Romualdas MAKAVECKAS16).pdf · Nr.3-4(92-93) Lietuvos totoriø laikraðtis 2006 m. kovo-balandþio „Litva tatarlary“ Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.mën. ISSN 1822-2072 2006

Nr.3-4(92-93) Lietuvos totoriø laikraðtis 2006 m. kovo-balandþiomën.„Litva tatarlary“ Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën. ISSN 1822-2072

2006 m. balandþio 20 d. po staigiossunkios ligos mirë KTU docentas,technikos mokslø daktaras, buvæs Lie-tuvos totoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas, laikraðèio „Lietuvos to-toriai“ vienas ið steigëjø RomualdasMakaveckas

Romualdas Makaveckas gimë birþeliomënesio 10 d. Alytaus rajono Butrimoniøapylinkës Plasapnykø kaime, kur tuometu, gráþæ ið Rusijos, ûkininkavo jo të-vai. Pasikeitus aplinkybëms, nuo 1935m. iki ðiø dienø gyveno Kaune.

1952 m. baigë Kauno politechniku-mà, o jau 1957 m. Kauno politechnikosinstitutà (dabar Kauno technologijosuniversitetas), ásigydamas inþinieriaus-ðilumininko specialybæ. Kaip paþangusir sumanus absolventas buvo siunèia-mas mokytis á aspirantûrà Maskvosenergetikos institute. 1964 m. apsigynëkandidatinæ disertacijà. Nuo 1963 m. ikipat iðëjimo á pensijà dirbo Politechnikosinstituto Mechanikos fakultete docentu.

Romualdas MAKAVECKAS(1933 – 2006)

1965-1975 m. buvo Chemijos ir maistopramonës maðinø katedros vedëju. Pervisus darbo metus ðioje mokymo ástai-goje iðleido á gyvenimà daug inþinieriø,kurie uþima Lietuvos ûkyje ávairiaspareigas.

Iðëjæs á pensijà, aktyviau ásijungë áLietuvos totoriø visuomeninæ veiklà.1995-1997 m. buvo Lietuvos totoriø

bendruomeniø sàjungos pirmininku,kurià pats ir ákûrë, buvo iki ðiol Lietuvos,Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos toto-riø unijos tarybos narys. 1995 m. suor-ganizavo laikraðèio “Lietuvos totoriai”leidybà, buvo aktyvus ðio laikraðèio re-dakcinës kolegijos narys. Pats raðëstraipsnius apie þymesnius totoriø vei-këjus Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijosrespublikose, taip pat istorinius ir kul-tûrologinius straipsnius.

Uþ nepriekaiðtingà darbinæ bei aktyviàvisuomeninæ veiklà yra apdovanotasDarbo veterano medaliu, Garbës þenkloordinu ir Lietuvos Respublikos Gedi-mino IV laipsnio ordinu.

Nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðei-mà – þmonà Felicijà, dukrà Faridà, anû-kus Danieliø ir Kamilæ.

Romualdo Makavecko iðkilus atmi-nimas amþinai iðliks mûsø ðirdyse.

Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjunga

Laikraðèio "Lietuvos totoriai"redakcija

2006 m. balandþio 28 d. Trakø istorijosmuziejuje atidaryta nuolatinë ekspozicija,skirta Lietuvos totoriø istorijai. Kol kastai vienintelë Lietuvoje muziejinëekspozicija, skirta Lietuvos totoriams.

Renginys prasidëjo 14 val. spaudoskonferencija, kurioje dalyvavo Trakøistorijos muziejaus direktorius VirgilijusPoviliûnas, muziejaus karaimikos sky-riaus vedëja Alvyra Zagreckaitë ir Lietu-vos totoriø bendruomeniø sàjungos pir-mininkas dr. Adas Jakubauskas.

Didþiojoje pilies menëje atidarydamasspaudos konferencijà muziejaus direkto-rius V. Poviliûnas teigë, jog ekspozicijostikslas – pateikti lankytojams vertingiau-sius ir geriausius Lietuvos totoriø buitá,tradicijas, religijà bei karybà iliustruojan-èius eksponatus. Mintis ákurti nuolatinæekspozicijà, pasakojanèià apie totoriøgyvenimà ir kultûrà, gimë prieð metus.

Ponia A. Zagreckaitë þurnalistams

Atidaryta paroda Trakø pilyjeAdas JAKUBAUSKAS

(Nukelta á 2-à psl.)

trumpai papasakojo apie Lietuvos toto-riø istorijà ir pridûrë, kad Lietuvos toto-riai buvo glaudþiai susijæ su Trakais, ðismiestelis ilgà laikà buvo þinomiausiastotoriø kultûros centras. Nors pavieniaitotoriai atvyko á Lietuvà dar valdant Lie-tuvos didþiajam kunigaikðèiui Gediminui,didþioji totoriø dalis ðalyje apsigyvenoXIV a. pab. – XV a. pradþioje. Kil-mingiems totoriams kunigaikðtis Vytau-tas dovanojo þemiø, suteikë privilegijø,jie tarnavo Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës kariuomenëje. Nekilmingitotoriai tiek kaimuose, tiek miestuosegyveno vadinamuosiuose „totoriø ga-luose“, daþniausiai vertësi darþininkys-te, arklininkyste bei odos apdirbimu. Is-toriniai ðaltiniai liudija, kad jau XIV a.pabaigoje Trakuose veikë meèetë.

Savo pasisakyme A. Jakubauskasdaugiausiai apsistojo ties ðios dienosbendruomenës aktualijomis. Jis pabrëþë,

2 Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.

Atidaryta paroda Trakø pilyje(Atkelta ið 1-o psl.)

Spaudos konferencijoje Adas Jakubauskas, Alvyra Zagrec-kaitë ir muziejaus direktorius Virgilijus Poviliûnas.

Kaunieèiai Trakø pilies fone.

Renginio dalyviai apþiûri totoriø ekspozicijà.

2006 m. kovo 27 d. Þiniø radijo tiesioginëje pokalbiø ir ginèølaidoje „Raktas“ ávyko diskusija tolerancijos tema. Laidojedalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo lygos vadovas MariusKundrotas, Tolerancijos centro projekto vadovë SnieguolëMatonienë bei Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Laidà vedë þurnalistasAudrys Antanaitis.

Radijo pokalbiø laida

"LT" informacija

kad ekspozicijos atidarymas – istorinës svarbos ávykis visaiLietuvos totoriø bendruomenei, nes paskutinë panaðauspobûdþio ekspozicija veikë tik prieð Antràjá pasauliná karàVilniuje, Auðros vartø gatvëje, buvusio muftiato patalpose.Baigiantis karui ir sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvà,muziejus buvo uþdarytas. Dalis ten saugotø dokumentø irdaiktø buvo sunaikinta ir iðgrobstyta.

Parodos atidarymo iniciatorë buvo Lietuvos totoriø bendruo-meniø sàjunga. Eksponatus ekspozicijai dovanojo vilnieèiaiIbrahimas ir Dþemilia Jakubovskiai, Roza Ðèuckaja ið SenøjøTrakø. Alytaus apskrities totoriø bendruomenës pirmininkasIpolitas Makulavièius muziejui paskolino keletà Raiþiø meèetësþvakidþiø. Rengiant parodà labai daug prisidëjo Turkijos Res-publikos ambasada Lietuvoje. Ambasadai tarpininkaujant, atke-liavo eksponatai ið Ankaros Krymo totoriø ðvietimo, kultûrosir bendradarbiavimo draugijos bei Eski Ðehiro miesto Krymototoriø kultûros palaikymo draugijos, taip pat ið Turkijos religi-niø reikalø departamento. Muziejui buvo perduota keletas Kry-mo totoriø tautiniø moteriðkø ir vyriðkø kostiumø, nemaþairytietiðkø formø namø apyvokos daiktø, imamo èalma ir mantija.Ið viso – apie 50 daiktø.

Tarp vertingiausiø muziejaus eksponatø – du XVIII amþiausmuhyrai, XIX amþiaus pabaigos Raiþiø meèetës þvakidë, lenkødailininko J. Oziæblowskio 1841 metais daryta litografija „Lukið-kiø meèetë“, maþdaug ðimtmeèio senumo Koranas, XIX amþiauspradþios lenktas kardas kauline rankena – jataganas, balnas,strëliø dëklas su strëlëmis.

15 val. Trakø istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Povi-liûnas oficialiai atidarë parodà.

Didþiojoje pilies menëje savo naujà programà renginio daly-viams pristatë folkloro ansamblis „Alije“, vadovaujamas AlikoMelecho.

Sveikinimo kalbas ekspozicijos atidarymo proga pasakë Tur-kijos Respublikos nepaprastoji ir ágaliotoji ambasadorë Lietuvo-je ponia Ðanivar Kizildeli, Tautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidt-mann, Keturiasdeðimt totoriø kaimo mokyklos direktorë DanutaKlopova. Visi kalbëjusieji sveikino parodos atidarymà ir linkëjoLietuvos totoriø bendruomenei ir toliau iðlaikyti savo identite-tà, neprarasti ðaknø.

Susirinkusiems buvo pademonstruotas reþisieriaus LeonidoGluðajevo sukurtas dokumentinis filmas „Murzø ainiai Lietuvosþemëje“, pasakojantis apie Lietuvos totoriø bendruomenæ.

Po renginio sveèiai buvo pakviesti pasivaiðinti totoriðkuðimtalapiu ir kitais patiekalais.

Atidarant ekspozicijà dalyvavo per ðimtà sveèiø ið Vilniaus,

Alytaus, Kauno, Klaipëdos, Visagino totoriø bendruomeniø,ávairiø ðaliø diplomatai, akredituoti Lietuvoje, Tautiniø maþumøir iðeivijos departamento ir Tautiniø bendrijø namø darbuotojai,Trakø ir Varënos savivaldybiø atstovai.

Norëèiau nuoðirdþiai padëkoti muziejaus direktoriui gerb.Virgilijui Poviliûnui, darbuotojoms Irenai Senulienei ir AlvyraiZagreckaitei uþ geranoriðkumà organizuojant ekspozicijà.

Nuoðirdþiai dëkoju Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvo-je uþ padovanotus puikius eksponatus bei bendruomenës na-riams, kurie suprato ekspozicijos svarbà ir prisidëjo prie jossuformavimo.

Labai daug triûso ir dëmesio ekspozicijos parengimui skyrëLietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininko pavaduo-tojas Alijus Aleksandrovièius, Ema Aleksandroviè, Fatima Bui-novska bei Tamara Radkeviè, kuriems tariu nuoðirdø aèiû.

Apie renginá raðë laikraðèiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“,„Verslo þinios“, „Galvë“. Informacija apie já buvo skelbtainternete, apie já praneðë Lietuvos radijas, laidà parengë LTVlaida „Labas“ bei „Penktas kanalas“.

3Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.

2006 m. kovo 30 d. ávyko rinkimai ánaujos kadencijos Tautiniø bendrijø ta-rybà. Dauguma balsø nuo Lietuvos toto-riø bendruomenës á Tarybà iðrinktas Lie-tuvos totoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas dr. Adas Jakubauskas.

Tarybà sudaro po vienà atstovà, iðrin-ktà nuo kiekvienos tautinës maþumos,susibûrusios á organizacijà ir turinèios áre-gistruotus ástatus Lietuvos Respublikosteisingumo ministerijoje arba Registrøcentre. Atsiþvelgiant á tautiniø maþumøgausumà, t. y. nuo tautiniø maþumø, kuriøbendras skaièius Lietuvos Respublikojevirðija 100 tûkst. asmenø, organizacijosrenka 3 Tarybos narius; nuo tautiniø ma-þumø, kuriø bendras skaièius LietuvosRespublikoje sudaro nuo 10 tûkstanèiøiki 100 tûkstanèiø asmenø – 2 atstovus,nuo tautiniø maþumø, kuriø bendras skai-èius Lietuvos Respublikoje sudaro ma-þiau nei 10 tûkstanèiø asmenø – vienàatstovà.

Tautiniø bendrijø tarybos tikslas – ska-tinti tautiniø maþumø kultûros plëtotæ, lai-duojanèià tautinio tapatumo ir savimonësiðsaugojimà bei stiprinimà, savarankiðkàir lygiavertá Lietuvos dalyvavimà pasau-lio tautø kultûriniame gyvenime.

