Ta

rpta

uti

nia

i p

lan

eto

s Þ

em

ës

20

07

–2

00

9 m

eta

i

Planeta Þemë – mûsø

rankose

Þemës moksla i – v i suomenei

2007–2009

Pusiausvyros palaikymas

Þemës mokslininkai yra svarbiausi veikëjai,

kuriant ekologiðkai tvarkingà pasaulá. Kad

savo vaikams, ateinanèioms kartoms

iðsaugotume Þemæ, turime taupiai naudoti

Þemës turtus, neterðti aplinkos. Turime

saugoti Þemës sistemos pusiausvyros

dinamiðkumà, kuris ir kuria gyvybæ.

Planeta Þemë – visø mûsø rankose

Þmonijai gyvybiðkai reikalinga Þemë. Visi nuo jos visiðkai priklausome, nes esame kilæ ið jos, visada buvome jos dalimi ir bûsime ateityje.

Þemë yra unikali ne tiktai Saulës sistemoje, bet ir visoje visatoje. Tai nëra tik vienintelë gyvybæ palaikanti planeta – tai yra vienintelë planeta, kurià mes þinome, ir galbût þinosime ateity, kurioje atsirado gyvybë.

Þemë teikia labai daug turtø, apie juos dar turime tiek daug suþinoti – juk turime vis paþangesnes techniologijas. Kuo daugiau mokomës, tuo geriau suprantame, kad turime puoselëti Þemæ kaip savo vaikà, kad iðsaugotumëme jà bûsimoms kartoms.

Þemës mokslo besikeièiantis pasaulis

Tradiciðkai Þemës mokslininkai tiria Þemës uolienas ir dirvoþemá ir bando suprasti planetos istorijà ir sandarà. Mëginama iððifruoti uolienose uþkoduotus procesus, vykusius nuo Þemës susidarymo Saulës sistemoje prieð 4,6 milijardo metø. Bandoma suprasti procesus, kurie sukûrë mineralus, angliavandenilius, metalus, dirvoþemius, birius gruntus (smëlis, molis ir þvyras) ir net paèios gyvybës sudedamàsias dalis. Tos þinios padeda suprasti pasaulio amþiø ir tà svarbø momentà, kai prasidëjo þmonijos egzistavimas þemëje.

Geomokslininkai teoriniø þiniø ieðkojimo kelyje, nes ðiø þiniø desperatiðkai reikia. Visos þmonijos þaliavos ir beveik visa energija yra ið Þemës. Mokslininkai jø suranda, o pasaulio ekonomika visa tai valdo.

Ðiandien vyrai ir moterys gamtos moksle – teoretikai ir praktikai – sudaro didþiausià gyvenanèià informacinæ duomenø bazæ apie Þemës praeitá ir dabartá. Mes taip pat esame þiniø apie Þemæ teikëjai. Þmonijos, kaip ir paèios gyvybës iðlikimas, priklauso nuo funkcionuojanèios Þemës sistemos palaikymo.

Dël ðios prieþasties kiekviena veikla, kuri susiduria su jautriai subalansuota sistema, kelià globalø rûpestá. Þemës mokslas yra toli paþengæs kurdamas supratimà, kaip Þemës sistema dirba, o valdymas yra pagrindinë politikø svarstoma problema. (Johanesburgo virðûniø susitikimas, 2002, Tarptautinës mokslo tarybos (ICSU) darbai).

Ðiandienis Þemës planetos mokslininkø darbas apima fundamentalià þemës, gyvybës, vandens ir oro sàveikà – vieningà Þemës gyvenimo ciklà. Þemës mokslai dabar ne tik siekia paaiðkinti Þemës praeitá, bet ir padeda numatyti ir valdyti jos ateitá.

Þmogus ir kraðtovaizdis

Per Þemës istorijà augalai, o vëliau ir gyvûnai tapo geologine jëga – pagalvokite apie Didájá barjeriná rifà arba apie pasaulinius anglies telkinius.

Þmogus galbût yra geologiniu poþiûriu reikðmingiausia kada nors egzistavusi rûðis, labiausiai veikianti aplinkà. Kaip rûðis þmonija pakeitë aplinkà taip, kad daugelyje pasaulio vietø neliko natûralaus kraðtovaizdþio.

Pavyzdþiui, þmogus pergabena daugiau medþiagos Þemëje negu

visi gamtinës erozijos veiksniai. Be to, þmogus skurdina dirvoþemá,

vandens ir kuro iðteklius, sukelia potvynius ir sausras, gamina atliekas ir

sukelia ðiltnamio efektà – taip trikdoma planetos dinamikos pusiausvyra.

