LIETUVOS - elibrary.lt

Išeina trečiadieniais. SAVAITRAŠTIS MEDICINOS IR FARMACIJOS SPECIALISTAMS www.medicine.lt

KRONIKAKRONIKALIETUVOSLIETUVOSmedicinos Farmacijos bendrovės

išsisukinėja nuo mokesčių

Nr. 10 2007 birželio 20 d.

“Mes jokiu būdu neatsisakome mokėti mokesčių. Tiesiog reikia rasti bendrus, visiems supranta-mus galimus veiklos modelius ir aiškiai įvardyti, kokie mokesčiai už juos priklauso“, - atmeta kalti-nimus, kad farmacijos kompani-jos išsisukinėja nuo pelno mokes-čio už vaistų pardavimą, Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorius Gintautas Barcys.

plačiau skaitykite 6 p.



Ar tikrai pabrango kompensuojamieji vaistai?Nežinodama bendros vaistų prie-mokos skaičiavimo metodikos, visuomenė negali realiai įvertin-ti, kas atsitiko su vaistų kainomis – ar jos padidėjo, ar sumažėjo. Kita problema – valstybinės ins-titucijos vis dar nesugeba pateik-ti konkrečių pavyzdžių, kaip ir kiek pakito kaina, kaip pasikeis paciento priemoka ir t.t.

Rajonų ligoninių akušerėms – bedarbių dalia Šalies provincijos ligoninėse ir toliau uždaromi akušerijos-gine-kologijos skyriai. Atleidimo iš darbo pasekmes labiausiai pajus akušerės, kurioms ligoninės nega-li pasiūlyti net slaugytojų darbo.

ŠIAME NUMERYJE:

Rajonų ligoninėms tenka teikti trečiojo lygio paslaugas, bet už jas mokama mažiau

Vietų nėra„Stebėkite vieną dvi dienas, kol būklė sta-

bilizuosis, ir tik po to, jei nepagerės, vežkite pas mus. Kitaip tariant, jei nenumirs, ką jau darysi, priimsime“. Suprantama, ši ciniška frazė lieka tarp eilučių. O pirmąją – „vietų nėra“ – rajonų ar apskričių ligoninių gydytojai iš trečiojo lygio gydymo įstaigų išgirsta dažnai, kai prašo priimti labai sunkų ligonį – nudegusį, patyrusį galvos ar stuburo traumą, kuriam patys suteikti pagal-bos negali – neturi nei reikiamos aparatūros, nei specialistų.

„Žmogaus į gatvę neišmesi, tad tenka kaip nors verstis patiems. Būna, kad ne viską galime pa-daryti, dėl to atsiranda komplikacijų, tada lengviau įkalbėti kitas ligonines, kad jį priimtų. Tačiau, jei kas nutinka, paskui kaltina mus, kad užvilkino-me“, – sako Telšių apskrities ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė.

Paradoksas, bet su kauniečiais, šiauliečiais ar vilniečiais medikais, kad perimtų jų sunkios

būklės pacientą, susitarti lengviau nei su Klai-pėdos miesto, kuris yra vos už keliasdešimties kilometrų, ligoninėmis. Kai kurios elgiasi ga-nėtinai arogantiškai, ypač jei ligonio būklė „ne-perspektyvi” ar jis yra asocialus.

J.Seiliuvienė teigė, kad problemų kyla ne vien dėl to, kad trečiojo lygio gydymo įstaigose trūksta vietų, bet ir dėl sunkių ligonių perveži-mo. Pagal ministro įsakymą, Telšių apskrities ligoninę, kai reikia pervežti sunkų ligonį, turi aptarnauti KMUK, t.y. siųsti savo reanimobilį. Bet, jei šioje ligoninėje nėra vietų, automobilio ji nesiunčia.

Suradus vietą ligoniui kito miesto ligoninė-je, pavyzdžiui, Vilniuje, jie irgi neduoda reani-mobilio, nes sutarties nėra. Tenka vežti žmogų rizikuojant jo gyvybe paprastu greitosios pagal-bos automobiliu.

Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas sako, kad ši problema – kasdie-nė: „Jei turime ligonį, kuriam padėti negalime, nes neturime specialisto ar įrangos, ieškome jam vietos kitose gydymo įstaigose, didžiųjų miestų ligoninėse. Bet dažnai mums atšaunama,

kad vietų nėra. Kaip išeitis siūloma kviestis jų konsultantą. Bet jis pakonsultuoja ir išvažiuo-ja, o mes turime gydyti žmogų patys. Net ir kai neturime teisės to daryti. Juk nepaliksi ligonio likimo valiai“.

Priversti gydyti už mažesnį įkainįNors sunkaus paciento gydymas kainuoja

brangiau, ligonių kasos daugiau mokėti nesku-ba. Sąnaudas apskričių ir rajonų ligoninėms ten-ka dengti iš vidinių resursų.

Kaip teigia Utenos apskrities ligoninės vy-riausiasis gydytojas Gediminas Griškevičius, jo vadovaujamos įstaigos medikams tenka dažnai gydyti sergančius pankreatitu ligonius, nors pa-galbą jiems turėtų suteikti trečiojo lygio gydymo įstaigos. Tačiau jos vengia tokių pacientų, nes jų gydymas ilgai trunka ir brangiai kainuoja, o paslaugos įkainis dar neatitinka realių sąnaudų.

„Praėjusį mėnesį teko 28 dienas gydyti pankreatitu susirgusį ligonį. Ir tik todėl, kad jį atsisakė priimti VUL Santariškių klinikos. Esą vietų nėra. Ką darysi, gydėme. Tik už tai ga-vome keliskart mažiau nei būtų sumokėta tre-čiojo lygio gydymo įstaigai“, – pasipiktinimą lieja pašnekovas.

Pasak jo, jei trečiojo lygio ligoninė už vie-ną konservatyvaus pankreatitu sergančio ligonio lovadienį gauna 592 litus, tai antrojo už visą to ligonio gydymą, kuris užtrunka vidutiniškai 8–12 dienų, – vos 1 tūkst. litų. Trečiojo lygio įstaiga būtų uždirbusi per 5 tūkst. litų.

Giedrė Budvytienė

Rajonų ir apskričių ligoninės vis dar jaučiasi podukrų vietoje. Kai atgabena sunkios būklės ligonį, kuriam padėti jos ne-

gali, nes neturi specialistų ir įrangos, o universitetinės ligoninės pareiškia, kad jo nepriims, nes vietų nėra, nelieka kitos išeities, kaip tik jį gydyti. Už tai joms mokama kelis kartus mažiau, o kur dar rizika gauti pylos už neteisėtą veiklą?

Sunkius ligonius rajonų medikai privalo gydyti be specialistų, be aparatūros ir be pinigų

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

trauk

aKlinikiniai tyrimai: abejonės dėl saugumo ir patikimumo

Pažeidimai, užfiksuoti atliekant klinikinį pandeminio gripo vakci-nos tyrimą Panevėžyje, gali turėti įtakos ateityje mūsų gydytojams ir gydymo įstaigoms atliekant klinikinius tyrimus. Kyla pagrįstų abejonių, ar klinikiniuose tyri-muose dalyvaujantys ligoniai gali jaustis saugūs, o tyrimų rezultatai – patikimi.



„Neperspektyvus“ pacientas nereikalingas niekam

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA BIRŽELIO 20, 2007

2

N U O M O N Ė SKARŠTOJI KĖDĖ / NUOMONIŲ RINGAS

T A I P I R N E

Taip. Aborto regla-mentavimo srityje būtina daryti rimtus žingsnius, kad kaip nors mažintume šį blogį, juk per metus Lietuvoje atliekama per 30 tūkst. abortų. Šis spren-dimas galėtų būti vienas iš jų. Tačiau kartu reikėtų im-tis ir kitų kovos su abortais priemonių, ir labai svarbu, kad jos būtų vertinamos per moters sveikatos, pa-galbos jai prizmę.

Pasaulyje daug daro-ma šioje srityje. Moterys, prieš priimdamos šį sunkų sprendimą, kuris yra kraš-tutinė priemonė, kritinė būsena, kai blogiau jau

nebegali būti, panašiai kaip tuomet, kai savižudis stovi ant tilto atbrailos, norėdamas šokti žemyn, yra konsultuojamos. Jų konsultavimo sistema daugelyje Europos šalių sukurta.

Vokietijoje netgi veikia įstatymas, kuris įteisina privalo-mas konsultacijas norinčioms nutraukti nėštumą moterims. Jų metu siekiama išsiaiškinti, kodėl moteris nori daryti abortą. Jei šį sprendimą lemia finansinės problemos, pasiruošę padėti du fondai – valstybinis ir vyskupų konferencijos, kurie teikia finansinę paramą. Jei moteris neturi būsto, jo ieškoma. Jei tai studentė, kuri nenori gimdyti, nes bijo, kad vaikas trukdys mokytis, studijų laikotarpiui surandama valstybės išlaikoma auklė. Teikiama psichologinė pagalba. Tai ypač svarbu mote-rims, kurios kartą jau yra nutraukusios nėštumą.

Tokių atvejų mūsų šalyje, palyginti su kitomis ES valsty-bėmis, daug daugiau. Lietuvoje moteris, pasiryžusi nutraukti nėštumą, pakelia telefono ragelį, paskambina į gydymo įstaigą ir išgirsta: ateikite rytoj nevalgius. Arba dar ir šiandien pat, jei papusryčiauti nesuspėjo. Kitaip tariant, sudarytos visos są-lygos be vargo atsikratyti nepageidaujamo nėštumo, nužudyti vos užsimezgusią gyvybę.

Aborto paslaugos ribojimas yra geriau nei nedaryti nie-ko. Tačiau tai gali sudaryti iliuziją, jog jaunesnio amžiaus negimusiojo pašalinimas yra mažesnis blogis. Taip nėra. Reikėtų palaipsniui eiti toliau, siekiant iš viso uždrausti abortus.Tie, kurie teigia, kad taip paminsime moters teises, iš tiesų gina vyro poziciją. Tyrimai, rodo, kad net 80 proc. abor-tų atvejų moters apsisprendimą lėmė kitas asmuo, dažniausiai vyras. Moteris būna ištikta krizės, nepajėgia pati apsispręsti ir peradresuoja apsisprendimą vyrui. Šis dažniausiai būna už nėštumo nutraukimą. Argumentas, kad padaugės kriminalinių abortų, nepagrįstas. O teigiamų poslinkių daug: Lenkijoje, kur jie uždrausti, remiantis tyrimais, moterų sveikata labai page-rėjo, sumažėjo vėžio atvejų. ■

Ne. Tikrai nepritariu tokiam kolegų parlamenta-rų sumanymui. Manau, kad dabar egzistuojanti nėštu-mo nutraukimo tvarka yra pakankamai gera, europie-tiška. Lietuvoje abortas yra legalus nuo 1957 metų, jį galima nutraukti iki 12 nėš-tumo savaitės. Įteisinant nėštumo nutraukimą buvo realizuota moters pasirin-kimo teisė, užkirstas kelias kriminaliniams abortams, beprasmiškoms mirtims nuo jų. Pasiūlymas riboti nėštumo nutraukimo laiką iki 8 nėštumo savaičių pri-lygsta lyčių lygių galimy-bių, moterų teisių ir demo-kratijos principų ribojimui. Be to, tai atvertų kelią nelegaliems abortams ir nėščiųjų mirtims. Lenkijoje, kur jis uždraustas, kasmet atliekama apie 200 tūkst. nelegalių abortų. Pasaulyje

dėl nelegalaus abortų nutraukimo kasmet miršta apie 500 tūkst. moterų.

Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir tei-sių parlamentinė grupė parašė kreipimąsi sveikatos apsaugos ministrui Rimvydui Turčinskui, kuriame išsakomi šie nuogąs-tavimai. Manome, kad, leidžiant atlikti abortą tik iki 8 nėštumo savaičių, labiausiai nukentėtų jaunos ir socialiai neapsaugotos moterys. Jos ir šiandien dėl įvairių priežasčių dažnai nespėja lai-ku nutraukti nėštumo, todėl tampa kriminalinių abortų aukomis ar vėliau nužudo savo naujagimius.

Sutrumpinus aborto terminą, padėtis dar labiau pablogė-tų. Padaugėtų nelegalių abortų, išaugtų su jais susijusių moterų mirčių skaičius. Gali padaugėti pamestų, nužudytų naujagimių. Taip pat didėtų moterų socialinė atskirtis, šeimų skurdas. Statis-tika neguodžia: apie 35 proc. mūsų daugiavaikių šeimų skursta.Vakarų, kitų civilizuotų pasaulio šalių patirtis, atlikti tyrimai liu-dija, kad abortų draudimais ir ribojimais nepažabosi. Labiausiai jų skaičių mažina visuomenės švietimas, geras kontraceptinių priemonių prieinamumas, kokybiškos reprodukcinės sveikatos paslaugos bei konsultacijos. Čia dar yra ką nuveikti, nes tyri-mai rodo, kad mūsų šalyje kontracepcijos priemones naudoja tik 38 proc. vaisingo amžiaus moterų, tuo tarpu Skandinavijoje – net 80–90 proc.Taip pat siūlome ministerijai labiau pasirūpinti moterų reprodukcine sveikata, teisėmis, priimti būtinus įstaty-mus. Siūlome kuo skubiau parengti ir vykdyti Nacionalinę re-produkcinės sveikatos strategiją, įstatymą ir veiksmų programą, vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos, ES, profesi-nių medikų organizacijų, lyčių lygybės rekomendacijomis. Tai pagerintų moterų padėtį. ■

Ar reikia trumpinti nėštumo nutraukimo laiką?

Birutė Obelėnienė

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO SANTUOKOS IR ŠEIMOS STUDIJŲ CENTRO MOKSLO DARBUOTOJA

SEIMO VISUOMENĖS PLĖTROS, REPRODUKCINĖS SVEIKATOS IR TEISIŲ PARLAMENTINĖS GRUPĖS NARĖ

Birutė Vėsaitė

Nemokamai platinamas leidinių “Gydymo menas” ir “Internistas” prenumeratoriams

Vyriausioji redaktorė

Jūratė Saveikienė

Redaktorė

Aušrinė ŠėmienėMob. tel. (8~698) 734 71,(8~5) 210 7138El.paštas: [email protected]

Dizainerė

Loreta MartinaitienėFotografai

Remigijus VasiliauskasPetras KatauskasGediminas Jacikevičius

Reklamos projektų vadovė

Jolanta AugutavičienėMob. tel. (8~618) 01 640El.paštas: [email protected]ė

Akvilė SadauskaitėMob. tel. (8~672) 22 266, (8~37) 33 10 09

Leidžia UAB Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra ISSN 1648-2956

Spausdino ADOMO JAKŠTO SPAUSTUVĖGirelės g. 22, LT-56160 KaišiadorysŠvitrigailos g. 11b, LT-03228, Vilnius

Redakcijos kontaktai Vilniuje: S.Žukausko g. 49, Vilnius LT – 09131, Kaune: Tvirtovės al. 90a, Kaunas LT – 50185Prenumerata: (8~5) 278 9564, (8~37) 33 10 09Reklama: (8~5) 253 2251Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnių autorių nuomone.Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Per metus abortų Lietuvoje atliekama per 30 tūkst. Beveik tiek pat, kiek gimsta.

Pasiūlymas riboti nėštumo nutrau-kimo laiką prilygsta moterų teisių ir demokratijos principų ribojimui.

Kalbino Giedrė Budvytienė

Neseniai parlamentarai Vida Marija Čigriejienė, Dangutė Mikutienė ir Antanas Matulas pasiūlė riboti abor-to paslaugą ir leisti nutraukti nėštumą tik iki 8 nėštumo savaitės. Jie teigia, jog taip nusprendę dėl to, kad abor-tų ribojimas neva padėtų sumažinti jų skaičių, pagerintų reprodukcinę moterų sveikatą. Tuo tarpu šių parla-mentarų oponentai piktinasi, kad toks sprendimas pažeistų moters pasirinkimo teisę, padaugėtų kriminalinių abortų. Medikų teigimu, tai užkirstų kelią galimybei diagnozuoti kai kurias genetines ligas.

Pasaulyje gerai žinomos vaistų kompanijos, pasinaudojusios abejotinomis verslo schemomis, į Lietuvos biudžetą nesumoka iki 100 mln. Lt. Po Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimo paaiškėjo, kad farmacijos bendrovės oficialiai deklaruoja Lietuvo-je užsiimančios tik reklama. Esą vaistus tiesiogiai parduoda jų ga-mintojas. Todėl ir mokesčiai Lietuvoje sumokami tik už reklamos veiklą, o nuo pelno mokesčio už vaistų pardavimą, kuris kasmet didėja, sėkmingai išsisukama.

„Mokesčių inspekcija, pradėjusi domėtis šiuo verslo sektoriu-mi, iš pradžių apklausė vaistinių ir didmenine prekyba užsiimančių bendrovių sandėlių darbuotojus. Kalbėtasi apie įmones Lietuvoje, su kuriomis didmenininkai bendradarbiauja – užsako vaistus bei kitokią farmacinę produkciją. Taip buvo atskleistos verslo schemos – turime įrodymų, kad reklamos veiklą deklaruojančios farmacijos kompanijos iš tiesų užsiima vaistų pirkimu ir pardavimu, tačiau pelno mokesčio nesumoka“, – teigė VMI atstovas spaudai Arūnas Armalis. Kol vyksta tyrimas, pašnekovas nenorėjo įvardinti ben-drovių, ties kuriomis kaupiasi juodi debesys. Tačiau patikino – tai tikrai gerai žinomi Lietuvoje pavadinimai, linksniuojami ne viene-rius metus. Paskaičiuota, kad sukčiaudamos jos nuslepia nuo 30 iki 100 mln. Lt mokesčių.

Farmacijos rinka kasmet auga apie 20 proc. 2006 m. jos dydis jau siekė 1,3–1,4 mlrd. Lt. Nepaisant to, pagal nupirktų medika-mentų ir maisto papildų kiekį vienam gyventojui Lietuva dar 3–4 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Todėl rinkos daly-viai ir analitikai neabejoja, kad ateityje vaistų bus perkama gerokai daugiau, todėl ir augimo procentas didės.

Įrodžius, kad nesumokėti mokesčiai, VMI turi teisę įpareigoti bendrovę šią skolą į valstybės biudžetą grąžinti. Tačiau A.Armalis apie sankcijas farmacijos kompanijoms kalba atsargiai. „Apie tai galvoti dar anksti. Spręsime kiekvienu konkrečiu atveju. Vienoms bendrovėms jos gali grėsti, kitoms – ne“, – teigė pašnekovas.

Kiek laiko užtruks tyrimas, jis taip pat nesiryžo spręsti: „Grei-čiausiai teks užklausti užsienio mokesčių tarnybas. Jei pasiseks, tyrimą baigsime maždaug per 30 dienų, tačiau galime užtrukti ir keletą mėnesių. Taip pat bandysime ieškoti dialogo ir su pačių far-macijos kompanijų atstovais, aiškinsimės, kaip ši veikla reglamen-tuota kitose šalyse. Iš tiesų nesame išskirtinė šalis. Panašūs modeliai veikia daug kur. Tik kuo toliau į Rytus, tuo šie modeliai klaidesni. Tereikia pasidairyti po kaimynus lenkus, latvius, estus – pamatysi-me tą patį. Vakarų Europoje ne viena farmacijos kompanija anks-čiau taip pat teigė užsiimanti tik rinkodara ir reklama, tačiau vėliau joms teko deklaruoti tokią veiklą, kurią vykdo iš tiesų“.

Tuo tarpu Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorius Gintautas Barcys, regis, dėl VMI puolimo didelio galvos skausmo nejaučia: „Apmokestinti galima tik tas veiklas, kurios vykdomos Lietuvoje. Dvigubo apmokestinimo nėra visoje Europos Sąjungo-je. Todėl kompanijos negalima apkrauti mokesčiais Lietuvoje už veiklą, kuri jį vykdo, pavyzdžiui, Vokietijoje“.