Tautiniø bendrijø taryba yra pataria-masis organas prie Tautiniø maþumø iriðeivijos departamento generalinio direk-toriaus.

Iðrinkta nauja Tautiniøbendrijø taryba

"LT" informacija

2006 m. kovo 24 d. ávyko Senjorø klubosusirinkimas. Ðis klubas 2004 m. gruodþiomën. prie Vilniaus apskrities totoriø bend-ruomenës buvo ákurtas tam, kad mûsøgarbûs senjorai galëtø drauge turiningaileisti laikà. Susirinkime dalyvavo Varënosrajono Lietuvos totoriø bendruomenëspirmininkë Liusë Gaidukevièienë, kuri su-sirinkusiems papasakojo apie savo kelio-næ á Krymà ð.m. sausio mën. Ðios kelionësmetu ji dalyvavo Krymo totoriø taikomo-sios dailës parodos atidaryme ir mokësisiuvinëjimo aukso ir sidabro siûlais me-no. Susirinkusiems ji pademonstravo ke-letà savo darbø bei papasakojo apie iðvy-kà á protëviø þemæ. Susirinkime moterimsbuvo pasiûlyta jungtis á ratelá ir ðià uni-kalià meno rûðá bandyti pritaikyti Lietu-vos totoriø buityje.

Po to garbiems senjorams buvo pade-monstruota laida apie Alytaus ir Raiþiøtotorius, kurià sukûrë Alytaus televizija.

Kitas Senjorø klubo susirinkimasávyks ð.m. geguþës 26 d. 15 val.

Senjorø klubosusirinkimas Vilniuje

"LT" informacija

2006 metø balandþio 15 dienà Þvejøkultûros rûmuose Lietuvos uostamies-tyje Klaipëdoje ávyko totoriø kultûrosðventë, skirta Kazanës tûkstantmeèiui,„Kazanë visiems laikams“.

Atidarydamas ðventæ, Klaipëdos toto-riø bendruomenës „Nur“ pirmininkasFliuras Ðaripovas visø totoriø, gyvenan-èiø uostamiestyje, vardu padëkojo susi-rinkusiems renginio dalyviams, palietëLietuvos totoriø visuomeninio gyveni-mo ir dvasiniø vertybiø klausimus.

Totoriø kultûros ðventëje dalyvavoþymûs visuomenës veikëjai: Klaipëdosmiesto mero pavaduotojas VidmantasPleèkaitis, Generalinis Rusijos konsulasKlaipëdoje Leonidas Basninas, Lietu-vos Respublikos Seimo narys VaclovasStankeviè, Lietuvos totoriø bendruo-meniø sàjungos pirmininko pavaduo-tojas Alijus Aleksandrovièius, Latvijostotoriø–baðkirø kultûrinio centro pir-mininko pavaduotojas Ildusas Sabi-tovas, Klaipëdos tautiniø maþumø tary-bos pirmininko pavaduotojas RièardasZaþeckis, tolimojo plaukiojimo kapitonøtarybos narys Jakubas Jakubovskis,Vilniaus apskrities totoriø bendruo-menës pirmininkë dr. Galina Miðkinienë,Kauno ir Visagino totoriø bendruomeniøatstovai, vokieèiø, latviø ir kitø Klaipë-dos miesto bendruomeniø pirmininkai,miesto inteligentai.

Þvejø kultûros rûmø fojë buvo ati-daryta fotografijø paroda, kurioje áam-þinti senovinës ir ðiuolaikinës Kazanësfragmentai, Tatarstano sostinës ðventësir ðiokiadieniai.

Ði paroda apkeliaus visus Lietuvosmiestus, kuriuose yra totoriø bendruo-menës. Mûsø mieste nuotraukø eks-pozicija veiks iki birþelio pabaigos, ir visinorintieji galës ateiti ir pasigroþëti nuo-stabiais Kazanës vaizdais.

Visi ðventës sveèiai vëliau buvo pa-kviesti á kino salæ, kur buvo parodytasdokumentinis filmas apie Lietuvostotorius „Murzø ainiai Lietuvos þemëje“.Filme surinkta daug ádomios medþiagosapie Lietuvos totorius, kurie jau ðeðisamþius gyvena Lietuvoje. Filmavimo

TOTORIØ KULTÛROS DIENA KLAIPËDOJELilija MUSINA, Lilija ALIMOVA

grupë lankësi vietose, kuriose kom-paktiðkai gyvena Lietuvos totoriai: Rai-þiuose, Nemëþyje, Kaune, Alytuje, Ke-turiasdeðimt totoriø kaime. Filmo reþi-sierius ir scenarijaus autorius - LeonidasGluðajevas. Kuriant scenarijø prisidëjoLietuvos totoriø bendruomeniø sàjun-gos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas.Filmo prodiuseriumi tapo Alijus Alek-sandrovièius, kuris ðventës dienà iratveþë juostà á Klaipëdà.

Vilniaus universiteto docentë GalinaMiðkinienë su malonumu sutiko atva-þiuoti á ðventæ ir papasakojo filmo su-kûrimo smulkmenas. Uþ tai Klaipëdosbendruomenë „Nur“ buvo labai dëkinga.

Filmas laimëjo pirmàjà vietà uþ geriau-sià scenarijø kino festivalyje „AuksinisMinbaras“, vykusiame Kazanës tûks-tantmeèio minëjimo metu 2005 metørugsëjá.

Pasibaigus filmo perþiûrai ávyko kon-certas, kuriame dalyvavo Visagino to-toriø bendruomenës vaikø kûrybos ko-lektyvas, Latvijos totoriø – baðkirø kul-tûros centro folkloro ansamblis ir jaunadainininkë ið Rygos Jelena Gazizova.

Dainininkë J. Gazizova turi puikø balsà– lyriðkà-dramatiðkà sopranà, ji nepap-rastai artistiðka. Jelena ðiemet baigia vi-durinæ mokyklà, svajoja ástoti á Kazanëskonservatorijà ir tapti þinoma visamepasaulyje. Jau penkerius metus ji uþsiimaakademiniu vokalu pas patyrusià peda-gogæ Tatjanà Berezinà.

Po koncerto visi sveèiai buvo pakvies-ti prie stalø, nukrautø totoriø tautiniaispatiekalais, su meile paruoðtais mûsøbendruomenës nariø.

Totoriø kultûros ðventëje atsispindëjobendras tikëjimas tautinio atgimimostebuklu, atvirumas ir gerumas vienaskitam, atsiminimai apie mûsø tolimàTëvynæ – Tatarstanà ir rûpestis Lietuva,kuri tapo mums antra Tëvyne.

Bendruomenë iðreiðkia padëkà Klai-pëdos miesto savivaldybei, Generali-niam Rusijos Federacijos konsulatuiKlaipëdoje ir asmeniðkai GeneraliniamRF konsului Leonidui Basninui uþ pa-galbà organizuojant ðventæ.

Ð. m. balandþio 5 – 14 dienomis Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirminin-kas dr. Adas Jakubauskas ir Lietuvos musulmonø sunitø dvasinës valdybos (Muf-tiato) pirmininkas muftis Romualdas Krinickis Tripolyje (Libija) dalyvavo Tarptau-tinëje konferencijoje, skirtoje pranaðo Mahometo gimimo dienai (Mauliud) paminëti,kurià organizavo Tarptautinis Islamo Kvietimo Fondas. Forume dalyvavo per 500dalyviø ið viso pasaulio. Antroji konferencijos dalis vyko Timbuktu mieste Malyje, iðkurio prieð keletà ðimtmeèiø Islamo mokymas sklido po visà Afrikos kontinentà. Pogrobikiðkø kolonizatoriø karø ði vietovë prarado savo svarbà ir dabar tëra nedidelëskurdþiai besiverèianèiø þmoniø gyvenvietë.

Tarptautinë konferencija Tripolyje

"LT" informacija


Ð. m. sausio mën. 17 d. Simferopolyjevyko Krymo totoriø dekoratyvinës tauto-dailës kûriniø paroda, á kurià gavau kvie-timà ið þymaus dailininko ir parodos orga-nizatoriaus, Ukrainos dailininkø sàjun-gos nario Mamuto Èurlu. Jis subûrë gru-pæ etnokultûros puoselëtojø, per trumpàlaiko tarpà organizavo ekspedicijas á mu-ziejus, ið privaèiø þmoniø rinko tai, kasdar iðliko, tyrinëjo ir sukûrë gaminius pa-gal senuosius pavyzdþius ir ðiuo meturengia tautodailës parodas.

Mûsø tëvynainiai Krymo totoriai 1944m. buvo iðtremti á Uzbekistanà, Kazach-stanà ir Sibirà. Jiems susiruoðti buvoduota 1 valanda. Aiðku, kà galima buvopasiimti per valandà... Patekæ á Uþpoliaræþmonës, neatlaikæ ðalèiø, þuvo. Uzbeki-stane ir Kazachstane jie iðgyveno, iðkeis-dami á maistà savo drabuþius (puoðniusðventinius), rakandus.

Ir ðtai parodos atidarymas. Tai, kà jojepamaèiau, sunku apraðyti, nes tai buvoiðties fantastiðka. Patekau tarsi á stebukløðalá, kur grindys buvo nuklotos margas-palviais kilimais, sienos nukabinëtos darnuostabesniais gobelenais bei lëkðtëmis,pano, Koranø dëklais. Ant sienø ir sten-duose puikavosi muzikos instrumentai,pieðiniai, vyrø ir moterø galvos apdanga-lai, buities reikmenys virti kavai „dþezve“bei kita. Uþvis nuostabiausi man pasiro-dë juvelyriniai dirbiniai, kurie galëtø pa-puoðti ne vienà didþiausià muziejø salæ...Ir visa tai padarë paprasti, kuklûs, beveikneturintys paramos ir pritarimo valstybi-nëse institucijose þmonës, vedini meilëssavo Tëvynei bei noro atkurti tai, kas be-veik prarasta.

Belieka tik iðreikðti gilià pagarbà paro-dos organizatoriams ir dalyviams. Tødarbø groþis veikia taip stipriai, kad kartàjuos pamatæs jau negali su jais iðsiskir-

PRAEITIES LOBYNASLiusë GAIDUKEVIÈIENË

Varënos rajono totoriø draugijos pirmininkë

ti... Visai neseniai vienas þinomas þmogusapie Lietuvos totorius pasakë: „Jûs tikgenø neðiotojai“. O koks jis buvo teisus!Vos tik prisilietus prie tø vertybiø, genaisusisieja, jie tarsi mus vël ápareigoja,budina.

Ádomu ir tai, kad Krymo totoriø menususiþavëjo ir kitø tautybiø þmonës. Vienaið jø – Valentina Kontrolskaja, rusë, gy-venusi Simferopolyje ir 1900 – 1915 m.surinkusi 8 tûkstanèius XII – XIX a. to-toriðkø motyvø. Ji visa tai pieðë, siuvinë-jo. Moters ðeima dël to buvo persekio-jama, namai sudeginti, tik dalá kolekcijos– apie 180 ornamentø pavyko iðsaugoti.Dabar ðios ástabios moters anûkë visàsenelës surinktà neákainojamà palikimàperduoda Krymo totoriams. Beje, atku-riant ðá lobynà dirba ir ukrainieèiai.

Krymo totoriai – labai gyvenimà my-linti, aukðtos kultûros, dideliø meniniøgabumø, verþli, iðtverminga tauta. Ðiuometu ji iðgyvena didelius sunkumus, su-gráþusi á Tëvynæ neatgauna turëtos nuo-

savybës. Nepaisydama to, kaþkaip ver-èiasi, leidþia vaikus mokytis á mokyklas,universitetus. Kas nuostabiausia, puose-lëja savo kultûrà, tradicijas, nelaiko pyk-èio savo skriaudëjams, o gyvena taikiai,kuria ir labai daug dirba.

Jaunimas uþdarbiauti á uþsiená neva-þiuoja, stengiasi ásitvirtinti Tëvynëje.

