Vilniaus universiteto Teiss fakulteto

Privatins teiss katedra

Anitos Vanagaits,

V kurso, komercins teiss

studij akos students

Magistro darbas

Teism vaidmuo konkurencijos taisykli gyvendinime Lietuvoje

Vadovas: Lekt. arnas Keserauskas

Recenzentas: Lekt. Marius Juonys

Vilnius 2011

2

TURINYS

ANGA ................................................................................................................................... 3

1 Teismin kontrol ir jos svarba ......................................................................................... 5

1.1 Teism vaidmuo konkurencijos teiss sistemoje ...................................................... 5

1.2 Teismins kontrols svarba konkurencijos teisje .................................................... 6

2 Teismins kontrols Europos Sjungoje prigimtis ir apimtis ........................................... 8

2.1 Sutarties dl Europos Sjungos veikimo nuostatos .................................................. 8

2.2 Teismins kontrols ES konkurencijos teisje intensyvumas ................................... 9

2.2.1 Teiss kontrol .................................................................................................. 9

2.2.2 Fakt kontrol ................................................................................................. 10

2.2.3 Sudtingos ekonomins analizs kontrol ...................................................... 11

3 Teismin kontrol Lietuvoje ........................................................................................... 20

3.1 Nacionalins autonomijos principas ir ES teism praktikos taka nacionaliniams

teismams ............................................................................................................................. 20

3.2 Teismin kontrol ................................................................................................... 22

3.3 Teismins kontrols intensyvumas ......................................................................... 23

4 Teismo sprendim analiz .............................................................................................. 33

4.1 Sprendimas panaikinti nutarim arba atskiras jo dalis ir grinti byl Konkurencijos

tarybai papildomam tyrimui atlikti ..................................................................................... 33

4.2 Sprendimas panaikinti nutarim arba atskiras jo dalis ............................................ 36

4.3 Sprendimas pakeisti nutarim dl koncentracijos, sankcij arba laikinojo pobdio

priemoni taikymo .............................................................................................................. 41

4.4 Sprendimas pareigoti Konkurencijos taryb atlikti tyrim .................................... 43

5 Suderinamumas su ETK ............................................................................................... 46

5.1 Baud skyrimas ir ETK ........................................................................................ 46

5.2 Bylos grinimas Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui ir ne bis in idem

principas .............................................................................................................................. 52

IVADOS ............................................................................................................................... 57

LITERATROS SRAAS .................................................................................................. 59

SANTRAUKA ........................................................................................................................ 66

SUMMARY ............................................................................................................................ 67

3

ANGA

Temos aktualumas. Lietuvoje konkurencij ribojani veiksm kontrols institucija

yra Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Taiau siekiant utikrinti kio subjekt

teises, jiems numatyta teis sksti Konkurencijos tarybos nutarimus teismui. Dl

konkurencijos teiss ypatybi teismin kontrol ioje srityje yra ypa svarbi. Europos

Sjungos Teismams taip pat yra numatyta atlikti peririnio teismo funkcijas. Taiau

perirint Europos Komisijos sprendimus konkurencijos srityje kyla daug klausim. Panas

klausimai kyla ir Lietuvos teism praktikoje. Nra aiku, kokia yra Lietuvoje vykdoma

teismin kontrol, kokiu intensyvumu ji vykdoma, kaip ji suderinama su Konkurencijos

tarybos turima diskrecijos teise. Lietuvos Respublikos konkurencijos statyme1 nenumatyta,

kokiais atvejais teismas gali priimti sprendim panaikinti Konkurencijos tarybos nutarim

visikai, o kada gali grinti Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Taip pat kyla

klausim dl galimo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos2

paeidimo. i klausim analiz svarbi teism praktikai. Lietuvos teism praktika turi atitikti

naujausi Europos Sjungos konkurencijos teiss vystymsi.

Darbo tikslas. io darbo tikslas ianalizuoti Lietuvos teism atliekam teismin

kontrol ir intensyvum. Atskirai ianalizuoti atvejus, kada teismas priima vien ar kit

nutarim inagrinjs skund dl Konkurencijos tarybos nutarimo. Isiaikinti, ar nra

paeidiama Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.

Darbo objektas. iame magistro darbe analizuojamas teism vaidmuo, kai jis atlieka

peririnio teismo funkcijas nagrindamas Konkurencijos tarybos nutarimus. Didiausias

dmesys skiriamas teismo sprendim, priimt inagrinjus kio subjekto skund dl

Konkurencijos tarybos nutarimo, analizei. Taip pat nagrinjamas teismins kontrols

intensyvumas. Siekiant visapusikai atskleisti tem, pirmiausia analizuojama Europos

Sjungos Teism praktika perirint Europos Komisijos sprendimus konkurencijos srityje,

kuri daro didel tak Lietuvos teism praktikai, ir teiss mokslinink nuomons dl

tinkamos teismins kontrols.

1 Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 1999, Nr. 30-

856). 2 1950 m. balandio 11 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies pakeista

protokolais Nr. 11 ir 14, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6, 7, 12 ir 13.

4

Paymtina, kad dl ribotos darbo apimties ir dl negausios teism praktikos

Lietuvoje, privatusis konkurencijos taisykli gyvendinimas, kuriame dalyvauja bendrosios

kompetencijos teismai, iame magistro darbe nra nagrinjamas.

Darbe nra analizuojamos ir paios konkurencijos taisykls. Manytina, jog utenka

paminti, kad pagrindins Europos Sjungos konkurencijos teiss taisykls yra tvirtintos

Sutarties dl Europos Sjungos veikimo3 101 ir 102 straipsniuose ir Koncentracij

reglamente4. Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 5 straipsnis numato konkurencij

ribojanius susitarimus, 9 straipsnis piktnaudiavim dominuojania padtimi, o treiajame

statymo skirsnyje reglamentuojama koncentracijos kontrol. Nors konkurencijos statymas

reglamentuoja konkurencijos teisinius santykius, susiklosiusius vietinje rinkoje, taiau,

atsivelgiant tai, jog Konkurencijos statymo tikslas yra Lietuvos Respublikos ir Europos

Sjungos konkurencijos santykius reglamentuojanios teiss suderinimas, io statymo

normos ir jose naudojamos svokos i esms yra identikos Sutarties dl Europos Sjungos

veikimo nuostatoms.

Tyrimo metodai. Magistro darbe yra naudojamas istorinis tyrimo metodas, kuris

padeda atskleisti Europos Sjungos teism taikom teismins kontrols standart

susiformavim. Lyginamasis metodas pasitelkiamas lyginant Europos Sjungos ir Lietuvos

teismin kontrol. Sisteminis tyrimo metodas naudojamas analizuojant Lietuvos Respublikos

statymus. Analizs metodu nagrinjama Europos Teisingumo Teismo, Bendrojo teismo,

Europos mogaus Teisi Teismo ir Lietuvos teism praktika.

Svarbiausi altiniai. Kadangi yra nagrinjamos Lietuvos praktins problemos,

svarbiausias darbo altinis yra Lietuvos teism, t. y. Vilniaus apygardos administracinio

teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, praktika. Taiau atsivelgiant tai, kad

yra siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sjungos konkurencijos santykius

reglamentuojanios teiss suderinimo, taip pat analizuojami Europos Sjungos teiss aktai ir

teism praktika. I specialiosios literatros pamintini Damien Geradin, Nicolas Petit, Ian

Forrester ir Wouter Wils straipsniai, kuriuose nagrinjama teismin kontrol Europos

Sjungoje.

3 2010 m. kovo 30 d. Sutartis dl Europos Sjungos veikimo (OL, 2010 C 83/01).

4 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dl koncentracij tarp moni kontrols (OL,

2004 L 24, p. 1-22).

5

1 Teismin kontrol ir jos svarba

1.1 Teism vaidmuo konkurencijos teiss sistemoje

Kiekviena konkurencijos teiss sistema turi nusprsti, kok vaidmen suteikti teismams5. Kai

kuriose jurisdikcijose teismai yra ta institucija, kuri priima sprendimus konkurencijos teiss

srityje. Tai teisminis modelis. Pavyzdiu galt bti JAV: Teisingumo departamentas

atlieka kaltintojo vaidmen, bet baudas konkurencijos taisykli paeidjams skiria teismai.

Kai kuriose alyse, tokiose kaip Suomija ir vedija, konkurencijos institucijos nustato

konkurencijos teiss paeidimus, bet tik teismai gali skirti baudas.

Kitose jurisdikcijose konkurencijos institucijos gali atlikti tyrim, nusprsti ir paskirti

baudas paios. Tai administracinis modelis. iuo atveju svarbu, kad bt efektyvi kontrols

sistema, kuri suteikia teismui galimyb perirti konkurencijos institucijos sprendim. Kai

kuriose alyse teismas atlieka tik teismin kontrol, tikrindamas sprendimo teistum ir

utikrindamas procedrin teisingum. Kitose sistemose teismas gali taikyti visik

apeliacij, su galimybe, jei nors, pakeisti konkurencijos institucijos nuomon sava.

Lietuvoje yra tvirtintas administracinis modelis. Konkurencij ribojani veiksm

kontrols institucija yra Konkurencijos taryba, kuri vykdo valstybin konkurencijos politik

bei kontroliuoja, kaip laikomasi Konkurencijos statymo. Konkurencijos statymo 19

straipsniu Konkurencijos tarybai yra suteikti plats galinimai. Konkurencijos taryba, kaip

nacionalin konkurencijos institucija, taip pat yra galiota taikyti Europos Sjungos (toliau

ES) konkurencijos teiss taisykles.

statymu yra numatytas skund dl Konkurencijos tarybos nutarim teisminis

nagrinjimas, taip teismams vykdant viej konkurencijos taisykli gyvendinim.

Konkurencijos statymo 38 straipsnio 1 dalis numato: kio subjektai, taip pat kiti asmenys,

manantys, kad buvo paeistos j iuo statymu ginamos teiss, turi teis Konkurencijos

tarybos nutarimus apsksti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos

tarybos nutarimus, priimtus pagal io statymo 36 straipsn, turi teis sksti proceso alys.

Taigi numatyta teismin kontrol, kuri Lietuvoje gyvendina administraciniai teismai.

Skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teism, nagrinjani baudiamsias bylas

ir ginus, kylanius i civilini, eimos, darbo, kit privatini teisini santyki,

5 Competition Law Toolkit [interaktyvus]. [irta 2011-04-11]. Prieiga per internet:

.

http://www.adb.org/Documents/Others/OGC-Toolkits/Competition-Law/complaw091200.asp

6

administraciniuose teismuose sprendiami ginai, kurie kyla vidaus ir vieojo

administravimo bei valdymo srityse. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinja ginus,

kuriuose bent viena i gino ali yra valstyb, savivaldyb arba valstybs ar savivaldybs

institucija, staiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla iems subjektams gyvendinant

vykdomosios valdios funkcijas. Kadangi Konkurencijos taryba yra visos valstybs

teritorijoje veikiantis vieojo administravimo subjektas, jos nutarimai skundiami Vilniaus

apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai

gali bti skundiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau LVAT).

LVAT veikia visoje valstybs teritorijoje, o jo priimti sprendimai, nutarimai ar nutartys

siteisja primimo dien ir yra neskundiami. Kitaip tariant, tai yra aukiausia

konkurencijos gin sprendimo instancija, kai ginas kyla dl Konkurencijos statymo

gyvendinimo.

Kadangi bylos dl vieojo konkurencijos taisykli gyvendinimo yra administracins

bylos, todl j nagrinjim reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracini byl

teisenos statymas (toliau ABT)6.

