Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
M E T O D I N Ė S R E K O M E N D A C I J O S
P A G R I N D I N I O U G D Y M O B E N D R O S I O M S P R O G R A M O M S
( m a t e m a t i k a )
Rekomendacijas rengė ir savo gerosios patirties pavyzdžius teikė:
ELENA JANAVIČIENĖ, DANUTĖ GUDELIENĖ, MARIJONA LELEIKAITĖ,
RIMA VŽESNIAUSKIENĖ, IRENA JURČIENĖ, ŽIEDĖ JUODEIKYTĖ, VIDA LESAUSKIENĖ,
matematikos mokytojos,
Švietimo plėtotės centro vyresnioji metodininkė, ALBINA VILIMIENĖ,
, dalyvaujantys projekte PAGRINDINIO UGDYMO MATEMATIKOS KONSULTANTAI
„Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas“
Pastabas ir siūlymus rekomendacijoms teikė:
, Švietimo ir mokslo ministerijos MARYTĖ SKAKAUSKIENĖ
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė,
Švietimo plėtotės centro direktorius,DR. PRANAS GUDYNAS,
Švietimo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoja, SAULĖ VINGELIENĖ,
LIETUVOS MATEMATIKOS MOKYTOJŲ ASOCIACIJOS VALDYBA
2009
2
TURINYS
1. Įvadas .....................................................................................................................................................................................................................................................3
2. Kompetencijų ugdymas mokant matematikos.......................................................................................................................................................................................3 Matematinio mąstymo, problemų sprendimo uždaviniai ......................................................................................................................................................................5
Uždaviniai, susiję su dėsningumų pastebėjimu .....................................................................................................................................................................................8
Lentelių, grafikų skaitymas .................................................................................................................................................................................................................10 Mastelis................................................................................................................................................................................................................................................16
Ilgio, ploto, tūrio įvertinimas ...............................................................................................................................................................................................................16 Praktinio taikymo uždaviniai ...............................................................................................................................................................................................................18
3. Ugdymo proceso planavimas, organizavimas ir vertinimas ................................................................................................................................................................21
Ugdymo turinio planavimas ................................................................................................................................................................................................................21 Ilgalaikių planų pavyzdžiai ........................................................................................................................................................................................................23
1. Besimokantiems pagal vadovėlį „Matematika kiekvienam“ .................................................................................................................................................23 2. Besimokantiems pagal vadovėlį „Matematika Tau 5 klasei“ ................................................................................................................................................28
Trumpalaikių planų pavyzdžiai .................................................................................................................................................................................................32 1. Reiškiniai, lygtys ir nelygybės ..............................................................................................................................................................................................32
2. Natūralieji skaičiai. (13–14 val.) ...........................................................................................................................................................................................36 3. Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis (11-12 val.) .................................................................................................................................................................37
Pamokos planavimas .................................................................................................................................................................................................................38 Matematikos mokymo V klasėje pamokos iliustracija ..............................................................................................................................................................39
Ugdymo turinio organizavimas. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas .................................................................................................................41 Užduočių klasifikavimas pagal sunkumą ir pagal gebėjimų ir nuostatų ugdymą .....................................................................................................................42 Informacinių komunikacinių technologijų panaudojimas mokant(is) dalyko ...........................................................................................................................46 Integruota matematikos ir informacinių technologijų pamoka 5 klasėje ..................................................................................................................................46
IKT taikymas matematikos pamokoje 9 klasėje ........................................................................................................................................................................52 Vertinimas. Diagnostinės užduotys .....................................................................................................................................................................................................55
Užduotis 5 klasei „Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis“ .........................................................................................................................................................55
Užduotis 6 klasei „Paprastosios ir dešimtainės trupmenos. Procentai.“ ...................................................................................................................................58
Užduotis 9 klasei „Tiesinė funkcija“ .........................................................................................................................................................................................64 4. Šaltiniai ir rekomenduojama literatūra ................................................................................................................................................................................................69
3
1. Įvadas
Rekomendacijų paskirtis – padėti matematikos mokytojams, dirbantiems pagrindinėje mokykloje, organizuoti mokymą ir mokymąsi įgyvendinant
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-
2433 (Žin., 2008, Nr. 99–3848). Šiose rekomendacijose pateikti mokytojų gerosios patirties planavimo, organizavimo ir vertinimo pavyzdžiai, kurie iliustruoja šio
dokumento įgyvendinimą: bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą, individualizavimą ir diferencijavimą, mokinių įtraukimą į aktyvų
mokymąsi ir bendradarbiavimą, vidinę ir išorinę integraciją (su kitais mokomaisiais dalykais, su gyvenimo praktika), tinkamos mokymosi aplinkos sukūrimą.
2. Kompetencijų ugdymas mokant matematikos
Viena iš penkių Bendrosiose programose įvardintų pagrindinių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių – orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų
kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą, ypač daug dėmesio skiriant mokymuisi mokytis. Siekiama, kad mokinys baigdamas pagrindinio
ugdymo programą būtų įgijęs šias bendrosiose programose išskirtas bendrąsias kompetencijas:
mokėjimo mokytis,
komunikavimo,
pažinimo,
socialinę,
iniciatyvumo ir kūrybingumo,
asmeninę.
Mokydamasis matematikos, mokinys išsiugdys šias matematinės kompetencijos dalis:
žinių ir supratimo,
matematinio komunikavimo,
matematinio mąstymo,
problemų sprendimo, mokymosi mokytis ir domėjimosi matematika.
Kompetencijų ugdymas pagrindinėje mokykloje besimokančiam mokiniui sudarys prielaidas tolesniam mokymuisi ir sėkmingai socialinei integracijai.
4
Norint pasiekti Bendrosiose programose apibrėžtų ugdymo tikslų ir laukiamų rezultatų, būtina pritaikyti ugdymo turinį taip, kad mokinys nuolat patirtų
sėkmę mokydamasis ir pagal savo išgales pasiektų kuo daugiau geresnių rezultatų. Nereikia pamiršti ir nuolatinio skatinimo mokinius prisiimti atsakomybę už
savo mokymąsi mokykloje ir padėti jiems išmokti mokytis visą gyvenimą.
Matematinių gebėjimų ugdymas reikalauja iš mokytojo dalykinio ir psichologinio pasirengimo. Pirmiausia reikia pažinti savo mokinius, pamatyti jų
stipriąsias ir silpnąsias asmenines savybes ir, atsižvelgiant į jų turimą patirtį, polinkius, poreikius, interesus bei mokymosi stilių, organizuoti jų mokymąsi.
Mokinių gebėjimai „auga“ tik jiems savarankiškai veikiant, kai patys mokiniai įsitraukia į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi. Mokslininkai iki šiol nėra vieningos
nuomonės dėl vaikų matematinių gebėjimų. Vis dėlto galėtume daryti išvadą, kad tiek įgimti gebėjimai, ir tiek palanki aplinka yra vienodai svarbūs faktoriai
mokinių pasiekimams.
Ypatingas dėmesys mokant matematikos skiriamas matematinio mąstymo ugdymui. „Atlikdami mąstymo užduotis, mokiniai turi apdoroti ir pritaikyti
tai, ką išmoko, sujungdami žinias su jau išmoktais dalykais ir patirtimi. Mokiniai turi galvoti.“ (G.Petty „Įrodymais pagrįstas mokymas“, psl.30). Norėdamas
paneigti neteisingą nuostatą, kad prasčiau besimokantiems mokiniams reikia skirti tik atgaminimo užduotis, G. Petty teigia, kad mąstymo užduotys turi būti
skiriamos įvairių gebėjimų mokiniams ir šioje knygoje pateikia įrodymais pagrįstų išvadų apie mąstymo užduočių įtaką kokybiškam mokymuisi.
Šiose rekomendacijose pateikiame uždavinių pavyzdžių grupes (blokus), iliustruojančių matematinės kompetencijos ar subkompetencijų ugdymą.
Suprantama, konkretus uždavinys gali ugdyti nevieną gebėjimą ir negalime jo griežtai priskirti vienai kompetencijos daliai.
Uždavinių pavyzdžiai ugdant matematinę kompetenciją
Matematinio mąstymo, problemų
sprendimo uždaviniai
Uždaviniai, susiję su dėsningumų
pastebėjimu
Lentelių, grafikų skaitymas
Mastelis
Ilgio, ploto, tūrio įvertinimas
Praktinio taikymo uždaviniai
7. Tikimybių
teorija
6. Statistika
5. Matai ir
matavimai
4. Geometrija
3. Sąryšiai ir
funkcijos
2. Reiškiniai,
lygtys,
nelygybės,
sistemos
1. Skaičiai ir
skaičiavimai
Mokėjimas mokytis
ir domėjimasis
matematika
Problemų
sprendimas
Matematinis
mąstymas
Matematinis
komunikavimas
Žinios ir
supratimas
5
Daug tokių užduočių randame tarptautiniuose http://www.timss.org, http://www.pirls.org, http://www.pisa.oecd.org ir nacionaliniuose tyrimuose
http://www.nec.lt/ pateiktose užduotyse, vadovėliuose.
Matematinio mąstymo, problemų sprendimo uždaviniai
Problemų sprendimo uždaviniais vadiname tuos uždavinius, kurių sprendimo kelią reikia rasti. Tai įvairių situacijų aprašymas, kurias pirmiausia reikia
atpažinti, apmąstyti, ištirti, tada suvokti keliamą problemą ir pasirinkus tinkamą sprendimo strategiją gauti pagrįstą rezultatą. Problemų sprendimas kaip procesas
apima kelias stadijas:
a) Problemos apibūdinimas;
b) Sprendimo strategijos (būdo) ieškojimas;
c) Veikimas pagal pasirinktą strategiją;
d) Įsitikinimas, ar pasirinkta strategija yra tinkama;
e) Strategijos koregavimas;
f) Išvadų darymas.
Tyrimais yra nustatyti trys sprendimo ieškojimų tipai: bandymų – klaidų metodas (bandant tinkamus ir netinkamus būdus); algoritmų panaudojimas (einant
žingsnis po žingsnio); euristinis metodas (remiamasi taisyklėmis, patyrimu ir praktiniais veiksmais).
1. Keturi skaitmenys 9, 1, 4 ir 5 išdėstomi nuo didžiausio iki mažiausio ir suformuojamas keturženklis skaičius. Tada tie patys skaitmenys išdėstomi nuo
mažiausio iki didžiausio ir suformuojamas kitas keturženklis skaičius. Koks skirtumas tarp gautų keturženklių skaičių?
A 3723 B 4726 C 8082 D 8182 E 8192
2. Įsivaizduokite, kad pusiauju keliaujate aplink Žemę. Kiek ilgesnį kelią nueina jūsų galva negu kojos?
3. Jokūbas kišeninio žibintuvėlio skleidžiamą šviesą nukreipia per stačiakampį 36 mm × 24 mm dydžio langelį statmenai į sieną. Apšviestas sienos plotas
lygus 1 m2.
a) Kokiu atstumu nuo sienos yra žibintuvėlis ir langelis, pro kurį sklinda šviesa?
b) Aprašykite, kas pasikeistų, jeigu Jokūbas šviesą paleistų įstrižai arba pakreiptų langelį, pro kurį ji sklinda.
4. Reiškinio a – b reikšmė lygi 4. Kam lygi reiškinio 6a – 6b reikšmė, esant toms pačioms a ir b reikšmėms?
5. Mokslo metų pabaigoje Donatas buvo 4 cm aukštesnis už Paulių. Per vasaros atostogas Donatas paaugo 1 cm, o Paulius 3 cm. Kuris berniukas dabar
aukštesnis ir kiek centimetrų?
6
6. Indai tolygiai pripildomi vandens.
a) Kiekvienam indui priskirkite grafiką vaizduojantį vandens lygio priklausomybę inde nuo pylimo trukmės.
7
b) Nubraižykite atitinkamą grafiką, kurį būtų galima priskirti šalia
nupieštam indui.
c) Nupieškite indą, tinkantį grafikui A; tinkantį grafikui B.
Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokios formos indus.
7. Skaičių seka gaunama taip: kiekvienas skaičius pradedant antruoju, yra 4 vienetais didesnis už prieš jį esantį, t.y. 7, 11, 15, 19, 23, ... . Kitos sekos
skaičiai, pradedant antruoju, yra 9 vienetais didesnis už prieš jį esantį, t.y. 1, 10, 19, 28, 37, ... . Skaičius 19 yra abiejose sekose. Koks kitas skaičius pirmiausia
atsirastų ABIEJOSE sekose, jei tas sekas tęstume toliau?
8
8. Stačiakampis PORS gautas pasukus stačiakampį UVST.
Kuris taškas buvo posūkio centras?
A P
B R
C S
D T
E V
9. Bronius norėjo surasti tris iš eilės einančius lyginius skaičius, kuriuos sudėjęs gautų 84. Jis sudarė tokią lygtį: k + 42 kk =84. Ką šioje lygtyje
reiškia k ?
A Mažiausią iš ieškomų lyginių
skaičių.
B Vidurinįjį iš ieškomų lyginių
skaičių.
C Didžiausiąjį iš ieškomų lyginių
skaičių.
D Ieškomų trijų skaičių vidurkį.
10. Kvadrato kraštinės ilgis lygus a. Jo kraštinių vidurio taškai
sujungti su priešingomis viršūnėmis. Gaunama 8-kampė žvaigždė. Jos
plotą išreikškite kvadrato kraštinės ilgiu a.
Uždaviniai, susiję su dėsningumų pastebėjimu
1. Parašykite dar po tris narius šių sekų:
a) 2, 5, 8, 11, 14, 17,... b)
3
2, ,
9
4 ,...81
16
c) 1, 4, 9, 16, 25, 36,…
d) 1, 8, 27, 64,… e) 2, 3, 5, 7, 11, 13,…
9
2. Nustatykite dėsningumą ir užrašykite dar tris tolesnius skaičius:
a) 30; 3; 0,3; 0,03; 0,003; … b) 600; 6; 0,06; … c) 0,00008; 0,08; 80; 80000; … d) 0,1; 0,001, 0,00001; …
3. Vietoj žvaigždučių įrašykite skaičius taip, kad visi skaičiai būtų iš eilės einantys pirmojo skaičiaus kartotiniai:
a) 5, *, 15, *, *; b) *, *, 39,*; 65, 78; c) *, *, *, *, 245, 294, *.
4. Nustatykite, pagal kokią taisyklę iš natūraliųjų skaičių sekos gauta tokia skaičių seka:
a) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, ...
↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, …
b) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,…
↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓
4, 5, 6, 7, 8, 9, 10,…
c) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,…
↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓
3, 6, 9, 12, 15, 18, 21,…
d) 1, 2, 3, 4, 5, 6,…
↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓
5, 7, 9, 11, 13, 15,...
e) 1, 2, 3, 4, 5, 6,...
↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓
1, 3, 5, 7, 9, 11,...
f) 1, 2, 3, 4, 5,…
↓ ↓ ↓ ↓ ↓
1, ,2
1 ,3
1 ,4
1 ,...5
1
5. Nustatykite, kaip gautos skaičių eilutės ir užrašykite tolesnius tris šių eilučių narius:
a) 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34,...
b) 2, 2, 4, 8, 32, 256,... c) 36, 59, 94, 152, 246,...
d) 1, 2, 3, 7, 22, 155,... e) 5, 6, 12, 13, 26, 27,... .
Matematikos supratimui ypač padeda matematikos ir kitų mokomųjų dalykų, matematikos ir jos pritaikymo gyvenime sąsajų suvokimas. Mokiniams reikia
parodyti matematinių žinių ir supratimo praktinę naudą, panaudojant uždavinių įvairovę. Pažinimas turėtų prasidėti nuo tokių situacijų, kurios būtų gerai žinomos
mokiniams. Svarbu, kad jos būtų ir įdomios, sukeliančios mokiniams smalsumą ir žingeidumą.
10
Lentelių, grafikų skaitymas
1. Tikriausiai teko sirgti gripu ar kita užkrečiamąja liga ir
turėti karščio. Pakilusi kūno temperatūra yra vienas iš ligos požymių ir
rodo, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėjais. Žemiau matai grafiką,
kuriame pavaizduota, kaip keičiasi kūno temperatūra žmogaus, kuris
serga užkrečiamąja liga. Po grafiku atitinkamose vietose užrašyk šiuos
žodžius: „užsikrėtė“, „karščiuoja“, „pasveiko“.
