2003 m. balandþio 14 d. - elibrary.lt

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5452003. 04. 14

SeimoKronika

Savaitinis þurnalasLeidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d.

ISSN 1392-1568

Nr. 11 (251)2003 m. balandþio 14 d.

B. Leonavièius

1253Mindaugas ir

Valstybë

KALTINIMAI SEKIMU.Vidaus reikalø ministrà Juozà Bernatonáir generaliná policijos komisarà Vytautà Grigaravièiøiðklausë Seimo Teisës ir teisëtvarkos komitetas (p.590)Balandþio 10 d. Seimas sudarë parlamentinæ komisijà, kuri ne vëliau kaip per mënesá turi pateiktiiðvadas, ar vidaus reikalø ministro kaltinimai pareigûnø sekimu policijos generaliniam komisaruiyra pagrásti, o jo nuðalinimas nuo pareigø – teisëtas.Komisijai vadovauja Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas.

546 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS

Seimo Kronika Nr. 11 (251)2003 m. balandþio 14 d.Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ.Þurnalas platinamas Lietuvossavivaldybëms, Vyriausybës institucijoms,bankams, atstovybëms, mokslo ástaigoms,visuomeninëms organizacijoms

SEIMO RYÐIØ SU VISUOMENESKYRIUS

Vedëjas Andrius Vaiðnys (tel. 2396201)

Parlamentinës informacijos ir vidauskomunikavimo grupëVyriausiasis specialistas Valdas SinkevièiusVyriausiasis specialistas Marius GedutisVyriausioji specialistë Vida NacickaitëVyriausioji specialistë Jurgita JelinskaitëPraneðimai ið parlamento komitetø, komisijø,Seimo posëdþiø (tel.2396206, 2396208), „SeimoKronikos“ þurnalas (2396211), informacijossisteminimas, redagavimas ir konsultacijos

Spaudos ir lankytojø centrasVyriausioji specialistë Laima ÐandarienëVyresnysis specialistas Laurynas CibutavièiusVyresnysis specialistas Artûras ZeleniakasEkskursijos á parlamentà (2396666), þurnalistøakreditavimas (2396202), informacijos atrankair praneðimø platinimas

Uþsienio informacijos ir ávaizdþio grupëVyriausioji specialistë Jolanta AnskaitienëVyresnioji specialistë Aigustë Vykantë BartkutëDizainerë Stanislava AutukienëFotografë Olga PosaðkovaEkspozicijø rengimas (2396132), praneðimaiuþsieniui (2396210), vaizdo informacijos kûrimas(2396204, 2396205), „Lithuanian ParliamentaryMirror“(2396508)

Nuotraukos O. Posaðkovos

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos´spaustuvë.8 leid. apsk. l. Tiraþas 380 egz.

PLENARINIAI POSËDÞIAI ...................................................... 547

Vyriausybës veiklos ataskaita ...................................................... 553

Vyriausybës valanda ..................................................................... 566

Seimui atskaitingø institucijø pusvalandis:Valstybinës paminklosaugos komisijos pirmininkësG. Drëmaitës ataskaita ir atsakymai á klausimus ...................... 576

KONVENTAS ............................................................................... 581

Seimo atstovo Konvente dël Europos ateitiesVytenio Povilo Andriukaièio ataskaita

KOMITETAI ................................................................................ 582

Þinios apie ástatymø projektø svarstymà komitetuose .............. 593

KOMISIJOS ................................................................................. 594

Etikos ir procedûrø komisija

Jaunimo ir sporto reikalø komisija

Ðeimos ir vaiko reikalø komisija

VALDYBA ..................................................................................... 596

SEIMO PIRMININKAS.............................................................. 569

Gyventojus bûtina geriau informuoti apie socialinæ politikàLietuvai ástojus á ES

Verslininkai kvieèiami aktyviai dalyvauti informacinëje kampanijojerengiantis referendumui dël narystës ES

Tiûringijos Landtago vadovë linki sëkmës referendume

TARPTAUTINIAI RYÐIAI .......................................................... 599

Pristatytas Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà sutarties galutinisprojektas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas susitiko su Ðvedijosgynybos ministre

Susitikimas su Prancûzijos Respublikos deleguota Europos reikaløministre

Tarptautinës konferencijos dalyviai svarstë, kaip áveikti korupcijà

KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI ............................................... 601

LAIÐKAI ....................................................................................... 602

Apie ekskursijà Seime

PRIIMAMAJAME ....................................................................... 603

SPAUDOS KONFERENCIJOS .................................................. 605

VALSTYBININKØ SUKAKTYS ................................................. 606

A. Voldemarui – 120

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5472003. 04. 14

PLENARINIAI POSËDÞIAI • PLENARINIAI POSËDÞIAI

Balandþio 3 d.RYTINIS POSËDIS

VALSTYBINËS ÞEMËS NAUDOTOJAI ÁPAREIGOJAMIMOKËTI ÞEMËS NUOMOS MOKESTÁ

lyginama ástatymø nustatyta tvarka“nukreipiama.

Branduolinës energijos ástatymo2, 22 ir 51 straipsniø pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2350). Bal-savo: uþ – 56, susilaikë 1.

Azartiniø loðimø ástatymo 11, 15ir 20 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2351). Balsavo: uþ– 51, susilaikë 1.

Ligos ir motinystës socialiniodraudimo ástatymo 15 straipsniopakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2352). Balsavo: uþ – 50.

Valstybës sienos apsaugos tarny-bos ástatymo 2, 6, 20 ir 21 straipsniøpakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2353). Balsavo: uþ – 54.

Kariø materialinës atsakomy-bës ástatymo 7, 12 ir 26 straipsniøpakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2354). Balsavo: uþ – 55.

Karo padëties ástatymo 2, 3, 5,6, 7, 8, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straips-niø pakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2355). Balsavo: uþ – 52, prieð– 2, susilaikë 3.

Balandþio 3 d. rytiniame posëdyje

Priimti ástatymai

Þemës reformos ástatymo 22straipsnio papildymo ástatymas(projektas Nr.IXP-2299(2). Balsavo:uþ – 56, prieð – 1, susilaikë 2.

Ðiuo dokumentu átvirtinama, kadvalstybinës þemës sklypø naudotojai,kuriems þemës sklypai suteikti tei-sës aktø nustatyta tvarka ar kuriemsþemæ administruojanèiø institucijøsprendimais leista þeme naudotisþemës reformos metu, uþ naudoji-màsi þeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymo mokaþemës nuomos mokestá Vyriausybësnustatyta tvarka, iðskyrus þemæ, per-duotà naudotis panaudai. Tokia Þe-mës reformos ástatymo pataisa pa-rengta dël to, kad, vykdant þemës re-formà, nemaþa dalis valstybinës þe-mës yra suteikta naudotis, bet nëra

sudarytos valstybinës þemës nuomossutartys, todël valstybinës þemësnaudotojai lieka neápareigoti mokë-ti þemës nuomos mokestá ir faktið-kai naudojasi þemës sklypais neat-lygintinai.

Nepaprastosios padëties ástaty-mo 20 straipsnio pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-2177(2). Bal-savo: uþ – 58, susilaikë 3.

Ástatymu patikslinama, kad bûs-to, kurá nepaprastosios padëties me-tu institucijos, atsakingos uþ ekstre-maliø situacijø valdymà, vadovas, ko-mendantai turi teisæ panaudoti, sa-vininko reikalavimu ðiais veiksmaispadaryta þala (pasibaigus nepaprasta-jai padëèiai) atlyginama ne ástatymø,o Vyriausybës nustatyta tvarka. For-muluotë keièiama todël, kad neaið-ku, á kokius ástatymus nuoroda „at-

548 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Valstybës sienos ir jos apsaugosástatymo 2 ir 8 straipsnio pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2356(2).Balsavo: uþ – 51, susilaikë 1.

Koviniø ginklø naudojimo krað-to apsaugos sistemoje statuto 14, 17ir 20 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2358). Balsavo: uþ– 58.

Valstybës ir tarnybos paslapèiøástatymo 5, 9, 10 ir 13 straipsniø pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2359). Balsavo: uþ – 47, su-silaikë 1.

Valstybës tarnybos ástatymo 9 ir44 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2360(2). Balsavo:uþ – 43.

Pensijø fondø ástatymo 12straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2361). Balsavo: uþ – 56.

Turto ir verslo vertinimo pagrin-dø ástatymo 8 straipsnio pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2362).Balsavo: uþ – 50.

Kariuomenës drausmës statuto16, 22, 25, 28, 86 ir 87 straipsniø pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2363). Balsavo: uþ – 55, su-silaikë 1.

Administraciniø bylø teisenosástatymo 16 ir 109 straipsniø pakei-timo ástatymas (projektas Nr.IXP-2364). Balsavo: uþ – 52.

Diplomatinës tarnybos ástatymo18 ir 58 straipsniø pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-2365(2). Bal-savo: uþ – 50.

Seimo kontrolieriø ástatymo 4,19, 22 straipsniø pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-2366). Balsa-vo: uþ – 48.

Moterø ir vyrø lygiø galimybiøástatymo 21 ir 24 straipsniø pakeiti-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-2367). Balsavo: uþ – 50, prieð – 2, su-silaikë 2.

Karo policijos ástatymo 10, 13,14, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsniø pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2368(2). Balsavo: uþ – 56.

Policijos rëmëjø ástatymo 5, 11ir 13 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2369). Balsavo: uþ– 47.

Kraðto apsaugos sistemos orga-nizavimo ir karo tarnybos ástatymo66 ir 67 straipsniø pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-2370). Balsa-vo: uþ – 59.

Þalos, atsiradusios dël valdþiosinstitucijø neteisëtø veiksmø, atlygi-nimo ástatymo 5 straipsnio pakeiti-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-2371). Balsavo: uþ – 59, susilaikë 1.

Vieðøjø ir privaèiø interesø de-rinimo valstybinëje tarnyboje ástaty-mo 2 ir 11 straipsniø pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2372). Bal-savo: uþ – 64.

Ginklø ir ðaudmenø kontrolësástatymo 18 ir 41 straipsniø pakeiti-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-2373). Balsavo: uþ – 54, susilaikë 1.

Vaiko teisiø apsaugos pagrindøástatymo 43, 49, 50, 52, 53 ir 54straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2374(2). Balsavo:uþ – 54.

Baudþiamojo proceso bei opera-tyvinës veiklos dalyviø, teisingumoir teisësaugos institucijø pareigûnøapsaugos nuo nusikalstamo povei-kio ástatymo 3 ir 4 straipsniø pakei-timo ástatymas (projektas Nr.IXP-2375). Balsavo: uþ – 54.

Vertybiniø popieriø rinkos ásta-tymo 51 straipsnio pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2376). Bal-savo: uþ – 52.

Ástatymo „Dël pabëgëlio statu-so“ 4 ir 7 straipsniø pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2377). Bal-savo: uþ – 56, susilaikë 1.

Psichikos sveikatos prieþiûrosástatymo IX skyriaus pavadinimopakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2378). Balsavo: uþ – 50,prieð – 2.

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismostatuto 19 ir 23 straipsniø pakeiti-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-2379). Balsavo: uþ – 54.

Komerciniø bankø ástatymo 14straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2380). Balsavo: uþ – 56.

Miðkø ástatymo 6 straipsnio pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2381). Balsavo: uþ – 60.

Savivaldybiø tarybø rinkimøástatymo 88 straipsnio pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2382).Balsavo: uþ – 51.

Vietos savivaldos ástatymo 28straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2383). Balsavo: uþ – 51.

Teismø ástatymo 47, 82, 89, 91 ir97 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2384). Balsavo: uþ– 53.

Valstybës saugumo departamen-to ástatymo 19 straipsnio pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2385).Balsavo: uþ – 55.

Susirinkimø ástatymo 17 straips-nio pakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2386(2). Balsavo: uþ – 53.

Darbuotojø saugos ir sveikatosástatymo 71 straipsnio pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2387).Balsavo: uþ – 52.

Seimo rinkimø ástatymo 98straipsnio pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2388(2). Balsavo:uþ – 54.

Ástatymo „Dël atsakomybës uþLietuvos gyventojø genocidà“ pream-bulës pakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2389). Balsavo: uþ – 54.

Pilietybës ástatymo 13, 19 ir 21straipsniø pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2390). Balsavo: uþ – 63.

Nacionalinio saugumo pagrindøástatymo priedëlio 18 ir 19 skyriø pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2391). Balsavo: uþ – 53.

Notariato ástatymo 3 ir 14straipsniø pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2392). Balsavo: uþ – 57.

Antstoliø ástatymo 11 straipsniopakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2393). Balsavo: uþ – 58.

Finansiniø nusikaltimø tyrimotarnybos ástatymo 7 ir 20 straipsniøpakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2394(2). Balsavo: uþ – 50.

Lietuvos gyventojø genocido irrezistencijos tyrimo centro ástatymopreambulës, 2 ir 5 straipsniø pakei-timo ástatymas (projektas Nr.IXP-2395). Balsavo: uþ – 50, susilaikë 1.

Ámoniø restruktûrizavimo ásta-tymo 7 straipsnio pakeitimo ástaty-


PLENARINIA I POSËDÞIA I • PLENARINIA I POSËDÞIA I • PLENARINIA I POSËDÞIA I

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5492003. 04. 14

mas (projektas Nr.IXP-2396). Balsa-vo: uþ – 46.

Ámoniø bankroto ástatymo 4, 10ir 18 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2397(2). Balsavo:uþ – 53.

Konsulinio statuto 29 ir 36straipsniø pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2398). Balsavo: uþ – 59.

Lietuvos banko ástatymo 47straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2399). Balsavo: uþ – 61.

Mokesèiø administravimo ásta-tymo 16 ir 27 straipsniø pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2400(2). Balsavo: uþ – 52.

Narkologinës prieþiûros ástaty-mo 6 ir 14 straipsniø pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2401). Bal-savo: uþ – 53.

Nepaprastosios padëties ástaty-mo 19 straipsnio pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-2402(2). Bal-savo: uþ – 51.

Prekybinës laivybos ástatymo 13straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2403). Balsavo: uþ – 49.

Saugaus eismo automobiliø ke-liais ástatymo 6 ir 25 straipsniø pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2404). Balsavo: uþ – 55.

Seimo laikinøjø tyrimo komisi-jø ástatymo 3, 4 ir 8 straipsniø pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2405). Balsavo: uþ – 53.

Sveikatos sistemos ástatymo 28,29, 73 ir 74 straipsniø pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2407(2). Balsavo: uþ – 49.

Telekomunikacijø ástatymo 57straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2408). Balsavo: uþ – 50.

Turto areðto aktø registro ásta-tymo ir Turto areðto aktø registroástatymo 6 straipsnio pakeitimo ásta-tymo pakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2409). Balsavo: uþ – 42, su-silaikë 1.

Ûkiniø bendrijø ástatymo 17straipsnio pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-2410(2). Balsavo: uþ –51, susilaikë 1.

Valstybës ir savivaldybiø turtovaldymo, naudojimo ir disponavi-

mo juo ástatymo 22 straipsnio pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2411). Balsavo: uþ – 48, su-silaikë 1.

Valstybës garantuojamos teisi-nës pagalbos ástatymo 3, 5, 7, 13, 14ir 17 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2412(2). Balsavo:uþ – 55.

Audito ástatymo 6 ir 10 straips-niø pakeitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2414). Balsavo: uþ – 47, su-silaikë 1.

Seimo nariø darbo sàlygø ásta-tymo 13 straipsnio pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2415). Bal-savo: uþ – 56.

Karo prievolës ástatymo 8, 9, 18ir 25 straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2416). Balsavo: uþ– 50, susilaikë 1.

Finansø ástaigø ástatymo 6 ir 20straipsniø pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2417). Balsavo:uþ – 50.

Konsulinio mokesèio ástatymo 6straipsnio pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2446(2). Balsavo:uþ – 47.

Korupcijos prevencijos ástatymo2, 3, 6, 11 ir 16 straipsniø pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2447(2). Balsavo: uþ – 51.

Nelaimingø atsitikimø darbe irprofesiniø ligø socialinio draudimoástatymo 7 straipsnio pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2448). Bal-savo: uþ – 56.

Pinigø plovimo prevencijos ásta-tymo 5 ir 6 straipsniø pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2449(2).Balsavo: uþ – 54.

Organizuoto nusikalstamumouþkardymo ástatymo 4 straipsnio pa-keitimo ástatymas (projektasNr.IXP-2450). Balsavo: uþ – 54.

Visuomenës informavimo ástaty-mo 14 straipsnio pakeitimo ástaty-mas (projektas Nr.IXP-2451). Balsa-vo: uþ – 58, prieð – 1.

Priimtais ástatymais jais koreguo-jamø ástatymø nuostatos derinamos sunaujøjø Baudþiamojo kodekso ir Bau-dþiamojo proceso kodekso nuostato-

mis. Ástatymø projektus kovo 18 d. ir27 d. plenariniuose posëdþiuose pa-teikæs teisingumo viceministras Gin-taras Ðvedas priminë, jog naujasisBaudþiamasis kodeksas ásigalios kar-tu ir tik suderintas su naujais Bau-dþiamojo proceso kodeksu ir Baus-miø vykdymo kodeksu. Priimti ásta-tymai parengti, ágyvendinant naujuo-sius Baudþiamàjá kodeksà ir Bau-dþiamojo proceso kodeksà, ir turi ási-galioti kartu su jais. Pavyzdþiui, nau-jajame Baudþiamajame kodekse at-siradus naujai sàvokai „nusikalstamaveika“, priimtais ástatymais sàvoka„nusikaltimas“ keièiama á sàvokà„nusikalstama veika“. Arba naujaja-me Baudþiamojo proceso kodekseatsiradus naujoms sàvokoms „ikiteis-minis tyrimas“, „ikiteisminio tyrimoástaigos“, „ikiteisminio tyrimo parei-gûnai“, priimtais ástatymais ðios sà-vokos keièiamos á sàvokas „pareng-tinis tyrimas“, „parengtinio tyrimoorganai“, „parengtinio tyrimo parei-gûnai“. Be kita ko, atsiþvelgiant á pi-lietinës visuomenës ir teisinës vals-tybës sieká, priimtu ástatymu (projek-tas Nr.IXP-2388(2) Seimo rinkimøástatymas keièiamas, numatant, kadkandidatas á Seimo narius turi vieðaipaskelbti ne tik tai, kad jis yra pada-ræs nusikaltimà prieð asmená, bet tai,kad jis yra padaræs ir kità sunkø arlabai sunkø nusikaltimà.

Padaryta Ðilumos ûkio ástatymoprojekto Nr.IXP-1592(4) priëmimopertrauka iki balandþio 8 d.

Pritarta po svarstymo

Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 214(18) straipsnio pa-keitimo ástatymo projektui Nr.IXP-2051(2).

Teismø ástatymo, Administraci-niø bylø teisenos ástatymo, Civilinioproceso kodekso, Baudþiamojo pro-ceso kodekso pakeitimo ir papildy-mo ástatymo projektui Nr.IXP-2241(2).



550 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Atmesti projektai(po svarstymo)

Baudþiamojo kodekso papildy-mo 74(3) ir 74(4) straipsniais ástaty-mo projektas Nr.IXP-2049.

Baudþiamojo proceso kodekso134 ir 143 straipsniø pakeitimo ásta-tymo projektas Nr.IXP-2050.

Valstybës ir tarnybos paslapèiøástatymo 15 straipsnio pakeitimo ásta-tymo projektas Nr.IXP-2052.

Specialiøjø tyrimø tarnybos ásta-tymo 2, 8, 13, 17, 22 straipsniø pa-keitimo ástatymo projektas Nr.IXP-2357.

Specialiøjø tyrimø tarnybos sta-tuto 3, 19 straipsniø pakeitimo ásta-tymo projektas Nr.IXP-2406.

Lobistinës veiklos ástatymo 9straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2413.

VAKARINIS POSËDIS

Priimtas Seimonutarimas

Seimo nutarimas „Dël LietuvosPersitvarkymo Sàjûdþio 15 metø su-kakties minëjimo komisijos sudary-mo“ (projektas Nr.IXP-2471). Balsa-vo: uþ – 54, susilaikë 2.

Nutarimu, kurá pateikë SeimoPirmininko pirmasis pavaduotojasÈeslovas Jurðënas, parlamentas, at-siþvelgdamas á tai, kad ð.m. birþelio3 d. sukanka 15 metø, kai ásteigtasLietuvos Persitvarkymo Sàjûdis(LPS), nutarë sudaryti LPS 15 metøsukakties minëjimo komisijà ið 11 as-menø – Seimo Pirmininko ArtûroPAULAUSKO (komisijos pirminin-ko), Seimo Pirmininko pirmojo pa-vaduotojo Èeslovo JURÐËNO (ko-misijos pirmininko pavaduotojo),parlamentaro Vytauto LANDS-

BERGIO (komisijos pirmininko pa-vaduotojo), Sàjûdþio iniciatyvinësgrupës nariø klubo pirmininko Bro-nislovo GENZELIO, Vyriausybëskanclerio Zenono KAMINSKO, l.e.Seimo kanclerio pareigas ArvydoKREGÞDËS, Lietuvos sàjûdþio ta-rybos pirmininko Ryto KUPÈINS-KO, poeto Justino MARCINKE-VIÈIAUS, Respublikos Prezidentopatarëjo Alvydo MEDALINSKO,Seimo Informacijos technologijø de-

partamento vyriausiosios specialistësAngonitos RUPÐYTËS ir Finansøministerijos sekretoriaus EdmundoÞILEVIÈIAUS. Komisija ápareigo-ta iki balandþio 20 d. parengti LPSákûrimo 15 metø sukakties minëjimorenginiø programà ir priþiûrëti joságyvendinimà.

Padaryta Ðvietimo ástatymo pa-keitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1740ES(3) svarstymo pertrauka.



Pateikti projektai

SIÛLOMA PRATÆSTI IKI 40 LIETUVOS KARIØDALYVAVIMÀ TARPTAUTINËJE OPERACIJOJE

„TVIRTA TAIKA“

Aplinkos apsaugos komiteto pir-mininko pavaduotojas Henrikas Þu-kauskas Liberaldemokratø frakcijosvardu pateikë Vyriausiosios rinkimøkomisijos ástatymo 3 straipsnio pa-pildymo ástatymo projektà Nr.IXP-2472.

Ástatymo projektu siekiama átvir-tinti, kad Vyriausioji rinkimø komisi-ja, vykdydama referendumus arbakai realizuojama pilieèiø ástatymøleidybos iniciatyvos teisë, be kitø da-lykø, taip pat papildomai atspausdin-tø referendumo biuleteniø, kuriuosekartu su referendumo biuletenio teks-tu bûtø ðio teksto vertimas á tautinësmaþumos kalbà. Ðie biuleteniai galë-tø bûti naudojami, balsuojant tose re-ferendumo apylinkëse, kuriose gyve-na tautinës maþumos, bei savivaldy-biø, kuriose yra tos referendumoapylinkës, paðtuose. Numatoma, jogtø referendumo apylinkiø ir savival-dybiø sàraðà pagal savivaldybiø me-rø teikimus ne vëliau kaip likus 20dienoms iki balsavimo referendumetvirtintø Vyriausioji rinkimø komisi-ja. Pasak H.Þukausko, tokiu Vyriau-siosios rinkimø komisijos ástatymo pa-taisos projektu tikimasi, kad referen-dumuose dalyvautø daugiau rinkëjø,priklausanèiø tautinëms maþumoms.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo

svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Valstybës valdymo ir savivaldybiøkomitetas. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –balandþio 10 d.

Subalansuotos plëtros ir nekilno-jamøjø kultûros vertybiø apsaugoskomisijos pirmininkës pavaduotojasPetras Graþulis pateikë Gyventojøsantaupø atkûrimo ástatymo 6straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1514.

Ðio ástatymo projekto tikslas – pa-tikslinti pirmosios ir antrosios grupës,jei þiûrëtume á eilës tvarkà, átvirtintàGyventojø santaupø atkûrimo ástaty-me, kuria gyventojai turëtø pradëtølaisvai disponuoti atkuriamosiose sà-skaitose atkurtomis santaupomis,apibrëþimà. Norima, kad pirmojojegrupëje, be kitø asmenø kategorijø,bûtø asmenys, paveldëjæ iki 1998 m.sausio 1 d. mirusio indëlininko atkur-tas santaupas. Ið antrosios grupës ati-tinkamai numatoma iðbraukti asme-nis, paveldëjusius mirusio indëlinin-ko atkurtas santaupas bei atkuriamassantaupas, pagal kurias apskaièiuo-tos atkurtos santaupos.

Pagal galiojantá Gyventojø san-taupø atkûrimo ástatymà, po 1998 m.sausio 1 d. mirusiø indëlininkø san-

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5512003. 04. 14

taupø paveldëtojai gali jomis dispo-nuoti netaikant eilës tvarkos, tokiubûdu ágydami pirmenybæ prieð anks-èiau mirusiø indëlininkø santaupøpaveldëtojus. Atsiþvelgiant á tai, kaddidþiajai daliai pirmajai grupei ar ei-lei priskirtø asmenø atkurtosios san-taupos jau iðmokëtos, ástatymo pro-jektas, P.Graþulio manymu, suteiktøvienodesnes galimybes paveldëtojamsdisponuoti mirusiø indëlininkø atkur-tomis santaupomis.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektui svarstyti paskirtas Biudþe-to ir finansø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – geguþës 22 d.

Vidaus reikalø ministras JuozasBernatonis pateikë:

-Vidaus reikalø, Specialiøjø tyri-mø tarnybos, valstybës saugumo,

kraðto apsaugos, prokuratûros, Ka-lëjimø departamento, jam pavaldþiøástaigø bei valstybës ámoniø pareigû-nø ir kariø valstybiniø pensijø ástaty-mo 11 straipsnio pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2324.

Ástatymo projektu, vidaus reikaløministro teigimu, norima patikslintipensijos tarnaujantiems ir dirbantiemspensininkams (ðiø institucijø pareigû-nams ir kariams) mokëjimo klausi-mus, garantuojant asmens teisæ ánuosavybæ, uþtikrinant teisëtø lûkes-èiø apsaugos, teisinio tikrumo ir tei-sinio saugumo, asmens lygybës prieðástatymà principø laikymàsi, asmenspasitikëjimà valstybe ir teise.

Galiojanèiame Vidaus reikalø,Specialiøjø tyrimø tarnybos, valsty-bës saugumo, kraðto apsaugos, pro-kuratûros, Kalëjimø departamento,jam pavaldþiø ástaigø bei valstybësámoniø pareigûnø ir kariø valstybi-niø pensijø ástatyme nustatyta, kad ið-

ëjusiems ið tarnybos pareigûnams irkariams, kurie po pareigûnø ar ka-riø valstybiniø pensijø uþ tarnybà ar-ba po pareigûnø ar kariø valstybiniøinvalidumo pensijø paskyrimo turipajamø, nuo kuriø skaièiuojamos irmokamos valstybinio socialinio pen-sijø draudimo ámokos, arba kuriegauna valstybinio socialinio draudi-mo ligos (áskaitant ir darbdavio mo-kamas ligos dienomis), motinystës,motinystës (tëvystës) ar bedarbio pa-ðalpas, mokama 30 proc. dydþio pa-reigûno ar kario valstybinës pensijosdalis. Toks teisinis reguliavimas,J.Bernatonio nuomone, sukuria to-kià teisinæ situacijà, kai asmeniui fak-tiðkai tenka rinktis: ar gauti visà pa-skirtà pareigûno ar kario valstybinæpensijà neturint draudþiamøjø paja-mø, ar turëti tam tikro dydþio drau-dþiamøjø pajamø ir gauti tik tam tik-rà pareigûno ar kario valstybinëspensijos dalá.

Balandþio 3 d. vakariniame posëdyje


Opoziciniø Jungtinës ir liberalø bei Tëvynës sàjungos-konservatoriø frakcijø nariai

552 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14


-Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso 167(1), 176(1), 188(8),193, 224, 225, 259(1), 269, 320straipsniø pakeitimo ir Kodekso pa-pildymo 167(2), 187(11), 197(1),205(2), 206(4) straipsniais ástatymoprojektà Nr.IXP-2462.

Ðio ástatymo projekto tikslas –pakeisti ir papildyti Administraciniøteisës paþeidimø kodekso kai kuriuosstraipsnius, suderinant juos su Civi-liniø pirotechnikos priemoniø apy-vartos kontrolës ástatymu, Antspau-dø ir spaudø kontrolës ástatymu irNepaprastosios padëties ástatymu.Taip pat norima atsiþvelgti á baudþia-màjà praktikà uþ neteisëtà valstybëssienos perëjimà ir sugrieþtinti veþëjø at-sakomybæ uþ neteisëtà uþsienieèiø at-veþimà á Lietuvà.

-Ástatymo „Dël Lietuvos Res-publikos miestø ir rajonø laikino tie-sioginio valdymo“ 1, 2 ir 3 straipsniøpakeitimo ir papildymo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-2463.

Ástatymo projektu ketinama átvir-tinti, kad tiesioginis valdymas savival-dybës (savivaldybiø) teritorijoje galë-tø bûti ávedamas, savivaldybës (savi-valdybiø) teritorijoje ávedus nepapras-tàjà padëtá. Teikiama reglamentuoti,jog siûlymà dël tiesioginio valdymoávedimo Seimui pateiktø Respubli-kos Prezidentas. Numatoma, kad,ávedus tiesioginá valdymà savivaldy-bës (savivaldybiø) teritorijoje nepa-prastosios padëties metu, Vyriausy-bë skirtø savo ágaliotiná savivaldybës(savivaldybiø) teritorijai administ-ruoti bei nustatoma atðaukimo pro-cedûra. Dokumento projektu siekia-ma suderinti Ástatymo „Dël LietuvosRespublikos miestø ir rajonø laiki-no tiesioginio valdymo“ nuostatas suNepaprastosios padëties ástatymonuostatomis.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-2324-2462-2463 po pateiki-mo pritarti ir pradëti jø svarstymoprocedûrà. Pagrindiniu komitetuprojektui Nr.IXP-2324 svarstyti pa-skirtas Socialiniø reikalø ir darbo ko-

mitetas, projektui Nr.IXP-2462 – Tei-sës ir teisëtvarkos komitetas, projek-tui Nr.IXP-2463 – Valstybës valdymoir savivaldybiø komitetas. Preliminariprojektø Nr.IXP-2324-2463 svarsty-mo Seimo plenariniame posëdyje da-ta – geguþës 13 d., projekto Nr.IXP-2462 – balandþio 22 d.

Kraðto apsaugos ministras LinasLinkevièius pateikë Seimo nutarimo„Dël Lietuvos kariø dalyvavimo JAVvadovaujamoje tarptautinëje opera-cijoje „Tvirta taika“ Centrinës irPietø Azijos regione pratæsimo“ pro-jektà Nr.IXP-2469.

Nutarimo projektu parlamentas,vadovaudamasis Konstitucijos 142straipsniu, Tarptautiniø operacijø,pratybø ir kitø karinio bendradarbia-vimo renginiø ástatymu ir atsiþvelg-damas á Respublikos Prezidento ko-vo 31 d. dekretà Nr. 31, turëtø nutartipratæsti iki 40 Lietuvos kariø dalyva-vimà JAV vadovaujamoje tarptautinë-je operacijoje „Tvirta taika“ Centrinësir Pietø Azijos regione ð.m. birþelio–gruodþio mën.

Operacija „Tvirta taika“ buvopradëta 2001 m. spalio mënesá, kaipatsakas á 2001 m. rugsëjo 11 d. tero-ro aktus JAV. Pirmà kartà per visàNATO gyvavimo istorijà Ðiaurës At-lanto Taryba nusprendë taikyti Ðiau-rës Atlanto sutarties 5 straipsná. Re-aguodama á teroro aktus, JungtiniøTautø Saugumo Taryba priëmë rezo-liucijas Nr.1368 ir Nr.1373 (atitinka-mai – 2001 m. rugsëjo 12 d. ir 2001m. rugsëjo 28 d.), kuriose pasmerkëteroristinius iðpuolius ir, remdamasiJungtiniø Tautø ástatø VII skyriumi,suteikë mandatà karinei operacijai.Rezoliucijos taip pat ápareigojo vals-tybes imtis prieð terorizmo grësmænukreiptø priemoniø.

Seimas savo pareiðkimuose (2001m. rugsëjo 12 d. ir 2001 m. spalio 9d.) paþymëjo, kad Lietuva prisijungsprie tarptautiniø antiteroristiniø pa-stangø bei sprendimø, kad teroristaibûtø nubausti, kad Seimas palaiko irremia JAV ir sàjungininkø karinesoperacijas, kuriomis siekiama likvi-


duoti pagrindinius terorizmo þidinius.L.Linkevièiaus ásitikinimu, Lietuvos,kaip NATO partnerës, dalyvavimo ope-racijoje „Tvirta taika“ pratæsimas pa-demonstruotø Lietuvos kariniø pajëgøsàveikumà su NATO pajëgomis ir ge-bëjimà realiai ir operatyviai prisidëti prietarptautiniø operacijø pagal Ðiaurës At-lanto sutarties 5 str. Ðiuo metu ðioje ope-racijoje dalyvauja 18 valstybiø. Dviða-liø konsultacijø metu, JAV pasiûlë irLietuvai prisijungti prie operacijos„Tvirta taika“, siunèiant specialiosiospaskirties pajëgas.

Kraðto apsaugos ministro teigi-mu, pagal Tarptautiniø operacijø,pratybø ir kitø karinio bendradarbia-vimo renginiø ástatymà, Lietuvos ka-riai atrenkami savanoriðkumo prin-cipu ið Tarptautinei operacijai „Tvir-ta taika“ vadovauja JAV Centrinë va-davietë (USCENTCOM) Tampoje,Floridoje, kurioje tarnybà atlieka irLietuvos ryðio karininkas (ið viso 45valstybës yra paskyrusios savo ryðiokarininkus á vadavietæ). Lietuvos ka-riai yra pavaldûs JAV karinei vado-vybei, taèiau veikia kaip savarankið-ki junginiai.

Lietuvos specialiosios paskirtiespajëgø tolesnis dalyvavimas misijojebûtø finansuojamas ið kraðto apsau-gos biudþeto lëðø. Pasak L.Linkevi-èiaus, tai yra pirmoji tarptautinë mi-sija, kurioje Lietuva dalyvauja, sava-rankiðkai padengdama visas su savokariø iðlaikymu susijusias iðlaidas.Preliminariais paskaièiavimais, papil-domos iðlaidos 40 kariø per 6 mëne-sius sudarytø apie 4 mln. 697 tûkst. Lt.

Nutarta Seimo nutarimo projek-tui po pateikimo pritarti ir pradëtijo svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Nacionalinio saugumo ir gynyboskomitetas. Preliminari svarstymo irpriëmimo Seimo plenariniame posë-dyje data – balandþio 17 d.

Ligos ir motinystës socialiniodraudimo ástatymo 18 straipsnio pa-pildymo ástatymo projektas Nr.IXP-1562 gràþintas iniciatoriams tobu-linti (nepritarus po pateikimo).

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5532003. 04. 14

Vyriausybës veiklos ataskaita balandþio 3 d. posëdyje


A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiama-sis Seimo posëdþio pirmininke, gerbia-mieji Seimo nariai, ponios ir ponai,

Teikiu Seimui dvyliktosios Vy-riausybës 2002 m. veiklos ataskaità.

Seimo statuto ir Vyriausybës ásta-tymo nustatyta tvarka Vyriausybëkasmet pateikia Seimui praëjusiømetø veiklos ataskaità. Jums pateik-ta iðsami ataskaita, apimanti beveik80 puslapiø, kurià Jûs turëjote pro-gos nuo pirmadienio panagrinëti.

Lygiai prieð mënesá ðioje tribû-noje Jums kalbëjau apie dvyliktosiosVyriausybës veiklà 2001-2002 me-tais,** todël ðiandien savo kalbojeskirsiu dëmesá taip pat ir bûsimiems

uþdaviniams bei 2003 m. veiklos pri-oritetams.

2002 m. Vyriausybë dirbo stabi-liai ir rezultatyviai. Per ðiuos metusnepasikeitë në vienas ministras. Ka-binetas priëmë daugiau kaip 2115nutarimø, parengë 332 ástatymø pro-jektus ir daug kitø aktø.

Galima konstatuoti, kad gerëjoverslo sàlygos, maþëjo nusikalsta-mumas, nedarbas, augo gyventojørealiosios pajamos, teigiamø poky-èiø pasiekta plëtojant informacinævisuomenæ. Dþiugina ir makroekono-miniai rodikliai. Nuo 2000 m. ðalyjeturime spartëjantá ekonomikos augi-mà: 2000 m. bendrasis vidaus pro-

MINISTRAS PIRMININKAS PATEIKË METINÆ VYRIAUSYBËS VEIKLOS ATASKAITÀ

Remdamasis Seimo Statuto 207 straipsniu ir Vyriausybës ástatymo 5 straipsniu, Ministras Pirmininkas prez.Algirdas Mykolas Brazauskas pateikë metinæ Vyriausybës veiklos ataskaità, kurioje taip pat aptarti ir artimiausiolaikotarpio Vyriausybës veiklos prioritetai. Po to ministrai atsakë á Seimo nariø klausimus.*

KOKIE YRA IR BUS MINISTRØ KABINETO VEIKLOS PRIORITETAI?

*Stenogramà galima rasti ir internete:www.lrs.lt / Informacija apie Seimoposëdþius / Plenariniø posëdþiø darbo-tvarkës, svarstyti klausimai, balsavimorezultatai, protokolai, stenogramos(balandþio 3 d. rytinio plenarinioposëdþio stenogramoje).Dvyliktosios (nuo 1918 m. – XXX)Vyriausybës 2001 m. veiklos ataskaitospateikimà ir Ministro Pirmininko prez.A.M.Brazausko ir ministrø atsakymus áparlamentarø klausimus 2002 m. kovo12 d. plenariniame posëdyje þr. SK, 2002,Nr. 6 (212), p. 358-373.

**Þr. pretendento á Ministrus Pirmininkusprez. A.M.Brazausko kalbà jo pristatymometu kovo 3 d. neeiliniame plenariniameposëdyje, SK, Nr. 6 (246), p. 304.

Ministras Pirmininkas prez. Algirdas Mykolas Brazauskas

554 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

duktas (BVP) iðaugo 4 proc., 2001 m.– 6,5 proc., o praëjusiais – 6,7 proc.

Praëjusieji metai Lietuvai buvoistoriniai: pasiekti 2 strateginiaitikslai – baigtos derybos dël narys-tës Europos Sàjungoje ir gautas pa-kvietimas tapti NATO nare.

Pasiekti derybø su ES rezulta-tai rodo, kad Lietuva iðsiderëjo la-bai palankø finansiná paketà. Norsapie tai jau buvo daug kalbëta, betdrástu kai kuriuos skaièius priminti.

Visa finansinë parama ið Euro-pos Sàjungos biudþeto 2004-2006 m.sudarys beveik 3 mlrd. eurø. Ið jøapie 300 mln. eurø sudaro speciali-zuotos PHARE, ISPA ir SAPARDprogramos, kuriomis ir ðiemet, ir pra-ëjusiais metais, formuojant infra-struktûrà, naudojosi mûsø ir þemësûkio, ir kitø srièiø verslininkai.

Norëèiau paþymëti kai kuriaskryptis, kurios mums ypaè aktualios.Ðengeno reikalavimams ágyvendinti(Lietuva turi 920 km iðorinës sienos)Europos Sàjunga skyrë net 136 mln.eurø. Þinoma, yra ir daugiau skaièiø,kuriuos að galiu priminti, taèiau ðio-je didþiojoje mûsø ataskaitoje jie yraiðdëstyti, todël að pasistengsiu to ne-daryti. Tik norëèiau, kalbëdamasapie ðiuos reikalus, paminëti, kad Eu-ropos Sàjungos parama vienam Lie-tuvos gyventojui sudarys 757 eurus.Þinoma, skaièiai visada iðryðkëja,juos lyginant. Noriu pasakyti, kadLatvijoje tai sudarys 678, t.y. visu ðim-tu maþiau, o Lenkijoje – 482 eurus,t.y. dar maþiau. Taigi vien tik tai cha-rakterizuoja tà efektà, kurá mes gali-me pasiekti, jeigu ið tikrøjø tapsimeEuropos Sàjungos nariai.

Noriu priminti, kad didelæ dalá,sakyèiau, pagrindinæ dalá EuroposSàjungos lëðø gaus Lietuvos þemësûkis. Þemës ûkiui numatoma para-ma sudaro 720 mln. eurø. ParengtasBendrasis programavimo dokumen-tas yra pagrindinë sàlyga Lietuvaitapus Europos Sàjungos nare gautistruktûriniø fondø paramà. Vyriau-sybei pritarus, jis bus teikiamas Eu-ropos Komisijai, ir tuomet prasidësderybos dël galutinio varianto. Iki ki-

tø metø geguþës 1 d. jis turi bûti vi-siðkai suderintas su Europos Komi-sija.

Bendrajame programavimo do-kumente ávardyti Europos Sàjungoslëðø investavimo prioritetai, nusta-tyti remiantis Valstybës [ilgalaikës]raidos strategija, kurià patvirtinoparlamentas, taip pat Nacionaliniususitarimu siekiant ekonominës irsocialinës mûsø valstybës paþangos.

Jungtiniø Tautø Ekonomikoskomisijos nuomone, Lietuva 2003m., kaip ir 2002 m., iðliks vienu spar-èiausiai auganèiø regionø pasauly-je. Þinoma, tam tikras pataisas galipadaryti karas Irake ir jo pasekmës.

Pereinu prie mûsø socialinës po-litikos ir to, kà mes nuveikëme pra-ëjusiais metais.

Pirmà kartà nuo 1997 m. pavy-ko sustabdyti nedarbo augimà. Vientik praëjusiais metais nedarbas suma-þëjo nuo 17,4 iki 13,8 proc. Tai – la-bai áspûdingi skaièiai. Reikia paþy-mëti, kad nedarbo lygis sumaþëjo kaikuriose apskrityse ir kai kuriose sa-vivaldybëse, kuriose iki ðiol buvo pa-siekæs labai pavojingà 20 proc. ribà.Dabar tokiø savivaldybiø, kuriø bu-vo kur kas daugiau (2001 m. buvo net14), liko tik 7, jose ið tikrøjø yra aukð-tas nedarbo lygis.

Negaliu nepaminëti kai kuriøskaièiø. Visø pirma per darbo birþasbuvo ádarbinta 134 tûkst. þmoniø.Svarbiausia ir aktualiausia, kà gali-ma paminëti, – papildomai sukurta64 tûkst. naujø darbo vietø.

Vykdant socialinæ politikà, mû-sø sprendimais arba mums pateikusSeimo sprendimais numatyta daugávairø socialiniø lengvatø, ypaè pen-sininkams, kuriems iki pensijos liko2 metai. Pradëtos mokëti prieðpen-sinës bedarbiø paðalpos. Jos paskir-tos beveik 15 tûkst. bedarbiø, ku-riems artëja pensija.

Pasisekë gerokai pagelbëti ban-krutuojanèiø ámoniø darbuotojams:tokias iðmokas, kurios vidutiniðkaisiekia 1400 Lt, gavo beveik 16 tûkst.þmoniø. Tai ið tikrøjø geras skaièius,kuris padës spræsti aðtrià problemà.

Ji keletà metø ið eilës visà laikà buvoaktuali ir tekdavo vienokiais ar kito-kiais bûdais ieðkoti bûdø, kaip tai ið-spræsti. Þinoma, tokias galimybes su-teikë tai, kad labai rimtas dëmesysbuvo skiriamas Valstybinio sociali-nio draudimo fondo [biudþeto] pa-jamø dalies vykdymui. Galiu pasa-kyti, kad pernai po ilgos pertraukossocialinio draudimo ámokø planasbuvo virðytas beveik 30 mln. Lt (su-apvalinus skaièius), o tai yra beveik180 mln. Lt daugiau negu 2001 m.Buvo didinama bazinë pensija: nuobalandþio 1 d. padidinta iki 142 Lt,nuo rugsëjo mën. – iki 147 Lt. Norstie skaièiai nëra labai áspûdingi, ta-èiau tendencijos yra teigiamos. Pen-sininkø kiðenëse, paprastai kalbant,atsidûrë papildomø keliasdeðimt mi-lijonø litø. Apskritai vidutinë senat-vës pensija 2002 m. padidëjo 5 proc.

