JPP KURK LIETUVAI

REGIONŲ INVESTICIJŲ RINKODARA

Julija Kačanova Gerda Kalpokaitė 2015 m. sausio mėn.

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol

kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos

pritaikymo programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems

profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios

Lietuvos ateities kūrimo.

1

ĮVADAS

Lietuva turi didelį potencialą pritraukti užsienio investuotojus: puiki geografinė padėtis ir

išvystyta infrastruktūra suteikia prieigą ir prie valstybių kaimynių, 93 % Lietuvos gyventojų turi

vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą ir daugiau nei pusė gyventojų kalba bent dviem užsienio

kalbomis. Palankų investicinį klimatą taip pat liudija čia sėkmingai kuriančios ir plėtojančios savo

veiklą tarptautinės įmonės: „Barclays“, „Danske Bank“, „Kinze“ ir daugelis kitų.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra suprantamos kaip užsienio

kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau veikiančias vietines įmones, kai užsienio

investuotojas įgyja teisę į ne mažiau kaip 10 % įmonės įstatinio kapitalo. Užsienio įmonės gali

steigti gamybines patalpas, perimdamos, atnaujindamos senas arba statydamos naujas. Taip pat

daug investicijų nukreipiama į Lietuvoje steigiamus paslaugų centrus.

Šalyje veikiančios užsienio įmonės sumoka daugiau socialinio draudimo bei pajamų

mokesčių nei vietinės. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, iš 10 daugiausia mokesčių į

valstybės biudžetą 2013 m. Lietuvoje sumokėjusių įmonių 6 turėjo užsienio kapitalo ir jų sumokėti

mokesčiai sudarė net 68 % dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų įmokų. Be to, užsienio įmonių

darbuotojai uždirba vidutiniškai 1,8 karto daugiau nei lietuviškų įmonių. TUI privalumai taip pat

pasireiškia kaip nauda vietiniams tiekėjams: besikuriančios užsienio įmonės nuomojasi biurus arba

gamybines patalpas, perka detales ar žaliavas, užsako logistikos, pakavimo ir daugelį kitų

paslaugų iš vietinių verslininkų. Taip atsiranda bendra TUI nauda šalies ekonomikai – didėja

perkamoji gyventojų galia, kuriamos naujos darbo vietos, gerėja investicinis klimatas, perimama

geroji valdymo patirtis, didėja produktyvumas bei bendras šalies žinomumas ir konkurencingumas.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2014 m. kurti verslą arba plėstis Lietuvoje nusprendė net

29 užsienio kompanijos. Per artimiausius trejus metus šios įmonės planuoja sukurti beveik 2 tūkst.

naujų darbo vietų. Tačiau visas Lietuvos potencialas pritraukti užsienio verslus nėra išnaudotas –

didžioji dalis investicijų sukoncentruota aplink Vilnių, o regionai nėra efektyviai atstovaujami, nėra

išgryninamas ir komunikuojamos mažesniuose miestuose esantis potencialas, trūksta bendros

investicijų pritraukimo strategijos nacionaliniu mastu.

Šio projekto tikslas – prisidėti prie „Investuok Lietuvoje“ jau įgyvendinamo siekio pritraukti

daugiau užsienio investicijų į Lietuvos regionus (> 50 % už Vilniaus ribų). Šiam tikslui pasiekti mes

išsikėlėme tokius uždavinius:

identifikuoti problemas, trukdančias pritraukti investicijas į regionus;

2

pasiūlyti efektyviausią ir tinkamiausią organizacinę struktūrą investicijoms į Lietuvos

regionus pritraukti;

pateikti investicijų rinkodaros rekomendacijas Lietuvos savivaldybėms.

Šioje ataskaitoje bus apžvelgiami pagrindiniai projekto etapai, išvados bei teikiami pasiūlymai

dėl tolesnio įgyvendinimo.