2. Lentelėje pateikta mikroautobusų, vežančių keleivius iš Klaipėdos į Kretingą, tvarkaraščio dalis. Kiek laiko kelionėje užtrunka mikroautobusas,
išvykstantis iš Klaipėdos 9 valandą 15 minučių?
Išvyksta iš Klaipėdos 5.30 7.05 8.40 9.15 10.00 10.40 ...
Atvyksta į Kretingą 5.55 7.35 9.15 9.45 10.40 11.15 ...
3. Vairuotojui pamačius kliūtį, automobilis sustoja ne iš karto. Praeina maždaug 0,6 sekundės dalys, kol vairuotojas nuspaudžia pedalą. Per tą laiką
automobilio greitis dar nesikeičia. Nuspaudus pedalą automobilis kurį laiką dar juda iš inercijos.
Toliau pateikiamos lentelės pirmoje skiltyje nurodytas automobilio važiavimo greitis, antroje – kelias, kurį automobilis nuvažiavo, kol vairuotojas,
pamatęs kliūtį, nuspaudė pedalą (A kelias) ir trečioje – stabdant nuvažiuotas kelias (B kelias).
Automobilio greitis A kelias B kelias
30 m/s (108 km/val.) 18 m 87 m
25 m/s (90 km/val.) 15 m 64 m
20 m/s (72 km/val.) 12 m 42 m
15 m/s (54 km/val.) 9 m 28 m
a) Nubraižykite grafiką, rodantį stabdomo automobilio nuvažiuoto kelio priklausomybę nuo važiavimo greičio:
11
Stabdymo kelias (m)
Greitis (m/s)
b) Suformuluokite išvadą apie automobilio stabdymo kelio priklausomybę nuo važiavimo greičio;
c) Kodėl vairuotojui, apsvaigusiam nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, ypač pavojinga vairuoti automobilį?
4. Ši kreivė parodo, kaip lenktyninės mašinos greitis kinta lygioje 3 kilometrų ilgio trasoje važiuojant antrą ratą.
Greitis (km/h)
Starto linija Atstumas (km)
12
a) Kur buvo užfiksuotas mažiausias greitis antro rato metu?
A. Prie starto linijos.
B. Prie 0,8 km.
C. Prie 1,3 km.
D. Pusiaukelėje.
b) Ką galėtumėt pasakyti apie automobilio greitį tarp 2,6 km ir 2,8 km?
A. Greitis pastovus.
B. Greitis didėja.
C. Greitis mažėja.
D. Greitis negali būti nustatytas pagal kreivę.
5. Pateikta diagrama, vaizduojanti Lietuvos šiltnamiuose užaugintų daržovių kiekį nuo 2004 metų iki 2007 metų.
2004 2005 2006 2007 metai
13
Remdamiesi diagrama, atsakykite į klausimus:
a) Kiek tūkstančių tonų daržovių buvo išauginta
2004 metais?......................
2005 metais?......................
2006 metais?.......................
2007 metais?........................
b) Kiek daržovių išaugintų, jei 2005 m. derlius padidėtų 200%?
c) Kuriais metais derlius pakilo beveik 1000%?
d) Suformuluokite dar du klausimus, į kuriuos galėtumėte atsakyti remdamiesi diagramos duomenimis.
6. Lietuvoje viešintis Latvijos turistas užsuko į valiutos keityklą išsikeisti pinigų. Šioje keitykloje mokestis už vieną valiutos pirkimo ar pardavimo
operaciją yra 3 Lt. Informacija apie paslaugų įkainius pateikta lentelėje. Kiek litų turistas šioje keitykloje gaus už 100LVL?
Kodas Valiuta Pirkimas Pardavimas
EUR Eurai 3,445 3,462
USD JAV doleriai 2,409 2,458
LVL Latvijos latai 4,800 4,930
EEK Estijos kronos 0,210 0,225
Valiutos pirkimas ir pardavimas grynaisiais pinigais
Mokestis už valiutos pirkimo ar pardavimo operaciją 3 Lt
7. Naudodamasis žemiau pateiktos lentelės duomenimis, atsakyk į klausimus:
GAMTINIŲ DUJŲ KAINOS BUITINIAMS VARTOTOJAMS
Kainų galiojimo
laikotarpis
Suvartojamas gamtinių dujų
kiekis (Q) per metus
Pastovioji kainos dalis
Lt/mėn. su PVM
Kintamoji kainos dalis
Lt/m3 su PVM
iki 2007 m. gruodžio 31 d. 90 m3 < Q ≤ 800 m
3 2,35 1,00
nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 800 m3 (Q ≤ 800 m
3) 2,20 1,62
14
a) Kiek procentų 2008 – aisias metais padidėjo dujų kintamoji kaina lyginant su 2007 metais?
b) Mėnesinis mokestis už gamtines dujas apskaičiuojamas taip: suvartotų dujų kiekis (m3) dauginamas iš kintamosios kainos(Lt/m
3) ir pridedama nustatyta
pastovioji kaina (Lt/mėn.). 2008 metų vasario mėnesį Petraičių šeima suvartojo 6 m3 gamtinių dujų. Užrašyk vasario mėnesio suvartotų dujų kainą skaitiniu
reiškiniu ir apskaičiuok jo reikšmę.
8. Hans iš Vokietijos ir Marko iš Australijos dažnai bendrauja internetu. Vaikinai tarėsi kelintą valandą jiems būtų patogiausiai bendrauti. Norėdamas
surasti tinkamiausią laiką, Marko pasižiūrėjo į pasaulio laiko grafikus ir pastebėjo, kad:
Grinvičo 12, vidurnaktis Berlynas 1:00 AM Sidnėjus 10:00 AM
Pastaba: AM – pirma paros pusė, PM – antra paros pusė.
a) Interneto pokalbis prasideda 7 PM Sidnėjuje. Kiek valandų tuo metu Berlyne?
b) Marko ir Hans negali kalbėtis nuo 9:00 AM iki 4:30 PM, jų vietos laiku, nes būna mokykloje. Taip pat negali kalbėtis nuo 11:00 PM iki 7:00 AM, nes
miega. Kuriuo jų vietos laiku vaikinai gali kalbėtis? Pokalbio laiką užrašykite lentelėje.
Miestas Laikas
Sidnėjus
Berlynas
15
9. Šis grafikas rodo cukraus suvartojimą ir susirgimus dantų ėduonimi įvairiose šalyse. Kiekvieną šalį grafike žymi taškas.
Kuris iš teiginių yra paremtas grafike pateiktais duomenimis?
A. Vienų šalių žmonės valo dantis dažniau nei kitų.
B. Jei per dieną suvartosi mažiau nei po 20 gramų cukraus, nesusirgsi
dantų ėduonimi.
C. Kuo daugiau cukraus žmonės valgo, tuo labiau tikėtina, kad jie
susirgs dantų ėduonimi.
D. Pastaraisiais metais daugelyje šalių padidėjo susirgimų dantų
ėduonimi skaičius.
E. Pastaraisiais metais daugelyje šalių padidėjo cukraus suvartojimas.
10. Daugelio manymu, vėjo energijos generavimas – tai energijos šaltinis, galintis pakeisti elektros generatorius, kūrenamus nafta ir akmens anglimi.
Šiuose grafikuose pavaizduotas vidutinis vėjo greitis keturiose skirtingose vietose per visus metus. Kuris iš grafikų rodo tinkamiausią vietą vėjo energijos
generatoriams statyti?
16
Mastelis
Mokiniai įgyja žinias apie mastelį ir jų taikymą kasdieniniame gyvenime ir per geografijos pamokas, ir per matematikos pamokas. Todėl bendradarbiaujant
su geografijos mokytoju galima organizuoti integruotas pamokas. Vienas tokios pamokos aprašymas yra metodinėse rekomendacijose geografijos mokytojams.
Uždavinius susijusius su masteliu galima surūšiuoti į tris grupes:
Realaus (tikrojo) dydžio radimas, kai žinomas mastelis ir pakitęs dydis;
Pakitusio dydžio radimas, kai žinomas mastelis ir realus dydis;
Mastelio radimas, kai žinomas realus dydis ir pakitęs dydis.
1. Kvadrato formos žemės sklypo plano mastelis yra 1:400. Apskaičiuokite sklypo plotą arais, jei plane jis užima 25 cm2.
2. Lietuva žemėlapyje pavaizduota masteliu: 1:1 000 000. Per kiek valandų dviratininkai, važiuodami 15 km/val. greičiu, nuvažiuos iš Panevėžio į
Anykščius, jeigu atstumas tarp šių miestų žemėlapyje yra 5 centimetrai?
3. Žemėlapyje atstumas tarp Vilniaus ir Varšuvos pavaizduotas 2,6 cm ilgio atkarpa. Per kiek laiko turistų autobusas, važiuodamas 60 km/h greičiu, iš
Vilniaus nuvažiuos į Varšuvą, jeigu žemėlapio mastelis yra toks 1:15 000 000?
4. Rodant filmą projektoriumi per 1 s prabėga 24 kadrai. Kiekvienas kadras yra 16 mm aukščio ir 22 mm pločio. Koks yra vaizdo ekrane aukštis, kai jo
plotis yra 3,3,metrai?
5. Marius projektinio darbo antraštę surinko 24 dydžio šriftu, o tekstą – 12 dydžio šriftu. Kokiu masteliu Marius surinko antraštę palyginus su tekstu?
6. Audronė savo rašinio pavadinimą užrašė 22 dydžio šriftu, tekstą – 11 dydžio šriftu. Kokiu masteliu Audronė surinko tekstą palyginus su rašinio
pavadinimu?
Ilgio, ploto, tūrio įvertinimas
1. Nubraižykite atkarpą. Iš akies ją padalykite pusiau. Patikrinkite skriestuvu. Jeigu padarėte klaidą, ištaisykite ją.
17
2. Meistras Ignotas gali pagaminti 32 metrus medinės tvoros daržui aptverti. Architektas nubraižė šiuos galimus daržo planus:
Ar užteks 32 metrų ilgio tvoros daržui aptverti? Lentelėje prie kiekvieno daržo plano apibraukite teisingą atsakymą „Taip“ arba „Ne“:
Daržo planai Ar užteka 32 m medinės tvoros
daržui aptverti?
Planas A Taip / Ne
Planas B Taip / Ne
Planas C Taip / Ne
Planas D Taip / Ne
18
1. Aldona sudėjo iš mažų kubelių šias figūras:
Mažas kubelis Figūra A Figūra B Figūra C
Atsakykite į klausimus:
a) Kiek mažų kubelių reikėjo Aldonai, kad sudėtų figūrą B?
b) Kiek mažų kubelių reikėjo Aldonai, kad sudėtų figūrą C?
c) Aldona suprato, kad figūroje C panaudojo daugiau kubelių negu reikėjo norint gauti tokią pačią figūrą. Ji pagalvojo, kad galėjo suklijuoti mažus
kubelius kartu ir gauti tokią pačią figūrą tik tuščiavidurę. Kiek mažiausiai kubelių reikės, norint gauti tuščiavidurę figūrą C?
d) Žaisdama toliau Aldona sugalvojo sudaryti tokią figūrą, kuri būtų 6 mažų kubelių ilgio, 5 mažų kubelių pločio ir 4 mažų kubelių aukščio. Ji nori
panaudoti kiek įmanoma mažiausią kubelių skaičių ir gauti didžiausią įmanomą tuščią erdvę figūros viduje. Kiek kubelių jai reikės?
Praktinio taikymo uždaviniai
Labai svarbu, kad mokiniai įsitikintų ir suprastų, kad įgytos žinios ir gebėjimai pritaikomi realiame gyvenime. Užduotyse aprašomos situacijos, uždavinių
kontekstai pirmiausia turi būti artimi mokinio aplinkai, parašyti mokiniui suprantama kalba. Vėliau parenkami tokie uždaviniai, kuriuose tos pačios žinios jau
taikomos naujose situacijose siejant su kitais dalykais, gyvenimo patirtimi. Praktinio darbo užduotys įprasmina mokinių mokymąsi, skatina jų norą mokytis,
plėtoja kūrybingumą, kritinį mąstymą, gebėjimą ieškoti, atsirinkti ir vertinti informaciją.
1. Milda pripylė pilną stačiakampio gretasienio formos indą, kurio matmenys 15 cm ×15 cm ×40 cm, medaus.
a) Apskaičiuokite indo tūrį.
b) Raskite medaus masę, jei 250 ml medaus masė yra 370 g. Atsakymą parašykite kilogramais.
19
2. Kiek tonų kviečių atvežė 10 vienodų sunkvežimių, jeigu kiekvieno jų kėbulo ilgis yra 3,5 m, plotis - 1,5 m, o grūdai buvo pilami iki 1,2 m kėbulo
aukščio? (1 m3 kviečių masė 75 kg).
3. Dėžėje telpa 40 įpakavimų „Sveikuolių“ duonelės po 250 gramų. Vienas įpakavimas kainuoja 2,69 lito. Ar sutilps į vieną dėžę „Sveikuolių“ duonelė,
kainuojanti 111 litų? Atsakymą pagrįskite.
4. Vasarą turistinėje bazėje 200 žmonių gyveno palapinėse ir 120 žmonių – namukuose. Rudenį palapinėse žmonių skaičius sumažėjo 8 kartus, o
namukuose – 2 kartus. Kiek turistų buvo bazėje rudenį?
5. Mantas turėjo 1500 litų. 40% turėtų pinigų jis išleido pirkdamas striukę o, 25% turėtų pinigų išleido pirkdamas batus. Už kelnes Mantas sumokėjo 270
litų, už megztinį – 180 litų, o už likusius pinigus nusipirko marškinius.
a) Kiek kainavo striukė?
b) Kiek kainavo batai?
c) Kokį procentą visų turėtų pinigų sudaro pinigai, išleisti perkant kelnes?
d) Kokį procentą visų turėtų pinigų sudaro pinigai, išleisti perkant megztinį?
e) Nubraižykite pirkimo rezultatus atitinkančią skritulinę diagramą.
6. Picerijoje šaši šimtai šeši lankytojai suvalgė šešis šimtus šešias picas, iš jų šešis šimtus su mėsa ir šešias vegetariškas. Kiek picų su mėsa ir kiek
vegetariškų reikėtų patiekti šeši šimtai šešiems tūkstančiams šeši šimtai šešiems lankytojams?
7. Sporto klubas pradeda darbą 10 valandą ryto. Du draugai atėjo į klubą praėjus 20 minučių nuo jo atidarymo. 15 minučių jie sugaišo pirkdami bilietus, 2
valandas 10 minučių žaidė įvairius žaidimus ir 45 minutes ėjo į namus. Kelintą valandą vaikai parėjo į namus?
8. Verslininkas Mykolas turi 40 000 litų, kuriuos nori vieniems metams padėti į banką. Bankas A pasiūlė 25 000 litų padėti su 7% metinių palūkanų ir 15
000 litų su 9% metinių palūkanų, o bankas B siūlo visus pinigus 40 000 litų padėti su 8% metinių palūkanų. Kurį banką pasirinkti ir kodėl Jūs patartumėte
verslininkui?
9. Mokytojas nori savo mokiniams užsakyti pratybų sąsiuvinius. Iš dviejų leidyklų jis gavo tokią informaciją:
Leidykla „Saulė“ Leidykla „Žvaigždė“
Užsakant 4 pratybų sąsiuvinius ir daugiau,
pirmieji 4 sąsiuviniai kainuoja po 6 litus, o
kiti - po 3 litus.
Užsakant 15 pratybų sąsiuvinių ir daugiau,
pirmieji 15 sąsiuvinių kainuoja po 4 litus, o
kiti – po 2,80 litų.
20
a) Kurioje leidykloje užsakyti 24 pratybų sąsiuvinius yra pigiau? Parodykite, kaip gavote atsakymą.
b) Kiek pratybų sąsiuvinių reikia užsakyti, kad abiejose leidyklose užsakymai kainuotų vienodai?
10. Paveikslėlyje yra žmogaus pėdsakai. Žingsnio ilgis yra atstumas tarp dviejų iš eilės einančių pėdų užpakalinės dalies. Formulė n/P = 140, parodo, kad
žingsnių per minutę skaičiaus n ir P žingsnio ilgio metrais santykis vidutiniškai lygus 140.
a) Marius per minutę nueina 70 žingsnių. Koks Mariaus žingsnio ilgis metrais?
b) Paulius žino, kad jo žingsnio ilgis yra 0,80 metro. Apskaičiuokite Pauliaus ėjimo greitį metrais per minutę ir kilometrais per valandą.
