Priešmokyklinio amžiaus vaikų - Ugdome€¦ · situacijų išnaudojimas kalbos ugdymui yra papildoma veikla šaliakitųdarbų,kuriai dažnai sunku rasti laiko, ir kad priešmokklinukams

Priešmokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos

ugdymas

dr. Vitalija Gražienė,

Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus kolegijos docentė

Nuostabusis ženklų ir prasmių pasaulis

Kalbinės kompetencijos svarba

Komunikavimo kompetencija

Kalbiniai šešiamečių vaikų gebėjimai yra labai reikšmingi kasdieninei jų gerovei ir pasiekimams


Pastaraisiais metais vis labiau pabrėžiamakokybiškos kalbinės aplinkos ir gerų kalbiniųįgūdžių ankstyvajame amžiuje svarba vaikopasiekimams mokykloje, ypač skaitymo irrašymo gebėjimams

Kas yra tyrimas PISA?Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development,OECD)vykdomas Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (angl. Programme For International Student Assessment,PISA), vertinantis bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimusir nuostatas–tai, kas reikalinga visavertiškaidalyvauti visuomenės gyvenime.

Skaitymo gebėjimų rezultatai

• Lietuva(472 taškai) yra 39 pozicijoje iš 70, statistiškai reikšmingai žemiau už EBPO šalių vidurkį

• 36 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvosrezultatus

2015 m. Lietuvoje stebimas rezultatų suprastėjimas palyginti su 2012 m. – 5 taškais

Nuo 2006 m. stebimas stabilumas, išskyrus ženklų pagerėjimą 2012 m. – 9 taškais

Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita 2012–2015 m.

10 šalių 2015 m. skaitymo gebėjimų rezultatas statistiškai

reikšmingai nukrito

Lietuva – minus 5 taškais

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal pasiekimų lygmenis

Aukščiausius lygmenis Lietuvoje pasiekia 4,5 proc. , EBPO šalyse –8,3 proc. mokiniųLietuvoje 2 lygmens nepasiekia 25,1 proc.,EBPO šalyse –20,1 proc. mokinių

Ypač dideli skirtumaimatomi tarp aukščiausius ir žemiausius lygmenis pasiekusių vaikinųir merginųskaičiausMerginos artėjaprie EK iškelto rodiklio –mažiau nei 15 proc.

Aukščiausius ir žemiausius skaitymo gebėjimus

pademonstravusių mokinių dalies kaita

Palyginti su 2012 m. Lietuvoje 2 lygmens nepasiekusių padaugėjo 8,6 proc., aukščiausius lygmenis pasiekusių mokinių sumažėjo 0,9 proc.

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal vietovę (Lietuvoje)

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal mokyklos tipą

Darželio lankymo įtaka rezultatams

Daugelyje šalių lankę darželį mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų, nei nelankę jų bendraamžiai

PISA ir PIRLS tyrimų duomenimis, metus laiko darželį lankiusių vaikų pasiekimai prieš 4 metus buvo aukštesni 35 taškais, negu nelankiusių, 2016 metais skelbiamais duomenimis – tik 3 taškais


Visos vaiko kalbos raidos sritys yra susijusios, ovaiko kalbos įvaldymo kelią galima iliustruotimedžio simboliu


Skaitymo ir rašymo gebėjimai ir įgūdžiai

Sakytinės kalbos gebėjimai ir įgūdžiai

Kalbos suvokimas

Bendravimo ir dėmesio sukaupimo įgūdžiai ir gebėjimai


Šaknys, kamienas, šakos, lapai yra susiję irsudaro visumą – medį; vaiko kalbos įgūdžiai taippat susiję ir priklauso nuo kai kurių esminiųįgūdžių ir gebėjimų, taip kaip medžio augimaspriklauso nuo jo šaknų


Dėl to viskas, kas vyksta su vaiko kalba iki jampradedant lankyti mokyklą, yra svarbu: irkalbos suvokimo, ir kalbos vartojimo įgūdžiaiyra kelias į komunikavimo kompetencijos, kurią“vainikuoja” vaiko skaitymo ir rašymogebėjimai ir įgūdžiai, įgijimą


Tad mokyti priešmokyklinio amžiaus vaikusskaityti ir rašyti yra daugiau, nei vien tai -skaitymas ir rašymas yra komunikavimokompetencijos dalys, neatsiejamai susijusios suklausymu ir kalbėjimu


Dėl šių priežasčių priešmokyklinukams būtinaaplinka, kurioje yra pakankamai galimybiųaktyviai vartoti kalbą – klausytis, kalbėti,bendrauti


Išlavinta kalbinė kompetencija svarbi ne tikmokykloje – visą gyvenimą ir kasdienybėje, irdirbdamas žmogus ja naudosis, išreikšdamassave, kurdamas, bendraudamas, spęsdamasproblemas


Todėl siekiama, kad šešiamečių kalbinė patirtisbūtų įvairi ir maloni (pozityvi), o vaikai vartotųkalbą ir kaip bendravimo priemonę, ir kaipgalvojimo įrankį, ir kaip būdą išreikšti savomintis, nuomonę ir jausmus


Kas svarbu penkiamečiui/šešiamečiui


Vaikui augant, palaipsniui tobulėja jo gebėjimassuvokti kalbą, perprasti žodžių reikšmes.

Vaikai pradeda suprasti metaforinę kalbą, pvz.,supranta, ką reiškia “karštai apkabinti” ar “pamestigalvą” ir pan., jie randa tos pačios ir priešingosreikšmės žodžius, mėgsta žaisti žodžių reikšmėmis


Plečiant kalbos suvokimo galimybes, vaikai iš anksto „įvedami“ įbūsimą veiklą:• ruošiantis išvykai, iš anksto pasikalbama, kur ir kodėl bus

vykstama, vaikai prisimena ir pasakoja apie panašias savopatirtis, ieškoma reikiamos informacijos;

• jei vaikai turi galimybių vartoti visus savo pojūčius (pvz.,išvyka derinama su pokalbiu, piešimu, vaidinimu ir kt.);

• jei vaikai gali naudotis savo patirtimi ir ją plėtoti (pvz.,atsinešti žaislus, knygas, kokias nors kolekcijas ir pan.);

• jei vaikai turi galimybių kalbėti apie tai, ką patyrė (pvz, vaikaibando fotografuoti, po to ruošia ekspoziciją);

