TURIZMO SEKTORIAUS ANALIZĖ BEI …...JT Jungtinės Tautos Keliauk Lietuvoje VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ LR Lietuvos Respublika LRTĮ LR Turizmo įstatymas MTEP Mokslinė tiriamoji

TURIZMO SEKTORIAUS ANALIZĖ BEI STRATEGINĖS

PLĖTROS KRYPTYS

GALIMYBIŲ STUDIJA

Vilnius 2019 m.

2

TURINYS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ..................................................................................................................... 4

TERMINOLOGIJA ..................................................................................................................................... 5

ĮŽANGA .................................................................................................................................................... 9

I. TARPTAUTINIO KONTEKSTO APŽVALGA ....................................................................................... 10

Bendros pastarojo dešimtmečio tendencijos ................................................................................... 10 Turizmo sektoriaus raidai aktualių pasaulio įvykių analizė ............................................................... 12 Tarptautinių organizacijų nustatytų turizmo prioritetų apžvalga ..................................................... 13

II. TURIZMO SEKTORIUS LIETUVOS VALSTYBĖS POLITIKOJE PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ .............. 15

Lietuvos turizmo sektoriaus strateginio lygmens įvykių ir sprendimų apžvalga ............................... 15 Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis ............................................................................ 16 Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programos esmė ................................................................ 18 Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategijos esmė .......................................................... 20 Apibendrinimas ir turizmo prioritetų vertinimas .............................................................................. 22

III. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS ......................................................................... 24

Ekonominių rodiklių apžvalga ........................................................................................................... 24 Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rezultatai ....................................................................... 29 Įžvalgos ir apibendrinimas ................................................................................................................ 32

IV. LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO VERTINIMAS .................................................. 34

Lietuvos turizmo sektoriaus augimo ir konkurencingumo veiksniai ................................................. 34 Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė ........................................................................................ 36 Lietuvos turizmo sektoriui aktualių galimybių ir rizikų valdymas ..................................................... 38

V. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS STRATEGINIO ĮTVIRTINIMO IR

PLĖTROS ................................................................................................................................................ 40

Bendrosios rekomendacijos .............................................................................................................. 40 Uždavinių (priemonių) lygmenyje formuluojamos rekomendacijos ir siūlymai ............................... 42 Įvairios trukmės turizmo sektoriaus planavimo dokumentų rengimas ............................................ 43

VI. TURIZMO RŪŠIŲ DETALIZAVIMAS: TURIZMO KRYPTYS ............................................................ 45

Informacija prioritetinių turizmo krypčių pasirinkimui ..................................................................... 45 Papildoma informacija: viešosios konsultacijos dėl turizmo krypčių rezultatai ............................... 48 Papildoma informacija: galimybių studijos viešo pristatymo metu išsakyta ekspertų nuomonė .... 50

PRIEDAI ................................................................................................................................................. 51

1 priedas. Aktualių pastarojo dešimtmečio pasaulio įvykių santrauka ........................................ 51 2 priedas. Papildoma informacija apie geografines rinkas .......................................................... 56 3 priedas. Papildoma informacija apie vykdytą viešąją konsultaciją ........................................... 57 4 priedas. Įgyvendinant projektą naudoti informacijos šaltiniai ................................................. 57

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Pav. 1. Galimybių studijos rengimo etapai ir turinys .............................................................................. 9 Pav. 2. Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis .................................................................... 16 Pav. 3. Lietuvos prioritetinių regionų žemėlapis ................................................................................... 18 Pav. 4. Turizmo plėtros programos loginis modelis .............................................................................. 19 Pav. 5. Lietuvos prioritetinių rinkų žemėlapis ....................................................................................... 20 Pav. 6. Svarbiausi rinkodaros strategijos elementai ............................................................................. 21 Pav. 7. Kelionių ir turizmo konkurencingumas (vieta reitinge) ............................................................. 25 Pav. 8. Turizmo produkcija palyginti su bendrąja produkcija (%) ......................................................... 26 Pav. 9. Dirbančiųjų skaičius turizme (būdingos veiklos), tūkst. ............................................................ 26 Pav. 10. Turizmo sukurta pridėtinė vertė, mln. Eur, Statistikos departamentas .................................. 26 Pav. 11. Lietuvos turizmo eksportas, mln. Eur ...................................................................................... 27 Pav. 12. Atvykusių turistų išlaidos, mln. Eur ......................................................................................... 27

3

Pav. 13. Turistų skaičiaus struktūra 2018 m. ........................................................................................ 28 Pav. 14. Pajamos iš vietinio ir atvykstamojo turizmo, mln. Eur ............................................................ 28 Pav. 15. Turizmo sektoriaus prioritetų nustatymo loginis modelis ...................................................... 41 Pav. 16. Turizmo sektoriaus vystymo ir plėtros dokumentų loginė schema ........................................ 44 Pav. 17. Prioritetinių turizmo rūšių detalizavimas į Lietuvos atveju aktualias turizmo kryptis ............ 45 Pav. 18. Orientacinis kultūros turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas ......................... 46 Pav. 19. Orientacinis gamtos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas .......................... 46 Pav. 20. Orientacinis sveikatos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas ....................... 46 Pav. 21. Orientacinis verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas ............................................................................................................................................. 47 Pav. 22. Turizmo krypčių potencialo vertinimas ................................................................................... 49 Pav. 23. Geografinių rinkų, į kurias Lietuva turėtų orientuotis, vertinimas .......................................... 49

LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Svarbiausi Lietuvos turizmo sektoriaus įvykiai ir sprendimai ............................................... 15 2 lentelė. Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė ............................................................................ 36 3 lentelė. Siūlomos galimybių ir rizikų valdymo kryptys / veiksmai ..................................................... 38

4

SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

BDAR Bendrasis duomenų saugos reglamentas (angl. GDPR)

Darnus turizmas Naudojamas Pasaulio turizmo organizacijos apibrėžimas, angl. „Tourism

that takes full account of its current and future economic, social and

environmental impacts, addressing the needs of visitors, the industry, the

environment and host communities“

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD)

EIM LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija (anksčiau – LR Ūkio ministerija)

Ekspertai Turizmo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje veikiančių

suinteresuotų šalių atstovai, nuomonės lyderiai

ES Europos Sąjunga

ETC Europos kelionių komisija (angl. European Travel Commission)

JT Jungtinės Tautos

Keliauk Lietuvoje VšĮ „Keliauk Lietuvoje“

LR Lietuvos Respublika

LRTĮ LR Turizmo įstatymas

MTEP Mokslinė tiriamoji eksperimentinė plėtra

Nacionalinė pažangos

programa

2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programa, 2012 m. lapkričio 28 d.

patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1482

PTO Pasaulio turizmo organizacija (angl. UNWTO)

Rinkodaros strategija Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategija

SSGG analizė Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (angl. SWOT)

TIC Turizmo informacijos centras

Turistas Fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais,

kultūriniais, rekreaciniais, sveikatos, religiniais ar specialiais tikslais

keliauja po savo šalį ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau

kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje,

jeigu ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad LRTĮ ši sąvoka traktuojama siauriau: Turistas –

fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų

turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą

sutartį. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų

narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis,

kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų

sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės

kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį.

Turizmo plėtros

programa

Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programa

VK Viešoji konsultacija

VTD Valstybės turizmo departamentas

NVO Nevyriausybinė organizacija

5

TERMINOLOGIJA

Siūlomos sąvokos, susijusios su kultūros turizmo rūšimi

Kultūros turizmas – remiantis Pasaulio Turizmo Organizacijos apibrėžimu, tai tokia turizmo veiklos

rūšis, kurioje pagrindinė lankytojo motyvacija yra mokytis, atrasti, patirti ir vartoti turistinėje vietoje

esančius materialiuosius ir nematerialiuosius kultūros objektus / produktus. Šie objektai / produktai

susiję su visuomenės išskirtinėmis materialiosiomis, intelektualinėmis, dvasinėmis ir emocinėmis

funkcijomis, apimančiomis meną ir architektūrą, istorinį ir kultūrinį paveldą, kulinarinį paveldą,

literatūrą, muziką, kūrybines industrijas ir gyvas kultūras su jų gyvenimo būdu, verte, sistemomis,

įsitikinimais ir tradicijomis. Kultūros turizmo rūšiai priskiriamos turizmo kryptys ir siūlomi jų

paaiškinimai:

Amatų ir edukacijų turizmas | Siejama su nematerialiojo paveldo dalimi, kuri Nematerialiojo

kultūros paveldo apsaugos konvencijoje apibrėžiama kaip ilgainiui nusistovėjusios veiklos

(pavyzdžiui, šakočių kepimas, keramikinių puodų žiedimas, naminės duonos kepimas, kt.),

vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai,

žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kurias bendruomenės, grupės

ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi;

Gastronominis turizmas | Remiantis Pasaulio Turizmo Organizacija, apibrėžiama kaip turizmo

veiklos rūšis, kuriai būdinga lankytojo patirtis, susijusi su maistu ir susijusiais produktais bei

veikla keliaujant. Lietuvos atveju aktualiausios gastronominio turizmo dedamosios yra

kulinarinis turizmas (autentiškus regiono patiekalus bei gėrimus siūlančių restoranų ir

maitinimo įstaigų, barų lankymas, kulinariniai kursai, degustacijos ir kt.) bei aukšto lygio

(angl. fine dining) restoranų, maitinimo įstaigų, barų ir kt. lankymas;

Genealoginis turizmas | Siejama su individualių savo ar savo šaknų ieškojimu, susijusių vietų

lankymu, siekiu pažinti vietoves, kuriose gyveno keliaujančiųjų šeimos nariai, giminaičiai ir

protėviai, ir pan.;

Gyvosios kultūros pažinimas | Siejama su lankymusi įvairaus masto etnografinių regionų

šventėse, etnologinės kultūros ir folkloro renginiuose, kurių pagrindinis – Dainų šventė, taip

pat įvairūs regionuose vykstantys renginiai ir šventės, apimant ir NVO, bendruomenių

iniciatyva organizuojamus sambūrius, pasibuvimus ir kt.;

Kaimo (agro) turizmas (angl. agritourism) | Kultūrinio turizmo rūšies kryptis, apimanti poilsį

kaimo ūkyje, dalyvavimą jo vykdomoje ūkinėje veikloje, akcentuojant natūralius, organinius

ir biologinius aspektus turistų veikloje;

Kultūros paveldo objektų lankymas | Remiantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo

apsaugos konvencija, kultūros paveldo objektai apima paminklus, pastatų grupes ir vietoves:

o Paminklų lankymas (architektūros statinių, monumentaliųjų skulptūrų (pavyzdžiui,

istorinių asmenybių) ir tapybos kūrinių, archeologinių elementų ar struktūrų

(pavyzdžiui, piliakalnių, pilkapių, aukurų), užrašų, urvinių būstų ir įvairių savybių

derinių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę istorijos, meno ar mokslo požiūriu,

lankymas bei jų lankymas naudojantis kultūros keliais);

o Pastatų grupių lankymas (atskirų ar sujungtų pastatų, kurie savo architektūra, savo

vienove ar vieta kraštovaizdyje turi išskirtinę visuotinę vertę istorijos, meno ar

mokslo požiūriu (pavyzdžiui, dvarai ir pilys), lankymas bei jų lankymas naudojantis

kultūros keliais);

o Vietovių lankymas (žmogaus arba mišrių, gamtos ir žmogaus, sukurtų darinių ir

6

vietovių (įskaitant archeologines vietoves), turinčių išskirtinę visuotinę vertę

istoriniu, estetiniu, etnologiniu ar antropologiniu požiūriu, lankymas bei jų lankymas

naudojantis kultūros keliais);

Miestų turizmas (angl. urban tourism) | Turizmo žodyne apibrėžiama, kaip turizmo kryptis,

kuriai būdingas kompleksiškumas, kai atvirose ir uždarose miesto erdvėse (kultūros paveldo,

pramogų, rekreacinėse vietose, sporto, prekybos centruose, kultūros ir meno įstaigose, per

renginius bei šventes ir kt.) yra turizmo paslaugų pasirinkimo įvairovė bei kelionės, kurių

pagrindinis tikslas – lankyti miesto įžymybes, kultūros bei istorijos objektus, kitas turistų

traukos vietas;

Muziejų lankymas | Visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais

įgyjančių, populiarinančių ir eksponuojančių žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir

nematerialųjį paveldą įstaigų lankymas;

Naktinis turizmas | Turizmo kryptis, apimanti naudojimąsi turizmo ir su turizmu susijusiomis

paslaugomis ir produktais nakties metu, kaip pavyzdžiui lankymasis naktiniuose baruose ir

klubuose, koncertuose, muziejuose, ekskursijose, kine, vykimą į naktinius orientacinius

žygius ir kt.;

Religinis turizmas | Siejama su religinės reikšmės vietų, bažnyčių, koplyčių, maršrutų,

objektų, švenčių, minėjimų ir kt. lankymu bei siekiu dalyvauti religinę reikšmę turinčioje

veikloje (pavyzdžiui, konferencijose, rekolekcijose, stovyklose) ir / ar piligrimystėje;

Scenos meno renginių lankymas | Siejama su įvairių kultūros renginių lankymu, kaip

pavyzdžiui, teatrų, gatvėje ir patalpose vykstančių muzikos ir šokių pasirodymų, cirko ir kt.;

Žydų tautinio paveldo pažinimas | Siejama su žydų tautos istorijai ir kultūrai svarbių objektų,

vietų ir kt. lankymu, žydų kultūros ir istorijos pažinimu (pavyzdžiui, žydų maldos namų,

buvusių žydų krautuvių, industrinio paveldo, vietų, kuriose gyveno ir kūrė žymūs žydai,

istorinių žydų kvartalų, kapinių, memorialų, muziejų ir kt. lankymas ir pažinimas).

Siūlomos sąvokos, susijusios su gamtos turizmo rūšimi

Gamtos turizmas – turizmo rūšis, apimanti natūralių, gamtinių vietų ir atrakcijų lankymą, paprastai

vykdant pasirinktą aktyvią ar pasyvią veiklą lauke. Gamtos turizmo rūšiai priskiriamos turizmo

kryptys ir siūlomi jų paaiškinimai:

Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje | Siejama su aktyviu keliavimu ir / ar judėjimu

įvairiomis priemonėmis (dviračiais, pėsčiomis, slidėmis ir kt.), pažintiniais, ugdymo,

sveikatingumo, sportiniais ir kitais tikslais.

Gamtos objektų lankymas | Įvairių gamtos objektų, kaip pavyzdžiui biologinių, geologinių,

ekologinių darinių, objektų ir kt. lankymas.

Jūrinis ir pajūrio turizmas | Turizmo kryptis, apimanti jūros pakrančių ir prieplaukų, kruizinių,

privačių laivų ir keltų turizmą, t. y. ant jūros kranto ir jūroje vykstančias veiklas;

Paukščių stebėjimas (angl. bird watching, avitourism) | Turizmo kryptis, apimanti paukščių

stebėjimą jų natūraliose buveinėse ir jų identifikavimą, keliaujant už turistui įprastos

aplinkos ribų;

Ramus poilsis gamtoje | Siejama su ramaus pobūdžio rekreacija gamtoje, pagal Turizmo

žodyną, fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų atgavimu lauko sąlygomis;

Vandens pramogos | Turizmo kryptis, apimanti įvairias vandens pramogas ir / ar keliavimą

baidarėmis, burlaiviais, plaustais, valtimis ir kitomis plūdriosiomis priemonėmis;

7

Žvejyba ir medžioklė | Turizmo kryptis, apimanti žuvų ir kitų vandens gyvūnų gaudymą

mėgėjiškosios žūklės įrankiais bei medžiojamųjų gyvūnų tykojimą, persekiojimą, gaudymą ar

šaudymą vadovaujantis teisės aktais, ekologiniais dėsningumais, etikos normomis ir kultūros

tradicijomis.

Siūlomos sąvokos, susijusios su sveikatos turizmo rūšimi

Sveikatos turizmas – asmens keliavimas į kitą šalį turint tikslą išsitirti, išsaugoti, atstatyti ar sustiprinti

sveikatą gaunant sveikatinimo ir / ar sveikatingumo paslaugų, kartu pasinaudojant ir kitoms turizmo

paslaugomis (angl. health and wellness tourism), remiantis Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir

medicinos paslaugų eksperto skatinimo galimybių analize ir rekomendacijomis. Remiantis tuo pačiu

šaltiniu, sveikatos turizmą apima:

Medicinos turizmas (kitaip, sveikatinimo turizmas) – asmens keliavimas į kitą šalį, turint pirminį ir

pagrindinį tikslą – išsitirti, atstatyti ar sustiprinti sveikatą, gaunant medicinos / sveikatinimo

(įskaitant medicininės reabilitacijos, medicinos SPA, odontologijos, slaugos) paslaugų, kartu

pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis. Šiuo atveju sveikatinimo paslaugos asmeniui

suteikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, panaudojant sveikatos priežiūros intervencijas ir

technologijas. Tai paprastai apima įrodymais pagrįstą mediciną (angl. medical tourism, health

tourism).

Sveikatingumo turizmas – asmens keliavimas į kitą šalį turint tikslą išsaugoti, sustiprinti ar atstatyti

sveikatą, gaunant sveikatingumo (sveikatingumo SPA, grožio, fitneso, sveikatos švietimo, sveikos

mitybos, jogos, ajurvedos, kt.) paslaugų, kartu pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis. Šiuo

atveju sveikatingumo paslaugos asmeniui suteikiamos sveikatingumo paslaugas teikiančioje įstaigoje

(paprastai ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), dažniau apima papildomą (komplementarinę) ir

alternatyvią (netradicinę) mediciną (angl. wellness tourism).

Atitinkamai toliau pristatomos sveikatos turizmo rūšiai priskiriamos turizmo kryptys ir siūlomi jų

paaiškinimai.

Medicinos turizmo kryptys:

Chirurginis gydymas (angl. surgical tourism) | Apima estetinės ir plastinės chirurgijos

paslaugas, kardiochirurgijos, bariatrijos, ortopedijos ir kt. chirurginį gydymą;

Diagnostika (angl. diagnostic tourism) | Apimanti ligų pažinimą ir nustatymą;

Odontologijos paslaugos (angl. dental tourism) | Apima medicinos šaką, tiriančią burnos

ertmės organų ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą;

Sveikatos patikra (arba sveikatos ištyrimo turizmas, angl. health checkup tourism) | Apima

sveikatos būklės ištyrimą ligų prevencijos tikslu arba tam tikrų profesijų atstovų sveikatos

būklės tinkamumo ištyrimo tikslu (sportininkų, vairuotojų, advokatų, kt.);

Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas (arba medicininis SPA turizmas, angl. medical

SPA tourism) | Apima kompleksinį medicininių reabilitacijos priemonių (fizioterapijos,

kineziterapijos, ergo terapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės

pagalbos, gydymo vaistais, pacientų ir jų artimųjų mokymo, gydymo dieta ir kt.) taikymą,

siekiant kuo daugiau sugrąžinti sutrikusias funkcijas (sveikatos grąžinamasis gydymas) arba,

esant negrįžtamiems pakitimams, jas kompensuoti (reabilitacija III, reabilitacija II,

ambulatorinė reabilitacija), arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį (palaikomoji

reabilitacija).

Pastaba: slaugos ir globos turizmas (angl. nursing and caring tourism) nėra įtraukiamas į ilgąjį

turizmo krypčių sąrašą dėl mažo krypties aktualumo Lietuvos atveju, tačiau kaip atskiros

8

turizmo kryptys dėl savo specifikos išskirtos transplantacijos paslaugos (kurios apima

žmogaus organų persodinimą tam pačiam ar kitam žmogui gydymo tikslu) ir nevaisingumo

gydymas (kuris apima reprodukcinės vyrų ir moterų sistemos tyrimas ir gydymas, kai pora

negali susilaukti vaikų).

Sveikatingumo turizmas apima:

Grožio SPA paslaugas (arba sveikatingumo SPA turizmą, angl. wellness SPA tourism);

Grožio paslaugas (kurios apima įvairias kosmetologijos ir grožio procedūras / paslaugas (pvz.

injekcijos, plaukų šalinimas, persodinimas, kt.).

Siūlomos sąvokos, susijusios su verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšimi

Verslo ir tarptautinių renginių turizmas – apima komerciniais, verslo ir pan. tikslais vykdomas

keliones bei turizmą, turint tikslą vykti / apsilankyti tarptautiniuose renginiuose (kaip pavyzdžiui

parodose, koncertuose, varžybose ir kt.). Verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšiai priskiriamos

turizmo kryptys ir siūlomi jų paaiškinimai:

Didelio / nedidelio masto konferencijos | Atitinkamai didelio masto konferencijomis

laikomos konferencijos, kuriose dalyvauja 500 ir daugiau dalyvių, kitos konferencijos (mažiau

nei 500 dalyvių) – laikomos nedidelėmis;

Didelio masto renginiai (koncertai, sporto varžybos) | Didelio masto koncertai, sporto

varžybos ar kiti teminiai renginiai, pritraukiantys vietos ir užsienio turistus, paprastai

organizuojami stadiono tipo erdvėje / objektuose, kuriose išvystyta tam reikalinga

infrastruktūra;

E-sporto renginiai ir varžybos | Profesionaliojo sporto krypties, kurioje varžomasi video

žaidimų pagrindu (išskiriamos individualaus ir komandinio e-sporto šakos bei įvairios teminės

kryptys) renginiai ir varžybos, kurie paprastai vyksta specialiose arenose, dalyvaujant

žaidėjams ir sirgaliams;

Festivaliai, bienalės, plenerai | Kompleksiniai daugiaplaniai, dažnai periodiniai renginiai,

skirti kokiai nors meno šakai – teatro, kino, muzikos, šokių ir kt.;

Organizacijų „darbostogos“ (angl. workation) | Populiarėjanti darbuotojų motyvavimo

priemonė, kai visa organizacija ar atskiros jos komandos laikinai (pavyzdžiui, savaitei)

persikelia į kitą miestą, kurortą, sodybą, dvarą ar pan., tuo laikotarpiu derinant įprastus

darbus su pramoginėmis poilsio veiklomis;

Organizacijų išvažiuojamieji susitikimai ir renginiai | Vietiniai ir tarptautiniai organizuoti

verslo įmonių darbuotojų suvažiavimai, renginiai, konferencijos ir kt., vykstantys ne

organizacijų būstinėse, o kitose vietose (pavyzdžiui, konferencijų salėse, viešbučių salėse,

kaimo turizmo sodybose ir kt.);

Tarptautinės parodos | Remiantis Turizmo žodynu, paroda – dažniausiai vienai temai skirtų

kokių nors daiktų ar paslaugų rinkinys, pateiktas viešai susipažinti, apžiūrėti, kartais įsigyti.

Atitinkamai tarptautinė paroda suprantama kaip viešas skirtingų valstybių dalyvių ir / ar

dalyviams skirtų kokių nors daiktų ar paslaugų rinkinys, pateiktas viešai susipažinti, apžiūrėti,

kartais įsigyti;

Vaikų ir suaugusių stovyklos | Organizuotos ir prižiūrimos įvairios teminės veiklos, skirtos

organizuotoms vaikų ir suaugusiųjų grupėms, kurį laiką (pavyzdžiui, savaitę) gyvenant

stovyklai tinkamoje vietoje (pavyzdžiui, viešbučiuose, dvaruose, kaimo turizmo sodybose,

kempinguose, stovyklavietėse ir kt.).

9

ĮŽANGA

Galimybių studija „Turizmo sektoriaus analizė bei strateginės plėtros kryptys“ skirta įvertinti Lietuvos

turizmo sektorių valstybės politikoje per pastarąjį dešimtmetį, įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus

esamą situaciją bei turizmo plėtros potencialą, parengti Lietuvos turizmo paslaugų eksporto

skatinimo ir turizmo sektoriaus strateginio įtvirtinimo rekomendacijas bei siūlymus dėl turizmo

paslaugų prieinamumo ir kokybės, atsižvelgiant į darniąją plėtrą, efektyvų valdymą ir tvarų

finansavimą.

Galimybių studijos rengimas vykdytas etapais, kurie pristatomi toliau esančiame paveiksle.

Rengiant galimybių studiją buvo naudojami šie pagrindiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai:

pirminių ir antrinių šaltinių analizė, interviu, dokumentų ir teisės aktų analizė, lyginamoji analizė,

istorinė analizė, raštu pateiktos suinteresuotų šalių nuomonės analizė, taip pat taikyta speciali

tiekėjo taikoma strateginės analizės ir planavimo metodinė prieiga, orientuota į atskirų galimybių

analizės rezultatų parengimą.

Pav. 1. Galimybių studijos rengimo etapai ir turinys

Šaltinis: sudaryta autorių

10

I. TARPTAUTINIO KONTEKSTO APŽVALGA

Siekiant suprasti bendrąjį turizmo sektoriaus kontekstą ir išskirti pagrindines šiai dienai aktualias

bendras demografines, socialines ir svarbiausias turizmo tendencijas tarptautiniu mastu, buvo atlikta

tarptautinių organizacijų, užsienio šalių dokumentų, anksčiau atliktų tyrimų ir vertinimų analizė. Taip

pat buvo atlikta detali turizmo sektoriaus raidai svarbių pastarojo dešimtmečio pasaulio įvykių

analizė, kuri apėmė orientacinį dešimties metų laikotarpį. Šioje ataskaitos dalyje pateikiamos

svarbiausios išskirtos tendencijos ir apibendrinimai.

