RYTAS. VAKARAS. GYVENIMAS

KPI Energetikos specialyb s 1958m. laidos inžinieri

mintys apie save ir bendrakursius.

Pareng T.Sinkevi ius

2005m.

4

RENG JO ŽODIS

Mintis apie š leidin kilo ruošiant susitikim penkiasdešimt-me iui nuo studij pradžios pažym ti. Per t pus amžiaus jau neteko-me vos ne tre dalio iš tuometinio ner pesting , smalsi ir daug žadan-i jaun žmoni b relio. O laikas b ga, bendravimo galimyb s maž -

ja, tad vartydami šios knygel s puslapius prisiminsime ne tik bendra-moksli veidus, bet ir mintis. Tai ir buvo vienas argument šio leidinio naudai. Antras – sigilinti ir labiau pažinti save. Arba – parodyti vai-riais motyvais gr st nenor gilintis. Tre ias – papildomas užsi mimas nuobodžiaujantiems pensininkams tiek ruošiant, tiek skaitin jant knyge-l .

Visi, dalyvav 2003m. rugs jo 5 d. susitikime Giruliuose (žr. nuotr.) šiai min iai pritar . Taip ir gim ši knygel .

5

Net paviršutiniškai pasklaidžius leidinio lapus, kyla vairimin i . Pavyzdžiui: tiek stilius, tiek poelgiai atspindi žmog ir jo ap-link . Arba – kiekvi enas nuoširdus gyvenimo aprašymas turi išliekamvert , kaip to laikme io liudijimas. Gi m s pragyventas laikotarpis ne tik sunkus, jis domus ir pamokantis. Kaip ir kituose panašiuose memu-aruose, m s knygel je iškyla nors užsl pta, bet skaudi prarastos kartos tema. Manau, prarastos, nes aktyviems savo gyvenimo k r jams šiais laikais galimyb s nepalyginamai didesn s, o mes, deja, jau nuošaly...

Susitikime Giruliuose aptar m ir galimus leidinio ruošimo sun-kumus. Jie iš tikr j atsirado ir iššauk t dviej met inkubacin peri-od . Pirmiesiems paruošusiems pažad t medžiag Gražvydui G., Ma-rytei B. ir Juozui P. kai kuri bendramoksli delsim paaiškin iau neti-k jimu projekto s kme. Žinoma, galima kritikuoti galutin rezultat , bet jeigu daugumai m s leidinukas duos peno prisiminimams apie jaunys-t ir apie sud ting m s kartos pragyvent laikotarp , šis užmanymas bus prasmingas.

Reik t pad koti aktyviausiems k r jams ir pagalbininkams – Jurgiui P., Gražvydui G., Albertui V., eslovui J., Juozui P., Sauliui K. ir Antanui J. B tina pamin ti Jehošu (Stas ) Š., akimirksniu sureaga-vus m s nutarim , bei paakinus atsiliepti Jakov K. Leidin ruošiant spaudai daug techniškai prisid jo mano s nus Gediminas.

Ši kolektyvin s k rybos knygel skirta uždaram skaitytoj ra-tui, tad jos amžius ribotas, bet gal ji užsibus ir m s artim žmoniknyg lentynose. Tikriausiai joje pasitaik klaid ar interpretacij , nes kiekvienas t pat vyk mena kitaip, o pa ius vykius kiekvieno atmintis atrenka taipgi savaip, bet tai teliks tarp m s , kaip papildoma autoriapib dinanti detal .

Tekst redagavimas buvo minimalus ir neprofesionalus. Tai veikiau buvo korektoriaus darbas. Mes iš anksto susitar me, kad leidi-nys bus liberalus. Gi kalbininkai kart ais vardan gramatikos pagadina stili ir iškraipo mintis.

Nuotraukas iliustracijoms ne visi pateik . Teko rankioti iš pri-va i album . Vadovavom s s lyga, kad jos b t grupin s su paž sta-mais veidais. Gal kas nors jomis nepatenkintas, ta iau negalima kaltinti veidrodžio...

Elektronin knygos versij galima rasti internete adresu: www.dovanok.lt/elen

6

LIUDVIKAS ALGIMANTAS BAGDONAVI IUS

Gimiau 1935 m. kovo 27d. Vilkaviškio rajone mokytojo šeimo-je. 1953 metais baigiau Marijampol s vidurin mokykl , 1958 metais baigiau studijas Kauno Politechnikos institute, gydamas elektros sto-i , tinkl ir sistem inžinieriaus specialyb . 1972 metais Maskvos

Aviacijos institute apgyniau technikos moksl kandidato disertacij .1958 – 1961 metais d s iau elektrotechnines disciplinas Vil-

niaus Elektromechaniniame technikume. 1961 – 1992 metais dirbau Vilniaus Radijo matavimo prietais mokslinio tyrimo institute inžinie-riaus, vedan io inžinieriaus, vyresnio mokslinio bendradarbio ir sekto-riaus ved jo pareigose.

1993 – 2001 metais dirbau Energetikos ministerijoje, Energeti-kos agent roje ir kio ministerijoje vyriausiojo inžinieriaus, vyriausio-jo specialisto pareigose.

Su g l mis draugo jubiliejuje

7

ALGIMANTAS BAIKŠTYS

Gim 1933 m. birželio 26 d. Žeimelio miestely, Pakruojo raj. valstie i šeimoje. T vai tur jo 18 ha žem s Joniškio raj. Grigoni km.

Mok si Blauzdži n pradžios mokykloje, Žeimelio progimna-zijoje, v liau, t vams persik lus Šiaulius, J. Janonio vidurin je mo-kykloje. 1952 m. baig Šiauli darbo jaunimo vidurin mokykl ir sto-jo KPI Elektrotechnikos fakultet . D l ligos vienus metus tur jo aka-demines atostogas ir institut baig 1958 m. Dirbo Šiauli Elektros tinkluose techninio skyriaus inžinierium. Dirbdamas neakivai zdiniu b du mok si inžinieri pasitobulinimo fakultete, kur baig s 1962 m. d l tempto mokymosi ir darbo v l susirgo ir gr žo inžinieriaus parei-gas Elektros tinkluose 1965m. 1986 m. d l sveikatos b kl s per jo lengvesn darb – elektros perdavimo linij tras eskizavim , o 1993 m. iš jo pensij ir po kurio laiko mir .

T.Sinkevi ius

8

DANGUOL GRAUSLYTBALTRUŠAITIEN

Gimiau 1934 m. geguž s 16 d. Kaune, inteligent šeimoje. Mokiausi ir 1953 m. baigiau II – j Kauno mergai i gimnazij . Jaunys-t je sportavau – užsiimin jau menine gimnastika, v liau plaukimu.

1953 m. stojau KPI Elektrotechnikos fakultet ir 1958 m. ap-gynusi diplomin darb “ Kleboniškio HES elektriniai rengimai“ gijau inžinier s – elektrik s specialyb .

Baigusi institut dirbau daugelyje darbovie i : pagal paskyri-m – Vandens kio projektavimo institute, Elektros tinkl projektavimo instituto Lietuvos kompleksinio projektavimo skyriuje, Kauno elektros tinkluose. Ilgiausiai, 13 met , dirbau Kauno dirbtino pluošto kombina-te. Anksti, sulaukusi vos 55 met , iš jau pensij .

Dabar gyvenu Kaune, V. Kr v s prospekte.

1998m. susitikime Dubingiuose

9

LINAS BARANAUSKAS

Gim 1936 04 12d. Mažeikiuose. 1943 m. prad jo lankyti mo-kykl . Baig s institut dirbo Sibire – valstybiniame treste “ Orgres”. 1960 m. pabaigoje perkeltas Lietuvos VEEV cent rin relin s apsau-gos, automatikos ir matavim tarnyb vyresniuoju inžinieriumi, 1964 m. paskirtas elektros laboratorijos viršininku, 1970 – tarnybos viršinin-ko pavaduotoju – laboratorijos viršininku. 1979 m. apgyn technikos moksl kandidato disertacij .

Mir 1989 07 27 d. Palaidotas Vilniuje, Karveliški kapin se. Iš energetik leidinio

Su grup s draugais

10

ROMUALDAS BARZDA BRADAUSKAS

Gimiau 1931 07 08 Kaune , Savanori prospekte. Ant kalno, kur mediniam namely prab go vaikyst . T vas buvo matininkas, mama – nam šeiminink . D d Juozas Barzda Bradauskas, generol as, statkareivines ir iš atliekam plytgali surent t rij aukšt nam . ia pra-leidau paauglio metus.

Mokiausi Laisv s Al joj, Pirmoj gimnazijoje, nes ten t vo se-suo d st matematik . Mokiausi prastokai, nes mintys sukosi apie mu-zik ir panas. Iki tol, kol buvau neatsakingai paskiepytas nuo šiltin s, d l ko ja ir susirgau. Po jos simet kitos ligos ir dvejiems metams mokslai nutr ko. Lovoj daug skai iau, mokiausi angl kalbos ir atpra-tau nuo ankstesni žaling pro i . Kai nu jau Saul s vidurin mokyk-l , ten pagars jau kaip geras mokinys. Mokykl baigiau aukso medaliu, kas ir dabar užregistruota atitinkamame valstyb s registre. M gau ra-diotechnik , tod l stojau KPI. Nors mandatin je komisijoje ir išsižad -jau represuoto d d s, mane radistus nepri m , kad nepriei iau prie valstyb s paslap i . Pri m tik kandidatu elektrik grup , ta iau jau po pirmos sesijos tapau visateisiu studentu. Menu, kaip tre iam kurse komjaunimo konferencijoje viešai pasidalinau nuostaba, kad dešimtme-tis po karo vis dar reikia stov ti eil se prie duonos. Mane net pasi lrinkti biur , bet nepra jau. Apskritai valdžiai beveik niekad ne tikda-vau. Tik antram kurse buvau fizik b relio pirmininku.

11

Praktikavausi Leningrado ir Petraši n elektrin se. Diplominis darbas – ETL Kaliningrad skai i avimas. Ženijausi ketvirtam kurse, mergin iš bohemos.

Prad jau dirbti Klaip dos Elektrož kl s laboratorijoje, kuriai vadovavo apsukrus žmogus, b simas politikas Stasys Malkevi ius. Po met žmona mane partemp atgal Kaun , d l ko labai apgailestavau.

Kaune išbandžiau kel et darb : Petraši n VRE laboratorijoje, Automatizavimo priemoni gamykloje, Pramprojekte. Nuo 1962 m. pradžios prad jau dirbti žurnale “ Mokslas ir technika”. ia apsistojau net 11 met . Matyt, žurnalisto darbas atitiko mano b d . Po žurnalo beveik keturis metus dirbau vyr. redaktorium televi zijos propagandos redakcijoj – pokalbiai su darbo kl as s atstovais, nutuokian iais, kokias problem les galima kelti viešum … Toliau – vyr. enciklopedij re-dakcija. Ten 1985 m. susirgau insultu ir iš jau, prad jau dirbti anglkalbos repetitorium ir laisvu žurnalistu.

Per t laik tur jau vienuolika moter , trys iš j – teis tos žmo-nos. Pritariu vieno humoristo min iai, kad vedybos yra lyg narvas su nemokamu s riu, kur visi veržiasi, paskiau stengiasi ištr kti. Vado-vaujuosiu taisykle, kad niekad nereikia priešintis pagundai, nes kas tau kenkia, niekada netrauki a. Šia tema nor iau pat eikti kelet gird tmin i .

Jaunam vyrui žmona yra m eiluž , v liau – draug , galiausiai – slaug … Mano atveju šias funkcijas vykd atskiros žmonos. Kai žmo-nos platus protas ir siaura talija susikei ia vi etomis, tuomet ir seksas užleidžia viet pilvo pasotinimui. Jeigu dar ir nusileidi uždraust zon ,tai dažnai išgirsti palyginim su orangutangu, m ginan iu groti smuiku. Tai užgauna savimeil , nors ir pats slap iomis jauti, kad sot s piet s ant stalo mieliau nei žmonos išmanymas apie viduramži literat r … Kaž-kas meil taikliai palygino su šviesos fotonu. Jei j m gini su iupti kaip dalel , ji nuvilnija nežinion, o jei užmeti tinkl bangai, ji pasislepia kaip smiltel papl dimyje. Meil tampa nebe meile, jei ji nustoja b ti pa-slaptim. Manau, kad meil yra pereinamasis procesas ir turi vien prieš– gyvenim …

Pragyvenau daug met , turiu sukaup s patirties. Patirtis yra lyg šukos, dovanojamos nuplikusiems. sigijau patriotizmo bei politikos supratimo. Pagal Byron , nors aš myliu savo šal , bet nemyliu savo tautie i . sitikinau, kad tas, kuris nežino nieko, bet mano žin s visk – tinkamiausias kandidatas politikus.

Tur jau tris blogus bruožus: silpn vali , prast sveikat ir vis labiau silpstant prot . Vyrai, išg r daugiau skys io, grei iau suserga

12

smegen suskyst jimu. N ra abejoni , kad d l daugelio nuod mi deg-siu pragare. Beje, Vatikane nustatyta, kad nei velni , nei smalos katiln ra. Pragaras – ne vieta, kur kankinama, bet amžina Dievo nereg jimo b sena, tamsi vieta, apribota ne veikiam j g , kur yra tik amžinas laukimas. Amžinas…

Gyvenimas t siasi. Jaunyst je ne steng s gauti trokštamo, da-bar esu priverstas t enkintis tuo, k turiu. Senatv je tur t likti trys išti-kimi draugai – pinigai, senas šuo ir sena žmona. Gera tam, kas turi vil-i d l pirmojo, ta iau neužtenka, kad tu myl tum pinigus, reikia, kad

ir pinigai myl t tave. Turiu dvi dukteris, abi gyvena užsienyje. Abi padeda pagal galimybes.

Toliau, draugai, irkluokime tokiais irklais, kuriuos dav liki-mas. Jis n ra erelis, jis pris lina kaip žiurk . Jei žiurk s juoko d lei išmeta mus iš laivo, lieka dvi galimyb s – nusk sti arba išplaukti. Jei pasiseks, išplauksi su riebia žuvim dantyse…

Talkon

13

MARIJA STONYT BYLIEN

Aš gimiau Lietuvos paj ryje – Klaip doje 1933 m. spalio 18 d. Buvau tre ia ir paskutin dukra šeimoje. Klaip da ir j ra man liko kaip šviesios bet trumpos vaikyst s nebl stantis prisiminimas. 1939 metais vokie iai užgrob Klaip d ir mano vaikyst s pasaka baig si. Šeima išvažiavo Kaun . Tapome pab g liai, toliau okupacijos, karas, sunkus pokaris…

1940 metais tur j au prad ti lankyti pradžios mokykl , bet ma-n s nepri m , nors labai nor jau mokytis. Iki septyni met tr ko pus-antro m nesio ir pagal rus statymus buvau per jauna. Po met prad -jau lankyti Kauno 15-t pradžios mokykl . O ia pasirod , kad aš pir-mam skyriui netinku. Laisvai skai iau bet koki knyg , skai iavau iki begalyb s, tad mokytoja nutar , kad turiu pereiti antr skyri . Pabuvau kelias pamokas su antrokais ir iš jau namo. Buvau jau apsipratus su klasiokais ir nenor j au j palikti. Kit dien , kai mane v l pasiuntantr skyri , iš jau namo ir negr žau mokykl vis savait . Mano pro-test mokytoja suprato ir paliko mane ramyb je.

1945 metais stojau Kauno 3- i mergai i gimnazij . Klas je vis laik buvo daug mokini , vidutiniškai apie 45-kias. Baig m e mo-kykl 43 mergait s. Klas pastoviai pirmaudavo pagal pažangum ir drausm , bet nebuvo vieninga. Gal d l to, kad m s buvo per daug, gal kad buvome labai skirtingos. Po baigimo nei karto nesusitikome.

14

1953 metais stojau Politechnikos institut , elektros sto i ,tinkl ir sistem specialyb . Daug kas man s klausia, kod l pasirinkau toki vyrišk specialyb ? Sunku atsakyti. Mano svajon buvo geologija. Viliojo kelion s, ieškojimai ir atradimai. Bet seserys buvo išvažiavusios iš Kauno ir mama labai nenor jo man s išleisti. T tis si l pasirinkti radiotechnik , kuria pats dom josi. radistus nepatekau, nors egzami-nus išlaikiau gerai /buvo tik vienas ketvertas/. Man tada nebuvo skirtu-mo, nes viskas buvo pakankamai neaišku. Buv mokytojai steb josi mano pasirinkimu, laik mane lyriška mergaite, netinkama tokiai spe-cialybei. Jie tikriausiai buvo teis s. Bet tai matyt buvo mano lemtis. ia sutikau mano gyvenimo draug , su kuriuo mes ir dabar kartu.

Pirmais studij metais buvome keturios mergait s, v liau liko-me tryse. Visos puikiai sutar me, bet Vanda su Daiva suman pereiti pramoninink grup . Kviet ir mane, bet aš buvau ištikima savo pasto-viam charakt eriui ir likau grup je viena. Visi vaikinai buvo šaunuoliai, bet jie buvo vaikinai...

Bandau prisiminti, o kokie buvo mano grup s draugai. Dau-giausia buvo Algi , priskai iuoju j net penkis. Pagal ab c l pirmas – A. Baikštys. Visad susir pin s moksl s kme, nepasitikintis savo j go-mis, nors Jam visai neblogai sek si. Dažnai J dr sindavau, nes ma iau, kad Jam to labai reikia. A.Ivanauskas šiek tiek m slinga asmenyb . Man atrodydavo labai rimtas, nelabai link s bendravim . Gal tai subjektyvi nuomon ? Paprastai besišypsantis draugiškas A.Linartas man atrodgeras žmogus, neblogai sutariantis su draugais. A.Ku inskas man patik-davo. Visada paprastas. Su juo bendrauti nebuvo sud tinga. Labai pati-kimas kritiniais atvejais. Taip nor iau, kad neb t pasikeit s iš pagrin-d . Pagaliau A.Šak nas – toks nuostabus vaikinas. Visada geranoriškas, visada supratingas ir niekada ne žeidžiantis, visada besistengiantis pa-d ti. Reto intelekto žmogus. Tai ir visi Algiai. Romas B. labai domus filosofas. Jis tikriausiai pasirinko ne t specialyb . Gal tur jo b ti hu-manitaras. Visada su juo b davo domu pakalb ti. Apie Zigm G. ne-daug gal iau pasakyti. Mažai bendraudavom, api e J daugiau žinojau tik iš grupiok pasakojim . Neveltui per susitikim 40 met po baigimo proga Jis man s paklaus , ar mes mok m s toje pa ioje grup je. Akty-viausias grup s dainininkas, linksmuolis, anekdot karalius Gražvydas G. visada buvo šaunus vaikinas. Visus penkis metus išsilaik s seni nu

eslovas J. nuostabiai mok davo laviruoti tarp draug ir fakulteto va-dov . Stengdavosi galimai mažiau žym ti žurnale pravaikštininkus ir gelb ti miegalius, tik pats pramiegoti negal davo. Liud B. prisimenu amžinai skubant ir visad v luojant . egzamin atb gdavo jam pus jus

15

arba besibaigiant. Vienintelis žyd tautyb s studentas grup je – Jakovas K. domus vaikinas, m gdavo pafilosofuoti su manim. Šiek tiek perver-tindavo savo galimybes. Šalia Jakovo beveik visada b davo Al fonsas K. Buvo draugai. Al fonsas buvo geras žmogus kitiems, bet blogas sau, manau, silpnoko charakterio. Tolim nuotoli b gikas Petras L. Prisi-menu J labai „k d ” ir galvodavau, kad tai nuo b giojimo. Ir kalb davo Jis lyg b gdamas, labai greitai ir sunkiai suprantamai, bet nuoširdžiai. Visada šiek tiek kandus ir pasitikintis Albertas N. Jis niekada nebijojo pasakyti savo nuomon visais klausimais ir man tai patiko. Savo nuo-mon tur davo ir Rimas N., bet ji ne visad sutapdavo su man ja. B da-vo labai pasitikintis savim ir šiek tiek pasip t s. Gal man taip tik atrod .Povilas M. buvo darbštus ir pareigingas. Pra j s kariško muštro mokyk-l , visk ži r jo rimtai. Retai matydavau besišypsant , nors buvo geras žmogus. Motociklistas, fotografas, film k r jas Adol fas M. Grup je Jis atrod turtingiausias, nes tais laikais tokios prabangos, kaip motocik-las, niekas grup je netur jo. Bet man atrod , kad Jis tuo nesidžiaugia ir buvo paprastas vaikinas. Ramus, bet šiek tiek sta iokiškas buvo Jurgis P. Besimokant mažokai su Juo teko bendrauti, bet man atrodydavo, kad Jis rimtas žmogus. Mano pagrindinis laboratorini darb porininkas b davo Tautvydas S. Jis laboratorinius padarydavo beveik be mano prisilietimo. Nesp davau Jam pad ti. Likdavo tik darb aprašymas. Šiaip šaunus vaikinas. Sergiejus Š. – sud tingoko charakterio, bet geras žmogus. Jis buvo s žiningas studentas, gal net per daug. Pagal s rašpaskutinis – Petras Š. Sunkoka J charakterizuoti. Buvo fl egmatiškas, šiek tiek pašaip nas, bet anaiptol ne piktybiškas. Tai ir viskas, k galiu pasakyti apie grup s draugus.

Baigus Politechnikos Institut buvau paskirta Žem s kio sta-tybos projektavimo institut . Po keletos met m s elektrik skyriperved Pramonin s statybos projektavimo institut , o 1963 metais m s skyriaus pagrindu sukurt as “ Energosietprojekto” šiaur s vakarskyrius. Tris kartus keit si mano darboviet s pavadinimas, bet darbas nesikeit . Visus 32 darbo metus projektavau 0,4 ir 10 kV elektros linijas Lietuvos žem s kio el ektri fikavimui. Pad jau elektri fikuoti kaimVilniaus, Panev žio, Pasvalio, Birž , Kupiškio, Rokiškio, K dainirajonuose. Darbas buvo nelengvas. Pradžioje m s institutas buvo ne-turtingas. Netur jom mašin ir tekdavo pražingsniuoti visas numatomprojektuoti linij trasas, kartais labai ilgas. Nueini iki linijos galo, pas-kutinis autobusas jau išvyk s, tad žingsniuoji atgal 10 ar daugiau kilo-metr . Kelis kartus teko nueiti net 30 km. V liau praturt jome tiek mes, tiek elektros tinkl mon s, tod l dirbti tapo žymiai lengviau.

16

Darb prad j au inžinieriaus pareigose. Susik rus “ Energosiet-projektui” buvau paskirta grup s vadove. Tada institute moterys – gru-pi vadov s buvo tik dvi. Grup je tur davau iki aštuoni žmoni . Tek-davo ne tik organizuoti darb , mokyti kitus, bet ir pa iai dirbti, vykdyti plan . Nelengva b davo dirbti su žmon mis, ypa tik baigusiais institu-t . Paprastai visus traukdavau darb ir su visais gerai sutardavau. Ypa “ mandras” buvo vienas vyrukas. Pradžioje labai maištavo, viskas jam netiko. Pamažu j peraukl jau ir jis tapo geru darbuotoju bei drau-gu. Sutikau j pra jus keleriems metams po m s išsiskyrimo. Pasisakes s laimingas, kad pirma darboviet buvo mano grup , nes gavo pa-mokas, kaip reikia dirbti su žmon mis. Jis dabar nemažo kolektyvo vadovas. Dirba su žmon mis taip, kaip dirbau aš, ir jam puikiai sekasi... Ar gali b ti didesnis mano darbo vertinimas?

Darbo reikalais daugiausia susitikdavau su Gražvydu, kurio tinkl zonoje dirbau. Jis buvo pagrindinis m s “ šefas” ir daug kuo pad davo. Kartais susitikdavau su Jurgiu, kartais su Tautvydu. Jei ne m s susitikimai kas penkeri metai, su kitais buvusiais grup s draugais niekada neb tum m susitik .

Ištek jau 1956 metais. Užauginau du s nus. Tame pa iame Po-litechnikos institute vyresnysis sigijo automatikos, o jaunesnysis – kompiuterininko specialybes. Abu suk r šeimas. Vyresnysis turi du s nus, o jaun lis – tris s nus ir dvi dukras. Vyriausias m s vaikaitis jau Vilniaus universiteto ketvirto kurso studentas. Gi jauniausia dukrai-t tik dviej metuk .

17

Su vyru Povilu esame aistringi kelioni m g jai. Tarybiniais metais sava mašina apkeliavome Lietuv , Latvij , Estij , Rusij , Kareli-j , Krym , Kaukaz , Užkarpat . Turistiniu traukiniu keliavome po Vi-durin Azij . L ktuvais skridome Užbaikal , Archangelsk , Kam iat-k . Buvojau Lenkijoje ir Vokietijoje. Pusantr met gyvenau Sirijoje. Atgavus nepriklausomyb su turistin mis grup mis keliavome po Itali-j , Ispanij , Šveicarij , Pranc zij , Norvegij -Švedij , Egipt , Slovaki-j . Noras keliauti nepra jo. Svajon se dar liko šalys, kurias noriu aplan-kyti, o kol yra svajoni – gyvenimas t siasi.

18

RIMVYDAS DARGUŽIS

Gim 1935 m. kovo 3 d. Panev žyje, mok si Panev žio I-joje vidurin je mokykloje, nuo 1953 m. – KPI Elektrotechnikos fakultet e. 1958 m., gij s inžinieriaus – elektriko kvali fikacij , prad jo dirbti Kauno el ektros tinkl elektros l aboratorijos meistru. Nuo 1962 m. per-jo dirbti Energetikos statybos tresto Kauno mechanizuotosios kolo-

nos darb vykdytoju. 1971 - 1984 m. dirbo šios mon s viršininku. Pablog jus sveikatai, v liau dirbo gamybos ir technikos skyri inžinie-rium.

Daug prisid jo prie Lietuvos kaimo elektrifikavimo, už gerdarb ne kart apdovanotas vyriausybini institucij pad kos ir garb sraštais, energetikos ir elektri fikacijos žym no ir kitais ženklais.

Mir 2002 m. geguž s 11 d. Palaidotas Karm lavos kapin se.

Gražinos Dargu žyt s – Beleckien s atsiminimai apie brolRimvyd

Kai aš gimiau, broliui buvo 17 met . Visi namiškiai ir artimi draugai j vadino Rimu. Atmintyje išliko „skambino Rimutis, atvažiuos Rimutis, kada gr š Rimutis? “

Brolis baig J. Bal ikonio gimnazij ir Panev žio muzikos technikum , fort epijono specialyb . Gal jo dirbti muzikos mokytoju, bet tas darbas jo nedomino ir mokslus t s Kauno politechnikos institu-te.

Aš j pamenu jau kaip student , kai mes su t veliu kas sekma-dien ryte autobus stot neš me mamos prigaminto maisto siuntinius, o vakare eidavome atsiimti tuš ios d ž s. Retkar iais joje b davo d tos lauktuv s man (knygut , atvirukas, saldainiai ir t.t.). Koks tai b davo džiaugsmas!

19

Labiausiai laukdavau brolio gr žt ant. Tuomet namai prisipildy-davo jo draug ir man, mažylei, netr kdavo j d mesio. Kvep jo ma-mos kepamais pyragais, bandel mis (mama buvo puiki šeiminink ).

Namuose buvo pianinas, kuriuo brolis retkar iais pagrodavo. Man, penkeri met sesytei, kyriai prašant jis išmok pagroti pirmdain iš klausos. Tada t veliai pagalvojo, kad ir mane reik t mokyti muzikos. Taip aš savo gyvenim paskyriau šiai specialybei.

T v namai visad trauk brol . Kaune suk r s šeim , nepra-leisdavo nei vien šven i neapl ank s t vus, kur buvo laukiamas jau su žmona ir vaikais.

Vyriausiojo brolio r pest jau iau vis gyvenim . Dom josi mano mokslais, studijom, o pasiekimais džiaug m s kartu.

Apie gimnazijos ir kurso draug Rim

Susipažinau su juo sunkiais pokario metais. Su t vais, ieškan-iais valdiško darbo, 1949 m. atvykome iš K daini ir apsistojome

nuomojamame kambar lyje viename iš Liaudies (dabar A.Smetonos) gatv s skersgatvi . Gretimam name gyveno Darguži – inteligent ,šviesi puiki žmoni - šeima. Mok m s su Rimvydu vienoje tuometi-n s I-sios berniuk vidurin s mokyklos klas je. M s klas buvo garsi ne tik pažangumu, bet ir organizuotumu. Tur jome dainos ansambliuk ,skudu i ansambl , tuomet gars visoje Šiauli srityje, nemaža klasiokdalyvavo garsiame mokyklos d d orkestre, aktyviai sportavome.

Rimas nebuvo stiprios sveikatos, tad vietoj sporto aikšteli , t -v paskatintas, mok si muzikos ir baig muzikos mokyklos fort epijono klas , juolab kad ir namuose kaip seneli palikimas stov jo senas forte-pijonas. Rimas taipgi p t bosin tri b gimnazijos, v liau KPI d dorkestruose.

Rimvydo patarimu, kartu su juo prad jau studijuoti Elektro-technikos fakultete, tapome energetikais. Kartu prad jome dirbti elek-trotechnikos laboratorijose, jis Kauno, aš Panev žio elektros tinklmon se.

Susitikdavome dažnai, draugavome šeimomis, juolab kad ir jo jaunyst s draugai panev žie iai Kaune buvo suk r bendruomen . Jo gyvenimo draug , medik Aldona, be galo mielas žmogus, priimdavo mus visada kaip gimines, senus gerus bi iulius.

Panev žyje savo ruožtu susitikdavome pas Rimo t vus, taip pat tradiciniuose, ruošiamuose kas pekmet , klasiok susitikimuose.

20

Rimvydas nuo pat jaun dien buvo inteligentiškas, pasitem-p s, be muzikos tur jo dar aistr filatelijai, buvo Kauno filat elist klubo pirmininkas. Tarp kitko, šiuo “ hoby” Rimas užkr t ir buvus energeti-k vadov Justin Nekraš .

Per vis darbo laikotarp mus rišo tampr s ryšiai. Jam dirbant Kauno statybos – montavimo valdyboje, jo žmon s elekt ri fikavo ir Panev žio elektros tinkl zonos kius.

Deja, viskas turi pabaig . Kaip šiandien prisimenu, kai 1998 m. vasar Dubingi baz je, per kurso draug susitikim , Rimvydas diriga-vo mums giedant “ Lietuva brangi”, kaip tada nuoširdžiai atsisveikino-me, deja, visiems laikams…

G.Gudynas

21

ANTANAS GILYS

Antanas Gilys gim 1932 m. vasario 3 d. Ukmerg s rajono Jur-doni k.

1941 m. prad jo lankyti Daumantiški pradin mokykl , kuribaig s mok si Gelvon vid. mokykloje. 1958 m., baig s Kauno poli-technikos instituto elektros sto i , tinkl ir sistem specialyb s kursbuvo paskirtas dirbti energetiku Jonavos bald kombinat . Nuo 1960 m. rugs jo m nesio prad jo dirbti Klaip dos elektros tinkl Šilut srajono meistru, o nuo 1961 m. sausio m nesio skiriamas šio rajono viršininku.

Kaip gabus organi zatorius ir sumanus vadovas 1969 m. kovo m n. 17d. Antanas Gilys buvo paskirtas Utenos elektros tinkl direkto-riaus pavaduotoju ir šiose pareigose dirbo iki mirties 1981m.

22

Antanas Gilys buvo darbštus, pareigingas darbuotojas, nenuils-tantis organizatorius. Visas j gas ir sugeb jimus jis skyr energetikos vystymui.

Antanas Gilys aktyviai dalyvavo rajono visuomeniniame gy-venime, savo nuoširdžiu darbu ir visuomenine veikla peln pagarb ir autoritet .

Už nuopelnus darbe apdovanotas jubiliejiniu medaliu, atmini-mo ženklais, garb s raštais.

Pirmojoje santuokoje susilauk 2 dukter . S nus Antanas žen-gia t vo pramintu keliu. 2001 m. baig Kauno technologijos universite-t ir tapo diplomuotu inžinieriumi, dirba Utenos elekt ros tinkl relin sapsaugos ir automatikos tarnyboje. Žmona Stanislava tuose pa iuose elektros tinkluose dirba administracin darb .

S.Kutas

23

GRAŽVYDAS GUDYNAS

Gimiau 1935 m. geguž s 6 d. pa iame Žemai i krašto šiaur s– vakar pakraštyje, Mažeiki apskrities Židik vals iaus miestelyje, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos inteligent kartos šeimoje. T vas grynakraujis suvalkietis, kil s iš Marijampol s apskrities Veiveri vals-iaus Veiveri kaimo Jonas Gudynas (1909 – 1999), baig s dvime ius

pradini mokykl mokytoj kursus Veiveri mokytoj seminarijoje, 1929 m. pradžioje atvyko pagal paskyrim mokytojauti Židik pradžios mokykloje. Jonas buvo vienintelis iš 9 Gudyn šeimos vaik , gav sprofesin išsilavinim . Motina Bronislava Tamošauskait (1915- 2002), kilusi iš gausios žemaitiškos Narmont (pagal senel s linij ) gimin s, 1930 m. baig pas t v keturi as pradin s mokyklos klases. Kadangi jos t višk buvo Marginink kaime, vos keturi kilometr atstumu nuo Židik , mokytojas dvira iu vis nuvykdavo pas j pasisve iuoti, paži -r ti, kaip jo buvusi mokin auga. Sulauk jos pilnametyst s, t vai 1934 m. birželio 30 d. susituok Kaune, Karmelit bažny ioje. Iki vedybBronislava sugeb jo baigti Jonišk lio žem s kio mokykl ir Belvede-rio aukštesni j pienininkyst s mokykl Seredžiuje (1932), gydama pieno technolog s ir buhalter s specialybes. Tarp kitko, Motina, pakei-tusi pieno apdirbimo pramon s žinyb energetikos (ne be mano reko-mendacijos) iš jo pensij iš Panev žio šilumos tinkl vyriausiosios buhalter s pareigyb s. Tad m s namuose pieno ir knyg niekada ne-tr ko. T vas smuikavo, namuose vis laik buvo girdima muzika ir tik

24

bendrin , graži lietuviška šnekta. Žemaitiškai išmokau bendraudamas su bendraamžiais, o t aip pat su senel e iš motinos pus s, kuri augino ir mano vaikus. Skaityti išmokau b damas keturi su puse. Be to, b da-mas tokio amžius vis vaidinau kunig . Matyt, mane paveik šviesaus atminimo tuometinio Židik klebono, rašytojos Marijos Pe kauskait s – Šatrijos Raganos glob jo Kazimiero Bukanto (1872 – 1961) vaizdis. Klebonas gerai smuikavo, tur jo smuikeli kolekcij , tad jaunas moky-tojas Jonas. Gudynas buvo dažnas sve ias klebonijoje. Pirmoji ir antroji bolševikin s okupacijos, karas blašk m s šeim po visus krašto kam-pelius. T vai vykdavo ten, kur gaudavo darb . Mokytis prad jau Smil-gi pradin je mokyklos (Panev žio apskr.). Toje mokykloje, b damas penki su puse 1940 – siais prad jau lankyti parengiam j klas . 1944 m. baigiau Kentau i (Biržin s ) pradin mokykl , netoli nuo Židik ,kurioje t vas buvo ir mokytoju ir ved ju. Mokykla buvo dviej kom-plekt . T vas mok I – IV skyri , jo pagalbinink panel mokytoja - II ir III skyri vaikus. Mokiausi gerai, juolab, kad t vas buvo l abai griež-tas ir reiklus. Be to, jis man liepdavo taisyti žemaituk , kurie daugumo-je rašydavo žodžius taip, kaip ir tardavo, rašinius. 1944 m., išlaik sstojamuosius egzaminus, stojau Mažeiki gimnazij , ta i au kuriam laikui likau ,,bemokslis“: karo veiksm metu sudeg abu m ano keturiklasi baigimo pažym jimo egzemplioriai. Biržin pateko pat karo veiksm epicentr , nes netoli, už keli šimt metr buvo strategingeležinkelio linija Mažeikiai – Liepaja (Latvija) ir už keli kilometrLatvijos miestelis Vainod , kurio apylink se vyko labai arš s m šiai, ketinant Raudonajai armijai pralaužti vokie i gynybin linij , vadina-m j ,,Liepajos žiedu“. Tad mums, vaikams, 1944 – siais jau teko savo akimis išvysti karo baisumus. T v su m NKVD, nes darydami kratrado Hitlerio portretus, pakištus po l aiptais. (klas se kabojo J. Basana-vi iaus ir V. Kudirkos portret ai).Be to, krosnyje buvo aptikti apdegliku iai knyg apie pirmojo bolševikme io teror . Mokykloje sik rkaro ligonin , tad rus kariuomen s vadai mums liep palikti namus. Iki šal i gyvenome žemin je, rengtoje už fronto linijos pas kaimyn

kinink , po to, 1944 – 1945 – j žiem praleidome pas senelius Mar-ginink kaime, mamos t višk je.

