Sėkmės istorijos 2012

Švietimo mainų paramos fondasGeležinio vilko g. 12, 01112 vilnius

Tel.: (8 5) 261 0592, 212 3364, 249 7134, 249 8189Faksas (8 5) 249 7137

El. paštas: [email protected]

© Švietimo mainų paramos fondas, 2012

SėkmėS iStorijoS. Projektų dalyvių PatirtiSŠvietimo mainų paramos fondas

1

T u r i n ys

1. Comenius:

Janis Ramonas 4

Carlos Viscasillas 7

Rimtautė Marčiulionienė 10

Aldona Biedermann 12

2. Grundtvig:


Edita Šatienė 14

Daiva Malinauskienė 16

3. Nordplus:

Daiva Malinauskienė 16

4. Leonardo da Vinci:


Erika Balševica 19

Ilona Kojelytė 21

5. Erasmus:

Dr. Tadas Žukas 22

Vilma Leonavičienė 24

6. Pažintiniai vizitai:

Justina Alsytė 26

Justinas Bartusevičius 27

7. Valstybinės stipendijos:

Augustina Radžiūnaitė 29

Rūta Ruolytė 31

2

3

sėkmės isTorijos. ProjekTų dalyVių PaTirTis

Švietimo mainų paramos fondas jau daugiau kaip penkerius metus administruoja ES Mo-kymosi visą gyvenimą ir kitas tarptautinių donorų bei iš nacionalinio biudžeto finansuoja-mas švietimo ir profesinio mokymo programas.

Tūkstančiai Lietuvos organizacijų ir pavienių asmenų pasinaudojo šių programų teikia-momis galimybėmis pagilinti profesines žinias kitose šalyse, pasisemti asmeninės patirties bendraujant su užsienio kolegomis, perkelti gerosios praktikos pavyzdžius į savo kasdienę veiklą, pasidalyti gauta patirtimi. Didžiausias tarptautinių programų privalumas – galimybė praplėsti akiratį ir įgyti suvokimo apie kitur taikomas praktikas, veiklos metodus, tradicijas, ir visa tai įvertinus siekti tobulinti savo veiklą, kurios tikslas – išugdyti gebantį kurti, dirbti ir džiaugtis jauną žmogų.

Šio leidinio paskirtis – pateikti gerų pavyzdžių, kurie galėtų įkvėpti naujiems projek-tams, padėtų apsispręsti dėl asmeninio tobulinimosi būtinybės, paskatintų dalyvauti tarp-tautinėje veikloje ir svarbiausia – suteiktų galimybę neatsilikti nuo laiko.

Direktorė

d a i Va Š u T i n y T ė

Com

eniu

s

4

j a n i s r a m o n a sVilniaus salininkų vidurinė mokyklaanglų kalbos mokytojas metodininkasComenius mokyklų partnerysčių projektai

kabineTo sienos neleidžia TobulėTi...

2000-aisiais per anglų kalbos pamoką Naujosios Vilnios vi-durinėje mokykloje man vie-nas mokinys pasakė: „Kam man ta anglų kalba, aš puikiai susiš-neku ir lietuviškai arba rusiškai, o knygos irgi išverčiamos į lie-tuvių kalbą.“

Mane tai privertė susimąs-tyti. Kaip motyvuoti mokinius mokytis anglų bei kitų užsienio kalbų, jei jie namie beveik ne-gali pritaikyti savo žinių?

Būdamas viename semi-nare sužinojau, kad yra toks

Europos Sąjungos Socrates programos koordinavimo paramos fondas (taip vadinosi da-bartinis Švietimo mainų paramos fondas), kuris padeda organizuoti projektus su įvairiomis Europos Sąjungos šalių mokyklomis. Buvo neramu, bet labai norėjau pabandyti. Užsukau į fondą pasitarti ir padrąsintas pradėjau partnerių paiešką.

Pradžia buvo sunki. Atsiliepė kelios mokyklos, bet po trumpo susirašinėjimo ryšys nu-trūkdavo. „Užkibo“ Suomijos Hemelinos (Hämeenlinna) vidurinė mokykla. Pamenu, kaip nedrąsiai važiavau į pirmą parengiamąjį vizitą. Atrodė, kad ir pats nebemoku anglų kalbos, kad bus sunku bendrauti ir pan. Hemelinoje parengėme paraišką, apmąstėme veiklą ir le-dai pajudėjo. Pirmąjį projektą pavadinome „Vilnius ir Hämeenlinna – du miestai, dvi kultū-ros“. Projektas pavyko puikiai. Mačiau, kaip užsidegę mano mokiniai mokėsi ne tik anglų, bet ir suomių kalbos.

Niekada nepamiršiu vienos mokinės emocijų po pirmo susitikimo su suomiais. „Moky-tojau, susišneku!“ – ji tiesiog šaukė iš laimės. Būdami Suomijoje mokiniai pajuto atsakomy-bę ne tik už save, bet ir už Lietuvą. Jie juokavo: „Juk šiuo metu mes esame maži Lietuvos ambasadoriai.“ O tai įpareigojo ne tik gerai elgtis, bet ir geriau mokytis. Labai pagerėjo an-glų kalbos žinios, per įskaitas mokiniai drąsiai kalbėjo, egzaminų pasiekimai įvertinti aukš-tesniais balais. Baigus projektą partnerių draugystė užsimezgė ne vieniems metams. Kitą vasarą vienas mokinys išvyko atostogauti į Suomiją, o dar vėliau suomių mokinys atvažiavo aplankyti draugų į mūsų mokyklą.

Com

eniu

s

5

Po pirmo projekto 2002–2003 metais vyko projektas su Italijos Mačeratos (Macerata) menų gimnazija „Barokas Lietuvoje ir Italijoje – lyginamoji studija“. Į pirmą projektą mo-kiniai jungėsi nedrąsiai, o antram jau teko skelbti konkursą – norinčių buvo daugiau nei reikia. Ir vėl naujos kalbos mokymasis (šį kartą – italų), žinių apie baroką gilinimas, vėl nauji draugai, nauji įspūdžiai.

Nuo 2004 metų tapau „Laisvės“ gimnazijos direktoriumi ir projektuose galėjau dalyvau-ti tik kaip vadovas, skatinti kolegas juos rengti. Projektinė veikla gimnazijoje nesustojo, ji ir šiandien tęsiama.

2008 metais pradėjau dirbti Vilniaus Salininkų vidurinėje mokykloje. Pakalbinau mo-kinius dalyvauti tarptautinėje veikloje. Norinčiųjų atsirado nemažai. Tuoj pat įsteigėme Europos klubą ir pradėjome partnerių paiešką. Kadangi mano seni ryšiai nebuvo nutrūkę, su Suomijos Hemelinos vidurine mokykla nusprendėme padaryti Nordplus projektą tema „Sveikata – brangiausias turtas“. Šį projektą skyriau specialiai dvyliktokams, kad jie dar spė-tų pajusti tarptautiškumo dvasią, galėtų išvykti į užsienį. Vėl viskas pavyko puikiai. Rezulta-tas – viena mokinė įstojo mokytis kinų kalbos, kita sėkmingai studijuoja Anglijoje.

Kodėl apie tai kalbu? Neseniai gavau laišką iš buvusios dvyliktokės Karinos. Ji rašė: „No-rėjau padėkoti už jūsų pagalbą ir paramą, nes be jūsų aš nebūčiau, kur esu. Ši patirtis yra nepakartojama...“ (laiško tekstas netaisytas).

Tuo pačiu metu vyko ir antras dvišalis Comenius projektas su Italijos Mačeratos menų gimnazija „Žmogus ir gamta prie Baltijos ir Adrijos jūrų“. Buvo sunku, bet sugebėjome sė-kmingai įvykdyti abu projektus. Vėl buvo gera žiūrėti į besišypsančius mokinių veidus, ma-tyti juos besimaudančius Adrijos jūroje kartu su draugais italais (tiesa, italams buvo per šalta), laipiojančius po Italijos kalnus ir tyrinėjančius augmeniją.

Com

eniu

s

6

Buvo atliktas didelis darbas lyginant Lietuvos ir Italijos gyvūniją ir augmeniją, abiejų šalių gamtos apsaugą. Noriu pacituoti projekto dalyvės Lauros žodžius: „Šis projektas buvo nuos-tabi galimybė ne tik pažvelgti, bet ir rankomis paliesti gamtą kitame Europos žemyno gale. Stebuklingas jos grožis ir didžiulė įvairovė privertė susimąstyti, koks visgi mažas žmogus šia-me gamtos pasaulyje... Manau, kad daugeliui būtina gyvai pamatyti gamtos įvairovę tam, kad suprastų, kokia ji visgi svarbi ir kad ne tik mes esame jos sudedamoji dalis, bet ir ji mūsų.“

Šiais mokslo metais Vilniaus Salininkų vidurinė mokykla dalyvauja naujame Comenius dau-giašalės partnerystės projekte „Pieces of European treasure recited by youth“ (P.O.E.T.R.Y.) su Belgijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos moky-klomis. Jau lankėmės Kipre ir Ispanijoje. Pirmiausia rinkome rašytojų ir poetų kūrybą, legen-das, padavimus, juos sudėjome į savo internetinę svetainę www.comeniuspoetry.eu. Mokiniai, remdamiesi svetainėje esama medžiaga, tapo paveikslus ir dabar juos siunčia į Lietuvą.

Balandžio 17–22 dienomis Lietuvoje vyks trečias projektinis susitikimas. Per jį visų de-šimties šalių mokinių tapyti paveikslai bus eksponuojami Trakų Vokėje, grafo Tiškevičiaus rūmuose. Tarp ugdytinių vyksta susirašinėjimas, kai kurie iš jų tapo draugais dar nematę viens kito. Nekantriai laukiame svečių. Darbų daug, bet... mūsų mokinių kitais metais laukia galimybė paviešėti Briuselyje, pasivaikščioti po Luvrą, pasigrožėti Italijos ir Rumunijos gam-ta bei susidraugauti su projekto dalyviais.

Tik prasidėjus minėtam projektui pateikiau paraiškas dviem naujiems projektams (Nordplus, Comenius). Mokiniai tikisi teigiamų rezultatų ir jau svajoja apie nematytas šalis ir naujas pažintis.

Veiklos pradžioje buvo sunku surasti partnerius, o dabar draugų turiu visoje Europoje.Kadangi dar dirbu antraeilėse pareigose Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijo-

je, kitiems mokslo metams pateikiau paraiškas vienam Nordplus ir dviems Comenius projektams.

Projektams vykstant kartais pasitaiko ir nesutarimų, ir nesklandumų, tačiau visa tai su kaupu atperka rezultatas, t. y. mokinių padėka ir begalybė džiaugsmo akimirkų. Tai, ką mo-kiniai patiria ir ko išmoksta dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, niekada to nepatirs ir neišmoks net ir moderniausiame kabinete.

