TYRIMAS

„Jaunimo išsilavinimas ir įsidarbinimo galimybės

Trakų krašto VVG teritorijoje“

Tyrimą užsakė:

Trakų krašto vietos veiklos grupė

Tyrimą atliko:

Viešoji įstaiga Švenčionių jaunimo

verslumo centras

Trakai, 2012

Tyrimas atliktas Trakų krašto vietos veiklos grupės užsakymu, įgyvendinant projektą „Jaunimo išsilavinimas ir įsidarbinimo galimybės Trakų krašto VVG teritorijoje“ (Nr. 4NT-KV-11-1-0018-PR001).

2

TURINYS

TURINYS............................................................................................................................................................3

ĮVADAS.............................................................................................................................................................4

DEMOGRAFINĖ APLINKA IR MIGRACIJA............................................................................................................6

DARBO RINKA IR UŽIMTUMAS..........................................................................................................................9

ŠVIETIMAS......................................................................................................................................................15

VERSLAS..........................................................................................................................................................18

APKLAUSOS....................................................................................................................................................22

GEROJI PATIRTIS IR GALIMYBĖS......................................................................................................................31

METODINĖS REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI............................................................................................34

PRIEDAS NR.1.................................................................................................................................................36

PRIEDAS NR. 2................................................................................................................................................37

PRIEDAS NR. 3................................................................................................................................................38

3

ĮVADAS

Vienas iš Trakų krašto vietos veiklos grupės (toliau – Trakų krašto VVG) tikslų ir uždavinių

yra skatinti kaimo plėtrą, naujoviškais ir efektyviais būdais panaudoti žmonių išteklius kaimo

vietovių plėtrai, skatinti ir palaikyti vietinių kaimo žmonių iniciatyvas. Kaimo ir regiono plėtra yra

neatskiriama nuo žemo nedarbo lygio, didesnio vietos gyventojų užimtumo, ypač jaunimo, taip pat

kuriamų ir besiplečiančių įmonių, organizacijų ir jų kartu kuriamos didėjančios pridėtinės vertės.

Nors nedarbo lygis Trakų rajone yra vienas žemiausių Lietuvoje, tačiau egzistuojanti problema –

aukštas jaunimo nedarbo lygis – yra aktuali ir šiame regione.

Atliekant tyrimą „Jaunimo išsilavinimas ir įsidarbinimo galimybės Trakų krašto VVG

teritorijoje“ buvo atliktos jaunų žmonių apklausos, kurių metu buvo gauti jų išsilavinimo

duomenys. Lygiagrečiai buvo atliekamos verslo įmonių, įstaigų, kitų organizacijų, jų vadovų,

verslininkų apklausos, kurių metu buvo siekiama gauti informaciją apie esamą darbuotojų skaičių,

būsimą darbuotojų poreikį ir jų kvalifikaciją. Remiantis verslo atstovų apklausos ir Lietuvos darbo

biržos duomenimis atskleistos esamos įsidarbinimo galimybės Trakų krašto VVG teritorijoje.

Sujungus abiejų tyrimų duomenis, atskleista situacija, kuri padės įvertinti jaunimo galimybes ir

poreikius, ryšį su darbo vietų Trakų krašto VVG teritorijoje pasiūla.

Tyrimo „Jaunimo išsilavinimas ir įsidarbinimo galimybės Trakų krašto VVG teritorijoje“

tikslas – atskleisti ir įvertinti esamas jaunimo išsilavinimo ir įsidarbinimo galimybes Trakų krašto

VVG teritorijoje ir tuo ateityje prisidėti prie kryptingo naujų darbo vietų kūrimo ir atsakingo

jaunimo išsilavinimo pasirinkimo skatinimo.

Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

1. Apklausti ne mažiau kaip 300 jaunų žmonių (18-29 metų).

Pirmasis uždavinys yra skirtas surinkti informaciją apie Trakų krašto VVG teritorijoje gyvenančio

jaunimo įgytą išsilavinimą (arba šiuo metu studijuojamą mokymų programą) bei informaciją apie jų

šiuo metu dirbamą darbą, t.y., ar asmuo dirba pagal įgytą specialybę ir išsilavinimą.

2. Apklausti ne mažiau kaip 80 smulkių ir vidutinio verslo įmonių ir/ar verslininkų.

4

Antrasis uždavinys skirtas surinkti informaciją apie esamą Trakų krašto VVG teritorijoje veikiančių

įmonių darbuotojų skaičių, būsimą darbuotojų poreikį, kvalifikaciją, reikalingą išsilavinimą.

3. Išanalizuoti Lietuvos darbo biržos duomenis, susijusius su Trakų krašto VVG teritorija.

Trečiasis uždavinys yra skirtas atskleisti nedarbo, užimtumo duomenis, susijusius su Trakų krašto

VVG teritorija.

4. Pristatyti geruosius verslumo pavyzdžius, esančius Trakų krašto VVG teritorijoje.

5

DEMOGRAFINĖ APLINKA IR MIGRACIJA

Vilniaus regionas yra didžiausias Lietuvoje tiek pagal plotą, tiek ir pagal gyventojų skaičių.

2011 metais čia gyveno 25,9 proc. visų šalies gyventojų, o jo plotas sudarė 14,9 proc. viso šalies

ploto.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento prie LR Vyriausybės (toliau – Lietuvos

statistikos departamentas) duomenimis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje 2011 metais gyveno

35 176 gyventojai. Kadangi Trakų krašto VVG teritorijai nepriklauso Lentvario miestas, Trakų krašto

VVG teritorijoje gyventojų skaičius yra mažesnis, t.y. 23 923 gyventojai. Pastaraisiais metais Trakų

krašto VVG teritorijoje tiek miesto, tiek kaimo gyventojų skaičius mažėja (1pav.):

Trakų krašto VVG teritorija 2009 2010 2011

Kaimo gyventojai 16 569 16 506 16 332

Miesto gyventojai1 7 828 7 786 7 591

Miesto ir kaimo gyventojai 24 397 24 292 23 923

1 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis negalima išskirti, kokią dalį

šiame skaičiuje sudaro jaunimas (18-29 metų), tačiau galima išskirti, koks skaičius jaunimo gyvena

visoje Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, t.y. Trakų krašto VVG teritorijoje ir Lentvario mieste

(2 pav.).

Trakų rajono savivaldybės teritorija 2009 2010 2011Jaunimas (18-29 metų), iš jų: 6 562 6 628 6 498 Vyrai 3 409 3 481 3 446 Moterys 3 153 3 147 3 052

2 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

68,27 proc. visų Trakų krašto VVG teritorijos gyventojų sudaro kaimo gyventojai. Kaimiškų

teritorijų gyventojai dažnai susiduria su problemomis, kylančiomis dėl nepakankamai išplėtotų

socialinių paslaugų, čia mažiau paslaugų teikia privačios įmonės, atitinkamai mažėja ir galimybės

įsidarbinti. Geografinis socialinės infrastruktūros išsidėstymas dažnai nulemia teritorijų 1 Pateikiamas miesto gyventojų skaičius, neįtraukiant Lentvario miesto, kuris nepriklauso Trakų krašto VVG teritorijai.

6

patrauklumą gyventi, todėl yra būtina kuo daugiau dėmesio skirti kaimo teritorijoje gyvenančiam

jaunimui, kuris ateityje galės prisidėti prie kaimiškų teritorijų plėtros.

Kaip jau minėta, didžiąją dalį Trakų krašto VVG gyventojų sudaro kaimo gyventojai. 2001 –

2011 metais pastebima jų mažėjimo tendencija, o nuo 2005 metų kaimo gyventojų skaičius ėmė

ženkliai mažėti. Nuo 2004 metų kaimo gyventojų skaičius sumažėjo 4,8 proc (3 pav.). Panašus

gyventojų skaičiaus mažėjimas matomas ir Trakų krašto VVG teritorijai priklausančiuose

miestuose, t.y. Rūdiškėse ir Trakuose.