1945 – j vasaryje, motinai gavus darb , iš gimt j krašt per-sikraust me K dainius. Ten, K dainiuose t vas atsitiktinai gatv je sutiko sen savo prietel , mokytoj S.Tij nait , buvus ,,Žvaigždut s“ redaktori , kuris, b damas mokyklos ved ju, sutiko, kiek palankius, išrašyti man pradin s mokyklos baigimo pažym jim . Su šiuo pažym -jimu 1945 m. stojau K daini berniuk gimnazijos pirm j klas .

25

K dainiuose buvo stiprus mokytoj kolektyvas. Gimnazijos direktorius – rašytojas Juozas Paukšt elis vyresn ms klas ms d st lietuvi kalb ir literat r ; matematikas Seliava, buv s K daini Kult rtechnik mokyk-los d stytojas; gerus chemijos mokslo pagrindus dav mokytoja vadi-nama ,,Pliumbum”, (deja, pavard s nepamenu); muzikos – Karaška, v liau tap s garsiu vargon derintoju: piešimo mokytojo Vaškevi iaus praktiški patarimai, kaip laikyti rankose rašikl pravert visam gyveni-mui, nors piešti taip ir neišmokau. Labai gera mokytoja ir žmogus buvo m s klas s aukl toja šviesios atminties geografijos mokytoja Budryt ,anksti, nuo sunkios ligos iš jusi Anapilin. Pirm j dvejet gavau, pame-nu, iš karinio parengimo, po to, kai aš, vienas iš mažiausi klas je, žingsniuodama rikiuot s paskutin je eil je atsiliepiau ,,Esu“ , vietoje ,,Aš“. Šiaip mokiausi gerai, buvau vienas iš pirm j . K dainiuose bai-giau keturias klases ir po mokykl reformos, kada lietuviškos aštuon-met s gimnazijos buvo pervestos vienuolikmetes vidurines mokyklas, 1949 m. ruden su t vais persik l me Panev ž , kur t siau mokslus Panev žio pirmojoje berniuk vidurin j e mokykloje. Patekau stipriau-si - pagrindin klas , tad pirmuosius du – tris m nesius s d jau tyliai, nes nepažinojau nei vieno klasioko, juo labiau visiškai nemok jau aukštaitiško ,,panev žietiško“ žargono. Suolo draugas Vytautas Mal-ius, beje, penket met už mane vyresnis, vadino mane ,,mužiku”, mat

buvau atvyk lis iš mažesnio miesto, nemokantis ,,žmoniškos“ panev -žietiškos šnektos. Pirmosios Lietuvoje lietuviškos gimnazijos pedago-g kolektyvas buvo l abai stiprus. Matematikas, mokyklos direktorius šviesios atminties Jonas Janulionis (,,Ponas”) paskutin je, vienuoliktoje klas je ruoš mus stojimui aukšt sias mokyklas, dav net aukštosios matematikos pagrindus. Lietuvi kalb ir literat r d st mokytojas Vincas Vitkauskas , v liau poet Elena Gabulait . Ypa stiprus buvo fi zikas Antanas Daugaravi ius (,,D d ”). Paskutiniuosius du metus chemij d st chemikas Bronius Puronas, beje kl as s aukl tojas pasku-tin se klas se. Istorij d st garsi istorik , mokslinink Ona Gir i t – Maksimaitien (1903 – 1999) sporto s j d sitrauk me skatinami Panev žio sporto patriarcho, garsaus sportininko ir pedagogo Vilhelmo Variakojo (1912 – 1988), su kurio šeima gyvenome kur laik vienoje ,,komunalkoje”. Jo d ka, baigiant vidurin patekau garsi tuo metu Panev žio jauni krepšinio komand , tapome Lietuvos jauni empio-nais. Be to iš mokytojo gavau geras stalo teniso pamokas, tad baigiau vidurin apsikabin j s sporto atskyriais i r PDG (pasiruoš s darbui ir gynybai) antrojo laipsnio ženkleliu. Su tokiomis ,,rekomendacijomis“ tuometinis elektrotechnikos fakulteto sporto kolektyvo pirmininkas tada

26

tre iakursis panev žietis Vincentas Navickas (1930 – 1994) ,,perleido“ man savo post .. ia prasid jo nemalonumai, nes sporto nem go nei dekanas J. Matulionis, nei fakulteto komsorgas O. Didžiulis. Pirmasis man jau pirmajame semestre at m stipendij (ne vien už tai, kad nebu-vau išmok s elips s formul s išvedimo), antrasis baisiai supyko už tai, kad vietoje kol kin s t alkos likau organizuoti pirmakursi spartakiad .Po to Didžiulis dar kelis kartus kviet mane ,,ant kilim lio“.

Gal d l to, kad visiškai nemok jau piešti (už mus klas j e piešv liau tap architektais Kazimieras Bal nas ir Jonas Brazys (1935 – 2002), pabijojau kartu su grupe klasiok stoti KPI Hidrotechnikos fakultet , kelinink specialyb , kur pirmasis egzaminas buvo piešimo. Tad, prikalbintas savo klasioko Rimvydo Dargužio (1935 – 2002), kartu su juo prad jome studijas Elektrotechnikos fakultete. stojau visiškai atsitiktinai, tiek b simos specialyb s pasirinkimo, tiek stojam j egza-min laikymo aspektais. Paskutin , lemiam penket paraš matemati-kas, fakulteto dekanas Jonas Matulionis, su kuriuo radome bendr kalbkaip panev žie iai, matematiko (mano mokymosi metais ir mokyklos direktoriaus) Jono Janulionio aukl tiniai. Juo labiau, kad stojam juždavinukai buvo, mano supratimu, buvo ,,vaikiški“.

Panev žie iai Kaune

27

Ir taip penkeri metai studentavimo pilna to žodžio prasme. Mokslas dav si nel engvai, nes visada labai tr ko ,,paskutin s nakties“ . Sportas (žaidžiau krepšin fakulteto, o nuo tre io kurso ir Veterinarijos akademijos rinktin se), stalo tenis žaidžiau fakulteto rinktin je, daina (dainavau KPI akademiniame chore), preferansas ir kiti užsi mimai atimdavo daug laiko. Gerai dar, kad panos menkai r p jo, nes buvau palik s Panev žyje pirm j meil , su kuria, baig s mokslus, ketinau apsiženyti. Tai buvo labai smulki ir kukli mergait , pagranduk iš bied-nos šeši vaik šeimos, kuri ,,apžav jo“ mane, jau abiturient , per 1953 – j Nauj j Met sutikim , kur suorganizavo suaugesniais kavalie-riais buv klasiokai su Panev žio II ir IV mokykl gimnazist mis. Pasekm je – užsimezg ilgalaik draugyst , kuri tapo lemtinga dviems poroms.

Per visus studij metus, nors gamybini praktik Vilniaus TE–3 ir Leningrado TE-2, bei priešdiplomin s praktikos metu ,,Kolenergo“ Šiauriniuose tinkluose, jau ir t eko ,,paragauti“ energetiko duonos, ne-buvau apsisprend s, tiksliau, nesvajojau apie b sim darboviet , ta iau tvirtai žinojau viena – gr šiu Panev ž . Ten liko mano t vai, paauglys-t s ir jaunyst s draugai, na i r pirmoji meil . Juolab, kad ir tuometinis, senasis Panev žys, ramus, švarus ir žalias miestas buvo visos Li etuvos jaunimo ir netik jaunimo, traukos centras. Parvykau t v tuometinius ,,namus‘‘ – vieno kambario komunalin but . Jau birželio 1-j , antrasis iš grup s (po Romo Barzdos – Bradausko), ,,susiraš me“, švogeriai ir švogerkos suorgani zavo vestuves (visi jie gyveno kaimiškoje troboje, padalintoje keturias dalis) ir tuojau pat, 1958-j rugpj io 16 –j , šeš-tadien , iš jau darb . Darb gavau t aip pat atsitiktinai, kaip ir sigijau specialyb . Nors oficialiai buvau paskirtas dirbti elektros skaitiklilaboratorijos meistru, Energijos realizavimo mon s Panev žio skyriuje (tarp kitko, atsisak s paskyrimo geležinkeli žinyb , kur perleidau Tautvydui), patekau Panev žio elektros tinkl ir elektrini rajon ,v liau pervadint Panev žio elekt ros tinklais. Tuomet, pra jus viene-riems metams nuo elekt ros tinkl mon s steigimo, labai tr ko specia-list su aukštuoju techniniu išsilavinimu vakantin ms skyri ir tarnybviršinink vietoms užpildyti. Tad, sus d prie alaus bokalo su dviem senais paž stamais – m s fakulteto 1956 m. absolventais Vincentu Navicku (1930 – 1994) ir Algimantu Naruševi ium (1933 – 1992), kurie jau dirbo t echnini skyri viršininkais, pirmasis – Elektros tin-kluose, antrasis – Energetikos statybos tresto Panev žio elektros mon-tavimo valdyboje, nutar me, kad mano darbo vieta – tinkluose, elektro-

28

technin je laboratorijoje. Kadangi laboratorijos laikinu vadovu buvo paskirtas praktikas - el ektrikas, šviesios atminties Silvestras Raudonis, beje žemaitis, kil s iš t pa i krašt kaip ir mano prot viai, baig samat mokykl ir ten dirb s gamybinio mokymo meistru, buvau paskir-tas jo vieton. Man, niekad nedirbus jokio praktiško darbo, el ektrolabo-ratorija buvo labai gera praktinio darbo ir teorini žini pritaikymo praktikoje mokykla. Tuo metu jau prasid jo ,,kol kinio“ kaimo elektri-fikavimas, jungimas prie aukštosios (tuo metu – 6 kV tampos), labora-torijoje dirbome tik šešiese, t ad teko ištisas šeši as, neret ai ir visas sep-tynias dienas per savait važin ti po tinkl aptarnaujamos zonos laukus ir dyzelines elektrines bandant el ektros rengini izoliacijos stov . Ne-užilgo mane paskyr vadovauti kartu ir trans formatori remonto dirbtu-v ms. Tad darbo ir r pes i užteko. Niekas tuo metu bendradarbineskirst (bent m s kolektyve) pagal išsilavinim ar pareigas. Vienin-telis kriterijus buvo kaip ir šeimoje – pagal amži ir patirt . Tad prakti-nio darbo g dži ir gyvenimo ties mok m s iš vyresni j , jiems per-teikdami savo teorines žinias.

Dirbant elektrol aboratorijoje atsirado ir nauji – šeimyniniai r -pes iai. Pame iui gim vaikai: s nus ir dukra.

Matyt, b iau ir ilg liau užsibuv s laboratorijoje, juolab, kad sisavinau tik vien , izoliacininko, specializacij , o relin s apsaugos ir

automatikos srityje dar buvo daug nežinomo. Ta iau gyvenimas pako-regavo mano siekius: V. Navickui iš jus statyti el ektronini vamzdeligamyklos, mane tuometinis mon s direktorius perved gamybinio – techninio skyriaus viršininku. Elektrolaboratorijoje palikau jaun inži-nieri elektrik Leon Mikalaj n , v liau kopus tais pa iais tinkl,,hierarchijos“ laiptais, išskyrus tai, kad aš, b damas vyriausiuoju inži-nieriumi, tik pavaduodavau direktori Broni Zapalsk (1927 – 1999), o jis dešimtmet buvo mon s vadovu. 1965 m., kaip atitinkan iam visus reikiamus kriterijus (j au buvau stoj s partij ) Justinas Nekrašas, tuo-metinis Lietuvos energetik vadovas, pasi l man vyriausiojo inžinie-riaus post . Truput pasispard s tur jau sutikti, nes mano kontrargu-mentai buvo, jo nuomone, nerimti: pernelyg jaunas mano amžius ir posto ,,at mimas“ iš amžiumi gerokai vyresnio, mano t v kartos, tuo-metinio vyriausiojo inžinieriaus Juozo Puodži no (1916 – 1990). J. Nekrašas tuos argumentas atmet :,,aš, pasak , trisdešimties met jau buvau ministru, o d l Puodži no, tai ne tavo reikalas“ . Vyriausiuoju inžinieriumi dirbau pa iu ned kingiausiu ir sunkiausiu Lietuvos energe-tikams laikme iu. Labai spar iais tempais vyko kaimo elektri fikavimas, skirstomasis 10 kilovolt tinklas neatitiko elementariausi saugumo

29

atžvilgiu technini reikalavim (nesukompensuotos žem jimo srov s10 kV skirstomajame tinkle, pernelyg ilgi tarpatramiai, maž skerspj -vi , nekokybiškai pagaminti aliuminijaus laidai, nebuvimas tinkampriemoni pasik limui atramas ir kt.), provincijoje rajon elektros tinkl skyriuose nebuvo dispe erinio valdymo, tad Panev žio elektros tinkluose, kaip niekur kitur, vienas po kito pasipyl nelaimingi atsitiki-mai. 1969 – j vasar , kada per keturias dienas žemosios tampos tinkle žuvo du m s žmon s (elektrikais vadinti j nedr stu), apsisprendžiau tame poste nebedirbti. T sprendim pagreitino ir neigiami sveikatos poky iai. Tad po garsiosios kolegijos, kur man buvo pasi lyta pažad tidaugiau ,,netur ti nelaiming atsitikim “, 1969 m lapkrit atsistatydi-nau iš vyriausiojo inžinieriaus pareig .

Man buvo pasi lyta dirbti vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, naujai paskirto vyriausiojo inžinieri aus S. Gylio ,,patar ju“ . Beje, tokio – vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo - etato dar nebuvo nei vienoje Elektros tinkl mon je. Kada nebebuvau jam (S.Gyliui) reikalingas, buvau ,,išmestas“ kaip igonas per tvor Panev žio el ektros tinklrajon , kur reik jo pakeisti ilgamet viršinink , sulaukus pensijinio amžiaus Henrik Blinstrub (1910 – 1990). Ten dirbau nuo 1971 iki 1976 – j . Darbas Panev žio miesto ir rajono tinkluose mane užgr dino kaip vadov ir ,,pakaust “ kaip inžinieri , kadangi teko dažnai vienval-džiai spr sti daug vairaus pob džio socialini klausim , rasti išeit iš konfliktini situacij . Be to, kur laik buvau vienintelis diplomuotas inžinierius skyriuje. Direktoriaus Zapalskio pakviestas, gr žau v l savo ankstesnes, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas, kadangi toks etatas jau buvo oficialiai vedamas visuose sistemos elektros tinkluose. Tose pareigose dirbau iki iš jimo iš pirmosios ir paskutin s darboviet s1999 met pabaigoje, išdirb s iš viso 41 metus, 4 m nesius ir 15 dien .Atrodo, buvau vienintelis energetikos sistemoje inžinierius, nedirb seiliniu, iš pirmos darbo dienos ,,viršinink lis“. Matyt tas viršininkavi-mas ir mokas žemaitiškas b das kartais prasimuša bendraujant su žmon mis, ypa su savaisiais, namiškiais. Be to esu gim s Kiaul s me-tais, pagal Ryt horoskop – Jautis (kaip, beje, m ano abu vyresnieji vaikai iai), tad esu iškr t s nemaža kiaulys i ir daug kart band s, kaip ir dera jau iams, ,,pramušti kakta sien ”.

Dirbdamas vis laik vadovaujam technin darb , sisavinau kelet taisykli : pirma – niekad netrukdyk žmon ms dirbti, nebent tai b t surišta su saugumo technikos pažeidimais; antra – mok k ne tik bausti, bet ir skatinti žmones už s žining darb ; Tre ia – pirmiausia ištikus b dai ieškok b d jai pašalinti, o tik po to ieškok kaltinink . Kas

30

lie ia karjeros reikalus tvirtai sitikinau, kad kiekvienam ,,kartel “ yra pakelta jam pasiekiam aukšt , tik nevalia jos kelti dar aukš iau, nes neperšokus galima krintant skaudži ai susižeisti. Ir dar – norint tapti vyriausiuoju inžinieriumi arba jo pavaduotoju, b tina prieš tai b ti ap-lamai inžinieriumi.

Gyvenimas parod , kad vi ena iš jo vertybi yra pastovumas. Tuo galiu didžiuotis: dirbau vis amži toje pa ioje darboviet je, pagal gyt specialyb , jau bemaž pus amžiaus gyvenu su ta pat pa ia. Tie

patys, dar nuo jaunyst s laik mano ir šeimos draugai. Net kirp ja ir stomatolog tos pa ios, deja vis re iau pas jas lankausi – neb ra b tino reikalo. Priešpaskutinio gyvenimo etapo – per jimo nuo ankstyvosios senatv s prie tikrosios, v lyvosios - laikotarpiu stengiuosi b ti pagal galimybes aktyvus, bendrauti su vaikais ir vaikai iais. J keturi – trys vyrukai ir Eglut . Jiems šiemet su jo 19, 17, 11 ir 8 – ri. Pastarasis, antrokas Dominykas, vienintelis gim s ne Panev žyje, o Vilniuje. S -nus, Arnoldas g.1969 m. dirba fi rmoje. Jo žmona, vienmet su juo Vilniaus Universiteto absolvent - lituanist , mokytojauja Panev žio Katalikiškoje vidurin je mokykloje. Dukra Margarita, g. 1960 m, bai-gusi Vilniaus Universitet turi dvi specialybes: bibliograf s – bibliote-kinink s ir anglist s, darbuojasi M.Mažvydo nacionalin je bibliotekoje ir Vilniaus (Jeruzal s ) XIV-je vidurin j e mokykloje.. Jos vyras Art ras Raila, g. 1962 m. Panev žio apylink se – skulptorius, Vilniaus dail sakademijos docentas. Visus mano gentainius vienija 2000 – si ais si-gyta sodyba Ignalinos rajone, esanti labai vaizdingoje vi etov je ,,unt kalnalio“. Sodybos gyventojai, j buvo tik dvi kartos, penki žmon s, iš j Anapilin paliko m s gen iai didžiul dviej gal trob . Visai arti du ežerai, Aukštaitijos nacionalinis parkas, kurio viduryje, Vaišnorišk -je (Utenos raj.) pral eista net 20 vasar , užaugo 3 vyresnieji vaikai iai. Gaila, kad šioje, dabar j au m s gimin s, sodyboje nebesisve iuos ma-ma, kuri palaidojom pra jusi žiem , sulaukusi 87 – ri . T tušis miranks iau, 1999 – si ais sulauk s 89 – ri . Jie ilsisi šalia vienas kito Pa-nev žio, vadinamose Ramygalos gatv s, kapin se. Taip, mano ir vaikšeim nari , surišt kraujo ryšiais teb ra tik dešimt. Iš senosios – t v – kartos Žemaitijoje liko jauniausia motinos sesuo priži rinti pagal išga-les tai, kas liko iš t višk s ir prot vi (mano seneli ir proseneli ] Nar-mont šakos kapavietes. Kiti proseneliai – Gudynai palaidoti Veiverikapinait se.

Iš j s iš energetikos sistemos, 2000/2001 mokslo metais išlei-dau technik elektrik – vadybinink laid vi etiniame Politechnikume. Po to, pusantr met kartu su energetikais vet eranais, vadovaujant inž.

31

Mykolui Rutkauskui talkinau ruošiant regl amentus skirstomiesiems elektros tinklams eksploatuoti. 2003-siais, sutinkant Panev žio k rimo 500 met jubiliej , kartu su panev ži ete istorike J.V. iplyte. paraš me Panev žio miesto savivaldyb s elektrin s, dirbusios 1923 – 1944 metlaikotarpiu, istorij . Ši knygel skirta senosios elektrin s darbuotojams (su gera dešimtim j man darbo pradžioje teko dirbti i r bendrauti) , jtri sui elektrifikuojant Panev ž atžym ti. Knyga išvydo dienos švies2004-j vasar .. Planuose – nauji sumanymai. Bus ar nebus jie gyven-dinti težino Aukš iausias.

J s ištikimas grupiokas Gražvydas – Jonas Gudynas

32

ALGIS IVANAUSKAS

Gimiau 1933 m. Kaune. ia pra jo mano vaikyst , ia prad jau lankyti pradžios mokykl . 1940 m. Lietuvai atgavus Vilni ir j iš Kauno perk lus Lietuvos universitet , kuriame dirbo mano t vai, Vil-niuje atsid riau ir aš. ia 1951 m. baigiau Vilniaus I berniuk gimnazi-j . Mokydamasis labai dom jausi technika, užsiimin jau aviamodeliz-mu ir buvau, kaip t ada sakydavo, didelis radijo m g jas, tod l tolesnis kelias man buvo aiškus, studijuosiu techniškus mokslus, o konkre iai - elektrotechnik . 1951 m. stojau Kauno politechnikos instituto Elek-trotechnikos fakultet pasirinkdam as elektros sto i ir tinkl specialy-b . Studij metais sušlubavus sveikatai tur jau padaryti 2 met pertrau-k .

Mokyklos ir studentavimo pradžios metai buvo žiaurios stali-nizmo prievartos ir gr sm s išlikimui metai, ta iau 1953 m. nugaišus „taut t vui” ta tampa šiek tiek atl go. Naujai kurtos taip vadinamos Liaudies kio tarybos pad jo išlaikyti Lietuvoje ia baigian ius aukšt -sias mokyklas specialistus. domu buvo tai, kad ir Kaune gyvenusirus tarpe tada kilo šioks toks sutrikimas d l tokios vyki eigos. Kai kurie iš j prad jo traukti atgal Rusij , o j vietas užimin jo lietuviai specialistai. Patrauk atgal ir kai kurie Politechnikos institute dirbatvyk liai.

33

Studij metais teko sutikti nemažai gerai savo specialyb išma-niusi , student tarpe gerbi am ir švies atsiminim palikusi d styto-j , kaip prof A.Novodvorskis, v.d. Jodikaitis, doc. Jurgis Zdanys, doc. R. Chomskis, prof. Leonas Kaulakis, v.d. Augustaitis ir Bartkevi ius. domios buvo Petraši n elektrin s vyr. inž. Linkai io elektros sto i

kurso paskaitos, kuriose jis nuolat keldavo aktualias Lietuvos energeti-kos problemas ir tolimesn jos pl tros keli , bei ragino mus, b simuo-sius inžinierius, jomis dom tis ir spr sti. D l savo pasirinktos specialy-b s niekada nesu nusivyl s.

Baig s studijas ir gav s inžinieriaus diplom , gavau paskyrim Kauno Pramprojekt . ia iš karto teko s sti prie elektros pasto i

projektavimo. Darbas buvo domus, nes greitai buvo galima išvysti ir darbo rezultatus. Ta iau aplinkyb s susiklost taip, kad padirb jus ten apie metus persik liau gyventi Vilni , kur prad jau dirbti inžinieriumi Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus elektrinio suvirinimo ga-myklos, v liau pertvarkytos Visas junginio elektros suvirinimo moks-linio tyrimo instituto filial . ia išdirbau apie 5 metus, ta iau vis laikkyriai lindo mintis ir noras siekti ko nors daugiau. Gyvenime dažnai

b na taip, kad koks nors atsitiktinumas gali daug k pakeisti. Viendien savo vadovyb s pavedimu buvau porai dien komandiruotas pa-dirb ti vert ju Vilniuje veikusioje t echnikos parodoje. Joje susitikau su parod atvykusiu KPI prorektoriumi ir Automatikos ir skai iavimo

technikos katedros ved ju doc. R. Chomskiu, kuris, pasidom j s kuo dabar užsiimu, pasi l neeikvoti laiko rutinai ir stoti aspirant r . Pa-pasakojo apie katedroje vykdomus naujus darbus ir tyrimus. Sužinojau, kad prof. Kem šis užsiima kalbos signal analize, doc. S.Vosylius ir doc. A.Lašas vaizd atpažinimu, telemechanikos srityje dirba iš aspi-rant ros Leningrade gr ž s doc. O.Šv gžda. Faktiškai visi šie darbai siejosi su kibernetika, kuri m s studij metais buvo vadinama buržua-zine „lženauka” (pseudomokslu), tod l trauk savo naujumu. Susidom -j s šiomis naujov mis 1964 m. per jau dirbti inžinieriumi doc. S. Vo-syliaus vadovaujam rašmen automatinio atpažinimo ir skaitymo gru-p , kuri dirbo pagal sutart su “ Sigmos” SKB, o po met stojau aspi-rant r . Tarp kitko “ Sigmos” SKB tais klausimais ir problemomis užsi-imin jo kartu su mumis mok sis inž. R. Našli nas. Technikos mokslkandidato disertacij , kurios tema buvo grafin s informacijos vedimo skai iavimo mašinas rengini tyrimas, apgyniau 1971 m. Po aspirant -ros baigimo buvau paliktas dirbti KPI (dabar KTU). Darb prad jau asistentu, v liau buvau pakeltas vyr. d stytoju, o 1974 m. docentu. Teko skaityti automatinio valdymo teorijos, automatikos ir telemechanikos,

34

optimizavimo pagrind , automatikos element ir kt. disciplin paskai-tas. Apvaliaisiais 2000 m. atsisveikinau su man mielu ir labai draugišku Valdymo technologij katedros kolektyvu ir iš jau pensij . Užauginau dukr ir s n , dar auga dvi an k s ir an kas.

Du sirgaliai

35

ESLOVAS JOCIUS

Gimiau šv.Kal d antr j dien (užregistruotas 1934 01 06d.) Girkalnio kaime Raseini rajone 15 ha žem s valdžiusioje valstie io šeimoje. Žem buvo gražioje vietoje: iš vienos pus s Girkalnio mieste-lis, iš kitos už 20 m progimnazijos pastatas, toliau senosios Žyd kapi-n s ir gretim kinink valdos. Išilgai visos m s žem s prateka nedi-delis šaltiniuotas Š tupio upelis, bet mums, vaikams, j patvenkus van-dens b davo iki kaklo.Tik gyvulius man buvo sunku ganyti palei mies-tel n daržus. Sodyboje buvo labai didelis ir tvarkingas senelio išaugin-tas sodas.

Šeimoje buvome penki vaikai: vyresnis brolis ir trys ses s, vie-na iš j jaunesn .

Mokslus prad jau vos ne ant kiemo buvusioje Girkalnio pro-gimnazijoje. Ta iau mokymasis, pamok ruošimas nebuvo pirmaeilis r pestis. Karui persimetus Lietuv , mam a liko su 5 vaikais ir nemažu

kiu, tod l mokytis buvo galima tik atlikus b tinus kasdieninius darbus. Tada žibalin lemp apguldavome iš vis pusi . Girkalnio progimnazi-joje bene labiausiai per vis savo gyvenim m gau sport : dalyvavau akrobat b relyje, sukiojausi ant skersinio, atrasdavome laiko kvadratui su savo gamybos kamuoliu, kitiems žaidimams.

Gyvendamas Girkalnyje karo ir pokario laikotarpiu bene la-biausiai brendau “ politiškai”. Gretimai esan ioje progimnazijoje gyve-no vokie i kariuomen , o karui baigiantis joje ir m s sodyboje - ruskariuomen . Sode buvo j vi rtuv , štabo žemin . Jiems išvažiavus mums pakakdavo ir šovini , ir vairi ginkl . Pokario laikotarpiu b da-vo li dna, kai po tr mim Sibiran, mokykl jau neateidavo klas s

36

draugai, nelikdavo paž stam šeim . Miestelyje išguldydavo nušautus “priešus”, o v liau naktimis juos bet kur pakasdavo. Labai m go juos sumesti ir m s daržovi l aikymo r sius (duobes). Viename r syje vienu metu buvo sukišta net apie l3 žmoni palaik . Tik neseniai, prieš 15 met , jie buvo perlaidoti kapines.

Tokioje aplinkoje prab go mano ankstyvoji vaikyst .Baig s Girkalnio progimnazij vienerius metus mokiausi Ra-

seini vidurin je mokykloje, o dvejus paskutiniuosius metus Klaip doje Donelai io vardo vidurin je mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo gim-nazija). Nuo mokymosi Klaip doje iki instituto baigimo visur ir visada mane lyd jo skurdas. Neži rint tai, 1953 metais buvo nepaprastai didelis džiaugsmas stojus Kauno Politechnikos institut elektrotech-nikos fakultet , kuriame net dvi grupes susirinko bendramin iai iš visos Lietuvos. Neži rint vairiausi sunkum studij metai buvo malo-n s, nes juos lyd jo jaunatviškas išradingumas ir optimizmas. Apie studij metus nereikia ir rašyti, nes kiekvieno iš m s atmint apie juos daug kas siraš taip stipriai, kad nepamiršime kol gyvi b sime.

Baig s institut 1958 metais buvau paskirtas dirbti Pramoni-n s statybos proj ektavimo institut Kaune. ia stengiausi projektuoti vis naujos srities objektus, nes žinojau, kad pradedan iam dirbti yra ne g da nežinoti, o b tina sigyti papildom žini , reikia tobul ti. Iš stam-besni projekt pažym iau “ Klaip dos miesto perspektyvin elektros tinkl schema”, “ Lietuvos 10 kV el ektros tinkl perspektyvin sche-ma”.

Studentiška praktika

J rmaloje

37

1960 m. vedžiau vilniet student , tod l persik liau Vilni ir prad jau dirbti to paties instituto Vilniaus filiale. ia tarp vairi pra-mon s objekt elektros tinkl teko projektuoti 110 kV elektros linij ,110/6 kV rajonin trans formatorin pastot ir kt. 1964 metais per jau dirbti Vilniaus elektros tinklus, Prisijungim ir gamybos organizavimo tarnybos viršininko pavaduotoju. Pas d jus ant projektuotojo k d s, ia buvo labai domus darbas, patiko. Nuo technini s lyg išdavimo, pro-jekt derinimo iki past atyt 10 kV tinkl pri mimo komisijos vadovo. Vilniaus miesto 6 kV elektros tinklus perved me 10 kV. ia per de-šimt darbo met gyta patirtis buvo labai naudinga.

1973 metais buvau pakviestas dirbti Komunalinio kio pro-jektavimo institut vyriausiojo specialisto - elektriko pareigose. Institu-tui patenkinus mano prašym d l pagerinto trij kambari buto suteiki-mo, šiose pareigose išdirbau iki instituto susmulkinimo iki skyri , sky-reli , bei j “ prichvatizavimo”, atk rus Lietuvoje nepriklausomyb .Darbas šiose pareigose buvo labai domus. o tobulinant savo žinias buvo galimyb išvažin ti vis buvusi Taryb S jung : visas respubli-kas, Sibir iki Vladivostoko, dalyvauti “moksliniu klausytoju” daugu-moje visas jungini kvalifikacijos k limo seminar .

Šis darbas, sukaupta patirtis ir žinios pravert ir dabar i ai: už-registravau individuali vieno pensininko mon . Ir ia, dirbdamas na-muose, laisvu darbo grafiku užsidirbau gana didel “ pensijin pried ”, kuris galutinai sutriuškino skurd , taip kankinus jaunyst je. Toks prie-das leidžia ramiai užbaigti savo žemišk j gyvenim .

Turiu du s nus, kurie yra baig VU medicinos fakultet , vienan k student , an k devintos klas s moksleiv . Pažym tina, kad an kas buvo daugkartinis Matulionio vardo matematik konkurs daly-vis ir prizininkas.

Stažuojam s

38

DALIUS STEPONAS JURK NAS

Gimiau 1935 m. rugpj io 3 d. Viktorinos km. Veis j r. mo-kytojo šeimoje. 1953 m. baigiau Marijampol s Rygiški Jono berniukvidurin mokykl , o 1953 m. baigiau Kauno Politechnikos instituto elektrotechnikos fakultet . Baig s institut 7 metus dirbau pagal institu-te gyt specialyb (inžinieriaus energetiko) Vyriausioje energetikos ir elektri fikacijos valdyboje inžinieriumi, skyriaus viršininko pavaduotoju. Susižav j s mikroelektronika, 25 metus dirbau vedan iu konstrukto-riumi ir laboratorijos viršininku mokslinio tyrimo institute „Venta“. Atk rus nepriklausomyb , aš trumpai dirbau Lietuvos geležinkeligeneralin je direkcijoje, v liau Energetikos ir kio ministerijose vy-riausiojo specialisto, skyriaus viršininko pareigose.

Nuo 2002 m. rugs jo m n. kartu su žmona gyvenu pensininkgyvenim .

Savo meninius polinkius stengiausi gyvendinti 15 met dai-nuodamas vyr chore „Varpas“ ir 16 met vairiuose mišriuose choruo-se.

Didžiausi tak mano pasaul ži rai padar vaikyst je patirti vykiai – KGB naktin krata ir t vo areštas 1945 m. ( skundus dviem jo

mokiniams), t vo ištr mimas Vorkut bei gyvenimas su darbo netu-rin ia motina ir broliu. D l savo pasaul ži ros aš niekada nebuvau pio-nieriumi, komjaunuoliu, komunist partijos nariu, nors gyvenime tai man trukd stojant institut (esant stojam j egzamin balui 4.9, bu-

39

vau priimtas tik kandidatu, studentu tapau žymiai v liau, iškritus nepa-žangiems studentams), tai neleido man su choru „Varpas“ išvykti kon-certines keliones kapitalistines šalis, užimti aukštesnes kaip laboratori-jos viršininko pareigas ir t. t.

Balt j nakt švent je

40

ANTANAS PETRAS JUŠKA

Gimiau 1936 06 29 Šaki apskrityje, Žvirgždai i vals iuje, Vyžpini kaime. ia, tarp Nenup s ir Novos gyveno mano seneliai Juozas Juška i r Jonas Gust ainis, tur jo po du val akus žem s. Mokiausi Antab džio pradin j e mokykloje, Barzd progimnazijoje, Griškab džio vidurin je mokykloje, kuri baigiau 1953 metais.

1958 m. baigiau KPI ir pagal paskyrim dirbau Vilniaus Elek-tros tinkl Druskinink ir Antaliept s skyriuose meistru, v liau Lentva-rio skyriaus viršininku.

1961 m. prad jau dirbti Lietuvos MA Energetikos institute. Pirmuosius tris metus buvau aspirantu, v liau dirbau Kompleksinienergetikos tyrim laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu darbuotoju, vyr. moksliniu darbuotoju, sektoriaus vadovu, l aboratorijos vadovu. 1970 m. apgyniau kandidato disertacij .

1969 – 1990 m. dar dirbau Lietuvos energetikos vystymo nuo-latin s komisijos moksliniu sekretoriumi. Prieš tai ši komisija 1965 m. išleido Lietuvos energetikos rodikli rinkin už 1950 – 1964 metus (rus kalba). Buv s šios komisijos pirmininkas akad. A. Žukauskas pasi l man t sti š darb . Parengiau, redagavau ir MA Fizikini tech-nini energetikos problem instituto vardu išleidau šiuos informacinius

41

statistinius energetikos technin s – ekonomin s apžvalgos bei analiz sleidinius:

Lietuvos energetika (1965 – 1970), Kaunas, 1972, 269 p. ; Lietuvos energetika (1971 – 1975), Kaunas, 1977, 317 p. ; Lietuvos energetika (1976 - 1980), Kaunas, 1983, 481 p. 1990 m. buvau perkeltas steigiam Energetikos ministerij ir

paskirtas Energetikos ir Šilumos kio departamento direktorium. Po ministerijos reorganizavimo dirbau j ai priklausan ioje Energetikos agent roje. Nuo 1997 m., sujungus kelias ministerijas, dirbau naujai steigtoje kio ministerijoje Energetikos strategijos skyriaus vyr. spe-

cialistu. 1993 m. parengiau ir Energetikos institutas išleido [lietuvi ir

angl kalbomis] leidin “ Lietuvos energetika: elektros, šilumos, kuro ir energijos balansai [1980 – 1992]”. Nuo tol prad ti leisti analogiški kasmetiniai informaciniai – statistiniai leidiniai apie energetik .

1993 – 2005 m. parengiau, o kartu su Energetikos instituto specialistais išleidome trylika leidini “ Lietuvos energetika, Energy in Lithuania” už 1992 – 2004 metus.

Dirbant Lietuvos energetikos institute bei Energetikos ir kio ministerijose per 43 metus vienas arba su bendraautori ais parengi au per 220 mokslini ir mokslo populiarinimo darb [straipsni , pranešimkonferencijoms, energetikos vystymo program ir kt.], kurie publikuoti šalyje ar užsienyje. 1994 – 98 m. energetikos reformos ir energijos ba-lans raidos klausimais skai iau pranešimus Florencijoje, Lauenburge, Kopenhagoje, Rygoje (Baltijos asambl joje ) ir kt.

Pirmoji praktika

42

1996 – 2000 m. dar dirbau Seimo visuomeniniame energetikos komitete. 1982 – 1996 m. buvau Kauno politechnikos instituto Valsty-bin s egzamin komisijos pirmininku. Per 15 met Elektros sistemkatedroje diplominius projektus apgyn 425 elektros sistem ir per 800 elektros tiekimo specialybi inžinieri .

Domiuosi balt (ypa pr s ir jotvingi ) istorija. Dalyvavau Vilniaus zanavyk bendrijos veikloje, parengi au leidin l “ Griškab -džio kalendorius 2000”. M gstu keliones. Anks i au pabuvojau visose buvusiose s jungin se respublikose, apl ankiau nemaža vietovi nuo Karpat ir Kolos iki Baikalo, Isykulio ir Sevano. V lau aplankiau be-veik pus Europos valstybi .