1.2 Teismins kontrols svarba konkurencijos teisje

Isiaikinus, kad Lietuvoje teismai konkurencijos srityje vykdo teismin kontrol, dert

trumpai aptarti jos reikm. Damien Geradin ir Nicolas Petit nurodo, jog kelios

konkurencijos teiss ypatybs daro teismin kontrol ioje srityje ypa svarbi7.

Pirma, konkurencijos teis yra linkusi rimtas klaidas. Tai slygoja koncepcij

homogenikumo trkumas, rodinjimo sunkumai, sudtingi norminiai standartai, objekto

sudtingumas.

Antra, konkurencijos taisykli gyvendinimas konfliktuoja su pagrindinmis

teismis. Drausdama monms laisvai prekiauti rinkoje, konkurencijos teis rimtai

konfliktuoja su asmeninmis laisvmis, pavyzdiui, asociacij laisve, nuosavybs apsauga,

teise asmenins informacijos apsaug. Daugelyje valstybi ios teiss yra saugomos

6 Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs

inios, 2000, Nr.85-2566). 7 GERADIN, Damien; PETIT, Nicolas. Judicial Review in European Union Competition Law: A Quantitative

and Qualitative Assessment. In TILEC Discussion Paper [interaktyvus]. 2011, nr. 8 [irta 2011-04-11].

Prieiga per internet: < http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1698342##>.

http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1698342##

7

konstitucini nuostat. Jos taip pat gali bti saugomos tarptautini instrument, toki kaip

Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (toliau ETK).

Prieikumas tarp konkurencijos teiss ir asmenini laisvi tampa dar aikesnis

procedriniu poiriu. Konkurencijos institucijos paprastai turi teis atlikti patikrinimus

moni, tariam antikonkurenciniu elgesiu, patalpose (daugelyje jurisdikcij taip pat ir

moni vadov privaiuose namuose) ir reikalauti dokument (ir paaikinim), susijusi su

tyrimo dalyku. Vykdant patikrinimus, konkurencijos institucijos taip pat gali pareikti

reikalavimus pateikti informacij, kas daugeliu atveju reikia pateikim imt ar tkstani

dokument, skaitant privai korespondencij. Paklusnumo utikrinimui konkurencijos

institucijos daniausiai gali panaudoti prievartos priemones, kad gaut informacij,

reikaling tyrimams, skaitant galimyb paskirti dideles baudas ar net baudiamsias

sankcijas.

Konkurencijos institucijos gali priimti sprendimus, kurie ksinasi ir nuosavybs

teises. Tai gali bti atvejai, kai dominuojanios mons priesrovinje rinkoje yra galiotos

tiekti esmines aliavas (esminius iteklius) konkurentams pasrovinje rinkoje (pavyzdiui,

prieiga prie infrastruktros interneto pramonje) ar net suteikti licencijas. Kitais odiais

sakant, konkurencijos teiss tyrimai ir sprendimai gali bti nepaprastai lands ir todl gali

bti kontrols dalykas, nes reikia utikrinti, kad pagrindins teiss yra apsaugotos ir

nepiktnaudiaujama galiojimais.

Treia, pavedimas, patiktas konkurencijos institucijai, nebtinai gali bti vykdomas

dl vieo intereso. Wouter Wils savo straipsnyje teigia, kad konkurencijos institucijos

pareignai, kaip ir kiti pareignai, gali bti aliki8. Pirmiausia, tai natralus psichologinis

pareigno, kuriam patikta atlikti tyrim, polinkis iekoti ir didesn gali suteikti tiems

rodymams, kurie pagrindia jo sitikinim, kad paeidimas padarytas. Tai sukelia rizik, kad

rodymai, kurie ne visai atitinka alos teorij, kuri stengiamasi pagrsti, bus smoningai ar

daniau nesmoningai ignoruojami arba jiems bus suteikta maesn reikm. Antra,

konkurencijos institucijos veikla orientuota rezultatus. Visuomenei svarbiau igirsti, kad

konkurencijos institucija nustat paeidim, o ne tai, kad tyrimas nutrauktas ar paeidimas

nenustatytas. Po ilg laik trukusio kruoptaus tyrimo pareignui gali bti sunku tyrim

nutraukti, nors yra daug maiau prieasi sikiimui, nei i pradi manyta.

8 WILS, Wouter. The Combination of the Investigative and Prosecutorial Function and the Adjudicative

Function in EC Antitrust Enforcement: A Legal and Economic Analysis. In World Competition [interaktyvus].

2004, nr. 27 [irta 2011-04-11], p. 202-224. Prieiga per internet:

.

http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1319251

8

2 Teismins kontrols Europos Sjungoje prigimtis ir

apimtis

2.1 Sutarties dl Europos Sjungos veikimo nuostatos

ES Teism jurisdikcija perirti Europos Komisijos (toliau Komisijos) sprendimus ES

konkurencijos teiss srityje kyla i Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (toliau SESV).

SESV suteikia iek tiek nuorod dl teismins kontrols apimties9. SESV 263 straipsnis

nurodo, kad Europos Teisingumo Teismo (toliau ETT) jurisdikcijai priklauso nagrinti

iekinius dl Komisijos sprendim dl kompetencijos trkumo, esminio procedrinio

reikalavimo paeidimo, Sutari ar kokios nors su jos taikymu susijusios teiss normos

paeidimo arba piktnaudiavimo galiojimais.

SESV 261 straipsnis numato, kad pagal Sutari nuostatas Europos Parlamento ir

Tarybos bendrai priimti reglamentai gali suteikti Europos Sjungos Teisingumo Teismui

neribot jurisdikcij skirti tokiuose reglamentuose numatytas baudas. Tai, kad ES Teismai

naudojasi labiau ribota nei neribota jurisdikcija dl Komisijos sprendim (iskyrus ES teism

neribot jurisdikcij perirint baudas), reikia, kad ES Teismai yra galioti tik perirti

toki sprendim teistum ir, kai jie neteisti, panaikinti juos, o ne i naujo inagrinti byl i

esms.

Tai kyla i institucij pusiausvyros principo. ES is principas yra tvirtintas SESV.

Komisija yra galiota konkurencijos teiss nuostat, tvirtint SESV ir ES teiss aktuose,

vykdymu, taip pat ES konkurencijos politikos vystymu. Tuo tarpu ES Teismai turi uduot

perirti Komisijos sprendim, gyvendinant ES konkurencijos teis, teistum. Faktikai

tai reikia, kad ES Teismai nra galioti kaip klasikinje apeliacijos procedroje pakeisti

Komisijos poir savu ir priimti de novo sprendim. Kai ES Teismai nustato, kad Komisijos

sprendimas yra neteistas, jie turi j panaikinti (visikai ar i dalies).

9 Cit. op. 7.

9

2.2 Teismins kontrols ES konkurencijos teisje intensyvumas

Kaip institucij pusiausvyros pasekm ES teismai taip pat pripaino Komisijos diskrecij

perirint sudting ekonomin analiz. Kontrols intensyvumas skiriasi priklausomai nuo

to, ar Teismai periri fakt teisingum ir teising teiss taikym (visika kontrol), ar

Komisijos sudtingos ekonomins analizs vertinimo teisingum (ribota kontrol)10

.

Nors is skirtumas dl kontrols intensyvumo, taikomas teiss ir fakto klausimams ir

sudtingai ekonominei analizei, yra plaiai priimtas, vis dlto jis kelia tam tikr klausim.

Pirma, danai sunku atskirti teiss ir fakto klausimus nuo ekonomini vertinim. Antra, nra

aiku, kaip atskirti sudting ir nesudting ekonomin vertinim.

2.2.1 Teiss kontrol

ES Teismai vykdo visapusik kontrol aikindami ES konkurencijos teis. Komisija neturi

jokios diskrecijos, kai kalbama apie ES teiss aikinim. ES Teismai aikina teis ir tikrina,

ar Komisija laikosi j aikinimo, gyvendindama ES konkurencijos taisykles. iuo atveju, ES

Teismai sukr teisinius standartus (testus) atsivelgiant procedrinius ir esminius

konkurencijos teiss aspektus. Kalbant apie procedrinius aspektus, ES Teismai paymjo,

kad Komisija gyvendindama konkurencijos teis gerbia teis gynyb. Daugelyje byl ES

Teismai siek utikrinti griet procedrini taisykli laikymsi Komisijai atliekant 101 ir

102 straipsnio tyrimus ir sprendiant dl susijungim11

.

Kalbant apie esminius aspektus, ES Teismai savo praktikoje sukr daugyb teisini

standart (test), kuriais turi bti remiamasi nustatant komercins praktikos, linkusios sukurti

antikonkurencinius efektus (horizontali susitarim, vertikali susitarim, oligopolinio

elgesio, iimtinio tiekimo, nuolaid, grobuonikos kainodaros, selektyvaus kain

sumainimo, suriimo ir susiejimo, atsisakymo tiekti, maros spaudimo, diskriminacijos

kainomis, inaudojani kain ir slyg) suderinamum su ES teise.

Svarbus pastebjimas ie teisiniai testai yra ekonominio pobdio. Priimant ar

tobulinant tokius testus, ES Teismai priima tiekjams, j klientams ir galutiniams

vartotojams ekonomikai labai svarbius sprendimus. Dl j poveikio gerovei, tokie klausimai

taip pat apima ekonomins politikos sprendimus. Tai rodo, kad konkurencijos teisje teisiniai

10

Cit. op. 7. 11

Pvz. Europos Teisingumo Teismo 1989 m. spalio 18 d. sprendimas byloje C-374/87, Orkem v. Commission

(1989), ECR 3343.

10

ir ekonominiai klausimai negali bti visikai atskirti, kadangi ES Teism priimt standart

turinys turi bti gyvendintas pasitelkiant ekonominius sprendimus.

2.2.2 Fakt kontrol

Fakt vertinimas konkurencijos teiss bylose yra svarbus, kadangi didioji dauguma

konkurencijos byl yra laimimos arba pralaimimos daugiau dl fakt nei dl abstraki

teisini ar ekonomini teorij12

. Ypatinga fakt kontroliavimo svarba buvo viena i

prieasi, dl kurios 1989 m. buvo sukurtas Pirmosios instancijos teismas, dabar

vadinamas Bendruoju teismu. is naujai sukurtas teismas msi savo uduoties labai

rimtai. Italian Flat Glass byloje Bendrasis teismas nurod, kad jis yra pareigotas (...)

skrupulingai patikrinti rodym, kuriuos Komisija atsivelg priimdama sprendim, prigimt

ir svarb13

.

Kaip pasekm, daugelis Bendrojo teismo sprendim analizuoja Komisijos sprendim

smulkiausias detales ir dl Komisijos neteisingo fakt traktavimo daugelis sprendim dl

antikonkurencini susitarim ir koncentracij buvo panaikinti14

.

inoma, ne visada lengva nustatyti, ar apeliacijos, kuri pateik mon, ginijanti

Komisijos sprendim, pagrindas yra dl teiss, fakto ar sudtingos ekonomins analizs.

Pirminiai ar pagrindiniai faktai, tokie kaip klausimai, ar vyko susitikimas, kas dalyvavo, kas

buvo sprendiama, ar susitikimo metu priimti sprendimai dalyvi buvo gyvendinti, nekelia

sunkum skirstant kategorijas. Toki fakt teisingumas, kuris danai lemia bylos rezultatus,

nra svarbus ekonominiam vertinimui ir todl turt bti visikos ES Teism kontrols

objektas.