O jei bendrovė vis dėlto vykdo veiklą Lietuvoje? „Kompani-jose yra padaliniai, kurie pagal sutartis su užsakovais užsiima tik reklamos dalykais. Tiesiog reikia nuspręsti, kaip tai dera su pre-kyba: reklamą ir prekybą reikėtų laikyti viena veikla ar vis dėlto jas atskirti? – sukčiavimo atvejus neigė G.Barcys. – Mes jokiu būdu neatsisakome mokėti mokesčių. Tiesiog reikia rasti bendrus, visiems suprantamus galimus veiklos modelius ir aiškiai įvardyti, kokie mokesčiai už juos priklauso“.

G.Barcys tikino apie galimas VMI sankcijas nieko negirdėjęs. Kokią įtaką jos galėtų turėti farmacijos rinkai, taip pat prognozuoti nesiėmė. „Tegu jie (VMI – aut. past.) patys pasako, kokias mato problemas. Aš asmeniškai neįžvelgiu neišsprendžiamų klausimų. Tereikia suderinti veiklos modelį, kuris normaliai veiktų ir būtų mokami mokesčiai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Sujudimas dėl pelno mokesčio, kurio nemoka vaistus Lietu-voje parduodančios farmacijos bendrovės, netyla jau keletą metų, tačiau valdininkai, matyt, niekaip neranda būdų, kaip užlopyti mūsų įstatymų spragas. Mat, jei bendrovė įregistruojama kaip užsienio bendrovės atstovybė, teisiškai ji yra farmacijos gamintojo padali-nys, nevykdantis ūkinės veiklos, o atsakingas tik už vaistų saugumą, priežiūrą bei dokumentų tvarkymą. Be to, dalis užsienio kompanijų atstovybių Lietuvoje nėra įregistravusios nuolatinės buveinės, todėl ir pelno mokesčio pagal įstatymus joms mokėti nereikia.

„Maždaug prieš pusantrų metų didžioji dauguma bendrovių vis dėlto persiregistravo iš atstovybių į uždarąsias akcines bendro-ves, kurioms pelno mokestį jau priklauso mokėti, tačiau kai kurios didžiosios kompanijos, nusisamdžiusius patyrusius teisininkus, vis dar įrodinėja, kad dirba teisiškai teisingai. Jų nėra daug – apie 20 proc. visų farmacijos kompanijų, tačiau jų rinkos dalis pakankama“, – teigė Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto lektorius Lietuvos farmacijos rinkos analitikas Mykolas Aniūnas. Anot pa-šnekovo, kol nebus išspręsta ši painiava, tol rinkoje bus nevienodos konkurencijos sąlygos. ■ Parengė Inga Širvinskaitė

Redakcija

Giedrė BudvytienėDanguolė AndrijauskaitėMarius AnglickasMykolas AniūnasLina JurgaitienėLaurynas RimševičiusNatalija Voronaja

Kalbos redaktorė

Aurelija Gražina Rukšaitė

Farmacijos bendrovės išsisukinėja nuo mokesčių

3

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKABIRŽELIO 20, 2007

A K T U A L I J O SA Š T R I U K A M P U

„Neperspektyvus“ pacientas nereikalingas niekampradžia 1 p.

Gydydama pankreatitą chirurgi-niu būdu apskrities ar rajono ligoninė gautų 1,7 tūkst. litų už 10–12 dienų, o trečiojo lygio įstaiga – 865 litus už vieną lovadienį. „Kiekvieną mėnesį pasitaiko bent po kelis tokius ligonius, tad įsivaizduojate, kiek pinigų mes prarandame?“ – sako G.Griškevičius.

Ligoninės vadovas kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą (VLK), pra-šydamas už suteiktas aukštesnio lygio paslaugas padidinti įkainius, kaip ir trečiojo lygio įstaigoms mokėti už lo-vadienį, nes tai leistų padengti realias gydymo sąnaudas, bet atsakymo taip ir nesulaukė.

Siekia koreguoti licenciją„Ką tik grįžau iš pasitarimo su

chirurgais-traumatologais. Nuspren-dėme kreiptis į Valstybinę akredita-vimo sveikatos priežiūros veiklai tar-nybą, kad ji papildytų mums išduotą licenciją, tuomet galėsime teikti ir kai kurias trečiojo lygio paslaugas. Juk jokiame įstatyme neparašyta, kad mes to negalime daryti, jei turime reikiamą įrangą, kvalifikuotų speci-alistų“, – aiškino Alytaus apskrities V.Kudirkos ligoninės vyriausiasis gydytojas Jurgis Krapnickas.

Šias paslaugas ligoninės gydy-tojai atlieka ir dabar. „Drąsiai galiu pasakyti, kad ne blogiau nei universi-tetinėse ar trečiojo lygio gydymo įs-taigose ir gerokai pigiau. Įkainiai gali skirtis ir dešimtis kartų. Pavyzdžiui, dažnai tenka atlikti diagnostinę-gy-domąją procedūrą retrogradinę pan-kreatocholecistografiją. Mums už ją moka 35,4 lito, kaip už konsultaciją. Trečiojo lygio įstaigos už tai gauna apie 1 tūkst. litų. Tai nesąžininga ir neteisinga“, – piktinasi J.Krapnickas.

Jo vadovaujama gydymo įstaiga dažnai teikia trečiojo lygio paslaugas savo pacientams ne iš gero gyvenimo, bet dėl to, kad jie negali patek-ti į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) ar Vilniaus universiteto ligoninę (VUL) Santariškių kli-nikas. Šios ligoninės nuolatos perpildytos, tikina, kad nėra laisvų vietų, todėl nenoriai priima sunkius ligonius iš rajonų.

Rajonų medikai įsitikinę, kad dažnai tai tik priedanga. Iš tiesų jos kratosi ligonių, kurių gydymas ilgai trunka ir brangiai kainuoja. O proce-dūras, kurios, turint aparatūrą ir spe-cialistus, nereikalauja daug sąnaudų ir yra gerai apmokamos, galima sakyti, monopolizuoja.

Pasak J.Krapnicko, apie šią pro-blemą diskutuojama jau keletą metų, tačiau iš vietos taip ir nepajudama. Pašnekovas mano, kad ir nepajudės, kol universitetinių gydymo įstaigų steigėjas bus Ministerija: „Juk visi žino, kas sveikatos apsaugos sis-temoje muziką užsako, arčiau prie sprendimų sveikatos politikos srityje prieina. Tai tikrai ne Alytaus ar Ma-rijampolės ligoninės“.

Koridoriuje ant sofų nebeguldo Pabandžius išsiaiškinti, ar iš tie-

sų trečiojo lygio gydymo įstaigos nenoriai priima sunkius ligonius, nes jų gydymas nuostolingas, jų atstovai įtikinėjo, kad taip tikrai nėra. „Mūsų ligoninėje nuolatos vyksta restruk-tūrizacijos procesas, atsiranda nauji padaliniai, tokie kaip Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centras. Tai reiškia, kad galime teikti chirurgines paslaugas didesniam ligonių skaičiui“, – aiški-no VUL Santariškių klinikų direktorė valdymui Jūratė Karvelienė. Tačiau ji neneigia, kad visų pacientų, kuriems reikia pagalbos, aptarnauti papras-čiausiai nepajėgia: „Trečiojo lygio gydymo įstaiga VUL Santariškių klinikos gydo tik pačius sunkiausius ligonius, kurių gydymą po įvairiausių

sudėtingų operacijų reikia tęsti reani-macijos skyriuje. Nors reanimacijos lovų skaičių padidinome, pacientų srautai nuolatos auga, ir mes negalime patenkinti visos Lietuvos poreikių“.

KMUK direktoriaus chirurgijai profesoriaus Dainius Pavalkio tei-gimu, tikrai sunkių ligonių, kuriems kvalifikuotą pagalbą Lietuvoje gali suteikti tik didžiosios gydymo įstai-gos, gydyti neatsisakoma. Gali pasi-taikyti, kad vietų nėra, tada lengvesnį ligonį atiduoda kolegoms. Juk skyriai ne guminiai, o laikai, kai pacientai buvo guldomi koridoriuose, ant sofų ar neštuvų, seniai praėjo.

„Pavyzdžiui, pankreatitas. Jį gy-dyti gali tik šios įstaigos, nes ligoniai tikrai labai sunkūs, mirtingumas sie-kia apie 30 proc. Mes gal ir norėtume nuo jų pabėgti, bet niekas mūsų ne-klausia. Įkainiai, nors realių sąnaudų dar nesiekia, jau nemaži, gauname apie 18–20 tūkst. litų už vieno ligonio

Trečiojo lygio gydymo įstaigos vengia sunkių pacientų, nes jų gydymas ilgai trunka ir brangiai kainuoja, o paslaugos įkainis vis dar neatitinka realių sąnaudų.

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

trauk

osAl

iaus

Kor

olio

vo n

uotra

uka

Utenos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Gediminas Griškevi-čius: tenka dažnai gydyti sergančius pankreatitu ligonius, nors pagal-bą jiems turėtų suteikti trečiojo lygio gydymo įstaigos

KMUK direktorius chirurgijai prof. Dainius Pavalkis: sunkių ligonių, kuriems kvalifikuotą pagalbą Lietuvoje gali suteikti tik didžiosios gy-dymo įstaigos, gydyti tikrai neatsisakoma

Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas: liko įkainių, kurie skiriasi ne visai pagrįstai

gydymą. Kadangi gydomi vieni trum-piau, kiti ilgiau, teikiame ir kitas pas-laugas, tad biudžetas susibalansuoja“, – sako D.Pavalkis.

Pasak jo, vasara – sunkiausias metas. Apskričių, rajonų ligoninė-se dažniausiai dirba tik po keletą chirurgų, anesteziologas-reanima-tologas tik vienas, jiems irgi reikia atostogauti. Tuomet ligonių srautas į KMUK ypač išauga.

Tada dažnai pacientas iš rajono ir be skambučio, o tik su siuntimu į trečiojo lygio įstaigą atsiduria prie jos durų. Ir pagalbą jam suteikti tenka, net jei paaiškėja, kad tai gali padaryti žemesniojo lygio ligoninė.

„Kai kada siunčiama apsidrau-džiant, dėl viso ko, jei kartais atsirastų

komplikacijų savait-galį. Todėl vasarą jau nuo penktadienio ski-riame budėti sustip-rintą medikų brigadą, kad būtume pasiruošę tokiems atvejams“, – apie sudėtingą kas-dienybę pasakoja D.Pavalkis.

Kai kurie skirtumai nepagrįsti

Pasak Sveikatos apsaugos mi-nisterijos sekretoriaus Haroldo Bau-bino, 1999 metais, kai buvo nusta-tomi stacionarinių paslaugų įkainiai, universitetinių ligoninių sąnaudos buvo didesnės, todėl joms jie ir buvo nustatyti didesni. Tačiau vėliau pra-sidėjo paslaugų detalizavimo proce-sas, kuriuo siekta už tas pačias sta-cionaro suteiktas paslaugas mokėti tiek pat, neatsižvelgiant į gydymo įstaigos lygį. Iš dalies tai buvo pada-ryta. Kai kuriuos skirtumus galima nesunkiai paaiškinti.

Pavyzdžiui, jei universitetinė ligoninė miokardo infarktui gydy-ti taiko pažangesnius metodus, tai ir gauna už tai daugiau nei rajono ar apskrities gydymo įstaiga, kuri gydo senoviškai.

„Vis dėl to liko įkainių, kurie ski-riasi ne visai pagrįstai, reikėtų peržiū-rėti tai reglamentuojantį ministro įsa-kymą. Skaičiuojant įkainius dalyvavo

universitetinių ligoninių atstovai, o tai galėjo lemti kai kurių įkainių diferen-ciaciją“, – sako H.Baubinas.

Ministerijos sekretoriaus įsitiki-nimu, kai kuriais atvejais jie naudingi, nes skatina ligonines gydyti sunkius ligonius, o ne jų atsikratyti.

Anksčiau iškildavo problemų su universitetinėmis ligoninėmis, kurios nenoriai priimdavo sergančiuosius pankreatitu, nes gydymas brangus, o už šią paslaugą mokėta pernelyg ma-žai. Smarkiai pakėlus įkainius univer-sitetinėms ligoninėms, šie pacientai nebemėtomi kaip futbolo kamuoliai, tikina pašnekovas.

Sekretoriaus teigimu, sveikatos priežiūros sistema nebėra tokia rigi-diška kaip anksčiau, laikai keičiasi, ir rajonų ligoninės taiko naujas diagnos-tikos bei gydymo technologijas. Kad ir kompiuteriniai tomografai, kuriuos anksčiau turėjo tik universitetinės įs-taigos, o dabar turi ir naudoja ir ap-skričių, rajonų gydymo įstaigos.

Nebėra užkirstas kelias antrojo lygio ligoninėms teikti ir trečiojo ly-gio paslaugų. Tai sėkmingai daro ne vien universitetinės Vilniaus ir Kau-no gydymo įstaigos, bet ir Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių apskričių ligoni-nės. Ir gauna už jas tiek pat, kaip ir trečiojo lygio gydymo įstaigos. Tik reikia gauti joms teikti licenciją, kuri yra garantija, kad paslaugos bus sau-gios, kokybiškos, pacientas nenuken-tės. Toks pavojus iškyla, kai paslaugų apimtys mažos.

Valstybinės ligonių kasos Meto-dinio vadovavimo, paslaugų eksper-tizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Golubajeva įspėja, kad, neturėdamos licencijos, teikti trečiojo lygio paslaugų antrojo lygio gydymo įstaigos neturi teisės. Jei li-goninė atitinka šio lygio paslaugoms keliamus reikalavimus, turi kreiptis į Akreditavimo tarnybą, po to sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa dėl jų apmokėjimo iš PSDF biudžeto.■


4

Vilm

os B

udėn

ienė

s nuo

trauk

a

P U L S A SLIETUVOS NAUJIENOS

Š.m. birželio 12–15 d. dienomis Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje ir Šiauliuose vyko seminarai speci-alistams, dirbantiems ŽIV ir AIDS srityje.

Pasak Lietuvos AIDS centro Švietimo sk. vedėjos dr.Loretos Sto-nienės, seminarų tikslas – išmokyti su jaunimu bei didelės rizikos užsikrėsti ŽIV grupėmis (narkotikus vartojan-čiaisiais, prostitucija besiverčiančio-mis ir homoseksualiais asmenimis) dirbančius specialistus naudotis kom-piuterizuota nacionalinio atsako į ŽIV ir AIDS informacine sistema (NAIS).

Skirtingų savivaldybių specia-listai ir medikai buvo supažindinti ir su tarptautinių ekspertų parengtais nacionaliniais indikatoriais dėl pa-žangos ŽIV/AIDS srityje įvertinimo. Taip pat rajonų specialistams buvo padalyta daug informacinės-šviečia-mosios medžiagos: naujausi Lietu-vos AIDS centro leidiniai, moksliniai straipsniai, pranešimai, epidemiolo-ginė situacija, Lietuvos valstybinės ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003–2008 m. programos tarpinis vertinimas, mokomasis filmas „Al-ternatyvūs kraujo ir kitų organizmo skysčių ėmimo ŽIV tyrimams me-todai“, svarbiausios deklaracijos, ką esame įsipareigoję tarptautiniu mastu ŽIV/AIDS srityje, ir kt.

Mokymų dalyviai – savivaldy-bių gydytojai, visuomenės sveikatos, priklausomybės ligų, psichikos svei-katos centrų, švietimo skyrių vadovai ir specialistai, dirbantys su tikslinėmis grupėmis, – seminaro metu pasida-

lijo savo darbo rezultatais, tikslais, pristatė problemas ir naujoves savo rajonuose.

Šią informacinę sistemą mūsų šalyje, remiant Jungtinių Tautų vysty-mo programai, vykdo Lietuvos AIDS centras.

Nacionalinio atsako į ŽIV/AIDS informacinė sistema yra skirta ŽIV/AIDS epidemijos daromai įtakai ir atsakui į epidemiją įvertinti.

Ši sistema leidžia įvertinti, kaip šalys įgyvendina Jungtinių Tautų specialiosios sesijos ŽIV/AIDS įsi-pareigojimų deklaraciją, priimtą 2001 metais Jungtinių Tautų specialioje sesijoje, skirtoje ŽIV/AIDS klausi-mams.

Lietuvoje ši sistema diegiama vykdant Jungtinių Tautų vystymo programos remiamą projektą „Naci-onalinės 2003–2008 m. ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės programos tarpinis vertinimas ir nacionalinio at-sako informacinės sistemos (NAIS) diegimas visoje šalyje“, kurio tikslas – sustiprinti nacionalinių partnerių organizacinius gebėjimus bei įdieg-ti šalies atsako informacinę sistemą Lietuvoje.

Ši veikla paremta pagrindine JT AIDS programos „Trys viename“ strategija: vieninga ŽIV politika (na-cionalinė programa arba strategija, suderintas, tarpžinybinius partnerius apimantis veiksmų planas); viena nacionalinį daugelio sektorių koordi-nuojanti institucija; viena ir vieninga stebėsenos ir vertinimo sistema. ■

Už mergystės plėvės nubrozdinimą – 500 litų

Maisto produktai vaistinėje – atskirai

Sostinės Naujininkų poliklini-ka privalės sumokėti 500 litų už tai, kad seksualinės patirties neturėjusiai merginai ginekologė nubrozdino mergystės plėvę.

Į Vilniaus apygardos teismą vil-nietė kreipėsi po to, kai profilaktinės patikros metu ginekologė jai liepė nu-sirengti ir atsigulti ant ginekologinės kėdės. Mergina tvirtino, kad tai buvo pirmasis jos apsilankymas pas šios sri-ties gydytoją. Apžiūros metu gydytoja panaudojo makšties skėtiklį – lytinio gyvenimo negyvenusiai pacientei buvo nubrozdinta mergystės plėvė. Dėl to ji ėmė kraujuoti, patyrė didelį skausmą. Gydytoja pacientę taip pat apžiūrėjo pro tiesiąją žarną, o tai sukėlė dar di-desnį skausmą.

Pilnametė mergina teismui nuro-dė, kad medikė į jos medicinos ligų kortelę įrašė, jog ji yra užsikrėtusi ŽPV

– esą šia liga serga tik laisvo elgesio merginos. Šis įrašas medicinos korte-lėje dar nėra panaikintas, tai gali pada-ryti tik gydymo įstaigos vadovas arba gydytojų konsiliumas.

Vilniaus apygardos teismas kons-tatavo, kad pacientę apžiūrėjusios gy-dytojos veiksmai buvo neteisėti. Dėl medikės neapdairumo ir nerūpestingu-mo mergina buvo nesunkiai sužalota. Ekspertai patvirtino, kad mergystės plėvės žiedo vientisumas pažeistas nebuvo, o mergystės plėvės nubrozdi-nimas sugijo ir neturėjo jokios įtakos tolesniam lytiniam gyvenimui.

„500 Lt kompensacija už padary-tą mergystės plėvės nubrozdinimą yra teisinga, protinga ir sąžininga kom-pensacija“, – konstatavo teismas. Jo sprendimą nukentėjusioji mergina per mėnesį galės apskųsti Lietuvos apelia-ciniam teismui.

Patvirtintas vaistinių prekių grupių sąrašas, dabar vaistinės galės prekiauti maisto produktais – maisto papildais, specialios paskirties mais-to produktais, natūraliu mineraliniu vandeniu, arbata, t.y. vaistinės asor-timento maisto produktais.

Tačiau vartotojų neturi klaidinti maisto etiketės, reklama ir pateikimas, t.y. ir sudėjimo tvarka bei apipavidali-nimas juos demonstruojant ir įvairiau-siomis priemonėmis teikiant informa-ciją apie juos. Vaistinės asortimento maisto produktai turi būti laikomi ats-kirai nuo kitų vaistinės asortimento

Specialistai, dirbantys su sergančiaisiais ŽIV, naudos naujus metodus

Teismas atsižvelgė į tai, kad poli-klinikos gydytojai iš karto po sužalo-jimo ėmėsi priemonių nubrozdinimo sunkumui nustatyti ir jam užgydyti. Po nemalonaus incidento nukentėjusioji buvo parvežta į namus, jos atsiprašyta.

