SOCIALINĖS MEDIJOS VAIDMUO VERSLO ORGANIZACIJOJE: „TELE2“ ĮMONĖS ATVEJIS

Kursinis darbas

TURINYS

SANTRAUKA..........................................................................................................................................3

ĮVADAS....................................................................................................................................................4

1. SOCIALINĖS MEDIJOS TEORINIS KONTEKSTAS...................................................................6

1.1. Socialinės medijos samprata ir esmė...............................................................................................6

1.2. Socialinės medijos bruožai ir ypatybės...............................................................................................9

2. SOCIALINĖS MEDIJOS VAIDMUO „TELE2“ ĮMONĖJE. EMPIRINIS TYRIMAS............11

2.1. Empirinio tyrimo metodika...............................................................................................................11

2.2. Empirinio tyrimo rezultatai ir jų aptarimas.......................................................................................12

IŠVADOS................................................................................................................................................21

LITERATŪRA.......................................................................................................................................22

PRIEDAI.................................................................................................................................................23

2

SANTRAUKA

Kursiniame darbe analizuojamas socialinės medijos vaidmuo verslo organizacijoje. Darbo

tikslui pasiekti šiame darbe buvo formuluojami tokie darbo uždaviniai: išnagrinėti socialinės medijos

sampratą ir esmę, išanalizuoti pagrindinius socialinės medijos bruožus, nustatyti socialinės medijos

vaidmenį įmonėje „Tele2“ vartotojų požiūriu. Suformuluotų uždavinių pagalba, buvo pasirinkta

atitinkama kursinio darbo struktūra.

Pirmame darbo skyriuje stengiamasi apibrėžti socialinę mediją, aptariant jos sampratą ir esmę.

Antrame darbo skyriuje, remiantis autorių pateiktomis socialinės medijos formomis, buvo pateikti

socialinės medijos bruožai.

Tyrime siekta išsiaiškinti socialinės medijos vaidmenį „Tele2“ įmonėje. Tyrime dalyvavo 30

respondentų, iš jų 70 proc. studentų. Tyrimo metu buvo tirtos respondentų nuomonės apie socialines

medijas, buvo aiškintasi ar respondentams yra žinomos socialinių medijų formos, ar jos yra

pastebimos, taip pat siekta išsiaiškinti kokią įtaką jos daro vartotojams, ir kokia jų nauda verslo

organizacijai.

Iš atlikto tyrimo paaiškėjo, kad labiausiai žinomos socialinės medijos formos yra socialiniai

tinklalapiai. Taip pat nustatyta, kad ir „Tele2“ įmonėje labiausiai pastebimos socialinės medijos

priemonės yra socialiniai tinklalapiai ir vikis. Tyrime buvo nustatyta ir socialinės medijos nauda

organizacijai. Išsiaiškinta, kad socialinių medijų nauda pasireiškia tuo, kad jos padeda skleisti reklamą,

padidinti klientų skaičių ir pelną.

3

ĮVADAS

Šiandieninis pasaulis išgyvena komunikacijos perversmo amžių, komunikacija tapo daugialypė,

verslo vienetams atsirado galimybė stebėti visus (vartotojus, darbuotojus, suinteresuotus asmenis)

diskutuojančius apie jų veiklą, produktus ar komunikaciją, o vartotojai pasidarė pasiekiami tinkamu

laiku ir tinkamoje vietoje.

Socialinės medijos, sukurtos „Web 2.0“ technologijų pagrindu, yra naujas integruotos

marketingo komunikacijos modelio įrankis, kurio pagrindinis tikslas pritraukti naujus vartotojus,

išlaikyti senuosius ir įtakoti pirkimo sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad „Web.2.0” pakeitė

žmonių bendravimą ir komunikacijos procesų tendencijas, manoma, kad ši transformacija yra žymiai

reikšmingesnė nei spaudos atsiradimas XV amžiuje (Gediminas Guzelis, 2010).

Remiantis pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ informacija, 2008 metus galima

įvardyti pasauliniu socialinės medijos vartojimo fenomenu. Du trečdaliai pasaulio gyventojų, turinčių

prieigą prie interneto, apsilanko socialiniuose arba tinklaraščių tinklalapiuose. Socialinių tinklalapių

lankymas sudaro 10 proc. viso internete praleisto laiko. Anot tyrėjų, socialiniai tinklalapiai dabar yra

ketvirti pagal populiarumą, o juos lanko 67 proc. visų internautų. Pagal lankomumo rodiklius jie

nusileidžia tik paieškos tinklalapiams, žinių portalams bei programinės įrangos tinklalapiams. Galima

teigti, jog socialiniai tinklalapiai tapo atmaina elektroniniam paštui ir užėmė ketvirtąją vietą

populiariausių interneto paslaugų sąraše.

Nors socialinės medijos formų yra labai daug, visas jos pasižymi keliais pagrindiniais bruožais:

dalyvavimu bei prisijungimu. Turbūt didžiausiu tradicinės (TV, radijas, laikraščiai, knygos ir kt.) ir

socialinės medijos skirtumu galima įvardinti pastarosios dinamiškumą bei lankstumą. Socialinė medija

laikui bėgant gali keistis – ją gali keisti arba pats autorius, arba bendruomenė Be to auditorija gali

sąveikauti, dalintis informacija ypač lengvai – mygtuko paspaudimu. Svarbiausias socialinės medijos

elementas – žmonės, todėl jos augimas ir ateities potencialias yra didžiulis. (Tautvilė Baltakytė, 2010)

Darbo aktualumas. Socialinė medija šiomis dienomis ypač veiksminga norint lengvai

komunikuoti tarp verslo įmonių ir jos klientų. Socialinės medijos pagalba, priešingai nei seniau, įmonės

su klientais gali bendrauti tiesiogiai − internetu, todėl verslo įmonėms nebereikia investuoti į brangų

reklamos verslą ar kreiptis į spaudos atstovus. Socialinė medija turi daugybę formų: tai interneto

dienoraščiai, forumai, viki enciklopedijos, vaizdo ir garso įrašų svetainės. Socialinė medija grindžiama

interneto technologijų galimybėmis, ji kuriama, padedant antrosios kartos interneto Web 2.0

technologinei platformai.