2002 m. pabaigoje priimtas Vals-tybiniø socialinio draudimo pensijøástatymo pakeitimas, kuris áteisinonuostatà dël maþesniø nei 325 Ltvalstybiniø socialinio draudimo se-natvës ir invalidumo pensijø padidi-nimo. Ðis padidinimas apima dau-giau negu 300 tûkst. pensininkø (se-natvës ir invalidumo pensijø). Taigivykdoma mûsø socialdemokratinësocialinë politika, kai maþai gaunan-tys, turintys maþas pajamas… [ágyjadaugiau pajamø]. Nelygybë palaips-niui maþinama. Informacija, kuriàmes turime, sako, kad per pastaruo-sius dvejus trejus metus ðis skirtumastarp daug uþdirbanèiø, turinèiø dide-les pajamas asmenø ir asmenø, ma-þai uþdirbanèiø, maþëja. Jis buvo apie13 kartø, o dabar yra tik apie 9 kar-tus. Ði tendencija yra teigiama. Ma-nau, ateityje galima gerokai pagerintivisus ðiuos reikalus.

Apie skurdo maþinimo politikàturiu pasakyti, kad buvo parengtaSkurdo maþinimo strategijos ágyven-dinimo 2002-2004 m. programa. Pro-gramoje prioritetas suteiktas akty-vioms skurdo maþinimo priemo-nëms: darbo jëgos profesiniam mo-kymui, ðvietimui, uþimtumo ir ûkinësveiklos galimybëms didinti. Sociali-



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5552003. 04. 14

në parama bûtina nedarbingiems ardarbo negaunantiems asmenims.Svarbu pasiekti, kad parama bûtøskiriama tiems, kuriems ji tikrai rei-kalinga.

Nuo 2002 m. balandþio 1 d. dir-bantiems asmenims neapmokestina-masis pajamø minimumas buvo pa-didintas 36 Lt. Vadinasi, þmonës pa-pildomai turëjo apie 150 mln. Lt pa-jamø. Dël padidintos bazinës socia-linio draudimo pensijos pensinin-kams, apie tai að kalbëjau, papildo-mai buvo iðmokëta daugiau nei 50mln. Lt.

Noriu atkreipti dëmesá á kai ku-riuos klausimus ir problemas ðvieti-mo ir mokslo srityje.

Spartinamas asmens kodø su-teikimas visiems vaikams iki 16 me-tø. Tai, þinoma, padës iðsiaiðkinti,kiek ið tikrøjø yra vaikø, kur jie yra,ar jie yra valstybës globojami, ar ðei-mø glabojami. Dël tø skaièiø, kurieklaidþioja, kad yra nuo 30 tûkst. iki4-5 tûkst. vaikø, nelankanèiø mokyk-los, vienà kartà turësime iðaiðkinti vi-siems – ir Tautai, ir vienas kitam –bei pasakyti, kiek ið tikrøjø yra tokiøvaikø.

Að galëèiau paminëti daug prie-moniø, kuriø buvo imtasi, kad bûtøuþtikrintas nemokamas vidurinis ið-silavinimas. Aiðku, [ðvietimo] refor-ma. Kaimo mokyklø maþëjimas, mo-kyklø uþpildymas rajonø centruoseyra procesas, neatskiriama ðvietimoreformos sudëtinë dalis. Ðis procesas,be jokiø abejoniø, vyks ir ateityje.Mes tam skiriame dëmesá ir tikimës,kad Seimas dar ðioje sesijoje (bûtølabai gerai visai Lietuvai), jeigu ga-lës, priims Ðvietimo ástatymà, kuráSeimui esame pateikæ beveik prieðmetus.* Nauji mokslo metai artëja irtai bûtø labai geras orientyras visaisistemai.

Reikia pasakyti, kad Lietuvojeávairaus amþiaus besimokanèio jau-nimo yra 820 tûkst. þmoniø. Be abe-jo, kaip sëkmingai vykdysime ðias re-formas, taip galësime pasiekti tamtikrø rezultatø. Nedetalizuodamasatskirø problemø, noriu atkreipti dë-

mesá, kad 2002 m. 9-12 klasëse vie-nu kompiuteriu naudojosi 12 moks-leiviø. Tai yra didelë paþanga. Prisi-minkime, kad prieð metus vienukompiuteriu naudojosi beveik dvigu-bai daugiau moksleiviø. Dabartiniumetu mes esame numatæ daug prie-moniø, kad ði situacija gerëtø. Ti-kiuosi, ðiais metais mes pasieksime,kad vienu kompiuteriu naudotøsi 10vyresniøjø klasiø moksleiviø.

Noriu atkreipti dëmesá, Seimaspuikiausiai þino, kad diegiamos aukð-tojo mokslo prieinamumo, studijøkreditavimo bei studijø kokybës ge-rinimo nuostatos, pakeista ámokø uþstudijas aukðtosiose mokyklose siste-ma, kuri praëjusiais metais papildo-mai leido priimti studijuoti 5800 stu-dentø á valstybës finansuojamas vie-tas. Tai ið tikrøjø yra labai daug, di-delis padidinimas. Pagal studentøskaièiø 100 tûkst. gyventojø mes esa-me pasiekæ tikrai aukðtà lygá.

Dar vienas rodiklis, kuris skiria-si netgi nuo Skandinavijos ðaliø, t.y.artëjame prie 80 proc. vidurines mo-kyklas baigusiø moksleiviø, ástojusiøá aukðtàsias mokyklas. Kitose valsty-bëse (ir Europoje) yra 30, 40, 50proc., o mes jau siekiame daugiau ne-gu 70 proc., artëjame prie 80 proc.

Artimiausi mûsø prioritetai yraorientacija á þiniø visuomenæ, kom-piuterizavimo tempai, mokyklø veik-los kokybës gerinimas, mokymosi vi-sà gyvenimà uþtikrinimas, mokyto-jø darbo apmokëjimo sistemos re-forma.

Informacinës ir þiniø visuomenësplëtros srityje yra patvirtinta Elektro-ninës valdþios koncepcija, pagrásta„vieno langelio“ principu. Jai ágyven-dinti reikës daug pastangø. Vyriau-sybë, panaudojant informacines tech-nologijas, siekia didinti vykdomosiosvaldþios sprendimø priëmimo skaid-rumà, efektyviau ir kokybiðkiau visuo-menei, verslo subjektams ir instituci-joms teikti vieðàsias paslaugas ir in-formacijà. Toliau tobulinama elektro-ninio verslo teisinë bazë.

Sparèiau plëtojant Lietuvos vie-ðøjø informaciniø–konsultaciniø

centrø tinklà, parengtas ir nuo 2003m. bus pradëtas ágyvendinti PHAREprojektas „Interneto prieigos taðkaikaimo vietovëse“. Siekiama ásteigti300 interneto prieigos taðkø Lietu-vos kaimo vietovëse. Bus naudoja-mos ávairiø þinybø ir biudþeto lëðos.Tai – vykusi struktûra, kuri tampa pa-vyzdþiu kai kurioms kitoms ðalims,kaip reikia organizuoti ðá darbà. Beabejo, reikia ávertinti tai, kad nors[vyksta] interneto prieigos plëtra irdidëja naudojimasis internetu, visdëlto mes turime dar gerokai didintiðá skaièiø. Að matau visas galimybes.[Jis] beveik dvigubai padidëjo vienper praëjusius metus.

Lietuvoje mobilieji telefonai, ku-rie yra kiekvieno ið mûsø kiðenëse, jauvirðija 1 mln. vienetø. Ðioje srityje yradar didesnio prieaugio tendencija.

Mûsø kultûrinis gyvenimas taippat gerokai suaktyvëjo. Yra priimtadaug norminiø aktø, susijusiø su Lie-tuvos kultûriniu gyvenimu. Turiu gal-voje Bibliotekø renovacijos ir moder-nizavimo iki 2013 metø programà,taip pat daugelá kitø reikðmingø irávairiø priemoniø. Galima sakyti, kadir þmoniø aktyvumas naudojantiskultûrinëmis paslaugomis labai pa-didëjo. Jeigu kalbëtume apie biblio-tekas ir muziejus, tai þmoniø, besi-dominèiø ir besilankanèiø bibliote-kose ir muziejuose, skaièius padidë-jo beveik 15 proc. Vykdoma vieðøjøbibliotekø kompiuterizavimo pro-grama, per metus kompiuterizuotøvietø skaièius visose mûsø valstybi-nëse bibliotekose iðaugo dvigubai.Norëèiau pasakyti, kad ðiais metaismûsø kultûrinio gyvenimo priorite-tas visø pirma yra Valstybës ákûrimoir Mindaugo karûnavimo 750 metøjubiliejaus renginiai, kuriems rengia-mës. Vyriausybë jau yra sudariusi irtoliau detalizuoja visà jø programà.Jau yra pakviesta labai daug valsty-



*Naujos redakcijos Ðvietimo ástatymoprojektas buvo pateiktas 2002 m. liepos 3d. parlamento plenariniame posëdyje; jásvarstant balandþio 8 d. plenariniameposëdyje, padaryta svarstymo pertrauka.

556 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

biø vadovø ið kaimyniniø ir netgi iðtolimø valstybiø. Tikimës, kad messulauksime garbingø sveèiø, savotautieèiø ið viso pasaulio, kurie labaiaktyviai dalyvaus Pasaulio lietuviødainø ðventëje. Taip pat numatomatoliau vykdyti muziejø renovacijà irmodernizavimà, mûsø istorinio pa-veldo modernizavimà, Valdovø rûmøstatybà ir daugelá kitø priemoniø.

Kalbant apie sveikatos apsaugà,Vyriausybës dëmesys buvo kreipia-mas á ligø prevencijà, sveikos gyven-senos formavimà, sveikatos ugdymàir saugojimà. Buvo vykdomos valsty-binës ir kitos priemonës pagal imu-noprofilaktikos, motinos ir vaiko, ra-diologijos, tuberkuliozës profilakti-kos ir kontrolës programas. Jø galë-èiau iðvardyti labai daug. Jeigu pa-skaitysite mûsø didþiàjà knygà, jojeyra iðdëstytos visos pagrindinës prie-monës. Norëèiau pabrëþti, kad, norsir kaip bûtø kritikuojama Vyriausy-bë, ministerija ir naujasis ministras,mes ryþtingai esame nutaræ vykdantreformà þmoniø gydymo, prieþiûrossvorio centrà perkelti á pirminæ pa-galbà, sumaþinti stacionaro paslau-gas, kurios gerokai virðija europiniusrodiklius, skaièiuojamus 100 tûkst.gyventojø. Tam skiriamos milþiniðkoslëðos, nors, deja, jos neduoda tokioefekto, kuris ið tikrøjø turëtø bûti. Ið-sklaidomos kvalifikuotø gydytojø pa-jëgos, iðkyla kvalifikacijos këlimoklausimai, pagrindiniø universiteti-niø klinikø, apskrièiø ligoniø panau-dojimo klausimai, nes ten yra sukon-centruota kvalifikuota gydytojø (chi-rurgø, kitø specialistø) pagalba. Ta-èiau mes tæsime ðià politikà ir toliau.

Noriu atkreipti dëmesá, kad tai,kà mes paveldëjome, t.y. daugiau ne-gu 400 mln. Lt skolø uþ vaistus ir vi-sà netvarkà ðioje srityje, mums pasi-sekë ðiek tiek sureguliuoti, t.y. permetus ðios skolos yra sumaþintos be-veik 100 mln. Lt. Mes specialiai paë-mëme 75 mln. Lt paskolà, kad bûtøgalima sutvarkyti pacientø atsiskai-tymus su vaistinëmis ir taip pat, þi-noma, atsiskaitymus su vaistø tiekë-jais. Mûsø prioritetai sveikatos ap-saugos srityje yra prieþiûros ástaigøtinklo restruktûrizavimas ir moder-nizavimas (apie tai að kalbu); atsi-skaitymo uþ vaistus kompensavimosistemos tobulinimas; pirminës svei-katos prieþiûros plëtojimas (jis ir to-liau lieka prioritetu); nauja greitosiosmedicinos pagalbos koncepcija, ku-ri turëtø bûti iðnagrinëta; ir, þinoma,diferencijuoto apmokëjimo uþ as-mens sveikatos prieþiûros paslaugassistemos tobulinimas. Dar vienas iðtokiø prioritetø – medicinos perso-nalo pajamø didinimas, nes viduti-nis atlyginimas ðioje srityje, be jokiøabejoniø, yra labai maþas, jeigu ver-tinsime daugelá faktoriø.

Kalbëdamas apie finansø politi-kà, að norëèiau atkreipti dëmesá, kadpraëjusieji metai buvo mokesèiø re-formø metai. Paminëèiau gyventojøpajamø mokestá, apie kurio efektàprëjusiais metais að jau kalbëjau. Yratæsiamas neapmokestinamojo mini-mumo didinimas. Ðiais metais jis yrapadidintas nuo 250 iki 290 Lt. Tai ir-gi yra papildomos pajamos. Pelnomokesèio ástatymas leidþia uþtikrin-ti Lietuvos konkurencingumà regio-ne, nes pelno mokesèio tarifas buvo

sumaþintas nuo 24 iki 15 proc., osmulkiajam verslui buvo numatytaslengvatinis 13 proc. pelno mokesèiotarifas. Tai pat kartu su Seimu yra ið-spræsti ir dividendø apmokestinimoklausimai. Tai duoda labai gerø, tei-giamø poslinkiø. Noriu atkreipti dë-mesá, kad vykdëme nacionaliná biu-dþetà ir visos nacionalinio biudþetoáplaukos buvo didesnës negu 2001 m.beveik 600 mln. Lt. Tai yra daug, la-bai didelis procentas, ir galime pasi-dþiaugti, kad biudþetas buvo ávykdy-tas. Netrikdomai buvo finansuojamitie kreditø laikytojai, kuriems buvonumatytos biudþeto iðmokos. Tokiøsutrikimø ið esmës mes niekur neuþ-fiksavome, t.y. nei dël mokytojø at-lyginimø, nei dël [moksleivio] krep-ðelio finansavimo klausimø, nei dëlatskirø savivaldybiø subsidijavimo,numatyto biudþeto ástatyme. Gero-kai efektyvesnis ir pigesnis tapo sko-linimasis, pati jo politika. Mes dabarjau galime skolintis, pirmà kartà tu-rëdami 10 metø trukmës obligacijas,kurios buvo pradëtos platinti vidausir uþsienio rinkoje. Tai – labai gerasreiðkinys. Dabar normø vidurkis su-maþëjo iki 4,62 proc., tai yra gerokaimaþiau nei buvo prieð metus (6,46proc.). Visa tai palengvina mûsø fi-nansinæ politikà ir suteikia galimybæmanevruoti valdant finansø sistemà.

Finansø srityje (plaèiai nekalbë-siu, bet noriu pasakyti) mûsø laukiatokie uþdaviniai: visø pirma pirmojo„europinio“ (þinoma, neuþmirðtantEuropos Sàjungos finansavimo) biu-dþeto parengimas, jame bus susietinacionaliniai ir Europos Sàjungos fi-nansø srautai, kurie bus racionaliai

Jungtinës ir liberalø frakcijos narysRomanas Algimantas Sedlickas

Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai Vydas Baravykas irAlgis Rimas

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5572003. 04. 14

panaudojami; visos finansø sistemosparengimas narystei Europos Sàjun-goje; muitiniø tinklo parengimasnaujoms funkcijoms narystës Euro-pos Sàjungoje sàlygomis (didelis uþ-davinys); Valstybinës mokesèiø ins-pekcijos pasirengimas visuotiniampajamø deklaravimui.

Kalbëdamas apie makroekono-mikos rodiklius ir bendrà ûkio padëtá,norëèiau paþymëti keletà teigiamøreiðkiniø. Visø pirma BVP augimasyra 6,7 proc. Ðis rodiklis daug kà pa-sako apie valstybës ekonomikos svei-katà. Jis kalba apie tai, kad yra ðan-sai toliau gerinti visus makroekono-minius rodiklius. Tokios tendencijospalaipsniui eina ir eitø iki kiekvienoþmogaus. Tai mes pradedame justi,nes metinë defliacija sudaro 1 proc.,tai – reiðkinys, kurio niekad Lietu-voje nebuvo. Að nekalbu apie pro-centus, kurie apibûdintø pramonësaugimà ir visa kita. Tie skaièiai yra.Galiu tiktai pasakyti, kad gerokai irypaè didëja ne reeksportas, kuris ir-gi turi ðià tendencijà, bet lietuviðkoskilmës produkcijos eksportas, kurispadidëjo daugiau negu 8 proc., á Eu-ropos Sàjungos ðalis – 11,7 proc. Taikalba apie mûsø konkurencingumàir mûsø gamintojø galimybes iðeiti áeuropinæ rinkà kiek galima plaèiau,ið viso – á Europos Sàjungos ðalis. Be-veik pusë visos eksportuojamos pro-dukcijos patenka kaip tik á ðià zonà.

Galø gale JAV Komercijos de-partamentas pripaþino, kad Lietuvayra rinkos ekonomikos valstybë. Mesbuvome labai nustebæ, neþinodami,kad taip nëra. Mes jau manëme, kadmes – netoli Europos Sàjungos, o kai

kas manë, kad mes dar esame vidu-ramþiuose.

Jeigu kalbëtume apie privatiza-cijà, noriu atkreipti dëmesá, kad Lie-tuvoje liko labai nedaug objektø, ku-rie gali bûti privatizuojami ir kuriuosmes dabar privatizuojame. Dabarrengiamas Rytø ir Vakarø skirsto-møjø tinklø privatizavimas.

Norëèiau atkreipti dëmesá ir pri-minti parlamentui, kad vis dëlto pa-sisekë iðspræsti, atrodë, visiðkai ne-ámanomà iðspræsti klausimà, t.y.Maþeikiø naftos perdirbimo ámonëstolesná likimà. Galima pasakyti, kadðiandien ðie klausimai yra aiðkûs, ryð-kûs. Mums nekelia dideliø abejoniø,kad daugiau kaip 1,5 mlrd. lëðø, ku-rios yra garantijos, arba kreditai, iðLietuvos finansiniø resursø, palaips-niui gráð á mûsø iþdà ir mes galësimejas panaudoti mûsø bendriems vals-tybës reikalams. Noriu tik palinkëtikoncernui „Jukos“, kad jie ir toliaulaikytøsi tos paèios politikos.

Tai, kad visos valstybinës ámo-nës dirba pelningai, irgi – visai nau-jas reiðkinys. Tie dividendai ið vals-tybiniø ámoniø, be abejo, papildysmûsø ðiø metø biudþetà ir tai bus ne-maþa paspirtis vykdant labai didelá,labai sudëtingà ðiø metø biudþetà,kurio pajamø augimas numatytasapie 7 proc.

Dël transporto sistemos, infra-struktûros noriu pasakyti, kad Lietu-vos, kaip tranzitinës valstybës, indë-lio rodiklis kiekvienais metais didë-ja. Praëjusiais metais padidëjo dau-giau negu 13,5 proc. Tai kalba apietai, kad mes vis dëlto iðlaikome vie-nà ið mûsø prioritetø – sukurti tran-

zitinæ valstybæ sudarant technines,ekonomines ir teisines sàlygas, kadðis tranzitas vyktø ir kad mûsø orga-nizacijos, pirmiausia valstybinës or-ganizacijos, turëtø pakankamà pel-nà. Tai pasakytina, pavyzdþiui, apiegeleþinkelio transportà, kuriamekroviniø perveþimai per vieneriusmetus padidëjo net 25 proc., o tran-zitiniø – 37 proc. Galima ásivaizduo-ti, kà tai reiðkia, – treèdaliu. Aiðku,pasitaisë visi ekonominiai rodikliai irgeleþinkelis jau galëjo ið savo lëðø 130mln. Lt investuoti á infrastruktûrà, ápagrindinius fondus, á kelius. O ið vi-so á geleþinkelá nukreipta 228 mln.Lt ir [ði suma] padidëjo beveik trigu-bai per dvejus pastaruosius metus; taipasakytina ir apie automobiliø kelius.

Todël prioritetai ir lieka ðtai to-kie: uþbaigti geleþinkelio sektoriausrestruktûrizavimà siekiant ágyvendin-ti Europos Sàjungos reikalavimus, li-beralizuoti Lietuvos geleþinkeliø pa-slaugø rinkà, uþtikrinti geleþinkelioinfrastruktûros efektyvø funkciona-vimà, modernizuoti transporto infra-struktûros tinklà, atitinkantá EuroposSàjungos standartus, stiprinti Lietu-vos atskirø transporto ðakø tarpusa-vio sàveikà.

Lietuvos þemës ûkis – viena ið sri-èiø, kuri apima nemaþà mûsø gyven-tojø dalá, kita vertus, á kurià yra in-vestuojama nemaþa biudþetiniø lëðødalis. Pora skaièiø. Tiesiogiai ið Spe-cialiosios kaimo rëmimo programos2001 m. buvo skirta 108 mln. Lt lëðø,o 2002 m. – 190 mln. Lt. Galima ási-vaizduoti, kad beveik dvigubai padi-dëjo tas tiesioginis finansavimas irtiesioginës iðmokos ávairioms pro-

Jungtinës ir liberalø frakcijos narysVirginijus Martiðauskas

Socialdemokratinës koalicijos frakcijos narysJulius Sabatauskas

558 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

dukcijos rûðims. Labai gerai þinoma,kad praëjusieji metai, kaip sausrosmetai, pareikalavo papildomo dëme-sio ir finansavimo, ir apie 40 mln. Ltlëðø buvo nukreipta sausros padari-niams likviduoti þemës ûkyje ir ga-mintojø padëèiai pagerinti. Noriu at-kreipti dëmesá, kad pieno ûkis mumsyra labai aktualus. Jo produkcijos be-veik 60 proc. yra iðveþama ir ekspor-tuojama ið Lietuvos. Be abejo, tokiosdidelës apimties subsidijavimas rei-kalauja dideliø finansavimo iðtekliø.Ðiandien mûsø valstybë, að ásivaiz-duoju, ir Seimas, ir Vyriausybë ne-gali pasiûlyti, kad bûtø ðio finansavi-mo þymus padidinimas ðiais metais,kai vël labai karðtai yra eskaluojamasklausimas, kad reikia vis papildomøir papildomø iðmokø þemës ûkio rei-kalams. Mes ieðkojome bûdø pienoûkio finansavimui pagerinti, avansupasiûlëme 20 mln. Lt, kuriuos, þino-ma, sutikus parlamentui, reikës skirtiþemës ûkiui. Tie 52 mln. Lt yra dau-giau kaip 3 kartus daugiau negu pra-ëjusiais metais, pasirodo, to maþai irreikia vël ieðkoti papildomø lëðø.Manau, bendromis pastangomis mesgalësime sureguliuoti tà klausimà irvisi kartu sulauksime tos dienos, kaitiesioginës iðmokos þemës ûkio ga-mintojams uþ ávairià produkcijà nuokitø metø balandþio 1 d. bus padi-dintos beveik 6 kartus. Nenorëèiaukartoti skaièiø, kuriuos ir Jûs þinote,kad pagal programas, kuriø lëðas þe-mës ûkis gerai panaudoja, vien pa-gal SAPARD programà per visuspastaruosius trejus metus finansavi-mas sudarys apie 420 mln. Lt. Jeigupasiseks ir bus organizuotai panau-dotos tos lëðos, tai ið tikrøjø bus ne-blogas papildymas.

Pabaigoje noriu pasakyti, kadteisëtvarkos ir teisësaugos reikaluosetaip pat mûsø buvo pasiûlyta nema-þai ástatymø projektø, kuriuos Sei-mas priëmë. Nusikalstamumas –dar labai aktuali mûsø visuomenësrykðtë, taèiau statistika kalba, kadjis sumaþëjo 8,5 proc. Sunku pama-tuoti procentais ir tà þmoniø baimæ,ir diskomfortà, kurá jie jauèia dël to,kad nusikalstamumas yra didelis.

Deja, valdþios institucijos neduodatokio efekto, kurá mes visi labai no-rëtume pasiekti. Galëèiau paminëtidaug dokumentø, kurie susijæ su an-tikorupcine politika, pavyzdþiui, Na-cionalinæ nusikaltimø prevencijos irkontrolës programà. Tokie projek-tai parengti, priimti arba artimiau-siu metu bus priimti. Priimtas Baus-miø vykdymo kodeksas, [tebërasvarbûs] integravimo atlikus bausmæreikalai, narkomanijos ir þmogausimunodeficito viruso, infekcijos pli-timas ir ákalinimo ástaigose, ir mo-kyklose, ir mûsø visuomenëje. Aðmanau, kad, panaudodami tas lëðas,kurios dabar yra numatytos biudþe-te, mes turëtume ákurti atskirà, gal-bût nedidelæ institucijà. Mes vakarkaip tik tai svarstëme su Seimo irávairiø organizacijø atstovais. Mumsreikia centralizuoti pastangas, tiks-lingai nukreipti tas lëðas, kurios da-bar yra numatomos. Matyt, jas rei-kia didinti ateityje ir spræsti visuo-menës XXI a. rykðtæ.

Todël pagrindiniai artimiausiprioritetai – teisinës sistemos refor-mos ágyvendinimas, Lietuvos Res-publikos ástatymø sàvado rengimas,visuomenës teisinis ðvietimas, nusi-kalstamumo (ypaè jaunimo, nepil-nameèiø) prevencija, savivaldybiøinstitucijø vaidmens nusikaltimoprevencijos veikloje didinimas. Ma-nau, kad naujos savivaldybës ypaè tu-ri á tai atkreipti dëmesá. Þinoma,[svarbus] ir ákalinimo ástaigø pertvar-kymas, ir bausmæ atlikusiøjø integ-racija á visuomenæ.

Valstybës valdymo srityje praëju-sieji metai tikrai buvo ádomûs, nes vi-sø pirma buvo priimtas Valstybës tar-nybos ástatymas, kuris sukëlë reakci-jà. Taèiau dabar mes daugmaþ pri-derinome visà valstybës valdymàprie Europos standartø ir tvarkos.Ateityje tikrai bus sureguliuota tai,kas ðiandien dar nëra sureguliuota,ir tai yra mûsø uþdavinys.

Taip pat noriu atkreipti dëmesá,kad mes pasistengëme ir Vyriausy-bës ástatymo pakeitimo ir papildy-mo ástatyme kartu su Seimu, atro-do, ágyvendinome vienà ið pagrindi-

niø principø – vykdomosios valdþiosinstitucijos negali kaitaliotis taip,kaip buvo iki ðiol Lietuvoje, kai at-eidavo nauja kadencija, papûsdavonauji politiniai vëjai. Sistema turi bûtipstovi, [turi vykti] bendravimas suEuropos Sàjunga. Kvalifikuoti þmo-nës, kurie atlieka ðias pareigas, dar-bà, turi bûti uþtikrinti savo rytojumi,o ne bûti kaitaliojami, kaip kad buvoprieð 4-5 metus, kai ið kai kuriø mi-nisterijø buvo atleidþiama po pusë vi-sø tarnautojø, neturinèiø nieko ben-dra su politika. Neaiðku, dël kokiøprieþasèiø tai buvo daroma.

Nuo praëjusiø metø gruodþiomën. prie Vidaus reikalø ministeri-jos ásteigtas Valstybës tarnybos de-partamentas. Tai yra kvalifikuota ins-titucija, kuri tuos reikalus tvarko,vykdo konkretø darbà, rengia atitin-kamus norminius dokumentus ir Vy-riausybës lygiu, ir Seimo lygiu, jeigutokiø pasitaikys.

Lieka tikrai daug neiðspræstøproblemø: vis dar aukðtas korupci-jos lygis, didelis nedarbas, netolygiregionø plëtra, maþa perkamoji ga-lia, nors prekiø apyvarta praëjusiaismetais padidëjo beveik 13 proc.,skurdo problemos, kurioms spræstiateityje privalome sutelkti visas mû-sø galimas jëgas.

Taigi aèiû uþ dëmesá. Að baigiausavo praneðimà.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Mielieji kolegos, primenu, kad mespradëjome darbà pagal Seimo sta-tuto 207 straipsná „Vyriausybës me-tinë ataskaita ir diskusija“. Pirma-sis ðio straipsnio punktas – tai ta ata-skaita, kuri pateikta, ir dabar – ant-roji to punkto dalis: „Ministras Pir-mininkas pateikimo metu atsako áSeimo nariø klausimus. Klausimaiuþduodami tokia pat tvarka kaip Vy-riausybës valandos metu.“ Antra ðiostraipsnio dalis: „Vyriausybës ata-skaitos pateikimo metu Seimo po-sëdyje dalyvauja ir visi ministrai, ku-rie Seimo nariø pageidavimu taippat atsako á klausimus“. Taigi dabar,sakysime, – ta ðios dienos antroji da-lis. Pirmieji turi klausti opoziciniøfrakcijø atstovai.



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5592003. 04. 14

K.GLAVECKAS. Gerbiamasispremjere, Jûsø kalboje ið tikrøjø nu-skambëjo daug gerø pagyrimo þodþiøVyriausybës darbui, jos pasikeitu-siems administraciniams gebëji-mams. Kartu mes visi suprantame,kad pati Vyriausybë nieko negami-na ir nieko neparduoda, kad pagrin-diniai bendrojo produkto, turto kû-rëjai yra verslininkai ir tie, kurie mo-ka mokesèius ir vienaip ar kitaip da-lyvauja. Tie nuopelnai Vyriausybeitaip pat priklauso, bet jie ið esmës pri-klauso verslui.

Viena ið dabartiniø Vyriausybësfunkcijø, be abejo, Jûs pats minëjotesavo praneðime, yra kova su korup-cija, su nesibaigianèiu dalies biuro-kratø noru toliau kontroliuoti daugvalstybës valdymo funkcijø – per li-cencijø, visokiø leidimø gavimà ir da-vimà visais lygiais, ypaè savivaldybiølygiu. [Prisimintini] atskirø þemësûkio þinybø korupcijos skandalai, ga-lø gale kiti dalykai. Tai klausimastoks: sakykite, gerbiamasis MinistrePirmininke, ar Jûs neþadate atgaivin-ti Saulëlydþio komisijos darbo, ypaèar neþadate ágyvendinti jos pasekmesir pastangas, kad ið tikrøjø visais ad-ministravimo, valdymo lygiais bûtøryþtingai sumaþinta valdymo funkci-jø, dalis jø privatizuota ir tuo bûdupanaikinti verslo suvarþymai, kuriegalø gale ir yra pagrindinë korupci-jos prieþastis? Kova su korupcija në-ra korupcijos ástaigø skaièiaus didi-nimas, tai yra ið esmës valstybës ver-slo suvarþymo sumaþinimas.

A.M.BRAZAUSKAS. Þinoma,saulëlydis, saulëtekis, dar kokie norsgamtos reiðkiniai. Kalbant apie eko-nomikà viskas turi bûti labiau kon-centruota ir atsakyti turi tos institu-cijos, kurioms priklauso atsakyti uþtà valstybinæ veiklà. Reikia nepaliktito visuomeniniam lygiui. Funkcijødubliavimo klausimais ið tikrøjø mesdaug kà nuveikëme per tuos metus.Be abejo, dar daug reikëtø ir pada-ryti. Paþymëtina, kad prie Vidaus rei-kalø ministerijos ásteigtas, kaip að mi-nëjau, Valstybës tarnybos departa-mentas. Be abejo, tà veiklà toliauvykdys ði oficiali institucija.

Kita vertus, sudaryta verslo sà-lygø gerinimo komisija, kuri dirbanuolat. Mes priimame ir Jums teikia-me daug sprendimø, kai kurias ásta-tymø pataisas, kurios, deja, ne visa-da „praeina“ Seime dël vienokiø arkitokiø prieþasèiø. Bet, þinote, ko-rupcija nëra tik Vyriausybës rûpes-tis. Tiek, kiek priklauso nuo mûsø,mes atsakome. Man atrodo, kiek pa-siekia mûsø rankos, mes nesitaiksto-me su tokiais reiðkiniais, bet valsty-bëje yra institucijø, kurios tiesiogiaiatsako uþ ðá reikalà. Jûs puikiai taiþinote.

Man atrodo, kad ðis klausimas –ir mums, ir kai kurioms kitoms insti-tucijoms. Kai mes pasiþiûrime, kiekatsakoma uþ mokesèiø mokëjimo,ypaè pridëtinës vertës mokesèio grà-þinimo paþeidimus, nelegalaus darbo,visokius kitokius dalykus, kai apeina-ma mokesèiø mokëjimo fazë, mato-me: arba senatis, arba pusë baudos,arba ið viso atleidþiami nuo baudos.Mes ðià informacijà stengiamës (irMuitinës departamentas, ir Valstybi-në mokesèiø inspekcija, ir „Sodra“)teikti Aukðèiausiajam Teismui, kurisðiandien Lietuvoje vykdo teismø po-litikà. Að manau, kad ir èia turëtø bû-ti vis dëlto ádëmiai nagrinëjama, stu-dijuojama ir apibendrinama teisimøpraktika, kuri bûtø perduodama vi-siems teismams, kad vis dëlto valsty-bës interesai taip pat bûtø ginami.Þmogaus interesai visada buvo [pir-miau] valstybiniø institucijø interesø.

A.KUBILIUS. Gerbiamasispremjere, ið tiesø yra uþ kà pagirtiVyriausybës ir Jûsø darbà, ypaè uþ in-tegracijos srityje nuveiktus darbus,bet, kaip þinote, tobulø dalykø nëra.Jûs nenurodëte, uþ kà kritikuoti, betopozicijos jau tokia dalia.

Kaip þinote, ekonominiai pro-cesai labai lëti. 2000 m. mes padë-jome pagrindus tai ekonominei ap-linkai, kuri dabar duoda gerus re-zultatus. Jûsø veiklos rezultatus(kalbu apie makroekonominæ plot-mæ) pajusime maþdaug 2005-2006 m.Pagal neseniai paskelbtà Pasaulioekonomikos forumo tyrimà, Lietuvapagal ilgalaikës ekonominës paþan-

gos galimybes yra 46, Estija – 24, Lat-vija – 38 vietoje. Turiu pasakyti, kadatsiliekame ne tik nuo Estijos, bet irnuo Botsvanos, kuri uþima 44 vietà.Jeigu nieko nekeisime, tai 2005 m.mûsø ekonominiai rodikliai taip irliks 46 vietoje. Galiu pripaþinti, kad2000 m. nepavyko padaryti visko, kadLietuva dabar bûtø ne 46 vietoje. Tai-gi, premjere, mano klausimas: kà Jûs,manote, esate padaræ arba padarysi-te, kad Lietuva 2005 m. bûtø ne 46,o 26 vietoje?

A.M.BRAZAUSKAS. Mes esamepadaræ tai, kà að iðdësèiau ir kà 80puslapiø darbe, traktate esame átei-kæ kiekvienam parlamentarui. Að,tiesa, neiðgirdau, kelintø metø ði in-formacija. Tikrai ne ðiø. Jei 2001 me-tø, tai að tikiu. Jûs matëte, kokia di-namika. Pavyzdþiui, kalbant apie þi-niø ekonomikà, apskritai paèià poli-tikà, ið tikrøjø daug padaryta kom-piuterizavimo klausimais. Að dël lai-ko stokos negalëjau papasakoti, kiekðimtø milijonø per tuos dvejus me-tus mes investavome á informaciniøsistemø, valdymo sistemø sukûrimà.Sprendimø priëmimo srityje naudo-jame visas ðiuolaikines informacijostechnologijas. Visokie baziniai daly-kai, registrai, rejestrai – visa tai rei-kalauja labai didelio finansavimo.Vien tik Muitinës departamento sis-tema, kurià galø gale mes baigëme,kainavo daugiau negu 100 mln. Lt, jiðiandien jau pradeda veikti. Tai visitokie dalykai, kuriuos pasverti nërataip paprasta. Ðie rodikliai, að esu tik-ras, po vienø kitø metø bus visai ki-tokie, nes daug kas yra ið blogos iner-cijos, blogø metø, kai Lietuva tikraitik pradëjo stotis ant kojø. Að visið-kai nieko nenoriu kaltinti ir kà norssakyti dël buvusiø premjerø ir Vy-riausybiø, bet, þinote, gyvenimas ne-stovi vietoje. Ðie skaièiai yra atsilikænuo mûsø gyvenimiðkos realybës. Aðtaip galëèiau vertinti.

I.ÐIAULIENË. Gerbiamasispremjere, net opozicija neturi kà rim-to prikiðti Vyriausybës veiklai, tiemslaimëjimams, kurie yra pasiekti mak-roekonomikoje, kad yra stabili finan-sinë sistema, stabilûs valstybës finan-



560 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

sai. Pati ataskaita parengta ne pavir-ðutiniðkai. Vyriausybë stabili, sëk-mingai baigtas ëjimo á Europos Sà-jungà etapas. Gaila tik, kad viskioJums ðia proga nepasiûlë.

Norëèiau paklausti, kaip Jûs ma-note, vertinate, kokie yra mûsø Vy-riausybës administraciniai gebëjimaipanaudoti ateinanèià struktûrinæ Eu-ropos Sàjungos paramà, nes tikrai tastruktûrinë parama bus didelë ir ap-linkosaugos, ir þemës ûkio srityse. Kàreikëtø dar padaryti ir kà Vyriausy-bë jau yra nuveikusi ðioje srityje?

A.M.BRAZAUSKAS. Ið tikrøjøtai – labai didelis uþdavinys. Tai visøpirma yra Vyriausybës atsakomybë.Bendrasis programavimo dokumen-tas, apie kurá að tik labai probëgomiskalbëjau, yra parengtas. Seimo nariaigali já rasti internete, tai yra keliø ðim-tø puslapiø dokumentas, pateiktasBriuseliui. Ten yra pagrindinës kryp-tys ir detalizavimas. Mûsø instituci-jos, priklausanèios Vyriausybei, taippat rengiasi. Mes suskaièiavome irpriëjome iðvadø, kad apie 300 tar-nautojø turi bûti pasirengæ, gana ge-rai mokëti [uþsienio] kalbà ir suprastireikalus, nes bendraus su EuroposSàjungos Komisijos direktoratais ir40 tûkst. tarnautojø kolektyvu.

Be abejo, tai nëra lengvas uþda-vinys. Mûsø visuomenëje labai sun-kiai priimamas nors ðioks toks atly-ginimø padidinimas. Galiu tik tiekpasakyti, kad mûsø tarnautojas, maþ-daug panaðaus lygio kaip EuroposSàjungos Komisijos tarnautojas, gau-na maþdaug 8 arba 10 kartø maþesnáatlyginimà. Tai yra viena ið proble-mø. Latvija, Estija ðá klausimà spren-dþia ryþtingiau negu mes. Að nepa-sakyèiau, kad tai visiðkai stabdo ðáprocesà. Jokiu bûdu ne. Tik að kal-bu, kad tai yra valstybei labai aktua-lus klausimas ateityje. Ðiø tarnauto-jø dalis yra labai nedidelë. Mûsø biu-dþete tai sudaro po kablelio tik ke-lintà deðimtàjá skaièiø. Bet politiðkai,þinoma, tas vertinimas yra labai kon-troversiðkas ir mums nëra lengva to-kius þmones parinkti. Taèiau yra spe-ciali programa, priimtas Vyriausybëssprendimas, kad tokie þmonës yra

rengiami ir dalykiðkai, ir [uþsienio]kalbos prasme. Ði programa yra vyk-doma. Dabar Vyriausybës lygiu kiek-vienà savaitæ organizuojami semina-rai, kuriuose ministrai, sekretoriai,viceministrai, departamentø direkto-riai tobulina þinias apie Europos Sà-jungos Komisijos struktûrà, Tarybà,Parlamentà ir t.t. Artimiausiu laikuBriuselyje bus baigtas statyti daugiaukaip 3 tûkst. m2 pastatas, kuriame ási-kurs ataðë ir mûsø ambasada. Vientik ambasadoje dirbs daugiau negu20 þmoniø ir bus keliasdeðimt ataðë.Mes svarstëme Vyriausybëje, koksbus ataðë statusas ir santykis su misi-jos vadovu, su atskirais ministrais,ypaè þemës ûkio ataðë, kuriø turi bûtikeletas þmoniø, netgi ne vienas. Pa-rengiamasis darbas yra atliekamas.

Bet að norëèiau atkreipti dëme-sá, kad tai – ne tik Vyriausybës insti-tucijø, tam tikrø ministerijø atsako-mybë. Tie struktûriniø fondø ðimtaimilijonø turi pereiti per savivaldybiørankas. Savivaldybës turi suformuo-ti (þinoma, apskritys turëtø padëti)konsultacines tarnybas, ypaè þemësûkio srityje. Vis dëlto [savivaldybësturi] parengti þmones, eiliná ûkinin-kà, kuris galbût neturi galimybiø sektivisas informacijos priemones, ir pa-aiðkinti kiekvienam þmogui, kaip jisgali pasinaudoti Europos Sàjungosfondais, ypaè struktûriniais fondais.Su tiesioginëmis iðmokomis papras-èiau – uþvedë þurnalà, tas uþregist-ruotas þurnalas yra rajone ir jam ati-daro sàskaità, eina pinigai. Rengiantprojektus, ypaè darbo vietø kûrimo,smulkiojo ir vidutinio verslo srityse,kuriant tokias ámones, akcines ben-droves, dar daug ko reikës, be abejo,pasimokyti.

K.D.PRUNSKIENË. Gerbiama-sis premjere, Jûs savo praneðime pa-minëjote toká pozityvø reiðkiná, kaippalûkanø sumaþëjimas iki 4,62 proc.skolinantis net iki 10 metø trukmës.Að norëèiau tai susieti su mûsø jaupradëtu Seime svarstyti ástatymo pro-jektu dël paskolø „Maþeikiø naftos“bendrovës projektams finansuoti.*Turint mintyje dabartiná palûkanø ly-gá, ar tas procesas reiðkia ir ar ástaty-

mo projektas remiasi tuo, jog ði ámo-në bent akcininkø ir kreditoriø ne-bus alinama 10 proc. palûkanomis,kai paskolø suma virðija 1,5 mlrd. Lt.Tai yra milþiniðka suma, sumaþinusper pusæ, tai yra 75 mln. Lt per me-tus. Kokia yra Vyriausybës, kaip ak-cininko, ir apskritai strategija galvo-jant apie „Maþeikiø naftos“ perspek-tyvas?

A.M.BRAZAUSKAS. Ðiame do-kumente procentø nëra, kaip Jûs pa-stebëjote, ten yra tik absoliutûs skai-èiai. Mes turime tam tikrø savo sam-protavimø, konsultuojamës su Lon-dono rekonstrukcijos ir plëtros ban-ku. Su ðiuo banku vyksta derybos,konsultacijos dël galimybës persko-linti ir mums susigràþinti tà paskolosdalá. Jeigu kalbëtume apie valstybëspaskolà, tai ji yra, rodos, 1 mlrd. 150mln. Lt, o kita dalis yra valstybës duo-tos garantijos ámonei. Bankas savoruoþtu yra linkæs nupirkti tam tikràdalá mûsø akcijø. Tai, manau, irgi yraámanomas dalykas. Bet yra klausimø,apie kuriuos að nenorëèiau plaèiaukalbëti, nes mums reikia turëti part-neriø sutikimà tuos klausimus vieðaisvarstyti. Jeigu bûtø ádomu, bûtø ga-lima tiesiogiai papasakoti. Manau, fi-nansø ministrë galbût galëtø kà norspapildomai pasakyti.

K.D.PRUNSKIENË. Ypaè dëlpalûkanø.

D.GRYBAUSKAITË. Dël palû-kanø. Ástatymas, kuris dabar svarsto-mas, susijæs tik su viena dalimi ið„Maþeikiø naftos“ pasiskolintø lëðø,t.y. tuo, kà pati „Maþeikiø nafta“ pa-siskolino ir valstybë garantavo. Ðiuoástatymu mes tiesiog leidþiame vals-tybës garantijà perraðyti kitam kre-ditoriui, kuris paskolins pigiau. Èia

*Paskolø ið uþsienio bankø akcinësbendrovës „Maþeikiø nafta“ Maþeikiønaftos perdirbimo gamyklos rekonstruk-cijos bei Bûtingës naftos terminalostatybos projektui finansuoti ir bendrovës„Maþeikiø nafta“ apyvartinëms lëðomspapildyti ástatymo pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-2465 parlamentaspritarë po pateikimo balandþio 1 d.plenariniame posëdyje.



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5612003. 04. 14

visiðkai nesusijæ su ta dalimi, kur vals-tybë tiesiogiai paskolino. 2000 m. bu-vo paskolinta 300 mln. doleriø. Da-bar jau dël kurso tiesiogiai paskoli-næ mes turime gerokai maþesnæ su-mà. Pagal tà susitarimà, abiems da-lims, abiems pusëms, t.y. ir tai daliai,kuriai garantavome, ir mûsø pasko-lintai, tuo metu buvo suderëta 10proc., nes tuo metu valstybë skolino-si uþ 8 proc. Dël ðios dalies nenorë-èiau irgi labai iðsiplësti, nes vyksta de-rybø procesas. Valstybë ðiandien de-rasi dël, kaip atsimenate, investiciniøsutarèiø pakitimø. Èia yra labai rim-tos svarstyklës. Pirmiausia Vyriausy-bë elgiasi kaip valstybës atstovas – taiyra mûsø prioritetas, o tik po to –kaip kreditorius.