Todėl manau, kad verta...

Com

eniu

s G

rund

tvig

7

C a r lo s V i s C a s i l l a sdruskininkų „atgimimo“ mokykla, žemaitijos kolegijaComenius ir Grundtvig asistentas

Comenius ir GrundTViG ProGramų asisTenTo PrakTika. didžiulis Visos lieTuVos ProjekTas

eilC klaipėda. svajonės pradžia. 2009 m. rugpjūčio mėn. Tai pirmas kartas, kai daly-vauju Erasmus intensyviuose kalbų kursuose (EILC) (Bazinis lygis, 160 val., 6 ECTS kreditai), kuriuos rengia Tarptautinis LCC universitetas Lietuvoje. Puiki programa. Tai buvo viena ge-riausių vasarų mano gyvenime. Apie šią patirtį sunku rašyti, bet jos tikrai niekada nepamir-šiu. Klaipėda, Neringa, Smiltynė, Giruliai, Nida, Kuršių nerija... Pasivaikščiojimai paplūdimiu, vėsus jūros vėjo dvelksmas, saulėlydžiai, kelto laukimas... 25 Erasmus programos studentai iš įvairių šalių kartu gyvena ir mokosi, kartu lanko paskaitas, vyksta į ekskursijas, dalina-si patirtimi... Visi jauni, džiaugiasi gyvenimu. Įdomūs žmonės, draugai visam gyvenimui. Aš buvau vienintelis Comenius programos asis-tentas iš Ispanijos. Trys nuostabios savaitės, tačiau tai buvo tik pradžia. Grįžęs namo ilgė-jausi Lietuvos...

Įvadinis susitikimas Vilniuje ir parengiamasis vizitas į druskininkus. 2009 m. lap-kričio mėn. su didžiuliu malonumu kelioms dienoms grįžau į Lietuvą. Netrukus, prieš pat kelionę į Italiją, nusprendžiau trumpam atvykti į Lietuvą, į įvadinį susitikimą, ir ruoštis pa-rengiamajam vizitui į Druskininkus, nors asistentu turėjau būti tik 2010 m. vasario mėn. Reikėjo padengti visas savo išlaidas, bet tikrai vertėjo. Vilniuje sutikau kitus Comenius pro-gramos asistentus ir galėjau asmeniškai pabendrauti su savo kuratoriumi, vadovu ir būsi-mais studentais Druskininkuose bei ruoštis darbui. Tai buvo labai svarbu mano asistento veiklai ateityje.

Parengiamasis vizitas į Pontevedrą (ispanija). 2010 m. vasario mėn. Pasinaudoda-mas Ordese (Ispanijoje) vykusiu projektu, pakviečiau būsimą kuratorių ir mokyklos vadovą apsilankyti savo namuose bei savaitei čia apsistoti. Tik atvykęs iš Nikaragvos, per kelias die-

Com

eniu

s G

rund

tvig

8

nas suorganizavau jiems keletą veiklų, vizitų ir ekskursijų. Tai teigiamai paveikė mano, kaip asistento, darbą ateityje.

Comenius asistento praktika druskininkuose. 2010 m. pavasaris. Niekada nepamir-šiu, kai įžengiau pro Druskininkų „Atgimimo“ vidurinės mokyklos duris. Dabar aš nebesu mokinys, aš – mokytojas! Nauja patirtis – nebesu Erasmus programos studentas. Jaučiau didžiulę atsakomybę, turėdamas būti pavyzdžiu kitiems ir stengdamasis daryti viską kuo geriau. Nelengva būti Comenius programos asistentu, bet tai puiki galimybė mokyti už-sienio šalies mokinius, kurių ateitis – jūsų rankose. Sakoma, kad nėra kilnesnės profesijos nei mokytojo. Greitai pastebėjau geriausius mokinius, mokyklos talentus, su jais rengėme įvairius projektus: gamtos, poezijos, branduolinės energijos, istorijos, heraldikos, Europos dienos temomis... Net ir šiandien mes toliau dirbame su naujais projektais. Mokytojai labai aktyviai bendradarbiavo su mokiniais. Į mano projektus įsitraukdavo visi. Jau po 3 mėn. Druskininkuose įvyko Ispanijos revoliucija. Baigęs asistento darbą, labai norėjau jį pratęsti... Taigi, metus laiko praleidęs Verakruzo universitete (Meksikoje), grįžau atgal į Lietuvą, kad galėčiau toliau tęsti pradėtą darbą, tik šįkart turėdamas daugiau idėjų ir būdamas geriau pasirengęs...

Pedagogų rengimas komiljase (ispanija). 2011 m. rugpjūčio mėn. Prieš pradėdamas Grundtvig asistento praktiką, lankiau Integruoto dalyko ir kalbos mokymo kursus (CLIL) (110 val., 4 ECTS kreditai) Komiljaso universitete (Ispanijoje), kurie ateityje labai pravertė mano darbui.

Įvadinis susitikimas ir seminaras Trakuose. „Studijų dienos Lietuvoje: tapk aukštojo mokslo ambasadorium“. 2011 m. lapkričio mėn. susitikau su naujais Comenius programos asistentais ir daugiau nei 100 studentų iš daugiau nei 15 šalių. Dalijomės patirtimi ir įspūdžiais. Per susitikimą asistentai buvo supažindinti su svarbiomis instrukcijomis ir veiklos gairėmis.

eilC kaune. 2012 m. sausio mėn. dalyvavau Erasmus intensyviuose kalbų kursuose (EILC), (Vidutinis lygis, 160 val., 6 ECTS kreditai), kuriuos rengė Kauno technologijos uni-versitetas (KTU). Trys įsimintinos savaitės. Vėl gyvenome kartu su Erasmus programos stu-dentais ir Comenius programos asistentais. Tą šaltą žiemą aš buvau vienintelis Grundtvig programos asistentas Lietuvoje. Kaunas, puikūs atsiminimai, nauji draugai ir naujos pers-pektyvos... Dabar aš jau kalbu lietuviškai!

Com

eniu

s G

rund

tvig

9

Grundtvig programos asistento veikla rietave, Telšiuose ir druskininkuose. 2011/12Grįžau iš Meksikos į Lietuvą. Šįkart tapau programos asistentu Žemaitijos kolegijoje.

Ši sena mokymo įstaiga, kurią 1859 m. Rietave įkūrė kunigaikštis Irinėjus Oginskis, buvo ir pirmoji profesinė agronomijos mokykla Lietuvoje. Noriu pratęsti savo veiklą ir turiu ga-limybę dirbti Rietave bei Telšių fakultete. Telšiuose Žemaitijos kolegija dalinasi patalpomis su Vilniaus dailės akademija (VDA, 1793 m. įsteigta institucija), o jos Telšių fakultetas buvo įkurtas 1926-aisiais. Čia turiu galimybę mokyti abiejų įstaigų studentus ir džiaugtis meniška aplinka. Kaip nuostabu kasryt nubusti girdint akordeono ar pianino garsus, girdėti dainuo-jančius ar matyti piešiančius studentus. Studentai ir mokytojai yra labai aktyvūs, dinamiški, draugiški ir atviri. Svarbiausia nuolatos motyvuoti studentus. 2012 m. kovo mėn. grįžtu at-gal į Druskininkus dėstyti Druskininkų švietimo centre (DSU). Netrukus mane vėl užplūsta prisiminimai... o juk darbas dar nebaigtas! Bet kartu ir liūdna, nes laikas bėga labai greitai. Rietavas ir Druskininkai, Čiurlionis ir Oginskis – puikios vietos ir asmenybės, įkvepiančios mano veiklą.

išvados mano, kaip asistento, požiūriuEsu mokęs šimtus studentų visoje Lietuvoje tiesiogiai ir netiesiogiai, dalinausi savo

patirtimi ir žiniomis, rodžiau naujas galimybes, skatinau tarptautinį mobilumą ir Europos švietimo programas. Dirbdamas Comenius ir Grundtvig programų asistentu skatinau kū-rybingumą, iniciatyvas, komandinį darbą, vaizduotę, talentus ir kt. Manau, ši patirtis buvo naudinga ne tik man, bet ir mano studentams bei kitoms švietimo ir vietos bendruome-nėms. Tikiuosi, jiems tai buvo naudinga patirtis ir aš ilgam išliksiu jų atmintyje. Be to, būda-mas Comenius ir Grundtvig programų asistentu turėjau galimybę dirbti su įvairaus amžiaus ir išsilavinimo studentais bei mo-kytojais, viešosiomis ir privačiomis įstaigomis. Tokia patirtis praplėtė mano supratimą apie švietimo si-tuaciją. Pasinaudojęs įvairiomis mobilumo programomis, studija-vau 7 skirtinguose pasaulio uni-versitetuose ir mokiau studentus iš skirtingų mokymo įstaigų: aukš-tesniosios ir suaugusiųjų mokyklų, kolegijos ir universiteto. Comenius ir Grundtvig programų praktika yra iššūkis ir asistentams, ir švie-timo įstaigoms. Tikiuosi, kad visi supranta to prasmę ir suvokia, ko-kia puiki proga turėti tokį asisten-tą savo įstaigoje. Tai buvo unikali patirtis mano gyvenime. Būdamas Comenius ir Grundtvig programų asistentu, pasisėmiau gerosios pa-tirties ir gavau geriausią mokymą bei išsilavinimą.

Laukite tęsinio...

Com

eniu

s

10

r i m Tau T ė m a r č i u l i o n i e n ėalytaus Putinų gimnazijasocialinė pedagogė metodininikėkontaktinis seminaras rumunijoje, Comenius mokyklų partnerysčių projektas „kuriame kultūros sostines“, Comenius individualaus mokinių mobilumo veikla

iŠ ProjekTo – su nauja PaTirTimi aPie saViVerTę, ToleranCiją ir dėkinGumą

„Esu nuliūdusi – Europa man pasirodė tokia nepažįstama ir tolima. Esu sutrikusi – labai aštriai pajutau, kad dėl kalbos ir tarpkultūrinių skirtumų nežinojimo galima net į konflik-tus įsivelti. Esu dėkinga visiems žmonėms, kurie buvo šalia – drąsino, palaikė, pasitikėjo, buvo kantrūs man, tik besimokančiai dar angliškai kalbėti lietuvaitei. Esu pakylėta ir lai-minga – egzaminą išlaikiau. Partnerystę Lietuvai ir Putinų gimnazijai patvirtino Anglija, Danija, Graikija, Austrija ir Rumunija“, – tokius žodžius rašiau savo dienoraštyje paskutinį seminarui skirtos savaitės vakarą Sinajos viešbutyje, kupina įspūdžių ir apimta gausybės prieštaringų emocijų.

