Santrauka - amvmt.lt · Žvėrys ir kiti gyvūnai pažeidė 2019 ha miško (daugiausia: 1940 ha želdiniuose ir jaunuolynuose ... Žiemą naujai atsiradę ir nesutvarkytos eglių

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 3

Lietuvos valstybinių miškų 2016 m. sanitarinės būklės apžvalga. Valstybinė miškų tarnyba

Miško sanitarinės apsaugos skyrius: Kaunas, 2017., 85 p.

Santrauka

Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių

sukelti pažeidimai 2016 metais užregistruoti 9590 ha plote, jis 5,6% karto mažesnis nei prieš

metus (2015 m. kilo 10163 ha). Pažeidimo židiniuose medynų sveikatingumą gerinančios

priemonės taikytos 5087 ha plote, židiniuose iškirsta 184025 m3 medienos. Sekantiems metams

lieka nesutvarkytas 2208 ha plotas, pažeistas chroniškų medžių ligų, vėjavartų-vėjalaužų ir

medžių liemenų kenkėjų.

Vykdytos profilaktinės ir naikinamosios miško sanitarinės apsaugos priemonės prieš ligas,

kenkėjus ir nepageidaujamą augaliją. Biologinės priemonės: iškabinti 11693 inkilai, paženklintas

3041 uoksinis medis, aptvertas 2191 skruzdėlynas, pasodinti 102 ha nektaringų krūmų. Fizinės-

mechaninės priemonės: apsaugota želdinių nuo žvėrių 18338 ha repelentais bei ūglių apsaugomis

ir 1417 ha aptverta, išdėstyta 6322 m3 vabzdžiagaudės medienos ir 4774 vabzdžių gaudyklės.

Cheminės priemonės naudotos 3545 ha plote. Apsaugota 1119709 m³ spygliuočių medienos.

2016 metais žuvo nudžiūvus, užmirkus, išvertus vėjui 653 ha medynų ir želdinių, iš jų

vabzdžiai sunaikino 61 ha (t. t. eglės liemenų kenkėjai 61 ha), ligos 346 ha (t. t. drebulinė

kempinė 175 ha, uosių džiūvimas 168 ha), abiotiniai veiksniai 244 ha (t. t. vėjas 235 ha).

Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2016 metais užregistruoti 1646 ha plote:

lajų kenkėjų 187 ha, medžių liemenų kenkėjų 1238 ha, želdinių kenkėjų 221 ha. Miško

sanitarinės apsaugos priemonėmis vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 1270 ha plote (eglės ir

pušies liemenų kenkėjų 1145 ha, pušinių straubliukų 125 ha). 2017 metams lieka 93 ha

nesutvarkytų liemenų kenkėjų židinių.

Infekcinės ligos pažeidė 2929 ha miško (daugiausia: drebulinė kempinė 1399 ha, uosių

džiūtis 1339 ha, šakninė pintis 121 ha). Sanitarinėmis priemonėmis ligų pažeisti medžiai

pašalinti 1031 ha plote. 2017 metams lieka 1886 ha chroniškų ligų pažeistų medynų.

Žvėrys ir kiti gyvūnai pažeidė 2019 ha miško (daugiausia: 1940 ha želdiniuose ir

jaunuolynuose elniniai žvėrys nukandžiojo ūglius, nulaupė žievę, nulaužė viršūnes, 160 ha

pažeidė bebrai). Žvėrių pažeidimai likviduoti 101 ha plote.

Abiotiniai ir kiti negyvosios gamtos veiksniai medynų ir želdinių pažeidė 2997 ha

(daugiausia: vėjavartos-vėjalaužos 2846 ha, užmirkimas 86 ha). Negyvosios gamtos pažeidimai

likviduoti 2686 ha plote. 2017 metams lieka 229 ha nesutvarkytas vėjavartų-vėjalaužų plotas.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 4

Kenkėjas 2016 m. Prognozė 2017 m. Pastabos

Spyglius

graužiantys kenkėjai

nedaug î

Pušinio verpiko (Dendrolimus pini), verpiko vienuolio

(Lymantria monacha), pušinių pjūklelių (Diprion sp.),

pušinio pelėdgalvio (Panolis flammea) ir pušinio sprindžio (Bupalus piniarius) populiacijos yra depresijoje.

Žievėgraužis tipografas

daug ì Žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacija gali

gausėti ir sudaryti masinio išplitimo židinius didžiojoje Lietuvos eglynų dalyje, mažesnis pavojus bus Žemaitijoje.

Jaunuolynus

kenkiantys

vabzdžiai nedaug è

Pušinių straubliukų (Hylobius sp.) populiacija stabili.

Grambuolių (Melolontha sp.) suaugėlių skraidymo pagausėjimas bus pietryčių Lietuvoje, ten lervų pakenkimai miško želdiniuose pradės didėti.

Medžių ligos daug è Tęsis chroniškas uosynų džiūvimas. Drebulinės kempinės (Phellinus tremulae) ir šakninės pinties (Heterobasidion

annosum) pažeidimų plotas išliks stabiliai aukštas.

Žvėrių pažeidimai

daug è Išliks stabiliai didelis nukandžiotais ūgliais, nulaupyta žieve, nulaužytomis viršūnėmis, užtvindytų medynų plotas dėl kanopinių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos.

Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2017 metais bus perbrendusiuose, brandžiuose

ir pusamžiuose eglynuose dėl žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacijos galimo

plitimo, jei bus palankios orų sąlygos. Didžiausia rizika medynuose, kur laiku 2016 m. nebuvo

sutvarkyti žievėgraužių pirminiai židiniai, nuo vėtrų nukentėję miškai ir stabilumą praradę

vyresni eglynai. Žiemą naujai atsiradę ir nesutvarkytos eglių vėjavartos-vėjalaužos 2017 m.

pavasarį gali inicijuoti žievėgraužių židinių kilimą naujose vietose. Kaip klimato kaitos pasekmė,

gali intensyvėti pušų ir eglių džiūvimas dėl bendro kompleksinio poveikio: medžių šaknis

pūdančių ligų, medžių lajų ligų ir medžių liemenų kenkėjų apnikimo.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 5

Lietuvos valstybinių miškų 2016 m. sanitarinės būklės apžvalga

Turinys

Pažeisti medynai ir želdiniai ................................................................................................... 7

Vabzdžiai kenkėjai ................................................................................................................. 9

Medžių lajų kenkėjai .......................................................................................................... 9

Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.) ................................................................................... 10

Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.) ........................................................................ 11

Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.) .................................................................... 12

Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.) ........................................................................ 13

Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) ................................................................ 14

Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.) .................................... 15

Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.) .................................................... 17

Žvaigždėtasis pjūklelis audėjas (Acantholyda posticalis Mats.) .................................. 18

Mėlynasis (Agelastica alni L.) ir žaliasis (Linaeidea aenea L.) aksninukai ................ 18

Grambuoliai (Melolontha sp.) ...................................................................................... 18

Vabzdžiai liemenų kenkėjai.............................................................................................. 19

Žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.) .............................................................. 20

Kirpikai (Blastophagus sp.) .......................................................................................... 23

Eglinis dendroktonas (Dendroctonus micans Kugel.) .................................................. 24

Žievėgraužis graveris (Pityogenes chalcographus L.) ................................................. 25

Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.) ............................................................................ 25

Kiti vabzdžiai liemenų kenkėjai ................................................................................... 25

Želdinių ir jaunuolynų kenkėjai ........................................................................................ 25

Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.) .............................................................................. 26

Grambuoliai (Melolontha sp.) ...................................................................................... 27

Infekcinės medžių ligos ........................................................................................................ 28

Ąžuolynų džiūvimas ..................................................................................................... 28

Uosynų džiūvimas ........................................................................................................ 30

Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.) ............................................... 32

Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.) .................................................... 33

Ąžuolų lapų miltligė (Microsphaera alphitoides Griff. Et Maubl.) ............................. 33

Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.) .................................. 34

Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar) ............. 34

Eglės spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.)) .............................................. 34

Pušies spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.) ........................................ 34

Guobų maras (Ophiostoma ulmi (Buism.) Mor., Ophiostoma novo-ulmi Brasier) ...... 34

Alksninė fitoftora (Phythopthora alni Brasier & S.A.Kirk) ......................................... 34

Kitos medžių ligos ........................................................................................................ 35

Gyvūnų daromi pažeidimai .................................................................................................. 36

Žvėrių populiacijos dinamika ....................................................................................... 37

Žvėrių pažeistų plotų tvarkymas................................................................................... 37

Žievės laupymas ........................................................................................................... 38

Nukandžioti ūgliai ........................................................................................................ 38

Briedžių nulaužytos viršūnės ........................................................................................ 39

Šernų išrausti medeliai ................................................................................................. 39

Bebrų žala ..................................................................................................................... 40

Pelinių graužikų pažeidimai ......................................................................................... 40

Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai .............................................................. 41

Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių.......................................................................... 41

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 6

Abiotinių veiksnių pažeidimai ............................................................................................. 42

Vėjas ............................................................................................................................ 42

Sniegas ......................................................................................................................... 44

Gaisrai .......................................................................................................................... 44

Užmirkimas .................................................................................................................. 45

Šalnos ........................................................................................................................... 45

Sausra ........................................................................................................................... 45

Žuvę želdiniai, žėliniai, sėklinės plantacijos ir medynai ..................................................... 47

Žuvę nuo miško medžių ligų ....................................................................................... 48

Žuvę nuo abiotinių veiksnių ........................................................................................ 49

Žuvę nuo vabzdžių ....................................................................................................... 50

Žuvę nuo gyvūnų ......................................................................................................... 51

Medelynų patologinė būklė ................................................................................................. 52

Vabzdžiai kenkėjai ....................................................................................................... 53

Grybinės ligos .............................................................................................................. 54

Abiotiniai veiksniai ...................................................................................................... 55

Kiti pažeidimai ............................................................................................................. 56

Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės ........................ 56

Miško sanitarinės apsaugos priemonėsvalstybiniuose miškuose ........................................ 59

Miško sanitarinės apsaugos darbai ir jų apimtys ............................................................. 59

Želdinių ir žėlinių apsauga valstybiniuose miškuose ...................................................... 60

Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių ............................................................ 60

Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.) ........................................... 61

Pažeistų valstybinių miškų tvarkymas ............................................................................. 62

Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas........................................................... 62

Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas ............................... 63

Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų ..................................................................... 65

Cheminės augalų apsaugos priemonės valstybiniuose miškuose ir medelynuose ........... 65

Pesticidų sunaudojimas ................................................................................................ 65

Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose ........................................................ 66

Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose .................................................. 67

2016 metų meteorologinės sąlygos ...................................................................................... 69

2016 metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai: ........ 70

Sausis ........................................................................................................................... 71

Vasaris ......................................................................................................................... 72

Kovas ........................................................................................................................... 73

Balandis ....................................................................................................................... 74

Gegužė ......................................................................................................................... 75

Birželis ......................................................................................................................... 76

Liepa ............................................................................................................................ 77

Rugpjūtis ...................................................................................................................... 79

Rugsėjis........................................................................................................................ 80

Spalis............................................................................................................................ 81

Lapkritis ....................................................................................................................... 82

Gruodis ........................................................................................................................ 83

Literatūra .............................................................................................................................. 85

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 7

PAŽEISTI MEDYNAI IR ŽELDINIAI

Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių

pažeidimai 2016 metais užregistruoti 9,6 tūkst. ha plote (1 lentelė). Židiniai likviduoti 5,1 tūkst.

ha plote. Tvarkant pažeistus miškų plotus iškirsta 184,0 tūkst. m3 medienos.

1 lentelė. 2016 metais pažeisti želdiniai ir medynai Pažeidimai Užregistruota židinių, ha Atlikta priemonių, ha Iškirsta medienos, m3

Vabzdžiai 1645,6 1269,5 27539,97 Infekcinės ligos 2929,1 1030,7 48303,91 Gyvūnų pažeidimai 2018,7 100,7 180,0 Abiotiniai pažeidimai 2996,9 2685,6 108000,85

Iš viso 9590,3 5086,5 184024,73

2016 metais miškas pažeistas 9590,3 ha plote, tai 5,6% mažiau negu 2015 metais (10162,5

ha). Vėjo pažeistų miškų plotai padidėjo. Kitose pažeidimo kategorijose pažeistų miškų plotai

sumažėjo: vabzdžių pakenkimų, medžių ligų ir žvėrių pažeidimų.

Vabzdžiai

17%

Kiti

1%

Vėjas30%

Abiotiniai

veiksniai

31%

Žvėrys21%

Medžių ligos31%

1 pav. Naujai 2016 metais atsiradusių pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis

2016 metais iš visų miškuose naujai kilusių pažeidimų, daugiausiai jų sukėlė abiotiniai

veiksniai ir medžių ligos (po 31%, 1 pav.). Abiotinių veiksnių pažeidimus miškuose pagrindinai

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 8

sudarė vėjavartos-vėjalaužos (30% nuo visų naujai kilusių pažeidimų ploto). Miško medžių ligų

didžiąją dalį apėmė drebulinės kempinės ir uosių džiūvimo pažeisti medynai. Treti pagal gausą

gyvūnų pažeidimai (21%), po to – vabzdžių pakenkimai (17%).

Vabzdžiai pakenkė 1645,6 ha miškų, tai 1,25 karto mažiau kaip pernai (2015 m. 2061,8

ha). Žalingiausi buvo medžių liemenų kenkėjai (1237,7 ha, 1,2 karto mažiau kaip 2015 m.) ir

miško želdiniuose pušiniai straubliukai (171,0 ha). Dėl palankių orų 127,8 ha plote kenkė eglinis

pjūklelis. Dzūkijos pušynuose visos spyglius graužiančių kenkėjų rūšys buvo depresijos

stadijoje. 2016 metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas žievėgraužio tipografo populiacijos

stebėjimui ir masinio dauginimosi židinių kontrolei, sanitarinių priemonių rekomendavimui. Ta

pati aktualija išliks ir 2017 metais, nes galimas lokalinių išplitimo židinių susidarymas jei bus

palankios šiam kenkėjui vystytis klimatinės sąlygos.

Infekcinės medžių ligos 2016 metais pažeidė 2929,1 ha miškų, tai 1,04 karto mažiau negu

2015 metais (3048,4 ha). Ligų židinių bendro ploto mažėjimo tendencija tęsiasi nuo 2006 metų.

Didžiausius plotus apėmė stiebų centrinio puvinio pažeisti drebulynai (1398,9 ha), džiūstantys

uosynai (1338,6 ha) ir šakninės pinties džiovinami pušynai (120,9 ha).

Žvėrių ir kitų gyvūnų pažeidimų miškuose 2016 metais buvo 2018,7 ha, tai 1,07 karto

mažiau nei 2015 metais (2159,9 ha). Tačiau dėl kanopinių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos,

išliko stabiliai dideli plotai su naujai nukandžiotais ūgliais (1131,9 ha), nulaupyta žieve (694,8

ha), nulaužytomis viršūnėmis (107,1 ha) ir užtvindyti bebrų (63,9 ha).

Abiotinių ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų buvo 2996,9 ha, tai 1,04 karto

daugiau negu 2015 metais (2892,4 ha). 2016 metais birželio 17 d. škvalas ir besikartojantys

stiprūs vėjai miškus žalojo įvairiose šalies vietovėse (naujai pažeista 2846,1 ha). Taip pat

medynai nukentėjo nuo užmirkimo (86,1 ha) ir sausros (46,7 ha).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 9

VABZDŽIAI KENKĖJAI

Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2016 metais buvo užregistruoti iš viso

1645,6 ha plote (2 lentelė). Pažeidimų fiksuota 416,2 hektaruose mažiau nei 2015 metais. Tam

daugiausiai įtakos turėjo sumenkęs žievėgraužio tipografo pažeidimų plotas. Atlikus miško

sanitarinės apsaugos priemones, vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 1269,5 ha plote, iškirsta

virš 27,5 tūkst. kietmetrių vabzdžių nudžiovintų medžių.

2 lentelė. Vabzdžių pažeisti želdiniai ir medynai 2016 metais

Kenkėjai Užregistruota

židinių, ha

Atlikta priemonių

plotas, ha iškirsta, ktm.

Lajų 187,1 - - Medžių liemenų 1237,7 1144,5 27539,97 Želdinių ir jaunuolynų 220,8 125 -

Vabzdžiai viso 1645,6 1269,5 27539,97

2017 metais daugiausia dėmesio bus skiriama žievėgraužio tipografo populiacijų

stebėjimui ir židinių kontrolei.

MEDŽIŲ LAJŲ KENKĖJAI

Medžių lajas pažeidžiančių kenkėjų židinių registruojama kasmet, kinta tik pažeistų

medynų plotas, medynų pažeidimo laipsnis ir vabzdžių rūšys. Medžių lajų kenkėjų židiniai 2016

metais užregistruoti 187,1 ha plote (3 lentelė). Palyginus su 2015 metų duomenimis, spygliais ar

lapais mintančių vabzdžių pažeistų medynų plotas 2016 metais sumažėjo beveik du kartus.

3 lentelė. Medžių lajų kenkėjų pažeisti medynai 2016 metais

Sukėlėjas

Užregistruoti pažeidimai Atliktos priemonės

Plotas, ha

Vidutinis pažeistų medžių kiekis židinyje, proc.

vid. medžio pažeidimo

laipsnis, proc.

plotas, ha

iškirsta, ktm.

Alksninukai 55,5 36 38 - - Eglinis pjūklelis 127,8 29 25 - - Grambuoliai (suaugėliai) 3,8 50 30 - -

Medžių lajų kenkėjai viso 187,1

Spyglius graužiančių kenkėjų pažeisti medynai sudaro 68 proc. bendro 2016 metais medžių

lajų kenkėjų pažeistų medynų ploto, o lapus graužiančių kenkėjų – 32 proc.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 10

Siekiant laiku pastebėti pagrindinių spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi

židinius, kasmet yra vykdomi sistemingi šių kenkėjų vystymosi ir jų kiekio kitimo stebėjimai

medynuose pirminių masinio dauginimosi židinių kilimo vietose (2 pav.).

2 pav. Spyglius graužiančių kenkėjų monitoringas 2016 metais

Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.)

Po staigaus pušinių pjūklelių populiacijos padidėjimo 2011 metais, vėliau miško paklotėje

kasmet buvo randama vis mažiau pušinių pjūklelių kokonų (3 pav.). 2016 metais pušinių

pjūklelių pavienių kokonų rasta ir VĮ Druskininkų, ir VĮ Varėnos miškų urėdijose. Lyginant su

2015 metų duomenimis, 2016 metais VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose buvo

didesnis ne tik pušinių pjūklelių kokonų skaičius, bet ir jų sutinkamumo procentas (4 lentelė). VĮ

Druskininkų miškų urėdijoje miško paklotės 1 m2 plote pjūklelių kokonų vidutinis skaičius

padidėjo 0,03 vieneto, o sutinkamumas padidėjo 1,3 procento.

VĮ Varėnos miškų urėdijoje miško paklotės 1 m2 plote vidutiniškai rasta 0,09 vienetų

kokonų, o sutinkamumas siekė 4,6 procento. 2015 metais pušinių pjūklelių kokonų ten nebuvo

rasta.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 11

4 lentelė. Pušinio pjūklelio kokonų skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)

0

1

2

3

4

5

6

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

metai

rast

a k

oko

nų

vn

t./m

²

Druskininkų m.u. Varėnos m.u.

3 pav. Pušinių pjūklelių populiacijos kitimas monitoringo vietose 2008-2016 metais

Pušinis pjūklelis VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir

2017 metais pušų medynams nekenks.

Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.)

Nežymus pušinio verpiko populiacijos gausėjimas pastebėtas VĮ Varėnos miškų urėdijoje.

Vykdant spyglius graužiančių kenkėjų monitoringą 2016 metais Marcinkonių ir Perlojos

girininkijose rasti pavieniai pušinio verpiko vikšrai (5 lentelė). Vidutinis šio kenkėjo vikšrų

skaičius miško paklotės 1 m2 plote siekė 0,13 vieneto, o sutinkamumas – 4 procentus.

VĮ Druskininkų miškų urėdijoje Merkinės girininkijoje 2016 m. buvo rastas tik vienas

pušinio verpiko vikšras. Lyginant su 2015 m. duomenimis, šio kenkėjo kiekis ir sutinkamumas

nepakito.

VĮ Varėnos miškų urėdijoje šio kenkėjo populiacija ženkliai sumažėjo po naikinamųjų

priemonių panaudojimo 2010 metais, kuomet vikšrų naikinimui buvo naudotas biologinis

insekticidas.

Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² 2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016

Druskininkų miškų urėdija

Druskininkų 0 4 4 4 0,00±0,00 0,08±0,08 0,08±0,08 0,08±0,08 Grūto 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio 15 0 0 5 0,30±0,20 0,00±0,00 0,00±0,00 0,10±0,10 Merkinės 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Norulių 6 3 0 3 0,13±0,08 0,06±0,06 0,00±0,00 0,06±0,06

vidurkis 3,5 1,2 0,7 2 0,07±0,03 0,03±0,02 0,01±0,01 0,04±0,04

Varėnos miškų urėdija

Marcinkonių 14 0 0 14 0,36±0,14 0,00±0,00 0,00±0,00 0,29±0,15 Perlojos 0 0 0 0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Zervynų 0 6 0 0 0,00±0,00 0,13±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00

vidurkis 4,6 2 0,0 4,6 0,11±0,05 0,04±0,03 0,00±0,00 0,09±0,05

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 12

5 lentelė. Pušinio verpiko vikšrų skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)




vidurkis 18,0 0,0 0,5 0,5 0,84±0,37 0,00±0,00 0,01±0,01 0,01±0,01



vidurkis 0,0 0,0 0,0 4,0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,13±0,08

VĮ Druskininkų miškų urėdijoje buvusiuose masinio išplitimo židiniuose pušinio verpiko

gausa pastebimai sumažėjo 2013 metais dėl gamtinių veiksnių poveikio (4 pav.).

Pušinis verpikas VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir


0

2

4

6

8

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016


4 pav. Pušinio verpiko populiacijos kitimas monitoringo vietose 2006-2016 metais

Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.)

Pušinio pelėdgalvio lėliukių 2016 m. kiek daugiau buvo rasta VĮ Varėnos miškų urėdijoje.

Lyginant su VĮ Druskininkų miškų urėdija, vidutinis šio kenkėjo lėliukių skaičius miško paklotės

1 m2 plote buvo gausesnis 3,5 katro (6 lentelė). Gausiau pušinio pelėdgalvio lėliukių rasta

Marcinkonių girininkijoje. Šioje girininkijoje kenkėjo lėliukių sutinkamumas siekė 25 procentus.

Pušinio pelėdgalvio populiacija jau eilę metų buvo depresijos tarpsnyje ir 2016 m. truputį

pagausėjo (5 pav.).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 13

VĮ Druskininkų miškų urėdijoje miško paklotėje žiemojančių pušinio pelėdgalvio lėliukių

skaičius ir jų sutinkamumo procentas, palyginus su 2015 m. duomenimis, šiek tiek padidėjo,

tačiau bendras jų kiekis išlieka negausus. Druskininkų, Grūto, Kabelių ir Norulių girininkijose

buvo randamos pavienės pušinio pelėdgalvio lėliukės.

6 lentelė. Pušinio pelėdgalvio lėliukių skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)




vidurkis 0,8 0,7 2,2 4,3 0,03±0,02 0,01±0,01 0,04±0,02 0,08±0,03



vidurkis 1,3 2,3 0,0 14,3 0,02±0,02 0,04±0,03 0,00±0,00 0,28±0,09

0

1

2

3

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

metai

rast

a lė

liuki

ų vn

t./m

2


5 pav. Pušinio pelėdgalvio populiacijos kitimas monitoringo vietose 2008-2016 metais

Pušinis pelėdgalvis VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir


Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.)

Pušinio sprindžio lėliukų skaičius ir jų sutinkamumo procentas, lyginant su 2015 m.

duomenimis, kito nežymiai (7 lentelė). Vidutinis lėliukių skaičius miško paklotės 1 m2 plote VĮ

Druskininkų miškų urėdijoje padidėjo 0,04 vieneto, o VĮ Varėnos miškų urėdijoje sumažėjo 0,02

vieneto. Kenkėjo lėliukų sutinkamumo procentas VĮ Druskininkų miškų urėdijoje yra 1,8

procento didesnis nei VĮ Varėnos miškų urėdijoje. Bendras šio kenkėjo kiekis išlieka negausus.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 14

Per praėjusių artimiausių metų apskaitas VĮ Varėnos miškų urėdijoje vidutinis pušinio

sprindžio lėliukių skaičius miško paklotės 1 m2 plote būdavo didesnis, lyginant su VĮ

Druskininkų miškų urėdijoje miško paklotėje randamu pušinio sprindžio lėliukių skaičiumi (6

pav.), tačiau jau keletą metų ir Varėnos pušynuose buvo randama vis mažiau šio kenkėjo

lėliukių.

7 lentelė. Pušinio sprindžio lėliukių skaičius 2013-2016 metais (monitoringo duomenys)

Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m²

2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016



vidurkis 2,3 3,8 3,3 5,5 0,05±0,03 0,08±0,03 0,07±0,03 0,11±0,03



vidurkis 11,3 6 4 3,7 0,26±0,14 0,14±0,05 0,09±0,04 0,07±0,04

0

1

2

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016metai

rast

a lė

liuki

ų v

nt./

m2


6 pav. Pušinio sprindžio populiacijos kitimas monitoringo vietose 2008-2016 metais

Pušinis sprindis VĮ Druskininkų ir VĮ Varėnos miškų urėdijose yra depresijos fazėje ir


Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.)

Verpiko vienuolio (Lymantria monacha L.) monitorigas kasmet atliekamas VĮ Veisiejų

miškų urėdijoje buvusiose šio kenkėjo masinio išplitimo vietose, t. y. Ančios, Baltašiškės,

Kapčiamiesčio, Stalų, Veisiejų girininkijose. Vykdant monitoringą 2016 m. buvo apžiūrėti 1332

pušų kamienai, ant jų ieškant drugio lėliukų ar šviežių išnarų.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 15

Įvertinus monitoringo metu surinktus duomenis nustatyta (8 lentelė), kad šio spyglius

graužiančio kenkėjo kiekis nėra gausus. 2016 metais, lyginant su 2015 metų duomenimis,

vidutinis verpiko vienuolio sutinkamumas padidėjo 2 procentais, nuo 7 proc. iki 9 procentų.

Kenkėjo populiacija yra depresijos tarpsnyje (7 pav.).

8 lentelė. Verpiko vienuolio lėliukių, išnarų skaičius Veisiejų miškų urėdijoje 2013-2016 metais Girininkija Patelių skaičius, vnt./medžiui Sutinkamumas, %

2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016

Ančios 0,05±0,01 0,02±0,01 0,06±0,02 0,08±0,02 5 2 6 7 Baltašiškės 0,03±0,01 0,01±0,01 0,06±0,01 0,04±0,01 3 1 6 3 Kapčiamiesčio 0,21±0,04 0,18±0,03 0,06±0,02 0,13±0,02 19 16 4 11 Stalų 0,30±0,02 0,19±0,04 0,17±0,04 0,16±0,05 21 15 12 15 Veisiejų 0,07±0,03 0,05±0,01 0,03±0,02 0,08±0,02 7 4 3 8

vidutiniškai 0,13±0,05 0,09±0,04 0,08±0,02 0,09±0,02 11 8 7 9

0

0,5

1

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

metai

rast

a lė

liuki

ų iš

na

rų

vn

t./m

ed

yje

Veisiejų m.u.

7 pav. Verpiko vienuolio populiacijos kitimas monitoringo vietose 2007-2016 metais

Verpikas vienuolis VĮ Veisiejų miškų urėdijoje yra depresijos fazėje ir 2017 metais pušų

medynams nekenks.

Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.)

2011 metų pavasarį buvo uždėti pastovūs stebėjimo bareliai eglynuose, pažeistuose

netikrojo eglinio skydamario (tame tarpe paprastosios eglės sėklinėse plantacijose). Medynai

atrinkti 10 miškų urėdijų, po 2 barelius kiekvienoje iš jų. Barelyje sužymėta po 50 stebimų eglių,

medžiai sunumeruoti dažais. Stebėjimams buvo atrinktos įvairios sveikumo būklės žalios eglės,

išskyrus nudžiūvusias. Eglių sanitarinė būklė pirmus metus buvo vertinta tris kartus per metus,

antrais metais – du kartus, vėlesniais metais – po vieną kartą metuose, tik rudenį. Priklausomai

nuo medžių lajų būklės, įvertinimo metu eglės gali būti priskiriamos šioms sveikumo

kategorijoms:

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 16

Kategorija Pagrindiniai požymiai I – sąlyginai sveiki Medžiai be akivaizdžių apsilpimo požymių, laja žalia, ūgliai pagal metų

laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo, defoliacija neviršija 20%

II – apsilpę Laja praretėjusi, defoliacija nuo 20 iki 40%, ūgliai ir spygliai pagal metų laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo

III – nusilpę Laja išretėjusi, defoliacija nuo 40 iki 70%, ūgliai nepilnai išsivystę, jų spygliai sutrumpėję, pageltę, lajoje yra apie 10% nudžiūvusių šakelių, pradėjusi džiūti viršūnė

IV – džiūstantys Laja labai išretėjusi, defoliacija daugiau kaip 70%, byra spygliai, nudžiūvę daugiau nei 1/5 lajos, nauji ūgliai ir spygliai trumpi

V – švieži sausuoliai Šviežiai nudžiūvę eglės, defoliacija 100%, visos šakos sausos, gali būti liemenų kenkėjų pažeidimų požymių

VI – seni sausuoliai Eglės jau buvę nudžiūvę ankstesnio vertinimo metu

2016 metų spalio pradžioje buvo atliktas eglynų įvertinimas, kurie anksčiau buvo pažeisti

netikrojo eglinio skydamario. Didžiausias sąlyginai sveikų eglių skaičius rastas Panevėžio,

Utenos ir Tytuvėnų miškų urėdijų eglynuose (8 pav.). Sąlyginai sveikų eglių mažiausiai fiksuota

Dubravos, Jurbarko ir Kazlų Rūdos miškų urėdijose. Sąlyginai sveikų eglių lyginant su 2015

metais labiausiai pagausėjo Trakų, Tytuvėnų ir Mažeikių miškų urėdijose, o labiausiai sumažėjo

– Jonavos ir Kazlų Rūdos urėdijų eglynuose. Daugiausiai nusilpusių eglių rasta Kazlų Rūdos

miškų urėdijos eglynuose – 22 procentai stebimų medžių. Didžiausias džiūstančių eglių kiekis

fiksuotas Jurbarko miškų urėdijoje – 7 procentai medžių. Bareliuose gausiausiai sausų eglių

registruota Jurbarko (18 procentų) ir Trakų (15 procentų) miškuose. 2016 metais daugiausiai

eglių šviežiai nudžiūvo Jurbarko (7 procentai), Kupiškio ir Trakų (po 2 procentus) miškų

urėdijose skydamario pažeistuose eglynuose. Eglės daugiausiai džiūvo dėl žievėgraužio

tipografo atakų.

0%

25%

50%

75%

100%

Dubravos Jonavos Jurbarko KazlųRūdos

Kupiškio Mažeikių Panevėžio Tytuvėnų Trakų Utenos

sveiki apsilpę nusilpę džiūstantys švieži sausuoliai seni sausuoliai

8 pav. Eglių sveikatingumo vertinimas bareliuose 2016 metų spalį

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 17

Apibendrinus dešimties miškų urėdijų duomenis, kuriose buvo stebimi netikrojo eglinio

skydamario pažeisti eglynai, galima teigti, kad sąlyginai sveikų eglių bareliuose sumažėjo (9

pav.). Per 2016 m. vegetacijos laikotarpį apsilpusių eglių kiekis išaugo. Tiek nusilpusių, tiek

džiūstančių eglių procentas bareliuose taip pat šiek tiek sumažėjo. Vidutiniškai bareliuose per

2016 metus nudžiūvo apie 1 procentas stebimų eglių, o nuo stebėjimų pradžios – iš viso

nudžiūvo apie 7 procentus.

0%

20%

40%

60%

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2011 2012 2013 2014 2015 2016

sąlyginai sveiki apsilpę nusilpę džiūstantys nudžiūvę

9 pav. Eglių sveikatingumo kategorijų pokyčiai 2011-2016 m

Miškų urėdijos 2016 metais nefiksavo netikrojo eglinio skydamario šviežių pažeidimų

eglės medynuose ir želdiniuose. Šio kenkėjo gausesnio išplitimo nenumatoma ir 2017 metais.

Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.)

Eglinio pjūklelio pažeidimai 2016 metais buvo registruoti keturiose miškų urėdijose.

Palyginus su 2015 metų duomenimis, pažeistų medynų plotas sumažėjo beveik tris kartus (2,7

karto). Daugiausia eglinio pjūklelio pažeistų medynų buvo registruota VĮ Trakų (89,8 ha) ir VĮ

Utenos (29,7 ha) miškų urėdijose. Bendras šio kenkėjo pažeistų medynų plotas 2016 metais

sudarė 127,8 ha. Vidutinis medžio pažeidimo laipsnis siekė 25 procentus. Naikinamosios

priemonės prieš šį kenkėją nebuvo taikytos. Eglinio pjūklelio židiniai gali susidaryti ir 2017

metais.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 18

Žvaigždėtasis pjūklelis audėjas (Acantholyda posticalis Mats.)

VĮ Ignalinos miškų urėdijoje Kaltanėnų ir Vaišniūnų girininkijose, 2016 metais atlikus

žvaigždėtojo pjūklelio audėjo lervų paiešką dirvožemyje, lervų nebuvo rasta. Paieška vykdyta

tuose medynuose, kuriuose kildavo pirminiai žvaigždėtojo pjūklelio audėjo masinio išplitimo

židiniai (22 priedas). Žvaigždėtojo pjūklelio audėjo populiacija yra depresijos tarpsnyje, todėl

2017 metais nesusidarys šio kenkėjo masinio išplitimo židiniai.

