Turinys

Pratarme 13 Kaip naudotis sia l^nyga 15

1. K A S Y R A S O C I O L O G I J A ? 19

Sociologines zluros kurlmas 20 Studijuojame sociologija 21 Kaip sociologija gali padeti mums gyvenime? 22 Kulturiniii skirtybiq. suvokimas 22 Politikos padariniiivertinimas 22 Savisvieta 23 Sociologines minties raida 23 Ankstyvieji teoretikai 23 Auguste'as Comte'as 24 £mile'is Durkheimas 25 Durkheimo studija apie savizudyb^ 27 Karias Marxas 28

Kapitalizmas ir klasiti kova 28 Socialin6 kaita: materialistine istorijos samprata 29

Maxas Weberis 29 Racionalizacija 30

Pamirstoji pirmtake 31 Naujesni sociologiniai rakursai 32 Funkcionalizmas 32 Konfliktu teorijn rakursai 33 Socialinio veiksmo teorijq. rakursai 33

Simbolinis interakcionizmas 34 Isvados 34 TEMOS SANTRAUKA 35

2. K U L T O R A IR V I S U O M E N E 37

Kultiiros samprata 38 Vertybes ir normos 38

Kulturiniq. vertybi^ ir normn kaita 39 Kulturine [vairove 40 Etnocentrizmas 41 Sociallzacija 41 Reg/o muzika 42 Socialiniai vaidmenys 43 Identitetas 43 Visuomenes tipai 45 Nykstantis pasaulis: ikimoderniosios visuomen6s

ir ji^likimas 45 Medziotojai ir maisto rinkejai 45 Gyvuliq augintojn ir zemdirbin visuomenes 46 Nepramonines, arba tradicines, civilizacijos 46

Modernusis pasaulis: industrinSs visuomenes 46

Globali raida 49 Pirmasis, Antrasis ir Treciasis pasauliai 50 Besivystantis pasaulis 50 Naujosios industrinSs §alys 51

Socialine kaita 53 Socialines kaitos priezastys 55

Fizine aplinka 55 Politin6 organizacija 55 Kulturos veiksniai 56

Kaita moderniuoju laikotarpiu 56 Ekonomines [takos 56 PolitinSs [takos 57 Kulturin6s [takes 57

livados 57 TEMOS SANTRAUKA 58 Pasvarstykite dar kartq^ 59 Papildoma literatOra 60 Interneto nuorodos 60

3. K I N T A N T I S P A S A U L I S 61

Globalizacijos matmenys 63 Globalizacij^skatinantys veiksniai 63 Globalizacijos stiprejimo priezastys 66

Politiniai pokyciai 66 Informacijos srautai 66 Transnacionalines korporacijos 67

Diskusijos del globalizacijos 69 „Skeptikai" 69 „Hiperglobalistai" 70 Transformacijos salininkai 70 Globalizacijos poveikis musq gyvenimui 71 Individualizmo stiprejimas 71 Siekiant Seimos ir darbo pusiausvyros 72 Darbo modeliai 72 Populiarioji kultura 73 Globalizacija ir rizika 74 „Technogenines rizikos" sklaida 74

GresmSs aplinkai 75 Elektroniniai virusai 75

Gresmes sveikatai 76 Pasaulio klimato kaita 76 Globali j iz ikos visuomen6" 77 Globalizacija ir nelygybe 78 Nelygybe irglobalus padalijimai 78 2ygis uz „visuotin[teisingum^" 81 Isvados: globalines vadybos poreikis 83

6 TURINYS

TEMOS SANTRAUKA 83 Pasvarstykite dar kart^ 85 Papildoma literatOra 85 Interneto nuorodos 86

4. S O C I A L I N E S A V E I K A

IR K A S D I E N I S G Y V E N I M A S 87

Kasdienio gyvenimo tyrimai 88 Mikrosociologija ir makrosociologija 90 Moterys ir vyrai viesumoje: mil<rosociologijos

ir mal<rosociologijos s^rySis 90 Neverbalinis bendravimas 91 Veidas, gestai ir emocijos 91 „Veidas" ir savigarba 93 Lytis ir neverbalinis bendravimas 93 Socialines taisykles ir §neka 93 Bendrieji supratimo pagrindai 94 Garfinkelio eksperimentai 94 S^veikos chuliganizmas 95 Snekos formos 97 Atsako suktelejimai 97 S n e k o s riktai 98 Veidas, kunas ir kalbesena s^veikose 98 Susidurimai 99 Gatves ismintis 99 Ribozenkliai 100 [spudzio valdymas 101 Scena ir uzkulisiai 101 Tiriamasis atvejis: vaidmenn atlil<imas

intymiq apziurq metu 102 Socialines tikroves konstravimas 103 Asmenine erdve 104 S^veikos laike ir erdveje 105 Laikrodzio laikas 105 Socialinis gyvenimas ir erdves bei laiko tvarkymas 106 Isvados: artumo trauka 106 TEMOS SANTRAUKA 107 Pasvarstykite dar kart^ 109 Papildoma literatOra 109 Interneto nuorodos 110