Taiau atskyrimas tampa maiau aikus, kai ES Teismai susiduria su tuo, k buvs

teisjas David Edward laiko ekonomins prigimties faktais. Pavyzdiui, mon, ginijanti

Komisijos sprendim, kad piktnaudiavo dominuojania padtimi, gali argumentuoti, kad

Komisijos atitinkamos rinkos apibrimas yra ydingas, kad ji neuima dominuojanios

padties ir kad jos kaininis ar nekaininis elgesys nereikia piktnaudiavimo dominuojania

padtimi. Rinkos apibrimo klausimai aikiai apima faktinius klausimus, tokius kaip ar

12

Cit. op. 7. 13

Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas bylose T-68/89, T-77/82 and T-78/89, SIV v. Commission (1992),

ECR II-1403. 14

Pavyzdiui, Pirmosios Instancijos Teismo 2002 m. birelio 6 d. sprendimas byloje T-342/99, Airtours v.

Commission (2002), ECR II- 02585; Pirmosios Instancijos Teismo 2002 m. spalio 25 d. sprendimas byloje T-

80/02, Tetra Laval v. Commission (2002), ECR II-04519; Pirmosios Instancijos Teismo 2002 m. spalio 22 d.

sprendimas byloje T-310/01, Schneider v. Commission, (2002), ECR II-04071.

11

produktas A yra produkto B pakaitalas. Bet jie taip pat gali bti apibrti kaip teisiniai

klausimai, pavyzdiui, ar Komisijos naudotas testas atitinka ES Teism teismin praktik.

Rinkos apibrimas taip pat gali apimti sudtingos ekonomins analizs klausimus, ypa kai

Komisija remiasi ekonominmis priemonmis vertinti, ar atskiri produktai priklauso tai

paiai rinkai15

.

Taiau tai, ar apeliacijoje remiamasi fakto ar teiss klausimais, praktikai neturi

didels reikms, kadangi ES Teismai gali isamiai perirti teiss ir fakto klausimus.

Klausimas, ar pagrindas yra sudtinga ekonomin analiz, yra svarbus, nes tai gali nustatyti

kontrols, kuri gali bti atlikta ES Teism, intensyvum.

2.2.3 Sudtingos ekonomins analizs kontrol

Pirmiausia svarbu nustatyti svokos sudtingi ekonominiai klausimai turin ir

kontrus dl keli prieasi. Pirma, tai, ar Komisijos sprendime ginijamas dalykas yra

klausimas dl fakto ar dl ekonomins problemos, ir, jei pastarasis, ar is klausimas yra

sudtingas, nurodo kontrols intensyvum. Antra, kadangi Komisija vis plaiau taiko

labiau ekonomin poir konkurencijos bylose, jeigu teismins pagarbos sudtingiems

ekonominiams vertinimams standartas nebus aikiai apibrtas, jos sprendim kontrol gali

tapti vis labiau velni dl to, kad sudting ekonomini klausim vertinimas turi bti

Komisijos sritis16

.

Konkurencijos taisykli taikymas apima ekonomin motyvavim, bet nra aiku, kada

toks motyvavimas yra sudtingas. Konkurencijos teiss gyvendinimas gali reikalauti

vertinim, kurie yra technikai sudtingi, pavyzdiui nustatymas, ar vertikaliai integruota

mon, kuri dominuoja priesrovinje rinkoje, vykd maros spaudim, turdama tiksl atimti

naudojimosi teis i pasrovini konkurent. Maros spaudimo buvimo vertinimas apima

sudting ilaid (kain) analiz, kuri specializuota institucija gali geriau atlikti nei bendras

teismas. Be to, kai kurie vertinimai gali bti ne tik sudtingi i technins puss, bet taip pat

bti susij su politikos klausimais. Tokia situacija gali vykti platinimo kompromiso atveju,

kai Komisija turi nusprsti, ar antikonkurencins susitarimo (ar silomo susijungimo)

15

Cit. op. 7. 16

FORRESTER, Ian. A Bush in Need of Pruning: The Luxuriant Growth of Light Judicial Review. In

EHLERMANN, C. D.; MARQUIS, M. European Competition Law Annual 2009: Evaluation of Evidence and

Its Judicial Review in Competition Cases [interaktyvus]. Hart Publishing, 2010, [irta 2011-04-12]. Prieiga

per internet: < http://www.eui.eu/Documents/RSCAS/Research/Competition/2009/2009-COMPETITION-

Forrester.pdf>.

http://www.eui.eu/Documents/RSCAS/Research/Competition/2009/2009-COMPETITION-Forrester.pdfhttp://www.eui.eu/Documents/RSCAS/Research/Competition/2009/2009-COMPETITION-Forrester.pdf

12

pasekms tam tikrai rinkai yra nusvertos prokonkurencinio efektyvumo, io sandorio sukurto

kitoje rinkoje.

Atsivelgiant tai, teisjas Nicolas Forwood daro esmingai svarb pastebjim. Jo

poiriu, aikinant skirtum tarp sudtingo ir nesudtingo ekonominio vertinimo, svarbu

nesutapatinti svokos sudtingas ekonominis vertinimas su sunkus ekonominis

vertinimas. Sudtingumas reikia vertinimo, kuris turi bti atliktas, prigimt, nei tai, kad

jis technikai ar dl rodinjimo sunkus. Teisjas Bellamy daro atskyrim tarp ekonominio

pobdio fakt, kurie susij su klausimais, ar Komisijos rinkos apibrimas ar dominavimo

vertinimas yra teisingi, ir kitos kategorijos fakt, toki kaip tie, susij su Komisijos

balansavimu tarp antikonkurencini pasekmi ir prokonkurencinio veiksmingumo 101(3)

straipsnio vertinimo kontekste, kurie yra turbt tolstantys nuo fakt grietai taip vadinam ir

beveik patenkantys politikos klausimus. i fakt atvilgiu Bendrasis teismas suteikia

ymi diskrecij konkurencijos institucijai ir yra reta, kad Bendrasis teismas siki17

.

Taiau teisjas Bellamy priduria, kad net su pagarba tokiems klausimams, Bendrojo teismo

teisjai turi galimyb sikiti per labai patog bd, inom kaip argumentavimo trkumas,

ir tikriausiai tuo bdu Komisijos sprendimai yra labiausiai kontroliuojami18

.

Aptarus svok sudtingi ekonominiai klausimai, galima pereiti prie teism

praktikos. Bendrasis teismas atlieka isami Komisijos sprendim kontrol, kai yra tarimas

dl fakto klaidos ar procedrini netikslum, bet ivyst praktik laikytis pagarbos Komisijos

atliktiems sudtingiems ekonominiams vertinimams. Bendrijos Teismai paprastai taiko

isami kontrol klausimams, ar yra slygos ES sutarties 85(1) straipsnio taikymui. Tik

perirdami Komisijos atlikt sudting ekonomin vertinim Bendrijos Teismai apsiriboja

patikrinimu, ar buvo laikytasi procedrini ir motyvavimo taisykli, ar nebuvo padaryta

akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudiauta galiojimais19

. io pagarbos Komisijos

vertinimui principo formuluoi yra nemaai20

.

Pagarbos sudtingos ekonomins analizei standart ETT taik jau Consten v.

Grunding sprendime, kur nurod: Komisijos atlikto sudtingo ekonominio vertinimo,

apimanio 101(3) straipsnio iimtis, teismin kontrol turi atsivelgti j pobd, apsiribojant

17

Cit. op. 7. 18

Ibid. 19

Pirmosios instancijos teismo 2005 m. balandio 21 d. sprendimas byloje T-28/03, Holcim (Deutschland) v

Commission (2005), ECR II-1357. 20

Europos Teisingumo Teismo 1985 m. liepos 11 d. sprendimas byloje 42/84, Remia and Others v Commission

(1985), ECR 2545. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-7/95, P John Deere v Commission

(1998), ECR I-3111.

13

tikrinimu faktini ir teisini aplinkybi, i kuri Komisija daro ivadas. i kontrol

pirmiausia turi bti atliekama atsivelgiant sprendimo motyvus, kurie turi nurodyti visus

faktus ir argumentus, kuriais minti vertinimai yra grindiami 21

.

Prajus madaug 20 met, Remia byloje ETT pasisak: Nors bendra taisykl, kad

Teismas isamiai periri, ar yra slygos 85(1) straipsnio taikymui, aiku, kad nustatant

leidiam nekonkuravimo slygos, trauktos mons perleidimo sutart, trukm, Komisija

turi vertinti sudtingus ekonominius klausimus. Teismas turi apriboti tokio vertinimo

kontrol patikrinant, ar laikytasi atitinkam procedrini taisykli, ar sprendimas tinkamai

motyvuotas, ar faktai tiksliai nustatyti ir ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida ar

piktnaudiauta galiojimais22

.

Microsoft sprendime23

ribotos teismins kontrols formuluot buvo iplsta

techniniams klausimams, ne tik sudtingiems ekonominiams vertinimams. Sprendimo 87

pastraipoje teismas kalbjo apie sudting ekonomin vertinim, kur teismo uduotis yra

ribota ir jis gali tik patikrinti, ar buvo laikytasi taisykli, ar tiksliai nustatyti faktai, ar

nebuvo akivaizdios vertinimo klaidos. Taiau 88 pastraipoje teismas remiasi byla i

farmakologins srities nurodydamas, kad kai Komisijos sprendimas yra sudtingo techninio

vertinimo rezultatas, is vertinimas yra ribotos Teism kontrols objektas. Toks ribotos

kontrols ipltimas nra tinkamas, nes konkurencijos bylose Komisijai nepadeda speciali

agentra, galiota atskleisti mokslinius ginus ir pateikti silymus veiksmams. Dl technini

klausim gali bti daug gin, kuri nustatymas kartu reikt pripainim kaltu ar nekaltu dl

konkurencijos teiss paeidimo24

.

Nors pagarbos Komisijos atliktiems sudtingiems ekonominiams vertinimams

standartas pripastamas, taiau teigiama, kad pagarba buvo taip danai minima, kad tapo

lyg teismine mantra. Abejotina, kad Komisijos rodym vertinimas nusipeln teismins

pagarbos kiekvienoje byloje, kur buvo paminta25

.

21

Europos Teisingumo Teismo 1966 m. liepos 13 d. sprendimas bylose 56/64 ir 58/64, Establissements Consten

SA & Grundig-Verkaufs-GmbH v Commission (1966), ECR 299. 22

Europos Teisingumo Teismo 1985 m. liepos 11 d. sprendimas byloje 42/84, Remia and Others v Commission

(1985), ECR 2545. 23

Pirmosios Instancijos Teismo 2007 m. rugsjo 17 d. sprendimas byloje T-201/04, Microsoft v Commission

(2007), ECR II-1491. 24

FORRESTER, Ian. A Bush in Need of Pruning: The Luxuriant Growth of Light Judicial Review. In

EHLERMANN, C. D.; MARQUIS, M. European Competition Law Annual 2009: Evaluation of Evidence and

Its Judicial Review in Competition Cases [interaktyvus]. Hart Publishing, 2010, [irta 2011-04-12]. Prieiga

per internet: . 25

Ibid.

http://www.eui.eu/Documents/RSCAS/Research/Competition/2009/2009-COMPETITION-Forrester.pdfhttp://www.eui.eu/Documents/RSCAS/Research/Competition/2009/2009-COMPETITION-Forrester.pdf

14

Ian Forrester, kritikuodamas teismins pagarbos doktrin, atkreipia dmes ydingus

Komisijos procedr aspektus; tai, kad daugumoje byl Komisija yra ne administracin

institucija, o greiiau arbitras, sprendiantis ginus tarp privai ali; dideles baudas ir j

baudiamj pobd26

. Jis teigia: A pagarbiai tvirtinu, kad velni teismin kontrol

konkurencijos bylose iplito labiau nei pageidautina, ir kad Teismai turt nuosekliai tikrinti

Komisijos ivadas, kad utikrint, jog sprendimai konkurencijos bylose yra teisingi27

.