Mergina teisme teigė, kad po su-žalojimo buvo priversta lankytis pas psichologą: nustatyta depresija, – ji užaugo religingoje šeimoje, jai įskie-pyta moralės norma apie skaistumą iki vedybų. Vilnietė iš poliklinikos prašė priteisti 250 tūkst. litų. Nors jai buvo priteista simbolinė kompensacija, mer-gina iš savo lėšų privalės poliklinikai sumokėti beveik 3 tūkst. litų už gydy-mo įstaigai atstovavusio advokato pas-laugas. Teismas neatlygino ir daugiau kaip tūkstančio litų, kuriuos mergina sumokėjo savo gynėjai už atstovavimą tiriant baudžiamąją bylą. ■

LMK inf.

prekių: vaistinių preparatų, medicini-nės paskirties produktų, kosmetikos gaminių, higienos priemonių ir kt.

Vaistinių savitarnos prekybos zonoje vaistinės asortimento maisto produktai turi būti laikomi vienoje prekybinės salės zonoje, pažymėtoje ,,Maisto produktai”, kurioje negali būti laikomi vaistiniai preparatai ir medici-ninės paskirties produktai.

Jeigu vaistinės asortimento mais-to produktams savitarnoje skiriamas vienas prekybinis stelažas, turintis kelias lentynas, ant jų kartu su maisto produktais negali būti laikomos kitos

Pirks vaistų nuo tuberkuliozėsBirželio 14 dieną įvykusiame Pri-

valomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje, įgyvendinant PSO reko-menduojamas atsparios tuberkuliozės kontrolės priemones, buvo pritarta antros eilės vaistų nuo tuberkuliozės centralizuotam pirkimui, tam iš PSDF biudžeto rezervo skiriant 2 mln. litų.

Per metus Lietuvoje tuberkulio-zei gydyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama daugiau kaip 32 mln. litų. Ypač daug nerimo keliantys yra atsparios tuber-kuliozės rodikliai mūsų šalyje – per metus gydoma daugiau kaip penki šimtai tokių pacientų. Šių metų pra-džioje buvo pasirašyta sutartis su Pasaulio sveikatos organizacija, sutei-kianti Lietuvos Respublikai galimybę įsigyti antros eilės vaistų nuo tuberku-liozės mažesnėmis kainomis. ■

Ragina išsaugoti Joniškėlio ligoninę Seimo Valstiečių liaudininkų ir

pilietinės demokratijos (VLPD) frak-cija, ragindama išsaugoti Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligo-ninę, kreipėsi į sveikatos apsaugos mi-nistrą, Seimo Sveikatos reikalų komi-teto pirmininką, Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir Pasvalio merą. VLPD frakcija gavo 800 Joniš-kėlio miesto bei kaimiškosios seniū-nijų gyventojų kreipimąsi, kuriame reiškiamas didelis susirūpinimas dėl Pasvalio rajono Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės už-darymo.Kreipimosi autoriai, gindami Joniškėlio bei aplinkinių gyvenviečių bendruomenių interesą ir ypač pagy-

venusių, vienišų žmonių teisę į priei-namą gydymą, mano, kad ligoninės uždarymas – perkėlimas į Pasvalį labai pablogins kaimo žmonių gy-dymo sąlygas ir sveikatą. Joniškėlio ligoninė yra viena seniausių medici-nos įstaigų Lietuvoje. Ji buvo įsteigta 1808 metais. Čia gyveno ir dirbo gy-dytojas Jonas Petkevičius, išaugo jo dukra Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jų bute rinkdavosi Lietuvos šviesuoliai P. Višinskas, P. Avižonis, J. Vileišis, Žemaitė, G. Landsbergis-Žemkalnis, J. Lindė-Dobilas ir kiti.Nepaisant metų naštos, Joniškėlio ligoninė yra prižiūrima, suremontuota, turi per 30 lovų. Žiemą gydosi 45 pacientai. Li-goninėje dirba 30 gydytojų, slaugos darbuotojų. Politikai pažymi, kad, uždarius ligoninę, ne visi sugebės važinėti į darbą Pasvalyje.■

Vilniaus greitajai pagalbai rei-kia pagalbos

Sostinės savivaldybė ieško būdų gelbėti į kritinę padėtį patekusią Greito-sios medicinos pagalbos stotį (GMPS). Savivaldybės tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pasitarime konstatuota, kad įstaigoje trūksta kvali-fikuotų medikų, reikiamos medicinos įrangos, automobilių. Aptarta galimy-bė kreiptis į Krašto apsaugos ministeri-jos specialistus, turinčius didelę skubios medicinos pagalbos teikimo kritinėmis aplinkybėmis patirtį. Nuspręsta skubiai atlikti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties valdymo ir finansinės ūkinės veiklos auditą, sudaryti laikinąjį kritinės situacijos šioje įstaigoje valdy-mo komitetą ir spręsti nuolatinio įstai-gos vadovo paskyrimo klausimą. ■

T R U M P A I

Parengė Lina Jurgaitienė

Kauno miesto specialistai aktyviai dalyvavo mokymų diskusijose. Antra iš kairės – Kauno m. Socialinių pas-laugų centro Socialinės pagalbos tarnybos vedėja Irma Zabulionienė, kuruojanti Žemo slenksčio kabineto veiklą Kaune. Kabinetą, įsikūrusį šalia „Carito“ valgyklos ir samariečių labdaros, atrado tie, kuriems labiau-siai reikia būtinos medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos: asmenys, turintys priklausomybių, grį-žę iš įkalinimo įstaigų, kitos rizikos grupės... Parengė Vilma Budėnienė

vaistinės asortimento prekės. Medicininės paskirties produktai

negali stovėti maisto produktų zo-noje, kadangi medicininės paskirties produktų kategorija turi registruotų ne maisto produktų: nosies lašų, tepalų ir kt. Kai vaistinės asortimento maisto produktų grupės išdėstomos atskirose lentynose, rekomenduojama jas žen-klinti „Maisto papildai”, „Arbatos”, „Kūdikių maistas”, „Specialios paskir-ties maisto produktai” ir kt. Sektoriaus pavadinimas „Maisto produktai” turi būti aiškiai matomas. ■ LMK inf.

5


Lino

s Jur

gaiti

enės

nuo

trauk

os

Aurik

os K

arbo

nski

enės

nuo

trauk

a

Alia

us K

orol

iovo

nuo

trauk

a

RENGINIAI

Baltijos šalių anesteziologų-reanimatologų sąskrydis: ir mokslas, ir pramogos

A K T U A L I J O S

Minint Pasaulinę kraujo donorų die-

ną, apdovanoti donacijų čempionai.

Praėjusį savaitgalį gražioje Pakaunės (Jadagonių kaimo, Zapyškio seniūn.) vasarvietėje įsikūrę Bal-

tijos šalių anesteziologai-reanimatologai sėkmingai derino mokslą ir poilsį.

Noras padėti ligoniams sujungia geros valios žmones

Skatinama užuojauta ir sąmo-ningumas

Birželio 16 dieną į Kauno Santa-kos parką miestelėnus sukvietė Pasau-linei kraujo donorų dienai paminėti skirtas renginys – Neatlygintinos do-norystės paramos taurė 2007. Kraujo donorus ir sportuojančius kauniečius išmėginti savo jėgas įvairių distancijų bėgimo rungtyse kvietė daktaras Ais-kauda, ragindamas nepamiršti atlikti ir savo šventos pareigos – tapti neatlygin-tinais kraujo donorais. Kauno donorys-tės centro medikai nekantriai laukė sa-vanorių netoli bėgimo trasos įrengtoje kariūnų lauko palapinėje.

Anot renginio organizatorių – Kauno krašto donorų draugijos, Kauno donorystės centro bei miesto savival-dybės, šio pirmą kartą Laikinojoje sos-tinėje organizuojamo renginio tikslas – propaguoti visuomenėje neatlygintiną kraujo donorystę, sveiką gyvenseną ir sportą, skatinti užuojautą, sąmoningu-mą, pilietiškumą, bendruomeniškumą Kauno mieste.

Medikai neaktyvūsTarp gerai nusiteikusių bėgikų

buvo ir vienas kitas medikas, tačiau, pasak Kauno donorystės centro direkto-riaus Artūro Venslausko, medikai šioje srityje, kad ir kaip keista, nėra aktyvūs. „Kolegos ir kraujo donorais nelinkę būti, ir panašiose akcijose dalyvauja vangiai“, – komentavo donorystės cento vadovas.

Kita vertus, miesto gyventojai aps-kritai nerodo didelio susidomėjimo neat-lygintina kraujo donoryste. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Pasaulinei kraujo do-norų dienai paminėti vykusio koncerto metu neatlygintinais donorais tapo net 70 žmonių. Tuo tarpu praėjusį šešta-dienį medikų ir kariūnų įrengtoje lauko palapinėje buvo galima išvysti vos vieną

kitą donorą. Dešimt iš jų dovanojo savo kraujo. Nedaug miestelėnų atsiliepė ir į asociacijos „Gyvastis“ kvietimą po mir-ties paaukoti savo organus transplantaci-jai. Pasak asociacijos atstovės, panašių akcijų metu per kelias valandas anke-tas užpildo 20–140 potencialių organų donorų. Dažniausiai tai būna studentai ar kiti jauni žmonės. Tačiau pasitaiko ir į septintą dešimtį įžengusių žmonių, suprantančių, kad po mirties nenusineš savo organų į dangų.

Donacijų čempionaiTuo tarpu tarp donacijų čempionų

drąsiai būtų galima įvardyti 40 kartų kraujo davusį Kauno krašto donorų draugijos pirmininką Žilviną Neliubšį. Kaunietis ir šios akcijos metu neliko abejingas – nepamiršo užsukti į donorų palapinę. Prie starto linijos besibūriuo-jantys Neatlygintinos donorystės para-mos taurės bėgikai garsiais plojimais palydėjo donoro poelgį.

Tuo tarpu donorų palapinėje ant kitos kušetės priešais poną Žilviną įsi-taisė ir jo bičiulis Kauno krašto dono-rų draugijos narys verslininkas Darius Tumšys. Vyriškis jau 15-tą kartą ištiesė ranką eilinei kraujo donacijai. Aplink poną Darių straksėjusios jo dukrelės jau

nuo vaikystės drauge su tėčiu dalyvauja įvairiuose kraujo donorystės renginiuo-se. Verslininkas juokavo, kad taip auga nauja donorų karta.

Sujungė tris idėjasKol bėgikai mankštino raumenis

prieš pirmąjį startą, Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigti Donorystės žymū-no pažymėjimai, lydint iškilmingai pu-čiamųjų orkestro melodijai, buvo įteikti 10 kauniečių donorų.

Renginys buvo skirtas ne tik visa-me pasaulyje minimai Kraujo donorų dienai pažymėti. Tą šeštadienį į bėgikų gretas įsijungė ir jaunalietuviai prieša-ky su Kauno miesto mero pavaduotoju sportui ir kultūrai Stanislovu Buškevi-čiumi, kuris sėkmingai įveikė 5 kilome-trų distanciją. Pasak politiko, ši kaunie-čių akcija buvo puiki galimybė sujungti net tris geras idėjas: paminėti Pasaulinę kraujo donorų dieną, atgaivinti tarpuka-ryje Laikinojoje sostinėje buvusį popu-liarų tradicinį bėgimą Kauno gatvėmis bei paminėti Olimpinę dieną. Iš viso įvairių distancijų bėgimo rungtyse daly-vavo 77 sporto entuziastai, iš jų buvo 10 kraujo donorų. Pasidomėjus, kaip ponas Stanislovas vertina neatlygintiną kraujo donorystę, jaunatviškasis jaunalietuvis

greitakalbe išdėstė, jog vaikystėje jo dukrelei taip pat reikėjo kraujo donorų pagalbos. Todėl jis labai palaiko neatly-gintinos kraujo donorystės akcijas ir pats jose aktyviai dalyvauja. „Tokiuose ren-giniuose būtinai turėtų dalyvauti ir patys medikai, nes jie turėtų būti pavyzdys miesto gyventojams. Juk svarbiausia – prevencija, o tokių sveikuoliškų ren-

Kareiviškoje palapinėje donorų netrūko

Treniruotės akimirkos prieš būsimą kovą

Ištvermingiausi bėgikai bandė įveikti 5 kilometrų distanciją Įteikti Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimai


Parengė Natalija Voronaja

Poilsis su mokslo prieskoniuIniciatyva bendrauti Baltijos šalių

medikams – ne naujiena, o laiku pati-krinta tradicija. Savaitgalį vykęs Baltijos šalių anesteziologų-reanimatologų sąs-krydis – 39-asis, nors iš tikro renginių būta daugiau, tiesiog pradžioje nebuvo vedamas jų metraštis.

Vasaros sąskrydžiai vyksta rotaci-jos principu: kasmet vis kitoje šalyje. Į Lietuvos organizuojamą renginį atvyko per 100 medikų ir jų šeimos narių.

„Tik tokiuose renginiuose galime glaudžiai pabendrauti, neskubėdami aptarti problemas, pasidalyti savo patir-timi ir pasisemti žinių iš kolegų. Juk su-sitikdami didžiuosiuose tarptautiniuose kongresuose vos spėjame pasilabinti, o ilgesniam pokalbiui nėra laiko“, – sako Latvijos anesteziologų-reanimatologų prezidentė prof. Antonina Sondore. Su šeima į Lietuvą atvyko ir Estijos anesteziologų-reanimatologų draugijos prezidentas prof. Joel Starkopf. „Šie va-

saros susibūrimai – tai poilsis su mokslo prieskoniu“, – taip sąskrydžius apibūdina Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos prezidentas prof. Juozas Ivaš-kevičius. Tačiau gilias tradicijas turintis renginys įgauna ir naujas formas. Pvz., prieš 3 metus Trakuose vykusio sąskry-džio metu buvo nuspręsta, kad būtina pagilinti profesinį bendravimą ir orga-nizuoti ne poilsį su mokslo prieskoniu, o vien mokslo, be pramogų, kongresus. Be to, į šiuos kongresus diskutuoti aktua-liais moksliniais ir praktiniais klausimais kviečiami ir kitų Europos ir pasaulio ša-lių atstovai. Pirmas toks kongresas vyko Rygoje, po to Taline, o šių metų rudenį vyks Lietuvoje.

Aplankytos Panemunės pilysSąskrydžio programoje buvo nu-

matyta ekskursija po Panemunės pilis. Anot koordinatorės Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos dr. Dia-nos Bilskienės, dažniausiai į ekskursijas važiuoja svečiai, o vietos medikai, kurie

laimėjo Lietuvos atstovai. Vakaronės programą šiek tiek pakoregavo praūžusi audra, dėl kurios netgi buvo dingusi elek-tra. Tačiau dalyvių tai neišbaidė, o surin-ko pavėsinėje. Po audros buvo kepamos dešrelės, muzikantai (vakarėlio vedėjas gydytojas pulmonologas Virginijus Meškinis bei Juozas Bakutis ir Andrius Morkūnas) grojo lietuvių ir latvių liaudės dainas. Sekmadienį vyko sąskrydžio už-darymas ir vėliavos perdavimas Estijos anesteziologams, kur ir vyks 2008-ųjų metų sąskrydis. ■

paprastai savo šalies lankytinas vietas būna aplankę nė kartą, šį laiką skiria bendravimui ar sportui. Tačiau šių metų programa – Raudonės, Veliuonos, Pa-nemunės pilys bei Juškų muziejus Vil-kijoje sudomino ir lietuvius. Be to, vaiz-dingas Nemuno pakrantes buvo galima stebėti ir nuo vandens, keliantis keltu.

Vakaronę pakoregavo lietusPo ekskursijos vyko tinklinio varžy-

bos, komandos buvo mišrios ir supranta-ma, kad nugalėjo draugystė. Netrūko ir linksmybių: pvz., estafetę su balionais

Sąskrydžio atidarymo proga vėlia-vą kelia (iš kairės): dr. Peteris Oshs (Latvija), Andrius Macas (Lietuva) ir dr. Veronika Reinhard (Estija)

ginių metu yra geriausias laikas sveikai praleisti laiką, pabendrauti, patiems būti kraujo donorais ir kitus pakalbinti įsi-jungti į neatlygintinos kraujo donorystės akciją“, – sakė kaunietis politikas. Tiesa, S.Buškevičius apgailestavo, jog pats būti kraujo donoru negali dėl jaunystėje persirgtos infekcinės ligos. ■


6

V A L S T Y B Ė I R M E D I C I N ASOCIALINĖS GARANTIJOS

Naujagimiams palanki ligoninė be akušerių

Nors kelerius pastaruosius me-tus gimstamumas Lietuvoje šiek tiek auga, tačiau Lietuvos rajonų ligoninė-se, vykdant sveikatos apsaugos refor-mą, toliau uždaromi akušerijos-gine-kologijos skyriai.

Šį kartą akušerių sujudimas Kel-mės ligoninėje. Birželio mėnesį visos šioje gydymo įstaigoje dirbančios akušerės gavo atleidimo iš darbo la-pelius. Ligoninės steigėja – Kelmės rajono taryba – nusprendė nuo spa-lio mėnesio uždaryti naujagimiams palankios ligoninės statusą turinčios rajono gydymo įstaigos akušerijos-gi-nekologijos skyrių dėl kasmet mažė-jančio gimstamumo. Pernai Kelmės ligoninėje gimė 186 naujagimiai, per pirmąjį šių metų pusmetį – tik 68.

Reikėtų mokytis iš naujoVisos devynios Kelmės ligoninės

akušerės, turinčios solidų darbo stažą, bus priverstos ieškotis kito darbo. Ta-čiau tai padaryti nebus taip paprasta, nes ligoninė moterims nesiūlo net slaugytojų darbo.

Akušerės labai sunerimusios dėl to, kad negalės dirbti jokiame kitame ligoninės skyriuje, nes neturi slaugy-tojų licencijos, o, norint ją įgyti, rei-kia baigti 2,5 metų slaugos studijas kolegijoje. Beje, studijos kainuotų nepigiai. Netrukus pensinio amžiaus su-lauksiančios bedar-bėmis tapusios aku-šerės iš savo kišenės už mokslus turėtų pakloti 5 tūkstančius litų. Moterys pasipik-tinusios, kad daugiau nei trisdešimt metų atidavusios naujoms gyvybėms Kelmės ligoninėje priimti, artėjant pensijai priverstos antrą kartą baigti tą pačią kolegiją, kur jau kartą įgijo akušerių specialybę, kad galėtų likti dirbti Kel-mės ligoninėje.

„Labai keista, kad akušerės nega-li dirbti slaugytojomis. Nes jau penkti metai, sujungus akušerijos ir gineko-logijos skyrius, mes ir taip dirbame slaugytojų darbą. Kitas dalykas, kad neturime slaugytojų licencijų. Akre-ditavimo tarnybos nurodymu, tam kad galėtume dirbti slaugytojomis, turime baigti studijas kolegijoje. Tik ką daryt toms akušerėms, kurioms iki pensijos likę dirbti vos treji metai? Mūsų akušerių darbo stažas – 25-37 metai, jau ne laikas galvot apie darbo pakeitimą“, - susirūpinusi dėl ateities kalbėjo beveik keturias dešimtis Kel-mės ligoninėje gimdymus priimanti

Šalies provincijos ligoninėse ir toliau

uždaromi akušerijos-gi-nekologijos skyriai. Atlei-dimo iš darbo pasekmes labiausiai pajus akušerės, kurioms ligoninės negali pasiūlyti net slaugytojų darbo.

Lina Jurgaitienė

Rajonų ligoninių akušerėms – bedarbių dalia

Kelmės ligoninės akušerė Regina Virbickienė (antroji iš kairės, sėdi) nežino, ko reikės imtis, praradus ilgus metu dirbtą darbą

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

trauk

a

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

trauk

a

akušerė Regina Virbickienė.

Nemato išeitiesNepaisant visų nepatogumų, aku-

šerės pasirengusios mokytis, kad įgy-tų slaugytojo specialybę ir galėtų likti dirbti savo gimtojoje ligoninėje. Dau-gelis ligoninių akušerių, sužinojusios, jog išlaikyti darbo vietą padėtų tik stu-dijos kolegijoje, jau buvo padavusios prašymus studijuoti. „Tačiau, sužino-jusi apie gresiančią bedarbystę, buvau priversta atsiimti dokumentus, nes bū-čiau neturėjusi iš ko mokėti už mokslą. Kita vertus, ligoninė negarantuoja dar-bo vietos ir baigus slaugos studijas. Dar vienas momentas, kad baigus mokslus ateis ir pensija, o pensininkui rasti dar-bo apskritai neįmanoma“, - konstatavo 57 metų akušerė R.Virbickienė.

