PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ … · Dariaus Beconio individualios įmonės gamybos vadovas Laimonas Briedis, Šiaulių profesinio rengimo centro profesijos mokytojas

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PROJEKTAS „PROFESIJOS MOKYTOJŲ IR DĖSTYTOJŲ TECHNOLOGINIŲ

KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO SISTEMOS SUKŪRIMAS IR ĮDIEGIMAS“ (NR.: VP1-2.2-ŠMM-02-V-02-001)

PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ

KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA

Mokymo medžiagos rengėjai:

Darius Beconis,

Dariaus Beconio individualios įmonės savininkas–direktorius

Saulius Turskis,

Dariaus Beconio individualios įmonės gamybos vadovas

Laimonas Briedis,

Šiaulių profesinio rengimo centro profesijos mokytojas

Birutė Kasiliūnienė,

Kauno statybininkų rengimo centro profesijos mokytoja

Virginija Mejerienė,

Šiaulių valstybinės kolegijos

Verslo ir technologijų fakulteto Inovacijų sklaidos centro vedėja

Mokymų medžiagos tekstą redagavo:

Aldona Černiauskienė,

Šiaulių valstybinės kolegijos Leidybos centro specialistė,

Tel. 8 41 523769, el.paštas: [email protected]

Pirminio medienos apdirbimo technologinių kompetencijų tobulinimo programa

2 Mokymų medžiaga

TURINYS

MODULIS B.1.1. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ

ORGANIZAVIMAS ........................................................................................................................... 5

1 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIO

PROCESO ORGANIZAVIMAS UAB „MULTIMEDA“ .............................................................. 5

1.1. ĮMONĖS INFORMACINĖ REKLAMINĖ MEDŽIAGA ................................................... 5

1.2. FSC VEIKIMO ĮMONĖJE SCHEMA ................................................................................. 9


PROCESO ORGANIZAVIMAS UAB „JŪRĖS MEDIS“ ........................................................... 14

2.1. INFORMACINĖ IR REKLAMINĖ MEDŽIAGA............................................................. 14

2.2. ĮMONĖS KOKYBĖS KONTROLĖS APRAŠAS ............................................................. 18


PROCESO ORGANIZAVIMAS UAB STORA ENSO TIMBER .............................................. 21

3.1. INFORMACINĖ–REKLAMINĖ MEDŽIAGA................................................................. 21

3.2. ĮMONĖS KOKYBĖS KONTROLĖS APRAŠAS ............................................................. 24

4 MOKYMO ELEMENTAS. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA MEDIENOS IR

MEDIENOS DIRBINIŲ PRAMONĖJE ....................................................................................... 33

4.1. TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS ................................................................................................ 33

5 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO ATASKAITA ......................................................... 40

MODULIS B.1.2. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGIJŲ NAUJOVĖS IR

PLĖTROS TENDENCIJOS .............................................................................................................. 44

1 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ

NAUJOVIŲ APŽVALGA ............................................................................................................ 44

1.1. DALIJAMOJI MEDŽIAGA............................................................................................... 44

1.2. INFORMACINĖ MEDŽIAGA ......................................................................................... 51

2 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO GAMYBOS/PASLAUGŲ

PLĖTRA ........................................................................................................................................ 53

2.1. DALIJAMOJI MEDŽIAGA............................................................................................... 53

2.2. INFORMACINĖ MEDŽIAGA .......................................................................................... 64

3 MOKYMO ELEMENTAS. ĮGYTŲ ŽINIŲ PRITAIKYMAS PROFESINIO RENGIMO

PROCESE ...................................................................................................................................... 66


3 Mokymų medžiaga

MODULIS S.1.1. MEDIENOS PARUOŠIMAS PIRMINIAM APDIRBIMUI ............................... 69

1 MOKYMO ELEMENTAS. MEDIENOS PARUOŠIMO PIRMINIAM APDIRBIMUI

ORGANIZAVIMAS ..................................................................................................................... 69

1.1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA.......................................... 69

1.2. REIKALAVIMAI ŽALIAVAI IR TIEKĖJAMS ............................................................... 78

1.3. FSC STANDARTAI........................................................................................................... 79

1 PRIEDAS................................................................................................................................ 87

2 MOKYMO ELEMENTAS. MEDIENOS PARAMETRŲ NUSTATYMAS IR APSKAITA .. 88

2.1. MEDIENOS PAVYZDŽIŲ KATALOGAS ...................................................................... 88

2.2. GAUNAMOS MEDIENOS KOKYBĖS SERIFIKATAI ARBA KITI KOKYBĘ

PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI ..................................................................................... 95

2.3. REIKALAVIMAI MEDIENOS TRANSPORTAVIMUI ................................................ 104

2.4. MEDIENOS APSKAITOS IR JUDĖJIMO ĮMONĖJE ŽURNALO FORMA ................ 110

3 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS JUOSTINĖMIS RĄSTŲ PJOVIMO STAKLĖMIS .. 120

3.1. JUOSTINIŲ RĄSTŲ PJOVIMO STAKLIŲ PT E-48 DARBO IR PRIEŽIŪROS

INSTRUKCIJA ....................................................................................................................... 120

3.2. ĮRENGINIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS..................................................... 129

4 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS DISKINĖMIS RĄSTŲ PJOVIMO STAKLĖMIS..... 130

4.1. DISKINIŲ RĄSTŲ PJOVIMO STAKLIŲ DARBO IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA 130

4.2. ĮRENGINIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS...................................................... 135

5 MOKYMO ELEMENTAS. RIETUVIŲ FORMAVIMAS ...................................................... 137

5.1. RIETUVIŲ FORMAVIMO MEDIENOS DŽIOVIMIMUI KOMPIUTERIZUOTOMIS

„NYLE“, „NARDI“ DŽIOVYKLOMIS IR SANDĖLIAVIMUI TECHNOLOGIJA ............ 137

6 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS ................................................ 150

MODULIS S.1.2. DARBAS KOMPIUTERIZUOTOMIS DŽIOVYKLOMIS.............................. 151

1 MOKYMO ELEMENTAS. DARBO KOMPIUTERIZUOTOMIS DŽIOVYKLOMIS

ORGANIZAVIMAS ................................................................................................................... 151

1.1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA DIRBANT

DŽIOVYKLOSE ..................................................................................................................... 151

2 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS „HNFLEX“ KOMPIUTERIZUOTA NARDI 53 C GL

DŽIOVYKLA .............................................................................................................................. 160

2.1. „HNFLEX“ KOMPIUTERIZUOTOS NARDI 53 C GL DŽIOVYKLOS

EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA .................................................................................... 160

3 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS „NYLE“ KOMPIUTERIZUOTA DŽIOVYKLA...... 186


4 Mokymų medžiaga

3.1. „NYLE“ KOMPIUTERIZUOTOS DŽIOVYKLOS EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA

................................................................................................................................................. 186

4 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS ELEKTRONINIU DRĖGNOMAČIU ....................... 199

4.1. ELEKTRONINIO DRĖGNOMAČIO GANN HIDROMETE EKSPLOATACIJOS

INSTRUKCIJA ....................................................................................................................... 199

5 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS ................................................ 205


5 Mokymų medžiaga

MODULIS B.1.1. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO

TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ORGANIZAVIMAS

1 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO

TECHNOLOGINIO PROCESO ORGANIZAVIMAS UAB „MULTIMEDA“

1.1. ĮMONĖS INFORMACINĖ REKLAMINĖ MEDŽIAGA

UAB „Multimeda“ įkurta 1998 metais, nupirkus iš bankrutuojančios akcinės bendrovės

„Beržas“ dalį gamybinių pastatų su juose buvusiais įrengimais. Kartu buvo perimti ir IKEA

užsakymai. Rekonstravus gamybinius pastatus, pastačius savo katilinę, džiovyklas, buvo pradėta

gamybinė veikla – baldų gamyba iš beržo masyvios medienos.

Per pastaruosius septynerius metus buvo iš esmės atnaujintas gamybinis potencialas, pastatai,

gamybiniai įrengimai, sanitarinės ir buities patalpos. Šiuo metu įmonė veikia visu technologiniu

potencialu, reikalingu baldų iš natūralios medienos gamybai. Baldai čia pagaminami vienoje vietoje

– pradedant medienos išpjovimu ir baigiant apdaila. Tai žymiai sumažina riziką, kad gaminys gali

būti nepateiktas laiku dėl bendradarbiaujančių įmonių veiklos sutrikimų, kurių produkto gamintojas

negali kontroliuoti.

UAB „Multimeda“ gamina: pietų stalus, virtuvinius stalviršius, žurnalinius staliukus,

lentynas, komodas, indaujas ir kitus baldus. 99 proc. savo produkcijos UAB „Multimeda“

eksportuoja į užsienio šalis: Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Švediją, JAV, Belgiją, Vokietiją,

Lenkiją, Daniją, Suomiją. 2008 metais įmonė gavo „Lietuvos eksporto prizą“. „Multimeda“

sustiprėjo vykdydama IKEA užsakymus. Šiuo metu IKEA koncernui bendrovė gamina apie 70 %

produkcijos.

Lietuvoje lieka tik 1 proc. produkcijos, kurią sudaro iš gamybinio proceso atliekų pagaminti

briketai ir baldai, parduodami šalies gyventojams, kurie įsigyti „Multimeda“ baldų atvyksta tiesiai į

gamyklą. UAB „Multimeda“ prekių pardavimo pajamos per 2010 metus siekė 28 mln. litų, o per

2011 metus padidėjo net 30 procentų ir siekė beveik 36 mln. litų.

Pagrindinis bendrovės tikslas – nuolatinis gamybinių įrengimų atnaujinimas, pažangių

technologijų diegimas yra Įmonės plėtros planuose – gamybinių procesų mechanizavimas ir

automatizavimas, tai leis išlaisvinti darbo jėgą ir sutaupytas lėšas nukreipti darbo apmokėjimui

didinti. Tai yra neišvengiama, norint išlaikyti aukšto profesinio lygio darbuotojus. Taip pat


6 Mokymų medžiaga

numatoma daugiau dėmesio skirti technologijos modernizavimui, naujų technologijų, kurios leistų

taupyti pagrindinę žaliavą – medieną – diegimui. Investuoti į džiovinimo pajėgumų plėtrą ir

lentpjūvę.

UAB „Multimeda“ turima technologinė aplinka

1. Lentpjūvė padalinys. Plotas 2190 m2. Šiame padalinyje dirba 50 žmonių. Moderni rąstų

sandėliavimo aikštelė su kėlimo transportavimo įrenginiais, rūšiavimo aikštelė. Medienos pjovimo

įrenginiai:

» rėminis gateris;

» juostinis gateris;

» daugiapjūklės brūsų supjovimo staklės;

» skersinio ir išilginio pjaustymo staklės.

Lentpjūvės pajėgumas – 2000 m3 medienos per mėnesį.

2. Katilinė (Energetinis ūkis). Plotas 408,6 m2. Naujai pastatytas 2,5 MW katilas, kuris

aprūpina šilumine energija gamybines patalpas, technologinius įrengimus ir džiovyklas. Katilinėje

įrengta kuro transportavimo sistema, kuri paduoda pjuvenas tiesiog iš gamybinių padalinių. Šlapios

pjuvenos iš lentpjūvės sunaudojamos, kurui sausos paduodamos į briketavimo barą kuriame yra 3

briketavimo presai, kurie gamina briketus kurui. Per mėnesį pagaminama apie 350–400 tonų

briketų, didžioji dalis eksportuojami. Išplėtus džiovinimo pajėgumus padidės šiluminės energijos

poreikis, todėl numatoma pastatyti dar vieną papildomą 1 MW katilą. Per 2008–2010 m. UAB

„Multimeda“ investavo 100 tūkst. litų.

3. Džiovyklos.

» 4 kameros po 45 m3

» 1 kamera po 60 m3

» 3 kameros po 85 m3

Viso 495 m³ vienu krovimu, tai leidžia išdžiovinti 800 m3/mėn.

4. Baldų gamybos baras. Plotas 5317 m² . Šiame bare dirba 130 darbininkų. Dauguma

technologinių įrengimų atnaujinti, rekonstruoti.

» 5 keturpusės obliavimo staklės;

» moderni defektavimo linija;

» 8 pozicinės pjaustymo staklės;

» 3 išilginio medienos sujungimo linijos (pusautomačiai);


7 Mokymų medžiaga

» 3 klijavimo presai;

» šlifavimo kalibravimo staklės;

» 2 plačiajuostės šlifavimo staklės;

» briaunų šlifavimo staklės;

» pozicinės ir praeinamo tipo gręžimo staklės „Vitap“;

» automatinis 5 ašių apdirbimo centras „Morbidelli“.

Šio baro pajėgumas apie 200 000 m² baldinio skydo per metus. Yra beveik visa reikalinga

įranga pagaminti atitinkamą kiekį baldų iš suklijuoto skydo.

6. Apdailos baras. Plotas 1673 m2. Bare dirba 20 žmonių. Apdailos liniją sudaro:

» lako išpurškimo kamera;

» mikrobanginė vandens išgarinimo kamera;

» džiovinimo tunelis;

» UV lempų blokas;

» atšaldymo kamera;

» linijos pajėgumas apie 30 000 m2/mėn.

Ši technologinė linija leidžia pakeisti tirpiklines apdailos medžiagas į vandenines, kas iš

esmės pakeičia ekologinę situaciją ne tik įmonėje, bet ir mieste ir leidžia pateikti vartotojui geros

kokybės ir ekologišką prekę. Bare planuojama gerinti šlifavimo operacijas įsigyjant modernesnę

apdailintų paviršių tarpinio šlifavimo įrangą.

7. Sandėliavimo – pakavimo baras. Medžiagų ir žaliavų sandėliavimas yra suskirstytas į

kelis sandėlius:

» Medienos: apvalių rąstų ir pjautinės medienos;

» Gamybos medžiagų: furnitūra, apdailos medžiagos, klijai, pakavimo medžiagos, glaistai,

audiniai, stiklas, metalas, drožlių plokštės:

» Gamybai reikalingos priemonės: šlifavimo medžiagos, filtrai, atsarginės staklių detalės,

kuras, tepalai, įrankiai ir pan.

IKEA produkcija yra pakuojama ant „krovimo briaunų“ ( angl. loading ledges). Tai –

optimalus, neužimantis sandėliavimo vietos padėklinis gaminys.

Gamybos procesai

1. Lentpjūvė:

» Lentų pjovimas iš rąstų;

» Ruošinių pjovimas iš lentų pagal reikalingus matmenis.


8 Mokymų medžiaga

2. Džiovyklose išpjauta mediena džiovinama iki 8–10 %;

3. Sausa mediena pristatoma į sausos medienos sandėlį;

4. Gamyba / operacijos:

» Pirminis obliavimas;

» Skersavimas (defektų išpjaustymas (šakų, skilinių), skersavimas pagal reikalingus

ilgius);

» Klijavimas / jungimas pagal ilgį;

» Obliavimas / formatavimas pagal reikalingus storius ir pločius;

» Išilgai suklijuotų ruošinių skersavimas pagal reikalingą ilgį;

» Suskersuotų ruošinių suklijavimas / presavimas / skydo gamyba;

» Suklijuotų skydų galų nulyginimo operacija pagal išmatavimus;

» Šlifavimas pagal reikalingus parametrus;

» Frezavimas (po šlifavimo atsiradusių defektų užtaisymas, gręžimas);

5. Apdaila (alyvavimas, lakavimas, dažymas);

6. Surinkimas (kai kurių komponentų surinkimas);

7. Pakavimas į pakuotes;

8. Supakavimas ant palečių, apsukimas su „stretch“ juosta ir pridavimas i sandėlį;

9. Pakrovimas į mašinas.

Įmonės internetinėje svetainėje www.multimeda.lt rasite informaciją apie gaminamus

gaminius, jų pavyzdžius.


9 Mokymų medžiaga

1.2. FSC VEIKIMO ĮMONĖJE SCHEMA

PAGAL FSC-STD-40-004 – KONTROLIUOJAMOS MEDIENOS

IR FSC-STD-40-005 – GAMYBOS GRANDIES STANDARTUS

2009-03-02

1 pav. UAB „Multimeda“ FSC veikimo įmonėje schema


10 Mokymų medžiaga

DARBO INSTRUKCIJA

MEDIENOS APDIRBIMO BARO MEISTRUI

PAGAL FSC GAMYBOS GRANDIES IR KONTROLIUOJAMOS MEDIENOS

STANDARTUS

Ši darbo instrukcija nusako darbo reikalavimus, kurių būtina laikytis priimant FSC

kontroliuojamą ir FSC sertifikuotą medieną įmonės lentpjūvės sandėlyje.

Priimant FSC žaliavą – apvalią beržo medieną – būtina vadovautis FSC žaliavos tiekėjų

sąrašu. Gaunant visą apvalią medieną, medienos kilmė turi būti aiški kiekvienai partijai. Tik

tokiu atveju gautą medieną galima priskirti prie FSC CONTROLLED arba FSC sertifikuotos

medienos. Gavus medieną iš tiekėjo, kuris nėra FSC MIXED žaliavos tiekėjų sąraše, tačiau

gauta mediena atitinka kontroliuojamos medienos reikalavimus , būtina pasitikslinti su atsakingu

asmeniu, kuris sudaro pirkimo sutartis, ar šią žaliavą bus galima laikyti FSC MIXED .

1. Priimant FSC controlled (kontroliuojamą) medieną:

» Patikrinti, ar medienos gabenimo dokumentuose nurodytos medienos kirtimo vietos ir

medienos kirtimo legalumą nusakanti informacija, kuri turi būti pagrįsta dokumentais:

• žymėjimas XMU, jeigu medieną tiekėjas yra įsigijęs iš VĮ miškų urėdijos;

• kirtimo leidimo kopija, jeigu mediena yra įsigyjama tiesiogiai iš fizinio asmens;

• nurodytas kirtimo leidimo numeris, jeigu tiekėjas yra įsigijęs medieną iš kito

juridinio arba fizinio asmens, ir pridėta kirtimo bilieto kopija.

• Jeigu mediena atvežta tiesiai iš kirtavietės, patikrinti, ar kirtimo biliete nurodyta

kirtavietė sutampa su pakrovimo adresu nurodytu krovinio važtaraštyje.

• Jeigu pakrovimo vieta nesutampa su kirtavietės adresu, ir mediena yra atvežta iš

tiekėjo sandėlio, būtina reikalauti iš tiekėjo krovinio važtaraščio, įrodančio, kad

mediena iš nurodytos kirtavietės tikrai buvo atvežta į tiekėjo sandėlį.

» Jeigu krovinio važtaraštyje nėra nurodyta medienos kilmė (miško tvarkymo vienetas),

arba neužtenka dokumentų, kad medieną būtų galima laikyti FSC controlled, įspėti tiekėją-

technologą apie tai (tiekėjas-technologas privalo reikalauti iš tiekėjo šios informacijos ir kirtimo

leidimo kopijos). Gautą medieną iškrauti ir laikyti atskirai bent jau iki tol, kol bus aiški

medienos kilmė.

» Išskirtiniais atvejais, kai medienos tiekėjas yra fizinis asmuo: (pirkimo pardavimo

dokumentai yra pasirašomi prieš atvežant medieną, kilmę nusakantys dokumentai taip pat

pateikiami prieš atvežant medieną,) atvežtą medieną gali lydėti tik priėmimo-perdavimo aktas.



Tokiu atveju būtina pasitikslinti pas tiekėją, ar tikrai yra visa legalumą ir kilmę nusakanti

informacija.

» Gautą FSC controlled žaliavą registruoti FCS kontroliuojamos medienos kilmės

registre, kuriame registruojami šie duomenys:

• data;

• tiekėjo pavadinimas;

• krovinio važtaraščio numeris;

• gautas medienos kiekis;

• kirtimo leidimo numeris arba įrašas „XMU“ (mediena įsigyta iš X VĮ miškų urėdijos).

Pildomi du gautos FSC controlled žaliavos registrai: smulkiųjų MTV ir stambiųjų MTV

registrai. Visi FSC controlled (kontroliuojamos) medienos priėmimo dokumentai: krovinio

važtaraščių kopijos, sąskaitų kopijos, priėmimo aktai, kirtimo leidimų kopijos turi būti

perduodami vadybininkei, kuri pildo kirtimo bilietų suvestinę.

2. Priimant FSC pure – sertifikuotą medieną:

Patikrinti visus FSC pure (sertifikuotos) medienos įsigijimo reikalavimus:

» įmonė tiekianti FSC pure žaliavą, privalo turėti galiojantį FSC gamybos grandies arba

jungtinių miškų tvarkymo ir gamybos grandies sertifikatą, išduotą FSC akredituotos organizacijos;

» įsigyjama mediena turėtų būti priskirta „FSC pure" kategorijai;

» įsigyjama mediena turėtų atitikti tiekiančios įmonės FSC gamybos grandies arba

jungtinio miškų tvarkymo ir gamybos grandies sertifikato galimybes;

» FSC sertifikuotos žaliavos krovinio važtaraščiuose ir sąskaitose turi būti parašytas

tiekėjo FSC sertifikato kodas, kurio tikslumą ir galiojimo terminą būtina patikrinti pagal

sertifikuotų tiekėjų sąrašą;

» jeigu valstybinė miškų urėdija netektų FSC sertifikato, iš jos reikėtų reikalauti kirtimo

leidimų ir taikyti tas pačias procedūras, kaip ir FSC controlled medieną tiekiantiems tiekėjams.

Visų medienos įsigijimo dokumentų kopijas kiekvieno mėnesio pradžioje – iki 3 mėn. dienos (už

praėjusį mėnesį) reikia atiduoti vadybininkei.

3. Žaliava, kuri neatitinka aukščiau išvardintų reikalavimų, yra nepriskiriama prie

FSC pure arba FSC controlled žaliavos ir yra laikoma nekontroliuojama FSC gamybos

grandies kontrolės tikslais bei sandėliuojama atskirai nuo FSC mixed žaliavos, iki to, kol bus

išaiškinta tikra medienos kategorija.



4. Nustatęs nekontroliuojamą žaliavos statusą, meistras privalo:

» sandėliuoti medienos žaliavą atskirai nuo FSC kontroliuojamos žaliavos;

» registruoti nekontroliuojamos žaliavos srautus;

» ruošinius iš nekontroliuojamos medienos pjauti tik tai produkcijai, kuri yra parduodama

kaip nesertifikuota, kontroliuoti, kad nebūtų pjaunami ruošiniai sertifikuotiems produktams

(sertifikuotų produktų sąrašas pridedamas). Tuo atveju, jeigu iš nekontroliuojamos žaliavos

neišvengiamai būtų pjaunami ruošiniai sertifikuotų gaminių gamybai, nekontroliuojamos medienos

ruošinius identifikuoti raudonomis etiketėmis „nekontroliuojama“, arba žymėti paketų galus

raudonu žymekliu visose gamybos operacijose.

5. Džiovinimo procesų reikalavimai dėl FSC.

Pakraunant į džiovyklas bei iškraunant iš džiovyklų, būtina vesti apskaitą tiek sertifikuotiems

FSC MIXED ruošiniams, tiek nesertifikuotiems ruošiniams. Už medienos džiovinimą atsakingam

asmeniui būtina užtikrinti, kad ta išdžiovinta mediena, kuri yra skirta sertifikuotų gaminių

gamybai, bet yra nekontroliuojama, būtų toliau identifikuojama priduodant į gamybos barą.

» Priimant „FSC mišri/mixed“ žaliavos ruošinius:

Kraunant į džiovinimo kameras ruošinius iš „FSC mixed žaliava“ identifikuoti nereikia.

» Priimant į džiovyklą šlapius nekontroliuojamos žaliavos ruošinius:

• Ruošinių, pagamintų iš nekontroliuojamos žaliavos, įmonės lentpjūvėje gavimas:

– Paketai turi būti identifikuoti raudona spalva nudažant paketų galus.

– Medienos judėjimo važtaraštyje turi būti nurodytas priduodamas nekontroliuojamos

žaliavos kiekis.

– Turi būti užregistruota, kada, kiek, į kokią džiovyklą „pakrauta nekontroliuojama

žaliava“;

• Ruošinių iš nekontroliuojamos žaliavos, pagamintų kitose lentpjūvėse, įsigijimas:

– Paketai turi būti identifikuojami taip, kad juos būtų galima atskirti, jog tai

nekontroliuojama mediena iki pat tol, kol bus priduodami išdžiovinti į gamybos

cechą.

– Turi būti užregistruota, kada, koks, „nekontroliuojamos žaliavos“ kiekis gautas,

– Kada ir kiek pakrauta į džiovyklą, kada išdžiovinta.

