Reikalavimai pretendentams į administracinių teismų

Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus ir pretendent atrankos aspektai90
Teis ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 2021, Vol. 118, pp. 90–110 DOI: https://doi.org/10.15388/Teise.2021.118.6
Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus ir pretendent atrankos aspektai Straipsnis skiriamas M. Romerio 140-osioms gimimo metinms
„<...> ne civilin teis ir ne civilinis teismas šiems santykiams sprsti tinks <...>
Be to, šiems ginams dl administracini akt sprsti es reikalinga ypating prityrimo ir ini viešosios teiss srity,
kuri es nereikalaujama iš civilinio teisjo“ (Romeris , 1928, 265–266).
Ieva Deviatnikovait Mykolo Romerio universiteto Teiss mokyklos Viešosios teiss instituto profesor socialini moksl daktar Ateities g. 20, Vilnius, Lietuva Tel.: (+370 5) 217 4637 El. paštas: [email protected]
Administracin teis, skirtingai nei civilin ar baudiamoji, nra kodifikuota teiss šaka ir pasiymi didele gausa skirtingos teisins galios ir kilms teiss šaltini. Taigi, administracinius ginus nagrinjantis teisjas turi pasiymti ypa giliomis administracins teiss, viešojo administravimo iniomis. Straipsnyje analizuojama Pranczijos, Vokietijos, ekijos, Slo- vakijos, Lenkijos ir Lietuvos patirtis, atrenkant pretendentus teisjus, nagrinsianius administracines bylas. Pagrindiniai odiai: administracinis teismas, teisjai, reikalavimai, atranka.
Selection of Judges for Administrative Courts Administrative law, unlike civil or criminal law, is not a codified branch of law and it is characterized by a large number of sources of different legal force. Thus, a judge hearing administrative disputes must have particularly deep knowledge of administrative law. The article analyzes the experience of France, Germany, the Czech Republic, Slovakia, Poland, and Lithuania in selecting candidates for judges to work with administrative cases. Keywords: administrative court, judges, requirements, selection.
Received: 09/11/2020. Accepted: 22/12/2020 Copyright © 2021 Ieva Deviatnikovait. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Contents lists available at Vilnius University Press
91
vadas
Tinkama teisj atrankos sistema yra ne tik reikšminga utikrinti labiausiai kvalifikuot teiss pro- fesional darbinim teismuose, bet ir yra glaudiai susijusi su teiss teising teism utikrinimu. Europos Tarybos rekomendacijose pabriama, kad sprendimai dl teisj atrankos ir karjeros turt bti grindiami objektyviais statym arba kompetenting institucij iš anksto nustatytais kriterijais. Tokie sprendimai turt bti grindiami nuopelnais, atsivelgiant kvalifikacij, gdius ir gebji- mus, reikalingus byloms sprsti taikant statymus, gerbiant mogaus orum (Recommendation CM/ Rec(2010)12). Administraciniams ginams nagrinti reikia gerai išmanyti administracin teis, vien iš kompleksiškiausi teiss šak. Juk administracin teis, skirtingai nei civilin ar baudiamoji, nra kodifikuota teiss šaka ir pasiymi didele gausa skirtingos teisins galios ir kilms teiss šaltini.
Straipsnio objektas – reikalavimai, keliami pretendentams administracini teism teisjus Pranczi- joje, Vokietijoje, ekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Straipsnyje taip pat apvelgiami kai kurie ši šali teiss aktuose reglamentuojami teisj administracinius teismus atrankos tvarkos aspektai.
Lietuvos teiss literatroje darb, skirt teisj atrankai administracinius teismus, nra, išskyrus 1932 m. parašyt aiškinamj rašt prie Administracinio teismo projekto (Romeris, 1932) bei M. Ro- merio monografij „Administracinis teismas“ (Romeris, 1928, 240, 324, 336, 340). Taiau mintini darbai, kuriuose aptariami teisj profesins kvalifikacijos klausimai (Navickien, 2015, 2018). Taip pat mintina oficiali konstitucin doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegus 9 d., 2007 m. gruodio 20 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkriio 20 d., 2014 m. kovo 10 d. sprendimai), kurioje gvildenami klausimai dl pretendentams teisjus keliam profesins kvalifikacijos reikalavim. Vis dlto šioje doktrinoje nerasime speciali valg dl reikalavim, keliam pretendentams administracini teism teisjus.
Tyrimo tikslas – atskleisti pretendent administracini teism teisjus profesinei kvalifikacijai keliamus reikalavimus, apvelgti j atrankos tvarkos aspektus vairiose valstybse. Siekiant šio tikslo keliami tokie udaviniai: identifikuoti administracini teism paskirt, pristatant tiriam valstybi administracini teism sistemas, ištirti pretendent administracini teism teisjus atrankos tvarkos kai kuriuos aspektus, vardijant profesinei kvalifikacijai keliamus reikalavimus, išanalizuoti reikalavimus, keliamus pretendentams Lietuvos administracini teism teisjus, atsivelgiant dabartin teisin reguliavim ir tarpukario Lietuvoje rengt Administracinio teismo statymo projekt kontekst.
Atliekant tyrim naudotasi deskriptyviniu, dokument analizs1, lingvistiniu teiss aiškinimo, lyginamosios analizs, lyginamojo istorinio, apibendrinimo, ekspert2 apklausos metodais.
1. Administracini teism paskirtis ir sistemos
Sprendimas šalyje steigti atskir administracini teism sistem turi bti ne kieno nors „ugaida“ ar tiesiog noras sukurti dar vien teism sistem, o turi reikšti šalies politins, teisins ir netgi ekonomi-
1 Buvo tiriamos Pranczijos, Vokietijos, ekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos teiss akt, reglamentuojani reikalavimus pretendentams administracini teism teisjus, normos.
2 Straipsnio autor dkoja u patarimus, nuorodas, valgas: Komenskio universiteto Bratislavoje Teiss fakulteto doc. dr. Juraj Vaok, Varmijos Mozr universiteto Olštyne Teiss ir administracijos fakulteto prof. dr. Dorotai Lis-Sta- ranowicz, dr. Monikai Ziniewicz, Masaryko universiteto Teiss fakulteto dstytojui dr. Lukáš Potšil, Havre universiteto Teiss fakulteto dstytojui dr. Fabien Bottini, La Rošels universiteto Teiss, politikos ir vadybos fakulteto dtytojai dr. Magalie Flores-Lonjou, Vokietijos federalins teisingumo ir vartotoj apsaugos ministerijos tarnautojai dr. Martina von Storch, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisjai prof. dr. Rasai Ragulskytei-Markovienei, teisjo padjjai Vilniaus universiteto Teiss fakulteto dokt. Simonai Bareikytei.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
92
Kai tarpukario Lietuvoje buvo svarstoma apie administracinio teismo steigim, M. Romeris jo paskirt velg administracijos darb teistumo kontrolje (Romeris, 1931). Šiuolaikins Lietuvos oficialioje konstitucinje doktrinoje paymta, kad „<...> pagal <...> statymus dl kit teiskros subjekt išleist (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs išleist ir ne priimt referendumu) teiss akt (j dali), inter alia, dl ministr išleist teiss akt, kit emesns galios postatymini teiss akt, taip pat savivaldybi institucij išleist teiss akt, atitikties aukštesns galios teiss aktams, (ir pirmiausia) Konstitucijai, sprendia pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigti specializuoti teismai – administraciniai teismai“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi, administracinio teismo pagrindin paskirtis – nagrinti administracinius ginus, kylanius iš administracini teisini santyki, kurie daniausiai kyla, kai subjektai atlieka viešojo administravimo veikl, t. y. priima individualius ir norminius administracinius aktus (teiss aktus, sukelianius teisines pasekmes asmenims arba kurianius, keiianius, naikinanius elgesio taisykles). Vadinasi, administracini gin nagrinjimas yra toki konflikt, kuri viena iš šali btinai yra viešojo administravimo subjektas, nagrinjimas. Kadangi tokie konfliktai kyla viešosios teiss erdvje, tai ir j nagrinjimas yra reglamentuojamas bei vykdomas remiantis viešosios teiss normomis. Šie ginai nra privatins teisins prigimties, todl juos nagrinti yra patikta teisjams, besispecializuojantiems viešojoje teisje ir nagrinjantiems ne civilines ar baudiamsias, bet administracines bylas.
Kiekviena šalis turi savit viešojo administravimo samprat, pavyzdiui, Lietuvoje pagrindine vie- šojo administravimo veikla iš esms yra teiskra ir jurisdikcins funkcijos (normini ir individuali administracini akt primimas, skaitant administracin prieir, ir pan.). O Pranczijoje, iš dalies ir Vokietijoje, Lenkijoje, kitose valstybse viešuoju administravimu laikomos ne tik teiskra ir jurisdikcins funkcijos, bet ir viešj paslaug teikimas. ekijoje, Slovakijoje panašiai kaip ir Lietuvoje, taiau yra tam tikr skirtum, pavyzdiui, asmens sveikatos prieiros, švietimo, aukštojo mokslo paslaugos nra laikomos viešuoju administravimu, bet primimas vieš švietimo ar aukštojo mokslo staig, taip pat student egzaminavimas yra viešasis administravimas. Atsivelgiant viešojo administravimo samprat gali skirtis ir administracini teism sistema, ir kompetencija, taip pat ir reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus.
Vien valstybi konstitucijose administraciniai teismai yra tiesiogiai vardijami, pavyzdiui, Lenki- jos Respublikos Konstitucijos 184 straipsnyje yra minimas ir Vyriausiasis administracinis teismas (lenk. Naczelny Sd Administracyjny), ir administraciniai teismai, tvirtinama, kad jie kontroliuoja viešojo administravimo veikl statym nustatyta tvarka, taip pat kad administraciniai teismai tikrina vietos valdios organ nutarim bei valstybinio administravimo teritorini subjekt norminio pobdio akt atitikt statymams. ekijos Respublikos Konstitucijos 91 straipsnyje, nustataniame šalies teismus, pamintas Aukšiausiasis administracinis teismas (ek. Nejvyšší správní soud). Be to, Konstitucijos 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statymais gali bti numatyti atvejai, kai vietoje Konstitucinio Teismo sprendim priims Aukšiausiasis administracinis teismas. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinio statymo 95 straipsnyje vardijami aukšiausi federaliniai teismai, tarp j ir Federalinis administracinis teismas (vok. das Bundesverwaltungsgericht).