P.GRAÞULIS. Gerbiamasispremjere, vienas ið pagrindiniø lais-vos, liberalios ekonomikos rodikliøyra ðalies santykis tarp BVP ir jos biu-dþeto. Pasaulio banko duomenimis,Lietuva yra viena ið liberaliausiø vals-tybiø. Antras liberalios ekonomikosrodiklis yra tai, koká procentà BVPðalyje sukuria smulkusis ir vidutinisverslas. Pagal ðá rodiklá Lietuva yraviena ið atsiliekanèiø valstybiø. Tre-èias liberalios ekonomikos rodiklis –kokià átakà ðalies pramonëje turi mo-

nopolijos. Jos puikiai klesti prekybo-je, þemës ûkyje ir kitø produktø ga-myboje, griaudamos smulkøjá verslà.Lietuva èia pirmauja. Ketvirtas ro-diklis – koks yra skirtumas tarp ma-þiausiø ir didþiausiø atlyginimø ðaly-je. Lietuva èia taip pat pirmauja. Ðiosþirklës paèios didþiausios Lietuvoje,palyginti su kitomis Europos valsty-bëmis. Todël nenuostabu, kad paten-kame á pirmaujanèiø ðaliø, kuriosedidëja skurstanèiøjø skaièius, gretas.Gerbiamasis premjere, að noriu pa-klausti, kada socialdemokratø Vy-riausybë nustos garbinti laukiná libe-ralizmà ir pradës ágyvendinti social-demokratinæ politikà?

A.M.BRAZAUSKAS. Èia turbûtkokie aðtuoni, ne vienas klausimas.Pirmiausia dël smulkiojo ir vidutinioverslo. Jûs teisus. Að negaliu ginèy-tis. Lietuvoje smulkusis ir vidutinisverslas duoda apie 25 proc. naciona-linio produkto.

P.GRAÞULIS. Europoje – 80proc.

A.M.BRAZAUSKAS. 75 proc.Vidurkis Europoje yra 75 proc. Ið tik-røjø Jûs èia irgi esate teisus. Su mo-nopolijomis pirmiausia ástatymais tu-ri kariauti visi. Kitø ginklø rûðiø në-ra. Reikia kariauti ástatymais laisvos

rinkos sàlygomis. Jeigu mûsø anti-monopoliniai ástatymai ir visi kiti tei-sës aktai yra netobuli, mes juos turi-me tobulinti. Nei Vyriausybë, nei Sei-mas negali reguliuoti nei maþmeni-niø, nei didmeniniø kainø. Kai kasnori tai padaryti, bet nieko ið to neið-eis, tai yra visiðkai neámanomas da-lykas.

Dabar dël skurdo. Að neþinau, iðkur Jûs paëmëte ðiuos skaièius. Aðper vienà Vyriausybës valandà èiaðiek tiek aiðkinau. Ðis rodiklis yra san-tykinis. Vakar þiûrëjau lentelæ. Jûsøþiniai, Jungtinëje Karalystëje skurdoyra 19 proc., Olandijoje – 17 proc. irt.t., Lietuvoje – 16,4 proc. Jums kànors sako ðie skaièiai? Nieko nepa-sako todël, kad tai yra santykinis, gry-nai statistinis manipuliavimo reika-las, o skurdo maþinimas yra tiesiogi-nës papildomos iðmokos þmonëms.Apie jas að stengiausi kaip tik akcen-tuoti ir daugiau kalbëti savo prane-ðime. Be abejo, ir pensijos þemos, irvidutinis medicinos ir ðvietimo [dar-buotojø], ir profesûros aukðtosiosemokyklose atlyginimas. Nëra jokiøabejoniø, bet toks mûsø likimas. Mesesame tokia valstybë, paveldëjometoká gyvenimà ir turime ieðkoti visøbûdø, kaip já pagerinti. Að noriu pa-

Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcija

562 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

sakyti, kad visi mes turime pasi-dþiaugti, jeigu kas nors tampa geriau,o ne visà laikà numuðti bet kokià ini-ciatyvà, bet koká norà padaryti geriauir viskà matyti blogai ir blogai.

G.STEPONAVIÈIUS. Norëèiaupaklausti, ar mes ketiname ðias dvivalandas, painiodami þanrus, sulietiá vienà,* kai Vyriausybës ataskaitavirsta Vyriausybës valanda? Kaipmums orientuotis, nes yra klausimøir dël praëjusiø metø, bet yra ir dëlðiø? Orientuokite mus, gerbiamasispirmininke.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Jeigu galima, að siûlyèiau MinistruiPirmininkui uþimti vietà ðalia mi-nistrø. Tæsime, kol baigsis sàraðas.Jeigu dar kas turës ûpo ir sveikatos,sàraðà bus galima pratæsti iki 14.00val. Tinka?

G.STEPONAVIÈIUS. Mes ir Se-niûnø sueigoje siûlëme, kad tai yradu netapatûs dalykai.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Be abejo.

G.STEPONAVIÈIUS. Mes norë-tume, kad formaliai, kaip ir darbo-tvarkëje, vieno klausimo svarstymasbûtø baigtas ir bûtø pradëtas kitas.Taip pat, pabaigus Vyriausybës ata-skaitos pateikimà bei ið dalies klau-simø pateikimà, norime konstatuo-ti, kad klausimø yra iðties gerokaidaugiau, nei ámanoma per vienà va-landà paklausti. Norëtume pakviestiMinistrà Pirmininkà A.M.Brazauskàá Jungtinës ir liberalø frakcijos posë-dá pirmadiená [balandþio 7 d.]. Nuoto, kiek Ministras Pirmininkas ir Vy-riausybës nariai bûtø pasirengæ atsa-kyti á klausimus, taip pat priklausytøir tai, ar bûtø teikiama rezoliucija dëlataskaitos neigiamo ar teigiamo áver-tinimo. Gerbiamasis pirmininke, aðpraðau, kad, remiantis Statute numa-tyta tvarka, mes labai aiðkiai atskir-tume klausimus.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Praðom. Klausimas yra labai papras-tas, ar mes sutrumpiname sàraðà tø,kurie dar nori paklausti pirmuojuklausimu. Jeigu galima sutrumpinti,tai sutrumpiname. Dar keletas pa-klausia. Dabar kol kas, jeigu Egidi-

jus Skarbalius paklaus, tai bus visøfrakcijø atstovai paklausæ po vienà.Galime ið didesniø frakcijø – dar povienà ir baigti pirmàjá klausimà irpereiti prie antrojo. [Dël vedimotvarkos – ] kolega Artûras Vazbys.

A.VAZBYS. Að tà patá norëjaupasakyti, nes kaip tik esu uþsiraðæsklausti Vyriausybës valandos metu irnorëèiau, kad Seimo statute numa-tyta mano teisë klausti Vyriausybësvalandos metu bûtø ágyvendinta ðian-dien. O kaip tai bus organizuota, pri-klauso nuo Jûsø, gerbiamasis pirmi-ninke.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Gerai. Að tikiuosi, kad bendru suta-rimu sàraðà sutrumpinsime ir labaigreitai pereisime prie Vyriausybësvalandos reþimo. Taigi dabar klausiaE.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Gerbiamasispremjere, tikrai að Jûsø nevarginsiuðiuo klausimu, nes jis Jums bus persmulkus. Tegul truputá padirbëja Jû-sø ministrai. Ponas Antanas Valionissavo kalbose uþsienyje daþnai varto-ja þodá „subsidiarumas“. Að norëèiauuþduoti klausimà p.Juozui Bernato-niui. Kada subsidiarumas bus ágyven-dintas Lietuvoje, tiksliau, kada Lie-tuvos savivaldybës turës lygias teisessu Vilniaus savivaldybe, nes visosLietuvos savivaldybës nusipelnë gy-venti geriau?

J.BERNATONIS. Dëkoju uþ ge-rà klausimà. Iðties subsidiarumoprincipas neapima tik santykiø tarpVilniaus savivaldybës ir kitø savival-dybiø ar jø teisiø, nors jeigu þiûrëtu-me á ástatymus, visà mûsø teisinæ ba-zæ, tai visos savivaldybës pagal savoteises yra lygios. Suprantama, dides-nës savivaldybës turi didesnes gali-mybes. Bet að nemanyèiau, kad tairodytø, jog subsidiarumo principas,kuris susijæs bûtent su santykiais tarpvisø valdþiø, yra Lietuvoje neágyven-dinamas. Tiesiog to padaryti per vie-nà dienà neámanoma.

A.KAÐËTA. Gerbiamasis prem-jere, iðties savikritikos Jûsø ataskai-toje buvo labai nedaug, bet Jûs tei-singai pastebëjote, kad dar dideli ko-rupcijos mastai, kad Vyriausybei ne-

sisekë kovoti su narkomanija, ðeðëli-ne ekonomika. Be abejo, ðie dalykaiyra labai silpna Vyriausybës vietasprendþiant nacionalinio saugumoklausimus ne karinëje, o vidaus sau-gumo srityje.

Vyriausybë gavo Valstybës kon-trolës iðvadas, kad kovai su narkoma-nija skirtos lëðos buvo milijonais ið-ðvaistytos visiðkai nepagrástai. Kovasu kontrabanda praëjusiais metaistaip pat buvo labai silpnai organizuo-ta. Kodël nebuvo rasti kaltininkai irnebuvo efektyviai, greitai sprendþia-ma dël personalijø? Jeigu tokia prak-tika bus ir ateityje, mes tikrai neið-brisime ið tø problemø.

A.M.BRAZAUSKAS. PirmiausiaVyriausybë neturi teismø. Jûs sako-te, kodël nenubaudë, kodël nepaga-vo, kodël kaþko nepadarë. Yra insti-tucijos, kurios tai turi daryti. Jos uþtai ið biudþeto gauna finansavimà, di-deles algas ir turi atlikti ðá darbà. Beabejo, Vyriausybë turi dirbti savodarbà.

Tai, kà Jûs pasakëte dël lëðø pa-naudojimo, artimiausiu laiku ið tik-røjø bus ávertinta. Tie, kurie tai da-rë, atsakys. Kaip minëjau ið tribûnos,mes prieiname prie iðvados, kad vi-suomeniniu lygiu lëðø kontrolë da-bar yra labai apsunkinta, kita vertus,neduoda efekto. Reikia jas koncen-truoti á vienà vietà, [tada] bus ir ap-skaita, ir auditas, ir jø racionalus pa-naudojimas. Mes tai darysime.

Be abejo, korupcijos mastai yra,taip pat yra ðeðëlinë ekonomika.Ávykdëme praëjusiø metø „Sodros“,nacionaliná, savivaldybiø biudþetus.Pagrindinis faktorius, kuris uþtikrinoávykdymà, buvo kova su mokesèiø ne-mokëjimu, mokesèiø mokëtojø bazësiðplëtimas, ir tokie objektyvûs fakto-riai, kaip 64 tûkst. naujø darbo vietøsukûrimas, galø gale (tai yra paþymë-ta mûsø ataskaitoje) 7,5 proc. padi-dëjo realiosios þmoniø pajamos.

*Posëdþio darbotvarkëje metinës Vyriau-sybës veiklos ataskaitos pateikimui irVyriausybës valandai buvo numatyta povalandà: atitinkamai – nuo 12.00 val. iki13.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 14.00 val.



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5632003. 04. 14

Noriu Jums pasakyti, kad korup-cijos mastai yra susijæ ir su atskirø pa-reigûnø veikla. Jûs turbût þinote, kadpraëjusiais metais pakeisti labai at-sakingi pareigûnai, t.y. „Sodros“ va-dovas, [Valstybinës] mokesèiø ins-pekcijos vadovybë (muitinës vadovy-bë [pakeista] ðiais metais), nes nepa-teisino pasitikëjimo, neuþtikrino ðiølabai svarbiø institucijø geros veik-los. Tai irgi buvo priemonës. Ten, kuryra Vyriausybës kompetencija, mesðá darbà atliekame.

A.RIMAS. Teigiamai vertinda-mas Vyriausybës veiklà per 2002 me-tus, naudojuosi galimybe Jûsø pa-klausti. Kadangi Ministras Pirminin-kas labai daug atsakinëjo, gal klausi-mà bûtø galima pateikti socialinësapsaugos ir darbo ministrei. Klausi-mas toks: kaip vykdoma gráþtanèiøreabilituotø politiniø kaliniø ir trem-tiniø ðeimø aprûpinimo bûstais pro-grama? Ar ðiais metais bus skiriamalëðø butams pirkti?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Gráþtanèiøtremtiniø aprûpinimo bûstu progra-ma, tarp kitø priemoniø, yra tæstinëir ji vykdoma. Mûsø Vyriausybë pra-ëjusiais metais aptarë, ar ta progra-ma kada nors gali turëti pabaigà, arji bus be pabaigos, kà átraukti á tuossàraðus, kokius gráþtanèius tremti-nius. Padarëme iðvadà, kad reikëtøpagalvoti, kada tas procesas turëtøbaigtis. Numatyta, kad mûsø progra-ma turëtø baigtis 2007 m. Vyriausy-bë taip apsisprendë. Þinoma, laikasparodys, kaip mums pavyks tai ágy-vendinti.

Be abejo, ðiais metais, kaip irpraëjusiais, perkame butus. Dalis pi-nigø yra ið investicijø programos, da-lis – ið Europos Tarybos socialinësplëtros fondo. Dabar tiksliai nepri-simenu, kokia yra suma, bet ji yra nemaþesnë negu praëjusiais metais. Jei-gu konkreèiai Jus domina, pavyz-dþiui, Marijampolës apskritis, kokieyra pageidavimai ásigyti butus, tie sà-raðai ministerijoje yra ir juos bûtø ga-lima pateikti. Kiekvienu atveju yraderinama su savivaldybëmis, suren-kamos paraiðkos, po to tvirtinti tei-kiama Vyriausybei ir tie butai yra

perkami, tiksliau, savivaldybës juosperka.

Mes labai norime, kad butai bû-tø nupirkti toms ðeimoms, kurios grá-þo, toms ðeimoms, kurioms ið tikrøjøreikia. Pasitaiko tokiø atvejø: nuper-ka butà ir tame bute kurá laikà niekasnegyvena, nes, pasirodo, ta ðeima arapsigalvojo, ar nebegráþo, ar ðiaip sa-vivaldybë panoro pirkti, gavusi pini-gø ið valstybës biudþeto. Mano galva,kontrolæ reikëtø sustiprinti.

Kitas dalykas. Galiu Jus infor-muoti, kad didþiausia eilë ðiuo metuyra Vilniuje. Vilniuje yra daugiau ne-gu 600 ðeimø. Mûsø skaièiavimais,patenkinant finansavimà dël aprûpi-nimo bûstais Vilniuje, reikëtø skirtidaugiau lëðø, nes gali bûti, kad iki2007 m. visø ðeimø pagal esamà fi-nansavimà nespësime aprûpinti bûs-tu. Suprantama, daugelis gráþtanèiøþmoniø nori ásigyti gyvenamàjá plotàVilniuje arba kituose didþiuosiuosemiestuose, nes tai susijæ su ásidarbi-nimo problema, su galimybe pritai-kyti save ir iðlaikyti save, savo ðeimas.Dabar gráþta jau kelintoji karta, jieyra darbingi þmonës, o didþiuosiuo-se miestuose, ypaè Vilniuje, susirastidarbà yra lengviau. Tai programai lë-ðø yra. Galima patikslinti [tikslià su-mà], nes dabar tiksliai neprisimenu.

A.MATULEVIÈIUS. Gerbiama-sis premjere, ið tikrøjø reikia pripa-þinti, kad Jums ir Jûsø kolegoms mi-nistrams pasisekë sustabdyti (arbapristabdyti) matytà keleriø metø lai-kotarpiu gana katastrofiðkà valstybësgriûtá ir gyvenimo blogëjimà. Jûs esa-te ne mëgëjas premjeras, o rimtas va-dovas, nes prieð tai kliûtis ir buvo,kad premjerø postus labai daþnai uþ-ëmë mëgëjai.

Norëèiau Jûsø paklausti. Ar bû-tø galima, atmetus visas partines am-bicijas, susitarti Lietuvoje visiems –Vyriausybës nariams, premjerui, Sei-mo nariams – ir pradëti karà su mû-sø biurokratija, kuri visiðkai nesiskai-to su mûsø þmonëmis? Sakykime,skandalai dël þemës gràþinimo – tikkeli atvejai, kurie spaudos iðaiðkinti,teisësaugos pareigûnai eina ið pas-kos, bet, deja, nieko gero iki galo ne-


PLENARINIA I POSËDÞIA I • PLENARINIA I POSËDÞIA I

Ministrai: Vilija Blinkevièiûtë

Vytautas Markevièius

Petras Èësna

Juozas Olekas

564 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

padaro. Apskritai nesiskaitoma suþmonëmis. Kai mes priimame þmo-nes asmeniniais klausimais apygar-dose, tiesiog negalime nesistebëti,kaip biurokratiðkai ávairios valstybësinstitucijos nesprendþia arba vilkinaþmoniø elementarius klausimus. To-dël norëèiau paklausti Jûsø nuosta-tos. Gal tikrai kitais metais visi pa-dirbëkime, kad valdininkai taptø tik-rais valdininkais, valstybës tarnauto-jais ir skaitytøsi su þmonëmis?

A.M.BRAZAUSKAS. Nëra abe-jonës, kad Vyriausybë prie to prisi-dës. Pirmiausia ji konsoliduosis suparlamentu, pradedant nuo gerøástatymø ir baigiant jø vykdymu beiatsakomybe uþ jø laikymàsi. Biuro-kratija yra, bet jà ne visuomet reikiasuprasti blogàja prasme. Në vienosvalstybës be tarnautojø (o tarnauto-jai sulyginami su biurokratais) nëra,në vienos valstybës be to árankio vals-tybës valdymo srityje nëra. Bet dël at-sakomybës, kultûros, þmogaus supra-timo klausimø – ið tikrøjø turi bûtikonsoliduojamos visos pajëgos. Ma-tome labai daug nusiskundimø, ypaèþemose grandyse. Kà reiðkia grandy-se? Ten, kur þmogus akis á aká susi-duria su valstybës aparatu, – tai þe-mës gràþinimas, socialinio draudimoreikalai, finansai, mokesèiai. Èia yramûsø bendrø pastangø rezultatas.Bet ne viskà ástatymuose gali nusta-tyti. Reikia formuoti bendrà opinijà.Priimant tarnautojus, matyt, reikiaþiûrëti ne vien anketinius duomenis,bet ir ar tas þmogus gali eiti tas pa-reigas, ar negali, daug kitø dalykø.Manau, ir Seimo kontrolieriams rei-këtø sudaryti geresnes galimybes irgalbût jiems jø daugiau suteikti (net-gi ir fizine prasme) nagrinëti ir vie-tose. Susitikau su visais Seimo kon-trolieriais ir iðgirdau labai daug nu-siskundimø: transportas, finansai,komandiruotës, iðvaþiavimas á vietas,patikrinimas vietoje, paèiø kontrolie-riø ir jø patarëjø veikla ðioje srityje.Mes tikrai turëtume atkreipti dëme-sá á ðios ástaigos stiprinimà. Þinoma,turëtume atkreipti dëmesá ir á Vy-riausybës atstovus, ir á apskrièiø ad-ministracijas. Mes esame pasiryþæ

dalyvauti tokiuose darbuose arba ak-cijose, kad palengvintume mûsøþmoniø dalià.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Saulius Lapënas – dël vedimo tvar-kos.

S.LAPËNAS. Taip, gerbiamasispirmininke, dël vedimo tvarkos. Visdëlto norëèiau suþinoti, kokia tvarkata eilë sudaroma, nes ðiaip jau pa-klausti premjerà dël ataskaitos visi bu-vome uþsiraðæ ið anksto. Kaip teko su-þinoti, ið esmës á ðià eilæ, kaþkokiaisprincipais sudaromà, patenka net irneuþsiraðæ ið anksto pilieèiai. Bûtø ge-rai, kad bûtø koks aiðkumas. Nenoriuátarti dël korupcijos ar dar kokiø va-riantø, net negaliu to teigti.

PIRMININKAS È.JURÐËNAS.Praðau. Að tuoj paaiðkinsiu. Dar kar-tà skaitau Statuto 207 straipsná:„Klausimai uþduodami tokia pattvarka kaip Vyriausybës valandosmetu.“ O kokia tvarka yra Vyriausy-bës valandos metu?

S.LAPËNAS. Uþsiraðai ið anksto.PIRMININKAS È.JURÐËNAS.

Ne, pagal frakcijø didumà.S.LAPËNAS. Vadinasi, galiau-

siai opozicija ið viso liks be þodþio.PIRMININKAS È.JURÐËNAS.

Ne, nelieka. Atsipraðau, ið Jûsø klau-së kolega Kæstutis Glaveckas ir ko-lega Algis Kaðëta bei kolega AndriusKubilius. Tai – opozicija ar ne opozi-cija? (Balsai salëje) Tada að kaip vi-sada teisus, nereikia ginèytis. (Balsassalëje: Virðininkas visada teisus.) Bettiktai klausimas: jeigu kas papildo-mai reikalauja, kad bûtent dël ðio[darbotvarkës] klausimo dar kas norsklaustø, jeigu Jûs labai pageidauja-te, manau, kolegos neprieðtaraus.Tiesiog gal Vyriausybës valanda ga-lës bûti trumpesnë. Taigi dabar [klau-sia] Antanas Baura.

A.BAURA. Pone premjere, JûsøVyriausybës pateiktos ataskaitos„Valstybës valdymo“ skyriuje kalba-ma, kad, tobulinant praëjusiø metøvalstybës valdymà, buvo siekiama pa-didinti valdymo efektyvumà, maþin-ti valstybës valdymui skiriamas iðlai-das. Að kaip tik dël to valstybës iðlai-dø maþinimo ir norëjau uþduoti klau-

simà. Lietuva – bene vienintelë ið Ry-tø ir Vidurio Europos ðaliø, kuriojeprieðgaisrinës apsaugos tarnybos në-ra sujungtos su civilinës saugos tar-nybomis. Paradoksali situacija, kai vi-sos ðalies 10 apskrièiø yra ásteigti ci-vilinës saugos departamentai su dau-giau kaip 200 valdininkø etatø, taèiautie departamentai ið esmës jokia gel-bëjimo áranga nedisponuoja, tuo tar-pu Prieðgaisrinës apsaugos departa-mentui pavaldûs padaliniai gyvena,galima sakyti, laikydamiesi bado die-tos. Klausimas bûtø toks: ar ðiø me-tø Vyriausybës planuose yra numa-tyta prieðgaisrinës apsaugos bei civi-linës saugos struktûrø reforma? Aresama tvarka, Jûsø manymu, yra nor-mali? Gal èia nebûtinai premjeras,gal èia ministrai galëtø [atsakyti]. Tuolabiau, kad að jau ið esmës 3 kartà ðáklausimà keliu, todël labai rûpëtøgauti atsakymà.

J.BERNATONIS. Jeigu galima,að trumpai pradësiu atsakyti, o ma-no kolega kraðto apsaugos ministrasturbût uþbaigs. Iðties tà klausimà jûspateikiatë bene treèià kartà. Ir ðá kar-tà að nieko naujo nepasakysiu, neguatsakiau antrà kartà. Tai mûsø pla-nuose yra, bet dël anuomet mano mi-nëtø tam tikrø aplinkybiø, dël naujøreikalavimø, kurie iðkilo dël mûsøstojimo á NATO, dël situacijos ap-skritai pasaulyje, tas klausimas buvoðiek tiek atidëtas. Bet tai nereiðkia,kad jis nebus sprendþiamas.

L.LINKEVIÈIUS. Ir að, jeigu lei-site, papildysiu. Irgi nepamenu, arpirmà, ar antrà kartà, bet irgi minë-jau, kad tai susijæ dar ir su tomis ap-linkybëmis, kad mes þiûrim, kaip yrakitose ðalyse. Planuojant ðá visà sujun-gimà buvo manoma, kad tai ið tiesøvisiðkai civilinë institucija ir turëtø vie-nareikðmiai patekti á vidaus reikaløstruktûrà, taèiau NATO struktûroseesantys komitetai, t.y. Euroatlantinisreagavimo á nelaimes centras ir Civi-linës apsaugos komitetas, kaip tik dis-kutuoja, kur, prie kokiø struktûrø tu-rëtø visa tai bûti. Nëra dar tos viena-reikðmës pozicijos. Tai mums irgi tu-rëtø padëti apsispræsti. Taigi integra-cijos á NATO aspektu mes irgi trupu-



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5652003. 04. 14

tëlá laukiame kitø ðaliø nuomonës irtos tarptautinës organizacijos nuomo-nës. Taigi todël tas sprendimas ðiektiek yra atidëtas, taèiau jis nëra igno-ruojamas ir nëra atmestas.

S.LAPËNAS. Gerbiamasispremjere, ið tiesø norëèiau uþduotiklausimà dël tokio labai konceptua-laus dalyko, nes detales, ðioje ataskai-toje pateiktas, mes ið tiesø galësimnagrinëti dar visas septynias dienas.Klausimo esmë yra ta, kad vidutinið-kai pasiturintis gyventojø sluoksnistai yra tas stabilumo garantas, kurisyra bûtinas kiekvienai valstybei. Lie-tuvoje ðiuo metu vienais skaièiavi-mais – 8 proc., kitais skaièiavimais –apie 10-12 proc. sudaro vidutiniðkaipasiturintá gyventojø sluoksná, kaiEuropos Sàjungoje tai yra skaièiuo-jama deðimtimis nuoðimèiø ir pagei-dautina, kad valstybë turëtø iki 60-70 proc. Mano klausimo esmë bûtø,kas gi vis dëlto, jûsø akimis þiûrint,lems ðio vidutiniðkai pasiturinèio gy-ventojø sluoksnio atsiradimà Lietu-voje, jeigu mes darbo vietas kursimetiktai darbo santykiais pagrástais mo-mentais, darbo vietas kursime vals-tybës biudþeto sàskaita, o atlyginimasuþ darbà bus artimas minimaliamdarbo uþmokesèiui? Aèiû.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausianelabai suprantu, kà jûs turëjot gal-voje, kai minëjote darbo vietas. Ðis

sluoksnis, vidurinysis sluoksnis, for-muojasi kartu su valstybës ekonomi-niu lygiu. Jeigu mes ðiandien turime38 proc. Europos Sàjungos vidurkiobendrojo vidaus produkto skaièiuo-jant vienam gyventojui, tai mes gali-me ásivaizduoti, kokioje mes esamepadëtyje. Bûkime realistai ir matyki-me tai, kas yra ið tikrøjø. Na, gerai,tas santykis ðiek tiek gerëja, per me-tus gerës maþdaug 2 punktais. DuokDieve, kad 3-4 punktais pagerëtø permetus, tai bûtø dar geriau. Èia ir atsi-randa vidurinysis sluoksnis. Á viduri-nájá sluoksná taip pat patenka ið esmësir visi biudþetiniø organizacijø þmo-nës, kurie gyvena ið valstybës biudþe-to. Tokiø þmoniø turbût yra apie 350tûkst. Tai yra visa sveikatos sistema,ðvietimo, viso aptarnavimo, administ-racijos, savivaldybiø ir t.t., ir t.t. Ðissluoksnis. Ðio sluoksnio atlyginimaimaþi. Na, gerai, dabar per metus pa-didëjo atlyginimai privaèiam sekto-riui 8,5 proc. Tai daug. Valstybiniamesektoriuje padidëjo apie 5 proc. Jûsmatot tà dinamikà. Be abejo, po ke-leriø metø, situacija keisis ir mes tàsluoksná turësim kur kas didesná. Da-bar pagal statistinæ informacijà yratarp daugiausiai uþdirbanèiø ir ma-þiausiai uþdirbanèiø 10 proc. skirtu-mas. Kaip jau minëjau, jis buvo iki 13kartø prieð penkerius metus, o dabarjau yra 9 kartai. Bet tai irgi yra labai



daug, ið tikrøjø labai daug. Ði visuo-menës evoliucija nëra futbolo þaidi-mas su Ðkotija. Reikia daug metø irlabai daug pastangø, kad mûsø tas vi-durinysis sluoksnis ið tikrøjø pasida-rytø toks, apie koká jûs kalbëjote.

S.LAPËNAS. Na, jeigu að teisin-gai supratau tai skirtumus maþinda-mi mes visi bûsime „biedni´, lygûs irvisi, taip sakant, vienam sluoksniui…

A.M.BRAZAUSKAS. Na, èia jûspseudosocializmo teorijà pradedatdëstyti, kai kuriuos principus. Mesorientuojamës kaip tik á tà dalá, kurituri daug didesnes pajamas.

PIRMININKAS È. JURÐË-NAS. Aèiû. Taigi Vyriausybës meti-nës veiklos ataskaitos pirmas etapasbaigtas. Að dar kartà primenu Sta-tutà - 207 straipsnis, 3 dalis. Kole-gos, dëmesio! Po Vyriausybës ata-skaitos pateikimo jà nagrinëja Sei-mo komitetai ir rengiama specialiSeimo diskusija, kurios pabaigojeSeimas gali priimti rezoliucijà. Dis-kusijoje pirmieji kalba Seimo opo-zicijos lyderis, jeigu já turësime ikitos dienos, ir opoziciniø frakcijø at-stovai. Ðis klausimas baigtas.

Ataskaità svarstys visi Seimo ko-mitetai. Kità ketvirtadiená, balandþio10 d., numatoma surengti specialiàSeimo diskusijà, kurios pabaigoje par-lamentas turëtø priimti rezoliucijà.

566 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

VYRIAUSYBËS VALANDA*

KAIP NELEISTI Á ÁKALINIMO ÁSTAIGAS KARTU SUKALINIAMS PERDUODAMAIS MAISTO PRODUKTAIS

PERDUOTI NARKOTIKØ?

KADA BUS ÁVESTI PROGRESYVINIAI MOKESÈIAI?

kamai“, man atrodo, ið viso neegzis-tuoja, nes visiems nepakanka. Að ne-þinau në vienos srities, kurie bûtø pa-sakæ, kad pakanka. Kuo daugiau gau-na, tuo daugiau reikia. Ðiai srièiaiðiais metais [finansavimas] ðiek tiekpadidëjo, 1 mln. Lt – architektûriniopaveldo sutvarkymui, bet to, be abe-jo, yra maþai. Mes ateityje turëtumedidinti ðià dalá.

R.DOVYDËNIENË. Jeigu gali-ma, að truputá papildysiu tuo paèiuklausimu dël valstybës biudþeto ga-limybiø finansuoti kultûros paveldoiðsaugojimà. Reikëtø atkreipti dëme-sá á tai, kad Bendrajame programa-vimo dokumente irgi yra átraukti pa-veldo objektai. Europos struktûriniøfondø lëðomis tikimës pagelbëti mû-sø paveldui.

Dël kilnojamøjø kultûros verty-biø paieðkos uþsienyje yra rengiamasdokumentas, Vyriausybë priims tokánutarimà, taèiau konkretaus asmenspaskyrimas uþsienyje priklausys nuovalstybës finansiniø galimybiø. Ta-èiau ðia linkme (dël kilnojamøjø kul-tûros vertybiø paieðkos uþsienyje) yradirbama.

J.RAISTENSKIS. Pirmiausianorëèiau padëkoti aplinkos ministruiuþ tvirtà pozicijà Vyriausybëje iðsau-gant Pilaitës miðkus. Aèiû Jums, mi-nistre.

O mano klausimas bûtø teisin-gumo ministrui. Gerbiamasis minist-re, ið spaudos mes dabar þinome, kadmaisto produktuose, kurie perduo-dami á ákalinimo ástaigas kaliniams,aptinkama kvaiðalø ar lengvø narko-tikø. Taigi klausimas bûtø toks. Ko-dël problemos nenorima spræsti ið es-mës, ákalinimo ástaigose steigiantparduotuves, kur uþ perduotus pini-gus bûtø galima nusipirkti maistoproduktø ir, ko gero, be kvaiðalø, ojei tokiø bûtø aptinkama, tai bûtø aið-ku, kas tiekia tuos produktus?


*Vyriausybës valandos stenogramà galimarasti ir internete: www.lrs.lt / Seimoposëdþiø garso áraðai, stenogramos,protokolai, darbotvarkës (ketvirtadienio(ðiuo atveju – balandþio 3 d.) rytinioplenarinio posëdþio stenogramoje).

A.KAÐËTA. Mano klausimas –gerbiamajai finansø ministrei. Pri-imant ðiø metø biudþetà Seime, Jûspasisakëte prieð papildomø lëðø sky-rimà þemës reformos darbams. Kon-kreèiai mano siûlymas buvo skirti 20mln. Lt papildomai. Premjeras pas-taruoju metu ne kartà yra pasakæs,kad reikëtø skirti papildomai lëðøðiai opiai problemai spræsti. KokiaJûsø nuomonë, ar ji sutampa supremjero nuomone? Ar ðiais metaisbus skirta papildomai lëðø ir kiek?

D.GRYBAUSKAITË. Paskutiniumetu mûsø nuomonë su premjerudaugeliu klausimø visiðkai sutampa,ðiuo – irgi. Taigi jeigu bus galimybëperskirstant kaþkam skirti, tai mesmëginsime þiûrëti. Þinote, kad apie20 mln. Lt mes esame paþadëjæ, ku-riø dar neturime, þemdirbiams dëlpieno sektoriaus stabilizavimo, o dëlþemës reformos að pasakysiu tik vie-nà dalykà. Jûs puikiai matote, kad nepinigai – esmë, o tai, kaip kokybið-kai ir atsakingai vykdoma reforma.Kuo ilgiau jà Vyriausybë vykdo, tuoji vykdoma blogiau. Ne pinigai – es-më. Todël mano nuomonë iðlieka tapati: ne pinigø kiekis – problema, oreformos vykdymas.

P.JAKUÈIONIS. Norëèiaukreiptis á gerbiamàjá premjerà. Ma-no klausimas ið anos darbotvarkës –dël kultûros reikalø. Premjere, kaiJûs kalbëjote apie kultûros reikalus,nepaminëjote kultûros paveldo pro-blemø. Todël að norëèiau Jûsø pa-klausti. Kaip þinote, finansavimas yralabai menkas, ypaè Kultûros verty-biø apsaugos departamento progra-mø finansavimas. Jis nesudaro nëtreèdalio bûtino finansavimo, kadnekilnojamasis paveldas toliau ne-nyktø. Norëèiau paklausti, kokia Vy-riausybës nuomonë ir kokie planai

artimiausioje ateityje? Ar jau bent ki-tø metø biudþete bus numatyta pa-kankamai lëðø nekilnojamojo kultû-ros paveldo puoselëjimui?

Taip pat, premjere, lygiai prieðmetus Seimas yra priëmæs nutarimàir praðë Vyriausybës ásteigti ágalioti-nio, ar kaip èia pavadinti, kultûrospaveldui uþsienyje etatà. Iki ðiol në-ra tokio ágaliotinio. Gal Jûs galëtu-mëte pasakyti, kokios prieþastys, arVyriausybë nemano, jog reikia ásteig-ti tokià pareigybæ?

A.M.BRAZAUSKAS. Að ðiektiek nesupratau, kà Jûs turite ome-nyje, kalbëdamas apie ágaliotiná. Kaságalioja ir kur ágalioja?

P.JAKUÈIONIS. Tai yra Vyriau-sybës ágaliotinis, kuris tvarko visusmûsø kultûros paveldo, esanèio uþsie-nyje, reikalus, pirmiausia kilnojamø-jø kultûros vertybiø sugràþinimo rei-kalus. Tokius ágaliotinius kai kuriosEuropos valstybës turi, ir pirmiausiames rëmëmës, praðydami ðio ágalioti-nio Lietuvoje, Lenkijos pavyzdþiu.Ten ágaliotinis yra viceministro rango.

A.M.BRAZAUSKAS. Að neþi-nau, konkreèiai su tuo klausimu ne-susidûriau. Að suprantu, kad mes da-bar pradedame steigti kultûros ata-ðë pagrindiniuose taðkuose – tokio-se valstybëse kaip Prancûzija, kitosEuropos Sàjungos valstybës. Tokioágaliotinio pareigybë mûsø ástatymaisir teisiniais aktais nenumatyta. Þino-ma, að su Jumis sutinku. Ir Rusijoje,ir Lenkijoje, ir Ukrainoje – daugely-je valstybiø yra Lietuvos paveldo me-dþiagos (archyvai ir daugelis kitø da-lykø). Bet èia [atsakingas] Kultûrosministerijos ataðë. Manau, ministrëðiek tiek papildys.

Dabar – dël pirmosios dalies. Aðvisiðkai su Jumis sutinku. Þinoma, tølëðø yra per maþai ir sàvoka „pakan-

Vyriausybës valanda balandþio 3 d. posëdyje

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5672003. 04. 14

V.MARKEVIÈIUS. Að tik norë-jau pasakyti, kad Vyriausybë jau pra-ëjusiais metais pradëjo kompleksið-kai spræsti ðá klausimà, priimdamaatitinkamà nutarimà birþelio mën., irprieð tai dar kovo mën., padidinda-ma kaliniams maisto normas, kuriosatitiktø higienos ir sveikatos centroreikalavimus. Að noriu pasakyti, kadkol kas tos normos nëra pakankamos.Að perspektyvoje, matyt, kelsiu tàklausimà, kad bûtø pasiektas tas ly-gis, kad mûsø sveikatos ir higienoscentrai pripaþintø, kad tos normospakankamos, ir kad valstybë galëtøaprûpinti nuteistuosius kalinius. Taiyra asmenys, kurie iðlaikomi valsty-bës, kurie padarë nusiþengimus vals-tybei, visuomenei. Taip iðsispræstø tasklausimas, apie kurá Jûs kalbëjote,t.y. [kaliniai] turëtø teisæ gauti tik pi-nigines perlaidas, uþ kurias galëtønusipirkti maisto parduotuvëse.

Ðiuo metu tos parduotuvës yraásteigtos ir kaliniai turi galimybæ nu-sipirkti maisto pagal tam tikras tai-sykles. Að noriu tik pasakyti, kad yrane vien ta problema, apie kurià Jûskalbëjote, t.y. perdavimas. Jûs mato-te ið spaudos, kad daugëja tokiø reið-kiniø. Tai rodo tikrai suaktyvëjusá netiktai Kalëjimø departamento parei-gûnø darbà, bet ir Specialiøjø tyri-mø tarnybos bendradarbiavimà su vi-daus reikalø tam tikromis tarnybo-mis, su vadinamaisiais vidaus tarny-bos pulkais, kurie vëliau bus reorga-nizuoti. Mes, be jokios abejonës, dë-kingi uþ tà pagalbà.

Að manau, kad tas vieðumas irþinojimas taip pat sudaro sàlygas ma-þinti narkotikø, ar, kaip Jûs sakëte,kvaiðalø, patekimà á ákalinimo ástai-gas. Bet yra ir kiti bûdai, kuriuos ðian-dien sudëtinga uþkirsti. Tai yra vadi-namieji permetimai ir paèiø priþiû-rëtojø, mûsø kadrø problema, nesnamuose esanèius vagis visada sudë-tingiausia sugauti. Ir ðiuo atveju yrasudëtinga iðgyvendinti tuos reiðki-nius, kai ir patys priþiûrëtojai retkar-èiais nusiþengia. Bet vëlgi ðiuo metuta situacija yra, nenoriu pasakyti, kadkontroliuojama, bet ið tikrøjø inten-syviai su tais reiðkiniais kovojama.

Manau, tas vieðumas, apie kurá Jûsirgi þinote, taip pat sudaro prevenci-nes priemones tokiems reiðkiniamsuþkirsti.

Dëkoju pirmininkui, kad nenu-traukë, nes ðiek tiek virðijau laikà.

E.ÐABLINSKAS. Gerbiamasispremjere, ið pradþiø – informacijaJums. Balandþio 14 d., t.y. pirmadie-ná, Seimo III rûmuose ávyks konfe-rencija „Smulkiojo ir vidutinio ver-slo perspektyvos ástojus á Europos Sà-jungà“. Tai yra eurointegracinis pro-jektas, kurá ið esmës be lëðø, skirtøEuropos komitetui, rengia smulkiejiir Naujoji sàjunga.

Dabar praðymas bûtø vidaus rei-kalø ministrui. Paskutiniuoju metuper Lietuvà eina smulkiojo verslokratø banga: tiek prekyvieèiø, tiek in-dividualiø ámoniø, kioskø. Kas deda-si, niekas nieko nesuvokia. Noriu pa-praðyti vidaus reikalø ministro, kadjis iðsiaiðkintø, kodël Vilniuje, aplinkGariûnus, naktimis budi po ðeðis eki-paþus policijos, ar keliø, ar kitos, ku-ri atvaþiuoja ir su kitomis maðinomis– „Trikampio þiedo“ ir pan.? Kitavertus, kodël policininkai uþsimaska-væ, tik akytës blizga, tikrina juos?Nieko neranda, bet sulaiko, t.y. pa-ralyþiuoja darbà. Tai kelia jø pasipik-tinimà. Að tylëèiau, jeigu antrà savai-tæ negauèiau tø þiniø. Að, turëdamasreaguoti, praðau iðsiaiðkinti, ar poli-cijos þmonës turi taip dirbti. Tai ne„Aro“ pareigûnai.

J.OLEKAS. Perduosime kolegaiJûsø klausimà, nes jis ðiuo metu ið-vyko á Prezidentûrà. Kaip þinote, tennuo 14.00 val. yra konferencija.*

J.VESELKA. Að turiu klausimàþemës ûkio ministrui. Jo nëra, bet jákas nors pavaduoja ir bet kuri ûkinëministerija galës man atsakyti.

Kaip teigiama, stambieji pienoûkiai yra konkurencingesni, todëljiems mokama kaina yra didesnë ne-gu smulkiajam ûkiui. Aiðkinama tuo,kad jø savikaina, arba kaðtai, yra di-desni. Dabar – mano logiðkas klau-simas. Kiek þinau ið bet kurios eko-nominës teorijos, kieno kaðtai dides-ni, to produkcija, esant tai paèiai ko-kybei, maþiau konkurencinga. Kaip

su þemës ûkiu? Mes sakome, kad jiekonkurencingesni, bet jiems moka-me daugiau todël, kad jø kaðtai di-desni. Ar nebus taip, kad suþlugdy-sime smulkøjá ûká, vidaus rinkoje teksdidinti pardavimo kainas ir dël to buskaltas þemdirbys? Praðom man þmo-niðkai paaiðkinti, kaip, esant dides-niems kaðtams, produkcija, kai yra tapati kokybë, tampa konkurencinges-në. Noriu [paklausti] papildomai.Dabar, pavyzdþiui, „Pieno þvaigþ-dþiø“ direktorius, kiek þinau, gauna100 tûkst. Lt atlyginimà. Kokie jonuopelnai ir kodël tiek maþai moka-ma þemdirbiui?

A.M.BRAZAUSKAS. Þinoma, tàatlyginimà jam skyrëte ne Jûs ir nemes. Biznis yra biznis. Klausimas, ku-rá Jûs esate iðkëlæs, kilo ir mums. Po-pieriuje yra árodyta, kad stambiojoûkio pieno savikaina ið tikrøjø yra di-desnë negu tø, kurie laiko 1-4 [kar-ves]. Tai sudaro daugiau negu 50proc. visø karviø laikytojø, visos kar-viø bandos Lietuvoje. Ðiai kategori-jai, Jûs puikiai suprantate, niekas ne-gali apskaièiuoti savikainos. Sutiki-te. Kaip apskaièiuoti ðià savikainà?Savas darbas, natûralus ûkis, jokiosapskaitos nëra.

Toliau. Kodël jø didesnë kaina?Viena ið prieþasèiø, kodël jø kaina10-15 ct didesnë, yra ta, kad jø su-pirkimo kaðtai kur kas maþesni, ne-gu vaþinëjant per kaimus ir po 10-20litrø pieno pilant á cisternà. Supirki-mo kaðtai yra kur kas maþesni: atva-þiavo á vienà ûká, prisipylë ir nuveþë ápieninæ perdirbti.

Treèias dalykas – kokybës klau-simas. Gradacija nuo aukðèiausio-sios, pirmos, antros iki treèios, atro-do, rûðiø. Tai yra dviguba kaina. Dardaugiau negu dviguba kaina. Tai yrapagrindinës prieþastys, kodël taipyra. Jeigu tas vargingas þmogus gau-na 30-35 ct, tai anas gauna 70 ct.