» Priimant išdžiovintus nekontroliuojamos medienos ruošinius:

– Registruoti gaunamos nekontroliuojamos žaliavos kiekius. Nekontroliuojamos

medienos ruošinius identifikuoti raudona spalva

– Informuoti meistrę apie nekontroliuojamos medienos kiekius, priduodant ruošinius į

gamybos cechą.



» Išduodant išdžiovintus iš „FSC mišri/mixed“ žaliavos ruošinius:

– Išduodant ruošinius, pagamintus iš „FSC mišri/mixed“ žaliavos jų identifikuoti

nereikia.

» Išduodant išdžiovintus nekontroliuojamos medienos ruošinius:

– Išduodant ruošinius, pagamintus iš nekontroliuojamos žaliavos, būtina juos

identifikuoti, užregistruoti „nekontroliuojamos medienos ruošinių išdavimas registre“

bei informuoti gamybos baro meistrą apie nekontroliuojamos medienos partiją.



2 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIO PROCESO ORGANIZAVIMAS UAB „JŪRĖS MEDIS“

2.1. INFORMACINĖ IR REKLAMINĖ MEDŽIAGA

UAB „JŪRĖS MEDIS“ gamina tiesias ir lenktas klijuotos medienos statybines konstrukcijas,

masyvios medinos sijas jungtas ilgiu, sijas suklijuotas iš dviejų ar trijų tašų ir klijuotos medienos

denginius. Taip pat gamina rąstinius namus, pirtis ir vasarnamius iš klijuoto tašo. Namus gamina iš

sukirstų eglės bei pušies sienojų, kurie, kaip ir sijos, gaminami modernia įranga, pasitelkiant

didžiulę patirtį, įgyta per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Konstrukcijos gaminamos iš lietuviškos

ir Sibiro eglės, pušies, maumedžio medienos, naudojant fenol-rezorcino ir melamino klijus.

2008 m. UAB „JŪRĖS MEDIS“ įgyvendino technologinės linijos modernizavimo projektą,

kurio vertė – daugiau kaip 40 mln. litų, ir tai leido gamybos apimtis padidinti iki 30000 m3 per

metus. Beveik dvejus metus trukęs projektas finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir

Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis (13,5 mln. litų), likusiąją dalį investavo pati bendrovė. Iš

paramos lėšų rekonstruotos ir naujiems įrengimams pritaikytos gamybinės patalpos, sumontuota

„Ledinek Maschinen und Anlagen GmbH“ firmos klijuotų medinių konstrukcijų gamybos linija,

gabalinių atliekų smulkinimo staklės bei lentų rūšiavimo ir paketavimo mechanizmas, taip pat kitos

technologijos. Įmonės vadovai supranta, kad konkuruoti su užsienio gamintojais galima tik turint

modernią įrangą. Bendrovės gamybos linijų valdymas yra automatizuotas ir kompiuterizuotas, o tai

leidžia pasiekti aukštą produktyvumo lygį ir užtikrinti gaminių kokybę, plėsti asortimentą. UAB

„JŪRĖS MEDIS“ yra viena iš didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos

šalyse, kurios patirtis siekia daugiau nei 35 metus.

UAB „JŪRĖS MEDIS“ apie 80 % savo produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją,

Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Portugaliją, Latviją, Ukrainą ir Rusiją. Labai vertingą

produkciją gaminantis „JŪRĖS MEDIS" toliau ieško naujų eksporto rinkų, 2011 m. pasiekė 39,4

mln. Lt apyvartą. Įmonės produkcija, mln. Lt:

1 lentelė. Įmonės produkcija, mln. Lt pagal metus

2007 2008 2009 2010 2011

"JŪRĖS MEDIS" 23,9 19,1 32,8 34,5 39,4



UAB „JŪRĖS MEDIS“ patenka į didžiausių medienos prekių eksportuotojų dešimtuką.

Eksporto apimtys, mln. Lt: 2 lentelė. Eksporto apimtys mln. Lt pagal metus

2009 2010 2011

UAB „JŪRĖS MEDIS“ 27,6 25,2 31,4

Įmonė planuoja didinti pardavimus Vokietijoje, Italijoje ir Norvegijoje, kurios išlieka

pagrindinėmis įmonės eksporto rinkomis. Tai yra vienos iš didžiausių klijuotos medienos

konstrukcijų rinkų Europoje, sunaudojančios daugiausiai standartinių klijuotos medienos

konstrukcijų gaminių, todėl padidėjusius gamybinius pajėgumus įmonė tikisi realizuoti jose.

Nestandartinę produkciją „JŪRĖS MEDIS“ planuoja parduoti Lenkijoje, Pabaltijo regione ir

Rusijoje.

Įmonės teikiamos paslaugos

» priešprojektinių pasiūlymų parengimas;

» projektų ruošimas;

» komplektuojančiųjų plieno detalių pateikimas ir sudėjimas;

» medienos impregnavimas;

» atsparumo ugniai suteikimas;

» transportavimas;

» montavimas;

» konsultavimas.

Produktai

UAB „JŪRĖS MEDIS“ gamina tiesias ir lenktas, pastovaus ir kintamo skerspjūvio klijuotos

medienos sijas, arkas, santvaras, rėmus. Gamina pagal užsakovo pateiktus arba „JŪRĖS MEDIS“

konstruktorių parengtus projektus. Konstrukcijos gaminamos iš lietuviškos, skandinaviškos ir sibiro

eglės, pušies, maumedžio medienos. Naudojami rezorcino ir melamino klijai. Siūlomos ekstra,

standartinės ir industrinės vizualinės kokybės klasių klijuotos medienos konstrukcijos.

Gamybos procesas

Gamybos procesą sudaro:

1. Žaliavų priėmimas ir rūšiavimas. UAB „Jūrės medis“ gaminamos produkcijos žaliava

yra eglės, pušies ir maumedžio dvigubo pjovimo lentos. Naudojama lietuviška bei Sibiro

mediena. Žaliavų priėmimo kontrolė apima pločio, storio, drėgnumo matavimus ir

vizualinį įvertinimą pagal šakų dydį, metinių rievių plotį, išpjovimo kokybę, prietaisų

sukeltus sugadinimus, nešvarumus. Priėmimo metu gautos lentos yra išpaketuojamos,



surūšiuojamos, supaketuojamos naujai į paketus, tinkamus padavimui į džiovyklas ir tik

kokybiška, atitinkanti visus standartų reikalavimus, mediena toliau naudojama gamyboje.

Išpaketavimas, rūšiavimas ir tolesnis paketavimas atliekamas firmos LEDINEK

mechanizuota linija.

2. Džiovinimas. Džiovinimo bare veikia trys konvekcinio tipo džiovinimo kameros. Vienu

metu į visas džiovinimo kameras galima įkrauti apie 800 m3 dvigubo pjovimo lentų. Džiovinimo

procesas trunka 8–9 paras, priklausomai nuo pradinio medienos drėgnumo, medienos veislės ir

lentų storio. Išdžiovintos medienos, kuri toliau naudojama gamyboje, drėgnumas yra 12 +/-2%.

3. Klijuotų konstrukcijų gamyba automatizuotoje linijoje.

3.1. Gamybinės partijos suformavimas. Gamybos procesas prasideda nuo gamybos

paruošimo, t. y. gamybinės partijos suformavimo. Technologas iš eilės užsakymų suformuoja tam

tikrą gamybinę partiją, atsižvelgiant į gaminamų gaminių skerspjūvių ir ilgių matmenis, tuo pačiu

įvertinant visą eilę parametrų: gaminių pagaminimo terminas, optimalus presų įkrovimas, turimą

tuo metu užsakymui žaliavą ir t. t. Toks paruoštas gamybai užsakymas suvedamas į visos linijos

valdymo centrinį kompiuterį.

3.2. Lamelių gamyba. Aktyvavus gamybinės partijos gamybą, į liniją paduodami

autokrautuvu išdžiovintų lentų paketai. Lentos iš paketo mechanizuotai patenka į drėgnumo

matavimo ir pirminio vizualaus įvertinimo zoną. Toliau lentos yra kalibruojamos, t. y. obliuojamos

iš keturių šonų ir išpjaunami visi defektai. Vėliau lentos išrūšiuojamos į vidines ir išorines lemeles

ir pagal skirtingas stiprumo klases. Taip paruoštos lentos transportuojamos į dygių frezavimo

agregatus. Po pleištinio dygio frezavimo ruošiniai patenka į klijų užtepimo ant dygių zoną. Klijai

užtepami šiuo metu moderniausiu bekontaktiniu būdu klijų užtepimo įranga, užtepimo kokybė

kontroliuojama videokameros pagalba. Toliau ruošiniai patenka į išilginį presą, kur atliekamas

supresavimas ilgio atžvilgiu. Taip gaunama „begalinė“ lamelė, kuri specialiu slankiojančiu pjūklu

nupjaunama pagal reikalingą ilgį.

Prieš presavimą atliekamas tikslus lamelių 4-ių šonų obliavimas ir klijų užliejimas, t. y.

paruošiama presavimo partija. Klijai ir kietiklis ant lamelių užliejami per atskirus klijų užliejimo

mechanizmus – tai šiuolaikinis metodas. Sijų klijavimui naudojami klijai melamino / karbamido

dervų pagrindu, t. y. „draugiški“ aplinkai ir žmonių sveikatai. Esant būtinumui, spec. gaminiams

gali būti naudojami klijai rezorcino/formaldehido dervų pagrindu.

3.3. Presavimas. UAB „Jūrės medis“ gamybinėje linijoje integruoti 2 sijų klijavimo

hidrauliniai presai: tiesių sijų klijavimui, kurio darbinis ilgis 36 m, ir – lenktų sijų klijavimo presas,

kurio darbinis ilgis – 40 m. Lamelės su užlietais klijais / kietikliu yra surenkamos ant specialaus

paketo surinkimo įrenginio, kuris taip paruoštą lamelių paketą įdeda į tiesių arba lenktų sijų presą.



Esant gamybiniam būtinumui, su lenktų sijų presu klijuojamos ir tiesios sijos, taip optimaliai

išnaudojami gamybiniai įrengimai ir pasiekiamas didelis gamybos lankstumas.

3.4. Sijų pjaustymas ir obliavimas. Tiesios suklijuotos sijos iš preso išimamos mechaniškai

ir konvejeriu nukreipiamos į pjaustymo stakles. Priklausomai nuo įvestų į centrinį kompiuterį

duomenų, gali būti nupjaunami sijų galai – gaunama sijos pagal tikslius matmenis. Taip paruoštos

sijos transporterių pagalba nukreipiamos į galutinio obliavimo stakles. Šių staklių pagalba

suklijuotos sijos obliuojamos storio ir pločio atžvilgiu, jeigu reikalinga – tuo pačiu nufrezuojami iš

4-ių šonų sijų kampai. Šių staklių obliavimo plotis – iki 600 mm, obliavimo aukštis – iki 300 mm.

Galutinio obliavimo staklėmis atliekama ir šoninio profiliavimo operacijos, gaminant sienojus

mediniams namams.

Lenktos sijos arba sudėtingų konfigūracijų sijos obliuojamos kitomis keturpusėmis

obliavimo staklėmis. Šios unikalios obliavimo staklės pasižymi itin dideliu obliavimo pločiu (apie

2100 mm) ir galimybe obliuoti lenktas sijas iš 4-ių šonų.

4. Galutinis apdirbimas.

4.1. Standartinių gaminių apdirbimas. Supjaustytos ir obliuotos sijos transporteriais

patenka į zoną, kurioje atliekama iš visų šonų sijų vizuali kokybės kontrolė ir nedidelių defektų

pašalinimas sijoms esant ant gamybinės linijos (užtaisomos iškritusios šakos, atsivėrusios sakų

kišenėlės). Toliau sijos patenka į stakles, kur mechanizuotai apvyniojamos apsaugine plėvele.

4.2. Nestandartinių gaminių apdirbimas. Šiame bare atliekama sijų apipjovimo įvairiais

kampais operacijos (gaminiai specialiems užsakymams), užtaisomos neleistinos šakos, sakų

kišenėlės, neprasiobliavimai, įmontuojamos plieno detalės, kurios netrukdo transportavimui. Sijos

taip pat gali būti impregnuojamos, padengiamos anitpirenais, dažomos. Impregnavimas saugo nuo

mėlynavimo, pelėsinio ir ardančio grybo ir tarnauja kaip jungiamoji grandis dažymo sistemoje.

Padengimas antipirenais stabdo atvirą liepsnos plitimą konstrukcijų paviršiumi. Galutinis dažymas

užtikrina ilgaamžiškumą, aukštą kokybę, skaidrumą, lygumą ir estetiškumą.

Įmonės konkurencingumas didinamas ne tik investuojant į įrengimus, gamybą, tačiau ir

keliant darbuotojų profesinę kvalifikaciją. UAB „JŪRĖS MEDIS“ kartu su asociacija „Lietuvos

mediena“ ir įmonėmis-partnerėmis nuo 2009 m. įgyvendino trejų metų 3,07 mln. litų vertės projektą

„Lietuvos medienos pramonės įmonių darbo našumo didinimas, keliant darbuotojų profesinę

kvalifikaciją“. Įmonės darbuotojai perėmė japono Hitoshi Takedos – visame pasaulyje garsios

Sinchroninės gamybos sistemos autoriaus – žinias ir patarimus, kaip efektyvinti gamybą.

Sėkmingas sinchroninės gamybos sistemos įgyvendinimas suteikia galimybę darbuotojų darbo

našumą padidinti net du kartus.

UAB „JŪRĖS MEDIS“ internetinė svetainė: http://juresmedis.lt



2.2. ĮMONĖS KOKYBĖS KONTROLĖS APRAŠAS

Kokybės kontrolė

Visa UAB „JŪRĖS MEDIS“ gaminama produkcija yra sertifikuota Vokietijos Otto-Graf

instituto sertifikatais. Taip pat turimi atitikties sertifikatai Lietuvai, Latvijai, Ukrainai ir Rusijai.

Įmonėje įdiegta vidinė kokybės kontrolės sistema, apimanti kiekvieną gamybos proceso etapą,

nuo žaliavų priėmimo iki galutinio produkto pardavimo. Vidinės kokybės kontrolės sistemos tikslas

– užtikrinti, kad visa gaminama produkcija atitiktų standartų keliamus reikalavimus. Taip pat

periodiškai vykdomi sertifikuojančio instituto Otto Graff patikrinimai, apsprendžiantys gaminamos

produkcijos atitikimą jų teikiamų kokybės sertifikatų reikalavimams.

UAB „JŪRĖS MEDIS“ yra vienas iš didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų

Pabaltijo šalyse. Konstrukcijos įmonėje gaminamos nuo 1974 m. Didelė patirtis ir aukšta gaminių

kokybė, patvirtinta Vokietijos Otto Graf Instituto kokybės sertifikatu A, GL24(BS11), GL28(BS14)

ir GL32(BS16) stiprumo klasėms pagal DIN arba EN normas. Konstrukcijos taip pat sertifikuotos

Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

Sertifikatai: http://juresmedis.lt/lt/produktai/sertifikatai.html

Vizualinės kokybės klasės

UAB „JŪRĖS MEDIS“ gaminamų klijuotos medienos konstrukcijų paviršiaus vizualinės

kokybės klasės aprašymas parengtas pagal Vokietijos Klijuotos medienos tyrimų laboratorijos

(bendrijos) (Studiengemeinschaft Holzleimbau e. V.) rekomendacijas. Specialūs reikalavimai arba

kriterijai atskirais atvejais (kiti, žemiau neapibūdinti reikalavimai) yra tiekėjo ir pirkėjo susitarimo

objektas, t. y. specifikuojami papildomai produkto pateikimo sąlygose ir aprašymuose.

3 lentelė. Klijuotos medienos konstrukcijų paviršiaus vizualinės kokybės klasės

Kriterijai Industrinė kokybė Standartinė kokybė Rinktinė (ekstra) kokybė

Sveikos suaugusios šakos

Leidžiama Leidžiama Leidžiama

Iškritusios ir nesuaugusios šakos su žievės likučiais

Iki ≤ Ø 30 mm leidžiama, nuo > Ø 30 mm gamykloje atliekama užtaisymai

Iki ≤ Ø 20 mm leidžiama, nuo > Ø 20 mm gamykloje atliekama užtaisymai

Gamykloje atliekama užtaisymai. Iki Ø 5 mm skersmens – netaisoma.

Sakų „kišenės“ Stovis pateikimo metu

Leidžiama Sakų „kišenės“ iki 5 mm pločio yra leidžiamos

Sakų „kišenės“ iki 3 mm pločio yra leidžiamos



Defektų užtaisymai „laiveliais“ arba dirbtiniais kamščiais

Leidžiama Leidžiama Leidžiama

Glaisto pagalba atliekami šakų ir plyšių pataisymai Pataisymų kiekis neribojamas

Nėra būtina Leidžiama Derinama su užsakovu

Leidžiama Derinama su užsakovu

Vabzdžių poveikis, kirmgraužos

Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama

Šerdies vamzdelis Leidžiama Leidžiama Išorinių lamelių matomuose paviršiuose šerdies vamzdelis neleidžiamas

Įplyšimai nuo džiovinimo Stovis pateikimo metu

Plotis iki 4 mm Plotis iki 2 mm. Plotis iki 1 mm.

Spalvos pakitimai dėl pamėlynavimų, taip pat raudoni ir rudi dryžiai Stovis pateikimo metu

Neribojama Iki 10 % bendro matomo detalės paviršiaus ploto

Neleidžiama

Pelėsis Stovis pateikimo metu

Neleidžiamas Neleidžiamas Neleidžiamas

Įvairūs nešvarumai Stovis pateikimo metu

Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama

Atstumas tarp dyginių sujungimų

Neribojamas Neribojamas Matomose išorinėse lamelėse atstumas tarp dyginių sujungimų min. 0,7 m.

Paviršius Obliuotas ir nuimti kantai. Leidžiamos obliavimo bangelės iki 2 mm gylio.

Obliuotas ir nuimti kantai. Leidžiamos obliavimo bangelės iki 1 mm gylio.

Obliuotas ir nuimti kantai. Leidžiamos obliavimo bangelės iki 0,5 mm gyliu. Pagal atskirą susitarimą gali būti atliekamas paviršių šlifavimas.

Įaugusi žievė Leidžiama Plotis iki 10 mm, ilgis iki 60 mm

Neleidžiama

Išplėšimai Leidžiama Gylis iki 2 mm, skersmuo iki 15 mm

Neleidžiama

Pastabos:

1. Plyšių gylis, nepriklausomai nuo statybinės detalės paviršiaus kokybės klasės, turi būti ne

daugiau 1/6 detalės pločio – esant nesistemingoms skersinėms apkrovoms, ir ne daugiau 1/8 detalės

pločio – esant sistemingoms skersinėms apkrovoms.



2. Jeigu užsakyme nėra susitarimo dėl paviršiaus kokybės klasės, įprastai gaminiai pateikiami

su standartine paviršiaus kokybe.

Klijuota sluoksninė mediena, lyginant ją su masyvia neklijuota mediena, yra skilinėjimams

atsparesnis medienos produktas. Dėl klimato ar aplinkos sąlygų keitimosi ir svyravimų atsiradę

plyšimai medienos paviršiuje yra neišvengiami. Jie nėra traktuojami kaip skilinėjimai, yra leidžiami

ir neturi įtakos klijuotos detalės stiprumui.



3 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIO PROCESO ORGANIZAVIMAS UAB STORA ENSO

TIMBER

3.1. INFORMACINĖ–REKLAMINĖ MEDŽIAGA

UAB „Stora Enso Timber“ – moderniausia šalies lentpjūvė, įsikūrusi Alytuje. Įmonės veiklos

sritys:

» Medienos apdirbimas (eglės, pušies rąstų apdorojimas);

» Eglės, pušies rąstų supirkimas;

» Statybinė mediena (apvalioji mediena, rąstai, pjauta, impregnuota mediena, klijuotas ir

dygiuotas tašas, fanera, popiermedis, skiedra, parketas, mediena stogams, dailylentės, mediena

grindims, durims, langams).

UAB „Stora Enso Timber“ priklauso „Stora Enso“ grupei – tarptautinei popieriaus ir

medienos gaminių įmonei, teikiančiai medienos pramonės ir prekybos paslaugas visame pasaulyje.

„Stora Enso“ grupės veikla Lietuvoje apima visą grandinę – nuo miško supirkimo iki galutinės

produkcijos pardavimo. Lietuvoje „Stora Enso“ grupei, be „Stora Enso Miškas“ (medienos tiekimo

įmonė), „Stora Enso Timber“ (lentpjūvė), bendrovės „Puumerkki“ (tarptautinė medienos ir jos

gaminių didmeninės prekybos įmonė) priklauso pakavimo ir popieriaus bendrovės „Stora Enso

Packaging“ ir „Papyrus“. „Stora Enso Miškas“ pirmoji šalyje subūrė privačių miškų savininkus ir

kartu sertifikavo įmonei priklausančius miškus. Įmonė savo miškuose išskyrė ir saugo kertines

miško buveines, taip pat sertifikavo visą savo gamybos grandinę. UAB „Puumerkki“ pagrindinė

veiklos sritis – prekyba įvairiais medienos gaminiais Lietuvoje ir užsienyje. „Puumerkki“ pjautinę

medienos žaliavą ir gaminius tiekia įvairiems klientams: prekybos tinklams, statybų bendrovėms ar

specializuotoms brigadoms, pramonės įmonėms, užsienio įmonėms. Bendrovės parduodami

gaminiai labai įvairūs: nuo pjautos, impregnuotos medienos, klijuotų ir dygiuotų tašų, faneros iki

parketo, izoliacinių medžiagų, durų. „Stora Enso“ grupė veikia daugiau kaip 35 šalyse, jos įmonėse

dirba per 30.000 darbuotojų. Per metus kompanija pagamina apie 4,9 mln t cheminės plaušienos,

11,8 mln. t popieriaus ir kartono bei 6 mln. kub. m pjautinės medienos produkcijos. 2011 m.

pardavimų apimtys siekė 11 mlrd eurų.

UAB „Stora Enso Timber“ veiklą pradėjo 2003 m., turėdama visiškai sukomplektuotą naują

gamybos įrangą. Lentpjūvėje šiuo metu dirba 217 darbuotojų, ji užima 19 ha plotą. UAB „Stora

Enso Timber“ pirmoji šalyje pradėjo naudoti pažangią rąstų matavimo sistemą. Pasaulyje paplitusi

apvaliosios medienos matavimo įranga yra įteisinta Lietuvos metrologijos tarnyboje ir užtikrina

objektyvią produkcijos apskaitą, naujus tiekėjų bei pirkėjų bendravimo standartus. Mediena



priimama ir atsiskaitoma už ją pagal turimos automatizuotos rąstų matavimo sistemos rezultatus.

Apvaliosios medienos matavimo įranga įvertina kiekvieno pristatyto rąsto ilgį, skersmenį, tiesumą,

tūrį ir automatiškai perduoda šiuos duomenis kompiuteriui. Pagrindinis tokios sistemos privalumas

yra gerokai patikimesnė medienos apskaita ir panaikinta žmogiškojo faktoriaus lemiama paklaida.

Lazerinės rąstų matavimo ir tūrio nustatymo sistemos „ELMES 3600” patikros metodika parengta ir

suderinta bendradarbiaujant su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija.

UAB „Stora Enso Timber“ gamybos procesas nuo rąsto transportavimo iki gaminių rūšiavimo

bei kokybės kontrolės yra automatizuotas. Visas gamybos procesas gali vykti be žmogaus

reguliavimo. Moderniems įrenginiams valdyti reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Darbuotojai

specialiai apmokomi įmonės viduje. Įmonė rūpinasi savo darbuotojais, nuolat investuodama į

geresnes darbo sąlygas, tobulindama motyvacijos sistemą. „Stora Enso Alytaus lentpjūvė“ yra

įdiegusi OHSAS darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą.

