Taršos integruota prevencija ir kontrolė INFORMACINIO

Taršos integruota prevencija ir kontrolė

INFORMACINIO DOKUMENTO APIE GERIAUSIUS PRIEINAMUS GAMYBOS BŪDUS KERAMIKOS

GAMYBOS PRAMONEI

ANOTACIJA

Anotacija parengta pagal

„European Commission Reference Document on Best Available Techniques

in the Ceramic Manufacturing Industry,December 2006“

Vilnius, 2007m. lapkritis

GPGB informacinis dokumentas keramikos gamybos pramonei Anotacija

Turinys ĮVADAS .............................................................................................................................. 3

4 BENDRIEJI GAMYBOS BŪDAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI NUSTATANT GPGB KERAMIKOS RAMONEI..................................................................................................... 5

4.3.6 Įvairių išmetamų dujų valymo būdų veiklos duomenų, efektyvumo, pajėgumų, sunaudojimo ir kainų pavyzdžiai ............................................................................................................ 6

4.7 Aplinkosaugos vadybos priemonės ...................................................................................115 GERIAUSI PRIEINAMI GAMYBOS BŪDAI KERAMIKOS GAMYBOJE ............................185.1 BENDRIEJI GERIAUSI PRIEINAMI GAMYBOS BŪDAI ....................................................205.1.1 Aplinkosaugos vadyba ......................................................................................................205.1.2 Energijos naudojimas.........................................................................................................215.1.3 Dulkių išmetimai ................................................................................................................225.1.3.1 Išsklaidyti dulkių išmetimai ..............................................................................................225.1.3.2 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai iš veklų, kuriose susidaro daug dulkių ..........225.1.3.3 Dulkių, susidarančių džiovinimo proceso metu, išmetimai ...............................................225.1.3.4 Dulkių iš krosnies degimo procesų išmetimai.....................................................................225.1.4 Dujiniai junginiai ...............................................................................................................235.1.4.1 Pirminės priemonės/būdai...................................................................................................235.1.4.2 Antrinės priemonės/būdai ir jų derinys su pirminėmis priemonėmis/būdais......................235.1.5 Gamybos nuotekos (išmetimai ir sunaudojimas) ...............................................................245.1.6 Dumblas..............................................................................................................................255.1.7 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos....................................................255.1.8 Triukšmas...........................................................................................................................255.2 SEKTORIAMS TAIKOMI SPECIFINIAI GPGB ....................................................................265.2.1 Plytos ir čerpės .................................................................................................................265.2.1.1 Dujiniai junginiai – pirminės priemonės/būdai..................................................................265.2.1.2 Lakūs organiniai junginiai ................................................................................................265.2.2 Glazūruoti keraminiai vamzdžiai ................................................................................265.2.2.1 Vamzdžiais nukreipiamų dujų išmetimai ..........................................................................265.2.3 Ugniai atsparūs gaminiai ................................................................................................275.2.3.1 Lakūs organiniai junginiai ................................................................................................275.2.3.2 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos.........................................................275.2.4 Akytojo molio užpildai.....................................................................................................275.2.4.1 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai .......................................................................275.2.4.2 Dujiniai junginiai – pirminės priemonės/būdai...................................................................275.2.5 Sienų ir grindų plytelės ....................................................................................................275.2.5.1 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai .......................................................................275.2.5.2 Dujų degimo proceso išmetimai.........................................................................................285.2.5.3 Dujiniai junginiai – antrinės priemonės/būdai....................................................................285.2.5.4 Gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas..................................................................285.2.5.5 Dumblo pakartotinis panaudojimas....................................................................................285.2.6 Indai ir dekoratyviniai gaminiai (buitinė keramika) ....................................................285.2.6.1 Vamzdžiais nukreipiamų dujų išmetimai ..........................................................................285.2.6.2 Dujiniai junginiai – antrinės priemonės/būdai....................................................................295.2.6.3 Gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas..................................................................295.2.6.4 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos....................................................295.2.7 Santechnikos gaminiai .....................................................................................................295.2.7.1 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai .......................................................................295.2.7.2 Dujiniai junginiai – antrinės priemonės/būdai....................................................................295.2.7.3 Gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas..................................................................295.2.7.4 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos....................................................295.2.8 Techninė keramika ..........................................................................................................305.2.8.1 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai .......................................................................305.2.8.2 Dujiniai junginiai – antrinės priemonės/būdai....................................................................305.2.8.3 Lakūs organiniai junginiai..................................................................................................305.2.4.4 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos....................................................305.2.9 Surištieji neorganiniai abrazyvai ....................................................................................305.2.9.1 Lakūs organiniai junginiai..................................................................................................306 NAUJI KERAMIKOS GAMYBOS BŪDAI............................................................................316.1 Spinduliniai vamzdiniai degikliai........................................................................................31

6.2 Degimas, naudojant mikrobangas, ir mikrobangiai džiovintuvai.........................................316.3 Naujas ugniai atsparių gaminių džiovinimo sistemų tipas ..................................................326.4 Pažangus gamybinių nuotekų tvarkymo su glazūros sugrąžinimu ......................................336.5 Aukštos kokybės stalo porceliano glazūravimas, nenaudojant švino .................................358 LITERATŪRA......................................................................................................................369 TERMINŲ ŽODYNAS...........................................................................................................38

ĮVADAS

Pateikiama Geriausių prieinamų gamybos būdų informacinio dokumento (GPGB ID), skirto keramikos gamybai, anotacija, parengta atskirų pasirinktų informacinio dokumento dalių pagrindu. Dėl didelės GPGB ID dokumento apimties vertimui buvo pasirinktos tos dokumento dalys, kuriose pateikiama pagrindinė informacija apie keramikos gamybą, šiai veiklai taikomus geriausius prieinamus gamybos būdus bei šių būdų taikymui keliamus reikalavimus. Pagrindinė informacija minėtais klausimais pateikta GPGB ID 5 skyriuje Geriausi prieinami gamybos būdai keramikos gamybai, kuris išverstas ir pateiktas ištisai. Be to, papildomai pateikiami kai kurie duomenys apie naujus keramikos gamybos, dujų valymo būdus ir kt. Pateikiamos dokumento dalys buvo pasirinktos, siekiant pateikti pagrindinę informaciją apie GPGB taikymą, tačiau norint detaliau išsiaiškinti iškilusius klausimus reikėtų pasinaudoti originaliame GPGB ID dokumente pateikta informacija.

Nežiūrint to, kad tai nėra viso GPGB ID dokumento vertimas, toliau pateikta informacija gali būti naudinga ir veiklos vykdytojams, ir atsakingoms institucijoms, atliekant atitikimo geriausiems prieinamiems gamybos būdams (GPGB) vertinimą, rengiant ir nagrinėjant paraiškas TIPK leidimui gauti bei nustatant šio leidimo sąlygas.

Kaip minėta, pateikiama tik dalis informacinio dokumento, todėl, siekiant palengvinti informacijos paiešką skaitant dokumentą originalo kalba, vertimo tekste atskirų dalių, skyrių, lentelių ir kt. žymėjimas atitinka žymėjimą GPGB ID dokumente anglų kalba. Be to, GPGB ID sistemoje naudojamų specifinių terminų santrumpos bei nuorodos į literatūros šaltinius vertime ir dokumente anglų kalba sutampa.

3

Informacinis dokumentas yra vienas iš toliau nurodytų planuojamų GPGB ID dokumentų (rengimo metu ne visi dokumentai buvo užbaigti)

Kodas Geriausių prieinamų gamybos būdų informacinis dokumentas anglų kalba

Geriausių prieinamų gamybos būdų informacinis dokumentas

LCP Large Combustion Plants Didelės kurą deginančios įmonės

REF Mineral Oil and Gas Refineries Naftos ir dujų perdirbimo įmonės

I&S Production of Iron and Steel Geležies ir plieno gamyba

FMP Ferrous Metals Processing Industry Juodųjų metalų apdorojimo pramonė

NFM Non-ferrous Metals Industries Spalvotųjų metalų pramonė SF Smitheries and Foundries Industry Kalvių ir liejyklų pramonė STM Surface Treatment of Metals and Plastics Metalų ir plastmasių paviršių apdorojimas

CL Cement and Lime Manufacturing Industries Cemento ir kalkių gamybos pramonė GLS Glass Manufacturing Industry Stiklo gamybos pramonė CER Ceramic Manufacturing Industry Keramikos gamybos pramonė

LVOC Large Volume Organic Chemical Industry Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamyba

OFC Manufacture of Organic Fine Chemicals Švarių organinių cheminių medžiagų gamyba

POL Production of Polymers Polimerų gamyba CAK Chlor – Alkali Manufacturing Industry Chloro-šarminės gamybos pramonė

LVIC-AAF

Large Volume Inorganic Chemicals - Ammonia, Acids and Fertilisers Industries

Didelio masto neorganinių cheminių medžiagų gamyba - amoniako, rūgščių ir trąšų pramonė

LVIC-S Large Volume Inorganic Chemicals - Solid and Others industry

Didelio masto neorganinių cheminių medžiagų gamyba – kietų medžiagų ir kt. pramonė

SIC Production of Speciality Inorganic Chemicals

Specialių neorganinių cheminių medžiagų gamyba

CWW Common Waste Water and Waste Gas Treatment/Management Systems in the Chemical Sector

Nuotekų ir susidariusių dujų bendros valymo/valdymo sistemos cheminių medžiagų sektoriuje

WT Waste Treatments Industries Atliekų tvarkymo pramonė WI Waste Incineration Atliekų deginimas MTWR Management of Tailings and Waste-Rock in

Mining ActivitiesKasybos veiklos liekamųjų frakcijų ir uolienos atliekų valdymas

PP Pulp and Paper Industry Celiuliozės ir popieriaus pramonė TXT Textiles Industry Tekstilės pramonė TAN Tanning of Hides and Skins Kailių ir odų apdorojimas SA Slaughterhouses and Animals By-products

IndustriesSkerdyklos ir gyvūnų kilmės antrinių produktų pramonė

FDM Food, Drink and Milk Industries Maisto, gėrimų ir pieno pramonė ILF Intensive Rearing of Poultry and Pigs Intensyvus paukščių ir kiaulių auginimas STS Surface Treatment Using Organic Solvents Organinių tirpiklių naudojimas paviršių

apdorojimui CV Industrial Cooling Systems Pramoninės aušinimo sistemos ESB Emissions from Storage Teršalų išmetimas iš saugyklų

Reference Document Informacinis dokumentasMON General Principles of Monitoring Pagrindiniai monitoringo principai

ECM Economics and Cross-Media Effects Ekonominiai klausimai ir poveikiai aplinkos terpėms

ENE Energy Efficiency Techniques Energijos efektyvumo būdai

4

4. Bendrieji gamybos būdai, į kuriuos reikia atsižvelgti, nustatant GPGB keramikos gamyboje

Šiame skirsnyje aptariami gamybos būdai, kurie paprastai yra laikomi leidžiančiais pasiekti aukštą aplinkos apsaugos lygį šiame dokumente aptariamoms pramonės įmonėms. Jame aptariamos vadybos sistemos, visą gamybos procesą apimantys būdai ir po gamybos proceso susidarančios taršos mažinimo (end-of-pipe) priemonės, tačiau, siekiant optimalių rezultatų, visi šie elementai tam tikru mastu persikloja.

Nagrinėjami taršos prevencijos, valdymo, mažinimo, antrinio perdirbimo (re-cycling), taip pat – medžiagų bei energijos antrinio panaudojimo klausimai.

TIPK tikslams pasiekti gamybos būdus galima pateikti atskirai arba juos apjungiant. Direktyvos priede IV yra pateiktas sąrašas bendro pobūdžio aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti, nustatant GPGB, o kalbant apie gamybos būdus šiame skyriuje bus nagrinėjama viena ar daugiau šių aplinkybių. Aptariant kiekvieną gamybos būdą, stengiamasi, kiek įmanoma, laikytis standartinės struktūros, kad būtų galima gamybos būdus palyginti ir juos objektyviai įvertinti pagal Direktyvoje pateiktą GPGB apibrėžimą.

Šiame skirsnyje nėra pateiktas išsamus gamybos būdų sąrašas – gali būti ir kitų gamybos būdų, jie gali būti sukuriami ir būti lygiai taip pat priimtini pagal GPGB kriterijus.

Gamybos būdo apibrėžimui paprastai yra naudojama standartinė struktūra, kaip parodyta 1.6 lentelėje:

Standartinė struktūra, paprastai naudojama kiekvienam gamybos būdui aprašyti, pateikiama 4.1 lentelėje:

Nagrinėjamos informacijos pobūdis

Įtrauktos informacijos pobūdis

Aprašymas Techninis gamybos būdo aprašymas

Gauta aplinkosauginė nauda Pagrindinis(-iai) poveikis(-iai) aplinkai, kurį(-iuos) gamybos būdo (gamybos proceso arba taršos mažinimo) pagalba reikia spręsti, įskaitant ir pasiektas išmetamų teršalų vertes ir veiksmingumo rodiklius. Gamybos būdo aplinkosauginė nauda, lyginant su nauda, gauta taikant kitus gamybos būdus

Poveikiai įvairioms aplinkos terpėms

Su gamybos būdo diegimu susiję šalutiniai efektai ir problemos. Išsamios su gamybos būdo diegimu susijusios problemos, lyginant su kitų gamybos būdų diegimu susijusiomis problemomis

Veiklos duomenys Duomenys apie išmetamus teršalus/susidarančias atliekas ir (žaliavų, vandens ir energijos) sunaudojimą. Kita naudinga informacija apie tai, kaip gamybos būdas veikia, kaip jis prižiūrimas ir valdomas, įskaitant gamybos būdo saugos aspektus, taikymo apribojimus, produkcijos kokybės klausimus ir t.t.

Taikomumas Su gamybos būdo taikymu ir modifikavimu (pvz. su vietos pakankamumu, pačia gamyba) susijusių veiksnių nagrinėjimas

Ekonominiai klausimai Informacija apie sąnaudas (investicinės ir veiklos sąnaudos) bei galimybės sutaupyti (pvz. mažesnės žaliavų sąnaudos, mokesčiai už taršą), taip pat susiejant ir su gamybos būdo našumu

5

Įgyvendinimo paskatos Gamybos būdo įgyvendinimo priežastys (pvz. kiti įstatymai, gaminių kokybės gerinimas)

Literatūros nuorodos ir gamybos pavyzdžiai

Literatūra, kurioje galima rasti išsamesnės informacijos apie gamybos būdą. Nuoroda į gamyklą, kurioje gamybos būdas yra naudojamas

4.1 lentelė: Išsamesnė informacija apie kiekvieną šiame skirsnyje aprašomą gamybos būdą

Ribos tarp atskirų paminėtų elementų gali šiek tiek persikloti, kiekvienu atskiru individualiu atveju išlaikant lanksčią struktūrą.

Vertinant taršos mažinimo būdų sąnaudas reikia atsižvelgti į įrenginio dydį, taikomų būdų efektyvumą ir taikymo aplinkybes. Šiame kontekste 4.7 lentelėje pateikiami investicinių sąnaudų, eksploatacinės priežiūros, sąnaudų sorbentams ir veiklos sąnaudų, reikalingų dulkių, neorganinių dujinių junginių ir organinių dujinių junginių kiekių mažinimui, taikant įvairius mažinimo būdus, pavyzdžiai [32, TWG Ceramics, 2006].

4.3.6 Įvairių Išmetamų dujų valymo būdų veiklos duomenų, efektyvumo, pajėgumų, sunaudojimo ir kainų pavyzdžiai

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti įvairių išmetamų dujų valymo būdų, jų veiklos duomenų, efektyvumų, pajėgumų, sunaudojimo ir kainų pavyzdžiai. [2, VITO, 2003]:

Būdas Kaskadinio tipo

sluoksnio adsorbe

riai

Kaskadinio tipo

sluoksnio adsorbe

riai

Kaskadinio tipo

sluoksnio adsorbe

riai

Sausų dujų

valymas filtrais

Sausų dujų

valymas filtrais

Drėgnų išmetamų

dujų valymas

Drėgnų išmetamų

dujų valymas

Išmetamų teršalų vertės

SO2 <1500 mg/Nm3

SO2 >2500 mg/Nm3

Adsorbentas CaCO3 Modifikuotas

CaCO3

Modifikuotas

CaCO3

Ca(OH)2 NaHCO3 Vanduo/Ca(OH)2

arba CaCO3

Sodakaustikinė)(caustic)Valymo

efektyvumas

HF Nuo 90%

(iki 99

iki 99 % iki 99 % Nuo 80 iki 96%

> 95 % 92-99% 98%

so2 8-20% Nuo 43 iki 85%

30-43% Nuo 7 iki

98-99%

20 iki 98 % 90-98%

SO3 80% 80-85% 80-85% iki 90%

98-99%

92-95% 94-96%

HC1 50% > 50 % 50% Nuo 10 iki

89% Nuo 50 iki 95 % 90-98%

Dust 100 % 100% 99% 90-99%

99% 100 %

Perteklinio adsorbento dozavimasA

2.5 2.5 2.5 1.35-2.00

1.01-2.00

Vandens sunaudojimas (mVday) B

0 0 0 0 86-240

Elektros sunaudojimas (kWh/d) B

641 - 864 864 864 1200-2880

2352-4824

Adsorbento sąnaudos (EUR/t)

59 99 99 104 30-100

6

Investicinės sąnaudos (EUR103)B'c

228-278 692 692 766-1081

511-659

A Nurodyta skaičiaus reikšmė – tai santykis tarp realiai reikiamo adsorbento kiekio tam, kad būtų pasiektas nustatytas valymo efektyvumas, ir teoriškai (remiantis adsorbcijos reakcijos stochiometrija) numatomo adsorbento kiekio. B Intervalas nurodo vertes, pateiktas keturioms tipinėms įmonėms.c Įdiegimo ir papildomos sąnaudos.