J.VESELKA. Gerbiamasispremjere, jeigu ið tikrøjø uþ tos pa-èios kokybës pienà mokëtø ar smul-



*Balandþio 3 d. 14.00 val. Prezidentûrojesuðauktas Þiniø visuomenës tarybosposëdis.

568 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

kiajam, ar stambiajam tà paèià kai-nà, bûtø labai gerai, bet bëda ta, kadið tikrøjø uþ aukðèiausiosios rûðiespienà smulkiajam, jeigu, sakysime,[turi] 50 karviø, mokama ne 10-15ct, o beveik pusantro karto maþiaunegu stambiajam.

A.M.BRAZAUSKAS. Bet Jûspuikiai, bûdamas ekonomistas, su-prantate, kaip reguliuoti tà procesà.Pasiûlykite kokià nors ástatymo pa-taisà, kaip reguliuoti kainà, kaip ápa-reigoti laisvos rinkos sàlygomis reg-lamentuoti kokius nors veiksmus.(Balsas salëje)

D.GRYBAUSKAITË. Tiesiog bû-tø rekomendacija, kad pieno gamin-tojai tikrai turi vienytis ir derëtis. Tosvisuomeninës organizacijos, kuriosatseit gina jø interesus, turi jiems pa-dëti derëtis su supirkëjais, o jie pa-likti likimo valiai. Tai yra problema.

A.M.BRAZAUSKAS. O visos or-ganizacijos eina prieð Vyriausybæ.

D.GRYBAUSKAITË. Ir visos or-ganizacijos, deja, kol kas proteguojastambesniuosius, o ne smulkiuosiusir nukreipia ietá ne á tà prieðà, kurisið tikrøjø yra.

D.VELIÈKA. Klausiu gerbiamà-jà finansø ministræ apie dyzelino ak-cizo kompensavimo ûkininkamstvarkà. Kaip þinoma, 2002 m. kom-pensacija buvo 720 Lt uþ tonà, 2003m. – 860 Lt uþ tonà. Gerai. Taèiauðtai kokios bëdos ûkininkams atsitin-ka. Supila gerbiamajai poniai Serbec-kienei 5 tonas dyzelino, ir ji gaunatik 720 Lt kompensacijà. „Lukoil“tvirtina, kad supylë pernykðtá kurà.Taigi þmogus yra apgautas. Jam pir-miau supylë kurà, jis tikisi gauti 860Lt kompensacijà. Atgal to kuro ne-priima, o ji uþ tokià sumà to kuro ne-sutinka pirkti. Ástatymas klaidina var-totojus, ûkininkus. Kaþkas yra arbanetvarkingai informuoti, arba blogainstrukcija, kad taip apgaudinëjamiþmonës. Jie piktinasi.

D.GRYBAUSKAITË. Ðiuo atve-ju, kiek suprantu, apgaudinëjama neástatymu, o kokiomis nors procedû-rinëmis priemonëmis. Man tiesiogreikëtø gauti medþiagà. Mes pasiþiû-rëtume, ar tai yra „Lukoil“ interpre-

tavimo problema, nes ástatymas vie-nareikðmis.

O.BABONIENË. Mano klausi-mas turëjo bûti ðvietimo ir moksloministrui, bet að jo paklausiu vëliau.

A.VAZBYS. Mano klausimas –sveikatos apsaugos ministrui JuozuiOlekui. Gerbiamasis ministre, þi-niasklaidoje pasirodë informacijaapie tai, kad Jûs vadovaujate Ðeimos[planavimo] ir seksualinës sveikatosasociacijai, kuri, be kitø abejotinosvertës iniciatyvø, uþsiima ir prezer-vatyvø pardavimo rëmimu, uþ taigaudama komisinius nuo parduoda-mos produkcijos. Ar Jums, gerbia-masis ministre, neatrodo, kad, susi-tapatindamas su specifiniu poþiûriuá ðeimos planavimà ir net turëdamasaiðkiai iðreikðtà interesà ðiuo klausi-mu, rizikuojate atsidurti vieðøjø irprivaèiø interesø konflikto zonoje,ypaè turint omenyje tai, kad Sveika-tos apsaugos ministerija yra atsakin-ga uþ valstybës pozicijos formavimàreprodukcinës sveikatos, dirbtinioapvaisinimo ir kitø jautriø klausimøatþvilgiu? Kitaip tariant, ar neatsitikstaip, jog ant Jûsø rengiamø ástatymøprojektø, kurie reikalauja ypatingojautrumo ir ásiklausymo á ávairias,netgi Jums nepriimtinas nuomones,mëginsite paprasèiausiai uþmautisiaurø interesø prezervatyvà?

J.OLEKAS. Að parinksiu pagaldydá, jeigu reikës kur nors ir kà norsmauti. Rimtai atsakant, manau, kadgali bûti interesø nesuderinimo daly-kø. Palieku ðià organizacijà, kuriaiman teko vadovauti, ir artimiausiameposëdyje ji iðsirinks naujà vadovà.

G.PURVANECKIENË. Manoklausimas yra teisingumo ministrui.Ðiandien èia priëmëme 70 ástatymø,kuriø terminologija buvo pataisyta[þr. p. 547]. Tai man priminë senà pro-blemà. Jûsø ministerijos pavedimuSocialinës apsaugos [ir darbo] minis-terija buvo parengusi Vaiko teisiø ap-saugos pagrindø ástatymo pakeiti-mus, suderintus su Civiliniu kodek-su. Deja, tà ástatymo projektà Seimasatmetë maþdaug prieð metus. Vienaspagrindiniø priekaiðtø buvo tas, ka-dangi keièiama daugiau kaip pusë

ástatymo straipsniø, tai reikëjo nau-jos redakcijos, bet buvo ir kitø prie-kaiðtø. Dabar per metus nieko nebu-vo daroma tuo klausimu, nes ir nëra,kas tai darytø. Ar ministerija toliauinicijuos kà nors Vyriausybei, o jei-gu Jûs to nesiimsite, gal mes galëtu-me pradëti? Kaip dabar turëtø bûtiprocedûriðkai, kad tas klausimas pa-judëtø?

V.MARKEVIÈIUS. Vëliau pra-ðysiu, kad mane papildytø Vilija Blin-kevièiûtë, nes vaiko teisiø apsaugosklausimø koordinavimas kol kas yrajos vadovaujamos ministerijos funk-cija.

Jûs turbût puikiai þinote Statu-tà, kad po pusës metø, nesvarbu dëlkokiø prieþasèiø buvo atmesta, gali-ma teikti tà patá teisës aktà. Man la-bai keista. Að neprisimenu, kad to-kiu pagrindu Seimas bûtø atmetæs ðáástatymo projektà.

Dël pataisø, apie kurias kalbëjo-te, esmës Jûs nepaminëjote. JeiguV.Blinkevièiûtë þino, tai gal padëtøman atsakyti.

V.BLINKEVIÈIÛTË. Að ið tikrø-jø pasitikslinsiu, kokia yra raida, irpapildomai atsakysiu. Negalëèiau at-sakyti, kur ir kas èia yra uþstrigæ, tik-rai neþinau.

K.BOBELIS. Gerbiamasisprem- jere, klausant Jûsø praneðimoir perskaièius Vyriausybës ataskaità,reikia objektyviai pripaþinti, kad Lie-tuvos ekonominis, socialinis ir finan-sinis gyvenimas progresuoja. KaipJûs minëjote, ið paveldëjimo kartaislabai sunku iðeiti, bet progresas ið tie-sø matyti beveik visose srityse, iðsky-rus Sveikatos apsaugos ministerijà.Að tikiu, kad naujasis ministras tà si-tuacijà pataisys.

Labai malonu girdëti, kad nacio-nalinis biudþetas didëja, valstybësskola maþëja. Ið Jûsø ataskaitos dëlartimiausiø prioritetø finansø srityjematyti, kad visa administracinë, fi-nansinë mokesèiø sistema bus tvar-koma pagal Europos Sàjungos reika-lavimus. Daugelyje Vakarø Europosvalstybiø ir Europos Sàjungos vals-tybëse yra proporcinë progresyvinëmokesèiø sistema, kuri taip pat bu-



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5692003. 04. 14

vo gana stipriai akcentuojama social-demokratø ir krikðèioniø demokra-tø programose. Ðiuo metu ji kaþkaipignoruojama.

Man bûtø ádomu þinoti, kaip Jûsmanote dël ðio klausimo sprendimo,ypaè kai ðiandien ekonominis Lietu-vos gyvenimas, finansinë situacija ge-rëja, ir kai proporcinio mokesèio áve-dimas bûtø teigiamas socialiniø klau-simø sprendimas, o visi pilieèiai bû-tø vienodai atsakingi uþ biudþeto for-mavimà pagal savo pajëgumà.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, ta te-ma mes ir su Jumis ne vienà kartàkalbëjome. Ið tikrøjø Lietuva neið-vengs – ðie mokesèiai bus, tai – tiklaiko klausimas. Ávesti tuos mokes-èius be visuotinio pajamø deklaravi-mo neámanoma, nes atlyginimai yratik dalis þmogaus pajamø. Kuo to-liau, tuo labiau ta dalis maþës, norsabsoliuèiai gal pasiliks didþiausia.Bet atsiranda kitos pajamos – divi-dendai ið akcijø ir visos kitos paja-mos. Kol nebus turto deklaravimo,mes ðios sistemos negalësime ávesti.

Diskutuojama, nuo kada pradë-ti. Èia yra tik laiko klausimas, ar pra-dëti nuo 2004 m., ar nuo 2005 m. Aðmanau, kad dar ðis parlamentas, t.y.ði kadencija, turi priimti pagrindiniussprendimus. Tai turi bûti padaryta. Irmûsø partija, ir mûsø frakcija daugdiskutavo, kai svarstëme gyventojøpajamø mokesèio klausimà. Dabarmes ávedëme laikinà kompromisinávariantà didinant neapmokestinamà-jà dalá ir taip maþas pajamas turin-tiems þmonëms ðiek tiek padidino-me [pajamas]. Að minëjau skaièiø,kad maþai gaunantiems þmonëms vi-dutiniðkai 36 Lt ateina papildomai.Tai yra tarpinë priemonë, bet, fun-damentaliai sprendþiant, turëtø bûtiprogresyvinë mokesèiø sistema.

A.RIMAS. Norëjau kreiptis á þe-mës ûkio ministrà. Jam nesant, gal,Ministre Pirmininke, galësite Jûs at-sakyti? Lietuvos Respublikos Vyriau-sybë neseniai priëmë nutarimà nu-statyti minimalias ribines pieno su-pirkimo kainas nuo balandþio 1 d. po35 ct uþ 1 kg. Pieno perdirbimo ámo-nës áspëjo stambiuosius pieno gamin-

tojus, kad uþ 1 kg nemokës iki ðiolmokëtø 60 arba 65 ct, nuo balandþio1 d. visiems mokës po 35 ct, t.y. mi-nimalià kainà. Tai sukëlë stambiøjøpieno gamintojø negatyvià reakcijà.Man vakar teko lankytis Kalvarijoje,Kazlø Rûdoje ir Marijampolëje: irûkininkai ir þemdirbiai grasina akci-jomis pasienyje.

A.M.BRAZAUSKAS. Bûtø genia-lu, jeigu Seimas pasiûlytø, kaip tuos52 mln. Lt iðdalyti. Pernai buvo 17mln. Lt, ir kaþkaip taikingai ðá klausi-mà iðsprendëme. Jau balandþio më-nuo, iki ðiol tie 52 mln. Lt nepaskirs-tyti. Nëra principo. Mes vadovavomëskriterijais, kad nesumaþëtø atskirø ka-tegorijø ûkininkø, auginanèiø [karves]ir gaminanèiø pienà, pajamos. Tiekarteliniai susitarimai dël 35 ct yra de-rybø objektas. Èia yra minimali kai-na. Vadinasi, tie stambieji pieno per-dirbëjai tiesiog piktnaudþiauja. Kitoþodþio negaliu pasakyti.

D.GRYBAUSKAITË. Ne tojevietoje rengiasi daryti akcijas.

S.LAPËNAS. Savo klausimà no-rëèiau adresuoti ûkio ministrui, aið-ku, bûtø gerai sulaukti atsakymo irið Þemës ûkio ministerijos. Klausi-mà gavau ið provincijos, ið Jurbarkorinkimø apygardos þemës ûkio pro-dukcijos perdirbëjø, bet jis, matyt, su-sijæs su daugeliu ámoniø, esanèiø Lie-

tuvoje. Ávedus vasaros laikà, dauge-lis elektros energijos tiekëjø nepakei-të laiko, susijusio su elektros suvar-tojimo piku, kuris skiriasi 12.00 val.Uþ tà piko valandà nuo rytiniø va-landø iki 12.00 val., kaip þinome, rei-kia mokëti ðiek tiek didesne kaina.Daugelis ámoniø, pakeitusios savodarbo grafikà, elektros tiekëjams tu-ri mokëti didesne kaina. Ar nebûtøámanoma padaryti taip, kad energe-tikai irgi prisitaikytø prie to laiko re-þimo, kaip prisitaiko ir visa valstybë?

P.ÈËSNA. Að manau, kad piki-nës elektros energijos panaudojimasarba tinklø apkrovimas turi tiesiogi-ná ryðá su tuo, kiek dirba gyventojø,verslo organizacijø, pramonës ámo-niø. 12.00 val. kaip pirma, taip ir da-bar pasistûmëjo, valanda laiko pasi-koregavo ir pikinës [elektros energi-jos] panaudojimas.

S.LAPËNAS. Visai teisingai, betjø piko skaièiavimo riba pasiliko ta12.00 val., kuri ðiandien jau yra 13.00val. Jie savo skaitikliø nepersuko, ne-pakoregavo.

P.ÈËSNA. Jeigu Jûs kalbate apieperstatymà skaitikliuose, tai kitas rei-kalas. Að pabandysiu pasidomëti, kàèia galima padaryti ir kas turi pada-ryti: ar elektros energijà parduodan-èios ámonës, ar patys pirkëjai. Að pa-sidomësiu. Supratau Jûsø klausimà.



Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai Algirdas Sysas, Giedrë Purvaneckienë,Birutë Vësaitë

570 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Balandþio 8 d.RYTINIS POSËDIS

Priimti ástatymai, Seimo nutarimai

PRIIMTAS ÐILUMOS ÛKIO ÁSTATYMAS

NUTARTA SIØSTI LIETUVOS KARIØ DALYVAUTITARPTAUTINËJE TAIKOS OPERACIJOJE KOSOVE

mais. Be kita ko, áteisinama, kad teis-mas, kuriam taikant ES teisës nor-mas, iðkilo ES teisës aktø aiðkinimoar galiojimo klausimas, kurá iðnagri-nëti bûtina, kad sprendimas bylojebûtø priimtas, turi teisæ kreiptis ákompetentingà ES teisminæ institu-cijà su praðymu pateikti dël to preli-minarø nutarimà.

Seimo nutarimas „Dël Lietuvoskariø dalyvavimo NATO vadovauja-moje tarptautinëje taikos stabiliza-vimo operacijoje Bosnijoje ir Herce-govinoje pratæsimo“ (projektasNr.IXP-2455). Balsavo: uþ-43, prieð-1, susilaikë 6.

Nutarimu, kuris buvo svarstomasypatingos skubos tvarka, parlamentas,vadovaudamasis Konstitucijos 142straipsniu, Tarptautiniø operacijø,pratybø ir kitø karinio bendradarbia-vimo renginiø ástatymu ir atsiþvelgda-mas á Respublikos Prezidento kovo 24d. dekretà Nr. 23, nutarë pratæsti iki 2Lietuvos kariø dalyvavimà NATO va-dovaujamoje tarptautinëje taikos sta-bilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Her-cegovinoje nuo 2003 m. rugpjûèio mën.iki 2004 m. vasario mën.

Nutarimo projektà balandþio 1d. plenariniame posëdyje pateikæskraðto apsaugos ministras Linas Lin-kevièius priminë, kad tarptautinë tai-kos stabilizavimo operacija Bosnijo-je ir Hercegovinoje buvo pradëta1996 m. Lietuva ðioje taikos stabili-zavimo operacijoje dalyvauja nuo1997 m., reguliariai Seimo nutari-mais Lietuvos kariø dalyvavimà ope-racijoje pratæsiant. Iki 2003 m. vasa-rio mën. Lietuvos kariai operacijojedalyvavo Danijos bataliono sudëty-je. Pasak kraðto apsaugos ministro,Seimo sprendimu karinëje operaci-joje Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo2003 m. vasario mën. dalyvauja 1 Lie-tuvos ðtabo karininkas, kuris tarny-bà atlieka JAV vadovaujamame bri-gados ðtabe. Priimtu nutarimu pra-tæstas ðio ðtabo karininko dalyvavi-mas taikos ávedimo operacijoje Bos-nijoje ir Hercegovinoje iki 2004 m.vasario mën. Taèiau nurodytas mak-simalus kariø, kurie gali dalyvauti


Ðilumos ûkio ástatymas (projek-tas Nr.IXP-1592(5). Balsavo: uþ-60,prieð-26, susilaikë 14.

Pasak ástatymo projektà 2002 m.birþelio 13 d. plenariniame posëdy-je pateikusio Ûkio ministerijos sek-retoriaus Aniceto Ignoto, ástatymusiekiama iðspræsti susikaupusiasproblemas, valdant ðilumos ûká, tie-kiant ir vartojant ðilumos energijà,ypaè daugiabuèiuose namuose. Sa-vivaldybës ápareigojamos rengti il-galaikius specialiuosius ðilumosûkio planus ir pagal juos tvarkyti sa-vo ðilumos ûká. Áteisinama, kad vals-tybës strategijai ðilumos ûkyje ágy-vendinti ir savivaldybiø ðilumos ûkiospecialiuosiuose planuose numaty-tiems sprendimams suderinti su na-cionaliniais energetikos tikslais ûkioministro teikimu Vyriausybë tvirti-na ðilumos ûkio plëtros kryptis.A.Ignoto teigimu, svarbiausias pla-navimo principas – maþiausios ðilu-mos tiekimo sànaudos ir poveikisaplinkai. Be to, ásteigiama ûkio mi-nistrui svarbiais valstybës strategijosðilumos ûkyje klausimais patariantiÐilumos taryba.

Bendra ðilumos ir elektros ener-gijos gamyba, ðilumos, pagamintos iðbiokuro ir atsinaujinanèiø energijosðaltiniø, deginant atliekas, taip pat iðgeoterminës energijos pagamintos ði-lumos supirkimas á ðilumos tiekimosistemas pripaþástamas vieðuosius in-teresus atitinkanèiomis paslaugomis.Sustiprinama ðilumos vartotojø tei-ses ginanèiø organizacijø átaka ðilu-mos tiekimo valdymui. Nustatomi rei-kalavimai ðilumos ûkio valdymo per-davimo sutarèiø rengimui. Átvirtina-ma, kad valdymà perëmusiam sub-

jektui privaloma vykdyti pirkimus,vadovaujantis Vieðøjø pirkimø ásta-tymu. Nustatoma ðilumos vartotojøárenginiø atjungimo nuo ðilumos tie-kimo sistemø tvarka. Áteisinama, jogvartotojai atsijungimus privalo derin-ti su savivaldybe, kuri reguliuoja pro-cesà ðilumos ûkio specialiojo planopagrindu.

Teismø ástatymo, Administraci-niø bylø teisenos ástatymo, Civilinioproceso kodekso, Baudþiamojo pro-ceso kodekso pakeitimo ir papildy-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-2241(2). Balsavo: uþ-58, susilaikë 2.

Ástatymu reglamentuojama, kadAukðèiausiasis Teismas, vadovauda-masis Europos Sàjungos (ES) teismi-niø institucijø iðaiðkinimais, analizuo-ja ir apibendrina bendrosios kompe-tencijos teismø praktikà taikant ES tei-sës normas ir teikia rekomendacijasdël Lietuvos bendrosios kompetenci-jos teismø ir ES teisminiø institucijøbendradarbiavimo, uþtikrinant vieno-dà ES teisës aktø aiðkinimà ir taiky-mà Lietuvoje. Taip pat átvirtinama,jog Vyriausiasis administracinis teis-mas, vadovaudamasis ES teisminiøinstitucijø iðaiðkinimais, analizuoja irapibendrina administraciniø teismøpraktikà taikant ES teisës normas irteikia rekomendacijas dël administ-raciniø teismø ir ES teisminiø insti-tucijø bendradarbiavimo, uþtikrinantvienodà ES teisës aktø aiðkinimà irtaikymà Lietuvoje. Nustatoma, kad,nagrinëdami bylas, teismai taiko ESteisës normas ir vadovaujasi ES teis-miniø institucijø sprendimais, taip patjø preliminariais nutarimais ES teisësaktø aiðkinimo ir galiojimo klausi-


SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5712003. 04. 14

tarptautinëje operacijoje, skaièius –iki 2.

Lietuvos ðtabo karininko dalyva-vimas operacijoje bus finansuojamasið Kraðto apsaugos ministerijai skir-tø biudþeto lëðø. Preliminariais skai-èiavimais, papildomos iðlaidos 1 ka-riui per 6 mënesius (palyginus su ka-rio tarnybos Lietuvoje iðlaidomis) su-darys apie 37 tûkst. Lt.

Seimo nutarimas „Dël Lietuvoskariø dalyvavimo NATO vadovauja-moje tarptautinëje taikos operacijo-je Serbijos ir Juodkalnijos Kosovoprovincijoje“ (projektas Nr.IXP-2456(2). Balsavo: uþ-44, prieð-2, su-silaikë 3.

Ðiuo nutarimu, kuris buvo svars-tomas ypatingos skubos tvarka, par-lamentas, vadovaudamasis Konstitu-cijos 142 straipsniu, Tarptautiniøoperacijø, pratybø ir kitø kariniobendradarbiavimo renginiø ástatymuir atsiþvelgdamas á Respublikos Pre-zidento kovo 24 d. dekretà Nr. 24,nutarë siøsti iki 135 Lietuvos kariø da-lyvauti NATO vadovaujamoje tarptau-tinëje taikos operacijoje Serbijos irJuodkalnijos Kosovo provincijoje nuo2003 m. rugpjûèio mën. iki 2004 m.kovo mën.

Pasak nutarimo projektà balan-dþio 1 d. plenariniame posëdyje pa-teikusio kraðto apsaugos ministroL.Linkevièiaus, taikos ávedimo ope-racija Kosovo provincijoje, tuometi-nëje Jugoslavijos Federacinëje Res-publikoje, buvo pradëta 1999 m., re-miantis Jungtiniø Tautø SaugumoTarybos rezoliucija Nr.1244. Seimas,remdamas tarptautinës bendrijos pa-stangas ir prisidëdamas prie konflik-to Kosove taikaus sureguliavimo,2000 m. kovo 28 d. nusprendë siøsti30 Lietuvos kariø dalyvauti operaci-joje bendro Lenkijos ir Ukrainos ba-taliono sudëtyje. 2002 m. gruodþio10d. Lietuvos parlamentas ðiø kariødalyvavimà operacijoje pratæsë iki2003 m. rugpjûèio mën., o taip patpasiuntë á operacijà 1 Lietuvos ðtabokarininkà, kuris operacijoje dalyvau-ja Danijos bataliono, esanèio Pran-cûzijos vadovaujamoje Ðiaurës dau-

gianacionalinëje brigadoje, sudëtyje.Nuo 2002 m. balandþio mën. 2 Lie-tuvos karo medikai dalyvauja opera-cijoje Kosove Èekijos ir Slovakijosbendro bataliono sudëtyje. Ðiuo me-tu NATO vadovaujamoje tarptautinëjeoperacijoje Serbijoje ir Juodkalnijojedalyvauja 33 Lietuvos kariai.

Dokumentu pratæstas 30 Lietuvoskariø dalyvavimas Lenkijos ir Ukrai-nos bataliono sudëtyje iki 2004 m. ko-vo mën. Pagal Baltijos valstybiø irDanijos susitarimà, Baltijos valstybëskas pusæ metø ið eilës siunèia á ope-racijà Kosove po kuopà Danijos ba-taliono sudëtyje. 2003 m. vasario–rugpjûèio mën. operacijoje dalyvau-ja Estijos kuopa ESTCON ir 1 Lie-tuvos ðtabo karininkas bei 1 Latvijosðtabo karininkas. Planuojama, kad2003 m. rugpjûèio mën. Estijos kuo-pà pakeis Lietuvos kuopa LITCON(iki 105 kariø), o ðià nuo 2004 m. ko-vo mën. – Latvijos kuopa LATCON.Tokiu bûdu, kraðto apsaugos minist-ro teigimu, priimtu nutarimu nuo2003 m. rugpjûèio mën. iki 2004 m.kovo mën. á operacijà Kosove siunèia-ma iki 135 kariø (30 kariø Lenkijos irUkrainos bataliono sudëtyje ir iki 105kariø Danijos bataliono sudëtyje).

Lietuvos kariø dalyvavimas ope-racijoje bus finansuojamas ið Kraðtoapsaugos ministerijai skirtø biudþe-to lëðø. Preliminariais skaièiavimais,papildomos iðlaidos 135 kariams per7 mënesius (palyginus su kariø tar-nybos Lietuvoje iðlaidomis) sudarysapie 5 mln. 293 tûkst. Lt.

Pritarta po svarstymo

Teismø ástatymo 36 straipsniopapildymo ástatymo projektuiNr.IXP-2320(2).

Baudþiamojo kodekso 7, 9, 25,39, 44, 46, 47, 48, 51, 61, 62, 90, 95,102, 105, 118, 119, 143, 175, 178, 186,188, 189, 202, 212, 213, 215, 227, 249,250, 251, 257, 272, 291 straipsniø pa-keitimo ir papildymo bei Kodeksopapildymo 39(1) ir 306(1) straips-niais ástatymo projektui Nr.IXP-2345(2).

Baudþiamojo proceso kodekso,patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. ástaty-mu Nr. IX-785, 21, 48, 50, 52, 127,142, 143, 151, 158, 161, 163, 165, 212,217, 254, 303, 318, 327, 342, 362, 397,421 straipsniø pakeitimo ir papildy-mo ástatymo projektui Nr.IXP-2346(2).

Bausmiø vykdymo kodekso 18,20, 21 ir 164 straipsniø pakeitimoástatymo projektui Nr.IXP-2347(2).

Baudþiamojo kodekso, patvir-tinto 2000 m. rugsëjo 26 d. ástatymuNr.VIII-1968, Baudþiamojo proce-so kodekso, patvirtinto 2002 m. ko-vo 14 d. ástatymu Nr.IX-785, ir Baus-miø vykdymo kodekso, patvirtinto2002 m. birþelio 27 d. ástatymuNr.IX-994, ásigaliojimo ir ágyvendi-nimo tvarkos ástatymo 13 ir 36straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-2348.

Baudþiamojo kodekso, patvirtin-to 2000 m. rugsëjo 26 d. ástatymuNr.VIII-1968, 4, 6, 23, 25, 37, 46, 48,55, 65, 74, 75, 77, 78, 79, 82, 90, 92,93, 95, 97, 172, 175, 187, 189, 208,212, 257, 263, 281 straipsniø pakeiti-mo ir papildymo, Kodekso papildy-mo nauju 271(1) straipsniu bei 39 ir243 straipsniø iðbraukimo ástatymoprojektui Nr.IXP-2321(2).

Baudþiamojo proceso kodekso,patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. ástaty-mu Nr.IX-785, 37, 48, 50, 52, 105,127, 163, 181, 212, 214, 217, 218, 220,232, 233, 234, 235, 237, 244, 254, 255,256, 266, 276, 287, 318, 319, 322, 323,326, 329, 332, 351, 353, 362, 440, 456,458, 459 straipsniø pakeitimo ir pa-pildymo, Kodekso papildymo nauju362(1) straipsniu ástatymo projektuiNr.IXP-2322(2).

Vidaus tarnybos statuto patvir-tinimo ástatymo projektui Nr.IXP-2193(2).

Vidaus tarnybos statuto patvir-tinimo ástatymo ágyvendinimo ástaty-mo projektui Nr.IXP-2194(2).



572 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Policijos veiklos ástatymo 12 ir 17straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-2195(2).

Vieðøjø ir privaèiø interesø de-rinimo valstybinëje tarnyboje ástaty-mo 10 straipsnio pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-2196(2).

Karo prievolës ástatymo 3, 8 ir 19straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-2197(2).

Vyriausiosios rinkimø komisijosástatymo 3 straipsnio papildymo ásta-tymo projektui Nr.IXP-2472(2).

Þemës ûkio bendroviø ástatymo18, 19, 30 ir 33 straipsniø pakeitimobei 32 straipsnio pripaþinimo nete-kusiu galios ástatymo projektuiNr.IXP-2273.

Vietos savivaldos ástatymo 8straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-2274.

Seimo nutarimo „Dël Lietuvos mokslo tarybos nuostatø pakeitimo“ pro-jektui Nr.IXP-1980(2).

Pateikti projektai

NUMATOMA RATIFIKUOTI METINÆ FINANSAVIMOSUTARTÁ 2002 METAMS DËL SAPARD



Finansø viceministras Vitas Va-siliauskas pateikë Lietuvos Respub-likos ir Europos Bendrijø Komisi-jos, atstovaujanèios Europos Ben-drijai, metinës finansavimo sutar-ties 2002 metams dël Specialiosiosþemës ûkio ir kaimo plëtros para-mos programos (SAPARD) ratifika-vimo ástatymo projektà Nr.IXP-2474.

Ástatymo projektu parlamentas,vadovaudamasis Konstitucijos 67straipsniu ir Tarptautiniø sutarèiøástatymu bei atsiþvelgdamas á Res-publikos Prezidento balandþio 2 d.dekretà Nr. 35, turëtø ratifikuoti me-

tinæ finansavimo sutartá 2002 metams,pasiraðytà 2003 m. vasario 17 d. Briu-selyje ir Vilniuje.

1999 m. birþelio 21 d. EuroposMinistrø taryba patvirtino regla-mentà Nr. 1268/1999 dël Europosbendrijos paramos þemës ûkiui irkaimo plëtrai Vidurio ir Rytø Eu-ropos ðalims, kurios siekia narystësEuropos Sàjungoje. Remiantis ðiuodokumentu, ðalims kandidatëms2000-2006 m. laikotarpiu numatytateikti finansinæ paramà pagal Spe-cialiàjà þemës ûkio ir kaimo plëtrosparamos programà (SAPARD). Da-lyvavimas ðioje programoje ðalims

Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos nariai

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5732003. 04. 14

kandidatëms sukuria galimybæ ge-riau susipaþinti su Europos Sàjun-goje vykdoma þemës ûkio politika,taisyklëmis ir reikalavimais, kelia-mais þemës ûkio produkcijai.SAPARD programos pagrindiniaitikslai: skirti ðalims kandidatëms ESparamà nuosekliai þemës ûkio irkaimo plëtros politikai plëtoti stoji-mo á ES laikotarpiu, kartu palaips-niui priderinant vykdomà naciona-linæ politikà prie ES kaimo plëtrospolitikos; nustatyti prioritetinius ða-lies kandidatës þemës ûkio ir kaimoplëtros poreikius, kurie 2000-2006m. bus finansuojami pagal SAPARDprogramà. SAPARD programos lë-ðos, kaip ir ES struktûriniø fondø lë-ðos, bus skiriamos tuo paèiu princi-pu, t.y. per daugiametes programas.Tokiø programø rengimas, lëðø pa-naudojimas suteiks ðaliai kandida-tei galimybæ narystës siekimo laiko-tarpiu iðmokti dirbti su struktûriniøfondø tipo programomis. Nuo 2000m. kasmet iki 2006 m. Lietuvai pagalSAPARD programà kasmet skiriamamaþdaug po 30 mln. eurø (apie 103,6mln. Lt). SAPARD programos pa-rama skiriama su sàlyga, kad projek-tai bus bendrai finansuojami ir iðLietuvos nacionalinës paramos fon-dø. Investiciniai projektai finansuo-jami pagal tokià schemà: paramosgavëjas turi finansuoti ne maþiau 50proc. projekto vertës. SAPARD pro-grama ir Lietuvos Vyriausybë kartuskiria ne daugiau kaip 50 proc. pro-jekto vertës paramà projektui ágy-vendinti (atitinkamai Europos Sà-junga per SAPARD programà – 75proc. ir Lietuvos Vyriausybë – 25proc. paramos lëðø). SAPARD pro-grama ágyvendinama remiantis Na-cionaliniu kaimo plëtros planu2000-2006 metams. Metinëje finan-savimo sutartyje 2002 metams yra, bekita ko, iðskiriamos tokios pagrindi-nës nuostatos: nurodoma, kad Lietu-vai pagal SAPARD programà 2002metø laikotarpiui yra skiriama iki 31mln. 808 tûkst. 39 eurø (apie 109,8mln. Lt), kuriø kontraktavimo laiko-tarpis baigiasi 2004 m. gruodþio 31d.

(2001 metø laikotarpiui buvo skiria-ma iki 30 mln. 956 tûkst. 192 eurø(apie 106,9 mln. Lt).

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektui svarstyti paskirtas Biudþe-to ir finansø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – geguþës 13 d.

Kaimo reikalø komiteto pirmi-ninkas Gintautas Kniukðta pateikëApskrities valdymo ástatymo 10straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-2475.

Ðiuo dokumento projektu, tiksli-nant apskrities virðininko ágaliojimusþemëtvarkos ir þemës ûkio klausi-mais, numatoma, kad jis nebepriþiû-rëtø, kaip vykdomi Þemës ûkio ben-droviø ástatymo reikalavimai.G.Kniukðta priminë, jog Þemës ûkiobendroviø ástatymo vykdymo prieþiû-ros funkcijos nuo 2002 m. balandþio1 d. perduotos savivaldybëms.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Valstybës valdymo ir savivaldybiøkomitetas. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –balandþio 29 d.

Aplinkos viceministras AlbertasVasiliauskas pateikë Valstybës ir sa-vivaldybiø turto valdymo, naudoji-mo ir disponavimo juo ástatymo 17straipsnio 1 dalies 4 punkto pripa-þinimo netekusiu galios ástatymoprojektà Nr.IXP-2478 ir já lydinèiuo-sius Valstybës paramos bûstui ásigy-ti ar iðsinuomoti ástatymo 2, 4, 6, 8ir 12 straipsniø pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2479 ir Valstybësparamos bûstui ásigyti ar iðsinuomo-ti ástatymo ágyvendinimo ástatymopapildymo ástatymo projektàNr.IXP-2480.

Ástatymo projektu Nr.IXP-2478numatoma, kad valstybei ar savival-dybëms nuosavybës teise priklausan-tis turtas kitø subjektø nuosavybën ne-

bebûtø perduodamas, parduodant Vy-riausybës nustatyta tvarka tarnybinesgyvenamàsias patalpas ðiø patalpønuomininkams, jeigu patalpos tam-pa nereikalingos institucijø, valdan-èiø jas nuosavybës ar patikëjimo tei-se, darbuotojams (tarnautojams) ap-gyvendinti dël ðiø darbo pobûdþio.Taip pat norima atsisakyti nuostatos,kad „tokios tarnybinës gyvenamosiospatalpos parduodamos rinkos kaina,atskaièius nuomininko ádëtas lëðasvalstybei ar savivaldybei ágyjant ðiastarnybines gyvenamàsias patalpas beijø pagerinimo iðlaidas, nuomininkopadarytas pagal Civiliná kodeksà“.Pasak A.Vasiliausko, kadangi valsty-bës (savivaldybiø) gyvenamøjø patal-pø privatizavimà reglamentuojaValstybës paramos bûstui ásigyti ar ið-sinuomoti ástatymas, darytina iðvada,kad tarnybiniø gyvenamøjø patalpøpardavimas taip pat reglamentuoti-nas ðiame ástatyme.

Bûtent todël ástatymo projektuNr.IXP-2479 siûloma Valstybës pa-ramos bûstui ásigyti ar iðsinuomotiástatymo 12 straipsná papildyti naujupunktu, kuriame bûtø reglamentuo-jamas tarnybiniø gyvenamøjø patal-pø pardavimas. Apskritai ástatymøprojektais Nr.IXP-2479 ir Nr.IXP-2480 norima paðalinti rengiant po-ástatyminius aktus iðryðkëjusius Vals-tybës paramos bûstui ásigyti ar iðsi-nuomoti ástatymo ir Valstybës para-mos bûstui ásigyti ar iðsinuomoti ásta-tymo ágyvendinimo ástatymo trûku-mus bei jø neapibrëþtumà dël jø tai-kymo asmenims (ðeimoms), kurie yragavæ kreditus lengvatinëmis sàlygo-mis iki ðiø ástatymø ásigaliojimo, t.y.iki 2003 m. sausio 1 d. Be kita ko,pagal Civilinio kodekso nuostatasnumatoma praplësti ðeimos (namøûkio) sampratà.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jøsvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektamssvarstyti paskirtas Valstybës valdymoir savivaldybiø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – balandþio 22 d.



574 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Þemës ûkio ministras Jeroni-mas Kraujelis pateikë Licencijuotøsandëliø ir sandëliavimo dokumen-tø ástatymo 2, 4 ir 5 straipsniø pa-keitimo ástatymo projektà Nr.IXP-2470.

Ðiuo dokumento projektu, atsi-þvelgiant á Ûkininko ûkio ástatymopakeitimo ástatymo nuostatas, vieto-je þodþio „ûkininko ûkis“ numatomaáraðyti þodá „ûkininkas“.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Kaimo reikalø komitetas. Preli-minari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – geguþës 13 d.

Posëdþio pirmininkas Seimo Pir-mininkas Artûras Paulauskas per-skaitë svarbø praneðimà dël to, kadLiberaldemokratø frakcijos seniû-no pavaduotojas Henrikas Þukaus-kas já informavo, jog balandþio 7 d.Seimo narys Algimantas MA-TULEVIÈIUS Liberaldemokratøfrakcijai áteikë praðymà já priimti áLiberaldemokratø frakcijà. Dar ko-vo 26 d. ðios frakcijos posëdyje nu-spræsta priimti A.MATULEVIÈIØá Liberaldemokratø frakcijà. Sei-mo Pirmininko papraðyta A.MA-TULEVIÈIØ laikyti Liberalde-mokratø frakcijos nariu. Tad dabarðià frakcijà sudaro 13 Seimo nariø.Primename, kad iki kovo 5 d., kaiLiberalø frakcija buvo transfor-muota á Jungtinæ ir liberalø frakci-jà, A.MATULEVIÈIUS priklausëLiberalø frakcijai.

VAKARINIS POSËDIS

Priimti Seimo nutarimai

Seimo nutarimas „Dël Valstybi-nës paminklosaugos komisijos 2002metø veiklos ataskaitos“ (projektasNr.IXP-2473). Balsavo: uþ-48, susi-laikë 3.

Nutarimu, kurá pateikë Ðvietimo,mokslo ir kultûros komiteto pirmi-ninkas Rolandas Pavilionis, pritartaValstybinës paminklosaugos komisijos2002 m. veiklos ataskaitai. Komisijaipasiûlyta daugiau dëmesio skirti nuo-seklios kultûros paveldo apsaugos po-litikos strategijos formavimui ir stra-teginiø paveldosaugos klausimø spren-dimui.

Seimo nutarimas dël Seimo nu-tarimo „Dël Lietuvos RespublikosSeimo VI (pavasario) sesijos darbøprogramos“ priedëlio papildymo(projektas Nr.IXP-2486). Balsavo:uþ-39.

Nutarimu, kurá pateikë Sociali-niø reikalø ir darbo komiteto pirmi-ninkas Algirdas Sysas, á parlamentoVI (pavasario) sesijos darbø progra-mos priedëlá átraukti Seimo nariø ásta-tymø projektai: Gintauto Kniukðtos –Apskrities valdymo ástatymo 10 straips-nio pakeitimo ástatymo projektasNr.IXP-2475; A.Syso – Þalos atlygi-nimo dël nelaimingø atsitikimø dar-be ar susirgimø profesine liga laiki-nojo ástatymo 18(1) straipsnio papil-dymo ástatymo projektas Nr.IXP-2476; Ramûno Karbauskio – Vietossavivaldos ástatymo 8, 17 ir 19 straips-

niø papildymo ástatymo projektasNr.IXP-2433, Apskrities valdymoástatymo 5 straipsnio 1 punkto pakei-timo ir 10 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir9 punktø pripaþinimo netekusiais ga-lios ástatymo projektas Nr.IXP-2434,Þemës ástatymo 2, 6, 10, 11, 18, 23,24, 27, 30, 31, 32, 35, 45, 47 ir 55straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2435, Pilieèiø nuosa-vybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjáturtà atkûrimo ástatymo 4 ir 16straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2436, Þemës reformosástatymo 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2437; Birutës Vësaitësir Sauliaus Lapëno – Pelno mokes-èio ástatymo 5 straipsnio pakeitimoástatymo projektas Nr.IXP-2477;Raimundo Palaièio – Pelno mokes-èio ástatymo 5, 33, 34, 35, 42 straips-niø pakeitimo ástatymo projektasNr.IXP-2477A; Algirdo Butkevièiaus– Specialiosios savivaldybiø aplinkosapsaugos rëmimo programos ástaty-mo projektas Nr.IXP-2491, Mokes-èio uþ aplinkos terðimà ástatymo 10straipsnio pakeitimo ir papildymoástatymo projektas Nr.IXP-2492, Mo-kesèiø uþ valstybinius gamtos iðtek-lius ástatymo 11 straipsnio pakeitimoástatymo projektas Nr.IXP-2493, Ap-linkos apsaugos ástatymo 6 ir 30straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2494, Aplinkos apsau-gos rëmimo programos ástatymo 3straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2495, Medþioklës ásta-tymo 6, 12 ir 18 straipsniø pakeitimoástatymo projektas Nr.IXP-2496.

Seimo nariai Ramûnas Karbauskis, Gintaras Didþiokas, Algis Kaðëta ir Nikolajus Medvedevas

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5752003. 04. 14

Po svarstymo pritarta Aukðtojo mokslo ástatymo 2, 3, 13, 15, 16, 17, 19,22, 23, 24, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 67straipsniø pakeitimo ir papildymo statymo projektui Nr.IXP-2287(2).

Padaryta Ðvietimo ástatymo pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1740ES(3) svarstymo pertrauka.

Pateikti projektai

NORIMA UÞTIKRINTI ÞALOS ATLYGINIMO IÐUÞSIENYJE ESANÈIOS UÞ ÞALÀ ATSAKINGOS ÁMONËS

MOKËJIMÀ

Triðalës tarybos teikimu nustato mi-nimaløjá valandiná atlygá ir MMA. Tri-ðalæ tarybà sudaro profesiniø sàjun-gø, darbdaviø organizacijø ir Vyriau-sybës atstovai. Tai, kad, padidinusMMA, þenkliai padidëtø valstybësbiudþeto iðlaidos (padidëtø valstybëspolitikø, teisëjø, valstybës pareigûnøir tarnautojø pareiginës algos), stab-do konstruktyvias derybas Triðalëje ta-ryboje dël MMA padidinimo.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-2476-2245-2246 po pateiki-mo pritarti ir pradëti jø svarstymoprocedûrà. Pagrindiniu komitetuprojektui Nr.IXP-2476 svarstyti pa-skirtas Socialiniø reikalø ir darbo ko-mitetas, projektams Nr.IXP-2245-2246 – Valstybës valdymo ir savival-dybiø komitetas. Preliminari svarsty-mo Seimo plenariniame posëdyje da-ta – geguþës 15 d.

Gràþinti iniciatoriamstobulinti

(nepritarus po pateikimo)

Vietos savivaldos ástatymo 8, 17ir 19 straipsniø papildymo ástatymoprojektas Nr.IXP-2433.

Apskrities valdymo ástatymo 5straipsnio 1 punkto pakeitimo ir 10straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktøpripaþinimo netekusiais galios ásta-tymo projektas Nr.IXP-2434.

Þemës ástatymo 2, 6, 10, 11, 18,23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 45, 47 ir 55

Socialiniø reikalø ir darbo komi-teto pirmininkas A.Sysas pateikë:

-Þalos atlyginimo dël nelaimin-gø atsitikimø darbe ar susirgimøprofesine liga laikinojo ástatymo18(1) straipsnio papildymo ástatymoprojektà Nr.IXP-2476.