Perdirbant lietuvišką medieną naudojama beatliekinė technologija. Įmonė ir toliau ketina

investuoti į gamybos proceso modernizavimą. Bendrovės duomenimis, ji vienintelė šalyje turi lentų

stiprumo matavimo įrangą. Didelę produkcijos dalį įmonė eksportuoja, todėl siekiama laikytis

pasaulyje taikomų standartų. Daugelis valstybių, kurioms „Stora Enso“ grupė parduoda medieną,

reikalauja, kad lentos būtų išrūšiuotos pagal stiprumo klases. Mašininis stipruminis rūšiavimas,

palyginti su vizualiniu rūšiavimu, yra tikslesnis. Dažniausiai naudojamas rūšiavimo parametras yra

elastingumo modulis, kurio koreliacija su medienos stiprumu yra pakankamai gera, tačiau

atsižvelgiama ir į tankį, šakų santykį ir pan. Nustatoma statybinės medienos stiprumo klasė, ir

kartu su kita svarbia informacija kiekvienas rąstas paženklinamas atskirai. Pasaulyje egzistuoja

daug įvairių stiprumo standartų, Europos Sąjunga yra nustačiusi visoms šalims narėms vienodas

stiprumo klases – C, kurių minimalūs kriterijai yra:

4 lentelė. C klasių minimalūs kriterijai

Standartas

EN 1912

C14 C16 C18 C22 C24 C27 C30 C35 C40

Atsparumas lenkimui

N/mm2

14 16 18 22 24 27 30 35 40

Atsparumas tempimui

N/mm2

8 10 11 13 14 16 18 21 24

Atsparumas slėgimui

N/mm2

16 17 18 20 21 22 23 24 26

Elastingumo modulis

KN/mm2

7 8 9 10 11 12 12 13 14



Tankis

Kg/m3

290 310 320 340 350 370 380 400 420

Be stiprumo klasės, ant kiekvieno rąsto pažymima: medienos rūšis, stipruminio rūšiavimo

standartas, gamintojo identifikavimo numeris ir sertifikavimo firmos identifikavimo numeris, CE

saugumo ženklas.

Per mėnesį Alytaus lentpjūvė perdirba apie 30 000 m3 medienos. Pagrindinė bendrovės

produkcija – pjautinė mediena ir obliuoti medienos gaminiai, skirti statybos bei baldų pramonėms.

Prieš ketverius metus lentpjūvė pradėjo gaminti klijuotos medienos komponentus. Žaliavomis

lentpjūvę aprūpina medienos tiekimo įmonė „Stora Enso Miškas“, o pagamintą produkciją vietos

rinkai parduoda medienos gaminių prekybos bendrovė „Puumerkki“. „Stora Enso Timber“ siūlo

kliento poreikiams pritaikytus sprendimus, skirtus statybos ir baldų pramonėms bei medienos

gaminių prekybai visame pasaulyje. Bendrovės pagaminta produkcija eksportuojama ne tik į

Europos, bet ir kitus kontinentus – Šiaurės Ameriką bei Australiją. Vis daugiau produkcijos

realizuojama Lietuvoje. Įmonei suteiktas FSC (Miškų priežiūros tarybos) gamybos grandinės

sertifikatas, kuris suteikia galimybę lentpjūvei savo gaminamą produkciją žymėti FSC žyme.

Įmonės ir visos „Stora Enso“ grupės internetinė svetainė www.storaenso.com



3.2. ĮMONĖS KOKYBĖS KONTROLĖS APRAŠAS

2006 metais Alytaus lentpjūvėje įvyko keletas reikšmingų įvykių. Bendrovei pavyko net 6

kartus padidinti klijuotos medienos komponentų gamybos apimtis. 2006 metų pradžioje įmonei

buvo suteiktas FSC (Miškų priežiūros tarybos) gamybos grandinės sertifikatas, kuris suteikia

galimybę lentpjūvei savo gaminamą produkciją žymėti FSC žyme. 2005 m. Alytaus lentpjūvė

pagal tarptautinius standartus sertifikavo savo lentų stipruminio matavimo įrangą, kuri automatiškai

rūšiuoja lentas pagal stiprumo klases.

1. Kokybės reikalavimai pjautiniesiems rąstams :

5 lentelė. Kokybės reikalavimai pjautiniesiems rąstams

Sortimentai Pušiniai ir egliniai pjautinieji rąstai

Pagrindiniai ilgiai 2,40 m, 4,80 m + 0,07 m (minimali užlaida);

3,00 m, 6,00 m + 0,07 m (minimali užlaida).

Diametras plongalyje po

žieve, cm.

10,5–24,9 (storgalyje ne daugiau 33 cm su žieve)

Pagrindiniai reikalavimai ABC klasės pagal standartus LST L ENV 1927-1-2001 ir LST L ENV

1927-2-2001 su papildomomis sąlygomis

Leidžiama paprastas kreivumas 15 mm/m;

šakos turi būti švariai nugenėtos lygiai su rąsto žievės paviršiumi;

plyšiai tik rąsto užlaidoje, šoniniai plyšiai ir mechaniniai pažeidimai tik

už darbinio cilindro ribų.

Draudžiama metalas, suodžiai, apanglėjimai, radioaktyvumas;

vabzdžių pažaidos;

nusispalvinimas;

puvinys.

Pastabos Pardavėjui pageidaujant, galime nupirkti visus kitus miške gaminamus

sortimentus.

2. Kokybės reikalavimai popiermedžiams:

6 lentelė. Kokybės reikalavimai popiermedžiams

Sortimentai Pušiniai, egliniai, beržiniai, drebuliniai popiermedžiai

Ilgis 3 m; 4 m



Diametras

plongalyje po

žieve, cm.

nuo 5 iki 60 cm

Paruošimas Šakos turi būti švariai nugenėtos, tačiau kertant miško kirtimo mašinomis,

leidžiamas šakų ilgis iki 3 cm;

Kirtimo sezonas nereglamentuojamas, jeigu popiermedis atitinka žemiau

išvardintus reikalavimus dėl puvinių. (Esant minusinei temperatūrai – laiko

tarpas nuo nukirtimo iki pardavimo neribojamas. Esant šiltiems orams ir

dideliam drėgnumui – šis laiko tarpas turi būti kuo trumpesnis).

Leistinas maksimalus išlinkimas 10 % nuo rąstelio ilgio.

Puviniai Leidžiami miško raudoni, tamsūs, kieti puviniai iki 1/10 kiekvieno popiermedžio

galo ploto.

Sandėliavimo ir minkšti puviniai neleidžiami.

Rąstai su puviniais daugiau nei 1/10 rąsto, klasifikuojami kaip brokuoti arba

nepriimtini tiekimui.

Drebuliniuose popiermedžiuose miško puvinys leidžiamas iki 30 % plongalio

ploto (t. y. pusė skersmens).

Draudžiama radioaktyvumas;

toksiniai chemikalai, karbonizacija;

apdegusi, suodina mediena;

metalai, plastmasės, kt. šiukšlės.

3. Kokybės reikalavimai tiekėjams

Medienos tiekėjams lenpjūvė kelia reikalavimus:

» kilmės patvirtinimo (gamybos grandinės – „Chain of Custody“) sertifikatas, kuris

garantuoja, kad nustatytų Miškų sertifikavimo tarybos (FSC) reikalavimų buvo laikomasi visuose

sertifikuotos medienos gamybos etapuose.

» nesertifikuotos medienos kontrolę garantuojantis – FSC kontroliuojamos medienos –

sertifikatas (FSC Controlled Wood).

» tarptautinis ISO 14001 aplinkosaugos sertifikatas, garantuojantis garantuoja

aplinkosaugos standartų laikymąsi visuose veiklos etapuose: dirbant miške, įsigyjant ir

transportuojant medieną.



„Stora Enso“ darnaus ir atsakingo medienos ir plaušo pirkimo bei žemės valdymo principai

1. Pagrindas

Šie principai buvo sukurti vadovaujantis esminiais daugiašaliais susitarimais dėl

aplinkosaugos, tokiais kaip Biologinės įvairovės konvencija, bei tarptautinėmis nuostatomis dėl

tvaraus miškų valdymo standartų plėtotės. Šie principai įtvirtina „Stora Enso" misiją, viziją bei

vertybes ir atitinka „Stora Enso“:

» aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės politiką;

» bendrosios socialinės atsakomybės principus;

» poziciją dėl miškų sertifikavimo;

» poziciją dėl medienos teisėtumo;

» genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) principą.

2. Taikymas

Nuo 2005 m. balandžio „Stora Enso“ šiuos principus ims taikyti visoms medienos ir plaušo

pirkimo operacijoms, įskaitant:

» medienos pirkimą bei mainus, tarp jų importą ir eksportą,

» kompanijos nuosavus ar valdomus miškus,

» kompanijos nuosavas ir valdomas medžių plantacijas,

» celiuliozės pirkimą iš išorinių šaltinių ir mainus.

Šie principai nustato aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės dėl medienos ir plaušo pirkimo

bei miškų valdymo įgyvendinimo, stebėsenos ir tobulinimo bendruosius metodus. Mes aktyviai

tobuliname su šiais principais susijusios veiklos stebėseną, atsiskaitymą ir trečiųjų šalių

patvirtinimą.

Naujoms rinkoms „Stora Enso“ nustatys realius laikotarpius, per kuriuos turės būti pasiektas

šiuos principus atitinkantis veiklos lygis.

3. Bendrieji medienos pirkimo principai

Mūsų veikla atitinka visus tos šalies, kurioje dirbame, taikomus tvarkos ir įstatyminių bei

priežiūros nuostatų reikalavimus.

Mes diegiame aplinkosaugos valdymo sistemas, profesinės sveikatos ir saugos sistemas bei

technologijas, leidžiančias nustatyti ir įvertinti mūsų veiklos poveikį bei nuolatos tobuliname savo

darbo tvarumą.

Mes remiame tvarųjį miškų valdymą ir skatiname visų savo medienos ir plaušo tiekėjų miškų

sertifikavimą, tokiu būdu siekdami apsaugoti, patvirtinti ir skelbti įvairias ekonomines, socialines

bei aplinkosaugos vertybes.



Mes naudojamės atsekamumo sistemomis, užtikrinančiomis, kad mediena ir plaušas būtų

gaunami tik iš teisėtų šaltinių, ir siekiame, kad šias sistemas, vadovaujantis Tarptautinės

standartizacijos organizacijos (ISO), Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos

(EMAS) ir Gamybos grandies („Chain of Custody“) nuostatomis, patvirtintomis trečiųjų šalių.

Mes atsisakome taikyti prieštaringai vertinamus genetinės inžinerijos metodus medžiams ar

bet kuriems kitiems organizmams.

Mes kertame, transportuojame ir perdirbame medieną bei plaušą taip, kad susidarytų kiek

įmanoma mažiau atliekų.

Mes rūpinamės ir stengiamės gerinti savo darbuotojų sveikatą, gerovę ir įvairovę, aktyviai

įgyvendindami darbo saugos bei asmeninio tobulėjimo programas ir suteikdami visas įmanomas

galimybes mokytis.

Mes prisidedame prie ekonominių sąlygų gerinimo ir suteikiame galimybes naudotis

ekonominėmis bei socialinėmis tų bendrijų, kuriose mes dirbame, garantijomis.

Mes pripažįstame ekonominius bei kultūrinius vietinių gyventojų poreikius ir taikome tokią

medienos bei pluošto pirkimo ir miškų valdymo tvarką, kuri nepažeidžia tradicinio šalies miškų

panaudojimo.

Mes aktyviai bendradarbiaujame su visais vietiniais, šalies bei tarptautiniais suinteresuotais

asmenimis ir reguliariai viešiname tvarumo ataskaitas. Tokiu būdu visi suinteresuoti asmenys ir

visuomenė yra išsamiai ir skaidriai informuojami apie mūsų veiklą.

Mes neperkame medienos ir plaušo iš saugomų teritorijų bei tų teritorijų, kurioms yra

oficialiai pradėta ruošti apsauga, pirmykščių miškų ir didelę išliekamąją vertę turinčių miškų,

apibrėžtų nacionaliniuose dokumentuose, išskyrus tuos atvejus, kai toks medienos ir plaušo

pirkimas aiškiai atitinka nacionalines miškų išsaugojimo nuostatas.

Mes skatiname savo medienos ir plaušo šaltinių tvarumą, taikydami etiškus pirkimo

principus, organizuodami mokymus ir palaikydami ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su savo

tiekėjais bei miškų savininkais.

4. Žemės ir ekosistemų valdymo principai „Stora Enso“ valdomose teritorijose:

Mes taikome tvarųjį miškų ir žemės valdymą, išsaugantį biologinę įvairovę, dirvą ir vandens

šaltinius bei apsaugantį ekosistemų sveikatą ir ekologines funkcijas.

Mes dirbame pagal ilgalaikius medienos ir plaušo tiekimo planus, sudarytus vadovaujantis

ekologiniais kraštovaizdžio planavimo metodais, ir užtikriname gyvybiškai svarbių ekologinių

požymių bei ekosistemų išsaugojimą ir atstatymą. Mes rūpinamės kraštovaizdžio lygmens erdviniu

bei laikinuoju ekosistemų kintamumu, įskaitant įvairovę, subrendusius miško arealus, pirmykščius

miškus, miško augalų rūšis bei laukinių miško gyvūnų įvairovę.



Mes esame įdiegę sistemas, leidžiančias nustatyti ir užtikrinti, kad būtų saugomi itin didelę

išliekamąją vertę turintys miškai, ir bendradarbiaujame su nevalstybinėmis aplinkosaugos

organizacijomis bei kitais suinteresuotais asmenimis, siekdami patobulinti mokslinę tokių miškų

nustatymo bei apsaugos bazę.

Mūsų naudojami miškų valdymo metodai atitinka kiekvieną atskirą ekologinį rajoną ir

vietovę, įskaitant gamtos trikdymo režimus, kaip pavyzdžiui: kirtimas paliekant mišką savaiminiam

atžėlimui, kontroliuojami gaisrai ir atrankinis kirtimas.

Naudodamiesi miškininkystės metodais ir užtikrindami miškų atkūrimą, išlaikome arba

didiname tvaraus kirtimo lygius ir miško produktų kokybę bei kiekybę. Intensyvios miškininkystės

metodais, tokiais kaip egzotinių medžių sodinimas ar tręšimas, užsiimame tik tuomet, kai po atliktų

išsamių tyrimų įsitikiname, kad tai nepakenks kraštovaizdžio lygmens biologinei įvairovei.

Mes siekiame nuolatinio tobulėjimo, stebėdami miškų sąlygas, miškų derlingumą ir valdymo

bei tyrimų veiklos rezultatus.

Mes gerbiame įvairius tradicinius miško naudojimo būdus, tokius kaip žvejyba, medžioklė ar

uogų bei grybų rinkimas, todėl saugome kiekvienos teritorijos gamtinį, istorinį ir kultūrinį paveldą.

Mes siekiame sumažinti gaisrų, vabzdžių bei ligų keliamą pavojų miškams. Mes nenaudojame

išsilaikančių biocidų ir stengiamės sumažinti kitokių biocidų naudojimą. Mes suteikiame galimybę

suinteresuotiems asmenims bei visuomenei skaidriai ir konstruktyviai dalyvauti planuojant bei

atliekant miškų valdymo veiklą.

5. Plantacijų principai

„Stora Enso“ plantacijos yra itin aktyviai valdomos, siekiant konkrečių komercinių tikslų.

Mūsų požiūriu, tvariai valdomos plantacijos yra pelningos ekonominiu požiūriu, prisideda prie

vietinės gerovės ir turi didelę įtaką vietinėms ekosistemoms išsaugoti.

Mes pripažįstame vis didėjantį medžių plantacijų vaidmenį pasaulio medienos pramonėje ir

aktyviai skatiname tvariąją plantacijų plėtrą.

Medžių plantacijoms kurti, plėtoti ir valdyti taikome holistinį požiūrį.

Mes projektuojame ir valdome plantacijas atsižvelgdami į landšafto ypatumus ir pripažįstame

jas vietinės naudojamos žemės dalimi.

Mes nekeičiame natūralių miškų, saugomų teritorijų bei tų teritorijų, kurioms yra oficialiai

pradėta ruošti apsauga, plantacijoms, nebent tai aiškiai atitiktų išsaugojimo nuostatas.

Mes pripažįstame vietinių gyventojų įstatymines teises į tradicines žemes ir jų panaudojimą.

Norėdami priimti kiek įmanoma geresnį sprendimą, mes atliekame aplinkosaugos bei

socialinio poveikio įvertinimo tyrimus ir naudojamės kitomis panašiomis priemonėmis.

Esame įsitikinę, kad būtinas atviras dialogas su visais suinteresuotais asmenimis.



6. Celiuliozės pirkimas iš išorinių šaltinių ir mainai

Mes reikalaujame, kad visi mūsų partneriai, tiekiantys celiuliozę, laikytųsi tokių pačių

principų dėl medienos pirkimo, nustatytų laikotarpį, per kurį turės būti pasiektas šiuos principus

atitinkantis veiklos lygis, ir naudodamiesi klausimynais bei sertifikavimo dokumentais atliktų

veiklos auditą.

7. Apibrėžimai

Biologinė įvairovė. Gyvųjų organizmų ir ekologinių kompleksų įvairovė, įskaitant pačių

rūšių įvairovę, įvairovę tarp rūšių ir įvairovę ekosistemose.

Gamybos grandis (CoC). Sertifikavimo sistema, siejama su miškų sertifikavimu, norint

nustatyti medienos kilmę ir šaltinio priimtinumą. Taikant lentpjūvėms ir medienos produktams, ši

sistema gali būti siejama su sertifikuotų miškų žymėjimu, vadovaujantis tarptautinėmis miškų

sertifikavimo schemomis, pvz., PEFC arba FSC.

Ekologiškas landšafto planavimas. Didelių teritorijų valdymo planavimo metodika, paremta

būdingosiomis ekologinėmis ypatybėmis: kaip hidrologija, dirva, žemės sklypai ir jų sujungimas,

energijos keliai ir t. t., nustatanti gamtinio trikdymo režimus ir pritaikanti šią informaciją planams,

atitinkantiems aplinkosaugos, socialinius bei ekonominius žemės tikslus, sukurti.

Ekosistema. Sistema, apimanti visus funkcionuojančius organizmus ir sąveikaujanti su fizine

aplinka.

Nykstančios rūšys. Rūšys, kurioms gresia visiškas ar dalinis išnykimas.

Miško valdymo sertifikatas. Miško valdymo patvirtinimas, kurį išduoda trečioji šalis,

vadovaudamasi nustatytais standartais.

Genetiškai modifikuotas organizmas. Organizmas su pakeista genetine medžiaga, kuri

natūraliai neegzistuoja (taip pat žinomas kaip transgeninis organizmas).

Itin didelę išliekamąją vertę turintis miškas. Tai toks miškas, kurio svarba yra vertinama

pagal išskirtinę aplinkosaugos, kultūrinę, biologinės įvairovės arba gamtovaizdžio vertę. Tokie

miškai turi būti saugomi.

Vietiniai gyventojai. „Žmonių, visiškai ar dalinai apgyvendinusių dabartinę šalies teritoriją

tuo metu, kai čia atvyko skirtingos kultūros ar etninės kilmės žmonės iš kitų pasaulio šalių,

palikuonys“ (pagal JT darbo grupės, nagrinėjančios vietinių gyventojų klausimą, apibrėžimą).

Pirmykščiai miškai. Miškai, turintys itin didelę išliekamąją vertę, kurią sudaro labai seni

medžiai, labai dideli medžiai, miško struktūra, gausios miškų liekanos ir su konkrečia ekosistema

(vietove ir regionu) susijusios rūšys. Senas miškas yra konkrečiai vietovei būdinga sąlyga, kuri turi

būti įvertinta, atsižvelgiant į vietoje taikomus biologinius kriterijus.



Darni plėtra. Darni plėtra arba darna ir atsakomybė, susijusi su ekonominių, aplinkosaugos ir

socialinių klausimų subalansavimu versle.

Atsekamumas. Atsekamumas yra sistema, leidžianti patikrinti medienos kilmę, atsekant ją iš

miško iki pirmojo priėmimo taško. Atsekamumo sistemas gali patvirtinti trečiosios šalys ir išduoti

sertifikatus CoC, ISO 9002, ISO 14001 arba EMAS.



„Stora Enso“ grupės darnaus vystymosi politika

„Stora Enso“ yra įsipareigojusi darniai valdyti ir vystyti savo verslą. Pusiausvyros tarp

ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės atsakomybės išlaikymas yra būtinas darniam verslui ir

naudingas visoms suinteresuotoms pusėms.

Mes siekiame nuolat tobulinti savo veiklą darnaus vystymosi srityje. Mes bendraujame

atvirai ir įtraukiame visus savo partnerius į aktyvų ir konstruktyvų dialogą. Mes įvertiname ir

viešai pranešame apie savo veiklą darnaus vystymosi srityje.

Kaip pasaulinė kompanija mes visur dirbame, vadovaudamiesi savo vertybėmis, politika ir

principais; mes gerbiame skirtingas bendruomenių, kuriose mes vykdome savo veiklą, kultūras,

papročius ir vertybes. Mes laikomės nacionalinių teisės aktų ir reglamentų reikalavimų, o kai

reikia, padarome net ir dar daugiau.

Mes siekiame darnaus vystymosi visame vertės kūrimo procese ir tikimės iš savo tiekėjų ir

partnerių „Stora Enso“ politikos bei principų, susijusių su darniu vystymusi, laikymosi.

Ekonominė atsakomybė

Mūsų įmonė turi būti pelninga ir patraukli bei patikima kapitalo investicija, darbdavys,

tiekėjas ir verslo partneris. Mes siekiame prisidėti prie bendruomenių, kuriose mes vykdome savo

veiklą, ekonominės gerovės.

Aplinkosauginė atsakomybė

Siekdami kiek tik įmanoma sumažinti mūsų daromą poveikį gamtai, mes laikomės

gyvavimo ciklo požiūrio ir naudojame taikytinas kontrolės technologijas. Mes našiai naudojame

žaliavas, energiją ir kitus resursus. Mūsų produktai daugiausia yra gaminami iš atsinaujinančios

žaliavos, perdirbami ir saugūs naudoti. Mes tikriname medienos ir plaušo kilmę, įsigyjame juos

tik iš teisėtų ir priimtinų šaltinių ir remiame darnią miškininkystę.



Socialinė atsakomybė

Mes laikomės etiško verslo praktikos visoje savo veikloje. Mes gerbiame ir remiame visame

pasaulyje priimtas žmogaus ir darbo teises, visiems savo darbuotojams sukuriame sveiką ir saugią

aplinką. Esame atsakingas kaimynas ir dalyvaujame socialinio vystymosi rėmime.

Valdymas

Darnus vystymasis yra „Stora Enso“ bendro valdymo dalis, ir atsakomybė paskirstoma visai

organizacijai. Mes tikimės iš visų savo darbuotojų šių įsipareigojimų laikymosi ir buvimo

atsakingais savo kasdieniniame darbe.



4 MOKYMO ELEMENTAS. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA MEDIENOS

IR MEDIENOS DIRBINIŲ PRAMONĖJE

4.1. TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka.

4. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai.

5. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai.

6. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 m. gegužės 31 d. Nr.301

„Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.

7. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.

8. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai.

9. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas.

10. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai.

11. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai.

12. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis.

13. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai.

14. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai.

15. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.

16. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.

17. Techninis reglamentas „Mašinų sauga“.

18. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „DĖL pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“

2002 m. rugsėjo 3 d. Nr. 1386.

20. Lietuvos higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai

dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“.

21. Lietuvos higienos norma HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos

reikalavimai“.

22. Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka

darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.

23. Lietuvos higienos norma HN 98 : 2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai.



24. Lietuvos higienos norma HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: Didžiausi

leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose

pastatuose“.

Mokymo procese besimokantieji bus supažindinti su darbdavių pareigomis ir teisėmis,

sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais

aspektais. Taip pat bus aptariamos darbuotojų pareigos ir teisės, dirbant darbo sutartyje sulygtą

darbą, kaip jos reglamentuojamos LR darbo kodekse bei LR Darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatyme.

Kadangi medžio apdirbimas ir medienos dirbinių gamyba yra tos ekonominės veiklos, kuriose

traumatizmas yra vienas iš didžiausių, bus gana išsamiai aptariami reikalavimai medžio apdirbimo

įrangai, darbo vietų įrengimui, žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimui, nagrinėjamas

darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais poreikis ir tvarka. Bus

nagrinėjamos higienos normos, kurios reglamentuoja cheminių medžiagų leistinus kiekius darbo

aplinkoje, reikalavimus darbo vietų šiluminei aplinkai, apšvietimui bei kenksmingų veiksnių

(triukšmo, vibracijos) leistinus dydžius, jų matavimo metodikas.

Aptariant profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją ir profesinės rizikos vertinimo

reikalavimus, bus kalbama apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, apie tinkamą darbo ir poilsio

organizavimą, apie kolektyvines, technines, organizacines, asmenines apsaugos priemones, apie

vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę įmonėje. Mokymo procese bus pateikiami konkretūs

įvykusių nelaimingų atsitikimų atvejai, nagrinėjamos aplinkybės ir rizikos veiksniai, kurie sąlygojo

šių nelaimių įvykimą.