• jei žaisdami, bendraudami, kurdami, naudodami kūnojudesius, vaikai turi galimybių kalbėti vaizdingai ir išraiškingai


Šio amžiaus vaikai gali surasti žodžius, kurierimuojasi, gali suskaidyti žodžius į garsus, atrasti,kuriuo garsu prasideda žodžiai


Svarbu išnaudoti priešmokyklinukų imlumą jųgebėjimo iš klausos skirti kalbos garsų požymiuslavinimui (pvz., p-b, k-g duslumą ir skardumą, i-y,u-ū trumpumą ir ilgumą, o-uo, ė-ie siaurumą irplatumą), padėti vaikams pajusti kirtį, priegaidę,intonaciją, žodžio ir sakinio ritmą, melodiką),lavinti garsų tarimą, nes mokykloje šiuosįgūdžius reikės naudoti skaitant ir rašant


Vaikai vis labiau domisi kalbos forma (pvz., žodžiųdaryba, kaitymu, rašmenimis ir kt.), o tai yra svarbisąlyga skaitymo ir rašymo mokymuisi


Kalbos sandaros suvokimas priešmokykliniais metaisyra tik intuityvaus praktinio lygmens, nes dėl šioamžiaus vaikui būdingų mąstymo ypatumų jis darnepajėgia suvokti gramatikos taisyklių, todėlgebėjimas suvokti kalbos sandarą ir nėra savitikslisdalykas


Priešmokyklinio amžiaus vaikų kalboje darpasitaiko nemažai klaidų, netikslumų (pvz. :„žaiskim: tu būsi vadas, o aš – pusvadis“), bet jiegali būti vadinami „gramatikos genijais“, nes jiepuikiai kaito daiktavardžius skaičiais ir linksniais,prie jų derina būdvadžius, įvardžius, puikiaiasmenuoja, vartoja išvestines veiksmažodžiųformas, vienarūšes sakinio dalis, konstruojasudėtinius sakinius


Žodynas turtėja labai sparčiai – kasmet jispadidėja net ne šimtais, o tūkstančiais žodžių.Antra vertus, šiame amžiuje vaikai pradedavartoti vidinę kalbą, todėl jų kalba labiau„valdoma“, jie stengiasi šnekėti tiksliau, aiškiau(vis dėlto dėl savo egocentriškumo irnepakankamo gebėjimo sukaupti dėmesį vaikaidažnai dar nemoka klausytis ir išklausyti kitą, jienori būti išklausyti patys)


Priešmokyklinio amžiaus vaikai mėgsta knygas,vaikų žurnalus, juos varto, žiūrinėja, komentuoja.Jiems patinka klausytis skaitomo kūrinio, jie jaučiapasakojimo nuotaiką, noriai reiškia emocijas, pvz.,žavisi ar piktinasi veikėjų poelgiais. Vaikai įsimenaeilėraščius, dainelių žodžius, kelis kartus sektaspasakas ar kitus girdėtus kūrinius, patys bando juospasakoti. Jie pastebi, jei žinoma istorija kuo norspapildoma ar jei pasakotojas ką nors pamiršo arpasakė ne taip, kaip įprasta. Vaikai susiejailiustracijų turinį su girdimu tekstu, patys mėgstapiešti, iliustruoti


Dauguma vaikų mėgsta vaidinti, improvizuoti irkurti savo istorijas (pvz., vaidina pasakų arišgalvotas situacijas, pratęsia girdėtas pasakas, kuriasavo pasakas ir pasakojimus). Šio amžiaus vaikailabai mėgsta fantazuoti, kartais painioja realybę suišmone. Penkiamečiai - šešiamečiai supranta, kadvisos istorijos turi pradžią, vidurį ir pabaigą; mėgstamįsles, juokelius, pokštus, galvosūkius ir kitokiuskalbinius žaidimus; turi mėgiamas knygas, herojus,filmus, kompiuterinius žaidimus ir pan.


Suaugusiems svarbu žinoti, kad skaitymas – taiprocesas, apimantis regimųjų ir girdimųjų ženklų(simbolių, raidžių, žodžių, garsų) suvokimą iratpažinimą, taip pat prasmės suliejimą su taisženklais. Tam, kad vaikas suvoktų prasmę, ji turibūti susijusi su jo patirtimi, išgyvenimais


Tai metas, kuriuo tobulinama visa tai, kas jauįgyta: smulkiosios motorikos, rankos – akieskoordinacijos gebėjimai. Šešerių metų vaikas jauvisai neblogai suvokia pirštų, kaip įrankių,galimybes – jie kerpa, spalvina, brūkšniuoja. Šioamžiaus vaikai mėgsta apvedžioti ir/arbakopijuoti raides, jie jau pažįsta kai kurias (ardaugumą) raidžių, bando rašyti


Suaugusiems svarbu žinoti, kad rašymas –procesas, kuris leidžia vaikui regimaisiaisženklais – raidėmis ir žodžiais – išreikšti tai, ką jisstebi, jaučia, girdi, mato.

Vaiko rašymas – egocentriškas; tai konkretausvaiko saviraiška, išgyvenimai, veikla, atliepiantirealius jo tikslus; rašymas yra tik priemonė visatai išreikšti


Suaugę turėtų būti kantrūs ir supratingi, nesišmokimui skaityti ir rašyti reikia laiko ir rimtųvaiko pastangų


Priešmokykliniais metais natūraliai formuojasivaiko individualaus kalbėjimo, saviraiškosstilius, ugdosi gimtosios kalbos jausmas ir jossistemos intuityvus pajautimas


Svarbu palaikyti vaiko kalbos bandymus,kūrybą, toleruoti jo klaidas, taktiškai jas taisyti,palaikyti vaiko norą kalbėti, bendrauti, kurti irišreikšti save


Ko siekiama priešmokykliniame amžiuje


Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje(2014) išskirtos šios komunikavimokompetencijos ugdymo sritys: kalbos suvokimasir kalbėjimas bei skaitymo ir rašymo pradmenys

Siektina, kad priešmokyklinio laikotarpio pabaigoje vaikas:

• norėtų bendrauti, bendradarbiauti ir mokytis; • gebėtų suprasti kitus, išreikšti save, būti suprastas – sukauptų

dėmesį, tinkamai vartotų ir tobulintų savo gimtąją kalbą (kitakalbiai – ir lietuvių kalbos gebėjimus), suprastų ir naudotųsi neverbaliniais ženklais (gestais, mimika ir kt.);