Galimybių jūrojeParaišką kontaktiniam seminarui pildėme dviese. Sėkmės atveju planavome, kad į

Rumuniją vyks mano kolegė, anglų kalbos mokytoja – laisvai bendraujanti ir kalbanti an-gliškai, turinti kelionių į užsienį patirties. Kai dotacija buvo skirta, paaiškėjo, jog mano ben-dražygė anglų kalbos mokytoja dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių vykti į seminarą negalės. Tad „nuosprendis“ paskelbtas – į gilią galimybių jūrą išmesta aš, gimnazijos socia-linė pedagogė.

Karštligiškai dėliojau mintyse šios situacijos privalumus ir trūkumus: „Silpni anglų kal-bos įgūdžiai... trūksta tarptautinio bendravimo patirties... pirmas kartas... tolimas kelias... kilnus tikslas... turiu galimybę užmegzti pirmuosius partnerystės ryšius būsimam gimnazi-jos tarptautiniam projektui.“

Suvokiau, kad vizito tikslų bus pasiekta tik tuomet, jei patraukliai pristatysiu save ir mokyklą, jei siūlysiu idėjas projektui, sugebėsiu sudominti užsieniečius Lietuva. Neturėjau patirties ir man tai buvo tikras iššūkis!

Nusprendžiau uoliai mokytis plaukti galimybių jūroje. Skaičiau kitų mokyklų dalyvavimo projektuose gerosios patirties aprašymus. Anglų kalba kūriau prezentacijas ir albumus apie Lietuvos švietimo sistemą, kultūrą ir Vilnių – 2009 metų Europos kultūros sostinę. Rengiau lankstinukus su būsimo projekto idėjomis, akcentuodama Putinų gimnazijos išskirtinumą – kryptingo meninio ugdymo programą, pagal kurią mokiniai gali mokytis keramikos, šokio, medžio drožybos, kitų lietuviškų menų ir amatų. Mintis apie būsimą susitikimą sukosi viena: gal susidomės? O ar mokėsiu papasakoti, deramai pristatyti ir tinkamai atstovauti?

Com

eniu

s

11

svarbiausias pokalbis„Sorry, my English is poor“, – taip iki pažinties su projekto koordinatoriumi Ashley Rob-

sonu iš Jungtinės Karalystės pradėdavau pokalbį su užsieniečiu. Atsiprašinėdama ir jaus-damasi kalta.

Seminare supratau, kad darbas grupėse mane itin vargina: jaudinausi, bijojau suklys-ti kalbėdama angliškai, abejojau savo idėjomis ir tuo, ar būsiu suprasta. Mintys gindavo į atmintį tai vienas, tai kitas anglų kalbos taisykles, prireikus kalbėti, jas taikiau dėliodama sakinius.

Po seminaro atsisveikindamas Ashley Robsonas paspaudė man ranką. Koordinatorius padėkojo už įdirbį projekte ir... uždraudė man atsiprašinėti dėl savo kalbėjimo įgūdžių. Ešlis pasakė, kad svarbiausia – ne tobulai kalbėti, o susikalbėti. „Privalai labiau pasitikėti savi-mi. Juk Tavo pasiūlyta idėja projektu kurti kultūros sostines kiekvienoje partnerinėje šalyje tapo esmine ir, tikiu, lems sėkmę projektui“, – šie Ashley žodžiai, šis pokalbis man tapo įsi-mintas kaip pasitikėjimo savimi pamoka. Smagu šiandien įvardinti ir tai, kad mano idėja iš tiesų pritraukė projektui sėkmę.

Tolerancijos pamokaEsu skaičiusi, kad lietuviai – vieni iš netolerantiškiausių tautų Europoje. Trikdanti žinia

apie tautiečius. Kodėl esame tokie? Nors 80 proc. tėvynainių patys apie save mano, jog yra tolerantiški. Taip maniau ir aš apie save: ko jau ko, o tolerancijos nemaniau stokojanti. Deja, Rumunijoje supratau, kad teks išmokti dar vieną pamoką. Išmokti tolerancijos – pakantu-mo kitiems. Ir ne tik supratimo, kad kitas žmogus gali skirtis nuo tavęs, bet ir pripažinimo, kad jis turi teisę būti kitoks nei tu, mąstyti kitaip nei tu.

Puikavausi, kai dirbant grupėje dauguma seminaro dalyvių pritarė mūsų gimnazijos pasiūlytai idėjai susipažinti su senaisiais lietuviškais amatais. Pasiūlyta idėja visiškai atiti-ko jų lūkesčius. Deja, keletas atvirai suabejojo, ar jų mokiniai susidomės medžio drožyba, keramika. Daug diskutavome apie tai. Ne tik jaudinausi ir nerimavau, bet ir pykau, kad negalime greitai rasti bendro sprendimo. Mačiau vienintelę išeitį – išsiskirti į dvi darbo grupeles. Tačiau mokyklos direktorius iš Austrijos Wolfgangas Koeflis ramiai tarė: „Grupėje esame tik šešiese, tad turime susitarti. Juk Europos Sąjungoje mūsų 27.“ Taip aš susidūriau su tolerancija.

Tokie buvo pirmieji mano, atstovaujančios Putinų gimnazijos bendruomenei, žingsniai tarptautinio bendradarbiavimo link. Jie galbūt nebuvo itin tvirti, tačiau nuoširdūs. Kaip tik todėl, manau, mano pastangas rėmė ir tuos žingsnius stiprino greta buvę, drauge dirbę žmonės, projekto partneriai ir kolegos. Esu labai labai dėkinga jiems visiems.

Kontaktiniame seminare užsimezgusioje partnerystėje sėkmingai įgyvendintas Come-nius daugiašalis projektas „Kuriame kultūros sostines“ gimnazijai atvėrė naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: įgyvendintas Nordplus programos projektas, įvyko itin nau-dingi, reikalingų žinių ir įgūdžių suteikę kvalifikacijos kėlimo kursai Jungtinėje Karalystėje, o pažintis ir bičiulystė su Comenius asistente Nadia Falbo iš Italijos – tikra dovana bendra-vimo patirčiai. Neseniai vykusiame kontaktiniame seminare Prancūzijoje užmegzti nauji daugiašalės ir dvišalės partnerystės ryšiai. Laukia Comenius individualaus mokinių mobilu-mo veikla. Tai – ir vėl naujos galimybės, naujos savigarbos, pasitikėjimo savimi, tolerancijos ir dėkingumo pamokos.

Com

eniu

s G

rund

tvig

Leo

nard

o da

Vin

ci

12

a l d o n a b i e d e r m a n nkelmės profesinio rengimo centrasProjektų vadovėComenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci projektai

Žodžiai „Europa“, „programa“, „pro-jektas“ tikrai gerai suprantami daugeliui Europos šalių gyventojų. Manau, kad šiandien būtų sunku surasti žmogų, kuris nebūtų dalyva-vęs didesnės ar mažesnės svarbos projekte, išgyvenęs stipresnį ar sil-pnesnį pasitenkinimo jausmą gau-ta informacija bei širdies kamputyje pajutęs, kad dalyvavimas projekte pakylėjo jį aukštyn ir padėjo pra-žysti jo asmenybei. Šiandien neno-rėčiau banaliai ir šaltai išsakyti savo minčių, o paprasčiausiai ketinu per Mokymosi visą gyvenimą progra-mos prizmę pažvelgti į savo gyve-nimo projektą.

Tikslas Į gyvenimą reikia žvelgti kaip į nuolat ir nepaliaujamai kintančią aplinką, kuri mums

dovanoja dar nepatirtus išbandymus, naujas galimybes įprasminti save, taip pasitarnau-jant aplinkinių žmonių gerovei.

TerminaiJau nuo 1997 metų dirbu su ŠMPF Comenius, Leonardo da Vinci ir Grundtvig projektais.

Laikas prabėgo nepastebimai ir nepakartojamai. Laukiu, kada turėsiu jo daugiau ir galėsiu parašyti atsiminimų knygą. Bet tai dar tik naujas projektas .

Veiklos aprašymasPrieš penkiolika metų išgirdau nepažįstamą ausiai žodį „projektas“. Tuomet agentūros

darbuotojai apie jį kalbėjo taip reikšmingai ir sudėtingai, kad man, turinčiai universitetinį išsilavinimą, buvo labai sunku suprasti jo turinį bei poveikį aplinkai arba konkrečiam žmo-gui. Jo esmė buvo tokia didelė kaip žemės rutulys...

Tačiau šiandien, kai parengta daugiau nei 300 tarptautinių projektų, būtų įdomu su-skaičiuoti nuvažiuotus ir nuskristus kilometrus ir sutiktų žmonių skaičių. Manau, kad jie būtų nerealūs! Vien užsienio partnerių, su kuriais aktyviai dirbama metų bėgyje, daugiau nei trys šimtai. Labai dažnai jie klausia: „Aldona, kiek šiuo metu turi europinių projektų?“ Nei daug, nei mažai, bet skaičius 15 per metus peržengiamas jau ketverius metus iš ei-lės. Taigi dažnai draugams juokauju: „Su Leonardu pabundu, su Comeniumi pietauju, o su Grundtvig pabaigiu dieną.“

Com

eniu

s G

rund

tvig

Leo

nard

o da

Vin

ci

13

Ir taip sukasi mano gyvenimo ratas – projekto idėjos atradimas, partnerių paieška, ko-mandos subūrimas, projekto parengimas, veiklų įgyvendinimas, rezultatų sklaida, – kad kartais norisi pačiai savęs paklausti: ar jau parašytas geriausias projektas, o jei ne, tai koks jis turėtų būti? Į šį klausimą atsakymas vienareikšmis: visi projektai – tai tarsi tavo pagimdyti ir išauginti kūdikiai, kiekvienas savaip įdomus ir savaip reikšmingas. Tai pasako dalyvių akys, renginių ir kelionių metu išsakomi žodžiai ir nesumeluoti jausmai, kurie išguldomi laiškuo-se, o jų gaunu vis daugiau ir daugiau. Visada manau, kad žmogus ima plunksną, kai gėris ir susikaupusios emocijos jam neleidžia tylėti, o siela nori išeiti pasivaikščioti...

Su kiekvienu projektu pastebiu didelius pokyčius mokyklų bendruomenėse (šiuo metu dirbu šešiose mokyklose). Tarptautiniuose projektuose dalyvaujančių mokyklų bendruo-menės daug atviresnės, greičiau mokosi, lengviau prisiima bendras atsakomybes, tiksliau supranta deleguojamas užduotis ir sugeba geriau dirbti kaip komanda, o svarbiausia – geba planuoti ir strateguoti rezultatų sklaidą ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Kalbant paprasčiau, mokyklos arba organizacijos, dalyvaujančios ŠMPF programų projektuose, di-džiuojasi ir jaučia atsakomybę būdamos kitoms bendruomenėms pavyzdžiu! Sakykim, per paskutinę kelionę iš Turkijos į Lietuvą, trukusią šešias valandas, man buvo smagu klausyti, kaip dalyviai kalbėjo apie naujus išgyvenimus ir įgytas kompetencijas.