PROBLEMOS APIBRĖŽIMAS

Nors Lietuva gali didžiuotis sėkmingomis užsienio įmonėmis, kurios savo veiklos plėtrai

pasirinko būtent mūsų šalį, didžioji dalis TUI sukoncentruota aplink Vilnių ir regionuose esantis

potencialas nėra visiškai identifikuojamas ir atskleidžiamas. Viena iš priežasčių – bendros

investicijų pritraukimo organizacinės struktūros trūkumas Lietuvos mastu: yra daug su investicijų

pritraukimu dirbančių organizacinių vienetų (savivaldybės, verslo informacijos centrai, įvairios

agentūros, laisvosios ekonominės zonos ir kt.), tačiau dažnai jų funkcijos dubliuojasi, nėra aiškios

atskaitomybės ir funkcijų pasiskirstymo. Tarp institucijų trūksta bendradarbiavimo ir bendros

regionų plėtros vizijos. Kadangi didžioji dalis investicijų sutelkta aplink Vilnių, didėja atskirtis tarp

regionų, taip pat migracija, o regionuose esantis potencialas lieka neišnaudotas ir tai trukdo

vientisam bei nuosekliam Lietuvos augimui.

Siekiant sėkmingai pozicionuoti regionus reikia efektyviau atskleisti stipriąsias puses, o

Lietuvoje nėra tinkamai išnaudojamos rinkodaros priemonės: interneto svetainėse dažnai trūksta

investuotojui aktualios informacijos, taikomi pasenę rinkodaros sprendimai bei naudojama žemos

kokybės medžiaga. Trūksta žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų.

Dėl išvardytų priežasčių ne tik nėra sėkmingai pozicionuojami regionai, bet ir nėra efektyviai

atstovaujami regione įsikūrusių investuotojų poreikiai. Vis dėlto, kaip rodo geroji praktika, po-

investicinis aptarnavimas yra efektyvi priemonė pritraukti daugiau investicijų, nes sėkmingai

veikiančios įmonės yra linkusios plėstis ir kurti daugiau darbo vietų

Mūsų projektą sudarė trys pagrindinės dalys. Pirmas etapas – gerosios užsienio praktikos

analizė: nagrinėta internete pateikta informacija, regioninių agentūrų ir savivaldybių tinklalapiai,

konsultuotasi su šių institucijų atstovais. Taip pat analizuota padėtis Lietuvoje, kokios institucijos ir

kurias funkcijas atlieka. Antro etapo tikslas buvo identifikuoti galimus investicijų pritraukimo į

regionus organizacinius modelius bei nustatyti Lietuvoje tinkamiausią struktūrą. Paskutiniu projekto

etapu buvo dirbama su investicijų rinkodara dviem kryptimis: siekiant apibendrinti rinkodaros

rekomendacijas savivaldybėms, buvo dirbama su bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašu, o siekiant pademonstruoti rinkodaros priemonių

3

taikymą, buvo dirbama su Kauno miesto savivaldybe ir dalyvaujama tinklalapio www.kaunas.lt

atnaujinimo darbuose, konsultuojant dėl anglų k. versijos „verslo“ skilties ir rinkodaros priemonių,

nukreiptų į TUI pritraukimą.

1 pav. Projekto etapai

GEROSIOS UŽSIENIO PRAKTIKOS ANALIZĖ

Siekiant nuosekliai atsirinkti gerąsias užsienio praktikas bei užtikrinti, kad būtų analizuojami

sėkmingi pavyzdžiai, pirmiausia buvo apžvelgta daugybė reitingų (pvz., „FDI Intelligence“),

išskiriančių efektyviausias TUI pritraukimo strategijas, novatoriškumą, skaitmeninės rinkodaros

taikymą pritraukiant TUI, ateities potencialą TUI apimčiai augti. Taip pat buvo svarbu užtikrinti

įvairiapusiškumą (pvz., pagal finansavimo šaltinius) bei bendrą pritaikomumą Lietuvai (dydis,

pagrindinės pramonės šakos), todėl į galutinį analizuojamų atvejų sąrašą, remiantis sudaryta

kriterijų matrica, buvo įtrauktos tiek sostinės regioną („Helsinki Business Hub“, „Copenhagen

Capacity“), tiek kitus regionus atstovaujančios agentūros („Business Birmingham“, „Invest in