• bendraudamas vadovautųsi etikos ir etiketo taisyklėmis; • domėtųsi knygomis, kitais rašytiniais šaltiniais; suprastų

sakytinę ir rašytinę informaciją, ja naudotųsi ir suprastų jos praktinę naudą;

• turėtų poreikį skaityti ir rašyti ir taip pažinti pasaulį (suprasti žmonių santykius, jausmus, ketinimus, poelgius, susipažinti su kitomis šalimis ir kt.);

• bandytų rašyti ir skaityti; • jaustų skaitymo ir rašymo džiaugsmą; • domėtųsi kultūros reiškiniais, bandytų kurti pats,

dalyvaudamas savo ir kitų tautų kultūroje


Komunikavimo kompetencijoje taip pat siekiamaintegralių bendrųjų mokėjimo mokytis,kūrybiškumo, verslumo gebėjimų (to siekiamavisose kompetencijose)


Kodėl yra svarbūs komunikavimo kompetencijos ryšiai su kitomis vaiko raidos ir

ugdymo sritimis


Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programojeteigiama, jog suskirstymas į atskiraskompetencijas yra sąlygiškas, o kasdieninėjevaikų veikloje vienu metu plėtojasi keliostarpusavyje susijusios kompetencijos


Pvz., žaidimas Kavinė, kuriuo būtų siekiama paskatintivaikus bendraujant spręsti problemas, dalytissumanymais (komunikavimo kompetencija), galėtųvykti, išklausant vaikų įspūdžius apie panašią patirtį,aptariant su vaikais, kaip kaip organizuoti išvyką į tikrąkavinę ir kaip po to grupėje sukurti kavinę (arba apsieitibe išvykos), fiksuojant vaikų pasiūlymus, atrenkanttinkamus pasiūlymus, pasiskirstant vaidmenimis pagalpasirinktą profesiją, pvz., virėjas, kepėjas, padavėjas irpan.(socialinė kompetencija), kuriant meniu, užrašantkorteles; parenkant receptus, skaičiuojant, sveriant,matuojant (pažinimo kompetencija), aptariant maistokokybę, produktus (sveikatos kompetencija), prekiųženklus, Gustavo enciklopedijos laidas ir pan. (meninėkompetencija)

53

Priešmokyklinis ugdymas(is)


Socialinė kompetencija

Pažinimo kompetencija

Meninė kompetencija

Sveikatos kompetencija


Kartais manoma, kad natūralių, gyvenimiškųsituacijų išnaudojimas kalbos ugdymui yrapapildoma veikla šalia kitų darbų, kuriai dažnaisunku rasti laiko, ir kad priešmokyklinukamspakanka sistemingo kalbinio ugdymo

Kalbos ugdymas yra integrali VISŲ veiklų, VISKO,kas vyksta grupėje, dalis


Komunikavimo kompetencijos ryšys su įvairiomis vaikogyvenimo grupėje sritimis – įprastais dienotvarkėsmomentais (pvz., maitinimusi, poilsiu), žaidimu,pramogomis, išvykomis, šventėmis ir kt., yra tiesioginis,nes kalba, kalbėjimasis yra integrali grupės gyvenimodalis. Tipiška priešmokyklinio ugdymo grupės dienasusideda iš daugybės situacijų, kurios pačios savaimekuria prasmingą aktyvaus kalbos vartojimo lauką,turintį pirmaeilės reikšmės vaikų kalbos raidai. Pvz.,bendravimas yra natūraliai vyksta pusryčių, pietų,pavakarių; ruošimosi į lauko aikštelę, įspūdžių aptarimopo žaidimų, kasdieninių pasidalintų darbų (gėliųlaistymo, stalų dengimo ir kt.) aptarimo, rengimosimetu


Priešmokyklinukams svarbios visos jųkomunikavimo kompetenciją ugdančiosiniciatyvos (suaugusiųjų paskatintos,suaugusiųjų organizuotos ar kylančios vaikųnoru) ir visos jų kalbinės patirtys (ne tik grupėje,bet ir renginiuose, sporto varžybose, kelionėse,išvykose, taip pat namuose, šeimoje)


Kokia aplinka kuriama


Priešmokyklinio ugdymo grupėje visiemsvaikams - nepriklausomai nuo jų lyties, funkciniųgalimybių, socialinio ar kultūrinio pagrindosukuriama turtinga, įvairi, tikslinga,stimuliuojanti ir iššūkių turinti kalbinėmokymosi aplinka


Svarbiausia yra tinkama emocinė aplinka. Jaisukurti būtina, kad vaikų tarpusavio ir vaikų -suaugusiųjų santykiai būtų pagrįsti pasitikėjimu,kad vaikai jaustųsi saugūs ir jaustų malonumąbendraudami ir vartodami kalbą

Tai reiškia, kad:

• pripažįstamas ir gerbiamas kiekvienas vaikas; • kuriami šilti, bendradarbiavimu grįsti vaikų, priešmokyklinio

ugdymo pedagogų ir kitų pedagogų, specialistų, tėvų (globėjų), kitų vaiko artimųjų santykiai, užtikrinantys emociškai palankią aplinką, puoselėjami ir kuriami gyvenimo grupėje ritualai, tradicijos;

• sudaromos galimybės vaikui veikti savarankiškai, pačiam rinktis reikiamas priemones, veiklą, žaidimų draugus; sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui, patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę;

• vaikai skatinami spręsti problemas, reikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, dalytis savo įžvalgomis su bendraamžiais ir suaugusiaisiais

Tinkama fizinė ir ugdomoji aplinka yra tokia, kurioje:

yra pakankamai įvairių ugdomųjų priemonių, skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę (istorijų, vaidinimų kūrimui, dailės veikloms, muzikavimui, skaitymo ir rašymo bandymams ir t.t.);


• užrašai grupėje yra vaikų akių lygyje, jų nėra per daug, dauguma žodžių yra dviskiemeniai (vėliau galima rašyti ir triskiemenius ar keturskiemenius žodžius, pvz., prausykla, virtuvė, kompiuteris, biblioteka), užrašai - ne tik didžiosiomis raidėmis, jie yra lengvai ir dažnai keičiami;

• grupėje naudojami ir kiti simboliai – sutartiniai ženklai (pvz., yra vaikų atsakomybių grupėje sąrašai su veiklų simboliais (pvz., gėlių laistymo) ir pan.,