Bendros pastarojo dešimtmečio tendencijos

Remiantis tyrimo metu atliktos dokumentų, tyrimų ir vertinimų analize, išskirtos šios pagrindinės

pastarajam dešimtmečiui ir turizmo sektoriui aktualios socialinės, demografinės ir kitos tendencijos:

BESIVYSTANČIŲ IR MAŽIAU IŠSIVYSČIUSIŲ REGIONŲ AUGIMAS | Regionų augimas stebimas tiek

žmonių skaičiaus, o kartu jų daromos įtakos gamtai požiūriu, tiek ekonominiu požiūriu, kuomet auga

šiose šalyse gyvenančių perkamoji galia, kartu su ja – ir paklausa turizmo produktams bei

paslaugoms.

EUROPOS REGIONO PATRAUKLUMAS | Auga susidomėjimas Europos regionu kaip turizmo kryptimi,

tokią atvykstamojo turizmo tendenciją pastebi visos ES šalys narės. Tai signalizuoja ir apie didesnę

turizmo veiklų įtaką šalių ekonomikai. Taip pat remiantis tyrimų duomenimis, 4 iš 5 turistų keliauja

savo regione.

NESUBALANSUOTI TURIZMO SRAUTAI | Padidėjęs susidomėjimas Europos regiono šalimis, išryškino

nesubalansuoto turizmo problemą, kuomet turistų susidomėjimas kai kurioms išskirtinėms kryptims

(pavyzdžiui, Venecija, Barselona ir kt.) yra pernelyg didelis ir kelia iššūkį vietinei infrastruktūrai,

užterštumui, vietos gyventojų pasitenkinimui ir gyvenimo kokybei, kt. Turistų „perkrovos“ problema

Europoje darosi vis aktualesnė, imama riboti turistų srautus į atskirus objektus ar miestus, juos

perskirstant kaimo vietovėms ir / ar kitoms šalims, siekiant užtikrinti tvarumą. Nors turistų

„perkrovos“ tendencija nėra būdinga Lietuvai, tai gali tapti galimybe pritraukiant papildomą turistų

srautą ateityje.

DARNUS VYSTYMASIS | Dėmesys tvariai aplinkai (gamtai, kultūrai, socialinei aplinkai ir kt.) plačiąja

prasme išlieka. Darnaus vystymosi reikšmė turizmo sektoriuje didėja, tai suvokiama kaip integrali ir

neatsiejama sėkmingo turizmo plėtros dalis. Išlieka aktualūs tokie darnaus vystymosi elementai, kaip

„lėto tempo“ (angl. slow) kultūra1, ekologija, siekis mažinti CO2 emisijas2 ir vartojimą, bendruomenių

ir NVO įtraukimas, dalijimosi ekonomikos (angl. sharing economy) principai, turizmo sukeltų

neigiamų poveikių vietos gyventojams mažinimas ir kt. Darnus vystymasis šalims tampa papildomu

konkurenciniu pranašumu turizmo sektoriuje, kuomet siekiama visapusiškos vertės kūrimo tiek

vietos gyventojams, tiek turistams, tiek turizmo sektoriaus dirbantiesiems.

PRIEINAMUMAS VISIEMS | Ryškėja tendencija mažinti diskriminaciją skirtingoms vartotojų grupėms

ir užtikrinti turizmo ir turizmo objektų prieinamumą, pasiekiamumą ir patogumą visiems: specialiųjų

poreikių turintiems asmenims, vyresnio amžiaus asmenims, šeimoms, asmenims su vaikais,

1 Siejama su keliavimo būdu, kai atvykus į svečią šalį praleidžiamas ilgesnis laikas siekiant kuo labiau priartėti prie kasdienio šalies

gyventojų gyvenimo ritmo, pažinti kasdienius įpročius. 2 Remiantis Ljubica Knezevic Cvelbar, turizmo sektorius generuoja 8 % pasaulinės CO2 emisijos, 2025 m. prognozė – 12,5%.

11

keliaujantiems su gyvūnais, keliaujantiems ne nuosavu ar individualiu transportu, keliaujantiems

pėsčiomis, dviračiais ir kt.

SENĖJIMAS | Išsivysčiusioms valstybėms būdinga bendra gyventojų senėjimo tendencija, kurią lemia

žemas gimstamumo lygis ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Augant kokybiško gyvenimo trukmei, kartu

didėja vyresnio amžiaus turistų skaičius (angl. silver tourists), kurie orientuoti į kokybiškas paslaugas

ir komfortą, yra pajėgūs už tai susimokėti, dažniausiai linkę į kultūrinį, sveikatos turizmą, tačiau

mielai renkasi ir aktyvesnes pramogas / nuotykius, su asmeniniu tobulėjimu, savanoryste susijusius

turizmo produktus ir paslaugas bei kt.

GLOBALIZACIJA IR JUDUMAS | Technologinės pažangos dėka pasaulis toliau „mažėja“ – tie patys

atstumai įveikiami lengviau, greičiau ir pigiau, informacijos sklaida ir pasiekiamumas auga. Keičiasi

darbo ir atostogų įpročiai. Vis dažniau galimas darbas nuotoliniu būdu, naudojantis technologijomis,

todėl daug lengviau suderinti darbą ir atostogas, kai keliaujama ir tuo pat metu dirbama per nuotolį.

SPARTUS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMASIS | Informacinių technologijų vystymosi sparta, robotizacija,

informacijos prieinamumas ir sklaidos greitis kartu su šiuolaikinės kartos socialiniais bendravimo

įpročiais turizmo sektoriui kelia aukštus inovatyvumo ir kūrybingumo reikalavimus, greito inovacijų ir

technologijų įsisavinimo ir taikymo.

TURIZMO MOTYVACIJOS IR ĮPROČIŲ KAITA | Augant jaunos kartos turistų skaičiui3, esmine

motyvacija keliauti tampa asmeniniai pomėgiai, skirtingų potyrių siekis. Kelionės kryptys

pasirenkamos pagal tai, ką nori veikti, o ne pagal tai, kur nori tai daryti. Vis dažniau siekiama pažinti

šalį / regioną / miestą, į kurį vykstama, kompleksiškai jį „pajaučiant“: ragaujant, bendraujant su

vietiniais, derinant skirtingas veiklas ir pramogas. Taip pat vis dažniau atostogos skaidomos dalimis,

populiarėja miestų ir savaitgalių turizmas, individualus keliavimo būdas. Atitinkamai kinta valstybių

taikomas vartotojų segmentavimas: griežtas segmentavimas pagal geografinę rinką (šalį) palaipsniui

tampa labiau antraeiliu vartotojų segmentavimo kriterijumi, užleidžiant vietą pirminiam

psichografiniam vartotojų segmentavimui (pagal pomėgius, požiūrį ir kt.)4.

SAUGUMAS | Saugumo veiksnys išlieka vienu svarbiausių turistams renkantis kelionės kryptį,

pagrindiniai saugumo iššūkiai: terorizmas, epidemijos ir katastrofos, reikšmingai perskirsto turistų

srautus įvairiais lygmenimis: regionų, valstybių, atskirų teritorijų. Šiandien vis aktualesnis tampa

kibernetinio saugumo klausimas.

GYVŪNŲ TEISIŲ APSAUGA | Pastaruoju metu intensyvėja gyvūnų teisių apsaugos organizacijos ir

pavienių aktyvistų dėmesys žmogaus veiklai, susijusiai su gyvūnais. Vadovaujamasi nuostata, jog

žmogaus veikla neturi kenkti gyvūnams. Gyvūnai yra suvokiami kaip pasaulio bendruomenės dalis,

pripažįstami turintys jausmus, gyvūnas – ne pramoga ir ne pasipelnymo priemonė, gyvūnai turi teisę

į teisinę apsaugą. Neišvengiamai tai daro poveikį ir turizmui.

UNIVERSALŪS TURIZMO SEKTORIAUS IŠŠŪKIAI | Turizmo sektoriui bendrai būdingi šie iššūkiai:

mažesnis lyginant su kitomis ūkio šakomis turizmo sektoriaus produktyvumas, santykinai žemesnės

3 Remiantis Horwarth, Millennials kartos atstovai 2025 m. sudarys 50 % pasaulio turistų. 4 Kaip pavyzdžiui, Amadeus studijoje, projektuojant 2030 m. siūloma išskirti šešis pagrindinius keliautojų tipus pagal pagrindines jų

motyvacijas keliauti (angl.): Simplicity searcher (teikia prioritetą paprastumui ir siekia išvengti rūpesčių bei nesklandumų, sprendimus

mielai deleguoja profesionalams; Cultural Purist (nori pabėgti nuo savo kasdienio gyvenimo ir pilnai pasinerti į vietinę kultūrą); Social

Capital Seeker (keliauja siekiant pripažinimo socialinėje erdvėje, nori būti matomi, savo patirtimi mielai dalijasi viešai); Reward Hunter

(siekia įvairių potyrių ir pramogų); Obligation Meter (keliauja vykstant į vestuves, religiniais tikslais, tradicinių šeimos atostogų, verslo

tikslais ir pan.); Ethical Traveler (pasirinkimus lemia jų pažiūros ir įsitikinimai, kaip pavyzdžiui, politiniai, socialiniai, požiūris į aplinką ir kt.).

12

kvalifikacijos ir prasčiau apmokami sektoriaus dirbantieji, būdingas sezoniškumas, santykinai maža

sektoriaus svarba / dydis pasauliniame kontekste, mažas turizmo įmonių polinkis investuoja į

mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. research and development, R&D) veiklas, lėtas inovacijų ir naujų

technologijų įsisavinimas ir pritaikymas, partnerystės ir bendradarbiavimo stygius.

Turizmo sektoriaus raidai aktualių pasaulio įvykių analizė

Siekiant suprasti turizmo sektoriaus tendencijas bei jų poveikį turizmo sektoriaus raidai Lietuvoje,

svarbu turėti omenyje įvykius, kurie turėjo reikšmingą poveikį šiandien aktualių tendencijų

formavimuisi pasaulio, regiono ir Lietuvos lygiais, vertinant juos turizmo kontekste. Vertinant

pasaulio įvykius, galima pastebėti, kad regionai ir šalys tarpusavyje yra tampriai susiję: dėl tam tikrų

įvykių turizmo srautui mažėjant viename regione ar šalyje, srautas „persikelia“ kitiems regionams,

valstybėms, atsižvelgiant į pasaulio įvykius ir aktualijas formuojasi vartotojų įpročiai, baimės,

preferencijos ir kt. Tragiški įvykiai ir nelaimės vienoje pasaulio vietoje gali reikšti naujas turizmo

plėtros galimybes kitiems pasaulio regionams.

Atliekant pastarųjų dešimties metų turizmo sektoriui aktualių įvykių analizę, siekta identifikuoti

tokias naujienas ir įvykius, kurie turėjo poveikį bendrų turizmo tendencijų formavimuisi ir / ar turėjo

reikšmingą įtaką turizmo sektoriui Lietuvoje. Analizės metu išskirtos 4 pagrindinės teminės įvykių /

naujienų kategorijos:

SAUGUMAS | Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionių krypčių preferencijų

pasirinkimą yra individo saugumas. Atsižvelgiant į skirtingą įvykių pobūdį, priežastis ir

pasekmes, eskalavimo tikimybę ir kt. Papildomai išskirtos šios saugumo veiksnio

subkategorijos: geopolitika ir kariniai konfliktai, terorizmas, gamtinės katastrofos, transporto

katastrofos, ekonominė situacija, kt. Šiai kategorijai priskiriami įvykiai, turėję poveikį turizmo

vystymuisi atskiruose regionuose bei kelionių krypčių pasirinkimo tendencijoms.

TURIZMO SEKTORIUS | Tiesiogiai su turizmo sektoriumi susiję įvykiai ir naujienos, apimantys

poveikio kultūros paveldui, bendrų turizmo tendencijų, keliavimo įpročių, su turizmu

susijusių technologijų ir kt. pasikeitimus.

POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS | Apimama informacija apie žmogaus poveikio

gamtai pasekmes, identifikuotas aktualias tendencijas ir kt.

KITA | Kitoms kategorijoms nepriskirtos, tačiau turizmo sektoriui įtaką turėjusios naujienos ir

įvykiai.

Apibendrinant atliktą aktualių įvykių analizę (svarbiausių įvykių santrauka pateikiama dokumento

prieduose), išskirtini šie svarbiausi aspektai:

SAUGUMAS | Saugumo kriterijaus svarba (tiek objektyvus saugumo lygis ir potencialios grėsmės

turistui, tiek subjektyvus saugumo pojūčio vertinimas) priimant sprendimus dėl atostogų krypties

auga. Nors besivystantys regionai sudaro vis didesnę konkurenciją pritraukiant turistų srautus kitoms

valstybėms, vis dėlto, apibendrinant pastarojo dešimtmečio įvykius, besivystančiuose regionuose kur

kas dažniau vyko gamtinės, geopolitinės ir kitos katastrofos, kas stipriai sumažina gyventojų ir turistų

saugumą juose. Pastarąjį dešimtmetį vyko kariniai konfliktai Vakarų Afrikoje, Vidurio Azijoje,

Artimuosiuose Rytuose, kurie plito ir turėjo įtakos ištisiems regionams. Taip pat pastaraisiais 10 m.

augo terorizmo grėsmė ir dažnėjo išpuoliai, kurie taip pat išplito į Europą (tam tikras vietoves).

13

Lietuvos atveju santykinai žema terorizmo, katastrofų ir pan. rizika turi teigiamą įtaką Lietuvos

patrauklumui turizmo prasme.

KRIZĖ IR VARTOJIMAS | 2008 m. ekonominė ir finansinė krizė sąlygojo ne pirmo būtinumo, taigi ir

turizmo paslaugų, vartojimo atsisakymą, po aštraus kritimo, pastarąjį dešimtmetį vartojimo ir

turizmo sektoriaus rodikliai atsistatinėjo ir augo.

POVEIKIS APLINKAI IR DARNUS VYSTYMASIS | Nors Jungtinių Tautų rėmuose šalys sutaria dėl

griaunančio žmogaus poveikio gamtai (kaip pavyzdžiui, darnaus vystymosi siekiai įtvirtinti Rio

deklaracijoje Agenda 21 (1992-2000 m.), Tūkstantmečio deklaracijoje (2000-2015 m.) ir šiuo metu

aktualioje Darnaus vystymosi darbotvarkėje (iki 2030 m.)), tačiau realių veiksmų imtis vis dar

sudėtinga, stinga tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo ir savanoriško įsipareigojimų vykdymo.

EUROPAI PALANKIOS TENDENCIJOS | Vertinant pasaulio įvykius ir turizmo Europoje tendencijas per

pastarąjį dešimtmetį, turizmo srautai Europoje augo, nepaisant ekonominės krizės, politinių

neramumų ir padažnėjusių teroristinių išpuolių.

Tarptautinių organizacijų nustatytų turizmo prioritetų apžvalga

Bendras aktualias tendencijas bei laukiamas turizmo sektoriaus vystymo kryptis, atspindi ir

tarptautinių organizacijų komunikuojami prioritetai. Toliau pateikiamos svarbiausios EBPO, PTO ir

ETC siūlomos turizmo sektoriaus vystymo kryptys ir siekiai.

EBPO | Išskiriamos šios turizmo vystymo kryptys ir siūlomos viešosios politikos sprendimų kryptys:

Prisitaikymas prie kintančių turistų poreikių (vidurinės klasės augimas, senėjimas, naujos

kartos)

o Prisitaikymas prie augančios paklausos paslaugoms vyresnio amžiaus turistų grupėje;

o Naujas kelionės patirties valdymo modelis ir atnaujintas rinkodaros modelis;

o Tarpkultūrinių ryšių ir supratingumo skatinimas;

o Į individualizuotas ir autentiškas patirtis orientuotų turizmo produktų ir paslaugų

vystymas.

Darnaus turizmo plėtra (emisijos, vandens išteklių tausojimas, maitinimo paslaugų tvarumas,

ekonominė ir socialinė gerovė bendruomenėms turizmo vietovėse)

o Horizontali ir vertikali turizmo sektoriaus integracija su kitomis viešosios politikos

kryptimis ir geresnis koordinavimas;

o Bendradarbiavimas su verslo sektoriumi ir bendruomenėmis siekiant geriau valdyti

turizmo srautus;

o Ilgojo laikotarpio veiksnių stebėsena ir valdymas;

o Duomenų ir informacijos pilnumo užtikrinimas.

Įgalinančios technologijos (skaitmenizavimas, automatizavimas, dirbtinis intelektas, blokų

grandinės (angl. blockchain) technologija, virtuali ir papildyta realybė)

o Pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui persiorientuojant į skaitmeninę ekonomiką;

o Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant duomenų saugos ir privatumo politikos

tikslų įgyvendinimo;

o Inovacijų kultūros skatinimas;

o Glaudesnis bendradarbiavimas su verslo ir švietimo institucijomis.

14

Mobilumas (augantys keleivių srautai, pasienio apsauga, gamtinės katastrofos, epidemijos ir

politinis nestabilumas)

o Turizmo sektoriui aktualių vidutinio ir ilgojo laikotarpio pokyčių įgyvendinimas;

o Technologinės pažangos išnaudojimas optimizuojant pasienio srautų kontrolę ir

priežiūrą;

o Alternatyvių tvarių keliavimo priemonių skatinimas;

o Galimų krizių valdymo strategijos parengimas.

PTO | 2030 m. turizmo plėtros prioritetai siejami su darnaus vystymosi programoje nustatytais

tikslais. Išskiriami šie pagrindiniai turizmo prioritetai:

Iki 2030 m. sukurti ir įgyvendinti politiką, skirtą darniam turizmui, kuris padeda sukurti darbo

vietas, taip pat pristatyti vietos kultūrą, turizmo produktus | Įgyvendinant 8 darnaus

vystymosi tikslą: skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą

ir deramą darbą;

Kurti ir įgyvendinti priemones, skirtas stebėti darnaus vystymosi poveikį darniam turizmui,

kuris padeda kurti darbo vietas ir pristatyti vietos kultūrą ir produktus | Įgyvendinant 12

tikslą: užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius;

Iki 2030 m. didinti tausaus jūrų išteklių naudojimo ekonominę naudą mažoms

besivystančioms salų valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant ir darnų

valdymą žuvininkystės, akvakultūros ir turizmo srityse | Įgyvendinant 14 tikslą: išsaugoti ir

tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi.

ETC | Pagrindinės ETC strateginės kryptys susijusios su turizmo plėtros modelio transformacija ir

apima šiuos siekius:

Atnaujinti marketingo koncepciją;

Atnaujinti taikomą tyrimų ir stebėsenos modelį;

Vystyti partnerystę tarp šalių;

Aktualizuoti vartotojų segmentavimo principus;

Užtikrinti sektoriaus vystymui reikalingą finansavimą.

ETC vizija apima Europos, kaip vieningos krypties turizmui įvaizdžio formavimą, tačiau šalims išlaikant

savo unikalumą ir specifiškumą per siūlomus nišinius turizmo produktus ir paslaugas / turizmo

kryptis.

Formuojant ilgalaikę Lietuvos turizmo plėtros strategiją, svarbu atliepti pagrindines globalias

tendencijas, sudaryti prielaidas vystyti prioritetus atitinkančias nišines turizmo kryptis bei joms

būdingas turizmo paslaugas ir produktus.

15

II. TURIZMO SEKTORIUS LIETUVOS VALSTYBĖS POLITIKOJE PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ

Turizmo sektorius daro reikšmingą įtaką šalies ekonomikai, socialinei, kultūrinei ir gamtinei aplinkai,

sektoriaus kuriama vertė reikšminga tiek regionams, tiek ir didiesiems miestams. Turizmas

neabejotinai sudaro palankias sąlygas verslumo didinimui, padeda plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą,

prisideda prie gyventojų užimtumo didinimo, infrastruktūros plėtojimo, skatina atkurti ir išsaugoti

istorinį kultūrinį paveldą, tuo pačiu ragina ieškoti naujų kūrybiškų ir inovatyvių technologinių

sprendimų. Atvykstamasis turizmas prisideda prie šalies žinomumo didinimo, šios aplinkybės skatina

naujų verslo investicijų pritraukimą, palankiai veikia šalies gyventojų pilietiškumą ir didžiavimąsi savo

valstybe, augina toleranciją ir padeda atverti visuomenę skirtingoms kultūroms. Atsižvelgiant į tai,

turizmo politika yra veikiau horizontali, t. y. tarpusavyje padedanti integruoti kitas viešosios politikos

sritis, taip pat sudaranti prielaidas efektyviai įgyvendinti bendrus valstybės prioritetus bei

nacionalinėje pažangos programoje numatytus siekius.

Lietuvos turizmo sektoriaus strateginio lygmens įvykių ir sprendimų apžvalga

Toliau pateikiama svarbiausių įvykių ir sprendimų, susijusių su turizmo sektoriaus politikos

formavimu ir įgyvendinimu, santrauka.

1 lentelė. Svarbiausi Lietuvos turizmo sektoriaus įvykiai ir sprendimai

2009 m. | Patvirtinti specialieji autoturizmo ir vandens turizmo trasų planai

Pakeista Turizmo tarybos sudėtis, įtraukiant asocijuotų turizmo sektoriaus struktūrų atstovus

Iniciatyva kurti bendrą Baltijos turizmo regioną

Pateikti siūlymai keisti LRTĮ: ES Paslaugų direktyvos įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas, kelionių agentūrų ir agentų civilinės atsakomybės draudimas

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

2010 m. | Turizmo sektoriaus stabilizavimasis po stagnacijos

Svarbiausios turizmo kryptys: kultūrinis, aktyvusis, sveikatos ir dalykinis (konferencijų)

Pristatyta nauja turizmo plėtros koncepcija, orientacija į kompleksiškumą

UAB „Novus Orbis“ nemokumas ir bankrotas

Baigtas Litexpo parodų centro modernizavimas

Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projekto pradžia

2011 m. | UAB „Star Holidays“ nemokumas ir bankrotas

Atnaujinti reikalavimai Kurorto ir kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms, siekiant plėtoti kurortinių teritorijų tinklą, gerinti sveikatos turizmo infrastruktūrą, mažinti turizmo sezoniškumą

Nauja LRTĮ redakcija: kelionių agentūrų draudimas

Pradėtas rengti Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo veiksmų planas

Antroji tarptautinė Baltijos ir Šiaurės jūros šalių Fizinės medicinos ir reabilitacijos konferencija Vilniuje, Lietuvos kurortų galimybių pristatymas

Memorandumas dėl bendradarbiavimo medicinos turizmo srityje tarp LR Ūkio ministerijos ir Medicinos turizmo asociacijos (300+ narių iš viso pasaulio)

Reformuotos turizmo rinkodaros funkcijos bei šalies turizmo atstovavimas užsienyje

Svarstyta alternatyva pasitraukti iš JT PTO (57,9 mln. Eur metinis narystės mokestis, papildomai pasiūlyta praktika 5 geriausiems studentams, konsultacijos turizmo srityje)

Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl netinkamo turizmo informacijos užsienyje centrų finansavimo modelio

Apgyvendinimo paslaugoms PVM sumažintas nuo 21 % iki 9 % (iki metų pabaigos)

Sveikatos turizmo metai

2012 m. | Sveikatos turizmo prioriteto išskyrimas: potencialas pritraukti medicinos turistus iš viso pasaulio, plastinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, akių bei kitos paslaugos

Konkurencijos taryba skyrė daugiau nei 1,45 mln. Eur baudą 30 turizmo bendrovių už konkurenciją ribojančius susitarimus dėl kainų

2013 m. | Europos turizmo forumas Vilniuje: kultūrinis, verslo, ekologinis, sveikatos turizmas, darnusis turizmas, pasaulinė konkurencija

2014 m. | EK viešosios konsultacijos dėl Europos turizmo sektoriaus formavimo

LR Ūkio ministerija parengė 2014–2020 m. Lietuvos turizmo plėtros programą

LRTĮ redakcija: sustiprinta kelionių organizatorių priežiūra, aiškesnė jų atsakomybė organizuojant keliones, turistų apsaugos užtikrinimas

UAB „Go Planet Travel“ nemokumas ir įsipareigojimų nevykdymas

16

2015 m. | Pristatyti 2014–2020 m. Lietuvos turizmo politikos prioritetai, VTD veiklos vizija, 2015 m. uždaviniai ir turizmo rinkodaros klausimai, numatytos 2 ES finansavimo priemonės („Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“ ir „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“)

Lietuva išrinkta vadovauti JT PTO Europos komitetui, aktualija: darnusis turizmas

Priimta rezoliucija dėl turizmo ateities: kryptinga turizmo rinkodara, supaprastintas vizų režimas, pasiekiamumo oro ir vandens transportu gerinimas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė

Nauja LRTĮ redakcija: sustiprinta vartotojų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, griežtesni reikalavimai kelionių organizavimo veiklai, sustiprinta priežiūra

Patvirtinta Lietuvos turizmo rinkodaros strategija 2015-2020 m. EK direktyva dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių

Gintaro ir Šilko kultūros kelių plėtra

2016 m. | JT PTO posėdis Vilniuje: dalijimosi ekonomika, nauji verslo modeliai

Pristatytas naujas Lietuvos turizmo prekinis ženklas „Lithuania. Real is beautiful“

Europos turizmo forumas: sezoniškumas, saugumas, inovacijos, bendradarbiavimas tarp šalių, lygios galimybės

Dvišalių santykių turizmo srityje stiprinimas: Baltarusija, San Marinas, Albanija, Kinija, Suomija, Ukraina

Žydų kultūros kelio maršruto rengimas ir plėtra

2017 m. | Kurortinės teritorijos statusas suteiktas Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio miestelio

Parengtos Lietuvos darniojo turizmo plėtros gairės

Aktyvi Europos kultūros kelių Lietuvoje plėtra (Žydų kultūros paveldo, Istorinių mineralinių vandenų miestų bei Gintaro kelio plėtrai Lietuvoje)

Kaunas išrinktas Europos kultūros sostine 2022

Vilniaus oro uosto pakilimo tako remontas

Lietuva išrinkta į PTO vykdomąją tarybą

Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“

2018 m. | LR Vyriausybė pritarė kelionių garantijų sąskaitos sukūrimui (2015 m. ES direktyvos įgyvendinimas)

Lietuva pirmą kartą dalyvauja PTO taryboje

LRTĮ redakcija: daugiau teisių turistams, aiškesnė kelionių agentūrų veiklos atsakomybė, paslaugų rinkiniai

PVMĮ numatytas lengvatinio 9 % PVM tarifo taikymo terminas turizmo apgyvendinimo paslaugoms iki 2023 m.

