BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS ... · Web viewLyginant duomenis Lietuvos mastu Biržų r. sav. rodiklis vienas iš mažiausių Lietuvoje (25 diagrama). 25 diagrama. Biržų

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2014 M. ATASKAITA

ParengėBiržų rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatosstebėsenos specialistė

Ieva Garjonytė

Biržai, 2015

TURINYS

ĮVADAS.................................................................................................................................................3I. DEMOGRAFINĖ PADĖTIS...........................................................................................................4

1.1.Demografinė situacija................................................................................................................41.2.Gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis....................................................5

II. GYVENTOJŲ SVEIKATA IR SVEIKATOS NETOLYGUMAI.............................................62.1.Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė...........................................................................................6

III. SOCIALINĖ APLINKA IR SVEIKATOS NETOLYGUMAI..................................................63.1. Mirtingumas dėl savižudybių...................................................................................................63.2. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius..............................................63.3. Socialinės rizikos šeimų skaičius.............................................................................................73.4. Ilgalaikio nedarbo lygis............................................................................................................7

VI. SOCIALINĖ EKONOMINĖ GYVENTOJŲ DIFERENCIACIJA...........................................84.1. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių.........................................................................................84.2. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose............................................................94.3. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius.........................................................................................94.4. Sergamumas tuberkulioze........................................................................................................9

V. SVEIKATAI PALANKI FIZINĖ DARBO IR GYVENAMOJI APLINKA.............................105.1. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe....................................105.2. Sužalojimų dėl nukritimo atvejų skaičius 65+m. amžiaus grupėje..........................................105.3. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažindintų neįgaliais.............................................115.4. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis.............................................................................11

VI. PALANKIOS SĄLYGOS SAUGIAI LEISTI LAISVALAIKĮ.................................................126.1. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo.................................................................................126.2. Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis............................................126.3. Mirtingumas dėl nukritimo.......................................................................................................126.4. Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis..................................................................13

VII. AVARINGUMAS IR TRAUMOS KELIŲ EISMO ĮVYKIUOSE SKAIČIUS......................137.1. Mirtingumas dėl eismo įvykių..................................................................................................137.2. Standartizuotas mirtingumo dėl eismo įvykių rodiklis.............................................................147.3. Pėsčiųjų mirtingumas dėl eismo įvykių....................................................................................147.4. Eismo įvykiuose patirtų traumų skaičius..................................................................................14

VIII. VANDENS, ORO IR DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMAS.......................................................158.1. Į atmosferą iš stacionarių taršos šulinių išmestų teršalų kiekis................................................15

IX. SVEIKA GYVENSENA IR JOS KULTŪRA.............................................................................159.1.Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu..................................................159.2.Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu..................................................159.3.Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jųkontrabanda (nusikaltimai)...................................................................................................................................169.4.Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabakogaminiais..........................................................................................................................................169.5.Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais...........................................................................................................................................17

X. SVEIKOS MITYBOS ĮPROČIŲ SKATINIMAS........................................................................1710.1. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, rodiklis.........................................................17

XI. SVEIKATOS SISTEMOS TVARUMAS IR KOKYBĖ, PLĖTOJANT SVEIKATOS TECHNOLOGIJAS, KURIŲ EFEKTYVUMAS PAGRĮSTAS MOKSLO ĮRODYMAIS..........17

11.1. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius.......................................................................................1711.2. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų.....................................................18

1

XII. SVEIKATOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTOJIMAS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS PASLAUGŲ GERINIMAS.............................................................................................18

12.1. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius.................................................................1812.2. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius....................................................1912.3. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui......................................1912.4. Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze..........................................................................1912.5. Sergamumas ŽIV ir lytiškai pinančiomis ligomis.................................................................20

XIII. MOTINOS IR VAIKO SVEIKATA.........................................................................................2013.1.Kūdikių (vaikų iki 1. amžiaus) mirtingumas...........................................................................2013.2.2 metų amžiaus vaikų MMR 1 skiepijimo dozė......................................................................2013.3. 1 metų amžiaus vaikų DTP3 skiepijimo apimtys...................................................................2113.4.Paauglių (15−17) gimdymų skaičius.......................................................................................21

XIV. LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PREVENCIJA IR KONTROLĖ...................................2214.1.Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų............................................................................2214.2.Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų.................................................................................2214.3.Mirtingumas nuo piktybinių navikų........................................................................................2214.4.Sergamumas II tipo cukriniu diabetu......................................................................................23

VI. PREVENCINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS..................................................................2315.1.Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje................................................................................................................2315.2.Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje........................................................................................................2315.3.Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje.......................................................................................................................................2415.4.Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje.............................................................................................2415.5.Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje.......................25