• jei yra sieninė abėcėlė, laikrodis, termometras, plakatai ir kt.;


• skaitymo erdvėje daug ir įvairių knygų, žurnalų, albumų, žodynų ir kt.;

• skaitymo erdvėje kai kurios knygelės (naujausios arba susijusios su vykstančia grupėje veikla) atgręžtos į vaikus viršeliais, ne tik sudėtos ar sustatytos nugarėlėmis;


vaikai gali bet kada naudotis knygelėmis ar užsiimti skaitymo/rašymo veiklomis; jie gali atsinešti iš namų mėgstamą knygą ir pasiūlyti ja pasidomėti visiems ir pan.;


skaitymo erdvė yra jauki, ją papildo namų aplinkos elementai –sofos, pagalvėlės, minkšta grindų danga ir pan.;

Grupėje atsispindi kalbinė įvairovė:

• rūbinėlėje vaikų vardai užrašyti įvairiomis kalbomis; • įvairių kalbų dažniausiai vartojamų žodžių/frazių žodynėliai; “savaitės

žodis” – žodis, kurį keliomis kalbomis kas savaitę išmoksta visi vaikai (palinkėjimas, padėkojimas,taip pat žodžiai, susiję su savaitės tema ar projektu);

• dienos paveikslėlis – kokio nors įvykio ar patyrimo piešinys/fotografija, kuriai trumpi komentarai parašyti keliomis kalbomis;

• eilėraščiai, pasakos ir pasakojimai įvairiomis kalbomis; • gaublys ir žemėlapis ir kt.; • priešmokyklinio ugdymo grupės bibliotekėlėje yra knygų įvairiomis

kalbomis, knygų, išleistų dviem kalbomis vienoje knygoje ir kt.

Skaitymo erdvė gali būti sukurta labai originaliai, pvz., jei tik grupėje yra vietos, galima pastatyti vonią su pagalvėlėmis, mažą valtelę, didelę lovą skaitymui (jei bibliotekėlei skirta atskira patalpa, tai įgyvendinti dar lengviau)

Sukurta jaukių, „slaptų“, „atsiskyrėliškų“ skaitymo vietų vaikams;


Grupėje atsispindi kalbinė įvairovė:

• rūbinėlėje vaikų vardai užrašyti įvairiomis kalbomis; • įvairių kalbų dažniausiai vartojamų žodžių/frazių žodynėliai; “savaitės

žodis” – žodis, kurį keliomis kalbomis kas savaitę išmoksta visi vaikai (palinkėjimas, padėkojimas,taip pat žodžiai, susiję su savaitės tema ar projektu);

• dienos paveikslėlis – kokio nors įvykio ar patyrimo piešinys/fotografija, kuriai trumpi komentarai parašyti keliomis kalbomis;

• eilėraščiai, pasakos ir pasakojimai įvairiomis kalbomis; • gaublys ir žemėlapis ir kt.; • priešmokyklinio ugdymo grupės bibliotekėlėje yra knygų įvairiomis

kalbomis, knygų, išleistų dviem kalbomis vienoje knygoje ir kt.•


Grupėje yra daug galimybių vaikams naudotis naujosiomis technologijomis (kompiuteriu, planšete, interaktyvia lenta ir kt.);


Kindergarten Weather Digital Story

https://www.youtube.com/watch?v=7ULiPpSi7o4

Seasons – Digital Storytelling Project https://www.youtube.com/watch?v=V7PcGm0eO88


Kaip ugdoma priešmokyklinio amžiaus vaikų kalba


Vaikas kalbą išmoksta pats, bet jam reikia padėti, sudaryti tinkamas sąlygas


Šalia natūralių situacijų, kuriomis pasinaudojama kalbai ugdyti, taikomi vaikui patrauklūs metodai, kurie: • stiprina jo mokymosi motyvaciją (pvz., vaikams skaito vyresni vaikai –

pradinukai, vaikai bando garsiai skaityti poromis vieni kitiems, vaikai gamina knygeles, bando parašyti sveikinimą, laišką, žaidžia stalo žaidimus, bando užrašyti dienotvarkę, taisykles, valgiaraštį, lankosi mokykloje, bibliotekoje, knygyne, spaustuvėje ir kt.);

• skatina smalsumą (pvz., vaikai patys ar suaugusiųjų padedami ieško informacijos, tyrinėja naujųjų technologijų galimybes, kalbasi su suaugusiais ir vaikais, tyrinėja žemėlapius, žodynus, kalendorius, kuria ir sprendžia kryžiažodžius ir kitokius galvosūkius ir kt.);

• plėtoja mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus (pvz., vaikai, pasiklausę suaugusiųjų skaitomų knygų, pasakojimų, pažiūrėję filmų, po to kalbasi, aptaria, vertina tai, ką patyrė; vaikai patys kuria pasakojimus, perkuria girdėtus tekstus, improvizuoja, vaidina ir kt.);

• atitinka vaiko raidos ypatumus (pvz., vaikai žaidžia Raidžių jogą, Vaikų spaustuvę, mena ir kuria mįsles, greitakalbes, naujus žodžius, šmaikštauja, pokštauja, kuria istorijas, anekdotus, vaidina, dainuoja karaoke, muzikuoja ir kt.), skatina susikaupti (pvz., vaikai žaidžia žaidimą Laiškelis be žodžių, pasakoja su mikrofonu, žaidžia Skaitymo teatrą)


Visi metodai, kuriais skatinamas vaikųaktyvumas, tyrinėjimas, patirties kaupimas irkalbėjimasis, yra vertingi šešiamečių kalbosraidai. Vis dėlto reikšmingiausi - pokalbis,pasakojimas, veikla su knygomis ir rašmenimis


Spontaniški, neformalūs pokalbiai tarpsuaugusiojo ir vaiko arba vaikų grupelės vykstavisur ir visada, ir šie pokalbiai yra ypatingaireikšmingi kalbos mokymuisi. Pirmiausiakiekvienas vaikas turi jausti, kad yra kažkas, kaskiekvieną dieną jį gali išklausyti ir domisi tuo, kąjis sako, bendrauja su juo. Kalbinė veikla su keliųvaikų grupele taip pat yra svarbi kalbiniougdymo strategijos dalis