Žmona Aldona, su kuria esame kartu j au 40 met , yra baigusi Vilniaus pedagogin institut (geograf ) ir 35 metus dirbo Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijoje. Nuo 2001 m. abu pen-sijoje.

43

ALFONSAS KAKLAUSKAS

KPI Elektrotechnikos fakulteto m s 51/9 grup Al fonsas Kaklauskas atvyko baig s K daini vidurin mokykl . Šeima su t ve-liais, sesute ir broliuku gyveno Josvaini miestelyje. Tai gražus, gyvas miestelis prie plento Cinkiškis – K dainiai, su didinga bažny ia, šalia Šušv s up s. Prie up s Alfa praleisdavo daug laisvalaikio, maudydavos, žvejodavo. Ypa su malonumu prisimindavo pagautas lydekas.

Dar b damas moksleivis Al fonsas konstruodavo radijo apara-tus, juos taisydavo kaimynams. Šis polinkis pad jo jam pasirinkti spe-cialyb . Mes j pažinojome kaip nuošird , gab , draugišk koleg , kuris sugeb jo ir gerai mokytis, ir smagiai linksmintis.

Baigus institut prad jo dirbti Žem s kio statybos projektavi-mo institute. ia darbo buvo daug, prasid jo spartus Lietuvos kio elek-trifikavimas. Kaip darbštus ir produktyvus darbuotojas buvo skatinamas ir aukštinamas pareigose.

D l projektavimo organizacij reorganizavimo Alfonsas atsid -r Pramonin s statybos projektavimo institute, žem s kio sektoriuje. Iš ia Al fa ir aš buvome pervesti baigiam statyti Kauno hidroelektrin ,

ta iau Pramprojektui užprot estavus, mus gr žino atgal. Suk rus “ Ener-gosietprojekt ” j buvo pervesti žem s kio sektoriaus el ektrikai. ia Alfonsas išaugo iki proj ekto vadovo pareig , jam darbas sek si, sutarsu bendradarbi ais. Tai buvo s km s darbe ir gyvenime metai.

Iki šio laiko m go medžioti, plaukioti skuteriais, Šioje sporto šakoje pasiek aukšt rezultat , tapo sporto meistru.

Ta iau v liau s km nusisuko. Teko gr žti Žem s kio pro-jektavimo institut , kuriame ir buvo prad j s darbo veikl . Iš ia išvyko dirbti t višk , stamb Josvaini kiaulininkyst s kompleks . Josvai-niuose ir baig žemišk gyvenim , ia mir , ia ir palaidotas.

44

A i , Alfa, už tuos su Tavimi maloniai pral eistus metus, džiu-gias jaunyst s valand les. Linksmas ir mielas likai m s atmintyje.

. Jocius

priverstin darb kol kyje

45

JAKOVAS KALAMICKAS

Gimiau Kaune 1935 06 06 d. Ten ir mokiausi, kol 1958 m. bai-giau KPI. Ten prasid jo mano darbo biografij a, kuomet pirmo kurso pradžioje išvažiavau dirbti kol k . Baigus institut buvau pasi stas Petraši n SMV dirbti meistru.

Pirmas objektas – Klaip dos m sos kombinato 110 kV pastot sužbaigimas. Pastot tur jome užbaigti revoliucijos šven i garbei, bet dar prieš tris dienas kažkas nakt išleido iš transformatoriaus alyv ,sumirk joje skudurus ir padeg . D l tokio “ šventinio” fejerverko tur -jau nemalon susitikim su OBCHSS.

Dirbti buvo sunku, nes tr ko ranki ir medžiag . Problema buvo išspr sta paprastai – m s SMV perdav Maskvai, Centroelektro-setstroj trestui. Tad aš 1959 m. geguž s pradžioje t apau šio t resto Vil-niaus montavimo skyriaus Nr. 6 meistru. Vadovai buvo rusai (viršinin-kas Medviedskych, vyr. inžinierius – patyr s montuotojas technikas Kaš ej ev). Kartu su “ maskoliais” Lietuv atvažiavo rankiai ir me-džiagos, užtat tur jom dirbti ten, kur mus siunt .

Daugiausiai darb atlikome Lietuvoje, bet nemažai tur jome dirbti Latvijoje, Baltarusijoje ir net Ukrainoje (Rovno 110 kV pastot ).

1959 – 1963 m. Lietuvos energetika smarkiai vyst si. Buvo pa-statytos Kauno, Vilniaus ir Elektr n 330 kV pastot s. Tokios pastot sbuvo sumontuotos Liepojoj, Daugpily ir Kaliningrade.

1963 metais Lietuvos energetik vadai nusprend , kad pakaks gr žinti Maskv Lietuvai skirtus pinigus ir mus perved Energetikos statybos tresto Elektros tiekimo linij SMV (virš. J. Ankudavi ius, vyr. inž. A.Baronas). Aš buvau pervestas darb vykdytojo pareigose, o nuo t met lapkri io pakeltas vyr. darb vykdytojo pareigas.

46

1963 12 14 d. vedžiau ir nuolatin s komandiruot s tapo našta, bet vis vien t siau š darb dar ketverius metus. 1967 11 12 d. buvau pervestas Lietuvos energetikos valdybos Tinkl ir pasto i tarnybgrup s vadovo pareigas. Tarnybos viršininku buvo S. Gaušys, pavaduo-toju – L. Mirkinas.1970 04 29 d. tarnyba suskilo dvi – Tinkl ir Pasto-i . Aš buvau pervestas Pasto i tarnyb (vi rš. Žilys) tose pa iose

pareigose. 1972 04 20 d. savo prašymu buvau atleistas iš pareig – išva-

žiavau Izrael .Ir štai Izraelis. 1972 05 15 d. nusileidome Ben Gurion vardo

aerouoste. T met liepos 17 d. nekeisdamas pavard s prad jau dirbti Izraelio elektros kompanijoje pie i ausiame mieste Eylat inžinieriaus elektriko pareigose. Priži r jau el ektros stoties, kuri ne tik gamino elek-tros energij , bet ir g lino j ros vanden , elektros rengimus – šešias 161 kV pastotes, taip pat Eylato rajono 161, 110, 36 kV ir žemos tam-pos tinklus. Be to man tekdavo inspektuoti naujus objektus prieš pajun-giant elektros energij . Atsakomyb didel , nes nenor jau sutepti Kau-no politechnikos instituto absolvento vardo.Temperat ra vasar saul je siekia 60 laipsni C. Darbo laikas neterminuotas – prad davau 6 val. ryto, o gr ždavau namo apie 11 val. vakaro. Taip dirbau penkis su puse met , kol 1978 m. saus buvau pervestas tos pa ios kompanijos Cen-

Tarp rus karinink ir bendrakursi

47

tro pasto i tarnyb inžinierium. ia teko aptarnauti 36 aukštos tampos pastotes.

1982 m. liepos m nes dalyvavau konkurse ir gavau naujai ku-riamos Centro ir Piet dispe erin s tarnybos viršininko post . ia dir-bau iki pensijos.

2000 m. birželio 30 d. iš jau pensij . Bendras darbo stažas – 14 met Lietuvoje ir 28 metai Izraelyje, viso 42 metai. Per tuos m etus apsivedžiau, išauginau ir ištekinau dukr , palaidojau žmon ir padedu auginti du an kus. Duok, Dieve, jiems ir mums visiems daug sveikatos ir ilg , ger gyvenimo met .

Ryšon Le Cyon, 2005 02 04

48

SAULIUS BERNARDAS ALOYZAS KUTAS

Gimiau 1935 m. birželio m n. 21d. Kupiškyje muzikos moky-tojo-vargonininko ir pradini klasi mokytojos šeimoje. 1938 m. šeima persik l gyventi K daini apskrities Š tos miestel .

Baigiau Š tos vidurin mokykl 1953 m. ir stojau Kauno Po-litechnikos instituto Elektrotechnikos fakultet , kur baig s 1958 m. prad jau di rbti Lietuvos energetikos sistemoje. Pirmosios pareigos — dispe erin s tarnybos režim inžinierius, v liau dispe eris, tarnybos viršininkas. 1969-1972 metais buvau Energijos realizavimo mon sdirektorius, o nuo 1972 m. iki 1990 m. Vyriausiosios energetikos ir elektri fikacijos valdybos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas. Elektro-technika buvo ta mokslo sritis, kuri man leido darbuotis elektrot echni-ni režim , elektros tinkl valdymo, j automatizavimo ir telemechani-zavimo, elektrosaugos, energijos tausojimo srityse. Šiais klausimais rašiau straipsnius, pranešimus, knygeles. J yra virš 40. Ver iau iš ruskalbos technin s eksploatacijos, elektrosaugos taisykles. Manau, kad tai

49

buvo svarbu išlaikant ir tvirtinant lietuvi kalb energetik bendruo-men je.

1990 m., atk rus Lietuvos nepriklausomyb ir k rus Energeti-kos ministerij , tapau ministro pavaduotoju, o 1996 m. buvau energeti-kos ministras. Tada teko daug bendradarbiauti su Ignalinos atomin selektrin s vadovais, suprasti j problemas bei t echnologij . Užimamos pareigos ir Lietuvos energetikos atvirumas išplukd tarptautinius van-denis, teko bendrauti su tarptautini organizacij , daugelio valstybikompanij specialistais.

Nuo 1997 met iki dabar dirbu Vaistybin s atomin s energeti-kos saugos inspekcijos viršininku.

Esu Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Europos branduolin s energetikos draugijos, Tarptautin s energetikos ekonomis-t sajungos narys, žurnalo “ Mokslas ir technika” redkolegijos narys.

T vai mir . Žmona Maryt , ekonomist , jau 46 metai greta, dukra Egl - chemik . dukra Saul - gydytoja, an k Marija - mokslei-v .

Esu sitikin s, kad Lietuvos energetika pakankamai stipri, techniškai pažangi, energetikai savo darbo meistrai. Energetika niekada nebuvo kli tis Lietuvos kio raidai. Labiausiai nor i au, kad to neb tir ateityje.

„Lietuvos energijos“ poilsiaviet je

50

ROMAS LAUKAITIS

Romas Laukaitis gim 1935 m. sausio 19 d. Alytuje. T vai – paprasti Dz kijos krašto žmon s. Šeimoje Romas buvo pirmas vaikas. Po keleto met sulauk brolio.Taip šeimoje augo du vaikai. T vams išsiskyrus vaikai augo su motina. Romas pradžios mokykl prad jo lankyti 1941 metais, b damas 6 met , ir buvo pats jauniausias mokinu-kas klas je. Mok si pri eš kar buvusioje žyd mokykloje, d l to v les-n se klas se šie mokiniai buvo vadinami „žydukais“. Kaip prisimena Romo klas s draugai, tuo metu „žyduk “ mokykl prad jo lankyti 63 mokiniai, o iš j vidurin baig tik 4. To priežastis – karas, pokario metai, sud tingas rezistencijos kov laikotarpis.

Mokslas Romui sek si puikiai, buvo geras ir pažangus moki-nys, gerbiamas i r mylimas draug ir pedagog . Visose situacijose Ro-mas kiek gal damas veng konflikt ir klas s draugai neprisimint nvieno atvejo, kad jis b t su kuo nors rimtai susipyk s. Gyveno pakan-kamai kukliai, steng si neapsunkinti šeimos, kuri išlaik viena motina. Buvo ypatingai tvarkingas ir darbštus ne tik mokykloje, bet ir namuose. Daug pad jo motinai nam kyje. Daugumoje atvej mokytojai ir netgi mokini t vai Rom nurodydavo kaip pavyzd kitiems padykusiems ar darbo vengiantiems vaikinams.

Romas buvo aktyvus mokinys ir sportininkas. Buvo klas srinktin s narys tinklinio, krepšinio ir futbolo komandose. Neblogai žaid stalo tenis .

1953 metais baig s Alytaus vidurin mokykl , Romas stojo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultet . Netur damas tvirto materialinio pagrindo gyveno bendrabutyje ir vert si kukliai. Su tikru dz kišku užsispyrimu siek užsibr žto tikslo – mokytis, užbaigti

51

institut ir gyti norim specialyb . Buvo stropus ir pavyzdingas studen-tas, bendrakursi gerbiamas ir vertinamas.

1958 metais baig institut , gydamas inžinieriaus-elektrotechniko vard ir elektros tinkl ir sistem specialyb . Užbaiginstitut , visi su nekantrumu lauk skirstymo komisijos, tik damiesi gauti priimtin paskyrim darbui respublikos mon se. Labai populia-rios buvo vietos energetin s sistemos mon se. Skirstymo metu Romas nustebino ne tik kurso draugus, bet ir komisij , pareikšdam as pageida-vim vykti dirbti stambias Sibire statomas mones. Paklaustas, kod ltaip pasirinko, atsak nor s sigyti didesn s patirties, o tik po to gr žti Lietuv , b damas aukštos klas s specialistu. Kaip tar , taip ir padar .Lietuv gr žo po keleri met , tur damas daug patirties montuojant ir derinant relin s apsaugos, automatikos ir valdymo proces sistemas. Gr ž s Lietuv , sidarbino Energetin s sistemos valdyboje, relin sapsaugos ir automatikos tarnyboje. Dirbdamas šioje tarnyboje, ilglaik kuravo Klaip dos elektros tinkl regiono 110–330 kV tinkl reli-n s apsaugos ir automatikos eksploatacij ir jos darb , nagrin jo vyku-sias avarijas ir j priežastis. Šiame darbe Romas pasižym jo kaip suma-nus, principingas ir reiklus darbuotojas.

Nors Romas buvo aukštos kvalifikacijos technikos specialistas, ta iau jis puikiai suprato, kad šiuo metu, nauj technologij amžiuje, inžinieriui b tinos ir ekonomin s žinios, tod l jis stojo ir baig ekono-mikos fakultet .

Bet Romas neb t Romu, jeigu jis likt dirbti ten, kur viskas išsiaiškinta, viskas suprantama ir nebelieka neaiški dalyk . Jam visada reikalingos naujov s. Tod l vis nuostabai atsisak gero ir prestižinio darbo energetin je sistemoje ir sidarbino montažin je organizacijoje, vykdan ioje maisto pramon s moni automatikos sistem montažo ir derinimo darbus. Darbai buvo vykdomi vairiuose respublikos miestuo-se ir už jos rib . Komandiruot s ir toks nepastovus darbas privertviengung Rom sulaukti brandaus viengungiško amžiaus. Bet ir užkie-t j viengungiai pal žta. Sutiko Romas jaun ir labai graži gimnazis-tuk . simyl jo ir suk r šeim . Reikalingas lizdelis pastovesniam gy-venimui. Romas persikelia gimt j Alyt ir sidarbina statomame Aly-taus m sos kombinate vyriausiuoju energetiku. Gavo but . Susilaukdukros, o kiek v liau ir s naus.

Romas buvo pilnas energijos , judrus, visuomet ieškantis nau-jovi . Gal b t tod l jis negal jo ilgai išb ti vienoje darboviet je. Jis v lpereina kit darb . Kur laik dirba energetiku nauj ai Alytuje pastaty-tuose sporto r muose. Ta iau Romui ia „ per ankšta“ ir jis veržiasi

52

platesnius vandenis. sidarbina firmoje, užsiiman ioje priešgaisrin sautomatikos sistem montažu ir derinimu. Šiame darbe jis išbuvo iki iš jimo pensij 2003 metais.

Romas tur jo labai tvirtas etines-moralines, religines, politines ir filosofines nuostat as ir ši nuostat nuosekliai laik si vis gyvenim .Ypa vertino draugyst , tod l n vienas klas s ar kurso draug susiti-kimas ne vyko be jo iniciatyvos. Buvo optimistas, labai myl jo motin ,savo vaikus ir an kus. Vis gyvenim , neišskiriant ir sovietme io, buvo uolus katalikas. Labai džiaug si Lietuvai atgavus nepriklausomyb .

Romas myl jo gyvenim ir sunkiai sirgdamas labai troško gy-venti. Netgi paskutin mis gyvenimo dienomis, jau b damas sunkus ligonis, tiesiog stebino savo valia ir nirtingomis pastangomis nugal ti lig . Deja, kova buvo nelygi. Liga buvo sunki ir nepagydoma, ta iau Romo dvasiškai nepalauž . Jis nesiskund , nesiguod , apie savo negaliveng kalb ti. Iki paskutinio širdies tvinksnio Romas išliko tvirtos dva-sios ir iš gyvenimo iš jo oriai. Mir Romas 2004 met spalio 30 d. Pa-laidotas Alytaus kapin se.

Tokius prisiminimus Romas paliko apie save draug ir artim -j širdyse.

J.Peseckas

Tarp b sim j energetik

53

ANTANAS LIEPINIS

Gimiau 1934 m. kovo 2 dien Rokiškio rajone. Pradin mokyk-l prad j au lankyti 1943 m. ir baigiau 1945 m. Tais pat metais stojau Rokiškio berniuk gimnazij , v liau pavadint Pirm ja vidurine mo-kykla. Baig s mokykl stojau KPI Elektrotechnikos fakultet , kur 1958 m. gavau inžinieriaus elektriko diplom .

1957 metais prad j au dirbti projektavimo institute “ Lietprojek-tas”. Po met , sik rus projektavimo institutui “Pramprojektas”, buvau pervestas j vyresniu inžinierium. Projektavau aukštos tampos (35 ir 110 kV) el ektros perdavimo linijas. Daug linij projektavau kartu su kitais inžinieriais, o ETL-35 kV Marijampol – Kalvarija, Kalvarija – Šeštokai, Šeštokai – Simnas ir Šeštokai –Lazdijai projektavau vienas. Pagal mano projekt pastatytos šios linijos dar ir dabar tebestovi.

1960 metais prad jus statyti Lietuvos elektrin per jau dirbti statybos direkcij vyresniu inžinierium, o elektrinei prad jus veikti buvau paskirtas elektros cecho pam ainos viršininku. 1965 m. buvau paskirtas elektrin s eksploatavimo vyr. inžinierium (inspektorium), o 1976m. – eksploatavimo tarnybos viršininko pavaduotoju kuro t rans-porto kiui. 1983 - 95 metais buvau Tobulinimo ir kontrol s tarnybos vyr. inspektorius eksploatavimo reikalams. Nuo 1995 m. iki iš jimo pensij (2004m.) – saugos darbe ir inspekcijos grup s viršininku.

54

1996 metais kartu su grupe inžinieri (aštuoni autoriai) išlei-dome leidin “Saugos taisykl s eksploatuojant elektros renginius”. Šios taisykl s galioja ir šiandien.

2002 metais gavau Lietuvos Respublikos prezidento pad k .Vedžiau 1958 metais. Žmona iki pensijos dirbo pradini klasi

mokytoja. Susilauk me dukros ir dviej s n . Dukra baig KTU, tapo pramonin s elektronikos inžiniere. Vienas s nus tapo veterinarijos gy-dytoju, kitas – inžinierium – šilumininku. M s atžalos augina keturias dukras.

1964 metais prad j au dainuoti Elektr n mišriam e chore, v -liau susik rus vyr chorui “ Energetikas” per j au j ir s kmingai daly-vauju iki šiol.

Iš studij met atmintin strigo studentiškos statybos. Dalyva-vau statant Bubli HES Kaišiadori rajone ir Antanavos HES Marijam-pol s rajone. Bubli HES lankiausi ir prab gus penkiasdešim iai met .

Per vis laikotarp po instituto baigimo daugiausia bendravau su Albertu Valikoniu, nes kartu dirbome Lietuvos elektrin je. Nenu-tr ksta ryšys ir su Sauliumi Kutu.

Antroji profesija

55

PETRAS BRONIUS LIEPONIS

Gimiau 1935 m. vasario 16 d. Zanavykijoje, Šaki apsk. Luk-ši val. P stauniški kaime, stamboko kininko šeimoje. Prastokos pamiški žem s (turb t neveltui ir kaimas gavo tok vard ) nel mlengvo gyvenimo. J dar apkartino likimas ir laikmetis. 1943 metais netekau j auniausio broliuko, o dar po trij met ir motinos. Tai likimo sm giai. Na o tas vaikyst s laikmetis, apie jo sunkumus galima daug pasakoti, tod l k teko matyti ir pajusti m s kartai, nelink iau kitoms.

Laikmetis ir likimas šiek tiek pablašk mano vaikyst ir geog-rafine prasme. Mokslai — Klevini pradin , Vilkaviškio, Kybart ,Šaki (Lukšiuose) gimnazijos, Griškab džio vidurin mokykla. Gyven-ta — P staunišk , Mažiški kaimuose, Lukši miestelyje. Visa tai jau atskirta 50-ties met riba. O po to penki studij metai Kaune ir jau virš keturiasdešimt penkeri Aukštaitijoje (Antaliept , Anykš iai, Ukmerg- reiškia v žlio žingsneliais slenku link tos savo Zanavykijos).

Jeigu pagal gyvenamas ir darbo vietas nel aikau save labai s s-liu, tai pagal darbovietes, tuo pasižymiu. Pagal paskyrim darbin veik-l prad j s Antaliept s HES statyboje, toliau keliavau tik perk limo tvarka — Anykš i SMV, Ukmerg s raj. Vykdomasis komitetas ir ... nuo 2000 — j liepos jau be paskyrimo, o savo noru “ užtarnautame poilsyje”.

56

Apie tai, kas lieka už 50 met ribos (iki 1953 rugs jo 1 d.), pa-lieku dar egzistuojan i klas s draug susitikimams ir prisiminimus pradedu nuo 1953 met vasaros, kai mes trys “ iš Griškab džio” pasi-beld m Kauno Politechnikos Instituto duris. Beld m s, matyt, ne be reikalo, nes mums - Antanui, Tautvydui ir man - tos durys buvo atidary-tos visiems penkiems studij metams, per jas ir iš jome t visiškai savarankišk gyvenim , gav ne tik žinias, bet ir sigij b r puikidraug , kurie ir po penkiasdešimt met , nu j gana skirtingus gyvenimo kelius, vadina vienas kit mielais kolegomis...

Kad sugr žti tuos metus, turb t reikia prad ti nuo anuometini“subjektyvi vertinim ” dabar diktuojam min i . Prieš mane išrašas iš manosios 1953 — 1958 met studij knygel s, kuri šiek tiek pakore-guoja to laikme io prisiminim liku ius. Jeigu tik ti ten užfiksuotais mano studentišk žini vertinimais, tai man patiko teorin mechanika, metal technologija, hidraulika, elektrot echnikos pagrindai, šilumintechnika, pramonin el ektronika, relin apsauga ir sistem automatika, energetikos ekonomikos organi zavimas i r planavimas, elektros sto iprojektavimas, elektrini šilumin dalis. Manau, kad nelabai patiko, ir t lyg patvirtina tas išrašas, fizika, marksizmas - leninizmas, pereina-mieji procesai, na, ir be jokios abejon s - braižyba.

Atskirai apie aukšt j matematik . Matem atika man visada pa-tiko ir neblogai sek si. Manau, kad ji man suteik pasitik jim , pasiren-kant studijas, ji “nepaved ” ir per stojam j egzamin aukštokai pakel-tos kartel s veikim . Bet tame skaitos knygel s išraše aukštosios ma-tematikos vertinimas - ištisinis ketvertas. Manau, kad tai tik m s de-kano Matulionio reiklumo patvirtinimas. Na o b d su dekanu nei per jo paskaitas nei per egzaminus netur jau (jo pajuokavimo “ ko ia stovi prie lentos kaip mineralas” man neteko sulaukti).

Taigi po tokios žangos galima ir subjektyviai pasamprot auti apie t praeit . Kada jaunas žmogus suprant a ko jis nori iš savo ateities, kada jis blaiviau vertina savo galimybes? Manau, kad tie, kurie apdo-vanoti pašaukimu ( kas, kaip ir kada žmog “ pašaukia” lai atsako filo-sofai), gyvenim ir ateit nueina tiesiausiu keliu. Tokie mano mažojoje (3-j mergin ir 9-ni vaikin ) klas je mano manymu buvo broliai Martynas ir Adol fas, - vienas tapo garsiu poetu, kitas dailininku; prie jpriskir iau ir tapusius puikiais miškininkais — Antan E. ir Broni K. Kiti manau keli rinkom s šiek tiek blaškydamiesi tarp atsiverian ios vairiapusiškos pasi los ir savo galimybi . Mano atveju tai išties mintys ateit neved labai aiškiu keliu. Viliojo tikslieji mokslai, ypa tie, kurie

artino prie problem , nagrin jam mokslin je fantastikoje, arba bent

57

priešakiniuose mokslo frontuose. Ne, niekada nesvajojau apie moksli-ninko karjer , bet domus galintis prapl sti akirat darbas visada masi-no.

Ne mažiau masino ir miškininko specialyb , leidžianti visada b ti gamtoje, nebuvau abejingas ir literat rai, visada mane domino informatika, statistika ir jos analiz , pagaliau ir žurnalistika. Na o pasi-rinkimo svarstykles nusv r man labai patraukliai nuskamb jusi nauja automatikos specialyb KPI Elektrotechnikos fakultete; tak padar ir tai, kad ia reng si stoti du geri klas s draugai, o ir egzamin asorti-mentas mane nelabai baugino (gal tik išskyrus rus kalb , iš kurios išties susigriebiau t vienintel ir gana silpn ketvert ).

Tokia didel subjektyvumo doz n ra atsitiktina, nes be abejo reik s toliau šiek tiek aiškintis, kod l aš išklydau iš to grynosios specia-lyb s kelio. Tad dabar šiek tiek chronologijos ir objektyvesni fakt .

Ankš iau nepamin jau dar vieno mano potraukio - sporto. Vi-durin je mokykloje buvau šioks toks sportininkas, žaidžiau mokyklos krepšinio rinktin je, j gas išbandžiau l engvojoje atletikoje, stalo tenise, netgi šachmatuose ir šašk se.

Pagerbtas tarp studen i

58

Laim j s KPI pirmakursi spartakiadoje kilometro ir t rij ki-lometr b gimus, tapau instituto lengvaatle i rinktin s nariu. Teko dalyvauti S jungin je student spartakiadoje tuometiniame Leningrade. Didžiausias mano sportinis pasiekimas - Kauno miesto empionas 10 km b gime - atv r man duris 1956 met Lietuvos spartakiad o per j- Pirm j Taut spartakiad Maskvoje. Deja, tik d l savo kalt s, Vil-niuje pasirodžiau žemiau savo galimybi ir Maskv nebevažiavau. Tai buvo mano kelio didžiajame sporte pabaiga, nors su aktyviuoju sportu (krepšiniu, slidin jimu, sveikatingumo užsi mimais) dar ilgai drauga-vau, o pasyviu jo dalyviu (sirgaliumi), ypa krepšinio, turb t išliksiu visados. Meil sportui tikriausiai persidav ir mano vaikams, o j spor-tiniai pasiekimai (s naus krepšinyje, dukros lengvojoje atletikoje ir triatlone) buvo gerokai aukštesni nei mano.

Studijos man sek si pus tinai, tod l apie jas per tuos penkis metus tik geri prisiminimai. Ta iau, deja, baigus ir prad jus dirbti pagal paskyrim Antaliept s HES statyboje, labiausiai reik jo praktikos pa-prastuose dalykuose: kaip pastatyti atram kalvotose vietov se, kad išlaikyti normatyvinius laid atstumus nuo žem s, kaip tempti laidus, kad vasar neb t per dideli svirimai, o žiem netr kin t nuo pertem-pimo. Kaip teisingai sucentruoti generatoriaus ir turbinos sujungimkad vibracija netapt avarine... ir daugelis, daugelis smulkmen li ,k lusi nemaža problem pi rmaisiais darbo metais, nes api e tokius dalykus netur jau jokio supratimo. Vienas iš j buvo kažkieno padaryta racionalizacija, 10 kV oro linijose vien faz žeminti. Nuo šios racio-nalizacijos liepsnojo m s pastatytos medin s atramos, o kažkas iš koleg t dvilaid s oro linijos pavadinim DPZ (nuo rusišk žodži“dva provoda zemlia” — du laidai žem trumpinio), iššifravo kitaip ( “durak prid mal zazemlitj” — kvailys sugalvojo žeminti).

Taigi nuo 1958 met rudens aš jau savistovus žmogus - Anta-liept s statybos montavimo darb valdybos meistras - apgyvendintas barake greitai tapau l abai mišrios draugijos pilnateisiu nariu. Inžinieri— teoretik prad jo palaipsniui papildyti kažkoks statybininko, raštve-džio, pasiuntinio ir buhalterio hibridas. Taip jau buvo, kad tokiu netap snegal jai žengti sekan io žingsnio karjeroje — tapti darb vykdytoju.

Užbaigus Antaliept s HES statyb , Antaliept s SMV buvo su-jungta su Anykš i SMA ir aš buvau perkeltas tolimesniam darbui Anykš ius, o ia buvusi statybos montavimo aikštel tapo st atybos montavimo valdyba. Tiesa labai nedaug tr ko, kad b iau pasilik sdirbti naujai pastatytoje hidroelektrin je.

59

D kingas likimui, kad ia patekau nuostabaus žmogaus - Val-dybos viršininko Teodoro Bitino rankas. Teko padirb ti vairiose parei-gose — gamybinio technikinio skyriaus vyr. inžinieriaus, vyr. ekono-misto, darb vykdytojo ir pagaliau vyr. darb vykdytojo. Dalyvavau mažos hidroelektrin s Ginu iuose, Bagdononi HES, v liau Gondin-gos HES Plung s rajone statybose, montavau pastotes Pasvalio, Zaras ,Ignalinos, Vilniaus rajonuose, el ektri fikavau kol kius ir tarybinius

kius Utenos, Anykš i rajonuose, sta iau vairius objektus Anykš iuo-se. Tiems gana nestandartiniams, dažniausiai be projekt , darbams tur -jau ger specialist , bet šiek tiek perd to savo vert s supratimo paga-dint montuotoj grand .

Pirmas galim pasikeitim mano darbin je veikloje signalas buvo mano išrinkimas Anykš i rajono DŽD taryb . Tuo metu res-publikoje pap t nauji v jai ir jos valdžia nusprend , kad laikas visuose rajonuose vykdom j komitet pirminink pavaduotojais - plano komi-sij pirmininkais tur ti inžinierius. Tai be abejo t eisingas poži ris, nes rajon vykdomuose komitetuose daugiausia dirbo žmon s, parinkti ne pagal profesij , o pagal politin patikimum .

Mano apsisprendimui didel tak dar ir tai, kad at jo laikas galvoti apie šeim , o toks klajokliškas darbas t am nelabai tiko. Tai pa-tvirtino koleg vyr. darb vykdytoj pavyzdys, nes jie šeimose b davo retoki sve i ai. Prisid jo dar nemažas moralinis spaudimas ir gundymas privalumais. Tokie buvo – geras butas, žymiai platesnis veiklos ratas.

Taigi 1963 met ruden aš jau persikeliu Ukmerg ir pradedu dirbti rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju - plano ko-misijos pirmininku. Pradžioje ir v l daug kur pirmieji žingsniai priminnaktin kelion tamsiu mišku. Bet jau buvau ne tas 1958 met meistriu-kas, dabar jau iau pasitik jim savo j gomis, juo labiau, kad poste pa-kei iau nors ir ger s žining žmog , ta iau aiškiai netinkant rajono išaugusi kini problem nagrin jimui ir sprendimui. Greta jau buvo ir gausus to pa io Kauno Politechnikos instituto aukl tini - statybinin-k , projektuotoj , energetik , kelinink , komunalinink , pramon smoni inžinieri - b rys. Jau iau j param ir nor bendradarbi auti su

to pa io instituto aukl tiniu. Juokais vadindavome vienas kit “ Bar-šausko vaikais”.

Manau, kad šiandien daug kas iš inercijos tendencingai vertina t m s praeit , mato tik dvi spalvas - juod ir balt . Prieš mane 1967 met nuotrauka, kurioje mes visi to meto respublikos miest ir rajonplano komitet pirmininkai. Nežinau, kaip susiklost daugelio iš jtolimesni likimai, tik žinau, kad nei vienas iš j netapo to meto stam-

60

besniu politiniu veik ju. Nemaža dalis tapo kiniais darbuotojais. Per tuos bendro darbo metus mes tapome lyg vienos šeimos nariais, ko negaliu pasakyti apie taip vadinam rajon nomenklat r . Mes dažnai susitikdavome Valstybin je plano komisijoje, vairiuose pasitarimuose, tobulinimosi kursuose ir pasidalindavom savom b domis ir patirtimi. Nuo m s nemažai priklaus , kaip gerinti reikalus vietiniame kyj e, kaip išnaudoti esamas galimybes kažk gauti rajonui, miestui. Ir svar-biausia, nebuvome vienas kitam konkurent ai, nes žinojome, kad viskas byr jo ne iš kaimyno, o iš to kiauroko maišo, vadinamo Gosplan SSSR.

At jo 1989 metai. J vykius be abejo subrandino objektyvi is-torin raida, j paspartino ryžtingi vyrai ir moterys. vykiai vyst si be-veik revoliucini perversm tempais. O revoliucijos paprastai pirmiau sugriauna ir tik paskui kuria. Aš nebuvau išstumtas iš t revoliucinipoky i ir džiaugiuosi, kad jie bent jau Ukmerg je vyko sveiko proto ribose. Tie pasikeitimai pakeit ir mano status - iš sovietinio valdinin-ko tapau atgimstan ios nepriklausomos valstyb s tarnautoju. Iki 1995 met dirbau Ukmerg s rajono valdytojo pavaduotoju, o 1995 metais, paprašytas neišeiti pensij , dar penkis metus dirbau savivaldyb s turto vyr. specialistu. Nors nuo 2000 met liepos aš jau pensininkas, bet su rajono savivaldybe ryšys iki šiol nenutr ko.

Per tuos 40 met pamilau Ukmerg s krašt . Daug ger žmoniia supo mane, graži gamta, patogi geografin pad tis, galiausiai ia

mano vaik gimtin . Turb t neveltui kietai minkštas (ar minkštai kie-tas) k des palaipsniui buvo už m m ano amžininkai iš “ Suvalkijos lygum ”. ia verta dar kart prisiminti amžin klausim , kas pirmiau - višta ar kiaušinis. (Ar suvalkie ius ia trauk vertingas kraštas, ar, at-virkš iai, Ukmerg s kraštas trauk naudingus jo atei iai žmones).

Ir pabaigai - kuo dabar gyvenu. Domiuosi politika, bet jos vir-tuv nelendu, man ji neatrodo švari. Nesu aiškiaregis, bet žymiai anks-iau, nei viena garbinga partija, suvokiau kaip svarbi tautai programa

2T+2V. Aš su žmona ne tik vykd m t program daugiau kaip prieš 30 met , bet pasisteng m, kad ir mudviej atžalos j vykdyt . Tad esu jau keturiskart senelis (jei politikai už tai kabint ordinus, b iau kaip tas senelis gensekas B...).

Mano silpnyb ne tik sportas, bet ir knygos, ypa mokslin fan-tastika. Tai lyg smegen gimnastika. Senatv je prad jau labai dom tis tuo, kas nelabai senai buvo mums neprieinama - vairiais poži ri ais apie netolim istorij . Kai matai tuos didelius skaudulius, netelpan ius m s moralini vertybi skal , noromis nenoromis ieškai atsakymklausimus, kurie nuveda tolyn nuo ateizmo. Tada užsikabinu už kažko-

61

d l nuvertinto žodžio - laisvamanis. Tai ne tas pats buldozerinis ateis-tas, tai - laisvai manantis. Teis laisvai manyti turb t toleruoja ir krikš-ionyb , pripaž stanti žmogui Dievo duot laisv vali . Bet tai jau tur-

b t virš mano pasi lyt “ subjektyvi vertinim ”. Vertinti subjektyviai ar objektyviai galima tik tai, k tikrai žinai, gi aš lyg ir pripaž stu, kad vienintel s tiesos n ra, kaip n ra ir neklystan i , kad niekam nelemta žinoti tos galutin s tiesos. Tad ia dera d ti tašk .

Mano šeima

62

ALGIRDAS LINARTAS

B ga laikas kaip pavasario vanduo upeliais. Neužilgo bus jau du metai nuo m s kursiok energetik susitikimo Giruliuose, kur buvo pritarta id jai bendromis pastangomis parašyti ir išleisti knyg apie m s absolvent gyvenim ir veikl baigus KPI. Gaila, negal jau da-lyvauti susitikime ir gal nepritarti knygos išleidimo id jai. Ta iau ger-biu daugumos nuomon (video kaset perži r jau du kartus) ir tik be-g diškai v luodamas s dau br kšt el ti kelet sakini apie savo poinsti-tutinius laikus.

Vienok mintis, kad išleisti m s memuarus poligrafinio leidi-nio pavidalu n ra racionalu, man s nepalieka. Skaitytoj ratas ir leidi-nio tiražas bus mažas, o išleidimo kaštai pakankamai dideli. Dabar jau XXI amžius. Mano manymu, m s leidin reik t išleisti kompaktinio diskelio (CD) pavidalu. Nemanau, kad m s kursiokai nerast galimy-bi j perži r ti, jei ne namuose, tai pas vaikus, ar vaikai ius. Daugiau tik tina, kad diskelio turin retkar iais žvilgtel s ir jie. Bandau išvar-dinti tokios formos leidinio pagrindinius privalumus, palyginus su tra-dicine knygos forma:

1) pigu, 2) reik s mažai vietos lentynoje,

63

3) galimyb kiekvienam pasidaryti reikiam skai i popierinikopij ,

4) palikus diskelio turin kompiuterio atmintyje, pat diskel va-sarai galima išvežti sod ir pakabinti tarp vyšni ar trešni . Skai iau apie vieno sodininko patirt , jis taip apsaugo uog derli nuo varn n ir kit paukšteli - grobik .