Siekiant uþtikrinti ateinanèioms kartoms klestinèià ateitá, reikia ieðkoti vis

daugiau maisto medþiagø, energijos, vandens, rûdos ir medþiagø

statyboms; taèiau taip pat bûtina ir racionaliai valdyti esamus iðteklius.Iðtekliø vis dar randama, nes Þemës mokslai plëtoja naujà technikà

ir þinias apie ribotus iðteklius. Tokiø iðtekliø iðsekimo prognozës ligi ðiol

pasirodë neteisingos. Nëra iki ðiol jokios prieþasties manyti, kad Þemë

negalës patenkinti mûsø poreikiø tol, kol racionaliai valdome tuos

iðteklius. Kaip galime iðtirti ir turëti naudos ið planetos iðtekliø,

nesutrikdydami trapios Þemës sistemos pusiausvyros? Privalome siekti

þiniø apie visas Þemës sistemos sferas.

Kaip geosfera susijusi su kitomis þemës pavirðiaus sferomis. Ðios sferos yra sumodeliuotos teoriniu pagrindu, taèiau jos sudaro vientisà sistemà Þemës sistemà

Gëlas poþeminis vanduo

Vanduo yra pagrindinis Þemës iðteklius, be kurio galbût nebûtø gyvybës mûsø planetoje. Nors 70 proc. þemës pavirðiaus yra vanduo, tiktai 2,5 proc. viso vandens yra gëlas. Didþioji jo dalis yra „uþrakinta“ ledynuose ir sniegynuose. Taigi þmonijos gyvybæ palaiko tik 0,26 proc. planetos vandens. Ið ðio nedidelio vandens kiekio beveik visas vanduo (> 90 proc.) yra poþeminis, t. y. susikaupæs grunte, porø ertmëse, po mûsø kojomis.

Poþeminio vandens pradþia – lietus, kuris sunkiasi á gruntà ir susirenka laidþiø uolienø ir nuosëdø viduje arba vandenin-guosiuose sluoksniuose.

Klestinti þmonija su savais ávairiais terðimo bûdais kelia didelæ grësmæ ðiam maþam gëlo vandens kiekiui. Maþa to, kaip patyrë Bangladeðo þmonës, ne visas poþeminis vanduo yra geriamas. Uþterðtas poþeminio vandens ðaltinis tampa potencialiu pavojumi patiems þmonëms, kurie já naudoja, kad gyventø.

Þemës mokslininkai teoriniø

þiniø ieðkojimo kelyje,

nes jø verkiant reikia

Þemës mokslai ir plëtra

Þemës mokslai yra bûtini

norint suprasti ðià

kompleksinæ darnià Þemës

sistemà, nuo kurios visi

priklausome. Taèiau bûtø

lengvabûdiðka manyti, kad

þemës iðteklius gauname uþ

dykà. Visos civilizacijos

priklauso nuo energijos ir

apsirûpinimo neapdirbtomis

þaliavomis. Pavyzdys ið

þmonijos seniausios

civilizacijos. Ðiaurës Kinijoje,

seniau nei 6000 m. pr. Kr.

„druskos karai“ vyko dël

Yunchengo eþero. Po penkiø

tûkstanèiø metø kinai pradëjo

naudoti geleþá. Ið mokesèiø

uþ druskà ir geleþá (valstybës

monopolija) kinai sugebëjo

sukurti didelæ imperijà kuri, ~

100 m. pr. Kr. buvo didesnë ir

paþangesnë negu romënø.

Po trijø ðimtø metø Kinijos

þmonës padarë paþangà

tiekdami vamzdþiais dujas ið

ðachtø á krosnis, naudodami

bambukà – pirmas þinomas

gamtiniø dujø naudojimo

pavyzdys.

Praeityje mokslininkai buvo linkæ Þemës sistemà suskaidyti á „sferas“. Taèiau dabar pasiekëme ribà, kai – pasitelkæ protà, mûsø paèiø „iðardytà“ pasaulá turime sudëti atgal, kad pamatytume, kaip jis ið tikrøjø veikia kaip vieninga sistema.

Siekiant iðspræsti globalias aplinkos problemas, reikia multidisciplininiø tyrimø. Paimkime vienà pavyzdá; negalima suskaièiuoti „ðiltnamio“ dujø balanso atmosferoje neturint duomenø apie dujø tirpumà vandenyje (hidrosfera), anglies dvideginio kieká didþiausiuose miðkø plotuose (biosfera), dirvoþemyje (pedosfera) ar kietose uolienose „geosferoje“, kurios kaupia anglá klinties, naftos, dujø ar metano hidrato nuogulose. Negalima neatsiþvelgti ir á ugnikalnius, kurie taip pat gamina didþiulá kieká ðiltnamio efektà sukelianèiø gamtiniø dujø.