Galutiniai rezultataiDarbas su projektais padėjo pažinti kitų šalių kultūras, išmokti užsienio kalbų, suprasti,

kas man mano gyvenime svarbu, geriau suprasti kolegas ir jų asmenines būsenas, planuoti savo bei mokyklų bendruomenių darbinę veiklą, strateguoti darbų atlikimą, išskirti veiklų prioritetus; išaugo organizuotumas sprendžiant įvairaus pobūdžio problemas, įgijau daug kitų darbinių ir asmeninių kompetencijų. Tačiau svarbiausias pokytis manyje – išmokau būti laiminga! Vis dažniau mane veda kelias į Austriją, kur laukia mylintis vyras, o prie šven-čių stalo susirenka keturi vaikai su savo šeimomis.

reziumėMieli ŠMPF programų dalyviai, jeigu

galėčiau pasiekti saulę, dovanočiau daug daug geltonos spalvos, kuri auksu jūsų šir-dyje pavirstų...

jei galėčiau nukabinti žvaigždę, api-pilčiau jus sidabro kristalais, kol pasakytu-mėt gana...

o jei pavyktų iš dangaus nukabinti mėnulio delčią, pakviesčiau visus jus pa-sisupti ant jo... juk jis toks didelis ir vietos tiek daug...

Mieli kolegos, aš žinau, kad pro-jektinis darbas sunkus ir netelpantis į aštuonių valandų darbo dieną, tačiau geriausi mūsų projektai dar neparašyti, sustoti dar negalime, mes reikalingi besi-mokančioms Lietuvos bendruomenėms ir Europai.

Gru

ndtv

ig

14

e d i Ta Š aT i e n ėasociacija „senjorų iniciatyvų centras“PirmininkėGrundtvig mokymosi partnerysčių projektai @daptation, HeFill (sveikas ir stiprus vyresniame amžiuje)

ką aŠ iŠ Tiesų manau aPie TarPTauTiŠkumą

Pasaulis yra didelis, bet kartu mažas. Tą patyriau dalyvaudama Grundtvig mokymosi partnerys-tės projektuose @daptation ir HEFILL (Sveikas ir stiprus vyres-niame amžiuje). Abiejų projektų idėja kilo sutikus bendraminčių tarptautiniuose renginiuose – Europos senjorų savanorių mainų tinklo (SEVEN) partnerių susitikime Vienoje ir kontak-tiniame seminare Gdanske. Asociacijos „Senjorų iniciatyvų centras“ veiklos skirtos vyresnio amžiaus žmonėms. Pasirodo,

kad Vakarų, Pietų ir Vidurio Europoje senjorams rūpi tie patys dalykai, susiduriama su pana-šiomis problemomis. Visi kartu galime rasti naujoviškesnių sprendimų ir platesnės veiklos.

Projekto rengimas ir įgyvendinimas su kitų šalių partneriais praplečia mąstymą ir aki-ratį. Rodos, idėja ta pati, bet požiūris į ją skirtingas, kaip ir skirtinga partnerių organizacijų patirtis bei praktika. Mūsų projektų temos – vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo ir skaitmeninio raštingumo didinimas. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, skaitmeninio raštingumo mokoma kursuose, kuriuose dėsto informatikos mokytojai. Partneriai iš Suo-mijos ir Airijos šiam tikslui pasitelkia savanorius. Pabandėme ir mes pritaikyti panašią prak-tiką, gavome daug naudingų patarimų, kaip įtraukti savanorius, kaip surasti mokymuisi tinkamų vietų. Savanoriška veikla daugelio Europos šalių pensininkams – įprastas ir natū-ralus dalykas. Prieš pasitraukdami iš profesinės veiklos jie jau svarsto, kokioje srityje norėtų toliau aktyviai dalyvauti. Asmeniniai dalyvių pokalbiai ir pasidalinta patirtis per partnerių susitikimus kitoje aplinkoje, tarp kitaip gyvenančių ir galvojančių žmonių padeda pakeisti požiūrį, pradėti mąstyti kitaip. Projekto dalyvius iš Lietuvos įkvėpė Airijos savanorių veikla ir nusiteikimas, tad „Senjorų iniciatyvų centras“ ir „Age Action Ireland“ parengė Grundtvig senjorų savanorystės projektą 2012–2014 metams.

Pirmas partnerių susitikimas jaudina, nes iš virtualaus bendravimo projekto planavimo etape reikia persikelti į realų gyvenimą. Nežinia, ar viskas bus taip, kaip įsivaizdavai, ar sve-

Gru

ndtv

ig

15

tur vykstantys organizacijos besimokantieji galės įsilieti į tarptautinę grupę, ar suprasime vieni kitus, ar prisitaikysime. Vykdamos į pirmąjį HEFILL projekto seminarą žinojome, kad pagrindinė susisiekimo priemonė Feraroje bus dviratis. Vyresnio amžiaus moterims iš Kau-no tai buvo šioks toks iššūkis, kuris virto teigiama patirtimi, nes čia visi važinėja dviračiais, ir jaunas, ir senas. Projekto dalyvėms iš Austrijos ir Vokietijos dviratis irgi natūralus dalykas, tad visoms važinėjant kartu nekamavo jokie kompleksai, nebereikėjo galvoti, ką žmonės pasakys. Kad ir kaip būtų keista, vyresnio amžiaus lietuvės ant dviračių Italijoje jautėsi jau-kiau nei gimtajame mieste.

Mokymosi partnerystės projektuose mokosi ir dalyviai, ir pačios organizacijos. Abiejų projektų partneriai į susitikimų programas įtraukė ir apsilankymus kitose organizacijose, su kuriomis jie glaudžiai bendradarbiauja. Lietuvoje kartais tenka matyti, kad organizacijos vei-kia pavieniui, vengia keistis informacija apie veiklas ir partnerius, kad kas nepasisavintų idėjų, nepaviliotų narių. Užsienio partneriai, priešingai, siekė parodyti kuo daugiau panašioje srityje veikiančių organizacijų, supažindinti su jų praktika ir veiklomis. Grįžtant namo iš partnerių susitikimų galvos sprogdavo nuo minčių, diskusijoms ir aptarimams nebuvo galo. Mūsų aso-ciacija taip pat stengiasi numegzti kuo tankesnį vietos partnerių tinklą. Į HEFILL projekto vei-klas įtraukėme Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytojus, Kauno bendruomenių centrų asociaciją, Akademijos miestelio bendruomenę. Į seminarą Kaune Italijos partneriai atsiveš trenerę, dirbančią su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis. Ji ves mankštą Parkinsono drau-gijos nariams, skaitys paskaitą slaugos ir adaptuotos fizinės mankštos specialistams.

Priimdamos partnerius iš kitų šalių organizacijos parodo ne tik save, bet ir reprezen-tuoja savo miestą, šalį, kultūrą. Tenka pasikartoti ir istorijos žinias. Būna taip, kad organi-zacijos besimokantieji, padedami projekto, sužino naujų dalykų apie savo šalį, aplanko vietas ar muziejus, kuriuose dar nėra buvę, pavyzdžiui, Ryšių istorijos muziejuje Kaune su @daptation projekto partneriais. Per HEFILL projekto partnerių susitikimą Grace lankėmės Alberto Schweitzerio reabilitacijos ligoninėje, kurios paslaugų vizija grindžiama vokiečių ir prancūzų filosofo, gydytojo ir muziko huma-nistinėmis idėjomis. Be tiesiogiai su projektu susijusių fizinės reabilitacijos ir mankštos da-lykų susipažinome ir su etiniais, medicininiais bei ekologiniais A. Schweitzerio humanizmo aspektais. Suomijos partneriai (@daptation projektas) seminarą surengė į Taliną plaukian-čiame kelte. Taigi per vieną susitikimą pabu-vojome Helsinkyje ir Taline, be skaitmeninio raštingumo, aptarėme ir namų ūkio ekonomi-kos klausimus.

Grundvig (kaip ir kitų Švietimo mainų pa-ramos fondo administruojamų programų) tarptautiškumas atveria akis, duoda laisvės mintims, parodo naujus kelius. Mokymasis visą gyvenimą nebūtų pilnavertis be tarp-tautiškumo. Juk visi žinome, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti, o pa-žindami kitus kraštus, žmones ir kultūras mes tik geriau pažįstame ir suprantame save.

Gru

ndtv

ig N

ordp

lus

16

d a i Va m a l i n au s k i e n ėSoros International HousedirektorėGrundtvig, Nordplus adult projektai„still active – komunikacijos priemonė kovojant su socialine izoliacija“, „aCT!“

ko mane iŠmokė akTyVūs ir GyVenimą mylinTys senjorai?

Klausyk patarimo ir priimk pa-mokymą, kad ilgainiui taptum išmintingas. (Senovės išmintis)

Aktyvumas ir prasmingas už-imtumas labai svarbus kie-kviename žmogaus gyvenimo tarpsnyje, o ypač tai įprasmina gyvenimą vyresniame amžiuje, kai dažnas pasijunta nebe toks reikalingas savo vaikams, kai darbo karjera jau pasibaigusi, o jėgų ir noro kažką prasmin-go ir naudingo nuveikti aplin-kiniams dar tikrai daug. Juolab kad per gyvenimą sukaupta tiek gyvenimiška, tiek darbo patirtis gali pasitarnauti arti-miesiems ir bendruomenei.

Mokymosi visą gyvenimą ir Nordplus programos skatina įtraukti į pačias įvairiausias švie-timo ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo veiklas skirtingo amžiaus Europos Sąjungos pilie-čius ir tuos, kurie bando integruotis į ES šalių bendruomenes, o tai padeda mums visiems geriau pažinti žmones, gyvenančius šalia ir šiek tiek toliau, suteikia galimybę pristatyti savo kultūrą ir vertybes bei suburia aktyviausius visuomenės narius skirtingose šalyse pasidalin-ti savo gyvenimiška, darbo patirtimi ir pasimokyti daug gerų dalykų iš kitų.

Nordplus Adult projektu „Still Active – komunikacijos priemonė kovojant su socialine izoliacija“ mes siekėme suburti aktyvius senjorus Baltijos ir Šiaurės šalyse, suteikti jiems galimybę, panaudojant anglų kalbą, kaip bendravimo priemonę, ir projekto internetinę svetainę, kaip įrankį, pristatyti vieni kitiems save, savo kasdienį gyvenimą ir veiklas. Projek-tą įgyvendinant buvo svarbu suteikti galimybę pabūti kartu, pabendrauti ir pasidalinti savo gyvenimo džiaugsmais ir bėdomis su bendraamžiais.

Gru

ndtv

ig N

ordp

lus

17

Mes, projekto organizato-riai, tikrai galėtume pasidžiaug-ti tuo, kad atlikome vertingą darbą suburdami žmones pro-jekto veiklai ir suteikdami gali-mybes dalyvauti jame. Šiame projekte tiek aš, tiek kiti mano kolegos suvokėme vieną labai svarbų dalyką – šio projekto dalyviai kur kas daugiau davė mums – jaunesniajai kartai, nei mes jiems.