11. Degtukų dėžutės pakuojamos į pakuotes po 10, po penkias dėžutes dedant vieną ant kitos. Remdamasis paveikslėlyje pateiktais duomenimis, atlik
užduotis.
a) Apskaičiuok pakuotės aukštį.
b) Apskaičiuok pakuotės tūrį.
21
3. Ugdymo proceso planavimas, organizavimas ir vertinimas
Ugdymo turinio planavimas
Bendrosiomis programomis paremtas mokytojo savo darbo planavimas (mokymo ir mokymosi apmąstymas ir modeliavimas) yra būtina sąlyga siekiant
atnaujintose Bendrosiose programose nužymėtų ugdymo rezultatų. Pradedant dirbti pagal atnaujintas Bendrąsias programas, ypač svarbūs mokytojo gebėjimai
planavimo procese:
atsižvelgti į visas nuostatas, gebėjimus ir žinias, aprašytas Bendrosiose programose (pilnai „padengti“ Bendrąsias programas) ir individualizuoti visa
tai konkretiems mokiniams, pagal jų poreikius;
parinkti tinkamas veiklas ir sukurti reikiamą aplinką visoms Bendrosiose programose numatytoms nuostatoms, gebėjimams ir žinioms perteikti;
įvertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą pagal visą atnaujintose Bendrosiose programose išdėstytą mokymosi pasiekimų apimtį.
Į šiuos glaudžiai su planavimu susijusius gebėjimus ir turi būti nukreiptas pagrindinis dėmesys pirmajame Bendrųjų programų diegimo etape.
Pagrindinė nuostata planuojant – pereinama nuo planavimo perteikti informaciją, link planavimo ugdyti mokinio kompetenciją – suteikti jam žinias, ugdyti
gebėjimus ir vertybines nuostatas, sudarančias galimybes prasmingai veikti ir mokytis visą gyvenimą. Planavimą turime suprasti kaip procesą, reikalaujantį nuolat
analizuoti, stebėti, kaupti informaciją, ja remiantis priimti sprendimus.
22
Matematikos ugdymo turinio planavimo schema
Mokytojas, planuodamas mokinių mokymą ir mokymąsi, pirmiausia rengia ilgalaikį planą. Tai galėtų būti planas vieneriems mokslo metams, nes
matematikos turinio apimtis yra pakankamai didelė. Pagrindinis mokytojo darbas būtų atsirinkti būtent tais mokslo metais ugdomus mokinių gebėjimus ir
nuostatas iš Bendrosiose programose aprašytų mokinių pasiekimams reikalavimų koncentrui (pvz. 5–6 klasėms), atsižvelgiant į mokinių turimą patirtį, poreikius,
Mokymosi etapas
(veiklos sritis ar jos dalis)
Mokymosi etapas
(veiklos sritis ar jos
dalis
Mo
kym
osi
eta
po
(ve
iklo
s sr
itie
s ar
jos
dali
es)
pla
na
vim
as
Įvadinė pamoka
Refleksija
Pamoka
...
Vertinimas
Įvadinė pamoka
Refleksija
...
Vertinimas
Mokymosi etapas
(veiklos sritis ar jos dalis)
Mokymosi etapas
(veiklos sritis ar jos dalis)
Įvadinė pamoka
Refleksija
...
Vertinimas
TRUMPALAIKIS PLANAVIMAS
M e t i n i s p l a n a s
ILGALAIKIS PLANAVIMAS
23
mokyklos išteklius ir juos išdėstyti laike, t.y., atsižvelgiant į mokslo metų kalendorių ir pamokų tvarkaraštį. Ilgalaikiame plane numatoma matematikos ugdymo
turinio etapų (matematikos veiklos sričių) išdėstymo eilė, tarpdalykinė integracija, diagnostinis vertinimas. Planuojant reikėtų turėti omenyje ir pagrindinę
mokymo priemonę – vadovėlį, kurį naudosite mokymo procese.
Pateikiame du ilgalaikių planų pavyzdžius matematikos mokymui 5 klasėje pagal atnaujintas Bendrąsias programas. Tai vieni iš pirmųjų planavimo
bandymų. Ar tokia planavimo forma ir plano struktūra patogi ir naudinga praktiniame mokytojo darbe bus galima pasakyti mokslo metų pabaigoje. Planų
struktūra pasirinkta pačių mokytojų, aptarta švietimo konsultantų seminaruose.
Pirmame plane ugdymo turinys suplanuotas konkrečios klasės mokiniams, kurie mokosi klasėje ir namuose turėdami vadovėlį „Matematika kiekvienam“
(I, II dalys), o kiti du – vadovėlį „Matematika tau“.
Ilgalaikių planų pavyzdžiai
1. Besimokantiems pagal vadovėlį „Matematika kiekvienam“
Planas skirtas matematikos mokymui penktoje klasėje 2008-2009 m. m. 4 savaitinėms valandoms, 128 valandoms per mokslo metus.
Mokymo ir mokymosi priemonės:
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.
įsakymu Nr. ISAK-2433),
Vadovėlis „Matematika kiekvienam“ 5 klasei (I, II dalys),
Dalijamoji medžiaga „Matematika kiekvienam“,
Pratybų sąsiuvinis 5 klasei „Matematika kiekvienam“,
Savarankiški ir kontroliniai darbai 5 klasei „Matematika kiekvienam“,
Mokytojo knyga „Matematika kiekvienam“.
Metodiniai patarimai ir teminis planas 5 klasei „Matematika kiekvienam“.
Klasės charakteristika:
Penktoje klasėje mokosi ... mokinių (-iai). Daugumos klasės mokinių matematikos mokymosi pasirengimo lygis vidutiniškas (puikus, nepakankamas)1 .
Mokinių ..., ..., ... pasirengimo lygis puikus, mokinys ... mokomas pagal adaptuotą matematikos programą, mokiniai ..., ... mokomi pagal modifikuotą matematikos
programą.
Pagrindiniai metų mokymo ir mokymosi uždaviniai. Mokytojo padedami ir/ar savarankiškai, mokiniai gebės:
1 Puikus – mokiniai mokytis matematiką nori ir geba, vidutiniškas – mokiniai negeba, bet nori arba geba, bet nenori, nepakankamas – mokiniai negeba ir nenori.
24
operuoti natūraliaisiais skaičiais,
perskaityti, užrašyti ir pavaizduoti skaičių spindulyje trupmeninius skaičius;
atlikti paprasčiausius aritmetinius veiksmus su sveikaisiais skaičiais;
atpažinti, pavaizduoti pagrindines plokštumos figūras ir apskaičiuoti jų perimetrą ir plotą;
atpažinti, pavaizduoti erdvines figūras: kubą, stačiakampį gretasienį, stačiąją prizmę, ritinį, piramidę, kūgį, rutulį; apskaičiuoti kubo ir stačiakampio
gretasienio tūrį ir paviršiaus plotą;
pavaizduoti surinktus iš artimos aplinkos duomenis diagramomis; aprašyti paprastos diagramos informaciją savais žodžiais;
pasirinkti tinkamą veiksmą uždaviniams spręsti;
mokiniui artimas ir pažįstamas situacijas aprašyti matematiniais modeliais.
Mokymo ir mokymosi turinys:
Mėnuo/
savaitė
Skyriaus/ciklo
pavadinimas
Val.
sk. Vadovėlio tema Gebėjimai Integracija Vertinimas Pastabos
09
1 sav. –
4 sav.
Natūralieji
skaičiai
13-14 Mūsų naujoji klasė ir
mokykla.
Duomenys.
Dideli natūralieji
skaičiai.
Romėniškieji skaičiai ir
dešimtainė sistema.
1.1. Perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius
iki 10 milijonų, <...> pavaizduoti skaičių
spindulyje. <...> Suapvalinti skaičius iki vienetų,
dešimčių, šimtų.
6.1. Rinkti duomenis apie sau artimą aplinką
(šeimą, draugus, klasę) pagal vieną požymį <...>.
ir juos surašyti dažnių lentelėje.
6.2. Skaityti informaciją, pateiktą paprasta
diagrama ar dažnių lentele, kai duomenų skaičius
nedidelis. Pavaizduoti surinktus ir (arba)
pateiktus duomenis nurodyto tipo diagrama.
6.3. Remdamasis surinktais ir (arba) duotais
duomenimis, atsakyti į paprastus klausimus,
daryti paprasčiausias išvadas.
12.1. <...> Sieti matematikos žinias su gyvenimu.
Istorija:
romėniškieji
skaičiai.
Informacinės
technologijos:
įvairių
diagramų
braižymas.
S - 1,
Matematinis
diktantas,
Parodyk, ką
moki!
K-1.
25
9
4 sav. –
10
3 sav.
Natūraliųjų
skaičių sudėtis
ir atimtis
11 -12 Magiškieji kvadratai.
Suma ir skirtumas.
Patogus skaičiavimas.
1.2. Atlikti aritmetinius veiksmus su
natūraliaisiais skaičiais <...>. Pasirinkti tinkamą
veiksmą ir skaičiavimo būdą paprasčiausiems
uždaviniams spręsti. Numatyti ir pasitikrinti
skaičiavimo rezultatus.
12.2. Savo amžiaus mokiniams skirtuose
šaltiniuose rasti informacijos apie matematikos
mokslo raidą <...>.
Istorija:
magiškieji
kvadratai.
Informacinės
technologijos:
Matmintinis.
S – 2,
Matematinis
diktantas,
Parodyk, ką
moki!
K-2
10
3 sav. –
11
3 sav.
Sveikieji
skaičiai, jų
sudėtis ir
atimtis
17-18 Matavimas,
vaizdavimas,
įvertinimas, aiškinimas.
Matavimas žemiau 0.
Skaičių tiesė ir pirmieji
skaičiavimai.
Sveikųjų skaičių
sudėties ir atimties
supaprastinimas.
Koordinačių sistema.
1.1. <...> Perskaityti, užrašyti neigiamuosius
skaičius. <...> Pavaizduoti sveikuosius skaičius
skaičių ašyje. <...> Palyginti skaičius, įrašant tarp
jų ženklą <, = arba >.
1.2. <...> Numatyti ir pasitikrinti skaičiavimo
rezultatus <...>.
3.3. Pavaizduoti koordinačių plokštumoje
žinomas figūras, apibūdinti jų padėtį koordinačių
plokštumoje skaičių poromis.
Gamta ir
žmogus: lauko
temperatūros
matavimas.
Ekonomika:
Sveikųjų
skaičių sudėties
ir atimties
supaprastinima
s.
Gamta ir
žmogus:
Matavimas
žemiau 0.
S-3,
S-4,
Matematinis
diktantas,
Parodyk, ką
moki!
K-3
11
4 sav. –
12
3 sav.
Pradinės
geometrijos
sąvokos
15-16 Pentominos.
Pagrindinės sąvokos.
Kampas.
Tiesės atžvilgiu
simetriškos figūros.
5.1. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį, matlankiu –
kampo didumą. Naudojantis matlankiu, liniuote ir
kampainiu nubrėžti: nurodyto ilgio atkarpą,
nurodyto didumo kampą, nurodytų matmenų -
kvadratą, stačiakampį, statųjį trikampį, skritulį.
<...>
Paprastais atvejais be matavimo įrankių įvertinti
artimiausios aplinkos objektų ar daiktų
parametrus (ilgį, plotą, tūrį, kampo didumą).
4.1. Atpažinti ir pavaizduoti kvadratą,
stačiakampį, trikampį, apskritimą, skritulį.
Taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes,
įvairių trikampių ir stačiakampio kampų ir
Technologijos:
modeliavimas.
Dailė: parketas.
Informacinės
technologijos:
Kampas irtiesės
atžvilgiu
simetriškos
figūros.
Matematinis
diktantas.
„Loto“ ,
S-5,
Parodyk, ką
moki!
K-4 .
26
kraštinių savybes paprasčiausiems uždaviniams
spręsti.
5.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose
reikia naudoti įvairius matavimų rezultatus. <...>
01
2 sav. –
4 sav.
Natūraliųjų
skaičių
daugyba ir
dalyba
15-16 Apytikslis
skaičiavimas.
Skaidymas daugikliais.
Veiksmai su
natūraliaisiais skaičiais.
Daugyba ir dalyba
raštu.
Kombinatorinė
daugybos taisyklė.
1.2. Atlikti aritmetinius veiksmus su
natūraliaisiais skaičiais <...>. Pasirinkti tinkamą
veiksmą ir skaičiavimo būdą paprasčiausiems
uždaviniams spręsti. Numatyti ir pasitikrinti
skaičiavimo rezultatus.
1.4. Paprasčiausiais atvejais taikyti dalumo
požymius, lyginio (nelyginio) skaičiaus sąvoką,
dviejų skaičių bendrojo daliklio ar kartotinio
sąvokas, žinias apie skaičiaus dalį.
7.1. Sprendžiant paprasčiausius uždavinius
sudaryti dviejų elementų rinkinių aibę, kai poros
elementai imami iš skirtingų aibių, ir nurodyti
rinkinių variantų skaičių.
Informacinės
technologijos:
Veiksmai,
Matmintinis.
Technologijos:
Kombinatorinė
daugybos
taisyklė.
S-5,
S-6,
Parodyk, ką
moki!
K-5
02
2 sav. –
02
4 sav.
Sveikųjų
skaičių
daugyba ir
dalyba
11-12 Hop arba Top.
Sveikųjų skaičių
daugyba.
Sveikųjų skaičių
dalyba.
1.2. Atlikti aritmetinius veiksmus
su natūraliaisiais ir <...> sveikaisiais skaičiais
<...>.
2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių ir
paprasčiausių raidinių reiškinių skaitines
reikšmes, dydžių reikšmes pagal nurodytą
formulę.
9.1. Perskaityti arba išklausyti ir suprasti
paprasčiausią matematinį tekstą ar uždavinio
sąlygą, paaiškinimą ar taisyklę.
Atsakyti į klausimus, raštu pateikti paprastų
uždavinių sprendimus ir atsakymus taip, kad kiti
galėtų juos suprasti ir įvertinti.
Informacinės
technologijos:
Magiškieji
kvadratai.
Gamta ir
žmogus:
Krituliai ir
aukštis.
S-7 ,
S-8,
Parodyk, ką
moki!
K-6
03
1 sav. –
04
3 sav.
Dydžiai ir jų
matavimo
vienetai
20-21 Dydžiai kasdienybėje.
Kaip rašomi dydžiai su
kableliu.
Dydžių sudėtis ir
atimtis.
Dydžių daugyba ir
1.1. Perskaityti, užrašyti <...> dešimtaines
trupmenas, neigiamuosius skaičius.
10.1. Gebėti priskirti objektą tam tikrai grupei. Iš
kelių atvejų nurodyti, kuris yra bendresnis.
Pasitikrinti ir ištaisyti savo darbą atsižvelgdamas
į išsakytas pastabas ar pagal teisingo darbo
Gamta ir
žmogus:
Perimetras ir
mastelis.
Ekonomika:
Pirkimas,
S-9,
S-10,
Pasaka,
Matematinis
diktantas,
Parodyk, ką
27
dalyba.
Perimetras ir mastelis.
pavyzdį. Iš kelių išnagrinėtų pavyzdžių padaryti
išvadas ir jas pagrįsti. Pritaikyti apibrėžimą ar
taisyklę konkrečiu atveju.
5.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose
reikia naudoti įvairius matavimų rezultatus.
Naudotis kalendoriumi, paprasčiausiais
tvarkaraščiais, euro ir lito kurso duomenimis
<...>.
5.4. Taikyti mastelį paprastiems ilgio radimo
uždaviniams spręsti.
pardavimas.
Informacinės
technologijos:
Matmintinis.
moki!
K-7.
04
4 sav. –
05
3 sav.
Plotas ir jo
matavimas
17-18 Plotas.
Ploto matavimo
vienetai.
Ploto formulės.
Stačiakampio
gretasienio paviršiaus
plotas.
1.3. Kelti skaičių antruoju ar trečiuoju laipsniu.
Rasti skaičių, kuris buvo pakeltas antruoju ar
trečiuoju laipsniu, kai yra žinomas rezultatas.