Mûsø tautieèiams ðie mieli þmonësperdavë nuoðirdþius linkëjimus atgimti,mokytis dainø, ðokiø, atgaivinti nacio-nalinius amatus.

Su manimi siuvinëjimo meno paslapti-mis dalijosi meistrë Gulnara, kurios ðei-moje gyvenau ir dirbau 10 vieðnagës Kry-me dienø. Ið pradþiø buvo nedràsu netprisiliesti prie ðio subtilaus meno, taèiaulaiko turëjau maþai, todël sieloje sutram-dþiusi susiþavëjimo emocijas, ëmiausidarbo. Reikëjo daug pieðti, kad galëèiaupajausti tautiniø motyvø raðtà ir simbolikà.Juk nevalia pieðiniuose rodyti þmoniø, onorëjosi savo kûriniuose iðreikðti ir svei-kinimus, palinkëjimus, slaptas svajones...

Krymo totoriø mene reikðminga tai, kadaudiniai buvo naudojami brangûs, ryðkiøspalvø. Siûlai siuvinëjimui parenkami la-bai kokybiðki, siuvinëjama auksu, sidab-ru, dekoravimui buvo naudojami brang-akmeniai, ornamentinës detalës (gëlës,spyruoklës ir kt.). Rankðluosèiai ir galvosapdangalai (marama) buvo apneriami và-ðeliais.

Deportacija nesunaikino Krymo toto-riø ðirdyse troðkimo atkurti protëviøðimtmeèiais kurtø kultûros vertybiø. Visiparodoje eksponuoti darbai buvo atliktigrieþtai laikantis tradiciniø formø, todëlðirdá glostë galimybë prisiliesti prie toli-mos praeities kultûros, neákainojamoprotëviø palikimo. Visa tai prikelta ið uþ-marðties keleto þmoniø pasiaukojamodarbo bei ðirdies ir rankø ðiluma. Turintomenyje, kad meno vertybës dabar yra


nustumtos á antrà planà, ðie nuostabiømeniniø gabumø þmonës dirba toliau, ti-këdami, kad jø sukurti meno kûriniai, dalákuriø galima pavadinti ðedevrais, ras tin-kamà vietà ir ávertinimà. Nenorëèiau bûtiateities pranaðu, bet prisilietus prie þaiþa-ruojanèiø, brangiaisiais akmenimis inkru-stuotø meno kûriniø, pajauèiau sugráþusiprie turtingos, ið tolimos praeities sugrà-þintos mûsø protëviø kultûros, ateityjeuþimsianèios labai svarbià vietà. Tikiu,kad ávyks ir mûsø, Lietuvos totoriø, atgi-mimas. Juk mes tø paèiø genø neðiotojai.Tereikia paliesti stygas ir skamba muzika...

Tai, kà iðmokau, norëèiau perduoti mû-sø tautieèiams. Be to, manau, kad busgalimybë tobulintis pas geriausius Kry-mo totoriø meistrus. Tereikia tik pano-rëti. Manau, kad kiekviena moteris ga-lëtø iðsiuvinëti ir savo namus papuoðtipagalvële, rankðluosèiu. Mergaitës bedidelio vargo galëtø iðsiuvinëti sau kos-metikos krepðelá ar rankinæ, su kuriais

nebûtø gëda eiti á teatrà, kinà ar pobûvá.Be to, atkristø rûpestis, kà dovanoti arti-miems þmonëms, juk brangiausia dovanayra pagaminta savo rankomis, á kuriàádëta daug ðirdies ðilumos ir meilës.

Uþ savo patirtus áspûdþius esu nuoðir-dþiai dëkinga Lietuvos totoriø bendruo-meniø sàjungos pirmininkui gerbiamamAdui Jakubauskui bei pavaduotojui Ali-jui Aleksandrovièiui. Tai jø geranorið-kumo ir darbo dëka galiu Jums papasa-koti apie aukðtà mûsø protëviø meninækultûrà, ðiandien atgimstanèià Kryme.Didþiuokimës savo kilme. Jeigu mes ið-moksime ðiø tautodailës darbø ir juospritaikysime Lietuvoje, tai bus tarsi pa-minklas ástabiai totoriø kultûrai.

Todël, mielos moterys ir merginos,kvieèiu Jus jungtis ir bendromis pastan-gomis pabandyti atgaivinti ðià tautodai-lës rûðá.

Visas susidomëjusias moteris kvieèiuskambinti man telefonu 8 614 78316.

Ð. m. geguþës 6 d. Panevëþio muziki-niame teatre ávyko totoriø kultûros diena,kurià organizavo Panevëþio totoriø bend-ruomenë. Á renginá susirinko vietos bend-ruomenës nariai bei miesto gyventojai.Tarp sveèiø buvo Panevëþio miesto savi-valdybës vicemeras Petras Lomanas, Pa-nevëþio generalvikaras Robertas Puke-nis, rusø, ukrainieèiø, baltarusiø bei þydøbendruomeniø atstovai. Renginá organi-zavo ir vedë bendruomenës pirmininkasIslamas Bogatovas.

Ðventë prasidëjo malda, vëliau þodisbuvo suteiktas sveèiams. Labai ðiltus þo-dþius Panevëþio bendruomenei tarë ge-neralvikaras Robertas Pukenis, Panevë-þio þydø bendruomenës pirmininkas Ge-nadijus Kofmanas, miesto savivaldybësvicemeras Petras Lomanas, Latvijos to-toriø bendruomenës pirmininkas ZufarasZainulinas.

Aðtuoniasdeðimtojo jubiliejaus progabuvo pasveikintas bendruomenës narys,Antrojo pasaulinio karo veteranas As-chatas Charisovas.

Renginio dalyviams buvo pademonst-ruotas dokumentinis filmas apie Lietuvostotoriø bendruomenæ „Murzø ainiai Lie-tuvos þemëje“, kurá pristatë Lietuvos to-toriø bendruomeniø sàjungos pirminin-kas dr. Adas Jakubauskas bei jo pava-duotojas Alijus Aleksandrovièius. Áðventæ atveþtas prizas – „Auksinisminbaras“, kuriuo filmas buvo apdova-notas pirmajame Tarptautiniame musul-moniðko kino festivalyje Kazanëje. Prieðfilmo demonstravimà dainininkas Serge-jus Alipovas atliko dainà, leitmotyvuskambanèià ðioje kino juostoje. Filmuipasibaigus pasigirdo ovacijos – tokiu bû-du salë iðreiðkë savo ávertinimà ðiam kinokûriniui.

I. Bogatovas bei G. Kofmanas kreipësiá susirinkusius, kviesdami ávairiø tikëjimøir tautybiø þmones ne konfliktuoti, betsugyventi santarvëje ir meilëje. Jiems pri-tarë Panevëþio generalvikaras RobertasPukenis. Savo kreipimàsi artimiausiu me-tu jie þadëjo atspausdinti regioninëje beirespublikinëje spaudoje.

Antroje renginio dalyje savo kûrybosdainà padainavo Ina Krutova. SergejusAlipovas atliko kelis rusø romansus beikeletà savo kûrybos dainø.

Renginiui pasibaigus, visi dalyviaibuvo pavaiðinti bendruomenës moterøpagamintais patiekalais.

"LT" informacija

Totoriø kultûros dienaPanevëþyje


Þodþio islamas negalima paþodþiui ið-versti ið arabø kalbos. Taikliausia, kà gali-ma sugalvoti – „nuolankumas Dievui“,„pasiðventimas Jam“. Þymiausias islamoteologijos þinovas norvegas Fritjofas Ðuo-nas sako: „Islamas – tai Dievo ir þmogaussusitikimas“. Aukðèiausiojo neámanomapamatyti, iðreikðti mums prieinamomispriemonëmis. Jis – amþinas, bet amþinybë-je jam nëra lygiø – taip iðreikðta ði filosofinëidëja viename Pranaðo chadisø.

Nauja prasideda nuo musulmoniðkotikëjimo simbolio.

Jëzaus ir jo apaðtalø sekëjai tiki vienàDievà-Tëvà, Sûnø, nukryþiuotàjá valdantPontijui Pilatui, Ðventàjà dvasià, tikintysmusulmonai teigia: „Aðchadu en la ilahailla-l-Lah va aðchadu anna Muchammadrassul Allach“ („Liudiju, kad nëra kitoDievo, iðskyrus Alachà, taip pat liudiju,kad Muhamedas – Dievo pasiuntinys“).

Ðià formulæ iðtarë pats Pranaðas, kaipas já apsilankë gerai apsirengæs nepaþás-tamasis (reikëtø suprasti, kad tai buvoarkangelas Gabrielius) ir jo paklausë:„Kas yra islamas?“. Pranaðui èia pat tekosuformuluoti penkis pagrindinius teigi-nius, kurie iki ðiø dienø iðlieka tikro mu-sulmono gyvenimo bûdo pagrindas. Taiyra: Ðahada (aukðèiau minëtas tikëjimoliudijimas), Salat (kasdienë malda penkiskartus per parà), Zakat (savanoriðkasaukojimas vargðams), Saum (pasninkasRamadano mënesá, valgant tik tamsiu pa-ros metu) ir Hadþas (piligrimystë á Mekà).Paskutiniame nurodyme leidþiama vie-nintelë nuolaida: jeigu þmogus neturi lëðøarba jam neleidþia sveikata, á Mekà jis galipasiøsti savo pavaduotojà arba Hadþàpakeisti „maþuoju Hadþu“ – atlikti kelionæá artimiausià meèetæ.

Skirtingai nei krikðèionybë, islamas ne-turi ðventikø instituto. Ir Hadþo metu, irprie namø þidinio, gimimo ir mirties valan-dà, dþiaugsme ir varge musulmonas ben-drauja su Dievu savarankiðkai, be tarpi-ninkø ir aiðkintojø. Dël to ir susidaro pa-radoksas: Pranaðo sekëjai, nuolat kaltina-mi dël nepakantumo, visais laikais turëjodaugiau laisvës ir galimybiø nei kitø mo-noteistiniø religijø iðpaþinëjai.

Nors visi musulmonai formaliai lygûsreliginiame gyvenime, ið tikrøjø jis su-tvarkytas gana aiðkiai – bendruomenë(„umma“) demokratiniu bûdu iðrenka ima-mus, vadovaujanèius maldoms meèetëse.Tiesa, ðiitiðkame Irane veikia ajatolø insti-tutas (nuo þodþio ajat-l-lach), „Dievo þen-klas“. Ajatola pripaþástamas aukðèiausiuautoritetu dvasinio gyvenimo klausimuo-se, o nuo 1979 metø revoliucijos - ir pa-saulietinio gyvenimo klausimais.

Taigi laimi tas, kas balso teisæ turinèiai

PAMÀSTYMAI APIE ISLAMÀSutrumpintas straipsnis spausdinamas ið iliustruoto þurnalo „Vokrug Sveta“ 2005 m. lapkrièio mën.11(2782) numerio.

Rinat VALIJEV tikinèiøjø daugumai (visiems apylinkëjegyvenantiems suaugusiems vyrams) at-rodo labiausiai iðsilavinæs, protingiau-sias, iðkalbingiausias, garbingiausias.Suprantama, kad islamiðkasis elektorataskartais klysta kaip ir bet kuris kitas. Beje,carinëje Rusijoje, nuo senø senovës lin-kusioje á visokias centralizacijas, aukð-èiau paminëta rinkimø praktika buvopaþeista: ten atsirado „Dvasiniø valdy-bø“ sistema, kuriai buvo suteikta teisëskirti ir nuðalinti mulas savo nuoþiûra.Akivaizdu, kad dël to Rusijos þurnalistøleksikone prigijo klaidinga sàvoka „mu-sulmonø dvasininkas“.

Taigi - laisvë ir tik asmeninë atsakomy-bë prieð Aukðèiausiàjá. Á ðá, atrodytø, ak-linà klausimà, Pranaðas davë atsakymà,kuris dël savo paprastumo, atrodo, yravienintelis ámanomas: „Kur nëra proto,nëra ir religijos“. Musulmonas pagal api-brëþimà turi siekti þiniø, kad iðmoktø tei-singai vertinti.