Kai pokalbiai yra kuriami specialiai, pedagogai numato: • kaip jiems iš anksto ruošis; • kaip pokalbis prasidės (pvz., nuo dalinimosi ankstesnės veiklos įspūdžiais,

nuo tarimosi, kur organizuoti išvyką ar pan.); • kaip pokalbio metu vaikai bus drąsinami (pvz., kantriai palaukiant, kol

vaikas ras reikiamą žodį ar frazę) ;• kaip bus skatinamas dialogas (pvz., iš anksto susitarus, kad kalbės

kiekvienas; perduodant kalbančiam mikrofoną ar pan.); • kaip pokalbis bus plėtojamas (pvz., atvirais klausimais; šiek tiek

struktūrinant pokalbį (vadovaujant jam: pradedant, tęsiant ir pabaigiant); • kokius kalbinių vaidmenų modelius jie atskleis (pvz., aktyvus kalbėtojas,

pokalbio dalyvis, klausytojas ) • kaip reikš susidomėjimą pokalbiu, kuris savo ruožtu didins vaikų

motyvaciją jame dalyvauti (pvz., mimika, gestais); • kaip pokalbis bus apibendrintas (pvz., bendra visų išvada; naujos knygos

paskaitymu ir kt.)


Vaikų pasakojimo įgūdžiai formuojasi palaipsniui, ojų pradžia yra suaugusiųjų skaitomose knygose irpasakojimuose, filmuose, komiksuose ir kt.: vaikaikaupia patirtį ir žinias apie pasakojimą, jiepalaipsniui įgauna pasakojimo įgūdžių


Kai vaikas pasakoja, jis naudoja daugybę kalbinių gebėjimų:

• parenka ir naudoja reikiamus žodžius ir išsireiškimus, • konstruoja prasmingus sakinius, • stengiasi pasakoti rišliai, • naudojasi įprasta pasakojimo sandara (pradžia, veiksmas ir

pabaiga),• improvizuoja (pvz., keičia pasakojimo pradžią, eigą, pabaigą,

keičia veikėjus irk t.) • naudoja gestus, mimiką, kūno kalbą,• naudoja vaizdus ir garsus pasakojimui sustiprinti (pvz., savo

piešinius, naująsias technologijas ir kt.), • siekia perteikti pasakojimo prasmę, • siekia patraukti ir išlaikyti klausančiojo dėmesį


Taigi, pasakodamas vaikas kartu lavina savo kalbą, vaizduotę, mąstymą, taip pat formuojasi bendravimo gebėjimai. Savarankiškai dar nepasakojančiam (neturinčiam tokios patirties ar įgūdžių) vaikui reikia padėti:• pasakokite su entuziazmu ir įsitraukimu,• pasakokite emocingai,• naudokite humorą (kai jis tinka),• drąsinkite vaikus kalbėti apie jų patirtis, kūrybą ir domėkitės

tais pasakojimais, • naudokite patvirtinančius (pvz., Taigi, jūs tada buvote prie

jūros?), patikslinančius (pvz., Gal žinai, kaip vadinasi jūra?) ir apibendrinančius (pvz., Ar smagu rasti gintarų?Ką dar kolekcionuoja žmonės?) klausimus,

• padėkite vaikams surasti, apie ką pasakoti (pvz., galima fotografuoti išvykas ir kitokią veiklą, o paskui fotografijas vaikai panaudos pasakojimui; galima naudoti paveikslėlius, iliustracijas, komiksus ir kt.; galima padaryti “pasakojimo daiktų dėžes” pasakų pasakojimui ar perkūrimui (žaisliniai nykštukai, slibinai, pilys, gyvūnai ir pan.)


Šiandien ypač reikalingas naujas požiūris įpokalbį ir pasakojimą, nes tinkamai naudojantšiuos kalbos ugdymo metodus, lavėja irkiekvieno, ir visų grupės vaikų kalba. Manytina,kad tai prasmingiausi metodaipriešmokykliniame amžiuje, ir dėl jų kartaisverta atsisakyti menkesnės vertės grupės veiklų.Pokalbiai ir pasakojimai užima tiek laiko, kiekreikia – negailėkime jo!


Skaitymas vaikams yra „amžinas“,nepakeičiamas pasaulio pažinimo būdas, taippat aktyvaus ir kūrybiško kalbos naudojimošaltinis. Vaikams skaitome net ir tada, kai jiepatys tai geba (net ir pradinėse klasėse)


Skaitant priešmokyklinio amžiaus vaikams, svarbu:• siekti kontakto su vaikais, naudojant balso, gestų, mimikos galimybes, akių

kontaktą;• skaitant paaiškinti nežinomus žodžius (daryti tai natūraliai, siejant su kontekstu),

parodyti paveiklėlius ar daiktus;• susieti knygos turinį su vaiko patirtimi - tačiau svarbiausia yra ne knygų turinys, o

tai, kokias mintis jos sukelia vaikams; • susieti knygų iliustracijas su vaiko patirtimi (pvz., jei nupieštas traukinys, vaikų

klausiama, ar jie keliavo (kur, kada, kodėl) traukiniu ir pan.);• supažindinti vaikus su nauja knyga (pvz., aptarti viršelio iliustraciją, pavadinimą,

pasikalbėti, apie ką ji gali būti);• skatinti vaikus dalyvauti skaityme: įsiterpti, komentuoti įvykius, poelgius ir pan.,

klausti vaikų: „ o kas atsitiks po to?“;• klausti vaikų, ką reiškia kai kurie žodžiai;• aptarti su visais vaikais knygos turinį, užduodant atvirus klausimus (pvz., Kodėl...?

Kaip...? Ar...?);• sugrįžti prie veiklos su knyga (pvz., tuos pačius kūrinius skaityti ne vieną kartą - tą

pačią ar kitą dieną);• skatinti vaikus pasakoti/ perpasakoti kuriant naują siužeto pradžią, pabaigą ar kt.; • suteikti vaikams progų fantazuoti, remiantis tuo, kas išgirsta; • parinkti tekstus su šiek tiek sudėtingesne kalba, negu vaikai vartoja (pvz.,

sudėtingesniu žodynu, naujomis gramatinėmis struktūromis).