2019 m. | Keliauk Lietuvoje veiklos pradžia; likviduotas VTD

LRTĮ redakciniai pakeitimai

Sertifikuotas geležinės uždangos kultūros kelias, einantis ir per Lietuvą


Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis

Vertinant Lietuvos turizmo sektoriaus strateginiam valdymui aktualius dokumentus, galima išskirti

kelias tarpusavyje susijusias dokumentų grupes.


Pav. 2. Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis

17

Toliau trumpai aptariama kiekviena Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapyje išskirta

dokumentų kategorija.

TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI | Vertinant tarptautinius dokumentus, pagal jų poveikį Lietuvos

turizmo sektoriui galima išskirti dvi kategorijas:

Veikiančius tiesiogiai, t. y. formuojančius regiono turizmo politiką, nustatančius tarptautinius

šalies / regiono įsipareigojimus (ES Turizmo strategija, direktyvos, Lisabonos sutartis, kt.);

Veikiančius netiesiogiai, t. y. autoritetingų organizacijų (pavyzdžiui, ECT, EBPO, Europos

Komisija ir kt.) ataskaitos, apžvalgos, analizės, prognozės ir kt. bei moksliniai tyrimai, į

kuriuos atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant šalies turizmo politiką.

Turizmo plėtros programos rengimo metu buvo aktuali ES turizmo politika „Turistų lankomiausias

žemynas – Europa“ (2011 m.). Dokumente pabrėžiama auganti turizmo sektoriaus svarba

ekonomikai: tiesiogiai kuriant pridėtinę vertę, užtikrinant užimtumą, mažinant atotrūkį tarp regionų.

ES turizmo politika orientuota į turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimą, atsižvelgiant į

darnaus vystymosi tikslus. Strategijoje išskiriamos keturios veiksmų grupės, į kurias orientuojasi ir

šalys narės formuojant nacionalines strategijas:

Europos turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimas;

Tvaraus, atsakingo ir kokybiško turizmo sektoriaus skatinimas;

Vieningo Europos (kaip visumos) turizmo įvaizdžio įtvirtinimas ir propagavimas;

Turizmo integravimas su kitomis viešosios politikos sritimis per politines ir finansines

priemones.

Lietuvos turizmo sektoriaus raidai labai svarbi Lisabonos sutartis, įsigaliojusi 2009 m. gruodžio 1 d.,

kuri sudarė galimybę ES remti, koordinuoti ir papildyti šalių narių veiksmus turizmo srityje. Turizmo

sektoriaus reguliavimui nacionaliniame lygmenyje reikšmingą įtaką turi ES lygmens politika: 2011 m.

direktyva dėl vartotojų teisių (2011/83/ES) bei 2015 m. direktyva dėl kelionės paslaugų paketų ir

susijusių kelionės paslaugų rinkinių (ES) 2015/2302, kurios sąlygojo atitinkamus nacionalinių teisės

aktų pakeitimus.

NACIONALINIAI BENDRIEJI | Grupė apima šalies raidos viziją ir ilgalaikę strategiją apibrėžiančius

dokumentus (valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija,

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, kt.) bei vidutinio laikotarpio strateginius

dokumentus (aktuali LR Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planas, Nacionalinė reformų

darbotvarkė, kt.). 2014-2020 m. Nacionalinėje pažangos programoje turizmo prioritetas siejamas

išimtinai su kultūra: 6 prioritetas „Kultūra“ (horizontalus) apima uždavinį išsaugoti ir aktualizuoti

kultūros paveldą, jį pritaikant turizmo reikmėms.

TURIZMO: STRATEGINIAI | Grupė apima LRTĮ bei kitus aktualius įstatymus (pavyzdžiui, LR teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas), Turizmo plėtros programą, Rinkodaros strategiją,

poįstatyminius teisės aktus (pavyzdžiui, LR Darniojo turizmo plėtros aprašas, Reikalavimų kurorto ir

kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašas, kt.).

TURIZMO ĮGYVENDINIMO IR STEBĖSENOS | Turizmo plėtros programos įgyvendinimo veiksmus

numatantys dokumentai (EIM, VTD, Keliauk Lietuvoje veiklos planai, specialieji planai, sąrašai ir kt.)

bei jų įgyvendinimo pažangos stebėsenos dokumentai (įstaigų veiklos ataskaitos, teminės analizės,

vertinimai ir studijos, kt.).

SUSIJUSIŲ VIEŠOSIOS POLITIKOS SRIČIŲ | Identifikuotos sąsajas su turizmo sektoriumi turinčios

viešosios politikos sritys ir jų dokumentai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai siejasi su turizmo sektoriumi:

Kultūros: Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos gairės, ES investicijų prioritetai;

18

Aplinkos apsauga: Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 m. veiksmų

planas, Natura 2000, Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, ES investicijų

prioritetai;

Vidaus reikalų (regionų plėtra): Baltoji knyga tvariai plėtrai 2017-2030 m., ES investicijų

prioritetai;

Sveikatos apsauga (sveikatos turizmas): Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas;

Švietimas ir sportas (žmogiškųjų išteklių plėtra, sporto turizmas): Valstybinė studijų,

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013-2020 m. plėtros programa, 2011-2020 m.

valstybinė sporto plėtros strategija, Įsakymai dėl lėšų skyrimo tarptautinių sporto varžybų ir

renginių organizavimui ir vykdymui Lietuvoje;

Socialinė apsauga (bedarbių kvalifikavimas darbui turizmo sektoriuje): Užimtumo rėmimo

politika.

Horizontalios turizmo sektoriaus sąsajos stipriausiai išvystytos su kultūros bei aplinkos apsaugos

sritimis, pastaruoju metu integracija stiprinama ir susisiekimo srityje, siekiant gerinti šalies

pasiekiamumą oro transportu. Gana riboto masto integracija pasiekta su sveikatos apsaugos,

švietimo ir regionų vystymo sritimis.

Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programos esmė

Turizmo plėtros programa nukreipta į Lietuvos turizmo konkurencingumo ir žinomumo didinimą

apimant tarptautinę (atvykstamojo turizmo) ir vietinę rinkas. Programos tikslas – didinti Lietuvos

turizmo sektoriaus konkurencingumą, kuris vertinamas pagal turizmo konkurencingumo reitingą bei

pajamas iš atvykstamojo turizmo.

Kiekvienas programoje išskiriamas tikslas detalizuotas į uždavinius, kurių kiekvienam priskiriami

konkretūs veiksmai ir jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai (Programos turinio esmė pristatoma

toliau esančiuose paveiksluose).

Turizmo plėtros programoje, siejant su tikslu plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų

kokybę, nustatyti prioritetiniai Lietuvos regionai, jiems priskiriant konkrečias savivaldybes, kuriose

koncentruotos ES investicijos ir iniciatyvos. Turizmo plėtros programoje išskirti 6 prioritetiniai

turizmo regionai, kuriems priskirtos 27 savivaldybės iš 60 (arba 45 %).


Pav. 3. Lietuvos prioritetinių regionų žemėlapis

19

Pav. 4. Turizmo plėtros programos loginis modelis

Didinti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą: 44 vieta turizmo konkurencingumo reitinge ir 1,36 mlrd. Eur pajamų iš atvykstamojo turizmo iki 2020 m. Siekis

1. TURIZMO INFRASTRUKTŪRA | Plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę

2. ŽINOMUMAS IR ĮVAIZDIS | Didinti Lietuvos, kaip turizmo valstybės, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį

3. SEZONIŠKUMAS |Mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą

Tikslai

Rezultatai 2,32 mln. užsienio turistų kelionių skaičius | 85 proc. patenkintų viešnage Lietuvoje užsienio turistų

Poveikis Turizmo ūkio šaka, tinkamai naudojant valstybės turizmo išteklius ir siūlant paklausius, kokybiškus ir konkurencingus produktus užsienio ir vietos rinkoms, padeda didinti gyventojų pajamas, kurti naujas verslo nišas, pritraukti privačių investicijų, didinti šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat spręsti regionų ekonominės ir socialinės raidos klausimus, drauge saugoti kraštovaizdžio (gamtos ir kultūros) vertybes, racionaliai naudoti gamtos ir kultūros išteklius.

1.1. Plėtoti kultūrinio, verslo, sveikatos ir ekologinio turizmo viešą ir privačią infrastruktūrą prioritetiniuose regionuose

Uždaviniai 2.1. Skatinti kurti ir įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektus

3.1. Didinti kultūros renginių ir pramogų pasiūlą ne per turizmo sezoną

Šalies, kaip atostogų valstybės, reputacija: indekso reikšmė – 60

43,5 proc. apgyvendinimo įstaigų užimtumas ne sezono metu

1.2. Kurti ir populiarinti turizmo maršrutus, kultūros kelius, turizmo trasas

1.3. Gerinti Lietuvos pasiekiamumą

1.4. Tobulinti turizmo sektoriuje dirbančių specialistų kompetenciją

1.4. Skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių akreditaciją ir (arba) sertifikavimą

2.2. Vykdyti kompleksinę rinkodarą prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose

2.3. Bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, įgyvendinant bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus

3.2. Didinti ir plėsti kaimo turizmo paslaugų pasiūlą ne tik per turizmo sezoną


20

Atitinkamai, siejant su tikslu didinti Lietuvos, kaip turizmo valstybės, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį,

Turizmo plėtros programoje numatytos 4 prioritetinių rinkų grupės iš viso apimant 22 prioritetines

rinkas (21 užsienio ir 1 vidaus):

TIKSLINĖS | Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija, Italija, Prancūzija;

SVARBIOS | Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Lenkija, Rusija;

TOLIMOSIOS | JAV, Izraelis, Japonija, Kinija;

PERSPEKTYVINĖS | Belgija, Danija, Ispanija, Olandija, Suomija;

VIDAUS | Lietuva.


Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategijos esmė

Atsižvelgiant į Lietuvos, Europos ir pasaulio rinkos tendencijas bei siekiant įgyvendinti Lietuvos

turizmo plėtros programą, parengta Rinkodaros strategija. Rengiant strategiją buvo atlikta detali

aplinkos analizė, išryškinant pasaulines turizmo vystymosi tendencijas, vartotojų elgsenos pokyčius,

Lietuvos turizmo esamos situacijos vertinimą, prioritetinių turizmo rinkų analizę ir šalies

konkurencingumo vertinimą. Rinkodaros strategijos esmė pristatoma paveiksle toliau.

Rinkodaros strategijoje yra numatyti du pagrindiniai rinkodaros priemonių finansavimo šaltiniai:

valstybės biudžeto lėšos ir ES struktūrinių fondų paramos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad

galimų ES investicijų pobūdis turizmo rinkodarai yra labai ribotas (tikėtina, jog tendencija išliks ir

ateityje), nėra tinkamų galimybių ES finansavimą naudoti integraliam turizmo sektoriaus vystymui,

apimant ne tik atskirų gamtos / kultūros objektų rinkodarą, tačiau turistams pristatant konkrečius

turizmo produktus, paslaugas, vietoves.

Pav. 5. Lietuvos prioritetinių rinkų žemėlapis

21

Pav. 6. Svarbiausi rinkodaros strategijos elementai


22

Apibendrinimas ir turizmo prioritetų vertinimas

Šioje dalyje pateikiamas planavimo dokumentuose pasirinktų prioritetų vertinimas, sąryšyje su

turizmo sektoriaus įtvirtinimu ir plėtra.

BENDRIEJI PRINCIPAI | Vertinant iš šios dienos taško, Turizmo plėtros programoje įtvirtinti principai

ir bendrosios tendencijos: dėmesys darniam vystymuisi, šalies regionų sanglaudai, socialinių iššūkių

sprendimui, racionaliam gamtos ir kultūros išteklių naudojimui, turizmo objektų prieinamumui

visiems – ne tik buvo suderinti su tuo metu tarptautiniu lygmeniu pripažintais siekiais, tačiau ir

išlieka ne mažiau aktualūs šiandien.

PRIORITETINIAI REGIONAI | Atsižvelgiant į Lietuvos gamtinių ir kultūrinių išteklių potencialą ir

sklaidą, Turizmo plėtros programoje išskirti 6 prioritetiniai regionai (jiems priskiriant 27 savivaldybes

iš 60 arba 45 %). Nors toks savivaldybių skirstymas pasirinktas siekiant koncentruoti investicijas,

tačiau vertinamas kritiškai, nes turėjo neigiamą įtaką regionų atskirčiai5, turizmo objektų integracijai

ir turistams patrauklių kompleksinių, kelias savivaldybes apimančių, turizmo traukos centrų

išvystymui, konkurencingų idėjų vystymui neprioritetiniuose turizmo regionuose bei reikalingos

vystomų turizmo objektų privažiavimo infrastruktūros užtikrinimui. Remiantis Lietuvos turizmo

ekspertų vertinimu, turizmo investicijų grąža labiau priklauso nuo vietos iniciatyvos ir projekto idėjos

nei nuo konkrečios geografinės vietovės, todėl galimybė vystyti turizmo produktus ir paslaugas

neturėtų būti griežtai siejama su geografine vietove Lietuvoje. Lietuvos teritorijos dydis yra

santykinai mažas, o skirtingų vietovių pasiekiamumas gana gerai išvystytas, todėl geografinės

turizmo objekto vietos įtaka turistų srauto pritraukimui nėra lemiamas veiksnys. Vis dėlto, siekiant

užtikrinti investicijų efektyvumą, būtina užtikrinti optimalų investicijų sutelkimą į perspektyviausius

projektus įgyvendinant efektyvią konkursinę projektų atranką.

PRIORITETINĖS RINKOS | Prioritetinės turizmo paslaugų rinkos nustatytos remiantis atlikta analize

pagal turistų srautus, pagrindiniu kriterijumi išskiriant geografinį (šalies) požymį. Išskirtos keturios

prioritetinių rinkų grupės: tikslinės (svarbiausios), svarbios, tolimosios ir perspektyvinės.

Prioritetinėms grupėms priskirtos šalys, iš kurių Lietuva sulaukia daugiausiai turistų, prie svarbiausių

rinkų priskirta ir vidaus rinka, apimant vietinį turizmą. Toks rinkų prioretizavimas, viena vertus, leido

įtvirtinti mastais svarbiausias rinkas ir turizmo plėtros veiksmus koncentruoti jose, kita vertus,

pasirinktos tolimųjų ir perspektyvinių rinkų šalys leido numatyti turizmo eksporto plėtros gaires.

Nors geografinis kriterijus parenkant rinkas anksčiau buvo neabejotinai svarbiausias, šiandien ryškėja

tendencija, kuomet vartotojų segmentavimui taikomi kiti kriterijai (kaip pavyzdžiui, psichografinis

vartotojų segmentavimas pagal būdingus pomėgius, įpročius, motyvacijas ir kt.)

PRIORITETINĖS TURIZMO RŪŠYS | Nacionalinėje pažangos programoje numatytas siekis diversifikuoti

turizmo paslaugų vartotojų ratą ir didinti šalies turizmo paslaugų paklausą plėtojant įvairią turizmo

infrastruktūrą, gerinant šios infrastruktūros kokybę, didinant konkurencingumą. Nacionalinėje

pažangos programoje išskirti prioritetai pagal turizmo rūšis: kultūrinis, ekologinis, sveikatos,

dalykinis, aktyvaus poilsio ir kaimo. Turizmo plėtros programoje koncentruojamasi į 4 turizmo rūšis:

kultūrinį, ekologinį, sveikatos ir dalykinį. Pasirinktos prioritetinės turizmo rūšys atspindi Lietuvos

turimus išskirtinumus ir galimybes, sudaro prielaidas mažinti sezoniškumo įtaką turizmo sektoriui,

diversifikuoti sektorių. Vis dėlto turizmo prioritetų nustatymas turizmo rūšių lygmenyje yra labai

5 Siejant su Lietuvos nacionalinėje pažangos programoje nustatytu horizontaliuoju 7 Regioninės plėtros prioritetu; dauguma ekonomiškai

stiprių savivaldybių priskirtos prioritetiniams regionams, tuo tarpu ekonomiškai silpnesnės – ne.

23

plačios aprėpties, aiškiai neįvardijant, kur turėtų būti nukreipti riboti turizmo sektoriaus vystymo

ištekliai (laiko, žmonių, finansiniai).

RINKODAROS STRATEGIJA | Atlikto analitinio aplinkos vertinimo pagrindu suformuota Lietuvos, kaip

patrauklios šalies, vizija:

„Lietuva taps šalimi, kuri atpažįstama kaip patraukli turizmo traukos vietovė, pritraukianti

turistus dėl palankios geografinės padėties, patogaus susisiekimo, gamtos ir kultūros paveldo

įvairovės, konkurencingų turizmo produktų ir aukšto lygio paslaugų. Lietuva taps turistine

vietove, orientuota į tikslines turizmo rinkas, turistų segmentus ir aukšto lygio turistų patirtį“

yra sunkiai įgyvendinama pilna apimtimi. Siekis tapti šalimi, kuri atpažįstama kaip patraukli turizmo

traukos vietovė, pritraukianti turistus dėl palankios geografinės padėties, patogaus susisiekimo,

gamtos ir kultūros paveldo įvairovės, konkurencingų turizmo produktų ir aukšto lygio paslaugų, kelia

prieštaravimus lyginant su Lietuvos kelionių ir turizmo konkurencingumo vertinimo rezultatais ir

atskiromis šiuo rodikliu vertinamomis sritimis. 2017 m. Kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse

Lietuva užėmė 56 vietą ir silpniausiai yra vertinama susisiekimo infrastruktūros, turizmo paslaugų,

turizmo gamtinių išteklių, kultūros paveldo išteklių ir verslo kelionių srityse. Lietuvos, kaip turizmui

patrauklios šalies, vizija, vertinant iš atvykstamojo turizmo perspektyvos, turėtų būti labiau nukreipta

į mūsų šalies stiprybes, ne į silpniausiai įvardijamas faktines sritis, vertinant globalaus turizmo

sektoriaus kontekste. Tuo tarpu vidaus turizmo skatinimui, vertinga pilnai įveiklinti šalies istorinio,

kultūros paveldo ir turizmo gamtinių išteklių sritis. Taip pat vizijoje suformuotas siekis tapti turistine

vietove, orientuota į aukšto lygio turistų patirtį, turi diskriminuojančio pobūdžio konotaciją ir

neaiškiai apibrėžia interpretaciją, kaip yra suprantama „aukšto lygio turistų“ sąvoka.

Rinkodaros strategija apima 22 prioritetines šalis (rinkas), kas riboja galimybes sutelkti ir efektyviai

įgyvendinti kompleksines rinkodaros priemones. Taip pat vidutinio ir ilgojo laikotarpio rinkodaros

priemonių planavimas praranda savo aktualumą; šiuolaikinės dinamikos aplinkoje, svarbiausiu tampa

gebėjimas prisitaikyti bei greitai reaguoti į nuolat kintančius vartotojų poreikius ir elgseną,

atitinkamai parenkant tinkamas rinkodaros priemones.

Apibendrinant, nustatant vertinamo laikotarpio turizmo plėtros prioritetus išlaikytas ankstesnių

laikotarpių veiksmų tęstinumas, programoje atspindėti tarptautinio ir nacionalinio lygmens bendrieji

prioritetai. Strateginio planavimo lygmenyje išlaikyta gana plati prioritetų aprėptis tiek geografiniu

požiūriu, tiek pagal rinkas.

24

III. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS

Turizmo sektoriaus esamos situacijos analizė atlikta remiantis bendraisiais oficialiai sisteminamais

tarptautiniais bei nacionaliniais statistikos duomenimis, institucijų ir įstaigų renkama informacija ir

kita viešai prieinama informacija, apžvelgiant ekonominius turizmo sektoriui aktualius rodiklius bei

Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rezultatus.

Atkreiptinas dėmesys, kad tikslesnės turizmo sektoriaus esamos situacijos analizės atlikimą ir

galimybes vertinti turizmo sektoriaus situaciją bei plėtros potencialą riboja operatyvinių ir detalių

turizmo duomenų trūkumas. Kaip pavyzdžiui, remiantis renkamais duomenimis, nėra galimybės

detalizuoti esamą turistų srautą pagal atvykimo motyvaciją, kelionės pobūdį ir kitus parametrus,

vertinti atskirų turizmo krypčių rezultatus, jų kuriamą pridėtinę vertę, būdingą turistų srautą ir kt.

Labai ribotos galimybės turizmo sektoriaus rodiklius analizuoti skirtingais pjūviais (kaip pavyzdžiui,

pagal atskirus vartotojų segmentus, turizmo kryptis, derinant kelis pjūvius tarpusavyje ir kt.). Taip pat

trūksta nacionaliniu lygiu renkamų operatyvių turizmo sektoriaus duomenų ir sistemingos

informacijos apie atskirų turizmo objektų, produktų, paslaugų rezultatus, kuriamą pridėtinę vertę,

būdingus srautus ir vartotojų segmentus. Analizuoti ir vertinti esamą turizmo sektoriaus situaciją

padeda vartotojų nuomonės tyrimai, kurie Lietuvoje pastaruoju laikotarpiu buvo atliekami santykinai

retai, nesistemingai6.

Ekonominių rodiklių apžvalga

Turizmo sektoriaus esamą situaciją galima vertinti pagal šiuos pagrindinius rodiklius: turizmo

produkcijos paklausą, turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, turizmo sektoriuje dirbančių

asmenų skaičių, šalies turizmo eksporto mastą, atvykstančių turistų patiriamų išlaidų bei iš turizmo

(vietinio ir atvykstamojo) gautų pajamų. Papildomai remiamasi Pasaulio ekonomikos forumo kas

dvejus metus sudaromu Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitingu, kuriame valstybės

išrikiuojamos pagal surinktų balų sumą, remiantis visapusišku tiesiogiai ir netiesiogiai turizmui

aktualių veiksnių vertinimu.

Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitinge 2013 m. Lietuva užėmė 49 vietą, Turizmo plėtros

programoje keliamas tikslas iki 2020 m. vietą reitinge pagerinti 5 pozicijomis, iki 44 vietos. 2017 m.

vertinimo metu Lietuvai suteikta 56 vieta, 2019 m. – 59 vieta (prasčiausia vertinant savo, Šiaurės

Europos šalių, grupėje)7. Lyginant Lietuvos rezultatus su ankstesniais laikotarpiais, didesnis surinktų

balų skaičius (t. y. pasiekta pažanga) nebūtinai lemia aukštesnę vietą reitinge, kadangi tam

reikšmingą įtaką turi ir kitų valstybių daroma pažanga: jei santykinė Lietuvos padaryta pažanga yra

mažesnė nei kitų valstybių, šalis reitinge užima žemesnę vietą.

Vertinant atskiras indekso dalis, Lietuvos rezultatai geri įgalinančios aplinkos ir politikos formavimo

požiūriu, tačiau pastebimas atotrūkis (mažesnis konkurencingumas) infrastruktūros bei gamtinių ir

kultūrinių išteklių požiūriu. Taip pat pastebėtinas vertinimo netolygumas tarp skirtingų tos pačios

temos (sub-indekso) kriterijų: kaip pavyzdžiui, pagal žmogiškųjų išteklių ir darbo rinkos bendrą

6 2014 m. atliktas Lietuvos kaip šalies turizmui vertinimas, 2018 m. – Vietinio turizmo tyrimas, periodiškai tyrimus atlieka GO Vilnius. 7 Paminėtina, jog Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitingo metodika leidžia varijuoti vertinamų šalių skaičiui. Vis dėlto, analizuojant

pastarojo laikotarpio rezultatus, šis veiksnys neturėjo įtakos Lietuvos vertinimui. 2019 m. analizuotos 8 naujai įtrauktos valstybės (Angola,

Brunėjus, Burkina Faso, Svazilandas, Gvinėja, Haitis, Liberija ir Seišeliai), tačiau visos naujai įtrauktos valstybės užėmė gerokai žemesnes

vietas bendruosiuose vertinimuose nei Lietuva. Tais pačiais metais 4 valstybės (Barbadosas, Butanas, Gabonas ir Madagaskaras) į vertinimą

neįtrauktos dėl nepakankamo duomenų kiekio.