Ieva Deviatnikovait. Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus ir pretendent atrankos aspektai
93
Vienose valstybse administraciniai teismai sudaro atskir teism sistem, pavyzdiui, Lenkijoje, pagal statymo dl administracini teism organizacijos 2 straipsn, administracini teism sistem sudaro Vyriausiasis administracinis teismas ir vaivadij administraciniai teismai (lenk. wojewódzkie sdy admi- nistracyjne), j yra šešiolika. Vokietijoje administracini teism sistem, pagal Administracini teism proceso kodekso 2 straipsn, sudaro Federalinis administracinis teismas, aukštesnieji administraciniai teismai (vok. Oberverwaltungsgerichte), kuri yra penkiolika, ir penkiasdešimt du administraciniai teismai (vok. Verwaltungsgerichte). Pranczijoje taip pat steigta atskira administracini teism sistema, sudaryta iš Valstybs tarybos, aštuoni administracini apeliacini teism (pranc. Cours administratives d‘appel) ir keturiasdešimt dviej administracini tribunol (pranc. Tribunaux administratifs) (Deviatni- kovait 2017). Lietuvoje administraciniai teismai taip pat atskirti nuo bendrosios kompetencijos teism. Lietuvos administracini teism sistem sudaro Vyriausiasis administracinis teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Region apygardos administraciniai teismai.
Pagal ekijos Respublikos administracini teism proceso kodekso II dal, ekijoje administraciniai teismai nesudaro atskiros teism sistemos, nes pirmja instancija administracines bylas nagrinja aštuoni apygard teismai (ek. krajské soudy), priklausantys bendrosios kompetencijos teism sistemai. Taiau ekijos aukšiausiasis administracinis teismas veikia kaip atskira teismin institucija, aukšiausios instancijos teismas administracinms byloms, turintis utikrinti vienod teism praktik ir nagrinjantis kasacines bylas. Taigi ekijoje vyrauja mišri sistema, kai administraciniai teismai yra sudaryti iš atskiros nuo bendrosios kompetencijos teism sistemos teismins institucijos ir teism, priskirt bendrosios kompetencijos teism sistemai.
Slovakijoje apskritai nra steigt administracini teism4. Pagal Slovakijos administracini teism proceso kodekso 19 paragraf, Slovakijoje administracines bylas nagrinja Aukšiausiasis Teismas (slovak. Najvyšší súd), aštuoni apygard teismai (slovak. krajské súdy), statym nustatytais atvejais penkiasdešimt keturi apylinki teismai (slovak. okresné súdy). Visi šie teismai yra bendrosios kompetencijos teismai.
Taigi pasirinktose valstybse administracini teism sistemos yra skirtingos: vienur jas sudaro dvipakop administracini teism sistema (Lenkija, Lietuva), kitur – tripakop (Pranczija, Vokietija), vienose valstybse yra steigtos atskiros administracini teism sistemos (Lenkija, Lietuva, Pranczija, Vokietija), kitose administracini teism sistema yra mišri, t. y. sudaryta iš atskir administracini
3 Valstybs taryba yra ne tik teismin institucija, bet ir patariamoji institucija viešosios teiss klausimais Pranczi- jos Respublikos statym leidiamajai ir vykdomajai valdiai.
4 Šiuo metu Slovakijos Respublikos teisingumo ministerijoje svarstoma galimyb steigti Aukšiausij administracin teism.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
94
teism ir teism, priskirt bendrosios kompetencijos teism sistemai (ekija). Taip pat yra valstybi, kuriose nra atskirai steigt teism nagrinti administracines bylas (Slovakija).
2. Reikalavimai ir teisj administracinius teismus atranka
Šioje straipsnio dalyje apvelgiami pretendent administracini teism teisjus profesinei kvalifikacijai keliami reikalavimai bei kai kurie j atrankos procedr aspektai Pranczijoje, Vokietijoje, ekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje.
2.1. Pranczija
Apvelkime emesns instancijos administracini teism teisj atrankos tvark ir reikalavimus. Kodekso L233-1 straipsnyje yra nustatyta, kad administracini teism ir apeliacini administracini teism nariai (teism nariai yra teisjai, kurie graduojami taip: pirmininkas, vyresnieji teisjai patarjai ir teisjai patarjai) yra skiriami Respublikos Prezidento dekretu.
Kandidatai administracini teism ir apeliacini administracini teism teisjus yra atrenkami trimis bdais. Kaip jau minjome, vienas iš bd, kai administracini teism teisjais yra skiriami Na- cionalins administravimo mokyklos absolventai. Antras bdas yra vadinamas skyrimo iš išors (pranc. nomination au tour extérieur). Ir treias bdas – konkursas (pranc. par voie de concours). Skyrimo iš išors bdas yra nustatytas Kodekso L233-3 ir L233-4 straipsniuose, o konkurso – L233-6 straipsnyje.
Pagal Kodekso L233-3 straipsn, kiekvienam iš dviej teism ir tribunol (taip yra vadinami e- miausios instancijos administraciniai teismai) nari, atrinkt iš Nacionalins administravimo mokyklos absolvent, skiriamas civilins ar karins viešosios tarnybos tarnautojas arba viešosios tarnybos tarnautojas, dirbantis teritorinje viešojoje tarnyboje ar viešojoje gydymo staigoje, turintis bent dešimties met patirt A kategorijos5 viešosios tarnybos staigoje, atliekant A kategorijos pareigas arba tarnaujant panašioje pozicijoje, taip pat bendrosios kompetencijos teism teisjai.
Vadovaujantis Kodekso L233-4 straipsniu, vienas iš aštuoni teisj, paskirt vyresniojo teisjo pareigas, skiriamas iš kategorijos asmen, kurie bent aštuonerius metus tarnavo viešojoje tarnyboje,
5 A kategorija Pranczijos viešojoje tarnyboje reiškia centrinio administravimo institucijos vadov, jo pavaduotoj, aukštosios mokyklos profesori, departamento vadov ir pan.
95
Administracini teism ir apeliacini administracini teism nariai gali bti atrenkami specialaus egzamino (konkurso) bdu. Š egzamin, pagal Kodekso L233-6 straipsn, gali laikyti tie asmenys, kurie turi reikaling kvalifikacij, norint stoti Nacionalin administracijos mokykl. Egzamin emesns instancijos administracinius teismus gali laikyti viešieji tarnautojai, bendrosios kompetencijos teism teisjai, kiti civiliniai ar kariniai tarnautojai, kurie tarnauja A kategorijos staigoje ir yra ištarnav civilinje ar karinje tarnyboje ketverius metus, pavyzdiui, diplomatai, prefektai, ininieriai, teiss mokslininkai.
Atrankos administracinius teismus ir apeliacinius teismus organizavimo tvarka nustatyta Kodekso reguliacins dalies normomis. Antai, vadovaujantis R233-4 straipsniu, skyrimo iš išors atveju Valsty- bs tarybos pirmininko pavaduotojas nustato teisj pareigybi, kurias reikia uimti pagal L233-3 ir 233-4 straipsnius, skaii ir termin, per kur pretendentai teisjus turi sisti atitinkamus dokumentus. Pranešimas apie konkurs skelbiamas Pranczijos Respublikos oficialiame leidinyje (pranc. Journal officiel de la République française) likus ne maiau kaip mnesiui iki galutins kandidat teisjus prašym pateikimo dienos.
Kodekso R233-8 straipsnyje nustatyta atrankos teisjus konkurso bdu tvarka. ia detalizuojama, kada turi bti paskelbti egzaminai Pranczijos Respublikos oficialiame leidinyje. Egzaminuotoj taryb sudaro nuolatin administracini teism inspekcija, Valstybs tarybos narys, du universiteto dstytojai, du administracini teism ir apeliacini administracini teism teisjai, kuriuos skyr Valstybs tarybos pirmininko pavaduotojas, bendrosios kompetencijos teismo teisjas, paskirtas Kasacinio teismo pirmininko, gali bti egzaminuotoj padjjai, skiriami Valstybs tarybos pirmininko pavaduotojo. Egzaminas negali bti laikomas daugiau nei tris kartus.
Pagal Kodekso R233-11 straipsn, konkurs sudaro trys egzaminai raštu, kuriais nustatomas pretendento teisjus tinkamumas, ir du egzaminai odiu, kuriais nulemiamas pretendento primimas. Pirm egzamin raštu sudaro administracinio gino išnagrinjimas (trukm 4 valandos), antr – klausimai iš teiss, institucins ar administravimo dalyk, reikalaujantys trump atsakym (trukm 1 valanda 30 minui), trei – es iš viešosios teiss (trukm 4 valandos). Pirm egzamin odiu sudaro pokalbis su egzaminuotojais apie viešosios teiss dalykus (trukm 30 minui pokalbis, 30 minui pasiruošimas), antr – pokalbis su egzaminuotojais, kuriame aptariama pretendento karjera, motyvacija, interesai, remiantis anketos, kuri prieš pokalb upildo pretendentas teisjus, duomenimis, tinkamumas vykdyti administracinio teismo teisjo pareigas, sutikimas su elgesio kodeksais (trukm 20 minui). Egzamin program sudaro teisingumo ministras ir ministras, atsakingas u viešj tarnyb. Iš vis egzamin maksimalus rezultatas gali bti 20 bal. Tie, kurie neperengia 5 bal ribos, eliminuojami iš konkurso.