Tok leidinio formos pakeitim , palyginti su Giruliuose aptartu, manau, galima b t suderinti su dauguma m s kursiok .

Taigi, baig s institut gavau paskyrim Energetikos statybos tresto gamybos skyri ir inžinieriaus pareigas bei 1000 rubli alg .Prad jau dirbti 1958 m. rugpj io 18 dien . Darbas gamybos skyriuje buvo nesud tingas ir, saky iau, nuobodokas. Kiekvien m nes tekdavo iš tresto statybini - montavimo padalini rinkti paraiškas medži agoms ir renginiams, tikrinti j pagr stum lyginant su statom objekt pro-jektais, sudarin ti suvestines i r perduoti jas tiekimo skyriui. Panašiai darydavom ir atlikt darb suvestines bei kitus darbelius. Kadangi dar-bo metu likdavo nemažai laisvo laiko, tai iš nuobodumo pasi m s po-pieriuk k nors piešin davau. Kart pro šal eidamas skyri aus viršinin-kas mano užsi mim pasteb jo ir sako: neblog rank turi. Pagalvojau - gausiu velni , ta iau atsitiko blogiau. Jau nuo rytdienos gavau spalvotpieštuk ir akvarelini daž ir užduot - pi ešti vairios tresto veiklos dinamikos grafikus ir kabinti koridoriuose bei tresto kabinetuose tam skirtus stendus. Laisvo laiko paraišk suvestin m daryti beveik ir nebe-liko.

64

Diena iš dienos man vis stipriau neduodavo ramyb s klausi-mas: kuri velni d l tokio darbo m an 5 metus reik jo trinti kelni už-pakal Instituto auditorij suolus. Kart pas mane skyri už jo ben-drakursis Mindaugas Mas inskas (deja, jau senai mus palik s šioj ašarpakaln j vienus). Išsikalb jom. Jis tuomet dirbo trestui pavaldžioje Vilniaus statybos montavimo valdyboje vyresniuoju meistru, kurios kontora tuomet buvo Lentvaryje, pasisi l tarpininkauti, kad mane per-vedimo tvarka priimt valdyb meistru. Taip ir padar m, ir nuo 1958m. lapkri io 11 d. aš jau dirbau meistru. Alga buvo mažesn - 900 rubli , ta iau gaudavau 50% lauko pried , o darbas gyvesnis ir domes-nis. Savo pavaldume vairiu laiku tur jau tris ar keturias elektromonte-ri brigadas ir uždegin jom Ilji iaus l emputes Trak rajono kol kiuose ir tarybiniuose kiuose. Stat me elektros tiekimo linijas iki 10 kilovolttampos, stat me elektros pastot les, dar me instaliacijas kin s paskir-

ties ir gyvenamose patalpose. Darb organi zacija tada pas mus buvo gana prasta. Sakysime, mano žinioje dirbo keturios brigados keturiuose

kiuose. Kiekviena iš j ties linijas, stat pastotes, dar elektros insta-liacijas pastatuose. Jokios specializacijos, ir taip pas visus meistrus. Brandinau mintis keisti darb vykdymo tvark , si lyti valdybos vado-vybei ruošti specializuotas brigadas, ta iau nesusp j au, nes m s val-dyb d l labai nuostolingo darbo likvidavo. Pasirodo ir socializmo s -lygomis bankrotai buvo galimi.

Prie tokios valdybos darbo pabaigos prisid jom ir mes, meist-rai. Kiekvienas meistras ar darb vykdytojas tur jom savo žinioje po sunkvežim , kur naudojom labai prastai, ir ne vien d l savo kalt s. D llabai prastai organizuoto medži ag tiekimo tekdavo kasdien k nors vežioti brigadas iš valdybos sand li - kartais kelet varžt ar d žizoliatori , ar dar k nors. Svarbu buvo elektromonterius apr pinti nors kokiu darbu. Viso to pas koje pagrindin valdybos darbo nuostoli dalsudar t ransporto išlaidos. 1960 m. sausyje Vilniaus statybos montavi-mo valdyba buvo likviduota, o jos vietoje kurta Aukštos tampos linijstatybos valdyba. Si l man joje darb vykdytojo darb , pradžioje Šilu-t s rajone, v liau kur Dievas duos. Pasirinkau paliuosavim pagal etatmažinim su dviej savai i atlyginimo dydžio kompensacija. Mobilus gyvenimo b das buvo ne man, jau šeimos galvai.

Taip 1960m. sausio 22 dien baig si mano darbas pagal KPI gyt energetiko specialyb .

Po 4 dien , sausio 26 dien jau dirbau tik prieš metus prad ju-sioje veikl spar iai augan ioje Vilniaus televizijos mazg gamykloje. Ten dirbusi jaunesn sesuo prikalb jo. Pradžioje dirbau inžinieriaus

65

pareigose vyriausiojo technologo skyriuje ir užsiimin jau vairi prie-tais konstravimu. Malonu buvo matyti savo sukonstruotus prietaisus gamyboje, ta iau tai t s si gana trumpai, nes jau geguž s m nes ga-myklos direktorius didesniu atlyginimu suviliojo pereiti dirbti vyres-niuoju meistru vyniojimo - surinkimo cech , kuriame buvo gaminama galutin mon s produkcija - televizori kreipiamosios sistemos, aukš-tavol iai, j gos ir vair s kiti transform atoriai.

T pa i met rugs jo m n. š cech dalino du. Surinkimo cechui paskyr vadovauti mane. 1963 m. pradžioje cechas jau buvoišaug s iki 750 darbuotoj . Toliau cecho auginti nebeleido. Po kel etos dien Liaudies kio tarybos vadov ir partini organ spaudimo sutikau nuo 1963 m. sausio 26d. atsis sti gamyklos direktoriaus k d . Spyrio-jausi ne d l formos, gerai žinojau tuometin sunki mon s pad t ir labai abejojau ar ištempsiu.

Jau pirmomis naujo darbo dienomis pajutau didel žini styg iš ekonomikos ir finans , iš vadybos, civilin s teis s, darbo psichologijos ir pan. Gaila, bet aukštoji mokykla tuomet taip reikalingomis darbui žiniomis m s neapginklavo. Žini spragas teko užpildyti saviruoša ir lankant specializuotus kursus, bet svarbiausiu s kmingo darbo laidu laikiau protingesni už save konkre iai darbo sri i ai pavaduotoj parin-kim . Tai pilnai pasiteisino.

Man prad jus direktori auti gamykloje dirbo 2200 žmoni .Spar iai augant gamybos apimtims, augo ir darbuotoj skai ius, kuris 7-tojo dešimtme io pabaigoje buvo pasiek s apog j - 6950 žmoni .Toliau, sivyravus Vilniuje darbo j gos deficitui, po truput j skai ius maž jo.

1965m. panaikinus Liaudies kio taryb mus priglaud TSRS Elektronin s pramon s ministerija. Neužilgo buvo pakeistas ir mon spavadinimas - Vilniaus radijo komponent gamykla. Pagrindin m sgamini paskirtis buvo televizin aparat ra, ta iau savo profilio gami-nius gaminome ir karinei bei kosminei technikai (gamini su m smon s ženklu galima rasti ir m nulyje “ Lunachodo - 1” aparat roje).

S kmingam mon s darbui daug pasitarnavo tai, kad mes išvys-t me nuosav konstruktorin baz - suk r me Special j konstravimo technologijos biur (SKTB, v liau -YKB ), kuris k r ne tik m s ga-minius, bet ir specialias gamybos priemones jiems gaminti. Tai mums užtikrino kuriant naujus gaminus ir j gamybos technologijas pakanka-mai didel savarankiškum . M s gamykla ilg laik buvo vienintelkreipiam j sistem gamintoja visoje Taryb S jungoje, o konstrukto-rin baz konkurent netur jo vis laik .

66

Augant gamybai ir tr kstant darbo j gos t eko Baltarusijos Po-stav rajoniniame centre 1976m. kurti filial , kur greitai padar me savarankiška gamykla ir pavadinome “ Belit”.

“Belito” buvimas ir konstruktorinei organizacijai (YKB – Ypa-tingajam konstruktori biurui) savarankiško statuso suteikimas leido mums 1977m. pabaigoje forminti gamybin susivienijim “ Vingis”. Taip mes išveng me galimyb s b ti prijungtiems prie vieno stambaus Maskvos mokslinio - gamybinio susivienijimo. Tokiu b du pasikeit ir mano antpe iai - tapau gamybinio susivienijimo generaliniu direkto-riumi.

Susivienijimas egzistavo iki I991 m. spalio, o vietoj jo Vilniaus miesto moni rejestre buvo registruota Valstybin mon “ Vingis”. Nepriklausomyb nuo m s gavo ir “Belit‘as”.

Dar anks iau prasid jusi ekonomin suirut mane, kaip mon svadov , vargino ir fiziškai ir dvasiškai. Ypa sunku buvo mon ms, kuri medžiagini resurs tiek jai ir pagrindiniai produkcijos pirk jai buvo buvusios TSRS respublikose. Mes tokie ir buvom.

Art jant 1994m. sausiui palaipsniui tvirt jo mano pasiryžimas sulaukus pensinio amžiaus atsisakyti 31 metus eit pareig ir eiti už-tarnaut poils . Viena - jau iau nuovarg , antra - tokioje ekonomin je suirut je demokratiško vadovavimo stiliaus vadovas nebetiko, reik jo autokrato. Kadangi 1993 m. pabaigoje j au vir mon s privatizavimo virtuv , teko gen. direktoriaus poste padirb ti dar iki akcin s bendrov s“ Vilniaus Vingis” steigiamojo susirinkimo, akcin s bendrov s regist-ravimo ir mon s perdavimo naujam vadovui 1994 met kovo m nesy-je.

Po to dar 5 metus su trupu iuku dirbau dviejose pramon s vi-suomenin se organizacijose. Tikru pensininku tapau 1999m. liep ,baig s darb Vilniaus pramon s ir verslo asociacijos vykdan iojo direk-toriaus pareigose.

Gyvenu dar su pirm ja žmona Regina. Išauginom s n Gintarir dukr Evelin , inžinieri mechanik ir technik programuotoj , abu gyvena ir dirba Vilniuje, abu suk r šeimas ir mums padovanojo du an kus ir vien an k .

Vasar daugiausia gyvenam sode prie Salinink . Sodo darbams mechanizacijos beveik nenaudoju. Stengiuosi savo fizin form pagal amži palaikyti šiek tiek geresniame lygyje.

67

MINDAUGAS MAS INSKAS

Gim 1934 metais Prien rajone, Šk voni kaime. 1953 metais baig Prien vidurin mokykl . Tais pat metais

stojo Kauno Politechnikos institut . 1958 metais baig KPI Elektro-technikos fakultet , elektros sto i , tinkl ir sistem specialyb .

Dirbo Lietuvos elektrin je Elektr nuose. 1962 metais apsived .Žmona – Danut . Turi dvi dukras.

Vadovavo kurtam Elektr nuose KPI neakivaizdiniam skyriui. 1978 metais mir . Palaidotas Vievio kapin se. Dukra Daina Pranckevi ien

Su studentais užsienyje

68

POVILAS MATELIONIS

Gim 1929 02 10 d. Mol t rajone, Antanavos vienk. valstie io šeimoje.

Nuo 1935 iki 1939 m. mok si Lai i pradin je mokykloje, 1941 m. – Alantos mokyklos penktame skyriuje, v liau – Utenos gim-nazijoje. Nuo 1946 m. mok si Rokiškio vid. mokykloje, kuri baig1949 m. Tais pat metais prad jo dirbti Priešmaliarin je sotyje. Nuo 1950 m. iki 1953 m. tarnavo Tarybin je armijoje.

1953 – 1958 m. mok si KPI Elektrotechnikos fakultete. 1958 m. dirbo Antaliept s SMV inžinierium, nuo 1959 m. pervestas Anykš-i SMV gamybinio – techninio skyriaus vi ršininko pareigas. 1964 m.

paskirtas valdybos vyriausiuoju inžinierium, o nuo 1971 m. iki 1987 m. dirbo tos pa ios statybos – montavimo valdybos viršininko pavaduoto-ju.

Senas kareivis tarp jaunikli

69

Charakteristikoje, pasirašytoje Anykš i SKMK viršininko T. Bitino 1975 m., rašoma: “ Dirbdamas GTS viršininko pareigose, drg. P. Matelionis … gerai užsirekomendavo kaip gabus, darbštus ir s žiningas darbuotojas. 1964 m. jis buvo paaukštintas pareigose – paskirtas kolo-nos vyriausiuoju inžinierium. ia taip pat užsirekomendavo iš teigia-mos pus s. Pavest jam darb atlikdavo gerai, kruopš iai, su meile pri-sid damas prie žem s kio elektri fikavimo. 1971 m. buvo pervestas Viršininko pavaduotojo pareigas. Darbe techniškai stiprus, drausmin-gas, turi užsitarnav s autoritet dirban i j tarpe.”

Nuo 1987 m. iki pensijos dirbo ten pat, gamybinio – techninio skyriaus viršininku. Mir 2002 metais.

T.Sinkevi ius

70

ALBERTAS NARG LAS

Gimiau 1935 m. kovo 14 d. Leli nuose, Utenos apskrityje. T -vai buvo kininkai ir tur jo 8 ha žem s. Šeimoje buvo 5 asmenys 3 vaikai (aš, sesuo ir brolis) ir t vas su mama. Karo ir pokario metais gyvenimas buvo sunkus. Mokytis prad jau 1941 m. Leli n pradin je mokykloje, kuri v liau buvo perorganizuot a progimnazij . J baigiau 1949 metais ir prad jau mokytis Utenos I vidurin j e mokykloje. Jbaigiau 1953 metais. Mokslas sek si gerai. Mokykl baigiau sidabro medaliu ir tur jau teis stoti aukšt j mokykl be stojam j egzamin .Pasirinkau Kauno politechnikos instituto elektrotechnikos fakultetautomatizavimo specialyb , nes tur jau polink matematikai ir techni-kai, nors humanitariniai mokslai irgi sek si neblogai. Galiu pamin ti, kad mano abit ros egzaminu rašinio apie P. Cvirkos “Brolyb s s kl ”ištraukas išspausdino rajono laikraštis “Lenino keliu”

Rugs jo pradžioje atvyk s mokytis sužinojau, kad paskirtas elektros sto i , tinkl ir sistem specialyb s grup 51/9 (v liau pava-dinta EE3/2). Buvo pasakyta, kad automatizavimo specialyb s nebus ir aš d l to l abai nepergyvenau. Ta iau reikia pasakyti, kad neteko per daug nutolti nuo automatizavimo (šiuo atvej elektros energetikos sis-tem automatizavimo) problem ir šioje srityje dirbu iki šiol. 1958 m. baigiau KPI gydamas elektros sto i , tinkl ir sistem specialyb sinžinieriaus-el ektriko specialyb . Diplom gavau su pagyrimu.

71

Ryškesni prisiminimai iš studij laik . Pirm “ nuotyk ” kursid m jau – tai TSKP trumpojo kurso knygos sudeginimas dalyvaujant

keletui grup s draug po egzamin 1954 metais prie Nemuno, maždaug toje pat vietoje, kur dabar yra Kauno hidroelektrin . Kitas atvejis – trumpalaikis apakimas stovint III r m valgykloje eil je matyt d l ne-pakankamo maitinimosi, apie kur niekam nepasakojau. Prisimenu, kai grupes draugai III kurse mane draugiškai privert stoti komjaunim .Labai aktyvus šiuo klausimu buvo R. Navickas (Nogis), kurio namuose gyvenau. V liau net buvo mane išrink grup s komjaunimo sekretoriu-mi. Neišdilo iš atminties ir tam tikras konfliktas su politin s ekonomijos d stytoja (kiek atsimenu jos pavard R ekevi ien ). Neprisimenu, kokia proga aš pareiškiau, kad d stomos teorijos niekam nevertos, nes aš per atostogas buvau priverstas vogti kol kio šien , kad kaime gyvenanti motina gal t išlaikyti karv . D l to man nieko blogo neatsitiko, nes jau buvo “ atlydžio” laikai (apie 1955 m.) ir d stytoja buvo pakankamai padori.

Savo grup je artimiau draugavau su Romualdu Barzda, Rim-vydu Navicku (Nogiu), Tautvydu Sinkevi iumi, Gražvydu Gudynu,

eslovu Jociumi ir Jurgiu Pesecku. Su gretimos grup s (51/8) studen-tais artimiau prad jau bendrauti v liau, kai kartu važin jome praktikas Leningrade ir Rygoje. ia reikia pamin ti Antan Jušk ir Albert Vali-kon . Su dauguma iš j bendrauju iki šiol.

Nuo pirmo kurso susidom jau moksliniu darbu. Pradžioje stu-dentišk mokslin darb dirbau fi zikos katedroj e (vadovavo asistentas E. Jaronis) ir v liau per jau savo (elektros sistem katedroje). Padarsp d dalyvavimas SMD konferencijose už Lietuvos rib – Taline

(1955 m.) ir Rygoje 1958 m. Atrodo, kad mokydamasis padariau neblog sp d elektros sis-

tem katedros ved jui prof. L. Kaulakiui (tuo metu dar docentui) ir vyresniajam d stytojui A. Augustai iui. Baigiamojo semestro metu jie man pasi l diplominio projektavimo metu paruošti nuolatin s srov selektros sistemos modelio projekt . Aš sutikau ir tai padar didel taktolimesniam gyvenimui. Pirmiausiai priešdiplominei praktikai (1958 m. vasario ir kovo m n.) buvau pasi stas dvi vietas: Rygos gamykl ,kuri gamino nuolatin s srov s modelius ir Maskvos projektavimo insti-tut “Teploelektroprojekt”. Rygoje studijavau modeli gamybos tech-nologij , Maskvoje – modeliavimo metodus. Be to Lenino bibliotekoje studijavau mokslin literat r ne tik rusišk bet ir anglišk . Projektpadariau s kmingai ir s kmingai j apgyniau. Modelyje buvo numatyta naudoti elektroninius stabilizatorius, kuri netur jo Rygoje gaminami

72

modeliai. Be to sužinojau, kad toks modelis tur t b ti pagamintas pagal Lietuvos energetikos valdybos užsakym . Kadangi kat edroje pasilikti dirbti nebuvo galimyb s nes nebuvo laisv etat , katedros vadovyb organizavo man paskyrim darb Petraši n elektrin j e, kad neišvažiuo iau iš Kauno ir gal iau t sti darb prie modelio k rimo. Dienomis dirbdavau elektrin j e o vakarais eidavau kat edr dirbti prie modelio k rimo.

Elektrin je dirbau elektros laboratorijoje priži r damas relin sapsaugos ir automatikos taisus. Darbas patiko ir buvo domus, nes galima buvo pritaikyti tai, ko mokiausi institute. Ta iau jau iau, kad darbas gamyboje n ra mano pašaukimas. Vien tai, kad kiekvien rytnieko negalvojant reikia keltis ir skub ti darb man nepatiko. Reikia pripažinti, kad gyta patirtis v liau man labai pravert dirbant d stytoju. 1960 m. pasitaikius progai stojau aspirant r . Kadangi L. Kaulakis tais metais netur jo teis s vadovauti aspirantams stojau pas doc. J. Zdan ,kuris tuo metu buvo bendrosios elektrotechnikos katedros ved j as. sto-j s atsid riau dviprasmiškoje pad tyje – nor josi t sti darb pri e mode-lio k rimo o Zdanys nor jo, kad aš tyrin i au di ferencin trans formato-ri . Aš sukritikavau Zdanio pasi lyt tem ir pasilikau dirbti prie mode-lio. Prieš mane niekas joki sankcij nesi m ir miausi darbo savaran-kiškai. Docentui L. Kaulakiui pritariant pasisi liau sukurti specialautomatin skaitmenin matavimo prietais elektros sistem modeliams ir jo veikim pagrindžian i “ teorij ”, kuri b tina disertaciniame darbe. Aplinkyb s taip susiklost , kad stoj s aspirant r t siau darbus prie elektros sistemos modelio k rimo, prad tus diplominio projektavimo metu.

Prie modeli k rimo išdirbau apie 25 metus. Modeliai vis tlaik buvo tobulinami. Elektros sistem katedroje veik dirbtuv s, ku-rios gamino šiuos modelius. Jau min jau, kad šie modeliai pagrindmano kaip mokslo žmogaus ir d stytojo tolimesn karjer . Pradžioje modelio k rimas vyko gana vangiai nes nebuvo finansavimo. Man pa-darius projekt š darb be L. Kaulakio sijung d stytojai A. Augus-taitis ir M. Bortkevi ius. L. Kaulakis buvo darbo vadovas, A. Augustai-tis r pinosi panaudojimo metodika, M. Bortkevi ius – konstruktyviniu išpildymu o aš buvau neoficialiu nauj id j generatoriumi. Pradžioje tyrin jau srov s stabilizatorius (lempinius) ir sudarin jau principinschem . Kai kurie fakulteto bendradarbiai m s darb ži r jo su pa-šaipa ir laik tai nerimtu dalyku. Tod l aš miausi automatinio skaitme-ninio prietaiso k rimo. Prietaisas buvo gana originalus ir s kmingai veik apie 15 met , nors buvo ne grynai elektroninis bet el ektromecha-

73

ninis. V liau lempinius modelio elementus pakeit me tranzistoriniais. Greta to aš pasi liau b d , kaip nuolatine srove modeliuoti kintamosios srov s grandines ir buvo min i šiuo pagrindu kurti greitai veikian ias hibridines skai iavimo mašinas elektros sistem modeliavimui ir val-dymui. Nauji modeliavimo b dai buvo panaudoti paskutiniuose univer-saliuose modeliuose ir specializuot ame Lietuvos elektros sistemos mo-delyje.

Iš viso buvo sukurta 10 nuolatin s srov s elektros sistemos modeli . Pirmasis buvo pagamintas 1961 metais, paskutinis 1982 me-tais. j k rim buvo sijung ir daugiau katedros darbuotoj (A. Na-vickas, L. Markevi ius, V. Ažubalis, V. Pauža ir kiti). Jie buvo naudo-jami Lietuvoje, Magnitogorske, Minske, Maskvoje. SSSR aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerijos šie modeliai buvo pripažinti pavyzdiniais, kuriais tur jo b ti apr pintos vis SSSR aukšt j techni-kos mokykl elektros energetikos profilio katedros. Aspirantas V. Ažu-balis tyrin j s naujus modeliavimo b dus apsigyn disertacij Lening-rado politechnikos institute 1978 metais. Pagrindiniai modeli k r jai, j tarpe ir aš, buvo apdovanoti premijomis ir medaliais. Aš buvau apdo-vanotas visas jungin s G. Kržyžanovskio mokslin s draugijos premija (1964 m.), Lietuvos TSR valstybine premija (1967 m), Buvusios SSSR Liaudies kio laim jim parodos 2 sidabro (1964 i r 1965 m.m.) ir 1 bronzos medaliu (1971).

Ta iau apie 1980 metus paaišk jo, kad šie darbai neturi per-spektyvos. Mums dirbant prie modeli buvo sukurti didel s integrin smikroschemos ir mikroprocesoriai, nereg t tobulum pasiek kompiu-teriai ir m s modeliams neliko vietos. D l to aš per daug nesigailiu, nes dirbti buvo malonu, modeliavimas neišnyko ir darbo patirtis su skaitmenin mis technologijomis (skaitmeninio prietaiso k rimas) pra-ver ia ir dabar. Reikia pamin ti, kad savotiška ši darb t sa buvo linijgedimo vietos nustatymo prietais ir m etod tobulinimas. Automatinio prietaiso, kuris buvo naudojamas elektros sistem modelyje, pagrindu buvo sukurtas fiksuojantis priet aisas, naudojamas gedimo vietos nusta-tymui. Buvo pagaminta keletas ši prietais badom j egzempliori .Šiuos darbus vykd mano aspirantai Rimantas Deksnys (dabartinis elektros sistem katedros ved jas) i r grup s (51/8) draugas Linas Bara-nauskas. Jie s kmingai apsigyn technikos moksl kandidato disert aci-jas: R. Deksnys gyn si 1975 m. KPI, L. Baranauskas – 1978 m (prie jo kapo teko sakyti kalb 1989 m. rugpj tyje) G. Kržižanovskio energeti-kos institute Maskvoje. Už šiuos darbus buvau apdovanotas dar vienu Liaudies kio laim jim parodos bronzos medaliu (1974 m.). Bei kai

74

kurie gedimo vietos nustatymo metodai buvo pripažinti išradimais – gavome autorinius pažym jimus.

Tolimesn šios krypties darb t sa neišvengiamai vert susi-dom ti naujomis technologijomis (skaitmeniniais metodais bei mikro-procesori ais) ir buvo prad ti bandymai kurti skaitmeninius relin s ap-saugos taisus. Tai veiklos sritis, kuri pakeit poži r elekt ros sistemvaldym . Ta iau didesni laim jim šioje srityje pasiekti nepavyko. Neatsirado norin i dirbti šioje srityje aspirant ir netrukus pasirod ,kad rungtyniauti su Vakar ir Japonijos specialistais šioje srityje bevil-tiška. Ta iau remiantis atliktais darbais kat edroje atsirado kursas ma-gistrams “ Skaitmeniniai relin s apsaugos ir automatikos taisai” ir buvo modernizuota “ Elektros sistem automatikos“ laboratorija. Taigi, gali-ma tvirtinti, kad pastangos šioje srityje nebuvo bevais s. Nemažai elek-tros sistem katedros aukl tini dirba skaitmenini apsaug eksploata-cijos bei projektavimo srityse.

Ta iau reikia sugr žti prie savo, kaip d stytojo, karjeros. Aspi-rant ros laiku nebaigiau (tur jau baigti 1963 m.) ir buvau paskirtas elektros sistem katedr mokslini tyrim sektoriaus vyresniuoju inži-nieriumi. T siau savo darbus prie modelio ir savarankiškai baigin jau disertacij . 1965 metais buvo pasi lyta d stytojauti ir gavau vyresniojo d stytojo pareigas. Iš karto savarankiškai prad jau skaityti kurs “ Elek-tros sistem relin apsauga ir automatika”, kurio pavadinimas laiko b gyje šiek tiek kito ir kur skaitau iki šiol. Dabar d stau bakalaurams, magistrantams ir doktorantams šiuos kursus: relin apsauga ir automa-tika, skaitmeniniai relin s apsaugos ir automatikos taisai, eksperimen-tinis elektros sistem tyrimas ir elektros sistem valdymo technologija. Mano d stomi dalykai susij su elektros sistem automatiniu valdymu.

75

Disertacijos gynimas (1966 m. pabaigoje) pra jo su tam tikro-mis komplikacijomis. Jau min jau, kad aš savo darbo tem sugalvojau pats ir dirbau savarankiškai. Paraš s darb ant viršelio užrašiau du va-dovus (J. Zdan ir L. Kaulak ) ir niekieno kito neskaityt prista iau gynimui bendrosios elektrotechnikos katedr (formaliai aš buvau jos aspirantas). Katedros darbuotojai nor jo mane sukirsti ir gerokai pat ar-š . Aš nepasidaviau, jie numojo mane ranka, paliko ramyb je i r galgale leido ginti disertacij . Ofi cialus gynimas pra jo s kmingai (opo-nentais buvo žinomi mokslininkai P. Baskutis ir P. Kem šis) ir patvirti-nimas iš Maskvos buvo gautas gana greitai (per 4 m nesius). ia noriu prisiminti docent Jurg Zdan , kuris priva iai man s atsipraš už nepa-gr st kritik katedros pos džio metu ir už tai aš iki šiol jau iu jam di-džiul pagarb . Toliau karjeros reikalai klost si s kmingai. 1968 me-tais man buvo patvirtintas pedagoginis docento vardas ir prasid jo

Atokv pis gamtoje 1970m.

76

prastinis aukštosios mokyklos d stytojo darbas. Kažkaip nepastebimai per sekan ius kelet met aš pal aipsniui tapau prof. L. Kaulakio dešini-ja ranka, nors buvau jaunesnis už seniau dirban ius d stytojus. Nor -

damas pagerinti materialines s lygas (gauti but ) por m et dirbau Elektrotechnikos fakulteto profs jungos pirmininku. V liau manimi susidom jo partin organizacija (partorgas V. Žalys ir dekanas S. Ma-siokas) ir pasi l stoti partij (SSKP). Reikalas buvo labai aiškus – L. Kaulakiui art jo septyniasdešimt met ir KPI vadovyb nenor jo jo laikyti katedros ved jo pareigose. stojimas partij man garantavo katedros ved jo pareigas. Aš kur laik spyriojausi, bet ragintojai, ypaS. Masiokas apeliavo mano patriotinius jausmus ir b tinyb gintis nuo atvažiuojan i iš Rusijos d stytoj . L. Kaulakis ne vien kart irgi pa-tardavo nevengti stojimo partij , tur damas galvoje tuos pa ius tikslus. Tod l 1972 metais parašiau pareiškim . 1974 metai buvau išrinktas elektros sistem katedros ved ju. Fakulteto partin organizacija buvo gan tinai liberali ir dideli kvailys i nepridar . Aš ten tur jau tam tikr tak i r net buvau sekretori aus pavaduotojas ideologiniam darbui. Nenoriu sl pti, kad tai dav ir ap iuopiamos materialin s naudos: kas-met buvo garantuotas kelialapis Palangos poilsio namus, nereik jo važiuoti su studentais dirbti kol kius, atsirasdavo lengvatiniai keliala-piai ekskursijas. Reikia pamin ti, kad partijai turiu b ti d kingas, kad gavau paskyr automobiliui “ Volga” pirkti, nors aš nelabai jos nor jau – automobil pirkau tod l, kad kolegos nepal aikyt man s kvailiu. No-riu pamin ti, kad nebuvau visiškai paklusnus partijos narys – kai kbandydavau kritikuoti remdamasis “ grynuoju Lenino mokslu”. Tod ljau 1988 met rugpj tyje aktyviai sijungiau S j džio veikl ir tie metai paliko gražiausius prisiminimus. V liau nestojau jokias partijas ir nedalyvavau valdžios k rimo veikloje, nes m an atrod , kad buvu-siems TSKP nariams to neder t daryti.

Taigi nuo 1974 met elektros sistem katedroje už miau pa-kankamai tvirtas pozicijas, kurias daugiau ar m ažiau išlaikiau iki šidien . Oficialioje biografijoje mano veikla aprašoma žemiau pateikta-me tekste.

Darbo vietos ir pareigos: 1958 - 1960 m.m. – Petraši n elektrin , inžinierius. 1960 - 1963 m.m. – Kauno politechnikos institutas (KPI), aspi-

rantas. 1963 - 1965 m.m. – KPI mokslini tyrim sektoriaus vyresny-

sis inžinierius.

77

1965 - 1968 m.m. – KPI elektros sistem katedros vyresnysis d stytojas.

1968 - 1974 m.m. – KPI elektros sistem katedros docentas. 1974 - 1984 m.m. – KPI elektros sistem katedros ved jas. 1984 - 2003 m.m. – KPI (nuo 1990 m KTU) elektros sistem

katedros docentas. Nuo 2003 m. – KTU elektros sistem katedros profesorius. 1967 m apgyn technikos moksl kandidato (daktaro) diserta-

cij ; docentas nuo 1968 met , profesorius nuo 2003 m. Mokslino darbo sritis – elektros sistem automatinis valdymas

ir modeliavimas. Paskelb apie 150 straipsni elektros sistem mode-liavimo bei automatizavimo klausimais Lietuvos ir užsienio šali (Rusi-jos, Ukrainos, Latvijos, Azerbaidžano, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Ispanijos) moksliniuose žurnaluose bei moksli-ni darb rinkiniuose. Reguliariai dalyvauja mokslin se elektros ener-getikos krypties konferencijose, organizuoj amose Lietuvoje, pirminin-kauja pos dži ams. Skait mokslinius pranešimus vairiose tarptautin se konferencijose Maskvoje, Rygoje, Varšuvoje, Glivic je, Bialostoke, Stokholme, Trondheime, Aachene. Su pranešimu dalyvavo tarptautin sautomatinio valdymo federacijos pasauliniame kongrese (Barselona, 2002 m.).

Vadovavo ir vadovauja daugeliui biudžeto finansuojam bei užsakom mokslo darbams. Buvo vairi komisij , svars iusi Lietu-vos energetikos strategijos ir pl tros problemas, narys (1998 – 2000 m.m.). Dalyvavo ruošiant normin technin dokumentacij : elektros rengini rengimo taisykles, automatinio generacijos valdymo ir prie-

šavarin s automatikos reglamentus (2001-2003 m.m.). Paruoš šias mokymo priemones: El ektros sistem relin ap-

sauga (1983 m.), Elektros sistem automatika (1984 m.), Energetikos objekt automatinis valdymas (1987 m.).

Elektros energetikos specialyb s student ams skaito šiuos kur-sus:

Relin apsauga ir automatika 1 ir 2 (bakalaurams); Eksperimentinis elektros sistem tyrimas (magistrams); Skaitmeniniai relin s apsaugos ir automatikos taisai (magist-

rams); Elektros sistem valdymo technologija (doktorantams). Diplomini (dabar baigiam j ) darb gynimo komisijose daly-

vauja nuo 1967 met .

78

Vadovauja doktorantams – šeši jo vadovaujami doktorantai apgyn disertacijas. Yra energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties doktorant ros komisijos narys.

Už dalyvavim sukuriant universalius nuolatin s srov s elek-tros sistem modelius apdovanotas Lietuvos TSR valstybine premija (1967 m), Buvusios SSSR Liaudies kio laim jim parodos 2 sidabro (1964 ir 1965 m.m.) ir 2 bronzos medaliai (1971 ir 1973 m.m.) bei visa-s jungin s G. Kržyžanovskio mokslin s draugijos premija (1964 m.). 1970 m. apdovanotas medaliu “ Už šaun darb pažymint V.I.Lenino šimt sias gimimo metines“.

Vedžiau 1960 metais. Žmona Irena, su kuria gyvenam e jau 45 metus, ilgus metus dirbo KTU (KPI) grafini darb katedros d stytoja (2002 metais iš jo pensij ). S nus Vaidas (gim s 1966 m.) yra neve-d s, inžinierius programuotojas ir dirba pagal specialyb .

Atšvent s septyniasdešimtmet t pat darb t siu toliau. KTU rektorat as prat s darbo sutart iki 2008 m. birželio 30 d. Tam matyt tur jo takos profesori aus vardo suteikimas 2003 metais. Pasikeitus pedagogini vard suteikimo tvarkai ( vedus europin tvark ) profeso-riaus vardai buvo suteikti daugeliui docent , negynusi habilituoto daktaro disert acij , bet turin i tam tikrus pasiekimus mokslin je ir pedagogin je veikloje. Aš buvau seniausias pagal amži , kuriam buvo suteiktas šis vardas. Ta proga prisiminiau vien sen palink jim – 1953 birželyje po s kming brandos atestato egzamin klasiokas Rame-lis (vardo neprisimenu) pasak : “ tu b si profesoriumi”; jo pranašystišsipild lygiai po 50 met .

Atsigr ždam as atgal galiu tvirtinti, kad prab g metai pad jo pajusti gyvenimo pilnatv . Nemanau, kad kažkas gal jo b ti daug ge-riau. Labai abejoju ar mano gyvenimo istorija gal t k nors sudominti, ypa jaunus žmones.

Dabar j au pradedu dži augtis paprastesni ais dalykais. Jau iu, kad bendrauti su kitais žmon mis darosi sunkiau ir darbui atlikti reikia daugiau pastang . Nekuriu ateities plan . Svarbiausi a paken iamai praleisti kiekvien dien – juk kai kurios dienos b na saul tos. Nenoriu daug galvoti nei apie praeit nei ateit . Nemanau, kad žmogaus pastan-gos gali k nors labai daug nulemti. Reikia džiaugtis tuo, k turi.

dedu interviu, duoto KTU laikraš iui “ Studij aidai” (2005-04-01), septyniasdešimtme io proga ištrauk .

Apib dinkite savo dabartinio mokslinio darbo specifik .Dabar dirbu elektros energetikos sistem automatinio valdymo

srityje, kurie yra studij metu prad t darb t sinys. Šie darbai labai

79

svarb s užtikrinant elektros tiekimo patikimum . Domiuosi elektros energetikos ateities perspektyvomis.

Kaip sutariate su studentais? Ar esate jiems griežtas?

Sutariu neblogai, egzaminuodamas vertinu esminius dalykus ir nesigilinu smulkmenas. Su studentais stengiuosi elgtis korektiškai, ta iau jiems nepataikauju ir retkar iais nevengiu pareikšti vien kitgriežtesn pastab .