Wroclaw“, „Invest in Kotka-Hamina Region“ (Cursor OY), „Invest in Norrbotten“), tiek vieną miestą

atstovaujantys vienetai („Cluj-Napoca“, Lodzė). Su atrinktų 8 regioninių agentūrų atstovais buvo

organizuojami telefoniniai interviu, vykdomos nuotolinės konferencijos, išsamiai nagrinėjama

internete pateikiama informacija, vertinami tinklalapiai. Šių užsienio praktikų pagrindu buvo

analizuota investicijų pritraukimo į regionus organizacinė struktūra, bendradarbiavimas su

nacionaline agentūra ir kitomis organizacijomis, veiklos finansavimo šaltiniai, naudojamos

rinkodaros priemonės ir jų efektyvumas pritraukiant TUI.

4

1 lentelė. Pasirinkimo kriterijų matrica

Gerosios užsienio praktikos analizė parodė, jog dauguma už investicijų pritraukimą į regionus

atsakingų institucijų yra finansuojamos viešojo sektoriaus. Darbuotojų skaičius regioninėse

agentūrose labai svyruoja: analizuojamose organizacijose jis buvo nuo 2 iki 60 darbuotojų. Taip pat

labai skirtingos lėšos (nuo 10 iki 60 % biudžeto) yra skiriamos rinkodarai bei naudojamos kiek

skirtingos priemonės. Tačiau socialinius tinklus pasitelkia visos analizuojamos agentūros (išskyrus

„Cluj-Napoca“), visos skiria nemažai dėmesio spaudai, nors kitų tradicinių kanalų (TV ir radijo)

nebenaudoja. Prie efektyviausių priemonių daugiausia priskiriamos tikslinės rinkodaros programos,

nukreiptos į konkrečias rinkas ar investuotojus (žr. 2 pav.).

2 pav. Identifikuotos efektyviausios rinkodaros priemonės

Analizuotų agentūrų atstovai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą, kuriant regionų įvaizdį ir

pritraukiant TUI. Todėl, norint sėkmingai pritraukti TUI, svarbų vaidmenį atlieka ir organizacinė

struktūra, kuri kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Apibendrinę, išskyrėme 4 pagrindinius

organizacinius modelius, taikomus pritraukiant investicijas.

5

Pirmas modelis

Pirmas scenarijus paremtas Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiais („Nacionalinė

agentūra ir regioninės agentūros“): regioninė agentūra glaudžiai bendradarbiauja su regioninėmis

agentūromis, dalijasi kontaktais ir kt. Šiuo atveju regioninės agentūros tampa tarsi vietiniais

nacionalinės agentūros partneriais tam tikrame regione, bet nėra nacionalinės agentūros dalis.

3 pav. TUI pritraukimo modelis: „Stipri nacionalinė agentūra“

Modelio pranašumai:

• Glaudus bendradarbiavimas, išlaikant

autonomiją

• Atstovaujama keletas savivaldybių

• Aiškios atsakomybės

• Pasirašytas memorandumas užtikrina

bendradarbiavimą (Birmingamas)

• Nac. agentūra efektyviai skirsto ES

paramą (Lenkija)

Modelio trūkumai:

• Regioninių ir nacionalinės agentūrų

bendradarbiavimo galimybės nėra iki galo

išnaudojamos

• Atsiranda konkurencija su kitomis

regioninėmis agentūromis

• Tam tikros funkcijos dubliuojasi ir nėra

užtikrinimas efektyviausias išteklių

naudojimas

• Tinka tik didelėms valstybėms

Antras modelis

Antras modelis paremtas Suomijos ir Švedijos praktika („Efektyvaus bendradarbiavimo

modelis“): vyksta dvipusis keitimasis kontaktais, dalijimasis patirtimi ir regioninės agentūros

glaudžiai dirba kartu su nacionaline. Nacionalinė ir regioninės agentūros yra vienodos svarbos:

regioninės vykdo daugumą tų pačių funkcijų, kaip ir nacionalinė agentūra, ir visi kryptingai dirba

siekdami vieno tikslo – pritraukti TUI į šalį.

