Šileikis - Apkaltos Instituto Konceptualaus Supratimo Paieška

ISSN 13926195 (print)ISSN 20292058 (online)JURISPRUDENCIJAJURISPRUDENCE2012, 19(3), p. 955985.

Jurisprudencija/Jurisprudence Mykolo Romerio universitetas, 2012 Mykolas Romeris University, 2012

ISSN 13926195 (print), ISSN 20292058 (online)http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/

APKALTOS INSTITUTO KONCEPTUALAUS SUPRATIMO PAIEKA

Egidijus ileikis

Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Vieosios teiss katedra

Saultekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva Telefonas (+370 5) 236 6175

Elektroninis patas [email protected]

Pateikta 2012 m. gegus 3 d., parengta spausdinti 2012 m. rugpjio 3 d.

Anotacija. Konstituciniame apkaltos institute ir jo element sistemoje mokslikai vel-giami materialins ir procesins apkaltos teiss, t. y. apkaltos bylos, parlamentinio apkaltos proceso tvarkos, apkaltos konstitucins justicijos proceso tvarkos aspektai (subinstitutai) viena i aktualiausi tarpdalykini Lietuvos akademins jurisprudencijos tematik. i te-matika, deja, iki iol palyginti siaurai tyrinta (nesulauk disertacijos, monografijos) ir todl didesne dalimi tegali bti eklektikai nuspjama (tarsi be diskusij priimama) remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. suformuluota apkaltos doktrina.

Nors oficialioji apkaltos doktrina iskirtinai isami ir daugiabriaun, taiau joje komp-leksinio apkaltos instituto element (ypa apkaltos bylos) samprata nra isamiai atskleis-ta. Atsivelgiant tai iuo tyrimu siekiama plaiau ir giliau pavelgti apkaltos instituto konstitucins konstrukcijos pagrindus ir i j kildintus (statym leidjo kuriamos) ordinari-ns teiss (Seimo statuto, Konstitucinio Teismo statymo nuostat) kontraversikus aspektus. J kontekste formuluojamos teorins mokslins valgos ir ivados (pvz., dl instituto esms oficialaus kaltinimo paeidus ypating teis) ne tiek konfrontuoja su oficialija apkaltos doktrina, kiek rodo jos (dl prast koncentracijos teismo procese veiksni) neaprptus ir aka-deminiams tyrinjimams rezervuotus dirvonus.

Apkaltos instituto konceptualumo paieka grindiama trij Lietuvos Konstitucijos nuostat pamatine konstrukcija (laikanija sija), kuriai priskiriamas Konstitucijos

Egidijus ileikis. Apkaltos instituto konceptualaus supratimo paieka956

74 straipsnis, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 107 straipsnio 3 dalis. i paieka turi praktin reikm ir priskirtina taikomajai jurisprudencijai. Galimoms teisinink praktik abejonms (dl es perdto teoretizavimo) atremti pateikiama atitinkama argumentacija, atskleidianti platesni mokslini apkaltos valg reikm.

Reikminiai odiai: apkalta, apkaltos procedra, konstitucin atsakomyb.

vadas

Apkaltos ir jos konstitucinei konstrukcijai priskirtin norm bei princip grups samprata palyginti isamiai atskleista ankstyvojoje (1999 m.) ir vlesnje (nuo 20032004 m. sankirtos pradtoje vystyti) oficialioje konstitucinje doktrinoje. Jos altiniams reikt priskirti maiausiai septynis Konstitucinio Teismo aktus: 1999 m. gegus 11 d. nutarim (supaprastintos ir prastos apkaltos klausimu), 2001 m. sausio 25 d. nu-tarim (prielaid taikyti trei apkaltos procedrin pagrind tema), 2003 m. gruodio 30 d. nutarim (ypa pirmojo ir antro apkaltos procedrinio pagrindo vieningumo, bendrumo aspektu), 2004 m. kovo 31 d. ivad (pirmiausia dl apkaltos raidos ir baig-ties po to, kai konstitucin justicija konstatuoja pradtos apkaltos faktin ir procedrin pagrstum), 2004 m. balandio 15 d. nutarim (ypa dl apkaltos inicijavimo sampra-tos), 2004 m. gegus 25 d. nutarim (pirmiausia dl galiojim apkaltos proceso tvarka netekusio pareigno esmingai ribot galimybi vl gyti tuos paius ar konstitucikai panaius galiojimus), 2010 m. spalio 27 d. ivad (dl tam tikr Seimo nario konkrei veiksm vertinimo apkaltos poiriu)1.

iuose aktuose (ypa priimtuose 2004 m.) suformuluota oficiali konstitucin apkal-tos doktrina esmingai paveik Seimo statuto 1998 m. gruodio 22 d. redakcijoje nusta-tyt apkaltos proces, t. y. paskatino Seim 2004 m. lapkriio 9 d. naujai suredaguoti Seimo statuto VIII dal Apkaltos procesas.

Be to, minti aktai paskatino mokslinius tyrinjimus ir kartu apkaltos esms bei jos sampratos pokyio Lietuvoje paiekas. Jose atitinkamu (nacionalini ir tarptautini publikacij) bdu dalyvavo vairs autoriai, tiek doktorantai ar pradedantieji mokslin kryb (kaip M. Statkeviius ar V. Baceviius), tiek j konsultantai ir kiti dstytojai (kaip V. Vaiaitis ar i eilui autorius), usienio mokslininkai (kaip Hamburgo uni-versiteto profesorius O. Luchterhandt) ar buv Lietuvos Konstitucinio Teismo teisjai (E. Jarainas, V. Sinkeviius)2.

1 r.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucins doktrinos nuostatos 19932009. Vilnius, 2010, p. 616634 (toliau Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009).

2 Pagal publikacij met eilikum r., pvz., vairi diskutuotin apkaltos aspekt tyrim: Statkeviius, M. Pirmasis paalinimas i pareig apkaltos proceso tvarka Lietuvoje (vokiei kalba: Das erste Amtsenthe-bungsverfahren in Litauen). OsteuropaRecht. 2004, 50: 352362; Vaiaitis, V. A. Impeachment of the President of the Lithuanian Republic: The Procedure and its Peculiarities. The Uppsala Yearbook of East European Law. 2004, p. 248282; ileikis, E. Apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesas (vokiei kalba: Das Anklageverfahren gegen den Staatsprsidenten Litauens Rolandas Paksas). Monatshefte fr Osteuropisches Recht (WGO). 2004, 4: 266278; Statkeviius, M. Apkaltos padariniai.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 955985. 957

Tokioje paiekoje ir kartu diskusijoje tam tikra apimtimi ir savitu bdu (tarsi nea-kivaizdines sesijines apkaltos teiss studijas vainikuojanio baigiamojo egzamino nuotoliniu surengimu) 2011 m. pradioje suvereniai siterp Europos mogaus Teisi Teismas3 (toliau ir ETT), netiesiogiai io teismo vieame posdyje (ginuose) daly-vav asmenys, tarp j mokslininkai, kaip Oslo universiteto teiss profesorius E. Smith. Po to jo vairs pareikimai, tarp j visuomenei ir statym leidjui adresuotas Lietu-vos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 10 d. pareikimas4, Vyriausybs svarstomi ir silomi Konstitucijos pakeitimo projektai, kurie Seime 2012 m. pavasar redukuoti iki ordinarins rinkim teiss keitimo lygmens5.

Atrodyt, kad kak naujo apkaltos gilumine tematika Lietuvoje vargu ar dar galima velgti, nebent tik neinaudotas galimybes vienaip ar kitaip gyvendinti mint ETT sprendim... Nepaisant to (tiksliau, kad ir kaip keista), i tematika, prabgus dau-giau nei 8 metams nuo jos apogjaus valstybs vadovo apkaltinimo ir paalinimo i pareig apkaltos proceso tvarka, tikrai dar neisemta mokslini valg poiriu.

Vienu i to pavyzdiu pretenduoja bti is straipsnis, kuriuo siekiama konceptua-liai analizuoti konstitucin apkaltos institut, jo konstrukcijos (sistemos) pagrindus bei j kontekste velgiam apkaltos esm, diskutuotinai atsispindini Lietuvos Konstitu-cijos nuostatose ir jas pltojanioje oficialioje konstitucinje jurisprudencijoje, juolab mokslinje literatroje. Joje, nors ir yra tam tikr tyrinjim, pagal pavadinimus skirt btent apkaltos institutui analizuoti (pvz., V. Baceviiaus 2008 m. straipsnis6), taiau jie

Teis. 2005, 56: 5063; Jarainas, E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir auktj valstybs pareign apkalta: kelios aktualios problemos. Jurisprudencija. 2006, 2(80): 36; ileikis, E. Aukiausiasis Teismas prie Konstitucin Teism? Galvoskis dl juridinio fakto. Justitia. 2006, 1: 1331; ileikis, E. Konstitucins atsakomybs buvimo (pripainimo) ir sampratos klausimas. Justitia. 2006, 2: 218; ileikis, E. Apkaltos proceso sampratos pokyiai Lietuvos Respublikoje. Konstituciniai valdi sandaros principai. Tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius, 2008, p. 94111; Baceviius, V. Apkaltos institutas ir konstitucin atsakomyb: probleminiai aspektai. Jurisprudencija. 2008, 9(111): 94104; Luchterhandt, O. Valstybs prezidento paalinimas i pareig teisins valstybs ir demokratijos princip santykio poiriu (vokiei kalba, santrauka lietuvi kalba). Lietuvos ir Lenkijos konstitucij raida europeizacijos kontekste. ileikis, E. (moksl. red.). Vilnius, 2010, p. 168176; Sinkeviius, V. Respublikos Prezidento konstitucin atsakomyb paalinimas i pareig apkaltos proceso tvarka. Prezidentas valstybins valdios institucij sistemoje. Mesonis, G. (moksl. red.). Vilnius, 2011, p. 216, 217; Sinkeviius, V. Byla Paksas prie Lietuv, arba mginimas veikti Konstitucinio Teismo nutarim. Socialini moksl studijos. 2012, 4(1): 193213.

3 Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prie Lietuv (pareikimo Nr. 34932/04).

4 Dl Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo gyvendinimo. Konstitucinio Teis-mo interneto tinklalapis [interaktyvus]. [irta 2012-04-03]. .

5 Seimo 2012 m. kovo 22 d. priimtas Seimo rinkim statymo 2 straipsnio pakeitimo statymas Nr. XI-1939 (Valstybs inios. 2012, Nr. 42-2042) lm tok minto ETT sprendimo gyvendinimo variant: Seimo nariu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat, jeigu nuo sprendimo paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat sigaliojimo dienos neprajo ketveri metai (irykinta E. .).

6 Nors V. Baceviiaus straipsnio, nurodyto 1 inaoje, pavadinime vartojami odiai apkaltos institutas, taiau konkretinant pavadinim neanalizuojama iais odiais vardijamos materijos iskyrimo ar ivedimo, aikinimo, ordinarinio teisinio konstravimo pagrindai, reikm, juolab esms alternatyvios valgos ar atri-bojimas nuo apkaltos proceso subinstituto, t. y. koncentruojamasi konstitucinius deliktus ir konstitucin atsakomyb (1 skyrius), konstitucines sankcijas (2 skyrius), apkaltos proceso institucijas (3 skyrius) ar ap-kaltos proceso reguliavim (5 skyrius).


sukoncentruoti konstitucins atsakomybs, konstitucini sankcij ir kit konstitucini element, sietin ne tik su apkalta, analiz.

1. Apkaltos instituto valgos poreikis

1. Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo teisini ini ar gdi, bandantis savaip krybikai interpretuoti Konstitucijos odius paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka (116 str.) ar pradta apkaltos byla (105 str. 3 d. 4 p.), turi bti pir-miausiai pajgus velgti tuos odius riant konceptual prad ir bendrj gilumin normins konstrukcijos idj. iuo tikslu btina ne tik siaurinti pacituotus odius iki konceptualaus minimumo, kur siekiama igryninti, bet ir matyti juose nevardintas (i j kildinamas) nuostatas, kurios (a) gali ar turi bti nustatytos Seimo statute (r. Kons-titucijos 74 str. paskutin sakin) ir (b) turt atspindti (rodyti) gimining apkaltos princip ir norm sistem, t. y. atitinkam konstitucins teiss institut.

Kitaip tariant, jei Konstitucija vientisas aktas (6 str. 1 d.), tai i esms vientisa turi bti laikoma ir palyginti gausi grup toki Konstitucijos nuostat, kuriose atitinkamai kalbama apie apkalt (jos proces ar byl), t. y. Respublikos Prezidento ir tam tikr teism (Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo) teisj paa-linim i pareig bei Seimo nario mandato panaikinim apkaltos proceso tvarka (jei ie pareignai iurkiai paeid Konstitucij, sulau priesaik ar paaikjo j padarytas nusikaltimas).