Ástatymo projektu numatomaátvirtinti, kad, kai nuolatinis Lietuvosgyventojas, turintis teisæ gauti þalos at-lyginimà tarptautinëje sutartyje nusta-tyta tvarka ið uþsienyje esanèios uþ þa-là atsakingos ámonës, jo negautø, ikitol, kol þalos atlyginimà pradëtø mo-këti atsakinga ámonë, þalos atlyginimomokëjimo prievolë pereitø valstybei.Toks ástatymo pataisos projektas pa-rengtas todël, kad þalos atlyginimaspagal tarptautines sutartis paprastainëra mokamas ne dël nukentëjusio-jo kaltës, o dël sudëtingos procedû-ros. A.Syso duomenimis, yra 33 pi-lieèiai, kuriems yra nutrauktas þalosatlyginimas tarptautinëje sutartyjenustatyta tvarka ið uþsienyje esanèiosuþ þalà atsakingos ámonës.

-Valstybës tarnybos ástatymo 24ir 43 straipsniø ir Ástatymo priedëliopakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-2245 ir já lydintájá Valstybës politikø,teisëjø ir valstybës pareigûnø darboapmokëjimo ástatymo 4 straipsnio irÁstatymo priedëlio pakeitimo ástaty-mo projektà Nr.IXP-2246.

Ástatymø projektø tikslas – atribotivalstybës politikø, teisëjø, valstybës pa-reigûnø ir tarnautojø darbo apmokëji-mo sistemos priklausomybæ nuo Vy-riausybës tvirtinamos minimalios më-nesinës algos (MMA). Ketinama nu-statyti, kad, apskaièiuojant valstybëspolitikø, teisëjø, valstybës pareigûnøir tarnautojø pareigines algas, bûtøtaikomas bazinis dydis, lygus 430 Lt.Ðiuo metu valstybës politikø, teisëjø,valstybës pareigûnø ir tarnautojø pa-reiginës algos dydis apskaièiuojamasástatymuose nustatytus koeficientusdauginant ið Vyriausybës tvirtinamosminimalios mënesinës algos.

Kaip pabrëþë A.Sysas, pagal Dar-bo kodekso 187 straipsná, Vyriausybë

Arvydas Vidþiûnas ir Henrikas Þukauskas

576 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektas Nr.IXP-2435.

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðli-kusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymo 4 ir 16 straipsniø pakeitimoástatymo projektas Nr.IXP-2436.

Þemës reformos ástatymo 9, 10,15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniø pa-keitimo ástatymo projektas Nr.IXP-2437.

Seimo narës pareiðkimas

Seimo narë Ona Babonienë perskaitë pareiðkimà dël Seimo Pirmininkopavaduotojo Gintaro Steponavièiaus teiginiø balandþio 7 d. parlamento val-dybos posëdyje, kuriais buvo abejojama O.Babonienës komandiruotës á Èe-kijà tikslingumu, t.y. jis suabejojo, ar Seimo narë turëtø leistis á kelionæ uþprivaèios Èekijos turizmo bendrovës pinigus. O.Babonienë pabrëþë, kad uþtransportà ir nakvynes Èekijoje ji susimokës pati. Komandiruotë reikalingastiprinti ryðius tarp Lietuvos ir Èekijos, dalyvauti lietuviø bendruomenës Èe-kijoje susitikime (O.Babonienë – tarpparlamentiniø ryðiø su Èekijos Res-publika grupës pirmininko pavaduotoja).



SEIMUI ATSKAITINGØ INSTITUCIJØ PUSVALANDIS

Valstybinës paminklosaugos komisijos pirmininkë Graþina Drëmaitë pateikë komisijos 2002 m. ataskaità iratsakë á parlamentarø klausimus.*

APIE VALSTYBINÆ PAVELDOSAUGOS POLITIKÀ

*Stenogramà galima rasti ir internete:www.lrs.lt / Informacija apie Seimoposëdþius / Plenariniø posëdþiø darbo-tvarkës, svarstyti klausimai, balsavimorezultatai, protokolai, stenogramos(balandþio 8 d. vakarinio plenarinioposëdþio stenogramoje).Valstybinës paminklosaugos komisijos2001 m. veiklos ataskaitos pateikimà irkomisijos pirmininkës G.Drëmaitësatsakymus á parlamentarø klausimus2002 m. birþelio 25 d. plenariniameposëdyje þr. SK, 2002, Nr. 20 (226), p.1294-1298. Taip pat þr. G.Drëmaitëspolitinës publicistikos straipsná „Paveldo-saugos principai lieka tie patys”, SK,2002, Nr. 2 (208), p. 75-78.

G.DRËMAITË. Laba diena, ger-biamasis Seimo [posëdþio] Pirminin-ke, gerbiamieji Seimo nariai!

Að [kalbësiu] labai trumpai, tik-rai netrukdysiu Jûsø laiko, bet Pa-minklosaugos komisijai yra formalu-mas atsiskaityti, nes Paminklosaugoskomisija yra Seimui atskaitinga ins-titucija.

Jau prabëgo ketveri metai ir at-siskaitau uþ antràjà ketveriø metø ka-dencijà, kuri sulaukë jau treèiosiosSeimo kadencijos.

Labai trumpai informuoju, kasbuvo komisijos nariai ðià kadencijà.Nevardinsiu visø profesoriø ir dak-tarø pavardþiø, paminësiu, kad taibuvo Seimo nariai Povilas Jakuèio-nis ir Jûratë Juozaitienë. 1999-2000m. komisijos pirmininkas buvo P.Ja-kuèionis, 2001-2003 m. – G.Drëmai-të. Komisija dirba pagal Seimo pa-tvirtintus nuostatus. Jos pagrindinësfunkcijos yra formuoti kultûros ver-tybiø valstybinæ politikà ir strategijà,vertinti kultûros vertybiø apsaugospolitikà ir strategijà ágyvendinanèiasprogramas, vertinti biudþeto lëðø,skirtø vertybiø apsaugai, panaudoji-mà, aprobuoti siûlymus kultûros ver-tybes skelbti kultûros paminklais, ið-klausyti metines kultûros vertybiøapsaugos ir valstybës valdymo insti-tucijø ataskaitas, informuoti SeimoÐvietimo, mokslo ir kultûros komi-tetà apie kultûros vertybiø apsaugosvalstybinës politikos vykdymo pro-blemas. Komisijos posëdþiai vykstavienà kartà per mënesá. Visi posë-

dþiai yra protokoluojami ir áraðomi ágarsajuostæ. Atsiskaitomuoju laiko-tarpiu (1999-2002 m.) ávyko 40 ple-nariniø posëdþiø, 6 neeiliniai, 15 ið-vaþiuojamøjø. Ið jø norëèiau pami-nëti labai mums svarbius renginius,kurie ið tikrøjø davë labai gerø re-zultatø. Komisija kartu su Vilniausmiesto savivaldybe organizavo foru-mà „Praeities miestas – ateièiai“ apieVilniaus paveldà, apie Vilniaus, kaipsostinës, kaip pasaulinio kultûros pa-minklo, bûklæ. Kartu su Vyriausybe

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5772003. 04. 14

Seimui atskaitingø institucijø pusvalandis balandþio 8 d. posëdyje

organizavome dviejø dienø konfe-rencijà „Lietuvos dvarai: praeitis, da-bartis ir ateitis“, kartu su Kultûrospaveldo akademija – tarptautiná se-minarà „Kultûros paveldo apsaugakaro ir ekstremaliø situacijø atveju“(pagal NATO programas).

Kasdienis komisijos darbas yrapaveldo apsaugos strategijos ir politi-kos formavimas. Tai atliekame per ko-misijos sprendimus, kurie priimami,reziumuojant vienà ar kità problemà,ir skelbiami „Valstybës þiniose“.

Norëèiau paminëti keletà svar-besniø, politikà formuojanèiø spren-dimø. Tai buvo dël europinës kultû-ros paveldo iðsaugojimo politikos in-tegravimo á Lietuvos paveldo apsau-gos sistemà, dël kultûros vertybiø ið-saugojimo Vilniaus mieste, dël sak-ralinio paveldo iðsaugojimo, dël kul-tûros paveldo ir jo vertybiø uþsieny-je, dël Lietuvos dalyvavimo tarptau-tinëse kultûros paveldo apsaugosprogramose, dël Lietuvos archeolo-ginio paveldo iðsaugojimo politikos,dël lietuviø kapiniø ir kapø uþsieny-je, dël Lietuvos Respublikos dvarøpaveldo iðsaugojimo ir jo integravi-mo á visuomenës gyvenimà koncep-cijos, dël kultûros paveldo apsaugoskaro ir ekstremaliø situacijø atvejais,dël jûrinio kultûros paveldo. Valsty-binë paminklosaugos komisija, for-muodama kultûros vertybiø apsau-gos valstybinæ politikà, daug dëme-sio skyrë galiojanèiø teisës aktø su-derinamumui, jø efektyvumui sau-gant kultûros paveldà. Nuolat anali-zuojama, kaip Lietuvos ratifikuotø irpasiraðytø konvencijø bei jø pagrin-du teikiamø rekomendacijø reikala-vimus atitinka Lietuvos teisës aktai.

Norëèiau paminëti porà svarbes-niø. Jûs svarstëte Lietuvos Respub-likos Konstitucijos 47 straipsnio pa-keitimo projektà.* Patikslinant nuo-statà dël valstybinës reikðmës istori-jos, archeologijos ir kultûros objek-tø priklausymo valstybei iðimtinenuosavybës teise, komisija teikë pa-taisas. Mûsø darbas vyko Seimo ko-misijoje Konstitucijos pataisomsrengti. Deja, ðios komisijos vardu áre-

gistruotas [Konstitucijos 47 straips-nio] pakeitimo projektas liko be mû-sø siûlyto patikslinimo.** Norëèiaupadëkoti ir dþiugu nors tiek, kad al-ternatyvø mûsø siekius atitinkantápakeitimo projektà áregistravo SeimoAplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkas Alfonsas Macaitis.***

Dabar – ið tarptautiniø teisësnuostatø. Per Baltijos Asamblëjà1999 metais Ðvietimo, mokslo ir kul-tûros komiteto posëdyje buvo svars-tyta kultûrinio paveldo apsauga Bal-tijos valstybëse, kultûros paveldo ap-saugos bûklës vertinimas pagal Eu-ropos architektûros paveldo apsau-gos konvencijos reikalavimus, klau-simas dël regioniniø kultûros pavel-do mokymo centrø, buvo parengtarezoliucija dël kultûros paveldo ið-saugojimo Lietuvoje, Estijoje ir Lat-vijoje. Komisija teikë pastabas, pa-siûlymus Seimo valdybai, Seimo Biu-dþeto ir finansø komitetui dël Euro-pos teisës departamento iðvados, arástatymo projektas atitinka EuroposSàjungos teisæ. Ástatymo projektassiûlë taikyti pridëtinës vertës mokes-èio lengvatà kultûros vertybiø tvar-kymo darbams, taèiau pagal EuroposSàjungos direktyvà tokia lengvata në-ra teikiama.

Komisijos kontrolës tarnybanuolat atlieka uþsienio ðaliø teisësaktø, reglamentuojanèiø paveldo ap-saugà, analizæ. Noriu paminëti, kad,atrodo, ðiemet mes vël bendrausimesu [Baltijos] Asamblëja, kurios vie-nas ið pagrindiniø klausimø bus ka-ro objektø paveldo reikalai Baltijosðalyse.

Komisija nuolat analizuoja arbateikia ávairiø pastabø ástatymø pakei-timams ir papildymams. Daugeliu at-veju komisijos nuomonës yra paiso-ma. Tai – ávairios pataisos, nevardy-siu, nes jø buvo iðties labai daug: Vie-tos savivaldos [ástatymo], Þemës ásta-tymo, Nekilnojamøjø kultûros verty-biø apsaugos ástatymo, Kilnojamøjøkultûros vertybiø apsaugos ástatymo,Civilinio ir Administraciniø teisës pa-þeidimø kodeksø, Saugomø teritori-jø [ástatymo] ir t.t. Deja, ne á visas ko-

misijos pataisas atsiþvelgta. Pavyz-dþiui, kai buvo svarstomas Azartiniøloðimø ástatymo projektas, koregavo-me skyriø „Loðimo organizavimodraudimai ir apribojimai“, siûlydamiuþdrausti organizuoti loðimus nacio-naliniuose parkuose ir valstybës sau-gomose teritorijose. Deja, á tai nebu-vo atsiþvelgta. Labai apmaudu, kadneseniai (praëjusiø metø gruodþiomën.) Seimas taisë Lietuvos Respub-likos Klaipëdos valstybinio jûrø uos-to ástatymà ir ið jo 11 straipsnio „Uos-to direkcijos funkcijos“ buvo iðbrauk-tas 13 punktas „Uosto kultûros ver-tybiø apsauga“, o palikta vienintelënuostata „organizuoti ir vykdyti uos-to aplinkos apsaugà“. Labai apmau-du, kad tai buvo Seimo Ekonomikoskomitete, kurio pirmininkas yra ger-biamasis Viktoras Uspaskichas. Þi-


*Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimoástatymà Nr.IX-1305parlamentas priëmësausio 23 d.

** Sausio 23 d. priimtu Konstitucijos 47straipsnio pakeitimo ástatymu nepakeistaiki tol galiojusi ðio Konstitucijos straips-nio nuostata, kad „Lietuvos Respublikaiiðimtine nuosavybës teise priklauso:þemës gelmës, taip pat valstybinësreikðmës vidaus vandenys, miðkai,parkai, keliai, istorijos, archeologijos irkultûros objektai“.

*** A.Macaitis 2001 m. lapkrièio 26 d.áregistravo pasiûlymus Konstitucijos 47straipsnio pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-1118ES, kuriais buvo siûlomaiðbraukti Konstitucijos 47 straipsnio dalá,kad „Lietuvos Respublikai iðimtinenuosavybës teise priklauso: þemësgelmës, taip pat valstybinës reikðmësvidaus vandenys, miðkai, parkai, keliai,istorijos, archeologijos ir kultûrosobjektai.” Teikta Konstitucijos 47straipsnyje nustatyti: „Lietuvos Respubli-kai iðimtine nuosavybës teise priklausorezervatai, þemës gelmës, valstybinësreikðmës vidaus vandenys ir miðkai beilaisvëje gyvenanti laukinë gyvûnija.Ástatymai gali nustatyti Lietuvos Respub-likos iðimtinæ nuosavybës teisæ á naciona-linius parkus, bei á gamtos ir kultûrospaminklus.” Taèiau A.Macaièiopasiûlymams nebuvo pritarta.

578 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

nome, kad Këdainiai tikrai yra tasmiestas, kur meras labai remia ir la-bai supranta kultûros paveldà. Deja,ði nuostata tiesiog nesulaukë pritari-mo, o visose Europos konvencijosekalbama apie integruotà paveldo ap-saugà.

Komisija vertino biudþeto lëðø,skirtø kultûros vertybiø apsaugai,panaudojimà. Posëdþiuose buvonagrinëta Kultûros vertybiø apsau-gos departamento, Kultûros pavel-do centro programos. Komisija rin-ko informacijà ið savivaldybiø, kiekjos skyrë lëðø kultûros vertybiø tvar-kymui finansuoti. Pagrindinis komi-sijos vertinimo kriterijus buvo lëðøpanaudojimo racionalumas pamin-klosauginiais, o ne ûkiniais ar kito-kiais interesais. Svarstymo metu ið-ryðkëjo tendencija: lëðø, skirtø kul-tûros vertybëms tvarkyti ið valstybësbiudþeto tiesiogiai per departamen-tà, per ataskaitiná laikotarpá kasmetmaþëjo. Að èia norëèiau priminti2000 m. Seimo nutarimà, kurá pasi-raðë gerbiamasis Arvydas Vidþiû-nas. Jo 4 straipsnyje buvo paraðyta:„Rekomenduoti Vyriausybei per ar-timiausius dvejus, trejus metus pa-didinti Kultûros vertybiø apsaugosdepartamento kultûros paveldo ap-saugos programø finansavimà iki 50mln. Lt per metus“. Ðiø metø Vals-tybës biudþeto ir savivaldybiø biu-dþetø finansiniø rodikliø patvirtini-mo ástatymo projekte departamen-to programoms finansuoti buvo nu-matyta daugiau negu 16 mln. Lt. KaiValstybinë paminklosaugos komisi-ja kreipësi á Seimo Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komitetà, Biudþeto irfinansø komitetà bei Subalansuotosplëtros ir nekilnojamøjø kultûrosvertybiø apsaugos komisijà, buvo at-siþvelgta á praðymà ir 2003 m. de-partamento programoms vykdyti yragauta 1,4 mln. Lt daugiau.

Valstybinës kultûros vertybiøapsaugos sandaros dalis, nuo kuriospriklauso kultûros paveldo apsau-gos efektyvumas, yra valstybinë kul-tûros vertybiø apskaita. Vykdydamaðià funkcijà, per ataskaitiná laikotar-

pá komisija pritarë siûlymui paskelb-ti kultûros paminklais 163 nekilno-jamàsias kultûros vertybes. Galiupaminëti tokius objektus, kaip siau-rojo geleþinkelio ruoþas Panevëþys–Anykðèiai–Rubikiai, Kraþiø kolegi-ja su baþnyèios kompleksu, Ðiauliøsukilëliø kalnelis su Chaimo Fren-kelio rûmø kompleksu, Chodkevièiørûmø kompleksas Vilniuje, Mari-jampolës geleþinkelio stotis, KaunoÞaliakalnio funikulierius, Karinin-kø ramovë, Valstybinis muzikinis te-atras, Lietuvos banko pastatas, Pre-zidentûros rûmai bei kiti statiniaiKaune.

Per ðá laikotarpá komisija áverti-no ir aprobavo siûlymus áraðyti á ne-kilnojamøjø kultûros vertybiø regist-rà 1173 kultûros vertybes, o á kilno-jamøjø kultûros vertybiø registrà –448 vertybes.

Tenka apgailestauti, kad kultû-ros vertybiø apskaita iki ðiol lieka vie-na opiausiø kultûros vertybiø apsau-gos problemø. Svarstydama gautàmedþiagà, komisija daþnai priekaið-tavo Kultûros paveldo centrui dël ne-tinkamai parengtø apskaitos doku-mentø bei per maþo jø informatyvu-mo. Komisija nuolat reikalavo moks-liðkai pagrástø registro vedimo prin-cipø ir kriterijø.

Kokias galëèiau padaryti mûsøpraëjusios kadencijos iðvadas? Ten-ka pripaþinti, kad atsiskaitomuojulaikotarpiu Valstybinë paminklosau-gos komisija pastebimai subrendo.Svarstyta daugiau strateginiø klausi-mø. Daugelyje valstybiniø instituci-jø komisijos autoritetas iðaugo. Uþ-megzti labai geri darbiniai santykiaisu savivaldybëmis, apskritimis, Ap-linkos ir Kraðto [apsaugos] ministe-rijomis, Vyriausybe. Komisija nuopat jos ákûrimo bendrauja jau su tre-èia Seimo kadencija. Seimo komite-tus, ypaè Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros, Aplinkos apsaugos, o pastaruo-ju metu ir Subalansuotos plëtros irnekilnojamøjø kultûros vertybiø ap-saugos komisijà Valstybinë pamin-klosaugos komisija laiko savo part-neriais ir bendraminèiais.

Valstybinës paminklosaugos ko-misijos átakos dëka normalizuotitarptautiniai ávairiø paveldo progra-mø santykiai. Lietuva jau nebëra bal-ta dëmë þemëlapyje. Ypaè svarbûsbuvo pastarøjø metø Ðiaurës ðaliø irBaltijos regiono valstybiø seminaraibei mokomieji kursai Lietuvoje, Kau-ne ir Klaipëdoje. Kauno degtukø fab-rike dvi savaites vyko tarptautinis se-minaras, seminaras taip pat buvo su-rengtas Klaipëdos uosto piliavietësteritorijoje. Tai buvo pramoninio pa-veldo klausimai.

Normalizavosi santykiai su Kul-tûros ministerija ir jos departamen-tu. Pagerëjo jø programos, taèiau irtoliau lieka aktuali paveldo apsau-gos kokybë. Esame ásitikinæ, kadsëkmingam darbui reikia dar dau-giau visø institucijø principingos pa-veldosauginës darnos, kurios Vals-tybinë paminklosaugos komisijanuolatos siekia.

Tikimës ir nuoðirdþiai linkime,kad naujoji Valstybinës paminklosau-gos komisijos kadencija ir toliau vyk-dytø savo pareigà formuoti valstybëspaveldosaugos politikà, ir siektø jospostulatø ágyvendinimo jau naujomissàlygomis, Lietuvai esant EuroposSàjungos slenkstyje. Pacituosiu Pa-saulinio kultûros ir gamtos paveldoglobos konvencijà, kurià Lietuva pa-siraðë jau prieð daugelá metø: „Kadkiekviena valstybë pripaþintø, kad josteritorijoje esanèio kultûros ir gam-tos paveldo identifikavimas, globa, ið-saugojimas, perdavimas ateinan-èioms kartoms, yra visø pirma tosvalstybës pareiga.“ Tam ji daro vis-kà, kas ámanoma, kiek tik galima ið-naudodama savo iðteklius ir prieina-mà tarptautinæ paramà, ypaè finan-sø, mokslo ir technikos srityse. Tau-tos paveldas turi prisidëti prie Tau-tos socialinës ir ekonominës gerovës.

D.TEIÐERSKYTË. Noriu Jumsnuoðirdþiai padëkoti uþ bendradar-biavimà, kuris tikrai buvo nepapras-tai puikus ir profesionalus. Jûsø vi-sos kadencijos ataskaita yra tikraiáspûdinga. Að norëèiau dvejopai pa-klausti. Ar Jums neatrodo, kad ðià



SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5792003. 04. 14

tikrai áspûdingà, didelæ ir storà ata-skaità sugebës perskaityti tikrai ne vi-si, ar Jums neatrodo, kad visose ata-skaitose bûtinai turëtø bûti 2-3 pus-lapiø reziumë, ið kurios atsispindë-tø, kiek iðleista lëðø, kas pasiekta, konepasiekta ir dël ko. Tai viena. O ki-ta, Jûs ateidama dirbti turëjote kaþ-kokiø labai dideliø siekiø ir, kiek þi-nau, gana romantiðkø, ar visi jie iðsi-pildë? Jei ne, tai kas trukdë jiems ið-sipildyti?

G.DRËMAITË. Pirmiausia noriupasakyti – taip, iðties stora ataskaita,bet taip norisi viskà sudëti, kad kasnors nepraslystø. Að noriu pasakyti,kad ataskaita ðiais metais rengta pa-gal Seimo Teisës ir teisëtvarkos ko-miteto reikalavimus. Tai viena.

O dël romantiðkø svajoniø, jas vi-sas labai graþiai nugludina gyveni-mas. Að turbût, ko gero, susigraudin-siu, bet pasakysiu, kad man labai gai-la iðeiti ið Seimo. Èia ið tikrøjø buvolabai daug gerø draugø. Tai padëjoágyvendinti tas svajones. Ið tikrøjøtaip. Að ðá kartà nedëkojau visiems,man reikëtø labai daug pavardþiø pa-minëti, tø, kurie tikrai supranta mû-sø misijà, mûsø reikalà. Norëèiau tikpalinkëti, kad ateinanti kadencija ðiaspirale kiltø á virðø.

A.RIMAS. Kodël pateikta ketve-riø metø komisijos veiklos ataskaitosmedþiaga? Jûs atsiskaitinëjote ir uþ1999, ir uþ 2000, ir uþ 2001 metus,tai liudija pridëti nutarimai. O veik-los ataskaitos nutarimas raðo, kad[aptariami] 2002 metai Tai vienaklausimo dalis. Ir kita – kokia pavel-dosaugos strategijos rengimo situa-cija, jeigu ji rengiama, ir kokie jos pri-oritetai?

G.DRËMAITË. Pirmiausia aðSeime atsiskaitau kiekvienais metaisir kiekvienais metais Seimas iðlei-dþia nutarimà, vertindamas progra-mà. Bet ðá kartà atsiskaitau ir uþ pra-ëjusius metus, nes pasibaigë ketve-riø metø kadencija. Tokios yra nuo-statos. Komisija dirba ketverius me-tus. Po to ji yra keièiama. O pirmi-ninkas keièiasi kas dveji metai. At-sipraðau, bet nemaniau, kad reikia

atskirai… [pateikti 2002 m. veiklosataskaità].

O dël prioritetø mes manome,kad prioritetai yra visuomet tie pa-tys. Tai yra paveldas, kuris yra vie-nas ið valstybës saugumo garantø, taiyra istoriniai momentai, tai yra irmûsø architektûros, ir etninës kul-tûros, ir visokie kiti prioritetiniai da-lykai, kurie palaiko mûsø valstybës

savitumà, jos tapatybæ. Tai yra mû-sø prioritetai.

Pasauliniu mastu mes pasiraðë-me pasaulines gamtos globos ir gam-tos konvencijas ir dalyvaujame pa-sauliniame pavelde. Mûsø priorite-tai – Vilniaus senamiestis, Kurðiø ne-rija, tradicija – kryþdirbystë – áraðytiá pasaulio paveldo sàraðus. Dabar jauparengtas visas Kernavës komplek-



Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos narys Viktoras Uspaskichas beiLiberaldemokratø frakcijos nariai Eugenijus Maldeikis ir Jonas Lionginas

580 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

sas, rezervatas–muziejus. Jau gavo-me þinià, kad turëtume pasiruoðtipristatyti pasauliui Trakø nacionali-ná parkà.

E.SAVICKAS. Gerbiamoji pra-neðëja, að norëjau Jûsø paklausti. Jûspaminëjote Vilniø, Neringà. O kitimiestai? Ar ið tikrøjø pinigai, skirtipaveldui iðsaugoti, skirstomi vieno-dai? Ar ið tikrøjø reikia taip elgtis,ar Jûs turite kokià nors átakà? Manonuomone, kai kurie priimti sprendi-mai vienareikðmiðkai yra skirti Vil-niui ir tik Vilniui. Ir dar vienas klau-simëlis: ar Valdovø rûmai atstatomi,ar statomas naujas pastatas?

G.DRËMAITË. Á pirmà klausi-mà labai atsakingai atsakau: Valsty-binei paminklosaugos komisijai ver-tinga viskas, kas mena Lietuvos isto-rijà. Jeigu kalbëtume apie miestus irmiestelius, mums ypaè brangûs mies-teliø senieji centrai, t.y. pagrindinësturgaus aikðtës. Yra labai daug Res-publikos miestø ir miesteliø centrø,jau áraðytø á registrà arba ruoðiamøáraðyti. Neseniai net ir Kraþiø kom-pleksà paskelbëme Lietuvos kultûrospaminklu. Ið tikrøjø neskirstoma. Tiktiek, kad didesni miestai galbût turiiðlikusiø didesniø kompleksø.

Dël Valdovø rûmø Valstybinëpaminklosaugos komisija 1999 m.priëmë sprendimà. Ypaè svarbios yraatkastos Þemutinës pilies buvusiøkunigaikðèiø rûmø liekanos ir labaiáspûdingi grindiniai, netgi IX am-þiaus. Atlikti archeologiniai kasinë-jimai pakoregavo Lietuvos istorijà.Paminklosaugos komisijai labai svar-bu, svarbiausias dalykas yra tos lie-kanos. Jas apsaugant, buvo nuspræs-ta jas apgaubti gaubtu, kuris sudary-tø klimatà viduje, kad jos iðliktø at-einanèioms kartoms. Vëliau buvopriimtas politinis sprendimas atkur-ti Valdovø rûmus. Virð pirmojo per-dengimo, kuris uþdengia Þemutinëspilies Valdovø rûmø liekanas, yranaujas statinys. Taèiau kiek ámano-ma jis remiasi ikonografija. Moksli-ninkai sëdi archyvuose, renka me-dþiagà, surasta ádomiø dalykø apieÞygimanto Augusto gyvensenà, apietai, kad prie kiekvieno kambario bu-

vo maudymosi kambarys, kad Þygi-mantas Augustas liepdavo lietuviamsdu kartus per dienà praustis ir t.t.

PIRMININKAS V.P.ANDRIU-KAITIS. Dëkojame. Ir mes priimsi-me ðá pasiûlymà.

K.RIMÐELIS. Gerbiamoji ko-misijos pirmininke, jeigu að teisingainugirdau, Jûsø komisija siûlë uþ-drausti azartinius loðimus nacionali-niuose parkuose. Kas nulëmë Jûsøtoká siûlymà, kokie motyvai?

G.DRËMAITË. Kad nepriðiukð-lintø ir neiðlauþytø krûmø. Supran-tate, nacionaliniuose parkuose ir sau-gomose teritorijose negalima staty-ba, to nereglamentuoja ástatymas,kurá Jûs patys priëmëte. Jeigu dabarmes visur statysime loðimo namus ar-ba panaudosime paminklinius [pa-status], bus kaip Didþiojoje gatvëje.Pastatas Didþiojoje g. 22 yra pakeis-tas, – ten árengti loðimo namai, tennieko neliko autentiðka, nes viskaspertvarkyta. Loðimo namai reikalau-ja erdvës, tam tikro interjero ir t.t.Kuo èia dëtas paveldas? Loðti gali-ma bet kur.

V.POPOVAS. Gerbiamoji pra-neðëja, að pritariu kolegei Daliai Tei-ðerskytei, kuri sakë, kad tai – pla-èios apimties dokumentas, taèiau ra-dau tai, kas mane domina. Skyriujedël Kauno miesto kultûros vertybiøiðsaugojimo, 4 punkte, paraðyta, kadKauno kareivines buvo siûloma per-duoti kraðto apsaugai. Jûs, kaip su-pratau, ketverius metus vadovauja-te ðiai komisijai. Iki ðiol to nepada-ryta, neaiðku kodël. Apskritai ar da-bar verta kà nors daryti ir kam norsperduoti, nes, kaip suprantu, Krað-to apsaugos ministerijai jø nereikia,o jos baigia sugriûti. Tai gal papras-èiausiai reikia leisti tuos pastatusnugriauti ir atiduoti sklypus kitomsstatyboms?

Kokia bûtø Jûsø, kaip specialis-tës, pozicija? Jei ilgiau delsime, tiepastatai sugrius ir nebus to paveldo,nereikës komisijos, nebus kam sau-goti.

Ir antras ne visai korektiðkasklausimas. Nutarimo 2 straipsnis su-formuluotas taip: „Strateginiai pavel-



dosaugos klausimai“. Kas yra „stra-teginiai“? Gal galite pakomentuoti?

G.DRËMAITË. Noriu pasakyti,kad Valstybinë paminklosaugos ko-misija nëra vykdomoji valdþia. To-dël ji tik gali pasiûlyti politikà, kaipelgtis atskiru kultûros paveldo atve-ju. Taèiau vykdomoji valdþia yraKultûros vertybiø apsaugos depar-tamentas.

Jeigu kalbësime apie Kaunà, yradepartamento Kauno teritorinis pa-dalinys, kuriam vadovauja gerbiamo-ji Vaðkelienë. Dël kareiviniø seniaibuvo kalbëta, prieð trejus ar ketve-rius metus, bijau pameluoti. Vaðke-lienë kreipësi, nes tø kareiviniø bûk-lë dar buvo gera. Neþinau, Amerikosar Didþiosios Britanijos kareiviniø[pavyzdþiu] norëjo mûsø lietuviamskareiviams árengti informaciná cen-trà, þadëjo paramà ir sutiko visa tairestauruoti. Tai buvo nuostabu. Ko-dël savivaldybë pasielgë kitaip ir vi-sà laikà tempë visà ðá reikalà? Galøgale amerikieèiai, atrodo, atsisakë.Suprantate, yra neveiklumo vidutinë-se grandyse. Savivaldybës neþinia kàdaro ir tempia laikà, o kiekviena die-na yra labai nenaudinga paveldui.

Manau, kai kuriø Seimo nariødëka mes turësime suraðyti kariná pa-veldà. Kai að Lenkijoje skaièiau pra-neðimà apie Kauno fortus (ten buvotarptautinë konferencija), visi nuste-bo, kad lietuviai dar iðsaugojo tokiuskarinius objektus. Ið tikrøjø mes ga-lime didþiuotis savo kariniu paveldu,pradëdami gynybiniais piliakalniaisir baigdami tokiais fortais. Ðiuo at-veju ið tikrøjø yra kalta, drástu pasa-kyti, savivaldybë, kuri neþino, kà da-ro. Juk Kaune yra dar tiek graþauspaveldo. Visuomet sakoma, kad në-ra pinigø. Atsipraðau, man atrodo,Lietuvoje pinigø yra daugiau neguproto. Juk galima parengti progra-mas, gauti lëðø ið ávairiø fondø. Rei-kia tik norëti. O visas darbas, Jûs pui-kiai þinote, priklauso nuo asmenybiø,kurios ten dirba.

Dël ðios ataskaitos þr. priimtà Sei-mo nutarimà, p.574.

Parengë Marius GEDUTIS

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5812003. 04. 14

KONVENTE DISKUTUOTA DËL KONSTITUCINËS SUTARTIES STRAIPSNIØ,REGLAMENTUOJANÈIØ BENDRADARBIAVIMÀ TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALØ

SRITYSE IR APIBRËÞIANÈIØ EUROPOS SÀJUNGOS FINANSUS

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalø komiteto pirmininkas, Seimo atstovø Konvente dël Europosateities vadovas Vytenis Povilas Andriukaitis balandþio 8 d. plenarianiame posëdyje pateikë Seimo nariø,

gráþusiø ið Konvento dël Europos ateities, ataskaità.*

KONVENTAS • KONVENTAS • KONVENTAS • KONVENTAS • KONVENTAS

*Stenogramà galima rasti ir internete: www.lrs.lt / Informacijaapie Seimo posëdþius / Plenariniø posëdþiø darbotvarkës,svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, protokolai, stenogra-mos (balandþio 8 d. rytinio plenarinio posëdþio stenogramoje).

2002 m. „Seimo kronikoje“: apie Konventà dël Europos ateitiesþr. SK, 2002, Nr. 4 (210), p. 235; apie steigiamàjà Konventosesijà 2002 m. vasario 28 d. – kovo 2 d. þr. V.P.Andriukaièioataskaità SK, 2002, Nr. 7 (213), p. 446-448; apie Konventosesijà 2002 m. balandþio 15-16 d. þr. V.P.Andriukaièio ataskaitàSK, 2002, Nr. 12 (218), p. 720-721.; apie Konvento sesijà 2002m. birþelio 6-7 d. þr. V.P.Andriukaièio ataskaità SK, 2002, Nr.18 (224), p. 1148-1149. Ðiø metø „Seimo kronikoje“:apieKonvento sesijas 2003 m. vasario 26-28 d., kovo 5, 17-18 d. þr.V.P.Andriukaièio ataskaità SK, Nr. 9 (249), p. 462-464.

V.P.ANDRIUKAITIS. Praëjusios savaitës pabaigojevykusiame Konvente buvo diskutuojama dël straipsniø,reglamentuojanèiø bendradarbiavimà teisingumo ir vi-daus reikalø srityse ir apibrëþianèiø Europos Sàjungosfinansus. Rimèiausia diskusija ávyko dël to, ar reikia pa-naikinti dabar egzistuojanèià trijø ramsèiø sistemà. Kaipþinote, didþioji Konvento nariø dauguma buvo uþ tai,kad ji bûtø panaikinta ir kad teisingumo ir vidaus rei-kalø sritis bûtø pervadinta á laisvës, saugumo ir teisin-gumo sritá. Iki ðiol bendradarbiavimas teisingumo ir vi-daus klausimø srityje buvo grindþiamas tarpvyriausybi-niu metodu ir sprendimai buvo priimami vienbalsiðku-mo principu. Dabar siûloma, kad ateityje bûtø pereitaprie bendrijø principo ir diskutuojama dël kvalifikuo-tos daugumos balsavimo principo ávedimo, paliekantvienbalsiðkumo principà tik kai kuriose iðimtinëse sri-tyse. Mes, Lietuvos atstovai Konvente, teigiamai áverti-nome tuos pasiûlymus, jog vidaus reikalø srityje bûtinavadovautis solidarumo principu, áskaitant finansiná so-lidarumà, kad ið tikro bûtø finansuojamos visos sritys,susijusios su saugumo klausimais, ypaè su sienø kon-trole. Lietuvai tai turi labai daug reikðmës, nes Lietu-vos [kartu iðorine Europos Sàjungos esanti] siena buslabai didelë. Tai bus Europos Sàjungos iðorinë siena,todël mums finansavimas yra labai svarbus.

Konvente taip pat buvo diskutuojama dël Europosprokuroro institucijos reikalingumo. Tai yra gana sudë-tingas klausimas, nemaþa Konvento nariø dalis pasisa-ko „prieð“, yra argumentø „uþ“, todël kol kas siekiamakompromiso, kad galbût ateityje tokios institucijos rei-këtø.

Taip pat buvo diskutuojama dël Europos Sàjungosfinansø. Svarbiausias klausimas: koks finansavimo mo-delis yra optimalus tarp 25 ðaliø? Kaip turëtø bûti fi-nansuojama iðsiplëtusi Europos Sàjungos veikla bei kaipðioje srityje turëtø bûti priimami sprendimai? Lyg ir su-tarta, kad Europos Sàjunga turëtø turëti didesnius nuo-savus iðteklius, taèiau në vienas Konvento narys akty-viai neparëmë Europos mokesèio idëjos. Vëlgi siûlo-ma, kad jeigu prie to bûtø norima gráþti, tai tik po tamtikro pereinamojo laikotarpio. Ðiandien Sàjunga finan-suojama ið 4 skirtingø ðaltiniø, tas finansavimas yra ga-

na painus ir socialiai netei-singas. Galima pasakyti,kad net ir ne tokios turtin-gos ðalys kartais sumokadaugiau, negu joms reikë-tø mokëti. Finansinio Eu-ropos Sàjungos savaran-kiðkumo stiprinimas turë-tø bûti siejamas su socia-liniu Europos Sàjungosmodeliu ir socialinio soli-darumo ir teisingumoprincipo ágyvendinimu.Galima teigti, kad kuodaugiau lëðø Europos Sà-junga perskirstytø, tuo te-oriðkai bûtø geriau ir nau-dingiau Lietuvai, nes mesið tikro suinteresuoti di-desne parama.

Konvente buvo pateikti ir nauji Konstitucijos straips-niai. Tai – 1 dalies 3 ir 37 straipsniai: demokratinio Sà-jungos gyvenimo, Sàjungos ir jos visos artimiausios ap-linkos, narystës Sàjungoje bei bendrosios ir baigiamo-sios nuostatos. Mes pastabas turësime pateikti iki ba-landþio 11 d. Ðá ketvirtadiená [balandþio 10 d.] kaip tikrinksis ekspertø grupë pastaboms apibendrinti. Tai tiektrumpos informacijos ið posëdþiø Konvente.

582 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

BIUDÞETAS IR FINANSAI

Balandþio 7 d. komitetas nusprendë pritarti:-Prekyvieèiø mokesèio ástatymo pripaþinimo netekusiu galios projekto ástatymo projektui Nr.IXP-1092;-patobulintam Gyventojø turto ir pajamø deklaravimo ástatymo 1, 5(1), 6 ir 11 straipsniø papildymo ir pakeiti-

mo ástatymo projektui Nr.IXP-2115.-patobulintam Mokesèio uþ aplinkos terðimà ástatymo 11 straipsnio 2 dalies ágyvendinimo ástatymo projektui

Nr.IXP-2285(2), atsiþvelgiant á Aplinkos apsaugos komiteto siûlymà ástatymo projektà papildyti dviem naujais straips-niais ir komiteto pirmininko Algirdo Butkevièiaus pasiûlymà pakeisti „Mokesèio uþ aplinkos terðimà ið mobiliøtarðos ðaltiniø tarifai“ priedëlá, nustatant ðiuos tarifus:

Ið esmës pritarta Vyriausybës pateiktam Sveikatossistemos ástatymo ir sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymopakeitimo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP-2422.Pagrindiniam –Sveikatos reikalø komitetui siûloma pa-tobulinti projektà, atsiþvelgiant á Seimo kanceliarijos Tei-sës departamento iðvadas ir ðá Komiteto pasiûlymà:

Pakeisti Ástatymo pirmojo skirsnio 15 straipsná ir jáiðdëstyti taip:

„41 straipsnis. Specialioji savivaldybiø visuomenëssveikatos rëmimo programa

1. Specialiosios savivaldybiø visuomenës sveikatos rë-mimo programos lëðos naudojamos visuomenës sveika-tos programoms finansuoti ir remti.

2. Programos finansavimo ðaltiniai:1)savivaldybës biudþeto asignavimai;2)ne maþiau kaip 0,3 procento privalomojo sveika-

tos draudimo fondo biudþeto, atsiþvelgiant á savivaldy-bës gyventojø skaièiø;

3)20 procentø specialiosios savivaldybiø aplinkos ap-saugos rëmimo programos lëðø;

4)savanoriðkos fiziniø ir juridiniø asmenø ámokos;5)kitos teisëtai ágytos lëðos.3. Specialiosios programos lëðos kaupiamos atskiro-

je savivaldybës biudþeto sàskaitoje. Programos finansa-vimo pajamos ir iðlaidos planuojamos savivaldybës biu-dþete savivaldybiø tarybø nustatyta tvarka.“

Taip pat ið esmës pritarta Valstybës ámonës Ignali-nos atominës elektrinës dël jos eksploatavimo uþbaigi-mo atleidþiamø ið darbo darbuotojø papildomø uþimtu-mo ir socialiniø garantijø ástatymo projektui Nr.IXP-2342.Pagrindiniam – Socialiniø reikalø ir darbo komitetui pa-siûlyta patobulinti ástatymo projektà, atsiþvelgus á Seimokanceliarijos Teisës departamento iðvadas, kuriose siû-loma patikslinti sàvokø apibrëþimus bei nuostatas sude-rinti su galiojanèiais teisës aktais.

Dël Visuomenës informavimo ástatymo 2 ir 28straipsniø papildymo ástatymo projekto Nr.IXP-2031 nu-spræsta siûlyti pagrindiniam – Ðvietimo, mokslo ir kultû-

Transporto Kuro rûðis Mokesèio tarifai, Lt/t/(ciklà)priemonëms arba ciklas 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.1. Motorinëms benzinas 21 21 21 21 21

dyzelinas 22 22 22 22 22suskystintos naftosdujos

20 20 20 20 20transportopriemonëms su vidausdegimo varikliais

suslëgtos gamtinësdujos

16 16 16 16 16

2. Laivams benzinas 32 32 32 32 32dyzelinas 34 34 34 34 34mazutas, kurio sie-ringumas £0,5%

8 8 8 8 8

mazutas, kurio sie-ringumas nuo 0,5%iki 1,5%

14 14 14 14 14

mazutas, kurio sie-ringumas nuo 1,5%iki 2,5%

20 20 20 20 20

3. Geleþinkeliø trans-porto priemonëms

dyzelinas 26 26 26 26 26

4. Lëktuvø pakilimo irnusileidimo ciklui

uþ vienà ciklà 5 5 5 5 5

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5832003. 04. 14

ros komitetui taip pat atsiþvelgti á Seimo kanceliarijosTeisës departamento pastabas; ástatymo projekte nusta-tyti tikslesnius, su Visuomenës informavimo ástatymo 28straipsnio 1 dalyje átvirtinta nuostata, kad valstybë remiavieðosios informacijos rengëjø kultûrinæ ir ðvieèiamàjàveiklà suderintus kriterijus, kuriø pagrindu bûtø remia-mos pagrindinio komiteto pasirinktos periodiniø leidi-niø grupës; tikslinant kriterijus, ávertinti Visuomenës in-formavimo ástatymo 29 straipsnio 2 dalyje átvirtintà nuo-statà, pagal kurià turi bûti uþtikrinta, kad në vienas as-muo neuþimtø monopolinës padëties ar nepiktnaudþiau-tø uþimama dominuojanèia padëtimi tarp vieðosios in-formacijos rengëjø ar platintojø arba kurios nors atski-ros visuomenës informavimo priemoniø rûðies rinkoje.

Be to, Biudþeto ir finansø komitetas siûlo pagrindi-niam komitetui ávertinti galimybæ remti spaudà, remiantprenumeruojamos spaudos pristatymà.

