SVARBIAUSIEJI SVARBIAUSIEJI PROFESINIO MOKYMO PROFESINIO MOKYMO IR IR

KVALIFIKACIJKVALIFIKACIJŲŲSISTEMŲ DARBAISISTEMŲ DARBAI

2010/20112010/2011

Romualdas PusvaRomualdas PusvaškisškisLietuvos statybininkų asociacijaLietuvos statybininkų asociacija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

• Profesinis mokymas – Profesinis mokymas – lygiavertė mokymosi lygiavertė mokymosi visą gyvenimą visą gyvenimą sistemos dalissistemos dalis..

22

PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS VIZIJAVIZIJA

Žingsniai: pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemų sujungimas, praktinio profesinio mokymo išteklių atnaujinimas, profesinio mokymo patrauklumo didinimas, nacionalinės kvalifikacijų sistemos plėtra, profesinio mokymo turinio reforma, profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos plėtra.

Mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

*2010 m. skaičius rugsėjo 23 d. duomenimis

19080 19430

5200

18810

21500

7100

19200

21559

8500

0

5000

10000

15000

20000

25000

2008 2009 2010

Mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

priėmimo planas 19080 18810 19200

Bendras priėmimas 19430 21500 21559

Su viduriniu išsilavinimu 5200 7100 8500

1 2 3

Priimtieji mokytis pagal įstaigos tipą

28580

25809

1751615449 15741

13826

1943021500 21559

6000

10000

14000

18000

22000

26000

30000

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Univers itetai Kolegijos Profes inės m okyklos

2010 m. priėmimo skaičiai bus tikslinami.

Profesinio mokymo įstaigų mokinių skaičiaus kitimas 2000–

2010 m.

47

44,4

46,3

45,4

43,9

47,9 48,2

40

41

42

43

44

45

46

47

48

49

2000 m, 2002 m. 2004 m. 2006 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Tūkst.

 

Mokiniai, kurie mokosi pagal

statybininkų rengimo programas

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

Mokosi 8881 4581 8207 5134 5362 6646 6908 8119 8960 7831 9998 9799 8905

Priimti 3267 1920 2455 2590 2800 2893 3288 3823 4442 3583 4493 4123

Baigė 2520 1231 2326 2109 1430 2451 2357 1833 2580 1530 2784 3086

1996 m.

1998 m.

1999 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

LRV 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 161 Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nuo 2010 m. balandžio 1 d. perimti iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie SADM 9-rių VšĮ darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Profesinių mokyklų pastatų atsisakymas

Nuo 1991 iki 2000 m. sujungus 15 mokyklų, 8 mokyklų pastatai perduoti turto fondui;

2001 m. sujungus 2 mokyklas, 1 mokyklos pastatas perduotas turto fondui;

2002 m. panaudos sutartimi perduotas mokyklos pastatas Aukštadvario vid. mokyklai;

2009 m. atsisakyta dviejų mokyklų pastatų, kurie perduodami turto fondui.

99

PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ ATNAUJINIMASIŠTEKLIŲ ATNAUJINIMAS

Praktinio profesinio mokymo išteklių atnaujinimas Praktinio profesinio mokymo išteklių atnaujinimas įgyvendinamas įsteigiant įgyvendinamas įsteigiant sektorinius sektorinius praktinio mokymo praktinio mokymo centrus bei didinant profesinio rengimo įstaigų centrus bei didinant profesinio rengimo įstaigų savarankiškumąsavarankiškumą. .

Nuo 2009 m. gruodžio 29 d. vykdomi 8 projektai, skirti sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimui skirtinguose ūkio sektoriuose: medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų; viešbučių ir restoranų; didmeninės ir mažmeninės prekybos; inžinerinės pramonės; žemės ūkio; kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų; tekstilės produkcijos gamybos; geležinkelio transporto specialistų rengimo. Šiems projektams skiriamas finansavimas sudaro iki 107,04 mln. Lt.

2011 m. bus pradėti įgyvendinti dar 34 projektai, skirti sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimui (8 projektai jau vykdomi).

Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – iki 293 mln. Lt.

Spalio mėn. patvirtintas valstybės projektų sąrašas, kuriame įvardinti šie 34 finansuojami sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo projektai, numatomas skirti finansavimas, projektų trukmė ir paraiškų pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (CPVA) terminai.

