Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Biržuose ... · Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-127 patvirtinto Biržų miesto bendrojo plano T-127 patvirtinto

2016 m.

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Biržuose, Rotušės g.22A

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „LITESKO“ filialas „Biržų šiluma“

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „AF-Consult“

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

UAB AF-Consult, Lvovo g. 25, LT-09320, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2107210, [email protected], www.afconsult.com Į.k. 135744077, PVM mok. k. LT357440716, sertifikuota ISO 9001 ir ISO 14001

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Biržuose, Rotušės g.22A POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

Kontaktiniai asmenys: Erika Arlauskaitė Aplinkosaugos konsultantė AF-Consult UAB

Data 2016-05-06

Versijos Nr. 01

Tel. +370 66205574 [email protected]

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „LITESKO“ filialas „Biržų šiluma“ PVSV ataskaitos rengėjas:

UAB „AF-Consult“

Atsakingas asmuo: Erika Arlauskaitė Aplinkosaugos konsultantė

Tikrino ir tvirtino: Rasa Alkauskaitė-Kokoškina

Aplinkosaugos padalinio vadovė


6

Turinys ĮVADAS .............................................................................................................................................................................. 9

1 BENDRIEJI DUOMENYS ............................................................................................................................................ 10 1.1 Ūkinės veiklos organizatorius ................................................................................................................................................................... 10 1.2 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų rengėjas .......................................................................................... 10 1.3 Ūkinės veiklos analizė .................................................................................................................................................................................... 10 1.4 Regiono vietos analizė .................................................................................................................................................................................. 12 1.5 Ūkinės veiklos vietos įvertinimas ............................................................................................................................................................ 17

2 OBJEKTO SANITARINĖ APSAUGOS ZONA ....................................................................................................... 18 2.1. Objekto sanitarinė apsaugos zona ............................................................................................................................................................. 18 2.2 Sanitarinės apsaugos zonos tikslinimas ................................................................................................................................................... 19 2.3 Žmonių, gyvenančių sanitarinėje apsauginėje zonoje, skaičius............................................................................................ 19

3 ESAMOS SVEIKATOS BŪKLĖS IR VISUOMENĖS SVEIKATAI ĮTAKĄ DARANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ19 3.1 Regiono gyventojų demografiniai rodikliai ..................................................................................................................................... 19 3.2 Gyventojų sergamumo rodiklių analizė .............................................................................................................................................. 20 3.3 Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su nagrinėjama veikla, analizė. 21 3.4 Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis ...................................................................................................... 26

4 ATLIEKOS ....................................................................................................................................................................... 31

5 POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI PROGNOSTINIS VERTINIMAS ....................................................... 33 5.1 Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė ........................................................................................................................................... 33 5.2 Rizikos grupių populiacijoje analizė ..................................................................................................................................................... 33 5.3 Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas) ........................................................... 33 5.4 Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas............................ 33 5.5 Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas................................................................................................................................... 33 5.6 Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas.................................................................. 33 5.7 Poveikio ypatybių įvertinimas, siekiant nustatyti identifikuoto ir išanalizuoto poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą 34

6 POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO METODŲ APRAŠYMAS ........................................... 35 6.1 Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai ....................................................................................... 35 6.2 Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo priežastis ........................................................................................................................... 35 6.3 Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos ............................................................. 35

7 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................... 36 7.1 Siūlomos planavimo alternatyvos, emisijos kontrolė, monitoringas ir pan. ................................................................. 36 7.2 Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonių paskatinimo ar kompensacinių priemonių aprašymas 36 7.3 Pagrindiniai neigiamą poveikį mažinančių priemonių pasirinkimo argumentai ........................................................ 36 7.4 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados ........................................................................................................................ 36

8 LITERATŪROS SĄRAŠAS .......................................................................................................................................... 37

PRIEDAI: PRIEDAS NR. 1. Registrų centro išrašas PRIEDAS NR. 2. Rotušės katilinės teritorijos planas PRIEDAS NR. 3. Triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatai PRIEDAS NR. 4. PVSV rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos PRIEDAS NR. 5. Siūloma SAZ riba PRIEDAS NR. 6 Ūkinės veiklos poveikis sveikatai darantiems įtaką veiksniams. Ūkinės veiklos galimas poveikis PRIEDAS NR. 7 Rotušės katilinės gamybinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginių projektas PRIEDAS NR. 8 Cheminių medžiagų (teršalų) įvertinimo ataskaita


7

Poveikio visuomenės sveikatos vertinimo (PVSV) ataskaitos rengėjų sąrašas:

PVSV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos pateikiamos tekstiniame priede Nr. 3. PVSV ataskaitos versijų lentelė:

Versija Data Aprašymas 01 2016-05-06 Visuomenės informavimas apie parengtą ataskaitą

Nr. Rengėjas Organizacija Kontaktai Parengti skyriai

Parašas

1 Erika Arlauskaitė Aplinkosaugos konsultantė Matavimų inžinerijos magistras

AF-Consult [email protected]

8 5 2722537 Visi

2 Marius Davidavičius Energetikos bakalauras

AF-Consult [email protected] 8 5 2722537

Grafinė dalis

3 Ilona Barkauskienė Poveikio visuomenės sveikatos vertinimo specialistė

AF-Consult [email protected]

8 5 2722537 Visuomenės

sveikata


8

Naudojami terminai LR Lietuvos Respublika PVSV Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas SAZ Sanitarinė apsaugos zona BP Bendrasis planas DLK Didžiausios leistinos koncentracijos RV Ribinės vertės VŠK Vandens šildymo katilas CŠT Centralizuotas šilumos tiekimas


9

Įvadas

Į Biržų miesto centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklą dirba 2 katilinės: Kaštonų ir Rotušės. Šildymo sezono metu pagrindinė katilinė – Kaštonų katilinė (6 MW vandens šildymo katilas (toliau – VŠK) Nr.2). Trūkstant galios (priklausomai nuo lauko oro temperatūros) dirba Rotušės katilinės 2 MW granulinis VŠK Nr. 3. Esant dar didesnėms lauko oro temperatūroms Rotušės katilinėje kuriamas dujinis 6,6 MW VŠK Nr.2 ir dujinis VŠK Nr.3, vidutinė galia apie 1,4 MW (dirbta apie 5500 val./metus).

Rotušės katilinės veiklos pradžia – 1972 m.

UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinė yra centrinėje miesto dalyje. Veiklos vykdytojas – UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“. UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinė yra adresu: Rotušės g. 22a , Biržai. Bendras sklypo plotas – 0,6651 ha, sklypas užstatytas technologinės paskirties pastatais su asfalto dangos pravažiavimais ir aikštelėmis ties jais.

Planuojama ūkinė veikla – Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Biržuose, Rotušės g. 22a.

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcijos metu numatoma sužeminti esamą dūmtraukį nuo 60 m iki 30 m, o likusiai dūmtraukio daliai atlikti remonto darbus.