Valstybs tarybos sudtis tvirtinta Kodekso L121-2 straipsnyje. Taryb sudaro pirmininko pavaduotojas, skyri pirmininkai, eiliniai valstybs patarjai, neeiliniai valstybs patarjai, eiliniai peticij teisjai, neeiliniai peticij teisjai, vyriausieji pirmojo lygio nariai (pirmosios klass klausytojai), jaunesnieji pirmojo lygio nariai (antrosios klass klausytojai). Valstybs tarybos nari skyrimo tvarka nustatyta Kodekso L133-1 – L133-12 straipsniuose.
Pranczijos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnyje tvirtinta, kad Valstybs tarybos nariai skiriami Ministr taryboje. Kodekso normos detalizuoja ši Konstitucijos norm. Valstybs tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas Ministr tarybos dekretu, patarus teisingumo ministrui. Šis pareignas atren-
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
96
kamas iš Valstybs tarybos skyri pirminink arba eilini Valstybs tarybos nari. Valstybs tarybos skyri pirmininkai yra atrenkami iš eilini Valstybs tarybos nari ir skiriami Ministr tarybos dekretu, patarus teisingumo ministrui. Valstybs tarybos narius taip pat skiria Ministr taryba dekretu, teisingumo ministro patarimu. Maiausiai du tredalius Valstybs tarybos pozicij uima eiliniai peticij teisjai, kurie taip pat yra skiriami Ministr tarybos dekretais teisingumo ministro patarimu. Kaip matyti, Pranczijoje emesni instancij administracini teism teisjai skiriami Respublikos Prezidento dekretu, o Valstybs tarybos nariai – Ministr tarybos, kuriai pirmininkauja valstybs vadovas, sprendimu.
Trys ketvirtadaliai eilini peticij teisj pozicij yra rezervuota vyriausiesiems klausytojams. Tik praktikuojantis vyriausiasis klausytojas, sukaks 30 met, viešojoje tarnyboje, skaitant ir karin tarnyb, ištarnavs dešimt met, gali bti skiriamas eiliniu peticij teisju. Vyriausieji klausytojai taip pat yra skiriami dekretu, patarus teisingumo ministrui. Paprastai jie yra atrenkami iš jaunesnij klau- sytoj, o šie yra atrenkami iš Nacionalins administravimo mokyklos absolvent (paprastai mokslo met pabaigoje paangiausieji šeši absolventai yra atrenkami Valstybs taryb).
Visi šie asmenys skiriami aukštesns kategorijos Valstybs tarybos teisj pareigas, atsivelgiant j darbo sta, pavyzdiui, klausytojas gali bti paskirtas peticij teisju, jeigu savo pozicijoje ištar- nauja aštuonerius metus, ir pan.
Asmenys ne iš Valstybs tarybos gali bti skiriami valstybs patarjais ar peticij teisjais, jei tokiam skyrimui pateikia savo nuomon Valstybs tarybos pirmininko pavaduotojas. Ši nuomon yra viešinama Pranczijos Respublikos oficialiame leidinyje. Pagal Kodekso L133-8 straipsn, kas dvejus metus atitinkami administracini teism ir apeliacini administracini teism nariai yra skiriami valstybs patarjais, kasmet peticij teisjais. Šiais atvejais asmenys skiriami atsivelgiant Valstybs tarybos pirmininko pavaduotojo, kuris prieš tai pretendentus aptaria su skyri pirmininkais, pasilym bei Aukštesniosios administracini teism ir apeliacini administracini teism tarybos6 nuomon. Šie nariai atrenkami Valstybs taryb pagal j funkcijas administraciniuose ir apeliaciniuose administraciniuose teismuose, kitaip tariant, jiems keliami atitinkami reikalavimai, pavyzdiui, tam tikr laik eiti šiuose teismuose skyri pirminink pareigas ir pan.
Teisjams bendrosios kompetencijos teismus keliami kitokie reikalavimai, reglamentuojami kitais teiss aktais (pavyzdiui, Ordonnance n° 58-1270 du 22 décembre 1958 portant loi organique relative au statut de la magistrature. Version consolidée au 16 août 2020). Tai – Pranczijos pilieiai, baig teiss bakalauro ir magistro studijas. Dauguma bendrosios kompetencijos teism teisj yra atrenkami konkurso bdu, bet gali bti skiriami ir tiesiogiai. Konkurs laimj pretendentai skiriami teisj asistentais (pranc. auditeurs de justice) ir mokosi Nacionalinje teisj mokykloje (pranc. École nationale de la magistrature) mogaus teisi, civilins, baudiamosios justicijos, teism administravimo, tarptautins teiss, aplinkosaugos teiss, ekonomikos ir t. t. Pabaig ši mokykl teisj asistentai skiriami teismus eiti teisj pareigas.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad išskirtina keletas pretendent administracinius teismus atrankos Pranczijoje ypatum. Pirma, kas treias emesni instancij administracini teism teisjas yra atrenkamas iš asmen, turini ne maesn kaip dešimties met darbo patirt aukšiausioje viešojoje Pranczijos tarnyboje, kas aštuntas ši teism teisjas gali bti atrenkamas iš asmen, kurie turi ne maesn kaip aštuoneri met patirt aukšiausioje viešojoje Pranczijos tarnyboje. Antra, jeigu asmuo
6 Aukštesnioji administracini teism ir apeliacini administracini teism taryba teikia nuomones dl administracini ir apeliacini administracini teism nari skiriant juos Valstybs tarybos patarjais ar peticij teisjais (plaiau Deviatnikovait, 2017, 60).
97
turi ketveri met patirt viešojoje Pranczijos tarnyboje, tokiu atveju jam reikia laikyti egzamin. Treia, kiti administracini teism teisjai yra Nacionalins administravimo mokyklos absolventai. Ketvirta, Valstybs tarybos nariai, t. y. aukšiausios instancijos administracinio teismo teisjai, yra skiriami iš paangiausi Nacionalins administravimo mokyklos absolvent. Valstybs tarybos nariai yra graduojami. Btent emiausios grandies Valstybs tarybos narys yra atrenkamas iš mintos mokyklos absolvent. Vliau, gijs vis didesn profesin patirt, jis gali pretenduoti aukštesns grandies Valstybs tarybos teisjo pozicij. Taip pat Valstybs tarybos nariais gali bti skiriami ir emesns instancijos administracini teism teisjai. Penkta, Pranczijoje iš bsimj administracini teism teisj nereikalaujama turti teisinio išsilavinimo, taiau atrankos konkurso bdu atveju reikia laikyti egzamin iš teiss dalyk, teisinio reglamentavimo. Be to, dauguma Pranczijos administracini teism teisj yra baig Nacionalin administravimo mokykl, kurioje mokosi viešosios teiss. Jos mokosi ir Paryiaus politikos studij institute.
2.2. Vokietija
Vokietijoje pretendentams vis teism teisjus keliami tie patys reikalavimai. Pagal Vokietijos teism sistemos statymo 5 straipsn, asmuo, kuris baig teiss studijas universitete, išlaik jame valstybin egzamin, atliko dvej met praktin teisin mokym bei išlaik antrj valstybin egzamin, kvali- fikuojamas kaip galintis eiti teisjo pareigas. Toliau reikalavimai yra detalizuojami minto statymo antrame ir treiame skirsniuose. Kai kuriuos reikalavimus apvelgsime.
Praktinis teisinis mokymas turi bti atliekamas bendrosios kompetencijos teisme, nagrinjaniame civilines ir baudiamsias bylas, arba prokuratroje, arba viešosios administracijos institucijoje, kitose staigose, utikrinaniose tinkam mokym. Taip pat mokymas gali vykti kartu su supranacionalin- mis, tarpvyriausybinmis, usienio mokymo agentromis ar kartu su usienio teisininkais. Pranašu- mu laikoma, jei mokymai vyko Teiss fakultete arba Vokietijos administracini moksl universitete Špajerio mieste. emi teiss aktuose gali bti nustatyta, kad mokymai gali vykti teismuose, kuriuose nagrinjami darbo, administraciniai, finansiniai, socialiniai ginai. Teisjais gali tapti ir vis etat dirbantys teiss profesoriai.
Teisju gali bti asmuo, turintis Vokietijos pilietyb taip, kaip tai yra vardyta Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinio statymo 116 straipsnyje, asmuo, aiškiai deklaruojantis, kad jis visada palai- kys laisv demokratin santvark taip, kaip ji yra reglamentuojama Pagrindiniame statyme, turintis kvalifikacij eiti teisjo pareigas ir atitinkamus socialinius gdius.
Pamintina Pagrindinio statymo 33 straipsnio 2 dalies nuostata, tvirtinanti, kad kiekvienas vo- kietis pagal savo gabumus, kvalifikacij ir profesinius pasiekimus turi lygias galimybes eiti pareigas valstybs tarnyboje. Šie reikalavimai yra taikomi ir pretendentams teisjus.
Teisju Vokietijoje asmuo skiriamas iki gyvos galvos. Taiau svoka „iki gyvos galvos“ ar „visam gyvenimui“ (vok. auf Lebenszeit, angl. for life) Vokietijoje skirtingai suprantama negu, pavyzdiui, JAV. Antai, pagal Vokietijos teism sistemos statymo 48 straipsn, teisjai, paskirti eiti teisjo pareigas iki gyvos galvos, turi išeiti pensij, sulauk atitinkamo amiaus, paprastai 66 met (emi teisjai paprastai 67 met). JAV federaliniai teisjai taip pat skiriami iki gyvos galvos, taiau tai reiškia – iki paskirto teisjo mirties, nebent asmuo savo noru atsistatydino iš pareig arba buvo pašalintas.