Mėlynasis (Agelastica alni L.) ir žaliasis (Linaeidea aenea L.) aksninukai

Alksninukų pažeidimai 2016 metais registruoti keturiose miškų urėdijose. Bendras šių

kenkėjų pažeistų medynų plotas siekia 55,5 ha, o vidutinis medžių pažeidimų laipsnis – 38

procentus. Gausiausia alksninukų pažeistų medynų buvo VĮ Rokiškio miškų urėdijoje (25,5 ha, 1

priedas). Palyginus su 2015 metų duomenimis (2015 m. 3,3 ha), pažeistų medynų padaugėjo

beveik septyniolika kartų (16,8 karto). Aštuoniais procentais padidėjo ir vidutinis medžių

pažeidimų laipsnis. Šie pažeidimai medžių augimui didesnės įtakos neturės.

Antroje vasaros pusėje daugelyje šalies vietovių išryškėjo alksnių lapų defoliacija dėl

alksninukų pakenkimo. Kai kurių medžių lajų pažeidimų intensyvumas buvo 80-100 procentų.

Intensyviausiai kenkė antrosios generacijos vabzdžių karta. Labiau nukentėjo gerai apšviesti

alksnių sąžalynai pagrioviuose ir medynų ar miškelių pakraščiuose. Vasarai baigiantis, dalis

alksnių, kurie buvo per anksti netekę asimiliacinio aparato, išleido naujus lapelius iš miegančių

pumpurų. Alksninukų židiniai gali susidaryti ir 2017 metais.

Grambuoliai (Melolontha sp.)

Grambuolių suaugėlių pažeistų medynų plotas 2016 metais VĮ Šilutės miškų urėdijoje

siekė 3,8 ha, o vidutinis medžių pažeidimų laipsnis – 30 procentų (1 priedas). Intensyviausiai

ąžuolų lapai buvo nugraužti Šilutės rajono Vainuto miestelio apylinkėse. Šie pažeidimai medžių

augimui didesnės įtakos neturės. Kitose miškų urėdijose grambuolių suaugėlių pažeistų medynų

nebuvo registruota.

Pokalbių metu neretai miškininkai ir kiti gyventojai iš įvairių Lietuvos regionų atkreipė

dėmesį į 2016 m. paprastojo grambuolio skraidymo aktyvumą įvairiose šalies vietovėse. Vabalai

apgraužė ąžuolų lapus parkuose, medynų pakraščiuose ir laukuose pavienių medžių. Paprastųjų

grambuolių pagausėjusį skraidymą žiniasklaidoje komentavo ir gamtininkas Selemonas

Paltanavičius, kurį Vakarų Lietuvoje pavadino vėl labai gausiu, pažymėdamas, kad jis gali būti

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 19

0

400

800

1200

1600

2011 2012 2013 2014 2015 2016

vid.

gra

mbu

olių

vnt

./gau

d.

lemtingas miško sodiniams, kai kurioms auginamoms daržo kultūroms. Tačiau Vakarų Lietuvoje

paprastųjų grambuolių suaugėlių skraidymo gausą įvertino mažiau intensyvia, negu buvo prieš

ketvertą metų, kai prie Baltijos jūros atvykę poilsiautojai rado vandens išskalautus kalnus

žuvusių šių vabalų. Nuo jų teko net valyti pajūrį: pliažuose rinkti ir išvežti pradėjusius dvokti

vabalus. 2016 metais paprastųjų grambuolių skraidymo aktyvumas išsitęsė ir vienos dienos

skridimo bangos, kuri buvo prieš ketverius metus, nebuvo, todėl ir Baltijos jūroje masinio jų

žuvimo nebuvo. Paprastojo grambuolio skraidymo aktyvumas 2017 metais dar gali

suintensyvėti.

2016 metais miškinio grambuolio suaugėlių skraidymo metu VĮ Druskininkų miškų

urėdijoje vykdyta vabalų gausos apskaita naudojant lenkiškas barjerines gaudykles IBL-5 ir

vilioklius „Melolodor plus“ bei „Melolontha sp.“. 2016 metais buvo sugautas didžiausias

grambuolių kiekis per visą miškinio grambuolio apskaitų vykdymo laikotarpį nuo 2011 metų (10

pav.). 2016 metais vidutiniškai viena gaudykle sugauta 1428 vnt. grambuolių. Dideliu

intensyvumu nugraužti beržų lajų lapai buvo stebėti VĮ Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų,

Grūto, Latežerio ir Norulių girininkijose įvairios turtinės priklausomybės miškuose. Labiausiai

nuo miškinių grambuolių suaugėlių maitinimosi nukentėjo beržai pušynuose, augantys palei

kelius, įvairių trasų ir miško sienų

pakraščiuose.

2016 metais buvo miškinių

grambuolių masinis skraidymas

Dzūkijos pušynuose. Gausus miškinių

grambuolių suaugėlių skraidymas bus

ir 2017 metais.

10 pav. Grambuolių populiacijos gausumas

VABZDŽIAI LIEMENŲ KENKĖJAI

2016 metais vabzdžių liemenų kenkėjų naujų židinių 1237,7 ha užregistruotas bendras

plotas, lyginant su 2015 metais, yra 16,8% mažesnis (2015 m. 1488,1 ha). Liemenų kenkėjų

naujų židinių daugiausiai kilo dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų – 1162,2 ha (93,9% visų

liemenų kenkėjų židinių, 9 lentelė). Lyginant su praėjusiais metais (2015 m. 1445,2 ha), tai buvo

19,6% arba 283,0 ha mažesnis plotas. Pasikeitus pažeidimų registravimo tvarkai ir kenkėjų

židinius pradėjus registruoti sklypo lygmenyje, labai ženkliai sumažėjo pušies liemenų kenkėjų

padarytų pažeidimų, jų registruota tik 0,2 ha, nes tikėtina, kad ankstesniais metais urėdijų

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 20

pateikiamose suvestinėse labiau atsispindėjo pušies poūkyje vykdytų sanitarinių atrankinių

kirtimų apimtys, o ne faktiniai židiniai, atitinkantys pažeidimų registracijos tvarkoje nustatytus

kriterijus.

9 lentelė. Vabzdžių liemenų kenkėjų pažeidimai 2016 metais

Pažeidimai pažeista iškirsta

plotas, ha tūris, ktm. plotas, ha tūris, ktm.

Žievėgraužis tipografas 1162,2 27921 1134,4 27397 Žievėgraužis graveris 4,7 32 4,7 32 Didysis kirpikas 0,2 35 0,2 38 Pušinis smaliukas 65,4 241 0 0 Eglinis dendroktonas 5,2 75 5,2 73

Iš viso: 1237,7 28304 1144,5 27540

2017 metais medžių liemenų kenkėjų židinių plotai turėtų išlikti panašiame lygmenyje.

Pokyčiui didžiausią įtaką turės orų sąlygų ekstremalūs pokyčiai ir medžių fiziologinis

nusilpimas.

Žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.)

2016 metais žievėgraužio tipografo nauji pažeidimai registruoti 1162,2 ha plote (1 priedas),

t. y. 283,0 ha mažesnis plotas nei pernai. Kenkėjas registruotuose židiniuose nudžiovino virš 27

tūkstančių kietmetrių eglių arba vidutiniškai iki 24 kietmetrių iš hektaro. Daugiausia naujų

žievėgraužio tipografo židinių kilo Joniškio (285,1 ha), Trakų (223,9 ha) ir Dubravos EM (187,8

ha) miškų urėdijose. Žievėgraužio tipografo židiniai likviduoti 1134,4 ha plote. Plynieji

sanitariniai kirtimai vykdyti 60,9 hektaruose (5,2% nuo visų žievėgraužio tipografo židinių):

daugiausiai Kaišiadorių (12,1 ha) ir Dubravos (7,2 ha) miškų urėdijose (3 priedas). Metų

pabaigai nelikviduotų židinių liko 27,8 ha plote: daugiausiai Šilutės miškų urėdijoje – 15,7 ha

plote nepašalinta apie 132 kietmetrius kenkėjų užpultų eglių.

Įvairiuose Lietuvos regionuose, dėl praėjusių metų antrosios generacijos žievėgraužių

tipografų (dažnai komplekse su kitais kambiofagais vabzdžiais) pakenkimo, eglių džiūstančiomis

lajomis židinėliai geriausiai matėsi žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje, nes tuomet jų

neužstojo lapuočių medžių belapės lajos. Gal kiek intensyviau eglės džiūvo L ir U hidrotopų

augavietėse. Jų buvo matoma ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.

2016 metais plačiai naudotas kompleksas priemonių medžių liemenų kenkėjų plitimui

sumažinti eglynuose. Paruošta ir išdėstyta 6322 m3 vabzdžiagaudės medienos ir medžių (9,5%

mažiau kaip 2015 m. – 6990 m3), iškabinta 4774 vienetų vabzdžių gaudyklių su viliokliais (2,4%

daugiau kaip 2015 m. – 4663 vnt.)(6 priedas). Insekticidais apsaugota 119424 m3 žalios

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 21

spygliuočių medienos (7 priedas), t. y. 37,1% mažiau lyginant su 2015 metais (189848 m3).

Nužievinta 285 m3 spygliuočių medienos (32,6% mažiau kaip 2015 m. – 423 m3).

2016 metais buvo tęsiamas kasmetinis žievėgraužio tipografo populiacijos gausumo

monitoringas. Balandžio 13-21 dienomis 9-iose miškų urėdijose, kiekvienoje jų dviejose

girininkijose, buvo iškabintos 54 feromoninės gaudyklės ne senesnėse kaip vienų metų plynose

eglynų kirtavietėse, iškirstose dėl žievėgraužio tipografo, netikrojo eglinio skydamario

pažeidimų ar eglynų pagrindinių kirtimų. Kirtavietėse kiekviename stebėjimo taške pavasarį

iškabinta po 3 IBL-3 gaudykles su lenkišku viliokliu Ipsodor W (pirmai vabalų generacijai), 1-

1,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, ne mažiau kaip 20 m atstumu nuo miško sienos ir 40 m

atstumu tarp gaudyklių. Vasarą, birželio 29 – liepos 1 dienomis, feromoniniai preparatai pakeisti

naujais viliokliais Ipsodor, skirtais antros generacijos vabzdžių viliojimui. Gegužės-rugsėjo

mėnesiais, kas tris savaites, kiekvienoje gaudyklėje buvo skaičiuojamas žievėgraužio tipografo

sugautų vabalų kiekis, nes IBL-3 gaudyklės buvo patobulintos – dalis plastikinio rinktuvo buvo

pakeista nerūdijančios plieno vielos tinklu (1 × 1 mm akimis), užtikrinančiu geresnę ventiliaciją

ir lietaus vandens ištekėjimą, kas leidžia viena savaite prailginti laikotarpį tarp apskaitų.

0

3000

6000

9000

12000

15000

Alytaus Dubravos Ignalinos Kuršėnų Panevėžio Raseinių Rietavo Rokiškio Trakų

miškų urėdija

vaba

lų v

nt./

gaud

. 2015 2016

11 pav. Žievėgraužio tipografo populiacijų gausumas atskirose urėdijose 2015-2016 metais

Per 2016 metų žievėgraužio tipografo skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje vidutiniškai

sugauta 6122±286 vnt. vabalų, 42,8% mažiau nei 2015 metais (10705±648 vnt./gaudyklėje).

Gausiausios žievėgraužių populiacijos 2016 metais fiksuotos Alytaus, Trakų ir Ignalinos miškų

urėdijų eglynuose, kur per skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje atitinkamai sugauta 9036, 7285,

7271 vnt. vabalų. Kenkėjo populiacijos didėjo tik Trakų miškų urėdijoje, visose kitose miškų

urėdijose, kuriose atliekamas monitoringas, populiacijos mažėjo (11 pav.). Absoliučiai

daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Alytaus miškų urėdijos eglynuose (9036±620

vnt./gaud.), mažiausiai – Kuršėnų (4207±251 vnt./gaud., 11 priedas).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 22

2016 metais pirmos generacijos vabalų kiekis, lyginant su 2015 metų pirma generacija,

gausesnis fiksuotas tik Trakų miškų urėdijoje (12 pav.), bet šis pagausėjimas buvo labai

nežymus. Gausiausia pirma žievėgraužio tipografo generacija 2016 m. buvo Alytaus ir

Panevėžio miškų urėdijose (7256 ir 5963 vnt./gaudyklėje, 11 priedas). Vidutiniškai pirmos

generacijos sugautų vabalų kiekis 2016 metais buvo 41,9% mažesnis, lyginant su 2015 metais

(atitinkamai 4457±243 vnt./gaud. ir 7676±584 vnt./gaud.).

0

3000

6000

9000

12000

15000


miškų urėdija

vabalų

vnt./g

aud. 2015 2016

12 pav. Žievėgraužio tipografo pirmos generacijos gausumas 2015-2016 metais

Lyginant 2015 ir 2016 metų antrąsias žievėgraužio tipografo generacijas, galima daryti

išvadą, kad šių metų generacija buvo 45,0% mažesnė nei pernai (atitinkamai 1665±127

vnt./gaud. ir 3029±219 vnt./gaud.). Antroji generacija gausesnė už pernykštę buvo tik Trakų

miškų urėdijoje ir nežymiai gausesnė Alytaus miškų urėdijoje. Gausiausia antroji generacija

fiksuota Ignalinos ir Trakų miškų urėdijų eglynuose (2859 ir 2566 vnt./gaudyklėje), menkiausia

– Panevėžio, Rietavo ir Kuršėnų miškų urėdijose (295, 960 ir 1243 vnt./gaudyklėje) (13 pav., 11

priedas).

0

2000

4000

6000


miškų urėdija

vaba

lų v

nt./

gau

d.

2015 2016

13 pav. Žievėgraužio tipografo antros generacijos gausumas 2015-2016 metais

Lyginant 2016 metų pirmosios ir antrosios generacijos sugautų vabalų gausą, matyti, kad

antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo menkesnė už pirmąją visuose stebėjimo taškuose

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 23

(14 pav.), atitinkamai 4457±243 vnt./gaud. ir 1665±127 vnt./gaud. vabalų (11 priedas).

Vidutiniškai antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo apie 2,7 karto mažesnė už pirmąją.

0

2000

4000

6000

8000


miškų urėdija

vabalų

vnt./g

aud. 2015 I generacija 2015 II generacija

14 pav. Žievėgraužio tipografo generacijų gausumas atskirose urėdijose 2016 metais

Pirmos generacijos žievėgraužio tipografo suaugėliai aktyviausiai skraidė gegužės pirmą

dekadą (12 priedas). Tuo tarpu birželio mėnesį kenkėjo sugauta gerokai mažiau. Antroji kenkėjo

generacija masiškiausiai skraidė liepos pirmoje pusėje ir buvo negausi rugpjūtį. Antrosios

žievėgraužių tipografų generacijos skaitlingumo ryškų sumažėjimą įtakojo vabalų skraidymo ir

poravimosi metu nusistovėjęs lietingų ir vėsokų orų periodas.

2017 metais, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, žievėgraužio tipografo populiacija

gali išaugti. Ypač medynuose, kur 2016 metais buvo laiku nesutvarkyti pirminiai žievėgraužio

tipografo židiniai ar žalios eglių vėjavartos-vėjalaužos, tame tarpe ir kertinėse miško buveinėse.

Pusamžių ir vyresnių eglynų žvalgymas, savalaikis užpultų medžių atrinkimas, kirtimas ir

pašalinimas iš miško turėtų išlikti ir 2017 metų prioritetu visiems miško valdytojams ar

naudotojams.

Kirpikai (Blastophagus sp.)

Didžiojo kirpiko pažeistų pušų židinys registruotas Veisiejų miškų urėdijoje 0,2 ha plote.

Jis likviduotas tame plote iškirtus 38 m3 kirpikų pakenktų pušų.

2016 metais buvo tęsiamas kasmetinis kirpikų populiacijos monitoringas pastoviuose

bareliuose, 4-iose miškų urėdijose 13-oje girininkijų 58-iose apskaitos vietose. Kirpikų

populiacija pušynuose vertinta pagal ant miško paklotės nukritusias kirpikų vabalų “nukirptas”

pušies šakutes. Apskaita buvo atlikta balandžio mėnesį. Kiekvienoje apskaitos vietoje dviejų

metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje surinktos visos nulūžusios smulkios pušų

šakelės. Atrinktos ir suskaičiuotos kirpikų vabalų išgraužtos šakelės. Apskaitų duomenys

atspindi kenkėjo žiemojančios populiacijos gausumą.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 24

Gausiausiai šakučių ant miško paklotės 1 m2 paviršiaus ploto rasta Švenčionėlių miškų

urėdijos Žeimenos girininkijoje 0,49±0,180 vnt./m2. Mažiausiai “nukirptų” šakelių surinkta

Jurbarko miškų urėdijos Viešvilės girininkijoje 0,04±0,039 vnt./m2 (10 lentelė). Nukritusių

šakelių kiekis vidutiniškai pagausėjo 16,4%: 2015 metais vidutiniškai rasta 16,4 šakučių 100 m2

paklotės, o 2016 – 19,1 šakučių 100 m2 paklotės. Labiausiai “nukirptų” šakučių skaičius augo

Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų (4,3 karto) ir Merkinės (3,1 karto) girininkijose. 2016

metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2015 metais, didėjo 8-iose girininkijose iš 13-os,

tačiau pagausėjimas buvo nežymus ir didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei 2017 metais

neturės (13 priedas).

10 lentelė. Pušinių kirpikų monitoringas 2016 metais

Urėdija Girininkija Rasta šakelių, m2

Druskininkų Druskininkų 0,39 ±0,172

Druskininkų Grūto 0,28 ±0,155

Druskininkų Kabelių 0,30 ±0,063

Druskininkų Latežerio 0,12 ±0,021

Druskininkų Merkinės 0,18 ±0,049

Druskininkų Norulių 0,10 ±0,034

Druskininkų vidutiniškai 0,22 ±0,041

Jurbarko Mociškių 0,10 ±0,024

Jurbarko Viešvilės 0,04 ±0,039

Jurbarko vidutiniškai 0,07 ±0,024

Švenčionėlių Aukštagirio 0,18 ±0,054

Švenčionėlių Žeimenos 0,49 ±0,180

Švenčionėlių vidutiniškai 0,33 ±0,101

Varėnos Marcinkonių 0,08 ±0,009

Varėnos Perlojos 0,13 ±0,019

Varėnos Zervynų 0,09 ±0,010

Varėnos vidutiniškai 0,10 ±0,009

Kirpikų populiacija visose miškų urėdijose ir toliau išlieka labai žemame lygyje. Pušinių

kirpikų populiacija šiek tiek išaugo Druskininkų, taip pat ir Švenčionėlių miškų urėdijoje.

Jurbarko ir Varėnos miškų urėdijose kenkėjo populiacija sumenko (14 priedas).

2017 metais pušinių kirpikų skaitlingumas turėtų išlikti panašiame lygmenyje, išskyrus

Dzūkijos regioną, kur laiku nesutvarkyti 2016-06-17 praūžusio škvalo pažeisti pušynai gali

sudaryti sąlygas kirpikų populiacijos augimui.

Eglinis dendroktonas (Dendroctonus micans Kugel.)

Eglinio dendroktono židinys fiksuotas Šilutės miškų urėdijoje 5,2 ha plote. Židinys

likviduotas atlikus sanitarinius atrankinius miško kirtimus – iškirsta 73 m3 medienos.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 25

Žievėgraužis graveris (Pityogenes chalcographus L.)

Žievėgraužio graverio židinys fiksuotas Kuršėnų ir Tauragės miškų urėdijoje 4,7 ha plote.

Židiniai likviduoti atlikus sanitarinius atrankinius miško kirtimus – iškirsta 32 m3 medienos.

Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.)

Pušinio smaliuko židiniai fiksuoti Šilutės miškų urėdijoje 65,4 ha plote, medyne pažeista

apie 13% medžių, kurių tūris 241 m3. Židiniai nelikviduoti.

Kiti vabzdžiai liemenų kenkėjai

Pušynuose džiūstačiose ir nudžiūvusiose pušyse kartu buvo randama didžiųjų kirpikų

(Blastophagus piniperda), mažųjų kirpikų (Blastophagus minor), mėlynųjų blizgių (Phaenops

cyanea), pilkųjų ilgaūsių (Acanthocinus aedilis), briaunotųjų ragijų (Rhagium inquisitor),

pušinių ožiaragių (Monochamus galloprovincialis), pušinių smaliukų (Pissodes pini) ir kitų rūšių

vabzdžių takų ir gyvų egzempliorių. Dalis šaknų dažnais atvejais buvo apniktos kelmučių

(Armillaria sp.) ir/ar šakninės pinties (Heterobasidion annosum) grybienos, lajose buvo

aptinkama Sphaeropsis sapinea grybo sukelto šakų džiūvimo. Greta kitų vabzdžių viršūnėse

buvo randami ir viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus Eich) veiklos požymiai ir sukeltas

džiūstančios medienos pamėlynavimas. Medynuose pušys džiūvo pavienės ar po kelias nuo

bendro vabzdžių ir ligų pažeidimo. Iš mūsų šalies miškininkų 2016 m. nebuvo gauta

informacijos (tik iš Lenkijos), kad pušų džiūvimą būtų sukėlęs tik vienas pažeidžiantis veiksnys,

kaip viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich) ar grybo Sphaeropsis sapinea infekcija.

ŽELDINIŲ IR JAUNUOLYNŲ KENKĖJAI

Želdiniuose ir jaunuolynuose kenkiančių vabzdžių naujų pažeidimų 2016 metais

užregistruota 220,8 plote, t. y. vos 5,8 ha daugiau nei 2015 metais (215,0 ha, 11 lentelė). Atlikus

priemones, židiniai likviduoti 125,0 ha plote.

11 lentelė. Vabzdžių, jaunuolynų kenkėjų pažeidimai 2016 metais Pažeidimai Plotas, ha Pažeistų medžių proc. Atlikta priemonių, ha

Pušiniai straubliukai 171,0 19 125,0 Grambuoliai 49,8 28 0

Iš viso: 220,8 125,0

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 26

Daugiausiai naujų židinių kilo dėl pušinių straubliukų pakenkimų – 171,0 ha (77,4% nuo

visų naujai kilusių jaunuolynų kenkėjų židinių). Grambuolių lervų naujų pažeistų plotų fiksuota

49,8 ha (22,6%).

2017 metais jaunuolynų kenkėjų židinių plotai gali nežymiai išaugti. Tam didžiausią įtaką

turės 2017 metų orų sąlygos.

Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.)

2016 m. pušinių straubliukų vabalų naujų pakenkimų užregistruota 171,0 ha spygliuočių

miško želdinių plote, ir tai yra 9,0 ha mažiau nei 2015 metais (180,0 ha). Didžiausi pakenkti

plotai buvo Nemenčinės (27,5 ha), Kazlų Rūdos (24,6 ha) ir Radviliškio (22,6 ha) miškų

urėdijose. Kenkėjai židinyje vidutiniškai pažeidė apie 19% medelių. Kovos priemonės atliktos

125,0 ha želdinių plote.

Pušinių straubliukų vabalų skaičiaus mažinimui šviežiose spygliuočių plyno kirtimo

biržėse kastos duobelės 484,0 ha plote, t. y. 31,0 ha didesniame plote nei pernai. Daugiausiai

duobelių iškasta Varėnos (89,2 ha) bei Jurbarko (67,6 ha) miškų urėdijose (6 priedas).

Spygliuočių želdiniai ir žėliniai insekticidais nuo pušinių straubliukų pažeidimų profilaktiškai ir

tiesiogiai saugoti 401,5 hektarų plote (8 priedas). Kovai panaudotas sisteminio veikimo

insekticidas Actara 25 WG. Urėdijos plačiai naudoja šį insekticidą kaip patogią ir pakankamai

efektyvią priemonę.

2016 metais pušinių straubliukų stebėjimui 9-iose miškų urėdijose, kiekvienoje urėdijoje

dviejose girininkijose, rankiniu dirvos grąžtu buvo išgręžta 180 duobelių plynose spygliuočių

kirtavietėse, ne senesnėse kaip pusės metų nuo iškirtimo, Nb ir Lb trofotopo, po 10 duobelių

kiekvienoje biržėje, duobelės (24 cm skersmens) išdėstytos kirtaviečių pakraščiuose apie 10 m

atstumu nuo spygliuočių miško sienos ir ne mažiau kaip 20 m viena nuo kitos. Pušinių

straubliukų viliojimui į kiekvieną duobelę įdėtas feromoninis preparatas Hylodor. Apskaitos

vykdytos kas dvi savaites nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, suskaičiuojant įkritusių

pušinių straubliukų vabalų kiekį visose duobelėse.

2016 metais vidutinis pušinių straubliukų skaičius lyginant su 2015 metais augo tik

Anykščių ir Šiaulių miškų urėdijose, likusiose 7-iose miškų urėdijose, kuriose buvo vykdyti

stebėjimai, kenkėjų skaičius sumažėjo arba buvo artimas pernykščiam (15 pav.). 2016 metais

vidutiniškai į vieną duobelę pakliuvusių straubliukų buvo 559±43 vnt. (15 priedas), t. y. 15%

mažiau lyginant su 2015 metais (661±33 vnt.). Absoliučiai daugiausiai vabalų sugauta Anykščių

miškų urėdijoje (1007±143 vnt. duobelėje), mažiausiai – Vilniaus (185±39 vnt. duobelėje, 15

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 27

priedas). Gausiausiai pušiniai straubliukai į duobeles krito gegužės pirmoje pusėje. Jų aktyvumo

pikas buvo apie porą savaičių ankstyvesnis nei pernai (16 priedas).

0

500

1000

1500

Anykščių Druskininkų Jurbarko Kazlų Rūdos Šiaulių Švenčionėlių Telšių Valkininkų Vilniaus

vnt.

duobel

ėje

2015 2016

15 pav. Pušinių straubliukų populiacijų gausumas atskirose urėdijose 2015-2016 metais

Skaitlingiausia šių kenkėjų populiacija išlieka pietų ir pietryčių Lietuvoje.

2017 metais pušinių straubliukų populiacija gali nežymiai išaugti, nes kenkėjo

skaitlingumas kinta kas antri metai, tam įtakos turi pušinių straubliukų vystymosi ypatumai.

Grambuoliai (Melolontha sp.)

2016 metais nauji miškinių grambuolių lervų pakenkimai želdiniuose bei žėliniuose

užregistruoti 49,8 ha plote Druskininkų miškų urėdijoje (1 priedas). Grambuolių lervų pažeisti

plotai šioje miškų urėdijoje lyginant su 2015 metais išaugo beveik dvigubai (2015 m. 26,0 ha

Druskininkų MU, iš viso šalyje 35,1 ha). Vidutiniškai židinyje kenkėjai pažeidė 28% medelių.

Pušų želdiniuose kenkėjų žalą mažinančios priemonės nebuvo taikytos.

2017 metais grambuolių lervų pakenkimai gali išaugti miško želdiniuose sausose

nenašiose augavietėse, nes 2016 metais buvo gausus miškinių grambuolių suaugėlių skraidymas

Druskininkų miškų urėdijoje ir antrametės jų lervos jau pradės maitintis jaunų pušelių ir berželių

šaknelėmis.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 28

INFEKCINĖS MEDŽIŲ LIGOS

Valstybiniuose miškuose 2016 metais infekcinės medžių ligos pažeidė 2929 ha medynų ir

želdinių (12 lentelė), t. y. beveik 120 ha mažesnį plotą negu 2015 metais (3048 ha). Didžiausius

plotus užėmė drebulinės kempinės pūdomi drebulynai (1399 ha), džiūstantys uosynai (1339 ha),

šakninės pinties židiniai (121 ha) spygliuočių medynuose ir grybinių ligų pažeisti ąžuolynai (41

ha). Ligų pažeisti medžiai sanitariniais miško kirtimais iškirsti 1031 ha plote, iškirsta apie 48

tūkst. kietmetrių medienos. 2017 metams chroniškų ligų židinių lieka 1886 ha plote.

12 lentelė. Infekcinių ligų pažeisti medynai ir želdiniai 2016 metais

Pažeidimai pažeistas plotas, ha

iškirsta lieka, ha

plotas, ha tūris, ktm

Drebulinė pintis 1398,9 260,6 13861 1138,3 Uosynų džiūvimas 1338,6 752,5 33586 586,1 Šakninė pintis 120,9 3,6 262 117,3 Ąžuolynų džiūvimas 40,8 4,9 105 35,9 Miltligė 12,3 0 0 - Saklys 8,3 6,6 45 1,7 Alksninė fitoftora 6,2 0 0 6,2 Guobų maras 1,2 1,2 264 0 Eglės spyglių rūdys 1,1 1,1 130 0 Spygliakritė 0,6 0 0 - Pušies spyglių rūdys 0,2 0,2 51 0

Iš viso: 2929,1 1030,7 48304 1885,5

Numatoma, kad 2017 metais didžiausius infekcinių ligų plotus, kaip ir keletą praėjusių

metų, sudarys nesustabdomai džiūstantys uosynai ir drebulinės kempinės pažeisti drebulynai.

Ąžuolynų džiūvimas

Ąžuolynų džiūvimo pikas fiksuotas 2004-2006 metais. Intensyvios ąžuolų džiūties

laikotarpiu naujai džiūstantys ąžuolynai kasmet apimdavo net iki 7 tūkstančių hektarų plotą.

Vėliau ąžuolynų būklė stabilizavosi ir naujų džiūstančių ąžuolynų kasmet fiksuojama vis

mažesniame plote. 2016 metais naujai atsiradusių pažeistų ąžuolynų registruota tik 41 ha plote, t.

y. beveik tokiame pačiame plote kaip ir 2015 metais (43 ha). Vidutiniškai židinyje 2016 m. buvo

pažeista apie 14 procentų augančių medžių, o vidutinė pažeistų ąžuolų defoliacija buvo apie 38

procentus. Per 2016 metus džiūstantys ąžuolai iškirsti 5 ha plote. 2017 metams nesutvarkytų

grybinių ligų pažeistų ąžuolynų lieka 36 ha plote, daugiausia Joniškio (34 ha) miškų urėdijoje.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 29

2016 metais buvo tęsiamas kasmetinis ąžuolynų sanitarinės būklės vertinimas pastoviuose

tyrimo bareliuose Kėdainių, Panevėžio bei Ukmergės miškų urėdijose, kuris vykdomas nuo 2004

metų. Bareliuose nustatoma medžių sanitarinės būklės kategorija pagal ąžuolų lajų defoliacijos

lygį: sveiki medžiai priskirti pirmai kategorijai, apsilpę – antrai, nusilpę – trečiai, džiūstantys –

ketvirtai, švieži sausuoliai – penktai, seni sausuoliai – šeštai. 2005 metais buvo ryškus ąžuolynų

sanitarinės būklės blogėjimas, kuomet švieži sausuoliai bareliuose sudarė beveik 22% medžių.

2007 metais stebėtas sveikiausių ąžuolų būklės nežymus pagerėjimas – sveikų ir apsilpusių

medžių (nudžiūvusi laja iki 25%) per metus padaugėjo 2,9%. Vėlesniais metais stipriausių

ąžuolų būklė vis gerėjo ir ąžuolų būklė stabilizavosi. 2016 metams ąžuolynų sanitarinės būklės

tendencijos išlieka tokios pačios – 1 ir 2 kategorijų ąžuolų kiekis išlieka gan stabilus.

Džiūstančių ir nusilpusių medžių dalis bareliuose per paskutinį penkmetį taip pat išlieka stabili

(16 pav.). 2016 metais užfiksuotas tik vienas šviežiai nudžiūvęs ąžuolas iš 451 stebimų (18

priedas). Sveikiausi ąžuolynai įvertinti Ukmergės miškų urėdijoje (sveikų medžių 28%),

mažiausiai sveikų ąžuolų – Kėdainių rajono miškuose (11%). Taip pat Kėdainių miškų urėdijoje

fiksuotas didžiausias nudžiūvusių ąžuolų procentas – 49%, mažiausiai medžių nudžiūvo

Ukmergės urėdijoje – 27%.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

6 - seni sausuoliai

5 - švieži sausuoliai

4 - džiūstantys

3 - nusilpę

2 - apsilpę

1- sveiki

16 pav. Ąžuolų pasiskirstymas pagal sanitarinę būklę 2004-2016 metais

Po 2004-2006 metais buvusių masinių ąžuolų džiūvimų vėliau palaipsniui vyko medžių

diferenciacija ir nuo 2009 metų masinis ąžuolų džiūvimas nefiksuojamas. 2016 metais, kaip ir

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 30

2015 metais, vidutinis kategorijos balas išlieka 3,37 (žemesnis balas rodo sveikesnį medyną: 1 -

medynas sveikas, 6 - medynas žuvęs). 2017 metais ąžuolynų sanitarinės būklės blogėjimo

nelaukiama, nes stebimų medžių būklė jau eilę metų yra stabili. Ją gali destabilizuoti ilgalaikės

sausros, sutapę su giliomis pavasarinėmis vėlyvosiomis šalnomis, kartu su ąžuolų lapų miltligės

protrūkiu ar masiniu žaliojo ąžuolinio lapsukio židinių kilimu.

Uosynų džiūvimas

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (SMI) ir Nacionalinės miškų

inventorizacijos (NMI) duomenimis, 2001 metais Lietuvoje fiksuotas 52,7 tūkst. ha uosynų

plotas (2,7% bendro šalies miškų ploto), o 2016 metais uosynų buvo likę tik 21,5 tūkst. ha (1,0%

miškų ploto). Per penkiolika metų valstybinės reikšmės bei privačių miškų savininkų uosynų

plotas sumažėjo daugiau nei du kartus (59%), t. y. žuvo daugiau kaip 30 tūkst. ha uosynų.