Vaikams nuolat skaitoma, o paraleliai vaikai mokomi ir mokosi skaityti patys –šie procesai yra susiję. Priešmokyklinio amžiaus vaiko nuostata norėti išmokti skaityti ir rašyti formuojasi, kai vaikui padedama:

• surasti tam tikrų žinių (pvz., kaip elgiasi žmonės tam tikrose situacijose) ;• surasti svarbią informaciją/detales (pvz., kas padės, jei žmones ištinka

bėda);• atsakyti į konkretų klausimą (pvz., kaip vadinasi tam tikra profesija);• įvertinti tai, kas skaitoma (pvz., išsakyti savo emocijas);• pritaikyti tai, ką sužinai (pvz., kurti savo pasakojimą, kurio veiksmas vyksta

tolimoje šalyje (apie kurią skaityta);• diskutuoti skaitymo tema (pvz., aptarti, kokioje šalyje ir kodėl norėtųsi

gyventi);• reflekuoti ir vertinti (pvz., kalbėtis, kodėl žmonės būna

laimingi/nelaimingi);• suvokti visumą ir interpretuoti (pvz., kalbėtis, kas yra Tėvynė);• pajusti teksto, minties grožį, kalbos ritmą, melodiką;• gėrėtis ir džiaugtis literatūros kūriniais, iliustracijomis


Pradedančių skaityti vaikų pastangų palaikymuinaudojamos įvairios strategijos. Vienos jungia tekstą suankstesnėmis vaiko žiniomis, jausmais, vaizdiniais irnuostatomis (pvz., nupiešti piešinį pagal išgirstąpasakojimą, atpasakoti savais žodžiais, bandyti nuspėti,kaip veiksmas vystysis toliau), kitos padedabesimokančiam išskirti svarbią informaciją, struktūrintitekstą (pvz., išskirti pagrindinę mintį, bandyti siužetąpavaizduoti grafiškai), dar kitos padeda suprasti, kas jausuprasta, o kam dar reikės pastangų (pvz., patys vaikaisukuria klausimus pagal tekstą ir į juos atsako)


Priešmokyklinukai skatinami mokytisbendradarbiaudami: pavyzdžiui, taikomasskaitymo poromis, kai, vaikai skaito vieni kitiemsgarsiai metodas; taikomas ateinančiųjų skaitovųmetodas, kai pakviečiami skaityti vyresni vaikaiar kiti svečiai (pvz., seneliai, močiutės); vaikaižaidžia Skaitymo teatrą, vaikai atsineša iš namųmėgiamą knygą, kuri paskui keliauja į draugonamus ir pan.


Naujosios technologijos veikia vaikų skaitymopasiekimus (ir ne vien tik pozityviai), nes keičiasi vaikųskaitymo mokymasis: pradeda dominuoti ne linijinis,bet kilpinis skaitymas (skaitoma ne eilutė po eilutės, betpuslapių „atidarymo“ principu; tai nenuoseklus, labiaupaviršinis skaitymo būdas, lydimas daugybės įvairiųgarsų, vaizdų, tekstų; silpninantis gebėjimą suprasti,analizuoti, vertinti ir perteikti tekstą). Taigi, tradiciniaiskaitymo mokymo(si) būdai tebėra aktualūs, gal net daraktualesni, nei anksčiau


Skatinant vaikų rašymo bandymus, yra svarbu:• sukurti aplinką, kurioje būtų raidžių, taip pat įvairių kitų grafinių simbolių

(pvz., skaitmenų, ženklų, logotipų), kurias vaikai galėtų naudoti žaisdami, ką nors veikdami;

• turėti priemonių, kurias vaikai galėtų naudoti raštui imituoti, rašybai, raidėms ar jų junginiams, žodžiams kopijuoti, ornamentams piešti, spalvinti, karpyti ir kt.;

• drąsinti vaikus, tyrinėjančius rašytinę kalbą (pvz., bandančius raidėmis užrašyti garsus);

• parašius perskaityti tai, kas užrašyta (pvz., valgiaraštis, skelbimas);• skatinti vaikus naudotis informacinėmis technologijomis rašto bandymams

(pvz., naudojama tikra ar menama kompiuterio, telefono klaviatūra);• domėtis tuo, kaip vaikai rašo, imituoja raštą ar „žaidžia“ rašymą;• kartu su vaikais kurti ir užrašyti tekstus (pvz., sveikinimą, kvietimą,

komentarą piešiniui);• užrašyti tai, ką vaikai diktuoja (pvz., komentarą piešiniui), skaityti tai, ką

vaikai parašo;• skatinti vaikus žaidžiant naudoti rašymą (pvz., surašyti žaidimo dalyvius ir

pan.);• bandyti rašyti kasdien, kurti rašymo tradicijas/ritualus (pvz., susikurti ir

naudoti tam tikras formas, kuriose vaikai rašo, piešia – ką jie norėtų veikti šiandien ir kt.)


Kaip padėti kiekvienam vaikui


Pedagogams ir tėvams (globėjams) svarbu žinoti, kad priešmokyklinio ugdymo grupę lankančių vaikų kalbos branda, kalbiniai gebėjimai ir pasiekimai būna skirtingi. Individualius skirtumus lemia: • vaiko prigimtis, • vaiko patirtis ir aplinka, kurioje jis auga, • vaiko kalbos įvaldymo ypatumai, pvz., kliūtys, • kitos aplinkybės, pvz., lyties ypatumai, mokantis

kalbos


Vaikai gimsta su skirtingais kalbos mokymosigebėjimais, todėl to paties amžiaus vaikai galiturėti skirtingus kalbinius įgūdžius. Socialinėkultūrinė aplinka taip pat yra esminis veiksnys,vaikui įvaldant kalbą. Antai žodyno turtingumasbei bendravimo ar pasakojimo įgūdžiai yra ypačpriklausomi nuo socialinės kultūrinės aplinkos


Vaiko namų aplinka, kurioje gausu įvairiųknygų, žurnalų, albumų, žodynų, kitokiųleidinių, taip pat naujųjų technologijų irnamiškiai jomis nuolat naudojasi, skatinsvaikų troškimą išmokti skaityti ir rašyti

Reikšminga ir tai,

• ar suaugę nuolat skaito vaikams,• ar namuose yra vaikiškų knygų ir kitokių leidinių,• ar yra leidinių įvairiomis kalbomis,• ar su vaikais nuolat kalbamasi,• ar kalbamasi ramiai, neskubant,• ar laikomasi kalbos etiketo,• ar vaikai pripažįstami kaip lygiaverčiai dialogo dalyviai,• ar dalinamasi įspūdžiais po išvykų į kultūros ir kitokius

renginius,• ar vaikai turi savo erdvę ramiai vartyti knygeles,

skaitinėti, bandyti rašyti, piešti ir kt.