Toks nuostat vientisumas (jo pripainimas) neturi priklausyti nuo to, kokie konk-rets apkaltos aspektai (pradios, pabaigos ar konstitucins justicijos intarpo; r., pvz., Konstitucijos 107 str. 3 d. 4 p.) tose nuostatose reglamentuojami ir kokiems konkretiems subjektams (Seimo nariui ar Respublikos Prezidentui) adresuojamas tose nuostatose tvirtintas reglamentavimas. Taigi btina matyti vientis apkaltos pagrind konstituci-nio tvirtinimo sistem, nesvarbu, kiek ir koki specifini vidini blok joje galima slygikai velgti.

2. Todl analizuojant Konstitucijoje nurodom apkalt kaip atitinkamo proceso ar bylos specifik perteikiani kategorij, pirmiausia reikia tinkamai suprasti jos siste-min konstitucin tvirtinim: i kategorij nurodanti (ar j nukreipianti7) Konstituci-jos nuostata pagal Konstitucijos vientisumo princip yra ne fragmentas, bet fragmentus apiman ti konstrukcijos dalis, taigi ne tiek atskiryb, kiek slygin priklausomyb tam tikr pareign paalinimo i pareig ar j mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka institutui, trumpiau tariant apkaltos institutui.

io instituto pagrindams pirmiausia priskirtinos devynios Konstitucijos nuostatos (r. toliau, t. y. 4 skirsn). Jos apima ne tiek autonomin, kiek sistemin konstituci-n turin (normin krv), t. y. negali bti tinkamai suprantamos vien pagal izoliuot aikinim, juolab pagal jas hipotetikai konkretinani Seimo statuto nuostat formu-luotes.

7 r. Konstitucijos 107 str. 3 d.


Paprasiau tariant, dar nepairjus Seimo statut ir neinant (ar nesureikminant pairjimo ir tariamo inojimo), kaip pagal to Statuto nuostatas gali (turi) bti atlie-kamas pareigno paalinimas i pareig (ar mandato panaikinimas) apkaltos proceso tvarka, btina konceptualiai suvokti tokio paalinimo (mandato atmimo), grindiamo specifiniu (neprokuroriniu) apkaltinimu, esm, tiksl (paskirt), pagrindus, tinkamus ir netinkamus procedrinius variantus, t. y. visa tai, k bendrai galima vadinti apkaltos instituto pagrindais ir (j kontekste velgtina) esme.

iame kontekste verta pasakyti, kad nors apkalta, kaip terminas, Konstitucijos tekste nevartojamas atsietai nuo odio procesas ar byla, jis, kaip apkaltos proceso ir pagal j nagrinjamos bylos santrumpa ar lygiavert daugiau materiali, kategorija sitvirtino tiek Konstitucinio Teismo aktuose, tiek mokslinje literatroje bei iniasklai-doje, tiesa, visikai neistumdama (neugodama) tarsi sinonimu laikomos kategorijos apkaltos procesas.

Tai galima pateisinti vairiai, pvz., taip: a) jei yra apkaltos byla (Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.), tai yra (turi bti velgiama) ir tokia materiali kategorija kaip apkalta bei jos procedriniu techniniu priklausiniu esanti byla ar jos nagrinjimo procesas; b) lietuvi teisinje kalboje nra kit, alternatyvi termin, tinkani perteikti tarptau-tin (angl saks) impeachment, o be jo apskritai nra kit alternatyvi (paplitusi tei-sini) termin ir jais perteikiam kategorij, kurie(ios) bt tvirtinti(os) kit valstybi konstitucijose ar konstitucinje jurisprudencijoje ir galt bti laikomi(os) tikruoju lie-tuvikos apkaltos analogu, prototipu.

3. Paymti verta ir tai, kad dviej odi junginys apkaltos institutas yra pa-kankamai tikslus, kad bt galima apibendrintai perteikti X ar Y subjekto paalinimo i pareig (ar jo mandato panaikinimo) apkaltos proceso tvarka esm, t. y. i kalbin konstrukcija priimtina ne vien glaustumo ir trumpumo sumetimais.

Be to, Konstitucinis Teismas, 1999 m. gegu, 2001 m. saus ir ypa 2004 m. kovo gegus laikotarpiu daugsyk pavartodamas odius apkaltos institutas8, tarsi patvir-tino, kad nebtina ir netinkama vietoj i dviej odi jungties isiplsti (tiksliau susisiaurinti) iki apkaltos bylos instituto ar apkaltos proceso instituto, nors, tiesa, ankstyvojoje (1999 m.) io Teismo doktrinoje buvo mginta eiti (pasukti) apkaltos proceso instituto matymo keliu9, taiau i teorin kryptis vliau iblso ir nebuvo mi-nima, tuo tarsi tyliai pripastant jos pirminio vardijimo netinkamum materialins apkaltos teiss poiriu (r. toliau, t. y. 3 skirsn).

inoma, preciziniu ir formaliu poiriu galima kalbti (ir) apie Respublikos Pre-zidento ir tam tikr teisj paalinimo i pareig bei Seimo nario mandato atmimo apkaltos proceso tvarka institut (ar subinstitut), dar platesniu poiriu tam tikr

8 Viena i ios vieos demokratins kontrols form yra konstitucinis apkaltos institutas: [...]; Apkaltos ins-tituto konstitucin paskirtis yra [...]; Kitoks Konstitucijos nuostat aikinimas padaryt teisikai beprasm, betiksl pat konstitucin apkaltos [...] institut, [...] (KT 2004 m. gegus 25 d. nutarimas); atsivelgiant konstitucinio apkaltos instituto, kaip pilietins Tautos savisaugos priemons, kuri taiko Seimas, svarb, [...]; nustaius pernelyg didel toki grup sudarani Seimo nari skaii, bt paneigta demokratin apkaltos instituto prigimtis (KT 2004 m. balandio 15 d. nutarimas).

9 Apkaltos proceso institutas (irykinta E. .) Lietuvos konstitucinje sistemoje sietinas su [...] (KT 1999 m. gegus 11 d. nutarimas; r. Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009, p. 616).


pareign patraukimo konstitucinn atsakomybn apkaltos proceso tvarka ir i dalies konstitucins justicijos proceso tvarka (r. toliau) kompleksin institut. Taiau toks perdtas tikslumas, susijs su terminijos perkrova tam tikro reglamentavimo esmei apibendrintai perteikti, vargu ar mokslikai prasmingas, taigi daugiau nei abejotinas analitiniu poiriu.

2. Apkaltos instituto konceptualios sampratos reikm

Apkaltos instituto valgos Konstitucijos tekste ir potekstje bei su tuo susijusios abstrakcijos gali atrodyti kaip teiss studij pradiamoksliui tinkantys ivediojimai, neturintys apiuopiamos praktins reikms...

Taiau praktikam juristui ar juo tapti siekianiam i eilui skaitytojui nedert bti kategorikam ir visikai neigti abstrahuoto teorinio konceptualumo reikm. Ant-raip, matyt, nepavykt atsakyti, kokia konkreia raytine taisykle (norma arba principu) reikt (reikjo) vadovautis, pavyzdiui, toje unikalioje raytinio teisinio reglamentavi-mo vakuumo situacijoje, kurioje 2004 m. atsidr J. B. nei ilgalaiks, nei trumpalaiks vizos (leidimo bti Lietuvoje) neturjs usienio valstybs pilietis, esmingai susijs su apkaltos Respublikos Prezidentui 2004 m. raida ir tiesiogiai nurodytas bei kvalifikuotas (Lietuvos pilietybs poiriu) Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarime10.

is pavyzdys leidia teigti, kad jei ingeidus apkaltos konstitucinio tvirtinimo vertintojas (interpretatorius) nesugebt sistemikai velgti nerayt taisykli, pagal kurias galima tinkamai (protingai ir proporcingai) kvalifikuoti faktin usienieio (buvu-sio Lietuvos valstybs pilieio) J. B. buvim Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint tam btin dokument (leidim) 2004 m. pradioje, tai jam dar sunkiau bt sistemi-kai suvokti ir suformuluoti tokias apkaltos uuomazgas, kurios gali kilti i konkrei veiksm (Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.), kuriais Lietuvos pilietyb suteikiama iimties tvarka, juolab tokius bendruosius ir konceptualiai diskutuotinus apkaltos aspektus, kurie susij, pavyzdiui, su:

oficialaus (neprivataus) (ap)kaltinimo paeidus teis11 idja, gldinia odyje apkalta, tokio kaltinimo teisin (konstitucin, ne politin) pobd, pasireikiant per jo ssaj su iurkiu Konstitucijos paeidimu, priesaikos sulauymu ar padaryto nusikaltimo paaikjimu, juolab tokio kaltinimo inicijavimo (teikimo Seimui ar palaikymo12 Konstituciniame Teisme) ir galutinio patvirtinimo variantus, kuriuos pagal Konstitucij galima (negalima) tvirtinti valstybinje (t. y. ordinarinje) teisje, kai Seimo statute nustatoma apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 str. 2 sakinys),

10 r.: Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimo konstatuojamosios dalies XIII skyri, kuriame konstatuota: Taigi nuo io Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos Jurij Borisov, turintis Rusijos Federacijos pilietyb, nra Lietuvos Respublikos pilietis.

11 Daugiau r.: ileikis, E. Apkaltos form valgos kaltinimo paeidus teis kontekste (atiduota spaudai, t. y. Vilniaus universiteto Teiss fakulteto leidiniui Liber Amicorum J. Prapiesiui. vedas, G. (ats. red.). Vilnius, 2012).

12 Daugiau r. ibid.


o Konstitucinio Teismo statyme (r. Konstitucijos 102 str. 2 d.) io Teismo galioji-m vykdymo tvarka, taigi konstitucins justicijos proceso tvarka;

atskaitos takais, pagal kuriuos parlamentarizmo, pagrindini asmens teisi utikrinimo, valdi padalijimo, teism nepriklausomumo ar Konstitucijos apsaugos princip kontekste turt bti sukonkretinamos tos Konstitucijos, Seimo statuto ir Konstitucinio Teismo statymo nuostatos, kurios 2004 m. kovbaland (pasiekus ap-kaltos valstybs vadovui kulminacij!) tiesiogiai nieko nesak apie apkaltos klausim (konkrei veiksm) nagrinjimo Konstitucinio Teismo posdyje tvark (j nesupo-navo) (r. Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.) ir tokio nagrinjimo rezultato teisin gali (ir apimt) Seime nebaigtos apkaltos bylos atvilgiu (r. Konstitucijos 107 str. 3 d.).

Tiesa, verta pripainti, kad tam tikros abejons dl apkaltos instituto valgos gali bti siejamos su tuo, kad isamiausia (informatyvi) apkaltos santyki tiesioginio kons-titucinio reglamentavimo dalis Konstitucijos 74 straipsnis kaip formalusis instituto norminio krvio epicentras13 terptas Konstitucijos V skirsn (Seimas), kuriame tvirtinti Seimo konstitucinio statuso (skaitant darbo tvark) pagrindai14. Jie per apkal-tos institut susisieja ne tik su Seimo nario, bet ir su Respublikos Prezidento ir tam tikr teisj statuso pagrindais. Tai gali sudaryti spd, kad apkalta i dalies (bent formaliai) gali bti suprantama ir kaip kito didesnio instituto Seimo darbo tvarkos instituto sudtin dalis (subinstitutas), juolab kad apkaltos proceso tvarka turi bti nustatyta Sei-mo statute (Konstitucijos 74 str. 2 sakinys), kuris taip pat nustato Seimo darbo tvark (Konstitucijos 76 str.) ir todl laikytinas vienu i Seimo darbo tvarkos instituto altini.

Taiau, nesureikmint Konstitucijos skirsni pavadinim ir iuos skirsnius sudaran-i (juose terpt) formuluoi, galima samprotauti, kad tam tikr pareign paalini-mas i pareig ar j mandato panaikinimas apkaltos proceso tvarka negali bti laikomas iimtinai Seimo statuso ar darbo tvarkos instituto komponentu vien todl, kad:

a) su apkalta esmingai siejasi ne tik Seimo nario, bet ir Respublikos Prezidento bei tam tikr teisj konstitucinis statusas. Todl nelogika dal norm, reglamentuojani mint pareign galiojim baigt, priskirti Seimo darbo tvarkos institutui;

b) su apkalta susijusi ir Konstitucinio Teismo darbo tvarka (Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.), kuri negali bti laikoma Seimo darbo tvarkos dalimi (nepriklausomai nuo to, k apie tai sako Seimo statuto nuostatos, reguliuojanios Seimo kreipimsi Konstituci-n Teism dl pradto apkaltos proceso);

13 is norminis ir redakcinis techninis konstitucinio apkaltos instituto centras, pasirodo, atlieka tam tikr mekos paslaug, t. y. gana smarkiai ribojo ir teberiboja ne tik akademin mokslin, bet ir oficialij jurisprudencij bandant (19992004 m. ir vliau) velgti papildomus esminius apkaltos aspektus kitose Konstitucijos (ypa 105 str. 3 d. 4 p.) nuostatose, i kuri apkaltos kontekste galima ivesti konstitucins justicijos proces kaip atsvar ir papildin apkaltos proceso tvarkai (r. toliau, t. y. 5 skirsn).