Valstybinės miškų tarnybos (SMI, NMI) 2016 metų statistiniais duomenimis, uosynų vidutiniai

taksaciniai rodikliai tokie: vidutinis amžius 70 metų, vidutinis skalsumas 0,43, vidutinis tūris 181

m³/ha, bendras einamasis tūrio prieaugis 5,9 m³/ha, kaupiamas tūrio prieaugis medyne -9,4

m³/ha. Kritiškai mažas vidutinis skalsumas, neigiamas kaupiamas tūrio prieaugis rodo itin

intensyvų medžių žuvimą ir iškrentančią medyno tūrio dalį. Labiausiai pažeisti medynai kertami

atrankiniais arba plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, o likusiųjų būklė ir toliau sparčiai ir

pastoviai blogėja.

2016 metais džiūstančių uosynų valstybiniuose miškuose užregistruota 1339 ha plote (2015

metais – 1578 ha): daugiausia Joniškio (405 ha), Šiaulių (241 ha) ir Biržų (152 ha) miškų

urėdijose. Pažeistuose uosynuose sanitariniai miško kirtimai vykdyti 753 ha plote iškirsta apie 34

tūkstančiai kietmetrių medienos, daugiausia kirsta Joniškio (378 ha), Kauno (69 ha) ir Pakruojo

(46 ha) miškų urėdijose. 2017 metams nesutvarkytų židinių lieka 586 ha plote. Didžiausi

nesutvarkyti pažeistų uosynų plotai lieka Šiaulių (233 ha), Biržų (125 ha), Ukmergės (62 ha)

miškų urėdijose.

Nuo 2002 metų uosių sanitarinė būklė buvo stebima 30 pastovių tyrimo barelių

skirtinguose Lietuvos regionuose: Joniškio, Nemenčinės, Raseinių, Šakių, Ukmergės miškų

urėdijose. 2008 metais šių barelių stebėjimas baigtas, nes sausuoliai tuose bareliuose vidutiniškai

sudarė 59% visų medžių, o Raseinių ir Šakių miškų urėdijose – net 69% medžių. Tokiuose

bareliuose buvo netikslinga toliau vykdyti medžių sanitarinės būklės stebėjimą. 2008 metais tose

pačiose miškų urėdijose uždėtas tik 21 naujas uosių sanitarinės būklės stebėjimo barelis. Barelių

mažiau, nes tapo sunku rasti ligų stipriai nepažeistų ir monitoringui tinkamų medynų. Bareliai

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 31

uždėti tose vietose, kur buvo sveikiausi uosio medynai. 2008 metais sužymėti tik žaliuojantys

uosiai, todėl medžių priskirtų 5 ir 6 kategorijai (šviežiems ir seniems sausuoliams) bareliuose

nebuvo. 2008 metais sveiki (1 kategorija) medžiai sudarė 29%, o 2016 metais jų sumažėjo iki 2

procentų (17 pav.). Per 2016 metus vidutiniškai šviežiai nudžiūvo 7% uosių. Daugiausiai jų

nudžiūvo Šakių miškų urėdijoje – 10%, mažiausiai – Nemenčinės apie 4% (17 priedas). Viso per

2009-2016 metus nudžiūvo net 68% bareliuose stebimų uosių, t. y. vidutiniškai per metus

visiškai nudžiūsta apie 8,5% ligos pažeistų medžių.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

6 - seni sausuoliai

5 - švieži sausuoliai

4 - džiūstantys

3 - nusilpę

2 - apsilpę

1- sveiki

17 pav. Uosių pasiskirstymas pagal sanitarinę būklę 2008-2016 metais

2016 metais sveikų uosių procentas (1 kategorija) N ir L hidrotopų augavietėse (13 lentelė)

buvo beveik vienodas. Sausuolių (5 ir 6 kategorijos) procentas N hidrotope buvo 7% didesnis nei

L hidrotope. 2016 metais laikinai užmirkstančiuose dirvožemiuose šviežiai nudžiūvo dvigubai

mažiau uosių. Galima daryti išvadą, kad 2016 metais normalaus drėkinimo hidrotope (N) uosiai

džiūvo intensyviau, nes galimai labiau nukentėjo nuo 2015 metų sausros ir 2016 metų labai

permainingų ekstremalių orų sąlygų.

13 lentelė. Uosių sveikatingumas L ir N hidrotopų augavietėse 2016 metais

Hidrotopas

Kategorija

1 2 3 4 5 6 Iš viso

L 1,44% 13,94% 9,63% 8,62% 5,46% 60,92% 100%

N 1,86% 9,32% 9,94% 5,59% 11,18% 62,11% 100%

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 32

Palyginus uosių sanitarinės būklės pasiskirstymą priklausomai nuo medyno amžiaus,

sveikų uosių (1 kategorija) išlieka tik vyresniuose (virš 50 metų) medynuose – sąlyginai sveikų

uosių iki 50 metų amžiaus medynuose beveik neliko. Nudžiūvusių uosių (5 ir 6 kategorijos) 6%

daugiau jaunesniuose (iki 50 metų) medynuose (14 lentelė). Tai rodo, kad jaunesni uosio

medynai džiūva intensyviau nei vyresnio amžiaus uosynai, nors 2016 metais šviežiai

nudžiūvusių uosių buvo 0,9% daugiau vyresnio amžiaus medynuose. Galima daryti prielaidą,

kad jaunesnio amžiaus uosynuose medžių diferenciacija į sveikatingumo kategorijas vyksta

sparčiau nei vyresniuose medynuose, tačiau ilgainiui medžių sveikatingumas suvienodėja.

14 lentelė. Uosių sveikatingumas skirtingo amžiaus medynuose 2016 metais

Amžius

Kategorija

1 2 3 4 5 6 Iš viso

<50 0,65% 11,61% 9,03% 5,81% 5,81% 67,10% 100%

>50 1,71% 13,39% 9,83% 8,55% 6,70% 59,83% 100%

2017 metais bendra džiūstančių uosynų būklė negerės, uosynai džius ir toliau, nes

stebėjimų duomenys rodo, kad kasmet nudžiūsta nuo 4 iki 17% medžių (vidutiniškai apie 8,5%).

Iki 2006 m. uosių džiūties sukėlėjas nebuvo žinomas. Patogeninis grybas Chalara fraxinea

aprašytas kaip nauja rūšis tik 2006 metais (Kowalski 2006). Kiek vėliau nelytinė stadija C.

fraxinea buvo susieta su lytine grybo stadija – Hymenoscyphus pseudoalbidus. 2014 metais

Tarptautiniame botanikos kongrese nuspręsta patogeniniam grybui suteikti pavadinimą

Hymenoscyphus fraxineus (nelytinės stadijos pavadinimas – Chalara fraxinea, o H.

pseudoalbidus yra grybo H. fraxineus sinonimas). Patogeninio aukšliagrybio H. fraxineus kilmė

siejama su Tolimaisiais Rytais, Japonija, kur šis grybas (H. pseudoalbidus) vietiniams

mandžiūriniams uosiams (Fraxinus mandshurica) ligos nesukelia, yra saprotrofinis grybas. Kartu

su uosio sodinukais grybui patekus į Europą, ši invazinė grybo rūšis tapo agresyvi ir patogeniška

paprastiesiems uosiams.

Uosių džiūtis nesustabdomai plinta toliau. Šiuo metu yra sutelktos tarptautinės mokslininkų

ir tyrėjų pajėgos, kuriami ir išbandomi nauji ligos kontrolės būdai. Kol nėra surasta efektyvių

priemonių sustabdyti ligos plitimą, taikomos selekcinės priemonės, t. y. atrenkami ir testuojami

grybui Hymenoscyphus fraxineus atsparūs uosio genotipai.

Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.)

2016 metais drebulinės kempinės (sin. pinties) pažeisti drebulynai užregistruoti 1399 ha

plote (130 ha didesniame plote nei 2015 m. – 1269 ha). Daugiausiai ligotų drebulynų

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 33

užregistruota Šiaulių (574 ha) ir Joniškio (408 ha) miškų urėdijose. Vidutiniškai židiniuose

pažeista apie 40 procentų medžių. 2016 metais pažeisti drebulynai iškirsti 261 hektare, iškirsta

13861 kietmetrių medienos. 2017 metams drebulynų, su pūvančia stiebų branduolio mediena,

lieka 1138 ha plote, daugiausia Šiaulių (533 ha) ir Joniškio (323 ha) miškų urėdijose.

Drebulinės kempinės židinių plotas tiesiogiai siejasi su dideliu brandžių drebulynų kiekiu.

Lietuvos miškų ūkio statistikos 2016 m. duomenimis, brandūs drebulynai III ir IV grupių

miškuose užima 38,9 tūkst. ha plotą. Numatoma, kad ir 2017 metais ligotų drebulynų plotas

išliks panašus.

Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.)

2016 metais šakninės pinties židiniai užregistruoti 121 ha plote. Daugiausia šaknine pintimi

sergančių spygliuočių medynų rasta Jurbarko (59 ha), Ignalinos (26 ha) ir Švenčionėlių (16 ha)

miškų urėdijose. Pažeidimai 2016 metais likviduoti 4 ha plote, iškirsta 262 kietmetriai medienos.

2016 metams šakninės pinties židinių lieka 117 ha plote.

Spygliuočių apsaugai nuo šakninės pinties infekcijos 2016 metais ugdomųjų miško kirtimų

metu kelmai aptepti karbamido tirpalu 781 ha plote (2015 m. – 1086 ha plote). Didžiausi

išugdytų jaunuolynų plotai apdoroti Vilniaus (170 ha), Varėnos (111 ha) ir Šakių (100 ha) miškų

urėdijose (6 priedas). 2016 metais Rokiškio miškų urėdijoje pasodinta 18,6 ha šakninei pinčiai

atsparių želdinių (5 priedas).

Šakninė pintis – chroniška, palaipsniui medžius nudžiovinanti liga. Augančiuose eglynuose

diagnozuoti jos pažeidimų miškininkai praktiškai neturi galimybių. Pušynuose šakninės pinties

židiniuose džiūvimai suaktyvėja sekančiais metais po sausringų ir kaitrių orų periodų, kai ligos

nusilpnintus medžius apninka vabzdžiai, medžių liemenų kenkėjai, todėl pavienių ir nedideliais

židinėliais džiūstančių pušų 2016 m. buvo matoma įvairiuose šalies regionuose valstybiniuose ir

privačiuose miškuose. 2017 metais ligos židinių gali būti fiksuojama panašiu lygiu.

Ąžuolų lapų miltligė (Microsphaera alphitoides Griff. Et Maubl.)

Ąžuolų lapų miltligė užfiksuota 12,3 ha plote, Šiaulių (11,3 ha) ir Dubravos (1,0 ha) EM

miškų urėdijose. Šiaulių miškų urėdijoje pažeisti medeliai sudarė 80 procentų, Dubravos EM –

100 procentų nuo bendro medelių skaičiaus. Ligos plitimą stabdančios priemonės nenaudotos.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 34

Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.)

Sakuotojo pušų vėžio (saklio) pažeistų pušynų 2016 metais registruota 8,3 ha plote tik

trijose miškų urėdijose (1 priedas). Džiūstančiomis lajomis ligotų pušų iškirsta 6,6 ha plote.

Sekantiems metams saklio pažeistų pušų lieka 1,7 ha plote. Liga chroniška, medžiuose lėtai

vystosi daugelį metų, todėl staigūs šios ligos protrūkiai negalimi ir 2017 metais naujai ligos

apimtų pušynų dideliuose plotuose nesitikima.

Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar)

Paprastoji pušų spygliakritė užregistruota Zarasų miškų urėdijoje 0,6 ha plote.

Užregistruotame židinyje 80 procentų medelių dėl ligos neteko apie 85 procentų spyglių. Kovos

priemonės nebuvo taikytos.

Eglės spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.))

Eglės spyglių rūdys užfiksuotos Radviliškio miškų urėdijoje 1,1 ha plote. Užregistruotame

židinyje 85 procentai medelių dėl ligos neteko apie 80 procentų spyglių. 2016 metais miškų

urėdija židinį 1,1 ha plote likvidavo.

Pušies spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.)

Pušies spyglių rūdys užfiksuotos Varėnos miškų urėdijoje 0,2 ha plote. Užregistruotame

židinyje 80 procentų medelių dėl ligos neteko 100 procentų spyglių. 2016 metais miškų urėdija

židinį 0,2 ha plote likvidavo.

Guobų maras (Ophiostoma ulmi (Buism.) Mor., Ophiostoma novo-ulmi Brasier)

Džiūstančios guobos, pažeistos guobų maro, 2016 metais registruotos 1,2 ha plote Biržų

(0,7 ha) ir Trakų (0,5 ha) miškų urėdijose. 2016 metais miškų urėdijos židinius likvidavo 1,2 ha

plote.

Alksninė fitoftora (Phythopthora alni Brasier & S.A.Kirk)

Juodalksnio medynai su alksninei fitoftorozei būdingais išoriniais požymiais (tamsus

eksudatas ir dėmės ant žievės paviršiaus) registruoti Šiaulių miškų urėdijoje 6,2 ha plote.

Medyno sveikatingumą gerinančios priemonės netaikytos ir ligos židinys lieka 2017 metams.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 35

Kitos medžių ligos

Sausose augavietėse nenašiose smėlio dirvose pasodintuose pušų želdiniuose buvo galima

pastebėti pušelių, kurių spygliai nurudo ar nugelto rudenį. Buvo pažeisti medeliai pavieniai ar

nedidelėmis grupelėmis. Džiūvimą sukėlė dėl kelmučio (Armilaria sp.) infekcijos apmirę šaknys.

Pastebėta, kad dažniausiai kelmučio pažeidimai išryškėja rudenį, kai prieš tai vegetacijos metu

būna sausringi ir kaitrių orų periodai.

Daugelyje Lietuvos regionų stebėtas ankstyvas rudeninis beržų lapų metimas, kurį sukėlė

grybo beržinės marsoninos (Marsonina betulae) infekcija. Ligai plisti buvo palankus vasaros

antrosios pusės lietingas orų periodas, o po to rudenį stojęs ilgas sausas laikotarpis.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 36

GYVŪNŲ DAROMI PAŽEIDIMAI

2016 metais gyvūnų naujai pažeistų plotų miškuose užregistruota 2018,7 ha, tai 6,5%

mažiau nei prieš metus (2015 m. 2159,9 ha, 18 pav.). Daugiausiai naujai užregistruotų žvėrių

pažeistų želdinių ir medynų plotų buvo registruota Kėdainių (274,6 ha), Rietavo (196,9 ha),

Joniškio (171,2 ha), Kretingos (167,4 ha), Šilutės (160,6 ha), Tauragės (136,3 ha) ir Kupiškio

(107,5 ha) miškų urėdijose (1 priedas).

0

1000

2000

3000

4000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

ha

18 pav. Naujai pažeisti miško plotai 2010-2016 m.

Nuo viso naujai užfiksuoto pažeidimų 2018,7 ha ploto, ūglių nukandžiojimas želdiniuose

sudaro 56,1%, žievės nulaupymas medynuose – 34,4%, briedžių nulaužytomis viršūnėmis

jaunuolynai – 5,3%, bebrų pažeisti medynai – 3,2%, kiti pažeidimai – 1,0% (15 lentelė).

15 lentelė. Gyvūnų pažeisti želdiniai ir medynai 2016 metais Pažeidimai Užregistruota pažeidimų, ha Atliktos priemonės, ha

nulaupyta žievė 694,8 3,4 nukandžioti ūgliai nulaužytos viršūnės (briedžių)

1131,9 107,1

65,0 2,1

išrausti medeliai 0,0 0,0 bebrų 63,9 24,9 pelinių graužikų 7,1 5,3 nutrypimas 6,0 0,0 kormoranų 7,9 0,0

Iš viso: 2018,7 100,7

2016 metais nukandžiotais ūgliais pažeistų želdinių plotai, lyginant su 2015 metų

duomenimis, padidėjo 17,5% ir siekė 1131,9 ha, nulaupyta žieve medynų plotas sumažėjo 19,4%

ir sudarė 694,8 ha, o bebrų patvenktų medynų plotas sumažėjo 60,1% ir sudarė 63,9 ha (19 pav.).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 37

0

800

1600

2400

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

ha

Nulaupyta žievė Nukandžioti ūgliai Bebrų padaryti pažeidimai

19 pav. Pagrindiniai žvėrių padaryti pažeidimai 2010-2016 metais

Žvėrių populiacijos dinamika

Briedžių populiacija per 2016 metus dar padidėjo 9,6%, o tauriųjų elnių – pagausėjo 8,5%

(16 lentelė). Stirnų populiacija anksčiau keletą metų iš eilės vis mažėjo, bet per paskutinius

dvejus metus stirnų skaičius stipriai išaugo. Nuo 2010 metų stirnų populiacija yra padidėjusi

10,5%, tauriųjų elnių – padidėjusi 69,7%, o briedžių populiacija išaugo virš dviejų kartų. Šernų

populiacija yra stipriai sumažėjusi dėl Afrikinio kiaulių maro infekcijos plitimo ir jų kiekio

reguliavimui taikytų priemonių (2016 m. nukrito 28,4%). Bebrų populiacija mažėja trejetą metų

iš eilės, 2016 metais jų kiekis sumažėjo dar 7,3%.

16 lentelė. Žvėrių skaičius 2010-2016 metais (šaltinis: Aplinkos ministerija)

Rūšis Skaičius, vnt. Pokytis

2015/2016 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Briedis 6757 7470 8666 9375 10903 12853 14091 +1238 Taurusis elnias

21303 23495 25672 28137 30056 33318 36147 +2829

Stirna 117727 116127 109707 115179 111427 119615 130087 +10472 Šernas 54608 57805 56203 61795 22325 27497 19699 -7798 Bebras 45702 48046 48604 49742 44416 43802 40618 -3184

Žvėrių pažeistų plotų tvarkymas

Miškų urėdijos žvėrių, pelinių graužikų ir kormoranų pažeistuose medynuose,

jaunuolynuose ir želdiniuose 2016 metais atliko priemones 100,7 ha plote. Jos taikytos

vienuolikoje miškų urėdijų. Daugiausiai priemonių vykdė Šilutės (46,0 ha) ir Zarasų (19,3 ha)

miškų urėdijos. Šilutės miškų urėdijoje atlikta 36,9 ha priemonių plotuose su nukandžiotais

medelių ūgliais ir 8,1 ha – bebrų pažeistuose medynuose. Zarasų miškų urėdijoje 11,7 ha

priemonių buvo atlikta bebrų pažeistuose medynuose ir 5,5 ha plotuose su nukandžiotais medelių

ūgliais.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 38

Žievės laupymas

Pažeistų medynų, laupant medžių kamienų žievę, 2016 metais registruota 694,8 ha 22-jose

miškų urėdijose, tai yra 19,4% mažiau nei praėjusiais metais (20 pav.). Daugiausiai naujų

pažeidimų užregistruota Kėdainių (191,1 ha), Rietavo (97,4 ha) ir Kupiškio (56,5 ha) miškų

urėdijose. Sanitarinės priemonės pažeistuose medynuose atliktos 3,4 ha plote tik Tauragės miškų

urėdijoje.

0

300

600

900

1200

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

ha

0

10000

20000

30000

40000

vn

t.

naujai registruoti židiniai tauriųjų elnių populiacija

20 pav. Nulaupyta žieve medynų plotų ir tauriųjų elnių populiacijos dinamika

Nukandžioti ūgliai

2016 metais naujų plotų su nukąstais ir nuskabytais ūgliais užfiksuota 1131,8 ha 26-iose

miškų urėdijose (17,5% daugiau nei 2016 metais, 21 pav.). Daugiausiai tokio pobūdžio

pažeidimų užfiksuota Joniškio (168,4 ha), Kretingos (118,5 ha) ir Šilutės (94,0 ha ) miškų

urėdijose. Sanitarinės priemonės pažeistuose želdiniuose ir jaunuolynuose atliktos 65,0 ha plote,

daugiausia Šilutės miškų urėdijoje – 36,9 ha plote.

0

500

1000

1500

2000

2500

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

ha

0

30000

60000

90000

120000

150000

vnt.

naujai registruoti židiniai stirnų populiacija Tauriųjų elnių populiacija

21 pav. Nukandžiotais ūgliais plotų medynuose bei stirnų ir tauriųjų elnių populiacijos dinamika

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 39

Briedžių nulaužytos viršūnės

2016 metais briedžių pažeistų jaunuolynų, nulaužant pušų viršūnes, fiksuota 107,1 ha plote

12-oje miškų urėdijų. Šios briedžių padaromos žalos miškui registruota 23,3% mažiau nei 2015

metais. Daugiausiai žalos padaryta Kupiškio (20,8 ha), Nemenčinės (18,6 ha), Kazlų Rūdos

(14,6 ha) ir Zarasų (11,3 ha) miškų urėdijose (22 pav.). Sanitarinės priemonės briedžių

pažeistuose jaunuolynų plotuose buvo atliekamos tik Zarasų miškų urėdijoje (2,1 ha).

0

7

14

21

Kupiškio Nemenčinės Kazlų Rūdos M Zarasų Šiaulių Rietavo Šakių Šalčininkų Utenos Kretingos Šilutės Biržų

ha

22 pav. Briedžių nulaužytomis viršūnėmis jaunuolynų plotas miškų urėdijose 2016 metais.

Šernų išrausti medeliai

2016 metais šernų pažeidimų miškuose nefiksuota, tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi

šernų populiacija (23 pav.). Nuo 2010 metų šernų populiacija yra sumažėjusi 64%.

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

vnt.

0

5

10

15

20

25

ha

šernų populiacija naujai registruoti židiniai

23 pav. Šernų daromos žalos ir jų populiacijos dinamika 2010-2016 metais

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 40

Bebrų žala

Bebrų pažeisti plotai fiksuoti 9-iose miškų urėdijose. Per 2016 metus šie gyvūnai naujai

patvenkė ar nugraužė medžius 63,9 ha miško plote (60,1% mažiau nei 2015 metais), daugiausiai

Šilutės (30,5 ha) ir Zarasų (13,3 ha) miškų urėdijose (24 pav.).

Miškų urėdijos likvidavo 24,9 ha pažeisto ploto. Daugiausiai bebrų pažeistų medynų ploto

likviduota Zarasų (11,7 ha) miškų urėdijoje.

0

20000

40000

60000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

vnt.

0

200

400

600

800

1000

ha

bebrų populiacija bebrų daroma žala miškui

24 pav. Bebrų daromos žalos ir jų populiacijos dinamika 2010-2016 metais

Pelinių graužikų pažeidimai

2016 metais pelinių graužikų padarytos žalos miškų urėdijose fiksuota 7,1 ha plote.

Lyginant su 2015 metais ji sumažėjo 71,7% (25 pav.). Pažeidimai užfiksuoti Biržų (4,3 ha),

Radviliškio (1,0 ha), Šilutės (1,0 ha), Tauragės (0,5 ha) ir Šiaulių (0,3 ha) miškų urėdijose.

Pažeidimai vykdant priemones buvo likviduoti tik Biržų (4,3 ha) ir Šilutės (1,0 ha) miškų

urėdijose.

0

50

100

150

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

ha

Pelinių graužikų pažeidimai

25 pav. Pelinių graužikų pažeidimai 2010-2016 metais

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 41

Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai

Kormoranų pažeistų medynų 2016 metais užfiksuota tik Kretingos miškų urėdijoje 7,9 ha

plote (2015 m. 2,6 ha). Pažeidimų likvidavimo priemonės nebuvo vykdytos.

Šilutės miškų urėdijoje užfiksuotas miško želdinių nutrypimas 6,0 ha plote. Juos nutrypė

danielių banda, gyvenanti aptvertame miško plote. Miško želdinių pažeidimus mažinančios

priemonės nebuvo taikytos.

Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių

Miškų urėdijos 2016 metais repelentais aptepė medelių ūglius 17986,6 ha želdinių plote, t.

y. 3,1% daugiau nei 2015 metais. Repelentus naudojo 41-a miškų urėdija (6 priedas). Kaip ir

praėjusiais metais daugiausiai repelentais želdinių aptepė Ukmergės (1361,3 ha), Švenčionėlių

(1015,1 ha) ir Nemenčinės (995,2 ha) miškų urėdijos. 2016 metais repelentų naudojimo

nefiksavo tik Ignalinos urėdija.

Mechaninėmis apsaugos priemonėmis (individualiomis apsaugomis ir gaubtais, tvoromis)

želdinius saugojo taip pat 41-a miškų urėdija. Bendras šia priemone apsaugotų želdinių plotas

2016 metais sudarė 1417,4 ha (1,0% daugiau nei 2015 metais). Daugiausia želdinių aptvėrė

Ukmergės (136,1 ha), Kėdainių (125,3 ha) ir Anykščių (96,9 ha) miškų urėdijos. 2016 metais

želdinių ir jaunuolynų tvėrimo naudojimo nefiksavo tik Ignalinos urėdija.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 42

ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ PAŽEIDIMAI

2016 metais abiotinių veiksnių sukeltų naujų pažeidimų užregistruota 2996,9 ha plote (17

lentelė), t. y. apie 3,6% daugiau nei 2015 metais (2892,4 ha). 2016 metais naujai užregistruoti

abiotinių veiksnių pažeidimai sudarė 31,2% nuo visų naujai užregistruotų pažeidimų miškuose

(2015 m. – 28,5%). Kaip jau tapo įprasta eilę metų, iš abiotinių veiksnių daugiausia pažeidimų

sukėlė vėjas, kurie sudarė 95,0% nuo visų abiotinių pažeidimų.

17 lentelė. Abiotinių veiksnių pažeidimai 2016 m.

Pažeidimai plotas, ha

užregistruota atlikta priemonių

Vėjas 2846,1 2616,8 Sniegas 1,6 1,6 Gaisrai 6,6 Užmirkimas 86,1 54,6 Šalnos 9,8 Sausra 46,7 12,6

Iš viso: 2996,9 2685,6

Klimatologai įspėja, kad dėl klimato kaitos stipriai keičiasi orai, jie pasižymi

ekstremalėjančiais meteorologiniais reiškiniais, vis dažnėja periodai su dideliais temperatūrų

pokyčiais, būna karščio ir šalčio protrūkiai, kyla škvalai ir viesulai, ryškėja kritulių

nepastovumas ir netolygus jų pasiskirstymas, vasaros būna su sausromis ir kritulių perteklingais

periodais. Visa tai sudarys sąlygas ir ateityje miškuose nemažėti abiotinių pažeidimų plotui, o kai

kuriais metais pažeidimai gali būti stichinio lygio.

Vėjas

2016 metais vėjo pažeistų medynų naujai užregistruota 39-iose miškų urėdijose. Iš viso

vėjas Lietuvoje pažeidė 2846,1 ha valstybinių miškų. Stiprūs gūsingi vėjai per metus buvo keletą

kartų. Daugiausia miškams žalos padarė 2016 metų birželio 17 d. pietų ir pietryčių šalies

rajonuose praūžę stiprūs vėjo gūsiai. Daugiausia medynų vėjas pažeidė Druskininkų (598,6 ha),

Veisiejų (476,1 ha), Trakų (265,5 ha), Dubravos EM (207,0 ha), Ukmergės (200,1 ha) miškų

urėdijose.

2016 metais vėjo pažeistuose medynuose miškų urėdijos atliko priemones 2616,8 ha plote.

Didžiausi vėjo nesutvarkytų medynų plotai liko Dubravos EM (92,2 ha), Panevėžio (26,5 ha),

Kauno (26,6 ha), Ukmergės (18,7 ha), Kaišiadorių (11,8 ha) miškų urėdijose.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 43

Įvertinęs duomenis apie 2016 m. birželio 17 d. praūžusios audros padarinius (suminė žala

miškuose preliminariais vertinimais siekia apie 200 tūkst. m3 medienos tūrio) LR Aplinkos

ministras stichinės nelaimės miškuose įvykį paskelbė VĮ Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų

urėdijų veiklos teritorijose visų nuosavybės formų miškuose, nes miškų pažeidimo padariniai

pagal Miškų įstatymo kriterijus prilygsta stichinės nelaimės įvykiui: išversti ar išlaužyti medynai

sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šių nuo audros labiausiai nukentėjusių urėdijų metinės kirtimo

normos. Pavedė Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose

priemonių taikymą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. užtikrinti Valstybinei miškų tarnybai, Generalinei

miškų urėdijai ir VĮ Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijoms. Visų pirma miško keliai

turi būti išvalyti nuo užverstų medžių, kad jais būtų galima pravažiuoti. Savivaldybių buvo

prašoma apriboti žmonių lankymąsi audros pažeistuose miškuose, kol jie bus tvarkomi.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai škvalo pažeistuose

miškuose skubos tvarka įvertino sanitarinių plynųjų biržių kirtimo tikslingumą: valstybiniuose

miškuose biržių 50 vnt. (105,94 ha), privačiuose miškuose biržių 61 vnt. (124,13 ha), iš viso

biržių 111 vnt. (230,07 ha), iš jų: 43 vnt. saugomose teritorijose, biržių įvertinimo vidutinė

trukmė škvalo pažeistuose miškuose neviršijo 6 kalendorinių dienų nuo miškų savininkų ir

valdytojų prašymo pateikimo. Paskelbė straipsnius žurnaluose „Mūsų girios“ ir „Miškai“, VMT

interneto tinklalapyje apie vėjavartų ir vėjalaužų savalaikio sutvarkymo svarbą spygliuočių

medynuose. Škvalo nuniokoti valstybiniai ir privatūs miškai aktyviausiai buvo tvarkomi birželio-

rugpjūčio mėnesiais ir didžioji dalis vėjo sudarkytų plotų buvo iškirsta iki rugsėjo pradžios.

Nuo to paties 2016-06-17 škvalo labai nukentėjo ir Baltarusijos miškai: 36 tūkst. ha plote

vėjas išvertė-išlaužė 3,8 mln. m3 medžių. Tai didžiausi vėjo sukelti pažeidimai kaimyninės šalies

istorijoje. Labiausiai buvo pažeisti Minsko miškų ūkių susivienijimo miškai, iš jų Smolevičių ir

Červenskų miškų ūkiuose – virš 8 tūkst. ha plote virš 2 mln. m3 tūris. Buvo iškelta užduotis

stichijos padarinius sutvarkyti per maksimaliai trumpiausią laikotarpį: pasiekiamus sklypus iki

lapkričio 1 d., sunkiai pasiekiamus plotus – iki 2017 m. kovo 1 d. Buvo organizuotas štabas

stichijos padariniams tvarkyti, laikini serviso punktai dirbančiai technikai vietoje aptarnauti, iš

visos šalies pasitelkti miško darbuotojai apgyvendinti mokyklose, darželiuose, klubuose ir kt.

visuomeninio naudojimo pastatuose. Pagrindiniai vėjavartų kiekiai buvo sutvarkyti 5 mėnesių

laikotarpyje. Iki 2016-12-01 iš vėjavartų-vėjalaužų paruošta 2,8 mln. m3 medienos ir realizuota –

2 mln. m3. 2017 m. pradžiai sunkiai pasiekiamose šlapiose vietovėse buvo likęs nesutvarkytas

97,3 tūkst. m3 medienos tūris 1,1 tūkst. ha plote. 2016 m. rudenį jau sutvarkytų plotų biržėse

buvo pasodinta 5,3 tūkst. ha miško kultūrų, t.t. 3,5 tūkst. ha apsodinta visuomeninių akcijų metu.

Sunkiai pasiekiamus sklypus numatyta palikti savaiminiam žėlimui.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 44

Sniegas

2016 metais gausaus iškritusio sniego padaryti pažeidimai užregistruoti Mažeikių ir Zarasų

miškų urėdijose 1,6 ha plote (2015 metais 6,0 ha). Visame 1,6 ha plote miškų urėdijos atliko

medynų sveikatingumą gerinančias priemones ir sniego pažeistų medynų neliko.

Gaisrai

2016 metais gaisro naujai pažeistų medynų užregistruota 6,6 ha plote 12-oje miškų urėdijų,

t. y. beveik 4,7 karto mažiau nei 2015 metais (30,7 ha ha). Miškuose IV klasės miškų gaisrų

pavojaus periodai buvo gegužės, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais ir net spalio pradžioje.

Kadangi pavasarį ir vasarą buvo lietingų laikotarpių, tai po keleto buvusių ekstremalesnių

sausringų periodų, vėliau iškrisdavo pakankamai kritulių liūčių ar ilgiau stojusių lietų metu

(išskyrus pirmąją vasaros pusę ir rugsėjį), todėl žmonių aktyviausio poilsiavimo metu nesusidarė

labai palankios sąlygos gaisrams miškuose kilti. Didžiausi gaisrų pažeisti plotai užregistruoti

Nemenčinės (2,0 ha), Druskininkų (1,1 ha), Ignalinos (1,0 ha), Švenčionėlių (0,7 ha), Valkininkų

(0,5 ha) miškų urėdijose. Kadangi daugiausia degė tik žolinė danga ar miško paklotė, tai

medynai nuo gaisrų stipriau nenukentėjo ir juose miškų tvarkymo priemonių atlikti nereikėjo.

Įsimintiniausias 2016 metų gaisras buvo ne miško plotuose. Neįprastai šilta bei sausa

gegužės pabaiga ir birželio pradžia kai kuriuose šalies regionuose taip buvo išdžiovinusi miškus

ir nedirbamus medžiais apaugančius plotus, kad betrūko tik mažiausios kibirkštėlės užsiliepsnoti

miško paklotei ar išdžiūvusiai žolinei augmenijai. Birželio 1 d. Šiaulių rajone po beveik paros

triūso ugniagesiams, jiems pagelbėjusiems savanoriams, miškininkams bei kariams pavyko

užgesinti popietę įsiplieskusį gaisrą Rėkyvos ežero pakrantėje – dėl nevalyvo poilsiautojo išdegė

apie 4 hektarai pelkėje miško jaunuolyno. Apie Rėkyvos ežero pakrantėje kilusį gaisrą pranešė

priešingame ežero krante jachtklube plušantys buriuotojai, kurie yra ir savanoriai ugniagesiai.