5. L Y T I S IR S E K S U A L U M A S 111

Lyciuskirtybes 113 Lytis ir biologija; naturalios skirtybes 113 Lyciq sociallzacija 114 Lyties identitetas: dvi teorijos 115 Sigmundo Freudo lyciq. raidos teorija 115 Nancy Chodorow lyciii raidos teorija 115 Socialinis biologines ir socialines lyties konstravimas ..116 Lyciq nelygybes koncepcijos 117 Funkcionalizmo poziuriai 117 Lycin nelygybes tyrinejimas 118

Vertinimas 119

Feminizmo poziuriai 119 Liberalusis feminizmas 119 Radikalusis feminizmas 120

Sylvia Walby: apm^stant patriarchinius rySius 121 Juodaodzin feminizmas 122

Moteriskumai, vyriskumai ir santykiai tarp lyciq.... 122 R. W. Connellis: lyciq.tvarka 123

Lyciii hierarchija 124 Mairti'nas Mac an Ghaillis: Svietimas ir vyriSkumo

bei seksualumo formq susidarymas 125 Lyciii tvarkos kaita: krizes tendencijos 126

Vyriskumq. transformacijos 126 Nedarbas 126 Nusikalstamumas 127 Prasmes krize? 127 2iniasklaidos vaizdiniai 127

2mogausseksualumas 127 Biologija ir seksualine elgsena 128 Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai 128 Seksualumas Vakarii kulturoje 129

Seksualine elgsena: Kinsey'o tyrimas 130 Seksualine elgsena po Kinsey'o tyrimii 131

Naujoji istikimybe? 132 Homoseksualumas 132 Homoseksualumas Vakarq kulturoje 133

Lesbizmas 134 Poziuriai [ homoseksualum^ 134 Kampanija uz [statymo ginamas teises ir pripazinim^. 135 Prostitucija 136 Prostitucija siandien 136 Prostitutes, jn klientai ir[statymai Europoje 137 Vaikq prostitucija ir globaline „sekso industrija" 138 Prostitucijos aiskinimai 139 Isvados: lytis ir globalizacija 139 TEMOS SANTRAUKA 140 Pasvarstykite dar kart^ 141 Papildoma literatOra 142 Interneto nuorodos 142

6. K O N O S O C I O L O G I J A :

S V E I K A T A , L I G O S IR S E N E J I M A S 143

Kuno sociologija 145 Socialinis sveikatos pamatas 146 Klase irsveikata 146 Lytis ir sveikata 149 Socialiniai rySiai: geresnes sveikatos raktas? 152 Rase ir sveikata 153 „Atvirkstines rupybos" desnis 154 Medicina ir visuomene 154 Biomedicininio sveikatos modelio susiformavimas 154

Demografija: gyventojq. tyrimai 155 Biomedicininis modelis 155 Biomedicininio modelio kritika 156

TURINYS 7

Hiperaktyvumo ..medikalizacija" 157 Medicina ir sveikata kintanciame pasaulyje 158 Sociologiniai poziuriai [ sveikatq ir i\g^^ 158 Serganciojo vaidmuo 159

[vertinimas 160 Liga kaip Jsgyventa patirtis" 161 Sveikata ir senejimas 162 Fiziniai senejimo padariniai 164 Senejimo problemos 164 livados: senejimo ateitis 165 TEMOS SANTRAUKA 166 Pasvarstykite dar kart^ 168 Papildoma literatOra 168 Interneto nuorodos 168

7 . S E I M 0 S 169

Pagrindlnes s^vokos 171 Seimi^jvairove 171 Teoriniai poziuriai [ §eim^ 172 Funkcionalizmas 172 Feminizmo koncepcijos 172 Pagrindiniq brltn seimos modeliti apzvalga 173 Nauji seimos sociologijos rakursai 175

Beckas ir Beck-Gernsheim 175 Santuoka ir skyrybos Britanijoje 176

Vieniso tevo ar motinos namq Qkiai 177 Antroji santuoka 179 Atkurtosios Seimos 179 Carol Smart ir Bren Neale: Seimos fragmentai? 180