4.5 lentelė. Išmetamų dujų valymo būdų techniniai parametrai, efektyvumai, duomenys apie sunaudojimą ir kaštus. Kitose dviejose lentelėse pateikiami duomenys apie taršos mažinimo efektyvumą, pasiektą taikant procese integruotas priemones ir diegiant pasibaigus procesui taikomas priemones. Pasibaigus procesui taikomos priemonės turi įtakos tik HF sumažinimui. Tuo tarpu procese integruotų priemonių diegimas mažina SOX. Pateiktuose pavyzdžiuose, priklausomai nuo sieros kiekio molyje, taip pat stebimas taršos sumažėjimo efektyvumas [2, VITO, 2003] [30, TWG Ceramics, 2005].

Pavyzdys Example

1 2 3 4

Būdas

Sausų išmetamų dujų valymas filtrais

Kaskadinio tipo sluoksnio adsorberis



Žaliava Labai sieringas molis

Labai sieringas molis



Emisijos vertė SOx>1500mg/m3 SOx>1500mg/m3 SOX> 2500 mg/m3 SOX> 2500 mg/m3

Procese integruotos priemonės

Papildoma žaliavomis turinčiomis

mažus sieros ir kalcio kiekius





Papildoma žaliavomis turinčiomis mažus

sieros ir kalcio kiekius

Adsorbentas Ca(OH)2 CaCO3 CaCO3 CaCO3

Sumažinimo HF iki 96 % iki 96 % iki 92 % iki 83 %sox iki 7 % iki 8 % iki 20 % iki 24 %HC1 0% iki 18% iki 57 % iki 22 %Dust iki 92 % iki 39 % iki 80 % iki 58 %

Pavyzdys Example

5 6 7 8

Būdas

Sausų išmetamų dujų valymas filtrais




Žaliava Labai sieringas molis

Mažai sieringas molis



Išmetamų dujų vertės

SOX>1500 mg/m3 SOX<500 mg/m3 SOX<500 mg/m3 SOX<500 mg/m3

Procese integruotos priemonės Adsorbentas Ca(OH)2 CaCO3 CaCO3 CaCO3

Sumažinim HF iki 95 % iki 74 % iki 99 % iki 99 %sox iki 34 % 0% iki 76 % iki 63 %HC1 iki 83 % 0% iki 94 % iki 93 %Dust 0% iki 37 % iki 83 % iki 44 %

4.6 lentelė. Sumažinimo efektyvumas, priklausomai nuo sieros kiekio žaliavoje.

7

Šiame kontekste žiūrėkite 3.8 ir 3.9 lenteles, kur pateikiami molio blokų ir apdailos plytų gamybos krosnių [32, TWG Ceramics, 2006] susiję veiklos duomenys, išeities ir išvalytų dujų koncentracijos.

4.7 lentelėje pateikta informacijos apie tokių teršalų, kaip dulkės, neorganiniai ir organiniai dujiniai junginiai išmetimų ribojimo, taikant įvairius ribojimo metodus, kaštus. Kaštus sudaro investicijos bei eksploataciniai kaštai, įskaitant priežiūrą bei sorbentų įsigijimą. Tačiau ši informacija negali būti panaudota tiesioginiam atskirų būdų palyginimui, kadangi realūs kaštai priklausys nuo tokių veiksnių, kaip srautų dydžiai, kontrolės lygis, išeities dujų vertės, energija ir pan. Pateikiamos informacijos tikslas – pateikti bendrą vaizdą apie skirtingiems metodams reikalingų investicijų dydį [3, CERAME-UNIE, 2003], [2, VITO, 2003], [4, UBA, 2001], [30, TWG Ceramics, 2005], [32, TWG Ceramics, 2006].

8

Valymo sistema/tipas Taikymo sritis Absorbentas/adsorbentas

Keramikos pramonei bendri dydžiai/srautai

(Am'/h)0

Apytikrių kaštų nuorodos (EUR)

Eksploatavimo

sąnaudos (EUR/m.)

Sorbento sąnaudos (EUR/t)

(EUR/m.)

Veiklos sąnaudos

EUR/t

Dulkių kiekio mažinimas Rankoviniai filtrai/ filtrų blokas

Visose įmonės zonose; paruošimo, transportavimo,

saugojimo, formavimo, perdavimo vietose ir t.t.

Nuo 900 iki 70 000 6 000-150 000 (Priklausomai

nuo ortakių sistemų dydžio ir

skaičiaus)

0,03-0,1

Centrinis vakuuminis valymo įrenginys

Visose įmonės zonose; paruošimo, transportavimo,

saugojimo, formavimo, perdavimo vietose, krosnių

vežimėliuose ir pan.

Nuo 900 iki 1 000 25 000-65 000 (Priklausomai nuo ortakių/vamzdynų

skaičiaus)

Krosnies vežimėlių valymo sistema (skirtinga, priklausomai nuo atlikimo: fiksuoti purkštukai, judantys purkštukai, pakeliama ir reguliuojama platforma)

Krosnies vežimėliai Nuo 8 000 iki 30 000 40 000-200 000 (Priklausomai nuo

dydžio ir atlikimo)

Elektrostatinis nusodintuvas

Dulkių sumažinimas dideliuose ir karštuose

išmetamų dujų srautuose

Iki 100 000 1 000 000-3 000 000

0,1-0,2

Neorganinių dujinių junginių sumažinimas

Modulinės sistemos Daugiausia - HF mažinimas Akytas Ca(OH)2 Labai maži srautai 45 000-100 000 -500 -46 000 EUR/m.

Kaskadinio tipo sluoksnio absorberis

Daugiausia - HF mažinimas

CaCO3 Nuo 2500 iki 140000 (nėra žemutinė ir viršutinė riba)

40 000-500 000 -2000 30 - 55 EUR/t (pateikto) 4000-30000 EUR/m.

23 400-4 800

Kaskadinio tipo sluoksnio absorberis

Daugiausia HF, HCL ir SOX

mažinimas Modifikuotas/ pagamintas

absorbentas Nuo 2 500 iki 140 000 (nėra

žemutinė ir viršutinė riba) 40 000-500 000 -2 000 95-110 EUR/t

(pateikto) iki 60000 EUR/m 95-110

EUR/t (pateikto) iki 60000 EUR/m.

Neorganinių dujinių junginių sumažinimas (tęsinys)

9

Priešpriešinio srauto įkrautas sluoksnio adsorberis/ serijiniai moduliai

Daugiausia HF, HCL ir SOX mažinimas

CaCO3 ir modifikuotas/ pagamintas absorbentas

2 500 iki 140 000 (nėra žemutinė ir viršutinė riba)

80 000-800 000 -2 500 30 - 55 EUR/t (pateikto)

atitinkamai 95 -110 EUR/t (pateikto)

Sausa sorbcija, taikant rankovinius filtrus (srauto sistemos)

Daugiausia HF, HCL, SOX Dalelių mažinimas

Įvairios kokybės Ca(OH)2

Ca(OH)2


80 000-1 000 000 -4 000 95-110 EUR/t (pateikto) 8000-45000 EUR/m.

107 500-130 700

Sausa sorbcija, taikant rankovinius filtrus (srauto sistemos) bei reakcijos produktų kondicionavimą

Daugiausia HF, HCL ir SOX Dalelių mažinimas

Įvairios kokybės Ca(OH)2

(su nedideliu papildomu vandens kiekiu)


200 000-1 600 000 -6 500 95-110 EUR/t (pateikto) 8000-45000 EUR/m.

107 500-130 700

Šlapias skruberis Daugiausia HCL ir SOX

mažinimas Šarminis vanduo 2 500 iki 140 000 (nėra

žemutinė ir viršutinė riba)400 000-2 000

000iki 8 000 95-110 EUR/t

(pateikto) 8000-45000 EUR/m.

+vanduoOrganinių dujinių junginių sumažinimas

Sudeginimas termoreaktoriuje (išorėje)

LOJ sumažinimas 10 000-50000 180 000-420 000 500-4 500

Vidinis anglėjimo metu susidariusių dujų sudeginimas

LOJ sumažinimas 42 000-300000 500-8 000

Pastaba: Lentelės stulpelyje “bendri dydžiai/srautai’ ir “apytikrių kaštų nuorodos’ yra pateikti skaičių intervalai. Pagrįsta daryti prielaidą, kad mažos Am3/h vertės atitinka mažas investicijų sumas, išreikštas eurais, o didelės Am3/h vertės atitinka dideles investicijų sumas, išreikštas eurais. Viduje intervalo didėjimas nėra tiesinis, paprastai kuo daugiau Am3/h yra tvarkoma, tuo mažesni kaštai reikalingi vieno Am3/h tvarkymui. !) kadangi tvarkomi faktiniai išmetamų dujų kiekiai, srautai pateikiami “faktiniais m3” ( Am3, o ne normaliniais m3, standartinėmis sąlygomis)

4.7 lentelė: Dulkių, neorganinių dujinių junginių ir organinių junginių mažinimo kaštai, naudojant įvairius mažinimo būdus

10

4.7 Aplinkosaugos vadybos priemonės

Aprašymas

Didžiausias aplinkosaugos veiksmingumas paprastai pasiekiamas geriausią technologiją naudojančiuose ir naudingiausiu bei efektyviausiu būdu veikiančiuose įrenginiuose. Tai nurodoma TIPK direktyvos apibrėžime ,,gamybos būdas”, kuris yra ,,tiek naudojama technologija, tiek ir būdas, kuriuo įrenginys suprojektuotas, pastatytas, aptarnaujamas, eksploatuojamas ir uždaromas”.

TIPK įrenginiams Aplinkosaugos vadybos sistema (AVS) yra įrankis, kurį veiklos vykdytojas sisteminiu ir įrodomu būdu gali naudoti sprendžiant įrenginio projektavimo, statybos, priežiūros, naudojimo ir uždarymo klausimus. AVS apima organizacinę struktūrą, atsakomybes, taikymą, procedūras, procesus ir išteklius, skirtus aplinkosaugos politikos sukūrimui, įdiegimui, priežiūrai, peržiūrai ir monitoringui. Kai aplinkosaugos vadybos sistema yra efektyviausia ir veiksmingiausia, kai ji yra bendros įrenginio veiklos ir valdymo sistemos sudėtinė dalis.

Daugelis organizacijų Europoje nusprendė laisvanoriškai įdiegti aplinkosaugos vadybos sistemas, kurios remiasi EN ISO 14001:2004 standartu arba ES Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS). EMAS apima EN ISO 14001 vadybos sistemos reikalavimus, tačiau labiau pabrėžia teisinę atitiktį, aplinkosauginį veiksmingumą ir darbuotojų įtraukimą, taip pat reikalauja išorinio vadybos sistemos vertinimo ir visuomenei skirtos aplinkosaugos ataskaitos patvirtinimo (EN ISO 14001 standarte ataskaitos paskelbimas yra kaip alternatyva išoriniam vertinimui). Be to, daug organizacijų nusprendė įdiegti nestandartizuotas AVS.

Jei abi standartizuotos sistemos (EN ISO 14001:2004 ir EMAS) ir nestandartizuotos (individualiam naudojimui pritaikytos) sistemos iš esmės subjektu laiko visą organizaciją, tuo tarpu šio dokumento taikymo sritis siauresnė, neįtraukiant visų organizacijos veiklos sričių, pvz., susijusių su gaminama produkcija ir paslaugomis, dėl to, kad TIPK direktyvos reguliavimo subjektas yra įrenginys (kaip nurodyta 2straipsnyje).

TIPK įrenginio aplinkosaugos vadybos sistema gali turėti šiuos elementus: (a) Aplinkosaugos politikos apibrėžimas (b) Tikslų ir uždavinių planavimas ir nustatymas (c) Procedūrų įdiegimas ir vykdymas (d) Tikrinimo ir koregavimo veiksmai (e) Vadovybinė analizė (f) Reguliarios aplinkosaugos ataskaitos parengimas (g) Sertifikavimo įstaigos arba išorinio AVS vertintojo patvirtinimas (h) Projektavimo klausimai įmonės veiklos nutraukimo atveju (i) Švaresnių technologijų vystymas (j) Palyginamoji analizė (benchmarking).

Šie klausimai yra kiek išsamiau aptarti toliau. Išsamios informacijos apie AVS elementus (nuo (a) iki (g), kurie visi patenka į EMAS, skaitytojas gali rasti pasinaudojęs toliau pateiktomis literatūros nuorodomis.

(a) Aplinkosaugos politikos apibrėžimas

Vadovybė atsako už įrenginiui taikomos aplinkosaugos politikos apibrėžimą ir užtikrina, kad ji:

- Atitiktų veiklos prigimtį, apimtis ir poveikius aplinkai - Apimtų įsipareigojimus dėl taršos prevencijos ir kontrolės

11

- Apimtų įsipareigojimus dėl atitkties visiems atitinkamų taikytinų aplinkosaugos teisės ir norminiams aktams ir kitiems reikalavimus, kuriuos prisiima organizacija

- Pateiktų aplinkosaugos tikslų ir uždavinių nustatymo ir peržiūrėjimo sistemą - Būtų dokumentuota ir perduota visiems darbuotojams- Būtų prieinama visuomenei ir visoms suinteresuotoms pusėms.

(b) Planavimas t.y.:

- Įrenginio aplinkosaugos aspektų identifikavimo procedūros, tam kad būtų galima nustatyti tas veiklas, kurios turi ar gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, ir šią informaciją nuolat atnaujinti

- Procedūros, skirtos nustatyti teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos organizacija prisiima ir kurie yra taikytini jos veiklos aplinkosauginiams aspektams

- Dokumentuotų aplinkosaugos tikslų ir uždavinių nustatymas ir peržiūra, atsižvelgiant į teisinius ir kitus reikalavimus bei suinteresuotų šalių nuomones

- Aplinkosaugos vadybos programos sukūrimas ir reguliarius atnaujinimas, įskaitant atsakingų už tikslų ir uždavinių vykdymą paskyrimą kiekvienai funkcijai ir lygmeniui, o taip pat priemonės ir laiko grafikas, pagal kurį tie tikslai ir uždaviniai turi būti įgyvendinti.

(c) Procedūrų įdiegimas ir vykdymas

Norint užtikrinti, kad procedūros būtų žinomos, suprastos ir vykdomos, svarbu turėti įdiegtą sistemą, todėl efektyvią aplinkosaugos vadybos sistemą sudaro:

(i) Struktūra ir atsakomybė - Apibrėžti, įforminti dokumentais ir supažindinti su vaidmenimis,

atsakomybėmis ir įgaliojimais, įskaitant ir vieno konkretaus vadovybės atstovo paskyrimą

- aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimui ir valdymui būtinų išteklių parūpinimas, įskaitant žmogiškuosius išteklius ir specializuotus įgūdžius, technologijas ir finansinius išteklius.

(ii) Mokymas, supratimas ir kompetencija

- Mokymo poreikio nustatymas, norint užtikrinti, kad darbuotojai, kurių darbas gali ženkliai įtakoti veiklos aplinkosaugos aspektus, būtų tinkamai apmokyti.

(iii) Ryšiai - Sukuriamos ir prižiūrimos vidinių ryšių tarp įvairių įrenginio lygių ir funkcijų

procedūros, o taip pat procedūros, skatinančios dialogą su išorinėmis suinteresuotomis šalimis, dokumentų gavimo ir įforminimo procedūros, ir, jei priimtina, atsakymų išorinėms suinteresuotoms šalims teikimo procedūros.

(iv) Darbuotojų įtraukimas - Darbuotojai į procesą įtraukiami, siekiant aukšto aplinkosaugos veiksmingumo

lygio, taikant priimtinas jų dalyvavimo formas, tokias kaip pasiūlymų knygų sistemos taikymas, darbas projektų grupėse ar aplinkosaugos komitetuose.