Trakų krašto VVG teritorija

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Kaimo gyventojai

17 161 17 140 16 982 16 813 16 648 16 569 16 506 16 332

3 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia dvi pagrindinės priežastys – natūrali kaita ir migracija.

Abu šie skaičiai Trakų rajono savivaldybės, tame tarpe ir Trakų krašto VVG teritorijoje, yra neigiami

(4 ir 5 pav.).

Trakų rajono savivaldybės teritorija

2009 2010 2011

Natūrali gyventojų kaita -165 -160 -103

4 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamentas 2008 m. atliko tyrimą „Lietuvos gyventojų tarptautinė

migracija“, kuris leido įvertinti ir neoficialiai iš Lietuvos išvykusių gyventojų skaičių 2001-2008 m.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal emigracijos mastą. Didelius emigracijos mastus

Lietuvoje sąlygojo suprastėjusi ekonominė bei finansinė šalies padėtis, sparčiai didėjantis nedarbas

ir mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius. Nuo įstojimo į ES Lietuvoje išlieka ta pati tendencija –

didžioji dalis emigrantų išvykimo tikslo šalimi renkasi ES valstybę narę, Lietuvos gyventojai

emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstijas, Rusijos Federaciją ir Baltarusiją. Išvyksta daugiausia

jauni, pakankamai gerą išsilavinimą įgiję, verslūs ir iniciatyvūs asmenys, jaunos šeimos, taip pat

tarp emigrantų gausu ir aukštos kvalifikacijos pagyvenusių asmenų (mokslininkų, gydytojų).

Lietuvoje prasidėjus 2008 metų krizei, kai nedarbo lygis ėmė sparčiai kilti, emigracijos mastai

ženkliai padidėjo.

7

Pastaraisiais metais tiek Vilniaus apskrityje, kuriai priklauso Trakų krašto VVG teritorija,

tiek Trakų rajono savivaldybėje (įskaitant ir Trakų krašto VVG teritoriją) vidaus ir tarptautinės

migracijos rodiklis buvo neigiamas2 dėl jau aukščiau minėtos priežasties.

Vidaus ir tarptautinė migracija 2008 2009 2010Vilniaus apskritis Atvyko 15925 13588 13306

Išvyko 13373 13653 25383Neto migracija 2552 -65 -12077

Trakų rajono savivaldybės teritorija Atvyko 831 609 764Išvyko 774 731 1128Neto migracija 57 -122 -364

5 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2 Išskyrus 2008 metus, kai dėl ekonominio pakilimo metu šis rodiklis buvo teigiamas.8

DARBO RINKA IR UŽIMTUMAS

2008 m. spalio mėn. situacija šalies darbo rinkoje pradėjo sparčiai blogėti. Remiantis

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2008 metų vasario mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 97,7 tūkst.

bedarbių, kurie sudarė 4,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų, 2009 m. spalio mėn. šis rodiklis

pasiekė 10,3 proc., o 2011 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 311,3 tūkst. bedarbių, kurie

sudarė 14,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. 2011 metais registruotas nedarbas šalyje

ir visose teritorinėse darbo biržose nuosekliai mažėjo, palyginus su ankstesniais metais (6 pav.).

Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 11,7 proc.

6 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos darbo birža, Lietuvos darbo rinka 2011/2012

2012 metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 227,1 tūkst. bedarbių (109,6 tūkst. moterų

ir 117,5 tūkst. vyrų), kurie sudarė 11,0 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Bedarbių

procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 3,4 proc. punktais (2011 metų

sausio 1 d. – 14,4 proc.).

9

7 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos darbo birža, 2011 m. darbo rinkos tendencijų apžvalga

Jaunų iki 25 metų bedarbių 2012 metų sausio 1 d. šalyje buvo 29,6 tūkst. – jie sudarė 13

proc. visų darbo biržoje registruotų bedarbių. Asmenys iki 25 m. amžiaus sudarė 6,8 proc. šalies

16-25 metų amžiaus gyventojų. Registruotas jaunimo nedarbas per metus sumažėjo 2,7 proc.

punkto (7 pav.). Sunku įvertinti, koks yra realus nedarbas tarp 18-29 metų jaunimo, nes Lietuvos

darbo birža tokios informacijos neteikia.

Per 2011 metus šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 256,7 tūkst. bedarbių arba

vidutiniškai po 21,4 tūkst. kiekvieną mėnesį. 2011 metais tarp bedarbiais tapusių asmenų vyrai

sudarė 56,4 proc., moterys – 43,6 proc. Apie 40 proc. į darbo biržas besikreipiančių bedarbių neturi

profesinio pasirengimo (2010 metais – 41 proc.). Niekur nedirbę 2011 metais sudarė 23,3 proc.

(2010 metais – 23,4 proc.), turintys 2 ir daugiau metų darbo pertrauką - 22,8 proc. (2010 metais –

22,0 proc.). Beveik kas penktas registruotas darbo biržoje - vyresnis nei 50 metų amžiaus (18,7

proc.), beveik kas trečias bedarbis - gyvena kaimo vietovėse (31,4 proc.), k as ketvirtas

besikreipiantis – jaunas bedarbis iki 25 m. amžiaus (25,0 proc.) (8 pav.).

10

8 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos darbo birža, 2011 m. darbo rinkos tendencijų apžvalga

Remiantis Vilniaus teritorinės darbo biržos pateikiama informacija, galima matyti, kad

Trakų rajono savivaldybėje nedarbo lygis tiek šiais metais, tiek praėjusiais 2011 metais, yra vienas

žemiausių Vilniaus apskrityje - žemesnis jis yra tik Vilniaus mieste (9 pav.).

9 pav. Informacijos šaltinis: Vilniaus teritorinė darbo birža

Per 2011 metus darbo birža duomenų bazėje registravo 169,1 tūkst. laisvų darbo vietų

(14,1 proc. daugiau darbo vietų negu 2010 metais). 2011 metais padėta įsidarbinti 218,8 tūkst.

darbo ieškančių asmenų. Beveik kas penktas įdarbintasis - jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus (18,8

proc.).

11

Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2011 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems

darbo asmenims, kas ketvirta buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams (26,4 proc.).

Laisvų darbo vietų skaičius, palyginti su 2010 metais, labiausiai augo aptarnavimo sferos ir

prekybos darbuotojams (15,9 proc.) bei specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams

(14,4 proc.).

Per 2011 metus, ieškodami darbo, į Vilniaus teritorinę darbo biržą kreipėsi 69 tūkst.

bedarbių, t.y. beveik 13 tūkst. mažiau negu 2010 metais. Pažymėtina, kad daugiau negu 23 proc.

šio skaičiaus sudaro jaunimas (10 pav.). Kadangi Lietuvos darbo birža į jaunimo kategoriją įtraukia

asmenis nuo 15 iki 24 metų, į šią kategoriją nepatenka svarbi amžiaus grupė, t.y. asmenys nuo 25

iki 29 metų, kas yra aktualu šio tyrimo tikslų pasiekimui. Minėta amžiaus kategorija svarbi ir tuo,

kad į ją patenka aukštajį išsilavinimą (bakalauro ir magistro laipsnį) įgiję absolventai, baigę Lietuvos

aukštąsias mokyklas.

10 pav. Informacijos šaltinis: Vilniaus teritorinė darbo birža

Vilniaus teritorinė darbo birža 2011 metais įregistravo 38 286 laisvas darbo vietas, t.y.