VI. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO GYVENSENOS TYRIMŲ RODIKLIAI........................................................................................................................25

16.1.Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, moksleivių gyvensenos tyrimas......25APIBENDRINIMAS............................................................................................................................27IŠVADOS..............................................................................................................................................31REKOMENDACIJOS.........................................................................................................................31

2

ĮVADAS

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos veiklos tikslas – sukurti Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos sistemą, kurioje būtų surinkta išsami informacija apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę, visuomenės sveikatos rizikos veiksnius, sveikatos aplinką, visuomenės sveikatos priežiūros ypatumus, ir ja remiantis būtų planuojamos ir įgyvendinamos savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2014 m. gruodžio 19 d. „Dėl bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų pakeitimo“ patvirtinti nauji rodikliai, kuriais vadovaujantis buvo rengiama stebėsenos ataskaita.

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2014 m. ataskaitoje aptariami gyventojų sveikatos būklei įtaką darantys veiksniai, tokie kaip demografinė, socialinė, ekonominė būklė, sergamumas tam tikromis ligomis, mirtingumas, fizinės aplinkos veiksniai, sveikatos priežiūros sistema, apžvelgtos savivaldybėje vykdomos prevencinės programos bei stebėsenos tyrimai ir jų rezultatai.

Ataskaitoje pateikti statistiniai duomenys buvo gauti iš stebėseną vykdančių institucijų: Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos informacinio centro ir kitų šaltinių.

3

I. DEMOGRAFINĖ PADĖTIS1.1. Demografinė situacija

2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 943472 gyventojų. Panevėžio apskrityje gyveno 238748 gyventojai. Biržų rajone 2014 m. pradžioje gyveno 26 473 gyventojų: iš jų vaikų – 4 529, suaugusių –21 944. Biržų rajono gyventojų skaičius mieste – 11 666, kaime –14 807. Lyginant su 2014 m., gyventojų skaičius sumažėjo 277 žmonėmis. 2002–2014 m. laikotarpiu Biržų rajono savivaldybėje gyveno daugiau moterų nei vyrų (1 lentelė).1 lentelė. Gyventojų skaičius metų pradžioje Biržų rajone 2002–2014 m.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Vyrai 16 596 16 498 16 427 16 253 15 987 15 785 15 546 15 303 15 111 1463

5 12796 12501 12248

Moterys 18 672 18 567 18 407 18 166 17 924 17 706 17 465 17 219 17 005 1641

3 14882 14525 14225

Viso: 35268 35065 34834 34419 33911 33491 33011 32522 32116 31048 27678 27026 26473

Šaltinis: Statistikos departamentas

2 lentelėje pateiktas Biržų rajono gyventojų skaičiaus pagal amžių. Gyventojų amžius buvo suskirstytas į 3 grupes: į vaikus (0–15 metų amžiaus), darbingo amžiaus bei pensinio amžiaus žmones. Pastebima, kad žmonių skaičius mažėja neatsižvelgiant į amžiaus grupes, tačiau lyginant duomenis su paskutiniais metais, 2014 m. vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo mažiau nei 2013 m., o pensinio amžiaus gyventojų 2014 m. sumažėjo daugiau nei 2013 m.

Analizuodami 2014 m. Biržų rajono gyventojus pagal amžiaus grupes, matome, kad didžiausią grupę (N=15295(57,8 proc.)) sudaro darbingo amžiaus gyventojai.

2 lentelė. Gyventojų skaičius metų pradžioje pagal amžių 2002 – 2014 m.2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Gyventojai (0–15 metų

amžiaus)

7540 7274 7027 6747 6460 6142 5834 5518 5303 5036 4206 3949 3813

Darbingo amžiaus

gyventojai18772 1906

0 19296 19252 19210 19256 19134 19191 19320 18386 1573

2 15502 15295

Pensinio amžiaus

gyventojai8956 8731 8511 8420 8241 8093 8043 7813 7493 7626 7740 7575 7365

Šaltinis: Statistikos departamentas

Biržų rajono gyventojų skaičiaus pokytis yra didžiausias lyginant su kitais rajonais. Taip pat duomenis lyginant su visos Lietuvos duomenimis, Biržai yra prie didesnio gyventojų skaičiaus pokyčio (1 diagrama).