Nagrinėjant kiekvieną išvardintą temą bus atsakoma į besimokančiųjų klausimus,

diskutuojama apie praktiniame darbe iškilusias problemas, aptariami galimi sprendimo būdai. Pagal

poreikį gali būti aptariami ir kiti besimokančius dominantys klausimai.



Darbuotojų sauga ir sveikata medienos ir medienos dirbinių

pramonėje

Šiauliai, 2012

Lektorius: VDI Šiaulių sk. vyr. darbo inspektorius Stasys Joneikis

[email protected]

Paskaitos tikslas

Supažindinti su darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų reikalavimais, jų laikymųsi medienos apdirbimo ir medienos dirbinių pramonėje, reikalavimais darbo priemonėms, darbo vietų įrengimui, cheminių medžiagų naudojimui ir pan.

Nelaimingų atsitikimų priežastys.

2

Paskaitos struktūra

Pagrindinės sąvokos

Nelaimingų atsitikimų priežastys ir statistika medžio apdirbimo pramonėje

Reikalavimai darbo priemonėms

Reikalavimai darbo vietų įrengimui

3

Paskaitos struktūra

Darbuotojų mokymas, instruktavimas

Prevencinės priemonės profesinės rizikos veiksnių šalinimui ir mažinimui

Darbdavio ir darbuotojų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Darbo teisės aspektai

4

5


Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.


Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

6



7


Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina


Rizikos identifikavimas – rizikos vertinimo etapas, kai atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai

8


Rizikos tyrimas – rizikos vertinimo etapas, kai nustatomi rizikos veiksnių faktiniai dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius

9


Rizikos nustatymas – rizikos vertinimo etapas, kai analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo

10


Cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne

11


Fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje

12


Fizinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, dėl kurio susidarius tam tikroms atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo 13


Ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms

14




Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

15

Nelaimingų atsitikimų statistika

Ekonominė veikla

Lengvi NA Sunkūs NA Mirtini NA

Apdirbamoji pramonė

464 9 8

Statyba 183 16 6

Transportas 164 10 13

Žemės ūkis 38 5 6

16

17

Reikalavimai darbo priemonėms

Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

LR DSSĮ 16 str.

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

Techninis reglamentas „Mašinų sauga“

Gamyklos gamintojos techninė dokumentacija

18

Reikalavimai darbo vietoms

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti LR DSSĮ ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

19

Reikalavimai darbo vietoms

Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai

Statinių ir darbo vietų projektavimas

Pavojingų zonų aptvėrimas ir ženklinimas

Profesinės rizikos veiksniai medžio apdirbimo pramonėje

Triukšmas

Vibracija

Medžio dulkės

Pavojingos cheminės medžiagos

Ergonominiai veiksniai

Judančios ir galinčios traumuoti darbo priemonių dalys

. . . . . 20

21

Pavojingų cheminių medžiagų naudojimas

Įmonės, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei jų preparatų ir biologinių medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio.

22

Darbuotojų apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio

Cheminių medžiagų pakeitimas nepavojingomis arba mažiau pavojingomis

Prevencinių apsaugos priemonių parengimas ir įgyvendinimas

Technologinio proceso organizavimas taip, kad cheminės medžiagos veiktų kuo mažesnį kiekį darbuotojų

Darbuotojų mokymas, informavimas, instruktavimas



23

Darbuotojų mokymas ir instruktavimas

Suteikti žinių ir praktinių įgūdžių, kad darbuotojai galėtų darbus atlikti saugiai ir nebūtų pakenkta jų sveikatai

Darbuotojų mokymo poreikį, mokymo ir žinių tikrinimo tvarką nustato darbdavį atstovaujantis asmuo, jei kiti norminiai teisės aktai nenustato kitaip

24

Privalomi sveikatos patikrinimai

Jauni asmenys

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos

Naktį dirbantys darbuotojai

Užkrečiamų ligų profilaktika

25

Darbuotojų aprūpinimas apsaugos priemonėmis

Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai išduoda darbuotojams asmenines apsaugos priemones.

26

Darbuotojų pareigos

Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata.

27

Darbuotojų teisės

reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis;

sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;

28

Darbuotojų teisės

susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

įgalioti darbuotojų atstovą (atstovus) ar pačiam tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

29

Darbuotojų teisės

atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis;

įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

30

Darbdavio pareigos

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.





5 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO ATASKAITA

Forma

MOKYTOJO ATASKAITA

Ši savarankiško darbo užduotis padės Jums struktūruotai rinkti informaciją apie lankytų įmonių technologinio proceso organizavimą, nepamiršti svarbių temų, kurias turėtumėte aptarti lankomoje įmonėje, prisiminti tam tikrus pavyzdžius, kuriuos bus galima aptarti su kolegomis, panaudoti profesiniame mokyme. Kiekvieną kartą lankantis įmonėje, pasižymėkite kiekvieno klausimo svarbius aspektus. Ši informacija bus svarbi pildant Mokytojo ataskaitą. Mokytojo ataskaitoje turėtų būti aprašomi tik svarbūs ir įsimintini, aktualūs aspektai. Nereikia aprašinėti visko. Informacija turi būti konkreti ir glausta, venkite ilgų pasakojimų. Prisiminkime, kad kiekvienas patyrimas, įgytas vizito metu, gali būti naudingas.

Mokytojo ataskaitos klausimas

UAB „Multimeda“

UAB „Jūrės

medis“

UAB „Stora Enso

Timber“

1. Apibūdinkite gamybos organizavimą ir

pagrindinius pastebėtus principus.

Aprašyti 3–4 pagrindinius pastebėtus principus, atliekamas

technologines operacijas.

Apibendrinimas*

2. Kaip įmonėje užtikrinama produkcijos kokybė?

Aprašyti, kokius įmonė naudoja

kokybės valdymo procesus, standartus ir t. t.

Apibendrinimas*

3. Kokią technologinę įrangą pirminiam medienos

apdirbimui naudoja įmonė?

Išvardinkite įmonėje naudojamą naujausią technologinę įrangą.

Apibendrinimas*



4. Kokius kvalifikacinius

reikalavimus įmonė kelia medienos apdirbimo

darbuotojams?

Aprašyti 3 skirtingas technologines operacijas (pasirinktinai) atliekančių darbuotojų kvalifikacinius

reikalavimus.

Apibendrinimas*

5. Pažangi patirtis, naujovės, perspektyvos.

Aprašyti tik svarbius ir

įsimintinus, profesinio mokymo sistemai aktualius aspektus.

Apibendrinimas*

* Pateikite tik apibendrintą informaciją.

Kuo konkrečiai mokymasis Jums buvo naudingas:

Mokytojas: ......................................................

Data, parašas .....................................................



MOKYTOJO ATASKAITOS VERTINIMO KRITERIJAI:

1. Aprašyti 3–4 pagrindiniai pastebėti principai, atliekamos svarbiausios technologinės operacijos. Pateiktas apibendrinimas.

2. Aprašyti įmonėse naudojami kokybės valdymo procesai, standartai, kitos priemonės. Pateiktas apibendrinimas.

3. Išvardinta įmonėse naudojama naujausia technologinė įranga. Pateiktas apibendrinimas. 4. Įvardinti 3 skirtingas technologines operacijas (pasirinktinai) atliekančių darbuotojų

kvalifikaciniai reikalavimai. Pateiktas apibendrinimas. 5. Atskleisti profesinio mokymo sistemai svarbūs, aktualūs aspektus. Pateiktas apibendrinimas. 6. Ataskaitoje informacija pateikta glaustai, struktūruotai, reflektuoja vizite įgytą patirtį.

Ataskaitos formą parengė:

Edita Grigaliauskienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Profesinio mokymo ir Švietimo skyriaus vadovė

Aida Adeikienė,

Viešosios įstaigos Nacionalinės regionų plėtros agentūros direktorė



ATVIRI KLAUSIMAI DISKUSIJAI

Diskusijos metu išrinkite svarbiausius, įsimintiniausius dalykus ir įvertinkite, kas galėtų būti

perkeliama į Jūsų praktiką.

1. Kokių žinių įgijote apie gamybos organizavimą?

2. Kaip vertinate gamybos kokybės valdymą lankytose įmonėse?

3. Kokią technologinę įrangą pirminiam medienos apdirbimui naudoja įmonė?

4. Kokius kvalifikacinius reikalavimus įmonė kelia medienos apdirbimo darbuotojams?

5. Pažangi patirtis, naujovės, perspektyvos.

6. Kas galėtų būti perkeliama į profesinio mokymo sistemą? Jūsų praktiką?

______________________________



MODULIS B.1.2. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGIJŲ NAUJOVĖS IR PLĖTROS TENDENCIJOS

1 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO

TECHNOLOGINIŲ NAUJOVIŲ APŽVALGA

1.1. DALIJAMOJI MEDŽIAGA

Šiuolaikinė pirminio medienos perdirbimo pramonės vizija remiasi ženkliai pagerintu

žaliavų naudojimo efektyvumu ir mažėjančiomis perdirbimo energijos sąnaudomis. Pirminis

medienos apdorojimas (rąstų, tašų, lentų pjaustymas, džiovinimas, obliavimas ir kt. pridėtinės

vertės technologiniai elementai) pasižymi ypatinga įvairove. Šiuolaikinėse lentpjūvėse gaminama

ne tik standartinė pjautinė mediena, bet ir koncentruojama sudėtingų inžinerinių medienos gaminių

(IMP) – skydų, sijų, santvarų ir pan. – gamyba. Tyrimai ir naujovės šioje srityje nukreipti sukurti

pažangius ir saugius gamybos procesus, apjungiančius visas perdirbimo grandis ir įgalinančius

lanksčias technologijas, gaminant kuo įvairesnę ir vertingesnę medienos produkciją. Pažangios

optimalaus apvaliosios medienos (rąstų) atrinkimo, klasifikavimo ir rūšiavimo sistemos turi

užtikrinti aukštos kokybės pjautinės medienos ir galutinius vartotojų poreikius tenkinančių

medienos gaminių tiekimą šalies ir užsienio rinkoms. Pjaustymo ir kitokio mechaninio apdorojimo

įranga tobulėja diegiant CNC sistemas, auga našumai, apdirbimo kokybė. Tiek staklių ir kitos

įrangos, tiek ir visų linijų valdymas pažangiose įmonėse pilnai automatizuotas. Pjautinės medienos

optimalios išeigos gaunamos taikant sudėtingas kompiuterines programas, erdvinio rąstų ir tašų

skenavimo lazerines, CT (kompiuterinės tomografijos) ir kt. sistemas. Tolesnis technologijų

vystymas leidžia gaminti naujo tipo skydinius ir erdvinės konfigūracijos inžinerinius medienos

produktus. Vystantis šioms technologijos atsiranda esmingai naujoviški medienos naudojimo

variantai, mažinantys medžiagų ir energijos sąnaudas. Efektyvus žaliavų naudojimas, energetiškai ir

ekologiškai tausojantys pjovimo procesai ir įrenginiai, ryškėjantys našesnio ir kokybiškesnio

medienos džiovinimo principai ir koncepcijos jau artimiausiu metu, o ateityje esmingai pakeis

tradiciškai paprastais laikytus pirminio medienos perdirbimo procesus.

PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ NAUJOVIŲ APŽVALGA

Šiuolaikinė pirminio medienos apdirbimo pramonės vizija remiasi smarkiai pagerintu

žaliavų naudojimo efektyvumu ir mažėjančiomis apdirbimo energijos sąnaudomis. Pirminis

medienos apdirbimas (rąstų, tašų, lentų pjaustymas, frezavimas, drožtinio ir lukštinto lukšto

gamyba) pasižymi ypatinga įvairove. Tyrimais ir naujovėmis šioje srityje siekiama sukurti

pažangius ir saugius gamybos procesus, apimančius visas perdirbimo grandis ir įgalinančius taikyti



lanksčias technologijas, gaminant kuo įvairesnę ir vertingesnę medienos produkciją, efektyviai

naudoti biomasės išteklius. Pažangios optimalaus apvaliosios medienos (rąstų) atrinkimo,

klasifikavimo ir rūšiavimo sistemos turi užtikrinti aukštos kokybės pjautinės medienos ir galutinius

vartotojų poreikius tenkinančių medienos gaminių tiekimą šalies ir užsienio rinkoms. Dabartinės

technologijos vystymas jau leidžia gaminti naujo tipo skydinius ir erdvinės konfigūracijos

inžinerinius medienos produktus. Toliau tobulėjant technologijoms atsiras iš esmės naujų medienos

naudojimo variantų, mažinančių medžiagų ir energijos sąnaudas. Efektyvus žaliavų naudojimas,

ekologiški ir energiją tausojantys pjovimo procesai ir įrenginiai, ryškėjantys našesnio ir

kokybiškesnio medienos džiovinimo principai ir koncepcijos jau artimiausiu metu ir ateityje iš

esmės pakeis tradiciškai paprastais laikytus pirminio medienos apdirbimo procesus. Lietuvos

medienos apdirbimo pramonės lentpjūvių sektorių derėtų analizuoti atskirai aptariant spygliuočių ir

lapuočių (kietųjų ir kitų pramoninių rūšių) medienos pirminį apdorojimą bei didesnės pridėtinės

vertės produktų gamybą. Ypač svarbu tiksliai apibrėžti skirtingus žaliavų išteklius (biologines rūšis,

stambumą) ir jų augimo dinamiką. Lietuvoje šiame šimtmetyje miškuose augančios medienos

biologinių rūšių balansas pateiktas 2 paveiksle.

2 pav. Biologinių rūšių balansas

Logistinė grandinė miškas-perdirbimas-galutinis produktas mūsų pramonėje yra itin

komplikuotas ir sunkiai optimizuojamas procesas. Aptarsime tradicinį spygliuočių (pušies ir eglės)

medienos perdirbimą – apvaliosios medienos (pjaustytinųjų rąstų) pirminį perdirbimą į pjautinę

medieną (lentas ir tašus) bei tolesnį jų pavertimą aukštos pridėtinės vertės statiniais, baldais, kitais

medienos gaminiais. Technologiškai ši seka apima miško medžių nukirtimą, šakų genėjimą, stiebų

pjaustymą į rąstus ir gabenimą į lentpjūves. Lentpjūvėse iš rąstų išpjaunami reikiamų matmenų

pjaustytinieji sortimentai, jie išdžiovinami ir surūšiuojami pagal kokybę. Toliau prasideda didesnės

pridėtinės vertės kaupimo technologiniai etapai, perdirbant pirminius sortimentus į pusgaminius ar

gatavą medienos produkciją. Čia itin svarbu taikyti šiuolaikines technologijas ir tinkamai valdyti

medžiagų ir informacijos srautus, siekiant optimaliai tenkinti vartotojų poreikius, užtikrinti kokybę,



gaminti minimaliomis sąnaudomis. Pirminio rąstų apdirbimo įmonėse valdomi didžiuliai žaliavų ir

medžiagų srautai. Alytaus „Stora Enso“ lentpjūvėje per metus apdirbama apie 300 000 m3

apvaliosios medienos, arba iki 2–3 mln. vnt. rąstų. Susidaro metinis iki 10 mln. lentų srautas, kurio

neįmanoma suvaldyti be moderniausių automatizuotų technologinių įrenginių. Rankinio darbo

tokiose lentpjūvėse beveik nebelieka. Kadangi rąstai iš esmės skiriasi savo matmenimis, forma,

vidine struktūra ir kokybe, tai jų optimalus pjaustymas privertė sukurti unikalius pagal konstrukcinį

sudėtingumą ir programinį valdymą apdirbimo centrus. Tokie centrai per minutę gali perdirbti iki

20–30 rąstų.

Medienos apdirbimo staklių ir įrankių raida glaudžiai susijusi su metalurgijos, mašinų

gamybos, elektrotechnikos bei elektronikos pramonių laimėjimais. Naujausi šių šakų pasiekimai

vertė tobulėti ir medienos apdirbimo įrenginius. Šiandien pasaulyje naudojama daugiau kaip 1000

įvairių rūšių staklių ir mašinų. Konkrečios technologinės įrangos įvairovė, pasaulinių gamintojų

pasirinkimas pagal specifinius technologinius reikalavimus yra sudėtingas ir atskiro nagrinėjimo

studijų programose reikalaujantis procesas. Vienas iš moderniausių rąstų frezavimo ir pjaustymo

viename agregate variantų pateiktas 3 paveiksle.

3 pav. „HewSaw R250 SE" frezavimo ir diskinio pjaustymo technologinė schema (VEISTO OY, 2010)

Panašiu principu veikia frezavimo ir juostinio pjaustymo agregatai (žr. 4 pav.). Šių

įrenginių pranašumai yra tiesioginis rąstų šoninių dalių (gaubtinių) perdirbimas į technologines

skiedras, greitas pjūklų sureguliavimas įvairių storių ir pločių lentoms išpjauti, didelis sortimentų

matmenų tikslumas ir paviršių šiurkštumas. Rąstų stūmimo greičiai gali siekti 150–180 m/min.



4 pav. Frezavimo ir juostinio pjaustymo principas (a) ir 2-4 juostų modulis (b) (E. Soderhamn, 2010)

Pagal paskirtį staklės skirstomos į tris grupes:

• bendrosios paskirties, dažniausiai būna vienaoperacinės ir naudojamos beveik visose medienos

apdirbimo įmonėse;

• specializuotos, kurios yra siauresnės paskirties ir naudojamos tam tikroms operacijoms atlikti;

• specialiosios, naudojamos vienai detalei arba specifinei produkcijai gaminti.

Apibendrinant paskutinių šimtmečių periodą galima pastebėti keletą bendrų visoms

staklėms vystymosi krypčių:

• pagrindinių darbinių charakteristikų ir parametrų intensyvinimas;

• principinių ir kinematinių schemų tobulinimas;

• mechanizacijos ir automatizacijos laipsnio kėlimas;

• staklių konstrukcijų, atskirų mazgų ir detalių tobulinimas;

• staklių ir mechanizmų gamybos technologijos tobulėjimas.

Šiandien galime surasti atskiras įrengimų grupes ar modelius, kurie natūralios

evoliucijos būdu pasiekė konstrukcijos tobulumą pagal visas raidos kryptis. Tai tobula konstrukcija,

autonominės kompaktiškos pavaros, aukštas mechanizacijos ir automatizacijos laipsnis, geri

darbiniai parametrai, skaitmeninis valdymas (CNC), paprasta eksploatacija ir priežiūra.

Paskutiniu metu diegiamos greitaeigės skersinio pjaustymo staklės defektinių vietų

išpjaustymui arba ruošinių pjaustymui pagal ilgį. Dažniausiai tai automatizuotos linijos, turinčios

pakrovimo ir iškrovimo transporterius, pjaustymo agregatą, naujausią skenavimo ir valdymo įrangą.

Staklininkas specialia kreida pažymi pjūvio vietas, o skeneris atpažįsta defektinę vietą ir perduoda

informaciją į valdymo bloką, kur mikroprocesorius valdo pjaustymo agregatą. Linija gali atlikti iki

40–50 pjūvių per minutę ir pasiekti 100 m/min pastūmos greitį. Iškrovimo transporteris kartu tampa

ir rūšiavimo linija, kuri pneumatiniais stumtuvais ruošinius pagal ilgį išskirsto į jiems skirtus

kaupiklius. Išilginiam ruošinių pjaustymui vis dažniau naudojamos daugiapjūklės diskinės

pjaustymo staklės su persislenkančių pjūklų sistema. Darbo režime, laike tarp dviejų ruošinių,

operatorius iš valdymo pulto keičia atstumą tarp dviejų ar daugiau besisukančių pjūklų. Atstumas

tarp pjūklų – tai pjaustomų ruošinių plotis. Prieš pradedant darbą, operatorius į valdymo bloką

suveda visus reikalingų ruošinių pločius, kurie bus naudojami šioje ar kitoje pamainoje. Geresniam

valdymui panaudojamos lazerinės liniuotės, padedančios staklininkui pasirinkti tinkamą pjūvio

vietą. Tai ypač efektyvu pjaustant neapipjautas kietųjų lapuočių lentas. Taip sutaupoma mediena ir

pagerinamas naudingos išeigos koeficientas (pagal doc. dr. G. Keturakio medžiagą).



Šiuolaikinės keturpusės obliavimo staklės išsiskiria didesniais pastūmos ir pjovimo

greičiais, naujos konstrukcijos įrankiais bei automatizuotu valdymu. Jau beveik 10 metų

naudojamos hidraulinės peilių galvutės, kurios pasižymi mažiausiomis tvirtinimo bei peilių

montavimo paklaidomis. Todėl obliuoti paviršiai yra aukštos kokybės, dažnai nebereikalaujantys

šlifavimo. Keturpusės obliavimo staklės visuomet turėjo nuo 5 iki 12 darbinių velenų. Rankinis

derinimas ir paruošimas kitam detalių srautui užimdavo daug laiko. Naujausiuose modeliuose visi

derinimo procesai automatizuoti, be to naudojami greito tvirtinimo įrankiai. Labai populiari tapo ir

dalinimo technologija. Ruošinys išobliuojamas obliavimo galvutėmis iš keturių pusių, o ant

paskutinio veleno sumontuotas mažos prapjovos pločio diskinių pjūklų sąstatas padalina į keletą

tašelių ar lentelių. Šiais technologiniais privalumai naudojasi natūralios medienos klijuotų tašelinių

skydų gamintojai.

Frezavimo staklės taip pat tobulėja. Daugelyje paskutinės laidos modelių įdiegtas

mechanizuotas derinimas bei CNC valdymas. Tačiau reikia pripažinti, kad dalį technologinių

operacijų iš jų perima daugiaoperaciniai centrai, kurie gali frezuoti įvairios trajektorijos bei

sudėtingumo fasoninius profilius. Taip pat nenaudojami jokie šablonai ar tvirtinimo įtaisai, kurie

padidina paklaidų tikimybę. Sujungus frezavimo ir dygiapjoves stakles į vieną modulį, sukurti labai

efektyvūs langų gamybos centrai. Tiesa, jie daugiausia naudojami langų gamybai iš klijuotos

medienos tašų.

Apžvelgiant dygiapjovių staklių raidą, galima teigti, kad gaminamos produkcijos

sudėtingumas ir įvairovė paskatino suapvalinto dygio staklių atsiradimą. Šis dygio tipas daugiausia

sutinkamas grotelinės konstrukcijos balduose, t. y. kėdėse, staluose, dekoratyvinėse sienelėse ir t. t.

Šios staklės pasižymi padidintu tikslumu, kadangi visiems be išimties dyginiams sujungimams

būdinga įvarža. Tuo tarpu klijuotos medienos ir tiesinių gaminių gamyboje daugiausia taikomas

dantytasis dygis. Jis labai ekonomiškas, turi didelį sanklijos plotą, stiprus ir lengvai formuojamas.

Panaudojant šį dyginį sujungimą klijuojama pagal ilgį, plotį ir kampu (pagal doc. dr. G. Keturakio

medžiagą).

Gręžimo staklės yra skirtos apvalioms skylėms gręžti, taip pat lizdams, kurių kraštų

apvalinimo spindulys lygus gręžimo spinduliui, išpjauti. Korpusinių baldų gamyboje tai viena

tiksliausių ir dažniausiai baigtinių operacijų. Dauguma staklių gaminamos daugiavelenės ir vienu

metu gali gręžti detales iš keletos pusių. 100–200 darbinių velenų turinčias stakles suderinti

sugaištama pakankamai daug laiko. Siekiant sumažinti laiko sąnaudas – diegiamas automatizuotas

derinimas o CNC valdymo blokai kontroliuoja gręžimo reduktorių padėtį ir pateikia informaciją,

kuriame laikiklyje turėtų būt montuojamas grąžtas.



Atlikus kontrolinį detalių gręžimą, kokybės matavimo stende patikrinamos paklaidos.

Viršijus leistinas normas, staklių darbiniai agregatai koreguojami iš valdymo pulto. Operacijų

koncentracijos pasekmėje susikūrė apdirbimo centrai. Per paskutinį dešimtmetį jie sparčiai diegiami

baldų, kėdžių, langų, durų, laiptų bei specialių gaminių gamyboje. Tikslūs, kompaktiški,

universalūs, galintys atlikti daug įvairiausių operacijų – tai pagrindiniai kriterijai, apibūdinantys

šiuos įrenginius. Pilnai sukomplektuotas centras, dirbdamas X, Y ir Z ašių koordinačių sistemoje

gali atlikti šias technologines operacijas: pjauti tiesia ir kreiva trajektorija, frezuoti tiesius arba

fasoninius paviršius tiesia arba kreiva trajektorija, formuoti įvairios formos ir sudėtingumo dyginius

sujungimus bei lizdus, gręžti, skobti, skusti, šlifuoti juosta, ritinėliu ar šepečiu, tepti arba purkšti

klijus bei apdailinti kraštus. Naudojama programinė įranga suderinama su įvairiais grafiniais

paketais. Darbo brėžiniai lengvai konvertuojami į mašininę kalbą. Vienintelis trūkumas – nedidelis

našumas. Tačiau jau sutinkama daug centrų su dviem ir daugiau darbo stalų. Todėl auga ir našumas.