Dūmtraukio remontas yra būtinas, nes pagal 2015 m. kasmetinės apžiūros ataskaitą dūmtraukio kamienas yra nepatenkinamos būklės: futeruotės mūras suiręs iki 125 mm gylio (1/2 plytos) – galimos avarinės būklės požymis pagal STR 1.12.01:2004 1 priedo 2.2 punktą; dūmtraukio išorės mūro korozija įtakoja nelaimingų atsitikimų rizikos atsiradimą pagal STR 2.01.01(4):2008 10.1 punkto pirmąją faktorių rizikos grupę dėl krintančių statinio konstrukcijų smūgių.

Rotušės katilinėje gaminama šiluminė energija. Įgyvendinus dūmtraukio rekonstrukcijos projektą veiklos pobūdis ir produkcija nesikeis.

PVSV atliekamas vadovaujantis 2004 m. liepos 1 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-491 patvirtintais Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais (2016 m. sausio 19 aktuali redakcija Nr.V-68) ir kitais LR teisės aktais

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų rengimo metu bus įvertintas poveikis visuomenės sveikatai ir nustatytos SAZ ribos Rotušės katilinei Biržuose.


10

1 Bendrieji duomenys

1.1 Ūkinės veiklos organizatorius

Organizacija: UAB „LITESKO“ filialas „Biržų šiluma“ Adresas: Rotušės g. 22A, LT-11437, Biržai, Lietuva Kontaktinis asmuo: technikos direktorius Rimvydas Gurklys Telefonas: +370 450 32 638 Faksas: +370 450 31 033 El. paštas: [email protected]

1.2 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų rengėjas

Organizacija: UAB AF-Consult Adresas korespondencijai: Lvovo g. 25 LT-09320 Vilnius Poveikio visuomenės sveikatai specialistas

Ilona Burkauskienė, Licencijos Nr. 0314-MA/SE/PV-09, Išduota 2009-10-29

Kontaktinis asmuo: Erika Arlauskaitė, Aplinkosaugos konsultantė Telefonas: +370 5 272 25 37 Faksas: +370 5 210 72 11 El. paštas: [email protected]

1.3 Ūkinės veiklos analizė

1.3.1 Ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas Planuojama ūkinė veikla – Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Biržuose, Rotušės g. 22a.

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcijos metu numatoma sužeminti esamą dūmtraukį (taršos šaltinį Nr.001) nuo 60 m iki 30 m, o likusiai dūmtraukio daliai atlikti remonto darbus.

Dūmtraukio remontas yra būtinas, nes pagal 2015 m. kasmetinės apžiūros ataskaitą dūmtraukio kamienas yra nepatenkinamos būklės: futeruotės mūras suiręs iki 125 mm gylio (1/2 plytos) – galimos avarinės būklės požymis pagal STR 1.12.01:2004 1 priedo 2.2 punktą; dūmtraukio išorės mūro korozija įtakoja nelaimingų atsitikimų rizikos atsiradimą pagal STR 2.01.01(4):2008 10.1 punkto pirmąją faktorių rizikos grupę dėl krintančių statinio konstrukcijų smūgių.

Vykdant rekonstrukciją dėl laikino autotransporto srauto padidėjimo galima didesnė tarša iš mobilių taršos šaltinių. Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai ir darbuotojų bei klientų sveikatai, rekonstrukcijos metu aplink rekonstruojamą Rotušės katilinės dūmtraukį bus atitverta teritorijos dalis, kurioje bus draudžiamas transporto eismas bei žmonių judėjimas, taip pat bus uždengiami lauke esantys vamzdynai ir kiti įrenginiai bei pastatų langai. Rekonstrukcijos metu ardomos dūmtraukio plytos bus keltuvais nuleidžiamos ant žemės, siekiant maksimaliai sumažinti dulkių ir triukšmo kiekį. Taip pat, laikinai, dūmtraukio rekonstrukcijos metu, klientams bus paruoštas kitas įėjimas į administracinį pastatą (aplenkiant Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcijos teritoriją).

Po PŪV, t.y. po Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcijos, Rotušės katilinės technologijos ir pajėgumas išliks nepakitęs.

Vykdoma ūkinė veikla – šiluminės energijos gamyba ir tiekimas Biržų miesto šilumos vartotojams.

Rotušės katilinėje gaminama šiluminė energija. Įgyvendinus dūmtraukio rekonstrukcijos projektą veiklos pobūdis ir produkcija nesikeis.


11

Šiuo metu Rotušės katilinėje gaminama šiluminė energija, naudojant kurą deginančius įrenginius, kurių bendras nominalus šiluminis galingumas – 31,4 MW.

Rotušės katilinėje yra penki katilai: Vandens šildymo katilas Nr. 1 „Viesmann vitomax 200“, galia 11,20 MW, kūrenamas gamtinėmis dujomis ir

dyzelinu (taršos šaltinis Nr. 001); Vandens šildymo katilas Nr. 2 „Viesmann vitomax 200“, galia 6,60 MW, kūrenamas gamtinėmis dujomis ir

dyzelinu (taršos šaltinis Nr. 001); Vandens šildymo katilas Nr. 3 „Linka HE 2000“, galia 2,0 MW, kūrenamas biokuro granulėmis (taršos šaltinis

Nr. 002); Vandens šildymo katilas Nr. 4 „KVGM 10“, galia 5,80 MW, kūrenamas gamtinėmis dujomis (taršos šaltinis

Nr. 001); Vandens šildymo katilas Nr. 5 „KVGM 10“, galia 5,80 MW, kūrenamas gamtinėmis dujomis (taršos šaltinis

Nr. 001).

Šiuose katiluose deginamos gamtinės dujos, biokuro granulės ir rezervinis kuras – dyzelinas. Gamtinių dujų ir dyzelino degimo metu į aplinką išsiskiria anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės ir sieros dioksidas. Biokuro granulių degimo metu į aplinką išsiskiria anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas ir kietosios dalelės.

Gamtinės dujos katilinėje nesaugomos. Dyzelinas laikomas šalia katilinės, mūriniame pastate įrengtame rezervinio skysto kuro ūkyje. Dyzelino rezervuare saugoma apie 38 t dyzelino. Saugojimo metu į aplinką patenka lakūs organiniai junginiai.

Biokuras saugomas prie katilinės pastato esančioje biokuro talpykloje (60 m3), kuri suprojektuota 2,8 parų kuro atsargai su mechanizuota kuro paėmimo iš talpyklos ir padavimo į pakurą sistema. Granulių transportavimas iš talpyklos į pakurą vykdomas sraigtinio transporterio pagalba. Pakuros bunkeryje įrengti kuro lygio davikliai, kurie pagal kuro kiekį bunkeryje reguliuoja kuro transporterio bei kuro sandėlio žertuvų darbą. Kuras iš pakuros bunkerio hidrauliniu maitintuvu stumiamas (maitintuvo darbas, pagal pakuros galingumą, reguliuojamas automatiškai) ant kūryklos judamojo ardyno, kur ir vyksta degimo procesas.