Pirmą kartą ta grįžtamoji nauda ir suvokimas, kad mūsų senjorai moko mus, pasireiškė tada, kai su dešimties senjorų grupe išsiruošėme į partnerių susitikimą Kuldigoje, Latvijoje. Rinkomės labai ankstyvą rytą, mano ir kolegės veidai buvo rūškani, jaučiausi nekaip. Mūsų laukė ilga kelionė mikroautobusu ir ilga darbo diena atvykus pas partnerius. Nerimavome, kaip senyvo amžiaus moterys atlaikys kelionę. Kai ėmė rink-tis mūsų bendrakeleivės, kurioms jau gerokai per šešiasdešimt, o dviem – net daugiau kaip aštuoniasdešimt metų, negalėjau atsistebėti jų šviečiančiais veidais, linksmu čiauškėjimu ir džiugiais pasisveikinimais. Lagaminus į autobusiuką jos kėlėsi pačios, neleisdamos nei mums, nei autobuso vairuotojui joms padėti. Mano nuotaika kaip mat pagerėjo, mes nusiteikėme smagiai kelionei, o ji buvo linksma ir neprailgo. Mintyse sugėdinau save už prastą nusiteiki-mą ir pavydžiai pagalvojau, kad aš jų amžiaus kažin ar sugebėsiu taip džiaugtis gyvenimu. Taip gavau pirmą pamoką – nusiteik pozityviai, ir visos galimos bėdos ar vakarykštės pro-blemos taps smulkiais kasdieniais reikalais, kurie vienaip ar kitaip susitvarko. Atvykę į vietą, nuvažiavome tiesiai į partnerių susitikimą, kuriame mūsų jau laukė didelis būrys senjorų iš visų partnerių šalių. Mūsų bendrakeleivės renginyje išbuvo visą dieną, nesiskųsdamos nei nuovargiu, nei kojų ar sąnarių skausmais, nors net keturios iš jų atstovavo senjorų, sergančių artritu, klubui. Beje, visi šio klubo nariai yra aktyvūs choristai ir koncertuodami dažnai ke-

liauja po Lietuvą ir kaimynines šalis. Šie žavūs žmonės yra aktyvumo ir geros nuotaikos pavyzdys, kas veikiausiai le-mia ir geresnę sveikatą. Tą vakarą, pati jausdama didelį nuovargį, mąsčiau, kas teikia tiek jėgų ir energijos šiems senyvo amžiaus žmonėms, kurie, net pasirams-čiuodami lazdelėmis, nė karto per dieną neparodė, kad jiems kas nors skaudėtų ar nepatiktų; netgi priešingai – jie vis dar žvaliai atrodė dienos pabaigoje po ilgos kelionės ir gana įtempto renginio. Taip aš gavau antrąją pamoką – skleisk gerą nuotaiką, nedejuok (net mintyse), ir gy-venimas tikrai atrodys daug šviesesnis net sudėtingiausiose situacijose.

Gru

ndtv

ig N

ordp

lus

18

Šioje kelionėje labai maloniai nuteikė dar vienas atsitikimas – antrąją susitikimo die-ną skirtingų šalių senjorai pristatė savas šalis ir tradicijas, kultūrinį paveldą. Lietuvos ats-tovėms pasirodžius su viena daina, kurią jos pristatė kaip lietuvių liaudies, sukruto latviai, nenorėdami su tuo sutikti ir teigdami, jog tai latviška daina. Žinoma, kompromisas tarp šių išmintingų pagyvenusių žmonių buvo rastas iškart – abiejų tautų atstovai savo kalbomis šią dainą dainavo pakaitomis, o vėliau ir kartu dviem kalbomis. Tada vėl pagalvojau, ar taip greit ir tokį sprendimą būtų priėmę jaunesni žmonės? Ta kelionė mus labai suartino. Vėliau, rudenį, kai mūsų senjorai rinkdavosi į tolesnius mokymus, mes kiekvieną kartą susitikdavo-me kaip artimiausi giminės. Žinojome, kaip kam sekasi, kam atsitiko kokia bėda ar užpuolė liga, kurioms, kaip teigė mūsų optimistiškieji senjorai, jie nepasiduoda, o juda pirmyn ir vis dar stengiasi pažinti pasaulį, kuris keičiasi, anot jų, taip greitai, kad jie jau beveik nebespėja jo pavyti.

Atvykti pas mus ne tik pasimokyti anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo pradme-nų, bet ir pabendrauti, išgerti puodelį kavos ar arbatos kiekvieną trečiadienį buvo privalu. Viena močiutė vis atsinešdavo ir visiems nuolat rodė žurnalą, kuriame buvo išspausdintas interviu su manimi, kur aš pasakojau apie šį projektą ir jo dalyvius. Kita pasakojo vis rodanti savo anūkams ir draugams internetinėje svetainėje įdėtas projekto renginių nuotraukas ir savo bei kitų dalyvių pasisakymus, trečia, kaskart ateidama, atsinešdavo savo kepinių ir mus visus vaišindavo. Taip buvo duota dar viena pamoka – išmok džiaugtis mažais dalykais ir dalinkis šiuo džiaugsmu su kitais.

Mes džiaugiamės šiais gražiais žmonėmis, kurie moka oriai senti, ir didžiuojamės sa-vimi, kad padedami projekto galėjome paįvairinti jų veiklą ir suteikti galimybę susipažinti su kaimyninių šalių senjorais – jie laukiami atvykstant į baigiamąją konferenciją Vilniuje šį pavasarį. Senjorai pasiruošę atvykusius apgyvendinti savo namuose ir, šalia konferencijos darbotvarkėje numatytų renginių, suplanavę daugybę papildomų. O labiausiai džiaugia-mės tuo, kad jie mums savo gražiu pavyzdžiu padeda išmokti gyventi šių dienų nelengva-me pasaulyje.

Tai tik kelios iliustruotos pamokos, kurias aš gavau iš išmintingųjų senjorų. Jų šio pro-jekto įgyvendinimo veikloje buvo daug, bet susumuojant norėčiau pasakyti, jog reikia mo-kytis gyventi darnoje su mus supančiu pasauliu, su jo keliamais iššūkiais. Mokomės nuolat, visą gyvenimą, o svarbiausia – tai reikia daryti noriai ir gerai nusiteikus, įsiklausant vieniems į kitus ir į save pačius.

Prieš užbaigdama noriu pasakyti, kad mes, projektų organizatoriai, mokytis galime ne tik iš senjorų, bet ir iš kitoms kartoms atstovaujančių projektų dalyvių. Pastaruoju metu mes, Soros International House, įgyvendiname mokymosi visą gyvenimą Grundtvig partne-rystės projektą „ACT! Aktyvus ir atsakingas pilietis = klestinti ateities visuomenė“, kur susi-dūrėme su labai iniciatyviais ir išradingais studentiško amžiaus jaunuoliais, kurie jau dabar turi ką pasakyti aplinkiniams ir kurių patirtį bei patarimus galime sėkmingai įgyvendinti projekte.

Jeigu ne tarptautiniai mokymosi visą gyvenimą ir Nordplus programų projektai, kuriuose dalyvaujame, tikrai nebūtume įgiję daug kompetencijų, ir ypač tokių kaip tolerancija ir pa-garba kitos kartos, religijos ar kultūros atstovams, gebėjimo tapti aktyviu piliečiu, sugeban-čiu identifikuoti save ir vietos, ir europinėje erdvėje. Remdamasi mano paminėtų projektų patirtimi, noriu akcentuoti – projekto nauda yra didelė ne tik tiems, kuriuos mes vadiname „galutiniais naudos gavėjais“. Be galo didelę naudą iš jų gauna projekto organizatoriai – jie tikrai turi ko pasimokyti iš tų, kuriuos mes projektuose vadiname besimokančiaisiais.

19

Leo

nard

o da

Vin

cie r i k a b a l Š e V i C aŠiaulių profesinio rengimo centrasmokinėLeonardo da Vinci mobilumo projektas

euroPa. ProFesija. ĮsPūdžiaiSveiki, mano vardas Erika, mo-kausi Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje padavėjo-barmeno specialybės. Rašau šį straipsnį, nes noriu pa-sidžiaugti profesinėje stažuotėje Kipre įgyta patirtimi, papasakoti savo nuotykius ir paraginti drau-gus, jei tik pasitaikytų tokia ga-limybė, būtinai pasinaudoti ja ir patobulinti savo profesinius įgūdžius svečioje šalyje.

Apie padavėjo-barmeno specialybės mokinių stažuotę 2011 m. birželio–liepos mėn. Kipre sužinojau iš savo grupės auklėtojos Virginijos Žakevičie-nės. Apie mūsų centro mokinių stažuotes užsienyje buvau gir-dėjusi, bet niekada nemaniau, kad ir man gali pasisekti. Ryžto ir noro buvo daug, bet laimėjusi atrankos konkursą pradėjau ne-juokais nerimauti: pirmą kartą išvykstu į kitą šalį, niekada iki tol nebuvau skridusi lėktuvu ar bendravusi užsienio kalba. Tačiau mano brolis, draugai, šeima, auklėtoja labai tikėjo manimi, ragino nenuleisti ran-kų, ir tai man suteikė pasitikėji-mo savo jėgomis.

Į Kiprą vykau ne viena, drauge dar skrido 5 mokiniai iš kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų. Daugiausia laiko praleidau su Renata iš Marijampolės profesinio rengimo centro. Su ja gyvenome tame pačiame kambaryje Kipre, ji man daug padėjo. Iš tos pačios moky-klos dar vyko Nerijus, kuris dirbo tame pačiame viešbutyje, kaip ir aš, tik virėju, Simona ir

20

Leo

nard

o da

Vin

ci dar viena mergina iš Kauno. Jos stažavosi kitame viešbutyje. Šioje kelionėje mus lydėjo Marijampolės profesinio rengimo centro mokytoja Edita. Stažuotė truko devynias savaites. Šis laikas buvo mums skirtas ne tik darbui, bet ir Kipro žmonių, jų papročių pažinimui. Kipre teko pabuvoti Larnakos mieste, kur nusileido mūsų lėktuvas, ir Pafose, kur gyvenome ir atlikome stažuotę.

Visą stažuotės laiką dirbau padavėja „Coral beach“ viešbutyje. Priiminėjau užsakymus ir aptarnavau poilsiautojus, besiilsinčius prie baseino. Stažuotė man buvo be galo naudinga ir paliko neišdildomą įspūdį: susipažinau su aptarnavimo kultūra kitoje šalyje ir serviravimo niuansais, buvo įdomu pamatyti, kaip patiekiami patiekalai, o didžiausiu išbandymu tapo klientų aptarnavimas užsienio kalba. Bet man pavyko! Įveikiau visus išbandymus, su viso-mis kliūtimis susidoroti man labai padėjo poilsiautojų gerumas. Sutikau nuostabių žmonių, kuriuos prisiminus veidą dar ir šiandien nušviečia šypsena.