Šlifavimo staklių raida gana panaši kaip ir daugelio kitų. Operacijų koncentracija – kai vienu

praėjimu atliekamas skersinis ir išilginis šlifavimai bei dulkių valymas šepečiais ar suspaustu oru.

Šlifuojant sudėtingos formos paviršius, naudojami segmentiniai savaime prisitaikantys prispaudėjai.

Taip kai kuriais atvejais pakeičiamos šepetinės šlifavimo staklės. Gerinant juostos darbingumą,

naudojami osciliacijos mechanizmai bei juostos valymas suspaustu oru.

Kalbant apie tolimesnes staklių raidos perspektyvas, galima teigti, kad daugelis

vienaoperacinių staklių bus sujungtos į linijas. Siekiant sumažinti laiko sąnaudas visi įrengimai

turės automatizuotą ar bent mechanizuotą derinimą darbo režime, telemetrines ir savikontrolės

sistemas. Valdymas bus skaitmeninis, susietas su centriniu įmonės kompiuteriu. Pagrindiniai

technologiniai įrengimai turės apskaitos įtaisus, kurie ryšio kanalais perduos informaciją

technologams, sandėlininkams, apskaitininkams bei remontininkams. Staklininkai palaipsniui taps

operatoriais, valdančiais ir prižiūrinčiais technologinius procesus.

Šiuolaikinis apvaliųjų rąstų tiekimo ir perdirbimo modernioje lentpjūvėje procesas

pateiktas 5 paveiksle. Kiekvienai parodyto technologinio srauto operacijai reikalinga unikali įranga,

kuri, nors ir gaminama nedidelėmis serijomis, tačiau paprastai specialiai užsakoma ir pritaikoma

konkrečioms stambioms įmonėms, statomoms įvairiose šalyse. Kaip minėta, tai itin sudėtinga ir

brangi įranga, todėl modernių lentpjūvių investicinės sąnaudos didelės, ir Europoje naujų įmonių

atsiranda vos viena kita per metus.



5 pav. Rąstų apdirbimo modernioje lentpjūvėje seka (Metsateollisuus, 2005)

Modernios lentpjūvės teritorijos schema su pagrindiniais gamybos cechais ir barais

pateikta 6 paveiksle. Išrūšiuoti pagal skersmenį ir kokybę rąstai po žievės lupimo tiekiami į

pjaustymo liniją. Išpjauti vienodo skerspjūvio sortimentai sukraunami su tarpikliais į džiovinimo

rietuves ir tiekiami į džiovyklas. Po džiovinimo jie rūšiuojami pagal kokybę ir tiekiami į obliavimo-

dygiavimo ar kitą barą, o paskui į galutinės produkcijos sandėlį. Perdirbimo atliekos: žievė,

pjuvenos, skiedros kaupiamos specialiose talpyklose, dalis blogesnės kokybės frakcijų deginamos

katilinėje džiovinimo ir kitų technologinių procesų energijoms reikmėms tenkinti bei cechams

šildyti.

6 pav. Modernios lentpjūvės teritorijos schema



1.2. INFORMACINĖ MEDŽIAGA

Nuo 2011 m. Lietuvos medienos sektoriuje įvyko nemažai pokyčių. Kūrėsi naujos įmonės,

kitos išnyko, tobulėjo gamyba, jos valdymas, produkcijos pardavimo ryšiai (žr. 7, 8, 9 pav; žr. 8, 9,

10 ir 11 lenteles).

7 pav. Medienos ir baldų pramonė – vienas didžiausių AP sektorių. pagal sukuriamą PV atsilieka tik nuo maisto ir chemijos pramonės (A.Izgorodin, Lietuvos pramonininkų konfederacijos EFD analitikas)

Informacijos šaltinis: A. Izgorodin. Medienos ir baldų pramonės vystymosi tendencijos. 2011-06-10/ http://www.upc.smm.lt/projektai/sistema/modelis/index.php?option=com_content&view=article&id=54%3A2011-06-10-apskritojo-stalo-diskusija-profesijos-mokytoj-ir-kolegij-dstytoj-technologini-kompetencij-tobulinimas-medienos-

pramons-sektorius&catid=9%3Aprojekto-renginiai&Itemid=4&lang=lt

8 pav. Medienos sektoriaus įtaka Baltijos regione



Informacijos šaltinis: A.Izgorodin. Medienos ir baldų pramonės vystymosi tendencijos. 2011-06-10/

http://www.upc.smm.lt/projektai/sistema/modelis/index.php?option=com_content&view=article&id=54%3A2011-06-

10-apskritojo-stalo-diskusija-profesijos-mokytoj-ir-kolegij-dstytoj-technologini-kompetencij-tobulinimas-medienos-

pramons-sektorius&catid=9%3Aprojekto-renginiai&Itemid=4&lang=lt

Visose Baltijos valstybėse medienos ir baldų pramonės indėlis į AP yra žymiai didesnis nei ES

vidurkis. Baltijos šalys yra lyderės pagal medienos ir baldų pramonės indėlį į BVP šis sektorius

Baltijos regionui yra svarbus. Medienos sektoriaus įtaka Baltijos regionui yra kur kas didesnė nei

vidutiniškai ES.

9 pav. Medienos ir kamštienos sektoriaus

Informacijos šaltinis: A.Izgorodin. Medienos ir baldų pramonės vystymosi tendencijos. 2011-06-10/ produkcija.http://www.upc.smm.lt/projektai/sistema/modelis/index.php?option=com_content&view=article&id=54%3A2011-06-10-apskritojo-stalo-diskusija-profesijos-mokytoj-ir-kolegij-dstytoj-technologini-kompetencij-tobulinimas-

medienos-pramons-sektorius&catid=9%3Aprojekto-renginiai&Itemid=4&lang=lt



2 MOKYMO ELEMENTAS. PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO GAMYBOS/PASLAUGŲ PLĖTRA

2.1. DALIJAMOJI MEDŽIAGA

Pagal iškertamą tūrį ir toliau vyraus spygliuočiai (pušys ir eglės), tačiau iki 50 % didės

elitinių medienos gaminių ir baldų gamybai svarbių uosio, ažuolo ir juodalksnio medienos rūšių

tiekimas iš Lietuvos miškų. Šios prognozės leidžia patikimiau planuoti investicijas į naujas įmones

ar esamų modernizavimą bei numatyti perspektyvių produktų rinkas ir optimalias gamybos

technologijas. Tai ypač svarbu, nes vien stambių lentpjūvių steigimas dar neužtikrina darnaus ir

efektyvaus turimų išteklių naudojimo (žr. 7 lentelę). 7 lentelėje matyti, kad per artimiausius

dešimtmečius iškertamų visų biologinių medienos rūšių rąstų tūris neviršys 9–10 mln. m3 per metus

(šiuo metu kertama 6–7 mln. m3). Taigi padarinių rąstų, tinkamų apdirbti lentpjūvėse ir pateikiamų

toliau naudoti medienos gaminių ir baldų pramonėje, metinis tūris neviršys 4–5 mln. m3 per metus.

Tai duotų apie 2–2,5 mln. m3 pjautinės medienos. Tokį tūrį galėtų pagaminti 10–15 modernių

lentpjūvių. Tačiau užsienio praktika rodo, kad stambioms įmonėms sunkiau lanksčiai reaguoti į

naujų, specifinių (nišinių) produktų rinkos poreikius. Dar sunkiau būtų konkuruoti su stambiais

dideliu darbo našumu pasižyminčiais užsienio konkurentais standartinių pjautinės medienos

produktų rinkose. Lietuvoje, įvairiais vertinimais, yra iki 500 pirminio medienos apdirbimo įmonių.

Daugelis jų technologiškai labai primityvios ir ilgainiui arba stambės, arba išnyks.

7 lentelė. Kirtimų prognozė Lietuvoje

Reikia įvertinti ir tai, kad smulkiųjų medinių pakavimo medžiagų gamintojų plėtros

perspektyva dar gana nebloga ir ateityje tokios įmonės galės laipsniškai persitvarkyti į didesnės

pridėtinės vertės produktų gamybą. Tai palankus veiksnys plėtojant ir modernizuojant ES remiamą



smulkių ir vidutinių įmonių verslą, teikiantis vilčių, kad galima panaudoti struktūrinių ir kitų fondų

lėšas technologinėms naujovėms diegti.

Pirminio medienos apdirbimo sektoriaus darbo jėgos paklausa ir pasiūla, remiantis naujais

gamybos organizavimo principais.

Medienos sektorius darbuotojų skaičiumi yra gausiausia apdirbamosios gamybos šaka.

Darbuotojų paklausa. Darbuotojų metinė kaita sektoriuje siekia apie 40 proc. Ją lemia šios

priežastys: darbo sąlygos (netinkami atlyginimai, darbo laikas ir vieta, darbo sezoniškumas),

asmeninės savybės (alkoholizmas, pravaikštos, darbo drausmės nesilaikymas) bei emigracija.

Didžiausia kaita yra nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbininkų grupėse, mažiausia – tarp

administravimo specialistų.

2012 m. laisvų darbo vietų pasiūla auga. Nors įtampos lygis (laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiau

santykis) medienos sektoriuje yra kiek mažesnis už analogišką rodiklį šalies mastu, tačiau kai kurios

darbo vietų grupės yra problemiškos. Pavyzdžiui, kvalifikuotų darbininkų grupėje didžiausia yra

staklininkų paklausa. Taip pat stokojama inžinerijos specialistų, ypač technologų ir konstruktorių

bei pardavimų ir rinkonkodaros specialistų, tarp kurių labiausiai trūksta tiekėjų.

Per kitus penkerius metus darbuotojų skaičius medienos sektoriuje didės. Tai apims visas darbo

vietų grupes. Naujai ateinančių darbuotojų metinis poreikis sudarys vidutiniškai apie 5,6 tūkst.

žmonių. Tarp jų didžiausią paklausą turės kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2012 m. paklausiausios pirminio medienos apdirbimo

sektoriaus profesijos yra:

- medienos apdirbimo staklininkas (Kauno, Marijampolės, Utenos, Tauragės regionuose);

- lentpjūvės operatorius (Kauno regione);

- medienos apdirbėjas (Kauno, Panevėžio regionuose);

- medkirtys, miško kirtėjas (Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Utenos regionuose)

- medienos apdirbimo staklių operatorius (Šiaulių regione)

- miško darbininkas (Šiaulių regione);

- stalius staklininkas (Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Alytaus regionuose);

- gamybinės linijos operatorius (Tauragės regione).

2012 metais darbo pasiūlymų daugėja. Pagal darbo biržos prognozes, darbdaviai pasiūlys apie 7600

laisvų darbo vietų. Bet tuo pačiu didės ir darbdavių reikalavimai darbo jėgos kompetencijai.



Medienos pramonės specialistams labiausiai trūksta bendrųjų ir asmeninių gebėjimų: kalbų

mokėjimo, gamybos organizavimo ir kokybės valdymo bei iniciatyvumo ir kt. Darbininkai stokoja

asmeninių ir specialiųjų gebėjimų, ypač iniciatyvumo, sąžiningumo ir darbo su naujomis

technologijomis. Taip pat aktualūs techniniai ir darbo saugos gebėjimai bei punktualumas.

Gebėjimų kaitą pagal darbo vietas medienos sektoriuje lemia klientų lūkesčiai, žaliavų ir

energetinių išteklių brangimas bei naujų technologijų ir darbo įrankių diegimas gamyboje. Įmonės

siekia didinti darbo našumą automatizuodamos gamybos procesą bei modernizuodamos darbo

metodus.

Kokybės valdymo pagrindų bei mokymosi ir mokymo gebėjimų reikės faktiškai visų darbo vietų

grupių atstovams. Kvalifikuotiems darbininkams yra aktualūs darbo su programinėmis staklėmis, jų

priežiūros ir programavimo gebėjimai. Inžinerijos specialistai turės atlikti daugiau techninių,

priežiūros ir valdymo funkcijų. Jiems prireiks kūrybiškumo, analitinių, darbo komandoje bei

technologijų ir technologinių procesų išmanymo gebėjimų. Pardavimų ir rinkodaros specialistams

būtini komunikabilumo ir derybiniai bei užsienio kalbų mokėjimo gebėjimai.

Darbuotojų pasiūla. Atotrūkis tarp darbininkų pasiūlos ir paklausos visuose ūkio sektoriuose gali

dar labiau padidėti ir sukelti rimtų problemų verslo plėtrai.

Medienos pramonėje darbuotojų paklausa viršija pasiūlą inžinerijos specialistų grupėje. Būtų idealu,

jei visi atitinkamų profesinio mokymo programų absolventai nueitų dirbti į medienos sektorių. Dėl

didelės darbuotojų metinės kaitos egzistuoja gana nemažas kvalifikacijos

tobulinimo/perkvalifikavimo poreikis.

INŽINERINIAI MEDIENOS PRODUKTAI

Mediena yra atsinaujinanti žaliava, tačiau ji turi būti naudojama taupiai ir tvariai. Vis

daugiau senų, vertingus gamtovaizdžius formuojančių miškų pasaulyje tampa rekreaciniai, ir juose

ribojamas ar draudžiamas medžių kirtimas. Kartu mažėjant brandžių medynų rotacijai (kirtimo

amžiui) mažėja stambių geros kokybės medžių pasiūla. Taip atsiranda erdvė vadinamųjų

inžinerinių medienos produktų gamybos plėtrai. Šiuolaikinės technologijos padeda įsisavinti

anksčiau mažiau vertintas ir smulkesnių medžių rūšis, paverčiant jas inžineriniais medienos

produktais (angl. engineered wood products – EWD). Tokie produktai patrauklūs architektams,

projektuotojams ir statybų rangovams, padeda jiems pasirinkti medieną kaip tinkamiausią

statybinę medžiagą. IMP kartu su masyvia ir modifikuota mediena, popieriaus produkcija padeda

kurti medienos naudojimo kultūrą. Tvari gyvensena reiškia, kad pirmiausia reikia rinktis ir vartoti

atsinaujinančius išteklius. Aplinkosaugos prasme mediena yra išskirtinė medžiaga, palyginti su

plastikais, cementu ar plienu. Pastarosioms medžiagoms pagaminti reikia daug energijos, susidaro



daug atliekų ir teršalų. Kaip ir masyvioji mediena, IMP yra pranašesni už kitus statybinius

produktus bendruoju energijos ekvivalentu ir anglies dioksido ar kitų teršalų išlakomis juos

gaminant. Statybinės paskirties inžineriniai medienos produktai taikomi apkrovas laikantiems

elementams arba yra skirti statinių vidaus ar išorės detalėms, dažniausiai skydų ar tašų formos. Tai

iš tarpusavyje patikimai sujungtų nedidelio skerspjūvio ruošinių suformuoti gaminiai, leidžiantys

subalansuoti miško išteklius ir reikiamos darbogebos bei reikiamų matmenų statybos produktų

gamybą, kartu kryptingai gerinant jų mechanines savybes. Masyvios medienos savybių gerinimas

klijuojant nėra naujas dalykas – tai daroma jau daugiau nei šimtmetį. Tokių gaminių pradininke

laikoma visiems įprasta klijuotinė fanera. Dabartinė klijuotinė sluoksninė mediena (angl. glulam)

pradžioje buvo surenkama vinimis. Santvarų sijos irgi buvo sutvirtinamos vinimis, kol pasirodė

metalinės plokštelinės metalo jungtys – tvirtikliai. Mažėjant didelių skersmenų ir gerų mechaninių

savybių rūšių rąstų pasiūlai, teko ieškoti būdų, kaip pakeisti ar pagerinti tradicinius statybinius

gaminius. Pirmieji IMP buvo projektuojami siekiant pakeisti įprastus medienos gaminius – vietoj

lentinių apkalų ar storlenčių atsirado skydai ir plokštės, didelio skerspjūvio sortimentus pakeitė

klijuotinės sijos.

Statybinės paskirties IMP skirstomi į keturias pagrindines grupes: statybinius medienos

skydus, klijuotą sluoksniuotąją medieną, konstrukcinius medienos kompozitus (angl. structural

composite lumber) ir dvitėjes sijas (žr. 10 pav.).

10 pav. Dvitėjių sijų raida (APA)

Pagrindiniai statybiniai medienos skydai yra klijuotinė fanera ir orientuotųjų skiedrų

plokštės (OSB). Abu produktai gaminami klijuojant lukšto medieną, todėl gaunamas gana stiprus,

standus ir stabilus skydas. Skiriasi sluoksnių tipas ir kompozicija. Gali būti naudojami kaip

lakštinė apkala grindų, lubų, pastogių ir kitose konstrukcijose. Puikiai tinka dvitėjių sijų standumo

briaunoms.

Klijuota sluoksniuotoji mediena yra vienas iš universaliausių IMP. Gaminami tiesūs ar

lenkti elementai gyvenamųjų namų, tiltų, pramonės ar kitų stambių objektų statybai. Tai sąramos



(trumpainiai), perdangų sijos, gegnės, grebėstai, nuožulnios sistemos ar arkos, skliautai ir kiti

medienos produktai.

11 pav. Statybiniai medienos skydai: a – klijuotinė fanera; b – OSB.

Šiuolaikinio tipinio karkasinio individualaus namo konstrukcijoje vyrauja statybiniai

elementai iš inžinerinių medienos produktų (žr. 12 pav.).

12 pav. Karkasinio namo konstrukcija ir naudojami statybiniai elementai (Temperate Forest Foundation, 2001)

Rąstiniai namai gaminami iš natūralių arba klijuotinių rąstų ar tašų. Dauguma kitų vidaus ir

išorės apkrovas laikančių konstrukcijų, pertvarų ar perdangų paprastai yra gaminamos iš pjautinės

medienos ar IMP. Šiuo požiūriu rąstiniai namai atitinka karkasinių pastatų ar statinių panašios

paskirties sistemas, kuriose taikytinos tiek masyvios medienos, tiek IMP konstrukcijos (žr. 13

pav.).

Toliau aptarsime pagrindinius inžinerinius medienos produktus, jų savybes, pranašumus,

taikymą medinėse konstrukcijose ir sistemose. Dvitėjės sijos plačiai naudojamos gyvenamųjų ir

komercinių statinių konstrukcijose, keičiant masyvios medienos sijas grindų perdangose, kurios

turi būti ypač patikimos ir stabilios (žr. 14 pav.). Konstrukciniai medienos kompozitai naudojami

sąramoms, perdangų sijoms, statramsčiams, kraigų elementams, laiptams, pastolių perėjoms arba

kaip dvitėjių sijų standumo briaunos. Medienos drožlių plokštės (MDP) naudojamos baldų,

įmontuojamų spintų, juodgrindžių, apklotų ir kitose sistemose.



13 pav. Rąstinio namo konstrukcija: 1 - pamatas, 2 - apatinis rąstas, 3 - juodgrindės, 4 - grindų gulekšniai, 5 - grindų šiluminė izoliacija, 6 - grindų danga, 7 - terasos ir balkono grindų danga, 8 - išoriniai laiptai, 9 - vidaus laiptai, 10 - langų ir durų staktų apkala, 11 - turėklai, 12 - išorinės durys, 13 - vidinės durys, 14 - langai, 15 –

paprastas langas, 16 - kolona, 17 - gegnės, 18 - grindų perdanga, 19 - gegnių grebėstai, 20 - stogo danga (Strojekologija, 2009)

Vidutinio tankio plaušo plokštės keičia masyvią medieną vidaus apdailoje. MDF kokybiškai,

tiksliai apdirbamos ir gerai apdailinamos, todėl tinka baldų, durų, fasoninių apdailos elementų,

įmontuojamų virtuvės įrenginių, muzikinių ar panašių prietaisų korpusams.

14 pav. Surenkamosios dvitėjės sijos

Konstrukciniai medienos kompozitai tiesiogiai keičia pjautinę medieną. Medienos

lukštas ar skiedros orientuojami išilgai pluošto, suklijuojant vandeniui atspariais klijais į stambius

skydus ar trinkas. Šie supjaustomi į reikiamų matmenų gaminius (sortimentus), kurie apkrovų

laikymo charakteristikomis (ypač apkraunant plokštumoje ar krašte) gerokai pranoksta (du ar

daugiau kartų) masyviąją medieną (du ar daugiau kartų). Tvirta, patikima ir homogeniška

medžiaga nepersimeta ir netrūkinėja.

Kitas svarbus aspektas – klijavimo ir faneravimo procesas leidžia gaminti norimų matmenų

gaminius.

Anksčiau tam reikėdavo tvirtų medienos rūšių ir didelių skersmenų rąstų. Dabar pakanka

smulkios ir įvairių rūšių apvalios medienos. Taip užtikrinama vertingų miško išteklių tvari plėtra.



Apie 50 % medienos lukšto sluoksnainių sunaudojama dvitėjių sijų jungių gamyboje, likusi dalis

eina sąramoms, trumpainiams ir kt.

Šios grupės IMP skirstomi į medienos lukšto sluoksnainius (LVL), lygiagrečių

skiedrų sortimentus (PSL, kitaip – parallelam) ir orientuotų skiedrų sortimentus (OSL). Kaip ir

statybiniai skydai, šie produktai skiriasi atskirų sluoksnių kompozicija (žr. 14 pav.).

Sluoksninė lukštų mediena LVL gaminama iš plonų lukštų, klijuojant išilgai pluošto

ilgesniąja formuojamos plokštės ar trinkos kryptimi. Tai visų pirma statybinės paskirties apkrovas

laikantys IMP. Naudojami sąramų ir sijų, gegnių, kraigų sistemų ir elementų, taip pat dvitėjių sijų

jungių ar briaunų gamyboje. Lygiagrečiųjų skiedrų medieną (PSL) sudaro lygiagrečiai

susluoksniuotos ir suformuotos iki reikiamo skerspjūvio skiedros. Kaip ir LVL, ji taikoma

sąramoms ir sijoms, puikiai tinka apkrovas laikančioms kolonoms.

15 pav. Medienos lukšto sluoksnainiai (a); orientuotųjų skiedrų plokštės (b)

Orientuotųjų skiedrų (OSL), kaip ir lygiagrečiųjų skiedrų (PSL), sortimentai gaminami iš

skiedrų, išsiskiriančių ypač dideliu ilgio ir storio santykiu (žr. 14 pav.). Padengus klijais, skiedros

orientuojamos, formuojant didelį skydinį paklotą ar trinką, ir presuojami. Naudojami

statramsčiams, kolonoms ir panašiems gaminiams.

16 pav. Lygiagrečiųjų skiedrų (a) ir orientuotų skiedrų sortimentai (b)

Klijuota sluoksniuotoji mediena – tai inžinerinis, pageidautina – nustatyto stiprio

produktas šonais suklijuotų iki 50 mm storio lentų sluoksnių (žr. 16 pav.). Šie sluoksniai gali būti

jungiami pagal reikiamą ilgį dantytuoju dygiu, suformuojant vadinamąsias lameles. Šios toliau

išilgai suklijuojamos plokštumomis (kartais ir pločiu) ir suformuojamas galutinis produktas – sija.

Taip iš gana nestambių medžių pagaminamos didelio skerspjūvio sijos.



JAV ir Kanadoje gaminama apie 11,3 mln. kubinių metrų sluoksniuotų klijuotinių sijų. Apie

52 % jų sunaudojama naujų gyvenamųjų namų statyboje ar senųjų rekonstrukcijai.

17 pav. Klijuota sluoksniuotoji mediena (a); dvitėjės sijos su LVL jungėmis ir HDF (A), OSB (B) ir klijuotinės

faneros (C) standumo briaunomis (b)

Dvitėjės sijos. Tai lenkiamąsias apkrovas laikantys statybiniai IMP, suprojektuoti dideliems

tarpatramiams. Tokia sija maksimalius tempimo ir gniuždymo įtempius priima apatinėmis ir

viršutinėmis jungėmis, o vidurinė dalis gali būti ne tokia atspari ir ten reikia mažiau medžiagos.

Šitaip sumažinama masė ir taupoma žaliava. Tokioms sijoms reikia 50 % mažiau medienos, jos

plačiausiai taikomos grindų ir lubų ar stogų konstrukcijose.