22,64 proc. visų tais metais įregistruotų laisvų darbo vietų Lietuvoje (11 pav.). Per 2011 metus

Vilniaus teritorinei darbo biržai tarpininkaujant į neterminuotas ir terminuotas darbo vietas

įsidarbino 59,2 tūkst. asmenų.

12

11 pav. Informacijos šaltinis: Vilniaus teritorinė darbo birža

Lietuvos darbo birža ir Lietuvos statistikos departamentas, teikdami duomenis apie

jaunimo nedarbą, teikia informaciją apie 15-24 arba 15-25 metų jaunimą, taip pat kai kurią

informaciją teikia apskritimis, neskaidant jos pagal savivaldybes. Tai apsunkina tyrimo tikslų

pasiekimą, nes dėl šių priežasčių kai kurių duomenų neįmanoma išanalizuoti – jie tik iš dalies

patenka į šio tyrimo tikslinės grupės analizę.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis3, 2011 m. šalyje buvo 469,1 tūkst. 15–24

metų amžiaus gyventojų, iš jų:

331,4 tūkst. (70,6 proc.) nedirbo ir darbo neieškojo. 92,8 procentai jų mokėsi aukštojoje,

profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje;

92,5 tūkst. (19,7 proc.) dirbo. Visą darbo dienos ar savaitės laiką dirbo 87,2 procento 15–24

metų amžiaus dirbančių gyventojų. Kas trečias (31,2 proc.) 15–24 metų amžiaus užimtasis mokėsi

aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje.

3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas bedarbių skaičius ir Lietuvos darbo biržos skelbiamas registruotų bedarbių skaičius skiriasi dėl šių priežasčių:

skirtingų bedarbio sąvokos apibrėžimų; ne visi bedarbiai, ieškantys darbo, kreipiasi į darbo biržą ir registruojasi joje; nuo 2010 m. I ketvirčio pabaigos daugėjo besiregistruojančiųjų darbo biržoje, tai lėmė Sveikatos draudimo

įstatymo nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.

13

45,3 tūkst. (9,7 proc.) buvo bedarbiai. Trečdalis (35,1 proc.) 15–24 metų amžiaus bedarbių

ieškojo darbo vienus metus ar ilgiau. Kas penktas (19,6 proc.) 15–24 metų amžiaus bedarbis

mokėsi aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje. Vaikinų bedarbių buvo 27,9 tūkst.,

merginų – 17,4 tūkst.

2011 m. jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis sudarė 32,9 procento

(bendras 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų nedarbo lygis – 15,4 proc.). Šios amžiaus grupės

vaikinų nedarbo lygis sudarė 34,6, merginų – 30,4 procento. Kaime 15–24 metų gyventojų nedarbo

lygis buvo aukštesnis nei mieste ir sudarė 40,9 (mieste – 27,6 proc.). Kadangi dėl jau aukščiau

aptartų priežasčių šie skaičiai neatspindi realaus jaunimo (šio tyrimo apimtyje – 18-29 m. amžiaus

asmenų) nedarbo, sunku įvertinus šiuos skaičius daryti apibendrinančias išvadas, tačiau akivaizdu,

kad jaunimo nedarbas yra aktuali ne tik Lietuvos, bet ir Trakų krašto VVG teritorijos problema.

14

ŠVIETIMAS

2008 m. Vilniaus apskrityje gyventojai (25 - 64 m. amžiaus), įgiję vidurinį išsilavinimą,

sudarė 51,8 proc. visų gyventojų (25 - 64 m. amžiaus), kai tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekė 60,1

proc. Gyventojai (25 - 64 m. amžiaus) su aukščiausiuoju išsilavinimu viršijo Lietuvos vidurkį (30,4

proc.) ir sudarė 39,8 proc. visų gyventojų (25 - 64 m. amžiaus). Gyventojai su žemesniu išsilavinimu

sudarė 8,4 proc. visų gyventojų (25 - 64 m. amžiaus), ir buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį 1,1

procentiniais punktais.

2008 m. lyginant su 2004 m. Vilniaus apskrityje gyventojų (25 - 64 m. amžiaus) su

žemesniu išsilavinimu skaičius sumažėjo 18,1 proc., gyventojų su vidutiniu išsilavinimu – 4,3 proc.,

gyventojų su aukščiausiuoju išsilavinimu skaičius išaugo 17,4 proc. Gyventojų su aukščiausiuoju

išsilavinimu skaičiaus didėjimas rodo, kad gerėja gyventojų išsilavinimas Vilniaus regione. Panašios

tendencijos matomos ir visoje Lietuvoje.

Trakų rajono savivaldybės vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimas yra vienas iš svarbiausių

savivaldybės veiklos prioritetų. Remiantis savivaldybės administracijos teikiama informacija, Trakų

krašto VVG teritorijoje 2011-2012 m.m. veikia šios švietimo įstaigos4 (12 pav.):

Eil.Nr. Įstaigos pavadinimas Mokinių/ugdytinių skaičius su prieš-mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikais (2011-09-01)

Adresas

1. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija

803 Birutės g. 48, Trakai

2. Rūdiškių gimnazija 446 Trakų g. 71, Rūdiškės3. Aukštadvario vidurinė

mokykla180 Technikumo g. 1,

Aukštadvaris4. Onuškio vidurinė mokykla 242 Mokyklos g. 9, Onuškis5. Paluknio „Medeinos“

vidurinė mokykla140 Paluknio k.

6. Paluknio vidurinė mokykla 95 Paluknio k.7. Trakų vidurinė mokykla 181 Birutės g. 44, Trakai8. Bijūnų pagrindinė mokykla 44 Bijūnų k.9. Senųjų Trakų Andžejaus 85 Trakų g. 39, Senieji Trakai

4 Sąrašas modifikuotas – jame liko pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos, gimnazijos ir suaugusiųjų mokykla.15

Stelmachovskio pagrindinė mokykla

10. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla

139 Trakų g. 48, Senieji Trakai

11. Lentvario pradinės mokyklos Rykantų skyrius

N/A Rykantų k.

12. Trakų pradinė mokykla 310 Birutės g. 42, Trakai13. Trakų rajono savivaldybės

biudžetinė įstaiga Švietimo centras

521 Birutės g. 42, Trakai

12 pav. Informacijos šaltinis: Trakų rajono savivaldybės administracija

Visose šiose įstaigose mokosi daugiau negu 3 000 asmenų, kurie įgiję pagrindinį ar vidurinį

išsilavinimą, potencialiai toliau mokslus tęs profesinio mokymosi įstaigose, kolegijose ar

universitetuose.

Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis apie Trakų rajono savivaldybės

mokinių skaičių, kurie įgijo ir neįgijo išsilavinimą bendrojo lavinimo mokyklose (13 pav.). Kadangi

Trakų krašto VVG teritorijai nepriklauso Lentvario miestas, kurio gyventojai sudaro ženklią dalį

Trakų rajono savivaldybės gyventojų, šis mokinių skaičius (kurie įgijo ir neįgijo išsilavinimo

bendrojo lavinimo mokyklose) Trakų krašto VVG teritorijoje būtų mažesnis.

Trakų raj. sav. Išsilavinimas

2008 2009 2010

Vyrai ir moterys Pagrindinis Mokiniai įgiję išsilavinimą 539 498 564Mokiniai neįgiję išsilavinimo 45 20 24

Vidurinis Mokiniai įgiję išsilavinimą 476 519 497Mokiniai neįgiję išsilavinimo 26 50 43

13 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Trakų krašto VVG teritorijoje veikia 3 profesinio mokymo įstaigos – 2 iš jų yra valstybinės,

t.y. Aukštadvario žemės ūkio mokykla ir Lietuvos policijos mokykla, ir 1 nevalstybinė, t.y. VšĮ Amatų

mokykla „Sodžiaus meistrai“. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Trakų rajono

savivaldybės teritorijoje veikia 2 profesinės mokyklos5, todėl pateikiami skaičiai lentelėje žemiau

nėra visai tikslūs (14 pav.).