Pirmosios 10 paraiškų CPVA bus pateiktos iki 2011 m. sausio 7 d. Likusios – iki 2011 m. kovo 24 d.

Visų finansuojamų ir galimų finansuoti sektorinių praktinio mokymo centrų projektų sąrašas ir jų finansavimo etapai pateikiami Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programoje.

NUMATOMI VYKDYTI PROJEKTAI (I)NUMATOMI VYKDYTI PROJEKTAI (I)

Kas yra SPMCKas yra SPMC

Sektorinis praktinio mokymo centras (SPMC) –

vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos

padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams,

siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti.

Profesinio mokymo įstaigų atranka Profesinio mokymo įstaigų atranka kuriant sektorinius centrus, buvo kuriant sektorinius centrus, buvo

vykdoma remiantis šiais pagrindiniais vykdoma remiantis šiais pagrindiniais kriterijais:kriterijais:

geriausiai atitinka svarbiausius šalies ūkio geriausiai atitinka svarbiausius šalies ūkio poreikius, (atsižvelgiant į geografinę šalies poreikius, (atsižvelgiant į geografinę šalies padėtįpadėtį,, sektorsektorių plėtrą);ių plėtrą);

geriausiai pasirengę investicijoms tuo laikotarpiu, geriausiai pasirengę investicijoms tuo laikotarpiu, kai jos gali būti skiriamos.kai jos gali būti skiriamos.

2011 m. I ketv. numatoma pradėti vykdyti projektus pagal Programos veiklų grupę „Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas“.

Kadangi Programoje kaip pareiškėjai įvardintos profesinio mokymo įstaigos, tam, kad atrinkti konkrečius pareiškėjus 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje numatoma skelbti išankstinį kvietimą teikti valstybės projektų aprašymus.

Prioritetas bus teikiamas projektams, kuriuos įgyvendins profesinio mokymo įstaigos dar negavusios ESF finansavimo infrastruktūros plėtrai, kai pagrįstas numatomos modernizuoti įstaigos perspektyvumas, projektams, kurie skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą socialinėje srityje ir yra įgyvendinami vykdant profesinio mokymo įstaigų optimizavimą.

Tinkamos išlaidos: statyba, rekonstrukcija, remontas, įrangos, prekių, paslaugų pirkimas, projekto administravimas, viešinimas.

Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma šiuo metu iki 9,15 mln. Lt.

NUMATOMI VYKDYTI PROJEKTAI (II)NUMATOMI VYKDYTI PROJEKTAI (II)

STATYBA

21Kauno socialinių paslaugų ir statybos

verslo darbuotojų profesinio rengimo centras

Viešoji įstaiga Kauno darbo rinkos mokymo centras

projektas, tobulinantis statybos sektoriaus praktinio mokymo bazę

22 Šiaulių profesinio rengimo centras -projektas, tobulinantis statybos sektoriaus praktinio mokymo bazę

23Viešoji įstaiga Alytaus darbo rinkos

mokymo centrasAlytaus profesinio rengimo centras

projektas, tobulinantis statybos sektoriaus praktinio mokymo bazę

24Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio

rengimo centras-

projektas, tobulinantis statybos sektoriaus praktinio mokymo bazę

25Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės darbo

rinkos mokymo centrasViešoji įstaiga Vilniaus

statybininkų rengimo centras

projektas, tobulinantis statybos(visų rūšių suvirinimo mokymo

infrastruktūrai plėtoti) sektoriaus praktinio mokymo bazę

26Viešoji įstaiga Vilniaus statybininkų

rengimo centrasViešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės

darbo rinkos mokymo centras

projektas, tobulinantis statybos(statybos ir apdailos darbų mokymo

infrastruktūrai plėtoti) sektoriaus praktinio mokymo bazę

27Viešoji įstaiga Telšių regioninis profesinio

mokymo centras-

projektas, tobulinantis statybos sektoriaus praktinio mokymo bazę

Investicijos į profesinio mokymo įstaigas

2006-2010 metais Įgyvendinant Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo

mokymo priemonėmis 2006-2008 m. programą profesinio mokymo įstaigoms skirta 40 mln. Lt iš Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų.

Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimui skirta 2009 m. – 2 630 tūkst. Lt, 2010 m. – 7 587 tūkst. Lt.

Iš Valstybės investicijų programos lėšų profesinio mokymo įstaigų pastatams rekonstruoti, renovuoti skirta:

2008 m. – 6 278 tūkst. Lt;2009 m. – 2 120 tūkst. Lt;2010 m. - 735 tūkst. Lt.