25

vertinimą Lietuva užima 31 vietą, tačiau analizuojant detaliau, indekso reikšmę gerina aktyvus

moterų įsitraukimas į darbo rinką (16 vieta), tačiau mažina užsieniečių darbuotojų įdarbinimo

paprastumo (115 vieta) ar darbuotojų samdymo ir atleidimo praktikos (113 vieta) vertinimas.

Siekiant pagerinti Lietuvos vietą indekse, būtų aktualu veiksmus nukreipti dviem kryptimis: (i)

sistemingai siekti pažangos infrastruktūros bei (kiek tai įmanoma) gamtos ir kultūros išteklių srityse,

ir (ii) vykdyti atskiras, į siauras temas nukreiptas iniciatyvas tose temose, kuriose Lietuva atsilieka,

tačiau bendri sub-indekso rezultatai geri ar neblogi (pavyzdžiui, darbo apmokestinimo sąlygos,

užsienio darbuotojų samdymas ir kt.).

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais

Vertinant turizmo sektoriaus raidą ekonominiu požiūriu, turizmo sektorius Lietuvoje yra santykinai

mažas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, turizmo sektoriaus produkcija

2017 m. sudarė 3,1 %8 (palyginti su bendrąja produkcija) arba 1 172 mln. Eur (t. y. 11,3 % daugiau

palyginti su praėjusiu laikotarpiu). Turizmo sektoriaus santykinė svarba Lietuvos ekonomikoje

nuosaikiai augo pastarųjų dešimties metų laikotarpyje (2012 m. sudarė 2,9 %); tačiau vis dar

matomas atotrūkis nuo ES šalių vidurkio, kuris yra 3,9 %.

8 Lietuvos statistikos departamento išankstiniai 2017 m. duomenys, rodiklis – Turizmo produkcija palyginti su bendrąja produkcija (%).

Pav. 7. Kelionių ir turizmo konkurencingumas (vieta reitinge)

26

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento duomenimis

Dirbančiųjų skaičius turizme nuo 2012 m. iki 2017 m. išaugo 16,0 %. 2017 m. turizme dirbo

47,2 tūkst. dirbančiųjų, kas sudarė apie 3,7 % visų užimtų darbo vietų arba 5,5 % visų nefinansinio

sektoriaus darbuotojų. Palyginimui, ES šalių vidurkis – 3,7 % visų užimtų darbo vietų ir 9,4 % visų

nefinansinio sektoriaus darbuotojų.

Pav. 9. Dirbančiųjų skaičius turizme (būdingos veiklos), tūkst.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento, Eurostato duomenimis

Turizmo sukurta pridėtinė vertė 2017 m. palyginti su 2012 m. išaugo 31,5 % arba 281 mln. Eur (nuo

891 mln. Eur iki 1 172 mln. Eur.).

Pav. 10. Turizmo sukurta pridėtinė vertė, mln. Eur, Statistikos departamentas


Pav. 8. Turizmo produkcija palyginti su bendrąja produkcija (%)

27

Turizmo plėtros programoje akcentuojama atvykstamojo turizmo svarba. Remiantis Valstybinio

turizmo departamento duomenimis, 2017 m. kelionių paslaugų eksporto dalis visame šalies paslaugų

eksporte sudarė 16,2 %, o prekių ir paslaugų eksporte – 3,9 %. Remiantis Intracen duomenimis,

bendrai turizmo eksportas išaugo 13,4 % nuo 1 028 mln. Eur 2012 m. iki 1 166 mln. Eur 2017 m.

Vertinant turizmo eksporto struktūrines dalis: verslo kelionių eksporto apimtys 2010-2017 m. buvo

gana stabilios, per šį laikotarpį išaugusios 22,3 % arba 40 mln. Eur, tuo tarpu asmeninių kelionių

eksportas minėtu laikotarpiu augo žymiai sparčiau – 72,7 % arba 399 mln. Eur.

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. atvykusių turistų išlaidos siekė 955 mln. Eur, t. y.

9,6 % daugiau lyginant su praėjusiu laikotarpiu ir 36,5 % palyginti su 2012 m.


Lyginant atvykstamojo ir vietos turizmo rodiklius, vietos ir atvykstamasis turizmas pagal turistų

skaičių sudaro apylyges dalis – atitinkamai 52 % ir 48 %. Detalizuojant atvykstamojo turizmo srautą,

60 % jo sudaro turistai iš ES valstybių, daugiausiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Atitinkamai 40 %

atvykstamojo turizmo srauto sudaro turistai iš ES nepriklausančių šalių, daugiausiai – iš Rusijos,

Baltarusijos, Ukrainos.

Pav. 11. Lietuvos turizmo eksportas, mln. Eur

Šaltinis: Intracen duomenų bazė. 2010 m., 2012 m. – WTO, Intracen įverčiai

Pav. 12. Atvykusių turistų išlaidos, mln. Eur

28

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

Vis dėlto, nors vietinis turizmas sudaro didesnę viso turizmo struktūros pagal turistų skaičių dalį, visgi

didesnę pajamų dalį (apie 60 %) sudaro pajamos iš atvykstamojo turizmo. Pajamos iš vietinio ir

atvykstamojo turizmo augo gana proporcingai visą pastarąjį dešimtmetį, bendras turizmo pajamų

padidėjimas sudaro 65,3 % , nuo 1 310 mln. Eur 2009 m. iki 2 165 mln. Eur 2017 m.

Pav. 14. Pajamos iš vietinio ir atvykstamojo turizmo, mln. Eur

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

Nors pagrindiniai Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rodikliai nėra tiesiogiai siejami su vietiniu

turizmu, svarbu paminėti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvai pavyko suformuoti labai svarbią ir

pozityvią nuostatą, kad keliauti po savo šalį yra patrauklu, įdomu, madinga, taip plečiant turizmo

sektorių bendrai ir mažinant turizmo sektoriaus sezoniškumą.

Apibendrinant, turizmo sektoriaus rezultatai pastarąjį dešimtmetį plėtros požiūriu vertintini

neblogai: beveik trečdaliu išaugusi sektoriaus pridėtinė vertė pastarąjį dešimtmetį, nors, vertinant

absoliučiais dydžiais, pokyčiai nėra tokie dramatiški. Vis dėlto Lietuvos, kaip turizmo šalies,

reputacijos gerinimo ir kokybinio Lietuvos turizmo sektoriaus įtvirtinimo rezultatai nėra tokie

sėkmingi: kelionių ir turizmo reitinge Lietuva užima 59 vietą (2019 m.). Būtina turėti omenyje, kad

kitos šalys taip pat įgyvendina pokyčius ir nestovi vietoje, tad, tikėtina, jog 2020 m. užsibrėžtos 44

Pav. 13. Turistų skaičiaus struktūra 2018 m.

29

vietos reitinge pasiekti nepavyks. Siekiamam proveržiui ir kokybiniam turizmo sektoriaus pokyčiui yra

būtinas turizmo kaip horizontalios viešosios politikos srities, o ne atskiro sektoriaus, valdymas,

sprendžiant bendrus šalies raidai aktualius iššūkius, kurie taip pat turi reikšmingą poveikį šalies

įvaizdžiui, patrauklumui, turizmo sektoriaus konkurencingumui (kaip pavyzdžiui, palanki mokestinė

aplinka, šalies patrauklumas investicijoms – temos, nors tiesiogiai nepriskirtinos turizmo sričiai,

tačiau neabejotinai darančios jai reikšmingą įtaką).

Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rezultatai

Šioje ataskaitos dalyje pateikiamas Turizmo plėtros programos įgyvendinimo pažangos,

veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas sąryšyje su turizmo sektoriaus įtvirtinimu ir plėtra. Siekiant

įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus įtvirtinimą ir plėtrą per pastaruosius 10 m. išskirti keli loginiai

vertinimo lygmenys:

I. TENDENCIJŲ FORMAVIMAS | Šalies daroma įtaka tarptautinio lygmens turizmo sektoriaus

tendencijoms ir normų formavimui, tarptautinės paklausos turizmo paslaugoms formavimas;

II. TEISĖKŪRA | Užtikrinimas, kad nacionaliniai teisės aktai ir procedūros būtų aktualūs ir

suderinti su tarptautinio lygmens teisės aktais bei rekomendacijomis (kaip pavyzdžiui,

Europos Komisijos direktyvos, JT išskiriami horizontalūs darnaus vystymosi prioritetai ir kt.)

per teisėkūros ir teisėtvarkos mechanizmus;

III. STRATEGINIS PLANAVIMAS | Strateginis turizmo sektoriaus valdymas, nustatant tikslus ir

prioritetus, skirstant lėšas, nustatant ir vystant suinteresuotų šalių bendradarbiavimo

modelius, kt.;

IV. ĮGYVENDINIMAS | Turizmo plėtros projektų ir nacionalinio lygmens rinkodaros veiksmų

įgyvendinimas, turizmo sektoriaus iniciatyvų koordinavimas, horizontalus (formuojant

sąsajas su kitomis viešosios politikos sritimis, pavyzdžiui, bendro šalies įvaizdžio formavimu,

aplinkos apsauga, kultūra, regionų politika ir kt.) ir vertikalus (tarp skirtingų valdymo

lygmenų) integravimas, suinteresuotų šalių telkimas ir bendradarbiavimas, gerosios

praktikos sklaida ir kt.

Toliau pateikiamas strateginio turizmo sektoriaus valdymo ir įgyvendinimo vertinimas pagal prieš tai

pristatytus vertinimo lygmenis.

TARPTAUTINIŲ TENDENCIJŲ FORMAVIMAS | Nors Lietuva yra maža valstybė, nėra turizmo lyderė

pasaulyje, tačiau per pastarąjį dešimtmetį sustiprintos Lietuvos pozicijos tarptautinėse institucijose,

taip iniciatyviai prisidedant prie turizmo tendencijų formavimo ir svarbiausių sprendimų priėmimo.

Pasiekti svarbūs postai ir pozicijos tarptautinėse organizacijose (kaip pavyzdžiui, ETC viceprezidento

postas, Klimato kaitos darbo grupės vadovo pozicija, Lietuva išrinkta JT PTO valdybos nare dvejų

metų kadencijai). Taip pat paminėtina, kad Lietuva tapo EBPO nare, kas ateityje taip pat galimai

turės teigiamos įtakos turizmo sektoriaus raidai.

TEISĖKŪRA | Analizuojamu laikotarpiu ES teisinės normos sėkmingai perkeltos į nacionalinę teisę,

kur didžiausi pasiekimai sietini su vartotojų teisių apsaugos stiprinimu bei kelionių organizatorių

bankroto rizikų valdymu. Nors politinis sutarimas dėl kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo

mechanizmo pasiektas ne iš karto, siūlymas dėl garantinio fondo, iš kurio būtų kompensuojami

nuostoliai nuo kelionių organizatorių bankrotų nukentėjusiems turistams, įkūrimo buvo atmestas LR

30

Seime, tačiau vartotojų teisių apsaugos ekspertų nuomone, šiuo metu kelionių organizatorių veiklos

laukas yra sureguliuotas tinkamai.

STRATEGINIS PLANAVIMAS | Vertinant Turizmo plėtros programoje nustatytų pagrindinių turizmo

sektoriaus plėtros ir įtvirtinimo vertinimo kriterijų įgyvendinimą rezultatai dvejopi:

kelionių ir turizmo konkurencingumas (indeksas pagal Pasaulio ekonomikos forumo

atliekamą vertinimą) – rodiklis atsilieka nuo užsibrėžto, tikėtina užsibrėžtos reikšmės pasiekti

nepavyks;

pajamos iš (atvykstamojo) turizmo (mlrd. eurų) – tikėtina, kad rodiklis viršys planuojamą.

ĮGYVENDINIMAS | Turizmo plėtros programos įgyvendinimo sėkmę galima vertinti pagal kelis

elementus:

SISTEMINIS VALDYMAS | Pastarąjį dešimtmetį turizmo politika, kaip ir kitos viešosios

politikos sritys, buvo valdomos vertikaliai: priskiriant konkrečiai valdymo sričiai, aiškiai

formuluojant institucijų kompetenciją ir atsakomybę priimti sričiai aktualius sprendimus,

formuojant šakines viešosios politikos strategijas ir planus. Būtina pažymėti, kad, nors

horizontalus integravimas tarp skirtingų viešosios politikos sričių vykdomas (sprendimų ir

teisės aktų tarpinstitucinio derinimo procedūros, sprendimų koordinavimas darbiniame

lygmenyje), tačiau jis gana ribotas ir sudėtingas (kaip pavyzdžiui, už turizmą atsakingų

institucijų įsitraukimas į gamtinių teritorijų apsaugos srities sprendimų formavimą ir

priėmimą yra veikiau patariamojo pobūdžio nei sprendžiamojo, nors ši tema itin aktuali

turizmo konkurencingumo didinimui). Šiuo metu politiniame lygmenyje svarstomas

sprendimas pereiti prie vieningos strategijos, kuri integruotų skirtingas viešosios politikos

sritis tarpusavyje, sudarytų prielaidas geriau išnaudoti šalies potencialą ir vystymą nukreipti

tikslingiau. Analogiškai, vertikali integracija tarp skirtingų valdžios lygmenų taip pat veikia

gana ribotai, nacionaliniai ir atskirų savivaldybių prioritetai nėra pilnai integruojami.

FINANSAVIMAS IR IŠTEKLIAI | Vertinant Turizmo plėtros programą jos įgyvendinimo požiūriu,

itin svarbus veiksnys buvo ES struktūrinių fondų parama. Laikotarpiu iki 2012 m. ES

lygmenyje formuojant biudžetą turizmas buvo išskiriamas kaip atskiras prioritetas. Nuo 2012

m., siejant su Europos audito rūmų išvada dėl neefektyvaus ES lėšų panaudojimo turizmo

srityje Pietų Europos šalyse, turizmo, kaip atskiro prioriteto, ES lygmenyje atsisakyta. 2014-

2020 m. laikotarpiu turizmo sektoriaus vystymui aktualiausios investicijos kuruojamos šių

ministerijų: LR Kultūros ministerijos (kultūros paveldo išsaugojimo sritis), LR Aplinkos

ministerija (darnus vystymasis ir gamtinių išteklių apsauga) ir EIM (turizmo rinkodara).

Tiesiogiai EIM kuruojamos ES fondų lėšos 2014-2020 m. siekė 23 mln. Eur. Įgyvendinant

Lietuvos turizmo programoje keliamus tikslus, naudojant ES fondų finansavimą įvykdyta eilė

infrastruktūros gerinimo projektų, vis dėlto šių investicijų efektyvumo vertinimas dar nėra

atliktas, kadangi dalis projektų vis dar yra įgyvendinimo stadijoje.

Šiuo metu vyksta 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos rengimo parengiamieji

darbai (derybų stadija, tik šalims pasiekus sutarimą konsensuso būdu, bus pradėtos rengti ir

derinti prioritetų programos). Procesas, ekspertų vertinimu, sudėtingesnis nei įprastai: tą

sąlygoja neapibrėžtumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, vykę Europos

parlamento rinkimai, naujos Europos Komisijos sudėties sudarymas. Vertinant

komunikuojamas suinteresuotų šalių nuomones, EIM ekspertų vertinimu ateinančiam

periode turizmo kaip atskiro prioriteto nebus, taip pat lėšos rinkodarai bus gana ribotos.

Vertinant atskirų iniciatyvų ar projektų galimybes siekti ES fondų finansavimo, daugiau šansų

31

turės tie projektai, kurie atitiks pagrindinius periodo akcentus: MTEP, SMART specializacija,

skaitmenizavimas, žmogiškųjų išteklių tobulinimas, konkurencingumo didinimas, smulkaus-

vidutinio verslo skatinimas ir kt. Nors atskiri turizmo skatinimui aktualūs projektai ateinančiu

periodu galės būti finansuojami iš ES fondų lėšų, tačiau tai bus veikiau individualūs atvejai

nei kryptingas srities finansavimas.

Apibendrinant, turizmo sektoriaus plėtros ir konkurencingumo didinimo finansavimas

pastaruoju laikotarpiu buvo išimtinai priklausomas nuo ES fondų lėšų, kurios suteikia puikias

galimybes investuoti, tačiau turi ir savo apribojimus (kaip pavyzdžiui, rinkodara negali apimti

verslo objektų ir turistams aktualios infrastruktūros – taip pristatant turistui aktualią

informacijos visumą, rinkodaros priemonių taikyti sveikatos ar verslo turizmo šakoms). Taip

pat šiuo laikotarpiu Lietuvos regionų suskirstymas į prioritetinius ir ne, apribojo atskirų

savivaldybių galimybes pritraukti ES fondų lėšas, taip ne tik didinant atskirtį tarp regionų,

neįgyvendinant perspektyvių projektų, tačiau ir apribojant atskirų lankytinų objektų

integravimą. Turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo finansavimas iš kitų šaltinių praėjusiu

laikotarpiu buvo ribotas, ypač apribojant pažangą verslo ir sveikatos turizmo plėtros srityse.

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS | Ekspertų vertinimu Lietuvoje vyrauja

veikiau konkuravimo nei bendradarbiavimo kultūra. Kiekviena suinteresuota šalis yra linkusi

labiau „gauti“ nei „duoti“ bei siekia maksimizuoti savo individualią naudą trumpuoju

laikotarpiu. Tokia kultūra neleidžia išnaudoti esamo potencialo bei operatyviai priimti tvarius

sprendimus. Ne retu atveju bendradarbiavimas suprantamas kaip formalus derinimas ar

įtraukimas, trūksta atvirumo skirtingoms nuomonėms, gebėjimo jas derinti ir ieškoti

geriausio įmanomo sprendimo vietoje lokalaus optimumo. Turizmo srityje suinteresuotumas

labai siejamas su tiesioginėmis (dažnai – finansinėmis) paskatomis, kas lemia mažą

integraciją ir prastesnius nei galėtų būti rezultatus (kaip pavyzdžiui, privačia iniciatyva ir / ar

panaudojant ES lėšas atnaujinamas konkretus kultūros objektas, tačiau privažiavimas iki jo

nėra sutvarkomas, kartu nepasiekiant maksimalios naudos ir potencialaus lankytojų srauto).

LANKSTUMAS IR GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI | Nors formuojant ilgalaikę turizmo sektoriaus

viziją ir formuluojant plėtros ambiciją, yra atsižvelgiama į detalią esamos situacijos analizę,

vis dėlto kai kurių aplinkos veiksnių, konkurencinių sąlygų tarptautinėje rinkoje ar inovacijų

sąlygotų naujų tendencijų numatyti ir iš anksto įvertinti nėra įmanoma. Kokybiški strateginio

lygmens dokumentai aiškiai apibrėžia kryptį ilguoju laikotarpiu, tačiau suteikia laisvę

lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. Lietuvos turizmo programoje aiškiai įvardyta

turizmo plėtros kryptis ir tikslai ilguoju laikotarpiu padeda koncentruotis ir atskiroms

suinteresuotoms šalims veikti kryptingiau. Vis dėlto strateginio lygmens ilgojo-vidutinio

laikotarpio dokumentuose taip pat numatytos ir konkrečios priemonės, rinkos bei projektai,

veikiau turėtų būti paliekami operatyvinio lygmens planavimui, taip sudarant sąlygas

lanksčiai reaguoti ir prisitaikyti.

STEBĖSENA | Siekiant didžiausios pažangos, būtina nuolat stebėti ir vertinti esamą situaciją,

pažangą, kylančius iššūkius ir konkurencinę aplinką. Nors Turizmo plėtros programos

priemonių įgyvendinimo rezultatų stebėsena yra atliekama periodiškai, tačiau atliekamos

analizės ir tyrimai nėra pakankamai sistemingi ir platūs: būtų aktualu anksčiau VTD atliktą

„Lietuvos kaip šalies turizmui“ tyrimą (pagal NPS metodiką) ar jį pakeičiantį tyrimą

sistemingai kartoti kasmet. Taip pat aktualios periodinės rinkų, turizmo produktų ir paslaugų

analizės, atvykstančių turistų nuomonės tyrimai (pagal psichografinį vartotojų

32

segmentavimą, keliavimo sezoną ir kt.), kurie leistų priimti įrodymais pagrįstus turizmo

plėtros įgyvendinimo sprendimus.

Už turizmo sektoriaus politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos bei

suinteresuotos šalys susiduria su duomenų kokybės ir pilnumo iššūkiu: nors statistika yra

renkama pagal ES lygmenyje pripažįstamas metodikas, tačiau, ekspertų teigimu, didelė

sektoriaus dalis (susijusi su individualiu apgyvendinimu ir keliavimu) nepatenka į oficialią

statistiką, dėl ko ne tik sudėtinga įvertinti sprendimų tinkamumą, taikytų priemonių

veiksmingumą, tačiau taip pat iškraipomi Lietuvos rodikliai, pagal kuriuos šalys lyginamos ir

tarptautiniame kontekste. Taip pat Lietuvoje nėra operatyvių turizmo duomenų ir

informacijos rinkimo bei analizės sistemos, kuri užtikrintų argumentus įrodymais grįstų

sprendimų priėmimui, turizmo sektoriaus įtvirtinimo ir plėtros pažangos vertinimui ir kt.

Įžvalgos ir apibendrinimas

Apibendrinant atliktą analizę ir vertinimą, toliau pateikiamos svarbiausios įžvalgos, kurios aktualios

formuojant turizmo plėtros gaires ateičiai.

STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ APIMTIS IR APRĖPTIS | Turizmo plėtros programoje turi būti aiškiai

apibrėžta vizija, ilgojo laikotarpio tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys. Aktualu sudaryti sąlygas

lanksčiai koreguoti programos įgyvendinimo priemonių planą, atsižvelgiant į kintančias aplinkos

sąlygas ir tarpinius programos įgyvendinimo rezultatus. Turizmo plėtros programai parengti analizė ir

galimybių vertinimas yra būtini, tačiau šios dalys neturėtų būti įtraukiamos į patį strateginį

dokumentą (veikiau naudojamos kaip priedas svarstymo ir diskusijų metu). Vertinant užsienio

valstybių gerąją praktiką, optimali strateginio dokumento apimtis – 2-4 psl.

PRIEMONIŲ IR RINKODAROS PRIEMONIŲ PLANAS | Kadangi turizmo sektoriaus raida ir poreikis

sprendimams, rinkodaros ir kitų priemonių planai yra labai jautrūs pasaulio įvykiams ir inovacijoms,

todėl programos įgyvendinimo priemonių planą ir rinkodaros priemonių planą siūlytina atskirti nuo

programos dokumento bei juos orientuoti 1 m. laikotarpiui.

TURIZMO SVARBA NACIONALINIU MASTU | Nors turizmo sektoriaus sukuriama pridėtine verte ir

nauda šalies ūkiui nėra abejojama, turizmo sektorius nėra išskiriamas kaip prioritetinis nacionaliniu

lygiu. Šiuo metu turizmo sektorius yra santykinai nedidelė ūkio šaka, kurios santykiniam svoriui

augant, galėtų išaugti ir jai skiriamas dėmesys, investicijos.

INTEGRACIJA | Turizmo sektoriaus sąsajos su kitomis viešosios politikos sritimis ir skirtingais valdymo

lygmenimis yra labai svarbios. Turizmo sektoriaus plėtrai svarbu užtikrinti horizontalią integraciją

tarp skirtingų viešosios politikos sričių (plėtoti sąsajas ir bendradarbiavimo mastą su susijusiomis

ministerijomis) bei vertikalią integraciją (ypač svarbu stiprinti sąsajas su savivaldybėmis, tiek

planavimo ir prioritetų nustatymo lygmenyje, tiek įgyvendinimo).

TIKSLŲ IR IŠTEKLIŲ BALANSAS | Turizmo plėtrai keliamos ambicijos turi būti subalansuotos su

skiriamais ištekliais. Praėjusiu laikotarpiu turizmo sektoriaus finansavimas (įskaitant ir netiesiogiai

susijusį finansavimą kultūros bei gamtos paveldui) buvo stipriai priklausomas nuo ES investicijų. ES

investicijų neaprėpiamoms sritims (pavyzdžiui, sveikatos, verslo turizmo vystymas) skirtos lėšos buvo

santykinai nedidelės, kas buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio galimybės neišnaudotos. Ateinančiu

periodu priklausomybė nuo ES investicijų turėtų toliau mažėti, ieškant kitų finansavimo būdų tvariai

sektoriaus plėtrai ir įtvirtinimui.

33

BENDRADARBIAVIMAS | Siekiant tvarios turizmo sektoriaus raidos ir plėtros, būtina stiprinti

bendradarbiavimo kultūrą tarp skirtingų suinteresuotų šalių: politikos formuotojų, institucijų ir

įstaigų, savivaldybių, verslo ir asocijuotų verslo struktūrų. Glaudesnis suinteresuotų šalių

bendradarbiavimas leistų turėti ir nuosekliai įgyvendinti vieningą Lietuvos turizmo viziją.

