Upload
shaine-robinson
View
46
Download
3
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Plačiajuosčio interneto ryšio programa. Prielaidos ir gairės. Romualdas Degutis, Infobalt viceprezidentas 2004 m. sausis, Vilnius. Turinys. - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
Plačiajuosčio interneto ryšio programa. Prielaidos ir gairės
Romualdas Degutis,Infobalt viceprezidentas2004 m. sausis, Vilnius
Turinys
1. Plačiajuosčio ryšio sąvoka2. Situacija šiandien 2.1 Esama infrastruktūra 2.2 Tyrimų duomenys, problematika 2.3 Vykdomi projektai3. Lietuva ES šalių ir šalių kandidačių kontekste4. Išvados/pasiūlymai
1. Plačiajuosčio ryšio sąvoka
Ką reiškia sąvoka “plačiajuostis ryšys”?
Nėra visuotinai priimto bendro šio termino traktavimo, tačiau labiausiai paplitusia ir plačiausiai vartojama prasme ši sąvoka reiškia ryšį, kuris yra visąlaik pajungtas (“always on”) ir kurio sparta ne mažesnė kaip 128 kbps*
* Šaltinis: American Federal Communications Commision – FCC
“Plačiajuostis ryšys” technologiniu aspektu
Pastaba: Pateiktos maksimalios ribinės technologijos palaikomos spartos
9.6 9.6 38.4 56 115 128 153 3842048
4096
819210240
40000
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
kbit/s
NM
T-45
0
GS
M
HS
CS
D
Dia
l-up
GP
RS
ISD
N
CD
MA
-450
ED
GE
WC
DM
A(U
MTS
)
BW
A (3
.5G
Hz)
xDS
L (v
arin
ėpr
ieig
a)
BW
A (2
6G
Hz) K
TV
“Plačiajuostis ryšys” paslaugų aspektu
Pastaba: Pateiktas teorinis modelis
Paslauga
Maksimalus duomenų
perdavimo greitis
Balsas, Duomenys,
Faksas, Internetas
Balsas, Duomenys,
Faksas, ISDN, Internetas
Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, plačiajuostis
internetas/ daugialypės terpės paslaugos
Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, plačiajuostis
internetas/daugialypės terpės paslaugos, didelio
greičio LAN
iki 64 kbit/s
iki 128 kbit/s
iki 2 Mbit/s
iki 50 Mbit/s
iki 100 Mbit/s
2.1. Situacija šiandien.Esama infrastruktūra
AB „Lietuvos telekomas”, AB „Lietuvos Energija” ir AB „Lietuvos Geležinkeliai” šviesolaidinių kabelių tinklas
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Alytus
Anykščiai
Biržai
Ignalina
Jonava
Joniškis
Jurbarkas
Kaišiadorys
Kelmė
KretingaKupiškis
Kėdainiai
Lazdijai
Marijampolė
Mažeikiai
Molėtai
N. Akmenė
PakruojisPasvalys
Plungė
Prienai
Radviliškis
Raseiniai
Rokiškis
Skuodas
Tauragė
Telšiai
Trakai
Ukmergė
Utena
Varėna
Vilkaviškis
Zarasai
Šakiai
Šalčininkai
Šilalė
Šilutė
Širvintos
Švenčionys
Pabradė
Visaginas
Vievis
Elektrėnai
Druskininkai
Pagėgiai
Šventoji
Palanga
Gargždai
Kuršėnai
Kybartai
Vilkija
Kulautuva
VarniaiRietavas
Laukuva Panevėžys
Bendras ilgis ~5500 km
GSM tinklas
~ 1500 bazinių stočių
ADSL internetinė prieiga
Pastaba: AB “Lietuvos telekomas” ADSL tinklas, situacija 2003 m. gruodžio 5-tai dienai
DSL mazgųskaičiusLietuvoje
iš viso
Skuodas
PlungėTelšiai
Radviliškis
Šiauliai
Joniškis
Mažeikiai
Kėdainiai
Panevėžys
Pakruojis Pasvalys
Biržai
Rokiškis
Kupiškis
Anykščiai
Jonava
Ukmergė
Širvintos
Molėtai
Švenčionys
Ignalina
Utena
Zarasai
Kretinga
Tauragė
Kelmė
Raseiniai
Kaunas
Kaišiadorys
Šalčininkai
Trakai
Prienai
Varėna
Alytus
Marijampolė
Lazdijai
Šakiai
Vilkaviškis
Jurbarkas
Vilnius
Klaipėda
Druskininkai
Akmenė
Šilutė
Šilalė
8 812
4 5
23158
7
4
4
1019
5
1
9
10
13
19
65
7
7
8
2016
98
13
8
6
1
13 8
9
8
20
9
5
121
1
11
3
11
314
6
1
Gyventojų pasiskirstymas miestuose
3,6266
29,77520
194,474
40
266,219
20
397,783
13
71,491
1
1,367,816
50
200,000
400,000
600,000
800,000
1,000,000
1,200,000
1,400,000
<1000 1000-1999 2000-9999 10000-19999 20000-49999 50000-99999 >100 000
Gyventojų skaičius Miestų skaičius
Gyventojų pasiskirstymas kaimo vietovėse
03,363
202,049
14,305
262,571
2,756
318,885
1,009
197,924
288
115,250
85
55,195
18
0
50000
100000
150000
200000
250000
300000
350000
0 <50 50-199 200-499 500-999 1 000-1 999 2 000-4 999
Gyventojų skaičius Gyvenamųjų vietovių sk.
Galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu mieste ir kaime
KategorijaGyventojų skaičius
Vietoviųskaičius
Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu
Gyventojų skaičius %
Vietovių skaičius %
Miestai 2334484 105 2321767 99% 99 94%
Kaimai 1151874 21824 176344 15% 171 1%
kaimai/miesteliai >1000 gyventojų 170445 103 134274 79% 76 74%
kaimai/miesteliai <1000 gyventojų 981429 18358 42070 4% 95 1%
VISO 3486358 21929 2498111 72% 270
Jau šiandien Lietuvoje 2.5 mln. gyventojų turi visas galimybes naudotis namuose pigiu ir sparčiu plačiajuosčiu Internetu! ~2.3 mln. gali rinktis patraukliausią pasiūlymą iš kelių skirtingų tiekėjų.
Galimybė naudotis plačiajuosčio interneto ryšiu kaimo vietovėse (virš 1000 gyventojų)
Pastaba: Galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu vertinta pagal galimybę naudotis ADSL technologija.
Sektorius
Kaimo vietovėse su >= 1000 gyventojų
Galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu
YRA
Galimybės naudotis plačiajuosčiu internetu
NĖRAVISO
Švietimas/Kultūra 132 62 194
Mokyklos 72 24 96
Muziejai, kultūros namai 40 21 61
Bibliotekos 20 17 37
Sveikatos apsauga 60 37 97
Poliklinikos/med. Punktai 55 28 83
Globos namai, pensionatai 5 9 14
Žemės ūkis 41 19 60
Verslas 79 32 111
Viso 312 150 462
Viso, % 67.5% 32.5%
2.2 Situacija šiandien.Tyrimų duomenys, problematika
Interneto vartotojų skaičiaus kitimas
8.7
13.1
20.3 19.5
0
5
10
15
20
25
2000 2001 2002 2003vasara
%
1 mėn. pasiekimas
Šaltinis: TNS Gallup, gyventojų apklausa (nuo 15 iki 74 m. amžiaus).
Asmeniniai kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose
5
912
1922
2.33.2
4.16.2
7.7
0
5
10
15
20
25
2000 2001 2002 2003 1ketv.
2003spalis
%
Turi kompiuterį Turi internetą
Šaltinis: Statistikos departamentas; 2003 spalio mėn. duomenys – TNS Gallup, gyventojų apklausa (nuo 15 iki 74 m. amžiaus).
Prisijungimas prie interneto pagal technologijas (namų ūkiai)Statistikos departamentas. 2003 1 ketv.
Kabelinis, bevielis LAN; 34
kita; 3
DSL; 15KTV; 11
Dial-up; 37
Kodėl gyventojai nesinaudoja internetu?
• Statistikos departamentas (2003 1 ketv.), visi namų ūkiai, neturintys interneto:
– internetas nereikalingas (53.2%),
– brangi įranga (36.6%)
– dideli paslaugų tarifai (24.98%).
Kaimo vietovėse: nėra poreikio (61%), brangi įranga (32%), brangus naudojimas (19%).
• TNS Gallup (2003 rugpjūtis), namų ūkiai, turintys PC be interneto:
– brangus naudojimas (47%),
– nėra poreikio (20%),
– brangus įvedimas (18%).
Kaimo vietovėse: brangus naudojimas (37%), brangus įvedimas (30%).
Šaltinis: RRT
Paslaugų kaina – komutuojamas ryšys
Viena pigiausių DSL interneto prieigos paslaugų Europoje - “Takas iD2”
“PricewaterhouseCoopers” duomenimis, 13% visų Europos Sąjungos namų ūkių, besinaudojančių internetu, naudojasi DSL technologija pagrįstomis paslaugomis (likę – komutuojamu ryšiu, kabelinių TV internetu, LAN, bevieliu ryšiu).
Lietuvoje DSL paplitimas namų ūkiuose yra 27.4% nuo visų namų ūkių, besinaudojančių internetu. (Šaltinis: TNS tyrimas, 2003 m. rugpjūtis).