Taigi, Vokietijoje prieš paskiriant teisj eiti teisjo pareigas iki gyvos galvos, vadovaujantis Vokietijos teism sistemos statymo 10 ir 12 straipsniais, asmuo turi eiti teisjo pareigas nuo trej iki penkeri met. Minto statymo 10 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad asmuo, js teisjo pareigas bent trejus metus po to, kai gijo teisjui reikaling kvalifikacij, gali bti skiriamas teisju iki gyvos
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
98
Pagal Administracini teism proceso kodekso 15 straipsn, Federalinio administracinio teismo teisju asmuo gali bti paskirtas tik sulauks 35 met. Pagal Pagrindinio statymo 95 straipsn, Fe- deralinio administracinio teismo teisjai yra atrenkami bendrai federalinio kompetentingo ministro ir teisj atrankos komiteto. Taigi teisjus atrenka Teisj atrankos komitetas, sudarytas iš šešiolikos emi ministr, atsaking u administracin justicij, ir iš šešiolikos Bundestago nari. Komitetui pirmininkauja Federacijos teisingumo ir vartotoj apsaugos ministras. Komiteto nariai ir pirmininkas turi teis silyti pretendentus teisjus. Dl kiekvieno pretendento savo nuomon pareiškia Federali- nio administracinio teismo ketveriems metams suformuota Teisj atrankos patariamoji taryba (vok. Präsidialrat), kuri, pagal Vokietijos teism sistemos statymo 54 straipsn, sudaro Teismo pirmininkas, jo nuolatinis pavaduotojas, trys Teismo teisjai, kuriuos slaptai ir tiesiogiai išrenka Teismo teisjai. Patariamosios tarybos nuomon, pagal Vokietijos teism statymo 57 straipsn, turi bti pateikta per mnes raštu ir pagrsta pretendento teisjus asmeniniais ir profesiniais gebjimais. Be šios nuomons Komitetas negali rinkti teisj, nebent per mnes patariamoji taryba nepateikia jokios nuomons. Komitetas neprivalo vadovautis pateikta patariamosios tarybos nuomone ir paprasta dauguma atrenka pretendentus teisjus. Atrinktus pretendentus skiria federalinis prezidentas, jeigu atrankos rezultatams pritaria federalinis ministras. Dauguma Federalinio administracinio teismo teisj yra buv emesns administracini teism instancijos teisjais (daniausiai aukštesnij administracini teism teisjai) arba tarnautojai, ilg laik tarnav federalinje ar emi administracijose8.
Aštuoni emi (Bavarijos, Meklenburgo-Pomeranijos, emutins Saksonijos, Šiaurs Reino- Vestfalijos, Reino, Saro emje, Saksonijos, Saksonijo-Anhalto) administracini teism teisjus atrenka ministrai ir skiria atitinkamas ministras, paprastai teisingumo. Kai kuriose emse teisjus skiria ems teisingumo ministras po to, kai juos atrenka emi teisj atrank komitetai, sudaryti iš parlamento nari, teisj ir kit teisinink. emi teismuose taip pat yra suformuotos patariamosios tarybos, sudarytos iš teism pirminink ir teism teisj išrinkt teisj, kurie teikia savo nuomones dl pretendent teisjus9.
Atkreipsime dmes, kad Vokietijoje vykdant teisj atrankos procedras nenaudojami psicholo- giniai pretendent vertinimai.
Išskirtina keletas pretendent administracinius teismus atrankos Vokietijoje ypatum. Pirma, Vokietijoje pretendentams vis teism teisjus keliami tie patys reikalavimai. Antra, nors keliami vienodi reikalavimai, administracini teism teisjais paprastai tampa tie pretendentai, kurie (be vis kit reikalavim) praktin teisin mokym yra atlik viešosios administracijos institucijoje, o vadina- msias teisjo pareigas j Vokietijos valstybs tarnyboje. Treia, dauguma aukšiausios instancijos
7 Aukšiausia karjera Vokietijos Federacins Respublikos valstybs tarnyboje, pavyzdiui, ministerij pareignai, medikai, statyb ininieriai, profesoriai ir pan.
8 Ši pastraipa parašyta remiantis Vokietijos federalinio administracinio teismo internetine svetaine: https://www. bverwg.de/en/das-gericht/organisation/richter-und-senate; minimus teiss aktus, taip pat pagal iš Vokietijos Federacins Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjio 17 d. elektroniniu paštu gaut informacij ir mediag.
9 Pagal Administrative Justice in Europe. Report for Germany: http://www.aca-europe.eu/en/eurtour/i/countries/ germany/germany_en.pdf, taip pat pagal iš Vokietijos Federacins Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjio 17 d. elektroniniu paštu gaut informacij ir mediag.
99
2.3. ekija
Šiek tiek kitokia situacija yra dl kandidat Aukšiausiojo administracinio teismo teisjus. e- kijos Respublikos administracini teism proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio teismo teisjais gali tapti asmenys, kurie ne maiau kaip dešimt met dirbo teisin darb konstitucins, administracins, finans teiss srityse arba atliko mokslin, pedagogin veikl. Šiame teisme asmeniui eiti teisjo pareigas reikalingas Aukšiausiojo administracinio teismo pirmininko pritarimas. Tokio reikalavimo nra dl teisj, nagrinjani administracines bylas, apygardos teismuose, taiau, straipsnio autors iniomis, praktikoje taip pat atsivelgiama ši teism pirminink nuomon.
Aukšiausiojo administracinio teismo pirmininkas yra patvirtins memorandum dl pretendent Aukšiausiojo administracinio teismo teisjus atrankos. Šis dokumentas ekijos teisinink yra vadinamas neformaliais kriterijais pretendentams Aukšiausiojo administracinio teismo teisjus. Jame tvirtinta, kad Aukšiausiojo administracinio teismo teisjai turi bti išmintingi, apdairs, drss, tvirto charakterio, gilaus teisingumo jausmo, turintys stipri vali ginti teisingum. Tokio teismo teisjai turi išsiskirti kokybišku darbu, aktyvumu, socialine atsakomybe, pasitikjimu savimi, kuris turi bti pagrstas profesionalumu, konkurencingumu. Teisjai turi suvokti, kad j darbas gali bti kritikuojamas viešumoje. Atsivelgiant tai, memorandume yra papunkiui vardyti Aukšiausiojo administracinio teismo teisjo asmenybs esminiai bruoai: charakteris (moralinis integralumas, objektyvumas, drsa, nuolankumas, rytas, sugebjimas ir noras toliau tobulinti savo profesionalum), intelektiniai geb- jimai (bendra teisin erudicija, aukštas ini lygis viešosios teiss srityje, gebjimas greitai perprasti ir analizuoti informacij, savarankiškas mstymas), gebjimas ujausti ir siningumas (pagarbus ir jautrus elgesys su kiekvienu asmenimi, noras kantriai išklausyti, mandagumas), autoritetas ir bendra- vimo gdiai (teisjas turi gebti kelti aplinkini pagarb sau, pasitikjim jo asmenybe, išsaugoti savo autoritet, net jeigu kas nors ir bando abejoti tuo autoritetu, gebjimas proceso dalyviams ir kitiems asmenims aiškiai bei trumpai paaiškinti proces ir kiekvien sprendim), darbo efektyvumas (gebjimas greitai dirbti, patiriant spaudim, gebjimas tinkamai organizuoti darb, priimti aiškius ir pagrstus sprendimus, gebjimas konstruktyviai dirbti su kitais teisjais, gebjimas vadovauti, apmokyti padjjus bei bendrieji valdymo gdiai). Straipsnio autors nuomone, toks memorandumas, nors
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
100
jame yra suformuluoti pagrsti reikalavimai, yra išskirtinai deklaratyvaus pobdio, pirmiausia dl to, kad toki asmen, atitinkani visus vardytus reikalavimus, nra ir negali bti. Taigi šis dokumentas vertintinas tik kaip teisjo savybi siekiamyb.
Aukšiausiojo administracinio teismo pirmininkas ir teisj taryba priima pranešimus apie asmenis iš teisins aplinkos, kurie gali turti galimyb ir motyvacij tapti Teismo teisjais. Tokios rekomenda- cijos tinkamum pirmiausia vertina Teismo pirmininkas. Toks kandidatas bendru Teismo pirmininko ir teisj tarybos sprendimu pristatomas plenariniame Teismo posdyje, kuriame kandidatui suteikiama galimyb prisistatyti, pareikšti savo pozicij, motyvacij, poir teism sistemos veikim. Šiame posdyje gali dalyvauti teisingumo ministras arba jo atstovas bei Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovas. Po posdio teisj taryba surašo savo pasilym dl kandidato teisjus ir pateikia j Teis- mo pirmininkui. Atsivelgdamas rekomendacij, Teismo pirmininkas imasi oficiali veiksm10, kad pristatytas kandidatas teisjus bt paskirtas, arba informuoja kandidat, kad tokiems veiksmams neturi pakankamo pagrindo.
Teisj taryba ekijos Respublikoje yra ne tik teisj savivaldos organas, bet ir teism pirminink patariamasis organas, todl, pavyzdiui, teisj tarybos yra sudaromos vis instancij teismuose, jei juose dirba ne maiau kaip dešimt teisj. Teisj taryb gali sudaryti nuo trij iki penki nari. Nariais gali bti teisjai ir kit teiss profesij atstovai. Atitinkamo teismo teisj tarybos narius renka slaptu ir tiesioginiu balsavimu to teismo teisjai visuotinio susirinkimo metu. Teism teisj tarybos nariais negali bti atitinkamo teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas. Teisj tarybos pirmininkas renkamas pirmo teisj tarybos posdio metu. Aukšiausiojo administracinio teismo teisj taryb sudaro penki nariai, jais negali bti Teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar Teismo kolegijos pirmininkas.
Pagal ekijos Respublikos Konstitucijos 63 straipsn, teisjus skiria ekijos Respublikos Prezi- dentas.
Apibendrinant išskirtina keletas pretendent administracinius teismus atrankos ekijoje ypatum. Pirma, pretendentai turi laikyti special justicijos egzamin, kuris yra bendras ir teisjams, ir advokatams, ir kit teiss profesij atstovams. Antra, Aukšiausiojo administracinio teismo teisjai yra atrenkami iš asmen, kurie ne maiau kaip dešimt met dirbo teisin darb konstitucins, administracins, finans teiss srityse arba atliko mokslin, pedagogin veikl. Treia, svarb vaidmen atrenkant teisjus ekijoje atlieka teisj tarybos, kurios yra skirtingos kiekviename teisme, nes j narius renka to teismo teisjai.