STEBĖSENA | Užsibrėžtiems turizmo plėtros rezultatams pasiekti yra būtini kokybiški ir pilni

duomenys bei analitika: tik nuolat stebint daromą pažangą, atliekant konkurencinės aplinkos ir naujų

tendencijų analizę, atliekant vartotojų pasitenkinimo tyrimus, rinkų, turizmo produktų ir paslaugų

konkurencingumo vertinimus, sudaromos prielaidos lanksčiai reaguoti, esant poreikiui koreguoti

suplanuotus veiksmus taip pasiekiant maksimaliai gerų rezultatų ir efektyviai panaudojant išteklius.

PRINCIPAI | Turizmo sektoriaus vystymui išlieka aktualūs šie bendrieji principai: darnus vystymasis,

regionų sanglauda, pasiekiamumas visiems, objektų integralumas, siekis mažinti sezoniškumo įtaką.

PRIORITETAI | Didelis prioritetinių rinkų skaičius riboja galimybes koncentruoti išteklius ir pasiekti

proveržį. Siūlytina prioritetinių rinkų skaičių mažinti bei apsvarstyti psichografinio vartotojų

segmentavimo principo taikymą, jį derinant su geografinių rinkų išskyrimu.

LIETUVOS REGIONŲ SKIRSTYMAS | Turizmo plėtros programoje numatytas savivaldybių priskyrimas

prioritetiniams regionams vertinamas kritiškai (leido šiek tiek koncentruoti investicijas, tačiau turėjo

neigiamą įtaką regionų atskirčiai, turizmo objektų integracijai ir turistams patrauklių kompleksinių,

kelias savivaldybes apimančių, turizmo traukos centrų išvystymui, konkurencingų idėjų vystymui

neprioritetiniuose turizmo regionuose bei reikalingos vystomų turizmo objektų privažiavimo

infrastruktūros užtikrinimui). Konkrečių iniciatyvų / projektų atranka (turizmo įtvirtinimo ir plėtros

biudžeto valdymas) turėtų būti vykdoma pagal atskirų iniciatyvų / projektų lyginimą kaštų-naudos

analizės ar panašiais principais, o ne išskirtinai pagal projekto įgyvendinimo geografinę vietą.

TURIZMO RŪŠYS | Turizmo plėtros programoje numatytos turizmo rūšys sudaro prielaidas tiek

išnaudoti Lietuvos turimą potencialą ir pranašumus, tiek diversifikuoti turizmo sektorių bei mažinti

sezono įtaką. Vis dėlto siūloma prioritetus nustatyti konkretesniame, turizmo krypčių, lygmenyje,

taip geriau koncentruojant investicijas ir veiksmus.

34

IV. LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO VERTINIMAS

Norint suprasti Lietuvos situaciją turizmo sektoriaus įtvirtinimo ir plėtros kontekste, remiantis atlikta

esamos situacijos ir konteksto analize, išskirti Lietuvos turizmo sektoriaus augimo ir

konkurencingumo veiksniai (skatinantys ir ribojantys), Lietuvos stiprybės ir silpnybės bei galimybės ir

grėsmės. Svarbiausi aspektai pateikiami toliau šioje ataskaitos dalyje.

Lietuvos turizmo sektoriaus augimo ir konkurencingumo veiksniai

SKATINANTYS VEIKSNIAI

GAMTINĖS SĄLYGOS | Lietuvoje vyraujantis vidutinių platumų klimatas, laipsniškai pereinantis iš

jūrinio į žemyninį, sudaro galimybę patirti visus keturis metų laikus. Suformavus kiekvienam metų

laikui tinkamus turizmo produktus ir paslaugas, galima išlyginti turistų srauto sezoniškumą. Lietuvos

kraštovaizdis, pasižymintis ežerų, upių, pelkių, miškų ir pan. gausa, sąlygoja palankią aplinką

tolimesniam gamtinio turizmo vystymui.

SAUGUMAS | ES šalyse daugėjant terorizmo apraiškų, terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, tai

sudaro palankias sąlygas po ES keliaujantiems turistams, pasirinkti Lietuvą, kaip saugesnę, turizmo

kryptimi. Pasaulio kontekste, Europa bendrai, taip pat ir Lietuva, laikytina saugiu regionu.

ISTORINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA | Lietuvos istorinis – kultūrinis paveldas persipynęs su lenkų,

baltarusių, latvių ir žydų tautų istoriniu – kultūriniu palikimu; religiniai objektai ir vietos, etnografinės

Lietuvos atspalviai, savita kalba, po pasaulį paplitusi diaspora ieškanti savo kilmės šaknų, nevienalytė

Lietuvos istoriografija, sukuria palankią aplinką toliau vystyti šios krypties turizmo produktus ir

paslaugas.

PRODUKTAI IR PASLAUGOS | Aukšta Lietuvos savitumą atspindinčių produktų kokybė, aukšta

sveikatos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija ir Vakarų Europos standartus atitinkanti

paslaugų kokybė, aukšti klientų aptarnavimo standartai ir Vakarų šalių atžvilgiu konkurencinga kaina

padeda išlaikyti Lietuvos patrauklumą.

TURIZMO POLITIKA | Šakinė nacionalinė strategija, išryškinanti turizmo sektoriaus vystymo svarbą

regionų atskirties mažinimui, leistų užtikrinti bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių,

bendruomenių ir NVO iniciatyvumo, verslumo skatinimą, padėtų sukurti sisteminiam turizmo

sektoriaus vystymui palankią aplinką.

PARTNERYSTĖ | Iniciatyvos, skatinančios tarptautinę partnerystę, taip pat verslo, savivaldos ir

nacionalinio lygmens valstybės institucijų bendradarbiavimas, sudarytų palankias sąlygas turizmo

sektoriaus plėtrai svarbių kompleksinių darnaus vystymosi sprendimų įgyvendinimui, suformuotų

turizmo sektoriaus savireguliacijos mechanizmus.

INOVACIJOS | Programos, skatinančios MTEP iniciatyvas, nukreiptas į inovatyvių idėjų turizmo

sektoriaus vystymui kūrimą ir įgyvendinimą, suformuotų Lietuvos kaip turistinės krypties

patrauklumą jaunosios kartos atstovams (pavyzdžiui, „millennials“ kartos turistams ir pan.),

pagerintų savarankiško keliavimo galimybes, spręstų kalbinio barjero keliamus iššūkius.

VARTOTOJŲ SEGMENTAVIMAS | Vartotojų elgsenos tyrimais paremtas turizmo produktų ir paslaugų

vartotojų segmentavimas, sudaro galimybę efektyvesniam tikslinių turizmo produktų ir paslaugų

vystymui, tikslinei rinkodarai ir efektyvesniam lėšų panaudojimui.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Klimatas

35

MODERNI INFRASTRUKTŪRA | Sisteminis, modernios kompleksinės infrastruktūros vystymas leistų

išplėsti turizmo Lietuvoje geografinę sklaidą ir taip mažinti regionų atskirtį, didinti darbo vietų

skaičių, skatinti verslumą ir vietos bendruomenių, NVO iniciatyvumą.

RIBOJANTYS VEIKSNIAI

DARNUS VYSTYMASIS | Atsakingai vykdoma šalies darnaus vystymosi politika atskleidžia šiuolaikinės

valstybės ir visuomenės raidos požymius. ES šalių kontekste, darnaus vystymosi kryptis ir toliau

išlieka svarbiu turizmo plėtros prioritetu, išlaikant orientaciją į aplinkos apsaugą, ekonominę ir

socialinę gerovę, daug dėmesio skiriant mokslo pažangai, žinioms, verslo socialinei atsakomybei ir

platesniam visuomenės įtraukimui į darnaus vystymosi procesą. Lietuvoje įgyvendinant turizmo

sektoriaus vystymui aktualias iniciatyvas neretai pasigendama darnaus vystymosi principų

įgyvendinimo.

ŠALIES PATRAUKLUMAS | Turizmo požiūriu Lietuvai sudėtinga konkuruoti su kitomis gilias turizmo

šaknis turinčiomis valstybėmis tiek dėl esamo reljefo, trumpo šiltojo sezono, nedidelio skaičiaus

pasauliniam kontekste išskirtinių gamtinių, istorinių, kultūrinių ir kt. turizmo objektų. Tai lemia

santykinai mažą šalies žinomumą ir turistų susidomėjimą. Stinga bendro šalies įvaizdžio ir jo

vientisumo.

INFRASTRUKTŪRA | Nepilnai išvystyta, nemoderni (lyginant su Vakarų Europos šalimis, kai kuriais

aspektais – ir kitomis Baltijos šalimis) susisiekimo, sporto, verslo ir tarptautinių renginių, viešbučių

(regionuose), pagalbinė turizmo infrastruktūra (aplink turizmo objektus, tranzitinius maršrutus ir

pan.) ir kt. ženkliai mažina Lietuvos konkurencingumą ir riboja turizmo plėtrą.

ĮRODYMAIS GRĮSTI SPRENDIMAI | Turizmo politikos formavimui ir savalaikių turizmo rinkodaros

priemonių planavimui trūksta visapusiškų, nuolat atnaujinamų statistinių duomenų rinkimo ir

analitikos, turizmo sektoriaus veiklos stebėsenai aktualių periodinių rinkos tyrimų, leidžiančių greitai

reaguoti ir prisitaikyti prie turizmo sektoriaus dinamikos.

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS | Integralaus bendradarbiavimo ir partnerystės tarp

suinteresuotų šalių stoka, nediferencijuotas ūkio subjektų veiklos reguliavimas, riboja sisteminį

turizmo sektoriaus vystymą bei didina atskirtį tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų.

NACIONALINĖ POLITIKA IR FINANSAVIMAS | Faktinis veiksnys, jog nacionalinės politikos lygmeniu

turizmo sektoriaus vystymas nėra prioritetinė veikla, mažina turizmo sektoriaus reikšmę šalies

ekonomikoje, tai atsiliepia šio sektoriaus finansavimui ir veikia kaip turizmo plėtrą stabdanti

aplinkybė.

GEOPOLITINĖ PADĖTIS | Atsižvelgiant į Lietuvos valstybingumo raidą ir istorinį kontekstą, esamą

geografinę padėtį, nuolat besitęsiantys geopolitiniai neramumai artimos kaimynystės šalyse, gali būti

suprantami kaip potenciali grėsmė saugumui ir riboti turizmo plėtrą.

DARBUOTOJAI | Lietuvos darbo rinka susiduria su aktualiomis problemomis: nuolatinis

kompetentingų darbuotojų trūkumas, dažna jaunosios kartos darbuotojų kaita, nuolat augantys

darbuotojų atlygio lūkesčiai, turizmo sektoriui aktualių kompetencijų (pavyzdžiui, kalbų mokėjimas)

stygius. Įvardytos problemos ypač aktualios paslaugų sektoriaus įmonėms ir regionuose veiklą

vykdančioms organizacijoms, gali reikšmingai paveikti tiek teikiamų paslaugų kokybę, tiek turizmo

sektoriaus plėtrą.

36

Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė

Siekiant suprasti Lietuvos turizmo plėtros situaciją Europos šalių turizmo kontekste ir atsižvelgiant į prieš tai pristatytus Lietuvos turizmo sektoriaus augimo

ir konkurencingumo veiksnius, išskirtos Lietuvos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Aktualiausi aspektai pristatomi toliau esančioje lentelėje.

2 lentelė. Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

GAMTINĖS SĄLYGOS |

Gera klimatinė juosta (keturi metų laikai ir pan.)

Natūrali gamta, rekreacinės aplinkos įvairovė (nacionaliniai ir regioniniai parkai, miškai, ežerai, paukščių įvairovė ir pan.)

SAUGUMAS |

Žemas terorizmo, gamtinių katastrofų grėsmės lygis

Aukšti (ir tarptautiniu lygiu pripažįstami9) higienos standartai

ISTORINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA |

Savitas materialusis ir nematerialusis paveldas, istorinis-kultūrinis kontekstas

Tinkamos prielaidos kultūrinei, istorinei, gamtinei edukacijai

Kultūrinis mentalitetas integralus tiek su Rytų, tiek su Vakarų Europos mentalitetu

Mažai kam atrasta, dėl to patraukli šalis

Platus išeivių tinklas (JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis ir kt.)

PRODUKTAI IR PASLAUGOS |

Aukšta kokybe pasižymintys Lietuvos gamintojų produktai

Konkurencingos paslaugų sektoriaus kainos (lyginant su Vakarų šalimis)

Aukšta paslaugų ir aptarnavimo (pavyzdžiui, viešbučių, medicinos, kt.) kokybė

DARNUS VYSTYMASIS |

Silpnai įgyvendinami kompleksiniai darnaus vystymosi principai

Kryptingumo trūkumas vykdant natūralios gamtos išsaugojimo politiką

Nepakankamas turizmo objektų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims

Nevisiškai įveiklinti ES paramos lėšomis finansuoti projektai kuriant tvarų tolimesnės veiklos modelį

ŠALIES PATRAUKLUMAS |

Mažas šalies žinomumas (kaip pavyzdžiui, Baltijos šalių turizmo centru laikoma Ryga)

Nepakankamai išvystytas, vientisas bendras šalies įvaizdis

Trumpas šiltasis sezonas

Pasaulinės reikšmės turizmo objektų stygius10

Neišnaudojamas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, turimas jūrinio turizmo potencialas

Netolygus geografinis turistų srauto pasiskirstymas

INFRASTRUKTŪRA |

Neišvystyta kompleksinė infrastruktūra aplink turizmo objektus

Neįvykdyti nacionalinio lygmens infrastruktūros objektų statybos / modernizavimo projektai (pavyzdžiui, didelio masto konferencijoms skirtas centras, nacionalinis stadionas)

Susisiekimo sistemos integralumo trūkumas (racionalaus planavimo ir modernaus požiūrio stoka vystant kelių, geležinkelio infrastruktūrą, sudėtingas pasiekiamumas oro transportu, neišvystyta integruota dviračių takų infrastruktūra, maršrutai ir kt., viešojo transporto integralumo trūkumas ir pan.)

ĮRODYMAIS GRĮSTI SPRENDIMAI |

Patikimų ir savalaikių turizmo sektoriaus veiklos statistinių duomenų ir informacijos trūkumas

Nuolat atliekamų tyrimų ir analizės trūkumas sprendimų priėmimui

BENDRADARBIAVIMAS |

Bendradarbiavimo tarp suinteresuotų šalių (ministerijų, savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir pan.)

9 Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais 10 Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais

37

stoka

Nediferencijuotas veiklos / iniciatyvų reguliavimas ekonominę veiklą vykdantiems subjektams ir pavienėms bendruomenių, NVO iniciatyvoms (pavyzdžiui, analogiški reikalavimai keliami komercinio ir lokalaus iš bendruomenės iniciatyvos kylančio renginio organizavimui)

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

TURIZMO POLITIKA |

Šakinė nacionalinė strategija, užtikrinanti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp suinteresuotų šalių, įtvirtinanti turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikoje

NVO, verslo ir bendruomenių iniciatyvumo skatinimo politikos įgyvendinimas

Turizmas – kaip įrankis regionų atskirties mažinimui per bendruomenių ir NVO įgalinimą

PARTNERYSTĖ |

Asocijuotų verslo struktūrų ir viešojo sektoriaus partnerystė sukuriant kompleksinius darnaus vystymosi sprendimus

Įdiegti turizmo sektoriaus priežiūros, savikontrolės ir savireguliacijos mechanizmai

Tarpvalstybinis Europos ir Baltijos jūros regiono šalių politikos formuotojų, inovacijų bei su ekosistemos išsaugojimu susijusio verslo bendradarbiavimas

Integrali partnerystė su Europos, Baltijos jūros regiono ir kaimyninėmis šalimis, siekiant pritraukti turistų srautą ir vystant bendrus kultūros kelius, turizmo maršrutus, produktus ir paslaugas

INOVACIJOS |

Skaitmeninės inovacijos kuriant naujus ir įveiklinant esamus turizmo produktus ir paslaugas

Inovacijų taikymas švelninant atvykstamajam turizmui, ypač keliaujant individualiai, aktualų kalbos barjerą

Inovatyvūs sprendimai pateikiant turistams, ypač keliaujantiems individualiai, aktualią informaciją prie turizmo objektų, viešajame transporte ir kt.

VARTOTOJŲ SEGMENTAVIMAS |

Nišiniai turizmo produktai ir paslaugos pagal atskirus vartotojų segmentus

Turistų iš ES šalių potencialas (tyrimai rodo, jog 4 iš 5 turistų keliauja savo regione)

MODERNI INFRASTRUKTŪRA |

Iniciatyvus modernios infrastruktūros vystymas išnaudojant geografinį pranašumą – galimybę pasiekti šalį skirtingomis transporto rūšimis

Patrauklios, tarpinio sustojimo, aplinkos formavimas, siekiant pritraukti tranzitu per Lietuvą vykstančių asmenų srautus (trumpi sustojimai valgymui, apsipirkimui, pramogoms ir kt.)

NACIONALINĖ POLITIKA IR FINANSAVIMAS |

Nacionalinės politikos prioritetų nutolimas nuo turizmo sektoriaus

Horizontalaus viešosios politikos sričių integralumo nacionalinėje politikoje stoka

Mažėjančios galimybės turizmo srities iniciatyvas finansuoti ES paramos lėšomis

Finansinis nestabilumas, išorinės aplinkos sąlygota ekonominė krizė

GEOPOLITINĖ PADĖTIS |

Geopolitiniai neramumai siejami su artima kaimynyste

Santykinai didelė turizmo sektoriaus priklausomybė nuo Rusijos (apie 20 % turizmo eksporto vertės)

DARBUOTOJAI |

Turizmo sektoriaus darbuotojų ir kompetencijos trūkumas

Prioritetinėms rinkoms priskiriamų šalių kalbų mokėjimo trūkumas (ypač aktualu regionuose)

Bendras gyventojų verslumo ir iniciatyvumo trūkumas

38

Lietuvos turizmo sektoriui aktualių galimybių ir rizikų valdymas

Šioje ataskaitos dalyje pateikiamos siūlomos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtrai aktualių galimybių ir

grėsmių valdymo kryptys.

3 lentelė. Siūlomos galimybių ir rizikų valdymo kryptys / veiksmai

Galimybės ir rizikos Siūlomos kryptys / galimi veiksmai

Bendradarbiavimu ir bendruomenių, NVO bei verslo iniciatyva grindžiama turizmo politika

Integralios bendruomenių, NVO iniciatyvumo skatinimo politikos suformavimas bendradarbiaujant nacionaliniu ir savivaldos lygmenimis

Skaidraus, efektyvaus ir vienodais principais nacionaliniu lygiu veikiančio bendruomenių, NVO iniciatyvų skatinimo finansavimo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas

EIM koordinuojamos (išpildant mediatoriaus rolę) platformos aktualių einamųjų turizmo srities klausimų sprendimui tarp suinteresuotų šalių, verslo ir institucijų sukūrimas ir įveiklinimas11

Partnerystės modelio diegimas tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu

Turizmo sektoriaus valdysenos ir suinteresuotų šalių valdymo modelio tobulinimas įgyvendinant viešųjų konsultacijų ciklą (siūloma taikyti politikos laboratorijos (angl. policy lab) metodą), sukuriant partnerystės paskatas asocijuotoms verslo struktūroms, pereinant nuo kritiko rolės, prie pro-aktyvaus partnerystės santykio

Atlikti poreikio konsoliduoti atskiras už Lietuvos įvaizdį skirtingose srityse atsakingas institucijas, siekiant formuojamo Lietuvos įvaizdžio nuoseklumo, didesnio veiklos efektyvumo ir didesnio potencialo sukurti papildomų agentūrų pajamų šaltinius, įvertinimą

Užtikrinti turizmo sektoriaus statistinių duomenų kokybę ir pilnumą, į nacionalinę statistiką įtraukiant individualaus apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus, suformuojant operatyvių turizmo sektoriaus sprendimų priėmimui aktualių duomenų rinkimo ir analizės modelį bei užtikrinant tam reikalingas priemones / įrankius

Turizmo rinkos priežiūros išteklių panaudojimo efektyvumo didinimas, rinkai laipsniškai perduodant viešbučių reitingavimo ir gidų pažymėjimų išdavimo funkcijas12

Tarpvalstybinio Baltijos jūros regiono ir Baltijos šalių regioninio turizmo skatinimo projektų inicijavimas ir įgyvendinimas13

Turizmo sektoriaus orientacija į inovacijas ir skaitmenizavimą

Kultūros infrastruktūros modernizavimas pagal LR Kultūros ministerijos administruojamą ES investicijų priemonę, kuriant papildytos (virtualios) realybės programas atskiriems muziejams

Inovatyvaus ir skaitmeninio, išskirtinio tarptautiniu lygiu turizmo produkto ir / ar paslaugos (apimant tam reikalingą infrastruktūrą) sukūrimas bei pristatymas, orientuojantis į „millennial“ kartą14

Inovatyvių sprendimų kūrimas ir įgyvendinimas švelninant atvykstamajam turizmui aktualų lietuvių kalbos barjerą, panaudojant technologines inovacijas ir kuriant novatoriškus sprendinius:

turizmui aktualios informacijos pateikimas prioritetinių rinkų kalbomis (apimant elektroninę ir fizinę erdves)

Populiarių e-asistentų (Siri, Google) lietuvių kalbos (vietovardžių, tikrinių daiktavardžių) atpažinimo didinimas, apimant valdymo balsu funkciją

Integruotas sprendinys savarankiškai keliaujantiems Lietuvoje, siekiant patogiai, aiškiai ir vienoje vietoje pateikti visą turistui aktualią informaciją (tvarkaraščiai, bilietai, audio gidai, turizmo objektų informacija ir aprašymai ir kt.), informaciją pateikiant turistui aktualia kalba

Vietos turizmo skatinimas sukuriant turizmo objektus visoje Lietuvoje apimantį vieningą virtualų gidą (mobilioji programėlė, angl. app), kuriame būtų pateikiama kokybiška informacija apie turizmo objektus, didinant mažiau populiarių objektų lankymą, kuriuose nesusidaro pakankami srautai įprastoms ekskursijoms15

11 Spręstino klausimo pavyzdys: sutarimas tarp LR Kultūros ministerijos, muziejų bei verslo dėl muziejų lankymo kainų keitimo tik įspėjus iš anksto 12 Siūloma įgyvendinti etapais, pirmuoju etapu įvedant rinkliavą už teikiamas paslaugas, antruoju – pilnai perduodant funkcijos vykdymą atrinktai asocijuotai verslo struktūrai 13 Apimant, bet neapsiribojant: kultūros keliai, maršrutai, bendra rinkodara, bendras nišinių turistų grupių pritraukimas keliauti regione (kaip pavyzdžiui, moto turizmo skatinimas Baltijos šalyse, orientuojantis į motociklais atvykstančius turistus iš Skandinavijos ir Vakarų Europos bei oro transportu atvykstančius, tačiau vietoje motociklais keliaujančius turistus; nuosavomis jachtomis keliaujančių turistų iš Skandinavijos pritraukimas į regioną ir pan.) 14 Kaip pavyzdžiui, papildytos realybės pramogų parko, virtualaus miesto, sukūrimas, kuriame lankytojai veikia priskirtų vaidmenų /

tapatybių ribose vykdant tam tikras užduotis / misijas, o žaidimo eiga parke priklauso nuo lankytojų sprendimų ir pasirinkimų ar pan.