2008-2009

2009-2010

2010-2011

Trakų r. sav. Gavo brandos atestatus 30 34 24Iš viso mokinių profesinėse mokyklose 220 428 381

5 Į šį skaičių neįtraukta nevalstybinė profesinė mokymo įstaiga – VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“.16

Profesinių mokyklų skaičius 1 2 2Priimta mokinių į profesines mokyklas 86 158 158Parengta specialistų profesinėse mokyklose 63 126 104

14 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

17

VERSLAS

Pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (1998-11-24, Nr.

VIII-935, Žin. 2007, Nr. 132-5354) (toliau – LR Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas) 2

straipsnio 10 punktą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar

vidutinė įmonė, ar verslininkas, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (15 pav.):

Darbuotojų skaičius Metinės pajamos, Lt Balanse nurodyto turto vertė, Lt

*(būtina sąlyga) *(turi atitikti vieną iš šių sąlygų)Vidutinė įmonė <250 <138 mln. <93 mln.Maža įmonė <50 <24 mln. <17 mln.Labai maža įmonė <10 <7 mln. <5 mln.Verslininkas <250 <138 mln. <93 mln.

15 pav.

Vilniuje ir Trakuose geriausiai Lietuvoje išplėtotas turizmo paslaugų sektorius, čia sutelkta

daug nacionalinės reikšmės paminklų ir muziejų, kitų turizmo objektų, renginių, turistų

apgyvendinimo įstaigų. Auganti turizmo paslaugų paklausa išryškina esamus trūkumus ir tuo pačiu

sukuria naujas turizmo plėtros galimybes. Trakuose išvystyta su turistų aptarnavimu susijusi

infrastruktūra (kavinės, viešbučiai), Trakų rajone vystomas miškų ūkis, lengvoji pramonė,

popieriaus gamyba, turizmas ir rekreacija. Trakų krašto VVG teritorijoje perspektyvūs verslai yra:

įvairių intensyvaus poilsio renginių organizavimas, turizmas, maitinimo, apgyvendinimo ir kt.

paslaugos.

Trakų rajono savivaldybėje atskirose seniūnijose labiau išvystytos skirtingos ekonominės

veiklos sritys, priklausomai nuo kiekvienos seniūnijos gamtinių, žmogiškųjų išteklių bei seniūnijos

vietos. Rajono seniūnijose, esančiose arčiau Vilniaus miesto, labiau išvystyta pramonė ir paslaugų

sektorius.

Trakų rajone didžiąją dalį veikiančių ūkio subjektų sudaro labai mažos, mažos ir vidutinės

įmonės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008-2012 metais6 veikiančių ūkio

6 Duomenys pateikiami nurodomų metų sausio 1 dienai.18

subjektų skaičius svyravo nežymiai, išskyrus 2011 metus, kai jų skaičius staiga šoktelėjo ir pasiekė

645 (16 pav.).

Veikiančių ūkio subjektų skaičius Trakų r. sav.

2008 2009 2010 2011 2012

0–4 darbuotojai 314 313 315 380 3525–9 darbuotojai 98 93 90 92 9010–19 darbuotojų 68 74 70 64 5620–49 darbuotojai 76 78 78 72 7050–99 darbuotojai 27 30 33 25 26100–149 darbuotojai 8 9 8 8 7150–249 darbuotojai 4 2 3 4 4IŠ VISO 595 599 597 645 605

16 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Trakų krašto VVG teritorijoje veikiančių ūkio subjektų skaičius yra mažesnis – taip yra dėl

to, kad Lentvario miestas nepriklauso VVG teritorijai, o dalis veikiančių ūkio subjektų yra

registruoti ir veikia Lentvaryje. Išskirti ūkio subjektų skaičių, veikiančių konkrečiai Trakų krašto VVG

teritorijoje, yra sudėtinga, nes viešai prieinamos duomenų bazės neteikia informacijos, apie

konkrečiame mieste, pvz. Lentvaryje, įregistruotus ūkio subjektus.

Lietuvos statistikos departamentas pateikia informaciją apie Trakų rajono savivaldybės

teritorijoje veikiančias mažas ir vidutines įmones bei jose dirbančių darbuotojų skaičius (17 pav.).

2009 2010 2011 20120–4 darbuotojai Darbuotojų skaičius metų pradžioje 453 438 526 547

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje

220 218 266 237

5–9 darbuotojai Darbuotojų skaičius metų pradžioje 545 531 568 542Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje

82 77 82 82

10–19 darbuotojų Darbuotojų skaičius metų pradžioje 777 820 714 613Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje

57 59 51 44

20–49 darbuotojai Darbuotojų skaičius metų pradžioje 1 487 1 566 1 394 1 452Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje

50 52 45 46

50–99 darbuotojai Darbuotojų skaičius metų pradžioje 1 274 1 338 923 785Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje

18 20 14 11

100–149 darbuotojai Darbuotojų skaičius metų pradžioje 772 509 567 584Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių 6 4 5 5

19

skaičius metų pradžioje150–249 darbuotojai Darbuotojų skaičius metų pradžioje 346 513 494 543

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje

2 3 3 3

Iš viso įmonių: 441 433 466 428Iš viso įdarbinta asmenų: 5 654 5 715 5 186 5 066

Vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje 13 13 11 1217 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiama informacija matyti, kad įmonių,

įdarbinančių 20-99 darbuotojus, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje yra daugiausia. Vidutiniškai

viena Trakų rajono savivaldybės teritorijoje veikianti įmonė įdarbina 13 darbuotojų.

Kadangi Trakų rajonas pasižymi patogia geografine padėtimi sostinės atžvilgiu, čia aktyviai

plėtojamas turizmas, todėl ir nemaža dalis čia veikiančių ūkio subjektų specializuojasi turizmo

paslaugose (18 pav.).

2009 2010 2011 2012Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 602 599 647 606Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

16 15 15 12

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2 3 3 4Apdirbamoji gamyba 76 75 76 65Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

1 1 1 3

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

5 5 5 5

Statyba 52 53 53 49Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

124 122 125 116

Transportas ir saugojimas 56 57 61 58Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

34 35 34 35

Informacija ir ryšiai 8 8 4 4Finansinė ir draudimo veikla 2 1 1 1Nekilnojamojo turto operacijos 12 10 19 16Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 27 26 40 34Administracinė ir aptarnavimo veikla 8 11 16 16Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

8 7 7 7

Švietimas 37 37 34 33Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

22 22 23 21

20

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

48 45 45 43

Kita aptarnavimo veikla 64 66 85 8418 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

21

APKLAUSOS

Atliekant tyrimą, buvo apklausti 80 Trakų krašto VVG teritorijoje veikiančių ūkio subjektų

atstovai-vadovai (apklausos forma pateikiama tyrimo priede Nr. 1) ir 300 Trakų krašto VVG

teritorijoje gyvenančių 18-29 metų asmenų (apklausos forma pateikiama tyrimo priede Nr. 2).

Jaunimo apklausa buvo atliekama keliais būdais – anketa buvo platinama tiesiogiai, per

Trakų krašto VVG bendruomenes, įstaigas, veikiančias Trakų krašto VVG teritorijoje, internete.

Internete apklausa buvo patalpinta tinklapyje www.publika.lt, o aktyvios nuorodos į apklausą buvo

išplatintos bendruomenėms, Vilniaus apskrityje veikiančioms mokymo įstaigoms, taip pat

informacija apie apklausą pateikta Trakų krašto VVG tinklapyje. Darbdavių atstovai, dažniausiai

vadovai, buvo apklausiami telefonu, tiesiogiai bendraujant su jais, ir esant poreikiui, buvo

užduodami papildomi klausimai nei numatyti anketoje.