(v) Dokumentacija - Nustatoma ir nuolat atnaujinama informacija popieriniame arba elektroniniame

formate, aprašanti pagrindinius vadybos sistemos elementus ir jų tarpusavio sąveiką ir pateikianti nuorodas į susijusius dokumentus.

(vi) Efektyvus proceso valdymas - Tinkamas visus veiklos režimus atitinkančių procesų, t.y. pasiregimo,

paleidimo, nusistovėjusios veiklos, veiklos stabdymo ir veiklos, esant neatitiktinėms sąlygoms, valdymas

- Pagrindinių veiksmingumo parametrų (t.y. srauto, slėgio, temperatūros, sudėties ir kiekio) ir tų parametrų matavimo ir valdymo metodų nustatymas

12

- Neatitiktinių veiklos sąlygų įforminimas dokumentais ir analizavimas, nustatant tokių sąlygų kilmės priežastis ir jų sprendimas, siekiant užtikrinti, kad įvykis daugiau nepasikartotų (tai gali būti lengviau pasiekiama, taikant požiūrį ,,nekaltinti“, tai yra, kai nustatyti priežastį yra svarbiau, negu priskirti kaltę kaltininkui).

(vii) Priežiūros programa - Sukurti struktūriškai apibrėžtą priežiūros programą, paremtą įrangos techniniais

aprašymais, normomis ir kt., taip pat įrangos gedimais ir pasekmėmis - Priežiūros programos palaikymui taikyti tinkamą įrašų tvarkymo sistemą ir

diagnostinį tikrinimą - Aiškiai nustatyti atsakingus už priežiūros planavimą ir vykdymą.

(viii) Parengtis avarijoms ir reagavimas - Sukurti ir prižiūrėti procedūras, skirtas nustatyti avarijų ir pavojingų situacijų

susidarymo galimybes ir reagavimo į jas potencialą, ir neleisti atsirasti su tuo susijusiems poveikiams aplinkai, arba juos sumažinti.

(d) Tikrinimo ir koregavimo veiksmai, t.y.:

(i) Monitoringas ir matavimai - Sukurti ir prižiūrėti dokumentais įformintą procedūrą, skirtą pagrindinių

veikimo ir veiklų charakteristikų, kurios gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, tame tarpe ir informacijos apie veiksmingumo eigą įrašų, tinkamos veiklos kontrolės ir atitikimo įrenginio aplinkosauginiams tikslams ir uždaviniams, reguliariam monitoringui ir kontrolei (taip pat žr. informacinį dokumentą Emisijų monitoringas)

- Sukurti ir prižiūrėti dokumentais įformintą procedūrą, skirtą periodiškai vertinti atitiktį susijusiems aplinkosaugos teisės aktų ir reglamentų reikalavimams.

(ii) Koregavimo ir prevenciniai veiksmai - Sukurti ir prižiūrėti procedūras, skirtas nustatyti atsakomybes ir įgaliojimus

tvarkyti ir tirti neatitikimą leidimo sąlygoms, kitiems teisės reikalavimams bei tikslams ir uždaviniams, imtis veiksmų mažinant dėl to kylančius poveikius, inicijuoti ir vykdyti problemos mastą atitinkančius ir taikomam poveikiui aplinkai proporcingus koregavimo ir prevencinius veiksmus.

(iii) Įrašai - Sukurti ir prižiūrėti procedūras, skirtas įskaitomų, atpažįstamų, atsekamų

aplinkosaugos įrašų, tarp jų ir įrašų apie mokymus bei audito rezultatų ir peržiūrų, identifikavimui, priežiūrai ir naudojimui.

(iv) Auditas - Parengti ir įgyvendinti programą(-as) ir procedūras periodiniams

aplinkosaugos vadybos sistemos auditams, kurie apima pokalbius su personalu, įrangos ir veiklos sąlygų inspektavimą, įrašų ir dokumentų patikrinimą ir kurių pasekmėje yra pateikiama raštiška ataskaita, kurią nešališkai ir objektyviai parengia darbuotojai (vidiniai auditai) ar išorės šalys (išorės auditai) pagal audito apimtį, dažnį ir metodologiją, o taip pat atsakomybes ir reikalavimus, keliamus atliekamiems auditams, kad būtų galima nustatyti, ar aplinkosaugos vadybos sistema atitinka planuotiems pasirengimams ir ar buvo tinkamai įdiegta ir prižiūrima.

- Ne ilgesniais kaip trys metai laiko intervalais atlikti auditą arba pilną audito ciklą, kaip tinkama, priklausomai nuo veiklos prigimties, masto ir sudėtingumo, susijusių poveikių aplinkai reikšmingumo, nuo to, kaip skubiai reikia spręsti ankstesnių auditų metu nustatytas problemas ir aplinkosaugos problemų istorijos; sudėtingesnės veiklos, darančios reikšmingesnį poveikį aplinkai, yra audituojamos dažniau

- Turėti parengtas tinkamas priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į audito išvadas.

13

(v) Periodinis teisinės atitikties vertinimas - Atitikties taikomiems aplinkosaugos teisės aktams ir įrenginio

aplinkosaugos leidimo(-ų) sąlygoms analizė - Vertinimo įforminimas dokumentais.

(e) Vadovybinė analizė, t.y.:

- Nustatytais laiko intervalais vadovybė peržiūri aplinkosaugos vadybos sistemą, kad būtų užtikrintas jos nuolatinis tinkamumas, pakankamumas ir veiksmingumas

- Užtikrinant, kad būtų surinkta reikalinga informacija, kuri leistų vadovybei atlikti šį vertinimą

- Analizė įforminama dokumentais.

(f) Reguliarios aplinkosaugos ataskaitos parengimas:

- Parengiama aplinkosaugos ataskaita, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas rezultatams, gautiems siekiant aplinkosaugos tikslų ir uždavinių. Ataskaita rengiama reguliariai, kasmet arba rečiau, priklausomai nuo išmetamų teršalų reikšmingumo, atliekų susidarymo ir kt. Ataskaitoje atsižvelgiama į atitinkamų suinteresuotų šalių informacijos poreikį ir yra visuomenei prieinama (pvz., elektroninėse publikacijose, bibliotekose ir pan.).

Rengiant ataskaitą, veiklos vykdytojas gali naudoti atitinkamus esamus aplinkosaugos veiksmingumo rodiklius, įsitikinus, kad šie pasirinkti rodikliai :

i. duoda tikslų įrenginio veiksmingumo įvertinimą ii. yra suprantami ir vienareikšmiai iii. leidžia atlikti kasmetinių rodiklių palyginimą, įvertinant įrenginio

aplinkosaugos veiksmingumo raidą iv. leidžia atlikti palyginimą su sektoriaus, visos šalies ir regiono rodikliais, jei

tinkamav. leidžia palyginti su teisiniais reikalavimais, jei tinkama.

(g) Sertifikavimo įstaigos arba išorinio AVS vertintojo vertinimas:

- atliekamas sertifikavimo įstaigai ar išoriniam AVS vertintojui tikrinant vadybos sistemą, audito procedūrą ir aplinkosaugos ataskaitą, ir, jei jis tinkamai atliekamas, gali sustiprinti sistemos patikimumą.

(h) Projektavimo klausimai įmonės veiklos nutraukimo atveju

- naujų įmonės įrengimų projektavimo etapo metu iš anksto atsižvelgus į poveikį aplinkai uždarant bloką, yra galimybė uždarymą įvykdyti paprasčiau, švariau ir pigiau

- uždarant įrenginius, kyla dirvos (ir požeminio vandens) užteršimo rizika ir susidaro dideli kietųjų atliekų kiekiai. Prevencinės priemonės priklauso nuo konkretaus proceso, tačiau apskritai svarbu yra:i. Vengti požeminių struktūrųii. Projekte numatyti išmontavimą palengvinančias savybes iii. Parinkti lengvai nukenksminamas paviršiaus dangas iv. Įrengimus išdėstyti taip, kad sumažintų kaupiamų cheminių medžiagų

kiekius ir palengvintų drenavimą arba plovimą v. Projektuoti lanksčius, savaiminius įrengimus, kurie leidžia nutraukti

veiklą etapais vi. Naudoti biodegraduojančias ir įmanomas perdirbti medžiagas, kur

įmanoma.

(i) Švaresnių technologijų vystymas:

- aplinkos apsauga turi būti neatskiriama veiklos vykdytojo vykdomo bet kurio proceso projektavimo ypatybė, nes kuo ankstyvesniame projektavimo etape būdai yra

14

numatyti, tuo jie yra efektyvesni ir pigesni. Sprendimas plėtoti švaresnes technologijas gali atsirasti vykdant tyrimų ir plėtros veiklą arba mokslinius tyrinėjimus. Kaip alternatyva veiklai įmonėje, gali būti priimamas sprendimas neatsilikti nuo kitų veiklos vykdytojų ir, jei taikytina, pavesti darbus toje srityje dirbantiems kitiems veiklos vykdytojams arba mokslinio tyrimo institutams.

(j) Palyginamoji analizė (benchmarking), t.y.:

- Atliekami sistemingi ir reguliarūs palyginimai su būdingais sektoriaus, visos šalies ir regiono rodikliais, įskaitant energijos efektyvumą ir energijos efektyvumą, žaliavų parinkimą, teršalų išmetimą į orą ir išleidimą į vandenį (panaudojant, pavyzdžiui, Europos teršalų emisijų registrą EPER), vandens sunaudojimą ir atliekų susidarymą.

Standartizuotos ir nestandartizuotos AVS:

AVS gali turėti standartizuotos arba nestandartizuotos (individualiam naudojimui pritaikytos) vadybos sistemos formą. Tarptautiniu mastu pripažintos standartizuotos sistemos, tokios kaip EN ISO 14001:2004, įdiegimas ir jos laikymasis reiškia geresnį vadybos sistemos patikimumą, ypač jei subjektas tinkamai taiko išorinį vertinimą. EMAS sistema suteikia papildomą patikimumą, nes aplinkosaugos ataskaita sudaro galimybę turėti ryšį su visuomene, ir mechanizmą, užtikrinantį atitiktį taikomai aplinkosaugos teisei. Tačiau nestandartizuotos sistemos, jeigu jos tinkamai sukurtos ir įdiegtos, iš esmės gali būti lygiai taip pat efektyvios.

Gauta aplinkosauginė nauda

AVS įdiegimas ir jos sąlygų laikymasis veiklos vykdytojo dėmesį sutelkia į įrenginio aplinkosauginį veiksmingumą. Ypatingai atitikimas priežiūros ir aiškioms veiklos procedūroms, esant ir normaliomis, ir neatitiktinėmis sąlygomis, bei susiję atsakomybės ryšiai turi bet kuriuo metu užtikrinti įrenginio leidimo sąlygų ir kitų aplinkosauginių tikslų ir uždavinių vykdymą.

Aplinkosaugos vadybos sistemos paprastai užtikrina nuolatinį įrenginio aplinkosauginį veiksmingumo gerinimą. Kuo blogesnė pradinė situacija, tuo reikšmingesnio trumpalaikio pagerėjimo galima tikėtis. Jei įrenginys jau yra pasiekęs gerą bendrą aplinkosaugos veiksmingumą, ši sistema padeda veiklos vykdytojui išlaikyti aukštą veiksmingumo lygį.

Efektai tarp skirtingų terpių

Aplinkosaugos vadybos priemonės yra sukurtos valdyti bendrą poveikį aplinkai, kurio turinys atitinka TIPK direktyvos integruotą požiūrį.

Veiklos duomenys

Konkrečios informacijos nepateikta.

Pritaikymas

Aukščiau aprašyti elementai paprastai gali būti taikomi visiems TIPK įrenginiams. AVS apimtis (t.y. detalumo lygis) ir prigimtis (t.y. standartizuota ar nestandartizuota) paprastai būna susijusi su įrenginio pobūdžiu, dydžiu ir sudėtingumu bei jo keliamo poveikio aplinkai sritys.

Ekonominiai klausimai

Tiksliai nustatyti geros AVS įdiegimo ir priežiūros kaštus ir ekonominę naudą yra sunku. Toliau pateikiami kelti atlikti tyrimai. Tačiau tai tik pavyzdžiai, ir jų rezultatai nėra visiškai nuoseklūs. Rezultatai gali neatspindi visų sektorių visoje ES, ir turėtų būti vertinami atsargiai.

15

Švedijoje 1999 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklaustos visos 360 ISO sertifikuotos ir EMAS registruotos Švedijos įmonės. Gavus atsakymus iš 50 % respondentų, buvo nustatyta:

AVS įdiegimo ir palaikymo kaštai yra dideli, tačiau nėra nepagrįsti, išskyrus labai mažas įmones. Ateityje, didžiąja dalimi dėl AVS glaudesnio derinimo su kitomis vadybos sistemomis, išlaidos turėtų mažėti. Pusei visų aplinkosaugos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui įdėtų lėšų grįžimo periodas yra metai – tai pasiekiama, mažinant išlaidas ir (arba) didinant pajamas, o didžiausias kaštų sumažėjimas pasiekiamas, sumažinus sąnaudas energijai, atliekų tvarkymui ir žaliavoms. Be to, dauguma įmonių mano, jog AVS dėka jų padėtis rinkoje sustiprėjo. Trečdalis įmonių savo ataskaitose nurodo, kad AVS dėka jų pajamos padidėjo.

Kai kuriose šalyse narėse, jei įmonė turi sertifikuotą sistemą, jai sumažinami priežiūros mokesčiai.

Kai kurie tyrimai1 rodo, kad yra atvirkštinis ryšys tarp įmonės dydžio ir AVS įdiegimo sąnaudų. Panašus atvirkštinis ryšys yra ir investuoto kapitalo atsipirkimo laikotarpio atveju. Abu elementai leidžia manyti, kad AVS diegimas mažose įmonėse pagal sąnaudų/naudos santykį yra mažiau palankus, nei didesnėse įmonėse.

Pagal Šveicarijoje atliktus tyrimus, ISO 14001 sistemos įdiegimo ir palaikymo vidutinės sąnaudos gali skirtis:

Įmonėms, turinčioms nuo 1 iki 49 darbuotojų, AVS įdiegimui – 64 000 CHF (44 000 EUR) ir 16 000 CHF (11 000 EUR) per metus – jos vykdymui

- Įmonėms, turinčioms daugiau kaip 250 darbuotojų, AVS įdiegimui – 367 000 CHF (252 000 EUR) ir 155 000 CHF (106 000 EUR) per metus jos vykdymui.

1 Pvz., Dyllick and Hamschmidt (2000, 73) cituojama Klemisch H. and R. Holger, Umweltmanagementsysteme in Ueinen und mittleren Unternehmen - Befunde bisheriger Umsetzung, KNI Papers 01/02, January 2002, p 15; Clausen J., M. Keil and M. Jungwirth, The State ofEMAS in the EU.Eco-Management as a Tool for Sustainable Development - Literature Study, Institute for Ecological Economy Research (Berlin) and Ecologic - Institute for International and European Environmental Policy (Berlin), 2002, p 15.

Šios vidutinės skaičių reikšmės nebūtinai atspindi konkrečios įmonės tikrąsias sąnaudas, kadangi sąnaudos labai priklauso nuo daugelio reikšmingų elementų (teršalai, energijos sunaudojimas …) ir nuo problemų, kurias reikia nagrinėti, sudėtingumo.

Naujausias Vokietijoje atliktas tyrimas (Schaltegger, Stefan and Wagner, Marcus, Umweltmanagement in deutschen Unternehmen - der aktuelle Stand der Praxis, February 2002, p. 106) atskiroms veiklos šakoms nurodo šias EMAS sąnaudas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šie skaičiai yra daug mažesni, negu nurodyti prieš tai nurodytame Šveicarijos tyrime. Tai patvirtina sunkumus, kylančius nustatant AVS sąnaudas:

.Sukūrimo sąnaudos (EUR*):

Mažiausios – 18 750 didžiausios – 75 000 vidutinės –50 000

Vertinimo sąnaudos (EUR): Mažiausios – 5 000 didžiausios – 12 500 vidutinės – 6 000

Vokietijos įmonininkų instituto (Unternehmerinstitut/Arbeitsgemeinschaft Selbstandiger Unternehmer UNI/ASU, 1997, Umweltmanagementbefragung - Oko-Audit in der mittelstdndischen Praxis - Evaluierung und Ansdtze fur eine Efflzienzsteigerung von Umweltmanagementsystemen in der Praxis, Bonn.) atliktas tyrimas pateikia informacijos apie per metus gautus sutaupymus, taikant EMAS, ir vidutinį įdėtų lėšų atsipirkimo laikotarpį. Pavyzdžiui, esant įdiegimo sąnaudoms 80 000 EUR, jie nustatė, kad per metus buvo

16

sutaupyta 50 000 EUR, ir tai atitinka .pusantrų metų įdėtų lėšų atsipirkimo laikotarpį.