Laisvu nuo darbo metu stengėmės kuo daugiau pamatyti. Pirmosiomis savaitėmis buvome labai pavargę, nejausdavome kojų, todėl eidavome naktį prie jūros – ten labai gražu ir gera pailsėti. Aplankėme „Tomb of the kings“ („Karalių kapai“) – uolose išskaptuo-tas kapavietes, kurias žmones patys pasiruošdavo, kad vėliau čia būtų palaidoti. Seniau, kaip mums pasakojo žmonės, čia buvo laidojama ant akių uždėjus dvi monetas, nes tikėta, kad mirusysis turi susimokėti už patekimą į pomirtinį pasaulį. Kipre viešėjome mozaikų mieste, kur namų grindys išgrįstos mozaikomis, taip pat aplankėme vietą, kurioje, kaip tikima, pirmą kartą pasirodė deivė Afroditė. Laisvalaikiu bendravome su bendradarbiais iš Kipro. Mums, lietuviams, labai keistai skambėjo jų kalba, tiksliau, pats tembras: visada atrodė, kad jie ne kalba, o šaukia... Nelengva buvo su tuo apsiprasti. Bendraudami su vie-tiniais išmokome ir graikiškų žodžių „kalimera“ (labas rytas), „efaristo“ (Ευχαριστώ) (ačiū), „jasu“ (labas), „kalinichta“ (labanakt). Vienas graikiškas žodis sutapo su mūsų lietuviš-ku „ne“, tik graikiškai jis reiškia „taip“. Taigi su šiuo žodžiu pasitaikė ne vienas juokingas nesusišnekėjimas.

Gyvenome bendrabučio tipo apartamentuose. Didžiulį šoką patyriau išvydusi kamba-ryje tarakoną! Ir tai nebuvo tokio dydžio tarakonas, kokius mes kartais pamatome Lietuvo-je, jis buvo kaip mano ranka! Na, gal truputį ir perdedu.

Į darbą kiekvieną rytą važiuodavome autobusu. Kelionė trukdavo apie pusvalandį. Pri-simenu pirmąją darbo dieną, kai pramerkusi akis ir pažvelgusi į žadintuvą suvokiau, kad pramiegojome autobusą. Visi šokome iš lovų rengtis, susiruošėme per 5 minutes. Į darbą lėkėme su taksi. Kad ir kaip atrodėme, svarbiausia, kad spėjome. Truputį erzino eismas prie-šinga kryptimi ir neapsakomas karštis bei triukšmas, nes gyvenome centre, pats judėjimo įkarštis, todėl neretai per triukšmą net sunkiai užmigdavome.

Valgydavome darbo dienomis darbe, o laisvomis dienomis pasigamindavome sumuš-tinių. Linksmybių taip pat netrūko. Kipre atšventėme du gimtadienius. Vienas iš jų buvo mano, jo niekada nepamiršiu...

Visiems, kai tik pasitaikys proga vykti į stažuotę užsienyje, siūlau būtinai ja pasinaudoti. Dėl nieko nesijaudinti: jei ir iškils kokių nors problemų – visos jos išsprendžiamos. Svečioje šalyje išmoksite kitos kalbos, drąsiau bendrausite angliškai, o svarbiausia – labiau pradėsite pasitikėti savimi. Dėkoju visiems, tikėjusiems manimi ir suteikusiems man tokią nuostabią galimybę.

21

Leo

nard

o da

Vin

cii lo n a ko j e ly T ėVilniaus kolegijaVerslo vadybos fakulteto lektorė ir verslo praktinio mokymo firmos vadovėLeonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektas

ŠeŠių skrybėlių kūrybiŠkumo meTodo Pažinimas

Esu Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto lektorė ir verslo praktinio mokymo firmos vadovė Ilona Kojelytė. Teko dalyvauti Nacionalinės plėtros instituto vykdomo Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projekto organizuotuose mokymuose „Innovative co-aching methods for fostering youth creativity and entrepreneurship in VET institutions“ Liubline, Lenkijoje, 2010 m. lapkričio 17–20 dienomis. Mokymuose buvo naudojama per projektą parengta metodika jaunimo kūrybingumo ir verslumo ugdymui.

Mokymai buvo labai įdomūs ir naudingi. Ypač įsiminė neurolingvistikos paskaitos ir verslumo ugdymo aktyvieji metodai. Didžiausią įspūdį paliko E. de Bono šešių skrybėlių ir Walto Disney’aus kūrybiškumo metodai, kuriuos pritaikau šiandieninėje veikloje. Labai patiko bendrauti ir dalintis patirtimi tiek su kolegomis iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų (Kolpingo kolegijos ir Alytaus kolegijos), tiek su kolegomis iš Lenkijos.

Naująją metodologiją pritaikiau su prekybos vadybos programos studentais 2008/2009 mokslo metų pavasario semestre. Studentai liko labai patenkinti ir aktyviai dalyvavo taikant verslumo ugdymo metodus. Taip pat padėjo iš projekto lėšų įsigytos mokymo priemonės.

Šiame projekte įgytą patirtį neabejotinai panaudosiu tolesnėje savo veikloje, dėstyda-ma verslo praktinio mokymo, verslumo ugdymo ar verslininkystės dalykus. Su malonumu ir vėl dalyvaučiau panašaus pobūdžio projektų mokymuose.

22

Eras

mus

Ta d a s ž u k a sadvokatų kontora Ciuriche, ŠveicarijaErasmus programos ambasadorius lietuvoje, advokatas

deŠimT meTų Po EraSmuS semesTro

Erasmus programos dalyviu tapau bū-damas trečio kurso studentu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete. 2001-aisiais, laimėjęs atvirą konkursą, iš-vykau mokytis į Kylio Kristiano Albrechto universitetą Šiaurės Vokietijoje.

Dar studijuodamas Lietuvoje girdėjau daug gero apie Vokietijos teisės sistemą ir jos universitetus, tad studijuoti vykau ku-pinas smalsumo. Nors esu baigęs Vilniaus Užupio gimnaziją, garsėjančią sustiprintu vokiečių kalbos dėstymu, netikrumo dėl kalbos, ypač žinant, kad pirmą kartą gy-venime teks laikyti teisinių dalykų egza-minus vokiškai, buvo gana daug.

Vis dėlto semestrą užbaigiau puikiai. Egzaminus pas tokius pasaulinio garso teisės profesorius kaip Robertas Alexy iš-

laikiau aukščiausiais pažymiais Erasmus sistemoje ir grįžau į Vilnių kupinas geriausių įspū-džių. Tiesa, tuomet nė nenutuokiau, kad Erasmus semestras bus tik pirmas žingsnis mano vėliau tarptautine tapusioje karjeroje.

Paskutiniais studijų metais Lietuvoje buvau apdovanotas MRU Senato bei Lietuvos teisinin-kų draugijos „Petro Leono“ stipendijomis už pasiekimus moksle. Po vieno iš šių apdovanojimų sulaukiau garsaus šveicarų Geberto Rüfo fondo kvietimo studijuoti Šveicarijoje su galimybe pasirinkti norimą universitetą. Maždaug tuo pačiu metu sulaukiau žinių iš Europos Komisijos, kad milijoninio Erasmus studento jubiliejaus proga mano „Erasmus sėkmės istorija“ išrinkta atstovauti Lietuvai. Taigi tapau simboliniu „milijoniniu Erasmus studentu“ nuo Lietuvos.

Minėto šveicarų fondo kvietimu aplankęs visus mane dominusius Šveicarijos universi-tetus, pasirinkau tarptautinės verslo teisės magistro studijas Ciuricho universitete, per jas turėjau galimybę specializuotis bankų, finansų rinkų ir draudimo teisėje. Studijuodamas stažavausi Ciuricho Europos institute, metus dirbau teisininku vieno didžiausių pasaulyje koncernų Siemens teisės skyriuje Ciuriche bei turėjau galimybę užmegzti pirmą pažintį su Amerikos teisės sistema Naujojo Orleano Tulane universitete, dar vadinamame „Pietų Har-vardu“. Po studijų Ciuriche atlikau stažuotę garsaus Vilniaus advokato dr. A. Dziegoraičio kontoroje ir išsilaikiau advokato egzaminą Lietuvoje.

23

Eras

mus

Vėliau sekė mokslinio bendradarbio, tarptautinių projektų vadovo ir lektoriaus darbas tarptautinės verslo, angloamerikiečių ir lyginamosios teisės srityse Liucernos universiteto Teisės mokslų fakultete Šveicarijoje. Šiame universitete 2010 metais aukščiausiu įvertinimu „summa cum laude“ baigiau ir lyginamosios teisės doktorantūros studijas. Mano diserta-cija tema „Unidroit komercinių sutarčių principų ir Europos sutarčių teisės principų įtaka Lietuvos sutarčių teisės transformacijai: Lyginamoji studija, ypatingai atsižvelgiant į Švei-carijos mokslą ir praktiką recepuotos teisės interpretavimo klausimu“ 2011 metais išleista prestižinėje garsios šveicarų teisinės leidyklos Stämpfli „Europos privatinės teisės“ serijoje. Tais pačiais metais Liucernos universitetas nominavo disertaciją prestižinei profesoriaus Walterio Hugo premijai, skiriamai už geriausias šveicariškas disertacijas.

Per darbo Liucernoje metus organizavau daugiau kaip dešimties šveicarų profesorių vizitus ir paskaitas Vilniuje, taip pat talkinau Šveicarijos Lyginamosios teisės institutui ren-giant konferencijas Rytų Europos verslo teisės tematika, su kolegų Lietuvoje pagalba suor-ganizavau ir Šveicarijos–Lietuvos teisininkų konferenciją Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Lietuvos ambasadoriaus Berne kvietimu dalyvavau ir steigiant Šveicarijos–Lietuvos preky-bos rūmus, buvau pirmasis Rūmų generalinis sekretorius ir valdybos narys.

Nuo 2009 metų dirbu vienoje seniausių ir lyderiaujančių šveicarų verslo teisės advokatų kontorų Ciuriche, kuri sudarė man galimybę stažuotis tarptautinėje JAV advokatų kontoroje Niujorke, taip pat pusmetį padirbėti didžiausio šveicarų banko centrinės būstinės teisės sky-riuje Ciuriche. Nepaisant visų šių užsiėmimų stengiuosi neapleisti ryšio su Lietuva. Esu Lietuvos teisės instituto leidžiamo žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos narys ir jau beveik de-šimtmetį reguliariai publikuoju straipsnius Lietuvos, Europos ir lyginamosios teisės klausimais.