Taip pat negalima tiesiog nustoti deginti kurà. Pasaulinis energijos trûkumas turëtø þmonijai baisiø padariniø, kaip ir greitëjantis globalus atðilimas. Þemës mokslininkams suprasti „anglies kaupykles“ yra taip pat svarbu kaip ieðkoti iðtekliø, kuriø visiems taip reikia, kad pagerëtø gyvenimo lygis. Deginama fosilinë anglis paspartino civilizacijos paþangà ir neiðmatuojamai padidino þmonijos pragyvenimo lygá – taèiau tik aplinkos sànaudø dëka.

Þemës tyrëjai toli paþengë tirdami aplinkos kaità ir ieðkodami bûdø jà sumaþinti, kol dar ne per vëlu. Pavyzdþiui, dabar bandoma deginant terðianèias anglis, kurios prisideda prie globalaus atðilimo, paversti jas á grynà vandenilá, neiðkasant ið þemës. Kitais tyrimais ieðkoma bûdø supumpuoti didþiulius panaudotus anglies dvideginio kiekius atgal á uolienas, ið kuriø jis buvo paimtas.

Sferos sferose

Ðiuolaikiniai atradimai padës stebëti Þemës dinamikà. Pavyzdþiui, tokiø palydovø, kaip antai GRACE (gravitacijos atkûrimas ir klimato tyrimai), didelio tikslumo gravimetriniai matavimai pagerins mûsø supratimà apie Þemës masiø srautus – tokius kaip magmos Þemës plutoje, vandens vandenynuose ir tirpstanèiuose aðigaliø ledynuose. GRACE padës Þemës mokslininkams numatyti potvynius þemumose, stebint vandens pertekliaus kaupimosi greitá upiø baseinuose.

Ateityje kosminiai palydovai sugebës stebëti ir aptikti þemës drebëjimo þidinius vietose, kur nëra antþeminiø seisminiø stoteliø.

Interferometrinis radaras – nepaprastai jautri aukðèio stebëjimo technika, gebanti uþfiksuoti net Mënulio sukeltus potvynius þemynuose, – netrukus sugebës aptikti Þemës plutos judesius anksèiau, nei jø padaryta þala statiniams taps akivaizdi. Kitos palydovinës technologijos gali aptikti trukdþius jonosferoje, kad ið anksto numatytø þemës drebëjimus kontinentuose, taip pat ir po vandenynais.

Áspûdingasis palydovas GRACE (Gravity Recovery and Climate Experiment)

Iððûkis Þemës mokslams yra kompleksinë visø ðiø naujø duomenø analizë, leisianti nuspëti ir numatyti ledynø poslinkius, potvynius, ugnikalniø iðsiverþimus, þemës drebëjimø sukeltus plokðèiø tektonikos, okeanø sroviø pokyèius, galiausiai – Þemës atsakà á þmogaus poveiká aplinkai. Kuriamos naujos technologijos leis tiksliau prognozuoti ðiuos reiðkinius ir taip sumaþinti geologiniø procesø sukeltus pavojus visame pasaulyje.

Lengvabûdiðka manyti, kad

Þemës iðteklius gauname veltui

1980 metais briliantø, urano, vario, ðvino, cinko,

alavo, sidabro ir kadmio gavyba sudarë 50 proc.

Namibijos bendrojo nacionalinio produkto ir 75 proc.

eksporto. 1960 metais Kongo Respublika pradëjo

eksploatuoti poþeminius turtus. Tais metais pirmas

naftos telkinys pradëtas eksploatuoti Pointe Indienne.

Iki 1984 metø Kongo Respublika turëjo septynis

naftos telkinius, kurie kartu sudarë du treèdalius ðios

ðalies pajamø. Daugiau nei 100 milijonø gyventojø

turinti Bangladeðo Respublika Pietø Azijoje yra taip

pat ið dalies kontroliuojama geologiniø reiðkiniø, nuo

tada, kai gruntiniame vandenyje buvo rasti dideli

arseno kiekiai, virðijantys Pasaulio sveikatos

organizacijos nustatytas normas.