„Betevyste" 181 Kintantys poziuriai 182 Bevaikes moterys 183 Seimos modeliq [vairove: etniniai skirtumai

DIdziojoje Britanijoje 183 Pietnazijiecin seimos 183 Juodaodziii Seimos 185 Santuokos alternatyvos 186 Sugyvenimas 186 G6JLI ir lesbieCiii partnerystSs 187 Smurtas ir prievarta ieimos gyvenime 188 Smurtas seimose 188 SeksualinS prievarta pries vaikus ir kraujomaisa 190

Nauji seksualines prievartos tyrimai 190 Diskusija del ieimos vertybiq 191 TEMOS SANTRAUKA 192 Pasvarstykite dar kart^ 193 Papildoma literatOra 194 Interneto nuorodos 194

8. N U S I K A L T I M A S IR D E V I A C I J A 195

Deviaciju sociologija 197 Nuslkaltimo irdeviacijos ai§kinimas 198 Biologiniai aiSkinimai: ..nusikalteliq. tipai" 198

Psichologiniai ai§kinimai: „nenormalios psichikos busenos" 199

Normos ir sankcijos 199 Sociologines nuslkaltimo ir deviacijos teorijos 200 Funkcionalizmo teorijos 200

Nusikaltimas ir anomija: Durkheimas ir Mertonas . 201 Robertas K. Mertonas: siekiai ir atlygiai 201

Subkulturq aiskinimai 202 [vertinimas 202

Interakcionizmo teorijos 202 l§moktoji deviacija: diferencinis ry§ys 203 Etikeciii klijavimo teorija 203

Deviacijq stiprinimas 204 [vertinimas 204

KonfliktLi teorijos: „naujoji kriminologija" 205 Naujasis kairysis realizmas 206 Kontrol6s teorijos 207

„ISdauzytq langq" teorija 207 Teorines isvados 208 Nusikalstamumo modeliai Jungtineje Karalysteje . 209 Nusikaltimai ir jn statistika 209 Nusikalstamumo mazinimo strategijos

rizikos visuomenese 211 Politikos atsakas [ nusikalstamumo 212 Viesosios tvarkos palaikymas rizikos visuomeneje 214 Bendruomeninis vieSosios tvarkos palaikymas 216 Nuslkaltimq aukos ir kaltininkai 217 Lytis ir nusikaltimas 217

Vyrn ir moteri^ nusikalstamumo santykis 217 Nusikaltimai ir „vyri§kumo krize" 219 Nusikaltimai prie§ moteris 220

Nusikaltimai pries homoseksualus 221 Jaunimas ir nusikalstamumas 222 ..Baltqjuapykakliq." nusikaltimai 222

Bendrovin nusikaltimai 223 Narkotikq prekyba 224 Organizuotas nusikalstamumas 225 Besimainantis organizuoto nusikalstamumo veidas .... 225 Elektroniniai nusikaltimai 226 Kalejimai: atsakymas [ nusikaltimus? 227 Ateities nusikaltimai 228 livados:

nusikaltimai, deviacijos ir socialine tvarka 229 Baudziamoji justicija: Jungtiniq Valstijn atvejis 230 TEMOS SANTRAUKA 231 Pasvarstykite dar kart^ 233 Papildoma literatOra 234 Interneto nuorodos 234

9. R A S E , E T N I S K U M A S IR M I G R A C I J A 2 3 5

Rases ir etniSkumo supratimas 237 Ras6 237 Etnigkumas 239

8 TURINYS

Ma2umngrupes 239 Juodaodziq" identitetas 240 liankstinis nusistatymas, diskriminacija ir rasizmas . 241 Rasizmas 241 Stepheno Lawrence'o byla 242

Is „senojo rasizmo" [ „nauj^[" 243 Rasizmo ir etnines diskriminacijos aiikinimai 243 Psichologin6s interpretacijos 243 Rasizmo gajumas 244 Sociologines interpretacijos 245

Etnocentrizmas, grupes uzdarumas ir istekliii paskirstymas 245

Konfliktu teorijos 246 Etnine integracija ir etniniai konfliktai 246 Etnines integracijos modeliai 246 Etninis konfliktas 247 Globaline migracija 248 Migraciniai persik6limai 249 GlobalinSs diasporos 250 Imigracija [ Jungtin^ Karalyst̂ 252 Kintanti Britanijos imigracijos politika 252 Etnine [vairove Jungtineje Karalysteje 254 Uzimtumas ir ekonomine sekme 255

