Socialinis pranesimas 2000 (Lietuva)

1 SOCIALINIS PRANEÐIMAS 2000

VILNIUS 2001

2SOCIALINIS PRANEÐIMAS 2000

SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

A. Vivulskio 11LT-2693 Vilnius

Faksas: 22 60 38 13Elektroninis paðto adresas: [email protected]

Socialiniai praneðimai talpinami Ministerijos interneto svetainëje www.socmin.lt

ISBN –9986-794-19-6

UDK 316.3 (474.5)So - 17


Socialinës apsaugos ir darbo ministrë Vilija Blinkevièiûtë

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija pristato ketvirtàjá kasmetiná Socialiná praneðimà,kuriame apþvelgiama socialinë ir darbo rinkos padëtis, problemos bei jø sprendimo eiga2000 metais.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija 2000 metais toliau vykdë savo misijà - sukurtiir ágyvendinti efektyvià, su Europos Sàjungos teise suderintà darbo, socialinio draudimo beisocialinës paramos sistemà, uþtikrinanèià ðalies gyventojø socialiná saugumà.

Sàlygos ðiai veiklai buvo palankesnës nei ankstesniais metais. Teigiamos ðaliesmakroekonominës tendencijos turëtø sudaryti palankias prielaidas gyventojø uþimtumui,socialinës politikos priemoniø finansavimui, realaus darbo uþmokesèio bei socialiniø iðmokøaugimui.

2000 m. ypatingas dëmesys ir finansiniai resursai buvo skiriami aktyviai darbo rinkospolitikai, kuri buvo ágyvendinama per ádarbinimo tarpininkavimà, darbo rinkos profesiniomokymo organizavimà, bedarbiø uþimtumo rëmimà bei siekiant suteikti bedarbiams laikinouþimtumo galimybes. Buvo parengta ir 2001 metø pavasará priimta Lietuvos Respublikosuþimtumo didinimo 2001 - 2004 metø programa. Tai labai svarbus Lietuvos RespublikosVyriausybës programinis dokumentas, apibrëþiantis valstybës uþimtumo ir darbo rinkospolitikos strategijà, jos vidutinës trukmës prioritetinius tikslus bei veiksmus, kuriø Vyriausybë,kitos valstybës valdymo institucijos numato imtis didinant gyventojø uþimtumà.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija 2000 m. ir toliau dirbo siekdama subalansuotiValstybinio socialinio draudimo fondo biudþetà. Tam buvo parengta nemaþai priemoniø,kurioms pritarë Lietuvos Respublikos Vyriausybë ir Lietuvos Respublikos Seimas.

Toliau buvo vystoma piniginës paramos sistema, derinant jà su kitomis socialinës irekonominës paramos ðeimai plëtros kryptimis.

Pristatomame Socialiniame praneðime pateikiama ir kita ministerijos veikla, kuri padedakurti su Europos Sàjungos teise suderintà darbo ir socialinës apsaugos sistemà.

Tikiuosi, kad leidinys bus naudingas politikams, valstybës tarnautojams, mokslininkams,þurnalistams, studentams ir visiems kitiems asmenims, besidomintiems darbo ir socialinësapsaugos politika.


SOCIALINIO PRANEÐIMO 2000 RENGËJAI

Ekspertas:

dr. Romas Lazutka

Lietuviø kalbos stilistë:

Lina Paulauskaitë

Dailininkë-maketuotoja:

Virginija Martinkënaitë-Stankevièienë

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos vadovybë dëkojaSocialinio praneðimo rengimo grupei uþ nuoðirdø darbà,Olandijos vyriausybës ir Jungtiniø Tautø vystymo programai uþ finansinæ paramà.

MINISTERIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI

Ramunë Tarasevièiûtë

LIETUVOS ÛKIO EKONOMINË IR SOCIALINË BÛKLË 2000 METAIS

dr. Vita Safjan - darbo grupës vadovë

DARBO POLITIKA

Gintarë BuþinskaitëRasa MalaiðkienëDaiva PetrylaitëJolanta Ðliuþienë

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS

Irma JuknelytëVaidotas KalinauskasVitalijus Novikovas

SOCIALINË PARAMA

Vytautas BieliauskasAlmira GecevièiûtëRamutë JoèytëVida LeonienëAudra MikalauskaitëVioleta Murauskaitë

INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ

Evaldas BacevièiusReda JakuèionytëRita KazlauskienëVilmantë MiðkinytëJulija Stankevièiûtë

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Rita ÞemaitytëMartynas Þymantas

LIETUVOS GYVENIMO SÀLYGØ TYRIMAI1990, 1994 IR 1999 METAIS

dr. Vytautas Þiûkas


TURINYS

7

19

21

29

67

89

129

151

172

173

178

184

188

189

1. TRUMPAS TURINYS

2. MINISTERIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI

3. LIETUVOS ÛKIO EKONOMINË

IR SOCIALINË BÛKLË 2000 METAIS

4. DARBO POLITIKA

5. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS

6. SOCIALINË PARAMA

7. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ

IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

8. LIETUVOS GYVENIMO SÀLYGØ TYRIMAI

1990, 1994 IR 1999 METAIS

1 PRIEDAS. MINISTERIJOS VALDYMO STRUKTÛRA

2 PRIEDAS. 2001 METAIS MINISTERIJOS VYKDOMOS

PROGRAMOS, SKIRTOS STRATEGINIAMS

TIKSLAMS ÁGYVENDINTI

3 PRIEDAS. LENTELËS, ILIUSTRACIJOS

4 PRIEDAS. EUROPOS SÀJUNGOS SAUGOS

IR SVEIKATOS DARBE DIREKTYVØ ÁGYVENDINIMO

PASEKMIØ TYRIMAI

5 PRIEDAS. VALSTYBINË SOCIALINIØ PASLAUGØ

INFRASTRUKTÛROS PLËTROS PROGRAMA

6 PRIEDAS. SAVIVALDYBIØ VAIKØ TEISIØ

APSAUGOS TARNYBØ FUNKCIJOS

PAGAL NAUJOJO LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO TREÈIÀJÀ KNYGÀ �ÐEIMOS TEISË�



1. TRUMPAS TURINYS

Po 1999 m. ekonominio nuosmukio, 2000 m. Vy-riausybei vykdant grieþtà fiskalinæ politikà, buvo pa-siektas finansinis stabilumas ir prasidëjo ûkio augi-mas. Iðankstiniais Statistikos departamento duome-nimis 2000 metais sukurtas BVP sudarë 44,9 mlrd.litø. Palyginti su 1999 metais, BVP palyginamosiomis1995 metø kainomis padidëjo 3,3 proc., taèiau vistiek nepasiekë 1998 metø lygio.

Ekonomikos pagyvëjimà 2000m., lyginant su1999m., nulëmë gana skirtingos ðiø laikotarpiø veik-los sàlygos. 1999 metais Rusijos ekonominës krizësátaka Lietuvos ekonomikai buvo labai didelë, ji darëesminæ átakà ekonominës ir finansinës veiklos sàly-goms ir rezultatams. 2000 metais pagerëjusi ekono-minë situacija vidaus ir uþsienio rinkose bei teisingaipasirinkta ámoniø strategija - aktyvi rinkø paieðka irproduktø kokybës gerinimo politika - daugelyje veik-los srièiø atneðë geresnius rezultatus.

Per 2000 metus, lyginant su 1999 metais, pramo-nës produkcijos pardavimo apimtys iðaugo 7 procen-tais. Iðaugo visø transporto ðakø kroviniø veþimoapimtys. Taèiau keleiviø veþimas 2000 metais gele-þinkeliais, keliais bei upëmis sumaþëjo.

Palyginti su 1999 m., prekiø apyvarta 2000 m. pa-didëjo 18,8 proc., eksportas - 28,1 proc., o importas- 13 procentø. Uþsienio prekybos deficitas, lyginantsu 1999 m., sumaþëjo 11,8 procento. Maþmeninë pre-kiø apyvarta (áskaitant ir prekybà maitinimo ámonësebei turgavietëse) 10,7 proc. virðijo 1999 m. apyvartosapimtis. Taèiau tokie apyvartos prieaugio tempai lei-do tik neþymiai virðyti 1998 m. apyvartà, ir tik prade-dant nuo rugpjûèio mënesio.

Deja, negerëjo padëtis statybose. Statybos ámoniøir atliktø darbø apimtys, lyginant su 1999 metais, suma-þëjo 22,7 procento. Dël Lietuvos Respublikos Vy-riausybës taupymo politikos sumaþëjo valstybës ir sa-vivaldybiø ástaigø uþsakymø statyboms. Investicijosgyvenamøjø namø statybai 2000 metais sudarë 477,5mln. litø, t.y. 6,1 proc. daugiau negu 1999 metais.

Nuo 1993 metø iki 2000 metø gruodþio 31 dienosbankrotas buvo paskelbtas 1019 ámonëse. Bankrotoprocedûra vykdoma 803 ámonëse, kuriose bankrotopaskelbimo dienà dirbo 38566 darbuotojai, turtoámonëse buvo uþ 2322,8 mln. Lt.

2000 metais ðalies teritorijoje materialinës investi-cijos sudarë 5163,1 mln. litø. Lyginant su 1999 metais,

LIETUVOS ÛKIO IR SOCIALINË BÛKLË 2000 METAIS

materialinës investicijos sumaþëjo 2 proc., o valstybëssektoriuje - 20,8 proc.

Per 2000 metus uþ 906,8 mln. litø privatizuotas951 objektas, ið kuriø 574 objektai - ilgalaikis mate-rialusis turtas.

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 237000 kompiu-teriø, o kompiuteriø vartotojø skaièius siekia 514000.2000 metais asmeniná kompiuterá turëjo 5 procentainamø ûkiø (1999 m. - 3 procentai namø ûkiø).

2000 metais nacionalinio biudþeto pajamos sudarë8723,6 mln. litø, iðlaidos - 9468,0 mln. litø. Palygintisu BVP, deficitas siekë 1,7 proc. Nacionalinio biud-þeto 2000 m. iðlaidø struktûroje didþiausià dalá sudarësocialinës sferos iðlaidos - 50,8 proc., iðlaidos ekono-mikai - 12,1 proc., o kitoms valstybës funkcijoms - 37,1proc. (atitinkamai 1999 m. nacionalinio biudþetostruktûra - 52,4, 12,3 ir 35,4 proc.). Iðlaidos socialineiapsaugai, globai ir rûpybai nacionaliniame biudþete2000 metais sudarë 11,8 proc. (1999 m. - 11,2 proc.).

Pagal ESSPROS (Europos vieninga socialinës ap-saugos sistema) grupavimà iðlaidos socialinei apsau-gai (áskaitant sveikatos apsaugà) Lietuvoje 1999 me-tais sudarë 16,6 proc. BVP (1998 metais - 15,8 proc.),o vienam gyventojui teko 1911 Lt, tai 72 Lt daugiaunegu 1998 metais.

Lietuvoje 2001 m. pradþioje gyveno 3692,6 tûkst.gyventojø. Moterys sudarë 52,8 proc. bendro gyven-tojø skaièiaus. Darbingo amþiaus gyventojai sudarë58,5 proc., pensinio amþiaus - 20,2 proc. Darbo jëgà2000 m. sudarë 1790,9 tûkst. þmoniø, uþimtieji -1586,0 tûkst. þmoniø. Ðalies nedarbo lygis, Lietuvosdarbo birþos duomenimis, 2001 metø sausio 1 d. su-darë 12,6 proc. ir, lyginant su praëjusiø metø sausio1 d., padidëjo 2,6 procentinio punkto.

Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestisðalies ûkyje 2000 metø gruodþio mën. sudarë 1137,8lito. Realusis vidutinis mënesinis darbo uþmokestisðalies ûkyje 2000 metø gruodþio mën., palyginus su1999 metø gruodþio mën., sumaþëjo 3 procentais.Minimali mënesinë alga per dvylika 2000 metø më-nesiø nekito ir sudarë 430 litø (ðis dydis buvo nusta-tytas nuo 1998 m. birþelio 1 d.).

Valstybinë socialinio draudimo nedirbanèio pen-sininko senatvës pensija 2000 metø gruodþio mënesásudarë 312.74 litø. Realusis senatvës pensijos dydis2000 metø gruodþio mën., palyginti su 1999 metø


gruodþio mën., sumaþëjo 0,6 procento.2000 metais Vyriausybës tvirtinamas minimalus

gyvenimo lygis (MGL) nekito ir sudarë 125 litus permënesá (ðis dydis buvo nustatytas nuo 1998 m.geguþës 1 d.). Ir realus minimalus gyvenimo lygis, irreali minimali mënesinë alga 2000 metø gruodþiomën., palyginti su 1999 metø gruodþio mën., dël in-fliacijos sumaþëjo 1,4 procento.

Nuo 2000 metø sausio 1 d. valstybinio socialiniodraudimo ámokø bendrasis tarifas buvo padidintasnuo 31 iki 34 procentø. Valstybinio socialinio drau-dimo fondo biudþeto priskaièiuotos pajamos 2000metais buvo 4,4 mlrd. litø (4,8 proc. daugiau negu1999 metais), o iðlaidos - 4,6 mlrd. litø. DidþiausiaValstybinio socialinio draudimo fondo iðlaidø dalistenka pensijø draudimui (2000 metais - 71,7 proc.).Valstybinës socialinio draudimo senatvës pensijos ga-vëjai 2000 m. buvo 644,5 tûkst. þmoniø, invalidumopensijos gavëjai -173,6 tûkst. þmoniø, naðliø ir naðlai-èiø (maitintojo netekimo) pensijos gavëjai - 234,2tûkst. þmoniø.

Ðeimø, auginanèiø vaikus, maþas pajamas turin-èiø gyventojø paramai ir paramai mirties atveju 2000metais buvo iðmokëta 516,7 mln. Lt, ið jø 11 proc.sudarë valstybës biudþeto lëðos, skiriamos nepasitu-rinèiø ðeimø moksleiviø nemokamam maitinimui, li-kusi parama buvo teikiama ið savivaldybiø biudþetø.Nepriklausomai nuo ðeimos pajamø mokamoms pa-ðalpoms (ðeimoms, auginanèioms vaikus, likusiemsbe tëvø globos vaikams) 2000 m. buvo iðleista 260,8mln. litø. Socialinæ paðalpà 2000 metais per mënesá

vidutiniðkai gavo 115,2 tûkst. gyventojø (apie 3,1proc. visø Lietuvos gyventojø), 36,8 tûkst. gyventojøparemti vienkartinëmis paðalpomis. Palyginus su1999 metais, socialinës paðalpos gavëjø iðaugo 13proc., o iðlaidos ðiai paðalpai padidëjo 20 proc. Lëðosiðlaidø bûsto ðildymui ir vandeniui kompensacijoms2000 m. padidëjo 24 proc.

Statistikos departamento duomenimis, namøûkiø disponuojamos pajamos (piniginës ir natûrinës),skaièiuojant vienam namø ûkio nariui, 2000 metaisbuvo 415,4 litø per mënesá (piniginës pajamos sudarë84 proc. visø disponuojamø pajamø). Kaime gyve-nanèiø disponuojamos pajamos vienam namø ûkionariui buvo 33 proc. maþesnës negu miestieèiø. Vienpiniginës pajamos miestø namø ûkiuose buvo du kar-tus didesnës negu kaimo. Realios disponuojamos pa-jamos 2000 metais, palyginti su 1999 metais, suma-þëjo 4 procentais. Darbo pajamos sudarë beveik 64proc. visø disponuojamø pajamø, pensijos bei paðal-pos - 24 procentus.

2000 metais vidutinës vartojimo iðlaidos vienamûkio nariui, palyginus su 1999 metais, sumaþëjo 5 pro-centais. 2000 metais iðlaidos maistui visose namø ûkiøiðlaidose (lyginant su 1999 metais) sumaþëjo 1,3 pro-centinio punkto. 10 proc. turtingiausiø gyventojø var-tojimo iðlaidos buvo 7,9 karto didesnës negu 10 proc.skurdþiausiøjø (1999 metais - 8,1 karto). 2000 metaisþemiau santykinës skurdo ribos (2000 metais ji buvo260 Lt vienam ekvivalenèiam vartotojui) buvo 16 proc.gyventojø (28 proc. kaimo, 8 proc. didþiøjø miestø ir14 proc. kitø miestø gyventojø).

DARBO POLITIKA

1. TRUMPAS TURINYS

Uþimtumas ir nedarbasUþimtumasPolitinës ir socialinës permainos bei ûkio transfor-

macija pastaràjá deðimtmetá sudarë sudëtingas sàlygasuþimtumo formavimuisi Lietuvoje. Gyventojø uþim-tumo lygis sumaþëjo nuo 89,7 proc. 1991 metais iki 50,2proc. - 2000 metais. Vyko intensyvus dirbanèiøjø persi-liejimas ið valstybinio á privatø sektoriø. 1990-2000 me-tais bendras dirbanèiøjø valstybinëse ámonëse, ástaigose,organizacijose skaièius sumaþëjo nuo 1332,9 tûkst. iki495,2 tûkst., atitinkamai uþimtøjø privaèiose ámonëseskaièius iðaugo beveik du kartus (nuo 564,7 tûkst. iki1090,8 tûkst.). Paþymëtina, kad didesnæ dalá (apie 64

proc.) valstybinio sektoriaus darbuotojø sudaro mote-rys, o privaèios ekonominës veiklos sferoje aktyvesniyra vyrai (57 proc.).

Susiformavo trys teritorijø pagal uþimtumo situa-cijà grupës. Aukðèiausias - didþiøjø miestø (Vilniuje,Kaune, Klaipëdoje), vidutinis - vidutiniø miestø, ku-riuose dominuoja pramonë (Alytaus, Plungës, Ute-nos ir kt.), þemiausias uþimtumas - miesteliø ir rajo-nø, kuriuose dominuoja þemës ûkis (Lazdijai, Ðalèi-ninkai, Skuodas ir kt.). Labiausiai uþimtøjø per pasta-ruosius penkerius metus sumaþëjo Ðiauliø (9,4tûkst.), Panevëþio (9,0 tûkst.), Utenos (3,1 tûkst.)apskrityse, o padidëjo - Vilniaus (11,2 tûkst.), Kauno


(8,2 tûkst.) apskrityse.2000 metais du treèdaliai visø uþimtøjø dirbo

mieste, treèdalis - kaime. Daugiausia ðalies gyventojødirbo ðiose sferose: paslaugø (40,2 proc.), pramonës(20,7 proc.), þemës ûkio (18 proc.) ir prekybos (15proc.). 2000 metais (lyginant su 1999 metais) iðlikomaþëjanèio uþimtumo tendencija þemës ûkyje (-10,5proc. punkto), pramonëje (-7,8 proc. punkto), pas-laugø sferoje (-2,6 proc. punkto). Ðiek tiek padaugëjodirbanèiøjø prekyboje (+1,2 proc. punkto).

Nedarbas2001 m. sausio 1 d. nedarbo lygis, darbo birþos

duomenimis, sudarë 12,6 proc. ir, lyginant su praëju-siø metø sausio 1 d., padidëjo 2,6 punkto. Taèiau ne-darbo lygio augimo tempai buvo maþesni negu 1999metais. Vyrø nedarbo lygis virðijo moterø nedarbo lygábeveik 2 punktais (atitinkamai 13,5 ir 11,6 proc.).Jaunimo nedarbo lygis buvo aukðèiausias - 15,3 proc.Iðliko dideliø nedarbo teritoriniø skirtumø. Aukðèiau-sias nedarbo lygis buvo Druskininkuose (27 proc.),Akmenëje (24 proc.), þemiausias - Anykðèiuose (7,2proc.), Kretingoje ir Trakuose (po 8,1 proc.).

Per 2000 metus darbo birþose buvo uþregistruota258,0 tûkst. bedarbiø, t. y. 13,4 tûkst., arba 5,2 pro-cento daugiau negu per 1999 metus. Per 2000 metuspadidëjo besiregistruojanèio jaunimo iki 25 metøskaièius, taèiau sulëtëjo nekvalifikuotø bedarbiø skai-èiaus augimas.

Darbo rinkos politikos priemonësDarbo rinkos politikos tikslai ir uþdaviniai buvo

realizuojami aktyviomis ir pasyviomis darbo rinkospolitikos priemonëmis. Pasyvi darbo rinkos politikospriemonë - bedarbio paðalpa, kurios tikslas - laikinamaterialinë parama asmenims, netekusiems darbo.

2000 m. ypatingas dëmesys ir finansiniai resursaibuvo skiriami aktyviai darbo rinkos politikai: buvo sie-kiama suteikti bedarbiams laikino uþimtumo galimy-biø, sudaryti sàlygas ágyti bûtinos darbinës patirties,padëti palaikyti esamà kvalifikacijà, jà kelti arba ágytinaujà, paklausià darbo rinkoje specialybæ. Aktyvi dar-bo rinkos politika buvo ágyvendinama per ádarbinimotarpininkavimà, darbo rinkos profesinio mokymoorganizavimà, bedarbiø uþimtumo rëmimà (vieðøjødarbø, Uþimtumo fondo remiamø darbø organiza-vimà, paramà norintiems ásteigti savo verslà, naujødarbo vietø steigimà socialiai remtiniems asmenims),teritoriniø uþimtumo programø rengimà. Buvo ple-

èiamas aktyvios darbo rinkos politikos priemoniø arse-nalas, keièiama arba papildoma jà reglamentuojantiteisinë bazë. Tai leido didinti dalyvaujanèiø aktyviosdarbo rinkos politikos priemonëse asmenø skaièiø beipriemoniø efektyvumà.

Ástatymø tobulinimas2000 metais buvo parengta nemaþai teisës aktø

pakeitimø, leisianèiø didinti darbdaviø suinteresuo-tumà ádarbinti socialiai paþeidþiamus asmenis á kvo-tomis nustatytas darbo vietas (darbdaviams buvopadidinta kompensuojamø iðlaidø dalis), sudarytospalankesnës sàlygos darbdaviams, kurie ádarbinadarbo birþos siøstus bedarbius á Uþimtumo fondoremiamus darbus, palengvintos ir supaprastintos be-darbiø lankymosi darbo birþoje sàlygos ir sudarytossàlygos teritoriniam bedarbiø mobilumui didinti beigreièiau susirasti darbà. Parengta nauja Grupës dar-buotojø atleidimo ir jo prevencijos tvarka, kuri leis gru-pës darbuotojø atleidimo reglamentavimà derinti suES galiojanèiais teisës aktais.

2001 metø pavasará buvo priimta Lietuvos Respub-likos uþimtumo didinimo 2001 - 2004 metø programa -Lietuvos Respublikos Vyriausybës programinis do-kumentas, apibrëþiantis valstybës uþimtumo ir darborinkos politikos strategijà, jos vidutinës trukmës prio-ritetinius tikslus bei veiksmus, kuriø Vyriausybë, kitosvalstybës valdymo institucijos numato imtis gyventojøuþimtumui didinti. Programos ágyvendinimo laikotar-piu turi bûti sudarytos palankios sàlygos verslo plëtraiir investicijoms, kurios uþtikrintø 110 - 120 tûkst. naujødarbo vietø sukûrimà. Tai turëtø sudaryti realias prie-laidas tolesniam gyventojø uþimtumo didinimui ikiEuropos Sàjungos ðaliø - nariø vidutinio lygio ir leistøsiekti visiðko uþimtumo.

Darbo santykiaiKolektyviniai darbo santykiaiStiprëjant kolektyvinës autonomijos principo áta-

kai reguliuojant darbo santykius, Lietuvoje stengia-masi ypatingà reikðmæ suteikti kolektyviniams susi-tarimams ir sutartims. Populiariausios yra kolekty-vinës sutartys, pasiraðomos atskirose ámonëse tarpdarbdavio ir toje ámonëje veikianèios profesinës sà-jungos. Deja, tiksliø duomenø, kiek kolektyviniø su-tarèiø veikia ðiuo metu, nëra. 2000 metais buvo pasi-raðyti tik 8 ðakø, regionø ar nacionalinio lygio ko-lektyviniai susitarimai.

1. TRUMPAS TURINYS


Situacijà kolektyviniø darbo santykiø sityje ir aps-kritai visos darbo rinkos padëtá apibûdina streikø,kaip paskutinio kolektyviniø darbo ginèø sprendimobûdo, paplitimas ir daþnumas. Lietuvos statistikosdepartamento duomenimis, per 2000 metus Lietu-voje ávyko 56 streikai, ið jø 21 - áspëjamasis streikas.

Darbo santykiø paþeidimai 2000 metaisTeisës aktø, reglamentuojanèiø darbo santykius,

kontrolæ ir ðiø teisës aktø paþeidimø prevencijà ámo-nëse atlieka Valstybinë darbo inspekcija. Ði inspekcija2000 metais patikrino daugiau kaip 10 tûkst. ámoniø.Daugiau negu 6 tûkst., arba 65 proc. visø tikrintøámoniø buvo nustatyta darbo ástatymø paþeidimø.

Darbo santykius reglamentuojanèiø teisësaktø keitimas 2000 metais2000 metø birþelio 20 d. buvo priimtas naujas Dar-

bo ginèø nagrinëjimo ástatymas, kuriuo siekiama sure-guliuoti individualiø darbo ginèø, kylanèiø ið darbosantykiø tarp darbuotojo ir darbdavio, nagrinëjimà.

2000 metø liepos mënesá buvo priimtas ástatymøpaketas, skirtas kovai prieð nelegalø darbà.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daþniau organi-zuojamas savanoriðkas darbas, atliekami nemokamivisuomenei naudingi darbai. Siekiant teisiðkai sure-guliuoti ðiuos santykius, 2000 metais buvo parengtasVyriausybës nutarimo, kuriuo patvirtinama Savanoriðkødarbø organizavimo tvarka, projektas.

Lietuvoje istoriðkai susiklosèiusios tradicijos dir-bant þemës ar namø ûkio darbus pasinaudoti kitøasmenø pagalba. Taèiau daþnai prisidengus minëtapagalba ar talkos sàvoka yra atliekamas nelegalusdarbas. Todël 2000 metais buvo parengtas Vyriau-sybës nutarimo projektas, kuriuo patvirtinama Pagal-bos (talkos) darbø atlikimo sàlygos ir tvarka.

2000 metus galima pavadinti bandymø libera-lizuoti darbo santykius metais. Ðiais metais buvo pri-imti penki galiojanèiø ástatymø pakeitimø ir papil-dymø ástatymø projektai, jais buvo perþiûrëtos galio-janèios darbo santykiø reglamentavimo sàlygos irdirbanèiøjø garantijos, siekiama sudaryti palan-kesnes sàlygas verslui ir darbo rinkai plëtoti.

Darbo apmokëjimasDarbo apmokëjimo ástatymas átvirtina nuostatà,

kad valstybë nustato minimalø valandiná atlygá(MVA) ir minimalià mënesinæ algà (MMA), kuri yragarantuojama kiekvienam darbuotojui. Ðiø dydþiønustatymo tikslas yra minimaliø ekonominiø garan-

tijø uþtikrinimas dirbantiesiems ir jø ðeimø nariams.2000 metais MVA didintas nebuvo. MMA 2000 me-tais buvo lygi 430 Lt ir sudarë apie 39 proc. Lietuvosûkio darbuotojø vidutinio mënesinio bruto darbouþmokesèio.

2000 metais buvo priimti Valstybës politikø, teisëjø irvalstybës pareigûnø darbo apmokëjimo ástatymas beiValstybës tarnybos ástatymo papildymo ástatymas,reglamentuojantys valstybës tarnautojø darbo apmo-këjimo sàlygas. Minëti ástatymai priimti diegiant vie-nodà darbo apmokëjimo sistemà, pagal kurià kiekvienapareigybë ávertinama atsiþvelgiant á jos sudëtingumà,darbo sunkumà, atsakomybës laipsná bei sàlygas ir pan.

2000 metais savo veiklà tæsë Fondas bankrutuo-janèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojø reikalavi-mams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Jissuteikë gràþintinà finansinæ 1,28 mln. litø paramàdviems bankrutavusioms ámonëms. Fondas 2001 metøbirþelio mënesá buvo likviduotas, o vietoj jo pradëjoveikti Garantinis fondas, ásteigtas 2000 metø rugsëjo12 d. priimto Garantinio fondo ástatymo pagrindu.Ástatymu nustatoma Garantinio fondo paskirtis, veik-los teisiniai pagrindai, valdymas ir lëðø ðaltiniai.

Darbo uþmokesèio mokëjimo paþeidimai2000 metaisValstybinë darbo inspekcija 2000 metais patik-

rino daugiau nei 9 tûkst. ámoniø, kuriose ið viso dirbovirð 500 tûkst. darbuotojø, darbo uþmokesèio mokë-jimà. Darbo uþmokesèio mokëjimo paþeidimø rastadaugiau kaip 2 tûkst. ámoniø, t.y. 29 proc. visø patik-rintø ámoniø. Ið viso nustatyta daugiau nei 4 tûkst.darbo uþmokesèio mokëjimo paþeidimø.

Darbuotojø sauga ir sveikataDarbo sàlygos ámonëse2000 m. valstybiniai darbo inspektoriai patikrino

10,4 tûkst. ámoniø saugos ir sveikatos darbe reikala-vimø laikymàsi ir nustatë 51,3 tûkst. saugos ir svei-katos darbe teisës aktø reikalavimø paþeidimø. Patik-rintose ámonëse ir jø filialuose dirbo labai kenks-mingomis sàlygomis - 0,6 proc., kenksmingomis sàly-gomis - 7,4 proc., pavojingà darbà - 13,5 proc. sam-domø darbuotojø.

Nelaimingi atsitikimai darbe irsergamumas profesinëmis ligomisValstybinë darbo inspekcija per 2000 metus iðtyrë

ir nustatë 62 mirtinus ir 141 sunkø nelaimingà atsiti-kimà darbe bei uþregistravo 2577 praneðimus apie

1. TRUMPAS TURINYS


lengvus nelaimingus atsitikimus, ávykusius darbe.Profesiniø ligø registre 2000 m. uþregistruoti 572

profesiniø ligø, kuriomis sirgo 414 þmoniø, atvejai.Vyrams diagnozuota 87,9 proc., moterims - 12,1 proc.profesiniø ligø.

Teisinës bazës keitimas 2000-2001 metais2000 m. priimtas Þmoniø saugos darbe ástatymo

pakeitimo ástatymas (Darbuotojø saugos ir sveikatosástatymas). Ágyvendinant Darbuotojø saugos ir sveika-tos ástatymà parengti Nelaimingø atsitikimø darbetyrimo ir apskaitos nuostatai bei Profesiniø ligø tyrimoir apskaitos nuostatai.

Siekiant uþtikrinti darbo árenginiø saugà, priimtasPotencialiai pavojingø árenginiø prieþiûros ástatymopakeitimo ástatymas. Taip pat paskirtos valstybës ins-titucijos, atsakingos uþ potencialiai pavojingø áren-giniø prieþiûros organizavimà.

Parengta nemaþai darbuotojø saugos beisveikatos darbe teisës aktø bei techniniø reglamentø.

Prioritetai gerinant darbuotojø saugà ir sveikatàSiekiant gerinti saugos ir sveikatos darbe bûklæ

ðalyje 2001 m. parengta Valstybinë saugos ir sveikatosdarbe programa. Programos tikslas - numatyti kon-kreèias priemones, kad ðalyje gerëtø saugos ir sveika-tos darbe bûklë ir taip maþëtø nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø ligø skaièius.

2001-2003 m. ir vëliau, Lietuvai tapus ES nare,numatoma stiprinti profesinës saugos ir sveikatosdarbe institucijas, nuo 2001 m. atstovauti LietuvaiES Saugos, higienos ir sveikatos darbe konsultaci-niame komitete ir Europos saugos ir sveikatos dar-be agentûroje stebëtojo teisëmis.

Socialinë partnerystë darbo politikojeSocialiniø partneriø organizacijosLietuvoje veikiantys teisës aktai áteisina tik vienà

galimà organizuoto darbuotojø atstovavimo formà -profesines sàjungas. Deja, iki ðiol nëra patikimos daly-vavimo profesinëse sàjungose apskaitos. Ávairûs ðalti-niai mini skirtingà darbuotojø, atstovaujamø profesi-nëse sàjungose, procentà. Teisingumo ministerijoje yraregistruojami tø profesiniø sàjungø ástatai, kuriosveikia daugiau kaip vienos apskrities teritorijoje. Ðiregistracija vedama nuo 1992 metø ir iki 2000 metøpabaigos ið viso áregistruotos 122 profesinës sàjungos.Lietuvoje veikia keturios nacionalinio lygio profesiniøsàjungø organizacijos: Lietuvos darbininkø sàjunga,Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesiniø sàjungøcentras, Lietuvos profesiniø sàjungø susivienijimas.

Teisinë darbdaviø organizacijø veiklos reguliavimoproblema yra ta, kad iki ðiol nëra galiojanèio specialausteisës akto, kuris apibrëþtø darbdaviø organizacijos, kaipsocialinio partnerio, statusà, nustatytø jos ágaliojimus irteises, atsiskleidþianèias socialiniame dialoge. Nacio-naliniu lygiu veikia dvi darbdaviø konfederacijos:Lietuvos pramonininkø konfederacija ir Lietuvos vers-lo darbdaviø konfederacija.

Triðaliø institucijø sistemaNuo 1995 metø veikia Lietuvos Respublikos Tri-

ðalë taryba (toliau - Triðalë taryba), kuri nacionaliniulygiu svarsto aktualiausius darbo, socialinius ir su jaissusijusius ekonominius klausimus. Prie Triðalës tary-bos veikia keturios nuolatinës specializuotos komi-sijos. Taip pat Lietuvoje veikia nemaþai specializuotøtriðaliø struktûrø: Valstybinio socialinio draudimotaryba, Uþimtumo taryba prie Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Saugos darbekomisija, Garantinio fondo taryba, Lietuvos Profesiniomokymo taryba, Triðalë komisija prie Respublikinësdarbo birþos (Respublikinë komisija), Ekspertø tarybaprie Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos.

1. TRUMPAS TURINYS

Valstybinis socialinis draudimas sudaro didþiausiàsocialinës apsaugos sistemos dalá. Jo pagrindinis tiks-las yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, neteku-siems darbingumo dël ligos, motinytës, senatvës, in-validumo ar maitintojo netekimo.

Lietuvoje kaip daugelyje pasaulio ðaliø áteisintos ðiostradicinës socialinio draudimo rûðys: pensijø, ligos,motinystës, motinystës (tëvystës), sveikatos, nedarbo,nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø.

Valstybinio socialinio draudimo sistema veikia eina-mojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. T. y.ámokos ne kaupiamos jas kapitalizuojant, o ið kartopanaudojamos socialinio draudimo iðmokoms pa-dengti. Nuo 2000 metø sausio 1 dienos ásigaliojo Pen-sijø fondø ástatymas, kurio pagrindu pensijø sistematurëtø bûti papildyta kaupimu pagrástu pensijø finan-savimu.

Lietuvos pensijø sistemà sudaro valstybinës so-

SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS


cialinio draudimo pensijos, finansuojamos ið valsty-binio socialinio draudimo fondo biudþeto, ir valsty-binës pensijos, finansuojamos ið valstybës biudþeto.Didþiausià sistemos dalá sudaro valstybinës socialiniodraudimo senatvës, invalidumo, naðliø ir naðlaièiøpensijos. Joms iðleidþiama virð 90 procentø visø pensi-joms skirtø iðlaidø. Kita vertus, pensijos sudaro di-dþiàjà dalá viso socialinio draudimo fondo biudþeto.

Valstybinio socialinio draudimo finansø pagrindàsudaro savarankiðkas ir atskiras valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþetas. Nuo 2000 metø pradþiosmetinio valstybinio socialinio draudimo fondo biud-þeto projektà ir jo vykdymo metinæ ataskaità rengiaValstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir tvir-tina Lietuvos Respublikos Seimas, iki tol Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþetà tvirtindavo Lie-tuvos Respublikos Vyriausybë.

Kaip ir ankstesniaisiais metais, Valstybinio so-

cialinio draudimo fondo biudþeto deficito 2000 me-tais iðvengti nepavyko. Pagal Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto vykdymo ataskaità, Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudþeto priskai-èiuotos pajamos 2000 metais sudarë 4.405 mln. Lt,arba 181 mln. Lt maþiau, negu planuota. Taèiau ðáskaièiø palyginus su 1999 metais, Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudþeto priskaièiuotos pajamospadidëjo 4,8 proc. Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto priskaièiuotos iðlaidos 2000 metaissudarë 4.58 mln. Lt, arba 23 mln. Lt daugiau nei pla-nuota. Valstybinio socialinio draudimo fondo biud-þeto iðlaidos 2000 metais, palyginus su 1999 metais,padidëjo 0,9 proc. arba 3,9 proc. punktu maþiau,negu pajamos.

Siekdama subalansuoti Valstybinio socialinio drau-dimo fondo biudþetà Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterija telkë nemaþai priemoniø, kurioms buvo pritarta.

Lietuvos socialinës paramos sistemà sudaro dvipagrindinës dalys: piniginë parama ir socialinës pas-laugos. Be to, funkcionuoja socialinë parama leng-vatomis bei privilegijomis.

Permainingos Lietuvoje socialinës ekonominëssàlygos, didëjantis nedarbas, 2000 m. smukæs gyveni-mo lygis atsispindëjo ir ðeimose - pasiektas maþiau-sias gimstamumo lygis, gausëja socialiai silpnø irskurstanèiø ðeimø, ypaè auginanèiø vaikus. Nemaþaiðeimø susiduria su sunkumais, kuriø negali áveiktisavo jëgomis, t.y. be paramos. Tokiø ðeimø pagrin-dinis pajamø ðaltinis yra ávairios paðalpos.

Piniginë paramaAtsiþvelgiant á ðalyje vykstanèius socialinius ekono-

minius procesus, 2000 metais buvo priimti nauji beitobulinami galiojantys teisës aktai, reglamentuojantyspiniginæ socialinæ paramà gyventojams: padidintaparama pilnameèiams naðlaièiams ir likusiems be tëvøglobos asmenims jø studijø laikotarpiu bei ásigyjantbûstà; nustatyta nauja paramos forma - teikti valsty-bës garantuojamà teisinæ pagalbà; pradëta mokëtisocialinë paðalpa ilgalaikiø bedarbiø ðeimoms, taèiaudël lëðø stygiaus ði nuostata tais paèiais metais panai-kinta; panaikinus pirmumo teisæ motinai gauti paðal-pas uþ vaikus, suteiktos lygios galimybës ðias paðalpasgauti ir motinai, ir tëvui. Suteikta teisë paðalpas uþ

SOCIALINË PARAMA

vaikus gauti tëvui, kai jis yra Lietuvos Respublikospilietis, o motina - uþsienio ðalies pilietë, neturintileidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir netu-rinti teisës á paðalpas.

Viena ið sudëtiniø socialinës paramos sistemosdaliø yra ávairioms socialinëms gyventojø grupëmsnustatytos lengvatos bei privilegijos, dël kuriø ávairo-vës ði sistema neefektyvi. Todël numatoma sumaþintilengvatø skaièiø, didinant jomis besinaudojanèiø so-cialiniø gyventojø grupiø gaunamas pajamas bei so-cialines iðmokas, susisteminti bûtinø lengvatø teikimà.

Socialinës paslaugosSocialiniø paslaugø plëtra pastaraisiais metais

Lietuvoje vyksta decentralizacijos kryptimi, rengiant irágyvendinant valstybines ir savivaldybiø socialiniø pas-laugø programas. Ðis procesas vyksta nepakankamaisparèiai. Plëtoti nestacionarias socialines paslaugassavivaldybëse ypaè trukdo materialiniø iðtekliø stoka.

Taèiau jau yra nemaþai savivaldybiø, kuriose vei-kia stacionariai globai alternatyvios socialiniø paslau-gø ástaigos: dienos centrai vaikams, þmonëms su ne-galia, bendruomenës centrai, pagyvenusiø þmoniødienos centrai, miðriø socialiniø paslaugø ástaigos irpan. Visose savivaldybëse organizuojamas pagalbosnamuose paslaugø teikimas, nors bendrøjø socialiniøpaslaugø struktûroje vyrauja aprûpinimo bûtiniau-

1. TRUMPAS TURINYS


siais daiktais, nemokamo maitinimo, aprûpinimomaisto produktais paslaugos.

Socialiniø paslaugø rûðis ir ástaigø tipus apibrëþiair susistemina Socialiniø paslaugø katalogas 2000 m.(patvirtintas Socialinës apsaugos ir darbo ministrës

2000 m. liepos 10 d. ásakymu). Ðis dokumentas yraorientyras savivaldybëms bei nevyriausybinëms or-ganizacijoms (toliau - NVO), planuojant ir organi-

zuojant socialines paslaugas bendruomenëje ávai-rioms socialinëms þmoniø grupëms.

Socialiniø paslaugø kokybë priklauso nuo sociali-

niø darbuotojø kvalifikacijos, todël pastaruoju metuypaè didelis dëmesys skiriamas socialiniø darbuotojømokymui, jø darbo vertinimui bei dokumentø, susi-

jusiø su socialiniø darbuotojø veiklos reglamenta-vimu, rengimui.

Nuo 1997 m. Socialinës apsaugos ir darbo minis-

terija sëkmingai vykdo Pasaulio banko finansuojamàprojektà Socialinës politikos ir bendruomeniniø so-cialiniø paslaugø vystymas. Jo tikslas - plëtoti sociali-

niu ir ekonominiu poþiûriu efektyvø socialiniø pas-laugø teikimà bendruomenës rizikos grupëms. Ás-teigti socialiniø paslaugø centrai parodë, kad so-

cialiniu ir kaðtø poþiûriu socialiniø paslaugø teiki-mas bendruomenëse yra þymiai efektyvesnis nei sta-cionarinës globos ástaigos. Ágyta patirtis perduodama

kitoms savivaldybëms. Naujø tipø socialiniø paslau-gø ástaigø steigimà savivaldybëse skatina ir kita mi-nisterijos vykdoma programa - Socialiniø paslaugøinfrastruktûros plëtra.

Neágaliøjø integracijaGyventojø sveikatos sutrikimai, didëjanti bedar-

bystë bei valstybës vykdoma lengvatø srities politika

turëjo didelës átakos invalidumo bûklës bei Valsty-binio socialinio draudimo invalidumo pensijø gavëjøskaièiaus augimui ðalyje. Ðiek tiek sumaþinus teikia-

mas lengvatas pirminio invalidumo struktûroje ryð-kiai sumaþëjo pripaþintø neágaliaisiais pensinio am-þiaus asmenø skaièius, taèiau neágaliaisiais buvo pri-

paþinta daugiau darbingo amþiaus asmenø. Pagal ne-galios rûðá gerokai sumaþëjo apsitarnavimo, regos,judëjimo, klausos neágaliøjø, taèiau iðaugo asmenø

su protine negalia skaièius.Siekiant veiksmingiau taikyti medicinos, profesi-

nës reabilitacijos priemones bei tobulinti socialinës

apsaugos teikimà, parengta ir patvirtinta Invalidumonustatymo ir socialinës apsaugos priemoniø neága-

liesiems reformos koncepcija. Ðios koncepcijos tikslas- pakeisti invalidumo nustatymo tvarkà, sudarantprielaidas teisingiau ir efektyviau teikti socialinësapsaugos priemones neágaliesiems.

Tobulinant invalidumo nustatymo tvarkà, 2000 m.Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinës apsaugosir darbo ministrës ásakymu patvirtinta Ilgalaikio irpastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nusta-tymo tvarka. Naujàja tvarka detaliau reglamentuotospirmos, antros ir treèios invalidumo grupiø nustaty-mo, specialaus automobilio ir (arba) transporto ið-laidø kompensacijø, profesinio darbingumo neteki-mo sàlygos, invalidumo nustatymo terminai, invali-dumo prieþastys bei dokumentø sàraðas invalidumoprieþastims nustatyti.

Ágyvendinant neágaliøjø socialinës integracijos po-litikà, prioritetas buvo skiriamas neágaliøjø uþimtumodidinimui ir profesiniam mokymui. 2000 m. teritorinësedarbo birþose uþregistruoti 4375 neágalieji asmenys.Darbo rinkos mokymo programø dalyviai buvo 6238asmenys, kurie lankë darbo klubus, mokymo ir kvalifi-kacijos kursus, dalyvavo vieðuosiuose ir valstybës remia-muose darbuose, ágijo ávairios veiklos patentus.

Lietuvos invalidø reikalø taryba prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës toliau vykdë medicinos, profesi-nës reabilitacijos ir socialinës integracijos programaspagal 7 prioritetines kryptis. Tai: neágaliøjø ugdymas;darbinis uþimtumas; aplinkos pritaikymas; savaran-kiðko neágaliøjø gyvenimo formavimas; informacijosprieinamumas ir komunikacijos; medicininë reabilita-cija ir neágaliøjø socialinës integracijos politikos for-mavimas. Pagal ðias kryptis 2000 metams paraiðkasprogramø finansavimui pateikë 28 neágaliøjø res-publikinës visuomeninës organizacijos, 10 sveikatosprieþiûros ir 3 mokslo ástaigos.

Nukentëjusiø ir socialinës rizikosasmenø rëmimas2000 metais toliau buvo teikiama socialinë para-

ma nukentëjusiems asmenims ir socialinës rizikosgrupëms. Socialinë parama buvo vykdoma dviemkryptimis: rengiant ir tobulinant teisës aktus atski-roms nukentëjusiø asmenø grupëms bei ágyvendinantsocialines programas nukentëjusiems asmenims irsocialinës rizikos grupëms.

2000 metais parengtas ir Seimo priimtas LietuvosRespublikos Nepriklausomybës gynëjø ir kitø nukentëjusiønuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSSR ag-resijos asmenø teisinio statuso pripaþinimo ástatymas.

1. TRUMPAS TURINYS


Ástatymas panaikino kelerius metus besitæsiantáNepriklausomybës gynëjø ir kitø nukentëjusiø moralinánepasitenkinimà dël jø statuso nepripaþinimo.

Tobulinant paramos sistemà, 2000 ir 2001 metøpirmojoje pusëje buvo ágyvendinamos ðios socialinësprogramos nukentëjusiems asmenims ir socialinës ri-zikos grupëms: Politiniø kaliniø ir tremtiniø bei jø ðeimøsugráþimo á Lietuvà bei aprûpinimo butais ir darbu prog-rama, Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijosprevencijos 1999-2003 metø programa bei Nuteistø irgráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø, pataisos darbø irsocialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigø asmenøsocialinës adaptacijos 1999-2003 metø programa, kuripradëta ágyvendinti nuo 2001 metø.

Vykdant Nacionalinës narkotikø kontrolës ir nar-komanijos prevencijos programos priemones, minis-terijai buvo skirta 1165 tûkst. Lt. Didþioji dalis ðiø lë-ðø buvo skirta ávairiø organizacijø pateiktø 84-iø nar-komanijos prevencijos ir narkomanø reabilitacijosprojektø rëmimui. Vyriausybës parama paskatino ávai-rias organizacijas aktyviau darbuotis ðioje srityje.

Siekdama apibendrinti ávairiø valstybiniø institu-cijø ir nevyriausybiniø organizacijø veiklà teikiantsocialines paslaugas narkologiniams ligoniams bei jøðeimø nariams, ministerija 2000 m. atliko tyrimà apieávairiø visuomeniniø bei kt. institucijø veiklà minë-toje srityje bei iðleido leidiná.

Dël lëðø stokos 2000 m. nebuvo vykdoma Nuteistøir gráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø, pataisos darbøir socialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigøasmenø socialinës adaptacijos 1999-2003 metø prog-rama. 2001 metais ði programa pradëta vykdyti ir tiki-masi, kad vykdomos priemonës duos gerø rezultatø.

Vaikø globa ir ávaikinimasLietuvoje maþëjantis gimstamumas neuþtikrina

kartø kaitos ir lemia depopuliacijà. 2000 metais gimë34,2 tûkst. vaikø, t.y. 22,6 tûkst. maþiau negu 1990

metais. Kita vertus, minëtos ekonominës ir socialinëspermainos, nulemianèios ðeimos stabilumà ir vaikøsaugumà jose sudaro prielaidas socialiai paþeidþiamøðeimø ir jose auganèiø vaikø skaièiaus augimui. Nuo1995 m. savivaldybiø Vaikø teisiø apsaugos tarnybøáskaitoje nedarniø (asocialiø) ðeimø padaugëjo be-veik 200 procentø, o vaikø jose - 57 procentais.

Nors socialiai apleistø ðeimø ir jose gyvenanèiø vaikøskaièius 2000 metais iðaugo, daugelyje didþiøjø miestøir rajonø tëvø globos netekusiø vaikø skaièius, lyginantsu ankstesniais metais, praktiðkai kito neþymiai.

Reikia paþymëti, kad nors Jungtiniø Tautø Vaikoteisiø konvencija numato, kad tuo atveju, kai vaikasnetenka tëvø globos, prioritetu turëtø tapti tokio vai-ko ávaikinimas, Lietuvoje vyraujanti vaikø prieþiûrosforma lieka laikinoji ar nuolatinë globa.

Pastaraisiais metais formuojant be tëvø globoslikusiø vaikø socialinës apsaugos politikà, pagrindinisdëmesys buvo skirtas globos ðeimoje, kaip alternatyvosinstitucinei vaikø globai valstybiniuose ar savivaldybiøásteigtuose vaikø globos namuose, skatinimui.

Vaiko globos paðalpos mokëjimo ðaltinio kaita(iki 1998 m. ið savivaldybiø biudþeto, 1999 m. - iðvalstybës iþdo kaip tikslinë dotacija savivaldybëms,nuo 2000 pradþios - vël ið savivaldybiø biudþeto),skirtingø pavaldumø vaikø globos institucijø buvimassudaro prielaidas nemaþà dalá tëvø globos netekusiøvaikø nukreipti globoti á institucijas, prioritetu laikantgalimybæ toká vaikà ákurdinti apskrièiø pavaldumovaikø globos ar ugdymo ástaigose, finansuojamose iðvalstybës iþdo, ir neieðkoti alternatyviø galimybiøsteigti vaikui globà globëjø ðeimoje arba ðeimynoje.

Nemaþai problemø kelia ir nepakankamas savi-valdybiø VTAT aprûpinimas materialiniais iðtekliaisbei specialistais, nors ðioms tarnyboms tenkantiskrûvis ir atsakomybë kasmet didëja.

Integracija á Europos SàjungàLietuva, regdamasi stoti á Europos Sàjungà (ES),

turi ávykdyti tam tikrus reikalavimus ir bûti pasiren-gusi prisiimti narystës ásipareigojimus iki stojimo áES dienos. Veikianti rinkos ekonomika ir pasirengi-mas bendrajai rinkai laikomos esminëmis narystëssàlygomis.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yra atsa-kinga uþ socialinës politikos ir uþimtumo bei laisvoasmenø judëjimo klausimus bei vadinamuosius dery-binius skyrius, dël kuriø 2000 m. buvo parengtos irVyriausybës patvirtintos Lietuvos Respublikos dery-binës pozicijos.

2000 m. toliau buvo vykdomi integraciniai darbai.

INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

1. TRUMPAS TURINYS


Rugpjûèio mën. Lietuvos Respublikos Vyriausybëspatvirtintai Lietuvos Respublikos derybinei pozicijai�Socialinë politika ir uþimtumas� Europos Komisijosekspertai pateikë papildomø darbo teisës, vyrø ir mo-terø lygiø galimybiø, uþimtumo, socialinio dialogobei saugos ir sveikatos darbe srièiø klausimø. Po 2001vasario mën. techniniø konsultacijø Briuselyje su eks-pertais, kuriose buvo atsakyta á iðsakytas pastabas,kovo mën. Vyriausiøjø derybininkø susitikime priim-tas sprendimas dël iðankstinio socialinës politikos iruþimtumo srièiø derybø uþbaigimo (skyriaus �uþda-rymo�). Tuo buvo pripaþinta akivaizdi Lietuvos pa-þanga derinant minëtos srities savo sistemà su ESpolitinëmis nuostatomis ir teisës reikalavimais.

Sudëtingiau vyko derybos dël derybinës pozicijos�Laisvas asmenø judëjimas�. Buvo pateikta papildo-mos informacijos dël Europos Komisijos ekspertøiðkeltø klausimø, jie aptarti techninëse konsultacijoseBriuselyje 2001 m. vasario mën. Galiausiai valstybësnarës susitarë dël savo bendrosios pozicijos laisvoasmenø judëjimo klausimu. Susitarimas suteikia teisæðalims-narëms apriboti darbo jëgos judëjimà ið ðaliø-kandidaèiø septyneriø metø laikotarpiu (principas2+3+2), t.y. numatoma galimybë perþiûrëti pereina-màjá laikotarpá po pirmøjø dviejø metø bei galimybëpratæsti pereinamàjá laikotarpá iki septyneriø metø,jei atsirastø rimtø darbo rinkos paþeidimø. Ðalies-kandidatës apsisprendimas dël Acquis taikymo nuonarystës ES dienos gali bûti áforminamas dviðaliaissusitarimais. Ðiuo metu Lietuva analizuoja galimybessusiderëti dël palankiausiø sàlygø Lietuvai.

Vilniuje ávykusiame treèiojo pakomiteèio �Regio-ninë plëtra, uþimtumas ir socialinë politika� susiti-kime Lietuvos delegacija pristatë 2000 m. pakeitimusdarbo teisës, lygiø galimybiø, profesinës sveikatos irsaugos darbe, socialinës paramos, socialinës apsau-gos sistemø koordinavimo, anti-diskriminacijos, so-cialinio dialogo ir uþimtumo srityse. Europos Komisi-jos delegacija teigiamai ávertino nacionalinës teisinësbazës derinimo su ES reikalavimais eigà, kuri vykopagal Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sàjun-goje programà (LPNP) - jos teisës derinimo priemo-niø bei Acquis ágyvendinimo priemoniø planus.

Prioritetine stojimo á ES veiksmø programos sriti-mi, kuri atsispindi ir ilgalaikëje Socialinës apsaugosir darbo ministerijos strategijoje, tapo instituciniø iradministraciniø gebëjimø tobulinimas. Padedant

PHARE programos ekspertams buvo parengti So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijos bei jai paval-dþiø laisvo darbuotojø judëjimo bei socialinës poli-tikos bei uþimtumo srièiø institucijø plëtros planai,t. y. identifikuotos pagal ES teisës aktus bûtinos at-likti funkcijos, detaliai suplanuoti institucijø kûrimoar plëtros veiksmai, poreikiai, finansavimo ðaltiniai.Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad institucinë plëtrareikalinga darbo teisës, profesinës sveikatos ir saugosdarbe Europos socialinio fondo administravimo, pro-fesiniø kvalifikacijø pripaþinimo, laisvo darbuotojøjudëjimo bei socialiniø sistemø koordinavimo srityse.

Kaip ir kasmet, Socialinës apsaugos ir darboministerija dalyvavo Europos komitetui prie LietuvosRespublikos Vyriausybës rengiant treèiàjá metinápraneðimà apie Lietuvos paþangà rengiantis narysteiEuropos Sàjungoje nuo 1999 m. liepos mën. iki 2001 m.birþelio mën.

Derinant Lietuvos teisës aktus su Europos Sàjun-gos teise, buvo atliekami naujø teisës aktø ágyvendi-nimo pasekmiø tyrimai, kuriø tikslas - surinkti ir su-sisteminti informacijà apie tikëtinas naujo teisës aktopasekmes ir nustatyti kaðtus ir naudà, kurià visamûkiui ar visuomenei arba atskiroms jø grupëms atneðnaujo teisës akto ágyvendinimas. Galima teigti, jogdidþiausios ilgalaikës teigiamos pasekmës - uþtikrin-tos saugios ir sveikos darbo sàlygos, taèiau tai parei-kalaus ir didþiausiø investicijø.

Tarptautinë darbo organizacija (TDO)Lietuva nuo 1921 metø yra Tarptautinës darbo

organizacijos (TDO) narë (narystæ atnaujino 1991m.). Ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybës1994 m. nutarimu �atstovauja Lietuvos RespublikosVyriausybei santykiuose su Tarptautine darbo or-ganizacija�, t. y. vykdo visus su naryste susijusius ási-pareigojimus. Jie apima tarptautiniø darbo nomø ágy-vendinimà, ataskaitø, praneðimø rengimà, pasiren-gimà tinkamai dalyvauti kasmetiniø konferencijødarbe, bendrø projektø parengimà bei vykdymà irkt. Be to, Lietuva yra iðrinkta TDO Valdymo tarybospavaduojanèiàja nare 1999-2002 metams.

2000 m. TDO konferencijos darbe dalyvavo minis-terijos darbuotojai, darbdaviø bei profesiniø sàjungøorganizacijø atstovai bei Nuolatinës misijos prie JTskyriaus Þenevoje vadovai. Ðalia kitø svarstytø klausimøkonferencija priëmë atnaujintà konvencijà ir reko-mendacijà dël motinystës apsaugos.

1. TRUMPAS TURINYS


Aktyviai dalyvauta TDO Valdymo tarybos, kurisprendþia pagrindinius TDO politikos klausimus,darbe.

Tarptautinio darbo biuro nurodymu parengtosdevynios iðsamios ataskaitos apie tarptautiniø normøtaikymà Lietuvoje, pagal specialius klausimynus buvopateikta medþiaga apie tarptautinio verslo ámoniøveiklà, apie kooperatyvø skatinimà ir kitais darbo irsocialinës politikos klausimais.

TDO ekspertai konsultavo ministerijos darbuo-tojus socialinio dialogo, derybø dël kolektyviniø su-sitarimø, Darbo kodekso rengimo klausimais.

TDO veikla yra paremta triðalio bendradar-biavimo principu, todël visais tarptautiniø darbo nor-mø ágyvendinimo bei kitais svarbiausiais klausimaisbuvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais.

Tarptautinis bendradarbiavimasSocialinës apsaugos ir darbo ministerija dirba

vadovaudamasi JT ir ET tarptautiniais dokumentais,reglamentuojanèiais þmogaus teises, socialinius rei-kalus, moterø, vaikø, pabëgëliø teises, darbuotojøjudëjimà. Svarbu stebëti, kad bûtø laikomasi tarptau-tiniø dokumentø, prie kuriø Lietuvos Respublika yraprisijungusi, nuostatø.

Jungtinës TautosSocialinës apsaugos ir darbo ministerija 2000 me-

tais inicijavo tarpþinybinës darbo grupës sudarymà,kurios tikslas - parengti ataskaità Jungtinëms tau-toms apie JT Ekonominiø, socialiniø ir kultûriniø tei-siø pakto nuostatø ágyvendinimà Lietuvoje. Ði atas-kaita pagal Paktà turëtø bûti baigta rengti ir pateiktaVyriausybei iki 2001 metø pabaigos. 2000 metaisSADM baigë rengti JT Vaiko teisiø konvencijos ágy-vendinimo áþanginæ ataskaità, kuri buvo pristatyta2001 metø sausio mënesá JT Vaiko teisiø komiteto26-os sesijos metu Þenevoje.

Dar viena baigta rengti ataskaita - apie JT Kon-vencijos dël visø formø diskriminacijos panaikinimomoterims ágyvendinimà - buvo sëkmingai pristatytaJungtinëms tautoms 2000 m. birþelio mënesá JTbûstinëje Niujorke vykusioje Moterø diskriminacijospanaikinimo komiteto 23-oje sesijoje. Socialinës ap-saugos ir darbo ministerija inicijavo Konvencijos Pa-pildomo protokolo dël moterø diskriminacijos panai-kinimo pasiraðymà. Protokolà 2000 m. rugsëjo më-nesá savo vizito Jungtinëse tautose metu pasiraðëLietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus.

Þenevoje 2000 m. birþelá vyko Jungtiniø Tautø Ge-neralinës Asamblëjos specialioji sesija, kurioje tuo-metinë ministrë I. Degutienë pristatë Nacionalinës ko-vos su skurdu strategijà, parengtà atlikus Lietuvoje iðsa-mius sociologinius tyrimus bei remiantis projekto�Skurdo maþinimo strategija� atlikta studija.

Europos TarybaSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos atstovai

2000 metais dalyvavo Europos Tarybos ekspertøkomitetø dël Socialinës vienybës, Socialinës Chartijos,Socialinës apsaugos koordinavimo, Socialinës apsaugosstandartus nustatanèiø instrumentø, Uþimtumo ir dar-bo politikos, Moterø ir vyrø lygiø galimybiø ir kt. darbe.

Europos Taryba 2000 m. inicijavo ET ðaliø nariøsocialinës apsaugos schemø palyginimà, koká anks-èiau darydavo tik ES ðalys narës. Tam Socialinës ap-saugos ir darbo ministerija parengë ataskaità pagalET klausimynà apie socialinës apsaugos sistemø or-ganizavimà, finansavimà, saugomus asmenis, iðmokørûðis ir kt. Europos Tarybai susisteminus ðaliø atsa-kymus, bus galima gauti iðsamià informacijà apieávairiø Europos ðaliø socialinës apsaugos sistemas.

2000 metais intensyviai buvo rengiamasi vienosvarbiausiø ET dokumento - Socialinës Chartijos -ratifikavimui: organizuoti keli seminarai, vyko dis-kusijos su darbdaviø ir profesiniø sàjungø atstovaisTriðalëje taryboje. ET Socialinë Chartija (pataisyta)ratifikuota 2001 metø geguþës mënesá. RatifikavusChartijà, bus analizuojama galimybë prisijungti irprie kitø Europos Tarybos dokumentø: Europos kon-vencijos dël socialinës ir medicinos pagalbos, Europossocialinës apsaugos kodekso ir kt.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtrosorganizacija (OECD)Lietuvos tikslas - uþmegzti glaudesnius ryðius su

OECD ir ateityje tapti jos nare. 2000 metais OECDekspertai pradëjo rengti iðsamià darbo rinkos ir so-cialinës apsaugos analizæ, kuri bus apibendrintaOECD leidinyje �Socialinës apsaugos ir darbo rinkosapþvalga�. Tam 2000 m. spalio mënesá OECD eks-pertø delegacijai buvo organizuota nemaþai susiti-kimø. OECD ekspertai aktyviai dalyvavo ir vëliaurengtoje konferencijoje �Pensijø reforma: ágyven-dinimo patirtis�. 2000 m. rugsëjo mënesá SADM lan-kësi OECD Generalinio sekretoriaus pavaduotojasS.Kondo. Vizito metu buvo aptartos Baltijos regioni-nës programos ágyvendinimo gairës.

1. TRUMPAS TURINYS


GYVENIMO SÀLYGØ TYRIMAI

Tarptautinës dviðalës sutartys2000 metais buvo pasiraðytos Socialinës apsaugos

sutartys su Suomija ir Baltarusija, ásigaliojo Sociali-nës apsaugos sutartys su Rusija ir Èekija, Ádarbinimosutartis su Rusija, vyko Socialinës apsaugos sutarèiøderinimas su Ukraina, Latvija, Olandija, JungtinëmisAmerikos Valstijomis. 2001 metø pradþioje Lietuvojegaliojo 12 socialinës apsaugos ir darbo migracijossrities tarpvalstybiniø sutarèiø.

Dviðalis bendradarbiavimasSocialinës apsaugos ir darbo ministerija 2000

metais tæsë Bendradarbiavimo susitarimø ágyvendi-nimà su Danijos, Lenkijos, Olandijos ministerijomis.Aktyviai buvo bendraujama su partneriais ið Vokie-tijos Heseno ir Saksonijos þemiø, Norvegijos, Ðvedi-jos, Prancûzijos ir kt. 2000 m. buvo rengiami Bendra-darbiavimo susitarimai su atitinkamomis Airijos,Olandijos ir Belgijos ministerijomis.

Daugiaðalë paramaSocialinës apsaugos ir darbo ministerija kartu

su pavaldþiomis institucijomis rengia ir ágyvendinatarptautinius projektus, kuriuos finansuoja tarptau-tinës institucijos. 2000 metais socialinës apsaugosir darbo klausimais buvo dirbama su 48 tarptau-tiniais projektais, ið jø 8 buvo uþbaigti, 15 parengtiir laukia patvirtinimo, 25 tæsiami toliau. SADM dar-buotojai dalyvavo 19-oje tarptautiniø projektø. 2000metais buvo parengta SADM ir jos institucijøvykdomø tarptautiniø projektø apþvalga ir priorite-tai 2001-2002 metams. Pagrindiniai socialinës apsa-ugos ir darbo projektø finansavimo ðaltiniai yra Eu-ropos Bendrijos programos, Europos Tarybos Vys-tymo Bankas, Pasaulio Bankas, Jungtiniø TautøVystymo Programa, Ðvedijos, Danijos, Olandijos irkt. ðaliø Vyriausybiø lëðos.

1. TRUMPAS TURINYS

Socialinës politikos vykdymui, priimamø sprendi-mø pagrástumo ávertinimui reikia daug ir labai ávai-rios informacijos. Pagrindinis informacijos ðaltinisyra Statistikos departamento prie Lietuvos Respubl-ikos Vyriausybës periodiniai leidiniai, moksliniø tyri-mø iðvados bei ekspertø vertinimai. Lietuvos sociali-nës apsaugos ir darbo ministerija uþsako ávairius tyri-mus, pradeda kaupti informacinius fondus. Vienasið reikðmingø ðios srities darbø yra bendradarbiaujantsu Norvegijos taikomøjø sociologiniø tyrimø instituto(FAFO) specialistais periodiðkai atliekamas dideliskompleksinis projektas - gyvenimo sàlygø tyrimas.1999 metais atliktas jau treèias toks tyrimas. Tyrimorezultatai 2000 metais paskelbti atskiroje knygoje.

Ðis tyrimas, ðákart vienu metu atliktas Lietuvoje,Latvijoje ir Estijoje, yra antrasis tokio pobûdþio tyri-mas. Pirmasis gyvenimo sàlygø tyrimas, tuo paèiu me-tu atliktas trijose Baltijos regiono ðalyse, buvo atliktas1994 metais. Tokie tyrimai yra skirti kiekybiniamsgyvenimo sàlygø pasikeitimo kiekvienoje ðalyje áver-tinimams, analizei ir palyginimui su kitø ðaliø rezul-tatais.

1999 metais atlikto kompleksinio gyvenimo sà-lygø tyrimo tikslas buvo nustatyti gyvenimo sàlygørodikliø pasikeitimus per 10 Nepriklausomybësmetø, iðskirti tuos regionus, kuriuos labiausiai palietë

vykstanèios permainos bei iðaiðkinti pagrindinesvykstanèiø procesø tendencijas. Tyrimui buvo pasi-telkta 1990 ir 1994 metais naudota metodologija beikiti statistikos duomenys.

Tyrimas parodë, kad nuo 1995 metø neigiamasnatûralus prieaugis Lietuvoje susidarë dël spartesniogimusiøjø negu mirusiøjø skaièiaus maþëjimo, kadper 1994-1999 metus padaugëjo maþø namø ûkiø irsumaþëjo miðriø (pora su vaikais, dviejø ir trijø kar-tø) namø ûkiø. Taip pat sumaþëjo gyventojø iki 14metø. Ateityje tai nulems vis didesná gyventojø senë-jimà ir atitinkamai didesnæ dirbanèiø gyventojø nað-tà. Aktyviausio, 25-49 metø, amþiaus gyventojø daliskiek padidëjo, taèiau ekonominis gyventojø aktyvu-mas ðiuo laikotarpiu sumaþëjo.

Palyginus ávairias dirbanèiøjø kategorijas galimateigti, kad dël blogø darbo sàlygø kenèia daugiau 18 - 24metø jaunimo negu vyresniø asmenø, vyrø negu moterø,kitatauèiø negu lietuviø, privaèiø negu valstybiniø ámoniødarbuotojø, kaimo negu miesto gyventojø.

1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimas (lyginant su1990 metø) buvo atliekamas smukus gyvenimo lygiuiir kokybei - tai rodo labai padidëjusi visø vartojimoiðlaidø dalis, tenkanti maistui. Atliekant tyrimà 1999metais vartojimo lygis ir kokybë buvo aukðtesni, bet,sprendþiant ið iðlaidø maisto produktams dalies,


tenkanèios bendroms vartojimo iðlaidoms, dar ne-pasiekë 1990-øjø metø lygio. Iðlaidø maistui maþë-jimà 1993-1999 metais nulëmë ne tik gyventojø paja-mø lygis, bet ir rinkos sàlygø, kainø kaita. Iðlaidømaisto prekëms stabilizavimasis ir nemaisto prekëmsdidëjimas rodo, kad mityba nëra daugumos gyventojøpagrindinis rûpestis.

Tiriant bûsto sàlygas ir gyvenamàjà aplinkà nusta-tyta, kad dauguma Lietuvos gyventojø - 52,8 proc. -gyvena daugiaaukðèiuose namuose; nuosavuose na-muose gyvenanèiøjø dalis (43,6 proc.) taip pat yra ganadidelë ir vis didëja. Dominuojanti bûsto nuosavybësforma ir mieste, ir kaime yra privatus butas ar namas,taèiau maþiausias pajamas turintys asmenys reèiaugyvena privaèiame ir daþniau - kitam savininkui, vals-tybei ar savivaldybei priklausanèiame bûste.

Atliekant 1999 metø tyrimà paaiðkëjo, kad iðesmës pakito iðsilavinimo sàlygos (lyginant su 1994metø). Ankstesniam laikotarpiui buvo bûdinga spe-cialybës prestiþo kritimo tendencija, dabar specialybëatgavo ir padidino savo prestiþà. Ypaè sparèiai dau-gëjo besimokanèiøjø nevalstybinëse mokyklose, uþ-sienyje.

Tiriant namø ûkiø naudojimàsi vaikø darþeliopaslaugomis, nustatyta bendra 1999 metø tyrimo ten-dencija tokia, kad kuo maþesnës namø ûkio paja-mos, tuo daugiau vaikus priþiûrima namuose (daþ-niausiai tuo uþsiima giminës). Kaime naudojimasisvaikø darþeliø paslaugomis toliau maþëja.

Palyginus 1994 ir 1999 metø duomenis, paste-

bima, kad Lietuvos gyventojai savo sveikatos bûklævertina geriau. Bloga ir labai bloga sveikata daþniauskundþiasi kaimo gyventojai. Miesto gyventojai lan-kosi medicinos prieþiûros ástaigose daþniau negu kai-mo gyventojai, vyresnio amþiaus gyventojai daþniaunei jaunesni, moterys daþniau nei vyrai. Apklausosrezultatai rodo gana aiðkià negalëjimo pasinaudotisveikatos ástaigø paslaugomis priklausomybæ nuoasmens pajamø.

Tiriant nusikalstamumà nustatyta, kad þmoniø,patyrusiø prievartà ir grasinimus 1999 metais (lygi-nant su 1994 metais), sumaþëjo, taèiau bijanèiø nu-kentëti ávairiose gyvenamosiose vietose maþdaugketvirtadaliu padaugëjo.

Ðalies gyventojø socialiniai ryðiai buvo tiriami ið-siaiðkinant visø pirma ryðius ðeimoje, gyvenimà kartuir santykiø palaikymà gyvenant atskirai, bendravimàsu draugais ir kaimynais bei savitarpio pagalbà irdalyvavimà organizuotø institucijø veikloje.

Pateikti pavyzdþiai liudija, kad gyvenimo sàlygøtyrimais Lietuvoje kuriama gera informacinë bazë.Jos rezultatai trumpai pateikiami ðiame praneðime.Sukaupta informacija leis ne tik analizuoti gyvenimosàlygø pokyèius mûsø ðalyje, bet ir lyginti juos su kai-myniniø Baltijos ðaliø bei kitø Europos ðaliø sàlygo-mis. Artimiausiu metu bus atliekama trijø Baltijosðaliø gyvenimo sàlygø palyginamoji analizë, apie ku-rios rezultatus galësite suþinoti jau ið kitø metø�Socialinio praneðimo�.

1. TRUMPAS TURINYS


2000 metais Vyriausybë, siekdama geriau pla-nuoti savo veiklà ir efektyviau panaudoti turimus fi-nansinius ir darbo iðteklius, ëmësi iniciatyvos diegtistrateginá planavimà. Strateginio planavimo ágyven-dinimo tikslas - sukurti vieningà planavimo sistemà,integruojanèià Vyriausybës sprendimø priëmimoprincipus á institucijø planavimo ir veiklos sistemas.Ministerijos strateginis veiklos planas 2000 - 2001metams buvo rengiamas vadovaujantis LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimais1 .

Ministerijai asignavimai 2001 metams patvirtintiástatymu2 , asignavimai ministerijos vykdomomsprogramoms patvirtinti Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimu3 .

Strateginis planavimas - ilgalaikiø ir sudëtingøproblemø sprendimo procesas, kurio metu institucija

2 skyrius

prognozuoja bei numato kryptis bei bûdus, kaip efek-tyviausiai panaudoti turimus bei planuojamus gautifinansinius, materialinius ir darbo iðteklius misijaivykdyti ir uþsibrëþtiems tikslams/prioritetams pa-siekti. Strateginio planavimo ágyvendinimo tikslas -sukurti vieningà planavimo sistemà, integruojanèiàVyriausybës sprendimø priëmimo principus á insti-tucijø planavimo ir veiklos sistemas.

Strateginis veiklos planas - dokumentas, kuriame,atsiþvelgiant á aplinkos analizæ, apibrëþiama institu-cijos misija, tikslai ir programos. Strateginiame veik-los plane apraðoma, kaip institucija ágyvendina Vy-riausybës strateginius tikslus/prioritetus, vykdydamaprogramas su turimais biudþeto asignavimais.

Tikslas Padëti gyventojams integruotis á darbo rinkàir uþtikrinti teisingus darbo santykius bei saugias darbo

2. MINISTERIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI

Ministerijos misija yra sukurti ir ágyvendinti efektyvià, su Europos Sàjungosstandartais suderintà socialinës paramos, socialinio draudimo bei darbo sistemà,stiprinanèià ðalies gyventojø socialiná saugumà.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija savo misijà 2001 metais vykdosiekdama ðiø strateginiø tikslø:

1. Padëti gyventojams integruotis á darbo rinkà ir uþtikrinti teisingus darbosantykius bei saugias darbo sàlygas.

2. Vystyti socialinës paramos sistemà bei uþtikrinti socialiai paþeidþiamøgyventojø grupiø socialinæ integracijà.

3. Subalansuoti socialinio draudimo sistemà bei sudaryti sàlygas pensijøsistemos reformai.

1 2000 metø - 1999 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 163 Dël Lietuvos Respublikos 2000 metøvalstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø projektø rengimo.

2001 metø - Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 256 Dël Lietuvos Respublikos 2001 metø valstybësbiudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø projektø rengimo plano patvirtinimo.

2 2001 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos 2001 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimoástatymo pakeitimo ástatymas Nr. IX-454.

3 2001 m. rugpjûèio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 969 Dël 2001 metø Lietuvos Respublikos valstybësbiudþeto asignavimø paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo.


sàlygas ágyvendinamas vykdant 4 programas. Tai:1.1. Darbo rinkos profesinis mokymas ir konsul-

tavimas, jaunimo darbinës veiklos galimybiø iðplëti-mas, socialiniø darbuotojø kvalifikacijos këlimas;

1.1. Nedarbo maþinimas;1.2. Gyvenimo lygio, gyventojø uþimtumo, so-

cialinio draudimo ir socialinës apsaugos Lietuvojemoksliniai tyrimai;

1.1. Profesinio pakenkimo sveikatai prevencija.Tikslas Vystyti socialinës paramos sistemà bei uþ-

tikrinti socialiai paþeidþiamø gyventojø grupiø socialinæintegracijà ágyvendinamas vykdant 5 programas:

2.1. Ortopedinë protezinë pagalba Lietuvos Res-publikos gyventojams;

2.2. Socialiniø paslaugø plëtra valstybinëse sta-cionariose globos ástaigose ir kitose ministerijai pa-valdþiose institucijose;

2.3. Parama socialiai paþeidþiamoms gyventojøgrupëms ir kita ministerijos veikla;

2.4. Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtra;2.5. Paskolø ir socialinës saugos tinklo projektø

aptarnavimas;Tikslas Subalansuoti socialinio draudimo sistemà

bei sudaryti sàlygas pensijø sistemos reformai ágyven-dinamas vykdant programà:

3.1. Valstybinës ir ðalpos (socialinës) pensijos,valstybinë socialinë parama1.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos valdymostruktûra (þr. 1 priede).

2 skyrius

1 Plaèiau apie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos vykdomas programas (þr. 2 priede).


Bendrasis vidaus produktas (BVP)Iðankstiniais Statistikos departamento duomeni-

mis, 2000 metais sukurtas BVP sudarë 44,9 mlrd. litø,skaièiuojant vidutiniðkai vienam gyventojui 12158litø (1999 m. - 11514 litø). Palyginus su 1999 metais,BVP palyginamosiomis 1995 metø kainomis padi-dëjo 3,3 proc., taèiau nepasiekë 1998 metø lygio.Daugiausia pridëtinës vertës sukûrë trys veiklos rû-ðys: apdirbimo pramonë - 21,0 proc., prekyba -15,5proc. bei transportas ir sandëliavimas - 12,0 procentø.

PramonëStatistikos departamento iðankstiniais duomeni-

mis, 2000 metais pramonës produkcijos veikusiomiskainomis parduota uþ 24,5 mlrd. litø (be PVM ir ak-cizo). Didþiàjà ðiø pardavimø apimties dalá sudarëiðgavimo ir apdirbimo pramonës (IAP) produkcijospardavimø apimtys - 21,8 mlrd. litø arba 89 proc.

3.1. EKONOMINË SITUACIJA

visos pramonës produkcijos pardavimø apimties.2000 metais, lyginant su 1999 metais, pramonës pro-dukcijos pardavimo apimtys padidëjo: visoje pra-monëje - 7 proc., o IAP sektoriuje - 10,7 procento.

Skirtingus 1999 metø ir 2000 metø pramonësveiklos rezultatus nulëmë gana skirtingos abiejø lai-kotarpiø veiklos sàlygos. 1999 metais Rusijos ekono-minës krizës átaka Lietuvos ekonomikai buvo labaididelë, ið esmës pakeitusi ekonominës ir finansinësveiklos sàlygas ir rezultatus (per 1999 metus IAP par-duotos produkcijos apimtys, lyginant su 1998 metais,sumaþëjo 7,9 proc.), 2000 metais pagerëjusi ekono-minë situacija vidaus ir uþsienio rinkose bei ámoniøvykdoma veiklos strategija - aktyvi rinkø paieðka irproduktø kokybës gerinimo politika - lëmë geresniusrezultatus daugelyje veiklø.

3 skyrius

3. LIETUVOS ÛKIO EKONOMINË IR SOCIALINË BÛKLË 2000 METAIS

Po 1999 metø ekonominio nuosmukio 2000 metaisnusistovëjus politiniam ir finansiniam stabilumui pra-sidëjo ûkio ekonominis augimas. Didelë dalis ámoniøsugebëjo ne tik iðsilaikyti, bet ir efektyviai dirbti susi-dariusioje sunkioje situacijoje ir netgi nepalankiomissàlygomis padidinti pelnà. Jø pajamos savo ruoþtu su-kuria paklausà vartojimo ir investicinëms prekëms, taipsudarydamos galimybes ir kitoms ámonëms padidintigamybà ir pajamas, taigi ir paklausà. Pajamø ir paklau-sos augimas veikia visà ûká, sudarydamas galimybeskelti gyvenimo gerovæ, didinti biudþeto pajamas, for-muoti santaupas, investuojamas á ámoniø rekonstruk-cijà, panaudoti naujà produkcijà, sumaþinti gamyboskaðtus ir iðeiti á naujas rinkas.

Nuo 2000 metø pradþios Vyriausybë ëmësi sugrieþ-tintos fiskalinës politikos. Imamasi aktyviø priemoniøvalstybës iðlaidoms ir biudþeto deficitui maþinti.

Lietuva labiausiai ið Baltijos ir Centrinës Europosðaliø 2000 metais (palyginus su 1999 metais) sumaþinofiskaliná deficità. Viena vertus, tai padëjo sumaþinti

importà ir einamosios sàskaitos deficità, taèiau, kitavertus, taupymo reþimas apribojo ir vidaus paklausà,stabdydamas gamybos plëtrà. Lietuva atsiliko nuo kitøVidurio ir Rytø Europos valstybiø pagal 2000 metømakroekonominius rodiklius.

Lietuva pasiþymi maþa infliacija ir dideliu nedarbu.Stabilios ir net maþëjanèios kainos (neskaitant bûstoiðlaikymo, ryðiø ir automobiliø degalø monopoliniøkainø didëjimo) paaiðkinamos ne tik gyventojø perka-mosios galios silpnumu, bet ir stipriu lito kursu euroatþvilgiu.

Nors bendrieji gamybos ir eksporto rodikliai 2000metais (palyginus su 1999 metais) pagerëjo, Lietuvojesusidarë vidaus rinkos sàstingis. Vidaus rinkos ribotu-mà lemia dvi pagrindinës problemos - sustojæs inves-ticijø procesas ir aukðtas nedarbo lygis.

2000 metø pagrindiniai makroekonominiai rodik-liai byloja apie tai, kad 2000 metai yra lûþio metai pe-reinant ið ekonominio nuosmukio á pakilimo stadijà.


EnergetikaGalutinës energijos (kuro, ðilumos, elektros) reik-

mës 2000 metais, palyginus su 1999 metais, sumaþëjoapie 3,5 procento. Daugiausia sumaþëjo ðilumos (7proc.) ir elektros (3,5 proc.) reikmës. Ðalies ûkyje di-dþiausi galutinës energijos vartotojai buvo namø ûkis(34 proc.) ir transportas (28 proc.).

Lietuvos vartotojai 2000 metais sunaudojo apie10 proc. daugiau gamtiniø dujø negu 1999 metais.Daugiausia dujø ðalyje sunaudota ðilumai (43-45proc.) ir tràðoms gaminti (27-29 proc.).

Lietuvoje per 2000 metus pagaminta 11,43 TWhelektros energijos, arba 15,5 proc. maþiau negu 1999metais. Elektros energijos gamybos maþëjimà ðalyjelëmë 2,8 kartus, palyginti su 1999 metais, sumaþëjæseksportas á Baltarusijà. Pagrindinë prieþastis - ne-pavyko susitarti su eksporto tarpininkais dël atsis-kaitymo garantijø. Baltarusijos ásiskolinimas uþ elek-tros eksportà per metus sumaþëjo 26 mln. litø ir 2000metø pabaigoje jis sudarë 225 mln. litø.

Ðalies vartotojams 2000 metais buvo parduota 6,81TWh elektros energijos (1999 metais - 7,18 TWh).Vidutinis elektros tarifas 2000 metais ðalies vartotojamssudarë 18,61 ct/kWh, eksporto tarifas - 6,38 ct/kWh.

Galutinës elektros reikmës per nagrinëjamàjá lai-kotarpá sumaþëjo apie 5 proc. ir 2000 metais vienamðalies gyventojui teko apie 1700 kWh. Pagal ðá rodikláLietuva Europoje uþima vienà ið paskutiniø vietø.

2000 m. buvo parengta Ignalinos atominës elek-trinës I bloko eksploatavimo nutraukimo programa.Programoje numatytos techninës, aplinkos apsaugosbei socialinës-ekonominës priemonës pirmajam - pa-rengiamajam - etapui 2001-2004 metais. Per ðá laiko-tarpá bus pasiruoðta galutinai sustabdyti pirmàjá blokàiki 2005 metø, taip pat bus ágyvendintos priemonës,kurios sumaþintø neigiamas socialines pasekmesIgnalinos AE regionui.

AB �Maþeikiø nafta� 2000 metais perdirbo 4965tûkst. tonø þalios naftos bei kitos þaliavos ir pagamino4965 tûkst. tonø ávairiø naftos produktø (áskaitant irperdirbimo nuostolius).

Lietuvos vartotojams buvo realizuota 55 proc.,eksportuota 30 proc. pagamintø naftos produktø.Likusià dalá (15 proc.) sudarë ámonës savosios reik-mës (8 proc.), perdirbimo nuostoliai (2 proc.) ir ámo-nës likutis (5 proc.). Naftos produktai buvo ekspor-tuojami á Lenkijà, Latvijà, Estijà bei kai kurias NVSir Vakarø Europos ðalis.

StatybaStatybos ámonës ir bendrovës 2000 metais savo

jëgomis atliko darbø uþ 2116,2 mln. litø. Atliktø dar-bø apimtys, lyginant su 1999 metais, sumaþëjo 22,7procento. Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës tau-pymo politikos sumaþëjo valstybës ir savivaldybiø ás-taigø uþsakymø statyboms.

Investicijos gyvenamøjø namø statybai 2000 me-tais sudarë 477,5 mln. litø, t.y. 6,1 proc. daugiau negu1999 metais.

2000 metais ðalyje buvo pastatytas 1931 gyvena-masis namas; butø skaièius - 4367. Jø naudingasisplotas sudarë 499971 kv. metrø. Pastatytuose 1-2-jøbutø namuose - 1850 butø, kuriø naudingasis plotassiekë 315465 kv. m. Maþiau statoma daugiabuèiø na-mø. 2000 metais 98 pastatytuose daugiabuèiuose na-muose - 2517 butø. Gyvenamøjø namø statybos ten-dencija: nuo daugiabuèiø link 1-2 butø namø. Kei-èiasi ðeimø gyvenimo stilius bei naujà bûstà ásigyjapasiturinèios ðeimos.

2000 metais ðalyje pastatyti 1229 negyvenamiejipastatai, kuriø bendrasis plotas - 704159 kv. metrø.Daugiausia pastatyta þemës ûkio pastatø (270), vieð-buèiø, prekybos, ir maitinimo ámoniø (250) ir kitospaskirties pastatø (301). Bendrojo ploto daugiausia ten-ka prekybos, vieðbuèiø ir maitinimo ámoniø (175031kv. metrø) bei transporto ir ryðiø pastatams (161098kv. metrø). Maþai statoma ðvietimo ir mokslo bei kultû-ros ir sporto pastatø.

2000 m. statybos apimtys ðalyje sudarë 2,1 mili-jardà litø. Apytikriai skaièiuojant, kad statybinës me-dþiagos sudaro apie 45 proc. objekto vertës, galimateigti, kad jø reikëjo apytikriai uþ 1 milijardà litø.

TransportasPer 2000 metus, lyginant su 1999 metais, iðaugo

visø transporto ðakø kroviniø veþimo apimtys. Kelei-viø veþimas 2000 metais geleþinkeliø, keliø bei upiøtransportu sumaþëjo.

Kroviniø perkrovimas Klaipëdos uoste per 2000metus iðaugo 29,6 proc., o ið viso (áskaitant ir Bûtin-gës terminalà) - 46,1 procento. Tai didþiausia metinëkrova nuo 1990 metø.

Per 2000 metus á Klaipëdos uostà áplaukë 6554laivai, tai 920 laivø daugiau negu 1999 metais.

Geleþinkeliø kroviniø veþimas per 2000 metus,palyginus su 1999 metais, iðaugo 8,3 proc., o apyvarta- 13,6 procento. Didþiausià veþimø dalá (58,5 proc.)

3 skyrius



sudarë tranzitiniai kroviniai, kuriø veþta 19,3 proc.daugiau nei pernai.

Per 2000 metus geleþinkeliu buvo veþta 8,8 mln.þmoniø, tai 23,3 proc. maþiau nei per 1999 metus.Sumaþëjo keleiviø, vaþiavusiø ir vietiniais (26,6proc.), ir tarptautiniais marðrutais (1,2 proc.). Pajamøuþ keleiviø veþimà buvo gauta 15,3 proc. maþiau nei1999 metais.

Keleiviø veþimo keliø transportu (vieðojo nau-dojimo autobusais ir miesto elektriniu transportu)apimtys nuolat maþëjo, 2000 metais keleiviø veþimassumaþëjo 18,7 procento.

Oro uostø veiklos rodikliai per 2000 metus, lygi-nant su 1999 metais, kito taip: skrydþiø skaièius su-maþëjo 9,5 proc., aptarnautø keleiviø skaièius iðaugo7 proc., aptarnautø kroviniø ir paðto kiekis iðaugo24 procentais.

Þemës ûkis2001 metø sausio 1 d. ûkininkø ûkiø registre buvo

áregistruota 67,5 tûkst. ûkininkø ûkiø. Jie valdë 853,0tûkst. hektarø þemës, vidutinis ûkio dydis - 12,6hektaro.

Iðankstiniais skaièiavimais, 2000 metais, palyginussu 1999 metais, þemës ûkio produkcijos gamybapadidëjo 2 procentais. Augalininkystës produkcijosgamyba padidëjo 11 proc., ið jos grûdø - 29 procen-tais. Gyvulininkystës produkcijos gamyba sumaþëjo9 proc., ið jø mësos - 10 proc., pieno - 9 procentais.

Ûkininkø ir kitø gyventojø ûkiuose pagamintosprodukcijos dalis bendroje gamyboje sudarë: grûdø- 79 proc. (1999 m. - 78 proc.), bulviø - 99,1 (99,4),cukriniø runkeliø - 60 (58), gyvuliø ir paukðèiø - 59(62), pieno - 90 proc. (88 proc.).

Palyginus 2000 metø þemës ûkio produkcijos su-pirkimo kainas su 1999 metø, ryðki kainø sumaþëjimotendencija. Iðankstiniais duomenimis, bendras þemësûkio produkcijos supirkimo kainø indeksas 2000 me-tais, palyginus su 1999 metais, yra 84,7 procento.

Vidaus prekybaPrekybos indëlis á bendrà ðalies vidaus produktà

sudaro apie 15,5 proc., o áskaitant vieðbuèiø ir res-toranø apyvartà - 16,9 procento (Statistikos departa-mento 2000 m. 9 mën. duomenimis). Didesnis BVPsukuriamas tik apdirbimo pramonëje.

Maþmeninë prekiø apyvarta (áskaitant ir prekybàmaitinimo ámonëse bei turgavietëse) 2000 m. sudarëapie 16,7 mlrd. litø (iðankstiniais skaièiavimais) ir

10,7 proc. virðijo 1999 m. apyvartos apimtis. Taèiautokie apyvartos prieaugio tempai leido tik neþymiaivirðyti 1998 m. apyvartà, ir tik pradedant nuo rugpjû-èio mënesio.

Turgavieèiø, turinèiø administracijà (iðskyrus tur-gavietes, prekiaujanèias automobiliais), apyvarta,skaièiuojant palyginamosiomis kainomis, padidëjo2,2 procento. Turgavietëse toliau maþëjo maisto pro-duktø apyvarta ir didëjo nemaisto prekiø apyvartosapimtys.

InformatikaManoma, kad Lietuvoje yra apie 237000 kompiu-

teriø, o kompiuteriø vartotojø skaièius siekia 514000.Statistikos departamento atliekamo namø ûkiø

biudþetø tyrimo duomenimis, 2000 metais asmeninákompiuterá turëjo 5 procentai namø ûkiø (1999 m. -3 procentai namø ûkiø), ið jø didþiuosiuose miestuose- kas deðimtas namø ûkis, kituose miestuose - 3procentai, kaime - 1 procentas namø ûkiø.

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV)Vykdant Vyriausybës patvirtintos Smulkaus ir

vidutinio verslo plëtros programos priemoniø planà,2000 metais pagrindinis dëmesys buvo skiriamassmulkaus ir vidutinio verslo (SVV) integracijos á ESspartinimui, verslo infrastruktûros, verslininkø mo-kymo ir konsultavimo bei regioninei verslo plëtraiskatinti, priimtø verslo plëtros programos priemoniøtæstinumui uþtikrinti.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plëtros agen-tûra vykdë ES PHARE smulkaus ir vidutinio versloplëtros projektà Lietuvoje. Ðio projekto tikslas - padëtiLietuvos Respublikos Vyriausybei ágyvendinti SVVplëtros skatinimo priemones, kurios uþtikrintø stabiløSVV sektoriaus augimà. Projektas apëmë 5 prog-ramas: Paramos pradedantiesiems verslininkams, Versloplëtros, Paramos verslo inkubatoriams, Dideliø bei smul-kiø ir vidutiniø ámoniø bendradarbiavimo skatinimo irInstitucinës infrastruktûros stiprinimo programas. Pro-jekto trukmë - 14 mënesiø. Jam ágyvendinti skirta 900tûkst. eurø. Projekte dalyvaujanèios ámonës sukûrëapie 400 vietø.

Skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plëtrosprogramø rengimà, 37 miestø ir rajonø smulkausverslo bei ekonomikos plëtros programoms parengtiið SVV skatinimo fondo skirta beveik 800 tûkst. litø.Be to, finansuotos teritoriniø tiksliniø programø ren-gimo ir ágyvendinimo priemonës.


Didëja savivaldybiø dëmesys ir finansinë paramavietos verslo plëtrai. 1998 metais 29 savivaldybës sky-rë lëðø smulkaus ir vidutinio verslo fondams kurti, o2000 metais tokius fondus sudarë 41 savivaldybë.Juose buvo sukaupta daugiau kaip 3,2 mln. litø. Pag-rindinës ðiø lëðø naudojimo kryptys: teikti finansinæparamà verslo plëtrai, kompensuoti paskolø palûka-nas, finansuoti tikslinius verslo plëtros projektus,verslininkø mokymus ir kt.

Vis daugiau ðalies gyventojø pradeda verslà ásigy-dami patentus. Praëjusiais metais 94707 fiziniai as-menys ásigijo privalomus patentus veiklai. Per metusuþ patentus sumokëta per 23,2 mln. litø mokesèiø.

Ámoniø bankroto procedûrosNuo 1993 metø iki 2000 metø gruodþio 31 dienos

bankrotas buvo paskelbtas 1019 ámonëse. Bankrotoprocedûra vykdoma 803 ámonëse. Bankroto proce-dûros baigtos 216 ámoniø (188 likviduotos, 4 reorga-nizuotos, 7 sanuotos, kitose 17-oje bankroto bylosnutrauktos arba sudarytos taikos sutartys).

Bankrutuojanèiose ir bankrutavusiose 803 ámo-nëse bankroto paskelbimo dienà dirbo 38566 dar-buotojai, turto ámonëse buvo uþ 2322,8 mln. litø.

Per 2000 metus paskelbtas 415 ámoniø bankrotas.Jose (iðankstiniais duomenimis) bankroto paskelbimodienà dirbo 8003 darbuotojai, buvo turto uþ 897,7 mln.litø. Ið 2000 metais 415 pradëtø bankroto procesø 7ámonëse bankroto procedûros jau baigtos. Ið 415bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø 129 buvopramonës, 152 - didmeninës, maþmeninës prekybos,31 - þemës ûkio, 51 - statybos, 34 - kitos veiklos ámonës.Ið 408 bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø Kau-no apskrityje bankroto procedûros pradëtos 98, Vil-niaus apskrityje - 77, Klaipëdos apskrityje - 44, Ðiauliøapskrityje - 43, Alytaus apskrityje - 36 ámonëse.

Ypaè sudëtinga padëtis susidarë Alytaus aps-krityje. Bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø2000 metais padvigubëjo. Ðiose ámonëse atitinkamasir atleistø darbuotojø skaièius: viso -1388, ið jø 2000metais - 645 darbuotojai. Nedarbo lygis ðioje aps-krityje yra vienas didþiausiø ðalyje.

PrivatizavimasPer 2000 metus uþ 906,8 mln. litø privatizuotas

951 objektas, ið kuriø 574 objektai - ilgalaikis mate-rialusis turtas. Privatizuotø objektø skaièius 2000 me-tais, lyginant su 1999 metais, iðaugo 1,35 karto,ilgalaikio materialiojo turto - 1,56 karto. 2000 metais

sudarytø sandoriø apimtis vertine iðraiðka, lyginantsu praëjusiais metais, iðaugo 1,85 karto.

Stambiausias 2000 metais pasiraðytas sandoris -AB �Lietuvos telekomas� 25 proc. valstybei nuosa-vybës teise priklausanèio akcijø paketo pardavimasuþ 641,7 mln. litø. Kiti du stambûs privatizuoti objek-tai: AB �Geonafta� 80,94 proc. valstybei nuosavybësteise priklausantis akcijø paketas, privatizuotas uþ52 mln. litø, bei UAB Lietuvos vystymo banko 56,26proc. valstybei nuosavybës teise priklausantis akcijøpaketas, uþ kurá Suomijos �Sampo Insurance Com-pany� sumokëjo 23,9 mln. litø.

Uþsienio prekybaNegalutiniais Statistikos departamento duome-

nimis, 2000 m. pagal bendràjà prekybos sistemà Lie-tuvos uþsienio prekybos apyvartos apimtis sudarë 37,3mlrd. Lt: ið Lietuvos eksportuota 15,4 mlrd. Lt vertësprekiø, importuota 21,9 mlrd. Lt vertës. Palyginti su1999 m., prekiø apyvarta padidëjo 18,8 proc., ekspor-tas - 28,1 proc., o importas - 13 procentø. Uþsienioprekybos deficitas, lyginant su 1999 m., sumaþëjo 11,8procento.

Svarbiausios Lietuvos uþsienio prekybos partne-rës pagal bendràjà prekybos sistemà 2000 m. buvoðios ðalys: Rusija (eksportas -7 proc. bendro eksporto,importas - 26,8 proc. bendro importo), toliau - Vokie-tija (atitinkamai 14,2 proc. ir 17 proc.), Latvija (14,9proc. ir 3,9 proc.), Lenkija (5,5 proc. ir 6,6 proc.),Jungtinë Karalystë (7,7 proc. ir 4,3 proc.).

InvesticijosIðankstiniais Statistikos departamento duomeni-

mis, 2000 metais ðalies teritorijoje materialinës in-vesticijos sudarë 5163,1 mln. litø. Lyginant su 1999metais, materialinës investicijos sumaþëjo 2 proc., ovalstybës sektoriuje - 20,8 procento. Pagrindinis fi-nansavimo ðaltinis yra ûkio subjektø nuosavos lëðos- 69,6 proc. visø investicijø. Þymiai sumaþëjo investi-cijø, finansuojamø ið nacionalinio biudþeto - 60,3procento. Lyginant su 1999 metais, valstybës ir sa-vivaldybiø biudþetø lëðomis finansuojamos investi-cijos sumaþëjo atitinkamai 71,3 ir 47,3 procento.

2000 metais valstybinio sektoriaus investicijos su-darë 39,7 procento bendrøjø investicijø. Daugiausia in-vestuota á ðias veiklos rûðis: apdirbimo pramonæ, trans-portà ir sandëliavimà, gyvenamøjø namø statybà, elek-tros, dujø ir vandens tiekimà, paðtà ir nuotoliná ryðá.

Iðankstiniais Statistikos departamento duomeni-

3 skyrius



mis, 2000 metais á pramonæ buvo investuota 18 proc.maþiau negu 1999 metais. Investicijos á pramonësveiklas pasiskirstë labai netolygiai. Daugiausiai buvoinvestuojama á maisto, gërimø ir tabako bei naftosproduktø ir chemijos pramonës gaminiø gamybà.

Statistikos departamento duomenimis, 2000 m.spalio mën. 1 d. tiesioginës uþsienio investicijos á Lie-tuvos ûká sudarë 9,2 mlrd. litø.

Daugiausia investuota á tradicines ekonominesveiklas: á apdirbimo pramonæ, prekybà, finansiniotarpininkavimo ámones, paðto ir nuotolinio ryðio pas-laugas. Ið apdirbimo pramonës ðakø daugiausiainvestuota á maisto produktø, gërimø ir tabako pra-monës ámones.

Vienam Lietuvos gyventojui 2000 m. spalio 1 d.teko 2497 litai tiesioginiø uþsienio investicijø. Pagrin-dinës ðalys investuotojos: Danija - 1556,8 mln. litø(16,9 proc.), JAV - 1363,5 mln. litø (14,8 proc.),Ðvedija - 1220,7 mln. litø (13,2 proc.), Estija - 668,5mln. litø (7,2 proc.), Vokietija - 635,8 mln. litø (6,9proc.). 2000 metais, kaip ir 1999 metais, didþioji tie-sioginiø uþsienio investicijø dalis á Lietuvà atëjo pri-vatizuojant atskirus objektus.

Nacionalinio biudþeto vykdymas2000 metais nacionalinio biudþeto pajamos

sudarë 8723,6 mln. litø, iðlaidos - 9468,0 mln. litø.Palyginti su BVP, deficitas siekë 1,7 proc.

Nacionalinio biudþeto 2000 m. iðlaidø struktûrojedidþiausià dalá - 50,8 proc. - sudaro socialinës sferos,12,1 proc. - ekonomikos, 37,1 proc. - kitø valstybësfunkcijø iðlaidos (atitinkamai 1999 m. nacionaliniobiudþeto struktûra - 52,4, 12,3 ir 35,4 proc.).

Valstybës skola2000 m. gruodþio 31 d. valstybës skola vidaus ir

uþsienio kreditoriams buvo 12,7 mlrd. litø ir sudarë28,3 proc. BVP. 1999 m. pabaigoje visa skola buvo12,1 mlrd. litø, arba 28,4 proc. BVP.

Baigiantis 2000 metams valstybë buvo skolinga:uþsienio komerciniams bankams ir finansinëms insti-tucijoms - 4,4 mlrd. litø; tarptautinëms plëtros orga-nizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukci-jos ir plëtros bankui, Europos bei Ðiaurës investicijøbankams ir kt.) - 1,8 mlrd. litø; Tarptautiniam valiutosfondui - 0,8 mlrd. litø; uþsienio ðaliø valdymo insti-tucijoms - 0,8 mlrd. litø.

Mokëjimø balansas2000 metø devyniø mën. einamosios sàskaitos de-

ficitas sudarë 1,32 mlrd. litø ir, palyginus su atitin-kamu 1999 metø laikotarpiu, sumaþëjo 1,93 mlrd.litø, arba 2,4 karto. Treèiàjá 2000 metø ketvirtá eina-mosios sàskaitos deficitas sudarë 3,5 procento ben-drojo vidaus produkto (BVP), devyniø mënesiø - 4procentus (1999 metø treèiàjá ketvirtá einamosios sàs-kaitos deficitas sudarë 8,7 proc., o devyniø mën. -10,2 proc. BVP).