Visos Kelmės ligoninėje dirban-čios akušerės sutrikusios ir susijau-dinusios dėl susidariusios padėties, nežino, ko reikės imtis praradus ilgus metus dirbtą darbą.

Akušerė R.Virbickienė prisiminė bandymą įsidarbinti slaugytoja Kel-mės rajono pensione, kur slaugomi žmonės su psichine negalia. Tačiau, vos tik susidūrusi su slaugytojos dar-bui reikalingais dokumentais, akušerė darbo pensione negavo. „Paradok-salu, bet pas mus tokia absurdiška tvarka, jog dirbdama pensione dėl to, kad neturiu slaugytojos licenci-jos, negalėčiau net vaistų ligoniams dalinti!“ - piktinosi akušerė. Pasak R.Virbickienės, akušerių šiais laikais niekur nebereikia. Aplankytuose Ra-seinių, Tauragės, Šiaulių rajonų ligo-ninėse darbo ieškančios patyrusios

akušerės paslaugų buvo atsisakyta.Apie akušerijos-ginekologijos

skyriaus uždarymą Kelmės ligoni-nėje kalbos sklido jau seniai. Tačiau tik šiais metais buvo priimtas galuti-nis sprendimas likviduoti moterišką skyrių. Dėl susidariusios padėties Kelmės ligoninės akušerės kreipėsi ne tik į Kelmės rajono savivaldybę, bet ir į Sveikatos apsaugos ministrą. Dar prieš pusantrų metų ligoninės akušerės surinko per 2 tūkst. Kelmės gyventojų parašų, kuriuos įteikė Sei-mui ir Kelmės rajono savivaldybei,

kad būtų išsaugotas aku-šerijos-ginekologijos skyrius. Tačiau kol kas niekas iš valdininkų aku-šerių geromis naujieno-mis nepradžiugino.

Ligoninė darbo nesiūloAkušerės turi surinku-sios per 100 slaugos kursų valandų, reikalin-gų slaugytojo licencijai.

Tačiau Kelmės ligoninė net ir slaugy-tojos licenciją turinčioms akušerėms nepasiūlytų jokio kito darbo, nes nėra laisvų etatų.

Pasak Kelmės ligoninės direkto-riaus pavaduotojos medicinai Rimos Burdienės, Kelmės ligoninėje nuo birželio 1 dienos atleidimo lapeliai yra įteikti trims akušerėms. Kitoms šešioms akušerėms atleidimo lapeliai bus įteikti įstatymo numatyta tvarka.

R.Burdienė pateikė teisinius dokumentus, tuo bandydama apsi-ginti nuo akušerių priekaištų. LR Vyriausybės 2003 03 18 nutarimu Nr. 335 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategi-jos patvirtinimo“ iškeliami siektini rezultatai pagrindiniuose paslaugų profiliuose: minimalus gimdymų skaičius per metus turi siekti 300.

Pagal SAM ministro 2007 03 21 įsakymo Nr. V-171 „Dėl Šiaulių ir Telšių apskričių sveikatos priežiū-ros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo“ 6 priedo 6 punktą, įpareigojama Kelmės rajono savivaldybės tarybą ir VšĮ Kelmės ligoninę uždaryti akušerijos skyrių nuo 2007 m. liepos 1 dienos.

Galiausiai Kelmės rajono savi-valdybės taryba 2007 m. gegužės 24 dienos sprendimu Nr. T-187 „Dėl VšĮ Kelmės ligoninės akušerijos–ginekologijos skyriaus reorganiza-vimo“ nusprendė reorganizuoti VšĮ Kelmės ligoninės akušerijos–gine-kologijos skyrių panaikinant akuše-rijos paslaugų teikimą nuo 2007 m. spalio 1 d.

Paklausus, kokį kitą darbą li-goninė galėtų pasiūlyti atleistoms akušerėms, R.Burdienė teigė, jog akušerėms, turinčioms akušerės li-cenciją Kelmės ligoninėje darbo pa-siūlyti nėra galimybių, nes visuose įstaigos padaliniuose, teikiančiuose profiliuotas paslaugas, reikalingos medicinos darbuotojos, turinčios medicinos slaugytojos licencijas.

Skyrius per daug nuostolingasKelmės rajono tarybos įsitikinimu,

skyrių likviduoti būtina, nes finansinė akušerijos-ginekologijos skyriaus situa-cija yra labai bloga. Vien tik praėjusiais metais skyriaus nuostoliai siekė daugiau kaip 200 tūkst. Lt. Šiais metais gimsta-mumo rodikliai dar blogesni.

Uždarius rajono ligoninės akušeri-jos-ginekologijos skyrių, skubiu atveju gimdymą ligoninėje tektų priimti speci-aliai išmokytiems medikams. Tuo tarpu nuolat pas moterų gydytojus besilankan-čios gimdyvės būtų iš anksto nusiųstos gimdyti į aplinkinius miestus, kuriuose yra akušerijos-ginekologijos skyriai.

Pasak Kelmės ligoninės direkto-riaus pavaduotojos medicinai, gimdyvės bus transportuojamos į artimiausią ligo-ninę, teikiančią akušerines paslaugas. Tam bus pasiruošęs VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, kuris teikia greitosios medicinos pa-galbos paslaugas. Tuo tarpu ligoninės skyriaus Ginekologijos lovos nuo 2007 spalio 1 dienos bus integruotos į chirur-gijos–traumatologijos skyrių.

Šiaulių apskrityje akušerijos-gine-kologijos skyriai jau uždaryti Akmenė-je ir Pakruojyje. Nuo kitų metų sausio tokio skyriaus nebeliks ir Joniškyje – gimdyvės bus priverstos vykti gimdyti į Šiaulius arba Radviliškį.

SAM pagalbos akušerėms nežadaSAM Strateginio planavimo ir pro-

gramų skyriaus l.e.p. vedėjos Gedmilės Grinkevičiūtės teigimu, vadovaujantis LR Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.647, pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo eta-po metu iš viso per dešimt metų Lietu-vos rajonų ligoninėse buvo uždaryta 12 akušerijos-ginekologijos skyrių.

Antrajame SPĮ restruktūrizavimo etape akušerijos skyrius numatoma uždaryti dar 8 ligoninėse. Artimiausiu metu Kelmės ligoninės akušerijos-gi-nekologijos skyriaus likimas laukia ir Biržų, Anykščių, Joniškio, Kretingos, Jurbarko, Kaišiadorių ir Šakių ligoni-nių, kur gimstamumas mažesnis nei 300 naujagimių per metus.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tuose rajonuose, kur kasmet mažėja gimdymų, finansiškai naudin-giau gimdyves vežti į kitas ligonines.

SA ministro 2007 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.V-344, kuriuo patvirtinta Greitosios medicinos pagalbos, sku-bios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automo-bilių parko atnaujinimo 2006-2008 m. programa, siekiama užtikrinti efektyvią ir prieinamą akušerinę pagalbą GMP automobiliais, aprūpinant jais ligonines, kuriose uždaryti arba numatomi uždary-ti akušerijos skyriai. ■

GIMDYMŲ DINAMIKA VšĮ KELMĖS LIGONINĖJE Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 sausio-bir-

želio mėn. 15 d. Gimdymų skaičius 281 258 244 207 186 68

Artimiausiu metu Kelmės ligoninės akuše-rijos-ginekologijos skyriaus likimas laukia ir Biržų, Anykščių, Joniškio, Kretingos, Jurbar-ko, Kaišiadorių ir Šakių ligoninių.

7


V A L S T Y B Ė I R M E D I C I N ASlaugos ligoninės: sunkiu keliu iš „špitolių“ eros

Kodėl pasklido negeras kvapas Vasarį Daugų slaugos ir palai-

komojo gydymo ligoninėje pradėtas kapitalinis remontas. Jį baigus, rajono gyventojai bus slaugomi ir globojami visus reikalavimus atitinkančiomis są-lygomis. Įstaigos rekonstrukcijos dar-bų konkursą laimėjusi UAB „Algrai-žė“ darbus įsipareigojo baigti rugpjūtį.

Buvo svarstyta, ar ligoninę, kol ji remontuojama, laikinai uždaryti, o ligonius iškelti į kitas įstaigas, tačiau, įvertinus sąnaudas ir galimus nuos-tolius, likta „namuose“ – keliems mėnesiams ligoninė perkelta į Daugų technologijos ir verslo mokyklą. Taigi išsaugotos darbo vietos, sutaupyta lėšų – nereikėjo išmokėti apie 30 tūkst. iš-mokų už priverstines prastovas darbe.

Ligoniai įkurdinti trečiajame mo-kyklos bendrabučio aukšte, atnaujin-tas karšto vandens tiekimas, įrengtas vonios kambarys bei praustuvai, taip pat procedūrų kabinetai, kitos būtinos patalpos. Maistas gaminamas kitame aukšte, mokyklos valgykloje. Ligo-ninėje slaugoma 18, globojama 10 žmonių. Žinia, kad laikinieji namai Dauguose slaugomiesiems nepritai-kyti ir čia ligoniai labai vargsta, buvo pagarsinta net per vieną šalies televizi-jų po to, kai savo giminaitę aplankiusi vilnietė kreipėsi „aukščiau“.

Daugų seniūno pavaduotojas Al-girdas Marčiukonis „Lietuvos medici-nos kroniką“ tikino: „Kol atnaujinamas pagrindinis ligoninės pastatas, laikinose patalpose ligoniams tenka patirti nepa-togumų. Personalui taip pat labai sunku, pavyzdžiui, nėra galimybių vežimėliu nuvežti senelio į dušą ir numaudyti. Li-goninėje visi ligoniai sunkūs, garbaus amžiaus ir artimiesiems nereikalingi. Ir būtų neteisinga apibendrinti, kad taip tėra tik šioje įstaigoje. Teko lankytis ir kitose įstaigose ir mačiau, kad yra ne kitaip. Suprantama, artimieji, matyda-mi savo žmogų negalios ištiktą, kaltina darbuotojus, tačiau šįkart, manau, skųs-tis paskubėta“.

Kitas klausimas, ar darbuotojai atlieka savo darbą taip, kaip numa-to jų pareigos. Ko trūksta, kad blogas slaugomų ligonių kvapas nesklistų taip plačiai? „Viso komplekso priemonių, – atsakė A.Marčiukonis. – Be abejo, le-mia ir personalo požiūris, dar daugelyje sričių dirbama „valdiškai“. Bet negel-bėtų itin dideli atlyginimai? Vis dėlto ir sveikatos reforma veda prie blogesnės padėties nei iki jos.“

Palaikomasis gydymas ir slauga – labai reikalin-ga paslauga, tačiau ne visos įstaigos, turinčios

tam licencijas, gali užtikrinti kokybiškas paslaugas.

Prieš 10 metų pirmoji privati sergančiųjų diabetu mokykla įkurta Medicinos diagnostikos centre.

PALAIKOMASIS GYDYMAS IR SLAUGA

Pirmajai privačiai sergančiųjų cukralige mokyklai – dešimt metų

Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje yra 20 palaikomojo gydymo ir slaugos lovų bei 10 globos. Čia slaugomi žmonės net tik iš Daugų, bet iš viso rajono. Poreikis šių paslaugų didėja, nes kaime vis daugiau senų vie-nišų žmonių. Alytaus rajone yra apie 30 tūkst. gyventojų, ir šiuo metu rajono įstaigose turimas slaugos lovų skaičius atitinka nustatytas rekomendacijas.

Pasak Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) di-rektoriaus Antano Damkaus, praėjusią savaitę Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje įvyko bendras darbuotojų susirinkimas. „Turėjome priekaištų darbuotojoms dėl pareigų vykdymo. Joms buvo pasiūlyta: arba dirbate gerai, arba ligoninė bus iškelta. Pažadėta ištaisyti trūkumus“.

Dauguose ligoninė veikė nuo 1960 m., ir jau aštunti metai, kai ji tapo palai-komojo gydymo ir slaugos. Antrus me-tus įstaigai vadovauja gyd. E.Šerelis. Iš viso ligoninė turi 23,5 etato, viduti-nis gydytojo atlyginimas nuo gegužės siekia 2200 Lt , o slaugytojo – 1426 Lt „popieriuje“.

Įkainiai vejasi išlaidasSAM Asmens sveikatos skyriaus

vyriausiosios specialistės Nijolės Bieli-nienės teigimu, slaugos ir palaikomojo gydymo vieno lovadienio kaina nuolat kinta. 2004 m. gegužę jis vertintas 42,5 balo (lito) už lovadienį. Po to vertini-mas didintas dar kelis kartus, o šių metų gegužės 1 d. slaugos ir palaikomojo gydymo vieno lovadienio kaina balais

(mokama už faktinę ligonio gydymo trukmę, neviršijant 120 lovadienių per metus) imta diferencijuoti: slauga ir palaikomasis gydymas – 73,3, vege-tacinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas – 87,8, onkologinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas – nuo 92,2 iki 111,5, negalinčių savęs aptar-nauti ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas – 78,1. Dėl didėjančių įkainių buvo galima padidinti ir medikų atly-ginimus.

Pasak šioje srityje dirbančių prak-tikų, šiuo metu palaikomojo gydymo ir slaugos lovadienio įkainis priartintas prie „realaus gyvenimo“ poreikių. Kau-no r. Vilkijoje Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė veikia jau daugiau nei dešimtmetis.

Šiuo metu joje yra 80 lovų. Pa-klaustas, kas dar, be paslaugų įkainių, lemia tvarką gydymo įstaigose, Vilki-jos PSPC direktorius Adolfas Augus-tinavičius paminėjo darbuotojų mo-tyvaciją bei psichologinį ir profesinį pasirengimą.

Kolektyvo nariai, pasak vadovo, paiso „senovinių“ tradicijų – dirbti są-žiningai, nors slaugyti nevaikštančius ligonius – sunkus darbas; kai kurios įstaigos slaugytojos darbe patyrė stubu-ro traumas. Be to, pagal paliatyviąją pa-galbą reglamentuojančius teisės aktus, slaugytojų turėtų dirbti gerokai daugiau – 4–5 ligoniams – vienas slaugytojas. Ar bus galima įdarbinti daugiau slaugos specialistų, lems paslaugos įkainis. Jam nustatyti SAM sudaryta darbo grupė.

Vilkijoje teikti paliatyviosios slau-

gos paslaugas rengtasi iš anksto. Ko-lektyvas pritarė vadovo idėjai ir jau šių metų pradžioje pasirūpinta licen-cija, – juk reikia ir tobulinti darbuo-tojų kvalifikaciją – 36 val. aukštojoje mokykloje.

„Nors šiam tikslui negavome fi-nansavimo, darbuotojų tai nesustabdė. Jie buvo pasiryžę už kursus mokėti patys. Matydamas jų entuziazmą, ieš-kojau galimybių, ir didžioji sumos už kursus dalis apmokėta įstaigos lėšomis,

„Kiekvienas cukriniu diabetu sergantis žmogus mokomas indivi-dualiai. Į mokymus kviečiami ir ser-gančiojo šeimos nariai, kad jis ne tik gautų moralinį palaikymą, patarimų, sulauktų pagalbos, bet ir geriau įtvir-tintų žinias”, – sako Diabeto moky-

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

trauk

aDa

ugų

PSPC

nuo

trauk

a

darbuotojams teko primokėti po 60 litų. Vilkijiečiai, 12 gydytojų ir slaugytojų komanda, pirmieji Kauno apskrityje įgijo licenciją paliatyviosios slaugos paslaugoms teikti.

Tačiau reikia įvertinti, pabrėžė direktorius, kad pacientai į šio profilio ligonines patenka sunkesni, daugėja ir ypač sunkių pacientų, vadinasi, dides-nis slaugymo ir medikamentų poreikis. Šiuo metu paliatyviosios pagalbos pas-laugų įkainiai dar nėra patvirtinti. ■

Danguolė Andrijauskaitė

Vilkijos Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja Svetlana Žibūdienė (iš kairės), skyriaus vedėja gydytoja Zenė Titovienė, direktorius Adolfas Augustinanvičius, skyriaus vedėjas gydytojas Klaudijus Vozgirdas

Nijolė Bielinienė: slaugos lovadie-nio kaina nuolat didėja.

Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kapitalinį remontą numatyta baigti iki rugpjūčio vidurio

klos įkūrėja ir puoselėtoja slaugytoja diabetologė, Lietuvos slaugytojų dia-betologų draugijos pirmininkė Juzefa Uleckienė. J.Uleckienė, remdamasi Diuseldorfo Heinricho Heinės univer-sitetinės klinikos mokslininkų grupės, vadovaujamos profesoriaus M. Berge-

rio, programa, parengė 5 dienų sergan-čiųjų cukralige mokymus Medicinos diagnostikos centro Diabeto mokyklo-je. Sergantieji cukriniu diabetu moko-mi pagrindinių principų: savikontro-lės juostelėmis nusistatyti gliukozės kiekį kraujyje; taisyklingai maitintis, apskaičiuoti suvalgytą maistą, anglia-vandenių, baltymų ir riebalų kiekį gramais; kad būtų paprasčiau, išmokti angliavandenius skaičiuoti vienetais;

pasirinkti tinkamą insulino dozę pagal nustatytą kraujo gliukozės rodiklį ir planuojamą suvalgyti angliavandenių kiekį; suprasti aktyvios insulino terapi-jos savikontrolės ir maisto apskaičiavi-mo privalumus; mokėti leistis insuliną ir žinoti tam tinkamiausias kūno vie-tas; suprasti hipoglikemijos ir hiper-glikemijos bei ketoacidozės priežastis; tinkamai elgtis atsiradus pirmiesiems gliukozės mažėjimo ar gausėjimo

kraujyje simptomams. Nuolatinis cu-kriniu diabetu sergančiųjų mokymas, gera diabeto kontrolė garantuoja ge-resnius gydymo rezultatus. Tai padeda sulėtinti ar net sustabdyti komplikacijų progresavimą, gerina ligonio gyveni-mo kokybę, trukmę, mažina grėsmę ligai progresuojant tapti invalidu. „Ser-gančiųjų cukriniu diabetu mokymas itin svarbus ir visą ligonio gyvenimą trunkantis procesas”, – teigia slaugyto-ja diabetologė J.Uleckienė. ■

Parengė Petras Smailys


8

V A L S T Y B Ė I R M E D I C I N AKLINIKINIAI TYRIMAI

Klinikiniai tyrimai Lietuvoje 2006 m.

2006 metais VVKT gavo 109 paraiš-kas išduoti leidimą atlikti klinikinį vaistinių preparatų tyrimą Lietuvoje (iš 50 farmacijos kompanijų). Išduoti 97 leidimai atlikti klini-kinius vaistinių preparatų tyrimus, šešiems klinikiniams tyrimams atlikti leidimas neiš-duotas, o šešiais atvejais klinikinių tyrimų užsakovai paraiškas atsiėmė. Leidimai atlik-ti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus iš-duoti 375 tyrimo centrams. Per visus tyrimų centrus leista įtraukti 5117 pacientų. ■

Klinikiniai tyrimai: abejonėsdėl saugumo ir patikimumo

Duomenys apie KT Lietuvoje 2004-2006 metais

Duomenys apie KT 2004 m. 2005 m. 2006 m.KT skaičius 84 85 109KT užsakovų (farmacijos kompanijų)skaičius

43 50 50

Tyrimo centrų skaičius

297 315 375

Leista įtraukti pacientų

5191 6896 5117

Šaltinis: VVKT

Pažeidimai, užfiksuoti atliekant klinikinį pan-deminio gripo vakcinos tyrimą Panevėžyje, – ne tik juos atlikusio nesąžiningo gydytojo problema. Šio skandalo atgarsiai gali turėti įtakos ateityje mūsų gydytojams ir gydymo įstaigoms atliekant klini-kinius tyrimus. Kyla pagrįstų abejonių, ar kliniki-niuose tyrimuose dalyvaujantys ligoniai gali jaustis saugūs, o tyrimų rezultatai – patikimi.

