Tema „Virusai!“

Medžiagą parengė mokytoja D. Sebeckytė

Naudoti šaltiniai: ● T. Balvočienė, D. Jančauskienė „Projektų mozaika“ 7-8 klasei, pirmoji knyga, K., Šviesa,

2009● T. Balvočienė, D. Jančauskienė „Projektų mozaika“ 7-8 klasei, antroji knyga, K., Šviesa,

2009

Kas yra virusas?

● Lotyniškai virus reiškia nuodai.

● Virusas – tai kompiuterio programa, kuri prisijungia prie vykdomųjų failų, gamina savo kopijas, jomis užkrečia kitus failus.

Bendras visų virusų bruožas

● Citata iš Vikipedijos: „Any virus will by defnition make unauthorised changes to a computer, which is undesirable even if no damage is done or intended.“

● Vertimas: „Bet koks virusas, net neatsiklausęs naudotojo leidimo, atlieka tam tikrus nepageidaujamus pakeitimus kompiuteryje, net jei tie pakeitimai yra nekenksmingi.“

Virusų išdaigos

● Virusai gali pažeisti sistemą, sutrikdyti programų darbą, sunaikinti duomenis, sugadinti aparatinę įrangą.

● Taip pat virusai gali pasisavinti asmeninę informaciją – asmens kodus, įvairius prisijungimo slaptažodžius, asmens kontaktus, asmens dažniausiai vartojamas frazes susirašinėjant ir perduoti piktavaliams žmonėms.

● Virusas gali fksuoti kiekvieną jūsų klaviatūros mygtukų paspaudimą, taip sužinodamas prisijungimo duomenis ir slaptažodžius.

● Viruso sąvoka pasirinkta neatsitiktinai. Kompiuterinis virusas ir biologinis virusas yra labai panašūs.

● Biologinis virusas – tai parazitinis mikroorganizmas, galintis išgyventi tik įsiskverbęs į kitą organizmą. Patekęs į ląstelę, jis pažeidžia čia esančią genetinę informaciją ir užgrobia ląstelės gyvybinių procesų valdymą, taip susikurdamas sau galimybę daugintis. Panašiai elgiasi ir kompiuterių virusas – radęs neužkrėstą programos failą, pakeičia jo kodus taip, kad galėtų kurti savo paties kopijas.

Biologinis virusas

Pirmieji virusai

● Pirmieji virusai asmeniniuose kompiuteriuose pasirodė apie 1980 metus. Įvairiuose šaltiniuose yra pateikiami skirtingi viruso atsiradimo metai: 1980-ieji, 1982-ieji, 1986-ieji. Lygiai taip pat yra nesutariama ir dėl to, kada atsirado pirmasis asmeninis kompiuteris.

● O kodėl virusai atsirado (ir kodėl juos žmonės kuria dabar) – yra visokių nuomonių – dėl neatsargumo, smalsumo arba neatsakingumo. Buvo sukurtos tokios programos, kurios tapo nekontroliuojamos – jos skverbdavosi į kitas programas ir pakeisdavo jų vykdomuosius failus. Tai buvo pirmieji kompiuterių virusai.

Kaip plito pirmieji virusai

● Kol nebuvo interneto, pirmieji virusai iš vieno kompiuterio į kitą patekdavo per laikmenas.

● Tais laikais vienintelės laikmenos buvo lankstieji diskeliai – taigi tai buvo pirmosios laikmenos, kuriomis ir plito virusai.

● Lankstieji diskeliai būdavo naudojami labai dažnai – norint apsikeisti ar pasidalinti tam tikrais kompiuteriu sukurtais dokumentais. Tik atsiradus asmeniniams kompiuteriams kito būdo dalintis dokumentais tada dar nebuvo.

Virusai – el. pašte

● Atsiradus internetui, virusai pradėjo daug lengviau plisti, ypač el. paštu, kuriuo žmonės siuntinėjo vieni kitiems užkrėstus dokumentus.

● El. paštu perduodami virusai neišnyko net ir dabar, kadangi el. paštą naudoja vos ne kiekviena įstaiga ar įmonė.

● El. pašte virusą atpažinti dažniausiai nėra sunku, nes tai bus laiškas nuo nežinomo siuntėjo ir dažniausiai parašytas anglų kalba.

Neužkibkite ant apgaulingų laiškų ar žinučių!

● Neišsigąskite, jei draugas ar pažįstamas jums atsiųs laišką ar žinutę, kurioje bus gąsdinama, kad atsirado naujas ir pavojingas virusas ir kad reikia apie tai visiems kuo greičiau pranešti. Dažniausiai tokiuose laiškuose yra paminimi žinomų įmonių pavadinimai (pvz. Microsoft, Apple, IBM, SONY ir kt.), kad galvotumėme, kad pateikiama informacija yra tikra.