6

4 pav. TUI pritraukimo modelis: „Efektyvaus bendradarbiavimo modelis“

Modelio pranašumai:

• Užtikrinamas efektyviausias bendradarbiavimas

• Maža regionų konkurencija

• Efektyviai atstovaujamos net mažiausios

savivaldybės

• Efektyviai išnaudojamos sąnaudos – mažas

darbuotojų skaičius

• Stipri vidinė komunikacija (CRM), užtikrinanti

efektyviausią bendradarbiavimą

• Efektyviai išnaudojamos regionų stipriosios

savybės

• Kooperavimasis dėl finansinės paramos gavimo

Modelio trūkumai:

• Reikalinga stipri

bendradarbiavimo ir bendro tikslo

siekimo „kultūra“

• Sudėtingas, kompleksiškas ir

ilgas įgyvendinimas

• Būtini aukšti skaidrumo

standartai šalyje

Trečias modelis

Trečias modelis paremtas Rumunijos pavyzdžiu („Kiekvienas sau“): investicijų rinkodara

vykdoma savivaldybės lygmeniu ir nėra bendradarbiaujama su nacionaline agentūra, todėl

savivaldybė visiškai atsako už TUI pritraukimą į savo miestą.

5 pav. TUI pritraukimo modelis: „Kiekvienas sau“

7

Modelio pranašumai:

• Autonomija įgyvendinant

savivaldybės strategiją

• Sumažinamos laiko

sąnaudos derinant veiksmus

Modelio trūkumai:

• Nebendradarbiauja su nacionaline agentūra

• Nėra kooperavimosi, kuris leistų išnaudoti bendrą

investicinį potencialą

• Atstovaujamas tik vienas miestas

• Nėra efektyviai išnaudojami ištekliai

• Didesnės rinkodaros sąnaudos

• Didesnė rizika, jog nebus išnaudotas smulkesnių

savivaldybių potencialas

Ketvirtas modelis

Ketvirtas modelis paremtas Danijos ir Airijos praktika: stipri nacionalinė agentūra

bendradarbiauja su sostinės regioną aptarnaujančia agentūra (pvz.: „Copenhagen Capacity“), o į

kitus regionus siunčiami nacionalinės agentūros parengti žmonės, kurie identifikuoja regiono

potencialą, užsiima klasterių kūrimu, padeda regione jau esantiems investuotojams, komunikuoja

su vietiniu verslu ir teikia visą informaciją nacionalinei agentūrai.

6 pav. Regioninio atstovavimo TUI pritraukimo modelis

Modelio pranašumai:

• Stipri nacionalinė agentūra užtikrina

aukštą paslaugų kokybę

• Aiški atskaitomybė

• Užtikrinamas bendradarbiavimas

• Išnaudojamas regiono potencialas

• Mažesnės sąnaudos

• Efektyviai atstovaujamas tiek atskiras

regionas, tiek visa šalis

Modelio trūkumai:

• Dėl regioninio finansavimo (Danijos

atvejis) gali atsirasti konkurencija tarp

regionų

• Gali būti nevienodai atstovaujami

regionai

• Vietinė valdžia gali nenorėti

bendradarbiauti su nac. agentūros

paskirtais atstovais

8

PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS

Siekiant identifikuoti Lietuvai tinkamiausią organizacinės struktūros modelį, buvo svarbu

išsamiai apžvelgti šalies esamą padėtį. Kaip atspirties taškas padėties analizei buvo pasirinktas

Kauno regionas ir konsultuotasi su įvairiomis šiame regione su investicijų pritraukimu dirbančiomis

institucijomis: su įvairių savivaldybių investicijų ir strateginio planavimo skyrių vedėjais ir

darbuotojais, regione įsikūrusiais turizmo ir verslo informacijos centrais, Kauno regiono plėtros

tarybos ir Kauno regiono plėtros agentūros atstovais. Pagrindinis tikslas buvo ne tik apžvelgti jų

vaidmenį pritraukiant investicijas, turimas kompetencijas, išteklius, atliekamas funkcijas, bet ir

identifikuoti problemas, trukdančias pritraukti daugiau TUI į Lietuvos regionus.