4

Darbo naujumas. Terminas „socialinė medija“ yra gana naujas reiškinys, jis siejamas su

pirmaisiais atsiradusiais interneto tinklaraščiais, kurie pasirodė JAV apie 1994 m. Lietuvoje socialinė

medija yra mažai aprašyta ir tyrinėta, tačiau vis plačiau naudojama ir taikoma praktikoje. Pirmuoju

leidiniu, aprašančiu interneto technologijas bei užsimenančiu apie socialinę mediją, galima laikyti 2008

m. pradžioje pasirodžiusią knygą „Interneto gidas“. Galima teigti, jog socialinė medija tik pradedama

nuosekliau nagrinėti ir taikyti praktikoje.

Darbo objektas – socialinė medija „Tele2“ įmonėje.

Darbo tikslas – išsiaiškinti socialinės medijos vaidmenį verslo organizacijoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti socialinės medijos sampratą ir esmę.

2. Išanalizuoti pagrindinius socialinės medijos bruožus.

3. Nustatyti socialinės medijos vaidmenį įmonėje „Tele2“ vartotojų požiūriu.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas;

2. Kiekybinis tyrimas (apklausa internetu);

3. Tyrimo rezultatų analizė, apibendrinimas ir interpretavimas.

5

1. SOCIALINĖS MEDIJOS TEORINIS KONTEKSTAS

1.1. Socialinės medijos samprata ir esmė

Socialinės medijos plačiąja prasme yra labai senas reiškinys, kurio ištakas galima atrasti dar

akmens amžiaus uolų piešiniuose. Poreikis dalytis informacija, kurti bendraminčių bendruomenes ir

skleisti idėjas yra natūralus žmogui. Kintamasis istorijoje yra medijų, kurios perduoda šią informaciją

iš vienų žmonių kitiems, formos. Dar visai neseniai XX amžiuje masinės medijos turėjo informacijos

tėkmės monopolį, jos prisiėmė „vartų saugotojų“ (gatekeepers) vaidmenį ir be jų sutikimo informaciją

publikuoti buvo sudėtinga. XXI amžiuje istorija keičiasi – žiniatinklis ir su juo atsiradusios socialinės

medijos suteikia istorijoje precedento neturinčią galimybę kiekvienam žmogui publikuoti ir dalytis

informacija globaliu mastu. (Agnė Šerpytytė, 2010)

Socialinė medija − tai internetinis turinys, kurį sukūrė žmonės naudodamiesi lengvai

prieinamomis ir leidžiančiomis paprastai publikuoti informaciją technologijomis. Tai naujas,

lengvesnis kelias rasti, kurti, publikuoti, dalintis įvairia informacija bei žiniomis. Yra šimtai socialinės

medijos kanalų visame pasaulyje, tarp jų ir vieni žinomiausių kaip Linkedin, Facebook ar Twitter.

Šiomis dienomis socialinė medija žymiai pasikeitė, nes buvo įvesta Web 2.0 platforma.

Revoliucinis šios technologijos poveikis atvedė į paprastesnio dizaino ir plėtros reikalavimus svetainės

kūrime ir taip pat lengvesnį būdą, kaip susijungti su vadinamąja raiškiąja medija (angl. Video). Todėl

svetainių kūrimas, leidyba ir interaktyvi komunikacija tapo gana lengva ir nepaprastai galinga lyginant

su HTML reikalavimais, kurie buvo naudojami pastarąjį dešimtmetį. (Patrick R. Dailey, 2009)

Pagrindinis socialinių medijų principas – turinio demokratizacija, kai informacija kuriama ir vartotojai

ja dalijasi. Kuriamas turinys yra atviras komentarams ir kritikai, lengvai prieinamas, stengiamasi

suburti bendruomenę, pabrėžiamas dialogas tarp vartotojų. Tradicinės medijos formos veikia principu

„vienas informacijos skleidėjas daugeliui“, o socialinės medijos – pagal modelį „daugelis daugeliui“,

jos keičia būdus, kuriais žmonės atranda, skaito ir dalijasi informacija. (Agnė Šerpytytė, 2010).

Pirmosios kartos internetas (Web 1.0) įvardijamas kaip skaitymo technologija − kitaip ir būti

negalėjo, nes tada interneto turinį tvarkė ir prižiūrėjo išimtinai tinklalapius programuojantys

specialistai. Tik vėliau atsirado priemonės, leidžiančios nesunkiai kiekvienam individui rengti savo

turinį. Imkime enciklopediją „Britannica Online“ – ji skirta tik skaitymui. Vėliau atsirado „Vikipedia“,

kurios turinį generuoja jos naudotojai – čia jau naudojama antrosios kartos saityno technologija.

Supratimas apie internetą ėmė keistis. Iš tikrųjų internetas ir jo technologijos pasikeitė daug anksčiau

6

nei atsirado Web 2.0 terminas. Pavyzdžiui, pirmoji vikio sistema buvo sukurta 1994–1995 metais, bet

tik 2004 metais O'Reilly Media ir MediaLive surengė pirmąją Web 2.0 konferenciją. Čia ir buvo pirmą

kartą įvardyta Web 2.0 sąvoka. (Valentina Dagienė ir Anita Juškevičienė, 2010)

Tim O'Reillis antrosios kartos saityną pristato kaip procesą, kai dauguma paslaugų, veikusių

kompiuteryje, perkeliamos į internetą, o kompiuterinės įrangos valdymas perleidžiamas naudotojams.