Kokiems užsi mimams skiriate savo laisvalaik ?Knyg skaitymui (daugiausiai istorijos ir filosofijos klausi-

mais), klasikin s muzikos klausymui. Pavasar , vasar ir ruden dirbu sode, ta iau tam nejau iu didelio potraukio.

Kokias žmogaus savybes vertinate labiausiai? S žiningum , dalykiškum , humoro jausm .

80

70-me io jubiliejus

RIMANTAS NAŠLI NAS

Gim 1935 met rugpj io 2 dien Alytaus mieste tarnautojšeimoje. T vas – Alfonsas Našli nas – agronomas-inžinierius, kovose už Lietuvos nepriklausomyb apdovanotas Vyties kryžiaus ordinu. Motina – Aleksandra Rickevi i t Našli nien – akušer . T vams, pirmaisiais pokario metais besislapstant nuo taryb valdžios persekio-jim , teko nuolatos keisti gyvenam j viet , tod l Rimantas mok si Vilniaus, ekišk s, Vilkijos, Kauno mokyklose. 1953 metais Šakirajone baig Kriuk vidurin mokykl . Toliau studijavo Kauno poli-technikos institute elektros sto i , tinkl ir sistem specialyb .

1958 metais baig s institut , rekomendavus docentui J.Zdaniui, prad jo dirbti inžinieriumi Valstybinio žvejybos laivyno projektavimo instituto Klaip dos skyriuje. ia dalyvavo mokslinio tyrimo ir konstra-vimo darbuose, kuriant elektrož kl s aparat r (impulsinius generato-rius), vadovavo mokslin ms ekspedicijoms elektrož kl s klausimais Baltijos , Šiaur s, Norvegijos ir kitose j rose.

1960 – 1961 metais susivienijimo „Sigma“ Skai iavimo maši-n specialaus konstravimo biuro (SM SKB) siuntimu, atsitraukiant nuo gamybos, studijavo Leningrado Kalinino vardo politechnikos institute ir gijo antr j - matematiniai i r skai iavimo priet aisai ir renginiai -

specialyb . Persikvali fikav s 1962-1971 metais toliau dirbo SM SKB vyresniojo, vedan iojo inžinieriaus, laboratorijos ved jo ir vyriausiojo

81

projekto konstruktoriaus pareigose. ia jis betarpiškai dalyvavo ir va-dovavo mokslinio tyrimo ir konstravimo darb kompleksams, sukuriant pirm TSRS rašmen skaitymo rengin „R ta 701“ (taip pat vien iš pirm j pasaulyje rankraštini skaitmen pramonin skaitymo rengin ). Už renginio algoritminius bei techninius sprendimus atskirai ir kartu su bendradarbi ais gavo 5 TSRS autorines teises bei eil patent užsie-nio šalyse (Anglijoje, ekoslovakijoje, JAV, Japonijoje, Pranc zijoje, Vokietijoje). 1968 m. už pamin t mokslinio tyrimo ir konstravimo darb kompleks jam drauge su kitais specialistais buvo paskirta Lietu-vos TSR respublikin premija mokslo ir technikos srityje (šiuolaikin sNacionalin s premijos atitikmuo), o 1969 m. - pirmoji Visas junginakademiko S.Vavilovo premija už priet ais , rengini ir sistem moks-liniams tyrimams suk rim . Skaitantis renginys „R ta 701“ tarptauti-n je Leipcigo mug je buvo atžym tas didžiuoju aukso medaliu bei kittarptautini parod diplomais. Už šiuos darbus Rimantas Našli nas taip pat yra apdovanotas TSRS liaudies kio pasiekim parodos aukso medaliu. Kuriant skaitant rengin buvo tampriai bendradarbiaujama su Kauno politechnikos institutu, Vilniaus valstybiniu universitetu, Lietu-vos moksl akademija ir kitomis respublikos organizacijomis. Skaitan-i rengini mokslinio tyrimo ir konstravimo darbai SM SKB stimu-

liavo bei s lygojo TSRS ir užsienyje pripažintos Lietuvos specialistautomatinio rašmen atpažinimo srityje mokyklos suk rim .

Nuo 1971 m. dirbo vairios paskirties kompiuterini sistemprojektavimo ir eksploatavimo srityje

1971-1979 metais jis Li etuvos mokslin s technin s inform aci-jos mokslinio tyrimo instituto informacini sistem k rimo laboratori-jos ved jas, vyr. mokslinis bendradarbis. Už Lietuvos automatizuotos mokslin s technin s informacijos sistemos k rimo darbus apdovanotas TSRS Liaudies kio pasiekim parodos sidabro medaliu. .

1979-1981 metais susivienijimo „Sigma“ Vilniaus automati-zuot valdymo sistem projektavimo-konstravimo biure dirbo vadovau-jan iu projekto konstruktoriumi, kur projektavo ir dieg vairios paskir-ties automatizuotas valdymo sistemas.

1981-1994 metais dirbo Lietuvos statistikos komiteto Vyriau-siojo skai iavimo centro bei šio komiteto skai i avimo centr susivieni-jimo „Litmašinform“ vyriausiojo inžinieriaus bei direktoriaus pavaduo-tojo projektavimo klausimams pareigose. ia jam buvo pavaldžios Lie-tuvos statistikos komiteto skai iavimo centr technin s ir programavi-mo tarnybos.

82

1994-1998 metais - specialios paskirties akcin s bendrov s„Lietuvos farmacija“ automatizuotos valdymo sistemos skyriaus virši-ninkas

Nuo 1998 met iki šiolei d sto vairias skai iavimo technikos ir programavimo disciplinas Vilniaus Pet ro Vileišio aukšt esniojoje transporto mokykloje (dabartiniame Vilniaus statybos ir dizaino kolegi-jos Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultete). Savo darbin veiklankstesniais metais taip pat derino su pedagoginiu darbu Kauno poli-technikos instituto Vilniaus filiale, Vilniaus inžineriniame st atybos institute, Vilniaus elektronikos technikume ir Vilniaus politechnikume.

Aktyviai reišk si vairiose tarptautin se, visas jungin se ir respublikin se konferencijose bei mokslin je technin je spaudoje: pa-skelb per 100 mokslini technini straipsni , buvo eil s konferencijpirmininku,organizacini komitet nariu bei j leidini vyriausiuoju redaktoriumi.

Su žmonomis, pedagoge Angele ir gydytoja-pediatre Albina, išaugino s nus Audri -inžinieri statybinink ir Liutaur -verslo analiti-k ,magistr , dukr Iev J r – gydytoj pediatr , jau sulauk an k liJonuko ir Medut s.

Keletas studij ir gyvenimo dien asmenini prisiminim :Kai tau jau api e septyniasdešimt, noromis nenoromis peržvelgi

ir bandai vertinti nueit gyvenimo keli , neju iomis mintyse iškeli sau utopin klausim „K gi pakartotum arba pakeistum šiame kelyje, esant tokioms galimyb ms?“

Be abejo daugeliui iš m s gražiausiomis buvo moksleiviškos ir studij dienos. Juk niekas taip nesuartina žmoni , kaip bendras moks-lo žini ir gyvenimo ties siekimas, pirm j žmogišk j vertybi sisa-vinimas bei supratimas, pagaliau vali kiškos moksleiviškos ir studen-tiškos išdaigos. Turb t tod l kiekvienam iš m s šiandien neramiai suplazda širdys, kai sutinkame jau žilagalvius t dien bendražygius arba prisimename iš jusius Anapilin. Patys šviesiausi prisiminimai visus mus sieja su buvusiais mokytojais ir d stytojais. Tomis vaikyst sir jaunyst s dienomis, o eil je atvej ir tolimesniame gyvenime, Jie buvo antraisiais t vais, išvedusiais mus pla iuosius savarankiško gy-venimo vieškelius. Tokiais, mums, Kauno politechnikos instituto Elek-trotechnikos fakulteto 9-sios inžinieri laidos absolventams, buvo pro-fesoriai, docentai ir d stytojai - tuometinis dekanas J. Matulionis, K. Baršauskas, P. Baskutis, L. Kaulakis, J. Zdanys, P. Kemešis, V. Nešu-kaitis, M. Bartkevi ius, J. Šalna, A. Augustaitis ir daugelis kit .

83

Tolimesniame gyvenimo kelyje man tikrai sek si. V lesn ma-no darbin veikla daugumoje atvej buvo susieta su domia problemati-ka, mokslinio tyrimo, projektavimo ir taikom j darb sand roje, dir-bau k rybing žmoni kolektyvuose.

Gilius, neišdildomus gyvenimo prisiminimus paliko pirmasis darbas el ektrož kl s laboratorijoje Klaip doje, kur patekome kartu su studij draugu Romu Barzda Bradausku, šviesaus atminimo docento Jurgio Zdanio d ka. Apart nepaprastai domaus darbo, susieto su elek-tros srov s lauk poveikio žuvims tyrimais ir elektrož kl s renginikonstravimu, ekspedicijose vidutiniais žvejybos traleriais patyri au Bal-tijos, Šiaur s, Norvegijos ir kit j r grož bei r styb , žav jausi vaiz-džiomis Skandinavijos šali , Farer sal pakrant mis, sniegynais ir ledynais, aukštus fontanus purškian iais banginiais, pažinau daug tvirt ,draugišk , tiesi ir teising , vyriškai grubi , j ros užgr dint žmoni .Savo pob džiu ir panašumu šis darbas man asociavosi bei primin Žano Kusto, Turo Hajerdaro ekspedicijas.

Prie R tos 701

84

Tolimesn darbin veikla buvo susieta su skai iavimo techni-kos ir programavimo sritimis. Toliau studijavau Leningrado Kalinino vardo politechnikos institute, pla iai žinom profesori ir pedagogapsuptyje. Iš darbovie i šiose srityse išskir i au Respublikinio susivie-nijimo „Sigma“ Skai iavimo mašin special konstravimo biur . Jame dirbau automatinio rašmen atpažinimo algoritm k rimo ir skaitan iautomat konstravimo srityse, jaun , nepaprastai darbui atsidavusi ,vienas kit gerai suprantan i žmoni gretose. Šiame kolektyve vyravu-si k rybin dvasi , jo nari žmogiškuosius santykius gana tikroviškai, tiesa rašytojo fant azijos papildytais fakt ais, savo romane „Žmon s man buvo geri“ apraš Vytaut as Girdzijauskas, kur jis dedikavo skaitan io renginio „R ta 701“ k r jams bei s m si iš j medžiag savo hero-

jams. Tiesa, nesirengiu baigti savo gyvenimo savižudybe, kaip vyriau-sias konstruktorius rašytojo romane.

Per eil met susivienijime „Sigma“ ir kitose giminingose elek-tronikos srities organizacijose Lietuvoje buvo sukaupta didžiul vairios paskirties kompiuteri , j sistem bei komponent k rimo, projektavi-mo ir gamybos patirtis, didžiulis k rybinis ši sri i specialist poten-cialas.Skaudu, kad atkovotos Nepriklausomyb s s lygomis (o tai yra ir išliks didžiausiu m s ir jaunesni j kart l aim jimu) d l neapgalvotir apmaudži nauj ministerij biurokrat bei šiuolaikini politiksprendim bei ekonomini reform ir pilietin s atsakomyb s nepakan-kamumo, savanaudiškos privatizacijos s kuriuose žymia dalimi buvo sužlugdyta daugelis skai iavimo t echnikos ir elektronikos pramon sorganizacij , nesugeb ta jas nukreipti nauj technologij kryptimi, nors tam buvo reikiamos prielaidos bei galimyb s. Eilei ši sri i specialistteko palikti pam gt darb . Nemaža m et , l š ir pastang prireiks šio prarasto Lietuvai naudingo mokslinio techninio potencialo atstatymui. Su nerimu ži riu kaip daugelyje šiuolaikini skai iavimo technikos bendrovi jauni specialistai su retomis išimtimis teužsiima tik komerci-ne veikla „pirk-parduok“ arba tesurenka kompiuterius iš užsienio firmmazg , o gabiausi iš j palieka Lietuv . Turb t visa tai yra ir išliks didžiausiu mano gyvenimo nusivylimu, d l ko, tur damas galimybes gyvendinti prisiminim pradžioje išsakytas utopines gyvenimo svajo-

nes, b iau pasilik s gamtos paslap i tyrin tojo j rose kelyje. Neduok Dieve, jeigu panaš s kat aklizmai, uždarius ir nepasta-

ius nauj Ignalinos atomin s elektrin s reaktori , ištiks ir Lietuvos energetik . Ta iau stengiuosi b ti gyvenime optimistu ir kol leidžia j gos dirbu pedagogin darb su jaun ja m s karta, skaitau kompiute-rin s technikos ir vairi programavimo kalb paskaitas.

85

Mokslin s diskusijos

86

RIMVYDAS NOGIS

Gimiau 1936 kovo 18 d. (m etrikuose, kovo 19 d.) Girstupio kaime, Pažaislio vals iuje, Kauno apskrityje kininko šeimoje (tikslau, Radvil n gatv je buvusioje gydymo staigoje). T vai kininkavo 13,5 ha tre ios kategorijos žem s kyje. T v darbštumo ir išradingumo d ka žem buvo gerai trešta (Lietuvos ulon arkli m šlu), buvo naši ir

kis savo pastatais (t v statytais) ryški ai pirmavo savo kaime. Prie-miestinio kio produkcija kiekvien ankstyv ryt buvo vežama mies-t . T vai ner k ir mažai baliavojo. Didžiausios švent s b davo apsi-lankius gimin ms ir derliaus dorojimo talk pabaigtuv se. Atsimenu rus tank žes 1940 met birželio 14 dien , jiems važiuojant KaunUkmerg s plentu. Plentas buvo maždaug dviej km atstumu nuo kio. T vas ir kiti vyrai lipo m s kiemo pakraštyje augus berž pamatyti tank keliam dulki . Atsimenu t saul t ryt , kai 1940 m et birželio 21 d. virš Kauno kilo d m ratilai nuo vokie i numest bomb . Dabar buvusioje t v žem je stovi “ naujojo” Kauno konditerijos fabriko kor-pusai.

mokykl buvau atiduotas 6 met , antr skyri (tame skyriuje buvau vienas, kiti klas je buvo, at rodo, tre io skyri aus). Gimnazijt vai parinko buvusi Saul s, tada vadint aštunta. Laimei, pirmus du metus ji buvo Akl j instituto patalpose. Tai kur kas ar iau negu Saul sr mai, iki kuri buvo virš septyni kilometr . Baig s vidurin mokykl ,mokiausi energetikos specialyb s Kauno politechnikos institute Elek-trotechnikos fakultete. Baig s institut netur jau tikslaus paskyrimo.

87

Savo iniciatyva tris m nesius dirbau Kauno el ektrin je, po to mano prašymu buvau pervestas Šilumin s automatikos skyri Energe-tikos valdyboje Vilniuje. Ten prad jau vakarais studijuoti skai iavimo technik kursuose prie Vilniaus universiteto. Už met per jau dirbti Special konstruktori biur prie Vilniaus skai i avimo technikos ga-myklos. Ten buvau kinkytas visuomenin darb profs jungos pirmi-ninku. B gdamas nuo visuomenininko karjeros, kitais metais stojau aspirant r Kaune, pas Jon Mock . Uždavinius skai iuodavau Mask-vos ir Rygos skai iavimo centruose. Stažavausi keturis m nesius Mask-voj Moksl akademijos Matematikos institute. Aspirant ros metu pra-d jau laipioti kalnus Kaukaze. V liau alpinizmas tapo kasmetinivasaros atostog pramoga. Dar v liau junkau ži em kalnuose slidin ti. Po dviej met iš akivaizdin s aspirant ros per jau neakivaizdin , nes prad jau dirbti Mikroelekt ronikos centro Vilniaus konstravimo biure algoritm laboratorijos vadovu. Biuras buvo labai slaptintas. Apie tre dal laiko praleisdavau komandiruot se Maskvoje ar Leningrade. Dal savo darbo tyrimo darb prapl iau ir 1969 metais Maskvoj apgy-

Šeimoje

88

niau technikos moksl kandidato disertacij tema “Tolim povandeni-ni sprogimo signal atpažinimas”. 1972 metais per j au dirbti Vil-niaus inžinerin statybos institut Taikomosios mechanikos katedr .Šioje aukštojoje mokykloje dirbau iki pensijos pradžios 2002 metais. Dar ir dabar mokymo semestrais turiu autorini sutar i su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Pofesiniam orietavimui tur jo takos 1988 metais iš JAV parsivežt as personalinis kompiuteris. Iš klasikin smechanikos uždavini per jau kompiuterinio projektavimo tematik .Stažavausi Birmingeme, Helsinkyje. Apmokiau per programini pro-dukt platinimo firmas apie por šimt Lietuvos inžinieri praktik nuo Vilniaus iki Klaip dos.

Vaik atsirado po antr vedyb 1976 metais. Išaugo Aurimas – kompiuterininkas, Gust – architekto diplomo savinink ir Indr – stu-dijuojanti regionalin ekonomik Konstancos universitete, Vokietijoje.

Šiemet žiem slidin jau kalnuose, Italijoj. Tik k , rugs jo 26 palaidojau t t , bebaigiant šimtuosius metus.

89

JUOZAS PAULIUKAITIS

Gimiau 1933 m. sausio 23 d. Akmen s raj. Viekšni miestely-je. Vaikyst prab go Žemaitijoje. Baigiau Reke i pradin mokykl ir 1942 m. stojau Viekšni progimnazijos pirm j klas . Po karo pro-gimnazija tapo vidurine mokykla, kuri baigiau 1952 m. Vienus metus mokytojavau Tirkšli vidurin je mokykloje. 1953 m. stojau Kauno Politechnikos institut , kur baig s buvau paskirtas Panev žio statybos montavimo valdyb . Valdyboje prad jau dirbti meistro pareigose, v -liau dirbau darb vykdytoju, vyr. darb vykdytoju.

1964 m. sausio m nes užpustyt Žagar s miestel at jo žinia, kad man reikia vykti Vilni ir prisistatyti tresto valdytojui Patkaukai ir Vyriausios energetikos valdybos viršininkui Nekrašui.

Viršininkai man pasi l Šiauliuose organizuoti nauj staig .Už poros m nesi prad jo egzistuoti mano vadovaujama Šiauli me-chanizuota kolona Nr. 2. Tokios statybin s organizacijos tuo metu buvo kuriamos visoje S jungoje.

Iš pradži dirbome visoje Respublikoje, stat me aukštos ir žemos tamp linijas, vykd me instaliacijos darbus namuose, fermose ir kompleksuose. Nuo 1966 m. dirbome tik savo, t. y. Šiauli Elektros tinkl zonoje, Raseini , Radviliškio, Pakruojo, Šiauli , Joniškio, Kel-m s, Akmen s ir Mažeiki rajonuose. Viršininko pareigose dirbau iki 1994 m., po infarkto ir kraujagysli operacijos iki pensijos dirbau meistru. Taigi, kuo prad jau darbo karjer , tuo ir baigiau.

90

1983 m. man buvo suteiktas nusipelnusio inžinieriaus garb svardas.

1964 m. suk riau šeim . Didžiausias džiaugsmas buvo kai gi-m dvynukai – s nus ir dukt . S nus Darius baig KPI, gyvena ir dirba Kaune, dukt Dain baig Šiauli medicinos mokykl ir dirba poliklini-koje. 1991m. mir žmona Nijol , tai buvo didžiausias sm gis visai šei-mai.

Aš dabar gyvenu su dukra ir an ku Ainium.

Seni no vaidmenyje

91

JURGIS PESECKAS

Gimiau 1933 m. balandžio 22 dien Alytaus rajone, Žagarikaime. Mano t vai smulk s kininkai, iš savo t v paveld j 7 ha žem s Žagari kaime i r 2 ha v jo pustomo sm lio už dviej kilometrnuo gyvenamos vietos, ta iau labai gražioje vietoje su nedideliu upeliu, prie miško ir netoli Nemuno, kurio kitoje pus je dunksojo gerai žino-mas Punios šilas su garsi ja aukš iausia Lietuvoje egle. Mes, vaikai, šiviet labai m gome ir vadinome „m s Birštono kurortas“ . Karviganyti ši vietov m s nereik jo varyti. ia esan iame upelyje mes maudydavom s, pintine gaudydavome žuveles ir jas kepdavome ant lauže kaitinto akmens, o šalimais esan iame miške uogaudavome ir grybaudavome.

Mano t vas, gim s 1897 metais, nors ir buvo paprastas kaimo žmogus, ta iau baig s caro laik rusišk mokykl , o savo t vo pamoky-tas mok jo skaityti ir rašyti lietuviškai. Daug skait , dom josi astrono-mija, istorija. Prad j s kininkauti daug skait literat ros apie naujas žem s kio kininkavimo formas. Motina, gimusi 1910 metais, buvo baigusi pradžios mokyklos pirm skyri . Knygas prad jo skaityti tik užauginusi vaikus (o j buvo visas dešimtis) ir perkopusi per penkias-dešimt, apsigyvenusi pas mane Vilniuje. Aš gi, baig s Žagari pradžios mokykl , džiaugiausi, kad nebereik s daugiau eiti mokykl ir mokytis,

92

ko labai nem gau. Už tai teko netgi pas d ti du metus tre i ame skyriu-je. B damas antrame iu „susitup jau“ ir pradin mokykl baigiau b -damas pirm nu. Baig s pradin mokykl ir nenor damas toliau moky-tis, buvau pristatytas prie vairi kio darb . Reik jo ganyti karves, kasti bulves ir dirbti kitus kio darbus. Padirb j s kelet dien bulvilauke, pakei iau nuomon api e mokslo vaisi skon ir pareiškiau, kad kit dien eisiu mokykl . Taip 1946 m. stojau Punios progimnazijos pirm klas .

Mokslo metai, praleisti Punios progimnazijoje, sutapo su sun-kiais ir sud tingais pokario metais. Mokslas ia nebuvo aukšto lygio. Visi mokytojai buvo jauni, tik k užbaig tuometines mokytoj semina-rijas ar kelet gimnazijos klasi . Sovietiniai aktyvistai ir stribai varin -davo mokytojus su vairiomis užduotimis, tod l laisv pamok b davo gana daug. Nors laisvos pamokos mums ir patikdavo, ta i au d lto mo-k m s pras iau.

Mokslai progimnazijoje sutapo su tuo metu vykusiomis pasi-priešinimo kovomis okupacinei valdžiai bei Lietuvos žmoni tr mimais Sibir . Dz kijos krašte partizan jud jimas buvo didelis, tad ir susir -

mimai su stribais ir NKVD kariniais daliniais buvo gana dažni. J gos buvo nelygios ir nukaut partizan buvo nemažai. J lavonai b davo išrengiami, guldomi miest bei miesteli aikšt se ir visaip iš j ty io-jamasi. Tai k l didel siaub i r pasipiktinim mažiems i r dideliems. Mes, vaikai, bijodavome ir pro šal eiti. Visi išgyvendavome siaubo valandas.

Prisimenu atsitikim , kai 1946 m. vasario 16 d. šven i išvaka-r se partizanai išk l trispalves v liavas didži ausiame Punios miestelio medyje ir medyje, augan i ame Margio piliakalnyje. Jos suk l didelsujudim strib ir vietini kolaborant tarpe. Miestelyje iš medžio tri-spalv išk l patys stribai, o Margio kalne esant m ed stribai lipti bijojo, kadangi gal jo b ti apšaudomi iš kitoje Nemuno pus je esan io Punios šilo. Šiam darbui jie pasirinko du vyresni j klasi mokinius. Vienu iš j buvau aš. Kai atsisakiau lipti med , vienas iš strib išsilau-ž lazd ir ruoš si su jos pagalba mane varyti medin. Mano laimei, antrasis mokinys sutiko lipti med ir iškelti v liav , taigi, lazdos sm -gi išvengiau. Tokie tad buvo pokario laik atsitikimai ir pergyvenimai.

Užbaig s Punios progimnazij , 1949 m. stojau Alytaus I vi-durin s mokyklos (jau reformuotos buvusios berniuk gimnazijos) VIII klas . Šioje mokykloje buvo geras ir profesionalus mokytoj kolekty-vas. Nors humanitariniams dalykams ir netur jau polinkio, užtat tikslie-ji mokslai man patiko ir šiuos dalykus mokiausi s kmingai. Suprat s,

93

kad šioje mokykloje „volioti durniaus“ neišeis, buvau pakankamai geras mokinys ir gavau neblog pasiruošim tolimesniam mokymuisi aukšto-joje mokykloje.

Šaunus mokytoj kolektyvas, geri mokytoj ir mokini tarpu-savio santykiai tur jo didel s takos m s klasei. Klas je buvom 22 mokiniai – visi draugiški ir be vaik zišk išdaig , rimtesni nesusipra-tim neb davo. Tur jome ger klas s aukl toj , su kuria bendravome ir baig mokykl iki jai iš jus Anapilin. Nors pra jo jau daugiau kaip 50 m. nuo mokyklos baigimo, su klasiokais jau iam s gerais draugais ir džiaugiam s organi zuojamais klas s susitikimais, kurie paprastai vyksta kas penkeri metai, o nepilnoje apimtyje ir dažniau.

1953 m. baigiau Alytaus vidurin mokykl . Klas s draug t ar-pe vyko didžiausios diskusijos, kas kur stos. Man taip pat reik jo apsi-spr sti, koki specialyb pasirinkti, koki aukšt j mokykl stoti. Ka-dangi mokykloje labiau patiko ir geri au sek si tikslieji mokslai, tad per daug negalvodamas, nutariau stoti Kauno politechnikos institut , Elek-trotechnikos fakultet . Panašiai galvojan i klas je buvo ir daugiau. Laikraštyje buvo paskelbta, kada ir kokius dokumentus reikia pristatyti. Sulauk nurodyto termino, su draugais nuvykome Kaun . Aš gi pirm kart gyvenime.

Išlip iš autobuso Kaune, didžiai nustebinti miesto didyb s ir iš susijaudinimo dreban iomis širdimis, prad jome ieškoti centrini insti-tuto r m . Kažkuris iš m siški žinojo, kuria kryptimi reikia eiti. Sura-dome. Kokie jie man tada atrod didingi ir pasl aptingi! Negal jau pati-k ti, kad galb t aš i a mokysiuosi, toks mažas Dievo b želis tuomet jau iausi... Paraš pareiškimus ir atidav dokumentus, gavome stojam -j egzamin programas. Jaut m s atlik didel darb . Dar kiek pavaikš-tin j po miest , gr žome namo.

Namuose pagal gautas programas puoliau ruoštis egzaminams. Labai jau nor josi stoti institut ir gyventi tokiame dideliame mieste kaip Kaunas. Iki egzamin buvo lik s dar visas m nuo, tad visus pro-gramoje nurodytus klausimus išmokau gerai. Jaudino tik b simi rašo-mieji darbai ir galimi nenumatyti matematikos uždaviniai.

Stojam j egzamin metu buvo daug nerimo. Kauno mokyklas baig vaikinai atrod tokie gudro iai, visk žinantys ir savimi pasitikin-tys, kad man, kaimo vaik zui, dažnai kildavo graudžios mintys – ko aš ia atvažiavau, vis tiek ne stosiu... Bet egzaminus išlaikiau pakankamai

gerai ir buvau priimtas institut . Gavau bendrabut , o man tai buvo labai svarbu. Be galo džiaugiausi – stojau institut ir dargi gavau bendrabut ! Važiuodamas namo, rod s, nej au iau autobuso s dyn s po

94

savimi, lyg ore kybojau iš tos laim s. Dži augiaus, kad gr žus namus, nereik s pasakyti to baisaus žodžio n e s t o j a u .

Ir štai, naujai iškeptas student lis, kiek pails j s, dar pri eš rug-s jo 1- j atidund jo Kaun ir apsigyveno bendrabutyje ( žymiuose III-uose r muose). Kambaryj e gyvenome 14 asmen – visi pirmakursiai ir vienas tre iakursis (dabartinis Kauno technologijos universiteto pro-fesorius). Prasid jo mokslo metai. Einame paskaitas – kaip viskas domu! Naujos pažintys, nauji b simieji draugai – tiek grup je, tiek

kurse, tiek bendrabuty. Viskas nauja, o aš laimingas. Ta iau ne be rei-kalo sakoma, kad laim viena nevaikšto, paskui j sekioja visokios b dos ir negandos. Vos prasid jus mokslo metams, dar kaip reikiant neprisitaikius prie naujo režimo, susirgau viduri šiltine ir pusantro m nesio išgul jau ligonin je. Gr ž s iš ligonin s ir nu j s paskaitas, apstulbau – matematikos pratybose grup s draugai lukštena man nesu-prantamus rib uždavinius, braižomosios geometrijos jau atlik ir pri-dav bent po penkiolika užduo i , o ir kit disciplin jau toli paženg .Sunerim s m s iau, kad mano studijos jau baigtos, reikia „vynioti meš-keres“ ir važiuoti namo... Ta iau mane išgelb jo vyresnio kurso studen-tas, su kuriuo gyvenau bendrabutyje viename kambaryje. Jis m ane pa-dr sino, kad mano atsilikimas – tai vieni niekai, reikia tik pasistengti daugiau padirb ti ir viskas bus veikta, o jeigu kur ir užkli siu, jis paža-d jo pad ti.Taip veikiau panik , o didelis noras ir darbas visk nugal -jo.

Iš materialin s pus s mano studentiškas gyvenimas nebuvo la-bai jau geras. Kaip min j au, buvau kil s iš kaimo ir iš gausios šeimos, tad pagalba iš nam buvo minimali. Pirmame kurse iš t v dar gauda-vau ir maisto, ir pinig . Bet man esant antrame kurse, t vai buvo suva-ryti kol k , viskas atimta, o išmaitinti namuose esan i gausi šeimnebuvo taip paprasta, tod l ir pagalba m an žymiai sumaž jo. Pagrindi-niu pragyvenimo šaltiniu tapo stipendija. Kad j gauti, reik jo semestrbaigti pažymiais ne mažesniais kaip ketvertas. Nebuvau pi rmaujan istudent gretose, bet ir ne atsilik lis. Stipendij gaudavau vis mokslo met b gyje.

Na, o koks gi buvo m ano gyvenimas visuomenin je studentiš-koje veikloje? Nagi joks... Nedalyvavau nei saviveikloje, nei choruose, nei kitokios veiklos b reliuose. Netur jau tam nei sugeb jim , nei noro. Sportininku nebuvau, nors pasportuoti m gau, ypa pab gioti. Grup sgyvenime stengiausi neatsilikti nuo draug . Dalyvaudavau iškylose, kitokio pob džio renginiuose. B davo ir susitikim („robaks “ ) su kitfakultet mergaitiškomis grup mis. ia visi aktyviai dalyvaudavom e.

95

Gav eilin stipendij aplankydavom e ir restoran , nors tekdavo vienas butelis dešim iai student , bet kaip sakoma, durnumo mums užteko, o šnapso reik jo tik d l kvapo.

Baigiantis eiliniams mokslo metams vykdavo diskusijos, kokstudentišk statyb b r užsirašyti ar kok turistin žyg vykti. Ta iau visa tai buvo ne man. Gav s stipendij už vasaros atostogas, nenor jau jos išleisti darbo stovykloje ar turistiniame žygyje, buvo svarbu pasilikti pinig pragyvenimui sekantiems mokslo metams. Kit pajam nebuvo. Vasaros atostogos prab gdavo t višk je, su dalgiu rankose kol kyje ar t v sodyboje. Užtat nauj mokslo met laukdavau ir atvažiuodavau Kaun keletu dien anks iau. Ten gal jau pails ti po vasaros darb , o taip pat pasirinkti bendrabutyje lov geresn je kambario vi etoje. Tai ir visi vasaros džiaugsmai... O varge tu mano! Kiekvien vasar tas pats...

Gana domios b davo išvykos praktik . Man tai buvo tas pats kaip turistin s kelion s. Po tre io kurso praktik atlikau Peterburge, tuometiniame Leningrade, pirmojoje TEC. Tai buvo jau labai sena elek-trin , viena iš pirm j šiame mieste. Ši praktika buvo gera proga susi-pažinti su tokiu puikiu miestu kaip Peterburgas. Po ketvirto kurso prak-tik atlikau Ivanovo srityje, Komsomolsko šilumin je elektrin je, k re-namoje durp mis. Tai taip pat buvo galimyb pamatyti, kas tai yra Ru-sija. Penktame kurse priešdiplomin praktik teko atlikti v lgi Peter-burge, antrajame TEC‘e. Visose praktikose b davo smagu, linksma ir domu.

96

Dar vienas prisimintinas vykis buvo karin praktika-st ažuotkariniame dalinyje. Užbaig numatyt program karin je kat edroje, visa grupe buvome išvežti karin dalin Kaliningrado srityje. ia susipaži-nome su kareivišku gyvenimu, disciplina, jaunesni j karinink buku-mu, atsivalg me kareiviškos koš s. Nors ir nesidžiaug m e šia praktika, bet vis d lto buvo savotiškai domu, šiokia tokia gyvenimo patirtis...

Tai štai, pabuvota visas m nuo kariuomen je, atlikta priešdip-lomin praktika, baigtas penktas kursas, ir 1958 m. priart jo laikas rašy-ti diplomin darb . Man buvo pasi lyta diplominio darbo tema „Vil-niaus TEC-2 110 kV paskirstymo rengim rekonstrukcija“ .

Diplomin darb parašiau, reikalingus br žinius padari au. Lau-kiame diplomini darb gynimo dienos. Diplominis darbas s kmingai apgintas, mokslas institute baigtas, diplomas gautas. Reikia sulaukti skirstymo dienos ir gauti paskyrim . V l nerimas (žinoma, nepalygina-mas su nerimu prieš pri mimo komisij ), nežinia, kur tave velnias nu-neš. Paskyrim gavau darbui Klaip dos el ektros tinkluose. Juo buvau patenkintas, ta iau gyvenimas š reikal pakoregavo savaip. Diplominio darbo recenzentu buvo Kauno elektros tinkl vyriausiasis inžinierius E. Sipavi ius, jis ir suagitavo mane pasilikti dirbti Kauno elektros tinkluo-se, o formalumus pažad jo sutvarkyti. Taip ir likau dirbti Kaune. Iš pasi lyt keli pareig pasirinkau aukštos tampos tinkl meistro viet .Mano tiesioginiu viršininku buvo puikus kult ringas žmogus ir aukštos kvalifikacijos specialistas, Aukštos tampos elektros tinkl skyriaus viršininkas K. Natkevi ius. Nors šiame skyriuje, ir apskritai Kauno elektros tinkluose, aš dirbau neilgai, ta iau ia gavau bendr supratimapie elektros tinklus, gijau pirm sias žinias apie j eksploatacij ir remont , supratim apie b tin j pl tr , norint elektrifikuoti šal .

Baigus institut ir likus dirbti Kaune, visu rimtumu iškilo gy-venamosios vietos klausimas. Po baigimo su eslovu gal kok m nesprasitryn me instituto bendrabutyje, kur ir anks iau gyvenome. Ta iau bendrabut teko palikti mokslo met pradžioje, gr žus visiems studen-tams. Eik kur nori, o kur eiti?.. Po darbo susitikdavame su eslovu prie soboro ir vaikštin dami po Laisv s al j , m stydavome, kur reik s nak-voti. Daug kart gelb jo Tautvydas, mat jis buvo paskirtas geležinke-lio valdyb , kur jam buvo suteiktas gyvenam asis plotas – visas namas. M s benamyst baig si, kai vienas elektros tinkl darbuotojas, gav sbut , mums užleido kambar l , esant vieno seno namo r syje, kur jis anks iau gyveno. Ta iau tai buvo tik tolimesni b d pradži a. Tame r syje gyvenome su eslovu, pakol jis nutar mane apženyti. Kaip tar ,

97

taip padar ... Nuo tada mano gyvenimas pasuko kita vaga. Reik jo palikti darb Kauno elektros tinkluose ir persikelti gyventi Vilni , mat žmona buvo dar student ir mok si Vilniaus universitete. Energetikos

kio valdyboje gavau pervedim Vilniaus elektros tinklus su pažadu, kad man gyventi bus paskirtas kambarys monteriniame punkte. Pažadas liko neištes tas, teko ieškotis darbo kitur, kur gal t suteikti koki nors gyvenam patalp . Taip sidarbinau Vietinio kio valdybos projektavi-mo-konstravimo biure. Projektavau 10 kV linijas ir trans formatorines pastotes bei vidaus instaliacijos tinklus. Darbas man nelabai patiko ir vis svajojau gr žti energetin sistem . Taigi 1960 m. pabaigoje sidar-binau Energetikos kio valdyboje, technikos skyriuje, numatant v liau mane pervesti planuojam kurti Energetikos vystymo tarnyb . Ši tarnyba buvo kurta 1961 m. liepos m nes . ia aš dirbau vairiose pa-reigose: vyresniojo inžinieriaus, viršininko pavaduotojo, viršininko – iš viso 40 m., t.y., iki 2000 m. liepos m nesio, kai iš jau pensij . Energe-tikos vystymo tarnybai, v liau – Perspektyvinio vystymo tarnybai, buvo pavesta viso Lietuvos energetin s sistemos kio vystymo klausimai, t. y., nauj elektros ir šilumos galingum prijungimo, elektros ir šilumos tinkl perspektyvin s pl tros klausimai, šilumos šaltini (rajoninikatilini ), esam ir nauj elektrini , elektros ir šilumos tinklus eksploa-tuojan i moni gamybini bazi , gyvenam j nam ir kit objektprojektavimo ir statybos reikalai. Tarnybos pareiga buvo laiku sudaryti planuojam statyti objekt projektavimo bei statybos metinius ir per-spektyvinius planus, apginti aukštesn se instancijose reikiamas l šas.