Lietuva Latvija Estija Vokietija Švedija UK
256/1281,2 Gb
256/64256/128
Ribotas funk.512/128
1 Gb256/64 512/128
11 EUR 33 EUR 22 EUR 10 EUR 30 EUR 35 EUR
Paslaugų kaina - DSL(pigiausi planai gyventojams - su apribojimais)
Šaltinis – operatorių duomenys
2.3 Situacija šiandien.Vykdomi projektai,
programos, iniciatyvos
Paramos švietimui programa “KOMPasas”*
• Specialūs pasiūlymai švietimo bendruomenei:- Interneto ir informacinės paslaugos švietimo įstaigoms, mokytojams ir
mokiniams;- IT sprendimai mokykloms (interneto paslauga kaimo mokykloms „Žinių
takas“ ir t.t.).
• Rezultatai:- 97 proc. pagrindinių, gimnazijų, vidurinių ir licėjų (be pradinių mokyklų)
turi internetą. 265 mokyklos turi interneto svetaines;- Specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis pasinaudojo 4283 mokiniai ir
mokytojai;- Informacijos apie egzaminus tarnyba 1667 (telefonu ir SMS – egzaminų
metu per mėnesį aptarnaujama ~100,000 užklausų).
* AB “Lietuvos telekomas” iniciatyva - programai skirta ir panaudota ~6 mln. Lt
Šiuo metu Lietuvoje yra 2500 švietimo įstaigų – pagrindinių, pradinių mokyklų, gimnazijų, licėjų. Iš jų – apie 40% yra mieste, o 60% - kaimo vietovėse
Aljansas “Langas į ateitį” “Langą į ateitį” 2002 m. gegužės 9 d. įkūrė 4 kompanijos: Lietuvos telekomas, Omnitel, Vilniaus bankas, Hansabankas
Veiklos sritys:
• Prieiga prie interneto plačiausiems visuomenės sluoksniams –viešųjų Interneto centrų (VIC) steigimas;
• Visuomenės mokymas naudotis kompiuteriais ir internetu (kursai) – 2003-iais metais apmokyta 20 000 gyventojų. 65% iš jų 35-60 metų amžiaus, dauguma gyvenantys mažesniuose miestuose;
• Visuomenei aktualaus elektroninio turinio ir paslaugų kūrimas.
2004 – 2005 metų planai:- suteikti pradines Interneto žinias ne mažiau nei 15% suaugusiųjų iki šiol nesinaudojusių internetu (apmokyti 300 tūkst. žmonių),- pasiekti kad 3 000 gyventojų tektų vienas viešasis interneto centras (įsteigti 1 tūkst. centrų ).
Viešieji Interneto centrai Lietuvoje
• Šiuo metu Lietuvoje veikia 70 “Langas į ateitį” įsteigtų viešųjų Interneto centrų (240 PC)
• Viešųjų Interneto centrų prieiga:– DSL (~60%);– ISDN (~17%);– Dial-up (~10%);– Radijo ryšys (6%);– Kita (7%).
• Naudojimasis viešaisiais Interneto centrais:– ~80-250 lankytojų per mėnesį, kur yra 2 kompiuteriai;– ~260-820 lankytojų per mėnesį, kur yra 4 kompiuteriai.
IVPK prie LRV ir Vyriausybės institucijų iniciatyvos
• VRM kartu su aljansu „Langas į ateitį“ 2003 m. steigia 100 viešųjų interneto centrų;
• VRM kartu su Neringos savivaldybe 2004 m. numato vykdyti projektą „Plačiajuostis interneto ryšys Neringoje“;
• IVPK prie Vyriausybės 2004 m. numato paskelbti konkursą ir įrengti 300 viešųjų interneto centrų;
• IVPK prie Vyriausybės toliau plėtos internetinės visuomenės skatinimo projektą „Pradėjau“;
• IVPK prie Vyriausybės, kaip paskirta atsakinga institucija, vykdys Elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo priemones.
3. Lietuva pasaulio kontekste
Interneto naudojimas (gyventojų %)
Šaltinis: SIBIS 2002, GPS, SIBIS 2003, GPS-NAS
Interneto naudojimo pasiskirstymas šalyse kandidatėse pagal priėjimo prie Interneto vietą
(gyventojų %)
Šaltinis: SIBIS 2003, NAS-GPS.
Interneto žinių lygis (% gyventojai)
Šaltinis: SIBIS 2003, GPS-NAS
SIBIS ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje stebimas labai didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų šioje srityje. 36% Vilniaus gyventojų žino kaip naudotis Internetu, tuo tarpu, kaimo vietovėse žinojimas siekia tik 8%
Viešųjų Interneto centrų naudojimosi (% gyventojų) palyginimas šalyse kandidatėse
Šaltinis: SIBIS 2003, NAS-GPS.