Arsenas sukelia odos paþeidimus, apsinuodijimà

ir vëþá. Tyrimai rodo, kad natûraliø geocheminiø

procesø metu arsenas, esantis palaidotose upës

nuosëdose patenka á vandená – taigi, ironiðka,

taèiau græþiniai buvo árengti, stengiantis

sumaþinti uþterðto pavirðinio vandens

naudojimà. Mokslininkai skubiai bando rasti

alternatyviø vandens ðaltiniø, ir plëtoti

prieinamas alternatyvias technologijas siekiant

paðalinti arsenà ið vandens ðaltiniø.

Þemës turtai ir juose slypintys pavojai

Be naudingøjø iðkasenø paieðkø Þemës plutoje, geologai gelbsti statant didþiausius miestus – megamiestus ant þemës ir po ja. Apie 70 proc. pasaulio gyventojø gyvena pakrantës rajonuose – ant smëlingø, molingø ir dumblingø gruntø, esanèiø pasaulinio vandenyno vandens lygyje. Geologø geotechninës þinios yra bûtinos miestø plëtrai, gamyklø statyboms ir uþtvankoms konstruoti. Ðiandien, daugëjant miestø gyventojø, inþinieriai geotechnikai padeda statyti saugias poþemines konstrukcijas – tokias kaip Lamanðo tunelis (jungiantis Didþiàjà Britanijà su Europos dalimi) ar konstruoti poþeminius miestus Kinijoje, Korëjoje ir Kanadoje.

Netolimoje ateityje, þmonija vis daþniau naudos poþemá gyventi, judëti, laikyti, kad suðvelninti poveiká aplinkai. Tam reikia þiniø apie þmogaus poveiká aplinkai – þemës nusëdimà dël kalnakasybos, poþeminio vandens lygio þemëjimà dël vandens gavybos, þemës drebëjimus, dël gamtiniø dujø eksploatacijos metu atsiradusiø ertmiø griuvimo. Tai tik keli pavyzdþiai, kokiø padariniø sukelia þmogaus veikla ant þemës ir jos viduje ir kam turime bûti pasirengæ.

Statome aukðtai, statome giliai

Uþtvankos

Galima teigti, kad Nyderlanduose kiekvienas

þmogus valdo po vienà metrà 20 000 kilometrø

uþtvankos, kuri saugo du treèdalius ðalies nuo

uþtvindymo. Nyderlandø vyriausybë neseniai

suplanavo kelis naujus gyvenamuosius rajonus

polderiuose, 4–7 m þemiau jûros lygio. Norint

iðlaikyti sausas gatves, reikia papildomo pumpavimo

paþeminti gruntiná vandená durpëse ir molyje, ant

kuriø yra statomi nauji namai. Taèiau tai sukelia

þemës pavirðiaus nusëdimà – ~1 cm per metus, tai

greitis, didesnis negu vidutinis jûros lygio kilimas.

Þemës mokslininkai numato, kad kità ðimtmetá tiktai

masinës investicijos á vandens ûkio tvarkymà

iðgelbës deltos metropolá Amsterdamà, Roterdamà

ir Hagà nuo paskendimo. Artimiausius

deðimtmeèius þinios apie poþeminio vandens

slûgsojimo geologines sàlygas Reino, Maso ir

Ðiaurës jûros vandens sroviø reþimà, taip pat

geotechninius pumpavimo, statybø ir tuneliø

kasimo aspektus bus bûtinos, norint suprojektuoti ir

ágyvendinti saugius, racionalius Nyderlandø ateities

projektus.

Þmogus pergabena daugiau grunto

negu visi natûralûs erozijos procesai

Tarptautiniai planetos Þemës metai

Ðio projekto dalyviai

Jungtiniø Tautø (JT) Generalinë Asamblëja Niujorke paskelbë, kad 2008-ieji yra Jungtiniø Tautø Tarptautiniai planetos Þemës metai, ir kad metø renginiai vyks trejus metus (2007–2009). Tarptautiniai planetos Þemës metai (TPÞM) yra jungtinë UNESCO ir Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS) iniciatyva. Dvylika partneriø steigëjø, 26 asocijuotieji partneriai ir vis didëjantis skaièius tarptautiniø partneriø organizacijø ið visø þemynø, atstovaujanèiø visoms pagrindinëms geomokslininkø bendruomenëms pasaulyje, prisidëjo prie ðios iniciatyvos. Metai taip pat turi visiðkà politiná 191 JT ðalies palaikymà. 2008 metø pradþioje nacionaliniai komitetai bus ákurti apytiksliai 70 pasaulio ðaliø ir regionø.

Tikslas – susitelkti ties þmoniø ir planetos Þemës ryðiu ir parodyti, kad geomokslininkai yra pagrindiniai veikëjai kartu kuriant darnià, tausojanèià ateitá visiems.