4

-14.73

-7.33

-12.41-7.26-10.55

-14.63

-7.57

Biržų r.PanevežysRokiškio r. Panevėžio r.Pasvalio r.Kupiškio r.Lietuva

1 diagrama. Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

1.2. Gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis

2014 m. gimstamumo rodiklis Biržų rajone sumažėjo. Mirtingumas rajone padidėjo. Analizuojant mirtingumą pagal lytį, 2014 m. rajone mirė 251 moteris ir 247 vyrai. (2 diagrama).

2. diagrama. Gimstamumo ir mirtingumo dinamika 2002– 2014 m.Šaltinis: Statistikos departamentas

Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gyvų gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus. 2014 m. laikotarpiu Lietuvoje natūralus prieaugis turėjo mažėjimo tendenciją. Biržų rajone natūralus gyventojų prieaugis padidėjo - 0,5. (3 diagrama).

3 diagrama. Natūralus prieaugis 1000 gyventojų Biržų rajone ir Lietuvoje 2001–2014 m. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

5

II. GYVENTOJŲ SVEIKATA IR SVEIKATOS NETOLYGUMAI

2.1. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Biržų rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trumė didesnė už Pasvalio ir Kupiškio rajonų rodiklį (4 diagrama).

4 diagrama. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmėŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

III. SOCIALINĖ APLINKA IR SVEIKATOS NETOLYGUMAI3.1. Mirtingumas dėl savižudybių

Biržų rajono mirtingumo rodiklis dėl savižudybių yra didesnis nei Lietuvos. Pasvalio ir Kupiškio rodikliai yra didesni nei Biržų rajono (5 diagrama).

5 diagrama. Mirtingumas dėl savižudybių 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

6

3.2. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius

Biržų rajone didžiausias rodiklis mokyklinio amžiaus vaikų, kurie nesimoko mokyklose lyginant su kitais apskrities rajonais. Lietuvos mastu Biržai pagal šį rodiklį yra ketvirtoje vietoje (6 diagrama).

6 diagrama. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

3.3. Socialinės rizikos šeimų skaičius

Socialinės rizikos šeimų skaičius rajone – tai vienas iš rodiklių, kuris apibūdina vyraujančią socialinę padėtį rajone. Biržų rajone socialinės rizikos šeimų skaičius yra vienas iš mažesnių rodiklių lyginant su kitais rajonais Panevėžio apskrityje. Šis rodiklis didžiausias yra Pasvalio rajone, taip pat Pasvalio rajone socialinės rizikos šeimų skaičius yra antroje vietoje Lietuvoje, o Biržų rajonas Lietuvos mastu yra dvidešimtuke (7 diagrama).

7 diagrama. Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

3.4. Ilgalaikio nedarbo lygis

7

Biržų rajono savivaldybėje ilgalaikio nedarbo rodiklis vienas iš mažiausių apskrities rajonuose. Didžiausias ilgalaikio nedarbo laikas buvo Kupiškio rajone. Biržų rajono rodiklis lenkia Lietuvos rodiklį (8 diagrama).

8 diagrama. Ilgalaikio nedarbo lygis

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

VI. SOCIALINĖ EKONOMINĖ GYVENTOJŲ DIFERENCIACIJA

4.1. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių

Biržų rajono mirtingumas dėl išorinių priežasčių yra didesnis nei Lietuvos rodiklis. Lyginant rodiklius su Panevėžio apskrities rajonais, Biržai yra per vidurį dėl išorinių mirties priežasčių (9 diagrama).

9 diagrama. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

4.2. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, Biržų rajone yra mažiausias rodiklis palyginus su kitais aplinkiniais rajonais (10 diagrama).

8

10 diagrama. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose (skaičius 1000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

4.3. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius didžiausias Biržų ir Rokiškio rajonuose. Šie rodikliai yra didesni ir už Lietuvos rodiklį. Biržų rajono socialinės pašalpos gavėjų skaičius yra tryliktoje vietoje Lietuvoje (11 diagrama).

11 diagrama. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

4.4. Sergamumas tuberkuliozeTuberkuliozė – tai gyvybei pavojinga infekcija, pirmiausia pažeidžianti plaučius.

Tuberkulioze sergama jau kelis tūkstantmečius, tačiau nepaisant naujų gydymo metodų, ši liga vis dar labai paplitusi visame pasaulyje.

Biržų rajone sergamumas tuberkulioze yra vienas iš didžiausių Panevėžio apskrityje. Biržų rajoną lenkia tik Pasvalio rajonas.

9

12 diagrama. Sergamumas tuberkulioze (skaičius 100 000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

V. SVEIKATAI PALANKI FIZINĖ DARBO IR GYVENAMOJI APLINKA

5.1. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe

Biržų rajono rodiklis dėl asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, yra vienas iš mažesnių Panevėžio apskrityje. Biržų rajono rodiklis mažesnis nei Lietuvos (14 diagrama).