Vandens šildymo katile Nr. 3 (kūrenamas biokuro granulėmis) yra įmontuotas kietųjų dalelių valymo įrenginys – multiciklonas, kuris yra sudedamoji katilo dalis. Multiciklono kietųjų dalelių išvalymo laipsnis – 85 %. Pelenų pašalinimas iš pakuros ir ciklono yra automatizuotas, pelenai surenkami į lauke esantį konteinerį.

Katilinėje veikia vandens filtravimo ir minkštinimo sistema, kurios maksimalus našumas – 3 m3/h, chemiškai paruoštam vandeniui kaupti naudojama speciali talpa ir deaeratorius. Taip pat katilinėje yra naudojamas likutinio deguonies ir kietumo surišimo cheminių reagentų dozatorius.

Katilinės remonto metu, katilinės darbuotojams vykdant suvirinimo darbus, į aplinką išsiskiria geležies oksidas ir mangano oksidas. Lentelė 1. Ūkinės veiklos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 RED.)*

Sekcija Skyrius Grupė Poklasis Pavadinimas

D 35 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

35.3 Garo tiekimas ir oro kondicionavimas

35.30.20 Karšto vandens tiekimas

*- Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 (Žin., Nr. 119-4877 ) patvirtinta EVRK 2 redakcija


12

1.3.2 Veiklos vykdymo etapai (statyba, veiklos nutraukimas), jų terminai, eiliškumas

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumento parengimas, derinimas, visuomenės informavimo procedūros (2016 m. II ketv.);

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento parengimas, derinimas, visuomenės informavimo procedūros (2016 m. II ketv.)

Statinio techninio (statybos-griovimo) projekto parengimas (2016 m. II – III ketv.); Statybos leidimo rekonstrukcijos ir remonto darbams gavimas (2016 m. II – III ketv.); PŪV t.y. Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcijos ir remonto darbai (2016 m. III –IV ketv.).

1.3.3 Numatomas veiklos vykdymo (objekto naudojimo) laikas

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija bus vykdoma vieną kartą. Rekonstrukcijos darbai vyks 2016 m. II ketv. Iki 2017 m. šildymo sezono. Rekonstruoto dūmtraukio eksploatacijos laikas neribojamas.

1.3.4 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rengimo etapo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais

PVSV atliekamas, siekiant patikslinti SAZ.

2014 m. birželio 26 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-127 patvirtinto Biržų miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje ūkinės veiklos teritorija ir gretimos (besiribojančios) teritorijos priskiriamos pagrindinio centro zonai (CP) žr. Pav.4.

1.4 Regiono vietos analizė

1.4.1 Nagrinėjamos vietos geografinė ir administracinė padėtis, sklypo plotas

Rotušės katilinės dūmtraukis yra pačiame Biržų mieste, adresu Rotušės g. 22a, Biržai, Biržų miesto sen., Biržų r. sav. Sklypo plotas – 0,6651 ha, unikalus kodas Nr. 4400-3003-3217, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

Pav. 1. Rotušės katilinės dūmtraukio vieta


13

Vakarų pusėje Rotušės katilinės sklypą riboja Agluonos upė. Iš visų kitų pusių PŪV sklypo teritoriją riboja pramoninės teritorijos.

Pav. 2. Sklypo vieta Biržų mieste

1.4.2 Esama žemėnauda

Žemės sklypo, kuriame bus vykdoma planuojama ūkinė veikla, plotas – 0,6651 ha (sklypo unikalus Nr. 4400-3003-3217), sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Sklypas iki 2100-10-11 nuomos teise priklauso UAB „Biržų šilumos tinklai“ (2001-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr.199). Žemės sklypo planas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija pateikti 1 priede. (Žr. Priedą Nr.1).

Dėl planuojamos ūkinės veiklos žemės naudojimo paskirtis ir būdas nesikeis.

1.4.3 Vietovės infrastruktūra (apsirūpinimas vandeniu, atliekų tvarkymas)

Rotušės katilinės sklypo teritorijoje yra visi reikiami inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, todėl PŪV metu naujos inžinerinės infrastruktūros įrengti neplanuojama.

Rotušės katilinėje vykdomai veiklai vanduo tiekiamas iš UAB „Biržų vandenys“ miesto vandentiekio tinklų. Buitinės nuotekos išleidžiamos į UAB „Biržų vandenys“ fekalinės kanalizacijos nuotekų tinklus. Nuo katilinės teritorijos lietaus vanduo (paviršinės nuotekos) ir gamybinės nuotekos (filtrų regeneracijos vanduo) per lietaus kanalizacijos tinklus patenka į nuotekų valymo įrenginį, o po to į Agluonos upę. Nuotekų valymo įrenginys priklauso Biržų rajono savivaldybei. Elektros energiją Rotušės katilinei tiekia AB „Energijos skirstymo operatorius“.

PŪV teritorijoje yra privažiuojamieji vidaus keliai, automobilių stovėjimo aikštelės.

1.4.4 Vietovėje esančios vertybės, pastatų išdėstymas

Vieta, kurioje yra Rotušės katilinės dūmtraukis, neturi saugomos teritorijos statuso ir nepatenka į Natura 2000 tinklo teritorijas. Artimiausia saugoma teritorija yra Natura 2000 saugoma teritorija – Karajimiško kaimo apylinkės, yra apie 3,3 km atstumu į vakarus nuo PŪV teritorijos ribų.

Pati PŪV yra saugomoje kultūros paveldo Biržų senojo miesto vieta (kodas 3219) – teritorijoje. Artimiausia kultūros paveldo vertybė nuo PŪV nutolusi šiaurės kryptimi apie 160 m yra Biržų banko statinių kompleksas (kodas 27604).


14

Pav. 3. Kultūros paveldo objektai PŪV atžvilgiu (http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search)

PŪV sklype esantys pastatai (žr. Priedas Nr.2)i: Katilinė; Kuro ūkio pastatas; Sandėlis; Garažas; Garažas; Dyzelino siurblinė; Aušintuvas; Kompresorinė; Biokuro talpykla; Kiemo statiniai (kaminas, aptvėrimas, kiemo aikštelė, cisterna 2 vnt.).

Dalis aukščiau išvardintų pastatų (kuro ūkio pastatas ir biokuro talpykla) nuosavybės teise priklauso UAB „Litesko“. Dalį pastatų (pastatai katilinė, sandėlis, 2 garažai ir kiemo statiniai) UAB „Litesko“ nuomoja iš jų savininko UAB „Biržų šilumos tinklai“. Likę pastatai (pastatai mazuto siurblinė, aušintuvas ir kompresorinė) nuosavybės teise priklauso UAB „Biržų šilumos tinklai“.

1.4.5 Teritorijų planavimo dokumentai

Bendrieji planai 2014 m. birželio 26 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-127 patvirtinto Biržų miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje ūkinės veiklos teritorija ir gretimos (besiribojančios) teritorijos priskiriamos pagrindinio centro zonai (CP) žr. Pav. 4.