Atlikus analizę buvo nustatyta, jog nors egzistuoja nemažai su investicijų pritraukimu

dirbančių institucijų, departamentų ir žmonių, nėra viso proceso koordinavimo. Atliekamos funkcijos

dubliuojasi (ypač investuotojų konsultavimas), tačiau tuo pat metu trūksta kompetencijų,

darbuotojai nėra specialiai parengti, nėra sutvarkyta rinkodaros medžiaga, todėl nėra tinkamai

atstovaujami regionai.

7 pav. Esama organizacinė struktūra Kauno regione

Ypač daug sunkumų iškyla mažesnėms savivaldybėms, pavyzdžiui, Kaišiadorims, nes nėra

suformuluotos aiškios atsakomybės, nėra bendros regiono vizijos, todėl trūksta savivaldybių

9

tarpusavio bendradarbiavimo, kuris užtikrintų efektyvesnį išteklių naudojimą. Taip pat tam, kad

būtų efektyviai pritraukiamos TUI, neretai trukdo politiniai interesai ir politinės jėgos.

Remiantis gerosios užsienio praktikos pavyzdžiais bei analizuojant esamą padėtį Lietuvoje

sukaupta informacija, tinkamiausias sprendimas būtų siųsti nepriklausomus atstovus į Lietuvos

regionus: toks modelis nereikalauja steigti naujų organizacinių vienetų ir užtikrina profesionalų

darbą pritraukiant investicijas. Todėl Lietuvoje yra siūloma adaptuoti Danijos ir Airijos organizacinę

struktūrą, kai stipri nacionalinė agentūra šalies regionuose turi savo parengtus atstovus.

Lietuvoje iš viso yra 10 regionų, kurie labai skiriasi pagal pritraukiamų investicijų apimtį,

darbingo amžiaus žmonių ir studentų skaičius. Toks atstovavimas, kai į kiekvieną regioną skiriama

po vieną žmogų, būtų finansiškai brangus sprendimas. Todėl buvo pasiūlyta skiriant atstovus

sujungti keletą regionų. Remiantis kiekvieno regiono pritraukiamomis investicijomis, darbingo

amžiaus žmonių ir studentų skaičiumi bei atstumu tarp kraštinių regiono savivaldybių,

efektyviausias mūsų siūlomas regionų atstovavimas yra toks: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, kaip

didžiausius investicijų pritraukimo centrus, turi atstovauti po vieną „Investuok Lietuvoje“ paskirtą

regioninį atstovą, o Panevėžį ir Uteną atstovautų vienas, Alytų ir Marijampolę – vienas, Tauragę,

Telšius ir Šiaulius – vienas asmuo (kaip alternatyva, buvo svarstoma galimybė Tauragę priskirti ir

prie kitų regionų). Svarbu paminėti, jog tokių nacionalinės agentūros regioninių atstovų skaičius yra

dinamiškas ir gali keistis, prisitaikant prie rinkos sąlygų.

8 pav. Siūloma TUI pritraukimo organizacinė struktūra

10

Taigi, apibendrinant yra siūloma turėti 6 regioninius atstovus (1 Vilniaus regione ir kiti 5 –

kaip parodyta 8 pav.). Užsienio praktika parodė, jog pritraukiant TUI labai svarbu yra po-investicinis

aptarnavimas, todėl šie atstovai būtų tiesiogiai atsakingi už nuolatinį ryšį su regione jau

įsikūrusiomis užsienio įmonėmis, jų problemų sprendimą ir užtikrinimą, jog yra skatinama tokių

įmonių plėtra. Tai glaudžiai susiję su investicinės aplinkos gerinimo funkcijomis – problemų

identifikavimu ir sprendimų koordinavimu, kartu teikiant siūlymus, kaip tinkamai išnaudoti ES ir

regioninio planavimo lėšas, bei vykdant lėšų skirstymo priežiūrą, kuri užtikrintų tolygią ir tvarią

regionų plėtrą ir tai, kad investuotojų poreikiai yra patenkinti.

