seqmna.

proqtis mimdinareobisas vikribebodiT Tsu-s biblioTekaSi da iq vaanalizebdiT Cvens ideebs, vwerdiT gegmas da vaZlevdiT prez-entacias saboloo saxes.

proeqti Tavisi arsiT gamowve-va iyo yoveli CvenganisTvis. real-urad es iyo kavSiri sruliad ucxo sferosTan, romelic sakmaod saint-ereso aRmoCnda. mogvca meti ndoba erTmaneTis mimarT, Segvkra rogorc jgufi. „misiam“ bevri ram damanaxa da rac yvelaze mniSvnelovania, SemZina jgufTan erTad muSaobis gamocdile-ba, sakuTari ideebis proeqtis do-neze gacxrilvisa da Camoyalibebis unari. mifiqria, davukavSirebdi Tu ara samomavlo gegmebs marketings, vfiqrob rom es sakmaod saintereso sferoa, siaxleebiT savse. CemTvis saintereso iqneboda am sferoSi moRvaweoba,“- ambobs giorgi

„misia 2016“ _ is gamarjvebu-li Tsu kursdamTavrebuli fiqria fircxalaiSvili ixsenebs, rom fi-nalis wina Rames, gundis arc erT wevrs ar sZinebia.

„miuxedavad imisa, rom finalam-de yoveldRiur reJimSi vmuSaobdiT, gazviadebis gareSe getyviT, rom finalis wina Rames, gundis arc erT wevrs ar gvZinebia. saboloo saxe prezentaciam gamTeniisas miiRo,“- gviyveba fiqria. is proeqtis monaw-ileebs sasargeblo rCevebs uzi-arebs, _ `yvelaze mniSvnelovani am proeqtSi aris gansxvavebuli, ma-gram swori azrovneba. unda daiwyoT miznis dasaxviT da ipovoT am miznis miRwevis yvelaze originaluri, mokle da biujeturi gza. mTavaria, zustad iazrebdeT da gjerodeT im mosalodneli Sedegebis, romlebic gindaT, rom sxvas daanaxoT. muSao-bis procesSi ki aucilebelia saqmis swori gadanawileba da drois daT-moba yvelaze suleluri ideisTvisac ki, radgan yvela versiidan SeiZleba patar-patara detalebis amoReba da erTi didi, gansakuTrebuli ideis Seqmna.

proeqtSi monawileobis miRebis pirveli mizezi is iyo, rom vswav-lobdiT biznesis administrirebis fakultetze da saintereso praqti-kad gveCvena marketinguli kuTxiT muSaoba. meore da Zalian mimzid-veli mizezi gaxda, Tavad proeqtis popularoba, adamianebi, romlebTan erTad muSaobac mogviwevda finalSi gasvlis SemTxvevaSi.

Cveni pirveli davaleba exebo-

da Tsu-s wignebis maRaziaTa qselis sareklamo Tu sxva saxis kampanias, romelic gazrdida maRaziaTa qse-lis cnobadobas, gamoiwvevda ufro did dainteresebas da, Sesabamisad, realizaciis zrdasac. am miznebisT-vis, proeqtSi warvadgineT TamaSis idea, gamoviyeneT erTi Cveulebrivi TamaSi, romelic gavainteleqtua-lureT da davukavSireT im wignebs, romelTa moZiebac SegveZlo „skrip-ta manentSi“. TamaSebi, gansakuTre-biT ki inteleqtualuri, ra Tqma unda, studentur seqtorSi, yvelaze didi popularobiT sargeblobs. am-itom, vfiqrob, ar aris gasakviri am proeqtiT finalSi moxvedra.

proeqtis mimdinareoba gan-sakuTrebiT saintereso finalur etapze gaxda. Seicvala sarekla-mo produqti, magram ar Secvlila miznobrivi segmenti. am periodis ganmavlobaSi, saboloo prezentaci-is momzadebaSi gundebs gvexmarebo-da uamravi kvalificiuri adamiani, rogorc universitetis, ise part-niori organizaciis warmomadgen-lebi. Zalian mniSvnelovani da dasa-maxsovrebeli iyo is treningebi, romlebic paralelur reJimSi gvi-tardeboda. prezentaciis mzadebis procesis yoveli axali etapis miR-wevis Semdeg, konsultaciebs gavdi-odiT sareklamo produqtis (Cvens SemTxvevaSi, el. wignebis maRazia „saba.com.ge”) menejerebTan. gviwev-da uamravi detalis gaTvaliswineba. yvelaze mniSvnelovani Sinaarso-brivi mxare iyo, magram, mogexsene-baT, ramdenad didi mniSvneloba aqvs prezentaciis vizualur gaformeba-sac,“- ambobs fiqria.

prezentaciis vizualuri gafor-mebis mniSvnelobaze „misia 2014“ -is gamarjvebuli ana yiasaSvilic sau-brobs. rogorc ana ixsenebs, gundis wevrebTan erTad, sakuTari xeliT

xatavda prezentaciisTvis slaidebs.