Pagrindiniam – Kaimo reikalø komitetui siûloma to-bulinti Þemës ástatymo pakeitimo ástatymo projektàNr.IXP-2275, atsiþvelgiant á Seimo kanceliarijos Teisësdepartamento pastabas: be kita ko, siûloma patikslintiprojektu siûlomo keisti ástatymo 2 straipsnio 3 dalies for-muluotæ „áteisinti naudotis“, atsiþvelgiant á tai, kad Lie-tuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), api-brëþiant nuomos ir panaudos sàvokas, nurodoma, kadnuomos ar panaudos objektas perduodamas laikinai val-dyti ir naudotis nuomininkui ar panaudos gavëjui (CK6.545, 6.629 straipsniai). Atitinkamai turëtø bûti patiks-linti ir kiti projekto straipsniai, kuriuose naudojama nu-rodyta formuluotë. Teisës departamentas taip pat siûlopatikslinti projekto 2 straipsnio 7 ir 8 daliø redakcijas,nes þemë gali bûti naudojama bei valdoma ir teismosprendimo pagrindu. Be to, þemës valdymas patikëjimoteise gali atsirasti ir pagal turto patikëjimo sutartá (Civi-linio kodekso 6.953 str.), todël Teisës departamentas siûloapsvarstyti, ar nereikëtø patikslinti projekto 2 straipsnio8 dalies redakcijos.

Labdaros ir paramos fondø ástatymo pakeitimo ásta-tymo projektas Nr.IXP-1701 gràþintas iniciatoriams to-bulinti.

Paskirti iðvadø rengëjai dël ðiø ástatymø projektø:

- Gyventojø santaupø atkûrimo ástatymo 6 straips-nio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-1514 – ArturasPlokðto ir Raimundas Palaitis;

- Paskolø ið uþsienio bankø akcinës bendrovës „Ma-þeikiø nafta“ Maþeikiø naftos perdirbimo gamyklos re-konstrukcijos bei Bûtingës naftos terminalo statybos pro-jektui finansuoti ir bendrovës „Maþeikiø nafta“ apyvar-tinëms lëðoms papildyti ástatymo pakeitimo ástatymo pro-jekto Nr.IXP-2465 - Algirdas Butkevièius ir RaimundasPalaitis;

-Vidaus reikalø, Specialiøjø tyrimø tarnybos, valsty-bës saugumo, kraðto apsaugos, prokuratûros, Kalëjimødepartamento, jam pavaldþiø ástaigø bei valstybës ámo-niø pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymo 11straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-2324 –Vytautas Saulis ir Andrius Kubilius.

Aptartos Hipotekinio kreditavimo priemoniøádiegimo galimybës ir sàlygos Lietuvoje

Balandþio 9 d. Biudþeto ir finansø komitetas, Lietu-vos laisvosios rinkos institutas bei Finansø analitikø aso-ciacija surengë apskrito stalo diskusijà. Renginio tikslas- kartu su finansø rinkos dalyviais – bankininkais, inves-tuotojais, finansø makleriais, ekspertais, politikais, atsa-kingais valstybës tarnautojais – aptarti naujø hipoteki-nio kreditavimo priemoniø ádiegimo galimybes ir sàly-gas, ávertinti parengtà Hipotekiniø obligacijø ir hipote-kinio kreditavimo ástatymo projektà, apibendrinti, ar yrabûtini minëto ástatymo projekto pakeitimai, kad bûtøátvirtinta hipotekinio kreditavimo sistema.

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

584 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Tomas Garbaravièius, Lietuvos banko Pinigø poli-tikos departamento Pinigø politikos priemoniø skyriausvirðininko pavaduotojas pristatë uþtikrintø obligacijø rû-ðis ir jø emisijos principus, diskutuotinas Hipotekiniø ob-ligacijø ir hipotekinio kreditavimo ástatymo projekto nuo-statas bei iðvadà dël ðio projekto; supaþindino su uþtik-rintø obligacijø amerikietiðkojo ir europietiðkojo mode-liø pagrindiniais bruoþais bei pateikë ðias iðvadas:

-europietiðkasis modelis uþtikrina maþesnæ konku-rencijà, jei emitentai tik bankai; emitentas diskretiðkaivaldo kreditø portfelá, hipotekiniø obligacijø uþtikrini-mà; investuotojams áprastos obligacijos; emitento kapi-talas suteikia papildomà apsaugà; priþiûri Lietuvos ban-kas ir VPK.

-amerikietiðkasis modelis – demokratiðkas, gali da-lyvauti ávairios finansø ástaigos ir net ámonës; lankstus,obligacijas galima uþtikrinti ávairiais pinigø srautais (netgitais, kuriø hipoteka neámanoma); palankus inovacijoms,kurias pakanka numatyti emisijos prospekte; mënesiniaimokëjimø srautai, ypaè saugus jei reikalavimai perdrau-dþiami kreditø draudimo bendrovëje; padidëja nuosavokapitalo gràþa, o mainais gautas lëðas vël galima naudotikreditavimui, lizingui ir ðis modelis sparèiai populiarëjakontinentinëje Europoje.

Be kita ko, praneðëjas pateikë pastabas dël maksi-malaus kredito ir turto vertës santykio, numatyto ástaty-mo projekte; dël hipotekos obligacijø iðpirkimo termi-nø, taip pat pasiûlë patikslinti ástatymo projekte vartoja-mus terminus: visas vadinti uþtikrintomis obligacijomis,þodis hipotekinës neturëtø automatiðkai reikðti bûsto hi-potekos, atsiþvelgti á kalbininkø siûlimà naudoti „hipo-tekos“ vietoj „hipotekinë“, „hipotekos, taupymo lakðtai“vietoj hipotekiniai, taupyminiai lakðtai bei nurodyti, ko-kio turto hipoteka: bûsto, þemës, laivø, kito turto hipo-tekos obligacijos ir t.t.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Finan-sø analitikø asociacijos narys Andrius Bogdanovièiuspraneðime „Polemika dël finansø ástaigø galimybiø ið-leisti hipotekines obligacijas: teisiniai ir ekonominiai as-pektai“ pastebëjo, kad nëra stipriø ekonominiø ir teisi-niø argumentø prieð leidimà visoms finansø ástaigoms,atitinkanèioms nustatytus reikalavimus, uþsiimti specia-liame ástatyme numatyta veikla. Be to, tikëtis apèiuopia-mos naudos ið naujo „instrumento“ galima tik panaiki-nus ástatymo projekte átvirtintas konkurencijà ribojan-èias nuostatas.

Pasak praneðëjo, leisti visoms finansø ástaigoms vers-tis ástatymo projekte numatyta veikla negalima dël ESteisyno reikalavimø; leidus visoms finansø ástaigoms leistihipotekos obligacijas – padidëtø investavimo á hipote-kos obligacijas rizika; dabar rinkoje tik komerciniai ban-kai yra finansiðkai pajëgus ir pakankamai kvalifikuoti ið-leisti hipotekos obligacijas ir teikti hipotekos kreditus.Be to, ástatymo projektas neuþkerta galimybiø visoms fi-nansø ástaigoms iðleisti hipotekos obligacijas.


SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5852003. 04. 14

Apskrito stalo diskusijoje dalyvavusi Finansø anali-tikø asociacijos prezidentë Viktorija Trimbel analizavo,„ar saugu investuoti á reikalavimo teisëmis garantuotusvertybinius popierius?; vertybiniø popieriø rûðys, emi-tentai, privalumai ir rizikos.

Audito pakomiteèio posëdis

Balandþio 9 d. Biudþeto ir finansø komiteto Auditopakomitetis apsvarstë Finansø ministerijos pateiktà me-tinæ Lietuvos vieðøjø juridiniø asmenø vidaus audito tar-nybø 2002 m. veiklos ataskaità. Svarstymo metu prieitaiðvados, kad artimiausiu laiku reikia daryti platesnæ dis-kusijà Seime dël Vidaus kontrolës ir vidaus audito ásta-tymo taikymo, ieðkoti bûdø glaudesniam bendradarbia-vimui tarp Valstybës kontrolës ir vieðøjø juridiniø asme-nø vidaus audito tarnybø bei tarp juridiniø asmenø va-dovø ir jø vidaus audito tarnybø vadovø. Audito pako-mitetis pateikë Biudþeto ir finansø komitetui sprendimoprojektà „Dël vieðøjø juridiniø asmenø vidaus kontro-lës sistemos tobulinimo“.

Pakomitetis apsvarstë Valstybës kontrolës 2003-02-28 teminio tikrinimo „Lietuvos Respublikos þemës fon-do 2001 metais valstybinës apskaitos teisingumo ir þe-mës naudojimo valstybinës kontrolës vertinimas“ apiben-drinimà. Já Valstybës kontrolë pateikë Seimui po atliktoaudito, vertinant Kauno, Klaipëdos, Panevëþio miestuo-se ir Klaipëdos, Panevëþio, Trakø rajonuose apskrièiøvirðininkø administracijø 2001 metais vykdytà Þemës fon-do valstybinæ apskaità bei þemës naudojimo valstybinækontrolæ. Pakomitetis pateikë Biudþeto ir finansø komi-tetui sprendimo projektà dël Valstybës kontrolës pateik-tø rekomendacijø ágyvendinimo.

Audito pakomitetis taip pat apsvarstë, kaip ágyven-dinamos Valstybës kontrolës veiklos audito „Kauno lais-vosios ekonominës zonos steigimo vertinimas“ rekomen-dacijos. Audito pakomiteèio pirmininkas Vytautas Sau-lis pakomiteèio nariams praneðë, kad Ûkio ministerijasutiko su Valstybës kontrolës rekomendacijomis ir Ûkioministras Petras Èësna, siekdamas ágyvendinti Valstybëskontrolës audito rekomendacijas, 2003-02-19 iðleido ása-kymà dël Lietuvos Respublikos Valstybës kontrolës veik-los audito ataskaitos rekomendacijø ágyvendinimo. Vyk-dydama ðá ministro ásakymà, Audito ataskaità kovo 6dienos posëdyje apsvarstë laisvøjø Ekonominiø zonøvalstybinës prieþiûros komisija. Komisija nusprendë, kadiki kovo 31 dienos Ûkio ministerija kartu su Kauno ap-skrities virðininko administracija ir Kauno laisvosios eko-nominës zonos valdymo UAB turëjo parengti LietuvosRespublikos Kauno laisvosios ekonominës zonos ástaty-mo 3 ir 4 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà, taèiaulig ðiol jis dar neparengtas. Audito pakomiteèio pirmi-ninkas V. Saulis pasiûlë pakomiteèio nariams daryti ðioklausimo svarstymo pertraukà iki bus parengtas minëtasástatymo pakeitimo projektas.

EUROPOS REIKALAI

Pristatytos Europos Virðûniø tarybossusitikimo iðvados

Balandþio 7 d. komitetui Uþsienio reikalø ministeri-jos sekretorius Rytis Martikonis pristatë Europos Virðû-niø tarybos susitikimo, vykusio 2003 m. kovo 20-21 d.Briuselyje, iðvadas.

Ministerijos sekretoriaus teigimu, ðiame susitikimedaugiausia buvo diskutuojama dël Irako, taèiau Euro-pos Sàjungos valstybëms narëms nesuderinus poþiûriø,bendra pozicija dël Irako nebuvo suformuota.

Europos Virðûniø tarybos susitikime taip pat buvodiskutuojama dël Lisabonos strategijos ágyvendinimo.R.Martikonis teigë, kad Europos Sàjungos strateginistikslas –„Europoje sukurti konkurencingiausià ir dina-miðkiausià pasaulyje þiniomis grindþiamà ekonomikà“,kurá nustatë 2000 m. kovo mën. Lisabonoje ávykæs Euro-pos virðûniø susitikimas, ir yra bendras tiek dabartiniø,tiek naujø ES valstybiø nariø tikslas. Lietuva labai verti-na tai, kad pirmà kartà buvo átraukta á 2003 m. EuroposKomisijos Pavasarinio raporto ES valstybiø nariø ir kan-didaèiø palyginimà pagal tam tikrus struktûrinius indi-katorius. Pasak ministerijos sekretoriaus, tai neabejoti-nai padës identifikuoti tas sritis, kuriose apsikeitimas pa-tirtimi ir geriausia praktika su kitomis valstybëmis Lie-tuvai bûtø ypaè naudingas ir reikalingas.

Iðklausius informacijà apie Europos Virðûniø tary-bos susitikimo rezultatus, nuspræsta kartu su Uþsienioreikalø ministerija surengti seminarà dël Lisabonos stra-tegijos ágyvendinimo.

Komitetas iðklausë informacijà apie pasirengimo re-ferendumui dël Lietuvos Respublikos narystës EuroposSàjungoje eigà. Pasak Europos komiteto prie Vyriausy-bës visuomenës informavimo skyriaus vedëjos DainidosValsiûnaitës, referendumo kampanija vyksta sklandþiaiir jau matyti rezultatai – didëja Lietuvos narystæ Euro-pos Sàjungoje palaikanèiøjø skaièius (remiantis kovomën. apklausø rezultatais, jei vyktø referendumas, uþ Lie-tuvos narystæ ES balsuotø 65,5 proc. apklaustøjø;. vasaránarystæ ES palaikë 63,9 proc.). Komitetas pritarë Euro-pos komiteto prie Vyriausybës siûlymui Seimo Europosreikalø komiteto nariams dalyvauti referendumo kam-panijos akcijose „eurotelefonas“ ir „eurobusas´, teikiantLietuvos gyventojams informacijà apie integracijà á Eu-ropos Sàjungà.

Europos reikalø komitete apsvarstytas „LietuvosRespublikos Valstybës ámonës Ignalinos atominës elek-trinës, dël jos eksploatavimo nutraukimo atleidþiamø iðdarbo darbuotojø, papildomø uþimtumo ir socialiniø ga-rantijø ástatymo“ projektas, kuriam nuspræsta pritarti.Pagrindiniam – Socialiniø reikalø ir darbo komitetui siû-loma atsiþvelgti á Seimo Teisës departamento pasiûlymusdël ðio projekto.


586 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Komitete aptartas pasirengimas Seimo stebëtojøveiklai Europos Parlamente. Nuspræsta raðtu kreiptis áSeimo valdybà dël stebëtojø komandiravimo, mobiliøjøtelefonø apmokëjimo bei sveikatos draudimo klausimø.Taip pat buvo nutarta kreiptis á valdybà su praðymu Sei-mo biure Europos Parlamente skirti tarnautojo etatà dar-bui su stebëtojø delegacija.

Balandþio 10 d. ávyko neeilinis Europos reikalø ko-miteto posëdis.

Komiteto posëdyje taip pat buvo pritarta LietuvosRespublikos Vyriausybës 2002 metø veiklos ataskaitoseurointegracinei daliai. Komiteto pirmininko Vytenio Po-vilo Andriukaièio teigimu, Vyriausybës veiklà 2002 m.eurointegracinëje srityje galima vienareikðmiðkai ávertintikaip gerai atliktà darbà. 2002 m. gruodþio 13 d. Kopen-hagos Europos Virðûniø Tarybos susitikime iðgirstas kvie-timas Lietuvai tapti Europos Sàjungos nare yra geriau-sias ðio darbo ávertinimas.

INFORMACINËS VISUOMENËSPLËTRA

Visuomenës informavimo ástatymo pataisosgràþintos iniciatoriui tobulinti

Balandþio 7 d. Seimo Informacinës visuomenës plët-ros komitetas, apsvarstæs Visuomenës informavimo ásta-tymo 2 ir 28 straipsniø papildymo ástatymo projektàNr.IXP-2031, nusprendë siûlyti pagrindiniam – Ðvieti-mo, mokslo ir kultûros komitetui gràþinti projektà ini-ciatoriui patobulinti, atsiþvelgiant á ðiuos pasiûlymus: pa-tikslinti ástatymo taikymo objektà („rajonø periodiniaileidiniai“), nagrinëti galimybæ rajonø periodiniams lei-diniams kompensuoti prenumeratos pristatymo paslau-gø kaðtus (iðlaidas).

Pasak komiteto, Visuomenës informavimo ástatymo2 ir 28 straipsniø papildymo ástatymo projekte Nr.IXP-2031 suformuluotos nuostatos, kuriomis visuomenës in-formavimo priemoniø leidybos bei informacijos rengi-mo paslaugø rinkos regioniniame ir vietiniame lygme-nyje ketinama átvirtinti valstybinio rinkos reguliavimoprincipà. Ástatymo pataisø poreikis grindþiamas bûtiny-be sudaryti sàlygas ið dalies padengti dël PVM ástatymoatsiradusias papildomas leidiniø leidybos bei pardavimoiðlaidas.

Ketinimai valstybës paramà teikti tik regioniniø lei-diniø leidybai yra nenaudingi maþiems vieno ar dviejørajonø ribose platinamiems laikraðèiams:

pirma, rajoniniai leidiniai nëra lygiavertis konkuren-tas apskrities laikraðèiams reklamos uþsakovø atþvilgiu.Rajono laikraðèiai iðsilaiko ið smulkiøjø verslininkø irfiziniø asmenø skelbimø bei reklamos, kurios apimtys ir

komercinë vertë neprilygsta stambiø ûkio subjektø per-kamai taip vadinamajai „didþiajai reklamai´;

antra, pastaruoju metu ryðkëja tendencija, jog rajo-niniai leidiniai akivaizdþiai pralaimi konkurencinæ kovàapskrièiø leidiniams, tad áregistruota ástatymo pataisadar labiau iðkreips situacijà informacinëje ir leidybinëjerinkoje. Tai reiðkia, kad bus sudarytos sàlygos ne tik ka-pitalo, bet ir þiniasklaidos stambinimui. Dël to gali iðkil-ti reali grësmë konstitucinëms vartotojø pasirinkimo beiþodþio laisvëms;

treèia, taip pat diskutuotinas ástatymo pataisos tiks-las – nuo 2003-01-01 ásigaliojusio 5 proc. PVM laikraðti-niam popieriui bei laikraðèiams pasekmiø suðvelninimas.Lieka neaiðku, kodël valstybës paramos tikslu netapo ra-joniniø leidiniø prenumeratos pristatymo iðlaidø kom-pensavimas. Lietuvos þurnalistø sàjungos skaièiavimais,per metus vienam rajoniniam leidiniui tenkanèios tokiopobûdþio iðlaidos (periodiniø leidiniø pristatymas kai-mø ir miesteliø gyventojams) sudaro apie 10 tûkst. Ltsumà. Pastebëta, jeigu svarstant áregistruotà ástatymo pa-taisà bûtø atsiþvelgta á Seimo nariø D.Teiðerskytës beiO.Babonienës pasiûlymus ir dël to pasikeistø valstybësparamos teikimo objektas, valstybës iðlaidos per metussudarytø 600-700 tûkst. Lt.

Komiteto vertinimu, áregistruota ástatymo pataisa netik neeliminuoja neigiamø rinkos raidos tendencijø (ka-pitalo ir þiniasklaidos stambinimas), bet gali dar labiauiðkreipti konkurencinæ kovà.

Komitetas, apsvarstæs Lietuvos nacionalinio radijoir televizijos tarybos 2002 metø veiklos ataskaità, nuspren-dë ið esmës pritarti Lietuvos nacionalinio radijo ir tele-vizijos tarybos 2002 m. veiklos ataskaitai. Seimui siûloparengti ástatymø pakeitimø projektus, remiantis Seimofrakcijø nacionalinio susitarimo dël elektroninës þiniask-laidos dvinarës sistemos plëtojimo projektu. Be to, siûloLietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai áverti-nus tai, kas numatyta LRT strateginiuose tiksluose, tran-sliuoti naujas ir stiprinti jau esamas laidas apie þiniø vi-suomenæ, informacijos technologijas, elektroninæ þiniask-laidà.

Balandþio 9 d. Informacinës visuomenës plëtros ko-mitetas, dalyvaujant Finansø ministerijos, Lietuvos ban-ko bei AB banko

„Hansa – LTB“ atstovams, apsvarstë Mokëjimø ásta-tymo pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-2440 ES. Ben-dru sutarimu nuspræsta pritarti iniciatoriø pateiktam ásta-tymo projektui.

Svarstant ástatymo projektà kilo diskusija dël ástaty-mo projekto ketvirto skirsnio, reglamentuojanèio elek-troniniø mokëjimo priemoniø apsaugos bei atsakomy-bës uþ jø praradimà taikymo tvarkà, ásigaliojimo datos.Komitetas balsø dauguma nusprendë pritarti ástatymoprojekte átvirtintai nuostatai, jog ðio skirsnio normos pra-deda galioti nuo 2003 metø liepos 1 dienos.


SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5872003. 04. 14

KAIMO REIKALAI

Balandþio 9 d. komitetas iðklausë VÁ Þemës ûkio in-formacijos ir kaimo verslo centro (ÞÛIKVC) generaliniodirektoriaus Sigito Puodþiuko informacijà apie Lietuvosþemës ûkio integruotos administravimo ir kontrolës siste-mos (IAKS) diegimà bei ágyvendinimà Lietuvoje.

Europos Sàjungos reglamente numatyta, kad gautiparamà tiesioginëmis iðmokomis ið jos struktûriniø fon-dø galima su sàlyga, kad ðalyje bus pilnai ágyvendinta irtinkamai funkcionuojanti integruota administravimo irkontrolës sistema.

Þemës ûkio ministro 2002 m. spalio 3 d. ásakymu Nr.399 ,,Dël Integruotos administravimo ir kontrolës siste-mos ágyvendinimo´ patvirtinta IAKS ágyvendinimo tvar-ka, kurioje numatytos institucijø, dalyvaujanèiø kuriantir ágyvendinant ðià sistemà funkcijos. IAKS sudëtinësdalys: Gyvuliø identifikavimo ir registravimo bei Þemëssklypø tapatybës nustatymo sistemos, kompiuterinës duo-menø bazës, paraiðkos paramai gauti bei kontrolës siste-ma. Ðiø sudëtiniø daliø kûrimà ir ágyvendinimà regla-mentuoja þemës ûkio ministro ásakymai bei sistemos kû-rime dalyvaujanèiø institucijø teisës aktai.

Nacionalinë mokëjimo agentûra (NMA) – pagrin-dinë institucija, atsakinga uþ ES paramos lëðø tinkamàadministravimà, kontrolæ bei paramos lëðø apskaità. Ðiosfunkcijos tinkamai gali bûti uþtikrintos tik ágyvendinusðiuolaikines informaciniø sistemø technologijas, uþtikri-nanèias patikimos informacijos apie paramos gavëjus beijø gamybinæ veiklà surinkimà bei apdorojimà.

VÁ Þemës ûkio informacijos ir kaimo verslo centraskartu su Nacionaline þemës tarnyba vykdo darbus, susi-jusius su kitos IAKS sudëtinës dalies – Þemës sklypø ta-patybës nustatymo sistemos (þemës sklypø registro) kû-rimu ir ágyvendinimu. Tai dagiausia lëðø reikalaujantisIAKS elementas, nes sistema turi remtis kompiuterinë-mis geografinëmis informacinëmis sistemomis, grafinë-mis þemës sklypø blokø duomenø bazëmis, áskaitant pa-sëliø nuotraukas ið palydovo, labai kokybiðkø ortofotoþemëlapiø gamyba bei jø nuolatiniu atnaujinimu.

Siekiant tinkamai pasirengti tiesioginiø iðmokø ad-ministravimui bei uþtikrinti buvo papildytas ministro ása-kymas, nustatantis, kad Valstybinë maisto ir veterinari-jos tarnyba yra atsakinga uþ ES reglamentø ágyvendini-mà veterinarijos srityje sistemos kûrimo, ágyvendinimoir palaikymo darbus. Kitai IAKS sistemos kûrime daly-vaujanèiai institucijai – ÞÛIKVC priskirtos centrinësduomenø bazës tvarkymo funkcijos.

Þemës ûkio ministerija uþtikrino, kad ði sistema busádiegta laiku ir atitiks ES keliamus reikalavimus. Ðiai uþ-duoèiai ávykdyti numatytos reikiamos lëðos bei konkre-tûs darbø atlikimo terminai. Informacija Komitete pri-imta þiniai.

Komitetas, apsvarstæs Vyriausybës 2002 metø veik-los ataskaità bendru sutarimu nusprendë ið esmës pri-

tarti Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 metø veik-los ataskaitai su ðiomis pastabomis:

-þemës ûkiui kasmet skiriama nepakankamai nacio-nalinio biudþeto lëðø þemës ûkio ir kaimo plëtros strate-gijai ágyvendinti;

-nesubalansuoti ekonominiai santykiai þemës ûkioprodukcijos gamybos, perdirbimo bei maisto produktøprekybos sferose;

-lëtai vykdomas nuosavybës teisiø á þemæ atkûrimas;-ið esmës neiðspræstas melioracijos árenginiø tinka-

mos techninës bûklës uþtikrinimo finansavimas;-stiprintinas þemës ûkio konsultavimas, kaimo gyven-

tojø ðvietimas ir informavimas;-Lietuvos þemës ûkio ir maisto produktø eksporto ska-

tinimo 2002-2003 metø programa ir jos ágyvendinimo prie-monës nëra pakankamai efektyvios ir nesudaro galimy-biø daugiau eksportuoti lietuviðkø maisto produktø.

Padëtis pieno ûkyje

Kaimo reikalø komitetas dar kartà apsvarstë padëtáðalies pieno ûkyje. Komiteto nuomone, per pastaruosiusdu metus dirbama „gaisrø gesinimo“ principu, ypaè pa-aðtrëjus padëèiai – skiriama tam tikra papildoma finan-sinë parama pieno gamintojams ir perdirbëjams, taèiautai nesprendþia tø problemø, kurios laukia pieno gamin-tojø ir perdirbëjø stojant á ES.

Neávertinamas faktas, kad nevykdant sunkiai sude-rëtø pieno kvotø – galimi þymiai didesni nuostoliai, kasturës átakos visam Lietuvos ûkiui, taip pat ir pieno ga-mybai, perdirbimui ir prekybai. ES ðalyse jau daugeli me-tø pieno rinka grieþtai reguliuojama. Lietuvai nepriëmusjokiø reguliavimo priemoniø, ði rinka tapo visiðkai de-stabilizuota.

Komiteto posëdyje buvo paþymëta, kad perdirbëjai,konkuruodami tarpusavyje ir su prekybiniais tinklais,stengiasi maþinti þaliavos supirkimo kainà iki jokia logi-ka nepateisinamø dydþiø, nesirûpina perdirbimo kaðtømaþinimu, kurie yra dvigubai didesni negu ES ðalyse, di-dëja jø ásiskolinimai bankams uþ gautas paskolas gamy-bos modernizavimui. Tai praktiðkai gula ant pieno ga-mintojø peèiø.

Þemës ûkio bendrovës, kooperatyvai ir kiti stambesnipieno gamintojai, suprasdami ûkiø modernizavimo ir ga-mybos specializavimo svarbà, pertvarko savo ûkius, die-gia paþangias technologijas, ima kreditus, didina pienoprodukcijos gamybà ir klimpsta á skolas. Ásigalioja prin-cipas- kuo daugiau gamini- tuo didesnis nuostolis.

Smulkiesiems pieno gamintojams ði verslo ðaka pas-kutinis pajamø ðaltinis, kuris vis labiau senka. Iki ðiolsmulkiesiems gamintojams nepasiûlyta jokia konkretiveiklos alternatyva.

Ðalims kandidatëms ES rinkos reguliavimo priemo-nës ásigalios nuo 2004 m. geguþës 1 d. taèiau mûsø kai-mynai lenkai jau nelaukia, kol tai sutvarkys Briuselis ir iðsavo labai deficitinio biudþeto randa galimybæ subsidi-


588 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

juoti mësos intervencinius pirkimus, jau ávedë tikslinespieno kainas.

Komitetas ragina jau dabar pradëti ruoðtis ir ágyven-dinti Þemës ûkio ir kaimo plëtros ástatymo nuostatas,kurios numato konkreèias þemës ûkio ir maisto produk-tø gamybos ir rinkos ekonominio reguliavimo priemo-nes bei tiksliniø pieno kainø ávedimà. Komiteto vertini-mu, reikia pradëti modeliuoti rinkos reguliavimo prie-mones, rengti pieno produktø gamybos kaðtø nustatymometodikà ir realiai ruoðtis dirbti ES rinkos reguliavimosàlygomis.

Be to, kaimo reikalø komitetas apsvarstë Seimo na-riø Vaclovo Karbausko ir Sauliaus Lapëno pasiûlymamsLietuvos Respublikos cukraus ástatymo 5 straipsnio pa-keitimo ir papildymo projektui Nr.IXP-2315 ir jiems pri-tarë.

NACIONALINIS SAUGUMAS IRGYNYBA

Balandþio 7 d. komitetas apsvarstë Vyriausybës 2002metø veiklos ataskaitos XIII dalá „Nacionalinis saugu-mas ir kraðto apsauga“. Paþymëta, jog 2002 metais Vy-riausybë sëkmingai vykdë programos priemoniø ágyven-dinimo planà, yra teigiamø pokyèiø, uþtikrinant ðaliesvidaus saugumà, plëtojant valstybës sienos apsaugos sis-temà, tobulinant jûros sienos apsaugà. Parengta ar pa-tvirtinta daug svarbiø dokumentø: Nacionalinë narkoti-kø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa, na-cionalinës kovos su korupcija strategija ir programa, Ko-rupcijos prevencijos ástatymas ir kt.

Taip pat pastebëta, jog ne visos Vyriausybës 2002 me-tø programos priemonës buvo ágyvendintos, pvz.: neávyk-dytas ásipareigojimas sudaryti Nacionalinio saugumo stra-teginio planavimo grupæ (vadovaujantis Nacionaliniosaugumo pagrindø ástatymo nuostatomis) bei ákurti Stra-teginiø tyrimø ir analizës centrà.

Pritarta valstybës sienos apsaugos tarnybosmetinei ataskaitai

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarëValstybës sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikaløministerijos (toliau VSAT) 2002 metø veiklos ataskaitai.

Posëdyje dalyvavæs VSAT vadas Algimantas Songailasakë, jog padëtis prie valstybës sienos kontroliuojama,2002 metø priemonës, numatytos VSAT ir VRM meti-niuose veiklos planuose, Vyriausybës tikslinëse progra-mose ávykdytos.

Per svarstymà ávardyti prioritetiniai 2003 m. uþdavi-niai: Ðengeno vizinio reþimo reikalavimø taikymas Bal-tarusijos, Rusijos ir Ukrainos pilieèiams, personalo dar-bo tobulinimas, sklandus pasirengimas ir perëjimas prieikiteisminio tyrimo nuo ð.m. geguþës 1 d., bûsimosios ið-

orinës sienos su Baltarusija ir Rusija apsaugos organiza-vimas ir kt.

Komitetas bendru sutarimu pritarë trims Seimo nu-tarimo projektams, pagal kuriuos siûloma pratæsti Lie-tuvos kariø dalyvavimà NATO vadovaujamose tarptau-tinëse operacijose:

-Seimo nutarimo „Dël Lietuvos kariø dalyvavimoNATO vadovaujamoje tarptautinëje taikos stabilizavimooperacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratæsimo“ pro-jektui Nr.IXP-2455, kuriuo siûloma suteikti teisiná pa-grindà iki 2 Lietuvos kariø dalyvavimui NATO vadovau-jamoje tarptautinëje taikos stabilizavimo operacijoje Bos-nijoje ir Hercegovinoje nuo 2003 m. rugpjûèio mënesioiki 2004 m. vasario mënesio;

-Seimo nutarimo „Dël Lietuvos kariø dalyvavimoNATO vadovaujamoje tarptautinëje taikos operacijojeKosovo provincijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje“ projek-tui Nr.IXP-2456, kuriuo siûloma siøsti iki 135 Lietuvoskariø dalyvauti NATO vadovaujamoje tarptautinëje tai-kos operacijoje Kosovo provincijoje, Serbijoje ir Juod-kalnijoje, nuo 2003 m. rugpjûèio mën. iki 2004 m. kovomën. (30 kariø Lenkijos ir Ukrainos bataliono sudëtyjeir iki 105 kariø Danijos bataliono sudëtyje);

-Seimo nutarimo „Dël Lietuvos kariø dalyvavimoJAV vadovaujamoje tarptautinëje operacijoje „Tvirta tai-ka“ Centrinës ir Pietø Azijos regione pratæsimo“ pro-jektui Nr.IXP-2469, kurio tikslas – pratæsti iki 40 Lietu-vos kariø dalyvavimà Jungtiniø Amerikos Valstijø vado-vaujamoje tarptautinëje operacijoje „Tvirta taika“ Cen-trinës ir Pietø Azijos regione nuo 2003 m. birþelio mën.iki gruodþio mën.

Lietuvos kariø dalyvavimas NATO vadovaujamoseoperacijose bûtø finansuojamas ið kraðto apsaugos biu-dþeto lëðø.

Atmestas finansiniø nusikaltimø tyrimotarnybos ástatymo pakeitimus

Balandþio 9. d. Nacionalinio saugumo ir gynybos ko-mitetas, apsvarstæs Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarny-bos ástatymo 7 ir 22 straipsniø pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-2234, balsø dauguma atmetë ástatymo pro-jektà. Komiteto nuomone, Finansiniø nusikaltimø tyri-mø tarnyba (FNTT) turi tirti ir su netikrais pinigais susi-jusias nusikalstamas veikas, nes jos kelia vienà didþiau-siø grësmiø valstybës finansinei sistemai, kurios saugu-mà ir turi uþtikrinti FNTT. Komitetas taip pat nepritarësiûlymui atsisakyti Finansiniø nusikaltimø tyrimø tarny-bos ástatymo nuostatos, jog reikia sukurti vienà finansi-niø ir ekonominiø nusikaltimø ikiteisminio tyrimo insti-tucijà. Komiteto nariai mano, jog finansiniai nusikalti-mai yra neatsiejami nuo ekonominiø, ir vieningos tarny-bos ákûrimas leistø efektyviau vykdyti ðiø nusikalstamøveikø tyrimà ir atskleidimà.


SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5892003. 04. 14

Apsvarstyta STT 2002 metø veiklos ataskaita

Komitetas ið esmës pritarë Specialiøjø tyrimø tar-nybos iðsikeltiems veiklos prioritetams bei sutiko, kad ne-maþai padaryta, kuriant bei tobulinant ástatyminæ anti-korupcinæ bazæ, taip pat nemaþai nuveikta korupcijosprevencijos ir antikorupcinio ðvietimo srityje.

Komitetas taip pat iðsakë ir pastabø dël tarnybos veik-los. Posëdyje paþymëta, kad nepakankamai aktyviai irveiksmingai vykdomas baudþiamasis persekiojimas, nessumaþëjæs bylø iðaiðkinamumo skaièius. Pastebëta, kadtarnyba turëtø efektyviau atlikti analitiná darbà, siekiantsavalaikiai iðsiaiðkinti galimas korupcijos sritis ir taip uþ-kirsti korupcijos plitimà tam tikrose sferose.

Komiteto nariai domëjosi STT veiklos problemomisir kaip jas bûtø galima iðspræsti.

Komitetas kità savaitæ numato parengti Seimo nu-tarimo projektà dël STT 2002 metø veiklos ataskaitos.

SOCIALINIAI REIKALAI IRDARBAS

Balandþio 9 d. komitetas pritarë Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 2002 metø veiklos ataskaitai.

Paskirti iðvadø rengëjai dël ðiø ástatymø projektø:-Vidaus reikalø, Specialiøjø tyrimø tarnybos, valsty-

bës saugumo, kraðto apsaugos, prokuratûros, Kalëjimødepartamento, jam pavaldþiø ástaigø bei valstybës ámo-niø pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymo 11straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-2324 –Stasys Kruþinauskas ir Vytautas Lapënas. Nuspræsta pa-skelbti spaudoje, kad komitetas pasiûlymø ir pastabø dëlðio ástaymo projekto laukia iki balandþio 16 d.;

-Valstybës paramos bûstui ásigyti ar iðsinuomoti ásta-tymo ágyvendinimo ástatymo papildymo ástatymo projektoNr.IXP-2480 – Vasilijus Fiodorovas ir Artûras Melianas;

-Þalos atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø darbear susirgimø profesine liga laikinojo ástatymo 181 straips-nio papildymo ástatymo projekto Nr.IXP-2476 – A. Me-lianas ir S. Kruþinauskas. Nuspræsta paskelbti spaudoje,kad komitetas pasiûlymø ir pastabø dël ðio ástatymo pro-jekto laukia iki balandþio 18 d.;

-Valstybës tarnybos ástatymo 24 ir 43 straipsniø ir ásta-tymo priedëlio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-2245Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darboapmokëjimo ástatymo 4 straipsnio ir Ástatymo priedëliopakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-2246 – V. Fiodoro-vas ir Irena Degutienë.

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IRKULTÛRA

Balandþio 7 d. komitetas surengë Nekilnojamøjøkultûros vertybiø apsaugos ástatymo pakeitimo ástaty-mo projekto Nr.IXP-2281 klausymus, kuriems vadovavokomiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis ir kultûros mi-nistrë Roma Dovydënienë (þr. nuotr.).

Klausymuose dalyvavo gausus bûrys paminklosau-gos specialistø ið ávairiø institucijø ir organizacijø: Vals-tybinës paminklosaugos komisijos, Kultûros vertybiø ap-saugos departamento, Vytauto Didþiojo universitetoMenø instituto, Vilniaus bei Tauragës savivaldybiø, Res-tauratoriø sàjungos, Kultûros paveldo centro, Trakø is-torinio nacionalinio parko, Lietuvos istorijos institutoir kt. Iðsakyta daug kritiniø pastabø dël ðio ástatymo pro-jekto.

590 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Komitetas apsvarstë naujus Seimo nario Gintaro Ste-ponavièiaus pasiûlymus Ðvietimo ástatymo pakeitimo ásta-tymo projektui Nr.IXP-1740(3), kuriuos pristatë pats au-torius. Daugeliui ið jø komitetas pritarë. Diskusijoje da-lyvavo ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevi-èius ir ministerijos sekretorius Alvydas Puodþiukas.

Balandþio 9 d. komitetas apsvarstë Visuomenës in-formavimo ástatymo 2 ir 28 straipsniø papildymo ástaty-mo projektà Nr.IXP-2031. Posëdyje dalyvavæ Spaudos,radijo ir televizijos rëmimo fondo tarybos pirmininkasStasys Þvirgþdas bei direktorius Mykolas Karèiauskas,Þurnalistø sàjungos pirmininkas R.Eilunavièius, Vaka-rø Lietuvos vietos laikraðèiø leidëjø asociacijos pirmi-ninkë G.Paulikaitë, Þurnalistø etikos inspektorius Ro-mas Gudaitis bei Kultûros ministerijos specialistasL.Ubavièius iðsakë savo kritines pastabas bei pateikë ar-gumentuotus pasiûlymus, kaip turëtø bûti remiama mies-tø ir rajonø spauda. Komiteto nariai nusprendë pratæstiprojekto svarstymà kitame posëdyje.

Taip pat apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 2002 metø veiklos ataskaita, kuriai nuspræsta ið es-mës pritarti.

TEISË IR TEISËTVARKA

Pasiûlymai dël prokurorø priedø uþ kvalifi-kaciná rangà

Balandþio 7 d. Teisës ir teisëtvarkos komitetas prita-rë:

- patobulintam Prokuratûros ástatymo pakeitimo ásta-tymo projektui Nr.IXP-2425;

-pateiktam Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pa-reigûnø darbo apmokëjimo ástatymo 2, 3, ir 4 straipsniøir Ástatymo priedëlio III skirsnio pakeitimo ástatymo pro-jektui Nr.IXP-2426.

Nuspræsta siûlyti pagrindiniam – Valstybës valdymoir savivaldybiø komitetui ástatymo projektà tobulinti, at-siþvelgiant ir á ðiuos komiteto pasiûlymus:

Projekto 2 str. papildyti nauja 4 dalimi: „4. Prokuro-ro tarnybos laikotarpiu gaunamø priedø ir priemokøbendras dydis negali virðyti 70 procentø jo pareiginësalgos.“

Komitetas, atsiþvelgdamas á tai, kad svarstydamasProkuratûros ástatymo projektà Nr.IXP-2425 nusprendënuostatas, reglamentuojanèias prokurorø darbo uþmo-kestá ir priedus uþ kvalifikaciná rangà perkelti á ðá projek-tà (Nr.IXP-2426), siûlo projekto 51 straipsná iðdëstyti taip:

“51 straipsnis. Priedas uþ kvalifikaciná rangà1. Prokurorams uþ kvalifikaciná rangà nustatomi

priedai, skaièiuojami nuo pareiginës algos:1) justicijos patarëjui- 5 proc. dydþio;2) vyresniajam justicijos patarëjui-10 proc. dydþio;3) vyriausiajam justicijos patarëjui-15 proc. dydþio;

4) valstybiniam justicijos patarëjui-20 proc. dydþio;5) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarëjui-25

proc. dydþio.2. Prokurorams priedas uþ suteiktà jaunesniojo jus-

ticijos patarëjo kvalifikaciná rangà nemokamas.“

- komiteto patobulintam Ástatymo “Dël Tarnybos Lie-tuvos Respublikos prokuratûroje statuto patvirtinimo”ir já keitusiø ástatymø pripaþinimo netekusiais galios ásta-tymo projektui Nr.IXP-2427;

- pateiktam Seimo nutarimo dël Seimo nutarimo“Dël Seimo politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybëstarnautojø pareigybiø, Seimo kanceliarijos ir Seimui at-skaitingø institucijø, Respublikos Prezidento institucijosir Respublikos Prezidentui atskaitingø institucijø, Nacio-nalinës teismø administracijos, teismø, prokuratûros irsavivaldybiø institucijø valstybës tarnautojø suvienodin-tø pareigybiø sàraðo patvirtinimo” priedëlio pakeitimoir papildymo” projektui Nr.IXP-2428.

Komitetas atmetë Baudþiamojo kodekso 98 straips-nio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-1784. Atsiþvel-giant á Seimo teisës departamento, Europos teisës de-partamento, Teisës instituto ir komiteto surengtuoseklausymuose dalyvavusiø specialistø nuomonæ, projektonuostatos galëtø sudaryti prielaidas paþeisti þmogaus tei-ses. Teisësaugos institucijø darbo krûvis neturëtø bûti pa-grindu maþinti asmenø, kuriø laisvë apribota, teisiø uþ-tikrinimo garantijas. Be to projekte numatyti klausimaibuvo svarstyti priimant naujus Baudþiamàjá ir Baudþia-mojo proceso kodeksus.

Komitetas taip pat atmetë Baudþiamojo proceso ko-dekso 405 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-1785. Atsiþvelgiant á Seimo teisës departamento, Euro-pos teisës departamento, Teisës instituto ir klausymuosedalyvavusiø specialistø nuomonæ, projekto nuostatos ga-lëtø sudaryti prielaidas paþeisti þmogaus teises. Projektesiûlomos nuostatos buvo svarstytos priimant naujàjá BPK(2002 03 14). Naujojo BPK projekto (Nr.IXP-959) svars-tymo metu buvo taip pat nepritarta. Be to, projektassvarstytinas kartu su projektu Nr.IXP-1784, kuriam taippat siûloma nepritarti.

Dël Vyriausiosios rinkimø komisijos ástatymo 3straipsnio papildymo ástatymo projekto Nr.IXP-2472 nu-spræsta siûlyti pagrindiniam – Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros komitetui tobulinti ástatymo projektà.

Teisës ir teisëtvarkos komitetas siûlosudaryti parlamentinæ komisijà Policijos

generaliniam komisarui pareikðtiemskaltinimams iðtirti

Balandþio 10 d. Seimo Teisës ir teisëtvarkos komite-tas, iðklausæs Vidaus reikalø ministro Juozo Bernatonio


SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5912003. 04. 14

ir Policijos generalinio komisaro V.Grigaravièiaus pra-neðimus ir atsakymus á klausymus, pasiûlë:

1) sudaryti parlamentinæ komisijà policijos genera-liniam komisarui pareikðtiems kaltinimams iðtirti;

2) tvirtinant komisijos sudëtá ávertinti galimà jos na-riø vieðøjø ir privaèiø interesø konfliktà;

3) vidaus reikalø ministrui ir Policijos generaliniamkomisarui susilaikyti nuo politiniø komentarø iki busbaigtas komisijos darbas;

4) Seimo valdybai kreiptis á Lietuvos Respublikos Vy-riausybæ, rekomenduojant nespræsti Policijos generali-nio komisaro atleidimo klausimo iki parlamentinës ko-misijos iðvados.

Teisës ir teisëtvarkos komitetas taip pat nusprendësustiprinti Seimo statute nustatytà Vidaus reikalø minis-terijos ir Policijos generalinio komisariato parlamentinækontrolæ.