Išoriniai su sistemos vertinimu susijusios sąnaudos gali būti įvertintos, remiantis Tarptautinio akreditavimo forumo( http://www.iaf.nu ) parengtoms gairėmis.

Įdiegimo paskatos

Aplinkosaugos vadybos sistemos gali pateikti tokių privalumų, kaip:

• Įmonėje pagerėja jos aplinkosaugos aspektų supratimas

• Pagerėja sprendimų priėmimo sąlygos

• Pagerėja personalo motyvacija

• Papildomos galimybės veiklos sąnaudoms mažinti ir produkto kokybei gerinti

• Pagerėja aplinkosauginis veiksmingumas

• Pagerėja kompanijos įvaizdis

• Sumažėja atsakomybės, draudimo ir dėl neatitikties susidarančios sąnaudos

• Padidėja patrauklumas darbuotojų, klientų ir investuotojų požiūriu

• Padidėja reglamentuojančių institucijų pasitikėjimas, dėl ko galėtų sumažėti jų vykdoma priežiūra

• Pagerėja santykiai su aplinkosauginėmis grupėmis.

Įmonių pavyzdžiai

Prieš tai aprašyti požymiai nuo (a) iki (e) yra EN ISO 14001:2004 ir Europos Bendrijos Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos elementai, tuo tarpu nurodytos (f) ir (g) savybės yra būdingos EMAS. Šios dvi standartizuotos sistemos yra taikomos daugelyje TIPK įrenginių. Pavyzdžiui, 327 ES chemijos ir chemijos gaminių pramonės įmonės (NACE kodas 24), dauguma iš kurių yra TIPK įrenginiai, 2002 m. birželio mėn. buvo registravusios EMAS.

Jungtinėje karalystėje, Anglijos ir Velso aplinkosaugos agentūra 2001 m. atliko apklausą tarp IPK (TIPK pirmtakė) reglamentuojamų įmonių. Apklausa parodė, kad 32% respondentų buvo sertifikuoti pagal ISO 14001 (atitinka 21 % IPK įrenginių) ir 7 % registravo EMAS. Visos JK cemento gamyklos (apie 20) yra sertifikuotos pagal ISO 14001 ir dauguma registravo EMAS. Nustatyta, kad Airijoje, kur AVS (nebūtinai standartizuotos) įdiegimo reikalauja IPK leidimai, iš beveik 500 leidimus turinčių įrenginių 100 įdiegė ISO 14001 atitinkančią AVS, tuo tarpu kiti 400 įrenginių pasirinko nestandartizuotą AVS.

Literatūros nuorodos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001, OJ L 114,24/4/2001, http://europa.eu.int/comm/environment/emas/index en.htm)

(EN ISO 14001:2004, http://www.iso.ch/iso/en/iso9000-14000/isol4000/isol4000index.html: http://www.tc207.org)

17

http://www.iaf.nu/

5. GERIAUSI PRIEINAMI GAMYBOS BŪDAI KERAMIKOS GAMYBOJE

Norint geriau suprasti šį skyrių ir jo turinį, skaitytojas turėtų atkreipti dėmesį į ES geriausių prieinamų gamybos būdų informacinio dokumento (GPGB ID) įžangą ir ypatingai į jos penktąją dalį – ,,Kaip suprasti ir naudotis šituo dokumentu”. Šioje dalyje aptariami gamybos metodai ir su jais susiję teršalų išmetimų ir (arba) vartojimo lygiai arba lygių ribos buvo įvertinti kartotinio proceso metu tokiais etapais:

• keramikos gamybos sektoriui būdingų pagrindinių aplinkos apsaugos problemų nustatymas;

• šioms problemoms spręsti labiausiai tinkančių technologijų nagrinėjimas; • geriausio aplinkosauginių priemonių veiksmingumo lygio nustatymas, remiantis Europos

Sąjungoje bei pasaulyje turimais duomenimis;

• nagrinėjimas sąlygų, kurioms esant, šie aplinkosauginio veiksmingumo lygiai buvo pasiekti. Tokios sąlygos yra sąnaudos, poveikis kitoms aplinkos terpėms ir pagrindinės metodų įgyvendinimo varomosios jėgos;

• geriausių prieinamų gamybos būdų bei susijusios taršos ir suvartojimo lygių keramikos gamybai pasirinkimas, viską atliekant pagal Direktyvos 2 (11) straipsnį ir IV priedą.

Kiekviename iš aukščiau paminėtų etapų bei nustatant informacijos pateikimo būdą, Europos Taršos Integruotos Prevencijos ir Kontrolės (TIPK) Biuro bei Techninės darbo grupės (TDG) ekspertų vertinimai suvaidino svarbų vaidmenį.

Šioje dalyje yra pateikiami keramikos gamybos sektoriuje taikomi gamybos metodai bei GPGB atitinkantys taršos ir žaliavų, medžiagų ir energijos suvartojimo lygiai. Jie yra laikomi būdingais šiam sektoriui ir šioje dalyje daugeliu atveju atspindi kai kurių įrenginių esamą veiksmingumą. Kai kalbama apie „geriausius prieinamus gamybos būdus atitinkančius“ taršos ar suvartojimo lygius, tai turi būti suprantama kaip reikšmė, kad tokį taršos ar suvartojimo lygį tikimasi pasiekti, sektoriaus veikloje pritaikius aprašytus gamybos būdus, atsižvelgiant į jų sąnaudų balansą ir GPGB būdingus privalumus. Tačiau tai nėra vartojimo ir teršalų išmetimo ribinės vertės ir neturi būti jomis laikomos. Kai kuriais atvejais techniškai gali būti įmanoma pasiekti geresnius taršos ar suvartojimo lygius, tačiau dėl sąnaudų arba poveikio kitoms aplinkos terpėms tokie metodai negali būti laikomi tinkamais kaip keramikos gamybos sektoriaus geriausi prieinami gamybos būdai. Vis dėlto, ypatingais atvejais, kai egzistuoja tam tikros varomosios jėgos, tokie lygiai gali būti laikomi pagrįstais.

Atitinkantys GPGB taikymą suvartojimo ir teršalų išmetimo lygiai turi būti vertinami pagal nurodytas etalonines sąlygas (pvz., vidurkinimo periodus).

Prieš tai aprašytą sąvoką „GPGB atitinkantys lygiai“ reikia skirti nuo sąvokos „pasiekiamas lygis“, kuri vartojamas šiame dokumente. Kai lygis aprašomas kaip „pasiekiamas“, naudojant tam tikrą metodą ar kelis metodus, tai reiškia, kad galima tikėtis pasiekti tokį lygį, šį metodą naudojant pakankamai ilgą laiką gerai veikiančiame ir prižiūrimame įrenginyje.

Kartu su ankstesniame skyriuje pateiktų metodų aprašymu buvo pateikti ir turimi duomenys apie sąnaudas. Jie pateikiami tam, kad būtų galima apytiksliai įvertinti reikiamų sąnaudų dydį. Tačiau faktinės metodo pritaikymo išlaidos labiausiai priklausys nuo konkrečių situacijų, susijusių su mokesčiais, mokėjimais, bei įrenginio techninėmis charakteristikomis. Šiame dokumente neįmanoma pilnai įvertinti konkrečiai vietai būdingų faktorių. Trūkstant su išlaidomis susijusių duomenų, išvados apie metodo ekonominį tinkamumą daromos, remiantis stebėjimais esamuose įrenginiuose.

18

Laikoma, kad šiame skyriuje bendrieji GPGB yra kaip atskaitos taškai, pagal kuriuos vertinama esamo įrenginio dabartinė veikla arba statomas naujas įrenginys. Tokiu būdu, jie padės nustatant tinkamas, GPGB taikymu pagrįstas sąlygas įrenginiui arba nustatant bendruosius teisinius reikalavimus pagal Direktyvos 9(8) straipsnį. Yra numatyta, kad nauji įrenginiai gali būti projektuojami taip, kad juos pastačius būtų pasiekiami bendrieji GPGB arba dar aukštesni lygiai. Taip pat manoma, kad esami įrenginiai gali būti tobulinami ir artėtų prie bendrųjų GPGB lygių arba juose būtų pasiekiama dar geresnių rezultatų, priklausomai kiekvienu atveju nuo naujų gamybos būdų techninio ir ekonominio pritaikomumo.

GPGB rekomendaciniai dokumentai nenustato teisiškai privalomų standartų, jie yra skirti pramonei, valstybėms narėms ir visuomenei pateikti rekomendacinę informaciją apie pasiekiamus suvartojimo ir taršos lygius, naudojant konkrečius gamybos metodus ir technologijas. Atitinkamos ribinės vertės kiekvienam konkrečiam atvejui turės būti nustatomos, atsižvelgiant į 96/61/EC (TIPK) Direktyvos tikslus ir vietines sąlygas.

Šiame dokumente GPGB išvados keramikos pramonei pateikiamos dviejuose lygiuose. 5.1 skirsnyje pateikti bendrieji GPGB reikalavimai, t.y. tie, kurie paprastai taikomi visai keramikos pramonei. 5.2 skirsnyje pateikti specifiniai GPGB reikalavimai, taikomi kiekvienam iš devynių į direktyvos apimtį patenkančių pagrindinių keramikos sektorių. ,,Geriausias prieinamas gamybos būdas” atskiram įrenginiui paprastai laikomas vieno ar kelių gamybos būdų ar priemonių, nurodytų bendruosiuose ar specifiniuose skyriuose (5.1 skirsnyje ir 5.2 skirsnyje), naudojimas.

Ten, kur atskiri gamybos būdai, nurodyti kaip GPGB, gali būti taikomi kaip kelių būdų derinys, tokio derinio rezultatai turėtų būti panaudoti GPGB pagrindu konkrečiu atveju nustatant leidimo sąlygas.

Rekomendacijos, skirtos padėti šio dokumento naudotojams/skaitytojams:

Primygtinai rekomenduojama 5 skyrių skaityti neatsiejamai nuo 4 skyriaus, kadangi, kaip nurodyta 4 skyriuje, reikia atsižvelgti ne tik į gamybos būdų ir priemonių taikomumą, bet ir į apribojimus, taikomus šių būdų panaudojimui. Siekiant šiuo klausimu padėti skaitytojui, 5 skyriuje yra pateikiamos nuorodos į 4 skyrių.

Dėl srauto ir koncentracijų matavimų standartinių sąlygų žiūrėkite toliau pateikiamus sąvokų apibrėžimus, kurie taip pat yra pateikti terminų žodyne:

m3/h Srautas. Jei šiame dokumente nenurodyta kitaip, srautas atitinka deguonies 18 tūrio % ir standartines sąlygas.

mg/m3 Koncentracija. Jei šiame dokumente nenurodyta kitaip, dujinių medžiagų ir medžiagų mišinių koncentracija, esant sausoms dujoms, atitinka deguonies 18 tūrio % ir standartinėms sąlygoms, o benzolo koncentracija atitinka deguonies 15 tūrio % ir standartines sąlygas.

Standartinės sąlygos

Atitinka 273 K temperatūrą ir 1013 hPa slėgį.

Reikia dar kartą pabrėžti, kad, kaip išsamiau aprašyta ĮŽANGOJE, šiame dokumente nenurodomos išmetamų teršalų ribinės vertės. Nustatant tinkamas leidimo sąlygas, atsižvelgiama į vietos, specifinius įmonės veiksnius, tokius kaip aptariamo įrenginio technines charakteristikas, geografinę padėtį ir vietines aplinkosaugos sąlygas. Esamo įrenginio atveju taip pat reikia atsižvelgti į ekonomines ir technines įrenginio modernizavimo galimybes. Netgi vienas aukštą aplinkos kaip visumos apsaugos lygį užtikrinantis tikslas neretai pareikalauja pasverti skirtingus poveikius aplinkai, o šiuos vertinimus dažnai įtakoja vietos aplinkybės.

19

Nors čia bandoma nagrinėti kai kurias iš šių problemų, tačiau šiame dokumente jų neįmanoma pilnai išnagrinėti. Todėl 5 skyriuje pateikti gamybos būdai ir priemonės nebūtinai gali būti tinkamos visiems įrenginiams. Kita vertus, pareiga užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, įskaitant tolimų pernašų ar tarpvalstybinės taršos mažinimą, reiškia, kad, leidimo sąlygos negali būti nustatytos, remiantis vien vietos aplinkybėmis. Todėl ypatingai svarbu, kad į šiame dokumente pateiktą informaciją būtų pilnai atsižvelgta.

5.1 Bendrieji geriausi prieinami gamybos būdai

Šiame skirsnyje pateikiamos pagrindinės GPGB išvados dėl visų aštuonių šiame dokumente paaiškintų ir aprašytų sektorių. Atskiram įrenginiui geriausiu prieinamu gamybos būdu paprastai yra laikoma, kai taikomas vienas atskiras gamybos būdas arba bendrųjų GPBG skirsnyje ir specialiųjų GPGB skirsnyje nurodytų gamybos būdų ir priemonių derinys (5.2 skirsnis). .

Geriausi prieinami gamybos būdai ir pateikti GPGB atitinkantys teršalų emisijų ar sunaudojimo lygių intervalai (GPGB ATL intervalai), yra susiję su įvairaus dydžio krosnimis, įvairiais krosnių veikimo tipais, t.y. nuolatinio ar nenuolatinio veikimo ir skirtingu per metus dirbtų valandų skaičiumi. Nėra galimybės pilnai atsižvelgti į konkrečias vietos sąlygas. GPGB emisijų ar sunaudojimo lygiai nenustato ir nereiškia išmetamų teršalų ribinių verčių.

Primygtinai rekomenduojama 5 skyrių skaityti neatsiejamai nuo 4 skyriaus, kadangi, kaip nurodyta 4 skyriuje, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar gamybos būdai ir priemonės yra tinkamos, bet ir į tinkamumui taikomus apribojimus. 5 skyriuje pateiktos GPGB išvados negali būti teisingai interpretuojamos, jei jos nebus perskaitytos neatsiejamai nuo 4 skyriaus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant padėti skaitytojui, 5 skyriuje pateikiamos nuorodos į 4 skyrių.

5.1.1 Aplinkosaugos vadyba

Eilė aplinkosaugos vadybos būdų yra apibrėžti kaip GPGB. Aplinkosaugos vadybos sistemos (AVS) apimtis (pvz., detalumo lygis) ir prigimtis (pvz., standartizuota ar ne standartizuota) paprastai būna susijusi su įrenginio pobūdžiu, dydžiu ir sudėtingumu, bei poveikių, kuriuos jis gali daryti aplinkai, diapazonu .

GPGB – tai įdiegta ir prižiūrima aplinkosaugos vadybos sistema (AVS), kuri, pritaikant ją prie konkrečių aplinkybių, apima šiuos elementus (žr. 4.7 skirsnį):

a) Vadovybė nustato įmonės aplinkosaugos politiką (Vadovybės įsipareigojimai yra prielaida kitų AVS savybių sėkmingam įdiegimui).

b) Planuojamos ir sukuriamos reikalingos procedūros c) Procedūros įdiegiamos, ypatingą dėmesį kreipiant į:

I. Struktūrą ir atsakomybesII. Mokymus, sąmoningumą ir kompetenciją

III. Ryšius IV. Darbuotojų įtraukimą V. Dokumentavimą

VI. Efektyvią proceso kontrolę VII. Priežiūros programą

VIII. Parengtį avarijoms ir atsakomuosius veiksmus IX. Saugos reikalavimų atitikimą aplinkosaugos teisei užtikrinimą.

d) tikrinamas veiksmingumas ir imamasi koregavimo veiksmų, ypatingą dėmesį skiriant: I. monitoringui ir matavimams (taip pat žiūrėkite informacinį dokumentą Emisijų monitoringas) II. koregavimo ir prevenciniams veiksmams

20

III. Įrašų tvarkymas III. Nepriklausomam (kur tai tinkama naudoti) vidiniam auditui, siekiant nustatyti,

ar aplinkosaugos vadybos sistema atitinka planuotus įsipareigojimus ir yra tinkamai įdiegta ir prižiūrima.

e) Vadovybinė analizė.

Trys kiti sistemos elementai, kurie palaipsniui gali papildyti prieš tai pateiktus, yra nurodyti kaip palaikančios priemonės. Tačiau jų nebuvimas neprieštarauja GPGB. Šie trys papildomi žingsniai yra:

f) Turėti vadybos sistemą ir audito procedūrą, patikrintą ir patvirtintą akredituotos sertifikavimo įstaigos ar išorės AVS vertintojo

g) Parengti ir paskelbti (ir, galbūt, išorės vertintojų patvirtinti) periodinę aplinkosaugos ataskaitą, aprašančią visus įrenginio reikšmingus aplinkosaugos aspektus, leidžiančią atlikti kasmetinį palyginimą su aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais, ir, jei tai tinkama, su pramonės sektoriaus indikaciniais kriterijais.

h) Laisvanoriškos tarptautiniu mastu pripažintos sistemos, tokios kaip EMAS ir EN ISO14001:2004, įdiegimas ir jos laikymasis. Būtent EMAS, turintis visus aukščiau paminėtus elementus, suteikia didesnį patikimumą. Tačiau ir nestandartizuotos sistemos, jeigu jos tinkamai sukurtos ir įdiegtos, iš esmės gali turėti tokį pat efektyvumą.