Pagal JT tarptautiniø metø paskelbimo nuostatus parinktos temos turi bûti „prioritetiniës politiniu, socialiniu, ekonominiu, kultûriniu, humanitariniu ar þmogaus teisiø aspektais ir svarbios visoms (ar daugumai) ðaliø nepriklausomai nuo ekonominës ir socialinës sistemos“, bei „skatinti tarptautiná bendradarbiavimà, sprendþiant globalias problemas, skiriant dëmesá besivystanèioms ðalims“.

Stipriausiø pasaulio valstybiø virðûnëms praëjusá deðimtmetá atsirado svarbiø darbø, siekiant iðsaugoti ir iðlaikyti Þemës sistemà (Johanesburgo, Rio de Þaneiro virðûniø susitikimas, Darbotvarkë 21). IUGS, atstovajantis Þemës mokslo bendruomenei visame pasaulyje, ëmësi vadovauti Tarptautiniais planetos Þemës metams.

Organizacija

Iki 2006 metø, TPÞM (Tarptautiniai planetos Þemës metai) buvo bendras IUGS (Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos) ir UNESCO projektas. Vadovø grupë koordinavo deðimties mokslo temø atrinkimo procesà (temos iðvardintos 13 ir 14 psl.). 2006 m. kovo 16 d. Tarptautiniai planetos Þemës metai buvo uþregistruoti kaip ne pelno korporacija Delavero valstijoje (JAV). Jà sudaro trys padaliniai: Direktoriø valdyba, kuri yra atsakinga uþ metinæ strategijà, sekretoriatas, ágyvendinantis valdybos strateginius sprendimus, ir konsultacinës tarybosø, sudarytos ið vyresniø patarëjø, geros valios ambasadoriø ir globëjø.

Direktoriø valdybà sudaro direktorius ir direktoriaus pavaduotojas bei du pagrindiniø TPÞM veiklos srièiø mokslo ir paramos programos vadovai. Iniciatoriai (IUGS ir UNESCO) ir 12 steigëjø-partneriø turi vietà valdyboje, o asocijuotieji tarptautiniai partneriai yra renkami. Valdyboje nacionaliniams komitetams atstovauja 7 regionø atstovai. Sekretoriatas ásikûræs Norvegijos geologijos tarnybos (NGU) patalpose, Trondheime, Norvegijoje (iype.secretariat@ngu.no).

TPÞM tinklalapio svetainë (www.yearofplanetearth.org) sukurta 2003 metais, buvo publikuota keletas skrajuèiø, veiklos planas ir pagaminta 12 broðiûrø. Pirma broðiûra, pavadinta Planeta Þemë mûsø rankose.

2007–2009

Iðlaidos ir pajamos

IUGS ir UNESCO buvo svarbiausi finansiniai parengiamøjø veiklos etapø rëmëjai.

Nuo 2003 metø vis daugiau steigëjø-partneriø ir rëmëjø ëmësi investuoti á ðià

iniciatyva. Iki 2006 metø pabaigos daugiau kaip pusë milijono JAV doleriø buvo

surinkta ir pirmiausiai iðleista padengti 12 TPÞM broðiûrø, skrajuèiø, tinklalapio

svetainës ir reklamos iðlaidas.

Per pirmus metus TPÞM (2007) beveik 1,5 mln. JAV doleriø buvo skirta

globalaus renginio pradþiai ir sekretoriatui. TPÞM korporacijai reikëtø 5 mln. JAV

doleriø tarptautinëms operacijoms ir veiklai. Nacionaliniu lygmeniu kur kas

didesnio biudþeto (25–40 mln. JAV doleriø) reikia iki 2009 metø pabaigos, lëðø

turëtø bûti skiriama ið nacionaliniø iðtekliø (daugiausia ið vyriausybës ir

pramonës).

Jungtiniø Tautø proklamacija ir ateities planai

Jungtiniø Tautø Organizacija buvo pasitelkta sutelkti visuomenæ politiniam

palaikymui. Procesas vyko keliais etapais. Pirmiausia UNESCO, kur suvienyta

Tanzanijos Respublika sëkmingai parodë iniciatyvà vykdomojoje taryboje 2005 m.

balandá, paskui vykusi bendra konferencija spalá. 2005 metø gruodá Jungtiniø

Tautø Generalinë Asamblëja priëmë nutarimà 192, kuris 2008 metus paskelbë

Tarptautiniais planetos Þemës metais.