Iš 300 apklaustų jaunų asmenų, 15 neatitiko esminio kriterijaus, t.y. jie buvo ne Trakų

krašto VVG gyventojai. Apklaustų jaunų žmonių amžiaus vidurkis buvo 21 metai. Apklaustieji pagal

išsilavinimą pasiskirstė tokiomis proporcijomis (19 pav.):

19%

4%

9%

7%

13%

48%

Išsilavinimas

Nebaigtas vidurinis išsilavin-imasVidurinis išsilavinimasSpecialusis vidurinis išsilavin-imasAukštasis koleginis išsilavin-imasAukštasis universitetinis išsilavinimasNebaigtas, šiuo metu studi-juoja

19 pav.

Didžiąją dalį apklaustųjų sudarė šiuo metu studijuojantys asmenys. Ženklią dalį sudarė

22

jaunimas, įgijęs vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (iš viso - 13 proc.). Įgijusių aukštąjį

universitetinį ar koleginį išsilavinimą dalis buvo 20 proc.

Tarp apklaustųjų, šiek tiek daugiau negu 46 proc. jaunų žmonių buvo dirbantys, iš kurių

54 proc. jaunų žmonių (t.y. 25 proc. visų apklaustųjų) dirba darbą pagal savo įgytą kvalifikaciją ir

specializaciją. Tuo tarpu 46 proc. apklaustų dirbančiųjų (t.y. 21 proc. visų apklaustųjų) dirba darbą

ne pagal įgytą kvalifikaciją ir specialybę (20 pav.).

25%

21%

54%

Dirbantys pagal specialybęDirbantys ne pagal specialybęNedirbantys

20 pav.

Tarp nedirbančiųjų, kurie sudarė 54 proc. visų apklaustųjų, 80 proc. jaunų žmonių yra

studijuojantys (profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose), kita dalis, t.y. 20 proc. – įgiję

tam tikrą išsilavinimą asmenys, tačiau nedirbantys. Bendras apklaustų jaunų žmonių

pasiskirstymas pagal jų esamą faktinį užimtumą atrodo taip (21 pav.):

25%

21%43%

11%

Dirbantys pagal specialybęDirbantys ne pagal specialybęNedirbantys, bet bes-imokantysNedirbantys ir nesimokan-tys

21 pav.

23

Įvertinus visų apklaustų asmenų įgytas ir studijuojamas specialybes, galima sudaryti

apibendrinančią diagramą (22 pav.):

0

10

20

30

40

50

60

Teisė

Informacija ir komunikacija

Stalius/dailidė

Maisto gamyba

Socialinis darbas

Ekonomika (finansai)

Verslo administravimas ir vadyba

Filologija

Kitos

22 pav.

Kaip matyti iš pateiktos diagramos, tarp Trakų krašto VVG jaunimo populiariausios išlieka

verslo administravimo, vadybos, teisės, ekonomikos ir finansų specialybės. Tokios tendencijos

pastebimos visoje Lietuvoje, tad Trakų karšto VVG jaunimas – ne išimtis. Didžioji dalis įgytų ir

studijuojamų specialybių yra socialinės, retas apklaustasis studijavo inžinerines specialybes.

Grafoje „Kitos“ galima rasti tokias specialybes kaip kirpėjai(os), vairuotojai(os), miškininkai(ės),

pasieniečiai(ės), tokias studijų sritis kaip informacinės technologijos, statyba, istorija, geodezija ir

kt.

Labai įdomu panagrinėti apklaustųjų atsakymus į klausimą, kodėl jie pasirinko atitinkamą

specialybę ir/ar mokymo programą. Gautus atsakymus į šį klausimą galima suskirstyti į tris

stambias grupes:

1. Dėl to, kad būsimoji/esama specialybė yra perspektyvi. Didžioji dalis asmenų, kurie

savo atsakymą grindė šiuo argumentu, studijavo vadybos, teisės, viešojo

administravimo, finansų specialybes. 24

2. Dėl to, kad būsimoji/esama specialybė yra įdomi, ir toks pasirinkimas yra nulemtas

noro mokytis tai, kas iš tikrųjų yra įdomu.

3. Dėl to, kad tai buvo viena iš kelių valstybės finansuojamų vietų, į kurias buvo realu

įstoti, ir šiuo atveju, ne vienas asmuo savo atsakyme nurodė, kad studijuojama tik dėl

diplomo.

Tarp asmenų, kurie nedirba ir nesimoko, t.y. tarp realių bedarbių, galima rasti įvairių

specialybių ir kvalifikacijų žmonių – pradedant asmenimis, įgijusiais vidurinį ar profesinį

išsilavinimą (pvz., apdailininko, staliaus, kirpėjo, konditerio specialybių asmenys), ir baigiant

asmenimis, kurių išsilavinimas yra aukštesnysis ir aukštasis, o įgytos specialybės jaunimo

vertinamos kaip itin populiarios ir perspektyvios, pvz., ekonomika, vadyba. Išskirti konkrečias

specialybes ar kvalifikacijas būtų gana sudėtinga, nes skaičiai ir proporcijos yra labai panšios ir

apylygės.

Lietuvos darbo birža taip pat pateikia 20 specialybių ir profesijų sąrašą, kurių absolventų

2012 m. sausio 1 d. Lietuvos darbo biržoje registruota daugiausiai (23 pav.). Akivaizdu, kad tyrimo

metu atlikta jaunimo apklausa ir jos metu gauti rezultatai tik patvirtina Lietuvos darbo biržos

pateikiamą informaciją.

Specialybė Registruotaabsolventų

Profesija Registruota absolventų

1 Verslo vadyba 247 Apdailininkas (statybininkas)

225

2 Teisė 200 Automobilių remontininkas

157

3 Ekonomika 130 Virėjas 1534 Buhalterinė apskaita 124 Padavėjas ir barmenas 1205 Viešasis administravimas 108 Kirpėjas 906 Socialinė pedagogika 88 Smulkiojo verslo paslaugų

teikėjas89

7 Socialinis darbas 87 Technikos priežiūros verslo darbuotojas

87

8 Verslo administravimas 83 Kompiuterio ir organizacinės technikos operatorius

86

9 Vadyba 72 Apskaitininkas ir kasininkas

85

10 Statybos inžinerija 61 Viešbučio darbuotojas 84

25

11 Finansai 57 Prekybos įmonių vadybininkas

81

12 Tarptautinis verslas 53 Sekretorius 7513 Įstaigų ir įmonių

administravimas47 Stalius 71

14 Kineziterapija 47 Floristas 59

15 Istorija 46 Automobilių mechanikas 56

16 Vadyba ir verslo administravimas

45 Higieninė kosmetika 56

17 Turizmo ir viešbučių administravimas

43 Automobilių elektros įrengimų remontininkas

45

18 Architektūra 40 Logistas ekspeditorius 4519 Psichologija 40 Konditeris 3920 Reklamos vadyba 38 Pastatų restauratorius 39

23 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos darbo birža

Lietuvos darbo birža taip pat pateikia ir 20 aukštųjų mokyklų sąrašą, kurių absolventų

2012 m. sausio 1 d. registruota daugiausiai (24 pav.):

Aukštoji mokykla Registruota absolventų

1 Vilniaus universitetas 333

2 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 277

3 Kauno kolegija 274

4 Šiaulių universitetas 273

5 Kauno technologijos universitetas 272

6 Klaipėdos universitetas 204

7 Vytauto Didžiojo universitetas 203

8 Vilniaus kolegija 202

9 Mykolo Romerio universitetas 197

10 Lietuvos edukologijos universitetas 187

11 Klaipėdos valstybinė kolegija 169

12 "Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla", UAB 163

13 Aleksandro Stulginskio universitetas 141

14 Šiaulių valstybinė kolegija 117

15 Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 94

16 Alytaus kolegija 93

17 Panevėžio kolegija 86

26

18 Vilniaus dailės akademija 81

19 Lietuvos kūno kultūros akademija 80

20 Utenos kolegija 80

24 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos darbo birža

Vertinant apklausos rezultatus bendrame kontekste, aiškiai matyti, kad dažnai jauni

žmonės išsilavinimą ir specialybę pasirenka nevertindami realios situacijos ir bendrų tendencijų

darbo rinkoje. Nors Lietuvos darbo birža kasmet skelbia įsidarbinimo galimybes būsimiesiems

metams pateikdama apibendrintą prognozę visai Lietuvai ir pagal kiekvieną apskritį, vertinant

apklausos rezultatus ir Lietuvos darbo biržos duomenis, galima teigti, kad į šias prognozes retai

kuris jaunuolis atsižvelgia. Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių prognozės 2012 metams

Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje pateikiamos tyrimo priede Nr. 3.

Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, 2012 metais regione veikiančios įmonės

dažniau priims, o ne atleis darbuotojus, t.y. numatoma daugiau steigti naujų laisvų darbo vietų nei

likviduoti esamų.

2011 metais naujų laisvų darbo vietų Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruota

13 proc. daugiau nei 2010 metais, besiregistruojančių ieškančių darbo asmenų skaičius mažėjo,

todėl tikėtina, kad ir 2012 metais dėl didėjančio teigiamo darbo vietų balanso atitinkamai išaugs

įsidarbinimo galimybės.

Remiantis Lietuvos darbo biržos prognozėmis, 2012 metais lyginant su 2011 metais darbo

vietų skaičius pramonėje išaugs 4,8 proc., paslaugų sektoriuje 3,5 proc., statybos sektoriuje 5,7

proc., žemės ūkyje 2,2 proc. Pagal darbuotojų profesijų grupes prognozuojama steigti 13 proc.

naujų darbo vietų specialistams, 81 proc. — aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems

darbininkams ir 6 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.

Lietuvos darbo biržos duomenimis 2012 metais Vilniaus apskrityje didžiausias teigiamas

darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas: drabužių siuvime, tekstilės gaminių gamyboje,

medienos gaminių ir baldų, plastikinių gaminių gamyboje. Nulinis darbo vietų steigimo balansas,

t.y. nenumatoma steigti naujų laisvų darbo vietų daugiau nei likviduoti: sandėliavimui ir 27

transportui būdingų paslaugų veikloje, švietimo, sveikatos priežiūros srityse, maisto, popieriaus

gamyboje. Darbo vietų steigimas labiausiai didės smulkaus verslo privačiose įmonėse.

2012 metais Vilniaus apskrities darbo rinkoje prognozuojama, jog labiausiai paklausūs

2012 m. bus patyrę ir kvalifikuoti pramonės bei paslaugų sektorių darbininkai: krovininių

transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, plastikinių gaminių surinkėjai, virėjai, pardavėjai. 2012

m. specialistams, turintiems aukštąjį universitetinį, neuniversitetinį ir aukštesnįjį išsilavinimus,

numatomos steigti naujos darbo vietos: pardavimų vadybininkams, bendrosios praktikos

slaugytojams, kompiuterio sistemų specialistams.

Atliekant Trakų krašto VVG teritorijoje veikiančių įmonių ir verslininkų apklausą

pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, koks yra rajone veikiančių įmonių darbuotojų poreikis dabar ir

planuojamas ateityje, bei kokie darbuotojai vietos verslininkams ir įmonėms bus reikalingi.

Visos tyrimo metu apklaustos įmonės atitinka labai mažos arba mažos įmonės

reikalavimus pagal LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo nuostatas.

Apklaustuose ūkio subjektuose vidutiniškai dirbo 14 žmonių, iš kurių vidutiniškai 10 buvo

Trakų krašto VVG teritorijos gyventojai. Pagal apklausos rezultatus, vidutiniškai 78 proc. apklaustų

ūkio subjektų darbuotojų yra Trakų krašto VVG gyventojai, o 18 proc. dirbančių Trakų krašto VVG

gyventojų sudarė jaunimas (18-29 metų) (25 pav.).

64%

14%

22%

Dirbančiųjų Trakų krašto VVG ūkio subjektuose pasiskirstymas

Trakų krašto VVG gyventojai (vyresni nei 29 m.)Trakų krašto VVG gyventojai (18-29 m.)Ne Trakų krašto VVG gyventojai

25 pav.

28

Apklaustų ūkio subjektų, kuriuose dirbo jauni žmonės (18-29 metų), vadovai buvo

paprašyti atsakyti į klausimą, kokia dalis dirbančių jaunų žmonių, kurie yra Trakų krašto VVG

gyventojai, dirba pagal įgytą (studijuojamą) specialybę ir/ar kvalifikaciją. Gauti atsakymai svyravo

nuo 0 iki 90 proc. priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos. Tačiau vidutiniškai, šis skaičius buvo

72 proc. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau negu du trečdaliai dirbančio Trakų krašto VVG jaunimo

dirba pagal įgytą išsilavinimą/specialybę visiškai arba iš dalies. Tokie apklausos rezultatai yra

džiuginantys.

Atsakymus į klausimą „Ar priimant naujus darbuotojus yra reikalingas darbuotojų

perkvalifikavimas ir apmokymas? Jeigu taip, kokių žinių ir įgūdžių naujiems darbuotojams trūksta?“

galima suskirstyti į tris stambias grupes:

Perkvalifikavimas nereikalingas, turimi visi reikalingi gebėjimai ir įgūdžiai; asmenys

tiesiog apmokomi dirbti naujoje darbo vietoje.

Būtinas nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, darbuotojai nuolat siunčiami į mokymus

tobulinti savo gebėjimų.

Apmokomi nekvalifikuoti darbuotojai, neturintys panašios darbo patirties ir

gebėjimų.

Dauguma darbdavių neišskyrė, kokių konkrečių kompetencijų ar įgūdžių būsimiems

darbuotojams trūksta – anot jų, kiekvienu konkrečiu atveju tai priklauso tiek nuo įmonės, tiek nuo

darbo pozicijos specifikos, tiek ir nuo darbuotojo turimos patirties. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų

rajone daug įmonių veikia pardavimo ir aptarnavimo srityse, nestebina gauti atsakymai, kad daliai

įdarbinamų darbuotojų, ypač jeigu jie nėra kvalifikuoti specialistai, trūksta vadybinių ir įtikinamų

pardavimų gebėjimų.

Kadangi Trakų rajone turizmas yra viena labiausiai išplėtotų ir išvystytų sričių, nemaža

dalis aptarnavimo, maitinimo, kitais „turistiniais“ verslais užsiimančių darbdavių teigė, kad jų versle

yra ryškus sezoniškumas, o tai tiesiogiai įtakoja darbuotojų skaičių. Vertinant bendrus apklausos

rezultatus, 20 proc. apklaustų darbdavių planuoja naujų darbuotojų priėmimą, t.y. naujų darbo

vietų kūrimą, būtent vasaros sezono periodui. Kita dalis apklaustųjų darbdavių būsimus darbuotojų

priėmimus sieja su natūralia darbuotojų kaita. Taip pat 20 proc. apklaustų darbdavių naujų

29

darbuotojų priėmimą sieja su įmonės plėtra, augančiomis pajamomis ir palankiai susiklostančiomis

aplinkybėmis ateityje (26 pav.).

20%

20%60%

Ar planuojate priimti naujų darbuotojų?

Taip, vasaros sezono metuTaip, planuojama įmonės plėtraNe, vyks tik natūrali darbuo-tojų kaita

26 pav.