Gesinti didelį gaisrą buvo pasitelktos ne tik gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, bet darbavosi

ir miškininkų brigada, o jiems į pagalbą buvo pasiųsti ir du Lietuvos kariuomenės karinių oro

pajėgų sraigtasparniai Mi-8 su gesinimo „kriaušėmis“. Sraigtasparniai pakaitomis pusšimtį kartų

kilo į orą su pilnomis 3 tonų vandens talpyklomis. Tad dar tą pačią dieną iki tamsos gaisrą

pavyko lokalizuoti, kad jis daugiau neplistų.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 45

Užmirkimas

2016 metai orai buvo permainingi su sausais ir drėgnais periodais. Nors bendras metinis

kritulių kiekis buvo artimas metinei kritulių normai, tačiau didelė kritulių dalis iškrito per

lietingus periodus ar liūčių pavidalu: per kelias dienas vos ne visa mėnesio norma, o po to

būdavo sausi laikotarpiai. Kritulių pasiskirstymas buvo netolygus atskiruose regionuose, taip pat

mėnesių atskirais dešimtadieniais. Nusistovėjus ir užsitęsus lietingam laikotarpiui paviršinis

vanduo pradėjo kauptis žemesnėse vietose ir mažiau pralaidžiuose dirvožemiuose. Ilgiau

užsistovėjus vandeniui prasidėjo užmirkimai.

2016 metais nuo užmirkimo nukentėjo 86,1 ha medynų 10-yje miškų urėdijų (2015 metais

80,0 ha). Iš jų daugiausia Šilutės (68,7 ha), Utenos (7,9 ha), Šiaulių (3,0 ha), Druskininkų (2,1

ha), Trakų (1,5 ha) miškų urėdijose.

2016 metais 8-ios miškų urėdijos vykdė priemones užmirkusiuose plotuose 54,6 ha plote, iš

jų 6-ios miškų urėdijos sutvarkė visus pažeistus plotus. Nesutvarkytų užmirkusių plotų liko

keturiose miškų urėdijose. Didžiausi užmirkę plotai liko Šilutės urėdijoje (20,3 ha).

Šalnos

2016 metais gegužę ir net birželį fiksuotos vėlyvosios pavasarinės šalnos. Jos labai

pavojingos naujai augantiems ar išaugusiems jaunų medelių ūgliams, kadangi šios šalnos

labiausiai pasireiškia netoli žemės paviršiaus.

2016 metais šalnų pažeidimai užregistruoti 4-iose miškų urėdijose 9,8 ha plote, beveik tris

kartus mažiau nei 2015 metais (27,8 ha): Kretingos (8,2 ha), Jurbarko (0,9 ha), Rokiškio (0,5 ha)

ir Dubravos EM (0,2 ha) miškų urėdijose. Šalnų pažeistuose plotuose priemonių vykdyti

neprireikė.

Sausra

Nors 2016 metų suminis kritulių kiekis buvo artimas vidutinėms daugiametėms normoms,

tačiau pasitaikė keletas sausesnių su kaitromis laikotarpių. Ypač karštų orų buvo birželio

mėnesio gale, kai temperatūra pakilo iki 35 laipsnių. Sausi periodai buvo gegužės, birželio,

liepos, rugsėjo mėnesiais ir net spalio pradžioje. Karšti orai ypač pavojingi jauniems, nesenai

pasodintiems medeliams.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 46

2016 metais nuo sausros nukentėjo 46,7 ha miškų 5-iose miškų urėdijose (2015 m. 37,8

ha): Zarasų (24,5 ha), Jurbarko (15,2 ha), Rokiškio (5,9 ha), Dubravos EM (1,0 ha) ir Šalčininkų

(0,1 ha).

Jurbarko (12,5 ha) ir Šalčininkų (0,1 ha) miškų urėdijos pažeistuose plotuose atliko

medynų būklę pagerinančias priemones.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 47

ŽUVĘ ŽELDINIAI, ŽĖLINIAI, SĖKLINĖS PLANTACIJOS IR

MEDYNAI

Nuo įvairių miškui žalingų veiksnių (vabzdžių pakenkimų, miško medžių ligų, abiotinių

veiksnių padarinių, žvėrių pažeidimų) 2016 metais žuvo 653,4 ha želdinių, žėlinių, sėklinių

plantacijų ir medynų (toliau medynai ir želdiniai) (26 pav., 3 priedas). Sanitariniais kirtimais

iškirsta 99643,55 m³ medienos. 2016 metais medynų ir želdinių žuvo 22,8% daugiau nei prieš

metus (2015 m. – 504,4 ha). 2016 metais, lyginant su 2015 metais, reikėjo daugiau iškirsti miško

plynais sanitariniais kirtimais, likviduojant stipraus vėjo padarinius, plynai daugiau iškirsta ir

drebulinės kempinės pažeistų medynų. Plynai mažiau buvo kertama spygliuočių šakninės pinties

pažeistų medynų, liemenų kenkėjų nudžiovintų spygliuočių medynų. 2016 metais nerasta nuo

įvairių kompleksinių priežasčių plynai išdžiūvusių beržynų bei ąžuolynų, nebedžiūvo eglynai

nusilpę dėl netikrojo eglinio skydamario buvusių intensyvių pakenkimų 2009-2010 metais,

neužregistruota ir nuo grambuolių lervų nudžiūvusių želdinių.

0%

54%

9%

37% Abiotiniai veiksniai

Miško medžių ligos

Vabzdžiai

Žvėrys

26 pav. Medynų ir želdinių žuvimo priežastys 2016 metais

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 48

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2016 metais

valstybiniuose miškuose įvertino numatytų vykdyti plynųjų sanitarinių kirtimų tikslingumą

medynuose bendrame 268,7 ha plote. Vadovaujantis miško sanitarinėmis apsaugos taisyklėmis

plynųjų sanitarinių kirtimų tikslingumas vertintas ne mažesnėse kaip 1 ha ploto biržėse (iš viso

112 biržių). Kiekvienoje iš jų buvo nustatyta medžių sanitarinė būklė ir džiūvimą sukėlę

veiksniai, surašytos medynų sanitarinės būklės įvertinimo pažymos.

Žuvę nuo miško medžių ligų

Valstybiniuose miškuose 2016 metais grybinių ligų (drebulinės ir šakninės pinčių, uosių

bei ąžuolų medžių džiūvimą sukeliančių ligų, spyglių rūdžių, miltligių, sakuotojo pušų vėžio,

guobų maro, fitoftoros, spygliakričių sukėlėjų) pažeistų medynų ir želdinių iš viso užregistruota

2929,1 ha plote, iš jų nudžiūvo 345,9 ha. Nudžiūvę nuo grybinių ligų medynai ir želdiniai sudaro

52,9% nuo 2016 metais visų nudžiūvusių medynų ir želdinių ploto (653,4 ha).

Pagal miškų urėdijų abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų

bei atliktų priemonių registravimo žurnalo įrašus, 2016 metais užregistruota 1338,6 ha grybinių

ligų pažeistų uosynų, iš jų išdžiūvo – 167,7 ha ir iškirsta 23750,54 m³ medienos. Sergančių

uosynų 2016 metais daugiausia iškirsta Joniškio (37,4 ha), Radviliškio (37,3 ha), Biržų (25,7 ha)

ir Pakruojo (25,3 ha) miškų urėdijose. Uosynų džiūtis Lietuvoje prasidėjo 1996 metais ir iki

pastarųjų metų valstybiniuose miškuose jų liko mažiau kaip trečdalis buvusio ploto, o išlikusių

uosio medynų sanitarinė būklė kasmet ir toliau blogėja. Pagal Valstybinės miškų tarnybos

duomenis, valstybiniuose miškuose 2014-01-01 dienai dar buvo likę 8884,7 ha uosynų

(medienos tūris 172563 m³), 2015-01-01 dienai – 7773,7 ha (medienos tūris 150271 m³), 2016-

01-01 dienai – 7359,8 ha (medienos tūris 141900 m³, Valstybinė miškų apskaita, 2014, 2015,

2016).

Sergančių grybinėmis ligomis bei įvairių nepalankių kompleksinių veiksnių pažeistų

ąžuolynų 2016 metais užregistruota 40,8 ha plote. Ąžuolai intensyviai džiūvo 2004-2006 metais.

Pastaraisiais metais ąžuolynuose randami tik pavieniai ar mažomis grupėmis nudžiūvę medžiai,

kurių lajos buvo išretėję ankstesnės ąžuolų masinės džiūties laikotarpiu. Ąžuolynuose 2016

metais rinktini sanitariniai kirtimai vykdyti 4,9 ha plote ir paruošta 105 m³ medienos. Plynais

sanitariniais kirtimais kirsti nudžiūvusių ąžuolynų nereikėjo.

Drebulynų, pažeistų baltojo juostuotojo drebulės branduolio puvinio, kurį sukelia drebulinė

pintis ar kempinės (Phellinus tremulae Bond. et Boriss), 2016 metais rasta 1398,9 ha plote.

Drebulinės pinties stipriai pažeistų medynų 2016 metais plynais sanitariniais kirtimais buvo

iškirsta 174,8 ha plote ir paruošta 12155,5 m³ medienos.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 49

2016 metais beržynai nedžiūvo ir plynais sanitariniais kirtimais jų kirsti nereikėjo, nors

2015 metais grybinėmis ligomis sergančių beržynų rasta 4,1 ha ir jie iškirsti plynais sanitariniais

kirtimais. Paruošta 697 m³ medienos.

Šakninės pinties 2016 metais pažeistų spygliuočių medynų iš viso užregistruota 120,9 ha.

Šios ligos pažeistuose pušies jaunuolynuose sanitariniai kirtimai vykdyti 3,6 ha plote, iškirstas

medienos tūris 261,95 m³, tame tarpe plynai iškirsta 0,9 ha ir iškirstos medienos tūris 94,95 m³.

Guobų maras (ligos sukėlėjai – grybai Ophiostoma ulmi ir Ophiostoma Novo-ulmi Brasier.)

2016 metais nudžiovino 1,2 ha medynų. Iškirsta 264 m³ medžių. Tai pavojinga liga vienos

medžių genties, kuriai priklauso guoba, vinkšna ir skripstas.

2016 metais juodalksnio medynuose alksninės fitoftoros pažeidimai pastebėti 6,2 ha plote,

spygliuočių liemenų ir šakų rūdžių (saklio) – 8,3 ha plote, spyglių rūdžių – 1,3 ha plote, pušų

spygliakritės – 0,6 ha plote bei miltligės – 12,3 ha plote. Dėl šių miško medžių ligų medynai,

jaunuolynai ar želdiniai valstybiniuose miškuose 2016 metais ištisai nedžiūvo, išskyrus spyglių

rūdžių pažeistus medynus, kurie buvo kertami plynais sanitariniais kirtimais 1,3 ha plote.

Žuvę nuo abiotinių veiksnių

Valstybiniuose miškuose abiotinių veiksnių (stiprių vėjų, perteklingos drėgmės, gaisrų,

sniegalaužų, šalnų, sausros) pažeistų medynų ir želdinių 2016 metais iš viso užregistruota 2996,9

ha plote, o iš to skaičiaus nuo stipraus masto pažeidimų išdžiūvo 243,9 ha. Nuo abiotinių

veiksnių žuvę medynai sudarė 37,3% nuo visų 2016 metais žuvusių medynų ir želdinių ploto.

Pagal miškų urėdijų 2016 metų Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų

pažeidimų bei atliktų priemonių registravimo žurnalo įrašus, stiprus vėjas pažeidė 2846,1 ha

medynų, sanitariniais kirtimais iškirsta 105973,25 m³ medienos. Iš to kiekio, intensyviam vėjui

išvertus ir išlaužius medžius, buvo negrįžtamai sudarkyta 235 ha medynų.

Meteorologinės stotys 2016 metais 15-20 m/s stipraus vėjo gūsius registravo beveik

kiekvieną mėnesį (birželį 20-27 m/s, spalį vakariniuose rajonuose 22-24 m/s). Daugiausia žalos

medynams padarė birželio 17 dieną kilusi audra šalies pietinėje dalyje.

Daugiausia nuo vėjo žuvusių medynų buvo penkiose miškų urėdijose: Druskininkų (91,3

ha), Ukmergės (29,3 ha), Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje (26,0 ha), Alytaus (22,7 ha) ir

Jonavos (11,6 ha).

Pagal miškų urėdijų Valstybinei miškų tarnybai pateiktus duomenis, 2016 metais gaisro

pažeisti medynai užregistruoti 6,6 ha plote, bet ugnis valstybinio miško nesunaikino.

Pagal miškų urėdijų Generalinei miškų urėdijai pateiktus preliminarius duomenis, 2016

metais, iki spalio 10 d. Lietuvos miškuose užregistruota 97 miško gaisrai 26,08 ha plote, iš jų 40

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 50

miško gaisrų privačiuose miškuose 5,88 ha plote (2015 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo

užregistruota 240 miško gaisrų 70,47 ha plote). 2016 metais miškų urėdijų priešgaisrinės

komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo

išvykę į gaisravietes daugiau nei 460 kartų. Didžiausi gaisrai valstybiniuose miškuose 2016

metais buvo: Jonavos miškų urėdijos Gaižiūnų (buv. Dumsių) g-joje – 4,98 ha, Nemenčinės

miškų urėdijos Žeimenos g-joje – 4,55 ha ir Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Jūrės g-

joje – 0,95 ha. (Generalinės miškų urėdijos informacija).

Užmirkusių medynų, pakilus gruntiniam ir paviršiniam vandeniui, 2016 metais

užregistruota 86,1 ha. Šešiose miškų urėdijose nudžiūvo miškas 8,3 ha plote ir iškirsta 1640,84

m³ medienos.

2016 metų žiemą iškritus gausiam sniegui, miškuose kai kur buvo aplaužytos medžių šakos

bei viršūnės. Sniegalaužų bei ledalaužų pažeidimai buvo užregistruoti 1,6 ha plote. Plynai

iškirsta 0,6 ha.

Šalnos 2016 metais pažeidė 9,8 ha želdinių, sausra – 46,7 ha želdinių ir jaunuolynų, tačiau

dėl šių abiotinių veiksnių žuvusių medynų ir želdinių neužregistruota.

Žuvę nuo vabzdžių

2016 metais valstybiniuose miškuose lajų, medžių liemenų, želdinių ir jaunuolynų kenkėjų

išplitimo židiniai pastebėti 1645,6 ha plote. Tame tarpe vabzdžiai sunaikino medynus ir želdinius

61,1 ha plote, ir nuo kenksmingų miško vabzdžių žuvę medynai ir želdiniai sudarė 9,4% nuo

viso 2016 metais žuvusio medynų ir želdinių ploto.

Eglių liemenų kenkėjų (žievėgraužio tipografo, žievėgraužio graverio, eglinio

dendroktono) naujai apniktų medynų 2016 metais miškų urėdijose rasta 1172,1 ha plote.

Dažniausiai tai buvo po daugkartinių atrankinių sanitarinių kirtimų išretėję eglynai su pavieniais

liemenų kenkėjų apniktais stovinčiais ir vėjo išverstais medžiais, bei kenkėjų naujai apnikti

medžiai anksčiau vykdytų kirtimų pakraščiuose. Kai kuriuose eglynuose buvo susiformavę

nedideli eglės liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židiniai. Tuose plotuose 2016 metais

žievėgraužis tipografas nudžiovino 60,9 ha eglynų plotą ir buvo iškirsta 13845,29 m³ medienos,

tai yra, mažiau nei praeitais metais (2015 m. nudžiovino 75,3 ha eglynų). Daugiausia

žievėgraužių apniktų eglynų ploto iškirsta Kaišiadorių (12,1 ha), Dubravos EM (7,2 ha), Utenos

(5,7 ha) ir Varėnos (5,4 ha) miškų urėdijose.

Pušų liemenų kenkėjų (didžiojo kirpiko ir pušinio smaliuko) naujai apniktų medynų miškų

urėdijose 2016 metais rasta 65,6 ha plote. Iš jų nudžiūvo 0,2 ha didžiojo kirpiko stipriai pakenktų

pušynų.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 51

Buvusiuose netikrojo eglinio skydamario masinio išplitimo židiniuose dėl 2009-2010 metų

intensyvių pakenkimų nusilpnintų eglynų sanitarinė būklė vėliau kasmet gerėjo, tačiau 2015

metais dar rasta dėl to 7,6 ha nusilpusių eglynų ir sanitariniais kirtimais dar reikėjo iškirsti 1,1 ha

sunykusių eglynų. 2016 metais tokių džiūstančių eglynų nebebuvo.

Grambuolių lervų įvairaus laipsnio pakenkimai želdiniuose 2016 metais pastebėti 49,8 ha

plote. Labiausiai pakenkti želdiniai buvo papildyti naujais sodmenimis ir jų nurašyti nereikėjo.

Grambuolio suaugėliai vabalai nugraužė medžių lapus 3,8 ha plote, bet lapai ataugo ir medžiai

nedžiūvo.

Žuvę nuo gyvūnų

Elniniai miško žvėrys, bebrai, šernai, kormoranai ir peliniai graužikai medynams ir

želdiniams valstybiniuose miškuose 2016 metais kenkė 2018,7 ha plote. Nuo bebrų žalingos

veiklos nukentėjo 63,9 ha miško. Reikėjo iškirsti plynai 2,5 ha patvenktų medynų. Kanopinių

žvėrių pakenkimai miškuose – ūglių nukandžiojimas, žievės nulaupymas ir medelių viršūnių

nulaužymas 2016 metais užregistruoti 1939,8 ha plote. 2016 metais peliniai graužikai medelių

žievę ir pumpurus nugraužė 7,1 ha plote, kormoranų kolonijų perimvietėse pažeista 7,9 ha

miško. Nuo gyvūnų pažeidimų 2016 metais miškų urėdijose nudžiūvusių medynų ir želdinių

buvo fiksuota tik nuo bebrų veiklos – 2,5 ha, tai sudaro 0,4% nuo viso 2016 metais žuvusio

medynų ir želdinių ploto, kitokio pobūdžio miško džiūvimo nuo gyvūnų veiklos nenustatyta.

Nors pagal 2016 metų pradžioje atliktos medžiojamosios faunos apskaitos duomenis, briedžių,

stirnų ir elnių skaičius ir toliau didėjo, bet dėl švelnios žiemos kanopinių žvėrių pažeidimai

miškuose buvo mažiau intensyvūs ir nesukėlė želdinių ir jaunuolynų žuvimo. Per pastaruosius

penkerius metus briedžių skaičius išaugo daugiau kaip 14 tūkstančių, t. y. dvigubai (Lietuvos

medžiotojų ir žvejų draugija). 2016-2017 metų sezono apskaitos duomenys rodo kad briedžių per

paskutinius metus (lyginant su 2015 metais) padaugėjo daugiau kaip 1200 vienetų. Tauriųjų

elnių priskaičiuota virš 36 tūkstančių. Per metus jų skaičius padidėjo beveik 3 tūkstančiais.

Stirnų priskaičiuota daugiau kaip 130 tūkstančių, per metus padaugėjo virš 10 tūkstančių.

Danielių priskaičiuota 3,5 tūkstančio, padaugėjo daugiau kaip 600 vienetų. Šernų sumažėjo nuo

27,5 tūkstančių iki beveik 20 tūkstančių. Bebrų 2016 metais priskaičiuota 40618 vienetų, per

metus jų padaugėjo 3,2 tūkstančiais.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 52

MEDELYNŲ PATOLOGINĖ BŪKLĖ

2016 metais medelynuose nauji pažeidimai užregistruoti 2,885 ha plote (18 lentelė), tai net

13,1 karto mažiau nei pernai (2015 m. 38,14 ha). Daugiausia buvo vabzdžių (55,1%) ir abiotinių

veiksnių (39,7%) pažeidimų. Patologiniai reiškiniai fiksuoti dešimties miškų urėdijų

medelynuose, daugiausia Kauno (0,8 ha), Rokiškio (0,67 ha), Rietavo (0,469 ha), Tytuvėnų

(0,377 ha) ir Ukmergės (0,21 ha). Po dvi skirtingas patologijas nustatyta Joniškio ir Rokiškio

miškų urėdijų medelynuose, kituose medelynuose – po vieną (2 priedas). Labiausia sodmenis

pažeidė nepalankios augimo sąlygos (0,966 ha), amarai (0,8 ha) ir lapgraužiai vabzdžiai (0,78

ha). Infekcinių ligų pažeidimų medelynų specialistai neužregistravo nei vienoje miškų urėdijoje.

18 lentelė. Medelynai, pažeisti kenkėjų, ligų ir abiotinių veiksnių 2016 metais

Pažeidimai

Užregistruoti pažeidimai Atlikta priemonių

Plotas, ha Pažeista medelių,

%

Medelių pažeidimo laipsnis, %

Plotas, ha Priemonė

Vabzdžiai:

amarai 0,8 40 25 0,8 Aktara

grambuoliai 0,01 90

lapgraužiai 0,78 13 26 0,21 Aktara

viso: 1,59 1,01

Ligos:

0,0

viso: 0,0 0,0

Abiotiniai veiksniai:

nepalankios klimatinės sąlygos 0,966 38

nuplovimas 0,01 10 0,01

šalna 0,1 58

užmirkimas 0,039 13 0,005

viso: 1,145 0,015

Kiti pažeidimai:

nestandartiniai 0,15 10

viso: 0,15

Iš viso: 2,885 1,025

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2016 metais

šešių miškų urėdijų medelynuose dalyvavo komisijose (arba urėdijų komisijoms nustatė

sodmenų sunykimo priežastis) nurašant 0,878 ha pasėlių plotą ir 123,73 tūkst. vnt. sodmenų (iš

jų 89,6% sodinukų, 10,4% sėjinukų). Pasėlių plotų nurašymo priežastys: užmirkimas 0,41 ha

(46,7%), nepalankių orų sąlygų poveikis 0,274 ha (31,2%) ir nušalimas 0,194 ha (22,1%).

Sodmenų nurašymo priežastys: sunyko dėl nepalankių orų sąlygų poveikio 89,6%, išaugo

nestandartiniai 10,4%. Pagal medžių rūšis buvo nurašyti pasėlių plotai – eglės (41%), beržo

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 53

(37%), juodalksnio (22%) ir sodmenų kiekiai – eglės 89,6%, beržo 10,4%. Jie nurašyti Ignalinos,

Nemenčinės, Rietavo, Rokiškio, Tytuvėnų ir Ukmergės miškų urėdijų medelynuose.

2016 metai pasižymėjo aiškiais klimato kaitos požymiais, charakteringais ir praėjusiems

keleriems ankstesniesiems metams. Dauguma mėnesių buvo šiltesni už normą, tik sausis buvo

labai šaltas. Pavasarį po ryškesnio atšilimo buvo proveržiai šaltesnių orų ir šalnų. Vėsesni

laikotarpiai buvo nusistovėję liepą, spalį, lapkritį. Vegetacijos laikotarpis išsiskyrė orų

kontrastais, kai labai šiltus laikotarpius ir net tropines kaitras keitė vėsūs orai, o po sausringų

periodų užeidavo lietingi, ar saulėtus periodus pakeisdavo debesuoti ir apniukę orai. Buvo ištisi

sausringi laikotarpiai ir dykumų kaitros tarpsniais, tuomet saulė spindėjo ilgiau už daugiamečius

vidurkius, o kritulių buvo mažiau nei įprasta, labai nukrito gruntinių vandenų lygis. Bet po tokių

periodų ateidavo vėsūs ir lietingi orai. Krituliai pasiskirstė labai netolygiai, kai kur buvo gausios

liūtys, pasitaikė krušos ir vėjuotų periodų. Tokie orų ekstremalūs pokyčiai labai alino gamtą.

Mūsų miško medelynuose auginami medeliai kentėjo pastovius stresus dėl orų staigių

permainų, karščių, kaitrų, sausrų, tvankių orų, liūčių, užmirkimo, vėjų, šalnų, krušos. Dėl to

nusilpusius medelius lengviau galėjo parazituoti grybinės ligos. Bet tradiciškai labiausiai nuo

nepalankių orų kentėjo medeliai, kurie buvo auginami nuskurdusioje dirvoje ir taikant netinkamą

agrotechniką. Nepalankiais orais skundėsi ir žemės ūkio kultūrų augintojai, jie gavo mažesnius

derlius, sunkiau buvo taikyti agrotechnines priemones ir nuimti derlių.

Tikėtina, kad klimato kaitos neigiami pokyčiai ateityje dar aštrės. Taip pat visuose

medelynuose išlieka dirvos degradavimo problemos: humuso mažėjimas, maistinių medžiagų

išplovimas, struktūros praradimas, paviršiaus pluta, armens padas, rūgštėjimas, erozija ir pan.

Todėl medeliai ir toliau kęs gilius stresus, kuriuos dar sustiprins auginimo ir priežiūros

technologinių procesų metu patiriami stresai. Dėl to miško medelynuose galima tikėtis ligų ar

kenkėjų židinių protrūkių. Auginant miško sodmenis bus išauginama nemaža dalis nestandartinių

ir žemo gyvybingumo medelių.

Vabzdžiai kenkėjai

Vabzdžių kenkėjų nauji židiniai pastebėti keturių urėdijų medelynuose 1,59 ha plote, tai

sudaro 55,1% nuo visų medelynuose rastų židinių ploto (2015 metais – 8,461 ha, 22,2%). Židinių

naikinamosios priemonės taikytos 1,01 ha plote, naudotas insekticidas Aktara.

Amarai pastebėti 0,8 ha plote Kauno miškų urėdijos medelyne. Vidutiniškai pažeidė 40%

medelių. Sunaikinti visame apniktame 0,8 ha plote su insekticidu Aktara.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 54

Grambuolių (Melolontha sp.) lervos kenkė 0,01 ha plote Dubravos eksperimentinės

mokomosios miškų urėdijos medelyne. Pakenkė 90% medelių.

Lapus graužiantys vabzdžiai pastebėti 0,78 ha plote Rokiškio (0,57 ha) ir Ukmergės (0,21

ha) miškų urėdijų medelynuose. Atitinkamai pakenkė 11% ir 20% medelių. Ukmergės medelyne

visame 0,21 ha plote lapgraužiai sunaikinti su insekticidu Aktara.

Spyglius graužiančių vabzdžių kenkimo židinių medelynuose neužregistruota.

Privačiame medelyne Prienų rajone, platinančiame medelius ir krūmus gyvenamųjų

teritorijų apželdinimui, auginamų įvairių rūšių pušų sodinukams kenkė pušiniai smaliukai

(Pissodes pini L.), ilgakojų uodų (Tipulidae) lervos, žolblakės (Miridae).

Grybinės ligos

Grybinių ligų naujų pažeidimų neužregistruota nei vienos miškų urėdijos medelynuose

(2015 metais buvo 1,121 ha, 2,9% nuo visų patologijų medelynuose), židinių plitimo stabdymui

naikinamosios priemonės netaikytos.

Paprastajai pušų spygliakritei (Lophodermium seditiosum Mint.) medelynuose plisti ir

infekuoti pušelių spyglius orų sąlygos nebuvo palankios nei 2015 metų antroje pusėje, nei 2016

metų pradžioje, todėl nuo jos infekcijos nenukentėjo pušų sodmenys miško medelynuose.

Infekciniam daigų išgulimui pažeisti miško medelynuose dygstančius ir jaunus pasėlius

sąlygos labai palankios buvo birželį, bet nei vienos urėdijos medelyne šios ligos pažeidimai

nebuvo fiksuoti. Taip pat nefiksuotos vyresnių medelių šaknis ir pašaknio sritį infekuojančios

ligos.

Beržinė beržarūdė (Melampsoridium betulinum (Pers.) Kleb.) ant beržiukų lapų ir ąžuolų

lapų miltligė (Microsphaera alphitoides Griff. et Maubl.) ant ąžuoliukų lapų nebuvo užfiksuota

nei vienos urėdijos medelyne. Orų sąlygos šioms ligoms plisti nebuvo optimalios dėl sausų ir

kaitrių orų periodų, taip pat jų infekcijas stabdė intensyvių lietingų orų periodai. Miškuose ir

medynuose miltligių infekcijų pradžia ant ąžuolų ir beržų lapų pastebėta įprastu metu, tačiau jų

vystymąsi sustabdė vasaros sausi karšti orai ir juos keitę lietingi periodai. Vasaros pabaigoje

miltligių vystymasis vėl suintensyvėjo, bet suaugusiems lapams jos buvo mažiau žalingos, nei

būtų plitę pavasarį. Gal dėl vėlyvo ligos suintensyvėjimo ir medelynų specialistai šių ligų

nefiksavo.

Dubravos EMMU Selekcinių sodmenų išauginimo padalinyje 2016 m. kovo viduryje ant

durpinio substrato paviršiaus (kelių kvadratinių metrų plote) buvo atsiradę baltos grybienos

dėmės, o ant tame substrate pasodintų beržiukų įskiepių išsprogusių lapukų buvo pastebėtos

šviesios dėmės. Paskiepyti beržo sodinukai dėl šaltų orų buvo patalpinti laikiname plėvele

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 55

dengtame šiltnamiuke, pastatytame sodmenų rūšiavimo patalpos viduje. Baltos grybienos hifai

ant substrato ir lapų infekcinės dėmės vystėsi dėl nepakankamo šiltnamio vėdinimo ir dirbtinio

apšvietimo šviesos trūkumo. Pakonsultavus specialistus ir jiems pagerinus vėdinimą ir

apšvietimą, grybiena ant durpių substrato išnyko, dėmės ant berželių lapelių nebedidėjo.

Abiotiniai veiksniai

Abiotinių veiksnių sukelti nauji pažeidimai pastebėti 1,145 ha plote šešių miškų urėdijų

miško medelynuose, tai sudaro 39,7% nuo medelynuose registruotų visų židinių ploto (2015 m.

25,847 ha, 67,8%). Pažeidimai likviduoti taikant priemones 0,015 ha plote (t.t. nuleidžiant

paviršinį vandenį po gausių kritulių).

Labiausiai medelynai nukentėjo nuo medelių augimui nepalankių klimatinių sąlygų

komplekso. Jų poveikis registruotas 0,996 ha plote Ignalinos, Rietavo ir Tytuvėnų miškų urėdijų

medelynuose. Ignalinos urėdijos medelyne karpotojo beržo 2016 m. pasėlių (0,15 ha) apsilpimą

inicijavo užmirkimas po sausringo karšto periodo, todėl vėliau daigelius parazitavo grybinių ligų

sukėlėjai ir apie 80% jų žuvo. Rietavo urėdijos medelyne 2016 m. pasėliuose nesudygo ar

sunyko apie 40% eglės (0,325 ha) ir apie 35% beržo (0,144 ha) sėjinukų dėl permainingų ir

lietingų liepos-rugpjūčio orų. Tytuvėnų urėdijos medelyne nepalankių augimo sąlygų pažeidimai

fiksuoti 0,377 ha plote. Iš jų juodalksnio 1 metų sėjinukų 0,194 ha plote apie 95% medelių

nudžiūvo stiebelis ar jo viršūninė dalis bei pumpurai. Daugumos juodalksniukų šaknys buvo

sveikos, tik silpniausių – supuvę. Medeliai nušalo žiemą, po to juos parazitavo Fusarium sp.,

Botrytis cinerea Pers., Alternaria sp., Camarosporium sp., Asteroma sp. patogenai. Dalis

pažeistų medelių galėjo sulapoti iš miegančių pumpurų. Dar didesniame 1,965 ha plote

pasireiškęs augimui nepalankių klimatinių sąlygų komplekso poveikis nebuvo registruotas

medelynų specialistų Ukmergės (1,677 ha) ir Nemenčinės (0,288 ha) miškų urėdijose. Ukmergės

urėdijos medelyne 1,677 ha plote nudžiūvo 110,83 tūkst. vnt. paprastosios eglės (2+1) sodinukų.

Keliuose auginimo laukuose buvo pažeista 24-30% medelių. Dėl praeitų metų labai sausringų ir

kaitrių orų periodų labiausiai nusilpusių eglučių šaknis vėliau pažeidė jas pūdančių grybinių ligų

sukėlėjai, dar papildomai spygliai ir šakelės padžiūvo dėl intensyvios transpiracijos saulėtomis

dienomis žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, kai šaltoje žemėje dar nevegetuojančios

šaknys negalėjo kompensuoti išgarintą drėgmę. Todėl nudžiūvo labiausiai nusilpę eglutės.

Nemenčinės urėdijos medelyne 0,288 ha plote nudžiūvo apie 50% karpotojo beržo sėjinukų.

2016 metų pavasarį pasėtų beržo sėjinukų apsilpimą inicijavo po labai sausų ir kaitrių orų

periodo nusistovėję labai lietingi ir vėsūs vasaros vidurio orai, todėl nuo nepalankių orų sąlygų

nusilpusius daigelius vėliau parazitavo grybinių ligų sukėlėjai.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 56

Nuplovimas Joniškio miškų urėdijos medelyne pasėlius pažeidė 0,01 ha plote. Pažeista

10% medelių. Priemonės taikytos visame 0,01 ha plote.

Šalnos pažeidė sodmenis Rokiškio urėdijos medelyne 0,1 ha plote. Nuo jų žuvo ar buvo

stipriai pažeista 58% karpotojo beržo 2 metų augančių sėjinukų, todėl 12,9 tūkst. vnt. teko

nurašyti.

Užmirko 0,039 ha medelynų plotas Joniškio (0,005 ha) ir Šiaulių (0,034 ha) miškų

urėdijose. Ten atitinkamai pažeista 30% ir 10% medelių. Joniškio medelyne augimo gerinimo

priemonės taikytos visame pažeistame 0,005 ha plote.