Kai kurių vaikų gimtoji kalba nėra lietuvių,ir jie jos mokosi kaip antrosios kalbos.Svarbu, kad šie vaikai būtų suprasti irturėtų galimybę grupėje išreikšti save, nesvisi vaikai nori būti lygiaverčiais žaidimodalyviais, reikšti savo mintis, nuomonę irjausmus ir dalyvauti grupės gyvenime


Priešmokyklinukai, girdėdami kitas kalbas,

• suvokia, kad yra kitokių, nei jų gimtoji, kalbų,• jie domisi tomis kalbomis,• supranta, kad daiktai, reiškiniai ir kita gali būti

skirtingai pavadinama įvairiomis kalbomis,• patiria, kad įvairios kalbinės jų patirtys ir

gebėjimai yra vertinami


Kiekvieno vaiko pastangos tinkamai vartoti kalbąbus pastiprinamos, jei pedagogai išmanys vaikųkalbos raidos dėsningumus ir supras, kad vaikųkalbos įgūdžiai formuojasi skirtingu tempu. Be to,vaikui gali būti sunku dėl to, kad jo kalbos raidavėluoja arba kad jis turi kalbos problemų(suvokimo, kalbėjimo ar kalbos vartojimo problemų;galimos ir jų kombinacijos)


Vaikai, kurių kalbos raida vėluoja, atsilieka nuo bendraamžių, tačiau

ilgainiui jie pasiekia to paties

Kai vaikas nesupranta, kas sakoma, • jam gali būti sunku suprasti elgesio taisykles arba bendrauti

žaidimo metu, ypač su bendraamžiais,• vaikas gali norėti vadovauti žaidimui, bet jam trūks kalbos

įgūdžių,• kai kurie vaikai ima sąmoningai trukdyti kitų vaikų žaidimui,• jie gali būti labai pasyvūs žaisdami arba drovėtis žaisti kartu su

kitais vaikais,• kai kurie vaikai tokiu atveju kalba labai mažai arba nekalba

visiškai,• kai kurie – triukšmauja ir šūkauja žaisdami, imituodami

žodžius ir frazes, kurias girdi aplink,• gali būti, kad vaikas pirmenybę teikia bendravimui su

jaunesniais vaikais arba suaugusiais,• vartoja daug neverbalinės komunikacijos priemonių (pvz.,

mimikos, gestų),• vaikas vienoje situacijoje nepasimeta, bet nesuvokia kitos

Kai kurie vaikai turi gerus kalbos suvokimo gebėjimus, bet jiems sunku išreikšti mintis žodžiais

• jiems sunku rasti tinkamą žodį (vaikai kalbėdami stabčioja) ar jįtarti (praleidinėjami garsai, vieni garsai keičiami kitais ir/aržodžiuose trumpinami priebalsių junginiai, taip pattrumpinami ilgesni žodžiai),

• sunku tinkamai sudėlioti sakinį (jų sakiniai nėra tokie išbaigti,kaip kitų to paties amžiaus vaikų),

• vaikai susikuria tam tikras „vengimo“ technologijas, pvz.,stengiasi netarti kai kurių garsų arba bando nevartoti kuriųnors specifinių arba ilgesnių žodžių (ar net vengia bendravimosituacijų)

Kartais vaikams sunku išmokti skaityti ir rašyti• mokydamiesi rašyti vaikai ilgai nepajėgia įsiminti raidžių

elementų ar raidžių, jas painioja,• rašo lėtai,• mokydamiesi skaityti painioja vizualiai panašias raides,• sunkiai jungia raides į skiemenis,• nepajėgia jungti skiemenų į žodį,• gana ilgai skaito paraidžiui,• ne tik skaitydami, bet ir rašydami sukeičia žodžiuose raides,

skiemenis, juos praleidžia (prideda),• kartais rašo raides, skaičius, žodžius "veidrodiškai",• jiems sunku suprasti perskaitytus žodžius, suvokti sakinio,

teksto prasmę,• vaikas gali skaityti labai lėtai, ilgai dvejoti prieš

perskaitydamas skiemenį ar žodį, spėlioti,• "pamesti" skaitomo teksto vietą ar eilutę,• dažniausiai skaitydamas vedžioti pirštu,• greitai pavargti,• nerimauti, įsitempti


Specifiniai skaitymo sutrikimai įvardijami kaipdisleksija, o rašymo – disgrafija (mokslininkai jųnesieja nei su socialine kultūrine aplinka, nei suintelekto sutrikimais)

Dalis šių sutrikimų baigiantis pradinio mokymoetapui išnyksta savaime


Viena svarbiausių pedagoginių strategijų yra sistemiška,kryptinga pedagogo pagalba ir ankstyvoji intervencija,derinant veiksmus su specialistais (pvz., logopedu) irtėvais (globėjais)

Naudojamos šiuolaikiškos, didaktinės priemonės, pvz.,raidžių žaidimas, pritaikytas ir vaikams su klausos irkalbėjimo negalia[https://play.google.com/store/apps/details?id=com.Geradariai.RaideliuNamai], skaitmeninė mokymo(si)priemonė Vaikų žaidimai (2012), žaismingos kalbosterapijos priemonės [http://www.frepy.eu/part_lt.html]

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.Geradariai.RaideliuNamai

http://www.frepy.eu/part_lt.html

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal lytį(PISA tyrimai, 2015 metų rezultatai)

Visose šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus

•Mažiausias skirtumas –8 taškai, didžiausias –net 72 taškai

•Lietuva patenka į šalių 20-tuką, kuriose skirtumasyra didžiausias (39 taškai)

Lietuvoje 2015 m. stebimas merginų skaitymo gebėjimų rezultatų pablogėjimas13 taškų ir nedidelis vaikinųrezultatų gerėjimas–3 taškais

Svarbu žinoti, kad:

• mergaites labiau domina santykiai tarp žmonių,berniukai labiau domisi aplinkiniais daiktais,

• berniukai mąsto įvairiau, tačiau tai ne iš kartopastebima, nes jų kalba tuo metu paprastai būnaskurdesnė (mergaitės tikslingiau vartoja žodžius, jųgirdimų garsų diapazonas didesnis, jos klausosiįdėmiau, labiau reaguoja į kalbančiojo mimiką,mėgsta stebėti, joms lengviau sekasi taisyklingailaikyti pieštuką, dailiau rašyti, jos šnekesnės užberniukus),