Antrosios kartos saityno technologijos palengvina bendravimą, bendradarbiavimą, žinių mainus.

Išskiriama daugybė šios technologijos rūšių, sukurta daug įvairių programų. (Valentina Dagienė ir

Anita Juškevičienė, 2010)

Kodėl iš viso reikia nagrinėti žiniatinklį 2.0? Todėl, kad juo naudojasi daugybė žmonių visame

pasaulyje. Jie laiko šį naująjį žiniatinklį savo gyvenimo dalimi.

Pakankamai akivaizdu, kad dauguma interneto vartotojų ir ne tik jų internetą ir žiniatinklį (angl.

World Wide Web) vertina, kaip vieną ir tą patį, tik skirtingais pavadinimais pavadintą tinklą. Interneto

sąvoka talpina ir tą patį žiniatinklį bei elektroninį paštą, failų persiuntimą (ftp), kitas paslaugas.

Žiniatinklio 2.0 apibrėžimų yra labai daug. Vartojama nemažai sinonimų žiniatinkliui 2.0 apibūdinti.

Tai – skaitomas/rašomas žiniatinklis (angl. read/write web), socialinis žiniatinklis (angl. social web).

Šie pavadinimai ir atskleidžia jo esmę. Žiniatinklis 2.0 yra:

• skaitomas/rašomas, arba interaktyvus, nes leidžia ne tik peržiūrėti tinklapių informaciją, bet ir

aktyviai kurti ją patiems. Bet kuris vartotojas gali pats rašyti tekstus, skelbti nuotraukas, vaizdo bei

garso įrašus internete, kurti internetinius dienoraščius (ang. blog) ir dar daugiau. Žiniatinklis tapo

saviraiškos terpe ir priemone, kur žmonės gali ir pasakoja savo istoriją.

• socialinis, nes pateikia priemones, kurios leidžia kurti bendruomenes, ir veikti kartu.

Žiniatinklyje surandami partneriai, draugai, čia žaidžiami žaidimai, aptariamas krepšinis, laidos,

laisvalaikis, pomėgiai, palaikomi ryšiai su draugais, giminėmis. (Danguolė Rutkauskienė, 2010)

Pasak Patrick R. Dailey socialinė medija gali būti skirstoma į keturias kategorijas:

1. Socialiniai portalai apibrėžiami kaip interneto socialinės erdvės, skirtos palengvinti bendravimą,

bendradarbiavimą ir įvairaus turinio mainus. Jose naudotojai gali susisiekti vieni su kitais, siųsti laiškus ir

žinutes, kurti dienoraščius, ieškotis pažinčių, publikuoti įvairią medžiagą, pateikti informaciją apie save.

2. Blogai − tai interneto dienoraščiai. Tai unikali erdvė, kurią gali valdyti pats: nevaržomas

rašyti savo mintis, publikuoti nuotraukas, talpinti nuorodas, sulaukti interneto vartotojų komentarų.

Kiekvienas įrašas yra talpinamas atskirame puslapyje, pirmajame blogo puslapyje yra pateikiamas

naujausių įrašų sąrašas bei nuorodos į senesniųjų įrašų archyvą. Įrašai gali būti skirstomi į autorių

apibrėžtas kategorijas, gali būti pateikiami tokių atskirų kategorijų archyvai. Įrašą gali sudaryti tekstas,

grafika, nuorodos į kitus interneto puslapius, garso ar vaizdo resursus. Taigi yra suteikiamos galimybės

7

gana lanksčiai pateikti norimą informaciją, savarankiškai plečiant teminę struktūrą, įtraukiant garsinę ir

vaizdinę medžiagą bei, kas yra labai svarbu, pateikiant nuorodas į kitus tinklo resursus.

3. Vikis − (angl. wiki) – tai socialinio rašymo platforma, kurios turinį (informaciją) kuria, pildo ir taiso

patys naudotojai. Šioje interneto svetainėje kiekvienas gali pateikti tam tikrą turinį neturėdami HTML ar kitų

programavimo kalbų. Naudotojai gali taisyti ne tik savo įrašus, bet ir kitus čia esančius (jei sistema atviroji).

Skaitytojai mato galutinę versiją – po visų pataisymų. Kiekvienas pakeitimas išsaugomas kartu su modifikavimo

data. Yra galimybė komentuoti pakeitimus, teikti siūlymus, diskutuoti.

4. Internetiniai forumai − dar vadinami diskusijų forumais yra virtuali vieta internete keistis

mintimis ir patirtimi. Bendravimas vyksta asinchroniškai, t. y. ne realiu laiku. Dažniausiai interneto

forumas turi konkrečią temą arba jis paskirstomas į keletą temų su atskirais subforumais. Juose galima

sukurti diskusijų temas, kurias susidomėję vartotojai gali perskaityti ir į jas atsakyti.

A. Mayfieldas pateikia tokį pagrindinių formų sąrašą:

1. Socialiniai tinklai (social networks). Kaip minėta, jie leidžia vartotojui susikurti savo profilį,

susijungti su kitais vartotojais, dalytis informacija ir bendrauti, pavyzdžiui, Facebook, MySpace.

2. Tinklaraščiai (blogs). Interneto dienoraščiai.

3. Vikis. Leidžia visiems vartotojams papildyti, redaguoti informaciją. Taip sukuriama bendra

duomenų bazė, pavyzdžiui, Wikipedia.

4. Tinklalaidės (podcasts). Garso ir vaizdo duomenys, kuriuos galima užsiprenumeruoti per tam

tikrus paslaugų tiekėjus. Pvz., Apple iTunes.