Be to, keramikos gamybos pramonės įmonėms ypatingai svarbu atsižvelgti į šiuos galimas AVS ypatybes:

i) poveikis aplinkai dėl seno įrengimo galimo uždarymo naujo įrenginio projektavimo etapej) švaresnių technologijų plėtra k) kur tai praktiškai įmanoma, sektoriui būdingų indikatorių nuolatinis taikymas, įskaitant energijos efektyvumo ir taupymo veiksmus, naudojamų medžiagų parinkimą, išmetimus į orą, teršalų išleidimą į vandenį, vandens sunaudojimą ir atliekų susidarymą.

5.1.2 Energijos naudojimas

Pagrindiniai energijos naudojimo klausimai aptariami 3.2.1 skirsnyje.

a) GPGB yra laikomas energijos naudojimo mažinimas, taikant šių būdų derinį:

I. pagerinti krosnių ir džiovyklų konstrukciją. Šiuo klausimu žr. 4.1.1 skirsnį, kur pateikiama keletas įvairių priemonių, kurios krosnių/džiovyklų sistemoms gali būti taikomos kiekviena atskirai ar kelių iš jų derinys

II. perteklinės krosnių, ypatingai jų aušinimo zonos šilumos regeneravimas(žr. 4.1.2 skirsnį). Šiuo atveju perteklinė šiluma iš krosnių aušinimo zonos karšto oro pavidalu gali būti panaudota džiovyklose Degimo procese taikyti kuro pakeitimą (mazuto ir kieto kuro pakeitimas kuru su mažomis išmetamų teršalų vertėmis). Šiuo klausimu dėl perėjimo prie dujinio kuro ar lengvų frakcijų naftos kuro krosnių degimo procese žr. 4.1.4 skirsnį

IV. Keramikos gaminių modifikavimas. Šiuo klausimu žiūrėkite 4.1.5 skyrių, kuriame pateikiamos kelios galimybės ir jų pritaikymas, modifikuojant keramikos masę.

b) GPGB yra laikomas tiesioginio energijos naudojimo mažinimas, remiantis tinkamu energijos poreikiu ekonomiškai perspektyvioje energijos valdymo schemoje, taikant kogeneracinio ciklo/jungtinius šilumos ir elektros energijos

21

gamybos įrenginius (žr. 4.1.3 skirsnį).

5.1.3 Dulkių išmetimai

Pagrindiniai klausimai, susiję su dulkių išmetimu į aplinką, aptariami 3.1.1.1 skirsnyje.

5.1.3.1 Išsklaidyti dulkių išmetimai

GPGB laikomas išsklaidytų dulkių išmetimų sumažinimas, taikant šių būdų derinius:

a) Priemonės, skirtos operacijoms, kurias vykdant susidaro daug dulkių. Šiuo klausimu žr. 4.2.1 skirsnį, kuriame pateikiama keletas skirtingų priemonių. Šias priemones galima taikyti atskirai arba taikyti jų derinį.

b) Priemonės birių krovinių sandėliavimo vietoje. Šiuo klausimu žr. 4.2.2 skirsnį, kuriame pateikiama keletas skirtingų priemonių, kurias galima taikyti atskirai arba įgyvendinti jų derinį.

5.1.3.2 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai Iš veiklų, kuriose susidaro daug dulkių.

Dulkių išmetimai iš veiklos (išskyrus džiovinimą, džiovinimą išpurškiant ar deginimą), kurioje susidaro daug dulkių.

GPGB laikomas iš veiklos, kurioje susidaro daug dulkių, vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimų sumažinimas (žr. 4.2.3 skirsnį, kuriame pateikti būdai, skirti išskirtinai dulkių šalinimui) iki 1-10 mg/m3, (pusės valandos vidurkis), taikant rankovinius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį). Tačiau, priklausomai nuo specifinių veiklos sąlygų, šis intervalas gali būti didesnis.

5.1.3.3 Dulkių, susidarančių džiovinimo proceso metu, išmetimai

Džiovinimo proceso meto susidarančių dulkių išmetimai.

GPGB yra laikomas džiovinimo proceso metu susidarančių dulkių išmetimų palaikymas 1-20 mg/m3 intervale, (dienos vidurkis), pasiekiamas valant džiovyklas, neleidžiant džiovyklose kauptis dulkių liekanoms ir pasirenkant tinkamas priežiūros instrukcijas (žr. 4.2 skirsnį).

5.1.3.4 Dulkių iš krosnies degimo procesų išmetimai

Dulkių, susidarančių krosnių degimo procese, išmetimai.

GPGB laikomas dulkių (esamų medžiagų) krosnių degimo procese susidarančiose dujose sumažinimas iki 1-20 mg/m3 (skaičiuojant dienos vidurkį), taikant kelių šių tiesioginių priemonių/ būdų derinį:

a) Mažo peleningumo kuro naudojimas, pvz. gamtinės dujos, suskystintos gamtinės dujos ir lengvų frakcijų kuras (žr. 4.1.4 skirsnį)

b) Dulkių išmetimų, susidarančių kraunant į krosnį degimui skirtus gaminius, sumažinimas (žr. 4.2 skirsnį).

Taikant sausų išmetamų dujų valymą filtru (žr. 4.3.4.3 skirsnį), dulkių koncentracija

22

išmetamose išvalytose dujose mažesnė nei 20 mg/m3 yra laikoma GPGB (GPGB ATL).

Taikant kaskadinio tipo įkrautus srauto adsorberius (žr. 4.3.4.1 skirsnį), dulkių koncentracija išmetamose išvalytose dujose mažesnė nei 50 mg/m3 yra laikoma GPGB (GPGB ATL).

Akytojo molio agregatams žiūrėkite specialiuosius GPGB (5.2.4 skirsnis).

5.1.4 Dujiniai junginiai

Išmetamų dujinių junginių bendrieji klausimai aptariami 3.1.1.2 skirsnyje.

5.1.4.1 Pirminės priemonės/būdai

a) GPGB laikomas dujinių junginių (pvz., HF, HC1, SOX, LOJ, sunkiųjų metalų), esančių krosnių degimo proceso dujose, išmetimų mažinimas, taikant vieną iš šių tiesioginių priemonių/ būdų arba jų derinį:

I. Teršalų pirminių junginių indėlio mažinimas. Informacijos šiuo klausimu rasite 4.3.1 skirsnyje, kur pateikiamos kelios įvairių teršalų pirminių junginių (prekursorių) dalies mažinimo galimybės II. Kaitinimo režimo optimizavimas. Šiuo klausimu žr. 4.3.3.1 skirsnį, kur

aprašyti kai kurie proceso optimizavimo aspektai, optimizuojant degimo proceso režimą.

b) GPGB laikomas būdas, kai esant krosnies dujų temperatūrai, žemesnei nei 1300 °C, krosnių degimo procese susidarančiose dujose esantis NOX kiekis yra mažesnis nei 250 mg/m3 (dienos vidurkis), pateiktas kaip NO2 , o esant krosnies dujų temperatūrai 1300 °C ir aukštesnei, yra mažesnis nei 500 mg/m3(dienos vidurkis), pateiktas kaip NO2, ir taikant kelių tiesioginių priemonių/ būdų derinį (žr. 4.3.1 ir 4.3.3 skirsnius, ypač kiek tai liečia NOX pirminių junginių indėlio mažinimą), išskyrus akytojo molio agregatų atvejus.

c) GPGB laikomas būdas, kai taikant proceso optimizavimo priemones (žr. 4.1.3 ir 4.3.1 skirsnius) išmetamų iš kogeneracinių įrenginių teršalų NOX ,skaičiuojant kaip NO2, dienos vidurkis yra žemesnis nei 500 mg/m 3.

5.1.4.2 Antrinės priemonės/būdai ir jų derinys su pirminėmis priemonėmis/būdais

GPGB laikomas dujinių neorganinių junginių krosnių degimo proceso dujose sumažinimas, taikant vieną iš šių antrinių priemonių/būdų:

a) Kaskadinio tipo įkrauti sluoksnio adsorberiai (žr. 4.3.4.1 skirsnį)b) Sausų išmetamų dujų valymas filtrais (rankoviniai ar elektrostatiniai žr. 4.3.4.3 skirsnį)

Taikant tiesioginių priemonių/būdų, nurodytų 5.1.4.1a skirsnyje ir netiesioginių priemonių/būdų, nurodytų šiame skirsnyje, derinį, gaunamos žemiau nurodytos dujinių neorganinių junginių krosnių degimo proceso dujose vertės yra laikomos GPGB atitinkančiomis teršalų emisijų lygių (GPGB ATL) vertėmis.

Parametras Vienetas, dienos vidurkis GPGB ATL1'

Fluoro junginiai, nurodyti kaip HF mg/m3 1 - 102*

23

Chloridai, nurodyti kaip HC1 mg/m3 1 - 303)

SOX,, nurodyti kaip SO2 Sieros kiekis žaliavose < 0.25 %

mg/m3 <500

SOX, nurodyti kaip SO2 Sieros kiekis žaliavose >0.25 %

mg/m3 500-20004)

,,Intervalai priklauso nuo esančio žaliavoje teršalo sudėties (pradinių junginių – prekursorių), t.y. keramikos gaminių, kurių žaliavoje yra mažiau teršalų (pradinių junginių – prekursorių), žemesnės intervalo vertės yra laikomos GPGB, o keramikos gaminių, kurių žaliavoje yra daugiau teršalų (pradinių junginių – prekursorių), degimo procese GPGB yra laikomos aukštesnės GPGB atitinkančio teršalų emisijų lygio (GPGB ATL) intervalo vertės.

2) Aukštesnis GPGB lygis, priklausomai nuo žaliavų charakteristikų, gali būti žemesnis.

3) Aukštesnis GPGB lygis, priklausomai nuo žaliavų charakteristikų, gali būti žemesnis. Be to, aukštesnis GPGB ATL lygis neturi būti kliūtimi atliekinių vandenų antriniam panaudojimui.

' Aukštesnis GPGB lygis taikomas tik žaliavoms, turinčioms labai didelį sieros kiekį.

5.1 lentelė: Dujinių neorganinių medžiagų krosnių degimo proceso dujose su GPGB susietų emisijų lygiai

5.1.5 Gamybinės nuotekos (išmetimai ir sunaudojimas)

Klausimų, susijusių su gamybinių nuotekų (emisijų ir sunaudojimų) procesu, pagrindinis aptarimas pateikiamas 3.1.2 skirsnyje ir 3.2.2 skirsnyje.

24

a)

b)

c)

GPGB laikomas vandens sunaudojimo mažinimas, taikant proceso optimizavimo priemones. Šiuo klausimu žr. 4.4.5.1 skirsnį, kuriame pateikiamos kelios proceso optimizavimo priemonės, kurias galima taikyti ir kiekvieną atskirai, ir jų derinį.

GPGB laikomas gamybinių nuotekų valymas, taikant gamybinių nuotekų valymo sistemas. Šiuo klausimu žr. skirsnį 4.4.5.2, kuriame pateikiamos kelios gamybinių nuotekų valymo sistemos, kurias galima naudoti ir atskirai, ir jų derinį, užtikrinant pakankamą nuotekų išvalymą kad vanduo galėtų būti pakartotinai panaudotas gamybos procese ar būtų tiesiogiai išleistas į vandens telkinį arba išleidžiant į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą.

GPGB laikomas teršalų kiekio gamybinėse nuotekose sumažinimas. Žemiau pateikiami emisijų lygiai laikomi GPGB atitinkančiais teršalų emisijų lygiais(GPGB ATL):

25

Parametras Vienetai GPGB ATL (dviejų val. sudėtinis bandinys)

Suspenduotos medžiagos

mg/1 50,0

AOX mg/1 0,1Švinas (Pb) mg/1 0,3Cinkas (Zn) mg/1 2,0Kadmis (Cd) mg/1 0,07

5.2 lentelė. Su GPGB susieti teršalų emisijų lygiai išleidžiamose nuotekose

Jei daugiau kaip 50 % gamybinių nuotekų yra pakartotinai panaudojama gamybos procese, didesnės šių tešalų koncentracijos gali būti laikomos GPGB atitinkančiais teršalų emisijų lygiais (GPGB ATL) tol, kol tam tikra teršalų apkrova produkcijos kiekiui (kg apdorotam žaliavos kiekiui) neviršija teršalų apkrovos, gaunamos, kai pakartotinai panaudojama mažiau nei 50 % nuotekų.

5.1.6 Dumblas

Su dumblo tvarkymu susijusių klausimų bendras aptarimas pateikiamas 3.1.3. skirsnyje.

GPGB laikoma dumblo perdirbimas/pakartotinis panaudojimas, taikant vieną iš šių būdų arba jų derinį:

a) Dumblo perdirbimo sistemos (žr. 4.5.1.1 skirsnį) b) Dumblo pakartotinis panaudojimas kituose gaminiuose (žr. 4.5.1.2 skirsnį).

5.1.7 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos

Su nuostoliais kietų medžiagų gamybos procese/kietų atliekų tvarkymu susijusių klausimų bendras aptarimas pateikiamas 3.1.3 skirsnyje.

GPGB laikoma nuostolių kietų medžiagų gamybos procese /kietų atliekų mažinimas, taikant šių būdų derinį:

a) Nesumaišytų žaliavų grąžinimas (žr. 4.5.2.1 skirsnį)b) Sudužusių gaminių grąžinimas į gamybos procesą (žr. 4.5.2.1 skirsnį)c) Kietų medžiagų procese susidariusių nuostolių panaudojimas kitose pramonės šakose (žr. 4.5.2.1 skirsnį)d) Degimo proceso valdymas elektroninėmis priemonėmis (žr. 4.5.2.2 skirsnį) e) Optimizuotos krosnies įkrovos taikymas (žr. 4.5.2.2 skirsnį).

5.1.8 Triukšmas

Su triukšmu susijusių klausimų bendras aptarimas pateikiamas 3.1.4 skirsnyje.

GPGB laikomas triukšmo sumažinimas, taikant šių būdų derinį (žr. 6 skirsnį): a) Agregatų atitvėrimas

26

b) Izoliacijos apsaugančios nuo agregatų vibracijos įrengimas c) Triukšmo slopintuvų ir lėtai besisukančių ventiliatorių naudojimas d) Langų, vartų ir triukšmą keliančių agregatų išdėstymas toliau nuo kaimynų e) Langų ir sienų garso izoliacijos įrengimas f) Langų ir vartų uždarymas g) Triukšmą (išorėje) keliančios veiklos vykdymas tik dienos metu h) Gera įmonės priežiūra.

5.2 Sektoriams taikomi specifiniai geriausi prieinami gamybos būdai

Šiame skirsnyje aptariami specifiniai GPGB, taikomi kiekvienam iš devynių šiame dokumente paaiškintų ir aprašytų veiklos sektorių. Paprastai atskiram įrenginiui geriausiu prieinamu gamybos būdu yra laikomas vienas iš būdų ir priemonių arba jų derinys, pateiktas šiame sektoriams būdingų GPGB skirsnyje ir bendrų GPGB skirsnyje (5.1 skirsnis).

Geriausi prieinami gamybos būdai ir pateikti GPGB atitinkantys teršalų emisijų ar sunaudojimo lygių intervalai (GPGB ATL intervalai) yra susiję su įvairaus dydžio krosnimis, įvairiais krosnių veikimo tipais, t.y. nuolatinio ar nenuolatinio veikimo ir skirtingu per metus dirbtų valandų skaičiumi. Nėra įmanoma pilnai atsižvelgti į konkrečias vietos sąlygas. GPGB teršalų emisijų ar sunaudojimo lygiai nenustato ir nereiškia išmetamų teršalų ribinių verčių.

Primygtinai rekomenduojama 5 skyrių skaityti neatsiejamai nuo 4 skyriaus, kadangi, kaip nurodyta 4 skyriuje, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar gamybos būdai ir priemonės yra tinkamos, bet ir į tinkamumui taikomus apribojimus. 5 skyriuje pateiktos GPGB išvados negali būti teisingai interpretuojamos, jei jos nebus skaitomos neatsiejamai nuo 4 skyriaus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant padėti skaitytojui, 5 skyriuje yra pateikiamos nuorodos į 4 skyrių.