Kadangi mažesnių savivaldybių potencialas nėra iki galo identifikuotas, viena iš pirmų

regioninių atstovų užduočių turėtų būti inventorizacija – tinkamų užsienio investuotojams įsikurti

sklypų, pastatų ir biurų identifikavimas. Taip pat šių atstovų veikloje labai svarbus suinteresuotųjų

šalių bei rizikų valdymas. Savivaldybės, pramoniniai parkai, laisvosios ekonominės zonos (LEZ),

švietimo įstaigos, nekilnojamojo turto ir įdarbinimo agentūros, vietiniai verslai, teikėjai – visi atlieka

svarbų vaidmenį pritraukiant investuotojus, todėl jų veiksmai turi būti derinami ir koordinuojami.

Taip pat svarbus nuoseklus duomenų kaupimas ir dalijimasis jais. Siekiant patobulinti esamą

rinkodaros medžiagą regioninis atstovas turėtų atlikti situacijos analizę ir užtikrinti, kad turimi

ištekliai (pvz., „Investuok Lietuvoje“ pagamintos regioninės brošiūros) yra tikslingai naudojami.

Pagal projektą mes taip pat pateikėme tolesnius siūlymus dėl modelio veiklos specifikos ir

organizavimo. Kadangi regioniniai atstovai būtų nacionalinės agentūros dalis, jie būtų tiesiogiai

atsakingi „Investuok Lietuvoje“ ir atitinkamai finansuojami, kaip ir visi šios agentūros darbuotojai. Jų

veiklos matavimo rodikliai (KPI) taip pat būtų integruoti į „Investuok Lietuvoje“ tikslinius rodiklius,

tačiau darbo vieta turėtų būti atitinkamai paskirtame regione – ten esančiame slėnyje, LEZ,

industriniame parke ar savivaldybės patalpoje, atsižvelgiant į konkretaus regiono aplinkybes.

Remiantis „Verslios Lietuvos“ patirtimi (jie taip pat turi regioninius atstovus), patariama organizuoti

susitikimus centrinėje būstinėje kartą per ketvirtį, o konferencijas nuotoliniu būdu – kartą per

mėnesį. Šių susitikimų bei mokymų organizavimas būtų paskirto regioninio koordinatoriaus

funkcija, kuris taip pat turėtų vykdyti savaitinius individualius skambučius, kad surinktų informaciją

iš regioninių atstovų. Remiantis Suomijos pavyzdžiu, vidinei komunikacijai efektyvinti gali būti

naudinga įdiegti vidinės komunikacijos (CRM). O siekiant užtikrinti bendradarbiavimą su visomis

atstovaujame regione esančiomis savivaldybėmis, remiantis Jungtinės Karalystės patartimi,

patariama raštu užtvirtinti bendradarbiavimą, pasirašant memorandumą.

Siūlomo modelio pranašumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės yra išvardijami 2 lentelėje

(SSGG analizė).

11

2 lentelė. Siūlomo modelio įvertinimas

REKOMENDACIJOS SAVIVALDYBIŲ INTERNETO SVETAINĖMS

Analizuojant gerąją užsienio praktiką ir stiprias interneto svetaines, sukaupėme daug gerų

pavyzdžių ir patarimų, kurie padėtų Lietuvos savivaldybėms efektyviau ir patraukliau perteikti savo

stipriąsias puses. Šios rekomendacijos buvo pateiktos Informacinės visuomenės plėtros komitetui

prie Susisiekimo ministerijos ir bus įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų interneto svetainių bendrųjų reikalavimų ir padės

šalies savivaldybėms atnaujinti savo interneto svetaines taip, kad jos būtų ir vizualiai patrauklios, ir

informatyvios. Šios rekomendacijos aptaria konkrečius turinio, informacijos, medžiagos išdėstymo

ir kt. aspektus.

KAUNO INVESTICINIO POTENCIALO ATSKLEIDIMAS

Kadangi Kaunas buvo pasirinktas kaip atspirties taškas, viso projekto metu buvo aktyviai

konsultuota Kauno miesto savivaldybė dėl svetainės www.kaunas.lt atnaujinimo darbų, ypatingą

dėmesį skiriant investuotojams skirtoms skiltims. Buvo nustatyta, kad trūksta rinkodaros

medžiagos, tikslingai nukreiptos į užsienio investuotojus. Kaip rodo užsienio praktika, novatoriškos,

vizualiai patrauklios ir tikslinės priemonės yra efektyviausios perteikiant investicinį potencialą.