Elektros ir šilumos tinkl , šilumos šaltini bei elektr generuo-jan i galingum projektavimo ir statybos eiliškumo nustatymui buvo sudaromos stambesni miest perspektyvin s šilumos ir elektros tinklvystymo schemos, taip pat visos respublikos aukštos tampos elektros tinkl perspektyvinio vystymo schemos. Ši schem sudarymas b davo užsakomas kituose projektavimo institutuose, su kuriais bendradarbiau-davome.

Visa, kas ia išvardinta, ir buvo mano darbo sritis. Taip pat te-ko dalyvauti parenkant statyb aikšteles tokiems stambiems ir svar-biems objektams, kaip Ignalinos atomin elektrin ir Kruonio hidroa-kumuliacin elektrin , kuruoti ši elektrini projektavim ir statyb .Ilg laik , apart savo pagrindinio darbo, buvau Lietuvos energetin ssistemos Mokslin s – technin s tarybos Moksliniu sekretoriumi.

Be darbo buvo ir asmeninis gyvenimas. Kaip anks iau min jau, 1959 m. suk riau šeim . 1960 m. gim pirma dukra, o 1963 m. – antro-ji. Gavau dviej kambari but , o 1965 m. pasisek sigyti „Moskvi -

98

408“ mark s automobil . Kolektyvin sod sigijau dar 1961 m. Taip tapau tikru tuometiniu miestie iu ir aktyviu sodininku, o v liau g linin-ku ir bitininku. Sodininkauti teko kartu su Tautvydu ir eslovu, mat m s sod sklypeliai buvo greta, tad buvo su kuo ne tik patirtimi pasi-dalinti, bet ir alaus butel ištuštinti. Toje pa ioje sod bendrijoje sodi-ninkavo ir Zigmas.

1972 m. mano šeimoje vyko didel nelaim – netik tai mirmano vyresnioji dukra. Ši netekt labai skaudžiai pergyvenau. Pormet skend jau dideliame li desyje, galvodamas, kad gyvenimas baig-tas, beliko tik sulaukti galo. Ta iau laikas gydo visas žaizdas, vienas grei iau, kitas l iau... Po kiek laiko apgijo ir manoji, reik jo gyventi toliau. 1974 m. gim dar viena dukra.

1984 m. mir mano motina. Artimo žmogaus netektis – skau-dus dalykas, ta iau pasirodo, t vus laidoti lengviau nei vaikus. 1996 m. mir ir žmona. Likau vienas su dviem dukrom. Vyresnioji jau buvo ištek jusi, bet gyveno kartu su m animi. Reik jo pasidalinti turim butir išsiskirstyti. Dabar gyvename visi atskirai. Dukros su savo šeimomis, o aš našlauju vienas. Turiu tris an kus: vyresniosios dukros mergaitei eina jau 14 metai, o jaunesnioji turi keturmet berniuk ir dvimet mer-gyt . Tai dideli mano draugai.

99

Dabartinis mano pensininko gyvenimas kaip ir daugumos pen-sinink – nieko domaus. Dar gerai, kad yra sodas ir bit s. Bit s žinoma labai domus dalykas, patariu visiems j sigyti.

Praskaidrina ni r pensininko gyvenim tai klas s i r kurso draug susitikimai, kuri aš visuomet su nekantrumu laukiu. Tai jau-nyst s dien prisiminimai. Tik kad per ret ai jie organi zuojami. Reik tdažniau.

Baigdamas š savo rašin nor iau pažym ti didel pagarb sa-vo t vams, kurie nors ir b dami paprasti kaimo žmogeliai, patys gyven-dami gana sunkiai, suprato mokslo reikšm žmogaus gyvenime ir iš dešimties savo vaik sugeb jo mokslus išleisti septynis.

Tai gal ir v i s k a s. K prisiminiau t trumpai ir išguldžiau.

100

TAUTVYDAS ANTANAS SINKEVI IUS

Gimiau 1935.10.22d. Kar r d s kaime Šaki apskrityje. T vas buvo eigulys, tad mano vaikyst susieta su mišku, Novos upeliu, gania-va, žem s darbais. Didysis iš jimas – Paluobi bažnyt l , didysis vykis – kunigo kal dojimas. T vai, nors beveik savamoksliai, buvo kaimo šviesuoliai, per m geri ausias sodži aus tradi cijas ir nat ral žemdirbimastymo b d . Buvo darbštuoliai, nuo nulio susik r gan priimtinas gyvenimo s lygas. Vaikus aukl jo savo elgesio ir bendravimo su žmo-n mis pavyzdžiais, ypa nenuilstanti, reikli sau ir gerašird mam a, ne-pastebimai rikiuojanti darbus i r palaikanti pavyzding tvark namuose. Nepaisant vis pokario sunkum stat namus ir leido keturis vaikus moksl . Lukšiuose gyvenom prie mokyklos t vo specialiai tam pastaty-tame name. Dvi seserys mir jaunos, vyriausia išaugino gausi šeimSintautuose, vyresnis brolis baig KPI radijo specialyb . Aš buvau di-delis knyg rijikas, nešiojausi jas ganydamas karves g džiose giriose, tad kartais ir praganydavau, o t vas nepratar s žodžio nakt eidavo jieškoti. Knygos mane, kaip ž s daru, prikimšdavo vairiausia informa-cija, kas pagelb jo mokyklose. Mokiausi ten pat, Kar r d s mokykl l -je, Lukšiuose, Griškab dyje i r Kaune. 1958 m etais baigiau KPI Elek-trotechnikos fakultet .

101

Pirmieji postudentiški metai. Dabar jie atrodo trumpi ir ne-reikšmingi, o tuomet tai atrod epocha, lemianti gyvenim . Neturint kito, tuomet dar r miausi studentišk praeit ir patirt .

Kai pirm kart jau pas darbdav , mintyse vis kartojau, kad neužmirš iau, ko reik s paklausti ir paprašyti. Maniau jei pamiršiu ar pasidrov siu – v liau nieko negausiu, nes darbe galiu apsijuokti, po ko gal neišvarys, bet ir nepad s. Svarbu išgauti pažadus l aiku – stog virš galvos, alg , gal dar ko nors. Aišku, reikia susiorientuoti kas tai per geležinkelio elektros stotis, k ten veikia meistras, akies krašteliu nuži -r ti kas ten per žmon s.

Iš ner pesting studentišk dien , kurias dabar traktuo iau kaip antr vaikyst s pakop , iš kolektyvo, kuriame nebojant iškre iamšunybi vis vien jauteisi saugus, žingsniavau nežinomyb . Inžinierius, reiškia vadas, tur si spausti žmones, bet b si stebimas ir vertinamas, vieni gal pasijuoks, kiti pl s, treti gal kail pavanos.

Buvau kupinas ryžto staigiai persiaukl ti, dirbti dien -nakt ,tikti aukš iau stovintiems, išsunkti pavaldinius, žodžiu, pateisinti pa-

reigas, bet šiukštu neišsiduoti svajoni apie karjer , magan i svajoniapie šviesi ateit , kuriomis ir pats dar nel abai tik jau, bet k tur tužtikrinti šviežut lis diplomas.

Už depo, netoli tuometinio Kapsuko prospekto, riogsojo nema-žas baltas past atas, aptvertas apsiliaupusia sta i lent tvora, kieme kr vos stulp , apl žusi ri i , statini , gelžgali ir dar kažko, už sand -lio išoriniai laiptai pastato antr aukšt , kampe viršininko kambariu-kas. Už nukrauto popieriais stalo s d jo masyvus vyras pl a iais ukrai-nietiškais antakiais, m singu smakru ir tokiomis skvarbiomis akimis, kad pagaugai nu jo. Lobikov – buv s tankistas, per j s ugn ir vanden ,

Su t vais ir seserimis

102

frontininko pro iu labi ausiai vertinantis tvirtum , degtin ir moteris, ežio pirštin mis laikantis pavaldinius, nesilankstantis prieš viršininkus, vienu žodžiu – Šeimininkas. Su juo tandeme dirbau veik ketvirt am-žiaus, tik pabaigoj pers d s pirm s dyn . Ne kart mintyse keikdavau už savimeil žeidžian ius priekaištus, bet neret ai jausdavausi kaip už m ro sienos.

Tada kažkaip abejodamas mane nužvelg , bet diplom pakil-nojo pagarbi ai. Pažad jo visk – ia pat kieme remontuojam b st ,padori alg , avikailio skrand , kerzinius batus. Ir dav . V liau ir aš išmokau laikytis žodžio.

Gerai prisimenu pirm užduot .Tai žvalgyba kaip apšviesti Bagotosios stotel ir pervaž . Tur jau kel et šiltos rugs jo dienos valand , kad pavaikš io iau pri e apsn dusivienkiemi , žvilgtel iau keistdvilaid aukštos tampos linij su žeminta faze, pažym iau popieriuj

b sim apšvietimo linijos tras ,suskai iuo iau reikiamas medžiagas. Gr ždamas traukinuku Kaunan susigriebiau nežin s , kokia ten tampa, bet bendradarbiai nuramino – turi b ti standartin .

Rimtesnis kinkadrebis buvo v lyv ruden po lijundros. Išsiva-žin jom avarijas visi. Dviese su monteriu pakliuvom Garliav . Mane persp jo, kad per pervaž dažnai važin ja kariuomen s mašinos, tod l jos saugumu domisi itin rimti organai. Laukai blizga ledu, atvingiuojan ios iš miestelio linijos stulpeliai išsiklaip ,

vienas papuv s ir visai pal ž s, kybo ant laido. Darbas ne dviems, bet baisiai nesinor jo gr žti tuš iomis, laisv žmoni vis vien nebus. Užsi-spyrimas kartais padeda, atkapst m duobel šalia nul žusio kamblio, kuri pasigelb dami š ksniais st m m t stulpel . Bet dar reik jo už-kelti sumazgyt laid . Gerai, kad monteris buvo liesas vyriokas, lipo baisiai bijodamas, stulpelis knaptel jo, aš tik susig žiau laikydamas

103

spirt kobin . Pirm kart taip pajutau, kad geriau pa iam rizikuoti, nei atsakyti už kit . V liau tokia atsakomyb daugel met myg pe ius. O tas monteriukas nukop išpiltas prakaito, netvirta koja padauž suš lu-si žem , pažvelg palinkus duobel je stulp ir tik krenkštel jo pra-dži vusia burna. Neužilgo jis iš jo ieškoti lengvesn s duonos. Gal ir kvailai elgiausi, bet aš neiš jau. O gal ir nekvailai. Niekur nelauk ta lengvesn duona. Gerokai v liau supratau, kad duonos skalsumas ir lengvumas daugiausia priklauso tik nuo valgytojo.

Per ilgesn laik apsipratau. Jau nesijutau mestas svetim ap-link , dauguma bendradarbi kaip neišvengiam blogyb pri m mano valstietišk maksimalizm , sumodern jus , nes taikom daugiau kit ,nei savo atžvilgiu. Neužmirštu vairuotojo Agurkio pamok l s. Jis pa-praš : “ Jei niekur nevažiuojam, paleiskit, meistre, b tinai reikia pusdie-nio.” Gerai,- pasaki au,- tik nuskusk dešimt stulp . Prieš piet atb ga: “ Galima tikrint, baigiau skust!” Iš tikr j , baltuoja, švarut liai. Tada aš sudvejojau: gal per mažai uždaviau? Prad j au mykti, o jis kad pyko: “Tur kit s žin , patys taip paartum t!” Kas be ko, pirmais metais tek-davo ir popierius tvarkyti ir pa iam paprakaituoti. Kart mama užklupo mane kraunant su vyrais stulpus iš vagono ir priekaištavo: ar tam per varg leidom mokslus, kad dirbtum kroviku? Jai buvo g da prieš kartu atvykusius kaimynus, iš to aš tik pasijuokiau: sportuot sveika.

Kaip daugumai naujok , man pasirod , kad stagnav s gelžkelio elektros kis Kaune sukruto tik man atsiradus. Malonu jaustis, nors nepelnytai, svarbiu sraigteliu... Taigi, iki tol veik keletas elektros stote-li , galingiausios Kaune ir Kybartuose, kai kurios vagonuose, be soties reikalaudamos kuro, tepal , kvalifikuotos prieži ros ir remonto. Beat-gyvenan ios skirstyklos su puodiniais jungtuvais ir lazda atjungiamais skyrikli peiliais, sukrypusios medini stulp linijos su sumazgytais vairaus metalo laidais. Dabar pasipyl anks iau suplanuoti bet neatlikti

darbai: tranš jos, kabeliai, skirstykl komplektavimas ir montavimas. Ypa simin nepabaigiamas pavar derinimas – kol sureguliuoji r mir ranken , savaime išsireguliuoja traukos ir kontakt eiga, paskiau atvirkš iai. Stulpams reik davo nuskusti ži ev , vežti impregnuoti, pas-kiau visi išsismaluodavo kraudami ir statydami juos rankomis, o dar reik davo gr žti patamsy savo pusantratone iš kokios nors Gimbogalos. Šit sen neaikšting mašin GAZ-AA visad prisiminsiu – išmokau vairuoti, paskiau visokiais keliais ir be keli teko j a pavažin ti su sve-timomis teis mis... Kaip prisiminsiu ir pagyvenus darbinink Ivanaus-k , važin jus iš kaimo, perkelto iš b simo j ros dugno, nepataisomoptimist , didel s šeimos galv ir vienintel maitintoj . Pirmomis die-

104

nomis Palemone iš jo pramokau duob s kasimo stulpui gudrybi , deja, neišmokau skub ti l tai ir visada susp ti, o pakeliui dar aplinkiniams palaikyti giedr nuotaik . Dar daug k gal jau perimti iš sen “ smeto-nišk ” bendradarbi , bet tas mandrumas - pats su sais, diplomuotas...

Tod l, gink dieve, nesureikšminu sav s, lyg tai nuo man sprasid jo modernizavimas, tiesiog at jo tam laikas, aš tik papuoliau tnebaigiam darb katil ir jei k nors gyvenime pasiekiau, tai d ka neatsl gstan ios tampos, iš kurios niekad nepaj gi au išsikapanoti, juo-lab dvasiškai aptingti. Dar b damas studentu gilinausi Lietuvos ener-getikos statistik , tai tarytum siedavosi su patriotiniais jausmais – pas mus turi b ti daugiausia ir geriausia. Dabar man pa iam tekdavo užpil-dyti geležinkelio energetinio kio statistikos lenteles, prisiminti net ir nežymius poky ius kiekvienoje stotyje. Tai irgi skatino kiemo patrio-tizm , su pasitenkinimu stebint kasmetin kio gtel jim . Net ir dabar prisimenu daugelio met pagrindinius darbus, kuri d ka augo energe-tikos rengini kiekis ir kokyb . Su malonumu pasklaidy iau savo ruoš-tus dokumentus... Ta proga prisiminiau Lobikovo žodžius, pasakytus aplankius ligonin je mirtimi besivaduojant profs jungos technin ins-pektori Rudnick : “Jis d jo segtuv kiekvieno surašyto akto kopijas ir šiandien turi t š sn ”. Tada steb jausi, o dabar suprantu – tie popieriai yra realiai ap iuopiamas žmogaus gyvenimo pateisinimas, gal paleng-vin s paskutines dienas...

Verta prisiminti dramatiškus, dabar jau atrodan ius komiškais, epizodus, kuriuos pavadin iau “ Autoritetai moko vakarykšt student ”. Tai komisijos, susidedan ios iš sen vilk – Liatuko (v liau tragiškai žuvusio) ar Butkevi iaus (iš Elektros tinkl ) ir Zakarkos ( iš Energo-realizacijos), mano sumontuot rengini pri mimas. Jie surasdavo tiek tr kum , kuri ne manoma nugin yti, kad nusileisdavo rankos. Ypa po mano nevykusio pajuokavimo: ar ne tod l “ gaziuko” langas akmeniu suskaldytas, kad prie jo Zakarka s di? Užtat juo didesnis džiaugsmas, kai galiausiai nerasdavo priekabi ir leisdavo jungti tamp .

Taigi žengiau šit savarankiško gyvenimo et ap šlub ioda-mas, nes viena koja liko anam studentiškam gyvenime. Niekada lengvai nepersiorientuoju, baimina nežinomyb . Tuomet labai tr ko to saugu-mo jausmo, kur junti b nant tarp draug ar t v gry ioje. Nors patyri-mas buvo – juk staigiai, tarsi bod damasis ar g dydamasis, ne taip se-niai be gailes io buvau atkirt s moksleivišk gyvenim . L m statusas – studentiškas nepalyginamai aukštesnis.

Pirmiausia kilo id ja mano laisvame plote – trobel je elektrin skieme, šalia pab gi gamyklos priešgaisrinio baseino ir garveži depo

105

katilin s – kurti klub , kuris sugr žint ar bent sutur t besisklaidan istudentiško gyvenimo atmosfer . Pavadinome KKK, arba “Trys K”. Bi iulis Jonas V. išpjov medin kirv ir j pakabindavome po elektros lempute. Parašiau mani fest , kuris baig si pret enzingai: “ Suvirp jus m s pas mon s substancijai vienodu dažnumu, mes susirenkame po tradiciniu kaban iu kirviu, kad atpalaidav savo dvasios ir k no pan ius pagyventume pagal deviz – “TIK MES VIENI LAIKE IR ERDV JE”.

Prisimenu vien tos svai iojim erdv s rezultat : neb tin iške-liavusias mano pirmas savarankiškai sigytas (per didel protekcij )šešias až rines Vienos k des. Pradži padar alpinistas Rimvydas N.– laikydamas ant apverstos rankos taur pastat k d ant dviej koj ir lipo pamokslauti. K d iškrypo nepataisomai, o Romas B. pusiau juo-kais, pusiau rimtai paakino: “ Laužykim ir kitas!” Tuokart sutur jau, bet matyt neilgam.

t dviej kambari tamsiais langais nuošal namel apsilan-kydavo neišblaškyti tolesnes kert es studij draugai: nepriklausomas mokslo vyras Albertas N., nepiktybiškai originalus Romas, tarp nenu-sp jam montuotojo maršrut stabtel davo Petras L. Gi neperskiriami draugai – iškalbingasis eslovas J. ir praktiškasis Jurgis P., kuomet juos išgr do iš student bendrabu io, retkar iais apsinakvodavo. eslovas ia k r planus kaip išpešti iš valdžios nors kambar l , kurie buvo neti-

k tai greitai gyvendinti, gavus istorin pusr s Laisv s al joje. Jame surimt jusius vyrus ir užklupo mergai i desantas iš Marijampol s, veikiai ištrauk s abu kaip iš klubo, taip ir iš Kauno. Tiesa, kambar l ,neoficialiai Jurgio perimt iš buvusio gyventojo Randakevi iaus, susi-griebusi valdžia at m , o eslovas steb tinai energingai performino sau Adolfo M. palikt kambar Nemuno krantin je.

Žiem namelyje šaldavau, nes krosnis be saiko rijo pusvel iui gaunamus bet prast ai degan ius skal nus, o aš netur j au laiko k renti, nes sikinkiau vakarais mokytojauti Geležinkelinink mokykloje Kanto gatv je, kur tur jau k sti nuolatines seno vilko inspektoriaus Tabrio priekabes. Ten pats nežinau kaip atsispyriau (antrukart, po Leningrado) rusait s kerams. Paskiau b simoji traukini palydov per paskaitas, nutaisius nekalt išraišk , besdavo man akis pašaipiai melsv žvilgsnir aš mik iodamas painiodavausi Omo d snyje. Gerai kad pavasarhormon audras apramindavo sunk s variniai kabeliai, kuri tampymas puikiai der jo prie pl ktos, prisotintos geležim ir betonu miesto žem skasimo. At jo karšta vasara ir aš, dažnai kaip priedang pa iup s tvar-kytin elektros linij pas , maudavau Šan i pakrant , atsigaivindavau drumzlinoj srov j ir klampodamas sm lyje treniravausi b gimo varžy-

106

boms. Matyt nuoširdžiai stengiausi, nes rudeniop “ Lokomotyvo” spar-takiadoje gavau priz .

Žinoma, tur jau ir laisvalaikio. Pažaisdavau stalo tenis – vadi-namam raudoname kampelyje mano prašymu atsirado stalas, nueidavau kin ir šokius. Bet daugiausia tenkindavau savo atsiskyr liško gyve-

nimo b do pom gius – rydavau knygas ar klausydavau pam gt Le-ningrado praktikoje kl asikin muzik . Atsiradusios šiokios tokios l šos leido nupirkti radiol ir lankytis knygynuose. Dar ir dabar nesu išmet svisus užsakomus leidinius, daugiausia iki galo neperskaitytus. Iš jus pensijon tam tarytum atsirado daugiau laiko, bet jau tr ksta entuziazmo.

T vasar dažn pavakar atklysdavo Al fa K., mes išstumda-vom valt ir irkluodavom per Nemun prie Jiesios žio i , kur maudyda-vom s ramiuose žol tuose užutekiuose. Pavarg supdavom s valtyje, bet net prisimenami studentiški nuotykiai neištrindavo li desio ženklo jo iškili aki gilumoje. Alfonso delikatumas neleido atvirai išsikalb tiapie šeimyninius ar kitokius nesklandumus. Mane šiek tiek trikd jo susitaikymas su negandomis, kovingumo stoka. Tai savyb s, kurias pats stengiausi nugal ti savyje, tod l daugiau imponuodavo eslovo veik-lumas ar Jurgio gaspadoriškumas. Kit pavasar valt nuneš ledonešis, Alfa išnyko iš mano akira io, v liau ankstyva jo mirtis atneš mint ,kad draugai dažnai pražiopso svarbiausia.

Po ger dviej dešimtme i tokio pat, jei ne didesnio pasyvu-mo nuod m žvelgiau pas netik t ai pasirodžius mano kontoroj AlgK., kur mename su prilipusia nuo studentišk laik pagal jo mylimheroj pravarde – inga. Tuo metu jis pergyveno nes kmi ruož . Nuo-širdžiai išklojo kaip prarado žmon , but , darb , paskiau papraš :“ Duok kok darb , juk gelžkely reikia visoki ...”, bet praš su tokiu netik jimu, kad pasiseks, net netik jimu, kad jam to reikia, jog visai nat raliai nuskamb jo mano atsiprašymas – per išgeri an ius ir pats kybau ant plauko. Idant negraužt s žin , nusiun iau varget pas Jurg , Energetikos valdyb , net neabejodamas šio analogišku atsakymu.

Deja, paskiau s žin vistiek grauž , o ingos daugiau neteko matyti. Gr žkim prie anos besibaigian ios vasaros. Tuomet savaitga-

liui su draugu išsiruoš m pas Petr , aplaistyti šviežiai gauto kambario. Petr dažnai galima užtikti besvarstant koki filosofin ar etin pro-blem , kuri man niekada nepar pt . Jam b dinga pokalbio pradžia: “ Ži r k... kaip tu ži ri t ir an ...” Nenorom sitrauki, o paskui stebie-si, kad ne gudriose knygose, o pilkoje kasdienyb je susid rei su minties grynuoliu, problema, kurios net ne tarei esant. Bet tuomet Petras dar tik prad jo apsitrinti tarp nepraustaburni montuotoj , pasakojo šaunius

107

nutikimus egzotiškuose Lietuvos kampeliuose, neapeidam as naktinipokalbi su išsiilgusiomis civilizacijos kaimo mokytojomis. Atsišnek jmes dr siai išp stom kr tin m vaikštin jom po tartinas vietas – užkan-din , maudykl Šventojoj, o vakare nusibeld m šokius.

Anykš iuose, kaip reta kokioj vietoj, visada jau iu paslaptingpoveik , tarsi kv pim , b vio pakilum , d ka tokios b senos užval-džiau jaunut s mielo veido ilgakas s d mes . V l vasaros pagund nak-tis lydint j tuš ia gatvele – tai susiglaudžiam, tai atšlyjam. Ramiau Zita pasijuto tik už užtrenkt varteli , leidosi paglamon jama, o kit dienpažad jom susirašin ti. Smagu buvo skaityti naivius gimnazistiškus atsiv rimus su nugirstais samprotavimais apie gyvenim . Turb t ir ma-no buvo ne k gudresni.

Rudeniop kariuomen s dalinys, kartu su grafo Dementjevo va-dovaujama kelio statybos kolona, baig tiesti pla iav ž geležinkelŠeštokai – Alytus. Lobikovas nuvažiavo miting Alytuj, o aš – Šeš-tokus, priimti eksploatacijon elektrin . Pri mimas form alus, nes pasta-tas baloje pastatytas, dyzeliniai agregatai ir kiti renginiai išbandyti, užtat daug nebaigt darb linijose, juose sukausi vis dien . Vos sp jau svarbiausi - vakaro baliuk pas nauj elektrin s viršinink Erling .

Buvau pakilios nuotaikos, nes neprat s veltui vaišintis, šalia s d jo jaunoji šeimininko dukra ir pilst pasaldint g rim . Suvalkie io kam-bary tvyrojo prietema, nes žlib jo pati mažiausi a lemput . Bet tos švie-sel s ir nereik jo, man šviet mergait s akys, kaip ir v liau prieangy, kai mano karšt išbaid jos t vo veriam dur girgždesys. Gudrus lapi-nas tiksliai apskai iavo sekundes, gr ž s Kaunan negal jau pamiršti liauno k no prisiglaudimo, vog iomis iš po blakstien metam žvilgs-ni . K jie gal jo reikšti? – jau iau, kad mane traukia Šeštokus minti t jaunyst je neišsprendžiam m sl . Viskas ved prie neišvengiamo – lyriškos mintys, trump jan ios dienos ir blyški saul , bet kai išsipus iau ankst šeštadienio ryt , pakviestas Erlingo užuominos api e nebaigtus reikalus, prisiminiau, kad kaip paprast ai savaitgaliui nuolatin bilietesu paskolin s eslovui nul kti pas išrinkt j Vilni . Nenuvažiavau.

Taigi, tapau tampomas tarp šiaur s ir piet , o kaip žinome prie-šingi vektoriai silpnina vienas kit . Labiau linkau prie Šeštok , mat ir bi iuliams pavyd jau pan - suvalkie i , kuriose darni ai sugyvena poezija ir pragmatizmas, tad už j vyrai kaip už pe i aus. Juk pats kil siš lygum ir kinink krašto, iš pirmo žvilgsnio patriarchališko, bet iš tikr j ten šeimose abipusiam pasitenkinimui vyrai atstovauja ir vykdo užduotis, moterys gi rikiuoja ir tvarko.

108

Nuo Šeštok atbaid vienas atsitikimas. Marijampol s stotyje reik jo sutvarkyti apšvietimo linij . Pavedžiau Šeštok brigadai, o va-kare mane pagavo Lobikovas ir pa iu r s iausiu tonu pareišk , jog tur siu dideli nemalonum . Su stulpu krito jaunas vyriokas Ancevi ius ir neaišku ar išgyvens. Priežastis ne vien Erlingo gobšume – prispyrmonter lipti supuvus stulp idant nepraž t deficitiniai izoliatori ai - o tod l, kad meistras Sinkevi ius pats neužtikrino saugaus darbo.

Ancevi ius, laimei, išgyveno, bet piktumo jausmas Erlingui atšald jausmus ir dukrai. Paskutin kart dar bandžiau pasimatyti žie-m . Atvažiavom Vin us šaltyje, maniau greitai pastatysim kelis stul-pus prie pervažos, bet daužant dalba suakmen jus mol su žvyru taip nusipl kiau, kad galutinai išgaravo visos mintys apie meil . Matyt,ne be pagrindo. Rimtesniems jausmams dar neat jo metas, tuomet dar už vis labiau vertinau savo santykin laisv .

Reik t prisiminti dar vien Kaban io kirvio klubo su jim .Romas atsived žmon , ji kaip paprastai iš pradži atrod apsn dus, bet paragavus vinjako pagyv jo, tarsi atbudo ir mus pažadino. Tampšokti, o tas lingavimas kirvio šeš lyje atgaivino mintyse šviesiaak sšeštokiet s vaizdin . Paskiau belydint sve ius per prigriozdint elektri-n s kiem mudviej l pos trumpam sulipo, kol prisivij s Romas pik-tdžiugiškai pratar “ Aha!”, o jo tonas, reiški s, kad nieko kito iš m s ir nesitik jo, prablaiv geriau, nei koki a pyk io tirada. Romo neišmuši iš v ži kokiu išsišokimu, jis pats išsišokim meistras. Nors tai, kad iki šiol prisimenu š epizod , rodo, kokia praraja tarp dabartinio ir tuometi-nio jaunimo poži rio moral . D l to spontaniško bu inio pergyvenau kaip d l mirtinos nuod m s ar kokios išdavyst s.

Tuo metu viengungiai krito kaip mus s. Pirmieji Romas ir Al-fa, paskiau Jurgis bei eslovas, v liau li dijau Alberto laisv s prara-dim . Alberto, to didžiojo meil s skeptiko, kuris bet kok jausm pasi-reiškim priskirdavo akl am gyvasties bruzdesiui ir kapituliacijai prieš hormonus. Užb gdamas pri ekin pasakysiu, kad piršliavau Antano J.,o taipgi vaikyst s draugo Vytauto T.vestuv se. ( Man b dinga l sti veik-l , kurioje nesu kompetentingas). Petras jau ketino Ukmerg nuotakatsivežti iš Anykš i . Pavasar susvyravau ir aš - d l kart Jonini mi-nioje Dain sl nyje st aiga ap musio aštraus vi enišumo jausmo. Dar po met galutinai tikino suotas greitosios pagalbos fel eris. Vien rudens vakar gal nuo sauso maisto taip smarkiai prad jo rai žyti vidurius, kad užklyd tuo metu kažkurie iš jaunavedži iškviet medikus. so ius pamaig pilv ir giliamintiškai nusprend : ženykis ir b si sveikas!

109

Bet mano vedybos b t jau keli sekan i met istorija. Aš gi užsibr ži au papasakoti pirm j savistovi , dar kaunietišk met vaizde-lius. Toliau jo dar keturi dešimtme iai Vilniuje, ištisas gyvenimas, po kuri tuometin s aistros, fat ališki ženklai, kova už b v ir už principus, visas, anot Alberto, jaunyst s bruzd jimas blanksta ir nyksta kaip šm k-los r ke.

Pradžioje Vilniuje, uždarame geležinkeli pasaulyje, pasijutau izoliuotas. Tame gyvenimo etape m s kart a labiausi ai r pinosi duona kasdienine. Augo vaikai. Nenutr kti ryšiams su kaunie i ais Albertu N. ir matematiku Vytautu T. pad jo prasid jusios kelion s baidar mis. Tai buvo tarsi antrasis gamtos atradimas. Atsiskleid mažai paž stamas ežer ir upeli pasaulis. Ne kart g r jomis Dz kijos lakštingal al ja – Merkiu, kilome ir leidom s šneki ja la, yr m s švaruoli Lakajos ir Žeimenos vingiuose, s pavom pla iuose Naru io-Neries ir Nemuno vandenyse. Atsiradus mašinoms, be sav paežeri , leisdavom s toli-mesnius kraštus – Karpatus ar link Kiva o. Gamta dosniai atseik davo j g nugal ti dvasios silpnum ir gyvenimo negandas.

V liau savotiška atgaiva t apo sodai, žem s darbai juose, staty-bos. Per juos antrukart suart jau su kaimynais - senais draugais Jurgiu P. ir eslovu J.

Toliau – Nepriklausomyb ir darbas Geležinkeli direkcijoje, ne mažiau audringi verslininko metai draudimo kompanijos vadovo poste. D l bank gri ties, mafijos suplanuotos operacijos ir mano leng-vab diško patiklumo kompanija kelet kart buvo atsid rusi ant prara-jos krašto.

Tyrin ju t buvus gyvenim iš aukšto ir iš tolo, vos ži r da-mas, tarsi koks Ateivis, nors susigriebus patikslintum - Išeivis... Seniau vis žvelgdavau at eit , vildamasis teigiam permain , dabar gi vis daž-niau atsigr žiu atgal, praeit , kurioje nemalon s vykiai jau išsitrynarba prašvies j . Kažkur tame tarpe matyt buvo pakiliausias laikotarpis, tarsi kalno per j a. Šiame laikotarpyje buvo simintiniausias gyvenimo darbas – geležinkelio ruožo elektri fikavimas, gauti nusipelnusio inžinie-riaus ir garb s geležinkelininko vardai, Lietuvos geležinkeli direkto-riaus postas. Duok dieve, kad tolesnis kopimas žemyn b t kuo l kštes-nis. Kas išgyventa – gerai, toliau gyventi irgi geriau, nei atvirkš iai.

Dar noriu gr žti praeito amžiaus aštuntojo dešimtme io vidur .Man beveik keturiasdešimt, branda, tod l ir šiaip temptame geležinke-lininko gyvenime, matyt, sugeb jau dar sukaupti atsarg atslenkan iai nauj išš ki gri iai. Nors jau pra jo gelžkelio elektri fikavimo techni-ni s lyg sudarymo, projektavimo ir vairi komisij laikotarpis, patys

110

darbai užgriuvo lyg ir netik tai. Pagal partijos XXIV suvažiavimo di-rektyv trumpu iame Lietuvos skirsnelyje esant raš “ Elektrifikuoti Vilniaus geležinkelio mazg ” beveik visi tur j vykti darbai buvo atid -ti paskutinius 1975 metus. T met pradžioje aš buvau strig s kit ,klampi ir t si Šven ion li – Utenos geležinkelio statyb , veikiau jos energetin dal . Išsikrapšt s iš Utenos molžemio pakliuvau patelektri fikacijos karšt . Vilniaus – Kauno ruožan buvo suginta margas-palviai statybinink taborai iš sostini Maskvos, Rygos, Kijevo ir Minsko, tik elektros montuotojai buvo iš Viazmos ir Krasnodaro. Tan-kistas Lobikovas pasin r nauj front . Kietas r stus charakteris atiti-ko laikmet , pasitik jo tik akimis, nusiramindavo tik pa iupin j s. Tai gelb jo padailint raport karalyst je. Dienomis trank si po st atybas, bar , g sdino ir ištraukin jo naujus pažadus, kuriuos naudojo raportuo-damas vis lygi štabams, po j pos dži vidurnakt paskubomis dar išlenkdavo stiklin skaidriosios. Aš stengiausi neatsilikti (išskyrus stiklin ), nors nemažai laiko prapuldavau br žiniuose.

Pabaigoje dalyvavau paleidžiant traukos pastotes. Menu anKal d trumpas dienas ir ilgas naktis Lentvaryje ir Žasliuose. Apmiru-siom širdim steb jome atgyjan ias voltmetr rodykles, kaip mieliausios muzikos klaus m s charakteringo aukštos tampos traškesio izoliato-riuose. R škan gruodžio 30 dienos popiet Žasliuose praleidome pirmelektrin traukin , jo viduj žvaigžd ti gelžkeli vadai, prakaituoti partie-iai aušino šaltu skys iu mitinge kaitusias balso stygas, kituose vago-

nuose svirduliavo statybininkai, atlapaširdžiai kag bistai, kruopš iai atrinkti perkar darbinink liai. Traukinys-vaiduoklis l tai ir tyliai pra-šliauž , už lang be garso žiop iojant raudusiems žmon ms, dingo už pervažos, mes gi pasiverž m t abaluojan ius diržus ir gr žom prie pultirgi tabaluojan iomis širdimis – ar užteks tampos iki tolimojo Kauno?

Nuo tada gyvenimas pasikeit . Nemaža iš pirmos atvyk li – specialist bangos pasirod bees iš neramios komunizmo statytojkartos, laisv nai, menkai paisantys drausm s i r darb saugos reikalavi-m . Nemažai j v liau prasig r , išvažin jo naujas statybas, keletas žuvo.Po pirmosios ž ties kontaktiniam tinkle, savadarbiui žemikliui neatlaikius indukuotos tampos, na, ir po to sekusio tampymo po ins-tancijas, Lobikovas pal žo. “ Užteks! Ir mano gyvenimas tik vienas. Imkis vairo!” Jis tai pasak man, o ne iš Maskvos atsi stam pavaduoto-jui Saltykovui, kurio nežabotas elgesys buvo išg sdin s net ir jo tautie-ius – iabuvius. Gi aš dar prival jau stoti partij , kas d l vairi prie-

žas i - amžiaus, nuobaud už darbininko ž t , limit ir to pa io Salty-kovo skund pasirod ne taip jau paprasta. Pavyko atlaikyti. Saltykovo

111

vienuolikos puslapi skunde rajkomui buvo parašyta: “ etot Sinkevi ius – litoviec”, kas, atsižvelgiant autoriaus leksik ir momento nuotaik ,tur t reikšti nuo žaismingo vertinimo “ glupiec” iki nuoširdaus “ zasra-niec”. Bet tame skunde autorius neatsargiai užkabino ir senus frontinin-kus – Lobikov ir Abramovsk , kurie partiniame susirinkime, svarstant Saltykovo naktinius jaunu i mergeli - traukos pasto i bud toj - patikrinimus, buvo balsav už nuobaud jam… D l to nomenklat ri-nink poži ris nusviro ne jo naudai. V liau Saltykovas per jo darbsuvirinimo aparat gamykloje, iš kur, netrukus suk l s nauj skandal ,gr žo motin Rusi .