5.2.1 Plytos ir čerpės

5.2.1.1 Dujiniai junginiai – pirminės priemonės/būdai

GPGB laikomas dujinių junginių (pvz., HF, HC1, SOX) krosnių degimo proceso dujose mažinimas, pridedant kalcio turinčių priedų (žr. 4.3.2 skirsnį), jei tai neturi neigiamos įtakos galutinio produkto kokybei.

5.2.1.2 Lakūs organiniai junginiai

GPGB laikomas lakių organinių medžiagų degimo proceso išmetamose dujose sumažinimas – išeities išmetamų dujų koncentracijoms, didesnėms nei 100 iki 150 mg/m3 , priklausomai nuo išeities dujų charakteristikų, pvz., sudėties, temperatūros - iki 5-20 mg/m3, dienos vidurkis, išreikštas kaip bendra C, taikant dujų terminį deginimą vieno arba trijų kamerų termoreaktoriuje (žr. 4.3.5.1 skirsnį).

5.2.2 Glazūruoti keraminiai vamzdžiai

5.2.2.1 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai

GPGB yra laikomas purškiamojo glazūravimo proceso dulkių išmetimo pusvalandinės vertės sumažinimas iki 1 - 10 mg/m3, taikant rankovinius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį) arba sukepintojo stiklo daugiasluoksnius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį).

27

5.2.3 Ugniai atsparūs gaminiai


a) Kai procese susidaro organiniai junginiai, o išmetamų dujų kiekiai yra maži, GPGB yra išmetamose dujose esančių lakiųjų organinių junginių kiekio sumažinimas, tam naudojant aktyvintos anglies filtrus (žr. 4.3.4.5 skirsnį).

Kai procese susidaro organiniai junginiai, o išmetamų dujų kiekiai yra dideli, GPGB yra laikomas išmetamose dujose esančių lakiųjų organinių junginių kiekio sumažinimas iki dienos vidurkio 5-20 mg/m3, išreikšto bendra C, tam naudojant tolesnį sudeginimą (žr. 4.3.5.1 skirsnį).

b), GPGB yra laikomas lakiųjų organinių medžiagų degimo proceso išmetamose dujose sumažinimas – išeities išmetamų dujų koncentracijoms didesnėms nei 100 iki 150 mg/m3, priklausomai nuo išeities dujų charakteristikų, pvz., sudėties, temperatūros - iki 5-20 mg/m3, dienos vidurkio išreikšto bendra C, taikant dujų terminį deginimą vieno ar trijų kamerų termoreaktoriuje (žr. 4.3.5.1 skirsnį).

5.2.3.2 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai/kietosios atliekos

GPGB yra laikomas kietųjų medžiagų gamybos nuostolių ir (arba) kietųjų atliekų, susidarančių gaminiams formuoti naudojant gipso formas, kiekio sumažinimas, taikant vieną iš šių priemonių arba jų derinį (žr. 4.5.2.2 skirsnį):

a) Gipso formų pakeitimas plastikinėmis formomis b) Gipso formų pakeitimas metalinėmis formomis c) Vakuuminių gipso maišytuvų naudojimas d) Naudotų gipso formų panaudojimas kitose pramonės įmonėse.

5.2.4 Akytojo molio užpildai


GPGB yra laikomas vamzdžiais nukreipiamų dulkių karštose išmetamose dujose dienos vidurkio sumažinimas iki 5 - 50 mg/m3, taikant elektrostatinius filtrus (žr. 4.2.3.5 skirsnį) arba skruberius (žr. 4.2.3.4 skirsnį).

5.2.4.2 Dujiniai junginiai – pirminės priemonės/būdai

GPGB yra laikomas, kai užtikrinama mažesnė nei 500 mg/m 3 sukamosios krosnies degimo proceso dujose esančio NOX paros vidutinė vertė, nurodoma kaip NO2, taikant pirminių priemonių/būdų derinį (žr. 4.3.1 ir 4.3.3 skirsnius).

5.2.5 Sienų ir grindų plytelės


a) GPGB yra laikomas purškiamojo džiovinimo procesų vamzdžiais nukreipiamų dulkių kiekio pusvalandžio vidutinės vertės sumažinimas iki 1-30 mg/m3, taikant rankovinius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį), arba iki 1 - 50 mg/m3 , esamiems įrenginiams naudojant ciklonus (žr. 4.2.3.1 skirsnį) derinyje su skruberiais (žr. 4.2.3.4 skirsnį), jei galima pakartotinai naudoti plovimo vandenį.

b) GPGB yra laikomas purškiamojo glazūravimo procesų vamzdžiais nukreipiamų išmetamų dulkių pusvalandinės vidutinės vertės sumažinimas iki 1–10 mg/m3, tam

28

naudojant rankovinius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį) arba sukepintojo stiklo daugiasluoksnius filtrus (žr. 4.2.3.3 skirsnį).

5.2.5.2 Dujų degimo proceso dulkių išmetimai

GPGB yra laikomas išmetamose krosnies degimo procesų dujose esančių dulkių (kietųjų dalelių) paros vidutinės vertės sumažinimas iki 1–5 mg/m3, taikant sausąjį krosnies dujų valymą rankoviniu filtru (žr. 4.3.4.3 skirsnį), kuris taip pat naudojamas fluoro junginių šalinimui.

5.2.5.3 Dujiniai junginiai / Antrinės priemonės (būdai)

a) GPGB yra laikomas išmetamose krosnies degimo procesų dujose esančio HF paros vidutinės vertės sumažinimas iki 1–5 mg/m3, taikant, pvz., sausąjį krosnies dujų valymą rankoviniu filtru (žr. 4.3.4.3 skirsnį).

b) GPGB yra laikomas išmetamų dujinių neorganinių junginių, esančių krosnies degimo procesų dujose, kiekio sumažinimas, tam naudojant modulinius adsorberius (žr. 4.3.4.2 skirsnį), ypač esant mažesniems krosnies dujų srautams (mažesniems kaip 18 000 m3/h) bei mažoms neorganinių junginių (išskyrus HF (SO2, SO3, HCl)) ir dulkių koncentracijoms nevalytose dujose.

5.2.5.4 Gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas

GPGB yra laikomas gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas gamybos procese, kai gamybinio vandens pakartotinio naudojimo laipsnis yra 50–100 % (priklausomai nuo gaminamos produkcijos rūšies žr. 4.4.5.1 skirsnį), taikant proceso optimizavimo priemonių derinį ir gamybinių nuotekų valymo sistemas, kaip nurodyta 4.4.5 skirsnyje.

5.2.5.5 Dumblo pakartotinis panaudojimas

GPGB yra laikomas dumblo, susidarančio valant keraminės masės ruošimo proceso gamybinį vandenį, pakartotinis panaudojimas, kai pridėto sauso dumblo dalis sudaro 0,4 –1,5 % keraminės masės, kur tai priimtina, taikant dumblo perdirbimo sistemą (žr. 4.5.1.1 skirsnį ).

5.2.6 Indai ir dekoratyviniai gaminiai (buitinė keramika)

5.2.6.1 Vamzdžiais nukreipiamų dulkių išmetimai .

a) GPGB yra laikomas purškiamojo džiovinimo procesų vamzdžiais nukreipiamų dulkių kiekio pusvalandžio vidutinės vertės sumažinimas iki 1-30 mg/m3 , taikant rankovinius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį), arba iki 1 - 50 mg/m3 , esamiems įrenginiams naudojant ciklonus (žr. 4.2.3.1 skirsnį) derinyje su skruberiais (žr. 4.2.3.4 skirsnį), jei galima pakartotinai naudoti plovimo vandenį.

b) GPGB yra laikomas purškiamojo glazūravimo procesų vamzdžiais nukreipiamų išmetamų dulkių pusvalandžio vidutinės vertės sumažinimas iki 1–10 mg/m3, tam naudojant rankovinius filtrus (žr. 4.23.2 skirsnį) arba sukepintojo stiklo daugiasluoksnius filtrus (žr. 4.2.3.3 skirsnį).

29

5.2.6.2 Dujiniai junginiai - antrinės priemonės/būdai

GPGB yra laikomas išmetamų dujinių neorganinių junginių, esančių krosnies degimo procesų dujose, kiekio sumažinimas, tam naudojant modulinius adsorberius (žr. 4.3.4.2 skirsnį), ypač esant mažesniems krosnies dujų srautams (mažesniems kaip 18 000 m3/h) bei mažoms neorganinių junginių (išskyrus HF (SO2, SO3, HCl)) ir dulkių koncentracijoms nevalytose dujose.


GPGB yra laikomas gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas gamybos procese, kai pakartotinai panaudojama nuotekų dalis sudaro 30 - 50 %, taikant proceso optimizavimo priemonių ir gamybinių nuotekų valymo sistemų derinį, kaip nurodyta 4.4.5 skirsnyje.


GPGB yra laikomas kietųjų medžiagų gamybos nuostolių/kietųjų atliekų, susidarančių gaminiams formuoti naudojant gipso formas, kiekio sumažinimas, taikant vieną iš šių priemonių ar jų derinį (žr. 4.5.2.2 skirsnį):

a) Gipso formų pakeitimas plastikinėmis formomis b) Gipso formų pakeitimas metalinėmis formomis c) Vakuuminių gipso maišytuvų naudojimas d) Naudotų gipso formų pakartotinis panaudojimas kitose pramonės įmonėse.

5.2.7 Santechnikos gaminiai


GPGB yra laikomas purškiamojo glazūravimo procesų vamzdžiais nukreipiamų išmetamų dulkių pusvalandžio vidutinės vertės sumažinimas iki 1–10 mg/m3, tam naudojant rankovinius filtrus (žr. 4.23.2 skirsnį) arba sukepintojo stiklo daugiasluoksnius filtrus (žr. 4.2.3.3 skirsnį).

5.2.7.2 Dujiniai junginiai – antrinės priemonės/būdai



GPGB yra laikomas gamybinių nuotekų pakartotinis panaudojimas gamybos procese, kai pakartotinai panaudojama nuotekų dalis sudaro 30 - 50 %, taikant proceso optimizavimo priemonių ir gamybinių nuotekų valymo sistemų derinį, kaip nurodyta 4.4.5 skirsnyje.


GPGB yra laikomas kietųjų medžiagų gamybos nuostolių/kietųjų atliekų, susidarančių gaminiams formuoti naudojant gipso formas, kiekio sumažinimas, taikant vieną iš šių

30

priemonių ar jų derinį (žr. 4.5.2.2 skirsnį):


5.2.8 Techninė keramika


a) GPGB yra laikomas purškiamojo džiovinimo procesų vamzdžiais nukreipiamų dulkių kiekio pusvalandžio vidutinės vertės sumažinimas iki 1-30 mg/m3, taikant rankovinius filtrus(žr. 4.2.3.2 skirsnį), arba iki 1 - 50 mg/m3 , esamiems įrenginiams naudojant ciklonus (žr. 4.2.3.1 skirsnį) derinyje su skruberiais (žr. 4.2.3.4 skirsnį), jei galima pakartotinai naudoti plovimo vandenį.

b) GPGB yra laikomas purškiamojo iš glazūravimo procesų, vamzdžiais nukreipiamų, išmetamų dulkių pusvalandžio vidutinės vertės sumažinimas iki 1–10 mg/m3, tam naudojant rankovinius filtrus (žr. 4.2.3.2 skirsnį) arba sukepintojo stiklo daugiasluoksnius filtrus (žr. 4.2.3.3 skirsnį).

5.2.8.2 Dujiniai junginiai – antrinės priemonės/būdai



GPGB laikomas lakiųjų organinių medžiagų degimo proceso išmetamose dujose sumažinimas – išeities išmetamų dujų koncentracijoms, didesnėms nei 100 iki 150 mg/m3, priklausomai nuo išeities dujų charakteristikų, pvz., sudėties, temperatūros - iki 5-20 mg/m3, išreikšto bendra C dienos vidurkio, taikant dujų terminį deginimą vieno ar trijų kamerų termoreaktoriuje (žr. 4.3.5.1 skirsnį).

5.2.8.4 Kietųjų medžiagų gamybos nuostoliai / kietosios atliekos

GPGB yra laikomas kietųjų medžiagų gamybos nuostolių/kietųjų atliekų, susidarančių gaminiams formuoti naudojant gipso formas, kiekio sumažinimas, taikant vieną iš šių priemonių ar jų derinį (žr. 4.5.2.2 skirsnį):


5.2.9 Surištieji neorganiniai abrazyvai


GPGB yra laikomas lakiųjų organinių medžiagų degimo proceso išmetamose dujose sumažinimas – išeities išmetamų dujų koncentracijoms, didesnėms nei 100 iki 150 mg/m3,

31

priklausomai nuo išeities dujų charakteristikų, pvz., sudėties, temperatūros - iki 5-20 mg/m3

dienos vidurkio, išreikšto bendra C, taikant dujų terminį deginimą vieno ar trijų kamerų termoreaktoriuje (žr. 4.3.5.1 skirsnį).

6 NAUJI KERAMIKOS GAMYBOS BŪDAI

6.1 Spinduliniai vamzdiniai degikliai

Vandens garų krosnies dujose sumažinimas paprastai sumažina išmetamų fluoridų kiekius, kadangi pagrindinis fluoridų išlaisvinimo iš molyje esančių mineralų mechanizmas yra pirolizė. Ši reakcija vyksta 800 °C ir aukštesnėje temperatūroje.

Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad mažinant vandens kiekį krosnies viduje esančioje atmosferoje, mažėja HF bei SOX išmetimai. Praktiškai sumažinti vandens kiekį krosnies atmosferoje techniškai sudėtinga, kadangi vanduo susidaro, deginant iškastines kuro rūšis, naudojamas krosnies kaitinimui. Galima neleisti šiam vandeniui susidaryti, jei krosnį kaitinsime netiesiogiai, degindami dujas naudojant spindulinius vamzdinius degiklius (žr. 4.3.3.2 skirsnį).

Kad spindulinius vamzdinius degiklius galima būtų naudoti keramikos pramonėje, jie pagaminti iš silicio karbido, turinčio didelę šiluminę talpą ir aukštą atsparumą karščiui, temperatūrai kintant plačiame diapazone. Su šiais spinduliniais vamzdiniais degikliais krosnys yra kaitinamos netiesiogiai (išskyrus krosnies pašildymo zoną), o degiklio liepsna yra karščiui atspariame vamzdyje, kur vyksta degimas. Šilumos pernešimas nuo degiklio į procesą didžiąja dalimi vyksta šiluminio spinduliavimo būdu, kas atitinka aukštas šilumos srauto vertes 70 - 120 kW/m2. intervale.

Spinduliniai vamzdiniai degikliai iš principo gali būti naudojami sienų ir grindų plytelių, indų ir dekoratyvinių gaminių, santechninių gaminių ir surištųjų neorganinių abrazyvų gamyboje, tačiau plytų ir čerpių, glazūruotų keramikinių vamzdžių, ugniai atsparių gaminių ir akytojo molio užpildų gamyba pramoniniais mastais jiems yra per didelė. Projektai įrodė, kad degiklius galima taikyti besisukančiose ir šaudyklinėse krosnyse, nors technologija dar nepasitvirtino tunelinėse krosnyse.

Bandomasis projektas Olandijoje, kur sukamoje krosnyje buvo įrengti spinduliniai vamzdiniai degikliai gaminant sienų ir grindų plyteles, nurodė tokius HF išmetimus: 0.7 mg/m3 (sienų plytelių gamybai) ir 1.2 mg/m3 (grindų plytelių gamybai) bei tam tikrus HF emisijų veiksnius nuo 3 iki 6 mg/kg intervale. Papildomos spindulinių vamzdinių degiklių sąnaudos, kai įmonė per metus pagamina 500 000 m2 plytelių, įvertintos daugiau nei 450 000 EUR [5, InfoMil, 2003].

6.2 Degimas, naudojant mikrobangas, ir mikrobanginiai džiovintuvai

Keramikos gaminių degimas ar sukepinimas yra kritinis gamybos proceso etapas. Sunkios įkrovos ir dideli krosnių vežimėliai apsunkina šilumos perdavimą iš išorės į įkrovos vidurį ir į kiekvienos atskiros plytos centrinę dalį. Paviršių temperatūros dažniausiai yra aukštesnės, nei įkrovos ar atskiro gaminio viduryje, ir dėl to temperatūros gradientai gali sukurti šiluminius įtempimus ir sugadinti gaminius.

Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, skirtų mikrobangų energijos panaudojimui keramikos gaminių degimui. Šio proceso metu gaminiai kaitinami tiesiogiai, taip pat ir gaminio centrinė dalis. Tam, kad nesusidarytų šilumos nuostolių krosnyje, mikrobangų energija panaudojama derinyje su įprastu šildymu, naudojant dujas ar elektros energiją.