Remiantis kompleksine analize, Kauno savivaldybei buvo suformuotas pasiūlymas dėl „verslo“

skilties anglų kalba atnaujinimo ir buvo įgyvendinta viena rinkodaros priemonė, padėsianti geriau

12

komunikuoti miesto potencialą: pateikti Kaune veikiančių užsienio investuotojų atsiliepimai apie

investicinį Kauno klimatą bei priežastys, kurios paskatino pasirinkti būtent šį miestą (vaizdo įrašas).

Paruoštas vaizdo įrašas gali būti peržiūrėtas paspaudus šią nuorodą:

https://www.youtube.com/watch?v=zg8jQrQE3Yc&feature=youtu.be

Šis vaizdo įrašas kaip pristatymas bus įtrauktas į naujosios www.kaunas.lt svetainės versijos

anglų kalba „verslo“ skiltį, platinamas internetiniais kanalais, socialiniais tinklais ir prisidės prie

Kauno miesto stipriųjų pusių perteikimo ir miesto investicinio patrauklumo didinimo. Taip pat ši

vaizdinė medžiaga padės efektyviau pristatyti Kauną potencialiems investuotojams.

IŠVADOS

Šiuo metu didžioji dalis investicijų sukoncentruota aplink Vilnių, o likusių Lietuvos regionų

potencialas nėra iki galo išgrynintas bei atskleistas, nėra aiškios atsakomybės ir funkcijų

pasidalijimo. Mūsų siūloma užsienio gerosiomis praktikomis paremta organizacinė struktūra

užtikrins, jog net ir mažiausios Lietuvos savivaldybės bus atstovaujamos pritraukiant investicijas ir

suteiks galimybę siekti tolygesnio bei efektyvesnio investicijų paskirstymo šalies mastu.

Regioniniai atstovai, atsiskaitantys ir dirbantys pagal aukštus „Investuok Lietuvoje“

standartus, užsiims kiekvieno regiono potencialo identifikavimu, inventorizavimu ir užtikrins, jog

regionams skiriamos lėšos prisidėtų prie investicinio klimato gerinimo; jau įsikūrusiems užsienio

investuotojams bus sudaromos sąlygos sėkmingai plėstis, o iškilusios problemos bus

sprendžiamos bendradarbiaujant tiek su savivaldybėmis, tiek su nacionaline agentūra. Aiškiai

identifikavus kiekvieno regiono potencialą, regioninių atstovų skaičius bei atstovaujamos

geografinės teritorijos gali kisti, atsižvelgiant į poreikius bei situaciją.

Mūsų pasiūlyta organizacinė struktūra bei įgyvendintos rinkodaros priemonės prisidės prie

„Investuok Lietuvoje“ efektyvaus darbo ir padidins potencialių investicinių projektų skaičių

regionuose. Svarbu pabrėžti, jog TUI turi ne tik tiesioginę naudą (pvz., surenkami mokesčiai), bet ir

netiesioginę. Remiantis „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimu, tarkime, kompiuterių, elektronikos ir

optikos priemonių gamybos srityje TUI sukurtos 100 darbo vietų turi papildomą poveikį (+ 122),

todėl iš viso yra įdarbinami 222 žmonės, taip prisidedant prie bedarbystės, emigracijos, vietinio

verslo stagnacijos problemų sprendimo. Pritraukus užsienio investuotojus į tam tikrą regioną taip

pat didėja šio regiono bendras žinomumas ir atitinkamai savivaldybių pajamos.

13

Efektyviau atstovaujant regionų interesus bei geriau išnaudojant rinkodaros priemones,

didėja potencialių investicinių užklausų skaičius bei didėja galimybės Lietuvos regionams ar

mažesniems miestams patekti į tarptautinius TUI strategijos reitingus, nominacijas, apdovanojimus,

kurie yra svarbūs kriterijai investuotojams renkantis, kur investuoti ar plėstis.