Apie tai kalbamės su Valstybinės vaistų kon-trolės Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus ve-dėju Donatu Stakišaičiu.

Helsinkio deklaracija, kuria turėtų va-dovautis kiekvienas klinikinius tyrimus atliekantis gydytojas, yra daugiau mo-ralinio pobūdžio dokumentas, bet jo nuostatos turi būti įgyvendintos teisės aktuose, kurie reglamentuoja vaistinių preparatų klinikinių tyrimų vykdymą. Ar tai yra padaryta Lietuvoje?

Helsinkio deklaracijos 9 punktas sako: ,,Tyrėjai turi būti susipažinę su galiojančiais tarptautiniais ir savo šalies etiniais, teisiniais ir norminiais medicininių tyrimų, kurių subjektai yra pacientai, reikalavimais. Jokie nacionali-niai etiniai, teisiniai ar norminiai reikalavimai negali sumažinti ar panaikinti bet kokios paci-entų apsaugos, išdėstytos šioje deklaracijoje“.

Šis Pasaulinės medikų asociacijos priimtas dokumentas yra labai reikšmingas teisės aktų, reglamentuojančių klinikinių tyrimų vykdymą, kūrimo istorijoje. Jis atsirado po Niurnbergo ir Talidamido tragedijų (dėl vaisto talidamido poveikio kai kuriose Europos šalyse gimė de-šimtys tūkstančių apsigimusių vaikų). Helsin-kio deklaracija lėmė tai, kad šiandien turime visuotinai pripažintą ir ES patvirtintą privalo-mą dokumentą – Geros klinikinės praktikos taisykles (GKPT). Nuo GKPT patvirtinimo klinikiniai vaistinio preparato tyrimai turi būti atliekami pagal šį tarptautinį standartą, o jų lai-kymąsi turi užtikrinti nacionaliniai teisės aktai.

Visų šių teisės aktų siekis yra vienas – pa-ciento interesai visada yra svarbiausi: kliniki-nių tyrimų atlikimo metu turi būti užtikrinta, jog bus apsaugotos tiriamojo asmens teisės, saugumas ir gerovė, klinikinių tyrimų rezulta-tai bus patikimi. GPKT yra aiškiai nustatyta, kad užsakovas prieš pradedant tyrimus turi būti tikras, jog tyrėjas gerai išmano GKPT ir jų įgy-vendinimą reglamentuojančius teisės aktus.

Ar Lietuvoje klinikinius tyrimus regla-mentuojantys teisės aktai atitinka ES nuostatas?

Be jokios abejonės. 2004 m. gegužės 1 die-ną ES įsigaliojo Direktyva 2001/20/EB, kuria siekiama suvienodinti GKPT nuostatų įgyven-dinimą ES. Tai reiškia, kad jos nuostatos turėjo būti perkeltos kiekvienoje šalyje narėje į nacio-nalinius teisės aktus (beje, dauguma jų LR teisės aktuose buvo ir iki tol). Taip siekta suvienodinti visų ES šalių narių klinikinių tyrimų leidimo iš-davimo, jų atlikimo bei priežiūros tvarką.

Taip įsigaliojo bendra tvarka, kad kiekviena iš užsakovo gauta valstybės narės vaistų kontro-lės tarnybos vykdomo klinikinio tyrimo paraiška turi būti įvesta į bendrą visai ES duomenų bazę (EudraCT duomenų bazė). Todėl nei vienoje ša-lyje negali būti vykdomas joks vaistinio prepa-rato klinikinis tyrimas, kuriam nėra išduotas lei-dimas ir apie kurį nežinotų kitos ES šalių narių atitinkamos tarnybos (apie Lietuvoje vykdomus klinikinius tyrimus EudraCT duomenų bazę pil-do VVKT atsakingi darbuotojai).

Nuo 2004 m. gegužės EK pavirtino gaires, kurios Lietuvoje per tą laikotarpį buvo įdieg-tos teisės aktuose, jų išaiškinimas patvirtintas VVKT viršininko įsakymais. ES galiojančios nuostatos dėl geros klinikinės praktikos ir klini-

kinių tyrimų atlikimo atsispindi LR biomedici-ninių tyrimų etikos įstatyme, LR farmacijos įsta-tyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose. Juos visus galima rasti VVKT interneto svetainėje.

Ar Lietuvos gydytojai, atliekantys kliniki-nius tyrimus, yra supažindinami su GKPT nuostatomis ir teisės aktais šioje srityje?

GKPT buvo priimtos 1996 metais. Lietu-voje jos įdiegtos 1998 metais. Tik vienuolikoje ES šalių narių buvo įtvirtintos GKPT įstatymu ir visu tekstu. Iš to matyti, kad Lietuva gali būti pavyzdys nemažai daliai ES narių šalių.

Taigi Lietuvoje tyrimai privalo būti atlieka-mi pagal GKPT nuostatas, jų privalu laikytis ne tik tyrėjams, bet ir tyrimų užsakovams bei tyri-mus kontroliuojančioms institucijoms – VVKT ir Lietuvos bioetikos komitetui (LBEK), jau beveik 10 metų. VVKT viršininko įsakymas įpareigoja, kad klinikinio tyrimo užsakovas turi užtikrinti, kad tyrėjas, prieš pradėdamas tyrimą, turi baigti specialius GKPT mokymus.

Kaip galėjo atsitikti, kad Panevėžyje buvo pridaryta tokių grubių pažeidimų, jog, atlikus geros klinikinės praktikos inspekciją, netgi prireikė kreiptis į pro-kuratūrą?

VVKT atliktos klinikinės praktikos ins-pekcijos metu buvo nustatyti pasikartojantys pavojingi GKPT pažeidimai, tarp jų apgaulė. Nustatyta, kad dėl gydytojo kaltės buvo nesilai-koma užsakovo parengto klinikinio tyrimo pro-tokolo, GKPT reikalavimų, tyrėjui sąmoningai klaidinančiai pildant tyrimo dokumentus buvo klaidinami ne tik tyrimo užsakovai, jų paskirti tyrimo prižiūrėtojai, bet ir VVKT inspektoriai.

Toks atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje. Nustatyti tyrėjo prasižengimai GKPT reikala-vimams neturėtų būti vertinami kaip pas mus galiojančios teisinės sistemos spragų rezultatas. Tai vieno gydytojo, šiuo atveju tyrėjo, sąžinin-gumo problema. Nuo tokių atvejų nėra apsau-gota nei viena šalis. Toks tyrėjas yra nelaimė ne tik ligoninei, bet ir tyrimų užsakovui, nes tyrimo rezultatai tampa nebepatikimi, prarandama daug investicijų. Aišku, kad toks atvejis yra dėmė vi-sai šalies medikų bendruomenei, bet nemanau, kad dėl to kitos farmacijos kompanijos nebeno-rės daryti tyrimų mūsų šalyje.

Kai kam kilo klausimų, kodėl tarptauti-niam tyrimui buvo pasirinkta Panevėžio ligoninė, kurioje mažai mokslinius laips-nius turinčių gydytojų. Kas pasirenka ty-rimo centrus, pagrindinius tyrėjus?

Tyrimo centrą ir pagrindinį tyrėją pagal GKPT pasirenka užsakovas. Pagrindinis krite-rijus – ar tame tyrimo centre galima atlikti tyri-mą pagal visus tyrimo protokolo reikalavimus. Kvalifikacijosi reikalavimai pagrindiniam ty-rėjui yra patvirtinti SAM įsakymu. Pagal juos III-IV fazės tyrimams pagrindiniam tyrėjui ne-reikalaujama mokslinio laipsnio.

Taip pat nematau jokių priežasčių, dėl kurių tokie tyrimai negalėtų būti atliekami didelių miestų ligoninėse. Absoliuti dauguma Lietuvoje vykdomų klinikinių tyrimų yra tarp-tautiniai, daugiacentriai. Be to, LBEK išduoda pritarimą atlikti klinikinį tyrimą (viena iš šios institucijos funkcijų yra įvertinti tyrėjų ir ty-rimo centro tinkamumą). Taigi šiuo aspektu kontroliuojančių įstaigų viskas buvo padaryta pagal galiojančią tvarką.

Klinikinių tyrimų metu surenkama pradinė informaciją apie tiriamųjų preparatų saugumą, veiksmingumą. Tai yra bene svarbiausia gydymui var-tojamo tiriamojo vaistinio preparato

farmakologinio budrumo proceso dalis, pagal kurią nustatoma rizika skiriant žmogui. Kaip VVKT užtikrina tyrimų saugumą, prieš išduodama leidimą at-likti klinikinį tyrimą?

Prieš išduodama leidimą atlikti klinikinį tyrimą, VVKT atlieka gautų dokumentų eks-pertizę. Kilus abejonių dėl tyrimo saugumo, mokslinio pagrįstumo, leidimas neišduoda-mas. Pagal ES galiojančią tvarką, jis išduo-damas, kai yra LBEK pritarimas ir teigiamas VVKT sprendimas.

Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose leidimas neišduodamas bene dažniausiai (apie 8 proc. gautų paraiškų). Tai rodo pakankamai griež-tus reikalavimus. Be kita ko, Lietuva garsėja budrumu: ne kartą buvome viena iš nedauge-lio šalių, kuriai kilo abejonių dėl planuojamo klinikinio tyrimo saugumo, ir dėl to atsisakyta išduoti jam leidimą, nors tai padarė per 30 kitų valstybių. Vėliau paaiškėjo, kad tyrimo metu nukentėjo žmonės.

Be abejonės, pagrindinė klinikinio tyrimo užduotis, tenkanti tyrėjui, – surinkti išsamią informaciją apie nepalankų tiriamojo prepara-to poveikį, t.y. registruoti ir pranešti užsakovui visas nepageidaujamas reakcijas. Nepageidau-jamų poveikių nuslėpimas yra labai grubus GKPT ir galiojančių teisės aktų pažeidimas.

Kaip baudžiamas tyrėjas už dėl jo kaltės padarytus klinikinių tyrimų protokolų bei GKPT pažeidimus?

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nu-statyta, kad VVKT gali priimti sprendimą dėl tyrėjo padarytų GKPT reikalavimų pažeidimų (šios sankcijos buvo taikytos 7 tyrėjams).

Tais atvejais, kai inspekcijos metu nusta-toma pavojingų arba reikšmingų GKP taisy-klių pažeidimų dėl tyrėjo kaltės, VVKT gali: siūlyti užsakovui neleisti pagrindiniam tyrėjui ar tyrėjui atlikti klinikinį tyrimą ir vietoj jo pa-skirti kitą asmenį; neleisti pagrindiniam tyrėjui ar tyrėjui atlikti naujus klinikinius tyrimus, kol nebaigs atliekamų; priimti sprendimą ateityje rekomenduoti užsakovui neskirti šio asmens kaip pagrindinio tyrėjo ar tyrėjo klinikiniams tyrimams atlikti, nes GKP inspekcijos metu buvo nustatyta pavojingų ar pasikartojusių reikšmingų GKP taisyklių pažeidimų. Kai tyrėjas įtariamas padaręs nusikaltimą, kaip ir Panevėžio atveju, kreipiamasi į Generalinę Prokuratūrą.

Po skandalo Panevėžyje Sveikatos ap-saugos ministerija, iki šiol siekusi libe-ralizuoti klinikinius tyrimus, prakalbo apie tai, kad reikalavimai bus dar la-

biau sugriežtinti. Gal galėtumėte pako-mentuoti, kaip tai bus daroma?

Aš nevartoju tokių terminų, kaip „libera-lizuoti klinikinius tyrimus“, nes žinau, kad jie turi būti atliekami pagal geros klinikinės prak-tikos nuostatas. Jose nurodyta, kad tyrimai turi būti vykdomi griežtai laikantis GKPT reikala-vimų ir juos atitinkančių teisės aktų.

Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad tie reika-lavimai nebūtų pažeisti. Ši kontrolė prasideda nuo paraiškos klinikiniam tyrimui atlikti ga-vimo iki tyrimo užbaigimo. Panevėžyje tyri-mams atlikti buvo duotas leidimas.

Tačiau jų atlikimo metu dėl tyrėjo kaltės buvo padaryti dideli GKPT pažeidimai. Įtari-nėti kitus gydytojus, neleisti atlikti klinikinių tyrimų didelių miestų ligoninėse, neuniversi-tetinėse gydymo įstaigose ir iš anksto turėti neigiamą nuomonę apie ten dirbančius gydy-tojus, manau, būtų negarbinga.

Tačiau teisės aktais labiau apibrėžti kai kurias GKPT nuostatas, siekiant, kad kliniki-nių tyrimo rezultatai būtų kuo geresnės koky-bės, išsamiau jas išaiškinant, ir yra tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Labai svarbus kontrolės įrankis – geros klinikinės praktikos inspekci-jos. Be to, nuolatos kontroliuoti padeda užsa-kovo auditai, užsakovo paskirto prižiūrėtojo vizitai, kurių tikslas – patikrinti, ar tyrėjas tyri-mą atlieka pagal nustatytus reikalavimus.

Mes atliekame inspekcijas tyrimo centre pagal tam tikrus signalus, kuriuos pastebime tyrimo atlikimo metu nagrinėdami tam tikrus dokumentus. Kai kurias inspekcijas būtų gali-ma vadinti „planinėmis“.

Jos gali būti vykdomos ir EMEA parei-kalavus. Tokią inspekciją šiemet atlikome kartu su Prancūzijos tarnybos geros klinikinės praktikos inspektoriais, jie mūsų inspektorių darbą įvertino labai gerai. Šiemet atlikome 6 inspekcijas, šiuo metu esame priėmę sprendi-mą atlikti dar dvi.

ES yra nusistovėjusi nuostata be reika-lo neatlikti inspekcijų ir netrukdyti gydytojų darbo. Tad inspektuojama vidutiniškai tik apie 1–2 proc. klinikinių tyrimų. Manau, kad tai teisinga nuostata. Prie kiekvieno tyrėjo po ins-pektorių nepaskirsi.■

Kalbėjosi Giedrė Budvytienė

VVKT Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Stakišaitis įsi-tikinęs, kad Lietuvoje klinikiniai tyrimai reglamentuojami pakankamai griežtai, o leidimai jiems išduodami tik nelikus jokių abejonių dėl saugumo

Rem

igija

us V

asili

ausk

o nu

otra

uka

9


V E R S L A SRINKA

Kainų skaičiavimo metodikaNagrinėjant kompensuojamųjų vaistų

segmentą, reikia trumpai atsižvelgti į kainų skaičiavimo metodiką. Pirmiausia, kompen-suojamas vaistas turi dvi skirtingas kainas – bazinę ir mažmeninę. Dar yra ir vadinamoji CIP, arba gamintojo deklaruota, kaina, ta-čiau mums dabar ji nėra labai aktuali. Paci-

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO FARMACIJOS MOKSLŲ DOKTORANTAS LIETUVOS VAISTININKŲ SĄJUNGOS VALDYBOS NARYS

Mykolas Aniūnas

Lietuvoje dabar aktualios dvi temos: karšti orai ir pa-

brangę kompensuojamieji vais-tai. Kiek vaistų pabrango, kiek atpigo, kiek buvo naujai įrašyta į sąrašą, o kiek išbraukta, rašėme anksčiau. Įdomiau, kaip pasirodė naujasis vaistų kainynas.

Ar tikrai pabrango kompensuojamieji vaistai?

Kompensuojamų-jų vaistų pardavi-mai (pakuotėmis) per 2007 m. pirmą-jį ketvirtį

Kompensuojamųjų vaistų pardavimai (litais) per 2007 m. pirmąjį ketvirtį

NEBILET 136 655 5 740 877 LtPLAVIX 32 783 5 425 259 LtSERETIDE 33 788 5 418 224 LtBETALOC ZOK 264 346 4 741 059 LtZYPREXA 13 140 4 694 950 LtSYMBICORT 24 873 3 822 534 LtPRESTARIUM 99 069 3 277 195 LtLERCAPIN 83 786 3 209 842 LtRISPOLEPT CONSTA 5 081 2 754 020 LtCARDACE 112 151 2 700 861 LtNOLIPREL FORTE 65 201 2 686 933 LtNOVOMIX 30 18 593 2 605 623 LtPREDUCTAL MR 54 450 2 407 779 LtSINGULAIR 18 358 2 256 533 LtLACIPIL 39 471 2 200 450 LtREBIF 642 2 193 367 LtGEMZAR 7 473 2 141 919 LtXALATAN 39 641 2 108 505 LtZOFISTAR 59 461 2 104 919 LtSEROQUEL 5 644 2 012 142 Lt

ento primokama suma priklauso nuo skirtu-mo tarp mažmeninės ir bazinės kainos – kuo skirtumas didesnis, tuo didesnė priemoka.

Kainų pokyčiaiPagrindinė priežastis, kodėl visuomenė

taip aktyviai reiškia savo nepasitenkinimą vaistų kainų kitimu, – nepakankamas jų in-formuotumas. Nežinodama bendros vaistų priemokos skaičiavimo metodikos, visuo-menė negali realiai įvertinti, kas atsitiko su vaistų kainomis – ar jos padidėjo, ar suma-žėjo.

Kita problema – valstybinės institucijos

Tarptautinis pavadinimas Pavadinimas Gamintojas Mažmeninė sena

Mažmeninė nauja

Bazinė sena

Bazinė nauja

Nebivololum 100 mg geriamieji, kieti

Nebilet 5mg tab.N28

Berlin-Chemie

47,49 47,49 45,12 45,12

Tarptautinis pavadinimas Pavadinimas Gamintojas Mažmeninėsena

Mažmeninė nauja

Bazinė sena

Bazinė nauja

Clopidogrelum 1g geriami kieti

Plavix 75mg plėvele dengtos

tab. N28

Sanofi-Winthrop

182,98 182,98 177,7 177,7

Tarptautinis pavadinimas Pavadinimas Gamintojas Mažmeninėsena

Mažmeninė nauja

Bazinė sena

Bazinė nauja

Metoprololum 1g geriamieji kieti (modif.veik.)

Betaloc ZOK 100 mgilg. atsipalaiduojančios

tab.N30

AstraZeneca 30,29 30,29 13,85 13,85


Betaloc ZOK 50 mg ilg. atsipalaiduojančios

tab.N30

AstraZeneca 20,08 20,08 6,93 6,93


Betaloc ZOK 25 mg ilg. atsipalaiduojan-

čios tab. N28

AstraZeneca 15,2 15,2 3,23 3,23


Emzok 100 mg ilg. atsipalaiduojančios .plėv.dengtos tab.N30

IVAX Phar-maceuticals

21,04 21,03 13,85 13,85


Emzok 50 mg ilg. atsipalaiduojančios .plėv.dengtos tab.N30

IVAX Phar-maceuticals

12,09 12,08 6,93 6,93


Metoprolol HEXAL Z 100 mg

ilg. atsipalaiduojančios tab.N30

Hexal 22,33 22,33 13,85 13,85



ilg. atsipalaiduojančios tab.N30

Hexal 27,56 27,56 20,78 20,78



ilg. atsipalaiduojan-čios tab. N30

Hexal 31,02 31,02 27,71 27,71



ilg. atsipalaiduojančios tab. N30

Hexal 11,1 11,1 3,46 3,46



ilg. atsipalaiduojan-čios tab. N30

Hexal 14,23 14,23 6,93 6,93

vis dar nesugeba pateikti konkrečių pavyz-džių, kaip ir kiek pakito kaina, kaip pasikeis paciento priemoka ir t.t.

Šiuo metu yra apsistojama tik prie tokių bendrų gynybinių frazių, kaip „vaistų prie-mokos nedidės“ ar „pacientai turi reikalauti pigesnio to paties vaisto analogo“. Šiuose žodžiuose daug teisybės, tačiau juk ne kie-kvienas pacientas vienodai supranta patį bendrąjį kompensavimo mechanizmą.