5. Forumai. Diskusijų vietos, kuriose vartotojai parašo savo nuomones žinutėmis ir atsakymais į

žinutes.

6. Turinio bendruomenės (content communities). Šiose bendruomenėse vartotojai dalijasi tam

tikro formato turiniu. Populiariausios YouTube (vaizdo), Flickr (fotografijų) ir Del.icio.us (nuorodų).

7. Mikrotinklaraščiai (microblogging). Tai socialiniai tinklai, kuriuose dalijamasi informacija

nedidelėmis žinutėmis – atnaujinimais (updates). Toks principas atsirado dėl to, kad informaciją galima

atnaujinti mobiliojo telefono SMS žinute, kurios simbolių kiekis ribotas (140 ženklų). Twitter yra

populiariausias toks tinklas.

Galima daryti išvadą, jog socialinės medijos keičia visuomenės bendravimo ir informacijos

sklaidos būdus, verslo organizacijų ir žmonių santykius. Socialiniame tinkle kiekvienas žmogus gali

tapti leidėju ir skleisti informaciją. Socialinės medijos leidžia organizacijoms sukurti tiesioginį ryšį su

klientais ir yra vis labiau atsižvelgiama į vartotojų poreikius.

8

1.2. Socialinės medijos bruožai ir ypatybės

Socialinė medija, panašiai kaip ir tradicinė žiniasklaida, skiriama į tam tikras rūšis, kiekviena

jos rūšis turi savo priemones. Pavyzdžiui, jei tradicinė žiniasklaida skirstoma į spausdintinę ir

elektroninę, tai socialinė medija skirstoma į tekstinę, garsinę ir vaizdinę. Šiame skyriuje bus aptariama

tai, kokie bruožai ir kokios ypatybės būdingos bendrai visoms socialinės medijos rūšims ir

priemonėms.

Pagrindiniai veiksniai, kuriuos galima vadinti socialinės medijos dabartinio populiarumo bei

augančios įtakos visuomenei ir verslui pagrindu, yra:

1. Autentiškumas − Socialinė medija suteikia galimybę žmonėms ir paskatina juos bendrauti

natūraliai, nuoširdžiai. Todėl čia sunkiai taikomos įprastinės kampanijos ir scenarijai, kurie yra

rengiami ryšių su visuomene, verslo komunikacijos ir rinkodaros skyrių.

2. Skaidrumas – Socialinė medija pateikia faktus: tiesą, melą ir dažnai griežtą nuomonę, į

kuriuos organizacijos, pagal pasirinkimą, gali atsižvelgti, aiškintis, kuriais gali domėtis. Šių veiksnių

ignoravimas bet kokiai įmonei gresia neigiamomis pasekmėmis.

3. Operatyvumas – Socialinė medija atlieka ypatingai svarbaus operatyvių, sensacingų žinių

kanalo vaidmenį. Nuotraukos, video medžiagos transliavimas, komentarai, diskusijos realiu laiku

tampa žiniasklaidos skelbiamų sensacingų žinių dalimi, greitai pasklinda tarp tinklaraščių ir socialinių

tinklų. Jungtinių valstijų oro bendrovės lėktuvui nukritus į Gudzono upę, nukentėjusieji ir liudininkai

išplatino vaizdo medžiagą socialiniuose tinkluose. Gelbėtojams dar neatvykus, vaizdinė medžiaga iš

įvykio vietos jau buvo paskleista internete. Tai puikiai atskleidžia socialinės medijos ir tradicinių

žiniasklaidos priemonių operatyvumo skirtumus.

4. Bendruomenė – socialinė medija sukuria vartotojams patikimos bendruomenės aplinką, kuri

suteikia galimybę sekti kitų bei dalintis savo patirtimi, nuomone ir informacija. Ši aplinka yra

interaktyvi ir patraukli vartotojams. Organizacijos, norėdamos prisitaikyti prie patrauklių naujosios

medijos kanalų, jos turi prisitaikyti prie jų taisyklių. Todėl pirmiausia jos turi išmokti klausyti savo

potencialių vartotojų, mokytis iš jų ir, galiausiai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius siūlyti jiems tam

tikrus produktus ar paslaugas. Inovatyvioms organizacijoms nebelieka nieko kita kaip tik perprasti ir

pasinaudoti plačiu socialinės medijos kanalų spektru. (Patrick R. Dailey, 2009)

Anthony Mayfield taip pat išskiria penkis pagrindinius socialinės medijos bruožus:

1. Dalyvavimas – socialinė medija skatina indėlį, bendradarbiavimą ir visų grįžtamąjį ryšį. Tai

pašalina ribas tarp medijos ir auditorijos.

9

2. Atvirtumas – dauguma socialinės medijos paslaugų yra atviros visų norinčiųjų dalyvavimui

ir grįžtamajam ryšiui. Skatina vertinimą, komentavimą bei dalijimąsi informacija. Iš esmės turinio

prieigos ir panaudojimo barjerai yra silpni − informacijos apsaugos priemonės daugumoje atvejų yra

neefektuvios.

3. Pokalbis – kai tradicinė medija kreipia daugiausia dėmesio į informacijos paskleidimą,

išplatinimą auditorijai, socialinė medija rūpinasi abipuse komunikacija, pokalbiu. Čia labai svarbus

grįžtamasis ryšys.

4. Bendruomenė – socialinė medija leidžiagreičiau formuotis bendruomenėms ir efektyviau

komunikuoti jose. Bendruomenės yra vienijamos tų pačių interesų interesų, todėl jų kūrimasis yra

pakankamai lengvas.

5. Rišlumas – daugma rūšių medijų yra mėgstamos dėl jų rišlumo. Dauguma socialinių medijų

rūšių sparčiai vystosi dėka savo jungiamumo savybių, pasinaudojant ryšių užmezgimu su kitais

tinklalapiais, šaltiniais ir žmonėmis.