14 iame Konstitucijos skirsnyje tvirtinti ne tik Seimo, bet ir atitinkamai Seimo nario (6063 str.), taip pat Seimo kontrolieri (73 str.) teisins padties pagrindai, kuriuos galima vadinti atitinkamais institutais, o preciziniu poiriu ir kiti gimining teiss princip ir norm grupi (sistem) pradmenys, pvz., savitas statym leidybos konstitucinis institutas (6872 str.), pastarojo kontekste Respublikos Prezidento (atide-damojo) veto institutas (71 str., 72 str.), pirmalaiki Seimo rinkim institutas (58 str.) ir t. t.


c) apie apkalt tiesiogiai kalbama vairiuose (keturiuose) Konstitucijos skirsniuo-se15, kuri sistemikai negalima sieti tik su Seimo darbo tvarkos institutu;

d) Seimo statutas yra specifinis teiss aktas, kuriame nustatytos apkaltos proceso tvarkos (Konstitucijos 74 str. 2 sakinys) ir Seimo darbo tvarkos (Konstitucijos 76 str.) i principo negalima priskirti vienam (parlamento darbo tvark) megainstitutui, an-traip normas, kurios reglamentuoja Respublikos Prezidento ar Vyriausybs galimybes dalyvauti statym leidybos procese, taip pat tekt laikyti... Seimo darbo tvarkos insti-tuto dalimi (subinstitutu). Pakankamai akivaizdu, kad Respublikos Prezidento veto teis (Konstitucijos 71 str., 72 str.) ar Vyriausybs iimtin teis teikti Seimui naujos minis-terijos steigimo projekt (Konstitucijos 67 str. 8 p.) nra viso labo Seimo darbo tvarkos ar jo statuso pagrind dalis.

Taigi yra pakankamas pagrindas konceptualiai (i dalies) atskirti Konstitucijos 74 straipsnyje tvirtintus apkaltos pagrindus nuo kit V skirsnyje esani nuostat (i-skyrus 63 str. 5 p.16), nustatani Seimo statuso ir kartu darbo tvarkos pagrindus, ir t atskirt materij sistemikai susieti su kit Konstitucijos skirsni nuostatomis (ypa 105 str. 3 d. 4 p., o per i nuostat 107 str. 3 d.).

Visa tai turi ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Tai skeptikam skaitytojui ga-lima pagrsti papildomu argumentu, kad tinkama apkaltos instituto valga leidia ana-litikai vertinti tiek Seimo statute nustatyt senaties termino nebuvimo pagal pirm ir antr apkaltos procedrin pagrind princip17, tiek Konstitucijos pataisos projek-tus (j variantus), kuriais gali bti gyvendintas mintas ETT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje R. Paksas prie Lietuvos Respublik, juolab politik, urnalist ar politolog pareikimus apkaltos sampratos klausimu, pavyzdiui, Seimo nari grups atstovo . Jurno argumentus, kurie (kaip klasikin pozicija impeachmento tematika) nurodyti Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime (taigi likus daugiau nei 4 metams iki gausybs apkaltos aspekt sampratos pokyi 2004 m.): Apkalta traktuo-tina kaip politins konstitucins atsakomybs klausimo sprendimas pagal parlamentines procedras ir dl to ji laikytina demokratijos iraika (irykinta E. .). Tai yra ne teisminis, bet parlamentinis procesas.18

Tokia pozicija dabar (po 2004 m. oficialiosios doktrinos19) turi bti tikslinama (ko-reguojama), terpiant (a) teisins valstybs iraikos element, taip pat (b) konstitucins justicijos proceso element, t. y. velgiant apkaltos instituto esms sampratoje vykus

15 Penktame Konstitucijos skirsnyje esaniuose 63 str. ir 74 str., etame VI skirsnyje 86 str., 88 str., 89 str., atuntame skirsnyje 105 str., 108 str., devintame skirsnyje 116 str.

16 Seimo nario galiojimai nutrksta, kai [...] Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka (63 str. 5 p.).17 Pagal Seimo statuto (2004 m. lapkriio 9 d. redakcija) 229 straipsn Teikimo pradti apkaltos proces sena-

tis 2 dalyje nustatyta, kad Teikimui pradti apkaltos proces tuo pagrindu, kad asmuo iurkiai paeid Konstitucij ar sulau priesaik, senaties terminai netaikomi. Pagal toki nuostat (ir jos ry su to paties straipsnio 1 dalimi: Teikimui pradti apkaltos proces tuo pagrindu, kad asmuo tariamas padars nusikal-tim, galioja Baudiamajame kodekse nustatyti senaties terminai) gali susidaryti ir toks spdis, kad es galima apkaltinti Respublikos Prezident, kad jis prie 3, 5, 10 ar 15 met iurkiai paeid Konstitucij, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu jo (njo) Respublikos Prezidento pareig.

18 KT 1999 m. gegus 11 d. nutarimas.19 r.: ileikis, E. Apkaltos proceso sampratos pokyiai Lietuvos Respublikoje. Konstituciniai valdi sanda

ros principai. Tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius, 2008, p. 94111.


substancijos pasislinkim: iek tiek nutolstant nuo demokratijos ir esmingai priar-tjant prie teisins valstybs idjos (r. toliau).

Tas pats (tik kur kas labiau) pasakytina apie prielaidas gebti suvokti ir vertinti tokius doktrininius Konstitucinio Teismo nusistatymus pamatiniais apkaltos aspektais (tarp j lemianiais bendrj apkaltos instituto sampratos pokyt), kaip antai:

Seimo nario apkalta Lietuvos teiss sistemoje yra konstitucinis institutas20. iais odiais pabriama, kad ne statym, bet Konstitucijos leidjo valia lemia Seimo nario apkaltos, kaip juridins galimybs, teisinio reikinio ar precedento, buvim ir kad to supratimas negali bti tapatinamas su Seimo statuto formuluoi supratimu, kadangi Lietuvos teiss sistemos pagrind sudaro konstitucins nuostatos, kuri kon-kretinimas ar detalizavimas priskirtinas ne Seimui, bet Konstituciniam Teismui. Be to, pacituotus odius galima suprasti ir tuo iam tyrimui svarbiu aspektu, kad institutu (ar subinstitutu) gali bti laikoma tiek vis trij kategorij (valstybs vadovo, tautos atstov ir tam tikr teisingumo vykdytoj) pareign apkalta, tiek kiekvienai i ioms trims kategorijoms priskirtin pareign apkalta, pavyzdiui, Seimo nario apkalta, kuri yra specifin (palyginti su Respublikos Prezidento apkalta!), nes gali bti supaprastin-ta, t. y. susijusi su Seimo nario imuniteto atmimu ir pirmiau vykstaniu patraukimu baudiamojon atsakomybn (kas Respublikos Prezidento atveju galt vykti tik vliau, t. y. atvirkiai: pirmiau patraukimas konstitucinn, vliau baudiamojon atsakomy-bn21);

[...] pagal Konstitucij galiojimus apkaltos procese turi dvi valstybs valdios institucijos Seimas ir Konstitucinis Teismas. Kiekvienai i i valstybs valdios insti-tucij Konstitucijoje yra nustatyti jos funkcijas apkaltos procese atitinkantys galiojimai [...]22. iais odiais, matyt, bandoma subtiliai (netiesiogiai) pasakyti, kad nors apkal-tos procesas formaliai vyksta (vykdomas) tik Seime (ne Konstituciniame Teismas) ir yra reglamentuojamas Seimo statuto (ne Konstitucinio Teismo statymo) nuostatomis, taiau io proceso raidos ir baigties atvilgiu suverenius galiojimus (tebnie tam tikra apimtimi) turi konstitucin justicija, ir tai yra apkaltos institucionalizacijos Lietuvoje specifika;

apkalta nra grindiama tautos atstovybs (Seimo) ir apkaltinto valstybs vado-vo ar Seimo nario konfliktu, kadangi ji grindiama tautos, veikianios per jos atstovus Seimo narius, ir kaltinamo pareigno santykiu, kurio tampa negali bti alinama referendumu ar kitokiu apkaltinto asmens iteisinimu ar reabilitavimu gyvendinant tiesiogin demokratij23. I i odi darytina ivada, kad apkaltinto pareigno po-puliarumas ar reitingai (pagal sociologini apklaus rezultatus) nra ir negali bti

20 KT 2001 m. sausio 25 d. nutarimas (r. Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009, p. 620).21 r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. gruodio 13 d. nutart baudiamoje byloje Nr. 2K-7-544/2005;

ileikis, E. Aukiausiasis Teismas prie Konstitucin Teism? Galvoskis dl juridinio fakto. Justitia. 2006, 1: 1331.

22 KT 2004 m. balandio 15 d. nutarimas (taip pat 2004 m. gegus 25 d. nutarimas).23 Plg. KT 2004 m. gegus 25 d. nutarim: Seimo, kaip Tautos atstovybs, sprendimas apkaltos proceso tvar-

ka [...] kartu yra Tautos suvereni gali vykdymas per jos demokratikai irinktus atstovus. [...] toks Seimo sprendimas negali bti pakeistas ar panaikintas referendumu, rinkim ar kuriuo nors kitu bdu.


apkaltos inicijavimo ir vykdymo, juolab maksimalaus baigimo paalinant i pareig (ar atimant mandat) pagrstumo ir teistumo kriterijumi;

Seimo nario, taigi ir Seimo Pirmininko, apkaltos negali inicijuoti Respublikos Prezidentas, kadangi apkalta savo prigimtimi laikytina parlamentiniu procesu, tad jo ini-ciatyva gali kilti tik i pakankamai gausios Seimo nari grups24. iais odiais, matyt, siekiama pasakyti ir tai, kad valstybs vadovas, skirtingai nei apkaltinamj nuospren-d priimantis bendrosios kompetencijos teismas, Seimo statuto nuostat formuluotmis negali bti siejamas nei su prastos apkaltos iniciatyvos stadija (apeinant Seimo nari pateikiam ir palaikom kaltinim), nei su supaprastintos apkaltos pradia (kuri ga-lima be kaltinimo, esant mintam siteisjusiam teismo nuosprendiui), kadangi istori-kai pilietin visuomen ir teisin tauta (piliei bendruomen) gynyb impeachmento bdu gyvendina per tautos atstovyb, bet ne per vienasmen valstybs vadovyb.

Tarp i keturi Konstitucinio Teismo teigini yra ryys: pirmasis teiginys rodo, kad instituto (kaip tam tikra idja ar keliomis idjomis persmelkt norm ir princip grups) kategorija yra ne tik mokslini ar pedagogini tyrinjim, bet praktinio konsti-tucins ir ordinarins teiss norm sisteminio vertinimo ir taikymo rankis (priemon); kiti trys teiginiai atspindi gilumini apkaltos instituto (materialini ir procesini) aspek-t supratim, j sisteminio teleologinio ar istorinio ivedimo (vardijimo) jurispruden-cijoje galimybes.

Taigi konceptualios apkaltos instituto sampratos reikm pasireikia tuo, kad i samprata nesietina vien tik su abstrahuotomis mokslinmis valgomis, ji priskirtina taikomajai analitinei jurisprudencijai, kurios pagrindu galima tinkamai vertinti kon-kreius apkaltos (Seimo nariui Audriui Butkeviiui, Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui ar Seimo nariui Linui Karaliui) precedentus, juos atitinkamai lmusias Seimo statuto nuostatas ir j aikinimus ar konstitucingumo vertinimus, pateiktus Konstituci-nio Teismo aktuose.

Jei ir tokie argumentai netikina kritiko skaitytojo, kuris, kaip R. Posner Jurispru-dencijos problemose25 nurodyto JAV teiss sistemos struktros nekvestionuojani studij gerbjas, prieikai nusistats bet kokio akademinio abstrahavimo ir teoreti-zavimo atvilgiu, j turt priversti stabtelti ir teorikai mokslikai pamstyti bent jau toks trumpokas Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimo odi junginys: ginijama nuostata Seimas gyvendino savo diskrecij nustatyti diferencijuot apkaltos proces (irykinta E. .)26. io sakinio nemanoma tinkamai suvokti, paaikinti ir vertinti, jei prie tai nesukonstruojama pakankamai vientiso, bet gantinai daug savit subinstitut (norm ir princip blok, tarp j supaprastintos apkaltos) apimanio kompleksinio apkaltos instituto samprata.