39

Galimybės ir rizikos Siūlomos kryptys / galimi veiksmai

Sukurti virtualų turistų aptarnavimo centrą, užtikrinti patogų ir integruotą informacijos prieinamumą

Turizmo produktų ir paslaugų rinkodaros orientavimas konkretiems vartotojų segmentams

Operatyviniame lygmenyje (ypač turizmo produktų ir paslaugų kūrimo, rinkodaros srityse) plėtoti psichografinio vartotojų segmentavimo modelius, orientuotis į individualius konkrečių vartotojų grupių poreikius

Atlikti periodinius aktualių vartotojų grupių nuomonės tyrimus ir vertinimus, atsižvelgiant į jų rezultatus formuoti ir koreguoti veiksmų planus

Nustatant prioritetines rinkas geografiniu požiūriu, pirmiausiai orientuotis į Europos valstybes

Įvertinti Klientų patirties vadovų – CCO (angl. Chief customer officer) poreikį pagrindiniams vartotojų segmentams (jiems priskiriama vartotojo kelio analizė ir integruotas jo valdymas)

Modernios susisiekimo infrastruktūros užtikrinimas

Sistemiškai gerinti Lietuvos pasiekiamumo oro transportu galimybes (ne tik pritraukti naujus skrydžius ir jų kryptis, tačiau siekti išlaikyti esamas, didinti tvarkaraščių patrauklumą turistams ir kt.), atsižvelgiant į esamus ir prognozuojamus Lietuvos oro uostų pajėgumo apribojimus

Skatinti atvykimą į Lietuvą įvairiomis transporto priemonėmis: pritaikyti reikalingą ir geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą, taikyti atitinkamas rinkodaros priemones

Užtikrinti integruotą kelių ir dviračių takų infrastruktūros vystymą nacionaliniu lygiu, užtikrinti integruotą turizmo objektų vietovių pasiekiamumą (keliai, viešasis transportas)

Tarptautinių srautų keliuose vystyti patrauklią, tarpiniam sustojimui tinkamą infrastruktūrą (poilsio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, tualetai, vietinės produkcijos prekybos infrastruktūra, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, pramogos ir kt.), skatinant verslumą regionuose ir taip mažinant socialinę atskirtį

Nuosekli nacionalinė politika ir adekvatus finansavimas

Politiniame lygmenyje suformuoti ilgalaikį Lietuvos kaip turizmo valstybės tikslą, subalansuoti ambicijas ir sričiai skiriamas investicijas bei finansavimą, nustatyti konkrečius pažangos vertinimo rodiklius

Suformuoti tvarų turizmo sektoriaus įtvirtinimo ir plėtros finansavimo modelį, jame integruojant skirtingų šaltinių lėšas (nacionalinio, savivaldybių biudžetų lėšos, ES parama, kt.), įvertinti poreikį ir galimybes turizmo sektoriaus vystymui skirti tam tikrą konkretaus mokesčio mokestinių pajamų dalį, įvertinti poreikį koreguoti esamus turizmo srities rinkliavų ir mokesčių modelius bei jų skirstymo mechanizmus, kelti uždavinį turizmo vystymo srityje veikiančioms agentūroms palaipsniui didinti savarankiškai uždirbamas pajamas

Siekti turizmo politikos horizontalios integracijos su kitomis viešosios politikos sritimis, Vyriausybės ir ministerijų lygmenyje stiprinant bendradarbiavimo darbinę praktiką bei modelius

Turizmo sektoriaus prioritetus diferencijuoti pagal turizmo rūšis, taip sumažinant galimos krizės poveikį, tačiau nustatyti tokį prioritetinių turizmo krypčių skaičių, kuris pilnai atitiktų vystymui prieinamus išteklius

Sukurti efektyvų bendradarbiavimo modelį su savivaldybėmis ir tarp jų, siekiant kryptingos ir integruotos turizmo sektoriaus raidos

Suformuoti aiškų ir skaidrų naujo periodo turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo veiklų / projektinių iniciatyvų atrankos ir finansavimo modelį, kuris padėtų užtikrinti integruotą turizmo sektoriaus vystymą, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis (taikant konkursinės atrankos principus)

Geopolitinės padėties įtaka turizmo sektoriui

Siekti diversifikuoti turizmo sektoriaus eksporto struktūrą pagal rinkas, sumažinant santykinę priklausomybę nuo Rusijos rinkos

Lietuvos turizmo komunikacijoje akcentuoti Lietuvos kaip saugios valstybės įvaizdį

Turizmo sektoriaus darbuotojai ir kompetencijos

Ištirti turizmo sektoriaus darbo rinką ir jos poreikius, atsižvelgiant į tai inicijuoti aktualius teisinio reglamentavimo pokyčius (darbuotojų paieškos, įdarbinimo, darbo apmokestinimo, reikalingų kompetencijų, darbo jėgos pasiūlos ir galimybių pritraukti atskiras potencialių darbuotojų grupes (užsieniečiai, studentai, ilgalaikiai bedarbiai, priešpensinio amžiaus asmenys ir kt.) ir pan. temomis)

Suformuoti sąsajas tarp turizmo sektoriaus ir švietimo sistemos prioritetų, siekiant patenkinti turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių ir konkrečių kompetencijų poreikį ateityje

Įvertinti poreikį vykdyti užsienių kalbų mokėjimo kompetencijų stiprinimo projektus regionuose

15Siūloma apsvarstyti nemokamos ir mokamos versijų platinimo pagal diferencijuotą turinį alternatyvą, taip pat mokamai siūlyti

papildomas paslaugas (pavyzdžiui, planšečių su virtualiu gidu nuomą, ausinių įsigijimą (audio versijai) ir kt.). Virtualus gidas pradžioje

galėtų būtų orientuotas vietos turizmo skatinimui, kituose etapuose pritaikomas atvykstamojo turizmo poreikiams, užtikrinant

informacijos pateikimą užsienio kalbomis

40

V. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS STRATEGINIO ĮTVIRTINIMO IR

PLĖTROS

Siekiant užtikrinti turizmo paslaugų prieinamumą ir kokybę, toliau pateikiami siūlymai EIM dėl

strateginio turizmo sektoriaus valdymo, apimant siūlymus dėl turizmo sektoriaus efektyvaus

valdymo, finansavimo, prioritetų nustatymo, turizmo išteklių naudojimo, darniosios plėtros ir plėtros

regionuose, turizmo rinkodaros, turizmo sektoriaus strateginio planavimo dokumentų rengimo ir

kitas temas.

Bendrosios rekomendacijos Atsižvelgiant į atliktą analizę ir siekiant kryptingos Lietuvos turizmo sektoriaus raidos subalansuotai

orientuojantis tiek į vidaus, tiek į atvykstamąjį turizmą, suformuotos šios bendrosios turizmo

sektoriaus strateginio įtvirtinimo rekomendacijos:

TURIZMO SEKTORIAUS TIKSLAI | Pagrindinis siūlomas turizmo sektoriaus vystymo tikslas –

inovacijomis grįstas turizmo sektoriaus kuriamos pridėtinės vertės didinimas. Jį papildantys tikslai:

atsakingo ir tvaraus turizmo raidos principų užtikrinimas socialiniu, kultūros, gamtos ir

ekonominiu požiūriu;

vertė kuriančios partnerystės tarp suinteresuotų šalių ir institucijų turizmo srityje skatinimas.

TURIZMO RŪŠYS | Siūloma išlaikyti tęstinumą, sudaryti prielaidas turizmo sektoriaus diversifikavimui

ir toliau koncentruotis į šias turizmo rūšis: kultūros, gamtos, sveikatos, verslo ir tarptautinių renginių.

PRIORITETINĖS TURIZMO KRYPTYS | Atitinkamai, siekiant užtikrinti kryptingą Lietuvos turizmo

sektoriaus vystymą ir atsižvelgiant į ribotus išteklius, siūloma koncentruotis į santykinai nedidelį

prioritetų skaičių, kiekvienoje turizmo rūšyje išskiriant po 2-4 prioritetines kryptis nacionaliniu lygiu.

PRIORITETINIŲ TURIZMO KRYPČIŲ VYSTYMAS SAVIVALDYBIŲ LYGIU | Ateinančiu laikotarpiu siūloma

neišskirti prioritetinių turizmo regionų Lietuvoje geografiniu požiūriu, tačiau skatinti savivaldybes

bendradarbiauti tarpusavyje (pavyzdžiui, apskričių lygmeniu) ir iš nacionaliniu lygiu nustatytų

prioritetinių turizmo krypčių pasirinkti vieną ar kelis bendrus prioritetus geriausiai išnaudojant

turimus pranašumus, savitumą ir mažinant konkuravimą dėl turistų srautų, ir pasirinktas turizmo

kryptis kryptingai vystyti ilguoju laikotarpiu. Tokiu būdu šalies mastu sukuriant turizmo produktų ir

paslaugų pasiūlos įvairovę, orientuojantis į integralų unikalios turisto patirties kūrimą ir valdymą.

41

ATVYKSTAMOJO IR VIETOS TURIZMO SANTYKIS | Remiantis atlikta esamos situacijos ir potencialo

analize, turizmo sektoriaus pridėtinės vertės augimo potencialas siejamas su atvykstamuoju turizmu,

tuo tarpu vietos turizmas padeda užtikrinti darnią sektoriaus raidą (mažina sezoninius svyravimus,

labiau susijęs su keliavimu regionuose ir kt.). Nors teoriškai pusiausvyra laikomas apylygis

pasidalijimas tarp atvykstamojo ir vietinio turizmo, Lietuvos atveju atvykstamasis turizmas ir pajamos

iš jo yra esminis turizmo sektoriaus plėtros bei ekonominio augimo multiplikavimo veiksnys,

atitinkamai siūloma turizmo sektoriaus vystymo priemones labiau orientuoti atvykstamojo turizmo

skatinimui.

TURIZMO SEKTORIAUS ILGALAIKIO VYSTYMO ALTERNATYVOS | Priklausomai nuo turizmo sektoriaus

prioretizavimo kitų ūkio šalių kontekste, sprendimų dėl sisteminių investicijų į turizmo sektoriaus

vystymą, formuojamos dvi ilgalaikio turizmo sektoriaus vystymo alternatyvos, aktualios prioritetinių

turizmo krypčių nustatymui:

AMBICINGA PLĖTRA | Turizmo sektorius nustatomas prioritetiniu nacionaliniu lygiu,

priimamas sprendimas iš esmės peržiūrėti sektoriaus finansavimo ir investicijų modelį bei

apimtis, ilguoju laikotarpiu formuluojamas ilgalaikis sektoriaus plėtros tikslas, turizmo

sektoriaus struktūrinę dalį šalies ekonomikoje padidinant 2-3 kartus (siejama su finansavimo

modeliu ir sprendimais dėl investicijų).

NUOSAIKUS ĮTVIRTINIMAS | Lietuvos turizmo sektoriaus vystymas ir plėtra nėra nustatomas

prioritetu nacionaliniu mastu, iš esmės nekeičiamas sektoriaus finansavimo modelis ir

apimtys, ilguoju laikotarpiu formuluojamas sektoriaus įtvirtinimo tikslas ir bendrą

ekonomikos augimą atitinkantis sektoriaus augimas, šiuo atveju siaurinant ir mažinant

prioritetinių turizmo krypčių skaičių, prioritetais pasirenkant tas kryptis, kurių vystymui

reikalingos investicijos subalansuotos su galimybėmis.

Pav. 15. Turizmo sektoriaus prioritetų nustatymo loginis modelis


42

Uždavinių (priemonių) lygmenyje formuluojamos rekomendacijos ir siūlymai

VALDYMAS IR KOORDINAVIMAS |

(i) Nustatytų turizmo prioritetų įgyvendinimui užtikrinti iškeltus tikslus atitinkantį finansavimą

(ii) Įgyvendinti turizmo sektoriaus savikontrolės ir savireguliacijos mechanizmus

(iii) Užtikrinti turizmo politikos sąsajas su kitomis viešosios politikos sritimis

(iv) Skatinti partnerystę ir bendradarbiavimą tarp regionų, savivaldybių, asocijuotų struktūrų,

NVO, verslo ir kt.

(v) Užtikrinti tinkamą Lietuvos atstovavimą strateginiais turizmo plėtros klausimais

tarptautinėse turizmo organizacijose ir Europos Komisijoje

(vi) Suformuoti sąsajas tarp turizmo sektoriaus ir švietimo sektoriaus prioritetų bei darbo rinkos

perkvalifikavimo programų, kompetencijų ugdymo, taip užtikrinant turizmo sektoriaus

įtvirtinimui ir plėtrai reikalingas kompetencijas

STEBĖSENA IR ANALIZĖ |

(i) Sukurti ir įdiegti operatyvių duomenų apie turistų srautus atskiruose turizmo objektuose

rinkimo ir analizės sistemą

(ii) Užtikrinti kokybišką ir savalaikę privačių apgyvendinimo paslaugų oficialiąją statistiką

(iii) Sistemingai atlikti vartotojų pasitenkinimo, spontaninio Lietuvos žinomumo ir kt. tyrimus bei

analizes

INOVATYVI RINKODARA |

(i) Laikytis nuoseklaus ir integralaus šalies įvaizdžio16, toliau efektyviai išnaudoti Lietuvos

turizmo prekės ženklą Lithuania. Real is beautiful17, stiprinti kuriamo Lietuvos turizmo

įvaizdžio koordinavimą savivaldybių lygmenyje

(ii) Nustatyti turizmo prioritetų rinkodarai užtikrinti iškeltus tikslus atitinkantį finansavimą

derinant skirtingus finansavimo šaltinius, įgalinant taikyti visapusišką / kompleksinę turizmo

produktų ir paslaugų rinkodarą

(iii) Stiprinti viešojo ir privataus turizmo sektoriaus partnerystę įgyvendinant bendrus turizmo

rinkodaros projektus, stiprinti turizmo rinkodaros koordinavimą savivaldos lygmenyje

(iv) Užtikrinti prioritetinių turizmo krypčių rinkodaros priemonių aktualumą, inovatyvumą ir

veiksmingumą, nuolat vertinant ir stebint įgyvendintų rinkodaros priemonių ir kampanijų

rezultatus bei jų poveikį, esant poreikiui operatyviai koreguoti planuojamus veiksmus

(v) Operatyviniam lygmenyje išgryninti aiškias tikslines vartotojų grupes, atsižvelgiant į jų

psichografines charakteristikas, geografines rinkas ir kt. kriterijus

DARNUS VYSTYMAS IR REGIONŲ ATSKIRTIES MAŽINIMAS |

(i) Skatinti savivaldybes bendradarbiauti tarpusavyje, pasirinkti bendras ir jų išskirtinumą,

konkurencinį pranašumą, unikalumą atitinkančias turizmo kryptis vystymui ilguoju

laikotarpiu

16 Šiuo metu dirbama formuojant bendrojo Lietuvos įvaizdžio politiką, su kuria šalies turizmo įvaizdis turi būti pilnai integruotas. 17 Atsižvelgiant į vartotojų pasirinkimą lemiančius veiksnius ir pasirinkimui svarbius įvaizdžio aspektus, esant poreikiui, svarstytinas atskirų,

nacionaliniu lygiu taikomų, turizmo prekės ženklų poreikis keliaujantiems verslo, sveikatos tikslais.

43

(ii) Mažinti regionų atskirtį, į turizmo produktų ir paslaugų teikimą įtraukiant bendruomenes,

NVO, jas įgalinant ir suteikiant reikalingą pagalbą pritraukiant turistų srautą

(iii) Siekti minimalaus turizmo sektoriaus poveikio gamtai ir tausaus vartojimo

(iv) Mažinti turizmo sektoriaus sezoniškumą

INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS IR PRIEINAMUMAS VISIEMS |

(i) Užtikrinti integruotą susisiekimo infrastruktūrą ir turizmo objektų pasiekiamumą18, turizmo

objektus integruoti tarpusavyje19

(ii) Užtikrinti būtiną pagalbinę turizmo infrastruktūrą ir infrastruktūros pritaikymą visiems (t. y.

asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, šeimoms su vaikais, nepilnoms šeimoms, vyresnio

amžiaus žmonėms ir kt.), sudaryti sąlygas vystyti privačią turizmo objektų aplinkinę

papildančią infrastruktūrą

(iii) IT pagalba didinti informacijos apie turizmo objektus pasiekiamumą ir suprantamumą20,

sukurti virtualų turistų aptarnavimo centrą, užtikrinti patogų ir integruotą informacijos

prieinamumą

KONKURENCINGUMO DIDINIMAS |

(i) Sukurti inovatyvų tarptautinio lygio turizmo traukos centrą

(ii) Išvystyti turizmo sektoriaus plėtrai kritinę infrastruktūrą ir jos valdymo modelius

(iii) Tobulinti teisinio reglamentavimą ir išspręsti aktualius teisinius ir kt. apribojimus

(iv) Gerinti Lietuvos pasiekiamumą įvairiu transportu bei transporto priemonėmis21

(v) Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą bei partnerystę su Europos, Baltijos jūros regiono ir

Baltijos valstybėmis

(vi) Užtikrinti turizmo sektoriaus inovatyvumą ir skaitmenizavimą, įgalinančių technologijų

diegimą

(vii) Suformuoti ir įgyvendinti kliento patirties valdymo modelį, apimant kiekvieną svarbiausią

vartotojų grupę

Įvairios trukmės turizmo sektoriaus planavimo dokumentų rengimas

Turizmo sektoriaus vystymo ir plėtros planavimui siūloma pasitelkti trijų lygių dokumentus

(detalizuojama toliau esančiame paveiksle): (i) Turizmo strategija, (ii) Strategijos įgyvendinimo

taktinis planas ir (iii) Operatyvinis strategijos įgyvendinimo planas bei Turizmo rinkodaros planas (gali

būti integruojami tarpusavyje).

18 Apimant privažiavimo kelius, viešąjį transportą, ženklinimą ir nuorodas ir kt. 19 Kaip pavyzdžiui, sukuriant turizmo traukos zonas (viešasis transportas tarp turizmo objektų, vieno objekto lankytojams komunikuojant

apie netoliese esančias galimybes, objektus, pramogas ir kt.), vystant turizmo maršrutus, kultūros kelius ir kt. 20 Pavyzdžiui, kurtiesiems, akliesiems, vaikams, kitakalbiams ir kt. 21 Taip pat apimant ir pasiekiamumą tokiomis priemonėmis, kaip pvz., dviračiais, motociklais, kemperiais, nuosavomis jachtomis ir kt.

44

Siekiant užtikrinti, kad planavimo procesas būtų sklandus ir padėtų pasiekti pageidaujamą pokytį,

siūloma atkreipti dėmesį į šiuos planavimo principus:

HORIZONTALUS INTEGRALUMAS | Formuojant turizmo strategiją svarbu užtikrinti

horizontalią integraciją su kitomis viešosios politikos sritimis, tam pasitelkiant atvirus ir

produktyvius bendradarbiavimo tarp ministerijų modelius.

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ĮTRAUKIMAS | Taktinio ir operatyvinio planavimo metu svarbu

tinkamai įtraukti ir įgalinti veikti suinteresuotas šalis22, taip sudarant prielaidas geresnių

sprendimų priėmimui ir motyvuotam numatytų priemonių įgyvendinimui.

STEBĖSENA | Nuolat atlikti tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimą ir stebėseną visais

planavimo lygmenimis. Atsižvelgiant į tai, esant poreikiui (iš esmės pasikeitus situacijai ir / ar

konkurencinei aplinkai, esant faktinių rezultatų atotrūkiui nuo planuotų), operatyviai priimti

reikalingus sprendimus ir koreguoti Operatyvinį strategijos įgyvendinimo planą ir / ar

Turizmo rinkodaros planą.

ĮGALINIMAS VEIKTI IR INOVACIJOS | Didžiausią dėmesį planuojant operatyvinio lygmens

priemones ir veiksmus siūloma sutelkti į aiškų, konkretų ir pamatuojamą siekiamo poveikio

suformulavimą (siekiamos konkrečių rodiklių (angl. KPI) reikšmės). Įgyvendinimo metu taikyti

rezultato (ex post), o ne proceso kontrolę, tokiu būdu sudarant prielaidas parinkti ir

įgyvendinti inovatyvius ir patrauklius, realų poveikį sukuriančius sprendimus.

22 Apimant, tačiau neapsiribojant: savivaldybės, asocijuotos verslo organizacijos, bendruomeninės organizacijos, NVO ir kt.

Pav. 16. Turizmo sektoriaus vystymo ir plėtros dokumentų loginė schema

Tarptautinės tendencijos ir prioritetai

Ilgalaikė turizmo plėtros strategija

Nacionaliniai tikslai ir prioritetai

Operatyvinis strategijos įgyvendinimo planas

Keliauk Lietuvoje veiklosplanas (rinkodara)

• Tarptautinės tendencijos ir įsipareigojimai

• Turinys: vizija ir ilgalaikis tikslas, prioritetai, pagrindiniai principai, atsakomybės, rezultatų stebėsenos mechanizmas, finansavimo modelis (orientacinė apimtis –3-4 psl.)

• Neapima konkrečių priemonių, projektų, esamos situacijos analizės, konkrečių rinkodaros sprendimų

• Integruojama su kitų viešosios politikos sričių strateginiais dokumentais• Ilgas laikotarpis (7+ m.)• Tvirtina LRS

• Bendrieji nacionaliniai prioritetai ir principai

• Strateginių tikslų įgyvendinimo priemonės (priemonės detalizavimas, įgyvendinimo etapai ir terminai, atsakingas, ištekliai, siekiamas rezultatas ir poveikis, kontroliuojantis, konkrečių projektų ir iniciatyvų atrankos modeliai ir kt.)

• Esant poreikiui reaguoti į kintančią aplinką ir situaciją, peržiūrimi ir koreguojami nedelsiant

• Trumpasis laikotarpis (1 m.)• Tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministras

EIM strateginis planas (taktinis lygmuo)

• Turinys: ilgalaikių tikslų detalizavimas į einamuosius tikslus ir uždavinius, vertinimo rodikliai ir siekiamos jų reikšmės, stebėsenos mechanizmas, atsakomybės ir sąsajos su kitų viešosios politikos sričių taktiniais priemonių planais

• Integruojama su kitų viešosios politikos sričių strateginiais einamojo laikotarpio tikslais ir numatomu finansavimu

• Vidutinis laikotarpis (3-5 m.)• Tvirtina LRV

45

VI. TURIZMO RŪŠIŲ DETALIZAVIMAS: TURIZMO KRYPTYS

Šioje ataskaitos dalyje pateikiama papildoma informacija, aktuali nustatant konkrečius Lietuvos

turizmo prioritetus.

Remiantis atlikta analize, kiekvienai turizmo rūšiai buvo sudarytas ją detalizuojantis ilgasis turizmo

krypčių sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad išskirtos turizmo kryptys nėra vienodos svarbos ar dydžio,

į ilgąjį sąrašą įtraukiant ne tik pagrindines, stambias, tačiau ir nišinio pobūdžio kryptis. Taip pat

pažymėtina, kad kai kurios kryptys tarpusavyje yra susijusios ir turi sąlyčio taškų, persidengimų, vis

dėlto siekiant didesnio pasirenkamų prioritetų konkretumo pasirinkta krypčių nestambinti (šiuo

būdu būtų sumažintas jų persidengimas). Į ilgąjį sąrašą įtrauktos tiek šiuo metu aktualios ir esamos

kryptys bei Lietuvos atveju potencialiai aktualios (t. y. nebūtinai pilnai išvystytos šiuo metu).

Informacija prioritetinių turizmo krypčių pasirinkimui

Siekiant palyginti kiekvienai turizmo rūšiai priskirtas turizmo kryptis, atliktas kiekvienos turizmo

krypties vertinimas pagal du pagrindinius kriterijus: orientacinis kelionių skaičiaus potencialas23 bei

potencialios vienos kelionės išlaidos24. Toliau pateikiamas kiekvienai turizmo rūšiai priskirtų krypčių

orientacinis poveikio turizmo sektoriaus vystymui vertinimas.

23 Vertinimo skalė: nišinis / nedidelis, vidutinis, reikšmingas. Kritinės skalės reikšmės nustatytos kiekvienai turizmo rūšiai atskirai. 24 Vertinimo skalė: nedidelės, vidutinės, didelės. Kritinės skalės reikšmės nustatytos kiekvienai turizmo rūšiai atskirai. Sveikatos turizmui

priskiriamos kryptys vertinamos pagal paslaugos / paslaugų komplekso potencialią kainą.

Pav. 17. Prioritetinių turizmo rūšių detalizavimas į Lietuvos atveju aktualias turizmo kryptis

Amatų ir edukacijų turizmas

Gastronominis turizmas

Genealoginis turizmas

Gyvosios kultūros pažinimas

Kaimo (agro) turizmas

Kultūros paveldo objektų lankymas

Miestų turizmas

Muziejų lankymas

Naktinis turizmas

Religinis turizmas

Scenos meno renginių lankymas

Žydų tautinio paveldo pažinimas

Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje

Gamtos objektų lankymas

Jūrinis ir pajūrio turizmas

Paukščių stebėjimas

Ramus poilsis gamtoje

Vandens pramogos

Žvejyba ir medžioklė

Chirurginis gydymas

Diagnostika

Grožio paslaugos

Grožio SPA paslaugos

Nevaisingumo gydymas

Odontologijos paslaugos

Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas

Sveikatos patikra

Transplantacijos paslaugos

Didelio masto konferencijos

Didelio masto renginiai (koncertai, sporto varžybos)

E-sporto renginiai ir varžybos

Festivaliai, bienalės, plenerai

Nedidelio masto konferencijos

Organizacijų „darbostogos“ (angl. workation)

Organizacijų išvažiuojamieji susitikimai ir renginiai

Tarptautinės parodos

Vaikų ir suaugusių stovyklos

KULTŪROS GAMTOS SVEIKATOSVERSLO IR TARPTAUTINIŲ

RENGINIŲ

Šaltinis: sudaryta autorių, pastaba – sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka

46

Pav. 20. Orientacinis sveikatos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas

• Nevaisingumo gydymas

• Transplantacijos paslaugos

• Chirurginis gydymas

• Odontologijos paslaugos

• Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas

• Grožio paslaugos• Diagnostika• Grožio SPA paslaugos• Sveikatos patikraP

ote

nci

alio

s ke

lion

ės

išla

ido

s(p

asla

ugo

s /

pas

lau

gų k

om

ple

kso

p

ote

nci

alio

s ka

ino

s ve

rtin

imas

)

Orientacinis kelionių sk. potencialas

Nišinis / nedidelisiki 5 tūkst.

Reikšmingasdaugiau nei 20 tūkst.

Vidutinis5-20 tūkst.