Tapau viršininku, bet tai tik užd jo papildom atsakomyb snašt . Kaip sutelkti labai skirtingus žmones bendram darbui? Reik jo spr sti techninius rebusus, ieškant pasl pt st atybinink klaid , ypaten, kur s veikauja traukos srov s su silpnomis signalizacijos ir valdy-mo srov mis. Reik davo dalyvauti avarij likvidavimo darbuose, neži -rint paros laiko, nes geležinkely buvo tokia tvarka – avarijos vietnedelsiant prisistato pirmieji operatyvi j tarnyb asmenys. Tik po eil smet , atlikus pa i sumanytus rengim ir schem patobulinimus, pa-sta ius daugyb automatini elektros stoteli bei nauj linij , naktiniskambu i sulaukdavau gerokai mažiau... O kaip pagelb t žmon ms, ypa sprendžiant j socialines probl emas? Neatsitiktinai, tapus nepri-klausom Lietuvos geležinkeli direktorium, vienas pirmesni darbtapo socialini reikmi fondo steigimas. Tik iš j s pensij išsivadavau nuo atsakomyb s už kitus naštos. Beliko suskai iuoti sutrumpintus gyvenimo metus ir skol šeimai, ypa dviems s nums, kurie gal ir sto-kojo t vo d mesio. Tiesa, dabar daugiau prisimenu tik smagius dalykus, ger patirt ir tai labai padeda. Vienas malonesni vyki – kuomet surinkau literat rinius bandymus ir 2001 metais išleidau apsakymknygel .

Pas Monsinjor

112

Idiliškas poži ris praeit nenubaido dažnai sukirban ios min-ties: o galima buvo ir geriau! Ta iau ar tai ne v lyvas tuštyb s pasireiš-kimas? Gyvenimas gal jo susiklostyti ir blogiau. Nekart tekdavo sutelk-ti visas dvasios atsargas prieš negandas, o b t užtek tik susvyruoti, pasukti pasroviui… Mano pasyvok prigimt nugal davo sipareigoji-mai kitiems ir baim prarasti iškovot socialin status , dalinai ir suval-kietiškas užsispyrimas. O dabar, santykinai poilsiaujant, ar galima vi-siškai atsipalaiduoti? Deja, to neleidžia pratimas, o ir sipareigojimai kitiems visiškai nepradingsta. Galiausiai, tik kim s, kad dar yra rezer-v tobulinti save, pamatyti pasaul ir patirti naujus nuotykius, juolab, kad jau nemažai ir patirta: dar kart metus pagyvenau Kaune, v liau tris - Klaip doj, gr žau Vilni , pakeliavau po daugel Europos ir pora Af-rikos valstybi , dar vis pavartin ju knygas, susitinku su bi iuliais, turiu užtektinai visuomeninio darbo...

113

ANZELMAS STIRBYS

Gim 1933 10 21 Klaip dos rajone Joci kaime. Vidurin mo-kykl baig Šilut je.

Ved ekonomist Birut dar mokydamasis paskutiniame kurse. Li dininkas buvo grup s draugas, taip pat anksti mir s Mas inskas.

Pradžioj dirbo Baltosios Vok s durpyne, paskiau Lietuvos VRE statyboje, po dviej met persik l K dainius, kur dvejus metus dirbo vyr. energetiku Chemijos kombinate, paskiau pervestas direkto-riaus pavaduotojo statybai pareigas. Pablog jus sveikatai , ieškodamas sveikesn s aplinkos, pervaži avo Mažeikius, kur dirbo statomoje naf-tos gamykloje vyr. energetiku. Paleidus gamykl sveikata v l sušlubavo ir 1982 m. persik l ar i au gimtojo paj rio, Us n kaim . Ten ir mir1991 04 03 nuo v lai nustatyto kasos v žio.

114

Vaikyst j buvo klap iukas, tod l, anot žmonos, v liau tapo idealus partietis. Visose pareigose pasižym jo organizatori aus talentu. Vis s moning gyvenim grojo klarnetu, Us nuose paskutin kartorganizavo d d orkestr . Išaugino du s nus, vienas liko Mažeikiuose, kitas Klaip doj, tarnauja pasienio policijoje.

Palaidotas Pag giuose. T.Sinkevi ius

115

ALGIS ŠAK NAS

Algis Šak nas gim 1935 metais birželio m n. 1 d. Kaune, Lie-tuvos kariuomen s majoro ir mokytojos šeimoje. T vas, sovietams okupavus Lietuv , 1941 m. birželio m n. su kitais Lietuvos karininkais buvo suimtas ir išvežtas Norilsko lagerius, kur iškal jo iki 1947 met .Be abejo, d l šios priežasties Algio vaikyst buvo sunki, nors v liau t vas buvo reabilituotas. T v su mus šeima persik l Uten , kur 1942 metais Algis stojo pradžios mokykl .Vidurin mokykl baigAnykš iuose 1953 metais ir stojo Kauno politechnikos instituto Elek-trotechnikos fakultet , kur baig 1958 metais.

Baig s Kauno Politechnikos institut , 1958 m. rugs jo 1 d. prad jo dirbti Lietuvos energetikos kio valdyboje relin s apsaugos, automatikos ir elektros matavim tarnybos inžinieriumi, po poros metpaskirtas šios tarnybos vyresniuoju inžinieriumi. 1960 m. steigus Ryšitarnyb (nuo 1968 m. – Dispe erinio ir technologinio valdymo priemo-ni tarnyba), per jo dirbti j . 1962 m. lapkri io 15 d. buvo paskirtas tarnybos viršininko pavaduotoju, o 1970-1994 m. laikotarpiu vadovavo Dispe erinio ir technologinio valdymo pri emoni tarnybai (v liau per-vadintai Ryši ir teleinformatikos tarnyba).

Mir Algis Šak nas 1996 m. balandžio 25 d., eidamas Ryši ir teleinformatikos tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas.

Visa ryši ir telemechanikos k rimo pradžia ir vystymasis glaudžiai susietas su A. Šak no darbine veikla. Tuo laikotarpiu vyst si automatin telefonija ir duomen perdavimas per aukštos tampos elek-tros linijas, buvo diegiamos pirmos telemechanikos relin s, v liau pus-laidininkin s ir mikroprocesorin s sistemos, buvo paklota apie 600 km žinybinio vario ryšio kabeli . Ypatingai didel ir reikšming ind l A. Šak nas neš vystant Energetikos sistemos ryši ir teleinformacines

116

sistemas, sudarant j vystymo strategij bei j gyvendinant. Jis buvo vertinamas ir TSRS energetikos ministerijoje, ilgus metus dalyvavo naujos technikos pri mimo komisijos darbe. Atk rus nepriklausomyb ,neži rint pablog jusios sveikatos, energingai prad jo nagrin ti naujas galimybes telekomunikacij srityje, gerai mok damas angl kalb ir b damas komunikabilus dalyvavo daugelyje išvyk atsiv rusio užsie-nio giminingas pagal veikl bendroves. Daugelis id j buvo prad ta gyvendinti jam dar gyvam esant.

Šalia gamybin s veiklos A. Šak nas žinomas kaip entuziastin-gas etnografinio ansamblio k r jas, organizatorius ir dalyvis. B damas daug darbuotoj apiman io padalinio vadovu, pasižym jo jautriu ir nuoširdžiu bendravimu su darbuotojais, r pinosi j šeimyniniais reika-lais ir materialin mis problemomis.

J.Peseckas

Jaunyst s ir v lesni metbendravimo su A. Šak nuprisiminimai.

Mes su Algiu susipažinome pa i pirm j rugs jo savait 1953 metais, kai stojome KPI Akademin chor . Nors buvome skirtingspecialybi – jis energetikas, o aš tekstilinink , ta iau vis gyvenim

117

dalijom s s km mis ir nes km mis darbe, bendravome šeimomis iki pat Algio iš jimo Anapilin.

Meniniuose kolektyvuose paprastai susidaro bendramin i b -rys, kuriuos sieja bendri interesai ir dvasinis ryšys. M s artimiausiais draugais buvo panev žie i ai, anykšt nai, kaunie i ai, vilnie iai, ir aš viena marijampoliet S. Makauskien (buv. Kondrackait ). Tas draugb rys bendravome ne tik choro repeticijose, bet rengdavome ir turisti-nius žygius: pirmiausia susipažinome su Kauno architekt ra ir istori-niais paminklais – aplank me Karo ir Dail s muziejus. V liau III-e kurse keliavome Karaliau i , pakeliui aplankydami Panemun s pilis. Akcentai visada b davo sudedami paminint Lietuvos istorijos didyb ,žymius kult ros ir istorijos veik jus, kas buvo manoma tais laikais tik

tarp artim ir patikim žmoni . Ypa norisi pabr žti, kad m s choristgrupel visada šv sdavome Vasario 16- j priva iame bute. V liau buvo nepamirštamos kelion s pas Baltarusijos lietuvius, aplankant Naugarduk , Lyd , Ašmen ir kt. Ten net buvome persekiojami sovie-tin s milicijos.

Atskirai reik t pamin ti m s dalyvavim Dain švent se ir Pabaltijo student dain švent se, kur sigijome nuoširdži draug Esti-joje ir Latvijoje ir visa tai vyko Algio Šak no iniciatyva.

Nor i au pamin ti nuolatin ryš su „Varpo“ choristais nuo pat choro steigimo 1959 m etais. Su Algio žmona Danguole tapom e drau-g mis nuo pat j vestuvi ir bendraujame iki šiol. Su šia puikia šeima bendravome ir li dnomis, ir geromis gyvenimo akimirkomis. Algis buvo nuostabus žmogus: mažai kalb davo, bet visada degdavo entu-ziazmu. Mus siejo su juo nepertraukiama draugyst ir stiprus dvasinis ryšys, buvome tikri draugai.

Salom ja Makauskien

Pasodinkime Atminimo žuol .

Su Algiu Šak nu susipažinau 1958 met žiem , kai Vilniaus universiteto Istorijos- filologijos fakulteto kraštotyrininkai pasikvietvakaron Kauno politechnikos instituto kraštotyrininkus. Pavasar kau-niškiai pasikviet mus. Taip abu kolektyvai prad jo draugauti, organi-zuoti susitikimus, bendras ekskursijas. Kitais metais dauguma kaunie iprad jo dirbti Vilniuje. Atsirado prog išsiaiškinti paži ras, siekius, pom gius.

Toje grupel je, kur dalyvavo ir Algis su savo draugais, buvo tvirtai nutarta: m s gyvenimo tikslas – tarnyst Lietuvai. Net prisie-

118

k me, kad ilgai nekursime šeim , kad gal tume visas j gas paskirti šiai kilniai id jai. Tuo metu jau dalyvavau Vilniaus mokytoj nam tautinišoki ansamblyje. Jis buvo kurtas universiteto lituanist d stytoj ir kit Vilniaus šviesuoli iniciatyva (prof. Meil s Lukšien s, dr. Jadvy-gos Kardelyt s, prof. Donato Saukos, prof. Juozo Pik ilingio ir kt.), kad vis trij aukšt j mokykl atstovai – b simieji humanitarai, dailinin-kai, muzikai, aktoriai – lankyt Vilnijos krašto ir Gudijos lietuviškus kaimus, koncertuot , vežt vadov lius ir knygas, organizuot vakaro-nes Vilniuje ir kviest si folklorinius renginius ši kaim žmones. Ma-nyta, kad taip gal sime atitolinti nutautinimo pavoj .

Tam tikslui reik jo l š , kad sigytas knygas gal tume pa-skleisti po lietuviškus kaimus ir perduotume Lenkijos lietuviams. Algis buvo nuostabus organizatorius (juk tai buvo daroma slaptai): ki ekviensavait arba pats, arba kuris jo draugas perduodavo pinigus man „Tau-ro“ bendrabut . O sekmadieniais (ir šal iausi žiem tik dengtu sunkve-žimiu) dard davome apsikrov ryšuliais tolimiausias vietoves. Jei negal davome kur sekmadien nuvažiuoti, keliaudavome p stute, kar-tais arkliais pakeleiviai paveždavo, kartais ant kop st galv prikrauto sunkvežimio užsiker plindavome...

B go metai. Prasid jo dar vienas r pestis – okupuotoji Mažoji Lietuva. Dr. Napalys Kitkauskas prad jo kelti iš griuv si pasaulinio garso m s poeto Kristijono Donelai io bažnyt l , v liau – klebonij .Reik jo ne tik ekskursant , bet ir talkinink . Iš visos Lietuvos, o ypa iš Kauno ir Vilniaus, važi avo ir važiavo b riais ne tik su kastuvais, bet ir lietuviškomis knygomis, s siuviniais, rašikliais Karaliau iaus krašto lietuviams ir j vaikams. Ir ia Algio buvo pilna...

S j džio tarybai nut arus, Vilniaus ir Šven ioni rajonuose lie-tuvyb žadinti sipareigojo vilnie iai, kaunie iai – Šal ios žem je. Nors ir po sunkios ligos, ir v l aktyviausiai reišk si Algis: belsdavo Švieti-mo ministerijos duris, kad operatyviau spr st lietuvišk mokykl pro-blemas, staigose ir organizacijose kaulydavo pinig , ieškodavo trans-porto.

„Lietuvai reikia“ – šie žodžiai Algiui skamb jo kaip statymas. Prisimenu, kaip vidurnakt paskambino man lietuvi kalbos mokytoja iš Karaliau iaus krašto Aldona Strojeva: dukra pav l avo teikti doku-mentus d l stojimo Vilniaus universitet . Skambinu Algiui – pad k. Vakare sulaukiu atsakymo – sutarta, tik tegu atvažiuoja.

1989 met balandžio 15 d. pasodin Lazdyn liuose, Poeto gim-tin je žuolyn , klaus m s vis gerbiamo dr. Napalio Kitkausko eks-kursijos žodži . Jam pasidžiaugus, kaip gerai, kad at jo tokie laikai, kai

119

Lietuvos šviesuoliams sodinami žuolai, susiradau akimis Alg (iš vieno žvilgsnio suprasdavo) ir išk liau vi en piršt . Linktel jo galv . Sušu-kau, kad ir mes pasodinkime žuol ši dien šviesuoliui Napaliui. Kol minia plojo, Algis atneš žuoliuk . Pasodinome liaun med prieš baž-nyt l s duris, kurias atverdavo Poetas, kad užkop s laiptais kreipt si savo b rus.

.... žuoliukas puikiai auga, tvirt ja. O ar negal tume pasodinti Atminimo žuolo ir Algiui, lietuviškos dvasios aristokratui, vis savo gyvenim dalijusio kitiems ir Lietuvai? Tame darboviet s kieme, ku-riame viešpatauja tik betonas, stiklas ir metalas...

Genovait Kuckailien (Dimavi i t )

Dukters Jurgos Sprindži nien s (Šak nait s) atsiminimai apie t v

Kai galvoju apie t v , ilgiuosi ramyb s ir pasitik jimo gyveni-mu jausmo, kuris supo m s šeim , jam esant gyvam. Mama tik jo, kad su t veliu viskas sekasi, „net oras atostog metu negali b ti prastas“. Šis pusiau rimtas prietaras kaip geros f jos užker jimas saugojo mano ir brolio vaikyst .

Daug v liau suprat au, kad t velio dr sa ir nesiblaškymas, sau-gant ir ginant išpaž stamas vertybes, buvo turb t svarbiausia s lyga tokiam paprastam ir džiugiam tik jimui palaikyti. Atrodo, t tis mažai galvojo apie save, nebijojo d l sav s, r pinosi ir buvo pasireng s auko-tis d l visuotinai svarbi dalyk . Šitaip pamiršdamas save, kartais su-klysdavo vertindamas savo arba artim j poreikius, bet visada elgdavo-si nesavanaudiškai, ir visada žinojome, kaip jis mus myli.

T vai mok jo gyventi tarsi šv sdami. Nors gyvenome be san-taup , nuo algos iki algos, visko užteko. Gal tod l, kad materi aliniai poreikiai buvo nedideli. Ypatingai kukliai viskuo naudojosi t tis. Ir materialiai, ir dvasiškai. Nereikal avo sau nei geresnio drabužio ar maisto, nei ypatingesnio d mesio ar vaik paklusnumo. Tiesiog r pino-si, tarnavo, steng si suprasti. Namie buvo tylus, beveik nepastebimas. Mažokai kalb jom s (savo reikalus daugiausia svarstydavome su ma-ma), bet jis visk apie mus žinojo ir prireikus patardavo. Nors širdyje nepritardamas ir ne visai suprasdamas, gerb ir palaik kai kuriuos ma-no padarytus žingsnius.

Sunku suvokti, kaip jis visur susp davo. Turb t nemažai buiti-ni r pes i perimdavo m ama. Kita vertus, namuose t tis neatsisaky-davo dirbti „moterišk “ darb , k reik jo, t ir dar . Neatrod , kad sku-

120

b t , o reikal atlikdavo daugyb . Nors dirbo iki 18-os valandos, dar dainavo chore, v liau ir folkloro ansamblyje, vis tik daug laiko praleis-davo su mumis. Steb jome, koks jis su giminai iais, bi iuliais, kolego-mis, kaimynais, gatv s praeiviais, m s draugais, kelioni bendražy-giais. Buvome atvira šeima, daugyb mums svarbi dalyk vyko ne namuose. T tis m go pasižmon ti vienas, bet taip pat m go išsitempti ir savo „sunki j artilerij “ , kaip juokais mus vadino. Daug keliavome po Lietuv ir toliau. Važiuodami savo automobiliu, dažnai dainuodavome. Išmokau daug dain ir „turavojimo“ meno. Specialiai neaukl damas, t tis savo dom jimusi vairiais dalykais pad jo formuotis m s kult ri-niams interesams, skatino profesin ir etin maksimalizm . Didžiavosi savo vaikais ir gal net per daug tik jo m s galimyb mis. Nor jo su-dominti mus daugeliu j pat dominusi sri i – istorija, kraštotyra, architekt ra, profesionali ja ir liaudi es muzika, senov s ir primityvi jkult r egzotika. Kartais specialiai važiuodavome paži r ti jo pamatyto gražaus gamtovaizdžio ar miesto panoramos iš ne prasto taško.

Steng si apr pti labai daug. Tarp darb ir kelioni dar rasdavo laiko padirb ti pam gtus žem s darbus sode. Bet ia jau skub damas, pervargdamas. Paskutin gyvenimo dien ten i r dirbo, nepajusdamas, kad perženg rib . Š kart steng si d l 8-eri m nesi an k s – „vis kokia uogel prinoks Elenytei“ ...

Kai t vel ištiko lemtingas širdies sm gis, brolis kaip tik važia-vo pasiimti atspausdinto diplominio darbo. Paliko mus jau išmokytus...

121

SERGIJUS IGNAS ŠIMAKAUSKAS

Gimiau 1934 vasario 1d.Marijampol s apskr. Komenkos kaime prie Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos. Mama pasakojo, jog atrodžiau nesveikas, tod l skub jo krikštyti, kol nemiriau. Vis žiemmama tur jo miegot šiltai apsirengus, nes buvo ži ema, kaimo troboj šalta, o aš buvau labai neramus-didelis r ksnys.

T vai kininkavo. Tur jo 28 ha žem s. Nors kis buvo Suval-kijoj, bet žem tik III kategorijos: kalnuota ir nelabai derlinga. T tis prenumeravo “ kininko patar j ” ir pažangiai kininkavo. Vert si dau-giausia pienininkyste. Buvo pastatyti nauji pastatai, nupirkti kai kurie arkliniai mechanizacijos padargai. T tis caro laikais buvo baig s 4 pra-džios mokyklos skyrius, gerai kalb jo, skait ir raš lietuviškai, rusiškai ir lenkiškai, neblogai mok jo aritmetik , tod l man buvo pirmuoju s -lygini uždavini mokytoju. Motina buvo vienmet su S. N rimi, ta iau berašt . Šeimai buvo be galo atsidavus. T vai buvo numat mokyti bent vien vaik .

Vyriausioji sesuo Onut . Baig šešis pradžios mokyklos sky-rius, labai nor jo mokytis toliau, bet taip ir liko kininkauti kaime. Vy-resnysis brolis-Vytautas b t buv s kio paveld toju, ta iau kolchozk rimas visk sumaiš . Jaunimas b go iš kaimo. Taip ir jis. Pradžioj stojo proft echnin upeivi mokykl Kaune, v liau Kauno politech-

nikum . 1956 metais jis - statybos meistras Vilniuje. Per jo rankas per-

122

jo visi Vilniaus nam statybos kombinato past atyti nauji gyvenamieji rajonai. Mir 1997 sulauk s 66 met Vilniuje. Tur jau dar j aunesn jbrol Justin , ta iau jis mir , tur damas 3,5 met . Jaunesnioji sesuo-Danut tapo profesionale muzike. Jos profesijai nemažai takos tur jau ir aš. Kai kaime baig septynias klases, aš jau buvau tap s muzikantu m g ju. Buvau groj s tuomet geriausiame Kalvarijos vidurin s mokyk-los (pradžioje gimnazijos) orkestr lyje, KPI stygini orkestr lyje, tod l, žinodamas, kad ji irgi muzikali, pasi liau stoti Kauno J. Gruodžio muzikos mokykl . Toliau viskas priklaus nuo jos pa ios. Ji tapo kan-klininke, grojo “Lietuvos” ir kituose ansambliuose, su savo kankl mis apkeliavo pus pasaulio. Ji dar ir dabar Kauno konservatorijos d styto-ja.

Žmon - Stefanij Dambrauskait suradau dar dirbdam as ener-getiku Petraši n VRE. Dirbo buhalterijoje ir mok si tekstil s techno-logijos Kauno politechnikumo vakarinio skyri aus antrame kurse. Labai verž si mokslus, ta iau anksti neteko t vo ir jos šeimai labiau r p jo duona, bet ne Stefanijos mokslai. Susituok me 1959.10.17. Liudinin-kais buvo studij grup s draugas Albertas su savo Irena. Kai ištek jo už man s, planai pasikeit ir mokslus ji prad jo iš naujo bibliotekinin-kyst je: pradžioje t echnikume Vilniuje, v liau universitete. Sulauk me s naus Audrio. Jis taip ir liko vientur iu. Pradžioj atrod , kad viskas aišku – paseks t vo p domis. Baig s KPI gijo elektroniko specialyb ,prad jo rašyt disertacij , bet po dideli ieškojim tapo dailininku – dizaineriu. D l to labai krimtosi motina, ta iau dabar, kai valdžia moks-l visai nustekeno, jis laimi ir net daug. Trys jo vaikai – Rokas, Kotryna ir Karolis dar tik ieško savo kelio.

Mano mokymasis prasid jo vokie i okupacijos metais kaime, pradžios mokykloje. Mokykla buvo už trij kilometr , o namuose žiba-lin lempa. Trys pirmieji metai (1941 – 44) pra jo gana ramiai. Ketvirto skyriaus neprad jau, nes m s kaime jau bi rželio m nes sitvirtino vokie iai. Mat už poros dešim i kilometr jau buvo Vokietija. M ssodyba pakliuvo tarp dviej pri eš pirm j linij . Jos toje vietoje išbu-vo daugiau negu tris m nesius, o mus išvar . Turt prad jo grobstyt vokie iai, v liau – rusai, nes jiems pavyko vokie ius pastumti kelis šimtus metr vakarus ir užimt m s sodyb . Kai ruden , po s kmingo rus puolimo Klaip dos link iš m s apylinki vokie iai buvo pastumti vakarus iki Vokietijos sienos, radome savo pavyzding sodyb suly-

gint su žeme. Mat si abiej užkariautoj naikinimo ir grobimo p dsa-kai. Art jo žiema. Apie tolimesn mokym si nebuvo n kalbos. Juo labiau, kad m s tuo metu nauj mokykl už m ir joje nuol atiniam

123

gyvenimui sik r rus pasienio kordono gula. Tik apie Naujuosius metus vienoje kaimo troboje v l prad jo veikti šiokia tokia pradžios mokykla. j buvo ar iau, negu ankstesni j , bet dabar gyvenome, saky iau, žemin je. Nebuvo net žibalin s lempos, bet kažkokia r ks-tanti spingsul . 1945 met pavasar baig si karas, o aš baigiau pradžios mokykl . K daryti toliau? Vyresnioji sesuo kalb jo, kad pas kaimo mokytoj pasiruoš iau ir po met bandy iau stoti antr j Kalvarijos gimnazijos klas .Nors buvome karo labai nualinti, ta iau t vai šiam planui pritar , o aš j s kmingai vykdži au. Po met tapau antros klas smokiniu. Pirmo trimestro vidurkis buvo 3,4, antro – 4,0, o tre io – 4,2. Kuriozas vyko tre ioje klas je, kai visus egzaminus išlaikiau penketais, o fizinio lavinimo mokytojas Gabrys už kažk buvo past at s dvej et ir ir išved s trejet . Klas s aukl toja Urbanavi i t per pedagog pos duž tai jam vos aki neišdrask . Gabrys ištais iš trej eto ketvert . Kaž-kod l tas Gabrys man s labai nem go, buvo labai grubus. V liau iš gimnazijos atleistas.

T vai gyveno prie Lenkijos sienos savo sugriautame kyje. At-eitis buvo neaiški: Lietuvos partizanai kari avo su okupacine valdžia, jišdarkytus k nus išmesdavo miesto aikšt je. Žmon s atpažindavo sa-vuosius. Prasid jo represijos, turto nacionalizavimas, kinink išbuoži-nimas, art jo kolchoz k rimo metas. M s šeima pakilo iš skurdo ir mane moksleiv r m kiek gal jo. Ta iau rus valdži a nusprend pasie-nyje su draugiška, bet matyt nepatikima Lenkija, kurti 800 metr mir-ties zon . Gyventojus išvar pas numatytus išvežti kininkus. Mus už 20 kilometr . Mes nevažiavome, bet glaud m s tai pas vien , tai pas kit . Per kraustymus praradome daug ir taip m ažai tur to turto. Iš buo-ži luomo per jom biedniokus i r tai gal mus išgelb jo nuo Sibiro. Nebadavome, bet visi r bai buvo pasi ti iš namuose austos medžiagos. Kalvarijoje mokiausi nuo 1946.09.01 iki 1953 mokslo met pabaigos. Tie metai buvo vieni iš domiausi mano gyvenime. 1946 metais prad -jau dom tis technika. Greit tapau foto ir radijo m g ju. Tokiu esu iki šiol. Pirmasis mano fotoaparatas buvo rusiškas “ Komsomolec”.Tais laikais pats pigiausias. Pirmasis fotografijos paslap i mokytojas buvo kitos gimnazijos mokytojas – pusbrolis Sigitas Babinskas. V liau sigi-jau naudot fotoaparat “ Fed”, paskui “Zenit” ir kitus. Dabar turiu apie 6 ir planuoju sigyti dar skaitmenin . Per tuos metus fotografavau visk .Be moksleivišk , studentišk ir šeimynini nuotrauk bandžiau kurti ir menines, nors ia pasiekimai labai kukl s. V liau studijuodamas KPI foto parodoje buvau apdovanotas tre iosios vietos diplomu. Dar tikiuo-si k nors domesnio padaryti su skaitmeniniu fotoaparatu.

124

Fotografuodamas buvau pakliuv s NKVD akirat . Mat vienkart Kalvarijoje atsitiktinai nufotografavau kal jimo mašin , taip va-dinam “ iornyj voron” (Juodas varnas). Saugumas iškrat namus, at m fotoaparat “ Fed”, pus paros išlaik areštin je, ištard . Ieškojo ryši su “ banditais”. Sudar gimin s med . Pasirod , kad d d ir teta ištremti kažkur Irkutsko miškus, o pusbrolis Sigitas “ s di” Magadano aukso kasyklose, nuteistas 25 metams. Visi už ryšius su partizanais. Tai atsitiko man esant priešpaskutin je klas je. Atrod , kad mano karjerai at jo galas. Ta iau likimas buvo palankus. Greit mir Stalinas ir varžtai susilpn jo.

Elektrotechnika, o v liau ir radiju susidom jau, kai lietuviškai buvo išleista knygel apie elektros ir garo varikli m g jiškas konstruk-cijas (apie 1947 m.). Labiau dom jausi radijo aparatais, nes valstyb ssienos buvo aklinai uždarytos, o radijo klausytis nebuvo draudžiam a. sigijau detektorin radijo imtuv . Jam reik jo milžiniškos ant enos, o

gird josi tik Vilnius ir Varšuva. Tuomet “ Jaunimo gretose” pasirodpraktiška vienos lempos radijo imtuvo schem a. J susimontavau ir va-karais, kai labai gerai sklinda vidutin s radijo bangos, gal j au klausytis visos Europos.Tai buvo nuostabu. S di sau vakare, o nakt dar geriau, ir keliauji per Europ . Taip susidom jau ir kalbomis. Prad jau jas atskirti vien nuo kitos.Šis užsi mimas taip patiko, jog prad jau konstruoti imtuvus vien po kito, dalyvavau fizikos b relio veikloje, demonstra-vau savo imtuvus mokyklos parodose. Tai skatino ir fi zikos mokytojas Armalis – žemaitis, atklyd s ir šaknis leid s Suvalkijoje. Ruošiausi studijuoti k nors šioje srityje. Radijo srit labai akylai sek saugumas, tod l studijoms 1953 m KPI pasirinkau radiotechnikai gimining srit – elektrotechnik , o baig s specializavausi ir vis gyvenim dirbau elek-tronikos srityje.

Mokantis gimnazijoje (v liau vidurin je) daug džiaugsmo teikdalyvavimas meno saviveikloje. Dainavimas tiems, kas tur jo klaus ,buvo b tinas, bet tautini šoki ratelyje, mokyklos orkestre ir kitur buvo savanoriškas. 1950 m. Vilniuje dain švent je dalyvavau kaip choristas. Kelis kartus buvome išsi sti kaip vieno geriausi Li etuvos kol ki “Taryb Lietuva” (prie Kalvarijos) šok j ai Kauno srities kaž-kok tur Kaune. Bet daugiausia atsiminim liko iš grojimo gimnazijos orkestr ly. J organi zavo bendrakl asis Gediminas Bendaravi ius. Grojo visi 12 m s klas s berniuk . Aš – smuiku ir mandolina. Grojome moksleivi vakarams šeštadieni ais ir miestelio visuomenei – sekmadie-niais. Už sekmadienius gaudavom e net atlyginim – po 5 rublius už vakar (1947 met kursu).

125

Studijuoti KPI nebuvo lengva. Elektrotechnikos fakultete buvo aukštas mokslo lygis, stipendij mok jo tik gerai ir labai gerai besimo-kantiems, tod l visas linksmybes ir pagalbinius užsi mimus teko atid ti šal . Iš provincijos pakliuv s didel miest (taip man atrod Kaunas)

jau iausi prisl gtas. Žmoni daug, paž stam mažai, šeima už 100 ki-lometr , kasdien intensyvus mokslas. B davo dien , kai paskaitos t s -si nuo 9 iki 21 valandos, egzaminai 2 kartus per m etus. Kartais suabe-jodavau pasirinkimu. Ta iau per pusm et apsiprat au. Šiek tiek fotogra-favau, dalyvaudavau parodose, buvau net fakulteto foto b relio pirmi-ninku. Tur jome tams kamp , vadinam fotolaboratorija. Užt at visas vasaras (po 2 m nesius) praleisdavau kaime su savo senais draugais. Dirbau visus kio darbus namuose ir kolchoze. Partizanai jau buvo beveik išnaikinti. Jei dar vienas kitas buvo gyvas – aktyviai neveik ,nors pasyvus pasipriešinimas t s si. Kaime šeštadieniais ir sekm adie-niais organizuodavome vakar lius. Daugiausia grodavo buv m sklas s orkestr lio muzikantai. Tarp j buvo dabar pla iai žinomas Jun-g n kapelos “ Gegužio žiedai ” vadovas Vincas Svitojus. Kartais, gavkol kio sunkvežim , išvykdavome koncertuoti ir organizuoti vakaratokesnes apylinkes. Po tokios vasaros v l pasiilgdavau studij , nes dauguma jaunimo, vasarojusio kaime, irgi išvykdavo.

126

Šalia Žiemos r m

Studijuoti dar si vis domiau, nes prasid jo speci alyb s daly-kai, praktikos tuomet “ didžiosios t vyn s” miestuose, kaip Leningradas, Užpoliar j e, Gruzijoje ir kitur. Daug kult ros rengini organizavo insti-tuto vadovyb bei mes patys. Tai festivaliai, instituto vakarai “Tre iuo-siuose r muose”, fakulteto grupi ir draug susib rimai. Tuos laikus primena išlikusios nuotraukos. Nepastebimai prab go penkeri metai ir diplominio darbo gynimas. Buvau paskirtas dirbti Petraši n elektrin .Tai buvo geras paskyrimas. Tur jau dirbti budin iuoju elektrin s inži-nieriumi. Tuomet tai buvo didžiausia Lietuvos elektrin , dirbusi izo-liuotai tik Kaunui. Kaunas buvo turb t didžiausias Lietuvos pramon smiestas. Budintis inžinierius, ypa vakaro ir nakties metu, tur jo vado-vauti visam jos darbui. Kadangi aš ten pakliuvau tiesiai iš studij , tod ltris m nesius ruošiausi, praktikavausi, laikiau egzamin , stažavau ir pagaliau prad jau savarankiškai dirbt. Nebuvo lengva. Darbas pamai-nomis. Ypa sunku nakt . Buvo neblogas atlyginimas, ilgos išeigin s(56 ir 32 valandos), ta iau ne domus darbas: s d k ir lauk, kas nors negero atsitiks. Nors tai elektrin , bet su el ektros renginiais mažiausia r pes i . Visos b dos – katil ceche, nes blogas kuras – neišdžiovintos durp s. Prad jau galvoti, kad ne ia mano vieta. stojau studijoms Neakivai zdin inžinieri tobulinimosi fakultet Maskvos energetikos institute.

Elektrin je buvo nemažai sporto ir turizmo entuziast . Gavau turistin dvirat ir 1959 m. pavasar Kauno apylink mis nuvažiavau kelis t kstan ius kilometr , organizavome kelias išvykas su nakvyne už Kauno rib , aplank me Lietuvos VRE statybos viet . Su dvira iu i r be jo visada dalyvavau elektrin s spartakiadose ir visada laim davau pri-zus. Ten buvo neblogas sporto klubas. Tose spartakiadose dalyvaudavo ir Algirdas Brazauskas, nes dirbo techninio skyriaus inžinieriumi. Jis taip pat laim davo prizus, ta iau konkurentais mes nebuvom. Jis rung -si sunkiuose sektoriuose, o aš lengvuose.

Elektronika nepaliko man s ramyb je, veržiausi SKB prie Vilniaus skai iavimo mašin gamyklos, tod l persik liau Vilni . Pra-džioje dirbau Energetikos valdyboje, o, kai 1961 m. baig si trij metatodirbis, per jau SKB. Nuo tada t apau profesionaliu elektroniku. Skai iavimo mašin elektroninius elementus konstravau šešis metus. Pradžioje min tam e SKB, v liau Mikroelektronikos konstravimo biure “ Venta”. Per t laik baigiau fakultet Maskvoje, bet mano mokslo ieškojimai nesibaig . 1967.01.01 padariau staig pos k ir stojau Lietuvos žem s kio akademijos stacionari aspirant r . Šiam žingsniui tur jo takos ir tai, kad konstravimo biure vyr. inž. Janušonis, pavada-

127

v s direktori Zanevi i , paraš man papeikim . Dirbau gerai, bet nesu-tikau b ti visuomeniniu slapto (pirmo) skyriaus tvarkdariu savo labora-torijoje. Jis tur jo ži r ti, kad laboratorijos darbuotojai tinkamai elgt si su slaptais dokumentais. Buvau žeistas ir pasiskundžiau saugumo at-stovui, kuris kuravo m s mon . Šis direktoriui, gr žusiam iš atostog ,išaiškino, kad man papeikimas buvo pareikštas neteis tai. Direktorius jo nepanaikino, tod l aš nusprendžiau, kad, jei mane laiko piemeniu, ge-riau eisiu žem s k ir stojau aspirant r LŽ A. Darbo t ema: “ Kar-biuratorinio variklio tyrimas su elektronine uždegimo sistema”. Atlygi-nimas (stipendija) sumaž jo 2,5 karto. Galvojau disert acij baigt per 2 metus. Rašiau 5. Ne vertinau daugelio faktori . Reik jo intensyviau ieškoti temos ir aspirant r stoti anks iau. Bet nors pasirinkimas ir nebuvo pats geriausias, viskas baig si gerai. 1972.01.18 apgyniau diser-tacij , o ruden prad jau dirbti Vilniaus inžineriniame statybos institute automobili katedroje. ia daugiau negu 30 met buvau vienintelis elektrikas t arp mechanik . D s iau “ Automobili elektros ir elektroni-kos renginius”. Šioje srityje dirbdamas ir sulaukiau didžiausio pripaži-nimo. Rašiau mokslo straipsnius, vadovavau mokslo tiriamiesiems ir bandomiesiems konstravimo darbams, išradin jau, rašiau knygas, mo-kiau studentus. Labiausiai vertinu penkis registruotus savo išradimus, bronzos medal už eksponat Visas jungin je parodoje Maskvoje 1977 metais ir 2003 metais išleist knyg “Automobili elektros renginiai”

Šiuo metu esu pensininkas, m gstu konstruoti elektroninis tai-sus ne tik automobiliams, su draugais, gyvenan iais vairiose šalyse, susirašin ju 7 kalbomis. Turiu 6 dvira ius. M gstu jais važin ti. Per sezon dar nuvažiuoju 3-4 t kstan ius kilometr .

