Maosios Lietuvos etnografinis regionas:

vaizdai ir garsai

Lietuvos vietovardi sra vietovardis Maoji Lietuva raytas dviem

skirtingomis istorijos ir geografijos atvilgiu reikmmis pirmiausia kaip

istorins srities pavadinimas, antra kaip vieno i penki dabartins Lietuvos

etnografini region pavadinimas.

-1-

Maoji Lietuva (Prs Lietuva) XV a. susidariusi istorin sritis, kuriai priklaus Tils,

Klaipdos, Gumbins, iluts, sruties, Stalupn, Ragains, Geldaps, Labguvos ir kitos

apskritys. 17011918 m. vokiei valdomoje Prsijos kunigaiktystje Maoji Lietuva buvo

tarsi atskira valstybl su skirtingais etnins kilms gyventojais. Po Pirmojo pasaulinio karo

ir Europos padalinimo Maosios Lietuvos pietin dalis tapo Vokietijos protektoratu, o kit

Maosios Lietuvos dal globojo karo nugaltojos Antants bloko Prancz ginkluotj

pajg daliniai. 1923 m. po Klaipdos krate vykusio sukilimo Maosios Lietuvos dalis

buvo prijungta prie Lietuvos. iuo metu dauguma istorins Maosios Lietuvos teritorijos

priklauso Rusijai, dalis Lietuvai (Klaipdos kratas) ir Lenkijai.

-2-

Maoji Lietuva vienas i penki Lietuvos etnografini region, kuriam priklauso

Klaipdos miesto, Neringos ir Paggi savivaldybs, iluts rajono - iluts, Rusns, Kint,

Saug, Juknaii, Usn, Taurags rajono Lauksargi, Jurbarko rajono Smalinink ir

Vievils, Klaipdos rajono Dovil, Kretingals, Priekuls, Sendvario, Daupar-Kvietini

ir Agluonn seninijos.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasiymintys istorikai

susiformavusiais kultriniais ypatumais. ie etnografiniai regionai skiriasi

savitomis kalbos tarmmis, kai kuriais gyvensenos, mitybos bruoais, amatais, o

iki XIX amiaus pabaigos XX amiaus pradios rykiai skyrsi ir apranga,

sodyb ir kaim stiliais.

Maoji Lietuva

Suvalkija

Dzkija

Auktaitija

emaitija

1. GAMTA

2. ARCHITEKTRA

3. APRANGA

4. TARM

5. DAINOS

Maoji Lietuva tai labai skirtinga unikalaus groio gamta ir viena u kit domesns vietovs. iame regione yra vienas i graiausi Europos kratovaizdi UNESCO paveldo edevras Kuri nerija, stebinanti smlyn, mik ir vanden derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe sal ir senuoju Rusns miesteliu, Minijos (Mings) kaimas, kur centrins gatvs vietoje up; pamario gyvenviet Kintai, Vents ragas ir kitos vietos.

Maosios Lietuvos senj kaim specifik lm tiek krato istorins raidos aplinkybs, tiek ir gamtos ypatybs. ia gyventa Baltijos jros ir Kuri mari pakrantse, potvyni uliejamoje Nemuno deltoje ir didij pelkyn pakraiuose. ia kitaip nei Didiojoje Lietuvoje klostsi saviti gyventoj verslai ir j gyvensenos pobdis, atsispindjs ir savotikuose krato kaimuose. Taip Kuri nerijos gyvenvietse tarp pustomo smlio kop gyveno kopininkai, jros mari ir upi pakrantse uvininkai (vejai), uliejamose pievose pievininkai, sausintose pelkse pelkininkai, dirbam emi plotuose laukininkai (emdirbiai). Skyrsi j sodybos bei pastatai, kaip ir pats gyvenimo bdas.

Maosios Lietuvos kaimai bei sodybos buvo daug vairesns nei Didiojoje Lietuvoje. ia nebta priverstini kaimo pertvark, tad iki pat pokario met buvo ilik senovini kaim. Lietuvinink emje architektra buvusi itin vairi, alia senovini nam statyti moderns mriniai pastatai, bta puot mansardomis ir gonkomis. Stambi kinink trobos isiskyr statybini mediag gausa, naudotas ir medis, ir raudonos plytos, ia daytos sienos apkalamos lentomis, ia stogai puoti arkleliais, durys ir langins itapomos graiausiais ratais.

XVIIIXIX a. bdingas medinis lietuvinink gyvenamasis namas i Priekuls apylinki.

XVIIIXIX a. bdinga senovin lietuvinink medin kltis i Priekuls apylinki.