<...>Paprasčiausiais atvejais taikyti laipsnio
sąvoką geometrinio turinio uždaviniams spręsti.
4.2. Atpažinti kubą, stačiakampį gretasienį,
stačiąją prizmę, ritinį, piramidę, kūgį, rutulį (jų
elementus). Mokytojui padedant pagaminti kubo
ir stačiakampio gretasienio modelius.
5.3. Apskaičiuoti (tiksliai arba nurodytu
tikslumu) trikampio, keturkampio perimetrą;
kvadrato, stačiakampio, stačiojo trikampio plotą;
kubo ir stačiakampio gretasienio tūrį ir
paviršiaus plotą.<...>
Informacinės
technologijos:
Plotų matavimo
lentelė.
Technologijos:
Figūrų ir
modelių
gaminimas.
Dailė: raštuoti
dirbiniai.
Loto,
S-11,
S-12,
Parodyk, ką
moki!
K-8
05
3 sav. –
4 sav.
Apibendrinim
as ir žinių
pagilinimas
5
(9-1)
Projektai:
Namelio planavimas,
Vienos dienos išvyka,
Euro ženklas ir euras.
Žinių taikymas
praktikoje atliekant
įvairius kūrybinius
darbus ir individualias
užduotis.
12.1. <...> Rūpintis savo žinių įsisavinimu.
Mokytojo padedamas išsiaiškinti, ar neliko
neaiškumų ir ar galima būti užtikrintam (-ai), jog
išmokta gerai. Sieti matematikos žinias su
gyvenimu ar praktiniu kontekstu.
12.2. <...> Vertinti įgyjamas matematikos žinias
ir gebėjimus, įžvelgti jų pritaikomumą,
naudingumą.
Informacinės
technologijos:
Projektų
rengimas.
Technologijos:
Figūrų ir
modelių
gaminimas.
Projektinių
darbų ir jų
pristatymo
vertinimas.
28
2. Besimokantiems pagal vadovėlį „Matematika Tau 5 klasei“
I. BENDROJI INFORMACIJA: 4 pamokos per savaitę, 128 pamokos per mokslo metus.
II. MOKYMO IR MOKYMOSI PRIEMONĖS:
1. Pagrindinio ugdymo bendroji programa.
2. Autorių kolektyvas. Matematika tau 5 klasei. Vadovėlis 1, 2 dalys.
3. Kompiuterinė priemonė. Matematika tau – 5E.
4. K. Intienė. Matematika tau 5 klasei. Savarankiški ir kontroliniai darbai.
5. Modeliai, plakatai, lentelės, priemonės iš mokymosi aplinkos, flomasteriai, spalvotas popierius.
III. TRUMPA KLASĖS CHARAKTERISTIKA: (nusistatyti mokinių turimą patirtį, apibūdinti jų mokymosi galimybes, apibūdinti mokinių veiklą: elgesį,
motyvaciją, mokymosi stilius, poreikius, nuostatas ir kt. po kiekvieno pusmečio ar trimestro, parašyti trumpas rekomendacijas kitiems mokslo metams.) Klasės
charakteristika gali būti kaip priedas.
IV. VERTINIMAS. Naudojama pagal bendrus mokyklos susitarimus priimta vertinimo sistema. Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į
pamokos uždavinius.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje – apibendrinamasis vertinimas. Diagnostinės užduotys parengiamos pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus,
pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį.
V. MOKYMO IR MOKYMOSI TURINYS:
Bendrieji gebėjimai (BP 2008): Savais žodžiais paaiškinti pagrindines sąvokas ir apibūdinti savybes (9.1). Pateikti pavyzdžių iš supančios aplinkos (8.1).
Tinkamai vartoti terminus bei žymenis sąvokoms, ryšiams tarp jų nusakyti, situacijoms modeliuoti (8.1). Įvairiais būdais pateikti uždavinių sprendimus bei kitą
informaciją taip, kad kiti galėtų ją suprasti ir įvertinti (9.1). Klasifikuoti matematinius objektus pagal pasiūlytą arba pasirinktą požymį (10.1). Išnagrinėti ir
įvertinti anksčiau įgytas žinias ir gebėjimus naujai įgytų žinių ir gebėjimų kontekste (11.1,12.1). Sieti matematines žinias su gyvenimu (12.1), įžvelgti matematinių
žinių naudingumą ir pritaikomumą ( 12.2).
29
Mokymo ir mokymosi turinys:
Laikotarpis Etapas (ciklas) / Tema Gebėjimai (iš BP 2008) Integracija Pastabos
1 2 3 4 5
09. I sav. Kartojimas
3 val.
Mokytojui padedant išsiaiškinti, ar įgytos žinios teisingai
suprastos. Planuoti veiklą siekiant įgyti naujų žinių.
Visos mokytojo
pastabos.
09. II sav. –
10. II sav.
1. Geometrinės figūros.
18 – 19 val.
1.1 Braižome ir matuojame
1.2 Kampai
1.3 Trikampiai ir
keturkampiai
4.1.Atpažinti, pavaizduoti, raidėmis užrašyti ir apibūdinti
paprasčiausias geometrines figūras (tašką, atkarpą, spindulį,
tiesę, kampą, trikampį, kvadratą, stačiakampį). Pritaikyti
gretutinių ir kryžminių kampų , trikampių ir stačiakampių
kampų savybes surandant nežinomą kampą, trikampių ir
stačiakampių kraštinių savybes - apskaičiuojant perimetrą.
Nurodyti duotojo kampo rūšį, suklasifikuoti trikampius pagal
kampus. Iš keturkampių išskirti stačiakampius, iš stačiakampių
– kvadratus.
5.1.Pasirinkti tinkamą matavimo prietaisą, išmatuoti atkarpos
ilgį, kampo didumą, arba nubraižyti nurodyto ilgio atkarpą,
nurodyto didumo kampą, nurodytų matmenų kvadratą,
stačiakampį, statųjį trikampį. Paprastais atvejais be matavimo
įrankių įvertinti atkarpos ilgį, kampo didumą.
5.2.Žinoti gretimų vienetų sąryšius, atlikti veiksmus su
skirtingais matavimo vienetais.
5.3.Apskaičiuoti trikampio, keturkampio perimetrus. Taikyti
trikampio kampų sumos taisyklę paprasčiausiems uždaviniams
spręsti.
5.4. Taikyti mastelį paprastiems ilgio, atstumo radimo
uždaviniams spręsti.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų geometrijai
mokytis taikymas.
Matematika ir technologijos.
Plokštumos figūrų bei matavimo
prietaisų gamyba
Matematika ir menai. Plokštumos
figūrų vaizdavimas.
10. II sav. –
V sav.
2. Natūralieji skaičiai ir
nulis.
10 -11 val.
1.1. Tinkamai vartoti sąvokas skaičius ir skaitmuo.
Natūraliuosius skaičius iki 10 milijonų perskaityti, užrašyti ir
palyginti naudojant ženklais <, =, >, , suapvalinti iki dešimčių
ir šimtų. Pažymėti skaičius atitinkančius taškus skaičių
spindulyje.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
Matematika ir kalbos. Matematinių
terminų taisyklingas vartojimas,
kirčiavimas.
30
11. II sav. –
12. II sav.
3. Veiksmai su
natūraliaisiais skaičiais.
19 -20 val.
1.2. Atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais ir
nuliu, pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą
paprasčiausiems uždaviniams spręsti.
1.3. Pakelti skaičių kvadratu.
1.4. Taikyti dalumo iš 2, 5 ir 10 požymius, lyginio (nelyginio)
skaičiaus sąvoką.
2.1. Tinkamai ir racionaliai pasirinkti veiksmų tvarką ir
apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių reikšmes.
2.3. Taikyti sudėties ir daugybos perstatomumo, jungiamumo
dėsnius bei daugybos skirstomumo dėsnį.
5.2. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti greitį.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
12. II sav. –
III sav.
4. Plotai.
9 – 10 val.
5.3. Apskaičiuoti kvadrato, stačiakampio, stačiojo trikampio
plotus, taikyti formules nurodytos figūros plotui apskaičiuoti.
5.2. Naudoti įvairius plotų matavimo vienetus, žinoti gretimų
matavimo vienetų sąryšiais, atlikti veiksmus su matiniais
skaičiais.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
Matematika ir technologijos.
Plokštumos figūrų gamyba.
Matematika ir menai. Plokštumos
figūrų vaizdavimas.
01. III sav.
– V sav.
5. Reiškiniai, lygtys ir
nelygybės.
11 – 12 val.
2.1. Apskaičiuoti paprasto skaitinio reiškinio ir paprasčiausio
raidinio reiškinio, kai duotos raidžių reikšmės, skaitines
reikšmes
2.2. Susieti paprasto uždavinio sąlygą su raidiniu reiškiniu.
2.4. Patikrinti, ar duotoji reikšmė yra lygties, paprasčiausios
nelygybės sprendinys. Spręsti paprasčiausias lygtis.
Tinkamai vartoti sąvokas lygtis, lygties sprendinys, nelygybė,
nelygybės sprendiniai
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
01. V sav. –
02. II sav.
6. Trupmeniniai skaičiai.
9 – 10 val.
1.1. Perskaityti, užrašyti ir pažymėti skaičių spindulyje
paprastąsias, dešimtaines trupmenas ir mišriuosius skaičius
atitinkančius taškus.
1.4. Apskaičiuoti skaičiaus dalį ir procentą.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
Matematika ir menai. Paprastosios
trupmenos lietuvių liaudies mene.
31
02. IV sav.
– 04. I sav.
7. Dešimtainės
trupmenos.
19 – 20 val.
1.1.Perskaityti, užrašyti, palyginti, suapvalinti ( iki šimtųjų,
dešimtųjų, vienetų ir t. t.) dešimtaines trupmenas.
1.2.Atlikti aritmetinius veiksmus su dešimtainėmis
trupmenomis, taikyti sudėties ir daugybos perstatomumo ir
jungiamumo dėsnius, daugybos skirstomumo dėsnį.
Racionaliai pasirinkti veiksmų tvarką ir skaičiavimo būdą..
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
04. III sav.
– 04. IV
sav.
8. Duomenų rinkimas ir
tvarkymas. Rinkiniai.
9 – 10 val.
6.1.Rinkti duomenis pagal vieną požymį ir užrašyti juos dažnių
lentelėje.
6.2.Skaityti informaciją, pateiktą stulpeline diagrama ir dažnių
lentele.
7.1. Sudaryti dviejų elementų rinkinių aibę, kai poros elementai
imami iš skirtingų aibių, ir nurodyti rinkinių variantų skaičių.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
Matematika ir dorinis ugdymas.
Statistinės informacijos apie
bendražmogiškas vertybes
nagrinėjimas.
04. V sav. –
05. III sav.
9. Erdviniai kūnai.
9 – 10 val.
4.2. Atpažinti stačiakampį gretasienį ir kubą. Modelyje ar
brėžinyje parodyti jų elementus. Mokytojui padedant pagaminti
kubo ar stačiakampio gretasienio modelį. Pateikti pavyzdžių iš
mus supančios aplinkos.
5.2. Apskaičiuoti kubo ir stačiakampio gretasienio paviršiaus
plotą.
Matematika ir informacinės
technologijos. Mokomųjų
kompiuterinių programų taikymas.
Matematika ir technologijos.
Briaunainių gamyba.
Matematika ir menai. Kubizmas
05. III sav.
– V sav.
Kurso kartojimas.
8 val.
Remiantis įgytomis žiniomis ir gebėjimais atlikti mokytojo
pateiktas užduotis.
Savo mokiniams parengtą Ilgalaikį planą konkretiname planuodami mokymo ir mokymosi etapą (veiklos srities ar jos dalies pamokų ciklą). Tai būtų
Trumpalaikis planas, kurio pagrindiniai principai yra šie: numatyti orientuotus į konkretų rezultatą mokymosi uždavinius, numatyti kryptingas veiklas, parinkti
tinkamus mokymosi metodus ir užduotis, kurios skatintų mokinių aktyvųjį mokymąsi bei vertinimą ir įsivertinimą. Svarbu apmąstyti ugdymo turinio
individualizavimą ir diferencijavimą, kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo daugiau geresnių rezultatų. Trumpalaikiai planai turi būti atviri, lankstūs, koreguojami
atsižvelgiant į mokymosi metu išryškėjančius mokinių poreikius.
Kiekvienas mokymo ir mokymosi etapas turi prasidėti įvadine pamoka ir baigtis diagnostiniu vertinimu.
Pateikiame du trumpalaikių planų pavyzdžius. Tai mokytojų praktikių sudaryti planai, kurie iliustruoja vieną iš įvairių galimų pasirengimų Mokytojas,
atsižvelgdamas į savo patirtį ir galimybes, gali papildyti lentelę jam aktualiomis temomis. Mokymosi veiklos gali būti pakeistos arba papildytos kitomis,
atsižvelgiant į turimas priemones.
32
Trumpalaikių planų pavyzdžiai
1. Reiškiniai, lygtys ir nelygybės
Pagrindinės mokymo ir mokymosi priemonės:
Autorių kolektyvas „Matematika tau 5 klasei“ 1 ir 2 dalys, TEV, Vilnius 2005
Mokymo ir mokymosi turinys:
Tema, pamokų temos,
valandos Uždaviniai Mokymosi veiklos, metodai Vertinimas Pastabos, įsivertinimas
5 skyrius. Reiškiniai, lygtys ir nelygybės.
5.1 Skaitiniai ir raidiniai
reiškiniai (4 val.)
1 pamoka
„Skaitinis reiškinys“
Mokiniai:
išnagrinėję 1, 2 užduotis vadovėlyje,
savais žodžiais paaiškins, kas yra skaitinis
reiškinys, pateiks po 3–4 pavyzdžius;
pakartoję veiksmų atlikimo tvarką,
teisingai apskaičiuos 5 paprastų skaitinių
reiškinių reikšmes.
1. Poromis aptaria 1 vadovėlio užduotį, atsako
į pateiktus klausimus, sugalvoja ir užrašo po
3–4 skaitinius reiškinius, apskaičiuoja jų
reikšmes.
2. Pakartojama veiksmų tvarka. Mokiniai
sprendžia Nr.1. (Pirmas stulpelis sprendžiamas
lentoje).
3. Nagrinėjama 2 užduotis.
4.Sudarant skaitinius reiškinius sprendžiami 2–
9 uždaviniai (parenka mokytojas).
5. Pagal lentoje užrašytus atsakymus ir kai
kurių uždavinių sprendimus, mokiniai
pasitikrina, įsivertina.
Kaupiamasis
2 pamoka
„Raidinis reiškinys“
Mokiniai:
išklausę mokytojo aiškinimą, skirs
raidinį reiškinį nuo skaitinio reiškinio,
pateiks po 3–4 pavyzdžius;
pagal pateiktą pavyzdį teisingai
apskaičiuos 5 paprasčiausių raidinių
reiškinių reikšmes, kai žinomos kintamųjų
reikšmės.
1. Lentoje užrašyti keli skaitiniai reiškiniai.
Mokiniai mintinai apskaičiuoja jų reikšmes.
2. Poroms išdalinami kortelių komplektai,
kuriuose surašyti skaitiniai ir raidiniai
reiškiniai. Mokiniai išrenka skaitinius
reiškinius ir padeda kairėje suolo pusėje, o
likusias korteles – dešinėje.
3. Problema. Kas dešinėje pusėje?
Kaupiamasis
33
Atsakymo ieško vadovėlyje. Palygina, kuo
skiriasi raidinis reiškinys nuo skaitinio.
4. Pildo savo matematinių terminų žodynėlį.
5. Aiškinasi, kaip skaičiuojamos raidinių
reiškinių reikšmės ir dirbdami su kompiuterine
priemone „Matematika tau – 5E“, atlieka Nr.
13 – 18.
6. Refleksija.
Šiandien aš išmokau.........Man sekės............
Dar klydau......
3 pamoka
„Uždavinių sprendimas
sudarant skaitinius ir
raidinius reiškinius“
Mokiniai išnagrinėję 4–5 uždavinių sąlygas,
išsiaiškinę, ką reikia surasti, teisingai
sudarys skaitinius ir raidinius reiškinius,
apskaičiuos jų skaitines reikšmes.