Dl pagarbos Komisijos vertinimams standarto pamintina ir kritika Mario Siragusa

nuomon28

. Mario Siragusa kelia klausim, ar teismins pagarbos standartas, kuris reikalauja

pagarbos Komisijos diskrecijai ekonominiais ir techniniais klausimais, yra pateisinamas

iandien, atsivelgiant ES konkurencijos teiss sistemos vystymsi ir Komisijos vaidmen

konkurencijos politikos gyvendinime.

Nagrinjant klausim, reikia atsivelgti Komisijos kaip kaltintojos ir sprendim

priimanios institucijos vaidmen.

1962 m., kai buvo priimtas Reglamentas Nr. 1729

, tam tikras teismins pagarbos

laipsnis buvo pateisinamas dl keli prieasi. Pirma, Komisija vaidino esmin vaidmen

skleidiant Europoje rinkos ir konkurencijos vertybes ir principus. Komisija ioms vertybms

ir principams vaidino advokats vaidmen. Antra, Komisija turjo iskirtin jurisdikcij dl

81(3) straipsnio taikymo: dl ios nuostatos taikymo ir patvirtinimo sistemos, numatytos

Reglamento Nr. 17, ji galjo daryti tak konkurencijos politikai. Treia, praneimo sistema

buvo labai naudingas informacijos altinis apie moni elgsen ir jis leido Komisijai vykdyti

a priori kontrol ir daryti tak moni elgsenai, vaidinant patarjos vaidmen ir suteikiant

teisinio tikrumo. Be to, nors Komisija veik kaip kaltintoja ir sprendim priimanti institucija

tuo paiu metu, jos orientavimo (gairi) vaidmuo buvo daug svarbesnis nei kaltintojos, ir net

veikdama kaip kaltintoja, ji skirdavo nedideles baudas. Taigi, Komisijos naudojimosi

galiomis aiki rib nustatymo klausimas buvo maiau svarbus.

Tokiame kontekste buvo visikai pagrsta ETT nurodyti, kaip jis padar Consten and

Grundig sprendime, kad, kai Komisijos naudojimasis savo galiomis, ypa pagal 81(3)

straipsn, apm sudting ekonomin vertinim, teismin tokio vertinimo kontrol turjo

26

Ibid. 27

Ibid. 28

SIRAGUSA, M. Celebration of 20 years of the Court of First Instance of the European Communities.

Konferencijos mediaga [interaktyvus]. 2009 [irta 2011-04-12]. Prieiga per internet:

. 29

1962 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 17/62 dl Sutarties 85 ir 86 straipsni gyvendinimo

(OL, 1962 L 13, p. 204).

http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2009-10/siragusa.pdf

15

atsivelgti jo prigimt. Skirta 81(3) straipsnio taikymui, diskrecijos teiss/teismins

pagarbos doktrina vliau buvo iplsta ir kitiems klausimams, reikalaujantiems sudtingo

ekonominio vertinimo.

Taiau gyvendinimo sistema smarkiai isivyst ir po modernizacijos ir

decentralizacijos Reglamento Nr. 1/200330

sigaliojimo ji tapo visikai kitokia.

Konkurencijos ir rinkos principai dabar yra plaiai priimti daugelyje valstybi nari ir yra net

kai kuri valstybi nari konstitucij dalis. Iskirtin Komisijos jurisdikcija taikyti 81(3)

straipsn, kuri suteik pagrind atsirasti teismins pagarbos doktrinai, buvo panaikinta. 81

straipsnis dabar yra tiesiogiai taikomas nacionalini institucij ir teism. Konkurencijos

taisykls dabar taikomos paraleliai Komisijos, nacionalini institucij ir nacionalini teisj

dl bendradarbiavimo ir byl paskirstymo princip. Privatus bylinjimasis yra labai svarbi

konkurencijos taisykli gyvendinimo sistemos dalis; tokiu atveju, nacionalinio teisjo

sprendimas dl 81 ir 82 straipsni bus visikos apeliacijos dalykas. Primus Reglament Nr.

1/2003, Komisijos vaidmuo pasikeit i esms. Praneim sistema buvo panaikinta. Komisija

neatlieka patarjos vaidmens. Komisija dabar yra kaltintoja, ji priima tik sprendimus dl

paeidim. Atlikdama kaltintojos vaidmen, Komisija visikai pakeit baudimo politik,

paskirdama beprecedentikai dideles baudas, kurios: (i) yra aikiai baudiamosios ir turi

atgrasymo poveik; (ii) turi ekonomin ir finansin poveik monms, j akcininkams ir

darbuotojams; (iii) reikia de facto konkurencijos teiss kriminalizavim. Be to, Komisijos

sprendimai, nustatantys 81 ar 82 straipsni paeidimus, tampa pagrindu toliau sekantiems

iekiniams dl alos atlyginimo nacionaliniuose teismuose. Nacionaliniai teismai pagal

Reglamento Nr. 1/2003 16 straipsn yra saistomi Komisijos sprendim. Galiausiai, Komisija

toliau atlieka dvigub vaidmen kaltintojos ir sprendim priimanios institucijos. Vidiniai

pakeitimai (bylas nagrinjantys pareignai ir vyriausiasis konkurencijos ekonomistas)

nepakeit ios problemos esms. Jie nepatobulino teiss gynyb.

Manoma, jog nra tinkama Bendrajam teismui toliau taikyti teismins pagarbos

doktrin. Komisijos iskirtins jurisdikcijos taikyti 81(3) straipsn panaikinimas panaikino

ios doktrinos taikymo pagrindus. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 numatyt sistem, kai 81 ir

82 straipsniai taikomi visikai ir paraleliai Komisijos, nacionalini institucij ir teism, nra

joki prieasi pateikti Komisijos sprendim maiau intensyviam tikrinimui negu kad bt

taikoma paraleliniam sprendimui, priimtam nacionalini teism. iandien Komisijos

30

2002 m. gruodio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties

81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo (OL, 2003 L 1, p. 1-25).

16

atliekamas kaltintojos vaidmuo reikalauja intensyvesns kontrols, o jos baudimo politika

kartu su konkurencijos teiss de facto kriminalizavimu kelia klausim, ar gyvendinimo

sistema suderinama su ETK 6(1) straipsniu, kuris reikalauja teismins kontrols su visika

jurisdikcija administraciniams sprendimams. Taigi, visika jurisdikcija, kuri turi is teismas

pagal SESV 261 straipsn ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsn, turt reikti, kad Bendrasis

teismas nenumatys Komisijai diskrecijos teiss ne tik dl darbo metodo, kuriuo Komisija

naudojasi apskaiiuodama baudas, bet taip pat dl tinkamo ir proporcingo t baud dydio.

Atsivelgiant tai, kas idstyta, Siragusas ivada yra, kad turi bti utikrinta visika

Komisijos sprendim kontrol, o ne ribota, kuri remiasi diskrecijos teiss/teismins pagarbos

doktrina. Naujoje konkurencijos teiss gyvendinimo sistemoje nra pateisinimo jokiems

paties teismo nustatytiems apribojimams, tokiems kaip mintos dokrinos.

Taiau ES Teism praktika, nors danai mini pagarbos Komisijos vertinimams

standart, taip pat iaikina, kad sudting ekonomini vertinim kontrol vis dlto iliks

intensyvi. Kaip ETT paymjo Tetra Laval byloje, faktas, kad Komisija turi ekonomini

klausim vertinimo laisv nereikia, kad Bendrijos Teismai turi susilaikyti nuo Komisijos

atliktos ekonomini rodikli interpretacijos kontrols. I tikrj jis turi patikrinti ne tik

pateikiam rodym dalykin teisingum, j patikimum ir nuoseklum, bet ir tai, ar ie

rodymai atspindi visus esminius duomenis, kuriuos reikjo atsivelgti vertinant sudting

situacij, ir ar jie gali pagrsti jais remiantis padarytas ivadas31

. ioje byloje tas pats

poiris buvo ireiktas Generalinio advokato Tizzano: Aplinkyb, kad Komisija turi plai

diskrecij vertindama, ar koncentracija yra suderinama su bendrja rinka, nereikia, kad ji

neturi pagrsti savo sitikinimo svariais isamaus ir kruoptaus tyrimo metu surinktais

argumentais ar kad nra reikalaujama pateikti isami sprendimo primimo prieasi,

atskleidiani konkreius logini apmstym, grindiani jos sprendim, ingsnius32

.

Tetra Laval byloje buvo iaikinta, kad teismins kontrols intensyvumas skiriasi

priklausomai nuo administracinio proceso kontrols etapo. Bendrijos teismai daro skirtum

tarp faktini aplinkybi nustatymo kontrols ir tarp tolesns nustatyt faktini aplinkybi

31

Europos Teisingumo Teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje C-12/03, Commission v Tetra Lava BV

(2005), ECR I-00987, paragr. 39. 32

Generalinio advokato Tizzano 2004 m. gegus 25 d. nuomon byloje C-12/03, Commission v Tetra Lava BV

(2005), paragr. 87 [interaktyvus]. [irta 20011-04-12]. Prieiga per internet:

.

http://eurlex.europa.eu/Notice.do?val=395459:cs&lang=en&list=395460:cs,395459:cs,400816:cs,417853:cs,393925:cs,389657:cs,388702:cs,287629:cs,389434:cs,358089:cs,&pos=2&page=3&nbl=35&pgs=10&hwordshttp://eurlex.europa.eu/Notice.do?val=395459:cs&lang=en&list=395460:cs,395459:cs,400816:cs,417853:cs,393925:cs,389657:cs,388702:cs,287629:cs,389434:cs,358089:cs,&pos=2&page=3&nbl=35&pgs=10&hwords

17

vertinimo kontrols33

. Taikydami i dviej etap kontrol, Bendrasis teismas ir ETT

isamiai tikrins nustatyt faktini aplinkybi teisingum, bet tik ribotai patikrins, ar po to

einantis vertinimo etapas atitinka atitinkamo standarto pagrstum, nes Teismai iame etape

iekos tik akivaizdi vertinimo klaid34

.

Faktini aplinkybi nustatymo kontrol yra neabejotinai gilesn, nes svarbiausia

objektyviai ir i esms patikrinti tam tikr faktini aplinkybi tikslum ir ivad, padaryt

siekiant nustatyti, ar tam tikr inom faktini aplinkybi pagrindu manoma rodyti kit

tikrintin faktini aplinkybi buvim, teisingum. Prieingai, Komisijos atlikto sudtingo

ekonominio vertinimo ES Teismo vykdoma kontrol neivengiamai yra labiau ribota, nes is

teismas privalo gerbti tokiam vertinimui bding didel diskrecij ir negali pakeisti to

subjekto, kuris instituciniu poiriu yra atsakingas u toki vertinim atlikim, nuomons

savja35

.

Kompetencijos tarp Komisijos ir ES Teism paskirstymo taisykls, kurios yra

esmins ES institucinei sistemai, neleidia teismams eiti toliau ir imtis Komisijos sudtingo

vertinimo esms ir pakeisti tokios institucijos nuomon savja36

.