Einamosios sàskaitos deficito sumaþëjimà lëmëkeletas veiksniø. Gana sparèiai atsigauna pagrindiniøLietuvos uþsienio prekybos partneriø (ES ðaliø, Lat-vijos, Lenkijos, Rusijos) rinkos. Daug lëèiau atsigau-na vidaus paklausa - tai lëmë spartø prekiø eksportoir lëtesná prekiø importo padidëjimà. Kitas labai svar-bus veiksnys - padidëjæs taupymas. Nemaþà reikðmæturëjo ir sugrieþtinta Vyriausybës iþdo politika. Perdevynis 2000 metø mën. visos konsoliduoto centrinioðalies biudþeto iðlaidos sumaþëjo 8,9 procento, o ið-laidos materialinëms investicijoms - net 2,8 karto.

InfliacijaPer 2000 metus vartojimo prekiø ir paslaugø

kainos Lietuvoje pakilo 1,4 procento (palyginus 2000metø ir 1999 metø gruodþio mënesio duomenis).Tokiam þemam infliacijos lygiui turëjo poveiká didelëvartojimo prekiø pasiûla ir ribota moki paklausa vi-daus rinkoje. Per 1999 metus kainos padidëjo 0,3procento.

Nors vartojimo prekiø ir paslaugø kainos padi-dëjo neþymiai, kai kuriø grupiø kainos pakilo þymiai.Pavyzdþiui, bûstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kurasper 2000 metus pabrango 14,7 proc., ryðiø paslaugos- 13,6 proc., ðvietimas - 11,4 procento. Didþiausiainfliacija 2000 metais buvo sausio mënesá (1,5 proc.).Tam átakos turëjo tà mënesá pabrangusi elektrosenergija (30,2 proc.), padidëjusios gamtiniø dujøkainos ir abonentinio mokesèio joms ávedimas (25proc.) bei dël dalinio pridëtinës vertës mokesèio ðilu-mos energijai ávedimo pabrangusi centralizuota ðilu-ma (9 proc.).


3 skyrius

Demografiniai rodikliaiLietuvoje 2001 m. pradþioje gyveno 3692,6 tûkst.

gyventojø. Moterys sudarë 52,8 proc. bendro gyven-tojø skaièiaus. Darbingo amþiaus gyventojai sudarë58,5 proc., pensinio amþiaus - 20,2 proc. Darbo jëgà2000 m. sudarë 1790,9 tûkst. þmoniø, uþimtieji -1586,0 tûkst. þmoniø.

Pagrindiniai socialiniai rodikliaiVidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis ða-

lies ûkyje 2000 metø gruodþio mën. sudarë 1137,8lito ir, palyginus su 1999 metø gruodþio mën., iðaugo1,3 procento. Vidutinis mënesinis neto darbo uþmo-kestis ðalies ûkyje sudarë 799,1 lito ir, palyginus su1999 metø gruodþio mën., sumaþëjo 1,6 procento.Realusis vidutinis mënesinis darbo uþmokestis ðaliesûkyje 2000 metø gruodþio mën., palyginus su 1999metø gruodþio mën., sumaþëjo 3 procentais.

Minimali mënesinë alga per dvylika 2000 metømënesiø nekito ir sudarë 430 litø (ðis dydis buvo nus-tatytas nuo 1998 m. birþelio 1 d.).

Valstybinë socialinio draudimo nedirbanèio pen-sininko senatvës pensija 2000 metø gruodþio mënesásudarë 312,74 lito. Realusis senatvës pensijos dydis2000 metø gruodþio mën., palyginti su 1999 metøgruodþio mën., sumaþëjo 0,6 procento.

2000 metais Vyriausybës tvirtinamas minimalusgyvenimo lygis (MGL) nekito ir sudarë 125 litus permënesá (ðis dydis buvo nustatytas nuo 1998 m. ge-guþës 1 d.). Ir realus minimalus gyvenimo lygis, irreali minimali mënesinë alga 2000 metø gruodþiomën., palyginus su 1999 metø gruodþio mën., suma-þëjo 1,4 procento.

Iðlaidos socialinei apsaugai, globai ir rûpybai na-cionaliniame biudþete 2000 metais sudarë 11,8 proc.(1999 m. - 11,2 proc.).

Pagal ESSPROS (Europos vieninga socialinës ap-saugos sistema) grupavimà iðlaidos socialinei apsau-gai (áskaitant sveikatos apsaugai) Lietuvoje 1999 me-tais sudarë 16,6 proc. BVP (1998 metais - 15,8 proc.),o vienam gyventojui teko 1911 Lt, tai 72 Lt daugiaunegu 1998 metais.

P. 3.2-1, P. 3.2-2 ir P. 3.2-3 lentelëse (þr. priedus)pateikta iðlaidø socialinei apsaugai struktûra pagalpagrindines iðlaidø kategorijas ir finansavimo ðal-tinius. Valstybinio socialinio draudimo fondo biud-

3.2. SOCIALINË BÛKLË

þeto ir valstybës biudþeto iðlaidose socialinei apsau-gai iðlaidos senatvei sudarë didþiausià dalá. Palyginussu 1998 metais, 1999 metais þymiai iðaugo iðlaidøsenatvei dalis valstybës biudþeto iðlaidose socialineiapsaugai (10,6 punkto). Savivaldybiø biudþetø iðlai-dose socialinei apsaugai didþiausià iðlaidø dalá sudarëiðlaidos ðeimai (vaikams).

Pagrindinës nedarbovystymosi tendencijos Lietuvos darbo birþos duomenimis, ðalies nedar-

bo lygis 2001 metø sausio 1 d. sudarë 12,6 proc. ir,lyginant su praëjusiø metø sausio 1 d., padidëjo 2,6procentinio punkto. Nedarbo lygio augimo tempaibuvo maþesni negu 1999 metais. Didþiausias nedarboaugimas uþfiksuotas sausio, liepos ir gruodþio mëne-siais. Pirmà kartà darbo rinkoje nebuvo ryðkiø sezo-niniø nedarbo lygio svyravimø, t.y. vasaros mënesiaisjis beveik nesumaþëjo.

Vyrø nedarbo lygis virðijo moterø nedarbo lygábeveik 2 procentiniais punktais (atitinkamai 13,5 ir11,6 proc.). Jaunimo nedarbo lygis buvo aukðèiausias- 15,3 procento. 2001 metø sausio 1 d. registruotøbedarbiø skaièius siekë 225,9 tûkst. Ið jø moteryssudarë 45,5 proc., vyrai - 54,5 procento.

Per 2000 metus teritorinëse darbo birþose buvouþregistruota 258,0 tûkst. bedarbiø. Tai 13,4 tûkst. arba5,2 procento daugiau negu per 1999 metus. Besikrei-pianèiøjø tarpe 56 proc. sudarë asmenys, praradædarbà per vienerius metus. Ið naujo (po 1 metø per-traukos) ieðkanèiø darbo ir niekur nedirbusiø be-darbiø dalis buvo atitinkamai 33 ir 11 procentø. Treè-daliu padaugëjo besikreipianèiø absolventø.

Per 2000 metus padidëjo besiregistruojanèio jau-nimo iki 25 metø skaièius (nuo 31,1 tûkst. iki 34,4tûkst.), prieðpensinio amþiaus bedarbiø (nuo 14 iki19 tûkst.). Ilgalaikiø bedarbiø skaièius iðaugo 2,4karto: nuo 26 tûkst. iki 62 tûkst. 2001 metø sausio 1d. ilgalaikiø bedarbiø dalis sudarë 27,4 proc. bendrobedarbiø skaièiaus, t.y. beveik 2 kartus daugiau negu2000 metø sausio 1 dienà.

2000 metais daugiausia bedarbiø á darbo birþaskreipësi ið paslaugø (70 tûkst.) ir pramonës sekto-riaus (40 tûkst.). Sulëtëjo nekvalifikuotø bedarbiøskaièiaus augimas. 2001 metø pradþioje jie sudarë30 proc. visø bedarbiø.



2000 metais darbo birþose buvo uþregistruota 107,5tûkst. laisvø darbo vietø. Daugiausiai pasiûlymø darbuiuþregistruota paslaugø (52 proc.), pramonës (32 proc.)srityse. Maþiausiai - 5 proc. - þemës ûkyje. Per 2000metus tarpininkaujant darbo birþoms buvo ádarbintadaugiau kaip 100 tûkst. bedarbiø, t.y. 12,6 tûkst. daugiaunegu 1999 metais. Á aktyvias darbo rinkos politikosprogramas buvo nukreipta 86,3 tûkst. bedarbiø.

Socialinis draudimasNuo 2000 metø sausio 1 d. valstybinio socialinio drau-

dimo ámokø bendrasis tarifas buvo padidintas nuo 31iki 34 procentø. Draudëjø bendrasis valstybinio socialiniodraudimo ámokø tarifas yra 31 procentas.

Metinis Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto pajamø planas buvo patvirtintas 4,6 mlrd.litø ir turëjo 29 mln. litø virðyti iðlaidas. Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto priskaièiuotospajamos 2000 metais buvo 4,4 mlrd. litø (4,8 proc.daugiau negu 1999 metais). Didþiausia ðiø pajamødalis - 96,1 proc. - sudarë draudëjø ir apdraustøjøprivalomojo valstybinio socialinio draudimo priskai-èiuotos ámokos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetoiðlaidos 2000 metais sudarë 4,6 mlrd. litø. DidþiausiaValstybinio socialinio draudimo fondo iðlaidø dalistenka pensijø draudimui (2000 metais - 71,7 proc.).Palyginus su 1999 metais, iðlaidos pensijoms padidëjo1 proc. Valstybinës socialinio draudimo senatvës pen-sijos gavëjø skaièius 2000 m. buvo 644,5 tûkst. þmo-niø, invalidumo pensijos gavëjø - 173,6 tûkst. þmo-niø, naðliø ir naðlaièiø (maitintojo netekimo) pensi-jos gavëjø - 234,2 tûkst. þmoniø.

Piniginë socialinë paramaÐeimø, auginanèiø vaikus, paramai mirties atveju

bei maþas pajamas turinèiø gyventojø paramai 2000metais buvo iðmokëta 516,7 mln. Lt, ið jø 11 proc.sudarë valstybës biudþeto lëðos, skiriamos nepasitu-rinèiø ðeimø moksleiviø nemokamam maitinimui, li-kusi parama buvo teikiama ið savivaldybiø biudþetø.

Nepriklausomai nuo ðeimos pajamø mokamomspaðalpoms (ðeimoms, auginanèioms vaikus, liku-siems be tëvø globos vaikams) 2000 m. buvo iðleista260,8 mln. litø.

Socialinæ paðalpà 2000 metais vidutiniðkai permënesá gavo 115,2 tûkst. gyventojø (apie 3,1 proc.visø Lietuvos gyventojø), 36,8 tûkst. gyventojø pa-remti vienkartinëmis paðalpomis. Palyginus su 1999

metais, socialinës paðalpos gavëjø iðaugo 13 proc., oiðlaidos ðiai paðalpai padidëjo 20 proc.

Lëðos iðlaidø bûsto ðildymui ir vandeniui kompen-sacijoms 2000 m. padidëjo 24 proc.

Namø ûkiø pajamos ir iðlaidosStatistikos departamento duomenimis, namø

ûkiø disponuojamos pajamos (piniginës ir natûrinës),skaièiuojant vienam namø ûkio nariui, 2000 metaisbuvo 415,4 litø per mënesá (piniginës pajamos sudarë84 proc. visø disponuojamø pajamø). Kaime gyve-nanèiø disponuojamos pajamos vienam namø ûkionariui buvo 33 proc. maþesnës negu miestieèiø. Mies-tø namø ûkiø piniginës pajamos buvo du kartus di-desnës negu kaimo.

Disponuojamos pajamos per 2000 metus, palygi-nus su 1999 metais, sumaþëjo 2,9 procento. Realiosdisponuojamos pajamos sumaþëjo 4 procentais.

Namø ûkiø sudëtis turi labai didelæ átakà dispo-nuojamø pajamø lygiui ir struktûrai. Didþiausias dis-ponuojamas pajamas turëjo vieniði asmenys ir san-tuokinës poros, neturinèios vaikø, maþiausias - vadi-namieji kiti namø ûkiai su vaikais, susidedantys iðtëvø su nepilnameèiais ir jau suaugusiais vaikais, ke-liø kartø namø ûkiø. Tai buvo bûdinga ir kitiems pra-ëjusiems metams.

Pagrindinis disponuojamø pajamø ðaltinis buvodarbo pajamos - darbo uþmokestis ir nesamdomodarbo pajamos. Darbo pajamos sudarë beveik 64proc. visø disponuojamø pajamø, pensijos bei pa-ðalpos - 24 procentus.

2000 metais vidutinës vartojimo iðlaidos vienamûkio nariui, palyginus su 1999 metais, sumaþëjo 5procentais.

Iðlaidø dalis maistui namø ûkiø iðlaidose atspindinamø ûkiø gyvenimo lygá: kuo iðlaidø maistui dalisvisose namø ûkio iðlaidose maþesnë, tuo aukðtesnisgyvenimo lygis. 2000 metais iðlaidos maistui visosenamø ûkiø iðlaidose, palyginus su 1999 metais, su-maþëjo 1,3 procentinio punkto. Iðlaidø maistui ir jødalies visose iðlaidose maþëjimà nulëmë maisto pro-duktø kainø maþëjimas. Palyginus su 1999 metais,iðaugo iðlaidos ryðiams, kaime truputá padidëjo iðlai-dos bûsto iðlaikymui.

Sugrupavus namø ûkiø narius pagal vartojimoiðlaidø lygá pasirodë, kad 10 proc. turtingiausiøjø var-tojimo iðlaidos buvo 7,9 karto didesnës negu 10 proc.skurdþiausiøjø (1999 metais - 8,1 karto).


2000 metais þemiau santykinës skurdo ribos (2000metais tai sudarë 260 Lt vienam ekvivalenèiam var-totojui) gyveno 16 proc. gyventojø (28 proc. kaimie-èiø, 8 proc. didþiøjø miestø ir 14 proc. kitø miestøgyventojø).

Nors 2000 m. sumaþëjo piniginës pajamos dël kai-nø maþëjimo, gyventojai galëjo ásigyti daugiau maistoproduktø. Benzino ir elektros energijos kainø ir gy-ventojø pajamø dinamika gyventojams 2000 m. buvolabai nepalanki (þr. 3.2-1 lentelæ).

3.2-1 lentelëR. Deveikytë. Namø ûkiø pajamos ir iðlaidos// Lietuvosekonomikos apþvalga - 2001 m. geguþë, p. 31.

1999 2000

Virta deðra, kg 25 30

Jautiena (I kategorijos), kg 40 44

Viðtos (I kategorijos), kg 39 38

Pienas (2,5 proc.), l 215 223

Sviestas, kg 31 37

Kiauðiniai, vnt. 1370 1213

Smulkus cukrus, kg 110 114

Vyriðkas dviejø daliø kostiumas, vnt. 0,7 0,7

Moteriðki ðilti auliniai batai, pora 1,4 1,4

Spalvotas televizorius (37 cm ástriþainës), vnt. 0,41 0,48

Elektros energija, kWh 1802 1344

Benzinas A92, l 174 143

Miegamoji sofa, vnt. 0,50 0,46

Dulkiø siurblys, vnt. 0,69 0,79

Disponuojamø piniginiø pajamø perkamasis pajëgumas

3 skyrius


4.1. DARBO RINKOS POLITIKA

2000 metais Lietuvos darbo rinkoje situacija buvogana átempta: maþëjo uþimtumas, nors ir lëtesniaistempais, bet ir toliau augo nedarbas. Tai nulëmë ben-dra ðalies ekonominë bûklë. Siekiant didinti gyventojøuþimtumà ir subalansuoti darbo rinkà, 2000 metaisprioritetai buvo teikiami aktyviai darbo rinkos poli-tikai, susijusiai su nedarbo prevencija, uþimtumo rëmi-mu, darbo rinkos mokymu, lygiø galimybiø darbo rin-

koje uþtikrinimu, regioniniø uþimtumo ir verslo skati-nimo programø rengimu. 2001 m. pavasará buvo priim-ta Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo 2001-2004metø programa.

Atsiþvelgiant á uþimtumo ir nedarbo kitimo tenden-cijas, pagrindiniai veiklos tikslai 2000 m. buvo: 1) di-dinti ieðkanèiøjø darbo asmenø galimybes pagal indivi-dualius poreikius, skatinti bedarbiø integracijà á darbo

4 skyrius

4. DARBO POLITIKA

Darbo politika - tai darbo rinkos, darbo santykiø,darbo apmokëjimo, saugos ir sveikatos darbe, vyrø irmoterø lygiø galimybiø politika, socialiniø partneriøveikla. Jos tikslas - skatinti ðalies gyventojø uþimtumà,integruoti bedarbius á darbo rinkà, sudaryti tinkamasteisines sàlygas darbo santykiams egzistuoti, uþtikrintidarbo apmokëjimà, darbo ir poilsio reþimà, saugias irneprieðtaraujanèias sveikatos normoms darbo sàlygas,lygias vyrø ir moterø galimybes bei didinti socialiniøpartneriø átakà darbo ir su juo susijusiø santykiø srityje.

Ðiems klausimams praëjusiais metais buvo skiria-mas didelis dëmesys. 2000 metais darbo rinkos politikaorientavosi á palankesniø sàlygø sudarymà uþimtumui,kuris laikytinas konkurencingumo ir augimo skatinimoveiksniu ir raktu á socialinæ integracijà bei dalyvavimàvisuomenës gyvenime. Daug dëmesio buvo skiriamasiekiant uþtikrinti lygias ádarbinimo, darbo apmo-këjimo galimybes moterims ir vyrams. 2001 m. geguþësmënesá Vyriausybë patvirtino Lietuvos Respublikosuþimtumo didinimo 2001-2004 metø programà - do-kumentà, apibrëþiantá valstybës uþimtumo ir darbo rin-kos politikos strategijà, jos vidutinës trukmës priori-tetinius tikslus ir veiksmus, kuriø Vyriausybë bei kitosvalstybës valdymo institucijos numato imtis gyventojøuþimtumui didinti.

Nemaþai pokyèiø darbo santykiø bei darbo apmo-këjimo srityse 2000-2001 metais ávyko dël Vyriausybësvykdomos verslo sàlygø gerinimo politikos, kuriosvienas ið tikslø buvo liberalizuoti darbo santykius.

Ágyvendinant ðiuos tikslus buvo pakeisti ir papildyti kaikurie galiojantys darbo ástatymai bei parengta naujøteisës aktø projektø. Vienas ið reikðmingiausiø ðiaismetais parengtø projektø yra Darbo kodekso projektas,kaip vieningas darbo ir su juo susijusius santykiusreguliuojantis teisës aktas.

Didelis dëmesys skirtas saugos ir sveikatos darbe uþ-tikrinimui: 2000 metais buvo priimti Darbuotojø saugosir sveikatos ir Potencialiai pavojingø árenginiø prieþiûrosástatymai, nemaþai poástatyminiø aktø, 2001 metaisparengta Valstybinë saugos ir sveikatos darbe programa.

Lietuvai siekiant narystës Europos Sàjungoje, nu-matoma pasirengti dalyvauti Europos Sàjungos uþim-tumo politikos koordinavimo procese, stiprinti ir refor-muoti darbo rinkos institucijas, pasirengti Europos So-cialinio Fondo administravimui. Taip pat numatomastiprinti saugos ir sveikatos darbe institucijas, nuo 2001metø atstovauti Lietuvai Europos Sàjungos Saugos,higienos ir sveikatos darbe konsultaciniame komitetebei Europos saugos ir sveikatos darbe agentûroje ste-bëtojo teisëmis.

Pastaraisiais metais suaktyvëjo ir socialiniø part-neriø veikla bei padidëjo jø átaka sprendþiant svarbiusdarbo ir socialinius klausimus. Tai iliustruoja LietuvosRespublikos triðalës tarybos ir kitø triðaliø komisijø dar-bo rezultatai, ávairios socialiniø partneriø mokymoprogramos bei seminarai.

Ðiame skyriuje apþvelgiama 2000 - 2001 metø darbopolitika, jos pokyèiai bei teisinës bazës tobulinimas.


rinkà, derinant socialinës pagalbos ir uþimtumo rëmimopriemones; 2) telkti darbo rinkos partnerius teritoriniamsuþimtumo ir darbo rinkos klausimams spræsti. Siekiantindividualizuoti aktyvios darbo rinkos politikos prog-ramas, prioritetinëmis bedarbiø grupëmis buvo

laikomi pradedantis darbo veiklà, neturintis arba tu-rintis profesiná pasirengimà jaunimas (iki 25 metø am-þiaus), ilgalaikiai bedarbiai, bedarbiai, neturintys rei-kiamo socialinio draudimo staþo bedarbio paðalpaigauti, asmenys su negalia.

Ûkio restruktûrizavimas, privatizacija, rinkos san-tykiø plëtra, kiti vidaus bei iðorës veiksniai nulëmëgyventojø uþimtumo sumaþëjimà bei nedarbo augi-mà. Per ðá deðimtmetá ávyko reikðmingø pokyèiø gy-ventojø uþimtumo srityje. 1991 - 2000 metais uþim-tøjø skaièius sumaþëjo beveik 300 tûkst. Pasikeitëuþimtumo struktûra: 1990 m., iki ekonominiø refor-mø pradþios, didþioji dalis gyventojø dirbo pramo-nëje (30 proc.), þemës ûkyje (18 proc.) bei statyboje(12 proc.). Ágyvendinant reformas, 1992-2000 metaisdarbuotojø skaièius labiausiai sumaþëjo pramonëjeir statyboje - beveik per pusæ, didëjo paslaugø sferoje,kur dirba pusë visø dirbanèiøjø. Gyventojø uþimtumolygis (þr. 4.1.1-1 iliustracijà) sumaþëjo nuo 89,7 proc.1991 metais iki 50,2 proc. - 2000 metais1 . Vyko in-tensyvus dirbanèiøjø judëjimas ið valstybinio á privatøsektoriø. 1990-2000 metø laikotarpiu bendras dir-banèiøjø valstybinëse ámonëse, ástaigose, organiza-cijose skaièius sumaþëjo nuo 1332,9 tûkst. iki 495,2tûkst. Atitinkamai uþimtøjø privaèiose ámonëse skai-èius iðaugo beveik du kartus (nuo 564,7 tûkst. iki1090,8 tûkst.). Paþymëtina, kad didesnæ dalá (apie64 proc.) valstybinio sektoriaus darbuotojø sudaromoterys, o privaèios ekonominës veiklos sferoje ak-tyvesni yra vyrai (57 proc.). Kalbant apie vyrø ir mo-terø uþimtumà, pastebima, kad vyrø uþimtumas su-maþëjo labiau negu moterø. Jei 1999 metais vyrøuþimtumas buvo 58,4 proc., tai 2000 metais jis jaubuvo 55,5 proc. Moterø uþimtumas palyginus su 1999metais sumaþëjo nuo 48,7 iki 47,5 proc. Tai pa-aiðkinama tuo, kad ir 2000 metais ekonominiai sun-kumai labiau paveikë vyrø dominuojamas ekonomi-nes veiklas.

Susiformavo trys teritorijø pagal uþimtumo situ-acijà grupës. Aukðèiausias - didþiøjø miestø (Vilniuje,

4.1.1. Uþimtumas

Kaune, Klaipëdoje), vidutinis - vidutiniø miestø, ku-riuose dominuoja pramonë (Alytaus, Plungës, Ute-nos ir kt.), þemiausias uþimtumas - miesteliø ir rajo-nø, kuriuose dominuoja þemës ûkis (Lazdijai, Ðalèi-ninkai, Skuodas ir kt.). Labiausiai uþimtøjø per pasta-ruosius penkerius metus sumaþëjo Ðiauliø (9,4 tûkst.),Panevëþio (9,0 tûkst.), Utenos (3,1 tûkst.) apskrityse,o padidëjo - Vilniaus (11,2 tûkst.), Kauno (8,2 tûkst.)apskrityse.

Statistikos departamento 2000 metø lapkrièio më-nesá atliktais darbo jëgos tyrimo duomenimis, Lie-tuvoje bet koká apmokamà darbà dirbo 1489 tûkst.gyventojø. Du treèdaliai visø uþimtøjø dirbo mieste,treèdalis - kaime. 2000 metais iðliko uþimtumo ma-þëjimo tendencija þemës ûkyje (-10,5 proc. punkto),pramonëje (-7,8 proc. punkto), paslaugø sferoje (-2,6proc. punkto).

Neþymiai iðaugo dirbanèiøjø prekyboje skaièiaus(+1,2 proc. punkto)2 . Daug problemø susikaupë þe-mës ûkio sektoriuje, kuriame dirba apie penktadalisðalyje dirbanèiø gyventojø. Vykdant þemës ûkio re-formà, susikûrë smulkiø ûkiø, taèiau jie nepajëgûs uþ-tikrinti ûkio savininkø ir jø ðeimos nariø efektyvausuþimtumo ir pragyvenimui reikalingø pajamø. Uþim-tumas þemës ûkyje didëjo iki 1996 m., kai ðiame sek-toriuje dirbo 24,1 proc. visø dirbanèiøjø. Vëliau (po1996) jis ëmë maþëti ir 2000 m. sudarë 18 procentø.Taèiau tai daug kartø virðija ES vidurká, kuris 1998 m.buvo 4,7 proc. Pramonëje dirbanèiøjø procentas yra20,7, o tai yra maþiau uþ ES vidurká, kuris 1998 m.buvo 29,5 proc. Silpniausiai Lietuvoje iðvystytaspaslaugø sektorius, kuriame 2000 m. dirbo 40,2 proc.uþimtøjø (ES vidurkis yra 65,7 proc. (1998 m.).

2000 metais gyventojø uþimtumo lygis sumaþëjo

visose apskrityse, iðskyrus Panevëþio ir Tauragës.

1 Statistikos departamento prie LR Vyriausybës 2000 m. lapkrièio mën. darbo jëgos tyrimø duomenimis.

2 Statistikos departamento prie LR Vyriausybës 1999-2000 m. darbo jëgos tyrimø duomenimis.

4 skyrius


4. DARBO POLITIKA

1 Aktyvumo lygis - darbo jëgos santykis su darbingo amþiaus ir vyresniais gyventojais, uþimtumo lygis � uþimtø gyventojø santykis sudarbingo amþiaus ir vyresniais gyventojais, nedarbo lygis - bedarbiø skaièiaus ir darbo jëgos santykis.

Aktyvumo, uþimtumo ir nedarbo lygio pokyèiai 1999-2000 metais 1

4.1.1-1 iliustracijaIliustracija parengta remiantis darbo jëgos tyrimø duomenimis.Lietuvos ekonominë ir socialinë raida: Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. - Vilnius 2001, Nr. 1, p.43

4.1.1-1 lentelëStatistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës duomenys

Tûkst. Proc. Tûkst. Proc. + / - (Proc.)

Uþimti ið viso 1598,4 100,0 1517,9 100,0 -5,0

Moterys 786,3 49,2 758,1 49,9 -3,6

Vyrai 812 50,8 759,8 50,1 -6,4

Darbdaviai ir dirbantys sau 259,2 16,2 253,4 16,7 -2,2

Moterys 97,3 37,5 98,2 38,8 0,9

Vyrai 161,9 62,5 155 61,2 -4,3

Samdomieji 1265,8 79,2 1203,5 79,3 -4,9

Moterys 648,6 51,2 622,8 51,7 -4,0

Vyrai 617,1 48,8 580,7 48,3 -5,9

Padedantys ðeimos nariai 68,4 4,3 55,4 3,6 -19,0

Moterys 37,6 55,0 33,9 61,2 -9,8

Vyrai 30,8 45,0 21,5 38,8 -30,2

Kiti 5 0,3 5,7 0,4 14,0

Moterys 2,8 56,0 3,1 54,4 10,7

Vyrai 2,2 44,0 2,6 45,6 18,2

1999 m. 2000 m. Pokytis

Uþimti gyventojai pagal uþimtumo statusà


4 skyrius

2000 metais Statistikos departamento duomeni-mis (þr. 4.1.1-1 lentelæ) daugiausia ðalies gyventojøpagal uþimtumo statusà buvo samdomi darbuotojai(79,3 proc.). Darbdaviai ir dirbantys sau sudarë tik16,7 proc., o 61,2 proc. visø darbdaviø sudarë vyrai.Tokià pat dalá visø padedanèiø ðeimos nariø sudarëmoterys. Samdomø moterø 2000 metais buvo 42,1tûkst. daugiau. Lyginant 1999 metus su 2000 metaisneþymiai padaugëjo darbdaviø ir dirbanèiø sau moterø(0,9 proc.), taèiau bendras darbdaviø ir dirbanèiø sauskaièius sumaþëjo 2,2 proc., samdomø darbuotojø -4,9 proc., o padedanèiø ðeimos nariø - net 19 proc.punkto. Ryðkesná padedanèiø ðeimos nariø skaièiaussumaþëjimà galima susieti su darbdaviø ir dirbanèiøsau skaièiaus sumaþëjimu. Padedanèiais ðeimos nariaispaprastai laikomi likæ ámonës savininko ar ûkininkoðeimos nariai, kuriø daþniausiai yra daugiau nei vienas.

Taigi bankrutavus ûkiui ar ámonei darbo netenka iðkarto keli padedantieji ðeimos nariai.

Nevisiðkas uþimtumasNevisiðkas uþimtumas - kai darbuotojai dël darbo

trûkumo dirba maþiau valandø nei numatyta Darbosutarties ástatyme. Nevisiðkai uþimtø darbuotojø skai-èius (Lietuvos darbo birþos duomenimis) 1996-1997metais sumaþëjæs daugiau nei du kartus, dël prasidë-jusios Rusijos krizës 1998 metais iðaugo nuo 9,5 iki16,7 tûkst. 1999 m. II pusmetá ðiø darbuotojø skaièiuspradëjo maþëti ir 2000 metø pabaigoje sudarë 10,5tûkst. Didþioji dalis ámoniø, susidurianèiø su nevi-siðko uþimtumo problema, daugiausia yra maisto pra-monës ámonës. Pagrindinës to prieþastys - nepakan-kama gaminamos produkcijos paklausa, uþsakymøgamybai stoka, ávairios finansinës problemos.

Duomenis apie nedarbo lygá ir bedarbius áprastaskelbti remiantis valstybinës darbo birþos informa-cija. Taèiau ne visi bedarbiai kreipiasi á jà. Nemaþadalis nedirbanèiø asmenø darbo ieðko privaèiosedarbo birþose, renka informacijà apie darbà ið þinias-klaidos, giminaièiø, paþástamø ar padedami darb-daviø. Kitas bûdas ávertinti uþimtøjø ir bedarbiø skai-èiø - atlikti gyventojø uþimtumo tyrimus, apklausiant

4.1.2. Nedarbas

gyventojus apie uþimtumà. Todël nedarbo lygis tyri-mo duomenimis skiriasi nuo registruoto darbo bir-þoje nedarbo lygio (þr. 4.1.2-1 iliustracijà).

Po Nepriklausomybës atkûrimo 1992-1994 m. ne-darbo lygis augo lëtai, metø pabaigoje nevirðydamas3,6 - 4,5 proc. (þr. 4.1.2-2 iliustracijà), taèiau apim-damas vis naujus regionus ir socialines demografinesgyventojø grupes. 1995 metai iðsiskiria nuolatiniu ne-

Nedarbo lygis 1999-2000 metais

Iliustracija parengta remiantis darbo jëgos tyrimø duomenimis.Lietuvos ekonominë ir socialinë raida: Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës.- Vilnius 2001, Nr. 1, p.43.

4.1.2-1 iliustracija

Statistikos departamento tyrimø duomenimis

Darbo birþoje registruotais duomenimis


4. DARBO POLITIKA

darbo lygio augimu (metø pabaigoje siekë 7,3 proc.),kuris susijæs su ûkio pertvarkymo plëtimu bei eko-nomikos liberalizavimu. Sumaþëjusá nedarbo lygá1996 metø pabaigoje (6,2 proc.) ið dalies nulëmëmetø pradþioje ásigaliojusios naujos Bedarbiø rëmimoástatymo nuostatos, nukreiptos á bedarbiø aktyvumobei iniciatyvos skatinimà, taip pat grieþtesnës bedar-biø registravimo bei paðalpø jiems skyrimo sàlygos.Nuo 1997 metø nedarbo lygis augo ir dël Rusijosfinansinës krizës, kurios poveikis Lietuvos ekono-mikai bei dirbanèiøjø uþimtumui iðryðkëjo 1998 metøIV ketvirtá, o 1999 metø pabaigoje pasiekë 10 proc.

2000 metais oficialiai registruotas nedarbo lygisiðaugo nuo 10,0 proc. sausio pradþioje iki 12,6 proc.metø pabaigoje ir buvo aukðèiausias po Nepriklau-somybës atkûrimo. Taèiau nedarbo lygis 2000 metaisaugo lëèiau nei 1999 metais. Nuo 1999 m. sausio 1 d.iki 2000 metø pradþios jis iðaugo 3,1 punkto, o nuo2000 metø sausio 1 d. iki 2001 metø - 2,6 punkto. Pir-mà kartà darbo rinkoje nebuvo ryðkiø sezoniniø ne-darbo lygio svyravimø. 2000 metø vasarà nedarbasbeveik nesumaþëjo: nuo balandþio iki spalio mënesionedarbo lygis skyrësi tik 0,5 punkto.

Per visus 2000 metus moterø nedarbo lygis iðlikoþemesnis negu vyrø. Ðis skirtumas didëja. Jei 2000 01 01moterø nedarbo lygis buvo 9,6 proc., o vyrø - 10,4, tai jau2001 01 01 moterø buvo 11,6 proc., o vyrø - jau 13,5 proc.

Nedarbas augo visuose ðalies rajonuose, taèiauskirtingais tempais. Didþiausias nedarbo pokytis uþ-registruotas Druskininkuose (10,8 punkto), Joniðkyje(7,4 punkto) ir Maþeikiuose (6,5 punkto). Maþiausiaijis keitësi Anykðèiuose ir Varënoje - èia nedarbo lygisiðaugo tik po 0,4 punkto. Tarp didþiausiø miestø ne-darbo lygis labiausiai iðaugo Panevëþyje (2,5 punk-to) ir Klaipëdoje (2 punktais).

Iðliko ir dideliø nedarbo teritoriniø skirtumø.Aukðèiausias ir þemiausias nedarbo lygis metø pabai-goje skyrësi 3 - 4 kartus. Didþiausias nedarbas buvoDruskininkuose (27 proc.), Akmenëje (24 proc.) irPasvalyje (22,8 proc.), o maþiausias - Anykðèiuose(7,2 proc.), Trakuose ir Kretingoje (po 8,1 proc.) .

Didþiausias nedarbo lygio augimas buvo ten, kurdaugiausiai maþëjo gyventojø uþimtumas - Alytaus,Ðiauliø, Utenos apskrityse. Èia uþimtøjø skaièius ma-þëjo þemës ûkyje, pramonëje ir statyboje. Augantisuþimtumas paslaugø sektoriuje nepadengë darbo vie-tø maþëjimo minëtose veiklos srityse (þr. P. 4.1.2-1lentelæ).

Bedarbiai2000 metais, darbo jëgos tyrimø duomenimis,

darbo ieðkojo 276,0 tûkst. asmenø, ið kuriø 57,7 proc.sudarë vyrai. Á valstybines teritorines darbo birþaskreipësi 258,0 tûkst. bedarbiø (1999 m. - 244,7 tûkst.).Ið jø moterys sudarë 43 proc. Vidutiniðkai kas mënesá

Nedarbo lygis 1992-2000 metais (metø pabaigoje)

4.1.2-2 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos leidinio duomenimisLietuvos darbo rinka skaièiais 1991-2000. - Vilnius /2001


4 skyrius

buvo uþregistruojama po 21,5 tûkst. bedarbiø (1999 m.- 20,4 tûkst. 1998 m. - 17,0 tûkst.). Bedarbiø skaièius,iðskyrus Anykðèius ir Trakus, augo visoje ðalyje.

Per 2000 metus bedarbiø struktûroje iðaugo vyrødalis (+1,2 proc.punkto)(þr. P. 4.1.2-2 lentelæ),atitinkamai sumaþëjo moterø dalis. Taip pat suma-þëjo jaunimo dalis - (- 2,3 proc. punkto), taèiau jau-nimo pasiûloje iðaugo pirmà kartà ieðkanèiø darbo,daugiausiai absolventø - nuo 30,5 proc. metø pra-dþioje iki 36,6 proc. metø pabaigoje.

Labai iðaugo ilgalaikiø bedarbiø dalis (+13,1proc. punkto). 2000 metø pradþioje ilgalaikiai be-darbiai sudarë 14,5 proc. visø registruotø bedarbiø,o metø gale - 27,6 proc. Per metus jø skaièius iðaugo2,4 karto. Tarp ilgalaikiø bedarbiø daugëjo vyresnioamþiaus, nekvalifikuotø, ribotos motyvacijos bedar-biø. Iðaugo prieðpensinio amþiaus bedarbiø dalis -nuo 7,9 proc. metø pradþioje iki 8,4 proc. metø pabai-goje, beveik kas treèias jø nekvalifikuotas, nedirbæsilgiau nei vieneris metus.

2000 metais uþregistruota 25,3 tûkst. daugiaubedarbiø kaimuose, jø dalis bedarbiø struktûroje pa-didëjo nuo 35 proc. metø pradþioje iki 39 proc. metøpabaigoje. Dauguma ðiø bedarbiø ágijæ tik vidurináarba pagrindiná iðsilavinimà, turi nepaklausias pro-fesines kvalifikacijas.

Jaunimo nedarbasJaunimas lieka labiausiai nedarbo paþeidþiama

grupë. Per 2000 metus buvo uþregistruota 62,6 tûkst.arba (24,3 proc.) jaunø (iki 25 m. amþiaus) bedarbiø,ið jø 18 metø amþiaus asmenys sudarë 5,3 proc. Kasketvirtas bedarbis, kuris kreipësi á darbo birþà, buvoiki 25 metø amþiaus. Aukðtesná (þr. 4.1.2-2 iliustra-cijà) jaunimo nei kitø bedarbiø grupiø nedarbo lygá,esant ekonominiams socialiniams veiksniams beisumaþëjusiai darbo paklausai, nulemia jø bendrojoiðsilavinimo ir profesinio pasirengimo lygis. Teri-torinëse darbo birþose nemaþa dalis (apie 42 proc.)registruotø jaunø bedarbiø neturi jokios profesinëskvalifikacijos. Dauguma jø (60 proc.) - vaikinai.Jaunimui pasirenkant veiklos sferà, pastebimos dvitendencijos: pirma, vis daugiau jaunø þmoniø, baigæpagrindinæ mokyklà, toliau mokosi vidurinëse mo-kyklose ir siekia aukðtesniojo bei aukðtojo mokslo.Nemaþa jø dalis dar mokydamiesi derina studijas irdarbà, ágyja darbinës patirties, susiranda darbdavá.Jaunø iki 25 metø bedarbiø tarpe baigæ aukðtàsias

mokyklas sudaro tik 3-4 proc. Antra, dël pablogëjusiøsocialiniø ekonominiø sàlygø dalis jaunimo iki 16metø nelanko bendrojo lavinimo mokyklø ir neágyjanetgi pagrindinio iðsilavinimo. Po pagrindinës mo-kyklos baigimo palyginti maþa jaunimo dalis mokosiprofesinëse mokyklose - apie 30 proc. (ES ðalyse -apie 50 proc.). Gausëja jaunø þmoniø, kurie stengiasikuo greièiau ásidarbinti arba pasinaudoti ástatymøjiems ir darbdaviams numatytomis lengvatomis arsocialinëmis garantijomis ir paðalpomis. To siekia irá aukðtàsias bei aukðtesniàsias mokyklas neástojæ vi-duriniø mokyklø absolventai. Jø gretas dël ávairiøprieþasèiø papildo nebaigæ profesiniø mokyklø arbajas baigæ, bet pasirinkæ nepaklausias darbo rinkojeprofesijas jaunuoliai.

Laisvos darbo vietos ir ádarbinimasDarbo birþoje registruotø laisvø darbo vietø skai-

èius buvo kelis kartus maþesnis uþ ieðkanèiøjø darboskaièiø. Per 2000 metus buvo uþregistruota 107,5tûkst. laisvø darbo vietø. Ið jø - 74,4 tûkst. naujø laisvødarbo vietø, t.y. 8,4 tûkst. daugiau nei 1999 metais.Pagal ekonomines veiklos ðakas darbo paklausosstruktûra ið esmës nepasikeitë: 51 proc. sudarë pas-laugø sfera, 12 proc. - statyba, 32 proc. (3 proc. punk-to daugiau negu 1999 metais) skirti pramonei, 5 proc.(2 proc. punkto maþiau negu 1999 metais) - þemësûkio sferai. Daugiau nei pusë darbo vietø buvo skir-ta darbuotojams, turintiems specialø profesiná pasi-rengimà, po 8 proc. - specialistams su aukðtuoju iraukðtesniuoju iðsilavinimu, kas ketvirta - nekvalifi-kuotiems darbininkams. Maþëjant laisvø darbo vietønuolatiniam darbui, daugiau asmenø buvo ádarbintapagal terminuotas sutartis. Ádarbinimas pagal termi-nuotas sutartis lyginant su 1999 metais iðaugo trimketvirtadaliais. 2000 metais (lyginant su 1999 metais)dviem treèdaliais iðaugo paklausa specialistø, turinèiøsocialiniø bei psichologijos, kompiuterijos mokslø,verslo administravimo, gamybos, prekybos ir verslovadybos, mechanikos inþinerijos srièiø iðsilavinimà,mokytojams, aptarnavimo darbuotojams ir kvalifi-kuotiems darbininkams, turintiems sveikatos prieþiû-ros, transporto ir ryðiø, aptarnavimo profesijas. Su-maþëjo paklausa specialistø, turinèiø þemdirbystësir miðkininkystës, teisës, humanitariniø ir gamtosmokslø srièiø iðsilavinimà, aptarnavimo darbuoto-jams ir kvalifikuotiems darbininkams, turintiemsamatø ir gamybos, meno atlikëjø profesijas.


4. DARBO POLITIKA

4.1.3. Darbo rinkos politika ir jos ágyvendinimo priemonës

4.1.3.1. Darbo rinkà reglamentuojanèios teisinës bazës tobulinimas,sudarant palankesnes sàlygas uþimtumui

2000 metais pirmà kartà ádarbintøjø per darbobirþas skaièius virðijo 100 tûkst. per metus. Tai di-dþiausias gràþintø á darbo sferà asmenø skaièius pervisà Lietuvos darbo birþos veiklos deðimtmetá. Kaipmatyti 4.1.2-3 iliustracijoje, deðimtaisiais veiklos metaisádarbinta daugiau negu per pirmuosius 1991, 1992 ir1993 metus kartu paëmus. 2000 metais ádarbinta 3,0proc. daugiau bedarbiø nei 1999 metais. Moterø ir vyrøádarbinta proporcingai uþregistruotam skaièiui.

Ágyvendinant Lietuvos Respublikos Uþsienieèiøteisinës padëties ástatymà bei Uþsienieèiø ásidarbinimo

Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartá tvarkà, 2000metais gauta 750 praðymø ádarbinti uþsienio pilieèiusbei pratæsti jiems leidimus dirbti. Atsiþvelgiant á si-tuacijà darbo rinkoje ir Vyriausybës nustatytà kvotà(1300 asmenø) uþsienio pilieèiams buvo iðduotas 701leidimas dirbti. Lietuvoje 2000 metais dirbo uþsieniopilieèiai atvykæ ið ES (31 proc.) - Didþiosios Britanijos,Vokietijos, Suomijos, Danijos, Ðvedijos, - Ukrainos(18 proc.) ir Kinijos (10 proc.). Daugiausia leidimødirbti iðduota inþinieriams, virëjams ir pedagogams.

Respublikos Vyriausybë 1999-2000 metø veiklosprogramoje numatë ðias prioritetines veiklos kryptis:¦ didinti uþimtumo politikos integralumà bei

orientacijà á teritoriniø problemø sprendimà;¦ vykdyti aktyvià darbo rinkos politikà, susijusià

su nedarbo prevencija, uþimtumo rëmimu, darbo rin-kos mokymu, lygiø galimybiø darbo rinkoje uþtikrini-mu, regioniniø uþimtumo ir verslo skatinimo progra-

mø rengimu;¦ rengti ir ágyvendinti priemones, leidþianèias darbuo-

tojams ir darbdaviams geriau prisitaikyti prie rinkos po-kyèiø;¦ tobulinti darbo birþø, darbo rinkos institucijø

veiklà.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybës prog-ramos nuostatas, buvo siekiama sudaryti palankes-

Uþregistruotø ir ádarbintø bedarbiø skaièius 1991-2000 metais

4.1.2-3 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos1995-2000 m. metiniø ataskaitø duomenimis


4 skyrius

nes sàlygas uþimtumui didinti bei nedarbui maþinti.Tam buvo keièiami ir tobulinami darbo rinkà regla-mentuojantys teisës aktai. Bedarbiø ádarbinimo pagalkvotà tvarka1 papildyta nuostata, kad nesant gamy-biniø darbo vietos iðlaidø, darbdaviui gali bûti kom-pensuojama dalis darbo uþmokesèio. Anksèiau buvonustatyta, kad iðlaidas darbo vietø steigimui arba jøpritaikymui sudaro tik darbo vietos árengimo ir ga-mybos priemoniø ásigijimo iðlaidos. Taikant naujànuostatà, padidëja darbdaviø suinteresuotumas pri-imti bedarbius á kvotomis nustatytas darbo vietas, nesjiems kompensuojama didesnë iðlaidø dalis.

Ið dalies pakeitus Ádarbinimo á uþimtumo fondo re-miamus darbus tvarkà2 , sudarytos palankesnës sàlygossmulkioms ámonëms ádarbinti bedarbius á remiamusdarbus. Panaikinta þemutinë darbuotojø skaièiaus riba(5 þmonës), kuri leidþia darbdaviui priimti papildo-mus, darbo birþos siøstus asmenis á remiamus dar-bus. Palankesnës ádarbinimo sàlygos kartu su teikia-momis darbdaviams kompensacijomis uþ bedarbiøádarbinimà sudaro didesnes galimybes laikinai ádar-bintiems bedarbiams pasilikti nuolatiniam darbui.

Bedarbiø registravimo, paðalpø jiems skyrimo irmokëjimo tvarkos3 papildymai ir pakeitimai paleng-vino asmenø registravimosi darbo birþoje sàlygas irtaip sudarë sàlygas gyventojams didinti teritoriná mo-bilumà ir greièiau susirasti darbà. Neregistruoti arbagyvenantys ne pagal prisiregistravimo vietà asmenysgali registruotis darbo birþoje pagal jø faktinæ gyve-namàjà vietà. Palengvintos bedarbiø lankymosi darbobirþoje sàlygos: bedarbiams, negaunantiems bedar-bio paðalpos, nebûtina lankytis kas mënesá, pakankaatvykti darbo birþos kvietimu dël pasiûlymo dirbtiarba dalyvauti darbo rinkos politikos programose.

Siekiant grupës darbuotojø atleidimo reglamen-tavimà derinti su ES galiojanèiais teisës aktais, 1999m. buvo pakeistas ir papildytas Bedarbiø rëmimoástatymas, kurio 10 straipsnis numatë darbdaviopareigas atleidþiant grupæ darbuotojø. Patvirtinta

nauja Grupës darbuotojø atleidimo ir jo prevencijostvarka4 , kuri, ágyvendindama ástatymo nuostatas, sudarësàlygas plaèiau taikyti prevencines priemones grupësdarbuotojø atleidimo atvejais. Ðiuose teisës aktuose nu-matyti reikalavimai darbdaviams, numatantiems atleistigrupæ darbuotojø. Darbdaviai privalo nustatytu laikuinformuoti teritorines darbo birþas ir savivaldybes,konsultuoti ámoniø profesines sàjungas ir dirban-èiuosius dël numatomø atleidimø bei ávertinti jø tei-kiamus pasiûlymus ir dalyvauti rengiant prevencinespriemones atleidimø pasekmëms suðvelninti.

Ágyvendinant Uþsienieèiø teisinës padëties ástatymà,2000 metais patvirtinta Uþsienieèiø ásidarbinimoLietuvos Respublikoje pagal darbo sutartá tvarka5 . Jireglamentuoja uþsienieèiø ásidarbinimo pagal darbosutartá Lietuvos Respublikoje tvarkà ir sàlygas.

Nauja Darbo rinkos profesinio mokymo tvarka6

reglamentuoja darbo rinkos profesinio mokymo or-ganizavimà, nustato mokymo subjektø atsakomybæ,sureguliuoja profesinës kvalifikacijos tobulinimà,mokymà konkreèioje darbo vietoje pagal darbdavioporeikius, sudaro galimybes ágyti kvalifikacijos pa-þymëjimà eksternu.

Sprendþiant problemas, susijusias su IgnalinosAE I-ojo bloko uþdarymo socialinëmis ekonomi-nëmis pasekmëmis, 2000 metais buvo dalyvautarengiant Valstybës ámonës �Ignalinos atominë elek-trinë� I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo ástatymàbei Valstybës ámonës �Ignalinos atominë elektrinë� I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programà.

Siekiant maþinti nedarbà ir vystyti naujus darborinkos politikos instrumentus, kartu su Darbo ir so-cialiniø tyrimø institutu parengta tikslinë Didþiasaliouþimtumo rëmimo programa, taip pat pateikta pasiû-lymø kitoms rengiamoms programoms, skirtoms pa-gerinti kitø socialiniø grupiø asmenø padëtá.

2001 m. geguþës 8 d. nutarimu Nr. 529 LietuvosRespublikos Vyriausybë patvirtino Lietuvos Respubli-kos uþimtumo didinimo 2001 - 2004 metø programà.

1 SAD ministro 2000-03-01 ásakymas Nr. 23.







4. DARBO POLITIKA

Tai svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybës progra-minis dokumentas, kuriame apibrëþta valstybës uþim-tumo ir darbo rinkos politikos strategija, vidutinës truk-mës prioritetiniai tikslai bei veiksmai, kuriø Vyriausybë,kitos valstybës valdymo institucijos numato imtis gy-ventojø uþimtumui didinti. Uþimtumo programosstruktûra, kryptys ir priemonës yra priderintos priepagrindiniø keturiø ES strateginiø uþimtumo krypèiø,nurodant pagrindines problemas uþimtumo srityje, tiks-lus ir priemones jiems pasiekti. Svarbiausios uþimtumodidinimo 2001 - 2004 metais programos kryptys yra:1) darbo vietø plëtojimas (verslininkystës skatinimas),2) uþimtumo rëmimo tobulinimas, 3) prisitaikymo priepokyèiø didinimas, 4) lygiø galimybiø darbo rinkoje didi-

nimas ir 5) uþimtumo politikos integralumo didinimas.Ágyvendinant Lietuvos Respublikos uþimtumo didi-

nimo 2001-2004 metø programos priemones ir Nedar-bo maþinimo programà, 2001 metø pavasará patvir-tinta Vietiniø uþimtumo iniciatyvø ágyvendinimotvarka1 . Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektai - tainaujø darbo vietø kûrimo projektai, padedantys su-telkti vietos bendruomenës socialiniø ekonominiøpartneriø pastangas atskirø savivaldybiø gyventojøuþimtumo skatinimui bei vietos socialinës ekono-minës infrastruktûros vystymui. Ðie projektai bus ágy-vendinami padidintu nedarbu iðsiskirianèiose savi-valdybiø teritorijose, kurias nustato Uþimtumo tary-ba prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos.

2000 metais, atsiþvelgiant á bûtinumà didinti dar-bo rinkos institucijø veiklos ir jø ágyvendinamø darborinkos politikos priemoniø efektyvumà, dëmesys bu-vo skiriamas:

¦ ieðkanèiøjø darbo asmenø uþimtumo galimy-biø didinimui, bedarbiø integracijos á darbo rinkà skati-

4.1.3.2. Darbo rinkos politikos priemoniø ágyvendinimas

nimui, derinant socialinës pagalbos ir uþimtumo rëmi-mo priemones;

¦ institucijø tarpusavio sàveikos ir jø veiklos efek-tyvumo stiprinimui, telkiant darbo rinkos partneriusteritoriniams uþimtumo ir darbo rinkos klausimamsspræsti.


4.1.3.2-1 lentelëSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Darbo rinkos politikos priemonës

Nedarbo prevencijos ir darbo pasiûlos ir paklausos derinimas

Uþimtumo rëmimo:

- vieðøjø darbø

- Uþimtumo fondo remiamø darbø

- savo verslo organizavimo

- naujø darbo vietø steigimo asmenims,

turintiems papildomas uþimtumo garantijas

Pasyvi darbo rinkos politikos priemonë Aktyvios darbo rinkos politikos priemonës

Bedarbio paðalpa

Darbo rinkos profesinis mokymas


4 skyrius

Ðiems tikslams pasiekti darbo rinkos institucijomsbuvo iðkeltos uþduotys bei jø ágyvendinimo priemo-nës, numatytos Uþimtumo fondo lëðos, nuolat vykdo-ma uþduoèiø atlikimo kontrolë.

Darbo rinkos politikos priemonës finansuojamosið Uþimtumo fondo, kuris yra Valstybinio socialiniodraudimo fondo dalis. Lietuvos Respublikos Seimui

tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo me-tiná biudþetà, priklausomai nuo padëties darbo rin-koje, nustatomi atskaitymø á Uþimtumo fondà dy-dþiai procentais - apie 1,5 proc. ið patvirtinto 31 proc.draudëjø bendrojo valstybinio socialinio draudimoámokø tarifo.

Iðlaidos darbo rinkos politikos priemonëms (proc.)

4.1.3.2-1 iliustracijaIliustracija parengta remiantisSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis

4.1.3.2-2 lentelëSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Iðlaidos darbo rinkos politikai

1995 1996 1997 1998 1999 2000

BVP (mln. Lt) 24102,8 31568,9 38340,3 42944,5 42597,0 44525,0

Iðlaidos darbo rinkos politikai (mln. Lt) 70,8 101,8 114,2 150,6 151,6 159,1

Iðlaidos darbo rinkos politikai (proc.) 0,29 0,32 0,30 0,35 0,36 0,36


4. DARBO POLITIKA

Per 1995 - 2000 metus kasmetiniai atskaitymai áUþimtumo fondà sudarë nuo 70 iki 160 mln. litø. Dar-bo rinkos politikos priemonëms finansuoti bendrosskiriamos lëðos BVP struktûroje 1995-2000 metaissvyravo nuo 0,29 iki 0,36 proc. (þr. 4.1.3.2-2 lentelæ).

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonëms finan-suoti buvo skiriama apie 24 - 37 proc. ðiø lëðø, pasy-vioms priemonëms (bedarbiø paðalpoms) - 33 - 50proc., darbo rinkos institucijoms iðlaikyti - 21 -28 proc.

Bedarbio paðalpaSumaþëjus ásidarbinimo galimybiø, 2000 metais

daugiau Uþimtumo fondo lëðø buvo naudojama kom-pensaciniam mechanizmui bedarbystës atveju - be-darbiø paðalpoms (þr. 4.1.3.2-1 iliustracijà). Tai laikinamaterialinë parama asmenims, netekusiems darbo.Teisë gauti bedarbio paðalpà suteikiama bedarbiams,kurie iki uþsiregistravimo valstybinëje darbo birþoje turine maþesná kaip 24 mënesiø valstybinio socialiniodraudimo staþà per paskutiniuosius 3 metus, jeigudarbo birþa nepasiûlë darbo, atitinkanèio jø profesinápasirengimà bei sveikatos bûklæ, arba profesinio moky-mo. Bedarbio paðalpos dydis siejamas su valstybiniuprivalomuoju socialinio draudimo (darbo) staþu beidarbo netekimo prieþastimis. Didesnë bedarbio paðalpamokama asmenims, dirbusiems ir draustiems privalo-muoju socialiniu draudimu ilgesná laikà.

Bedarbiui, siekianèiam gauti paðalpà arba jà gau-nanèiam, yra keliami tam tikri reikalavimai. Jis pri-valo priimti pasiûlymà dirbti, jei tai atitinka jo pro-fesiná pasirengimà ir sveikatos bûklæ, taip pat siûlymàmokytis profesijos, privalo reguliariai lankytis darbobirþoje. Nesilaikant ðiø reikalavimø, bedarbio paðal-pa gali bûti nepaskirta, sumaþinta arba ið viso nut-rauktas jos mokëjimas.

Bedarbio paðalpos dydis 2000 metais, kaip ir prieðtai buvusiais metais, buvo ne maþesnis kaip Vyriau-sybës patvirtintos valstybës remiamos pajamos ( 135Lt.) ir nevirðijo dviejø minimaliø gyvenimo lygiø (250Lt.). Per 2000 metus paðalpø paskirta 30 proc.registruotø darbo birþoje bedarbiø (1999 m. - 26,6proc.).

Per pastaruosius penkis metus (1996-2000 m.)tarp bedarbiø, gaunanèiø paðalpas, daugëjo vyrø -nuo 47 proc. (1996 m.) iki 55 proc. (2000 m.), ati-tinkamai maþëjo moterø.

Prieðpensinio amþiaus asmenø bedarbiø paðalpøgavëjø tarpe dalis iðaugo nuo 7 proc. (1996 m.) iki

8,4 proc. (2000 m.). Jaunimo iki 25 m. dalis tarpbedarbiø paðalpø gavëjø sumaþëjo nuo 17,3 proc.(1996 m.) iki 15,2 proc. (2000 m.)

Tarp bedarbiø, gaunanèiø paðalpas, du treèdaliai- turintys bûtinàjá socialinio draudimo staþà, kiti -neturintys bûtinojo socialinio draudimo staþo. Pas-tarieji gauna minimalià bedarbio paðalpà. Taèiaumaksimalios paðalpos gavëjai daugiau yra vyrai (55- 57 proc.), o minimalios paðalpos gavëjos daugiauyra moterys (56 - 61 proc.). Moterys, gráþtanèios ádarbo rinkà po vaiko auginimo atostogø, daþnai ne-turi bûtinojo socialinio draudimo staþo. Per minëtàpenkeriø metø laikotarpá tarp bedarbiø, gaunanèiøpaðalpas ir neturinèiø bûtinojo socialinio draudimostaþo, iðaugo profesiniø, aukðtesniøjø ir aukðtøjømokyklø absolventø dalis - nuo 40,5 proc. (1996 m.)iki 48,5 proc. (2000 m.). Taip yra todël, kad dalisbesikreipianèiø á darbo birþas jaunimo siekia ne ási-darbinti, bet pasinaudoti susidariusia pertrauka tarpmokslo metø bei ástatymu jiems suteiktomis sociali-nëmis garantijomis ir lengvatomis. Taip pat padaugëjotokias paðalpas gaunanèiø asmenø, gráþusiø ið ákali-nimo vietø, - nuo 2,8 proc. (1996 m.) iki 22,3 proc.(2000 m.), dël 1999 m. amnestijos ir gráþusiø ið kraðtoapsaugos tarnybos asmenø - nuo 3,2 proc. (1996m.) iki 14 proc. (2000 m.). Tarp bedarbiø paðalpøgavëjø, neturinèiø bûtinojo socialinio draudimo sta-þo, motinos, auginanèios vaikus iki 8 metø, sudarëðiek tiek daugiau nei procentà, neveiksniø asmenøglobëjai, slaugytojai - pusæ procento.

Aktyvios darbo rinkos priemonësPleèiant uþimtumo galimybes á aktyvios darbo

rinkos priemones 2000 metais buvo átraukta 38,2proc. visø registruotø bedarbiø (1999 m. 31,1 proc.)(þr. 4.1.3.2-2 iliustracijà ir P. 4.1.3.2-3 lentelæ). Ið jøðiose programose dalyvavo 31,3 proc. jaunimo (1999m. 31,8 proc.), 40 proc. - ilgalaikiø bedarbiø (1999m. 27,2 proc.). Dalis ágyvendinamos Lietuvoje akty-vios darbo rinkos politikos priemoniø skirtos ilgalai-kio nedarbo prevencijai: tai darbo rinkos profesinismokymas, darbo klubø veikla, finansinë paramadarbdaviams, ádarbinusiems bedarbius á remiamusdarbus ir kt. 2000 metais iðaugus ilgalaikiø bedarbiøskaièiui, daugiau jø dalyvavo visose aktyvios darborinkos politikos priemonëse ir beveik du kartus dau-giau - vieðuose darbuose bei darbo klubuose. Kastreèias bedarbis, dalyvavæs aktyvios darbo rinkos poli-tikos priemonëse, - ilgalaikis bedarbis.


Bedarbiai aktyvios darbo rinkos politikos priemonëse 1991-2000 m.

4.1.3.2-2 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos leidinio duomenimis.Lietuvos darbo rinka skaièiais 1991-2000. - Vilinius/2001.

4 skyrius

Darbo rinkos profesinio mokymo programa sudarogalimybes per darbo birþas ieðkantiems darbo as-menims ágyti profesijà, pakelti kvalifikacijà arba per-sikvalifikuoti pagal poreiká darbo rinkoje. 2000 metaisprioritetas buvo teikiamas jauniems, pradedantiemsdarbo veiklà bedarbiams (iki 25 metø amþiaus), ne-turinèiam profesinio pasirengimo jaunimui. Pagrindi-niai profesinio mokymo dalyviai buvo nekvalifikuotasjaunimas, kuris sudarë pusæ visø nukreiptø mokytis be-darbiø. 58,2 proc. visø nukreiptøjø mokytis buvo mo-terys. Aukðtosiose ir aukðtesniosiose mokyklose kva-lifikacijà këlë taip pat daugiausia moterys, atitinkamai83,9 ir 88,8 proc. 59 proc visø dalyvavusiø perkvali-fikavimo programose sudarë moterys. Po profesiniomokymo per metus ásidarbino 90 proc. bedarbiø.

Nedarbo prevencija ir darbo pasiûlos ir paklausosderinimas. Ágyvendinant nedarbo prevencijos programàsiekiama padëti dirbantiesiems, kuriems gresia atlei-dimas ið darbo, iðlikti darbo vietose toje paèioje arbakitoje ámonëje, suteikiant aukðtesnæ arba naujà kvali-fikacijà nei turima, bei kitomis uþimtumà skatinanèiomispriemonëmis ðvelninti nedarbo pasekmes. 2000 metaisðia programa savo darbuotojø perkvalifikavimuipasinaudojo 404 darbdaviai. Daugiausia dirbanèiøjø

átraukta á kvalifikacijos këlimo programà. Paklausiausiosbuvo staliø - staklininkø, gaisrininkø - gelbëtojø beikompiuteriø vartotojø profesijos. Ámonëse, atlei-dþianèiose didesná dirbanèiøjø skaièiø, pradëta diegtinauja darbo birþos paslauga - �mini� darbo birþa, t.y.teritoriniø darbo birþø specialistai laikinai dirbo toseámonëse ir konsultavo áspëtus apie atleidimà darbuotojus.

Darbo klubø tikslas - mokyti darbo paieðkos me-todø, skatinti aktyvumà darbo rinkoje bei motyvusieðkoti alternatyviø uþimtumo sprendimo bûdø. Ðiojeprogramoje kiekvienam dalyviui nustatomi konkre-tûs tikslai ir jø realizavimas. 2000 metais darbo klubøveikloje dalyvavo kas ðeðtas darbo birþoje uþsiregis-travæs bedarbis. Didþiuosiuose miestuose darboklubø dalyviai daugiau buvo moterys, o rajonuose -vyrai. Ið dalyvavusiø darbo klubuose bedarbiø 14proc. ásidarbino, 8 proc. apsisprendë mokytis, 3 proc.susikûrë sau darbo vietà, 23 proc. nusprendë savouþimtumo klausimà spræsti savarankiðkai.

Siekiant operatyviai informuoti ieðkanèius darboasmenis ir darbdavius, veiksmingesnio darbo pak-lausos ir pasiûlos subalansavimo ir skaidraus darborinkos funkcionavimo, 2000 metais buvo toliau vysto-ma atvira darbo rinkos informavimo sistema, orien-


4. DARBO POLITIKA

tuota á klientø poreikius. Teritoriniø darbo birþø cent-ruose ásteigtos verslo, profesinio orientavimo, jauni-mo, darbdaviø, darbo rinkos programø, atviro ádar-binimo zonos, skirtos klientø informavimui, konsul-tavimui ir laisvø darbo vietø pasirinkimui. Paslaugosteikiamos visiems potencialiems informacijosvartotojams. 2000 m. ásteigti 2 Darbo ir 3 Informacijosir konsultacijø centrai. Modernizuojant informavimopriemones 8-ose teritorinëse darbo birþose buvoárengti specialûs kompiuteriai, skirti savarankiðkaiinformacijos apie laisvas darbo vietas paieðkai (SIP)ir 9-ose - profesinio informavimo centrai (PIC).Pleèiant informavimo paslaugas pradëta taikyti naujaklientø informavimo forma �Darbo rinkos dienos�,kuriø metu informacija apie darbo rinkà pateikiamaasmenims, gyvenantiems atokiose vietovëse. Ádiegtanauja paslauga �Klientø informavimas telefonu�padëjo ieðkantiems darbo asmenims sutaupyti laiko.Pradëjus taikyti informacijos prieinamumo principà,informacija tapo pasiekiama ir suprantama ávairausiðsilavinimo ieðkantiems darbo asmenims.

Uþimtumo rëmimo programa. Atsiþvelgiant á poky-èius bedarbiø struktûroje didelis dëmesys buvo skiria-mas uþimtumo rëmimo programai, kurios tikslas - pa-dëti susirasti laikinà ar nuolatiná darbà. Uþimtumorëmimo programa ágyvendinama ðiomis programomis:¦ Vieðieji darbai - tai savivaldybiø ir darbdaviø

organizuojami visuomeniðkai naudingi darbai, kuriøtikslas - padëti darbo netekusiems þmonëms uþsidirbtipragyvenimui ir suðvelninti socialinæ átampà. 2000metais ypaè buvo iðplësta vieðøjø darbø programa, kuripalyginti su 1997 iðaugo daugiau nei dvigubai. Bedar-biai, dalyvaudami ðioje programoje, turëjo galimybælaikinai gráþti á uþimtumo sferà ir uþsidirbti pinigø pra-gyvenimui. Siekiant individualizuoti aktyvios darborinkos politikos priemones, 2000 metais vieðøjø darbøprogramoje buvo nustatytas prioritetas bedarbiams,neturintiems reikiamo socialinio draudimo staþo be-darbio paðalpai gauti, kuriø ðeimose yra maþameèiøvaikø arba 2 ir daugiau ðeimos nariø yra bedarbiai,bei bedarbiams, kuriems iki teisës gauti visà senatvëspensijà yra likæ ne daugiau kaip 5 metai. Ið visø daly-vavusiø vieðøjø darbø programoje beveik pusë sudarëkaimo gyventojai, kas antras dalyvis - ilgalaikis bedar-bis, apie 6 proc. - moksleiviai ið socialiai paþeidþiamøðeimø.

Kadangi savivaldybiø biudþetuose trûko lëðø,2000 metais 1700 darbdaviø prisidëjo vykdant ðià

programà savo lëðomis, ið jø 220 ûkininkø ir 72 þemësûkio bendrovës. Vieðøjø darbø projektai palaikë irplëtojo vietos socialinæ infrastruktûrà, padëjo ágyven-dinti aplinkosaugos projektus, turëjo átakos nedarbolygio bei socialinës átampos maþinimui aukðèiausio ne-darbo teritorijose. Akmenës, Joniðkio, Jonavos, Jur-barko, Kelmës, Lazdijø, Maþeikiø, Pasvalio, Rad-viliðkio, Ðvenèioniø, Ðalèininkø rajonuose, kur nedarbasðalies vidurká virðijo 1,5 karto, padidintas vieðøjø darbøfinansavimas ið Uþimtumo fondo iki 100 proc. suteikëgalimybæ papildomai sukurti per 2 tûkst. laikinø darbovietø, suðvelninti socialinæ átampà ir sumaþinti galimànedarbo lygá vidutiniðkai nuo 0,5 iki 1,5 proc.¦ Uþimtumo fondo remiami darbai. Tai programa,

skirta þiniø trûkumo nustatymui, pirminiø darbiniøágûdþiø ágijimui, jø tobulinimui darbo vietoje ir ásitvir-tinimui nuolatiniame darbe. Uþimtumo fondo remia-mø darbø programos prioritetas 2000 metais buvoskiriamas turintiems profesiná pasirengimà: jauniemspradedantiems darbo veiklà bedarbiams (iki 25 metøamþiaus) bei ilgalaikiams bedarbiams. Ið 2,5 tûkst.bedarbiø, dalyvavusiø ðioje programoje, du treèdaliustarp dalyviø sudarë asmenys iki 25 metø amþiaus, kasketvirtas buvo ilgalaikis bedarbis, treèdalis - kaimo gyven-tojai. Uþimtumo fondo remiamø darbø programos dëka70 proc. bedarbiø pasiliko nuolatiniam darbui, 40 proc.ágijo pirminius darbinius ágûdþius ir juos tobulino darbovietoje, 16 proc. neturinèiø profesijos asmenø turëjogalimybæ apsispræsti dël profesijos pasirinkimo.¦ Savo verslo organizavimo programos tikslas - ska-

tinti bedarbiø verslumà, orientuoti klientus á privaèiàiniciatyvà, teikti organizacinæ, metodinæ ir finansinæpagalbà asmenims, siekiantiems savo uþimtumo.

2000 metais, pasinaudodami darbo birþos bepro-cente paskola ar iðsipirkdami lengvatiná patentà, savoverslà organizavo 12,4 tûkst. bedarbiø. Kas penktas or-ganizavæs savo verslà - kaimo gyventojas, kas ðeðtas -jaunas þmogus iki 25 metø amþiaus, kas septintas -ilgalaikis bedarbis. Iðaugo poreikis nemokamø verslopagrindø kursø, kur 3,4 tûkst. bedarbiø apmokyti sa-varankiðkai spræsti uþimtumo problemà. Didþioji dalissavo verslà organizavusiø bedarbiø iðsipirko lengvatiniuspatentus. Populiariausia veikla pagal patentà buvokomercija, statybos ir remonto darbai, buitiniø paslaugøteikimas. Pasinaudoti finansine pagalba, kaip ir prieðankstesniais metais, norinèiø buvo nedaug (þr. 4.1.3.2-3iliustracijà): paskola verslo pradþiai nedidelë (4 tûkst.Lt), o rizika didelë: paskolà reikia gràþinti per 3 metus.


4 skyrius

Ðie bedarbiai organizavo prekybos ir visuomeniniomaitinimo bei buitiniø paslaugø verslà.¦ Naujø darbo vietø steigimo programa skirta padëti

integruotis á darbo rinkà labiausiai socialiai paþei-dþiamiems asmenims, kurie negali lygiomis teisëmiskonkuruoti darbo rinkoje (turintiems Bedarbiø rëmimoástatymo numatytas papildomas uþimtumo garantijas).Naujø darbo vietø steigimo kaðtai Bedarbiø rëmimoástatymo nustatyta tvarka darbdaviams kompensuojamiið Uþimtumo fondo, be to, savivaldybës taiko mokesti-nes lengvatas: þemës mokesèio, fiziniø asmenø pajamø,pelno mokesèio maþinimà darbdaviams, steigiantiemsnaujas darbo vietas ir ádarbinantiems á jas socialiai pa-þeidþiamus asmenis. Programa 3 metus garantuojanuolatiná darbà asmenims, turintiems papildomas uþim-tumo garantijas. 2000 metais prioritetas ðioje progra-moje buvo teikiamas asmenims su negalia. Deðimtasmenø su judëjimo negalia ádarbinti specialiai jiemspritaikytose darbo vietose apskaitininkais, informacijossurinkëjais kompiuteriu. Penkiolika darbo vietø ásteigtainvalidø ámonëse.

Dël ekonominiø sunkumø sumaþëjo darbdaviø,steigianèiø naujas darbo vietas. Ypaè sumaþëjo darbovietø steigimas gráþusiems ið ákalinimo ástaigø, prieð-

Bedarbiø pasiskirstymas ávairiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonëse 1999-2000 m.

4.1.3.2-3 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos2000 m. metinës ataskaitos duomenimis

pensinio ir iki 18 metø amþiaus asmenims. Daugumaðiø asmenø nepasirengæ darbo rinkai - be profesiniopasirengimo arba þemos kvalifikacijos.

2000 metais Lietuvos darbo birþa pradëjo ágyvendinti�Pirmo þingsnio darbo rinkoje� programà, kurios tikslas- per 6 mënesius integruoti á darbo rinkà pradedanèiusdirbti jaunus asmenis, turinèius profesiná pasirengimà,per 12 mënesiø - neturinèius profesinës kvalifikacijos.

2000 metø geguþës mënesá pradëta ágyvendinti�Talentø banko� programa. Sukurta aukðtos kvalifikacijosspecialistø duomenø bazë, numatanti galimybæ dalyviamsskelbtis Internete. Per pusmetá tarp uþsiregistravusiø 820dalyviø beveik pusæ sudarë absolventai ir treèdalá - aukðtoskvalifikacijos bedarbiai. �Talentø banko� dalyviø tikslinësegrupëse vyravo technikos mokslø, mokytojø ir versloadministravimo specialistø pasiûla.

Aktyvios uþimtumo rëmimo ir darbo rinkos politi-kos dëka buvo suðvelnintos neigiamos socialinës ekono-minës nedarbo pasekmës ir suteikta parama laikinainetekusiems darbo asmenims. Aktyvios darbo rinkos po-litikos dëka galimas nedarbo lygis sumaþintas 0,9 proc.,jaunimo iki 25 metø nedarbo lygis sumaþintas 1,4 proc.,uþimtumo rëmimui uþtikrinti ásteigta 30,3 tûkst. laikinødarbo vietø, finansuojamø ið Uþimtumo fondo.


4. DARBO POLITIKA

Situacija darbo rinkoje ir 2001 metais tebëra su-dëtinga ir átempta. Nedarbas 2001 metø pradþiojepasiekë aukðèiausià lygá per visà deðimties metø lai-kotarpá - 13,2 procentø. Iðlieka dideli nedarbo terito-riniai skirtumai. Atskirose vietovëse, kuriose vienpu-siðkai iðvystytas ûkis, uþsidarius atskiroms ámonëms,nedarbas virðija 20 procentø.

Didëjant konkurencijai darbo rinkoje ir reikala-vimams darbo jëgai, dalis asmenø buvo iðstumiamiið darbo rinkos dël darbo vietø skaièiaus maþëjimo,turimos þemos kvalifikacijos, nesugebëjimo prisitai-kyti prie technologijø keitimosi, patyrimo stokos. Ne-darbas ypaè palietë atskiras socialines demografinesgyventojø grupes: jaunimà, vyresnio, ypaè prieðpen-

4.1.4. Darbo rinkos problemø tolimesnës sprendimo priemonës

sinio amþiaus asmenis, kuriems ypatingai sunku prisi-taikyti prie sparèiai kintanèiø rinkos sàlygø ir reikala-vimø. Dël to didëja ir ilgalaikiø bedarbiø skaièius.Svarbi problema yra ir kaimo bedarbiø skaièiaus di-dëjimas. Dauguma jø - nepaklausiø profesijø, ágijætik viduriná arba pagrindiná iðsilavinimà.

Situacija darbo rinkoje pasiþymi ir darbo pasiûlosir paklausos nesubalansuotumu. Nors ieðkanèiø dar-bo asmenø skaièius keletà kartø virðijo esamø laisvødarbo vietø skaièiø, taèiau tam tikrø aukðtos kvali-fikacijos specialistø paklausa virðija pasiûlà ir daþnailieka nepatenkinama nesant pakankamai reikiamoskvalifikacijos specialistø.

Veiksmai ir priemonës nedarbo problemø spren-dimui yra numatytos Lietuvos Respublikos uþimtumodidinimo 2001 - 2004 metø programoje. Strateginiaiprogramos tikslai yra: 1) áveikti neigiamas struktûrinësûkio reformos bei iðorës poveikio pasekmes gyventojøuþimtumui ir darbo rinkai, 2) didinti gyventojø uþim-tumà, maþinti nedarbà bei subalansuoti darbo rinkà,3) pasirengti dalyvauti vieningame Europos Sàjungosuþimtumo strategijos koordinavimo procese.

Pagrindinës veiksmø kryptys, kuriomis numato-ma siekti ðiø tikslø, yra :

1. Darbo vietø skaièiaus plëtojimas. Numatomatobulinti darbo vietø kûrimo skatinimo sistemà jungiantvisas galimas panaudoti lëðas (ið valstybës biudþeto finan-suojamø programø, Privatizavimo, Uþimtumo, vietiniøfondø, taip pat ir ES kitø tarptautiniø paramos programøbei kt.) bei skatinti vietiniø uþimtumo iniciatyvø plëtrà,kuri vietos partneriø bendradarbiavimo ir iniciatyvospagrindu sudarytø sàlygas vystyti vietos ûká, didintiuþimtumà bei spræsti nedarbo, skurdo problemas.

2. Uþimtumo rëmimo tobulinimas. Numatomospriemonës pradedanèio darbinæ veiklà jaunimouþimtumo gebëjimams didinti, ilgalaikiams bedar-biams, taip pat priemonës ðvietimo ir profesinio ren-gimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo siste-moms tobulinti, naujoms, atitinkanèioms rinkos po-reikius, mokymo programø rengimui, profesinio mo-kymo ástaigø tinklo optimizavimui bei mokymosi ir

4.1.4.1. Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo 2001 �2004 metø programa

kvalifikacijos këlimo galimybëms skatinti. 2001metais numatoma parengti Valstybinæ distancinioðvietimo plëtros programà, 2002 metais - pradëti kurtineformaliai ágytø þiniø ir ágûdþiø formalizavimosistemà.

Numatoma ágyvendinti darbo rinkos politikos fi-nansavimo reformà, suformuojant atskirà draudimonuo nedarbo sistemà, atskiriant aktyviø ir pasyviødarbo rinkos politikos priemoniø finansavimà.

3. Gebëjimø prisitaikyti prie pokyèiø didinimas.Siekiant didinti darbo rinkos lankstumà, numatomaparengti teisinæ bazæ lanksèioms darbo organizavimoir apmokëjimo formoms plëtoti, vystyti terminuoto,naminio, distancinio darbo formas, sudaryti sàlygassavarankiðkam uþimtumui didëti. Numatomos prie-monës grupës darbuotojø atleidimo mechanizmuitobulinti.

4. Lygiø galimybiø darbo rinkoje didinimas. Siekiantformuoti visiems prieinamà darbo rinkà, uþtikrintilygias moterø ir vyrø galimybes darbo rinkoje, remtiasmenø su negalia uþimtumà, numatoma atsisakytiprivalomo ádarbinimo kvotø nustatymo darbdaviamsádarbinant socialiai paþeidþiamas gyventojø grupes(pakeisti jas ekonominio skatinimo mechanizmu);didinti socialiai paþeidþiamø gyventojø grupiø integ-racijà á darbo rinkà, susiejant jà su socialinës pagalbosteikimo sistema; remti moterø smulkøjá ir vidutiná vers-là; sukurti sàlygas, kurios motinoms ir tëvams sudarytø


4 skyrius

Pastaraisiais metais itin didelis dëmesys buvo ski-riamas darbo ir su juo susijusiems santykiams, jø bûk-lei, paþeidimø iðaiðkinimui bei prevencijai ir, þinoma,jø teisinio reglamentavimo tobulinimui.

2000-uosius ir 2001-øjø metø pradþià galima pa-vadinti darbo santykiø liberalizavimo metais. Ðá pro-cesà nulëmë susiklosèiusi nepalanki ðalies ûkio beiekonominë situacija ir teisinio darbo santykiø reg-lamentavimo trûkumai, atsiskleidþiantys arba kaip perdidelis tam tikrø klausimø valstybinis reguliavimas,

arba, prieðingai, atskleidþiantys daugybæ teisës aktaisnesureguliuotø svarbiø klausimø. Á tai atsiþvelgdamaVyriausybë priëmë sprendimà liberalizuoti darbo san-tykius ir paspartinti Darbo teisës reformà. Siekiantðio tikslo 2000-2001 metais parengti ir priimti keligaliojanèiø darbo ástatymø pakeitimø ir papildymøástatymai. Kitas ne maþiau svarbus procesas - Darbokodekso projekto rengimas, kuris 2000 metais vykoypaè sparèiai. Po átemptø triðaliø derybø 2001 metøpavasará ðiam kodekso projektui pritarë Triðalë taryba.

2000 metais ir toliau vis didesnis dëmesys buvoskiriamas kolektyviniams darbo santykiams, nes dëlintegracijos á Europos Sàjungà Lietuvoje taip pat ásit-virtina kolektyvinës autonomijos principas, kuris la-bai plaèiai paplitæs ir taikomas tiek Europos Sàjungoslygiu, tiek atskirose valstybëse-narëse. Ðis principasnurodo, kad kuo didesnë reikðmë reguliuojant darbosantykius turi bûti suteikiama socialiniø partneriø(t.y. darbuotojø ir darbdaviø organizacijø atstovø)susitarimams. Laikoma, kad Darbo teisës reguliuo-jami santykiai ið esmës yra kolektyviniai santykiai,kuriuos valstybës priimami ástatymai turi reguliuotiminimaliai, visa kita paliekant minëtiems susita-rimams.

Pastaraisiais metais ðis principas, nors ir labai sun-kiai, bet ásitvirtina ir Lietuvoje. Deja, tenka paþymëti,kad dar daþnai darbo santykiai yra gretinami su ci-viliniais santykiais ir pirmenybë teikiama individu-alioms darbo sutartims. Taèiau ðios pozicijos atstovaipamirðta, kad darbo santykiø dalyviai, skirtingai nuo

4.2.1. Kolektyviniø darbo santykiø raida

civiliniø santykiø dalyviø, nëra lygiaverèiai ir kaddarbuotojas, kad ir koks kvalifikuotas ir iðsilavinæsjis bûtø, visada bus silpnesnis, palyginus su darbdaviu,organizuojanèiu darbo procesà, nuosavybës ar pati-këjimo teise turinèiu darbo árankius bei priemones.Todël Vakarø ðalyse ir teikiama pirmenybë kolekty-viniams darbo santykiams, nes bûtent jais galimauþtikrinti lygiavertæ darbo santykiø ðaliø padëtá, ap-ginti tiek vienos, tiek kitos ðalies teises ir interesus.

Vyraujant tokiai pozicijai, ypatinga reikðmë sutei-kiama kolektyviniams susitarimams ir sutartims, kaipvienam ið Darbo teisës ðaltiniø. Taèiau Lietuvoje ðiossutartys bei susitarimai nëra populiarûs. Populiariau-sios yra kolektyvinës sutartys, pasiraðomos atskiroseámonëse tarp darbdavio ir toje ámonëje veikianèiosprofesinës sàjungos. Deja, tiksliø duomenø, kiek ðiuometu yra veikianèiø kolektyviniø sutarèiø, nëra. Ma-þiau populiarûs yra kolektyviniai susitarimai, pasira-ðomi ðakø, regionø ar nacionaliniu lygiu. 2000 metaisbuvo pasiraðyti tik 8 kolektyviniai susitarimai, 1999

4.2. DARBO SANTYKIAI

galimybæ derinti darbo ir ðeimos pareigas (lanksèiasdarbo organizavimo formos, kokybiðkas vaikø prieþiû-ros paslaugas, socialinës paramos ðeimoms formasir kt.).

5. Uþimtumo politikos integravimas. Numatomospriemonës uþimtumo politikos integravimui didintibei suinteresuotø institucijø priimamø politiniøsprendimø ir veiksmø, turinèiø átakos uþimtumui,koordinavimui gerinti. Numatyta tobulinti uþimtumoir darbo rinkos valdymo sistemà (decentralizuotivaldymà, plëtoti triðalá bendradarbiavimà), pertvar-

kyti darbo rinkos institucinæ struktûrà, suderinantja su vykdoma teritorine administracine reforma irnaujomis realiomis darbo rinkos funkcionavimo sà-lygomis.

Jau 2001 metø pabaigoje - 2002 metø pirmoje pu-sëje bus siekiama sustabdyti nedarbo lygio augimà, ovëliau - nuosekliai maþinti registruoto nedarbo lygá iki7-8 procentø. Uþimtumo didinimo 2001-2004 metøprogramos ágyvendinimo laikotarpiu turi bûti sudarytospalankios sàlygos verslo plëtrai ir investicijoms, kuriosuþtikrintø 110 - 120 tûkst. naujø darbo vietø sukûrimà.


4. DARBO POLITIKA

ir 1998 metais jø buvo pasiraðyta tik po 6.1 Tokio ne-gausaus kolektyviniø susitarimø pasiraðymo prieþasèiøyra nemaþai. Tai ir minëta ilgus metus vyravusipozicija, kad darbo santykius turi reglamentuoti valsty-bë, ir individualûs susitarimai tarp darbuotojo ir darb-davio, taip pat nedidelis skaièius veikianèiø regioniniøbei ðakiniø socialiniø partneriø organizacijø bei maþasjø aktyvumas. Viena ið prieþasèiø galima laikyti ir rei-kiamos teisinës bazës nebuvimà, regioniniø bei ðaki-niø kolektyviniø susitarimø pasiraðymo tvarkos ir sàly-gø bei atsakomybës uþ ðiø susitarimø nepasiraðymà irnevykdymà reglamentavimo trûkumà.

Siekdami iðtaisyti ðià situacijà, 2001 metø pradþiojeSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos specialistaikartu su dviðale komisija, sudaryta ið profesiniø sàjun-gø bei darbdaviø organizacijø atstovø, parengë Ko-lektyviniø susitarimø ir sutarèiø ástatymo I skirsnio pa-keitimo ir papildymo ástatymo projektà, kuriam Vyriau-sybë pritarë 2001 metø birþelio 12 dienà. Projektu sie-kiama ástatymiðkai áteisinti socialiniø partneriø triðaliøir dviðaliø institucijø veiklà, teisiðkai reglamentuoti re-gioniniø bei ðakiniø kolektyviniø susitarimø rengimo,pasiraðymo bei vykdymo klausimus, t.y. siekiama su-daryti kuo palankesnes teisines sàlygas kolektyviniø su-sitarimø pasiraðyti ir naudoti kolektyvinius susitarimus.

Situacijà kolektyviniø darbo santykiø sityje ir aps-kritai visos darbo rinkos padëtá apibûdina streikø,kaip paskutinio kolektyviniø darbo ginèø sprendimobûdo, paplitimas ir panaudojimo daþnumas. Lietuvosstatistikos departamento duomenimis,2 per 2000metus Lietuvoje ávyko 56 streikai, ið jø 21 áspëjamasis

streikas. Visi streikai ávyko pirmàjá 2000 metø pusmetávalstybës sektoriuje, t.y. ðvietimo ástaigose ir transportoámonëse. Ðvietimo ástaigose ávyko 52 streikai, kurieaprëpë 34 Rokiðkio ir Telðiø rajonø ðvietimo ástaigas.Rokiðkio rajone streikuose dalyvavo 2 gimnazijos, 9vidurinës, 3 pagrindinës, 1 pradinë mokykla, 2 mo-kyklos-darþeliai ir 3 lopðeliai-darþeliai. Telðiø rajonestreikavo 1 gimnazija, 10 viduriniø, 2 pagrindinësmokyklos ir 1 mokykla-darþelis.

Transporto ámonëse per 2000 metus ávyko 4 strei-kai, kuriose dalyvavo 2 Vilniaus transporto ámonës.

Ðvietimo ástaigoms tenka 93 proc. visø 2000 me-tais ávykusiø streikø (vidurinio mokslo ástaigoms -75 proc., pradinio mokslo ástaigoms - 18 proc.), otransporto ámonëms - 7 procentai.

Vidutiniðkai streikuose 2000 metais dalyvavo3303 darbuotojø (ðvietimo ástaigose - 2318, trans-porto ámonëse - 985 darbuotojai), ið jø 1208 darbuo-tojai dalyvavo áspëjamuosiuose streikuose. Tiesiogiaistreikuose dalyvavo 3239 darbuotojai, ið jø - 1192áspëjamuosiuose streikuose, o priverstinai streikuosedalyvavo 64 darbuotojai (ið jø 16 - áspëjamuosiuosestreikuose). Priverstinai streikuojanèiais darbuoto-jais laikomi tie darbuotojai, kurie dirba streikuojan-èiai ámonei pavaldþiuose padaliniuose ir yra nutraukædarbo santykius ne savo iniciatyva bei priversti ne-dirbti dël kitame padalinyje vykstanèio streiko.

Pagrindinës streikø prieþastys buvo konfliktai dëldarbo uþmokesèio: transporto ámonëse dël jo dydþio,o ðvietimo ástaigose dël jo mokëjimo paþeidimø, t.y.vëluojanèio darbo uþmokesèio.

1 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2000 m. rugsëjo 7 d. raðtas Nr. 07-0005490/0003795 ir 2001 m.balandþio 9 d. raðtas Nr. 07-0102256/0101721.

2 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. kovo 7 d. leidinys Nr. E342.

Teisës aktø, reglamentuojanèiø darbo santykius,kontrolæ ir ðiø teisës aktø paþeidimø prevencijà ámo-nëse atlieka Valstybinë darbo inspekcija (VDI).

Darbo ástatymø vykdymo klausimais 2000 metaisVDI patikrino 10 548 ámones, ið kuriø 6 870 ámoniø(t. y. 65 proc. tikrintø ámoniø) buvo nustatyti darboástatymø paþeidimai. Palyginti su 1999 metais, ámo-niø, kuriose uþfiksuoti darbo ástatymø paþeidimai,sumaþëjo 4 procentais.

4.2.2. Nustatyti darbo santykiø paþeidimai 2000 metais

2000 metais pastebëta ðiø darbo teisës paþeidimø:¦ darbo sutarèiø sudarymo (28,8 proc.);¦ darbo uþmokesèio ir kompensacijø mokëjimo

(22,2 proc.);¦ darbo ir poilsio laiko organizavimo bei darbo

laiko apskaitos (19,9 proc.);¦ kitø darbo teisës paþeidimø (29,1 proc.).Reaguodami á ðiuos paþeidimus, VDI inspekto-

riai davë 22 223 nurodymus darbo teisës paþeidi-


mams paðalinti, suraðë 1 047 administraciniø teisësprotokolus, priëmë 905 nutarimus skirti baudà, ini-cijavo 19 bankroto bylø, ið kuriø 7 buvo iðkeltos.

Be to, VDI 2000 metais iðnagrinëjo 3 529 dar-buotojø skundus ir pareiðkimus, ið jø 150 anoniminiø.

Skundai ir pareiðkimai pasitvirtino 2 406 atvejais (taisudaro 68 proc.), o ið anoniminiø - 102 atvejais arbataip pat 68 procentais visø anonimø skundø irpareiðkimø.

Darbo ginèø sprendimoprocedûros nustatymas2000 metø birþelio 20 d. buvo priimtas naujas Dar-

bo ginèø nagrinëjimo ástatymas, kuriuo siekiama su-reguliuoti individualiø darbo ginèø, kylanèiø ið darbosantykiø tarp darbuotojo ir darbdavio, nagrinëjimà. Ikiðio ástatymo priëmimo individualûs darbo ginèai buvonagrinëjami vadovaujantis Darbo ástatymø kodekso pen-kioliktojo skirsnio �Darbo ginèai� nuostatomis, kurbuvo numatyta, kad darbo ginèus nagrinëja darbo ginèøkomisijos, ámoniø, ástaigø, organizacijø profesiniø sà-jungø komitetai, rajonø (miestø) teismai. Toks regla-mentavimas jau nebeatitiko ðiø dienø darbo santykiøteisinio reguliavimo principø, netenkino darbuotojø beidarbdaviø, o tuo paèiu ir valstybës interesø. Daþnai kilædarbo ginèai ir bandymas juos spræsti dar paaðtrindavosituacijà ir sukurdavo prieðiðkus santykius tarp dar-buotojo ir darbdavio dël jiems privalomø profesiniøsàjungø sprendimø, dël ilgai trunkanèiø teismø procesø,dël geranoriðkumo stokos ir kitø objektyviø bei subjek-tyviø prieþasèiø. Dël to buvo nuspræsta parengti naujà,ðiø dienø darbo santykius atitinkantá ástatymà. Darboginèø nagrinëjimo ástatyme ið esmës buvo pakeistainstitucijø, nagrinëjanèiø individualius darbo ginèus,sistema. Atsisakyta darbo ginèø nagrinëjimo profesiniøsàjungø komitete, ávesta tiesioginiø derybø tarp dar-buotojo ir darbdavio sàvoka. Ðiame ástatyme yra naujatai, kad, skirtingai nuo iki jo priëmimo galiojusios tvar-kos, kai Darbo ginèø nagrinëjimo komisija buvo pas-toviai veikianti institucija, sudaryta tam tikram laiko-tarpiui, dabar ði komisija sudaroma kiekvienam kon-kreèiam atvejui ir nagrinëja tik tà darbo ginèà, dël kurioji buvo sudaryta. Darbo ginèø nagrinëjimas komisijojeyra bûtina ikiteisminë stadija, iðskyrus tuos darboginèus, kuriuos ástatymas leidþia iðimtinai nagrinëti tikteisme. Á teismà taip pat galima kreiptis, kai: 1) Darboginèo nagrinëjimo komisija nebuvo sudaryta; 2) kaidarbo ginèas per vienà mënesá nuo darbuotojo praðymogavimo dienos nebuvo iðnagrinëtas komisijoje; 3) dël

4.2.3. Darbo santykius reglamentuojanèiø teisës aktø keitimas 2000 metais

komisijos sprendimo; 4) kai darbo ginèo ðaliø atstovaikomisijoje nepriëmë sprendimo; 5) kai darbuotojas dëlsvarbios prieþasties praleido terminà kreiptis á darb-davá dël tiesioginiø derybø arba komisijos sudarymodarbo ginèui nagrinëti.

Ðio ástatymo priëmimu buvo siekiama pagreitintiindividualiø darbo ginèø sprendimà, suðvelninti prieð-prieðà, kylanèià tarp darbuotojo ir darbdavio esantdarbo ginèui. Taèiau ðio ástatymo taikymo praktika pa-rodë, kad ne visada pavyksta sudaryti darbo ginèà nag-rinëjanèià komisijà, dar sunkiau pravesti tiesiogines dar-buotojo ir darbdavio derybas. Todël, kai kuriø socialiniøpartneriø atstovø bei Valstybinës darbo inspekcijos nuo-mone, ðiuo ástatymu reglamentuota ikiteisminë darboginèø nagrinëjimo stadija neveiksminga. Ði situacija nekartà buvo svarstyta ir nagrinëjant Darbo kodekso pro-jektà, kuriame darbo ginèø tvarka reglamentuojamakiek kitaip nei nustato minëtas ástatymas, ir tikimasi,kad kodekso projekte pavyks iðspræsti ðiuo metu ky-lanèias praktines problemas.

Nelegalaus darbo prevencija2000 metais, kaip ir anksèiau, didelë darbo san-

tykiø srities problema buvo nelegalus darbas. Nele-galiu darbu laikoma komercinë, ûkinë, finansinë,profesinë veikla, vykdoma neásteigus ástatymø nus-tatyta tvarka ámonës ar neiðsipirkus atitinkamai veik-lai reikalingo patento, kai dalis darbo uþmokesèiomokama á �vokelius�, kai asmenys dirba legalioseámonëse, bet su jais nesudarytos darbo sutartys, kaidirbama ilgesná negu oficialiai darbo sutartyje su-lygtas darbo laikà. Toks reiðkinys kaip nelegalusdarbas sukelia neigiamø pasekmiø tiek darbo rinkai,tiek valstybës ir Valstybinio socialinio draudimo biud-þetams, nes tokiu atveju nuslepiama ir nesumokamatam tikra dalis mokesèiø, nelegaliai dirbanèios ámo-nës sudaro nesàþiningà ðeðëlinæ konkurencijà tei-sëtoms ámonëms, darbdaviams. Todël ir kovoti sunelegaliu darbu turi ne tik Valstybinë darbo inspek-cija, bet ir kitos suinteresuotos valstybës institucijos.

4 skyrius


4. DARBO POLITIKA

Tam 2000 metø liepos mënesá buvo priimtas ásta-tymø paketas, kuriuo buvo siekiama grieþtinti kovàsu nelegaliu darbu ir stiprinti jo prevencijà. Minëtàástatymø paketà sudarë:¦ Darbo sutarties ástatymo 1, 3, 5, 17, 171 ir 172

straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymas, kuriamebuvo átvirtinta nuostata, kad darbuotojui leidþiamapradëti dirbti tik tada, kai yra áforminama darbo su-tartis, t.y. ji sudaroma dviem egzemplioriais ir pasira-ðoma abiejø ðaliø. Ne vëliau kaip prieð darbo pradþiàkartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumidarbdavys darbuotojui privalo áteikti já identifikuo-jantá dokumentà (darbo paþymëjimà su darbuotojonuotrauka, vardu, pavarde, asmens kodu), kurá dar-buotojas darbo metu privalo neðiotis su savimi arbalaikyti darbdavio nurodytoje vietoje. Ástatymas prap-lëtë institucijø, kurios gali kontroliuoti nelegalødarbà, sàraðà, numatoma, kad be Valstybinës darboinspekcijos ðià teisæ turi Valstybinio socialinio drau-

Apdirbimo pramonë (ið viso): 522 38 94

Komunalinio, socialinio ir kitokio asmenø aptarnavimo veikla 87 6 42

Didmeninë ir maþmeninë prekyba 561 22 36

Þemës ûkis 115 9 31

Statyba 154 11 27

Vieðojo maitinimo veikla 102 8 13

Transporto, sandëliavimo, ryðiø veikla 121 6 7

Vieðbuèiø veikla 19 3 6

Miðkininkystë 54 1 5

Automobiliø prieþiûros veikla 167 3 4

Ðvietimas 24 1 1

Ið viso 1926 108 266

dimo fondo valdyba, Valstybinë mokesèiø inspekcijaprie Finansø ministerijos ir Mokesèiø policijos beiPolicijos departamentai prie Vidaus reikalø minis-terijos. Ðiuo ástatymu taip pat buvo ávestos dvi naujosdarbø, kurie nors ir dirbami be darbo sutarties, betnelaikomi nelegaliu darbu, sàvokos. Tai pagalbos (tal-kos) darbai ir savanoriðkas darbas.¦ Administraciniø teisës paþeidimø kodekso pa-

pildymo ástatymas, kuriame átvirtinta nuostata, kaddarbuotojams, kurie savanoriðkai praneða atitinka-moms valstybës institucijoms apie savo nelegaliai dir-bamà darbà, administracinë nuobauda neskiriama;¦ Valstybinës darbo inspekcijos 7 ir 8 straipsniø

papildymo ástatymas, kuriuo Valstybinës darbo inspek-cijos inspektoriams, tiriantiems nelegalaus darbo at-vejus, buvo suteikta teisë laikinai paimti ið darbdaviodarbo sutarèiø registravimo þurnalà (paliekant atitin-kamà aktà apie ðá paëmimà), taip pat áteisinta galimybëdaryti iðraðus ir kopijuoti reikalingus dokumentus.

4.2.3-1 lentelëValstybinës darbo inspekcijos duomenys

Nelegalaus darbo panaudojimo atvejai pagal veiklos sektorius 2000 metais

Veiklos sektorius

Patikrintøámoniøskaièius

Rasti nelegalausdarbo panaudojimoatvejai

Ámoniøskaièius

Nelegaliaidirbantysasmenys


Priëmus ðiuos ástatymus 2000 metais nelegalausdarbo atvejø iðaiðkinta gerokai daugiau. Valstybinësdarbo inspekcijos duomenimis, 2000 metais buvo at-likta 2037 ámoniø patikrinimai ir 108 ámonëse buvorasti 266 nelegaliai dirbæ asmenys.

Iðaiðkinti nelegalaus darbo panaudojimo atvejaipagal atskirus veiklos sektorius 2000 metais pavaiz-duoti 4.2.3-1 lentelëje.

Ið lentelës duomenø matyti, kad daugiausiai ne-legaliai dirbanèiø asmenø (94) buvo rasta 38 apdir-bimo pramonës ámonëse. Ðeðiose komunalinio ir so-cialinio aptarnavimo ámonëse rasti 42 nelegaliai dir-bantys asmenys. Didmeninëje ir maþmeninëje pre-kyboje rasti 36 nelegalûs darbuotojai, dirbæ 22 ámo-nëse. Panaðus nelegaliø darbuotojø skaièius ir þemësûkyje - 31, statybose - 27 nelegalaus darbo atvejai.

Per 2001 metø pirmà pusmetá Socialinës apsaugosir darbo ministerija bei Valstybinë darbo inspekcijaparengë Nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolës stip-rinimo veiksmø planà, kuriame numatytos efektyves-nës nelegalaus darbo prevencijos organizavimo prie-monës, taip pat siûloma pakeisti ir papildyti kai ku-riuos galiojanèius teisës aktus. Plane numatoma:¦ perþiûrëti nelegalø darbà kontroliuojanèiø ins-

titucijø vykdomas funkcijas ir panaikinti jø dubliavimàbei siekti bendro ðiø institucijø veiklos koordinavimo;¦ atlikti nelegalaus darbo tyrimus ir ávertinti nei-

giamas finansines, ekonomines ir socialines tokio dar-bo pasekmes;¦ tobulinti kai kuriuos teisës aktus, taikyti efek-

tyvesnes ekonomines sankcijas ámonëms uþ nelegalausdarbo naudojimà;¦ padidinti Valstybinës darbo inspekcijos inspek-

toriø, tiesiogiai kontroliuojanèiø nelegalø darbà, skaièiø,áteisinti neetatiniø darbo inspektoriø pareigybes;¦ bendradarbiauti su darbdaviais, jø organiza-

cijomis, profesinëmis sàjungomis bei visuomene nus-tatant ðeðëlinës ekonomikos ir nelegalaus darbo atvejus.