AnalizėAnalizuodami vaistų kainas, remsimės

TOP20 kompensuojamųjų vaistų pardavi-

Tarptautinis pavadinimas Pavadinimas Gamintojas CIP sena CIP nauja

Mažmeninė sena

Mažmeninė nauja

Bazinė sena

Bazinė nauja

Perindoprilum 100 mg geriamieji kieti

Prestarium 4mg tab.N30

Servier 30,38 25,9 32,25 32,25 18,13 17,43


Prestarium 8mg tab. N30

Servier 43,16 0 51,64 0 36,27 0


Prestarium 5mg plėv.dengtos tab.N30

Servier 25,9 25,9 32,25 32,25 22,67 21,79


Prestarium 10mg plėv.dengtos tab.N30

Servier 43,16 43,16 51,64 51,64 45,33 43,57


Prenessa 4 mg tab. N30

KRKA 14,5 14,5 19,49 19,49 18,13 17,43

20 populiariausių kompensuojamųjų vaistų (pardavimai 2007 m. I ketvirtį litais ir pakuotėmis)1 lentelė

Kompensuojamojo vaisto analizė2 lentelė



3 lentelė

mais (1 lentelė), t.y. išanalizuosime kai ku-rių populiariausių vaistų situaciją prieš ir po naujojo Kompensuojamųjų vaistinių prepa-ratų kainyno pasirodymo.

Naujajame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne iš viso yra 1658 eilutės – vienai eilutei priskiriamas vienas vaistas, o, jei vaistas dar yra kito stiprumo ar kitos for-mos, jis įrašytas į atskirą eilutę.

1 lentelėje matome populiariausią kom-pensuojamąjį vaistą Nebilet ir kaip kito jo kaina patvirtinus naująjį kainyną, t.y. nepa-kito nei mažmeninė, nei bazinė šio vaisto kaina. Tas pat atsitiko ir su kitu kompensuo-jamuoju produktu Plavix (3 lentelė). Tad ga-lima konstatuoti, kad šiems vaistams, kaip ir visiems, kurių nei mažmeninė, nei bazinė kainos nesikeitė, paciento priemoka taip pat nedidės. Tokių vaistų eilučių kainyne yra 725, t.y. nepakito nei mažmeninė, nei bazi-nė kainos.

Tarp populiariųjų vaistų - produktas – metaprololis. Šio vaisto analogų kompen-suojamųjų vaistų sąraše yra net trys ir skir-tingų kompanijų: „Astra Zeneca“, „IVAX“ ir „Hexal“. Kiek turės pirmokėti ligonis, kuriam gydytojas paskyrė šio vaisto? Atsa-kymas paprastas – jis turės mokėti mažiau (žr. 4 lentelę), mat bazinės kainos nekito nė vieno iš šios grupės vaistų.

Negana to, Emzok mažmeninė kaina netgi sumažėjo – taigi, jeigu ligonis rink-sis šį analogą, įgaliojus naujajam kainynui, jis turės mokėti mažiau. Tokių eilučių, kai mažmeninė kaina mažėja, o bazinė išlieka ta pati, kainyne yra 42.

Kita produktų grupė – perindoprilio preparatai. Jokių šioje grupėje esančių pro-duktų mažmeninė kaina nekito (5 lentelė), tik Prestarium 8 mg ta. N30 buvo išbrauktas iš sąrašo. Šių vaistų bazinės kainos suma-žėjo, todėl ligoniai už juos turės primokėti daugiau. Pabrangusių vaistų eilučių kom-pensuojamųjų vaistų sąraše – 476.

Išvados• Valstybės institucijos nesugeba

išaiškinti vartotojui bendrųjų kompensuo-jamųjų vaistų skyrimo ir priemokos už juos principų.

• Negalima vienareikšmiškai daryti išvadų dėl vaistų kainų pokyčio – nagrinė-jant atskirus atvejus galima rasti produktų ar grupių, kurių kainos ir didėjo, ir mažėjo.

• Populiariausias (pagal vertę) kom-pensuojamasis vaistas Lietuvoje – Nebilet.

Straipsnis parengtas bendradarbiau-jant su tarptautine farmacijos rinkos tyrimų kompanija „IMS Health“ ir informacine vaistų sistema „SKS Vaistai“. ■

Daugiau informacijos apie kompensuojamuo-sius vaistus, pageidavimus siųsti e.paštu [email protected]

Šaltinis: „SKS Vaistai“ Šaltinis: „IMS Health“


10

P R O F E S I O N A L O S K I L T I SNAUJOS TECHNOLOGIJOS

Utopijos virsta realybe

Rim

taut

o Gu

do n

uotra

uka


Įvertinta nauja metodikaĮ Pasaulinį sporto traumatolo-

gijos, ortopedijos ir kelio sąnario artroskopijos draugijos (ISAKOS) kongresą, kuris šiemet vyko Italijoje (Florencija), suvažiuoja žymiausi pasaulio mokslininkai ir praktikai.

Kaip sakė Kauno medicinos universiteto (KMU) Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas dr. Rimtautas Gudas, svar-biausia kongreso naujiena ta, kad buvo pristatyti pirmieji atokieji tyri-mų, vertinusių naująją kelio sąnario dviejų pluoštų priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos metodą, re-zultatai. Jie parodė, kad nauja meto-dika tam tikrais atvejais pažangesnė, perspektyvesnė.

Maždaug prieš dešimtmetį, kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trauma buvo laikoma sunkiai pagydoma, o ją patyrusiems spor-tininkams dažniausiai tekdavo atsi-sveikinti su sportu.

Pastaruoju metu, didėjant tech-nologinėms galimybėms, tobulėjant

Traumatologų ir ortopedų kongresas Italijoje sulaužė tradicinius gydymo algoritmus.

traumatologijai ir artroskopijai, sėk-mingai atliktos priekinio kryžminio raiščio operacijos leidžia tęsti sporti-ninko karjerą. Tačiau vis dėlto ope-racijos ne visada pavyksta. Ieškoda-mi šių nesėkmių priežasčių, pasaulio mokslininkai atrado, kad kelio sąna-rio priekinis kryžminis raištis suda-rytas iš dviejų pluoštų, ir kad, plyšus abiem pluoštams, operuojant būtina atnaujinti du, o ne vieną, kaip buvo daroma vadovaujantis tradicinėmis metodikomis, pluoštus.

Anot R. Gudo, šios operacijos labai sudėtingos. KMUK pirmoji tokia operacija buvo atlikta prieš metus, pasaulyje jos pradėtos taiky-ti maždaug prieš penkerius metus. Taip pat yra sukurta ir nauja prieki-nio kryžminio raiščio klasifikacija, pagal kurią individualiai kiekvienam pacientui ir parenkama operacijos metodika.

Kremzlinio audinio transplantacijaKitas, anot pašnekovo, aktualus

kongreso pranešimas susijęs su sąna-rio kremzlės ląstelių persodinimu. Iki

šiol Lietuvoje buvo atliktos 3 tokios operacijos: dvi Kauno klinikose ir viena – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje.

Kremzlinio audinio transplanta-cijos metu žmogui persodinamas jo paties kremzlės audinys, sudarytas iš chondrocitinių ląstelių, specialio-se terpėse išaugintų iki milijoninių titrų. Svarbu, kad kongrese buvo pristatyti ir tyrimai, įvertinantys šių operacijų veiksmingumą.

Britų ir Skandinavijos moksli-ninkai atliko dvigubai aklą tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad, atlikus chondrocitinių ląstelių transplan-taciją, kremzlė atsinaujina daug veiksmingiau nei taikant tradicinius metodus. Taip pat kongrese buvo pristatytos ir naujos išnyrančio pe-ties sąnario gydymo galimybės: nauja aparatūra, instrumentai, im-plantai ir kt.

Prieš metus – utopija, dabar – realybė

„Pats naujausias ir neseniai visiš-kai nerealiu laikomas traumatologi-jos ir ortopedijos mokslo pasiekimas – peties srities raumenų ir sausgyslių persodinimas naudojant specialią en-doskopinę aparatūrą, t.y. sausgyslė iš vienos vietos į kitą persodinama be pjūvio. Mažai kas patiki, kai grįžęs

Į Pasaulinį sporto traumatologijos, ortopedijos ir kelio sąnario artros-kopijos draugijos kongresą suvažiuoja žymiausi pasaulio mokslininkai ir praktikaiį Lietuvą apie tai papasakoju. Ir pats prieš porą metu vargu ar būčiau pati-kėjęs galimybe persodinti sausgyslę be pjūvio“, – mokslo pasiekimais džiaugėsi dr. R. Gudas.

Pirmieji šias operacijas pradėjo daryti prancūzai. „Po Florencijos kaip tik važiavau į Prancūziją (An-necy), kur per 2 dienas teko stebėti 33 minėtas endoskopines sausgys-lių persodinimo operacijas“, – sakė

chirurgas. Lietuvos artroskopijos chirurgai tikisi, kad sukauptos žinios, patirtis ir užmegzti ryšiai su žymiais užsienio kolegomis padės sėkmingai taikyti sporto traumatologijos ir orto-pedinės patologijos diagnostikos ir gydymo metodus bei padėti fiziškai aktyviems žmonėms išvengti su ke-lio bei peties sąnario skausmu susi-jusios fizinės negalios. ■

Nuot

rauk

a Iš

asm

enin

io a

rchy

vo


Vilniaus universiteto mokslininkai kuria naujos kar-tos biologinius širdies vožtuvus. Tam bus panaudoja-

mos recipiento kamieninės ląstelės.

Širdies chirurgai tobulina biologinius širdies vožtuvus

Širdies vožtuvų ydos bei jų pa-žeidimai gydomi chirurginiu būdu. Dažniausias gydymo būdas – prote-zavimas, implantuojant mechaninį arba biologinį vožtuvą arba atliekant atkuriamąsias operacijas – plastikas.

Dirbtiniai mechaniniai širdies vožtuvai naudojami maždaug nuo 1950 m. ir nors manoma, kad jie il-galaikiai, vis dėlto turi trūkumų. Pa-grindinis tokių vožtuvų trūkumas – būtinybė visą likusį gyvenimą vartoti antikoaguliantų, o tai neretai sukelia problemų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Kita dirbtinių vožtuvų problema paliečia jaunesnius pacientus: po to-kių operacijų jie turi šiek tiek riboti fi-zinį krūvį, gimdymas vartojant tokių vaistų rizikingas, nes gresia nukrau-javimas. Todėl mokslininkai ieškojo pranašesnės alternatyvos.

Pirmąjį bandymą panaudoti bio-loginius vožtuvus kardiochirurgijoje aprašė Gordon Murray 1956 m., kai į nusileidžiančią aortą įsiūtas mirusiojo aortos vožtuvas. Beje, ši operacija at-likta praėjus vos 5 metams po mecha-ninių vožtuvų atsiradimo.

Operacija buvo iš dalies sėkmin-ga: dalis pacientų išgyveno daug metų, kiti – dėl bioprotezų kalcifika-cijos ir suirimo turėjo būti operuojami dar kartą. 1962 m. seras Donald Ross ir Brian Barret-Boyes atskirai vienas nuo kito panaudojo homotransplan-tantus. Tai laikoma biologinių vožtu-vų pradžia.

Biologiniai vožtuvai – neilgaamžiaiBiologinių vožtuvų privalumas

– nereikia vartoti antikoaguliantų, jie pasižymi tokiomis pačiomis savybė-mis, kaip ir natyviniai vožtuvai. Ta-čiau sukūrus bioprotezus pastebėta, kad jie greitai degraduoja bei kalcifi-kuojasi.

Mokslinių tyrimų dėka buvo at-rastos cheminės medžiagos, kuriomis apdorojus biologinius audinius, jie išgyveno ilgiau. Tačiau vis dėlto šis laikotarpis nebuvo ilgesnis nei 15–20 metų, todėl biologiniai protezai ir to-liau naudojami ribotai. Dabar biologi-niai širdies vožtuvų protezai implan-tuojami vyresnio amžiaus ligoniams.

Nuo 1970-ųjų pasaulio moksli-ninkai tiria, kokios cheminės medžia-gos galėtų padėti stabdyti biologinio vožtuvo irimą.

Anot Vilniaus universiteto ligo-ninės Santariškių klinikų kardiochi-rurgijos gydytojo rezidento Sauliaus Raugelės, pastaraisiais metais chemi-nių medžiagų, padedančių kuo ilgiau išsaugoti biologinį vožtuvą nuo suiri-mo, rinka nebekinta ir iš esmės nieko naujo nepateikia. Pagrindinė medžia-ga – glutaraldehidas.

„Todėl mano mokslinio darbo tikslas ir buvo bandyti surasti veiks-mingas biologinį audinį apsaugančias ir po implantacijos savo savybių ne-prarandančias chemines medžiagas. VU Santariškių klinikose buvo atlikta nemažai eksperimentų, kurių rezulta-tus pristatėme neseniai Venecijoje vy-kusiame 56-ajame Europos širdies ir kraujagyslių chirurgų draugijos suva-žiavime. Smagu, kad mūsų pranešimas buvo labai gerai įvertintas, ypač kolegų iš Vokietijos, turinčių didelę patirtį šio-je srityje“, – džiaugėsi gydytojas.

Kitas būdas – audinių inžinerijaDar viena biotechnologijų širdies

chirurgijoje pritaikymo sritis – biolo-ginių vožtuvų modifikacija.

S. Raugelės teigimu, dabartiniai biologiniai vožtuvai, kad ir apdoroti cheminėmis medžiagomis, vis tiek išprovokuoja imunines reakcijas. Jie kalcifikuojasi ir suyra. Tokie vožtuvai tarnauja 10–20 metų, o vėliau juos vis tiek reikia keisti. Sprendžiant šią pro-

blemą, buvo sugalvota, kad vožtuvų atmetimo reakciją galima sumažinti juos padengiant paciento endotelio ląstelėmis. Pasėjus ląsteles ant bio-loginio vožtuvo, jos išplinta ant viso paviršiaus ir sumažina imuninį atme-timą.

Kai kuriose Vokietijos klinikose operacijos, kurių metu pacientams persodinami ląstelėmis padengti šir-dies vožtuvai, atliekamos nuo 2000

metų. Ir, nors praėjo dar nedaug laiko, operacijų rezultatai džiuginantys.

Tačiau yra ir kitas tos pačios problemos sprendimas – panaudojant kamienines ląsteles. Norint užauginti vožtuvą iš kamieninių ląstelių, ima-mas specialių polimerų tirpus karka-sas, kuris sluoksnis po sluoksnio ap-auginamas ląstelėmis.

Anot gydytojo, šiuo tikslu nėra naudojamos embrionų kamieninės ląstelės. Ši biologinio vožtuvo au-ginimo technologija pagrįsta saugiu ir teisėtu kamieninių ląstelių naudo-jimu, t.y. ne embriono, o žmogaus, kuriam būtinas toks vožtuvas, krau-jo, kaulių čiulpų, kraujagyslių ar ki-tomis ląstelėmis.

Bandymai iš kamieninių ląste-lių užauginti dirbtinį širdies vožtuvą atliekami nuo 1983 metų. Deja, ši sritis kol kas išlieka paslaptingiausia ir sunkiausia. Pasaulyje vykdomi ty-rimai teikia daug vilčių, tačiau jie dar nėra pasiekę ikiklinikinės stadijos.

Pirmi rezultatai – metų pabaigojeVilniaus universiteto mokslinin-

kų grupė, vadovaujama VU SK Šir-dies ir chirurgijos centro prof. Vytauto Sirvydžio, kurioje dirba ir S. Raugelė, laimėjo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektą, kurio lėšo-mis bus atliekamas mokslinio darbo etapas – biologinių protezų apaugini-mo recipiento ląstelėmis tyrimas. Šia-me darbe Lietuvos specialistus nema-žai konsultuoja ir Vokietijos širdies chirurgai. Pirmųjų tyrimų rezultatų mokslininkai tikisi sulaukti jau šių metų pabaigoje.

Taip pat, anot S. Raugelės, rašo-mi ir kiti projektai lėšoms iš įvairių Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, ir netolimoje ateityje tikimasi sukurti audinių inžinerijos laboratori-ją. „Taip įgyvendintume galutinį tiks-lą – kurti ir auginti natyvinio vožtuvo pakaitalą“, – sakė pašnekovas. ■

Saulius Raugelė teigia, jog kitame mokslinio darbo etape bus atlie-kamas biologinių protezų apauginimo recipiento ląstelėmis tyrimas

11


Konferencijų metu bus atliekami masažai Darbo sąlygos bus geresnės

Druskininkų sveikatinimo centras „SPA Vilnius“, siūlo naujovę – „SPA konferencijas“. Tai – išskirtinė paslauga verslo klientams ir renginių organiza-vimo įmonėms. Toks pasiūlymas kon-ferencijų metų – pirmas ir vienintelis Baltijos šalyse. Nuo šiol konferencijų da-lyviai turės progą įprastų kavos pertrau-kėlių metu mėgautis Birmos masažais. Vienu metu kvalifikuoti sveikatinimo centro specialistai galės masažuoti apie dešimt konferencijos dalyvių, o šie tuo metu mėgausis pro langą atsiveriančiais gamtos vaizdais. „SPA Vilnius“ masa-žuotojus šio specialaus masažo technikos mokė pats Birmos masažo metodikos at-kūrimo autorius iš Rusijos Andrėjus Syr-čenko. Konferencijų dalyviai šią naujieną sutiko su dideliu entuziazmu. ■

P R I I M A M A S I S T E I S I N I N K A S P A T A R I A

ADVOKATŲ KONTOROS „SOLOVEIČIKAS, MARKAUSKAS IR AVIŽA | SMA“ ADVOKATO PADĖJĖJA

Monika Norkutė

„Ar Lietuvos piliečiams Europos Sąjungos šaly-

se galima gydytis nemoka-mai? Kokia yra konsultavimo ir gydymo užsienyje tvarka?“ – klausia bendrosios prakti-kos gydytoja A.T iš Joniškio

Vienas esminių Europos Sąjun-gos principų yra visų ES valstybių narių piliečių lygiateisiškumas. Tai ne tik laisvė teikti paslaugas pasirink-toje Europos Sąjungos valstybėje, bet ir laisvė gauti paslaugas, taip pat ir sveikatos priežiūros. Pagal bendrą principą, vidaus socialinio gyvenimo sričių reglamentavimą nustato kon-kreti valstybė savo teisės aktais. Taip yra ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje – paslaugos teikiamos pagal konkrečios valstybės nustatytas taisy-kles. Lietuvos piliečiai turi teisę gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje Europos Sąjungos valsty-

bėje, tačiau finansavimas už suteiktas paslaugas priklauso nuo asmeniui su-teiktų paslaugų pobūdžio.

Pirmiausia tikslinga išskirti būti-nosios medicinos pagalbos paslaugas. Visi pagal darbo sutartis dirbantys in-dividualią veiklą vykdantys asmenys, kurie turi teisę į nemokamą gydymą Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respu-blikos sveikatos draudimo įstatymu, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Tokie asmenys turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą ir ES valstybėse narėse. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, t.y. Lietuvos pilietis nega-li laisvai pasirinkti gydymo įstaigos ir tikėtis, nepatirdamas papildomų išlaidų, gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad už apdraustajam privalo-muoju sveikatos draudimu užsienyje suteiktas būtinosios medicinos pagal-bos paslaugas iš Privalomojo sveika-tos draudimo fondo yra apmokama visiškai arba iš dalies tik tose kon-krečios Europos Sąjungos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis Lietuvos ligonių kasa ar kitos kompetentingos institucijos yra sudariusios sutartis. Jei su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga atitinka-ma sutartis dėl kompensavimo už toje įstaigoje Lietuvos piliečiams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nėra sudaryta, asmuo už suteiktas paslau-gas privalo atsiskaityti toje Europos Sąjungos valstybėje nustatyta tvarka.

Papildomas reikalavimas asme-niui, norinčiam nemokamai gauti būtinosios medicinos pagalbos pas-laugas užsienio sveikatos priežiūros įstaigoje, yra atitinkamai gydymo įstaigai pateikti įrodymą, kad asmuo Lietuvoje yra apdraustas privalomuo-ju sveikatos draudimu. Pakankamu

Kada galima gydytis užsienyje DOVANA PRENUMERATORIAMS!

Jūs galite užsiprenumeruoti žurnalą „Gydymo menas“,

atvykę į redakciją Kaune, Tvirtovės al. 90A, tel. (8 ~ 37) 33 10 09, arba pervesdami pinigus į mūsų sąskaitą SEB „Vilniaus banke“.

„Gydymo meno“ prenumeratos kaina metams – 65,45 Lt.