13 diagrama. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyventojų

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

5.2. Sužalojimų dėl nukritimo atvejų skaičius 65+m. amžiaus grupėje

Biržų rajone susižalojimų dėl nukritimo atvejų skaičius 65+m. amžiaus asmenų gerokai viršija Lietuvos rodiklį. Biržų rajonas dėl šio tipo sužalojimo pirmauja visoje Lietuvoje (14 diagrama).

14 diagrama. Sužalojimų dėl nukritimo atvejų skaičius 65+m. amžiaus grupėje (skaičius 10 000 gyventojų)


5.3. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažindintų neįgaliaisDarbingo amžiaus asmenų, kurie pirmą kartą buvo pripažinti neįgaliais, didžiausias rodiklis iš

apskrities rajonų – Kupiškio rajonas. Lyginant duomenis Lietuvos mastu, Biržų rajonas yra septynioliktoje vietoje pagal šį rodiklį (15 diagrama).

10

15 diagrama. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažindintų neįgaliais (skaičius 10 000)


5.4. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis

Biržų rajone sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis yra didesnis nei Pasvalio ir Rokiškio rajonų. (16 diagrama).

16 diagrama. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (skaičius 10 000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

VI. PALANKIOS SĄLYGOS SAUGIAI LEISTI LAISVALAIKĮ

6.1. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo

Biržų rajono rodiklis dėl atsitiktinio paskendimo yra ketvirtoje vietoje Lietuvoje. Lyginant duomenis su apskrities rodikliais, Biržų rodiklis per pusę didesnis nei kituose Panevėžio apskrities rajonuose (17 diagrama).

17 diagrama. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

11

6.2. Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis

Standartizuotas mirtingumo dėl paskendimo rodiklis 100 000 gyventojų yra Biržų rajone (18 diagrama).

18 diagrama. Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

6.3. Mirtingumas dėl nukritimo

Panevėžio apskrities rajonuose didžiausias mirtingumas dėl nukritimo yra Pasvalio rajone. Biržų rajono rodiklis viršija Lietuvos rodiklį (19 diagrama).

19 diagrama. Mirtingumas dėl nukritimo 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

6.4. Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis

Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis 100 000 gyventojų yra vienas iš didžiausių Biržų rajone (20 diagrama).

12

20 diagrama. Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

VII. AVARINGUMAS IR TRAUMOS KELIŲ EISMO ĮVYKIUOSE SKAIČIUS

7.1. Mirtingumas dėl transporto įvykių

Panevėžio apskrities rajonų didžiausias mirtingumo rodiklis dėl transporto įvykių yra Kupiškio rajone, taip pat ir visoje Lietuvoje. Biržų rajono rodiklis lenkia Lietuvos rodiklį (21 diagrama).

21 diagrama. Mirtingumas dėl transporto įvykių 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

7.2. Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklisDidžiausias standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis Kupiškio rajone. Biržų

rajono rodiklis didesnis nei Lietuvos (22 diagrama).

22 diagrama. Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

13

7.3. Pėsčiųjų mirtingumas dėl eismo įvykių

Pėsčiųjų mirtingumo dėl eismo įvykių Biržų rajone nebuvo. Didžiausi rodikliai Lietuvoje buvo Kupiškio ir Pasvalio rajonuose (23 diagrama).

23 diagrama. Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

7.4. Eismo įvykiuose patirtų traumų skaičius

Biržų rajonas pagal eismo įvykiuose patirtų traumų pirmauja ne tik Panevėžio apskrities rajonuose, tačiau daugiau nei du kartus lenkia ir Lietuvos rodiklį. Biržų rajonas pagal transporto įvykių patirtas traumas, Lietuvoje – antroje vietoje (po Neringos sav.) (24 diagrama).

24 diagrama. Transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius (100 000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

VIII. VANDENS, ORO IR DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMAS

8.1. Į atmosferą iš stacionarių taršos šulinių išmestų teršalų kiekis

Lyginant paskutinių trejų metų Biržų rajono savivaldybės duomenis, šiais metais į atmosferą iš stacionarių taršos šulinių išmestų teršalų kiekis yra didesnis nei pernai, tačiau daug mažesnis nei 2012 m. Lyginant duomenis Lietuvos mastu Biržų r. sav. rodiklis vienas iš mažiausių Lietuvoje (25 diagrama).

14

25 diagrama. Biržų r. sav. teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių | kg, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui


IX. SVEIKA GYVENSENA IR JOS KULTŪRA

9.1. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu

Panevėžio apskrities rajonuose mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, nėra. Didžiausias mirtingumas Elektrėnų savivaldybėje (26 diagrama).