Ðiam planui Vyriausybë pritarë ir priëmë já 2001metø liepos 19 dienà.

2001 metø pavasará Valstybinë darbo inspekcijavisuose teritoriniuose skyriuose ásteigë �pasitikëji-mo� telefonø numerius, kuriais asmenys gali anoni-miðkai informuoti apie nelegalaus darbo panau-dojimo atvejus. Tikimasi, kad ðiomis priemonëmispavyks sudrausminti darbdavius ir sumaþinti nelega-laus darbo panaudojimo atvejø.

Savanoriðko darbo reglamentavimasPastaraisiais metais Lietuvoje vis daþniau organi-

zuojamas savanoriðkas darbas, kurio metu asmenysnemokamai atlieka visuomenei naudingus darbus.Taèiau galiojantys teisës aktai nereglamentuoja tokiødarbø organizavimo, atlikimo, atsakomybës klausi-mø. Todël 2000 metø pabaigoje Socialinës apsaugosir darbo ministerija parengë Vyriausybës nutarimo,kuriuo patvirtinama Savanoriðkø darbø organizavimotvarka, projektà. Ðiame projekte nustatoma, kad sa-vanoriðku darbu yra laikomi darbai, atliekami laisvavalia tikslais, numatytais Labdaros ir paramos ásta-tyme. Savanoriams - fiziniams asmenims, kurie laisvavalia ir niekieno neverèiami atlieka visuomenei nau-dingà darbà, piniginis atlygis nemokamas. Ásigaliojusðiam projektui, bus sukurtos teisinës sàlygos ir garan-tijos organizuoti bei atlikti savanoriðkus darbus.

Pagalbos (talkos) darbaiLietuvoje istoriðkai yra susiklosèiusios tradicijos,

dirbant þemës ar namø ûkio darbus, pasinaudoti kitøasmenø pagalba. Taèiau daþnai prisidengus minëtapagalba ar talkos sàvoka yra atliekamas nelegalusdarbas, iðnaudojama laisva darbo jëga. Todël Socialinësapsaugos ir darbo ministerija 2000 metø pabaigojeparengë Vyriausybës nutarimo projektà, kuriuopatvirtinama Pagalbos (talkos) darbø atlikimo sàlygos irtvarka. Ðiuo projektu siekiama nustatyti tvarkà ir sàly-gas, kurioms esant fiziniai asmenys galëtø tarpusaviosusitarimu teikti pagalbà atliekant þemës ar ûkiodarbus. Taèiau atsiþvelgiant á susiklosèiusius asmenøsantykius ir tokiø paslaugø populiarumà bei daþnumà,ðiuo projektu siekiama tik minimaliai reglamentuotipagalbos (talkos) darbø atlikimo tvarkà bei sàlygas.

Darbo teisiniø santykiøliberalizavimo procesas2000 metø balandþio mënesá tuometinë Lietuvos

Respublikos Vyriausybë pritarë Ûkio ministerijos siû-lymui parengti Verslo sàlygø gerinimo priemoniø rengi-mo planà ir pavedë ðiai ministerijai sudaryti laikinàsiasdarbo grupes verslo sàlygø gerinimo problemoms nag-rinëti. Taip pat ásteigë Verslo sàlygø gerinimo prie-moniø rengimo prieþiûros komisijà (�Saulëtekio� ko-misijà), kuriai buvo pavesta organizuoti ir koordinuotiverslo sàlygø gerinimo priemoniø rengimà.

Buvo sudarytos 8 laikinosios darbo grupës, tarpjø ir Darbo rinkos liberalizavimo komisija, sudarytaið socialiniø partneriø, valstybës institucijø, mokslo

4 skyrius


4. DARBO POLITIKA

institucijø atstovø. Ði komisija sudarë sàraðà problemø,trukdanèiø efektyviai darbo rinkos veiklai bei vysty-muisi, bei ðiø problemø sprendimo planà. Ið viso nu-rodyta 30 problemø, apimanèiø darbo sutarèiø suda-rymo, vykdymo bei nutraukimo praktikà, kolektyviniøsutarèiø ir susitarimø klausimus, socialiniø partneriøbendradarbiavimo bei bedarbystës maþinimo sritis.Taip pat buvo patvirtinti ðiø problemø sprendimobûdai bei veiksmai ir jø ávykdymo terminai. Ðiam pla-nui Vyriausybë pritarë 2000 metø birþelio mënesá.

2000 metø rudená pradëjusi veiklà naujoji Lie-tuvos Respublikos Vyriausybë nusprendë ir toliauágyvendinti minëtus �Saulëtekio� komisijos siûlymus,tarp jø ir susijusius su darbo rinka.

Ágyvendinant Darbo rinkos liberalizavimo komi-sijos sudarytà Darbo rinkos sàlygø gerinimo priemoniøplanà, buvo parengti ir priimti penki galiojanèiø tei-sës aktø projektai:¦ Delspinigiø nustatymo uþ iðmokø, susijusiø su

darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà ástatymo 1 ir 2straipsniø pakeitimo ástatymas, kuriuo iki tol galiojæsekonomiðkai nepagrástai aukðtas delspinigiø dydisbuvo sumaþintas nuo 0,2 proc. iki 0,06 procento.¦ Darbo sutarties ástatymo 8, 10, 17, 241, 30, 33,

34, 41 straipsniø bei priedëlio pakeitimo ir papildymoástatymas - ðiuo ástatymu buvo padaryti keli esminiaidarbo santykiø reguliavimo pakeitimai: 1) tipinëdarbo sutarties forma buvo pakeista á pavyzdinæ; 2)ið esmës perþiûrëtos darbo apmokëjimo uþ privers-tines prastovas sàlygos, papildant atvejø, kada pras-tova laikoma priverstine, sàraðà gamtinëmis ir kito-mis ðiame ástatyme nenurodytomis prieþastimis, 3)be to, buvo papildytas sàraðas reikalavimø, kuriø pri-valu laikytis prastovos atveju perkeliant darbuotojàá kità darbà, numatant, kad tas darbas turi atitikti netik darbuotojo profesijà, specialybæ, kvalifikacijà, betir sveikatos bûklæ. Taèiau buvo nustatyta, kad tuoatveju, jei darbuotojas atsisako jam pasiûlyto darbo,atitinkanèio jo profesijà, specialybæ ir kvalifikacijà,arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalau-janèio darbo, kurá jis galëtø dirbti nepakenkdamassavo sveikatai, jam mokama ne maþiau kaip 0,3 mini-malaus valandinio atlygio uþ kiekvienà prastovosvalandà. Iki ðio pakeitimo darbuotojams uþ kiekvienàprastovos valandà buvo mokama ne maþiau kaip 1minimalus valandinis atlygis; 4) buvo þymiai su-maþinti atleidþiamiems darbuotojams iðmokamøkompensacijø dydþiai, kai ðie darbuotojai yra atlei-

dþiami darbdavio valia; 5) pakeistos garantijos atlei-dþiamiems profesiniø sàjungø nariams nustatant, kadámonëje veikianèios profesinës sàjungos renkamojoorgano sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kaidarbdavio valia arba maþinant darbuotojø skaièiøámonëje dël gamybos ar darbo organizavimo pakei-timø atleidþiamas tos profesinës sàjungos renkamojoorgano narys; 6) pakeista nuostata dël darbo uþmo-kesèio mokëjimo tuo atveju, kai darbdavys delsiaatsiskaityti su atleistu ið darbo darbuotoju, numatant,kad ðiam darbuotojui turi bûti sumokamas jo vidutinisdarbo uþmokestis uþ 3 mënesiø laikotarpá, o ne uþvisà uþdelsimo laikà, kaip buvo nustatyta anksèiau;¦ Darbo apmokëjimo ástatymo 2, 9, 11 straipsniø

pakeitimo ir papildymo ástatymas - ðiame ástatymepadaryta pakeitimø, susijusiø su minëtomis Darbo su-tarties ástatymo nuostatomis, reglamentuojanèiomisdarbo apmokëjimo sàlygas esant priverstinei pra-vaikðtai; pakeistos darbo uþmokesèio mokëjimo sàly-gos bei tvarka, numatant, kad esant raðtiðkam darbuo-tojo pareiðkimui darbo uþmokestis gali bûti mokamasjau nebe du kartus per mënesá, bet ne reèiau kaip vienàkartà;¦ Profesiniø sàjungø ástatymo 8, 13,21 straipsniø

pakeitimo ir papildymo ástatymas. Juo nustatyta, kadsavo ástatus vietos savivaldos vykdomojoje institucijojeturi registruoti tik tos profesinës sàjungos, kurios veikiavieno miesto ar rajono teritorijoje ir nesijungia á kitasstambesnes profesiniø sàjungø organizacijas; sutei-kiama teisë kolektyvinëse sutartyse nustatyta tvarkaprofesiniø sàjungø nariø ðvietimui skirti dalá lëðø iðdarbo uþmokesèio fondo; darbuotojo ir profesinëssàjungos praðymu darbdavys turi suteikti iki 3 dienønemokamø atostogø per metus ðvietimui ir mokymuisi;¦ Atostogø ástatymo 23 straipsnio pakeitimo ir pa-

pildymo ástatymas - átvirtinta minëta galimybë dar-buotojui gauti iki 3 dienø nemokamø atostogø ðvie-timui ir mokymuisi.

Pastarieji keturi galiojanèiø ástatymø pakeitimø irpapildymø ástatymai buvo priimti 2001 metø kovo më-nesá. Ðiø ástatymø rengimas sukëlë nemaþas diskusijasir dirbanèiøjø bei profesiniø sàjungø pasiprieðinimà.Nepaisant to, ðie ástatymai buvo priimti ir pradëti taikyti.Praktika parodys, kurie ið ðiø pakeitimø atitinka ðiødienø darbo rinkos realijas, darbuotojø ir darbdaviøporeikius.


4 skyrius

Tam tikrø pokyèiø 2000 metais ávyko ir darboapmokëjimo srityje. Tiesa, nors 2000 metais ir buvosvarstomas siûlymas didinti minimalø darbo uþmo-kestá, bet Triðalëje taryboje, apsvarsèius visus argu-mentus, buvo nuspræsta jo nedidinti. Vietoj to Vy-riausybei buvo siûloma padidinti neapmokestinamàminimumà. 2000 metais taip pat buvo priimti du ástaty-mai, reglamentuojantys ið valstybës ir savivaldybiøbiudþetø finansuojamø institucijø darbuotojø darboapmokëjimo sàlygas. Ðie ástatymai nustatë vienodusdarbo apmokëjimo kriterijus ir principus visiemsvalstybës tarnautojams, pareigûnams bei kitiems vals-

4.3. DARBO APMOKËJIMAS

tybës ir savivaldybiø institucijø darbuotojams.Ne maþiau svarbiu þingsniu darbo uþmokesèio

garantijø srityje reikia laikyti ir Garantinio fondoástatymo priëmimà. Lietuvoje, didëjant ámoniø ban-krotø skaièiui ir daugëjant ámoniø, kurios nepajëgiaatsiskaityti su savo darbuotojais, reikðmingà vietàturëtø uþimti naujas Garantinis fondas. Ðis Fondasbuvo ásteigtas ágyvendinant atitinkamø Europos Sà-jungos ir Tarptautinës darbo organizacijos teisës aktønuostatas ir skiriamas tenkinti nemokiø ámoniø dar-buotojø reikalavimus, susijusius su darbo santykiaistose ámonëse.

Minimalus darbo uþmokestis (MDU)Darbo apmokëjimo ástatymas átvirtina nuostatà,

kad valstybë nustato minimalø valandiná atlygá(MVA) ir minimalià mënesinæ algà (MMA), kuri yra

garantuojama kiekvienam darbuotojui. Ði nuostataatitinka Tarptautinës darbo organizacijos konvencijøbei rekomendacijø nuostatas, kuriomis siekiama su-kurti nacionalines MDU nustatymo sistemas ir

uþtikrinti visiems ekonominës veiklos srièiø darbuo-tojams vienodai taikomas minimalias darbo uþmo-kesèio garantijas. MDU nustatymas laikytinas vienu

politikos, orientuotos á kovà prieð skurdà, elementø.Pagrindinis MDU nustatymo tikslas - minimaliø eko-nominiø garantijø uþtikrinimas dirbantiesiems ir jø

ðeimø nariams.Paskutiná kartà MDU buvo padidintas 1998 me-

tais, kai jis nuo 400 Lt pakeltas iki 430 Lt (atinkamai

MVA padidëjo nuo 2,36 Lt iki 2,53 Lt). Remiantis1999 metø vasario 11 d. Triðaliu susitarimu, kiekvie-nais metais iki gruodþio mënesio 1 dienos socialiniai

partneriai turi pasiraðyti susitarimà dël MDU. Taèiau1999 metais tai nebuvo padaryta dël nepalankiosðalies ûkio ir valstybës biudþeto padëties. 2000 metø

pabaigoje MDU didinimo klausimas vël buvo iðkeltasTriðalëje taryboje. 2000 metø spalio 3 d. posëdyjebuvo svarstoma, ar reikia siûlyti Vyriausybei patvir-

tinti naujà MDU dydá. Ðiame posëdyje buvo aptartassiûlymas padidinti MMA iki 450 Lt, tokiu atvejukiekvieno darbuotojo pajamos bûtø padidëjusios

maþdaug 12,8 lito. Taèiau kilo pavojus, kad kai kurios

4.3.1. Pagrindiniø darbo apmokëjimo rodikliø dinamika 2000 metais

smulkios ir vidutinës ámonës neturës galimybiø pa-didinti MMA ir dël to jose bus pradëtas maþinti dar-buotojø skaièius. Todël lygiagreèiai buvo svarstoma

galimybë padidinti MDU didinant neapmokesti-namo minimumo dydá, bet ðiuo atveju iðkilo klausi-mas, ar tokiam þingsniui yra pasirengæs valstybës

biudþetas. Apsvarsèiusi susidariusià padëtá Triðalë ta-ryba nepriëmë galutinio sprendimo dël MDU ar ne-apmokestinamo minimumo didinimo, bet nusprendë

surengti dviðales darbdaviø ir profesiniø sàjungø or-ganizacijø atstovø derybas ðiems klausimams spræsti.

2000 metø spalio 12 d. keturiø nacionaliniø profe-

siniø sàjungø organizacijø ir dviejø nacionaliniødarbdaviø konfederacijø atstovai pasiraðë susitarimàDël minimalios mënesinës algos ir garantinio fondoámokø, kuriame susitarë siûlyti Vyriausybei nuo 2001metø sausio 1 d. padidinti neapmokestinamà mini-mumà nuo 214 Lt iki 320 Lt ir taip padidinti visø

darbuotojø pajamas. MDU buvo nuspræsta pradëtididinti tik tada, kai neapmokestinamo minimumo dy-dis pasieks minimalø darbo uþmokestá. Tokiu atveju,

socialiniø partneriø siûlymu, buvo atsisakyta 2000metais didinti MDU.

Kaip minëta, 2000 metais MMA buvo lygi 430 Lt

ir, Lietuvos Respublikos statistikos departamentoduomenimis, sausio mënesá sudarë 40,9 proc. Lietu-vos ûkio darbuotojø vidutinio mënesinio bruto dar-

bo uþmokesèio. Tø paèiø metø gruodþio mënesá, ne-pasikeitus MMA dydþiui, bet iðaugus ðalies viduti-niam mënesiniam bruto darbo uþmokesèiui (ið es-


4. DARBO POLITIKA

mës ðá padidëjimà lëmë vienkartiniø Kalëdiniø pre-mijø bei priemokø iðmokëjimas), MMA sudarë 37,8proc. Lietuvos ûkio darbuotojø vidutinio mënesiniobruto darbo uþmokesèio.

Vidutinis mënesinisdarbo uþmokestis (VMDU)Ðá darbo uþmokesèio rodiklá iliustruoja du dy-

dþiai:¦ Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis

(VMDU bruto) - tai darbo uþmokestis, ið kurio neat-skaièiuoti fiziniø asmenø pajamø ir socialinio draudi-mo mokesèiai, mokami darbuotojo;¦ Vidutinis mënesinis neto darbo uþmokestis

(VMDU neto) - tai darbo uþmokesèio dydis, gautas iðVMDU bruto atëmus fiziniø asmenø pajamø ir sociali-nio draudimo mokesèius, mokamus darbuotojo.

Pirmà 2000 metø ketvirtá ðalies ûkio VMDUbruto buvo lygus 1028,5 lito. Valstybës sektoriuje jissudarë 1240,2 Lt, o privaèiame sektoriuje - 978,3 lito.Minimu laikotarpiu VMDU neto ðalies ûkyje buvolygus atitinkamai 729 Lt, valstybës sektoriuje - 755,5Lt ir privaèiame sektoriuje - 696,8 lito.

Ketvirtà, palyginus su pirmuoju, ketvirtá ðaliesûkio VMDU bruto padidëjo 4,3 proc. ir sudarë1073,2 Lt, o VMDU neto padidëjo 3,9 proc. ir sudarë757,7 lito. Valstybës sektoriuje ðie dydþiai atitinkamaipadidëjo: VMDU bruto 4,9 proc. ir sudarë 1122,4Lt, VMDU neto - 4,4 proc. ir sudarë 789,1 lito. Tuotarpu privaèiame sektoriuje VMDU bruto padidëjo3,9 proc. ir sudarë 1016,6 Lt, o VMDU neto padidëjo3,5 proc. ir sudarë 721,4 lito.

Tobulinant darbo apmokëjimo sistemà bei sie-kiant, kad ið valstybës ir savivaldybiø biudþetø finan-suojamø institucijø valstybës tarnautojø, pareigûnøir kitø darbuotojø darbo apmokëjimo sàlygos bûtøgrindþiamos vienodais kriterijais ir principais, 2000metais buvo priimti: Valstybës politikø, teisëjø ir valsty-bës pareigûnø darbo apmokëjimo ástatymas, regla-mentuojantis Respublikos Prezidento, Seimo vado-vybës, Seimo nariø, teisëjø, prokurorø ir tardytojø,kitø pareigûnø darbo apmokëjimo sàlygas, beiValstybës tarnybos ástatymo papildymo ástatymas,reglamentuojantis valstybës tarnautojø darbo ap-mokëjimo sàlygas. Minëti ástatymai priimti siekiantádiegti vienodà darbo apmokëjimo sistemà, pagal ku-rià kiekviena pareigybë ávertinama atsiþvelgiant á jossudëtingumà, darbo sunkumà, atsakomybës laipsnábei sàlygas ir pan. Ði sistema taip pat suteikia gali-mybæ ávertinti konkretaus darbuotojo ágûdþius, su-gebëjimus bei kvalifikacijà. Ðie ástatymai pradëti tai-kyti 2001 metais.

Minëtuose ástatymuose numatyta, jog valstybëspolitikams, teisëjams, valstybës pareigûnams ir vals-tybës tarnautojams pareiginës algos skaièiuojamosminimalios mënesinës algos (MMA) dydþiais. Vals-tybës tarnybos ástatyme numatyta, kad valstybës

4.3.2. Darbo apmokëjimo reguliavimo pokyèiai ið valstybësir savivaldybiø biudþetø finansuojamose institucijose

tarnautojø didþiausiai - 30-ai pareiginei kategorijainustatomas pareiginës algos koeficientas lygus 11MMA. Ðiai kategorijai ástatymas priskiria Seimo irVyriausybës kancleriø, Vyriausybës sekretoriaus pa-reigybes. Þemiausios pareiginës kategorijos, kuriosdarbuotojo darbui atlikti nebûtinas net vidurinis iðsi-lavinimas, algos koeficientas yra lygus 1 MMA.

Ádiegus naujà apmokëjimo sistemà, daugumaiSeimo ir Respublikos Prezidento paskirtø valstybësinstitucijø ar ástaigø vadovø (Valstybës kontrolieriui,Valstybës saugumo departamento vadovui), valstybi-niø komisijø pirmininkø ir nariø (Vyriausiosios tarny-binës etikos komisijos ir pan.), prokurorams, teisë-jams, aukðtesniosios grandies statutiniams valstybëstarnautojams (Policijos generaliniam komisarui, ki-tiems komisarams) darbo uþmokestis sumaþës.

Maþiausiai apmokamø biudþetiniø ástaigø ir or-ganizacijø valstybës tarnautojams (pedagogams,mokslo, kultûros ir meno ástaigø darbuotojams, so-cialiniams darbuotojams bei atliekantiems ûkines-technines funkcijas darbuotojams), taip pat kai ku-riems statutiniams valstybës tarnautojams (vyres-niesiems policininkams, policininkams) darbo uþmo-kestis padidës.


2000 metais Lietuvoje þymiai iðaugo ámoniø ban-krotø skaièius. Ûkio ministerijos duomenimis, 2000metais bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniøskaièius siekë virs 400, o 1999 metais tokiø ámoniøbuvo tik apie 170. Bankroto procesai neiðvengiamaisuponuoja ir tam tikras socialines problemas. Vienadidþiausiø tokiø problemø neretai bûna susijusi subankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojødarbo uþmokesèio iðmokëjimu. 2000 metais savoveiklà tæsë Fondas bankrutuojanèiø ir bankrutavusiøámoniø darbuotojø reikalavimams, susijusiems sudarbo santykiais, tenkinti. Taèiau dël lëðø stygiaus2000 metais gràþintina finansinë parama buvosuteikta tik dviems bankrutavusioms ámonëms, t.yAB �Vilkaviðkio konservai� ir AB �Þalgiris�. Ðiomsámonëms buvo suteikta 1,28 mln. litø. 1999 metais iðviso 16,9 mln. litø gràþintina finansinë parama buvosuteikta 19 ámoniø.

Per visà savo veiklà nuo 1997 metø rugsëjo 1 d.ðis Fondas suteikë 52,9 mln. litø gràþintinos finan-sinës paramos. Ðià paramà gavo 44 ámonës, ið jø 14ámoniø, turinèiø laikinø finansiniø sunkumø, 17 ban-krutavusiø, 11 bankrutuojanèiø ir 2 likviduotos ámo-nës. Per ðá laikotarpá Fondui buvo gràþinta 6,2 mln.litø, kas sudaro tik 11,6 proc. visos suteiktos finan-sinës paramos sumos. Su Fondu atsiskaitë 9 ámonës,ið kuriø tik 4 atsiskaitë visiðkai, t.y. sumokëjo ir jomspriskaièiuotas palûkanas.

2001 metø birþelio mënesá Fondas bankrutuo-janèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojø reikalavi-mams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti buvolikviduotas, o vietoj jo pradëjo veikti Garantinis fon-das, ásteigtas 2000 metø rugsëjo 12 d. priimto Garan-tinio fondo ástatymo pagrindu. Ðis ástatymas buvoparengtas remiantis Europos Sàjungos direktyva (80/987/EEC) Dël valstybiø-nariø ástatymø, susijusiø sudirbanèiøjø apsauga jø darbdavio nemokumo atveju,priartinimo ir Tarptautinës darbo organizacijos kon-vencija Nr. 173 Dël darbuotojø reikalavimø gynimojø darbdaviui tapus nemokiam. Ástatymu nustatomaGarantinio fondo paskirtis, veiklos teisiniai pagrin-dai, valdymas ir lëðø ðaltiniai.

Garantinio fondo paskirtis yra suteikti lëðas iðmo-koms bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø dar-

4.3.3. Darbo uþmokesèio garantijos bankrutuojanèiøir bankrutavusiø ámoniø darbuotojams

buotojams, nutraukusiems darbo santykius su ðiomisámonëmis, taip pat darbuotojams, kurie tæsia darbosantykius su bankrutuojanèia ámone, kai ámonë yrajiems ásiskolinusi.

Garantinio fondo lëðas sudaro:¦ ámoniø (visos ámonës, vieðosios ástaigos, ban-

kai ir kredito unijos) ámokos - 0,2 proc. nuo darbuo-tojams priskaièiuoto darbo uþmokesèio (nuo kurioskaièiuojamos privalomojo valstybinio socialinio drau-dimo ámokos);¦ Privatizavimo fondo lëðos ir valstybës biudþeto

lëðos, skiriamos pagal atskirà programà;¦ ámoniø gràþintos finansinës paramos lëðos, ku-

rios joms buvo skirtos ið Fondo bankrutuojanèiø ir ban-krutavusiø ámoniø darbuotojø reikalavimams, susiju-siems su darbo santykiais, tenkinti;¦ gràþintos lëðos, kurios buvo skirtos ámonëms ið

Garantinio fondo;¦ fiziniø ir juridiniø asmenø savanoriðkos ámokos. Ámoniø, kuriø bankroto procesas pradëtas iki ðio

ástatymo ásigaliojimo dienos, darbuotojams iðmokosmokamos ið Garantiniame fonde sukauptø Privatiza-vimo fondo lëðø ir ámoniø gràþinamø finansinës para-mos lëðø, kurios joms buvo skirtos ið Fondo bankru-tuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojø rei-kalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.Ámoniø, kuriø bankroto procesas pradëtas po ðio ás-tatymo ásigaliojimo dienos, darbuotojams iðmokosmokamos ið Garantiniame fonde sukauptø ámoniøámokø, valstybës biudþeto lëðø ir lëðø, atgautø ðiameástatyme numatyta atgræþtinio reikalavimo tvarka.

Garantinio fondo lëðos yra skirtos tokioms iðmo-koms mokëti:¦ darbo uþmokesèiui pagal darbuotojo reikala-

vimà, bet ne didesniam negu Garantinio fondo tary-bos teikimu nustatytas Vyriausybës. Vyriausybës nus-tatytas dydis negali bûti maþesnis uþ trijø minimaliømënesiniø algø sumà;¦ piniginei kompensacijai uþ nepanaudotas kas-

metines atostogas, bet ne ilgesnes kaip Atostogø ástaty-mo nustatytos minimalios trukmës atostogos ir ne dau-giau kaip uþ vienerius metus;¦ iðeitinei paðalpai, kai su darbuotoju nutrau-

kiami darbo santykiai;

4 skyrius


4. DARBO POLITIKA

¦ Þalos atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø dar-be ar susirgimø profesine liga laikinojo ástatymo nusta-tyto dydþio þalos atlyginimui dël nelaimingø atsitikimødarbe ar susirgimø profesine liga, kai ði prievolë minëtoástatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei;

¦ apmokëjimui uþ prastovà.Tø ámoniø, kuriose bankrotas prasidëjo iki ðio ás-

tatymo ásigaliojimo dienos, darbuotojams garantuo-jamos tik iðmokos, susijusios su negautu darbo uþmo-kesèiu ir þalos dël nelaimingø atsitikimø ar susirgimøprofesine liga atlyginimu.

Valstybinë darbo inspekcija (VDI) 2000 metaisdarbo apmokëjimo klausimais patikrino 9 400ámoniø, kuriose ið viso dirbo 572 282 darbuotojai.Darbo uþmokesèiø mokëjimo paþeidimø rasta 2 736ámonëse, t.y. 29 proc. patikrintø ámoniø. Ið viso nus-tatyti 4 934 darbo uþmokesèio mokëjimo paþeidimai.542 ámonëse darbo uþmokestis nebuvo mokamas 2ir daugiau mënesiø (ið viso 49 007 darbuotojams),minimalus darbo uþmokestis nebuvo mokamas 32ámonëse ( ið viso 213 darbuotojø), priemokos ir kitoskompensacijos nebuvo mokamos 830 ámoniø (7 948darbuotojams).

Pagrindinëmis ðiø paþeidimø prieþastimis, VDInuomone, laikytinos:¦ ekonominë-finansinë situacija, t.y. rinkø pra-

radimas dël Rusijos krizës, produkcijos nekonkurenta-

4.3.4. Darbo uþmokesèio mokëjimo paþeidimai 2000 metais

bilumas ir rinkø Europos Sàjungos valstybëse stoka,apyvartiniø lëðø trûkumas, valstybës ir savivaldybiøbiudþetø skolos ámonëms, padidëjusios iðlaidos ryðiamsbei energijai, ámoniø tarpusavio skolos, þema gyventojøperkamoji galia ir kt.;¦ bankroto procedûrø neefektyvumas;¦ netobula (socialiniu aspektu) privatizavimo

sistema, ekonominiø ir socialiniø privatizavimo pasek-miø analizës nebuvimas;¦ iðdirbio normø ir tarifinio atlyginimo nustatymo

problemos;¦ nepakankamas socialinis dialogas ámoniø ir

regionø lygiu, kolektyviniø susitarimø nebuvimas;¦ neefektyvi darbo inspektoriø reikalavimø darbo

uþmokesèio bylose ávykdymo procedûra;¦ nepakankami VDI instituciniai pajëgumai.

Darbo sàlygos ámonëseTeisës aktø, reglamentuojanèiø darbuotojø saugà

ir sveikatà, paþeidimø prevencijà ámonëse, kontro-liuojant, kaip laikomasi ðiø teisës aktø, vykdo VDI.

Saugos ir sveikatos darbe klausimais valstybiniaidarbo inspektoriai 2000 m. patikrino 10,4 tûkst. ámoniø

4.4. DARBUOTOJØ SAUGA IR SVEIKATA

Darbuotojø sauga ir sveikata - tai visos prevencinëspriemonës, skirtos darbuotojø darbingumui, sveika-tai ir gyvybei darbe iðsaugoti, kurios naudojamos arplanuojamos visuose ámonës veiklos etapuose, kaddarbuotojai bûtø apsaugoti nuo profesinës rizikos

arba ji bûtø kiek ámanoma sumaþinta.1 Ðioje dalyjeapraðoma darbuotojø saugos ir sveikatos bûklë ðalyje2000 metais, teisinës bazës keitimas 2000-2001 me-tais, prioritetai gerinant darbuotojø saugà ir sveikatàLietuvoje.

4.4.1. Darbuotojø sauga ir sveikata ámonëse 2000 metais

(Statistikos departamento duomenimis, 2000 m.Lietuvoje buvo 67,9 tûkst. veikianèiø ûkio subjektø).

Patikrintose ámonëse iðaiðkinti 51,3 tûkst. saugosir sveikatos darbe teisës aktø reikalavimø paþeidimø,kas sudarë 69,8 proc. visø darbo teisës ir saugos beisveikatos darbe iðaiðkintø paþeidimø. Ið jø:

1 Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymas Nr. VIII-2063 (Þin., 2000, Nr. 95-2968).


1 Darbo organizavimo reikalavimø.

2 Techniniø reikalavimø.

3 Kai darbo aplinkos vienas ar daugiau veiksniø arba jø sumacijø dydþiai nuolat virðija saugos darbe norminiø aktø reikalavimus(higienos normas) ir yra pavojus susirgti profesine liga (Þmoniø saugos darbe ástatymas Nr. I-266 (Þin., 1993, Nr. 55-1064).

4 Kai darbo aplinkos vienas ar daugiau veiksniø arba jø sumacijø dydþiai ne visuomet virðija saugos darbe norminiø aktøreikalavimus (higienos normas), kenkia sveikatai ir tam tikrais atvejais gali sukelti profesines ligas(Þmoniø saugos darbe ástatymas Nr. I-266 (Þin., 1993, Nr. 55-1064).

5 Rizikos laipsná turintis darbas, t. y. kai galimas pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobûdþiu, atsitiktinis arbaanomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis (Þmoniø saugos darbe ástatymas Nr. I-266 (Þin., 1993, Nr. 55-1064).

4.4.1-1 lentelëValstybinës darbo inspekcijos 2000 m. metinës ataskaitos duomenys

Darbuotojø, dirbusiø kenksmingomis, labai kenksmingomis sàlygomis,pavojingà darbà ámonëse 1998 - 2000 m., skaièius

1998 8,95 0,38 12,73

1999 6,6 0,2 11,6

2000 7,4 0,6 13,5

Metai

Dirbusiøkenksmingomissàlygomis skaièiusprocentais

Dirbusiø labaikenksmingomissàlygomisskaièiusprocentais

Dirbusiøpavojingà darbàskaièiusprocentais

¦ 52 proc. organizaciniai1 paþeidimai,¦ 21,9 proc. techniniai2 paþeidimai,¦ 26,1 proc. sveikatos darbe reikalavimø paþeidimai.Patikrintose ámonëse ir jø filialuose samdomø

darbuotojø, dirbusiø labai kenksmingomis sàlygomis3 ,kenksmingomis sàlygomis4 ir pavojingà darbà5 , skai-èius pateiktas 4.4.1-1 lentelëje. Nustatyta, kad 38 sam-domi darbuotojai dirbo, kai kenksmingi veiksniai virðijolabai kenksmingø veiksniø dydþius. Lyginant su 1999metais, darbo sàlygos 2000 m. tikrintose ámonëse buvoblogesnës. Pavojingà darbà dirbusiøjø 2000 m. skaièius1998-2000 m. tikrintose ámonëse buvo didþiausias.

Reaguodami á minëtus paþeidimus, VDI inspek-toriai suraðë reikalavimus trûkumams paðalinti, 410ámoniø sustabdë darbus ar uþdraudë darbo priemo-niø eksploatacijà.

Nelaimingi atsitikimai darbeValstybinë darbo inspekcija per 2000 metus uþ-

registravo:¦ 113 praneðimø apie mirtinus nelaimingus atsi-

tikimus arba mirties atvejus;

¦ 152 praneðimus apie sunkius nelaimingusatsitikimus;¦ 2577 praneðimus apie lengvus nelaimingus atsi-

tikimus, ávykusius darbe.Ið mirtinø nelaimingø atsitikimø, ávykusiø 2000

metais, iðtirta 110 ir nustatyta, kad 62 atsitikimai susi-jæ su darbu.

Ið sunkiø nelaimingø atsitikimø darbe, ávykusiø2000 m., iðtirta 151. Nustatyta, kad 141 atsitikimassusijæs su darbu.

Daugiausiai nelaimingø atsitikimø darbe ávyko dëlnorminiø aktø reikalavimø nesilaikymo: 29 proc. mirtinønelaimingø atsitikimø, 27 proc. sunkiø nelaimingøatsitikimø ir 47 proc. lengvø nelaimingø atsitikimø.

Atlikus per 1998-2000 metus ávykusiø nelaimingøatsitikimø darbe lyginamàjà analizæ (þr. 4.4.1-2 len-telæ), paaiðkëjo, kad 2000 m. nelaimingø atsitikimø,susijusiø su darbu, skaièius ðalyje toliau maþëja. Ly-ginant su 1999 m., mirtinø nelaimingø atsitikimø skai-èius sumaþëjo 9 proc., sunkiø nelaimingø atsitikimø -8 proc., o lengvø nelaimingø atsitikimø - 4 procentais.

4 skyrius


4. DARBO POLITIKA

Lyginant su 1998 m., 2000 m. nelaimingø atsitikimøskaièius sumaþëjo atitinkamai 35, 14 ir 14 procentø.

Sergamumas profesinëmis ligomisProfesiniø ligø registre 2000 m. uþregistruoti 572

profesiniø ligø, kuriomis sirgo 414 þmoniø, atvejai.Vyrams diagnozuota 87,9 proc., moterims - 12,1 proc.profesiniø ligø.

Profesiniø ligø, uþregistruotø Lietuvoje 1998-2000 metais, skaièius (þr. 4.4.1-3 lentelæ) sumaþëjonuo 618 iki 572 atvejø. Palyginæ 1998 ir 2000 m.vyrams ir moterims diagnozuotø profesiniø ligø skai-èiø, iðreikðtà procentais, matome, kad lyginamasissvoris vyrams diagnozuotø profesiniø ligø padidëjo,o moterims sumaþëjo 5,4 procento.

1998 2989 164 96 3249

1999 2681 154 68 2903

2000 2577 141 62 2780


Nelaimingi atsitikimai darbe, susijæ su darbu, uþregistruoti VDI 1998-2000 m.

MetaiLengvø nelaimingøatsitikimø skaièius

Sunkiø nelaimingøatsitikimø skaièius

Mirtinø nelaimingøatsitikimø skaièius Ið viso

Kaip ir 1998 bei 1999 m., daugiausia nustatyta:¦ vibracinës ligos atvejø (44,9 proc.);¦ ausø ligø atvejø (33,6 proc.);Daugiausia profesiniø ligø atvejø (64,3 proc.), kaip

ir kiekvienais metais, nustatyta 50-59 metø þmonëms,kuriø darbo staþas vidutiniðkai 20-39 metai. Taèiau,lyginant su 1998 ir 1999 metais, atitinkamai 6,3 ir 5proc., iki 19,2 proc. padidëjo lyginamasis svorisprofesiniø ligø, diagnozuotø asmenims, sulaukusiems60 metø ir daugiau, o sumaþëjo lyginamasis svorisprofesiniø ligø, diagnozuotø 40-49 m. amþiaus as-menims, ir tuo paèiu sumaþëjo lyginamasis svoris pro-fesiniø ligø, diagnozuotø asmenims iki 50 metø. Taigibendras profesiniø ligø skaièius maþëja, maþiauprofesiniø ligø diagnozuojama jauniems þmonëms.

1998 618 510 (82,5 proc.) 108 (17,5 proc.)

1999 606 530 (87,5 proc.) 76 (12,5 proc.)

2000 572 503 (87,9 proc.) 69 (12,1 proc.)


Metai

Bendrasuþregistruotøprofesiniø ligøskaièius

Vyrams diagnozuotosprofesinës ligosabsoliuèiaisskaièiais(ir proc. nuobendro skaièiaus)

Moterimsdiagnozuotosprofesinës ligosabsoliuèiais skaièiais(ir proc. nuobendro skaièiaus)

Profesiniø ligø, uþregistruotø Lietuvoje 1998-2000 m., skaièius


4.4.2. Teisinës bazës keitimas 2000-2001 metais

4 skyrius

Ágyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybës1999-2000 m. programoje keliamus uþdavinius, sie-kiant gerinti darbuotojø saugà ir sveikatà bei rengian-tis deryboms su Europos Sàjunga, siekiant tapti josnare, su atitinkamomis ES direktyvomis derinami Lie-tuvos saugos ir sveikatos teisës aktai, atliktas atskirødirektyvø (pagal jas parengtø teisës aktø) ágyvendi-nimo pasekmiø ávertinimas. Nuo 2001 m. sausio 1 d.nustojus galioti poástatyminiams norminiams teisësaktams, priimtiems iki 1990 m. kovo 11 d., privalomiejireikalavimai darbuotojø saugos ir sveikatos srityje yragrindþiami ES teise. Ðiame skyriuje apþvelgiami naujiteisës aktai, kurie buvo priimti 1999 m. pabaigoje -2001 m. pirmà pusmetá.

Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymasPagal pagrindinæ ES saugos ir sveikatos darbe di-

rektyvà dël priemoniø darbuotojø saugai ir sveikatosapsaugai darbe gerinti ir ávertinant Lietuvos Respub-likos þmoniø saugos darbe ástatymo taikymo praktikàparengtas Þmoniø saugos darbe ástatymo pakeitimoástatymas (Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymas1 ),kuris ásigaliojo 2000 m. lapkrièio mënesá. Ðis ástaty-mas taip pat suderintas su ES direktyvomis dël darbolaiko, dël priemoniø, skirtø geresnës nëðèiø ir nese-niai pagimdþiusiø arba maitinanèiø krûtimi moterøsaugos ir sveikatos darbe uþtikrinimui, dël jaunimoapsaugos darbe.

Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatyme patikslintajo galiojimo sritis, darbdaviø ir darbuotojø pareigosbei teisës, ámoniø saugos darbe komitetø funkcijos,nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø tyrimotvarka, numatyti bendrieji saugos ir sveikatos darbeuþtikrinimo ámonëje principai. Ástatymas papildytasnuostata dël darbuotojø ágaliotø atstovø institucijos,nustatytos ðiø atstovø teisës ir pareigos. Ástatyme ne-beliko nuostatø dël priemokø nustatymo darbuoto-jams, dirbantiems esant nukrypimams nuo normaliødarbo sàlygø, nuostatos dël atsparumà kenksmingø

medþiagø poveikiui didinanèiø maisto produktø iðda-vimo, nes, remiantis Pasaulinës sveikatos organiza-cijos iðvada, pienas ar kiti maisto produktai atsparu-mo kenksmingø medþiagø poveikiui reikðmës neturi.Pagal Draudimo nuo nelaimingø atsitikimø darbe irprofesiniø ligø ástatymà paðalintos nuostatos dëlvienkartinës paðalpos darbuotojui mirus dël nelai-mingo atsitikimo darbe ar profesinës ligos mokëjimo.

Ágyvendinant Darbuotojø saugos ir sveikatos ásta-tymà parengti Nelaimingø atsitikimø darbe tyrimo irapskaitos nuostatai2 ir Profesiniø ligø tyrimo ir aps-kaitos nuostatai3 , 2001-2003 metais bus rengiaminauji ir tikslinami galiojantys poástatyminiai saugosir sveikatos teisës aktai.

Potencialiai pavojingø árenginiøprieþiûros ástatymasSiekiant uþtikrinti darbo árenginiø saugà, atsiþvel-

giant á ilgametæ ES ðaliø praktikà, buvo parengtasPotencialiai pavojingø árenginiø prieþiûros ástatymo pa-keitimo ástatymas4 .

Ástatymo priëmimas sudarë prielaidas atskirtiprieþiûros ir kontrolës funkcijas, sumaþino biudþetoiðlaidas, nes árenginiø techninës bûklës tikrinimàatliekanèios vieðosios ástaigos nefinansuojamos iðbiudþeto, bet turi iðsilaikyti ið lëðø, gautø uþ privalo-mosios prieþiûros paslaugas, suteiktas potencialiaipavojingø árenginiø savininkams.

Ðio ástatymo ágyvendinimui parengti Potencialiaipavojingø árenginiø kategorijø sàraðas ir Ágaliojimø su-teikimo vieðosioms ástaigoms tikrinti potencialiai pa-vojingø árenginiø techninæ bûklæ tvarka5 . Taip pat pas-kirtos valstybës institucijos, atsakingos uþ poten-cialiai pavojingø árenginiø prieþiûros organizavimà.

Teisës aktai pagal atskiras saugos ir svei-katos darbe Europos Sàjungos direktyvasPagal atskiras ES saugos ir sveikatos darbe direk-

tyvas 2000 m. buvo parengti Darbuotojø, dirbanèiø

1 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2063 (Þin., 2000, Nr. 95-2968).

2 LRV 2001 m. birþelio 19 d. Nr. 748 (Þin., 2001, Nr. 53-1881).

3 LRV 2001 m. birþelio 29 d. Nr. 815 (Þin., 2001, Nr. 57-2051).

4 2000 m. spalio 3 d. Nr. VIII-1972 (Þin., 2000, Nr. 89-2742).

5 LRV 2001 m. birþelio 29 d. nutarimas Nr. 817 (Þin., 2001, Nr. 57-2053).


4. DARBO POLITIKA

potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai1 , kurieásigaliojo nuo 2001 m. sausio mënesio, Darbuotojø ap-saugos nuo biologiniø medþiagø poveikio darbo vietosenuostatai2 , kurie ásigalios nuo 2002 m. sausio 1 d. irpakeis ðiuo metu galiojanèius Darbuotojø apsaugos nuobiologiniø medþiagø poveikio darbo vietose nuostatus3 .Darbuotojø apsaugos nuo cheminiø veiksniø darbe nuos-tatai ir Darbuotojø apsaugos nuo kancerogenø ir muta-genø poveikio darbe nuostatai4. Minimalûs reikalavimaiteikiant medicinos pagalbà laivuose.

Teisës aktai, uþtikrinantys laisvà saugiøprekiø patekimà á rinkàSiekdama uþtikrinti saugiø prekiø patekimà á

rinkà Lietuvos Respublikos Vyriausybë paskyrë So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijà atsakinga uþasmens apsaugos priemoniø, liftø, civiliniais tikslaisnaudojamø sprogmenø, lynø, kabliø ir grandiniø, ma-ðinø privalomøjø saugos reikalavimø tvirtinimà.

Ðie reikalavimai rengiami pagal ES naujo poþiû-rio direktyvas ir jiems ásigaliojus á rinkà ir á darbovietas pateks tik saugûs produktai, bus sudaromosprielaidos laisvam prekiø judëjimui. Taip gerës dar-buotojø sauga ir sveikata.

1999 m. pabaigoje buvo patvirtintas techninisreglamentas Liftai5 , kuris ásigalios nuo 2002 m. sausio1 dienos. 2000 m. pagal atskiras direktyvas buvo pa-rengti ir patvirtinti ðie techniniai reglamentai: As-meninës apsauginës priemonës6 , kuris ásigaliojo nuo2000 m. rugpjûèio mënesio; Maðinø sauga7 , kuris ási-galiojo nuo 2001 m. sausio mënesio; Këlimo reikme-nys. Sertifikavimas ir þenklinimas8, kuris ásigaliojo nuo2001 m. liepos mënesio.

Atitikties ávertinimo ir pramoniniøgaminiø pripaþinimo protokolo(PECA) pasiraðymas1999 m. vasario 13 d. Europos Komitete prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybës buvo parengtas iraprobuotas Pasirengimo deryboms dël Atitikties áver-tinimo ir pramoniniø gaminiø pripaþinimo protokoloprie Europos sutarties (PECA) pasiraðymo veiksmøplanas, kurio vykdymà Europos komitetas nuolatoskoordinuoja. Protokolo objektas - Naujojo poþiûriodirektyvos: 73/23/EEC (þemø átampø), 98/37/EC(maðinø), 89/686/EEC (asmens apsaugos priemoniø),87/404/EEC (paprastø slëgio indø), 95/16/EC (liftø),89/336/EEC (elektromagnetinio suderinamumo); iðjø 3 priklauso SADM kompetencijos srièiai. Protokolotikslas - suteikti galimybes á Protokolo objektà átrauk-toms Lietuvos prekëms ir gaminiams palaipsniui ási-jungti á bendrà ES rinkà iki oficialaus Lietuvos ástojimoá Europos Sàjungà. Protokolas yra svarbus politiniuir ekonominiu aspektais, nes Lietuvos notifikuotosatitikties ávertinimo ástaigos ir jø suteikti kokybës ser-tifikatai bus pripaþástami visoje Europos Sàjungoje.Tai leis Lietuvos gamintojams ne tik prisitaikyti prieaukðtesniø reikalavimø jø gaminamai produkcijai, betir padës atrasti naujø rinkø.

SADM kartu su Ûkio ir kitomis ministerijomisparengë Atitikties ávertinimo infrastruktûros (bandymølaboratorijø, sertifikacijos ástaigø) plëtros programà,kuriai buvo pritarta 2001 m. vasario 21 d. Vyriausybësprotokoliniu sprendimu Nr. 9.

Pirmasis oficialus derybø dël Atitikties ávertinimoir pramoniniø gaminiø pripaþinimo protokolo prieEuropos sutarties susitikimas ávyko Briuselyje 2001 m.kovo 7 d. Susitikime buvo aptartas Protokolo tekstas.

1 SADM 2000 m. gruodþio 12 d. ásakymas Nr. 110 (Þin., 2001, Nr. 1-16).

2 SADM ir SAM 2001 m. birþelio 21 d. ásakymas Nr. 80/353 (Þin., 2001, Nr. 56-1999).

3 SADM ir SAM 1999 m. lapkrièio 2 d. ásakymas Nr. 12/635 (Þin., 1998, Nr. 98-2725).

4 SADM ir SAM 2000 m. liepos 24 d. ásakymas Nr. 97/406 (Þin., 2001, Nr. 65-2396).

5 SADM 1999 m. gruodþio 28 d. ásakymas Nr. 106 (Þin., 2000, Nr. 28-785), SADM 2001 m. vasario 6 d. ásakymas Nr. 17 (Þin.,2001, Nr. 15-471) SADM 2001 m. balandþio 23 d. ásakymas Nr. 54 (Þin., 2001, Nr. 37-1268).

6 SADM 2000 m. liepos 3 d. ásakymas Nr. 69 (Þin., 2000, Nr. 65-1967), SADM 2001 m. balandþio 23 d. ásakymas Nr. 52 (Þin.,2001, Nr. 37-1266).

7 SADM 2000 m. kovo 6 d. ásakymas Nr. 28 (Þin., 2000, Nr. 23-601), SADM 2001 m. balandþio 23 d. ásakymas Nr. 53 (Þin., 2001,Nr. 37-1267).

8 SADM 2000 m. gruodþio 28 d. ásakymas Nr. 113 (Þin., 2001, Nr. 3-57).


Protokolas Lietuvoje parafuotas 2001 m. liepos24 d. ir iðsiøstas Europos Komisijai ðaliø nariø rati-fikavimui.

Protokolo ðalys nebûtinai kiekviename ið suderëtøsektoriø turi notifikuoti atitikties ávertinimo ástaigas. Darprieð pasiraðant Protokolà, Komisija turës bûti in-formuota apie Lietuvos pusës siûlomas notifikuotiatitikties ávertinimo ástaigas ir Komisijos ekspertai atliks

4.4.3. Bendradarbiavimas su uþsienio partneriais saugos ir sveikatos darbe srityje

4.4.4. Prioritetai gerinant darbuotojø saugà ir sveikatà

4 skyrius

ðiø ástaigø ávertinimà, kuriuo remdamasi Komisija priimssprendimà dël identifikacinio numerio ðioms ástaigomssuteikimo. Pasiraðius Protokolà, atitikties ávertinimoástaigø kompetencija nebus sistemiðkai tikrinama.Komisijos atstovai pabrëþë, kad notifikuotomis ástai-gomis gali tapti nebûtinai tik akredituotos ástaigos, taèiauakreditacija reiðkia tam tikrà privalumà.

Integruojantis á Europos Sàjungà, siekiant per-kelti á nacionalinæ teisæ ir ágyvendinti ES saugos irsveikatos darbe reikalavimus, nemaþai pagalbos su-laukiama ið uþsienio ekspertø. 2000 m. saugos ir svei-katos srityje vyko ðie projektai:¦ PHARE dvyniø projektas �Profesinës saugos ir

sveikatos politikos ágyvendinimo stiprinimas�;¦ PHARE projektas �Integravimosi veiklos stip-

rinimas ir parama Socialinës apsaugos ir darbo mi-

nisterijai bei profesinës saugos ir sveikatos darbe ins-titucijoms�;¦ Baltijos regiono sektorinë integruota pagalba

aplinkai. Sauga ir sveikata darbe. Asbestas;¦ Parama Lietuvos Respublikos valstybinei darbo

inspekcijai.Apie ðiuos projektus raðoma skyriuje �Tarptau-

tinis bendradarbiavimas�.

Saugos ir sveikatos darbe programosparengimasSiekiant gerinti saugos ir sveikatos darbe bûklæ

ðalyje 2001 m. pirmà pusmetáparengta Valstybinësaugos ir sveikatos darbe programa. Programos tikslas- numatyti konkreèias priemones, kad ðalyje gerëtøsaugos ir sveikatos darbe bûklë ir maþëtø nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø skaièius. Progra-moje numatytos teisinës ir organizacinës priemonësprofesinës rizikos vertinimui, nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø susirgimø prevencijai, galiojanèiøsaugos ir sveikatos darbe teisës aktø suderinimui suES teise ir jø ágyvendinimui, saugos ir sveikatos darbeinformaciniø sistemø tobulinimui, ámoniø saugos irsveikatos darbe specialistø kvalifikacijos këlimui,socialiniø partneriø bendradarbiavimo saugos ir svei-katos darbe srityje stiprinimui, saugos ir sveikatosdarbe institucijø stiprinimui uþtikrinti.

Valstybinë saugos ir sveikatos darbe programabus ágyvendinama 2001-2003 metais.

Institucinë plëtraRengiant nacionalinius teisës aktus pagal ES di-

rektyvas ir juos ágyvendinant, iðkilo bûtinybë plësti(stiprinti, reorganizuoti, plësti funkcijas) institucijas,dalyvaujanèias ðiø teisës aktø ágyvendinime, nesatsirado naujø funkcijø, kuriø ðios institucijos anks-èiau nevykdë. Todël 2001-2003 m. ir vëliau, Lietuvaitapus ES nare, numatoma stiprinti profesinës saugosir sveikatos darbe institucijas. 2001-2003 metaisnumatoma stiprinti Valstybinæ darbo inspekcijà (di-dinant darbuotojø skaièiø ir kompiuterizuojant dar-bo vietas). Jos funkcija - kontroliuoti, kaip ágyvendi-namos teisës aktø, reglamentuojanèiø darbuotojøsaugà ir sveikatà, nuostatos ámonëse. 2002-2003metais planuojama iðplësti Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos Darbo sàlygø skyriø, kurio pagrin-dinis uþdavinys - perkelti ES saugos ir sveikatos darbedirektyvø nuostatas á nacionalinæ teisæ. Jis turës nus-tatyti sàlygas, kuriomis kompetentingi asmenys atlikspradiná darbo árenginiø, kai jø sauga priklauso nuomontavimo sàlygø, patikrinimà bei patikrinimà juossurinkus naujoje vietoje, bei nuo 2001 m. atstovauti


4. DARBO POLITIKA

Lietuvai ES Saugos, higienos ir sveikatos darbe kon-sultaciniame komitete.

Dalyvavimas Europos saugos ir sveikatosagentûros veiklojeEuropos Komisijai nutarus 2001 m. plësti agen-

tûras, kad jose galëtø dalyvauti Centrinës ir RytøEuropos ðalys kandidatës, Lietuva, ruoðdamasi stoti áEuropos Sàjungà ir siekdama gerinti saugos ir svei-

katos darbe bûklæ ðalyje, dalyvaus Europos saugos irsveikatos darbe agentûroje stebëtojo teisëmis. Agen-tûros paskirtis - teikti Europos Bendrijos institucijoms,

Pastaruosius deðimt metø Lietuvoje vyksta proce-sas, kurio metu nuo grieþtai centralizuoto darbo san-tykiø reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio

ðiø santykiø reguliavimo. Vykstant ðiam procesui irimta vartoti sàvoka socialiniai partneriai. Tiesa, vienoðios sàvokos apibrëþimo galiojanèiuose teisës aktuo-

se nëra, nes kiekvienu konkreèiu reguliuojamø santy-kiø atveju ðiø partneriø sudëtis gali kisti. Kalbant apiedarbo ir su juo susijusius santykius, socialiniais part-

neriais yra laikomos darbuotojø ir darbdaviø organi-zacijos, derinanèios tarpusavio pozicijas svarbiaisdarbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.

Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sàjungos vals-tybiø patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriamssuteikti kuo didesná vaidmená reguliuojant darbo san-

tykius ir, prieðingai, maþinti valstybës galimybæ im-peratyviai reguliuoti minëtus santykius. Bûtent ðáprocesà apibûdina sàvokos - socialinë partnerystë, so-cialinis dialogas. Ðios sàvokos vartojamos darbdaviøir darbuotojø atstovø derybø ir konsultacijø procesuiapibûdinti. Socialinis dialogas gali pasireikðti ávai-

riose valstybës ir visuomenës veiklos srityse, bet pap-rastai jo átaka didþiausia darbo rinkos ir socialinëspolitikos sritims. Socialinis dialogas - labai svarbi ir

4.5. SOCIALINË PARTNERYSTË DARBO POLITIKOJE

efektyvi priemonë sprendþiant socialinius visuo-menës ginèus, kurie labai daþni valstybës socialinësir ekonominës pertvarkos procese. Ðis dialogas pa-

deda sumaþinti átampà tarp atskirø visuomenëssluoksniø, o Vyriausybei sudaromos sàlygos iðklausytisuinteresuotø darbo rinkos dalyviø pozicijas ir rasti

visiems priimtiniausià sprendimà su maþiausiomisneigiamø pasekmiø atsiradimo galimybëmis.

Rinkos ekonomikos valstybëse didþiausias dëme-

sys skiriamas dviðaliam socialiniam dialogui tarp dar-bdaviø ir darbuotojø atstovø organizacijø. Taèiaupereinamojo tipo valstybëse, tarp jø ir Lietuvoje, po-

puliaresnis yra triðalis socialinis dialogas, kai ðaliaminëtø dviejø socialiniø partneriø á derybas ásijungiair Vyriausybë ar atitinkamos valstybës institucijos.

Triðalis bendradarbiavimas Lietuvoje aktyviausiasnacionaliniu lygiu sprendþiant tokius klausimus kaipuþimtumas, darbo apmokëjimas, darbuotojø sociali-

nës garantijos. Dviðalis socialinis dialogas daugiaunaudojamas reguliuojant konkreèius klausimus, susi-jusius su darbo santykiais, darbo ir socialinëmis sàly-

gomis tam tikroje jø funkcionavimo srityje - pramo-nës (gamybos) ðakose, regionuose.

Profesinës sàjungos ir jø organizacijosLietuvoje veikiantys teisës aktai áteisina tik vienà

galimà organizuoto darbuotojø atstovavimo formà -profesines sàjungas. Galiojantis Profesiniø sàjungøástatymas iki 2001 metø kovo 27 d. priimto pakeitimo

4.5.1. Socialiniø partneriø organizacijos

numatë, kad visø profesiniø sàjungø ástatai turi bûtiregistruojami atitinkamos valdþios institucijos prik-lausomai nuo to, kokioje teritorijoje konkreti profe-sinë sàjunga veikia, t.y.:

1) vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje -

valstybëms narëms ir asmenims, dalyvaujantiemsuþtikrinant saugà ir sveikatà darbe, techninæ, mokslinæ

ir ekonominæ informacijà saugos darbe ir profesinëssveikatos klausimais.

Ástaiga, atsakinga uþ dalyvavimà agentûros veik-

loje, yra Valstybinë darbo inspekcija. Rengiantisdalyvauti agentûros veikloje, 2001 m. numatoma ás-teigti Nacionalinæ informacijos sistemà, kuri jungtø

Saugos ir sveikatos darbe ástaigas ir socialinius part-nerius, bei ádiegti informaciná agentûros puslapáInternete Lietuvoje.


1 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2000 m. rugsëjo 7 d. raðtas Nr. 07-0005490/0003795 ir 2001 m. balandþio 9 d.raðtas Nr. 07-0102256/0101721.

2 Informacinis bukletas �Lietuvos darbininkø sàjunga�.

4 skyrius

jei profesinë sàjunga veikia vieno miesto ar rajonoteritorijoje;

2) apskrities virðininko administracijoje - jei pro-fesinës sàjungos ar jø susivienijimai veikia daugiaukaip vienos savivaldybës teritorijoje, bet vienos aps-krities ribose;

3) Teisingumo ministerijoje - jei profesinës sà-jungos ar jø susivienijimai veikia daugiau kaip vienosapskrities teritorijoje.

Nepaisant tokio grieþto ástatø registravimo tvar-kos reglamentavimo, tiksliø duomenø, kiek ðiuo me-tu Lietuvoje yra veikianèiø profesiniø sàjungø ir kiekdarbuotojø jos jungia, nëra, nes bendro registro nëra,o nemaþai vietiniø profesiniø sàjungø, veikianèiø vie-noje savivaldybëje ar apskrityje, nedalyvauja stam-besniuose profesiniø sàjungø susivienijimuose, cen-truose ar federacijose.

Kita vertus, toks imperatyvus reikalavimas áregis-truoti profesinës sàjungos ástatus buvo traktuojamaskaip dirbtinis profesiniø sàjungø steigimo suvarþy-mas,ypaè þemiausiu lygiu - miestuose, rajonuose. To-dël minëtu Profesiniø sàjungø ástatymo 8, 13, 21straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymu, priimtu2001 metø kovo 27 d., buvo nustatyta, kad profesiniøsàjungø, kurios nesijungia á teritorinius ir nacionali-nius susivienijimus ir veikia vienos savivaldybës teri-torijoje, ástatus (statutà) registruoja savivaldybës vyk-domoji institucija. Tokiu atveju vienoje ámonëje arjos padalinyje veikianti profesinë sàjunga privalës áre-gistruoti savo ástatus tik tuo atveju, jei ji nesijungs irnedalyvaus stambesnëje profesiniø sàjungø organiza-cijoje. Kita vertus, jei tokia profesinë sàjunga bustam tikro profesiniø sàjungø susivienijimo narë, taiji galës veikti vadovaudamasi to susivienijimo ástatais.

Ávairûs ðaltiniai mini skirtingà darbuotojø, atsto-vaujamø profesinëse sàjungose, procentà. Pavyz-dþiui, Valstybinë darbo inspekcija, remdamasi prieðporà metø atliktais tyrimais ámonëse, teigia, kadLietuvoje profesinës sàjungos atstovauja tik apie 10-15 procentø darbuotojø. Tenka konstatuoti, kad ne-sant vieningo registro ar tam tikros informacijos apieveikianèias profesines sàjungas rinkimo mechaniz-mo, neámanoma nustatyti ir ávardinti konkretaus

darbuotojø, kurie dalyvauja profesiniø sàjungø veik-loje, skaièiaus.

Kaip buvo minëta, Teisingumo ministerijoje yraregistruojami ástatai tø profesiniø sàjungø, kuriosveikia daugiau kaip vienos apskrities teritorijoje. Ðiregistracija vedama nuo 1992 metø ir iki 2000 metøpabaigos ið viso áregistruotos 122 profesinës sà-jungos.1

Ið 4.5.1-1 iliustracijos matyti, kad didþiausias pro-fesiniø sàjungø skaièius (viso 44 profesinës sàjun-gos) buvo áregistruotas pirmaisiais registro metais,t.y. 1992-aisiais. Tai galima sieti su Profesiniø sàjungøástatymo priëmimu ir jau veikianèiø profesiniø sàjun-gø áregistravimu vadovaujantis atitinkama ástatymonuostata. Vëlesniais metais ðis skaièius þymiai su-maþëjo ir nuo 5 profesiniø sàjungø, áregistruotø 1997metais, svyravo iki 14 - 1993 metais. Didesnis akty-vumas pastebimas pastaruoju laikotarpiu, kai 2000metais naujai áregistruota 18 profesiniø sàjungø.

Nacionaliniu lygiu Lietuvoje veikia keturios pro-fesiniø sàjungø organizacijos:¦ Lietuvos darbininkø sàjunga - susiformavo

kaip �Lietuvos atgimimo sàjûdþio� atðaka. PirmojiDarbininkø sàjungos grupë ásikûrë 1988 metais Kau-ne, o jau 1989 metø vasarà ávyko pirmasis suvaþia-vimas, kuriame buvo iðkelti politiniai ir ekonominiaireikalavimai. Po Lietuvos Respublikos nepriklauso-mybës atkûrimo, 1990 metø liepos 1 d. ávykusiamesuvaþiavime buvo atsisakyta politiniø uþdaviniø irLietuvos darbininkø sàjunga buvo paskelbta profesi-nës sàjungos organizacija. Ðiuo metu Lietuvos darbi-ninkø sàjunga jungia 25 miestø/rajonø, t.y. teritorinesdarbininkø sàjungas ir 12 gamybiniø-profesiniø fe-deracijø ir vienija ið viso apie 52 tûkst. nariø2 ;¦ Lietuvos darbo federacija - veikë nuo 1919

metø iki 1941 metø. Jos veikla buvo atkurta 1991metais. Lietuvos darbo federacija 1995 metais susi-jungë su Lietuvos profesiniø sàjungø asociacija, o1997 metais prisijungë ir Lietuvos regioniniø profe-siniø sàjungø federacijà. Ðiuo metu Lietuvos darbofederacija jungia 10 ðakiniø profesiniø sàjungø, vei-kianèiø atskiruose gamybos, pramonës bei regionølygiuose ir turi ið viso daugiau nei 20 tûkst. nariø.


4. DARBO POLITIKA

Nuo 1996 metø Lietuvos darbo federacija yra pilna-teisë Pasaulio darbo konfederacijos narë1 ;¦ Lietuvos profesiniø sàjungø centras - ákurtas

1993 metø kovo 23 d. ir jungia 14 ðakiniø profesiniøsàjungø su daugiau nei 90 tûkst. nariø. Ði organizacijaaktyviai dalyvauja Baltijos (Lietuva, Latvija, Estija)ðaliø prof. sàjungø tarybos veikloje ir deda pastangasuþmegzti bendradarbiavimà su Europos ðaliø bei kitøBaltijos jûros ðaliø valstybiø profesinëmis sàjun-gomis. Kaip ir kitos trys profesiniø sàjungø organi-zacijos, Lietuvos profesiniø sàjungø centras aktyviaidalyvauja ástatymø rengimo procese ir triðaliamedialoge formuojant darbo bei socialinæ politikà2 ;¦ Lietuvos profesiniø sàjungø susivienijimas - tai

profesiniø sàjungø konfederacija, jungianti 11 sava-rankiðkø ðakiniø profesiniø sàjungø. Lietuvos pro-fesiniø sàjungø susivienijimas buvo ásteigtas 1992metø vasario 20 d. laisvøjø profesiniø sàjungø susita-rimu ir yra sudëtinë Lietuvos profesiniø sàjungø ju-

Teisingumo ministerijoje 1992 - 2000 metais áregistruotos profesinës sàjungos

4.5.1-1 iliustracijaTeisingumo ministerijos duomenys

dëjimo dalis. 1994 metais ði profesiniø sàjungø or-ganizacija tapo Tarptautinës laisvøjø profesiniø sà-jungø konfederacijos (ICFTU) nare, o 1998 metais- Europos profesiniø sàjungø konfederacijos(ETUC) asocijuota nare. Ji taip pat palaiko ryðiussu Ðvedijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos ir kitø ðaliøprofesinëmis sàjungomis3.

Darbdaviø organizacijosNe maþiau problematiðka yra ir kito socialinio

partnerio - darbdaviø organizacijø padëtis. Naciona-liniu lygiu veikia dvi stambios darbdaviø konfede-racijos:¦ Lietuvos pramonininkø konfederacija,¦ Lietuvos verslo darbdaviø konfederacija.Ðios konfederacijos jungia smulkesnes ðakines bei

regionines asociacijas ir atskiras ámones.Teisinë darbdaviø organizacijø veiklos regulia-

vimo problema yra ta, kad iki ðiol nëra galiojanèiospecialaus teisës akto, kuris apibrëþtø darbdaviø or-

Metai

1 Lietuvos darbo federacijos 2000 m. lapkrièio 23 d. ir gruodþio 1 d. raðtai Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai.

2 Lietuvos profesiniø sàjungø centro 2001 m. geguþës 7 d. raðtas Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai Nr. 61.

3 Informacinis bukletas �Lietuvos profesiniø sàjungø susivienijimas�.


4 skyrius

ganizacijos, kaip socialinio partnerio, statusà, nusta-tytø jos ágaliojimus ir teises, atsiskleidþianèiassocialiniame dialoge. Ðiuo metu visos veikianèios darb-daviø organizacijos savo veikloje vadovaujasi Aso-ciacijø ástatymu, bet ðis ástatymas nenustato ir neapib-rëþia tø poþymiø, kurie bûdingi ðioms organizacijoms,kaip vienam ið socialinio dialogo dalyviø.

Detaliø duomenø, kiek ið viso Lietuvoje veikiaðakiniø ir regioniniø darbdaviø organizacijø, nëra, taippat nëra konkreèiø duomenø, kiek procentø ámoniøir jø darbuotojø atstovaujama minëtose dviejosenacionalinëse darbdaviø organizacijø konfederacijose.Paèiø konfederacijø duomenimis1 , Lietuvos verslodarbdaviø konfederacija vienija apie 500 ámoniø bei60 regioniniø ir ðakiniø asociacijø, kuriose ið viso dirbaapie 400 000 darbuotojø. Konfederacija buvo ásteigta1999 metø balandþio mënesá, susijungus Lietuvosverslininkø darbdaviø ir Nacionalinei verslininkø kon-federacijoms. Didþiausià jos nariø dalá sudaro smulkaus

4.5.2. Triðaliø institucijø sistema

bei vidutinio verslo asociacijos ir ámonës.Lietuvos pramonininkø konfederacija ákurta 1993

metais, kai ji buvo perorganizuota ið Lietuvos pramo-nininkø asociacijos, veikusios nuo 1989 metø. Ðiuometu konfederacija vienija 40 ðakiniø ir 8 regioninespramonës ámoniø asociacijas, taip pat á jos sudëtá áeinair kitos ámonës, ástaigos bei organizacijos, viso per 2200 ámoniø. Ðakinës asociacijos apima beveik visasLietuvoje veikianèias pramonës ámones, gaminanèiasapie 90 procentø Lietuvos pramonës produkcijos.

Skirtingai nuo profesiniø sàjungø, kuriø tikslas -atstovauti darbuotojams ir spræsti su tuo susijusius dar-bo, socialinius ir ekonominius klausimus, darbdaviøorganizacijos atstovauja savo nariams - darbdaviams,siekia palankiø verslo ir gamybos sàlygø sudarymo,be to, jos turi átakos valstybës socialinei politikai irsiekia kartu su profesiniø sàjungø organizacijomis beivalstybës valdþios atstovais spræsti svarbias darbo irsocialines problemas.

Triðaliø institucijø sistemà Lietuvoje sudaro visagrupë triðaliø struktûrø, kuriø dauguma yra spe-cializuotos. Didþioji dalis ðiø institucijø veikia nacio-naliniu lygiu, o kai kurios - ir regionuose.

Nuo 1995 metø veikia Lietuvos Respublikos Triðalëtaryba (toliau - Triðalë taryba), kuri nacionaliniu lygiusvarsto aktualiausius darbo, socialinius ir su jaissusijusius ekonominius klausimus. Ji sudaromalygiateisiais pagrindais ið 15 nariø (po 5 narius ið res-publikiniø profesiniø sàjungø organizacijø, respubli-kiniø darbdaviø organizacijø ir Vyriausybës atstovø).Triðalë taryba buvo ásteigta ágyvendinant 1995 metøgeguþës 5 d. Triðalá susitarimà. Prie Triðalës tarybosveikia keturios nuolatinës specializuotos komisijos:

1) Darbo apmokëjimo nuolatinë komisija;2) Darbo santykiø nuolatinë komisija;3) Uþimtumo ir socialiniø garantijø nuolatinë

komisija;4) Triðaliø konsultacijø tarptautinëms darbo

normoms ágyvendinti nuolatinë komisija.Ðiø komisijø tikslas ir paskirtis yra nagrinëti Triða-

lës tarybos nariø pateiktus siûlymus, ástatymø projek-

tus ir teikti iðvadas bei pasiûlymus Triðalei tarybai jøkompetencijai priskirtais klausimais.

Be minëtos Triðalës tarybos Lietuvoje veikia ne-maþai specializuotø triðaliø struktûrø:

Valstybinio socialinio draudimo taryba - ásteigta1991 metais Valstybinio socialinio draudimo ástatymopagrindu. Ði Taryba sudaroma ið 15 lygiateisiø nariø,lygiais pagrindais atstovaujanèiø apdraustiesiems(darbuotojams), darbdaviø organizacijoms ir valsty-bës valdymo institucijoms. Apdraustøjø ir darbdaviøatstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos, ovalstybës valdymo institucijø atstovus (viceministrus)skiria Vyriausybë. Tarybos sudëtá tvirtina Vyriausybë.Taryba veikia prie Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos ir jai vadovauja Socialinës apsaugos ir dar-bo ministras arba jo ágaliotas Tarybos narys. Tarybapriþiûri, kaip ágyvendinami Valstybiná socialiná drau-dimà reglamentuojantys teisës aktai; teikia siûlymusVyriausybei dël Valstybinio socialinio draudimo ámo-kø tarifø, asignavimø ið valstybës biudþeto skyrimo,rezervo fondo formavimo; svarsto ir teikia iðvadasdël Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto

1 Lietuvos pramoninkø konfederacijos interneto tinklalapis <http://www.lpk.lt>.Lietuvos verslo darbdaviø konfederacijos interneto tinklalapis <htttp://195.182.80.20/lvdk/>.


4. DARBO POLITIKA

projekto bei jo vykdymo ataskaitos ir kt.Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba

1998 metø vasario 27 d. nutarimu Nr. 2-2 patvirtinoValstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniøtarybø nuostatus. Valstybinio socialinio draudimo fondoteritorinës tarybos steigiamos prie teritoriniø Valsty-binio socialinio draudimo fondo valdybos skyriø kaipvisuomeninës institucijos, leidþianèios uþtikrinti so-cialinio draudimo dalyviø átakà valstybinio socialiniodraudimo sistemos funkcionavimui bei raidai ir pa-dedanèios aiðkinti visuomenei privalomojo sociali-nio draudimo politikà bei Valstybinio socialinio drau-dimo fondo tarybos nutarimus aktualiais socialiniodraudimo klausimais. Ðios tarybos sudaromos sava-noriðkumo pagrindu ið teritoriniø profesiniø sàjungøsusivienijimø ir pensininkø organizacijø, teritoriniødarbdaviø organizacijø ir Valstybinio socialinio drau-dimo fondo valdybos teritoriniø skyriø bei savival-dybiø atstovø.

Uþimtumo taryba prie Socialinës apsaugos ir darboministerijos - ásteigta 1996 metais ágyvendinantBedarbiø rëmimo ástatymo nuostatas. Taryba nagri-nëja gyventojø uþimtumà bei jam turinèius átakosveiksnius; teikia Socialinës apsaugos ir darbo minis-terijai pasiûlymus dël gyventojø uþimtumo ir darborinkos politikos, prevenciniø nedarbo maþinimo irjo neigiamø socialiniø padariniø ðvelninimo priemo-niø; nustatyta tvarka teikia pasiûlymus dël darborinkos politikos prioritetø, ágyvendinamø priemoniøfinansavimo, kasmetiniø draudimo nuo nedarboámokø tarifø ir atskaitymø ið Lietuvos RespublikosValstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto áUþimtumo fondà dydþio; nustato Uþimtumo fondosudarymo ir naudojimo tvarkà, tvirtina metinæUþimtumo fondo sàmatà bei ataskaità.

Taryba sudaroma ið 15 lygiateisiø nariø, kurie polygiai atstovauja darbuotojø ir darbdaviø organizaci-joms bei valstybës valdymo institucijoms. Tarybai va-dovauja Socialinës apsaugos ir darbo ministras arbajo ágaliotas Tarybos narys.

Lietuvos Respublikos Saugos darbe komisija -ásteigta 1994 metais ágyvendinant tuo metu galiojusioÞmoniø saugos darbe ástatymo nuostatas. Komisijadalyvauja formuojant ir ágyvendinant saugos darbepolitikà; analizuoja saugos darbe bûklæ ir siûlo prie-mones jai gerinti, rengia atitinkamas rekomendacijasbei priemoniø projektus; svarsto ir teikia pasiûlymusdël ástatymø ir kitø teisës aktø, reglamentuojanèiø

saugos darbe klausimus ir kt. Komisija sudaroma ið15 lygiateisiø nariø: po 5 atstovus ið darbuotojø, darb-daviø ir valstybës valdymo institucijø atstovø. Komi-sijai vadovauja pirmininkas, kuris, vadovaujantisrotacijos principu, renkamas ið jos nariø tarpo. PagalDarbuotojø saugos ir sveikatos ástatymà, priimtà 2000metø spalio 7 d. ir pakeitusá iki tol galiojusá Þmoniøsaugos darbe ástatymà, valstybës, darbuotojø ir darb-daviø interesams saugos ir sveikatos srityje derintisteigiama Lietuvos Respublikos Darbuotojø saugos irsveikatos komisija. Vadovaujantis Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës patvirtintu Sveikatos darbe teisësaktø, ágyvendinanèiø Darbuotojø saugos ir sveikatosástatymà, rengimo planà, ðiuo metu veikianti LietuvosRespublikos Saugos darbe komisija 2001 metø treèiàketvirtá turës bûti perorganizuota á Lietuvos Res-publikos Darbuotojø saugos ir sveikatos komisijà.

Garantinio fondo taryba - ásteigta 2001 metais,ágyvendinant Garantinio fondo ástatymo nuostatas. Iki2001 metø veikë triðaliu principu sudaryta Fondobankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojøreikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkintitaryba. Taèiau priëmus Garantinio fondo ástatymà,Fondo bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø dar-buotojø reikalavimams, susijusiems su darbo santy-kiais, tenkinti Taryba buvo panaikinta, o ásteigtamGarantiniam fondui vadovauti buvo sudaryta Ga-rantinio fondo taryba. Ði Taryba valdo Garantiniofondo lëðas; priima sprendimus dël jø skyrimo; teikiaVyriausybei pasiûlymus dël ðio fondo veiklos, atliekakitus jos kompetencijai priskirtus uþdavinius ir funk-cijas. Taryba sudaroma ið 12 nariø: 4 atstovauja dar-buotojø interesus ginanèioms organizacijoms (profe-sinëms sàjungoms ir jø susivienijimams), 4 - darbda-viø organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms irkt.) ir 4 - valstybës valdymo institucijoms. Tarybosveiklai vadovauja pirmininkas, kurá skiria Vyriausybëið valstybës valdymo institucijø atstovø.

Lietuvos Profesinio mokymo taryba - ásteigta 1998metais ágyvendinant Profesinio mokymo ástatymonuostatas. Tai patariamoji institucija, kuri vykdo kon-sultavimo, ekspertizës bei koordinavimo funkcijassprendþiant strateginius profesinio mokymo klau-simus. Taryba sudaroma ið 18 nariø, lygiomis dalimisatstovaujanèiø valstybës valdymo institucijoms, darb-daviø ir darbuotojø organizacijoms.

Triðalë komisija prie Respublikinës darbo birþos(Respublikinë komisija) - ásteigta 1991 metais ágyven-


4 skyrius

dinant Bedarbiø rëmimo ástatymo (tuo metu Gyven-tojø uþimtumo ástatymo) nuostatas. Respublikinë ko-misija sudaroma ið 9 narø, po lygiai skiriamø ið dar-buotojø (profesiniø sàjungø, susivienijimø, asociacijøir kitø organizacijø), darbdaviø (susivienijimø, aso-ciacijø ir kitø organizacijø) ir valstybës valdymo insti-tucijø atstovø. Komisija teikia Respublikinei darbobirþai bei Uþimtumo tarybai prie Socialinës apsaugosir darbo ministerijos pasiûlymus dël prioritetiniø dar-bo rinkos politikos priemoniø nustatymo ir jø finan-savimo, atsiþvelgiant á numatomas darbo rinkos raidostendencijas ir nedarbo didëjimà; rengia Lietuvos darbobirþai pasiûlymus darbo rinkos politikos ágyvendinimo,socialinës pagalbos bedarbiams tobulinimo bei josprioritetø nustatymo klausimais; teikia Respublikineidarbo birþai pasiûlymus dël Uþimtumo fondo lëðø nau-dojimo ir paskirstymo teritorinëms darbo birþoms,gyventojø uþimtumo programø rengimo, vieðøjø darbø,Uþimtumo fondo remiamø darbø ir savo verslo or-ganizavimo, profesinio mokymo ir kt.

Regioniniu lygiu yra steigiamos triðalës komisijosprie teritoriniø darbo birþø. Ðios komisijos triðaliupagrindu nagrinëja ir sprendþia svarbius darbo rinkospolitikos ágyvendinimo klausimus, iðkylanèius atski-rose teritorijose, aptarnaujamose teritoriniø darbo bir-þø. Komisijos sudaromos ið lygiateisiø 6 nariø, atsto-vaujanèiø darbuotojø ir darbdaviø organizacijoms, beivietinës valdþios institucijø atstovø. Ðiuo metu Lietu-

voje veikia 46 teritorinës darbo birþos, prie kiekvienosið jø yra sudarytos ir triðalës komisijos.

Ekspertø taryba prie Lietuvos darbo rinkos mokymotarnybos. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba or-ganizuoja bedarbiø ir darbuotojø, áspëtø apie atlei-dimà ið darbo, profesiná konsultavimà ir mokymà.Prie ðios tarnybos 1996 metais ir buvo ásteigta Eks-pertø Taryba. Taryba yra triðalë patarianèioji ir kon-troliuojanti institucija, kurios pagrindinis uþdavinysyra padëti vystyti darbo rinkos profesinio mokymoir konsultavimo sistemà, tobulinti jos funkcionavimàir sàveikà su darbo rinkos partneriais, skatinti profe-siðkai kokybiðkus ir socialiai tikslingus darbo meto-dus. Taryba sudaroma ið 15 nariø, atstovaujanèiødarbuotojø, darbdaviø organizacijoms ir valstybinësvaldþios institucijoms.

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai prik-lauso 6 teritorinës darbo rinkos mokymo ir konsulta-vimo tarnybos, kurios veikia Vilniuje, Kaune, Klai-pëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje ir Alytuje. Prie ðiøteritoriniø tarnybø sudaromos ir veikia 6 triðalës eks-pertø komisijos, kuriø pagrindinis uþdavinys yra at-skirø regionø suaugusiøjø profesinio mokymo prog-ramø rengimas ir vykdymas. Ðios komisijos sudaro-mos ið ne maþiau kaip 5 nariø, atstovaujanèiø profesi-nëms sàjungoms, darbdaviø organizacijoms, terito-rinei darbo birþai ir atitinkamai savivaldybei.

Lietuvos Respublikos Triðalë taryba (toliau - Tri-ðalë taryba) yra lygiateisës triðalës partnerystës pag-rindu ið 15 lygiateisiø nariø, atstovaujanèiø Vyriau-sybei, profesiniø sàjungø bei darbdaviø organiza-cijoms, sudaryta istitucija, veikianti nacionaliniu ly-giu. Triðalë taryba buvo ásteigta 1995 metais ágyven-dinant tø metø geguþës 5 d. pasiraðytà pirmàjá na-cionaliná Triðalá susitarimà. Á pirmà posëdá Triðalë ta-ryba susirinko 1995 metø geguþës 30 d. Jame buvoiðrinktas Tarybos pirmininkas, aptarti Tarybos veiklosprocedûriniai klausimai, nutarta steigti Triðalës tary-bos sekretoriatà, kuris vykdytø parengiamàjá ir orga-nizaciná Tarybos darbà.

Triðalë taryba vykdo ðias pagrindines funkcijas:¦ analizuoja socialines, ekonomines ir darbo rin-

kos problemas, teikia pasiûlymus Vyriausybei dël ðiø

4.5.3. Lietuvos Respublikos Triðalës tarybos veikla 2000 metais

problemø sprendimø;¦ svarsto ástatymø, kitø teisës aktø, kurie regu-

liuoja socialinius, ekonominius ir darbo klausimus,projektus bei teikia iðvadas dël jø;¦ analizuoja dviðalës ir triðalës partnerystës tobuli-

nimo ir vystymo galimybes;¦ steigia nuolatines ir laikinas triðales komisijas

svarbiems ar konfliktiniams klausimams spræsti ir kt.Pagrindinë Triðalës tarybos veiklos forma yra

posëdþiai, rengiami paèios Tarybos paskirtu laiku,pirmininko iniciatyva arba jeigu to reikalauja bentpo vienà kiekvienos ðalies atstovà, bet ne reèiau kaipkartà per du mënesius.

Per Triðalës tarybos egzistavimo laikotarpá, t.y.1995-2000 metais, ávyko 39 posëdþiai, kuriuose buvo


4. DARBO POLITIKA

apsvarstyti 285 klausimai1 . 2000 metais ávyko septyniTriðalës tarybos posëdþiai, kuriuose buvo apsvarstyti26 klausimai, ið kuriø paminëtini ðie:¦ Garantinio fondo ástatymo projektas;¦ Kolektyviniø susitarimø ir sutarèiø ástatymo

pakeitimo ir papildymo ástatymo projektas;¦ Grupës darbuotojø atleidimo ið darbo tvarka;¦ Ámoniø bankroto ástatymo pakeitimo ástatymo

projektas;¦ Ámoniø restruktûrizavimo ástatymo projektas;¦ Darbo kodekso projektas;¦ Darbo rinkos liberalizavimo laikinosios darbo

grupës (�Saulëtekio komisijos�) pasiûlymai;¦ minimalios mënesinës algos ir neapmokestina-

mo minimumo padidinimo klausimai;¦ triðalës partnerystës tobulinimo klausimai.Triðalës tarybos veikla 2000 metais buvo rezul-

tatyvi, daugeliui ið minëtø projektø buvo pritarta, re-komenduota juos nedelsiant ágyvendinti. Taèiau nevisais klausimais Triðalei tarybai pavyko priimti ben-drà sprendimà, daugelis klausimø sukëlë audringasdiskusijas.

Triðalës tarybos veiklai 2000 metais átakos turëjoir vykæ rinkimai á Lietuvos Respublikos Seimà. Dëlðiø rinkimø buvo vengiama priimti kai kuriuos poli-tiðkai nepopuliarius susitarimus, svarstyti tam tikrusitin prieðtaringas nuomones kelianèius teisës aktøprojektus. Be to, ir paèios Triðalës tarybos sudëtis bu-vo neaiðki, nes suformavus naujà Vyriausybæ, tik 2001metø pradþioje ministerijos, atstovaujanèiosVyriausybei Triðalëje taryboje, delegavo á jà savo ats-

1 Ðioje dalyje panaudota informacija ið Triðalës tarybos sekretoriato parengtos Triðalës tarybos veiklos 2000 metais apþvalgos.

tovus. Todël nuo 2000 metø spalio mënesio iki 2001metø sausio mënesio Triðalës tarybos posëdþiainevyko. Naujos sudëties Triðalëje taryboje ávyko paki-timø, nes Vyriausybë, siekdama kuo profesionaliaudalyvauti ðios Tarybos veikloje, nusprendë vietoj ikitol jà atstovavusiø ministrø deleguoti atitinkamøministerijø, t.y. Teisingumo, Finansø, Ûkio, Sociali-nës apsaugos ir darbo bei Þemës ûkio ministerijøviceministrus, kuriø kompetencijai priklauso daþ-niausiai Triðalëje taryboje svarstomi klausimai. Nau-jovë sukëlë tam tikrà kitø dviejø socialiniø partneriønepasitenkinimà, taèiau Triðalë taryba savo veiklà sëk-mingai tæsë. Ði naujos sudëties Triðalë taryba iðkëlëpasiûlymà dël naujo Triðalio susitarimo pasiraðymo irsudarë laikinà komisijà ðiai idëjai apsvarstyti beigalimoms bûsimo susitarimo formuluotëms pasiûlyti.Komisija, apsvarsèiusi susidariusià situacijà, nus-prendë, kad 1999 metø vasario 11 d. pasiraðytas Tri-ðalis susitarimas ið esmës yra geras, jo nuostatos ati-tinka ðio laikotarpio Lietuvos socialinæ bei ekonominæsituacijà ir já keisti nëra bûtina, nebent to pageidautøpatys Triðalës tarybos nariai. Triðalë taryba pritarë mi-nëtai laikinosios komisijos iðvadai ir nusprendë laikytistæstinumo principo, ir juo remiantis toliau ágyvendintiesamo Triðalio susitarimo nuostatas.

Kita Triðalës tarybos darbo kliûtis buvo susiklos-èiusi nepatenkinama ðalies ûkio padëtis ir sumaþëjusiVyriausybës bei darbdaviø galimybë tenkinti ekono-minius dirbanèiøjø reikalavimus. Dël ðios prieþastisnemaþa dalis profesiniø sàjungø siûlymø nesulauk-davo Vyriausybës ir darbdaviø atstovø pritarimo.

Pastaraisiais metais daug dëmesio buvo skiriamasocialinio dialogo raidai. Taèiau vis dëlto tenka kon-statuoti, kad socialinio dialogo bûklë yra nepaten-kinama (ypaè kalbant apie pramonës gamybos ðakasbei ámones). Tai daþniausiai nulemia socialiniø part-neriø patirties stoka, jø vaidmens ir funkcijø neaiðku-mas. Tokioje situacijoje ypatingas vaidmuo stiprinantsocialiniø partneriø bendradarbiavimà tenka Vy-riausybei. Tam 2000 metø balandþio - rugsëjo më-nesiais buvo vykdomas PHARE projekto �Pagalba

4.5.4. Socialinio dialogo vystymas ir stiprinimas

Lietuvai integruojantis á Europà (SEIL)� sub-pro-jektas �Socialinio dialogo stiprinimas ir vystymasLietuvoje�. Ðio sub-projekto metu buvo pravesti 4seminarai socialiniams partneriams mokyti:¦ �Triðalis socialinis dialogas�;¦ �Informavimas ir konsultavimas/Europos darbø

tarybos�;¦ �Dviðalis dialogas - kolektyvinës derybos�;¦ �Socialiniø partneriø derybiniø ágûdþiø lavinimas�.Seminarø dalyviai buvo supaþindinti su triðalio


4 skyrius

ir dviðalio socialinio dialogo samprata, derybø vedi-mo galimybëmis. Socialiniø partneriø atstovams bu-vo pravesti kolektyviniø derybø ágûdþiø kursai.

Ðie seminarai davë teigiamø rezultatø. Sociali-niams partneriams pavyko atskleisti skirtumà tarpdviðalio ir triðalio socialiniø dialogø. Tapo aiðki tiekpaèiø socialiniø partneriø, tiek Vyriausybës vieta irvaidmuo dviðaliame ir triðaliame socialiniame dialo-ge. Socialiniai partneriai ypaè liko patenkinti semi-naru, kurio metu buvo gilinami jø derybiniai ágûdþiai.

2000 metais Lietuvos Respublikos Triðalë tarybasvarstë triðalio bendradarbiavimo tobulinimo galimy-bes ir nutarë papildyti Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës darbo reglamentà. Buvo parengtas ðio reg-lamento pakeitimo projektas. Jame buvo numatyta,kad ministerijos, teikdamos Vyriausybei teisës aktøprojektus, kurie buvo svarstyti Triðalëje taryboje, kar-tu teikia ir Triðalës tarybos iðvadas. Taip pat - kadVyriausybë, teikdama toká projektà Seimui, kartu

pateikia ir minëtas Triðalës tarybos iðvadas dël atitin-kamo teisës akto projekto.

Stiprinant Triðalës tarybos efektyvumà, 2000 me-tais buvo pakeisti Triðalës tarybos sekretoriato nuos-tatai. Triðalës tarybos sekretoriatui buvo suteikta tei-së kontroliuoti, kaip vykdomi Triðalës tarybos spren-dimai.

Socialiniø partneriø rëmimas didinant jø gebëji-mus dalyvauti ágyvendinant Europos Sàjungos teisësaktø reikalavimus (acquis communitare), ypaè perdviðalá socialiná dialogà, yra vienas ið artimiausio lai-kotarpio Lietuvos Respublikos prioritetø. Tikimasi,jog priëmus Darbo kodekso projektà, padidës soci-aliniø partneriø bendradarbiavimas, nes ðis projektastik minimaliai reguliuoja darbo santykius, nustaty-damas minimalias ir principines ðiø santykiø dalyviøteises ir pareigas. Kiti darbo ir su juo susijæ klausi-mai paliekami spræsti darbo santykiø ðalims susita-rimø pagrindu, ypaè per dviðalá socialiná dialogà.


5 skyrius


Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudarodidþiausià ir svarbiausià socialinës apsaugos sistemosdalá. Jis apima beveik visus ðalies gyventojus: samdomidarbuotojai ir savarankiðkai dirbantys asmenys mokavalstybinio socialinio draudimo ámokas, o ávykus drau-diminiam ávykiui gauna valstybinio socialinio draudimoiðmokas (pensijas, paðalpas, kompensacijas). Valsty-binio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslasyra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiemsdarbingumo dël ligos, motinystës, nedarbo, senatvës,invalidumo ar maitintojo netekimo.

Valstybinis socialinis draudimas, kaip ir visa so-cialinë apsauga, remiasi fundamentaliais universa-lumo, kartø solidarumo, tæstinumo bei prisiimtø ási-pareigojimø vykdymo principais. Valstybinio sociali-nio draudimo sistemoje nëra jokiø iðskirtiniø privile-gijø ir teisiø atskiroms socialinëms grupëms ar tamtikrø profesijø atstovams.

Valstybinë socialinio draudimo sistema veikiaeinamojo finansavimo principu. Tai reiðkia, kad vals-tybinio socialinio draudimo ámokos nëra kaupiamosjas kapitalizuojant, o ið karto panaudojamos valsty-binio socialinio draudimo iðmokoms padengti.

Valstybinio socialinio draudimo sistema buvokuriama kaip savarankiðka. Á tai buvo atsiþvelgta ats-kiriant valstybinio socialinio draudimo biudþetà nuovalstybës biudþeto bei projektuojant triðalá valstybi-nio socialinio draudimo valdymà. Valstybinio socia-linio draudimo biudþeto atskyrimas nuo valstybësbiudþeto reiðkia, kad jo lëðos naudojamos tik valsty-biná socialiná draudimà reglamentuojanèiuose ástaty-muose numatytoms iðmokoms mokëti.

Valstybinio socialinio draudimo rûðysLietuvoje, kaip daugelyje pasaulio ðaliø, áteisintos

ðios tradicinës valstybinio socialinio draudimo rûðys:pensijø, ligos ir motinystës, motinystës (tëvystës),sveikatos, nedarbo, nelaimingø atsitikimø darbe irprofesiniø ligø. Didþiausia valstybinio socialinio

5.1. PAGRINDINIAI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO BRUOÞAI

draudimo iðlaidø dalis (apie 73 procentai) skiriamapensijoms iðmokëti.

Valstybinio socialinio draudimo iðmokø sistemaValstybinio socialinio draudimo sistema apima

trumpalaikes ir ilgalaikes iðmokas.

Trumpalaikës iðmokosÐiuo metu mokamos ðios trumpalaikës iðmokos:

ligos ir motinystës, motinystës (tëvystës), nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudi-mo iðmokos. Taip pat ið Valstybinio socialinio draudi-mo fondo biudþeto per Uþimtumo fondà mokamosbedarbio paðalpos. (Apie trumpalaikes iðmokas pla-èiau raðoma 4, 5.3.1. bei 5.3.3. skirsniuose).

Ilgalaikës iðmokosÐiuo metu mokamos ðios ilgalaikës iðmokos: se-

natvës, invalidumo, naðliø ir naðlaièiø periodinësnetekto darbingumo kompensacijos, maitintojo ne-tekimo ir iðtarnauto laiko pensijos. Pastarosios dvibuvo skiriamos iki ásigaliojant Valstybinio socialiniodraudimo pensijø ástatymui (1995 m.). Plaèiau apieðias iðmokas kalbama 5.3.1. ir 5.4 skyriuose.

FinansavimasValstybinio socialinio draudimo finansø pagrindà

sudaro savarankiðkas valstybinio socialinio draudimofondo biudþetas, neátraukiamas á valstybës ir savival-dybiø biudþetus. Metinio valstybinio socialinio drau-dimo fondo biudþeto projektà ir jo vykdymo metinæataskaità rengia Valstybinio socialinio draudimo fon-do valdyba ir tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Pagrindinis ir didþiausio svorio valstybinio so-cialinio draudimo fondo biudþeto pajamø ðaltinis yradraudëjø ir apdraustøjø valstybinio socialinio draudi-mo ámokos. Jos sudaro 98 procentus visø pajamø.Likusià dalá sudaro Valstybinio socialinio draudimofondo valdybos veiklos pajamos (delspinigiai, bau-dos, pajamos uþ valstybës biudþeto iðmokø vykdymàir kt.) bei savanoriðkai apsidraudusiø asmenø ámokos.


Draudëjo ir apdraustojo ámokos apskaièiuojamos kaipapdraustajam mokamo atlyginimo procentas. Valsty-binio socialinio draudimo ámokø tarifas nuo 2000metø pradþios tvirtinamas Lietuvos Respublikos Sei-mo. Nuo 2000 metø jo dydis yra 34 procentai nuoapskaièiuoto atlyginimo uþ darbà, ið kurio 31 procentàmoka darbdaviai ir 3 procentus - darbuotojai.

Savarankiðkai dirbantys asmenys á socialiná drau-dimà buvo átraukti vëliau negu samdomieji darbuo-tojai. Jø draudimas yra ðiek tiek kitoks. Nuo 1995metø savarankiðkai dirbantiems asmenims ávestasfiksuoto dydþio ámokø mokëjimo tarifas. Jis sudaro50 procentø bazinës pensijos dydþio. Ðiuo metu sa-varankiðkai dirbantys asmenys draudþiami privalo-muoju socialiniu draudimu bazinei pensijai gauti.

Valstybinio socialinio draudimo ástatymas nu-mato galimybæ skirti asignavimus ið valstybës biud-þeto, jeigu dël Seimo ar Vyriausybës priimtø spren-dimø valstybinio socialinio draudimo biudþeto iðlai-dos virðija gaunamas pajamas.

AdministravimasValstybinio socialinio draudimo valdymo sistemà

sudaro:Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, kuri

nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybiniosocialinio draudimo uþdavinius, organizuoja Valsty-binio socialinio draudimo fondo veiklos patikrinimus;

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prieSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos - tai 15 nariøtaryba, priþiûrinti Valstybinio socialinio draudimofondo veiklà. Ji sudaroma ið vienodo skaièiaus lygia-teisiø nariø, atstovaujanèiø apdraustøjø interesusginanèioms organizacijoms (profesinëms sàjungoms,susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdaviø or-ganizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.)bei valstybës valdymo institucijoms. Tarybai vado-vauja socialinës apsaugos ir darbo ministras. Tarybasvarsto ir teikia iðvadas dël Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto projekto bei jo vykdymoataskaitos, svarsto ir teikia iðvadas dël darbuotojøskaièiaus ir valstybinio socialinio draudimo organi-zavimo iðlaidø normatyvø, taip pat darbo apmokë-

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto iðlaidø pasiskirstymas (proc.)

5.1-1 iliustracijaValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikosanalizës ir prognozës skyriaus statistiniai duomenys

5 skyrius



jimo schemø, tvirtina Valstybiniø socialinio draudimopensijø ástatyme nustatytø vidutiniø mënesiniø drau-dþiamøjø pajamø apskaièiavimo metodikà.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yravykdomoji valstybinio socialinio draudimo institucija,atsakinga uþ patvirtintà Valstybinio socialinio draudi-mo fondo biudþeto ávykdymà, kuri uþtikrina ástaty-muose numatytà socialinio draudimo ir kitø iðmokøgavëjø aprûpinimà, organizuoja ámokø rinkimà, pen-sijø ir paðalpø iðmokëjimà. Valdybos skyriai atsakouþ valstybinio socialinio draudimo organizavimà vi-soje ðalies teritorijoje, dalyvauja rengiant valstybinio

socialinio draudimo ástatymø bei kitø norminiø aktøprojektus, rengia metodinius nurodymus, instrukcijas,iðaiðkinimus, teikia metodinæ ir praktinæ pagalbàteritoriniams skyriams, nagrinëja draudëjø ir apdraus-tøjø praðymus bei skundus, apibendrina sukauptà dar-bo patirtá. Valstybinio socialinio draudimo funkcijasvietose atlieka 52 miestuose ir rajonuose veikiantysValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teri-toriniai skyriai. Jie rûpinasi valstybinio socialinio drau-dimo ámokø surinkimu, registruoja ir kontroliuojadraudëjus, atsako, kad teisingai ir laiku bûtø iðmoka-mos pensijos, paðalpos bei kompensacijos.

5.2. SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSINË PADËTIS PASTARAISIAIS METAIS

5.2.1. Socialinio draudimo ámokø tarifø padidinimas

Draudëjø ir apdraustøjø valstybinio socialinio draudimo ámokø pasiskirstymas 2000 metais (proc.)

5.2.1-1 iliustracijaValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikosanalizës ir prognozës skyriaus statistiniai duomenys

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetosudarymo, vykdymo ir atskaitomybës tvarkà iki 2000metø nustatydavo Vyriausybë. Lietuvos RespublikosSeimas, siekdamas padidinti valstybiniø biudþetø irfondø prieþiûrà, 1999 metø pabaigoje priëmë Lietu-vos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto sandaros laikinàjá ástatymà, kuriuo nustatë

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudi-mo fondo biudþeto sudarymo ir vykdymo tvarkà, jopajamø ir iðlaidø klasifikacijà, ámokø mokëjimo ir jømokëjimo atidëjimo tvarkà bei rodiklius, pagal ku-riuos turëtø bûti tvirtinamas Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþetas ir jo vykdymo ataskaita.


5 skyrius

Pasikeitus tvarkai, Valstybinio socialinio draudi-mo fondo 2000 metø biudþetas patvirtintas Seimopriimtu Valstybinio socialinio draudimo fondo biud-þeto 2000 metø rodikliø patvirtinimo ástatymu.

Nuo 1995 metø Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto iðlaidos ëmë virðyti pajamas. Tokiasituacija tæsiasi iki ðiol. Akivaizdu, kad tokia situa-cija iðliks ir 2001 metais. Valstybinio socialinio drau-dimo ástatymu nustatyta galimybë skirti valstybësbiudþeto asignavimus Valstybinio socialinio draudi-mo fondo biudþetui, jei padidëja valstybinio sociali-nio draudimo iðmokos arba sumaþëja pajamos, oámokø valstybiniam socialiniam draudimui tarifainekeièiami. 1999 metø pabaigoje 200 mln. Lt Vals-tybinio socialinio draudimo fondo biudþeto ásiparei-gojimø buvo pripaþinti valstybës vidaus skola, kuribuvo padengta ið valstybës biudþeto. Áskaièius ávalstybës vidaus skolà dalá Valstybinio socialiniodraudimo fondo ásipareigojimø (200 mln. Lt), Vals-tybinio socialinio draudimo fondo biudþeto sukaup-tas deficitas 1999 metø gruodþio 31 d. sudarë 284,1mln. Lt. Skola kitoms institucijoms sudarë apie291,7 mln. Lt, ið jø: paskolos (su valstybës garantija)

- 177,3 mln. Lt, Privalomojo sveikatos draudimofondui - 57,5 mln. Lt, Uþimtumo fondui - 24,7 mln.Lt, valstybës biudþetui - 32,2 mln. Lt.