2009-2010 m. iš Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų profesinio mokymo įstaigų pastatams renovuoti skirta apie 9 mln. Lt ir 690 tūkst. Lt iš Švietimo ir moklso ministreijos įgyvendinamos Švietimo įstaigų modernizavimo programos lėšų.

PRAKTINIO MOKYMO CENTRPRAKTINIO MOKYMO CENTRAIAI GEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMASGEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMAS

- PM

- DRMC

- Partneris PMĮ

- Papildomi proj.

- Elektros, dujų ir vandens tiekimo

- Maisto produktų ir gėrimų pramonės

- Medienos pramonės

- Inžinerinės pramonės

- Kitos komun., soc. ir asm. aptarnavimo veiklos

- Didmeninės ir mažmeninės prekybos

- Statybos

- Aprangos ir tekstilės pramonės

- Transporto ir sandėliavimo

- Variklinių transp. priemonių ir motociklų remonto

- Viešbučių ir restoranų

- Žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės

BPD

BPD

BPD

BPD

BPDBPDBPD

BPD

BPD

BPD

BPD

BPD

BPD

BPD BPD

BPD

BPD

BPDBPD

BPD

BPD

BPDBPD

BPD

BPD

BPD

PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ TINKLASPROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ TINKLAS

5656 profesinės mokyklos, kurių steigėjas yra tik ŠMM; profesinės mokyklos, kurių steigėjas yra tik ŠMM;

33 profesinės mokyklos - steigėjais yra ŠMM ir profesinės mokyklos - steigėjais yra ŠMM ir savivaldybės; savivaldybės; 1313 viešųjų profesinio mokymo įstaigų, kurių dalininkė viešųjų profesinio mokymo įstaigų, kurių dalininkė yra ŠMMyra ŠMM 99 darbo rinkos mokymo centrai, kurių savininko teises ir darbo rinkos mokymo centrai, kurių savininko teises ir

pareigas nuo 2010 m. balandžio 1 d. vykdo ŠMM pareigas nuo 2010 m. balandžio 1 d. vykdo ŠMM

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

22 UAB darbo rinkos mokymo centrai, kurių steigėjas yra UAB darbo rinkos mokymo centrai, kurių steigėjas yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADMLietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM

Decentralizavimą lemiančios priežastys Decentralizavimą lemiančios priežastys ir profesinio mokymo įstaigų pertvarkos ir profesinio mokymo įstaigų pertvarkos

perspektyvosperspektyvos

Galima būtų išskirti dvi profesinio mokymo įstaigų grupes, kurioms taikomos Galima būtų išskirti dvi profesinio mokymo įstaigų grupes, kurioms taikomos valdymo decentralizavimo priemonės:valdymo decentralizavimo priemonės:

I. Mažesnį mokinių skaičių turinčios profesinės mokyklosI. Mažesnį mokinių skaičių turinčios profesinės mokyklos,, kurių kontingentas kurių kontingentas pastoviai mažėja ir kurios mokinių kontingentą komplektuoja daugiausia iš pastoviai mažėja ir kurios mokinių kontingentą komplektuoja daugiausia iš savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų. savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų.

šiai grupei:šiai grupei:- steigėjo funkcijas perduoti savivaldybės tarybai, siekiant jas - steigėjo funkcijas perduoti savivaldybės tarybai, siekiant jas jungti įjungti į bendrą bendrą savivaldybės mokymo įstaigų tinkląsavivaldybės mokymo įstaigų tinklą;;

- savivaldybių taryboms nesutikus perimti steigėjo teisių, jas - savivaldybių taryboms nesutikus perimti steigėjo teisių, jas jungti su kitomis jungti su kitomis profesinio mokymo įstaigomisprofesinio mokymo įstaigomis

II. Didžiosios (tiek mokinių. tiek vykdomų programų skaičiumi) regioninės II. Didžiosios (tiek mokinių. tiek vykdomų programų skaičiumi) regioninės profesinės mokymo įstaigos bei tos profesinio mokymo įstaigos, kuriose profesinės mokymo įstaigos bei tos profesinio mokymo įstaigos, kuriose kuriami sektoriniai profesinio mokymo centraikuriami sektoriniai profesinio mokymo centrai. .