26 diagrama. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

9.2. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu

Panevėžio apskrities rajonų mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, Biržų rajone yra vienas iš mažiausių apskrityje. Biržų rajono rodiklis mažesnis už Lietuvos. Didžiausias rodiklis apskrityje – Rokiškio r. Lietuvoje didžiausias rodiklis yra Širvintų r. (27 diagrama)

27 diagrama. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu 100 000 gyventojų

15


9.3. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jųkontrabanda (nusikaltimai)

Biržų rajone, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, rodiklis apskrityje vienas iš mažiausių. Biržų rajono rodiklis lyginant su Lietuvos rodikliu taip pat yra žymiai mažesnis (28 diagrama).

28 diagrama. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jųkontrabanda (nusikaltimai)


9.4. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

Biržų gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, yra vienas iš didžiausių Panevėžio apskrityje. Lyginant duomenis su Lietuva, Panevėžio apskritis yra septintoje vietoje iš visų apskričių (29 diagrama).

29 diagrama. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais


9.5. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

Biržų gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiu, yra vienas iš mažiausių Panevėžio apskrityje. Lyginant duomenis su visos Lietuvos, kitų apskričių

16

duomenimis – Panevėžio apskritis mažiausiai verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (30 diagrama).

30 diagrama. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholio gaminiais


X. SVEIKOS MITYBOS ĮPROČIŲ SKATINIMAS

10.1. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis

Biržų rajone moterys, žindžiusios kūdikius išimtinai iki 6 mėn., rodiklis buvo mažiausias Panevėžio apskrities rajonuose. Lyginant Biržų rodiklį su Lietuvos, rodiklis buvo prie žemesniųjų rodiklių (31 diagrama).

31 diagrama. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

XI. SVEIKATOS SISTEMOS TVARUMAS IR KOKYBĖ, PLĖTOJANT SVEIKATOS TECHNOLOGIJAS, KURIŲ EFEKTYVUMAS PAGRĮSTAS MOKSLO ĮRODYMAIS

11.1. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius

Išvengiamų hospitalizacijų skaičius Biržų rajone vienas iš didžiausių rodiklių po Kupiškio rajono. Biržų rajono rodiklis didesnis nei Lietuvos (32 diagrama).

17

32 diagrama. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

11.2. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijųBiržų rajone didžiausias rodiklis išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto komplikacijų lyginant

rodiklius su kitais apskrities rajonais. Biržų rajonas lenkia Lietuvos rodiklius (33 diagrama).

33 diagrama. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

XII. SVEIKATOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTOJIMAS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS PASLAUGŲ GERINIMAS

12.1. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius

Iš Panevėžio apskrities rajonų daugiausia slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, yra Kupiškyje. Biržų rodiklis didesnis už Lietuvos (34 diagrama).

34 diagrama. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičiusŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

12.2. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičiusŠeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičių lyginant Lietuvos mastu, Biržų rajonas

yra pirmame dvidešimtuke. Biržų rajono rodiklis yra mažesnis už Lietuvos rodiklį (35 diagrama). 18

35 diagrama. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičiusŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

12.3. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojuiApsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui, didžiausias yra Panevėžio

rajone. Lietuvos rodiklis didesnis už Biržų rajono (36 diagrama).

36 diagrama. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui, skaičiusŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

12.4. Sergamumas vaistams atsparia tuberkuliozeBiržų rajone sergamumo vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyv. nebuvo (37 diagrama).

37 diagrama. Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (skaičius 100 000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

12.5. Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomisSergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis 10 000 gyv. Biržų rajone yra didžiausias ne

tik apskrityje, tačiau beveik visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių. Biržų r. pagal lytiškai plintančias ligas Lietuvoje antroje vietoje (38 diagrama).

19

38 diagrama. Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (skaičius 10 000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

XIII. MOTINOS IR VAIKO SVEIKATA

13.1. Kūdikių (vaikų iki 1. amžiaus) mirtingumasDidžiausias kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių yra Kupiškio ir Rokiškio rajonų,

taip pat ir visoje Lietuvoje (39 diagrama).

39 diagrama. Kūdikių (vaikų iki 1. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikiųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

13. 2 metų amžiaus vaikų MMR 1 skiepijimo dozėBiržų rajono rodiklis vienas iš aukščiausių Lietuvoje ir pagal MMR 1 skiepijimo dozę yra

antroje vietoje šalyje (40 diagrama).

40. diagrama. 2 metų amžiaus vaikų MMR 1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys, proc.