Kiti pažeidimai

Nestandartiniai sodmenys išaugo 0,15 ha plote Trakų miškų urėdijos medelyne. Standartų

kokybės reikalavimų neatitiko 10% medelių. Vasaros viduryje Trakų urėdijos šiltnamyje 2016

metų pasėlyje beržo ir juodalksnio daigeliai buvo silpnai išsivystę. Patarta padaryti durpinio

substrato maistinių elementų kiekių tyrimus. Tyrimai parodė, kad visų pagrindinių elementų (N,

P, K, Ca, Mg) yra mažiau už minimalias normas, ypač trūksta azoto ir fosforo, tik pH reakcija

normalaus lygio. Rekomenduota tręšimų metodika laistant trąšų tirpalais. Juos taikant, iki

vegetacijos pabaigos didžioji dalis sėjinukų atsigavo ir pasiekė standartinius dydžius. Taip pat

urėdijos ir medelyno specialistai konsultuoti dėl šiltnamio modernizavimo, kad sudarant augti

palankų mikroklimatą, pavyktų išauginti sveikus miško sodmenis.

Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės

Miško medelynuose įrengtomis laistymo sistemomis galima palieti beveik visą miško

sodmenims auginti skirtą dirvos plotą. Pagal miškų urėdijų pateiktus duomenis, laistomo ploto

dydis kito taip: 2001 m. galima buvo palieti 15,7% sodmenų auginimo ploto, 2004 m. – 55,6%,

2006 m. – 80,6%, 2010 m. – 93,0%, 2014 m. – 95,1%. Miškų urėdijų medelynai ataskaitoje už

2016 metus nurodė 307,92 ha laistytą sodmenų auginimo plotą, kuris yra 1,7 karto mažesnis nei

2015 metais (531,19 ha). Sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad duomenų apie sodmenų augimą

gerinančias agrotechnines priemones nepateikė Panevėžio, Rietavo, Šakių, Tauragės, Tytuvėnų ir

Utenos miškų urėdijos. Pagal laistymo sistemų tipus, stacionarioms sistemoms teko 63,8%

laistomo ploto, mobilioms – 36,2%. Didžiausius medelynų plotus laistė Kėdainių (41,2 ha),

Telšių (27,8 ha), Kaišiadorių (24,5 ha), Mažeikių (18,2 ha) miškų urėdijų medelynai. Net

dešimties miškų urėdijų medelynai 2016 metų ataskaitose visai nerodė sodmenų laistymo arba

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 57

pateikė kelis kartus mažesnius laistytus plotus, nei galima palieti jų turimomis laistymo

sistemomis.

Juodi pūdymai medelynuose laikyti 332,21 ha plote (2013 m. 291,74 ha, 2014 m. 281,85

ha, 2015 m. 325,54 ha), jų naudojimą parodė 22 medelynai. Pūdymų plotų nenurodė 15

medelynų, nors ankstesniaisiais metais juodieji pūdymai būdavo taikomi visuose miško

medelynuose. Sideratų auginimas fiksuotas aštuoniolikoje miškų urėdijų 152,16 ha plote (2013

m. 180,31 ha, 2014 m. 137,89 ha, 2015 m. 149,39 ha). Didžiausi juodų pūdymų laukai buvo

Ukmergės (20,0 ha), Rokiškio (16,0 ha), Trakų (14,4 ha), Jurbarko (14,1 ha), Mažeikių (12,0 ha)

miškų urėdijose. Šilutės urėdijos medelynas apskaitė juodojo pūdymo ploto purenimų suminį

kiekį. Didžiausi sideratų plotai buvo Kauno (18,5 ha), Telšių (15,0 ha), Kaišiadorių (14,234 ha),

Šiaulių (13,6 ha) ir Mažeikių (13,5 ha) miškų urėdijų medelynuose.

Komposto įterpta aštuoniolikos miškų urėdijų medelynuose 47,268 ha plote (2014 m. 62,54

ha, 2015 m. 37,63 ha), daugiausia Kretingos (1622 t), Radviliškio (1270 t), Valkininkų (1068 t),

Jurbarko (812 t) ir Švenčionėlių (600 t) urėdijų medelynuose. Durpių įterpta aštuoniolikoje

miškų urėdijų medelynų 47,458 ha plote (2014 m. 31,17 ha, 2015 m. 29,513 ha), daugiausia

Telšių (1500 t), Dubravos EM (1000 t), Anykščių (600 t), Nemenčinės (450 t) ir Kėdainių (440 t)

medelynuose. Komposto ir durpių įterpimas, bei sideratų auginimas išlieka pastovia problema,

nes jų naudojimo apimtys nėra pakankamos. Jais tinkamai nepavyksta atstatyti nualintų dirvų

derlingumo ir dirvos struktūros, bei sumažinti piktžolių. Tradiciški tam skiriama nepakankamai

lėšų, trūksta tinkamos technikos, žemoka darbų kokybė. Aktualiausia problema, kad tam trūksta

žinių ne tik medelynų specialistams, bet ir miškų urėdijų vadovams.

Medelynuose pasėliai pavėsinti šešiolikoje urėdijų 8,099 ha plote (2013 m. 7,39 ha, 2014

m. 9,28 ha, 2015 m. 6,507 ha), didžiausiuose plotuose Mažeikių (1,65 ha), Šiaulių (1,011 ha),

Jurbarko (1,0 ha), Kuršėnų (0,9 ha) ir Zarasų (0,6 ha) urėdijų medelynuose. Pasėliai mulčiuoti

aštuoniolikos miškų urėdijų medelynuose 17,96 ha plote (2013 m. 35,89 ha, 2014 m. 26,54 ha,

2015 m. 16,22 ha). Didžiausi plotai mulčiuoti Kuršėnų (2,22 ha), Kauno (1,97 ha), Šiaulių (1,673

ha), Mažeikių (1,56 ha) ir Kretingos (1,45 ha) miškų urėdijų medelynuose.

Dvidešimt trijų miškų urėdijų medelynuose iškastų 27001,74 tūkst. vnt. sodmenų (2015m.

33295,7 tūkst. vnt.) šaknelės buvo padengtos šaknų prigijimą skatinančiomis priemonėmis,

didžiausi kiekiai Kaišiadorių (2494,806 tūkst. vnt.), Radviliškio (2228,7 tūkst. vnt.), Veisiejų

(1971,29 tūkst. vnt.), Alytaus (1748,94 tūkst. vnt.) ir Trakų (1692,1,139 tūkst. vnt.) urėdijose.

Sėklos beicuotos penkiolikoje miško medelynų, tam sunaudota 13009,6 litrų ir kilogramų

preparatų. Sodmenų augimo pagerinimui Telšių (0,3 ha) urėdijos medelyne naudotos biologinės

priemonės.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 58

Mūsų miško medelynuose taikomomis sodmenų išauginimo technologijomis nepavyksta

atstatyti dirvoje prarandamų organinių medžiagų ir pastoviai mažėja humuso kiekis, o tai lemia

dirvožemio fizikinių ir cheminių savybių neigiamus pokyčius, kurie tiesiogiai sąlygoja sodmenų

kokybės ir gyvybingumo sumažėjimą. Mažėjant organinių medžiagų kiekiui, blogėja dirvos

šilumos rėžimo ir aeracijos sąlygos. Dėl to miško sodmenys tampa jautresni nepalankioms

aplinkos sąlygoms, nusilpsta ir būna labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Miško medelynuose

tradiciškai dirvos purumas „atstatomas“ arimu ir tarpueilių purenimu, sunaudotos maistinės

medžiagos – mineralinių trąšų naudojimu, išgarinta drėgmė – dirbtiniu laistymu, o tai

dirvožemyje skatina sparčią organinės medžiagos mineralizaciją ir jos kiekio mažėjimą. Taikant

medelynuose nusistovėjusias augalų auginimo technologijas vis labiau juntamas klimato pokyčių

neigiamas poveikis, miškų atkūrimui vis sunkiau išauginti reikiamą kiekį gyvybingų ir

kokybiškų sodmenų, jų išeigai vis labiau lemiamą įtaką daro nualinta dirva, kartu su

besikeičiančiomis gamtinėmis ir orų sąlygomis.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 59

MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS

PRIEMONĖSVALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE

MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS DARBAI IR JŲ APIMTYS

Biologinės priemonės:

Pagaminta ir iškabinta inkilų 11693 vnt.

Išvalyta ir suremontuota inkilų 7597 vnt.

Atrinkta ir paženklinta uoksinių medžių 3041 vnt.

Aptverta skruzdėlynų 2191 vnt.

Pasodinta nektaringų ir ornitochorinių augalų 101,8 ha

Įrengta stebyklų plėšriesiems paukščiams 100 vnt. 151,0 ha

Įrengta remizų vabzdžialesiams paukščiams 0,4 ha

Pasodinta šakninei pinčiai atsparių želdinių 18,6 ha

Įrengta pašarinių aikštelių 8 vnt.

Įrengta žiemaviečių kurapkoms 34 vnt.

Paruošta pašarinių medžių elniniams 285 vnt.

viso: 271,8 ha

Fizinės-mechaninės priemonės:

Iškasta duobelių vabzdžiams gaudyti (Hylobius sp.) 484,0 ha

Išdėstyta dispenserių (gaudyklių) 4774 vnt.

Aptepta medžių repelentais 106398 kg 17986,6 ha

Apsaugota želdinių nuo žvėrių aptvarais 848,2 ha

Apsaugota želdinių nuo žvėrių individualiai 349816 vnt. 569,2 ha

Kitomis priemonėmis apsaugota želdinių nuo žvėrių (vilna, lipnia juosta ir kt.)

350,9 ha

Išdėstyta vabzdžiagaudžių medžių 6322,34 m³

Pašalinta vėjavartų, sniegalaužų 106052,3 m³ 2618,2 ha

Pašalinta iš miško liemenų kenkėjais apniktų medžių 27539,97 m³ 1144,5 ha

Aptepta kelmų apsaugai nuo šakninės pinties 781,4 ha

Išardyta bebraviečių 460 vnt.

Paviršinio vandens nuleidimas 459,8 ha

Apdorota sodinukų šaknų mėšlo/molio tyre 118,5 ha

viso: 25361,3 ha

Cheminės apsaugos priemonės:

Insekticidai miškuose 401,5 ha

Herbicidai miškuose 2284,5 ha

Insekticidai medelynuose 72,446 ha

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 60

Herbicidai medelynuose 595,551 ha

Fungicidai medelynuose 190,987 ha

Viso: 3544,984 ha

Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų:

Nužievinta 285 m³

Apdorota insekticidais 119424 m³

ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSAUGA VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE

Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių

Dėl didelio ir vis didėjančio miškuose gyvenančių elninių žvėrių kiekio miškų urėdijos yra

priverstos didinti miško želdinių, žėlinių ir jaunuolynų apsaugai taikomų priemonių apimtis nuo

šių žvėrių žalojimo. Todėl per keletą praėjusių metų buvo vis didinami plotai, kuriuose miškų

urėdijos vykdė želdinių ir jaunuolynų apsaugos nuo žvėrių pažeidimų priemones, o žvėrių

pažeidimų plotai mažėjo (27 pav.). 2016 metais miškų urėdijos apsaugai nuo elninių žvėrių

pažeidimų priemones vykdė 19754,9 ha plote, t. y. 3,4% daugiau nei 2015 metais (19109,85 ha).

Tuo tarpu naujų pažeidimų užregistruota 1933,8 ha plote, t. y. 5,9% daugiau nei 2015 metais

(1825,4 ha). Nors apsauginės priemonės 2016 m. buvo panaudotos didžiausiame želdinių ir

jaunuolynų plote per paskutinįjį dešimtmetį, bet dėl vis didėjančio elninių žvėrių kiekio

miškuose padidėjo jų daroma žala.

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Apsaugota želdinių Pažeistas plotas

27 pav. Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių ir jų daroma žala 2007-2016 metais, ha

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 61

Želdinių apsaugai nuo elninių žvėrių pažeidimų plačiausiai naudojami repelentai. 2016

metais sunaudota 106398 kg repelentų. Jais apsaugota 17986,6 ha ploto, tai sudaro 91,0% nuo

elninių žvėrių viso apsaugoto ploto. Lyginant su 2015 metais (17452,65 ha) repelentų panaudota

3,1% didesniame plote. Repelentais daugiausia želdinių ir žėlinių saugojo Ukmergės (1361,3 ha),

Švenčionėlių (1015,1 ha), Nemenčinės (995,2 ha), Kaišiadorių (837,7 ha), Panevėžio (777,3 ha)

miškų urėdijos.

2016 metais aptverti želdinių sklypai ištisiniu būdu bei medeliai apsaugoti individualiomis

apsaugomis ir gaubtais 1417,4 ha plote, t. y. 1,0% daugiau nei 2015 metais (1403,6 ha).

Daugiausiai aptvėrimu apsaugota želdinių Ukmergės (136,1 ha), Kėdainių (125,3 ha), Anykščių

(96,9 ha), Biržų (67,0 ha) ir Tauragės (62,5 ha) miškų urėdijose.

Miškų urėdijos vis plačiau naudoja įvairias pagalbines priemones želdinių ūglių apsaugai

nuo elninių žvėrių skabymo (avių vilną, lipnią popierinę juostą ir pan.). 2016 metais miškų

urėdijos pagalbinėmis priemonėmis želdinius saugojo 350,9 ha plote, t. y. 38,4% daugiau nei

2015 metais (253,6 ha). Daugiausia šių priemonių panaudojo Alytaus (168,6 ha) ir Dubravos EM

(165,7 ha) miškų urėdijos.

Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.)

2016 metais pušinių straubliukų vabalų kiekio mažinimui miškų urėdijose šviežiose miško

kirtavietėse iškastos gaudomosios duobelės ar grioveliai 484,0 ha plote, tai 6,8% didesnis plotas

nei 2015 metais (453,2 ha, 28 pav.). Daugiausia duobelių ar griovelių iškasta Varėnos (89,2 ha),

Jurbarko (67,6 ha), Šakių (43,3 ha), Kazlų Rūdos M (39,7 ha), Veisiejų (36,6) miškų urėdijose.

0

200

400

600

800

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Iškasta duobelių, griovelių

28 pav. Iškasta duobelių/griovelių pušiniams straubliukams gaudyti 2007-2016 metais, ha

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 62

PAŽEISTŲ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ TVARKYMAS

Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas

2016 metais vėjo, sniego ar ledo pažeistuose medynuose iškirsta 106052,25 m3 medienos, t.

y. net 1,6 karto daugiau nei 2015 metais (66343,88 m3, 29 pav.).

0

200000

400000

600000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

29 pav. Vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų šalinimo darbų apimtys 2007-2016 metais, m3

2016 metais miškams daugiausia žalos padarė birželio mėnesio 17 d. paūžęs škvalas, bet ir

kitais mėnesiais buvo stiprių vėjo gūsių, kurie sukėlė lokalinio pobūdžio miškų pažeidimus.

Tvarkant vėjo pažeistus medynus daugiausia medienos iškirsta Druskininkų (40554,9 m3),

Prienų (9384 m3), Ukmergės (8672,81 m3), Alytaus (7093 m3), Dubravos EM (5716,81 m3)

miškų urėdijose (30 pav.).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 63

30 pav. Vėjų pažeistų medynų tvarkymas 2016 metais, iškirsta medienos m3

Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas

0

20000

40000

60000

80000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

31 pav. Liemenų kenkėjų pažeistų medžių šalinimo darbų apimtys 2007-2016 metais, m3

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 64

2016 metais medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistuose medynuose iškirsta 27539,97

m3 medienos, t. y. 21,3% mažiau nei 2015 metais (34994,3 m3, 31 pav.).

Žievėgraužio tipografo pažeistuose eglynuose iškirsta 27396,97 m3 medienos arba 99,5%

nuo viso medžių liemenų kenkėjų židiniuose iškirsto kiekio (27539,97 m3). Šalies mastu 2016

metais žievėgraužio tipografo pažeistų medžių kiekių sutvarkymo pasiskirstymas miškų

urėdijose pagal gausumą pateiktas 32 paveiksle. Daugiausia žievėgraužio tipografo pažeistų

medžių iškirto Trakų (4468,66 m3), Kaišiadorių (3798,09 ha), Dubravos EM (2539,81 m3),

Joniškio (1803,9 m3), Varėnos (1709,55 m3) miškų urėdijos.

32 pav. Žievėgraužio tipografo pažeistų eglių sutvarkymas 2016 metais, m3

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 65

Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų

2016 metais žalios spygliuočių medienos nuo pavojingų medžių liemenų kenkėjų

apsaugota 119709 m3, t. y. 37,1% mažiau nei 2015 metais (190271 m3). Praktiškai visa mediena

buvo saugota cheminėmis priemonėmis (99,8%, 119424 m³), t. y. jos rietuves miško sandėliuose

apipurškiant insekticidu Mavrik 2F. Tik 285 m3 medienos buvo apsaugota nužievinant (0,2%).

0

50000

100000

150000

200000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Apdorojant insekticidais Žievinant Kitais būdais

33 pav. Sygliuočių medienos apsaugos darbų apimtys 2007-2016 metais, m3

Cheminėmis priemonėmis daugiausia medienos apsaugojo Alytaus (13398,1 m3) Kretingos

(10055,06 m3), Švenčionėlių (7468,4 m3), Šakių (7263,81 m3), Rokiškio (5443,76 m3) miškų

urėdijos (7 priedas). Nužievinant daugiausia medienos apsaugojo Jurbarko (167,5 m3) ir Jonavos

(54,19 m3) miškų urėdijos.

CHEMINĖS AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE IR MEDELYNUOSE

Pesticidų sunaudojimas

2016 metais valstybiniuose miškuose ir medelynuose sunaudoti 12053,593 kilogramai ir

litrai cheminių augalų apsaugos priemonių. 2016 metais pesticidų miškų urėdijos sunaudojo

21,2% mažiau nei 2015 metais (15301,82 kg, l, 34 pav.).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 66

0

3000

6000

9000

12000

15000

18000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Fungicidai Herbicidai Insekcidai

34 pav. Pesticidų sunaudojimas miškų urėdijose 2007-2016 metais, kg, l

2016 metais herbicidų sunaudota labai panašiai kaip 2015 metais (10894,94 ir 10740,67 kg,

l), fungicidų sunaudota net 6,1 karto mažiau (583,816 ir 3577,231 kg, l) ir insekticidų sunaudota

41,6% mažiau nei 2015 metais (574,837 ir 983,927 kg, l).

Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose

2016 m. miškuose cheminės augalų apsaugos priemonės iš viso naudotos 2686,0 ha plote,

t. y. 10,2% didesniame plote nei 2015 metais (2438,4 ha, 35 pav.).

Herbicidų 2016 metais panaudota 2284,5 ha plote, t. y. labai panašiai kaip ir 2015 metais

(2272,4 ha). Herbicidus naudojo 35 miškų urėdijos (9 priedas). Daugiausia panaudojo

Radviliškio (304,4 ha), Kuršėnų (149,8 ha), Kretingos (135,9 ha), Panevėžio (124,0 ha),

Kaišiadorių (120,4 ha) miškų urėdijos. Herbicidų miškuose naudojimo nefiksavo Dubravos EM,

Ignalinos, Kėdainių, Nemenčinės, Prienų, Rietavo ir Tytuvėnų miškų urėdijos.

Insekticidai 2016 metais miškuose naudoti 401,5 ha plote, t. y. net 2,4 karto didesniame

plote nei 2015 metais (166,0 ha). Insekticidai įvairiais būdais (mirkant medelių šaknis

insekticidiniame tirpale, purškiant, naudojant užnuodytus masalus) naudoti miško želdinių

apsaugai nuo Hylobius genties straubliukų. Nuo Hylobius genties straubliukų jie naudoti 12-oje

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 67

miškų urėdijų (9 priedas). Didžiausiuose plotuose panaudojo Nemenčinės (143,9 ha), Mažeikių

(73,2 ha), Šiltės (55,1 ha), Valkininkų (36,2 ha), Kretingos (31,3 ha) miškų urėdijos.

0

1000

2000

3000

4000

5000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016


35 pav. Pesticidų panaudojimas valstybiniuose miškuose 2007-2016 metais, ha

Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose

2016 metais cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose iš viso naudotos 858,984

ha plote, t. y. 5,6% mažesniame plote nei 2015 metais (909,485 ha, 36 pav., 10 priedas).

Fungicidai 2016 metais panaudoti 190,987 ha plote, t. y. 37,3% mažesniame plote nei 2015

metais (304,761 ha). Jie naudoti profilaktinei sėjinukų ir sodinukų apsaugai nuo grybinių ligų

infekcijų apkrėtimo ir plitimo.

Herbicidai medelynuose piktžolių naikinimui panaudoti 595,551 ha plote, t. y. 13,7%

didesniame plote nei 2015 metais (523,581 ha). Daugiausia jais naikintos augančios žolės

juoduose pūdymuose, žymiai mažiau – žolėms naikinti lysvių tarpueiliuose, patvoriuose, laukų

pakraščiuose.

Insekticidai iš viso panaudoti 72,45 ha plote, t. y. 10,7% mažesniame plote nei 2015 metais

(81,143 ha). Jais medelių sodmenys profilaktiškai apsaugoti nuo vabzdžių apnikimo, bei buvo

sunaikinti išplitę amarai ir lapgraužiai vabzdžiai.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 68

0

200

400

600

800

1000

1200

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016


36 pav. Pesticidų panaudojimas valstybiniuose medelynuose 2007-2016 metais, ha

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 69

2016 METŲ METEOROLOGINĖS SĄLYGOS

Bendri Žemės praėjusių metų temperatūros matavimai rodo, kad 2016-ieji pralenkė 2015-

uosius ir buvo iki šiol šilčiausi metai, skelbia BBC. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso

administracijos (NASA) bei Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos tarnybos duomenys rodo,

kad oro temperatūra 2016 metais 0,7 laipsnio viršijo 2015-ųjų metų žymą. NASA tvirtina, kad

2016-ieji sumušė karščio rekordą. Taip nutinka jau trečius metus iš eilės. Pasak mokslininkų,

tam įtakos iš dalies turėjo „El Ninjo“ („El Nino“). Vis dėlto pagrindiniu orų šilimą lėmusiu

veiksniu jie įvardijo išmetamo anglies dioksido kiekį.

2016 metų orai Lietuvoje pasižymėjo savo kontrastingumu. Dėl mažasniegės žiemos ir

pavasario sausos pradžios metų pradžioje buvo labai nusekę gruntiniai vandenys, vėliau dėl

lietingo balandžio jų lygis pakilo. Pavasarį anksti užplūdę karščiai sunkino miškuose pasodintų

medelių prigijimą ir pasėlių dygimą, sodmenų augimą miško medelynuose. Miškai stipriai

nukentėjo nuo birželio 17-18 d. siautusio škvalo. Miškuose IV klasės miškų gaisrų pavojaus

periodai buvo gegužės, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais ir net spalio pradžioje. Vegetacijos

laikotarpis išsiskyrė dažnomis karščio, sausų orų ir drėgnų periodų bei atvėsimų bangomis.

-10

-5

0

5

10

15

20

mėn.

°C

daugiam. -3,1 -3,2 0,4 6,6 11 15,3 17,9 17,1 12,2 7,3 1,9 -1,9

2015 m. -6,9 1,5 1,9 7 14,6 17,2 18,4 17 13,6 5,4 1,4 0,9

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

37 pav. Vidutinių oro temperatūrų dinamika 2016 metais

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 70

Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis (hidrometeorologinius biuletenius),

2016 metų vidutinė oro temperatūra atskirose šalies dalyse buvo +6,8...+9,1 °C (0,7-1,2 laipsnio

aukštesnė nei daugiametė norma). Daugumą mėnesių vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė

nei daugiametė. Iš jų šilčiausi buvo vasaris, gegužė, gruodis, kai vidutinė oro temperatūra buvo

2,8-4,7 laipsniais aukštesnė nei daugiametė norma. Tik sausis, rugpjūtis, spalis ir lapkritis buvo

šaltesni nei įprasta (37 pav.).

2016 metais vidutiniškai iškrito 52-81 mm kritulių, tai yra 101-138% daugiametės normos.

Pagal kritulių gausą labiausiai išsiskyrė vasario mėnuo, kai iškrito 201% daugiametės mėnesio

kritulių normos. Ypač mažai kritulių iškrito rugsėjį, tik 33% daugiametės to mėnesio kritulių

normos. Kiti mėnesiai kritulių kiekiais ypatingai neišsiskyrė (38 pav.).

0

20

40

60

80

100

120

mm

daugiam. 51 37 40 36 51 74 76 76 64 61 57 54

2015 m. 44 75 36 52 42 50 108 112 21 84 78 61

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

38 pav. Kritulių dinamika 2016 metais

2016 metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai:

*šalna (aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kai paros vidutinė oro temperatūra >10

°C, o oro (dirvos paviršiaus) temperatūra <0 °C) – birželio 10-osios naktį trečdalyje

meteorologijos stočių 2 cm aukštyje oras atšalo iki -0…-3 °C.

*kaitra (kai 1-2 dienas aukščiausia oro temperatūra siekė 30 °C ir daugiau) – birželio 24-26

d. pietiniuose rajonuose fiksuota kaitra – aukščiausia oro temperatūra šoktelėjo iki 30-35 °C,

Druskininkuose iki 35,4 °C.

*labai smarki audra, viesulas, škvalas (maksimalus vėjo greitis, 28-32 m/s) – liepos 11 d.

pietiniuose rajonuose ir liepos 28 d. daugelyje rajonų.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 71

*smarkus lietus (kai kritulių kiekis per 12 valandų ir trumpiau būna 50-80 mm) – labai

smarkaus lietaus atvejis – liepos 6 d. Skuodo automatinės agrometeorologijos stoties (AGMS)

duomenimis prilijo 53,4 mm per 12 val.; Tabokinės kaime Biržų rajone rugpjūčio 1 d. per 6 val.

prilijo 55,5 mm.

Sausis

Sausį orai buvo kontrastingi: gana šalti mėnesio pirmoje pusėje ir gana šilti mėnesio gale.

Žemiausia oro temperatūra fiksuota sausio 6-osios naktį ir daug kur buvo -21...-24 °C, vietomis

pietvakariniuose bei vakariniuose rajonuose -17...-20 °C, kai kuriuose centriniuose ir

šiauriniuose rajonuose -26...-28 °C. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį pakilo iki

6...8 °C.

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo gana žema – -9,8…-16,0 °C

(8-12° žemesnė už 1981-2010 m. klimato normą (KN), kurią pagal WMO rekomendacijas

LHMT pradėjo naudoti nuo šių metų pradžios). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

buvo -6,6...-8,5 °C (4-6° žemesnė už normą), vakariniuose ir pietiniuose rajonuose -3,0…-6,2 °C

(2,3-4° žemesnė už normą). Trečiasis dešimtadienis buvo šilčiausias – jo vidutinė oro

temperatūra buvo -3,8...+0,6 °C (1-3° aukštesnė už normą). Sausio mėnesio vidutinė oro

temperatūra daugelyje rajonų buvo -5,6...-8,9 °C, pajūryje -3,9...-5,1 °C (2,5-5° žemesnė už

normą).

Per mėnesį didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 35-50 mm (beveik norma), kai kuriuose

vakariniuose rajonuose 55-92 mm (iki 130% normos), vietomis pietiniuose ir šiauriniuose

rajonuose 23-30 mm (60-70% normos).

Sausio pradžioje beveik visur, išskyrus pajūrį ir pietvakarinius šalies rajonus, sniego

dangos storis buvo 2-9 cm. Antrojo dešimtadienio pabaigoje sniego dangos storis daugelyje

rajonų siekė 10-20 cm, pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose 1-9 cm, Skuode – 34 cm. Trečiąjį

dešimtadienį, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo – daugelyje šalies rajonų sniego nebeliko

sausio 28 d., rytiniuose šalies rajonuose – sausio 30 d.

Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 40-74 MJ/m² (Vakarų

Lietuvoje atitiko SKN, kitur – SKN viršijo vidutiniškai 20%). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios

Saulės spinduliuotės sumos svyravo apie 15-22 MJ/m² ir vidutiniškai 50% viršijo SKN, antrąjį

dešimtadienį Vakarų Lietuvoje bendrosios Saulės spinduliuotės sumos (13-30 MJ/m²) buvo

nežymiai mažesnės už SKN, kitur – SKN viršijo iki 70%. Trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje

bendrosios Saulės spinduliuotės sumos buvo vidutiniškai 20% mažesnės už SKN ir svyravo apie

12-24 MJ/m².

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 72

Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausiai

užregistruota rūko atvejų – daug kur po 2-5, vietomis 6-10 atvejų. Daug kur buvo lijundrų (po 1-

3 atvejus). Vietomis kilo trumpos pūgos.

Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų sausį siekė 16-20 m/s, kai kuriuose vakariniuose

rajonuose 21-23 m/s.

Dėl pirmoje mėnesio pusėje vyravusių didelių šalčių dirvožemiai vis labiau šalo –

didžiausias įšalo gylis buvo pietiniuose šalies rajonuose ir siekė 50-57 cm, Varėnoje – 80 cm,

kitur 7-48 cm. Ištirpus sniegui įšalas paskutinėmis mėnesio dienomis visur pradėjo atitirpti –

daugelyje šalies rajonų atitirpimo gylis pasiekė 6-35 cm, o vietomis dirvožemiai jau buvo

visiškai atitirpę.

Vasaris

Vasarį vyravo labai šilti ir drėgni orai. Paskutinėmis sausio dienomis Lietuvą pasiekusi

šiluma nesitraukė ir vasario pradžioje. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 6...10 °C.

Rekordiškai šilta buvo kai kuriose MS vasario 2 ir 8-10 dienomis. Žemiausia oro temperatūra

daugelyje rajonų nukrito iki -3...-8 °C, vietomis pietrytiniuose rajonuose iki -9 °C

Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 1,7...3,9 °C (5-7° aukštesnė

už 1981-2010 m. klimato normą (toliau KN)). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

buvo 0,0...1,6 °C (3-5° aukštesnė už KN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo

-0,2...+2,4 °C (3-4° aukštesnė už KN). Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra daugelyje

rajonų buvo 0,4...2,2 °C, pajūryje 2,4...2,6 °C (4-5° aukštesnė už KN).

Per mėnesį didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 50-80 mm (1,4-2,6 KN), kai kuriuose

vakariniuose rajonuose 92-146 mm (2,3-3 KN).

Vasario pirmąjį dešimtadienį 1-6 cm storio sniego danga pavieniuose šalies rajonuose

laikėsi tik po kelias dienas. Antrąjį dešimtadienį pietiniuose ir centriniuose rajonuose sniego

dangos storis buvo 1-2 cm, vakariniuose 5-7 cm, vietomis rytiniuose 9-10 cm. Trečiąjį

dešimtadienį pietrytiniuose ir kai kur vakariniuose rajonuose sniego dangos stotis buvo 1-4 cm,

vietomis rytiniuose rajonuose 15-17 cm. Storiausia sniego danga išsiskyrė Telšių rajonas, kur

vasario 26 d. rytą sniego dangos storis siekė 32 cm.

Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 100-115 MJ/m²

(nežymiai mažesnės už SKN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos

svyravo apie 27-33 MJ/m² ir buvo artimos SKN, antrąjį dešimtadienį (26-35 MJ/m²) buvo apie

25% mažesnės už SKN, trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje bendrosios Saulės spinduliuotės

sumos buvo artimos SKN ir svyravo apie 37-50 MJ/m².

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 73

Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Tik vasario 3 d. Klaipėdos MS

esančiame 24 m aukščio bokšte išmatuoto pietvakarių vėjo gūsiai siekė 28 m/s.

Pavojingų reiškinių tai pat buvo mažai. Dažniausiai pasitaikė rūkai – po 1-4, Laukuvoje 6

atvejus. Lijundrų užregistruota tik vietomis. Telšiuose per parą iškrito 40 mm kritulių

(daugiausia sniego), o dangos storis išaugo 32 cm. Vietomis kilo trumpos pūgos, dažnai

susidarydavo plikledis.

Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų siekė 17-24 m/s, Klaipėdoje 25 m/s.

Dėl vyravusių šiltesnių orų dirvožemiai iki mėnesio vidurio visiškai atitirpo visuose

rajonuose, tačiau vasario 17 dieną, atšalus orams, vėl pradėjo formuotis įšalas – paskutinėmis

mėnesio dienomis didžiausias įšalo gylis buvo pietiniuose šalies rajonuose ir siekė 20 cm, kitur

1-9 cm.

Paskutinėmis mėnesio dienomis pavieniuose rajonuose prasidėjo beržų ir klevų sulos

tekėjimo pradžia. Daugelyje rajonų pražydo snieguolės, o Kuršių nerijoje užfiksuotas lazdyno

žydėjimas.

Kovas

Kovo mėnesį vyravo gana šilti orai. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki

-5...-10 °C, aukščiausia oro temperatūra siekė 13...17 °C, Nidoje 10 °C.

Kovo pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 0,1...2,4 °C (2-3° aukštesnė už

1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro

temperatūra buvo -0,1...+2,8 °C (0,6-1,8° aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė

oro temperatūra buvo 1,6...4,6 °C (daugelyje rajonų 1-2° aukštesnė už SKN, rytiniuose ir

pietrytiniuose rajonuose artima SKN). Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,6 °C

rytiniuose šalies rajonuose iki 3,3 °C Kuršių nerijoje (1-2 °C aukštesnė už SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 30-50 mm (beveik

SKN), kai kuriuose pietiniuose rajonuose 55-67 mm (apie 1,5 SKN), Žemaitijoje 14-25 mm (30-

50% SKN).