Etninin. mazumi{ uzimtumo modelii^ tendencijos po XX a. septintojo desimtmecio 255

Naujausi duomenys 256 „lndn ekonomine sekme" 256 Keblumai, kopiant [ virsun? 257

Etnines mazumos ir„naujoji ekonomil<a" 257 Bustas 258 Ras6 ir nusikaltimas 259

Policijos pareigunn rasizmas 260 Imigracija ir etniniai santykiai kitose

Europos §alyse 261 Migracija ir Europos S^unga 262 Pabegeliai, prieglobscio prasytojai

ir ekonominiai migrantai 263 livados 264 TEMOS SANTRAUKA 265 Pasvarstykite dar kart^ 266 Papildoma literatOra 267 Interneto nuorodos 267

10. K L A S E , S T R A T I F I K A C I J A

IR N E L Y G Y B E 2 6 9

Klasiq ir stratifikacijos teorijos 271 Karlo Marxo teorija 271 Klasiq.kilm6 271 Maxo Weberio teorija 272 Eriko Olino Wrighto klasiii teorija 273 Klasiq matavimai 274 Johnas Goldthorpe'as: klase ir uzimtumas 275 Klasiii modeliii [vertinimas 276

Socialiniq klasiq skirtumai iiandienese Vakarq visuomenese 277

Aukstuomen6s klas6 277 Vidurine klase 279 Kintanti darbininkq klas6 280 ..Laidiniii darbuotojq" iSkilimas 281 Klase ir gyvenimo bOdas 282 Vargingqjq klase 283 Lytis ir stratifikacija 283 Moterii klasines padeties nustatymas 283

Anapus namn.? 284 Moteru uzimtumo poveikis klasiniams skirtumams 285 Socialinis mobilumas 285 Lyginamieji mobilumo tyrimai 285 2emyneigis mobilumas 286 Socialinis mobilumas Britanijoje 287 Ar Britanija - meritokratija? 287 Lytis ir socialinis mobilumas 288 livados 289 TEMOS SANTRAUKA 289 Pasvarstykite dar kart^ 291 Papildoma literatOra 291 Interneto nuorodos 292

1 1 . S K U R D A S , G E R 0 V E

IR S O C I A L I N E A T S K I R T I S 2 9 3

Skurdas 295 Kas yra skurdas? 295 Skurdo matavimas 296

Oficialieji skurdo matavimai 296 Subjektyvieji skurdo matavimai 297

Naujos skurdo tendencijos Jungtineje Karalysteje 297 Kas yra skurdziai? 300 Skurdo aiskinimai 301 Socialin6 poliarizacija: ar kaltinti globalizacijq? 301

[vertinimas 302 Skurdas ir socialinis mobilumas 302 Polemika del vargingqjn klases 304 Diskusijiidel vargingqjn klases pagrindas 304 Vargingqjn klas6, ES ir migracija 305 Ar Britanijoje yra vargingqjn klase? 305

[vertinimas 306 Socialine atskirtis 306 Paaugliq neStumo ekonominiai padariniai 308 Socialines atskirties formos 309

Bustas ir kaimynijos 309 Jaunuomene 309 Kaimo teritorijos 310

Benamiai 311 Virsun6s socialine atskirtis 311 Nusikalstamumas ir socialine atskirtis 313 Socialine parama ir geroves valstybes reforma 313 Geroves valstybes teorijos 314

TURINYS 9

Marshallas: pllietybes teises 315 Esping-Andersenas: trys geroves pasauliai 315

Britanijos geroves valstybes atsiradimas 316 Reformuojant geroves valstyb? 317

KonservatoriLi„traukimasis atgal" 317 Priklausomybe nuo socialiries paramos 318

Konservatoriii „traukimosi atgal" jvertininnas 319 Dabartiniai socialines paramos reformos prioritetai.. 319

Vertinant socialines [sidarbinimo programas 321 Isvados: dar kart̂ apie lygyb? ir nelygyb^ 321 TEMOS SANTRAUKA 322 Pasvarstykite dar kart^ 324 Papildoma literatOra 324 Interneto nuorodos 324

1 2 . M 0 D E R N I 0 S I O S O R G A N I Z A C I J O S 325

Organizacijos ir modernusis gyvenimas 326 Organizacijos teorijos 327 Weberio poziuris [ biurokratijq, 327

Blau: formalus ir neformalus santykiai biurokratinese organizacijose 329

Mertonas: biurokratijos disfunkcijos 330 Burnsas ir Stalkeris: mechanistines

ir organines sistemos 330 Totalines institucijos 331 Pasipriesinimas totalinems institucijoms:

Goffmano teiginin kritika 331 Michelio Foucault organizacija teorija:

laiko ir erdves kontrole 332 Kalijimai kaip moderniosios institucijos 333 Moderniq^Hkalejimq raida 333 Kalejimiibiurokratizacija 333

Prieziura organizacijose 334 Prieziuros ribos 335

Biurokratija ir demokratija 335 Gelezinis oligarchijos desnis 336 Lytis ir organizacijos 337 Seksualinis priekabiavimas 338 Moterys ir valdymas 339 Anapus biurokratijos? 340 Organizacijn kaita: japoniskasis modelis 340 Valdymo transformacija 342 Technologija ir moderniosios organizacijos 342 Tinklaveikos organizacijos 344 Polemika del biurokratijos iscentrinimo 345

„Adhokratijos" iskilimas 345 Postmodernioji organizacija 346 Visuomenes „makdonaldizacija"? 346

ISvados 347 TEMOS SANTRAUKA 347 Pasvarstykite dar kart^ 349 Papildoma literatOra 349 Interneto nuorodos 349

13 . D A R B A S IR E K O N O M I N I S G Y V E N I M A S .. 351

Kas yra darbas? 353 Mokamas ir nemokamas darbas 354 Uzimtumo sistemos tendencijos 354 2inii| ekonomika 356 Darbo pasidalijimas ir ekonomine priklausomybe... 357 Darbas ir technologijos 358 Automatizacija 358 Informacines technologijos 358 Teilorizmas ir fordizmas 359 Teilorizmo ir fordizmo ribotumas 360 Darbo transformacija 361 Postfordizmas 361 Lankscioji gamyba 362 Grupine gamyba 362

Komandinis darbas 362 „Multikvalifikacija" 363

Mokymasis darbo vietoje 363 Postfordizmo kritika 364 Moterys ir darbas 364 Moterys ir darbo vieta: istorine apzvalga 364 Moterii ekonominio aktyvumo didejimas 366 Lytis ir nelygybes darbe 367

Darbo segregacija 367 Darbas ne vis^ darbo dien^ 367

Uzmokescio skirtumas 368 Polemika del darbo ne Wsq dienq 369 Ar mazeja lyciij uzimtumo nelygybe? 371

Padaugejo galimybin moterims virsuneje 371 Bet zemos kvalifikacijos moterq, padetis

islieka nepalanki 371 Darbo pasidalijimas namuose 372

Nami^ruosa 372 Darbo pasidalijimo namuose pokyciai 373 Darbas ir seima 374 Darbo-seimos issukis 374 Darbo savaites ilgejimas 375

Tevii uzimtumas ir vaiki| raida 375 Spaudimas dirbancioms motinoms 377

Seimai palanki darbo politika 378 Lankstusis darbo dienos rezimas 378 Pareign pasidalijimas 379 Darbas namuose 379 Tev4 atostogos 379 [vertinimas 380

Nedarbas 381 Nedarbo analize 381 Nedarbo tendencijos Britanijoje 381 Nedarbo patirtis 383 Netikrumas del darbo 384 Netikrumo del darbo atsiradimas 384

„Neuztikrintas vidurys": ar netikrumas del darbo nera perdetas? 385

10 TURINYS

2allngi netikrumo del darbo padariniai 386 „Gendantis ctiarakteris" 386

..Darbovis^ gyvenimo" pabaiga? 387 Darbo reiksmes nuosmukis? 388 TEMOS SANTRAUKA 389 Pasvarstykite dar kart^ 391 Papildoma literatOra 391 Interneto nuorodos 391

14. V Y R I A U S Y B E IR POLIT IKA 3 9 3 Vyriausybe, politika ir galia 394 Valstybes s^voka 395 Politinio valdymo tipai 395 Monarchija 396 Demokratija 396

Tiesiogine demokratija 396 Atstovaujamoji demokratija 397

Nagrinejant demokratijq: kas yra Jiaudies valdzia"? ... 397 „Liaudis" 397 „Valdzia" 397 Kas ko„valdo"? 397 Autoritarizmas 398 Pasauline liberaliosios demokratijos sklaida 398 Komunizmo zlugimas 398 Liberaliosios demokratijos populiarumo priezastys 399 Demokratijos triumfas: istorijos pabaiga? 401 Demokratijos paradoksas 402 lnterr}etas ir demokratlzacija 403 Politines partijos ir rinkimai Vakarq salyse 404 Partines sistemos 404