2.4. Slovakija
Pretendentams teisjus, nagrinjanius administracines bylas, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tiems, kurie nagrinja baudiamsias ar civilines bylas. Tai yra susij su tuo, kad Slovakijoje nra atskiros administracini teism sistemos. Pretendentams teisjus keliami reikalavimai reglamentuojami Teisj ir tarj statymo 5 straipsnyje – pilietis turi bti sukaks 30 met, turintis bakalauro ir magistro teiss kvalifikacin laipsn, gaut Slovakijos Respublikoje, arba turintis usienio universiteto išduot
10 Oficials veiksmai šiame kontekste reiškia pretendento teisjus skyrimo procedros pradi. Vienas iš reikalavim skiriant pretendent teisjus yra psichologinis pretendento vertinimas. Po šio vertinimo pasilymas teikiamas teisingumo ministrui, kuris surenka vis mediag (gyvenimo aprašymus, psichologo išvad, išsilavinim rodanius dokumentus ir pan.) ir pateikia j vyriausybei. Pastaroji turi formaliai pritarti atrinktiems pretendentams teisjus. Ga- liausiai visa mediaga ir informacija pasiekia valstybs vadov, kuris skiria pretendent teisju. ekijos teisininkai vyriausybs vaidmen teisj skyrimo procese aiškina kaip konstitucins sistemos ypatyb, kai valstybs vadovas ne- prisiima atsakomybs, todl yra reikalingas Vyriausybs pritarimas: iš susirašinjimo su JUDr. Lukáš Potšil, Masaryko universiteto Teiss fakulteto Administracinio mokslo ir administracins teiss katedros dstytoju (2020 m. rugpjtis).
101
teisinio išsilavinimo diplom, pripaint Slovakijoje, esantis visiškai veiksnus, tinkamos teisjo darbui sveikatos bkls, nepriekaištingos reputacijos, turintis pakankam teisjo darbui reikaling kvalifikacij, nuolatin gyvenamj viet Slovakijos Respublikos teritorijoje, išlaiks teisjo egzamin, skmingai perjs atrankos procedr, raštiškai sutinkantis bti paskirtas teisju, taip pat atitinkam teism arba bti paskirtas apygardos teism kaip kviestinis teisjas (slovak. hosujúci sudca11). Teisjo egzamino gali nelaikyti teiss mokslininkai arba kiti svarbs teiss sriiai asmenys, kurie teiss profesija aktyviai usiima maiausiai penkiolika met. Atleisti nuo teisjo egzamino gali teisingumo ministras pritarus Slovakijos Respublikos teisj tarybai. Nepaisant to, kad Slovakijoje nra atskiros nuo bendrosios kompetencijos teism administracini teism sistemos, nra atskiro teiss akto, reglamentuojanio reikalavimus pretendentams teisjus, nagrinjanius administracines bylas, vien reikalavim, susijus su administracins teiss iniomis, velgme mintame statyme – atleisti nuo teisjo egzamino gali bti asmenys, ne maiau kaip penkiolika met dirbantys viešojo administravimo srityje arba rengiantys teiss aktus, kai teisjo funkcijai atlikti reikalinga tokia profesin patirtis ir inios. Aukšiausij Teism teisju gali bti skiriamas asmuo, usiimantis teisine praktika ne maiau kaip penkiolika met, apygardos teism – ne maiau kaip dešimt met.
Teisjus Slovakijoje skiria valstybs vadovas Respublikos teisj tarybos silymu neribotam laikui. Teisj taryba teikia Respublikos Prezidentui silym tik tokiu atveju, jei pretendentas atitinka pirmiau aptartus kriterijus. Paskirtas pareigas teisjas prisiekia Respublikos Prezidentui. Tik prisieks asmuo eina teisjo pareigas.
Pretendent teisjus atrankos proces reglamentuoja Slovakijos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos taisykls. Pagal šias taisykles, pretendentas teisjus turi pateikti prašym dalyvauti atrankoje, gyvenimo aprašym, motyvacin laišk, rašt, kuriame turi bti vardyti pretendentui teisjus artimi asmenys, einantys teisj pareigas, dirbantys teismuose, biudetinse organizacijose, kitose staigose ar monse, pavaldiose ministerijoms, arba artimus asmenis, esanius atrankos komisijoje, asmens tapa- tyb patvirtinanio dokumento kopij, sutikim gauti duomenis iš nusiengim, nusikaltim registro, dokument ar jo kopij apie gyt reikiamo lygmens teisin išsilavinim, teisjo egzamino išlaikymo paymjim arba teisingumo ministro sprendim dl pretendento atleidimo nuo egzamino laikymo, atitinkamos profesins savivaldos nuomon, jei pretendentas yra teisininkas, antstolis ar notaras, teisins praktikos atlikimo patvirtinim, jei pretenduojama Aukšiausij Teism, apygardos teism, Speciali- zuot baudiamj teism, medicinin išraš apie tinkamum eiti teisjo pareigas, veiksnum patvirtinant dokument ir kitus dokumentus.
Taisyklse nustatyta pretendent teisjus egzamino struktra. Pretendentai per trisdešimt minui turi išsprsti test, sudaryt iš 40 klausim, susijusi su konstitucine, baudiamja, administracine, tarptautine, ES, civiline, šeimos, prekybos ir darbo teiss šakomis. Taip pat pretendentai per šešiasdešimt minui turi išanalizuoti atvej, j teisiškai vertinti ir pateikti sprendim. Pretendentai per šešiasde- šimt minui turi išversti tekst gimtj kalb iš angl, vokiei, prancz ar rus kalb. Maa to, pretendentai per tris valandas turi pateikti teismo sprendimo baudiamojoje byloje ir civilinje byloje projektus. Pretendentas teisjus turi surinkti atitinkam skaii tašk, kad toliau galt dalyvauti psichologiniame vertinime ir odinje atrankos dalyje. Taisyklse detalizuotas psichologinio vertinimo tikslas, tvarka, taip pat atrankos odins dalies struktra. Pastarj sudaro pretendento prisistatymas ir atsakymai atrankos komisijos klausimus.
11 Kviestinis teisjas yra asmuo, skiriamas pavaduoti teisj, kai jis išeina motinysts ar tvysts atostog, yra nedarbingas šešias savaites, yra stauotje, laikinai sustabdomos teisjo funkcijos, atlieka uduotis Europos Sjungos institucijose ir pan.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
102
Atrankos komisij sudaro penki nariai, kuriuos skiria teismo, kur pretenduoja asmuo, pirmininkas iš kandidat duomen bazs taip, kad vienas iš komisijos nari bt iš kandidat, pasilyt Respublikos teisj tarybos, du nariai, pasilyti teisingumo ministro, vien nar teismo pirmininko prašymu išrenka Teisj taryba ir atitinkamo teismo, kur pretenduoja asmuo, kolegija. Taigi Slovakijoje kaskart yra skirtingos sudties teisj atrankos komisijos. Jeigu atranka organizuojama ne vieno teismo teisjus, o kelis iš karto, tai komisij sudaro Respublikos teisj tarybos pirmininkas. Kandidat atrankos komisij duomen baz sudaro teisingumo ministras kartu su Respublikos teisj taryba.
Apibendrinant išskirtina keletas pretendent administracinius teismus atrankos Slovakijoje ypatu- m. Pirma, nors Slovakijoje nra steigt administracini teism, tarp atleistj nuo teisjo egzamino ir paskirtj teisjais gali bti asmenys, ne maiau kaip penkiolika met dirb viešojo administravimo srityje arba reng teiss aktus, kai teisjo funkcijai atlikti reikalinga tokia profesin patirtis ir inios. Antra, pretendent teisjus atrankos komisijos kaskart yra skirtingos sudties.
2.5. Lenkija
statymo dl administracini teism organizacijos 6 straipsnyje nurodyti kriterijai taikomi pretenduojaniam vaivadijos administracini teism teisjus. Pretendentas turi turti Lenkijos pilietyb, naudotis visomis civilinmis ir pilietinmis teismis, bti nepriekaištingos reputacijos, turti teiss magistro kvalifikacin laipsn, gyt Lenkijoje arba usienyje, bet pripaint Lenkijoje, bti tinkamos teisjo pareigoms sveikatos bkls, sukaks 35 metus, turti aukšt ini lyg viešojo administravimo ir administracins teiss bei kitose teiss srityse, susijusiose su viešojo administravimo staig veikla, maiausiai aštuonerius metus bti ištarnavs kaip Lenkijos Respublikos generalins tarybos (lenk. Prokuratoria Generalna Rzeczypospolitej Polskiej) teisjas, prokuroras, prezidentas, viceprezidentas ar patarjas arba maiausiai aštuonerius metus dirbs advokatu, teiss konsultantu12, notaru, arba dešimt met viešose institucijose js pareigas, susijusias su teiskra ar administracins teiss taikymu, arba bent dvejus metus dirbs vaivadijos administraciniame teisme asesoriumi.
Reikalavimas dl ištarnavimo einant atitinkamas pareigas nra taikomas asmenims, turintiems profesoriaus ar habilituoto teiss moksl daktaro akademin vard. Šie asmenys gali bti darbinti teisjais ne visai darbo dienai.
Išimtiniais atvejais Respublikos Prezidentas Nacionalins teism tarybos prašymu gali paskirti kandidat teisjo pareigas, kuris nra ištarnavs nustatyto laikotarpio eidamas Generalins tarybos numatytas pareigybes, advokato, teiss konsultanto ar notaro pareigas.