● Taip pat nepulkite tokio laiško platinti kitiems! Jeigu platinsite tokius laiškus, patys būsite virusų skleidėjai!

Virusai per nuorodas

● Kitas labai lengvas būdas užkrėsti kompiuterį virusu – per įvairias internetines nuorodas. Atvėrus tokią nuorodą, virusas būna iškart aktyvuojamas.

● Tokie virusai dažnai plinta susirašinėjimo programomis, tokiomis kaip Skype, ICQ ir t. t.

● Jeigu tavo draugas(-ė), su kuriuo susirašinėji, tau siuntinėja įvairias nuorodas, pats(-i) to nežinodama(-s), vadinasi, jo(-s) kompiuteris yra užkrėstas virusu. Šis virusas visiems žmogaus kontaktams siuntinėja vienodas žinutes.

● Dėl šios priežasties nuorodas atverti reikia atsargiai.

Įtartinos nuorodos

● Kaip atpažinti įtartiną nuorodą?

● Pavyzdžiui, įtartina nuoroda gali atrodyti taip:

http://fotogalerija.lt/foto.exe

● Kodėl ji įtartina? Ogi todėl, kad jos gale yra .exe prievardis – o tai yra vykdomojo failo prievardis. Vykdomasis failas – tai programa, kuri daro tai, kas joje yra parašyta. Nuspaudus ant šios nuorodos, galima iškart aktyvuoti .exe failą (virusą), kuris su tavo kompiuteriu padarys tai, ką norės.

Virusų įvairovė

Skirtingi šaltiniai skirtingai klasifkuoja virusus, tačiau labai dažnai yra minimi tokie virusai:➢ Polimorfniai,

➢ Kirminai,

➢ Trojos arkliai.

Kad ir kaip būtų gaila, laikui bėgant atsiranda vis naujų virusų, taip pat kaip ir žmonijoje atsiranda vis naujų ligų, prieš kurias nieko negalima padaryti.

Administratorius ir paprastas naudotojas● Norint išvengti nemalonumų, patartina kompiuteriu naudotis ne

administratoriaus teisėmis, t.y. susikurti kompiuteryje du naudotojus – paprastą bei administratorių. Įsivaizduokite klasės kompiuterį, kuriame yra du naudotojai – „mokytoja“ ir „mokinys“. Naudotojas „mokytoja“ yra naudotojas-administratorius (tas, kuris turi visas teises ir gali daryti su kompiuteriu viską, pvz. įrašyti arba ištrinti programas ir pan.), o „mokinys“ – paprastas naudotojas su apribotomis teisėmis. Naudojantis kompiuteriu patartina būti prisijungus su paprastu (apribotu) naudotoju.

● Kodėl to reikia? Pavyzdžiui, jeigu žmogus, prisijungęs kaip mokinys (apribotas naudotojas), pagaus virusą, juo bus užkrėsti tik mokinio failai. Administratoriaus (naudotojo mokytoja) failai bei gyvybiškai svarbūs kompiuterio failai nebus užkrėsti. Tai reiškia, kad kompiuterį vis dar bus galima išgelbėti, net jeigu su mokiniu viruso pagauti nebeįmanoma ar mokinio naudotojas visiškai nebeveikia ir yra sugadintas. Prisijungus su administratoriumi galima viską pataisyti – išgaudyti virusus, išgelbėti prarastus failus, ištrinti apkrėstą naudotoją ir sukurti naują ir t. t.

● Jeigu kompiuteryje yra tik vienas naudotojas, su kuriuo jūs prisijungiate prie savo kompiuterio, ir jūs turite visas teises (esate administratorius), pagavus „gerą“ virusą ar ką nors negrįžtamai sugadinus (tyčia ar netyčia), kompiuterio išgelbėti nebepavyks ir teks įdiegti iš naujo („perinstaliuoti“) visą operacinę sistemą.

Kam reikalingas kompiuterio slaptažodis?

Jeigu jūsų kompiuteris neturės slaptažodžio, į jį labai lengvai galės patekti tinklo virusai, kurie keliauja kompiuterio tinklais. Tinklo virusui „pasigauti“ net nereikia parsisiųsti jokio failo ar atverti kokio nors internetinio puslapio. Jis pas jus gali patekti bet kada, jeigu kompiuteris yra prijungtas prie interneto. Jeigu virusas turi lengvą priėjimą prie kompiuterio (be slaptažodžio), jis tą kompiuterį užkrės. Jeigu kompiuteris bus su slaptažodžiu, tinklo virusas prie jūsų kompiuterio neturės priėjimo, jam bus daug sunkiau patekti į jūsų kompiuterį.