Kadangi maksimalūs įtempiai koncentruojasi viršutinėse ir apatinėse jungėse, jiems sujungti

pakanka plonos tvirtos standumo briaunos. Tokia konfigūracija užtikrina puikias lenkiamojo

standžio ir stiprio charakteristikas. Jungės daugiausia daromos iš pjautinės medienos ar LVL, o

standumo briaunos – iš OSB ar klijuotinės faneros. Dvitėjės sijos gaminamos iki 18–20 m ilgio, o

masyvios medienos sijos tokių tarpatramių nedengia. Kadangi sijos labai lengvos, statybvietėje

nereikia sunkių kėlimo mechanizmų. Dėl didelių pranašumų palyginti su panašios paskirties

produktais, dvitėjės sijos yra gerai vertinamos ir projektuotojų, ir konstruktorių. JAV ir Kanadoje

gaminama beveik 300 mln. kilometrų sijų per metus, ir yra gera tolesnio augimo perspektyva.

Taigi, apžvelgėme masyvios (ir modifikuotos medienos) inžinerinius medienos produktus:

- vizualiai ir ypač mašininio rūšiavimo pagal stiprumą statybinę medieną;

- dantytuoju dygiu sujungtus sortimentus;

- sluoksniuotąją klijuotinę medieną (glulam);

- metalinėmis jungtimis surinktas sijas;

- dvitėjes sijas (I-joist);

- kaitintąją medieną (thermowood);

- branduolinę medieną (heartwood).



Kita IMP gaminių grupė priskiriama skydiniams kompozitams:

- klijuotinė fanera;

- medienos lukšto sluoksnainiai (LVL – laminated veneer lumber);

- orientuotų skiedrų plokštės (OSB – oriented strand board);

- lygiagrečių skiedrų mediena (PSL – parallel strand lumber);

- orientuotų skiedrų mediena (OSL – oriented strand lumber).

Dekoratyviniai medienos produktai. Kita iš spygliuočių ar lapuočių pagamintų medienos

produktų grupė dažnai priskiriama dekoratyviniams gaminiams (angl. appearance products).

Paprastai jiems reikalinga geresnės kokybės mediena. Tai antiseptikais apdoroti išorės

konstrukcijų, apkalų, eksterjero baldų ruošiniai ar dekoratyviniai (baldiniai) skydai, langų, durų,

laiptų, baldų komponentai, įvairi grindų danga. Šiuo metu lentpjūvėse taikomos specializuotos

technologijos gaminant aukštos kokybės pjautinius ruošinius, tinkamus galutinės paskirties

produkcijai. Išskirtinis tokių lentpjūvių bruožas – ypač sudėtingi automatizuoti, optimizuojantys

pjaustymo mechanizmai ir medienos išorines bei vidines ydas nustatančius skaitlius (skenerius)

turinčios sistemos.

Šiuolaikinis mokslas medienos apdirbimo srityje žada revoliuciją. Nanotechnologijos

medieną padarys kur kas patvaresnę ir atsparesnę. Medienos privalumai – natūralumas,

ekologiškumas, estetika, šiluminė varža nenukentės. Kai kurias teigiamas medienos savybes galima

ir sustiprinti. Iš medienos ląstelės galima pašalinti medžiagas, kurios reikalingos kenksmingiems

grybams augti. Pašalinus tai, ko nereikia, medienos poras ir net ląsteles galima užpildyti

kietinančiomis ar kitokiomis reikalingomis medžiagomis, mediena įgaus naujų savybių.

Nanotechnologijos eksperimentų kol kas imasi užsienio mokslininkai. Lietuviai medienos

technologai, konstruktoriai, dizaineriai, gamintojai turėtų įvertinti ateities galimybes ir tam ruoštis.

Naujomis technologijomis apdirbta mediena tarnaus tol, kol pabos, o ne bus keičiama dėl

susidėvėjimo. Tad prikibti prie rąstinio ar medinėmis dailylentėmis apkalto karkasinio namo, kad

šis nėra ilgaamžis statinys, niekas nebegalės.

Apibendrinamieji lentpjūvių sektorių ir didelės pridėtinės vertės medienos produktų

gamybos plėtojimo aspektai:

1. Stambių pjaustytinųjų rąstų trūksta ir, matyt, ir toliau trūks daugelyje šalių, įskaitant JAV ir

Kanadą. Šių šalių pjautinės medienos, ypač statybinės paskirties, gamybos plėtros strategijos

rengiamos, numatant lentpjūvėse taikyti specializuotas smulkių rąstų perdirbimo technologijas,



kurios leidžia gauti gana gerą išeigą ir kokybę. Tačiau mažų matmenų pjautinės medienos negalima

tiesiogiai naudoti statybinėse konstrukcijose. Stipresni apkrovas laikantys elementai gaunami

gaminant konstrukcinius medienos produktus. Atsiranda galimybės šalia jau žinomos sluoksniuotos

klijuotinės medienos, gaminti medienos sluoksninius (laminated veneer limber – LVL). Kartu su

Lietuvoje numatoma įdiegti orientuotųjų skiedrelių plokščių (oriented strand boards – OSB) arba

klijuotinės faneros gamybą. Tai leistų gaminti puikius statybinius elementus – dvitėjes sijas, kur

LVL yra sijos jungės, OSB arba klijuotinė fanera – standumo briauna. Tokios sijos iš esmės keičia

tradicines perdangų sijas ir yra naudojamos kaip santvarų tipo sijos bei kaip gulekšniai, gegnės ir

pan.). Dėl homogeniškumo ir stabilių savybių LVL gali būti gaminami iš mažesnio stiprumo

medienos veislių, todėl prasiplėstų tradicinė žaliavų bazė (visus šiuos produktus aptarsime kituose

šios knygos skyriuose).

2. Pjautinė mediena turi būti džiovinama ar supjauta pagal vartotojui reikalingus matmenis – tai

objektyviai būtina, kad lentpjūvė būtų konkurencinga. Didesnę pridėtinę vertę galima gauti

rūšiuojant pjautinę medieną pagal išvaizdą ir ypač į stiprumo klases: statybinei paskirčiai,

klijuotinėms sijoms ir kt. Būtina plėsti vizualinio rūšiavimo apimtis ir diegti šiuo metu plintančias

įvairių tipų mašininio rūšiavimo pagal stiprumą sistemas.

3. KTU atlikti Lietuvos pirminio apdirbimo pramonėje perdirbamų pjaustytinųjų rąstų skirstinių

pagal skersmenis tyrimai parodė, kad 26 cm skersmens ir stambesni rąstai neviršija 25–28 % bendro

į lentpjūves tiekiamo tūrio. Dalį tokių geros kokybės rąstų derėtų atskirti elitinės produkcijos (rankų

darbo rąstinių namų ir pan.) gamybai.

4. Kokybiškos apvaliosios medienos stoką gerai kompensuoja medienos dygiavimo ir durstymo

ilgio ir pločio atžvilgiu sistemos. Tokia mediena tinka skydų, langų blokų ar analogiškos

konstrukcijos įvairios paskirties statybinių statramsčių ir pan. gamybai. Turi būti skatinama kuo

plačiau taikyti šį žaliavas tausojantį ir jų asortimentą plečiantį metodą.

5. Galimų gaminti didelės pridėtinės vertės medienos produktų spektras Lietuvoje galėtų būti

gerokai platesnis už čia pateiktus pavyzdžius. Tai ir lygiagrečiųjų skiedrų sortimentai (angl. paralel

strand lumber – PSL), užsienio rinkose pradedantys įsitvirtinti kaitintos (angl. thermowood) ar

branduolio medienos (angl. heartwood) tipo gaminiai, turintys specifinių savybių.

6. Surenkamųjų namų konstrukcinių elementų bei sodo statinių ir baldų gamybos plėtra turi būti

siejama su tokių produktų ekologiškų apsaugos ir ilgalaikiškumo užtikrinimo technologijų diegimu.



7. Šalutiniai medienos perdirbimo produktai jau ir Lietuvos pramonėje naudojami ne tik MDP ir

MDF plokščių gamyboje ar kaip pirminis kuras, bet ir yra perdirbami į kaloringesnį kurą – granules

ir briketus. Tai taip pat yra pridėtinės vertės šaltinis ir plėtotina sritis.

8. Kad būtų galima konkuruoti tarptautinėse rinkose, visų be išimties medienos produktų gamybos

įmonėse būtina įdiegti aukšto lygio kokybės valdymo sistemas, plėtoti jau vykstantį produkcijos

kokybės sertifikavimo procesą. Tai ypač palies statybinės paskirties medienos produktus

gaminančias įmones.



2.2. INFORMACINĖ MEDŽIAGA

Pirminio medienos apdirbimo gaminių rinkos plėtros tendencijos 2008-2011 metais

(8, 9, 10 ir 11 lentelės).

8 lentelė. Lietuvos medienos eksporto prekės, mln. Lt

2008 2009 2010 2011

Baldai ir jų komponentai 2382,9 2233,4 2664,1 3299,4

Popieriaus produkcija 539,1 499,7 787,0 986,0

Stalių gaminiai ir parketas 410,4 370,0 511,9 613,8

Apvalioji mediena 373,7 158,7 323,4 513,6

Pjautinė mediena 315,0 241,0 357,8 401,3

Mediniai surenkami statiniai 262,9 171,0 211,2 263,1

Medinės dėžės ir padėklai 226,0 136,8 201,9 257,5

Medienos plokštes ir fanera 208,8 136,7 188,5 204,6

Medienos granulės 0,0 111,2 102,0 105,0

Kita med. produkcija 195,2 170,6 179,5 226,2

4917,0 4229,1 5527,3 6870,5

9 lentelė. Apvaliosios padarinės medienos eksportas

2007 2008 2009 2010 2011

Kiekis, tūkst. .m� 1748,6 1246,5 729,7 1381,3 1913,3

Vertė, mln. Lt 375,0 244,1 98,9 238,0 398,8

Vidut. vieneto kaina Lt 214,5 195,8 135,5 172,3 204,4

10 lentelė. Apvaliosios padarinės medienos pirkėjai, tūkst. m�

Šalys 2010

1ketv.

2010

2kev.

2010

3ketv.

2010

4ketv.

2011

1ketv.

2011

2ketv.

2011

3ketv.

2011

4ketv

Lenkija 72,4 69,7 84,2 118,6 167,8 178,4 165,8 113,9

Švedija 88,8 151,5 143,2 140,2 178,6 158,8 112,3 107,2

Latvija 53,1 51,7 47,6 56,2 56,9 72,2 52,9 57,6

Kinija 0,1 0,0 0,5 1,9 14,8 59,2 78,1 41,1

Suomija 4,0 17,8 17,4 11,5 10,3 35,7 16,6 25,6

Vokietija 58,0 56,9 32,9 52,1 42,9 41,2 23,7 19,0



Kitos šalys 15,0 8,5 3,2 23,7 19,7 24,7 10,6 27,6

291,0 356,1 330,0 404,2 491,0 570,2, 460,0 392,0

11 lentelė. Didžiausi medienos prekių eksportuotojai, mln. Lt

2009 2010 2011

1. „Vilniaus baldai“ 148,5 194,1 232,4

2. „Boen Lietuva“ 139,0 176,4 218,5

3. „Freda“ 100,5 138,3 194,4

4. „Klaipėdos baldai“ 166,7 138,1 185,2

5. „Klaipėdos mediena“ 137,9 162,2 175,8

6. „Grigiškės“ 59,1 75,8 100,7

7. „Šilutės baldai“ 67,0 79,5 87,5

8. „Sakuona“ 45,6 67,2 76,3

9. „Likmerė“ 20,8 26,5 38,0

10. „Jūrės medis“ 27,6 25,2 31,4

10 įmonių suma 912,7 1083,3 1340,2

Eksportas iš viso 4229,1 5527,3 6870,5

10 įmonių dalis % 21,6 19,6 19,6

Informacijos šaltinis: prof. dr. Antanas Morkevičius. Lietuvos medienos sektoriaus apžvalga 2011m. (I dalis-Gamyba) http://www.forest.lt

Informacija apie pirminio medienos apdirbimo sektoriaus darbo jėgos paklausą ir

pasiūlą tinklalapyje:

http://www.ldb.lt/INFORMACIJA/DARBORINKA/Puslapiai/metine_prognoze.aspx



3 MOKYMO ELEMENTAS. ĮGYTŲ ŽINIŲ PRITAIKYMAS PROFESINIO

RENGIMO PROCESE

Projektas

„Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“

Mokytojo projekto formos aprašas

Mokytojo vardas, pavardė

Atstovaujama profesinio mokymo įstaiga

PROJEKTAS

Pirminio medienos apdirbimo technologinių naujovių bei gamybos / paslaugų plėtros tendencijų pritaikymas profesinio

rengimo procese

_____________ (data)

Šiauliai



Turinys

1. Pirminio medienos apdirbimo technologinių naujovių bei gamybos ir / ar paslaugų plėtros tendencijos.

2. Profesinio rengimo ir šiuolaikinės pirminio medienos apdirbimo pramonės sąsajos.

3. Pirminio medienos apdirbimo technologinių naujovių bei gamybos/paslaugų plėtros tendencijų pritaikymo veiklų aprašymas, pagrindimas ir numatomi rezultatai.

4. Rizikos. 5. Išvada / pasiūlymas

1. Pirminio medienos apdirbimo technologinių naujovių bei gamybos ir / ar paslaugų plėtros

tendencijos. Išvardinkite ir aprašykite, Jūsų manymu, svarbiausias technologinių naujovių, gamybos plėtros tendencijas šiuolaikinėje pirminio medienos apdirbimo pramonėje (pvz., didėjantis žaliavų naudojimo efektyvumas, mažėjančios apdirbimo energijos sąnaudos, didėjanti pirminio medienos apdirbimo įvairovė ir pan.).

2. Profesinio rengimo ir šiuolaikinės pirminio medienos apdirbimo pramonės sąsajos. Atlikite profesinio rengimo programų turinio ir pirminio medienos apdirbimo inovacijų, technologinių naujovių, plėtros tendencijų tarpusavio sąsajų analizę. Identifikuokite profesinio rengimo programų turinio tobulinimo sritis, galimybes.

3. Pirminio medienos apdirbimo technologinių naujovių bei gamybos/paslaugų plėtros tendencijų pritaikymo veiklų aprašymas, pagrindimas ir numatomi rezultatai.

Detalizuokite pagrindines veiklas, pagrįskite šių veiklų būtinumą. Nurodykite veiklų etapus, kiekvieno etapo metu numatomus atlikti darbus. Nurodykite išankstines sąlygas, reikalingas, kad pritaikymo procesas galėtų būti pradėtas (pvz., patvirtinti planai, parengti techniniai projektai ir kt.)

Veikla Veiklos aprašymas Veiklos trukmė Laukiamas rezultatas (kiekybinis / kokybinis rodiklis)

1. 2. 3. ...



1. Rizikos. Įvertinkite rizikas (pvz., socialines, institucines ir pan.) ir rizikų mažinimo priemones

Rizika Rizikos mažinimo priemonės 1. 2.

2. Išvada / pasiūlymas

______________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė) Mokytojo projekto formos aprašą parengė: Edita Grigaliauskienė Profesinio mokymo ir švietimo skyriaus vadovė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai Aida Adeikienė Direktorė Nacionalinė regionų plėtros agentūra



MODULIS S.1.1. MEDIENOS PARUOŠIMAS PIRMINIAM APDIRBIMUI

1 MOKYMO ELEMENTAS. MEDIENOS PARUOŠIMO PIRMINIAM APDIRBIMUI ORGANIZAVIMAS

1.1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA

I. BENDROJI DALIS

1. Dariaus Beconio įmonės operatoriumi gali dirbti asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

turintis atitinkamą profesinį pasiruošimą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su numatomų naudoti

staklių konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus

instruktavimo registravimo žurnaluose).

2. Periodiškai operatorius instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvylika

mėnesių.

3. Operatorius papildomai turi būti instruktuojamas:

3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo

sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;

3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt );

3.3. pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti nelaimingas

atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas

3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka

atliekamam darbui:

3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.

4. Darbuotojo darbo ir poilsio režimas:

4.1. darbo laikas negali būti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savaitę;

4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pailsėti;

4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą

darbo laiką dirbančius darbuotojus.

5. Darbuotojas, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu. turi nedelsdamas kreiptis į

artimiausią gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą

arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir

pranešti tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir

įrenginių būklę, kol bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo



nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti

daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus aktu.

6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys

ar tiesioginis darbų vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų pažeidimus, apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir

sveikatai Šiais atvejais, kai:

6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;

6.2. sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;

6.3. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

6.4. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas

asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

6.5. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei.

7. Operatorius apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos specialistą bei darbuotojų atstovą, Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą,

darbuotojas, kurio saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar

patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti nuobaudų.

8. Apie atsisakymo dirbti priežastis darbuotojas turi nedelsdamas raštiškai pranešti

tiesioginiam vadovui.

9. Jeigu jo motyvai pagrįsti, darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią

atsakomybe.

10. Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu.

11. Asmens higienos reikalavimai.

11.1. darbo vietoje nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;

11.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;

11.3. po darbo ir prieš pertraukas švariai nusiplauti su muilu rankas;

11.4. pakilus darbuotojo kūno temperatūrai, pajutus ūmius ligų požymius ar kitaip

sunegalavus, pranešti tiesioginiam vadovui ir kreiptis į gydymo įstaigą.

12. Operatorius privalo:

12.1. vykdyti Dariaus Beconio įmonės darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;

12.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;

12.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra instruktuotas;

12.4. laikytis įrenginio eksploatavimo instrukcijos, dirbti tik su tvarkingais įrenginiais;

12.5. darbo vieta turi būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai bei įrenginiai turi būti

tvarkingi, laikomi jiems skirtoje vietoje.

13. Gaisrinės saugos reikalavimai:



13.1. vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;

13.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vielose,

kuriose yra nedegus indas dėti nuorūkoms;

13.3. žinoti kur yra ir išmanyti pirmines gaisro gesinimo priemones, jų veikimo principus,

panaudojimo galimybes, savo veiksmus kilus gaisrui.

14. Operatoriui draudžiama;

14.1. eksploatuoti išardytas, nebaigtas remontuoti stakles;

14.2. patikti be priežiūros veikiančias stakles;

14.3. patalpoms šildyti naudoti savos gamybos įrenginius;

14.4. ateiti į darbą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių medžiagų, darbo

metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas;

14.5. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,

naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.

15. Darbuotojas privalo žinoti aptarnaujamų staklių mechanizmų, jų dalių, mazgų,

valdymo įtaisų, aptvarų ir apsauginių įtaisų įrengimą bei paskirtį, mokėti nustatyti mechanizmų ir jų

dalių gedimus.

16. Detalių įtvirtinimo įrenginiai turi būti patikimi.

17. Staklės turi būti gerai pritvirtintos prie pamato.

18. Dirbantis staklėmis turi žinoti:

18.1. gamybinių patalpų bei darbo vietos planą;

18.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.

19. Darbuotojas turi teisę:

19.1. reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą;

19.2. žinoti apie sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius darbo vietoje;

19.3. atsisakyti dirbti, kai iškyla pavojus sveikatai ar gyvybei.

20. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo

pobūdžio ir pasekmių.

II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSMAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO

21. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės

nuo jų poveikio:

21.1. elektros srovės poveikis – galimos traumos, širdies darbo sutrikimas, net mirtis.

Neliesti plikomis rankomis neizoliuotų srovinių elektros įrangos dalių, pačiam neremontuoti

elektrinių įrenginių, staklių. įrankių, kirtiklių, jungiklių, kištukinių lizdų, nekeisti saugiklių;



21.2. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos staklių, mechanizmų ir įrengimų dalys

– galimos traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,

kurių negalima uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis

rankovėmis, nenešioti raiščių, grandinėlių*;

21.3. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui (bendras

triukšmo lygis neturi viršyti 80 d B A). Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti iš

triukšmingos zonos, išjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines

ausines, ausų kištukus (anti fonus);

21.4. įrengimų ir įrankių eksploatavimo taisyklių nesilaikymas – galimos traumos. Nuolat

tikrinti įrankių ir staklių. įrengimų techninę būklę, tvarkingumą; nedirbti su netvarkingais įrankiais

ir įrengimais, staklėmis: juos naudoti pagal paskirtį ir prisilaikant jų eksploatavimo taisyklių

reikalavimų;

21.5. tepalai, aušinimo skystis, metalo drožlės – neigiamas poveikis organizmui, galimos

alerginės ir profesinės ligos;

21.6. gaisro ar sprogimo galimybė – galimos traumos, nudegimai. Nelaikyti darbo vietoje

tepalų ir kitų degių bei sprogių medžiagų, tepaluotų skudurų;

21.7. krentantys daiktai – galimi galvos, galūnių sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas

darbo vietoje sudėti taip, kad jie negalėtų nukristi;

21.8. nepakankamas darbo vietos apšvietimas – didėja akių nuovargis, regos susilpnėjimas,

galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšviestumas yra mažesnis už reikalaujamą, būtina didinti

šviestuvų kiekį ar papildomai naudoti kilnojamus, ne didesnės kaip 50 V įtampos

šviestuvus;

21.9. paslydimas, pargriuvimas galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų

sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai

valomos;

21.10. fizinė perkrova – galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų

(ruošinių, dėžių, įrenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai

atlikti dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais.

22. Darbdavys, įvertinęs rizikos veiksnius ir vadovaudamasis nustatytomis normomis,

privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

23. Darbuotojui saugos priemonės išduodamos priklausomai nuo vykdomų darbų pobūdžio

ir darbo sąlygų.

24. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi;

24.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje,

nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;



24.2. atitikti ergonominius reikalavimus ir esamą darbuotojo sveikatos būklę;

24.3. tikti (būti atitinkamai priderinta) darbuotojui.

25. Asmeninė apsaugos priemonė yra darbdavio nuosavybė, todėl ją darbuotojas turi

gražinti išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė

nenumatyta pagal darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsauginė priemonė turi būti keičiama,

jeigu ji susidėvi.

26. Darbuotojas privalo:

26.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

26.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugos priemones;

26.3. laiku pranešti tiesioginiam vadovui apie jų nusidėvėjimą, užteršimą, netinkamumą

naudoti ir apie tai, kad baigiasi jų naudojimo terminas;

26.4. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė dėl

darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.

III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ

27. Darbuotojas turi gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka

ir saugiais darbo metodais.

28. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti

darbo avalynę, plaukus paslėpti po galvos apdangalu, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir

naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, be sagų darbo drabužiais. Darbo

drabužiai turi būti tvarkingi, gerai užsagstomi, bet nevaržantys judesių. Neturi būti palaidų,

nukabusių aprangos galų. kuriuos gali pagriebti ir įtraukti judantys mechanizmų mazgai.

29. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti

dirbti, įsitikinti, ar grindys sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai

patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas,

30. Susipažinti su gamyklos gamintojos pateiktais staklių eksploataciniais reikalavimais,

saugiais darbo metodais, staklių valdymo, avarinio stabdymo, programų nustatymo bei

signalizacijos įtaisais (mygtukais, svirtelėmis, rankenėlėmis, jų paskirtimi).

31. Prieš paleidžiant stakles pirmą kartą, o vėliau – kasdien prieš darbo pradžią, atliekama

išorine staklių, elektros įrenginių ir įžeminimų apžiūra: ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys

įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar laidai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių

pažeidimų. Patikrinti apsaugines aptvaras ir blokuotes. įjungimo ir išjungimo, valdymo įtaisus,

įsitikinti jų tvarkingumu.

32. Darbo vietos apžiūrėjimas:



32.1. darbo vieta ir pačios staklės turi būti tinkamai sutvarkytos, priėjimo prie staklių takai

turi būti laisvi;

32.2. darbo vietoje turi būti stelažas arba staliukas darbo prietaisams ir įrankiams

susidėti;

32.3. naudojant vietinio apšvietimo šviestuvus su kaitinimo lempomis, įtampa jose neturi

viršyti 50V. Leidžiama naudoti 110 ar 220 V įtampos šviestuvus, jeigu jų prijungimo laidai yra

tokiame aukštyje, kuriame neįmanoma laidų atsitiktinai paliesti.

33. Patikrinti staklių valdymo pultą, svirtis ir ar tvarkingi paleidimo įrenginiai, fiksatoriai,

staklių valdymo jungtukai, mygtukai, rankenos, kad staklės savaime neįsijungtų ar nesustotų darbo

metu.

34. Prieš darbo pradžią operatorius privalo patikrinti:

34.1. apdorojamos detalės prispaudimo įtaiso būklę;

34.2. ar gerai suteptos detalės, mazgai;

34.3. apsauginių dangčių, ekranų tvarkingumą;

34.4. avarinio stabdymo, blokavimo įtaisų veikimą.