Valstybinio socialinio draudimo ámokø tarifas bu-vo patvirtintas 1991 metais ir iki 1999 metø pabaigosnesikeitë. Jo dydis buvo 31 procentas nuo priskai-èiuoto darbo uþmokesèio. 30 procentø turëjo mokëtidarbdaviai uþ samdomus darbuotojus ir 1 procentàmokëjo patys dirbantieji. Didëjant Valstybinio so-cialinio draudimo fondo biudþeto deficitui, 1999 me-tø pabaigoje, Lietuvos Respublikos Seimas, atsiþvelg-damas á tai, kad devynerius metus valstybinio sociali-nio draudimo ámokø tarifas nebuvo keistas, Valstybi-nio socialinio draudimo fondo biudþeto 2000 metørodikliø patvirtinimo ástatymu nustatë, kad nuo 2000metø sausio 1 dienos valstybinio socialinio draudimoámokø bendrasis tarifas padidinamas nuo 31 iki 34procentø. Draudëjø bendrasis valstybinio socialiniodraudimo ámokø tarifas buvo padidintas iki 31 pro-cento, o apdraustøjø - iki 3 procentø. Tarifo pasis-kirstymas atskiroms draudimo rûðims pavaizduotas5.2.1-1 iliustracijoje.

Nors ðalies ûkio ekonominis lygis kyla (apie taiplaèiau kalbama 3 skirsnyje), Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto deficito 2000 metais ið-vengti nepavyko.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto vykdymo ataskaità Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto priskaièiuotos pajamos2000 metais sudarë 4.405 mln. Lt, arba 181 mln. Ltmaþiau, negu planuota. Taèiau ðá skaièiø palyginussu 1999 metais Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto priskaièiuotos pajamos padidëjo 4,8 proc.

Didþiausià dalá Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto pajamø - 4.235 mln. Lt arba 96,1 proc.- sudarë draudëjø ir apdraustøjø privalomosios vals-tybinio socialinio draudimo priskaièiuotos ámokos, ku-rios, palyginus su 1999 metais, padidëjo 6,5 proc.

Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto pajamos ir iðlaidos kiekvienais metais pla-nuojamos, tai reikëtø ávertinti ir galimà paklaidà.2000 metais priskaièiuota draudëjø ir apdraustøjøámokø priskaièiuota 260 mln. Lt arba 5,8 proc.

5.2.2. Socialinio draudimo pajamos 2000 metais

maþiau, negu planuota.Planuotam draudëjø ir apdraustøjø ámokø ne-

surinkimui átakos turëjo:¦ maþesnis nei planuota apdraustøjø pilnu vals-

tybiniu socialiniu draudimu skaièius;¦ 34 Lt maþesnis nei planuota apdraustøjø pilnu

valstybiniu socialiniu draudimu vidutinis darbo uþmo-kestis;¦ 59,2 mln. Lt maþesnis nei planuota Pareigûnø

darbo uþmokesèio fondas;¦ nepasiektas prognozuotas motinø (tëvø), augi-

nanèiø vaikus nuo 1 iki 3 metø, skaièius ir maþesnëbazinë pensija.

Savarankiðkai dirbanèiø ir jiems prilygintø asme-nø privalomosios valstybinio socialinio draudimopriskaièiuotos ámokos sudarë 48 mln. Lt arba 77,0proc. planuoto dydþio ir 8,0 proc. maþiau nei buvo1999 metais. Planuojant ðias ámokas buvo numatyta,kad 2000 metais individualiø ámoniø savininkai busdraudþiami visai pensijai gauti ir mokës ámokas nuominimalios mënesinës algos, t.y. 430 Lt.



Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetopriskaièiuotos iðlaidos 2000 metais sudarë 4.58 mln.Lt arba 23 mln. Lt daugiau nei planuota. Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto iðlaidos 2000metais, palyginus jas su 1999 metais, padidëjo 0,9proc. arba 3,9 punktu maþiau, negu pajamos.

Pensijø draudimui priskaièiuota 3.264 mln. Ltarba 71,3 proc. visø Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto iðlaidø.

Vidutinë nedirbanèio pensininko senatvës pensijabuvo 312,54 Lt ir sudarë 49,9 proc. vidutinio metinioapdraustøjø pilnu valstybiniu socialiniu draudimu ne-to darbo uþmokesèio. Nedirbanèio senatvës pensi-ninko pensija per 2000 metus (2000 m. gruodá

5.2.3. Socialinio draudimo iðlaidos 2000 metais

palyginus su 1999 m. gruodþiu ) padidëjo 0,8 proc.Ligos ir motinystës (tëvystës) draudimo paðal-

poms buvo priskaièiuota virð 458 mln. Lt arba 10,0proc. visø iðlaidø. Draudimui nuo nedarbo priskai-èiuota virð 175 mln. Lt.

Nuo 2000 metø pradþios atsiradusios nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudi-mo iðlaidos per metus sudarë apie 9.4 mln. Lt arbatik 16,7 proc. planuotos sumos. Didelá nukrypimànuo planuotos sumos nulëmë tai, kad planuojant ðiasiðlaidas, nebuvo pakankamos statistinës informacijosbei beveik nepasitaikë draudiminiø ávykiø, kuriemsávykus reikia mokëti periodines iðmokas.

Nuo 2000 metø sausio 1 dienos ásigaliojo Nelai-mingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialiniodraudimo ástatymas, kuriame nustatyta, kad iðmokø,susijusiø su nelaimingais atsitikimais darbe, mokë-jimo darbuotojui naðta perkeliama nuo �darbdaviopeèiø� ant Valstybinio socialinio draudimo fondo�peèiø�. Nelaimingø atsitikimø darbe draudimo rûðisgrindþiama solidarumo principu: darbdavys mokanelaimingø atsitikimø darbe socialinio draudimoámokà (2000 metams patvirtintas 1 proc. tarifas) uþvisus darbuotojus, o iðmoka tenka tik asmenims, ku-riems atsitiko nelaimingas atsitikimas. Minëtameástatyme áteisinta, kad ðia draudimo rûðimi draudþia-mi samdomi darbuotojai, profesiniø mokyklø moks-leiviai, aukðtesniøjø ir aukðtøjø mokyklø studentaijø profesinio mokymo (praktikos) mokymo ástaigojear ámonëje metu bei asmenys, darbo birþø nukreiptipersikvalifikuoti ámonëse arba dirbti vieðuosius dar-bus, taip pat asmenys, savo darbo metu esantys so-cialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigose beinuteistieji laisvës atëmimu asmenys jø darbo metu.

Ásigaliojæs Nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniøligø socialinio draudimo ástatymas pareikalavo keliøpoástatyminiø teisës aktø bei organizaciniø pokyèiø.

2000 metø sausio mënesá patvirtinta Nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø pripaþinimo drau-

5.3. PAGRINDINIAI PAKEITIMAI SOCIALINIAME DRAUDIME 2000-2001 METAIS

5.3.1. Nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ávedimas

diminiais ávykiais tvarka. Ðiame teisës akte reglamen-tuojama lengvø, sunkiø ir mirtinø nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø ligø pripaþinimo draudiminiaisávykiais tvarka asmenims, apdraustiems nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialiniu draudimu;ávykiai, nepriskirtini draudiminiams ávykiams, skundødël nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligøpripaþinimo draudiminiais ávykiais nagrinëjimo tvarka.

Nuo 2000 m. kovo 1 d. padëjo veikti Valstybiniosocialinio draudimo fondo valdybos Nedarbingumokontrolës skyriaus apskrièiø tarnybos. Jos buvo ákur-tos ágyvendinant minëtà ástatymà. Svarbiausia ðiø tar-nybø funkcija - nustatyti, ar nelaimingas atsitikimasdarbe, kelyje á darbà ar ið darbo, profesinë liga yradraudiminis ávykis.

2000 metø geguþës mënesá patvirtinti Nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimoiðmokø nuostatai, kuriais sureguliuota nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialiniam drau-dimui skirtø lëðø skyrimo ir mokëjimo tvarka.

Nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø so-cialinio draudimo ástatymu nustatyta, kad atsiþvelgiantá netekto darbingumo laipsná asmeniui gali bûti skiriamaatitinkamo dydþio ligos dël nelaimingo atsitikimo arprofesinës ligos iðmoka, vienkartinë iðmoka, periodinëiðmoka bei iðmoka apdraustajam mirus.


5 skyrius

5.3.1-1 lentelëje pateiktos nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo iðmokos,jø dydþiai bei sàlygos, kurioms esant turi bûti moka-mos nurodytos iðmokos.

Nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligasdraudiminiais ávykiais pripaþásta atitinkami Valstybiniosocialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,kurie taip pat skiria ir iðmoka nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo iðmokas.

5.3.1-1 lentelëSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Ligos paðalpa

Nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo iðmokos, sàlygos ir dydþiai

Iðmoka Sàlygos

Jei apdraustasis tapo laikinainedarbingas dël nelaimingoatsitikimo darbe arbaprofesinës ligos.

100 proc.kompensuojamojo darbouþmokesèio.

Netekto darbingumovienkartinë kompensacija

Jei apdraustasis netekoiki 20 proc. darbingumo.

10 proc. apdraustojo 24mënesiø kompensuojamojouþdarbio dydþio.

Jei apdraustajamnustatytas neterminuotasnedarbingumas.

20 proc. apdraustojo 24mënesiø kompensuojamojouþdarbio dydþio,

Netekto darbingumoperiodinë kompensacija

Jei apdraustasis neteko daugiaukaip 30 proc. darbingumo.

Kompensacijaapskaièiuojama pagal formulæ0,5 x d x k x D,kur d - darbingumo netekimokoeficientas,k - kompensavimo koeficientas,D - mokëjimo mëneságaliojanèio vidutinësdraudþiamosios pajamos.

Jei apdraustasis neteko daugiaukaip 20 proc., bet maþiau kaip30 proc. darbingumo.

Kompensacijos dydisatitinkamai didinamastrigubai

Iðmoka apdraustajamþuvus

Apdraustajam þuvus dëldraudiminio ávykio, jo ðeimosnariams lygiomis dalimisiðmokama laidojimo paðalpa.

100 vidutiniø mënesiniødraudþiamøjø pajamø.

Dydis

Per 2000 metus Valstybinio socialinio draudimofondo valdybos nedarbingumo kontrolës skyriausstruktûriniai padaliniai ið viso iðtyrë 4484 nelaimingusatsitikimus darbe, kelyje á (ið) darbo ir profesines li-gas. 4012 (89 proc.) ið jø pripaþinti draudiminiais ávy-kiais. Nelaimingø atsitikimø darbe ir kelyje á (ið) dar-bo pasiskirstymas pateiktas 5.3.1-2 lentelëje.

Profesiniø ligø per metus nustatyta 294. Ið jø 176(60 proc.) - draudiminës.



1999 metø viduryje Lietuvos Respublikos Seimaspriëmë sprendimà dël savarankiðkai dirbanèiø asme-nø valstybinio socialinio draudimo. Buvo nuspræstasavarankiðkai dirbanèius asmenis ápareigoti draustisvisai valstybinei socialinio draudimo pensijai, mokantvalstybinio socialinio pensijø draudimo ámokas nuosumos, ne maþesnës kaip minimali mënesinë alga.Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pasiû-lyta parengti Patentus ásigijusiø asmenø valstybinio so-cialinio draudimo tvarkà. Taip pat pasiûlyta parengtimetodikà, pagal kurià bûtø nustatomi ekonomiðkaisilpni ûkininkø ûkiai. Remiantis ðia metodika, aps-krièiø virðininkø administracijø Kaimo reikalø depar-tamentø rajonø Þemës ûkio skyriai kasmet nustatytøekonomiðkai silpnus ûkininkø ûkius ir jø sàraðus pa-teiktø Valstybinio socialinio draudimo fondo ástai-goms ir Þemës ûkio ministerijai. Kartu su metodikaVyriausybei buvo pasiûlyta parengti Ekonomiðkaisilpnø ûkiø ûkininkø valstybinio socialinio draudimotvarkà, kurioje bûtø nustatyta, kad ekonomiðkai silp-nø ûkiø ûkininkai save ir pilnameèius savo ûkiø na-rius draudþia valstybiniu socialiniu draudimu, mokë-dami ámokos dalá. Likusi ámokos dalis bûtø dengiamaið valstybës biudþeto.

5.3.1-2 lentelëValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Nedarbingumo kontrolës skyriaus duomenys

Nelaimingø atsitikimø darbe ir kelyje á (ið) darbo pasiskirstymas

Lengvi

Sunkûs

Mirtini

Pasiskirstymas:Nelaimingø atsitikimø darbeper metus - 2509

Nelaimingi atsitikimai kelyje ið (á) darbàper metus - 1681

2313 (92 proc.) ið jø 2152 (93 proc.) -pripaþintidraudiminiais

1642 (98 proc.) ið jø 1505 (92 proc.) -draudiminiai





5.3.2. Pokyèiai savarankiðkai dirbanèiø asmenø socialiniame draudime

Tuo pat metu Lietuvos Respublikos Seimas nustatë,kad ûkininkai atleidþiami nuo nesumokëtø valstybiniosocialinio draudimo ámokø, delspinigiø ir baudømokëjimo uþ laikotarpá nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999m. sausio 1 d., o ûkininkø bei jø ðeimø nariø valstybiniosocialinio draudimo uþ minëtà laikotarpá staþas ás-kaitomas pagal faktiðkai ámokëtas á Valstybinio so-cialinio draudimo fondo biudþetà sumas. Taip pat Sei-mas uþ laikotarpá nuo 1999 metø sausio 1 dienos ikibirþelio 9 dienos nuo delspinigiø ir baudø uþ nesumokë-tas privalomojo valstybinio socialinio draudimo ámokasatleido patentus ásigijusius asmenis.

2000 metø pradþioje Vyriausybë ið dalies ávykdëSeimo duotus ápareigojimus. Vyriausybë patvirtinoEkonomiðkai silpnø ûkiø ûkininkø valstybinio so-cialinio draudimo tvarkà bei Ekonomiðkai silpnø ûki-ninkø ûkiø nustatymo metodikà. Patentus ásigijusiø as-menø valstybinio socialinio draudimo tvarkà Vyriau-sybë patvirtino tik 2001 metø pradþioje.

1999 metø balandþio mënesá Seimas priëmë Lie-tuvos Respublikos individualiø (personaliniø) ámoniøsavininkø (bendrasavininkiø) atleidimo nuo nesumo-këtø valstybinio socialinio draudimo ámokø, delspinigiøir baudø bei ðiø ámoniø iðregistravimo ið ámoniø rejestro


5 skyrius

ástatymà. Pagal ðá ástatymà iki 2000 m. liepos 1 d.socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai sky-riai 2278 individualiø ámoniø savininkus atleido nuovalstybinio socialinio draudimo ámokø, delspinigiøir baudø mokëjimo. Ðiems savininkams suteikta gali-mybë iðregistruoti neveikianèià ámonæ, tuo paèiu ap-saugant ðiuos ámoniø savininkus nuo galimø skoløaugimo, kadangi neiðregistravus ið ámoniø rejestroindividualios ámonës jiems ir toliau bus skaièiuo-jamos valstybinio socialinio draudimo ámokos, dels-pinigiai ir baudos.

2000 metais vël buvo spræstos savarankiðkai dir-banèiø asmenø socialinio draudimo problemos - kasturi draustis socialiniu pensijø draudimu, kokio dy-dþio ámokas reikia mokëti, kokio dydþio iðmokaidraudþiamasi. 2000 metø liepos mënesá buvo nus-

tatyta, kad savarankiðkai dirbantys asmenys turi mo-këti ámokas tik bazinei socialinio draudimo pensijai,nepriklausomai nuo jø gaunamø pajamø ar prieþasèiø,dël kuriø jie tø pajamø neturi. 2000 metø viduryjeSeimas pakeitë Valstybinio socialinio draudimo ásta-tymà, kuriame buvo nustatyta, kad ûkininkø ir pilna-meèiø jø ûkio nariø bei patentus ásigijusiø asmenøvalstybinio socialinio draudimo staþas uþ laikotarpánuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodþio 31 d.áskaitomas pagal faktiðkai ámokëtas á Valstybinio so-cialinio draudimo fondo biudþetà sumas. Be to, ási-galiojus ástatymui, ûkininkai ir patentus ásigijæ asme-nys atleidþiami nuo nesumokëtø valstybinio socialiniodraudimo ámokø, delspinigiø ir baudø mokëjimo uþlaikotarpá nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodþio31 d.

Nuo 2001 metø sausio 1 dienos pradëjo galiotiLietuvos Respublikos ligos ir motinystës socialiniodraudimo ástatymas. Tai dar vienas savarankiðkasteisës aktas, kuriuo reglamentuota tik viena privalo-mojo valstybinio socialinio draudimo rûðis - ligos irmotinystës draudimas. Ástatyme nurodyti ðia drau-dimo rûðimi draudþiami asmenys, kurie galës gautiligos ir motinystës bei motinystës (tëvystës) paðalpas,nustatytos ðiø paðalpø skyrimo sàlygos, paðalpø dy-dþiai bei paðalpø skaièiavimo tvarka.

Ðiuo ástatymu siekiama sustiprinti pagrindinádraudimo principà: ið socialinio draudimo biudþetolëðø skirti iðmokas tik asmenims, kurie tam tikrà lai-kotarpá mokëjo socialinio draudimo ámokas nusta-tytas ðiai draudimo rûðiai.

Ligos ir motinystës socialinio draudimo ástatymenustatyta, kad teisæ gauti paðalpas, mokamas vado-vaujantis ðiuo ástatymu, turës tik tie apdraustieji as-menys, kurie iki nedarbingumo, nëðtumo ir gimdymoatostogø ar atostogø vaiko prieþiûrai iki vieneriø me-tø pradþios turës tam tikros trukmës socialinio drau-dimo staþà. Ligos ir motinystës socialinio draudimoiðmokos yra trumpalaikio pobûdþio, todël nustatantteisæ gauti paðalpà turës reikðmës tik draudimo sta-þas, ágytas per paskutiniuosius 12 arba 24 mënesiusiki ligos, nëðtumo ir gimdymo ar vaiko iki vieneriøprieþiûros atostogø pradþios. Draudimo staþà su-darytø darbo laikotarpiai, kai uþ dirbantá asmená

5.3.3. Ligos ir motinystës socialinio draudimo tobulinimas

buvo mokamos socialinio draudimo ámokos ðiaidraudimo rûðiai, taip pat laikotarpiai, kai asmuo gavoligos paðalpas, áskaitant darbdavio apmokamas ligosdienas, motinystës, motinystës (tëvystës) ar bedarbiopaðalpas. Laikotarpiai, kai uþ apdraustuosius moka-mos, arba apdraustieji patys moka valstybinio sociali-nio draudimo ámokas tik pensijø draudimui, neturibûti áskaitomi á draudimo staþà, pagal kurá bus nusta-toma teisë gauti paðalpas. Priimtame ástatyme nus-tatytas tokios trukmës bûtinasis draudimo staþas:ligos paðalpai, o taip pat ir motinystës paðalpai uþnëðtumo ir gimdymo atostogas gauti - ne trumpesniskaip 3 mënesiø draudimo staþas per paskutiniuosius12 mënesiø arba 6 mënesiø - per paskutinius 2 metus;motinystës (tëvystës) paðalpai - ne trumpesnis kaip7 mënesiø draudimo staþà per 24 mënesius.

Be to, ðiuo ástatymu buvo siekiama racionaliaupanaudoti valstybinio socialinio draudimo lëðas ir ið-vengti paplitusiø paðalpø gavëjø piktnaudþiavimø,kai pagal susitarimà su darbdaviais ásidarbinama tiktam, kad galima bûtø gauti motinystës ir motinystës(tëvystës) paðalpas.

Iki Ligos ir motinystës socialinio draudimo ástatymoásigaliojimo ligos paðalpos, mokamos ið Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto lëðø, dydispriklausë nuo gydymosi trukmës. Uþ pirmàsias 30ligos dienø buvo mokama 80 procentø, o nuo 31dienos - 100 procentø kompensuojamojo uþdarbio.



Pagal naujàjá ástatymà ligos paðalpa uþ visà ligos laikàmokama 85 procentø kompensuojamojo uþdarbiodydþio. Motinystës paðalpa uþ nëðtumo ir gimdymoatostogas buvo ir bus mokama 100 procentø, o moti-nystës (tëvystës) paðalpa uþ vaiko iki vieneriø metøprieþiûros atostogas - 60 procentø kompensuojamojouþdarbio dydþio.

Nors paðalpø dydþiai pasikeitë neþymiai, taèiaunustatyti nauji bei pakeisti minimaliø ir maksimaliøpaðalpø dydþiai. Minimali ligos ar motinystës paðalpauþ mënesá negali bûti maþesnë uþ susirgimo ar nëðtu-mo ir gimdymo atostogø pradþios mënesá galiojusiøVyriausybës tvirtinamø vidutiniø mënesiniø drau-dþiamøjø pajamø ketvirtadalá. Motinystës (tëvystës)paðalpa bus ne maþesnë kaip treèdalis vidutiniø më-nesiniø draudþiamøjø pajamø. Skaièiuojant paðalpas,gavëjo vidutinis mënesinis kompensuojamasis uþ-darbis, ið kurio bus skaièiuojamos ligos ir motinystës

bei motinystës (tëvystës) paðalpos, negali virðyti pas-kutiniøjø Vyriausybës patvirtintø vidutiniø mënesi-niø draudþiamøjø pajamø 3,5 dydþio sumos.

Kai kuriais atvejais ástatyme numatyti kitokios neibuvo trukmës paðalpø mokëjimo laikotarpiai. Slau-gant gydymo ástaigos stacionare vaikà iki 16 metøamþiaus, sergantá sunkia liga, ligos paðalpa uþ slau-gymo laikotarpá galës bûti mokama iki 120 kalen-doriniø dienø per metus. Taip pat nustatyta, kad as-menys, gaunantys valstybinio socialinio draudimo in-validumo pensijas, ligos paðalpas galës gauti ne il-giau kaip 30 kalendoriniø dienø per metus.

Svarbu paminëti, kad asmenys, kurie neturës rei-kalingo staþo ir negalës gauti motinystës ar motinys-tës (tëvystës) paðalpø pagal Ligos ir motinystës ásta-tymà, galës gauti iðmokas, nustatytas Valstybiniø pa-ðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, ástatymu.

Stiprinant draudiminius principus buvo pakeistiástatymai, kuriais atsisakyta valstybiniam socialiniamdraudimui nebûdingø iðmokø. Taip buvo priimtas Ásta-tymo �Dël paramos mirties atveju� 1, 2 straipsniø pa-keitimo ástatymas, numatantis laidojimo paðalpø mo-këjimà nuo 2001 m. sausio 1 d. perduoti savivaldy-bëms. Atsiþvelgus á tai buvo pakeisti Valstybinio so-cialinio draudimo ir Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto sandaros laikinasis ástatymai, atsisakant

5.3.4. Kai kuriø socialinio draudimo iðmokø panaikinimas

reikalavimø, kad tam tikra laidojimo paðalpø dalisbûtø mokama ið Valstybinio socialinio draudimo fon-do biudþeto. Taip pat priimtas naujas Transporto leng-vatø ástatymas, kuriuo nustatyta, kad nuo 2001 m. sau-sio 1 d. iðlaidos transporto kompensacijoms apmoka-mos ið valstybës biudþeto. Minëtos iðmokos iki 2001m. sausio 1 d. priklausë Valstybinio socialinio drau-dimo fondo biudþeto iðlaidoms.

Vidutiniø draudþiamøjø pajamøtvirtinimo tvarkos pakeitimas2000 metø liepos mënesá Lietuvos Respublikos

Seimas priëmë Valstybinio socialinio draudimo ástaty-mo pakeitimà, kuriuo ápareigojo Vyriausybæ tvirtintividutines mënesines draudþiamàsias pajamas. Ðiopakeitimo tikslas - Valstybinio socialinio draudimoástatymu áteisinti principà, kad vidutines mënesinesdraudþiamàsias pajamas, kurios daro tiesioginá po-veiká valstybinio socialinio draudimo pensijø bei kitøvalstybinio socialinio draudimo iðmokø dydþiui,tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Anksèiaudraudþiamàsias pajamas tvirtindavo Valstybinio so-cialinio draudimo fondo taryba. Ástatymo pakeitimais

5.3.5. Socialinio draudimo administravimo tobulinimas

buvo siekiama sudaryti galimybæ atsiþvelgiant á vidu-tiniø draudþiamøjø pajamø kitimus laiku imtis reika-lingø priemoniø, kad dël vidutiniø mënesiniø drau-dþiamøjø pajamø sumaþëjimo nenukentëtø Valsty-binio socialinio draudimo fondo iðmokø gavëjai, pir-miausia - Valstybinio socialinio draudimo fondo pen-sininkai.

Pensijø mokëjimo dirbantiemspensininkams kontrolëSiekiant iðvengti pensijø permokëjimo dirban-

tiems pensininkams ir apsaugoti pensijø gavëjus nuobûtinumo patiems informuoti Valstybinio socialiniodraudimo fondo valdybos teritorinius skyrius apiesavo draudþiamàsias pajamas, buvo parengtos ir 2000


5 skyrius

metø rugpjûèio mënesá Lietuvos Respublikos Vyriau-sybei pateiktos Apdraustøjø valstybiniu socialiniudraudimu áskaitos taisykles. Taisyklëse nustatyta, kadapie dirbanèio pensininko pajamas kiekvienà mënesáValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teri-toriná skyriø turi informuoti darbdavys, uþpildydamasnustatytos formos praneðimà. Priimtas taisykliø pa-keitimas leido sumaþinti pensijø permokëjimo rizikà.

Bandymai reformuoti ámokøadministravimà2000 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybës nutarimu buvo patvirtinta Valstybinio sociali-nio draudimo ámokø administravimo reformos kon-cepcija. Kartu su minëta koncepcija buvo patvirtintaKomisija reformos koncepcijai ágyvendinti.

Koncepcijoje numatyta perduoti ámokø adminis-travimo funkcijas, kurias ðiuo metu atlieka Valstybi-nio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybineimokesèiø inspekcijai prie Finansø ministerijos.

Siûlant ágyvendinti ámokø administravimo refor-mà buvo siekiama ðiø teigiamø rezultatø: pagerintiámokø ir mokesèiø surinkimà; sumaþinti vengimomokëti ámokas ir mokesèius rizikà; panaikinti ámokøir mokesèiø administravimo funkcijø dubliavimàsi;sumaþinti ámokø ir mokesèiø administravimo iðlaidas;sudaryti sàlygas visuotiniam pajamø deklaravimui.

Ágyvendinus valstybinio socialinio draudimoámokø administravimo reformà, atsiskirtø dvi skir-tingas funkcijas atliekanèios institucijos: Valstybinëmokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos, atsa-kinga uþ mokesèiø ir ámokø administravimà, ir Vals-tybinio socialinio draudimo fondo biudþeto iðmokasadministruojanti institucija.

Nors atitinkami ástatymø projektai 2001 metøpradþioje buvo pateikti Lietuvos Respublikos Sei-mui, taèiau po poros mënesiø svarstymo minëtiemspasiûlymams Seimas nepritarë.

Lietuvos pensijø sistemà sudaro valstybinës so-cialinio draudimo pensijos, finansuojamos ið Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudþeto, ir valsty-binës pensijos, finansuojamos ið valstybës biudþeto.Didþiausià sistemos dalá sudaro valstybinës socialiniodraudimo senatvës, invalidumo, naðliø ir naðlaièiø

5.4. PENSIJOS

pensijos. Joms skiriama virð 90 procentø visø pen-sijoms skirtø iðlaidø. Kita vertus, pensijos sudaro di-dþiàjà dalá viso socialinio draudimo fondo biudþeto.Todël pastarøjø pensijø sistemos netrikdomas veiki-mas þymiai reikðmingesnis.

Iðlaidos valstybinëms socialinio draudimo pensi-joms sudaro daugiau nei pusæ visø Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudþeto iðlaidø. Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto iðlaidø pensi-joms ir visø Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto iðlaidø kitimas 1996 - 2000 metais pateiktas5.4.1-1 iliustracijoje.

2000 metais buvo mokama 1 mln. 54 tûkst. vals-tybinio socialinio draudimo pensijø1 . Ið jø, kaipmatyti ið 5.4.1-2 iliustracijos, 61,1 proc. sudarëvalstybinës socialinio draudimo senatvës pensijos,

5.4.1. Valstybinës socialinio draudimo pensijos

16,5 proc. - valstybinës socialinio draudimo invali-dumo pensijos bei 19 proc. - valstybinës socialiniodraudimo naðliø ir naðlaièiø pensijos.

Be valstybiniø socialinio draudimo senatvës, in-validumo bei naðliø ir naðlaièiø pensijø ið Valstybi-nio socialinio draudimo fondo biudþeto lëðø moka-mos maitintojo netekimo (3,2 proc.visø valstybiniøsocialinio draudimo pensijø) ir iðtarnauto laiko (0,2proc. visø valstybiniø socialinio draudimo pensijø)pensijos, paskirtos pagal anksèiau (iki 1995 m. sausio1 d.) galiojusius pensijø ástatymus ir kitus teisës aktus.

1 Valstybiniø socialinio draudimo pensijø gavëjai kartu su valstybine socialinio draudimo senatvës ar invalidumo pensija gali gautiir valstybinæ socialinio draudimo naðliø pensijà. Todël tekste minimas mokamø valstybiniø socialinio draudimo pensijø skaièiusnesutampa su ðias pensijas gaunanèiø asmenø skaièiumi.



Nuo 1995 m. sausio 1 d. ásigaliojusiame Valstybiniøsocialinio draudimo pensijø ástatyme nenumatytasmaitintojo netekimo bei iðtarnauto laiko pensijø skyri-mas, taèiau ðios pensijos ir toliau mokamos tiemsasmenims, kuriems jos buvo paskirtos iki 1995 m.sausio 1 dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto iðlaidø kitimas 1996-2000 metais

5.4.1-1 iliustracijaValstybinio socialinio draudimo fondo valdybosStatistikos analizës ir prognozës skyriaus statistiniai duomenys

Valstybiniø socialinio draudimo pensijø gavëjø pasiskirstymas pagal pensijø rûðis 2000 m. (proc.)

5.4.1-2 iliustracijaValstybinio socialinio draudimo fondo valdybosStatistikos analizës ir prognozës skyriaus statistiniai duomenys

Be jau paminëtø pensijø, ið Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto lëðø dar mokamos kom-pensacijos uþ ypatingas darbo sàlygas (6293 gavëjai),paskirtos remiantis Valstybiniø socialinio draudimopensijø ástatymo nuostatomis.


5 skyrius

Valstybinës socialinio draudimosenatvës pensijosVidutinë valstybinë socialinio draudimo senat-

vës pensija 2000 m. buvo 312 litø ir, lyginant su 1999m., ji padidëjo 1 proc. Vidutinë dirbanèiojo pensi-ninko pensija 2000 m. buvo 309 litai, nedirbanèiojo- 312 litø. Daugiau nei pusë senatvës pensijø gavëjø(apie 70 proc.) gavo maþesnæ nei vidutinæ senatvëspensijà.

Esant palyginti maþoms pensijoms, ne visi asme-nys, sulaukæ pensinio amþiaus, nutraukia darbo san-tykius. Todël kas ðeðtas senatvës pensininkas dirbo(15,6 proc.).

Valstybinës socialinio draudimoinvalidumo pensijosVidutinë valstybinë socialinio draudimo invali-

dumo pensija 2000 m. buvo 280 litø ir, lyginant su1999 m., padidëjo 0,4 proc. Vidutinë dirbanèio inva-lido pensija 2000 m. buvo 239 litai dydþio, nedirban-èio - 289 litai. Daugiau nei pusë invalidumo pensijøgavëjø (apie 62 proc.) gavo maþesnæ nei vidutinæ in-validumo pensijà.

Kas penktas pensininkas, gaunantis valstybinæsocialinio draudimo invalidumo pensijà, dirbo (18 proc.).

Valstybinës socialinio draudimo naðliø irnaðlaièiø pensijos2000 m. naðliø ir naðlaièiø pensijas gavo 200,8

tûkst. asmenø. Lyginant naðliø ir naðlaièiø gavëjøskaièiø su 1999 metø ðiø pensijø gavëjø skaièiumi,gavëjø skaièius iðaugo 6 proc. Vidutinis naðliø ir nað-laièiø pensijos dydis tais paèiais metais buvo 60 litø.

Apibendrinant statistinius duomenis, galima teig-ti, kad bendras valstybiniø socialinio draudimo pen-sijø skaièius kasmet didëja. Nuo 1996 pradþios iki2000 metø pabaigos jø skaièius padidëjo 19,8 proc.Ilginant pensiná amþiø, senatvës pensijø gavëjø skai-èius nuo 1996 iki 2000 metø sumaþëjo 1,6 proc. arba10,5 tûkst. asmenø. Taèiau ir toliau didþiausià dalápensininkø tarpe sudaro senatvës pensininkai. Iðë-jimo á pensijà amþiaus ilginimas, nedarbas buvo pag-rindiniai veiksniai, dël kuriø 26,6 tûkst. þmoniø, arba18 proc. padidëjo invalidumo pensijø gavëjø skaièius.Taèiau statistika rodo, kad daugëja ir dirbanèiø as-menø, gaunanèiø invalidumo pensijas. Nuo 1996 iki2000 metø jø padaugëjo 42 proc.

5.4.1-1 lentelëValstybinio socialinio draudimo fondo valdybosStatistikos analizës ir prognozës skyriaus statistiniai duomenys

Valstybiniø socialinio draudimo senatvës ir invalidumo pensijø gavëjø skaièius1996-2000 m. (tûkst. þm.)

Metai 1996 1997 1998 1999 2000

Pensijø gavëjai

Senatvës pensijø: 655 651 648 644,6 644,5

dirbantys 99 103,9 105,4 107 100,6

nedirbantys 556 547,1 542,5 537,6 543,9

Invalidumo pensijø: 147 152,2 158,8 165,9 173,6

dirbantys 22 24 27,5 30,5 31,2

nedirbantys 125 128,2 131,3 135,4 142,4



Jau 1999 metø pabaigoje ir 2000 metø pradþiojebuvo siûloma imtis priemoniø, skirtø Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþetui subalansuoti.Dviejø ið ðio plano priemoniø ágyvendinimas buvosusietas su valstybiniø socialinio draudimo pensijøskyrimu ir mokëjimu. Tai:

5.4.2. Pensijø skyrimo ir mokëjimo tvarkos pakeitimai

¦ senatvës pensinio amþiaus, nustatyto Valsty-biniø socialinio draudimo pensijø ástatyme, ilginimospartinimas;¦ galiojanèios Valstybiniø socialinio draudimo

pensijø mokëjimo tvarkos pakeitimas dirbantiems ðiøpensijø gavëjams.

Nuo 1995 metø sausio 1 dienos galiojantis Valsty-biniø socialinio draudimo pensijø ástatymas nustatënaujà senatvës pensijos amþiaus ribà (60 metø mote-rims ir 62,5 metø vyrams). Tuo paèiu ástatymu nusta-tytas ir laipsniðkas perëjimas prie naujo senatvëspensijos amþiaus: kasmet senatvës pensijos amþiødidinant moterims 4 mënesiais, vyrams - 2 mënesiaisiki 2009 metø, kol bus pasiekta nauja senatvës pen-

5.4.2.1. Senatvës pensinio amþiaus ilginimo spartinimas

sijos amþiaus riba.Nuo 2001 m. sausio 1 dienos senatvës pensijos

amþius tiek vyrams, tiek moterims kasmet didinamaspo 6 mënesius iki bus pasiekta ástatymu nustatytasenatvës pensijos amþiaus riba. Vyrai ðià ribà turëtøpasiekti 2003 metais (62 m. 6 mën.), moterys - 2006metais (60 m.) (þr. P. 5.4.2.1-1 lentelæ).

Nuo 1995 metø sausio 1 dienos iki 2001 metø sausio1 dienos galiojo nuostata, kad dirbantiems senatvëspensininkams mokama visa paskirta pensija, jei jieuþdirba maþiau nei 1,5 MMA (2000 metais - 645 litai).Visa paskirta pensija buvo mokama ir 65 metø beivyresniems dirbantiems senatvës pensininkams. Taèiaujeigu dirbanèiø jaunesniø nei 65 metø amþiaus senatvëspensininkø gaunamas uþdarbis virðijo 1,5 MMA, jiemsbuvo mokama tik valstybinës socialinio draudimopensijos pagrindinë dalis (bazinë pensija).

Nuo 2001 sausio 1 d. pensininkams, kurie po vals-tybinës socialinio draudimo senatvës pensijos pasky-rimo turi pajamø, nuo kuriø skaièiuojamos ir moka-mos privalomosios valstybinio socialinio pensijødraudimo ámokos, arba kurie gauna valstybinio so-cialinio draudimo ligos (áskaitant darbdavio mo-kamas ligos dienomis), motinystës, motinystës (tëvys-tës) ar bedarbio paðalpas (toliau - draudþiamosiospajamos), jeigu jie turi bûtinàjá senatvës pensijai vals-tybinio socialinio pensijø draudimo staþà, mokamapagrindinë valstybinës socialinio draudimo senatvëspensijos dalis. Be to, jiems, jeigu jø draudþiamosiospajamos maþesnës kaip 1,5 minimalios mënesinësalgos, mokama paskirtos senatvës pensijos papil-domos dalies (toliau - papildoma dalis) dalis, kurià

5.4.2.2. Pensijø mokëjimo tvarkos dirbantiems pensininkams pakeitimas

sudaro ðiø dydþiø suma: 1) 50 procentø papildomos dalies, nevirðijanèios

100 litø; 2) 20 procentø papildomos dalies, kuri yra nuo

100,01 iki 200 litø; 3) 10 procentø papildomos dalies, kuri yra nuo

200,01 iki 300 litø. Senatvës pensijos papildomos dalies, kuri virðija

300 litø, dalis nemokama.Tokia paèia tvarka mokamos ir invalidumo pensi-

jos sukakusiems senatvës pensijos amþiø ir turintiemsdraudþiamøjø pajamø invalidams.

Nesukakusiems senatvës pensijos amþiaus dir-bantiems invalidams paliekama ta pati (ir anksèiaugaliojusi) paskirtø invalidumo pensijø mokëjimotvarka. T.y. nesukakusiems senatvës pensijos amþiausinvalidams, kurie po valstybinës socialinio draudimoinvalidumo pensijos paskyrimo turi draudþiamøjøpajamø, jeigu ðie invalidai turi bûtinàjá invalidumopensijai valstybinio socialinio pensijø draudimo staþà(iðskyrus I grupës invalidus, kuriems mokant pensijàbûtinojo staþo reikalavimas netaikomas) mokama:

1) I grupës invalidams - visa paskirta valstybinësocialinio draudimo invalidumo pensija, nepaisantdraudþiamøjø pajamø;


2) II ir III grupiø invalidams, kuriø draudþia-mosios pajamos nevirðija 1,5 minimalios mënesinësalgos,- visa paskirta valstybinë socialinio draudimoinvalidumo pensija;

3) II ir III grupiø invalidams, kuriø draudþiamo-sios pajamos virðija 1,5 minimalios mënesinës algos,- pagrindinë paskirtos valstybinës socialinio draudi-mo invalidumo pensijos dalis ir 50 procentø papildo-mos dalies.

Naujoji pensijø mokëjimo tvarka netaikoma se-natvës ar invalidumo pensijø gavëjams - individualiø(personaliniø) ámoniø savininkams ir jiems Vyriau-sybës nustatyta tvarka prilygintiems savarankiðkaidirbantiems asmenims, ûkininkams bei patentusásigijusiems asmenims. Pagal Valstybinio socialiniodraudimo ástatymà aukðèiau iðvardinta veikla besi-verèiantys Valstybinio socialinio draudimo fondopensininkai arba I ar II grupiø invalidai nuo vaikys-tës, gaunantys ðalpos pensijà, taip pat asmenys, jeijie yra draudþiami valstybiniu socialiniu draudimupagal Lietuvos Respublikos ástatymus arba turi bûti-nàjá staþà valstybinei socialinio draudimo senatvëspensijai gauti, gali valstybinio socialinio draudimoámokø nemokëti. Tokiu bûdu laikoma, jog ðie asme-nys neturi draudþiamøjø pajamø, nepriklausomainuo realios minëtø asmenø socialinës-ekonominëspadëties ir materialiniø gyvenimo sàlygø. Neturin-èiais draudþiamøjø pajamø laikomi ir asmenys, gau-nantys autorinius honorarus, kadangi nuo ðiø hono-rarø valstybinio socialinio draudimo ámokos neskai-

èiuojamos. Jiems naujoji pensijø mokëjimo tvarkataip pat netaikoma.

Ðis ástatymo pakeitimas sukëlë itin didelá visuo-menës nepasitenkinimà. Todël po ilgø diskusijø Lie-tuvos Respublikos Seimas priëmë ðvelnesná pensijømokëjimo pensininkams, turintiems draudþiamøjøpajamø, tvarkos variantà.

Nuo 2001 m. liepos 1 d. ásigaliojo nauja valsty-biniø socialinio draudimo senatvës ir invalidumopensijø mokëjimo tvarka dirbantiems po pensijø pas-kyrimo pensininkams. Nuo minëtosios datos dirban-tiems senatvës pensininkams, taip pat invalidams, jausulaukusiems senatvës pensijos amþiaus, kuriø drau-dþiamosios pajamos nevirðija 1 minimalios mëne-sinës algos, mokamos viso dydþio pensijos. Jeigu ðiøasmenø draudþiamosios pajamos virðija 1 minimaliàmënesinæ algà, bet nevirðija 1,5 minimalios mënesi-nës algos, jiems mokama pagrindinë senatvës pensi-jos dalis ir paskirtos senatvës pensijos papildomosdalies dalis, apskaièiuota nuo 2001 m. sausio 1 d. iki2001 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka (t.y. 50 procentøpapildomos dalies, nevirðijanèios 100 litø, 20 procen-tø papildomos dalies, kuri yra nuo 100,01 iki 200litø ir t.t.). Jeigu dirbanèiø senatvës pensininkø, taippat invalidø, jau sulaukusiø senatvës pensijos am-þiaus, draudþiamosios pajamos virðija 1,5 minimaliosmënesinës algos, jiems mokama pagrindinë senatvëspensijos dalis.

Invalidams, nesukakusiems senatvës pensijos am-þiaus, invalidumo pensijø mokëjimo tvarka nesikeièia.

Iki 2000 m. spalio 25 d. galiojusioje Valstybiniøsocialinio draudimo pensijø ástatymo 56 straipsnio re-dakcijoje asmenys, turintys teisæ gauti kompensacijàuþ ypatingas darbo sàlygas, dël jos paskyrimo galëjokreiptis tik per 2 metus nuo minëtojo ástatymo ási-galiojimo, t.y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m.sausio 1 d. Taèiau atsirado asmenø, kurie nurody-tuoju terminu kreiptis nesuspëjo, todël buvo nutartakreipimosi terminà pratæsti.

Buvo priimtas Valstybiniø socialinio draudimopensijø ástatymo 56 straipsnio pakeitimo ástatymas.

5.4.2.3. Kreipimosi kompensacijø uþ ypatingas darbo sàlygas termino panaikinimas

Ðiuo pakeitimu buvo panaikintas 2 metø apribojimaskreipiantis dël kompensacijos uþ ypatingas darbosàlygas paskyrimo ir nustatyta bendra, kaip ir krei-pimosi dël valstybiniø socialinio draudimo pensijøpaskyrimo, tvarka. T.y. nuo 2000 m. spalio 25 d. kreip-tis dël kompensacijos uþ ypatingas darbo sàlygas pas-kyrimo ir mokëjimo galima prieð tris mënesius ikiteisës gauti ðià kompensacijà atsiradimo dienos arbabet kuriuo metu po teisës gauti kompensacijà atsi-radimo dienos.

5 skyrius



Valstybiniø pensijø sistemà sudaro ðios pensijos:¦ Respublikos Prezidento valstybinë pensija;¦ Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsniø

valstybinës pensijos;¦ Nukentëjusiøjø asmenø valstybinës pensijos;¦ Pareigûnø ir kariø valstybinës pensijos;¦ Mokslininkø valstybinës pensijos.Visos valstybinës pensijos mokamos ið valstybës

biudþeto lëðø.Toliau bus kalbama tik apie Socialinës apsaugos

ir darbo ministerijos kompetencijos srièiai tenkanèiaspensijas. Tai yra Respublikos Prezidento valstybinëpensija, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojolaipsniø valstybinës pensijos, nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos bei mokslininkø valstybinëspensijos.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsniø,nukentëjusiøjø asmenø valstybinës pensijos skiria-mos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybi-niø pensijø ástatymà. Respublikos Prezidento ir kariøbei mokslininkø valstybinës pensijos skiriamos ir mo-kamos pagal specialiuosius ástatymus.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsniøvalstybinës pensijos skiriamos sulaukusiems senatvëspensijos amþiaus arba pripaþintiems I ar II grupiøinvalidais asmenims, ypatingai nusipelniusiems vals-tybei kuriant bei plëtojant jos valstybingumà, ûká, kul-tûrà, mokslà, menà ir sportà, ginant valstybës neprik-lausomybæ, teritorijos vientisumà ir konstitucinæsantvarkà; ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos)dalyviams - kariams savanoriams; labiausiai pasiþy-mëjusiems pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupaci-joms dalyviams; motinoms, iðauginusioms bei geraiiðauklëjusioms 10 ir daugiau vaikø; 1918-1920 metønepriklausomybës kovø kariams savanoriams; Lie-tuvos Nepriklausomybës Akto signatarams; asme-nims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmi-ninku, Ministru Pirmininku, Aukðèiausiojo Teismoar Konstitucinio Teismo pirmininku.

Pirmojo ir antrojo laipsniø valstybinës pensijosiki 2001 m. sausio 1 dienos buvo mokamos nepaisantðiø pensijø gavëjø gaunamø pajamø. Nuo 2001 m.sausio 1 dienos pirmojo ir antrojo laipsniø valstybiniø

5.5. VALSTYBINËS PENSIJOS

5.5.1. Valstybiniø pensijø sistemos apþvalga

pensijø gavëjams, turintiems po ðiø pensijø paskyri-mo draudþiamøjø pajamø, paskirtos pensijos nemo-kamos. Ði nuostata netaikoma ginkluoto pasiprieði-nimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams- pirmojo laipsnio valstybiniø pensijø gavëjams, taippat antrojo laipsnio valstybiniø pensijø gavëjoms -motinoms, pagimdþiusioms ir iðauginusioms bei geraiiðauklëjusioms 10 ir daugiau vaikø.

Nukentëjusiøjø asmenø valstybinës pensijos ski-riamos Lietuvos Respublikos nepriklausomybës gy-nëjams ir kitiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir poto vykdytos SSRS agresijos nukentëjusiems asme-nims; politiniams kaliniams ir tremtiniams bei asme-nims, kuriems pripaþintas nuo okupacijø nukentë-jusio asmens - politinio kalinio ar tremtinio teisinisstatusas; pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupaci-joms (rezistencijos) dalyviams - laisvës kovø daly-viams; Antrojo pasaulinio karo dalyviams; Èernoby-lio atominës elektrinës avarijos pasekmiø likvidavi-mo dalyviams; asmenims, Antrojo pasaulinio karometais iðveþtiems priverstiniams darbams arba bu-vusiems getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prie-vartinëse stovyklose; asmenims, tapusiems invalidaisbûtinosios karinës tarnybos sovietinëje armijoje metuarba vëliau pripaþintiems invalidais dël ligø, susijusiøsu karine tarnyba. Taip pat nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos skiriamos asmenø, þuvusiø dël1991 metø sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijosir po to buvusiø ávykiø, þuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupacijoms (rezistencijos) veiksmø metuar þuvusiø (mirusiø) bûtinosios karinës tarnybos so-vietinëje armijoje metu, tëvams ir kitiems asmenims.

Nukentëjusiøjø asmenø valstybinës pensijos ir visørûðiø valstybinës naðliø ir naðlaièiø pensijos mokamosnepriklausomai nuo asmens gaunamø pajamø.

Mokslininkø valstybinës pensijos skiriamos moks-liná vardà ar laipsná ir ne maþesná kaip 10 metø dak-taro ar habilituoto daktaro darbo staþà turintiemsasmenims, sulaukusiems senatvës pensijos amþiausarba pripaþintiems I ar II grupiø invalidais ir nedir-bantiems pagal darbo sutartá. Mokslininkø valsty-binës pensijos mokslininkams, dirbantiems pagaldarbo sutartá, nemokamos.


Visos valstybinës pensijos skiriamos ir mokamosasmenims, gaunantiems valstybines socialinio drau-dimo pensijas (iðskyrus pareigûnø ir kariø valstybinespensijas, kurios gali bûti mokamos asmenims, nesu-kakusiems senatvës pensijos amþiaus ar nepripaþin-tiems invalidais ir dël to neturintiems teisës gautivalstybinës socialinio draudimo pensijos). Tai reiðkia,kad tam tikrø profesiniø ar socialiniø grupiø asme-nims valstybë taiko dvigubas pensines garantijas se-natvës, invalidumo ar naðlystës atveju. Ðiuo atvejuyra paþeidþiamas socialinis teisingumas, sukuriamosprivilegijos tam tikroms gyventojø grupëms.

Per ðeðerius metus, praëjusius po 1994-1995 me-tø pensijø sistemos reformos, valstybiniø pensijø sis-

5.5.2. Valstybiniø pensijø sistemos problemos ir numatomi jø sprendimo bûdai

tema buvo dirbtinai iðplësta: á valstybiniø pensijø ga-vëjø skaièiø átrauktos papildomos asmenø, turinèiøteisæ gauti ðias pensijas, grupës; kai kurioms valsty-biniø pensijø gavëjø grupëms buvo þymiai padidintimokamø pensijø dydþiai; teisæ gauti pensinio po-bûdþio iðmokas, mokamas ið valstybës biudþeto lëðø,ágijo dar viena nauja profesinë grupë - valstybiniømuzikiniø teatrø ir koncertiniø organizacijø artistai(ðiems asmenims skiriamos ir mokamos rentos).

Valstybiniø pensijø gavëjø skaièiaus kitimà nuo1996 iki 2000 metø pateikiame 5.5.2-1 lentelëje.

Valstybiniø pensijø gavëjø skaièius kasmet auga,o visa sistema reikalauja vis didesniø iðlaidø iðvalstybës biudþeto (þr. 5.5.2-2 lentelæ).


Valstybiniø pensijø gavëjø skaièiaus kitimas


Lëðø poreikis valstybinëms pensijoms(iðskyrus pareigûnø ir kariø valstybines pensijas) mokëti, mln. Lt.

1996 1997 1998 1999 2000

I ir II laipsniø 2133 2075 2336 2544 2770

nukentëjusiøjø asmenø (tûkst.) 72,4 77,4 82 86 90,4

mokslininkø 1538 1575 1624 1707 1886

viso (tûkst.) 76 81 85,9 90,3 95,1

1996 1997 1998 1999 2000

I ir II laipsniø pensijos 4,5 6,7 8,2 11,3 13,3

nukentëjusiøjø asmenø 89 119,2 138,8 174,4 149,8

mokslininkø 5,4 5,8 7 7,6 8

viso 98,9 133,7 154 193,3 171,1

5 skyrius

Pensijø rûðys

Gavëjø skaièius



Palyginus 1996 ir 2000 metø lëðø poreiká, jis iðau-go 73 procentais.

Tenka konstatuoti, kad dabartinëje ekonominëjesituacijoje, kada valstybinës socialinio draudimo pen-sijos nepakankamai uþtikrina dël senatvës, invali-dumo ar naðlystës prarastø pajamø kompensavimà,o Lietuvoje dar nëra pensijø fondø, yra gana sudë-tinga atsisakyti jau egzistuojanèios valstybiniø pensijøsistemos. Neabejotina, kad ateityje, kai Lietuvojepensijø sistemos reforma bus ágyvendinta iki galo, oasmenys, mokëjæ pensijø ámokas á pensijø fondus,pradës gauti pensines iðmokas ið ðiø fondø senatvësar neágalumo atveju, valstybiniø pensijø problemapraras savo aktualumà.

Siekiant palaipsniui atsisakyti valstybiniø pensijø, kaipiðkreipianèiø pensijø sistemos esmæ ir paþeidþianèiøsocialiná teisingumà, valstybës valdþios institucijos privaloimtis ryþtingø, gal netgi ir nepopuliariø priemoniø.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000-2004 me-tø programos ágyvendinimo priemoniø plane, pat-virtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybës 200102 09 nutarimu Nr. 149, buvo numatyta parengtivalstybiniø pensijø sistemos pertvarkymo koncepcijà.Tam Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje buvosudaryta darbo grupë, kuri rengia ðià koncepcijà.

Neatidëliotini valstybiniø pensijø sistemos per-tvarkymo uþdaviniai yra:

1. sustabdyti tolesná valstybiniø pensijø sistemosplëtimà bei pensijø dydþiø augimà;

2. sumaþinti visuomenës nepasitenkinimà ið-plëtota valstybiniø pensijø sistema;

3. sumaþinti valstybës biudþeto iðlaidas valstybi-nëms pensijoms mokëti.

Sutaupytas valstybës biudþeto lëðas numatomaskirti valstybinio socialinio draudimo fondui dotuoti- didinti valstybinæ socialinio draudimo bazinæ pensi-jà. Padidinus valstybinæ socialinio draudimo bazinæpensijà padidëtø valstybinës socialinio draudimopensijos bei ðalpos (socialinës) pensijos.

Siekiant ágyvendinti valstybiniø pensijø sistemosneatidëliotinus uþdavinius bûtina:

1. ateityje nedidinti valstybiniø pensijø bazës, nuokurios tiesiogiai priklauso Lietuvos Respublikos pir-mojo ir antrojo laipsniø, nukentëjusiøjø asmenø,mokslininkø valstybiniø pensijø dydþiai. Taip pat suvalstybiniø pensijø baze sieti pareigûnø ir kariø vals-tybiniø pensijø indeksavimà;

2. tæsti jau paskirtø valstybiniø pensijø mokëjimà,labiau ribojant vienam asmeniui mokamø pensijødydþiø sumà;

3. susieti valstybiniø pensijø ir rentø mokëjimàsu draudþiamøjø pajamø (atlyginimo uþ darbà) tu-rëjimo faktu:

4. siekti palaipsniui maþinti asmenø, turinèiø teisægauti valstybines pensijas, ratà;

5. atsisakyti naujai skirti Lietuvos Respublikospirmojo ir antrojo laipsniø valstybines pensijas valsty-bei nusipelnusiems asmenims bei nukentëjusiøjøasmenø valstybines pensijas. Vietoj jø skirti vienkar-tines iðmokas, mokamas sulaukus senatvës pensijosamþiaus ar tapus neágaliais;

6. iðlikus kai kurioms valstybiniø pensijø rûðims,sugrieþtinti ðiø pensijø skyrimo ir mokëjimo sàlygas,palaipsniui atsisakant ðiø valstybiniø pensijø;

7. pertvarkyti valstybiniø naðliø ir naðlaièiø pensi-jø sistemà:

8. atsisakyti visø papildomø valstybiniø pensijø,numatytø kituose teisës aktuose.

Apibendrinant bûtø galima pasakyti, kad Sociali-nës apsaugos ir darbo ministerija, siekdama vieno iðuþsibrëþtø strateginiø tikslø - subalansuoti socialiniodraudimo sistemà bei sudaryti sàlygas pensijø sis-temos reformai, - teikia pasiûlymus dël Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto deficito sumaþi-nimo. Taip pat nuolat teikiami pasiûlymai kaip re-formuoti pensijø sistemà, kad ji bûtø finansiðkai sta-bili ir maksimaliai apsaugota nuo neigiamø ekono-miniø ir demografiniø pokyèiø.

1994 metais Lietuvos Respublikos Seimas priëmëteisës norminiø aktø paketà, á kurá áëjo Valstybiniøsocialinio draudimo pensijø, Valstybiniø pensijø,

5.6. LIETUVOS PENSIJØ SISTEMOS REFORMA

5.6.1. Lietuvos pensijø sistemos reformos bûtinumas

Vidaus reikalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugosir prokuratûros pareigûnø ir kariø pensijø, Moksli-ninkø valstybiniø pensijø laikinasis, Ðalpos (sociali-


5 skyrius

niø) pensijø ástatymai (ásigaliojo nuo 1995 m. sausio1 d.). Tai buvo pirmasis Lietuvos pensijø sistemosreformavimo þingsnis - perëjimas nuo sovietinës pen-sinio aprûpinimo sistemos. Ðiais ástatymais buvoapibrëþtos pensijø rûðys, asmenys, turintys teisæ gautiávairiø rûðiø pensijas, pensijø dydþiai bei jø mokëjimoðaltinius. Praëjus keliems metams po ðio svarbausSeimo þingsnio, visuomenë ásitikino, kad reikalingagilesnë Lietuvos pensijø sistemos reforma. Tà patápataria daryti ir uþsienio organizacijos, analizuojan-èios mûsø ðalies ekonominæ bûklæ.

Pagrindinës Lietuvos pensijø sistemos problemosyra nedidelës socialinio draudimo pensijos, didelisperskirstymas, menkos Lietuvos gyventojø paskatosdalyvauti socialinio draudimo sistemoje, Valstybiniosocialinio draudimo fondo finansiniai sunkumai beivis stiprëjanti visuomenës senëjimo tendencija.

Valstybinio socialinio draudimo pensijos yra ma-þos, nors ámokø tarifas gana aukðtas. Ðiuo metu pen-sijø finansavimas yra nestabilus, jis priklauso nuo dir-banèiøjø ir pensinio amþiaus þmoniø santykio - kuodaugiau vienam dirbanèiajam atsiranda pensinioamþiaus þmoniø, tuo didesnë mokesèiø naðta tenkadirbantiesiems. Valstybinio socialinio draudimo fon-do duomenimis, dirbanèiøjø pagal darbo sutartis as-

menø skaièius per 1991-2000 metø laikotarpá suma-þëjo 36 procentais. Tuo tarpu ið Valstybinio socialiniodraudimo fondo mokamø pensijø skaièius iðaugo nuo838 tûkst. 1991 m. iki 1 mln. 54 tûkst. 2000 m. Pa-saulio bankas prognozuoja, kad Lietuvoje nuo 2000metø iki 2050 metø 12,4 proc. padaugës pensinioamþiaus þmoniø (nuo 712 tûkst. iki 800 tûkst.), odarbingo amþiaus þmoniø sumaþës nuo 2,236 mln.iki 1,692 mln. (arba 24,3 proc.).

Dirbantieji, mokëdami ámokas Valstybinio so-cialinio draudimo fondo biudþetui, nemato tiesiogi-nio ryðio tarp savo ámokø ir bûsimos pensijos. Vidu-tinë asmens pajamø pakeitimo pensijomis dalis yraapie 40 proc. Didesnius atlyginimus gaunantiems as-menims tenka dar maþesnë pajamø pakeitimo pen-sijomis dalis. Tokia situacija menkina paskatas daly-vauti dabartinëje pensijø sistemoje, dël to ámokø daþ-nai vengiama.

Todël tam, kad nusistovëtø finansiðkai stabili Lie-tuvos pensijø sistema, kuri uþtikrintø paskatas jojedalyvauti bei didesnes iðmokas, tikslinga kuo greièiaupradëti ðios srities reformà. Uþtikrinti ilgalaiká pen-sijø sistemos gyvybingumà galima pakeitus jos finan-savimo bûdà.

2000 m. balandþio 26 d. Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimu Nr. 465 sudaryta komisija, paren-gusi Pensijø sistemos reformos Baltàjà knygà, kuriojedetaliai aptariamos galimos Lietuvos pensijø sistemospertvarkymo kryptys bei galima bûsimos pensijøsistemos struktûra. Siûloma esamà pensijø sistemàpertvarkyti á trijø pakopø pensijø sistemà, kurioje:¦ I pensijø sistemos pakopa (reglamentuojama

Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymu)uþtikrintø minimalià apsaugà nuo skurdo senatvëjear negalios atveju. Ji bûtø finansuojama taip, kaip irdabar - einamøjø ámokø principu;¦ II pensijø sistemos pakopa - privalomasis kau-

pimas privaèiuose pensijø fonduose. Ði pensijø pako-pa veiktø apibrëþtø ámokø ir individualiø sàskaitøprincipu bei uþtikrintø papildomà pensijos dalá, prik-lausomà nuo asmens sumokëtø ámokø;¦ III pensijø sistemos pakopa - savanoriðkas kau-

pimas senatvei pensijø fonduose ar draudimo ámonëse.Remiantis Vyriausybës 2001-2004 metø progra-

5.6.2. Siûlomos pensijø sistemos reformos kryptys

ma, numatoma reformuoti pensijø sistemà taip, kadateityje ðalia valstybinio socialinio draudimo sistemosveiktø ir privatûs kaupiamieji fondai, sudarant palan-kias sàlygas jiems steigtis bei uþtikrinti socialines ga-rantijas, iðsaugojant savarankiðkà valstybinio so-cialinio draudimo sistemà, derinant perskirstomàjàir kaupiamàjà pensijø sistemas. Pensijø kaupimo pa-kopos ávedimà numatë ir ankstesnës Vyriausybës.

Pensijø kaupimà numatoma ávesti nemaþinant da-bartiniø valstybiniø socialinio draudimo pensijø dydþio.Jei bûtø nustatomos papildomos ámokos á privalomojokaupimo pensijø pakopà, tai reikðtø ámokø naðtos dir-bantiesiems ar jø darbdaviams padidinimà. Dël tolaukiamo reformos efekto nebûtø pasiekta. Pasiren-kant toká reformos variantà, padidëtø darbo jëgos kai-na arba sumaþëtø uþdarbiai, kiltø visuomenës dalies,privalanèios mokëti papildomas ámokas á pensijø fon-dus, pasiprieðinimas, be to, tikëtina, kad ámokø mo-këjimo vengimas dar sustiprëtø.



Pensijø sistemos reformos koncepcijoje ir Pensijøsistemos reformos Baltojoje knygoje privalomojo kau-pimo pensijø pakopos ávedimas pabrëþiamas kaip pag-rindinë pensijø sistemos reformos kryptis. Ðiø do-kumentø pagrindu buvo paruoðtas Pensijø sistemos re-formos ástatymo projektas, kuris diskutuojamas Seime.

Pagrindinë ðio ástatymo paskirtis - nustatyti pag-rindines pensijø sistemos pertvarkymo kryptis sie-kiant sudaryti Lietuvos Respublikos gyventojamsgalimybæ uþsitikrinti didesnes socialines garantijassenatvës, invalidumo bei naðlystës atveju. Ástatymuátvirtinami pagrindiniai privalomojo kaupimo pensijø

5.6.3. Privalomojo kaupimo pensijø pakopos ákûrimas -pensijø sistemos reformos prioritetinë kryptis

pakopos veikimo principai. Vadovaujantis ðiais prin-cipais bus pataisyti Pensijø fondø ástatymas, Valstybi-nio socialinio draudimo ástatymas bei kiti teisës nor-miniai aktai, nustatant detalesná ðios privalomojokaupimo pensijø pakopos veikimo mechanizmà beijos santyká su esama einamojo finansavimo pensijøpakopa.

Privalomojo kaupimo pensijø pakopa grindþiamainvesticiniu principu, todël kiekvieno asmens iðmokavisiðkai priklausys nuo ámokos dydþio, kaupimo lai-kotarpio bei investicijø palûkanø. Valstybiniø sociali-nio draudimo pensijø dydis bus maþinamas propor-

Ámokø mokëtojø ir iðmokø gavëjø skaièiaus kitimas (tûkst.)(pensinis amþius nuo 65 m.)

5.6.2-1 iliustracijaPensijø sistemos reformos Baltoji knyga

Praëjus deðimtmeèiui socialinio draudimo finan-savimo sunkumø dël demografinio proceso bei kitøprieþasèiø (didelio perskirstymo, menkø paskatødalyvauti sistemoje ir ámokø mokëjimo vengimo, po-kyèiø darbo rinkoje, maþinanèiø ámokø mokëtojøskaièiø) neabejotinai iðkils vël. Tuomet beliks tik pa-didinti socialinio draudimo ámokø tarifà, kad duotipensijø dydþiø paþadai bûtø tesimi, arba maþinti mo-kamas pensijas (pvz. indeksuoti tik pagal infliacijà,

o ne pagal darbo uþmokestá, vis atidëti pensiná am-þiø). Dar didesnis nei dabar valstybinio socialiniodraudimo ámokø tarifas turëtø neigiamà poveiká ða-lies ámoniø konkurencingumui ir uþimtumui, nes taipadidintø darbo jëgos kainà. Taèiau tuo metu re-formuoti valstybinio socialinio draudimo sistemà busþymiai sudëtingiau dël maþëjanèio dirbanèiøjø irpensininkø santykio (þr. 5.6.2-1 iliustracijà).


cingai á pensijø fondà sumokëtos ámokos dydþiui.Ástatymo projekte siûloma, kad ámokos á pensijø

fondus, turinèius teisæ verstis privalomuoju pensijøkaupimu, bus pervedamos nuo 2003 m. sausio 1 d.Pasiûlyta privalomojo kaupimo pensijø ámoka - 5proc. punktai valstybinëms socialinio draudimo pen-sijoms skirto valstybinio socialinio draudimo ámokøtarifo (25 proc.). Toks ámokos dydis yra pasiûlytasiðanalizavus kitø valstybiø, ávedusiø privalomojo kau-pimo pensijø pakopà, patirtá. Maþesnë nei 5 proc.ámoka negarantuotø tinkamos investicinës gràþospakopos dalyviams ir turëtø tik nedidelá poveiká re-formuojant esamà pensijø sistemà, be to, jos nemaþadalis bûtø nukreipta pensijø fondø administracinëmsiðlaidoms padengti.

Nustatyta, kad asmenims iki 40 metø amþiausdalyvavimas kaupiamojoje sistemoje bus privalomasbe iðlygø, nes jø ágytas socialinio draudimo staþas yrasantykinai nedidelis, jie turi santykinai ilgà kaupimolaikotarpá, todël yra galimybiø pensijø fonduosesukaupti nemaþà pensijà. Tuo paèiu ðiems asmenimsbus sumaþinami valstybinës perskirstomosios siste-mos (pirmosios pensijø sistemos pakopos) ásiparei-gojimai.

Apdraustiesiems tarp 40 ir 50 metø amþiaus busleista pasirinkti, ar dalyvauti privalomojo kaupimopensijø pakopoje, ar ne. Jie patys turës apsispræsti,

kuri pakopa jiems palankesnë, nes tai kiekvienuatveju priklausys nuo dalyvio amþiaus, jo gaunamøpajamø bei jau turimø socialiniø teisiø. Ne visiemsapdraustiesiems ið tiesø tikslinga pradëti kaupti -vyresni nei 50 metø amþiaus asmenys dël itin trumpokaupimo laikotarpio sukauptø pernelyg maþà pensi-jà, taèiau netektø dalies savo socialinio draudimopensijos.

Pensinis amþius dalyvaujantiems privalomuo-siuose pensijø fonduose nustatytas toks pats, kaip irvalstybinei socialinio draudimo senatvës pensijai gau-ti. Iðmokos ið pensijø fondø bus mokamos apdraus-tajam asmeniui suëjus pensiná amþiø arba jam tapusinvalidu.

Numatoma, kad ámokos á privalomojo kaupimopakopos pensijø fondus turëtø bûti renkamos cen-tralizuotai per Valstybinæ mokesèiø inspekcijà, betne tiesiogiai á kiekvienà fondà, kad ámokø ir mokesèiømokëjimo kontrolë bûtø efektyvesnë, o administravi-mas pigesnis. Atsiþvelgæs á Valstybinio socialiniodraudimo fondo esamà iðvystytà informaciniø tech-nologijø sistemà, jis vykdys privalomojo kaupimopensijø ámokø pervedimà á asmenø pasirinktus pen-sijø fondus bei einamojo finansavimo pakopos ið-mokø mokëjimus Lietuvos gyventojams. Teisës aktøprojektai, reikalingi ámokø surinkimo centralizavi-mui, jau paruoðti ir ðiuo metu yra svarstomi Seime.

Atsiþvelgiant á tai, kad dalyvavimas tokiose pen-sijø fonduose yra privalomas, valstybei tenka ypatin-gas priþiûrëtojo vaidmuo.

Kadangi antrosios ir treèiosios pensijø pakoposadministravimas yra panaðaus pobûdþio, abiejø pa-kopø pensijø fondø veiklà reglamentuos Pensijø fon-dø ástatymas, kuriuo bus numatytas privalomojo kau-pimo pensijø pakopos ir savanoriðkojo kaupimo pen-sijø pakopos veikimo mechanizmas. Ðiame ástatymebus nustatytos pensijø fondø veiklos uþtikrinimopriemonës, laikantis ðiø principø:

1) Ypatinga investicinë prieþiûra:¦ bus nustatyti diversifikavimo reikalavimai bei

investavimo apribojimai, kuriais siekiama sumaþintiinvesticijø rizikingumà ir uþtikrinti jø likvidumà;¦ pensijø fondai turës uþtikrinti privalomojo

kaupimo pensijø fondø dalyviams santykiná paja-

5.6.4. Privalomojo kaupimo pensijø pakopos saugumo uþtikrinimo priemonës

mingumà.2) Pensijø turto apsauga:¦ dalyviø pensijø turto átraukimas atskirai nuo

pensijø fondo nuosavo turto;¦ draudimas pensijø fondo kreditoriams nukreipti

iðieðkojimà á pensijø turtà;¦ pensijø fondo prievolë pensijø turtà sudaran-

èias pinigines lëðas ir vertybinius popierius saugoti pa-sirinktame depozitoriume;¦ atskaitymø ið pensijø turto pensijø fondo nau-

dai struktûros ir apribojimø nustatymas.3) Pensijø fondo veiklos vieðumas ir atskaitomybë:¦ audito ámonë kasmet tikrins pensijø fondo

finansinæ apskaità;¦ vieðas pensijø fondo veiklos ir finansinës bûk-

lës ataskaitø paskelbimas;¦ siekiant uþtikrinti efektyvø pensijø fonde su-

5 skyrius



kauptø lëðø panaudojimà, dalyviai turës teisæ bet kadasuþinoti apie jø pensijø sàskaitoje sukauptà turtà.

Valstybinæ antrosios pakopos pensijø fondø prie-þiûrà vykdys Vertybiniø popieriø komisija bei Sociali-

nës apsaugos ir darbo ministerija, o pensijø anuitetømokëtojø - Valstybinë draudimo prieþiûros tarnybaprie Finansø ministerijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetodeficità, susidarantá dël to, kad netenkama daliesámokø, patenkanèiø á privalomojo kaupimo pensijøfondus, numatoma finansuoti keliais bûdais - panau-dojant ið privatizavimo gaunamas lëðas, skolinantisbei dengiant ið valstybës biudþeto.

Iðankstiniais skaièiavimais, Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto pajamø sumaþëjimas dëlprivalomojo kaupimo pensijø pakopos ávedimo kas-met pirmuosius 15 reformos metø sudarytø apie 0,9proc. BVP (VSDF biudþeto pajamø ir iðlaidø projek-cijas 2001-2020 metams þr. P. 5.6.5-1 lentelæ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetodeficitas 2000 m. sudarë 212,2 mln. litø (0,5 proc.BVP), o ið ankstesniø metø sukauptas deficitas -462,3 mln. litø (1 proc. BVP).

5.6.5. Pensijø sistemos reformos finansavimas

Susidaranèio deficito finansavimas nebûtø prob-lematiðkas, kadangi, kaip rodo kaimyniniø ðaliø pa-tirtis, didþioji dalis lëðø lieka ðalyje ir bent reformospradþioje didelë jø dalis investuojama á Vyriausybësvertybinius popierius (VVP). Remiantis kitø ðaliø,vykdanèiø analogiðkas reformas, patirtimi, galimatvirtinti, kad pirmaisiais reformos metais apie 70-80proc. pensijø fondø lëðø gali bûti investuojama á VVP.

Siûlomas Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto lëðø trûkumo, susidaranèio dël reformosdengimo, bûdas pateikiamas 5.6.5-1 lentelëje.

Dël pensijø sistemos reformos susidariusio Vals-tybinio socialinio draudimo fondo deficito finansa-vimà turi patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimas,priimdamas Valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetøfinansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymà.

5.6.5-1 lentelëFinansø ministerijos duomenys

VSDF biudþeto pajamø trûkumo, susidaranèio dël pensijø sistemos reformos,dengimas ið skolintø lëðø (mln. Lt)

2003 2004 2005 2006

VSDF biudþeto deficito dengimas

ið Rezervinio (stabilizavimo) fondo 247 258 271 290

VSDF biudþeto deficito dengimas ið skolintø lëðø 247 258 271 290

ið jø:

ið Pasaulio banko 49 52 54 58

ið kitø ðaltiniø 198 206 217 232


2001 m. vasario 6 d. Vyriausybë nutarimu Nr. 138patvirtino Pensijø reformos vykdymo priemoniø planà2001-2002 metams, kurá sudaro ðios dalys:¦ teisinës reformos bazës parengimas. Priëmus

Pensijø sistemos reformos ástatymà, bus parengti irpriimti privalomojo kaupimo pensijø pakopos veiki-mà, valstybës finansiniø ásipareigojimo tæsimà reg-lamentuojantys teisës aktai;¦ pensijø fondø prieþiûros sistemos sukûrimas.

Pensijø fondø veiklos uþtikrinimo principai bus nusta-tyti teisës aktuose. Be to, bus stiprinami Vertybiniø po-

5.6.6. Pensijø sistemos reformos ágyvendinimas

pieriø komisijos bei kitø prieþiûros institucijø pa-jëgumai;¦ naujos pensijø sistemos administravimo paren-

gimas. Tai reikðtø teisës aktø, reikalingø ámokø su-rinkimo centralizavimui, priëmimà bei atitinkamosinformaciniø technologijø sistemos sukûrimà;¦ visuomenës ðvieèiamosios kampanijos plana-

vimas ir vykdymas. Visuomenei bus aiðkinama, kokiànaudà jai atneð pensijø sistemos reforma. Þmonësturës galimybæ specialiomis taikomosiomis progra-momis apskaièiuoti bûsimas pensijas.

5 skyrius


6 skyrius


Lietuvoje pastaruoju metu vykstanèios permai-nos, naujos socialinës ekonominës sàlygos, realus irpotencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygisatsispindi ir koncentruojasi ðeimose - pasiektas ma-þiausias gimstamumo lygis, gausëja socialiai silpnøir skurstanèiø ðeimø, ypaè auginanèiø vaikus. Nema-þai ðeimø susiduria su sunkumais, kuriø savo jëgomis,t.y. be paramos, áveikti negali.

Maþëjantis gimstamumas neuþtikrina kartø kai-tos ir lemia depopuliacijà. 2000 metais gimë 34,2tûkst. vaikø, t.y. 22,6 tûkst. maþiau negu 1990 metais.Kaimo vietovëse gimstamumas iðlieka gerokai aukð-tesnis negu mieste.

Socialinæ politikà koreguoja ir gyventojø senëjimas.Apie 19 proc. Lietuvos gyventojø yra vyresni kaip 60metø. Dauguma senø vieniðø þmoniø gyvena kaime,jiems reikalinga ne tik piniginë parama, bet ir socialinëspaslaugos. Socialines paslaugas siekiama kiek ámanomapriartinti prie paslaugø gavëjø gyvenamosios vietos.

Statistiniais duomenimis, nuo 1990 m. Lietuvoje,lyginant su santuokø skaièiumi, pradëjo sparèiai augti

Lietuvos socialinës paramos sistemà sudaro dvipagrindinës dalys: piniginë parama ir socialinës pas-laugos. Be to, funkcionuoja socialinë parama teikiamølengvatø bei nustatytø privilegijø forma.

Tobulinant sistemà yra ágyvendinamos ðios socia-linës programos nukentëjusiems asmenims ir socialinësrizikos grupëms: Politiniø kaliniø ir tremtiniø bei jøðeimø sugráþimo á Lietuvà bei aprûpinimo butais ir dar-bu programa, Nacionalinë narkotikø kontrolës ir nar-komanijos prevencijos 1999-2003 metø programa beiNuteistø ir gráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø, pa-taisos darbø ir socialinës bei psichologinës reabilitacijosástaigø asmenø socialinës adaptacijos 1999-2003 metøprograma, kuri pradëta ágyvendinti nuo 2001 metø.

Valstybës socialinë parama yra orientuota á nepasi-turinèiø ðeimø rëmimà ávertinus jø pajamas. Svar-

biausias piniginës paramos tikslas - padëti tenkinti bû-tiniausius poreikius toms ðeimoms, kuriø gaunamospajamos bei gebëjimas patiems pasirûpinti savimi dëlobjektyviø nuo jø nepriklausanèiø prieþasèiø yra ne-pakankamas. Tam ðeimoms (vieniems gyvenantiemsasmenims) yra mokamos piniginës iðmokos bei sie-kiama uþtikrinti socialines garantijas.

Siekiant uþtikrinti kartø kaità, pagal valstybës biud-þeto galimybes nepriklausomai nuo pajamø vaikus au-ginanèioms ðeimoms mokamos valstybinës paðalpos.Pagrindinëmis paramos kryptimis ðeimai bei vaikamslaikytinos piniginës paramos ðeimoms, auginanèiomsvaikus, sistemos tobulinimas bei vaiko teisiø apsaugosir vaikø globos sistemø gerinimas.

Svarbus vaidmuo teikiant socialinæ paramà tenkasocialinëms paslaugoms.

6.1. ESAMOS SITUACIJOS ÁVERTINIMAS

iðtuokø skaièius: kiekvienais metais vidutiniðkaiiðsituokia 11 tûkst. porø (1000-iui gyventojø tenka 3iðtuokos), ið kuriø 8,5 tûkst. turi bendrø vaikø. Apie12,4 tûkst. vaikø kasmet, po tëvø iðtuokos, lieka gyventitik su vienu ið tëvø, paprastai su motina. Daugiausiaiðtuokø tenka 30-34 metø amþiaus grupei, ðiek tiekmaþiau skiriasi jauni þmonës (25-29 metø amþiaus).

Pastaràjá deðimtmetá pradëjo reikðtis ir kitas, ikiðiol Lietuvai nebûdingas reiðkinys: pradëjo sparèiaidaugëti ne santuokoje gimusiø vaikø skaièius. Dau-gëja motinø, kurios vienos turi auginti vaikus, dalis jølieka be darbo, skursta, palieka vaikus likimo valiai.

Didëjant turtinei diferenciacijai, tarp sunkiausiaibesiverèianèiø ar skurstanèiø pirmiausia atsidurianepilnos ðeimos, kuriø ðeimos galva yra moteris, ðei-mos su maþameèiais vaikais, daugiavaikës ðeimos,ðeimos, kuriose yra neágaliø asmenø, bei kaimuoseir maþuose miesteliuose gyvenanèios ðeimos. Daþnaitai yra jaunos ðeimos. Ypaè skursta tos ðeimos suvaikais, kuriose bent vienas ið tëvø yra bedarbis.

Statistikos departamento duomenimis, þemiau


santykinës skurdo ribos (skurdo riba laikant 50 proc.vidutiniø vartojimo iðlaidø) 2000 metais gyveno 16proc. visø Lietuvos gyventojø. Vienas ið pagrindiniøskurdo veiksniø - vaikø ir suaugusiøjø skaièiaus san-tykis ðeimoje. Jei namø ûkiuose su vienu vaiku skur-do lygis 2000 metais buvo 12,9 proc., tai gausiose ðei-mose (turinèiose 3 ir daugiau vaikø) - 37,6 procentai.

Nemaþa ðeimø, kuriø pagrindinis pajamø ðaltinisyra ávairios paðalpos. Tokios ðeimos gyvena ypatingaiskurdþiai. Svarbu tokiø ðeimø ekonominio gyvybin-gumo problemas spræsti ne didinant paðalpas ir ku-riant prielaidas jø orientacijai á iðlaikytiniø statusà,o skatinant tokiø ðeimø nariø ekonominá aktyvumàbei ðeimos savarankiðkumo siekimà.

Ðiuo atveju ekonominës socialinës aplinkos kûri-mas maþinant nedarbà, ypaè ilgalaiká, profesinio akty-vumo skatinimas, paramos ðeimai sistemos tobulini-mas (didinant paslaugø, mokesèiø sistemos bei maþi-nant universaliøjø paðalpø vaidmená), ðeimø atsako-mybës uþ ðeimos gerovæ didinimas yra svarbios kryptysgerinant ðeimø ekonominá gyvybingumà.

Jaunos ðeimos susiduria su labai opia bûsto ásigi-jimo problema. Tai yra viena svarbiausiø santuokømaþëjimo, jø atidëjimo vëlesniam laikui, gimimø ma-þëjimo prieþasèiø, sukelianti daugybæ kitø problemø,susijusiø su palankiø sàlygø vaikø normaliam ugdy-mui uþtikrinimu. Palankiø kredito sàlygø kûrimasjaunoms ðeimos bei kitos priemonës, sprendþianèiosbûsto ásigijimo problemas, turi tapti svarbia paramosðeimai plëtros kryptimi.

Viena ið didþiausiø problemø, nulemianèiø vaikøneprieþiûrà ir jø teisiø paþeidimà, yra didëjantisnedarniø (asocialiø) ðeimø skaièius. Nuo 1995 m . savi-valdybiø vaikø teisiø apsaugos tarnybø (toliau - VTAT)áskaitoje nedarniø (asocialiø) ðeimø padaugëjo 1,9karto, o vaikø jose - 57 procentais. Ðiø skaièiø augimuigali turëti átakos ir tikslesnë registracija bei jø apskaita.

Kasmet apie 3 tûkst. vaikø (2000 m. - apie 2,5tûkst. vaikø) ið nedarniø (asocialiø) ðeimø, ið ðeimø,kuriose vieno ið tëvø nëra, o kitas vaikais nesirûpina,kai abiems vaiko tëvams ar vieninteliam esamamtëvui yra neterminuotai apribotos tëvystës teisës,kai tëvai ákalinimo ástaigoje, suteikiama valstybësgloba. Tokios pagalbos reikëtø þymiai didesniamvaikø skaièiui. Nedarniø (asocialiø) ðeimø skaièiuslabai priklauso nuo alkoholizmo paplitimo lygio. Tainëra pilnas tokiø ðeimø sàraðas, nes jis priklausonuo to, kiek savivaldybiø VTAT dël didelio darbokrûvio ir koordinacijos tarp atskirø institucijø, atsa-kingø uþ vaikø teisiø apsaugà, stokos yra pajëgiosiðsiaiðkinti tokiø ðeimø skaièiø. Daugelio ðiø ðeimøvaikø padëtis yra ypaè sunki.

Daugiausia vaikø, gyvenanèiø asocialiose ðeimose,iðaiðkinta Kauno mieste (2001 m. pradþioje buvo 6482vaikai), Kauno rajone (1292), Ðakiø rajone (1141),Tauragës rajone (1210 vaikø). Vilniuje iðaiðkintos 1464probleminës ðeimos, kuriose yra 2512 vaikø.

Kita vertus, nors ir iki 2001 m. liepos 1 d. galio-jusio Lietuvos Respublikos santuokos ir ðeimos ko-dekso1 64 straipsnis nustatë , kad ir nutraukus

6.1-1 lentelëLR Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Nedarniø ðeimø skaièius 1995-2000 m.

1995 1998 1999 2000 2001 01 01

Nedarniø (asocialiø) ðeimø 9709 14937 15144 16043 18114

Jose vaikø 25604 34328 34379 36856 40276

1 Lietuvos Respublikos santuokos ir ðeimos kodeksas neteko galios nuo 2001 07 01. Já pakeitë nuo 2001 07 01 ásigaliojæsLietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kurio treèioji knyga �Ðeimos teisë� reglamentuoja tëvø ir vaikø asmeninius irturtinius tarpusavio santykius, teises ir pareigas (Þin., 2000, 74 �2262).Taip pat nustojo galioti LR vaiko globos ástatymas Nr. VIII-674 (Þin., 1998, Nr. 28-730).

6 skyrius



santuokà tiek tëvas, tiek motina turi vienodas teisesir prievoles iðlaikyti savo vaikus, taèiau namø ûkiøtyrimo duomenimis, 2000 metais tik 36 proc. iðsituo-kusiø moterø savo pajamose nurodë alimentus. Beto, kasmet iðkeliama apie 1500 baudþiamøjø bylø dëlpiktybinio vengimo iðlaikyti vaikus. O tai reiðkia, kadpo iðtuokos tëvai nevienodai supranta ir vykdo savopareigas vaikams.

Tuo paèiu pastebima, kad pastaruoju metu gau-sëja skundø, kuriuos gauna tiek savivaldybiø Vaikoteisiø apsaugos tarnybos, tiek Socialinës apsaugos irdarbo ministerija, kitos neteisminës su vaikø teisiøapsauga susijusios institucijos, kur ieðkoma teisinës,psichologinës pagalbos stengiantis iðspræsti ginèustarp buvusiø sutuoktiniø dël tarpusavio turtiniø san-tykiø, vaikø iðlaikymo, bendravimo su vaiku nusta-tymo ir jø gyvenamosios vietos nustatymo po skyrybø.Daþnëja ir buitinio smurto prieð vaikus atvejø, kai

ginèai tarp suaugusiøjø mëginami spræsti vaikøsàskaita.

Nors Lietuvoje patys svarbiausieji vaiko teisesginantys ástatymai priimti (JT Vaiko teisiø deklaracijair konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsau-gos pagrindø ástatymas, Lietuvos Respublikos Civiliniskodeksas ir jo treèioji knyga �Ðeimos teisë�, LietuvosRespublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriausástatymas), sukurta vaiko teisiø apsaugos institucinësistema, taèiau vaiko teisiø gynimas ir vaiko saugumouþtikrinimas, ypaè ðeimoje, lieka problematiðkas.

Atsiþvelgiant á tai yra numatyta parengti ðeimoskonfliktø nagrinëjimo ir prevencijos koncepcijà ir joságyvendinimo strategijà, kuri nustatytø ikiteisminæðeimos konfliktø nagrinëjimo sistemà ir jos ágyven-dinimo strategijà Lietuvoje, toliau stiprinti savival-dybiø vaikø teisiø tarnybas, kompleksiðkai ávertintiir pertvarkyti vaikø globos sistemà.

Ðiuo metu mokamos ðios piniginës iðmokos ðei-moms:¦ valstybinës paðalpos, nepriklausomai nuo ðei-

mos turto ir pajamø (paðalpos ðeimoms uþ vaikus, uþlikusius be tëvø globos vaikus, laidojimo paðalpa);¦ piniginë parama nepasiturintiems gyventojams,

ávertinus jø pajamas (socialinë paðalpa, vienkartinëspaðalpos) (þr. 6.2-1 iliustracijà).

Pagal Valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginanèiomsvaikus, ástatymà1 valstybinës paðalpos mokamos au-ginanèioms vaikus ðeimoms, kurioms labiausiai rei-kalinga socialinë parama, taip pat nustatytas naðlaièiøir likusiø be tëvø globos vaikø rëmimas. Tai:¦ vienkartinë paðalpa gimus kûdikiui,¦ nëðtumo paðalpa besimokanèioms moterims,¦ ðeimos paðalpa,¦ paðalpa ðeimoms, auginanèioms tris ir daugiau

vaikø,¦ paðalpa tikrosios kraðto apsaugos tarnybos kariø

(prievolininkø) vaikams,

6.2. PINIGINË PARAMA ÐEIMOMS, AUGINANÈIOMS VAIKUS,BEI MAÞAS PAJAMAS TURINTIEMS GYVENTOJAMS

¦ vaiko globos paðalpa,¦ naðlaièio stipendija,¦ paðalpa naðlaièiams ir likusiems be tëvø globos

vaikams ásikurti.Ðios paðalpos mokamos nepriklausomai nuo ðei-

mos pajamø, iðskyrus paðalpà uþ tris vaikus, kuriaigauti taikomas pajamø kriterijus (pajamos vienamðeimos nariui neturi virðyti trijø VRP dydþiø (nuo1992 m. geguþës 1 d. tai sudaro 405 Lt)).

Laidojimo paðalpos iðmokëjimà mirus Lietuvojenuolat gyvenanèiam asmeniui bei gimus negyvamkûdikiui reglamentuoja Lietuvos Respublikos ásta-tymas Dël paramos mirties atveju2 .

Ðalia nurodytø valstybiniø paðalpø nepasiturin-èioms ðeimoms mokamos paðalpos bei teikiamaparama kitomis formomis, ávertinus ðeimø pajamas:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø ga-rantijø ástatymà3 ðeimos turi teisæ gauti socialinæ pa-ðalpà, jeigu jø pajamos vienam ðeimos nariui yra

1Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkrièio 3 d. Valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, ástatymas Nr. I-621.

2 Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodþio 23 d. ástatymas Dël paramos mirties atveju Nr. I-348.

3Lietuvos Respublikos 1990 m. rugsëjo 27 d. Gyventojø pajamø garantijø ástatymas Nr. I-618.


6 skyrius

maþesnës uþ valstybës remiamas pajamas. Nuo 1998m. geguþës mën. Vyriausybë VRP dydá nustatë 135Lt per mënesá vienam asmeniui.

Maþas pajamas turintiems gyventojams taip pat

skiriamos vienkartinës paðalpos skurdo, benamystës,ligos, invalidumo, stichinës nelaimës ir kitais atvejais.Vienkartiniø paðalpø skyrimo tvarkà ir dydþius nusis-tato savivaldybës pagal savo biudþetø galimybes.

Piniginës socialinës paramos ðeimoms klasifikacija ir paðalpø rûðys

6.2-1 iliustracijaIliustracija sudaryta remiantis: Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkrièio 3 d.Valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, ástatymu Nr. I-621,Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodþio 23 d. ástatymuDël paramos mirties atveju Nr. I-348 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. balandþio 17 d.nutarimu Nr. 441 Dël socialinës paðalpos skyrimo ir mokëjimo nuostatø patvirtinimo.

Nepriklausomai nuoturto ir pajamø

Maþas pajamas turintys gyventojai,ávertinus pajamas

Paðalpa ðeimoms, auginanèioms 3 ir daugiau vaikø

Socialinë paðalpaVienkartinës paðalpos

Vaikus auginanèiosðeimos

Vaiko globos paðalpaNaðlaièio stipendijaPaðalpa naðlaièiamsir likusiemsbe tëvø globos ásikurti

Laidojimo paðalpa

Vienkartinë paðalpa gimus kûdikiui

Ðeimos paðalpa,kol vaikui sueisnuo 1 iki 3 m. Nëðtumo paðalpa

besimokanèioms moterimsÐeimos paðalpa,

kol vaikui sueis 1 m.

Paðalpa tikrosioskraðto apsaugostarnybos kariø(prievolininkø)

vaikams

Piniginë socialinë parama ðeimoms

Likæ be tëvøglobos vaikai

Parama mirties atveju

Neturinèios teisës ávalstybinio socialiniodraudimo motinystës

(tëvystës) paðalpà ðeimos

Visos ðeimos Privalomosios karotarnybos kariø ðeimos



Kita labai svarbi maþas pajamas turinèioms ðei-moms taikoma paramos forma - Lietuvos Respublikosbuto (individualaus gyvenamojo namo) ðildymo iðlai-dø, iðlaidø ðaltam ir karðtam vandeniui kompensavimogyventojams, turintiems maþas pajamas, ástatymu1

nustatytos gyvenamøjø patalpø ðildymo iðlaidø, iðlai-dø ðaltam ir karðtam vandeniui kompensacijos.

Siekiant paremti maþas pajamas turinèiø ðeimømoksleivius, kiekvienais metais valstybës biudþetenumatomos tikslinës lëðos maþas pajamas turinèiøðeimø moksleiviø nemokamo maitinimo organiza-vimui bendrojo lavinimo mokyklose. Kiekvienais me-tais ðias lëðas Socialinës apsaugos ir darbo ministerijapaskirsto savivaldybëms.

Uþ teisës norminiais aktais nustatytos socialinësparamos teikimà savo teritorijos gyventojams atsa-kingos savivaldybës. Joms ðioje srityje suteikiamosplaèios teisës. Valstybës biudþeto lëðos skiriamos

nëðtumo paðalpoms besimokanèioms moterims beinaðlaièio stipendijai mokëti. Likusias paðalpasðeimoms savivaldybës moka ið savo biudþetø lëðø.Patikrinus ðeimø gyvenimo sàlygas ir suraðius buitiestyrimo aktà, savivaldybës turi teisæ skirti socialinæpaðalpà bei gyvenamøjø patalpø ðildymo iðlaidø, iðlai-dø ðaltam ir karðtam vandeniui kompensacijas savosprendimu ir toms ðeimoms, kurioms pagal nusta-tytà tvarkà jø skyrimas nëra numatytas. Jos nustatokonkreèià kompensacijø skyrimo ir mokëjimo tvarkàsavo mieste (rajone). Taip jos gali taikyti didesniusnormatyvus, praplësti kategorijø, turinèiø teisæ gautikompensacijas, ratà ir kt.

Kai ðeimos naudoja gautas paðalpas ne pagalpaskirtá, socialinë parama gali bûti skiriama perkantbûtiniausius produktus ar vartojamàsias prekes atsiþ-velgiant á vaikø poreikius.

Plëtojant ðiuo metu galiojanèià piniginës sociali-nës paramos sistemà Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 2000-2004 metø programoje buvo numatyta:¦ didinti jos efektyvumà, uþtikrinti, kad parama

pasiektø tuos, kuriems jos ið tiesø reikia;¦ susieti socialinæ paramà su asmens pajamomis

ir turtu taikant visuotinæ pajamø ir turto deklaravimosistemà;¦ pereiti nuo lengvatø ir kompensacijø teikimo do-

tuojant paslaugø teikëjus prie tiesioginiø piniginiøiðmokø;¦ sukurti paramos ðeimai sistemà, kuri garantuotø

jos, kaip socialinio instituto, savarankiðkumà ir stabi-lumà, uþtikrintø kartø kaità, pagrindiná dëmesá skiriantjaunoms ðeimoms.

Atsiþvelgiant á ðalyje vykstanèius socialinius eko-nominius procesus, 2000 metais buvo priimti naujibei tobulinami ir koreguojami galiojantys teisësaktai, reglamentuojantys teikiamà piniginæ socialinæ

6.2.1. Piniginës paramos ðeimoms politika

paramà gyventojams.

Valstybës garantuojama teisinë pagalbaSiekiant suteikti reikalingà paramà gyventojams,

dël turtinës padëties negalintiems tinkamai ginti savoteisiø ir ástatymais saugomø interesø, 2000 metaispriimtas Valstybës garantuojamos teisinës pagalbosástatymas2 . Vadovaujantis ðiuo ástatymu, LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimu3 nustatyti turtoir pajamø lygiai, kuriø nevirðijus asmenims uþtikri-nama ástatymu nustatyta valstybës garantuojamateisinë pagalba, teikiamos valstybës garantuojamosteisinës pagalbos maksimalûs dydþiai. Didëjant besi-kreipianèio teisinës pagalbos asmens turto vertei irpajamoms, atitinkamai maþinama valstybës garan-tuojama teisinë pagalba.

Socialinë paðalpaSocialinë paðalpa skiriama vadovaujantis Lietu-

vos Respublikos Vyriausybës nutarimu patvirtintais

1 Lietuvos Respublikos 1999 m. balandþio 8 d. Buto (individualaus gyvenamojo namo) ðildymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam ir karðtamvandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems maþas pajamas, ástatymas Nr. VIII-1131.

2 Lietuvos Respublikos 2000 m. kovo 28 d. Valstybës garantuojamos teisinës pagalbos ástatymas Nr. VIII-1591.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 71 Dël asmenø turto ir pajamø lygiø valstybës garantuojamaiteisinei pagalbai gauti ir dël valstybës garantuojamos teisinës pagalbos iðlaidø maksimalaus dydþio nustatymo.


Socialinës paðalpos skyrimo ir mokëjimo nuostatais.1

Ðià paðalpà turi teisæ gauti maþas pajamas turinèiosðeimos, kai tëvai dirba arba nedirba dël objektyviøprieþasèiø (mokosi, yra invalidai, bedarbiai, motinos,auginanèios maþameèius vaikus, ir kt.).

Bedarbiams nustatyti teisës á socialinæ paðalpàapribojimai. Teisæ gauti ðià paðalpà turi tik asmenø,gaunanèiø bedarbio/mokymo paðalpà ar dirbanèiøvieðuosius/Uþimtumo fondo remiamus darbus, ðei-mos bei 6 mënesius po ðiø laikotarpiø pasibaigimo.

Pasikeitus ekonominei situacijai bei atsiþvelgiantá savivaldybiø pasiûlymus, 2000 metais buvo papildy-tos bei patikslintos asmenø, turinèiø teisæ gauti so-cialinæ paðalpà, kategorijos. Pastaraisiais metais dau-gëjant reikalingø gauti socialinæ paðalpà bedarbiø ðei-mø, nuo 2000 m. geguþës 1 d. socialinæ paðalpà buvonustatyta mokëti ilgalaikiams bedarbiams, ásiregistra-vusiems valstybinëje darbo birþoje ilgiau kaip 6 më-nesius, kol jie nenutraukia registracijos darbo birþoje.Be to, tokiu bûdu buvo siekiama suderinti socialinëspaðalpos skyrimo bedarbiams sàlygas su 1999 metaispriimtu Buto (individualaus gyvenamojo namo) ðil-dymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam ir karðtam vandeniui kom-pensavimo gyventojams, turintiems maþas pajamas,ástatymu.2 Taèiau dël didëjanèio bedarbiø skaièiausbei esant sunkiai ðalies finansinei bûklei, valstybë ne-pajëgë patenkinti iðaugusio lëðø poreikio socialineipaðalpai mokëti bei uþtikrinti minimalios socialinësparamos ilgalaikiø aktyviai per valstybinæ darbo birþàieðkanèiøjø darbo bedarbiø ðeimoms. Todël minëtanuostata suteikti teisæ á socialinæ paðalpà ilgiau kaip6 mënesius besiregistruojantiems darbo birþoje 2000m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimu3 buvo panaikinta.

Apie paramos suteikimà ðeimoms, neturinèiomsteisës á socialinæ paðalpà pagal nustatytà tvarkà, ta-èiau reikalingoms paramos, turëtø spræsti savivaldy-bës, kurioms nutarimu suteikta teisë skirti socialinæpaðalpà savo sprendimais, patikrinus ðeimø gyveni-

mo sàlygas. Taèiau dël lëðø stygiaus yra paremiamatik apie 8 proc. besikreipianèiø ðeimø. Kai kuriossavivaldybës savo sprendimais ðeimø visai neremia.

Atsiþvelgiant á tai, kad ðalyje paplitæs nelegalusdarbas ir neretai ðeimos, nuslëpdamos savo tikràsiaspajamas, gauna socialinæ paðalpà neteisëtai, nuo2000 m. geguþës 1 d. nustatyta, kad praðyme sociali-nei paðalpai gauti pareiðkëjai nurodytø turimà turtàir ið jo gaunamas pajamas.

Valstybinës paðalpos ðeimoms,auginanèioms vaikusSiekiant suvienodinti valstybës teikiamà piniginæ

paramà be tëvø globos likusiems vaikams iki pilna-metystës ir sulaukusiems pilnametystës vaikams jøstudijø laikotarpiu, nuo 2000 m. sausio 1 d. nuo 3MGL iki 4 MGL dydþio padidinta naðlaièio stipen-dija. Likusiam be tëvø globos asmeniui, gaunanèiamnaðlaièio pensijà, naðlaièio stipendijos dydis nustato-mas atskaièiavus jo gaunamà naðlaièiø pensijà.Naðlaièio stipendija mokama pirmà kartà ágyjantiemsprofesijà ar bakalauro (magistro) laipsná nedirban-tiems moksleiviams (studentams).

Nuo 2000 m. sausio 1 d. padidinta paðalpa naðlai-èiams ir likusiems be tëvø globos vaikams ásikurti -nuo 18 MGL iki 50 MGL. Nustatyta, kad ði paðalpayra tikslinë ir skiriama gyvenamajam namui, butui(gyvenamajai patalpai) ásigyti (paskolos butui statytiar pirkti pradiniam ánaðui, paskolos gràþinimui, butoar namo statybai, nuomai) arba ásikurti (bûstui re-konstruoti, bûtiniausiems reikmenims ásigyti). Ásikû-rimo paðalpa mokama sulaukusiam 18 metø naðlai-èiui ar likusiam be tëvø globos asmeniui, kuris ikipilnametystës buvo globojamas globos ástaigoje, ðei-mynoje ar globëjø ir nëra toliau valstybës iðlaikomasglobos institucijoje. Dël ðios paðalpos minëti asmenysgali kreiptis iki jiems sukaks 25 metai.

Teisæ á ásikûrimo paðalpà turi likæ be tëvø globosasmenys, kuriems pagal Vaiko globos ástatymà4 buvoásteigta globa iki jiems sukako 18 metø. Kadangi

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. balandþio 17 d. nutarimas Nr. 441 Dël socialinës paðalpos skyrimo ir mokëjimonuostatø patvirtinimo.

2 Lietuvos Respublikos 1999 m. balandþio 8 d. Buto (individualaus gyvenamojo namo) ðildymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam ir karðtamvandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems maþas pajamas, ástatymas Nr. VIII-1131.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 836 Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m.balandþio 17 d. nutarimo Nr. 441 �Dël socialinës paðalpos skyrimo ir mokëjimo nuostatø patvirtinimo� dalinio pakeitimo.