Šie apklausos metu gauti rezultatai ne visiškai atitinka Vilniaus teritorinės darbo biržos

pateikiamą informaciją, bet tai yra paaiškinama dėl apskrities sudėtyje esančių skirtingų rajonų

specifikos, skirtingų verslų skirtingose srityse plėtojimo. Atskirai norisi pastebėti, kad nė vienas

apklaustas darbdavys neplanavo darbuotojų atleidimo.

Trakų krašto VVG teritorijoje veikiantys apklausti darbdaviai, vertindami būsimą

darbuotojų poreikį vasaros sezono metu išskyrė šių specialybių darbuotojus: virėjai, padavėjai,

kambarinės; taip pat vasaros sezono metu planuojama priimti ir nekvalifikuotų darbuotojų, tarp

kurių bus ir studentai. Kadangi buvo apklausta ne viena laivybą plėtojanti įmonė, nori atskirai

paminėti, kad šios srities įmonės planuoja priimti licenzijuotus darbuotojus, kurie turi teisę

plukdyti žmones turistiniais laivais. Darbdaviai su natūralia darbuotojų kaita ir plėtra siejo šių

specialybių darbuotojus: kirpėjai, kosmetologai, manikiūrininkai, buhalteriai, staliai, inžinerinių

specialybių darbuotojai, prekybinį išsilavinimą turintys darbuotojai.

30

GEROJI PATIRTIS IR GALIMYBĖS

Kasmet turizmo ir poilsio paslaugų paklausa Trakų rajone didėja. Trakų rajonas turizmui

ypač patrauklus – čia nuolat atvykta Vilniaus gyventojai ir svečiai, užsienio turistai. Auganti turizmo

paslaugų paklausa išryškina esamus trūkumus ir tuo pačiu sukuria naujas turizmo plėtros

galimybes, kurias Trakų krašto VVG jaunimas gali išnaudoti, taip susikurdamas darbo vietas sau ir

prisidėdamas prie tolygios Trakų krašto teritorijos plėtros.

Trakų krašto VVG strategijoje kaip perspektyvūs verslai minimi:

Turizmo ir poilsio paslaugų verslai - kaimo turizmas, įvairių intensyvaus poilsio renginių ir

paslaugų organizavimas (arklinių rogių, karietų ir lietuviškų tradicinių vežimų paslaugos

žiemos ir vasaros poilsiui, kartingų, jojimo, baidarių sporto ir turizmo, ekstremalių

pramoginių sporto šakų paslaugos: kalnų slidinėjimas, keturračiai, sniego motociklai, ralis

ant ledo ir kitos sporto ir pramogų rūšys), maitinimo, apgyvendinimo paslaugų teikimas.

Netradiciniai verslai – gluosninių žilvičių, grybų, uogų, vaistinių ir prieskoninių augalų ir pan.

auginimas ir perdirbimas, ekologinių ūkių kūrimas, senųjų amatų gaivinimas (audimas,

keramika, pynimas, drožyba, rankdarbiai ir t.t.), kulinarinis konditerinis paveldas (kepyklos

įrengimas, kaimiškos naminės duonos kepimas, sūrių gamyba).

Vietos gyventojų būtiniausius poreikius tenkinančios paslaugos-kavinės, parduotuvės,

skalbyklos, pirtys, avalynės remonto, siuvimo, kultūrinės-sporto pramogos jaunimui ir

vidutinio amžiaus žmonėms.

Žemės ūkis, kaip pagrindinis kaimo verslas (lauko ir daržo kultūrų auginimas, gyvulių ir

kiaulių auginimas, avių auginimas mėsai ir vilnai), baldų gamyba.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2008 metų kaimo turizmo sodybų

skaičius Lietuvoje nuosekliai auga. Išskyrus 2009 metus, kaimo turizmo sodybų skaičius Trakų

rajone taip pat nuosekliai auga.

Nuo 2008 metų visoje Lietuvoje daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus apskritis. Trakų

rajonas jame yra vienas populiariausių, o veikiančių kaimo turizmo sodybų skaičius rajone yra

vienas didžiausių visoje Lietuvoje (27 pav.).31

2008 2009 2010 2011

Kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje

546 588 590 615

Vietų skaičius jose 10229 12230 12421 13332Poilsiautojų skaičius 321,7 tūkst. 245,4 tūkst. 227,5 tūkst. 252,8 tūkst.Kaimo turizmo sodybų skaičius Trakų rajone

36 33 38 42

27 pav. Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Trakų rajone ne vienos kaimo turizmo sodybos šeimininkai galėtų pasidalinti savo sėkmės

istorija, iš kurios Trakų krašto VVG jaunimas galėtų pasimokyti. Tačiau ne tik kaimo turizmo srityje

jaunimas gali imtis iniciatyvos. Kaip pavyzdys galėtų būti paminėtas jaunasis ūkininkas Vygantas

Marcinkevičius, kuris ūkininkauti pradėjo nuo 21 metų. Ant jo, šiam verslui yra reikalinga energija,

nes vyresnio amžiaus žmonėms tampa sunkiau dirbti tokius darbus, tačiau jaunam ūkininkui, kaip

ir kiekvienam jaunam žmogui, prasimušti tam tikroje darbo rinkoje įmanoma, nors tai išties

nelengva. Ūkininko teigimu, Trakų rajone žemės nėra derlingos, tačiau čia galima auginti tokias

grūdų kultūras, kurios nėra reiklios, o derlius gana geras. Vyriškis yra dalyvavęs 2005 m. Europos

Sąjungos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje ir iš tų lėšų įsigijo traktorių. Taip pat 2010 m.

pagal Europos Sąjungos ūkio modernizavimo programą, įsigijo dar vieną naują traktorių ir

priekabą. Kadangi ūkininkas nori plėstis ateityje, jis planuoja dalyvauti ir kituose projektuose, kurių

metu galės prisidėti prie savo ūkio tobulinimo ir gerinimo.

Nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. visoje Lietuvoje buvo vykdomas

projektas „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas

Lietuvoje“, kurio metu buvo vykdomos 3 veiklos:

1. Informavimas, motyvavimas, orientavimas ir konsultavimas.

2. Mokymas, kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas.

3. Individualus pradedančiųjų verslą konsultavimas.

Įgyvendintas projektas patvirtino, kad ekonomikos krizė nekliudo kurti ambicingų planų ar

bandyti keisti savo gyvenimą geresne linkme. Nemažai projekte dalyvavusių rajonų gyventojų

pradėjo kurti savo verslą, ėmėsi naujos ar papildomos veiklos, susirado darbą. Trakų rajone

gyvenanti projekto dalyvė Irina Amelko, dalyvavusi projekto neformaliuose mokymuose ir

individualiose konsultacijose, gavusi naujų verslui reikalingų žinių, įkūrė savo verslą. Moteris įsteigė

32

individualią įmonę „Time to eat“ ir Trakų miesto Žalgirio jachtklube atidarė kavinę. Ši kavinė –

pirmasis nuosavas verslas. Moteris teigė, kad nebuvo lengva pradėti, trūko kai kurių vadybos,

buhalterinės apskaitos, rinkodaros žinių, tačiau jos sėkmingai buvo užpildytos. Pasak verslininkės,

lietuvių tauta dažnai ir per daug bijo, kad verslas nepavyks, pritrūks lėšų ir pan. Ir nors valstybės

parama yra, tačiau žmonėms trūksta informacijos apie tai.

Trakų rajono turizmo propaguotojas, laivybos kompanijos „Baltų amatai“ direktorius

Robertas Volosevičius jau 8 metus populiarina senuosius amatus ir laivybą Lietuvoje. Verslininkas,

siekdamas, kad jo įmonės teikiamos turizmo paslaugos būtų ne tik pramoginės, bet tuo pačiu

teiktų ir pridėtinę vertę, sukūrė paslaugą „Nepažinti Trakai“. Tai apžvalginės edukacinės ekskursijos

laivu ir to paties pavadinimo reprezentacinis, paslaugas pristatantis verslo katalogas.

