SĖJAMŲJŲ JUDRŲ AUGINIMAS VAKARŲ LIETUVOJE: YPATUMAI IR

GALIMYBĖS

Danutė KARČAUSKIENĖ, Donatas KONČIUS, Regina REPŠIENĖ, Kazimieras KATUTIS, Gintaras ŠIAUDINIS

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas

Tyrimo vykdytojas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialasTyrimo objektas: Vasarinės judros, veislė BOROWSKA ir žieminės judros, veislė PRZYBRODZKATyrimo tikslas: Sukurti vasarinių ir žieminių judrų auginimo technologiją, siekiant gauti maksimalų derlių Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis.

Tyrimo uždaviniai:

Nustatyti optimaliausių azoto trąšų normą vasarinųms ir žieminėms judroms;

Nustatyti tinkamiausią sėjos laiką ir sėklos normą vasarinėms ir žieminėms judroms.

Tyrimo sąlygos

Tyrimų vieta: Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas įsikūręs Vakarinėje Lietuvos dalyje, rytinėje pajūrio žemumos dalyje (55o43‘N, 21o27‘E);Dirvožemis: vidutiniškai sukultūrintas epasotintas balkšvažemis (moreninis priemolis, molio kiekis - 14-16 %) vidutiniai organinės anglies (1.15 %), fosforo ir kalio kiekiaipH – 4.5-5.0; Klimatas: vidutiniškai šiltas ir drėgnas. Vidutinis kritulių kiekis – 800mm per metus, vidutinė oro temperatūra - 6.3 - 6.9 °C.

Tyrimų schema:

Azoto trąšų įtaka sėklų derlingumui

Vasarinių judrų:1. N0P0K02. N30P60K603. N60P60K604. N90P60K605. N120P60K60

Žieminių judrų:1. N0P0K02. N50P60K603. N100P60K604. N150P60K60

Tyrimų laukeliai išdėstyti rendomizuotų blokų metodu 4 pakartojimais; Apskaitinio laukelio plotas 3.0 x 11 ═33 m2

Sėklos normos ir sėjos laiko įtaka sėklų derlingumui

Vasarinių judrų:Sėklos norma (A veiksnys)1. 6 kg ha-1 2. 8 kg ha-1

3. 10 kg ha-1

Sėjos laikas (B veiksnys)1. Sėta kai tik buvo galima pradėti žemės dirbimo darbus (2008.04.28; 2009.04.08; 2010.04.15; 2011.04.21)

2. Sėta po 5 dienų (2008. 05.05; 2009.04.13; 2010.04.20; 2011.04.27)

3. Sėta po 10 dienų (208.05.10; 2009.04.18; 2010.04.26; 2011.05.02)

Žieminių judrų:

Sėklos norma (A veiksnys): 1. 4 kg ha-1 2. 6 kg ha-1

3. 8 kg ha-1

Sėjos laikas (B veiksnys):• Sėta rugsėjo pradžioje (2008.09.03; 2009.09.02; 2010.09.02)

2. Sėta po 10 dienų (2008.09.13; 2009.09.10; 2010.09.12)

3. Sėta po 20 dienų (2008.09.23; 2009.09.21; 2010.09.23)

Lauko bandymų dirvožemio charakteristika

Dirvože

mio savyb

Statistinis rodiklis

2008 2009 2010 2011

x x ± Sx x x ± Sx x x ± Sx x x ± Sx

pHKCl 5.2 0.10 4.3 0.10 5.4 0.09 5.4Judrusis P2O5 ,

mg kg-1 121.8 15.60 145.8 4.14 190.0 2.47 145 4.76

Judrusis K2O,

mg kg-1

216.3 7.50 275.0 16.0 272.2 2.13 143 5.79

Klimato sąlygos sėjamosios judros augimo metais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis

0

5

10

15

20

25

2008 m. krituliai 2009 m. krituliai 2010 m. krituliai 2011 m. krituliai

2008 m. temperatūra 2009 m. temperatūra 2010 m. temperatūra 2011 m. temperatūra

mm oC

36.3

10.2

59.669.8

183

2.1

43.8

68.6

137.6

99.5

5.5

99.6

74.6

121.1

159.5

42.3 37.9

48.9

150.2 154.2

Vasarinių judrų pasėlis

REZULTATAIAzoto trąšų įtaka vasarinių judrų

ankštarų skaičiui

117123

130

100

8277

68

46

6456

89

11095

74

95

0

20

40

60

80

100

120

140

N0P0K0 N30P60K60 N60P60K60 N90P60K60 N120P60K60

2009 2010 2011

skaičius m-2

Azoto trąšų įtaka vasarinių judrų 1000 sėklų masei

1,231,15 1,20

1,121,02 1,02 0,980,94

1,04

1,18 1,18

1,05 1,04 1,09 1,081,12

1,091,101,10

1,0

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

N0P0K0 N30P60K60 N60P60K60 N90P60K60 N120P60K60

2008 2009 2010 2011

gramai

Azoto trąšų įtaka vasarinių judrų sėklų derliui  

0,47

0,61 0,56

0,38

0,54

0,83 0,78 0,770,85

1,37

0,53

0,931,04

1,22

0,44

0,71

0,4

1,03

1,28

1,29

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

N0P0K0 N30P60K60 N60P60K60 N90P60K60 N120P60K60

2008 2009 2010 2011

t ha-1

Ankstyviausio s sėjos įtaka vasarinių judrų derlingumui  

0,67 0,63 0,66

0,84

1,01 0,991,08

0,68

0,530,69

0,74

0,92

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

6 kg ha-1 8 kg ha-1 10 kg ha-1

2008 2009 2010 2011

t ha-1

Vasarinės judros pasėlis

Antrojo sėjos laiko įtaka vasarinių judrų derlingumui  

0,41 0,45 0,43

0,960,82

1,18

0,98

0,270,32 0,34

0,67

0,91

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

6 kg ha-1 8 kg ha-1 10 kg ha-1

2008 2009 2010 2011

t ha-1

Žieminių judrų sėklų derlius tręšiant skirtingomis azotinių trąšų normomis

Ankstyviausio sėjimo laiko įtaka žieminių judrų derlingumui  

0,56

0,79

0,46

0,59

0,38

0,74 0,740,720,72

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

4 kg ha-1 6 kg ha-1 8 kg ha-1

2009 2010 2011

t ha-1

Antrojo sėjimo laiko įtaka žieminių judrų derlingumui  

0,56

0,79

0,46

0,59

0,38

0,74 0,740,72 0,72

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

4 kg ha-1 6 kg ha-1 8 kg ha-1

2009 2010 2011

t ha-1

Peržiemojusių augalų skaičius  

0

20

40

60

80

100

120

2008.09.03 2008.09.13 2008.09.23

skaičius m2

%

Sėjos laikas

Augalų skaičius

43

1827

0

20

40

60

80

100

1

2010.09.02 2010.09.12 2010.09.23

%

82 81 78

0

20

40

60

80

100

1

2009.09.02 2009.09.10 2009.09.21

%

Sėjos laiko įtaka žieminių judrų vystymuisi ir augimui

IŠVADOS

Vakarų Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vidutiniškai sukultūrintame moreninio priemolio Nepasotintajame balkšvažemyje sėjamųjų judrų (Camelina sativa (L.) Crantz) žieminės ir vasarinės formų produktyvumas priklausė nuo sėjos laiko, sėklos normos ir azotinių trąšų normos: Žiemines judras pasėjus iki rugsėjo vidurio galima gauti 0,79 - 0,90 t ha-1 sėklų derlių, išsėjant 6 kg ha-1 sėklų normą. Vasarines judras (normalaus drėkinimo metais) pasėjus anksti pavasarį, kaip tik galima įdirbti žemę, turtingame maisto medžiagomis ir vidutinio rūgštumo dirvožemyje, galima gauti 0,8-1,18 t ha-1 sėklų derlių, išsėjant 6 ar 8 kg ha-1 sėklų normą. Vasarinių judrų sėklos normos didinimas iki 10 kg ha-1, o žieminių iki 8 kg ha-1 bei sėjos laiko vėlinimas yra neefektyvus.

ė

Žieminėms judroms optimali azotinių trąšų norma yra N100, nes esant tokiam tręšimui jų sėklų derlius gali siekti 1,20 - 1,60 t ha-1, azoto trąšų normos didinimas iki N150 yra neracionalus. Optimaliausia vasarinių judrų azoto trąšų norma yra N90, sėklų derlius gali siekti 1,28 - 1,29 t ha-1, o azotinių trąšų padidinimas iki N120 yra neefektyvus. Sėjamųjų judrų žieminės ir vasarinės formų derlius priklausė (r = 0,97) nuo šakų ir ankštarų skaičiaus.

Vasarines judras galima auginti grynas ir su antsėliniu augalu – žirniais. Auginant jas su žirnių antsėliu esminių judrų sėklų derliaus skirtumų tarp gryno judrų pasėlio ir su žirniais negauta.

Sėjamųjų judrų žieminės ir vasarinės formų fizinės savybės – 1000 sėklų svoris, lemiantis jų derlių, labiausiai priklausė nuo meteorologinių sąlygų. Optimalaus drėkinimo metais 1000-čio sėklų svoris buvo 1,29, o sausringais metais jis siekė tik 1,08 gramus

REKOMENDACIJA Sėjamąsias judras (Camelina sativa (L.) Crantz) žieminės

ir vasarinės formų rekomenduojame auginti vidutiniškai sukultūrintame dirvožemyje po žieminių javų (tręštų organinėmis trąšomis) ar daugiamečių žolių. Žiemines ir vasarines judras būtina pasėti optimaliu laiku nepiktžolėtame dirvožemyje. Vasarines judras būtina pasėti labai anksti pavasarį, kai tik galima paruošti dirvą (taupoma dirvos drėgmė ir pralenkiama vienmečių piktžolių dygimo pradžią), išsėjant 6 - 8 kg ha-1 sėklų normą, o azotinių trąšų norma per vegetaciją turi būti N90. Žiemines judras reikia pasėti rugsėjo pirmomis dienomis, išsėjant 6 kg ha-1 sėklų normą, o azotinių trąšų norma per vegetaciją turi būti N100. Norint užauginti gausų sėklų derlių reikia pasirinkti derlingesnes sėjamųjų judrų veisles.