Remiantis Denis McQuail nuomone, potenciali tradicinės žiniasklaidos galia aiškinama šiais

veiksniais:

medija patraukia ir nukreipia visuomenės dėmesį;

gali turėti poveikio nuomonėms ir tikėjimams;

gali paveikti elgesį;

pateikia realybės apibrėžimų struktūrą;

patvirtina statusą ir teisėtumą;

greitai ir plačiai informuoja.

Iš esmės, panašius apibūdinimus galima taikyti ir socialinei medijai. Tik reikėtų atskirti vieną

esminį bruožą, kad socialinė medija yra individualesnė negu tradicinė žiniasklaida. Tradicinėje

žiniasklaidoje yra susiformavusi tam tikra hierarchija, žurnalistų tekstus redaguoja skyrių redaktoriai,

už galutinį rezultatą (laikraštį) atsakingas vyriausias redaktorius (panašus principas veikia ir

elektroninėje žiniasklaidoje: radijuje ir televizijoje), o socialinėje medijoje pranešimus kuria individas,

jų niekas neredaguoja, tad jei yra visiškai autentiški. (Ieva Dauguvietytė, 2008)

Apibendrinant galima teigti, jog socialinė medija suteikia vartotojams galimybę ne tik pasyviai

klausyti, bet ir kontroliuoti komunikaciją. Tai didelis iššūkis organizacijoms kurios, bendrauja su savo

vartotojais ar sekėjais internete, nes darosi labai sunku nuslėpti produkto ar paslaugos trūkumus,

manipuliuoti vartotojų nuomone.

10

2. SOCIALINĖS MEDIJOS VAIDMUO „TELE2“ ĮMONĖJE.

EMPIRINIS TYRIMAS

2.1. Empirinio tyrimo metodika

Empirinio tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinės medijos vaidmenį „Tele2“ įmonėje. Šiame

tyrime siekiama atskleisti, kokia naudą „Tele2“ įmonei daro socialinės medijos ir ar yra jos pastebimos

vartotojų. Tyrimas pagrįstas kiekybinio metodo principu, naudojant anketavimo metodą, renkant ir

apdorojant duomenis.

Teorinėje tyrimo dalyje buvo apibrėžta socialinės medijos samprata, esmė ir bruožai, šie

veiksniai leido suformuoti tyrimo instrumentą ir padėjo interpretuoti per tyrimą iš anketos gautus

duomenis.

Tyrimo struktūra. Tyrimą sudaro dvi dalys:

1. Atliktas socialinės medijos vaidmens „Tele2“ įmonėje tyrimas. Tirtas vartotojų požiūris į

socialinę mediją, taip pat buvo tiriama socialinės medijos nauda organizacijai.

2. Remiantis tyrimo respondentų požiūriu ir vertinimu, buvo aptartos išvados.

Apklausoje dalyvavo atsitiktinai pasirinkti respondentai. Anketa buvo sudaryta taip, kad tyrime

dalyvaujantys respondentai gebėtų ganėtinai greitai atsakyti į anketos klausimus, galėtų rinktis iš

pakankamo skaičiaus atsakymų variantų. Suformuluoti klausimai išdėstyti tam tikra tvarka.

Respondentams iš viso pateikta 12 klausimų su galimais atsakymų variantais. Dalis klausimų buvo

uždari (galima rinktis tik vieną iš pateiktų atsakymų variantų), dalis – atviri (galima rinktis kelis iš

pateiktų atsakymų).

Duomenų rinkimo instrumentai ir metodai:

1. Klausimai buvo parengti remiantis moksline literatūra ir dokumentais. Anketos buvo

platinamos internetu. Apklausoje dalyvavo atsitiktinai pasirinkti respondentai.

2. Buvo išplatinta 30 anketų, gauta taip pat 30 atsakymų.

Tyrimo duomenų analizės metodai. Kiekybinė anketinė apklausa atlikta skaičiuojant

respondentų nuomonių vidurkius bei taikant aprašomosios statistikos metodą. Tyrimo metu gauti

duomenys apdoroti MS Excel programa.

11

2.2. Empirinio tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

Respondentai pirmuoju klausimu turėjo nurodyti savo lytį. Dalyvavusių skaičius pagal lytį

vaizduojama pirmajame paveiksle.

Vyrai57%

Moterys43% Vyrai

Moterys

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, proc.

Išanalizavus pirmąjį klausimą nustatyta, kad 57 proc. visų respondentų sudarė vyrai ir 43 proc.

moterys. Todėl galima teigti, kad tyrime dominuoja vyriškos lyties atstovai..

Daugumos respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 25 metų, o tai sudarė 87 proc. visų

apklaustųjų. Antroji pagal tyrime dalyvavusių respondentų dominuojančių amžiaus grupių buvo nuo 26

iki 30 metų (10 proc.). Tik 7 proc. sudarė nuo 30 iki 50 metų amžiaus grupę (žr. 2 pav.).

12

18-25 m.83%

26-30 m.10%

30-50 m.7%

18-25 m.

26-30 m.

30-50 m.

50 m. ir daugiau

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupę, proc.

Trečiuoju klausimu siekta išsiaiškinti, kokia yra respondentų socialinė padėtis.

Moksleivis13%

Studentas70%

Dirbantis asmuo17%

Moksleivis

Studentas

Dirbantis asmuo

Nedirbantis asmuo

Pensininkas

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį, proc.

Suvedus respondentų duomenis, matome, kad daugelį respondentų sudaro studentai (70 proc.).

Dirbančių asmenų buvo apklausta 17 proc. Taip pat ir 13 proc. moksleivių. Atlikus tyrimą galima

teigti, kad apklausoje labiausiai dominuoja studentai. (žr. 3 pav.).