Simboliška, kad praėjus dešimtmečiui nuo mano Erasmus semestro Vokietijoje, Euro-pos Komisija išrinko mane Erasmus ambasadoriumi, taip tikrai netikėtai „privertusi“ mane prisimint, ką gi ši programa man išties yra davusi. Na, ir papasakoti savo „Erasmus istoriją“. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ji įkvėps ne vieną, galvojantį apie studijas užsienyje.

24

Eras

mus

V i l m a l e o n aV i č i e n ėlietuvos edukologijos universitetas, VilniusErasmus programos ambasadorė lietuvoje, lietuvių kalbos kursų užsieniečiams, eilC kursų koordinatorė ir lektorė

Kitakalbius pradėjau mokyti nuo 1992 metų – pirmosios užsieniečių grupės, apsilankiusios LEU LF, buvo iš Amerikos, Švedijos, Pakistano, Rusijos, Čečėnijos. Teko rengti lietuvių kalbos kaip negimtosios dėstymo metodiką, mokymo priemones. Pradėtos doktorantūros studi-jos apie lietuvių kalbos dėstymą kitakalbiams.

Sukaupus teorinės ir didaktinės medžiagos, buvo parengtos lietuvių kalbos, literatūros bei lietuvių kalbos ir sociokultūrinio konteksto programos Erasmus studentams.

Nuo 2000 metų LEU Erasmus studentus pradėta mokyti pagal šias programas. Tampa jau tradicija taikant įvairius mokymo metodus padėti Erasmus LEU studentams

kuo sėkmingiau integruotis į Lietuvos socialinį gyvenimą. Taigi tokių kursų prasmę įžvelgiu ne tik kaip kalbos mokymąsi, bet ir kaip galimybę integruotis, bendrauti įvairių tautų stu-dentams lietuvių kultūros sociokultūriniame kontekste. Paskaitas Erasmus studentams vedu labai atsakingai suvokdama reprezentacinį lietuvių kalbos ir Lietuvos kultūros aspektą.

Kasmet organizuojame EILC vasaros kursus. Esu kursų koordinatorė – pavyko subur-ti kvalifikuotą ir kupiną idėjų dėstytojų ir mentorių komandą. Naudojame interaktyvius mokymo metodus, daugiausia dėmesio skirdami komunikaciniams įgūdžiams ugdyti, suburdami studentus, parengdami juos studijoms Lietuvoje, parodydami Lietuvos kul-tūrą. Kursai pavyksta kiekvienais metais labai sėkmingai. Nuo 2005 metų dalyvavimo programoje pradžios atliktas didžiulis darbas: sukaupta daug patirties, atlikta daug dar-

25

Eras

mus

bų, bet svarbiausia – mokyta lietuvių kalbos ir pristatyta Lietuvos kultūra, istorija, so-ciokultūrinis kontekstas stu-dentams daugiau nei iš 25 šalių – jau senokai ambasado-riaujama Lietuvai, atstovauta Lietuvos aukštajam mokslui.

Esu labai laiminga, kad yra tokia programa, kuri leidžia populiarinti Lietuvos kultūrą, plėsti pažintis LEU studen-tams su kitų šalių studentais. Kursai ir studentai tapo mano gyvenimo dalimi.

Kita galimybė dalyvauti Erasmus programoje – dėstytojų išvykos pagal Erasmus progra-mą. Nuo 2004 metų esu Lenkijos Vroclavo universiteto lietuvių kalbos lektorė. Teko vienus metus šiame universitete dėstyti lietuvių kalbą ir istoriją.

Tokia programa suteikia ga-limybę įgyti patirties, užmegzti naudingus dėstytojų ir studentų ryšius, tobulinti kalbų žinias ir ge-bėjimus. Taigi Erasmus programa man labai naudinga – skatina universitetinių programų tarptau-tiškumą, bendradarbiavimą, paži-nimą. Erasmus programa – mainų, mobilumo programa. Manau, kad ji skatina pažinti kitas kultūras, tautų skirtybes ir padeda suvok-ti savąją tapatybę. Tai gali būti pirmas jauno žmogaus žingsnis naujos karjeros, apsisprendimo, pasirinkimo link.

Taigi dabartinis titulas įparei-goja ir suteikia daugiau laisvės ir galimybių. Kiekvieno jauno žmo-gaus tapatybę stiprina kultūra. Erasmus programa padeda auginti naujos kartos kultūringą europie-tį – visiems labai naudinga apsi-lankyti kitose ES šalyse, pajausti kitokią kultūrą, kalbą, papročius vengiant nepagrįsto populizmo ir atsainaus svetingumo.

26

paži

ntin

iai v

izita

i j u s T i n a a l s y T ėlietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijaVyresnioji specialistėPažintinis vizitas „kurkime savo ateitį – nedirbančio jaunimo padėtis“

Visi skirTinGi, beT TurinTys bendrą Tikslą

Visi skirtingi, bet turintys bendrą tikslą – jaunų žmonių ugdymą ir sėkmingą integravimą į darbo rinką. Taip galiu apibūdinti vizito „Kurkime savo ateitį – nedirbančio jaunimo padėtis“ organizatorius ir dalyvius įvairialypio Mardino regiono (Turkija) kontekste.

Vizito įspūdis ir didžiausia pa-tirtis – tai nuolatinės diskusijos. Diskusijos apie galimybes spręsti jaunimo nedarbo problemas, aps-kritai socialines problemas, apie skirtingą istorinę patirtį ir jos įtaką švietimui, apie skirtingas bendruo-menes vienoje valstybėje, vienoje Europoje ir už jos, apie tradicijas, apie moterų vietą visuomenėje ir jų (ne)integraciją į darbo rinką; apie

daugelį skirtingų dalykų, vis dėlto susijusių su tuo pačiu – mūsų ir visų jaunų žmonių tobulėji-mo, mokymosi visą gyvenimą galimybėmis. Pagrindinės galimybės jaunimo nedarbo proble-moms spręsti – švietimo sistemos ir darbo rinkos sąsajų atradimas ir išnaudojimas. Specialistų konkrečioms darbo vietoms rengimas, atsižvelgiant į jų poreikį. Pameistrystė, profesinis mo-kymas, įvairūs mokymai jauniems žmonėms, išskirtinių gebėjimų suteikimas – visų pažintinio vizito dalyvių bendros mintys, nors specialistų buvo tikrai įvairių. Iš skirtingų šalių – Vokietija, Belgija, Danija, Airija, kur jaunų žmonių nedarbo lygis nedidelis, tačiau kur be proto daug dėme-sio skiriama jaunų žmonių mokymui. Iš skirtingų institucijų – mokyklų, mokymus organizuo-jančių nevyriausybinių organizacijų, privačių organizacijų, dirbančių tuo pačiu tikslu. Ši visuma leido suprasti labai paprastą dalyką: visi mes skirtingi, bet dirbame dėl vieno tikslo – galimybių tobulėti sau ir kitiems.

Bendras tikslas – jaunų žmonių švietimas ir ugdymas integruojant kultūrinius, sociali-nius, religinius skirtumus tiek rytinės Turkijos aplankytose švietimo institucijoje, tiek vizito organizatorių ir mūsų, dalyvių, mintyse ir diskusijose – tai patyrimas, kad iš daugelio skirtin-gų pagrindų galime kurti ateitį sau ir kitiems jauniems žmonėms Europoje ir aplink ją.

27

paži

ntin

iai v

izita

ij u s T i n a s b a r T u s e V i č i u sugdymo plėtotės centrasinformacinių technologijų skyriaus metodininkasPažintinis vizitas „mokymo ir mokymosi tobulinimas naudojant ikT tarpinstituciniame bendradarbiavime“

dalyVaVimas PažinTiniame ViziTe: kroaTijos PaTirTis naudojanT ikT bendraVimui ir bendradarbiaVimui TarP insTiTuCijų

2011 m. spalio 10–14 dienomis vykau į Kroatiją pažintinio vizito, dalyvavau Zagrebe įsi-kūrusios organizacijos CARNet organizuotame susitikime „Mokymo ir mokymosi tobu-linimas naudojant IKT tarpinstituciniame bendradarbiavime“ („Improving learning and teaching by institutional collaboration supported by ICT“). Kiti 14 šio pažintinio vizito da-lyvių atvyko iš 12 šalių – Suomijos, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos ir kt. Vykdydami veiklą aplankėme įvairias institucijas: mokyklas, aukštesniąsias mokyklas, universitetus. Susitikome su mokyklų administracijų atstovais, mokytojais, dėstytojais, mokiniais, studentais, ir tai iš tiesų leido pažinti Kroatijos švietimo sistemos naujoves, įver-tinti jos privalumus. Per visą vizitą dalyviai aktyviai diskutavo, dalinosi patirtimi, pristatė savo šalis, jų švietimo sistemą.

Pirmą dieną buvome malo-niai sutikti CARNet organizaci-jos atstovų, kurie pristatė savo instituciją, supažindino su Kro-atijos švietimo sistema. CARNet (Croatian Academic and Research Network) – tai Kroatijos vyriau-sybės įkurta įstaiga, kuri teikia pažangiausią informaciją ir ko-munikacinę infrastruktūrą mo-kykloms, universitetams, kitoms suinteresuotoms įstaigoms. Tame pačiame pastate yra įsikūręs ir Za-grebo universiteto kompiuterių centras, kuris vadinasi SRCE (srce iš kroatų kalbos išvertus reiškia „širdis“).

28

paži

ntin

iai v

izita

i

Nuvykome į Rijeką ir Opatiją – kurortinius miestelius Kroatijos vakaruose, prie Adrijos jūros. Rijekos universitete susipažinome su el. mokymo projektais ir veiklomis, kurias vykdo šis universitetas. Opatijos Rikardo Kataliničiaus Jeretovo pradinėje mokykloje mus svetin-gai sutiko mokyklos administracija, mokytojai, moksleiviai. Ši mokykla – pavyzdinė visoje Kroatijoje. Joje mokyklos vadovas ir administracija aktyviai dalyvauja taikant Web 2.0 tech-nologijas, beveik visose moksleivių pamokose naudojamos IKT. Šiaurės rytuose įsikūrusia-me Varaždino universitete Veiklos organizavimo ir informatikos fakulteto dekanas pristatė vykdomus projektus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius.

Trečios vizito dienos vakare mus garbingai (ir netikėtai!) sutiko Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius, jis mums Kroatijos prezidentūros posėdžių salėje padėkojo už atvykimą į Kroatiją, trumpai pristatė savo šalies švietimo sistemą.

Kitą dieną grįžome į Zagrebą, kur Elektros inžinierijos ir kompiuterių fakultete, Zagre-bo universitete, galėjome stebėti gyvą šio universiteto ir Švedijos Šiopingo universiteto studentų vaizdo konferenciją, paskutinę vizito dieną vykome į Horvati pradinę mokyklą, kur mus maloniai priėmė mokyklos vadovė, ir galėjome stebėti dar vieną tiesioginę vaizdo konferenciją, dabar jau šios mokyklos ir Honkongo.