1. „Paklausk draugo“ (pakartoja veiksmų
tvarką, skaitinius, raidinius reiškinius)
2. Mokiniai individualiai atlieka savarankiško
darbo užduotis.
3. Lentoje aptariamas uždavinys apie klasės
organizuojamą ekskursiją.
4. Mokiniai spręsdami Nr. 12, 19, 20, 21
konsultuojasi su draugu ar su mokytoju.
Sprendimai ir atsakymai komentuojami,
užrašomi lentoje.
Savarankiškas darbas
4 pamoka
„Apibendriname.
Sprendžiame“
Mokiniai išnagrinėję skyrelyje pateiktą
medžiagą, susistemins, savo žinias, įgūdžius
ir gebėjimus, teisingai atliks ir paaiškins
mokytojo nurodytas užduotis.
1. Aptariamos būdingiausios savarankiško
darbo klaidos, lentoje parodomas teisingas
sprendimo būdas analogiškam uždaviniui.
Mokiniai taiso padarytas klaidas, atsižvelgdami
į mokytojo pastabas ir nurodymus, stipresnieji
padeda silpnesniesiems.
2. Grupėmis mokiniai nagrinėja skyrelį
„Apibendriname“, atlieka mokytojo nurodytas
užduotis, pristato savo darbą. Užpildo grupės
įsivertinimo lapus.
Kaupiamasis
5.2 Lygtys ir nelygybės
(8 val.)
1 pamoka
„Lygtis. Lygties
sprendinys“
Mokiniai:
išklausę mokytojo aiškinimą, atlikę 1
vadovėlio užduotį paaiškins, kas yra lygtis,
jos sprendinys, pateiks po 5 lygčių
1. Ieškodami žodžių su šaknimi „lyg“, mokiniai
pastebi žodžio lygtis kilmę ir prasmę.
2. Išklausę mokytojo aiškinimą, mokiniai pildo
matematinių terminų žodynėlį pateikia lygčių
Kaupiamasis
34
pavyzdžius;
remdamiesi pateiktais pavyzdžiais
patikrins ar duotasis skaičius yra lygties
sprendinys.
pavyzdžių.
3. Poromis iš pateikto kortelių komplekto
išrenka lygtis.
4. Išnagrinėję 1 vadovėlio užduotį tikrina ar
duotas skaičius yra lygties sprendinys
(Slaptažodžio metodas).
5. Mokiniai individualiai sprendžia mokytojo
nurodytas užduotis.
6. Įsivertinimas. Šviesoforas.
2 pamoka
„Sprendžiame lygtis“
Mokiniai:
pakartoję kaip surandami aritmetinių
veiksmų nežinomi komponentai, teisingai
išspręs keturias paprasčiausias lygtis;
prisiminę ką vadiname lygties
sprendiniu, pasitikrins ar teisingai išsprendė
lygtį.
1. Mokiniai prisimena ką vadiname lygtimi ir
jos sprendiniu, kaip vadinami ir kaip surandami
aritmetinių veiksmų komponentai. (Žiedas).
2. Mokiniai pasitikrina atsakymus kompiuterine
programa (2 užduotis).
3. Mokiniai (vienu metu po 2–4) sprendžia
lygtis lentoje.
4. Refleksija.
Man pavyko.......................
Kaupiamasis
3 pamoka
„Uždavinių sprendimas
sudarant paprasčiausias
lygtis“
Mokiniai, pakartoję lygčių sprendimą,
aptarę 63 kompiuterinės programos užduotį,
išspręs po 2 uždavinius sudarydami lygtis.
1. Pasinaudodami savo matematinių terminų
žodynėliu mokiniai prisimena ką vadiname
lygtimi, jos sprendiniu, ką reiškia išspręsti
lygtį.
2. Individualiai atlieka savarankiško darbo
užduotis.
3. Dirbama su kompiuterinės programos 63
užduotimi.
4. Poromis išnagrinėję 1 vadovėlio užduotį,
išsiaiškinę lygčių sudarymo principus, mokiniai
sprendžia 52, 53 uždavinius sudarydami lygtis.
5. Pagal lentelėje pateiktas lygtis ir atsakymus
mokiniai pasitikrina savo darbą.
Savarankiškas darbas
4 pamoka
„Nelygybė. Nelygybės
sprendinys“
Mokiniai, perskaitę ir aptarę vadovėlyje
esančią medžiagą, iš pateiktų pavyzdžių
išrinks visas nelygybes, patikrins ar duotas
skaičius yra nurodytos nelygybės
sprendinys.
1. Savarankiško darbo analizė. Skiriamos
individualios užduotys spragų pašalinimui.
2. Mokiniai perskaito vadovėlio medžiagą,
pasitardami pildo savo matematinių terminų
žodynėlį.
Kaupiamasis
35
3. Poromis iš kortelių komplekto išrenka
nelygybes.
4. Poromis spręsdami vadovėlyje esančius
pratimus, mokosi patikrinti ar duotasis skaičius
yra nelygybės sprendinys.
5. Vienas mokinys skaito atsakymus, kiti
tikrinasi ir taiso klaidas.
6. Refleksija.
„Žinojau, nauja, sunku“.
5 pamoka
„Apibendriname.
Sprendžiame“
Mokiniai apibendrinę žinias apie lygtis ir
nelygybes, atlikę užduotį „Kas yra kas?“,
pritaikys matematikos žinias ir teisingai
atliks po 4 skirtingas užduotis.
1. Minčių žemėlapis. Lygtis ir nelygybė.
2. Mokiniai atlieka užduotį „Kas yra kas“.
3. Individualiai sprendžia mokytojo nurodytas
užduotis.
Kaupiamasis
6 pamoka
„Pasitikriname“
Mokiniai įsivertins ir aptars savo
pasiekimus mokantis šį skyrių.
1. Mokiniai, dirba mišriose grupėse po 4.
Stipresni padeda silpnesniems.
2. Naudodamiesi matematinių terminų
žodynėliais pasikartoja skaitinius, raidinius
reiškinius, lygtis ir nelygybes.
3. Grupėse sprendžia mokytojo nurodytas
užduotis. Sprendimus pateikia dideliuose
lapuose.
4. Mokiniai darbus pristato kampų metodu
(lygtys, nelygybes, skaitiniai reiškiniai,
raidiniai reiškiniai).
5. Kaip aš mokiausi?
Kaupiamasis
7 pamoka
„Kontrolinis darbas“
Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis ir
gebėjimais, atliks pateiktas užduotis.
Kontrolinio darbo užduotis: 30% - lengvų,
40% - vidutinio sunkumo ir 30% sunkių
užduočių.
Kontrolinis darbas
8 pamoka
„Kontrolinio darbo
analizė. Kartojame“
Mokiniai padedant mokytojui, draugui, ar
pagal pavyzdį gebės teisingai ištaisyti
klaidas.
Kontrolinio darbo klaidų analizė ir taisymas.
36
2. Natūralieji skaičiai. (13–14 val.)
Pagrindinės mokymo ir mokymosi priemonės:
1. Vadovėlis „Matematika kiekvienam“, 5 klasei, Pirmoji knyga, „Šviesa“, Kaunas 2005;
2. Vadovėlis „Matematika kiekvienam“, 5 klasei, Antroji knyga, „Šviesa“, Kaunas 2006;
Mokymo uždaviniai:
išmokyti mokinius užrašyti skaičius romėniškais ir arabiškais skaitmenimis;
pavaizduoti diagramomis kasdieninės buities duomenis,
aprašyti diagramų turinį savais žodžiais;
pasitikrinti ir įsivertinti ar teisingai atliktos užduotys.
Mokymo ir mokymosi turinys:
Mėnuo/
savaitė Vadovėlio tema
Val.
sk. Mokymosi uždaviniai Veikla, metodai
Vertinimas ir
įsivertinimas Pastabos
09
1 sav.
09
-
4 sav.
Įvadinė pamoka 1 Žaisdami įvairius žaidimus,
mokiniai pakartos natūraliuosius
skaičius, veiksmus su jais, prisimins
ką mokėsi pradinėje mokykloje.
Žaidimai su kamuoliu, mokytojo parengti
plakatai ir kt.
Asmeninis
įsivertinimas pasakant
mokytojui ir klasės
draugams.
Mūsų naujoji
klasė ir mokykla
1 Išnagrinėję skyrelį, apklausę klasės
draugus, mokiniai gebės parengti
plakatą „Susipažinkime“.
Grupinis darbas, anketinė apklausa, duomenų
fiksavimas ir sisteminimas, stulpelinių
diagramų braižymas, plakato
„Susipažinkime“ parengimas.
Plakato pristatymas
klasės kolektyvui ir
grupių darbo
įvertinimas ir
įsivertinimas.
Duomenys 5 Susipažinę su įvairiais diagramų
privalumais ir trūkumais, žinodami
didžiųjų skaičių vaizdavimo
sunkumus, mokiniai gebės
pavaizduoti diagramomis
kasdieninės buities duomenis,
aprašyti diagramų turinį savais
žodžiais.
Tyrimas „Ką turi ir ko nori mano šeimos
nariai“.
Darbas porose, grupinis darbas, duomenų
fiksavimas ir sisteminimas, darbas
kompiuteriu braižant įvairias diagramas,
kritinio mąstymo metodas skaitant.
S-1,
Savaitės užduotis.
Tyrimo rezultatų
pristatymas klasės
mokinių tėveliams.
37
Dideli natūralieji
skaičiai
2 Naudodamiesi skaitmens vietos
skaičiuje lentele, mokiniai gebės
perskaityti ir užrašyti didelius
skaičius.
Žaidimas „Kampai“, grupinis darbas „Skaičių
ginčas“ arba „Žemės raida“.
Matematinis diktantas
„Natūralieji skaičiai“.
Savaitės užduotis.
Romėniškieji
skaičiai ir
dešimtainė
sistema
2 Lygindami su dešimtaine sistema,
mokiniai gebės atrasti šios sistemos
pranašumus, užrašyti ir skaityti
skaičius romėnų skaitmenimis.
Darbas porose „Laikrodžiai ir jų įrašai“ arba
„Romėniškoji skaičių seka“, Pasaka
„Romėniškųjų skaičių šaly“.
Savaitės užduotis.
Parodyk, ką moki! 1 Išsprendę užduotis, mokiniai gebės
pagal pateiktą vertinimo skalę
įsivertinti savo žinias.
Individualus darbas. Vertinimo skalė p.28.
Mokinių įsivertinimas
ir mokytojo
vertinimas.
Apibendrinamoji
pamoka
„Natūralieji
skaičiai“
1 Atlikus mokinių darbų analizę,
pakartoti ir apibendrinti skyrelio
sunkiau įsisavintas užduotis.
Problemų šalinimo metodas. Darbas porose. Asmeninis laukto
rezultato įvertinimas.
Kontrolinis darbas
„Natūralieji
skaičiai“ (K-1)
1 Mokiniams atlikus užduotis,
mokytojas pagal pateiktą vertinimo
skalę gebės nustatyti mokinių
pasiekimų lygmenį.
Diagnostinis metodas. Vertinimo skalė p.56.
3. Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis (11-12 val.)
Pagrindinės mokymo ir mokymosi priemonės:
1. Vadovėlis „Matematika kiekvienam“, 5 klasei, Pirmoji knyga, „Šviesa“, Kaunas 2005;
2. Vadovėlis „Matematika kiekvienam“, 5 klasei, Antroji knyga, „Šviesa“, Kaunas 2006;
Literatūra:
Buehl D. 2004. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis.
Sahlberg P. 2005b. Mokymosi bendradarbiaujant principai. / Sėkmingo mokymosi link (sudarė Motiejūnienė E. ir kt.). Vilnius: ŠMM.
Mokymo uždaviniai:
išmokyti mokinius sudėti ir atimti raštu ir mintinai natūraliuosius skaičius;
pasitikrinti ir įsivertinti ar teisingai atliktos užduotys;
rasti skaičius, kurie gerai dera vienas su kitu ir tai pritaikyti greitesniam sumos suradimui.
38
Mokymo ir mokymosi turinys:
Mėnuo/
savaitė Vadovėlio tema
Val.
sk. Mokymosi uždaviniai Veikla, metodai
Vertinimas ir
įsivertinimas Pastabos
10
1 sav.
Suma ir skirtumas 4 Pakartoję pradinėse klasėse įgytas
žinias, mokiniai gebės sudėti ir
atimti raštu, taisyklingai skaičiuoti
mintinai.
Darbas porose, slaptažodis. Savaitės užduotis, S-2.
10
2 sav.
Patogus
skaičiavimas
4 Mokiniai, suradę skaičius, kurie
„gerai dera vienas su kitu“, gebės
patogiai ir greitai suskaičiuoti raštu
ir mintinai.
Grupinis darbas,
Gauso metodas.
Savaitės užduotis,
matematinis diktantas.
10
3 sav.
Parodyk, ką moki! 1 Išsprendę užduotis, mokiniai gebės
pagal pateiktą vertinimo skalę
įsivertinti savo žinias.
Individualus darbas. Vertinimo skalė p. 42.
Mokinių įsivertinimas
ir mokytojo
vertinimas.
Matavimas,
vaizdavimas,
įvertinimas,
aiškinimas
1 Atlikus mokinių darbų analizę,
apibendrinti gautus savaitės
stebėjimo rezultatus ir padaryti
teisingas išvadas.
Individualus stebėjimas, duomenų
fiksavimas, diagramų braižymas.
Gautų rezultatų
kokybė ir darbo
pristatymas.
Kontrolinis darbas
(K-2)
1 Mokiniams atlikus užduotis,
mokytojas pagal pateiktą vertinimo
skalę gebės nustatyti mokinių
pasiekimų lygmenį.
Diagnostinis metodas. Vertinimo skalė p.56.
Pamokos planavimas
Pamoka – pagrindinė mokymo ir mokymosi organizavimo forma. Joje įgyvendinami išsikelti konkretūs ir pamatuoti mokymosi uždaviniai. Svarbu
nepamiršti, kad tie patys pamokos uždaviniai gali būti pasiekti skirtingomis veiklomis, sukuriant palankią mokymuisi bei motyvaciją skatinančią aplinką ir
parenkant įvairią mokymosi medžiagą atsižvelgiant į mokinių pasirengimo lygį. Žinoma, išlieka tos pačios pamokos struktūrinės dalys ir įsivertinimas, ar
pasiekėme užsibrėžtų pamokos uždavinių. Todėl pamokos apmąstymui ir pasirengimui skiriama daugiausia dėmesio.
Pamokos planų formų yra daug ir ji priklauso nuo mokytojo patyrimo bei pamokos ypatumų.
39
Matematikos mokymo V klasėje pamokos iliustracija
Pagrindinės mokymo ir mokymosi priemonės:
Autorių kolektyvas ,,Matematika tau 5 klasei” 1 ir 2 dalys, TEV, Vilnius 2005
Literatūra:
Vadybinių, profesinių, pedagoginių ir socialinių kompetencijų plėtra. Pedagogų profesinės raidos centras, 2008.
Buehl D. 2004. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis.
Mokymosi
uždaviniai
Dirbdami grupelėse po tris, mokiniai mintinai apskaičiuos savo vardo kainą, pasinaudodami sudėties perstatomumo ir jungiamumo
dėsniais.
Pamokos tema Natūraliųjų skaičių sudėtis. Sudėties dėsniai
Mokinių motyvacija Mokinius sudomins mintis, kad jie sužinos savo vardo „kainą“.
Aktyvaus mokymosi
metodai Mažos grupės
Priemonės Raidžių „kainininkas“ – lentelė su abėcėle ir surašytais kiekvienos raidės numeriais, didelis popieriaus lapas, markeriai, pasidalinimo į
grupeles priemonės.
Mokymas ir mokymasis pamokoje
Pamokos eiga Mokytojo veikla Mokinio veikla
Pamokos uždavinių
išsiaiškinimas Paaiškinama, ko mokysimės, kaip dirbsime. Užsirašo naujas sąvokas: perstatomumo dėsnis, jungiamumo dėsnis.
Pasiskirstymas į
grupes Išdalinamos kortelės su užduotimis, paaiškinama.
Pasiima po kortelę. Apskaičiuoja užrašytą kortelėje uždavinį. Susėda
į grupes tie, kurių atsakymas 50, 100, 70, 60, 90,
Naujos medžiagos
paaiškinimas
Lentoje pateikiami pavyzdžiai parodantys perstatomumo ir
jungiamumo dėsnius.