Aikumo (ir koleg procesualist kontrargument atrmimo) labui toliau tiks-linga sukonkretinti, kad mokslikai igrynintas apkaltos institutas sudaro prielaidas konceptualiai apimti tiek apkaltos materialin teis, tiek apkaltos procesin teis,

24 Plg. KT 2004 m. balandio 15 d. nutarimas.25 Posner, R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius, 2004, p. 14.26 r.: Konstitucinio Teismo aktai, 3 knyga (19992001). p. 865 (io puslapio apai).


t. y. (a) apkaltos bylos nagrinjimo teis ir (b) konstitucins justicijos bylos, kuri pradedama pagal Seimo paklausim dl ivados apkaltos bylai, nagrinjimo teis.

3. Apkaltos proceso ir bylos institut klausimas

1. Nepaisant pateikt argument, kuriais bandoma pagrsti apkaltos (o ne jos pro-ceso ar bylos) instituto valgos priimtinum, tenka pripainti, kad kiekvienas idjinis ar prisieks proceso teiss specialistas (apologetas, kaip, pvz., BPK rengjas ir jo komentar bendraautoris P. Kuconis) gali i dalies pagrstai manyti, kad: a) tik per proceso teis manoma suprasti materialin teis (jos veiksmingum); b) kategorikai atmestinas pasens teiginys, kad proceso normos es viso labo aptarnauja materialines normas27; c) materialins apkaltos teiss samprata, kuri pirmiausia yra sietina su moks-line ir oficialija konstitucine jurisprudencija, nebtinai reikia supratim apie proced-rins apkaltos teiss sukonstravimo Seimo statute variantus, kurie priskirtini statym leidjo diskrecijai ir ordinarins teiss sistemai (t. y. valstybins teiss akai).

Ities, Konstitucijoje daromos (matomos) apkaltos ssajos su jos (jai skirtu) proce-su ir byla pasunkina galimybes konceptualiai ir terminologikai atsieti (materialin) apkaltos esm nuo (procedrins) apkaltos proceso tvarkos esms. Paprasiau tariant, nors ir manoma neirint Seimo statut (jame nustatyt apkaltos proceso tvark) ivesti i Konstitucijos daugyb apkaltos pirmini idj, princip ir taisykli, taiau toks materialiosios teiss ivedimas vis tiek neudengs visos ar didesns apkaltos proceso teiss, kuri Seimas gali savaip sudlioti (sukonstruoti) Seimo statute ir net (slygikai) Konstitucinio Teismo statyme (!).

Taiau vargu ar manoma tikinti, kad es nra galimybi sukonstruoti toki apkal-tos instituto savasties ir pagrind materialin valg, kuri pakankamai apimt pagrindinius procedrinius apkaltos aspektus. iuo poiriu apkaltos proceso teis nra savarankika, jos pagrindiniai aspektai priskirtina materialinei apkaltos teisei (pagrind valgoms). Su tuo nesutinkant, tekt bergdiai tikinti, kad es tik Seimo statute (ir i dalies, t. y. atitinkama apimtimi, Konstitucinio Teismo statyme) gali bti atskleista (i i teiss akt ivedama), kada prasideda apkaltos byla ir kada ji galutinai inagrinja-ma arba kada, kur ir kaip nustatomas iurktus Konstitucijos paeidimas ar padaryto nusikaltimo paaikjimas...

Beje, Konstitucinio Teismo 2004 m. balandio 16 d. sprendime pateiktas tam tikr Seimo statuto nuostat aikinimas, kad jose nra reglamentuojamas asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrei veiksm atitikties Konstitucijai nagrinjimo Konstitu-ciniame Teisme procesas (iuos santykius reguliuoja Konstitucinio Teismo statymas), taip pat skatina iekoti toki konstitucini valg, kuriomis apkaltos instituto samprata dengt ne tik apkaltos proceso tvarkos, bet netgi ir to konstitucins justicijos proce

27 is mokslinis teiginys rado atgars net ankstyvojoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: Teiss teori-joje ir teiss akt taikymo praktikoje laikomasi principo, kad materialins teiss normos turi pirmum pro-cesini teiss norm atvilgiu (1996 m. lapkriio 12 d. nutarimas), Proceso norm paskirtis yra utikrinti materialins teiss norm gyvendinim (1998 m. rugsjo 24 d. nutarimas).


so28, kuris nulemia vien i dviej apkaltos proceso raidos alternatyv (apkaltos proceso pabaigim, nesant reikiam faktini ir procedrini pagrind, arba tsim, iems pa-grindams esant, taiau tik tiek, kiek btina Seimui apsisprsti dl sankcijos skyrimo ar neskyrimo), pagrindus.

Kitaip tariant, mokslikai priimtini tiek Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. ir 2001 m. sausio 25 d. nutarim odiai, kurie pirmiausia (tiesiogiai) pabria apkaltos reglamentavimo materialius teisinius aspektus toks apkaltos reguliavimas neprieta-rauja Konstitucijoje tvirtintiems apkaltos pagrindams29, tiek i odi perfrazavimas, kuriuo, nekeiiant j esm, viso labo patikslinami juose savaime gldintys procedriniai aspektai: toks apkaltos parengiamosios procedros reguliavimas neprietarauja Kons-titucijoje tvirtintiems apkaltos proceso pagrindams.

Tiesa, negalima visikai atmesti, kad Konstitucijoje (105 str. 3 d. 4 p.) pavartotas dviej odi junginys apkaltos byla apskritai gali bti tam tikra paskata (dingstimi) formuotis apkaltos bylos instituto valgai ir jai skverbtis mokslin pedagogin li-teratr (joje vartojam terminij). Taiau nagrinjant tok (taip vardijam) institut, galt bti atskleidiama (perteikiama) tik labai nedidel dalis to materialinio teisinio turinio, kuris susijs su konstitucins justicijos byla (ji nesutampa su Seime pradta apkaltos byla), t. y. Konstitucinio Teismo kompetencija nagrinti toki konstitucins justicijos byl, kuri pagal Konstitucij (107 str. 2 d.) turi esmin reikm Seime pradtos apkaltos bylos (tolesnei) raidai ir baigiai.

Panaiai galima vertinti konstitucin kategorij apkaltos procesas, kuri taip pat gali bti pakankama paskata (dingstimi) formuotis tik jos procesin savast ir turin apimanio instituto valgoms, juolab kad Konstitucinis Teismas, kaip minta, 1999 m. gegus 11 d. nutarime jau buvo bepradeds kurti doktrin apie tai, kad apkaltos proceso institutas (irykinta E. .) Lietuvos konstitucinje sistemoje sietinas su [...], nors vliau (2004 m.) ios krypties nebevyst, apsistodamas ties apkaltos institutu30, o juo ypatingus procedrinius aspektus apimdamas nuoroda, kad apkalta yra ypatinga procedra. Vadinasi, tiek materialinius, tiek procedrinius apkaltos kertinius elementus bandoma apimti formuluojant doktrinin nuostat: Konstitucijoje tvirtintas apkaltos ypatingos parlamentins procedros institutas31.

Atsivelgiant visa tai verta rinktis mokslin pozicij, kad savarankiko apkaltos bylos instituto ir apkaltos proceso instituto buvimo valgos i esms nesuponuoja sistemin Konstitucijos (105 str. 3 d. 4 p., 107 str. 3 d.) nuostat analiz. T pat galima ivesti i 2004 m. ir vlesns oficialios konstitucins doktrinos apkaltos tematika.

2. iame kontekste verta paymti, kad Konstitucinis Teismas apskritai (tarsi) ven-gia vartoti ir pltoti kategorij apkaltos byla, t. y. neskiria iai kategorijai didesnio dmesio ir todl nra sukrs nors kiek ikalbingesns teorijos apie apkaltos bylos parlamentin pradjim ar nagrinjim.

28 Daugiau apie proces r.: Kris, E. Konstitucins justicijos proceso teiss klausimu. Teis. 2011, 78: 727.29 r.: Konstitucinio Teismo aktai, 3 knyga (19992001), p. 865.30 r. 7 ina.31 KT 2004 m. gegus 25 d. nutarimas.


Pastarasis aspektas gali kiek stebinti, kadangi vargu ar galima argumentuoti, kad odi apkaltos byla pavartojimas vienoje Konstitucijos nuostatoje, skirtoje apibrti Konstitucinio Teismo kompetencij, savaime nieko esmingo nesuponuoja, nes t o-di pasirinkim (pavartojim) es nulm redakcins technins Konstitucijos projekto rengimo (derinimo) aplinkybs (prieastys). Taiau minti Konstitucijos odiai i principo yra pakankamai ikalbs ir palanks konceptualioms valgoms, kadangi jais netiesiogiai pasakoma, jog:

a) dar iki Seimo kreipimosi Konstitucin Teism yra (turi bti) pradta btent apkaltos byla, kuri, kaip tam tikro keliamo klausimo dokumentinis formatas ar laik-mena, savaime rodo, kad apkalta ir jos inicijavimas ar svarstymas (vis Seime nagri-njam aktualij kontekste) isiskiria materialiniu procesiniu juridizavimo savitumu;

b) Konstitucinis Teismas nei pradeda i byl, nei j perima (nagrinja), bet savo konstitucins justicijos byloje patikrina tuos faktinius ir procedrinius pagrindus, kurie btini toje kitoje (apkaltos) byloje, kuri pradta Seime;

c) Seimas, gavs Konstitucinio Teismo ivad, turi baigti nagrinti jo pradt ap-kaltos byl, taiau tai gali pradti daryti ne nuo tos nagrinjimo bsenos ar stadijos, kuri buvo pasiekta prie kreipiantis Konstitucin Teism dl ivados, bet nuo Konstitu-cinio Teismo ivadoje patvirtint apkaltos bylos faktini ir procedrini pagrind supo-nuojamo konstitucini galiojim atmimo (nutraukimo) klausimo nagrinjimo (daugiau r. 5 skirsn);

d) kiekvienos bylos, taigi ir apkaltos bylos, nagrinjimo raida ir baigtis neiven-giamai susijusi su atitinkamo klausimo galutiniu isprendimu (r. Konstitucijos 107 str. 3 d.). is klausimas apkaltos (ir jos bylos) kontekste byloje yra dvilypis: susidedantis i pirminio klausimo, ar apkaltai yra pakankami faktiniai ir procedriniai jos pagrindai (konkrets veiksmai ir juose pasireikiantis iurktus Konstitucijos paeidimas ar priesaikos sulauymas), ir antrinio klausimo, ar ne maiau kaip 3/5 (t. y. 85) Seimo nari paalins mintais pagrindais apkaltint pareign i pareig (ar panaikins jo man-dat). Siauresniu poiriu galutinai sprendiamas klausimas (r. Konstitucijos 107 str. 3 d.) tra vienas: ar Konstitucinio Teismo ivadoje inagrinjus (isprendus) pakan-kam apkaltos teisini (faktini procedrini) pagrind buvimo klausim, susidarys ne maiau kaip 3/5 (t. y. 85) Seimo nari bals dauguma isprsti paalinimo i pareig (mandato atmimo) klausim.

Kaip tik penktasis aspektas rodo, kad Konstitucijos odiai pradta apkaltos byla gana palanks tiems Konstitucinio Teismo doktrinos kritikams, kurie, nesutikdami su apkaltos klausimo galutinio sprendimo (pagal Konstitucijos 107 str. 3 d.) siauresniu supratimu, atskleistu mintoje Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. ivadoje, ga-lt teigti, kad kaip teisinje valstybje niekas (jokio teismo ar jo skyriaus pirmininkas, jokia teisj plenarin sesija ar senatas) negali perimti i teisjo jo bylos, kol jis jos nebaig nagrinti, taip ir Seimo pradtoje apkaltos byloje niekas negali galutinai inagri-nti esminio jos klausimo, kol tos bylos Seimas nebaig galutinai nagrinti.

Taiau toki galimyb kritikuoti Konstitucinio Teismo pozicij galima atremti b-tent materialins (ne procesins) apkaltos teiss poiriu:


pirma, Seimas i principo turi sustabdyti pradt apkaltos byl arba i karto po to, kai priima nutarim dl kreipimosi Konstitucin Teism dl jo ivados, arba po to, kai Konstitucinis Teismas pradeda nagrinti Seimo kreipimsi, kadangi dviej byl ap-kaltos bylos ir konstitucins justicijos bylos dubliavimasis nepateisinamas vairi konstitucini princip (ypa teism nepriklausomybs) poiriu;

antra, Konstitucinis Teismas, kaip minta, neperima apkaltos bylos, bet savo kons-titucinje justicijos byloje patikrina, ar yra tai, be ko ta kita apkaltos byla Seime apskirtai negali bti pradedama ir nagrinjama;

treia, toks teisminis patikrinimas, kuriuo konstitucins justicijos byloje pasa-koma (konstatuojama), kad yra (buvo) konkrets veiksmai ir juose pasireikiantis iurktus Konstitucijos paeidimas ar priesaikos sulauymas, nra sikiimas (su-stabdyt) apkaltos byl ir bsim jos galutin sprendim (Konstitucijos 107 str. 3 d. poiriu).