Tyrime respondentų buvo prašyta atsakyti į klausimą, ar dažnai jie naudojasi internetu. Šiuo

klausimu siekta sužinoti ar respondentai yra priklausomi nuo interneto. Didžioji dalis t.y. 90 proc.

teigė, kad internetu jie naudojasi kasdien, tik 10 proc. atsakė, kad naudojasi kelis kartus per savaitę ir

13

nei vienas neatsakė, kad naudojasi internetu rečiau nei vieną kartą per savaitę. Tai parodo, kad

internetas tapo neatsiejama gyvenimo dalis, ypač šiuolaikiniam jaunimui, kurie naudojasi juo kasdien.

(žr. 4 pav.).

Kasdien90%

Kelis kartus per savaitę

10%Kasdien

Kelis kartus persavaitę

Rečiau nei vieną kartper savaitę

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal interneto naudojimosi dažnumą, proc.

Socialinės medijos formų žinomumas yra gan aukštas ir Lietuvoje nesvetimas, ypač tokių formų

kaip socialiniai tinklai, viki ar vaizdų pasikeitimo portalai (youtube). Tačiau ne visos socialinės

medijos yra plačiai žinomos, bet dėl savo patrauklumo verslui, tokių socialinės medijos formų, kaip

mikrotinklaraščių, ar tinklaraščių (blogų) žinomumas gali augti. (žr. 5 pav.).

0

5

10

15

20

25

30

Respondentai

Respondentai 28 17 22 19 15 24

Socialinius

Tinklaraščius

Viki (Wikip

Forumus

Mikrotinklaraš

Vaizdų pasikei

Nežinome nė

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinės medijos formų žinomumą

14

Analizuojant kokia forma pateikta informacija respondentams apie įmonę yra priimtiniausia,

matyti, kad 33 proc. apklaustųjų nuomone jiems priimtiniausia informacija yra kai vartotojai atsiliepia

socialiniuose tinklapiuose, bloguose, forumuose ir kt., taip pat nemažai atsakė, kad jiems priimtiniausia

informacija apie įmonę yra kai pateikiami straipsniai įmonės internetinėje erdvėje. Kaip matome,

daugumai respondentų informacija yra priimtinesnė kai ji pateikiama internete. (žr. 6 pav.).

Klientų atsiliepimai įmonės

internetiniame puslapyje

11%

Naujienlaiškiai8%

Vartotojų atsiliepimai

socialiniuose tinklapiuose, blog’uose,

forumuose ir kt.33%

Reklama per radiją15%

Straipsniai apie įmonę internetinėje

erdvėje19%

Reklaminiai bukletai ir skrajutės

14%

Klientų atsiliepimai įmonėsinternetiniame puslapyje

Naujienlaiškiai

Vartotojų atsiliepimaisocialiniuose tinklapiuose,blog’uose, forumuose ir kt.

Reklama per radiją

Straipsniai apie įmonęinternetinėje erdvėje

Reklaminiai bukletai ir skrajutės

Kita

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal priimtiniausią informaciją, proc.

Atliekant tyrimą taip pat buvo siekta nustatyti, ar įmonės tūrėtų naudotis socialinėmis

medijomis. Paaiškėjo, kad dauguma respondentų t.y. 70 proc. mano, kad įmonės tūrėtų naudotis

socialinėmis medijomis. Ir 30 proc. atsakė, kad neturi nuomonės. Nei vienas apklaustasis respondentas

neatsakė, kad įmonės neturėtų naudotis socialinėmis medijomis. Todėl galima teigti, jog dauguma

respondentų suvokia socialinės medijos teikiamas galimybes ir jos naudą organizacijoms. (žr. 7 pav.).

15

Taip70%

Ne0%

Nežinau30%

Taip

Ne

Nežinau

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar įmonės tūrėtų naudotis socialinėmis medijomis,

proc.

Analizuojant per tyrimą gautus duomenis, matyti, kad šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų

respondentų t.y. 63 proc. atsakė, kad yra pastebėjė „Tele2“ įmonę naudojant socialinės medijos

priemones, tačiau 23 proc. atsakė, kad nėra pastebėję, 7 proc., kad nežino ir 7 proc. respondentų į

klausimą neatsakė. Vis dėl to, galima daryti prielaidą, kad „Tele2“ įmonėje yra naudojamos socialinės

medijos priemonės, kurios yra daugumos pastebimos. (žr. 8 pav.).

Taip63%

Ne23%

Nežinau7%

Neatsakė į klausimą

7%

Taip

Ne

Nežinau

Neatsakė į klausimą

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinės medijos pastebimumą „Tele2“ įmonėje,

proc.

16

Išanalizavus socialinės medijos pastebimumą „Tele2“ įmonėje, devintuoju klausimu siekta

sužinoti kokias socialinės medijos priemones yra pastebėję „Tele2“ įmonėje respondentai, kurie

aštuntame klausime atsakė, kad jų yra pastebėję. Iš pateiktų duomenų matome, kad daugiausiai yra

pastebimi socialiniai tinklalapiai (Facebook, MySpace) (26 proc.), viki (Wikipedia) (25 proc.) ir

tinklaraščiai (Blogai) (25 proc.). Darytina išvada, jog „Tele2“ įmonė būtent labiausiai ir naudoja šias

socialinės medijos priemones. (žr. 9 pav.).

Socialinius tinklalapius (Facebook, MySpace)

26%

Tinklaraščius (Blogus)24%

Viki (Wikipedia)25%

Forumus15%

Mikrotinklaraščius (Tw itter)

5%

Vaizdų pasikeitimo portalus (Youtube)

5% Socialinius tinklalapius (Facebook,MySpace)

Tinklaraščius (Blogus)

Viki (Wikipedia)

Forumus

Mikrotinklaraščius (Tw itter)

Vaizdų pasikeitimo portalus (Youtube)

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokias socialinės medijos priemones jie yra

pastebėję „Tele2“ įmonėje, proc.