Grupės suformuluoja savais žodžiais perstatomumo ir jungiamumo
dėsnius, keletas mokinių papasakoja, kaip skaičiavo kortelėje
užrašytą uždavinį, kaip reikėtų skaičiuoti racionaliai.
Užduotis grupėms
Apskaičiuokite kiekvienas savo vardo kainą,
(pvz.:VIDA=V+I+D+A=30+13+6+1=50), naudodamiesi
sudėties dėsniais (30+(13+6+1)=30+20=50). Gautus rezultatus,
grupės nariams patikrinus, surašote ant didelio lapo. Kieno
Skaičiuoja, pasidžiaugia savo „brangiais“ vardais, patikrina vienas
kito skaičiavimus (tikrina, ar suskaičiuota teisingai)
40
vardas pats brangiausias grupėje, klasėje?
Ar pasinaudojote skaičiuodami sudėties dėsniais? Patikrina vienas kito skaičiavimus (žiūri, ar taikyti dėsniai), duoda
vienas kitam patarimų.
Užduotis grupėms Sugalvokite patį brangiausią su matematika susijusį žodį.
Grupė, radusi patį brangiausią žodį, galės nedaryti namų darbų. Grupės galvoja, tikrina jiems žinomas sąvokas.
Namų darbai Apskaičiuoti savo pavardės kainą, naudojant sudėties dėsnius.
Apibendrinimas Kodėl naudinga žinoti ir mokėti taikyti sudėties dėsnius?
Kokių žodžių „kainas“ dar būtų įdomu apskaičiuoti? Atsako į pateiktus klausimus.
Galimos užduotys Sugalvokite vardą kainuojantį 50 Lt, 100 Lt. Apskaičiuokite savo šeimos narių vardų kainas, kiekvienos savaitės dienos kainą, savo
gyvenvietės pavadinimo vardą.
41
Ugdymo turinio organizavimas. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas
Mokant matematikos reikia atsižvelgti į kiekvieno mokinio asmenines savybes, jo turimą patirtį, gebėjimus, polinkius. Labai skirtingai ir nevienodais
tempais mokomasi, todėl mokymas kiek galima turi atitikti mokinio lygį. Todėl ir viena iš Bendrųjų programų atnaujinimo krypčių yra ugdymo turinio
individualizavimas. Mokyklinės matematikos bendruomenė jau seniai yra sutarusi dėl uždavinių klasifikavimo pagal jų sunkumą (paprasčiausi, paprasti,
nesudėtingi). Uždavinių priskyrimą vienai ar kitai sunkumo grupei jau galime rasti ir kai kuriuose matematikos mokykliniuose vadovėliuose. Mokymosi pradžioje
turėtų būti pasiektas mokinių supratimas konkrečių operacijų lygyje, o vėliau palaipsniui pereiti prie abstrakčių dalykų. Ir nepamiršti visada remtis pačių mokinių
kūrybinėmis galiomis.
Ypatingą rūpestį ir dėmesį reikia skirti gabių vaikų matematikai ugdymui. Apie gabių vaikų ugdymą galite rasti informacijos adresu: http://www.gvu.lt.
42
Užduočių klasifikavimas pagal sunkumą ir pagal gebėjimų ir nuostatų ugdymą
Pateikiame 5 klasės vadovėlio „Matematika kiekvienam“ skyrių „Natūralieji skaičiai“ ir „Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis“ užduočių klasifikavimą
pagal sunkumą ir pagal gebėjimų ir nuostatų ugdymą.
1. Natūralieji skaičiai.
Įvertinimas
Vadovėlio
tema
Pagal sunkumą Pagal gebėjimų ir nuostatų ugdymą
Len
gvi
Vid
uti
nio
su
nk
um
o
Su
nk
ūs
Žin
ios
ir s
up
rati
mas
Mate
ma
tin
is
kom
un
ikavim
as
Mate
ma
tin
is
mąst
ym
as
Pro
ble
mų
sp
ren
dim
as
Mok
ėjim
as
mok
yti
s ir
dom
ėjim
asi
s
mate
ma
tik
a
1.1 Duomenys
1 užduotis,
uždaviniai: 1
a),b),c), 2, I,
6, 8, 17.
2 užduotis,
uždaviniai: 3, II,
III, 4, 5, 10, 14,
15, 18.
3 užduotis,
uždaviniai: 7, 9,
11, 12, 13, 16.
1 užduotis,
uždaviniai: -3,1
a),b),c), 2, 3, 4, I,
III 8, 10, 12, 15,
17.
1-3 užduotys,
uždaviniai: 4, III,
7, 11, 13, 14, 17.
1-3 užduotys,
uždaviniai:
1a),b),c), 2, 3,
II, III, 5, 6, 7, 9,
11, 15, 16, 18.
1-3 užduotys,
uždaviniai: 3, 4,
7, III, 9, 12, 13,
14, 15, 16, 18.
1-3 užduotys,
uždaviniai:
1a),b),c), 2, 4, II,
6, 7, 8, 9, 10, 11,
12, 13, 16, 17.
1.2 Dideli
natūralieji
skaičiai
Užduotys-1,
1, 8, I, 9, 14,
15.
Užduotys-2, 2, 3,
5, 6, 7, 11, 12,
13, 16.
Užduotys-3, 4,
II, 10.
Užduotys-1-3, 1,
4, 5, 6, 8, 9, 14,
15, 16, I, II.
Užduotys-1-3, 2,
3, 4, 5, 6, 8, I, II,
11.
Užduotys-1-3, 1,
7, 8, 9, 10, I, II,
11,12,13, 16.
Užduotys-1-3, 3,
4, II, 10, 12.
Užduotys-1-3, 5,
8, 10.
1.3 Romėniški
skaičiai ir
dešimtainė
skaičiavimo
sistema
Užduotys-1,
2, II.
Užduotys-2, 1, 3,
4, 5, I, 6, 7. Užduotys-3, 8.
Užduotys-1-3, 1,
2, 3, 4, 5, I, II, 6,
7.
Užduotys-1-3, 2,
6, 8.
Užduotys-1-3, 1,
3, 4, 5, I, II, 6, 8.
Užduotys-1-3, 5,
I, II, 7, 8.
Užduotys-1-3, 1,
3, 4, 8.
Parodyk, ką
moki! 1c), 2, 5.
1a), 1b), 1d), 3,
4. 6. 1a), 1b), 2, 5. 1d), 2, 3, 4, 5, 6.
1a), 1b), 1c), 1d),
2, 4. 3, 6. 1d), 3, 4, 6.
43
2. Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis
Įvertinimas
Vadovėlio
tema
Pagal sunkumą Pagal gebėjimų ir nuostatų ugdymą
Len
gvi
Vid
uti
nio
su
nk
um
o
Su
nk
ūs
Žin
ios
ir
sup
rati
mas
Mate
ma
tin
is
kom
un
ikavim
as
Mate
ma
tin
is
mąst
ym
as
Pro
ble
mų
spre
nd
imas
Mok
ėjim
as
mok
yti
s
ir d
om
ėjim
asi
s
mate
ma
tik
a
2.1 Suma ir
skirtumas
Užduotys 1,
8, I, 11, 12.
Užduotys 2, 2, 4,
5a),b), 7, II, 9,
10, 16.
Užduotys-3, 1,
3, 5c),d), 6, 13,
14, 15, 17.
Užduotys 1-3, 1,
4, 5, 6, 8, 10, 11,
13, 16.
Užduotys 1-3, 1,
3, 7, 9,I, 12, 15,
16, 17.
Užduotys 1-3, 2,
4, 5, 6, 8, I, II, 9,
10, 11, 13, 14,
15, 16, 17.
Užduotys 1-3, 1,
3, 5, 6, I, II, 9,
10, 13, 14, 15,
17.
Užduotys 1-3, 1,
3, 6, I, 12, 14,
15.
2.2 Patogus
skaičiavimas
Užduotys 1,
4,II, III.
Užduotys 2, 6,
Ia),b), 9, 13.
Užduotys 3, 1, 2,
3, 5, 7, I c)-f), 8,
10, 11, 12, 14.
Užduotys 1-3, 1,
2, 3, 5, 7,III, 10,
11, 14.
Užduotys 1-3, 1,
2, 3, 4, 5, 6, 7,
III, 8, 11, 12, 14.
Užduotys 1-3, 1,
2, 3, 4, 6, I, II, 8,
9, 10, 12, 14.
Užduotys 1-3, 5,
II, 8, 12, 13.
Užduotys 1-3, 1,
2, 3, 5, 7, 8, 9,
10, 11, 12, 13.
Parodyk, ką
moki! 1a),b), 4. 1c),d), 2, 6a). 3, 5, 6b),c), 7, 8. 1, 3, 4, 6, 7, 8. 3, 4, 5, 6, 8. 2, 6, 7, 8. 5, 8. 5, 8.
44
Pateikiame 5 klasės vadovėlio „Matematika tau“ (II dalis) skyriaus „Reiškiniai, lygtys ir nelygybės“ užduočių klasifikavimą pagal sunkumą ir pagal
gebėjimų ir nuostatų ugdymą.
1. Reiškiniai, lygtys ir nelygybės
Įvertinimas
Vadovėlio
tema
Pagal sunkumą Pagal gebėjimų ir nuostatų ugdymą L
engvi
Vid
uti
nio
su
nk
um
o
Su
nk
ūs
Žin
ios
ir s
up
rati
mas
Mate
ma
tin
is
kom
un
ikavim
as
Mate
ma
tin
is
mąst
ym
as
Pro
ble
mų
sp
ren
dim
as
Mok
ėjim
as
mok
yti
s ir
dom
ėjim
asi
s
mate
ma
tik
a
Skaitinis
reiškinys
1 užduotis
Uždaviniai: 1,
2;
2, 4, 6, 10 a –
d.
1 užduotis
Uždaviniai: 3,
2 užduotis
1a,b:
3, 5, 7, 8, 11.
Uždaviniai: 1 c
– f, 9, 10 e-h.
1 užduoties
Uždaviniai: 1, 2;
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
8, 9, 10, 11.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 1, 2,
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9,
10, 11.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 1, 2,
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9,
10, 11.
1 užduoties 3;
Uždaviniai: 3, 4,
5, 6, 7, 8, 9.
1 užduoties
Uždaviniai: 1, 2,
3;
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
8, 9, 10, 11.
Raidinis
reiškinys
1 užduotis 1 -
3;
Uždaviniai: 12
a – d, 21 1).
1 užduotis
Uždaviniai:4,
5;
12 e, f, 13, 14,
20, 21 2).
2 užduotis;
Uždaviniai:15 –
19.
1 užduotis;
Uždaviniai:12,
13, 14, 15, 16,
17, 18, 19, 20,
21 1).
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai:12,
15, 16, 18, 19,
20, 21 1).
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai:12,
13, 14, 15, 16,
17, 18, 19, 20,
21 2).
2 užduotis;
Uždaviniai:12,
15, 16, 17, 18,
19, 20, 21.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 12,
15, 16, 17, 18,
19, 20, 21.
Apibendriname Šifras 2), 3). Šifras 1) Šifras 4), 5), 6) Šifras 1-6. Šifras 1-6.
Sprendžiame
Uždaviniai: 24,
29 a – d, 30 a. –
e, 32, 33 a.
Uždaviniai:
22, 25, 26, 27,
31, 33 b, 34,
38.
Uždaviniai: 23,
28, 29 e – h,
35, 36, 37, 39,
40.
Uždaviniai: 22 –
29, 35
Uždaviniai: 22 -
37
Uždaviniai: 22 –
40.
Uždaviniai: 23 –
27, 30 - 40
Uždaviniai: 22,
23, 25 – 28, 30 –
33, 35.
Lygtis, lygties
sprendinys 1 užduotis.
2 užduotis;
Uždaviniai:
41 – 45, 47.
Uždaviniai: 46.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 43 –
46.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 41 -
44, 46, 47.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 41 –
47.
2 užduotis;
Uždaviniai: 43,
44, 46, 47.
1 ir 2 užduotys;
Uždaviniai: 41,
42, 45, 46.
Sprendžiame 1 užduotis; 2 užduotis; Uždaviniai: 49, Uždaviniai:48, Uždaviniai: 49- Uždaviniai:48, Uždaviniai: 48 – Uždaviniai: 48,
45
lygtis Uždaviniai:64 –
68.
Uždaviniai:48
, 51 a, b, c, f,
25, 23.
50, 51 d, e. 49, 50, 52, 53. 53. 49, 50, 52, 53. 53. 49, 50, 52, 53.
Nelygybė,
nelygybės
sprendinys
1 užduotis;
Uždaviniai: 57
a, b.
2 užduotis
Uždaviniai:
1), 2), 3);
54, 55, 57 c –
l, 58 a, b.
Uždaviniai: 49,
50, 51 d, e.
Uždaviniai: 54,
56, 57.
Uždaviniai: 54 –
56.
Uždaviniai: 54 -
58
Uždaviniai: 54 –
56, 58.
Uždaviniai: 54 –
58.
Apibendriname Visi pvz. Visi pvz. Visi pvz. Visi pvz. Visi pvz.
Kas yra kas? A - H Visi pvz. Visi pvz. Visi pvz. Visi pvz.
Sprendžiame Uždaviniai:66
a, b, 67 a, 68.
Uždaviniai:
59, 60 a, c, e,
f, 61, 62, 63 a,
b, 64, 66 c –
h, 67 b – e,
70.
Uždaviniai: 60
b, d, 63 c, 65,
69, 71, 72, 73.
Uždaviniai: 59 –
66, 68, 69.
Uždaviniai: 59,
60, 61, 64, 67,
70 – 73.
Uždaviniai: 59 –
73.
Uždaviniai: 60 –
62, 64 – 67, 69,
70, 72.
Uždaviniai: 59 –
62, 65, 67, 69 –
71, 73.
Pasitikriname
Uždaviniai: 77,
78, 80, 84 a –
d, 88 a, 90 a.
Uždaviniai:
76, 84 e, 85 –
88 b – d, 89 a,
90 b, c.
Uždaviniai: 74,
75, 79, 81, 82,
83, 84 f, 89 b –
e.
Uždaviniai: 74,
76 – 90.
Uždaviniai: 76,
79, 84, 87, 89,
90.
Uždaviniai: 74,
76 – 90.
Uždaviniai: 74,
84, 87, 89.
Uždaviniai:
74,76, 79, 84 –
90.
Kartojame Uždaviniai: 95,
96, 97 a, 98 a.
Uždaviniai:
91, 97 b – d,
98 b – d, 100.
Uždaviniai: 92
– 94, 101 –
103.
Uždaviniai:91 –
98, 100 – 103.
Uždaviniai: 91 –
94.
Uždaviniai: 91 –
98, 101 – 103.
Uždaviniai: 97,
100, 102
Uždaviniai: 91 –
94, 97, 98, 100,
102, 103.
46
Informacinių komunikacinių technologijų panaudojimas mokant(is) dalyko
Skaičiuotuvai (kišeniniai, grafiniai), mokomosios kompiuterinės programos, interaktyvios lentos yra neatsiejamos pagalbinės priemonės šiuolaikiniame
matematikos mokyme pagreitinančios nuobodžius ir rutininius skaičiavimus, paįvairinančios mokymosi veiklas ir metodus, suteikiančios galimybę greitai
apžvelgti daugybę pavyzdžių, iš kurių ryškėja ir tam tikri dėsningumai. Mokiniai naudodamiesi kuo įvairesnėmis mokymosi priemonėmis, ypatingai kompiuterio
teikiamomis galimybėmis, pasijaučia esą tikraisiais matematinių teiginių ar procesų atradėjais. Šiandieniniai mokiniai puikiai valdo technologijas, todėl
technologijų panaudojimas pamokose gali paskatinti norą aktyviai ir savarankiškai mokytis, eksperimentuoti ir būti mokytojo pagalbininkais.
Integruota matematikos ir informacinių technologijų pamoka 5 klasėje
Parengė informacinių. technologijų vyr. mokytoja Danguolė Galinienė ir matematikos mokytoja metodininkė Elena Janavičienė.
Mokymosi uždavinys Mokiniai, naudodamiesi piešimo programos Paint priemonėmis ir įrankiais, gebės teisingai nubraižyti mokytojo pateiktas
2–3 figūras.