Nustatymo etape ES Teismai i esms atlieka visik kontrol faktini aplinkybi

atvilgiu. Jie gali patikrinti faktini aplinkybi teisingum, taip pat privalo nustatyti, kokias

faktines aplinkybes administracin institucija turjo nustatyti. Teismai naudojasi tam tikrais

instrumentais nustatyti, kurie faktai turjo, o kurie neturjo bti traukti administracins

institucijos nustatytas faktines aplinkybes. iuo atveju Teismai turi atsakyti klausim, ar

administracin institucija vykd nuodugn ir kruopt tyrim37

. Taip pat paios

administracins institucijos priimtos politikos gairs padeda Teismams nustatyti jos

diskrecij. Galiausiai, Teismai ne tiksliai nustatins, kuriuos faktus turjo bti atsivelgta,

bet patikrins, ar administracija nepaeid procesini teiss gynyb garantij, ypa teiss bti

iklausytam. Jei administracin institucija kai kuri svarbi fakt nenustat, ES Teismai turs

panaikinti ginijam sprendim.

Kalbant apie nustatyt fakt vertinimo etap, ES Teism atliekama perira yra

ribota, nes iame etape Teismai gali panaikinti sprendim, jei administracija padar

akivaizdi klaid. Vertinimo etape labai svarbus procedrinis reikalavimas, kad

33

Ibid., paragr. 86. 34

Ibid. 35

Ibid. 36

Ibid., paragr. 89 37

Ibid., paragr. 39, 88.

18

administracinis sprendimas bt pakankamai motyvuotas. I pareikimo, kad Teismai tikrins,

ar fakt vertinimas atitinka logikos ir nuoseklumo reikalavimus38

, galima sprsti, kad ie

reikalavimai apima tinkamo motyvavimo procedrin garantij atliekant kontrol vertinimo

etape. Teismams net nereikia nustatyti, ar administracin institucija padar akivaizdi

vertinimo klaid, jie gali panaikinti ginijam sprendim dl esmins pareigos paeidimo

pakankamai motyvuoti priimt sprendim39

.

Ities, i teism praktika leidia tik ribot Komisijos diskrecijos kontrol dl

ekonomins informacijos vertinimo ir ivad i ios informacijos. Taiau neleidiama, kad

toks vertinimas ir ivados bt pagrstos netiksliais, nepilnais ir netinkamais rodymais.

Administracins institucijos diskrecin vertinimo galia nereikia, kad ji nra atskaitinga u

patikimum, kuriuo yra pagrstas vertinimas. Reikia nepamirti, kad diskrecija ir su ja

susijusi ribota teismo kontrol neleidia administracinei institucijai bti maiau kruopiai,

kas susij su rodymais ir j nuoseklumu. Tetra Laval byla rodo, kad maesnis kontrols

intensyvumas nereikia emesnio rodinjimo standarto. Sprendimai Tetra Laval byloje

nesuintensyvino teismins kontrols Komisijos atlikto ekonominio vertinimo atvilgiu, jie

patikslino rodinjimo standart ir jo faktin taikym40

.

Teigiama, Tetra Laval kontrols standartas, kuris koncentruojasi keturis sprendim

primimo parametrus, sukuria labai griet teisinio patikrinimo laipsn 41

. Tai buvo gerai

iliustruota Airtours v. Commission byloje42

. ioje byloje Bendrasis teismas panaikino

Komisijos sprendim, kuriuo ji udraud susijungim trumpojo nuotolio atostog paket

rinkoje remdamasi kolektyvinio dominavimo pagrindu. Bendrasis teismas pirmiausia

perirjo Komisijos rodym faktin tikslum. Jis nustat, kad sprendimo ivados buvo

klaidingai paremtos spjimu, kad paklausos augimas bus apribotas, nors rinkos tendencijos

rod pastovi augimo istorij pastarj deimtmet. Tada jis tikrino Komisijos motyvavimo

patikimum. Jis nustat, kad Komisija ignoravo standartin ekonomikos teorij, padarydama

ivadas, kad paklausos nepastovumas paskatins oligopolistus laikytis atsargios pramons

strategijos. Jis taip pat patikrino Komisijos vertinimo nuoseklum ir nustat, kad sprendimas

38

Ibid., paragr. 88. 39

SCHIMMEL, Mathieu; WIDDERSHOVEN, Rob. Judicial Review after Tetra Laval. In ESSENS, Oda;

GERBRANDY, Anna; LAVRIJSSEN, Saskia. National Courts and the Standard of Review in Competition Law

and Economic Regulation. Europa Law Publishing, 2009, p. 61-62. 40

MEIJ, Arjen. Judicial Review in the EC Courts: Tetra Laval and beyond. In ESSENS, Oda; GERBRANDY,

Anna; LAVRIJSSEN, Saskia. National Courts and the Standard of Review in Competition Law and Economic

Regulation. Europa Law Publishing, 2009, p. 19. 41

Cit. op. 7. 42

Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas byloje T-342/99, Airtours v. Commission (2002), ECR II- 02585.

19

klaidinaniai rmsi vertikalia integracija kaip kartu prokonkurenciniu ir antikonkurenciniu

faktoriumi. Galiausiai, Bendrasis teismas sukritikavimo Komisijos sprendimo motyvavimo

isamum. Komisijos sprendimas netikrino konkurencinio spaudimo, kylanio i galimo

jimo. Taiau Teismas nustat, kad kelios mons, veikianios ilgojo nuotolio atostog

paket rinkoje, galt suvaryti (tariamai dominuojanios) po susijungimo oligopolijos kain

politik.

Atsivelgiant tai, domu pastebti, kad gana senoje byloje Europos teisjai taip pat

um sikiimo pozicij perirdami ekonominius rodymus ir Komisijos motyvavimus

konkurencijos bylose. Wood Pulp byloje43

ETT nenusileido ekonominiams rodymams,

pateiktiems Komisijos pademonstruoti suderintus veiksmus tarp medienos eksportuotoj. Jis

ne tik atmet Komisijos poir, kad eksportuotoj ketvirio kain skelbim sistema buvo

pakankamas derinimo rodymas, bet net pasamd nepriklausomus ekspertus. Teismui prireik

dviej su puse met pasamdyti ir perirti ekspert ekonomist ekonominius rodymus.

Teismui tai buvo didel laiko ir itekli investicija, kuri lm kruopi Komisijos

ekonomini rodym analiz. Teismo ekspertai labiau tiktinu kain vienodumo paaikinimu

laik prast rinkos veikim nei tariam derinim. Sunku bt nesutikti, jog tai buvo

sudtinga ekonomin analiz. Tai tiesiogiai prietaravo Komisijos ivadoms. ETT padar tai,

nuo ko Teismai buvo pasirink susilaikyti kitose bylose msi iniciatyvos patikrinti, ar

Komisijos sudtingos ekonomins analizs ivados buvo teisingos44

.

Apibendrinant galima pasiremti Wouter Wils nuomone. Jis teigia, jog nepaisant to,

kad teismai danai vartoja teismins pagarbos formuluot, faktikai jie atlieka gana isami

kontrol45

. Ribotos kontrols sritis yra labai nedidel ir i esms apsiriboja sudting

klausim, reikalaujani sudtingos ekonomins analizs, vertinimu.

43

Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-129/85, Ahlstrm Osakeyhti and Others v. Commission

(1993), ECR I-1307. 44

Cit. op. 16. 45

WILS, Wouter. The Increased Level of EU Antitrust Fines, Judicial Review, and the European Convention on

Human Rights. In World Competition: Law and Economics Review [interaktyvus]. 2010, nr. 1 [irta 2011-04-

12]. Prieiga per internet: http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1492736.

http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1492736

20

3 Teismin kontrol Lietuvoje

3.1 Nacionalins autonomijos principas ir ES teism praktikos

taka nacionaliniams teismams

ES teiss gyvendinimas, taikymas ir vykdymas vyksta nacionalins teiss rmuose.

Valstybs nars turi galiojimus nustatyti nacionalines procedras. Tai laikoma procedrins

autonomijos principu. is principas reikia, kad jeigu ES teis nenumato kitaip, taikomos

nacionalins procedrins taisykls. Taiau, remdamasis SESV 4(3) straipsniu, ETT nustat

dvi slygas, kurias turi patenkinti nacionalins (procedrins) taisykls:

i) taisykls, kurios reguliuoja ES lygio ginus, negali bti maiau palankios u

reguliuojanias panaius vidaus veiksmus (ekvivalentikumo principas);

ii) taisykls negali padaryti nemanomo ar pernelyg sudtingo teisi, numatyt ES

teisins sistemos, gyvendinimo (veiksmingumo principas).

Be to, ETT iuo pagrindu sukr efektyvios teisins apsaugos princip, kuris reikia, kad

asmenys nacionaliniuose teismuose turi galti gyvendinti visas teises, jiems numatytas ES

teisje.

Procedrins autonomijos principas nereikalauja nacionalini teism taikyti ES

Teism taikom kontrols standart perirint nacionalini konkurencijos institucij

sprendimus. I kitos puss, SESV 4(3) straipsnis reikalauja nacionalini teism utikrinti

efektyvios teisins apsaugos teis ES pilieiams. Paminta teis sukuria pareig

nacionaliniams teismams susilaikyti nuo tik ribotos nacionalini sprendim, kuriais

gyvendinama ES teis, kontrols46

.

Mathieu Schimmel ir Rob Widdershoven nuomone, tai, jog Reglamente Nr. 1/2003,

kuriuo remiasi nacionalins konkurencijos institucijos, taikydamos SESV 101 ir 102

straipsnius, nra jokios nuostatos dl nacionalini teism taikomos kontrols intensyvumo,

nebtinai turi reikti, kad ETT ioje srityje suteiks pirmenyb nacionalins autonomijos

principui. Toks aikinimas ne tik kliudyt vienodam Europos konkurencijos politikos

taikymui, bet taip pat neatitikt Reglamento Nr. 1/2003 logikos. iuo atvilgiu reikia

priminti, kad, nors Reglamentas Nr. 1/2003 nedaro grieto Komisijos i vienos puss ir

46

OTTOW, Annetje. Observations on Economic Proof in Economic Cases. In ESSENS, Oda; GERBRANDY,

Anna; LAVRIJSSEN, Saskia. National Courts and the Standard of Review in Competition Law and Economic

Regulation. Europa Law Publishing, 2009, p. 47-48.

21

nacionalini konkurencijos institucij i kitos puss kompetencij atskyrimo, bus daugiau ar

maiau atsitiktinumas, ar konkurencijos taisykli paeidimas bus tiriamas Komisijos, ar

vienos i nacionalini konkurencijos institucij. Kai tai atsivelgiama, atrodo pagrsta, kad

teisin kio subjekto apsauga bus tokia pati, nepaisant fakto, ar ginijamas sprendimas buvo

suformuluotas Komisijos, ar nacionalins konkurencijos institucijos. Situacija, kai dvi

mons susidurt su skirtinga teismins kontrols apimtimi, kuri priklausyt nuo vykdanios

institucijos, bt nesuderinama su lygiateisikumo principu. Todl atrodo, kad konkurencijos

bylose ETT paskirs tok pat kontrols intensyvum, kok jis taik panaiose bylose, kuris

lemt rezultat, kad Tetra Laval standartas bt privalomas nacionaliniams teismams

sprendiant bylas ES konkurencijos teiss srityje47

.