15

Pav. 4. Biržų miesto Bendrojo plano sprendiniai


16

Pav. 5. Biržų miesto Bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinys

1.4.6 Privažiavimo keliai

Prie PŪV teritorijos galima privažiuoti iš Rotušės gatvės. Į teritoriją galima įvažiuoti pagrindiniu ir atsarginiu įvažiavimu.

Pav.6. Privažiavimo prie PŪV


17

1.5 Ūkinės veiklos vietos įvertinimas

1.5.1 Vietovės svarba visuomeniniu požiūriu, ekonominė, archeologinė vietos reikšmė

Šalia nagrinėjamos vietovės nėra viešosios paskirties pastatų, kultūros vertybių. Atstumai iki artimiausios gyvenamosios aplinkos pateikti sekančiame skyriuje.

1.5.2 Vietovės ribos: su gyvenamąja aplinka, viešosios paskirties pastatais ir rekreacinėmis teritorijomis, kitais svarbiais objektais.

Artimiausia gyvenamoji aplinka: Gyvenamosios paskirties namas (Rotušės g.20) nutolęs rytų kryptimi nuo PŪV apie 80 m (matuota nuo

taršos šaltinio iki namo kampo); Gyvenamosios paskirties namas (Rotušės g.18) nutolęs rytų kryptimi nuo PŪV apie 76 m (matuota nuo

taršos šaltinio iki namo kampo); Gyvenamosios paskirties namas (Rotušės g.24) nutolęs pietų kryptimi nuo PŪV apie 107 m (matuota nuo

taršos šaltinio iki namo kampo); Gyvenamosios paskirties namas (Dvaro g. 7) nutolęs vakarų kryptimi nuo PŪV apie 93 m (matuota nuo

taršos šaltinio iki namo kampo); Gyvenamosios paskirties namas (Dvaro g. 7A) nutolęs šiaurės vakarų kryptimi nuo PŪV apie 113 m

(matuota nuo taršos šaltinio iki namo kampo).

Prie Rotušės katilinės dūmtraukio arčiausiai esanti gyvenamoji aplinka pateikta Pav. 7.

Pav. 7. Prie PŪV esanti gyvenamoji aplinka

Su PŪV besiribojantys sklypai pateikiami Pav. 8 žemiau.


18

Pav. 8. Prie PŪV arčiausiai esantys pagalbinio ūkio, gamybos pramonės ir komercinės paskirties sklypai

1.5.3 Sauga, sveikatos priežiūros prieinamumas, kiti svarbūs su vieta susiję aspektai Artimiausios gydymo įstaigos:

Biržų šeimos gydytojų centras nuo PŪV nutolęs apie 414 m (Vytauto g. 49); Medicinos įstaiga UAB „MCT“ nuo PŪV nutolusi apie 298 m (Vytauto g. 21); Medicinos įstaiga L. Jakubėnienės įmonė nuo PŪV nutolusi apie 332 m (Vytauto g. 19);

Artimiausios švietimo įstaigos: Biržų Saulės gimnazija ir Biržų jaunimo mokykla nuo PŪV apie 260 m (Vytauto g. 32); Biržų Aušros vidurinė mokykla nuo PŪV nutolusi apie 359 m (Vytauto g. 47); Lopšelis-darželis „Genys“ nuo PŪV nutolės apie 436 m (Gimnazijos g. 3); Lopšelis-darželis „Drugelis“ nuo PŪV nutolės apie 499 m (Žemoji g. 9);

Artimiausios maitinimo įstaigos: 1. Biržų alus nuo PŪV nutolęs apie 51 m (Rotušės g.22); 2. Kavine baras nuo PŪV nutolusi apie 86 m (Rotušės g. 20A); 3. Kavine baras nuo PŪV nutolusi apie 213 m (Rotušės g. 28) ; 4. Kavinė “Knyga ir kava” nuo PŪV nutolusi apie 220 m (Vytauto g. 26);

2 Objekto sanitarinė apsaugos zona

2.1. Objekto sanitarinė apsaugos zona

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.134-4878) nereglamentuoja katilinių sanitarinės apsaugos zonos dydžio. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 62 p. (Žin., 1992, Nr.22-652), katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį.


19

2.2 Sanitarinės apsaugos zonos tikslinimas

PVSV atliekamas, siekiant nustatyti SAZ.

2.3 Žmonių, gyvenančių sanitarinėje apsauginėje zonoje, skaičius

Atsižvelgiant į tai, kad katilinėms nėra reglamentuojamas normatyvinis SAZ, žmonių skaičius neidentifikuojamas.

3 Esamos sveikatos būklės ir visuomenės sveikatai įtaką darančių veiksnių analizė

3.1 Regiono gyventojų demografiniai rodikliai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. pradžioje Biržų r. sav. gyveno 25 437 asmenys, Biržų mieste – 11 318 asmenys, kasmet gyventojų skaičius vis mažėja. 2014 m. Biržų r. sav. bendrasis gimstamumo rodiklis buvo 8,4 /1000 gyv., gimė 219 asmenys, bendrasis mirtingumo rodiklis – 19/1000 gyv., mirė 498 asmenys. Kūdikių mirtingumas – 4,6/1000 gyvų gimusių. Natūralus prieaugis 1000 gyventojų 2014 m. buvo -10,6. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014 m. Biržų r. sav. vyrai sudarė 46,26 proc. populiacijos, moterys atitinkamai – 53,74 proc. 0-17 m. amžiaus gyventojų dalis buvo 16,9 proc., 18-44 m. – 30,52 proc., 45-64 m. - 28,98 proc., 65 m. ir vyresnių – 23,67 proc. Miesto gyventojai sudarė 47,94 proc., kaimo - 52,06 proc. visų Biržų rajono gyventojų.

Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014 m. Biržų r. sav. daugiausia žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje buvo piktybiniai navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Biržų r. sav. pateikta Pav.9.

Kraujotakos sistemos ligos

67%

Piktybiniai navikai

18%

Išorinės mirties priežastys

7%

Virškinimo sistemos ligos

3%

Kvėpavimo sistemos ligos

2%Infekcinės ligos

1%Endokrininės sistemos ligos

2%


20

Pav. 9. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Biržų r. sav.

3.2 Gyventojų sergamumo rodiklių analizė

Rotušės katilinės darbo metu žmonių sveikatą gali veikti triukšmas, oro tarša ir kvapai. Triukšmas turi įtakos sergamumui kraujotakos, virškinimo ir nervų sistemos ligomis. Oro tarša turi įtakos gyventojų sergamumui kvėpavimo organų (astma, obstrukcinės plaučių ligos ir kt.) ir kraujotakos sistemos ligomis. Sergamumas pagrindinėmis ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, oro tarša ir kvapai, 2014 m. Biržų r. sav. pateiktas lentelėje 1. (Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenys).