Krastutines desiniosios partijos Europoje 405 Partijos ir rinkimai Britanijoje 406 Tecerizmas ir tolimesnes politikos gaires 406 „Naujieji leiboristai" 407

1997 met4 rinkimai 407 „Treciojo kelio" politika 408 Moteru dalyvavimas politikoje 410 Politika ir socialine kaita 411 Globalizacija ir socialiniai s^judziai 411

Naujieji socialiniai s^judziai 411 Technologijos ir socialiniai sojudziai 412 Nacionaliniai Sc(judziai 413 Tautos susidarymo ir nacionalizmo teorijos 413

Nacionalizmas ir modernioji visuomene 414 Tautos be valstybes 415

Tautines mazumos ir Europos S^junga 416 Tautos ir nacionalizmas besivystanciose salyse 416 livados: nacionaline valstybe,

tautinis identitetas ir globalizacija 417 TEMOS SANTRAUKA 418 Pasvarstykite dar kart^ 419 Papildoma literatOra 420 Interneto nuorodos 420

15.2INIASKLAIDA IR K O M U N I K A C I J O S 421 Laikrasciai ir televizija 423 Laikrasciai 423 Televizijos transliacija 423

Visuomenine transliacija 423 BBC ateitis 424 Globaline televizija 425

Televizijos poveikis 425 Televizija ir globalizacija: Indijos atvejis 426 TV ir smurtas 427 Sociologai tyrineja TV zinias 427

Kritikos atsakas 428 Televizija ir zanras 429

„Muilo opera" 429 Informavimo priemonin teorijos 430 Ankstyvosios teorijos 430 Jurgenas Habermas: viesoji sritis 431 Baudrillardas: hiperrealybes pasaulis 431 Johnas Thompsonas: informavimo priemones

ir modernioji visuomene 432 Ideologija ir informavimo priemones 433

Nauji(jq komunikaciji{ technologija 434 Sqveikos rusys 434 Mobilieji telefonai: ateities issukis? 435 Internetas 437 Interneto istakos 437 Interneto poveikis 438 Naujoji socialines izpliacljos era? 440 Globalizacija ir ziniasklaida 441 Muzika 442 Ar internetas transformuos muzikos pramonq? 443 Kinas 443 iiniasklaidos „superbendroves" 444 Ziniasklaidos imperializmas 446 Globaline ziniasklaida ir demokratija 447 Kaip televizija nusviedia besivystant'i pasaulj 447 Pasipriesinimas globalinei ziniasklaidai

ir jos alternatyvos 447 Televizija Kinijoje: „kulturos audros epicentras" 448 Teisinio ziniasklaidos reguliavimo problema 449 Ziniasklaidos verslininkai: Ruperias Murdochas 450 livados 451 TEMOS SANTRAUKA 452 Pasvarstykite dar kart^ 453 Papildoma literatOra 453 Interneto nuorodos 454

16. SV IET IMAS 455 Kintantis ivietimo vaidmuo 457 §vietimas ir industrializacija 457 Britu ivietimas: istakos ir raida 458 Svietimas ir politika 460 „Vie&osios" mokyklos 460

TURINYS 11

Valstybine bendrojo lavinimo sistema ir jos kritikai... 461 Svietimo politika, vadovaujant

Naujqjuleiboristuvyriausybei 462 Kuo skiriasi britu ir kitq saliq svietimas 463 Aukstasis mokslas 464 Rastingumas, vertinant globaliai 465 Britanijos aukstojo mokslo sistema 467

Aukstojo mokslo finansavimo krize 467 Elektroniniai universitetai 468 Svietimas ir naujosios komunikacines

technologijos 469 Technologijos klaseje 470 Svietimas irtechnologinis atotrukis 470 Svietimo privatizavimas 471 Jungtinfes Valstijos: iniciatyvus svietimo verslininkai ... 472 Britanija: „zlunganci4 mokykl^" gelbejimas 474 [vertinimas 474 Mokymo ir nelygybes teorijos 475 Bernsteinas: kalbos kodai 475 lllichas: slaptoji mokymo programa 476 Bourdieu: svietimas ir kulturine reprodukcija 477 Willisas: kulturines reprodukcijos analize 477

ismokti darbe nepatrukti: desimtojo desimtmecio „kieti vyrukai" 478

Lytis ir svietimas 479 Lytis ir pasiekimai mokykloje 479

Ar blogi mokymosi rodikliai is tiesq yra susij? su lytimi? 481

Lytis ir aukstasis mokslas 482

Svietimas ir etniskumas 482 Socialine atskirtis ir mokymas 483

Intelekto koeficientas ir mokymosi sekme 484 Kas yra intelektas? 484

IQ ir genetiniai veiksniai 484 Nesutarimai del „Varpo formos kreives" 485

Emocinis ir bendrazmogiskasis intelektas 486 Isvados: mokymasis vis^ gyvenimo 487 TEMOS SANTRAUKA 487 Pasvarstykite dar karto 489 Papildoma literatOra 489 Interneto nuorodos 490