R. Volosevičius teigimu, turizmas – visada gyvas verslas, darbas su žmonėmis, čia turi nuolat

pardavinėti idėjas. R. Volosevičius savo verslą pradėjo nuo pirmojo laivo „Baltis“. Vėliau, atsiradus

poreikiui, atsirado ir daugiau veiklų, kurie skirti skirtingoms paslaugoms. Verslininko teigimu, yra

būtina bendradarbiauti su savivaldybe, nes jei savivaldybė nebendradarbiaus su verslu, o verslas su

savivaldybe, regionas bus pasmerktas. Nors įmonės „Baltų amatai“ veikla yra sezoninė, verslininkas

neabejoja, kad bėgant laikui ir įgyvendinant naujus projektus, bus teikiama daugiau ir įvairesnių

paslaugų, bus sukurtos ne tik sezonines, bet nuolatinės darbo vietos Trakų krašto VVG jaunimui.

33

METODINĖS REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

Šalia Trakų krašto VVG teritorijoje veikiančių įmonių plėtros, pagrindinė išeitis siekiant

tolygios regiono plėtros, norint sumažinti jaunimo nedarbą iki normalaus funkcinio nedarbo lygio

(t.y. 3-5 proc.), yra atsakingo išsilavinimo pasirinkimo ir jaunimo verslumo skatinimas.

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus, matyti, kad nors didžioji jaunimo dalis dirba pagal įgytą

specialybę ir išsilavinimą, nemaža dalis jaunimo atitinkamas specialybes pasirenka tik todėl, kad iš

tiesų rinktis neturėjo iš ko ir/arba jiems svarbu buvo studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.

Kadangi Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, jog jaunam žmogui yra būtina turėti aukštojo mokslo

diplomą, Lietuvos darbo biržoje besiregistruojančio jaunimo, baigusių universitetus, skaičius yra

įspūdingas.

Skatinant atsakingą jaunimo išsilavinimo pasirinkimą yra būtina kuo daugiau informacijos

pateikti jaunimui prieš būsimos specialybės ir mokymų programos pasirinkimą. Todėl būtų

tikslinga:

1. Bendradarbiaujant su Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriumi ir mokyklomis

moksleiviams sistemingai ir kasmet organizuoti paskaitas ir seminarus, kurių metu

būtų pristatomos paklausiausios ir nepaklausiausios specialybės, profesijos, jų kaita ir

tendencijos. Tokios paskaitos ir seminarai turėtų organizuojami tiek 10, tiek 12 klasių

moksleiviams, nes dalis moksleivių jau po 10 klasės toliau siekia išsilavinimo

profesinėse mokyklose. Be to, po 10 klasės pradedamas vykdyti profiliavimas, kurio

metu moksleiviai turi apsispręsti, humanitarinių ar tiksliųjų mokslų kryptimi jie save

labiau orientuos. Galima tikėtis, kad įvertindami specialybių ir profesijų poreikio

tendencijas, būsimą studijų programą pasirinks labiau atsakingai.

2. Bendradarbiaujant su mokyklomis ir rajone veikiančiomis įmonėmis, organizuoti

vizitus ir ekskursijas į šias įmones, supažindinti moksleivius su rajone veikiančiais

verslininkais, kad moksleiviai prieš pasirinkdami specialybę, pamatytų, kaip iš tikrųjų

realiai jų įsivaizduojamas darbas atrodo.

34

Kadangi jaunimas yra aktyviausia visuomenės grupė, imliausia naujovėms, todėl ji laikoma

ir „versliausia“ grupe, kuri lengvai prisitaiko prie sąlygų. Skatinant jaunimo verslumą, galima tikėtis,

kad jaunimas ne tik pats susikurs sau darbo vietas, bet ir prisidės prie bendros rajono plėtros.

Viena didžiausių problemų, kurias įvardina jaunimas dėl verslumo skatinimo, yra informacijos apie

verslo galimybes, poreikį ir finansavimo šaltinius stoka. Todėl būtų tikslinga:

3. Trakų rajone įsteigti Verslo informacijos centrą, kuris organizuotų mokomuosius

renginius, seminarus jaunimui, suteiktų visą įmanomą informaciją jam apie

finansavimo galimybes, verslo planų rengimą, verslo plėtros poreikį, prognozes,

pristatytų geruosius pavyzdžius.

4. Skatinti moksleivių verslumą, aktyvumą, kūrybiškumą, organizuojant konkursus

mokyklose, seniūnijose, žaidžiant simuliacinius verslo žaidimus.

35

PRIEDAS NR.1

APKLAUSA ATLIEKAMA ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ

„JAUNIMO IŠSILAVINIMAS IR ĮSIDARBINIMO GALIMYBĖS TRAKŲ KRAŠTO VVG TERITORIJOJE“

JŪSŲ VARDAS, PAREIGOS _____________________________

ĮMONĖS PAVADINIMAS _________________

ĮMONĖS VADOVO VARDAS, PAVARDĖ, AMŽIUS ____________________________________

1. Įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius yra ________ (galite nurodyti apytikslį skaičių).

2. Kokia dalis įmonės darbuotojų yra Trakų VVG teritorijos gyventojai? (galite nurodyti apytikslį skaičių) _________________________________________________________________________________

3. Kokia dalis įmonės darbuotojų yra jauni žmonės (18-29 metų)? (galite nurodyti apytikslį skaičių)_________________________________________________________________________________

4. Kiek iš jūsų įmonėje dirbančių jaunų žmonių dirba pagal įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją?_________________________________________________________________________________

5. Ar priimant naujus darbuotojus yra reikalingas darbuotojų perkvalifikavimas ir apmokymas? Jeigu taip, kokių žinių ir įgūdžių naujiems darbuotojams trūksta?__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

6. Kokio išsilavinimo ir kvalifikacijos (specialybės) darbuotojai jūsų įmonei labiausiai reikalingi šiuo metu?__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

7. Kokio išsilavinimo ir kvalifikacijos (specialybės) darbuotojai jūsų įmonei bus reikalingi ateityje?__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS!

36

PRIEDAS NR. 2

APKLAUSA ATLIEKAMA ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ

„JAUNIMO IŠSILAVINIMAS IR ĮSIDARBINIMO GALIMYBĖS TRAKŲ KRAŠTO VVG TERITORIJOJE“

JŪSŲ VARDAS _____________________________

AMŽIUS _________________

1. Jūsų išsilavinimas:o Nebaigtas vidurinis išsilavinimaso Vidurinis išsilavinimaso Specialusis vidurinis išsilavinimaso Aukštesnysis išsilavinimaso Aukštasis universitetinis išsilavinimaso Aukštasis koleginis išsilavinimaso Nebaigtas, šiuo metu studijuojateo Kita (detalizuokite) _______________________________

2. Kur įgijote savo išsilavinimą (kokioje mokykloje, kolegijoje, universitete)? Jeigu šiuo metu studijuojate, nurodykite kurioje įstaigoje.

_____________________________________________________________________________________

3. Kokia jūsų įgyta kvalifikacija (specialybė)? Kokią mokymo/studijų programą baigėte? Jeigu šiuo metu studijuojate, nurodykite studijuojamą programą.

______________________________________________________________________________________

4. Kodėl pasirinkote šią specialybę/mokymo/studijų programą?

______________________________________________________________________________________

5. Ar šiuo metu dirbate?o Taipo Ne

6. Jeigu į 5 klausimą atsakėte „Taip“, ar dirbate darbą pagal įgytą (būsimą) kvalifikaciją (specialybę)?o Taipo Ne

DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS!

37

PRIEDAS NR. 3

38