Tinklo optimizavimas Profesinio mokymo įstaigos perduodamos

savivaldybėms - Simno žemės ūkio mokyklą – Alytaus rajono savivaldybei; - Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą – Kaišiadorių rajono

savivaldybei; - Vilkijos žemės ūkio mokyklą – Kauno rajono savivaldybei; - Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklą – Skuodo rajono

savivaldybei; - Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą – Pasvalio

rajono savivaldybei; - Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinę mokyklą –

Panevėžio miesto savivaldybei; - Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklą – Rokiškio

rajono savivaldybei; - Anykščių technologijos mokyklą – Anykščių rajono savivaldybei; - Aukštadvario žemės ūkio mokyklą – Trakų rajono savivaldybei.

2020

TINKLO OPTIMIZAVIMAS, TINKLO OPTIMIZAVIMAS, PIRMINIO IR TĘSTINIO PROFESINIO PIRMINIO IR TĘSTINIO PROFESINIO MOKYMO MOKYMO SISTEMŲ SISTEMŲ SUJUNGIMASSUJUNGIMAS

Vyriausybės pavesta sujungti: - Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą ir

VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą; - Kauno maisto pramonės mokyklą, Kauno prekybos ir verslo mokyklą su VšĮ

Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo centru; - VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą su VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centru; - VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centrą su Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla ir VšĮ

Panevėžio darbo rinkos mokymo centru; - Alytaus profesinio rengimo centrą su VšĮ Alytaus darbo rinkos mokymo centru; - Utenos regioninis profesinio mokymo centrą su VšĮ Utenos darbo rinkos mokymo centru.

Sujungiant, reikia suvienodinti šių įstaigų juridinį statusą, t.y.pertvarkyti į viešąsias profesinio mokymo įstaigas

Sujungimas įgyvendinamas optimizuojant profesinio mokymo Sujungimas įgyvendinamas optimizuojant profesinio mokymo teikėjų tinklą ir jų valdymąteikėjų tinklą ir jų valdymą. . NuoNuo 2010 m. 2010 m. balandbalandžio 1d.žio 1d.perimtperimtos 9 darbo rinkos mokymo centrų os 9 darbo rinkos mokymo centrų steigėjo funkcijos steigėjo funkcijos bei bei optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų tinklastinklas, kai kurias jų perduodant savivaldybėms ar prijungiant prie kitų , kai kurias jų perduodant savivaldybėms ar prijungiant prie kitų profesinio mokymo ar švietimo įstaigų.profesinio mokymo ar švietimo įstaigų.

Mokyklos pareiškusios norą būti pertvarkytos į viešąsias profesinio mokymo įstaigas

Eil. Nr. Profesinės mokyklos pavadinimas Yra pareiškę norą būti dalininkais

1. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras AB „YIT Kausta”2. Kupiškio technologijos ir verslo mokykla UAB „Dailista”3. Joniškio žemės ūkio mokykla Joniškio r. savivaldybė4. Kauno ryšininkų mokykla AB „Lietuvos paštas”5. Jonavos politechnikos mokykla Koncernas „Achemos grupė”6. Druskininkų amatų mokykla Druskininkų savivaldybė7. Plungės technologijų ir verslo mokykla LPK Plungės pramonininkų

sąjungos UAB „Plungės Jonis”, Plungės r. savivaldybė

8. Žeimelio žemės ūkio mokykla Šiaulių PPAR, UAB „Kalvis”

9. Veisiejų technologijos ir verslo mokykla Lazdijų raj. savivaldybė, E.Jurkevičiaus įmonė

Kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas

2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas išankstinis kvietimas teikti valstybės projektų aprašymus pagal Programos veiklų grupę „Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose“. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – 6 mln. Lt.

2011-2014 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras įgyvendins Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo sistemos kūrimo 4 mln. vertės projektą (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

Kuriama Lietuvos kvalifikacijų sandara yra reikšminga kvalifikacijų įvertinimo ir palyginimo priemonė, kuri per Europos kvalifikacijų sandarą susieja Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą su kitų Europos Sąjungos šalių kvalifikacijų sistemomis ir sąrangomis.

Kuriama profesinio mokymo kreditų sistema padės derinti, lyginti ir papildyti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemas, derės su aukštajam mokslui taikoma kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Stiprės ryšys tarp įvairių švietimo grandžių (bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo).