Prieš diegiant šį procesą pilna apkrova dirbančiose krosnyse ekonomiškai priimtinomis sąlygomis, dar turi būti išspręstos techninės problemos, įskaitant ir saugumo aspektus, be to,

32

reikia atsižvelgti į santykinai aukštas elektros energijos kainas. Vis dėlto, eksperimentiniai darbai atskleidė eilę reikšmingų naudingų savybių, kurias ateityje reikės vystyti:

• Šiluminių įtempimų, kylančių degimo ciklo metu, sumažinimas • Ženklus produkcijos išeigos padidinimas, t.y. daug trumpesni degimo ciklai • Ženklus degimui naudojamos energijos kiekio sumažinimas, tačiau tai gali sumažinti

atliekinės šilumos, kuri gali būti panaudota džiovinimui, kiekį• Proceso kietų medžiagų/kietų atliekų kiekio • Kokybės pagerinimas, įskaitant ženklų mechaninių savybių pagerinimą• Efektyvesnis rišamosios medžiagos pašalinimas (pvz., ugniai atsparūs gaminiai)• Dėl mažesnių energijos sąnaudų ir didesnės produkcijos išeigos sumažėję teršalų išmetimai • Sumažėję išmetamų fluoridų kiekiai, kurie yra tampriai susiję su gaminių buvimo

aukštesnėje nei 800 °C temperatūroje trukme.

Mikrobangų energija iš principo taip pat gali būti naudojama keramikos gaminiams džiovinti (žr. 2.2.5.8 skirsnį). Mikrobangų krosnių naudojimo privalumai ir trūkumai, nurodyti degimo procesui, taip pat tinka ir džiovinimo procesui. Tyrimai rodo, kad džiovinimas mikrobangų pagalba yra taikytinas ne visoms gaminių formoms, o tik plonoms formoms [20, CERAME-UNIE, 2004] [28, Schorcht, 2005] [30, TWG Ceramics, 2005].

6.3 Naujas ugniai atsparių gaminių džiovinimo sistemų tipas

Aprašymas ir gaunama aplinkosaugos nauda

Didelio dydžio ugniai atsparių statybos komponentų, tokių kaip semtuvių dangčių ar elektrinio lanko krosnių stogų džiovinimas, gali pareikalauti daug laiko ir energijos. Talpinant šilumai atsparius nerūdijančio plieno apvalkalu (temperatūroms iki 1100°C) ar anglies pluoštu (žemesnėms kaip 250 °C džiovinimo temperatūroms) padengtus kaitinimo elementus į ugniai atsparų mišinį, kurį reikia išpilti, komponentas gali būti išdžiovinamas, drėgmei išeinant iš vidaus į išorę. Plieno danga ar anglies pluoštas priderinamas prie konstrukcijos ir nesukelia trukdžių.

Kadangi džiovinimas vyksta iš vidaus į išorę, vanduo juda ta pačia kryptimi, kaip ir temperatūros frontas. Tai ženkliai sumažina džiovinimo laiką.

Nustatytų temperatūrų kontrolė ženkliai pagerina pastatų komponenčių kokybę, ir dėl to džiūvimo procesas tampa tolygesnis, su mažiau įtrūkimų, ir pagerėja struktūros stabilumas. Pagerėjo šie parametrai:

• Šalto suardymo stiprumas: +50 % • Lenkimo stiprumas: +50 % • Atsparumas dilimui: +70 % • priežiūros laikas pailgėja: +50 %.

Šio džiovinimo būdo dėka sutaupoma daug energijos, ir galima jos dar daugiau sutaupyti – ypatingai labai didelių statybos elementų atveju – džiovinimo metu izoliuojant šilumai atsparius gaminius.

Poveikiai tarp terpių

Nenustatyta.

Veiklos duomenys ir taikymo galimybės

Anglies pluoštas gali būti naudojamas iki maždaug 250 °C temperatūros, o metalo folija - iki 1100 °C temperatūros. Su 9 tonas sveriančiu pastato elementu atlikti bandymai parodė, kad energijos poreikis džiovinimui ankstesnėmis sąlygomis yra 77000 kWh, kai liekamoji

33

drėgmė yra 6 %. Dažymo procese panaudojant kaitinimo foliją ir izoliavimą, energijos poreikis sumažėja iki 2000 kWh, o tai atitinka apie 97 % sutapymo efektyvumą. Džiovinimo laikas sutrumpėja maždaug nuo penkių dienų iki trijų dienų.

Ekonominiai aspektai

Labai didelių pastatų elementų atveju, kai jų svoriai siekia iki 20 tonų, sąnaudos gali būti ženkliai sumažintos dėl sumažėjusio energijos sunaudojimo.

Įdiegimo varomosios jėgos

• geresnė pastatų elementų kokybė ir ilgesnis tarnavimo laikas • Sąnaudų mažinimas • Laiko taupymas.

Įmonės pavyzdys ir literatūros nuorodos

Šį būdą naudoja keletas gamintojų, pvz., Wolf GmbH, Urbar, Vokietija [30, TWG Ceramics, 2005] [32, TWG Ceramics, 2006].

6.4 Pažangus gamybinių nuotekų tvarkymas su glazūros sugrąžinimu

Keramikos įmonėje įdiegus naujovišką nuotekų valymo sistemos modelį, santechnikos gaminių, buitinės keramikos, sienų ir grindų plytelių gamyboje ženkliai sumažėjo sąnaudos ir susidarančių teršalų kiekiai.

Nauja gamybinių nuotekų sistema turi penkis modulius:

• Mikrofiltravimas: gamybinės nuotekos iš didžiausių glazūravimo procesų (baltai glazūrai tenka 80 % bendros glazūros sunaudojimo) pereina mikrofiltravimo įrenginius, kur atskiriama glazūra. Atskirta glazūra grąžinama į glazūros paruošimo procesą.

• Pirminio gamybinių nuotekų srauto valymas : sienų ir grindų plytelių mišinio paruošimo etape susidariusios gamybinės nuotekos, kurių susidaro maži kiekiai, tačiau jos yra smarkiai užterštos, perduodamos į atskirus valymo įrengimus. Susidaręs nuotekų dumblas, kuriame yra aukštos kokybės sudėtinės dalys, galinčios pagerinti keramikos sukepimo gebą, yra perduodamas į molio masės rengimo procesą, tuo tarpu nutekamieji vandenys biodegraduojančių medžiagų šalinimui nukreipiami į komunalinių nuotekų valymo įrenginius.

• Esamų sedimentavimo talpų panaudojimas : glazūros paruošimo gamybinės nuotekos nukreipiamos per sedimentavimo talpas, prieš tai jose įdiegus papildomas priemones ir automatinę monitoringo sistemą. Susidaręs nuotekų dumblas taip pat grąžinamas į sienų ir grindų plytelių molio masės rengimo procesą, tuo tarpu gamybinės nuotekos perduodamos į naują, ženkliai mažesnį, gamybinių nuotekų valymo įrenginį.

• Naujos centrinių gamybinių nuotekų valymo įrenginių statyba : ankstesni gamybinių nuotekų valymo įrenginiai išvalydavo iki 3 500 m3 gamybinių nuotekų per dieną. Kai 1970 m. pradžioje buvo pastatyti pirmieji nuotekų valymo įrenginiai, įrengta stogų konstrukcija sienų ir grindų plytelių gamybos patalpoje neleido atskirti lietaus ir gamybines nuotekas. Nauji šiuolaikiniai centralizuoti valymo įrenginiai surenka įmonės gamybines nuotekas ir virš žemės paviršiaus įrengtu vamzdynu pumpuoja jas į naują sistemą, todėl jos nesusimaišo su lietaus nuotekomis. Prisiderinimas prie gamybinių nuotekų kiekių, siekiančių 700 - 800 m3/d., sumažėję teršalų kiekiai gamybinių nuotekų srautuose ir pagerinta technologija, leido suprojektuoti pilnai automatizuotus valymo įrenginius, kurių veikimas reikalauja tik 20 % pirminio darbuotojų skaičiaus, ženkliai taupo energiją ir flokuliantus. Dalis įrenginiuose

34

susidariusio nuotekų dumblo gali būti pakartotinai panaudojamas plytelių gamyboje. Kadangi teršalų kiekis jame yra mažesnis ir dėl naujo filtravimo preso naudojimo gaunamas mažesnis vandens kiekis (daugiausiai 25% ), likęs dumblas be jokios rizikos gali būti laikomas įmonėje tam tinkamoje vietoje. Bandymai rodo, kad medžiaga gali būti naudojama kaip mineralinio dengiamojo sluoksnio, naudojamo galutinio sąvartyno uždengimo sistemoje, sudedamoji dalis.

• Lietaus nuotekų atskyrimas: kadangi gamybinės nuotekos yra nesusietos su požeminio kanalizavimo sistema, nėra reikalo atlikti brangiai kainuojančios vamzdynų ir šachtų modernizacijos. Naudojamo flokuliantų kiekio sumažinimas ir jų naudojimo proceso automatizavimas numato ženklų medžiagų naudojimo ir kaštų sumažėjimą.

Sistemos naujas projektas turi šiuos aplinkosauginius pranašumus:

• Atgaunama baltos glazūros ir ji yra pakartotinai panaudojama procese • Sutaupoma sąvartyno pajėgumų• Nebereikia naudoti biocidų ir aktyvuotos anglies filtrų • Smarkiai užterštos gamybinės nuotekos valomos atskirai • Valymo dumblas perdirbamas įmonėje • Biologiškai užterštos gamybinės nuotekos perduodamos į buitinių nuotekų sistemą • Gamybinės nuotekos nekelia pavojaus senai nuotekų šalinimo sistemai • Valymo įrenginių parinkimas leidžia sutaupyti energijos• Taupomi flokuliantai dumblo išskyrimo procese.

Privalumai sąnaudų požiūriu

• Sumažėja sąnaudos personalui, kadangi automatizavimo įdiegimas leidžia 20 % sumažinti darbuotojų skaičių

• Sumažėja energijos kaštai • Reikia mažiau cheminių priedų • Atgaunama glazūra tinkama panaudoti antrą kartą • Sumažėja sąvartyno sąnaudos.

Bendros gamybinių nuotekų valymo sistemos sąnaudos yra 2,8 mln. eurų. Dėl gaunamos ekonomijos tikėtinas atsipirkimo laikotarpis yra 3-4 metai.

Galimi trūkumai

Nors čia pateikiama sistema gali būti apibūdinama kaip pavyzdinė, tačiau dėl rizikos, kuri gali atsirasti, jei sąlygos skirsis nuo čia aprašytų, gali pasireikšti tokie ekonominiai ir kokybiniai trūkumai:

• Filtravimo technologijai reikalingi kaštai gali viršyti dėl žaliavinių medžiagų atgavimo gaunamus sutaupymus (priklausomai nuo pradinio prarandamų žaliavų santykio)

• Neteisingas mikrofiltravimo įrenginių projektas, kuriam investicijos yra pernelyg didelės, o pajėgumai – nepakankami

• Ilgas tyrimų, susijusių su atgautos glazūros panaudojimu, etapas (gali prireikti koreguoti spalvas)

• Pirminių srautų sumaišymo taikymas yra ribotas, priešingu atveju, negalima sutaupyti atgaunant aukštos kokybės medžiagas

• Visa sistema reikalauja didelės techninės kompetencijos • Planavimo etape reikia turėti omenyje darbo jėgos mažinimo priemones

Išvada: šis šiuolaikiškos aplinkosauginės technologijos diegimas pramonėje tebėra bandomojoje stadijoje kaip modelis, veikiantis griežtai nustatytomis sąlygomis [30, TWG Ceramics, 2005] [32, TWG Ceramics, 2006].

35

6.5 Aukštos kokybės stalo porceliano glazūravimas, nenaudojant švino

Aprašymas ir gauta aplinkosauginė nauda

Švino turinčios glazūros praeityje dažniausiai buvo naudojamos aukštos kokybės stalo porcelianui. Glazūravimo privalumai, naudojant šviną, yra gaunami puikūs paviršiai ir paprasti gamybos būdai, ypatingai dėl švino turinčioms glazūroms būdingų lydimosi ir drėkinimo savybių.

Bešvinės glazūros ruošinius šarminio boro silikato pagrindu sukūrė indų gamintojas. Šios sistemos kokybe ir taikymo savybėmis yra labai panašios į sistemas, kuriose naudojamas švinas. Tai leido sutapyti iki 60 t švino oksido per metus. Procese naudojant minimalius organinių priedų kiekius, didžiąja dalimi išvengiama poveikio aplinkai dėl organinių junginių išmetimo degimo metu.

Glazūros dengiamos šlapiuoju purškimu, naudojant adaptuotas glazūros suspensijas. Purškimo kabinoje susidariusius gamybinių nuotekų srautai, tokie kaip purškimo ir kabinos bei lentynų plovimo vanduo, o taip pat glazūros dulkės iš sausojo separatoriaus yra valomos ir pakartotinai kartu su nauja glazūra naudojamos glazūravimui. Esant tokiam uždaram glazūravimo ciklui, atsirado galimybė optimizuoti naudojamos glazūros kiekį (glazūros nuostolius ir faktinį poreikį). Šiluminiuose procesuose džiovinimas ir degimas buvo pritaikyti naujoms glazūravimo sistemoms bei optimizuoti.

Kai kuriems paprastiems ornamentams papildomo degimo nereikia – galima degti kartu su glazūra, naudojant glazūros pasluoksnio metodą. Sudėtingus, spalvintus virš glazūros sluoksnio arba glazūros sluoksnyje ornamentus reikia degti atskirai.

Poveikiai tarp įvairių terpių

Gamybinių nuotekų, susidariusių glazūros procese, valymui ir regeneravimui reikia daugiau energijos.

Veiklos duomenys ir taikymo galimybės

Šis gamybos būdas naudojamas aukštos kokybės stalo porceliano gamybai. Metodo panaudojimas visoms glazūros spalvoms šiuo metu dar nėra galimas arba reikalautų papildomų investicijų.

Ekonominiai aspektai

Naudodamas šį gamybos būdą, gamintojas dviejose gamybos linijose kasmet sutaupys 60 tonų švino oksido. Prie šio gamybos būdo buvo pereinama, atliekant esminį viso proceso optimizavimą. Šio būdo, kaip modernios proceso technologijos dalies, įdiegimas leido padidinti ekonominį pagrįstumą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Įgyvendinimo varomosios jėgos

Sąnaudų pramoninėms žaliavoms sumažėjimas ir švino išmetimų prevencija.

Įmonių pavyzdžiai ir literatūros nuorodos

Villeroy & Boch AG, Germany, [30, TWG Ceramics, 2005], [32, TWG Ceramics, 2006]

36

8 LITERATŪRA

1 BMLFUW (2003). "Austrian Study on State of the Art of Manufacturing CeramicGoods by Firing".

2 VITO (2003). "The Flemish BAT-report on the ceramic industry (brick and roof tileindustry), English translation of parts of the original Dutch version - published in 1999".

3 CERAME-UNIE (2003). "Proposed Best Available Techniques (BAT) ReferenceDocument (BREF) for the European Ceramic Industry, Rev. Nov. 2003".

4 UBA (2001). "Exemplary Investigation into the State of Practical Realisation ofIntegrated Environmental Protection within the Ceramics Industry under Observance ofthe IPPC-Directive and the Development of BAT Reference Documents".

5 InfoMil (2003). "Dutch Fact Sheets for the Production of Ceramics".

6 Timellini, G., Canetti, A. (2004). "The Italian Ceramic Tile Industry. Contribution tothe identification and specification of the Best Available Techniques".

7 Dodd, A., Murfin, D. (1994). "Dictionary of Ceramics", The Institute of Materials.

8 Ullmann's (2001). "Encyclopedia of Industrial Chemistry, Sixth Edition", Wiley-VCHVerlag GmbH, Weinheim, Germany.

10 Navarro, J. E. (1998). "Integrated Pollution Prevention and Control in the Ceramic TileIndustry. Best Available Techniques (BAT)".

11 Shreve, R. N. (1945). "The Chemical Process Industries, The Ceramic Industries",McGraw-Hill Chemical Engineering Series.

12 CTCV (2004). "Portuguese Ceramic Industry Data".

13 SYKE (2004). "The contribution of Finland to the exchange of information in the EUon the use of BAT to control the environmental impact of the manufacture of ceramicproducts, DRAFT June 28,2004".

14 UBA (2004). "Production of inorganic bonded abrasives".

17 Burkart, M. (2004). "Personal Communication by site visits".

20 CERAME-UNIE (2004). "Proposed Best Available Techniques (BAT) ReferenceDocument (BREF) for the European Ceramic Industry, Rev. Jan. 2004".

21 Almeida, M., Vaz, S., Baio, D. (2004). "Impactes Ambientais e Comercio de EmissoesIndustria Ceramica - Un caso de estodo".