Lenkijoje teismo asesorius atitinka vokišk termin Richter auf Probe ir anglišk termin Judge of Probation ir reiškia asmen, skiriam tarnauti teisme, siekiant ateityje j skirti teisju neterminuotam laikotarpiui. statymo dl administracini teism organizacijos 6a straipsnyje tvirtinti reikalavimai teismo asesoriams. Asesorius turi bti sukaks 30 met, turti Lenkijos pilietyb, naudotis visomis
12 Lenkijoje šalia advokat dar egzistuoja ir kitas specialus teisininko statusas – teiss konsultantas / patarjas (lenk. Radca prawny) (Sládeek, Tomoszková, 2010, 117).
103
Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo teisjo pareigas pretenduojaniam asmeniui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir pirmiau nurodytieji, išskyrus tai, kad šis asmuo turi bti sukaks 40 met, maiausiai dešimt met turi bti js Lenkijos Respublikos generalins tarybos teisjo, prokuroro, advokato, notaro, teiss konsultanto pareigas. Turintiems teiss profesoriaus vard ar habilituoto daktaro laipsn mintos teisins patirties kriterijus netaikomas. Amiaus kriterijus nra taikomas asmenims, bent trejus metus jusiems vaivadijos administracinio teismo teisjo pareigas.
Atkreipsime dmes, kad Lenkijos bendrosios kompetencijos teism teisjams keliami kitokie reikalavimai, pavyzdiui, pagal Bendrosios kompetencijos teism statymo 61–64 straipsnius, bendrosios kompetencijos teism teisjams nra keliamas aukšto ini lygio viešojo administravimo ir administracins teiss bei kitose teiss srityse, susijusiose su viešojo administravimo staig veikla, reikalavimas, nra taikomas darbo stao viešose institucijose einant pareigas, susijusias su teiskra ar administracins teiss taikymu, kriterijus. Taiau keliamas reikalavimas bti išlaikius teisjo arba prokuroro egzamin. Bendrosios kompetencijos teism teisjais be egzamin laikymo gali tapti administracini teism teisjai.
domu tai, kad, pretenduojant administracin teism, nereikia laikyti egzamino, skirtingai nei pretenduojant bendrosios kompetencijos teismus, išskyrus atvejus, kai bendrosios kompetencijos teism pretenduoja administracinio teismo teisjas.
Atrankos procesas pradedamas Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui paskelbus apie asmens teisjo pozicij poreik atitinkamame teisme. Šis skelbimas publikuojamas Lenkijos Res- publikos oficialiame leidinyje „Monitor Polski“ (statymo dl administracini teism organizacijos 29 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pretendentas turi upildyti tam tikr prašymo form ir pateikti atitinkamus dokumentus. statymo dl administracini teism organizacijos 29 straipsnyje nustatyta, kad Bendrosios kompetencijos teism statymo normos taikomos administracini teism teisjams, asesoriams, vyresniesiems referentams, referentams, vyresniesiems asistentams, asistentams tiek, kiek atitinkam teisini santyki nereglamentuoja statymo dl administracini teism organizacijos normos. Bendrosios kompetencijos teism statymo 57a straipsnyje tvirtintas srašas dokument, kuriuos turi pateikti pretendentas teisjus. Antai pretendentas teisjus, einantis prokuroro pareigas, prie prašymo formos turi pridti penkiasdešimties byl, kuriose ikiteisminiam tyrimui jis vadovavo, kontroliavo, reng kaltinamj akt, atstovavo arba teik procesinius dokumentus, numeri sraš. Pretendentas teisjus, einantis advokato arba teiss konsultanto pareigas ar turintis Lenkijos Respublikos generalins tarybos patarjo pareigas, prie prašymo formos prideda penkiasdešimties vairi kategorij teismo byl, kuriose jis dalyvavo kaip atstovas, sraš, ne daugiau kaip penkiasdešimt teisini nuomoni ir kit dokument, surašyt dl teiss taikymo ar teiskros. Generalins tarybos patarjas turi pateikti ir savo vadovo nuomon. Pretendentas teisjus, einantis notaro pareigas, prie prašymo turi pridti penkiasdešimt notarini dokument, apimani vairi kategorij bylas, sraš. Pretendentas teisjus, turintis profesoriaus pedagogin vard ar habilituoto teiss moksl daktaro vard, prie prašymo prideda
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
104
Pateikus reikiamus dokumentus pradedamas pretendento vertinimo procesas. Vadovaujantis Na- cionalins teism tarybos statymu, Nacionalins teism tarybos (toliau – Taryba) pirmininkas sudaro komisij iš trij nari, kurie turi paruošti individuali byl apie pretendent teisjus. Komisija paprastai yra sudaroma iš teisj, Seimo nari ir senatori. Komisijoje negali bti teisj iš to teismo, kur pretenduojama. Apie komisijos sudarym Tarybos pirmininkas turi informuoti teisingumo ministr. Teisingumo ministras per dvidešimt vien dien gali pateikti savo nuomon dl komisijos sudarymo. Komisija negali priimti sprendimo nepasibaigus dvidešimt vienos dienos terminui. Teisingumo ministras gali ir nepateikti nuomons. Ministro nuomon arba jos nepateikimo faktas turi bti pridedami prie bylos dokument. Taryba priima rezoliucijas nuodugniai išnagrinjusi byl, remdamasi turimais dokumentais, paaiškinimais. Tam tikrais atvejais Taryba gali paprašyti papildyti bylos mediag. Jei pretenduoja teisjus asmenys, einantys advokato, teiss konsultanto, notaro, Lenkijos Respublikos generalins tarybos prokuroro, patarjo, vyresniojo patarjo, viceprezidento pareigas, apie komisijos svarstym dl ši pretendent turi bti informuoti Aukšiausioji advokat taryba, Nacionalin teiss konsultant taryba, Nacionalin notar taryba, Nacionalin prokuror taryba prie generalinio prokuroro ir Lenkijos Respublikos generalins tarybos prezidentas. Ši taryb nariai bei Lenkijos Respublikos generalins tarybos prezidentas gali dalyvauti komisijos svarstyme dl pretendent patariamojo balso teise.
Po to, kai komisija vertina pretendent teisjus ir pateikia savo pozicij, j vertina visi Naciona- lins teism tarybos nariai plenarinje sesijoje, balsuodami u tinkamiausius pretendentus teisjus. Pretendent vardai, pavards, Komisijos pozicija dl pretendent tinkamumo eiti teisj pareigas bei Tarybos nutarimas su pagrindimu publikuojami Viešosios informacijos biuletenyje (lenk. Biuletyn Informacji Publicznej). Taryba Respublikos Prezidentui pateikia rezoliucij, kurioje yra jos prašymas paskirti vien ar kit asmen teisju arba teismo asesoriumi kartu su pagrindimu, taip pat informacija apie kitus pretendentus teisjo ar teismo asesoriaus pozicij bei vis kandidat vertinimus. Dokumentai turi bti pridti prie Tarybos rezoliucijos.
Teisj atrankos procese galutinis sprendimas priklauso valstybs vadovui, kuris ir skiria teisjus Nacionalins teism tarybos silymu.
Apibendrinant išskirtina keletas pretendent administracinius teismus atrankos Lenkijoje ypatum. Pirma, pretendentams administracini teism teisjus keliamas aukšto ini lygio viešojo administravimo ir administracins teiss bei kitose teiss srityse, susijusiose su viešojo administravimo staig veikla, reikalavimas. Antra, bsimiems administracini teism teisjams nereikia laikyti teisjo egzamino, taiau jeigu pretenduoja notarai, advokatai, generalins tarybos pareignai, prokurorai, teiss konsultantai, bendrosios kompetencijos teism teisjai, tai jie turi bti išlaik special atitinkamos teisins profesijos egzamin.
3. Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus Lietuvoje
Apie reikalavimus pretendentams administracini teism teisjus buvo svarstyta dar tarpukario Lietuvoje, nors administracinis teismas tuo laikotarpiu nebuvo steigtas. Antai 1932 m. parengtame Valstybs Tarybos Administracinio teismo statymo projekto (Valstybs Tarybos Teism sutvarkymo komisijos projektas, 1932) 6 straipsnyje buvo numatyta, kad pretendentus Aukšiausiojo Teismo Administracinio skyriaus teisjus turjo atrinkti Ministr kabinetas ir pristatyti valstybs vadovui. Projekto 5 straipsnyje buvo tvirtinti pretendentams teisjus keliami reikalavimai: pirma, buvo planuota, kad jie bus tokie patys kaip ir Aukšiausiojo Teismo Civilinio ir Baudiamojo skyri teisjams,
105
antra, arba buvo planuota, kad asmuo turjo ištarnauti valstybs tarnyboje ne maiau kaip devynerius metus eidamas bent keturioliktos kategorijos pareigas arba apskrities viršininko pareigas ir nuo Lie- tuvos universiteto teiss diplomo gavimo dienos buvo praj ne maiau kaip penkiolika met, treia, arba bent šešerius metus Lietuvos universitete js valstybins, administracins arba finansins teiss profesoriaus ar docento pareigas.
1940 m. parengto Seimo Peticij komisijos Administracinio teismo statymo projekto (Seimo Peticij komisijos Administracinio teismo statymo projektas, 1940) 3 straipsnyje buvo numatyta, kad Administracinio teismo teisjais galjo tapti asmenys, turintys teisin universitetin išsilavinim, bei 1) ne maiau kaip šešeri met bendrosios kompetencijos teism ar Kariuomens Teismo teisjo arba prokuratros ar aukštesns administracins tarnybos pareigno sta, 2) arba teiss moksl profesoriaus arba docento vard, 3) arba ne maesn kaip devyneri met advokato darbo sta (plaiau r., Deviatnikovait, 2018).