35. Netvarkingus ir netinkamus instrumentus pakeisti gerais.

36. Įjungti stakles ir išbandyti elektros variklio bei kitų mechanizmų darbą tuščia eiga.

Tikrinimo metu išgirdus neįprastus, pašalimus garsus, padidėjusią vibraciją ar kitus gedimus stakles

išjungti ir kreiptis į tiesioginį vadovą.

37. Tiktai įsitikinus, kad visi staklių mechanizmai dirba normaliai, galima pradėti darbą ir

paleisti stakles.

38. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį

vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.

IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU

39. Vykdyti Dariaus Beconio įmonės darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio

laiko reikalavimus, ilsėtis, valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį

paveda tiesioginis vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.

40. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, nesikalbėti su pašaliniais ir

netrukdyti dirbti kitiems.

41. Neatitraukti dėmesio nuo darbo ir neužsiiminėti pašaliniais darbais.

42. Dirbant prie staklių keliese, tarpusavyje derinti veiksmus.

43. Sureguliavus stakles, neužmiršti nuimti raktą.

44. Prieš jungiant stakles, uždaryti dureles su ekranu.



45. Valdymo įtaisų pagalba, nustatyti reikalaujamus technologinius parametrus, staklių

darbo režimus.

46. Neperjungti greičių, staklėms dirbant. Staklių automatinio veikimo metu neliesti

programavimo mygtukų.

47. Staklių darbo metu nekišti rankų į pavojingą darbo zoną.

48. Staklėms veikiant, neatidarinėti ir nenuiminėti atitvarų ir apsauginių įrenginių.

49. Draudžiama:

49.1. dirbti su netvarkingomis ir neturinčiomis reikalingų aptvėrimų staklėmis;

49.2. pačiam remontuoti stakles;

49.3. nuimti nuo staklių apsauginius įtaisus;

49.4. modifikuoti, perdarinėti stakles ar atskirus jų įtaisus;

49.5. leisti prie staklių pašalinius asmenis;

49.6. palikti be priežiūros įjungtas stakles;

49.7. pradėti dirbti po staklių remonto be tiesioginio vadovo leidimo;

49.8. tepti ir reguliuoti stakles, įjungtas į elektros tinklą.

50. Stakles išjungti iš elektros tinklo šiais atvejais:

50.1. tikrinant apdorojamo dirbinio matmenis;

50.2. remontuojant, valant, tepant stakles;

50.3. kiekvieną kartą atsitraukiant nuo staklių ir baigus darbą.

51. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą

darbą (iki dviejų kartų per valandą):

51.1. vyrams – iki 30 kg.;

51.2. moterims – iki 10 kg.

52. Apsaugos nuo elektros reikalavimai:

52.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;

52.2. nedirbti su elektros įrankiais ar įrenginiais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros

52.3. nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių (radiatorių, vamzdžių ir pan.) ir elektros

įrenginių metalinių dalių. kad. esant pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą,

52.4. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų, kištuko,

kištukinio lizdo. Tai atlikti privalo darbuotojas, turintis reikiamą elektrotechninę kvalifikaciją.

53. Darbo metu užtikrinti švarą k tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų

saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.

54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios palikti savo darbo vietą, patikėti pareigas ar

darbo priemones kitam asmeniui, savavališkai atlikti darbus, nesusijusius su užduoties vykdymu.

Pasidalinti iš darbo vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.



V. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS

55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovui šiais atvejais:

55.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;

55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,

jungiklis);

55.3. pajutus svylančių laidų kvapą;

55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui;

55.5. pajutus padidėjusį triukšmą ar vibraciją.

56. Įsijungus signalizacijai nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:

56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;

56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;

56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas: bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto

ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus – 01, policiją – 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.

57. Kilus gaisrui:

57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;

57.2. evakuoti žmones;

57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;

57.4. informuoti tiesioginį vadovą.

58. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo:

58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo

įstaigą;

58.2. suteikti nukentėjusiems pirmąją medicinos pagalbą;

58.3. informuoti tiesioginį vadovą;

58.4. darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia

išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių

gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus aktu.

59. Įvykus avarijai, nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.

60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,

vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.

61. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad

nesusidarytų pavojus įmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti




VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ

62. Išjungti stakles laikantis eksploatacijos reikalavimų.

63. Pašalinti iš darbo vietos šiukšles.

64. Sutvarkyti darbo vietą: darbo metu naudotus įrankius sudėti į jiems skiltas vietas.

65. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu.

66. Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.

67. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos

pavesto darbo atlikimui.

INSTRUKCIJĄ PARENGĖ: UAB „SDG“, kodas 135899565



1.2. REIKALAVIMAI ŽALIAVAI IR TIEKĖJAMS

FSC SERTIFIKUOTOS ŽALIAVOS TIEKĖJŲ SĄRAŠAS

12 lentelė. FSC sertifikuotos žaliavos tiekėjų sąrašas

Eil.

Nr.

Įmonės, tiekiančios

žaliavą,

pavadinimas

Reikalaujamo tiekėjui

FSC sertifikato kodas Tiekiama žaliava

1. Stora Enso Lietuva

UAB TT-COC-003775-B

Eglės ir pušies pjautinė mediena

FSC Mix Credit

W 5.2

2. Setnovo LLC

(Nebolchi Sawmill) TT-COC-003775-D


FSC Mix Credit

W 5.2

3. Stora Enso Eesti TT-COC-003775


FSC Mix Credit

W 5.2

4.

SV Timber Trading

SIA

SW-COC-004753


FSC 100%

W 5.2

5. UAB Baltwood

TT-COC-003443


FSC Mix Credit

W 5.2

Sudarė: Pirkimų vadybinkė Roberta Januškienė



1.3. FSC STANDARTAI

l dalis: UNIVERSALŪS REIKALAVIMAI

1. Kokybės valdymas

1.1. Atsakomybės

1.1.1. Už įmonės veiklos suderinimą pagal visus taikomus standarto reikalavimus atsakingas

gamybos vadovas (šiuo metu Saulius Turskis, mob. tel. 8-610-00901).

1.1.2. Už visos informacijos, susijusios su FSC gamybos grandies procedūrų pakeitimais,

perdavimą personalo darbuotojams yra atsakingas gamybos vadovas. Jis taip pat supažindina su

specifinėmis atsakomybėmis pasikeitus atsakingiems darbuotojams. Darbuotojai informuojami

gamybinių susirinkimų metu arba individualiai, jeigu tai neliečia visų atsakingų personalo

darbuotojų.

1.1.3. Už FSC prekinių ženklų naudojimą atsakingas pardavimų vadybininkas Mindaugas

Beconis

1.2. Procedūros

Įmonės gamybos grandies sistemoje įgyvendinami šie pagrindiniai etapai ir procedūros:

1.2.1. Žaliavos gavimas ir sandėliavimas, gautos žaliavos dokumentų sutikrinimas ir

registravimas žaliavos priėmimo žurnale. Už šių procedūrų įgyvendinimą atsakingas pirkimo

vadybininkas..

1.2.2. Žaliavos apdirbimas ir produkcijos gamyba vyksta dviejuose įmonės cechuose:

„Sienojaus gamybos“ ceche (SGC) ir „Klijuoto medienos tąšo“ceche (KMTC). SGC gaminami

kiemo statiniai (nameliai, poilsio namai, pirtys, vaikų žaidimo nameliai, paviljonai), KMTC

gaminami individualūs gyvenamieji namai pagal unikalius projektus (neserijinė gamyba). FSC

sertifikuoti gaminiai gaminami tik pagal gautus užsakymus. Gavus FSC sertifikuotų gaminių

užsakymą, jis įtraukiamas į gamybos planą. Paskiriama atskira visa darbo diena vien FSC

sertifikuotų gaminių gamybai. Už procesų gamybos cechuose vykdymą ir sekimą atsakingi

gamybos meistrai.

1.2.3. Gatavos produkcijos apskaita, žymėjimas etiketėmis ir pakrovimas. Už šias procedūras

atsakinga furnitūros ir medžiagų sandėlininkė.

1.2.4. Sąskaitų-faktūrų, važtaraščių bei CMR išrašymas. Atsakinga buhalterė.

1.3. Mokymai

Kiekvienas darbuotojas, kuris yra atsakingas už jam priskirtą procedūrą yra apmokomas

individualiai bei supažindinamas su jam taikomais FSC standarto reikalavimais.

Visi atsakingi darbuotojai, išklausę instruktažą, pasirašo personalo FSC mokymų protokole.

Instruktažas išklausomas vieną kartą per metus arba įvykus procedūrų, standartų ar atsakingų



darbuotojų pasikeitimams. Mokymai, esant būtinybei, gali būti rengiami ir kitais nenumatytais

atvejais. Už atskirų darbuotojų apmokymus ir supažindinimu su jam priskirtomis procedūromis

atsakingas gamybos vadovas.

1.4. Dokumentai

1.4.1. Gamybos vadovas užtikrina, kad įmonėje yra naujausi dokumentai, apimantys FSC-

STD-40-004 V2 standarto reikalavimus susijusius su gamybos bei apskaitos procedūrų

įgyvendinimu, pakeitimu, mokymais, FSC prekinių ženklų naudojimu.

1.4.1. Visi dokumentai ir ataskaitos, įskaitant pirkimo ir pardavimo, mokymo, gamybos,

žaliavos bei produkcijos kiekių ir FSC prekinių ženklų aprobacijos dokumentus saugomi mažiausiai

penkis (5) metus. Už dokumentų archyvavimą ir saugojimą yra atsakinga buhalterė.

2. Gamybos grandies sistemos apimtis

2.1. Produktų grupės

Įmonės produktų grupių sąrašas pateiktas šių procedūrų 1 priede. FSC produktų grupių

sąrašas yra nuolatos atnaujinamas: atsiradus naujoms produktų grupėms, jos įtraukiamos į produktų

grupių sąrašą arba nutraukus jų gamybą- išimamos. Apie tai informuojama UAB ,,NEPCon LT".

Šis sąrašas viešai yra prieinamas įmonės biure ir interesantui pateikiamas jo pareikalavus.

Taip pat, jis gali būti pateikiamas bet kuriuo interesantui tinkamu informacijos pateikimo būdu

(pvz. faksu, internetu ar žodžiu).

Už FSC produktų grupių sąrašo sudarymą ir keitimą yra atsakingas gamybos vadovas, kuris

sąrašą saugo kartu su kitais FSC sertifikavimo dokumentais.

2.2 Užsakomosios paslaugos

Užsakomosiomis paslaugomis nesinaudojama.

3. Žaliavos įsigijimas

3.1. Žaliavos specifikacijos

Įmonė FSC sertifikuotų produktų gamyboje naudoja FSC Mix Credit ir FSC 100 % žaliavas.

3.2. Tiekėjo patikrinimas

3.2.1. FSC sertifikuotos žaliavos tiekėjai ir jų tiekiama produkcija pateikiami šių procedūrų 2

priede.

3.2.2. Įmonė, siekdama patvirtinti tiekiamų produktų tinkamumą ir autentiškumą, turi

patikrinti tiekėjo sertifikato galiojimą ir jo FSC sertifikato apimtis naudodamasi duomenų baze

www.fsc-info.org. Už teikėjų patikrinimą atsakingas pirkimų vadybininkas. Jei duomenų bazėje

prie įmonės sertifikato statuso nurodyta „Suspended“ tuomet žaliava iš šio tiekėjo negali būti

priimama kaip FSC sertifikuota.



4. Žaliavos gavimas ir sandėliavimas

4.1.Žaliavos identifikavimas

Įmonėje žaliavą priima pirkimų vadybininkas. Gavus žaliavas ir prieš pradedant jas naudoti,

pirkimų vadybininkas patikrina tiekėjo sąskaitas ir kitus dokumentus (važtaraščius, specifikacijas ir

pan.): siekdamas užtikrinti, kad:

a) gautos žaliavos kiekiai ir kokybė yra tokie kaip pardavimo dokumentuose;

b) Žaliavos kategorija (FSC Mix Credit, FSC 100 %) yra nurodyta kiekvienam produktui

ar visiems produktams kartu paėmus;

c) yra nurodytas tiekėjo FSC sertifikato kodas.

Jei dokumentuose yra FSC sertifikuotos žaliavos statusą išreiškiantys neatitikimai, gautos

žaliavos padėklus turi pažymėti raudona vidinio naudojimo etikete, kurioje nurodoma gavimo data,

matmenys bei tūris ir imtis priemonių išsiaiškinti neatitikimą. Žaliava laikoma iki situacijos

išsiaiškinimo. Kiekvienu konkrečiu atveju šiam terminą nustato gamybos vadovas. Tiekėjui

nepateikus FSC sertifikuotos žaliavos statusą patvirtinančių pardavimo dokumentų, žaliava iš šio

tiekėjo negali būti priimama kaip FSC sertifikuota.

4.2. Atskyrimas

Pirkimų vadybininkas turi organizuoti gautos FSC sertifikuotos medienos iškrovimą žaliavos

sandėliavimo aikštelėje bei gautos FSC sertifikuotos žaliavos padėklus turi pažymėti žalia vidinio

naudojimo etikete, kurioje nurodoma priėmimo data, matmenys bei tūris. Žalios etiketės įmonėje

naudojamos išskirtiniai FSC sertifikuotai žaliavai ir produkcijai. Nesertifikuota žaliava FSC

gaminiams nenaudojama.

Sertifikuotų produktų gamyboje po kiekvienos žaliavos apdirbimo stadijos (skersavimo,

obliavimo, frezavimo ir pan.) produkto sudedamosios dalys yra sukraunamos ant atskirų padėklų ir

yra pažymimos žalia etikete, identifikuojančią žaliavos FSC statusą.

4.3. Įspėjimai dėl žymėtos žaliavos

Gamybos meistras priimdamas žaliavas į gamyba užtikrina, kad nuo visos FSC žaliavos būtų

nuimtos bet kokios FSC etiketės ar skiriamieji ženklai. Tai nėra taikoma įmonės vidinio naudojimo

žalios spalvos etiketėms.

5. Kiekių kontrolė

5.1.Išeigos koeficientai

Pagrindiniai apdirbimo etapai, turintys įtakos žaliavos tūrio ir masės pokyčiui yra: lentos

skersavimas, obliavimas, tašo klijavimas ir frezavimas. Kadangi gaminami įvairių tipų statiniai,

konstruktoriai paskaičiuoja teorinę išeigą kiekvienam statinio ar namo projektui individualiai.

Išeigos skaičiavimas atliekamas ir po gamybos, kai yra palyginami sunaudoti žaliavos kiekiai ir



galutinės produkcijos tūris, t. y. meistrai sutikrina pagal faktą ir pateikia gamybos vadovo

tvirtinimui . Išeigos koeficientas statinių gamyboje nustatytas bandomuoju-eksperimentiniu būdu ir

siekia nuo 70 % iki 80 %.

5.2. Žaliavos balansai.

5.2.1. Įmonė, siekdama užtikrinti, kad visuomet būtų galima palyginti nupirktų, sunaudotų

bei sandėlyje esančių žaliavų, o taip pat pagamintų ir su FSC pareiškimais parduotų produktų

kiekius, įmonė produktų grupei turi žaliavos apskaitos duomenis, kuriuos suveda į PRAGMA

programą. Už duomenų suvedimą atsakinga įmonės buhalterė. Kiekvieno mėnesio gale įmonės

buhalterijoje daroma revizija, kurios tikslas nustatyti tikslius nupirktos žaliavos bei parduotos

produkcijos, o taip pat ir sandėliuose esančios produkcijos ir žaliavos kiekius.

5.2.2. Prieš kiekvieną kasmetinį FSC gamybos grandies auditą įmonės buhalterė turi parengti

kasmetinę tūrių santrauką kurioje pateikiama informacija apie kiekvienos žaliavos kategorijos

gautus/panaudotus kiekius bei pagaminus/parduotus produktų tipus. Informacija pateikiama šia

tvarka:

a) Gauta žaliava;

b) Žaliava panaudota produkcijai (jei taikoma);

c) Žaliava sandėlyje;

d) Galutinė produkcija sandėlyje;

e) Parduota galutinė produkcija.

Sertifikuoti gaminiai apskaitomi vienetais, kurie pervedami į medienos kubinius metrus.

5.3. FSC pareiškimų nustatymas

Įmonė gamyboje naudoja šiuos FSC pareiškimus: FSC Mix Credit ir FSC 100 %.

6. Pardavimai ir pristatymai

6.1. Galutinių produktų, parduodamų su FSC pareiškimais, identifikavimas

6.1.1. Įmonės buhalterė galutinės produkcijos, parduodamos su FSC pareiškimu, sąskaitose

turi nurodyti šią informaciją:

a) Įmonės pavadinimas ir kontaktinė informacija;

b) Pirkėjo pavadinimas ir adresas;

c) Dokumento išrašymo data;

d) Produkto apibūdinimas;

e) Parduodamo produkto kiekis;

f) Įmonės FSC gamybos grandies sertifikato kodas SW-COC-XXXXXX;



g) Aiškus FSC pareiškimo nurodymas kiekvienam produktui atskirai arba visiems

produktams kartu paėmus. Naudojamas vienas FSC pareiškimas: FSC Mix Credit (tuo atveju kai

žaliava gaunama su FSC Mix Credit pareiškimu).

6.1.2. Jei sąskaita (ar jos kopija) nėra gabenama kartu su produktų kroviniu, tuomet įmonės

buhalterė į atitinkamus vežimo dokumentus (važtaraščius, CMR) turi įtraukti tą pačią informaciją

kaip ir sąskaitose faktūrose, įskaitant FSC sertifikato kodą bei FSC produkto specifikaciją: FSC

Mix Credit.

6.2. Produktų, parduodamų su FSC pareiškimais, žymėjimas

6.2.1 Įmonė FSC produktų žymėjimui naudoja FSC Mix etiketes. Sąskaitose-faktūrose bei

važtaraščiuose atitinkamai nurodoma FSC Mix Credit specifikacija.

6.2.2 Įmonės furnitūros ir medžiagų sandėlininkas turi užtikrinti, kad produktai, kurie

parduodami su FSC pareiškimais, nėra pažymėti kitų miškų sertifikavimo sistemų logotipais ar

pavadinimais. Jis taip pat turi garantuoti tinkamą gaminių sandėliavimą ir žymėjimą FSC etikete.

II dalis: FSC PAREIŠKIMŲ KONTROLĖS SISTEMOS

7. Perkėlimo sistema

7.1. Pareiškimų periodų ar užsakymų specifikacijos

Pareiškimų periodiškumas priklauso nuo kiekvieno užsakymo dydžio, bet ne ilgesnis kaip 12

mėnesių nuo žaliavos įsigijimo ir produkto pakrovimo ir pardavimo.

7.2. Žaliavos su vienodais FSC pareiškimais

Įmonė gamindama produkciją, kurios gamyboje naudojama tik viena žaliavos kategorija su

tuo pačiu FSC pareiškimu (pvz. FSC Mix Credit), taiko šį pareiškimą ir galutiniam produktui.

7.3. Žaliava su skirtingais pareikšimais (jei tokia būtų)

Įmonė pareikšimų periodams ar užsakymams, kurių gamyboje naudojamos žaliavos

kategorijos ar susiję procentiniai ar kredito pareiškimai yra skirtingi, galutiniams produktams turi

naudoti FSC pareiškimą, kuriame FSC žaliavos tūris yra mažiausiais. Pavyzdžiui: Žaliavų, kurių

FSC pareiškimai yra „FSC Mix Credit“ ar „FSC Recycled Credit“, FSC kiekis turi būti laikomas

mažesniu nei atitinkamai „FSC 100 % ar FSC Recycled 100 %“.

III dalis: ŽYMĖJIMAS

8. Bendrieji žymėjimo reikalavimai

8.1 FSC etikečių naudojimas

Įmonė naudos FSC etiketes ant produkto ir užtikrins, jog:

a) FSC etiketėmis bus žymimi tiktai tie produktai, kurie pagaminti vadovaujantis šiomis

procedūromis:



b) FSC etiketėmis bus žymimi tiktai tie produktai, kurie yra įtraukti į FSC produktų

grupių sąrašą:

c) FSC etiketė bus klijuojama tika aiškiai matomoje vietoje:

d) produktai bus žymimi pagal standarto „FSC-STD-40-201: FSC reikalavimai produktų

žymėjimui“ reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai pateikti IV dalyje „FSC prekinių ženklų

naudojimas“.

9. Tinkamumas žymėjimui

9.1 FSC „Mix“ etiketė

FSC Mix produktų grupės perkėlimo sistemos produktai žymimi „FSC Mix“ etikete, jei

galutinių produktų FSC pareiškimas yra:

a) bent 70 % „FSC Mix“ procentinio santykio pareiškimas; arba

b) „FSC Mix Credit“ pareiškimas.

IV dalis: REIKALAVIMAI FSC PREKINIŲ ŽENKLŲ NAUDOJIMUI

10. Bendri reikalavimai

10.1. Įmonė turi užtikrinti, kad bus įvykdyti prekinio ženklo naudojimo reikalavimai

pagalFSC/Rainforest Alliance/Smartwood prekinių ženklų naudojimo reikalavimus.

10.2. FSC prekiniai ženklai yra:

a) Forest Stewardship Council;

b) FSC;

c) FSC logotipas (2 pav. ).

2 pav. FSC logotipas

10.3. FSC prekinio ženklo autorinės teisės priklauso Miškų valdymo tarnybai, todėl būtina

laikytis FSC nustatytų ženklo naudojimo taisyklių.

10.4. FSC ženklas gali būti naudojamas dviem būdais: ant produkto („on product“) ir

reklamai („off product“). Bet kokiam FSC prekinių ženklų naudojimui yra būtina gauti UAB

„NEPCon LT“ aprobaciją, t. y. prieš pradedant naudoti FSC prekinius ženklus jų maketus būtina

nusiųsti UAB „NEPCon LT“ ir gauti leidimą juos naudoti. Taip siekiama išvengti rizikos klaidingai

panaudoti FSC prekinius ženklus.

Įmonė FSC prekinius ženklus naudos ir ant produkto, ir reklamai.

10.5. Tinklalapyje www.brandpack.fsc.org galima rasti brėžinius bei konsultacines

priemones, kuriomis galima naudotis tik po to kai įmonė įgyja sertifikatą.



10.6. Jeigu jau UAB „NEPCon LT“ patvirtintam ir naudojamam FSC logotipui norima

atlikti kokius nors pakeitimus, būtina prieš tai gauti naują patvirtinimą. Taip pat, jei oficialiam FSC

etiketės dizainui buvo padaryti kokie nors pakeitimai, tuomet turi būti gauta UAB „NEPCon LT“

aprobacija šiai išimčiai.

10.7. Visi UAB „NEPCon LT“ pateikti FSC logotipų ir etikečių bei ir Rainforest

Aliance/SmartVVood prekinių ženklų peržiūrėjimai ir patvirtinimai turi būti saugomi ne trumpiau

kaip 5 metus.

10.8. Įmonė kitų miškų sertifikavimo sistemų prekinių ženklų nenaudos.

11. FSC prekinių ženklų naudojimas reklamai

11.1. Pagal FSC prekinio ženklo naudojimo reikalavimus naudojant FSC logotipą reklamai su

juo turi būti pateikta ši informacija:

a) Įmonės sertifikato kodas (SW-COC-XXXXXX);

b) Autorinių teisių ženklas: ©1996 Forest Stewardship Council A.C.;

c) Reklaminis teiginys: „Atsakingos miškininkystės ženklas“ (angl.:The Marko!

Responsible Forestry).

11.2. FSC naudojami prekiniai ženklai, skirti įmonės reklamai, negali perdėtai pateikti

sertifikavimo aplinkosauginės potekstės, įskaitant pranešimus apie aplinkosauginius pareiškimus.

11.3. FSC prekinių ženklų naudojimas reklamai turi būti nutrauktas jei įmonė per

audituojamą laikotarpį, nepagaminto, neženklino ar nepardavė FSC sertifikuotų produktų. Tokiu

atveju įmone prekinius ženklus gali susieti tik su gaminiais, kurie gali būti parduodami kaip FSC

sertifikuoti.

11.4. FSC prekinių ženklų naudojimas ant įmonės dokumentų tokių kaip vizitinės kortelės,

vokai, firminiai blankai, sąskaitos-faktūros, reklaminiai bukletai turi būti aprobuoti UAB „NEPCon

LT“.

12. FSC prekinių ženklų naudojimas ant produkto

12.1. Įmonė FSC etiketes naudos tik ant FSC sertifikuotų gaminių (ruošinių) pakuotės. FSC

etiketę tvirtinti greta produkto etiketės ant plastikinės pakavimo medžiagos.