XVIIIXIX a. bdinga senovin lietuvinink medin darin i Priekuls apylinki.

XVIIIXIX a. bdingas skirting etnini kultr (lietuvnink ir ateivi i Vakar)

sambvio pavyzdys didysis pievinink namas Nemuno deltoje baltintos sienos,

auktas nendrmis dengtas iukurinis lauytos formos stogas, onin mansarda

(mezoninas), langai su langinmis.

XX a. pr. bdingas pasiturinio kininko mrinis gyvenamasis namas Priekuls apylinkse

tinkuotos sienos, papuotos raudon plyt intarpais, ertikis, onin krymin mansarda, aukti

skelt akmen pamatai, raudonomis keraminmis erpmis dengtas stogas.

XX a. pr. bdingas medinis prasigyvenusi pelkinink gyvenamasis namas Rusns

apylinkse paauktinti pamatai, padailintas gonkelis prieangis.

XVIIIXIX a. bdingas kopinink pastatas Kuri nerijoje mediniame statinyje po

nendrmis dengtu stogu su dailiu stoglangiu vairios paskirties patalpos; bdingas

oninis priekltis (pair) su drointais stulpeliais.

Vlesni atsiklli tolliau nuo mari irikiuotos sodybos Nidoje.

XVIII a. bdingas pamario vejo galerinis namas Gilijos kaime medins baltintos sienos,

dekoratyvinis prienamis (pair), langai su langinmis, auktas nendrmis dengtas

stogas (lauytos iukurins formos) su kraigo puomena drointais irgeliais.

Nemuno deltos uvinink gatvinis upinis kaimas ups pakrantje rikiuoti mai

tvarteliai bei rankins, kiek atokiau galu up statyti vej gyvenamieji namai,

pakrantje priritos burins kurvalts ir irklins valtys (iomis plaukiota po

kaim).

XX a. pr. bdingas pasiturinio vejo ir darininko puonus medinis gyvenamasis

namas Rusns apylinkse onin krymin mansarda, raudonomis keraminmis

erpmis dengtas stogas, gausios medins puomenos (dekoruota stogo skyd

apkalimo lent apaia, drointos vjalents, lkiai ir kt.)

XIX a. bdingo pamario vej galerinio

namo dekoruotas prienamis (pair)

drointi stulpeliai, palubs puomenos,

baltintos sienos ir prienamio aptvaras,

tradicikai apkaltos medins durys.

XX a. pr. bdingo gyvenamojo namo iluts apylinkse

puomenos: staiomis lentomis ir teliais apkaltos sienos,

padailinti lang apvadai, sprdins langins, puonus

stiklintas gonkelis prieangis.

XX a. pr. bdingo (statyto 1906 m.) gonkelio prieangio puomenos

iluts apylinkse: drointos medins vjalents ir lkis, sudtingesni

lang rmai. XX a. pr. bdingos drointos medins

vjalents ir lkiai.

XVIIIXIX a. bdingos lietuvinink pastat stogo irgeli formos.

XX a. pr. bdingos gyvenamojo

namo dekoruotos durys Saug

apylinkse.

XX a. pr. bdingos gyvenamojo

namo miestikai dekoruotos durys

Vievilje.

XIX a. pab. XX a. pr.

bdingos gyvenamojo mrinio

namo puoniai dekoruotos

durys Katyiuose.

XVIIIXIX a. bdingi lietuvinink

namo i Priekuls apylinki dekoruoti

lang apvadai.

XX a. pirmajai pusei bdingas

medinio namo Saug apylinkse

langas ir ertikio apaios papuoimas.

XVIIIXIX a. bdingas senovinis kopinink namas Kuri nerijoje: sienele apjuostas

atviras ugniakuras su pakriaute dmams surinkti, lentynos su lktmis didiojoje

priemenje virtuvje.

XIX a. bdingas vejo namo i Gilijos kaimo gyvenamojo namo interjeras.

XIX a. bdingas Kuri nerijos kopininko namo gyvenamasis kambarys koklinis peiukas

su iltu suolu aplink, grindys uklotos i sen atrai ritais takais, uuolaidomis apjuosta

lova.

XIX a. bdingas vejo namo i Gilijos kaimo gyvenamojo namo interjeras.

XVIIIXIX a. bdinga drointa ir tapyta lova. XIX a. bdingos dekoruotos kds.

XVIII a. pab. XX a. pr. drointos ir itapytos ind ir drabui spintos.

Kratui bdingi XIX a. dekoruoti kokliai Vievils

apylinkse.

XX a. pirmajai pusei bdingas

gyvenamosios patalpos interjeras

Rusns etnografinje sodyboje

koklinis peiukas, daili lentynl

knygoms, lub dekoras.