Šiuo metu Lietuvoje reikalavimai pretendentams bendrosios kompetencijos ir administracini teism teisjus yra vienodi ir reglamentuojami Teism statymo normomis. Pagal šio statymo 51 straips- n, pagrindiniai reikalavimai yra tokie – nepriekaištinga reputacija, Lietuvos Respublikos pilietyb, aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, galjimas dirbti ar susipainti su slaptinta informacija, sveikatos paymjimas, ne maesnis kaip penkeri met teisinio darbo staas ir išlaikytas pretendent teisjus egzaminas. Nuo egzamino atleidiami teiss krypties socialini moksl daktarai ir habilituoti daktarai bei teisjo darb dirb asmenys, jei nuo darbo teisju pabaigos prajo ne daugiau kaip penkeri metai. Tokius reikalavimus atitinkantys asmenys gali pretenduoti apylinki teism teisjus13. aukštesns instancijos teismus gali pretenduoti emesns instancijos teism teisjai arba teiss krypties socialini moksl daktarai, turintys atitinkam pedagoginio darbo sta.
Taigi Lietuvoje, atitinkant pagrindinius reikalavimus, yra du bdai tapti teisjais – laikyti egzamin ir tapti bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismo teisju arba turti teiss krypties socialini moksl daktaro laipsn ir atsivelgiant pedagoginio darbo sta tapti atitinkamos instancijos teismo teisju.
Visi vardyti reikalavimai yra svarbs, taiau ms tiriamo objekto kontekste išskirtina teisinio darbo svoka, kuri yra detalizuota Vyriausybs nutarimu „Dl teisini pareigybi srašo patvirtinimo“. Pagal š nutarim, teisinmis pareigybmis yra, pavyzdiui, advokato, antstolio, notaro, prokuroro, tardytojo, valstybs vadovo referento, ministro, viceministro, ataš ir kt. Be ši ir kit nutarime var- dyt pareigybi, teisins pareigybs svoka iš esms reiškia pareigyb, kurios aprašyme yra nustatytas reikalavimas turti aukštj teisin išsilavinim ir aiškiai tvirtintas atliekam funkcij teisinis pobdis. Tai reiškia, kad teisininkas, dirbantis privaiame, viešajame sektoriuje ir atitinkantis pagrindinius reikalavimus, gali pretenduoti apylinks teism, o vliau ir aukštesns instancijos teismus, nesvar- bu, ar tai bt administracinis, ar bendrosios kompetencijos teismas. Tai taip pat reiškia, kad asmuo, nesantis teiss krypties socialini moksl daktaru, taiau besispecializuojantis administracins teiss srityse (pavyzdiui, dvidešimt met eina pareigas valstybs tarnyboje, susijusias su teiskra ar teiss taikymu), negali pretenduoti apygardos administracin teism, nes pirmiausia jis turi pretenduoti apylinks teism, t. y. bendrosios kompetencijos teism.
Atsivelgiant vienod teisj atrankos skirtingas teismini institucij sistemas tvark, kyla klausimas, kam reikalingos skirtingos teism sistemos, jei pretendentai teisjus atrenkami vadovaujantis ta
13 Atkreipsime dmes, kad, pagal oficiali konstitucin doktrin, yra ne tik profesiniai, bet ir etiniai reikalavimai teisjams, pavyzdiui, jie turi saugoti savo profesijos garb ir presti, turi jausti didel atsakomyb u tai, kaip jie vykdo teisingum (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos Kons- titucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
106
paia tvarka ir jiems keliami tie patys reikalavimai. Straipsnyje nra kvestionuojamas administracini teism sistemos reikalingumas, o kvestionuojami vienodi reikalavimai pretendentams vis rši teis- m teisjus. Tai, autors nuomone, daro atskiros administracini teism sistemos veikim beprasm. Kita vertus, matme, jog vienodi reikalavimai galioja ir pretendentams teisjus Vokietijos teismuose, nepaisant to, kad ia taip pat veikia atskira administracini teism sistema. Taiau Vokietijoje keliami reikalavimai dl staig, kuriose bsimi teisjai turi atlikti dvej met teisin praktin mokym (ne bet kokios staigos, o tik tokios, kurios utikrina tinkam mokym), vliau – bent trejus metus eiti vadina- msias teisjo pareigas valstybs tarnybos institucijose, ne privataus sektoriaus staigose. Toks reikalavimas, manytina, gerokai palengvina teisj administracinius teismus paiešk. Vis kit straipsnyje tyrint valstybi teisj atrank reguliuojaniuose teiss aktuose tvirtinti reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus skiriasi nuo reikalavim pretendentams bendrosios kompetencijos teismus. Net Slovakijos, kurioje nra atskiros administracini teism sistemos, Teisj ir tarj statyme nustatyta, kad asmenys, ne maiau kaip penkiolika met dirbantys viešojo administravimo srityje arba rengiantys teiss aktus, kai teisjo funkcijai atlikti reikalinga tokia profesin patirtis ir inios, gali bti atleisti nuo teisjo egzamino ir skiriami teisjais, nagrinjaniais administracines bylas.
4. Kodl reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus turi skirtis nuo reikalavim pretendentams bendrosios kompetencijos teism teisjus?
Kodl reikalingi skirtingi reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus? Atsakydami pasiremsime M. Romerio nuomone, išsakyta 1932 m., pateikus Administracinio teismo statymo projekto aiškinamj rašt (Romeris, 1932). Ši nuomon nra praradusi aktualumo iki ši dien. Jis raš, kad administracinio teismo funkcija yra ypatinga, kad ji labai skiriasi nuo civilini ir baudiamj teism kompetencijos, kad administracinio teismo teisjai dirba su kitokiomis teiss normomis – vie- šosios teiss, o ne civilins teiss, kad susiklostantys valstybs valdios organ ir piliei santykiai skiriasi nuo „egalitarini civilini santyki“ tarp lygi asmen, kuriuose „viešosios galios elementas nesireiškia“. Jis tvirtino, kad „geriausias profesinis teisjas civilistas gali bti menkas administracinis teisjas, kuriam tenka visai kitokioje teisinje santyki srity orientuotis“. M. Romeris aiškino ir kuo administracinis teismas skiriasi nuo baudiamj teism: „baudiamasis teisjas, yra toks darbas, kuris yra tiesiog baudiamosios normos draudiamas <...>; tuo tarpu administracinis aktas gali bti neteistas ne tiktai tada, kai jis sudaro udraust darb, bet ir tada, kai jis nra leistas administracijos organams daryti“. Be to, M. Romeris akcentavo, kad „<...> administraciniam teismui reikia ypatingo atsargumo, reikia atsivelgti valstybs reikalus, viešosios galios prerogatyvas“. Maa to, aiškina- majame rašte pabriama, kad administracini teism teisj sugebjimas orientuotis administracins teiss ir apskritai viešosios teiss problemose savaime skatina rinktis pretendentus iš valstybs tarnybos, „aukštesnse šios tarnybos vietose arba tokiose, kuriose ymi tarnybin atsakomyb jungiasi su ymia administratoriaus iniciatyva ir savarankišku tarnybos reikal sprendimu“. Aiškinamajame rašte taip pat paymta, kad administraciniuose teismuose turi dirbti ne tik teisjai, atrinkti iš valstybs tarnautoj, bet ir teisjai, „kurie yra iš profesijos teisjai“, nes, pasak M. Romerio, nepaisant to, kurios teiss šakos normas teisjas taiko, tik teisjo profesijoje ugdomi nešališkumo, kantrybs, tiesos siekimo, teisingumo, objektyvumo bruoai. Taigi, 1932 m. parengto Administracinio teismo statymo projekto aiškinamajame rašte daroma išvada, kad administracini teism teisjams turi bti keliami ypatingi kvalifikacijos ir stao reikalavimai.
Reziumuosime argumentus, pagrindianius skirting reikalavim poreik pretendentams administracini teism teisjus. Administracini teism teisjai dirba specifinje materialins teiss srityje – jie
107
Išvados
1. Skirtingose valstybse viešojo administravimo veikla nevienodai suprantama. Vienur – tai tik teiskros ir jurisdikcins funkcijos, kitur – be ši funkcij, viešojo administravimo veiklos spektr patenka ir viešj paslaug teikimas, ir viešieji pirkimai ir kt. Nuo viešojo administravimo sam- pratos gali priklausyti ne tik šalies administracini teism sistema, ši teism kompetencija, bet ir reikalavimai bsimiems administracini teism teisjams. Kuo siauresn viešojo administravimo samprata, tuo didesn tikimyb, kad administraciniai teismai, kaip atskira teismini institucij sistema, šalyje nra steigta, taigi ir pretendent administracini teism teisjus speciali profesinei kvalifikacijai keliam reikalavim tokios šalies teiss aktuose nra. Lietuvos atvejis išsiskiria, nes ms valstybje yra steigta atskira administracini teism sistema (toks faktas tarsi nulemia, kad Lietuvoje vyrauja plaioji viešojo administravimo samprata ir neabejotinai vienas iš reikalavim pretendentams administracini teism teisjus turi bti siejamas su viešojo administravimo prak- tine patirtimi), taiau Lietuvos teiss aktuose vyrauja siaura viešojo administravimo samprata, o speciali kvalifikacini reikalavim pretendentams administracini teism teisjus nra nustatyta.
2. Apvelgtose valstybse – Pranczijoje, Vokietijoje, ekijoje, Lenkijoje – profesins kvalifikacijos reikalavimas turti viešojo administravimo patirties reglamentuotas atitinkamuose statymo gali turiniuose teiss aktuose. Jis reglamentuotas net ir Slovakijoje, kurioje apskritai nra atskiros administracini teism sistemos ir administracines bylas nagrinja bendrosios kompetencijos teismai.
Usienio valstybse gali skirtis teisj administracinius teismus atrankos tvarka nuo atrankos tvarkos bendrosios kompetencijos teismus – Pranczijoje daniausiai pretendentais tampa Na- cionalins administravimo mokyklos absolventai, skiriasi bsim administracini teism teisj egzaminavimo komisijos sudtis nuo tos, kuri egzaminuoja pretendentus bendrosios kompetencijos teismus, ekijoje ir Slovakijoje atrankose dalyvauja skirtingos personalins sudties teisj tarybos arba atrankos komisijos. Lenkijoje pretenduojant administracin teism nereikia laikyti egzamino, skirtingai nei pretenduojant bendrosios kompetencijos teismus. Taiau pretendentai prieš tai paprastai yra laik advokato, notaro ar kitos teiss profesijos egzaminus.