128

PETRAS ŠIMKEVI IUS

Gimiau 1933 m. rugpj io 28 d. Plung je, kininko šeimoje. T vas, 1918-20 m. Lietuvos nepriklausomyb s kov dalyvis, netoli Plung s buvo gav s žem . 1953 m. baigiau Plung s vidurin mokykl .1958 m. baigiau Kauno politechnikos institut , buvo suteikta inžinie-riaus elektriko kvali fikacija, elektrini , elektros tinkl ir sistem specia-lizacija.

129

Prie II- j r m

Kaip jaunas specialistas buvau paskirtas dirbti Klaip dos elektros tinkl mon gamybin s-technin s tarnybos inžinieri aus parei-goms. 1963 m. buvau paskirtas Klaip dos m. elektros tinkl rajono viršininko pareigoms. Tuo metu Klaip dos m. elektros tinkl rajonui priklaus vis tamp elektros tinklai Klaip dos ir Neringos miestuose bei Klaip dos rajone. Tuo laikotarpiu Klaip dos regione, kaip ir visoje Lietuvoje vyko audringas energetikos kio vystymasis. Miestas augo, prieškariniai energetikos rengimai nebepatenkino išaugusio energijos poreikio. Buvo rekonstruojami seni ir statomi nauji elektros tin-klai.Žemaitijos regiono elektri fikavimas prasid jo kaip tik nuo Klaip -dos rajono. Tada Klaip dos mieste i r rajone didžiausia tampa buvo 15 kV . Tai buvo orin s 15 KV linijos iš Klaip dos aplinkinius miestus, Klaip dos mieste skirstomasis kabelinis tinklas buvo 6 kV, elektros tinkl rajonui priklaus apie 50 trans formatori pasto i . Elektros ener-gij gaminanti Klaip dos elekt rin sunkiai patenkino miesto poreikius. vedus pirm j 110 KV pastot eksploat acijon ir pasta ius 110 kV lini-

jas, miesto tinklai buvo susijungti su Lietuvos energetine sistema. Tai buvo svarbus vykis visiems Klaip dos elektros tinkl darbuotojams. Nuo tada prasid jo didžioji el ektri fikacija. Mieste spar i ai vyst si pra-mon , miestas smarkiai nusit s pietus, išaugo nauji gyvenamieji kvartalai. Vis t permain priekyje reik jo eiti mums, energetikams. Reik jo užtikrinti patikim ir kokybišk energijos tiekim . Techninis lyg objekt prijungimui ruošimas, projekt derinimas, darb vyk-dymo kontrol , nauj objekt pri mimas ir vedimas eksploatacijon - tai klausimai, kuriuos reik jo spr sti kasdien. Klaip dos administraciniame rajone prasid jo žem s kio elektri fikavimas. Klaip dos rajone pirmkart m s mon je buvo prad tos naudoti gelžbetonin s atramos oro linijoms. Nebuvo aišku kaip vairi tip gelžbetonin s atramos atlaikys paj rio audras, kaip jas veikia žeminimo srov s. Buvo išsiaiškinta, kad ne vis tip atramos yra tinkamos mechaninio atsparumo atžvilgiu. žem jimo srov s tur jo takos oro linij atramoms, jas pažeisdavo.

Pirm kart tai buvo pasteb ta i r buvo imtasi priemoni nelaimingiems atsitikimams išvengti visame regione. Be administracinio darbo man daug teko užsiimin ti techniniais klausimais. Reik jo iš montažiniorganizacij priimin ti naujai pastatytus energetinius objektus. Teko prisiminti dar institute prof. L. Kaulakio paskaitas apie orini linijlaid svirimus, leidžiamus laid tempimus, tarpustiebi optimal dyd .Tai buvo tik gair s. Aiškinantis su linij montuotojais reik davo rodi-n ti pasitelkus technin literat r , projektus. Teko r pintis ir dyzelin -mis elektrin mis. Neringos mieste, gyvenviet se buvo trys senos elek-

130

trin s, perimtos m s elektros tinkl balans . Agregatai gesdavo, kil-davo remonto, kuro, tepal problemos. Pasta ius 35 kV linij Klaip da-Nida ir reikiamas trans formatorines gyvenviet se, džiaug si gyventojai, džiaug m s mes, energetikai. Klaip dos m. energetikos vystyme buvo padaryta ir kl aid , kurias teko taisyti. Klaip dos senamiestyje buvo 6 kV tampa, Klaip dos elektrin t aip pat buvo 6 kV tampos. Prie to, prisitaikant buvo pastatytos trys naujos 110/6 kV pastot s. Toliau buvo statomos 110/10 kV pastot s. Dvi tampos sudar daug nepatogum ir mažino energijos tiekimo patikimum . Nelengvas darbas buvo 6 kV skirstom j tinkl pervedimas 10 kV tamp .

Man kartu su Klaip dos miesto ETR kolektyvu pavyko gy-vendinti patikim ir lanks i Klaip dos miesto skirstom j tinklschem , kuri eksploatuoti ir dabar yra patogu.

Klaip dos elektros tinkl mon buvo pirmoji ir vienintel dar-boviet mano gyvenime. Joje dirbau 41 metus, iš j 26 metus dirbau Klaip dos miesto elektros tinkl rajono viršininko pareigose.

Su žmona Alvyta gyvenu jau 42 metus, ji Klaip dos elektros mon je dirbo 40 met . Dirbo dispe ere, v liau dispe erin s tarnybos

viršinink s pareigose. Žmona man daug pad jo gyvenime ir darbe. S -nus Valdas turi nuosav versl , an kai Akvilina ir Mindaugas - moks-leiviai.

Nuo 2000 01 02 esu nedirbantis pensininkas. T v žem iš Plung s rajono persik liau prie Klaip dos, joje su s naus šeima sodinu mišk .

131

JEHOŠUA ŠOCHOTAS

Gimiau 1933 m. Telšiuose, matematikos mokytojo šeimoje. T vas anksti mir . Šeimoje buvome du berniukai, kuriuos, lietuv saukl s padedama, augino mama. 1940 m. prad jau mokytis Telši mo-kykloje, kurioje d st žyd (jidiš) kalba, nors prieš rusams okupuojant Lietuv , visose Telši žyd mokyklose (buvo net trys ir mokytoj se-minarija) buvo mokoma ivrito (hebraj ) kalba. Rusai laik , kad ivritas yra sionist kalba, o sionistai yra Taryb S jungos priešai, tad žydai turi kalb ti ir mokytis jidiš kalba. Visos ivrito mokyklos buvo uždary-tos.Mano brolis, kuris buvo pusantr met vyresnis, pirm kl as dar baig mokydamasis ivrito, o antr klas – jau jidiš kalba.

1941 metais baigiau pirm klas , v liau, keturis karo metus vi-sai nesimokiau. Vokie i okupacijos metais buvau uždarytas Raini ir Geruli stovyklas ir Telši get . Getas buvo likviduotas 1941 m. gruo-džio pabaigoje. Dauguma Telši žyd , tarp j ir mano gimin s, žuvo. Iš visos buvusios mano klas s gyvas likau aš vienas. Pirmoji mano moky-toja Gita Liberm an sušaudyta Rainiuose, dauguma kl as s draug – Geruliuose. Po Telši geto likvidavimo slapst m s ir gyvenome nelega-liai pas lietuvius valstie ius vairiuose kaimuose, daugiausia Telši ir Plung s rajonuose. Aš buvau net trylikoje lietuvi šeim . Iš visos gimi-n s likome gyvi keturiese: m ama, jos sesuo, brolis ir aš. 1945 metpavasar teta ir brolis paspruko ir nuo rus , bast si po pokario Europ ,

132

kol pasiek Palestin . Brolis ten atvyko 1946, o teta – 1947 metais. Lietuvoje likom dviese su mama.

Iš naujo lankyti mokykl prad jau 1945 metais. 1953 m. bai-giau Telši Žemait s vidurin mokykl . Gavau sidabro medal , tod lKPI stojau be egzamin .

Dar b dami studentais gerai žinojome Lenino tez , kad komu-nizmas yra taryb valdžia plius visos šalies elektri fikacija. Taryb val-džia tais laikais Lietuvoje buvo tvirta, taigi, lieka tik elektrifikuoti šal ir bus komunizmas. Ne d l šio teiginio, kuriuo m ažai tik jau, o d l noro patekti ar iau Vilniaus, gavau paskyrim dirbti Energetikos statybos tresto Lentvario st atybos – montavimo valdyb . skirstymo komisijjau vienas pirm j , tad visai nesunku buvo gauti meistro viet šioje

valdyboje, kuri dar prieš man pradedant dirbti perk l Vilni . Apsi-gyvenau sostin je ir su entuziazmu prad jau dirbti. Gavau dvi elektro-monteri brigadas ir puoliau vykdyti Centro nurodym – el ektri fikuoti kol kin kaim . Medinink pus je, kur teko darbuotis, dauguma kol -kie i nam buvo supuv , net nebuvo pri e ko tvirtinti izoliatorius, bet tai niekam ner p jo, svarbiausia – vykdyti partijos direktyv .

Meistro darbas reišk , kad kiekvien ryt išvažiuoji iš namnežinodamas kada gr ši, s di vakarais ir išeigin mis dienomis prie pro-centavimo akt ir kit popieri , užsiimi vairiomis machinacijomis tiekiant objektams reikalingas medžiagas, braidai po rudens purv ir žiemos pusnynus. Mano entuziazmas palaipsniui m bl sti.

Vien dien Vilniuje atsitiktinai sutikau kurso draug Gelum-bausk . Pakvie iau j pas save pernakvoti, išsikalb jome. Pasirodo, kad abu esame nelabai patenkinti darbu, o atsirado puiki proga persikvali fi-kuoti ir pakeisti darboviet naujai kuriam prie Vilniaus skai iavimo gamyklos special konstravimo biur . Jam e bus kuriama nauja skai ia-vimo technika, tod l renkami inžinieriai el ektrikai ir radistai o taip pat fi zikai bei matematikai, kurie siun iami tobulintis Maskv . Aš užside-giau šia id ja. Man niekada nebuvo sunku mokytis. O viengungiui pa-gyventi pusantr met Maskvoje, studijuoti gaunant vyresnio inžinie-riaus alg yra labai viliojantis dalykas. Tokia proga gali niekada nepasi-kartoti, tod l b t nedovanotina ja nepasinaudoti. Liko dvi problemos: pirma, kad mane priimt tuos kursus (juk esu jaunas specialistas ir dirbu pagal paskyrim ), o antra, kad atleist iš darbo. Statybos monta-vimo valdybos viršininkas pažad jo atleisti iš darbo, jei mane priims tuos kursus, tik praš pareiškime nurodyti, kad noriu toliau mokytis. Parašiau pareiškim Skai iavimo mašin gamykl , bet ilgai negavau atsakymo. Tik kuomet b simo SKB viršininku buvo paskirtas buv s

133

Elektrotechnikos fakulteto komsorgas Antanas Nem eikšis, kur gerai pažinojau, reikalai pajud jo. Mane pri m ir 1959 met pavasar atsid -riau Maskvoje. Gyvenimas ten ir mokslas vil i neapvyl . Manau, kad tai buvo vieni domiausi gyvenimo met .

1960 met ruden gr žau su visa grupe Vilni , prad j au dirbti ir gana spar iai kilti karjeros laiptais. Lygiagre iai sp jau apsivesti (1961 m.), gim dvi dukros (1962 ir 1967 m.).

Po 1967 met taip vadinamo šeši dien karo tarp Izraelio valstyb s ir kaimynini arab šali , kuris baig si pasakiška Izraelio pergale, Taryb S jungos (tarp j ir Lietuvos) žydai pak l galvas ir prad jo reikalauti teis s emigruoti. Aš 1969 m. su SIGMOS darbuotojgrupe lankiausi Rumunijoje. Mama, kuri tuo metu jau gyveno Vilniuje, apie tai paraš laišk seseriai Izrael . Teta atvažiavo Rumunij , sura-do mane Eforijoje. Mudu kartu praleidome nemaža laiko, daug kalb -jom s. Aš prad jau linkti prie id jos , kad neži rint vis sunkum reik -t palikti Lietuv ir vykti Izrael . Gr žus iš Rumunijos sužinojau, kad viena paž stama vilnie i šeima gavo leidim išvažiuoti. Tai tik sustip-rino mano nor . Bet buvo ir rizika. Jeigu paduosiu pareiškim išvažiuoti bet neišleis, tai gal iš darbo ir neišmes, bet niekada jau nepaaukštins. O jeigu prad siu per daug reikalauti leidimo išvykti – “ triukšmauti”, tai gali net kal jim pasodinti. Pasvarst s ir pasitar s su šeima ryžausi ir 1969 m. gale kartu su mama padaviau pareiškim . Aš tuomet buvau pirmasis iš vis dirbusi SKB žyd , ryž sis paduoti tok pareiškim .Prie pareiškimo reik jo prid ti charakt eristik iš darboviet s. Jos prašyti reišk viešai pareikšti, kad noriu išvykti. Nenor damas apkrauti savo viršininko nemaloniu jam darbu, aš pats parašiau t charakteristik . Ir

134

skyriaus viršininkas ir SKB vadovas Nemeikšis kli i nedar , charak-teristik pasiraš .

Noriu pabr žti,kad lietuviai - kolegos ir vadovai suprato mano poelg ir iš to problem nedar . Vienintelis patirtas “ nuostolis” yra šis. Lenino gimimo šimtme io proga 1970 metais daugelis gerai dirban ibuvo apdovanojami medaliais. Skyriaus viršininkas Bi i nas, tarp kitko nepartinis, apdovanojimui pristat ir mane. Kandidat s raš svarstant SKB partiniam biure vienintelis skyriaus rusas Deš ic pasisak , kad b t stambi politin klaida Lenino medaliu apdovanoti žmog , padavu-s pareiškim išvykti Izrael . Mane iš to s rašo išbrauk .

1970 m. pavasar gavome atsakym , kad mam išleidžia emig-ruoti, o mane su šeima – ne. Prad jau rašyti naujus prašymus, bet visi atsakymai buvo neigiami be joki paaiškinim . Tiktai po to, kai sura-dau kam duoti kyš (du t kstan ius rubli ), mus išleido ir 1972 m. geguž s 23 d. atvykome Izrael .

Izraelyje sik rim ir darbo karjer teko prad ti iš naujo, o tai nebuvo lengvas procesas. Vis pirma teko pramokti ivrito kalbos, ku-rios visai nemok jau. Iš karto atsid riau prieš dilem , kurioje srityje ieškoti darbo. Visi elektrikai inžinieriai Izraelyje skirstomi dvi grupes: stipri j srovi (energetikai, pramon s moni elektrin s rangos, pava-r specialistai ir pan.) buvo vadinami inžinieriais – elektrikais, o silpnsrovi (radistai, skai i avimo technikos, pramonin s elektronikos ir pan.) buvo vadinami inžinieriais – elektronikais. Aš gi pagal diplomesu inžinierius – elekt rikas, o pagal darbo patyrim buvau inžinierius – elektronikas. Baig s Maskvoje kursus gavau ne diplom , o tik pažym -jim . Pasvarst s nusprendži au, kad neži rint diplomo, prisistatysiu inžinierium – elektroniku. Gan greit paaišk jo, kad ne t aip svarbu kokturi diplom , o svarbu, k moki dirbti. Ir beveik visu darbo Izraelyje metu buvau laikomas inžinieriumi – elektroniku.

Izraely darbo karjer pradedant iš naujo teko daug mokytis. Daugiausia laisvu l aiku – vakarais ir išeigin mis dienomis. Pirmiausia, jei Lietuvoje teko naudotis lietuvi ir rus kalbomis, tai dabar teko pereiti prie nauj kalb – ivrito ir angl . Technin literat ra, kuria teko naudotis, katalogai, prietaisai buvo kitokie, nei buvau prat s, ir visa tai reik jo sisavinti. Pra jo kokie trys metai, kol prad jau jaustis užtikrin-tai ir gavau pasitik jim savimi. Viso Izraelyje pakei i au tris rimtesnes ir dvi nereikšmingas darbovietes.

Paskutinius 15 met dirbau aviacijos pramon je, kur vadova-vau mechanini konstrukcij statinio apkrovimo ir nuovargio bandymcentrui. Aš buvau vienas iš to centro projektuotoj ir k r j . Populiariai

135

kalbant tas cent ras vykd mechanini konstrukcij , nuo atskir detaliiki ištis l ktuv , bandymus hidraulikos, elektronikos ir skai iavimo technikos pagalba.

Sulauk s 60 met iš jau pensij . Nors atvažiavau Izrael ne toks jaunas, 39 met , bet dar sp jau užsidirbti neblog pensij . Dabar taip pat gyvenu Izraelyje, turiu žmon ir dvi ištek jusias dukras bei penkis an kus. Vyriausia an k jau tarnauja armijoje.

Baigdamas nor iau pasakyti, kad savo darbo veikloje vado-vausi maždaug šiais principais:

1. Nebijojau keisti darbovie i ir veiklos sri i . Visada sten-giausi prisitaikyti prie besikei ian i gyvenimo ir darbo reikalavim .

2. Vis laik mokiausi. Jokia mokykla – vidurin ar aukštoji – negali žmogui suteikti profesijos visam gyvenimui. Tad vis gyvenimreikia mokytis pa iam. Mokykla gali tik duoti mokslo pagrindus, pra-tinti siekti žini .

P. S. Šias eilutes parašiau lankydamasis Lietuvoje 2004 me-tais.

Diplom aplaistymas

136

ALBERTAS VALIKONIS

Aš gimiau 1935 met vasario 10 dien Ramygaloje. Atsitiko tai sekmadien , buvo gražus žiemos vakaras. Mano t vai, seneliai, prosene-liai – visi buvo žemdirbiai, t vas ir seneliai tur jo žem s, na o prosene-liai, manau, buvo baudžiauninkai, dvar netur jo.

Mokykl prad jau lankyti, berods, 1941 met ruden . Pirmo-siose klas se, iki prad davo šalti ir pavasar , žemei atšilus, mokykleidavome basi. Visi berniukai iki 8 klas s prival jo trumpai kirpti plau-kus. Iki 4 klas s mus mok mokytojas J.Grižas. Tai buvo stambaus sud jimo vyriškis. Mes, mokinukai, jo labai bijodavome, nes už pamo-k neparuošim jis pasim gaudamas sprigteldavo mums smilkin . Tas sprigtas b davo toks galingas, kad net akyse sužaibuodavo. Už prasi-žengimus tur davom e ištiesti jam deln , o jis pliaukšteldavo per j me-dine liniuote. Tai veikdavo labai raminan iai, kur laik po to apie jo-kias išdaigas net pagalvoti nesinor davo. Dideli pavojai mokinuk ty-kodavo pertrauk metu. Beb giojant ir beišdykaujant, reik davo labai akylai saugotis mokyklos sargo. Pakliuv s jam po ranka, gaudavai “ pei-s ”, t.y. jis br kšteldavo tau per plik galv trintuku, o tai, kiek prisi-menu, itin didelio malonumo nesukeldavo.

Mokytis mokykloje sek si neblogai. Nuo 7 kl as s vis laikbuvau pirmuoju klas s mokiniu. Kaip man tai pavykdavo - pats nesu-

137

prantu, nes, kiek prisimenu, niekada nebuvau “ zubryla”, tik visada stengdavausi kruopš i ai atlikti užduotus nam darbus. Labiausiai m -gau ir geriausiai man sek si matematika, labiausiai nem gau istorijos ir chemijos. Baigiau mokykl 1953 metais sidabro medaliu, tik to medalio kažkod l negavau. Brandos atestatai mums irgi buvo teikti ne iškil-mingame susirinkime, kaip prasta, o kiekvienam atskirai skirtingomis dienomis mokyklos raštin je. Iš viso, kiek prisimenu, atmosfera tiek mokykloje, tiek m s klas je buvo slogi, vis laik jaut si kažkokia tampa. Gana atkakliai mus vert stoti pionieri , v liau komjaunimo

organizacij . Ta iau tai buvo tuš ios pastangos, visoje mokykloje tebu-vo gal kokie 5 ar 6 komjaunuoliai, iš j vienas m s klas je. Mokantis 9 klas je, buvo suimti keletas mokini , tarp j 2 iš m s klas s. Bai-giant 10 klas , 2 m s klas s mokiniai buvo pašalinti iš mokyklos, o 11 klas je netekome dar 2 draug , jie irgi buvo pašalinti. Be jokios prie-žasties, reikalaujant partijos ir komjaunimo rajono komitetams, siekiant bauginti. Reikšdami savo tyl protest prieš toki savival , mes atsisa-

k me dalyvauti iškilmingame brandos atestat teikimo susirinkime ir neorganizavome išleistuvi vakaro.

Baig s mokykl , 1953 metais stojau Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultet . Institute mokytis sek si neblogai, stipendij gaudavau vis laik , tai reiškia, kad skait knygel je buvo tik geri ir labai geri pažymiai. Tarp kitko, pirmaisiais mokslo metais gavau padidint stipendij , buvau mokslo pirm nas. Pirmame kurse, pavasar , prieš pat sesij iš kažkur susigriebiau dešiniojo plau io pleuri-t ir vis geguž s m nes , kada mano draugai laik egzaminus, aš pra-gul jau Kauno klinikin je ligonin je. Egzaminai man buvo nukelti ruden . Iki rugs jo 15 dienos tur j au išlaikyti 8 egzaminus ir surinkti visas skaitas, kuri neprisimenu kiek buvo. Teko tada gerokai pab gio-ti ir papluš ti, begaudant d stytojus. Prisimenu, vien dien per dienišlaikiau 3 egzaminus ir gavau 2 skaitas. Šiandien net pa iam sunku tuo patik ti.

138

Ypatingai prisimintin vyki ir sp dži iš studij dien lyg ir n ra. Prisimenu, tada buvau lieknas ir, manau, neblogos išvaizdos jau-nuolis. Sv riau 76 kg (dabar apie 100), gis buvo 183 cm. (dabar apie 180), kartais labai nor davosi valgyt, bet nebuvo ko. Kai jau visai pasi-darydavo striuka, eidavome uost krauti akmens angl . Manau, tai normalus reiškinys, tokia jau studento dalia.

1958 metais institut baigiau, gavau paskyrim dirbti Panev -žio Statybos – montavimo kontor . Berods, ten iš m s laidos važia-vome trise – aš, Juozas Pauliukaitis ir Zigmas Gelumbauskas. Jie stat10 ir 35 kV linijas, o man buvo pavesta statyti 35/10 kV transformatori-nes pastotes Nedaug aš j tepasta i au, tiktai 2 – Joniškyje ir Linkuvoj, mat, neilgai ten tedirbau, tiktai 5 m nesius. ia turiu paaiškinti, kad dar studentu b damas Ramygaloje nusiži r jau toki bibliotekinink ElenUrbonavi i t . Graži ji buvo, bent man taip rod si, tokia graži, kad ir dien ir nakt man iš galvos neišeidavo, vis apie j galvodavau ir kas savaitgal Ramygal l kdavau, studentu b damas – iš Kauno, o dirb-damas – iš Joniškio ir Linkuvos. O spalio 19 dien 1958 metais mes susituok me. Negal jau gi aš, tur damas jaun ir graži žmon , kažkur Linkuvoj minkyt batais mol ir vartytis šaltoj ir tuš ioj lovoj nuo šono ant šono. Taigi, nuvažiavau vien graži dien Vilni pas Vyr. Ener-getikos valdybos vyriausi j inžinieri A.Stumbr , išd s iau jam savo problemas, pasiskundžiau, kad Panev žio SMK neapr pina man s, kaip jauno specialisto, gyvenamu plotu ir paprašiau, kad duot sutikimnutraukti paskyrim 2 metus atidirbti Energetin je sistemoje. Mat, bu-vau susitar s su Skai iavimo mašin gamykla, kad, gav s iš Energeti-n s sistemos tok atleidim , b siu priimtas Skai iavimo mašin ga-mykl ir pasi stas 2 met persikvalifikavimo kursus Maskv . Vietoje atleidimo man buvo pasi lytas darbas R kyvos elektrin je. Sutikau..

Tokiu b du 1959 met vasario viduryje su savo jauna žmona atsid r me R kyvoje. Ten pradžioje dirbau t echniniame skyriuje vyres-niuoju inžinieriumi, v liau elektros laboratorijos viršininku.

Tuo metu buvo prad ta kalb ti apie numatom Lietuvoje statyti sunkiai sivaizduojamos galios - 1200 MW – elektrin , v liau gavusiLietuvos vard ir išpl st iki 1800 MW. Nei kiek nedvejodamas pasiry-žau t en važiuoti. Šiek tiek past ang ir tikslas pasiektas, 1962 05 03 prad jau dirbti elekt ros laboratorijos viršininku. Jokios laboratorijos, aišku, tuo metu nebuvo, pa ios elektrin s nebuvo, tik keletas stulp ir milžinišk kran str l s didžiul je dauboje st ksojo. Atvažiav s ten jau radau bedirban ius elektrin s statybos valdyboje Mindaug Maš insk ,Antan Liepin , Anzelm Stirb .

139

Nelengva buvo. Vasara buvo ne tik tinai lietinga, visur neiš-brendamas purvas, ruden ir žiem nešildomos gamybin s ir buitin spatalpos. Ta iau visi tada buvome jauni, entuziazmas ir energija tiesiog tryško, viskas buvo nauja ir labai domu. Neži r jome laikrod , ne-skai iavome darbo valand , ži r jome tik kal endori ir skai iavom e, kiek dien liko iki Nauj j Met – iki to laiko tur jome paleisti ir jung-ti tinkl pirm j elektrin s blok . Ir k gi, tai, kas atrod sunkiai si-vaizduojama ir nerealu, vyko. Pirmasis blokas buvo sinchronizuotas 1962 met gruodžio 30 dien .

Nelengva buvo dar ir ta prasme, kad tr ko tiek profesinio, tiek ir organizacinio patyrimo. Elektros laboratorij teko organizuoti nuo nulio, reik jo išm styti jos strukt r , parinkti ir paruošti personal .Dabar tai atrodo paprasta, yra normos, regl amentai, metodiniai nuro-dymai ir kt., tada gi beveik visk teko sugalvoti patiems. Taip pamažu susiformavo personalas, nusistov jo tradicijos ir darbo stilius.

1983 metais buvau paskirtas elektros rengini remonto baro viršininku. Baras buvo labai apleistas, personalas iškrik s, sunkiai su-valdomas. Teko imtis griežt ir radikali priemoni . Pad tis pamažu tapo valdoma. Baras iš atsiliekan io, tradiciškai užiman io paskutinviet , tapo pirmaujan iu. Tuo metu prasid jo Gorba iovo “ perestrojka”, kažkas sugalvojo, kad kolektyv vadovus turi išsirinkti patys kolekty-vai. Tai va, mano kolektyvas nežymia bals dauguma man s baro virši-ninku nepatvirtino. Neprisimenu, kaip tai atsitiko, ta iau savo pareigose išlikau ir dirbau iki 1998 met vasario.

1998 met vasar kartu su žmona išvykome Kolumbij . Ten dirbau ant Sinú up s statomos Urrá hidroelektrin s elektros renginimontavimo techniniu priži r toju. Pragyvenome m es ten beveik 2 me-tus, gr žau namo 2000 met išvakar se.

Gr ž s por met dar padi rb jau Lietuvos elektrin j e, o nuo 2001 rugpj io per jau dirbti AB “ Lietuvos energija”, kur tebedirbu iki šiol. Faktiškai darbo vieta liko ta pati, pasikeit tik darbdavys. Dabar esu Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus pasto i sektoriaus grup s va-dovas. Man pavesta vadovauti Lietuvos elektrin s 330 ir 110 kV skirs-tykl eksploatacijai. Šiuo metu baigiame 330 kV skirstyklos rekonst-rukcij . Visi renginiai, kuriuos prieš 40 met stat me ir kuriais labai žav jom s, nugriauti, vietoj j montuojame naujus, nepalyginamai to-bulesnius. Kartais pas mon je šm steli mintis, kad aš pats jau panašus tuos pasenusius griozdus, kad ir mane greitai nurašys ir pasidaro truputli dna.

140

Tokia tai mano darbin biografija. Ta iau be pagrindinio darbo dirbau dar ir ant raeil . Maždaug 1970-80 metais Elektr nuose veikKauno Politechnikos instituto ir Kauno Politechnikumo vakariniai fa-kultetai. Daugel met tuose fakultetuose aš d s i au relin s apsaugos ir automatikos bei pereinam j proces kursus, praktini užsi mim pra-vedimui organizavau Politechnikumo elektrotechnikos laboratorij .Kiek prisimenu, studentams mano paskaitos b davo domios, jie noriai jas lankydavo. Na, o man pa iam irgi b davo domu ruoštis užsi mi-mams ir juos pravesti, be to, keletas papildom rubli prie atlyginimo tais laikais labai praversdavo. O atlyginimas tada susid jo iš algos ir taip vadinam premij , kurios siek iki 60% nuo pagrindin s algos. Tas premijas elektrin s vadovai gal jo mok ti, gal jo sumažinti arba visai nubraukti. Tai b davo baisu, daugiau, kaip pus s atlyginimo netekimas, kada nuo algos iki algos skai iuojamas kiekvi enas rublis, prilygdavo katastrofai, šeima likdavo be pragyvenimo šaltinio. O tai atsitikdavo neretai. Kart , nebegal damas pak sti aiškios neteisyb s, kada už sutri-kim , vykus ne d l mano kalt s, man buvo pilnai nubraukta premija, kreipiausi darbo gin komisij . Ji nustat , kad d l sutrikimo kalti visai kiti. Premija man buvo atstatyta. Ta iau po to ilg laik aš jos nema iau ištisai, buvo keršijama už nenuolankum ir pasipri ešinimvadov valiai.

Ne itin maloniai prisimenu atmosfer elektrin je, kuri mane ly-d jo maždaug iki 1980 met . Už miau aš viršininko pareigas, o nebu-vau partijos nariu. Iš mano pus s tai buvo ž lus akibrokštas. Ir dar, aš reikalavau el ektros laboratorijos technin dokumentacij tvarkyti lietu-vi kalba, tarnybinius raštus rašydavau lietuviškai, susirinkimuose ir pasitarimuose kalb davau lietuviškai, tuo tarpu viskas elektrin je buvo rus kalba. Ne kart man buvo pasi lyta susiprasti ir persiorientuoti, ta iau nepaklusau. V liau prad jo sklisti kalbos, kad aš buvau vidurin -je mokykloje veikusios pogrindin s organizacijos narys, kad yra kažko-ki neaiškum d l mano t v lojalumo taryb valdžiai ir t.t. ir pan. Elektrin s direktorius kelet kart man aiškiai pasak , kad m an bent kiek pakilti tarnybin je karjeroje n ra jokios perspektyvos, kad esu pri j s “ tupik ”. Neatsiklausus mano nuomon s, laboratorij buvo paskirtas dirbti itin aršiai komunistiškai nusiteik s inžinierius rusas, daugel met pragyven s Lietuvoje, ta iau lietuviškai kalb ti taip ir nepramok s. Buvo akivaizdu, kad ruošiamasi susidoroti su manim, kad greitai neteksiu darbo arba pareig . Reik jo kažk daryti. Stojau parti-j , ta iau rajono komitetas man s nepatvirtino. Mat, ten di rbo toks Ti-chomirovas, buv s komjaunimo Ramygalos rajono komiteto instrukto-

141

rius, su kuriuo, dar mokantis vidurin je mokykloje, s dint prie naminio alaus uzbono, teko pasigin yti pasaul ži ros klausimais. Tada man tapo aišku, iš kur tos paskalos apie mano praeit .

V liau partij aš visgi stojau. Ir d l to nesigailiu. Neliko tampos, atsirado galimyb dr siau išsakyti savo nuomon vairiais

klausimais, ypatingai S j džio laikais. D l mano pasisakymo S j džio Elektr n skyriaus steigiamajame susirinkime buvo sukviestas partijos elektrin s biuro pos dis, kuriam e m ginta mane bauginti, nutildyti, anks iau, girdi, už tok pasisakym b t šalinama iš darbo, dabar gi tenka tik pagraudenti. Manau, kad nemažai prisid jau paspartinant vi-soki lenin ir kitoki neskoning teplioni išnykim iš Elektr n ir elektrin s. Tuomet tuo ideologin s propagandos šlamštu buvo nukabi-n ti visi Elektr n pastatai ir el ektrin . Kažkas, pasidav s bendrai ten-dencijai, Lenino šimtme io proga net tualete ant sienos pieštuku buvo paraš s “ šis šikimas neeilinis, šimtametis lenininis”.

Taigi beveik vis savo s moning gyvenim pragyvenau Elek-tr nuose. K gi aš ia veikdavau sugr ž s namo po darbo? Man atrodo, žmogaus gyvenimo b d formuoja aplinka, kurioje jis gyvena, kolekty-vas, kuriame jis dirba. Neperd siu sakydamas, kad beveik visi elektri-n s darbuotojai gerokai prieš sižiebiant bent menkai vilties kibirkšt lei kada nors sigyti automobil , prad jo statytis garažus. Paskui prasid jo kolektyviniai sodai, nameli juose statyba. Dar v liau – individualisodyb k rimasis, gyvenam j nam statyba. Kas tur jo l š , samd si meistrus, kas neišgal jo – visk dar savo rankomis. Iš bendro fono neišsiskyriau ir aš. Pasista iau garaž , nam kolektyviniame sode, gy-venam j nam sodyboje. M gstu meistrauti, daugum darb atlikau pats savo rankomis. Tai ir surydavo vis laisv laik . Ta iau tai nereiš-kia, kad be Elektr n nieko daugiau nema iau. Kai buvau j aunesnis, atostogas dažnai leisdavau turistin se kelion se, su šeima važiuodavo-me poilsiauti prie j ros. Esu pabuvoj s daugelyje Europos šali , Šri Lankoje ir Indijoje, Kam iatkoje, Vidurin s Azijos respublikose, Kau-kaze, Kryme ir kitose vietov se. Nem gstu ilgo gulin jimo prie j ros. Po 3 dien mane apima baisus nuobodulys, pradedu niršti, reikal auti važiuoti namo. D l to dažnai kildavo nesutarimai šeimoje. Daugelkart esu važi av s slidin ti Kaukazo, Chibin , Tatr bei Alpi kalnus. Vienu metu buvau susirg s kaln liga – eil met užsiimin jau alpiniz-mu. Sunku buvo, mano svoris tam didokas, be to, amžius jau buvo soli-dokas, ta iau t laik aš prisimenu su malonumu, laikau, kad tai buvo pa ios geri ausios mano atostogos. Tai gali suprasti tik tas, kas pats yra tai patyr s, kas bent kelet dien yra praleid s laukin j e gamtoje, kur

142

n ra laikraš i , radijo, telefono, kur spengianti tyla ir 100 ar daugiau kilometr aplinkui st ksan ios snieguotos kaln virš n s.

Gyvename dabar dviese su žmona savo sodyboje Elektr nuose. Netoliese gyvena ir viena dukra su šeima, kita sik rusi Kaune.

Taigi, gyvenimas jau beveik nugyventas, reikia manyti, kad ne itin daug jo beskirt a. Ar prasmingai aš j nugyvenau, ar buvau l aimin-gas? Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Buvo gyvenime daug džiaugs-ming ir šviesi akimirk , ta iau buvo ir nusivylimo, nuoskaud , ap-gaul s. Pagaliau, kas yra laim ? Galb t suvokimas, kad tu kažk nau-ding padarei sau ir visuomenei, kad tu kažk pasiekei? O galb t laimyra nesijausti visiškai laimingu, suvokti, kad dar ne visk padarei, kad dar yra koks nors, galb t ir menkas, tikslas ir tur ti energijos bei ryžto to tikslo siekti. Jeigu taip, tai šiandien aš kol kas dar nesijau iu es svisiškai laimingas.

143

KURS BAIG INŽINIERIAI, APIE KURIUOS

IŠSAMI ŽINI NETURIME

ZIGMAS GELUMBAUSKAS

ALGIMANTAS KARGAUDAS

ALGIRDAS KU INSKAS

144

ADOLFAS MOR NAS

ALGIRDAS ŠIMONIS

145

KPI Centriniai r mai

Pirmieji r mai

146

147

148

RYTAS. VAKARAS. GYVENIMAS

Sudarytojas ir redaktorius T.Sinkevi ius Viršelio nuotraukos L.Vasausko ir T.Sinkevi iaus

Maketavo G.Sinkevi ius