Taip atsiranda dar vienas paradoksalusnesusipratimas: ðimtmeèiais Europa tvir-tina, kad islamo visuomenë atsilikusi,tamsi ir beraðtë. Tai, esà, didþiausias jostrûkumas, kurá galëtø iðtaisyti tiktai apsi-ðvietæ europieèiai.

Þinoma, pagrindinë Vakarø „paþintis“su islamo pasauliu ávyko XIX amþiuje,kai pastarasis buvo stagnacijos bûseno-je. Taèiau IX – XI amþiuje net pats iðdi-dþiausias paryþietis ar romënas to nebû-tø pasakæs, nes tuomet krikðèioniðkas ða-lis mokslas pasiekdavo bûtent ið Rytø.

Tuo tarpu ir mûsø laikais keistai skam-ba kaltinimai neiðmanymu tiems, kurie jaupusantro tûkstanèio metø gyvena pagalKorano ástatymà: „Aukðèiausia tarnystëDievui yra þiniø siekimas“, „Gauti þiniøvaþiuok net á Kinijà“ (musulmoniðka dok-trina nemato nieko blogo mokytis ið kitøreligijø þmoniø, nes tokiuose svarbiuosereikaluose kaip mokslas bet kokios pas-tangos yra prasmingos). Pranaðas uþ-draudë netgi tuoktis neiðsilavinusiemsþmonëms. Kaip Dievas valdo ir veikia pa-saulá savaip, taip ir mes galime tobulintisupantá pasaulá ir save. Mûsø platumosetai, ko gero, bûtø pavadinta kûrybiniupotencialu. Þymiausias musulmonø mok-slininkas Chamidas al–Gazali dar XI am-þiuje (gerokai prieð Martino Liuterio irErazmo Roterdamieèio diskusijà) sakë:„Laisva valia – tai ypatinga valios rûðis,atsirandanti dël to, kuo þmogus abejoja“.

Kartà pranaðo Muhamedo paklausë:„Kas yra pats garbingiausias ið þmoniø?“.Ðis atsakë: „Protingas þmogus. O protin-gas tas, kas tiki Dievà, patikëjo Jo prana-ðais, elgësi nuolankiai“. Prisiminus visusámanomus ðios religijos pavadinimo ver-timus, galima suprasti, kad protas ir yra

islamas.Aukðèiausiasis islame, kaip þinoma,

nëra þmogaus pavidalo. Taèiau, þiûrintatidþiai, iðaiðkëja, kad „islamo menui vis-kas nesvetima, kas þmogiðka“.

Kaip gi taip?Ðis prieðtaravimas tik nepasiðventu-

siems atrodo problemiðkas. Musulmonasnenusiteikæs prieð ryðkius ar atvirus at-vaizdus. Svarbiausia, kad jie neágautøsakralinio statuso. Stabø garbinimas –baisiausia nuodëmë, èia islamas neina ájokius kompromisus.

Islamas aiðkiai atskiria dvi svarbiaskiekvieno tikinèiojo gyvenimo sferas:tikëjimà (imanà) ir religijà. Islamas patssavaime pavirsta ið religijos á visa api-mantá gyvenimo bûdà.

Tikëjimas uþsiima tik „vertikaliais“santykiais tarp Aukðèiausiojo ir þmoniø.Religijai lieka „horizontalioji“ aðis.

Korane raðoma: „Arabai sako: Mes ti-kime. Sakyk: jûs ne átikëjote, o paklusoteIslamui“. Koks skirtumas? Ar gi ne visosreligijos propaguoja paklusimà? Iðeina,kad ne visai, turint omenyje ryðius tarpimano ir Islamo. Tikëdamas Aukðèiausiàjá,tu priimi pasaulá toká, koks jis sukurtas.Ádomià analogijà ðiai ádomiai filosofineiteorijai siûlo musulmonø Knyga – patimetaforiðkiausia ið visø Ðventøjø raðtø.Pirmiausia Dievo valia musulmonø Prana-ðui buvo perduota per pamokslus. Taipatsirado religijos pagrindas. Ir tik po Mu-hamedo mirties jie buvo surinkti á Koranà(siriðkas þodis „keriana“ reiðkia „skaitymàgarsiai“), kad visas pasaulis galëtø suþi-noti ðias tiesas. To pasekoje atsirado tasIslamas, kurá mes þinome.

Toks musulmonø mokymo dvilypumas– vieno „skyriaus“ viduje kito buvimas– suteikë jam dar vienà labai svarbià sa-vybæ: jis neákyrus, be prievartos apiman-tis visas gyvenimo sferas Rytø visuome-nëje. Jeigu Vakaruose mokslo ir kultûrossrovës, laikanèios save pirmaujanèiomis,privalo save prieðpastatyti religijai, tai Is-lame tai – tiesiog neámanoma. Prieðingai– jame visi jo pasekëjø laimëjimai. Galimasakyti, kad tik jis ðimtmeèiais vienijo milþi-niðkà, ávairialypæ erdvæ nuo Ispanijos ikiBucharos ir Indijos. Vienijo kaip aukðèiau-sias kuriantysis pradas. Juk musulmonøfilosofija, poezija, menas ir architektûra yrauniversalûs ir nesusijæ su kanonu. Ið tiesø,jeigu eilinis Rusijos (Europos) pilietis pasi-stengtø prisiminti viskà, kà þino apie Isla-mo kultûrinæ tradicijà, jis ten nerastø nëkruopelytës religinës propagandos. Ir tiknedaugelis þino, kad jausmingos Saadi ar-ba Omaro Chajamo eilës puikiai ásiterpia áDoktrinà, vaizduodamos meilæ Aukðèiau-siajam. (Bus daugiau)Ið rusø kalbos vertë Ernestas Jakubauskas

Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën. 11

Dabar turbût pats netinkamiausias me-tas eiti á sveèius pas Lietuvos musulmo-nus. Nugriaudëjo pranaðo Mahometo ka-rikatûrø skandalas, vyksta protestai ara-bø ðalyse. O gal kaip tik laikas? Juk ne-daugelis þinome apie ðalia mûsø gyve-nanèiø musulmonø tradicijas, tad ir visainetyèia galime vienas kità áþeisti.

Vieðëdama Lietuvos musulmonø muf-tijaus Romualdo Krinickio namuose iðtikrøjø bijojau kà nors ne taip pasakyti arpadaryti, vis teiravausi, ar galiu klaustito ir ano. Tik kità dienà atidþiai perskai-èiusi 2006 metø musulmoniðkà kalendoriø(musulmonams dabar – 1427-ieji metai,mes skaièiuojame nuo Kristaus, jie – nuoMahometo) supratau, kad vienà netaktàvis dëlto padariau.

Kalendoriuje paraðyta, kad musulmo-nams vaiðinantis pirmas patiekalà turi ra-gauti ðeimininkas. O mes prie stalo jaukirtome Galinos Krinickienës iðvirtus to-toriðkus koldûnus, kai muftijus, iðkil-mingà apdarà pakeitæs paprastesniu, ða-lia prisëdo... Bet nepriekaiðtavo.

Panaðu, kad jis apskritai nemoka pykti,miela ðypsena nedingsta nuo jo veido.Jei imsi nervintis, kad kaþkas elgiasi nepagal ðariatà, geria alkoholá (musulmo-nams – tabu) ar kepa kiaulienos karbo-nadà (irgi tabu), daugiau niekam nelikslaiko ir jëgø.

Vaikai paþins lietuviø tradicijasRomualdas su þmona Galina, ketveriø

metø dukrele Karina ir ðeðiameèiu sûneliuDeividu gyvena kukliame dviejø kamba-riø bute Vilniuje. Uþ namo – ne minaretas,o Spaudos rûmø dangoraiþis. Netolieseir katalikiðkas vaikø darþelis, kurá lankoDeividas. Ði þinia iðties buvo netikëta.

Galina, pasipuoðusi atversto Koranoformos pakabuku, aiðkino paprastai: „Taskatalikiðkas darþelis ðalia mûsø namø, toli

Ir musulmonus saugo angelaiBrigita BALIKIENË vesti nesinori. Namie bendraujame lietu-

viðkai, tad dël kalbos problemø nëra. Otikëjimo reikalai... Tëvas jam paaiðkino,kad katalikai vienaip meldþiasi, musulmo-nai – kitaip. Deividas supranta ir darþelyjeprieð valgá kartu su lietuviais sukalba pa-prastà katalikiðkà maldelæ. O namie – jautik musulmoniðki paproèiai“.

Ðalia darþelio veikia ir katalikiðka ke-turiø klasiø mokyklëlë. Dar tarsis ir namie,ir mokykloje, ar bus gerai, jei Deividasrugsëjo pirmàjà ten pasibels.

Anot Galinos, Deividas lanko ir lietu-viðkø tautiniø ðokiø kolektyvà „Ugnelë“,jam ten labai patinka. Ðoks ir Karina, betvëliau, gal kitàmet, kai jau iðdrás ilgiaulikti be mamos. Romualdas nei namie, neimokykloje neturëjo progos paþinti lietu-viø paproèiø, todël dþiaugiasi, kad jo vai-kai daugiau þinos apie lietuvius.

Kilogramas aukso uþ lietuvaitæNemëþyje gimæs muftijus tikino, kad

nëra þûtbûtinio ástatymo, jog totorius galivesti tik totoræ. Jam su Galina tiesiog pa-sisekë, juk anksèiau po religiniø musul-moniðkø ðvenèiø dar bûdavo organizuo-jami jaunimo ðokiai, kur Lietuvos totoriai– vaikinai ir merginos – susipaþindavo,o tëvai kaþkur netoliese bûdavo ir þiû-rëdavo, kas su kuo draugauja... Tokiamerenginyje Romualdas pirmà kartà ir pa-matë Galinà.

„Dabar man paèiam tenka kitus tuokti,– pasakoja Romualdas. – Islame yra irvedybos, ir skyrybos. Tuokdamas teirau-juosi, ar jaunieji gavo tëvø sutikimà, aryra liudininkai, kuriø statusas svarbus –jie patvirtina jaunikio dovanà. Galima jàvadinti ir „kalymu“. Bûtinai turi bûti áteiktadovana. Jei ávyks skyrybos, dovana liksþmonai. Kartà Lietuvoje þmonà susiradæsturtingas arabas pareiðkë teikiàs kilogra-mà aukso. O kità kartà pora árodinëjo, kadjie tuokiasi ið meilës, todël dovanos nëra.

Na, sakau, ne, dovana yra bûtina“. Mu-sulmonas gali vesti tik tada, kai jauástengia materialiai pasirûpinti ðeima.

Muftijus perspëja lietuvaites, kad jostikriausiai bus ne vienintelës þmonos my-limøjø namuose, taèiau tai jø neiðgàsdi-na. O toms Lietuvos pilietëms, kurios uþ-simano tapti musulmonëmis, kad leng-viau susirastø darbà Egipte ar SaudoArabijoje, jis parodo duris.

Chalialinë mësaNeseniai muftijus pirmà kartà lankësi

skerdykloje netoli Klaipëdos. Jis labainustebo, kad taip daug gyvuliø skerdþia-ma ir eksportuojama, tiesiog neásivaiz-duojamai dideliais kiekiais. Skerdykla ne-seniai pasirûpino ir musulmonais: á ávai-rias pasaulio ðalis ið Lietuvos veþama va-dinamoji chalialinë mësa. Musulmonamssvarbu, kad gyvuliui ar paukðèiui bûtøperpjauta miego arterija, tik tokià mësàjie gali valgyti.

Muftijus ir vël stebina: „Svarbiausia –nebûti fanatikais. Kai studijavau medre-sëje Rusijoje, po pirmø metø atvaþiavauatostogø pas moèiutæ á Keturiasdeðimtiestotoriø kaimà. Na ir ëmiau purkðtauti: tosmësos nevalgysiu, ta þàsis neteisingaipapjauta ir pan. Bet gyvenimas yra gyve-nimas. Jei nëra sàlygø, reikia tenkintis irmaþesniu. Gerai, kad verslininkai inves-tavo pinigø, toje skerdykloje ásigyta rei-kalinga technika. Gyvulys ávedamas á gar-dà, jo galva prispaudþiama, kad kaklasmatytøsi, taip lengviau tinkamai papjauti.Jeruzalëje bandþiau aiðkintis, kuo skiriasikoðerinis vynas nuo paprasto, bet taip irnesupratau“.