Antivirusinės programos

● Antivirusinės programos aptinka ir sunaikina kompiuterių virusus.

● Kadangi virusų yra daug ir įvairių rūšių, antivirusinių programų taip pat yra daug ir išsirinkti tinkamą gali būti sunkoka.

● Antivirusinės programos būna mokamos ir nemokamos.

● Populiarios antivirusinės programos yra AVG, Avast, Kaspersky, NOD32.

Antivirusinių programų veikimas

● Kai kurios antivirusinės programos, aptikusios virusą, klausia naudotojo, ką su juo daryti – naikinti, pervadinti, perkelti ir pan.

● Ne visos programos, aptikusios virusą, praneša apie tai naudotojui. Ne visos antivirusinės mato vienodus virusus.

● Antivirusinės programos laikui bėgant turi būti atnaujinamos.● Jokia antivirusinė programa nepagaus visų virusų, esančių

kompiuteryje. Ir visiškai nesvarbu, ką teigia antivirusinių programų gamintojai. Ypač mokamų antivirusinių gamintojams yra aktualu reklamuoti savo programą ir teigti, kad ji visapusiškai apsaugo jūsų kompiuterį. Taip nėra ir niekada nebus – nuo visų virusų apsisaugoti tiesiog neįmanoma. Todėl reikėtų geriau pamąstyti, ar tikrai verta mokėti pinigus ir pirkti antivirusinę programą, jeigu ji vis tiek 100% neapsaugo kompiuterio.

Kaip geriau apsisaugoti

● Norint apsisaugoti nuo virusų, antivirusinės programos neužtenka. Taip pat reikėtų įsidiegti visą saugos programų rinkinį – tinklo užkardą (arba saugiasienę, angl. Firewall) ir antišnipinėjimo programas.

● Tačiau turbūt geriausias „vaistas“ nuo kompiuterinių virusų – sveikas protas. Šansas pasigauti virusą ryškiai sumažėja, jeigu žinai, kaip saugiai elgtis kompiuteriu; jeigu žinai, kur galima spausti, o kur – ne; kokiose svetainėse geriau lankytis, o kokiose – nesilankyti; kokius laiškus atverti, o kokių – ne.

Virusai ir piratavimas

● Virusus taip pat lengva pasigauti naudojant nelegalią programinę įrangą. „Nemokamai“ parsisiuntus mokamus žaidimus ar programas, yra šansas kartu parsisiųsti ir virusą.

● Į kompiuterį įdiegiant legalią programinę įrangą iš patikimų programų kūrėjų, šansas pagauti virusą žymiai sumažėja.

● Todėl geriau pagalvokite prieš pirataudami. Ar tikrai verta piratauti ir rizikuoti, jeigu ir taip yra sukurta galybė gerų nemokamų programų ir žaidimų?

Virusai ir operacinės sistemos

● Tikimybė pagauti virusą priklauso nuo to, kokią operacinę sistemą naudojate.

● Didžiausias šansas apsikrėsti virusais yra naudojant bet kurią operacinės sistemos Windows versiją (tačiau laikui bėgant Windows operacinės sistemos tampa pamažu saugesnės).

● Mažiausias šansas apsikrėsti – naudojant UNIX pagrindu sukurtas operacines sistemas MAC arba Linux (ir taip yra tikrai ne dėl to, kad jas naudoja mažiau žmonių).

Jeigu tave tikrai domina, kodėl naudojant skirtingas operacines sistemas yra skirtingi šansai pasigauti virusą, ir jeigu gerai moki anglų kalbą, paskaityk šį straipsnį:

http://www.theregister.co.uk/2003/10/06/linux_vs_windows_viruses/

Bendri patarimai – apibendrinimas● Net pati geriausia antivirusinė programa neapsaugos nuo virusų,

jei ja nesinaudosite – jos neatnaujinsite, neskanuosite kompiuterio nuo virusų ir t. t..

● Prieš įsirašydami failus į diskus ar atmintukus, įsitikinkite, kad juose nėra virusų (patikrinkite su antivirusine programa).

● Patikrinkite iš draugų gautus diskus ir atmintukus nuo virusų prieš įsirašydami iš jų informaciją.

● Kuo dažniau atnaujinkite antivirusinę programą, jei tai nėra nustatyta automatiškai.

● Prieš įdiegdami programas į kompiuterį, įsitikinkite, kad jos nėra užkrėstos (patikrinkite jas su antivirusine programa).

● Neatverkite neaiškių laiškų bei jų priedų.

● Nespauskite ant įtartinų nuorodų ar reklamų tinklalapiuose.

● Naudokite tik teisėtas (legaliai gautas) programas. Neteisėtose programose labai dažnai gyvena virusai.