JT proklamacija áþiebë reikðmingà moralinæ, politinæ ir tam tikrà finansinæ

paramà Tarptautiniams planetos Þemës metams. Greitai daugëjo valstybiø, kurios

ákûrë savus nacionalinius TPÞM komitetus, nuo 2006 m. spalio 25 d. iki 2007 m.

lapkrièio ákurti 56 komitetai. Tikimasi, kad 70 valstybiø galiausiai turës TPÞM

nacionalinius komitetus iki 2008 metø pradþios. Visi nacionaliniai komitetai

intensyviai dirba, kad sutelktø visuomenës palaikymà ir ágyvendintø 2008 ir 2009

metø mokslo projektus. Daug pastangø dedama rinkti lëðas. Tarptautiniu lygiu

daug dëmesio skiriama nacionalinës ir tarptautinës veiklos koordinacijai ir

organizuoti pagrindinius tarptautinius renginius. Baigiamasis renginys

planuojamas 2009 metø pabaigoje. Tarptautinis renginys baigsis 2010 metø

viduryje, kai ataskaita apie Tarptautinius planetos Þemës metus bus pristatyta

Jungtinëms Tautoms. Keletas nacionaliniø komitetø paskelbë, kad tæs paramà ir

pasibaigus trejus metus truksianèiai programai.

Kiti tarptautiniai metai

Tarptautiniai planetos Þemës metai átrauktini á prestiþiná sàraðà Jungtiniø

Tautø paskelbtø tarptautiniø metø, pradedant nuo Pasauliniø pabëgëliø

metø (1959–1960) paskelbimo. 1957–1958 Tarptautiniai geofiziniai metai,

pirmesni Jungtiniø Tautø sàraðe, áþiebë daug naujo mûsø Þemës

sampratoje. 1998 metus Jungtinës Tautos paskelbë Tarptautiniais

vandenyno metais, 2002-ieji buvo Tarptautiniai kalnø metai, o 2003-ieji –

Tarptautiniai gëlø vandenø metai. Tarptautiniai planetos Þemës metai yra

lydimi Tarptautiniø poliariniø metø, Elektroniniø geofiziniø metø ir

Tarptautiniø heliofiziniø metø (visi 2007–2008). 2005 m. rugsëjá ðiø keturiø

Tarptautiniø Metø iniciatoriai pasiraðë glaudaus bendradarbiavimo

deklaracijà.

Globalioms aplinkos problemoms

spræsti mums bûtini

multidisciplininiai moksliniai tyrimai

Tikslai ir siekiai

Tarptautiniø planetos Þemës metø tikslas – „pasiûlyti unikaliø ir ádomiø bûdø,

kuriais Þemës mokslai gali padëti ateinanèioms kartoms sutikti saugesná,

sveikesná ir labiau klestintá pasaulá“.Pirmiausia ðie tikslai bus pradëti ágyvendinti vykdant visuomeniniø ir

politiniø þiniø programà, siekiant pristatyti visuomenei jø vaidmená Þemës

mokslams 70 pasaulio valstybiø: „Didþiausias georenginys Þemëje“. Tai bus

taip pat padaryta remiant nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus,

skirtus TPÞM temoms, kurioms geomokslininkai gali teikti siûlymus.

2007–2009-ieji – Tarptautiniai planetos Þemës metai

Viso pasaulio Þemës mokslininkai parodys, kaip jie dirba, kad:

! suprastø ir iðlaikytø nesunaikintus gausius mûsø planetos istorijos

áraðus ateinanèioms kartoms, þinias apie jos struktûrà ir funkcijas bei

dinaminæ pusiausvyrà;

! padarytø Þemës turtø ir jos aplinkos naudojimà tausojantá visø tautø

naudai ir klestëjimui.

Vyriausybëms primygtinai pasiûlyta atkreipti daugiau dëmesio á Þemës

mokslus. Mokslo programa, susitelkusti ties visoms pasaulio ðalims svarbiomis

problemomis, skatins multidisciplininius tyrimus detalesniam Þemës sistemos

supratimui.

Ðiandien darnaus pasaulio

kûrime geomokslininkai yra

pagrindiniai veikëjai

Tarptautiniais planetos Þemës metais skatinami

deðimties programø tyrimo projektai. Kiekviena tema

bus apraðyta ðios serijos atskiroje broðiûroje

(www.yearofplanetearth.org).

2. Poþeminis vanduo – ðaltinis iðtroðkusiai planetai

Beveik visas potencialiai geriamasis vanduo Þemëje egzistuoja kaip poþeminis vanduo. Naujos vandens tyrimo ir gavybos technologijos ir geresnis natûraliø vandens telkiniø dinamikos supratimas padeda hidrogeologams rasti visø vertingiausià iðtekliø – vandená.