13.3. 1 metų amžiaus vaikų DTP3 skiepijimo apimtysBiržų rajono rodiklis didesnis nei Lietuvos dėl 1 metų amžiaus vaikų DTP3 skiepijimo apimčių

(41 diagrama).

20

41 diagrama. 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys, proc.


13.4. Paauglių (15−17 m.) gimdymų skaičiusPagal paauglių (15−17 m.) gimdymo skaičių Biržų rajonas yra vienas iš mažiausių rodiklių

Panevėžio apskrities rajonų. Lietuvos mastu, Biržų rajonas taip pat vienas iš mažiausių rodiklių pagal paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičių. (42 diagrama).

42 diagrama. Paauglių (15−17) gimdymų skaičius(1000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

XIV. LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PREVENCIJA IR KONTROLĖ

14.1. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra didžiausias Lietuvoje. Biržų rajono mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra gana didelis, ketvirtoje vietoje Lietuvoje ir lenkia šalies rodiklį (43 diagrama).

43 diagrama. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

14.2. Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų

21

Biržų rajone cerebrovaskulinių ligų rodiklis yra vienas didesnių problemų apskrities rajonuose. Biržų rajono rodiklis lenkia Lietuvos (44 diagrama).

44 diagrama. Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

14.3. Mirtingumas nuo piktybinių navikų

Mirtingumas nuo piktybinių navikų Biržų rajone yra trečioje vietoje pagal Panevėžio apskrities rajonus. Biržų rajono rodiklis lenkia Lietuvos (45 diagrama).

45 diagrama. Mirtingumas nuo piktybinių navikų rodiklis 100 000 gyventojųŠaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

14.4. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu 10000 gyventojų

Biržų rajonas sergamumu II tipo cukriniu diabetu yra antroje vietoje iš Panevėžio apskrities rajonų. Didžiausias sergamumas yra Kupiškio rajone, mažiausias Rokiškio rajone (46 diagrama).

46 diagrama. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (skaičius 10 000 gyventojų)Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

22

VI. PREVENCINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

15.1. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis programoje

Biržų rajone vaikų dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje buvo daugiau nei Pasvalio ir Rokiškio rajonuose (47 diagrama).

47 diagrama. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje


15.2. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje

Panevėžio apskrities rajonų daugiausiai dalyvavo atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje buvo Panevėžio ir Rokiškio rajone (48 diagrama).

48 diagrama. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje


15.3. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų,

finansavimo programoje

Biržų rajone, dalyvavusios gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje – daugiausiai, lyginant rodiklius su kitais Panevėžio apskrities rajonais. Biržų rajonas yra ketvirtoje vietoje visoje Lietuvoje pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos pasitikrinimą (49 diagrama).

23

49 diagrama. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo

programoje Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS)

15.4. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje

Biržų rajono rodiklis dėl vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos rodiklis aukštesnis nei Lietuvos (50 diagrama).

50 diagrama. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje


15.5. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje

Biržų rajone asmenų, dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje, daugiausiai Kupiškio rajone (51 diagrama).

24

51 diagrama. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje


VI. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO GYVENSENOS TYRIMŲ RODIKLIAI

16.1. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, moksleivių gyvensenos tyrimas

2014 metų gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kad patyčios yra viena iš didžiausių problemų tarp mokyklinio amžiaus mokinių. 38,3 proc. mokinių patyrė patyčias, 31,9 proc. mokinių patys tyčiojosi iš kitų. 20,8 proc. apklaustųjų mokinių patyrė smurtą, 11,5 proc. apklaustųjų yra rūkantys, 6,3 proc. apklaustųjų vartojo narkotikus ir 4,3 proc. apklaustųjų dažnai vartoja alkoholį. Apklausos metu 1,8 proc. nurodė bandę žudytis.

25

APIBENDRINIMAS

Apibendrinant pateikta lentelė, kurioje pavaizduota visi LSP 2014 metų vertinantys savivaldybės rodikliai ir jų lyginimas su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis „šviesoforo“ principu, visos 60 Lietuvos savivaldybės suskirstytos į 5 grupes (po 12 savivaldybių kiekvienoje grupėje):

jei savivaldybė yra viena iš 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis – geriausias žymimas žalia spalva;

jei savivaldybė yra viena iš 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis – prasčiausias žymimas raudona spalva;

jei savivaldybė yra viena iš 36 vidutinių savivaldybių – žymima geltona spalva.Nr. Rodiklis Savivaldybės

reikšmėLietuvos rodiklis

Mažiausia rodiklio reikšmė

Didžiausia rodiklio reikšmė

Santykis savivaldybė/Liet

uvaSRATEGINIS TIKSLAS – PASIEKTI, KAD 2023 M. ŠALIES GYVENTOJAI BŪTŲ SVEIKESNI IR GYVENTŲ ILGIAU, PAGERĖTŲ GYVENTOJŲ SVEIKATA IR SUMAŽĖTŲ SVEIKATOS NETOLYGUMAI.Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.