4 Lietuvos Respublikos 1998 m. kovo 24 d. Vaiko globos ástatymas Nr. VIII-674.

6 skyrius



Vaiko globos ástatymas ásigaliojo nuo 1998 m. liepos 1d., 2000 metais papildþius Valstybiniø paðalpø ðeimoms,auginanèioms vaikus, skyrimo ir mokëjimo nuostatus,1

nustatyta ásikûrimo paðalpos skyrimo tvarka asmenims,kurie tëvø globos neteko iki Vaiko globos ástatymoásigaliojimo. Pagal Valstybiniø paðalpø ðeimoms, augi-nanèioms vaikus, ástatymà,2 iki 2001 m. liepos 1 d. pir-mumo teisæ atsiimti uþ vaikus priklausanèias paðalpas(vienkartinæ paðalpà gimus kûdikiui, ðeimos paðalpà uþvaikà iki trijø metø bei paðalpà ðeimoms, auginanèiomstris ir daugiau vaikø) turëjo vaiko motina.

Siekiant suteikti ðeimai lygias galimybes gauti ásta-tymu nustatytas paðalpas minëto ástatymo pakeitimu3

nuo 2001 m. liepos 1 d. nustatyta, kad paðalpos moka-mos abiejø tëvø (vieno ið tëvø, auginanèio vaikà) pa-reiðkimu, nurodant paðalpos gavëjà.

Pagal iki minëto ástatymo pakeitimo galiojusiàtvarkà, kai dël vienkartinës paðalpos gimus kûdikiui,ðeimos paðalpos bei paðalpos ðeimoms, auginanèiomstris ir daugiau vaikø, turëjo kreiptis vaiko motina,ðeima negaudavo paðalpø uþ vaikus, jei motina bû-davo uþsienietë, neturinti leidimo nuolat gyventi Lie-tuvoje, nors visa ðeima gyvena Lietuvoje ir vaikø tëvasbei patys vaikai yra Lietuvos Respublikos pilieèiai.Pagal minëto ástatymo pakeitimà nuo 2001 m. liepos1 d. Lietuvoje kartu su vaikais gyvenanèios ðeimos,kuriose tëvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o mo-tina - uþsienio ðalies pilietë, neturinti leidimo nuolatgyventi Lietuvos Respublikoje, ágyja teisæ gauti ásta-tymo nustatytas paðalpas.

Parama mirties atvejuIki 2001 m. sausio 1 d. socialiniu draudimu ap-

draustøjø asmenø mirties atveju buvo iðmokamos lai-dojimo paðalpos ið dviejø skirtingø ðaltiniø: 3 MGLdydþiø laidojimo paðalpa ið valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto ir 3 MGL dydþiø specialilaidojimo paðalpa ið tiksliniø lëðø, numatytø savival-dybiø biudþetams skaièiuojant jø finansinius rodik-lius. Dël paðalpos mirties atveju laidojantis asmuo

1 Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 05 18 ásakymas Nr. 57 Dël valstybiniø paðalpø ðeimoms,auginanèioms vaikus, skyrimo ir mokëjimo nuostatø dalinio pakeitimo.

2 Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkrièio 3 d. Valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, ástatymas Nr. I-621.

3 Lietuvos Respublikos 2001 m. sausio 25 d. Valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, ástatymo 1, 2, 3, 4, 41 straipsniøpakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. IX-168.

4 Lietuvos Respublikos ástatymo Dël paramos mirties atveju 1, 2 straipsniø pakeitimo 2000 05 23 ástatymas Nr. VIII-1704.

turëjo kreiptis á dvi institucijas.Siekiant nustatyti vienà iðmokà asmens mirties

atveju, nuo 2001 sausio 1 d. panaikinus ið valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto mokamà laido-jimo paðalpà, nuo 2001 m. sausio 1 d., padidinta lai-dojimo paðalpa nuo 3 iki 6 MGL dydþio ið tiksliniølëðø, numatytø savivaldybiø biudþetams skaièiuojantjø finansinius rodiklius. Ði paðalpa mokama vado-vaujantis Lietuvos Respublikos ástatymu Dël paramosmirties atveju4 .

Nemokant laidojimo paðalpos ið socialinio draudi-mo fondo lëðø atitinkamai padidintas laidojimopaðalpos dydis, todël parama socialiniu draudimu ap-draustøjø asmenø mirties atveju nepasikeitë. Taèiaulaidojimo paðalpa nuo 3 iki 6 MGL padidinta nedir-bantiems ir neásiregistravusiems darbo birþoje darbingoamþiaus asmenims. Taip kiekvieno Lietuvos gyventojomirties atveju garantuojama 6 MGL dydþio laidojimopaðalpa, uþtikrinanti bûtinà paramà mirties atveju.

Mirus pensininkui (invalidui), gaudavusiam so-cialinio draudimo pensijà, ðalia minëtu ástatymu nus-tatytos 6 MGL specialios laidojimo paðalpos Valsty-biniø socialinio draudimo pensijø ástatymo iðlieka 39straipsniu nustatyta parama mirties atveju. Pagal ðástraipsná laidojanèiam asmeniui iðmokama miru-siajam priklausiusi pensija uþ einamàjá (mirties) më-nesá (jei uþ ðá mënesá pensija dar nebuvo iðmokëta)ir dar tokio pat dydþio pensija uþ du mënesius.

Piniginës paramos, áskaitant iðlaidøbûsto ðildymui ir vandeniui kom-pensacijas bei nemokamà maitinimà,gavëjai ir iðlaidos ðiai paramaiÐeimoms, auginanèioms vaikus, ir maþas pajamas

turintiems gyventojams paremti bei laidojimopaðalpai mokëti 2000 metais buvo skirta 516,7 mln.Lt (þr. 6.2.1-1 lentelæ), ið jø 11 proc. sudarë valstybësbiudþeto lëðos, skiriamos nepasiturinèiø ðeimø moks-leiviø nemokamam maitinimui, likusi parama buvoteikiama ið savivaldybiø biudþetø.

.


6 skyrius

Nepriklausomai nuo ðeimos pajamø mokamomspaðalpoms (ðeimoms, auginanèioms vaikus, likusiems betëvø globos vaikams bei laidojimo paðalpai) iðleidþiamapanaði lëðø suma kaip ir paramai ávertinus ðeimø pajamas(socialinei paðalpai, vienkartinëms paðalpoms, iðlaidøbûsto ðildymui ir vandeniui kompensacijoms, moksleiviønemokamam maitinimui):

¦ paðalpoms nepriklausomai nuo pajamø mokëtiskirta 278,4 mln. Lt, t.y. 55 proc. visø minëtai paramaiskirtø lëðø.

¦ nepasiturintiems gyventojams, ávertinus jø paja-mas, iðleista 228,2 mln. Lt, t.y. 45 proc. visø minëtaiparamai skirtø lëðø. 60,5 mln. Lt ðiø lëðø skirta ið vals-tybës biudþeto maþas pajamas turinèiø ðeimø moksleiviø

I. Ið viso (1+2+3) 480085,7 516680,2 7,6II. Ið viso (1+2) 453034,9 489082,6 8,01. Valstybinës paðalpos ðeimoms,

auginanèioms vaikus (ið viso): 253570,3 260843,2 2,91.1. Vienkartinë paðalpa gimus kûdikiui 36,0 34,1 -5,4 27004,9 25519,7 -5,51.2. Ðeimos paðalpa 89,5 88,2 -1,5 98375,8 95674,7 -2,71.3. Paðalpa tikrosios kraðto apsaugos

tarnybos kariø vaikams 0,11 0,1 -34,4 223,59 154,94 -30,71.4. Paðalpa ðeimoms, auginanèioms

3 ir daugiau vaikø 44,3 45,0 1,6 81132,1 81929,5 1,0

Ið jø: su 3 vaikais 32,4 32,9 1,4 54062,6 54300,9 0,4 su 4 ir daugiau vaikø 11,8 12,1 2,5 27069,5 27628,8 2,1

1.5. Vaiko globos paðalpa 7,3 8,1 11,0 38055,5 43240,8 13,6

1.6. Paðalpa naðlaièiams ir likusiemsbe tëvø globos vaikams ásikurti 0,55 0,7 28,2 1245,28 3075,63 147,0

1.7. Nëðtumo paðalpa besimokanèioms moterims 0,35 0,3 -8,6 76,56 70,0 -8,6

1.8. Naðlaièio stipendija 1,66 1,9 12,4 7456,50 11178,0 49,92.. Paðalpos bei kitos paramos formos

maþas pajamas turintiems gyventojams, ið jø: 199464,6 228239,5 14,42.1. Socialinë paðalpa 101,8 115,2 13,2 73719,9 88602,0 20,22.2. Vienkartinës paðalpos 32,1 36,8 14,7 4562,7 3448,9 -24,42.3. Iðlaidø bûsto ðildymui ir vandeniui kompensacijos � � � 61182,0 75714,2 23,8

Ið jø:kieto ir kitokio kuro ásigijimo kompensacija 52,4 64,7 23,5 6948,8 6370,1 -8,3

2.4. Moksleiviø nemokamas maitinimas** 142 155 9,4 60000 60474,4 0,8

3. Speciali laidojimo paðalpa 37,4 38,8 3,7 27050,8 27597,6 2,0Ið jø: po 3 MGL 5,2 5,2 0,1 2031,2 1947,7 -4,1 po 6 MGL 32,2 33,6 4,2 25022,6 25614,4 2,4

Duomenys apie 1999-2000 metais Respublikoje suteiktà paramà ðeimoms*

Eil.Nr. Paðalpos bei kitos paramos formos Gavëjø sk. Iðlaidos

Pokytis2000 m.,palyg.su 1999 m.,proc.

1999 m. 2000 m.1999 m. 2000 m.

tûkst. þm tûkst. Lt

Pokytis2000 m.,palyg.su 1999 m.,proc.

6.2.1-1 lentelë* Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos bei Statistikos departamento duomenys;** nurodytas vidutiniðkai per mënesá atitinkamais metais nemokamà maitinimà gavusiø moksleiviø skaièius (tûkst. þm.)



nemokamam maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose.Atskirø valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginan-

èioms vaikus, gavëjø skaièiø 2000 metais palyginussu jø skaièiumi 1999 metais, matyti, kad paðalpø ðei-moms, auginanèioms vaikus, iðmokama maþiau, ati-tinkamai sumaþëjo ir iðlaidos ðioms paðalpoms mo-këti. Tai nulëmë pastaruoju deðimtmeèiu maþëjantisgimstamumas. Nors gimstamumas maþëja, ðeimø,gaunanèiø paðalpà uþ tris ir daugiau vaikø, skaièiusiðliko stabilus (neþymiai padidëjo). Tai rodo, jog san-tykinai gausëja vaikø, gimstanèiø daugiavaikëseðeimose.

2000 metais, palyginus su 1999 metø duomenimis,iðaugo paðalpø uþ likusius be tëvø globos vaikus ga-vëjø skaièius (vaiko globos paðalpos, ásikûrimo pa-ðalpos bei naðlaièio stipendijos) bei iðlaidos joms. Tainulëmë pastaraisiais metais vykdoma paramos liku-siems be tëvø globos vaikams didinimo politika. Nuo2000 metø padidinus ásikûrimo paðalpà 2,8 karto -nuo 18 MGL (2250 Lt) iki 50 MGL (6250 Lt) dydþio- bei nustaèius kreipimosi dël ðios paðalpos laikotarpáiki 25 metø amþiaus (iki 2000 m. sausio 1 d. dël ðios

paðalpos buvo galima kreiptis per 12 mën.), palyginussu 1999 metais, paðalpos gavëjø per 2000 metuspadidëjo 28 proc., iðlaidos - 147 proc.

Socialinæ paðalpà 2000 metais vidutiniðkai permënesá gavo 115,2 tûkst. gyventojø (apie 3,1 proc.visø Respublikos gyventojø), 36,8 tûkst. gyventojøparemti vienkartinëmis paðalpomis. Palyginus su1999 metais, socialinës paðalpos gavëjø iðaugo 13proc., o iðlaidos ðiai paðalpos rûðiai padidëjo 20 proc.Pateikti duomenys atspindi blogëjanèià ðeimø mate-rialinæ padëtá, kurià didele dalimi nulëmë pastarøjømetø ðalies ekonomikos smukimas.

Maþas pajamas turinèiø ðeimø moksleiviø nemo-kamo maitinimo organizavimui per metus ið valsty-bës biudþeto skiriama po 60 mln. Lt. 2000 metaisnemokamà maitinimà gavo apie 155 tûkst. moks-leiviø (27 proc. visø moksleiviø). Apie 2 proc. visøbesimokanèiøjø buvo skiriami ir nemokami pusry-èiai. Vasaros atostogø metu bendrojo lavinimo mo-kyklose organizuojamose dieninëse vasaros poilsiostovyklose buvo nemokamai maitinama apie 2 proc.visø moksleiviø.

Socialinë parama yra svarbi priemonë pagrindinápragyvenimo ðaltiná praradusioms ir nepritekliujeatsidûrusioms ðeimoms. Todël toliau bûtina tobulintiesanèià ir sukurti tokià socialinës paramos sistemà,kuri bûtø efektyvi priemonë, uþtikrinanti minimaløpragyvenimo lygá laikinai nepritekliuje atsidûrusiemsasmenims ir skatinanti jø paèiø pastangas ieðkotipagrindinio pragyvenimo ðaltinio ið darbo pajamø.

Paðalpø ðeimoms finansavimo problemosLëðos, reikalingos ástatymu nustatytoms paðal-

poms mokëti, á savivaldybiø biudþetø iðlaidø apimtááskaitytos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybiøbiudþetø pajamø dydá ir iðlyginimà lemianèiø rodikliøtvirtinimo 2000-2002 metams ástatymà1 . Savivaldybiøtarybos, sudarydamos ir tvirtindamos savivaldybësbiudþetà, turi pagal atskiras iðlaidø grupes, vadovau-damosi ástatymø pakeitimais, ðias lëðas savo biud-þetuose patvirtinti pagal jø tikslinæ paskirtá.

2000 metais daugelis savivaldybiø susidûrë sulëðø socialinëms iðmokoms trûkumo problema.Didele dalimi lëðø trûkumà nulemia deficitiniaisavivaldybiø biudþetai. Be to, turi átakos ir tai, kadsavivaldybës socialinëms iðmokoms skiria maþiau lë-ðø negu jø reikia arba planuodamos lëðas neatsiþ-velgia á Vyriausybës tvirtinamø socialiniø iðmokøbaziniø dydþiø (minimalus gyvenimo lygis, valstybësremiamos pajamos), kuriais remiantis skaièiuojamospaðalpos, pasikeitimus. Todël paðalpø ðeimoms iðmo-këjimui pritrûksta lëðø, jos neiðmokamos laiku, sa-vivaldybës kreipiasi dël papildomo lëðø ðiems tiks-lams skyrimo ið valstybës biudþeto.

Svarbu racionalizuoti socialinës paramos siste-mos organizavimà. Ieðkant savivaldybiø lëðø rezervøreikëtø grieþtinti gyventojø deklaruojamø pajamø,kitø dokumentø, pateikiamø socialinei paðalpai,kontrolæ; lanksèiau taikyti socialinës paðalpos

1 Lietuvos Respublikos 1999 12 23 Savivaldybiø biudþetø pajamø dydá ir iðlyginimà lemianèiø rodikliø tvirtinimo

2000-2002 metams ástatymas Nr. VIII-1504.

6.2.2. Piniginës paramos ðeimoms sistemos tobulinimas


skyrimo tvarkà, sieti jos mokëjimà su ðeimø ásiparei-gojimais, stengiantis maþinti paðalpos gavëjø prik-lausomybæ nuo socialinës paramos, ávedant socialiniodarbo su konkreèia ðeima metodus, t.y. siekiant dides-nio paðalpø taiklumo, kad paðalpas gautø tik tos ðei-mos, kurioms jø labiausiai reikia.

Pretenduojanèiø á socialinæ paðalpàasmenø realiøjø pajamønustatymo problemaNors nustatyta pajamø ávertinimo principu teikia-

mos paramos tvarka siekiama valstybës paramà su-telkti maþiausias pajamas turinèioms ðeimoms, neið-vengiama atvejø, kai parama gali pasinaudoti ðeimos,kurioms tokia parama neturëtø priklausyti - susidu-riama su turto ir nelegaliø pajamø ávertinimo prob-lema. Neretai asmenys, uþsiimantys nelegaliu verslu,taip pat ásiregistravæ darbo birþoje, taèiau turintysdarbà, nuslepia savo tikràsias pajamas. Atskirais atve-jais individualios ámonës, akcinës bendrovës pateikiaduomenis apie darbuotojø gaunamas pajamas nu-rodydamos tik minimalø darbo uþmokestá, nors re-alus darbo uþmokestis yra didesnis.

Piniginës paramos vystymo kryptysFunkcionuojanèios piniginës socialinës paramos

sistemos problemoms spræsti bûtinas ðios sistemos to-bulinimas. Tam reikia ávertinti jau ávykdytos piniginëssocialinës paramos reformos tikslingumà ir efektyvumà.Todël nuolat atliekama namø ûkiø tyrimø duomenø,savivaldybiø socialinës paramos skyriø duomenø apieiðmokamas paðalpas analizë. Remiantis analizësiðvadomis koreguojama piniginës socialinës paramossistema, siekiama nukreipti paðalpas tiems, kuriemslabiausiai reikia. Plëtojama strateginë partnerystë susavivaldybëmis suteikia joms didesná savarankiðkumàir atsakomybæ. Toliau numatoma tobulinti maþaspajamas turinèiø ðeimø moksleiviø nemokamomaitinimo bendrojo lavinimo mokyklose organizavimà.

Siekiant garantuoti tinkamo lygio socialinæ ap-saugos sistemà ir stengiantis, kad ði sistema nuolattobulëtø, pasiektø aukðtesná lygá, bûtinas abipusis so-cialinës politikos formuotojø ir savivaldybiø, kuriomstenka jà ágyvendinti, sutarimas ir glaudus bendra-darbiavimas. Juk nuo to priklauso visø su socialinëmisproblemomis susijusiø þmoniø gyvenimo kokybë.

Gerinant ðeimø ekonominá gyvybingumà bûtinasekonominës socialinës aplinkos kûrimas maþinantnedarbà, ypaè ilgalaiká, profesinio aktyvumo skatinimas,ðeimø atsakomybës uþ ðeimos gerovæ didinimas.

Pagal Vyriausybës 2000-2004 metø veiklos prog-ramos ágyvendinimo priemoniø1 planà, 2001 metaisrengiamas Piniginës socialinës paramos ástatymo pro-jektas, 2002 metais numatoma parengti Vaikus au-ginanèiø ðeimø rëmimo programà bei Lengvatø pert-varkymo koncepcijà.

Piniginës socialinës paramos ástatymu bus sie-kiama:¦ sukurti vieningà pajamø ir turto ávertinimo prin-

cipu teikiamos piniginës socialinës paramos sistemà,siekiant paremti dël objektyviø prieþasèiø skurstanèiasðeimas (asmenis) ir maþinti skurdo paplitimà;¦ dël objektyviø prieþasèiø jokiø pragyvenimo ðal-

tiniø neturinèioms ðeimoms (asmenims) garantuotiminimalias lëðas prasimaitinimui bei minimalaus bûs-to iðlaikymo iðlaidoms;¦ skatinti piniginæ socialinæ paramà gaunanèias

ðeimas (asmenis) ieðkoti darbo.Bûtina didinti valstybiniø paðalpø ðeimoms, augi-

nanèioms vaikus, sistemos efektyvumà. Atsiþvelgiantá tai rengiama Vaikus auginanèiø ðeimø rëmimo prog-ramà, kurios tikslas:¦ sukurti paramos ðeimai sistemà, kuri garantuotø

jos, kaip socialinio instituto, savarankiðkumà ir sta-bilumà, uþtikrintø kartø kaità, pagrindiná dëmesá ski-riant jaunoms ðeimoms;¦ teikti ðeimoms ávairiapusæ paramà, apimanèià

visas jos gyvenimo sritis, didinant jø paèiø atsakomybæuþ vaikø auklëjimà. Tai bûtø programa, apimanti ðiasopiausias vaikus auginanèiø ðeimø gyvenimo sritis: tëvøuþimtumà, mokesèiø lengvatas, apsirûpinimà bûstu,valstybës paramà, vaiko saugumà ir ugdymà, ðeimossveikatà bei jos planavimà. Rengiant minëtà programànumatoma vadovautis ðiais pagrindiniais principais:tëvø atsakomybës uþ vaikø ugdymà stiprinimo; ðeimøaktyvumo ir savarankiðkumo skatinimo; ðeimø ávairovësbei specifiniø poreikiø vertinimo; socialiai silpnø ir prob-leminiø ðeimø plitimo maþinimo; vaiko teisiø ðeimojeuþtikrinimo; rëmimo kompleksiðkumo uþtikrinimo.

Viena ið sudëtiniø socialinës paramos sistemos

6 skyrius

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 149 Dël Vyriausybës 2000-2004 metøveiklos programos ágyvendinimo priemoniø patvirtinimo.



daliø yra teisës norminiais aktais numatytos lengva-tos bei privilegijos. Lengvatø teikimo sistema yra ne-tobula. Jø yra daug ir ávairiø, ne visos jos efektyvios,reikalauja brangaus administravimo ir vykdymo kon-trolës. Daþnai tai paèiai socialinei grupei teikiamoslengvatos yra tarpusavyje nesuderintos. Dël ðiø prob-lemø biudþeto lëðos panaudojamos neefektyviai, pa-sitaiko piktnaudþiavimø. Numatomos rengti Leng-vatø pertvarkymo koncepcijos tikslai:¦ sumaþinti lengvatø skaièiø bei ávairovæ, didinant

jomis besinaudojanèiø socialiniø gyventojø grupiøgaunamas pajamas bei socialines iðmokas;¦ susisteminti bûtinø lengvatø teikimà;¦ orientuoti paramà paslaugø vartotojams, o ne

jø teikëjams.2001 metais pradëtas vykdyti tarptautinis PHARE

Consensus projektas Socialinës paramos reforma irsocialinës acquis ágyvendinimas. Uþsienio ekspertai iðDidþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos ávairiais aspek-tais analizuos galiojanèià piniginæ socialinæ paramà,lygins jà su kitø ES ðaliø praktika ir patirtimi, organi-zuos seminarus, vykdys pilotines programas savival-dybëse ir parengs rekomendacijas socialinës paramossistemos tobulinimui.

Pastebëtina, kad paramoje ðeimoms dominuojaorientacija á finansinæ paramà, pamirðtant paslaugasðeimai. Todël reikëtø susieti socialinës paramos tei-kimà su jà gaunanèiø ðeimø ásipareigojimais dalyvautisavivaldybiø institucijø organizuojamuose darbuose,skatinti ir mokyti savivaldybiø socialinius darbuotojuspaðalpø skyrimo tvarkà sieti su ðeimø ásipareigojimais,integravimosi á visuomenæ planø sudarymu ir pan.

* * *Pastarøjø metø statistika rodo, jog Lietuvoje gau-

sëja socialiai silpnø ir skurstanèiø ðeimø, ypaè augi-nanèiø vaikus. Atsiþvelgiant á ðalies ekonominæ pa-dëtá bei finansines galimybes, galiojanti ðeimø rëmi-mo sistema daugiau orientuota remti nepasiturinèiasðeimas: mokamos paðalpos ðeimoms, auginanèiomsvaikus, nepriklausomai nuo jø turto ir pajamø beiteikiama parama nepasiturinèioms ðeimoms, áver-

tinus jø pajamas.Vystant piniginës paramos politikà 2000 metais bu-

vo priimti nauji bei tobulinami ir koreguojami ga-liojantys teisës aktai, reglamentuojantys teikiamà pi-niginæ socialinæ paramà gyventojams: nepasiturin-tiems asmenims nustatyta valstybës garantuojama tei-sinë pagalba; tobulinama socialinës paðalpos ilgalai-kiams bedarbiams skyrimo tvarka; suvienodinta teisëtiek tëvui, tiek motinai gauti paðalpà uþ vaikus (iki tolpirmumo teisë buvo nustatyta motinai); padidintalikusiems be tëvø globos asmenims teikiama parama;patobulinta laidojimo paðalpos skyrimo ir mokëjimotvarka, nustatant jà mokëti ið vieno ðaltinio.

Socialinë parama yra svarbi priemonë pagrindinápragyvenimo ðaltiná praradusioms ir nepritekliujeatsidûrusioms ðeimoms. Todël toliau bûtina tobulintiesanèià ir sukurti tokià socialinës paramos sistemà, kuribûtø efektyvi priemonë, uþtikrinanti minimalø pra-gyvenimo lygá laikinai nepritekliuje atsidûrusiems as-menims ir skatinanti jø paèiø pastangas ieðkoti pagrin-dinio pragyvenimo ðaltinio ið darbo pajamø. Tam pir-miausia numatoma: 1) sukurti vieningà pajamø ir turtoávertinimo principu teikiamos piniginës socialinësparamos sistemà, remiant dël objektyviø prieþasèiøskurstanèias ðeimas (asmenis); 2) maþinti skurdo pa-plitimà; 3) ðeimoms, auginanèioms vaikus, teikti ávai-riapusæ paramà, didinant paèiø tëvø atsakomybæ uþvaikø auklëjimà, apimanèià visas ðeimos gyvenimo sritis:tëvø uþimtumà, mokesèiø lengvatas, apsirûpinimà bûs-tu, valstybës paramà, vaiko saugumà ir ugdymà, ðeimossveikatà bei jos planavimà.

Toliau numatoma tobulinti maþas pajamas turin-èiø ðeimø moksleiviø nemokamo maitinimo bendrojolavinimo mokyklose organizavimà.

Viena ið sudëtiniø socialinës paramos sistemos daliøyra ávairioms socialinëms gyventojø grupëms nustatytoslengvatos bei privilegijos, dël kuriø ávairovës ði sistemaneefektyvi. Todël numatoma sumaþinti lengvatø skaièiø,didinant jomis besinaudojanèiø socialiniø gyventojøgrupiø gaunamas pajamas bei socialines iðmokas,susisteminti bûtinø lengvatø teikimà.

6.3. SOCIALINËS PASLAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybës programojepabrëþiama, kad vienas ið svarbiausiø socialinës po-litikos tikslø - sudaryti sàlygas kiekvienam asmeniui

savo jëgomis tvarkyti gyvenimà, laisvai ir atsakingaikurti savo ateitá bei kartu solidariai pagelbëti tiems,kurie dël nuo jø nepriklausanèiø aplinkybiø negali


apsirûpinti patys.Vienas ið pagrindiniø nuosekliai ágyvendinamø

socialinës politikos principø - socialinës paramos sis-temos decentralizavimas, paremtas centrinës val-dþios átakos maþinimu, vietos savivaldos institucijøatsakomybës bei kompetencijos bei paèios bendruo-menës ir kiekvieno ið mûsø asmeninës atsakomybësuþ save ir savo veiksmus didinimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës programojenumatyta ir toliau decentralizuoti socialiniø paslaugøteikimà, daugiau funkcijø perduoti savivaldybëms,plaèiau panaudoti nevalstybiná sektoriø plëtojantbendruomenines socialines paslaugas, sudarantsàlygas privaèiai iniciatyvai, teikti pirmenybæ pagalbaiir slaugai namuose, o ne stacionariose ástaigose.

Socialiniø paslaugø plëtra vyksta decentrali-zacijos kryptimi, rengiant ir ágyvendinant valstybinesir savivaldybiø socialiniø paslaugø programas. Ðisprocesas vyksta visà pastaràjá deðimtmetá, taèiaunepakankamai sparèiai. Materialiniø iðtekliø stokasavivaldybëse ypaè trukdo plëtoti nestacionarias so-cialines paslaugas, t. y. tokias paslaugas, kuriø organi-zavime ir teikime iki nepriklausomybës atkûrimovalstybës sektorius nevaidino jokio vaidmens.

Ðiame skyriuje apþvelgiama socialiniø paslaugøraida, apraðomos socialinës paslaugos seniemsþmonëms bei rizikos grupës asmenims. Informacijaapie socialines paslaugas beglobiams vaikams ir vai-kams ið probleminiø ðeimø pateikta 6.4., apie pas-laugas neágaliesiems - 6.5. skyriuose.

Iki nepriklausomybës atkûrimo Lietuvoje sociali-nës paslaugos buvo teikiamos tik stacionariosesocialinës globos ástaigose. Beveik visos tuo metu vei-kianèios ástaigos buvo pavaldþios Socialinës apsaugosir darbo ministerijai. Paslaugos buvo teikiamos tikseniems þmonëms, neágaliems vaikams ir suaugu-siems bei vaikams, netekusiems tëvø globos.

Nuo 1991 m., ágyvendinant Lietuvos RespublikosVyriausybës veiklos kryptis, kuriose numatytas glo-bos ástaigø decentralizavimas bei tolesnis jø plëtoji-mas, savivaldybëse pradëti steigti atskiri struktûriniaipadaliniai. Ðiems padaliniams perduota atsakomybëuþ savivaldybiø teritorijoje gyvenanèiø neágaliøjø,vieniðø senø þmoniø globà ir rûpybà.

Socialinës paslaugos Lietuvoje teisiðkai átvirtintos1994 m., patvirtinus Socialinës paramos koncepcijà1 ,kurioje socialinë parama buvo iðskirta á tris sudëtinesdalis: pagalba pinigais, pagalba daiktais, pagalbapaslaugomis. Teisiná pagrindà tolesniam socialiniøpaslaugø plëtojimui sudaro Socialiniø paslaugø ásta-tymas2 ir vëliau priimti poástatyminiai teisës aktai.

1991 - 1998 m. laikotarpis laikytinas kiekybiniuðuoliu Lietuvos socialiniø paslaugø sistemos vystyme:atsirado ávairaus pavaldumo, ávairioms klientø gru-pëms skirtos ávairaus tipo socialiniø paslaugø ástaigos

6.3.1. Socialiniø paslaugø raidos apþvalga

(dienos globos ir laikino gyvenimo ástaigos, skirtosvaikams, seniems þmonëms, þmonëms su negalia,rizikos grupës asmenims). Pagrindiniai ðio laikotar-pio akcentai - ástaigø skaièius, paslaugø rûðiø ávai-rovë, poreikio paslaugoms dydis, apimtys, aptarnau-jamø klientø skaièius ir pan. Nuo 1996 m. vykdantPasaulio banko finansuojamà projektà skatinamasbendruomeniniø socialiniø paslaugø vystymasis. Sëk-mingai ágyvendinamas projektas buvo tæsiamas, irnuo 1998 m. buvo pradëta ágyvendinti Valstybinësocialiniø paslaugø infrastruktûros plëtros programa,tæsiama ir 2000 m. (þr. 5 priedà).

Nuo 1998 m. prasidëjo antrasis socialiniø paslaugøplëtojimo etapas, kuriame socialiniø paslaugø sistemosvystymo akcentai perkeliami ið kiekybiniø rodikliø ákokybinius. Pradeda ryðkëti pagrindiniai socialiniø pas-laugø organizavimo principai: decentralizavimas, pas-laugø plëtojimo prioritetø nustatymas, teisingumas irtikslumas parenkant socialines paslaugas, atvirumasbendruomenei, prieinamumas, pokyèiø þmoguje skati-nimas ir t.t. Svarbiausiomis socialiniø paslaugø vystymosferos sàvokomis tampa socialinis - ekonominis efek-tyvumas, paslaugø kaðtø maþinimas, poreikiø pa-tenkinimo kokybë, paþangiø globos formø taikymo pri-oritetai.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994 m. geguþës 9 d. nutarimas Nr. 360 Dël socialinës paramos koncepcijos.

2 Lietuvos Respublikos 1996 m. spalio 9 d. Nr. I-1579 Socialiniø paslaugø ástatymas .

6 skyrius



Socialiniø paslaugø katalogasVykstant sparèiai socialiniø paslaugø plëtrai ir

atsiradus didelei socialiniø paslaugø ávairovei savival-dybëse, tapo svarbu apibrëþti ir susisteminti atskiraspaslaugø rûðis ir ástaigø tipus. Tuo tikslu buvo parengtasSocialiniø paslaugø katalogas 2000 m.1 Katalogeapibrëþiamas pagrindinis socialiniø paslaugø tikslas,detalizuojami socialiniø paslaugø teikimo atvejai irprincipai, socialiniø paslaugø gavëjai bei teikëjai, naujossocialiniø paslaugø organizavimo formos bei metodai,paslaugø gavimo tvarka. Kataloge pateikiama bendrøjøir specialiøjø paslaugø klasifikacija, naujos bendrøjøpaslaugø rûðys bei áteisinami nauji socialiniø paslaugøástaigø tipai. Ðiame dokumente konkretinamos irdetalizuojamos kitos bendrosios paslaugos: maitinimoorganizavimas, karðto maisto pristatymas, aprûpinimasbûtiniausiais daiktais (drabuþiais, avalyne), asmenshigienos paslaugos, transporto paslaugos, vertimo áþenklø kalbà paslaugos, aprûpinimas kompensacinetechnika, bûsto ir aplinkos pritaikymo paslaugos.Minëtame dokumente apibrëþiama stacionariø irnestacionariø globos ástaigø paskirtis, ástaigø tipai,

pagrindinës ðiose ástaigose teikiamø paslaugø grupës beirûðys, pagrindinës atskirø ástaigø personalo profesinësgrupës ir pan. Pateiktoje socialiniø paslaugø klasifi-kacijoje iðskiriami nauji miðriø socialiniø paslaugø ástaigøtipai, akcentuojama, kad socialinës paslaugos yra tei-kiamos ir kitose srityse - asmens sveikatos prieþiûros,ðvietimo ir ugdymo, laisvës atëmimo vietø ir pan.

Socialiniø paslaugø katalogas, klasifikuojantispaslaugø rûðis ir socialiniø paslaugø ástaigø tipus, yraorientyras savivaldybëms bei nevyriausybinëms or-ganizacijoms planuojant ir organizuojant socialinespaslaugas bendruomenëje ávairioms socialinëmsþmoniø grupëms.

Socialinës paslaugos seniems þmonëmsSenyvi þmonës, kurie sudaro apie penktadalá

mûsø visuomenës, yra pagrindiniai socialiniø paslau-gø vartotojai.

Iki 1998 m. savivaldybëse buvo sparèiai kuriamosstacionarios globos ástaigos seniems þmonëms. Nuo1991 m. stacionariø socialiniø paslaugø seniems 8kartus, gyventojams vietø padaugëjo beveik 2 kartus.

1 Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 liepos 10 d. ásakymas Nr. 70Dël socialiniø paslaugø katalogo 2000 m. patvirtinimo.

Stacionariø globos ástaigø seniems þmonëms dinamika

6.3.1-1 iliustracijaStatistikos departamento duomenys


6 skyrius

Pasikeitë senø þmoniø globos ástaigø gyventojøskaièius skirtingo pavaldumo globos ástaigose. Reikiapaþymëti, kad 1991 m. beveik visi senø þmoniø globosástaigø gyventojai gyveno valstybinëse globos ás-taigose, o 2000 m. - valstybinëse globos ástaigose gy-veno maþiau nei pusë globos ástaigø gyventojø.

Ðiuo metu stacionarios globos paslaugos seniemsþmonëms yra teikiamos 54 savivaldybëse, 10 tûkst.Lietuvos gyventojø tenka beveik 12 stacionariosglobos vietø (1990 m. - 6 vietos). Stacionariose globosástaigose gyvena apie 5 proc. pensinio amþiaus þmoniø.Gana daþnai stacionariose globos ástaigose apgyven-dinami tokie þmonës, kurie, suteikus pagalbos na-muose ar dienos globos paslaugas, galëtø gyventi sa-vo namuose. Tai rodo, kad savivaldybës ne visada ieð-ko galimybiø teikti stacionariai globai alternatyviaspaslaugas, neteisingai ávertinamas paslaugø poreikis.

Ilgalaikës globos poreikis Lietuvoje iðlieka dide-lis. Stacionariø socialiniø paslaugø poreiká galimapaaiðkinti tuo, kad senstant visuomenei ir ilgëjantgyvenimo amþiui, daugëja senø vieniðø þmoniø. Seniþmonës pageidauja apsigyventi seneliø globos na-muose dël sunkios materialinës padëties, negalios, vie-niðumo. Taèiau á stacionarià globos ástaigà turëtø bûtinukreipiami tik tie þmonës, kuriems suteiktos pagal-bos namuose paslaugos yra neefektyvios ir neuþtikrinajiems reikalingo savarankiðkumo laipsnio.

Gyventojai senø þmoniø globos ástaigose


Jau yra nemaþai savivaldybiø, kuriose senø þmo-niø globos problemos sprendþiamos kuriant stacio-nariai globai alternatyvias socialiniø paslaugø ástai-gas: pagyvenusiø þmoniø dienos centrus, bendruo-menës centrus arba remiantis stacionariø globos ás-taigø baze steigiant socialiniø paslaugø centrus, kurieteikia ir nestacionarias paslaugas.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duome-nimis, 2000 m. savivaldybëse veikë daugiau negu 20bendruomenës centrø ar dienos globos ástaigø se-niems þmonëms.

Socialinës paslaugos rizikosgrupiø asmenimsIki ðiol nëra sukauptos centralizuotos informacijos

apie ástaigas bei organizacijas, teikianèias paslaugasnarkologiniams ligoniams bei jø ðeimos nariams, apiejø teikiamø paslaugø pobûdá. Tai neleidþia ávairiomsorganizacijoms bei tarnyboms, dirbanèioms su priklau-somais asmenimis bei jø ðeimos nariais, bendradar-biauti, siøsti konsultuotis pacientus ar jø ðeimos narius,informuoti apie galimas medicinos, psichologines beisocialines paslaugas. Be centralizuotos informacijossunku ávertinti realià padëtá ir planuoti paslaugø, tei-kiamø narkologiniams ligoniams bei jø ðeimos nariams,suteikimo tobulinimà bei plëtrà.

Vykdydama Nacionalinæ narkotikø kontrolës ir

NVO13 proc.

Valstybinëse46 proc.

Savivaldybiø41 proc.

Valstybinëse98 proc.

Savivaldybiø2 proc.

1991 m. 2000 m.

NVO0 proc.



narkomanijos prevencijos programà, 2000 metaisSocialinës apsaugos ir darbo ministerija atliko tyrimàapie Lietuvos ástaigø bei organizacijø veiklà teikiantmedicinos, psichologines ir socialines paslaugas nar-kologiniams ligoniams bei jø ðeimø nariams. Tyrimorezultatai parodë, kad net 47,9 proc. organizacijø irtarnybø, teikianèiø paslaugas priklausomiems asme-nims bei jø ðeimos nariams, turi maþesná nei pen-keri metai darbo staþà. Tai rodo, kad pastaraisiaismetais vis didëja dëmesys ðiai problemai, susirûpi-nimas ðiems asmenims teikiama pagalba, parama.

Dauguma organizacijø bei tarnybø teikia paslau-gas ir priklausomiems nuo alkoholio, ir priklauso-miems nuo narkotikø asmenims bei jø ðeimos nariams.

Priklausomiems asmenims bei jø ðeimos nariamsyra teikiamos labai ávairios socialinës paslaugos. Daþ-

niausia paslauga - informacijos teikimas bei konsul-tavimas ávairiais socialinës reabilitacijos klausimais(jis sudaro 74,2 proc.), 64,5 proc. organizacijø teikiapsichologinio konsultavimo paslaugà, 49,5 proc.organizuoja mokymà bei ugdymà.

Palyginti maþai organizacijø bei tarnybø suteikiapriklausomiems asmenims ar jø ðeimos nariams nak-vynæ bei laikinà prieglobstá (19,1 proc.), dienos prie-glaudà (7,4 proc.), rûpinasi jø uþimtumu (16,2 proc.).

Skiriasi valstybiniø ir nevyriausybiniø organiza-cijø paslaugos, teikiamos priklausomiems nuo alko-holio ir narkotikø asmenims bei jø ðeimos nariams.Dauguma valstybiniø organizacijø stengiasi aprëptikuo daugiau socialiniø paslaugø. Nevyriausybinësorganizacijos linkusios specializuotis, teikdamos tikkelias socialines paslaugas.

Skirtingo tipo organizacijø bei tarnybø, teikianèiø ávairias socialines paslaugas, procentais

6.3.1-3 iliustracijaSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Info

rmac

ijos

tei

kim

as

Psi

chol

ogin

is k

onsu

ltav

imas

Pag

alba

nam

uose

Sla

uga

nam

uose

Mai

tini

mo

orga

niza

vim

as

Kar

ðto

mai

sto

pris

taty

mas

Apr

ûpin

imas

bûti

niau

siai

s da

ikta

is

Asm

ens

higi

enos

pas

laug

os

Die

nos

prie

glau

da

Nak

vynë

arb

a la

ikin

aspr

iegl

obst

is

Mok

ymas

, ug

dym

as

Dar

bo t

erap

ija

Soc

iali

nis

darb

as

Lai

sval

aiki

o or

gani

zavi

mas

Vai

kø p

rieþ

iûra


6 skyrius

Kaip matyti ið 6.3.1-1 lentelës, didþiausià proble-mà narkologiniams ligoniams kelia bedarbystë. Be-darbystë ne tik sukelia materialiniø problemø, blo-gina santykius ðeimoje, bet ir menkina priklausomøasmenø savæs vertinimà, pasitikëjimà savimi.

Beveik visos organizacijos ir tarnybos pateikë pa-siûlymà rûpintis priklausomø asmenø ádarbinimu,pabrëþdamos, kad bûtent ádarbinimas padës iðspræstidaugelá socialiniø bei psichologiniø priklausomø as-menø problemø.

Atlikus tyrimà buvo pateiktos tokios rekomen-dacijos:¦ Narkologinë pagalba turi bûti prieinama visø

miestø bei rajonø gyventojams, turintiems problemødël alkoholio ar kitø narkotikø vartojimo. Todël bûti-na vystyti ástaigø bei organizacijø, teikianèiø paslau-gas narkologiniams ligoniams bei jø ðeimos nariams,tinklà visoje Lietuvoje.¦ Centralizuotai kaupti informacijà apie organi-

zacijas ir tarnybas, teikianèias medicinos, socialinesbei psichologines paslaugas priklausomiems asmenimsbei jø ðeimos nariams, plësti bendradarbiavimà tarpðiø ástaigø bei organizacijø.¦ Siekiant uþtikrinti medicinos, psichologiniø bei

socialiniø paslaugø ávairovæ, skatinti ávairiø organiza-cijø bei tarnybø kûrimàsi, remti nevyriausybinesorganizacijas, teikianèias ávairias socialines paslaugaspriklausomiems asmenims bei jø ðeimos nariams.¦ Steigti ávairias reabilitacijos tarnybas, atitin-

kanèias skirtingus priklausomø asmenø poreikius.Sudaryti sàlygas reabilituotis ir ilgalaikës reabilitacijos

centruose, ir ambulatorijose, ir darbo vietose.¦ Steigti reabilitacijos centrus jauniems þmonëms.¦ Steigti dienos centrus priklausomiems nuo alko-

holio bei narkotikø asmenims.¦ Kiekviename mieste bei rajone steigti speciali-

zuotus centrus (ar kabinetus), kurie teiktø ávairiapusæsocialinæ pagalbà bei paramà priklausomiems as-menims bei jø ðeimos nariams.¦ Nuolat kelti darbuotojø, dirbanèiø valstybinëse

bei nevyriausybinëse organizacijose, teikianèiose ávai-rias paslaugas priklausomiems asmenims bei jø ðeimosnariams, kvalifikacijà, inicijuoti seminarø bei konfe-rencijø priklausomybiø klausimais rengimà. Tai su-teiktø ðioje srityje dirbantiems asmenims galimybæ pa-sidalinti patirtimi, gauti naujausià informacijà apiepriklausomybiø prevencijà, gydymà, reabilitacijà ir pan.¦ Rengti metodines priemones socialiniams dar-

buotojams, socialiniams pedagogams bei kitø profesijøatstovams, dirbantiems ar besidomintiems priklauso-mybiø problemomis.¦ Aukðtosiose mokyklose, rengianèiose socialinius

darbuotojus, skaityti kursus apie priklausomybes, jøgydymà, socialinæ bei psichologinæ pagalbà priklauso-miems asmenims bei jø ðeimos nariams.

Paþymëtina, kad dauguma ðiø rekomendacijø jau yraágyvendinamos vykdant Nacionalinës narkotikø kontrolësir narkomanijos prevencijos programos priemones.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos veiklavystant narkomanijos prevencijà ir narkomanø reabi-litacijà apraðyta 6.6.3. skyriuje Socialiniø programøsocialinës rizikos grupëms ágyvendinimas.


Problemos, su kuriomis susiduria baigæ gydymosi kursà asmenys

Problemos pobûdis Ðià problemà nurodþiusiø procentas

Bedarbystë 86,2Gyvenamosios vietos neturëjimas 62,8Neigiamas visuomenës poþiûris 67,0Senø draugø átaka 68,1Psichinës sveikatos problemos 59,6Kita 16,0



Pagalbos namuose ir kitosbendrosios paslaugosViena ið ekonomiðkiausiø, paþangiausiø, visaver-

èio gyvenimo kokybæ uþtikrinanèiø paslaugø rûðiøyra pagalbos namuose paslaugos. Pagalbos namuoseteikimà reglamentuojantys dokumentai buvo pareng-ti ir patvirtinti ministro ásakymu 1999 metais. Atsiþ-velgiant á Vieðojo administravimo ástatymo nuostatas,buvo ið dalies pakeisti Pagalbos namuose tarnybosbendrieji nuostatai1 , kurie ápareigojo savivaldybes pa-galbos namuose tarnybas steigti ne átraukiant jas áSocialinës paramos skyriaus sudëtá, o kaip atskirassocialiniø paslaugø institucijas.

Pagalbos namuose paslaugø teikimas organi-zuojamas visose savivaldybëse, nors ne kiekvienojejø yra ásteigta atskira pagalbos namuose tarnyba.

Pastaruoju metu pleèiasi pagalbos namuose ga-vëjø ratas. Iki 2000 m. pagalbos namuose paslaugosdaugiausiai buvo teikiamos tik seniems, pagyvenu-siems ir neágaliems vieniðiems þmonëms. Analizuo-jant 2000 m. paslaugø gavëjus savivaldybëse, pastebi-

ma, kad ðios paslaugos pradëtos teikti ir neágaliemsvaikams, vaikams ið ðeimø, turinèiø socialiniø prob-lemø, rizikos grupiø asmenims ar jø ðeimø nariamsir pan. Tai atspindi þemiau pateikta 6.3.1-4 iliustra-cija. Pagalbos namuose paslaugas gauna 5 ið 1000pagyvenusiø þmoniø bei 12 ið 1000 neágaliøjø.

Kitø socialiniø grupiø asmenims teikiamos pas-laugos sudaro dar labai maþai dalá.

Analizuojant bendrøjø socialiniø paslaugø struk-tûrà (pagal paslaugø gavëjø skaièiø), pastebima ten-dencija, kad daugiausia dëmesio savivaldybës skiriaaprûpinimo bûtiniausiais daiktais (drabuþiais, avaly-ne), nemokamo maitinimo, aprûpinimo maisto pro-duktais paslaugoms.

Nedidelæ dalá bendrøjø paslaugø struktûrojesudaro populiarios ir kitose ðalyse paklausios pas-laugos - t. y. karðto maisto pristatymo (�maisto antratø�), vertimo þenklø kalba, aprûpinimo kompen-sacine technika paslaugos.

1Socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 m. vasario 24 d ásakymas Nr. 16.


Pagalbos namuose gavëjai 2000 metais

Neágalûs vaikai

1 proc.

Vaikai ið ðeimø

turinèiø socialiniø problemø

3 proc.

Neágalûs suaugæ

36 proc.

Seni ir pagyvenæ

59 proc.

Rizikos grupës asmenys

1 proc.


6 skyrius

Siekiant uþtikrinti paslaugø kokybæ, didþiausiasdëmesys skiriamas socialiniø darbuotojø mokymui,kvalifikacijos këlimui ir jø þiniø ávertinimo sistemoságyvendinimui.

Socialiniø darbuotojø mokymas irkvalifikacijos këlimasPagrindiná vaidmená teikiant socialinæ paramà ir

aktyvinant bendruomenæ vaidina socialinis dar-buotojas. Dirbdamas bendruomenëje, socialinis dar-buotojas suburia þmones ir mobilizuoja juos bendrøproblemø sprendimui. Nuo socialinio darbuotojo pro-fesionalumo priklauso socialinio darbo kokybë, todëlpastaruoju metu ypaè didelis dëmesys skiriamas so-cialiniø darbuotojø mokymui ir jø darbo vertinimui.

2000 m. buvo tæsiamas Socialiniø darbuotojø pir-minis atestavimas. Socialiniø darbuotojø atestavimusiekiama paskatinti socialiná darbà dirbanèius asme-nis gilinti savo teorines ir praktines þinias, iðlaikytiprivalomas áskaitas ir pagilinti socialinio darbo sam-pratà, jo turiná bei darbo organizavimà. Ágyvendinantðià programà 2000 m. socialiniams darbuotojams -praktikams, neturintiems socialinio darbo iðsilavini-

6.3.2. Socialiniø paslaugø kokybës gerinimas

mo, buvo organizuojami mokymo kursai, kuriuosebuvo supaþindinama su socialiniø paslaugø veiklosorganizavimu, paslaugø teikimo principais, indivi-dualiu socialiniu darbu, darbu su grupe, bendruo-meniniu socialiniu darbu, bendravimo ir socialinepsichologija, asmenybës teorijø atskirø komponentøpanaudojimo specifika aiðkinant asmenybës ypatu-mus, tarpusavio suvokimo dësniais, ðeimø konsul-tavimu, pagalba joms.

Socialiniams darbuotojams - praktikams buvo su-teiktos bûtinos bazinës profesinës socialinio darboþinios dirbant su ávairiausiomis socialinëmis þmoniøgrupëmis - rizikos grupiø asmenimis, senais þmonë-mis, vaikais ir probleminëmis ðeimomis, neágaliai-siais, dirbantiems sveikatos prieþiûros ástaigose, ákali-nimo ástaigose.

Ávairiuose Lietuvos regionuose minëtus kursusrengë 16 mokymo ástaigø, laimëjusiø ministerijosskelbtà mokymo programø konkursà. 2000 m. mo-kymo kursus baigë 1084 socialiniø darbuotojø - prak-tikø. Mokymo kursai buvo ið dalies finansuojami iðvalstybës biudþeto lëðø (skirta 296 tûkst. Lt).

Bendrøjø socialiniø paslaugø struktûra 2000 m., proc.




6.3.2-1 iliustracijaSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Asmenys, lankæ mokymo kursus, pagal klientø, su kuriais dirba, grupes

Socialiniø darbuotojø atestavimo vykdymà buvoplanuojama pabaigti iki 2001 m. Taèiau atsiþvelgiantá didelá socialiniø darbuotojø poreiká dalyvauti ates-tavime ir á tai, kad per 1999-2000 metus mokymokursus lankë tik 2/3 visø pageidaujanèiøjø, socialiniødarbuotojø atestavimà numatoma pratæsti iki 2003metø. Kitàmet numatoma ir toliau organizuoti moky-mo kursus. Didþiajai daliai socialiniø darbuotojø, pa-geidaujanèiø atestuotis, iðklausius mokymus, bus pra-dedamos suteikti ir kvalifikacinës kategorijos, kuriossudarys galimybæ ávertinti kiekvieno socialiná darbàdirbanèiojo profesinæ kompetencijà bei jo praktinæveiklà.

Tikimasi, kad, ðios socialiniø darbuotojø atestavi-mo programos ágyvendinimas padës numatyti so-cialiniø darbuotojø kvalifikacinio tobulëjimo porei-kius ir sukurti mokymo - lavinimo strategijà bei for-muoti socialiniø darbuotojø korpusà, sugebantá kvali-fikuotai spræsti asmens, þmoniø grupës bei bendruo-menës socialines problemas.

Socialiniø darbuotojø kvalifikacijos këlimas buvovykdomas rengiant ir ágyvendinant ir kitas mokymoprogramas, skirtas ávairiø srièiø socialiniams dar-buotojams. Tai Socialiniø darbuotojø rengimo cen-

tre prie SADM parengtos ir vykdytos specializuotosmokymo programos, skirtos darbui su narkotikusvartojanèiais asmenimis bei ðeimos nariais, kitiemsrizikos grupiø asmenimis, neágaliesiems. 2000 metaisSocialiniø darbuotojø rengimo centras parengë ir ágy-vendino 25 ávairiø srièiø socialinio darbo mokymoprogramas, kuriose dalyvavo 1397 klausytojai.

Ágyvendinant Nacionalinæ narkotikø kontrolës ir nar-komanijos prevencijos 1999-2003 m. programà buvoparengtos ir ágyvendintos mokymo programos, pagalkurias organizuoti mokymo kursai ne tik socialinësapsaugos sferos, bet ir ávairiø kitø srièiø - ðvietimo, svei-katos apsaugos, vidaus reikalø sistemos - specialistams,kuriø veikla yra glaudþiai susijusi su rizikos grupiøasmenø integracija. Specialistø mokymai organizuotiávairiuose Lietuvos regionuose: Utenos, Telðiø, Klaipë-dos, Kauno, Vilniaus, Panevëþio, Ðiauliø apskrityse,Druskininkø bei Visagino miestuose.

Siekiant paskatinti vietinëse bendruomenësedirbanèius specialistus ir toliau aktyviai bendradar-biauti ir kartu spræsti narkomanijos problemas, So-cialiniø darbuotojø rengimo centre mokymo kursusatskirø srièiø specialistams, dirbantiems su rizikos gru-piø asmenims, numatoma organizuoti ir 2001 metais.

Su ðeimomis ir vaikais,

turinèiais socialiniø problemø

18 proc.

Kiti

2 proc.

Su pagyvenusiais

þmonëmis

23 proc.

Su neágaliais

suaugusiais

24 proc.

Su neágaliais vaikais ir jø

ðeimomis

13 proc.

Su rizikos grupiø

asmenimis

14 proc.

Su asmenimis,

patyrusiais

prievartà

6 proc.


Socialiniø darbuotojø veiklosreglamentavimas2000 m., nustaèius ir patvirtinus Socialiná darbà

dirbanèiø darbuotojø pareigybiø sàraðà1 ir atsiþvelgusá tai, kad savivaldybëse socialiniø darbuotojø darbokrûviai labai skiriasi, buvo parengti ir patvirtinti Savi-valdybës socialinës paramos skyriaus, pagalbos na-muose tarnybos ir vaikø teisiø apsaugos tarnybos so-cialiniø darbuotojø darbo normatyvai2 . Ðiø norma-tyvø parengimo tikslas - apibrëþti socialiniø darbuo-tojø darbo krûvius. Tai leis pagerinti socialinio dar-bo organizavimà bei uþtikrinti savalaiká ir kokybiðkàgyventojø aptarnavimà savivaldybëse.

***Asmenø, gaunanèiø socialines paslaugas, skaièius

kasmet didëja. Steigiamos naujo tipo socialiniø pasl-augø ástaigos. Taèiau susiduriama su problema, kadsavivaldybëse nepakanka lëðø jau veikianèiø ástaigøiðlaikymui. Ðiuo metu veikianti finansavimo sistemanesusieja kaðtø su teikiamø paslaugø kiekiu, o juolabiau - su kokybe. Todël bûtina tobulinti socialiniøpaslaugø finansavimo mechanizmà bei paslaugø ga-

vëjø (klientø) mokëjimo uþ paslaugas mechanizmà,atsiþvelgiant ne tik á jø pensijas, bet ir gaunamas jøar jø ðeimos nariø pajamas bei turimà turtà.

Ðiuo metu socialiniø paslaugø gavëjai neturi pas-laugø pasirinkimo galimybës, o tarp socialiniø pas-laugø teikëjø nëra konkurencijos. Todël reikia sukurtisàlygas, kad á socialiniø paslaugø teikimà bûtø átrauk-tas nevyriausybinis ir privatus sektorius. Svarbiausiabûtø suvienodinti minimalius to paties tipo ástaigoseteikiamø paslaugø standartus, savivaldybës turëtø nu-matyti lëðas nevyriausybinio ar privataus sektoriausteikiamø paslaugø pirkimui ir kuo daugiau socialiniøpaslaugø teikimo funkcijø perduoti NVO.

Ne maþiau svarbu didinti socialiniø darbuotojø,teikianèiø socialines paslaugas, vaidmená suteikiantðiems darbuotojams galimybæ nuolat tobulintis irkelti savo kvalifikacijà.

Problemas, susijusias su socialiniø paslaugø or-ganizavimu, teikimu, kokybës gerinimu bei efekty-vumu, iðspræsti padës ðiuo metu rengiami ir tobuli-nami dokumentai.

1 Socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 m. sausio 4 d. ásakymas Nr. 11

Dël socialiná darbà dirbanèiø darbuotojø pareigybiø sàraðo patvirtinimo.

2 Socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 m. balandþio 5 d. ásakymas Nr. 38 Dël savivaldybës socialinës paramos skyriaus,pagalbos namuose tarnybos ir vaikø teisiø apsaugos tarnybos socialiniø darbuotojø darbo normatyvø patvirtinimo.

Viena pagrindiniø prieþasèiø, dël kuriø vaikui bû-tina skirti valstybës globà, o jo iðlaikymui - valstybinæparamà, yra vaikø neprieþiûra ðeimoje, smurtas prieðjuos ir kt.

Pastaraisiais metais, formuojant be tëvø globoslikusiø vaikø socialinës apsaugos politikà, pagrindinisdëmesys buvo skirtas globos ðeimoje, kaip alternaty-vos institucinei vaikø globai valstybiniuose ar savi-valdybiø ásteigtuose vaikø globos namuose, skatinimui.

Daugumà vaikø, netekusiø tëvø globos (54 proc.),augino vienas ið tëvø: viena motina - 46 proc., vienastëvas - 8 proc. vaikø. Skaièius vaikø, likusiø gyventisu vienu ið tëvø, kasmet didëja. 20 proc. vaikø, nete-kusiø tëvø globos, augo pilnose ðeimose.

6.4. VAIKØ GLOBA IR ÁVAIKINIMAS

6.4.1. Vaikø globa

Nors socialiai apleistø ðeimø ir jose gyvenanèiøvaikø skaièius 2000 metais iðaugo, daugelyje didþiøjømiestø ir rajonø tëvø globos netekusiø vaikø skaièius,lyginant su ankstesniais metais, pakito neþymiai.

2000 metais ðeimø, pateikusiø praðymus globotivaikus, skaièius sumaþëjo 23 proc. Galima darytiiðvadà, kad paðalpos dydis ( 4 MGL arba 500 Lt, jeiguvaiko iðlaikymui nebuvo priteisti alimentai ið tëvø ir/arba jis negauna naðlaièio pensijos) jau nëra svarbiglobos steigimo prieþastis.

Tarp vaikø, netekusiø tëvø globos, buvo 1300 ber-niukai ir 1297 mergaitës. Vaikai, netekæ tëvø globos,pagal amþiø pasiskirstë taip: 0-7 metø - 49 proc., 8-14 metø - 40 proc., 15-17 metø - 11 proc.

6 skyrius



6.4.1-1 lentelëLR Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Vaikø, netekusiø tëvø globos, skaièius pagal tëvø globos netekimo prieþastis 1994-2000 m.

Globos netekimo prieþastys Vaikø skaièius

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000

Ið viso 2567 2907 3391 3175 3502 3261 2597

Tapo naðlaièiais 358 330 397 317 293 273 237

Tëvystës teisiø apribojimas 300 403 392 362 354 397 388

Ilgalaikë tëvø liga 58 113 98 142 168 236 185

Tëvai ákalinimo ástaigoje 152 271 194 184 197 182 99

Nenustatyta tëvø buvimo vieta 128 122 123 117 132 123 109

Probleminës (asocialios) ðeimos 1301 1183 1020 843 1046 951 755

Tëvai patys atsisakë vaikø 98 262 279 236 177 182 104

Vieno ið tëvø nëra,

kitas vaikais nesirûpina � � 531 396 600 554 394

Dël skurdo � � � 462 361 201 125

Dël smurto (tëvø) � � � 30 24 28 66

Tëvai iðvyko á uþsiená ir nepriþiûri,

neiðlaiko vaikø � � � � � 33 33

Dël invalidumo � � � 25 9 23 22

Kitos prieþastys 126 155 253 16 17 78 80

Be to, pasikeitë vaikø globa, nes:

Globëjai mirë � � � � � 35 26

Atsisakyta globëjø � � � � � 47 105

Globëjai atsisakë globoti vaikus 46 68 104 45 45 75 124


1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 134 Dël vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinësapsaugos ir darbo ministerijos likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994 m. geguþës 13 d. nutarimo Nr. 370 �Dël vaikøteisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos nuostatø ir rajonø, miestø Vaikø teisiø apsaugos tarnybøbendrøjø nuostatø� patvirtinimo dalinio pakeitimo (Þin., 2001, Nr. 13-395). Ðios tarnybos funkcijos pagal kompetencijà pavestosvykdyti Ávaikinimo tarnybai prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos (ávaikinimo klausimai), ásteigtai 2000 m., Seimo Vaikoteisiø apsaugos kontrolieriaus ástaigai (skundø nagrinëjimas dël vaikø teisiø paþeidimo), ásteigtai 2001 m., ir Socialinës apsaugos irdarbo ministerijai (statistikos apie vaikus kaupimas, vaikø teisiø apsaugos tarnybø darbuotojø kvalifikacijos këlimas).

Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinësapsaugos ir darbo ministerijos1 (þr. 110 psl.) duo-menimis, 2000 m., nors socialiai paþeistø ðeimø skai-èius ir jose gyvenanèiø vaikø skaièius padidëjo, taèiauvalstybës globa buvo ásteigta maþesniam vaikø skai-èiui. 2000 metais valstybës globa ásteigta 2597 nað-laièiams ir tëvø apleistiems, nepriþiûrimiems, skriau-dþiamiems vaikams. Tai 905 vaikais maþiau negu1998 m. ir 664 vaikais maþiau negu 1999 m.

Manome, kad tokiam procesui turëjo reikðmëspakeista vaiko globos paðalpos mokëjimo tvarka irsavivaldybës siekis taupyti savo biudþeto lëðas. Iki2000 m. pradþios vaiko globos paðalpa buvo mokama

Vaiko globos paðalpos mokëjimo ðaltinio kaita (iki1998 m. ið savivaldybiø biudþeto, 1999 m. - ið valstybësiþdo kaip tikslinë dotacija savivaldybëms, nuo 2000 0101 vël ið savivaldybiø biudþeto), skirtingø pavaldumøvaikø globos institucijø egzistavimas (apskrièiø pa-

ið valstybës biudþete savivaldybëms numatytø lëðøtikslinei dotacijai. Nuo 2000 m. pradþios vaiko globospaðalpa mokama ið savivaldybës biudþeto lëðø.

Kaip atsispindi 6.4.1-1 lentelëje, pagrindinë glo-bos netekimo prieþastis ir toliau lieka nedarna ðei-mose, nulemianti vaikø neprieþiûrà. Piktnaudþiavi-mas tëvø valdþia, smurtas, nesirûpinimas vaikais ne-retai tampa ir tëvystës teisiø apribojimo sàlyga.

Jeigu netekæs tëvø globos vaikas ar naðlaitis buvonukreiptas globai á ðeimà, tai beveik 72 proc. atvejøvaikø globëju buvo paskirti artimi giminaièiai: sene-liai - 38 proc., vyresni broliai, seserys - 11 proc., dëdësir tetos - 23 proc. Tai matyti ir 6.4.1-2 lentelëje.

6.4.2. Vaikø globa institucijose

valdumo kûdikiø namai, specialiosios internatinësmokyklos, vaikø globos namai, savivaldybiø vaikø glo-bos namai, parapijø vaikø globos namai), sudaro prie-laidas nemaþà dalá tëvø globos netekusiø vaikø nuk-reipti institucinei globai á apskrièiø pavaldumo vaikø

6 skyrius


Vaiko globëjø pasiskirstymas 1999-2000 m.

1999 3261 1844 737 166 371 570 74 13432000 2597 1287 486 138 296 367 45 1209

Vaikø,netekusiø

tëvø globos,skaièius

Ið jø -nukreipta

ðeimøglobai

Vaikø skaièius, kuriø globëjais tapo: Vaikai

seneliai vaikobroliai,seserys

vaiko tëvøbroliai,seserys

nukreiptiðeimynøglobai

nukreiptiá vaikøglobosástaigas

Vaikai

kitiasmenys



globos ir ugdymo ástaigas, finansuojamas ið valstybësiþdo, ir neieðkoti alternatyviø galimybiø steigti vaikuiglobà globëjø ðeimoje arba ðeimynoje. Reikia paþymëti,kad nors Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija nu-mato, kad tuo atveju, kai vaikas netenka tëvø globos,prioritetu turëtø tapti tokio vaiko ávaikinimas, bet negloba (dël to, kad 2/3 atvejø globa pagal prieþastis yrasteigiama vaikams neapribojant tëvø valdþios), bei dël


Á globà nukreiptø ir ávaikintø vaikø skaièius 1992-2000 m.

1992 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000

Ið viso per metus nukreiptø vaikø,

netekusiø tëvø globos ar naðlaièiø, skaièius 1731 2567 2907 3391 3175 3516 3553 2834

ið jø nukreipta vaikø iki 7 metø amþiaus: 701 1048 1049 1254 1136 1219 1130 897

§ á apskrièiø kûdikiø namus 111 201 240 275 252 266 265 232

§ á apskrièiø vaikø globos namus 238 694 774 703 460 382 301 348

§ á bendrojo tipo internatines mokyklas 45 255 247 242 232 193 133 80

§ á specialiàsias internatines mokyklas � � 53 62 78 79 53 96

§ á profesines, aukðtesniàsias,

aukðtàsias mokymo ástaigas,

kuriose jie iðlaikomi valstybës 30 39 39 24 35 50 27 11

§ á specialiuosius auklëjimo

ir globos namus � � � � � � 63 65

§ á globos ástaigas vaikams su negalia � 5 5 20 30 14 21 11

§ á savivaldybës vaikø globos namus 100 128 120 306 309 328 244 170

§ á savivaldybës vaikø globos grupes � � 8 216 380 432 296 232

§ nevyriausybiniø organizacijø globai 9 43 16 22 70 102 84 38

§ á ðeimyninius vaikø globos

namus (ðeimynas) 21 37 76 54 56 59 74 45

§ á laikinos vaikø globos namus � � � � � � 123 131

§ á parapijø vaikø globos namus � � � 19 3 61 25 80

§ ðeimø, atskirø asmenø globai 934 1044 1260 1372 1236 1545 1844 1287

Ávaikinta ið viso 332 308 220 418 421 362 302 156

§ ið jø ávaikinta uþsienio pilieèiø 15 198 94 104 129 135 96 40

bendro visuomenës poþiûrio á ávaikinimà, vyraujanti vai-kø prieþiûros forma iðlieka laikinoji ar nuolatinë globa(6.4.2-1 lentelë).

Atsiþvelgiant á tai, kad vaikø globos sistema (josstruktûra, finansavimo ðaltiniai, globëjø parinkimasir t.t.) tampa labai aktualia problema, 2001 m. nu-matyta ið esmës perþiûrëti ðià sistemà, stengiantissureguliuoti finansavimo bei teisinius aspektus.


6 skyrius

1998 m. Lietuvai ratifikavus 1993 metø Hagoskonvencijà Dël vaikø apsaugos ir bendradarbiavimotarptautinio ávaikinimo srityje ratifikavimo ástatymo(toliau - Hagos konvencija; Þin., 1997, Nr. 101-2546),2000 02 28 socialinës apsaugos ir darbo ministrësásakymu Nr. 17 Dël Ávaikinimo tarnybos prie SADMásteigimo ir nuostatø patvirtinimo buvo ásteigta Ávai-kinimo tarnyba prie Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos (toliau - Ávaikinimo tarnyba).

Ávaikinimo tarnyba pradëjo savo veiklà 2000 m.rugpjûèio 1 d., perimdama su ávaikinimo klausimaissusijusias funkcijas ið Vaiko teisiø apsaugos tarnybosprie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos. Pagalsavo nuostatus tarnyba turi organizuoti tarpvalstybináávaikinimà, koordinuoti savivaldybiø Vaikø teisø ap-saugos tarnybø (VTAT) ávaikinimo srities darbà beiginti ávaikintino vaiko teises ir teisëtus jo interesus.Vienas svarbiausiø Ávaikinimo tarnybos uþdaviniø -uþtikrinti, kad bûtø vykdomos LR teisës aktø, reg-lamentuojanèiø ávaikinimà, Hagos konvencijos beidviðaliø sutarèiø, kurias pati Ávaikinimo tarnyba yraápareigota sudaryti su uþsienio valstybiø centrinës val-dþios arba jø akredituotomis institucijomis, nuostatos.

Ávaikinimo tarnybos duomenimis, daugëjant ðei-mø, globojanèiø vaikus, sumaþëjo ávaikinusiøjø: 2000metais buvo ávaikinti 156 vaikai, ið jø - 40 uþsienieèiøðeimose (1998 m. - 362 ir 135 vaikai). Lietuvoje dau-giausia vaikø ávaikino Klaipëdos, Panevëþio, Vil-niaus, Druskininkø miestø gyventojø ðeimos.

Pagrindinis Ávaikinimo tarnybos tikslas - koor-dinuoti VTAT ávaikinimo srities darbà - skatintiávaikinimà Lietuvos Respublikos pilieèiams, gyve-nantiems Lietuvoje, nes vadovaujantis JT Vaiko tei-siø konvencijos principais, tarptautinis ávaikinimasyra tik alternatyva vaikø globai arba ávaikinimui vaikokilmës ðalyje.

Ávaikinimo tarnybos duomenimis, 2001 01 31Lietuvos pilieèiø, norinèiø ávaikinti, sàraðe buvo ára-ðytos 154 LR pilieèiø, pageidaujanèiø ávaikinti, ðei-mos arba asmenys. Ið jø 77 ðeimos arba asmenys ðiuometu jau globoja vaikus, kuriuos netrukus ketina ási-vaikinti. Daugiausia ðeimø ar asmenø, pageidaujan-èiø ásivaikinti vaikus, yra Kauno, Klaipëdos, Mari-jampolës, Ðiauliø ir Vilniaus miestuose. Taèiau taipyra ne dël didesnio ðiuose miestuose gyvenanèiøjøaktyvumo ásivaikinant vaikus, o dël didesnës gyven-

6.4.3. Ávaikinimas

Lietuvos Respublikos pilieèiø ávaikinti vaikai (1994-2000 m.)

6.4.3-1 iliustracijaÁvaikinimo tarnybos prie Socialinës pasaugos ir darbo ministerijos duomenys

Ávai

kint

ø va

ikø

skai

èius

19951994

Metai

1996 1997 1998 1999 2000

400

300

100

0

200

(1994-2000 m.)



tojø populiacijos. Atvirkðèiai, palyginus gyventojø po-puliacijà minëtuose miestuose ir tam tikruose rajo-nuose ar miesteliuose, bûtø galima tvirtinti, kad ak-tyvesni ávaikinant yra Druskininkø ir Visagino mies-tø, Kretingos, Ðakiø, Vilkaviðkio, Birþø, Telðiø, Uk-mergës rajonø gyventojai.

Ávaikinimas yra pakankamai sudëtingas ir kartaisprieðtaringas socialinis reiðkinys, bet vaikui, kurio ne-ámanoma gràþinti á jo biologinæ ðeimà arba kuris yranegráþtamai netekæs savo biologiniø tëvø, tai yra ge-riausia socialinë-teisinë priemonë jo interesamsapsaugoti.

Deja, reikia konstatuoti, kad pastaraisiais metaisávaikinimø skaièius Lietuvoje nuolat maþëjo. Tai ma-tyti ið þemiau pateiktos 6.4.3-2 iliustracijos.

Kaip matyti ið pateiktos 6.4.3-2 iliustracijos, Lie-tuvoje ávaikintø vaikø skaièius nuo 1996 m. kasmetmaþëja ir 2000 m., palyginus su 1998 m., sumaþëjobeveik per pusæ. Be to, á ðá skaièiø áeina ir tie atvejai,kai vaikà ávaikina jo motinos arba tëvo sutuoktinis.

Ávaikinimo tarnybos nuomone, toká ávaikinimøskaièiaus maþëjimà visø pirma lëmë pablogëjusiðeimø socialinë-ekonominë situacija. Daugelis ðei-

mø, neturinèiø savo vaikø ir pageidaujanèiø augintibe globos likusá vaikà, prioritetà teikë vaiko globosinstituto átvirtinimui, o ne ávaikinimui, ir bûtent dëlgalimybës gauti valstybës teikiamà paramà globoja-mam vaikui.

Tarnybai atlikus savivaldybiø VTAT darbuotojøapklausà apie tai, kodël Lietuvos pilieèiai yra neakty-vûs ávaikinant vaikus, pastarieji kaip svarbiausiàprieþastá taip pat nurodë þemà ðeimø pragyvenimolygá ir materialines problemas. Kita vertus, ðalia ðiosprieþasties buvo nurodytos ir kitos:¦ baimë prisiimti atsakomybæ uþ vaikà ateityje;¦ ávaikintino vaiko sveikatos bûklë;¦ aplinkiniø neigiamas poþiûris á tuos, kurie ásivai-

kina vaikus;¦ vaiko kilmë.Visa tai rodo, kad ávaikinimø skaièiø Lietuvoje

lemia ne tik pablogëjusios socialinës-ekonominësðeimø gyvenimo sàlygos, bet ir bendras visuomenëspoþiûris á ávaikinimà ir jo pasekmes. Lietuviai á ávai-kinimà þiûri su baime ir átarumu, dël sudëtingø gyve-nimo sàlygø nepasitiki savo galimybëmis sëkmingaiiðauginti ir iðauklëti ávaikintà vaikà, daþnai nesuvokia

Uþsienio valstybiø pilieèiø ávaikinti vaikai (1992-2000)

6.4.3-2 iliustracijaÁvaikinimo tarnybos prie Socialinës pasaugos ir darbo ministerijos duomenys

1992 199519941993

Metai

1996 1997 1998 1999 2000

250

200

100

0

150

50

(1992-2000 m.)


6 skyrius

6.4.3-3 lentelëÁvaikinimo tarnybos prie Socialinës pasaugos ir darbo ministerijos duomenys

Ávaikinimas uþsienio valstybiø pilieèiams 2000m.

Viso 40 16 24 28 2 8 21 7 4

1. JAV 23 2 21 15 1 6 13 3 1

2. Prancûzija 4 4 - 2 1 - 2 2 -

3. Italija 9 6 3 8 - - 5 2 2

4. Ðvedija 1 1 - 1 - - 1 - -

5. Danija 1 1 - 1 - 1 - - -

6. Argentina 1 1 - 1 - 1 - - -

7. Uþsienio pilieèiai, 1 1 - - - - - - 1

nuolat gyv. Lietuvoje

Eil.Nr.

ValstybëIð visoávai-kino

Nuo2000 01 01 iki2000 07 31

Nuo2000 08 01iki2000 12 31

Ávaikinusiøasm. sk.

Ávaikintø vaikø amþius

Ðeimos Neesantissantuokoje

6 mën.-2 m

2-5m 5-10m 10-17m

(sutuok-tiniovaikà)

ávaikinimo prasmës ir neadekvaèiai vertina galimastokio þingsnio pasekmes. Be to, neigiamos átakos ap-sisprendimui ávaikinti turi ir þiniasklaidoje apraðomineigiami ávaikinimo pavyzdþiai.

Lietuviai lengviausiai apsisprendþia dël kûdikiøarba vaikø iki 3 metø amþiaus ávaikinimo. Paprastaipageidaujama, kad vaikai bûtø sveiki, atsiþvelgiamaá vaiko tëvø socialinæ kilmæ.

Siekiant padidinti ávaikinimø skaièiø Lietuvojereikalinga ne tik vieninga valstybës strategija teikiantkompleksinæ paramà ðeimoms, auginanèioms vaikus,bet ir vieninga socialiniø-psichologiniø paslaugø sis-tema, kuri padëtø norinèioms ásivaikinti Lietuvos pi-lieèiø ðeimoms lengviau apsispræsti dël ávaikinimo.

Oficialiais duomenimis, per 1992 - 2000 m. laiko-tarpá uþsienio valstybiø pilieèiai ásivaikino 848 vaikus.Kadangi skirtinguose ðaltiniuose pateikiami skirtingi

duomenys apie vaikus, ávaikintus 1992-199 5 m., todëlðis skaièius gali bûti nelabai tikslus. Ávaikinimo dina-mika per minëtà laikotarpá pavaizduota 6.4.3-3 ilius-tracijoje.

Kaip matyti ið iliustracijos, uþsienio pilieèiø ávai-kintø vaikø skaièius 1994 m. þymiai iðaugo, o 1995 m.- gerokai sumaþëjo. Ypatingas ávaikinimø skaièiaussumaþëjimas buvo stebimas ir praëjusiais 2000 m. Taisietina su institucijø, atsakingø uþ tarptautiná ávaiki-nimà, bei su tarptautiniu ávaikinimu susijusiø teisësaktø pakeitimais, ávykusiais 2000 metais.

Daugiausia vaikø 2000 m. ásivaikino JAV pilieèiai,kurie ir anksèiau buvo aktyviausi ávaikinant vaikusið Lietuvos. Þemiau pateiktoje lentelëje matyti, kaipávaikinti vaikai pasiskirstë pagal ðalis, taip pat - kokioamþiaus vaikai buvo ávaikinti.



1992 m. Lietuvai pasiraðius Jungtiniø Tautø Vaikoteisiø konvencijà, 1993 m. ið esmës buvo pradëta per-tvarkyti institucijø, atsakingø uþ vaikø teisiø apsaugà,sistema. 1994 m. Vyriausybës nutarimu buvo nus-præsta ásteigti Vaikø teisiø apsaugos tarnybà prieSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -respublikinë VTAT), pavedant jai koordinuoti vaikøteisiø apsaugos ágyvendinimà ir politikos formavimàatsiþvelgiant á 1992 m. pasiraðytos JT Vaiko teisiø kon-vencijos pagrindines nuostatas. Kartu buvo sufor-muotas ir savivaldybiø tinklas. Ðiø institucijø reikðmëdar padidëjo 1995 m. ratifikavus JT Vaiko teisiø kon-vencijà bei priëmus kompleksà ástatymø bei kitø tei-sës aktø, tiesiogiai ginanèiø vaikø teises.

Toliau gerinant vaikø teisiø apsaugà ir 1997 m.ratifikavus 1993 m. Hagos konvencijà Dël vaikøapsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio ávaikinimosrityje, kurios ágyvendinimas reikalavo ásteigti sa-varankiðkà Centrinæ institucijà, atsakingà uþ tarp-tautiná ávaikinimà. Ágyvendinti konvencijos reikala-vimus dël savarankiðkos institucijos, kuriai bûtø pa-vesta spræsti visus su tarptautiniu ávaikinimu susiju-sius klausimus, pavyko tik 2000 m. rugpjûèio 1 d. ás-teigus Ávaikinimo tarnybà prie Socialinës apsaugosir darbo ministerijos, kuri perëmë su ávaikinimu susi-jusias funkcijas ið Respublikinës VTAT.

Taip pat, atsiþvelgiant á tai, kad VTAT pagal savoveiklos nuostatus buvo ápareigota vykdyti dvi tarpu-savyje sunkiai suderinamas funkcijas - vaiko teisiøapsaugos ágyvendinimo kontrolæ ir tiesioginá jø ágy-vendinimà, iðkilo bûtinybë ið esmës perþiûrëti ðiøinstitucijø veiklà ir perskirstyti ðias funkcijas.

Siekiant atskirti Respublikinei VTAT priskirtasvaiko teisiø apsaugos ágyvendinimo prieþiûros ir tie-sioginio ágyvendinimo funkcijas, 2000 m. buvopriimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisiø kontrolie-riaus ástatymas ir nuo 2000 m. lapkrièio 3 d. pradëjoveikti Seimo Vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus ás-taiga, kuriai buvo pavesta vaikø teisiø apsaugos ágy-vendinimo prieþiûros funkcija.

2001 m. pradþioje Vaikø teisiø apsaugos tarny-bose esama 240 etatiniø vienetø, dirba 234 specialis-tai. Per ketverius metus sukurta 38 etatiniai vienetai.2001 m. pradþioje vienam Vaikø teisiø apsaugos tar-nybos darbuotojui vidutiniðkai teko apie 3831 vaikà.Darbo krûvis didëja, nuolat pleèiasi Vaikø teisiø ap-

6.4.4. Vaiko teisiø apsaugos institucijos

saugos tarnybø darbuotojø funkcijos. Reikëtø, kadvienam darbuotojui tektø ne daugiau kaip 2 tûkst.,o ateityje - 1 tûkst. vaikø. Tai atitiktø tarnyboms ke-liamus reikalavimus. 2001 m. pradþioje 18-oje rajonøVaikø teisiø apsaugos tarnybose dirba po 2, 17-oje -po 3 darbuotojø. Daugiausia vaikø vienam tarnybosdarbuotojui teko:

Vilniaus rajone -11395

Plungës rajone -5413

Këdainiø rajone -8827

Panevëþio rajone -5323

Panevëþio mieste -8125

Rokiðkio rajone -5222

Trakø rajone -6587

Jurbarko rajone -5167

Kelmës rajone -5508

Ðiauliø mieste -5076

Kauno mieste -5472

Ðalèininkø rajone -5004

Nepilnai vykdomas 1994 05 13 Vyriausybës nu-tarimo Nr. 370 Dël Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prieSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos bei Rajonø,miestø Vaikø teisiø apsaugos tarnybø bendrøjø nuos-tatø 11 punktas, kuriuo teigiama, kad tarnyba yrasavarankiðkas miesto, rajono savivaldybës padalinys.Ne visos savivaldybës vykdo ir 1996 07 30 Vyriausybësnutarimo Nr. 911 1-os dalies nuorodas: �Tarnyba yrasavarankiðkas miesto, rajono valdybos padalinys <� >�. 2001 m. pradþioje 35-ios Vaikø teisiø ap-saugos tarnybos yra savarankiðki savivaldybiø vie-netai. Tai ne tik etatø problema, tai ir transporto,ryðiø ir ypaè savarankiðkumo problema. Apklausussavarankiðkai dirbanèiø Vaikø teisiø apsaugos tar-nybø vadovus, jie pareiðkë nuomonæ, kad nei vienatarnyba nenorëtø áeiti á kokio nors savivaldybës pa-dalinio sudëtá. Pastebima, kad geriau organizuojamasdarbas, suteikiama efektyvesnë pagalba vaikams tosesavivaldybëse, kuriose Vaikø teisiø apsaugos tarnybødarbuotojai glaudþiau bendradarbiauja su Ðvietimo,Socialinës globos skyriais, nepilnameèiø reikalø ins-pektoriais, visuomeninëmis organizacijomis, ðeimy-nomis ir globëjø ðeimomis.


Nuo 2001 m. liepos 1 d. pradëjus galioti nau-jajam Civiliniam kodeksui ir jo treèiajai knygai �Ðei-mos teisë�, savivaldybiø Vaiko teisiø apsaugos tar-nybø reikðmë ir atsakomybë dar padidës (þr. 4 prie-dà �Vaiko teisiø atsaugos tarnybø funkcijos�).

Atsiþvelgiant á tai, Vyriausybës 2000-2004 m.veiklos programoje yra numatyta parengti savival-dybiø Vaikø teisiø tarnybø veiklos gerinimo prog-ramà, o ðiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës nutarimas Dël Vaikø teisiø apsaugostarnybø nuostatø perþiûrëjimo, ávertinant funkcijas,deleguotas ðioms tarnyboms, ágyvendinant Civilinákodeksà.

IðvadosPastaraisiais metais formuojant be tëvø globos

likusiø vaikø socialinës apsaugos politikà, pagrindinisdëmesys buvo skirtas globos ðeimoje, kaip alternaty-vos institucinei vaikø globai valstybiniuose ar savival-dybiø ásteigtuose vaikø globos namuose, skatinimui.

Nors socialiai apleistø ðeimø ir jose gyvenanèiøvaikø skaièius 2000 metais iðaugo, daugelyje didþiøjømiestø ir rajonø tëvø globos netekusiø vaikø skaièius,lyginant su ankstesniais metais, ið esmës nesikeitë.

Vaiko globos paðalpos mokëjimo ðaltinio kaita (iki1998 m. ið savivaldybiø biudþeto, 1999 m. - ið valstybësiþdo kaip tikslinë dotacija savivaldybëms, nuo 200001 01 vël ið savivaldybiø biudþeto), skirtingø paval-

dumø vaikø globos institucijø buvimas (apskrièiøpavaldumo kûdikiø namai, specialiosios internatinësmokyklos, vaikø globos namai, savivaldybiø vaikø glo-bos namai, parapijø vaikø globos namai), sudaro prie-laidas nemaþà dalá tëvø globos netekusiø vaikø nuk-reipti institucinei globai, prioritetu laikant galimybæ tokávaikà ákurdinti apskrièiø pavaldumo vaikø globos arugdymo ástaigose, finansuojamose ið valstybës iþdo, irneieðkoti alternatyviø galimybiø steigti vaikui globàglobëjø ðeimoje arba ðeimynoje.

Reikia paþymëti ir tai, kad nors Jungtiniø TautøVaiko teisiø konvencija numato, kad tuo atveju, kaivaikas netenka tëvø globos, prioritetu turëtø tapti tokiovaiko ávaikinimas, bet ne globa (dël to, kad 2/3 atvejøgloba yra steigiama vaikams neapribojant tëvø val-dþios), bei dël bendro visuomenës poþiûrio á ávaikinimà,vyraujanti vaikø prieþiûros forma iðlieka laikinoji arnuolatinë globa.

Nemaþai problemø kelia ir nepakankamas savival-dybiø VTAT aprûpinimas materialiniais bei þmogið-kaisiais iðtekliais, nors ðioms tarnyboms tenkantis krû-vis ir atsakomybë kasmet didëja.

Atsiþvelgiant á tai, tolimesnë Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos veikla yra nukreipta á vaikø globossistemos tobulinimà bei savivaldybiø VTAT darbuotojøkvalifikacijos këlimà.

6.5. SOCIALINË PARAMA NEÁGALIESIEMS BEI JØ INTEGRACIJA Á VISUOMENÆ

6.5.1. Neágaliøjø integracija á visuomenæ

Besibaigiantis tûkstantmetis pasiþymëjo raciona-liais ir laiku priimtais sprendimais nustatant naujasneágaliøjø socialinës integracijos gaires. Nepakan-kamas socialinës integracijos modelio iðvystymas irdidëjantis neágaliøjø skaièius iðkëlë su invalidumususijusiø pensijø, lengvatø, uþimtumo, socialinës pa-

6.5.2. Statistiniai duomenys: informacija apie invalidumo bûklæ

Sunkûs gyventojø sveikatos sutrikimai, didëjantibedarbystë bei valstybës vykdoma lengvatø sritiespolitika padarë didelæ átakà invalidumo bûklei beiiðaugusiam Valstybinio socialinio draudimo invali-dumo pensijø gavëjø skaièiui ðalyje. Bendro neága-liøjø skaièiaus augimà nulëmë invalidumo fakto nus-

6 skyrius

ramos sistemø reformø bûtinybæ. Todël 2000 m.prioritetai buvo nukreipti á sàlygø vykdyti socialiaiteisingà ir neágaliojo asmens orumo neþeminanèiàsocialinæ politikà sudarymà, siekiama paðalinti so-cialiniø garantijø srities skirtumus bei maþinti neá-galiøjø þmoniø diskriminacijà.

tatymas, suteikiantis teisæ á valstybinio socialiniodraudimo ir kitas pensijas, paðalpas, lengvatas beisocialines paslaugas. Invalidumo nustatymo pagalgrupes struktûroje 2000 m. pastebimai iðaugo visið-kos negalios invalidø skaièius. Ði netolygi kaita paaið-kinama tuo, jog 1999 m. visiðkos negalios statusas



buvo pradëtas nustatinëti tik nuo rugsëjo mënesio(þr. 6.5.2-1 lentelæ).

Invalidumà nustatanèios Valstybinës socialinësmedicinos ekspertizës komisijos sudëtyje veikë 25teritorinës ir 5 respublikinës komisijos, metodinis in-validumo centras bei funkcinës diagnostikos kabi-netas. Teritorinës komisijos organizavo 5142 posë-dþius, kuriø metu patikrino 124140 ligoniø ir neága-liøjø. Ekspertinio darbo rezultatai leidþia teigti, jog2000 m. toliau didëjo atskirø invalidumo grupiø skai-èius (þr. 6.5.2-2 lentelæ).

Pirminio invalidumo struktûroje ryðkiai sumaþëjopripaþintø neágaliaisiais pensinio amþiaus asmenøskaièius (sumaþëjusios lengvatø sistemos átaka), ta-

èiau neágaliaisiais buvo pripaþinta daugiau darbingoamþiaus asmenø.

I, II, III grupës invalidø skaièius 181509 192033 +5,8

Pirma grupë 25377 26242 +3,4

Antra grupë 116779 124593 +6,7

Treèia grupë 39353 41198 +4,7

6.5.2-2 lentelë

Invalidumas pagal grupes Lietuvoje 1999-2000 m.

Rodiklio apibûdinimas 1999 m.Pokytisprocentais2000 m.

Neigaliøjø skaièius 194978 205890 +5,6

Socialinio draudimo invalidumo pensijø gavëjai 167707 177327 +5,7

Vaikai iki 16 m. 13469 13857 +2,9

Invalidai nuo vaikystës (16 m. ir vyresni) 13802 14706 +6,5

Visiðkos negalios invalidai 4665 7739 +65,9

Vaikai iki 16 m. 929 942 +1,4

6.5.2-1 lentelë

Invalidumo bûklë Lietuvoje 1999-2000 m.


Tai rodo blogà darbingo amþiaus asmenø, ku-riø didelë dalis jau iki invalidumo nustatymo buvopraradæ darbà arba ið viso nedirbo, bûklæ darbo rin-koje. 2000 m. sumaþëjo ávairaus amþiaus asmenø,pirmà kartà pripaþintø invalidais, skaièius. Pagal ne-galios rûðá gerokai sumaþëjo apsitarnavimo, regos,judëjimo, klausos neágaliøjø, taèiau iðaugo asmenøsu protine negalia skaièius (þr. 6.5.2-3 lentelæ).

Pirmà kartà pripaþintø invalidais skaièius 10000darbingo amþiaus asmenø 2000 m. miestuose svyravonuo 55 (Neringos m.) iki 132 (Birðtono m.). Lyginantdidþiuosius ðalies miestus, pirmà kartà pripaþintøinvalidais skaièius Kauno mieste sudarë 87, Vilniausmieste - 67 asmenis. Rajonuose svyravo nuo 60(Maþeikiø raj,) iki 151 (Kaiðiadoriø raj.).


Pirminis invalidumas 32793 29695 -9,5

Vaikai iki 16 m. 1782 1652 -7,3

Nuo 16 m. amþiaus 31011 28043 -9,6

Pirma grupë 5494 5253 -4,4

Antra grupë 17381 15222 -12,4

Treèia grupë 8136 7568 -7,0

Darbingas amþius 18166 19030 +4,7

Pensinis amþius 12845 9013 -29,8

Apsitarnavimo negalia 4909 4645 -5,4

Judëjimo negalia 11385 10572 -7,2

Regos negalia 640 588 -8,1

Klausos negalia 506 427 -15,6

Kalbos negalia 504 510 -1,2

Protinë negalia 3983 4143 +4,0

6.5.2-3 lentelë

Pirminio invalidumo struktûra Lietuvoje 1999-2000 m.


6.5.3. Invalidumo nustatymo ir socialinës apsaugos priemoniøneágaliesiems reformos koncepcija

6 skyrius

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001-02-12 nutarimas Nr. 160 Dël invalidumo nustatymo ir socialinës apsaugos priemoniøneágaliesiems reformos koncepcijos patvirtinimo (Þin. 2001, Nr. 15 - 452).

Siekiant veiksmingiau taikyti medicinos, profesinësreabilitacijos priemones bei tobulinti socialinës para-mos teikimà parengta ir patvirtinta Invalidumo nusta-tymo ir socialinës apsaugos priemoniø neágaliesiems refor-mos koncepcija1 . Ðios koncepcijos tikslas - pakeistiinvalidumo nustatymo tvarkà sudarant prielaidas tei-singiau ir efektyviau teikti socialinës apsaugos priemo-nes neágaliesiems. Teisingiau - kad tas priemones gau-tø bûtent tie neágalieji, kuriems jos priklauso. Efektyviau- kad jas pritaikæ bûtumëme kuo arèiau tikslo sudarytisàlygas asmeniui normaliai gyventi.

Iki ðiol ðalyje invalidumo nustatymas bei kitos so-cialinës apsaugos priemonës (pensijø skyrimas, leng-vatø suteikimas) taikomos remiantis medicinos fak-toriumi. Kiek þmogus yra neágalus, sprendþiama tikpagal jo fizinæ bûklæ, o ne pagal tai, kiek jis socialiainegali dalyvauti visuomenës gyvenime, kokios dar-bingumo dalies neteko, kaip praëjo reabilitacija.

Pagal naujà tvarkà planuojama nustatinëti neinvalidumà, o neágalaus asmens darbingumo neteki-mo laipsná ir su tuo susieti pensijos mokëjimà. Dar-bingumo netekimo laipsnis bus nustatomas tik dar-



bingo amþiaus þmonëms. Nedirbantiems ir senatvëspensijà gaunantiems asmenims to daryti nenuma-toma. Vertinant darbingumo netekimo laipsná busvadovaujamasi tik asmenis gydanèiø gydytojø, pro-fesinës reabilitacijos ir kitø specialistø pateiktais do-kumentais paèiam asmeniui tiesiogiai nedalyvaujant.Reformuotos invalidumo nustatymo institucijos áver-tins darbingumo netekimo laipsná atsiþvelgdamos áasmens profesijà, darbinæ patirtá ir darbingumo dalá,likusià po to, kai buvo pritaikytos medicinos, profesi-nës reabilitacijos ir specialios pagalbos priemonës.Kiek þmogus neteko darbingumo, tokia pajamø dalisbus kompensuojama mokant pensijà. Vykdant re-formà, planuojama atskirti darbingumo netekimolaipsnio ávertinimà nuo specialiø poreikiø ávertinimo

ir jø tenkinimo laipsnio nustatymo. Numatoma dau-gelá egzistuojanèiø lengvatø keisti ávairiomis sociali-nës apsaugos priemonëmis specialiajam poreikiuitenkinti, kurios padës efektyviau uþtikrinti neágaliøþmoniø socialinæ apsaugà bei visaverèio integravi-mosi á visuomenæ galimybes.

Siekiant neágaliuosius integruoti ne tik á visuo-menæ, bet ir á darbo rinkà, numatoma plëtoti ávairiasuþimtumo formas: ádarbinimà, darbo terapijà, bend-ràjá uþimtumà. Planuojama sukurti neágaliø asmenødarbo vietø rëmimo ir iðsaugojimo mechanizmà,atsiþvelgiant á specifinæ jø padëtá sudaryti jiems lygiasteises ir galimybes dirbti kartu su kitais asmenimisbendrose darbo vietose.

Tobulinant invalidumo nustatymo tvarkà, 2000 m.Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinës apsaugosir darbo ministrës ásakymu patvirtinta Ilgalaikio irpastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nusta-tymo tvarka1 . Naujoje tvarkoje detaliau reglamen-tuotos pirmos, antros ir treèios invalidumo grupiø

1 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000-04-28ásakymas Nr. 226/49 Dël ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo.

2 Lietuvos Respublikos Transporto lengvatø ástatymas 2000-03-30 Nr. VIII-1605 (Þin. 2000, Nr. 32-890).

3Lietuvos Respublikos Socialinës apsaugos ir darbo ministrës ásakymas 2000-10-20 Nr. 92 Dël transporto iðlaidø ir specialiølengvøjø automobiliø ásigijimo, jø techninio pritaikymo iðlaidø kompensacijø mokëjimo sutrikusià judëjimo funkcijà turintiemsasmenims tvarkos patvirtinimo (Þin. 2000, Nr. 96-3049).

6.5.4. Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka

Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Transportolengvatø ástatymà2 , kuriuo átvirtino nuostatà dël trans-porto iðlaidø kompensacijø mokëjimo asmenims,turintiems sutrikusio judëjimo funkcijà, ið valstybësbiudþeto lëðø. Iki ðio ástatymo priëmimo kompensa-cijos sutrikusià judëjimo funkcijà turintiems asme-nims buvo mokamos ið dviejø ðaltiniø: Valstybiniosocialinio draudimo ir valstybës biudþetø lëðø. Neap-draustiems valstybiniu socialiniu draudimu transpor-to iðlaidø kompensacijas mokëjo miestø (rajonø) sa-vivaldybiø socialinës paramos skyriai, o specialiø

6.5.5. Kompensacijø mokëjimas asmenims,turintiems sutrikusià judëjimo funkcijà, ið valstybës biudþeto lëðø

lengvøjø automobiliø ásigijimo, jø techninio pritai-kymo iðlaidø kompensacijas mokëjo Respublikinisinvalidø kompensacinës technikos centras. Reikiapaþymëti, kad galiojanti tvarka buvo nepatogi ðiøkompensacijø gavëjams. Vykdant Vyriausybës nuta-rimà Dël Lietuvos Respublikos transporto lengvatø ás-tatymo ágyvendinimo, buvo parengta Transporto ið-laidø ir specialiø lengvøjø automobiliø ásigijimo, jøtechninio pritaikymo iðlaidø kompensacijø mokëjimosutrikusià judëjimo funkcijà turintiems asmenimstvarka3 . Ðia tvarka nutarta suvienodinti transporto

nustatymo, specialaus automobilio ir (arba) trans-porto iðlaidø kompensacijø, profesinio darbingumonetekimo sàlygos, invalidumo nustatymo terminai,invalidumo prieþastys bei dokumentø sàraðas invali-dumo prieþastims nustatyti.


6 skyrius

iðlaidø ir specialiø lengvøjø automobiliø ásigijimo,jø techninio pritaikymo iðlaidø kompensacijø sutri-kusià judëjimo funkcijà turintiems asmenims mokë-jimo vietà. Naujoje tvarkoje nustatyta, kad asmenims,turintiems sutrikusià judëjimo funkcijà, kartà per 6metus mokamos iki 32 MGL dydþio specialiø leng-vøjø automobiliø ásigijimo, jø techninio pritaikymo

Neágalieji,

kurie gavo transporto iðlaidø kompensacijas 37669 41492 +10,1

Neágalieji,

kurie gavo specialiø automobiliø ásigijimo, jø

techninio pritaikymo iðlaidø kompensacijas 511 368 -28,0

Techninës pagalbos priemoniø sistema apëmëáprastà kompensacinës, ortopedinës ir protezavimo

technikos sampratà bei kitas pagalbines priemonesneágaliesiems. 2000 m. Lietuvoje ir toliau egzistavoatskiros fizinës, regos, klausos negaliø techninës

pagalbos priemoniø, ortopedinës technikos skyrimoir kompensavimo tvarkos. Gaminamos techninëspagalbos priemonës buvo labai ávairios ir naudoja-

mos beveik visose neágaliø þmoniø gyvenimo srityse:sveikatos prieþiûroje, profesiniame mokyme ir ug-dyme, kasdieninëje veikloje ir pan. Ádiegti nauji kom-

pensacinës technikos srities gaminiai: patobulintatualetinë këdutë, vaikðtynë, lengvos konstrukcijoslauko veþimëliai. Respublikiniam invalidø kompen-

sacinës technikos centrui ið valstybës biudþeto skirti2800 tûkst. Lt leido patenkinti 31 proc. ðios technikosporeikiø. Taèiau netinkamas baziniø kainø skaièia-

vimo mechanizmas ir metodika, netobula skyrimo

iðlaidø kompensacijos (anksèiau buvo nustatyta, kadminëta kompensacija mokama kartà per 8 metus).2000 m. padidëjo transporto iðlaidø kompensacijasgavusiø neágaliøjø skaièius, taèiau sumaþëjo neága-liøjø gavusiø specialaus automobilio ásigijimo iðlaidø,jø techininio pritaikymo kompensacijas (þr. 6.5.5-1lentelë).

6.5.5-1 lentelë

Kompensacijos neágaliesiems Lietuvoje 1999-2000 m.


6.5.6. Neágaliøjø techninës pagalbos priemonës

tvarka lëmë neágaliøjø techninës pagalbos priemoniøsistemos neefektyvø darbà ávertinant ir tenkinant

klientø poreikius. Nebuvo gráþtamojo ryðio tarp po-reikiø patenkinimo ir aprûpinimo organizavimo, bu-vo sunku ásigyti technikà (aprûpinimo techninës pa-

galbos priemonëmis institucijos iðsidësèiusios netoly-giai), nebuvo lankstaus, operatyvaus ryðio tarp pa-siûlos ir paklausos sistemø, bendradarbiavimo tarp

sveikatos apsaugos ir socialinës apsaugos sistemø.Socialinës apsaugos ir darbo ministerija kartu su

ortopedijos technikos ámonëmis vykdë Gyventojøaprûpinimo ortopedijos technikos priemonëmis prog-ramà. Ðios programos tikslas - su ortopedijos techni-kos priemonëmis atstatyti sutrikusias þmogaus judë-

jimo ir apsitarnavimo bei kitas funkcijas, uþtikrintijo savarankiðkumà ir integracijos galimybes visuome-nëje. 2000 m.aprûpinimo ortopedinës technikos

priemonëmis programai skirta 13224 tûkst. litø.