Tokius ir panaius argumentus bt galima tsti, taiau tai bt daroma ne pagal Seimo statuto procedrines nuostatas, bet pagal materialines konstitucines valgas, api-manias atitinkamus procesinius aspektus.

Visa tai leidia sustiprinti mokslin nusistatym, kad tam tikros gimining Kons-titucijos norm ir princip grups atvilgiu tikslinga konstruoti toki instituto samprat, kuri prasideda raktiniais odiais apkaltos institutas.

4. Apkaltos instituto pagrind valg variantai

1. Jei apkaltinto pareigno paalinimo i pareig (ar mandato atmimo) atlikimas apkaltos proceso tvarka pagal Konstitucij (r. 74 str. 2 sakin) turi bti nustatyta Sei-mo statute, tai Konstitucijos nuostatos, kuriose kalbama apie apkalt, yra tokios tvarkos ir pagal i tvark atliekamo apkaltos idjos (esms) gyvendinimo sampratos pirminiai formals (raytiniai) pagrindai.

iame kontekste svarbu atsivelgti, kad atitinkamos Konstitucijos, juolab Seimo statuto formuluots savaime neturt bti laikomos vieninteliais apkaltos komplek-sinio (konstitucins ir valstybins teiss) instituto pagrindais, kadangi (a) apkaltos institutas apima gerokai daugiau nei kako materialaus procedrin atlikim tam tikra tvarka, (b) Konstitucija turi ne tik tekst, bet ir (vientis) potekst, juolab (c) jos teks-tas bei jo teisminis aikinimas yra inspiruotas ne tik Lietuvos 19181938 m. konstitu-cij, kurios neminjo apkaltos, bet ir usienio valstybi konstitucij formuluoi bei j pagrind sudarani idj, taigi ir toki nuostat, kuriose vartojama apkaltai adekvaios kategorijos (kaip mintas terminas impeachment).

Todl apkaltos instituto pagrindus reikt suprasti ne tik konkrei veiksm pro-cedrinio kvalifikavimo kontekste, t. y. ne tik A. Baceviiaus32 iskiriamo normatyvi-nio, faktinio ir procesinio pagrindo poiriu, bet ir plaiau, pirmiausia pagal tris val-gos pakopas (nuo lengvesns link sunkesns pakopos). Pirmoje valgos pakopoje

32 Baceviius, V. Apkaltos institutas ir konstitucin atsakomyb: probleminiai aspektai. Jurisprudencija. 2008, 9(111): 96.


pagal Seimo statut, jo nuostat taikymo precedentus, i dalies istorin ir lyginamj konstitucin jurisprudencij; antroje pakopoje pagal Konstitucijos raytines nuostatas (formuluotes), kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai (107 str. 3 d.) usimenama apie apkalt, ir i nuostat oficialij doktrinin samprat; treioje pakopoje pagal bendruosius konstitucinius principus (vis pirma konstitucini mogaus teisi ir laisvi nepaeidimo ir gynimo, valdi padalijimo ir teisins valstybs principus), kurie sudaro daugelio konstitucini institut pagrind dal ir kyla ne tik i raytini Konstitucijos nuostat, bet ir j formulavim galjusi lemti idj ar j oficial aikinim inspiruoti pajgi koncepcij, juolab oficiali doktrinini Konstitucijos (ir ne tik jos: taip pat ETK, kit tarptautins teiss altini!) aikinim.

ios pirmaeils tripakops valgos kontekste apkaltos instituto pagrindus reik-minga sukonkretinti platesniu poiriu, juos skirstant :

a) pirminius ir antrinius, t. y. tvirtinus Konstitucijoje ir Seimo statute; pirminiai pagrindai kildintini i devyni Konstitucijos nuostat, tiesiogiai reguliuojani apkaltos santykius, grups (63 str. 5 p., 74 str., 86 str. 2 d., 88 str. 5 p., 89 str. 1 d. 1 sak., 105 str. 3 d. 4 p., 107 str. 3 d., 108 str. 5 p., 116 str.) ir su ja neatskiriamai susijusi bendrj konstitucini princip, ypa Konstitucinio Teismo 2004 m. kov nurodyt valdios ga-li konstitucinio ribojimo, valdi padalijimo ir teisins valstybs princip33, taip pat Konstitucinio Teismo 2004 m. baland papildomai pabrt asmens teisi ir laivi gyni-mo princip34, kurie i esms buvo atskleisti dar Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime (Seimo statuto nuostat prietaravim Konstitucijai pagrindusiuose argu-mentuose dl perengt apkaltos supaprastinimo rib);

b) formaliuosius (raytinius) ir doktrininius, t. y. Konstitucijoje ar Seimo statute tiesiogiai tvirtintus ir Konstitucinio Teismo logikai sistemikai ar teleologikai ives-tus, pavyzdiui, apkaltos tikslo ir kartu padarinio (tam tikro kelio ukirtimo, t. y. ribotos galimybs uimti tas paias pagal prisaikdinim lygiavertes pareigas) ar apkaltos supaprastinimo (taikant trei procedrin pagrind; r. toliau), doktrininio supra-timo pagrindus;

c) istorinius ir aktualius (aktualizuotus), t. y. matomus, viena vertus, Seimo statu-to VIII dalies 1998 m. gruodio 22 d. redakcijos ir jai reikmingo Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimo poiriu, kita vertus, Seimo statuto VIII dalies 2004 m. lapkriio 9 d. redakcijos ir j nulmusi Konstitucinio Teismo 2004 m. akt kontekste, juolab pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. ivad, kuri rodo, kad naujau-sias, aktualizuotas Konstitucijoje (105 str. 3 d. 4 p.) abstrakiai nurodyt konkrei veiksm pasireikimo form supratimas apima ne tik valstybs paslapties atskleidim, bet ir ilgalaik nederint, vienaalikai Seimo sesijos metu gyvendint, Seimo nario poilsin kelion egzotikas Azijos valstybes;

33 Atskleidiant Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 107 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo turin btina atsivelgti Konstitucijos 74 straipsnio nuostatas, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstitucinius valdi padalijimo ir teisins valstybs principus (KT 2004 m. kovo 31 d. ivados konstatuojamosios dalies III skyriaus 2 punktas).

34 Apkaltos institutas Lietuvos konstitucinje sistemoje sietinas ir su [...] konstituciniais asmens teisi ir lais-vi apsaugos principais (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandio 15 d. nutarimas).


d) organizacinius techninius, susijusius su apkaltos proceso parengimo, organiza-vimo, stabdymo ar tsimo precedentais (apkaltos proceso A. Butkeviiui, R. Paksui, L. Karaliui atvejais35), ypa Seimo sudaromos (ar nesudaromos) Specialios tyrimo ko-misijos posdiais (juos reglamentuojani norm dalis pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. balandio 16 d. sprendim gali bti nepriskiriama apkaltos institutui ir jo ofi-cialiajai doktrinai tiek, kiek atitinkamos normos tvirtintos viso labo paios mintos Komisijos patvirtintame jos darbo reglamente), vieuoju Konstitucinio Teismo posdio ir ali gin pobdiu bei trukme, taip pat baigiamojo Seimo apkaltos posdio (ir pirmininkavimo jame) praktika;

e) lyginamuosius ir tarptautinius, matomus ne tik JAV konstitucijoje36, bet ir, kaip pasirodo, su ja nesuderinamoje (jos akivaizdiai nebeatitinkanioje) Europos mogaus teisi konvencijoje, kuri, pasak minto Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. sau-sio 6 d. sprendimo (byloje Paksas prie Lietuv), draudia neproporcing negrtam (neterminuot) pasyviosios rinkim teiss bti parlamento nariu ribojim, kylant i pareigno paalinimo i pareig impeachmento tvarka.

Be to, kaip minta, apkaltos instituto pagrind sistemoje galima (reikt) matyti io instituto taikymo tam tikram pareignui (tris) abstrakius procedrinius pagrindus iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym ir padaryto nusikaltimo pa-aikjim (Konstitucijos 74 str.), ir pagal juos kvalifikuojamus faktinius (konkrei veiksm pagal Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.) pagrindus, dl kuri pradedama apkal-tos byla.

2. Detaliau tyrinjant tris procedrinius pagrindus, svarbu paymti, kad Konstitu-cinis Teismas juos visus i pairos atskirus, nurodytus Konstitucijos 74 straipsnyje vartojant odius arba ir taip pat 2003 m. gruod ir 2004 m. gegu konceptualiai sujung taip, kad paskutiniai du buvo pajungti (subordinuoti) pirmajam ir todl nustojo bti savarankiki37.

Tokiame kontekste stebinti gali tai, kad, pirmsyk (1999 m. gegus 11 d. nutari-me) isamiai aikindamas treij procedrin pagrind (paaikjus, jog padarytas nusikaltimas), Konstitucinis Teismas j rykiai atribojo kaip specifin, leidiant vyk-dyti ir baigti supaprastint apkalt remiantis sigaliojusiu apkaltinamuoju nuospren-diu (ieit: be Konstitucinio Teismo ivados!) ar netgi pagal viso labo tarim pada-rius nusikaltim (kai nustatytas ne tik nusikaltimo faktas, bet ir pareignas, padars

35 r.: Apkaltos procedra prie Seimo nar Audri Butkevii. Vilnius, 1999; Prezidento apkalta 20032004. Dokument rinkinys. Sudarytojas Vaiaitis, V. A. Vilnius, 2005; KT 2010 10 27 ivada Dl Lietuvos Res-publikos Seimo nario Lino Karaliaus, kuriam pradta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksandro Sacharuko, kuriam pradta apkaltos byla, veiksm atitikties Lietuvos Respublikos Konstituci-jai.

36 r.: JAV konstitucija. Usienio ali konstitucijos. Sudarytojai Jarainas, E.; Mesonis, G. Vilnius, 2004, p. 268287; Luchterhandt, O., supra note 2, p. 164168, 182.

37 Antrojo pagrindo ssaja su pirmuoju atskleista KT 2003 m. gruodio 30 d. nutarime, o treiojo pa-grindo pajungimas (subordinacija) pirmajam irykintas KT 2004 m. gegus 25 d. nutarime: Todl Seimui, sprendianiam, ar apkaltos proceso tvarka paalinti asmen i uimam pareig, panaikinti jo Sei-mo nario mandat u nusikaltimo padarym (irykinta E. .), pagal Konstitucij tenka atsakomyb isiaikinti, ar nusikaltimo padarymu kartu nebuvo iurkiai paeista Konstitucija (irykinta E. .), sulauyta priesaika. (KT 2004 m. gegus 25 d. nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 8 punkto 3 pastraipa).


nusikaltim)38. Vliau, 2004 m. kov, Konstitucinis Teismas vl usimin apie apkalt, grindiam akivaizdiai paaikjusiu nusikaltimu, kuris dar formaliai nerodytas39. Net 2004 m. balandio 11 d. nutarime dar buvo pripastamas treiojo pagrindo savaranki-kumas (pirmojo atvilgiu)40. Taigi net trijuose nutarimuose nebuvo net usiminta apie tai, kad treiojo apkaltos procedrinio pagrindo taikymo atveju Seimui gali tekti atsi-sakyti supaprastintos apkaltos modelio ir kreiptis Konstitucin Teism dl ivados, kuri iaip privaloma tik dl pirmojo (o jo kontekste ir dl antrojo) pagrindo (Kons-titucijos 105 str. 3 d. 4 p.). Todl ities sunku nesistebti41, kodl 2004 m. gegus 25 d. nutarime oficiali jurisprudencija pasuko kontraversika pirmojo/antrojo ir treiojo apkaltos procedrinio pagrindo jungties (tapatinimo) linkme (pakraipa).

ios linkms (pakraipos) mokslinis problemikumas gali bti matomas ir tas, kad ja pasukant (engiant): a) i principo sureikminamas (tikrai daugiau nei tik pamini-mas, nors ir vartojami atsargs tarsi jokios esmingos nuorodos nereikiantys o-diai iame kontekste pamintina) ordinarinje baudiamojoje teisje daromas nu-sikaltim (nusikalstam veik) skirstymas sunkius (nesunkius), tyinius (netyinius, neatsargius), savanaudikus (nesavanaudikus) ir... tokios nuorodos ( ordinarin teis) pabaigoje staiga pateikiama ivada, kad ne kiekvienas nusikaltimas reikia Konstituci-jos paeidim ar priesaikos sulauym!42; b) daugiau ar maiau esmingai atitolstama nuo Konstitucijos hermeneutinio aikinimo43, t. y. istorinio Konstitucijos rengj apsis-prendimo neapsiriboti tik iurktaus Konstitucijos paeidimo procedriniu pagrindu, bet greta jo terpti paaikjusio padaryto nusikaltimo (bet kokio, kur galutinai ir neskun-diamai nustatyt ordinarinis teismas!) pagrind; c) ne tiek reinterpretuojamas, kiek esmingai keiiamas supaprastintos apkaltos doktrininis aprobavimas pirmiausiai pateiktas Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime.