Lentelė 1. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas ir oro tarša, 2014 m. Biržų r. sav. Rodiklis

Reikšmė

Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv. 3312,34 Sergamumas nervų sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

2577,14

Sergamumas nervų sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

3531,4

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv. 5861,48 Sergamumas kraujotakos sist. ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

2712,78

Sergamumas kraujotakos sist. ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

11610,1

Sergamumas hipertenzinėmis ligomis (I10-I15) 100000 gyv. 1522,61 Sergamumas miokardo infarktu (I21-I22) 100000 gyv. 145,01 Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv. 18244,6 Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

53306,2

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

7578,81

Sergamumas lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis (J40-J47) 100000 gyv.

1015,07

Sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (J40-J44) 100000 gyv.

744,13

Sergamumas astma (J45-J46) 100000 gyv. 293,84 Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv. 6933,79 Sergamumas virškinimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

12614,5

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.

6530,68

Sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis (K25-K28) 100000 gyv.

518,98

Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų sk. 1-am apdraustajam 6,53 Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius 1000 darb. amž. gyv.

8,48

Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų

6,1


21

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. dauguma Panevėžio apskrities gyventojų savo sveikatą vertino vidutiniškai (43,7 proc.). Labai gerai savo sveikatą vertino 9,5 proc. gyventojų, gerai – 36,6 proc., blogai – 6,3 proc., labai blogai – 3,9 proc. (Pav. 10).

Pav. 10. Panevėžio apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas

3.3 Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su nagrinėjama veikla, analizė

Svarbiausi PŪV poveikio aplinkai komponentai yra oro tarša, kuri susidaro kuro degimo proceso metu (CO, NOx, SO2, kietosios dalelės). Rezervinio kuro deginimo metu į aplinkos orą išmetama – anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), sieros dioksidas (SO2) ir kietosios dalelės. Šie į aplinką išmetami teršalai negatyviai veikia oro kokybę, gali įtakoti atmosferinį orą ir kitus aplinkos komponentus. Triukšmo lygis, kuris įtakoja visuomenės sveikatą ir gerbūvį.

Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.D1-546 su vėlesniais pakeitimais, Rotušės katilinei yra parengta Aplinkos monitoringo programa. Matavimai atliekami programoje nurodytu periodiškumu. ORO TARŠA

UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinės stacionarių taršos šaltinių skleidžiamos oro taršos, sužeminus ir rekonstravus dūmtraukį nuo 60 m iki 30 m aukščio, įvertinimas modeliavimo būdu buvo atliktas 2015 m. Rezultatai pateikti UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinės, Rotušės g. 20A, Biržuose, cheminių medžiagų (teršalų) įvertinimo ataskaitoje (žr. Priedas Nr.8).

Oro teršalų modeliavimas atliktas naudojant atmosferos sklaidos modeliavimo sistemos ADMS-Urban (Atmospheric Dispersion Modelling System) 3.4.2.0 versiją (licencijos Nr. P08-1268-C-AU320-LT), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktus Biržų meteorologijos stoties 2014 m. meteorologinius duomenis, informaciją apie UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinės esamą ir planuojamą oro taršą bei foninį aplinkos oro užterštumą.

PŪV veiklos metu išmetamų azoto oksidų, azoto dioksido, kietųjų dalelių KD2,5 ir KD10, anglies monoksido ir sieros dioksido ribinės vertės, žmonių sveikatos apsaugai yra nustatytos Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų 2, 4, 6 ir 7 prieduose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu,


22

azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, o kietųjų dalelių, geležies oksido, mangano oksido ir angliavandenilių ribinės vertės nustatytos vadovaujantis Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“.

UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinės skleidžiamos oro taršos įvertinimo modeliavimo būdu rezultatai (kartu su foniniu aplinkos oro užterštumu) pateikti teršalų sklaidos žemėlapiuose (žr. Priedas Nr.7) bei lentelėje (žr. Priedo Nr.8 7 lentelę). Remiantis gautais modeliavimo rezultatais ataskaitoje pateikiama išvada, jog „UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ Rotušės katilinės į aplinkos orą išmetamos cheminės medžiagos (teršalai) (CO, NOx, NO2, KD, KD10, KD2,5, SO2, LOJ, mangano oksidas ir geležies oksidas) kartu su foniniu aplinkos oro užterštumo lygiu neviršija jiems nustatytų ribinių oro užterštumo verčių“.

TRIUKŠMO LYGIO PROGNOZĖ

2011-03-15 buvo atlikti triukšmo tyrimai, protokolas Nr. T2-03-192 (žr. Priedas Nr. 9) ir buvo nustatyta, jog esamos veiklos metu susidarantis triukšmo lygis prie artimiausio gyvenamojo namo nei dienos metu, nei vakare neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, nustatytų gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkai, veikiamai transporto sukeliamo triukšmo, t.y.:

ekvivalentinis garso slėgio lygis dienos metu (6-18 val.) yra mažesnis nei 65 dBA, vakare (18-22 val.) yra mažesnis nei 60 dBA;

maksimalus garso slėgio lygis dienos metu (6-18 val.) yra mažesnis nei 70 dBA, vakare (18-22 val.) yra mažesnis nei 65 dBA.

Norint tiksliau įvertinti Rotušės katilinės keliamą triukšmą ir jo poveikį aplinkiniams gyventojams ūkinės veiklos triukšmo poveikis aplinkai buvo vertinamas atliekant mobilių ir stacionarių taršos šaltinių skleidžiamo triukšmo matematinį modeliavimą.

Triukšmo skaičiavimo programinė įranga

Stacionarių ir mobilių šaltinių triukšmas planuojamoje teritorijoje apskaičiuotas naudojant CadnaA 4.2 programinę įrangą. CadnaA (Computer Aided Noise Abatement – kompiuterinė triukšmo mažinimo sistema) – tai programinė įranga skirta triukšmo poveikio apskaičiavimui, vizualizacijai, įvertinimui ir prognozavimui. CadnaA programoje vertinamos pagrindinės akustinių taršos šaltinių grupės (pagal 2002/49/EB), kurioms taikomos atitinkamos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančios metodikos ir standartai:

Pramoniniam triukšmui – ISO 9613; Kelių transporto triukšmui - NMPB-Routes-96.

Siekiant įvertinti planuojamos ūkinės veiklos įtaką esamam triukšmo lygiui artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje buvo atlikti šie triukšmo lygio skaičiavimai:

I – apskaičiuotas esamų transporto srautų gretimose gatvėse triukšmo lygis. Skaičiuojant buvo vertinamas esamos teritorijos užstatymas ir esami transporto srautai.

II – apskaičiuotas suminis esamų transporto srautų (I var.) ir planuojamos ūkinės veiklos transporto triukšmo lygis.

III – apskaičiuotas planuojamos ūkinės veiklos stacionarių triukšmo šaltinių triukšmo lygis (technologinė įranga ir automobilių stovėjimo aikštelė).

Skaičiuojant triukšmą buvo priimtos tokios sąlygos pagal: triukšmo lygio skaičiavimo aukštis – 4,0 m;


23

oro temperatūra +10ºC, santykinis drėgnumas 70%; triukšmo slopinimas - įvertinti esamų ir planuojamų statinių aukščiai nagrinėjamoje teritorijoje, dangų

absorbcinės charakteristikos.