3. Katastrofos – tinkamiau pasirengus, rizika maþesnë

Þemë gali bûti pavojinga vieta, ir daþnai ji tampa dar pavojingesnë dël þmogaus veiklos. Svarbu siekiant sumaþinti ávairiø geologiniø pavojø, katastrofø, kelianèiø grësmæ viso pasaulio gyventojams rizikà, yra ið anksto ðias grësmes nustatyti ir ávertinti.

4. Þemë ir sveikata – saugios aplinkos kûrimas

Uþterðto miesto gyvenimo sàlygos neigiamai veikia jos gyventojø sveikatà. Daugiausia aplinkos kokybë priklauso nuo to, kas yra po jûsø kojomis, tai – jûsø buveinës aplinkos geochemija.

5. Klimatas – „akmens metraðtis“

Suprasti klimato tendencijas, kurios yra gyvybiðkai svarbios mûsø Þemës gyvenime, padeda „áraðai“ ávairiose nuogulose, nuosëdose ir uolienose. Tirdami ðiuos natûralius brangius áraðus, naudodami skirtingus indikatorius ávairiems klimato aspektams vertinti, geologai supranta, koks klimatas buvo praeityje ir kaip jis kinta dabar. Minëtas „akmens metraðtis“ yra retas ir brangus ir turi bûti iðsaugotas ateities kartoms.

6. Iðtekliai – tausojamojo naudojimo link

Þemës mokslininkai nuolatos glumina savo niûriomis prognozëmis apie Þemës iðtekliø iðsekimà, siekdami tobulinti supratimà, þinias apie Þemæ ir kaip kaupiasi potencialiai naudingi mineralai (tarp jø – pramoniniai mineralai ir metalai). Taèiau tai neatleidþia pasaulio nuo atsakomybës naudoti iðteklius protingai ar rasti naujø, ðvaresniø bûdø jiems iðgauti.

7. Didmiesèiai – mûsø urbanizuota ateitis

Miestai, daþnai sutelkti siauruos pakranèiø ruoþuos, stokoja vietos, o pragyvenimo kainos juose – „kosminës“. Vis daugiau architektø masto apie mietø kûrimà po þeme. Tai yra brangiau, bet manoma, kad tokiø miestø statyba greitai atsipirks. Specifiniai miesto kraðtovaizdþiai turi tiesioginá poveiká (emocionalø, fiziná) gyventojams, tad gilesnës þinios apie miesto aplinkà ir jos poveiká þmogui turi didþiulæ reikðmæ visuomenei.

tæsinys

Áspûdingasis palydovas GRACE (Gravity Recovery and Climate Experiment)

8. Þemës gelmës – nuo plutos iki branduolio

Visa ilga Þemës istorija ir jos evoliucija iki mûsø dienø yra formuojama didelio „ðiluminio variklio“. Sudarytas ið centrinio nikelio–geleþies branduolio (vidinis kietas branduolys ir iðorinis skystas branduolys sukuria Þemës magnetiná laukà) ir mantijos, kurioje, nors ji ir yra kieta, juda planetos plokðtës. Ðis variklis verèia mûsø planetà gyventi.

9. Vandenynai – laiko gelmë

Vandenynai, pradëti moksliðkai tirti prieð 200 metø, slepia atsakymà á tai, kaip Þemë „gyvena“. Nors mûsø patobulëjusios þinios apie vandenynus ið pagrindø pakeitë mûsø supratimà apie planetà kaip visumà, reikia dar daugiau suþinoti – ne tiktai dël vandenynø naudojimo þmonijos naudai, bet ir kaip iðsaugoti ardomas þemynø pakrantes, kur tiek daug susitelkæ gyventojø.

10. Dirvoþemis – gyvoji Þemës oda

Dirvoþemis ið tikrøjø nuostabus, nes yra þmogaus gyvybës pagrindas ir gerovës garantas. Jis yra augalø gyvenamoji vieta, pakankamai ilgai sauganti vandená ir maistingas medþiagas augalams. Be dirvoþemiø Þemës kraðtovaizdis bûtø toks pat bevaisis kaip Marso. Dirvoþemis – daugybës mikroorganizmø, atliekanèiø daug biocheminiø reakcijø nuo atmosferinio azoto gaminimo iki organinës medþiagos irimo buveinë. Jame taip pat gyvena ir daugybë maþø gyvûnø – sliekø, skruzdþiø ir termitø. Didþioji biologinës ávairovës atstovø dalis gyvena dirvoþemyje, o ne ant þemës.