Reikia pabrëþti, jog sprendþiant aprûpinimo tech-ninës pagalbos priemonëmis problemas numatomatechninës pagalbos priemones skirti pagal bendrà tvar-kà, atsiþvelgiant á negalios pobûdá, o lëðas numatytiatsiþvelgus á techninës pagalbos priemoniø paskirtá:

technikai, skirtai apsitarnavimo ágûdþiams kompen-suoti ir mobilumui atstatyti, bei technikai, skirtai dar-binio ir bendro uþimtumo poreikiams patenkinti. Taippat svarbu uþtikrinti, kad ðios priemonës pasiektø neá-galø þmogø jau reabilitacijos metu.

Ágyvendinant neágaliøjø socialinës integracijospolitikà prioritetas buvo skiriamas neágaliøjø uþim-tumo didinimui ir profesiniam mokymui. Ágyvendin-dama ðiuos tikslus neágaliøjø uþimtumu rûpinosi Lie-tuvos darbo birþa, o profesiniu mokymu - Lietuvosdarbo rinkos mokymo tarnyba.

2000 m. teritorinëse darbo birþose uþregistruoti4375 neágalieji: I grupës neágalieji - 178 asmenys, II gru-pës neágalieji - 432 asmenys, III grupës neágalieji - 3765asmenys. Aktyvià ásidarbinimo nuostatà turëjo 30 proc.darbo birþoje registruotø neágaliøjø (aktyviai dalyvavoásidarbinimo procese), o pasyvià - 60 proc. neágaliøjø(siekë gauti bedarbio paðalpà). Pagrindinë neágaliøjødarbo organizavimo forma buvo darbas bendro pobû-dþio darbovietëse, kuriose atitinkamai organizavusdarbo procesà, pritaikius aplinkà bei technines prie-mones ákurtos naujos darbo vietos. Teritorinëse darbobirþose registruotø sveikøjø þmoniø buvo ádarbinti 37,7proc., o neágaliøjø - 35 proc.

6.5.7. Neágaliøjø darbinis uþimtumas

2000 m. darbo rinkos mokymo programø dalyviaibuvo 6238 neágalûs asmenys, kurie lankë darboklubus, mokymo ir kvalifikacijos kursus, dalyvavovieðuosiuose ir valstybës remiamuose darbuose, ágijoávairios veiklos patentus. Daugelis ádarbintø progra-mø dalyviø pateko á naujas darbo vietas, kuriø stei-gëjams valstybë mokëjo kompensacijà iki 24 MGL.Kas treèia valstybës finansuojama darbo vieta ati-tenko neágaliajam.

2000 m. pradëtas organizuoti neágaliøjø mokymàverslo administratoriaus, juvelyro, manikiûrininkës,pedikiûrininkës specialybëms ágyti, kadangi tradici-nës vyteliø pynëjo, siuvëjos ar staliaus specialybësnetenkino nei darbo birþos, nei neágaliøjø poreikiø.Dauguma savivaldybiø priëmë sprendimus dël leng-vatø taikymo darbdaviams, steigiantiems darbo vietasneágaliesiems, taèiau dël itin blogos savivaldybiøbiudþetø padëties ðie sprendimai nevykdomi, o pat-virtintos lengvatos nëra efektyviai taikomos.

Lietuvos invalidø reikalø taryba prie LietuvosRespublikos Vyriausybës (toliau - Taryba) toliau vyk-dë medicinos, profesinës reabilitacijos ir socialinësintegracijos programas pagal 7 prioritetines progra-mø kryptis. Tai: 1) neágaliøjø ugdymas; 2) darbinisuþimtumas; 3) aplinkos pritaikymas; 4) savarankiðkoneágaliøjø gyvenimo formavimas; 5) informacijosprieinamumas ir komunikacijos; 6) medicininë rea-bilitacija ir 7) neágaliøjø socialinës integracijos po-litikos formavimas. Pagal ðias kryptis 2000 metais pa-raiðkas programoms finansuoti pateikë 28 respubli-kinës visuomeninës neágaliøjø organizacijos, 10sveikatos prieþiûros ir 3 mokslo ástaigos (1999 m. ðiàprogramà vykdë 23 respublikinës visuomeninës neá-galiøjø organizacijos, 9 sveikatos prieþiûros ástaigosbei Taryba). 2000 m. Taryba ið valstybës biudþeto irprivatizavimo fondo gavo 28071,05 tûkst. Lt., kurie

6.5.8. Lietuvos invalidø reikalø tarybos veikla 2000 m.

pagal patvirtintas sàmatas panaudoti neágaliøjø rea-bilitacijos programoms vykdyti (1999 m. valstybësbiudþete buvo skirta 27238,00 tûkst. Lt. suma). Tary-bos iðvaþiuojamuosiuose posëdþiuose vyko parengtosSpecialiøjø poreikiø vaikø integracijos á ðvietimo sis-temà koncepcijos pristatymas ir svarstymas, nagri-nëtos kurèiøjø ugdymo problemos ðalyje. Svarstytasneágaliøjø dalyvavimas informacinës visuomenës kû-rimo projekte, patvirtintas kompiuterinës technikospaskirstymas. 2000 m. Taryba dalyvavo ávairiose tarp-tautiniuose renginiuose, nevyriausybiniø neágaliøjøorganizacijø suvaþiavimuose, ataskaitinëse rinkimi-nëse konferencijose, susitikimuose apskrityse kartusu Vilniaus, Utenos, Panevëþio, Kauno, Ðiauliø, Aly-taus neágaliøjø nevyriausybinëmis organizacijomis,susitikimuose su savivaldybëmis, tarpþinybinëse dar-bo grupëse.


6 skyrius

IðvadosApibendrinant 2000 metø rezultatus svarbu pab-

rëþti, kad praeità deðimtmetá didëjæ invalidumo rodik-liai pasiekë kritinæ ribà. Gerokai iðaugo Valstybiniosocialinio draudimo invalidumo pensijø gavëjø beipirmà kartà pripaþintø invalidais asmenø skaièius.Ðiam reiðkiniui átakos turëjo valstybës vykdoma leng-vatø srities politika bei didëjanti bedarbystë. Nerefor-muota invalidumo nustatymo tvarka stabdo asmenøsu negalia integracijos galimybiø plëtrà, jø socialinësapsaugos tobulinimà, efektyvesná socialinës apsaugospriemoniø panaudojimà.

Invalidumo nustatymo sistemos trûkumai supo-navo svarbiø sprendimø priëmimà. Siekiant pakeistisistemà buvo parengta ir patvirtinta Invalidumo nus-tatymo ir socialiniø apsaugos priemoniø neágaliesiemsreformos koncepcija, kuri numato palaipsniui panai-kinti egzistuojanèias invalidumo grupes bei keisti vyk-domà socialinæ politikà neágaliøjø atþvilgiu. Koncep-cijoje numatoma atskirti darbingumo netekimo laips-nio ir specialiøjø poreikiø ávertinimà.

2000 m. patvirtintos tvarkos leido efektyviau regla-mentuoti pirmos, antros ir treèios invalidumo grupiønustatymà, specialaus automobilio ir transporto iðlaidøkompensacijø, profesinio darbingumo netekimo sàly-gas, invalidumo nustatymo terminus, invalidumo prie-þastis bei dokumentø sàraðà invalidumo prieþastimsnustatyti.

Kompensacine technika aprûpinta apie 10000neágaliøjø, tai leido patenkinti 31 proc. ðios technikosporeikiø. Ádiegti nauji neágaliøjø techninës pagalbos

priemoniø srities gaminiai.2000 m. teritorinëse darbo birþose uþregistruoti 4375

neágalieji. Á darbo rinkos programas átraukta 70 proc.uþsiregistravusiø neágaliøjø. Ið viso ádarbinti 1495neágaliøjø, ið jø 250 pateko á naujas darbo vietas, kuriøsteigëjams valstybë mokëjo kompensacijà. 2000 m.pradëtas paklausiø darbo rinkoje specialybiø neágaliøjømokymas.

2000 m. Lietuvos invalidø reikalø taryba prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybës tæsë medicinos, profesinësreabilitacijos ir socialinës integracijos programà pagal7 prioritetines neágaliøjø medicinos, profesinës reabi-litacijos ir socialinës integracijos programø kryptis(neágaliøjø ugdymas; darbinis uþimtumas; aplinkospritaikymas; savarankiðko neágaliøjø gyvenimo forma-vimas; informacijos prieinamumas ir komunikacijos;medicininë reabilitacija ir neágaliøjø socialinës integra-cijos politikos formavimas). Pagal ðias kryptis paraiðkasprogramoms finansuoti pateikë 28 neágaliøjø respub-likinës visuomeninës organizacijos, 10 sveikatos prie-þiûros ir 3 mokslo ástaigos (1999 m. ðià programà vykdë23 neágaliøjø respublikinës visuomeninës organizacijos,9 sveikatos prieþiûros ástaigos bei Taryba).

Uþtikrinant neágaliø þmoniø teises 2001 m. neága-liøjø socialinës integracijos sistemos reformos vizijanukreipta á nuoseklià veiklà uþtikrinant neágaliøjø nep-riklausomumà, socialinæ ir profesinæ integracijà, visa-vertá dalyvavimà visuomenës gyvenime. Priimtø spren-dimø ágyvendinimui reikës nemaþø resursø, taèiau nu-matomi pokyèiai leidþia tikëtis teigiamø neágaliø þmo-niø integracijos srities rezultatø.

2000 metais vykdant Vyriausybës veiklos progra-mà, toliau buvo teikiama socialinë parama nukentë-jusiems asmenims ir socialinës rizikos grupëms.Socialinë parama buvo vykdoma dviem kryptimis:

6.6. SOCIALINË PARAMA NUKENTËJUSIEMS ASMENIMSIR SOCIALINËS RIZIKOS GRUPËMS

rengiant ir tobulinant teisës aktus bei ágyvendinantsocialines programas nukentëjusiems asmenims irsocialinës rizikos grupëms.

2000-aisiais ir 2001 metø pirmojoje pusëje Socialinësapsaugos ir darbo ministerija tobulino teisinæ sistemà,siekdama reglamentuoti socialinæ paramà atskiromsnukentëjusiø asmenø grupëms (Tai Lietuvos neprik-lausomybës gynëjai, nukentëjæ nuo 1991 m. sausio 11-

6.6.1. Teisës aktø atskiroms nukentëjusiø asmenø grupëms tobulinimas

13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusiø ávykiø,bei jø ðeimø nariai, turintys teisæ á valstybës paramà, beikita nukentëjusiø asmenø grupë - politiniai kaliniai).Visoms kitoms nukentëjusiø asmenø grupëms buvusiparamos sistema nebuvo keièiama.



Pagal Generalinës prokuratûros prie LietuvosAukðèiausiojo Teismo iðduotas paþymas, asmenø, nu-kentëjusiø nuo 1991 m. sausio 11-13 dienomis vyk-dytos agresijos ir po to buvusiø ávykiø, skaièius yratoks: 25 þuvusieji, 66 jø ðeimø nariai, 31 asmuo -sunkiai suþalotas, 291 - apysunkiai suþalotas ir apie500 - lengvai suþaloti. Ið suþalotøjø skaièiaus in-validumas, susijæs su 1991 m. sausio 11-13 dienomisvykdyta agresija ir po to buvusiais ávykiais, pripaþintasasmenims: I grupës - 2 þm., II grupës - 33 þm. ir IIIgrupës - 76 þm. Reikia paþymëti, kad bëgant laikuisuþalotø asmenø skaièius keièiasi - naujai pripaþás-tama suþalotais, perkvalifikuojama invalidumo gru-pë, o kai kurie jau mirë.

Siekiant reglamentuoti Lietuvos nepriklausomy-bës gynëjø, nukentëjusiø nuo 1991 m. sausio 11-13dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusiø ávykiø,bei jø ðeimø nariø, turinèiø teisæ á valstybës paramà,teisinio statuso pripaþinimo kriterijus ir tvarkà beiiðreiðkiant valstybës paramà ir dëmesá minëtiems as-menims, parengta ir patvirtinta Nepriklausomybës gy-nëjø bei jø ðeimø atitinkamo teisinio statuso pripa-þinimo tvarka, paþymëjimø formos, jø iðdavimo bei jøapskaitos nuostatai.1 Buvo organizuota paþymëjimøgamyba ir jais aprûpintos savivaldybës. Apie 1000asmenø - nepriklausomybës gynëjø ir kitø nukentë-jusiø (nepriklausomybës gynëjø ðeimø nariø) - pripa-þintas atitinkamas teisinis statusas ir iðduoti teisinástatusà patvirtinantys paþymëjimai. Ástatymo ágyven-dinimui papildomø valstybës biudþeto lëðø nenu-

matyta, nes nereglamentuojamos papildomoslengvatos.

Siekiant atnaujinti kompensacijø mokëjimà poli-tiniams kaliniams uþ laikà, iðbûtà laisvës atëmimovietose, nes teisës aktas, pagal kurá ðios kompensaci-jos buvo mokamos, priimtas dar sovietmeèiu, o nuo2000 metø sausio 1 d. neteko galios, 2000 metais buvoparengtas ir pateiktas Vyriausybei Lietuvos Respub-likos Vyriausybës nutarimo Dël kompensacijø asme-nims, okupacijø metais buvusiems laisvës atëmimovietose, getuose ir iðveþtiems priverstiniams darbamsprojektas. Ðio projekto svarstymas buvo atidëtas Vy-riausybës Socialiniø reikalø komitetui pasiûlius So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir pa-teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiûlymusdël iðmokø ástatyminio pagrindimo.

Toliau ágyvendinant Lietuvos Respublikos valstybësparamos ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos) da-lyviams ástatymà2 ir Lietuvos Respublikos valstybës pa-ramos þuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupa-cijoms dalyviø ðeimoms ástatymà3 iðmokëta 23 386,0tûkst. Lt paðalpø. Parama suteikta 1434 þuvusiøjøðeimoms, suþalotiems kariams savanoriams ir uþ mi-rusius karius savanorius. Reikia paþymëti, kad per2000 metø pirmà pusmetá Socialinës apsaugos ir dar-bo ministerija likvidavo lëðø vienkartinëms paðal-poms ásiskolinimà pagal savivaldybiø paraiðkas 1999metais, be to, iki 2000 metø pabaigos visiðkai atsis-kaitë su savivaldybëmis pervesdama visas lëðas pagal2000 metø paraiðkas.

1 Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos 2000 kovo 3 d. ásakymas Nr. 36 Dël Nepriklausomybës gynëjo,nukentëjusio nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir nukentëjusio nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po tovykdytos SSRS agresijos asmens teisinio statuso pripaþinimo, paþymëjimø iðdavimo bei jø apskaitos nuostatø patvirtinimo.

2 Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkrièio 25 d. Valstybës paramos ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos)dalyviams ástatymas Nr. VIII-541.

3 Lietuvos Respublikos 1998 spalio 6 d. Valstybës paramos þuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupacijoms dalyviø ðeimomsástatymas Nr. VIII-871.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija ágyven-dina Vyriausybës politikos strategijà siekiant padëtisugráþti á Tëvynæ reabilituotø politiniø kaliniø, tremti-niø bei jø vaikø ðeimoms. 1990 m. atkûrus LietuvosNepriklausomybæ, Vyriausybë kaip vienà ið prioriteti-

6.6.2. Socialiniø programø politiniams kaliniams, tremtiniamsbei jø vaikø ðeimoms ágyvendinimas.

niø savo veiklos krypèiø pradëjo formuoti socialinævalstybës politikà tremtiniø gráþimo klausimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ástatymus, gráþtantysreabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai gali atgautiprarastà nuosavybæ (þemæ, kità iðlikusá turtà), ásikurti


Lietuvoje savo lëðomis (esant tokiø lëðø) arba gautivalstybës paramà esant sunkiai materialinei padëèiaiir neturint galimybës savo lëðomis apsirûpinti gyvena-muoju plotu. Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1992m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 Dël Politiniø kaliniøir tremtiniø bei jø ðeimø sugráþimo á Lietuvà bei aprûpi-nimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybësveiklos metmenø patvirtino Politiniø kaliniø ir trem-tiniø bei jø ðeimø sugráþimo á Lietuvà bei aprûpinimobutais ir darbu programà. Joje buvo deklaruotas Lie-tuvos valstybës ásipareigojimas padëti reabilituotøpolitiniø kaliniø, tremtiniø bei jø vaikø ðeimoms, aið-kiai apibrëþtos bazinës priemonës, sudaranèios realiàgalimybæ sugráþti á Lietuvà, integruotis á ðalies gyveni-mà. Nustatyta, jog teisæ naudotis valstybës paramaágyvendinant ðià programà turi gráþtantys nuolat gy-venti á Lietuvà: politiniai kaliniai ir tremtiniai, as-menys, pasitraukæ ið Lietuvos nuo represijø, jei jiepateikia Lietuvos valstybës kompetentingø institucijøiðduotas archyvø paþymas apie reabilitacijà arbaátraukimà á trëmimo sàraðus; ðiø asmenø vaikai ne-

priklausomai nuo jø gimimo datos, gimimo ir gyvena-mosios vietos uþ Lietuvos teritorijos ribø, jeigu jiepateikia tëvø vardu iðduotas minëtas paþymas bei gi-minystës ryðá liudijanèius dokumentus (o atskirais at-vejais - ir anûkai: su negalia, naðlaièiai).

Uþ ðios kompleksinës programos ágyvendinimàyra atsakinga Socialinës apsaugos ir darbo minis-terija, be to, programà ágyvendinti padeda Socialinësapsaugos ir darbo ministro patvirtinta Nuolatinë ko-misija Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m.sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 patvirtintuose LietuvosRespublikos Vyriausybës veiklos metmenyse nu-matytoms priemonëms ágyvendinti. Jos sudëtá sudarovyriausybiniø institucijø ir visuomeniniø organizacijøatstovai ið Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos,Vidaus reikalø ministerijos, Regioniniø problemø irtautiniø maþumø departamento, Finansø, Ûkio beiAplinkos ministerijø, taip pat Tremtiniø gráþimo fon-do bei Lietuvos savivaldybiø asociacijos.

Ágyvendinant tremtiniø gráþimo programà, nag-rinëjami ir sprendþiami klausimai dël kasmet

6.6.2-1 lentelë Socialiniø ástaigø prieþiûros ir audito departamento prie SADM duomenys

Lëðø panaudojimas tremtiniø ðeimø butams pirkti arba statyti 1992-2000 metais

1992 250 34,15 95

1993 750 310 101

1994 850 3,1 110

1995 833 3,1 112

1996 717 8,6 146 Pastatytas laikino

apgyvendinimo punktas

1997 656 8,122 124 LR valst. biudþeto

4 79 ETSVF paskola

1998 654 11,33 121 LR valst. biudþeto

10 148 ETSVF paskola

1999 710 2,63 88 Lëðos ið Privatizavimo fondo

2000 836 0,80 25 Lëðos ið Privatizavimo fondo

Ið viso 54,58

* 1992 m.- mln. rb.1993 m.- mln. talonø.1994-2000 m.- mln. Lt.

MetaiUþregistruota norinèiøgráþti á Lietuvà ðeimø Skirta lëðø * Skirta butø Pastabos

6 skyrius



rengiamø Vyriausybës nutarimø dël valstybës biud-þeto asignavimø, reikalingø tremtiniø butams ásigyti,paskirstymo savivaldybëms projektø, persikëlimo ið-laidø kompensavimo, vienkartiniø paðalpø ásikûrimuiskyrimo, vienkartiniø paðalpø skyrimo tremtiniams(darbingiems asmenims), pradedantiems savaran-kiðkà verslà, darbo vietø steigimo finansavimo, pagalteritoriniø darbo birþø pateikiamus pasiûlymus, lie-tuviø kalbos kursø finansavimo, gyvenamojo ploto

suteikimo gráþtantiems tremtiniams Gráþtanèiø trem-tiniø laikino apgyvendinimo punkte; iðlaidø daliniokompensavimo uþ ðildymà gyvenantiems tremti-niams ðiame punkte bei kt.

2000 m. gerokai sumaþëjo programos finansa-vimas. Kaip matyti ið 6.6.2-1 lentelës, tik 25 ðeimosbuvo aprûpintos bûstu, tai sudarë tik 28,4 proc. 1999m. aprûpintø butais ðeimø skaièiaus.

Narkomanijos plitimoprevencijos priemonësPastaruoju metu, sparèiai plintant narkomanijai,

vis daugiau ávairiø valstybiniø institucijø bei nevyriau-sybiniø organizacijø ásijungia á ðios problemos spren-dimà, dirbdamos prevenciná darbà, teikdamos ávai-rias paslaugas narkologiniams ligoniams bei jø ðei-mos nariams.

Asmenims, priklausomiems nuo alkoholio arkitø narkotikø, bûtina kompleksinë pagalba - medici-nos, psichologinë bei socialinë. Jà teikia ávairios gy-dymo ástaigos, Priklausomybës ligø centrai, Psichi-nës sveikatos centrai. Vis daugiau ðia veikla uþsiimair ávairios nevyriausybinës organizacijos, draugijos,fondai. Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovønuomone, taip sparèiai augant narkologiniø ligoniøskaièiui, ðiø ástaigø teikiamø paslaugø nepakanka,trûksta ir specialistø, visiðkai pasirengusiø teikti ávai-riapusiðkà pagalbà narkologiniams ligoniams bei jøðeimos nariams.

1999 metø rugsëjo 6 d. Lietuvos Respublikos Vy-riausybë patvirtino nutarimà Nr. 970 Dël nacionalinësnarkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metø programos patvirtinimo. Patvirtinta prog-rama numatë priemones, formuojanèias narkotikøkontrolës ir narkomanijos prevencijos politikà. So-cialinës apsaugos ir darbo ministerija ápareigota pri-þiûrëti narkologiniø ligoniø integracijos á visuomenævykdymo procesà bei priemones, kuriø vykdymo pra-dþia - 2000 metai.

2000 m. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijapradëjo ágyvendinti Nacionalinæ narkotikø kontrolësir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metø programà(uþ programos koordinavimà ir vykdymà atsakingaVyriausybinë narkotikø kontrolës komisija). 2000

6.6.3. Socialiniø programø socialinës rizikos grupëms ágyvendinimas

metais Ministerija vykdë 7-ias programos priemones,kuriø ágyvendinimui buvo skirta 1165 tûkst. Lt vals-tybës biudþeto lëðø. Daugiausiai lëðø buvo skirta or-ganizacijø, dirbanèiø narkomanijos prevencijos irreabilitacijos srityje, projektams paremti. Tai buvopriemonës, skirtos didþiuosiuose miestuose veikian-èiø pedagoginiø, psichologiniø, socialiniø ir teisiniøkonsultacijø centrø veiklai teikiant reikiamà pagalbàrizikos grupës vaikams ir jø tëvams skatinti (skirta 400tûkst. Lt.), visuomeniniø organizacijø parengtiemsnarkomanø reabilitacijos projektams (skirta 170 tûkst.Lt) bei jaunimo organizacijø narkomanijos preven-cijos projektams (skirta 350 tûkst. Lt) remti. Ministe-rija atvirø konkursø bûdu atrinko ir parëmë 84 pro-jektø, kuriuos pateikë ávairios nevyriausybinës irvalstybinës organizacijos, uþsiimanèios narkomanijosprevencija bei narkomanø reabilitacija, vykdymà.

Remiant projektus 2000 m. ásteigtas pirmas Lie-tuvoje Sveikstanèiø narkomanø socialinës ir darbinësreabilitacijos centras, veikiantis Zarasø rajone, ku-riame sveikstantys narkomanai uþsiima ne tik psi-chologine terapija, bet ir darbine veikla pagal Ðvedi-jos narkomanø bendruomeniø pavyzdá. Ðiuo metunamuose gyvena 7 sveikstantys narkomanai. Kita so-cialinës reabilitacijos bendruomenë ásteigta ir Kaunorajone. Joje sveiksta 4 narkomanai.

Apibendrinant projektus vykdþiusiø organizacijønuomonæ dël projektø ágyvendinimo efektyvumoreikia paþymëti, kad projektams skirtos lëðos bûtøgeriau ir tolygiau paskirstomos, o projektø vykdymuibûtø pasiruoðta geriau, jei jø ágyvendinimas bûtø pra-dëtas ne 2000 metø III ketvirèio pabaigoje, o metøpradþioje (vëluota todël, kad lëðos Nacionalinës nar-kotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos prog-ramos priemoniø ágyvendinimui Socialinës apsaugos


ir darbo ministerijai buvo skirtos tik III ketvirtá). Tàpaþymëjo dauguma projektus teikusiø organizacijø.Taip pat, daugelio organizacijø nuomone, didþiàjàdalá 2000 metais pradëtø projektø reikalinga tæsti ir2001 metais, kitaip jø efektyvumas sumaþëtø, nessveikstantys narkomanai, rizikos grupës asmenys beikiti dalyviai, pajutæ projekto ágyvendinimo metugautà naudà, ágavæ patyrimo, bûtø suinteresuoti tæstipradëtà darbà ir toliau.

Á visus pateiktus pasiûlymus atsiþvelgiama vyk-dant 2001 metais programoje numatytas priemones.

Narkomanijos prevencijos ir narkomanø reabili-tacijos sëkmei didelës átakos turi darbuotojø kvalifi-kacija. Todël 2000 m. didelis dëmesys buvo skirtassocialiniø darbuotojø, dirbanèiø su rizikos grupiø ats-tovais bei jø ðeimø nariais, mokymas ir perkvali-fikavimas. Mokymus pagal ávairios trukmës mokymoprogramas vykdë Socialiniø darbuotojø rengimocentras prie Socialinës apsaugos ir darbo minis-terijos. Bendradarbiaudamas su kitomis mokymoástaigomis, 2000 metais paskyrus 200 tûkst. Lt. So-cialiniø darbuotojø rengimo centras seminarus orga-nizavo ir kitose Lietuvos institucijose bei mokymocentruose. Regioninis mokymo vietø iðsidëstymassudarë galimybæ mokyti darbuotojus ið visø Lietuvosapskrièiø. Buvo apmokyti 433 darbuotojai, dirbantyssu rizikos grupiø asmenimis ir jø ðeimomis.

Vykdant Programà, 2001m. numatyta parengtiNarkologiniø ligoniø integracijos á visuomenæ kon-cepcijà ir pateikti jà svarstyti Lietuvos RespublikosVyriausybei. 2000 m. buvo parengtas Narkologiniøligoniø integracijos á visuomenæ koncepcijos projektas.

Ðiuo metu nëra jokios sistemos bei narkologiniøligoniø reabilitacijos ir integracijos á visuomeneinaudingà darbà projektø koordinacijos, nesukurtasávairiø institucijø bei þinybø bendradarbiavimomechanizmas, trûksta ávairiø valstybës, savivaldybiøinstitucijø ir nevyriausybiniø organizacijø, teikianèiøbûtinà paramà asmenims, priklausomiems nuo alko-holio, narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, bei jøðeimø nariams, nereglamentuota paslaugø teikimotvarka ir pan. Stinga bendro paramos sistemos koor-dinavimo, leisianèio uþtikrinti bendrà veikianèiøtarnybø darbo kryptá bei patenkinti narkologiniø li-goniø paramos poreikius.

Koncepcijoje pateikiamas esamos narkologiniøligoniø integracijos á visuomenæ sistemos ávertinimas.Iðkeltoms problemoms spræsti numatyti bei kon-

cepcijoje apibrëþti narkologiniø ligoniø integracijosá visuomenæ principai ir uþdaviniai, numatytos pag-rindinës narkologiniø ligoniø integracijos á visuo-menæ kryptys ðvietimo, sveikatos apsaugos, socialinësparamos, ðeimos ir kt. srityse.

Koncepcijos nuostatomis galëtø vadovautis insti-tucijos, atsakingos uþ uþduoèiø pagal priskirtà kom-petencijà vykdymà, rengdamos atitinkamas veiklosprogramas bei kitus teisës aktus.

Siekdama apibendrinti Lietuvos organizacijøveiklà teikiant medicinos, psichologines ir socialinespaslaugas narkologiniams ligoniams bei jø ðeimø na-riams, ministerija 2000 m. atliko tyrimà apie ávairiøvisuomeniniø bei kt. institucijø veiklà minëtoje srityjebei iðleido leidiná (200 egz.), kuris buvo iðdalintasmiestø ir rajonø savivaldybëms, Socialiniø darbuo-tojø rengimo centrui, Sveikatos apsaugos ministe-rijai, Respublikos Psichikos sveikatoms centrams beikitoms suinteresuotoms organizacijoms. Pateiktostyrimo iðvados ir rekomendacijos padës planuoti ávai-riø medicinos, psichologiniø bei socialiniø paslaugøplëtrà narkologiniams ligoniams, atsiþvelgiant á realiàpadëtá bei ðios srities specialistø nuomonæ.

Ypatingas dëmesys tyrimo metu buvo skiriamassocialinëms paslaugoms, teikiamoms narkologiniamsligoniams, bei ðiø paslaugø poreikiui. Narkolo-giniams ligoniams teikiamø socialiniø paslaugøapraðymas pateiktas 6.3. skyriuje Socialinës paslau-gos.

Vykdant programos priemones, 2000 m. buvoparengtas Alkoholio ir narkotikø prevencijos darbovietose programos projektas. Lietuvos darbdaviams irdarbuotojams buvo parengtas ir iðleistas informacinis- metodinis leidinys �Narkotikø ir alkoholio preven-cija darbo vietoje�.

Narkomanijos prevencija darbo vietose Lietuvojeyra naujovë.

Triðalio bendradarbiavimo (vyriausybës, darbda-viø ir darbininkø organizacijø) pagrindu reikëtø kurtiprevencines programas darbo vietose bei iðvystytiprevenciniø alkoholio ir narkotikø poreikio maþini-mo programø darbo vietose tinklà, skatinti savano-riðkà ámoniø ir organizacijø dalyvavimà tokioseprogramose bei jø paèiø kûrime. Taip pat tikslingaorganizuoti ámoniø ir organizacijø, dalyvaujanèiøprevencinëse programose, darbuotojø mokymà irðvietimà.

Paþymëtina, kad tvirtinant Nacionalinës narkotikø

6 skyrius



kontrolës ir narkomanijos prevencijos 2001-2003 metøprogramos priemoniø planà, minëtai priemonei toliauvykdyti nebuvo skirtas finansavimas. Taèiau atsiþvel-giant á tai, kad jau atliktas nemaþas darbas ir kad ðiproblema Lietuvoje yra aktuali, numatoma ágyven-dinti parengtà programà esamais resursais, nenaudo-jant papildomø lëðø.

Kova su prekyba þmonëmisLietuvoje ásitvirtinus rinkos ekonomikai, didëjant

bedarbystei bei veikiant organizuoto nusikalsta-mumo struktûroms, atsirado naujas neigiamas reiðki-nys - prekyba þmonëmis. Daþniausiai á prekeiviøpinkles pakliûva jaunos, socialiai neapsaugotos mer-ginos ir moterys, kurios iðvaþiuoja á Vakarø valstybes,kur verèiasi prievartine prostitucija. Kai kurios paèiosiðtrûkusios, kitos deportuotos gráþta á Lietuvà. Èiajos susiduria su psichologinëmis bei socialinëmisproblemomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000-2004metø programoje numatyta per 2001 m. III ketvirtáparengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybeisvarstyti Prekybos þmonëmis ir prostitucijos kontrolësbei prevencijos programà (pagrindinis Programos ren-gëjas - Vidaus reikalø ministerija). Socialinës apsau-gos ir darbo ministerija 2000 m. dalyvavo ðios Progra-mos rengime bei numatë priemones, uþ kuriø vykdy-mà ji atsakinga. Ðioms priemonëms vykdyti numatyta1,045 mln. Lt valstybës biudþeto lëðø. Viena ið pagrin-diniø priemoniø - remti vyriausybiniø ir nevyriausy-biniø organizacijø projektø, skirtø priverstinës prosti-tucijos aukø socialinei pagalbai ir reintegracijai ávisuomenæ, vykdymà, tam skiriant 1,015 mln. Lt.

Romø tautinës maþumos integracija2000 m. buvo atkreiptas dëmesys á tokià socialinës

rizikos bei tautiniø maþumø grupæ, kaip romø tauty-bës asmenys (toliau vadinama - romai). Iki ðiol nepa-vyko pasiekti, kad romai dël savo kalbinio, kultûrinioir etninio savitumo visavertiðkai integruotøsi á Lietu-vos visuomenæ. Ypaè aktualu spræsti romø socialinesproblemas. Tai bûsto neturëjimas, nedarbas, prastasiðsilavinimas, skurdas. Dël nepakankamo darbo staþosenatvës pensijas gauna tik dalis, kita - nedideles so-cialines pensijas (maþdaug 80-90 Lt), moterys, augi-nanèios vaikus iki 3 metø, gauna ðeimos paðalpà(93,75 Lt), keletas asmenø - invalidumo paðalpas,taèiau ðiø lëðø nepakanka bûtiniausiems poreikiamstenkinti.

Viena opiausiø problemø - tarp romø, ypaè tø,kurie gyvena Vilniuje, paplitusi prekyba narkotikais,narkomanija. Kriminaliniø nusikaltimø tyrimo tar-nybos pareigûnai Kirtimø taboro teritorijoje vien1999 m. sulaikë daugiau kaip 60 asmenø, ið kuriøkonfiskuota ávairiø narkotiniø ir psichotropiniø me-dþiagø. Uþ nusikaltimus, susijusius su neteisëta nar-kotikø apyvarta, Kirtimø tabore buvo iðkelta 110 bau-dþiamøjø bylø, 120 asmenø suraðyti administraciniøteisës paþeidimø protokolai. Ði problema, ágaudamatiek kriminaliná, tiek socialiná aspektà, yra aktuali netik romams, kuriems narkotikø platinimas tampa vie-nu ið pelningiausiø verslø. Neturëdami legalaus dar-bo, jie lengvai tampa narkotikø prekybos agentais.Neiðsprendus taboruose romø uþimtumo ir iðsila-vinimo klausimø, sunku likviduoti narkotikø gamybàir platinimà.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2000 m. liepos1 d. nutarimu Nr. 759 Dël romø integracijos á Lietuvosvisuomenæ 2000-2004 metø programos patvirtino mi-nëtos programos ágyvendinimo priemones. Sociali-nës apsaugos ir darbo ministerija dalyvavo ðios prog-ramos rengime ir numatë priemones, uþ kuriø ágyven-dinimà ji atsakinga. 200-2004 m. numatoma organi-zuoti nemokamà romø vaikø, lankanèiø ikimokyk-lines klases, maitinimà ir 2001-2002 m. parengti Vil-niaus miesto romø darbinio mokymo ir uþimtumoprogramà.

* * *2000 metais parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos

Respublikos Nepriklausomybës gynëjø ir kitø nuken-tëjusiø nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytosSSSR agresijos asmenø teisinio statuso pripaþinimoástatymas bei ástatymo ágyvendinimas, kuris panaikinokelerius metus besitæsiantá sausio 11-13 d. ir po tovykdytos SSSR agresijos Nepriklausomybës gynëjøir kitø nukentëjusiø moraliná nepasitenkinimà dëlstatuso nebuvimo.

Taip pat buvo parengtas ir pateiktas VyriausybeiLietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo Dëlkompensacijø asmenims, okupacijø metais buvusiemslaisvës atëmimo vietose, getuose ir iðveþtiems priv-erstiniams darbams projektas.

Dël ribotø finansavimo galimybiø beveik sustojográþtanèiø Neteisëtai represuotø Lietuvos pilieèiø ir jøvaikø gráþimo á Tëvynæ programos ágyvendinimas. 2000m. á Lietuvà norëjo gráþti 836 ðeimos, o parama buvo


suteikta tik 25 ðeimoms. Tikslinga bûtø ryþtingiauágyvendinti ðià programà.

Vykdant Nacionalinës narkotikø kontrolës irnarkomanijos prevencijos programos priemones, 2000m. ministerijai buvo skirta 1165 tûkst. Lt. Didþiojidalis ðiø lëðø buvo skirta 84-iems narkomanijosprevencijai ir narkomanø reabilitacijai skirtiemsprojektams paremti. Vyriausybës parama paskatinoávairias organizacijas aktyvinti savo veiklà prieð�baltàjá marà�. Programa padëjo ásteigti naujønarkomanø socialinës reabilitacijos centrø, kuriepradëjo taikyti uþsienio ðaliø patyrimà, kuometligonis pats tvirtai nusprendþia dalyvauti 1-2 metøreabilitaciniame gydyme, atsiribojus nuo ankstesnësaplinkos, uþsiimti mokymusi ir darbine veikla(VÁ�Vilties þingsniai�, VÁ �Sugráþimas�ir kt.). 2001m. programos vykdymas tæsiamas ávertinus 2000 m.priemoniø vykdymo sëkmæ bei efektyvumà.

Kita socialinës rizikos asmenø grupë, kuriai rei-kalinga parama, - tai gráþæ ið ákalinimo vietø asmenys.Labai aktuali gráþusiøjø ið ákalinimo ástaigø asmenøsocialinë adaptacija, nes, kaip rodo statistika, negaværeikiamos socialinës paramos, ðie asmenys vël nusi-kalsta. Dël lëðø stokos 2000 m. nebuvo vykdomaNuteistø ir gráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø, pa-taisos darbø ir socialinës bei psichologinës reabilitacijosástaigø asmenø socialinës adaptacijos 1999 -2003 metøprograma.1 Programos tikslai - padëti gráþusiems iðákalinimo vietø geriau adaptuotis pasikeitusioje vi-suomenëje, suteikti jiems daugiau galimybiø mokytisbei kelti kvalifikacijà ir ákalinimo ástaigose, ir laisvëje,taip pat suteikti geresnes gyvenimo sàlygas vieniðiemsbei sergantiems buvusiems kaliniams. 2001 metaisði programa vykdoma, ir tikimasi, kad programos vyk-domos priemonës duos gerø rezultatø.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 1179 Dël nuteistø ir gráþusiø ið kardomojokalinimo vietø, pataisos darbø ir socialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigø asmenø socialinës adaptacijos1999-2003 metø programos patvirtinimo.

6 skyrius


7 skyrius

7. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀIR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Lietuva, rengdamasi stoti á Europos Sàjungà (ES),turi ávykdyti tam tikrus Europos Sàjungos reikalavimusir bûti pasirengusi prisiimti narystës Europos Sà-jungoje ásipareigojimus (Acquis Communautaire1) ikistojimo á ES dienos. Veikianti rinkos ekonomika irpasirengimas bendrajai rinkai laikoma esmine na-rystës sàlyga.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yra at-sakinga uþ socialinës politikos ir uþimtumo bei laisvoasmenø judëjimo klausimus bei vadinamuosius de-rybinius skyrius, dël kuriø 2000 m. buvo parengtosir Vyriausybës patvirtintos Lietuvos Respublikos de-rybinës pozicijos.

7.1. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ

2000 m. toliau buvo vykdomi integraciniai darbai- pasirengimo narystei Europos Sàjungoje programosTeisës derinimo priemoniø bei Acquis ágyvendinimo2000 metø priemoniø planai bei baigiamos vykdytipriemonës, numatytos 1999 m. planuose; ávykodviðalio pakomiteèio �Regioninë plëtra, uþimtumasir socialinë politika� susitikimas; parengtas detalusInstitucijø plëtros planas; parengtas metinis prane-ðimas apie Lietuvos paþangà rengiantis narystei Eu-ropos Sàjungoje nuo 1999 m. liepos mën. iki 2000m. birþelio mën. bei atliktas integracijos á EuroposSàjungà ES teisës aktø ágyvendinimo srities pasekmiøávertinimas.

Derybos dël narystës Europos Sàjungoje vykstaStojimo Konferencijoje, kurioje dalyvauja 15 ESnariø, ðalis kandidatë bei Europos Komisija.

Derybinio skyriaus �atidarymas� yra derybø konk-reèiu klausimu pradþia. Sprendimà dël skyriausatidarymo ES priima tada, kai kandidatës paþangaperimant ir ágyvendinant atitinkamos srities Acquis yrapakankama derybø uþbaigimui netolimoje ateityje.

Derybinio skyriaus �uþdarymas� yra preliminarussutarimas, kad visi derybose kelti klausimai yra pa-tenkinamai suderinti ir tolesnës derybos nereika-lingos. �Uþdarius� derybiná skyriø toliau stebimasásipareigojimø vykdymas. Jei jie nevykdomi, skyriusgali bûti �atidarytas� ið naujo.

7.1.1. Europos Sàjungos ir Lietuvos derybos

Derybinë pozicija - tai dokumentas, pateikiamasES ðalims narëms derybø dël narystës metu. Jameiðdëstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybës pozi-cija dël galimybiø vykdyti kiekvieno atskiro derybinioES teisës skyriaus reikalavimus Lietuvai tampanttikràja ES nare.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yra tie-siogiai atsakinga uþ du derybinius skyrius - �Laisvasasmenø judëjimas� ir �Socialinë politika ir uþimtumas�.

Derybinis skyrius�Socialinë politika ir uþimtumas�2000 m. rugpjûèio 17 d. Lietuvos Respublikos Vy-

riausybë patvirtino Lietuvos Respublikos derybinæpozicijà �Socialinë politika ir uþimtumas�2 . Ðia dery-

1 Acquis communautaire apima raðytinæ pirminæ (Bendrijø steigimo sutartys) ir antrinæ Bendrijø teisæ (Bendrijø institucijø teisësaktai: reglamentai, direktyvos, sprendimai), taip pat taisykles, rezoliucijas, pozicijas, nuomones, teisminæ praktikà, bendruosiusteisës principus, Bendrijø teisës kûrimo technikà, tikslø ir praktikos visumà nepriklausomai nuo to, ar jà átvirtina teisës aktai, ar ne.

2 LRV 2000 m. rugpjûèio 17 d. nutarimas Nr. 935 (Þin., 2000, Nr. 70-2075).


bine pozicija Lietuva Respublika ásipareigojo 2004m. sausio 1 d. bûti pasirengusi prisiimti narystës Eu-ropos Sàjungoje socialinës politikos ir uþimtumo sri-ties ásipareigojimus ir nepraðë pereinamøjø laikotar-piø ar iðimèiø ðiame derybiniame skyriuje.

2000 m. lapkrièio mën. Europos Komisija oficialiaipateikë savo pozicijas dël 7 teisës skyriø, tarp jø irderybinio skyriaus �Socialinë politika ir uþimtumas�,kuris apima darbo teisæ, socialiná dialogà, lygias vyrøir moterø galimybes, kovà su rasizmu, uþimtumà,Europos socialiná fondà, socialinæ apsaugà, pagyve-nusius þmones, invalidus, Dublino fondà, visuomenëssveikatà bei profesinæ sveikatà ir saugà darbe. Sutarta,kad derybos bus tæsiamos remiantis papildoma in-formacija, kurià pateiks Lietuva.

2000 m. lapkrièio 20 d. treèiajame ES ir Lietuvosuþsienio reikalø ministrø susitikime Briuselyje buvopatvirtinta derybø dël derybinio skyriaus �Socialinëpolitika ir uþimtumas� pradþia.

Europos Komisijos ekspertø 2000 lapkrièio 15 d.pateiktoje pozicijoje dël derybinio skyriaus �Sociali-në politika ir uþimtumas� iðkelti papildomi darboteisës, vyrø ir moterø lygiø galimybiø, uþimtumo, so-cialinio dialogo bei saugos ir sveikatos darbe srièiøklausimai. Ekspertai suabejojo Lietuvos pajëgumaisvykdyti derybinius darbø saugos srities ásipareigo-jimus. Lietuva parengë iðsamià papildomà informa-cijà dël derybinëje pozicijoje iðkeltø klausimø ir pa-teikë Europos Komisijos ekspertams.

2001 m. vasario 14 d. ávyko techninës konsulta-cijos Briuselyje, kuriø metu visi ekspertø iðkelti klau-simai buvo aptarti ir iðsiaiðkinti. 2001 m. kovo më-nesá vykusiame Vyriausiø derybininkø susitikime pri-imtas sprendimas dël iðankstinio derybø socialinëspolitikos ir uþimtumo srityje uþbaigimo (skyriaus �uþ-darymo�). Tuo buvo pripaþinta akivaizdi Lietuvos pa-þanga derinant savo socialinës politikos ir uþimtumosistemà su ES politinëmis nuostatomis ir teisësreikalavimais.

Derybinis skyrius�Laisvas asmenø judëjimas�2000 m. gruodþio 22 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybë patvirtino Lietuvos Respublikos derybinæ

pozicijà �Laisvas asmenø judëjimas�1 . Lietuva ási-pareigojo 2004 m. sausio 1 d. bûti pasiruoðusi prisi-imti narystës Europos Sàjungoje laisvo asmenø judë-jimo srities ásipareigojimus ir nepraðë pereinamøjølaikotarpiø ar iðimèiø ðiame derybiniame skyriuje.

Derybinë pozicija apima profesinæ kvalifikacijàir abipusá pripaþinimà, balsavimo teises, teisæ apsi-gyventi, vizas, laisvà darbuotojø judëjimà bei sociali-niø apsaugos sistemø koordinavimà.

2001 m. sausio mën. Europos Komisijos ekspertaipateikë papildomø klausimø derybinei pozicijai�Laisvas asmenø judëjimas�. Ekspertus labiausiaidomino profesiniø kvalifikacijø pripaþinimo prob-lemos, skirtumai tarp akademinio ir profesinio pri-paþinimo, profesiniø asociacijø vaidmuo, paprastes-nës paslaugø teikimo procedûros, Gravier taisykliø,kurios numato, kad kitø ðaliø-nariø studentams regis-tracijos ir mokymosi mokestis mokymosi ástaigosenegali bûti didesnis nei tø ðaliø pilieèiams, taikymasLietuvoje, laisvo darbuotojø judëjimo bei socialiniøapsaugos sistemø koordinavimo klausimai.

Lietuva parengë ir pateikë iðsamià papildomà in-formacijà dël Europos Komisijos ekspertø iðkeltøklausimø, o 2001 m. vasario 1 d. ávyko techninës kon-sultacijos Briuselyje, kuriø metu visi klausimai buvoaptarti ir iðsiaiðkinti.

2001 m. geguþës 31 d. pasiektas principinis Euro-pos Sàjungos valstybiø nariø susitarimas dël bendro-sios pozicijos laisvo asmenø judëjimo klausimu. Susi-tarimas suteikia teisæ ðalims-narëms apriboti darbojëgos judëjimà ið ðaliø-kandidaèiø septyneriø metølaikotarpiu (principas 2+3+2), t.y. numatant gali-mybæ perþiûrëti pereinamàjá laikotarpá po pirmøjødviejø metø ir galimybæ pratæsti pereinamàjá laiko-tarpá iki septyneriø metø, atsiradus rimtiems darborinkos paþeidimams. Ðalies-kandidatës apsispren-dimas dël Acquis taikymo nuo narystës ES dienosgali bûti áforminamas dviðaliais susitarimais. Minë-tos nuostatos taikomos Vidurio ir Rytø Europosðalims-kandidatëms, o netaikomos Maltai ir Kiprui.Tai buvo pirmasis pereinamojo laikotarpio ES pusëspraðymas.

1 LRV 2000 m. gruodþio 22 d. nutarimas Nr. 1486 (Þin., 2000, Nr. 111-3592).

7 skyrius


7. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Vykdant Europos Sutartá steigianèià asociacijàtarp Europos Bendrijø ir jø ðaliø nariø ið vienos pu-sës ir Lietuvos - ið kitos, kiekvienais metais vykstapakomiteèiø susitikimai, kuriø metu aptariama Eu-ropos sutarties vykdymo eiga. Socialinës apsaugosir darbo ministerija dalyvauja pakomiteèio �Regi-oninë plëtra, uþimtumas ir socialinë politika� susiti-kimuose.

2000 m. spalio 16 d. Vilniuje ávyko treèiojo pako-miteèio �Regioninë plëtra, uþimtumas ir socialinëpolitika� susitikimas. Lietuvos delegacija pristatë2000 m. pasikeitimus, ávykusius darbo teisës, lygiøgalimybiø, profesinës sveikatos ir saugos darbe, so-cialinës paramos, socialinës apsaugos sistemø koor-dinavimo, anti-diskriminacijos, socialinio dialogo iruþimtumo srityse. Europos Komisijos delegacijateigiamai ávertino Garantinio fondo ástatymo1 priëmi-mà, nes ðis ástatymas susijæs su kitu itin svarbiu Ámo-niø bankrotø ástatymu2.

Kalbant apie minimalius reikalavimus darbo vie-tai, Europos Komisijos atstovas abejojo, ar realusyra Lietuvos ásipareigojimas nuo 2001 metø taikytiES nustatytus darbo vietos saugumo standartus. Lie-tuvos atstovams teko pagrásti, kad ásipareigojimai yrarealûs, nes dabartiniai Lietuvos standartai jau yrapakankamai aukðti.

Europos Komisijos atstovas pristatë 2000 m.birþelio 28 d. priimtà dokumentà �Naujoji socialinëdarbotvarkë�. Socialinës politikos instrumentø po-þiûriu tai nëra nauja iniciatyva, dokumentas raginageriau iðnaudoti jau esanèius instrumentus: skatintisocialiná dialogà, rengtis panaudoti Europos socialináfondà. Taip pat buvo praneðta, kad ES Ministrø Ta-ryba nutarë ásteigti Socialinës apsaugos komitetà, su-darytà ið ðaliø nariø atstovø. Komitetas pradës veikti2001 metais. Kol kas sudaryta laikina paruoðiamojigrupë, turinti vykdyti du esminius uþdavinius: maþintiskurdà ir gerinti pensijø sistemà.

7.1.2. Dviðalio pakomiteèio�Regioninë plëtra, uþimtumas ir socialinë politika� susitikimas

Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sàjungojeprogramos (LPNP) tikslas - nustatyti integracijos kað-tus, t. y. finansinius, þmogiðkuosius, materialinius,intelektualinius ir kitus iðteklius, kurie yra reikalingisiekiant suderinti nacionalinæ teisæ su ES reikalavi-mais ir uþtikrinti jos ágyvendinimà. Programa apimavisà ES Acquis bei ávairiø srièiø politikà, adminis-tracinius teisës ágyvendinimo sugebëjimus, Lietuvosintegracijos á Europos Sàjungà prioritetus.

Lietuvos pasirengimo narystei ES programà

7.1.3. Lietuvos pasirengimo narystei programa (LPNP)

(LPNP) sudaro pagrindinë apraðomoji dalis ir dupriedai: Teisës derinimo priemoniø bei Acquiságyvendinimo priemoniø planai, kurie suskirstytipagal atitinkamus Acquis sektorius.

2000 m. toliau buvo vykdomi Pasirengimo narys-tei Europos Sàjungoje programos Teisës derinimopriemoniø bei Acquis ágyvendinimo priemoniø planai2000 metams bei baigiamos vykdyti priemonës, nu-

matytos 1999 m. planuose.

Stojimo á ES veiksmø programoje instituciniø iradministraciniø gebëjimø tobulinimas tapo priori-tetine sritimi, kuri atsispindi ir ilgalaikëje Socialinësapsaugos ir darbo ministerijos strategijoje. Acquis ágy-

7.1.4. Institucijø plëtros planas

vendinanèiø institucijø plëtros planø rengimo tikslasyra uþtikrinti savalaiká ir racionalø Lietuvos pa-sirengimà ágyvendinti Acquis iki 2004 m. sausio 1 d.

2000 m. birþelio rugsëjo mën. padedant PHARE

1 LR Garantinio fondo ástatymas 2000 m. rugsëjo 12 d. Nr. VIII-1926 (Þin., 2000, Nr. 82-2478; 2001, Nr. 22-716).

2 LR Ámoniø bankroto ástatymas 1997 m. birþelio 17 d.Nr. VIII-270 (Þin., 1997, Nr. 64-1500; 1988, Nr. 109-2996; Nr. 114-3189;2000, Nr. 32-889; 2001, Nr. 31-1010).


programos ekspertams parengta Socialinës apsaugosir darbo ministerijos bei jai pavaldþiø institucijøplëtros plano bandomoji metodologija bei pirminiailaisvo darbuotojø judëjimo ir socialinës politikos bei

uþimtumo srièiø institucijø plëtros planai.

2000 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybë pritarë Europos komiteto prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës parengtai Acquis ágyvendi-nanèiø institucijø Plëtros planø rengimo metodikai1 .Remiantis ðia metodika 2000 m. gruodþio mën. buvoatlikta iðsami Institucijø plëtros I etapo analizë, t.y.identifikuotos pagal ES teisës aktus bûtinos atlikti

funkcijos bei numatytas ðiø funkcijø pilnam ágy-vendinimui reikalingø Socialinës apsaugos ir darboministerijos kompetencijos srities institucijø ákûri-mas, reformavimas ar iðplëtimas.

Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad reikalinga darboteisës, profesinës sveikatos ir saugos darbe, Europossocialinio fondo administravimo, profesiniø kvalifikacijøpripaþinimo, laisvo darbuotojø judëjimo bei socialiniøsistemø koordinavimo srièiø institucinë plëtra.

2001 m. pradþioje buvo atliktas Institucijø plëtrosII etapas t.y. detaliai suplanuoti institucijø kûrimoar plëtros veiksmai, poreikiai, finansavimo ðaltiniai.

Atsiþvelgdama á Kopenhagos narystës kriterijusir administracinius gebëjimus, Lietuva kiekvienaismetais pateikia Europos Komisijai naujausià infor-macijà (metiná praneðimà) apie Lietuvos paþangà perpraëjusius metus. Ðio metinio praneðimo pagrinduEuropos Komisija nuo 1998 m. rengia reguliariuspraneðimus apie Lietuvos paþangà rengiantis narysteiES (Paþangos ataskaitas) - kasmetinius dokumentus,kuriuose pateikiami ðaliø kandidaèiø vykdomø re-formø bei pasiruoðimo narystei vertinimai.

2000 m. birþelio mën. Europos komitetas prieLietuvos Respublikos Vyriausybës kartu su kitomisvalstybinëmis institucijomis parengë treèiàjá metinápraneðimà apie Lietuvos paþangà rengiantis narysteiEuropos Sàjungoje nuo 1999 m. liepos mën. iki 2000m. birþelio mën. Jame analizuojami Lietuvos ir ESsantykiai vadovaujantis Kopenhagos kriterijais ir Sto-jimo Partnerystës trumpojo laikotarpio prioritetais,pristatyta ir ávertinta Lietuvos paþanga iki 2000 m.liepos 1 d.; apþvelgta Lietuvos pasirengimo narysteiES programa; pateikti statistiniai duomenys.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija pateikëEuropos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriau-

7.1.5. Praneðimas apie Lietuvos paþangà

1 LRV 2000 m. spalio 25 d. posëdþio protokolas Nr. 48.

sybës praneðimui medþiagà apie Lietuvos socialinæ raidà,darbo rinkos politikà, socialinës apsaugos reformà,socialiná draudimà bei pensiná aprûpinimà, profesinæsaugà ir sveikatà darbe, darbo teisæ, lygias vyrø ir moterøgalimybes bei laisvà darbuotojø judëjimà.

2000 m. lapkrièio 8 d. paskelbta Europos Komi-sijos Paþangos ataskaita yra jau ketvirtasis metinisLietuvos teisës, ûkio ir administravimo reformø áver-tinimas. Europos Komisija ávertino, kad Lietuva pa-darë akivaizdþià paþangà reformuodama teisës sis-temà, ekonomikos reformø srityje ir derindamasiprie ES teisës normø. Uþfiksuota nebloga laisvo as-menø judëjimo srities paþanga, taèiau reikëtø uþtik-rinti, kad nacionaliniai ástatymai neprieðtarautø EStaisyklëms, kurios numato pilietybës, gyvenamosiosvietos ir kalbos reikalavimus. Socialinës politikos iruþimtumo srityje paþymima, kad padaryta moterø irvyrø lygiø galimybiø srities paþanga, bet toliau reikiatobulinti darbo teisës sritá ir vystyti socialiná dialogà.Europos Komisija pabrëþë, kad labai svarbu yra stip-rinti administracinius gebëjimus, kurie yra bûtini no-rint sumaþinti atotrûká tarp teisës kûrimo ir jos ágy-vendinimo.

Lietuvos integracijos á ES pasekmiø ávertinimasyra neatsiejamai susijæs su Lietuvos derybø dël narys-tës ES pradþia ir poreikiu ðiose derybose argumen-

7.1.6. Lietuvos integracijos á Europos Sàjungà pasekmiø vertinimas

tuotai pagrásti pageidaujamus pereinamuosius lai-kotarpius bei iðimtis.

Ávertinti pasekmes labai svarbu vieðojo adminis-

7 skyrius



travimo srityje, kurioje rengiami teisës aktai, regu-liuojantys verslo ámoniø, valstybës ir savivaldos insti-tucijø, nevyriausybiniø organizacijø bei pilieèiø elgesáir veiklà.

Derinant Lietuvos teisës aktus su Europos Sàjun-gos teise, atliekami naujø teisës aktø ágyvendinimopasekmiø tyrimai, kuriø tikslas - surinkti ir susistemintiinformacijà apie tikëtinas naujo teisës akto pasekmes,nustatyti kaðtus ir naudà visam ûkiui ar visuomenei arbajø atskiroms grupëms, numatomà ágyvendinus naujàteisës aktà. Bûtinumà ávertinti rengiamø teisës aktøprojektø pasekmes nustato Lietuvos RespublikosVyriausybës darbo reglamento1 51.9 punktas. Ágyven-dinimo pasekmiø tyrimai atliekami keturiais etapais(pradinis, dalinis, bendras poveikis verslui, kompleksinëpasekmiø analizë). Tyrimai atliekami pagal Europoskomiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës pa-rengtas metodines rekomendacijas2 .

Pirmame etape kokybiðkai ávertinamas individu-aliø ES teisës aktø ágyvendinimo poveikis verslui,visuomenei ir valstybës institucijoms. Pirminio áverti-nimo tikslas - apibendrinti klausimynuose pateiktàinformacijà taip, kad bûtø suformuluota preliminari,kol kas neturinti kiekybiniø parametrø, iðvada apiegalimas to Acquis skyriaus reikalavimø ágyvendinimopasekmes Lietuvos ûkiui ir visuomenei.

Antrame etape atliekami svarbiausiø pirmojo etapometu nustatytø svarbiausiø srièiø pasekmiø tyrimai.

�Socialinës politikos ir uþimtumo� bei �Laisvoasmenø judëjimo� derybiniø skyriø klausimynai buvouþpildyti 2000 m. kovo mën. Klausimynø duomenøpagrindu parengtas pirminis Lietuvos integracijos áES pasekmiø Lietuvos ûkiui ir visuomenei ávertini-mas.

4 priede pateikiami sveikatos ir saugos darbe pa-sekmiø tyrimø apraðymai.

Sveikatos ir saugos darbe pasekmiøvertinimo tyrimaiPer 2000 m. pirmà pusmetá atliktas pradinis di-

rektyvø, priimtø pagal pagrindinës saugos ir sveikatosdarbe direktyvos 81/391/EEB dël priemoniø dar-buotojø saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti16(1) straipsná poveikio vertinimas. Tyrimu nustaty-

1 LRV 1994 m. rugpjûèio 11 d. nutarimas Nr. 728 (Þin., 1994, Nr. 63-1238).

2 Reguliuojanèiø teisës aktø poveikio ávertinimo metodika 2000 m. liepos mën.

tos direktyvø ágyvendinimo teigiamos socialinës pa-sekmës - darbuotojø saugos ir sveikatos bûklës ámo-nëse gerinimas, kuris turëtø sumaþinti profesiniø ligøir nelaimingø atsitikimø darbe. Taip pat nustatyta,kad didþiausi direktyvø reikalavimø ágyvendinimokaðtai teks ámonëms. Administraciniai kaðtai (teisësderinimas ir institucijø plëtra) uþima tik neþymià daláágyvendinimo kaðtø, juos lyginant su ágyvendinimokaðtais ámonëse.

2000 m. antrà pusmetá buvo pradëtas dalinis di-rektyvø ágyvendinimo vertinimas. Direktyvø reikala-vimø ágyvendinimo pasekmiø tyrimai atliekami pagalEuropos komitete prie LRV parengtà metodinæ me-dþiagà. Ðiuo metu yra atlikti direktyvø 86/118/EEBdël darbuotojø apsaugos nuo rizikos, susijusios sutriukðmo poveikiu darbe, 89/654/EEB dël minimaliødarbovietei taikomø saugos ir sveikatos reikalavimø,89/655/EEB dël minimaliø darbo árenginiams taiko-mø darbuotojø saugos ir sveikatos reikalavimø,91/92/EEB dël minimaliø darbuotojø saugos ir sveika-tos apsaugos gerinimo reikalavimø, taikomø naudin-gøjø iðkasenø gavybos mechaniniais græþiniais ámo-nëse ir 92/104/EEB dël minimaliø darbuotojø saugosir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimø, taikomønaudingøjø iðkasenø antþeminës ir poþeminës gavy-bos ámonëse, 93/103/EEB dël minimaliø saugos irsveikatos reikalavimø, dirbant þvejybos laivuose, 98/24/EB dël darbuotojø saugos ir sveikatos apsaugosnuo pavojø darbe, susijusiø su cheminiais veiksniais,daliniai poveikio vertinimai.

Per 2001 m. pirmà pusmetá numatyta atlikti di-rektyvø 90/679/EEB ir 93/88/EEB dël darbuotojøapsaugos nuo rizikos, kylanèios dël biologiniø veiks-niø poveikio darbe, 90/270/EEB dël minimaliø dar-buotojø saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimø,dirbant su displëjaus ekrano árenginiais, 90/269/EEBdël minimaliø sveikatos apsaugos ir darbo saugos rei-kalavimø, taikomø kroviniø krovimui rankomis, 92/58/EEB dël minimaliø reikalavimø árengiant darbosaugos ir (arba) sveikatos þenklus, 1999/92/EB dëlminimaliø darbuotojø saugos ir sveikatos apsaugosgerinimo reikalavimø, taikomø dirbant potencialiaisprogioje aplinkoje, dalinius poveikio vertinimus.


7.1.7. Konferencijos, susitikimai

Konferencija �Europos uþimtumas irsocialinë politika bei plëtra�Europos Komisija bei Èekijos darbo ir socialiniø

reikalø ministerija 2000 m. geguþës mën. suorgani-zavo konferencijà �Europos uþimtumo ir socialinëpolitinë derybø dël narystës Europos Sàjungoje kon-tekste�. Lietuvos delegacijai, kuri buvo suformuotatriðaliu principu, vadovavo viceministras R.Kairelis.Jis skaitë praneðimà apie socialinës apsaugos sis-temos plëtrà, socialinio draudimo reformavimà Lie-tuvoje. Konferencijoje nagrinëta: ES darbo sàlygøsrities standartai; ekonominës ir socialinës sanglau-dos Europos modelio modernizavimas; socialinis ESteisës dialogas; pasirengimo narystei ES strategija,PHARE programa ir kiti finansiniai uþimtumo irsocialinës politikos srièiø instrumentai.

Socialinës apsaugos bei lyèiø lygiøgalimybiø ministrø susitikimas

2001 m. sausio 22-23 d. Norkoping�e (Ðvedija)vyko neformalus socialinës apsaugos bei lyèiø lygiøgalimybiø ministrø susitikimas �Lyèiø lygybë ir so-cialinë apsauga - ekonomikos augimo varomoji jëga�,kuris atidarë Ðvedijos prezidentavimà Europos Sà-jungai. Á susitikimà pakviestos ir ðalys - kandidatës áEuropos Sàjungos nares.

Susitikime dalyvavusi socialinës apsaugos ir darboministrë V. Blinkevièiûtë skaitë praneðimà apie darboir ðeimyninio gyvenimo sujungimo galimybes. Ðikryptis tebëra viena ið trijø pagrindiniø Vyriausybësðeimos, uþimtumo ir lygiø galimybiø politikos srièiø.

Neformaliø diskusijø su Europos KomisijosUþimtumo ir socialiniø reikalø komisare Anna Dia-mantopoulou metu buvo aptarti svarbiausi Lietuvossocialinës politikos ir uþimtumo srièiø darbai.

Viena svarbiausiø daugumos valstybiø politinio,teisinio ir socialinio gyvenimo XX-ojo amþiausantros pusës sudëtiniø daliø tapo þmogaus teisiø ap-saugos procesas. Galima teigti, kad þmogaus teisiøir laisviø uþtikrinimo bûklë konkreèioje valstybëjeyra vienas ið svarbiausiø kriterijø, kuriuo remiantisgalima spræsti apie valstybës demokratiðkumo lygá.

Þmogaus teisiø apsauga pasauliniu mastu ið es-mës yra vykdoma per Jungtiniø Tautø Organizacijà(JT), per jos sistemoje veikianèias institucijas beipriimtus tarptautinius dokumentus. JT ástatø 55-amestraipsnyje teigiama, kad �Jungtinës Tautos padedasiekti, kad visi gerbtø þmogaus teises ir pagrindineslaisves bei laikytûsi pagarbos ir tolerancijos visøatþvilgiu, nepaisant skirtingos rasës, lyties, kalbos arreligijos�. Kadangi Lietuvos Respublika po neprik-lausomybës atkûrimo atstatë savo narystæ JungtiniøTautø Organizacijoje, o tai reiðkia - prisiëmë ðios or-ganizacijos deklaruojamus nuostatus, ðiuo metu ji yraprisijungusi prie JT sistemoje galiojanèiø tarptautiniøþmogaus teisiø apsaugos dokumentø.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija atsakouþ þemiau iðvardintø Jungtiniø Tautø dokumentø

7.2. DALYVAVIMAS TARPTAUTINËSE ORGANIZACIJOSE

7.2.1. Jungtinës Tautos

ágyvendinimà:¦ JT Tarptautinis ekonominiø, socialiniø ir kultû-

riniø teisiø paktas (ásigaliojo 1976 m., Lietuva prisi-jungë 1991 m.);¦ JT Vaiko teisiø konvencija (ásigaliojo 1990 m.,

Lietuva ratifikavo 1992 m.);¦ JT Konvencija dël visø formø diskriminacijos

panaikinimo moterims (ásigaliojo 1981 m., Lietuvaratifikavo 1994 m.);¦ JT Konvencija dël pabëgëliø statuso (ásigaliojo

1954 m., Lietuva ratifikavo 1994 m.).

JT Tarptautinis ekonominiø, socialiniøir kultûriniø teisiø paktas1966 m. gruodþio 16 d. Jungtiniø Tautø sistemoje

buvo baigta rengti ir priimta sutartis, kuria Visuotinëjeþmogaus teisiø deklaracijoje átvirtintos idëjos ir principaibuvo transformuoti á konkreèias, valstybëms-narëmsprivalomas teisës normas - Jungtiniø Tautø tarptautináekonominiø, socialiniø ir kultûriniø teisiø paktà. LietuvosRespublika prie ðio dokumento prisijungë AukðèiausiosTarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu.

Ekonominiø, socialiniø ir kultûriniø teisiø paktas

7 skyrius



yra vienas ið svarbiausiø ðiuo metu galiojanèiø þmo-gaus teisiø apsaugos instrumentø. Valstybës - ðio pak-to dalyvës privalo imtis aktyviø priemoniø, kad bûtøpasiektas pakte numatytas rezultatas - bûtø garantuo-tos jame numatytos ekonominës, socialinës ir kultû-rinës teisës. Daugelis valstybiø ðiø teisiø realiai nesu-gebëtø uþtikrinti iðkart po pakto ratifikavimo, todëljos ásipareigoja imtis priemoniø tam, kad ðios teisësbûtø garantuotos ateityje.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija inicijavotarpþinybinës darbo grupës sudarymà, kurios tikslas -parengti ataskaità JT Generaliniam Sekretoriui apieEkonominiø, socialiniø ir kultûriniø teisiø pakto nuos-tatø ágyvendinimà Lietuvos Respublikoje. MinistroPirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupë, ákurià áeina atstovai ið ávairiø ðalies ministerijø ir kitøinstitucijø. Koordinuojanèia ministerija ataskaitai rengtiyra paskirta Socialinës apsaugos ir darbo ministerija.Ataskaita pagal minëtà paktà turi bûti parengta irpateikta Vyriausybei iki 2001 metø pabaigos.

JT Vaiko teisiø konvencijaTai tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis

vaikams tokias paèias teises ir laisves, kurios nurodytosJT Þmogaus teisiø deklaracijoje (teisë á ðeimà, ðvietimà,sveikatos ir socialinæ apsaugà, teisë bûti apgintam nuosmurto, prievartos, iðnaudojimo, teisë bûti iðklausytamir pareikðti savo nuomonæ ir kt.). Socialinës apsaugosir darbo ministerija 2000 metais baigë rengti JT Vaikoteisiø konvencijos ágyvendinimo vykdymo áþanginæataskaità, kuri buvo pristatyta 2001 metø sausio mënesáJT Vaiko teisiø komiteto 26-oje sesijos metu Þenevoje.

JT Konvencija dël visø formødiskriminacijos panaikinimo moterimsÐioje JT Konvencijoje ir jà papildanèiø protokolø

nuostatuose reglamentuojamos moterø teisës, galimybëdalyvauti ðalies politiniame gyvenime, ûkinëje veiklojeir kitose visuomenës bei ðeimos gyvenimo srityse. 2000metais Lietuvos Respublika pateikë ataskaità apie ðiosKonvencijos nuostatø ágyvendinimà. Birþelio mënesá JT

bûstinëje Niujorke Moterø diskriminacijos panaikinimokomiteto 23-oje sesijoje ataskaita sëkmingai buvopristatyta Jungtinëms tautoms. Socialinës apsaugos irdarbo ministerija inicijavo Konvencijos Papildomoprotokolo dël moterø diskriminacijos panaikinimopasiraðymà. Ðá Protokolà pasiraðë Lietuvos RespublikosPrezidentas Valdas Adamkus vizito Jungtinëse tautosemetu 2000 m. rugsëjo mënesá.

JT Konvencijos dël pabëgëliø statusoJT Konvencijos dël pabëgëliø statuso1 (ir jà papil-

danèiø protokolø) pagrindinë paskirtis - asmenø, ieð-kanèiø prieglobsèio svetimoje ðalyje, teisiø apsaugair jø ágyvendinimo uþtikrinimas.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atstovaiper 2000 metus dalyvavo ávairiø JT Komisijø darbe,atstovavo Lietuvai JT Generalinës Asamblëjos sesi-jose. Lietuva yra net dviejø JT komisijø - Moterø sta-tuso komisijos (nuo 1999 m. iki 2002 m.) bei Gyven-tojø ir vystymosi komisijos (nuo 2001 m. iki 2004 m.)- narë, atstovavimà jose turi garantuoti Socialinësapsaugos ir darbo ministerija.

Þenevoje 2000 m. birþelá vyko JT GeneralinësAsamblëjos specialioji sesija, kurioje Socialinës ap-saugos ir darbo ministrë I. Degutienë pristatë Nacio-nalinës kovos su skurdu strategijà, parengtà atlikus Lie-tuvoje iðsamius sociologinius tyrimus bei remiantisprojekto �Skurdo maþinimo strategija� atlikta studija.

Jungtiniø Tautø bûstinëje Niujorke 2000 m. bir-þelá vyko JT Generalinës Asamblëjos Specialioji se-sija, kurioje dalyvavo socialinës apsaugos ir darboviceministro R. Kairelio vadovaujama vyriausybinëLietuvos delegacija. Sesijos metu viceministras pris-tatë, kaip Lietuvoje ágyvendinamos 1995 m. ávykusiosIV-osios pasaulinës moterø konferencijos iðvados irpriimti nutarimai.

2001 metais vyks JT Generalinës AsamblëjosSpecialioji sesija vaikø klausimais dël JT Pasauliovirðûniø 1990 m. susitikimo metu priimtø rezoliucijøir veiksmø programos ágyvendinimo.

7.2.2. Europos Taryba

1 Plaèiau apie vaiko teisiø, pabëgëliø ir moterø diskriminacijos panaikinimo klausimus skaitykite kituose ðio �Socialinio praneðimo� skyriuose.

Po Antrojo Pasaulinio karo Vakarø Europosvalstybës nusprendë ákurti naujà institucijà, kuriatspindëtø didesnæ ðiø valstybiø vienybæ �siekiant

apsaugoti ir realizuoti tuos idealus bei principus,kurie yra jø bendras palikimas ir kurie skatina jøekonominá ir demokratiná progresà�. Tokia institucija


ir tapo Europos Taryba (ET), kurios Statutas buvopasiraðytas 1949 m. geguþës mënesá. Statuto 3straipsnyje minima teisinës valstybës idëja, kuri su-darytø sàlygas garantuoti asmenims pagrindinesþmogaus teises ir laisves valstybiø vidaus teisëje. Ðiuometu Europos Tarybà sudaro 44 valstybës-narës.Trumpai Europos Tarybos veiklà galima bûtø apibû-dinti tokiais ðios organizacijos Statute deklaruotaisteiginiais:¦ Ginti þmogaus teises ir demokratijà;¦ Skatinti Europos ðaliø kultûriná vystymàsi ir

puoselëti turimà kultûriná paveldà;¦ Spræsti problemas, su kuriomis susiduria Euro-

pos visuomenë (maþumø diskriminacija, ksenofobija,aplinkos apsauga, socialinës problemos, AIDS, organi-zuotas nusikalstamumas ir t.t.).

Lietuvos Respublika á Europos Tarybà ástojo 1993metais. Socialinës apsaugos ir darbo ministerija dar1997 metais Europos Taryboje pasiraðë du svarbiusdokumentus: Europos Laikinuosius susitarimus irEuropos Socialinæ Chartijà (pataisytà). Europos Lai-kinøjø susitarimø reikðmë yra ta, kad socialinës ap-saugos srityje susitarianèiø valstybiø pilieèiø teisës yratraktuojamos vienodai ir todël paðalinama diskrimi-nacija pagal pilietybæ. Europos Laikinieji susitarimairatifikuoti 1999 metais.

2000 metais buvo intensyviai rengiamasi Charti-jos ratifikavimui: organizuoti keli seminarai, vyko dis-kusijos su darbdaviø ir profesiniø sàjungø atstovaisTriðalëje taryboje. Europos Tarybos Socialinë Chartija(pataisyta) ratifikuota 2001 metø geguþës mënesá.Rengiantis Chartijos ratifikavimui, buvo analizuojamagalimybë prisijungti ir prie kitø Europos Tarybosdokumentø. Turi bûti atlikta analizë dël galimybëspasiraðyti Europos konvencijà dël socialinës ir me-dicinos pagalbos. 2001 m. planuojama parengti preli-minarø praneðimà apie Lietuvos ástatymø bei prak-tikos atitikimà Europos socialinës apsaugos kodeksoreikalavimams.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atstovai2000 metais dalyvavo Europos Tarybos ekspertø ko-mitetø Socialinës vienybës, Socialinës Chartijos, So-cialinës apsaugos koordinavimo, Socialinës apsaugosstandartus nustatanèiø instrumentø, Uþimtumo ir dar-

bo politikos, Moterø ir vyrø lygiø galimybiø1 ir kitaisklausimais darbe.

ET Socialinës vienybës komitetasJis apima visø kitø socialinius klausimus nagrinë-

janèiø komitetø darbà ir priima sprendimus dël uþ-duoèiø kitiems komitetams.

ET ekspertø komitetas dël Europossocialinës apsaugos koordinavimo2000 metais vyko vienas ðio komiteto susitikimas.

Ðio komiteto tikslai - skatinti socialinæ apsaugà koor-dinuojanèiø Europos Tarybos dokumentø (Europossocialinës apsaugos konvencija, Europos Laikinieji susi-tarimai, Europos konvencija dël socialinës ir medicinospagalbos ir kt.) ratifikavimà, rengti ðiø dokumentø pa-aiðkinamuosius dokumentus ar atsiskaitymo klau-simynus, aptarti dviðaliø sutarèiø rengimo ir ágyven-dinimo problemas, keistis informacija apie dviðalessutartis, teikti informacinæ medþiagà apie nacionali-niø socialinës apsaugos sistemø koordinavimo vys-tymà ir pan. Per metus buvo parengti atsakymai á ðioKomiteto sudarytus klausimynus:¦ apie Lietuvoje galiojanèias dviðales sutartis dël

dvigubo apmokestinimo;¦ apie dviðaliø ir daugiaðaliø socialinës apsaugos

koordinavimo susitarimø, galiojanèiø Lietuvoje, nuostatas;¦ apie ástatymines nuostatas dël medicininio gy-

dymo uþsienyje, pasienio darbuotojø gydymo ir kt.;¦ apie socialinës apsaugos sistemà Lietuvoje.Pats sudëtingiausias Europos Tarybos �pavestas�

namø darbas - pateikti atsakymus pagal tiksliai reg-lamentuotus ET naujo klausimyno klausimus ET ren-giamoms socialinës apsaugos lyginamosioms lente-lëms (MISCEO). Anglø kalba atsakyta á 330 klausimøapie pagrindiniø socialinës apsaugos schemø orga-nizavimà, finansavimà, ginamus asmenis, iðmokø rûðisir kt. Europos Taryba ávertino Lietuvos atsakymus kaipgeriausiai parengtà ðaliø indëlá. Europos Tarybai su-sisteminus ðaliø atsakymus, bus nesunku rasti iðsamiàinformacijà apie uþsienio ðaliø socialinës apsaugossistemas. Toká socialinës apsaugos palyginimà iki 2000metø darydavo tik ES ðalys - narës (MISSOC lentelës).

1 Plaèiau ET Uþimtumo ir darbo komiteto bei Moterø ir vyrø lygiø galimybiø komiteto nagrinëjami klausimai aptariami kituose ðio�Socialinio praneðimo� skyriuose.

7 skyrius



ET ekspertø komitetasdël socialinës apsaugos standartusnustatanèiø instrumentø2000 metais vyko vienas ðio Komiteto susitikimas.

Ðio komiteto tikslai - skatinti socialinës apsaugosstandartus nustatanèiø instrumentø, visø pirma So-cialinës apsaugos kodekso, ratifikavimà, padëti ðalimsnarëms ávertinti ðio dokumento ratifikavimo teisines,finansines ir administracines pasekmes, analizuotikonsultantø iðvadas ir teikti pasiûlymus dël ðaliø tei-kiamø ataskaitø, Socialinës apsaugos kodekso, Sociali-nës Chartijos, kitø susijusiø tarptautiniø dokumentøataskaitø teikimo sinchronizavimo, kuris ypaè aktu-alus maþoms ðalims. Socialinës apsaugos kodekse yrasuformuluoti tam tikri reikalavimai pagal devynias so-cialinës apsaugos ðakas dël rizikos atvejø apibrëþimo,ginamø asmenø skaièiaus, iðmokø rûðies, staþo ar gy-venimo laiko trukmës, dydþio ir pan. Lietuva dar nërapasiraðiusi ar ratifikavusi Socialinës apsaugos kodekso.

Komiteto nariai aptarë Europos Tarybos siûlymus dëlpraktiniø veiksmø rengiantis pasiraðyti Socialinës apsaugoskodeksà. Europos Taryba inicijuoja jau artimiausiaismetais (2001-2002 m.) pradëti analizuoti situacijà ETðalyse dël Kodekso reikalavimø atitikimo, nepaisant to,ar ðalis yra ratifikavusi ðá dokumentà. Lietuvoje 2001 m.geguþës mënesá organizuotas seminaras Baltijos ðalimsdël pradinës ataskaitos parengimo pagal Kodeksoreikalavimus. Lietuva preliminarià ataskaità turi pateiktiEuropos Tarybai 2001 metø pabaigoje.

ET Vyriausybinis EuroposSocialinës Chartijos komitetas.Socialinë ChartijaÐis komitetas nagrinëja Socialinës Chartijos nuostatas

ir prisijungusiø ðaliø Chartijos nuostatø laikymàsi. Mûsøvalstybë 1997 metais pasiraðë ir 2001 m. ratifikavo Europospataisytàjà Socialinæ Chartijà, skelbianèià svarbiausiasekonomines, socialines ir kultûrines þmogaus teises. 2000metais vyko intensyvus pasirengimas Socialinës Chartijos(pataisytos) ratifikavimui.

Atsiþvelgdama á aukðtesná Europos valstybiø iðsi-vystymo lygá ir siekdama garantuoti didesnes ir kon-kretesnes þmogaus socialines teises bei jø efektyvu-mà, Europos Taryba 1961 metais Turine inicijavo Eu-ropos Socialinës Chartijos pasiraðymà. Chartija áneðësvarø indëlá vystant Europos valstybiø ekonominiusir socialinius santykius. Savo ruoþtu, jø ekonominë irsocialinë paþanga turi svarià átakà Chartijos tobuli-nimui. Todël 1988 metais Strasbûre buvo pasiraðytasjos papildomas protokolas, kuriuo Chartija papildyta

naujomis teisëmis. 1991 metais Turine buvo pasira-ðytas Chartijos pataisø protokolas, reglamentuojantisEuropos Tarybos struktûrø veiklà. 1995 metais þengtasypaè svarbus þingsnis - pasiraðyta Europos pataisytojiSocialinë Chartija, prie kurios Lietuvos Respublikaprisijungë po dviejø metø (1997-aisiais).

Dabar Europoje egzistuoja dvi savarankiðkos char-tijos: Europos Socialinë Chartija (1961 m.) ir Europospataisytoji Socialinë Chartija (1995 m.). Pataisytojojechartijoje atsiþvelgiama á tai, kad nuo 1961 metø Europojeávyko fundamentaliø ekonominiø ir socialiniø pokyèiø. Ájà perkelta dalis 1961 metø Chartijos nuostatø. Kitos iðankstesniosios Chartijos perkeltos nuostatos yrapataisytos, jose keliami didesni reikalavimai. Siekiant, kadChartijos dalyvëmis galëtø tapti daugiau valstybiø, kuriøekonominio ir socialinio iðsivystymo lygis yra skirtingas,sudarytos galimybës prisiimti ne visas joje numatytasprievoles. Pakanka pasirinkti ir prisiimti bent du jøtreèdalius. Siekiant suderinti socialiniø partneriø interesusChartija grindþiama socialiniu dialogu. Aktyviomis ðiodialogo dalyvëmis gali tapti valstybinë valdþia, darbdaviøir darbuotojø organizacijos.

Neretai diskutuojama, kokia bus konkreti bei realinauda Lietuvos gyventojams ar atskiroms jø grupëmsprisijungus prie pataisytosios Socialinës Chartijos.Akivaizdu, kad tai savaime nesukuria materialinës arsocialinës gerovës. Taèiau toks þingsnis tampa stabilumogarantu bei stimulu vystant bei iðsaugant þmoniøsocialines teises. Mûsø valstybei prisiëmus pataisytojojeChartijoje numatytas prievoles, ekonominiø ir socialiniøsantykiø raidai nebeturës didelës átakos politinës valdþioskaita, nepaisant jos ekonominës ar socialinës orientacijosir nusistatymo. Ankstesnës valdþios prisiimti ásiparei-gojimai ir toliau bus privalomi, todël nebus galimasiaurinti tø teisiø, kurias gyventojams ar atskiroms jøgrupëms garantuoja prisiimti ásipareigojimai. Be to,Chartija panaikina diskriminacijà pagal pilietybæ, todëlLietuvos pilieèiai, gyvendami bet kurios kitos valstybës- Chartijos dalyvës teritorijoje, turës tokias paèias teises,kuriomis pagal Chartijos ásipareigojimus naudojasi tosvalstybës pilieèiai.

Siekiant nuoseklaus prisiimtø ásipareigojimø vyk-dymo, Chartijoje numatyta reikli ir efektyvi jos vyk-dymo kontrolë. Kiekviena valstybë - Chartijos dalyvëkartà per dvejus metus Europos Tarybos Generaliniamsekretoriui turi pateikti praneðimà, kaip vykdomiprisiimti ásipareigojimai. Ðio praneðimo rengimas - darvienas tarptautinis ásipareigojimas, kurá Lietuva,

ratifikavusi Chartijà, turës vykdyti jau 2003 metais.


7 skyrius

Tarptautinë darbo organizacija yra specializuotaJungtiniø Tautø agentûra, skatinanti socialiná teisin-gumà ir visuotinai pripaþástamas þmogaus teises. Jibuvo ákurta 1919 metais Versalio sutartimi, o 1946metais tapo specializuota JT agentûra. Ðiuo metuTDO narës yra 175 valstybës. Lietuva TDO nare tapo1921 metais, narystæ atnaujino 1991 metais.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija LietuvosRespublikos Vyriausybës 1994 m. lapkrièio 3 d. nutari-mu yra ápareigota atstovauti Lietuvos RespublikosVyriausybei santykiuose su Tarptautine darbo orga-nizacija.1

Ministerija vykdo jai paskirtas funkcijas, steng-damasi aktyviai dalyvauti Tarptautinës darbo organi-

7.2.3. Tarptautinë darbo organizacija

zacijos veikloje, vykdyti visus su naryste Organiza-cijoje susijusius ásipareigojimus, kurie apima tarp-tautiniø darbo normø ágyvendinimà, ataskaitø, pra-neðimø rengimà, naujø konvencijø, rekomendacijøbei kitø dokumentø aptarimà, pasirengimà tinkamaidalyvauti kasmetiniø konferencijø bei Valdymo tary-bos sesijø darbe, bendrø projektø rengimà ir vykdy-mà, TDO informacijos kaupimà ir platinimà, triða-les konsultacijas tarptautiniø darbo normø taikymo,konvencijø ratifikavimo ar denonsavimo tikslingumoklausimais.

Ministerija dalyvauja rengiant ir vykdant techni-nio bendradarbiavimo su TDO programas (detalesnëinformacija 7.3.6. skyriuje).

1 LRV 1994 m. lapkrièio 3 d. nutarimas Nr. 1058 (Þin., 1994, Nr. 86-1633).

2 LR Ministro Pirmininko 2000 m. geguþës 8 d. potvarkis Nr. 82 .

TDO darbà vykdo trys pagrindinës institucijos:Tarptautinë darbo konferencija, Valdymo (Adminis-tracinë) taryba ir Tarptautinis darbo biuras.

Tarptautinë darbo konferencija vyksta kiekvienømetø vasarà Þenevoje, Organizacijos narëms atsto-vauja delegacijos, susidedanèios ið keturiø delegatø- 2 vyriausybiø atstovø ir po 1 atstovà ið darbdaviø irdarbuotojø organizacijø - bei jø patarëjø.

Konferencijos vaidmuo yra labai svarbus. Ji nus-tato ir priima tarptautinius darbo standartus, tvirtinaOrganizacijos biudþetà, renka Valdymo tarybà. Kon-ferencijos metu svarstomi visam pasauliui aktualûssocialiniai ir darbo klausimai.

88-oje sesijoje, vykusioje 2000 05 30 - 06 15,Lietuvai atstovavo triðaliu principu sudaryta Lietuvosvyriausybinë delegacija2 , kuriai vadovavo Socialinësapsaugos ir darbo ministrë.

Svarbiausi ðios sesijos darbotvarkës klausimaibuvo tokie:

1) 1952 m. TDO 103 Konvencijos ir 95 rekomen-dacija dël motinystës apsaugos (pakeistos) perþiûrëji-mas;

2) þmogiðkøjø iðtekliø tobulinimo ir vystymo apta-rimas;

7.2.3.1. Tarptautinës darbo konferencijos 88-oji sesija

3) visuotinio praneðimo pagal patvirtintà TDOdeklaracijà dël pagrindiniø principø ir teisiø darbesvarstymas;

4) TDO Valdymo Tarybos pirmininko ir Generali-nio direktoriaus praneðimas bei diskusijos;

5) TDO biudþeto ir kiti klausimai.Atitinkami komitetai nagrinëjo jø kompetencijai

priskiriamus klausimus, jø darbo ataskaitos vëliaubuvo pateiktos ir apsvarstytos plenariniø posëdþiømetu. Konferencijos plenariniame posëdyje birþelio15 d. vardiniu balsavimu buvo priimta 183 Konven-cija ir 191 rekomendacija dël motinystës apsaugos.Buvo atkreiptas dëmesys á bûtinybæ perþiûrëti 1975m. TDO Rekomendacijà 150 dël þmogiðkøjø iðtekliøvystymo, siekiant, kad ji atspindëtø naujà poþiûrá ádarbuotojø mokymà, jø kvalifikacijos këlimà. Taippat konferencija nusprendë panaikinti (atðaukti)penkias pasenusias ir nebeatitinkanèias ðiø dienø rei-kalavimø konvencijas: 1931 m. 31-àjà TDO konven-cijà Dël darbo valandø (anglies kasyklose); 1935 m.46-àjà TDO konvencijà Dël darbo valandø (anglieskasyklose) (perþiûrëta); 1936 m. TDO 51-àjà kon-vencijà Dël darbo valandø sumaþinimo (vieðuosiuosedarbuose); 1937 m. TDO 61-àjà konvencijà Dël darbo



valandø sumaþinimo (tekstilëje) ir 1939 m. 66-àjàTDO konvencijà Dël migrantø uþimtumo. Reikiapaþymëti, kad Lietuva minëtø konvencijø ratifikavusinebuvo, todël jø panaikinimas jokiø pasekmiøLietuvai neturës.

Konferencijos metu ávyko ðaliø - kandidaèiø á ESdarbo ministrø susitikimas, kurá organizavo Èekijosdarbo ir socialiniø reikalø ministras. Jame aptarta

ES uþimtumo politikos ágyvendinimo perspektyvos,galimybës susieti TDO paramà su stojimo á ES uþda-viniais, aptartos kitos aktualiausios ðalims kandida-tëms problemos.

Be to, konferencijos metu vyko kiti naudingi dau-giaðaliai ir dviðaliai susitikimai, kuriuose taip pat bu-vo aptariami aktualûs klausimai, pasidalinta patir-timi.

Valdymo taryba (VT) yra TDO vykdomoji institu-cija, ji renkasi tris kartus per metus Þenevoje ir spren-dþia pagrindinius TDO politikos klausimus. Ji su-darinëja programas ir siûlo sprendimus biudþeto klau-simais, kuriuos po to pateikia konferencijai tvirtinti. VTtaip pat renka Generaliná direktoriø. Ji yra sudaryta ið28 vyriausybiø, 14 darbdaviø ir 14 darbuotojø atstovø.Darbdaviai ir darbuotojai renka savo atstovus sava-rankiðkai. Deðimt valstybiø turi nuolatines vietas VTvyriausybiø grupëje. Kitos - renkamos.

Lietuva yra iðrinkta pavaduojanèiàja VT nare1999-2002 metø laikotarpiui vyriausybiø grupëje.Aktyvus dalyvavimas Valdymo tarybos darbe sudarosàlygas Lietuvai ne tik vykdyti narystës ásiparei-gojimus, bet ir tiesiogiai prisidëti formuojant TDOtarptautiniø darbo normø politikà.

277-oji TDO Valdymo tarybos sesija vyko Þe-nevoje 2000 m. kovo mënesá. Sesijos metu buvo nag-rinëti aktualiausi klausimai, tarp jø: pagrindiniøTDO principø ir teisiø darbe deklaracija ir pirmasisvisuotinis praneðimas apie Deklaracijos principøtaikymà; lyèiø lygybës ir nediskriminavimo klausimai;prievartinis darbas Myanmare; uþimtumo ir sociali-niai neoficialaus/neformalaus darbo sektoriaus rei-

7.2.3.2. TDO Valdymo tarybos 277-279 sesijos

kalai; TDO veiklos strategija kriziniø situacijø atveju;darbo grupës socialiniams globalizacijos aspektamstirti praneðimas; TDO 90-osios konferencijos 2002m. darbotvarkës pasiûlymai. Lietuvos atstovai akty-viai dalyvavo sesijos darbe, iðreiðkë savo poþiûrá aktu-aliausiais klausimais.

Specialus simpoziumas buvo skirtas JungtiniøTautø konferencijai �Moterys 2000�, vykusiai Niu-jorke 2000 m. birþelio 5-9 dienomis, pasirengti. Jamebuvo pabrëþta diskriminavimo paðalinimo svarba,tinkamo darbo moterims skatinimas, siekiant uþtik-rinti pagrindines þmogaus teises ir socialiná teisin-gumà bei socialinæ-ekonominæ gerovæ.

279-osios sesijos metu (2000 m. lapkrièio mën.) Val-dymo taryba ávertino priemones, kuriø reikia imtis pagal88 TDO konferencijos rezoliucijà Dël kovos su AIDS;aptarta �TDO visuotinë programa kovai su AIDS irdarbo pasaulis�; atkreiptas dëmesys á 182 KonvencijosDël nepriimtino vaikø darbo panaikinimo ásigaliojimàir paþymëta, kad tai yra viena ið sparèiausiai ratifi-kuojamø konvencijø per visà TDO istorijà; priimtisprendimai dël Tarptautinës darbo konferencijos 90sesijos darbotvarkës, apsvarstyti pasiûlymai 91 sesijosdarbotvarkei bei kiti aktualûs klausimai.

Tarptautinius darbo standartus TDO nustatodaugiausiai konvencijø ir rekomendacijø forma, jomisreguliuodama minimalius pagrindiniø þmogaus teisiødarbe standartus: asociacijø laisvës, teisës jungtis áorganizacijas, kolektyviniø derybø, prievartinio dar-bo panaikinimo, moterø ir vyrø lygiø teisiø ir gali-mybiø uþtikrinimo. Organizacijos narës skatinamoslaikytis priimtø tarptautiniø darbo normø, nes lai-koma, kad visos Organizacijos narës, net jei jos nëra

7.2.3.3. Tarptautiniø darbo normø taikymas

ratifikavusios nurodytø konvencijø, yra ápareigotosjau vien dël to, kad priklauso Organizacijai, pagaljos Statutà garbingai laikytis, diegti ir ágyvendinti pag-rindiniø teisiø principus.

TDO per netrumpà savo gyvavimo laikotarpá yrasukûrusi ir iðtobulinusi standartø taikymo prieþiûrossistemà, kuri veikia efektyviai ir laikoma vienà geriausiøtarp panaðiø sistemø pasaulyje. Ji pagrásta reguliarausatsiskaitymo ir specialiosiomis procedûromis.


7 skyrius

Visà darbà organizuoja Tarptautinis darbo biuras(TDB).

TDB yra nuolatinis TDO sekretoriatas ir veikiavadovaujamas Generalinio direktoriaus, kuris ren-kamas penkeriems metams. Tarptautinio darbo biuroveiklà priþiûri ir tikrina Valdymo taryba. Tarptautiniodarbo biuro bûstinë yra Þenevoje, joje dirba apie1900 darbuotojø, be to, ávairiose pasaulio dalyse darveikia 40 regioniniø padaliniø. Apie 600 ekspertødirba ávairiose ðalyse vykdydami techninio bendra-darbiavimo programas. TDB turi tyrimø ir dokumen-tacijos centrà bei spaustuvæ ir leidþia daug periodi-kos, specializuotø studijø, ataskaitø.

Pagal TDO Statuto nustatytà reguliaraus atsiskai-tymo tvarkà Tarptautinio darbo biuro praðymu 2000metais Tarptautiniam darbo biurui buvo parengtos irpateiktos iðsamios ataskaitos apie ðiø TDO Konvencijønuostatø taikymà Lietuvoje: 4-osios Dël moterø naktiniodarbo, 29-osios Dël priverstinio ir privalomojo darbo, 79-osios Dël vaikø ir jaunuoliø naktinio darbo apribojimonepramoniniuose darbuose, 87-osios Dël asociacijølaisvës ir teisës jungtis á organizacijas gynimo, 88-osiosDël ádarbinimo tarnybø organizavimo, 100-osios Dëlvienodo atlyginimo vyrams ir moterims, 131-osios Dëlminimalaus darbo uþmokesèio nustatymo, 138-osios Dëlminimalaus ádarbinimo amþiaus ir 142-osios Dël

profesinio orientavimo ir profesinio rengimo bei sut-rumpintos ataskaitos dël kai kuriø kitø konvencijø tai-kymo, pateikta informacija pagal tiesioginius Ekspertøkomiteto paklausimus.

Ataskaitas nagrinëja Ekspertø komitetas. Rem-damasis ataskaitomis, ðis komitetas parengia iðsamøpraneðimà apie konvencijø ir rekomendacijø taikymàðalyse - Organizacijos narëse, kurá pateikia TDO Val-dymo tarybai, jis iðspausdinamas atskiru leidiniu ir ið-siuntinëjamas Organizacijos narëms. Be to, Ekspertøkomitetas pateikia vyriausybëms tiesioginius paklausi-mus apie konvencijø ir rekomendacijø taikymà.

TDO formuoja darbo ir socialinës politikos kryp-tis, konkreèiais klausimais konsultuodamasi su Or-ganizacijos narëmis. Tam naudojamos ávairûs �instru-mentai� - klausimynai, tyrimai, apklausos ir pan.

Parengta iðsami informacija pagal TDB pateiktusklausimynus �Kooperatyvø skatinimas� bei �Triðalësdeklaracijos principø, susijusiø su tarptautinio versloámonëmis ir socialine politika, taikymas�. Remda-masis pastarojo klausimyno atsakymais, Tarptautinisdarbo biuras parengë ir dviejø tomø leidiniu iðleidosituacijos tarptautinio verslo ámonëse apþvalgà. Taippat TDB praðymu buvo teikta informacija tarptau-tiniø darbo normø politikos, kai kuriø konkreèiø dar-bo ir socialinës srièiø klausimais.

TDO Jungtiniø Tautø sistemoje iðsiskiria tuo, kadvisas jos darbas grindþiamas triðaliu - vyriausybiø,darbdaviø bei darbuotojø atstovø - bendradarbiavimu.

Todël pagal TDO Statuto (23 str. 2.), taip patpagal 144 konvencijos bei 152 rekomendacijos nuos-tatas visos ataskaitos, praneðimai apie ratifikuotø irneratifikuotø konvencijø taikymà turi bûti siunèiamisocialiniams partneriams - darbdaviø ir darbuotojøorganizacijoms, su jomis turi bûti konsultuojamasiir kitais klausimais, tokiais, kaip konvencijø ratifi-kavimas bei denonsavimas, naujø rengiamø TDO do-kumentø turinys, vyriausybiø atsakymai á TDO klau-simynus ir pan.

Prie Lietuvos Triðalës Tarybos 1998 m. buvo ákur-ta Triðaliø konsultacijø tarptautinëms darbo normomságyvendinti nuolatinë komisija, kurios svarbiausias uþ-davinys - uþtikrinti efektyvias Vyriausybës, darbda-viø ir darbuotojø atstovø konsultacijas svarbiausiais

7.2.3.4. Konsultacijos su socialiniais partneriais

tarptautiniø darbo normø ágyvendinimo klausimais.2000 m. gruodþio 19 d. ávyko ðios komisijos posëdis,kurio metu aptartos Tarptautinës darbo organizacijosdarbo kryptys (remiantis 88-osios Konferencijos,277-279 Valdymo tarybos sesijø, 6-ojo Europos re-gioninio susitikimo medþiaga), svarstytos 122-osiosTDO konvencijos Dël uþimtumo politikos ir 156-osioskonvencijos Dël lygiø galimybiø ir vienodo poþiûrio ávyrus darbuotojus ir moteris darbuotojas - dël darbuo-tojø, turinèiø pareigø ðeimai ratifikavimo perspekty-vos, galimybës ir tikslingumas. Buvo atkreiptas dë-mesys á galimas ðiø konvencijø ratifikavimo pasek-mes, nuspræsta papraðyti specialistø iðsamiau iðnagri-nëti jø ratifikavimo galimybes bei tikslingumà, taippat panagrinëti kai kuriø kitø TDO konvencijø aktu-alumà ir kitame Komisijos posëdyje svarstyti jø ratifi-kavimo galimybes.



2000 m. balandþio mën. ávyko TDO Vidurio irRytø Europos ðaliø regioninio direktoriaus p. H. Scha-rrenbroicho vizitas á Lietuvà, kurio metu buvo sutartadël bendradarbiavimo srièiø pagal TDO strateginiustikslus ir Lietuvos prioritetus, kurie buvo suderinti susocialiniais partneriais.

TDO nariø, asocijuotø ES ðaliø,triðalis susitikimas Maltoje socialinio dialogo,uþimtumo politikosir lygiø galimybiø klausimais2000 m. rugsëjo 28 - spalio 2 d. Maltoje ávyko

aukðto lygio pareigûnø, atstovaujanèiø ðalims - TDOnarëms bei kandidatëms á ES susitikimas socialiniodialogo, uþimtumo politikos ir lygiø galimybiø klausi-mais. Susitikime dalyvavo ir socialiniø partneriø ats-tovai. Vyriausybei atstovavo socialinës apsaugos irdarbo viceministras R.Kairelis, kuris pristatë Lietu-vos pasirengimo narystei ES eigà, aktualias socialinio

TDO numato tarptautinæ politikà ir kuria progra-mas, siekdama padëti gerinti darbo ir gyvenimosàlygas visame pasaulyje. TDO pagalba savo Organi-zacijos narëms daugiausia yra tiriamojo, ekspertinio,konsultacinio ir mokomojo pobûdþio. Lietuva yra pa-sinaudojusi TDO ekspertø pagalba, ávairiø srièiø ats-tovai dalyvavo mokymo seminaruose bei mokymuo-se, vykdomos atskiros programos socialiniams part-neriams mokyti.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais beiTDO Budapeðto regioniniu padaliniu, buvo parengtaLietuvos ir TDO techninio bendradarbiavimo prog-rama 2000-2001 metams, atitinkanti strateginiusTDO tikslus ir Lietuvos poreikius, ypaè atsiþvelgiantá pasirengimo narystei ES uþdavinius. Pagal ðià prog-ramà 2000 m. geguþës 30-31 d. TDO padalinio Buda-peðte ekspertai Vilniuje vedë seminarà socialinio dia-logo vystymo Lietuvoje klausimais, teikë patarimusderybø dël kolektyviniø susitarimø ámonëse, sekto-riuje ir ðalyje klausimais. Su TDO ekspertais nuolatkonsultuojamasi Darbo kodekso rengimo klausimais.