22 SYKE (2004). "Report on Best Available Techniques in the Finnish ceramic industry".

23 TWG Ceramics (2005). "Merged and sorted comments master spread sheet on draft 1".

24 VKI-Germany (2004). "Breviary Technical Ceramics".

25 Voland, T., Leuenberger, C, Roque, R. (2004). "Statistic correlations between twomethods of pollutant emission evaluation", L'INDUSTRIE CERAMIQUE &VERRIERE. No 994 - Mai-Juin 2004, pp. 54 - 66.

26 UBA (2005). "Basic information and data on the expanded clay industry in Germany",Compilation by German National Working group and German expanded clay industry.

37

27 VDI (2004). "Emission control ceramic industry, VDI Guideline 2585, Draft July2004".

28 Schorcht, F. (2005). "Personal Communication by site visits".

29 IMA-Europe (2005). "IMA-Europe's comments on the inclusion of calcined clays, 4.May 2005".

30 TWG Ceramics (2005). "Merged and sorted comments master spread sheet on draft 2".

31 Probst, R. (2005). "Development of processes for cleaning ceramic waste water", cficeramic forum international Berichte der Deutschen Keramischen Gesellschaft.

32 TWG Ceramics (2006). "Final TWG meeting Ceramics".

38

9 TERMINŲ ŽODYNAS

TERMINAS REIKŠMĖ

absorption Absorbcija. Tūrinis procesas, kurio metu viena medžiaga įsiskverbia į kitą (mirkymas).

acid Rūgštis. Protonų donoras. Medžiaga, daugiau ar mažiau lengvai atiduodanti vandenilio jonus vandeniniame tirpale.

acidification Rūgštėjimas. Medžiaga papildoma rūgštimi, norint gauti rūgštines savybes.

acute effect Ūmus poveikis. Neigiamas poveikis bet kuriam gyvam organizmui, kai greitai atsiranda sunkūs simptomai ir kurie dažnai išnyksta pasibaigus poveikiui.

acute toxicity Ūmus toksiškumas. Neigiami poveikiai, atsirandantys dėl cheminės medžiagos atskiros dozės ar dėl atskiros jos ekspozicijos, bet koks nuodingas poveikis atsiradęs per trumpą laiką, paprastai per 96 valandas. Šis terminas paprastai yra naudojamas aprašyti poveikius bandomiesiems gyvūnams.

adsorption Adsorbcija. Paviršinis procesas, dujų ar skysčio molekulių kaupimasis, paviršiuje formuojantis ploną kietos medžiagos sluoksnį.

aeration Aeravimas. Skysčio maišymosi su oru (deguonimi) procesas.

Aerobinis aerobic Biologinis procesas, vykstantis esant deguonies.

alkali Šarmas. Protonų akceptorius. Medžiaga, vandeniniame tirpale daugiau ar mažiau lengvai prisijungianti vandenilio jonus.

anaerobic Anaerobinis. Biologinis procesas, vykstantis nesant deguonies.

A0C1 Adsorbuojami organiniai chloro junginiai.AOX Adsorbuojami organiniai chloro junginiai.

atm Normali atmosfera (1 atm = 101325 N/m2).

bar Baras (1.013 bar =1 atm).BAT Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB). BATAEL GPGB atitinkantys emisijų lygiai (GPGB AEL).

BF Flokuliacija partijomis.BFW Katilo maitinimo vanduo garo gamybai.

biochemicals Biocheminės medžiagos Cheminės medžiagos, kurios susidaro natūraliu būdu arba yra identiškos natūraliai randamoms medžiagoms. Pavyzdžiais gali būti hormonai, feromonai ir enzimai.

biodegradable Biodegraduojantis. Tai, ką mikroorganizmai gali suardyti fiziniais ir (arba) cheminiais būdais. Pavyzdžiui, daugelis cheminių medžiagų, maisto atliekos, medvilnė, vilna ir popierius yra biodegraduojančios medžiagos.

biodiversity Biologinė įvairovė. Skirtingų organizmų skaičius ir įvairovė ekologiniuose kompleksuose, kuriuose jie natūraliai yra.

biscuit (1) išdegtas bet neglazūruotas keramikos gaminys. (2) žodis „neglazūruotas“ yra taikomas mišinių naudojimo sąlygoms (pvz., „biskvito degimas“) aprašyti (1)

BOD Biologinis deguonies suvartojimas (BDS). Ištirpusio deguonies kiekis, kurio reikia mikroorganizmams organinės medžiagos suardymui. Matavimo vienetas – mg O2/l.

body Keraminė masė – (1) žaliavų mišinys prieš formuojant keramikos gaminius (2) keraminio gaminio vidinė dalis, neskaitant glazūros.

39

end-of-pipe technique

„Vamzdžio galo“ metodas. Būdas, kai teršalų kiekiai sumažinami, pasibaigus pagrindiniam gamybos procesui. Būdas, kuris, taikant papildomus procesus, bet nekeičiant pagrindinių procesų eigos, sumažina galutinius išmetimus arba sunaudojimą. Sinonimai: „antriniai būdai“, „sumažinimo būdai“. Antonimai: „ procese integruoti būdai“, „pirminiai gamybos būdai“ (būdai, vienaip ar kitaip keičiantys pagrindinio proceso veikimą, kartu sumažindami pirminius išmetimus arba sunaudojimą.

engobe Dengimas baltu arba spalvotu šlikeriu, siekiant pagerinti akytosios keraminės masės išvaizdą.

ESP Elektrostatinis nusodintuvas (filtras).eutrophication Eutrofikacija – vandens telkinio tarša nuotekomis, iš dirvos išplautomis trąšomis ir

pramonės atliekomis (neorganiniais nitratais ir fosfatais).

existing installation Esamas įrenginys yra veikiantis įrenginys arba, pagal teisės aktus, galiojusius iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, įrenginys, kuriam išduotas leidimas arba kuris, kompetentingos institucijos vertinimu, yra išsamaus prašymo leidimui gauti objektas, su sąlyga, jog toks įrenginys bus pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip po metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

firing Degimas - keraminio gaminio kaitinimo krosnyje procesas, sukuriant stiklo tipo ir kristalinius ryšius, suteikiantis gaminiui keraminės medžiagos savybes.

flue-gas Išmetamosios dujos. Iš degimo/deginimo procesų išmetamos dujos.

flux Fliusas – medžiaga, kurios nors ir nedideli kiekiai mažina tos medžiagos, kurioje ji natūraliai yra (pvz., šarmai molyje) arba medžiagos, į kurią įdedama (pvz., boraksą į glazūrą), lydymosi tašką.

frit Fritas – keraminis darinys, kuri yra lydomas, gesinamas, pervedant į stiklo būklę, ir paprastai yra granuliuojamas.

fuel oil EL Ypatingai lengvų frakcijų kuras fugitive emission Sklaidyta tarša – išmetimai į aplinką dėl nesandarios įrangos/nutekėjimo: išmetimai

į aplinką, atsirandantys dėl to, kad palaipsniui praranda sandarumą talpa, kuri yra skirta uždarai laikyti skystį (dujų arba skysčio pavidalo) ir didžiąja dalimi dėl slėgių skirtumo ir dėl to atsirandančio nutekėjimo.

GDP Bendrasis vidaus produktas.GJ Gigadžaulis.glass Stiklas.glaze Glazūra – plonas stiklo pavidalo sluoksnis, suformuotas ant keramikos gaminio

paviršiaus, degant atitinkamą dangą.

glost Glazūruotas.

green ware Žalias gaminys – keramikos produktas, suformuotas, bet neišdegtas.

HFO Mazutas.hPa Hektopaskalis.IEF Keitimosi informacija forumas (Information Exchange Forum) – neformali

konsultacinė struktūra TIPK direktyvos klausimais.

immission Imisijos – teršiančios medžiagos, kvapai arba triukšmas ir jų lygiai aplinkoje.

installation Įrenginys yra stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede išvardintų veiklos rūšių, ir bet kuri kita tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai siejasi su toje vietoje vykdoma veikla, galinčia sukelti teršalų išmetimą ir taršą.

IPPC Taršos integruota prevencija ir kontrolė (TIPK).I-TEQ Dioksino/furano toksiškumo ekvivalentas.K Kelvinas (0°C = 273.15 K).

40

kaolin Kaolinas.

kcal Kilokalorija (1 kcal = 4.19 kJ).kiln Krosnis yra aukštos temperatūros įrenginys, skirtas keramikos gaminiams

degti. kiln capacity Krosnies pajėgumas. Krosnies tūris, kuriame vyksta degimas.kiln furniture Krosnies įranga – bendras terminas, taikomas detalėms iš ugniai atsparių medžiagų,

kurios naudojamos keramikos produktų fiksavimui degimo metu.

facing brick Apdailos plytos – plytų su mažu vandens įsigėrimu ir dideliu stipriu suspaudimui rūšis, kurios gali būti skirtos pastatams arba apdailai.

kWh Kilovatvalandė (1 kWh = 3600 kJ = 3.6 MJ).LAS linear alkylbenzene sulphonate.LC50 Mirtina koncentracija 50. Mažiausia medžiagos koncentracija vandenyje ar

aplinkos ore, išreikšta miligramais litre, galinti sukelti 50 % bandomosios populiacijos žūtį per nustatytą laikotarpį (pvz. 96 val. – žuvims, 48 val. – dafnijoms).

LD50 Mirtina dozė 50. Mažiausia medžiagos dozė, skiriama gyvūnų rūšims, tokioms kaip pelės arba žiurkės, galinti sukelti 50 % bandomosios populiacijos žūtį per nustatytą laikotarpį (ne daugiau kaip per 14 dienų), išreikšta miligramais bandomosios medžiagos vienam gyvūno svorio kilogramui.

limestone Kalkakmenis

LNG Suskystintos gamtinės dujos.LOEC Mažiausia stebima poveikio koncentracija. Mažiausia eksperimento būdu nustatyta

tiriamos medžiagos koncentracija, kuriai esant, stebimas neigiamas poveikis.

LPG Suskystintos kuro dujos.LWA Lengvo svorio akytojo molio agregatas.

m3/h Srautas. Jei šiame dokumente nėra nurodyta kitaip, srautas yra nurodomas, esant 18 tūrio % deguonies ir esant standartinėms sąlygoms.

magnesia Magnio oksidas (MgO).magnesite Magnio karbonatas (MgCO3).mg/m3 Koncentracija. Jeigu šiame dokumente nenurodyta kitaip, dujinių medžiagų ar

mišinių koncentracija sausoms išmetamoms dujoms nurodoma standartinėmis sąlygomis ir esant 18 tūrio % deguonies ir benzenui, esant deguonies 15 tūrio % bei standartinėms sąlygomis.

MJ Megadžauliai (1 MJ = 1000 kJ = 106 J).monitoring Monitoringas. Procesas, skirtas išmetamų teršalų ar kitų teršalų esamai vertei arba jos

kitimui įvertinti arba nustatyti, remiantis sisteminio, periodinio arba momentinio stebėjimo, inspektavimo, bandinių ėmimo ar kitais vertinimo metodais, skirtais pateikti informaciją apie išmetamus teršalų kiekius ir (arba) jų išmetimo tendencijas.

MPa Megapaskalis.

multi-media effects Žr. Tarpsektoriniai efektai / poveikiai įvairioms aplinkos terpėms.n/a Netaikomas.n.a. Neprieinamas.naphthenes Naftenai – angliavandeniliai, savo molekulėse turintys iš 5 penkių ar 6 anglies

atomų sudarytus įsotintus žiedus, prie kurių prisijungia parafino tipo šakos. n/d Duomenų nėra.N-Kj Azotas, tirtas Kjeldalo metodu.Nm3 Normalinis kubinis metras (273 K, 1013 hPa).NOAC Koncentracija, kai nestebimas ūmus poveikis.NOEC Koncentracija, kai nestebimas poveikis.

41

off-gas Išmetamos dujos – bendras terminas, taikomas orui/dujoms, išleidžiamoms degimo procesų metu arba ištraukimo procesuose, esant kambario temperatūrai.

operator Veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja įrenginį arba, jei tai numato nacionaliniai teisės aktai, kuriam yra suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti įrenginio techninius klausimus.

particulate matter Kietosios dalelės. Dulkės.pH Tirpalo rūgštingumo ar šarmingumo simbolis.

pollutant Teršalas – atskira medžiaga arba medžiagų grupė, kuri gali pakenkti aplinkai arba ją pažeisti.

pottery Keramikos gaminiai – šis terminas dažniausiai naudojamas pavadinti buitinės keramikos gaminius.

ppm Milijoninės dalys.primary measure/technique

Pirminė priemonė/ būdas. Būdas, kuris vienaip ar kitaip keičia pagrindinio proceso veikimo eigą, tuo būdu mažindamas pradinius išmetimus ar sunaudojimą (žr. būdus, taikomus po proceso, t.y. „vamzdžio galo“ metodus).

PTFE Politetrafluoretilenas (teflonas).rpm Apsisukimai per minutę.secondary measure/techn

Antrinė priemonė/būdas. Žr. „vamzdžio galo“ metodą.

setting density Įkrovos tankis – degamo krosnies degimo zonoje gaminio masė, neįskaitant pagalbinių įrengimų, lyginant su bendru krosnies degimo zonos tūriu.

sintering Sukepimas. Bendras terminas, naudojamas miltelių sutankinimui šiluma polikristalinių medžiagų gamyboje aprašyti.

slip Šlikeris. Molio ir (arba) kitų keraminių medžiagų suspensija vandenyje.

sludge Dumblas – santykinai didelį kietųjų dalelių kiekį turinti suspensija.

SME Maža(-os) ir vidutinė(-s) įmonė(-s).sorption Sorbcija, gertis. Procesas, kurio metu viena medžiaga sulaiko kitą medžiagą

absorbcijos ar adsorbcijos būdu.

specific emission Specifinės emisijos – išmetimai, susiję su gamybos pajėgumais arba faktine gamyba (pvz., masė pagaminto produkto tonai ar vienetui).

SS Suspenduotos dalelės (kiekis) (vandenyje) (taip pat žr. TSS).standard state Standartinės sąlygos – nurodoma 273 K temperatūra ir 013 hPa. slėgis.

TJ Teradžaulis.TOC Bendra organinė anglis.TS Bendras kietųjų dalelių kiekis. Kietos medžiagos kiekis prieš medžiagos džiovinimą.

TSS Bendras suspenduotų dalelių kiekis (vandenyje) (taip pat žr. SS).

TWG Techninė darbo grupė.vitreous Stikliškas. Terminas, reiškiantis „veidrodiškas“, taikomas keramikos gaminiams.

vitrification Stiklėjimas. Laipsniškas dalinis molio ar keraminės masės lydymasis degimo procese.

TERMINAS REIKŠMĖ VOC Lakūs organiniai junginiai (LOJ) vol-% Tūrio procentai.W/(mK) Šiluminis laidumas.wt-% Svorio procentai.

Mikrogramas.

42

us Mikrosimensas.

CHEMINIAI SIMBOLIAI

Al...Aliuminis H2O...Vanduo PbO...Švino oksidasA12O3... Aliuminio oksidas HCL... Vandenilio chloridas Pr.. .PraseodimisBaO.. .Bario oksidas HCN...Cianido rūgštis Pt...PlatinaBN...Boro nitridas HF...Vandenilio fluoridas Rh...RodisCa...Kalcis K2O...Kalio oksidas S...SieraCa(OH)2..Kalcio hidroksidas MgCO3...Magnio karbonatas Sb...StibisCaCl2...Kalcio chloridas MgO...Magnio oksidas Si...SilicisCaCO3... Kalcio karbonatas Mn.. .Manganas SiC...Silicio karbidasCaF2... Kalcio fluoridas Mo...Molibdenas SiO2...Silicio dioksidas CaO... Kalcio oksidas Na2CO3. Natrio karbonatas Sn...AlavasCaSO3... Kalcio sulfitas Na2O...Natrio oksidas SO2...Sieros dioksidasCaSO4... Kalcio sulfatas Na2SO3...Natrio sulfitas SO3...Sulphur trioxideCd...Kadmis NaCl...Natrio chloridas SOX...Sieros oksidaiCe...Ceris NaF...Sodium fluoride TL.TitanasCo...Kobaltas NaHCO3...Sodium hydrogen

carbonateTiN...Titano nitridas

CO...Anglies monoksidas NaOH... Natrio šarmas TiO2...Titano dioksidasCO2Anglies dioksidas NH3...Amoniakas V...VanadisCr... Chromas Ni...Nikelis W...VolframasCu...Varis NO2..Azoto dioksidai WB2...Volframo boridasF...Fluoras NOX...Azoto oksidai Zn...CinkasFe.Geležis O2...Deguonis Zr...CirkonisFe2O3...Geležies oksidas Pb...Švinas ZrO2...Cirkonio dioksidas

43