Tyrimo metu taip pat aiškintasi, kokią naudą teikia socialinės medijos. Tyrimo rezultatai

pavaizduoti paveiksle, iš kurio matosi, jog, respondentų nuomone, socialinė medija padeda skleisti

informaciją, reklamą, tam visiškai pritaria netgi 24 apklausti respondentai iš 30−ties. Tai parodo, kad

socialinė medijos gali būti puiki priemonė reklamuojant savo įmonę. 21 respondentas atsakė, kad

socialinės medijos padeda padidinti klientų skaičių. Galima teigti, jog šis teiginys ir teikiama nauda

tiesiogiai susijusi su kitu teiginiu, kad socialinė medija padeda padidinti pelną. (žr. 10 pav.).

17

Padidinti pelną, 19

Palaikyti ryšius su visuomene, 12

Padidinti klientų skaičių, 21

Skleisti informaciją, reklamą, 24

Didinti prekės ar

paslaugos ženklo žinomumą, 10

Padidinti pelną

Palaikyti ryšius su visuomene

Padidinti klientų skaičių

Skleisti informaciją, reklamą

Didinti prekės ar paslaugosženklo žinomumą

Naudos neturi

10 pav. Socialinės medijos nauda organizacijai

Per šį tyrimą taip pat siekta išsiaiškinti, kokiomis socialinės medijos priemonėmis „Tele2“

įmonė turėtų naudotis daugiau siekiant bendrauti su klientais. Išnagrinėjus respondentų atsakymus

paaiškėjo, kad apklaustųjų nuomone „Tele2“ įmonė daugiau turėtų naudotis socialiniais tinklalapiais

(28 proc.) ir vaizdų pasikeitimo portalais (24 proc.), taip pat po 14 proc. respondentų atsakė, kad reiktų

daugiau naudotis forumais ir mikrotinklaraščiais. Tai parodo, kad žmonės būtent naudojasi daugiausiai

šiomis socialinės medijos priemonėmis ir mano, kad „Tele2“ turėtų naudotis jomis daugiau siekiant

bendrauti ar keistis informacija su klientais. (žr. 11 pav.).

18

Socialiniais tinklalapiais (Facebook, MySpace)

28%

Forumais14%

Mikrotinklaraščiais (Twitter)

14%

Nuotraukų dalybų

tinklapiais (Photo sharing,

Flickr)9% Vaizdų

pasikeitimo portalais

(Youtube, Video sharing)

24%

Tinklaraščiais (Blogais)

11%

Tinklaraščiais (Blogais)

Vaizdų pasikeitimoportalais (Youtube, Videosharing)

Socialiniais tinklalapiais(Facebook, MySpace)

Forumais

Mikrotinklaraščiais(Twitter)

Nuotraukų dalybųtinklapiais (Photo sharing,Flickr)

Kita11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiomis socialinės medijos priemonėmis

„Tele2“ turėtų naudotis daugiau, proc.

Paskutiniuoju dvyliktu klausimu buvo siekta išsiaiškinti, ar respondentai pritaria teiginiui, jog

socialinė medija yra efektyviausia priemonė užmegzti pelningus santykius su vartotojais.

Taip53%

Ne17%

Neturiu nuomonės30%

Taip

Ne

Neturiu nuomonės

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar respondentai pritaria teiginiui, jog socialinė

medija yra efektyviausia priemonė užmegzti pelningus santykius su vartotojais, proc.

19

Iš paveiksle pateiktų duomenų matome, kad daugiau nei pusė apklaustųjų respondentų (53

proc.) pritaria teiginiui, jog socialinė medija yra efektyviausia priemonė užmegzti pelningus santykius

su vartotojais. 30 proc. respondentų atsakė, kad šiuo klausimu neturi nuomonės ir tik 17 proc. šiam

teiginiui nepritaria. (žr. 12 pav.).

Apibendrinant galima prieiti prie išvados, kad socialinė medija padeda užmegzti santykius su

vartotojais, nes tai patogi priemonė, kuri leidžia organizacijai lengvai susisiekti ir bendradarbiauti su

vartotojais.

20

IŠVADOS

1. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize daromos išvados, kad socialinės medijos turi

daug priemonių ir galimybių, kuriomis gali pasinaudoti verslo organizacijos. Ypač išskiriamos tokios

galimybės kaip klientų pasitenkinimo didinimas, pelno padidinimas, prekės ar paslaugos žinomumo

didinimas, informacijos sklaida, ryšių su visuomene palaikymas, naujų verslo partnerių ar darbuotojų

paieška. Sąlygas socialinei medijai susiformuoti sudarė tobulėjančios technologijos – antrosios kartos

internetas, vadinamas Web 2.0 vardu. Jo esminė savybė ta, kad vartotojai gali bendrauti internete,

keistis informacija, kurti virtualias bendruomenes.

2. Socialinės medijos išskirtinė savybė yra ta, kad turinio valdymas ir kūrimas yra vartotojo

rankose. Nebelieka ribų tarp turinio kūrėjų (žurnalistų) ir skaitytojų. Dėl to socialinei medijai ir yra

būdingi tokie bruožai kaip: autentiškumas, individualumas, skaidrumas, operatyvumas ar atvirumas.

Kaip ir tradicinė žiniasklaida, socialinė medija turi savas informacijos sklaidos priemones ir pagal

vyraujantį informacijos pateikimo būdą skirstoma į tekstinę, garsinę ir vaizdinę.