38 Asmens paalinimas i pareig ar jo Seimo nario mandato panaikinimas apkaltos proceso tvarka dl tarimo padarius nusikaltim (irykinta aut.) nesaisto teismo (KT 1999 m. gegus 11 d. nutarimo konstatuoja-mosios dalies III skyriaus 7 punktas).

39 KT 2004 m. kovo 31 d. ivada: [...] kai apkaltos pagrindas yra paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, ir jeigu asmens, kuriam taikoma apkalta, atvilgiu dar nra siteisjs (irykinta aut.) apkaltinamasis teismo nuosprendis.

40 Seime gavus siteisjus apkaltinamj teismo nuosprend, jame vykdomos apkaltos proceso metu teismo nuosprendis bei kiti teism nagrinjant baudiamj byl priimti sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama. Tokiu atveju Seime yra sprendiamas tik valstybs pareigno paalinimo i pareig (Seimo nario mandato panaikinimo) klausimas (irykinta E. .) (KT 2004 m. balandio 15 d. nutarimas).

41 Daugiau r.: ileikis, E. Apkaltos form valgos kaltinimo paeidus teis kontekste (atiduota spaudai, t. y. Vilniaus universiteto Teiss fakulteto leidiniui Liber Amicorum J. Prapiesiui. vedas, G. (ats. red.) Vilnius, 2012).

42 iame kontekste pamintina, kad baudiamajame statyme numatyti nusikaltimai gali bti ne tik sunks, bet ir nesunks, jie gali bti padaryti ne tik tyia, bet ir dl neatsargumo, jie gali bti labiau arba maiau pavojin-gi, jie gali sukelti labai sunkius padarinius ir tokius padarinius, kurie nra sunks, jie gali bti savanaudiki arba nesavanaudiki, susij su einamomis pareigomis (tarnyba) arba su jomis nesusij ir t. t. Nusikaltimo padarymas savaime nereikia, kad asmuo kartu paeid Konstitucij ar sulau priesaik (irykinta E. .) (KT 2004 m. gegus 25 d. nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 8 punkto 2 pastraipa, t. y. jos pradia).

43 r.: Vaiaitis, V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius, 2009.


Ta paia abejotina linkme (pakraipa), beje, klusniai pasuko ir Seimas, jis 2004 m. lapkriio 9 d. atitinkamai pakeit Seimo statuto nuostatas44, nors tam pagal Konstituci-nio Teismo 2004 m. balandio 15 d. nutarime pateikt konsultacij (instrukta, sie-tin su vadinamja soft law), regis, nebuvo beslygikos btinybs, kadangi net nesant siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio... Seimo statute [...] galima nustatyti, kad tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus, jo buvim vykdydamas apkalt gali konstatuoti pats Seimas be teisini institucij tyrimo!45

Tiesa, nurodyt Konstitucinio Teismo pozicijos (dl treio apkaltos procedrinio pagrindo sampratos) pakeitim ar, velniau tariant patikslinim, galima suprasti ir i dalies pateisinti tuo poiriu, kad konstitucins justicijos ivada, kurios Seimas es tu-rt prayti (j gauti) net supaprastintoje apkaltoje, pradtoje be Specialiosios tyrimo komisijos (joje atlikto pirminio tyrimo bei j apibendrinanios ivados), bt garantija apkaltintam asmeniui, kad jam nebus nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb46.

Be to, oficialiosios doktrinos formavimo formul ne visa ikart, bet byla po bylos47 leidia papildomai pateisinti mintos Konstitucinio Teismo pozicijos keitim ar tikslinim, teigiant, kad treio apkaltos procesinio pagrindo ssaj su Konstitucinio Teismo ivada samprata formavosi ne visa ikart 1999 m. gegus 11 d. ar 2001 m. sausio 25 d., bet 2004 m. kov, baland ir gegu, kaip jo byla po bylos apkaltos tematika.

3. Grtant prie kit mint instituto konceptualios sampratos pagrind, verta pay-mti, kad nepriimtina sureikminti pirminius precedentinius altinius, susijusius su ap-kaltos A. Butkeviiui atveju, kadangi juos atitinkamai nulm nebegaliojanios Seimo statuto nuostatos ir pirmin, palyginti maai (bei ribota apimtimi) ivystyta supapras-tintos apkaltos oficiali doktrinin samprata, pagal kuri paaikjs padarytas nusikalti-mas dar buvo laikomas savarankiku procedriniu apkaltos pagrindu.

Be to, konstituciniu poiriu nepriimtina sureikminti (absoliutinti) lyginamj apkaltos altini. Tai akivaizdu vien tuo poiriu, kad pirminmis laikytinos apkaltos maksimaliai rezultatyvaus gyvendinimo padarinio idjos, kurias suponuoja JAV konstitucija ir kurios buvo atitinkamai gyvendintos (transplantuotos) Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarime, po minto ETT 2011 m. sausio 6 d. sprendi-mo turi bti vertinamos kritikai i dien teisins valstybs (asmens teisi proporcingo ribojimo) poiriu.

iame kontekste verta paymti ir tai, kad kitose valstybse tvirtinti apkaltos mo-deliai (j pagrindai) rado atgars Lietuvos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime pateiktame apibendrinime: Apkalta siejama su grietais reikalavimais. Pirma,

44 Seimo statuto (2004 m. lapkriio 9 d. redakcija ) 239 str. 2 d.: Seimas, gavs siteisjusio apkaltinamojo teismo nuosprendio nuora, priima nutarim pradti apkaltos proces konkreiam asmeniui ir kreipiasi Konstitucin Teism ivados (irykinta aut.), ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkreiu nusikal-timu buvo iurkiai paeista Konstitucija ir sulauyta priesaika.

45 r. Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009, p. 626 (t. y. nuo io leidinio puslapio pabaigos trei past-raip).

46 KT 2004 m. kovo 31 d. ivada (r. Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009, p. 623).47 KT 2006 m. lapkriio 21 d. sprendimas (r. Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009, p. 806).


ji gali bti taikoma tik tam tikriems pareignams, kurie paprastai ivardijami konstitu-cijoje (valstybs vadovui, aukiausiesiems vykdomosios ir teismins valdios parei-gnams, o kai kuriose valstybse ir parlamento nariams). Antra, apkalta galima tik specialiai nustatytais pagrindais. Tokie pagrindai paprastai yra priesaikos sulauymas, konstitucijos paeidimas, valstybs idavimas, taip pat vairaus sunkumo nusikaltimai. Treia, apkaltos procesas daniausiai vyksta parlamente, laikantis taisykli, bding teisminiam nagrinjimui (irykinta aut.), o sprendimui priimti reikalinga kvalifikuota bals dauguma. Ketvirta, rezultatyvaus apkaltos proceso padarinys yra specifin konstitucin sankcija (irykinta aut.) asmens paalinimas i pareig arba jo mandato pa-naikinimas; taigi apkalta nra baudiamosios atsakomybs taikymas (irykinta aut.), net jei jos pagrindas yra nusikaltimas.48

Toks abstraktus (kone visam pasauliui adresuotas) apkaltos instituto kitose vals-tybse supratimas negali bti sureikmintas jau vien tuo poiriu, kad kai kurie bendri Konstitucinio Teismo nurodyti apkaltos instituto kitose valstybse pagrindai (esminiai poymiai) akivaizdiai neatitinka Lietuvoje pasirinkto varianto.

Antai pakankamai esminga Konstitucinio Teismo nuoroda (ir kartu idja), kad ap-kalta taikoma aukiausiems pareignams (valstybs vadovui, aukiausiesiems vyk-domosios ir teismins valdios pareignams), kuri sustiprinta Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. ivadoje49, yra diskutuotina, kadangi pagal Lietuvos Konstitucij trys apkaltos adresatai (Respublikos Prezidentas, Seimo nariai ir minti tam tikr teism teisjai) tikrai nra visi Lietuvos aukiausi valstybs pareignai. i pareign grup neapima, be kita ko, Vyriausybs nari, t. y. Ministro Pirmininko ir ministr, taip pat steigt specializuot teism (r. Konstitucijos 111 str. 2 d.) aukiausios instancijos teismo Vyriausiojo administracinio teismo teisj.

5. Apkaltos instituto esms valg variantai

1. Tarp mint apkaltos instituto konstitucini pagrind svarbu velgti pagrindin idj, per kurios prizm galima atitinkamai vertinti beveik visus apkaltos, kaip komp-leksinio (konstitucins teiss ir ordinarins, materialins ir procesins teiss) institu-to, apimanio apkaltos Respublikos Prezidentui ar Seimo nario subinstitutus, norminio techninio konstravimo ar teisminio aikinimo bei pltojimo aspektus (klausimus). Toki idj bt galima vadinti apkaltos instituto esme tuo poiriu, kad ji gldi visose iam institutui priskirtinose konstitucinse kategorijose (ne tik apkaltos procesas ir apkal-tos byla, bet ir tokiose kaip paalinimas i pareig, mandato panaikinimas Kons-titucinio Teismo ivada, rmimasis ia ivada, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali), jas vertinant kartu.

48 KT 1999 m. gegus 11 d. nutarimas (konstatuojamosios dalies II skyriaus 2 punkto 1 pastraipa). 49 Apkalta Konstitucijoje numatyta ypatinga procedra, kai yra sprendiamas Konstitucijos 74 straipsnyje

nurodyt aukiausij valstybs pareign (irykinta aut.) konstitucins atsakomybs klausimas, [...] (KT 2004 m. kovo 31 d. ivada).


Paymtina, kad Konstitucijos tekste i principo nemanoma isyk matyti (iskai-tyti) apkaltos instituto esm. Jos tinkamas valgas savaime sunkina pirminis asmens kaltinimo iurkiai paeidus pamatin (aukiausi) teis ar sulauius i ios teiss kylani priesaik spdis, t. y. minti grieti ir kriminalines asociacijas (kone su prokuro-r kaltinimu pagal Konstitucijos 118 str. 1 d.) keliantys Konstitucijos odiai apkalta, byla, procesas. Btent ios kategorijos gali (i principo turt) sudaryti pernelyg skubot spd, kad iais odiais paremto instituto esm es turi bti suprantama pagal vien i keturi prieing valg:

a) byla, kaip teisinio klausimo ar juridins problemos nagrinjimo formatas, papras-tai rodo ikiteismin tyrim ar teismin nagrinjim, o apkaltos bylos pradjimas Seime (Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.) ir jos baigimas ten pat (Konstitucijos 107 str. 3 d.) es isyk suponuoja valg, paremt anglika tradicija50 prilyginti parlament kvaziteismui: apkalta tai Seimo, kaip tautos atstovybs, iimtiniais atvejais atsirandanios teis-minio kaltinimo galios ir j gyvendinimas specialaus kvaziteismo proceso tvarka, pagal kuri Seimas ikelia (pradeda) apkaltos byl, po to laikinai perduoda j Konstituciniam Teismui ir, gavs jo patariamj ivad, t byl nagrinja i esms. Ieit, kad apkaltos instituto esm neva yra toks ypatingas atitinkamo pareigno parlamentinis apkaltinimas ir nubaudimas, kuris pagal tvark, tiksl ar padarin prilygsta teisminiam apkaltinimui ir nubaudimui, taigi turi baudiamojo teisminio apkaltinimo ir nubaudimo poymi, b-ding baudiamosios teiss norm ir princip sistemai. Kitaip tariant, substancij atseit sudaro dvi idjos: parlamento palaikomas valstybinis kaltinimas, kuris savo materialin-mis ir procedrinmis taisyklmis atitinka BPK standartus, taigi prilygsta prokuror palaikomam valstybiniam kaltinimui baudiamosiose bylose (Konstitucijos 118 str.), ir remiantis iuo kaltinimu bei (jo neatstojania ir netgi jam neprilygstania) Konstitucinio Teismo ivada Seimo sprendimu skiriama bausm (paalinimas i pareig ar mandato panaikinimas). Siejant i samprat su Respublikos Prezidentu kaip valstybs vadovu, tekt teigti, kad valstyb per Seim gali kaltinti valstybs vadov (jam tebeinant savo pareigas) ir skirti jam bausm...;

b) jei Seimas ne teismas, o politinio pobdio institucija51, tai Seime galinti vykti apkalta tai tarsi iuolaikika politin giljotina, pasireikianti vieu tam tikr pareign politiniu apkaltinimu ir j politiniu pasmerkimu valstybins bendruomens atstovybje, taigi visos (j rinkusios) tautos akyse. Ieit, kad apkaltos instituto esm neva yra toks atitinkam pareign vieo politinio apkaltinimo (i dalies ir gynimosi nuo jo) procesas, kuris (kaip, vaizdiai tariant, neapsisprendusi inkvizitori ir juos stebinios bendruo-mens audrinimas) turi bti vykdomas ir baigiamas (politins nuobaudos skyrimu) pri-klausomai nuo tautos reakcijos ir palankumo (ar prieikumo) apkaltintam pareignui... iuo poiriu apkaltos pagrstumo rodinjimas ir formalus (papildomas) nubaudimas (paalinimas i pareig ar mandato panaikinimas) tai tarsi du skirtingi dalykai tuo as-pektu, kad paalinimas yra tik epizodas (finio linijos kirtimo momentas), o kaltinim