Siekiant isiaikinti, kokios nuomons iuo klausimu laikomasi Lietuvoje, verta

paminti LVAT aikinim Maeiki naftos II byloje. Teismas paymjo, jog Europos

Sjungos valstybi nari procesins normos konkurencijos teiss gyvendinimo srityje nra

harmonizuotos. Todl Lietuvos Respublikoje galioja joje priimti nacionaliniai teiss aktai, be

kita ko, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos vykdomas

Konkurencijos statymo ir Europos Bendrijos steigimo sutarties paeidim tyrimo

procedras. Taiau, siekiant kiek galima labiau suderinti Lietuvos Respublikos ir ES

konkurencijos santykius reglamentuojanias teiss normas, kaip tai numatyta Konkurencijos

statymo 1 straipsnio 3 dalyje, ir utikrinti tinkam i norm taikym Lietuvos

Respublikoje, reikia atsivelgti ir EB teisje galiojanias procesines konkurencijos teiss

taisykles.

Remiantis EB sutarties 10 straipsniu, negalima taikyti toki nacionalini procesini

norm, kurios EB sutarties 81 ir 82 straipsni taikym labai apsunkint arba padaryt

praktikai nemanomu (veiksmingumo reikalavimas), ir taikyti maiau palankias procesines

normas, nei taikomos nacionalini konkurencijos norm paeidim atvejais

(ekvivalentikumo reikalavimas).

Be to, atliekant tyrim dl galimo EB konkurencijos teiss paeidimo ir nagrinjant

toki byl Konkurencijos taryboje, btina laikytis bendrj EB teiss princip, o taip pat ir

EB teiss sistemoje pripastam tiriam kio subjekt pagrindini teisi, ypa teiss bti

iklausytam ir teiss gynyb. ios teiss aikiai tvirtintos tiek Konkurencijos statyme, tiek

47

Cit. op. 39, p. 73-74.

22

ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 bei Europos Bendrij Teisingumo Teismo

praktikoje48

.

Atsivelgiant tai, kas idstyta, ir tai, kad daugelyje byl Lietuvos teismai remiasi

ES Teism praktika, darytina ivada, kad Lietuvos teismai turt laikytis teismins kontrols

standart, suformuluot ES teism.

3.2 Teismin kontrol

Konkurencijos statyme numatyta, jog kio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad

buvo paeistos j iuo statymu ginamos teiss, turi teis Konkurencijos tarybos nutarimus

apsksti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus

taikyti sankcijas, atsisakyti taikyti sankcijas, byl nutraukti, grinti byl papildomam

tyrimui turi teis sksti proceso alys. Teismas, inagrinjs skund dl Konkurencijos

tarybos nutarimo, priima vien i i sprendim:

1) palikti nutarim nepakeist ir skund atmesti;

2) panaikinti nutarim arba atskiras jo dalis ir grinti byl Konkurencijos tarybai

papildomam tyrimui atlikti;

3) panaikinti nutarim arba atskiras jo dalis;

4) pakeisti nutarim dl koncentracijos, sankcij arba laikinojo pobdio priemoni

taikymo.

ABT 3 straipsnis nurodo, jog teismas nevertina ginijamo administracinio akto bei

veiksm (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo poiriu, o tik nustato, ar

konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas

nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl

kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus. ABT 15 straipsnio 1 dalies 1

punktas numato, kad administraciniai teismai sprendia bylas dl valstybinio

administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo.

Sistemikai aikinant ias nuostatas, darytina ivada, kad administracini teism

pagrindinis tikslas yra patikrinti administracinio akto teistum ir j patvirtinti arba visikai ar

i dalies panaikinti. Administracini teism uduotis nra pareikti savo nuomon dl bylos

48

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodio 8 d. nutartis administracinje byloje AB

Maeiki nafta v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. A248-715/2008.

23

esms, jau nekalbant apie administracins institucijos vaidmens permim ir naujo

sprendimo primim.

Tai galima paaikinti valdi padalijimo principu, kadangi Konkurencijos taryba yra

vieojo administravimo subjektas, vykdantis valstybin konkurencijos politik bei

kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos statymo, o administraciniai teismai galioti

atlikti peririnio teismo funkcijas. Teismas negali pakeisti vieojo administravimo subjekto

ir priimti u j atitinkamo administracinio akto49

. Taiau Konkurencijos statymo 39

straipsnio 4 punktas leidia teismui pakeisti nutarim dl koncentracijos, sankcij arba

laikinojo pobdio priemoni. Nors eksplicitikai nra nurodyta, taiau galima manyti, jog

teismas iuo atvilgiu turi neribot jurisdikcij. Vadinasi, teismas gali sprsti ir dl

koncentracijos, sankcij ir laikinojo pobdio priemoni tikslingumo. Tokia ivada darytina

atsivelgus reguliavim ES ir tai, kad yra siekiama ES ir Lietuvos konkurencijos teiss

suderinimo.

Atsivelgiant tai, kad literatroje nra vienodo aikinimo, kas yra teismins

kontrols apimtis, o kas intensyvumas, ioje dalyje tik paymtina, kad Lietuvos teismai

atlieka teiss, fakt ir sudting ekonomini vertinim kontrol. Tai ir bt laikoma

teismins kontrols apimtimi. Toliau darbe analizuojamas teismins kontrols intensyvumas.

3.3 Teismins kontrols intensyvumas

Keliose bylose LVAT atsivelg nusistovjusi Teisingumo Teismo praktik50

ir nurod:

Nors teismas paprastai turi isamiai vertinti Konkurencijos statymo 5 (9) straipsnio ir EB

steigimo sutarties 81 (82) straipsnio taikymo slygas, taiau vertindamas Konkurencijos

tarybos atlikt sudting ekonominio pobdio tyrim ivadas teismas turi patikrinti tik tai,

ar Konkurencijos taryba laiksi procedrini taisykli, ar visos ivados buvo motyvuotos, ar

nebuvo ikraipytos faktins bylos aplinkybs, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida,

ar nebuvo piktnaudiauta galiojimais. Teismas remiasi ETT teismins pagarbos Komisijos

49

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinje byloje Lietuvos

Respublikos konkurencijos taryba v. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal

ministerijos, Nr. A556

-45/2008. 50

Pavyzdiui, 1985 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Remia and Others v Commission

42/84, 34 punktas; 1987 m. lapkriio 17 d. sprendimo byloje British American Tobacco and Reynolds Industries

v Commission, 142/84 ir 156/84,62 punktas; 2003 m. spalio 2 d. sprendimo byloje Thyssen Stahl v Commission,

C-194/99 P, 78 punktas.

24

vertinimui principo formuluote, pritaiks j Lietuvai. Kadangi teismins pagarbos principas

siejamas su diskrecijos teise, diskrecija aptariama plaiau.

Administracin diskrecija yra siejama su vykdomosios valdios funkcij

gyvendinimu, vieuoju administravimu51

. Administracins institucijos diskrecijos teis

suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikr veiklos laisv

priimant sprendimus, galinanti j i keleto teisikai galim elgesio variant pasirinkti t,

kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Btent administracin diskrecija utikrina lankstum

vieojo administravimo institucij ir pareign veikloje, leidia jiems adekvaiai reaguoti

ikilusias problemas bei operatyviai sprsti ikilusius klausimus, nes statym leidjas,

priimdamas statymus, negali numatyti vis aplinkybi, kurios gali ikilti ateityje52

.

Konkurencijos taryba, kaip vieojo administravimo subjektas, tam tikrose srityse turi

diskrecijos teis. Taiau jos diskrecija, kaip ir bet kuri kita, nra ir negali bti absoliuti. Yra

vairi administracin diskrecij ribojani veiksni, taip pat vieojo administravimo

subjektai, gyvendindami jiems suteiktas diskrecines galias, privalo laikytis tam tikr

princip53

. Vieojo administravimo subjektas privalo veikti jam suteiktos kompetencijos

ribose, gyvendinant diskrecij turi bti utikrintas diskrecini sprendim teistumas,

motyvuotumas, nealikumas ir objektyvumas, utikrinama asmen, kuriuos ie sprendimai

lieia, lygyb prie statymus, priimam sprendim proporcingumas jais siekiamam tikslui,

protingo termino reikalavimas administracins diskrecijos gyvendinimo procese, kit

tinkamo administracins diskrecijos gyvendinimo proceso princip gerbimas.

prasta manyti, jog nevertinama diskrecija egzistuoti negali54

. Atsivelgiant

administracini teism vaidmens svarb utikrinant konstitucins nuostatos valdios

staigos tarnauja monms gyvendinim, ginant asmen teises nuo vykdomosios valdios,

vieojo administravimo institucij piktnaudiavimo joms suteiktais galiojimais, manytina,

kad teisminis administracins diskrecijos vertinimas negali bti pavirutinikas arba

atsitiktinis55

.

Atsivelgiant teismo cituojam ETT praktik, t. y. teismins pagarbos princip,

darytina ivada, kad Konkurencijos taryba turi diskrecij sudting ekonominio pobdio

51

LINKEVIIT, Ingrida. Administracin diskrecija ir jos vertinimas teism praktikoje. In Jurisprudencija

[interaktyvus]. 2006, nr. 5(83) [irta 2011-04-12], p. 65-72. Prieiga per internet:

. 52

Ibid. 53

Ibid. 54

Ibid. 55

Ibid.

http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=268176

25

tyrim srityje, o Lietuvos teism teismins kontrols intensyvumas skiriasi priklausomai nuo

to, ar teismai atlieka fakt ir teiss kontrol (visika kontrol), ar sudting ekonominio

pobdio tyrim kontrol (ribota kontrol). Kitaip tariant, teismins kontrols intensyvumas

priklauso nuo Konkurencijos tarybai priklausanios diskrecijos teiss.

Daugiausia nuorod dl vieojo administravimo subjektams suteikiamos diskrecijos

ir teismo kontrols santykio bei dl ABT 3 straipsnio 2 dalies aikinimo pateikia LVAT savo

2006 m. gruodio 18 d. nutartyje56

. Ginas ioje byloje kilo dl to, ar Ryi reguliavimo

tarnyba tinkamai apibr didmenin plaiajuosio ryio prieigos rink, ar tinkamai buvo

vertinta pareikjo padtis ioje rinkoje, ar nebuvo paeistos rinkos tyrimo taisykls

(nepaisant to, jog atsakovas ioje byloje buvo ne Konkurencijos taryba, o Ryi reguliavimo

tarnyba, visi teismo iaikinimai pritaikytini ir Konkurencijos tarybai). Pirmosios instancijos

teismas nevertino atlikto rinkos tyrimo turinio motyvuodamas rinkos tyrimo specifika ir tuo,

kad rinkos tyrimas yra ekonominis vertinimas, o pagal ABT 3 straipsnio 2 dal teismas

nevertina ginijamo administracinio akto bei veiksm (neveikimo) politinio ar ekonominio

tikslingumo poiriu, o tik nustato, ar konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas

teiss aktas, ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika)

neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo

atitinkamus galiojimus. LVAT su tokia pozicija nesutiko ir nurod, jog tai, kad atsakovas

turi didel diskrecij atitinkamos rinkos apibrimo srityje, nereikia, jog jis bet kuriuo atveju

neturi pagrsti savo ivad svariais isamaus ir kruoptaus tyrimo metu surinktais

argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti isami sprendimo primimo prieasi,

atskleidiani konkreius logini apmstym, grindiani jo sprendim, ingsnius.