3. Atlikto tyrimo analizė leido nustatyti, jog labiausiai žinomos socialinės medijos formos yra

socialiniai tinklalapiai, vaizdų pasikeitimo portalai bei vikis. Išsiaiškinta ir tai, kad pateikta informacija

apie įmonę, respondentų nuomone, yra priimtiniausia tada, kai ji pateikiama socialiniuose

tinklalapiuose, bloguose ar forumuose. Tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta kokiomis socialinės

medijos priemonėmis daugiausiai naudojasi „Tele2“ įmonė. Nustatyta, kad „Tele2“ įmonėje labiausiai

pastebimos socialinės medijos formos: socialiniai tinklalapiai, vikis ir blogai. Taip pat buvo nustatyta,

kokią naudą teikia socialinės medijos verslo organizacijoms. Paaiškėjo, kad socialinių medijų nauda

verslo organizacijoms pasireiškia labiausiai tuo, kad jos padeda skleisti informaciją, reklamą, padidinti

klientų skaičių ir pelną.

21

LITERATŪRA

1. McLuhan M. Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai. − Vilnius., 2003.

2. Dailey P. Social Media: Finding Its Way into Your business Strategy and Culture., 2009.

Prieiga per internetą:

[http://www.linkageinc.com/thinking/linkageleader/Documents/

Patrick_Dailey_Social_Media_Finding_Its_Way.pdf].

3. Guzelis G. „Facebook“ platformos integracija korporatyvinėje komunikacijos strategijoje. −

Vytauto didžiojo universitetas − Kaunas., 2010.

4. Baltakytė T. Socialinė medija verslo organizacijose. Vilniaus universitetas − Vilnius, 2010.

5. Dauguvietytė I. Socialinės medijos vaidmuo nekilnojamojo turto komunikacijoje. Vilniaus

universitetas − Vilnius, 2008.

6. Mayfield A. What is social media?, 2008. Prieiga per internetą:

[http://www.icrossing.co.uk/fileadmin/uploads/eBooks/

What_is_Social_Media_iCrossing_ebook.pdf].

7. Šerpytytė A. Knygos rinkodara ir socialinės medijos: kaip parduoti knygas Y

kartai. Straipsnis. Vilnius, 2010. Preiga per internetą

[http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/55/140-158.pdf].

8. Mcquail D., Mass Communication Theory. − London., 1994. − 416p.

9. Dagienė V. ir Juškevičienė A. Mokymosi bendruomenė ir antrosios kartos saityno (Web 2.0)

technologijos. Tarptautinės konferencijos pranešimai.− Vilnius, 2010. Prieiga per internetą:

[http://ims.mii.lt/Web20Mokymui/mokymosi-bendruomene.pdf#view=FitH,100].

10. Rutkauskienė D. ir Gudonienė D. Socialinė tinklaveika: tendencijos ir iššūkiai. − Kaunas,

2010.

22

PRIEDAI

1 priedas

1. Jūsų lytis:

o Vyras

o Moteris

2. Jūsų amžius:

o 18−25 m.

o 26−30 m.

o 30−50 m.

o 50 m. ir daugiau

3. Kokia yra Jūsų socialinė padėtis?

o Moksleivis

o Studentas

o Dirbantis asmuo

o Nedirbantis asmuo

o Pensininkas

4. Ar dažnai naudojatės internetu?

o Kasdien

o Kelis kartus per savaitę

o Rečiau nei vieną kartą per savaitę

5. Kokias žinote socialinių medijų formas?

o Socialinius tinklalapius (Facebook, MySpace)

o Tinklaraščius (Blogus)

23

o Viki (Wikipedia)

o Forumus

o Mikrotinklaraščius (Twitter)

o Vaizdų pasikeitimo portalai (Youtube)

o Nežinome nė vienos socialinės medijos formos

6. Kokia forma pateikta informacija apie įmonę Jums yra priimtiniausia?

o Klientų atsiliepimai įmonės internetiniame puslapyje

o Naujienlaiškiai

o Vartotojų atsiliepimai socialiniuose tinklapiuose, blog’uose, forumuose ir kt.

o Reklama per radiją

o Straipsniai apie įmonę internetinėje erdvėje

o Reklaminiai bukletai ir skrajutės

o Kita

7. Kaip manote, ar įmonės turėtų naudotis socialinėmis medijomis?

o Taip

o Ne

o Nežinau

8. Ar esate pastebėję „Tele2“ naudojant socialinės medijos priemones?

o Taip

o Ne

o Nežinau

9. Jei 8 klausime atsakėte taip, kokias socialinės medijos priemones esate pastebėję „Tele2“

įmonėje.

o Socialinius tinklalapius (Facebook, MySpace)

o Tinklaraščius (Blogus)

o Viki (Wikipedia)

24

o Forumus

o Mikrotinklaraščius (Twitter)

o Vaizdų pasikeitimo portalus (Youtube)

10. Jūsų nuomone, socialinė medija padeda:

o Padidinti pelną

o Palaikyti ryšius su visuomene

o Padidinti klientų skaičių

o Skleisti informaciją, reklamą

o Didinti prekės ar paslaugos ženklo žinomumą

o Naudos neturi

11. Jūsų nuomone, kokiomis socialinės medijos priemonėmis „Tele2“ įmonė turėtų naudotis

daugiau siekiant bendrauti su Jumis?

o Tinklaraščiais (Blogais)

o Vaizdų pasikeitimo portalais (Youtube, Video sharing)

o Socialiniais tinklalapiais (Facebook, MySpace)

o Forumais

o Mikrotinklaraščiais (Twitter)

o Nuotraukų dalybų tinklapiais (Photo sharing, Flickr)

o Kita

12. Ar pritariate teiginiui, jog socialinė medija yra efektyviausia priemonė užmegzti pelningus

santykius su vartotojais?

o Taip

o Ne

o Neturiu nuomonės

25