Senosiose krato kapins kukls mediniai

antkapiniai kryiai.

Madaug iki XIX a. vidurio Maosios

Lietuvos kaim kapinse vyravo mediniai

kryiai, kriktai, kiti mediniai dirbiniai,

vliau juos keit gauss betoniniai kap

apvadai, metaliniai (lietiniai ir kaltiniai)

antkapiniai kryiai, betoniniai antkapiniai

paminklai, vis daugiau radosi metalini

eimos kap aptvar ir akmenini paminkl.

Kriktai tai viena i pai seniausi antkapini paminkl form Lietuvoje.

Kriktai daryti i medio, labiausiai buvo paplit Maojoje Lietuvoje: Kuri

Nerijoje ir Nemuno emupio teritorijoje. Daniausiai stat Prsijos lietuviai

protestantai. Statyti mirusiojo kojgalyje, todl simbolizuoja keli, kuriuo vl

engia aminyb. iais laikais kriktai statomi ant ymi Maosios Lietuvos

veikj kap kaip pagarbos enklas.

Kaltiniai ir lietiniai kryiai tradicinse kapinse iluts apylinkse.

Puoniausi ir brangiausi drabuiai Maojoje Lietuvoje buvo dvimi

sekmadieniais ir veni dienomis. Paprastai ieiginius drabuius

lietuvininkai pasisidavo jaunystje ir j pakakdavo visam gyvenimui.

Tradicin lietuvinink aprang sudar galvos danga, drabuiai, apavas ir

aksesuarai.

Iki atuonioliktojo amiaus pabaigos, devynioliktojo pradios -

lietuvininki apdarai bdavo pramatns, isiuvinti, dominuodavo viesus

atspalvis. Maj Lietuv atjusi liuteronybs pietizmo kryptis ne tik

persmelk vis kultr, bet pakeit ir moter drabuius. Jie liko grieti,

tamss, beveik juodi.

Vyr aprangoje daugiausiai vyravo tamsios spalvos.

Moter markiniai XVIII a. pabaigoje XIX

a. pradioje buvo puons ir ilgi. Markini

detals puoiamos balt, raudon, gelton ar

mlyn sil siuvinjimais.

XIX pabaigoje XX a. pradioje imta dvti

miestietikos mados palaidins ir varkeliai,

markiniai tampa tik apatiniu drabuiu, o j

siuvimas ypa supaprastja.

Ant markini buvo segama ir vyst (liemen). Liemens sidinamos i alio, geltono, mlyno, raudono naminio vilnonio ar pusvilnonio audeklo, vliau atsiranda ilkinis damastas, atlasinis ilkas, aksomas. Liemens trumpos, gilia ikirpte tiek priekyje, tiek nugaros dalyje.

Iki XVIII a. lietuvininks dvjo sijonus -margines (t.y. mediagos gabalas, vairiai klostytas per liemen ir tvirtai ukitas u juostos, diro). XIX a. pradioje sijonai buvo vis dar vadinami marginmis, taiau juos jau pradta susiti. Nuo XIX a. vidurio lietuvininki sijonai buvo vienspalviai, tamsesni spalv, kol XIX a. pabaigoje paplito juodos ir rudos spalvos smulkiai klostyti ar plisuot sijonai, turj kegelio pavadinim.

Iskirtin lietuvinink kostiumo dalis

delmonas, dar vadintas dimuku, kiene,

tae. Puonus, siuvintas, pariamas maielis,

neatskiriama tautinio kostiumo dalis, nuo

seniausi ami aptinkama tik Maosios

Lietuvos etnografiniame regione.

Delmonas neiojamas prie juosmens,

daniausiai deinje pusje ir po prijuoste.

Lietuvininks galvas dengdavo skepetaitmis, raiiais, kepuraitmis.

XX a. pirmojoje pusje miestiets, nusiirjusios i vokiei, pamgo skryblaites.

Maosios Lietuvos moteris ypa

puodavo ukuosenos, kuri puonumui

negaljo prilygti n vienas kitas Lietuvos

regionas. Niekada nebuvo galima ivysti

moters ar mergaits palaidais plaukais.

Kasos buvo spdingai graios, pinamos

vairiausiais bdais. Vienas pynimas

buvo skirtas itekjusioms moterimis,

kitas merginoms, o dar kitas

mergaitms.

XIX a. pabaigoje XX a. pradioje moter aprangoje sivyravo tamsios spalvos,

daugiausia juoda.