Kaip ir katalikai, Lietuvos musulmonaipastaraisiais metais giminëmis renkasidaugiausia tik á laidotuves, o vestuves irkrikðtynas ðvenèia kukliau.

(Nukelta á 16 psl.)


Visi esame pranaðo Mahometo (S.A.W.)bendruomenës (umos) nariai. Kreipiuosiá jus, kad pagalvotumët, ar mes teisingaielgiamës, kad toje bendruomenëje kiek-viena tauta turëtø gerà ateitá. Aukðèiau-sias Vieðpats Ðv. Korane mums sako, kadvisi mes Jo akyse lygûs, kad privalomevisada rûpintis ir padëti gerais darbaisvieni kitiems. Bûti nacionalistais yra dide-lë nuodëmë, taèiau nacionalizmo apraið-kos yra pastebimos tarp musulmonø.

Mano galva, nacionalistai negerbia Ðv.Korane iðdëstytø Dievo ástatymø. Jie, pa-mirðæ ðiuos ástatymus, gerbia tik savo ly-deriø sukurtas tradicijas. Privalome visiþinoti, kad jos yra nelygios su Dievo ásta-tymais ir visi þmonës privalo gerbti tik Joástatymus. Ðv. Korane Aukðèiausias Vieð-pats Alachas mums sako, kad Jis yra tiksu tais, kurie gerbia Jo ástatymus! Musul-monai tik gerbdami Dievo ástatymams pa-rodo savo tikëjimà Juo ir meilæ Jam.

Pagalvokim, kodël totoriø poetas Faja-zas Faizovas savo straipsnyje „Totoriøsaviëda... Kada tai baigsis?“, (laikraðtyje„Lietuvos totoriai“ lapkrièio-gruodþiomën., 2005 metø 6(89) numeryje) iðreiðkësavo nepasitenkinimà mûsø lyderiø (pir-mininkø ir imamø) darbu? Ne maþiausvarbus yra Alytaus musulmonø bend-ruomenës gerbiamo pirmininko IpolitoMakulavièiaus straipsnis „Ar iðliksim sa-vyje?“ Að kvieèiu visus pagalvoti, kodëlir kam yra naudinga, kad mes, Lietuvos,Lenkijos ir Baltarusijos totoriai, savomentalitetu skiriamës nuo islamiðkø vals-tybiø savo broliø musulmonø ir kà mumsvisiems reikia daryti, kad mûsø totoriøtauta turëtø ateitá.

Europos valstybëse musulmonø ben-druomenës pirmininkas su komiteto na-riais sprendþia ekonominius ir socialiniusklausimus, per muftijø palaiko ryðius suislamiðkø ðaliø broliais musulmonais, suimamais rûpinasi þmoniø ðvietimu. Mu-sulmonai privalo gerbti tos valstybës,kurioje gyvena, Konstitucijà ir savoKonstitucijà – Ðv. Koranà.

Musulmonø bendruomenës pirminin-kas su imamais privalo rûpintis, kad jau-nimas bûtø aukðtos moralës, gerai moky-tøsi ir ásisavintø kuo daugiau þiniø, kadatneðtø savo nuoðirdþiu darbu dþiaugs-mà kuo didesniam kiekiui þmoniø ne-priklausomai nuo jø rasës ir tikëjimo. Ðv.Korane Aukðèiausias Vieðpats Alachasmusulmonams sako, kad kitø tikëjimøþmoniø aplinkoje jie privalo bûti kantrûs,vadovautis protu, bet ne jausmais, nesi-ginèyti spræsdami problemas, neiti á krað-tutinumus, turëti stiprià pusiausvyrà, rea-lià nuovokà, logiðkas mintis, truputá pla-tesná akiratá kiekvienoje situacijoje pyk-èiui áveikti. Pranaðas (S.A.W.) pasakë,kad tik tas yra stiprus musulmonas, kuris

Brangûs Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos totoriai ir visi èia esantys broliai musulmonai!

Marytë KRINICKAITË áveikia savo pyktá, ir tik tas yra tikintis,kuris kità myli ne maþiau uþ save. Mu-sulmonams galima pykti tik tris paras.Nesutarimø atvejais reikia kuo greièiauiðsiaiðkinti ir uþgautà þmogø skubëti at-sipraðyti. Ðv. Korane Aukðèiausias Vieð-pats mums sako, kad Jo tiesas reikia aið-kinti kitø tikëjimø þmonëms.

Prisiminkim, kà sako mums Alachas„Al‘Bakara“ suroje, ketvirtoje ir penktojeeilutëse (ajose): „Tie, kurie nuoðirdþiai tikituo, kas apreikðta tau (o Mahometai) –Koranu ir viskuo, kas yra nurodyta jame,- laikosi priesakø ir ástatymø, tiki á viskà,kas nurodyta Alacho, ir á knygas, kuriosbuvo iki tavæs kitiems pranaðams - Se-nuoju testamentu ir Evangelija, nes joseyra Alacho vienas pagrindas – ir tvirtaiásitikinæ ateinanèia Aukðèiausio Teismodiena, kad bus prikelti þmonës, bus ap-dovanoti ir nuteisti. Tie yra tiesiame ke-lyje, Alachas jiems vadovauja. Jie laimës,kad pakluso Jam, nes nutolo nuo to, kasuþdrausta.“ Ið ðitø eiluèiø apraiðkos messuprantame, kad visi pranaðai iki pranaðoMahometo (S.A.W.), - Ðv. Korane pami-nëti dvideðimt keturi pranaðai (t.b.j.r.),pradedant Adomu ir baigiant Jëzum(t.b.j.r.), - tikëjo tik Vienà AukðèiausiàVieðpatá.

Prisiminkime visi, kà sako mums Ala-chas ketvirtoje suroje „An Nisa“ („Mo-terys“), 174 eilutëje „O þmonës! Mes jumsdovanojom aiðkius þenklus, kad Maho-metas (S.A.W.) yra teisingas pranaðas,ir mes apreiðkiame Koranà – ryðkià ðvie-sà, kad apðviestø jums kelià ir kad juovadovautumës siekdami iðsigelbëti“.

Brangûs totoriai, Aukðèiausias Vieð-pats Alachas Ðv. Koranà dovanojo netam, kad já uþ pinigus skaitytø mirusiamþmogui. Aukðèiausias Vieðpats já dova-nojo gyviems þmonëms laisvalaikiu skai-tyti, kad kuo daugiau tà apraiðkà prisi-mintume, bet ne savo asmenine nuovokalyderiai dogmas kurtø. Alachas mumssako, kad Ðv. Korane yra viskas iðaiðkin-ta, kà reikia daryti, kad þmonës nesipyk-tø! Pranaðas Mahometas (S.A.W.) pa-sakë, kad su juo pasibaigë visø pranaðømisija, o Ðv. Koranu – visas Aukðèiau-siojo Vieðpaties religijos mokslas. Kasieðkos naujoviø, tas pasuks á klystkelius.Klystkeliai veda á neþinià, o pastaroji –prie tautos iðnykimo.

Ðv. Korane yra nurodyta viskas, kasgyvam þmogui yra gera ir þalinga, kadþmonës visà gyvenimà turëtø blaivøprotà, valgytø tik ðvarià ir sveiko gyvuliomësà, gerbtø Dievo ástatymus, bûtø vienikitiems nuoðirdûs, stiprios moralës, darb-ðtûs, per visà gyvenimà siektø mokslo irdievobaimingumo. Dël nuodëmingo pa-vydo, godumo, ðykðtumo, ðmaikðtaus pi-nigø iðlaidumo asmeniniams interesams,tinginystës, iðdidumo, aistros þmogus

þmogui yra vilkas ir klaidþioja baisiau uþgyvulá. Didþiausià nusikaltimà padaro tie,kurie dël didesnio Dievo dovanoto suma-numo yra pavydûs ir godûs, savo pla-èiais peèiais uþstoja kelià kitam dirbtivardan Alacho Maloningojo Gailestingo-jo, nors jo darbas bûtinai reikalingasbendruomenëje. Pranaðo Mahometo(S.A.W.) pavyzdþiu musulmonai atsisëdaprie stalo valgyti ir darbà pradeda, sa-kydami „Vardan Alacho MaloningojoGailestingojo“, bet ar Jis visus mus girdiir laimina? Ypaè tuos þmones, kuriuosAukðèiausias Vieðpats apdovanojo di-desniais gabumais, darbðtumu, realianuovoka, logiðkomis mintimis, platesniuakiraèiu, gebëjimu vadovauti, bet jie sumaþesnio sumanumo þmonëmis elgiasikaip ðachmatininkai su medinëmis figû-romis ðachmatø lentoje. Ðv. Korane Die-vas mums sako, kad juos smarkiai nu-baus visai jiems netikëtu laiku! Dievasmums sako, kad kai kuriuos þmones Jislabiau apdovanojo tam, kad jie rûpintøsivieni kitais ir bûtø visi kartu, kad mate-rialiø gërybiø niekam nesuteikë malonësnusineðti á kapus, kad ðykðtûs suklupsprieð ugná (tikriausiai nuo skausmo?), kadmaterialios gërybës yra tik þmoniø pa-gunda ðiame gyvenime ir nelygios ge-riems darbams. Tad bûkim nuoðirdûs, kadlabiau susitelkæ atliktume kuo daugiaugerø darbø Vardan Alacho MaloningojoGailestingojo, kad ateinanèios kartosþmonës pasidþiaugtø mumis ir jaustø sa-vo gyvenime didelá norà tæsti mûsø pra-dëtàjá darbà, skubëtø bendrai maldai ámeèetes, rûpintøsi gera jø bûkle ir ugdytønuoðirdumà.

Aukðèiausias Vieðpats Ðv. Korane uþ-baigë savo religijos mokslà, kad viso pa-saulio suprantantys þmonës þinotø, jogJis yra gyvas, mums Nematomas visoKûrëjas, turi 99 graþius vardus, savo galia,gerumu ir iðmintim niekam savo kûrybojeneprilygsta ir nieko panaðaus á save nërasukûræs, kad gamtà valdo per savo ange-lus, o þmogui dovanojo màstymà, protà,sumanumà ir Pats padeda jam iðgyventi.Tik per vienà savo paskutiná mylimà ver-gà – pranaðà pasiuntiná Mahometà(S.A.W.) – visam pasauliui dovanojo vie-nintelá Islamo tikëjimà. Ðv. Korane Ala-chas mums sako, kad tik Islamas yra ið-baigtas teisingas tikëjimas, nes remiasilogika ir realybe.

Dievas Islamà dovanojo, kad þmonësturëtø lengvà tikëjimà. Jame visi þmonësAukðèiausiam Vieðpaèiui Alachui lygûs.Savo lyderius musulmonai gerbia ir mylitik uþ jø nuoðirdø darbà. Islame maldos irapeigos yra Dievo dovanotos pranaðuiMahometui (S.A.W.). Jos yra trumpos irnesunkios. Teologams nieko kurti nerei-kia. Jas privalo þinoti ir mokëti atlikti visivyrai ir moterys. Islame teologø-imamø


paslaugos yra atliekamos nuoðirdþiai irgeranoriðkai. Tiems imamams, kurie ne-turi nuosavo turto, visos bendruomenësþmonës privalo mokëti visiems þinomodydþio algà.

Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos toto-riai nemokëjo arabø kalbos. Jie graþiaiskaitë Ðv. Koranà, bet jo apraiðkos gerainesuprato, taip pat jie neþinojo pranaðoMahometo (S.A.W.) pamokymø – chadi-sø. Per ðeðis ðimtus metø jø lyderiai, savonuovoka vadovaudamiesi, sukûrë daugnaujø apeigø, iðkraipë saliat maldà. Ðv.Korane Dievas mums sako, kad tiems,kurie darë blogai neþinodami, Jis atleidþia,bet þinantiems neatleis. Ðiais laikais, bran-gûs mûsø lyderiai, Jûs viskà þinot ir, jeinorit pelnyt Dievo palaimà, kuo greièiauatsisakykit tø protëviø sugalvotø tradici-jø. Parodykit nuoðirdumà þmonëms, taippat astsisakykit savo mokamø pasklaugøir árodykit, kad tikrai atliekat savo darbàVardan Alacho Maloningojo Gailestingo-jo! Ðv. Korane Jis sako þmonëms, kadpaklustø tik prananaðui (S.A.W.). JameAlachas mums sako, kad þmonës yra ne-teisingi, neþino, kada blogai daro, taippat nesuvokia, kas yra jø draugai. Skau-du, kad mûsø lyderiai savo bendruome-nëse neðvieèia þmoniø teologinëmis pas-kaitomis, neaiðkina Ðv. Korano ir pranaðoMahometo (S.A.W.) chadisø, kuriais jispraktiðkai iðaiðkino Ðv. Koranà ir Dievoástatymus. Juk penkiø dienø per metusstovykla iki 16 metø amþiaus jaunimui yrane daugiau kaip vienas laðas jûroje. Ðeð-tadienines pamokas lanko labai maþaivaikø. Yra labai didelë tragedija, kad tarpmûsø, totoriø, yra þmoniø, kurie neþino,kad penki Islamo ramsèiai yra labai svar-bûs Dievo ástatymai, kuriuos reikia vi-siems gerbti ir vykdyti. Uþ juos privalësimatsakyti Aukðèiausiojo Teismo dienà irturësim pasiaiðkinti, kodël ðiame pasau-lyje jiems rodëm abejingumà. Ðv. KoraneDievas mums sako, kad maldà atliktumenuoðirdþiai, taèiau be emocijø, ir tik Islamàmylëtume. Dar daugiau nusikalsta Dievuitie, kurie meldþiasi, bet yra silpni, t.y.,neturi savyje jëgø áveikti pavydo, godu-mo, yra ðykðtûs ir ðmaikðèiai pinigusmëto tik savo asmeniniams poreikiams.

Aukðèiausias Vieðpats Alachas „ðaha-dà“ dovanojo tam, kad musulmonai Já jau-stø savo ðirdyje ir visam kûne, penkiskartus per dienà atliekamos maldos metupalaikytø tiesioginá ryðá su Juo, meèetëjevienoje eilëje maldos metu ugdytø nuo-ðirdumà vieni kitiems. Viso Kûrëjas Ala-chas visas sukurtas Savo gërybes dova-nojo mums. Kiekvienos maldos metu skai-tydami „Al‘Faticha“ praðome Jo tø gëry-biø kiekvienas ir kiekviena sau. Allahasnori, kad musulmonai jam skirtø tik vienàRamadano pasninkà. Ramadano pasnin-ku jis mus iðbando, suteikia galimybæ pa-tiems atsikratyti þalingo antsvorio, susi-kaupusiø mûsø organizme kenksmingømedþiagø, atsiradusiu alkiu paþadina pa-reigà uþjausti ir paremti silpnesnius uþ

save, apvalyti savo sielà nuo godumo irpavydo. Viso, kas yra uþdrausta Ðv. Kora-ne, nepajëgia áveikti tik silpni þmonës. Jielengvai pasiduoda Ðëtono pagundai; jietolsta nuo Dievo ir kenkia tik sau.

Zakiat mokesèiu ir nuoðirdþiom aukomatsidëkojame Alachui uþ visas dovano-tas mums gërybes, ypaè uþ didþiausiàturtà – sveikatà, taip pat darbðtumà, kant-rybæ. Juk be ðios Dievo dovanos mesnieko gyvenime nepadarytume. Savo pra-naðo Mahometo (S.A.W.) pavyzdþiu kiek-vienà rytà maldos metu praðykime Dievà,kad iðtaisytø mûsø kiekvieno ir kiekvie-nos trûkumus ir kad Jis mûsø sielos ne-paliktø në vienai akimirkai, kad dovanotøgerà sveikatà, daug þinojimo, gerà likimàir tik tuos darbus, kurie Jam priimtini.Kiekvienas musulmonas ir kiekviena mu-sulmonë privalo jausti didelá norà bentvienà kartà gyvenime nuvykti á Mekà,aplankyti „Charam“ ir Medinoje pranaðo(S.A.W.) meèetæ. Tik vienintelis ðis Isla-mo penktas ramstis gerbiamas (atlieka-mas) pagal Alacho suteiktà galimybæ.

Paþvelgæ á pranaðø genealoginá medá,matome, kad visos tautos tolo nuo pra-naðø mokymo ir nuo Dievo ðeðto ðimtme-èio pabaigoje. Tada, norëdamas iðgelbëtikiekvienà tautà, Dievas ið jos þmoniø ið-rinkdavo pranaðà, Jo dovanotais ástaty-mais kiekvienas pranaðas ugdë þmoniømeilæ ir mokë þmones teisingai tikëti tikVienà Nematomà Dievà, nes jie garbinoir tikëjo ne Patá Dievà, bet jø paèiø pa-darytus þmogaus pavidalo stabus.

Koks paradoksas yra dabar? Ðiuo metuyra þmoniø, kurie garbina pinigus, bet neAukðèiausiàjá Vieðpatá Alachà. Daug þmo-niø mano, kad uþsidirba juos be Dievopagalbos. Jauskime didelæ pareigà mels-tis uþ juos! Jie gyvena tik tam, kad kuodaugiau uþsidirbtø savo prabangiam gy-venimui (skaniau pavalgytø ir seksualinesistema pasitenkintø), bet ne tam, kad at-liktø kuo daugiau gerø darbø. Jie dirbatik tiek, kiek jiems asmeniðkai yra nau-dinga. Jiems tautos ateitis yra nesvarbi!

Gerbiami mûsø lyderiai, privalote mûsøpranaðo Mahometo (S.A.W.) pavyzdþiuZakiat mokesèiu ir nuoðirdþiom aukomsurinkti þmones, turëti savo biudþetà. Juknë viena þmoniø bendruomenë neturigalimybës bûti stipri be savo biudþeto.

Mes privalome bûti Aukðèiausiam Vie-ðpaèiui dëkingi, kad atsiuntë mus gelbëtimûsø brolius musulmonus ið islamiðkøðaliø. Jie moka arabø, rusø, lietuviø kalbas,sugeba aiðkinti Ðv. Koranà, pranaðo(S.A.W.) pamokymus, turi didelá norà mû-sø totorius ðviesti, kad mûsø ðirdyse bû-tø stiprus tikëjimas Aukðèiausiu Vieðpa-èiu Islame. Gerbiami mûsø lyderiai, kodëljûs nesudarot galimybiø bendrauti sujais? Juk tik dël savø profesionaliø imamøstokos mûsø meèetës yra uþdarytos kiek-vienà dienà, penktadieniais nevyskta pa-maldos su pamokslu Raiþiø, Nemëþio,Keturiasdeðimt totoriø kaimø meèetëse.Þmonës neðvieèiami teologinëmis pas-

kaitomis. Tad kaip mes galime iðliktisavimi? Dievas Ðv. Korane mums sako,kad jei þmonës nesikreipia maldoje á Já, taiJis tà tautà sunaikins ir atves á Islamà tà,kurios þmonës Já mylës. Ðità tiesà mesdabar pastebim, skaièiuodami tapusiusmusulmonais lietuvius, latvius, rusus.

Ðv. Korane Alachas mums sako, kadtuos, kurie pasitraukë nuo Islamo, bauspaèia didþiausia bausme ðiame ir bûsima-me pasauliuose Aukðèiausiojo Teismodienà. Visi tikintys supranta, kad tiemsbus plaèiai atidaryti pragaro vartai.

Miðriose ðeimose gyvena daug toto-riø. Jie neþino Ðv. Korano apraiðkos. Mesprivalome juos gelbëti! Turime juos kvie-sti á visus savo renginius, supaþindintisu islamiðka literatûra jø partnerius irvaikus, kad jie suprastø, jog mûsø visøyra Vienas Nematomas Gyvas Aukðèiau-sias Vieðpats, viso Kûrëjas Alachas. Jëzøir Mahometà Dievas pagal Savo norà at-vedë á ðá pasaulá kaip þmones ir pasiëmëið ðio pasaulio kaip þmones. Niekam ið jønesuteikë malonës bûti Savo vietininku.Juos Dievas atvedë á ðá pasaulá tik paro-dyti þmonëms stebuklø po jø visoms kar-toms þmoniø iki pasaulio pabaigos. KoksAukðèiausias vieðpats Alachas yra ga-lingas, iðmintingas ir geras! Visi Ðv. Ko-rane paminëti dvideðimt keturi pranaðaibuvo mylimi Alacho vergai, o Marija –tik dievobaimingiausia to meto moteris.Tad bûkime jø sekëjais!

Tik Ðv. Korane Alachas dovanojo þmo-nëms taisyklëmis paremtà ástatymà, kadbendraudami jie iðsaugotø savo svarbiàvertybæ – moralæ. Nurodë musulmonamsrûbus, maistà, uþdraudë alkoholiniusgërimus. Musulmonai turi bûti graþûssavo vidum ir iðore. Alachas moterá sukû-rë ne tam, kad ja ir jos jausmais vyrai þais-tø, ir kaip pigià prekæ turguje iðsirinktø.Þinoma, ji neturi teisës savo vylinguþvilgsniu ir lieknu liemeniu gundyti sve-timø vyrø. Tik dël ðito preteksto ðiuolai-kiniame pasaulyje ðeimos yra netvirtos.Mes, Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijostotoriai, mûsø paèiø nelaimei, nerodomepagarbos ðiam Dievo ástatymui ir tuoskiriamës nuo savo broliø musulmonø iðislamiðkø ðaliø.

Kiekvienas kito tikëjimo jaunuolis, pa-matæs musulmonæ, nori suþinoti apie jostikëjimà. Islamas musulmonams yra bran-gus tikëjimas, nes atitinka visø þmoniøAukðèiausiojo Vieðpaties norà. Kito tikë-jimo vyrai ir moterys tà Dievo norà supraspatys, skaitydami Ðv. Koranà. Aukðèiau-sias Vieðpats Pats paþadins jiems troðki-mà pamilti ir suprasti Islamà. Islamas ne-naikina në vienos tautos, bet sudaro þmo-nëms galimybæ kurti ðviesià tautos ateitá.Kiekvieno vyro pareiga ginti savo tëvy-næ nuo prieðo, o sukûrus ðeimà - savotautà!

Telaimina Aukðèiausias Vieðpats mus,Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos totorius,visus èia esanèius kitø tautø ir viso pa-saulio musulmonus, kad mes visi drauge,Jo padedami, turëtume gerà ateitá!


Murza Idegejus buvo kilæs ið mangy-tø genties ir buvo dràsus, gudrus ir veik-lus þmogus. Aukso Ordos valdanèiuo-siuose sluoksniuose jis buvo þinomasdar nuo Mamajaus laikø. Viena ið jo gimi-naièiø buvo chano Timûro Kutlugo þmo-na. Pats Idegejus pradëjo tarnauti chanoTochtamyðo nukeriu (kariu), vëliau iðkiloir tapo valdovo artimu bendraþygiu. Vë-liau jø santykiai dël neþinomø prieþasèiøsugedo, ir Idegejus, bijodamas dël savogyvybës, pabëgo á Samarkandà pas Ak-sak Timûrà. Po kiek laiko, 1391 metais,jam pavyko ákalbëti Aksak Timûrà þy-giuoti á Aukso Ordà.

Dalá chano Tochtamyðo kariuomenëssudarë mangytai – murzos Idegejausgentainiai. Idegejus pasiuntë pas juossavo þmogø, kad ðis perspëtø, jog pra-sidëjus mûðiui jie paliktø Tochtamyðokariuomenës gretas. Ið tiesø, paèiame Ak-sak Timûro ir Tochtamyðo kovos ákarðty-je, mangytø gentis iðdavikiðkai paliko ri-kiuotæ. Tai turëjo lemiamos reikðmës:Tochtamyðo kariuomenë buvo sumuðta,o jis pats vos iðsigelbëjo. Aksak Timûrasiðgrobstë ir nusiaubë visà Dþuèio ulusà,o paimtus ákaitais jaunuolius ir merginasiðdalijo savo kariams.