Atsakovas privalo atidiai itirti atitinkam rink, paremti savo vertinim argumentais, kurie

nra aikiai nereikmingi ir kurie pagrindia jais remiantis padarytas ivadas, kurie atspindi

faktines aplinkybes tokias, kokios jos i tikrj yra, bei kuri pakanka pagrindimui, ir

atsivelgti visus svarbius veiksnius.

Taigi tai, kad teismas pripasta, jog atsakovas turi ekonomini klausim vertinimo

laisv, nereikia, jog teismas turi susilaikyti nuo atsakovo atliekamos teisins ekonomini

duomen kvalifikacijos kontrols. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinim, ar

vieojo administravimo institucija nepaeid jai suteiktos diskrecijos iorini rib.

56

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodio 18 d. nutartis administracinje byloje AB

Lietuvos telekomas v. Lietuvos Respublikos ryi reguliavimo taryba, Nr. A7-2203-06.

26

Taip pat teismas nurod, jog teisin ekonomini rodikli interpretacijos kontrol

btina, taiau atsakovo diskrecijos teiss ribose atlikt sudting ekonomini vertinim

teismin kontrol turi apsiriboti tikrinimu:

1) ar atsakovas laiksi nustatytos rinkos tyrimo procedros;

2) ar materialiai tikri yra faktai, kuriais rmsi atsakovas;

3) ar atsakovas nepiktnaudiavo kompetencija, nesivadovavo neleistinais motyvais;

4) ar atsakovas, tirdamas rink, rmsi teisikai reikmingais kriterijais ir nesirm

kriterijais, kurie nra teisikai reikmingi;

5) ar atsakovo aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri

atsakovas buvo steigtas ir gavo atitinkamus galiojimus;

6) ar atsakovas nepadar akivaizdios vertinimo klaidos.

Tokios apimties teismo kontrol ne apriboja diskrecijos teis, o tik nubria normines

jos ribas. Be to, tik atliekant toki teismin kontrol pareikjui gali bti suteikta visapusika

teisin apsauga, kuri priklauso jam ir administracini akt, priimam srityse, kuriose vieojo

administravimo institucija turi diskrecijos teis, atvilgiu.

Teismas, tikrindamas, ar atsakovas laiksi rinkos tyrimo procedros, privalo

patikrinti ne tik tai, ar buvo laikytasi formali procedrini reikalavim, pavyzdiui, ar

laikytasi derinimo tvarkos, bet ir tai, ar atsakovas kruopiai ir nealikai ityr visas svarbias

aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendim.

Tam, kad teismas galt nustatyti, ar atsakovas nepadar akivaizdios vertinimo

klaidos, turi bti atlikta teisin atsakovo atliktos ekonomins analizs, ekonomini duomen

vertinimo interpretacijos kontrol. Tokia teismo kontrol turi apimti:

1) pateikt rodym materialinio tikrumo, patikimumo, nuoseklumo tikrinim;

2) tikrinim, ar pateikti rodymai atspindi visus esminius duomenis, kuriuos turi

bti atsivelgta vertinant sudting situacij;

3) ar pateikt rodym visuma pagrindia padarytas ivadas.

Teismas, vertindamas atsakovo atlikt atitinkamos rinkos apibrim, neturi

apsiriboti formali procedrini reikalavim laikymosi tikrinimu, bet i esms analizuoti

pareikjo nurodytus argumentus bei rodymus, t. y. patikrinti, ar rodymai, kuriais

remiamasi, yra patikimi, nuosekls ir isams; ar surinkti ir panaudoti visi svarbs rodymai,

ar nesiremta maai reikmingais ir prietaringais dalykais ir panaiai.

Tokia kontrol negali bti tapatinama su ekonominio tikslingumo vertinimu, pagal

ABT 3 straipsnio 2 dal nepatenkaniu administracini teism kompetencij, nes teismas

27

iuo atveju tikrina ne tai, ar Konkurencijos tarybos iskirti atitinkamos rinkos apibrimo

kriterijai yra ekonomikai pagrsti ir racionals, o tai, ar Konkurencijos tarybos surinkt

ekonomini duomen kiekybine ir kokybine prasme pakanka, kad j pagrindu galima bt

daryti ivad, jog iskirti ekonominiai kriterijai vykdyti arba nevykdyti. T. y., tarp kit, turi

bti nustatyta, ar atsakovas nustat visas aplinkybes, kurias jis privaljo nustatyti

vadovaudamasis teiss aktais.

Pamintina, jog ioje byloje LVAT intensyviai rmsi naujausia ES Teism

praktika. Taiau apgailestautina, kad konkurencijos byl praktikoje nebeminjo tokio

aikinimo.

Lietuvos teism praktikoje Popieriaus didmeninink57

byloje Konkurencijos tarybos

ivada, jog rinkos yra oligopolins santykinai didels koncentracijos, buvo priskirta

sudtingo ekonominio pobdio tyrimo ivadoms. Lietuvos pato58

ir Maeiki naftos II59

byloje kaip sudtingas ekonominio pobdio tyrimas buvo vardintas atitinkamos rinkos

apibrimas, o Lietuvos energijos60

byloje kain vertinimas. Lietuvos komunikacijos

agentr asociacijos ir jos nari61

byloje LVAT paymjo, kad iimties pagal Konkurencijos

statymo 6 straipsn taikymas paprastai yra susijs su sudtingu ekonominiu vertinimu.

iose bylose teismai paymjo, jog vertindamas Konkurencijos tarybos atlikt

sudting ekonominio pobdio tyrim ivadas teismas turi patikrinti tik tai, ar

Konkurencijos taryba laiksi procedrini taisykli, ar visos ivados buvo motyvuotos, ar

nebuvo ikraipytos faktins bylos aplinkybs, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida,

ar nebuvo piktnaudiauta galiojimais. Taigi teismai aikiai pripaino Konkurencijos tarybos

diskrecij mintose srityse.

Toliau bus aptariamos dvi bylos, susijusios su sudtingu ekonominiu vertinimu,

Vilniaus energijos ir Maeiki naftos II.

57

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinje byloje UAB

Libra Vitalis, UAB Papyrus Lietuva v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. A502-34/2009. 58

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandio 2 d. nutartis administracinje byloje AB

Lietuvos patas v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. A-502-341/2009. 59

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodio 8 d. nutartis administracinje byloje AB

Maeiki nafta v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. A248-715/2008. 60

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinje byloje UAB

Vilniaus energija v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. A-822-454/2009. 61

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinje byloje Nr.

A525-2577/2011.

28

Vilniaus energijos byla

Vilniaus energijos byloje62

dl atitinkamos rinkos apibrimo ir dominuojanios

padties nustatymo gino nekilo, taiau UAB Vilniaus energija nesutiko su Konkurencijos

tarybos pateiktu nesining kain aikinimu, kuris svarbus vertinant, ar tiriami veiksmai yra

piktnaudiavimas. LVAT, pripaindamas, kad kain vertinimas yra sudtingas ekonominio

pobdio tyrimas, nurod, jog su tuo susijusios Konkurencijos tarybos ivados pirmiausia i

esms vertintinos mint procesini aspekt poiriu, giliau neanalizuojant su atitinkama

rinka susijusi konkrei materialinio pobdio ivad teisingumo ar pagrstumo.

Perskaiius i pastraip susidaro spdis, kad teismas pasirinko maiau intensyvi kontrol

dl Komisijos diskrecijos sudtingo ekonominio vertinimo srityje. Taiau teismas prie tai

nebuvo paminjs procesini aspekt, kuri poiriu turt bti vertinamos Konkurencijos

tarybos ivados, o dl atitinkamos rinkos apibrimo ioje byloje gino ivis nekilo. Galima

manyti, kad teismas paminjo sudtingo ekonominio pobdio tyrim tik nordamas

apsidrausti, jei nepakankamai isamiai ianalizuos gin dl nesining kain aikinimo.

Toje byloje Konkurencijos taryba padar ivad, jog UAB Vilniaus energija,

sutartyse su komunikacini tuneli nuomininkais taikydama nuomos tarifus, kurie buvo

neproporcingi komunikaciniuose tuneliuose esani komunikacij skerspjvio plotams bei

uimamoms erdvms, komunikacini tuneli nuomininkams taik nesiningas kainas. Tokie

UAB Vilniaus energija veiksmai prietarauja Konkurencijos statymo 9 straipsnio 1 punkto

reikalavimams. Taiau, teismo nuomone, i aplinkyb buvo reikminga nustatant, ar kainos,

taikomos kio subjektams, yra siningos, taiau per se nepagrindianti, jog taikytos kainos

buvo taikomos paeidiant Konkurencijos statymo 9 straipsnio 1 punkte tvirtintus

reikalavimus.

Teismas nurod, jog Konkurencijos tarybos nutarime nra pakankamai isamiai

paaikinama, kodl nagrinjamu atveju taikomos kainos laikytinos nesiningomis, nra

duomen, kaip buvo, ir ar ivis buvo vertinti paaikinimai, kiti duomenys, atskleidiantys,

kas sudaro ginijam kain, neanalizuota, kokios yra patiriamos dl paslaugos teikimo

ilaidos, eksploataciniai, atnaujinimo, profilaktikos ir kiti katai, kuriuos apeliantas patiria

teikdamas paslaugas, nra pateikta isami duomen, kokios yra u paslaugos teikim

gaunamos pajamos. Tai yra, Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas neatskleidia, kokia yra

i paslaug teikimo ekonomin vert. Konkurencijos taryba taip pat nenustat, ar skirtumas

62

Cit. op. 60.

29

tarp patirt ilaid ir taikom kain yra pernelyg didelis, kas, atsivelgus Europos Bendrij

Teisingumo Teismo praktik, yra vienas i esmini element, siekiant nustatyti, ar taikomos

kainos yra nesiningos. Atkreiptinas dmesys, kad ekonomin vert turi bti nustatoma

atsivelgus konkreias bylos aplinkybes, taip pat su ilaidomis nesusijusius faktorius.

Kaip minta, tyrimo metu nustaius, kad teikiamos paslaugos nra pagrstos

ekonomine verte ir skirtumas tarp gaunamo pelno ir patiriam ilaid yra pernelyg didelis,

toliau turt bti tiriama, ar ios kainos yra nesiningos. Kaip matyti i Konkurencijos

tarybos nutarimo, nagrinjamu atveju nebuvo vertinama, ar i paslaug teikimas yra

enkliai brangesnis nei kit moni paslaug teikimas kitose arba susijusiose rinkose.

Teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba neityr vis nesining kain

nustatymui reikming aplinkybi ir nepakankamai motyvavo, kodl ginijamos kainos

laikytinos nesiningomis. Kaip matyti i teismo sprendimo, jis atkreip dmes daugyb

reikming aplinkybi, kurios yra iimtinai susijusios su ekonominiais klausimais. Galima

daryti ivad, kad Konkurencijos taryba neatliko savo pareigos atidiai itirti visas

nesining kain nustatymui reikmingas aplinkybes, vertinimas nra paremtas

argumentais, kurie atspindt faktines aplinkybes tokias, kokios jos i tikrj yra, kurie nra

aikiai nereikmingi ir kurie pagrindia jais remiantis padarytas ivadas, neatsivelg visus

atitinkamus veiksnius. Teismas nepakeit Konkurencijos tarybos nuomons savja, ir kain

ar galima teigti, jog msi kompleksinio ekonominio vertinimo esms, nes tokiam vertinimui

trko daugybs faktini aplinkybi nustatymo. Taiau negalima teigti, kad teismo kontrol

nebuvo intensyvi ar gana isami.