Šiuolaikinė mokykla jau nebeišsiverčia be IKT. Tačiau, kaip buvo minėta, kai kurios šalys susiduria su problema, kad mokytojai, nors ir išmokyti dirbti su viena ar kita įranga, mokymo objektu, praktiškai dažnai nesupranta, kaip ir kur tas žinias pritaikyti. Pastebėjome, kad IKT tai-kymo sėkmė labai priklauso ir nuo mokyklos administracijos požiūrio į naujas technologijas.

Vertindamas vizitą pirmiausia pabrėžčiau, kad buvo labai įdomu ir naudinga sužino-ti apie praktinius IKT taikymo modelius ne tik Kroatijoje, bet ir kitose Europos šalyse, nes buvo sudarytos sąlygos pamatyti ugdymo formų ir mokymo bei mokymosi objektų, pro-gramų įvairovę, kaip ugdymo procese taikomos IKT priemonės. Be to, šis vizitas – puiki pa-žintis su Kroatija, jos kultūra ir papročiais. Užmegzti nauji kontaktai. „Facebook“ svetainėje inicijavau grupės sukūrimą. Šioje grupėje užsiregistravome visi dalyviai ir organizatoriai. Po pažintinio vizito praėjo jau nemažai laiko, tačiau diskusijos forume ir toliau vyksta, gimsta naujos bendradarbiavimo idėjos ir projektai.

29

Vals

tybi

nės s

tipen

dijo

sau G u s T i n a r a d ž i ū n a i T ėVilniaus dailės akademijastudentėValstybinės stipendijos, dalinės studijos

neriboTos Galimybės: nuo Talonėlio iki kinijos

Studijos suteikia ne tik nuolaidas visuomeniniam transportui, bet ir visą puokštę galimy-bių, – tai itin gerai suvokiau įstojusi į antrą bakalaurą. Studentas gali dalyvauti įvairiuose tik jam prieinamuose konkursuose, dėti pamatus savo profesinei ateičiai atlikdamas praktiką tarptautinėse įmonėse ir mokytis beveik bet kuriame pasaulio kampelyje, įgydamas daug platesnį studijuojamo dalyko suvokimą ir neįkainojamą kultūrinį sąmoningumą. Būtų sta-čiai nedovanotina tuo nepasinaudoti.

Apie Valstybinių stipendijų programą pirmą kartą išgirdau prieš važiuodama į Erasmus studijas Prahoje. Tuo metu pažįstamas taip pat vyko semestrui į Čekiją, tik su valstybine

stipendija. Tad išmėginusi Erasmus (studijos ir praktika) ir vis dar tu-rėdama visagalį studento statusą, prisiminiau turinti dar vieną šansą.

Kinija iki išvykstant atrodė patraukliai, bet gana abstrakčiai. Sparčiai besivystanti šalis žadėjo architektūros studijas papildyti gausiais gyvų statybų vaizdais, o ir senieji statiniai, pradedant ries-tastogėmis šventyklomis, baigiant viena didele, plačia ir ilga siena, kvietė atvykti. Dokumentų gausa konkursui vykstant išgąsdino, bet, nusiteikusi „pabaigti, ką pradėjau“, netikėtai laimėjau.

To lyg ir nesuvokiau, iki mama paklausė: ,,O kaip tu taksistui ke-lią nuo oro uosto iki universiteto paaiškinsi?“ Mokytis tarti tą patį skiemenį keturiais skirtingais bū-dais pradėjau vasarą ir labai tuo džiaugiausi, nes be įgytų pagrin-dų kinų kalbos pamokos priėmu-siame universitete būtų sunkiai įkandamos.

30

Vals

tybi

nės s

tipen

dijo

s Apie miestą, kuriame praleidau penkis įsimintinus mėnesius, iki atvykdama nežinojau beveik nie-ko. Čiongčingas (重庆) yra vienas iš tų „kaimelių“, kurių branduolio gyventojų skaičius pagal skirtin-gus statistinius duomenis svyruo-ja nuo penkių iki devynių milijonų. Dar įdomiau, kad to paties pavadi-nimo provincijoje spaudžiasi tris-dešimt du milijonai žmonių ir jie laiko save vienu dideliu miestu. Iš profesinės pusės buvo fantastiš-ka kasdien vaikščioti po ,,Kinijos urbanistiniu eksperimentu“ vadi-namą darinį ir plika akimi matuoti statybų raidą.

Čiongčingo universitetas lai-komas nebloga vieta studijuoti ar-chitektūrą Kinijoje, deja, programa į anglų kalbą išversta vos prieš me-tus. Tai natūraliai nulėmė skirtumus tarp kiniškai ir angliškai dėstomų

analogiškų disciplinų. Bet kuriuo atveju, su dėstytojais susikalbėti buvo nesunku, užduotys skatino tobulėti, o dalis namų darbų leido pažinti tam tikrus studijuojamų dalykų aspektus iš bendrakursių šalių perspektyvos. Klasė buvo tautiškai marga (Etiopija, Serbija, Čilė, In-donezija, Barbadosas, Panama, Uzbekistanas, Turkija, Laosas), tad mokytis vieniems iš kitų buvo naudinga.

Laisvu laiku tyrinėjau miestą, pratinausi prie tam regionui būdingo itin aštraus mais-to ir stengiausi kuo daugiau keliauti. Pandų jaunikliai inkubatoriuose, Vasaros rūmai, an-tras pagal aukštį pasaulyje Cantono televizijos bokštas, maudynės Pietų Kinijos jūroje, it žaisliniai Guilino regiono kalnai, žmogaus ūgio šilkinių žibintų festivalis, – daug kas vis dar atrodo kaip sapnas.

Tikiu, kad mokslas – tai ne vien žinios, bet ir pažinimas. To-kios programos – puikiausias būdas pasiekti abiejų. Gyvenimas užsienyje padeda susikaupti, susi-vokti, grūdinti charakterį. Kelionės leidžia atsipūsti, atsipalaiduoti, pažinti. Atsitraukęs nuo įprastinės aplinkos gali objektyviau pasverti, ką ir kodėl darai, išvengti inercijos. O geriausias laikas dalyvauti – da-bar, nes programų gausybė, o stu-dentu amžinai nebūsi.

31

Vals

tybi

nės s

tipen

dijo

sr ū Ta r u o ly T ėVytauto didžiojo universitetasstudentėValstybinės stipendijos, mokslinė stažuotė

žinGsniai sėkmės linkNuo ko viskas prasidėjo? Esu doktorantė ir rašau disertaciją apie neįgaliųjų stu-dentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Turėjau išsikėlusi tikslą studi-jų metais išvažiuoti mokslinei stažuotei į užsienį, tačiau nebuvau apsisprendusi, į kokią šalį, į kokią aukštąją mokyklą. Šiomis mintimis pasidalinau su savo kolegomis iš Katalikiškojo Leuveno universiteto, kurie dirba neįgaliųjų studentų paslaugų sky-riuje. Jie pasiūlė atlikti stažuotę būtent jų universitete ir nurodė asmenis, į kuriuos turėčiau kreiptis šiuo klausimu. Apie šią aukštąją mokyklą jau žinojau anksčiau, nes Katalikiškajame Leuveno universite-te atsirado pirmosios iniciatyvos Belgi-joje, skirtos gerinti studijų prieinamumą neįgaliesiems, formavosi prieinamumo

filosofija ir principai – tad galimybė atlikti stažuotę būtent šiame universitete mane labai motyvavo. Tuomet pradėjau susirašinėti su profesore, kuri vadovauja negalios tyrimų gru-pei universitete, ir nuvykau į Leuveną su ja susitikti pasikalbėti apie stažuotės galimybes. Susitarus, kad būsiu priimta stažuotei šiame universitete, beliko dalyvauti konkurse Lietu-voje, kurį vėliau laimėjau.

Kuo skiriasi mokymasis gimtoje šalyje ir išvažiavus į kitą šalį? Gimtojoje šalyje mokslai yra tik nedidelė dalis viso gyvenimo šalia pareigų šeimai, susitikimų su draugais ir įprastų pomėgių. Išvažiavus – mokslai tampa tavo gyvenimu, nuo to natūraliai padidėja produk-tyvumas ir darbo rezultatai tampa akivaizdūs. Be jokios abejonės, verta pasinaudoti proga pažinti šalį, kultūrą, kalbą, pajusti tos šalies dvasią ir pulsaciją. Leuveno universitete man buvo sudarytos puikios darbo galimybės: turėjau savo kabinetą su paruoštomis kancelia-rinėmis prekėmis, turėjau priėjimą prie duomenų bazių ir absoliučiai fantastiškos bibliote-kos, galėjau šviestis ir skenuotis medžiagą nemokamai bei dalyvavau tyrėjų susitikimuose. Man to ir reikėjo – ramybės ir gerų darbo sąlygų.

Sėkmė prasideda nuo aiškaus įsivardinimo, kokie yra tikrieji norai ir poreikiai, tuomet ieškoma galimybių, kur būtų galima tuos norus išpildyti, o KAIP – atsakymas gali būti ši programa. Idėjai įgyvendinti prireikia laiko ir kantrybės, bet atsisukus atgal, be jokių abejo-nių, – bandyti ir dalyvauti vienareikšmiškai verta!

32

ŠVieTimo mainų Paramos Fondo adminisTruojamos ProGramos ir ProjekTai

mokymosi visą gyvenimą programaComenius – Europa tavo klasėjeErasmus – Europos erdvė aukštojo mokslo mobilumuiLeonardo da Vinci – nauji įgūdžiai geresniam darbuiGrundtvig – mokytis niekada nevėlueuropos kalbų ženklas – už naujoves kalbų mokymePažintiniai vizitai – Važiuok. Pamatyk. Sužinok

Euroguidance – orientavimas karjerai Lietuvoje ir EuropojeEuropass – atviras kelias darbui ir mokslui EuropojeErasmus mundus – aukščiausios kokybės studijos EuropojeTempus – aukštojo mokslo modernizavimas partnerinėse šalyseValstybinės stipendijos – dalinės studijos, mokslinės stažuotės, vasaros kursai Europos ir kitose pasaulio šalysebolonijos procesas – Europos aukštojo mokslo erdvės link Nordplus programa – Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas švietimo srityje

Aktuali informacija apie Švietimo mainų paramos fondo administruojamas programas ir projektus pateikiama interneto svetainėje www.smpf.lt .


Redagavo Rita Markulienė

Dizainas uab „Inter Se“, spauda uab „Kopa “

Tiražas 600 vnt.

Švietimo mainų paramos fondasGeležinio vilko g. 12, 01112 vilnius

Tel.: (8 5) 261 0592, 212 3364, 249 7134, 249 8189Faksas (8 5) 249 7137

El. paštas: [email protected]


SėkmėS iStorijoS. Projektų dalyvių PatirtiSŠvietimo mainų paramos fondas

Documents

Sėkmės istorijos 2012