Didelėsdaugiau nei

2000 Eur

Vidutinės500-2000 Eur

Nedidelėsiki 500 Eur


Pav. 19. Orientacinis gamtos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas

• Paukščių stebėjimas • Vandens pramogos

• Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje

• Jūrinis ir pajūrio turizmas

• Žvejyba ir medžioklė

• Ramus poilsis gamtoje

• Gamtos objektų lankymasP

ote

nci

alio

s ke

lion

ės

išla

ido

s





Didelės:daugiau nei

400 Eur




Pav. 18. Orientacinis kultūros turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas

• Genealoginis turizmas

• Žydų tautinio paveldo pažinimas

• Kaimo (agro) turizmas

• Naktinis turizmas

• Gastronominis turizmas

• Miestų turizmas

• Scenos meno renginių lankymas

• Amatų ir edukacijų turizmas

• Gyvosios kultūros pažinimas

• Religinis turizmas• Kultūros paveldo

objektų lankymas• Muziejų lankymas

Po

ten

cial

ios

kelio

nė

s iš

laid

os





Didelėsdaugiau nei

400 Eur




47

Pav. 21. Orientacinis verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas


Siekiant užtikrinti kryptingą Lietuvos turizmo sektoriaus vystymą ir atsižvelgiant į ribotus išteklius,

aktualu koncentruotis į santykinai nedidelį prioritetų skaičių, kiekvienoje turizmo rūšyje išskiriant po

2-4 prioritetines kryptis. Toliau trumpai pristatomas susiaurintas siūlomų turizmo krypčių sąrašas

tolimesnėms diskusijoms ir svarstymui. Formuojant susiaurintą turizmo krypčių sąrašą laikytasi šio

loginio eiliškumo:

1. Į sąrašą įtraukiamos su kuriama didele pridėtine verte siejamos turizmo kryptys, t. y. tos,

kurių orientacinis kelionių skaičiaus potencialas – didelis, potencialios vienos kelionės

išlaidos – didelės;

2. Į sąrašą įtraukiamos su kuriama vidutine pridėtine verte siejamos turizmo kryptys, t. y. tos,

kurių:

o orientacinis kelionių sk. potencialas – vidutinis, orientacinė vienos kelionės vertė –

didelė;

o orientacinis kelionių skaičiaus potencialas – didelis, orientacinė vienos kelionės vertė

– vidutinė;

o orientacinis kelionių sk. potencialas – vidutinis, orientacinė vienos kelionės vertė –

vidutinė;

3. Į sąrašą neįtrauktos turizmo kryptys, kurių orientacinis kelionių skaičiaus potencialas

vertinamas kaip mažas (nišinio pobūdžio) bei tos, kurių potencialios vienos kelionės išlaidos

vertinamos kaip mažos (šioms turizmo kryptims būdingi turizmo produktai ir paslaugos gali

būti vystomi kaip papildantys prioritetines kryptis, paliekant tai privačiai iniciatyvai,

strateginės investicijos ir vystymo veiksmai nacionaliniu lygiu neturėtų būti numatomi);

4. Papildomai, atsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius, kaip pavyzdžiui, suderinamumą su

turizmo sektoriaus vystymui keliamais tikslais, turizmo krypties vystymui reikalingas

pastangas, konkurencinę aplinką ir kt., iš sudaryto sutrumpinto sąrašo eliminuotos tos

turizmo kryptys, kurių vystymas Lietuvos atveju vertinamas kritiškai.

Toliau apibendrintai pristatomos siūlomos prioritetinės turizmo kryptys pagal kiekvieną turizmo rūšį.

Kultūros turizmas:

Gastronominis turizmas;

Miestų turizmas;

48

Amatų ir edukacijų turizmas;

Gyvosios kultūros pažinimas.

Papildomos pastabos: į susiaurintą kultūros turizmo krypčių sąrašą neįtrauktos, tačiau galėtų būti

svarstomos šios turizmo kryptys:

Kaimo (agro) turizmas | Lietuvoje nėra stiprių šios turizmo krypties tradicijų, konkurencinė

aplinka vertinama kaip itin įtempta (būtų konkuruojama su ilgalaikes kaimo (agro) turizmo

tradicijas bei tam palankesnes gamtines sąlygas turinčiomis valstybėmis, kaip pavyzdžiui su

Prancūzija, Italija, Vengrija ir kt.);

Naktinis turizmas | Lietuvoje santykinai mažai išvystyta naktinio gyvenimo kultūra bei

prioretizuojant šią turizmo kryptį galimi iššūkiai susiję su darnaus turizmo užtikrinimu (galimi

neigiami poveikiai vietos gyventojams).

Gamtos turizmas:

Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje;

Jūrinis ir pajūrio turizmas;

Vandens pramogos;

Ramus poilsis gamtoje.

Sveikatos turizmas:

Chirurginis gydymas;

Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas.

Papildoma pastaba: į susiaurintą kultūros turizmo krypčių sąrašą neįtraukta, tačiau galėtų būti

svarstoma ši turizmo kryptis:

Odontologijos paslaugos | Odontologijos paslaugų konkurencinė aplinka tarptautiniame

kontekste vertinama kaip labai įtempta (pavyzdžiui, ženkliai didesnį konkurencinį pranašumą

turi Lenkija, Vengrija, vertinant įdirbį, esamą kainų lygį, mokestinę aplinką ir kt.), Lietuva

neturi reikšmingo konkurencinio pranašumo, todėl esant poreikiui šią kryptį nustatyti

prioritetine, siūlytina atlikti detalią konkurencinės aplinkos analizę ir vertinimą.

Verslo ir tarptautinių renginių turizmas:

Didelio masto renginiai,

Didelio masto konferencijos,

E-sporto renginiai ir varžybos.

Papildoma informacija: viešosios konsultacijos dėl turizmo krypčių rezultatai

Viešoji konsultacija dėl turizmo krypčių ir prioritetinių geografinių rinkų, vyko Turizmo forumo

2019 m. rugsėjo 5 d. metu, derinant gyvo ir elektroninio dalyvavimo metodus. Lietuvos turizmo

forumo metu veikė specialiai viešajai konsultacijai skirta erdvė, kurioje dalyviai galėjo diskutuoti ir

išsakyti savo nuomonę, teirautis papildomos informacijos dėl rengiamos galimybių studijos, galimų

prioritetinių turizmo krypčių ir kt. Balsavimas vykdytas mobiliojoje platformoje, kur kiekvienas

dalyvis galėjo pasirinktoms turizmo kryptims25 paskirstyti 100 taškų26; savo nuomonę išreiškė 63

25 Viešosios konsultacijos klausimas: „Kurios turizmo rūšys / produktai Lietuvoje, Jūsų vertinimu, yra perspektyviausi?“

49

asmenys. Papildomai tos pačios viešosios konsultacijos metu, teirautasi, į kokias geografines rinkas

Lietuva turėtų orientuotis27 (58 atsakymai). Toliau esančiuose paveiksluose pateikiami apibendrinti

viešosios konsultacijos rezultatai.

Pav. 23. Geografinių rinkų, į kurias Lietuva turėtų orientuotis, vertinimas


26 Pakartotinis balsavimas ribotas leidžiant pateikti tik vieną nuomonę iš vieno mobilaus įrenginio. 27 Viešosios konsultacijos klausimas: „Į kurias turizmo rinkas Lietuva turėtų orientuotis, Jūsų nuomone?“

Pav. 22. Turizmo krypčių potencialo vertinimas


50

Papildoma informacija: galimybių studijos viešo pristatymo metu išsakyta ekspertų nuomonė

Viešo galimybių studijos pristatymo metu organizuota ekspertų diskusija dėl prioritetinių turizmo

krypčių nustatymo. Susitikimo dalyviai galėjo pasirinkti jiems aktualią turizmo rūšį (kultūros, gamtos,

sveikatos bei verslo ir tarptautinių renginių) ir diskutuoti bei išsakyti nuomonę dėl siūlomų

prioritetinių turizmo krypčių atskirose turizmo rūšyse nustatymo. Papildomai, siekiant nustatyti

konkrečius ir aiškius turizmo prioritetus krypčių lygmenyje, ekspertų teirautasi argumentuotos

nuomonės dėl ilgojo turizmo krypčių sąrašo: poreikio įtraukti papildomas turizmo kryptis, apjungti

esamas ar įtrauktų krypčių nevertinti. Toliau pateikiama ekspertų suformuluota nuomonė (siūlymai

neredaguoti) dėl siūlomų nustatyti prioritetinių turizmo krypčių.

Kultūros turizmas

1. Materialaus ir nematerialaus paveldo turizmas

2. Miestų turizmas

3. Regionų turizmas

4. Kultūros keliai

5. Kulinarinis paveldas (gastronominis turizmas)

6. Religinis turizmas

7. Keltų ir kruizinis turizmas

8. Kultūra šiuolaikinė

9. Nišinis turizmas / naktinis turizmas ir kt.

Papildomos ekspertų pastabos: klimato kaita.

Gamtos turizmas

1. Buvimas gamtoje: a) aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje, b) ...

2. Gamtinis turizmas: a) gamtinių objektų ir gyvosios gamtos stebėjimas, b) ...

3. Ekologinis turizmas (tausojantis): a) pažintis su tradiciniais amatais ir prisidėjimas prie

gamtos saugojimo, b) ...

4. Vandens turizmas (infrastruktūra, pramogos)

Sveikatos turizmas

1. Esamų kurortų plėtra (pastabos: kurortologijos studijos, kriterijų nustatymas ir jų laikymasis)

2. Intervencinis gydymas (Apjungiant: chirurginį, nevaisingumo, ortopedijos gydymą ir grožio

chirurgiją)

Papildomos ekspertų pastabos: iš turizmo krypčių sąrašo išbraukti sveikatos patikrų, diagnostikos,

sporto medicinos tyrimų turizmo kryptis.

Verslo ir tarptautinių renginių turizmas

1. Vidutinio dydžio konferencijos

2. Korporatyviniai renginiai

3. Didelio masto renginiai ir konferencijos

4. Tarptautinės parodos

5. Vietinės parodos

6. Workation

51

PRIEDAI

1 priedas. Aktualių pastarojo dešimtmečio pasaulio įvykių santrauka

2009 m.

SAUGUMAS |

Geopolitika ir kariniai konfliktai

Gazos karas

Neramumai Bangladeše

Šri Lankos pilietinio karo pabaiga, Tamilų tigrai

Masiniai protestai Irane

Neramumai Gvinėjoje

Terorizmas Boko Haram kilimas ir veiksmai Nigerijoje

Išpuoliai Bagdade, Irake

Išpuolis prieš žurnalistus Filipinuose

Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Italijoje (308 žuvę, daugiau nei 1 500 tūkst. sužeistų)

Taifūnas Morakot Taivane (673 žuvę)

Žemės drebėjimas Indonezijoje (daugiau nei 1 115 žuvusių)

Transporto katastrofos

Aviakatastrofos: US Airways avarinis nusileidimas Hadsono upėje, Air France Brazilija-Prancūzija, Yemenia Jemenas-Komorų salos, Caspian Airlines Irane

Kita Gaisras naktiniame klube Bankoke, Tailande (66 žuvę)

Pasaulinė H1N1 gripo epidemija

POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |

JT klimato kaitos konferencija Kopenhagoje, Danijoje

KITA | Islandijos finansinė krizė, bankų sistemos griūtis

Vilnius ir Lincas tampa Europos kultūros sostinėmis

2010 m.

SAUGUMAS |


Čado pilietinio karo pabaiga

Etniniai nesutarimai Kirgizijoje (šimtai žuvusių)

Arabų pavasario pradžia

Terorizmas Išpuolis prieš Togo nacionalinę futbolo rinktinę Angoloje

Išpuoliai mečetėse Pakistane

Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Haityje (316 tūkst. žuvusių)

Žemės drebėjimas Čilėje, cunami Ramiojo vandenyno pakrantėje (mažiausiai 525 žuvę)

Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje ir pelenų debesis, sutrikdytas oro transportas Europoje

Liūtys ir potvyniai Pakistane (1,6 tūkst. žuvusių)

Žemės drebėjimų seka N. Zelandijoje

Žemės drebėjimas ir cunami Indonezijoje (400 žuvusių, šimtai dingusių)

Ugnikalnio išsiveržimai Indonezijoje (353 žuvę)


Aviakatastrofos: Ethiopian Airlines Libanas-Etiopija, Lenkijos lėktuvas Smolenske (Lenkijos prezidento L. Kačinskio žūtis), Afrigiyah Airways Libijoje, Air India Express Indijoje, Aero Caribbean Kuboje.

Traukinių susidūrimas Belgijoje

Kita Masiniai protestai ir susidorojimas Bankoke, Tailande (91 žuvęs, 2 100 sužeistų)

TURIZMO SEKTORIUS | Vienintelis Ugandos UNESCO paveldo objektas – Kasubi karalių kapai – sunaikinti gaisro


Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, itin rimtas poveikis gamtai

JT klimato kaitos konferencija Kankune, Meksikoje

KITA | Europos skolų krizė, Graikijos, Airijos krizės

Masinė rinkų griūtis

2011 m.

SAUGUMAS |


Arabų pavasaris: neramumai, protestai, susirėmimai Tunise, Egipte; pirmasis Libijos pilietinis karas, pasaulinių naftos kainų šuolis ir energetikos krizė, Libija paskelbiama neskraidymo zona; Sirijos pilietinio karo pradžia, protestai, masinės represijos

2010-2011 m. politinės krizės ir pilietinio karo pabaiga Dramblio kaulo krante, remiant Prancūzijai

52

Terorizmas Koptų krikščionių bažnyčios susprogdinimas Aleksandrijoje, Egipte

Sprogdinimai Domodedovo oro uoste Maskvoje, Rusijoje

JAV operacija Pakistane, kurios metu nukautas Osama Bin Ladenas

A. B. Breiviko išpuoliai Norvegijoje

Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas N. Zelandijoje (daugiau nei 180 žuvusių, tarp jų daug užsienio piliečių)

Žemės drebėjimas ir cunami Japonijoje (15 840 žuvusių ir 3 926 dingusių)

362 tornadų serija JAV (angl. 2011 Super Outbreak, 324 žuvę, daugiau nei 2 200 sužeistų); Joplin tornadas (158 žuvę, 1 150 sužeistų)

Ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas, oro transporto eismo sutrikdymas Europoje

Ugnikalnio išsiveržimas Čilėje, oro transporto eismo sutrikdymas Pietų Amerikoje, N. Zelandijoje, Australijoje

Potvyniai Tailande, paveikę 12,8 mln. žmonių (815 žuvę, apimta 58 iš 77 šalies regionų; potvynis Kambodžoje (207 žuvę)

Žemės drebėjimas Turkijos rytuose (600 žuvusių)

Atogrąžų audros Washi sukelti potvyniai Filipinuose (85 dingę)


Aviakatastrofa: Iran Air Irane

Zanzibare, Tanzanijoje paskęsta keleivinis keltas (mažiausiai 240 žuvusių)

Kita Atvira konfrontacija su narkotikų karteliais Meksikoje

KITA | Ekonominė ir politinė krizė Portugalijoje, Graikijoje, Europos skolų krizė

2012 m.

SAUGUMAS |


Irano dalyvavimas Sirijos kare, branduoliniai bandymai, žmogaus teisių pažeidimai: Kanada nutraukia diplomatinius santykius su Iranu

Izraelio-Palestinos konfliktas

Terorizmas Sprogdinimas Pakistane

Masinis sušaudymas kino teatre Kolorade, JAV

Teroristinių išpuolių serija prieš JAV, Vokietijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės diplomatines misijas visame pasaulyje

Gamtinės katastrofos Taifūnas Pablo Filipinuose (mažiausiai 1 067 žuvę, 838 dingę)


Prie Italijos pakrantės paskęsta kruizinis laivas Costa Concordia

Kita Netaikūs masiniai protestai Bukarešte, Rumunijoje, susirėmimai

Didžiausias pasaulyje energijos tiekimo sutrikimas, 620 mln. žmonių be elektros Indijoje

TURIZMO SEKTORIUS | N. Zelandijoje nukrito oro balionas, 11 žuvusių

2012 Pasaulinė Expo paroda Yeosu, P. Korėjoje


Galutinai išnyko Pinta salos vėžliai, mirus paskutiniam individui Ekvadore (Galapaguose)

JT klimato kaitos konferencija Katare, Kyoto protokolas pratęsiamas iki 2020 m.

KITA | Graikijos skolų krizė ir bankrotas

2013 m.

SAUGUMAS |


Neramumai Egipte (protestai, masiniai neteisminiai sulaikymai ir kalinimai, kariuomenės valdžios užgrobimas, daugybiniai žmogaus teisių pažeidimai; mažiausiai 2 696 žuvę)

Sirijos pilietinis karas, cheminė ataka

Euromaidanas Ukrainoje

Pilietinis karas Pietų Sudane

Prancūzijos kariniai veiksmai prieš islamistų grupę Šiaurės Malio konflikte

Bombardavimai: Pakistane, Irake (Kalėdų dienos)

Terorizmas Įkaitų drama Alžyre (40 žuvusių, įvairių tautybių)

Bostono maratono sprogdinimas, JAV

Islamistų teroristai Londone, Jungtinėje Karalystėje nužudo britų karį

Islamistų išpuolis prekybos centre Nairobyje, Kenijoje

Gamtinės katastrofos Rusijoje nukrenta meteoritas (apie 1,5 tūkst. sužeistų), tarptautinis susirūpinimas žemės saugumu dėl praskrendančių didelių meteorite

El Reno tornadas Oklahomoje, JAV

Taifūnas Yolanda Filipinuose ir Vietname (mažiausiai 6 241 žuvę)


Aviakatastrofa: Tatarstan oro linijų lėktuvas Rusijoje

Kita Gaisras naktiniame klube Santa Maria, Brazilijoje (242 žuvę)

53

Pastato griūtis Bangladeše (1 134 žuvę)

Ebolos epidemija


2009-2013 m. oro transporto CO2 pėdsakas išaugo 15 %

KITA | Kipro bankinio sektoriaus krizė ir Kipro bankrotas

Kroatija prisijungia prie ES

2014 m.

SAUGUMAS |


Ukrainos revoliucija, Rusija aneksuoja Krymą, tarptautinis atsakas Rusijai: pašalinama iš G8, JT nepripažįsta veiksmo teisėtumo, sankcijos

Rusijos-Ukrainos karas

Neramumai Irake, ISIL paskelbia nepriklausomą kalifatą, JAV atsakomieji veiksmai Irake ir Sirijoje

Izraelio ir Hamas konfliktas, oro atakos (2 100 žuvusių Palestinos ir 71 Izraelio pusėje)

Terorizmas Boko Haram išpuoliai Nigerijoje: įkaitų drama (276 mergaitės ir moterys), naktinis sušaudymas (apie 300 žuvusių), sprogdinimai (118 žuvusių)

Masinis sušaudymas Pakistane (Talibanas, 145 žuvę, daugiausiai vaikai)


Aviakatastrofos: Malaysia Airlines Malaizija-Kinija, Malaysia Airlines Malaizija-Olandija, Air Algerie Malyje, AirAsia Indonezija-Singapūras

Paskęsta keltas P. Korėjoje

Kita Ebolos epidemija Vakarų Afrikoje (mažiausiai 11 310 žuvusių)

Masiniai protestai Honkonge


JT ataskaita dėl poveikio klimato kaitai dėl CO2 emisijų

KITA | Jono Pauliaus II kanonizavimas

2015 m.

SAUGUMAS |


Rusijos-Ukrainos karas, ES siekis sureguliuoti santykius, dviejų separatistinių valstybių nepriklausomybės pasiskelbimas

Boko Haram prisijungia prie ISIL

Neramumai Arabijos šalyse (Saudo Arabija, Jemenas)

Atsakas ISIL: Egipto ir Turkijos oro atakos Libijoje, Rusijos – Sirijoje

Terorizmas Boko Haram išpuoliai Nigerijoje (>2 tūkst. aukų), Kamerūne (143)

Al-Qaeda išpuolis Paryžiuje, Prancūzijoje (susišaudymas laikraščio redakcijoje), atsakomieji masiniai protestai ir demonstracijos

Susišaudymas Kopenhagoje, Danijoje (kultūros centras, sinagoga)

Masinis Al-Shabaab susišaudymas universitete Kenijoje

Bombardavimas prie Hindu šventyklos Bankoke, Tailande

Savižudžių sprogdinimai Ankaroje, Turkijoje (100 žuvusių, 400 sužeistų), Beirute (43 žuvę, 200 sužeistų).

ISIL išpuoliai Paryžiuje, Prancūzijoje (130 žuvusių) ir Kalifornijoje, JAV (14 žuvusių); ISIL prisiima atsakomybę dėl 3 išpuolių Ramadano metu: Kobani, Sirijoje (220 žuvusių), turistų viešbutyje Tunise (38 žuvę), mečetėje Kuveite (27 žuvę, 227 sužeisti)

Gamtinės katastrofos Du žemės drebėjimai Nepale (poveikis ir Indijoje, Kinijoje, Bangladeše, 9 236 žuvę)

Uraganas Patricija (Centrinė Amerika, JAV)

Žemės drebėjimas Pakistane (398 žuvę)


Aviakatastrofos: Germanwings Prancūzijoje, Kogalymavia Rusija-Egiptas

Kita Masinė grūstis Mekoje (2200 žuvusių, 900 sužeistų, 650 dingusių), religinis turizmas

Zika epidemija

TURIZMO SEKTORIUS | 2015 Pasaulinė Expo paroda Milane, Italijoje

ISIL sunaikina pasaulinį istorinį-kultūrinį paveldą: susprogdinami senoviniai Nimrudo, Hatros ir Dur-Šarukino miestai Irake, Palmyra Sirijoje


JT Paryžiaus konferencijoje dėl klimato kaitos sutariama dėl CO2 emisijų mažinimo

KITA | Graikijos skolų krizė ir skolų nurašymas

JT priima rezoliuciją dėl kovos su terorizmu

Lietuvoje įvedamas euras

54

2016 m.

SAUGUMAS |


Armėnijos-Azerbaidžano konfliktas (350 žuvusių)

Vidiniai neramumai Turkijoje (240 žuvusių)

Terorizmas Sprogdinimas Mėlynojoje mečetėje Stambule, Turkijoje

Išpuolis viešbutyje ir restorane Uagadugu, Burkina Fase, paimta įkaitų

Savižudžių sprogdinimai Briuselyje, Belgijoje metro stotyje

Islamo valstybės susišaudymas gėjų klube Floridoje, JAV

ISIL išpuolis Stambulo, Turkija oro uoste

Išpuolis Bastilijos dieną Nicoje, Prancūzijoje (sunkvežimiu)

Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Italijoje, 299 žuvę


Aviakatastrofos: EgyptAir lėktuvas reise Prancūzija-Egiptas, LaMia Kolumbijoje.

Kita Zika viruso epidemija


JAV ir Kinija (bendrai atsako už 40 % pasaulinės CO2 emisijos) prisijungė prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos

Pasaulio CO2 emisijos lygis viršijo 400 ppm, t. y. didžiausias lygis žmonijos istorijoje

150 šalių JT suvažiavime Ruandoje sutarė dėl konkrečių veiksmų mažinant klimato kaitą

KITA | Jungtinės Karalystės referendumas dėl Brexit

Virtualios realybės populiarėjimas: Pokémon Go žaidimo populiarumo rekordai

2017 m.

SAUGUMAS |


Sirijos pilietinis karas, cheminio ginklo panaudojimas, JAV ir Rusijos veiksmai, ISIL

Irako pilietinis karas ir ISIL, kariniai veiksmai Afganistane, Irake

Katalonija deklaruoja nepriklausomybę nuo Ispanijos

JAV Izraelio sostine pripažįsta Jeruzalę

Terorizmas Susišaudymas naktiniame klube Stambule, Turkijoje, 39 žuvę, 79 sužeisti

Islamistų išpuoliai prie Vestminsterio rūmų ir Londono tilto, koncerte Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje

ISIL išpuoliai Teherane, Irane, atsakas sprogdinant ISIL bazes

Teroristinis išpuolis Las Vegase, JAV (58 žuvę, 851 sužeisti)

Sprogdinimas Mogadiše, Somalyje (mažiausiai 512 žuvusių, 316 sužeistų)

Islamistų išpuolis Niujorke, JAV (sunkvežimiu)

Išpuolis mečetėje Sinajuje, Egipte (305 žuvę, šimtai sužeistų)

Didelės apimties kiberataka apėmusi 150 valstybių, masinė kiberataka prieš Ukrainą

Gamtinės katastrofos Uraganai JAV ir Karibų valstybėse: Harvis (mažiausiai 108 žuvę), Irma (mažiausiai 146 žuvę), Marija (mažiausiai 3000 žuvusių)

Žemės drebėjimai Meksike, Meksikoje (daugiau nei 350 žuvusių, 6 tūkst. sužeistų)

Žemės drebėjimas Irane ir Irake, 530 žuvusių

Kita Gaisras Londone, Jungtinėje Karalystėje (72 žuvę, 70 sužeistų)

TURIZMO SEKTORIUS | 2017 Pasaulinė Expo paroda Astanoje, Kazachstane

Turizmas Š. Korėjoje: miršta į JAV komos būsenos grąžintas studentas

JAV ir Izraelis pasitraukia iš UNESCO


JAV pasitraukia iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos

KITA | JT teigimu pasaulis išgyvena didžiausią nuo II Pasaulinio karo humanitarinę krizę: 20 mln. žmonių patiria bado ir išsekimo riziką Jemene, Somalyje, Pietų Sudane, Nigerijoje

2018 m.