Vartojimas namuose per paskutines 4 savaites ( % gyventojų)
Šaltinis: SIBIS country report. Lithuania.2003 rugsėjis
4. Išvados ir pasiūlymai
Faktoriai, įtakojantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą
• Pateikiamas turinys • Vartotojų poreikis• Vartotojų išsilavinimas ir mokėjimas naudotis
naujomis technologijomis• Techninės priemonės (kompiuteris + internetinė
prieiga)• Vartotojo mokumas/paslaugos kaina
Faktoriai, stabdantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą
• Vartotojas šiuo metu nemato sau naudos – trūksta turinio;
• Vartotojui plačiajuostis interneto ryšys nėra vienodai prieinamas:– Atskiroms socialinėms grupėms sąlyginai brangus;
– Ribotos techninės galimybės atskirose teritorijose;
• Vartotojų išsilavinimas ir mokėjimas naudotis naujomis technologijomis (“technologijų baimė”).
Reikalavimai plačiajuosčio interneto ryšio plėtros programai
• Poreikių ir galimybių atitikimas.Investicijos turi būti daromos proporcingai turiniui , vartotojų mokymui bei techninei bazei vystyti.
• Integralumas.Programa turi būti suderinta su kitomis Lietuvoje rengiamomis interneto ryšio plėtros programomis.
• Investicijų tikslingumas.Dar viena alternatyvi infrastruktūra pareikalautų ypač ženklių investicijų, sudėtingo koordinavimo, nepasiektų galutinių vartotojų bei apimtų tik vieną aspektą – internetinę prieigą.Turi būti panaudojama egzistuojanti laidinio ir bevielio ryšio infrastruktūra - vieši konkursai. Administravimo mechanizmas turi užtikrinti, kad investicijos pasieks galutinį vartotoją (pvz. Internetinio ryšio/kompiuterinės įrangos subsidijavimas nekomercinėms įstaigoms bei gyventojams, mokesčių nuolaidos)
Plačiajuosčio Interneto ryšio plėtros programa
• Pateikti plačiajuosčio internetinio ryšio paslaugas visoms gyvenamosios vietovėms kur gyventojų skaičius viršija 500;
• Įsteigti ~700 viešuosius Interneto prieigos centrus;• Apmokyti ~500’000 gyventojų naudotis Internetu;• Sumažinti žinių atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų
pasiekiant kaimo vietovėse 25% žinomumo lygį;• Įteisinti mokestines lengvatas įsigyjant kompiuterinę įrangą bei
Interneto prieigos paslaugas vartotojams;• Investicijos turi būti daromos proporcingai turiniui , vartotojų
mokymui bei techninei bazei vystyti;• Investicijos turi būti daromos remiantis Pasaulio Banko siūlomu
“racionalių subsidijų” (smart subsidies) modeliu, organizuojant viešus konkursus tiek infrastruktūros kūrimui, tiek paslaugų teikimui atskirose teritorijose.
Racionalios (SMART) subsidijos• Racionalios subsidijos – tai subsidijos į rinką orientuotiems sprendimams
įgyvendinti, kai pripažįstama, kad objektas nėra finansiškai perspektyvus.• Remiantis ilgalaike perspektyva, subsidijų teikėjas turi atgauti įdėtus pinigus ir
įplaukas gauti plėsdamas vietinę ekonomiką, gerindamas gyventojų mokymą, švietimą, tobulindamas sveikatos sistemą, elektroninę vyriausybę ir mokslo žiniomis paremtą mažų bei vidutinio dydžio įmonių veiklą.
• SMART subsidijų požymiai:– Skiriamos viešojo konkurso ar paraiškų pagrindu.– Vienkartinės subsidijos, skirtos tam tikram periodui ir tam tikrai teritorijai.– Nėra 100% subsidijos, dalis projekto finansuojama iš subsidijų gavėjo lėšų.– Jei projektas yra grindžiamas komerciniu interesu, jis turi būti įvertintas,
atitinkamai sumažinant subsidijų dydį.– Jei subsidijos gali sugriauti natūralią rinkos konkurenciją, tokios subsidijos
neturi būti teikiamos.– Subsidijuojamo projekto išlaidos turi būti susijusios su projekto įgyvendinimu.– Subsidijų gavėjas:
• Gali laisvai rinktis technologiją;• Įsipareigoja užtikrinti sutartus parametrus nustatytu laiku (pvz. kokybė, teikiamos
paslaugos, kainos ir t.t.)Šaltinis.”The World Bank report. Lithuania aiming for a knowledge Economy”, 2003 m Kovas
Papildoma informacija
Dėl papildomos informacijos kreipkitės į
“Infobalt” viceprezidentą Romualdą Degutį
el. pašto adresu: [email protected]
Naudodamiesi šio pristatymo medžiaga, pateikite nuorodą į asociaciją “Infobalt”.