50 r.: Luchterhandt, O., supra note 2, p. 167, 182.51 KT 2004 m. kovo 31 d. ivada ([...] Seimas valstybs valdios institucija, savo prigimtimi ir esme po-

litinio pobdio institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo nari daugumos politin valia, kurios sprendimai grindiami politiniais susitarimais, vairiais politiniais kompromisais ir pan.).


pateikimo ir j pagrstumo rodinjimo ir patvirtinimo procesas t epizod nustelbianti eiga. Ji es lemia, kad svarbiau ne tiek baigiamasis Seimo balsavimas u (ar prie) paalinim i pareig (ar mandato panaikinim), kiek tok balsavim saistanios tautos (rinkj) valios subrandinimo procesas52;

c) jei Seimas parlamentas, vykdantis parlamentin kontrol53, o Lietuvos valsty-bs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai54, tai ap-kalta yra ypatingas, prast (tradicin) parlamentins kontrols adresat sra nepa-tenkani (Seimui neatskaiting) pareign parlamentinis apkaltinimas iimties tvarka, grindiamas aukiausiojo valstybs organo55 ir jo netipins parlamentins kontrols formos idja56 bei ios kontrols gyvendinimo speciali parlamentin procedra. Ieit, kad apkaltos instituto esm neva yra parlamentins daugumos sutelkimas ir kartu par-lamentins valdymo formos utikrinimas, tiksliau vidin parlamentin kontrol Sei-mo nariams ir iorin parlamentin kontrol Respublikos Prezidentui, prisiekianiam Seime ir daraniam Seime metinius praneimus, ir Seimo paskirtiems (ar gavus Seimo pritarim Respublikos Prezidento paskirtiems) teisjams;

d) jei Seimas privalo kreiptis Konstitucin Teism ivados dl apkaltos bylos pagrind sudarani veiksm konstitucinio vertinimo (Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.) ir remtis tokia ivada (Konstitucijos 107 str. 3 d.), kuri galutin ir neskundiama (Konstitucijos 107 str. 2 d.), o Konstitucinis Teismas yra vienintel valstybs institucija, galiota vykdyti specifin konstitucin justicij (teiss akt ir tam tikr faktini veiksm atvilgiu), tai apkaltos byla es yra ypatinga (sudvejinta) parlamentin ir teismin byla, o jos nagrinjimas apkaltos proceso tvarka ypatingas (sudvejintas) nagrin-jimas parlamentinio ir konstitucinio teisminio proceso tvarka, kurios apogjus ne Seime, bet Konstituciniame Teisme vykstantis mintos bylos nagrinjimas i esms, o formali atomazga (nulemta Konstitucinio Teismo ivados) rmimsi ia teismine ivada utikrinanio Seimo sprendimo projekto primimas Seime. Ieit, kad apkaltos instituto esm neva yra parlamentinio apkaltos proceso subordinacija konstituciniam teismo procesui, t. y. pagrindini apkaltos bylos teisini klausim nagrinjimas i esms ne tiek parlamentins procedros, kiek konstitucinio teismo proceso lygmeniu.

ios prietaringos valgos, kuriomis sureikminamas tam tikras apkaltos aspek-tas ir atitinkamas jos elementas (pirmja baudiamasis teisminis, antrja politinis

52 Toks apkaltos instituto esms supratimas idealiai tikt Seimo ir Respublikos Prezidento R. Pakso 2004 m. apkaltos santyki politiniam (subjektyviam politologiniam) vertinimui, taip pat Rumunijos parlamen-to ir ios valstybs Prezidento 2007 m. analogik santyki, i kuri kilus gin Rumunijos tauta (rinkjai) 2007 m. gegus 19 d. referendumu isprend valstybs vadovo naudai, siauram teisiniam supratimui.

53 r.: Kalinauskas, G. Parlamentin kontrol. I, II dalys. Vilnius, 2011.54 KT 1998 m. vasario 18 d. nut. (Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij

kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai).55 i idja retrospektyviai gali bti siejama su Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. Laikinojo Pagrindinio

statymo nuostata Aukiausiasis Lietuvos Respublikos valstybins valdios organas yra Lietuvos Respub-likos Aukiausioji Taryba (78 str. 1 d.), kuri neturi analog galiojanioje 1992 m. spalio 25 d. Konstituci-joje ir nesuderinama su ja (5 str. 1 d.).

56 Plg. ileikis, E. Parlamentins kontrols aktualijos ir naujos nestandartins sampratos poreikis Lietuvoje. Parlamentas ir valstybins valdios institucij sranga. Liber Amicorum eslovui Jurnui. Mesonis, G. (ats. red.). Vilnius, 2008, p. 403406.


agitacinis, treij parlamentins kontrols, ketvirtja konstitucinis teisminis), dau-giau ar maiau atsispindjo Lietuvos 2004 m. pirmosios puss politini teisini vyki (apkaltos santyki) dalyvi ar vertintoj teiginiuose (pareikimuose), t. y. pozicijose apkaltos Respublikos Prezidentui R. Paksui klausimu. Tam i dalies palanks Konstitu-cinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime pateikti aikinimai, kuriais apkaltos idja atskleista dviprasmikai (nurodant ypating parlamentin procedr, kurioje btina lai-kytis teisminio proceso princip; ir neatskleidiant konstitucins justicijos suartjimo su tokia procedra tiksliau: siterpimo toki procedr reikms bei apimties), taip pat i aikinim pakoregavimai 2004 m., kuriais apkaltos idja, viena vertus, dar labiau abstrahuojama (kaip viso labo ypatinga procedra57), kita vertus, susieta su Konstitu-ciniu Teismu, kuris toje procedroje atseit taip pat turi galiojimus 58 (tarsi bdamas viena i apkaltos institucij).

Atsivelgiant apkaltos instituto sampratos pltr nuo 2004 m., nurodytas keturias valgas reikt laikyti nepakankamomis ir i dalies klaidingomis, kadangi jomis netin-kamai perteikiamas ir net ikreipiamas (a) Konstitucijos ir atsakomybs u jos iurk-t paeidim (t. y. pagrindins ios atsakomybs utikrinimo priemons atleidimo i pareig ar mandato panaikinimo) teisinis (ne tik politinis) pobdis, (b) apkaltos proceso tikslas, kuris turi bti matomas ne tiek demokratijos ir respublikos, kiek teisins vals-tybs Konstitucijos apsaugos ir asmens teisi utikrinimo kontekste, (c) apkaltos instituto vientisumas, t. y. paalinimo i pareig ar mandato panaikinimo buvimas neats-kiriama apkaltos proceso dalimi ir jo apogjumi, (d) konstitucins justicijos siterpimo tikslas teisins valstybs kontekste, (e) apkaltintais taip pat galini bti Aukiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisj statusas, kurio teisinje valstybje i principo ne-galima netekti vien dl politini prieasi (dingsi ir jas pagrindiani argument).

Todl svarbu paymti, kad apkaltos instituto esm negali bti tinkamai velgta Konstitucijos teksto dalimi esaniose kategorijose apkalta, byla, procesas tol, kol ios kategorijos, be kita ko:

a) logikai, sistemikai ir teleologikai nesusiejamos su konstitucins atsakomybs idja. Jos esm galima perteikti palyginimu: kaip Konstitucinis Teismas yra konstituci-ns justicijos forma59, taip apkalta yra asmens, gijusio savit konstitucin status (kons-titucinio lygmens valdingus galiojimus) patraukimo konstitucinn atsakomybn forma. Tiesa, i idja bt deklaratyvi ir fiktyvi, jei konstitucinje doktrinoje (tiek mokslinje, tiek oficialioje) be apkaltos nebt pripastamos (iskiriamos) dar kitos konstitucins atsakomybs pasireikimo formos60, t. y. konstitucin atsakomyb kaip asmens teisins

57 Apkalta Konstitucijoje numatyta ypatinga procedra, kai yra sprendiamas [..] klausimas( KT 2004 m. kovo 31 d. ivados konstatuojamosios dalies II skyriaus 3 punkto 2 pastraipa).

58 [...]pagal Konstitucij galiojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybs valdios institucijos: Seimas ir Konstitucinis Teismas (KT 2004 m. balandio 15 d. nut. konstatuojamosios dalies 10 punkto 3 pastraipa.)

59 ilys, J. Konstitucinis Teismas. Teisins ir istorins prielaidos. Vilnius, 2001, p. 126.60 Lietuvos oficialioje konstitucinje doktrinoje sunku matyti dar kitas patraukimo konstitucinn atsakomy-

bn iskiriamas formas, net teisjo atleidimo pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkt (kai savo poelgiu paemino teisjo vard) vertinimo kontekste. Tiesa, papildomas formas, galinias pagrsti tariam konstitu-cins atsakomybs normin buvim, bandoma iskirti moksliniu lygmeniu; r., pvz., ileikis, E. Konstitu-cins atsakomybs buvimo (pripainimo) ir sampratos klausimas. Justitia. 2006, 2: 218; Baceviius, V. Apkaltos institutas ir konstitucin atsakomyb: probleminiai aspektai. Jurisprudencija. 2008, 9(111): 96, 97.


atsakomybs forma bt tapatinama iimtinai tik su viena apkaltos konstrukcija ar net siejama su tokia mistine politine atsakomybe, i kurios es teisinje valstybje gali kilti asmens konstitucini teisi (pirmiausia pasyviosios rinkim teiss ir teiss stoti valsty-bs tarnyb bei rinktis valstybs kontrolieriaus, teisjo darb) ribojimai...;

b) vertinamos tik Konstitucijos 74 straipsnio nuostat kontekste, t. y. nesiejamos su trij Konstitucijos nuostat (74 str., 105 str. 3 d. 4 p. ir 107 str. 3 d.) materialaus ir procedrinio isidstymo bei susipynimo logika, paskirtimi (r. io skirsnio 3 punkt, taip pat 2 lentel, pateikt po io tyrimo ivad).

2. iame kontekste gali susidaryti prietaringas spdis, kad apkaltos instituto gi-lesns esms tolesnis mokslinis tyrinjimas yra beprasmis (o jo aktualumo pagrindimas dirbtinis), kadangi j es visikai atstoja oficiali doktrinin apkaltos esmini aspekt apibrtis, t. y.:

a) ankstyvosios (1999 m. gegus 11 d.) doktrinos nuostata, kad Konstitucijos 74 straipsnyje tvirtinti ie apkaltos elementai: 1) apkalta kaip parlamentin procedra, taikoma tik [...]; 3) apkaltos proceso tikslas isprsti nurodyt asmen konstitucins atsakomybs klausim61. Taiau tokia apibrtis nra pakankama moksliniu poiriu, kadangi irykinama tik parlamentin procedra ir nieko nepasakoma apie apkaltos institutui priskirtino Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyt konstitucins justicijos proces62 ir pagal j nagrinjam konstitucins justicijos byl. Be to, konstitucins atsakomybs klausimo isprendimas, kuris vyksta tik Seime (bet ne Konstituciniame Teisme), taip pat negali bti laikomas tokia savastimi, kuri konceptua-liai dengt tiek Seim (jo apkaltos byl), tiek apkaltos proces netiesiogiai (bet svariai) siterpiant Konstitucin Teism (jo konstitucins justicijos byl). Galiausiai nepriimtinas Konstitucijos 74 straipsnio, nurodyto citatoje, sureikminimas, kadangi apkaltos esm turi bti siejama su Konstitucijos 74 straipsnio ir 105 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei 107 straipsnio 3 dalies normine grandine (jos logika, savastimi);

b) vlesniosios (2004 m. kovo 31 d.) doktrinos nuostata, kad Apkalta Konstitu-cijoje numatyta ypatinga procedra, kai yra sprendiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt aukiausij valstybs pareign konstitucins atsakomybs klausimas, t. y. j paalinimas i pareig u iuos Konstitucijoje nustatytus veiksmus: iurkt Konsti-tucijos paeidim, priesaikos sulauym, nusikaltimo padarym.63 Taiau tokioje api-brtyje pernelyg irykinama ypatinga procedra (matyt, siekiant ivengti odi parlamentin procedra), t. y. isyk pabriamas apkaltos procedrinis aspektas, kuris savaime negali bti tapatinamas su materialins apkaltos teiss, ir jo branduoliu esanio apkaltos instituto materialini pagrind esme. Be to, trys procedriniai apkal-tos pagrindai, kurie nurodomi cituotoje apibrtyje, i principo nesudaro tokio savito ar atskiro aspekto, kur turt apimti apkaltos esms glausta ir pakankamai isami valga.