72,55 74,7 69,4 77,7 0,97

1 TIKSLAS – SUKURTI SAUGESNĘ SOCIALINĘ APLINKĄ, MAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS IR SOCIALINĘ ATSKIRTĮMirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų

45,79 31,7 9,79 92,6 1,4

Standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis (X60-X84) 100 000 gyventojų

48,38 31,3 5,3 90,5 1,5

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyventojų

92,93 56,2 20,7 144,27 1,6

Socialinės rizikos šeimų skaičius1000 gyventojų

5,88 3,4 0,36 9,05 1,7

Ilgalaikio nedarbo lygis 4,41 3,1 0,7 10,6 1,4Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyventojų

-14,73 -7,6 -19,7 0,4 1,9

1.2. SUMAŽINTI SOCIALINĘ EKONOMINĘ GYVENTOJŲ DIFERENCIACIJĄ ŠALIES IR BENDRUOMENIŲ LYGMENIUMirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyventojų

133,56 113,8 78,08 276,9 1,2

Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis (V00–Y89) 100 000 gyventojų

144,28 113,41 68,7 260,1 1,2

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų

319,1 253,8 83,5 542,5 1,2

Socialinės pašalpos gavėjų 79,3 47,8 8,8 106,1 1,4

26

skaičius 1 000 gyventojųSergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyventojų

72,51 44,4 0,0 104,4 1,6

2 TIKSLAS − SUKURTI SVEIKATAI PALANKIĄ FIZINĘ DARBO IR GYVENAMĄJĄ APLINKĄ2.1. KURTI SAUGIAS DARBO IR SVEIKAS BUITIES SĄLYGAS, DIDINTI PREKIŲ IR PASLAUGŲ VARTOTOJŲ SAUGUMĄAsmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyventojų

0,64 0,95 0,0 3,5 0,6

Asmenų, susižalojusių dėl nukritimo (W00-W19), skaičius 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų

246,71 131,9 22,4 246,71 1,8

Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų

86,8 72,5 54,9 123,7 1,1

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyventojų

34,3 61,9 0,0 100,2 0,5

2.2. KURTI PALANKIAS SĄLYGAS SAUGIAI LEISTI LAISVALAIKĮMirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74) 100 000 gyventojų

26,71 7,81 0,0 38,3 3,4

Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyventojų

27,9 7,8 0,0 47,21 3,5

Mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19) 100 000 gyventojų

19,08 12 0,0 41,35 1,5

Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų

20,21 12,3 0,0 43,9 1,6

2.3. MAŽINTI AVARINGUMĄ IR TRAUMŲ KELIŲ EISMO ĮVYKIUOSE SKAIČIŲ

Mirtingumas dėl eismo įvykių (V00-V99) 100 000 gyventojų

15,26 11,08 0,0 47,7 1,3

Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių (V00-V99) rodiklis 100 000 gyventojų

16,21 10,96 0,0 43,3 1,4

Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų

0,0 4,3 0,0 21,2 0,00

27

Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyv.

156,46 72,43 45,54 177,59 2,1

2.4. MAŽINTI ORO, VANDENS IR DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMĄ, TRIUKŠMĄĮ atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui

64 866 28 27316 0,07

3. FORMUOTI SVEIKĄ GYVENSENĄ IR JOS KULTŪRĄ3.1. SUMAŽINTI ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ, TABAKO VARTOJIMĄ, NETEISĖTĄ NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ IR PRIEINAMUMĄMirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, 100 000 gyventojų

0,0 3,65 0,0 16,5 0,0

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų

0,0 3,67 0,0 15,6 0,0

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu 100 000 gyventojų

15,26 25,85 7,9 85 0,5

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyventojų

16,13 25,7 7,6 83,6 0,6

Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai)

15,26 65,2 0,0 234,86 0,2

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

143 174 34 319 0,82

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

112 150 16 283 0,7

3.2. SKATINTI SVEIKOS MITYBOS ĮPROČIUSKūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis

17,11 31,27 9,2 62,5 0,5

4 TIKSLAS − UŽTIKRINTI KOKYBIŠKĄ IR EFEKTYVIĄ SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ, ORIENTUOTĄ Į GYVENTOJŲ POREIKIUS4.1. UŽTIKRINTI SVEIKATOS SISTEMOS TVARUMĄ IR KOKYBĘ, PLĖTOJANT SVEIKATOS TECHNOLOGIJAS, KURIŲ EFEKTYVUMAS PAGRĮSTAS MOKSLO ĮRODYMAISIšvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000