Duomenys, reikalingi mokėjimui atlikti:

■ Įmokos gavėjas: UAB Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra

■ Įmonės kodas: 134853458

■ Įmokos gavėjo bankas: SEB „Vilniaus bankas“, Kauno filialas

■ Atsiskait. sąsk. Nr. LT34704406000310280, banko kodas 70440

■ Įmokos gavėjo adresas: Tvirtovės al. 90a, Kaunas.Prašome informuoti apie pasirinktą prenumeratą el. paštu [email protected].

Nepamirškite įrašyti savo vardą, pavardę ir adresą, kur siųsti žurnalą

Užsiprenumeravusieji „Gydymo meną“ ne trumpesniam laikotarpiui kaip metams gauna dovaną – vadovą gydytojui praktikui „Ligos, simptomai, sindromai“.Tai ilgus metus kaupta Lietuvos medikų patirtis, paremtapasaulio medicinos mokslo įrodymais.

Šią dovaną išsiųsime ir naujiems prenumeratoriams!

įrodymu laikoma Lietuvos ligonių kasos išduodama pažyma.

Kiek kitokia tvarka yra į užsienio valstybę vykstant specialiai gydymosi tikslu. Kaip nurodyta 2001 m. rugsėjo 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsa-kyme Nr.478 „Dėl pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse tvarkos aprašo patvirtinimo“, asme-niui, apsidraudusiam privalomuoju sveikatos draudimu, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra kompensuojamos visos išlaidos, su-sijusios su asmens siuntimu gydytis į užsienį ir jam suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tik tuo atveju, kai tenkinami keli reikalavimai.

Pirma, Lietuvoje taikomi gydy-mo metodai neveiksmingi arba nepa-kankamai veiksmingi, kad išgydytų konkretaus asmens sveikatos sutriki-mą, arba Lietuvoje nėra galimybių, technologijų, specialistų ar kitų objek-tyvių aplinkybių, galinčių padėti kon-krečiam asmeniui, ir dėl to asmens sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė.

Antra, gydymą užsienyje, įvertinę asmens sveikatos būklę bei gydymo prognozę, rekomenduoja universitetų arba universitetinių ligoninių specialis-tai, pas kuriuos pacientus siunčia atitin-kamos gydymo įstaigos. Kai tenkinami šie reikalavimai, Valstybinė ligonių kasa privalo padengti tokio gydymo išlaidas konkrečiam asmeniui. Atkreiptinas dė-mesys, kad, asmeniui išvykus gydytis ar konsultuotis į užsienį, kai yra ga-limybės visas paslaugas gauti Lietu-voje, toks asmuo negali pretenduoti į išlaidų, patirtų dėl užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslau-gų, kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. ■

Kalbino Lina Jurgaitienė

Visi prenumeratoriai gauna naujai leidžiamą kas savaitę išeinantį laikraštį

„Lietuvos medicinos kronika“!

Seime priimtas Darbuotojų sau-gos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Įstatyme numatytos naujos tei-sinio reguliavimo nuostatos turėtų pagerinti šiuo metu esamą darbuo-tojų saugos ir sveikatos būklę įmo-nėse, sumažinti nelaimingų atsitiki-mų darbe ir profesinių ligų skaičių.

Darbdavys, siekdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas dar-bo sąlygas, atsižvelgdamas į profe-sinę riziką, darbuotojų skaičių, įmo-nėje galės paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos spe-cialistų arba steigti atskirą įmonės struktūrinį padalinį – įmonės dar-buotojų saugos ir sveikatos tarnybą.

Kai įmonėje nėra arba nepa-kanka darbuotojų saugos ir sveika-tos specialistų, darbdavys samdo vieną ar daugiau šios srities speci-alistų (fizinių asmenų – ne įmonės darbuotojų), turinčių licenciją teikti įmonės darbuotojų saugos ir sveika-tos tarnybos paslaugas, arba samdo įstaigą, teikiančią įmonės darbuoto-jų saugos ir sveikatos tarnybos pas-laugas ir turinčią licenciją verstis tokia veikla.

Darbdavys galės savarankiškai spręsti, ar steigti bendrą darbuoto-jų saugos ir sveikatos tarnybą, ar atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo me-dicinos tarnybą. ■


„Šeimos vaistinės” siūlo darbą:

vaistinių vedėjams (-oms), vaistininkams (-ėms),

farmakotechnikams (-ėms) įvairiuose Lietuvos miestuose.

Informacijos apie konkrečias darbo galimybes teirautis telefonu +370 672 52044.Daugiau informacijos apie „Šeimos vaistines” galima rasti tinklalapyje www.tamro.lt Kreiptis: Dalia Tel.: +370 672 520 44 E. paštas: [email protected]

S I Ū L O M A S D A R B A S V A I S T I N Ė S E


12

P R O F E S I O N A L O S K I L T I SKONFERENCIJOS

Praėjusią savaitę Kaune vykusioje konferencijoje buvo kalbama apie šiuolaikinį osteoporozės gydy-

mą – veiksmingą, saugų ir patogų.

Š i u o l a i k i n i s o s t e o p o r o z ė s g y d y m a s

Bisfosfonatai – gydymo standartasOsteoporozė – sisteminė kaulų

audinio liga, kuriai būdinga sumažė-jusi kaulų masė ir kaulų audinio mi-kroarchitektūros pokyčiai, dėl ko pa-didėja kaulų trapumas ir kaulų lūžių rizika. Dažniausios lūžio vietos yra stuburo slanksteliai, riešas, šlaunikau-lis, raktikaulis.

Visame pasaulyje osteoporozės gydymo standartas ir pirmiausia pasi-renkamas būdas yra bisfosfonatai. Jų ilgalaikis veiksmingumas ir saugumas vartoti patvirtintas ne tik daugybės ty-rimų, bet ir daugiau nei 10-ies metų praktine patirtimi. Konferencijoje bis-fosfonatų vartojimo patirtį apžvelgė bei naujausius duomenis pristatė Lie-tuvos osteoporozės fondo pirmininkas doc. Vidmantas Alekna. „Visi geriamieji bisfosfonatai blogai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, ta-čiau net iki 80 proc. šių medžiagų kau-piasi kauluose. Bisfosfonatų reikia var-toti ryte, nevalgius, užsigeriant stikline vandens. Pabrėžiu, kad bet koks kartu suvalgytas maistas labai pablogina vaisto rezorbciją. Kita jų savybė – lėtai pasišalina iš kaulų, nemetabolizuoja-mi kepenyse, daugiausiai išsiskiria su šlapimu, todėl sergantiesiems inkstų ligomis jų vartoti negalima. Taip pat skirtingai veikia mažo ir didelio afi-niteto bisfosfonatai, todėl renkantis vaistą svarbu žinoti, kokio poveikio norime“, – apie vaisto savybes ir jų pa-sirinkimą kalbėjo doc. V. Alekna.

Šiuo metu dažniausiai bisfosfonatų (alendronato ar risedronato) skiriama vieną kartą per savaitę. Anot doc. Vi-dmanto Aleknos, šie vaistai palengvi-na osteoporozės eigą ir padeda išvengti ne tik stuburo slankstelių, bet ir nestu-burinių bei, kas ypač svarbu gydant os-teoporozę, šlaunikaulio kaklelio lūžių. Svarbu žinoti, kad vaistų veiksmingu-mas vertinamas pagal jų sugebėjimą apsaugoti pacientus nuo visų lūžių, o ne pagal kaulų tankio pokyčius. Ypa-tingas dėmesys kreiptinas į tai, kaip vaistas apsaugo nuo šlaunikaulio lūžių, nes šie lūžiai yra patys skausmingiausi tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiū-

riu. Didžiausią efektyvumą saugant nuo šlaunikaulio, taip pat ir stuburinių bei nestuburo lūžių, remiantis atsitikti-nių imčių klinikinių tyrimų metaanali-zių duomenimis, yra įrodęs originalus alendronatas. Alendronato kūrėjai pre-paratą dar labiau patobulino pridėdami vitamino D, taip reikalingo gydant os-teoporozę. Taigi šiandien turime vie-nintelį kombinuotą preparatą osteopo-rozei gydyti, susidedantį is alendronato ir vitamino D, – Fosavance.„Bisfosfonatai – pirmos eilės vaistai osteoporozei gydyti. Tačiau būtina, kad jie būtų tinkamai ir pakankamai ilgai vartojami. Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad po vienerių metų iš 100 pacientų tik 44 tęsia pradėtą gydy-mą. O juk būtent gydymo režimo lai-kymasis koreguoja šlaunikaulio kaulų mineralų tankio padidėjimą ir kaulinio audinio rezorbcijos žymenų sumažėji-mą, kartu ir rizikos lūžti sumažėjimą“, – kalbėjo doc. V. Alekna.Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus pakankamai gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tokiu atveju būtų pa-daryta didelė klaida. Tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vie-nintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.

Kaip įtarti osteoporozęNacionalinio osteoporozės centro

direktorės doc. Marijos Tamulaitienės pranešimas buvo skirtas ligos diagnos-tikai ir būtiniems tyrimams aptarti. „Svarbiausia yra ankstyva diagnostika ir osteoporozės gydymas, kol dar neį-vyko lūžis“, – pabrėžė gydytoja.

Kol neįvyko lūžis, osteoporozę nustatyti galima atlikus kaulų minerali-nio tankio tyrimą – osteodensitometri-ją. Tai tyrimas, analogiškas hipertenzi-jos nustatymui pamatavus kraujospūdį: pacientas dar nieko nejaučia, bet paki-tęs kraujospūdis jau praneša apie grės-mingą ligą.

Pirmiausia turėtų būti tiriami žmonės, ku-rie priklauso rizikos su-sirgti šia liga grupei, t.y. moterys, vyresnės nei 50 m. amžiaus, anksčiau patyrusieji osteoporozinį lūžį, vartojantieji gliuko-kortikosteroidų ar kitų kaulinio audinio retėji-mą skatinančių vaistų, sergantieji tam tikromis ligomis, pvz., reumatoi-diniu artritu, ir kt. Rūkymas, alkoholio vartojimas – taip pat didina osteoporo-zės riziką.

Doc. M. Tamulaitienė pabrėžė, kad geriausia šia ligą diagnozuoti atlie-kant stuburo ar šlaunikaulio viršutinės dalies kaulų mineralų tankio tyrimus ir būtinai dvisrautės radioabsorbcio-metrijos (DXA) metodu. „Tai auksi-nis diagnostikos standartas. Tuo tarpu periferinių kaulų tyrimai ar ultragarso metodai labiau tinka didesnės rizikos susirgti šia liga žmonių atrankai. Daž-niausia šeimos gydytojų klaida – os-teoporozės diagnozei pasirenkamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio metu žmogus gauna didelę ap-

švitos dozę. Tuo tarpu atliekant DXA tyrimą jonizuojamoji spinduliuotė labai maža ir neviršija aplinkos spin-duliuotės“, – apie diagnostikos klaidas kalbėjo gydytoja.

Diagnozuojant osteoporozę ir pradedant gydyti būtina įvertinti indi-vidualią kaulų lūžių riziką – nustatyti kaulų lūžių rizikos veiksnius ir kaulų mineralų tankio pokyčius. Taip pat,

anot pašnekovės, svarbu žinoti, kad pirmą kartą nustatant ligą būtina ver-tinti kaulų mineralų tankio lygmenį T. Tuo tarpu, tiriant pakartotinai, jau rei-kia lyginti konkretaus paciento pama-tuotą kaulų mineralų tankį, o ne buvusį ir esantį T lygmenis. Kaulų mineralų tankio tyrimas būtinai turi būti atliktas prieš gydymą, taip vėliau bus galima įvertinti gydymo veiksmingumą.

Vitamino D svarbaKauno medicinos universiteto

Endokrinologijos instituto mokslo darbuotojos, KMU Endokrinologijos klinikos Bendrosios endokrinologi-jos sektoriaus vadovės dr. Aurelijos

Krasauskienės įsitikinimu, osteopo-rozės gydymas medikamentais bus sėkmingas, jeigu žmogus kasdien gaus pakankamą kalcio ir vitamino D dozę. Pagal mitybos normas, pomeno-pauzinio amžiaus moterims rekomen-duojama kalcio paros dozė 1200 mg, vitamino D – 400 TV. Tačiau pastarų-jų metų tyrimai rodo, kad vitamino D stygius žmogaus organizme labai ryš-

kus, o kaulų svei-katai ir apykaitai užtikrinti reikia suvartoti ne ma-žiau kaip 800 TV vitamino D per parą. Ir tai, anot dr. A. Krasauskie-nės, svarbu ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauniems žmonėms. Vita-mino D apykaita ir poveikis organiz-

mui daug sudėtingesnis negu įsivaiz-duojame. Dviem būdais į mūsų orga-nizmą patekęs vitaminas D (su maistu ir iš odoje esančio provitamino D), kad pradėtų veikti, turi būti du kartus akty-vuojamas. Viena aktyvacija vyksta ke-penyse, kita – inkstuose. Vitaminas D neaktyvuojamas tol, kol nėra poreikio, o poreikis atsiranda, kai kraujyje su-mažėja kalcio ir magnio kiekiai. Tada ir pradeda veikti vitaminas D, didinda-mas kalcio kiekį kraujyje.

„Kitas be galo svarbus ir aiškiai įrodytas vitamino D poveikis – rau-menų ir sąnarių sistemai. Kai trūksta vitamino D, raumenų sistema silpsta, trinka žmogaus pusiausvyra, o tai ypač

Lietuvos osteoporozės fondo primininkas doc.Vidmantas Alekna ir Nacionalinio osteoporozės centro direk-torė doc. Marija Tamulaitienė : svarbiausia – ankstyva diagnostika ir gydymas, kol dar neįvyko lūžis

Dažniausiai nuo osteoporozės nukenčia šlaunikaulio galvutė

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

trauk

os

Parengė Dovilė Karčiauskaitė

svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl raumenų silpnumo ir lygsvaros sutrikimų žmonės greičiau nukrenta ir patiria lūžius, ypač kai kaulai išretėję. Todėl vyresniems žmonėms, kurių or-ganizmas nesugeba gerai pasisavinti vitamino D bei kalcio su maistu, kurių odoje nepakankamai jo pagaminama, būtina kasdien gauti pakankamą šio vitamino dozę“, – dėstė gydytoja.

Dar vienas svarbus vitamino D vaidmuo – poveikis imuninei sistemai, T ir B limfocitų klonų proliferacijai ir diferenciacijai, jis veikia pirminių ląstelių osteoklastų ir osteoblastų dife-renciaciją, taip pat kai kurių hormonų gamybos apykaitą.

„Visų specialybių gydytojai turėtų žinoti, kad vyresnio amžiaus žmonės, net jei nėra ryškių osteoporozės požy-mių, kasdien turėtų suvartoti 800 TV vitamino D“, – pabrėžė gydytoja.

Dėl ilgo skilimo pusperiodžio (apie 3 savaites) vitaminą D galima vartoti ne kasdien, o, pavyzdžiui, kartą per savaitę.

Bisfosfonato ir vitamino D deri-nys, vartojamas kartą per savaitę, – op-timalus osteoporozės gydymo būdas.

Toks kombinuotas preparatas, su-sidedantis iš 70 mg natrio alendronato ir 2800 TV cholekalciferolio (vitamino D3), yra vienintelis. Vienoje tabletėje yra abiejų minėtų medžiagų rekomen-duojamos savaitės dozės. Šis kombi-nuotas alendronato ir vitamino D pre-paratas didina kaulinio audinio tankį, mažina kaulinio audinio persitvarky-mą labai veiksmingai sumažina lūžių, tarp jų ir šlaunikaulio, riziką. ■

Jeigu osteoporozė nustatyta lūžiui dar neįvykus, o žmogus gerai jaučiasi, jam gali pasirodyti, kad vaistų galima ir negerti. Tačiau tik laiku pradėtas nuolatinis vaistų vartojimas yra vienintelis būdas išvengti lūžių ir sulaukti sveikos ir aktyvios senatvės.

13


REKLAMA


14

L A I S V A L A I K I SPOMĖGIAI

Vaikų gydytojas, mokslinių straipsnių medicinos leidiniuose autorius ir prestižinio Paryžiaus pia-

nistų mėgėjų konkurso dalyvis, maratono bei triatlono varžybų dalyvis, iš atminties deklamuojantis poezijos klasikų kūrybą bei nuo visko pailsintis „ant Marcinkonių samanos“. Visa tai – apie Vilniaus universitetinės ligo-ninės Vaikų ligų klinikos pulmonologą, Vilniaus univer-siteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentą Sigitą Dumčių.

Gyvenimo eliksyras

Pasaulinė kraujo donorų diena - „Saugus kraujas- saugi motinystė!”

Muzikavimas nuo jaunystės, atrodo, nesutrukdė Jums tapti mediku ir daug pasiekti profesi-niame kelyje?

Pedagogai, mokę mane muzikos, teigė, kad manęs laukia daug žadanti muziko karjera. Mano tėvai medikai. Tiesa, mama jaunystėje studijavo tuo-metinėje konservatorijoje dainavimo klasėje ir nemažai pasiekė. Giminėje yra ir profesionalių muzikų. Bet aš pa-gal šeimos tradiciją pasirinkau pragma-tiškesnę specialybę, ir negaliu pasakyti, kad tada žinojau, jog labai mėgsiu savo darbą; tai žinau dabar. Ir „posūkis“ į pe-diatriją nebuvo planuotas, nesakyčiau, kad ypač norėjau dirbti su vaikais. Taip susiklostė. Pašaukimas – retenybė, juk mūsų pasirinkimus dažniausiai lemia gana kasdieniškos aplinkybės.

Ko šiandien labiausiai stokoja medicina ir gydytojai?

Ramybės. Daugelis gydytojų dir-ba labai įtemptai, o visuomenės opinija nėra palanki. Drįstu teigti, kad ji iš da-lies net suponuoja ir klaidingus ar re-liatyviai klaidingus gydytojų sprendi-mus. Mediko prestižas yra sumažėjęs, tačiau tikiu, kad ilgainiui viskas stos į savo vietas. Tik, jei daug nuriedėsime žemyn, tai užtruks.

Ar įtampą gydytojo darbe ir įtampą scenoje, ypač – atstovau-jant šaliai prestižiniame konkur-se, galima palyginti?

Scenoje stengiesi pasidalyti su kitais tuo, kas tau brangu, ir perteik-ti, kiek pajėgi suvokti, kūrinio idėją. Mediko darbą kasdien lydi įtampa ir skausmas; bendraudamas su ligoniais ar jų artimaisiais, visuomet jauti skaus-mo prieskonį. O kai esi scenoje, sun-kumas kitoks; jis susijęs ne su kančia, o su vidinio nerimo ir streso valdymu. Ar pakankamai laiko galite skir-ti muzikai?

Šiuo metu muzika tampa vis svar-besne mano gyvenimo – to, kuris yra po darbo, – dalimi. Pasak Charle Bou-dlaire, metams bėgant, mumyse randa-si vis daugiau liūdesio: aiškėja, kad ne viskas, apie ką svajota, pildosi, kinta daugelis, atrodė, stabilių dalykų. Kad nepasiduotume liūdesiui, sako Charle Boudlaire, reikia svaigintis: geru vynu, gera draugija ir moterimis, įdomia knyga ir t.t. Man nepasiduoti šiai metų tėkmės tendencijai kol kas padeda du dalykai: fizinis aktyvumas ir muzika.

Pirmasis komponentas – važia-vimas dviračiu, plaukimas, bėgimas ir kt., man teikia didžiulį malonumą. Tradicija tapo savaitgalio žygis dvira-čiu per Kuršių Neriją rudenį ar pava-sarį. Šią vasarą draugai iš Vokietijos kviečia dviračiu pakeliaut po Rusiją, tačiau žmonos kontrargumentai yra svarūs, atrodo, ir teisingi.