Pagal apskaičiuotus ir įvestus parametrus buvo sudarytas teritorijos triukšmo sklaidos žemėlapio modelis, kuriame triukšmas buvo vertinamas 4 m aukštyje su 1 dBA žingsniu ir 3x3 gardele. Foninis pramonės, orlaivių ir geležinkelių transporto triukšmas nebuvo vertinamas.

Esami transporto srautai

Duomenys apie esamus transporto srautus (pateikti lentelėje žemiau) buvo paimti iš geros praktikos vadovo „Strateginis triukšmo kartografavimas ir su triukšmo poveikiu susijusių duomenų gavimas“ (E. Mačiūnas, I. Zurlytė, V. Uscila, 2007 m.).

2 lentelė. Rotušės g. esami transporto srautai, (vnt.)

Gatvė Lengvieji automobiliai (vnt.) Sunkiasvoris transportas (vnt.)

Dienos Vakaro Nakties Dienos Vakaro Nakties

Rotušės g. 1400 400 200 70 20 2

Planuojami ūkinės veiklos triukšmo šaltiniai

Modeliuojant prognozuojamus triukšmo lygius, buvo vertinti stacionarūs (technologinė įranga ir automobilių parkavimo aikštelė) ir mobilūs planuojamos ūkinės veiklos triukšmo šaltiniai.

Priklausomai nuo darbo tikslų išskiriamos šios sąlyginės triukšmo šaltinių grupės: Kelių linijas su esamais ir planuojamais transporto srautais: papildomai įvertinami ūkinės veiklos 10 lengvųjų

automobilių (įmonės teritorijoje yra 2 automobilių stovėjimo aikštelės po 5 vietas, modeliuojant buvo priimtas blogiausias scenarijus, t. y. automobilius skaičius priimtas – 10 lengvųjų automobilių) prie esamų transporto srautų per valandą (dienos metu) bei aptarnaujantis transportas – 1-2 kartus per savaitę atvežamas granulių kuras, kartą per mėnesį išvežami pelenai, modeliuojant priimamas blogiausias scenarijus – į teritoriją atvyksta 2 sunkvežimiai per dieną.

Automobilių stovėjimo aikštelė (10 vietų), kaip stacionarus triukšmo šaltinis: pagal programos duomenų bazę buvo įvertinta, kad tai nedidelio prekybos centro aikštelė, kurios koeficientas - 1,05, t.y. įvykių skaičius, kiekvienoje stovėjimo vietoje per vieną valandą dienos ir vakaro metu. Taip pat įvertintos ir automobilių judėjimo atkarpos link automobilių stovėjimo vietų atitinkamai atsižvelgdami į jų skaičių;

Kuro priėmimo norija lauke – 85 dBA; Oro ventiliatorius lauke – 85 dBA; Medienos granulių VŠK Nr.3 - 77 dBA; 4. Dujinis VŠK Nr.1 – 85 dBA; 5. Dujinis VŠK Nr.2 – 85 dBA; Dujiniai VŠK Nr. 4 ir Nr.5 po 85 dBA; Dujinių VŠK Nr. 4 ir 5 dūmsiurbės lauke – 85 dBA;

Planuojamas stacionarių taškinių triukšmo šaltinių darbo laikas – visą parą.

Modeliuojant triukšmą buvo įvertintas teritorijos esamas bei planuojamas užstatymas.

Triukšmo poveikis sveikatai, didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai

Triukšmui labiausiai jautrios vietos (pagal PSO) yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai, mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos. Akustinio triukšmo ribines vertes nusako Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr. V-604). Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos žemiau lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.


24

3 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011)

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo

Triukšmo ribiniai dydžiai

Ekvivalentinis garso lygis, dB(A)

Maksimalus garso lygis, dB(A)

Paros laikas, val.

Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti

Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties

Dienos 65 70 6-18

65 65 60 55 Vakaro 60 65 18-22

Nakties 55 60 22-6

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą

Triukšmo ribiniai dydžiai

Ekvivalentinis garso lygis, dB(A)

Maksimalus garso lygis, dB(A)

Paros laikas, val.

Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti

Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties

Dienos 55 60 6-18

55 55 50 45 Vakaro 50 55 18-22

Nakties 45 50 22-6

Apskaičiuoti triukšmo lygiai

I Esamų transporto srautų triukšmo lygiai. Vertinimu nustatyta, kad esami transporto srautai vakaro metu (Lvakaras) viršija didžiausias leidžiamas ribines triukšmo vertes, kurios yra taikomos gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje pagal HN33:2011 2 lentelės 1 punktą:

Ties gyvenamąja aplinka (Rotušės g.) ekvivalentinis triukšmo lygis dienos metu (Ldiena) siekia 60 -62 dBA, vakaro metu (Lvakaras) – 61 dBA, kai ribinė triukšmo vertė 60 dBA, nakties metu (Lnaktis) siekia 53 - 55 dBA.

II Suminis esamo ir planuojamo transporto srautų triukšmo lygiai. Vertinimu nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos transporto srautai dienos (Ldiena) ir vakaro (Lvakaras) metu esamiems transporto srautams Rotušės g. poveikio triukšmo lygiui neturės, transporto triukšmo lygis nepakis (nedidės) lyginant su esamu triukšmo lygiu, t.y. dominuojančiu triukšmo šaltiniu vertinamoje aplinkoje išlieka esami transporto srautai.

Ties gyvenamąja aplinka (Rotušės g.) ekvivalentinis triukšmo lygis dienos metu (Ldiena) siekia 60 -62 dBA, vakaro metu (Lvakaras) – 61 dBA, kai ribinė triukšmo vertė 60 dBA, nakties metu (Lnaktis) siekia 53 - 55 dBA.

III Stacionarūs triukšmo šaltiniai. Vertinimu nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja aplinka neviršys HN 33:2011 ribinių verčių nustatytų stacionariems triukšmo šaltiniams.

Modeliuojant nustatyta, kad triukšmo lygis nuo planuojamos ūkinės veiklos dienos metu (Ldiena), vakaro metu (Lvakaras), nakties metu (Lnaktis) neviršys ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai už įmonės sklypo ribų ir ties įmonės sklypo riba sieks dienos metu (Ldiena) 50 dBA, vakaro metu (Lvakaras) ir nakties metu (Lnaktis) - 44 dBA.

Triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatai pateikti Priede Nr.3


25

Akustinio triukšmo sklaidos modeliavimas buvo atliktas įmonės mobiliems ir stacionariems triukšmo šaltiniams;

Technologinė įranga bei automobilių parkavimo aikštelė su automobilių judėjimo atkarpomis link automobilių stovėjimo vietų buvo vertinti kaip stacionarūs triukšmo šaltiniai;

Vertinimu nustatyta, kad esami transporto srautai vakaro metu viršija didžiausias leidžiamas ribines triukšmo vertes, kurios yra taikomos gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje pagal HN33:2011 3 lentelės 1 punktą.