Aksak Timûro kariuomenëje buvo jau-nas èingizidas, pabëgæs nuo chano To-chtamyðo – Timûras Kutlugas. Idegejustaip pat tarnavo pas Aksak Timûrà, taèiauveiklus ir valdþià mëgstantis murza turëjosavo planø, nesutampanèiø su Samarkan-do emyro planais. Kartà jis papraðë savoglobëjo Aksak Timûro leisti jam vykti pasmangytø gentá tam, kad ákalbëtø juos pa-klusti emyrui. Savo praðymà jis pagrindëtuo, jog tam, kad Tochtamyðas pralai-mëtø, svarbø vaidmená suvaidino mangy-tø iðëjimas ið mûðio lauko, ir chanas sten-gsis jiems atkerðyti. Idegejus gavo leidimàiðvykti, taèiau atgal jis jau nebegráþo.

Ðis murza, padedamas Aksak Timûro,atkerðijo savo senam prieðui Tochtamy-ðui, ir tuo paèiu metu apgavo emyrà. Po

Istorijos puslapiai

AUKSO ORDA IR JOS VALDOVAIStraipsnis parengtas pagal Ravilio Amirchano knygà „Aukso Orda ir jos valdovai“, iðleistà Kazanëje 2003 m.

(Tæsinys, pradþia Nr. 9-10(80-81), 11(82), 1(84), 2(85), 4(87), 1(90), 2(91).ðio ávykio nuo Aksak Timûro sugebëjopabëgti ir Timûras Kutlugas. Tai, matyt, iðanksto buvo suderinta su Idegejumi. Emy-ras, palaukæs ir nesulaukæs atvykstant Ide-gejaus, iðvyko á gimtàjá Samarkandà.

Iðkart po minëtø ávykiø murza Idege-jus pasodino á sostà jaunàjá Timûrà Kut-lugà. Jis keliskart susikovë su chanu To-chtamyðu ir kaskart pralaimëdavo. Poeilinio susidûrimo Idegejus ilgam pra-dingo. Netikëtai Tochtamyðà nuo Kauka-zo pusës uþpuolë Aksak Timûras. PrieTereko upës ávyko didelis mûðis (1395),Tochmatyðas buvo sumuðtas. Tiesa, poto, kai Aksak Timûro kariuomenë iðëjo,Tochtamyðas atstatë Sarajø, vël pasiskel-bë chanu, taèiau soste iðbuvo neilgai. Jáchano Timûro Kutlugo vardu uþpuolëmurza Idegejus. Chanas Tochtamyðas tu-rëjo palikti Sarajø ir, ieðkodamas prie-globsèio, pabëgo á Lietuvà. Idegejus pa-reikalavo, kad didysis kunigaikðtis Vy-tautas iðduotø Tochtamyðà, taèiau gavoneigiamà atsakymà. 1399 metais tarp Vy-tauto su Tochtamyðu ir Idegejaus ávykoatkaklus mûðis, istorijoje þinomas Vorks-los pavadinimu. Pirmiausia pranaðesnisbuvo kunigaikðtis Vytautas, kuris turëjonaujausiø ginklø – patrankø, taèiau vë-liau murza Idegejus á mûðá metë atsargojebuvusá pulkà ir pasiekë persilauþimà. Sà-jungininkø patrankø ðûviai nedavë nori-mø rezultatø. Vytauto ir Tochtamyðo armi-ja buvo visiðkai sutriuðkinta. Chanas irkunigaikðtis vos iðvengë þûties. Neþinia,kur paskui pasuko Tochtamyðas. Nugalë-tø prieðininkø gurguolës ir turtai atitekoIdegejui.

Po Timûro Kutlugo mirties murza Ide-gejus á sostà pasodino jo giminaitá Ðadi-bekà. Tuo metu dël daþnos valdovø kai-tos susilpnëjo valdþia Aukso Ordoje. Taipajutæ, rusø kunigaikðèiai ëmë ignoruotinurodymus ið Sarajaus. Idegejus nus-prendë padaryti galà tokiai savivalei,pasodino á sostà Fulad Timûrà ir 1408metais iðsiruoðë á þygá prieð Maskvà.

Chanas Tochtamyðas Kovos vaizdas

Didysis Maskvos kunigaikðtis Vasili-jus ruoðësi pasiprieðinti, taèiau kai ordie-èiai priartëjo, jis su ðeima pabëgo á Kost-romà. Maskvos gyventojai kaip ir 1382metais ëmë panikuoti. Naudodamiesi pro-ga vagys ir nusikaltëliai ëmë plëðti ir þu-dyti miestieèius, netgi padegë miestà. Ide-gejus pakeliui paëmë Perejaslavlá, Ros-tovà, Dmitrijevà, Serpuchovà ir lapkrièio30 pasiekë Maskvà. Jis buvo pasiryþæsperþiemoti Kolomnoje ir Maskvà paimtibadu, taèiau po kiek laiko netikëtai mask-vieèiams pasiûlë taikà. Ðitai jie palaikëDievo dovana ir sutikæ su visomis sàly-gomis grësmingajam valdovui iðmokëjo3 tûkstanèius rubliø. 1408 metø gruodþio21 dienà Idegejus pasuko savo arkliusatgal. Yra þiniø, kad tuo metu vienas èin-gizidø uþpuolë Sarajø.

Gráþæs á Ordà 1409 m. murza Idegejusiðsiuntë kunigaikðèiui Vasilijui laiðkà,kuriame já apkaltino chanui pavaldþiø gen-èiø suvarþymu, liepë nesuteikti prieg-lobsèio chano Tochtamyðo sûnums. Beto, pagrasino nubausiàs uþ nepagarbàchanams ir duoklës nemokëjimà. Taèiaudidysis kunigaikðtis Vasilijus, suþinojæsapie Ordoje prasidëjusià eilinæ suirutæ, álaiðkà neatsakë.

Tuo metu Sarajø uþpuolë velionio cha-no Timûro Kutlugo sûnus Timûras ir mu-rzà Idegejø privertë bëgti. Po kiek laikopolitinëje arenoje pasirodë Þalgirio mûðiodalyvis, Tochtamyðo sûnus Dþelaledinasir iðvarë chanà Timûrà (1411). Chanas Bu-lat Timûras ir Idegejus atsidûrë Kryme irten, atsiribojæ nuo Aukso Ordos, ákûrënaujà valstybæ – Krymo chanatà.

1416 metais murza Idegejus vël susi-kovë su didþiuoju Lietuvos kunigaikðèiuVytautu ir vël laimëjo. Rytinës kunigaikð-èio valdos iðtuðtëjo, tûkstanèiai þmoniøatsidûrë nelaisvëje. Po ðiø ávykiø Ide-gejus pasiûlë kunigaikðèiui Vytautui tai-kà ir jam padovanojo 3 kupranugarius ir27 arklius, padengtus raudonu veltiniu.Tai buvo taktinis ëjimas, siekiantis nu-


(Bus daugiau)

teikti kunigaikðtá prieð Tochtamyðo sû-nus, su kuriais Idegejus atkakliai kariavo.

Galø gale, 1419 metais, Idegejus susi-kovë su vienu ið Tochtamyðo sûnø Ka-dyr Birde prie Itilio (Volgos) upës. KadyrBirde þuvo mûðyje, taèiau Idegejaus ka-riuomenë buvo sumuðta, jis pats buvosuþeistas ir paimtas á nelaisvæ. Nugalë-tojams leidus, Idegejus perskaitë namazà,vëliau jam buvo ávykdyta mirties bausmë.Murzà palaidojo stepëje, á rytus nuoAstrachanës.

Ðio þmogaus valdymo metu chanai bu-vo tik marionetës jo rankose. Faktiðkaivisa valdþia priklausë jam. Jis buvo veik-lus, energingas, valdingas. Ne veltui tau-tosakoje apie já sukurtas dastanas (epas),kuris vadinasi „Idegejus“. Jame murzosveiklumas daþnai hiperbolizuotas.

KAZANËS IR SARAJAUS CHANASPo Idegejaus þûties á Aukso Ordos val-

dovo sostà atsisëdo Ulug Muchamedas,Èingischano palikuonis. Jis sustiprinovaldþià Sarajuje, su juo turëjo skaitytisrusø kunigaikðèiai.

1425 metais, kai mirë didysis Maskvoskunigaikðtis Vasilijus, dël jo sûnaus, taippat Vasilijaus, jauno amþiaus á didþiojokunigaikðèio sostà ëmë pretenduoti mi-rusio valdovo brolis Jurijus. Ðiuo klausi-mu tarp jaunojo ápëdinio ir jo dëdës kilodidelis ginèas. Laikinos paliaubos neda-vë rezultatø, ir norëdami galutinai iðs-præsti ginèà abu 1431 metais atvyko á Sa-rajø pas chanà Ulug Muchamedà. Jurijustikëjosi artimo chanui murzos Tegino pa-laikymo, o su Vasilijumi á Sarajø atvykoIvanas Dmitrijievièius, pasiþymëjæs pro-tu, apsukrumu ir gudrumu. Jaunojo Vasi-lijaus naudai jis ëmë regzti intrigas prieðmurzà Teginà. Jam pavyko savo pusënpalenkti chano pavaldinius, kurie pavy-dëjo Teginui populiarumo.

Taigi 1432 metais chanas Ulug Mucha-medas iðdavë didþiojo kunigaikðèio jarly-kà jaunajam Vasilijui, pramintam Vasili-jumi II. Norëdamas pasodinti Vasilijø ádidþiojo kunigaikðèio sostà, chanas UlugMuchamedas pasiuntë á Maskvà savodidikà Uglanà. Ðis iðkilmingoje aplinkojepaskelbë chano valià ir pasodino VasilijøII á sostà.

Po keleriø metø Aukso Ordoje ávykoeilinë suirutë, kurios metu vienas ið èin-gizidø Kuèi Muchamedas stojo prieð cha-nà Ulug Muchamedà. Patyræs nesëkmæreikale su Jurijumi ir dël to jautæs nuos-kaudà, Teginas murza perëjo á Kuèi Mu-chamedo pusæ. Pralaimëjæs kovà dël sos-to, 1437 metais Ulug Muchamedas buvopriverstas palikti Sarajø.

Paëmæs ðeimà ir apie tris tûkstanèiusiðtikimø þmoniø, daugumà kuriø sadarëmoterys ir vaikai, Ulug Muchamedas pa-judëjo á ðiauræ ir apsistojo nedideliameBelevo mieste, esanèiame netoli Tulos. Jotikslas buvo sustiprëti ir surinkus ka-riuomenæ bei susisiekus su sàjungininkaisSarajuje pabandyti susigràþinti prarastàvaldþià. Ulug Muchamedas dideles viltisdëjo á didþiojo kunigaikðèio Vasilijaus IIpagalbà, kuriam jis kaþkada buvo padaræspaslaugà pasodindamas já á didþiojo ku-nigaikðèio sostà. Taèiau, prieðingai nei ti-këjosi, ið Ulug Muchamedo buvo parei-kalauta nedelsiant palikti miestà.

Negana to, Vasilijus neapsiribojo tik per-spëjimu, o pasiuntë savo pusbrolius Ðe-miakà ir Dmitrijø Raudonàjá su 40 tûks-tantine kariuomene prieð Ulug Mucha-medà, kuris savo þinioje turëjo ne daugiaunei tûkstantá kariø. Chanas pabandë suda-ryti taikà su kunigaikðèiu labai palankiomisVasilijui II sàlygomis. Taèiau Ðemiaka irDmitrijus ásiklausë á chano þodþius ir puolëmiestà, praliedami daug kraujo.

Kità dienà chanas pas anksèiau minëtuskaro vadus derybø nusiuntë þinomus mur-zas. Per pasiuntinius Ulug Muchamedasliepë perduoti, kad tuo atveju, jei pavyktøsusigràþinti sostà, jis atiduotø didþiajamkunigaikðèiui visus pinigus, kuriuos ðissumokëjo Sarajui, taip pat suteiktø daugkitø nuolaidø. Tam chanas buvo pasiryþæsatiduoti savo sûnø Machmudà ákaitu. Ka-ro vadai nebuvo linkæ nusileisti ir reika-lavo, kad Ulug Muchamedas iðeitø. Nega-na to, padëti tiems 40 tûkstanèiø su didelekariuomene ið Lietuvos pusës skubëjoGrigorijus Protasjevas.