Pamokos tema Geometrinės figūros. Konstravimas.
Mokinių motyvavimas Pamoka vyksta informacinių technologijų kabinete, naudojama piešimo programa Paint.
Klasės pasirengimo lygis Vidutiniškas
Mokymosi veiklos, metodai Individualus darbas, puslapio parametrų nustatymas, geometrinių figūrų braižymas, sudėtingesnio objekto konstravimas,
naudojant piešimo priemonių juostą. Savikontrolė.
Įvertinimas Kaupiamasis.
47
1 užduotis „Gėlytės“
Užduotį atlikime piešimo programa „Paint“
1. Atverkime piešimo programą (Paint). Išsaugokime rinkmeną C:/ My Documents, suteikite rinkmenai pavadinimą: gelyte_vardas_5kl.gif.
2. Skriestuvu galime nubraižyti „gėlytę“. Nubraižykime „Gėlytę“ piešimo priemonių juostos apskritimo įrankiu.
1. Nubrėžkime apskritimą (1 pav.).
1 pav. Apskritimas
2. Padarykime apskritimo kopiją. (Su žymėjimo įrankiu pažymėkime,
kopijuokime nuspausdami klaviatūros klavišus Ctrl + C ir įklijuokime
nuspausdami klaviatūros klavišus Ctrl + V.) (2 pav.).
2 pav. Apskritimas ir jo kopija
3. Atliksime veiksmus su pirmu apskritimu.
Padidinkime piešimo lapą. Tuo tikslu 6 kartus padidinkime lapo mastelį su
padidinimo stiklu. Uždėkime tinklelį nuspausdami klaviatūros klavišus Ctrl
+ G. (3 pav.).
3 pav. Padidintas apskritimas.
48
4. Padalinkime apskritimą į keturias lygias dalis.
Tuo tikslu paimame tiesės įrankį ir geltoną spalvą. Nubrėžiame
susikertančias, statmenas tieses.
4 pav. Padalintas apskritimas
5. Kopijuokime nepadalintą apskritimą, dėkime ant padalinto apskritimo taip,
kaip parodyta 5 paveiksle.
5 pav. Apskritimo kopijavimas
6. Kopijuodami bei pasukdami nepadalintą apskritimą, sukurkime sudėtinį
elementą – „Gėlytę“ (6 pav.).
6 pav. Gėlytė
49
7. Panaudokime kvadrato įrankį. Gausime kitokią „Gėlytę“ (7 pav.), jeigu
panaikinsite kai kurias linijas.
7 pav. Gėlytė
8. Panaudokime apskritimo įrankį. Gausite kitokią „Gėlytę“ (8 pav.), jeigu
panaikinsite kai kurias linijas.
8 pav. Gėlytė
9. Naudodami tik 3 spalvas nuspalvinkime „Gėlytę“ taip, kad greta esantys elementai būtų skirtingų spalvų.
10. Piešinį išsaugokime rinkmenoje (byloje) gelyte_vardas_5kl.gif.
50
2 užduotis „Parketas“
Atverkime piešimo programą „Paint“. Padidinkime lapo mastelį 8 kartus. Uždėkime tinklelį. Vienas tinklelio langelis yra 1 taškas (pikselis, punktas).
Sutarkime, kad 1 sąsiuvinio langelis atitinka 5 taškus (pts).
Užduoties atlikimo eiga:
1. Nubrėžkime kvadratėlį, kurio kraštinės ilgis yra 10 pts (1 pav.).
1 pav. Kvadratėlis
2. Panaudodami pradinį elementą „Kvadratėlis“, kopijuodami, įklijuodami,
sukurkime naują elementą „T“ (2 pav.).
2 pav. Elementas T
3. Padarykime elemento „T“ kopiją. Gautus elementus, nuspalvinkime
skirtingomis spalvomis. (3 pav.)
3 pav. T kopija
51
4. Kopijuodami bei pasukdami elementą „T“, dėliokime parketą. (4 pav.)
4 pav. Parketas
5. Piešinį išsaugokime rinkmenoje (byloje) parketas.gif
3 užduotis „Kvadratas“ Užduoties atlikimo eiga:
1. Nubrėžkime kvadratėlį, kurio kraštinės 10 pts. (1 pav.)
1 pav. Kvadratėlis
2. Panaudodami pradinį elementą „Kvadratėlis“, kopijuodami, įklijuodami jį bei
ištrindami nereikalingas linijas, sukurkime naują elementą „kampas“. (2 pav.)
2 pav. Kampas
52
3. Kopijuodami bei pasukdami gautą elementą „Kampas“, sukurkime sudėtinį
elementą. (3 pav.)
3 pav. Sudėtinis elementas
4. Kopijuodami bei pasukdami sudėtingesnį elementą, sudėliokime kvadratą. (4
pav.)
4 pav. Kvadratas
5. Naudodami tik 4 spalvas nuspalvinkite kvadratą taip, kad greta esantys elementai būtų skirtingų spalvų.
6. Piešinį išsaugokite rinkmenoje (byloje) kvadratas.gif
IKT taikymas matematikos pamokoje 9 klasėje
Mokymosi uždaviniai: 1. Mokiniai taikydami žinias apie tiesinės funkcijos transformaciją, atliks kvadratinės funkcijos f(x) = x
2 transformacijas y = f(x) + n, y = f(x + m),
y = f(x + m) + n ir kompiuterine programa „GraphCalc“ nubraižys po vieną grafiką.
Tema: Kvadratinės funkcijos f(x) = x2 grafiko transformacijos.
Priemonės: Kompiuteriai, multimedia, parengtos pateiktys, kompiuterinė programa „GraphCalc“.
53
Laikas Veikla Komentarai
Mokytojo Mokinių
Namų darbų
aptarimas
5min.
Paklausia, kaip sekės atlikti namų darbus.
Padeda mokiniams išsiaiškinti tai, kas mokiniams
dar kelia abejonių.
Pateikia namų darbų užduočių atsakymus,
pasitikrina
Gaunama grįžtamoji informacija
apie įgytus gebėjimus.
Sužadinimas 10min.
Pasako ką mokiniai išmoks šią pamoką. pakartoja
tiesinių funkcijų y = kx ir y = kx+b ir kvadratinės
funkcijos grafikų brėžimą.
Nubrėžia kelis funkcijų grafikus. Informaciją mokiniai žymisi
sąsiuviniuose, braižo tieses.
Mokymas ir
mokymasis 25min.
1. Nagrinėjama vadovėlyje esanti medžiaga.
Pateikiama išvada: kaip iš grafiko f(x) gauti
funkcijos f(x + n) + m grafiką.
2. Užduočių sprendimas: nubraižyti savo
užrašytų funkcijų visas galimas transformacijas
(1-ą - kompiuteriu, 2-ą – sąsiuvinyje).
1. Savarankiškai mokosi.
2. a) nubrėžia funkcijų
f(x) = x; f(x) = x – 3; f(x) = x + 4 grafikus,
komentuoja grafiko brėžimo eigą.
b) nubrėžia funkcijų
f(x) = x2; f(x) = x
2 – 4; f(x) = x
2 + 6 grafikus,
komentuoja grafiko brėžimo eigą.
c) nubrėžia funkcijų
f(x) = x; f(x) = 3x; f(x) = 6x grafikus, komentuoja
grafiko brėžimo eigą.
d) nubrėžia funkcijų f(x) = x2; f(x) = (x + 6)
2 ;
f(x) = (x – 4)2 grafikus, komentuoja grafiko
brėžimo eigą.
e) nubrėžia funkcijų
f(x) = x2; f(x) = (x+ 5)
2 – 6; f(x) = (x – 2)
2 + 4
grafikus, komentuoja grafiko brėžimo eigą.
f) nubrėžia funkcijų f(x) = 3x
x; f(x) =
1
2
x;
f(x) = 1
52
x
x;
Pamokoje vyksta
bendradarbiavimas: mokiniai
mokosi, mokytoja konsultuoja.
54
3. Pamokos refleksija: užduoda kontrolinius
klausimus, įsitikina ar pasiekti pamokos
uždaviniai.
f(x) 12
7
x grafikus, komentuoja grafiko
brėžimo eigą.
3. Atsako į mokytojos pateiktus klausimus,
įsivertina.
Namų darbų
skyrimas 5 min.
Skiriama Nr.157; Nr.162(a;b) Pasitikslina ar teisingai suprato namų darbų
užduotį.
Užduotis skiriama tokia pat, kaip
ir klasėje: nubrėžti funkcijų
grafikus sąsiuvinyje.
Pamokoje sukurti mokinių darbai:
f(x) =x2 ; f(x) = x
2 + 3 ; f(x) = x
2 – 6
f(x) = (x – 5)2 ; f(x) = (x + 4)
2
f(x) = (x + 4)2 + 1; f(x) = (x + 4)
2 – 3;
f(x) = (x - 5)2 + 6; f(x) = (x - 5)
2 - 7
55
Vertinimas. Diagnostinės užduotys
Kiekvienas mokytojas gali turėti savo vertinimo sistemą atsižvelgiant į mokyklos vertinimo sistemos principus ir ypatumus. Svarbu , kad dėl vertinimo
kriterijų būtų tariamasi su mokiniais, pristatoma tėvams. Ugdymo procese mokytojas privalo derinti planuojamąjį (diagnostinį), formuojamąjį ir apibendrinamąjį
vertinimą. Atnaujintos Bendrosios programos akcentuoja mokymuisi tarnaujantį vertinimą, t.y. remiantis vertinimo informacija mokytojas rengia tolesnio
mokymo(si) planą siekiant užsibrėžtų tikslų.
Rengiant diagnostines užduotis, rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimo santykio: 50 proc. užduoties taškų turėtų būti iš reproduktyviojo
mąstymo, o kiti 50 proc. – iš produktyviojo mąstymo. Pagal sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos taip, kad 30 proc. užduoties taškų mokinys
galėtų surinkti spręsdamas lengvus, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. – sunkius uždavinius.
Pateikiame diagnostinių užduočių pavyzdžių 5, 6 ir 9 klasėje. Šios užduotys buvo tobulintos projekto „Pasirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio
programų diegimui“ matematikos konsultantų seminare.
Užduotis 5 klasei „Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis“
Užd. Nr. Uždavinio sąlyga Taškai
1.
Apskaičiuokite:
a) 4321 b) 1324 c) 1542+2135-2004.
+ 1234 -123
1
1
2
2.
Apskaičiuokite reiškinių reikšmes:
a) 329+(456-147);
b)1208-(234+465).
2
2
3. Mauglis suskaičiavo gyvūnus: 126 vilkai, 9 panteros, 68 beždžionės, 320 paukščių, 6 gyvatės. Kiek gyvūnų yra iš viso? 2
4.
Atsakykite į klausimus:
a) prekių išpardavimo savaitę mokyklinė kuprinė kainavo 37 litus. Kiek kainavo kuprinė prieš išpardavimą, jeigu ji atpigo 9 litais?
b)visas didžiausios Lietuvos upės Nemuno ilgis 937 km, tačiau tik 359 km yra Lietuvoje. Kiek kilometrų šios upės yra
kaimyninėse valstybėse?
2
2
5.
Sudarykite reiškinį ir apskaičiuokite jo reikšmę:
a) iš mažiausio triženklio skaičiaus atimkite didžiausią dviženklį skaičių;
b) prie didžiausio triženklio skaičiaus pridėkite antrą pagal dydį keturženklį skaičių.
3
3
56
6.
Jonukas su tėčiu išsiruošė į trijų dienų kelionę dviračiais. Išvažiuojant užsirašė dviračių spidometrų rodmenis. Tėčio spidometras
rodė 534 km, o Jonuko 1234 km. Per dvi dienas jie nuvažiavo 72 km, iš jų 7 km duobėtu keliu. Baigus kelionę, tėčio dviračio
spidometras rodė 634 km.
Apskaičiuokite:
a) Kiek kilometrų Jonukas nuvažiavo iš viso, jeigu visos kelionės metu jis važiavo su tėčiu kartu? Atsakykite naudodami tėčio
dviračio spidometro rodmenis.
b) Kiek kilometrų Jonukas nuvažiavo trečią dieną?
1
1
Užduoties sunkumo ir gebėjimų pasiskirstymas
Uždavinio
sunkumas
Gebėjimai
Lengvi Vidutinio
sunkumo Sunkūs
Iš viso
taškų: Uždaviniai Taškai Uždaviniai Taškai Uždaviniai Taškai
Žinios ir supratimas 1a,b,c 4 2a
3
2
2 5a 3 11
Taikymai ir matematinis
mąstymas
2b
6a
2
1
a
4b
2
2
5b
6b
3
1 11
Iš viso taškų: 7 8 7 22
Procentais: 31,8 36,4 31,8 100
Užduoties vertinimas pažymiu
Pasiekimų lygis Aukštesnysis Pagrindinis Patenkinamas Žemesnis
negu
patenkinamas Balai 10 9 8 7 6 5 4 3-1
Įvertinta taškais 21-22 19-20 17-18 14-16 12-13 9-11 7-8 0-6
57
Užduoties vertinimo instrukcija
Taškų skaičius Vertinimo kriterijus
1 a) uždavinys (iš viso 1 taškas)
1 Jei teisingai sudėta. Ats.: 5555.
1 b) uždavinys (iš viso 1 taškas)
1 Jei teisingai atimta. Ats.: 1201.
1 c) uždavinys (iš viso 2 taškai)
1 Jei teisingai sudėta . Gauta 3677.
1 Jei teisingai atimta. Ats.: 1673.
2 a) uždavinys (iš viso 2 taškai)
1 Jei teisingai pasirinkta veiksmų eilė ir teisingai atimta skliaustuose. Gauta 309.
1 Jei teisingai sudėta. Ats.: 638.
2 b) uždavinys (iš viso 2 taškai)
1 Jei teisingai pasirinkta veiksmų eilė ir teisingai sudėta skliaustuose. Gauta 699.
1 Jei teisingai atimta. Ats.: 509.
3 uždavinys (iš viso 2 taškai)
1 Jei teisingai užrašytas reiškinys (126+9+68+320+6).
1 Jei teisingai suranda gyvūnų skaičių. Ats.: 529.
4 a) uždavinys (iš viso 2 taškai)
1 Jei teisingai nustato veiksmą ir šis veiksmas yra sudėties.
1 Jei teisingai sudėta. Ats.: 46 Lt.
4 b) uždavinys (iš viso 2 taškai)
1 Jei teisingai nustato veiksmą ir šis veiksmas yra atimties.
1 Jei teisingai atimta. Ats.: 578 km.
5 a) uždavinys (iš viso 3 taškai)
1 Jei teisingai užrašo mažiausią triženklį skaičių (100).
1 Jei teisingai užrašo didžiausią dviženklį skaičių (99).
1 Jei teisingai suranda tų skaičių skirtumą. Ats.: 1.
5 b) uždavinys (iš viso 3 taškai)
1 Jei teisingai užrašo didžiausią triženklį skaičių (999).
1 Jei teisingai užrašo antrą pagal dydį keturženklį skaičių (1001).
58
1 Jei teisingai suranda tų skaičių sumą. Ats.: 2000.
6 a) uždavinys (iš viso 1 taškas)
1 Už teisingą sprendimo būdo pasirinkimą (634-534) ir teisingą atsakymą. Ats.: 100 km.
6 b) uždavinys (iš viso 1 taškas)
1 Už teisingą sprendimo būdo pasirinkimą. (100-72) ir teisingą atsakymą. Ats.: 28 km.
Užduotis 6 klasei „Paprastosios ir dešimtainės trupmenos. Procentai.“
1. Iš skaičių 5
21 , ,
7
7 13
1 ,
11
14,
2
115 , ,
3
4
4
3 išrinkite:
a) taisyklingąsias trupmenas;
b) netaisyklingąsias trupmenas;
c) mišriuosius skaičius.
2. Paprastąsias trupmenas užrašykite dalmenimis:
a) 5
2; b)
17
17; c) .
4
15
3. Mišrųjį skaičių 4
325 užrašykite netaisyklingąja trupmena.
4. Išskirkite skaičių sveikąsias ir trupmenines dalis:
a)2
5; b)
12
243.
5. Skaičių spindulyje pažymėkite taškus, atitinkančius šiuos skaičius: ,3
2 ,
3
11 2,
3
9.