2000 m. antrà pusmetá vyko konsultacijos su TDO

dël kai kuriø 182 konvencijos Dël nepriimtino vaikødarbo panaikinimo nuostatø. Kartu su ministerijosÐeimos ir vaikø skyriumi nagrinëtos ðios konvencijosratifikavimo perspektyvos, taip pat buvo atliekamiparengiamieji darbai 2001 m. pirmà pusmetá numa-tytai TDO ekspertø pagalbai analizuojant naciona-linius teisës aktus, susijusius su vaikø darbo panaiki-nimu ir galimu 182 TDO konvencijos Dël nepriimtinovaikø darbo panaikinimo, ratifikavimu, taip pat áver-tinant Lietuvos triðaliø socialinio dialogo institucijøsistemà.

Rengiant seminarus kai kuriais aktualiais klau-simais buvo pakviesti ekspertai ne tik ið TDO, bet irið ES. Toks skirtingø poþiûriø nagrinëjamais klausi-mais pateikimas seminaro dalyviø buvo ávertintaskaip ypaè naudingas ir ádomus.

Vienas konkurso bûdu iðrinktas Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijos darbuotojas tris savaitesstaþavosi TDO Tarptautiniame socialiniø studijø in-stitute socialinës ir darbo politikos klausimais.

7.2.3.6. Techninis bendradarbiavimas

dialogo plëtros problemas, uþimtumo politikos for-mavimo kryptis, lygiø galimybiø principo ágyvendi-nimà Lietuvos sistemoje.

TDO VI Europos regioninis susitikimas2000 m. gruodþio 12-15 dienomis Þenevoje vyko

TDO ðeðtasis Europos regioninis susitikimas, kuriometu dalyvauta komitetø veikloje. Taip pat ðio renginiometu ávyko keletas papildomø susitikimø: pirmasoficialus Lietuvos Vyriausybës atstovø susitikimas suTDO generaliniu direktoriumi Juan Somavia; susiti-kimas su TDO Vidurio ir Rytø Europos grupës direk-toriumi Pierre Laviec dël galimos ir artimiausiu metuaktualiausios TDO techninës paramos Lietuvai atsiþ-velgiant á 2000 m. nustatytus Lietuvos prioritetus pagalTDO strateginius tikslus; susitikimas su TDO Tarptau-tinio mokymo centro Turine atstovais dël trijø Baltijosðaliø bendrø projektø.

7.2.3.5. Vizitai, susitikimai. TDO Vidurio ir Rytø Europos ðaliøregioninio direktoriaus vizitas á Lietuvà


Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organi-zacija (OECD) siekia tolygaus ekonominio augimo,darbo vietø kûrimo, gyvenimo lygio kilimo iðsaugantfinansiná stabilumà. Lietuvos tikslas - uþmegzti glau-desnius ryðius su OECD ir ateityje tapti jos nare.Narystë OECD suteikia tarptautiná pripaþinimà irliudija aukðtà iðsivystymo lygá.

OECD Bendradarbiavimo su ðalimis ne-narëmiscentras parengë Baltijos regioninæ programà, kuriospagrindinis tikslas yra skatinti ilgalaiká ðalies ekonomináaugimà kaip demokratinës visuomenës vystymosi pag-rindà. Tai pasirengimo OECD narystei programa,apimanti regioninio bendradarbiavimo, uþsienio inves-ticijø skatinimo, finansø, politikos, darbo rinkos, sociali-nës apsaugos, ir kt. klausimus. Vykdant ðià programà2000 metais buvo parengta lyginamoji Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos analizë �Baltijos ðalys - regioninë ekono-minë analizë�, kurioje didelis dëmesys skiriamas darborinkos ir socialinës politikos plëtrai. Pristatant ðá leidináUþsienio reikalø ministerijoje 2000 m. balandþio më-nesá vyko diskusija, kaip Lietuva galëtø pasinaudotiOECD rekomendacijomis, vykdydama ekonomines irsocialines reformas.

2000 metais buvo pradëta rengti detalesnë darborinkos ir socialinës apsaugos analizë, kuri bus apiben-

drinta OECD leidinyje �Socialinës apsaugos ir darborinkos apþvalga�. Dël ðio tyrimo 2000 m. spalio mënesáLietuvoje lankësi OECD ekspertø delegacija. Socialinësir darbo ministerija organizavo ekspertø susitikimus suSAD, Finansø, Sveikatos, Ðvietimo ministerijø, Statisti-kos departamento atstovais, pavaldþiomis institu-cijomis, socialiniais partneriais, nepriklausomais eks-pertais ir kt. Ði OECD apþvalga turëtø bûti baigta rengti2001 metø pabaigoje. Joje bus pateikiama informacijair rekomendacijos dël socialinës apsaugos organizavimoLietuvoje, socialiniø iðlaidø, socialiniø tyrimø, pensijøreformos, socialinio draudimo, darbo santykiø, uþim-tumo, bankroto procedûrø ir kt.

2000 m. rugsëjo mënesá Lietuvoje vyko OECDGeneralinio sekretoriaus pavaduotojo S. Kondo vizi-tas. Sveèias lankësi ir Socialinës apsaugos ir darboministerijoje. Susitikimo su Socialinës apsaugos irdarbo ministre metu aptartos tolimesnës OECD Ta-rybos patvirtintos Baltijos regioninës programos ágy-vendinimo gairës ir Lietuvos galimybës ateityje taptipilnateise OECD nare.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija 2001 me-tø geguþës mënesá organizavo konferencijà �Pensijøreforma: ágyvendinimo patirtis�, kurioje ypaè aktyviaidalyvavo pakviesti OECD ekspertai.

Atsiþvelgiant á tai, kad tarptautinio bendradar-biavimo plëtra, darbo migracijos sparta reikalauja ge-rinti darbuotojø migrantø bei kitø asmenø, persike-lianèiø gyventi ið Lietuvos á uþsienio valstybes, ir at-virkðèiai, socialinæ apsaugà, buvo imamasi priemoniø,padedanèiø reguliuoti tarpvalstybinius socialinës ap-saugos ir darbo srièiø santykius. 2001 metø pradþiojeLietuva turëjo 12 galiojanèiø tarpvalstybiniø socialinësapsaugos ir darbo migracijos srities sutarèiø.

Aktyvus darbas rengiant sutartis vyko 2000 me-tais. Helsinkyje rugsëjo mënesá buvo pasiraðyta Lie-tuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutartisdël socialinës apsaugos. Vilniuje pasiraðius susitari-mà iðspræsti organizaciniai reikalai, susijæ su Lietu-vos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sociali-nës apsaugos sutarties praktiniu taikymu. Lietuvos

7.3. DVIÐALIAI KONTAKTAI

7.3.1. Tarptautinës sutartys

Respublikos Seimas ratifikavo Lietuvos RespublikosVyriausybës ir Rusijos Federacijos Vyriausybës susi-tarimà dël pensinio aprûpinimo. Ásigaliojo LietuvosRespublikos ir Èekijos Respublikos socialinës apsau-gos sutartis. 2000 metais buvo parengta ir suderintaLietuvos Respublikos ir Ukrainos socialinës apsaugossutartis, kuri pasiraðyta 2001 m. balandþio mën.ávykusiame abiejø valstybiø vadovø susitikime Vilniuje.Parengtas ir Latvijos pusei pateiktas Lietuvos Respubli-kos ir Latvijos Respublikos socialinës apsaugos sutartiesprojektas, kuris turëtø pakeisti 1993 metais pasiraðytàtarpvalstybiná susitarimà. Pradëtas derinti socialinësapsaugos sutarties projektas su Olandija. Buvo konsul-tuojamasi dël Amerikos ambasados pateikto LietuvosRespublikos Vyriausybës ir Jungtiniø Amerikos ValstijøVyriausybës sutarties projekto dël socialinës apsaugos

7 skyrius

7.2.4. Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija



iðmokø eksporto. JAV ambasadai buvo pateiktipasiûlymai dël socialinës apsaugos sutarties iðplëtimo.Sutartá numatoma pasiraðyti 2001 metais. Toks susita-rimas padëtø spræsti gráþtanèiø pensinio amþiaus þmoniøproblemas, susijusias su iðmokø klausimais.

Migrantø ámokø ir iðmokø mokëjimo reikalai yrasprendþiami tarptautinëmis sutartimis, todël formuo-jant Lietuvai palankià tarpvalstybiniø santykiø strate-gijà atsiþvelgiama á gyventojø migracijos bûklæ ir josprognozes.

Toliau buvo ieðkoma bûdø ir priemoniø, kad Lie-tuvos Respublikos pilieèiai galëtø patekti á uþsienio vals-tybiø darbo rinkà. 2000 metais buvo pasiraðytas,

Vyriausybës nutarimu patvirtintas bei ásigaliojo Lietu-vos Respublikos Vyriausybës ir Èekijos RespublikosVyriausybës susitarimas dël pasikeitimo staþuotojais.Parengtas ir su Rusijos puse suderintas LietuvosRespublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerijosir Rusijos migracijos tarnybos protokolas dël Lietuvos- Rusijos vyriausybiø susitarimo dël pilieèiø laikinodarbo ágyvendinimo tvarkos. Siekiant realizuoti bentminimalias patekimo á Europos Sàjungos valstybiødarbo rinkà galimybes, parengtas ir su suinteresuotomisministerijomis suderintas susitarimo projektas dëllaikino pilieèiø darbo ES ðalyse.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija bendra-darbiauja su atitinkamomis Danijos, Olandijos, Airi-jos, Vokietijos, Lenkijos, Belgijos, Prancûzijos, Nor-vegijos, Ðvedijos ministerijomis.

Danija. Danijos Karalystë buvo pirmoji Europosvalstybë, kuri dar 1991 m. pradëjo teikti darbo rinkossrities paramà Lietuvai. SADM kompetencijos srièiaitenkanèias veiklas Danijoje ágyvendina 5 ministerijos:Socialiniø reikalø ministerija, Darbo ministerija,Sveikatos ministerija, Uþsienio reikalø ministerija,Vidaus reikalø ministerija. 2000 metais SADM ágy-vendino 7 programas kartu su atitinkamomis Danijosinstitucijomis. Vien su Darbo ministerija buvo vyk-domos 4 programos, ið kuriø aktyviausiai vyko Dviðalësektorinë darbo rinkos programa ir Baltijos jûros regionosektorinë darbo rinkos politikos programa. Tæsiantbendradarbiavimo tradicijas 2001 m. pavasará pla-nuojama pasiraðyti bendradarbiavimo memorandumàtarp Lietuvos Respublikos Socialinës apsaugos ir darboministerijos bei Danijos Darbo ministerijos, kuriamebûtø patvirtintos tolesnës ðaliø darbo rinkos politikossrities bendradarbiavimo nuostatos, remiantis EuroposSàjungos sprendimais dël pagalbos ðalims kandidatëms,ðioms rengiantis narystei ES. Ðis memorandumassujungs iki ðiol Lietuvoje veikusias keturias DanijosVyriausybës finansuojamas programas.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija kartu suSveikatos apsaugos ministerija yra pasiraðiusiossutartá su Danijos Uþsienio reikalø ministerija beiDanijos Socialiniø reikalø ministerija Dël Socialinësiniciatyvos esanèioms pavojuje socialinëms ir/arba

7.3.2. Dviðalis bendradarbiavimas su uþsienio ðaliø ministerijomis

izoliuotoms þmoniø grupëms Lietuvoje ágyvendinimo.Ðiuo susitarimu ðalys siekia pagerinti paþeidþiamojesocialinëje padëtyje atsidûrusiø þmoniø grupiøsituacijà ir uþkirsti kelià jø izoliacijai visuomenëje.2000 metais pagal ðià programà buvo vykdomanemaþai projektø ávairiose Lietuvos savivaldybëse.Buvo nustatytos naujos prioritetinës ðios programosparamos gavëjø grupës. Siûloma pirmenybæ teiktiprojektams, kuriuose numatoma spræsti ðiø rizikosgrupiø problemas: beglobiø vaikø ir socialiniø prob-lemø turinèiø ðeimø, senyvo amþiaus þmoniø kaimovietovëse, narkotikus vartojanèiø asmenø, ypaè vaikøir jaunimo.

Danijos Socialiniø reikalø ir Sveikatos ministe-rijos kartu su Socialinës apsaugos ir darbo ministerija2000 metais pradëjo vienà bendrà projektà Ignalinossavivaldybëje. Pagal ðá projektà numatytas Konsul-tavimo centro vaikams ir jaunimui, turintiems sociali-niø ir sveikatos problemø, ásteigimas. Spalio mënesábuvo atidarytas Jaunimo centras. Projektas bustæsiamas ir 2001 metais.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija kartu suRespublikinës Darbo rinkos mokymo tarnybos irDanijos konsultacinës kompanijos �Cowi� specialis-tais dalyvauja ágyvendinant Danijos Vyriausybësfinansuojamà projektà �Aplinkos aspektai Baltijosregiono sektoriuose - aplinka, uþimtumas ir ðvieti-mas, 1999-2001 m.�, kurio tikslas - supaþindinti Dar-bo rinkos mokymo tarnybos ir Darbo birþos specialis-tus su aplinkosaugos problemomis ir atkreipti á jasdëmesá rengiant naujas mokymo ar perkvalifikavimo


programas. Ðis projektas vyksta pagal Sektorinæ ap-linkos, darbo aplinkos ir uþimtumo programà.

Dar viena programa, kurià 2000 metais inicijavoDanijos institucijos, - triðalio bendradarbiavimo tarpcentrinio lygio institucijø, apskrièiø bei savivaldybiøgerinimas. Ði programa bus ágyvendinama visameBaltijos regione.

Olandija. Lietuvos Respublikos Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijos bei Olandijos Socialiniøreikalø ir uþimtumo ministerijos bendradarbiavimasuþsimezgë dar 1997 metais, kai penkeriems metamstarp dviejø ministerijø buvo pasiraðytas Supratimomemorandumas. Olandijos ministerijos specialistai2000 metais konsultavo ir teikë ávairiapusæ paramàSADM specialistams Socialinio praneðimo rengimo,tarptautiniø sutarèiø sudarymo, pasirengimo ratifi-kuoti Socialinæ Chartijà, integruotos informacinëstechnologijos sistemos socialiniame draudime, sau-gos ir sveikatos darbe teisës aktø rengimo ir kt. klau-simais. Daugelá veiklø Olandijos Vyriausybë finan-savo per Jungtiniø Tautø Vystymo Programà.

Siekdamas sutvirtinti abiejø ministerijø bendra-darbiavimà socialinës politikos srityje Lietuvos So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijoje lankësi Olan-dijos Socialiniø reikalø ir uþimtumo ministerijos Ge-neralinis sekretorius R. Gerritse. Ðio vizito tikslasbuvo aptarti tolesná ministerijø bendradarbiavimà.2001 metais planuojama pasiraðyti naujà dviðalásusitarimà. Numatoma, kad susitarimas apimspenkiø metø bendradarbiavimo laikotarpá, kuriometu Lietuvos Socialinës apsaugos ir darbo minis-terija sulauks Olandijos ministerijos pagalbos sociali-nës ir darbo politikos stebëjimo ir ávertinimo spren-dimø priëmimo procese. 2001 metais numatomaspaþintinis Lietuvos socialinës politikos sprendimuspriimanèiø institucijø atstovø vizitas á Olandijà.Lietuvos delegacijos nariai bus supaþindinami suOlandijoje galiojanèiomis sprendimø priëmimoprocedûromis, jø taikymu, bendradarbiavimo susocialiniais partneriais reikalingumu bei nauda.

Airija. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijauþmezgë glaudþius ryðius su Airijos socialinio drau-dimo ekspertais, kurie ne kartà teikë patarimusSADM socialinio draudimo klausimais, o 2000 me-tais pradëjo vykdyti projektà, skirtà SODROS integ-ruotos informaciniø technologijø sistemos plëtrai.Siekdama sutvirtinti uþsimezgusá bendradarbiavimàsu Airijos Socialiniø, bendruomenës ir ðeimos reikalø

departamentu, Socialinës apsaugos ir darbo minis-terija 2000 metø spalio mën. parengë dviejø institu-cijø bendradarbiavimo susitarimo projektà, kuriamenumatomas bendradarbiavimas pensijø ir socialiniodraudimo, ðeimos reikalø, skurdo maþinimo progra-mø rengimo, tarptautiniø dokumentø ágyvendinimoir kt. klausimais. Tikimasi, kad 2001 m. ðis susitarimasbus galutinai suderintas ir pasiraðytas ágaliotø minis-terijos atstovø.

Vokietija. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijaglaudþiai bendradarbiauja su Vokietijos Heseno irSaksonijos þemëmis. 2000 metais pasikeista delega-cijomis. Ministerijoje lankësi Heseno þemës Sociali-nio aprûpinimo fondo delegacija, surengtas Saksoni-jos þemës Ekonomikos ir darbo ministerijos sekreto-riaus vizitas. Vokieèiai - pagrindiniai partneriai ágy-vendinant PHARE dvyniø programà, skirtà profesi-nës saugos ir sveikatos politikos ágyvendinimo stip-rinimui. 2001 m. ávyko Socialinës apsaugos ir darboministrës V. Blinkevièiûtës vadovaujamos delegacijosvizitas á atitinkamà Heseno þemës ministerijà. 2001m. rengiamas Vokietijos Federalinës Darbo ir sociali-nës apsaugos ministerijos sekretoriaus vizitas á Lietu-và. Vizito metu bus aptartas tolesnis bendradarbia-vimas.

Lenkija. Ágyvendinant Dviðalio bendradarbiavimosusitarimà su Lenkijos Darbo ir socialinës politikosministerija, 2000 metø rugpjûtá Lenkijoje lankësiSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos delegacija.Vizitas buvo organizuotas remiantis Lietuvos So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijos ir Lenkijos Dar-bo ir socialinës politikos ministerijos pasiraðyta ben-dradarbiavimo sutartimi. Vizito metu Lietuvos ir Len-kijos atstovai dalinosi patirtimi socialinës paramos,Europos Socialinio Fondo administravimo, profesinëssaugos ir sveikatos klausimais. 2001 metais planuo-jama surengti Lenkijos ir Lietuvos Socialinës apsaugosir darbo ministrø susitikimà, kuriame bûtø aptartiaktualûs socialinës politikos klausimai.

Belgija. Ilgà laikà vyko Lietuvos ir Belgijos socia-liniø partneriø bendradarbiavimas. 2000 metais buvoparengtas bendradarbiavimo susitarimo projektastarp Lietuvos Socialinës apsaugos ir darbo ministe-rijos ir Belgijos Karalystës Darbo ministerijos. Ðiuosusitarimu numatyta glaudþiai bendradarbiauti subelgais darbo santykiø ir organizavimo, sveikatos irsaugos, uþimtumo ir nedarbo, vyrø ir moterø lygiøgalimybiø, darbo inspektavimo, neformalios ekono-

7 skyrius



mikos ir kitais klausimais. Planuojama, kad 2001metais susitarimas bus pasiraðytas Lietuvos Sociali-nës apsaugos ir darbo ministerijos ir Belgijos Darboministerijos vadovø susitikimo metu. Belgija 2001metø antrà pusmetá pirmininkaus Europos Sàjungai.

Prancûzija. Socialinës apsaugos ir darbo ministe-rija, suprasdama, kad labai svarbu palaikyti gerusbendradarbiavimo ryðius su didþiosiomis EuroposSàjungos valstybëmis, 2000 metais uþmezgë ryðiussu Prancûzijos Solidarumo ministerija. 2000 metaisvyko aktyvus susiraðinëjimas ir abipusis apsikeitimasinformacija. Tikimasi, kad galutinis ðio bendradar-biavimo rezultatas bus dviejø ministerijø susitarimas,nustatantis abiejø ðaliø ministerijø bendradarbiavimàsocialinëje sferoje.

Norvegija. Pasiraðius bendradarbiavimo susitarimàsu Norvegijos taikomøjø socialiniø tyrimø institutu(FAFO), Norvegijos Vyriausybë finansavo Gyvenimo

sàlygø tyrimo atlikimà Lietuvoje. Ðis tyrimas buvoatliktas ir Latvijoje bei Estijoje. 2001 metais numato-ma parengti galutinæ tyrimo ataskaità, kurioje buspateikta Baltijos ðaliø gyvenimo sàlygø analizë.

Ðvedija. Ðvedijos Vyriausybë per Tarptautinësplëtros ir bendradarbiavimo agentûrà (SIDA) fi-nansuoja ávairius socialinës srities projektus. 2000metais SADM pavaldþiose institucijose buvo ágyven-dinami dideli SIDA finansuoti darbo inspektoriømokymo (Valstybinë darbo inspekcija), Lietuvos dar-bo birþos veiklos tobulinimo projektai. Socialinës ap-saugos ir darbo ministerija su SIDA toliau tæsë Pa-saulio banko steigiamø socialiniø paslaugø centrøsocialiniø darbuotojø mokymo projektà. Be to, buvoderinamas naujas projektas dël socialinës politikosir bendruomeniniø socialiniø paslaugø kokybiniovystymo. Ðis projektas prasidës 2001 metais.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija kartu supavaldþiomis institucijomis rengia ir ágyvendina tarp-tautinius projektus, kuriuos finansuoja tarptautinësinstitucijos. Projektø vykdymas yra svarbi socialinësapsaugos sistemos vystymo prielaida. Per ðiuos pro-jektus ne tik gaunama uþsienio ðaliø ekspertø kon-sultacijø, bet ir stiprinama Lietuvos institucinë bazë,perimama uþsienio ðaliø patirtis, vykdomi institucijøtarnautojø mokymai, vystoma darbo rinkos sistema,atliekami ávairûs tyrimai. Didesnë darbo su tarptau-tiniais projektais patirtis, geresnis jø administravimasir koordinavimas teigiamai veikia rezultatus. Siek-dama iðvengti dubliavimosi, Socialinës apsaugos irdarbo ministerija koordinuoja pavaldþiø institucijøágyvendinamus projektus, rengia tarptautinës para-mos prioritetus. 2000 metais buvo parengti prioritetai

7.4. DAUGIAÐALË PARAMA

2001-2002 metams, susitikimuose su uþsienio ðaliø,fondø ar tarptautiniø organizacijø atstovais prista-tomi kaip gairës, kuriomis remdamasi Socialinës ap-saugos ir darbo ministerija pageidauja bendradar-biauti ágyvendinant tarptautinius projektus, keièian-tis patirtimi.

2000 metais socialinës apsaugos ir darbo klau-simais buvo dirbama su 48 tarptautiniais projektais,ið jø 8 buvo uþbaigti, 15 parengtø ir laukia patvirtini-mo, 25 tæsiami. SADM darbuotojai dalyvavo 19-ojetarptautiniø projektø. Pagrindiniai socialinës apsau-gos ir darbo projektø finansavimo ðaltiniai yra Euro-pos Bendrijos programos, Europos Tarybos VystymoBankas, Pasaulio Bankas, Jungtiniø Tautø VystymoPrograma, Ðvedijos, Danijos, Olandijos ir kt. ðaliøVyriausybiø lëðos.

7.4.1. Europos Bendrijos programos

Sàvoka �Bendrijos programos� apibûdina visusintegruotus veiksmus, kuriø Europos Bendrija ëmësinorëdama paskatinti ðaliø-nariø bendradarbiavimàávairiose su Bendrijos politika susijusiose srityse. Ðiosprogramos buvo sukurtos ið esmës ðalims-narëms, o

jø finansavimas yra vykdomas ið bendrojo EuroposSàjungos biudþeto.

Programos, kuriø naudos gavëjai nëra ðalys-narës,á ðá apibûdinimà nepatenka. Ið tokiø programø pa-minëtinos, pavyzdþiui, PHARE (skirta deðimèiai


7 skyrius

Centrinës ir Rytø Europos ðaliø - narystës ES kandi-datëmis) bei TACIS (skirta buvusios Sovietø Sàjungosrespublikoms, o dabar dar ir NVS bei Mongolijai).

Europos Sàjungos PHARE programa pradëta1990 metais ir skirta pagelbëti Vidurio Europos ðalimsvykdant reformas. Jos pagrindinis tikslas - padëti ða-lims kandidatëms pasirengti stojimui á Europos

Sàjungà. Taigi PHARE programa yra �stojimo�programa, teikianti paramà prioritetams, kurie pa-deda ðalims kandidatëms ávykdyti narystës ES krite-rijus. Siekiant ðio tikslo, PHARE parama koncentruo-jama á Stojimo partnerystëje nustatytus prioritetus.PHARE yra finansinis susitarimas, padedantis pasi-ruoðti Europos integracijai.

Europos Komisija vykdomø PHARE programøprieþiûrai ágyvendinti ásteigë Jungtiná prieþiûros ko-mitetà, sudarytà ið Europos Komisijos, Europos Sà-jungos Delegacijos Lietuvoje ir atitinkamø PHAREprogramas ágyvendinanèiø institucijø atstovø. Ðiamprieþiûros komitetui du kartus per metus pateikia-mos ataskaitos apie programø ir jas sudaranèiø pro-jektø ágyvendinimo eigà bei su ja susijusius sunku-mus, atliktus darbus ir panaudotas lëðas. Socialinësapsaugos ir darbo ministerija 2000 m. balandþio irgruodþio mën. tokias ataskaitas parengë ir pateikëprieþiûros komitetui. Kadangi socialinio sektoriausprogramos ágyvendinamos sëkmingai, pastabø ið Eu-ropos Komisijos sulaukta nebuvo.

Nuo 1999 m. pabaigos PHARE programa tapogrieþtai orientuota á integracijos procesà. Pasikeitëir paèiø projektø pobûdis - atsirado �dvyniø� arbaporiniai projektai. Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos projektams ið 1999 m. ir 2000 m. PHAREprogramø skirta 7,15 mln. eurø, kurie bus panaudotitrims stambiems dvyniø bei vienam tæstiniam áprastostechninës pagalbos projektams:¦ Profesinës saugos ir sveikatos politikos ágyven-

dinimo stiprinimas (1999 m.);¦ Parama politikos plëtrai bei socialinës paramos

iðmokø ir paðalpø administravimui - Consensus III(1999 m.);¦ Pasirengimas dalyvauti Europos uþimtumo

strategijoje (2000 m.);¦ Valstybinio socialinio draudimo fondo informa-

ciniø technologijø sistemos plëtra - II etapas (1999 m.)Be to, 2000 m. dar buvo naudojamos ir likusios

PHARE 1998 m. programos lëðos.Galima sudaryti toká apibendrintà aktualiø pro-

jektø sàraðà:

1. �Parama Lietuvos integracijai áEuropos Sàjungà (PHARE SEIL)�Tai projektas, kurio pagrindinis tikslas - techninë

pagalba ir valstybës institucijø, dalyvaujanèiø stojimoprocese, mokymai. Uþ ðio projekto ágyvendinimà tie-siogiai buvo atsakingas Europos Komitetas prie LRV,bet ávairios ministerijos galëjo pateikti savo pasiûly-mus nedidelës apimties paprojekèiams vykdyti. Atsiþ-velgdama á Vyriausybës suinteresuotumà didinti so-cialiniø partneriø profesionalumà ir skatinti bendra-darbiavimo ágyvendinant Acquis, Socialinës apsaugosir darbo ministerija ágyvendino paprojektá, kuriuosuteikta parama tolesnei socialinio dialogo plëtrai.Buvo organizuojami socialiniø partneriø ir su jaisbendradarbiaujanèiø valstybës institucijø darbuotojømokymai-seminarai, kuriø tikslas - padëti sociali-niams partneriams vesti tarpusavio derybas, iðaiðkintivalstybës prioritetus ir jø ágyvendinimo priemonessiekiant narystës ES: 2000 m. balandá ávyko triðalisseminaras-susitikimas �Triðalis socialinis dialogas�;geguþæ - triðaliai seminarai �Socialinis dialogas: dar-buotojø informavimas ir konsultavimas - darbo tary-bos� bei �Kolektyvinës derybos�; rugsëjá - derybø ágû-dþiø mokymo kursai socialiniams partneriams.

2. �Integracinës veiklos stiprinimas irparama SADM bei profesinës saugos irsveikatos institucijoms�Ágyvendinant ðá projektà, buvo:1) sukurta kompiuterinë techninës paramos pro-

jektø valdymo sistema, leisianti efektyviau taikyti Lie-tuvos strateginiams tikslams teikiamà paramà, stip-rinti Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos gebë-jimus integracijos srityje;

2) tobulinta profesinës sveikatos ir saugos srities

7.4.1.1. PHARE programos projektai



asmeniniø apsaugos priemoniø sistema.Ágyvendinant projektà uþsienio ekspertai Sociali-

nës apsaugos ir darbo ministerijos padëjo atlikti to-kius darbus kaip apsaugos priemoniø ávertinimo sis-temos ásteigimas, darbuotojø atstovø ámonëse moky-mas ir konsultavimas profesinës sveikatos ir saugosdarbe klausimais, SADM padaliniø, dalyvaujanèiøintegracijos procese, funkcijø apibrëþimas, SADMinstitucijø plëtros plano kûrimas, bendravimo su so-cialiniais partneriais ir visuomene integracijos klau-simais prioritetø ir temø nustatymas. Taip pat buvoorganizuoti uþsienio kalbø kursai specialistams,átrauktiems á integracinius darbus.

3. �Parama Valstybinio socialinio draudimofondo integruotos formaciniø technologijøsistemos plëtrai�Ðiuo projektu siekiama Valstybinio socialinio

draudimo fondo sukurti modernià informaciniøtechnologijø sistemà, kuri leistø padidinti socialiniodraudimo politikos ágyvendinimo ir administravimoefektyvumà bei tobulinami Valstybinio socialiniodraudimo fondo darbuotojø ágûdþiai. Pati integruotainformaciniø technologijø sistema bus plëtojama tri-mis etapais, o ðiuo projektu ágyvendinamas pirmasisetapas uþtikrins vieningø ámokø rinkimo bei klientøregistravimo sistemø sukûrimà.

4. �SODROS integruotos informaciniøtechnologijø sistemos kûrimo monitoringopadalinio ásteigimas�Vykdant ðá projektà Socialinës apsaugos ir darbo

ministerijoje buvo ásteigtas monitoringo padalinys,kuris yra atsakingas uþ techninës pagalbos teikimàSocialinës apsaugos ir darbo ministerijai bei Valsty-binio socialinio draudimo fondui, bei uþtikrina darbøkokybæ visuose Valstybinio socialinio draudimo fondoinformaciniø technologijø sistemos kûrimo etapuose.Be to, monitoringo padalinys organizuoja mokymokursus projektø valdymo, veiklos procesø ir pan. klau-simais bei perduoda darbo ágûdþius Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio drau-dimo fondo darbuotojams.

5. �Profesinës saugos ir sveikatos politikoságyvendinimo stiprinimas�Tai porinis Lietuvos ir Vokietijos/Prancûzijos projek-

tas, skirtas padëti derinti profesinës saugos ir sveikatosástatymus su ES normomis bei stiprinti profesinës saugosir sveikatos politikos ágyvendinimà. Projekto tematika

apima Socialinës apsaugos ir darbo bei Sveikatosapsaugos ministerijø ir joms pavaldþiø institucijø kom-petencijos srièiø klausimus. Ágyvendinant projektà busatlikta galiojanèiø teisës aktø analizë, suteikta teisinë irmetodologinë pagalba rengiant teisës aktus, suderintussu ES teise. Taip pat bus parengta profesinës saugos irsveikatos srities institucijø stiprinimo koncepcija veiksmøplanui, ágyvendinant profesinës saugos ir sveikatos teisësaktus, rinkos prieþiûros koncepcija, notifikavimo ir akre-ditavimo koncepcija. Praktiniams saugos ir sveikatosinstitucijø darbuotojø ágûdþiams stiprinti bus rengiamiseminarai apie rizikos vertinimà darbo vietose, apie naujopoþiûrio direktyvø ágyvendinimà, praktinis mokymas,kaip vertinti rizikà.

6. �Parama socialinës politikos plëtrai beisocialinës paramos iðmokø ir paðalpø admi-nistravimui - Consensus III� (2001-2002)Projekto tikslas - racionalizuoti socialinës para-

mos iðmokø ir paðalpø sistemà. Ðiuo metu Lietuvojeyra daug ávairiausiø kategorijø piniginiø paðalpø,kurios neretai teikiamos þmonëms neávertinus jø pa-jamø ar turimo turto. Projektas padës perþiûrëti esa-mà piniginiø iðmokø sistemà, atlikti iðmokø admi-nistravimo sistemos efektyvumo ávertinimà bei pa-rengti ir praktiðkai iðbandyti rekomendacijas tolimes-niam iðmokø administravimui tobulinti. Sëkmingamðio projekto ágyvendinimui uþtikrinti buvo parengtidu papildomi maþesni projektai: �Jungiamoji techninëpagalba PHARE Consensus III projektui� ir �Socialinëparama/ilgalaikiai bedarbiai�. Pirmasis skirtas pasi-rengti pagrindinio projekto ágyvendinimui - bus pada-ryta Europos Sàjungoje egzistuojanèiø paðalpø siste-mø palyginamoji analizë bei pasiûlytos kryptys, ku-riomis bûtø galima tobulinti Lietuvoje funkcionuo-janèià sistemà. Antrasis projektas suteiks galimybæpasitelkti vietinius ekspertus ir spræsti klausimus, su-sijusius ne tik su socialinës paramos teikimu ilgalai-kiams bedarbiams, bet ir su visos socialinës paramosiðmokø ir paðalpø sistemos tobulinimu.

7. �Pasirengimas dalyvauti Europosuþimtumo strategijoje�.Tai porinis Lietuvos ir Danijos/Ðvedijos projektas,

kurio ágyvendinimas prasidës 2001 m. Jis padës spræs-ti tokius aktualius klausimus, kaip uþimtumo poli-tikos suderinimas su Europos uþimtumo gairëmis,darbo rinkos institucijø pertvarkymas siekiant ra-cionalizuoti jø darbà bei pasiruoðti Europos Sàjungosstruktûriniø fondø lëðoms administruoti.


Programa �Jaunimas� (2000 - 2006 m.) - viena iðEuropos Sàjungos mokymo ir ðvietimo programø,skirtø jauniems þmonëms. Tai yra Bendrijos progra-ma, kurioje be ðaliø-nariø dar dalyvauja Islandijos,Norvegijos, Lichtenðteino, taip pat ir Vidurio bei Ry-tø Europos valstybës, ðiuo metu siekianèios narys-tës Europos Sàjungoje. Lietuva irgi yra priëmusisprendimà dalyvauti ðioje programoje1 , kurios reik-mëms visiems septyneriems metams bus skirta per520 milijonø eurø. Programa �Jaunimas� nëra tech-ninës pagalbos programa. Dalyvaujanèios joje ðalysmoka piniginá ánaðà, taèiau pagrindiná programosbiudþetà sudaro Bendrijos pinigai. Lietuvai, kaip ða-liai-kandidatei, pusë piniginio ánaðo padengiama iðPHARE programos lëðø.

Programa �Jaunimas� skirta visiems jauniemsþmonëms nuo 15 iki 25 metø. Ypatingas dëmesysprogramoje skiriamas jaunø þmoniø, gyvenanèiø ne-palankiomis paþinimui ir tobulëjimui sàlygomis, beijaunimo organizacijoms ir jaunimo grupëms, veikian-èioms maþose vietinëse bendruomenëse, esanèiosetoli nuo kultûros ir ðvietimo centrø, dalyvavimui beiiniciatyvoms.

Svarbiausias programos jaunimui tikslas - ugdytiatsakingà, iniciatyvià ir aktyvià asmenybæ, padedantjauniems þmonëms ágyti reikalingø þiniø, ágûdþiø ir

kompetencijos, uþtikrinant lygias dalyvavimo galimybes.2000 - 2001 metais planuojama, jog bûtø galima

paremti apie 120 jaunimo mainø (ið jø - apie 10-15daugiaðaliø) projektø, 25 savanoriø priëmimo bei 35iðsiuntimo projektus, 45 jaunimo grupiø iniciatyvas,kuriuose tiesiogiai dalyvautø per 6000 jaunø 15-25metø þmoniø, dar tiek á projektø ágyvendinimà bûtøátraukta netiesiogiai.

Programa �Jaunimas� ypaè skatina jaunø þmo-niø, gyvenanèiø tobulëjimui ir paþinimui nepalan-kiomis sàlygomis (socialiai remtini jaunuoliai, naðlai-èiai, þemas pajamas turintys ar jauni bedarbiai, tolinuo didesniø ðvietimo ar kultûros centrø gyvenantisjaunimas) dalyvavimà programoje. Ypaè skatinamasdalyvavimas tø jaunø þmoniø, kuriems programos�Jaunimas� projektai bûtø pirmoji tarptautinës veik-los patirtis. 2000 metais dominuoja jaunø þmoniøgrupiø bei organizacijø ið maþesniø, atokesniø vieto-viø projektai. Ið viso pateikta 60 paraiðkø.

Atsakinga uþ ES programà �Jaunimas� paskirtaSocialinës apsaugos ir darbo ministerija. Atsiþvel-gdama á kitø ðaliø patirtá, ðios programos koordina-vimu ir administravimu sëkmingai rûpinasi Jaunimotarptautinio bendradarbiavimo agentûra, kurià 1999m. ákûrë Valstybinë jaunimo reikalø taryba ir Lietu-vos jaunimo organizacijø taryba.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija 2000 me-tais vykdë du ðio banko paskolomis finansuojamusprojektus.

Projektas �Gráþtanèiø politiniøkaliniø ir tremtiniø aprûpinimasgyvenamuoju plotu�Socialinës apsaugos ir darbo ministerija dar 1996

metais pateikë projektà ET Vystymo bankui (buvæsSocialinio vystymo fondas), siekdama gauti paskolàprogramos �Gráþtanèiø tremtiniø aprûpinimas gyve-namuoju plotu� daliniam finansavimui. Padaugëjusgráþtanèiø vieniðø, pensinio amþiaus tremtiniø, kurie

7.4.2. Europos Tarybos Vystymo banko projektai

dël senatvës ir ligos negali pasirûpinti savim, bûtatam tikrø projekto pakeitimø - dalis projekto lëðøyra skiriama �Tremtiniø namø� statybai, kuriø stei-gëja yra Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, fi-nansuoti. Taip valstybës lygiu uþtikrinama paramateikiant socialines garantijas ir globà �Tremtiniø na-mø� gyventojams. Iki 2000 metø pabaigos bûstuaprûpintos 954 tremtiniø ðeimos, rekonstruotuose�Tremtiniø namuose� apgyvendinti 75 buvæ tremti-niai. Vykdant projektà iki 2003 metø planuojamabûstu aprûpinti apie 2000 tremtiniø ðeimø.

1 LRV 2000 m. gruodþio 18 d. nutarimas Nr. 1464 (Þin., 2000, Nr. 109-3482).

7 skyrius

7.4.1.2. Europos Sàjungos �Jaunimo� programa



Projektas �Socialiniø paslaugøinfrastruktûros plëtra�Antras Lietuvos Respublikos ir ET vystymo

projektas - �Socialiniø paslaugø infrastruktûros plët-ra� - pradëtas 1998 metais. Projekto metu numatytafinansuoti 10 socialiniø paslaugø centrø, sukurti 289darbo vietas bei 587 centrø klientams suteikti gali-mybæ naudotis socialinëmis paslaugomis.

2000 metais rekonstrukcijos darbai buvo vykdomiseptyniuose ið 10 projekte dalyvaujanèiø centrø nau-dojant Privatizavimo fondo ir valstybës biudþeto,Europos Tarybos Vystymo Banko bei projekte daly-vaujanèiø savivaldybiø lëðas. 2000 metais uþbaigti VÁJurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuoliø darbocentro, Kauno miesto VÁ �Senamiesèio Vaikø dienoscentras�, Markuèiø dienos veiklos centro bei Vilniaus

sutrikusio intelekto þmoniø darbinio mokymo centro�Mes� pastatø rekonstrukcijos darbai. Ðie centrai jaupradëjo veiklà. Tikimasi, kad 2001 m. visø 10-iescentrø rekonstrukcijos darbai bus baigti, o patá pro-jektà galutinai ágyvendinti numatoma 2003 metais.

2000 m. geguþæ Socialinës apsaugos ir darboministerijoje su oficialiu vizitu lankësi Europos Ta-rybos Vystymo Banko delegacija, vadovaujama ðiobanko valdytojo R. Alomar bei lydyma Lietuvos nuo-latinës atstovybës prie ET ambasadoriaus R. Ber-noto. Delegacijos vadovas ir lydintieji asmenys su-sitiko su SADM ministre, kitais ministerijos vado-vybës atstovais. Susitikimo metu R. Alomar pristatëbanko veiklà ir paskatino suinteresuotas Lietuvos ins-titucijas kartu su ET Vystymo banku rengti sociali-nius projektus.

Projektas �Socialinës politikos irbendruomeniniø socialiniøpaslaugø vystymas�Prasidëjo 1996 metais, gavus paskolà ið Pasaulio

Banko. Vykdant projektà jau ásteigta 14 socialiniøpaslaugø ir lavinimo centrø Vilniuje, Ðvenèioniø,Molëtø, Utenos, Anykðèiø ir Vilniaus rajonuose.Ðiuose centruose paslaugos teikiamos beveik 1700þmoniø. 2000 metais pabaigti rekonstrukcijos darbaiir 2001 metø balandá pradës veikti Socialiniø paslau-gø centras Ðiauliuose, teiksiantis socialines paslaugasávairioms socialinës rizikos gyventojø grupëms. Visiminëti centrai aprûpinti reikalingais baldais, specialiaáranga, ugdymo centrai - mikroautobusais, metodi-

7.4.3. Pasaulio banko projektas

nëmis reikmëmis. Centrø darbuotojai yra apmokytiteoriniuose - praktiniuose mokymo kursuose Lietu-voje ir Ðvedijoje. Mokymuose, kurie buvo organizuo-jami ávairiose savivaldybëse bei Ðvedijos StokholmoUniversiteto Socialinio darbo mokykloje, dalyvavodaugiau nei 130 socialiniø darbuotojø. Kursuosedëstë Vilniaus Universiteto Socialinio darbo kated-ros ir Stokholmo Universiteto Socialinio darbo mo-kyklos dëstytojai bei ávairiø Stokholmo socialiniø tar-nybø ir ástaigø darbuotojai. Ágyvendinus Socialinëspolitikos ir bendruomeniø socialiniø paslaugø pro-jektà, socialinës paslaugos bus teikiamos þmoniø, ku-riems reikalinga pagalba, gyvenamosiose vietose, one didelëse centralizuotose globos ástaigose.

Projektas �Socialinës politikosmonitoringas ir vertinimas�Ágyvendinant ðá Socialinës apsaugos ir darbo skirtà

projektà, 2000 metø sausio mënesá buvo organizuotatarptautinë konferencija �Socialinio praneðimorengimas�, kuriame be Lietuvos Socialinës apsaugosir darbo ministerijos specialistø dalyvavo delegacijosið Latvijos ir Moldovos, Ekonominio bendradarbia-vimo ir plëtros organizacijos, Olandijos Socialiniøreikalø ir uþimtumo ministerijos, Maastrichto Uni-versiteto bei Jungtiniø Tautø. Konferencijos dalyviai

7.4.4. Jungtiniø Tautø vystymo programa

ið Olandijos ministerijos paþymëjo, kad Lietuvos So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijos specialistø pa-rengtas praneðimas faktiðkai atitinka visus tokio pobû-dþio leidiniams keliamus reikalavimus. Socialinispraneðimas - viena socialinës politikos monitoringopriemoniø.

Projekto metu 2000 metais buvo organizuoti se-minarai dël tarptautiniø dviðaliø sutarèiø rengimo,Socialinës Chartijos. Seminare dalyvavo OlandijosSocialiniø reikalø ir uþimtumo ministerijos ekspertai.Ágyvendinant projektà dël socialinës politikos moni-


toringo ir vertinimo 2000 metais buvo inicijuotas stra-teginës partnerystës vystymas: parengtas ir pristatytasStrateginës partnerystës sutarèiø su savivaldybëmis re-zultatø analizës dokumentas, organizuotas seminarasstrateginei partnerystei su savivaldybëmis aptarti.Strateginës partnerystës paprojekèio tæsimas numa-tomas ir 2001 metais.

Projektas �Socialinës politikos monitoringas irvertinimas� bus baigtas 2001 metø pabaigoje. 2001metais numatoma organizuoti tarptautinæ konferen-cijà �Pensijø reforma: ágyvendinimo patirtis� pensijøreformai ir socialinio draudimo finansavimui aptarti.Konferencijoje dalyvaus Olandijos, Ðvedijos, Lenki-jos, Latvijos, Estijos, tarptautiniø organizacijø(OECD, Pasaulio bankas), Europos Komisijos atsto-vai. Vykdant projektà numatoma toliau finansuotiSocialinio praneðimo leidybà, tarptautiniø socialiniøekonominiø teisiø monitoringo sistemos kûrimà, or-ganizuoti tyrimà dël invalidø integracijos finansavi-mo monitoringo.

Projektas �Skurdo ávertinimasir maþinimas�Vykdant projektà 2000 metais buvo baigta rengti

Nacionalinë kovos su skurdu strategija, kurià Socialinësapsaugos ir darbo ministrë pristatë birþelá Þenevojevykusioje Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjosspecialiojoje sesijoje. Nacionalinës kovos su skurdustrategija buvo parengta naudojant projekto metuatlikus iðsamius sociologinius tyrimus bei remiantisatliktais tyrimais.

Projektas �Reabilitacijos centroásteigimas nepilnameèiams, gráþusiems iðákalinimo ástaigø�Ðis projektas buvo pradëtas 2000 metais kaip

JTVP nepilnameèiø kriminalinës justicijos reformosprogramos sudedamoji dalis. Numatoma parengtiteisiná pagrindà Reabilitaciniam centrui ákurti, pa-rengti Reabilitacinio centro modelá ir ásteigti CentràVilniuje iki 2002 metø vidurio.

7 skyrius


8. LIETUVOS GYVENIMO SÀLYGØ TYRIMAI 1990, 1994 IR 1999 METAIS

Per Nepriklausomybës deðimtmetá mûsø ðalyjeávyko daug kardinaliø pokyèiø. Ðie metai - tai ganasudëtingas mûsø ðalies istorijos etapas. Socialiniai-ekonominiai pokyèiai labai nevienodai paveikë skir-tingus regionus ir pramonës ðakas. Natûralu, kad irgyvenimo sàlygos ðalies regionuose pakito nevieno-dai. Kaip kito gyvenimo sàlygø rodikliai per deðimtNepriklausomybës metø, kuriuos regionus, gyvento-jø grupes labiausiai palietë vykstanèios permainos,kokios yra vykstanèiø procesø tendencijos? Komp-leksinio gyvenimo sàlygø tyrimo tikslas ir buvo atsa-kyti á ðiuos ir kitus iðkylanèius klausimus, ávertinti

Socialinës politikos vykdymui, priimamø sprendi-mø pagrástumo ávertinimams nuolat reikia daug ir labaiávairios informacijos. Pagrindinis informacijos ðaltinisyra Statistikos departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës periodiniai leidiniai, moksliniø tyrimøiðvados bei uþsienio ekspertø vertinimai. Susipaþinussu keleto Europos ðaliø patirtimi paaiðkëjo, kad tø ðaliøsocialinës apsaugos ministerijos labai daþnai naudo-jasi savais informacijos ðaltiniais, kaupia duomenis irpaèios organizuoja tyrimus. Lietuvos Socialinës ap-saugos ir darbo ministerija taip pat uþsako ávairiustyrimus, pradeda kaupti informacinius fondus. Ben-dradarbiaujant su Norvegijos tyrinëtojais periodiðkaiorganizuojamas didelis kompleksinis projektas - gyve-nimo sàlygø tyrimas. Atliktas jau treèias toks tyrimas.

Nuo pirmojo gyvenimo sàlygø tyrimo Lietuvoje, kuráorganizavo Norvegijos Taikomøjø sociologiniø tyrimøinstituto (FAFO) specialistai kartu su Lietuvos pro-fesiniø sàjungø ir Socialinës apsaugos ir darbo minis-terijos specialistais, praëjo daugiau kaip 10 metø. Lietu-vai tai buvo esminiø permainø ir dideliø pokyèiø visosegyvenimo srityse metai. Daug kas mûsø gyvenime pa-sikeitë taip smarkiai, kad prieð deðimtmetá tokiuspokyèius buvo net sunku ásivaizduoti. Taèiau jeigu

demokratëjimo ir iðsilaisvinimo poþiûriu bûta daugiau-siai gana ryðkiø ir vienareikðmiðkai teigiamai vertina-mø pokyèiø, tai ekonominës srities pokyèiai Lietuvosgyventojø gyvenimo sàlygas paveikë nevienodai ir kaikurioms gyventojø grupëms sukëlë daug naujø problemø.

1999 metais pravestas gyvenimo sàlygø tyrimasNorbalt-2, organizuotas kartu su Norvegijos taikomøjøsociologiniø tyrimø instituto (FAFO) specialistais iratliktas vienu metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, yraantrasis tokio pobûdþio tyrimas. Pirmasis gyvenimosàlygø tyrimas tuo paèiu metu buvo atliktas trijoseBaltijos regiono ðalyse 1994 metais. Tokie tyrimai yraskirti kiekybiniams gyvenimo sàlygø pasikeitimokiekvienoje ðalyje ávertinimams, analizei ir palygini-mams su kitø ðaliø rezultatais.

Pagrindinë atsakinga uþ tyrimø vykdymà institucijabuvo Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, kuriglaudþiai bendradarbiavo su Statistikos departamentoprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës specialistais irlaisvais tyrëjais. Pagrindinis kûrybinio kolektyvo parin-kimo principas - átraukti á veiklà specialistus, dalyva-vusius atliekant 1994 metø tyrimà ir sukaupusius ne-maþà ðios darbo srities patirtá.

8.1. TIRIAMAS OBJEKTAS, TYRIMO PRIELAIDOS, METODOLOGIJA

pokyèius, nustatyti tø pokyèiø tendencijas. Tyrimebuvo pasinaudota 1990 metø ir 1994 metø tyrimømetodologija ir kitais statistikos duomenimis.

Kadangi tyrimas tuo paèiu metu buvo atliekamastrijose Baltijos ðalyse, yra galimybë palyginti ðiø vals-tybiø pagrindinius gyvenimo sàlygas charakterizuo-janèius rodiklius.

Panaðûs tyrimai atliekami ir Vokietijoje bei dau-gelyje kitø EBPO (OECD) ðaliø. Taigi ði metodolo-gija yra plaèiai pripaþinta ir naudojama. Jos esmæsudaro konceptuali prielaida, kad gyvenimo lygá dau-giausia lemia ne tik materialiø gërybiø ar socialiniø

8 skyrius


paslaugø, kurias asmuo turi ar gauna, visuma, bet irgalimybë ágyti tinkamà iðsilavinimà, naudotis ko-kybiðkomis sveikatos prieþiûros paslaugomis, turëtikokybiðkà bûstà ir sveikas darbo sàlygas, asmeniniopasirinkimo galimybæ ar asmeninæ átakà priimantsvarbiausius gyvenimo sprendimus. Asmeninio pasi-rinkimo galimybë apima ne tik politinæ sritá, bet irtokias gyvenimo sritis, kaip laisvalaikio leidimas irsocialiniai ryðiai. Individø dalyvavimas ðalies sociali-niame ir politiniame gyvenime bei poþiûris á svarbiusvisuomeninio gyvenimo reiðkinius taip pat yra ðio ty-rimo objektas.

Klausimynas susideda ið tokiø rodikliø grupiø:¦ bûsto sàlygos, gyvenamoji aplinka;¦ namø ûkio charakteristika;¦ darbo jëga;¦ ekonominës bûklës vertinimas;¦ sveikata;¦ nusikalstamumas, saugumas ir prievarta;¦ migracija;¦ nuomonës, vertybës ir politinës paþiûros;¦ socialiniai ryðiai.Palyginus su 1990 metø ir 1994 metø tyrimais,

1999 metø tyrimø anketa skiriasi, nors pakeitimaineesminiai - ir anketos struktûra, ir konkretûs klausi-mai buvo keièiami stengiantis palikti galimybæ paly-ginti su praëjusiø metø duomenimis. Ne visada taipavyko, kadangi rengiant anketà buvo stengiamasisuderinti visoms tris Baltijos ðalims atstovaujanèiøspecialistø grupiø pasiûlymus ir pageidavimus, kuriekartais labai skyrësi.

Tyrimams parinkta klausimyno organizacija,klausimai, áskaitant ir pakeitimus, gana plaèiai cha-rakterizuoja gyvenimo sàlygas. Taèiau teigti, kad pa-rinktø rodikliø sàraðas yra universaliai iðsamus, nega-lima - tai ribojo anketos apimtis. Atliekant pakartoti-nius tyrimus rodikliai keitësi, nors tyrimo branduolásudaro tie patys klausimai. Klausimynas papildytasir pakeistas atsiþvelgus á besikeièianèias sàlygas, noràiðtirti kitus gyvenimo sàlygas nusakanèius aspektus.Tokia pati patirtis atsiskleidþia iðanalizavus analo-giðkø Ðvedijos, Vokietijos tyrimø anketas bei Norve-gijoje ávairiais metais atliktus tyrimus. Suvestiniø re-zultatø pateikimo struktûra nuo klausimyno struk-tûros ðiek tiek skiriasi.

�Norbalt-2� rengimo darbai prasidëjo 1998 metais,tyrimas atliktas 1999 metais. Tyrimai vienu metu vykovisose Baltijos ðalyse ir apëmë daugiau kaip 10 000

namø ûkiø ir 25 000 jø ðeimø nariø. Lietuvoje planuotaapklausti 3000 namø ûkiø. Pavyko apklausti 2743 namøûkius, kuriuos sudarë 8221 asmuo.

Ðios ataskaitos ir kita tyrimo �Norbalt-2� medþia-ga pateikiama interneto svetainëje NORBALT. Ðiasvetaine FAFO centras siekia palengvinti visø trijøtyrinëtojø grupiø bendradarbiavimà ir sudarytigalimybæ naudotis tyrimø rezultatais plaèiam vartotojøratui. Svetainës adresas: http://www.fafo.no/norbalt/.

Atliekant tyrimà buvo naudojama daug kinta-møjø ir juos atitinkanèiø kategorijø. Tyrimo vienetai- gyventojai ir namø ûkiai - buvo tiriami ávairiais as-pektais. Pavyzdþiui, gyventojai buvo grupuojami pa-gal lytá, amþiø, iðsimokslinimà, uþimtumà ir panaðiai,namø ûkiai - pagal dydá, tipà, gyvenamàjà vietovæ.

Kiekvienas asmuo, kuris nuolat ir legaliai gyvenatiriamojoje teritorijoje, apibûdinamas kaip gyven-tojas. Þmonës, atitinkantys ðá kriterijø, traktuojamikaip gyventojai, nepaisant to, ar jie oficialiai yra, arnëra valstybës pilieèiai, yra ar nëra priregistruoti gy-venamojoje vietovëje, ir nepriklausomai nuo tauty-bës ar kalbos.

Tyrimo atrankos vienetas - 18 metø ir vyresni gy-ventojai. Tyrinëjant namø ûkius, registruotas kiekvie-no jo nario amþius, todël á apklausà átraukti ávairausamþiaus gyventojai nuo pat gimimo. Atsiþvelgiant átyrimo tikslus, gyventojai grupuoti á ávairias amþiausgrupes. Pavyzdþiui, iki darbingo amþiaus (0-14 metø),darbingo amþiaus (15-64 metø), 65 metø ir vyresni.Taip skaièiuojant darbingo amþiaus þmoniø buvo61,7 proc. Legalus pensinis amþius Lietuvoje yra ma-þesnis uþ darbingo amþiaus, kaip demografinës kate-gorijos, ribà. Lentelëse ir grafikuose visuomet nuro-doma, kokio amþiaus ar amþiaus grupës asmenys ti-riami. Buvo skaièiuojamas ir darbingo amþiaus ro-diklis; darbingo amþiaus virðutinë riba atitiko legaløpensiná amþiø (vyrø - 63 metai ir moterø - 58 metai).Taip skaièiuojant darbingo amþiaus asmenø buvo60,5 proc.

Pagal gyvenamàjà vietà buvo taikyti du grupavi-mai. Pirmasis - kaimas ir miestas (apskritai). Miestaidar grupuoti á: sostinæ, didelius miestus (daugiau kaip50 tûkstanèiø gyventojø) ir maþus miestus (iki 50tûkstanèiø gyventojø).

Kiekvienas respondentas nepriklausomai nuo ofi-cialaus pilietybës statuso galëjo laisvai pasirinkti,kokios tautybës mano esàs. Buvo skiriami lietuviø, ru-sø, lenkø ir kitø tautybiø gyventojai. Namø ûkiø na-

8 skyrius



riø tautybë uþraðyta pagal namø ûkio galvos tautybæ.Tirtas aukðèiausias pabaigtas iðsilavinimas pagal

ISCED klasifikacijà: pagrindinis; þemesnis nei pagrin-dinis (èia taip pat áeina turintys pradiná ir jo neturintysgyventojai); vidurinis (apima turinèius bendràjá irspecialøjá viduriná bei profesiná iðsimokslinimà povidurinës mokyklos); aukðtasis (turintys bakalauro

ar aukðtesná laipsná). Smulkesnë klasifikacija:pradinis; neturi pradinio; pagrindinis; profesinisvidurinis; bendras vidurinis; profesinis aukðtesnysis;aukðtasis.

Visi namø ûkio nariai atsiþvelgiant á tarptautiniusstandartus klasifikuojami á tris pagrindines grupes:uþimtieji, bedarbiai ir nepriklausantys darbo jëgai.

Vienas ið gyventojø skaièiaus ir sudëties kitimoveiksniø yra gyvenimo sàlygos. Jos turi átakos gyven-tojø gimstamumui ir labai veikia mirtingumà (ypaèsenyvo amþiaus þmoniø ir kûdikiø), kartais pastûmëjaþmones á saviþudybæ arba verèia migruoti - ieðkotiskalsesnës duonos kitoje vietovëje: mieste, uþsienyje.

Tyrimo metu Lietuvoje gyveno 3,7 milijono gyven-tojø.

Nors nuo 1992 metø gyventojø skaièius nuolatmaþëjo, ðio maþëjimo prieþastys kito. Ðiø prieþasèiøir gyventojø skaièiaus kitimo tendencijø poþiûriu,1999 metø gyvenimo sàlygø tyrimas vyko kiek kito-kioje aplinkoje nei 1994 metais.¦ 1992 ir 1993 metais gyventojø skaièius suma-

þëjo dël neigiamo migracijos saldo. Nors natûralus

8.2.1. Gyventojø skaièius ir migracija

8.2. GYVENTOJAI

prieaugis tais metais taip pat gerokai sumaþëjo, taèiaudar buvo teigiamas;¦ nuo 1994 iki 1996 metø gyventojø skaièius

maþëjo dël abiejø neigiamø dydþiø: migracijos saldoir natûralaus prieaugio;¦ nuo 1997 metø gyventojø skaièius maþëjo tik

dël neigiamo natûralaus gyventojø prieaugio.1999 metai skiriasi nuo 1994-øjø ne tik tuo, kad

atvykstanèiøjø á Lietuvà buvo daugiau negu iðvyks-tanèiøjø, bet ir natûralaus prieaugio tendencijomis:¦ nuo 1990 iki 1994 metø kasmet daugëjo mi-

rusiøjø ir maþëjo gimusiøjø. 1994 metais mirtingumasbuvo pasiekæs deðimtmeèio maksimumà ir 1000-iuigyventojø teko 12,5 mirusiøjø;¦ nuo 1995 metø neigiamas natûralus prieaugis

Natûralus prieaugis ir migracija

8.2.1-1 iliustracijaLietuva 1999. Gyvenimo sàlygos. - Vilnius, 2000.


susidarë dël spartesnio gimusiøjø negu mirusiøjø skai-èiaus maþëjimo. Suminis fertilumo koeficientas ma-þëjo visà laikotarpá nuo 1990 metø. Taèiau mirtingumastaip pat maþëjo, ir 1999 metais 1000-iui gyventojø teko10,8 mirusiøjø.

Atliekant 1999 metø gyvenimo sàlygø tyrimà, kitaipnei 1994-øjø, gyventojø mirtingumas ir gimstamumasbuvo maþesni, o migracijos saldo teigiamas. Gyven-tojø skaièiaus kitimas dël gimstamumo, mirtingumoir migracijos turëjo átakos jø demografinei ir namøûkiø struktûrai. Svarbûs tyrimo rezultatai yra ðie:¦ priklausomybës santykis (parodantis jaunes-

niø negu 15 metø bei 65 metø ir vyresniø gyventojødalá bendrame visø gyventojø skaièiuje) 1999 metais(lyginant su 1994 metais) sumaþëjo dël 0-14 metøvaikø skaièiaus sumaþëjimo. Taèiau padidëjo 65 metøir vyresniø þmoniø dalis. Kaime priklausomybës san-tykis didesnis negu mieste. Taip daugiausiai atsitinkadël didesnës nei vidutinë senyvo amþiaus þmoniødalies. Priklausomi senyvo amþiaus þmonës pensinioaprûpinimo ir globos atþvilgiu tampa santykiðkai visdidesnë bendruomenës naðta (ypaè kaime);¦ lietuviai sudaro absoliuèià visø gyventojø dau-

gumà (85,8 proc.) ir dar didesnæ kaimo gyventojødalá (92,6 proc.). Tautinës maþumos tampa vis ma-þesnës, nors dël laisvo darbo jëgos judëjimo jø ávairovëateityje gali didëti.

¦ per 1994 - 1999 metus padaugëjo maþø namøûkiø ir sumaþëjo miðriø (pora su vaikais, dviejø irtrijø kartø) namø ûkiø. Dviejø ir trijø kartø namøûkiai bûdingesni didiesiems miestams bei Vilniui irkitatauèiams, todël jø dalies kitimui galëjo turëti áta-kos ir gyventojø migracija. Didëja namø ûkiø skaidy-masis á vieno asmens, vienos kartos namø ûkius, o tailemia visø pirma ilgalaikio naudojimo reikmenø,socialiniø paslaugø poreikiø didëjimà.

Gyventojø kaita ðalyje nëra didelë, taèiau to ne-galima pasakyti apie gyventojø sëslumà, t.y. gyvenimànuo gimimo toje paèioje vietovëje. Nuo gimimo tojepaèioje vietovëje gyvena tiktai 26,4 proc. Lietuvosgyventojø. Kaimo gyventojø, ne visuomet gyvenanèiøvietovëje, kur jie gyvena dabar ir buvo apklausti, pro-centas yra didesnis negu miestieèiø. Tai rodo, kadsocialinis nestabilumas kaime nulëmë didesnæ mig-racijà, nors miesto gyventojai tradiciðkai yra mobi-lesni. Prieð atvykdami á dabartinæ gyvenamàjà vietàkitoje ðalyje gyveno 10,2 proc. ðalies gyventojø.

Vyresni gyventojai daþniau migravo ið miesto ákaimà, o tarp jaunesniø gyventojø didesnë migracijaið miesto á miestà. Daþniausia prieþastis, dël kuriospersikelta á dabartinæ gyvenamàjà vietovæ, yra nuro-doma kaip ðeimos aplinkybës. Reèiau minima prie-þastis - darbo susiradimas ar pakeitimas bei gyvena-mojo bûsto pirkimas ar pakeitimas.

Ketinimas iðvykti gyventi kitur


8 skyrius


Planuoja iðvykti gyventi kitur 8,9 proc. apklaus-tøjø. Ið jø daugiausia - 3,2 proc. - norëtø gyventi kita-me mieste Lietuvoje (ne sostinëje), o 2,3 proc. pla-nuoja iðvykti á kità ðalá. Iðvykti á kità ðalá daþniausiainori jauni (18-24) metø þmonës, turintys aukðtàjá

Pasiskirstymas pagal amþiaus grupes, palyginus su1994 metais ir prieð tai buvusio penkeriø metø laiko-tarpio tendencijomis, maþai pakito. Dar daugiau su-maþëjo gyventojø iki 14 metø. Tai nulëmë sumaþëjæsgimstamumas. Ateityje tai nulems vis didesná gyven-tojø senëjimà ir atitinkamai didesnæ dirbanèiø gyven-tojø naðtà. Aktyviausio, 25-49 metø, amþiaus gyven-tojø dalis kiek padidëjo, taip pat sumaþëjo priklau-somybës santykis. Kaip matyti ið 8.2.2-1iliustracijos1999 metais priklausomybës santykis (jaunesniø negu15 metø ir 65 metø bei vyresniø gyventojø dalis) su-darë 33,3 proc., palyginus su 35,1 proc. 1994 metøtyrimo duomenimis. Taèiau ekonominis gyventojøaktyvumas ðiuo laikotarpiu sumaþëjo.

Darbingo amþiaus gyventojø pasiskirstymas pagalgyvenamàjà vietà yra kaimo nenaudai.

Tautinë sudëtis. Absoliuèià gyventojø daugumà su-daro lietuviai (1999 metø tyrimo duomenimis, jø

iðsilavinimà. Tarp norinèiøjø iðvykti á kità ðalá didesnëdalis moterø.

Analizuojant, kiek yra ketinanèiø iðvykti gyventikitur pagal tautybæ, nustatyta, kad didesnis procen-tas rusø ruoðiasi iðvykti gyventi kitur ir á uþsiená.

8.2.2. Gyventojø struktûra

buvo 85,8 proc., 1994 metø - 82,5 proc., 1989 metø -79,6 proc.). Per 1989-1999 metus sumaþëjo rusø -nuo 9,4 proc. iki 6,3 proc., lenkø - nuo 7,0 proc. iki5,4 proc., kitø tautybiø - nuo 4,0 proc. iki 2,5 proc.gyventojø.

Lietuviai, sudarantys gyventojø daugumà, nule-mia ir visø gyventojø pasiskirstymo pagal ávairius pa-rametrus dësningumus. Pavyzdþiui, tai rodo tautybiøpasiskirstymas pagal gyvenamàjà vietà: visø gyven-tojø pasiskirstymas pagal gyvenamàjà vietà ir lietuviø- panaðûs. Skirtumø daugiausia susidaro dël to, kadVilnius yra visø kitø tautybiø koncentracijos vieta, okaimas - nepopuliari jø gyvenimo vieta. Todël Vil-niuje gyvenanèiø lietuviø dalis 1,5 karto maþesnë neivisø Vilniuje gyvenanèiø gyventojø dalis. Lenkai iðsis-kiria tuo, kad didesnë dalis jø nei kitø nacionaliniømaþumø, bet maþesnë nei lietuviø, gyvena kaime.

Gyventojai amþiaus grupëmis


Am

þius

met

ais



Tautybës pagal gyvenamàjà vietà


Kadangi lietuviai sudaro gyventojø daugumà, kitøtautybiø pasiskirstymas pagal ávairius tyrimo para-metrus nëra labai reikðmingas. Pavyzdþiui, nors rusaiyra gausiausia nacionalinë maþuma ir kas deðimtasgyvena kaime, o lenkø yra kiek maþiau ir kaime gyve-na kas ketvirtas, taèiau atskirai nagrinëjant kaimogyventojus ðiø nacionaliniø maþumø átaka tyrimorezultatams nëra reikðminga, o atranka ið kaimo gy-ventojø gali bûti nepatikima, nes 92,6 proc. kaimogyventojø yra lietuviai, 2 proc. - rusai ir 4,5 proc. -lenkai. Tik Vilniuje nacionalinës maþumos sudarokiek didesnæ gyventojø dalá (16 proc. rusø, 19,9 proc.lenkø ir 7,6 proc. kitø tautybiø) ir jø socialinës

elgsenos ypatumai gali turëti didesnæ reikðmæ tyrimorezultatams. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje yra vietoviø(rajonø, miestø, kaimø), kur lietuviai daugumos ne-sudaro, todël tikslesni tyrimai turëtø bûti atliekamiatrenkant ðias vietoves ir lokalizuojant tyrimus.

Absoliuti lietuviø gyventojø dauguma nulemiavisø gyventojø pasiskirstymà pagal ávairius tyrimoparametrus, o atskirø vietoviø gyventojø poþymiaigali bûti susijæ ir su gyventojø sudëties pagal tautybæskirtumais, jeigu ðiø tautybiø elgsena gerokai skiriasi.Todël gali bûti naudinga palyginti kai kuriø tyrimoduomenø pasiskirstymà pagal vietoves ir tautybes.

Gyvenimo sàlygø ir socialinës apsaugos poþiûriunamø ûkio nariai yra susijæ daugeliu gyvenimo veiks-niø. Kiekvieno nario gerovë yra glaudþiai susijusi sukitø nariø gerove. Þmoniø, gyvenanèiø dideliuose na-mø ûkiuose, lëðos ir kiekvieno jø gerovë priklauso nuoviso namø ûkio, kaip vieneto, sukauptø pajamø gali-mybiø. Siekiant gauti iðsamø socialinës gerovës irgyvenimo sàlygø lygio ðalyje paveikslà, bûtina namø ûkávertinti kaip baziná vienetà ávairiais aspektais.

Palyginus su 1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimu,

8.2.3. Namø ûkiai

1999 metais gana aiðkiai pasikeitë namø ûkiø struk-tûra:¦ Daugiausia yra vieno asmens namø ûkiø - 30,7

proc. (1994 metais - 23,2 proc.), daugiau kaip pusæ jøsudarë pensininkai;¦ Antroje vietoje pagal namø ûkiø gausumà buvo

sutuoktiniø pora su vaikais - 20,3 proc. (1994 metais -32,7 proc.);¦ Sutuoktiniø pora be vaikø - 16,5 proc. (1994

metais - 16,3 proc.). Daugiau kaip pusæ jø irgi sudarë

8 skyrius


pensininkø namø ûkiai;¦ Dviejø kartø namø ûkiai sudarë 11,7 proc.

(1994 metais - 12,2 proc.);¦ Trijø kartø namø ûkiai - 6,7 proc. (1994 metais

- 8,1 proc.);¦ Maþiausiai buvo vieniðo asmens su vaikais

namø ûkiø - 3,1 proc. (1994 metais - 5,8 proc.);¦ Kiti namø ûkiai 1999 metais sudarë 7,6 proc.,

o 1994 metais - 1,6 proc.Esama didþiausiø tyrimø skirtumø pagal tris na-

mø ûkiø kategorijas: vieniðo asmens, sutuoktiniø po-ros su vaikais bei vieniðo asmens su vaikais. Vienoasmens namø ûkiø dalies padidëjimà galima paaið-kinti atrankos skirtumais; pavyzdþiui, remiantis sta-tistikos duomenimis, ðiø namø ûkiø dalá galima áver-tinti maþdaug 30 proc., taèiau tiksliau bus galima pa-sakyti tik po gyventojø suraðymo.

Sunkiau paaiðkinti þymø sutuoktiniø poros su vai-kais namø ûkiø dalies sumaþëjimà ir nesutapimà sustatistikos duomenims. Taèiau galima nurodyti kelisveiksnius:¦ bendri struktûriniai pokyèiai, susijæ su vieniðo

asmens namø ûkiø dalies padidëjimu;¦ kitø kategorijø namø ûkiø daugëjimas. Tai yra

susijæ su grieþtesniais tø paèiø namø ûkiø skirstymokriterijais (pavyzdþiui, sutuoktiniø poros be vaikø buvoskirstomos á pensininkø ir darbingo amþiaus poras, oprie sutuoktiniø poros su vaikais buvo priskiriamos tiktos, kuriø visi vaikai yra iki 18 metø);¦ be to, ðiuo laikotarpiu ávyko ir realus sutuoktiniø

porø namø ûkiø maþëjimas dël santuokø skaièiausmaþëjimo ir iðtuokø daugëjimo.

Kartu su partneriu gyvena 61 proc. susituokusiøjø

ir 2,6 proc. nesusituokusiøjø. Be partnerio gyvena 36,5proc. gyventojø, ið kuriø 0,4 proc. yra susituokæ, betkartu negyvena. Analizuojant miesto ir kaimo gy-ventojus ðie dydþiai beveik nesiskiria, tik kaimo gy-ventojai daug reèiau susituokæ gyvena ne kartu. San-tuokoje gyvena didesnis procentas vyrø - tokiø yra 68,3proc., o moterø - tik 54,9 proc. Atvirkðèiai, tarp ðaliesgyventojø netekëjusiø ir gyvenanèiø be partnerio yradaugiau moterø - 42,5 proc. (vyrø 28,4 proc.). Suves-tiniai rezultatai rodo, kad aukðtesná iðsilavinimà turin-tys asmenys daþniau yra susituokæ ir gyvena su part-neriu, o þemesná iðsilavinimà turintys yra daþniaunevedæ (netekëjusios) ir gyvena be partnerio.

Buvo apklausta pakankamai visø tipø namø ûkiø,kad bûtø galima spræsti apie jø gyvenimo sàlygø skir-tumus.

Nagrinëta, kokie namø ûkiai pagal gyvenamàsiasvietas ir tautybes Lietuvoje paplitæ daugiau negu vi-dutiniðkai:¦ vieniðo asmens namø ûkiai (apie treèdalis visø

namø ûkiø) bûdingesni kaimams, maþiems miestamsir lietuviams;¦ sutuoktiniø poros be vaikø namø ûkiai bûdin-

gesni maþiems ir dideliems miestams bei lietuviams;¦ sutuoktiniø poros su vaikais namø ûkiø daugiau

maþuose miestuose, jie bûdingi lietuviams;¦ vieniðo asmens su vaikais namø ûkiø daugiau

maþuose ir dideliuose miestuose, bûdingi kitatauèiams;¦ dviejø kartø ir trijø kartø namø ûkiai bûdingesni

didiesiems miestams ir Vilniui bei kitatauèiams.Nuo vidurkio labiausiai nukrypsta rusø trijø kartø

namø ûkiai, jø daugiau negu vidutiniðkai ir daugiaunegu kitose vietovëse yra Vilniuje.

1990-1999 metø Lietuvos gyventojø uþimtumàapibûdina dvi pagrindinës tendencijos. Pirmoji -dirbanèiøjø privaèiame sektoriuje didëjimas valstybi-nio sektoriaus sàskaita. Statistikos departamentoduomenimis, privaèiame sektoriuje 1990 metais dir-bo du ið deðimties, 1993 metais - daugiau kaip pusë,o 1999 metais - septyni ið deðimties. Antroji tendencija- maþëjantis gyventojø ekonominis aktyvumas. Dirban-èiø gyventojø per ðá laikotarpá sumaþëjo nuo 50 iki44 proc.

1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimo duomenimis,

8.3. DARBO JËGA

nedarbo lygis buvo 10,3 proc. (Darbo birþos duome-nimis, tø metø spalio-gruodþio mënesiais nedarbo ly-gis sudarë 3�3,7 proc.). 1999 metais nedarbo lygisbuvo: Statistikos departamento darbo jëgos tyrimøduomenimis, - 15,3 proc., darbo birþos duomenimis -9,5 proc. (1999 metø lapkritis), gyvenimo sàlygø tyrimoduomenimis (1999 metø lapkritis-gruodis), - 16,7 proc.

Statistikos departamento darbo jëgos tyrimøduomenimis, 1999 m. spalio-gruodþio mënesiaisgyventojø aktyvumo lygis (darbo jëgos ir 14 metø beivyresniø gyventojø santykis) sudarë 51,9 proc.



8 skyrius

Gyvenimo sàlygø tyrimo duomenimis, gyventojøaktyvumo lygis (darbo jëgos ir 15 metø bei vyresniøgyventojø santykis) buvo 55,6 proc.

Nedarbo lygio neatitikimus galima motyvuotiskirtingomis nedarbo definicijomis ir tyrimø meto-dologijomis. Reikia pabrëþti, kad ávertinimai linkæartëti vienas prie kito.

Konkretesni gyvenimo sàlygø tyrimo rezultatai:¦ gyventojø aktyvumo lygá daugiausia lemia jø

demografinës charakteristikos (lytis ir amþius) ir sujomis susijæ socialiniai vaidmenys (ðeimos galva, namøðeimininkë, motina, moksleivis ar studentas, pensi-ninkas);¦ gyventojø uþimtumà lemia ne tik formalûs po-

þymiai (pavyzdþiui, iðsilavinimas, kalba), bet ir suge-bëjimas prisitaikyti prie rinkos sàlygø;¦ neapmokamà darbà daþniausiai dirba vyrai,

15-24 metø þmonës, kaimo dirbantieji ir asmenys,turintys pagrindiná ar þemesná iðsilavinimà. Ðios gy-ventojø grupës darbo santykiø atþvilgiu, matyt, yra la-biausiai paþeidþiamos;¦ dirbanèiøjø virðvalandþius maþëja, taèiau

aktualesne problema tampa darbas ne visà darbo lai-kà, negalëjimas darbà (sykiu ir papildomà, norint pa-kankamai uþsidirbti gyvenimui) susirasti;¦ bûdinga, kad daug 15-24 metø jaunimo ne-

tenka darbo pasibaigus darbo sutarèiai, t.y. jaunimuisunku ilgiau iðsilaikyti darbe;

Dirbanèiøjø ir apskritai visø gyventojø santykis

8.3-1 iliustracijaLietuva 1999. Gyvenimo sàlygos. - Vilnius, 2000.

¦ 1999 metais bedarbiai dukart aktyviau ieðkojodarbo visais bûdais (ir per valstybinæ Darbo birþà);¦ sunkesnës ásidarbinimo sàlygos lemia didesná

gyventojø aktyvumà ieðkant darbo, bet daugëja ir nu-sivylimø: vis aktualesne problema tampa naujø darbovietø kûrimas, o ne blaðkymasis po darbo rinkà;¦ norinèiø ásteigti savo verslà nedaugëja. Akty-

vesnë uþimtumo politika kuo toliau, tuo labiau tampaneiðvengiama valstybës prievole.

Visø gyventojø darbo laiko vidutinis pasiskirs-tymas yra apytiksliai toks: vienas ið deðimties darbuo-tojø dirba ne visà darbo dienà (iki 35 valandø), sep-tyni ið deðimties - normalø darbo laikà (36-40 valan-dø) ir du ið deðimties - virðvalandþius (41 valandà irdaugiau). Taigi darbo laiko pasiskirstymas yra asimet-riðkas ir pasislinkæs á virðvalandþiø pusæ. Taèiau, lygi-nant su 1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimo duomeni-mis, ðis poslinkis gerokai sumaþëjo, kadangi tuomet41 valandà ir daugiau dirbo 42,8 proc. dirbanèiøjø,t.y. du kartus daugiau.

Labiausiai nuo vidutinio pasiskirstymo skiriasivyrø ir moterø bei miesto ir kaimo gyventojø darbolaikas pagrindinëje darbovietëje.

Moterø, dirbanèiø ne visà darbo laikà ir virðvalan-dþius, yra beveik vienodai. Vyrø, dirbanèiø virðvalan-dþius, du kartus daugiau negu dirbanèiø ne visà darbolaikà. Trumpiausiai (1-15 valandø) dirbanèiø vyrø irmoterø yra beveik vienodai, o ilgiausiai (61 valandà


ir daugiau) - vyrø 2,3 karto daugiau negu moterø.1994 metais vyrø ir moterø, dirbusiø 61 valandà irilgiau, buvo atitinkamai 14 proc. ir 12 proc.

Darbo laiko pasiskirstymas pagal gyvenamàjà vie-tà dar labiau skiriasi. Daugiausia dirbanèiøjø norma-lø darbo laikà (75,9 proc.) ir maþiausia dirbanèiø virð-valandþius bei ne visà darbo laikà yra maþuose mies-tuose. Vilniuje ir dideliuose miestuose daugiausia yradirbanèiøjø virðvalandþius.

Kita darbo krûvio charakteristika yra papildomasdarbas. 1990 metais papildomà darbà turëjo 13 proc.,1994 metais - 8,3 proc., o 1999 metais - 6,5 proc. dir-busiøjø. Ir nors dirbanèiøjø papildomà darbà suma-þëjo, jo neturi, bet norëtø rasti du kartus daugiauþmoniø, negu já turi. Papildomo darbo ieðko net ket-virtadalis já turinèiøjø. Atsiþvelgiant á padidëjusá ne-darbà, papildomà darbà susirasti vis sunkiau.

Didþiausias ieðkanèiøjø papildomo darbo ir já tu-rinèiøjø santykio skirtumas yra tarp turinèiøjø skir-tingas pajamas. Labai aiðkiai matyti, kad kuo ma-þesnës pajamos, tuo maþiau dirbanèiøjø turi pa-

pildomà darbà ir tuo daugiau darbo ieðko.Nedarbo lygis, 1999 metø tyrimo duomenimis,

palyginti su 1994 metø, padidëjo 1,5 karto ir buvo16,7 proc. Aukðtesnis nei vidutinis nedarbo lygisbuvo: vyrø (17,9 proc.), 15-24 metø jaunimo (28,1proc.), rusø (20,2 proc.), turinèiøjø viduriná (18,9proc.) ir pagrindiná bei þemesná (28,2 proc.) iðsi-lavinimà, kaime (23,2 proc.) ir maþuose miestuose(18,8 proc.). Tai liudija, kad arba dël darbdaviø nuos-tatø, arba dël skirtingos darbo pasiûlos iðvardytøkategorijø gyventojø samdos sàlygos yra blogesnës.Be to, ðie skirtumai gana pastovûs, pavyzdþiui, rusønedarbo lygis ir 1994 metais buvo tiek pat aukðtesnisnei vidutinis.

Kitas nedarbo rodiklis yra nedarbo laikotarpiotrukmë. Pagal já minëtos gyventojø kategorijos ski-riasi. Santykiðkai geresnë yra vyrø negu moterø, jau-nimo negu 25 metø ir vyresniø þmoniø padëtis. Ta-èiau kaip ir pagal nedarbo lygá, taip ir pagal jo trukmæblogesnë padëtis iðlieka rusø, asmenø, turinèiøviduriná ir pagrindiná bei þemesná iðsilavinimà, kaimo

Nedarbo trukmë




8 skyrius

ir maþø miestø gyventojø. Gana ryðkus pavyzdys yranedarbo trukmë pagal vietoves.

Kaimas pagal nedarbo trukmæ beveik nesiskirianuo visø miestø, taèiau pastarøjø nedarbo trukmësrodiklius pablogina bûtent maþi miestai. Èia 45 proc.

bedarbiø neranda darbo metus ir ilgiau (25 proc. -ilgiau nei dvejus metus). Taigi maþiems miestams bû-dingas didesnis negu vidutiniðkai ir nuolatinis ne-darbas, kuris rodo darbo pasiûlos ribotumà.

Darbas yra vienas ið pagrindiniø gyventojø paja-mø ðaltiniø, o darbovietë - vieta, kurioje praleidþiamadidelë dalis gyvenimo, todël jis svarbus ir kaip gyve-nimo sàlygø ðaltinis, ir kaip esminë gyvenimo sàlyga,jo dalis. Èia þmonës bendrauja ir kaip paprasti þmo-nës, ir kaip darbuotojai, èia atsiranda kitø, neðeimy-niniø ryðiø, pagrástø darbo funkcijø ar darbo organi-zavimo ir valdymo vaidmenø pasidalijimu.

1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimas parodë, kadekonomikos reforma, privatizavimas ið esmës nepa-blogino darbo santykiø ir sàlygø. Taèiau galbût lai-kotarpis buvo nepakankamai ilgas. Pagrindiniai jorezultatai:

Darbas be jokios sutarties arba pagal þodiná susi-tarimà (vidutiniðkai - 6,5 proc. 18 metø ir vyresniø þmo-

8.4. DARBO SÀLYGOS

niø, privaèiose ámonëse - 9,3 proc.) bei pagal termi-nuotà sutartá (vidutiniðkai - 17,8 proc., privaèiose ámo-nëse - 25,1 proc.) nesuteikia darbuotojams uþimtumogarantijø, o jautriausia ðiuo atþvilgiu kategorija yra 18-24 metø jaunimas, ypaè dirbantis privaèiose ámonëse.

Daugelis þmoniø sutiktø dirbti ilgiau ir uþdirbtidaugiau, net aukodami savo laisvalaiká, daþnai jønetenkina ne tiek atlyginimo dydis, kiek darbo laikas,intensyvumas ar kitos sàlygos (dirbanèiøjø kenks-mingomis sàlygomis, palyginus su 1994 metais, su-maþëjo).

Dauguma - beveik trys ketvirtadaliai 18 metø irvyresniø asmenø - dirba pagal fiksuotà Darbo sutartáarba Valstybës tarnybos ástatymà, beveik 18 proc. - pa-gal terminuotà sutartá ir 6,5 proc. - be jokios sutarties

Darbo sutarties pobûdis amþiaus grupëmis



arba pagal þodiná susitarimà. Be jokios sutarties arbapagal þodiná susitarimà bei pagal terminuotà sutartádirba daugiau vyrø negu moterø, privaèiø ámoniødarbuotojø negu valstybiniø, darbininkø negu tar-nautojø ir vadovø. Sudarius tokio pobûdþio sutartádarbas nesaugus: be jokios sutarties, pagal termi-nuotà sutartá bei pagal þodiná susitarimà dirba dau-giau bedarbiai (39,6 proc.), ypaè vyrai, negu uþimtieji.Bedarbius ðiuo atþvilgiu lenkia tik 18-24 metø jauni-mas (46,5 proc.). Daugiau ðio amþiaus jaunø þmoniønegu vyresniø, taip pat daugiau vyrø negu moterødirba privaèiose ámonëse. Iðvada tokia: 18-24 metøjaunimas, ypaè dirbantis privaèiose ámonëse, darbosantykiø atþvilgiu yra jautriausia dirbanèiøjø katego-rija, nes nagrinëjant darbo praradimo prieþastisnustatyta, kad dauguma jø netenka darbo pasibaigusdarbo sutarèiai.

Du treèdaliai dirbanèiøjø visiðkai patenkinti fak-tiniu darbo laiku. Palyginus su 1994 metø gyvenimosàlygø tyrimo duomenimis, patenkintøjø faktiniudarbo laiku dalis beveik nepasikeitë, norinèiøjø dirbtitrumpesná darbo laikà sumaþëjo beveik du kartus, onorinèiøjø dirbti ilgesná darbo laikà padidëjo 1,5 kar-to. Ið dalies tai paaiðkina ta aplinkybë, kad sumaþëjoþmoniø, dirbanèiø virðvalandþius.

Apskritai daugelis þmoniø sutiktø dirbti ilgiau iruþdirbti daugiau, aukodami savo laisvalaiká. Ði orien-tacija á ilgesná darbo laikà daugiausiai priklauso nuopajamø. Kuo maþesnës pajamos, tuo daþniau þmonësnorëtø dirbti ilgiau.

Nagrinëjant darbo sàlygas nustatyta, kad, palygi-nus su 1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimu, labai su-maþëjo þmoniø, kurie daþnai kenèia dël blogø darbosàlygø, taèiau santykinis jø pasiskirstymas pagalveiksnius liko toks pats: didþiausia dalis þmoniøkenèia nuo monotoniðkø judesiø ir jauèiasi fiziðkaiiðsekæ, maþiau dirba nepatogioje padëtyje arba sun-kiai kilnoja. Absoliuèiam ðiø asmenø dalies suma-þëjimui galëjo turëti átakos technologijø paþanga irdarbo laiko sutrumpëjimas (maþiau yra dirbanèiøvirðvalandþius).

Palyginus ávairias dirbanèiøjø kategorijas, galimeteigti, kad dël blogø darbo sàlygø daugiau kenèia:18-24 metø jaunimas negu vyresni asmenys, vyrai ne-gu moterys, kitatauèiai negu lietuviai, privaèiø neguvalstybiniø ámoniø darbuotojai, kaimo negu miestogyventojai.

Daugelio darbuotojø netenkina atlyginimai.Þmonëms kelia nerimà ne tik atlyginimø dydis,bet ir tai, kad atlyginimai ne visada mokami laiku.

Pavojus prarasti darbà per ateinanèius du metus




8 skyrius

Apklausos duomenimis, 14,6 proc. darbuotojø atlygini-mai per paskutinius 12 mënesiø vëlavo daugiau neivienà mënesá. Vëlavo ir daugiau nei pusës apklaustøðiø kategorijø darbuotojø atlyginimai: 50 metø ir vy-resniø vyrø, kaimo ir maþø miestø dirbanèiøjø, privaèiøámoniø ir þemesnio rango darbuotojø.

Pajamø poveiká gyvenimo sàlygoms rodo einamo-sios namø ûkiø iðlaidos ir jø struktûra. Apsirûpinimoilgalaikio vartojimo reikmenimis, bûsto sàlygø rodik-liai nuo einamøjø pokyèiø priklauso maþiau ir labiauatspindi ilgalaikes tendencijas. Maisto produktø, pas-laugø vartojimas priklauso nuo pajamø ir kainø poky-èiø. Kuo maþesnës pajamos, tuo daugiau vartojimoiðlaidø skiriama maisto produktams, ðiø iðlaidø sun-kiausia atsisakyti. Be to, didelës iðlaidos mitybai ribo-ja kitø poreikiø - aprangos, bûsto, poilsio ir panaðiai- tenkinimà.

1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimas (lyginant su1990 metø) buvo atliekamas smukus gyvenimo lygiuiir kokybei - daug didesnæ visø vartojimo iðlaidø dalásudarë iðlaidos maistui. Vartojimo lygis ir kokybë at-liekant gyvenimo sàlygø tyrimus 1999-aisiais metaisbuvo aukðtesni, bet, sprendþiant ið iðlaidø maisto pro-duktams dalies, tenkanèios bendroms vartojimo iðlai-doms, dar nepasiekë 1990-øjø metø rodikliø. Iðlaidømaistui maþëjimà 1993-1999 metais stabilizavo netik þemesnis bendras gyvenimo lygis, bet ir rinkossàlygø, kainø kaita. Pavyzdþiui, 1996-1999 metais vi-soms vartojimo iðlaidoms padidëjus 22 proc., iðlai-dos maistui padidëjo labai nedaug - tik 2,3 proc., dra-buþiams, avalynei, bûsto apstatymui ir namø apyvo-kos reikmenims - 47 proc. Iðlaidø maisto prekëmsstabilizavimasis ir ne maisto prekëms didëjimas liudi-ja, kad mityba daugeliui gyventojø rûpesèiø nesu-kelia.

Paslaugoms tenkanti iðlaidø dalis nuolat didëja.1990 metais paslaugoms teko vos deðimtadalis visøvartojimo iðlaidø. Dabar didesnæ dalá tenka sumokëtivien uþ komunalines paslaugas. Nuolat kyla butø ir ko-munaliniø bei transporto ir ryðiø paslaugø kainos.Kadangi gyventojai neturi galimybës pasirinkti butà,komunaliniø, ryðiø paslaugø tiekëjà, mokëjimo uþ ðiaspaslaugas rûpesèiai daþnai atskleidþia skurdo paplitimà,nepakankamas namø ûkiø pinigines pajamas.

Palyginus su 1994 metø gyvenimo sàlygø tyrimu,kiek padaugëjo mananèiø, kad esama pavojaus pra-rasti darbà (60 proc., 1994 m. - 55 proc.). Lietuviaiðià galimybæ vertina kiek optimistiðkiau nei kitatau-èiai, 55 metø ir vyresni þmonës - kiek pesimistiðkiaunei jaunesni.

8.5. PAJAMOS IR EKONOMINIAI IÐTEKLIAI

Pagrindiniai pajamø ðaltiniø, pajamø dydþio ir jøpanaudojimo tyrimo rezultatai:¦ darbo pajamos ir valstybinës iðmokos yra pag-

rindiniai atvirkðèiai proporcingi namø ûkiø pajamøðaltiniai (kuo didesnës darbo pajamos, tuo maþesnësvalstybinës iðmokos);¦ namø ûkiø pajamas, tenkanèias vienam asme-

niui, daugiausiai sumaþina namø ûkiø nariø, ypaèvaikø skaièius;¦ socialinë paðalpa padeda palengvinti ðeimø, au-

ginanèiø vaikus, gyvenimà, taèiau negali áveikti pajamøskirtumø, atsirandanèiø dël ûkininkavimo sàlygø ne-vienodumo, visø pirma priklausanèiø nuo gyvenamo-sios vietovës (á pirmàjá, antràjá ir treèiàjá pajamø kvin-tilius patenka 40 proc. Vilniaus gyventojø ir daugiaukaip 70 proc. kaimo gyventojø);¦ piniginiø pajamø lygis gali labai iðkreiptai paro-

dyti jø átakà gyvenimo sàlygoms: pavyzdþiui, kaimonamø ûkiø pajamø perkamasis pajëgumas nenusilei-dþia miesto namø ûkiø, nes per apklausà iðvardytø6-8 dalykø negalëtø ásigyti maþiau kaimo gyventojønamø ûkiø nei miesto;¦ penktadalis pirmojo kvintilio namø ûkiø nuolat

ar periodiðkai ásiskolina - kelis kartus per metus arbanuolat patiria sunkumø mokant uþ komunalinespaslaugas ar buto nuomà;¦ menkas moderniø ilgalaikio naudojimo reikme-

nø paplitimas atitolina neturtingus, kaimo ir maþømiestø, darbininkø, bedarbiø ir pensininkø namø ûkiusnuo ðiuolaikinio pasaulio teikiamø galimybiø;¦ nepiniginës pajamos nëra plaèiai paplitusios ir

nesudaro daugumos namø ûkiø áprasto pajamøðaltinio (tokio, kaip darbo pajamos ar valstybinës iðmo-kos). Nepiniginëms pajamoms ið darbdavio, giminiø,draugø, Baþnyèios ar labdaros organizacijø bûdingatai, kad jos turi savo dominuojantá arba bent jau spe-cifiná gavëjø kontingentà. Nepiniginiø pajamø iðdarbdavio pagrindinis gavëjas - pats darbdavys, ið


giminiø ir draugø - vieniði tëvai (motinos), ið Baþ-nyèios - vieno pensinio amþiaus asmens namø ûkiai;¦ þemës nuosavybë paplitusi ir naudojama ne-

adekvaèiai þemës ûkio gamybos poreikiams;¦ pesimistinis subjektyvus ekonominës padëties

vertinimas, matyt, atspindi neiðsipildþiusius gyventojølûkesèius ir nusivylimà. Subjektyvus respondentø savoekonominës padëties, ávykusiø ir tikëtinø jos pokyèiøvertinimas, ko gero, per daug pesimistinis ir daþnai nepa-aiðkinamas objektyviais namø ûkiø padëties skirtumais.

Tyrimo metu buvo bandyta iðsiaiðkinti, kokia dalisnamø ûkiø gauna pajamas ið ávairiø ðaltiniø. Pagrin-dinës yra darbo pajamos - jas gauna 47 proc. namøûkiø - bei valstybinës iðmokos (senatvës pensija, kitospensijos, nedarbo paðalpa, vaiko prieþiûros paðalpos,socialinë paðalpa, piniginë parama bûstui, turto paja-mos) - jas gauna 54,6 proc. namø ûkiø. Taèiau tikkaime valstybines iðmokas gauna didesnë dalis namøûkiø negu darbo pajamas. Miestuose, ypaè Vilniuje,yra atvirkðèiai.

Namø ûkio, kurá sudaro daugiau dirbanèiø ir ma-þiau priklausomø asmenø, darbo pajamos didesnës, ovalstybinës iðmokos - maþesnës. Priklausomai nuo res-pondentø gyvenamosios vietos, pastebima atvirkðtinëdarbo pajamø ir valstybiniø iðmokø priklausomybë. Iðbendros tendencijos kiek iðsiskiria dideli miestai,kuriuose darbo pajamas gauna panaðiai namø ûkiø kaip

Namø ûkiø pajamø ðaltiniai


ir Vilniuje, o valstybines iðmokas - daugiau namø ûkiø.Þinoma, kad socialinës paðalpos yra skiriamos

patikrinus pajamas, todël jø gavëjø skaièius turëtøtiesiogiai priklausyti nuo dirbanèiøjø skaièiaus: kuomaþiau darbo pajamø gavëjø, tuo daugiau gaunanèiøsocialines paðalpas. Taèiau tai akivaizdu tik lyginantkaimà ir miestà. Mieste tokio ryðio nenustatyta, nesdideliuose miestuose socialines paðalpas gauna 1,5karto daugiau, o maþuose - 1,5 karto maþiau namø ûkiønegu Vilniuje. Darbo pajamas dideliuose miestuosegauna beveik tiek pat namø ûkiø, kiek ir Vilniuje.

Tyrimo metu buvo pabandyta iðtirti, kaip namøûkio ekonominæ situacijà vertina jo savininkai. Gautirezultatai parodë, kad kartais vengiama apibûdintisavo namø ûká kaip klestintá. Pavyzdþiui, á klausimà�Turint omenyje bendrà ekonominæ Jûsø namø ûkiosituacijà, kuris ið teiginiø, Jûsø nuomone, geriausiaiapibûdina Jûsø namø ûká?� niekas neatsakë �Mesesame tarp labiausiai pasiturinèiø Lietuvoje�. Aps-kritai subjektyvus respondentø savo ekonominës pa-dëties, ávykusiø ir tikëtinø jos pokyèiø vertinimas -labai pesimistiðkas, niekaip nesuderinamas su ávyku-siais, kad ir nedideliais, bet pozityviais pokyèiais.Pasiturinèiais save laiko tik apie 3 proc. visø namøûkiø ir apie 9 proc. darbdaviø namø ûkiø. Pusë visønamø ûkiø mano, kad jie nëra nei turtingi, nei ne-turtingi, 36 proc. nuomone, jie gyvena arti skurdo



8 skyrius

ribos, o daugiau kaip 10 proc. teigia, kad skursta.Daugiausia skurstanèiais save laiko namø ûkiai, kuriønamø ûkio galva - bedarbis, ir tai gana realu, atsiþvel-giant á tai, kad bedarbio paðalpos gana maþos ir jasgauna tik nedidelë dalis registruotø bedarbiø. Taippat suprantama, kad savo bûklæ kaip skurdà vertinadaugiau kaimo negu miesto, pirmøjø kvintiliø negupaskutiniø, vieno asmens pensininko ir vieniðø tëvø(motinø) negu kitø tipø namø ûkiø.

Statistikos departamento duomenimis, namø ûkiøvidutinës mënesinës disponuojamos nominaliosiospajamos per 1996-1999 metus padidëjo 1,3 karto,

realiosios - maþdaug 1,13 karto, decilinis koeficientasnetgi ðiek tiek sumaþëjo (nuo 12,7 iki 11,6). Taigipagrindo teigti, kad ekonominë padëtis pablogëjo, tarsiir nëra. Taèiau gyvenimo sàlygø tyrimo duomenimis,tik vienas ið deðimties namø ûkiø savo padëtá per pas-kutinius penkerius metus vertina kaip pagerëjusià, duið deðimties mano, kad ji nepakito, o septyni ið deðimtiesteigia, kad ji pablogëjo. Absoliuèiais mastais tai ið tikrøjøpernelyg pesimistinis vertinimas. Taigi ekonominëspadëties vertinimai, ið esmës, atspindi ne tiek realiusekonominius pokyèius, kiek neiðsipildþiusius spartesniogerovës augimo lûkesèius.

Dauguma Lietuvos gyventojø - 52,8 proc. - gyvenadaugiaaukðèiuose namuose; nuosavuose namuosegyvenanèiøjø dalis taip pat yra gana didelë (43,6proc.) ir vis didëja. Atskiruose namuose gyvena dau-guma kaimo gyventojø - 81,8 proc. - ir tiktai 20,8proc. miesto gyventojø. Miesto gyventojø, kurie gy-vena atskiruose namuose, daugëja tik maþesniuosemiestuose, nes sostinëje Vilniuje atskiruose namuosegyvena tiktai 5 proc. visø gyventojø.

Tyrimø rezultatai rodo, kad Lietuvoje dominuo-janti bûsto nuosavybës forma ir mieste, ir kaime yraprivatus butas ar namas. Valstybei ar savivaldybëmspriklausanèiame bûste 1999 metais tegyveno 3,2proc. kaimo ir tiek pat miesto gyventojø, nors dar1990 metais ði nuosavybës forma dominavo miesteir sudarë pakankamai didelæ dalá kaime.

Analizuojant turimo bûsto nuosavybës tipà pagalgyventojø pajamas, nustatyta, kad maþiausias paja-mas turintys (priklausantys pirmam kvintiliui) asme-nys reèiau gyvena privaèiame bûste ir daþniau - kitamsavininkui priklausanèiame bûste. Ði priklausomybënëra dominuojanti. Gerokai daþniau maþas pajamasturintys asmenys gyvena valstybei ar savivaldybeipriklausanèiame bûste. Tokia pati situacija nustatyta

8.6. BÛSTO SÀLYGOS IR GYVENAMOJI APLINKA

tiriant vieno asmens (darbingo) ir vieniðo tëvo armotinos namø ûkius.

Svarbi gyvenamojo bûsto charakteristika yra namøûkiui tenkantis kambariø skaièius. Tyrimo duomenimis,dauguma Lietuvos namø ûkiø gyvena 2-3 kambariøbute ar name. Didesnis procentas miesto namø ûkiøgyventojø gyvena daþnai viename kambaryje, o di-deliuose butuose - keturiø ar penkiø ir daugiau kam-bariø - daþniau gyvena kaimo gyventojai.

Pagrindiniu buities rûpesèiø palengvinimo beikomforto rodikliu laikytini gyvenamojo bûsto patogu-mai. Tyrimo rezultatø analizë rodo, kad nors bendrabûsto padëtis ðalyje nëra labai bloga, esama gana dideliøbûsto aprûpinimo patogumais (ypaè tokiais svarbiais,kaip vonia ar duðas, karðtas vanduo, tualetas bûsto viduje,dujos) skirtumø. Didþiausi skirtumai atsiskleidþiapalyginus miesto ir kaimo namø ûkiø bûsto sàlygas.