Maosios Lietuvos vyrai rengsi tamsiai, mvjo

ne tik ilgas, bet ir trumpas kelnes, vilkjo ilgus

lininius trinyius (markinius) ir sermg,

neiojo jak (liemen), rijo spalvot skepetait.

Juosdavo ne tik juostomis, bet ir spalvotai

siuvintais bei odiniais dirais. Galvas dengdavo

plaiabrylmis kepurmis.

Koj apavas vyos, nagins, klumps.

XIX a. ieiginiu moter apavu tapo odiniai bateliai. Pasiturintys vyrai turjo aulinius batus ebatus .

Lietuvinink tarm buvo paplitusi nedideliu ruotu pagal Baltijos jr ir Kuri marias. Iskirtins

tarms ypatybs vietoj lietuvi k. ie, uo (sviestas, duona) lietuvininkai taria , o: svsts, dna,

pns, vns, dona, doti, pods, o. Priebals l, dl germanizacijos takos visada taria minktai: liova,

bliogs, kliausti, iliuti, alius. Vietoj vietininko linksnio vartoja + galininkas: bn stub; dirb

iliuti; o mama mg spyker; vejoju Krok Lank. Daug ia ir svetimos kilms odi: mantas

grietin, treps laiptai, kmels kmynai, kelderis rsys, ola mokykla ir kt.

Maosios Lietuvos lietuvi liaudies dainos nevienalyts, kaip ir pats kratas, kuriame kadaise gyveno skalvi, nadruvi, kuri gentys, vliau sumiusios su emaiiais ir vakar auktaiiais.

Dermin intonacin sandara, ritmas, forma gan artima vakar auktaii dainoms, melodikoje juntama emaii dain taka. Visgi dain stilius pasiymjo vairesnmis dermmis, chromatizmais melodijose, ilgesnmis frazmis, savitais siuetais.

Vyrauja malonybins odi formos, velnumas, elegikumas. Maosios Lietuvos liaudies dain tekstuose dominuoja maybini, malonybini odi priesagos a, u, at, uk (varguis, jru, mamu, kamanus, iedatis, alukas, rudenukas ir pan.).

Ei kilo, kilo Maosios Lietuvos krato daina

http://projektas-muzika.lmta.lt/media/j_vaisviliene/II/Ei kilo kilo.mp3http://projektas-muzika.lmta.lt/media/j_vaisviliene/II/Ei kilo kilo.mp3http://projektas-muzika.lmta.lt/media/j_vaisviliene/II/Ei kilo kilo.mp3http://projektas-muzika.lmta.lt/media/j_vaisviliene/II/Ei kilo kilo.mp3

Gausi Maosios Lietuvos dain dal sudaro dainos, apdainuojanios jr,

marias, pamario vej gyvenim. Jos atspindi pamario moni gyvenim, darb,

paproius, pasauljaut, meil tvikei, gamtos ir mogaus tarpusavio ry.

1. Donelaitis: istorinis XVIII a. Maosios Lietuvos tautinis kostiumas. Vilnius: Standart spaustuv, 2014;

2. Purvinas, Martynas. Maosios Lietuvos tradicin kaimo architektra. Vilnius: Petro ofsetas, 2008;

3. Purvinas, Martynas. Maosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011;

4. Purvinas, Martynas ; Purvinien, Marija. Maosios Lietuvos kapins ir antkapiniai paminklai, I knyga. Kaunas:

Technologija, 2010;

5. http://vlkk.lt/lit/106127;

6. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7039&p_d=95439&p_k=1;

7. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8379&p_k=1&p_d=121191;

8. https://www.lietuva.lt/lt/turizmas/lankytinos_vietos/regionai;

9. http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=mazoji-lietuva;

10. http://silaine.lt/kulturos-zenklai/lietuvininku-nameliai-buve-kitokie/;

11. http://www.llti.lt/failai/06_Kavaliauskienes.pdf;

12. http://silaine.lt/kulturos-zenklai/laumes-ismoke-lietuvininkes-rubus-siudintis/;

13. http://silaine.lt/kulturos-zenklai/lietuvininkiu-rubu-buta-sviesiu/;

14. http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2000~1367156244976/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content;

15. http://projektas-

muzika.lmta.lt/media/Laikinieji/Vadoveliai7/Vadovelis_1/I_dalis/3.Lietuvos_etnografiniai_regionai/index3.htm;

16. http://www.mazoji-lietuva.lt/mazosios-lietuvos-lietuviu-liaudies-daina-2/.

17. http://www.mlimuziejus.lt/lt/rinkiniai/ikonografijos-rinkinys/atviruku-katalogas/;

Pareng Ign Zarambait,

Bibliotekininkysts ir kratotyros skyriaus

vyr. bibliotekinink