Atlikus suminį planuojamos ūkinės veiklos ir esamo transporto srautų modeliavimą, rezultatai parodė, kad dienos (Ldiena) ir vakaro (Lvakaras) metu esamiems transporto srautams Rotušės g. poveikio triukšmo lygiui neturės, transporto triukšmo lygis nepakis (nedidės) lyginant su esamu triukšmo lygiu, t.y. dominuojančiu triukšmo šaltiniu vertinamoje aplinkoje išlieka esami transporto srautai.

Atlikus akustinio triukšmo modeliavimą planuojamiems stacionariems triukšmo šaltiniams nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja aplinka neviršys HN 33:2011 3 lentelės 2 punkto esančių ribinių verčių.

VANDENS TARŠA

Vykdomos veiklos metu Rotušės katilinėje susidaro buitinės, gamybinės ir paviršinės (lietaus) nuotekos.

Buitinės nuotekos (apie 350 m3/metus) pagal sutartį išleidžiamos į UAB „Biržų vandenys“ fekalinės kanalizacijos nuotekų tinklus.

Nuo katilinės teritorijos lietaus vanduo (paviršinės nuotekos) ir gamybinės nuotekos (filtrų regeneracijos vanduo, apie 80 m3/metus) per lietaus kanalizacijos tinklus patenka į nuotekų valymo įrenginį (gravitacinis sėsdintuvas, pirmos ir antros pakopos filtravimo kameros su filtrais), kuris priklauso Biržų rajono savivaldybei. Nuotekos praėjusios pirminį apvalymą gravitaciniame sėsdintuve ir valymą filtravimo kamerose su filtrais, išvalomos iki 1 mg/l pagal naftos teršalus. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į Agluonos upę. Priede Nr.7 pateikiama Rotušės katilinės gamybinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginiu projektas.

Į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu NR. D1-193, nustatytų leistinų normų, t.y.:

skendinčiųjų medžiagų – 30 mg/l (vid. metinė koncentracija) / 50 mg/l (didžiausia momentinė koncentracija);

naftos produktų – 5 mg/l (vid. metinė koncentracija) / 7 mg/l (didžiausia momentinė koncentracija);

PŪV Rotušės katilinėje susidarančių nuotekų kiekiui ir užterštumui įtakos neturės. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ RIZIKA

2013 m. rugsėjo 18 d. buvo atnaujintas ir UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas Avarijų prevencijos ir likvidavimo planas. Avarijų prevencijos priemonių plane numatyti avarijų pavojaus kontrolės tikslai ir veiksmų principai. Nurodytos priemonės ir veiksmai, kurių būtina imtis susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai.

Galimų avarinių situacijų prevencijai katilinėje yra vykdomi darbuotojų mokymai saugos ir sveikatos, įrenginių eksploatavimo klausimais, vykdomos priešgaisrinės ir priešavarinės treniruotės.

Katilinėje prie dujinių katilų yra įrengti dujų detektoriai taip pat yra priešgaisrinis vandentiekis. Gamybinėse patalpose ir administracijos patalpose iškabinti evakuacijos planai, saugos ženklai, gesintuvai. Skysto kuro ūkyje įrengta priešgaisrinė signalizacija.

Yra patvirtintas Avarijų prevencijos ir likvidavimo planas.


26

3.4 Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis

Biržų r. sav. gyventojų mirties priežasčių struktūra panaši kaip ir visos Lietuvos. Pirmoje vietoje pagal mirties priežastis yra kraujotakos sistemos ligos, antroje – piktybiniai navikai, o trečioje – išorinės mirties priežastys.

Mirtingumas Biržų r. sav. 2014 m. buvo didesnis nei Lietuvoje.

Pav. 11. Mirtingumas 1000 gyvų gimusių

Gimstamumas Biržų r. sav. 2014 m. buvo mažesnis negu Lietuvoje.


27

Pav. 12. Gimstamumas 1000 gyv

Sergamumas nervų sistemos ligomis Biržų r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

Pav. 13. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv.


28

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Biržų r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

Pav. 14. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv.

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Biržų r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

Pav. 15. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv.


29

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis Biržų r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

Pav. 16. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv.

Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius ir vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius Biržų r. sav. 2014 m. buvo didesni nei Lietuvoje.


30

Pav. 17. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų

Pav. 18. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų


31

4 Atliekos Rotušės katilinės eksploatacijos metu susidaro biokuro degimo produktai – lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai (atliekų sąrašo kodas (ASK) 10 01 03). Katilinėje susidariusios pelenų atliekos yra atiduodamos pagal sutartis įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas, arba perduodamos naudojimui pagal LR aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių“ reikalavimus. Lakieji pelenai sugaudomi multiciklonu, taip sumažinamas patenkančių į aplinkos orą kietųjų dalelių kiekis. Susidarančių pelenų kiekis priklauso nuo tiekiamo biokuro peleningumo, todėl prevencinių priemonių taikyti nėra galimybės. Taip pat katilinėje periodiškai susidaro mišrios komunalinės atliekos (ASK 20 03 01), biologiškai suyrančios atliekos (ASK 20 02 01), popierius ir kartonas (ASK 20 01 01), popieriaus ir kartono pakuočių (ASK 15 01 01), plastikinių pakuočių atliekos (ASK 15 01 02), absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis (ASK 15 02 02*), dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (ASK 20 01 21*), baterijos ir akumuliatoriai (ASK 20 01 33*). Susidarančių atliekų rūšis ir kiekis priklauso nuo to, kokie darbai yra vykdomi katilinėje.

Susidariusios atliekos yra apskaitomos pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, reikalavimus.

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcijos metu papildomai susidarys įvairios statybos ir griovimo darbų atliekos. Šias atliekas vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, sutvarkys statybos paslaugas teikianti įmonė. Kiekis bus patikslintas statinio techniniame (statybos-griovimo) projekte.

Preliminarūs esamos ir planuojamos veiklos metu susidarantys atliekų kiekiai pateikti lentelėje žemiau:

Atliekos Atliekų susidarymo šaltinis technologiniame procese

Susidarymas, t/m. Galimi atliekų tvarkymo būdai Kodas Pavadinimas

1 2 3 4 5

Vykdoma ir planuojama ūkinė veikla

10 01 03 lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai Katilinė 170 R1-R12, D1-D14

20 03 01 mišrios komunalinės atliekos Darbuotojų buitiniai poreikiai

0,9 R1-R13, D1-D15

20 02 01 biologiškai skaidžios atliekos Darbuotojų buitiniai poreikiai, aplinkos tvarkymas

0,8 R1-R13, D1-D15

20 01 01 popierius ir kartonas Administracija, katilinė 0,14 R1-R13, D1-D15

15 01 01 popieriaus ir kartono pakuotės Administracija, katilinė 0,07 R1-R13, D1-D15

15 01 02 plastikinės (kartu su PET (polietilentereftalatas)) pakuotės

Administracija, katilinė 0,04 R1-R13, D1-D15

15 02 02* absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingosiomis medžiagomis

Technologinis procesas, katilinė

0,02 R1-R13, D1-D15

20 01 21* dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio


20 01 33* baterijos ir akumuliatoriai, nurodyti 16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03 ir nerūšiuotos baterijos ir akumuliatoriai, kuriuose yra tokių baterijų


Rekonstrukcijos darbai


32

17 01 01 betonas Rekonstrukcijos darbai * R1-R13, D1-D15

17 01 02 plytos Rekonstrukcijos darbai * R1-R13, D1-D15

17 01 07 betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06

Rekonstrukcijos darbai * R1-R13, D1-D15

17 04 05 geležis ir plienas Rekonstrukcijos darbai * R1-R13, D1-D15

17 09 04 mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03

Rekonstrukcijos darbai * R1-R13, D1-D15

*Atliekų kiekis bus patikslintas statinio techniniame projekte.