Palyginti nedaug apklaustøjø norëtø persikeltigyventi á kità bûstà. Pagrindinës persikëlimo prie-þastys yra noras ásigyti didesnio gyvenamojo plotobûstà (31,4 proc.) ir noras persikelti á nuosavà namà(26,7 proc.). Taèiau bûstà pagerinti ar já iðlaikytiástengia ne visi, ir tai matyti ið to, kad 19,5 proc. res-pondentø norëtø persikelti gyventi á pigesná bûstà.

8.7. IÐSILAVINIMAS (TURIMAS IÐSILAVINIMAS, MOKYMASIS,IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ PRIEÞIÛRA)

Atliekant tyrimà 1999 metais, paaiðkëjo, kad iðsi-lavinimo sàlygos (palyginus su 1994 metø) ið esmëspakito.

Ankstesniam laikotarpiui buvo bûdinga specialybës

prestiþo kritimo tendencija. Dabar specialybës prestiþasvël kyla. Iki 1994 metø moksleiviø ir studentø skaièiusmaþëjo, vëliau ëmë kilti. 1998-1999 mokslo metaisvisose ðalies mokyklose mokësi 746 tûkst. vaikø ir


jaunuoliø (84 tûkst. studentø). Tai 113 tûkst. (33tûkst. studentø), arba 18 proc. (65 proc. studentø)daugiau nei 1993-1994 mokslo metais ir 35 tûkst. (17tûkst. studentø) virðija 1989-1990 mokslo metø lygá.Ypaè sparèiai daugëjo besimokanèiøjø nevalstybi-nëse mokyklose, uþsienyje.

Pagrindiniai tyrimo rezultatai ne tik patvirtina,kad daugelis gyventojø iðsilavinimà laiko prestiþiniuporeikiu, bet ir atskleidþia kai kurias problemas, su-sijusias su iðsilavinimo lygiu ir jo këlimu:¦ pradiná ar þemesná iðsilavinimà turintys ðalies

gyventojai paprastai yra senyvo amþiaus, todël jø po-reikiams tenkinti yra svarbu parinkti atitinkanèiasamþiø ir iðsilavinimà informavimo priemones. Ðiospriemonës dël gyventojø iðsimokslinimo skirtumoskirtingose gyvenamosiose vietose turëtø bûti nau-dojamos diferencijuotai;¦ daugiau lietuviø negu rusø turi aukðtàjá, o dau-

giau rusø negu lietuviø - profesiná aukðtesnájá iðsimoks-linimà; tai gali turëti átakos sprendþiant jø uþimtumoproblemas;¦ daugiausia 7-16 metø nesimokanèiø vaikø yra

dideliuose ir maþuose miestuose, du kartus daugiauberniukø negu mergaièiø. Panaðiø problemø kelia irkitos amþiaus grupës. Ðvietimo politikos diferencija-vimas lyties ir gyvenamosios vietos atþvilgiu gali bûtiefektyvi iðsilavinimo lygio këlimo priemonë;

Suaugusiøjø dalyvavimas profesiniame tæsti-niame mokyme ir amþiaus, ir lyties, ir gyvenamosiosvietovës atþvilgiu labai skiriasi, taèiau bendra valsty-

bës politika maþai kà gali pakeisti, kadangi privatussektorius dar nesuinteresuotas investuoti á profesinámokymà (profesiniame mokyme dalyvavo 13,5 proc.privaèiø ámoniø darbuotojø ir 27,8 proc. valstybiniø).

Gyventojø iðsilavinimo lygis, palyginti su 1994metais, kito. Nors dël skirtingos iðsilavinimo lygioklasifikacijos duomenø negalima palyginti visiðkaiadekvaèiai, taèiau sustambintos kategorijos rodo, kadpadaugëjo gyventojø, turinèiø bendràjá viduriná beiaukðtesná iðsilavinimà. Labai sumaþëjo turinèiøjøpagrindiná (ankstesnëje apklausoje - nepilnà vidu-riná) iðsilavinimà. 1994 metais dauguma jø buvo 45metø ir vyresni, todël jø skaièius savaime maþëja, ovis daugiau jaunimo, besimokanèio profesinësemokyklose, ágyja ir bendrà viduriná iðsilavinimà

Tirtas 7-16 metø ir 17-31 metø asmenø moky-masis. Ið 7-16 metø vaikø mokykloje mokësi 98,7proc. Ið 100 nesimokë beveik du berniukai ir vienamergaitë. Mieste ir kaime situacija buvo panaði.Kitokia padëtis buvo miestuose: Vilniuje nesimokëvienas ið 167, maþuose miestuose - vienas ið 83, dide-liuose miestuose - vienas ið 56 vaikø. Atranka iðva-doms pagal ðio amþiaus vaikø tautybæ daryti buvonepakankama.

Galimybë nutraukti mokymàsi suteikiama popagrindinës mokyklos, t.y. daþniausia sukakus 17metø. Apklausos metu buvo tiriami elgsenos skirtu-mai pagal tiriamojo lytá ir tautybæ.

Treèdalis 17-21 metø asmenø nesimoko. Tiesa, ájø skaièiø áeina ir tie, kurie jau baigë bendrojo lavi-

Pabaigto iðsilavinimo lygis


18 metø ir vyresniø asmenø dalis proc.



8 skyrius

8.8. SVEIKATA

nimo mokyklà - paprastai 20-21 metø - ir toliau nesi-moko. Nesimoko daugiau ðio amþiaus vyrø negu mo-terø, lietuviø negu kitatauèiø.

22-26 metø grupæ sudaro tie, kurie paprastai mokosiprofesijos aukðtesniosiose arba aukðtosiose mokyklose,ir tie, kurie jas baigë. Nesimoko apie 85 proc. visø ðioamþiaus asmenø, apie 90 proc. kitatauèiø.

27-31 metø grupëje mokosi tik tie, kurie laikunespëjo gauti reikiamo iðsilavinimo arba siekia ágytikità specialybæ. Ðimtui gyventojø tenka penki besi-mokantys ðio amþiaus asmenys.

Buvo tiriamas ir profesinis mokymas. Per metusprofesiniame mokyme dalyvavo du ið deðimties 18metø ir vyresniø gyventojø. Profesiniame mokymedalyvauja maþiau 50 metø ir vyresniø (14,3 proc.)þmoniø negu jaunesniø, maþiau vyrø (15 proc.) negumoterø (25,7 proc.), kaimo gyventojø (15,6 proc.)negu miesto (21,3 proc.), turinèiø pagrindiná iðsilavi-

nimà (6,5 proc.) negu viduriná (11,6 proc.) ir aukðtàjá(33,6 proc.), privaèiø ámoniø darbuotojø (13,5 proc.)negu valstybiniø (27,8 proc.).

1999 metais, palyginus su 1994 metais, daugiauvaikø priþiûrima vaikø darþeliuose (atitinkamai 33,9proc. ir 16,7 proc.), maþiau jø priþiûri giminës namøûkyje (58,5 proc. ir 75,7 proc.).

Nustatyta tokia bendra 1999 metø tyrimo tenden-cija: kuo maþesnës namø ûkio pajamos, tuo daugiauvaikø priþiûrima namuose (daþniausiai priþiûri gimi-nës). Kaime naudojimasis vaikø darþeliø paslaugomismaþëja, kadangi jø yra ne visur, nors pastaruoju metuir daugëja. Mieste tûkstanèiui ikimokyklinio amþiausvaikø tenka 426, kaime - 121 vieta vaikø darþelyje. Pagalvisø tipø namø ûkius patikimos informacijos nebuvogauta, bet, sprendþiant ið turimø duomenø, didesniønamø ûkiø, kuriø pajamos vienam nariui paprastainedidelës, vaikai daþniau priþiûrimi namuose.

Tyrimø duomenimis, respondentai savo sveikatàsubjektyviai vertina gana optimiðkai. Net 84,5 proc.Lietuvos gyventojø atsakë, kad jauèiasi patenkina-mai, gerai ir labai gerai, ir tik 2,2 proc. jauèiasi labaiblogai. Palyginti su 1994 metø tyrimu, sveikatos bûklæ1999 metais Lietuvos gyventojai vertina geriau. Irnors jaunesnio amþiaus þmonës atsako, kad jø svei-kata yra gera ir labai gera, o vyresnio amþiaus þmo-nës, kad jø sveikata bloga ir labai bloga, dominuojavidutinis sveikatos vertinimas.

Palyginus vyrø ir moterø sveikatos vertinimus,savo sveikatà daug optimistiðkiau vertina vyrai. Kadjø sveikata gera ir labai gera, atsakë 42,4 proc. vyrø(moterø - 26,2 proc.), o kad bloga ir labai bloga -10,8 proc. vyrø (moterø - 19,3 proc.).

Bloga ir labai bloga sveikata daþniau skundþiasikaimo gyventojai - 18 proc. (miesto - 14,3 proc.),o esantys geros ir labai geros sveikatos daþniau pa-sisakë miesto gyventojai - 36,3 proc. (kaimo - 29,1proc.). Gyvenantys be partnerio asmenys daþniau at-sakë esantys geros ir labai geros sveikatos, bet daþ-niau nurodë ir tai, kad jø sveikata yra bloga ar labaibloga. Su sutuoktiniu ar sugyventiniu gyvenantys as-menys gerokai daþniau yra vidutinës sveikatos.

Iðkilusias sveikatos problemas Lietuvos gyvento-jai sprendë daugiausiai lankydamiesi valstybinëse

medicinos prieþiûros ástaigose, gal ðiek tiek daþniaulankësi pas privatø specialistà. Iðimtis - dantø gydy-mas, nes ðiø paslaugø á privatø asmená kreipiasi dau-giau kaip pusë visø ðios paslaugos gavëjø.

Pagrindinë lankymosi medicinos prieþiûros ástai-gose prieþastis yra liga - dël jos lankosi dauguma visøbesikreipianèiøjø, maþdaug kiekvienas ketvirtas noripasitikrinti profilaktiðkai, likusieji kreipiasi tæsti gy-dymà ar dël kitokiø prieþasèiø. Miesto gyventojai lan-kosi medicinos prieþiûros ástaigose daþniau negu kai-mo gyventojai, vyresnio amþiaus gyventojai daþniaunei jaunesni, moterys daþniau nei vyrai. Natûralu,kad sveikatos ástaigø paslaugomis daþniau naudojasimanantys, kad sveikata bloga ir labai bloga, taèiau30,2 proc. labai geros ir 32,9 proc. geros sveikatosasmenys taip pat yra paslaugø gavëjai.

Dël lëðø trûkumo Lietuvos gyventojams daþniau-sia teko atsisakyti dantø gydymo (17,5 proc.),dantø protezavimo (13,4 proc.) ir apsilankymo pasgerà specialistà (15 proc.). Daþniau ðiomis paslau-gomis negalëjo pasinaudoti vyresnio amþiaus gyven-tojai negu jaunesni, moterys negu vyrai. Analizuojantsituacijà pagal namø ûkiø tipus, paaiðkëjo, kad daþ-niausiai minëtomis paslaugomis dël lëðø trûkumo ne-gali pasinaudoti vieniðas tëvas ar motina, turintysvienà, du ar daugiau vaikø. Apklausos rezultatai ats-


kleidþia gana aiðkià negalëjimo pasinaudoti sveikatosástaigø paslaugomis priklausomybæ nuo asmens pa-jamø (pagal kvintilius).

Rûpinimasis savo sveikata yra gana svarbus mo-dernios visuomenës rodiklis. Dauguma Lietuvos gy-ventojø taip pat atsakë, kad naudojasi vienokiomisar kitokiomis sveikatos stiprinimo priemonëmis, norspaanalizavus tyrimø rezultatus matyti, kad daugelisyra linkæ stiprinti sveikatà pasyviomis priemonëmis(bûti gryname ore, sveikai ir reguliariai maitintis, tu-rëti poilsio dienø, gerti þoleliø arbatà). Gerokai ma-þiau apklaustøjø sveikatà stiprina aktyviomis priemo-nëmis - daug vaikðto, sportuoja ir daro mankðtà.

Aktyvias sveikatos stiprinimo priemones daþniau pa-sirenka vyrai. Moterys daþniau renkasi pasyvias,skaito daugiau literatûros apie sveikatos stiprinimàir geria þoleliø arbatas. Dëmesys sveikatos stiprinimopriemonëms didëja priklausomai nuo apklaustøjøiðsilavinimo - jokio dëmesio sveikatos stiprinimuineskiria 10,6 proc. turinèiøjø aukðtàjá iðsilavinimà bei21,8 proc. turinèiøjø pagrindiná ir þemesná nei pagrin-dinis iðsilavinimà. 26,9 proc. turinèiøjø aukðtàjá iðsi-lavinimà (ir tik 11,2 proc. turinèiøjø pagrindiná arþemesná nei pagrindinis iðsilavinimà) daro mankðtàir sportuoja.

Ágyvendinant ekonomines reformas ne tik didëjonusikalstamumas, bet ir iðryðkëjo tokios nusikaltimøformos, kaip antai: turto prievartavimas, netikrøpinigø ir vertybiniø popieriø gaminimas, laikymas irpaleidimas á apyvartà, kontrabanda, korupcija. At-liekant gyvenimo sàlygø tyrimà 1994 metais, buvopastebima ryðki nusikalstamumo augimo tendencija.Vëliau augimo tempas sulëtëjo. 1990 metais 1000-iui gyventojø uþregistruota 10 nusikaltimø, o 1999metais - 20 nusikaltimø. Ne visi nusikaltimai regis-truojami ir yra skirtingo pobûdþio, todël ðis skaièiusneatitinka faktiniø duomenø. Tyrimo duomenys lei-dþia padaryti ðias iðvadas:¦ smurtà daþniau patiria jaunesni negu vyresni

þmonës, vyrai negu moterys (iðskyrus grasinimus), beto, skirtingos prievartos rûðys turi savo tipiðkà kontin-gentà (pvz., gatvëje daþniau apiplëðiami kitatauèiainegu lietuviai; su asmeniniø daiktø vagystëmis daþniaususiduria miesto gyventojai negu kaimo);¦ nors bijanèiø nukentëti þmoniø ávairiose vietose

maþdaug ketvirtadaliu padaugëjo, jokiø apsisaugojimonuo smurto priemoniø nesiima apie 25 proc. suaugusiøgyventojø.

Palyginæ 1990, 1994 ir 1999 metø gyvenimo sàlygøtyrimo duomenimis, matome, kad patirtos prievartosdidëjimo tendencijà pakeitë jos maþëjimo tendencija.Palyginti su 1990 metais, 1994 metais sunkiø nusikal-timø ir grasinimø patyrë maþdaug 1,5 karto daugiaugyventojø, o 1999 metais, palyginti su 1994 metais,patyrë:¦ fiziná smurtà, palikusá þymes kûne ar sukëlusá

8.9. NUSIKALSTAMUMAS

kûno suþalojimà, - 1,5 karto;¦ prievartà, nepalikusià þymiø kûne ar kûno su-

þalojimo, - 1,7 karto;¦ tokiø grasinimø, kuriø ið tikrøjø iðsigando, - 1,8

karto;¦ asmeniniø daiktø vagystes ið namø ar automo-

bilio - 1,4 karto;¦ gatvëje apiplëðta 2,2 karto maþiau gyventojø.Kaip ir prieð penkerius metus, smurtà daþniau

patiria jaunesni negu vyresni þmonës, vyrai negumoterys (iðskyrus grasinimus).

Taèiau ir kitos prievartos rûðys turi savo kontin-gentà. Pavyzdþiui, gatvëje daþniau apiplëðiami kita-tauèiai negu lietuviai; smurtà daþniau patiria miestogyventojai (ypaè asmeniniø daiktø vagystes) negukaimo; taip pat dël asmeniniø daiktø vagysèiø daþ-niau kenèia dirbantys ir turintys aukðtesná iðsilavini-mà (paprastai turtingesni asmenys); fiziná smurtàgatvëje daþniau patiria ir yra apiplëðiami gyvenantysbe partnerio negu su juo.

Nors, tyrimo duomenimis, þmoniø, patyrusiøprievartà ir grasinimus 1999 metais, palyginus su1994 metais, sumaþëjo, taèiau bijanèiø nukentëti ávai-riose gyvenamosiose vietose maþdaug ketvirtadaliupadaugëjo. Kaip ir anksèiau, daugiausiai þmoniø bijonukentëti gatvëse, maþiausiai - namuose. Pagal am-þiaus grupes nukentëti nuo prievartos namuose la-biau bijo vyresni asmenys. Tarp bijanèiø nukentëtiesama daugiau moterø negu vyrø, gyvenanèiø bepartnerio negu su partneriu, tarnautojø, bedarbiø irpensininkø negu kitø uþimtøjø kategorijø (darb-



Prievartos bei grasinimø patyrimas


daviai nukentëti bijo maþiausiai ið visø), lietuviø negurusø. Miesto gyventojai daþniau bijo nukentëti vieðo-se vietose ir gatvëse, o kaimo - namuose.

Apsaugos nuo smurto priemoniø nesiima apie 25proc. suaugusiø gyventojø. Pagal individualias apsau-gos priemones ið ávairiø kategorijø gyventojø labiau-siai skiriasi vyrai ir moterys.

Vyrai daþniau nesiima jokiø apsaugos priemoniø irreèiau jomis naudojasi, iðskyrus ðaunamàjá ar ðaltàjáginklà. Jokiø priemoniø daþniau nesiima kitø tautybiøasmenys negu lietuviai ar rusai, kaimo gyventojai negumiesto, turintys þemesná iðsilavinimà negu aukðtesná,

gyvenantys be partnerio negu su juo, darbininkai,bedarbiai ir pensininkai negu kitø kategorijø uþimtieji.

Esama ryðkesniø skirtumø ir pagal naudojimàsibendro naudojimo apsaugos priemonëmis (namuoseturi ðuná, saugià spynà, apsaugos sistemà) ir buto (na-mo) draudimu paslaugomis. Jomis daþniau naudo-jasi vyresni asmenys negu jaunesni, lietuviai negu ki-tatauèiai, kaimo gyventojai negu miesto (iðskyrus ap-saugos sistemà namuose), gyvenantys su sutuoktiniunegu be jo ir ypaè darbdaviai negu kitø kategorijøuþimtieji. Butà (namà) daþniausiai draudþia atskironamo savininkai.

Asmenø 18 metø ir vyresniø, kurie patyrë ðias prievartos rûðis, proc.

Ðalies gyventojø socialiniai ryðiai buvo tiriami visøpirma iðsiaiðkinant ryðius ðeimoje, gyvenimà kartuir santykiø palaikymà gyvenant atskirai, bendravimàsu draugais ir kaimynais ir savitarpio pagalbà bei da-lyvavimà organizuotø institucijø veikloje.

Kartu su savo tëvais gyvena 18,5 proc. apklaus-

8.10. SOCIALINIAI RYÐIAI

tøjø, ið kuriø 10 proc. gyvena su abiem tëvais, o 8,4proc. su vienu ið tëvø.

Su kuo daþniausiai Lietuvos gyventojai palaiko ry-ðius. Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai daþ-niausiai ryðius palaiko su kaimynais, ðiek tiek reèiausu motina ar tëvu ir draugais. Reèiausiai ryðiai palai-

8 skyrius


komi su sutuoktinio giminëmis. Ir vyrai, ir moteryssu kaimynais bendrauja daþniau negu su tëvais; vyraidaþniau bendrauja su draugais. Reèiausiai, kaip mi-nëta, bendraujama su sutuoktinio giminëmis, ir mo-terys atsakë, kad jos reèiau bendrauja su vyro gimi-nëmis negu vyras su jos giminëmis.

Tyrimo duomenimis, 15,7 proc. Lietuvos gyven-tojø nemokamai rûpinasi senyvo amþiaus ar neága-liais asmenimis, chroniðkais ligoniais. Tai daugiausiavidutinio amþiaus þmonës, kuriø didesnæ dalá - 17,3proc. - sudaro moterys (vyrø - 13,8 proc.).

Dalyvavimas partijø veikloje, profesinës sàjungosorganizacijose, bendrø interesø grupëse ir kitoseorganizacijose yra svarbus pilietinës visuomenës ro-diklis, nusakantis ðalies gyventojø aktyvumà spren-dþiant valstybës, savivaldybës, vienokios ar kitokiosgyvenamosios ar interesø bendrijos klausimus. Ap-klausos duomenimis, jokioje organizuotoje veiklojenedalyvauja 85,2 proc. Lietuvos gyventojø. Miestoir kaimo gyventojø socialinis aktyvumas yra panaðus,nors kaimo gyventojai yra ðiek tiek pasyvesni. Jokiøorganizacijø veikloje nedalyvauja 87,9 proc. kaimo

Bendravo nors kartà per mënesá


ir 84 proc. miesto gyventojø.Analizuojant dalyvaujanèius ávairiose organi-

zacijose pagal uþimtumà, nustatyta, kad neturintysdarbo asmenys yra socialiai pasyvûs. Ávairiø organi-zacijø veikloje aktyviai dalyvauja 17,4 proc. dirbanèiøasmenø, ir tik 5,2 proc. bedarbiø dalyvauja kokiosnors visuomeninës organizacijos veikloje. Daugumaapklaustøjø dalyvauja tik vienos organizacijos veik-loje, gerokai maþiau priklauso dviem ir daugiau orga-nizacijø. Aktyviau ávairiø organizacijø veikloje daly-vauja jaunesni nei vyresnio amþiaus asmenys.

Labiau iðsilavinæ þmonës yra aktyvesni. Pagrin-diná ar þemesná nei pagrindinis iðsilavinimà turinèiøþmoniø, priklausanèiø vienai organizacijai, yra 7,2proc., turinèiø viduriná iðsilavinimà - 14,2 proc., oaukðtàjá iðsilavinimà turinèiøjø - 18,3 proc. Analo-giðkai (pagal iðsilavinimà) dviejose ir daugiau or-ganizacijø dalyvaujanèiø asmenø yra atitinkamai 0,7proc., 1,3 proc. ir 3,5 proc.



Visuomeniðkai aktyvus þmogus dalyvauja ðaliesgyvenime ir domisi politika. Kitø ðaliø patirtis rodo,kad domëjimasis padidëja ávairiø nestabilumø ir poli-tiniø permainø metu. Lietuvoje, ðio tyrimo duomeni-mis, labai domisi politika 11,5 proc. gyventojø. Tai ro-do, kad labai aktyviai besidominèiøjø politika, palygintisu 1994 metais, padaugëjo. Tiesa, 1990 metais politikalabai aktyviai besidominèiøjø buvo dar daugiau - 13,3proc., bet tai yra suprantama, turint galvoje neramøNepriklausomybës atkûrimo laikotarpá. Gana aktyviaibesidominèiøjø politika skaièius irgi padidëjo 3 proc.,o visai nesidominèiøjø sumaþëjo 4,5 proc.: tai rodobendrà domëjimosi politika pakilimà (palyginus su 1994metais). Labai besidominèiø politika miesto gyventojø(12,4 proc.) yra daugiau negu kaimo (9,5 proc.), politikalabiau domisi vyrai (13,5 proc.) negu moterys (9,8 proc.)ir vyresnio amþiaus þmonës, nes jaunimo domëjimasispolitika yra gerokai maþesnis. 18-24 metø amþiausgrupëje net 72,3 proc. asmenø politika nelabai domisiar nesidomi visai.

8.11. NUOMONËS, VERTYBËS IR POLITINËS PAÞIÛROS

Tiesioginë politinio aktyvumo forma yra dalyva-vimas politinëse akcijose ar veikloje, kuri yra praktinëdomëjimosi politika iðraiðka. Dalyvavimas renkantLietuvos Respublikos Prezidentà, Seimà, vietinæ val-dþià yra gana aktyvus. Kitokiose politinëse akcijosedalyvavo gerokai maþiau - vos po kelis procentusLietuvos gyventojø, o 15,8 proc. nedalyvavo jokiojepolitinëje akcijoje ar veikloje. Skirtumas tarp miestoir kaimo gyventojø dalyvaujant politinëse akcijoseyra neþymus, iðskyrus peticijø ir kitø politiniø doku-mentø pasiraðymà. Ðioje akcijoje dalyvavo tik 1,7proc. kaimo gyventojø (miestieèiø - 6 proc.). Ganaryðki tendencija iðryðkëjo nagrinëjant aktyvumo daly-vaujant politinëse akcijose priklausomybæ nuo iðsila-vinimo - turintys aukðtesná iðsilavinimà asmenys yradaug aktyvesni.

Lietuvos þmoniø pasitikëjimas ðalies socialinëmisinstitucijomis ir organizacijomis yra toks: visiðkai pa-sitiki Baþnyèia 33,1 proc. apklaustøjø, spauda - 17,3proc., televizija ir radiju - 16,8 proc. - tai aukðèiausi

8 skyrius

Domëjimasis politika


Sua

ugus

iø a

smen

ø da

lis

(pro

c.)

Miestas

Kaimas

Viso

Neþino/neatsakë

Visai nesidomiu

Gana domiuosi

Labai domiuosi

Nelabai domiuosi


vertinimai. Maþiausiai Lietuvos gyventojai pasitikiuþsienio kompanijomis - 2,1 proc., Seimu - 2,6 proc.ir Vyriausybe - 3,3 proc. Sudëjus visiðkai pasitikinèiøir labiau pasitikinèiø negu nepasitikinèiø gyventojøskaièiø, daugiausiai pasitikima televizija ir radiju -70,5 proc., spauda - 68,3 proc., Baþnyèia - 63,5 proc.ir Lietuvos Respublikos Prezidentu - 50,3 proc.

Labiau nepasitiki negu pasitiki ir visiðkai nepasi-tiki Seimu 79,7 proc. gyventojø, Vyriausybe - 77,4proc., teismais - 61,8 proc. ir policija - 59 proc. Lietu-vos gyventojø. Tai vidutiniai ðalies gyventojø ávertini-mai. Nagrinëjant atsakymus pagal gyvenamàjà vietà,nors vertinimai ir panaðûs, nustatyta, kad kaimogyventojai yra maþiau radikalûs uþ miestieèius.

Gyventojø nuomonë apie pajamø pasiskirstymàLietuvoje rodo jø nepasitenkinimà esama ðios sritiespadëtimi. Kad pajamø pasiskirstymas yra tinkamas,1990 metais atsakë 10 proc. gyventojø, 1994 metais -8,5 proc., o per ðá tyrimà tokiø atsakymø buvo tik 3,2

proc. Labai padaugëjo þmoniø, mananèiø, kad paja-mø pasiskirstymas turi bûti gerokai maþesnis, ir tik0,4 proc. apklaustøjø mano, jog pajamø pasiskirs-tymas turi bûti didesnis. Uþ maþesná pajamø pasis-kirstymà pasisako daugiau miesto negu kaimo gyven-tojø, moterø negu vyrø. Kad pajamø pasiskirstymasturi bûti didesnis, daþniau atsako jauni, aukðtàjá iðsi-lavinimà turintys gyventojai.

Taigi Lietuva jau turi gerà informacinæ gyvenimosàlygø tyrimø bazæ - atlikti jau trys gyvenimo sàlygøtyrimai (jø rezultatai trumpai apþvelgti). Sukauptainformacinë bazë leis lyginti gyvenimo sàlygø poky-èiø dinamikà ne tik mûsø ðalyje, bet ir kaimyniniøBaltijos ðaliø bei kitø Europos ðaliø kontekste. Arti-miausiu metu bus atliekama trijø Baltijos ðaliø gy-venimo sàlygø palyginamoji analizë, apie kuriosrezultatus galësite perskaityti jau kitø metø �Sociali-niame praneðime�.

Pajamø skirtumas turëtø bûti


Pro

cent

ai



1 priedas

Piniginës socialinësparamos skyrius

Nukentëjusiøasmenø ir socialinësrizikos grupiø skyrius

Socialinio darbo irsocialiniø paslaugø

skyrius

Vaikø ir ðeimosskyrius

Invalidø socialinësintegracijos skyrius

Socialinio draudimoskyrius

Pensijø skyrius

Lietuvos RespublikosI ir II laipsniø

valstybiniø pensijøsekretoriatas

Darbo rinkos ir lygiøgalimybiø skyrius

Darbo sàlygøskyrius

Darbo santykiø irapmokëjimo

skyrius

Teisës ir personaloskyrius

Finansø irbuhalterinës

apskaitos skyrius

Vieðøjø ryðiøsekretoriatas

Ministerijospriimamasis

Dokumentøtvarkymo skyrius

Ûkio skyrius

Informaciniøtechnologijø

skyrius

Lietuvos darbo birþaprie SADM

Lietuvos darbo rinkosmokymo tarnyba

prie SADM

Socialiniø ástaigøprieþiûros ir audito

departamentasprie SADM

Darbo ir socialiniøtyrimø institutas

Lietuvos Respublikostriðalës tarybossekretoriatasprie SADM

Lietuvos Respublikosvalstybinio darbo

inspekcija

Garantinio fondoadministracija

Darbø saugoscentras

VÁ Techninësprieþiûros tarnyba

Valstybinio socialiniodraudimo fondo

valdyba

Valstybinë medicinossocialinës ekspertizëskomisija prie SADM

Respublikos invalidøkompensacinës

technikos centras

Ávaikinimo tarnybaprie SADM

Socialiniø darbuotojørengimo centras

prie SADM

Europosintegracijos skyrius

Tarptautiniobendradarbiavimo

skyrius

Socialinës politikosanalizës ir

prognozavimodepartamentas

Tarptautiniø reikalødepartamentas

Darbodepartamentas

Socialinio draudimoir pensijø

departamentas

MINISTRAS

VICEMINISTRASsocialinës apsaugos

reikalams

VICEMINISTRASsocialinio draudimo

reikalams

VICEMINISTRASdarbo

reikalamsSEKRETORIUS

SEKRETORIAUSPAVADUOTOJAS

Ministro padëjëjas

Ministro patarëjas

Ministroatstovas spaudai

Socialinës paramosdepartamentas


1.1. Darbo rinkos profesinis mokymas ir konsul-tavimas, jaunimo darbinës veiklos galimybiø iðplëtimas,socialiniø darbuotojø kvalifikacijos këlimas.

Programos lëðos yra skiriamos dviems instituci-joms: Socialiniø darbuotojø rengimo centrui bei Vil-niaus darbo birþos jaunimo darbo centrui.

Socialiniø darbuotojø rengimo centro veiklos tiks-las - koordinuoti sistemingà socialiniø darbuotojøkvalifikacijos këlimà, suteikti bazines ir specializuo-tas profesines þinias bei analizuoti ir skleisti paþangiàpatirtá socialiniams darbuotojams-praktikams, dir-bantiems socialinës apsaugos, ðvietimo, sveikatosprieþiûros bei kitose srityse. Lietuvoje praktiná so-cialiná darbà dirba daugiau kaip 5000 darbuotojø, iðkuriø tik 8-9 procentai turi ágijæ profesiná socialiniodarbo iðsimokslinimà.

Jaunimo darbo centras - pirmas Lietuvoje atviroinformavimo centras, skirtas tikslinei grupei - profe-sijà besirenkanèiam ir darbo ieðkanèiam jaunimui.Atsiþvelgiant á aukðtà jaunimo nedarbo lygá (2001 metøsausio 1-à dienà nedarbo lygis ðalyje buvo 12.6 proc.,jaunimo - 15.3 proc.) ir specifinius ðios asmenø grupësporeikius ir galimybes, ðis centras padeda stiprintijaunimo profesinio mokymo ir darbinës veiklos ryðá.Pagrindinës centro veiklos kryptys: atviro informavimo,konsultavimo, profesinio informavimo ir orientavimopaslaugø jaunimui teikimas; uþsiëmimø grupëseorganizavimas ir vykdymas; sàveikos su darbo rinkos irsocialiniais partneriais organizavimas; projektinë veiklajaunimo uþimtumo iniciatyvø skatinimo srityje; jaunøaukðtos kvalifikacijos specialistø átraukimas á �Talentøbanko� programà; naujos informacinës-metodinësmedþiagos rengimas; tarpininkavimo-konsultavimopaslaugø teikimas tikslinëms bedarbiø grupëms.

Ðios programos lëðos taip pat skiriamos bausmæatliekanèiø asmenø bei kariø profesiniam orientavimui.Tai atliekama vykdant Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës 1998 m. lapkrièio 12 d. nutarimu Nr. 1320 pat-

virtintø �Valstybinës jaunimo politikos koncepcijos ágy-vendinimo 2000-2001 metø programos �JaunimasLietuvai� vykdymo priemoniø� dalies �Pagalba nusi-kaltimus ir kitokius teisës paþeidimus padariusiemsasmenims� priemones �Finansuoti projektus, skirtusbausmæ atliekanèiø asmenø profesiniam orientavimui�bei �Finansuoti projektus, skirtus kariø profesiniamorientavimui�. Uþ ðias priemones atsakinga Darborinkos mokymo tarnyba.

1.2. Nedarbo maþinimas.Programos lëðos 2001 metais skiriamos Didþiasalio

gyventojø uþimtumo rëmimo programos priemoniøágyvendinimui (ði priemonë priklauso Pirmaeilëmspriemonëms nedarbui maþinti, kurioms pritarta Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. kovo 28 d.posëdþio protokolu Nr. 14) bei projektams didesnionedarbo regionuose. Darbo vietø kûrimo projektaiatrenkami konkurso bûdu, lëðos darbo vietø steigimuiteikiamos subsidijomis. Vietinës uþimtumo iniciaty-vos turëtø tapti veiksminga uþimtumo ir darbo rinkospolitikos priemone, padedanèia vietos bendruomeneiprisitaikyti prie sparèiø ekonomikos pokyèiø.

1.3. Gyvenimo lygio, gyventojø uþimtumo, sociali-nio draudimo ir socialinës apsaugos Lietuvoje moksli-niai tyrimai.

Programos lëðos skiriamos konkursiniø moksliniødarbø konkreèiose socialinës apsaugos ir darbo srity-se finansavimui. Tyrimai skirti ministerijos ágyvendi-namos politikos socialinio draudimo, socialinës para-mos ir darbo srityse efektyvumo ávertinimui bei naujøprioritetiniø veiklos srièiø nustatymui. Tyrimams pa-renkamos aktualiø ir probleminiø srièiø temos. Kiek-vieno tyrimo rezultatuose numatoma ne tik iðanali-zuoti esamà problemà bei pasiûlyti sprendimo bûdà,bet ir parengti metodologijà tolimesnei veiklai tojesrityje. 2001 metais vykdomi ðie ministerijos uþsakytimoksliniai tyrimai: �Gyventojø pajamø, iðlaidø irpajamø apmokestinimo tyrimas socialinës stratifika-

2001 METAIS MINISTERIJOS VYKDOMOS PROGRAMOS,SKIRTOS STRATEGINIAMS TIKSLAMS ÁGYVENDINTI

2 priedas

2001 metais ministerija strateginius tikslus ágyvendina vykdydama 10 programø.


cijos poþiûriu�, �Uþimtumo ir darbo rinkos tyrimas:bûklë ir prognozës�, �Uþimtumo ir darbo rinkos poli-tikos efektyvumo didinimo ir darbo rinkos institucijøveiklos tobulinimo kryptys�, �Socialinës paslaugø siste-mos kokybinë plëtra� bei �Gyventojø socialinës para-mos bei bedarbiø rëmimo tobulinimas rajonuose sudominuojanèia kaimo infrastruktûra�.

1.4. Profesinio pakenkimo sveikatai prevencija.Programos lëðos yra skiriamos Darbø saugos cent-

rui centro 2001 m. darbo plane numatytø priemoniøvykdymui (teisës aktø projektø rengimui, saugos irsveikatos darbe teisës aktø, parengtø pagal EuroposSàjungos direktyvas, ágyvendinimo pasekmiø tyrimui).Centrà numatoma reorganizuoti á vieðàjà ástaigà.

2.1. Ortopedinë protezinë pagalba Lietuvos Res-publikos gyventojams.

Programos lëðos yra skiriamos aprûpinti gyvento-jus ortopedijos technika bei kompensacine technika.Vykdant programà yra pasiraðytos gyventojø aprûpi-nimo ortopedijos technikos priemonëmis sutartys su10 ámoniø. Gyventojai nemokamai arba apmokë-dami dalá kainos aprûpinami ortopedijos technikaremiantis 2000 m. balandþio 14 d. Vyriausybës nu-tarimu Nr. 430 Dël gyventojø aprûpinimo ortopedijostechnika kompensavimo tvarkos patvirtinta tvarka.

Programos lëðos taip pat yra skiriamos gyventojøaprûpinimui kompensacine technika, t.y. technika,kainuojanèia virð 500 litø. Ði technika reikalinga netik reabilitacijos, bet ir invalidumo prevencijos beigydymo tikslams. Ðiuo metu invalidai, vaikai invali-dai, senatvës pensininkai ir ligoniai su akivaizdþiaisinvalidumo poþymiais, esantys sveikatos prieþiûrosarba reabilitacijos ástaigoje, kompensacine technikaaprûpinami nemokamai, iðskyrus brangiai kainuo-janèià (daugiau nei 1,5 tûkst. lito). Invalidø aprûpi-nimà kompensacine technika reglamentuoja 1996 m.lapkrièio 27 d. socialinës apsaugos ir darbo ministrësásakymas Nr. 152 Dël elektriniø veþimëliø invalidamsásigijimo iðlaidø kompensavimo tvarkos patvirtinimobei 1996 m. lapkrièio 15 d. ásakymas Nr. 144 Dël kom-pensacinës technikos skyrimo tvarkos bei proteziniø irortopediniø gaminiø ir kompensacinës technikos sà-raðo patvirtinimo.

2.2. Socialiniø paslaugø plëtra valstybinëse stacio-nariose globos ástaigose ir kitose ministerijai pavaldþioseinstitucijose.

Programos lëðos yra skiriamos ðioms ministerijaipavaldþioms institucijoms: Pabëgëliø priëmimo cent-

rui, Valstybinei medicininës socialinës ekspertizës komi-sijai, Respublikiniam invalidø kompensacinëstechnikos centrui, Socialiniø ástaigø prieþiûros ir auditodepartamentui, Lietuvos Respublikos triðalës tarybossekretoriatui bei Ávaikinimo tarnybai. Dalis lëðø, ski-riamø Respublikiniam invalidø kompensacinës tech-nikos centrui, yra numatytos aprûpinti invaliduskompensacine technika, kuri kainuoja iki 500 litø.

2.3. Programos Parama socialiai paþeidþiamomsgyventojø grupëms ir kita ministerijos veikla lëðos yraskiriamos:

1. Tremtiniø butø statybai ar pirkimui, lëðoms ási-kûrimo paðalpoms, persikëlimo iðlaidoms dengti, lie-tuviø kalbos kursams, permokymo ir perkvalifikavi-mo kursams, ádarbinimo programoms. Ðios priemonësvykdomos ágyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës 1992 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 Politiniøkaliniø ir tremtiniø bei jø ðeimø sugráþimo á Lietuvà beiaprûpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vy-riausybës veiklos metmenis patvirtintà programà bei1997 m. lapkrièio 27 d. Lietuvos Respublikos nutari-mà Nr. 1294 Dël gráþtanèiø á Lietuvà reabilituotø po-litiniø kaliniø ir tremtiniø ðeimø aprûpinimo bûstu. Ðiprograma vykdoma ið valstybës biudþeto bei EuroposTarybos vystymo banko paskolos lëðø.

2. Pabëgëliø bei uþsienieèiø, gavusiø leidimà lai-kinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dël humani-tarinio pobûdþio prieþasèiø, integracijai á ðalies vi-suomenæ. Socialinë integracija - tai procesas, kuriometu jie átraukiami á Lietuvos visuomenæ, suteikusjiems galimybes gyventi savarankiðkai. Integracijoskryptys yra ðios: padëti persikelti ið Pabëgëliø priëmi-mo centro á nuolatinæ gyvenamàjà vietà, spræsti bûstoklausimà, organizuoti uþimtumà, organizuoti ðvieti-mà, uþtikrinti socialinæ rûpybà bei sveikatos apsaugà,formuoti palankià vieðàjà nuomonæ. Valstybës para-ma yra teikiama vieneriems metams ir gali bûti pra-tæsta dar iki 6 mënesiø, jeigu individualios integraci-jos programos nepavyksta iki galo ágyvendinti ne dëlpabëgëlio kaltës. Pabëgëliø socialinæ integracijà reg-lamentuoja 1998 metø vasario 26 d. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nutarimas Nr. 239 Dël Pabëgë-liø socialinës integracijos tvarkos patvirtinimo.

3. Ministerijos darbo vietø aprûpinimui ðiuolai-kine technika, naðiomis programinëmis priemonëmis,skirtomis organizuoti jos techniná aptarnavimà, ádiegtiministerijos Darbo organizavimo ir dokumentøtvarkymo sistemà, eksploatuoti valstybës biudþeto,

2 priedas


SOCIALINËS APSAUGOS SISTEMA LIETUVOJE

apskaitos ir mokëjimo �VBAMS� posistemæ. Ministe-rijos kompiuterinë áranga pasenusi, jos techninëscharakteristikos nepakankamos naujø technologiniøsprendimø diegimui, naujos programinës árangosnaudojimui.

4. 2001 metø Acquis ágyvendinimo priemonëmságyvendinti: naujiems instituciniams poreikiams irnaujoms esamø institucijø funkcijoms nustatyti (nau-jo poþiûrio direktyvoms ágyvendinti), paskelbtøjø(notifikuotø) ástaigø kompetencijos ávertinimo ir ak-reditavimo uþduoties projektams parengti (asmeni-niø apsaugos priemoniø, maðinø ir liftø srityse); pas-kirti notifikuotoms ástaigoms asmeniniø apsaugospriemoniø, maðinø ir liftø atitikties ávertinimo pro-cedûroms atlikti; parengti profesines sveikatos ir sau-gos darbe nacionalinës programos projektà. Prie-monëms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybës2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 Dël Lietuvospasirengimo narystei Europos Sàjungoje programos(nacionalinë Acquis priëmimo programa) teisës deri-nimo priemoniø ir Acquis ágyvendinimo priemoniø2001 metø planø patvirtinimo.

5. Socialiná darbà dirbanèiø asmenø kvalifikacijoskëlimui bei jø atestavimui. Pagrindinis atestavimotikslas - dirbantiems socialiná darbà suteikti bazinesprofesines þinias ir ávertinti esamà socialinio darbobûklæ, socialiniø darbuotojø asmeninæ kvalifikacijàbei sudaryti galimybes darbuotojams nuolat tobu-lintis. Mokymo programas vykdo ministerijos skelbtàkonkursà laimëjusios mokymo ástaigos. Socialiniødarbuotojø praktikø pirminis atestavimas vykdomasvadovaujantis atestavimo tvarka patvirtinta ministrës1998 m. sausio 29 d. ásakymu Nr. 31.

6. Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkoma-nijos prevencijos 1999-2003 metø programos vykdymo2001-2003 metø priemonëms, kurias vykdant daly-vauja Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. 2002metais numatoma remti organizacijø parengtus nar-komanijos prevencijos ir narkomanø reabilitacijosprojektus, remti nevyriausybiniø jaunimo organiza-cijø narkotikø prevencijos projektus, mokyti ir per-kvalifikuoti darbuotojus, dirbanèius su rizikos grupiøasmenimis ir jø ðeimos nariais. Programa patvirtinta2001 m. sausio 23 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 73Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1995 m. vasario28 d. nutarimo Nr. 282 ir 1999 m. rugsëjo 6 d. nutarimoNr. 970 dalinio pakeitimo.

7. Nuteistøjø ir gráþusiø ið kardomojo kalinimo

vietø, pataisos darbø ir socialinës bei psichologinësreabilitacijos ástaigø asmenø socialinei adaptacijai.Lëðos numatytos 1999 metø gruodþio 17 d. Vyriau-sybës nutarimu Nr. 1438 Dël Lietuvos RespublikosVyriausybës 1999 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 1179�Dël nuteistø ir gráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø,pataisos darbø ir socialinës bei psichologinës reabili-tacijos ástaigø asmenø socialinës adaptacijos 1999-2003 metø programos patvirtinimo� dalinio pakeitimopatvirtintos programos ágyvendinimo priemonëms,uþ kurias atsakinga Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterija. 2001 metais atliekamas socialinæ paramàteikianèiø organizacijø ir institucijø tinklo bei porei-kio socialinei paramai buvusiems kaliniams tyrimas;nuteistøjø asmenø socialiniø profesiniø poreikiø so-ciologiniai tyrimai; rengiamos buvusiø kaliniø pro-fesinio mokymo ir ádarbinimo programos bei ren-giamos psichologinës priemonës socialinei-profe-sinei adaptacijai tobulinti.

8. Nacionalinës programos prieð vaikø komercináseksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà ágyven-dinimo priemonëms (2000-2004 metais), kurios yrapatvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 29 Dël nacionalinës prog-ramos prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimàir seksualinæ prievartà. 2001 metais numatoma atliktimoksliná metodiná prievartos prieð vaikus masto tyri-mà, parengti metodinæ medþiagà pedagogams, so-cialiniams darbuotojams, policijos pareigûnams irmedicinos darbuotojams; parengti bendràsias ir spe-cializuotas specialistø bazinio mokymo bei tobuli-nimosi programas; sukurti duomenø apie seksualinësprievartos prieð vaikus ir komercinio seksualinio jøiðnaudojimo mastà bazæ; parengti praneðimo apievaikà, patyrusá seksualinæ prievartà arba komercináseksualiná iðnaudojimà, mechanizmà ir pradëti játaikyti; sukurti ir tobulinti þinybø bendradarbiavimomechanizmà; ágyvendinti Baltijos jûros Valstybiø Ta-rybos rekomendacijas kovos prieð vaikø seksualináiðnaudojimà klausimais - nustatyti, kà turëtø nuveiktivietos savivaldos institucijø valstybës tarnautojai.

9. Sumokëti Lietuvos dalyvavimo programoje�Jaunimas� metiná mokestá bei skirti lëðas programosadministravimui. Mokestis sudaro tam tikrà progra-mos ágyvendinimo Lietuvoje iðlaidø dalá, kita dalisskiriama ið PHARE nacionalinio biudþeto lëðø. Lie-tuvos dalyvavimui �Jaunimo� programoje pritartaLietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. gruodþio


18 d. nutarimu Nr. 1464 Dël Europos Sàjungos ir Lie-tuvos Respublikos asociacijos tarybos sprendimo, átei-sinanèio Lietuvos Respublikos dalyvavimo bendrijos�Jaunimo� programoje sàlygas, projekto. Svarbiausiasprogramos dalyvavimo �Jaunimo� programoje tiks-las - ugdyti atsakingà, iniciatyvià ir aktyvià asmenybæ,padedant jauniems þmonëms ágyti reikalingø þiniø,ágûdþiø ir kompetencijos, uþtikrinant lygias dalyva-vimo galimybes. Programa skirta visiems jauniemsþmonëms nuo 15 iki 25 metø. Ypatingas dëmesysskiriamas jaunø þmoniø, gyvenanèiø paþinimui ir to-bulëjimui nepalankiomis sàlygomis, bei jaunimo or-ganizacijoms ir jaunimo grupëms, veikianèioms ma-þose vietinëse bendruomenëse, esanèiose toli nuokultûros ir ðvietimo centrø, dalyvavimui ir iniciaty-voms. Lietuvoje uþ programos ágyvendinimo admi-nistravimà atsakinga Jaunimo tarptautinio bendra-darbiavimo agentûra.

10. Psichologinës pagalbos gyventojams teikimuitelefonu. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m.liepos 9 d. nutarimu Nr. 857 Dël telekomunikacijøpaslaugø lengvatø patvirtintas 12 tarnybø, teikianèiøgyventojams psichologinæ pagalbà telefonu, sàraðas(pokalbiai gyventojams yra nemokami). Nemokamøgyventojø pokalbiø telefonu su psichologinës pagal-bos tarnybomis teikimo iðlaidos yra kompensuoja-mos ið valstybës biudþeto.

11. Visuomenës informavimui apie socialinæ irdarbo politikà. Lëðos skiriamos teisës aktø projektørengimui, seminarø, konferencijø organizavimui,dalyvavimui TDO konferencijose, informacinës me-dþiagos leidybai, vertimams, narystës mokesèiui tarp-tautinëms organizacijoms.

12. Ðalies gyventojø socialinio saugumo politikosformavimui ir ágyvendinimui. Lëðos skiriamos minis-terijos valdymui.

13. Bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviø iðmaþas pajamas turinèiø ðeimø nemokamam maiti-nimui. Maitinimo organizavimà reglamentuoja so-cialinës apsaugos ir darbo ministrës ir ðvietimo irmokslo ministro 1999 08 16 d. ásakymu Nr. 64/955patvirtinta Maþas pajamas turinèiø ðeimø moksleiviønemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavi-nimo mokyklose tvarka. Pagal ðià tvarkà vienammoksleiviui nustatyta nemokamo maitinimo dienosnorma: pietums - iki 3 litø, pusryèiams - iki 1,2 lito,maitinimui dieninëse bendrojo lavinimo mokyklø va-saros poilsio stovyklose - iki 7,5 lito. Maitinama apie

26 procentai mokyklø moksleiviø.2.4. Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtrai.

Programos lëðos yra skiriamos plëtoti socialiniø pas-laugø tinklà bendruomenëse steigiant ástaigas, skirtaslabiausiai paþeidþiamoms gyventojø grupëms: þmo-nëms su proto ar fizine negalia, beglobiams vaikamsbei socialiniø problemø turinèioms ðeimoms, rizikosgrupiø asmenims ir pan. Ágyvendinant programàkonkurso bûdu atrenkami ir ið dalies finansuojamigeriausi savivaldybiø bei NVO parengti projektai. Pro-jektai finansuojami kooperuojant valstybës, sa-vivaldybiø, nevyriausybiniø organizacijø, tarptautiniøfondø bei privaèiø asmenø lëðas. 1999 metais prog-rama buvo iðplësta ir pradëta vykdyti kartu su Euro-pos Tarybos Vystymo banku (vadovaujantis LietuvosRespublikos Vyriausybës 1999 m. sausio 15 d. nutari-mu Nr. 55 Dël Europos Tarybos vystymo banko pasko-los socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtros 1999 metøinvesticiniams projektui finansuoti. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2000 07 03 nutarimu Nr. 782Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m. vasario19 d. Nr. 202 �Dël Socialiniø paslaugø infrastruktûrosplëtros 1998-2000 metø programos� dalinio pakeitimo,programos ágyvendinimas pratæstas iki 2003 metø.

2.5. Paskolø ir socialinës saugos tinklo projektøaptarnavimui. Programos lëðos yra skirtos Pasauliobanko paskolos lëðomis apmokëtø paslaugø ir prekiøpridëtinës vertës mokesèiui, palûkanoms uþ paskolà,ásipareigojimo mokesèiui, Pasaulio banko projektokoordinavimo grupës aptarnavimo iðlaidoms. Pasauliobankas 1997 m. gruodþio 1 d. sutartimi Nr. 4135-LTsuteikë Lietuvai 3,7 mln. JAV doleriø paskolà sociali-nës politikos ir bendruomeniø socialiniø paslaugøvystymo projekto ágyvendinimui. Ðios paskolos lëðosnaudojamos 14 socialiniø paslaugø centrø ákûrimuiðeðiose savivaldybëse (Anykðèiø, Molëtø, Utenos,Ðvenèioniø, Vilniaus, Ðiauliø). Dalis ðiai programaiskirtø lëðø yra naudojama Politikos ávertinimo fondo(pagal paskolos sutartá su Pasaulio Banku) konkursi-niams moksliniams darbams apmokëti.

3.1. Programos Valstybinës ir ðalpos (socialinës)pensijos, valstybinë socialinë parama lëðos yra skirtosmokëti Prezidento pensijà, personalines pensijas, pir-mojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas, nuken-tëjusiø asmenø valstybines pensijas (Lietuvos Res-publikos valstybiniø pensijø ástatymas), mokslininkøpensijas (Lietuvos Respublikos mokslininkø vals-tybiniø pensijø laikinasis ástatymas), ðalpos (so-

2 priedas



cialines) pensijas (Lietuvos Respublikos ðalpos (so-cialiniø) pensijø ástatymas). Uþ ðios programos lëðastaip pat draudþiami bazinei pensijai: motinos, augi-nanèios vaikus iki 3 metø amþiaus, dvasininkai, slau-gytojai, priþiûrintys visiðkos negalios invalidus, pa-dengiama dalis ámokos bazinei pensijai besidrau-dþianèiø ekonomiðkai silpnø ûkiø ûkininkø (LietuvosRespublikos valstybinio socialinio draudimo ástaty-mas). Mokamos vienkartinës paðalpos ginkluoto pa-siprieðinimo (rezistencijos) dalyviams bei þuvusiø pa-siprieðinimo 1940-1990 metø okupacijoms dalyviøðeimoms (Lietuvos Respublikos valstybës paramos

P. 2-1 lentelëSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos iðlaidos programoms 2001 metais (tûkst. litø)

1.1. Darbo rinkos profesinis mokymas ir konsultavimas, jaunimo darbinës veiklosgalimybiø iðplëtimas, socialiniø darbuotojø kvalifikacijos këlimas 1219

1.2. Nedarbo maþinimas 1500

1.3. Gyvenimo lygio, gyventojø uþimtumo, socialinio draudimo irsocialinës apsaugos Lietuvoje moksliniai tyrimai 424

1.4. Profesinio pakenkimo sveikatai prevencija 805

2.1. Ortopedinë protezinë pagalba Lietuvos Respublikos gyventojams 22460

2.2. Socialiniø paslaugø plëtra valstybinëse stacionariose globos ástaigose irkitose ministerijai pavaldþiose institucijose 7322

2.3. Parama socialiai paþeidþiamoms gyventojø grupëms ir kita ministerijos veikla 72941

2.4. Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtra 5077

2.5. Paskolø ir socialinës saugos tinklo projektø aptarnavimas 3720

10. Valstybinës ir ðalpos (socialinës) pensijos, valstybinë socialinë parama 371505

Ið viso Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos programoms 486973

Asignavimø valdytojo tikslas:Padëti gyventojams integruotis á darbo rinkà ir uþtikrinti teisingus darbo santykius bei saugias darbo sàlygas

PROGRAMOS LËÐOS

Asignavimø valdytojo tikslas:Vystyti socialinës paramos sistemà bei uþtikrinti socialiai paþeidþiamø gyventojø grupiø socialinæ integracijà

Asignavimø valdytojo tikslas:Subalansuoti socialinio draudimo sistemà bei sudaryti sàlygas pensijø sistemos reformai

ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos) dalyviamsástatymas, Lietuvos Respublikos valstybës paramosþuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupacijomsdalyviø ðeimoms ástatymas). Mokamos transporto ið-laidø kompensacijos asmenims, turintiems sutrikusiàjudëjimo funkcijà (25 proc. MGL), specialiø lengvøjøautomobiliø ásigijimo ir jø techninio pritaikymo ið-laidø kompensacijos (Lietuvos Respublikos transportolengvatø ástatymas) bei slaugos paðalpos visiðkà ne-galià turintiems asmenims (Invalidø socialinës integ-racijos ástatymas).


Iðlaidø socialinei apsaugai struktûra pagal pagrindines iðlaidas (procentais)

Ið visoValstybësbiudþetas

Savivaldybiøbiudþetai

Valstybiniosocialiniodraudimofondobiudþetas

Privalomojosveikatosdraudimofondobiudþetas

Darbdaviai Kiti

P. 3.2-1 lentelëSocialinë apsauga Lietuvoje 1999 m.: Statistikos rinkinys. - Vilnius, 2001, p.57

Socialinës apsaugos finansavimo ðaltiniai 1998-1999 m.

Procentais

1998 1999

Iðlaidos socialinei apsaugai (áskaitant sveikatos apsaugà) 100,0 100,0

ið jø finansuojamos ið:

- valstybës biudþeto 8,9 8,6

- savivaldybiø biudþetø 8,0 8,1

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto 55,1 57,1

- Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto 27,4 25,5

- darbdaviø 0,5 0,5

- kitø (nevyriausybiniø organizacijø lëðos, labdara ir pan.) 0,1 0,2

3 priedas

1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999

Ið viso 100,0 100,0 100,0 100.0 100,0 100.0 100,0 100.0 100,0 100.0 100,0 100.0 100.0 100.0

ið jø:

liga 31,4 29,7 5,6 3.9 - - 5,9 6.2 99,2 99.2 100,0 100.0 - 2.8

invalidumas 9,8 9,9 22,5 16.3 1.5 1.6 13,9 14.4 - - - - 39.7 51.6

senatvë 38,7 41,1 48.4 59.0 12.6 17.1 60.5 60.7 - - - - 20.3 9.5

naðlystë 4,0 3,8 0.3 0.3 5,1 4.9 6.4 6.0 - - - - - -

ðeima (vaikai) 7,5 7,9 18.2 17.4 43,2 44.3 4.4 4.7 - - - - 39.6 35.8

bedarbystë 3,1 2,5 - - - - 5,6 4.5 - - - - - -

bûstas 1,2 0,9 - - 15,0 10.6 - - - - - - - -

kita 2,1 1,8 4.3 2.5 21,3 20.2 - - - - - - 0.4 0.3

administracinës

iðlaidos 2,2 2,4 0.7 0.6 1,3 1.3 3,3 3.5 0,8 0.8 - - - -




1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999 1998 1999

Liga 100,0 1,6 1,1 - - 10,4 11,9 86,4 85,2 1,6 1,8 - 0,0

Invalidumas 100,0 20,4 14,3 1,3 1,3 77,9 83,5 - - - - 0,4 0,9

Senatvë 100,0 11,1 12,4 2,6 3,4 86,2 84,2 - - - - 0,1 0,0

Naðlystë 100,0 0,7 0,6 10,3 10,4 89,0 89,0 - - - - - -

Ðeima (vaikai) 100,0 21,5 19,1 45,8 45,8 32,2 34,3 - - - - 0,5 0,8

Bedarbystë 100,0 - - - - 100,0 100,0 - - - - - -

Bûstas 100,0 - - 100,0 100,0 - - - - - - - -

Kita 100,0 18,5 11,5 81,5 88,5 - - - - - - 0,0 0,0


Iðlaidø socialinei apsaugai struktûra pagal finansavimo ðaltinius (procentais)

Valstybësbiudþetas

Savivaldybiøbiudþetai

Valstybiniosocialiniodraudimofondobiudþetas

Privalomojosveikatosdraudimofondobiudþetas

Darbdaviai Kiti

P. 4.1.2-1 lentelëLentelë sudaryta remiantis Lietuvos darbo birþos duomenimis

Nedarbo lygis (vidutinis metinis)

1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000

Ðalyje 4,4 3,8 6,1 7,1 5,9 6,4 8,4 11,5

Alytaus apskritis 4,4 4,6 8,5 9,0 7,2 8,6 9,8 13,7

Kauno apskritis 3,5 2,4 4,9 5,6 4,2 4,6 6,4 9,2

Klaipëdos apskritis 4,5 4,4 6,6 6,9 4,9 5,1 7,1 10,0

Marijampolës apskritis 3,3 2,4 5,6 5,9 5,9 8,0 11,2 15,0

Panevëþio apskritis 5,6 4,7 6,0 6,3 6,1 7,6 10,5 14,6

Ðiauliø apskritis 5,1 4,6 7,1 7,1 6,8 9,0 12,5 16,3

Tauragës apskritis 10,7 9,7 12,6 12,0 8,3 8,8 10,9 15,1

Telðiø apskritis 3,4 2,9 7,4 7,4 5,0 6,4 9,1 13,0

Utenos apskritis 5,9 4,4 6,4 6,9 6,7 7,0 8,2 10,7

Vilniaus apskritis 3,4 3,2 5,3 7,3 6,5 5,7 6,8 9,2


3 priedas

P. 4.1.3.2-1 lentelëLentelë sudaryta remiantis Lietuvos darbo birþos duomenimis

Bedarbiai aktyvios darbo rinkos politikos priemonëse (tûkst.)

1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000

Viso 0,4 3,7 17,1 25,6 32,7 40,9 52,3 71,4 76,1 86,3

Profesinio mokymo 0,3 1,9 8,4 14,1 14,1 12,1 14,2 16,1 12,6 11,7

Nedarbo prevencijos ir

pasiûlos ir paklausos

derinimo 0,05 0,1 0,6 1,2 6,2 13,9 19,8 26,7 34,7 44,2

Uþimtumo rëmimo:

-Vieðieji darbai 0,05 0,7 5,8 7,7 10,4 10,9 12,1 21,5 23,3 26,8

-Remiami darbai ...... ...... ...... ...... ...... 2,5 4,8 5,5 4,3 2,5

- Savo verslo organizavimo 0,03 0,9 1,3 1,3 0,6 0,2 0,2 0,1 0,05 0,04

-Naujø darbo vietø steigimo ...... 0,1 0,9 1,2 1,5 1,3 1,6 1,5 1,3 1,0

P. 4.1.2-2 lentelëLentelë sudaryta remiantis Lietuvos darbo birþos duomenimis

Bedarbiai 1997-2000 m. (metø pabaigoje)

1997 1998 1999 2000

Tûkst. Proc. Tûkst. Proc. Tûkst. Proc. Tûkst. Proc.

Ið viso 120,2 100 122,8 100 177,4 100 225,9 100

Moterø 61,9 51,5 61,1 49,8 82,8 46,7 102,8 45,5

Vyrø 58,3 48,5 61,7 50,2 94,6 53,3 123,1 54,5

Jaunimo 22,7 18,9 23,1 18,8 31,1 17,5 34,4 15,2

Ilgalaikiø bedarbiø 15,2 12,6 15,2 12,4 25,7 14,5 62,4 27,6



Senatvës pensijos amþiaus lentelë

Vyrams

Metai Pensinis amþius Gimimo metai

1995 60 m. 2 mën. 1935 m. sausio 1 d.- 1935 m. spalio 31 d.

1996 60 m. 4 mën. 1935 m. lapkrièio 1 d. - 1936 m. rugpjûèio 31 d.

1997 60 m. 6 mën. 1936 m. rugsëjo 1 d. - 1937 m. birþelio 30 d.

1998 60 m. 8 mën. 1937 m. liepos 1 d. - 1938 m. balandþio 30 d.

1999 60 m. 10 mën. 1938 m. geguþës 1 d. - 1939 m. vasario 28 d.

2000 61 m. 1939 m. kovo 1 d. - 1939 m. gruodþio 31 d.

2001 61 m. 6 mën. 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. birþelio 30 d.

2002 62 m. 1940 m. liepos 1 d. - 1940 m. gruodþio 31 d.

2003 62 m. 6 mën. 1941 m. sausio 1 d. ir t.t.

Moterims

Metai Pensinis amþius Gimimo metai

1995 55 m. 4 mën. 1940 m. sausio 1 d.- 1940 m. rugpjûèio 31 d.

1996 55 m. 8 mën. 1940 m. rugsëjo 1 d. - 1941 m. balandþio 30 d.

1997 56 m. 1941 m. geguþës 1 d. - 1941 m. gruodþio 31 d.

1998 56 m. 4 mën. 1942 m. sausio 1 d. - 1942 m. rugpjûèio 31 d.

1999 56 m. 8 mën. 1942 m. rugsëjo 1 d. - 1943 m. balandþio 30 d.

2000 57 m. 1943 m. geguþës 1 d. - 1943 m. gruodþio 31 d.






2006 60 m. 1946 m. liepos 1 d. ir t.t.

P. 5.4.2.1-1 lentelë

182S

OC

IAL

INIS

PR

AN

EÐ

IMA

S 2000

3 priedas

P. 5.6.5-1 lentelëFinansø ministerijos duomenys

VSDF biudþeto pajamø ir iðlaidø projekcijos 2001-2020 metams, proc. nuo BVP

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Pajamos

nevykdant reformos 6.9 6.7 6.5 6.4 6.3 6.2 6.1 6.1 6.1 6.1 6.1 6.2 6.2 6.2 6.2 6.2 6.2 6.1 6.1 6.1

Iðlaidosnevykdant reformos 7.3 7.2 6.8 6.6 6.3 6.0 5.9 5.7 5.6 5.5 6.1 6.2 6.2 6.2 6.2 6.2 6.2 6.1 6.1 6.1

VSDFbalansasnevykdant reformos - 0.4 - 0.4 - 0.3 - 0.2 0.0 0.2 0.2 0.4 0.5 0.6 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

AkumuliuotasVSDF balansas

nevykdant reformos - 1.0 -1.4 - 1.8 - 2.0 - 2.0 - 1.9 - 1.6 - 1.3 - 0.9 - 0.3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Pajamos

vykdant reformà 5.6 5.5 5.4 5.3 5.2 5.2 5.2 5.2 5.2 5.3 5.3 5.2 5.2 5.2 5.2 5.0 5.0 4.9

Iðlaidos

vykdant reformà 6.8 6.6 6.3 6.0 5.9 5.7 5.6 5.5 6.1 6.2 6.2 6.2 6.2 6.2 6.2 6.1 6.1 6.1

VSDFbalansasvykdant reformà - 1.2 - 1.1 - 0.9 - 0.7 - 0.6 - 0.5 - 0.4 - 0.2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

VSDFpajamø

trûkumas dël reformos - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 0.9 - 1.0 - 1.0 - 1.0 - 1.1 - 1.1 - 1.2

Pervedimai á

VSDF biudþetàið Rezervinio (stabilizavimo)fondo ir Valstybës biudþeto 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 0.9 1.0 1.0 1.0 1.1 1.1 1.2



Asmenø, apdraustø valstybiniu socialiniu draudimu, pensijø ir asmenø,draudþiamø pilnu draudimu, skaièius (tûkst. þm.) 1995-2000 metais

P. 5.1-1 iliustracija

Priskaièiuotø pajamø ir iðlaidø bei surinktø pajamø dinamika (1996-2000 metø I ketvirèiais)

P. 5.2-1 iliustracija

Asmenø,apdraustøVSD,skaièius

Pensijøskaièius

Asmenø,draudþiamøpilnudraudimu,skaièius


Pagal ðià direktyvà parengti ir bendru socialinësapsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos mi-nistro ásakymu patvirtinti Darbuotojø apsaugos nuotriukðmo poveikio darbe nuostatai, kurie ásigalios nuo2002 m. sausio 1 dienos. Nuostatø tikslas - uþtikrintivisiðkà ES Tarybos direktyvos 86/188/EEC reikalavi-mø ágyvendinimà. Laukiamas rezultatas - þalos dar-buotojø sveikatai ir profesiniø susirgimø sumaþëji-mas, rizikos patirti tokià þalà sumaþinimas.

Tarybos direktyvos 86/188/EEC dël darbuotojøapsaugos nuo rizikos, susijusios su triukðmo poveikiudarbe, reikalavimø ágyvendinimo pasekmiø tyrimui Eu-ropos komitetas prie LRV kartu su LR Valstybine dar-bo inspekcija parengë Direktyvos ágyvendinimo vien-kartiniø kaðtø lentelæ, kurià pagal stambiøjø ámoniø duo-menis uþpildë Teritoriniø darbo inspekcijos inspek-tavimo skyriaus specialistai. Darbo medicinos centraspateikë turimà informacijà pagal pasiskirstymà aps-kritimis apie asmenis, darbo metu veikiamus triukðmo.Remiantis Ûkio subjektø registro duomenimis, buvonustatyta, kokiose ûkio ðakose triukðmingø darbo vietøesama daugiausiai. LR Valstybinë darbo inspekcijaapraðë verslo, profesiniø sàjungø, nevyriausybiniø organi-zacijø, kitø interesø grupiø, individualiø ekspertø ir kitøvisuomenës sluoksniø nuomonæ. Visà informacijàapibendrino Europos komitetas.

Tyrimo metu nustatyta teisës akto ágyvendinimopoveikio nauda. Tiesioginë nauda - darbuotojø susi-rgimø profesine triukðmo liga (triukðmalige) ir darbin-gumo praradimo (invalidumo) sumaþinimas. Dël tosumaþës ið Socialinio draudimo fondo dël triukðmali-gës iðmokamø invalidumo pensijø sumos - apibendrin-tu vertinimu apie 40-70 tûkst. Lt. kasmet (priklau-somai nuo to, kokiu mastu ið tikrøjø pavyks eliminuotirizikà ágyvendinant naujuosius reikalavimus). Kie-kybiðkai sunkiau apibrëþiamà naudà teiks ir tai, kadsumaþinus ar eliminavus triukðmo keliamà rizikà svei-

EUROPOS SÀJUNGOS SAUGOS IR SVEIKATOS DARBEDIREKTYVØ ÁGYVENDINIMO PASEKMIØ TYRIMAI

ES Tarybos direktyvos 86/188/EEC Dël darbuotojø apsaugos nuo rizikos,susijusios su triukðmo poveikiu darbe, reikalavimø ágyvendinimo pasekmiø tyrimas

katai, darbo vietose liks kvalifikuoti ir águdæ darbuo-tojai, kuriø darbo naðumas didesnis nei naujokø. Netie-sioginë nauda visuomenei - rizikos susirgti profesinetriukðmo liga sumaþëjimas; vidutiniðkai apie 200 þmo-niø kasmet iðsaugos savo sveikatà ir nesusirgs triukð-malige. Netiesioginë ilgalaikë nauda valstybei - (a) suma-þëjus invalidumo atvejams (dël triukðmaligës) pailgëjavidutinis vieno darbuotojo darbo staþas, dël ko padidëjaValstybinio socialinio draudimo fondo áplaukos (irsumaþëja iðmokos, taèiau iðmokos jau nurodomos aps-kaièiuojant tiesioginæ naudà); (b) ágyvendinama darviena ES direktyva (ES teisës aktø reikalavimø ágyvendi-nimas yra bûtina sàlyga ástoti á ES).

Tyrimo metu nustatyta ðios direktyvos nuostatøágyvendinimo kaðtai.

Nustatyta, kad Lietuvos ûkyje 2,23 proc. (apie 35,58tûkst. þmoniø) darbuotojø dirba virð 85 dB(A) triukðmoveikiamose darbo vietose. Darbuotojus tokiose darbovietose darbdaviai turi aprûpinti asmeninës apsaugospriemonëmis (AAP) (ausinëmis ir áklotais), o triukð-mingas darbo vietas arba jø grupes (zonas) paþymëti sau-gos þenklais. Didelëse ámonëse su santykinai dideliutriukðmingø darbo vietø skaièiumi prireiks parengtitriukðmo darbo vietose maþinimo programas arba atitin-kamas dalis platesnëse saugos ir sveikatos darbo vietosegerinimo programose. Didelëse ámonëse reikëtø árengtispecialius gydytojø kabinetus triukðmo poveikiui svei-katai tikrinti, triukðmo matavimo laboratorijas.

Ið viso Darbuotojø apsaugos nuo triukðmo poveikiodarbe nuostatø ágyvendinimas verslo ámonëms gali kai-nuoti 2807 tûkst. Lt. Ðiø kaðtø struktûra bûtø tokia:

- asmeninës apsaugos priemonës 2048 tûkst. Lt.

- 85 dB(A) triukðmà virðijanèiødarbo vietø ir zonø þymëjimas 445 tûkst. Lt.

- triukðmo maþinimoprogramø parengimas 217 tûkst. Lt.

4 priedas



- specialiø gydytojø kabinetøárengimas 7 tûkst. Lt.

- gydytojø darbo tuose kabinetuoseapmokëjimas 4 tûkst. Lt.

- triukðmo matavimolaboratorijø ásteigimas 86 tûkst. Lt.

Deja, ðiø kaðtø negalima suskirstyti á vienkartiniusir einamuosius - nëra duomenø nei apie AAP tarnavimolaikà, nei apie tai, kokiu mastu dabar naudojamos AAPturës bûti pakeistos naujomis dël to, kad iki 2002 m.turi bûti ágyvendinami naujieji Darbuotojø apsaugos nuotriukðmo poveikio darbe nuostatai.

Ágyvendinant ES direktyvà 89/654/EEC Dëlminimaliø darbovietei taikomø saugos ir sveikatos reika-lavimø parengti ir bendru socialinës apsaugos ir darboministro ir sveikatos apsaugos ministro ásakymu pat-virtinti Darbovieèiø árengimo bendrieji nuostatai. Ðie nuos-tatai naujai steigiamoms darbovietëms ásigaliojo nuo2000 m. sausio 1 d., o esamoms - nuo 2001 m. sausio 1 d.

ES direktyvos 89/654/EEC dël minimaliø darbo-vietei taikomø saugos ir sveikatos reikalavimø ágy-vendinimo pasekmiø tyrimà atliko Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto Þmoniø saugos moksloinstituto darbuotojai. Tyrimui naudoti statistiniai-analitiniai, apklausos, analizës, analogijø, finansinisataskaitø apibendrinimø ir kiti mokslinio tyrimo me-todai. Tyrimo metu nustatytos ámoniø finansinës ið-laidos, iðlaidos valstybiniu lygiu, teigiamas direkty-vos poveikis, parengtos rekomendacijos direktyvosnuostatø taikymui gerinant saugà ir sveikatà darbe.

Vertinant direktyvos reikalavimus bei jø ágyvendi-nimo poveiká ámonëms, valstybinëms institucijomsbei darbuotojams, buvo atlikta anoniminë apklausapagal parengtas apklausos anketas.

Apklausa ámonëse parodë, kad dauguma ámoniøágyvendinant ðios direktyvos nuostatas turës proble-mø. Pagrindinës jø yra darbovieèiø modernizavimasir rizikos vertinimas. Vertindamos kaðtus direktyvosreikalavimø ágyvendinimui, dauguma ámoniø mano,kad jie bus nemaþi. Didþioji jø dalis teks darbovieèiømodernizavimui bei rizikos vertinimui. Daugumaiapklaustøjø ámoniø direktyvos ágyvendinimui reika-linga parama: 40 proc. ámoniø finansinë ir 60 proc. -informacinë parama.

Tyrimo metu statistiniu-analitiniu ir apklausos me-

ES direktyvos 89/654/EEC Dël minimaliø darbovietei taikomø saugos ir sveikatosreikalavimø ágyvendinimo pasekmiø tyrimas

todais buvo nustatyti direktyvos ágyvendinimo kaðtai.Apskaièiuota, kad 6,4 mlrd. Lt. per metus ski-

riama turtui, kuriame yra darbovietës, sukurti.Siekiant atlikti toká tyrimà reikëjo nustatyti, kiek

procentø nagrinëjamajame turte sudaro darbovietës.Apklausos duomenimis, plotas, skiriamas darbovie-tëms, sudaro vidutiniðkai 64 proc. ploto. Darbo vietøbendra vertë 2000 metais yra 46,3 mlrd. Lt.

Remiantis apklausos duomenimis, ámonës saugaiir sveikatai darbe skiria apie 2 proc. lëðø nuo ámoniøturto vertës. Darbø saugos naujovëms iðleidþiama20-30 proc. minëtos sumos. Taigi Lietuvos Respubli-koje saugai ir sveikatai darbe uþtikrinti skiriama apie920 mln. Lt., o vienam dirbanèiajam - apie 559 Lt.

Apibendrinus visø apklaustøjø ámoniø kaðtusdarbovieèiø árengimui, nustatyta, kad jie pasiskirstoapytiksliai taip:§ darbovieèiø modernizavimas - 80 proc;§ mokymas ir informavimas - 10 proc;§ rizikos vertinimas - 5 proc;§ kitos iðlaidos - 5 proc.

Teigiamas direktyvos poveikisDauguma ámoniø direktyvos ágyvendinimo pasek-

mes vertina teigiamai ir mano, kad tai pagerins sau-gos ir sveikatos darbe bûklæ ámonëse, ypaè darbo sà-lygas, pagerins darbo rezultatus ir darbo kultûrà: 60proc. apklaustøjø ámoniø atsakë, kad ágyvendinus ðiosdirektyvos reikalavimus pagerës darbo sàlygos, 30proc. apklaustøjø ámoniø mano, kad tai sumaþinsprofesiniø ligø skaièiø, 50 proc. - kad sumaþës nelai-mingø atsitikimø skaièius, 40 proc. ámoniø manymu,ádiegus ðios direktyvos nuostatas, pagerës darbo re-zultatai, o 50 proc. - darbo kultûra.


4 priedas

Pagal ðias direktyvas parengti ir socialinës apsau-gos ir darbo ministro ásakymu patvirtinti Darbo áren-giniø naudojimo bendrieji nuostatai, kurie ásigaliojonuo 2001 m. sausio 1 dienos. Nuostatø tikslas - uþtik-rinti ES Tarybos direktyvø 89/655/EEC ir 95/63/ECreikalavimø ágyvendinimà. Tai yra darbo árenginiøkeliamos rizikos darbuotojams bei kitiems asmenims(jø saugai ir sveikatai) ávertinimas ir praktiniai veiks-mai (atitinkamos informacijos teikimas, instruktavi-mas, darbuotojø apmokymas ir pan.) siekiant ðià rizi-kà sumaþinti. Be to, naudojama darbo áranga turiatitikti nustatytus projektavimo (dizaino) reikalavi-mus, kas daþnai verèia jà modernizuoti ar net keistinauja. Laukiamas rezultatas - þalos darbuotojø svei-katai ir profesiniø susirgimø sumaþëjimas, rizikos pa-tirti tokià þalà sumaþinimas.

Tyrimà, padedant Europos komitetui prie LRV,atliko PHARE SEIL uþsienio ir vietiniai ekspertai.Pagrindinis tyrimo tikslas - kuo tikslesnis kiekybinisdirektyvø ágyvendinimo poveikio Lietuvos ûkiui ir pag-rindinëms ekonomikos/pramonës ðakoms ávertinimas.

Analizuojant direktyvos 89/655/EEC ágyvendini-mo poveiká buvo nuspræsta apsiriboti keturiø pagrin-diniø veiksniø poveikio vertinimu:§ rizikos ávertinimas;§ darbuotojø informavimas ir apmokymas;§ árangos modernizavimas;§ árangos keitimas.Tyrimui buvo parengtos apklausos anketos, kurias

uþpildë VDI darbuotojai ir ámonës. VDI apklausosmetu stengtasi apibendrinti inspekcijos personalo þi-nias ir patirtá, susijusià su sveikatos ir saugos naudoja-mai darbo árangai reikalavimø ágyvendinimo prieþiû-ra. Antrajai apklausai buvo atrinktos pramonësámonës ir bendrovës, kurioms buvo tikëtinas ryðkusdirektyvø 89/655/EEC ir 95/63/EC poveikis.

Tyrimo metu buvo ávertinti direktyvø ágyvendi-nimo kaðtai.

Rizikos ávertinimo kaðtai. Vertinant rizikà buvo da-romos tam tikros prielaidos bei vertintas poveikis vi-siems darbo kaðtams, tuo paèiu stebint poveiká �vidu-tinio� darbuotojo darbo uþmokesèio kaðtams ir ben-driems darbo uþmokesèio kaðtams ûkyje.

ES direktyvos 89/655/EEC Dël minimaliø darbo árenginiams taikomø darbuotojø saugos ir sveikatosreikalavimø ir jà pakeièianèios direktyvos 95/63/EC ágyvendinimo pasekmiø tyrimas

Skaièiavimø duomenimis, ðie kaðtai sudarytøpasikartojanèius metinius 1,2 val. kaðtus (matuojantvidutiniais darbo uþmokesèio kaðtais). Kadangirizikos nustatymas reikalauja, kad darbuotojai bûtøinformuojami apie rizikà ir mokomi jos iðvengti, to-dël savaime suprantama, kad ðias sànaudas taip patbûtina laikyti rizikos nustatymo proceso dalimi.

Darbuotojø informavimo ir apmokymo kaðtai.Informacija turi bûti nuolat atnaujinama, o apmokymaivykdomi reguliariai. Todël kaðtai bus nuolatiniai. Jiesudarys 0,5 proc. metinio vidutinio darbo uþmokesèio.

Árangos modernizavimo ir keitimo kaðtai. Valstybi-nës darbo inspekcijos ir ámoniø atsakymai á klausi-mynus rodo, kad darbo árangos modernizavimas irkeitimas yra patys svarbiausi klausimai, kuriø spren-dimas visø pirma susijæs su finansiniø iðtekliø pri-einamumu. Taèiau ðiø direktyvø reikalavimø ágy-vendinimo ekonominiai kaðtai neturëtø bûti tokiedideli, kaip juos ásivaizduoja klausimynø respon-dentai. Neigiamà direktyvø poveiká linkstama padi-dinti. Direktyvos tiesiog apibûdinamos kaip tam tik-ras ið ðalies primestas reikalavimas, kurio ágyven-dinimo/neágyvendinimo ámonë paveikti negali. Tuotarpu ne tokios ryðkios, ilgalaikës, dël pasenusiø áren-gimø ir konkurencingumo praradimo atsiradusiospasekmës daþnai uþmirðtamos arba ávertinamos ne-pakankamai. Ekonominius árengimø modernizavimoar pakeitimo kaðtus bet kuriuo atveju nustatyti sunku,ypaè darant tai prieð keletà metø iki sprendimø dëlinvesticijø priëmimo. Iðlaidos, priskiriamos teisiniøreikalavimø vykdymui, nëra visos árangos pakeitimoiðlaidos, o tik savotiðka naujø investicijø kaina. Ðiosinvesticijos, savo ruoþtu, jau turës bûti vertinamospagal visuotinai priimtinus investicijø vertinimo kri-terijus (pavyzdþiui pagal gráþtamàsias áplaukas).

Naudos, atsirasianèios ágyvendinus direktyvos rei-kalavimus, galima tikëtis dël geresnio rizikos áverti-nimo bei kokybiðkesnio mokymo. Patirtis rodo, kadmokymø ir rizikos vertinimo metu daþnai surandamadarbo praktikos gerinimo bûdø. Jei tai leidþia suma-þinti darbo kainà vidutiniðkai 0,5 proc. (ar daugiau),nauda visiðkai kompensuoja kaðtus.



Pagal ðià direktyvà rengiami Darbuotojø apsaugosnuo cheminiø veiksniø nuostatai.

ES direktyvos 98/24/EC Dël darbuotojø saugos irsveikatos apsaugos nuo pavojø darbe, susijusiø su che-miniais veiksniais, nuostatø ágyvendinimo pasekmiøtyrimà atliko Vilniaus Gedimino technikos universi-teto Þmoniø saugos mokslo instituto darbuotojai.Tyrimui naudoti statistiniai-analitiniai, apklausos,analizës, analogijø, finansinis ataskaitø apibendri-nimø ir kiti mokslinio tyrimo metodai. Tyrimo metunustatytos ámoniø finansinës iðlaidos, iðlaidos vals-tybiniu lygiu, teigiamas direktyvos poveikis, pareng-tos rekomendacijos direktyvos nuostatø taikymui, ge-rinant saugà ir sveikatà darbe.

Vertinant direktyvos reikalavimus bei jø ágyven-dinimo poveiká ámonëms, valstybinëms institucijomsbei darbuotojams, buvo atlikta anoniminë apklausapagal parengtas apklausos anketas. Direktyvos ágy-vendinimo pasekmiø apklausa ámonëse parodë, kaddauguma ámoniø turës problemø ágyvendindamosðios direktyvos nuostatas. Pagrindinës jø yra rizikosvertinimas, dirbanèiøjø aprûpinimas apsauginëmispriemonëmis bei mokymas ir informavimas.

Apibendrinant atsakymus á anketose pateiktusklausimus, pastebëtas bendras bruoþas: iðsamiausiaianketà uþpildë vidutiniø ir stambiø ámoniø atstovai(atsakë á 81 proc. visø klausimø). Maþos ámonës at-sakë tik á 54 proc. pateiktø klausimø. Tai rodo, kadmaþose ámonëse tokia informacija analizuojama ne-pakankamai.

Tyrimo metu buvo nustatyti direktyvos ágyvendi-nimo kaðtai.

Statistiniu-analitiniu metodu kaðtai ámonëms nus-tatyti remiantis ámoniø turtu bei ávertinant procentiná

ES direktyvos 98/24/EC Dël darbuotojø saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojø darbe,susijusiø su cheminiais veiksniais, ágyvendinimo pasekmiø tyrimas

lëðø kieká, skiriamà saugiam cheminiø medþiagø nau-dojimui. Darbo vietø vertë ámoniø turte sudaro 64procentus. 2 proc. lëðø nuo darbo vietø vertës ski-riama saugos ir sveikatos darbe uþtikrinimui.

Apibendrinus apklausos rezultatus, nustatyta,kad saugos ir sveikatos darbe uþtikrinimui, naudojantchemines medþiagas, tenka 12 proc. lëðø, naudojamøsaugai ir sveikatai darbe uþtikrinti. Lëðos, skiriamosvienam darbuotojui saugos ir sveikatos darbe uþtik-rinimui, naudojant chemines medþiagas, sudaro 34-141 Lt.

Apibendrinus visø apklaustø ámoniø iðlaidas sau-giam cheminiø medþiagø naudojimui, nustatyta, kadjos pasiskirsto apytiksliai taip:§ aprûpinimas apsauginëmis priemonëmis - 52

proc.;§ rizikos vertinimas - 26 proc.;§ specialiø darbø saugos instrukcijø

rengimas - 10 proc.;§ papildoma medicinos apþiûra - 5 proc.;§ mokymas - 7 proc.Ágyvendinus tiriamos direktyvos nuostatas, in-

vesticijos á darbo sàlygø gerinimà atsipirktø per su-maþëjusius darbuotojø sveikatos paþeidimus, nedar-bingumà ir dël to nepagamintà produkcijà.

Tyrimo metu nustatytas teigiamas poveikis. 80proc. apklaustø ámoniø nuomone, ágyvendinus ðiosdirektyvos reikalavimus, pagerës darbo sàlygos, 80proc. apklaustø ámoniø mano, kad tai sumaþins pro-fesiniø ligø skaièiø, 70 proc. - kad sumaþës nelai-mingø atsitikimø skaièius. 60 proc. ámoniø manymu,ádiegus ðios direktyvos nuostatas, pagerës darbo re-zultatai, o 70 proc. - darbo kultûra. Taigi ágyvendinusdirektyvos nuostatas pagerës darbuotojø saugos irsveikatos bûklë ámonëse, darbo rezultatai, sumaþësprofesiniø ligø ir nelaimingø atsitikimø skaièius.


5 priedas

VALSTYBINË SOCIALINIØ PASLAUGØ INFRASTRUKTÛROSPLËTROS PROGRAMA

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 782 Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m.vasario 19 d. Nr. 202 �Dël Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtros 1998-2000 metø programos� dalinio pakeitimo.

Ágyvendinant Socialiniø paslaugø infrastruktûrosplëtros programà, 2000 m. bendruomenëse pagal1998 m. organizuoto konkurso rezultatus buvo stei-giamos socialinës globos ástaigos ir tarnybos, ágyven-dinami geriausi savivaldybiø ir nevyriausybiniø orga-nizacijø parengti projektai. Minëtø projektø ágyven-dinimas buvo vykdomas ið dalies dotuojant jø stei-gimà ið valstybës biudþeto lëðø, pritraukiant EuroposTarybos Vystymo banko ir paèiø savivaldybiø, kuriøteritorijoje steigiami objektai, lëðas.

2000 metais programai buvo skirta 2,8 mln. LtLietuvos valstybës biudþeto ir 3,2 mln. Lt EuroposTarybos Vystymo banko lëðø.

Panaudojant skirtas lëðas, 2000 m. buvo ásteigtosir savo veiklà pradëjo dvi socialiniø paslaugø ástaigos:Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuoliø darbocentras ir Kauno m. savivaldybës Senamiesèio vaikødienos centras. Rekonstrukcijos darbai buvo tæsiamiVilniaus m. Markuèiø dienos centre, Vilniaus m.sutrikusio intelekto þmoniø darbinio mokymo cen-tre, Linkuvos Socialiniø paslaugø centre, Druskinin-kø pagyvenusiø þmoniø globos ir prieþiûros centre,Klaipëdos m. globos namuose. Parengta kitø trijø

centrø (Vilniaus vaikø kriziø centro, Kauno neága-liojo jaunimo uþimtumo centro ir Marijampolës So-cialinës pagalbos centro) pastatø rekonstrukcijosdarbø projektinë dokumentacija, bet dël lëðø stygiauspastatø rekonstrukcija nebuvo vykdoma.

Ávertinus nepakankamà programos finansavimà2000 metais ir didelá socialiniø paslaugø poreiká (pa-gal 1999 m. Socialiniø paslaugø projektø konkursuipateiktø bei laimëjusiø socialiniø paslaugø projektøskaièiø), Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtrosprogramos ágyvendinimas Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimu1 pratæstas iki 2003 m. Ágyvendi-nant minëtà nutarimà numatoma detalizuoti 1999 m.socialiniø paslaugø konkursà laimëjusius projektus,patikslinti, kiek ðie projektai aktualûs bei kaip jie buvoágyvendinami pastaraisiais metais panaudojant kitaspritrauktas lëðas.

Patikslinus situacijà bei ávertinus valstybës biud-þeto planuojamas lëðas ir pajëgumus, bus svarstomanaujo socialiniø paslaugø projektø konkurso organi-zavimo galimybë.


6 priedas

SAVIVALDYBIØ VAIKØ TEISIØ APSAUGOS TARNYBØ FUNKCIJOSPAGAL NAUJOJO LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO

TREÈIÀJÀ KNYGÀ �ÐEIMOS TEISË�(Þin., 2000, Nr. 74-2262)

(ásigaliojo nuo 2001 07 01)

A. Privalomos Vaiko teisiø apsaugos tarnybø(toliau - VTAT) funkcijos:

a) dalyvauti teisme ir teikti iðvadas

3.48 str. Privalomas institucijø dalyvavimasKai nagrinëjamos bylos dël santuokos pripaþi-

nimo negaliojanèia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniaiyra nepilnameèiai, privalo dalyvauti nagrinëjanttokias bylas VTAT ir pateikti iðvadà, ar santuokospripaþinimas negaliojanèia nepaþeis ðiø asmenø irjø vaikø teisiø ir interesø.

3.80 str. Privalomas VTAT dalyvavimasJeigu sutuoktiniai turi bendrø nepilnameèiø vai-

kø, tai VTAT privalo dalyvauti nagrinëjant tokià bylàir pateikti iðvadà, ar sprendþiant gyvenimo skyriumklausimus nebus paþeistos vaikø teisës.

3.153 str. Privalomas VTAT dalyvavimasNagrinëjant ginèus dël tëvystës (motinystës) nu-

ginèijimo, tëvystës nustatymo, bûtinas VTAT daly-vavimas.

3.178 str. Privalomas VTAT dalyvavimas1. Nagrinëjant ginèus dël vaikø, bûtinas VTAT

dalyvavimas.2. VTAT, iðtyrusi ðeimos aplinkos sàlygas, pateikia

teismui iðvadà dël ginèo. Spræsdamas ginèà, teismasávertina ne tik iðvadà, bet ir vaiko norus bei kitø ðaliøpateiktus árodymus.

3.184 str. Privalomas VTAT dalyvavimas1. Nagrinëjant bylà dël tëvø valdþios apribojimo,

privalo dalyvauti VTAT.2. VTAT, iðtyrusi ðeimos gyvenimo sàlygas, patei-

kia teismui iðvadà dël ginèo.

b) teikti teismui iðvadas

3.14 str. Santuokinis amþius5. Kai sprendþiamas klausimas dël santuokinio

amþiaus sumaþinimo, VTAT privalo teismui pateiktiiðvadà dël santuokinio amþiaus sumaþinimo tikslin-gumo ir ar tai atitinka nepilnameèio interesus.

B. Paduoti teismui ieðkiná:

3.38 str. Asmenys, turintys teisæ pareikðti ieðkiná dëlsantuokos pripaþinimo negaliojanèia paþeidus jossudarymo sàlygas

2. Santuoka , sudaryta paþeidþiant santuokos san-tuokinio amþiaus sudarymo sàlygas, gali bûti pripa-þinta negaliojanèia pagal nepilnameèio sutuoktinio,jo tëvø, globëjø ar rûpintojø, VTAT arba prokuroroieðkiná.

4. Santuoka sudaryta paþeidþiant santuokos sa-vanoriðkumo sudarymo principà pagal VTAT ieðkinágali bûti pripaþinta negaliojanèia (sutuoktinis nepil-nametis).

3.139 str. Vaiko kilmës ið motinos nustatymas4. Jei vaiko gimimo áraðe nëra duomenø apie mo-

tinà arba jei motinystë nuginèyta, motinystæ gali nus-tatyti teismas pagal moters, laikanèios save motina,pilnameèio vaiko, vaiko tëvo, globëjo (rûpintojo),VTAT ieðkiná.

3.147 str. Asmenys, turintys teisæ kreiptis dël tëvystësnustatymo

2. Jei tëvas atsisako pripaþinti tëvystæ, pareiðkimàdël tëvystës pripaþinimo, jei vaiko tëvas mirë, ieðkinádël tëvystës nustatymo gali paduoti vaiko motina, vai-kas, ágijæs visiðkà veiksnumà, vaiko gobëjas (rûpin-tojas), VTAT ar mirusio vaiko palikuonys.


3.182 str. Asmenys, turintys teisæ kreiptis dël tëvøvaldþios apribojimo ar apribojimo panaikinimo

1. Praðymà dël vaiko atskyrimo nuo tëvø (tëvo armotinos) gali paduoti vaiko tëvai, artimieji giminai-èiai, VTAT, prokuroras.

2. Ieðkiná dël laikino ar neterminuoto tëvø val-dþios apribojimo gali pareikðti vienas ið tëvø, vaikoartimieji giminaièiai,VTAT, prokuroras ar vaiko glo-bëjas (rûpintojas).

3. Praðymà panaikinti vaiko atskyrimà nuo tëvøgali paduoti tëvai, vienas ið tëvø, vaiko globëjas (rû-pintojas), artimieji giminaièiai,VTAT, prokuroras.

3.194 str. Iðlaikymo priteisimas1. Jeigu nepilnameèio tëvai (ar vienas ið jø) nevykdo

pareigos materialiai iðlaikyti savo nepilnameèius vaikus,teismas iðlaikymà priteisia pagal vieno ið tëvø ar vaikoglobëjo (rûpintojo) arba VTAT ieðkiná.

3.201 str. Iðlaikymo dydþio ir formos pakeitimas1. Teismas gali pagal vaiko, jo tëvo (motinos) arba

VTAT ar prokuroro ieðkiná sumaþinti arba padidintipriteisto iðlaikymo dydá, jeigu po teismo sprendimo,kuriuo buvo priteistas iðlaikymas, priëmimo ið esmëspasikeitë ðaliø turtinë padëtis.

3.203 str. Iðlaikymo naudojimas2. Vaikui skirtas iðlaikymas, kurá jo tëvai, globëjai

(rûpintojai) panaudoja ne vaiko interesais, yra iðieð-komas ið asmens, panaudojusio iðlaikymà ne vaikointeresams, turto pagal vaiko atstovø, VTAT ar pro-kuroro ieðkiná.

C. Paduoti teismui praðymà:

3.185 str. Nepilnameèiø vaikø turto tvarkymas3. Jeigu tëvai ar vienas ið jø netinkamai tvarko

savo nepilnameèiam vaikui priklausantá turtà, dary-dami þalà nepilnameèio turtiniams interesams,VTAT arba prokuroras turi teisæ kreiptis á teismà irpraðyti nuðalinti tëvus nuo nepilnameèiui priklau-sanèio turto tvarkymo.

D. Paduoti pareiðkimà teismui ar teikimàkitoms institucijoms:

3.32 str. Atstovavimas1. Vienas sutuoktinis gali ágalioti kità sutuoktiná

veikti jo vardu ir jam atstovauti.2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalin-

gas kito sutuoktinio sutikimas, taèiau tokio sutikimodël objektyviø prieþasèiø ðis negali duoti, tai suinte-

resuoto sutuoktinio praðymu leidimà tiems veiks-mams atlikti gali duoti teismas.Teismas, prieð duo-damas toká leidimà, privalo ásitikinti, kad kito sutuok-tinio sutikimo gauti tikrai neámanoma ir kad tokioleidimo davimas atitinka ðeimos interesus. Teismoduotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurody-tam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytà terminà.Teismas, nustatæs, kad sutuoktinis veikia prieðingaiðeimos ar nepilnameèiø vaikø interesams, VTAT arprokuroro pareiðkimu gali savo duotà leidimà pa-keisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimasgalioja tik ateièiai.

3.262 str. Vaiko laikinosios globos nustatymas1. Vaiko laikinoji globa (rûpyba) nustatoma nuo

praðymo áregistravimo dienos savivaldybëje jos valdybos(mero) sprendimu (potvarkiu) pagal VTAT teikimà.

3.263 str. Vaiko nuolatinës globos (rûpybos) nusta-tymas

Vaiko nuolatinë globa (rûpyba) nustatoma teismonutartimi pagal savivaldybës VTAT ar prokuroro pa-reiðkimà.

3.264 str. Vaiko globëjo (rûpintojo) skyrimas1. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rûpy-

ba), vaiko globëjas (rûpintojas) skiriamas savivaldy-bës valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal tossavivaldybës VTAT teikimà. Rekomendacijas dël glo-bëjo skyrimo VTAT gali pateikti valstybinës ir ne-valstybinës organizacijos, susijusios su vaikø teisiøapsauga.

2. Jeigu nustatoma vaiko nuolatinë globa (rûpy-ba), vaiko globëjas (rûpintojas) skiriamas teismo nu-tartimi pagal savivaldybës VTAT pareiðkimà.

3.290 str. Pareiðkimas apie gimimà1. Apie gimimà þodþiu arba raðtu pareiðkia tëvai

ar vienas ið jø, o jeigu tëvai serga, yra miræ ar dëlkitø prieþasèiø negali to atlikti, pareiðkia giminaièiai,kaimynai, medicinos ástaigos, kurioje motina pa-gimdë vaikà, administracija, taip pat VTAT.

2. Rasto vaiko gimimas áregistruojamas já radusioasmens arba VTAT pareiðkimu.

E. Duoti sutikimà:

3.243 str. Globëjø ir rûpintojø pareigø atlikimas4. Nepilnameèiø asmenø globëjai ir rûpintojai

turi gyventi kartu su nepilnameèiu. Nepilnameèio,sulaukusio ðeðiolikos metø, rûpintojas gali gyventi

6 priedas



skyrium, jeigu dël to sutikimà davë VTAT.

F. Priþiûrëti ir bendradarbiauti:

3.267 str. Vaiko globos (rûpybos) prieþiûra1. Vaiko globà (rûpybà) ðeimoje, ðeimynoje, insti-

tucijoje priþiûri savivaldybës VTAT.2. Vykdydama vaiko globos ( rûpybos) prieþiûrà,

savivaldybës VTAT bendradarbiauja su kitomis insti-tucijomis, susijusiomis su vaiko teisiø apsauga.

G. Teikti informacijà:

3.170 str. Skyrium gyvenanèio tëvo ar motinos teisëbendrauti su vaiku ir dalyvauti já auklëjant

1. Tëvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium,turi teisæ gauti informacijà apie vaikà ið visø auklëjimo,mokymo, gydymo, VTAT ir kitø ástaigø bei institucijø,kurios turi ryðá su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informacijàgalima tik tuo atveju, jei yra grësmës vaiko sveikatai argyvybei ið tëvo ar motinos pusës.

3.176 str. Ginèai dël vaiko bendravimo su artimaisgiminaièiais

1. Jeigu tëvai atsisako sudaryti sàlygas bendrautivaikams su artimais giminaièiais, VTAT gali áparei-goti tëvus sudaryti sàlygas artimiems giminaièiamsbendrauti su vaiku.

2. VTAT gali atsisakyti ápareigoti tëvus sudarytisàlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaièiais,jeigu toks bendravimas yra prieðingas vaiko intere-sams.

H. Organizuoti ir koordinuoti:

3.266 str. Vaiko globos (rûpybos) organizavimas1. Vaiko globà (rûpybà) savo teritorijoje organi-

zuoja savivaldybës VTAT.2. Organizuodama vaiko globà(rûpybà), savival-

dybiø VTAT bendradarbiauja su kitomis vietos savi-

valdos ir nevyriausybinëmis institucijomis bei organi-zacijomis, susijusiomis su vaiko teisiø apsauga.

3.270 str. Pasirengimas vaiko globai (rûpybai)Vaiko globëjo (rûpintojo) pasirengimà globoti

(rûpintis) organizuoja ir koordinuoja savivaldybiøVTAT, kitos ðio darbo patirtá turinèios organizacijosir institucijos.

J. Tvarkyti apskaità:

3.250 str. Vaikø, kuriems reikalinga globa (rûpy-ba), nustatymas ir apskaita

2. Vaikams, kuriems reikalinga globa (rûpyba),nustato ir tokiø vaikø apskaità tvarko bei uþtikrinaVTAT. Ði institucija, gavusi informacijà apie vaikà,kuriam reikalinga globa, privalo uþtikrinti laikinosiosglobos (rûpybos) jam paskyrimà per tris dienas.

K. Suteikti arba nurodyti:

3.166 str. Vardo vaikui suteikimas4. Registruojant vaiko, kurio tëvai neþinomi,

gimimà, vaikui vardà suteikia VTAT.

3.167 str. Pavardës vaikui suteikimas3. Registruojant vaiko, kurio tëvai neþinomi,

gimimà, vaikui pavardæ suteikia VTAT.

3.292 str. Gimimo áraðasVaiko, kurio tëvai neþinomi, vardas ir pavardë

áraðomi VTAT nurodymu.

L. Imtis priemoniø vaikø teisëms uþtikrinti:

3.163 str. Vaiko teisiø uþtikrinimas4. Jei tëvai ar globëjai (rûpintojai) vaikø teises

paþeidinëja, priemoniø vaikø teisëms uþtikrinti galiimtis VTAT ar prokuroras.


SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

SOCIALINIS PRANEÐIMAS

2000

...............................................Iðleido: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Vivulskio 11, 2693 Vilnius, ir

AB �Puntukas�, Saltoniðkiø g. 29/3, 2677 Vilnius.

Documents

Socialinis pranesimas 2000 (Lietuva)