• nors mergaičių kalba sklandesnė, jos skaito greičiau,bet žodinėmis asociacijomis manipuliuoti (pvz.,spręsti kryžiažodžius) joms sekasi sunkiau, neibendraamžiams berniukams


Šešiamečių berniukų ir mergaičių kalbosmokymosi ypatumai lemia ir individualų vaikųugdymą (pvz., dėl minimų ypatumų berniukamsreikia daugiau fizinio judesio ir erdviniomąstymo reikalaujančių užduočių; fizinės veiklosmokymosi procese; nekalbinių ugdymopriemonių, kuo daugiau veiksmo (pvz., staložaidimų, girdėtų tekstų vaidinimo ir kt.), irpasiekimų vertinimą, ir tų pasiekimųinterpretavimą

Ko reikia berniukams:

• Mokytojų supratimo, kad jų smegenys kitokie;

• Fizinio judesio ir erdvinio mąstymo reikalaujančių užduočių;

• Fizinės veiklos mokymosi procese;

• Neverbalinių mokymo priemonių;

• Veiksmo scenarijų;

• Teigiamų vyriškų pavyzdžių


Kodėl ir kaip vertiname vaikų kalbos pasiekimus


Vaikų kalbinės kompetencijos vertinimasvyksta, rūpinantis kiekvienu vaiku, tačiautuo pačiu turint omenyje visųpriešmokyklinio ugdymo grupės vaikųinteresus


Informacijos apie vaikų kalbinius gebėjimus suteikia šiešaltiniai:

• stebėjimų užrašai,• vaikų darbai (piešiniai, fotografijos (pvz., vaikų sukurtų

knygų), rašto bandymai ir kt., • vaikų pasakojimai, nuomonės, vertinimai,• tėvų (globėjų) pastebėjimai apie kalbines vaikų patirtis,• pedagogų įsivertinimas (svarstymai, kaip jiems sekasi

ugdyti vaikų kalbą)

Vertinimo pagrindas yra stebėjimas

Pagrindinis informacijos apie vaikų kalbą šaltinis yrakasdieninės situacijos, vaikams bendraujanttarpusavyje arba su suaugusiais.

Stebėjimai aprėpia vaiko kalbos supratimą (pvz.,kalbos supratimą kasdieninėse situacijose, žodžiųprasmių supratimą), kalbėjimo įgūdžius - pvz.,bendravimą su suaugusiais ir su vaikais, dalyvavimąpokalbiuose, kalbinių įgūdžių lygį veikloje ir žaidžiant,pasakojimo, taip pat skaitymo ir rašymo įgūdžius

Vertinimo pagrindas yra stebėjimas

• pažymėtina, kad epizodiniai, vienkartiniaistebėjimai (ir pastebėjimai) neatskleisplatesnio vaiko kalbos raidos vaizdo,

• pedagogai ir kiti specialistai turėtų aptartistebėjimų rezultatus kartu, vengdamiišankstinių nuostatų, galinčių paveiktistebėjimų išvadas

Vilniuas l/d „xxx“(įstaigos pavadinimas)

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo duomenys

Vardas, pavardė, gimimo data.............................................................................................................

201x – 201x m.m. lankė priešmokyklinio ugdymo grupę. …...........................................................................................................................................................Darželį ..........................................lankė nuo …... metų, nelankė..........................................................

Nuostatos Nuostata yra ryški Nuostata dar formuojasi Komentarai apie

vaiko gebėjimus ir žinias

(remiantis BPUP)

1. Santykiai su savimiI pusmetis II pusmetis I pusmetis II pusmetis I pusmetis II pusmetis

Domisi ir vertina save kaip asmenį, pasižymi unikaliomis savybėmisNori mokytis, tobulėti, siekti plėtoti savo galias.

Puoselėja gėrį.Saugo savo ir kitų asmeninę erdvę, kitų privatumą.

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Kitas svarbus išteklius, vertinant kalbinius vaikų pasiekimus, yra kasdieniniai vaikų pasakojimai,

dalijimasis nuomonėmis• suaugę kreipia dėmesį į tai, ką vaikai bando

išreikšti verbaliniais ir neverbaliniais būdais,

• pedagogai pastebi, ką vaikai mėgsta, kasnatūraliai sužadina jų interesą (pvz., koks norsypatingas žaidimas),

• pravartu užsirašyti vaikų reakcijas, norus,požiūrius; žinoti, kam jie teikia pirmenybę,

• vaikai skatinami išreikšti savo nuomonę apiekasdieninį grupės gyvenimą, jie skatinami aktyviaidalyvauti sprendžiant, kas tą dieną vyks, taip patkomentuoti, kokios kalbinės veiklos jiems patinka arnepatinka

Iniciatyvos gerinant vaikų kalbinius, komunikacinius įgūdžius vyksta, derinant ir

sutarus su tėvais (globėjais)

Atviro ir tikslingo pokalbio apie vaiko kalbą metupirmiausia aptariama, kodėl svarbu žinoti, kaip vystosivaiko kalba ir kodėl yra svarbu vertinti vaikų pasiekimus– tai pagalba vaikui.

Namiškiai skatinami papasakoti pedagogams apie vaikokalbos patirtis namie ir kalbinę namų aplinką (ypač taisvarbu, kai vaikai kitakalbiai), su tėvais (globėjais)kalbamasi apie knygas ir skaitymą, parodoma,paaiškinama jiems, kas skaitoma; tėvai gali skolintisknygas iš grupės bibliotekėlės

Priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogai taip pat analizuoja ir savo pastangas stimuliuoti

vaikų kalbą

Svarstoma, kokia priešmokyklinio ugdymo grupėskalbinės aplinkos kokybė:• ar joje yra įvairių kalbinės veiklos galimybių,• ar ji drąsina vaikus,• ar skatina vaikus kasdien aktyviai vartoti savo

kalbą,• ar visi vaikai gauna reikiamą paramą,• kokie metodai taikomi, kaip jie gali būti

tobulinami,• kaip suaugę kasdien grupėje vartoja kalbą,• kaip grupės pedagogai bendradarbiauja su tėvais

(globėjais) kalbos ugdymo klausimais ir kt.

Documents

Priešmokyklinio amžiaus vaikų - Ugdome€¦ · situacijų išnaudojimas kalbos ugdymui yra papildoma veikla šaliakitųdarbų,kuriai dažnai sunku rasti laiko, ir kad priešmokklinukams