Tobulinamas profesinio mokymo turinys. Kuriamos modulinės profesinio mokymo programos sudarys galimybę kvalifikaciją įgyti dalimis. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras vykdo projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 9,97 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis),

Stiprinamas ryšys su darbdaviais. Numatoma tęsti profesinio mokymo įstaigų pertvarką į VšĮ.

Keliamas profesijos mokytojų statusas ir kompetencija, rengiamos mokymo priemonės. Nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 20 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

PROFESINIO MOKYMO PROFESINIO MOKYMO

PATRAUKLUMO DIDINIMASPATRAUKLUMO DIDINIMAS

2323

Tarptautinių tyrimu nustatyta, kad didinant Tarptautinių tyrimu nustatyta, kad didinant profesinio mokymo patrauklumą ir kokybę būtina:profesinio mokymo patrauklumą ir kokybę būtina:

stiprinti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ryšiusstiprinti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ryšius

stiprinti ryšius su darbdaviaisstiprinti ryšius su darbdaviais

kelti profesijos mokytojų statusą ir kompetencijąkelti profesijos mokytojų statusą ir kompetenciją

tobulinti profesinio mokymo turinį tobulinti profesinio mokymo turinį

PM patrauklumo didinimo darbai

gerinamos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos mokiniams, sėkmingai baigusiems atitinkamas profesinio mokymo programas

plėtojama profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema sukurta teisinė bazė modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimui gerinama profesinio mokymo kokybė optimizuojant profesinių

mokyklų tinklą, biudžetines profesinio mokymo įstaigas pertvarkant į viešąsias bei glaudžiau bendradarbiaujant su socialiniais partneriais juos įtraukiant į šių mokymo įstaigų valdymą.

siekiant sustiprinti profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo bazę, kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ASMENŲ, PRETENDUOJANČIŲ 2010 IR 2011 STUDIJŲ METAIS Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS PIRMOSIOS PAKOPOS IR

VIENTISŲJŲ STUDIJŲ VIETAS, MOKYMOSI REZULTATŲ MINIMALIŲ. RODIKLIŲ NUSTATYMO

2009 m. spalio 20 d. Nr  ISAK-2082

Į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni už minimalius rodiklius, gali pretenduoti asmenys:

2010 studijų metais išlaikę tris brandos egzaminus arba du brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) programas.

Stojantieji 2011 studijų metais turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir

baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) universitetinių studijų programas;

du valstybinius brandos egzaminus ir vieną mokyklinį brandos egzaminą arba vieną valstybinį brandos egzaminą, vieną mokyklinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į tas universitetinių studijų programas, į kurias stojant reikalingo dalyko organizuojamas tik mokyklinis brandos egzaminas;

du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių koleginių studijų programas.

Nustatyti papildomi kriterijai ir papildomi balai: stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiems tos

pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 1 balas;

stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos ir verslo administravimo krypties programas – ir kitų švietimo sričių) su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos ir verslo administravimo krypties programas – ir kitų švietimo sričių) ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 2 balai.

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2010 metais

tvarkos aprašas

Kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas

2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas išankstinis kvietimas teikti valstybės projektų aprašymus pagal Programos veiklų grupę „Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose“. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – 6 mln. Lt.

2011-2014 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras įgyvendins Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo sistemos kūrimo 4 mln. vertės projektą (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

Kuriama Lietuvos kvalifikacijų sandara yra reikšminga kvalifikacijų įvertinimo ir palyginimo priemonė, kuri per Europos kvalifikacijų sandarą susieja Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą su kitų Europos Sąjungos šalių kvalifikacijų sistemomis ir sąrangomis.

Kuriama profesinio mokymo kreditų sistema padės derinti, lyginti ir papildyti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemas, derės su aukštajam mokslui taikoma kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Stiprės ryšys tarp įvairių švietimo grandžių (bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo).

Tobulinamas profesinio mokymo turinys. Kuriamos modulinės profesinio mokymo programos sudarys galimybę kvalifikaciją įgyti dalimis. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras vykdo projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 9,97 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis),

Stiprinamas ryšys su darbdaviais. Numatoma tęsti profesinio mokymo įstaigų pertvarką į VšĮ.

Keliamas profesijos mokytojų statusas ir kompetencija, rengiamos mokymo priemonės. Nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 20 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

2828

Dėkoju už Jūsų dėmesįDėkoju už Jūsų dėmesįir nuoširdų ir nuoširdų

bendradarbiavimąbendradarbiavimą