Kovo pradžioje pavieniuose šalies rajonuose keletą dienų išsilaikė 1-6 cm storio sniego

danga. Storiausia sniego danga išliko po smarkaus snygio vasario mėnesį Telšiuose (17 cm), kuri

baigė tirpti mėnesio viduryje. Kovo 20 d. daugelyje šalies rajonų vėl buvo susidariusi 1-12 cm

storio sniego danga, tačiau ji išsilaikė vos 2-3 dienas.


(nedaug didesnės už normą).

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 74

Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Pavojingų reiškinių pasitaikė nedaug.

Dažniausiai kartojosi rūkas – daug kur po 1-4 atvejus. Lijundrų pasitaikė tik vietomis, po 1-3

atvejus. Kai kur stebėtas šerkšnas, plikledis.

Didžiausias vėjo greitis kovą daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, Panevėžyje 21 m/s.

Pavieniuose rajonuose iki pat kovo mėnesio pabaigos keletą dienų buvo fiksuojamas

dirvožemio įšalimas iki 1-9 cm, Varėnoje – iki 18 cm. Paskutiniai įšalo likučiai baigė atitirpti

kovo 28-29 d.

Kovo mėnesį daugelyje rajonų pradėjo brinkti vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, pražydo

šalpusniai, žibuoklės.

Balandis

Balandžio mėnesio pradžioje vyravo šilti orai, o mėnesio gale orai atšalo. Aukščiausia oro

temperatūra pirmąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki 16...21 °C, Nidoje iki 15 °C. Žemiausia oro

temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0...-5 °C.

Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 6,6...8,9 °C (3-4°

aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio

vidutinė oro temperatūra buvo 6,7...8,5 °C (0,5-1,9° aukštesnė už SKN). Šalčiausias buvo

trečiasis dešimtadienis, vidutinė oro temperatūra 4,6...6,6 °C (daugelyje rajonų 3-4°, pajūryje 2-

2,5° žemesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 6,1...7,8 °C (daugelyje rajonų

artima SKN, pajūryje iki 1°C aukštesnė už SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 35-50 mm (beveik

SKN), kai kuriuose rytiniuose, šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose 55-75 mm (1,5-2 SKN).

Telšių meteorologijos stoties duomenimis balandžio 24 d. buvo susidariusi sniego danga, kuri

išsilaikė pusdienį.


(Vakarų Lietuvoje KN viršijo iki 8%, kitur buvo iki 8% mažesnės už KN). Pirmąjį dešimtadienį

bendrosios Saulės spinduliuotės sumos daug kur svyravo apie 96-133 MJ/m² ir buvo nežymiai

didesnės už KN, antrąjį dešimtadienį Rytų Lietuvoje svyravo apie 80-93 MJ/m² ir buvo

vidutiniškai 40% mažesnės už KN, kitur 114-150 MJ/m² (artimos KN), trečiąjį dešimtadienį

daugelyje šalies rajonų bendrosios Saulės spinduliuotės sumos svyravo apie 110-140 MJ/m²,

Vakarų Lietuvoje – apie 140-180 MJ/m².

Stichinių reiškinių nebuvo. Pavojingų reiškinių buvo mažai: vietomis po 1-2 rūko bei po 1-

2 perkūnijų atvejus. Kai kur pasitaikė plikledis. Antroje mėnesio pusėje daugelyje šalies rajonų

fiksuotos šalnos – kol vidutinė paros oro temperatūra nepasiekė 10 °C, šalnos laikomos tik

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 75

pavojingu meteorologiniu reiškiniu. Balandžio 15-16 d. ir balandžio 27-30 d. šalnos stebėtos

beveik visoje Lietuvoje: naktimis ir rytais oro temperatūra nukrito iki -0,2...-2,9 °C, o prie žemės

paviršiaus iki -1,2...-5,0 °C, Varėnoje iki -6,5 °C.

Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s.

Balandžio 2 d. centriniuose ir pietiniuose šalies rajonuose, likusioje šalies dalyje –

balandžio 3 d. vidutinė paros oro temperatūra perkopė 5 °C – prasidėjo augalų vegetacijos

periodas. Tai įvyko maždaug 10 dienų anksčiau nei vidutiniškai.

Drėgmės situacija dirvožemiuose iki 20 cm gylio per mėnesį mažai keitėsi – daugelyje

šalies rajonų dirvožemiai buvo drėgni, arba šlapi, tik pavieniuose šiaurės vakarų rajonuose –

drėgnoki.

Pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį daug kur pradėjo skleistis ir iki mėnesio pabaigos

beveik visoje šalyje išsiskleidė agrastų ir juodųjų serbentų, alyvų, vyšnių, beržų, ievų, kaštonų,

alyvų lapai. Prasidėjo beržų ir klevų, taip pat žibuoklių, plukių ir kiaulpienių žydėjimas.

Vietomis mėnesio pabaigoje pradėjo žydėti agrastai, raudonieji serbentai, slyvos.

Gegužė

Gegužės orai buvo kontrastingi: mėnesio pradžioje vyravo šilti netgi vasariški orai,

mėnesio viduryje orai gana stipriai atvėso, o mėnesio gale nusistovėjo sausų ir po truputį

šiltėjančių orų laikotarpis. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki

27...30 °C, Nidoje ir Dūkšte iki 26 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki

0...4 °C, Nidoje iki 5 °C.

Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 13,4...15,3 °C (2-4°

aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio

vidutinė oro temperatūra buvo 10,9...12,7 °C (daugelyje rajonų 0,5-1° žemesnė už SKN,

šiauriniuose rajonuose ir pajūryje artima SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

siekė 16,3...18,3 °C ir buvo 2,5-4° aukštesnė už SKN. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo

13,6...15,5 °C (1,5-3,0 °C aukštesnė už SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 18-45 mm (0,3-0,8

SKN), kai kur pietiniuose ir vakariniuose rajonuose 50-67 mm (beveik SKN), vietomis

vakariniuose rajonuose 77-94 mm (1,5-2 SKN).

Bendrosios Saulės spinduliuotės mėnesio sumos visoje šalyje siekė 650-710 MJ/m², tik

šiaurės vakariniame šalies pakraštyje – apie 630 MJ/m². Centrinėje šalies teritorijos dalyje

bendrosios Saulės spinduliuotės sumos klimato normą (toliau – KN), paskaičiuotą 1961-1990 m.

laikotarpiui, viršijo 20%, Vakarų Lietuvoje – 5%. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 76

spinduliuotės sumos svyravo apie 200-230 MJ/m² ir vidutiniškai 20% viršijo KN, antrąjį

dešimtadienį daug kur svyravo apie 160-190 MJ/m² ir buvo vidutiniškai 6% mažesnės už KN, tik

Nidoje buvo artimos KN (210 MJ/m²), trečiąjį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų bendrosios

Saulės spinduliuotės sumos svyravo apie 260-280 MJ/m² ir 15-30% viršijo KN.

Šį mėnesį stichinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausiai užregistruota

perkūnijų: daugiausia (5-7) jų būta pietinėje šalies dalyje. Daugelyje vietovių buvo rūkų – po 1-

3, Laukuvoje 4 atvejus. Kai kur pasitaikė pavieniai škvalų, krušos, smarkaus lietaus atvejai.

Gegužės 7 d. ir 16-21 d. vietomis fiksuotos šalnos – naktimis oro temperatūra 2 cm aukštyje

nukrito iki -0,3...-4,3 °C. Gegužės 12-14 d. daugiau nei trečdalyje šalies miškų urėdijų fiksuotas

didelis gaisrų pavojus (IV miškų gaisringumo klasė).

Didžiausias vėjo greitis gegužę daugelyje rajonų siekė 12-14 m/s, vietomis 15-17 m/s.

Pirmąją mėnesio dieną visoje šalyje pasidėjo aktyvioji augalų vegetacija – vidutinė paros

oro temperatūra viršijo 10 °C. Šiais metais jos pradžia daug kur atitiko vidutines daugiametes

datas, tik pajūryje aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai savaite anksčiau nei įprastai.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai iki 20 cm gylio drėgni ar šlapi buvo didžiojoje dalyje

centrinių šalies rajonų, taip pat pietvakariniame pakraštyje, o dėl kritulių stygiaus sausoki

dirvožemiai buvo Vakarų Lietuvoje, orasausiai (visiškai sausi) – rytiniame ir šiaurės rytiniame

šalies pakraštyje. Antrojoje mėnesio pusėje dėl šiltų, saulėtų ir pakankamai sausų orų

dirvožemiai sparčiai džiūvo – didžiojoje šalies teritorijos dalyje dirvožemiai buvo orasausiai,

vakariniuose šalies rajonuose – sausoki, pavieniuose centriniuose rajonuose – drėgnoki ir tik

Ignalinos, Kretingos, Marijampolės, Pagėgių ir Šilalės rajonuose išliko drėgni.

Mėnesio pradžioje visoje šalyje pražydo slyvos, vyšnios, kriaušės, serbentai, daug kur –

obelys, žiedais pasipuošė klevai ir ievos. Antroje mėnesio pusėje pražydo avietės, alyvos,

kaštonai, šermukšniai, pasirodė ir mažiau pastebimi ąžuolų žiedai.

Birželis

Birželis buvo gana permainingas, bet šiltesnis ir sausesnis nei įprasta. Aukščiausia oro

temperatūra trečiąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki 31...34 °C, Alytuje ir Pasvalyje iki 35 °C.

Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0...5 °C, tik Varėnoje iki -1 °C, o Nidoje

iki 8 °C. Naktimis birželio mėnesį buvo fiksuotos šalnos. Vietomis oro temperatūra prie dirvos

paviršiaus nukrito iki -2,5…-0,1 °C, Varėnoje iki -4,5 °C

Birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 14,5...16,7 °C (daugelyje

rajonų 0,4-0,9° aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN), Nidoje 1,2°

aukštesnė už SKN, Dūkšte 0,1° žemesnė už SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 77

temperatūra buvo 13,9...16,4 °C (daug kur artima SKN, tik kai kuriuose pietvakariniuose

rajonuose 0,8° aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo

19,3...21,4 °C (4-5,2° C aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,8...18,1

°C (1,5-2,2 °C aukštesnė už SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 30-55 mm (0,4-0,8

SKN), vietomis pietiniuose rajonuose 25-27 mm (0,3 SKN), kai kur pietiniuose, centriniuose ir

vakariniuose rajonuose 58-90 mm (beveik SKN) ir Mažeikiuose 83 mm (1,4 SKN).

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 640-690 MJ/m², Pajūryje – 715

MJ/m² ir buvo vidutiniškai 20% didesnės už klimato normą, paskaičiuotą 1961-1991 m.

laikotarpiui (toliau – KN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė

230-255 MJ/m², antrąjį 180-210 MJ/m², trečiąjį 230-250 MJ/m².

Šį mėnesį užregistruoti 2 stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Birželio 10-osios naktį

trečdalyje meteorologijos stočių 2 cm aukštyje oras atšalo iki -0…-3 °C. Birželio 24-26 d.

pietiniuose rajonuose fiksuota kaitra – aukščiausia oro temperatūra šoktelėjo iki 30-35 °C,

Druskininkuose iki 35,4 °C. Iš pavojingų meteorologinių reiškinių paminėtinos pavienės šalnos

mėnesio pirmoje pusėje. Birželio 2-10 d. daugiau nei 1/3 miškų urėdijų iki IV klasės išaugo

miškų gaisringumas. Dažnai kartodavosi perkūnijos: daug kur po 2-4, vietomis 5-6 atvejai.

Vietomis pasitaikė po 1-3 škvalo atvejus. Kai kur iškrito kruša.

Didžiausias vėjo greitis birželį daugelyje rajonų siekė 20-25 m/s, šiaurės rytiniuose ir

vietomis pietiniuose 15-19 m/s. Klaipėdos jūrų uoste pietiniame mole audringą birželio 18-osios

naktį vėjo greitis siekė beveik 27 m/s.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį daug

kur siekė 43-52 °C, Nidoje iki 56 °C, antrąjį dešimtadienį dirvožemiai daug kur įšilo iki 39-48

°C, Dotnuvoje 33 °C, trečiąjį dešimtadienį iki 48-59 °C, Dotnuvoje 43 °C.

Daugelyje rajonų dirvožemiai ariamajame sluoksnyje (iki 20 cm) mėnesio pradžioje buvo

orasausiai (visiškai išdžiūvę). Mėnesio viduryje iškritus didesniam kiekiui kritulių šiaurės

rytiniame šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose viršutiniai

dirvožemio sluoksniai sudrėko ir drėgni arba šlapi išsilaikė iki mėnesio pabaigos. Gilesniuose

sluoksniuose dirvožemiai kiek drėgnesni buvo daugiausiai vakariniuose ir pietvakariniuose šalies

rajonuose, kitur – drėgmės trūko.

Liepa

Liepos orai buvo permainingi: nuo labai šiltos ir sausokos mėnesio pradžios iki vėsaus ir

drėgno mėnesio vidurio ir vėl šiltos bei tvankios jo pabaigos. Aukščiausia oro temperatūra

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 78

mėnesio pradžioje daug kur pakilo iki 28...33 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų

buvo 8...12 °C, Nidoje 14 °C.

Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,4...18,7 °C (daugelyje

rajonų artima 1981-2010 m. standartinei klimato normai (toliau SKN), pajūryje iki 1 °C

aukštesnė už SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,5...18,2 °C (daug

kur 0,5-1° C žemesnė už SKN, pajūryje artima SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro

temperatūra buvo 19,1...20,5 °C (1,5-2° C aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra

buvo 17,4...19,2 °C (daugelyje rajonų artima SKN, pajūryje iki 1 °C aukštesnė už SKN).

Liepos mėnesį vyravo lietingi orai. Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje

kritulių iškrito 70-100 mm (beveik SKN), centriniuose, šiaurės rytiniuose, kai kuriuose

pietiniuose ir vietomis vakariniuose rajonuose 105-165 mm (1,5-2 SKN).

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 540-590 MJ/m², Pietryčių Lietuvoje

– 475 MJ/m² ir visoje šalyje buvo nežymiai mažesnės už klimato normą, paskaičiuotą 1961-1990

m. laikotarpiui (toliau – KN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė

165-190 MJ/m², antrąjį – 140-190 MJ/m², trečiąjį – 170-215 MJ/m².

Liepos mėnesį užregistruoti 3 stichiniai meteorologiniai reiškiniai: du iš jų labai smarkios

audros atvejai liepos 11 d. pietiniuose rajonuose ir liepos 28 d. daugelyje rajonų. Užregistruotas

vienas labai smarkaus lietaus atvejis – liepos 6 d. Skuodo automatinės agrometeorologijos stoties

(AGMS) duomenimis prilijo 53,4 mm per 12 val. Iš pavojingų reiškinių paminėtinos perkūnijos.

Net 22 dienos šalyje buvo su perkūnijomis, o daugiausia jų pasitaikė rytiniuose rajonuose – 9-13

atvejų, Utenoje net 15 atvejų. Rūkų būta po 2-5 atvejus. Neretai fiksuoti smarkūs liūtiniai lietūs,

vietomis po 1-2 atvejus registruota škvalų, krušos. Be to, kai kurios AGMS užregistravo lokalią

kaitrą, kai 3 dienas aukščiausia oro temperatūra laikėsi ≥30 °C. Kai kuriose rytinėse bei pietinėse

miškų urėdijose gaisringumas miškuose buvo pasiekęs IV klasę.

Didžiausias vėjo greitis liepą daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, šiaurės rytiniuose

rajonuose 14 m/s.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra liepos mėnesį daug kur siekė 43-53 °C,

Pajūryje ir Pietų Lietuvoje dirvožemiai įkaito iki 46-56 °C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai

įšilo kiek mažiau – iki 32-40 °C.

Dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio mėnesio pradžioje šiaurės rytiniame

šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose buvo drėgni arba

šlapi, kitur – visiškai išdžiūvę. Situaciją pagerino iškritę krituliai – pirmojo dešimtadienio

pabaigoje sausesni dirvožemiai vis dar buvo pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose, kitur –

drėgni arba šlapi. Baigiantis mėnesiui rytiniuose, pietiniuose ir centriniuose šalies rajonuose

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 79

dirvožemiai daugiausiai buvo drėgni arba šlapi, dalyje šiaurinių ir vakarinių rajonų – drėgnoki,

kitur – sausoki.

Rugpjūtis

Rugpjūčio mėnesio didžiąją dalį vyravo vėsūs ir drėgni orai, tik paskutinis dešimtadienis

buvo šiltesnis ir sausesnis. Aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 24...30 °C,

pietiniuose rajonuose iki 31 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 6...10

°C, Varėnoje iki 5 °C, Nidoje iki 12 °C.

Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,2...18,5 °C (daugelyje

rajonų 0,5-1,5 °C žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN), kai

kuriuose pietiniuose ir rytiniuose rajonuose artima SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro

temperatūra buvo 14,1...16,7 °C (1,5-2,5 °C žemesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė

oro temperatūra buvo 16,9...19,0 °C (didesnėje šalies dalyje 2-3° C, pajūryje apie 1,5 °C

aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,8...18,0 °C (artima SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 95-175 mm, pajūryje

180-205 mm (1,5-2,2 SKN), pietiniuose ir kai kuriuose rytiniuose rajonuose 60-90 mm (beveik

SKN).

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos šalyje siekė 220-260 MJ/m² ir visoje šalyje

buvo nežymiai didesnės už klimato normą, paskaičiuotą 1961-1990 m. laikotarpiui (toliau –

KN). Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos buvo 120-150 MJ/m², antrąjį –

130-160 MJ/m², trečiąjį – 160-180 MJ/m².

Rugpjūčio mėnesį užregistruotas vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus

lietus: Tabokinės kaime Biržų rajone rugpjūčio 1 d. per 6 val. prilijo 55,5 mm. Pavojingų

reiškinių buvo mažai: paminėtinos perkūnijos ir rūkas (abu reiškiniai kai kur po 1-4 atvejus). Per

pirmąsias tris savaites neretai pasitaikydavo lokalių smarkaus lietaus atvejų, nestiprių škvalų.

Didžiausias vėjo greitis rugpjūtį daugelyje rajonų siekė 14-19 m/s, Panevėžyje 22 m/s, tik

vietomis centriniuose ir pietrytiniuose rajonuose 12-13 m/s.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra rugpjūčio mėnesį daug kur pakilo iki 35-49

°C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 32-34 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo 16-20 °C, aukščiausia

5 cm gylyje siekė 19-28 °C, 20 cm gylyje – 18-23 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10

cm gylyje visą mėnesį svyravo apie 15-21 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur pasiekė 21-29

°C.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 80

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento

reikšmes, perteklinės drėgmės sąlygos, susiformavusios rugpjūčio pradžioje, daugelyje šalies

rajonų išsilaikė visą mėnesį. Tik pietrytiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose antroje mėnesio

pusėje įsivyravo optimalios drėgmės sąlygos.

Dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio visą rugpjūčio mėnesį buvo drėgni

arba šlapi, vietomis – labai šlapi. Dėl didesnio nei įprastai kritulių kiekio, drėgmės vis daugiau

įgavo ir gilesni dirvožemio sluoksniai.

Dėl lietingų orų įmirkę dirvožemiai pirmuosius du dešimtadienius žemdirbiams stipriai

apsunkino grūdinių kultūrų derliaus nuėmimą. Tik prasidėjus trečiajam dešimtadieniui, kuris

buvo kiek saulėtesnis ir mažiau lietingas, žemdirbiai galėjo padirbėti – vyko intensyvus grūdinių

kultūrų derliaus nuėmimas.

Rugsėjis

Rugsėjis buvo šiltas bei sausas ir pratęsė vasariškų orų laikotarpį. Aukščiausia oro

temperatūra pakilo iki 23...28 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 1...5

°C. Vietomis stebėtos šalnos: ore iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus iki -4 °C.

Rugsėjo pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1...16,6 °C, pajūryje

17,5...18,0 °C (daugelyje rajonų 2-2,5 °C aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą

(toliau SKN)). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 12,0...16,2 °C (daug kur 1-2

°C aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 10,2...14,1 °C

(didesnėje šalies dalyje artima SKN, kai kuriuose šiauriniuose rajonuose ir pajūryje 0,5-1 °C

aukštesnė už SKN). Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12,6...16,1 °C (1-2 °C aukštesnė už

SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito tik 6-20 mm (10-25%

SKN), pietiniuose rajonuose ir pajūryje - 21-48 mm (30-80% SKN).

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 330-390 MJ/m² ir visoje šalyje buvo

vidutiniškai 40 % didesnės už KN. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos

buvo 125-140 MJ/m², antrąjį – 100-130 MJ/m², trečiąjį – 80-110 MJ/m².

Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausia

pasitaikė rūkų: daug kur 7-11 atvejų, vietomis 12-13 atvejų, tik pajūryje po 1-2 atvejus. IV miškų

gaisringumo klasė apėmė ≥1/3 šalies teritorijos rugsėjo 15-30 d. Keletą naktų lokaliai stebėtos

pavojingos šalnos, kurios šiemet prasidėjo tik mėnesio viduryje. Dėl ramių orų užregistruotos

vos 4 perkūnijos.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 81

Didžiausias vėjo greitis rugsėjį vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose siekė 15-18 m/s,

pietiniuose ir rytiniuose rajonuose 12-14 m/s.

Rugsėjo 13 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi

meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 92

dienas – Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje 2-3 savaitėmis ilgiau, kitur – apie savaite ilgiau,

lyginant su klimato norma, paskaičiuota 1961-1990 metų laikotarpiui (toliau – KN).

Dėl kritulių trūkumo dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio visoje šalyje

palengva sausėjo – paskutinėmis dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai 20 cm gylyje

buvo sausoki, tik Pietų Lietuvoje išliko drėgni.

Rugsėjo mėnesį visoje šalyje prasidėjo intensyvus rudeninis lapų geltimas ir kritimas.

Spalis

Spalio mėnesį, išskyrus pirmąsias dienas, orai buvo gana vėsūs ir drėgni. Aukščiausia oro

temperatūra mėnesio pradžioje siekė 17-23 °C. Spalio 2 d. kai kuriose MS buvo užregistruoti tos

dienos aukščiausios oro temperatūros rekordai. Žemiausia oro temperatūra mėnesio viduryje

daugelyje rajonų nukrito iki minus 1-3 °C, pietiniuose rajonuose - iki minus 5-6 °C.

Spalio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 7,8-10,2 °C (daugelyje rajonų

0,5-1,5 °C žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN), rytiniuose

rajonuose artima jai). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 1,9-4,2 °C (3-4 °C

žemesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 2,6-6,0 °C (0,5-1,6 °C

žemesnė už SKN). Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 4,3-6,9 °C (1,5-2,5° žemesnė

už SKN).

Per mėnesį daugelyje didesnėje šalies dalyje per spalio mėnesį kritulių iškrito 85-125 mm

(1,5-2 SKN), Žemaitijoje ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose - 55-80 mm (beveik SKN).

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos siekė 110-140 MJ/m² ir visoje šalyje buvo

vidutiniškai 25% mažesnės už KN. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos

siekė 37-50 MJ/m², antrąjį – 50-68 MJ/m², trečiąjį – 17-30 MJ/m².

Stichinių reiškinių neužregistruota. Pavojingų reiškinių buvo mažai: rūkai susidarė tik

vietomis (po 1-3 atvejus). Spalio pradžioje kai kur nugriaudėjo perkūnija, mėnesio viduryje

pasitaikė pavienių šerkšno ir lijundros atvejų.

Didžiausias vėjo greitis spalį daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, vietomis vakariniuose

rajonuose 22-24 m/s.

Spalio 4 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios

augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai savaite vėliau, lyginant su

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 82

klimato norma, paskaičiuota 1961-1990 metų laikotarpiui (toliau – KN). Aktyvioji augalų

vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 156 d. – daug kur 2 savaitėmis ilgiau, lyginant su KN,

Pajūryje – trukmė buvo artima KN.

Spalio 11 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų

vegetacijos laikotarpis, trukęs vidutiniškai 192 d. – savaite trumpiau, nei KN. Augalų vegetacija

baigėsi kiek daugiau nei dviem savaitėm anksčiau, lyginant su KN.

Dėl didesnio kritulių kiekio mėnesio pradžioje dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20

cm gylio daug kur įgavo drėgmės. Antroje mėnesio pusėje dirvožemiai jau daug kur buvo šlapi

arba labai šlapi. Gilesniuose sluoksniuose drėgmės taip pat pakako.

Lapkritis

Lapkritis buvo vėsus ir pakankamai drėgnas. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 7...10

°C. Žemiausia oro temperatūra mėnesio pabaigoje daugelyje rajonų nukrito iki -7…-14 °C,

Radviliškyje - iki -16 °C, Ukmergėje - iki -20 °C, vakariniuose rajonuose - iki -2…-6 °C.

Lapkričio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -1,4...1,5 ºC, Nidoje 2,5 °C

(2,5-4 °C žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)). Antrojo

dešimtadienio vidutinė oro temperatūra daug kur buvo 0,1...1,9 °C (artima SKN), vakariniuose ir

šiauriniuose rajonuose 2,0...4,6 °C (0,5-1 °C aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė

oro temperatūra buvo -0,7...4,6 °C (daugelyje rajonų 0,6-2 °C aukštesnė už SKN, pietrytiniuose

rajonuose artima SKN). Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,6 °C rytiniuose

rajonuose iki 3,6 °C pajūryje (vakarinėje šalies pusėje artima SKN, rytinėje - iki 1 °C žemesnė

už SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito 65-105 mm

(1,3-1,8 SKN), kai kuriuose pietiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose 55-60 mm (beveik SKN).

Sniego danga, kuri pradėjo formuotis pirmomis lapkričio dienomis, palengva augo ir

baigiantis pirmajam dešimtadieniui vidutinis sniego dangos storis didesnėje šalies dalyje buvo 5-

12 cm, kai kuriuose rytiniuose rajonuose ir Telšių apylinkėse 18-22 cm, pajūryje - mažiau nei 1

cm. Dėl nepastovių orų ketvirtąjį penkiadienį sniegas visur nutirpo. Lapkričio 27-28 d. vėl

pasnigo ir mėnesio pabaigoje vidutinis sniego dangos storis daug kur buvo 4-14 cm, Žemaitijoje

ir Suvalkijoje 1-3 cm. Pajūryje sniego nebuvo.

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos šalyje siekė 48-70 MJ/m² ir visoje šalyje

buvo nežymiai mažesnės, lyginant su daugiamečiais dydžiais. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios

Saulės spinduliuotės sumos siekė 19-25 MJ/m², antrąjį – 13-19 MJ/m², trečiąjį – 13-26 MJ/m².

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 83

Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių daugiausia

užregistruota rūko atvejų: Laukuvoje 7, daug kur po 2-4 atvejus. Daugelyje rajonų pasitaikė po

1-2, vietomis po 3-4 silpnos lijundros atvejus. Dažnai stebėtas plikledis, vietomis susidarė

pavojinga šlapio sniego apdraba ar net sudėtinis apšalas.

Didžiausias vėjo greitis lapkritį daugelyje rajonų siekė 15-19 m/s, Nidoje 20 m/s,

Kybartuose 21 m/s.

Dėl pirmoje mėnesio pusėje vyravusių šaltesnių orų dirvožemiai pietiniuose ir rytiniuose

šalies rajonuose pradėjo įšalti, tačiau įšalas buvo negilus ir laikėsi neilgai – didžiausias jis buvo

Varėnoje – 14 cm, kitur siekė 1-6 cm. Paskutinėmis mėnesio dienomis įšalas vėl pradėjo

formuotis daugiausiai pietiniuose šalies rajonuose – didžiausias jis vėl buvo Varėnoje ir siekė 13

cm.

Gruodis

Gruodžio mėnesį vyravo gana šilti ir pakankamai drėgni orai. Aukščiausia oro temperatūra

siekė 7...10 °C. Kaip ir pernai, rekordiškai šilta buvo antroji Kalėdų diena – 6 meteorologijos

stotyse buvo pasiekti arba viršyti gruodžio 26 d. rekordai. Žemiausia oro temperatūra daugelyje

rajonų nukrito iki -8…-13 °C, Vėžaičiuose - iki -15 °C, Nidoje - iki -5 °C.

Gruodžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -1,7...+2,9 °C (0,5-1,5°

aukštesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau SKN)), Nidoje 3,5 °C (2°

aukštesnė už SKN). Antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -2,6...+3,0 °C (1,4-2,8

°C aukštesnė už SKN). Trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 0,2...4,2 ºC (4-5,5

°C aukštesnė už SKN). Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -1,3 °C rytiniuose

rajonuose iki +3,6 °C pajūryje (2-3 °C aukštesnė už SKN).

Per mėnesį daugelyje rajonų didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 50-110 mm (1-1,7

SKN), kai kuriuose šiauriniuose ir centriniuose rajonuose 30-45 mm (60-80% SKN).

Gruodžio pradžioje vidutinis sniego dangos storis daug kur buvo 4-14 cm, Žemaitijoje ir

Suvalkijoje 1-3 cm. Pajūryje sniego nebuvo. Iki pirmojo dešimtadienio pabaigos sniegas visur

nutirpo. Gruodžio 11-12 d. vėl daugelyje rajonų laukus padengė 1-5 cm, vietomis 6-9 cm storio

sniego danga, kuri vakariniuose rajonuose išsilaikė tik 2 dienas, kitur 8-9 dienas. Trečiąjį

dešimtadienį pasnigdavo, tačiau sniegas greitai ištirpdavo.

Mėnesio bendrosios Saulės spinduliuotės sumos šalyje siekė 24-41 MJ/m² ir Vakarų

Lietuvoje buvo nežymiai mažesnės, lyginant su daugiamečiais dydžiais, kitur juos šiek tiek

viršijo. Pirmąjį dešimtadienį bendrosios Saulės spinduliuotės sumos buvo 9-18 MJ/m², antrąjį –

8-11 MJ/m², trečiąjį – 7-12 MJ/m².

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 84

Šį mėnesį stichinių reiškinių nebuvo. Iš pavojingų reiškinių dažniausiai kartojosi rūkai –

daugelyje rajonų jų užregistruota po 6-10, vietomis 3-5 atvejus. Visur buvo lijundrų – daug kur

1-4, vietomis 5-7 atvejai. Vietomis susidarė šerkšnas, kai kur kilo trumpos pūgos, Biržuose

fiksuotas sudėtinis apšalas.

Didžiausias vėjo greitis gruodį daugelyje rajonų siekė 15-20 m/s, kai kuriuose vakariniuose

ir pietiniuose rajonuose 21-22 m/s.

Dirvožemio įšalas, susiformavęs dar lapkričio mėnesio pabaigoje, buvo negilus ir laikėsi

neilgai – beveik visur dirvožemiai jau buvo atitirpę dar nepasibaigus gruodžio pirmajam

dešimtadieniui. Tačiau prasidėjus antrajam dešimtadieniui dirvožemiai daug kur vėl pradėjo

įšalti – didžiausias įšalas buvo Varėnoje (18 cm), Biržuose (13 cm) ir Vilniuje (10 cm), kiek

mažiau Lazdijuose (iki 7 cm). Centriniuose rajonuose dirvožemiai buvo įšalę tik iki 1-3 cm, o

Vakarų Lietuvoje įšalo nebuvo visai. Atšilus orams, maždaug gruodžio 20-21 d. įšalo nebeliko.

Mėnesio pabaigoje pietiniuose rajonuose dirvožemiai vėl pradėjo įšalti, o įšalimą paspartino ir

sniego dangos nebuvimas – Varėnoje gruodžio paskutinę dieną įšalo gylis siekė 16 cm, Vilniuje

7 cm, Lazdijuose 5 cm.

Dirvožemiai ariamajame sluoksnyje iki 20 cm gylio visą gruodžio mėnesį daug kur buvo

šlapi, vietomis drėgnoki.

...........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................... 85

LITERATŪRA

Aplinkos ministerija [interaktyvus]. [Vilnius]: AM [žiūrėta 2017-02-12]. Prieiga per

internetą: http://www.am.lt/VI/index.php#a/17724

Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos [interaktyvus]. [Vilnius]: GMU

[žiūrėta 2017-02-22] Prieiga per internetą: http://www.gmu.lt/misko_gaisrai/

Lietuvos miškų ūkio statistika 2014. Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba.

Kaunas, 2014.


Kaunas, 2015.


Kaunas, 2016.

Meteorologiniai biuleteniai Nr.1 – Nr. 12. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie

Aplinkos ministerijos. Vilnius, 2016.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija [interaktyvus]. [Vilnius]: LMZD [žiūrėta 2016-02-

25] Prieiga per internetą: http://www.lmzd.lt/files/uploaded/naujienos/2016/suvestine2016-2.pdf

................................................................................................................................................................................

Priedai

................................................................................................................................................................................

1 PRIEDAS

2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti želdiniai ir medynai (plotas, ha)

proc. ktm.