8,17 6,79 4,39 10,36 1,2

28

gyv. 4.2. PLĖTOTI SVEIKATOS INFRASTUKTŪRĄ IR GERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĘ, SAUGĄ, PRIEINAMUMĄ IR Į PACIENTĄ ORIENTUOTĄ SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ

Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius

3,02 2,14 1,0 6,6 1,4

Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų

4,6 6,8 2,4 21,5 0,6

Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis 1 gyventojui

6,88 8,03 5,9 10,1 0,8

Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų

0,0 4,4 0,0 14,3 0,0

Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 100 000 gyventojų

7,63 3,45 0,0 8,4 2,2

4.3. PAGERINTI MOTINOS IR VAIKO SVEIKATĄ

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių

4,6 3,9 0,0 18,8 1,1

2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys

99,5 93,4 77,78 100 1,06

1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo hemof. influenz. infekcijos skiepijimų apimtys.

94,24 92,9 81,03 99,38 1,01

Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 100 000 gyventojų

2,05 5,85 0,0 17,86 0,3

Mokinių dantų ėduonies intensyvumo indeksas

8,14 3,41 0,0 8,14 2,3

4.4. STIPRINTI LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PREVENCIJĄ IR KONTROLĘMirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyventojų

1236,41 768,12 572,28 1284,36 1,6

Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100 000 gyventojų

1012,68 804,06 597,86 1179,02 1,2

Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60-

248,04 187,9 35,52 481,21 1,3

29

I69) 100 000 gyventojų Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų

203,75 196,05 89,8 430,5 1,03

Mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97) 100 000 gyventojų

339,63 273,77 214,2 390,69 1,2

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų

284,29 278,19 26,42 531,17 1,02

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 100 000 gyventojų

37,02 43,69 13,8 107,36 0,84

PREVENCINĖS PROGRAMOS:Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinėje programoje 2013–2014 m.

32,93 43,66 12,2 61,2 0,75

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėje programoje 2012−2014 m.

58,14 49,56 27,1 74,9 1,1

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje 2013−2014 m.

48,06 42,47 10,64 59,99 1,13

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinėje programoje 2014 m.

27,32 34,67 7,6 51,9 0,7

Tikslinės populiacijos (6−14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, proc.

10,14 20,94 4,39 76,4 0,48

30

IŠVADOS

1. Lyginant Biržų rajono rodiklius Lietuvos mastu geriausi rodikliai: asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pėsčiųjų mirtingumas dėl eismo įvykių, mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų ir alkoholio vartojimu, nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius, apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis 1 gyventojui, sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze, 2 metų amžiaus vaikų MMR1 skiepijimo apimtys, 1 metų amžiaus vaikų DTP skiepijimo apimtys, paauglių gimdymo skaičius, į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis.

2. Lyginant Biržų rajono rodiklius Lietuvos mastu prasčiausi rodikliai: socialinės pašalpos gavėjų skaičius, sergamumas tuberkulioze, asmenų (65+ m.) susižalojusių dėl nukritimo skaičius, eismo įvykiuose patirtų traumų skaičius, kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus rodiklis, sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis, mirtingumas nuo kraujotakos ir piktybinių navikų.

3. Biržų rajone užregistruotas tikslinės populiacijos dalis − asmenys, dalyvavę prevencinėse programose, daugiausiai: gimdos kaklelio piktybinių navikų (per 3 metus) ir storosios žarnos (per 2 metus) vėžio ankstyvosios diagnostikos programose.

REKOMENDACIJOS

1. Lėšas, skiriamas visuomenės sveikatos rėmimo specialiosioms programoms, skirstyti atsižvelgiant į esančius sveikatos sutrikimus. Reikėtų skirti didesnį dėmesį infekcinėmis ligomis.

2. Periodiškai organizuoti sveikatos priežiūros specialistų ir politikų susitikimus, kurių metu būtų aptariamos lėtinių neinfekcinių ligų prevencija.

4. Būtina kelti visų sektorių specialistų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, kvalifikaciją sveikatos stiprinimo klausimais.

31

Documents

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS ... · Web viewLyginant duomenis Lietuvos mastu Biržų r. sav. rodiklis vienas iš mažiausių Lietuvoje (25 diagrama). 25 diagrama. Biržų