UÞSIENIO REIKALAI

Balandþio 7 d. Uþsienio reikalø komitetas apsvarstëVyriausybës 2002 metø veiklos ataskaitos ðias dalis: Uþ-sienio politika; Nacionalinis saugumas ir kraðto apsau-ga. Su ataskaitos uþsienio politikos ir nacionalinio saugu-mo bei kraðto apsaugos klausimais Komiteto narius supa-þindino Komiteto iðvadø rengëjai Kæstutis Kriðèiûnas irValerijus Simulikas bei kraðto apsaugos ministerijos sek-retorius Povilas Malakauskas ir uþsienio reikalø ministe-rijos Valstybës sekretorius Evaldas Ignatavièius. Vadovau-jantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymo 5 straips-niu, Vyriausybë solidariai atsako uþ bendrà Vyriausybësveiklà ir ne reèiau kaip kartà per metus pateikia Seimuisavo metinæ veiklos ataskaità. Iðsamiai susipaþinæ su 2002metø Uþsienio reikalø ministerijos ir Kraðto apsaugos mi-nisterijos veikla ir pasiektais rezultatais, Komiteto nariaipritarë ðiø ministerijø pristatytoms ataskaitoms.

Komitetas apsvarstë Seimo nutarimo „Dël Lietuvoskariø dalyvavimo JAV vadovaujamoje tarptautinëje ope-racijoje „Tvirta taika“ Centrinës ir Pietø Azijos regionepratæsimo“ projektà Nr.IXP-2469, kurá pristatë komite-to iðvadø rengëjas Kæstutis Kriðèiûnas ir Kraðto apsau-gos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas. Teikia-mu projektu siûloma pratæsti Lietuvos kariø dalyvavimàoperacijoje „Tvirta taika´ nuo birþelio mënesio iki gruo-dþio mënesio. Komitetas pritarë teikiamam projektui.

Operacija „Tvirta taika´ prasidëjo 2001 metø spaliomënesá kaip atsakas á teroro aktus, ávykdytus 2001 metørugsëjo 11 dienà. Jungtiniø Tautø Saugumo Tarybai pri-ëmus rezoliucijas Nr. 1368 ir Nr. 1373, Lietuvos Respub-likos Seimas 2001 rugsëjo 12 d. ir 2001 metø spalio 9 d.pareiðkimais deklaravo, kad „Lietuvos valstybë prisijungsprie antiteroristiniø tarptautiniø pastangø bei reikalin-gø sprendimø, kad teroristai bûtø nubausti, o jø þidiniaineutralizuoti“. 2002 metø spalio 1 dienà Lietuvos Res-publikos Seimas nusprendë siøsti iki 40 kariø dalyvauti

operacijoje „Tvirta taika´ Centrinës ir Pietø Azijos re-gione 6 mënesiø laikotarpiui nuo pasirengimo misijai pa-baigos. Lietuvos kariø dalyvavimo minëtoje operacijojelaikas baigiasi 2003 metø geguþës 31 dienà.

VALSTYBËS VALDYMAS IRSAVIVALDA

Balandþio 7d. komitetas pritarë:- komiteto patobulintam Apskrities valdymo ástaty-

mo 4, 7, 9, 10 straipsniø pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-2255(2)

- komiteto patobulintam Teritorijø planavimo ásta-tymo 30 straipsnio pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP-2289

- komiteto patobulintam Vyriausiosios rinkimø ko-misijos ástatymo 3 straipsnio papildymo ástatymo projek-tui Nr.IXP-2472. Projekto tikslas – sudaryti galimybæ Lie-tuvos Respublikos pilieèiams – tautiniø maþumø atsto-vams – gauti referendumo biuletenius, kuriuose kartusu referendumo biuletenio tekstu bûtø ðio teksto verti-mas á savivaldybës teritorijoje tradiciðkai gausiai gyve-nanèios tautinës maþumos kalbà.

Komitetas, paskirtas pagrindiniu, pasirengë svars-tyti:

- Ástatymo “Dël Lietuvos Respublikos miestø ir rajo-nø laikino tiesioginio valdymo“ 1, 2 ir 3 straipsniø pakeiti-mo ir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP-2463. Nuspræs-ta komiteto iðvadø rengëjais paskirti Jonà Jurkø ir Valde-mar Tomaðevski; projektà komitete svarstyti geguþës 5d.;siûlyti Vidaus reikalø ministerijai iki geguþës 1 d. pateiktikomitetui ir kitø ðio ástatymo straipsniø pakeitimus, atsi-þvelgiant á Seimo priimtus Vietos savivaldos ir Apskritiesvaldymo pakeitimo ir papildymo ástatymus bei á Savival-dybiø administracinës prieþiûros pakeitimo ástatymà.

Komitetas, paskirtas papildomu, po svarstymo nu-sprendë pritarti pagrindinio komiteto patobulintam Sei-mo nutarimo „Dël Seimo nutarimo „Dël Lietuvos Res-publikos teritorijos bendrojo plano´ pakeitimo projek-tui Nr.IXP-2461(3).

Komitetas, apsvarstæs Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës 2002 m. veiklos ataskaità, nusprendë daryti svars-tymo komitete pertraukà bei praðyti Vidaus reikalø, Ðvie-timo ir mokslo bei Finansø ministerijø pateikti komite-tui informacijà dël valstybës valdymo funkcijø dekoncen-travimo ir decentralizavimo.

SIGMOS ekspertai domëjosi valstybëstarnybos sistema

Balandþio 8 d. Valstybës valdymo ir savivaldybiø ko-mitetas susitiko su SIGMOS (Paramos valdymo ir admi-


592 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

nistravimo stiprinimui Vidurio ir Rytø Europos valsty-bëse institucija) vyriausiuoju administratoriumi Francis-ko Kardona ir jo kolega.

Europos Komisijos pavedimu SIGMOS ekspertaikasmet rengia raportà apie ðaliø kandidaèiø valstybës tar-nybos sistemas. Ðio vizito tikslas – kuo iðsamiau ávertintivalstybës tarnybos padëtá teisiniu ir praktiniu aspektu beiiðsiaiðkinti pagrindines problemas, susijusias su valsty-bës valdymo teisinio administravimo sritimi, iðskirti pa-grindines sritis, kurioms reikëtø papildomø reformø beipasiûlyti Europos Komisijai ir Lietuvos Vyriausybei re-formø gaires.

SIGMOS ekspertai iðklausë komiteto pirmininkoPetro Papovo informacijà apie Lietuvoje vykdomas re-formas vieðojo administravimo srityje, valstybës tarny-bos sistemà. Sveèiai taip pat domëjosi atrankos á valsty-bës tarnybà skaidrumu, teisës aktø kokybës gerinimu beiSeimo vykdoma Vyriausybës kontrole.

ÞMOGAUS TEISËS

Lygiø galimybiø ástatymo projekto klausymai

Balandþio 9 d. Þmogaus teisiø komitetas surengë Ly-giø galimybiø ástatymo projekto Nr.IXP-2122ES, Seimonutarimo „Dël Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolie-riaus tarnybos nuostatø pakeitimo patvirtinimo“ projek-to Nr.IXP-2123 klausymus.

Teikiamo ástatymo projekto tikslas – suderinti jau ga-liojanèius teisës aktus su Europos Sàjungos Tarybos Di-rektyva 2000/43/EB, ágyvendinanèia vienodø sàlygø tai-kymo principà asmenims nepaisant jø rasës arba etninëspriklausomybës ir Europos Sàjungos Tarybos Direktyva2000/78/EB, sukurianèia bendrà vienodø sàlygø taikymoádarbinant ir darbui sistemà.

Pasak projektø iniciatoriø, Lygiø galimybiø ástatymoprojekto parengimui turëjo átakos realûs þmoniø skun-dai ir paklausimai dël diskriminacijos.

Ástatymo projekto nuostatø siûloma netaikyti ðeimosir privataus gyvenimo sritims.

Ástatymo vykdymo kontrolæ ir prieþiûrà siûloma pa-vesti jau veikianèiai Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kon-trolieriaus tarnybai, atliekanèiai ðiuo metu Moterø ir vy-rø lygiø galimybiø ástatymo vykdymo prieþiûrà.

Seimo Teisës ir teisëtvarkos komitetas, apsvarstæsðiuos teisës aktø projektus bei ávertinæs Seimo Teisës de-partamento iðvadoje pateiktas pastabas, nusprendë siû-lyti Lygiø galimybiø ástatymo projektà bei Moterø ir vy-rø lygiø galimybiø ástatymà sujungti á vienà, nes, komite-to vertinimu, ðiø teisës aktø nuostatos labai panaðios ar-ba tapaèios, skiriasi tik ðiø ástatymø reguliavimo objek-tas ar vertybiø sàraðas, numatytas ir tas pats subjektas,kuris tirs skundus.

Atsiþvelgiant á ðio ástatymo projekto nuostatas, kartuteikiami ir Lietuvos Respublikos administraciniø teisës pa-þeidimø kodekso 416 straipsnio papildymo projektas, o taippat Seimo 1999 m. geguþës 25 d. nutarimu Nr. VIII-1200patvirtintø Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tar-nybos nuostatø pakeitimo ir papildymo projektas.

Lietuvos jungtinei metodistø baþnyèiaisiûloma suteikti valstybës pripaþinimà

Balandþio 9 d. Seimo Þmogaus teisiø komitetas ap-svarstë Seimo nutarimo „Dël valstybës pripaþinimo su-teikimo Lietuvos jungtinei metodistø baþnyèiai´ projek-tà Nr.IXP-1335 ir jam pritarë. Komiteto vertinimu, Me-todistø baþnyèia atitinka Lietuvos Respublikos religiniøbendruomeniø ir bendrijø ástatymo 6 straipsnio nustaty-tas sàlygas religinëms bendrijoms, kurioms galima su-teikti valstybës pripaþinimà. Religinës bendrijos gali pre-tenduoti á valstybës pripaþintos religinës bendrijos sta-tusà praëjus 25 metams nuo jø pirminës registracijos Lie-tuvos Respublikoje (t. y. ji teisëtai veikë po 1918 m. va-sario 16 d.), kai valstybë jà pripaþásta kultûrinio, sociali-nio ir dvasinio palikimo dalimi, kuomet jø mokymas irapeigos neprieðtarauja ástatymams ir dorai, ir jei jos turivisuomenës palaikymà. Lietuvos jungtinë metodistø baþ-nyèia yra palaikoma visuomenës, bendrija nëra kontra-versiðka, jos veikloje 1999 m. duomenimis dalyvavo apie300 þmoniø, pastebima nariø skaièiaus augimo tenden-cija. Bendrija stengiasi dalyvauti visuomenës gyvenime.Lietuvos jungtinë metodistø baþnyèia priklauso vienai iðkeleto svarbiausiø protestantiðkos krikðèionybës krypèiø(metodistus galima minëti greta evangelikø liuteronø,evangelikø reformatø, baptistø, anglikonø, sekmininkø).Lietuvos jungtinës metodistø baþnyèios mokymas nepri-eðtarauja Lietuvos Respublikos ástatymams ir dorai. Eks-pertø iðvados leidþia teigti, kad metodistai nuo XX a.pradþios ásiliejo á Lietuvos istorijà, todël metodistø isto-riná, socialiná ir dvasiná palikimà galima laikyti Lietuvospalikimo dalimi.

Lygiø galimybiø ástatymo projekto klausymai

Komitetas surengë klausymus dël Lygiø galimybiøástatymo projekto Nr.IXP-2122 ES, Seimo nutarimo“Dël Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tar-nybos nuostatø pakeitimo patvirtinimo” projektoNr.IXP-2123 ir Administraciniø teisës paþeidimø ko-dekso 416 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymoprojekto Nr.IXP-2124. Teikiamo ástatymo projektoNr.IXP-2122 tikslas – rengiantis narystei Europos Sà-jungai, parengti reikalingus teisës aktus ir suderinti jaugaliojanèius teisës aktus su Europos Sàjungos Tarybos2000/43/EB Direktyva ir 2000/78/EB Direktyva. Lygiø


SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5932003. 04. 14


galimybiø ástatymo projekto parengimui turëjo átakosrealûs þmoniø skundai ir paklausimai dël diskriminaci-jos, t. y. dël asmens amþiaus, lytinës orientacijos, nega-lios, rasës ar etninës priklausomybës, religijos ar ásiti-kinimø. Komiteto nuomone, atsiþvelgiant á Europos Sà-jungos Pagrindiniø teisiø chartijos 21 straipsná, ástaty-mo projekte reikëtø papildomai numatyti nediskrimi-navimo dël socialinës kilmës, genetiniø ypatumø, kal-bos, politiniø ar kitokiø paþiûrø, priklausymo tautineimaþumai, turto, gimimo pagrindus. Komitetas nuspren-dë svarstyti ástatymo projektus toliau, kai bus gautosVyriausybës iðvados.

Dalyvavo Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolierëA.Burneikienë, Kontrolierës patarëjai S.Vidrinskaitë,Europos teisës departamento vyr. specialistë D.Stepo-nienë ir specialistë E.Matulionytë, Lietuvos þmogaus tei-

siø centro direktorë T.Birmontienë, Lietuvos kûno kul-tûros akademijos Taikomosios fizinës veiklos katedrosvedëja R.Adomaitienë, Lietuvos gëjø lygos valdybos pir-mininkas V.Simonko, „Zonta International´ organizaci-jos vadovë R.Trakimienë.

Taip pat Komitetas svarstë Tautiniø maþumø ástaty-mo pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-561A. Svarsty-me dalyvavo Seimo nariai Sergejus Dmitrijevas ir Val-demaras Tomaðevskis bei Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento prie Vyriausybës generalinis direktoriusA.Petrauskas. Komitetas pritarë naujos redakcijos ásta-tymo projektui, ið dalies atsiþvelgæs á Seimo nariø pasiû-lymus.

Ið komiteto iðvadø parengë Vida NACICKAITË

ÞINIOS APIE ÁSTATYMØ PROJEKTØ SVARSTYMÀSEIMO KOMITETUOSE

BIUDÞETO IR FINANSØ KOMITETAS SVARSTYS:Ástatymo dël Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijø Komisijos, atstovaujanèios Europos Bendrijai, metinës

finansavimo sutarties 2002 metams dël Specialiosios þemës ûkio ir kaimo plëtros paramos programos (SAPARD)ratifikavimo projektà Nr. IXP-2474;

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2003 04 18

KAIMO REIKALØ KOMITETAS SVARSTYS:Licencijuotø sandëliø ir sandëliavimo dokumentø ástatymo 2, 4 ir 5 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà Nr.

IXP-2470;(Teikiamu projektu siûloma suderinti Ástatymà su Ûkininko ûkio ástatymu, t.y. sàvokà „ûkininko ûkis” pakeisti á „ûki-

ninkas”.)Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2003 04 25

SOCIALINIØ REIKALØ IR DARBO KOMITETAS SVARSTYS:Þalos atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø darbe ar susirgimø profesine liga laikinojo ástatymo 18(1) straipsnio

papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-2476;(Ástatymo projektu siûloma nustatyti, kad þalos atlyginimas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, kuriems þalos

atlyginimas priklauso ið uþsienyje esanèios ámonës pagal tarptautines sutartis bûtø mokamas ið valstybës biudþeto lëðø.)Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2003 04 18

VALSTYBËS VALDYMO IR SAVIVALDYBIØ KOMITETAS SVARSTYS:Valstybës tarnybos ástatymo 24 ir 43 straipsniø ir Ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP-2245;Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëjimo ástatymo 4 straipsnio ir Ástatymo priedëlio

pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP-2246;(Projektø paskirtis – atriboti valstybës politikø, teisëjø, valstybës pareigûnø ir tarnautojø darbo apmokëjimo sistemos pri-

klausomybæ nuo Vyriausybës tvirtinamos minimalios mënesinës algos ir nustatyti, kad apskaièiuojant valstybës politikø, teisëjø,valstybës pareigûnø ir tarnautojø pareigines algas bûtø taikomas bazinis dydis, lygus 430 litø.)

Apskrities valdymo ástatymo 10 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP-2475;(Teikiamas ástatymo projektas uþtikrina Þemës ûkio bendroviø ástatymo 18, 19, 30 ir 33 straipsniø pakeitimo bei 32 straips-

nio pripaþinimo netekusiu galios ástatymo projekto Nr. IXP-2273* ágyvendinimà.)Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2003 04 18

594 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

DËL ÁTARIMØ, PAREIKÐTØ KAIMOREIKALØ KOMITETO NARIAMS

Balandþio 7 d. posëdyje ETIKOS IR PROCEDÛRØKOMISIJA svarstë Kaimo reikalø komiteto praðymà ið-tirti, ar Seimo narys Aloyzas Sakalas nepaþeidë etikosreikalavimø.

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá tur-tà atkûrimo ástatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsniø pakeitimoir papildymo ástatymo projektas pateiktas Seimo plena-riniame posëdyje 2002 m. lapkrièio 12 d. Kaimo reikaløkomitetas buvo paskirtas pagrindiniu, o Aplinkos apsau-gos ir Teisës ir teisëtvarkos komitetai paskirti papildo-mais svarstyti ðá ástatymo projektà.

Teisës ir teisëtvarkos komiteto iðvadoje teigiama, kadástatymo projektas korupcinis ir pasiûlyta pagrindiniamkomitetui já atmesti. Teisës ir teisëtvarkos komiteto pir-mininkas Aloyzas Sakalas, dienraðèiui „Lietuvos rytas´komentuodamas tokià komiteto iðvadà, iðsakë abejonesdël teikiamo ástatymo projekto. Dienraðèio straipsnyje„Parlamentarui STT antausis´ teigiama, jog „Komitetovadovas átaria, kad tarp siekianèiø susigràþinti þemæ vaiz-dingose vietovëse gali bûti aukðtus postus uþimanèiø pa-reigûnø ir Seimo Kaimo reikalø komiteto nariø´. Komi-sija konstatavo, kad tai straipsnio autoriaus, o ne A. Sa-kalo teiginio citata.

Atlikus tyrimà, nustatyta, kad dviejø Kaimo reikaløkomiteto nariø artimi giminaièiai teisëtai susigràþinonuosavybës teises á iðlikusá nekilnojamàjá turtà ir ásigijoþemës sklypus saugomose teritorijose. Tarp pretenduo-janèiø ásigyti þemës sklypus saugomose teritorijose as-menø Kaimo reikalø komiteto nariø ar jø artimø gimi-naièiø nenustatyta.

A. Sakalas kategoriðkai neteigë, kad tarp ketinanèiøásigyti þemës sklypus saugomose teritorijose asmenø yraKaimo reikalø komiteto nariø. Korespondentas, necituo-damas A. Sakalo, teigë, jog „gali bûti aukðtus postus uþ-imanèiø pareigûnø ir Seimo Kaimo reikalø komiteto na-riø´. A. Sakalas kreipësi á Specialiøjø tyrimø tarnybà, kadðios prielaidos bûtø patvirtintos arba paneigtos.

Etikos ir procedûrø komisija bendru sutarimu nu-sprendë, kad Seimo narys Aloyzas Sakalas etikos reika-lavimø nepaþeidë

DËL SEIMO NARIO A. SYSO VIEÐOPAREIÐKIMO TELEVIZIJOS LAIDOJE

Kovo 26 d. LNK televizijos laidoje „Þodþio laisvë´diskutuojant apie Konstituciniam Teismui pateiktà pra-ðymà iðtirti, ar kai kurios Valstybiniø socialinio draudi-mo pensijø ástatymo nuostatos neprieðtarauja LietuvosRespublikos Konstitucijai, buvo kalbama apie senatvëspensijø dalies, kuri nebuvo iðmokëta dirbantiems pensi-ninkams, kompensavimà. Kaip vienas ið galimø Konsti-

tucinio Teismo sprendimø buvo paminëtas galimybëspensininkams kompensuoti uþ visà praëjusá laikotarpá su-teikimas. Seimo narys Algirdas Sysas, kalbëdamas apiegalimà toká Konstitucinio Teismo sprendimà, pareiðkë:

„Reikia tiesiai ðviesiai pasakyti,kad mûsø Konstitucijoje aiðkiai pasa-kyta, jeigu iðkyla grësmë, na, sakykim,ekonominë ðiuo atveju, ir reikëtø vyk-dyti ástatymà, tai reikëtø pirmiausia su-maþinti valdymo iðlaidas, apie kuriasèia kalba, ir pirmiausia tiems, kuriegauna didelius atlyginimus, tai pir-miausia ir teisëjams´.

Konstitucinis teismas toká A. Sysopasisakymà ávertino kaip Seimo nario kiðimàsi á teisëjoar teismo veiklà ir, vadovaudamasis Konstitucinio Teis-mo ástatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata, apie bandy-mà daryti poveiká Konstituciniam Teismui, atskiriems joteisëjams, nedelsiant praneðë Seimui ir paskelbë þiniask-laidai.

Seimo Etikos ir procedûrø komisija konstatavo, kad Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog„Valstybinës valdþios ir valdymo institucijø, Seimo nariøir kitø pareigûnø, politiniø partijø, politiniø ir visuome-niniø organizacijø ar pilieèiø kiðimasis á teisëjo ar teismoveiklà draudþiamas ir uþtraukia ástatymo numatytà atsa-komybæ´.

Seimo narys A. Sysas televizijos laidoje „Þodþio lais-vë´ pasinaudojo savo kaip þmogaus teise, átvirtinta Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, turëti savoásitikinimus ir juos laisvai reikðti, pareiðkë savo asmeni-næ, bet ne Lietuvos Respublikos Seimo, nuomonæ. Lie-tuvos Respublikos Teismø ástatymo 11 straipsnio 3 pa-straipoje numatyta, kad, kai ið esmës pablogëja valstybësekonomika ir finansai, Seimas gali perþiûrëti teismø fi-nansines ir materialines veiklos sàlygas. Taigi, teismø fi-nansines ir materialines veiklos sàlygas gali perþiûrëti irpriimti sprendimus tik visas Seimas, bet ne vienas jo na-rys asmeniðkai.

Etikos ir procedûrø komisija bendru sutarimu nu-sprendë, kad Seimo narys Algirdas Sysas, vieðai pareikð-damas savo nuomonæ, teisës aktø nepaþeidë.

Ið komisijos iðvadø parengë Valdas SINKEVIÈIUS

ES JAUNIMO PROGRAMOSE DALYVAUJABEVEIK VISOS SAVIVALDYBËS

Balandþio 9 d. JAUNIMO IR SPORTO REIKALØKOMISIJOS, Valstybinës jaunimo reikalø tarybos ir Jau-nimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûros atstovaiBirþuose dalyvavo susitikime su Birþø kaimo bendruome-niø, nevyriausybiniø organizacijø atstovais, kultûros dar-

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5952003. 04. 14

buotojais ir mokytojais. Sveikinimo þodá susitikimo daly-viams tarë Jaunimo ir sporto reikalø komisijos narys Vik-toras Rinkevièius. Valstybinës jaunimo reikalø tarybos(VJRT) sekretorius pristatë vykdomas jaunimo organiza-cijø paramos programas, jaunimo politikos raidà, VJRTvyr. specialistë Asta Morkûnienë plaèiau papasakojo apieVJRT programà „Jaunimas kaimui´, kuri buvo pradëtavykdyti 2000 m. ir kurioje dalyvavo 27 savivaldybës, 2001m. á ðià programà ásijungë 38, 2002 – 43, o ðiais metaisdalyvauja beveik visos savivaldybës. Ði programa paremtapagrindiniais jaunimo pilietiðkumo ugdymo principais: sa-vanoriðkumu, savarankiðkumu ir savivalda. Jaunimo tarp-tautinio bendradarbiavimo agentûros projektø koordina-torë Evelina Stanaitienë pristatë agentûros galimybes rem-ti jaunimo iniciatyvas bei plëtoti eurointegracinius proce-sus jaunimo veikloje, taip pat ðios paramos perspektyvasLietuvai tapus Europos Sàjungos nare. ES programos„Jaunimas´ tikslas – ugdyti atsakingà, iniciatyvià ir akty-vià asmenybæ, padëti jauniems þmonëms ágyti reikalingøágûdþiø, þiniø ir kompetencijos, uþtikrinti lygias jaunimogalimybes, bendras programos biudþetas yra 520 mln.EUR, ið kuriø 0,5 mln. EUR skirta Lietuvai.

Rasa KUÈINSKIENË,Komisijø sekretoriato patarëja

IÐRINKTA KONSULTACINË MOTERØTARYBA

Kovo 21 dienà ÐEIMOS IR VAIKO REIKALØKOMISIJOS surengtoje konferencijoje buvo nagrinëtosir aptartos moterø, ðeimos, vaikø problemos. Renginyjedalyvavo Lietuvos moterø organizacijø atstovës.

Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos pirmininkë, socia-liniø mokslø daktarë Giedrë Purvaneckienë apþvelgëmoterø padëtá Lietuvoje, pateikë palyginimø su Estija.Praneðëja siûlë moterims bûti aktyvesnëms, daugiau da-lyvauti nagrinëjant su ðeima ir vaikais susijusius klausi-mus. Pasak jos, moterø organizacijos turëtø glaudþiaubendradarbiauti, kurti konsultacinæ moterø tarybà, or-ganizuoti moksliniø tyrimø skleidimà, kelti problemas irteikti pasiûlymus.

Vilniaus miesto moterø kriziø centro vadovë LilijaVasiliauskienë pasidþiaugë kai kuriais laimëjimais mo-terø teisiø srityje.

Akuðeriø-ginekologø draugijos pirmininkë Esmeral-da Kulieðytë pastebëjo, kad susibûrus galima geriau at-stovauti moterø teises.

Lietuvos moterø lygos prezidentë prof. Ona Vove-rienë pritarë, jog tikslinga suburti moterø aktyvà, aptartikas padaryta ðeimos klausimais, kas aktualu Europos Sà-jungos kontekste.

Lietuvos socialinës gerovës asociacijos prezidentëAngelë Èepënaitë siûlë ginti moterø teises, ypaè pri-

imant darbuotojus á darbà, rengti moterø politikiø sàra-ðà. Ji ragino moteris bûti aktyvesnëmis, dalyvauti radijo,televizijos laidose.

Anykðèiø moterø klubo atstovë Elvyra Laskaja pa-pasakojo apie kaimo moterø uþimtumà, jø ðeimyninesproblemas, o taip pat pritarë, kad bûtø kuriama konsul-tacinë moterø taryba.

Vilniaus miesto moterø draugijos pirmininkë DaliaCymbaliuk siûlë kiekvienai moterø organizacijai iðanali-zuoti ir ávertinti savo nuveiktus darbus.

Diskusijose kalbëjusios moterys siûlë rengti konkre-èià veiklos strategijà, taktikà, kelti problemas, teikti moks-liná pagrindimà. Ieðkoti bûdø ðeimos stabilizavimui, sie-kiant sudaryti saugias sàlygas vaikui augti ðeimoje.

Renginio pabaigoje buvo iðrinkta konsultacinë mo-terø taryba ir numatyta kità renginá organizuoti po më-nesio.

Balandþio 7 dienà Ðeimos ir vaiko reikalø komisijasvarstë Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tar-nybos veiklos ataskaità 2002 m. kovo 15 d.-2003 m. kovo14 d., taip pat Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolie-riaus tarnybos pateiktà pasiûlymà dël Tarnybos Lietu-vos Respublikos muitinëje statuto pakeitimo ástatymoprojekto Nr. IXP-2319.

Svarstant pirmàjá darbotvarkës klausimà, komisijosnarë Dalia Teiðerskytë pastebëjo, kad veiklos ataskaitàreikëtø rengti maþesnës apimties, neiðpleèiant atskirø ty-rimø apraðymø, pabrëþiant pagrindinius pokyèius per me-tus, laimëjimus, taip pat paraðyti ir tai, ko nebuvo ávyk-dyta ir dël kokiø prieþasèiø.

Komisijos pirmininkë Giedrë Purvaneckienë paþy-mëjo, kad tarnyba turëtø imtis iniciatyvos atlikti Vyriau-sybës teikiamø ástatymø, kitø teisës aktø projektø, kuriegali turëti nevienodà átakà moterø ir vyrø galimybëms,ekspertizæ.

Komisijos nariai Virmantas Velikonis, Dalia Teiðers-kytë pastebëjo, kad nemaþa dalis ataskaitoje pateiktøsiûlymø geriau bûtø ágyvendinami, jei pati tarnyba imtø-si tokios iniciatyvos.

Nuspræsta:1. Ið esmës pritarti moterø ir vyrø lygiø galimybiø

kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitai.2. Siûlyti Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolie-

riaus tarnybai:- ateityje veiklos ataskaità rengti maþesnës apimties,

neiðsipleèiant atskirø tyrimø apraðymu, nuðvieèiant pa-grindinius pokyèius per metus, pasiekimus, o taip pat kasnebuvo ávykdyta ir dël kokiø prieþasèiø;

- inicijuoti ataskaitoje pateiktø pasiûlymø ágyvendi-nimà;

- imtis iniciatyvos atlikti Vyriausybës teikiamø ásta-tymø, kitø teisës aktø projektø, kurie gali turëti nevieno-dà átakà moterø ir vyrø galimybëms, ekspertizæ.

Pritarta bendru sutarimu. Komisijos paskirta prane-ðëja Giedrë Purvaneckienë.

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

596 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

Komisija taip pat svarstë Moterø ir vyrø lygiø gali-mybiø kontrolieriaus tarnybos pateiktà pasiûlymà dëlTarnybos Lietuvos Respublikos muitinëje statuto pakei-timo ástatymo projekto Nr. IXP-2319.

Buvo iðnagrinëtas Moterø ir vyrø lygiø galimybiøkontrolieriaus tarnybos paþymoje pateiktas pasiûlymas.Dauguma posëdþio dalyviø siûlë pritarti.

Nuspræsta:1. Pritarti Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolie-

riaus tarnybos pateiktam pasiûlymui dël Tarnybos Lie-tuvos Respublikos muitinëje statuto pakeitimo ástatymoprojekto Nr. IXP-2319.

2. Siûlyti pagrindiniam komitetui, svarstant Tarny-bos Lietuvos Respublikos muitinëje statuto pakeitimo

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

ástatymo projektà, pritarti 31 straipsnio 3 dalies nuosta-tai, kad laikinas pavedimas atlikti kitas lygiavertes, þe-mesnes arba aukðtesnes pareigas Muitinës departamen-te arba muitinës ástaigoje be muitinës pareigûno sutiki-mo negali bûti taikomas nëðèioms muitinës pareigûnëmsir muitinës pareigûnams, auginantiems vaikà iki 7 metø,taip pat muitinës pareigûnams, vieniems auginantiemsvaikà iki 16 metø.

Pritarta bendru sutarimu. Komisijos paskirta prane-ðëja Giedrë Purvaneckienë.

Justina KIRNIENË,Komisijø sekretoriato patarëja

Sudarytos darbo grupës Nekilnojamøjøkultûros vertybiø apsaugos ástatymo bei

Þemës ástatymo projektams parengti

Balandþio 7 d. Seimo valdyba komandiravo Seimonará Algirdà Sysà á Helsinká (Suomijos Respublika) ba-landþio 10–11 dienomis dalyvauti Baltijos jûros regionoPrekybos sàjungos susitikime bei Seimo nará GediminàJakavoná á Garmiðà-Partenkirchenà (Vokietijos Federa-cinë Respublika) geguþës 5–15 dienomis dalyvautiG. Marðalo centro rengiamame seminare „Pasaulinis ka-ras prieð terorizmà: XXI a. konfliktas?“

Ið esmës pritarta Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros komiteto delegacijos komandiruotei á Rusijos Fede-racijà 2003 m. balandþio mën.

Atsiþvelgdama á Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûroskomiteto siûlymà, Valdyba nusprendë sudaryti darbogrupæ Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos ásta-tymo pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP-2281 anali-zei atlikti ir antrajam ástatymo projekto variantui pa-rengti: Roma Dovydënienë (kultûros ministrë, darbo gru-pës vadovë), Povilas Jakuèionis (Seimo narys, grupës va-dovo pavaduotojas), Vytautas Einoris (Seimo narys), Jo-nas Glemþa (Valstybinës paminklosaugos komisijos pir-mininkas), Jûratë Juozaitienë (Seimo narë), VirgilijusKaèinskas (Kultûros paveldo centro direktoriaus pava-duotojas), Rûta Kaèkutë (Seimo Ðvietimo, mokslo ir kul-tûros komiteto patarëja), Irena Kliobavièiûtë (Architektøsàjungos narë), Edvinas Muðinskis (Seimo kanceliarijos

Teisës departamento patarëjas), Alvydas Nikþentaitis(Lietuvos istorijos instituto direktorius), Juozas Palionis(Seimo narys), Juozas Algirdas Pilipavièius (kultûros mi-nistro patarëjas), Auðrelë Racevièienë (Kultûros verty-biø apsaugos departamento vyriausioji specialistë), Ali-na Samukienë (Restauratoriø sàjungos pirmininkë), Val-demaras Ðimënas (Archeologijos draugijos pirmininkas),Rasuolë Vladarskienë (Lietuviø kalbos instituto vyres-nioji mokslo darbuotoja). Darbo grupei Nekilnojamøjøkultûros vertybiø apsaugos ástatymo pakeitimo ástatymoprojekto Nr. IXP-2281 antràjá variantà pavesta parengtiiki ð. m. birþelio 1 d.

Atsiþvelgdama á Seimo Kaimo reikalø komiteto siû-lymà, Seimo vadovybë sudarë dar vienà darbo grupæ -Þemës ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr. IXP-2275 ir Þemës tvarkymo ir administravimo ástatymo pro-jektui Nr. IXP-2188 sujungti á vienà ástatymo projektà:Gintautas Kniukðta (Seimo narys, darbo grupës vado-vas), Pranas Aleknavièius (þemës ûkio ministro patarë-jas), Algis Baleþentis (Teisingumo ministerijos Privati-nës teisës departamento direktoriaus pavaduotojas), Ro-mualdas Kasperavièius (VÁ Registrø centro direktoriauspavaduotojas registrui), Jelena Liaskovskaja (Naciona-linës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Tei-sës ir personalo skyriaus vedëjo pavaduotoja), Asta Pau-likaitë (Seimo Antikorupcijos komisijos patarëja), Sil-vestras Staliûnas (Seimo Kaimo reikalø komiteto pata-rëjas), Romualdas Survila (VÁ Valstybinio þemëtvarkosinstituto direktoriaus pavaduotojas), Gintautas Tiðkus(Aplinkos ministerijos Teritorijø planavimo, urbanisti-kos ir architektûros departamento direktorius.

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5972003. 04. 14

VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

Darbo grupei pavesta parengti Þemës ástatymo pro-jektà, sujungiant Þemës ástatymo pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr. IXP-2275 ir Þemës tvarkymo ir administravi-mo ástatymo projektà Nr. IXP-2188, iki ð. m. geguþës 15 d.

Seimo valdyba, remdamasi Seimo 2003 m. balandþio1 d. plenarinio posëdþio protokolu Nr. 14(360) ir atsi-þvelgdama á Ekonomikos komiteto siûlymà, nusprendëpraðyti Vyriausybës pateikti Seimui iðvadas dël ðiø ásta-tymø projektø:

1) Lietuvos ûkio rûmø ir kitos valstybës ûkio rûmøástatymo projekto Nr. IXP-1447;

2) Alkoholio kontrolës ástatymo 53 straipsnio pakei-timo ástatymo projekto Nr. IXP-2419.

Valdyba nusprendë surengti Seime tarptautinæ kon-ferencijà „Kova su korupcija“ balandþio 8 d. (uþ konfe-rencijos organizavimà atsakingas Seimo kanceliarijosTarptautiniø ryðiø skyriaus vyresnysis specialistas Vaido-tas Aleksiûnas).

Vyks Lietuvos Respublikos Seimo ir LenkijosRespublikos Seimo nariø asamblëjos

Prezidiumo posëdis

Balandþio 9 d. Seimo valdyba nusprendë priimti Lie-tuvos Respublikoje balandþio 14–16 dienomis LenkijosRespublikos Seimo naræ, Lietuvos Respublikos Seimoir Lenkijos Respublikos Seimo nariø asamblëjos Prezi-diumo pirmininko pavaduotojà Irenà Novackà (I. No-wacka) ir Seimo naræ Danutà Polak bei lydinèius asme-nis, atvykstanèius dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimoir Lenkijos Respublikos Seimo nariø asamblëjos Prezi-diumo posëdyje (uþ priëmimà atsakingas Seimo kance-liarijos Tarptautiniø ryðiø skyriaus vyriausiasis specialis-tas Rimantas Stankevièius).

Seimo valdyba komandiravo Seimo naræ Onà Ba-bonienæ á Prahà ir Liberecà (Èekijos Respublika) balan-dþio 11–15 dienomis kartu su Tautiniø maþumø ir iðeivi-jos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës atstovais dalyvauti lietuviø bendruomenës Èekijojesusitikime.

Valdyboje buvo panaikintas 2003 m. kovo 31 d.sprendimas Nr. 1423 „Dël K. D. Prunskienës Komandi-ruotës á Vokietijos Federacinæ Respublikà“. Parlamen-tarë á tarptautinæ konferencijà nevyks dël Vyriausybësmetinës veiklos diskusijos plenariniame posëdyje bei pa-siruoðimo referendumui „Dël stojimo á ES“.

Atsiþvelgdama á Seimo Socialiniø reikalø ir darbokomiteto siûlymà, Seimo valdyba sudarë darbo grupæIðankstiniø (prieðlaikiniø) pensijø ástatymo projektuiir lydimiesiems ástatymø projektams parengti: RomasLazutka (Vilniaus universiteto docentas, darbo grupësvadovas), Daiva Bidvaitë (Seimo Socialiniø reikalø ir dar-bo komiteto patarëja), Nerijus Kasiliauskas (Vilniaus uni-versiteto dëstytojas), Jovita Litvaitienë (Valstybinio so-cialinio draudimo fondo valdybos Pensijø skyriaus vedë-jo pavaduotoja), Teodoras Medaiskis (socialinës apsau-gos ir darbo ministro patarëjas), Regina Molienë (Sei-mo Socialiniø reikalø ir darbo komiteto vyresnioji pata-rëja), Algirdas Sysas (Seimo Socialiniø reikalø ir darbokomiteto pirmininkas), Gintaras Ðileikis (Seimo narys).

Darbo grupei pavesta Iðankstiniø (prieðlaikiniø) pen-sijø ástatymo projektà ir lydimuosius ástatymø projektusparengti iki ð. m. liepos 10 d.

Atsiþvelgdama á Seimo Biudþeto ir finansø komitetosiûlymà, Valdyba nusprendë praðyti Vyriausybës pateiktiSeimui iðvadas dël Keliø prieþiûros ir plëtros progra-mos finansavimo ástatymo 11 straipsnio papildymo ásta-tymo projekto Nr. IXP-2112.

Seimo vadovybë, apsvarsèiusi Seimo Pirmininko pa-vaduotojo, Seimo Europos reikalø komiteto pirmininkoVytenio Povilo Andriukaièio raðtà dël stebëtojø darboEuropos Parlamente organizavimo, pavedë l. e. Seimokanclerio pareigas A. Kregþdei pateikti Valdybai Seimostebëtojø Europos Parlamente iðsamià darbo iðlaidø sà-matà.

Valdyba nustatë tarnybiniø automobiliø, kuriais dis-ponuoja Seimo kanceliarija, ridos 2003 metais vieno më-nesio limitus ir papildomus pasirengimui referendumuidël Lietuvos narystës Europos Sàjungoje limitus (iðsa-miau: sprendimas Nr. 1435).

Susipaþinusi su parlamentarø J. Juèo, K. Rimðelioir D. Teiðerskytës praðymu, leisti jiems nedalyvauti ba-landþio 10 dienà vyksianèiuose Seimo plenariniuose po-sëdþiuose Valdyba pavedë l. e. Seimo kanclerio pareigasA. Kregþdei atsakyti Seimo nariams.

Pritarta Seimo nario A. Kubiliaus siûlymui paskelb-ti 2002 m. gruodþio 3 d. pasiraðytà Lietuvos politiniø par-tijø, visuomeniniø organizacijø Nacionaliná susitarimà„Valstybës þiniø“ priede „Informaciniai praneðimai“.

Aigustë Vykantë BARTKUTË

598 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS

GYVENTOJUS BÛTINA GERIAUINFORMUOTI APIE SOCIALINÆ

POLITIKÀ LIETUVAI ÁSTOJUS Á ESSeimo Pirmininkas Artûras Paulauskas paragino vy-

riausiàjá derybininkà dël narystës Europos Sàjungoje Pet-rà Auðtrevièiø ir socialinës apsaugos ir darbo ministræVilijà Blinkevièiûtæ pasirûpinti papildoma informacijossklaida informuojant Lietuvos gyventojus apie socialinæpolitikà Lietuvai ástojus á ES.

„Lankydamasis ávairiuose Lietuvos regionuose irbendraudamas su ten gyvenanèiais þmonëmis akivaiz-dþiai ásitikinau, kad labiausiai dël savo padëties neapib-rëþtumo Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà yra suneri-mæ pensininkai ir socialiai remtini asmenys, trûksta ele-mentarios informacijos apie ðiø socialiniø grupiø per-spektyvas´, – pabrëþë A. Paulauskas.

VERSLININKAI KVIEÈIAMIAKTYVIAI DALYVAUTI

INFORMACINËJE KAMPANIJOJERENGIANTIS REFERENDUMUI DËL

NARYSTËS ESSeimo Pirmininkas Artûras Paulauskas narystës Eu-

ropos Sàjungoje perspektyvas aptarë su verslo organiza-cijø atstovais.

Balandþio 3 d. vykusios diskusijos metu Seimo Pir-mininkas domëjosi, kaip verslininkai vertina Lietuvos ver-slo perspektyvas ástojus á Europos Sàjungà, kvietë versloorganizacijas aktyviai dalyvauti informacinëje referen-dumo dël narystës Europos Sàjungoje kampanijoje.

„Jûs jau gerokai anksèiau ákëlëte kojà á Europà turi-te sukaupæ vertingos patirties, kuri labai praverstø Lie-tuvos þmonëms priimant galutiná sprendimà atëjus priebalsavimo urnø referendumo dël narystës Europos Sà-jungoje dienà´, – pabrëþë parlamento vadovas.

Seimo Pirmininkas su verslininkais taip pat diskuta-vo apie kitus aktualius Lietuvos verslininkams klausimus– mokesèiø politikà, smulkaus ir vidutinio verslo plëtrà,verslo aplinkos gerinimà.

Verslo organizacijø atstovai pabrëþë, kad verslo pa-saulis aktyviai pasisako uþ Lietuvos narystæ Europos Sà-jungoje. Jie taip pat akcentavo, kad didþiulæ þalà Euro-pos idëjai daro nejudrus valstybës biurokratinis apara-tas, neretai bauginantis verslininkus prisidengiant Eu-ropos Sàjungos reikalavimais. Jø nuomone, valstybës ins-titucijos per maþai informuoja verslininkus apie besikei-èianèià verslo aplinkà á Lietuvos teisinæ sistemà ádiegusES normas, nepakankamai vykdo valstybës prisiimtø ási-pareigojimø prieþiûrà.

TIÛRINGIJOS LANDTAGO VADOVËLINKI SËKMËS REFERENDUME

VFR Tiûringijos Landtago Pirmininkë Christine Lie-berknecht atsiuntë padëkos laiðkà Lietuvos RespublikosSeimo Pirmininkui Artûrui Paulauskui.

„Norëèiau Jums nuoðirdþiai padëkoti uþ labai drau-giðkà Tiûringijos Landtago deputatø delegacijos priëmi-mà Lietuvoje.

Deputatams buvo itin svarbu tai, kad jie galëjo daly-vauti Seimo renginiuose, skirtuose Lietuvos nepriklau-somybës atkûrimui ir turëjo galimybæ su Jûsø kolegomisiðsamiai aptarti bendrus bendradarbiavimo projektus.

Nuoðirdø aèiû tariu Seimo kanceliarijai, kuri paren-gë puikià ir ávairiapusæ programà, deputatams surengësusitikimus Ðiauliuose ir Ukmergëje. Renginiuose su vi-suomene deputatai turëjo progà dalyvauti politinëje dis-kusijoje dël Europos Sàjungos plëtros.

Jûsø ðalies labui linkiu didelës sëkmës referendume´,– raðo Tiûringijos Landtago Pirmininkë.

Seimo Pirmininko sekretoriato irSeimo ryðiø su visuomene skyriaus informacija

Balandþio 8 d. susitikime Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas ir Generalinis prokuroras Antanas Klimavièius aptarëBaudþiamojo proceso kodekso ir Prokuratûros ástatymo pataisas.