Maeiki naftos II byla

Maeiki naftos II63

byloje pirmosios instancijos teismas nesutiko su Konkurencijos

tarybos pateiktu preks rinkos apibrimu. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas

panaikino Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucins dalies pirm, antr ir trei punktus

dl esmini procedrini paeidim kaip neteistus, nes juos priimant buvo paeistos

pagrindins procedros, ypa taisykls, turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi

vertinim bei sprendimo pagrstum (ABT 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nepriklausomai nuo to, teismas gin vertino i esms.

Kadangi AB Maeiki nafta nesutiko su Konkurencijos tarybos pateiktu rinkos

apibrimu, teismas paymjo, jog nesant konkrei ir nepaneigiam kriterij preks rinkos

63

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birelio 28 d. sprendimas administracinje byloje AB

Maeiki nafta v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. I-2034-07/2007.

30

apibrimui, taiau esant btinumui tok apibrim nustatyti, btina vertinti byloje

nustatytas faktines aplinkybes, preki pardavimo kiekius, slygas bei vertinti pai naujausi

Europos Komisijos praktik (nuomon) iuo klausimu. Teismas rmsi AB Maeiki

nafta pateiktais paaikinimais, kuri Konkurencijos taryba nepaneig, ir iskyr dvi atskiras

rinkas: pardavimus dideliais kiekiais i gamyklos ir didmeninius pardavimus. Nurod, jog

tokias ivadas patvirtina Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimas ir Europos

Komisijos sprendimas dl PKN Orlen ir AB Maeiki nafta koncentracijos ir konstatavo,

kad idstytos aplinkybs patvirtina, kad atsakovas neteisingai apibr preks rink. Taigi

teismas pats apibr preks rink jis msi Konkurencijos tarybos kompleksinio

ekonominio vertinimo esms ir net pakeit jos nuomon savja.

Toliau teismas, vertins Konkurencijos tarybos ir AB Maeiki nafta argumentus

bei paaikinimus, konstatavo, kad Konkurencijos taryba, apibrdama geografines rinkos

ribas, padar kelet paeidim, kurie slygoja nepagrstas ivadas.

Pagal Konkurencijos statymo 3 straipsnio 7 ir 8 punkt nuostatas bei Konkurencijos

tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 patvirtintus Konkurencijos tarybos paaikinimus dl

atitinkamos rinkos apibrimo64

(toliau Paaikinimai dl atitinkamos rinkos apibrimo)

Konkurencijos taryba privalo atlikti klii eiti rink analiz. Taiau Konkurencijos taryba

tokios analizs nedar. Padarydama ivad apie saugojimo terminal trkum Konkurencijos

taryba i esms nesirm jokiais atliktais tyrimais, analizmis ar surinktais objektyviais

duomenimis, kas leidia padaryti ivad, jog ivada apie saugojimo terminal trkum nra

pagrsta. ias ivadas patvirtina ir pareikjo kartu su skundu pateikta naftos produkt

saugojimo terminal analiz, kuri patvirtina, jog saugojimo terminal trkumo nra, ir

kurioje pateikt duomen bei padaryt ivad Konkurencijos taryba nepaneig. Teismas

padar ivad, kad Konkurencijos taryba neatliko objektyvaus vis aplinkybi ir rodym dl

pokyi per 2002-2004 m. laikotarp vertinimo ir nepagrstai nesivadovavo Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo sprendime numatyta pozicija, apibrdama rink

didesnij tariamo paeidimo laikotarpio dal. Tuo buvo paeistos Konkurencijos statymo 3

straipsnio 7 ir 8 dalys bei Paaikinimai dl atitinkamos rinkos apibrimo, nes Konkurencijos

taryba neatsivelg skirtingas konkurencijos slygas, turinias takos kainai, kurios apimt

15% muito poveik, neatsivelg tarifus, kaip to yra aikiai reikalaujama Paaikinimuose dl

atitinkamos rinkos apibrimo.

64

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 17 Dl Konkurencijos

tarybos paaikinim dl atitinkamos rinkos apibrimo (Valstybs inios, 2000, Nr. 19-487).

31

Pagal Konkurencijos statymo 3 straipsnio 7 ir 8 punktus ir Paaikinim dl

atitinkamos rinkos apibrimo nuostatas, Konkurencijos taryba turi atlikti konkurencijos

slyg analiz, tame tarpe sistemin konkurencijos proceso, konkurent, konkurent rinkos

dali, prekybos sraut ir transporto kat analiz. Konkurencijos taryba i reikalavim

nevykd ir neinagrinjo keli veiksni, kurie turjo bti inagrinti, t. y. neinagrinjo vis

gretim teritorij, o sutelk dmes tik Lenkij, nenurod kit dalyvi, be pareikjo, rinkos

dali pasiskirstymo, neinagrinjo prekybos sraut, neinagrinjo transporto kat, iskyrus

Lenkij.

Konkurencijos taryba apibrdama tiek preks rink, tiek geografin rink pareikj

kaip kio subjekt vertino apjungdama vien visum tiek motinin mon, tiek jos

dukterines bendroves. Tuo tarpu vertindama pareikjo verslo partnerius (konkurentus)

neatsivelg tai, kad ie kio subjektai tra tik dukterins mons, o motinins mons yra

tarptautins kompanijos (koncernai), vykdantys veikl daugelyje ali, tame tarpe Lietuvoje,

ir dalyvaujantys naftos versle nuo naftos telkini valgybos, naftos gavybos iki mamenins

prekybos, tame tarpe apimant naftos perdirbim bei vairaus lygio prekyb naftos produktais,

t.y. turintys ypatingai didel pirkj gali, tuo paiu galintys vykdyti didel konkurencin

spaudim pareikjui. Teismo manymu, toks skirtingas kio subjekt statuso vertinimas

paeid Konkurencijos statymo 3 straipsnio 4 ir 12 dalis, kas slygojo neteising tiek preks,

tiek geografins rinkos apibrim.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neminjo pagarbos Konkurencijos

tarybos vertinimams pricipo, nenurod, jog rinkos apibrimas yra sudtingas ekonominio

pobdio tyrimas. Teismas net pateik savo preks rinkos apibrim. Konkurencijos taryba

preks rink buvo apibrusi kaip naftos produkt perdirbimo arba benzino pardavim i

gamyklos rink ir naftos produkt perdirbimo arba dyzelino pardavim i gamyklos rink.

Tuo tarpu teismas savo sprendime atskiras preks rinkas iskyr pardavimus dideliais

kiekiais i gamyklos, apimanius import bei pardavimus dideliais kiekiais, kai produktai

tiekiami saugojimo terminalus, ir didmeninius pardavimus autotransportu, kurie apima

pardavimus i nuosav arba nuomojam sausumos terminal smulkiems perpardavjams,

mamenininkams ar dideliems (pramoniniams) galutiniams vartotojams.

Taiau, kalbdamas apie geografin rink, teismas nurod, jog esant neteisingiems,

nepilniems ar nepatikrintiems pirminiams duomenims, i pagrindu padarytos ivados taip

pat negali bti teisingos. Kadangi teismas nurod, jog paeidimai buvo dl pirmini

32

duomen, vadinasi, teismui nebuvo prasms tikrinti j vertinimo, t. y. j pagrindu padaryt

ivad. Bet vl, teismo kontrol buvo intensyvi.

Nagrinjant byl apeliacine tvarka65

LVAT atitinkamos rinkos apibrim jau

vardino sudtingu ekonominio pobdio tyrimu ir paymjo, kad j vertindamas teismas turi

patikrinti tik tai, ar Konkurencijos taryba laiksi procedrini taisykli, ar visos ivados buvo

motyvuotos, ar nebuvo ikraipytos faktins bylos aplinkybs, ar nebuvo padaryta akivaizdi

vertinimo klaida, ar nebuvo piktnaudiauta galiojimais.

Teismas rmsi Konkurencijos 36 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog

Konkurencijos tarybos nutarime turi bti nurodyti paeidjo bei kit asmen paaikinimai,

pateikti Konkurencijos tarybai, bei j vertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis

pagrindas. Taiau skundiamame Konkurencijos tarybos nutarime nra pakankamai isamiai

paaikinama, kodl Konkurencijos taryba ignoravo daugel pareikjo pateikt argument ir

kodl buvo pasirinktas ne toks preks rinkos apibrimas, kok sil pareikjas.

Toliau teismas nurod Konkurencijos tarybos nutarimo trkumus. Jo nuomone,

Konkurencijos taryba savo galutiniame nutarime neaptar daugelio tarptautini naftos

pramons ekspert ivad, giliau neanalizavo su nagrinjamais klausimais susijusios Europos

Komisijos, Latvijos konkurencijos tarybos ir savo paios praktikos ir tinkamai nepagrind

savo argument, kodl Konkurencijos tarybos ivados skiriasi nuo mint institucij

padaryt ivad. Konkurencijos taryba nepakankamai vertino, ar skirtinguose tiekimo

grandins (platinimo) lygmenyse susiduriama su skirtingomis konkurencinmis slygomis,

kaip konkreiai skiriasi naftos produkt (benzino ir dyzelino) paklausos ir pasilos struktra,

rinkodara ir kainodara bei sudarom sutari slygos priklausomai nuo to, kokiame platinimo

lygmenyje ir kokiems konkretiems klientams ie produktai parduodami. Konkurencijos

taryba turjo vertinti kiekvieno platinimo lygmens specifik, juose veikiani subjekt ir j

vykdomos veiklos ypatumus, o taip pat konkreius i subjekt poreikius. Teismui kilo

pagrst abejoni, ar Konkurencijos taryba tinkamai iskyr nagrinjamose rinkose

egzistuojanius tiekimo grandins lygmenis ir juose vykstanius konkurencinius santykius ir

ar gerai apskaiiavo iose rinkose veikiani subjekt rinkos dalis.

Kalbant apie geografins rinkos apibrim, Konkurencijos taryba neatliko isamios

ir visapusikos geografins rinkos analizs, nevertino vis reikming rinkos tyrimo

kriterij, todl jos ivados negali bti laikomos pagrstomis. Konkurencijos taryba neatliko

65

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodio 8 d. nutartis administracinje byloje AB

Maeiki nafta v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nr. A248-715/2008.

33

tinkamo teisinio, faktinio ir ekonominio geografini rink vertinimo, kuris yra reikalingas,

norint teisingai apibrti atitinkam rink. Galima paminti, jog Konkurencijos taryba

nepakankamai ianalizavo konkurencijos slyg u Baltijos valstybi rib, nevertino naftos

produkt pasilos ir paklausos Baltijos jros regione per atitinkam laikotarp, nepakankamai

pasisak dl pareikjo pateikt duomen vertinimo. Byloje taip pat yra duomen, kurie

kelia abejoni dl Konkurencijos tarybos ivad, susijusi su naftos produkt terminal

trkumu, kaip klitimi patekti rink, pagrstumo.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba neityr vis

atitinkamos rinkos apibrimui reikming aplinkybi, nepaalino kai kuri faktinio

pobdio abejoni ir nepakankamai motyvavo savo pasirinkt rinkos apibrim, taip

paeisdama Konkurencijos statymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Konkurencijos tarybos nutarime padarytos ivados negali bti laikomos pagrstomis ir

objektyviomis. Teismas konstatavo, jog, norint teisingai nustatyti preks rink nagrinjamu

atveju, btina papildomai vertinti pamintus aspektus. Teismas nurod daugyb

Konkurencijos tarybos nutarimo trkum, ir, iems trkumams paalinti, g