59
6. a) Kurią valandos dalį sudaro 7 minutės? Atsakymą užrašykite paprastąja trupmena.
b) Gautą trupmeną užrašykite dešimtaine periodine trupmena su periodu skliaustuose.
c) Nustatykite, koks būtų šeštas skaitmuo po kablelio, jei gautą periodinę trupmeną užrašytume be skliaustų.
7. Tarp kurių greta esančių natūraliųjų skaičių yra skaičius 112,(6)?
8. Procentais nurodytą dalį užrašykite paprastąja trupmena:
a) 63 %; b)102 %; c) 3,5 %.
9. Trupmena nurodytą dalį užrašykite procentais:
a)100
14; b)
5
1 ; c)
4
3.
10. Raskite 10% skaičiaus 40.
11. Šeštoje klasėje mokosi 30 mokinių. 20% visų mokinių matematikos kontrolinio darbai įvertinti devintukais ir dešimtukais. Kelių mokinių darbai
įvertinti devintukais ir dešimtukais?
12. Striukė kainavo 320 litų. Akcijos metu ji atpigo 25 %.
a) Kiek litų atpigo striukė?
b) Kiek litų kainuoja striukė dabar?
Užduoties sunkumo ir gebėjimų pasiskirstymas
Uždavinio
sunkumas
Gebėjimai
Lengvi Vidutinio sunkumo Sunkūs
Iš viso taškų: Uždaviniai (taškai) Uždaviniai (taškai) Uždaviniai (taškai)
Žinios ir supratimas 1a(1)*; 2a(1); 2b(1); 4a(1); 8a(1); 9a(1) 1b(1); 1c(1); 3(1); 6b(2); 8b(1); 9b(1) 4b(2); 8c(2); 9c(2) 19
Matematinis mąstymas
ir taikymai 51(1); 10(2); 11(2) 2c(1); 52(1) ; 53(1); 6a(2); 12a(2); 12b(1) 54(1); 6c(2); 7(2) 18
Iš viso taškų: 11 15 11 37
Procentais: 29,7% 40,5% 29,7% 99,9
60
Atsižvelgiant į patvirtintą mokyklos vertinimo sistemos lentelę, kuri yra tokia:
Taškų skaičius procentais Balai
0 1
[0-10] 2
(10-20] 3
(20-30] 4
(30-45] 5
(45-60] 6
(60-70] 7
(70-80] 8
(80-90] 9
10090 10
ši užduotis vertinama taip:
Užduoties vertinimas pažymiu
Pasiekimų lygis Aukštesnysis Pagrindinis Patenkinamas Žemesnis negu
patenkinamas Balai 10 9 8 7 6 5 4 3-1
Įvertinta taškais 34-37 31-33 27-30 23-26 18-22 12-17 5-7 0-4
61
Užduoties vertinimo instrukcija (6 klasė)
Uždavinio
Nr. Sprendimas
Taškų
skaičius Vertinimo aprašymas
1 3
a ;
13
1 .
4
3
1
Už teisingą atsakymą.
b ;
7
7 .
11
14
1
Už teisingą atsakymą.
c 1 ;
5
2 15 .
2
1
1
Už teisingą atsakymą.
2 3
a 2:5; 1 Už teisingą atsakymą.
b 17:17; 1 Už teisingą atsakymą.
c 21:4. 1 Už teisingą atsakymą.
3 25
4
3=
4
3425 = .
4
103
1 Už teisingą atsakymą.
4 3
a
2
12
1 Už teisingą atsakymą.
b
12
320
1
1
Už teisingai atliktą dalybos veiksmą.
Už teisingą atsakymą.
5 4 Už kiekvieną teisingai skaičių spindulyje pažymėtą
skaičių skirti po 1 tašką.
62
6 6
a
60
7;
2 Už teisingą atsakymą.
b 7:60=0,11666666…=0,11(6).
1
1
Už teisingai atliktą dalybos veiksmą.
Už teisingą atsakymą.
c 6 2 Už teisingą atsakymą.
7 112 ir 113. 2 Už kiekvieną teisingą skaičių po 1 tašką.
8 4
a ;
100
63
1
Už teisingą atsakymą.
b ;
100
21
100
102
1
Už teisingą atsakymą.
c .
1000
35
100
5,3
2 Už teisingą atsakymą.
9 4
a 14% 1 Už teisingą atsakymą.
b 20% 1 Už teisingą atsakymą.
c
4
3 sudaro 75 %
2
Už teisingą atsakymą.
10 2
10% sudaro
10
1 skaičiaus dalį
1
Už procentus, teisingai išreikštus paprastąja trupmeną.
63
400:10=40 1 Už teisingą atsakymą.
11 2
20% sudaro
5
1 dalį visų mokinių.
30:5=6
Ats.: 6 mokiniai.
1
1
Už teisingai išreikštus procentus paprastąja trupmena.
Už teisingą atsakymą.
12 3
a 25% sudaro
4
1 dalį striukės kainos.
320:4=80(Lt.)
Ats.: Atpigo 80 litų.
1
1
Už procentus, teisingai išreikštus paprastąja trupmeną
Už teisingą atsakymą.
b
320-80=240(Lt.)
Ats.: Striukė kainuoja 240 litų.
1
Už teisingą atsakymą.
64
Užduotis 9 klasei „Tiesinė funkcija“
Nr. Uždavinio sąlyga Vertinimas
1. Kurie iš šių grafikų yra tiesinių funkcijų f(x) grafikai?
A B
C D
2 t.
65
2. Iš duotųjų tiesinių funkcijų ,93)( xxf xxs )( , 5)( xv ,
3)(
xxt , xxu 75)( išrinkite ir
užrašykite:
a) mažėjančias;
funkcijas, kurių grafikai eina per tašką O(0; 0).
1t.
1t.
3. Duota funkcija 85)( xxf
a) Ar taškas (3; 7) priklauso šios funkcijos grafikui?
b) Apskaičiuokite )(xf , kai 2x .
c) Su kokia x reikšme 12)( xf ?
Su kuriomis argumento reikšmėmis funkcija įgyja neteigiamas reikšmes?
1t.
1t.
2 t.
2 t.
4. a) Iš grafiko nustatykite tiesinės funkcijos bkxxf )( koeficientų k ir b ženklus.
b) Ar tai didėjanti, ar mažėjanti funkcija?
2 t.
1t.
5. a) Nubraižykite funkcijos 23)( xxf grafiką.
b) Per kurį koordinačių sistemos ketvirtį neina šios funkcijos grafikas?
c) Pažymėkite tokius grafiko taškus A, B ir C, kurių x koordinatė yra neigiama.
2 t.
1t.
1t.
6. Ar tėvo amžius ir sūnaus amžius yra tiesiogiai proporcingi dydžiai? Atsakymą pagrįskite. 1t.
66
7. Per vasarą voverė prisirinko 120 grybų žiemos atsargoms. Nuo rugsėjo pirmos dienos ji kasdien į
drevę parsinešė dar po 12 grybų. Deja, po 5 iš jų voverė turėdavo išmesti dėl prastos kokybės.
a) Sudarykite voverės sukauptų grybų kiekio G priklausomybės nuo rugsėjo mėnesio dienos d
funkciją G(d);
Apskaičiuokite, kada voverė baigė grybavimą, jei į jos drevę telpa tik 300 grybų.
1t.
1t.
Užduoties sunkumo ir gebėjimų pasiskirstymas
Uždavinio
sunkumas
Gebėjimai
Lengvi Vidutinio sunkumo Sunkūs
Iš viso
taškų: Uždaviniai (taškai) Uždaviniai (taškai) Uždaviniai (taškai)
Žinios ir supratimas 1 a, b, c (1), 3 b (1), 4a (1) 2 a, b (2), 5 a (1), 4a (1) 1 d (1), 3 c (1), 3d (1) 10
Matematinis
mąstymas ir taikymai 3 a (1), 5 b (1), 5 c (1) 4b (1), 5 a (1), 6 (1), 7 a (1) 7 b (1), 3c (1), 3d (1) 10
Iš viso taškų: 6 8 6 20
Užduoties vertinimo instrukcija
Nr. Taškų
skaičius Vertinimas
1.
a, b, c 1 Jei pateiktas teisingas atsakymas: a) ir c).
d 1 Jei neparinko d).
0 Jei parinko d) ir bent vieną kartą suklydo rinkdamasis iš a), b), c) arba neišsprendė uždavinio (įskaitant
nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
2.
a 1 Jei teisingai parinko funkciją: xxu 75)( , ir nenurodė kitų.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
b 1 Jei teisingai parinko funkcijas: xxs )( ,
3)(
xxt , ir nenurodė kitų.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
67
3.
a 1 Jei pateiktas teisingas atsakymas: taip.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
b 1 Jei teisingai apskaičiuota. Atsakymas: -18.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
c
1 Už teisingo sprendimo būdo (pvz., sudaryta lygtis) pasirinkimą.
1 Jei gautas teisingas atsakymas x=4.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
d
1 Už teisingo sprendimo būdo (pvz., sudaryta nelygybė) pasirinkimą
1 Jei gautas teisingas atsakymas x≤1,6
0 Jei pasirinktas neteisingas sprendimo būdas arba uždavinys nespręstas (įskaitant nubrauktus, ištrintus,
neįskaitomus atsakymus).
4.
a
2 Jei teisingai nustatyti koeficientų k ir b ženklai: k ženklas „-“, b ženklas „+“.
1 Jei teisingai nustatytas tik vienas iš koeficientų k arba b ženklų.
0 Jei neteisingai nustatyti abiejų koeficientų k ir b ženklai arba uždavinys neišspręstas (įskaitant
nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
b 1 Jei atsakymas teisingas: mažėjanti.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
5.
a
2 Jei teisingai nustatyti ir teisingai pažymėti taškai, o nubrėžtas grafikas yra tiesė
1 Jei suklysta skaičiuojant taškų koordinates, bet jie atidėti teisingai, o nubrėžtas grafikas yra tiesė.
1 Jei taškų koordinatės apskaičiuotos be klaidų ir koordinačių plokštumoje jie atidėti teisingai, bet grafikas
nenubrėžtas arba tai yra ne tiesė.
0 Jei suklysta daugiau kartų nei numatyta atvejuose už 1 tašką arba jei uždavinys nespręstas (įskaitant
nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
b
1 Jei teisingai pateikti tie ketvirčiai, per kuriuos neina a) dalyje mokinio nubrėžtasis grafikas.
0 Bet koks mokinio nubrėžto brėžinio atžvilgiu neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus,
neįskaitomus atsakymus).
c 1 Jei teisingai pažymėjo taškus, nepriklausomai nuo to, ar grafikas nubrėžtas teisingai.
0 Jei bent vieną tašką pažymėjo neteisingai.
6.
1 Jei pagrįstai (aiškinant žodžiais, nagrinėjant teisingą pavyzdį ar panašiai) pateiktas teisingas atsakymas:
ne.
0 Neteisingas, nepagrįstas, neteisingai pagrįstas atsakymas, nespręstas uždavinys (įskaitant nubrauktus,
ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
68
7.
a 1 Jei teisingai sudarė funkciją G(x)=120+7x.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
b 1
Jei teisingai apskaičiavo ir atsakė: „po 26 dienų“, arba jei atsakė „nuo rugsėjo 27 dienos galės
nebegrybauti“.
0 Bet koks neteisingas atsakymas (įskaitant nubrauktus, ištrintus, neįskaitomus atsakymus).
Užduoties vertinimas pažymiu
Pasiekimų lygis Aukštesnysis Pagrindinis Patenkinamas Žemesnis negu
patenkinamas Balai 10 9 8 7 6 5 4 3-1
Įvertinta taškais 18–20 16–17 14–15 12–13 10–11 8–9 6–7 0–5
69
4. Šaltiniai ir rekomenduojama literatūra
1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.
įsakymu Nr. ISAK-2433).
2. Petty G., Šiuolaikinis mokymas. – V., Tyto Alba, 2006.
3. Petty G., Įrodymais pagrįstas mokymas. – V., Tyto Alba, 2008.
4. R.I. Arends. Mokomės mokyti. Margi raštai, Vilnius, 1998.
5. Vertinimas ugdymo procese. Vilnius, 2006. 129, 206-217 psl.
6. Metodinės rekomendacijos. Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“ medžiaga. Vilnius, 2007
7. Gamtamokslinio raštingumo užduočių pavyzdžiai. – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2008.
8. IKT taikymo dalykų mokymui(si) metodinės rekomendacijos I dalis 2007,
9. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų medžiaga.
10. Dudaitė J., TIMSS 2003 Rezultatų analizė. – V., Firidas, 2006.
11. Tarptautiniai tyrimai PISA 2006 m.
12. Gamtamokslinio raštingumo užduočių pavyzdžiai. – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2008.
13. Matematika kiekvienam. 5. Pirmoji knyga. Antroji knyga. / Lietuviškam leidiniui pritaikė Marytė Stričkienė. – K., Šviesa., 2005.
14. Matematika kiekvienam. 6. Pirmoji knyga. Antroji knyga. / Lietuviškam leidiniui pritaikė Marytė Stričkienė. – K., Šviesa., 2006.
15. Matematika kiekvienam. 7. Pirmoji knyga. Antroji knyga. / Lietuviškam leidiniui pritaikė Marytė Stričkienė. – K., Šviesa., 2007.
16. Matematika kiekvienam. 8. Pirmoji knyga. Antroji knyga. / Lietuviškam leidiniui pritaikė Marytė Stričkienė. – K., Šviesa., 2008.
17. N. Cibulskaitė, V. Žilevičienė. Matematika ir pasaulis 5 kl. Pratybų ir testų sąsiuvinis II dalis. Vilnius, Kronta, 1998.
18. V. Gusevas, G. Maslova, A. Semenavičius ir kiti. Geometrijos didaktinė medžiaga VII klasei. Savarankiški ir kontroliniai darbai. Kaunas, Šviesa, 1982.
19. A Jocaitė, V. Mockus. Matematikos uždavinynas 6 klasei. Šiauliai, 2008.
20. E. Lekevičius, E. Motiejūnienė. Gamta ir žmogus. 1 pratybų sąsiuvini 6 klasei. Vilnius, Alma litera, 2003; 2 pratybų sąsiuvinis 6 klasei. Vilnius, Alma
litera, 2007.
21. Matematika v škole. 1993. Nr.2.
22. Matematika v škole.1991. Nr. 3.
23. Aktyvaus mokymosi metodai. Garnelis. Vilnius,1999
24. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (Žin., 2007, Nr. 63-2440)
25. Bennett B., Rolheiser-Bennett C., Stevahn L. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000.
26. Buehl D., Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.
27. Easley, Shirley-Dale. Vertinimo aplankas: kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti? Vilnius: Tyto alba, 2007.
28. Kaip keisti mokymo praktiką / ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių įvairovę. Vilnius: Žara, 2006.
29. Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys. Mokomoji knyga mokytojams. – Vilnius: UAB „Lodvila“, 2008
70
30. Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai: Specializuota karjeros ugdymo programa pagrindinei mokyklai. Lietuvos respublikos švietimo ir
mokslo ministerija, 2006.
31. Kritinio mąstymo ugdymas. Teorija ir praktika. Sudarė Daiva Penkauskienė. Vilnius: Garnelis, 2001.
32. Marzano R. J. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara, 2005.
33. Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese. Projekto medžiaga.1,2,3 sąsiuviniai. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. 2002, 2003.
34. Pollard Andrew Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika. Vilnius: Garnelis, 2006
35. Vertinimas ugdymo procese. Knyga mokytojui. Vilnius, 2006
36. Weeden Paul. Vertinimas: ką tai reiškia mokykloms? Vilnius: Garnelis, 2005.
37. http://portalas.emokykla.lt
38. www.kengura.lt
39. http://mokyklele.stat.gov.lt
Kiti naudingi šaltiniai:
KMP „Dinaminė geometrija“.
KMP „Veiksmai“.
www.olimpiados.lt – diskusijos, uždaviniai;
www.math24.info/ – viskas apie matematiką;
www.cut-the-knot.org/Curriculum/index.shtml - žaidimai ir galvosūkiai, uždaviniai;
http://kvant.ras.ru/ – Žurnalas „Kvant“;
http://math.about.com/blglossary.htm – Aiškinamasis matematikos terminų žodynas anglų kalba;
http://www.walter-fendt.de – iliustracijos matematikos pamokoms.