„studentoba CemTvis Zalebis

mosinjvis da saintereso saqmis Zeb-

nis periodi iyo, „misiaSi“ monawil-

eobac swored am aRmoCenebis erT-

erT nawils warmoadgenda _ mindoda

raRac axali mecada da menaxa, ra ga-

momividoda.

im wels, rodesac me da Cemma

megobrebma SevqmeniT gundi proeqt-

Si monawileobis misaRebad, part-

niori kompania „sante“ iyo. Cven

vecadeT kompaniis imiji da Cveni

interesebi SegveerTebina, raTa Cve-

ni dawerili kampania mxiaruli da

bunebrivi gamosuliyo. movifiqreT

bevri konkursi, gaTamaSeba da sax-

aliso aqtivoba santes zafxulis

kampaniisTvis.

proeqtis farglebSi saSualeba

momeca gasaqani mimeca Cemi fantazi-

isTvis da paralelurad momergo is

realurad arsebuli da warmatebu-

li kompaniis imijisTvis. saintere-

so iyo uSualod prezentaciisTvis

mzadebis procesi, rodesac Cveni

ideebis sailustraciod Cvenive

xeliT vxatavdiT slaidebs. aseve

damamaxsovrda „santes“ qarxanaSi

viziti, sadac dagvaTvalierebines

warmoebis procesi. saerTo jamSi es

yvelaferi erTi didi da saintereso

gamocdileba iyo,“ _ ambobs ana.

Tsu-s studenturi konkursi

marketingsa da piarSi universite-

tis yovelwliuri proeqtia, romel-

sac universiteti da warmatebuli

qarTuli brendi erToblivad axo-

rcieleben. yovelwliurad konkur-

sis monawile brendi icvleba da

konkursantebi axal ideebs axali

partniorisTvis qmnian. konkursis

mizania studentebis axali ideebis

ganxorcielebisa da profesiuli

ganviTarebis xelSewyoba, konkur-

sis gamarjvebuli studentebis

partnior kompaniasTan TanamSrom-

lobis uzrunvelyofa da samomav-

lo dasaqmebis perspeqtivis zrda.

konkursantebs saSualeba eZlevaT

gaxdnen kompaniis marketingisa da

piaris virtualuri menejerebi,

dagegmon konkretuli aqtivobebi,

gaimarjvon konkursSi, moipovon fu-

ladi premia da ganaxorcielon Tav-

ianTi ideebi.

Tsu studenturi konkursi „misia 2019“gasuli wlebis gamarjvebulebi saukuTari

gamocdilebis Sesaxeb1-li gverdidan

korneli kekeliZis 140 wlis iubile

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi cnobili filologisa da enaTmecnieris korneli kekeliZis dabadebidan 140 wlis iubile aRiniSna.

„korneli kekeliZes dabadebidan 140 weli Seusrulda da misi saxe-li marTlac iSviaTia Cvens mecnierebaSi. korneli kekeliZe Tbilisis saxelmwifo universitetSi wlebis ganmavlobaSi qarTuli litera-turis istoriis mimarTulebis xelmZRvaneli iyo. igi iyo Tbilisis saxelmwifo universitetis damfuZnebeli, mecnierebaTa akademiis dam-fuZnebeli, rusTavelis saxelobis literaturis institutis direqto-ri da uamravi Taobis aRmzrdeli,“ _ aRniSna Tsu reqtorma saiubileo RonisZiebaze, romelic mecnierebaTa erovnul akademiaSi gaixsna.

RonisZiebas Tbilisis saxelmwifo universitetis, mecnierebaTa erovnuli akademiis, xelnawerTa erovnuli centris, akademiuri wree-bis warmomadgenlebi eswrebodnen.

TanamSromlobis memorandumi Tsu-sa da svupskispomeranul universitets Soris

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetsa da svupskis pomeranul universitets (poloneTi) Soris TanamSromlo-bis memorandumi gaformdeba. memorandums xeli Tsu reqtorma giorgi SarvaSiZem da svupskis pomeranuli universitetis reqtorma zbignev osadovskim moaweres.

memorandumi iTvaliswinebs TanamSromlobas saswavlo da kvleviT sferoebSi. maT Soris: akademiuri personalisa da studentebis urT-ierTgacvlas, saswavlo vizitebs, erToblivi kvlevebis xelSewyobas, regularuli samecniero RonisZiebebis, konferenciebisa da seminare-bis mowyobas, doqtoranturis safexuris studentebisa da akademiuri personalisTvis kvleviT vizitebs.