Atsidûræs beviltiðkoje padëtyje UlugMuchamedas pasiryþo pulti prieðà tam-soje, kuomet sunku nustatyti puolanèiø-jø skaièiø ir puolimo kryptá. Kaip bylojaðaltiniai, ordieèiø átûþis buvo toks didelis,kad kunigaikðèio kariuomenë sumiðo irëmë bëgti. Matyt, svarbø vaidmená suvai-dino atakos netikëtumas ir karo vadø ap-laidumas. Vadai nesitikëjo tokios atakosið saujelës chano kariø, kurie dar ilgai vijo-si bëganèius rusø kariuomenës likuèius.Ði pergalë, buvusi beveik stebuklinga,ávyko 1437 metø gruodþio 25 dienà.

Taèiau pergalë, pasiekta maþomis pajë-gomis, nesuklaidino Ulug Muchamedo,kuris puikiai suprato savo padëties net-virtumà. Netrukus po pergalës mûðyjeprie Belevo jis persikëlë per Itilá (Volgà) irpasuko iðtuðtëjusios dël rusø puldinëji-mø Kazanës link. Kazanë tada priklausë

Bulgaro emyrams. Sugriauto miesto vie-toje buvo pastatytas medinis miestas. Ið-girdæ apie naujo valdovo èingizido atë-jimà, èia ið visø apylinkiø suplûdo visosvietinës gentys, kurios iðreiðkë jam savoprielankumà ir papraðë jo ginti jas nuorusø kunigaikðèiø puldinëjimø ir uðkuini-kø (upiø plëðikø) plëðikavimø.

Taip 1438 (ar 1437) metais buvo sukur-tas Kazanës chanatas. Taip Kazanë atgi-më antrà kartà. 1439 metais Ulug Mucha-medas, kerðydamas Vasilijui II, suorgani-zavo þygá á Maskvà, pakeliui sudeginoKolomnà, paëmë daug grobio, uþkariavoNiþnij Novgorodo þemæ, ávykdë reidus áMuromà.

1445 metø pavasará chanas Ulug Mu-chamedas vël þygiavo á rusø þemes, pa-ëmë kelis miestus. Ðio þygio metu kuni-gaikðtis Vasilijus II pateko á nelaisvæ irbuvo uþdarytas kalëjime. Kol didysis ku-nigaikðtis buvo nelaisvëje, chanas UlugMuchamedas visokeriopai spaudë Mas-kvos vyresnybæ. Negana to, jis uþmezgësantykius su Vasilijaus II pusbroliu Ðe-miaka (nelaimëliu karvedþiu, kariavusiuprie Belevo), norëjo já pasodinti á didþiojokunigaikðèio sostà ir tuo sutvirtinti Ka-zanës valdþià Maskvos atþvilgiu. Taèiaunegavæs atsakymo ið Ðemiakos chanasgalø gale paleido Vasilijø II, gavæs uþ taididelæ iðpirkà (kai kuriais duomenimis,200 tûkstanèiø rubliø). Didþiojo kunigaik-ðèio kalinimas buvo rusams didelis sukrë-timas, o jo iðlaisvinimas, nepaisant soli-dþios iðpirkos, pavirto didele ðvente.

Ulug Muchamedas buvo protingas irstiprus valdovas. Jis gerai valdë AuksoOrdà, o po to sukûrë ir átvirtino naujàchanatà. Tai buvo periodas, kai totoriøvaldovai nuolat kovojo vieni prieð kitus,o tai vedë prie kaþkada didþios valstybësskilimo. Ulug Muchamedas darë atvirkð-èiai: sutvirtino valstybingumà, savo val-dose ávedë grieþtà tvarkà. Dël to, amþi-ninkai ëmë kalbëti apie galimà Batyjausepochos gráþimà. Bet Ulug Muchameduinebuvo lemta pasinaudoti savo pasieki-mø vaisiais. Chanas mirë 1445 metais.Tiksliai neþinoma, ar jo kapo vieta Ka-zanëje, ar Kurmyðo miestelyje.

Derëtø paþymëti, kad ne visi istorikaimano Ulug Muchamedà buvus Kazanëschanato ákûrëju. Netgi reiðkiamos abejo-nës, ar jis apskritai lankësi Kazanëje. Tik-ruoju Kazanës chanato ákûrëju laikomasjo sûnus Machmudas, kuris, nuvertæsKazanæ valdþiusá emyrà Alibëjø, tapo pir-muoju Kazanës chanu ir ákûrë èia savodinastijà. Taèiau daugelis autoritetingøtyrinëtojø (N.Karamzinas, S.Solovjovas,M.Chudiakovas, H.Vorobjovas, RizaFachretdinas ir kiti) atiduoda pirmenybëslaurus Ulug Muchamedui ir aukðtaivertina jo vaidmená renkant vietà naujaivalstybei, ákuriant jà ir valdant septy-nerius metus.

Þygis


Redakcijos adresas:Totoriø g. 6, Kaunas

Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas - 500 egz.Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.

Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, El.p. [email protected]: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328Ats. sekretorius: Jonas Ridzvanavièius 8-37-736802, El.p. [email protected]ø kalbos stilistë: Jûratë Èirûnaitë 8-37-227326Apþvalgininkas: R. Makaveckas 8-37-390 641, El. p. [email protected]

ISSN 1822-2072

Lietuvos totoriø laikraðtisLeidþiamas nuo 1995 m. sausio mën.

Steigëjai: Romualdas Makaveckas, Galimas Sitdykovas, Adas JakubauskasLeidëjas: Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga

Pagaminti tebe reikaliga nedidelëþuvis (tinka karðis, karpis, karosas). Gerainuvalyti þuvá, iðplauti, po to vidø ir iðoræátrinti druska, pipirais. Paruoðtà þuvá ádëtiá sviestu iðteptà keptuvæ, gausiai uþpiltigrietine ir paðauti á orkaitæ arba krosná.Po 15 – 20 min. þuvá pabarstyti smulkiaisupjaustytais svogûnais ir vël paðauti15 – 20 min. á orkaitæ ar krosná.

Kaimiðka þuvies tebe patiekiama á stalàkeptuvëje.

Gero apetito!

Totoriø virtuvë

Kaimiðka þuvies tebe

Skaudþià netekties valandà dël Romualdo MAKAVECKO

mirties nuoðirdþiai uþjauèiamegimines ir artimuosius.

Kartu su Jumis liûdime netekætaurios ir iðkilios asmenybës.Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga

Dël Romualdo MAKAVECKOmirties reiðkiame gilià uþuojautà jogiminëms ir artimiesiems.

Te bûna jam lengva Lietuvosþemelë ir Dievo malonë.

Panevëþio totoriø bendruomenë

Staiga ir netikëtai mus palikovienas gerbiamiausiø mûsø tautosnariø, labai aktyviai ir kûrybiðkaidirbæs jos labui, ponas

Romualdas MAKAVECKAS, kuris pasitraukë anapilin.Vilniaus apskrities totoriø bend-

ruomenës vardu iðreiðkiame giliàuþuojautà mirusiojo ðeimai ir kartu suja liûdime velionio.

Ir musulmonus saugo angelai(Atkelta ið 11 psl.)

Raðytos ir neraðytos taisyklës„Kaip paaiðkinti, kad jûs ðtai toks to-

lerantiðkas, o arabø ðalyse tiek piktø þmo-niø, gàsdinanèiø visà pasaulá?“ – klau-siau Romualdo.

„Jei ten gyvenèiau, gal ir að toks bû-èiau, – atsakë. – Iðvystumëte mane pertelevizoriø – barzdotà ir kaþkà piktaiðaukiantá! Taèiau að gyvenu Lietuvoje iresu toks, koks esu. Ten sukursto jauni-mà, kad eitø á gatves, protestuotø net ne-labai þinodami, dël ko. Ar visi arabai lai-kosi ðariato? Tikrai ne, juk matome, kaiplaisvai jie elgiasi sveèiuodamiesi Lietuvo-je. Man reikëjo vykti á Libijà. Vizos gautivaþiavau á Minskà, tada – á Vokietijà,Frankfurtà prie Maino, tik ið ten skridolëktuvas á Tripolá. Jau registruojantis pa-

aiðkëjo, kad skristi negaliu, nes... anks-èiau lankiausi Izraelyje, apie tai bylojoatspaudas pase. Tokios taisyklës tik gë-dà daro. Iðgerkime arbatos! Maèiau, kadturkai jà visà dienà geria, ið Turkijos irparsiveþiau ðá dvigubà arbatiná“.

Muftijaus butà puoðia nuotraukos iðMekos (du kartus ten lankësi), totoriðkakeraminë lëkðtë ið Krymo, paveikslas su99 Alacho epitetais (tiek yra ir karoliukømusulmonø roþinyje), kaljanas, akvariu-mas. Svarbiausia puoðmena – vaikuèiai,labai graþûs ir judrûs.

Visi Krinickiai turi ir totoriðkus savovardø variantus – Ramazanas, Alimë, Da-vudas, Kerimë. Atidþiai klausiausi, taèiaujø minint neiðgirdau. Tik að muftijø pa-garbiai vadinau Ramazanu, o Galina –Romuku.

Þurnalas “Istorijos” 2006 m. kovas.

Kiekviena tauta gyva tol, kol ji turi is-torinæ atmintá apie savo protëvius, savokilmæ. Taip pat ji gali iðlikti, jeigu turësaiðkià vizijà, kaip tvarkytis ateityje.

Neseniai Trakø istorijos muziejuje bu-vo atidaryta pastovi paroda, skirta Lietu-vos totoriø istorijai. Tai tik pradþia. Mûsødar laukia daug darbø. Ateityje mes priva-lome ásteigti savo Lietuvos totoriø muzie-jø, kuriame bûtø atspindëta mûsø bend-ruomenës praeitis. Tai vienas bûdø áam-þinti atmintá apie mûsø tautà Lietuvoje irperduoti informacijà ateinanèioms Lietu-vos totoriø kartoms.

Kreipiamës á Jus, gerbiami tautieèiai,praðydami paremti minëto muziejaus kûri-mà. Daugelyje ðeimø dar iðlikæ senovæmenantys protëviø namø apyvokos daik-

Gerbiami tautieèiai,tai, Koranai, chamailai, tefsyrai, kitos relik-vijos. Surinkime juos á bendrà fondà, ku-rio pagrindu bus formuojama ekspozicijaateities muziejui. Padarykime tai dabar,nes paskui gali bûti per vëlu.

Viliamës, kad Jûs galësite padovanotiðias neákainojamas relikvijas. Jeigu sugal-vosite jas parduoti, Lietuvos totoriø ben-druomeniø sàjunga yra pasirengusi jasnupirkti. Tuomet ieðkosime rëmëjø minë-tiems eksponatams ásigyti.

Manome, kad sukauptas vertybes ið-saugoti mums padës vienas ið Lietuvosmuziejø.

Praðome skambinti LTBS pirmininkuidr. Adui Jakubauskui tel.: 8 682 72 328arba pavaduotojui Alijui Aleksandrovi-èiui tel.: 8 686 23 003.

Laikraðtis "Lietuvos totoriai" internetePagal bendrà susitarimà su Tautiniø bendrijø namais nuo ðiol su

laikraðèio „Lietuvos totoriai“ elektronine versija bus galima susipaþintiTautiniø bendrijø namø tinklalapyje adresu: www. tbn. lt. Uþëjus átinklalapá reikia paspausti nuorodà „Tautinës maþumos“, jai atsidarius– „Totoriai“. Ðioje svetainëje galima perskaityti paskutiná laikraðèionumerá. Ten taip pat ádëtas laikraðèio „Lietuvos totoriai“ archyvas.

Documents

Romualdas MAKAVECKAS16).pdf · Nr.3-4(92-93) Lietuvos totoriø laikraðtis 2006 m. kovo-balandþio „Litva tatarlary“ Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.mën. ISSN 1822-2072 2006