11. Þemë ir gyvybë – ávairovës kilmë

Biosfera yra Þemës planetos „gyvoji sfera“. Tai ypatinga mûsø planetos dalis. Dël jos Þemë unikali planeta. Gyvenimo ir biosferos plëtra prasidëjo galbût anksèiau nei prieð 4,2 milijardo metø, bet prie prieð 2,7 milijardo metø gyvybë pradëjo þymiai veikti atmosferà, vandenynus ir litosferà. Paleontologø ir biologø tyrimø bendras tikslas visame pasaulyje – suprasti daugialypius veiksnius, kurie kontroliuoja gyvenimo procesus – praeityje, dabartyje ir ateityje.

Þemës gelmiø turtai

Mineralinës þaliavos (naudingosios iðkasenos) gali bûti iðkastos tiktai ten, kur jos atsirado ir, þinoma, dël ðios prieþasties kiekvienos ðalies naudingøjø iðkasenø poreikis ir iðtekliai yra skirtingi. Daug ðaliø, ypaè besivystanèiø, daugiausia ar visiðkai priklauso nuo savojo geologinio turto – Persø álankos valstybë Kuveitas priklauso nuo naftos ir dujø, Namibija – nuo briliantø.

Iðsivysèiusios ðalys – Jungtinë Karalystë, Norvegija ar Nyderlandai ekonomiðkai þlugtø be pajamø ið naftos ir dujø. Taèiau kitos ðalys gali bûti priklausomos nuo jø kaip vartotojai. Vidutiniðkai per 70 metø kiekvienas Vakarø Europos gyventojas sunaudoja 460 tonø smëlio ir þvyro, 39 tonas plieno, 100 tonø klinties ir daugiau kaip 360 tonø kuro. Beveik visur mûsø namuose yra mineralø – viryklëse, kompiuteriuose, baterijose, radijuje, kompaktinëse plokðtelëse, kosmetikos priemonëse, dantø pastoje, vaistuose, porceliane, stikle, plastike, popieriuje, izoliacijoje – net pomidorø padaþe, ðokolade ir kituose maisto produktuose.

Þemës turtai ir juose slypintys pavojai

Programa

Programa, skirta TPÞM taikytina visiems ðvietimo lygmenims visame pasaulyje. Per UNESCO bus praðoma visø nacionaliniø komitetø bendradarbiauti kuriant ir skleidþiant programos medþiagà mokymo ástaigoms. Informacinë medþiaga bus pateikta iðspausdinta, kompaktiniuose diskuose ir tinklalapyje www.yearofplanetearth.org. Lietuviðkas planetos Þemës metø temos knygeles galima rasti svetainëse: www.zemesmetai.lt; www. ligt.lt/zemesmetai; www.lgeos.lt; www.smm.lt/veikla/dv-svietimas.htm

Tikëtina, kad visuomenës aktyvumas paskatins laikraðèiø, þurnalø, radijo, televizijos ir kino pramonës dalyvavimà. Dalyvauti turëtø ir mokslo ástaigos, visuomeninës organizacijos, bendruomenës ir kt.

Ðis leidinukas – Planeta Þemë – mûsø rankose – yra pirmasis ið dvylikos. Nuo 2 á 12 serijø apibûdina deðimt pagrindiniø Mokslo programos temø.

Redagavimas:

Ted Nield, (Londono geologø sàjunga) ir dr. Phil Manning (Manèesterio universitetas), ir dr. Eduardo de Mulder (TNO), su Prof. Edward Derbyshire ir dr. Henk Leenaers, (Nyderlandø Taikomojo Geomokslø Institutas TNO) ir daktaras Henk Schalke.

Iliustracijos: Henk Leenaers Ted Nield Dirk J. Wiersma Transporto ministerija, Visuomeniniai darbai ir Vandens ûkio tvarkymas, Nyderlandai TNO

www.geolsoc.org.uk

Dizainas: André van de Waal, Coördesign, Leiden

Vertimas iš anglø kalbos Eligija Jakutytë, Jurga Arustienë

Lietuvos geologijos tarnyba, 2008www.lgt.lt

Redagavo Danutë Petrauskienë

Lietuviðkame leidime panaudotos A. Damuðytës V. Mikulëno, J. Satkûno nuotraukos

Uþtvankos

International Year of Planet Earth

Tarptautiniai planetos Žemes metai

IUGS Sekretoriatas

Norvegijos geologijos tarnyba

N-7491 Trondheim

NORVEGIJA

T + 47 73 90 40 40

F + 47 73 50 22 30

E iugs.secretariat@ngu.no

www.yearofplanetearth.org