3. Analizuojant Lietuvos teisj atrankos teisin reguliavim, paaiškjo, kad speciali profesins kvalifikacijos reikalavim pretendentams administracini teism teisjus nra reglamentuota. Taiau kyla klausimas, ar prasminga turti atskir administracini teism sistem, jei reikalavimai pretendentams vis rši teismus Lietuvoje nesiskiria ir netgi nra reikalavimo turti atitinkamos
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2021, t. 118
108
4. Pretendentams administracini teism teisjus keliami profesins kvalifikacijos reikalavimai turi skirtis nuo reikalavim pretendentams bendrosios kompetencijos teism teisjus. Atitinkamai viešojo administravimo srityje besispecializuojantis asmuo ir norintis tapti administracinio teismo teisju turi turti galimyb pretenduoti administracin teism be btinybs pirmiausia pretenduoti bendrosios kompetencijos teism. Silytini du galimi variantai: arba asmuo turi laikyti special egzamin ir turti bent penkeri met patirt atliekant viešojo administravimo funkcijas (teiskros, teiss akt taikymo), arba turti ilgamet (penkiolikos – dvidešimties met) darbo patirt atliekant mintas viešojo administravimo funkcijas.
Literatra Norminiai teiss aktai
Arrêté du 8 avril 2020 portant répartition des emplois offerts aux élèves de l‘Ecole nationale d‘administration achevant leur scolarité en octobre 2020.
Code de justice administrative. Version consolidée au 21 août 2020. Constitution du 4 octobre 1958. Deutsches Richtergesetz. Ausfertigungsdatum: 08.09.1961. Grundgesetz für die Bundesrepublik Deutschland. Ausfertigungsdatum: 23.05.1949. Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 2 kwietnia 1997 r. Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio
pripainimo netekusiu galios statymas. TAR, 2016, 17975. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas. Valstybs inios, 1999, 13-308. Lietuvos Respublikos teism statymas. Valstybs inios, 1994, 46-851. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas „Dl teisini pareigybi srašo patvirtinimo“. Valstybs inios, 1998, 62-179. Ordonnance n° 58-1270 du 22 décembre 1958 portant loi organique relative au statut de la magistrature. Version conso-
lidée au 16 août 2020. Ústava eské republiky ze dne 16. prosince 1992. Ústavný zákon . 460/1992 Zb.Ústava Slovenskej republiky. Ustawa z dnia 12 maja 2011 r. o Krajowej Radzie Sdownictwa. Dz. U. 2011 Nr 126 poz. 714. Ustawa z dnia 25 lipca 2002 r. Prawo o ustroju sdow administracyjnych (consolidated version Dz. U. z 2019 r. poz/
2167, ze zm.). Ustawa z dnia 27 lipca 2001 r. Prawo o ustroju sdów powszechnych. Dz. U. 2001 Nr 98 poz. 1070. Ustawa z dnia 30 sierpnia 2002 r. Prawo o postpowaniu przed sdami administracyjnymi. Dz. U. 2002 nr 153, poz. 1270. Verwaltungsgerichtsordnung, VwGO. Vyhláška Ministerstva spravodlivosti Slovenskej republiky zo 14. júna 2017, ktorou sa ustanovujú podrobnosti o výberovom
konaní na funkciu sudcu. Zbierka zákonov Slovenskej republiky 160/2017 Z. z. Zákon . 150/2002 Sb. Zákon soudní ád správní. Zákon . 162/2015 Z. z. Správny súdny poriadok. Zákon . 6/2002 Sb.Zákon o soudech, soudcích, písedících a státní správ soud a o zmn nkterých dalších zákon
(zákon o soudech a soudcích). Zákon . 385/2000 Z. z. Zákon o sudcoch a prísediacich a o zmene a doplnení niektorých zákonov.
Specialioji literatra
109
Deviatnikovait, I. (2019). Viešasis interesas, viešos paslaugos ir sutartys kaip viešojo administravimo turinys. Jurispru- dencija, 26 (2), 404–425, https://doi.org/10.13165/JUR-19-26-2-09
Navickien, . (2015). Lietuvos teisj profesionalumo dimensijos: kvalifikacija, kompetencija ir asmenins savybs. Teis, 97, 183–199, https://doi.org/10.15388/Teise.2015.97.9832
Navickien, . (2018). Subjektai, dalyvaujantys Lietuvos teisj profesins etikos vertinime. Jurisprudencija, 25(2), 357–379, https://doi.org/10.13165/JUR-18-25-2-03
Navickien, . (2018). Lietuvos teisj parengimas praktiniam realizavimui. Viešoji politika ir administravimas 17(4), 646–661, http://doi.org/10.13165/VPA-18-17-4-11
Romeris, M. (1928). Administracinis teismas. Kaunas: Valstybs spaustuv. Sládeek, V., Tomoszková, V., et al. (2010) Správní soudnictví v eské republice a ve vybraných státech Evropy. Praha:
Wolters Kluwer.
Teism praktika
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 9 d. nutarimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodio 20 d. nutarimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkriio 20 d. sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas.
Kita
Bundesverwaltungsgericht [interaktyvus]. Prieiga per internet: https://www.bverwg.de/en/das-gericht/organisation/ richter-und-senate [irta 2020 m. lapkriio 9 d.].
Recommendation CM/Rec(2010)12 of the Committee of Ministers to member states on judges: independence, effi- ciency and responsibilities [interaktyvus]. Prieiga per internet: https://search.coe.int/cm/Pages/result_details. aspx?ObjectID=09000016805afb78 [irta 2020 m. lapkriio 9 d.].
Romeris, M. (1932). Administracinio teismo statymo aiškinamasis raštas. Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos Rankraši skyrius, fondas 138 (Romeri gimins aktai), saug. vien. 2325, lap. 17–18.
Romeris, M. (1931). Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakulteto leidinys.
Seimo Peticij komisijos Administracinio teismo statymo projektas. 1940. Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos Rankraši skyrius, fondas 138 (Romeri gimins aktai), saug. vien. 2273, lap. 6–20.
Valstybs Tarybos Teism sutvarkymo komisijos projektas: Administracinio teismo statymas. 1932. Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos Rankraši skyrius, fondas 138 (Romeri gimins aktai), saug. vien. 2325, lap. 1–9.
Selection of Judges for Administrative Courts Ieva Deviatnikovait (Mykolas Romeris University) S u m m a r y
Courts hear not only criminal and civil, but also administrative cases. The latter are dealt with in administrative disputes deriving from administrative legal relations. Administrative law, unlike civil or criminal law, is not a codified branch of law and it is characterized by a large number of sources of different legal force. Thus, a judge hearing administrative disputes must have particularly deep knowledge of administrative law.
The article analyzes the experience of France, Germany, the Czech Republic, Slovakia, Poland, and Lithuania in selecting candidates for judges to work with administrative cases.
Analyzing the experience of other countries, the question arises whether the legal regulation in Lithuania is appropri-
110
ate, when after establishing a separate system of administrative courts, the requirements for applicants to administrative courts do not differ from the requirements for applicants to the courts of general jurisdiction. A person who specializes in administrative law but does not have a doctorate in social sciences in law cannot directly apply to the administrative court, only to the court of general jurisdiction.
The article is dedicated to the 140th anniversary of the birth of Mykolas Romeris, one of the most distinguished Lithuanian lawyers of all time.
Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus ir pretendent atrankos aspektai Ieva Deviatnikovait (Mykolo Romerio universitetas) S a n t r a u k a
Teismai nagrinja ne tik baudiamsias, civilines bylas, bet ir administracines. Administracin teis, skirtingai nei civilin ar baudiamoji, nra kodifikuota teiss šaka ir pasiymi didele gausa skirtingos teisins galios ir kilms teiss šaltini. Taigi, administracinius ginus nagrinjantis teisjas turi pasiymti ypa giliomis administracins teiss, viešojo administravimo iniomis.
Straipsnyje analizuojama Pranczijos, Vokietijos, ekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos patirtis, atrenkant pretendentus teisjus, nagrinsianius administracines bylas.
Analizuojant kit šali patirt, keliamas klausimas, ar teisinis reguliavimas Lietuvoje yra tinkamas, kai, steigus atskir administracini teism sistem, reikalavimai pretendentams administracinius teismus niekuo nesiskiria nuo reikalavim pretendentams bendrosios kompetencijos teismus, tarp kuri net nra privalomo reikalavimo turti teiskros ir teiss taikymo patirties, o asmuo, besigilinantis ir besispecializuojantis administracins teiss srityse ir neturintis teiss krypties socialini moksl daktaro laipsnio, negali iš karto pretenduoti apygardos administracin teism, tik apylinks teism, t. y. bendrosios kompetencijos teism.
Ieva Deviatnikovait yra Mykolo Romerio universiteto Teiss mokyklos Viešosios teiss instituto profesor. Svarbiausi moksliniai interesai ir tyrim sritys – nacionalin administracin teis, Europos Sjungos teis, lyginamoji administracin teis, teiss istorija.
Ieva Deviatnikovait is a professor at Mykolas Romeris University, Mykolas Romeris Law School, Institute of Public Law. Her scientific interests and research areas include national administrative law, EU law, comparative administrative law, and legal history.
Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus ir pretendent atrankos aspektai
Anotacija
vadas
2. Reikalavimai ir teisj administracinius teismus atranka
2.1. Pranczija
2.2. Vokietija
2.3. ekija
2.4. Slovakija
2.5. Lenkija
4. Kodl reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus turi skirtis nuo reikalavim pretendentams bendrosios kompetencijos teism teisjus?
Išvados
Literatra
Reikalavimai pretendentams administracini teism teisjus ir pretendent atrankos aspektai. Santrauka
Apie autor

Documents

Reikalavimai pretendentams į administracinių teismų