17. R E L I G I J A 491

Religijos apibrezimas 493 Kas nera religija 493 Kas yra religija 493 Religijii [vairove 494 Totemizmas ir animizmas 494 Judaizmas, krikscionybe ir islamas 495

Judaizmas 495 Krikscionybe 495 Islamas 495

Tolimqju Rytn religijos 496

Induizmas 496 Budizmas, konfucianizmas, daosizmas 496

Religijos teorijos 497 Marxas ir religija 497 Durkheimas ir religinis ritualas 498 Weberis: pasaulio religijos ir socialine kaita 499 [vertinimas 500 Religiniii organizaciji( tipai 501 Baznycios ir sektos 501 Denominacijos ir kultai 501 Vertinimas 501 Lytis ir religija 502 Religiniai vaizdiniai 502 Moterys religinese organizacijose 503

Moterys ir katalikybe 504 Moterys Anglikonq baznycioje 504

Religija, sekuliarizacija ir socialine kaita 505 Sekuliarizacijos matmenys 505 Religija Jungtineje Karalysteje 506 Religija Jungtinese Valstijose 509 Sekuliarizacijos teiginio vertinimas 510 Naujieji religiniai s^udziai 512 Naujqji|religini4S0JQdzi4 rusys 512

Pasauleteigos soJOdziai 513 Pasauleneigos sojudziai 514 Sambuvio su pasauliu s^judziai 514

Naujieji religiniai sojudziai ir sekuliarizacija 514 Tukstantmecio s^udziai (milenarizmas) 514 Jokymo sekejai 515 Dvasiiisokis 515 Tukstantmecio sojudzin. prigimtis 516 Apokalipsizmas 516 Religinis fundamentalizmas 516 Islamiskasis fundamentalizmas 517

Islamas ir Vakarai 518 Islamiskojo atgimimo pletra 518

Krikscioniskasis fundamentalizmas 519 „Elektronine baznycia" 521

Isvados 522 TEMOS SANTRAUKA 522 Pasvarstykite dar karto 524 Papildoma literatOra 525 Interneto nuorodos 525

18. MIESTAI IR MIESTg ERDVES 5 2 7 Moderniosios urbanizacijos savybes 529 ModerniqJ4 miestn raida 530 Urbanizacijos teorijos 531 C ikagos mokykia 531

Miesto ekologija 531 Urbanizacija kaip gyvenimo budas 532

Urbanizacija ir sukurtoji aplinka 534 Harvey's: erdv6s struktOros pertvarka 534

12 TURINYS

Castellsas: urbanizacija ir socialiniai s^judziai 535 [vertinimas 535

Vakarq miestq raidos tendencijos 536 Priemiesciq susidarymas 536 SenL|J4 miestii centra nyksmas 537 Miesto konfliktai 538 Miestnatnaujinimas 539

Miesto renesanso link: Miestu specialiosios grupes ataskaita 539

Regeneracija ir urbanistinis atnaujinimas 540 Dokai: miesto atnaujinimas ar miesto katastrofa? 541 Urbanizacija besivystanciame pasaulyje 542 Urbanizacijos issukiai besivystanciame pasaulyje 542

Ekonomines implikacijos 542 Megamiesto kurimas 544 Aplinkos issukiai 545

Socialiniai padariniai 546 Besivystancio pasaulio urbanizacijos ateitis 546 Miestai ir globalizacija 546 Globaliniai didmiesciai 547 Didmiestis ir periferija 548 Globalinis didmiestis ir nelygybe 548 Miestq administravimas globaliniame amziuje 549 Globalumo valdymas 549 Miestai kaip politiniai, ekonominiai ir socialiniai

veiksniai 550 Meri| vaidmuo 551

Isvados: miestai ir globalinis vadovavimas 552 TEMOS SANTRAUKA 552 Pasvarstykite dar kart^ 554 Papildoma literatOra 554 Interneto nuorodos 554