61 KT 1999 m. gegus 11 d. nutarimas.62 Daugiau dl io proceso sampratos r.: Kris, E. Konstitucins justicijos proceso teiss klausimu. Teis.

2011, 78: 727.63 KT 2004 m. kovo 31 d. ivada.


Pagaliau vl sureikminamas Konstitucijos 74 straipsnis, kuris savaime (nepabriant Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei 107 straipsnio 3 dalies) neapima ga-ntinai didels apkaltoje gldinio esmingumo dalies.

Panaaus vertinimo nusipelno dar vlesns (2004 m. balandio 15 d. nutarimo) doktrinins nuostatos, kuriomis tarsi sugrta 1999 m. gegus 11 d. ir i dalies kom-pensuota tai, kas nepasakyta (neatkartota) 2004 m. kovo 31 d. ivadoje: a) Apkalta yra ypatinga parlamentin procedra (ie odiai 2004 m. kovo 31 d. ivadoje, kaip minta, susiaurinti iki ypatinga procedra); tokia esms apibrtis per siaura, kadangi apkalta i dalies (pakankamai esminga dalimi) yra (ir) konstitucins justicijos procedra (!), atliekama pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkt; b) Apkaltos esminiai elementai tvirtinti Konstitucijos 74 straipsnyje, toks esmini element matymas, kaip minta, per siauras, kadangi neapima dviej itin esming element, tvirtint Konstitu-cijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje.

Galiausiai panaiai galima vertinti dar vlesns (2004 m. gegus 25 d. nutarimo) oficialiosios doktrinos pateiktas apibrtis, susijusias su apkaltos giluminio turinio paieka, t. y.:

a) doktrinin nuostat, kuria isyk (vienu pu) formuluojama apkaltos trij kon-ceptualij element (triumvirato) prasms, paskirties, tikslo oficiali gilumin samprata: [...] apkaltos [...] gilumin prasm, jos paskirtis ir tikslas utikrinti, kad asmuo, iurkiai paeids Konstitucij, sulaus priesaik ir dl to Seimo paalintas i uimam pareig [o mandato panaikinimo aspektas? E. .], niekada neit toki parei-g, kuri jimo pradia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu64. Tokia apibrtis, nepaisant jos pernelyg skambios ir krybikai ambicingos pradios, pernelyg sukoncentruota apkaltos padarinius ir ateit, t. y. nra tinkama irykinta tai, kas sudaro pradtos ir dar nebaigtos apkaltos esm.

b) doktrinin nuostat, kuria formuluojama apkaltos instituto paskirties oficiali samprata: Apkaltos instituto konstitucin paskirtis yra ne tik vienkartinis toki asmen paalinimas i uimam pareig [o mandato panaikinimo aspektas? E. .], bet daug platesn ukirsti keli asmenims, iurkiai paeidusiems Konstitucij, sulauiusiems priesaik, uimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kuri jimo pradia yra susi-jusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.65 Tokia apibrtis taip pat pernelyg siaura ir neisami, kadangi sufokusuota vien tik (a) paalinim i pareig (kuris netinka Seimo nariui ir visikai neapima pareigno konstitucinius galiojimus gijusio asmens ypatingo oficialaus apkaltinimo paeidus teis) ir (b) maksimaliai rezultatyvios apkaltos padarin bei jo prevencin gynybin aspekt.

3. vertinus visa tai ir neatmetant (neneigiant) oficialios doktrinins apkaltos esms sampratos, btina apibendrinti, kad i samprata nra pakankama tiek, kad reikliu moks-liniu poiriu bt galima objektyviai nebematyti diskutuotin ar abejotin aspekt,

64 KT 2004 m. gegus 25 d. nutarimas.65 Ibid.


taigi dingsties i samprat pltoti akademiniu lygmeniu, nors, inoma, galima laikytis ir prieingos nuostatos, kad alternatyvos poreikiui turti ne bet koki, o oficiali [...] interpretacij nra66.

Svarbu paymti, kad prielaidos kitaip (dar giliau) matyti apkaltos instituto esm susiformavo tik 2004 m. kovbaland, kai Konstitucinis Teismas pirmsyk atskleid Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 107 straipsnio 3 dalies materialinio ir procedrinio (susipynimo, tampos) santyk ir pasirinko toki Seimo pritarimo (reagavimo) sulaukusi pozicij, kuri moksliniu poiriu:

suvienodina apkaltinamojo teismo nuosprendio (kuris yra dingstis apkaltai pa-gal trei jos procedrin pagrind) ir iurkt Konstitucijos paeidim ar priesaikos sulauym patvirtinanios Konstitucinio Teismo ivados (kuri beslygikai btina pagal pirm ir antr apkaltos procedrin pagrind) reikm ir padarinius Seimo apkaltos posdyje galini vykti diskusij ir vertinim (galutinai sprendiant apkaltos klausi-m pagal Konstitucijos 107 str. 3 d.) atvilgiu;

daro vientis Seimo baigiamajame apkaltos posdyje galutinai sprendiamo apkaltos klausimo (r. Konstitucijos 107 str. 3 d.) samprat tiek apkaltos pagal pirm/ant-r procedrin pagrind, tiek apkaltos pagal trei procedrin pagrind atvejais. Tik treiam pagrindui tinkama (pritaikoma) doktrinin nuostata Seime gavus siteisjus apkaltinamj teismo nuosprend, jame vykdomos apkaltos proceso metu teismo nuosp-rendis bei kiti teism nagrinjant baudiamj byl priimti sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama. Tokiu atveju Seime yra sprendia-mas tik valstybs pareigno paalinimo i pareig (Seimo nario mandato panaikinimo) klausimas67 adekvaiai transformuojamas (pritaikomas) ir pirmo/antro pagrindo atvilgiu: Seime gavus sigaliojusi Konstitucinio Teismo ivad (kurioje konstitucins justicijos proceso tvarka nustatytas konkreiu veiksmu, dl kurio Seime pradta apkaltos byla, padaryto iurktaus Konstitucijos paeidimo ar priesaikos sulauymo faktas), jame vykdomos apkaltos proceso metu Konstitucinio Teismo ivada bei kiti Konstitucinio Teismo nagrinjant konstitucins justicijos byl priimti sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama. Tokiu atveju Seime yra sprendiamas tik valstybs pareigno paalinimo i pareig (Seimo nario mandato panaikinimo) klausimas (r. 1 lentel, pateikt po io tyrimo ivad).

Tokiame kontekste esmin reikm turi valga, kad pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. ivad (joje pateikus iaikinimus) palyginti didel (o grynai juridikai esminga) apkaltos pagrindinio (patraukimo atsakomybn) klausimo dalis isprendiama Konstituciniame Teisme.

Kaip tik pagal toki valg reikt mokslikai patikslinti apkaltos instituto esm pirmojo/antrojo ir nesavarankiku laikomo treiojo jos procedrinio pagrindo kon-tekste (r. 2 lentel, pateikt po io tyrimo ivad).

66 Mesonis, G. Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai. Vilnis, 2010, p. 78.67 KT 2004 m. balandio 15 d. nutarimas (Oficialiosios doktrinos nuostatos 19932009, p. 627).


iuo tikslu galima konstruoti dvi lygiavertes (platesn ir siauresn) tikslesnes mokslines valgas, pagal kurias apkaltos esm sudaro:

specifinis oficialus kaltinimas (paeidus ypating teis) tam tikrus konstitucinius galiojimus gijusiems (turintiems) pareignams ir j patraukimas konstitucinn atsa-komybn specifinio parlamentinio apkaltos proceso bei konstitucins justicijos proceso tvarka;

konstitucini galiojim atmimas (nutraukimas) daugiapakope slygikai dvily-pio proceso tvarka, kurioje susijungia ir vienas kit papildo parlamentinis bei konstitu-cins justicijos procesai.

Ivados

1. Gausybs diskutuotin apkaltos, jos bylos ir proceso aspekt valg lemia atitin-kama konstitucinio ir kompleksinio apkaltos instituto samprata.

2. Nors Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijoje terminas apkalta nevartoja-mas atsietai nuo kategorij byla ir procesas, taiau devyni Konstitucijos straipsni (j nuostat) grup, kuria tiesiogiai reguliuojami apkaltos santykiai, leidia moksli-kai iskirti tok apkaltos institut, kuris apima apkaltos materialins ir procesins teiss pagrindus, taigi ir apkaltos gyvendinim Seimui atitinkamo proceso tvarka nagrin-jant tam tikr byl, kuri esmingai siterpia konstitucins justicijos byla, nagrinjama Konstituciniame Teisme savito proceso tvarka.

3. Apkaltos instituto pagrindus moksliniu poiriu svarbu skirstyti (a) pirminius ir antrinius, (b) formaliuosius (raytinius) ir doktrininius, (c) istorinius ir aktualius, t. y. matomus besikeiiani Seimo statuto VIII dalies ir oficialios konstitucins dokt-ri nos nuostat kontekste, (d) abstrakius procedrinius ir faktinius (konkrei veiks-m), (e) organizacinius techninius ir (f) lyginamuosius tarptautinius.

4. Konstitucinio apkaltos instituto esm turi bti ivedama ne i Konstitucijos 74 straipsnio, bet i tos apkaltos instituto pagrindams priskirtin Konstitucijos nuos-tat pamatins konstrukcijos (laikaniosios sijos), kuri sudaro 74 straipsnis, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 107 straipsnio 3 dalis.

5. Apkaltos instituto esm sudaro specifinis oficialus kaltinimas (paeidus ypating teis) tam tikriems konstitucinius galiojimus turintiems pareignams ir j patraukimas konstitucinn atsakomybn apkaltos ir konstitucins justicijos proceso tvarka, t. y. kons-titucini galiojim atmimas (nutraukimas) daugiapakope slygikai dvilypio proceso tvarka, kurioje susijungia ir vienas kit papildo parlamentinis bei konstitucins justicijos procesai.


1 lentel. Vientisos Seimo baigiamajame apkaltos posdyje pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dal galutinai sprendiamo apkaltos klausimo sampratos sukonstravimas vis trij apkaltos procedrini pagrind atvilgiu

Apkaltos atvejai (situacijos) pagal jos procedrinius

pagrindus

Seimo baigiamajame apkaltos posdyje galutinai sprendiamo apkaltos klausimo samprata

Treias procedrinis pagrindas: paaikjus, jog padarytas nusikaltimas

Seime gavus siteisjus apkaltinamj teismo nuosprend, jame vykdomos apkaltos proceso metu teis-mo nuosprendis bei kiti teism nagrinjant baudiamj byl priimti sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama. Tokiu atveju Seime yra sprendiamas tik valstybs pareigno paalinimo i pareig (Seimo nario mandato panaikinimo) klausimas

Pirmas/antras procedrinis pagrindas: iurkiai paeidus Konstitucij, sulauius priesaik

Seime gavus sigaliojusi Konstitucinio Teismo ivad (kurioje konstitucins justicijos proceso tvarka nus-tatytas konkreiu veiksmu, dl kurio Seime pradta ap-kaltos byla, padaryto iurktaus Konstitucijos paeidimo ar priesaikos sulauymo faktas), jame vykdomos apkal-tos proceso metu Konstitucinio Teismo ivada bei kiti Konstitucinio Teismo nagrinjant konstitucins justicijos byl priimti sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama. Tokiu atveju Seime yra sprendiamas tik valstybs pareigno paalinimo i pareig (Seimo nario mandato panaikinimo) klausimas

2 lentel. Apkaltos instituto esms (ir jos materialini bei procesini aspekt sampratos pokyio) valg variantai

valg variantai Apkaltos instituto esm

Klaiding platesni teorini valg pavyzdiai

Klaidinga platesn apibrtis, paremta anglikja tradicija pri-lyginti parlament kvaziteismui: apkaltos bylos pradjimas Seime (Konstitucijos 105 str. 3 d. 4 p.) ir jos baigimas Seime (Konstitucijos 107 str. 3 d.) es rodo, kad apkalta tai Seimo, kaip tautos atstovybs, iimtiniais atvejais atsirandanios teisminio kaltinimo galios ir j gyvendinimas specialaus kvaziteismo proceso tvarka, pagal kuri Seimas ikelia (pradeda) apkaltos byl, po to laikinai perduoda j Konstituciniam

Documents

Šileikis - Apkaltos Instituto Konceptualaus Supratimo Paieška