Visos susidarančios atliekos yra rūšiuojamos ir tvarkomos vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, reikalavimais ir perduodamos atitinkamas atliekas teisę tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams pagal sudaromas sutartis.

5 Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas

5.1 Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė

Dėl PŪV skleidžiamos oro taršos, triukšmo ir paviršinio vandens taršos, galimi šie sveikatai darantys įtaką veiksniai:

Fizinės aplinkos veiksniai: Vandens kokybė Oro kokybė Maisto kokybė Dirvožemis Nelaimingų atsitikimų rizika

Psichologiniai

Estetinis vaizdas Galimi konfliktai

Kiti Identifikuoti svarbiausi veiklos lemiami veiksniai pateikti 6 priedo 1 lentelėje.

5.2 Rizikos grupių populiacijoje analizė

Remiantis ankstesniame skyriuje išnagrinėtais sveikatai darančiais įtaką veiksniais, nustatyta, kad PŪV sveikatai įtaką darantys veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės nei gyventojams, nei pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

5.3 Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas)

Ataskaitoje apskaičiuota, kad ūkinės veiklos įtakojama aplinkos tarša ties Rotušės katilinės žemės sklypo ribomis neviršija visuomenės sveikatos saugos teisės aktais reglamentuojamų leidžiamų ribinių taršos dydžių. Fizinės aplinkos veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės.

5.4 Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas

Nėra.

5.5 Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas

Nėra.

5.6 Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas

Nevertinamas.


34

5.7 Poveikio ypatybių įvertinimas, siekiant nustatyti identifikuoto ir išanalizuoto poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą

Ataskaitoje apskaičiuota, kad ūkinės veiklos įtakojama aplinkos tarša ties Rotušės katilinės žemės sklypo ribomis neviršija visuomenės sveikatos saugos teisės aktais reglamentuojamų leidžiamų ribinių taršos dydžių. Įvertinus žinomus ūkinės veiklos įtakojamus aplinkos veiksnius, galinčius daryti poveikį visuomenės sveikatai (fizikinius, cheminius) daroma išvada, kad nebuvo identifikuojami poveikiai visuomenės sveikatai.


35

6 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas

6.1 Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai

Triukšmo tarša buvo įvertinta vadovaujantis triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatais. Stacionarių ir mobilių šaltinių triukšmas planuojamoje teritorijoje apskaičiuotas naudojant CadnaA 4.2 programinę įrangą. CadnaA (Computer Aided Noise Abatement – kompiuterinė triukšmo mažinimo sistema);

Oro tarša buvo įvertinta vadovaujantis oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatais. Oro teršalų modeliavimas buvo atliktas naudojant atmosferos sklaidos modeliavimo sistemos ADMS-Urban (Atmospheric Dispersion Modelling System) 3.4.2.0 versiją;

Vandens tarša buvo įvertinta Rotušės katilinės gamybinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginių studijoje;

6.2 Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo priežastis

Modeliavimo duomenų įvertinimo tikslas buvo įvertinti ar PŪV metu skleidžiamos oro taršos ir triukšmo lygiai atitinka LR teisės aktuose numatytas normas. Gamybinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginių studijos vertinimo tikslas buvo įvertinti, ar išvalytos nuotekos išleidžiamos į aplinką.

6.3 Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos

Modeliavimo rezultatų vertinimas yra tikslus ir objektyvus.


36

7 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

7.1 Siūlomos planavimo alternatyvos, emisijos kontrolė, monitoringas ir pan.

UAB „LITESKO“ filialas „Biržų šiluma“ vykdo Rotušės katilinei aplinkos monitoringą pagal parengtą aplinkos monitoringo programą, vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.D1-546 su vėlesniais pakeitimais. Atsižvelgiant į triukšmo ir oro taršos modeliavimo rezultatus, siūloma PŪV SAZ sutapatinti su sklypo riba (žr. Priedas Nr.5), bei toliau vykdyti monitoringą.

7.2 Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonių paskatinimo ar kompensacinių priemonių aprašymas

Nėra.

7.3 Pagrindiniai neigiamą poveikį mažinančių priemonių pasirinkimo argumentai

Nors neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nenumatoma, siekiama kuo labiau užtikrinti oro kokybę aplink PŪV vietą ir toliau vykdant monitoringą.

7.4 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados

Planuojama ūkinė veikla neigiamo poveikio vandenims bei aplinkos orui neturės, todėl PŪV nekels rizikos žmonių sveikatai, kurią kelia techniškai netvarkingas, nepatenkinamos, avarinės būklės Rotušės katilinės dūmtraukis.

Priešingai, dėl PŪV – atlikus Rotušės katilinės dūmtraukio remonto ir rekonstrukcijos darbus – sumažės nelaimingų atsitikimų rizika, t.y. bus teigiamas poveikis dėl sumažėjusios rizikos žmonių sveikatai.

Atlikus akustinio triukšmo modeliavimą planuojamiems stacionariems triukšmo šaltiniams nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja aplinka neviršys HN 33:2011 3 ribinių verčių.

Atsižvelgiant į artimiausią gyvenamąją aplinką, triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatus, oro taršos modeliavimo rezultatus, siūloma SAZ ribas sutapatinti su sklypo ribomis. Žemėlapis su siūlomomis SAZ ribomis pateikiamas ataskaitos priede Nr. 5.


37

8 Literatūros sąrašas

1. Registrų centras (http://www.registrucentras.lt);

2. Kultūros vertybių registras (http://kvr.kpd.lt/heritage/);

3. Saugomų teritorijų tarnyba (www.vstt.lt )

4. Lietuvos statistikos departamentas (http://www.stat.gov.lt/);

5. Biržų miesto bendrasis planas;

6. Lietuvos erdvinės informacijos portalas http://www.geoportal.lt/

7. Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo

tvarka. Valstybės žinios, 2003, Nr. 17-770, 2011, Nr. 107-5091;

8. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai.

Valstybės žinios, 2008, Nr. 53-1987, 2013, Nr. 86-4325.

Documents

Rotušės katilinės dūmtraukio rekonstrukcija Biržuose ... · Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-127 patvirtinto Biržų miesto bendrojo plano T-127 patvirtinto