19.GYVENTOJy GAUSEJIMAS IR EKOLOGINE KRIZE 5 5 5

Pasaulio gyventojq gausejimas 557 Gyventojn analize: demografija 557 Gyventojq. kaitos dinamika 557 Pagrindlnes demografijos s^vokos 558 GyventoJ4 gausejimas besivystanciame pasaulyje 558 Demografine pereiga 560 Busimo gyventoji^gausejimo prognoz6s 561 imogaus poveikis gamtai 562 Nerimas del aplinkos: ar egzistuoja „augimo ribos"? ... 562 Tvari raida 563 Vartojimas, skurdas ir aplinka 564 Gresmes saltiniai 565 Tarsa ir atliekos 565

Oro tarsa 565 Vandens tarsa 567 Kietosios atliekos 569

Senkantys istekliai 569 Vanduo 570

Dirvozemio erozija ir dykumejimas 570 Misk4 naikinimas 570

Rizika ir aplinka 571 Visuotinis klimato atsilimas 571

Kas yra visuotinis klimato atsilimas? 571 Galimi visuotinio klimato atsilimo padariniai 573

Kas yra Siltnamio efektq sukeliancios dujos? 573 Reagavimas [visuotinio atsilimo pavojij 574

„Ekstremalios"oro sqlygos: siltesnio pasaulio kaina? .... 575 Genetiskai modifikuotas maistas 577

Gincai del genetiskai modifikuoto maisto 577 Genetiskai modifikuoto maisto pavojn [vertinimas .. 579

2velgiant i ateitj 579 Ar rupinimasis aplinka yra sociologine problema? 581 TEMOS SANTRAUKA 582 Pasvarstykite dar kart^ 583 Papildoma literatOra 584 Interneto nuorodos 584

20. SOCIOLOGINig TYRIIViy METODAI 585 Sociologiniai klausimai 587 Ar sociologija - mokslas? 588 Tyrimo procesas 588 Tyrimo problema 589 Esami|faktn apzvalga 589 Problemos tikslinimas 589 Tyrimo modelio konstravimas 589 Tyrimo procesas 589 Rezultati^interpretavimas 590 Tyrimo rezultatq skelbimas 590 Tikrove trikdo! 590 Priezastis ir padarinys 590 Priezastingumas ir koreliacija 591 Priezastingumo veiksniai 591 Kontrole 592 Priezasciii nustatymas 592 Tyrimq metodai 593 Etnografija 593

Etnografijos privalumai ir ribotumai 593 Apklausos 594

Anketos (klausimynai) 594 Atranka 594 ApklausLi privalumai ir trukumai 595

„Tautos pasirinkimas?" 595 Eksperimentai 596 Gyvenimo istorijos 596 Istorine analize 596 Lyginamqjn ir istoriniq. tyrimi| derinimas 597

Socialines kaitos tyrimai: globalizacijos atvejis 597 Tyrimai realiajame pasaulyje:

problemos, spqstai, dilemos 598 Rases ir skurdo miesto erdvese tyrimai 598

Tyrimo fokuso perm^stymas 598

TURINYS 13

Dalyvaujanciojo stebetojo „[sitraukimas" 599 Etnografiniu duomenq, skelbimas; anonimiskumas,

sutikimas ir galios santykiai 600 Statistines sqvokos 601 Lenteliq skaitymas 602 ISvados: sociologijos [tal<a 603 TEMOS SANTRAUKA 604 Papildoma literatOra 604 Interneto nuorodos 604 Pasvarstykite dar kart^ 605

21. TEORINIAI S O C I O L O G I J O S P A G R I N D A I . . . 607

Maxas Weberis: protestantiskoji etika 608 Teorines dilemos 610 Pirmoji dilema: struktura ir veiksmas 611

[vertinimas 612 Antroji dilema: konsensas ir konfliktas 613

[vertinimas 613 Trecioji dilema: lyties problema 614

[vertinimas 616 Ketvirtoji dilema: moderniojo pasaulio formavimas 616

Marksistiniai poziuriai 616

Weberio poziuris 616 Marxo ir Weberio palyginimas 617

[vertinimas 617 Velesnes teorijos 618 Postmodernistine teorija 618 Michelis Foucault 618 Kiti poziuriai .". 620 Jurgenas Habermasas: demokratija ir viesoji sritis 620 Ulrlchas Beckas: rizikos visuomene 621 Manuelis Castellsas: tinklo ekonomika 622 Anthony's Giddensas: socialinis reflektyvumas 623 TEMOS SANTRAUKA 624 Isvados 624 Pasvarstykite dar kartq. 625 Papildoma literatOra 626

Terminnzodynelis 627 Bibliografija 647 Pavardziq rodykle 662 Dalykin6 rodykie 666