Alksninukai Kretingos 14,1 41 51

Alksninukai Rokiškio 25,2 20 33

Alksninukai Šilutės 6 74 25

Alksninukai Vilniaus 10,2 47 38

Alksninukai Viso: 55,5 36 38

Eglinis pjūklelis Alytaus 4,7 10 25

Eglinis pjūklelis Kaišiadorių 3,6 66 29

Eglinis pjūklelis Trakų 89,8 11 25

Eglinis pjūklelis Utenos 29,7 80 25

Eglinis pjūklelis Viso: 127,8 29 25

Grambuoliai (suaugėliai) Šilutės 3,8 50 30

Grambuoliai (suaugėliai) Viso: 3,8 50 30

Viso dėl lajų kenkėjų 187,1 31 29 0 0

Didysis kirpikas Veisiejų 0,2 90 35 0,2 38

Didysis kirpikas Viso: 0,2 90 35 0,2 38

Eglinis dendroktonas Šilutės 5,2 10 75 5,2 73

Eglinis dendroktonas Viso: 5,2 10 75 5,2 73

Pušinis smaliukas Šilutės 65,4 13 241

Pušinis smaliukas Viso: 65,4 13 241 0 0

Žievėgraužis graveris Kuršėnų 1 10 20 1 20

Žievėgraužis graveris Tauragės 3,7 15 12 3,7 12

Žievėgraužis graveris Viso: 4,7 14 32 4,7 32

Žievėgraužis tipografas Alytaus 8,4 100 1454 8,4 1550

Žievėgraužis tipografas Anykščių 2,7 70 473 2,7 581,23

Žievėgraužis tipografas Biržų 0,7 10 18 0,7 18

Žievėgraužis tipografas Druskininkų 5,9 57 1044 2,3 385,63

Žievėgraužis tipografas Dubravos EM 187,8 67 2562 185,6 2539,81

Žievėgraužis tipografas Ignalinos 0,1 20 17 0,1 17

Žievėgraužis tipografas Jonavos 2,1 18 138 2,1 138

Žievėgraužis tipografas Joniškio 285,1 31 1856 285,1 1803,9

Žievėgraužis tipografas Jurbarko 0,9 20 71 0,9 75

Žievėgraužis tipografas Kaišiadorių 25,9 66 3820 25,6 3798,09

Žievėgraužis tipografas Kauno 9,8 13 141 9,8 141

Žievėgraužis tipografas Kazlų Rūdos M 2,8 59 336 1,6 144

Žievėgraužis tipografas Kretingos 0,7 70 110 0,7 154

Žievėgraužis tipografas Kupiškio 2,5 55 329 2,5 330,91

Žievėgraužis tipografas Kuršėnų 1,2 55 36 1 23

Žievėgraužis tipografas Marijampolės 15,5 11 272 14,9 241

Žievėgraužis tipografas Mažeikių 75,1 10 497 75,1 453

Žievėgraužis tipografas Pakruojo 17 4 108 15,4 111,16

Žievėgraužis tipografas Panevėžio 11,5 23 757 10,5 686

Žievėgraužis tipografas Prienų 11,2 40 624 11,2 619

Žievėgraužis tipografas Radviliškio 0,8 50 53 0,8 112

Žievėgraužis tipografas Raseinių 11,9 13 272 11,9 289,88

Žievėgraužis tipografas Rokiškio 31,9 20 1460 31,9 1468,59

Žievėgraužis tipografas Šakių 0,7 11 37 0,7 37

Žievėgraužis tipografas Šalčininkų 16,7 29 753 16,7 747,93

Žievėgraužis tipografas Šilutės 51,8 10 564 36,1 432

Žievėgraužis tipografas Tauragės 55,4 10 473 54,4 473,29

Žievėgraužis tipografas Tytuvėnų 0,6 10 11 0,6 11

Žievėgraužis tipografas Trakų 223,9 14 4437 223,9 4468,66

Žievėgraužis tipografas Ukmergės 29,9 17 726 29,9 797,13

Žievėgraužis tipografas Utenos 29,7 77 1154 29,7 1308,63

Žievėgraužis tipografas Valkininkų 5 58 428 5 539,68

Žievėgraužis tipografas Varėnos 22,3 70 1683 22,3 1709,55

Žievėgraužis tipografas Veisiejų 11,2 25 676 10,8 636

Žievėgraužis tipografas Vilniaus 2,6 79 446 2,6 455,82

Žievėgraužis tipografas Zarasų 0,9 47 85 0,9 100,08

Žievėgraužis tipografas Viso: 1162,2 32 27921 1134,4 27396,97

Viso dėl liemenų kenkėjų 1237,7 31 28304 1144,5 27539,97

Sukėlėjas Miškų urėdijaUžregistruoti pažeidimai Atliktos priemones

Plotas, haPažeistų medžių Vid.

medžio plotas, ha

iškirsta, ktm.

1 PRIEDAS


proc. ktm.



medžio plotas, ha

iškirsta, ktm.

Grambuoliai (lervos) Druskininkų 49,8 28

Grambuoliai (lervos) Viso: 49,8 28

Pušiniai straubliukai Dubravos EM 19,8 17 13,5

Pušiniai straubliukai Jurbarko 9 24

Pušiniai straubliukai Kazlų Rūdos M 24,6 16 24,6

Pušiniai straubliukai Kuršėnų 3,1 21

Pušiniai straubliukai Marijampolės 20,8 18 20,8

Pušiniai straubliukai Nemenčinės 27,5 21 15,6

Pušiniai straubliukai Pakruojo 4,4 10 4,4

Pušiniai straubliukai Radviliškio 22,6 17 22,6

Pušiniai straubliukai Raseinių 3,3 38

Pušiniai straubliukai Rokiškio 0,5 30

Pušiniai straubliukai Šakių 3,1 14 3,1

Pušiniai straubliukai Šiaulių 1,6 15

Pušiniai straubliukai Šilutės 5,8 29 3,6

Pušiniai straubliukai Telšių 6,6 16

Pušiniai straubliukai Ukmergės 1,5 25

Pušiniai straubliukai Utenos 2,7 65 2,7

Pušiniai straubliukai Valkininkų 14,1 17 14,1

Pušiniai straubliukai Viso: 171 19 125 0

Viso dėl jaunuolynų kenkėjų 220,8 21 125 0

Viso dėl Vabzdžių 1645,6 1269,5 27539,97

Ąžuolų džiūvimas Joniškio 33,7 14 31

Ąžuolų džiūvimas Kėdainių 3,9 14 94 3,9 101

Ąžuolų džiūvimas Ukmergės 2,7 20 30 1 4

Ąžuolų džiūvimas Vilniaus 0,5 15 100

Ąžuolų džiūvimas Viso: 40,8 14 38 4,9 105

Drebulinė pintis Anykščių 53,3 40 0 9,2 1134

Drebulinė pintis Biržų 50,6 54 0 6,3 1753

Drebulinė pintis Joniškio 408,4 58 0 85,8 4355,97

Drebulinė pintis Kauno 37,1 25 0 37,1 180

Drebulinė pintis Kuršėnų 4,9 78 0 4,9 300

Drebulinė pintis Mažeikių 110,2 27 1 56,3 3045,7

Drebulinė pintis Panevėžio 115,9 23 0 18,9 450

Drebulinė pintis Prienų 2,9 15 0

Drebulinė pintis Raseinių 41,1 66 0 1,4 230

Drebulinė pintis Rietavo 0,3 50 0

Drebulinė pintis Šiaulių 573,9 31 0 40,7 2412

Drebulinė pintis Šilutės 0,3 47 0

Drebulinė pintis Viso: 1398,9 40 0 260,6 13860,67

Eglės spyglių rūdys Radviliškio 1,1 85 80 1,1 130

Eglės spyglių rūdys Viso: 1,1 85 80 1,1 130

Fitoftora Šiaulių 6,2 10 53

Fitoftora Viso: 6,2 10 53 0 0

Guobų maras Biržų 0,7 30 0 0,7 140

Guobų maras Trakų 0,5 50 0 0,5 124

Guobų maras Viso: 1,2 38 0 1,2 264

Miltligė Dubravos EM 1 100 25

Miltligė Šiaulių 11,3 80 38

Miltligė Viso: 12,3 82 37 0 0

Pušies spyglių rūdys Varėnos 0,2 80 100 0,2 51

Pušies spyglių rūdys Viso: 0,2 80 100 0,2 51

Saklys Prienų 1 10 0

Saklys Šiaulių 0,7 10 0

Saklys Utenos 6,6 10 0 6,6 45

Saklys Viso: 8,3 10 0 6,6 45

Spygliakritis Zarasų 0,6 80 85

Spygliakritis Viso: 0,6 80 85 0 0

Šakninė pintis Anykščių 4 61 36

Šakninė pintis Dubravos EM 3,3 11 95 0,2 27

1 PRIEDAS


proc. ktm.



medžio plotas, ha

iškirsta, ktm.

Šakninė pintis Ignalinos 26 10 91

Šakninė pintis Jurbarko 58,8 14 100

Šakninė pintis Kauno 0,4 10 100 0,4 23

Šakninė pintis Kretingos 2,3 90 97 0,6 12

Šakninė pintis Panevėžio 6 22 36

Šakninė pintis Rietavo 2,1 41 40

Šakninė pintis Švenčionėlių 16,1 21 71 0,7 64

Šakninė pintis Tauragės 0,1 10 20 0,1 28,95

Šakninė pintis Trakų 0,4 64 77 0,4 41

Šakninė pintis Valkininkų 0,6 13 62 0,4 15

Šakninė pintis Varėnos 0,8 40 100 0,8 51

Šakninė pintis Viso: 120,9 18 87 3,6 261,95

Uosių džiūvimas Anykščių 4 30 90

Uosių džiūvimas Biržų 152,2 64 64 27,4 4578

Uosių džiūvimas Joniškio 405,2 71 77 378,3 9466,96

Uosių džiūvimas Kauno 69,3 17 95 69,3 1040

Uosių džiūvimas Kėdainių 19,8 33 93 16,8 656,86

Uosių džiūvimas Kuršėnų 33,2 34 100 33,2 688,4

Uosių džiūvimas Marijampolės 31,3 15 98 31,3 932,78

Uosių džiūvimas Mažeikių 11,6 15 45 11,6 85

Uosių džiūvimas Nemenčinės 27,9 30 99 15,9 489

Uosių džiūvimas Pakruojo 69,9 46 67 45,8 3522,11

Uosių džiūvimas Panevėžio 45,2 54 87 23,8 1350

Uosių džiūvimas Prienų 2 15 50

Uosių džiūvimas Radviliškio 39,3 57 82 37,3 5660,18

Uosių džiūvimas Raseinių 4,8 38 23

Uosių džiūvimas Rokiškio 15,2 39 67 15,2 1764

Uosių džiūvimas Šiaulių 240,6 26 75 7,6 291

Uosių džiūvimas Tytuvėnų 52 35 73 18,1 1272

Uosių džiūvimas Ukmergės 69 21 72 7,5 295

Uosių džiūvimas Utenos 24,1 40 93 10,5 1229

Uosių džiūvimas Zarasų 22 67 67 2,9 266

Uosių džiūvimas Viso: 1338,6 48 77 752,5 33586,29

Viso dėl Ligų 2929,1 42 40 1030,7 48303,91

Bebrai Kauno 2,3 15 2

Bebrai Mažeikių 0,4 70 0,4 96

Bebrai Pakruojo 2,1 20 2,1 37

Bebrai Panevėžio 6,5 14

Bebrai Prienų 3,8 26

Bebrai Šiaulių 4,9 10 0,6 9

Bebrai Šilutės 30,5 11 8,1 38

Bebrai Ukmergės 0,1 25

Bebrai Zarasų 13,3 45 11,7

Bebrai Viso: 63,9 20 24,9 180

Kormoranai Kretingos 7,9 68 59

Kormoranai Viso: 7,9 68 59 0 0

Nukandžioti ūgliai Dubravos EM 46,2 19

Nukandžioti ūgliai Jonavos 34,2 23

Nukandžioti ūgliai Joniškio 168,4 21 2,2

Nukandžioti ūgliai Jurbarko 9 43

Nukandžioti ūgliai Kauno 29,4 18

Nukandžioti ūgliai Kazlų Rūdos M 55,7 25

Nukandžioti ūgliai Kėdainių 83,5 19

Nukandžioti ūgliai Kretingos 118,5 23 10,4

Nukandžioti ūgliai Kupiškio 30,2 16

Nukandžioti ūgliai Kuršėnų 4,7 32

Nukandžioti ūgliai Marijampolės 21,7 13

Nukandžioti ūgliai Mažeikių 5 12 0,7

Nukandžioti ūgliai Nemenčinės 59,2 18

Nukandžioti ūgliai Prienų 1 70

1 PRIEDAS


proc. ktm.



medžio plotas, ha

iškirsta, ktm.

Nukandžioti ūgliai Raseinių 9 17

Nukandžioti ūgliai Rietavo 91,4 19 0,5

Nukandžioti ūgliai Rokiškio 8,6 11

Nukandžioti ūgliai Šakių 28,2 14

Nukandžioti ūgliai Šalčininkų 14,8 26

Nukandžioti ūgliai Šiaulių 8,8 19

Nukandžioti ūgliai Šilutės 94 21 36,9

Nukandžioti ūgliai Tauragės 82,4 21 8,8

Nukandžioti ūgliai Trakų 6,7 25

Nukandžioti ūgliai Utenos 56 15

Nukandžioti ūgliai Veisiejų 14,7 13

Nukandžioti ūgliai Zarasų 50,6 23 5,5

Nukandžioti ūgliai Viso: 1131,9 20 65 0

Nulaupyta žievė Anykščių 11,4 53

Nulaupyta žievė Biržų 8,3 23

Nulaupyta žievė Joniškio 2,8 10

Nulaupyta žievė Jurbarko 9,2 60

Nulaupyta žievė Kauno 41,4 11

Nulaupyta žievė Kėdainių 191,1 21

Nulaupyta žievė Kretingos 36,7 15

Nulaupyta žievė Kupiškio 56,5 12

Nulaupyta žievė Kuršėnų 11,9 24

Nulaupyta žievė Marijampolės 13 14

Nulaupyta žievė Nemenčinės 16,9 15

Nulaupyta žievė Raseinių 12,8 16

Nulaupyta žievė Rietavo 97,4 15

Nulaupyta žievė Šakių 8,9 10

Nulaupyta žievė Šiaulių 23,1 43

Nulaupyta žievė Šilutės 25,7 17

Nulaupyta žievė Tauragės 53,4 17 3,4

Nulaupyta žievė Tytuvėnų 14,4 30

Nulaupyta žievė Ukmergės 12,9 17

Nulaupyta žievė Utenos 27,9 16

Nulaupyta žievė Vilniaus 12,6 39

Nulaupyta žievė Zarasų 6,5 28

Nulaupyta žievė Viso: 694,8 20 3,4 0

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Biržų 0,7 20

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Kazlų Rūdos M 14,6 25

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Kretingos 4,3 24

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Kupiškio 20,8 19

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Nemenčinės 18,6 17

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Rietavo 8,1 20

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šakių 6,1 14

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šalčininkų 5,3 23

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šiaulių 9,2 18

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Šilutės 3,4 46

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Utenos 4,7 25

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Zarasų 11,3 18 2,1

Nulaužytos viršūnės (briedžiai) Viso: 107,1 21 2,1 0

Peliniai graužikai Biržų 4,3 60 4,3

Peliniai graužikai Radviliškio 1 80

Peliniai graužikai Šiaulių 0,3 65

Peliniai graužikai Šilutės 1 27 1

Peliniai graužikai Tauragės 0,5 90

Peliniai graužikai Viso: 7,1 60 5,3 0

Nutrypimas Šilutės 6

Nutrypimas Viso: 6

Viso dėl gyvūnų 2018,7 20 100,7 180

Gaisrai Anykščių 0,1 20 5

Gaisrai Druskininkų 1,1 54 15

1 PRIEDAS


proc. ktm.



medžio plotas, ha

iškirsta, ktm.

Gaisrai Ignalinos 1 9 4

Gaisrai Nemenčinės 2 7 1

Gaisrai Prienų 0,1 20 5

Gaisrai Raseinių 0,4 60 35

Gaisrai Šalčininkų 0,4 83 23

Gaisrai Švenčionėlių 0,7 80 25

Gaisrai Telšių 0,1 10 5

Gaisrai Trakų 0,1 72 100

Gaisrai Valkininkų 0,5 22 3

Gaisrai Vilniaus 0,1 20 1

Gaisrai Viso: 6,6 33 12 0 0

Sausra Dubravos EM 1 10

Sausra Jurbarko 15,2 20 12,5

Sausra Rokiškio 5,9 11

Sausra Šalčininkų 0,1 100 0,1 15,32

Sausra Zarasų 24,5 34

Sausra Viso: 46,7 26 12,6 15,32

Sniegalaužos, ledalaužos Mažeikių 0,6 83 50 0,6 54

Sniegalaužos, ledalaužos Zarasų 1 10 40 1 45

Sniegalaužos, ledalaužos Viso: 1,6 37 90 1,6 99

Šalnos Dubravos EM 0,2 95

Šalnos Jurbarko 0,9 15

Šalnos Kretingos 8,2 52

Šalnos Rokiškio 0,5 95

Šalnos Viso: 9,8 52 0 0

Užmirkimas Druskininkų 2,1 73 83 0,3 50

Užmirkimas Kaišiadorių 0,4 56 100

Užmirkimas Panevėžio 1 30 40

Užmirkimas Rokiškio 0,9 50 30 0,9 233,06

Užmirkimas Šiaulių 3 90 96 3 578,5

Užmirkimas Šilutės 68,7 11 69 40,4 142

Užmirkimas Švenčionėlių 0,4 90 100 0,4 95

Užmirkimas Tauragės 0,2 100 80 0,2 8,28

Užmirkimas Trakų 1,5 50 77 1,5 51,44

Užmirkimas Utenos 7,9 50 78 7,9 755

Užmirkimas Viso: 86,1 21 71 54,6 1913,28

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Alytaus 26 87 6917 25,7 7093

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Anykščių 12,7 52 1072 12,7 1118

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Biržų 5,8 16 185 5,8 183

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Druskininkų 598,6 30 37852 592,8 40554,9

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Dubravos EM 207 62 5684 114,8 5716,81

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ignalinos 2,6 70 196 0,8 110

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Jonavos 15,6 69 2828 14,1 2527,03

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Joniškio 58,4 96 307 58,4 314,6

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Jurbarko 2,7 22 67 2,4 31

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kaišiadorių 50,8 27 4097 39 4019,38

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kauno 66,4 11 945 39,8 757

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kazlų Rūdos M 17 10 210 17 210

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kretingos 6,1 19 219 1,9 75

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kupiškio 2,4 44 351 2,1 298

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Marijampolės 26,8 18 1014 26,8 1016

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Mažeikių 22,8 17 316 22,8 315

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Nemenčinės 33,1 11 410 14,5 169

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Pakruojo 0,5 20 13 0,5 13

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Panevėžio 184 16 3818 157,2 3156

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Prienų 140,5 15 9131 140,5 9404

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Radviliškio 1 80 150 1 150

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Raseinių 11,9 14 97 0,5 15

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Rietavo 0,5 10 6 0,5 6

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Rokiškio 56 17 2344 53,2 2061,7

1 PRIEDAS


proc. ktm.



medžio plotas, ha

iškirsta, ktm.

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šakių 6,1 52 410 6,1 513

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šalčininkų 18,6 31 1530 16,5 1138,36

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šiaulių 13,7 10 165 12,3 115

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Švenčionėlių 18,7 11 252 18,7 247

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Tauragės 21,9 11 356 19,5 340,99

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Telšių 0,4 50 65 0,4 65

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Tytuvėnų 164,6 100 549 164,6 556

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Trakų 265,5 14 3734 265,5 3734,28

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ukmergės 200,1 41 8664 181,4 8672,81

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Utenos 27,1 11 156 27,1 156

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Valkininkų 11,7 85 1360 11,4 1971,2

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Varėnos 45,5 31 3859 45,5 4004,18

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Veisiejų 476,1 11 4078 476,1 4373,95

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Vilniaus 16,7 55 359 16,7 362,23

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Zarasų 10,2 21 387 10,2 409,83

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Viso: 2846,1 32 104153 2616,8 105973,25

Viso dėl abiotinių veiksnių 2996,9 31 104243 2685,6 108000,85

Iš viso 9590,3 5086,5 184024,73

2 PRIEDAS

2016 m. abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeisti medelynai (plotas, ha)

Amarai Kauno 0,8 40 25 0,8 Actara

Amarai viso: 0,8 40 25 0,8

Grambuoliai Dubravos EM 0,01 90 0

Grambuoliai viso: 0,01 90 0 0

Lapgraužiai Rokiškio 0,57 11 26

Lapgraužiai Ukmergės 0,21 20 25 0,21 Actara

Lapgraužiai viso: 0,78 13 26 0,21

Dėl vabzdziai viso: 1,59 1,01

Nepalankios augimo sąlygos Ignalinos 0,15 80 0

Nepalankios augimo sąlygos Rietavo 0,469 38 0

Nepalankios augimo sąlygos Tytuvėnų 0,377 20 0

Nepalankios augimo sąlygos viso: 0,996 38 0 0

Nuplovimas Joniškio 0,01 10 0 0,01

Nuplovimas viso: 0,01 10 0 0,01

Šalna Rokiškio 0,1 58 0

Šalna viso: 0,1 58 0 0

Užmirkimas Joniškio 0,005 30 0 0,005

Užmirkimas Šiaulių 0,034 10 0

Užmirkimas viso: 0,039 13 0 0,005

Dėl abiotiniai veiksnių viso: 1,145 0,015

Nestandartiniai Trakų 0,15 10 0

Nestandartiniai viso: 0,15 10 0 0

Dėl kitų priežaščių viso: 0,15 0

Iš viso: 2,885 1,025

Atlikta priemonių, haPažeistų medelių

Užregistruoti pažeidimaiSukėlėjas Miškų urėdija

Plotas, haMedelių

pažeidimo

3 PRIEDAS

2016 m. žuvo medynų (iškirsta plynais sanitariniais miško kirtmais)

plotas, ha tūris, ktm.Žievėgraužis tipografas Alytaus 5,2 1471

Žievėgraužis tipografas Anykščių 2,7 581,23

Žievėgraužis tipografas Druskininkų 0,9 304

Žievėgraužis tipografas Dubravos EM 7,2 1657,52

Žievėgraužis tipografas Jonavos 0,3 62

Žievėgraužis tipografas Jurbarko 0,1 39

Žievėgraužis tipografas Kaišiadorių 12,1 2534

Žievėgraužis tipografas Kretingos 0,7 154

Žievėgraužis tipografas Kupiškio 2,2 309

Žievėgraužis tipografas Panevėžio 2,4 481

Žievėgraužis tipografas Prienų 0,2 78

Žievėgraužis tipografas Radviliškio 0,8 112

Žievėgraužis tipografas Raseinių 0,4 54

Žievėgraužis tipografas Rokiškio 2,6 727

Žievėgraužis tipografas Šalčininkų 1,8 471,2

Žievėgraužis tipografas Trakų 2,5 412

Žievėgraužis tipografas Ukmergės 3,3 587

Žievėgraužis tipografas Utenos 5,7 1188,56

Žievėgraužis tipografas Valkininkų 1,4 278,64

Žievėgraužis tipografas Varėnos 5,4 1493,24

Žievėgraužis tipografas Veisiejų 1,5 473

Žievėgraužis tipografas Vilniaus 1,2 312,82

Žievėgraužis tipografas Zarasų 0,3 65,08

Žievėgraužis tipografas viso: 60,9 13845,29

Didysis kirpikas Veisiejų 0,2 38

Didysis kirpikas viso: 0,2 38

Dėl vabzdžiai viso: 61,1 13883,29

Drebulinė pintis Anykščių 9,2 1134

Drebulinė pintis Biržų 6,3 1753

Drebulinė pintis Joniškio 64,2 3533,8

Drebulinė pintis Kuršėnų 4,9 300

Drebulinė pintis Mažeikių 40 2703,7

Drebulinė pintis Panevėžio 18,9 450

Drebulinė pintis Raseinių 1,4 230

Drebulinė pintis Šiaulių 29,9 2051

Drebulinė pintis viso: 174,8 12155,5

Uosių džiūvimas Biržų 25,7 4564

Uosių džiūvimas Joniškio 37,4 5217,39

Uosių džiūvimas Kėdainių 4,3 459,86

Uosių džiūvimas Marijampolės 0,7 102

Uosių džiūvimas Pakruojo 25,3 2876,11

Uosių džiūvimas Panevėžio 4,4 652

Uosių džiūvimas Radviliškio 37,3 5660,18

Uosių džiūvimas Rokiškio 13,4 1699

Uosių džiūvimas Šiaulių 3,3 138

Uosių džiūvimas Tytuvėnų 6,5 1003

Uosių džiūvimas Ukmergės 0,7 93

Uosių džiūvimas Utenos 5,8 1020

Uosių džiūvimas Zarasų 2,9 266

Uosių džiūvimas viso: 167,7 23750,54

Šakninė pintis Kretingos 0,6 12

Šakninė pintis Švenčionėlių 0,2 54

Šakninė pintis Tauragės 0,1 28,95

Šakninė pintis viso: 0,9 94,95

Eglės spyglių rūdys Radviliškio 1,1 130

Eglės spyglių rūdys viso: 1,1 130

Pušies spyglių rūdys viso: Varėnos 0,2 51

IškirstaSukėlėjas Miškų urėdija

3 PRIEDAS

2016 m. žuvo medynų (iškirsta plynais sanitariniais miško kirtmais)

plotas, ha tūris, ktm.Iškirsta

Sukėlėjas Miškų urėdija

Pušies spyglių rūdys Viso: 0,2 51

Guobų maras Biržų 0,7 140

Guobų maras Trakų 0,5 124

Guobų maras viso: 1,2 264

Dėl ligų viso: 345,9 36445,99

Bebrai Mažeikių 0,4 96

Bebrai Pakruojo 2,1 37

Bebrai viso: 2,5 133

Dėl žvėrių viso: 2,5 133

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Alytaus 22,7 7023

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Anykščių 6,2 982

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Biržų 0,1 6

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Druskininkų 91,3 17374,4

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Dubravos EM 26 5311,83

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ignalinos 0,8 110

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Jonavos 11,6 2487,03

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Joniškio 1,3 169

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kaišiadorių 0,9 262

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kretingos 0,1 7

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Kupiškio 0,3 91

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Marijampolės 2,6 768

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Mažeikių 1,7 155

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Panevėžio 5,9 708

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Prienų 4,7 828

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Radviliškio 1 150

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Rokiškio 4,7 784

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šakių 4,4 394

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Šalčininkų 2,4 588

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Švenčionėlių 0,1 41

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Telšių 0,4 65

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Ukmergės 29,3 5597,19

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Valkininkų 0,8 282,53

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Varėnos 11 2631,18

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos Veisiejų 4,7 671,27

Vėjalaužos ir/ar vėjavartos viso: 235 47486,43

Sniegalaužos, ledalaužos Mažeikių 0,6 54

Sniegalaužos, ledalaužos viso: 0,6 54

Užmirkimas Druskininkų 0,3 50

Užmirkimas Rokiškio 0,9 233,06

Užmirkimas Šiaulių 1,9 578,5

Užmirkimas Švenčionėlių 0,4 95

Užmirkimas Tauragės 0,2 8,28

Užmirkimas Utenos 4,6 676

Užmirkimas viso: Viso: 8,3 1640,84

Dėl abiotinių veiksnių viso: 243,9 49181,27

Iš viso: 653,4 99643,55

4 PRIEDAS

2016 m. priemonės medelynuose

Miškų urėdija

lais

tom

as

plo

tas, h

a

sta

cio

na

rūs

įre

ng

inia

i, h

a

mo

bilū

s įr

en

gin

iai,

ha

pū

dym

ų, h

a

sid

era

tų, h

a

įterp

ta

ko

mp

osto

, h

a

įterp

ta

ko

mp

osto

, t.

įterp

ta d

urp

ių,

ha

įterp

ta d

urp

ių,

t.

pa

vėsi

nta

, ha

mu

lčiu

ota

, ha

šakn

ų p

rig

ijim

ą

ska

tina

nči

os,

tū

kst.

vnt.

bio

lgo

gin

ės

pri

em

on

ės,

ha

Alytaus 13,42 13,415 4,045 2,64 5,6 210 1,365 1748,94

Anykščių 5 5 5 5,5 600

Biržų 7,55 7,55 5,23 0,87 380 0,58 90 0,54 0,54 800

Druskininkų 0

Dubravos EM 12 2 10 10 1000 1100

Ignalinos 0 5,5 1,2

Jonavos 3,7 3,7 3,5 6 1 50 2 60 0,415 0,628 743,58

Joniškio 9,2 5,43 3,77 7,36 7,36 0,5 130 0,12 0,12 1528,9

Jurbarko 10,81 5 5,81 14,1 8 5,25 812 1,15 200 1

Kaišiadorių 24,5 24,5 0,234 14,23 0,34 215 0,34 1,375 2494,806

Kauno 3,9 3,9 10,4 18,5 1,5 40 0,5 25 0,23 1,97 780

Kazlų Rūdos M 0 3 200

Kėdainių 41,2 41,2 6 3 260 2,5 440 0,6 600

Kretingos 16,2 7,2 9 3,34 1622 0,2 142 1,45 900

Kupiškio 0

Kuršėnų 4,65 1,64 3,01 5 4 0,6 100 0,75 70 0,9 2,22

Marijampolės 0

Mažeikių 18,22 3,22 15 12 13,5 1,65 1,56

Nemenčinės 6 6 3 1,7 200 3,73 450 0,421

Pakruojo 10 10 3 0,5 1,5 1200

Panevežio 0

Prienų 0

Radviliškio 13,1 1,1 12 7 9 1270 2228,7

Raseinių 8,2 8,2 4,98 5,35 1,8 355 0,2 25 0,21 1092,7

Rietavo 0

Rokiškio 3,8 3,8 16 2,4 120 16 200 0,14 0,32 200

Šakių 0 856

Šalčininkų 0

Šiaulių 12 12 8,8 13,6 1,011 1,673 1152,84

Šilutės 4,507 1,442 3,065 164 2,378 84,1 1468,5

Švenčionėlių 5,741 5,741 3,54 9,28 2,268 600 0,232 1497,442

Tauragės 0

Telšių 27,8 26 1,8 4,5 15 0,96 1500 0,18 0,32 0,3

Tytuvėnų 0

Trakų 9,78 7,9 1,88 14,4 8,5 0,18 20 0,18 1,1 1692,1

Ukmergės 7,602 0,26 7,342 20 0,543 1260,927

Utenos 0

Valkininkų 7,6 7,6 2,6 1068

Varėnos 0 0,3 230 1,10

Veisiejų 16,35 16,35 10,92 7 2,5 180 0,17 0,865 1971,29

Vilniaus 0 8,7 773

Zarasų 5,1 5,1 4,2 0,03 4 0,6 910,816

Viso: 307,9 196,6 111,33 332,2 152,2 47,27 7812 47,46 5142 8,099 17,96 27001,74 0,30

5 PRIEDAS

2016 m. atlikta biologinių priemonių pagaminta ir

iškabinta suremontuota

inkilųaptverta

skruzdėlynųatrinkta ir

paženklinta vnt. vnt. vnt. vnt.

Alytaus 200 175 139 1,3

Anykščių 165 90 26 71 9,3

Biržų 300 286 10

Druskininkų 160 70 70 143 1,8

Dubravos EM 156 49 56 58 0,6

Ignalinos 105 15 10

Jonavos 140 140 47 50 1,3

Joniškio 40 41

Jurbarko 1097 300 35 118 0,5

Kaišiadorių 225 331 98 7

Kauno 120 120 55 36 6

Kazlų Rūdos M 718 680 103 90 0,9

Kėdainių 100 201 31 126 1,9

Kretingos 407 96 53 62 0,5

Kupiškio 200 200 20 25

Kuršėnų 110 50 10 43

Marijampolės 240 190 26 95

Mažeikių 250 255 150 200 4,1

Nemenčinės 100 41 43

Pakruojo 110 133 34 55 0,1

Panevežio 297 230 47 59

Prienų 250 200 52 102 1,9

Radviliškio 456 445 116 169

Raseinių 433 99 30 52

Rietavo 231 28 8

Rokiškio 140 120 120 105 3,9

Šakių 355 301 52 56

Šalčininkų 80 80

Šiaulių 150 145 47

Šilutės 300 225 125 155 21,7

Švenčionėlių 402 189 45 61

Tauragės 1000 520 85 45 2

Telšių 261 109 37 28,2

Tytuvėnų 300 250 21 68 1,2

Trakų 300 200 100 100

Ukmergės 200 30 74 15 0,5

Utenos 140 60 75 110 0,1

Valkininkų 525 255 10 86 2

Varėnos 150 130 49 58 1,1

Veisiejų 330 249 84 64 1,4

Vilniaus 310 150 60 60 2,5

Zarasų 180 310 120 91

Viso 11693 7597 2191 3041 101,8

pasodinta

nektaringų krūmų, ha

Miškų urėdija

5 PRIEDAS

2016 m. atlikta biologinių priemonių

Įrengta stebyklų plėšriesiems paukščiams

Miškų urėdija plotas, ha vnt.

Dubravos EM 8,1 9

Jonavos 2,2 2

Jurbarko 58,5 19

Kauno 36 35

Kretingos 9,6 15

Raseinių 14,9 10

Šakių 21,7 10

Viso 151 100

Žiemviečių kurapkoms įrengimas

Miškų urėdijaJurbarko

Vilniaus

Viso

Pašarinių aikštelių įrengimas

Miškų urėdijaAnykščių

Jurbarko

Mažeikių

Viso

Miškų urėdijaAnykščių

Dubravos EM

Jonavos

Jurbarko

Šilutės

Tauragės

Veisiejų

Viso:

Kitos biologinės priemonės

Miškų urėdijaJonavos įveista remizųRokiškio pasodinta šakninei pinčiai atsparių želdinių

Viso

18,6

19

vnt.

2

4

8

plotas, ha

5

Pašarinių medžių elniniams paruošimas

28

34

2

vnt.

6

0,4

7

Vnt.

285

20

30

10

184

29

6 PRIEDAS

2016 m. atlikta fizinių-mechaninių priemonių

Aptverta

tvora

ha vnt. ktm. ha kg ha ha vnt ha vnt.