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 5992003. 04. 14

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

PRISTATYTAS LIETUVOS STOJIMO ÁEUROPOS SÀJUNGÀ SUTARTIES

GALUTINIS PROJEKTAS

Balandþio 10 d. Europos komiteto prie Vyriausybësgeneralinis direktorius Petras Auðtrevièius Seimo Euro-pos reikalø komitetui pristatë Lietuvos stojimo á Euro-pos Sàjungà sutarties galutiná projektà. Stojimo sutartisyra teisinis Lietuvos narystës Europos Sàjungoje pagrin-das. Apie 5000 tûkst. puslapiø apimties dokumente tei-sine kalba apibrëþtos per trejus derybø metus suderëtosLietuvos narystës Europos Sàjungoje sàlygos. Stojimo su-tartis atspindi visà derybø su Europos Sàjunga turiná, jo-je nustatytos finansinës narystës sàlygos, konkreèios fi-nansinës paramos sumos infrastruktûros ir regionø plët-rai, þemës ûkiui, iðmokos þemdirbiams, þemës ûkio ga-mybos kvotos, pinigai Ignalinos atominës elektrinës uþ-darymo pasekmiø áveikimui ir kita. Rengiant Stojimo su-tarties projektus anglø ir lietuviø kalbomis, ypatingas dë-mesys buvo skiriamas derybø metø pasiektø susitarimøtiksliam atspindëjimui sutarties tekste.

Stojimo sutartis bus pasiraðyta ð.m. balandþio 16 d.Atënuose. Po pasiraðymo Stojimo sutartá turës ratifikuotiEuropos Parlamentas ir Europos Sàjungos valstybiø na-riø nacionaliniai parlamentai. Ratifikavimo procesas tu-ri bûti baigtas iki 2004 m. geguþës 1 d. Lietuva ir kitos

stojanèiosios valstybës taps pilnateisëmis Europos Sàjun-gos narëmis. Ði Stojimo sutartis turës bûti ratifikuota irSeime. P.Auðtrevièius teigë tikás, kad ðis darbas Seimebus atliktas iki pavasario sesijos pabaigos.

Europos reikalø komitetas nusprendë kreiptis á Sei-mo Seniûnø sueigà ir Valdybà su praðymu paskirti Euro-pos reikalø komitetà pagrindiniu Stojimo sutarties rati-fikavimo ástatymo projektui svarstyti.

Agnë ÐTENCELYTË,Europos reikalø komiteto padëjëja

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOSKOMITETAS SUSITIKO SU ÐVEDIJOS

GYNYBOS MINISTRE

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirminin-kas Alvydas Sadeckas balandþio 7 d. susitikime su Ðve-dijos gynybos ministre Leni Bjorklund padëkojo uþ svar-bià paramà, kurià Ðvedija suteikë Lietuvai karinëje sri-tyje – Ðvedija daug prisidëjo prie Lietuvos ginkluotojøpajëgø kûrimo ir stiprinimo. Komiteto vadovas pabrëþë,kad Lietuva ir toliau lieka suinteresuota bendradarbia-vimo su Ðvedija plëtojimu.

L.Bjorklund pasveikino Lietuvà su laimëjimais in-tegracijos á euroatlantines struktûras srityje. Ministrë pa-

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto susitikimas su Ðvedijos gynybos ministre Leni Bjorklund

600 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

brëþë, kad Ðvedija bendradarbiavimà su Lietuva traktuojakaip ilgalaiká ásipareigojimà.

Pasak L. Bjorklund, nepaisant pasirinktø skirtingøvalstybës saugumo uþtikrinimo bûdø, Ðvedija laikosi ka-rinio neutraliteto tradicijø. 2004 m. Lietuvai tapus visa-teise kolektyvinës gynybos organizacijos nare, ketinamair toliau aktyviai plëtoti tarpusavio bendradarbiavimà,orientuojantis á Lietuvos poreikius, plëtojant gynybos sis-temà.

Susitikimo dalyviai aptarë karinio bendradarbiavi-mo Baltijos regione patirtá bei sutarë, kad jà bûtina ið-saugoti ir perteikti kitoms Rytø Europos ðalims.

Mantas ÞEMAITIS,Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto padëjëjas

SUSITIKIMAS SU PRANCÛZIJOSRESPUBLIKOS DELEGUOTA EUROPOS

REIKALØ MINISTRE

Balandþio 4 d. Seimo Europos reikalø komiteto na-riai Gintaras Steponavièius ir Rolandas Pavilionis susiti-ko su Prancûzijos Respublikos deleguotàja ministre Eu-ropos reikalams Noele Lenuar (Noëlle Lenoir) ir dele-gacijos nariais. Susitikimo tikslas –pasikeisti nuomonë-mis svarbiausiais europinës darbotvarkës bei bendradar-biavimo tarp Lietuvos ir Prancûzijos klausimais. Susiti-kime buvo diskutuojama apie bendrà Europos ateitiesvizijà, akcentuota, kad Lietuva turi bûti suvokiama kaiplygiateisë europiniø procesø dalyvë. Susitikime taip patbuvo aptartos ir svarbiausios tarptautinës politikos pro-blemos, tarp jø – konfliktas Irake. Ministrë N. Lenuarpristatë oficialià Prancûzijos pozicijà Irako klausimu. Ji

pabrëþë, kad konflikto pradþioje Prancûzijos ir Jungti-niø Amerikos Valstijø pozicija Irako atþvilgiu skyrësi tuo,kad prancûzai pasisakydavo uþ tolesnæ Jungtiniø Tautøginklø inspekcijos darbà. Prancûzai visada laikësi pozi-cijos, kad dabartinis Irako reþimas turi nusiginkluoti. Ðiuometu Prancûzijos ir Lietuvos nuomonës sutampa – ka-ras turëtø baigtis kuo greièiau ir kad bûtø kuo maþiauciviliø aukø. Delegacijos trumpai aptarë tolesnes Lietu-vos Respublikos Seimo ir Prancûzijos NacionalinësAsamblëjos bendradarbiavimo perspektyvas.

Andrejus DIDENKO,Europos reikalø komiteto patarëjas

TARPTAUTINËS KONFERENCIJOSDALYVIAI SVARSTË, KAIP ÁVEIKTI

KORUPCIJÀ

Balandþio 8 d. Seime vykusioje tarptautinëje konfe-rencijoje jos dalyviai diskutavo apie kovos su korupcijabûdus, Vyriausybiø bendradarbiavimà ðioje srityje (þr.nuotr.). Konferencijà „Kova su korupcija´ surengë Lie-tuvos Seimas ir Baltijos jûros valstybiø taryba.

Renginyje dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijospirmininkë Nijolë Steiblienë, Lietuvos specialiøjø tyri-mø tarnybos direktorius Valentinas Junokas, Nacionali-nio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas AlvydasSadeckas, kiti politikai. Konferencijoje praneðimus pa-skelbë Baltijos jûros valstybiø tarybos, Jungtiniø Tautø,„Transparency International´, Baltijos jûros valstybiøprekybos rûmø asociacijos, Ðiaurës ðaliø investicijø ban-ko ir kitø organizacijø atstovai.

Valdas SINKEVIÈIUS

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 6012003. 04. 14

KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI • KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI

Paklausimas 410-43Vasario 24 d.

Seimo narys Jonas Jurkus – ðvietimo ir mokslo ministrui Algirdui MonkevièiuiDËL MOKSLEIVIØ VEÞIOJIMO MOKYKLINIAIS AUTOBUSAIS

Respublikiniuose laikraðèiuose iðplatintas informacijos ir ryðiø su visuomene sektoriaus vyriausiojo specialistoE. Ðpoko informacinis praneðimas su antraðte „Veþiojimas mokykliniais autobusais –pigesnis´. Jame praneðama,kad sausio 27 d. Ðvietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas tyrimas „Moksleiviø, gyvenanèiø kaimo vietovëseir miestø priemiesèiuose bei neágaliøjø moksleiviø veþiojimas 2001-2002 mokslo metais ir pokyèiø prognozës iki2005 metø´.

Tyrime surinkta medþiaga apie esamà moksleiviø veþiojimo padëtá Pasvalio, Kauno, Varënos, Ðalèininkø, Ma-þeikiø rajonuose ir Klaipëdos mieste.

Tyrimà atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geleþinkelio transporto katedros mokslininkai.Kaip raðoma praneðime, tyrimas buvo atliktas ágyvendinant mokyklø tobulinimo programos Mokyklø tinklo

optimizavimo komponentà. Taip pat teigiama, kad mokykliniu autobusu moksleiviai veþami þymiai pigiau nei visuo-meniniu transportu.

Norëèiau paklausti, ar Ðvietimo ministerija nagrinëjo minëtà tyrimà? Pritaikius formules, kurias siûlo tyrimoautoriai, ir atlikus matematinius veiksmus, skaièiai skiriasi . Pvz.: Maþeikiø rajone geltonojo autobuso iðlaidos dega-lams Lt/km raðoma 0,25 Lt/km, o apskaièiavus gaunasi 0,50 Lt/km; vieno km lyginamosios iðlaidos raðoma – 0,58 Lt/km, o faktiðkai gaunasi – 1,16 Lt/km. Tokiø neatitikimø darbe yra ir daugiau. Pasirodo, kad 100 km geltonasisautobusas gali nuvaþiuoti su 2 litrais kuro, kurio 1 litro kaina 1,20 Lt.

Kodël nepasidomëti kaip atliktas tiriamasis darbas? Ðvietimo ministerija juo vadovaujasi aklai, dezinformuojavisuomenæ, nes pateikti skaièiai (paskaièiavimai) neatitinka realybës.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Alvydo Puodþiuko atsakymas á paklausimàBalandþio 2 d.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos uþsakymu Vilniaus Gedimino technikos universitetas parengë mokslo tiriamàjádarbà „Moksleiviø, gyvenanèiø kaimo vietovëse ir miestø priemiesèiuose, bei neágaliøjø moksleiviø veþiojimas 2001-2002 mokslo metais ir pokyèiø prognozës iki 2005 metø“ (darbo vadovas prof. habil.dr.Leonas Povilas Lingaitis).Tyrimui panaudota Klaipëdos miesto, Kauno, Maþeikiø, Pasvalio, Varënos ir Ðalèininkø rajonø savivaldybiø pateik-ta informacija. Tyrimu siekta pateikti tinkamiausius finansiniø sànaudø, moksleiviø sugaiðto laiko ir fizinio saugumopoþiûriu moksleiviø veþiojimo ðeðiose savivaldybëse modelius, sudarytas matematinis modelis mokykliniø autobusøatsipirkimo laikui apskaièiuoti.

Informuojame Jus, kad Jûsø raðtà persiuntëme Vilniaus Gedimino technikos universitetui ápareigodami juosatsakyti Jums á laiðke keliamus klausimus.

Paklausimas 410-44Vasario 24 d.

Seimo narys Jonas Jurkus – finansø ministrei Daliai GrybauskaiteiDËL KELEIVINIO KELIØ TRANSPORTO VEÞËJØ NUOSTOLIØ, SUSIDARIUSIØ DËL

BÛTINØ KELEIVINIO KELIØ TRANSPORTO PASLAUGØ TEIKIMO VISUOMENEI,KOMPENSAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2002 m. kovo 19 d. Keliø transporto kodeksas, ðalia kitø pakeitimø, buvo papildytas 17' straipsniu. Vyriausybëarba jos ágaliota institucija, taip pat savivaldybiø institucijos uþtikrina bûtinø keleivinio keliø transporto paslaugøteikimà visuomenei nors ir veþëjams komerciðkai nenaudingomis sàlygomis. Dël ðiø paslaugø teikimo veþëjø pati-riami nuostoliai jiems kompensuojami Vyriausybës arba jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Kompensavimo tvarka, kiek man þinoma, pavesta paruoðti Susisiekimo ministerijai. Ið Susisiekimo ministerijosatsakymo ( pridedamas) matosi, kad Susisiekimo ministerija tvarkà yra paruoðusi, bet Finansø ministerija jos nede-rina. Kodël?

Keliø transporto pakeitimø kodekso ástatymas galioja jau beveik metus. Savivaldybëse tvirtinami biudþetai,kompensavimo tvarkos mechanizmas iki ðiol neparuoðtas ir visuomeniniai autobusø parkai vël liks be lëðø uþ nuos-tolingus reisus. Kas dël to prisiims atsakomybæ, jei per metus negalima paruoðti tvarkos?

602 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI • KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI • KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI

Ministrës atsakymas á paklausimàKovo 21 d.

Finansø ministerija, susipaþinusi su Seimo nario Jono Jurkaus paklausimu, informuoja, kad Keleivinio keliøtransporto veþëjø nuostoliø, susidariusiø dël bûtinø keleivinio keliø transporto paslaugø teikimo visuomenei, kom-pensavimo tvarka suderinta su Finansø ministerija ir patvirtinta Susisiekimo ministro 2002 m. kovo 13 d ásakymuNr. 3-154.

Paklausimas 410-45Kovo 3 d.

Seimo narys Jonas Lionginas – finansø ministrei Daliai GrybauskaiteiDËL UAB „BÛSTO PASKOLØ DRAUDIMAS´ VEIKLOS

Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 9 str. 11 p., atsiþvelgdamas á LR Finansø ministro 2001 balan-dþio 2 d. ásakymu Nr. 95 patvirtintos tvarkos 6 str. ir LR Finansø ministro 2002 m. Balandþio 16 d. Ásakymu nr. 100patvirtintos tvarkos 6 str., praðau jûsø pateikti tokià informacijà dël UAB „Bûsto paskolø draudimas´ vykdomobûsto kreditø draudimo:

metai apdraustų kreditų skaičius Skaičius kreditų, kurių dydis ir kredito draudimosuma sutampa

2001

metai apdraustų kreditų skaičius Skaičius kreditų, kurių dydis buvo panaudotaskaip bazė draudimo įmokai apskaičiuoti

2002

Taip pat praðau jûsø pateikti ðiuos suvestinius 2001 ir 2002 metø duomenis pagal:LR Finansø ministro 2001 balandþio 2d. ásakymo Nr. 95 priedo Nr. 1 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 stulpelius;LR Finansø ministro 2002 m. Balandþio 16 d. Ásakymo nr. 100 priedo Nr. 1 formos 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15

stulpelius.Ministrës atsakymas á paklausimà

Kovo 19 d.Finansø ministerija, iðnagrinëjusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Liongino 2003 m. kovo 3 d. paklausi-

mà, pateikia praðomà informacijà apie UAB „Bûsto paskolø draudimas“ apdraustø bûsto kreditø skaièiø ir suvesti-nius duomenis uþ 2001 ir 2002 metus pagal Lietuvos Respublikos finansø ministro 2001 m. balandþio 2 d. ásakymàNr. 95 ir Lietuvos Respublikos finansø ministro 2002 m. balandþio 16 d. ásakymà Nr. 100.

Su pateiktais priedais galima susipaþinti Seimo posëdþiø sekretoriate.

APIE EKSKURSIJÀ SEIME

Ið Ðilalës didelis autobusas riedëjo Vilniaus link. Að taip norëjau pamatyti Vilniø ir mano svajonë iðsipildë:ekskursija á parlamentà, senøjø ir naujøjø laikø istorijos faktai. Parlamente mus pasitiko labai malonus gidas – viskàmums aprodë ir paaiðkino. Buvo labai ádomu. Matëme, kur priimamos uþsienio ðaliø delegacijos, Seimo Pirmininkokabinetà, uþsienio ðaliø dovanas. Man labai patiko. Matëme Seimo posëdþiø salæ, – daug paþástamø veidø.

Negaliu skøstis savo gyvenimu, jis yra daug laimingesnis negu daugelio praeities metø. Nematoma ranka manevedë ir saugojo. Buvo gyvenimo akimirkø, kai rodës tik juoda naktis ir bedugnë supa. Taèiau paslaptinga jëga sakë,kad dar ne laikas. Numirti visada suspësi… Svarbu mums mylëti Lietuvà gimtinæ.

Aèiû Jums, gerb. susisiekimo ministre Zigmantai Balèyti. Að daug kà pamaèiau.Stanislava Lapinskienë,

Prapymo kaimas, Ðilalës rajonas

LAIÐKAI • LAIÐKAI • LAIÐKAI • LAIÐKAI • LAIÐKAI • LAIÐKAI • LAIÐKAI • LAIÐKAI

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 6032003. 04. 14

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

Balandþio 8 d. gyventojus priëmë Þmogaus teisiø ko-miteto pirmininkas Gediminas Dalinkevièius, balandþio9 d. – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmi-ninkas Alvydas Sadeckas, balandþio 11 d. – Seimo Pir-mininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Seimo Priimamajame gyventojus priims:balandþio 15 d. – Uþsienio reikalø komiteto pirmi-

ninkas Gediminas Kirkilas.balandþio 18 d. – Seimo Pirmininko pavaduotojas

Artûras Skardþius,balandþio 23 d. – Pasiprieðinimo okupaciniams reþi-

mams dalyviø ir nuo okupacijø nukentëjusiø asmenø tei-siø ir reikalø komisijos pirmininkas Antanas Napoleo-nas Stasiðkis.

Balandþio 2-8 dienomis Seimo Priimamajame uþre-gistruoti 253 laiðkai. Ið Vilniaus – 141, Kauno – 18, kitømiestø – 29, rajonø – 29, uþsienio valstybiø – 36.

Daugiausiai laiðkø gauta teisës ir teisëtvarkos klau-simais – 44 (ið jø 18 dël ástatymø), ryðiø su uþsienio valsty-bëmis – 39, ekonomikos – 38, þemës ûkio – 25 (ið jø 10dël þemës gràþinimo), socialinës apsaugos – 24 (ið jø 10dël pensijø), sveikatos apsaugos – 12.

Praëjusià savaitæ nemaþai raðtø atsiuntë þemdirbiøorganizacijos. Skundþiamasi, kad „ignoruojama þemdir-biø savivalda“, þemës ûkiui skiriama per maþai valstybëslëðø, todël sudëtinga pasiekti „pagrindiná þemës ûkio irkaimo plëtros politikos tikslà – sukurti orientuotà á rinkà,kooperuotà, efektyvø ir konkurencingà þemës ûkio sekto-riø.“ Aktualiausi – pieno ûkio reikalai. Þemdirbiø nuo-mone, „prekiniø ûkiø pieno ðeimininkai, átikinti ðios ðakosperspektyvumu, per keletà metø á pieno sektoriø investavodideles, sunkiai uþdirbtas arba skolintas lëðas, siekdami ge-ros pieno kokybës, mokëdami mokesèius valstybei – atsi-dûrë beviltiðkoje padëtyje.“ Praðoma pieno supirkimo kai-nas padidinti, kad visø kategorijø pieno gamintojai gau-tø bent minimalias pajamas.

Cukriniø runkeliø augintojai ir cukraus gamintojaikreipësi dël su kvotø sumaþinimu susijusiomis proble-momis: „ðiandien þemdirbiai dar neþino, kiek bus moka-ma uþ 2003 metais iðaugintus cukrinius runkelius ir nesu-laukia þadëtos supirkimo kainos padidinimo kaip kompen-sacijos uþ nuostolius, susijusius su kvotos sumaþinimu.“Þemdirbiai mano, kad sumaþinus gamybos kvotas bûtønuostolinga ir UAB „Arvi“ veikla, o ðios bendrovës veik-los nutraukimas „reikðtø cukriniø runkeliø auginimo zo-nos Suvalkijoje iðnykimà“. Praðoma nedelsiant spræstipriemokø uþ 2003 metais superkamus cukrinius runke-lius klausimus.

Siûlymai ir pastabos dël ástatymø

Teisingumo viceministro G. Ðvedo – dël Peticijø ásta-tymo 2 ir 9 straipsniø papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP-2284).

Generalinio prokuroro pavaduotojo G. Jasaièio – dëlBaudþiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. ko-vo 14 d. ástatymu Nr.IX-785, 37, 48, 50, 52, 105, 127,163, 181, 212, 214, 217, 218, 220, 232, 233, 234, 235, 237,244, 254, 255, 256, 266, 276, 287, 318, 319, 322, 323, 326,329, 332, 351, 353, 362, 440, 456, 458, 459 straipsniø pa-keitimo ir papildymo, Kodekso papildymo nauju 362(1)straipsniu ástatymo projekto (Nr. IXP-2322).

Demokratinio judëjimo „Lietuvos kelias“ atstovø –dël Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, ásigaliojimoir ágyvendinimo pakeitimo ir papildymo ástatymo pro-jekto (Nr. IXP-2198).

Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës draudimo biuro direktoriaus A. Kriþi-nausko, Teisingumo viceministro G. Ðvedo – dël Admi-nistraciniø teisës paþeidimø kodekso 123 straipsnio pa-keitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2039).

Alytaus miesto savivaldybës mero V. Kirkliausko –dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso papildy-mo (dël vaikø iki 16 m. buvimo vieðose vietose be tëvøribojimo).

Valstybinës loðimø prieþiûros komisijos pirmininkoÈ. K. Blaþio – dël Azartiniø loðimø ástatymo 12 straips-nio pakeitimo ir papildymo ástatymo, Azartiniø loðimøástatymo 2, 10, 12, 15, 16, 19 straipsniø pakeitimo ir pa-pildymo ástatymo projektø (Nr. IXP-2333, 2334).

AB banko „Hansa-LTB“ valdybos pirmininko A.Ðikðtos, Bankø asociacijos prezidento E. Vilkelio – dëlMokëjimø ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2440).

Visuomenës sveikatos asociacijos prezidento G. Kli-gio – dël Alkoholio kontrolës ástatymo 6, 10 straipsniøpakeitimo ir papildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-1872).

Turto vertintojø asociacijos prezidento S. Deveikio– dël Turto ir verslo vertinimo pagrindø ástatymo pakei-timo ástatymo projekto.

Nacionalinës sveikatos tarybos pirmininko J. Pun-dziaus, Sveikatos teisës ir ekonomikos centro direktorësJ. Kumpienës, Sutrikusio intelekto þmoniø globos ben-drijos pirmininkës D. Migaliovos – dël Sveikatos siste-mos ástatymo ir Sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo pa-keitimo ir papildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-2422).

Deðiniøjø sàjungos pirmininko V. Þiemelio – dël Pel-no mokesèio ástatymo 5 straipsnio pakeitimo ástatymo,A-Pelno mokesèio ástatymo 5, 33, 34, 35, 42 straipsniøpakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2477).

Vilniaus apskrities virðininko G. Pavirþio – dël Þe-mës reformos ástatymo 9 straipsnio ir Vyriausybës nuta-rimo (1999-06-02 Nr. 692) „Dël naujø valstybës þemës

604 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai(veiklai)“ 2. 3 punkto antros dalies papildymø (dël Kovo11-osios akto signatarø praðymø pirkti þemës sklypà kaimovietovëje).

Þemës ûkio ministro J. Kraujelio – dël Kooperati-niø bendroviø (kooperatyvø) ástatymo 11, 14, 15, 17straipsniø pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2212).

Ûkininkø sàjungos ir Miðko savininkø asociacijos Ro-kiðkio skyriaus vadovø (4 paraðai) – dël Miðko ástatymopakeitimø.

Teisë ir teisëtvarka

Verslininkø asociacijos pirmininkës L. Mogenienëskreipimasis dël Civilinio proceso kodekso 285 ir 303straipsniø nuostatø pakeitimo (dël sprendimo priëmimo„uþ akiø“).

Visuomeninës konsultacinës tarybos kreipimasis dëlsituacijos vidaus reikalø sistemoje.

Ekonomika

Tolimojo susisiekimo mikroautobusais veþëjø asocia-cijos pirmininko V. Gulbino raðtas dël padëties keleiviøperveþimo rinkoje.

Nacionalinës akvakultûros ir þuvø produktø gamin-tojø asociacijos pirmininko È. Kenstavièiaus ir direkto-riaus V. Andriuðkevièiaus raðtas dël pridëtinës vertëstarifo taikymo gyvos þuvies produkcijai.

UAB „Rietavo veterinarinë sanitarija“ direktoriausR. Puðkoriaus raðtas dël gyvûninës kilmës atliekø tvar-kymo problemø.

Finansavimas

Rusø dramos teatro vadovës T. Rinkevièienës raðtasdël papildomø lëðø teatrui valstybës biudþete.

Fabijoniðkiø vaikø ir jaunimo sporto klubo „Fabas“pirmininko A. Augulio raðtas dël paramos Vaikø ir pa-augliø nusikalstamumo prevencijos programai ágyven-dinti.

Þemës ûkis

Pieno gamintojø asociacijos ir kitø þemdirbiø savi-valdos organizacijø posëdþio (2003 m. balandþio 2 d.) re-zoliucija dël pieno supirkimo kainø.

Þemës ûkio bendroviø asociacijos pareiðkimas dëlpadëties pieno sektoriuje.

Marijampolës apskrities þemdirbiø susirinkimo (2003balandþio 3 d.) dalyviø kreipimasis dël cukriniø runke-liø augintojø ir gamintojø problemø.

Þemës ûkio kooperatinës bendrovës „Pieno gëlë“valdybos pirmininko A. Stanèiko raðtas dël tiesioginësiðmokos mokëjimo.

Savivaldybiø reikalai

Ignalinos atominës elektrinës regiono plëtros tary-bos pirmininko B. Ropës raðtas dël ðio regiono ekono-minio-socialinio restruktûrizavimo darbø.

Iðganytojo, Bokðto, Savièiaus gatviø gyventojø ir ástai-gø darbuotojø vardu G. Grigalevièienës kreipimasis dëlVilniaus puoselëjimo reikalø – aplinkkeliø tiesimo, se-namiesèio prieþiûros ir kt.

Ðvietimas, mokslas, kultûra

Profesiniø bei þemës ûkio mokyklø vadovø susirin-kimo (2003 m. kovo 26 d.) susirinkimo rezoliucija dëlprofesiniø mokyklø steigëjo.

Socialinë apsauga ir darbas

Alytaus darbininkø sàjungos pirmininko V. Leona-vièiaus kreipimasis dël padëties AB „Alytaus tekstilë“.

Sutrikusios psichikos þmoniø globos bendrijos pir-mininkës D. Kaðubienës raðtas dël pensinio draudimo irfiziniø asmenø mokesèio lengvatø tëvams, auginantiemspilnameèius vaikus invalidus, kurie visà gyvenimà yra pri-klausomi nuo tëvø ir globëjø.

AB „Lietuvos telekomas“ darbuotojø (35 paraðai)kreipimasis dël vyresnio amþiaus þmoniø atleidimo ið dar-bo teisëtumo.

Tardytojø profesinës sàjungos atstovø (2 paraðai)kreipimasis dël policijos ir tardymo padaliniø reorgani-zacijos ir darbuotojø teisiø bei garantijø.

Sveikatos apsauga

Vilniaus kraðto gyventojø (18989 paraðai) kreipima-sis dël Vilniaus centro universitetinës ligoninës ateities.

Ultragarsinës diagnostikos asociacijos sekretoriausA. Ulio ir prezidento N. Balèiûno kreipimasis dël ultra-garsiniø tyrimø finansavimo, specialistø rengimo ir to-bulinimosi.

Astmos asociacijos atstovo med. dr. G. A. Norvaiðoraðtas dël kvëpavimo sistemos ligø ir vaistø joms gydytikompensacijos lygmens keitimo.

VðÁ „Ðiauliø donoras“ direktorës D. Jakðtonienës rað-tas dël neatlygintinos donorystës pripaþinimo prioriteti-ne sritimi.

Asta JANKAUSKIENË,Priimamojo konsultantë

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 6052003. 04. 14

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

Balandþio 7 d.

„Politikos aktualijos´. ÈeslovasJurðënas (Seimo Pirmininko pirma-sis pavaduotojas) ir Irena Ðiaulienë(Socialdemokratinës koalicijos frak-cijos seniûnë). È. Jurðënas informa-vo, kad balandþio 10 dienà, Seime nu-matoma surengti diskusijà apie Vy-riausybës veiklos ataskaità. Po to, anotjo, iki geguþës 10-11 dienomis vyk-sianèio referendumo dël Lietuvos na-rystës ES, bus daroma plenariniø po-sëdþiø pertrauka. Parlamentarai ga-lës daugiau laiko skirti agitacijai, su-sitikimams su rinkëjais. Pagal iðanks-tiná Seimo valdybos susitarimà, per tàmënesá Seimo plenariniai posëdþiai,anot È. Jurðëno, gali bûti surengti tikbalandþio 17 ir 22 dienomis, kitomisdienomis posëdþiauti neplanuojama.

Balandþio 8 d.

„Lietuvos pacifistai Irako vai-kams´. Rolandas Pavilionis (Seimonarys). Dalyvavo visuomeninës orga-nizacijos „Ðviesos lyga´ atstovai.Spaudos konferencijos dalyviai infor-mavo, kad Lietuvos ðviesos lyga kvie-èia ðalies gyventojus prisidëti prie josrengiamos humanitarinës pagalbosakcijos „Lietuvos pacifistai Irako vai-kams´. Seimo narys Rolandas Pavi-lionis sakë, kad besitæsiantis karasIrake kiekvienà dienà sukreèia pa-saulá nuþudytø ar suluoðintø vaikøaukomis. Pasak jo, Tarptautinis Rau-donasis kryþius praneða, kad stingane tik vaistø, bet ir elementariausiøgydymo priemoniø, bûtiniausios me-dicininës pagalbos. Lietuvos ðviesoslyga kreipiasi á Lietuvos þmones, po-litikus, verslininkus ir ypaè Kraðtoapsaugos ministerijà ir kvieèia teiktihumanitarinæ pagalbà agresijos ir ka-ro aukoms, pirmiausia – niekuo ne-kaltiems Irako vaikams.

„Kam naudingas ir nenaudingastoks Ðilumos ûkio ástatymas?´. Eli-gijus Masiulis (Jungtinës ir liberaløfrakcijos seniûnas) ir Kæstutis Glavec-kas (frakcijos seniûno pavaduotojas).Dalyvavo Lietuvos nacionalinës var-

totojø federacijos prezidentë Alvita Armanavièienë. Prelegentø teigimu, Ðilu-mos ûkio ástatymo nuostatos átvirtina esamas monopolijas ir negina vartotojøinteresø. Jø nuomone, priëmus ðá ástatymà, vartotojai neturës pasirinkimo lais-vës, be to, ástatymas apriboja konkurencines galimybes.

„Pasirengimas referendumui dël stojimo á ES´ (þr. nuotr. apaèioje). Ra-sa Juknevièienë (Seimo narë, Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø)pirmininko pavaduotoja). Spaudos konferencijoje dalyvavæs Europos Liau-dies Partijos (EPP) Generalinis sekretorius Antonijus Lopesas Isturisas (An-tonio Lopez-Isturiz) sakë dþiaugiàsis galimybe lankytis Lietuvoje prieð ávyks-tant referendumai dël narystës ES. Jo nuomone, ðis jo vizitas paskatins Lie-tuvos pilieèius balsuoti „uþ´ jiems patiems naudingà narystæ ES.

Balandþio 9 d.

„Grobk nepagrobtà (sklypø dar liko)´. Seimo nariai Klemensas Rimðe-lis ir Algis Kaðëta. Dalyvavo Lietuvos liberalø sàjungos pirmininkas Eugeni-jus Gentvilas. Prelegentø teigimu, ástatymø painiava leido valdininkams irjø giminaièiams ásigyti þemës sklypus gerose vietose. Tai daroma, stebëjosiLLS pirmininkas E. Gentvilas, visiðkai nenusiþengiant ástatymams. Kad ðispiktnaudþiavimas tarnybine padëtimi bûtø sustabdytas, bûtina skirti daugiaulëðø ir paspartinti þemës gràþinimà, taip pat perþiûrëti apskrièiø ir savivaldy-biø tarpusavio funkcijas.

Laima ÐANDARIENË ir Valdas SINKEVIÈIUS

*Spaudos konferencijø áraðus galima rasti Seimo interneto svetainëje:www.lrs.lt.

**Su spaudos konferencijose platintais dokumentais galima susipaþinti Sei-mo ryðiø su visuomene skyriuje.

606 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

VALSTYBININKØ SUKAKTYS • VALSTYBININKØ SUKAKTYS

Atkaklusis politikas

Augustinas Voldemaras – viena ryðkiausiø, spalvin-giausiø ir prieðtaringai vertinamø tarpukario Lietuvos po-litiniø asmenybiø. Jis pats yra pareiðkæs: „Að turiu dide-liø nuopelnø prieð Lietuvà. Jeigu manæs nebûtø buvæ,tikrai nei vienai dienai nebûtø atsiradus nepriklausomaLietuva“, taèiau politiniai oponentai já yra kaltinæ dël del-simo kurti kariuomenæ, netikusios uþsienio politikos(ypaè siekiant tarptautinio Lietuvos pripaþinimo), dël Vil-niaus praradimo ir dël kitokiø sunkumø, kuriant nepri-klausomà Lietuvos valstybæ.

A. Voldemaras gimë 1883 m. balandþio 16 d. Ðven-èioniø aps. Dysnos kaime. Baigæs apskrities mokyklà, me-tus tarnavo Daugëliðkio valsèiaus raðtinëje – trûko pinigøtolesniems mokslams. Remiamas brolio 1898 m. iðvyko áSankt Peterburgà ir ástojo á gimnazijà. Dar ruoðdamasisegzaminams susipaþino su kalbininku Kaziu Bûga, ir kar-tu nusisamdë mokytoju Antanà Smetonà, tuomet – darPeterburgo universiteto teisës fakulteto penkto kurso stu-dentà. A. Voldemarui ði paþinti buvo lemtinga.

Baigæs gimnazijà, Peterburgo universitete studijavoistorijà ir filologijà, 1910 m. iðlaikë magistro egzaminus,o uþ disertacijà gavo aukso medalá. 1911 m. jam suteik-tas docento laipsnis. Bûsimasis politikas – pirmasis lie-tuvis, gavæs toká laipsná Rusijoje. 1914–1915 m. Italijojeir Ðvedijoje, 1916–1917 m. – Permës universiteto ekstra-ordinarinis profesorius.

1917 Lietuviø seime Petrapilyje A. Voldemaras ga-vo pirmàjá politiná krikðtà – nuo ðio susitikimo pradëjoaktyvaus politiko gyvenimà. Tais paèiais metais dalyvavoRusijos tautø kongrese Kijeve. Pasitraukë á Vokietijà, o1918 m. gráþæs á Lietuvà buvo kooptuotas á Valstybës ta-rybà (1918 m. liepà iðrinkus Viutenbergo kunigaikðtá Vil-helmà fon Urachà Lietuvos karaliumi Mindaugu II, iðValstybës tarybos pasitraukë keturi nariai ir vietoj jø bu-vo priimti 6 nauji asmenys – tarp jø ir A. Voldemaras.Vëliau bûtent jam teko praðyti V. fon Uracho atsisakytiLietuvos karaliaus sosto).

1918 m. lapkrièio 11 d. A. Voldemaras tapo pirmojoMinistrø kabineto vadovu, taip pat ëjo uþsienio reikaløministro bei kurá laikà kraðto apsaugos ministro parei-gas. Skelbdamas Vyriausybës deklaracijà, politikas la-biausiai nuogàstavo dël to, kaip pavyks susitvarkyti vals-tybës viduje, maþai kreipdamas dëmesio á tarptautinioLietuvos pripaþinimo, saugumo bei sienø nustatymo klau-simus. A. Voldemaro nuomone „Karo mes su niekuo ne-vedam ir në vienas ið mûsø kaimynø – vokieèiø, lenkø,ukrainø, rusø ir latviø – neturi pamato mûsø uþsipuldi-nëti. Taigi dideliø spëkø rubeþiams saugoti mums ir ne-reikës.“ Nors netrukus optimizmas, kad Lietuvos niekasnepuls, iðnyko, kariuomenë buvo kuriama itin lëtai.

Gruodá, premjerui iðvykus á uþsiená, Vyriausybë su-iro. Tiesa, A. Voldemaras dar kelis mënesius ir 1919 m.vasará áteikdamas pareiðkimà Taikos konferencijos pir-

mininkui, Prancûzijos Ministrui Pir-mininkui, pasiraðinëjo kaip Vyriau-sybës vadovas, ir tik gavæs keletàáspëjimø buvo priverstas pasiduoti.

II, III, IV ir V Ministrø kabi-netuose ëjo uþsienio reikalø minist-ro pareigas. Versalio taikos konfe-rencijoje buvo Lietuvos delegacijosatstovas – èia vykdë savarankiðkàpolitikà ir maþai paisë Vyriausybësinstrukcijø.

1920 m. rinkimuose Steigiamà-já Seimà A. Voldemaras dalyvavo suTautos paþangos partija, taèiau ðipartija kartu su savo sàjungininkeÞemdirbiø sàjunga tesurinko1,7 proc. balsø ir á Seimà nepateko.K. Griniaus vadovaujamoje Vyriausybëje A. Voldemaruibuvo pasiûlytas Ðvietimo ministro portfelis, bet ðis politi-kas iðkëlë nerealias sàlygas, kurias buvo galima vertintikaip atsisakymà.

1920 m. A. Voldemaras pradëjo dëstyti Aukðtuosiuo-se kursuose, 1922–1926 m. buvo Lietuvos universitetoprofesorius.

Tiesa, prieð imdamasis dëstytojauti, ðis politikastrumpai atstovavo Lietuvà Tautø Sàjungoje, taèiau1920 m. pabaigoje pasitraukë ið ðiø pareigø. A. Volde-maras motyvavo, kad „atsisakydamas atstovauti Lietu-vos interesams Tautø Sàjungoje, raðtiðkai savo Vyriausy-bei iðdësèiau, kad stoju á opozicijà dël jos suartëjimo suLenkija. Mano opozicija reiðkësi publicistiniais straips-niais cenzûros kontroliuojamoje Lietuvos spaudoje. Uþtai mënesiui laiko buvau nusiøstas á drausmës batalionà,o po to iðsiøstas ið Kauno…“

Neturëdami atstovø Steigiamajame, I, II Seime, tau-tininkai naudojosi spauda kaip vos ne vienintele politinepartijos tribûna. A. Smetona ir A. Voldemaras darniaikritikavo „seimokratijà“, reikalavo sustiprinti Preziden-to valdþià, atidþiai tyrinëjo Vyriausybës þingsnius. Bû-tent dël A. Voldemaro straipsnio „Vaire´ 1923 m. jo re-daktorius A. Smetona porai parø pateko á kalëjimà.

1926 m. iðkëlæ bendrà sàraðà su liaudininkais tauti-ninkai pateko á III Seimà – baigësi neparlamentinës opo-zicijos laikotarpis. Sàjunga su tautininkais truko neilgai.Ilgainiui nesutarimai su valdanèiàja liaudininkø ir social-demokratø koalicija vis stiprëjo.

1926 m. gruodá po perversmo A. Voldemarui pati-këta suformuoti Vyriausybæ. Kaip raðë politikas: „Manpavyko legalizuoti ir stabilizuoti padëtá dël to, kad netu-rëjau jokio ryðio su sàmokslininkais ir todël galëjau lais-vai pasitraukti bet kuriuo momentu, jei tik mano politi-në linija pasirodys nepriimtina, Man teko ið pat pradþiøgrasinti atsistatydinimu.“

SEIMO KRONIKA NR. 11 (251) 6072003. 04. 14

Ministro Pirmininko, uþsienio reikalø ministro, o nuo1928 m. ir kraðto apsaugos ministro pareigas jis ëjo iki1929 m.

Sunku ávertinti, kuris ið tautininkø lyderiø – A. Sme-tona ar A. Voldemaras – daugiau prisidëjo, kad Lietuvojebûtø ávestas autoritarinis reþimas. Atsakomybë tenkaabiem. Taèiau uþsienio politikà labiau lëmë A. Voldema-ras. Ne veltui A. Smetona, pradëjus aðtrëti tarpusavio ne-sutarimams, iðstûmæs A. Voldemarà ið Ministro Pirminin-ko posto, siûlë jam pasilikti uþsienio reikalø ministru.

1929 m. geguþæ á jo gyvybæ buvo pasikësinta. Apietai ir apie atstatydinimà A. Voldemaras raðë:

„ […] ilgiau likti valdþioje su Smetona tapo neáma-noma. Visi faktai, kurie man buvo þinomi, vertë átarinë-ti, kad Smetona yra pasikësinimø ákvëpëjas. Tokiu atve-ju jis stengsis manimi atsikratyti […].

Jei pasilikèiau valdþioje, vadinasi tektø bûtinai ne-delsiant likviduoti Smetonà, já nuversti. Turëdamas savorankose visà administraciná aparatà, galëjau nesunkiai jápaðalinti ið valdþios, taèiau tokiu atveju opozicija prieðmane bûtø þymiai sustiprëjusi […] ir kraðte bûtø kilæschaosas […].

Liko galimybë pasitraukti ið Vyriausybës ir leisti krað-tui paèiam paþinti tikràjá Smetonà.

1929 metø vasarà pasiûliau Smetonai atsistatydinti.Net nenorëjau vykti á Tautø Sàjungà, kur negalësiu lais-vai ginti Lietuvos interesø […]. Man gráþus visi kabinetonariai padavë pareiðkimus, kad iðeinà ið kabineto, nes

VALSTYBININKØ SUKAKTYS • VALSTYBININKØ SUKAKTYS • VALSTYBININKØ SUKAKTYS

negali su manimi dirbti. […] [Smetona] mane atleido,nelaukdamas mano pareiðkimo. […]

Valdþiai greitai nutraukë mano santykius su bet kuo.Jei kas norëjo mane pamatyti, tà areðtuodavo. Jei iðeida-vau ið buto, mane iðkart apsupdavo agentø grupë, kurisekdavo paskui lyg ðeðëliai.“

1929 m. pabaigoje A. Voldemaras buvo iðtremtas áPlatelius, vëliau, policijos priþiûrimas, gyveno Zarasuo-se. Buvo 1934 m. birþelio 7–8 dienomis nesëkmingai vy-kusio karinio puèo dalyvis, nors pats A. Voldemaras tvir-tina, jog „puèas buvo organizuotas su Smetonos þinia,kad galëtø, ið vienos pusës, mane apkaltinti kariniu lëk-tuvu atskridus á Kaunà, o ið kitos pusës, iðsiaiðkintø opo-zicinius elementus armijoje.“ A. Voldemaras buvo áka-lintas, 1938 m. amnestuotas, iðtremtas á uþsiená.

1940 m. birþelio mën. A. Voldemaras gráþo áokupuojamà Lietuvà. Tarybø valdþios buvo suimtas ir ið-tremtas. 1940–1942 m. gyveno Ordþonikidzëje. Vël suim-tas ir kalintas Maskvoje, Butyrkø kalëjime, ten 1942 m.gruodþio 16 d. mirë.

Ðaltiniai:111 Lietuvos Valstybës 1918–1940 politikos veikëjø / A. Banevièius.

– Vilnius: Knyga, 1991. – 177 p.Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai 1918–1940 / sud. R. Èe-

pas. – Vilnius: Alma littera, 1997. – 478 p.Raðtai: 100 metø gimimo sukakèiai paminëti / A. Voldemaras,

sud. Lietuvos atgimimo sàjûdis – Chicago: Laisvos Lietuvos Knygø Lei-dykla, 1983. – 688 p.

Parengë Aigustë Vykantë BARTKUTË

I Ministrø kabinetas (1918 11 11 – 1918 12 26).Treèias ið kairës – A. Voldemaras

608 SEIMO KRONIKA NR. 11 (251)2003. 04. 14

NAUJOJO LIETUVIØ KALBOS INSTITUTO PASTATOINTERJERÀ PAPUOÐ K. BÛGOS PORTRETAS

Balandþio 10 d. iðkilmingai atidaryti naujieji Lietu-viø kalbos instituto rûmai. Iðkilmingoje simbolinio rak-to áteikimo ceremonijoje dalyvavo Ministras Pirminin-kas prez. Algirdas Mykolas Brazauskas, Seimo Pirminin-ko pirmasis pavaduotojas Èeslovas Jurðënas, kiti politi-kai ir diplomatai, mokslininkai.

Parlamento vardu pasveikinæs instituto kolektyvà,È.Jurðënas instituto direktoriui Giedriui Subaèiui áteikëkalbininko Kazimiero Bûgos, Didþiojo lietuviø kalbos þo-dyno pradininko portretà, palinkëdamas plëtoti ðiuolai-kiðkà kalbotyrà, puoselëti tautinius interesus ávairialy-pëje Europoje, iðlaikyti nacionalinës kalbos vertybiø ápro-

tá ir stiprià átakà Lietuvos visuomenei, kad tuose rûmuosederëtø kûryba ir mokslas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 06 11 yra priëmæsRezoliucijà Dël lietuviø kalbos þodyno. Dokumente pa-þymint, kad „XX amþius buvo Lietuviø kalbos þodynotomø amþius, o XXI amþius þiniø visuomenëje turi turë-ti jos poreikius atitinkantá elektroniná ir internetiná Lie-tuviø kalbos þodyno variantà“, buvo pasiûlyta Vyriausy-bei numatyti 2003-øjø valstybës biudþeto ir savivaldybiøbiudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo pro-jekte 100 000 Lt Lietuviø kalbos þodyno kompiuteriniamvariantui pradëti rengti.

V. Gulevièiaus (ELTA) nuotr.

Documents

2003 m. balandþio 14 d. - elibrary.lt