Tamar xarabaZis namuSevrebis gamofena

Tsu humanitarul fakultetTan arsebuli vizualuri xelovnebis sas-wavlo-samecniero institutis pedagogis, Tamar xarabaZis namuSevrebis personaluri gamofena gaimarTa. Tamar xarabaZe aTeuli wlebia moR-vaweobs Tsu-Si pedagogad. gaxlavT saqarTvelos mxatvarTa kavSiris wevri. mxatvari regularulad monawileobs sxvadasxva saxis gamofena-Si, romelic imarTeba rogorc saqarTveloSi, ise sazRvargareT.

Tamar xarabaZis namuSevrebi Sesulia katalogebSi: „qarTuli mxat-vroba 2013~ da „qarTuli mxatvroba 2014~. misi namuSevrebi daculia: saqarTvelos, ruseTis, TurqeTis, safrangeTis, italiis, holandiis, vietnamis, poloneTis, ungreTisa da CexeTis kerZo koleqciebSi.

parlamentis dRe universitetSi _ giorgi kaxianis viziti

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi „parlamentis dRe universitetSi“ kampaniis farflebSi saqarTvelos parlamentis wevrisa da Tsu-is mowveuli leqtoris, giorgi kaxianis sajaro leqcia gaimarTa. igi qveynis sakanonmdeblo organos funqciisa da saqmianobis, Ria parlamentis farglebSi saqarTvelos miRwevebisa da samomavlo gegmebs, aseve, saparlamento saqmianobaSi moqalaqeTa monawileobis mizniT danergil axal servisebs Seexeboda. msgavsi tipis Sexvedrebs saqarTvelos parlamenti sxvadasxva umaRles sagananmanaT-leblo institutebsa da universitetebSi atarebs (9 umaRles saswavle-beli). am iniciativis mxardamWerebi arian evrokavSiri (EU), gaeros ganviTarebis programa (UNDP) da informaciis Tavisuflebis instituti (IDFI).

Cais saxlSi Tsu-Si

Tbilisis saxelmwifo universitetis pirveli korpusis ezoSi Cais saxli gaixsna. kafis myudro garemosa da interierze dizainerma guga kotetiSvilma imuSava.

Tamaz baZaRuas xsovnis saRamo Tsu-Si

Tsu-Si poetis, dramaturgisa da mTargmnelis Tamaz baZaRuas xsovnis saRamo gaimarTa. saRamo literaturuli wris „93-e auditori-is“ farglebSi Sedga.

RonisZiebas Tsu reqtori giorgi SarvaSiZe, studentebi, profesore-bi, mowveuli stumrebi eswrebodnen. xsovnis saRamoze waikiTxes Tamaz baZaRuas leqsebi da Targmanebi, gaimarTa aRorZinebis xanis cnobili italieli poetis torkvato tasos piesis „amintas“ Tamaz baZaRuaseuli Targmanis gamocemis (gamomcemloba „saari“) prezentacia, romelic man 27 wlis asakSi Targmna.

aTeuli wlebis ganmavlobaSi Tbilisis saxelmwifo universite-tis pirveli korpusis 93-e auditoriaSi (axlandeli 206-e, niko cxve-daZis saxelobis auditoria) imarTeboda studenturi literaturuli RonisZiebebi. axalgazrda mweralTa wris Sexvedra-diskusiebze maSin, jer kidev axalgazrda, naklebad cnobili, axla ki ukve saxelganTqmu-li da yvelasaTvis sayvareli mwerlebi Tu poetebi, TavianT nawarmoe-bebs acnobdnen sazogadoebas da pirvel nabijebs dgamdnen samwerlobo asparezze. maSindel Taobas axsovs axalgazrduli gulwrfelobiT, en-ergiiTa da romantizmiT savse saRamoebi.

Worldrun

Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebi kvlav SeuerTdnen yvelaze masStabur saqvelmoqmedo sportul RonisZiebas Wings for Life World Run.

msoflio rbenis RonisZieba 6 kontinents, 24 qveyanasa da 25 loka-cias aerTianebs.

erTsa da imave dros, erTi mizniT _ gavxadoT zurgis tvinis daziane-ba gankurnebadi!

sagundo musikis me-9 saerTaSoriso festivali

Tbilisis saxelmwifo universitetma Tbilisis sagundo musikis me-9 saerTaSoriso festivalis farglebSi musikalur saRamos umaspinZla.

koncertze msmenelis winaSe warsdgnen: Tsu studenturi kapela; ev-geni miqelaZis saxelobis centraluri samusiko saswavleblis ufrosk-laselTa gundi; Tbilisis qalTa gundi;