Alytaus 19,5 125 329 55,8 320 22,4 3,1 5000 61,6

Anykščių 11,7 62 240,75 275 1905 58,1 38,8 5040 16

Biržų 33 463,2 2500 10,9 56,1 32550

Druskininkų 17,1 50 56,39 83,9 850 1,9 30

Dubravos EM 17,5 120 205 419 1551,25 5,4 18,9 7075 4

Ignalinos 60 35,26

Jonavos 9 40 40,76 361 1620 18,4

Joniškio 70 70,02 221 1300 14,2

Jurbarko 67,6 117 245,33 764,5 5380,6 50,2 9 16175 11 40

Kaišiadorių 85 383,83 837,7 4663,5 36,1

Kauno 2 90 90,03 149,5 800 30,5 21,9 6100 4

Kazlų Rūdos M 39,7 200 135,72 116 650 2,9 66,8 8

Kėdainių 258,5 992 26,6 98,7 46388 8,2 1

Kretingos 111 92,87 351,9 2134,6 25,3 2 3500 12,6

Kupiškio 90 238 1908,85 11,3

Kuršėnų 60 141 189,9 1014,72 3,2 26,5 20550

Marijampolės 115 50 326,4 1320 36,2 22,5 56800 11,7

Mažeikių 200 290 300,3 856,4 6,8 29,8 8825 8,8 12

Nemenčinės 77 995,2 7452 33,8 4,2 3570

Pakruojo 65 36 223,5 798,3 22,8 13,6 6582

Panevežio 183 12 777,3 4039,7 46

Prienų 18,6 200 407,82 245 1251 29,1 24,3 9505

Radviliškio 150 248,84 681,7 1580 8,3

Raseinių 80 50,16 487,5 2227,778 18,5 1 1000 1

Rietavo 100 179,61 136,9 1205 18,2 7

Rokiškio 3,4 300 140,42 453,3 2390 22,3 5,1 8500

Šakių 43,3 68 62,68 688,5 1916,73 12 7,6 7485 99,8 8

Šalčininkų 100 103,43 261,3 1822,8 1,9 2,4 2800

Šiaulių 60 40,98 187,8 1934 18,8 1,5 200 12

Šilutės 34,2 245 241,77 468,6 2435,5 52,7 3,9 2160 9 63

Švenčionėlių 10,4 65 89,61 1015,1 11594 10,7 1,2 200 40

Tauragės 21,7 200 219,96 740,5 3681,05 30,6 31,9 17730 32,7 9

Telšių 150 137,45 451,3 2590 17,6 9

Tytuvėnų 63 199,98 308,9 1294,04 30,3 4,9 11000 2

Trakų 205 301,96 513 2682 10,1 15 7000 23,1 5

Ukmergės 110 146,4 1361,3 5122,2 37,8 98,3 10281 151

Utenos 50 85,8 620,8 4790 13,1 9,8 3300 26

Valkininkų 19,4 90 457,29 454 3658 5,4 9,7 20300 84,6

Varėnos 89,2 150 267,21 300,5 3470 3 111,4

Veisiejų 36,6 100 134,98 480,8 2144,7 2 70,3 3

Vilniaus 10,6 195 201,78 215,9 2261 23,1 7,5 30200 169,8

Zarasų 12,5 140 150,25 506,3 4291 19,7 9

Viso: 484 4774 6322,34 17986,6 106398 848,2 569,2 349816 781,4 460

aptepta kelmų stabdant šakninės

pinties plitimąišardyta

bebraviečių

iškasta duobelių, ha

išdėstyta feromoninių gaudyklių

išdėstyta vabzdziagaudžiųMiškų urėdija

apsaugota sodmenų sodmenų

uždėta ind. apsaugųaptepta medžių repelentais

6 PRIEDAS

Miškų urėdija / Paviršinio vandens nuleidimas, haAnykščių 29

Dubravos EM 16,6

Jurbarko 13

Kaišiadorių 44,6

Kauno 37,4

Kazlų Rūdos M 0,5

Kretingos 30

Marijampolės 24,4

Mažeikių 11,3

Pakruojo 21,3

Panevėžio 0,9

Rietavo 21,3

Šiaulių 80,4

Šilutės 9,3

Tauragės 80,3

Tytuvėnų 3

Ukmergės 36,5

Viso: 459,8

Miškų urėdija / kita želdinių apsauga, haAlytaus (ūglių apsauga vilna) 168,6

Dubravos EM (ūglių apsauga vilna) 165,7

Ukmergės (ūglių apsauga vilna) 5,3

Prienų (ūglių apsauga lipnia juosta) 5,1

Dubravos EM (aptepta kamienų repelentu) 6,2

Šakių (šaknų apdorojimas mėšlo/molio tyre) 118,5

Viso: 469,4

2016 m. atlikta fizinių-mechaninių priemonių

7 PRIEDAS

nužievinta apipurkšta Viso

Alytaus 13398,1 13398,1

Anykščių 1400 1400

Biržų 0

Druskininkų 4064,55 4064,55

Dubravos EM 1330 1330

Ignalinos 3936 3936

Jonavos 54,19 1579,85 1634,04

Joniškio 0

Jurbarko 167,5 167,5

Kaišiadorių 3623,61 3623,61

Kauno 759,49 759,49

Kazlų Rūdos M 2666,08 2666,08

Kėdainių 1767 1767

Kretingos 10055,06 10055,1

Kupiškio 131 131

Kuršėnų 0

Marijampolės 1127 1127

Mažeikių 5039 5039

Nemenčinės 3067 3067

Pakruojo 1205,7 1205,7

Panevežio 3877 3877

Prienų 1914 1914

Radviliškio 2974,05 2974,05

Raseinių 534 534

Rietavo 0

Rokiškio 5443,76 5443,76

Šakių 7263,81 7263,81

Šalčininkų 19,5 4210,11 4229,61

Šiaulių 2330,83 2330,83

Šilutės 10,2 10,2

Švenčionėlių 7468,4 7468,4

Tauragės 0

Telšių 2,8 611,19 613,99

Tytuvėnų 3108,09 3108,09

Trakų 0

Ukmergės 11 4508,39 4519,39

Utenos 5238,3 5238,3

Valkininkų 19,5 3333,51 3353,01

Varėnos 4455,82 4455,82

Veisiejų 2672 2672

Vilniaus 3321,34 3321,34

Zarasų 1009,82 1009,82

Viso: 285 119424 119709

2015 m. apsaugota medienos

Miškų urėdijaApsaugota medienos, ktm.

8 PRIEDAS

2016 m. cheminių priemonių panaudojimas (ha)

insekticidai herbicidai viso insekticidai herbicidai fungicidai viso

Alytaus 0 23,6 23,6 0 2,864 8,099 10,963 34,563

Anykščių 0 93,6 93,6 0,01 15 0,8 15,81 109,41

Biržų 0 9,3 9,3 0,23 7,82 1,02 9,07 18,37

Druskininkų 0 10 10 0 0 10

Dubravos EM 12,9 12,9 0,34 39,5 10,22 50,06 62,96

Ignalinos 0 0 0 0 0

Jonavos 0 17 17 0 3,5 2,497 5,997 22,997

Joniškio 0 65,2 65,2 5,07 22,2 4,01 31,28 96,48

Jurbarko 0 66,2 66,2 0 16,5 5,32 21,82 88,02

Kaišiadorių 0 120,4 120,4 0 23,6 23,6 144

Kauno 0 92 92 0,8 56,2 5,81 62,81 154,81

Kazlų Rūdos M 15,5 2 17,5 1,05 12,4 1,2 14,65 32,15

Kėdainių 0 0 0 9,5 9,5 9,5

Kretingos 31,3 135,9 167,2 0 82,39 17 99,39 266,59

Kupiškio 10,1 38,7 48,8 0 0 48,8

Kuršėnų 0 149,8 149,8 0,61 13,3 5,95 19,86 169,66

Marijampolės 0 54 54 0 0 54

Mažeikių 73,2 75,3 148,5 2,27 30,5 8,856 41,626 190,126

Nemenčinės 143,9 143,9 0,596 9,564 10,16 154,06

Pakruojo 0 19,9 19,9 9 2,5 0,11 11,61 31,51

Panevėžio 0 124 124 40 44,39 7,9 92,29 216,29

Prienų 2,7 2,7 0 0 2,7

Radviliškio 0 304,4 304,4 8,75 12 3,5 24,25 328,65

Raseinių 0 90,7 90,7 0 5,01 5,01 95,71

Rietavo 0 0 0 4 3,25 7,25 7,25

Rokiškio 0 103,7 103,7 0,5 9,7 5,08 15,28 118,98

Šakių 13,5 8,5 22 0,53 26,9 5,85 33,28 55,28

Šalčininkų 0 68 68 0 0 68

Šiaulių 6,2 82,4 88,6 0 7,957 3,835 11,792 100,392

Šilutės 55,1 30 85,1 0,444 3,3 17,706 21,45 106,55

Švenčionėlių 0 17,5 17,5 0 5,51 9,005 14,515 32,015

Tauragės 0 74,4 74,4 0 20 1,5 21,5 95,9

Telšių 0 49,5 49,5 0 54 54 103,5

Tytuvėnų 0,9 0,9 0,794 0,65 3,477 4,921 5,821

Trakų 0 76,4 76,4 0 24,56 21,14 45,7 122,1

Ukmergės 0 48,8 48,8 0,21 11,8 2,062 14,072 62,872

Utenos 0 53 53 0 4,5 1,5 6 59

Valkininkų 36,2 32,1 68,3 1,242 4,2 14,686 20,128 88,428

Varėnos 0 29,8 29,8 0 5 4 9 38,8

Veisiejų 0 27 27 0 0 27

Vilniaus 0 50,5 50,5 0 10 1,5 11,5 62

Zarasų 0 40,9 40,9 0 4,3 4,54 8,84 49,74

Viso: 401,5 2284,5 2686 72,446 595,551 190,987 858,984 3544,98

Miškų urėdija girininkijose medelynuose

Iš viso

9 PRIEDAS

2016 m. cheminės priemonės miškuose (ha)

Miškų urėdija

Pro

filakt

iška

i nuo

vabz

dži

ų

Nuodi

ngų

m

asalų

dės

tym

as

Šakn

ų apdoro

jimas

insekticid

u,

ha

Vis

o p

rieš

vabz

dži

us

Pik

tžolė

s ir/

ar

atž

alo

s

Iš viso

Alytaus 0 23,6 23,6

Anykščių 0 93,6 93,6

Biržų 0 9,3 9,3

Druskininkų 0 10 10

Dubravos EM 12,9 12,9 12,9

Ignalinos 0 0

Jonavos 0 17 17

Joniškio 0 65,2 65,2

Jurbarko 0 66,2 66,2

Kaišiadorių 0 120,4 120,4

Kauno 0 92 92

Kazlų Rūdos M 15,5 15,5 2 17,5

Kėdainių 0 0

Kretingos 31,3 31,3 135,9 167,2

Kupiškio 10,1 10,1 38,7 48,8

Kuršėnų 0 149,8 149,8

Marijampolės 0 54 54

Mažeikių 70,5 2,7 73,2 75,3 148,5

Nemenčinės 143,9 143,9 143,9

Pakruojo 0 19,9 19,9

Panevėžio 0 124 124

Prienų 2 0,7 2,7 2,7

Radviliškio 0 304,4 304,4

Raseinių 0 90,7 90,7

Rietavo 0 0

Rokiškio 0 103,7 103,7

Šakių 13,5 13,5 8,5 22

Šalčininkų 0 68 68

Šiaulių 6,2 6,2 82,4 88,6

Šilutės 55,1 55,1 30 85,1

Švenčionėlių 0 17,5 17,5

Tauragės 0 74,4 74,4

Telšių 0 49,5 49,5

Tytuvėnų 0,9 0,9 0,9

Trakų 0 76,4 76,4

Ukmergės 0 48,8 48,8

Utenos 0 53 53

Valkininkų 36,2 36,2 32,1 68,3

Varėnos 0 29,8 29,8

Veisiejų 0 27 27

Vilniaus 0 50,5 50,5

Zarasų 0 40,9 40,9

Viso: 169,9 19,1 212,5 401,5 2284,5 2686

10 PRIEDAS

2016 m. panaudota cheminių priemonių medelynuose

Miškų urėdija

Prie

š pik

tžolė

es, ha

Sėkl

ų

beic

avim

as, kg

Pro

filakt

iška

i nuo

ligų,

ha

Prie

š am

aru

s,

ha

Prie

š la

pgra

uži

us,

ha

Apdoro

ta

šakn

ų in

sekticid

u,

tūks

t. v

nt

Pro

filakt

iška

i nuo

vabz

dži

ų,

ha

Vis

o p

rieš

vabz

dži

us,

ha

IŠ V

ISO

Alytaus 2,864 72,7 8,099 426,85 0,00 10,963

Anykščių 15,00 0,8 0,01 0,01 15,810

Biržų 7,82 1,02 150 0,23 0,23 9,070

Druskininkų 0,00 0,000

Dubravos EM 39,50 10,22 0,34 0,34 50,060

Ignalinos 0,00 0,000

Jonavos 3,50 72,2 2,497 343,2 0,00 5,997

Joniškio 22,20 4,01 5,07 5,07 31,280

Jurbarko 16,50 801,7 5,32 235 0,00 21,820

Kaišiadorių 23,60 0,00 23,600

Kauno 56,20 2301 5,81 0,8 0,80 62,810

Kazlų Rūdos M 12,40 1,2 560,4 1,05 1,05 14,650

Kėdainių 9,50 0,00 9,500

Kretingos 82,39 2115 17 733,875 0,00 99,390

Kupiškio 0,00 0,000

Kuršėnų 13,30 2560 5,95 0,61 0,61 19,860

Marijampolės 0,00 0,000

Mažeikių 30,50 8,856 2,27 2,27 41,626

Nemenčinės 9,564 0,596 0,60 10,160

Pakruojo 2,50 0,11 9 9,00 11,610

Panevėžio 44,39 7,9 40 40,00 92,290

Prienų 0,00 0,000

Radviliškio 12,00 0,003 3,5 8,75 8,75 24,250

Raseinių 5,01 0,00 5,010

Rietavo 4,00 3,25 450 0,00 7,250

Rokiškio 9,70 5,08 0,5 0,50 15,280

Šakių 26,90 2261 5,85 166 0,53 0,53 33,280

Šalčininkų 0,00 0,000

Šiaulių 7,96 3,835 351,42 0,00 11,792

Šilutės 3,30 133,2 17,706 0,444 0,44 21,450

Švenčionėlių 5,51 9,005 0,00 14,515

Tauragės 20,00 1,5 0,00 21,500

10 PRIEDAS

2016 m. panaudota cheminių priemonių medelynuose

Miškų urėdija

Prie

š pik

tžolė

es, ha

Sėkl

ų

beic

avim

as, kg

Pro

filakt

iška

i nuo

ligų,

ha

Prie

š am

aru

s,

ha

Prie

š la

pgra

uži

us,

ha

Apdoro

ta

šakn

ų in

sekticid

u,

tūks

t. v

nt

Pro

filakt

iška

i nuo

vabz

dži

ų,

ha

Vis

o p

rieš

vabz

dži

us,

ha

IŠ V

ISO

Telšių 54,00 0,00 54,000

Tytuvėnų 0,65 3,477 0,794 0,79 4,921

Trakų 24,56 84,2 21,14 1356,82 0,00 45,700

Ukmergės 11,80 2180 2,062 0,21 526,37 0,21 14,072

Utenos 4,50 310 1,5 0,00 6,000

Valkininkų 4,20 12 14,686 985 1,242 1,24 20,128

Varėnos 5,00 65,7 4 0,00 9,000

Veisiejų 0,00 0,000

Vilniaus 10,00 1,5 0,00 11,500

Zarasų 4,30 40,9 4,54 126 0,00 8,840

Viso: 595,551 13010 190,987 0,8 0,21 6410,9 71,44 72,45 858,984

11 PRIEDAS

2016 m. žievėgraužio tipografo monitoringas Taško

Nr.Miškų urėdija Girininkija

Kvart./skl.Nr

.Skl.Nr.

Gaud.

skaičiusPradėta Baigta Pradėta Baigta

1 Alytaus Sudvajų 14 2 3 2016.04.13 2016.06.30 8015 ±862 2016.06.30 2016.09.20 1866 ±325 9881 ±10682 Alytaus Dušnionių 41 33 3 2016.04.18 2016.06.30 6497 ±330 2016.06.30 2016.09.20 1694 ±69 8191 ±2623 Dubravos Vaišvydava 116 20,23 3 2016.04.20 2016.06.30 2805 ±757 2016.06.30 2016.09.19 2359 ±353 5164 ±11054 Dubravos Šilėnai 103 14,17 3 2016.04.20 2016.06.30 2078 ±746 2016.06.30 2016.09.19 1622 ±699 3700 ±14405 Ignalinos Daugėliškio 959 6 3 2016.04.14 2016.06.29 4505 ±352 2016.06.29 2016.09.20 2894 ±74 7399 ±4266 Ignalinos Daugėliškio 969 2 3 2016.04.14 2016.06.29 4318 ±472 2016.06.29 2016.09.20 2824 ±258 7142 ±6647 Kuršėnų Ilgšilio 29 17 3 2016.04.21 2016.06.29 2973 ±212 2016.06.29 2016.09.20 1449 ±371 4422 ±5098 Kuršėnų Ilgšilio 31 33 3 2016.04.21 2016.06.29 2957 ±131 2016.06.29 2016.09.20 1036 ±112 3993 ±969 Panevėžio Paežerio 10 31 3 2016.04.18 2016.06.29 4972 ±571 2016.06.29 2016.09.20 333 ±45 5306 ±61610 Panevėžio Gegužinės 244 5 3 2016.04.18 2016.06.29 6954 ±870 2016.06.29 2016.09.20 553 ±199 7506 ±97811 Raseinių Pikčiūnų 28 4 3 2016.04.21 2016.06.29 4865 ±1211 2016.06.29 2016.09.20 1250 ±407 6114 ±160312 Raseinių Pikčiūnų 48 13 3 2016.04.21 2016.06.29 4846 ±352 2016.06.29 2016.09.20 2187 ±455 7033 ±56213 Rietavo Tverų 83 2 3 2016.04.20 2016.06.30 4098 ±1207 2016.06.30 2016.09.20 1068 ±197 5166 ±137214 Rietavo Tverų 171 13 3 2016.04.20 2016.06.30 4706 ±678 2016.06.30 2016.09.20 851 ±136 5557 ±74915 Rokiškio Obelių 73 31 3 2016.04.18 2016.06.29 3593 ±186 2016.06.29 2016.09.20 1209 ±209 4802 ±19216 Rokiškio Kamajų 141 4 3 2016.04.18 2016.06.29 2613 ±194 2016.06.29 2016.09.20 1636 ±340 4249 ±51717 Trakų Jagelonių 104 7;8 3 2016.04.12 2016.07.01 4766 ±264 2016.07.01 2016.09.20 2240 ±123 7006 ±36118 Trakų Jagelonių 105 3 3 2016.04.12 2016.07.01 4672 ±670 2016.07.01 2016.09.20 2892 ±947 7564 ±1600

54 Vidutiniškai 4457 ±243 1665 ±127 6122 ±286

Skaičius gaudyklėje I

gen.

Skaičius gaudyklėje II

gen.Viso

Žievėgraužio tipografo monitoringas 2013vidurkis 3260 1060 244 1389 435 197 0

± 455 113 56 122 40 26 0

geguzes 15birželio 6birželio 26liepos 17rugpjūčio 8rugpjūčio 27

Žievėgraužio tipografo monitoringas 2012vidurkis 2844 4545 840 1733 2708 419 109 73,9

± 309 464 84 128 151 52 30 26

gegužės 7gegužės 27birželio 18liepos 08liepos 29rugpjūčio 19rugsėjo 12rugsėjo 24

2015

vidurkis 2931 3614 1130 632 616 1686 95

± 368 304 143 80 59 137 13

##### 05.Bir 22.Bir #### #### #### ####

Žievėgraužio tipografo monitoringas 20162020 1811 626 859 589 125 92

± 142 126 65 86 45 20 18

##### 01.Bir 29.Bir #### #### #### ####

4.18 2016.05.102016.6.012016.6.292016.7.192016.8.092016.8.302016.9.20

0

500

1000

1500

2000

2500

2016.05.10 2016.6.01 2016.6.29 2016.7.19 2016.8.09 2016.8.30 2016.9.20

vab

alų

skai

čiu

s, v

nt.

/gau

dyklė

je

data

Žievėgraužio tipografo skraidymo dinamika 2016 metais

13 PRIEDAS

2016 m. kirpikų monitoringas

barelyje

1 Druskininkų Norulių 547 2 14 0,14





6 Druskininkų Grūto 227 3 14 0,14



9 Druskininkų Druskininkų 192 9 39 0,39




13 Druskininkų Merkinės 143 32 9 0,09



16 Druskininkų Latežerio 338 3 10 0,1




20 Druskininkų Kabelių 140 1 35 0,35




23 0,22 ±0,041 Varėnos Zervynų 333 5 6 0,06

2 Varėnos Zervynų 373 10 11 0,11



5 Varėnos Perlojos 921 1 7 0,07




9 Varėnos Marcinkonių 74 13 7 0,07





10 0,10 ±0,011 Jurbarko Viešvilės 68 2 0

2 Jurbarko Viešvilės 78 11 1 0,01



5 Jurbarko Viešvilės 164 9 0

6 Jurbarko Mociškių 1 4 6 0,06





7 0,07 ±0,021 Švenččionėlių Aukštagirio 94 2 5 0,05

2 Švenččionėlių Aukštagirio 76 2 22 0,22





7 Švenččionėlių Žeimenos 11 3 7 0,07






36 0,33 ±0,10

Apskaitos

vietos Nr.Miškų urėdija Girininkija Kv. Nr.

Vidutiniškai

Vidutiniškai

Vidutiniškai

Vidutiniškai

Skl. Nr.m

2

Rasta šakelių, vnt.

14 Priedas

2012 2013 2014 2015 2016

Druskininkų 0,38 0,19 0,31 0,11 0,32 0,09 0,07 0,03 0,07 0,02 0,08 0,02 0,09 ±0,022 0,39 ±0,172Grūto 0,09 0,05 0,18 0,05 0,09 0,01 0,04 0,02 0,09 0,01 0,05 0,02 0,18 ±0,097 0,28 ±0,155Kabelių 0,64 0,52 0,36 0,17 0,31 0,19 0,14 0,01 0,12 0,02 0,05 0,02 0,22 ±0,033 0,30 ±0,063Latežerio 1,11 0,45 0,20 0,03 0,14 0,01 0,17 0,02 0,04 0,01 0,08 0,01 0,11 ±0,029 0,12 ±0,021Merkinės 0,20 0,07 0,64 0,34 0,24 0,06 0,07 0,04 0,02 0,01 0,02 0,00 0,06 ±0,017 0,18 ±0,049Randamonių 0,27 0,08 0,37 0,07 0,12 0,02 0,08 0,01 0,06 0,02 0,04 0,02 0,23 ±0,136 0,10 ±0,034Mociškių 0,26 0,06 0,27 0,10 0,45 0,08 0,16 0,04 0,14 0,09 0,11 0,02 0,06 ±0,021 0,10 ±0,024Viešvilės 0,26 0,13 0,39 0,14 0,41 0,18 0,47 0,21 0,24 0,12 0,30 0,09 0,15 ±0,076 0,04 ±0,039Aukštagirio 0,17 0,06 0,19 0,04 0,42 0,12 0,21 0,03 0,08 0,02 0,14 0,04 0,19 ±0,043 0,18 ±0,054Žeimenos 0,54 0,14 1,30 0,41 0,71 0,17 0,08 0,02 0,33 0,09 0,29 0,06 0,41 ±0,128 0,49 ±0,180Marcinkonių 0,16 0,04 0,49 0,11 0,23 0,06 0,13 0,03 0,08 0,04 0,20 0,04 0,10 ±0,054 0,08 ±0,009Perlojos 0,30 0,16 0,36 0,05 0,18 0,07 0,10 0,02 0,07 0,05 0,10 0,04 0,11 ±0,035 0,13 ±0,019Zervynų 0,47 0,34 0,77 0,35 0,70 0,18 0,26 0,05 0,10 0,02 0,04 0,01 0,10 ±0,022 0,09 ±0,010Varėnos

2009 2010 2011

Druskininkų

Jurbarko

Švenčionėlių

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

Dru

skin

inkų

Grū

to

Kabe

lių

Lat

ežerio

Merk

inės

Rand

amon

ių

Moci

škių

Vie

švilė

s

Aukš

tagiri

o

Žeim

en

os

Marc

inko

nių

Perlojo

s

Druskininkų Jurbarko Švenčionėlių Varėnos

šaku

čių, v

nt./

m2

Miškų urėdija / girininkija

Pušinių kirpikų monitoringas

2012 2013 2014 2015 2016

14 Priedas

Zerv

ynų

15 PRIEDAS

2016 m. pušinių straubliukų monitoringas Taško

Nr.Miškų urėdija Girininkija Kv. Nr. Skl. Nr.

Duobelių skaičius

Pradėta Baigta

1 Anykščių Mickūnų 743 41 10 2016.04.20. 2016.09.06. 1374 ±1882 Anykščių Mickūnų 757 5 10 2016.04.20. 2016.09.06. 641 ±1473 Druskininkų Latežerio 294 15 10 2016.04.13. 2016.09.07. 456 ±2254 Druskininkų Latežerio 339 10 10 2016.04.18. 2016.09.07. 1252 ±3165 Jurbarko Viešvilės 107 3 10 2016.04.20. 2016.09.08. 250 ±936 Jurbarko Viešvilės 139 3 10 2016.04.20. 2016.09.08. 695 ±1427 Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos 39 31 10 2016.04.15. 2016.09.08. 756 ±678 Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos 38 22 10 2016.04.15. 2016.09.08. 242 ±219 Šiaulių Vainagių 62 9 10 2016.04.21. 2016.09.06. 124 ±2610 Šiaulių Kurtuvėnų 23 27 10 2016.04.21. 2016.09.06. 787 ±18611 Švenčionėlių Januliškio 86 1 10 2016.04.14. 2016.09.06. 395 ±11012 Švenčionėlių Januliškio 111 12 10 2016.04.14. 2016.09.06. 361 ±11117 Telšių Varnių 4 9 10 2016.04.20. 2016.09.06. 142 ±2718 Telšių Varnių 68 13 10 2016.04.20. 2016.09.06. 294 ±9613 Valkininkų Žygmantiškių 650 16 10 2016.04.12. 2016.09.07. 604 ±16014 Valkininkų Žygmantiškių 667 6 10 2016.04.12. 2016.09.07. 1317 ±8015 Vilniaus Lavoriškių 53 14 10 2016.04.12. 2016.09.06. 201 ±3616 Vilniaus Dukštų 49 1 10 2016.04.12. 2016.09.06. 168 ±70

180 559 ±43

Vabalų, vnt./duob.

vidutiniškai

18 PRIEDAS

16 194 150 63 58 40 25 11 5 2

vid. vnt./duob.±1 ±16 ±16 ±6 ±6 ±4 ±3 ±1 ±0 ±0gegužės 4gegužės 18birželio 1birželio 17birželio 29liepos 12liepos 28rugpjūčio 9rugpjūčio 24rugsėjo 6

0

60

120

180

240

gegužės 4 gegužės 18 birželio 1 birželio 17 birželio 29 liepos 12 liepos 28 rugpjūčio 9 rugpjūčio 24 rugsėjo 6

vab

alų

vn

t./d

uo

be

lėje

data

2016 m. pušinių straubliukų skraidymo dinamika

17 PRIEDAS

Uosio monitoringas 2016

Medžių pasiskirstymas į kategorijas urėdijoseCount of Kategorija 2016Kategorija 2016

Uredija 1 2 3 4 5 6 Iš visoJoniškio 4 26 29 33 10 109 211

Nemenčinės 20 19 10 4 37 90

Raseinių 4 28 16 11 10 134 203

Šakių 17 11 12 25 187 252

Ukmergės 5 21 8 3 7 57 101

Iš viso 13 112 83 69 56 524 857

Count of Kategorija 2016Kategorija 2016

Uredija 1 2 3 4 5 6 Iš visoJoniškio 1,90% 12,32% 13,74% 15,64% 4,74% 51,66% 100%

Nemenčinės 0,00% 22,22% 21,11% 11,11% 4,44% 41,11% 100%

Raseinių 1,97% 13,79% 7,88% 5,42% 4,93% 66,01% 100%

Šakių 0,00% 6,75% 4,37% 4,76% 9,92% 74,21% 100%

Ukmergės 4,95% 20,79% 7,92% 2,97% 6,93% 56,44% 100%

Iš viso 1,52% 13,07% 9,68% 8,05% 6,53% 61,14% 100%

0,00%

20,00%

40,00%

60,00%

80,00%

100,00%

Joniškio Nemenčinės Raseinių Šakių Ukmergės

1 2 3 4 5 6

18 PRIEDAS

Ąžuolo monitoringas 2016

Medžių pasiskirstymas į kategorijas urėdijoseCount of Kategorija 2016 Kategorija 2016

Urėdija 1 2 3 4 5 6 Viso

Panevėžio 39 47 3 3 1 57 150

Kėdainių 17 45 11 3 74 150

Ukmergės 42 56 12 41 151

Viso 98 148 26 6 1 172 451

Medžių pasiskirstymas į kategorijas urėdijoseCount of Kategorija 2016 Kategorija 2016

Urėdija 1 2 3 4 5 6 Viso

Panevėžio 26,00% 31,33% 2,00% 2,00% 0,67% 38,00% 100,00%

Kėdainių 11,33% 30,00% 7,33% 2,00% 0,00% 49,33% 100,00%

Ukmergės 27,81% 37,09% 7,95% 0,00% 0,00% 27,15% 100,00%

Viso 21,73% 32,82% 5,76% 1,33% 0,22% 38,14% 100,00%

0,00%

20,00%

40,00%

60,00%

80,00%

100,00%

Panevėžio Kėdainių Ukmergės

1 2 3 4 5 6

Kategorija 2016

Urėdija

Count of Kategorija 2016

19 PRIEDAS

2016 m. spyglius graužiančių kenkėjų apskaita ir prognozė

Pušinis verpiko

Pušinis pjūklelio

Pušinis pelėdgalvi

o

Pušinio sprindžio

Druskininkų Druskininkų 353 2 4 0 0 1 0 8






Druskininkų Grūto 227 3 4 0 0 0 0 0





Druskininkų Kabelių 138 40 4 0 0 1 0 8





Druskininkų Latežerio 271 15 4 0 1 0 0 1





Druskininkų Norulių 96 40 4 0 0 1 0 8








Druskininkų Merkinės 151 4 4 0 0 0 0 0








Druskininkų vidutiniškai 0,18 0,26 0,37 0,45 2,74

Varėnos Marcinkonių 74 13 4 0 0 0 0 0







Varėnos Perlojos 775 4 4 0 0 0 0 0









Varėnos Zervynų 352 15 4 0 0 0 0 0






Varėnos vidutiniškai 0,26 0,17 0,57 0,13 5,71

Urėdija

Apskaitos

aikštelių (0,5x1m),

vnt.

Apskaičiuotas spyglių

nugraužimas 2017, %

GirininkijaKv.

Nr.

Skl.

Nr.

Rasta apskaitos aikštelėse, vnt.

20 PRIEDAS

2016 m. verpiko vienuolio apskaita Veisiejų miškų urėdijojeMiškų urėdija

GirininkijaKv.

Nr.

Skl.

Nr.

Apžiūrėta medžių, vnt.

Rasta

išnarų, vnt.Medžių su

išnaromis, vnt.Sutinka-

mumas, %

Veisiejų Veisiejų 96 22 30 2 2 0,07 7






Vidutiniškai 180 14 14 0,08 ±0,02 8

Veisiejų Kapčiamiesčio 148 16 32 2 1 0,06 3






Vidutiniškai 192 24 21 0,13 ±0,02 11

Veisiejų Stalų 2 24 30 14 12 0,47 40

Veisiejų Stalų 5 8 30 6 6 0,20 20

Veisiejų Stalų 5 18 30 4 4 0,13 13

Veisiejų Stalų 6 21 30 2 2 0,07 7

Veisiejų Stalų 10 6 30 0 0 0,00 0

Veisiejų Stalų 11 7 30 6 5 0,20 17

Veisiejų Stalų 12 10 30 3 3 0,10 10

Veisiejų Stalų 11 20 30 1 1 0,03 3

Veisiejų Stalų 18 36 30 6 6 0,20 20

Veisiejų Stalų 19 24 30 4 4 0,13 13

Veisiejų Stalų 31 15 30 10 8 0,33 27

Vidutiniškai 330 56 51 0,16 ±0,05 15

Veisiejų Ančios 5 1 35 5 4 0,14 11






Vidutiniškai 210 17 15 0,08 ±0,02 7

Veisiejų Baltašiškės 28 28 35 0 0 0,00 0












Vidutiniškai 420 15 14 0,04 ±0,01 3

Vidutiniškai vnt./medyje

21 PRIEDAS

2016 metų grambuolių populiacijos monitoringas viliokliais

05.05 05.10 05.18 05.25 06.02 06.08 06.16 06.30

1 Druskininkų Druskininkų 349 33 176 341 271 520 234 5 1 0 1548










1 Druskininkų Grūto 137 2 146 241 364 207 230 18 0 0 1206










127 238 361 427 260 14 1 0 1428

Nr. Miškų urėdija Girininkija

Vidutiniškai

VisoKv. Skl.

22 Priedas

2016 metų žvaigždėtojo pušinio pjūklėlio-audėjo monitoringas

Miškų urėdija

GirininkijaKv.

Nr.

Skl.

Nr.

Medžio Nr.

Amžiausklasė

Rasta lervų0,5x1 m

barelyje, vnt.

Lervų kiekis,

vnt/m²

Sveikų pronimfų

kiekis

vnt./m²

Prognuozuoja

ma defoliacija

2017 m, %

Iganalinos Vaišniūnų 714 6 1 60 0 0 0 0


















Iganalinos Kaltinėnų 867 29 1 50 0 0 0 0




Documents

Santrauka - amvmt.lt · Žvėrys ir kiti gyvūnai pažeidė 2019 ha miško (daugiausia: 1940 ha želdiniuose ir jaunuolynuose ... Žiemą naujai atsiradę ir nesutvarkytos eglių