Esu dalyvavęs triatlone (šią spor-to šaką sudaro plaukimas, važiavimas dviračiu ir bėgimas – aut. past.), bė-gęs maratoną. Dalyvauju ne tam, kad laimėčiau (tiesa, ir nelaimėjau!), bet norėdamas išbandyti savo jėgas, pa-bendrauti su bendraminčiais. Ir į darbą važiuoju dviračiu. Kai ryte pralenkiu 1,5 kilometro nusidriekusią automo-bilių virtinę, nė už ką nenorėčiau būti vairuotojų, sustingusių savo automobi-liuose, vietoje. Jų dalia daug varginges-nė nei mano. Taip, dviratininkui kelyje nėra saugu, daug dūmų, dažnai būna blogas oras, žiema tęsiasi ilgai... Vis dėlto esu įsitikinęs, kad ir Lietuvoje ne-trukus dviračių biznis klestės – riedan-čių jais labai pagausės. Prisipažinsiu, kad mano fizinį aktyvumą pastaruoju metu į antrą planą stumtelėjo muzika.

Kas Jus paskatino dalyvauti pres-tižiniame Paryžiaus pianistų mė-gėjų konkurse. Kuo jis ypatingas?

Prieš trejus ar ketverius metus viename draugų susiėjime išgirdau skambinant Frederick Chopin valsą, bet ne taip, kaip reikėtų, ne aristokratiš-

kai, koks, manau, buvo kompozitorius. „Juk aš galiu kitaip“, – pamaniau. La-bai paskatino susitikimas su Lietuvos muzikos akademijos profesore Mūza Rubackyte. Ji, paklausiusi mano gro-jimo, užsiminė ir apie pianistų mėgėjų konkursus. Taip išsijudinau po beveik 20 metų trukusios muzikavimo per-traukos. Paryžiaus pianistų mėgėjų konkurse šiemet dalyvavau jau antrą kartą, pirmąkart – 2006 m. Į jį pagal griežtus kriterijus atrenkama šimtas labai aukšto lygio pianistų mėgėjų, t.y. žmonių, kuriems, muzikavimas nėra pagrindinė veikla. Iš jų į antrąjį turą pa-tenka dešimt, o į finalą – penki.

Konkurse nėra amžiaus grupių, kaip, tarkime, mėgėjų sporte. Meno srityje savi objektyvumo kriterijai. Į fi-nalą abejus metus pateko jauni, 22–23 metų žmonės, galima manyti, tik baigę konservatorijas ir puikiai pasirengę. O kiek vyresni dalyviai, ypač kurių ne-varžo finansinės galimybės, atvyksta dėl ypatingos konkurso atmosferos. Mano amžiaus žmonių dalyvavo ne-daug, gal ir dėl to, kad reikia ir atitin-kamo fizinio pasirengimo.

Buvote tarp dešimties geriau-siųjų – tai didžiulis laimėjimas. Kokius kūrinius atlikote?

Mano programą sudarė virtuo-ziniai kūriniai (S.Rachmaninovo, F.Šopeno etiudai, viena iš F.Listo „Vengriškų rapsodijų“), klasikinė vadi-namoji „stambi forma“ (L.Bethoveno „Patetinė sonata“) ir viena J.S.Bacho preliudija bei fuga. Visi konkurso da-lyviai parengia labai aukšto lygio pro-gramas. Beje, Bacho kūriniai, kurie vi-

sada įtraukiami į privalomąją konkurso programą, – tai lyg lakmuso popierėlis muziko filosofijai atskleisti.

Kaip rengėtės konkursui ir ar dalyvausite kitąmet?

Likus iki konkurso dviem mė-nesiams, kasdien grojau po dvi tris valandas, kartais – net keturias ar penkias. Daugiau nieko ypatinga ne-dariau. Svarbiausia – groti kasdien. Negali ir „perlenkti“ – daug pianistų kenčia dėl nugaros raumenų įtampos ir skausmo. Pasirengti konkursui man padėjo žinomiausi mūsų pianistai ir pedagogai P.Geniušas, V.Vitaitė, J.Bialobževskis ir kiti. Labai norėčiau konkurse dalyvauti ir kitais metais, galbūt panašiame renginyje Berlyne.

Kokie svarbiausi motyvai? Kaip pasakyta Šventajame Rašte,

„žmogui negera vienam būti.“ Man labai

Doc. Sigitas Dumčius - gydytojas pulmonologas, būsimųjų medi-kų mokytojas

Paryžiaus pianistų mėgėjų konkurse. 2007 m. kovas

Nepasiduoti metų tėkmei padeda du dalykai: fizinis aktyvumas ir muzika

svarbus pabuvimas bendraminčių būry-je, nuostabu patirti ir nepaprastą konkur-so nuotaiką, sutikti nestandartinių, „su polėkiu“ žmonių – savotiškų astronomų šmukštarų ir baronų miunhauzenų. Dėl šio žavesio ir vykstu.

O kas dar, be aktyvios gyvensenos ir muzikavimo, Jums teikia gyve-nimo žavesio?

Tai poezija – Sergejus Jeseninas, Justinas Marcinkevičius. Šiuolaikinių poetų kūryba man sunkai suprantama, bet labai patinka Maironio poezijos rimas ir ritmas. O viską gyvenime už-mirštu nuostabiame Marcinkonių kaime – ten mūsų šeimos poilsio vieta ir prie-bėga jau 18 metų. Apie tuos, kurie metų metus atostogauja vienoje vietoje, sako-ma, jog tai žmonės be lakios fantazijos. Bet kaime – tarp spanguolių, bruknių ir uodų – mums labai gera. ■

Nuot

rauk

os iš

šeim

os a

lbum

o

Dang

uolė

s And

rijau

skai

tės n

uotra

uka

Lino

s Jur

gaiti

enės

nuo

trauk

a

Kalbino Danguolė Andrijauskaitė

Kalbino Lina Jurgaitienė

Birželio 14 dieną, visame pasauly-je minėta Pasaulinė kraujo donorų die-na, kurios šūkis - „Saugus kraujas - saugi motinystė!”. 2005 m. 58-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta kasmet birželio 14 dieną minėti Pasauli-nę kraujo donorų dieną, siekiant atkreip-ti visuomenės dėmesį ir skatinti savano-rišką neatlygintiną kraujo donorystę. Ši data pasirinkta siekiant pagerbti Nobelio premijos laureatą dr. Karlą Landsteinerį, gimusį 1868 metų birželio 14 dieną. Jis sudarė ABO kraujo grupių sistemą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2007 metų Pasaulinės kraujo donorų dienos dienos šūkiu „Saugus kraujas - saugi motinystė!” siekia pa-brėžti, koks „gyvybiškai svarbus yra neatlygintinų kraujo donorų vaidmuo gelbstint tūkstančių moterų ir jų nau-

jagimių gyvybes. Kiekvienais metais pasaulyje daugiau kaip 500 tūkst. mo-terų miršta nėštumo ar gimdymo metu. Ketvirtadalio šių mirčių galima išvengti, jei būtų galima perpilti kraują. Europos akušerių ir ginekologų kolegijos valdy-bos narė, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos va-dovė prof. Rūta Nadišauskienė pastebi, kad „Saugus kraujas - saugi motinystė!” labai aktualus ir Lietuvai, nors 2006 m. mūsų šalyje nebuvo nei vieno nėščiosios ar gimdyvės mirties atvejo, taip pat - ir nukraujavus. Tačiau gimdymas itin su-sijęs su kraujavimo rizika. Kraujavimas gali prasidėti staiga. Tik profesionalūs medikų veiksmai ir laiku atliktas kraujo perpylimas gali išgelbėti moters gyvybę. Pasak prof. R. Nadišauskienės, 2006 metais Lietuvos ligoninėse buvo užre-

Kraujo donorystės centro direkto-rius Artūras Venslauskas(kairėje) ir Kauno krašto donorų draugijos pirmininkas Žilvinas Neliubšys

gistruota apie 60 gausaus kraujavimo atvejų, kai laikotarpiu nuo 30 minučių iki vienos valandos pacientės netenka 1500 ml kraujo. Pastaraisiais metais Lietuvoje neatlygintina kraujo dono-rystė populiarėja. 2003 metais žmonės neatlygintinai kraujo davė 7610 kartų, tai sudarė 9,4 proc. visų kraujo donacijų, 2004 m. - 9793, t. y. 11 proc., 2005 m. -14283, t.y. 15, 7 proc., 2006 m.- 20019, t.y. 22 proc.

AKCIJOS RENGINIAI :Nuo birželio 14 dienos visiems

neatlygintiniems kraujo donorams, vasarą davusiems kraujo, savaitraštis „Atgimimas” dovanos trijų mėnesių prenumeratą. Birželio 30 d. šeštadienį nuo 12 val. iki 19 val. visi neabejingi žmonės kviečiami dalyvauti akcijoje

„Baikerių diena. Ar gali tapti kraujo donoru?“. VšĮ Nacionalinio kraujo centre (Žolyno g. 34, Vilniuje) vyk-sianti akcija, skirta Pasaulinei kraujo donorų dienai paminėti ir surinkti saugaus kraujo. Idėja surengti šią akciją kilo baikeriams, nes kasmet Lietuvojoje kelių eismo avarijose su-žalojama vis daugiau jaunų ir aktyvių žmonių, kuriems gydyti kasmet reikia vis daugiau kraujo.

Ši tendencija pastebima visame pasaulyje – modernių medicinos tech-nologijų dėka pavyksta išgelbėti labai sunkiai sužalotus žmones, tačiau jiems gydyti prireikia vis daugiau kraujo ar jo komponentų. Kviečiami visi neabe-jingi donorystei. Registruotis galima internetu www.kraujodonoryste.lt ■

15


Andogskio (Andogskyj) sindro-mas: nežinomos etiologijos liga, pasireiškianti odos ir akies lęšiuko pažeidimu. Vaikystėje ligoniui atsi-randa lėtinis egzeminis dermatitas (kaklo, alkūnių, kelių lichenifikacija), vėliau – abipusė žvaigždėtoji katarak-ta, kuri prasideda priekinėje kapsulėje ir pamažu apima visą lęšiuką. Aprašė rusų oftalmologas Nikolajus Ivanovi-čius Andogskis.Andralio (Andral) gulimoji padė-tis (decubitus): ligonio, sergančiojo ankstyva pleurito stadija, gulėjimas ant sveikojo šono. Vėliau, ligai pro-gresuojant, ligonis guli ant nesveiko šono. Aprašė prancūzų gydytojas Ga-briel Andral (1797–1876). G.Andral laikomas klinikinės hematologijos pradininku, jis pradėjo įdiegti į prak-

tiką kraujo tyrimus, pavartojo žodžius anemija ir hiperemija, taip pat pirmasis suklasifikavo šlapimo pūslės ligas.Andreseno (Andresen) aktyvato-rius: išimamas ortodontinis aparatas, taisantis viršutinių ir apatinių dantų padėtį. Aparatą sukūrė norvegų orto-dontas Viggo Valdemar Julius An-dresen (1870–1950).Anelio (Anel) operacija: skubus arterijos perrišimas aukščiau aneu-rizmos. Tokią operaciją pirmasis dvasininkui Romoje atliko prancūzų chirurgas ir oftalmologas Dominique Anel (1679–1730).Anelio (Anel) mėginys: ašarų ir no-sies takų praeinamumo tyrimas. Mė-ginys pavadintas to paties gydytojo Dominique Anel vardu. Oftalmologas dar garsėjo ašarų takų fistulių operaci-

jomis, tokią jis atliko būsimojo Sardi-nijos karaliaus Viktoro Amadėjaus II motinai ir buvo apdovanotas 100 lui-dorų pašalpa. Anelio (Anel) švirkštas: pirmasis švirkštas smailu galu, kurį išrado prancūzų gydytojas Dominique Anel (1679–1730). Naudojamas ašarų lata-kėliams praplauti.Angelmano, Eindžlmeno (Angel-man) sindromas: autosominiu do-minantiniu būdu paveldimas 15–os chromosomos defektas, susijęs su mikrocefalija, psichomotorinės raidos sutrikimais, epilepsija, ataksine eise-na, raumenų hipotonija, EEG (elek-troencefalografijos) pokyčiais, veido ir kaukolės anomalijomis (atsikišęs apatinis žandikaulis, žema pakaušio padėtis, paprastai mėlyna akių spal-va). Sergantys vaikai dažnai juokiasi be priežasties, judesiai trūkčiojantys (kaip marionetės). Sindromas mani-festuoja 3–7 metų amžiaus vaikams. Pirmasis 3 tokius atvejus 1965m. ap-rašė anglų gydytojas Harry Angelman (1915–1996), pavadinęs pacientus ,,vaikais–lėlėmis”. Liga dar vadinama linksmosios lėlės sindromu.Angelučio (Angelucci) sindromas:

istorinis terminas, aprašantis alergi-nį konjunktyvitą. Pirmasis šią ligą apibrėžė italų oftalmologas Arnaldo Angelucci (1854–1933). Manyta, kad nežinomos etiologijos veiksniai pava-sarį sukelia nebakterinį konjunktyvi-tą, susijusį su tachikardija, vazomo-toriniu labilumu, ašarojimu, šviesos baime, trumpalaikiu odos ir gleivinių pažeidimu.Angerio, Eindžerio (Anger) ka-mera: gama kameros rūšis. Prietai-sas fiksuoja radiologiškai nustatomo elemento pasiskirstymą biologinėje sistemoje (organizme). Sukūrė JAV elektrikos inžinierius Hal Anger.Anglio (Angle) klasifikacija: dantų malokliuzijos (netaisyklingo sąkan-džio) klasifikacija. Sukūrė JAV dan-tų gydytojas Edward Hartley Angle (1855–1930).Angosturos (Angostura) kartumy-nai: medžiaga, gaunama iš rūtinių šeimos medžio Cusparia febrifu-ga. Šio medžio žievę P.Amerikos ir Vest Indijos čiabuviai naudoja kaip stimuliuojantį, tonizuojamąjį pre-paratą. Didelės užpilo dozės sukelia viduriavimą, todėl dar žinomas kaip vidurių laisvinamasis vaistas. Taip

pat vietiniai gyventojai žievės prepa-ratus vartoja kaip apsvaiginantį jauką žuvims (Peru čiabuviai tam tikslui pasitelkia chinmedžio žievę). Medžio žievėje randama angosturino – skai-draus vandenyje tirpaus kristalo, taip pat randama ir kartumą suteikiančių medžiagų: kusparino, galipidino, kuspareino, lakiųjų aliejų. Angostura pramonėje naudojama kartiesiems likeriams, aromatizuotiems svaigie-siems gėrimams gaminti. Angostura – medžio Cusparia febrifuga vietinis pavadinimas, kilęs iš seno Venesue-los miesto Orinoko pakrantėje Santo Tomé de Guayana de Angostura del Orinoco vardo.Aničkovo ląstelės (miocitai): didelės vienbranduolės jungiamojo audinio ląstelės, nustatomos granuliomose, miokarde vykstant infekciniam proce-sui. Dar vadinamos širdies histiocitais, ,,vikšro formos” ląstelėmis. Ląstelės taip pat randamos Ašofo kūneliuo-se – neskausminguose mazgeliuose, atsirandančiuose sergant reumatine karštine. Aprašė rusų patologas Ni-kolajus Nikolajevičius Aničkovas (1885–1964).

KRYŽIAŽODŽIAI / KONKURSAI / EPONIMAI

L A I S V A L A I K I S

- metinė leidinio „Gydymo menas“ prenumerata

PrizasIšsprendę kryžiažodį, atsakymą siųskite el.paštu [email protected] iki 2007 06 17

Siųsdami atsakymą nurodykite:VARDĄ, PAVARDĘ, ADRESĄ IR TELEFONO NUMERĮ. Penki burtų keliu atrinkti laimėtojai bus apdovanoti metine leidinio „Gydymo menas“prenumerata. Laimėtojai bus skelbiami artimiausiame „Lietuvos medicinos kronikos“numeryje. Sėkmės!

Eponimai – tai asmenų vardai, kuriais kas nors pavadinta. Medicinoje tokių pavadinimų itin

gausu, todėl kartais sunku susigaudyti begalėje au-torių vardais vadinamų simptomų, sindromų, ligų, refleksų ir kt.

Eponimų žodynėlis

tęsinys kitame numeryje

Devintojo 2007 m. (9/2007) „Lietuvos medicinos kronika”kryžiažodžio atsakymai:

Atsakymas: GELOTERAPIJA

Vertikaliai: kalvis, Palanga, astra, Razukas, ,,Dolmen”, Arabija, pienas, turgus, Matilda, naktis, navikai, natris, legenda, Salvia, užpilai, bankas, trijulė, giminė, Jūrmala, Kanada.

Horizontaliai: mėnulis, anatomija, afazija, ,,Tavegyl”, vitaminai, vakcina, lakūnai, sparnas, Austėja, taninai, klizma, apžiūra, Berūkštis, anūkai, plaukas, jaunikiai, sausra, Likėnai

Devintame numeryje skelbto kryžiažodžio prizą laimėjo: Vilma Juškienė, Linas Klupšas, Ligita Terešiūtė, Bronė Klupšienė, Julija Korotkova. Sveikiname!

Parengė Laurynas Rimševičius


16

S U G I M I M O D I E N A !

S K E L B I M Ų L E N T AS V E I K I N I M A I / S K E L B I M A I / R E N G I N I A I

Neblėstančio optimizmo, stiprios sveikatos ir kuo nuoširdžiausios sėkmės įgyvendinant profesinius ir asmeninius siekius Jums linki savaitraščio „Lietuvos medicinos kronika“ kūrybinis kolektyvas.

M O K S L I N I Ų R E N G I N I ŲKALENDORIUS

Plačiau apie konferencijas galima sužinoti interneto svetainėje www.medicine.lt

IRENA ONA MARČIUKAITIENĖ,VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė, gimtadienį švenčia birželio 21 d.

STASYS GENDVILIS,Kauno apskrities ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, gimtadienį švenčia birželio 25 d.

RIMVYDAS STANISLOVAS AŠOKLIS,VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro va-dovas, gimtadienį švenčia birželio 23 d.

GEDIMINAS VALDAS GRIŠKEVIČIUS,VšĮ Utenos apskrities ligoninės direktorius, birželio 19 d. švenčia 50 metų jubiliejų

ALINA PŪRIENĖ, VU ligoninės Žalgirio kli-nikos vyriausioji gydytoja, VU Medicinos fakul-teto Odontologijos instituto docentė, gimtadienį švenčia birželio 20 d.

Reikalingi:anesteziologai-reanimatologai,

gydytojai terapeutai darbui skyriuje (budėjimai),

bendrosios chirurgijos gydytojas(darbas skyriuje) Gydytojų šeima bus aprūpinta atskiru 3 kambarių butu.

Kreiptis: Trakai, Mindaugo g.17 . Tel : 8~528 558 58, 8~528 558 14

TRAKŲ LIGONINĖ

IX Tarptautinė Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencijaData: 2007 06 20-23Vieta: „Reval Hotel Lietuva”, Konstitucijos pr. 20, VilniusPradžia: 10.00 val.Organizuoja: UAB „Conbaltas”, Baltic Conference Organizers - PCO

I Tarptautinė biomedicinos mokslo konferencijaData: 2007 06 27-30Vieta: „Reval Hotel Lietuva”, Konstitucijos pr. 20, VilniusPradžia: 10.00 val.Organizuoja: UAB „Conbaltas”, Baltic Conference Organizers - PCO

IV Europos regiono Tarptautinės sąjungos prieš tuberkuliozę ir plaučių ligas kongresas Data: 2007 06 27-30 Vieta: Latvija, RygaPradžia: 10.00 val.Organizuoja: Daugiau internete:

http://www.tuberculosis.lv/congress2007

Asmeninio augimo seminaras „Mano gyvenimo pašaukimas. Ką daryti šiandien?“Data: 2007 06 25-27Vieta: TikslinamaPradžia: 10.00 val.Organizuoja: Daugiau internete adresu: http://www.bendravimo-

formos.lt/LT.php?content=seminar&Id=25

Konferencija KMU klinikų Kardiochirurgijos korpuso atidarymo progaData: 2007 07 01 Vieta: KMU klinikosPradžia: 10.00 val.Organizuoja: KMU Kardiochirurgijos klinika

Infektologija 2007: keliautojų ligosData: 2007 07 08 Vieta: TikslinamaPradžia: 10.00 val.Organizuoja: Lietuvos infektologų draugija, KMU Infekcinių ligų

klinika

Documents

LIETUVOS - elibrary.lt