SAUGUMAS |


Sirijos pilietinis karas, aktyvūs JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos veiksmai jame

Diplomatinių santykių su Rusija krizė dėl Skripalių nunuodijimo

Neramumai Venesueloje, Alžyre

Atnaujintos JAV sankcijos Iranui

Ukrainos konfliktas su Rusija (Azovų jūra)

https://en.wikipedia.org/wiki/Pok%C3%A9mon_Go

55

Terorizmas Islamistų išpuoliai Pietų Prancūzijoje

Išpuolis Toronte, Kanadoje (sunkvežimiu)

Ašarinių dujų baliono susprogdinimas naktiniame klube Karakase, Venesueloje

Išpuolis karinio parado metu Irane

Susišaudymas sinagogoje Pitsburge, JAV

ISIS teroristai Maroke nužudė du turistus iš Skandinavijos, įrašus išplatino socialiniuose tinkluose

Gamtinės katastrofos Masinė evakuacija dėl ugnikalnio išsiveržimo Havajuose

Fuego ugnikalnio išsiveržimas Gvatemaloje, mažiausiai 109 žuvę, daugybė sužeistų

Karščio banga Š. Amerikoje, Kanadoje 33 žuvę

Miškų gaisrai Graikijoje (102 žuvę) ir Kalifornijoje, JAV (88 žuvę)

Didžiausi per 100 m. liūčių sukelti potvyniai Keraloje, Indijoje

Žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunami Sulavesyje, Indonezijoje, mažiausiai 4 340 žuvusių, daugiau nei 10 tūkst. sužeistų

Stipriausias nuo 1969 m. uraganas Maiklas Floridoje, JAV

Cunami Javos saloje, Indonezijoje, mažiausiai 430 žuvusių, 1,5 tūkst. sužeistų


Aviakatastrofos: Saratov oro linijų lėktuvas Maskvoje, Iran Aseman Irane, US-Bangla Nepale, Cubana de Aviación Kuboje, Lion air Indonezijoje

Viktorijos ežere, Tanzanijoje paskendo keltas (mažiausiai 228 žuvę)

Traukinio avarija Indijoje: traukinys įsirėžė į Hindu šventę susirinkusią minią

Kita Ebola epidemija Konge

JAV-Kinijos prekybos karas

Masiniai protestai JAV prieš laisvą ginklų laikymą

Masiniai protestai Prancūzijoje (Geltonių liemenių judėjimas): šimtai sužeistų, vandalizmo aktai, lankytinų objektų uždarymas

TURIZMO SEKTORIUS | Kosmoso turizmo koncepcijos atsiradimas (SpaceX, Marso misijos, kt.)

Gaisras Nacionaliniame muziejuje Brazilijoje, sunaikinta > 90 % / 20 mln. muziejaus objektų

Quantas oro linijos paleido ilgiausią, be sustojimo skrydį (Jungtinė Karalystė-Australija)

Kanada tampa pirma išsivysčiusia valstybe, legalizavusia marihuanos vartojimą rekreaciniais tikslais


Galutinai išnyko Šiauriniai baltieji raganosiai, mirus paskutiniam individui Kenijoje

JT ataskaita dėl globalinio atšilimo: greiti, visa-apimantys ir beprecedenčiai veiksmai būtini visose srityse

Klimato kaitos konferencijoje Katovicuose 200 šalių sutarė dėl priemonių įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos

KITA | JT vertinimu 51,2 % pasaulio gyventojų turi prieigą prie interneto

Stiprinama vartotojų duomenų apsauga: ES piliečių duomenų saugumui visame pasaulyje užtikrinti įsigaliojo BDAR

Lietuva prisijungia prie EBPO

Stiprinami ES santykiai su Japonija, pagal dvišalę sutartį sukuriant laisvos prekybos zoną

2019 m.

SAUGUMAS |


Neramumai Gabone, Haityje, Alžyre, Sudane, Artimuosiuose rytuose

Konstitucinė ir politinė krizė Venesueloje

Indijos-Pakistano konflikto paaštrėjimas, Prancūzijos kariniai veiksmai Pakistane

Sirijos pilietinis karas, II Libijos pilietinis karas

Įtampos tarp Kinijos ir Taivano, Japonijos augimas

JAV-Kinijos prekybos karo eskalavimas

Terorizmas Išpuolis viešbutyje Nairobyje, Kenijoje

Islamistų sprogdinimai bažnyčioje Jolo, Filipinuose

Talibų išpuolių serija afganų-talibų susitikimų Maskvoje metu

Savižudžių-sprogdintojų išpuoliai Kolumbijoje, Irane, Indijoje, Nigerijoje

Išpuolis mečetėje N. Zelandijoje

Serija sprogdinimų Šri Lankoje

Išpuolis bare Brazilijoje

Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Čilėje

Šalčiai ir žiemos audros Pietvakarių ir centro JAV

Ciklonas Idai pietryčių Afrikoje (1073 žuvę)

Ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje

56


Aviakatastrofos: privatus skrydis Lamanšo sąsiauryje, Ethiopian Airlines Etiopija-Kenija, Aeroflot Maskvoje, Rusijoje

Traukinio katastrofa Kaire, Egipte

Prancūzijos pakrantėje paskęsta krovininis laivas, išsilieja teršalai

Autobuso avarija Madeiroje, Portugalija

Dunojuje paskęsta pramoginis-kruizinis laivas (Budapeštas, Vengrija)

Kita Kataras išstoja iš OPEC

Sprogsta kuro vagių pažeistas vamzdynas Meksikoje

Brumadinho užtvankos katastrofa Brazilijoje

Gamyklos sprogimas Kinijoje, kurio poveikis prilygintas „dirbtiniam“ žemės drebėjimui

Kivu Ebola epidemijos aukų skaičius viršija 1 000

Masiniai protestai Honkonge

TURIZMO SEKTORIUS | Gaisras nuniokoja Paryžiaus Dievo Motinos katedrą Prancūzijoje


IPBES (angl. Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services) ataskaita apie žmonijos įtaką bioįvairovei: dėl žmogaus veiklos daugiau nei milijonas rūšių ant išnykimo ribos, o gamtos naikinimo greitis beprecedentis

KITA | Išspręstas Graikijos ir Makedonijos ginčas, Makedonijos Respublikos pavadinimas pakeistas į Šiaurės Makedonijos Respublikos

ES nubaudžia Google dėl konkurencijos ribojimo reklamos rinkoje

Masiniai protestai dėl Brexit Jungtinėje Karalystėje

Masiniai elektros įtampos sutrikimai Argentinoje, Urugvajuje, Paragvajuje (poveikis 50 mln. žmonių)

2 priedas. Papildoma informacija apie geografines rinkas

Turistų

sk.

Nakvynių

sk.

Nakvynių sk.

pokytis

Turizmo eksporto

vertė

Didžiausios

išlaidos

tarptautini

am

turizmui

Vokietija / DE 12,3% 13,6% 65,0 7,6% Taip

JK / UK 4,4% 4,3% 22,8 3,4% Taip

Italija / IT 2,5% 2,4% 8,54 2,5% Taip

Prancūzija / FR 2,3% 2,0% 5,53 1,7% Taip

Švedija / SE 2,2% 2,0% 5,62 1,3%

Norvegija / NO 2,0% 2,0% 0,66 N.A.

JAV / US 2,8% 2,8% -0,30 0,3% Taip

Izraelis / IL 1,5% 3,1% 21,8 N.A.

Japonija / JP 1,6% 1,2% 8,8 0,0%

Kinija / CN 1,1% 0,8% 3,09 0,1% Taip

Rusija / RU 10,5% 11,5% 24,2 20,4% Taip

Lenkija / PL 10,3% 9,3% 17,6 8,5%

Baltarusija / BY 9,5% 11,7% -16,04 N.A.

Latvija / LV 9,3% 7,0% 15,5 8,1%

Ukraina / UA 5,4% 4,9% 33,0 N.A.

Estija / EE 3,7% 2,9% 2,62 3,0%

Ispanija / ES 2,2% 2,3% 16,2 2,2%

Suomija / FI 2,3% 2,0% 7,76 1,3%

Danija / DK 1,8% 1,8% 7,97 1,1%

Nyderlandai / NL 1,4% 1,2% -3,62 0,7%

Belgija / BE 0,9% 0,9% 7,30 0,6%

Portugalija / PT 0,3% 0,6% 12,1 N.A.

2018 m.,

proc.,

Kel iauk

Lietuvoje

2018 m.,

proc.,

Kel iauk

Lietuvoje

2018 palyginti su

2017 m., tūkst.,

Kel iauk Lietuvoje

2018 m., tūkst. Eur,

Intracen

2017 m.,

Pasaul io

turizmo

organizaci ja

57

3 priedas. Papildoma informacija apie vykdytą viešąją konsultaciją

Viešosios konsultacijos klausimai:

Kurios turizmo rūšys / produktai Lietuvoje, Jūsų vertinimu, yra perspektyviausi?

Dalyviams pateiktos kartu su EIM projekto komanda išgrynintos prioritetinės turizmo kryptys, kurių vystymo poveikis vertintas kaip

didžiausias, iš viso 19 turizmo krypčių:

Amatai ir kultūrinė edukacijaGastronominis turizmasMiestų turizmasNaktinis turizmasNematerialusis paveldas ir gyvoji kultūra

Gamtiniai pažintiniai takaiPajūrio turizmasPaukščių stebėjimasRekreacinė veikla miške

Chirurgijos paslaugosReabilitacinis ir sanatorinis gydymasKurortų turizmasOrtopedijos paslaugosSporto medicinos tyrimaiGrožio SPA

Didelio masto renginiai (koncertai, sporto varžybos)E-sporto renginiai ir varžybosKonferencijos ir kongresaiOrganizacijų „darbostogos“ (angl. workation)

KULTŪROS | GAMTOS |

SVEIKATOS | VERSLO IR TARPTAUTINIŲ RENGINIŲ |

Į kurias turizmo rinkas Lietuva turėtų orientuotis, Jūsų nuomone?

Dalyviams pateiktas galimų geografinių rinkų, t. y. šalių pagal didžiausią turistų skaičių Lietuvoje, didžiausią nakvynių Lietuvoje skaičių, didžiausią nakvynių Lietuvoje skaičiaus išaugimą, didžiausią Lietuvos turizmo eksporto vertę, prioritetinės pagal Turizmo strategiją, sąrašas, iš viso 22 geografinės rinkos.

Nuomonės išreiškimas:

Balsavimas vyko viso forumo metu, elektroninėmis priemonėmis. Atsakant į abu klausimus, kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti daugiau nei 1 prioritetą, pasirinktomis proporcijomis išdalijant 100 % savo turimų balsų. Viešosios konsultacijos metu buvo apribotas pakartotinis balsavimas iš to paties įrenginio. Viso forumo metu dalyviai galėjo diskutuoti, išreikšti savo nuomonę, teirautis papildomos informacijos dėl viešosios konsultacijos ir rengiamos studijos ir kt. specialiai tam įrengtoje erdvėje.

4 priedas. Įgyvendinant projektą naudoti informacijos šaltiniai

Teisės aktai: 1. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030. 2015; 2. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 29 d.

įsakymas Nr. TV-17 „Dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) 2019 metų tarptautinių sporto varžybų ir renginių organizavimo ir vykdymo Lietuvoje projektams įgyvendinti“;

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-12 „Dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“;

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. D1-485 „Dėl Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinių krypčių ir jų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“;

5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 4-69 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2019–2021 metų strateginio veiklos plano ir vertinimo kriterijų techninių priedų patvirtinimo“;

6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 4-86 „Dėl apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

7. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. ĮV-811 „Dėl nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairių patvirtinimo“;

8. Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. ĮV-471/4-416 „Dėl kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“;

9. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Valstybės žinios, 1998, Nr. 32-852; 10. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 4-824 „Dėl Lietuvos rinkodaros 2016-2020 metų

strategijos patvirtinimo“; 11. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 4-608 „Dėl Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ steigimo

akto ir įstatų patvirtinimo“; 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos

patvirtinimo ir įgyvendinimo“; 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programos patvirtinimo“;

58

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programos patvirtinimo“;

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d nutarimas Nr. 112 „Dėl 2011-2020 metų Valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“;

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“;

17. Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Valstybės žinios, 2013, Nr. 115-5734; 18. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (2017 m. patikslintas vertimas), TAR, 2017, Nr. 7165; 19. Valstybės pažangos taryba, Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012; 20. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. Turizmo žodynas. 2009.

Turizmo srityje veikiančių institucijų veiklos dokumentai, ataskaitos: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2019-2021 metų strateginis veiklos planas; 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai „Dėl Lietuvos turizmo

plėtros 2014-2020 metų programos priemonių įgyvendinimo“; 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2017 metų veiklos ataskaita, 2018; 4. Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo rezultatai; 5. Viešosios įstaigos „GO Vilnius“ veiklos ataskaita 2018 m.; 6. Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ 2019 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų

ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-132.

Analizės, tyrimai, vertinimai, užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai ir pan.: 1. „Kurk Lietuvai“, Lietuvos Respublikos darniojo turizmo plėtros gairių projektas, 2017; 2. „Kurk Lietuvai“. Darniojo turizmo plėtra Lietuvoje: Nacionalinės darniojo turizmo reguliacinės aplinkos analizė. 2016; 3. „Lietuva 2030“ bendrasis planas: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas / KONCEPCIJA; 4. 17th European Tourism Forum „Designing Tourism for Quality of Life and Value Added“, Vienna, Austria. Concluding Document.

2018; 5. Amadeus. Global report: a business, financial and sustainability overview. 2018; 6. An introduction to the world of Avitourism: <https://www.biotope.org.uk/avitourism>; 7. Civitta. Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studija: Bendrųjų Klaipėdos regiono socioekonominių rodiklių

analizė. 2018; 8. Civitta. Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studija: Geroji užsienio patirtis turizmo ir žemės ūkio

sektoriuose. 2018; 9. Civitta. Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studija: Klaipėdos regiono turizmo sektoriaus plėtra. 2019; 10. Donald Getz, Stephen J. Page. Progress and prospects for event tourism research. 2015; 11. Ekonominės konsultacijos ir tyrimai. Lietuvos hipodromų plėtros studija: galutinė ataskaita. 2008; 12. Ernst&Young. Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir

rekomendacijos. 2012; 13. Eurointegracijos projektai. Lietuvos pajūrio regiono turizmo plėtros studija: mokslinis tiriamasis darbas. 2007; 14. Euromonitor International. Megatrends Shaping the Future of Travel 2018; 15. Euromonitor International. Top 100 City Destinations 2018; 16. European Club Price Index 2019: <https://www.hometogo.co.uk/europe/weekend-getaways/#club-price-index>; 17. European Travel Commission. European Tourism: trends and prospects. 2019; 18. European Travel Commission. Strategic Planning Process and Market Segmentation marketing strategy „The Horizon 2022“; 19. Europos Komisija. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir

regionų komitetui. 2010; 20. Eurostat. Eurostat regional yearbook. 2019; 21. Events Industry Council. Global Economic Significance of Business Events. 2018; 22. Filippo Fiume Fagioli, Francesco Diotallevi, Adriano Ciani. Strengthening the sustainability of rural areas: the role of rural

tourism and agritourism. 2014; 23. Global economic impact of exhibitions: <https://cimbusinessevents.com.au/global-economic-impact-of-exhibitions-totals-

us325bn/>; 24. Hungarian Tourism Agency. National tourism development strategy 2030, Executive summary. 2017; 25. Impacts Team. Estimating the Economic Benefits of Event Tourism: A Review of Research Methodologies. 2008; 26. International Congress and Convention Association. A Modern History of International Association Meetings – Update 1963-

2017. 2018; 27. International Congress and Convention Association. ICCA Statistics Report Country & City Rankings Public Abstract. 2018; 28. Kevin Griffin, dr. Razaq Raj. The Importance of Religious Tourism and Pilgrimage: reflecting on definitions, motives and data.

2017; 29. Klaipėda university. Supplement of the general plan of Republic of Lithuania by marine areas. Summary of strategic

environmental assessment report. 2013; 30. KOG institutas. Vietinio turizmo II etapo tyrimo rezultatų ataskaita. 2018; 31. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai 2017-2030. 2017; 32. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. IV Lietuvos turizmo forumo, skirto nepriklausomos Lietuvos turizmo 25-mečiui, Lietuvos

turizmas: sukaupta patirtis, nūdienos iššūkiai ir ateities prioritetai. Rezoliucija. 2015; 33. Lithuanian services – Cost Saving Value: <https://www.litcare.com/costsaving>; 34. London & Partners. The impact of event tourism on London’s economy. 2016;

https://www.biotope.org.uk/avitourism

https://www.hometogo.co.uk/europe/weekend-getaways/%23club-price-index

https://cimbusinessevents.com.au/global-economic-impact-of-exhibitions-totals-us325bn/

https://cimbusinessevents.com.au/global-economic-impact-of-exhibitions-totals-us325bn/

https://www.litcare.com/costsaving

59

35. Michelle Gacio Harrolle, Samantha Rozier Rich, Daniel A. Rascher, Karla Henderson. Economic Impact Study of Organized Youth Camps in Western North Carolina (Buncombe, Jackson, Henderson, and Transylvania Counties). 2011;

36. Ministry of Economics of the Republic of Latvia. Regional survey of tourism development in Latvia. 2017; 37. Montenegro Ministry of Tourism and Environment. Montenegro Tourism Development Strategy to 2020; 38. New Zealand Ministry of Business, Innovation and Employment. Convention Delegate Survey Report. 2017; 39. Nicolene Conradie. Profiling the international avitourist: preferences of avitourists at the British and Dutch birdwatching fairs.

2015; 40. OECD Tourism Committee. A review of OECD Legal Instruments under the Responsibility of the Tourism Committee. 2019; 41. OECD. Tourism Trends and Policies. 2018; 42. Paola Bensi, Alessandra Carminati, Roberti Nelli. Meeting Industry in Europe Benchmarking the meeting facilities and the

attractiveness of European destinations. 2016; 43. PricewaterhouseCoopers, UAB „ESTEP Vilnius“. Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimas: galutinė ataskaita.

2019; 44. Questions and Answers on the European strategy for coastal and maritime tourism: <https://europa.eu/rapid/press-

release_MEMO-14-120_en.htm>; 45. Ramona Ciolac, Tabita Adamov, Tiberiu Iancu, Gabriela Popescu, Ramona Lile, Ciprian Rujescu, Diana Marin. Agritourism-A

Sustainable Development Factor for Improving the ‘Health’ of Rural Settlements. Case Study Apuseni Mountains Area. 2019; 46. Republic of Austria Federal Ministry for Sustainability and Tourism. Plan T: Master Plan for Tourism 2019 / 2020; 47. Republic of Slovenia Ministry of economic development and technology. Strategy for the sustainable growth of Slovenian

tourism for 2017-2021. 2017; 48. Sacral Tourism: Poles coming, but without their purses: <https://www.baltictimes.com/news/articles/20984/>; 49. Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaip šalies turizmui vertinimas: kokybinio tyrimo rezultatai. 2014; 50. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Šiaurės ministrų tarybos tyrimo apžvalga: Pasitikėjimas – šiaurės šalių auksas. 2017; 51. The Icelandic Parliament. Parliamentary Resolution - on a Tourism Strategy for 2011-2020. 2011; 52. The Northern Ireland Tourism Industry Barometer. 2018; 53. UNTWO. Gastronomy and wine tourism: <http://marketintelligence.unwto.org/content/gastronomy-and-wine-tourism>, 54. UNTWO. International Tourism. Trends & Outlook. 2019; 55. UNTWO. Tourism and Culture: <http://ethics.unwto.org/content/tourism-and-culture>, 56. UNWTO Executive Council. Towards 2030: Making tourism smarter, more competitive and more responsible: Provisional

agenda item 5(b) CE/108/5(b) rev. 1. 2018; 57. UNWTO. Second Global Report on Gastronomy Tourism. 2017; 58. UNWTO. Tourism Highlights. 2018; 59. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. Tarptautinių konferencijų turizmo plėtros programinė studija:

mokslinis tiriamasis darbas. 2006; 60. VšĮ „Turizmo plėtros institutas“. Klaipėdos miesto turizmo rinkodaros ir komunikacijos 2016-2020 metų strategija. 2015; 61. World Economic Forum. The Travel & Tourism Competitiveness Report 2017; 62. World Economic Forum. The Travel & Tourism Competitiveness Report 2019; 63. Kita viešai turizmo srityje veikiančių organizacijų pateikiama informacija.

Viešuose pristatymuose išsakytos nuomonės: 1. Artūras Salda. Į Lietuvą – sveikatintis! Ar norime išlikti konkurencingi? 2019; 2. Asta Junevičienė. Pasitinkant 2020-iuosius – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus. 2019; 3. Christian de Barrin. Digitalization and the sharing economy. 2015; 4. Eglė Kudzmanienė. Laisvos Lietuvos 30-metis. Kas mums svarbu šiandien? 2019; 5. Gediminas Česonis. Pokyčiai regioninėje politikoje ir ES investicijos. 2014; 6. Gediminas Miškinis. Kokie Lietuvos turizmo galimi prioritetai ateityje. 2018; 7. Gediminas Miškinis. Lietuvos turizmo sektoriaus institucinė pertvarka ir turizmo prioritetai ateityje. 2018; 8. Jennifer Iduh. Europos turistų aistros: kur ir kokiu tikslu keliauti? 2019; 9. Kristina Bavėjan. Medicinos turizmas – svarbi Lietuvos eksporto paslaugų sritis. 2018; 10. Ljubica Knezevic Cvelbar. Tourism today and tomorrow. 2019; 11. Martynas Užpelkis. Valstybės finansinių intervencijų turizmo srityje vertinimas ir pasiūlymai Lietuvos „exit“ strategijos

kontekste. 2019; 12. Rasa Šalaševičiūtė. 2019-ieji - Žemaitijos metai: lūkesčiai, rezultatai ir įtaka turizmui. 2019; 13. Richard Green. Selling a Small Region to the World. 2019; 14. Sergio Guerreiro. Pasaulinės turizmo tendencijos ir jų įtaka Lietuvai. 2019; 15. Sergio Guerreiro. Tourism in Portugal Strategy. 2019; 16. Žydrė Gavelienė. Kas svarbiau: technologijos ar žmogus? 2019; 17. Žygimantas Mauricas. Turizmo indėlis šalies ekonomikai. Kiek turistų pinigų byra į valstybės iždą – kiek pro šalį... 2019; 18. Žygimantas Mauricas. Turizmo įtaka ekonomikai. 2015.

Interviu ciklo metu pateikta šių suinteresuotų šalių nuomonė28: 1. Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija;

28 Interviu ciklas apėmė pokalbius su 17 asmenų. Taip pat, Lietuvos turizmo forumo metu (vyko 2019 m. rugsėjo 5 d., dalyvavo apie 150 turizmo sektoriaus specialistų, ekspertų, atstovų) dalyviai dalijosi savo nuomonėmis ir įžvalgomis jas išsakant asmeniškai.

https://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-120_en.htm

https://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-120_en.htm

https://www.baltictimes.com/news/articles/20984/

http://marketintelligence.unwto.org/content/gastronomy-and-wine-tourism

http://ethics.unwto.org/content/tourism-and-culture

60

2. Lietuvos turizmo asociacija; 3. Lietuvos turizmo rūmai; 4. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 5. LR Seimas; 6. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija; 7. Savivaldybių asociacija; 8. Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba; 9. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“; 10. VšĮ GO Vilnius.

Raštu Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateiktos šių suinteresuotų šalių nuomonės: 1. Birštono savivaldybės administracija; 2. Druskininkų savivaldybės administracija; 3. Jurbarko rajono savivaldybės administracija; 4. Klaipėdos miesto savivaldybė; 5. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; 6. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 7. Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras; 8. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas; 9. Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija; 10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; 11. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija; 12. Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 13. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija; 14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas; 16. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; 17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; 18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; 19. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija; 20. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos departamentas; 21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija; 22. Lietuvos Statistikos departamentas; 23. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija; 24. Neringos savivaldybės administracija; 25. Pakruojo rajono savivaldybės administracija; 26. Palangos miesto savivaldybės administracija; 27. Prienų rajono savivaldybės administracija; 28. Rokiškio rajono savivaldybės administracija; 29. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija; 30. Šiaulių miesto savivaldybės administracija; 31. Švenčionių rajono savivaldybė; 32. Tauragės krašto muziejus „Santaka“; 33. Ukmergės rajono savivaldybės administracija; 34. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; 35. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba; 36. Varėnos rajono savivaldybė.

Naudoti pagrindiniai turizmo sektoriaus duomenų ir statistikos šaltiniai: 1. Lietuvos Statistikos departamento duomenų bazė ir viešai skelbiami duomenys; 2. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos viešai skelbiami duomenys; 3. „Keliauk Lietuvoje“ viešai skelbiami duomenys; 4. UNWTO viešai skelbiami duomenys; 5. Intracen viešai skelbiami duomenys; 6. Viešai skelbiami produktų ir paslaugų kainoraščiai ir paslaugų bei produktų kainų informacija.

Documents

TURIZMO SEKTORIAUS ANALIZĖ BEI …...JT Jungtinės Tautos Keliauk Lietuvoje VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ LR Lietuvos Respublika LRTĮ LR Turizmo įstatymas MTEP Mokslinė tiriamoji