12.2. Jei įmonės pirkėjai prašo produktus žymėti pirkėjo kodu, tuomet:

a) abu, ir pirkėjas ir pardavėjas, turi informuoti savo sertifikavimo organizacijas apie

susitarimą ir gauti aprobacijas iš atitinkamų sertifikuotojų;

b) gamintojas yra atsakingas už galutinį produkto etiketės aprobavimą ir atsako, kad

pirkėjo etiketė bus naudojama tik ant tų produktų, kurie bus tiekiami atitinkamam pirkėjui.



12.3. Jei nesertifikuotas pirkėjas prašo įmonės žymėti FSC produktus kartu su pirkėjo

prekiniu ženklu, tuomet UAB „NEPCon LT“ turi būti informuota apie žymėjimo pasiūlymą

pateikiant pakankamai

a) informacijos NEPCon, jog būtų galima įvertinti išdėstymą ir dizainą;

b) Įmonė gali naudoti etiketes tik tuomet, kai gautas NEPCon leidimas;

c) Įmonė turi saugoti visus NEPCon pateiktus išdėstymo ir etikečių naudojimo

patvirtinimus.

Procedūras tvirtinu:

Įmonės savininkas Darius Beconis



1 priedas

Dariaus Beconio IĮ

FSC PRODUKTŲ GRUPIŲ SĄRAŠAS (viešas dokumentas)

FSC produktų grupių gamyboje įmonė naudojasi perkėlimo sistema. Produktų grupių

sąrašas yra viešas, t. y. pateikiamas asmenims paprašius.

FSC produktų grupių sąrašas :

13 lentelė. FSC produktų grupių sąrašas

Eil.

Nr.

Žaliava Produktų

grupė

Išeigos koeficientas Gamybos vieta

1. Spygliuočių eglės (Picea

abies: 6) ir pušies (Pinus

syivestris: 10) pjautinė

mediena FSC Mix Credit,

FSC 100 %

Surenkami

statiniai

FSC Mixed

Credit

(produktų

tipas: 3870).

Nuo 70 % iki 80 %

(kiekvienam

gaminiui

skaičiuojamas

individualus išeigos

koeficientas)

Metalistų g. 2b,

Šiauliai, Lietuva

FSC produktų grupei priklausantys gaminiai:

1. Sodo namas „DANIEL“;

2. Sodo namas „HYPERMODERN“;

3. Kiti sodo namai ir kiemo įrengimai.

Sudarė:

Gamybos vadovas Saulius Turskis



2 MOKYMO ELEMENTAS. MEDIENOS PARAMETRŲ NUSTATYMAS IR APSKAITA

2.1. MEDIENOS PAVYZDŽIŲ KATALOGAS

Pateikiame keleto medžių rūšių pavyzdžius makroskopiniame lygmenyje (žr. 18, 19, 20 pav.)

18 pav. Medienos struktūra makroskopiniame lygmenyje: ąžuolas ir uosis

19 pav. Medienos struktūra makroskopiniame lygmenyje: pušis ir raudonoji pušis



20 pav. Medienos struktūra makroskopiniame lygmenyje: maumedis ir pociūgė

Kai kurie medienos, naudojamos baldų gamyboje, pavyzdžiai (žr. 21, 22, 23 pav.)

21 pav. Akacija ir kaštonas

22 pav. Latee ir legno

23 pav. Pieniškas ąžuolas



Medienos savybės

Mediena pasižymi kai kuriomis, tik jai vienai būdingomis prigimtinėmis savybėmis.

Didžiausią praktinę reikšmę turi ypatinga jos spalva ir tankis, taip pat drėgmės poveikio pasekmės.

Vieni medžiai – drebulė, liepa – išaugina visai baltą, kiti gelsvą, raudoną, treti net juodą medieną.

Spalvą medienai suteikia joje esantys raugai, dervinės ir dažančios medžiagos. Dar nėra paprastų

prietaisų, kuriais naudojantis būtų galima šiuos požymius išmatuoti, tiksliau apibūdinti.

Kai kurių medžių medienos spinduliniame pjūvyje yra matomas tik jai būdingas blizgesys. Jį

suteikia ryškūs šerdies spinduliai. Šia savybe pasižymi kai kurių kietmedžių (buko, ąžuolo) ir ypač

klevo mediena. Natūralus medienos blizgesys turi dekoratyviąją vertę, jo neretai ieškoma, pjaustant

rąstus skirtingais pjūviais. Paviršiaus blizgesiui išmatuoti yra specialūs prietaisai, vadinami

reflektometrais ir reflektoskopais.

Išilginiuose pjūviuose daugumai medienos rūšių būdingas gražus, dekoratyvus ir dažnai labai

vertinamas piešinys, vadinamas tekstūra. Ji išryškėja, išilgai perpjovus medienos plaušelius,

metines rieves ir šerdies spindulius. Medienos tekstūrą kartais dar paryškina ir kai kurios medžio

augimo ydos (sveikosios šakos išraitai, miegantys pumpurai, prieaugos ir pan.).

Medienai būdingas specifinis kvapas. Jį teikia eteriniai aliejai, dervos ir rauginės medžiagos.

Labiau kvepia šviežiai nukirsta mediena. Džiūvančios medienos kvapas mažėja. Aštresnis kai kurių

medienos rūšių kvapas gali būti yda, jei gaminama tara maisto produktams laikyti, transportuoti.

Medienos spalva, blizgesys, tekstūra ir kvapas yra svarbiausi medžio rūšies atpažinimo

požymiai.

Labai svarbi medienos savybė yra kaupti ir lengvai atiduoti vandenį. Medienoje esančio

vandens kiekis vertinamas jos drėgnio rodikliu. Jis apskaičiuojamas kaip medienoje esančio

vandens ir pačios medienos svorių santykis, išreikštas procentais. Jeigu šis procentas skaičiuojamas

nuo absoliučiai sausos medienos, tai drėgnis vadinamas absoliučiuoju medienos drėgniu. Jei nuo

drėgnos (dar nedžiovintos) medienos svorio – santykiniu medienos drėgniu.

Vanduo medienoje yra užpildęs visus indus, tarpląstelinę erdvę, ląstelių tuštumas, įsigėręs į jų

sieneles. Ta dalis vandens, kuri yra ląstelių sienelėse, vadinama higroskopiniu vandeniu, arba

higroskopiniu drėgniu, o likusi, užpildanti ląsteles ir erdves tarp jų, – kapiliariniu arba laisvuoju

vandeniu, arba drėgniu. Higroskopinio vandens medienoje vidutiniškai būna apie 30 %. Laisvojo

vandens kiekis labai nevienodas ir priklauso pirmiausia nuo medienos rūšies, jos augimo vietos bei

klimato sąlygų.

Daugumos medžiagų bei gaminių standartai reglamentuoja didžiausią leidžiamą drėgnio ribą.

Šviežiai nupjauta mediena visuomet būna drėgnesnė, negu leidžia gaminių standartai. Todėl

gamybos metu mediena džiovinama, o išdžiovinta laikoma tik sausose vietose.



Medienos drėgnį galima nustatyti tikrinant svorį. Tam tikslui džiovinami ir periodiškai

sveriami medienos bandiniai. Tai tikslus, tačiau ilgiau trunkantis būdas. Paprasčiau ir greitai

medienos drėgnį galima nustatyti specialiais elektroniniais drėgmėmačiais. Neigiama medienos

savybė yra jos pleišėjimas ir rietimasis. Džiūvant medienai, drėgmė pirmiausia išgaruoja iš jos

paviršiaus, iš išorinių sluoksnių ir tik vėliau iš gilesnių vidinių, sluoksnių.- Išoriniai medienos

sluoksniai pradeda trauktis, kai vidiniai, dėl didesnio drėgnio, priešinasi traukimuisi. Dėl

nevienodos atskirų sluoksnių tūrio kaitos vidiniai medienos įtempimai viršija jos stiprumo ribą,

mediena supleišėja. Iš pradžių pleišėja paviršius, vėliau ir vidus.

Mediena pasižymi keletu tik jai būdingų technologinių savybių. Ji gerai skyla išilgai pluošto,

gerai laiko metalinius tvirtinimus, gali būti lenkiama, patvari nusidėvėjimui. Mediena vertinama ir

pagal metinių rievių plotį. Visada geresnė yra siauresnių rievių, šaltesnio klimato zonos rajonuose

augusi mediena. Rievių plotis matuojamas jų skaičiumi viename centimetre. Kiekvienai medžio

rūšiai būdingas savas optimalus rievių skaičius. Pušiai jis yra 3–25 intervale, eglei 3–20, ąžuolui ne

daugiau kaip 12, o uosiui – tik iki 9.

Labiausiai apibendrinanti medienos savybė yra jos tankis. Paklausesnė yra didesnio tankio

mediena. Ji atsparesnė lenkimui, trinčiai, skėlimui. Nevienodų savybių yra ir iš skirtingų kamieno

vietų paimta mediena. Tvirtesnė ji būna arčiau kelmo. Viršūnės kryptimi ji prastėja. Ąžuolo ir uosio

savybės blogėja kryptimi nuo šerdies į paviršių, o beržo, drebulės ir liepos atvirkščiai – nuo žievės

šerdies link.

Apibendrintai galima teigti, kad medienos fizikinėmis savybėmis vadinamos tokios savybės,

kurios gali būti tiriamos nesukeliant medienos cheminės sudėties pokyčių ir nepažeidžiant bandinio

vientisumo:

• drėgnumas ir drėgmės įtaka medienai;

• medienos išvaizda;

• tankis;

• šiluminės savybės;

• akustinės savybės;

• elektrinės savybės;

• dujų ir vandens laidumas.

Medienos drėgnumas

Medienos drėgnumu vadinama jos būsena, priklausanti nuo drėgmės kiekio, esančio

medienoje. Šią būseną apibūdina drėgnis: medienoje esančios drėgmės (vandens masės santykis su

visiškai sausos medienos mase). Medienos drėgnis gali būti nustatytas taip: stačiakampės prizmės

formos bandinys prieš džiovinimą išmatuojamas, apskaičiuojamas jo tūris ir pasveriamas. Įdedamas

į džiovinimo kamerą, kurioje palaikoma 103º C temperatūra. Kameroje bandiniai džiovinami tol,



kol tarp gretimų svėrimų rezultatai skiriasi mažiau kaip 0,002g – laikoma, kad mediena yra

absoliučiai sausa. Drėgnis apskaičiuojamas pagal formulę:

.

Drėgmės pasiskirstymas augančiame medyje

Augančiame medyje drėgmė pasiskirsčiusi nevienodai tiek pagal skerspjūvį, tiek pagal aukštį.

Daugiausia drėgmės yra kamieno apačioje. Vidurinėje kamieno dalyje drėgmės mažiau, o einant į

viršų, jos vėl padaugėja. Spygliuočių balana yra 3–3,5 karto drėgnesnė už branduolį. Lapuočių

medienoje drėgmė kamieno skerspjūvyje pasiskirsčiusi daugiau mažiau vienodai. Lentelėje

pateikta medienos drėgnumo priklausomybė nuo medžio rūšies:

14 lentelė. Medžio rūšies įtaka medienos drėgniui

Medienoje esančios laisvosios drėgmės kiekis priklauso nuo medienos rūšies, nuo klimato

ir laikymo sąlygų ( žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Medienos drėgnumo laipsnio priklausomybė nuo įvairių faktorių

Medienos drėgnumo laipsniai Drėgnis (procentais)

Įmirkusi 50-100

Ką tik nukirsta 30-50

Slapia 30-50

Drėgna 20-30

Orasausė 15-20

Kambario sausumo 8-12

Visiškai sausa 0

Kai aplinkos oro garų parcialinis slėgis susilygina su daliniu vandens garų slėgiu medienos

paviršiuje, medienos bandinys nustoja džiūti. Jei dalinis oro vandens garų slėgis tampa mažesnis –

mediena vėl džiūsta – desorbcija. Jei didesnis – mediena pradeda sugerti drėgmę iš aplinkos –

sorbcija. Kai visi šie procesai pasibaigia, nusistovi sorbcinė pusiausvyra. Šiai pusiausvyrai esant,

medienos drėgnis vadinamas pusiausvyruoju.



Nuodžiūvis

Nuodžiūviu vadinamas mažų medienos bandinių linijinių matmenų ir tūrio laisvas

sumažėjimas iš jos pasišalinant surištajai drėgmei. Nuodžiūvis prasideda tik iš medienos išgaravus

laisvai drėgmei ir pradėjus garuoti surištajai. Kol garuoja laisvoji drėgmė, medienos gaminio

matmenys nesikeičia – kinta tik jo svoris. Nuodžiūvis (žr. 24 pav.) galimas išilgine kryptimi (iki 0,3

proc.), radialine (iki 3,6 proc.) bei tangentine (iki 7,8 proc.).

2

24 pav. Medienos nuodžiuvis, procentais

Medienos struktūra

Aiškinantis medienos savybes svarbu žinoti medienos struktūrą ir jos įtaką medienos

savybėms. Trumpai apžvelgsime medienos struktūrą pagal 25 pav.

1. Balana

2. Brandžioji mediena

3. Šerdis

4. Metinė rievė

25 pav. Medienos struktūra makroskopiniame lygmenyje

Balana: gyva augančio medžio kamieno dalis. Ja vanduo ir mineralinės medžiagos kyla

aukštyn, o žemyn – lapuose pagamintų organinių medžiagų tirpalas. Brandžioji mediena:



nedalyvaujanti gyvybiniame procese kamieno dalis atlieka atraminę funkciją. Dažniausiai joje

sukauptos ekstraktinės medžiagos padidina atsparumą puvimui (žr. 26 pav.).

26 pav. Medienos struktūra makroskopiniame lygmenyje: balana ir brandžioji mediena

Medienos cheminė sudėtis nusakoma molekuliniame lygmenyje taip:

1. Celiuliozė (C6H10O5) – linijinis polimeras polisacharidas, pagrindinė ląstelės dedamoji

dalis.

2. Hemiceliuliozė – polisacharidų grupė, nuo celiuliozės besiskirianti didesniu gebėjimu

hidrolizuotis rūgštyse ir tirpti šarmuose.

3. Ligninas – neapibrėžtas cheminis junginys - amorfinis, geltonas arba rudas mažiau atsparus

už celiuliozę polisacharidas.

4. Ekstraktai – geležies druskos, dervinės, riebalinės rūgštys, vaškai, dervos.

Lapuočiuose ir spygliuočiuose šių medžiagų procentinė dalis gali skirtis (žr. 27 pav.).

27 pav. Lapuočių ir spygliuočių cheminė sudėtis

Celiuliozė

Ligninas

Hemiceliuliozė

Ekstraktai



2.2. GAUNAMOS MEDIENOS KOKYBĖS SERIFIKATAI ARBA KITI KOKYBĘ PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI

Pjautinės medienos klasifikacija

Pjautinė mediena yra pagrindinė medienos apdirbimo pramonės įmonių produkcija. Ji

pagaminama pjaustant rąstus gateriais, juostinėmis ar diskinėmis staklėmis arba agregatinėmis

linijomis. Prie pagrindinės pjautinės medienos produkcijos priskiriama pjautinė mediena, ruošiniai

ir obliuoti pjaustiniai.

Medienos kompleksinio panaudojimo atveju prie papildomos lentpjūvių produkcijos

priskiriamos technologinės skiedros ir pusfabrikačiai iš susmulkintos medienos. Pjuvenas ir

susmulkintas gabalines atliekas, naudojamas kurui, taip pat reikia priskirti prie papildomos

produkcijos.

Pjautinė mediena, kaip medžiaga, skirstoma pagal rūšis, skerspjūvio geometrinę formą,

apdirbimo charakterį, padėtį rąsto skerspjūvyje, lentų šonų padėtį metinių rievių atžvilgiu, paskirtį,

pjaustymo būdą, matmenis ir kokybę. Pagal buvimo vietą ir skerspjūvio formą pjautinės medienos

šakos vadinamos šoninėmis, kraštinėmis, briauninėmis, apvaliosiomis, ovaliosiomis, pailgosiomis,

plaštakinėmis, siūlinėmis ir grupinėmis.

Kiekvienai medienos produkcijai nustatomas leidžiamas šakų kiekis, jų maksimalus

skersmuo. Gaminio kokybę prastina tik didelio skersmens šakos. Mažos, suaugusios (iki 5 mm

skersmens) šakos visai neapskaitomos, jų poveikis medienos kokybei nereikšmingas.

Labai svarbi yda yra plyšiai – augančiame medyje ar nukirstoje džiūvančioje medienoje

atsiradę išilginiai įskilimai. Augančiame medyje dažniausiai atsiranda vadinamieji spinduliniai,

žiediniai, šalčio arba žaibo plyšiai. Tai atsitinka dėl medžio kamiene buvusių vidinių įtempimų, dėl

staigios oro temperatūrų kaitos arba žaibo. Spinduliniai plyšiai žiojėja spinduline kryptimi ir tik per

kamieno centrą. Toks plyšys, prasidėjęs kamieno storgalyje, kamblyje, gali siekti pirmąsias šakas ir

būti gerai matomas stiebo ar asortimento gale. Spinduliniai plyšiai dar skirstomi į paprastuosius ir

sudėtinguosius. Paprastieji išsidėstę vienoje plokštumoje, sudėtingieji – skirtingu kampu susijungę

keli paprastieji.

Žiediniai plyšiai driekiasi metinių rievių kryptimi ir dažniausiai pasitaiko kamblinėje kamieno

dalyje, kur susieina plačiosios ir siaurosios metinės rievės. Stiebo ar asortimento gale šie plyšiai

atrodo kaip trumpesnis ar ilgesnis lankas.

Šalčio plyšiai atsiranda dėl stiprių šalčių poveikio. Jie esti taip pat spinduliniai, išeinantys jau

į kamieno paviršių, kur aiškiai matomi kaip velenėlio formos gumbai.

Pjautinėje medienoje, lukšte, juos džiovinant, atsiranda įvairaus dydžio džiūvimo plyšių.

Trumpi (iki 1 m ilgio) išoriniai spinduliniai šie plyšiai pasitaiko dėl nevienodo medienos



nuodžiūvio atskirose medienos asortimento skerspjūvio vietose, dėl ten buvusių didesnių ar

mažesnių įtempimų.

Pjautinės medienos paviršiai turi šiuos pavadinimus:

1 – šonas – bet kuri iš dviejų priešingų ir plačiausių išilgai apipjautų plokštumų, taip pat

kvadratinio skerspjūvio pjautinės medienos bet kuri išilginė plokštuma:

1.1. – išorinis šonas – nuo rąsto šerdies labiausiai nutolęs pjautinės medienos šonas, taip pat

abu šerdinės lentos šonai.

1.2. – vidinis šonas – nuo rąsto šerdies mažiausiai nutolęs pjautinės medienos šonas.

Pjautinės medienos šonas sijos rūšį apibūdinančiu ydų mažiausiu kiekiu bei mažiausiais jų

matmenimis vadinamas geruoju šonu.

2. – kraštas – bet kuri iš dviejų priešingų ir siauriausių išilgai apipjautų ar obliuotų pjautinės

medienos plokštumų.

3. – briauna – pjautinės medienos dviejų gretimų plokštumų susikirtimo linija.

Briauna su vienoje ar keliose vietose likusia žieve vadinama žievėtąja briauna (3.1).

4. – skersgalys – pjautinės medienos gabalo galas, nupjautas statmenai jo ilgiui.

5. – požievis – apipjautoje pjautinėje medienoje likusi rąsto šoninio paviršiaus dalis.

Visame pjautinės medienos krašto paviršiuje esantis požievis vadinamas aštriuoju požieviu

(5.1). Šiuo atveju visas lentos kraštas nepaliestas prapjovos. Pjautinės medienos krašto dalyje

esantis požievis vadinamas bukuoju požieviu (5.2). Bukasis požievis neapima viso pjautinės

medienos krašto, o tik jo dalį (žr. 28 pav.).

28 pav. Pjautinės medienos paviršiai

Pjautinė mediena skirstoma į dvi grupes: spygliuočių ir lapuočių pjautinę medieną. Savo

ruožtu lapuočių pjautinė mediena dar skirstoma į kietųjų ir minkštųjų lapuočių pjautinę medieną.

Daugiausia pjaustinių gaminama iš spygliuočių medienos.

Priklausomai nuo skerspjūvio geometrinės formos pjautinės medienos gaminiai turi

atitinkamus pavadinimus (žr. 29 pav.). Spindulio kryptimi perpjovus rąstą pagal centrinę išilginę



ašį, gaunami du pusrasčiai (a). Perpjovus pusraštį išilgai į dvi simetrines dalis, gaunamos dvi

ketvirtinės (b).

Apipjovus, aptašius ar nufrezavus rąstą išilgai iš dviejų pusių lygiagrečiai jo ašiai, gaunamas

dvišonis tašas (c). Vienu iš šių būdų apdirbus rąstą išilgai iš trijų pusių lygiagrečiai jo ašiai,

gaunamas trišonis tašas (d). Jeigu rąstas apipjaunamas, aptašomas ar nufrezuojamas iš keturių

pusių lygiagrečiai jo ašiai, gaunamas keturšonis tašas (e). Tašo storis ir plotis turi būti didesnis

kaip 100 mm. Į keturias lygias dalis išilgai supjaustyto keturšonio tašo ketvirtadalis vadinamas

ketvirtiniu tašu (f). Mažesnė kaip 100 mm pločio ir storio pjautinė mediena vadinama tašeliu.

29 pav. Pjautinės medienos gaminių iliustracijos

Pjautinė mediena, kurios plotis daugiau kaip du kartus didesnis už storį, o pastarasis neviršija

100 mm, vadinama lenta. Jeigu lentos lygiagretūs arba nulaibėję apipjauti kraštai yra statmeni jos

šonams, vadinama apipjauta lenta (g). Jeigu lentos kuris nors vienas arba abu kraštai iš dalies arba

visiškai neapipjauti – neapipjauta lenta (h).

Rąsto šoninė dalis, kurios vienas šonas yra apipjautas, o kitas – rąsto paviršius, vadinama

gaubtine (j). Gaubtinė, kurios išorinis paviršius iš dalies yra apipjautas, vadinama gaubtine lenta

(i). Pagal padėtį rąsto skerspjūvyje lentos skirstomos į šerdines, centrines, šonines ir kraštines. Iš



centrinės rąsto dalies išpjauta lenta (tašas), kurioje yra šerdis, vadinama šerdine lenta (n). Iš

centrinės rąsto dalies išpjautos dvi gretimos lentos (tašai), simetriškos rąsto ašiai, vadinamos

centrinėmis lentomis (m).

Šoninės lentos yra išsidėsčiusios periferinėje rąsto dalyje už šerdinių ir centrin ių lentų (I).

Lenta, esanti tarp šoninės lentos ir gaubtinės, vadinama kraštine lenta (k).

Pagal apdirbimo charakterį pjautinė mediena skirstoma į apipjautą ir neapipjautą, obliuotą ir

neobliuotą. Apipjautos pjautinės medienos visos pusės yra apipjautos arba pasitaikantis požievis

neviršija dydžio, nurodyto standartuose. Obliuota pjautinė mediena gali būti pagaminta: su dviem

obliuotais šonais arba su dviem kraštais; su obliuotu priekiniu šonu ir dviem kraštais; su visais

obliuotais šonais ir kraštais.

Prie pjautinės medienos gaminių priskiriami pabėgiai. Tai atitinkamos formos ir matmenų

tašai, klojami po geležinkelio bėgiais. Jie gali būti apipjauti ir neapipjauti. Pjautinė mediena,

supjaustyta į detalių gamybai skirtus gabalus, kurių matmenys yra didesni už detalių matmenis

užlaidų nuodžiūviui ir mechaniniam apdorojimui numatytu dydžiu, o kokybė atitinka nustatytus

reikalavimus, vadinama ruošiniais.

Pjautinės medienos standartai

Mediniai gaminiai ir statiniai, kurių gamybai naudojama pjautinė mediena, labai įvairūs ir

eksploatuojami nevienodomis sąlygomis. Įvairios paskirties pjautinės medienos reikalavimų

reglamentacijai prireikė unifikuoti jos matmenis ir kokybę. Unifikacija nustatoma valstybiniais

standartais. Dauguma Europos valstybių turi savus standartus: Didžioji Britanija – BS, Lietuva –

LST, Rusija – GOST, Vokietija – DIN, Švedija – SS ir t. t. Be to, naudojami Europos – EN ir

tarptautiniai – ISO standartai. Juose aptariama standartizuotos pjautinės medienos paskirtis, kokybė,

vardiniai matmenys ir skerspjūviai bei leistini matmenų nuokrypiai.

Lietuvoje šiuo metu galioja Lietuvos standartai – LST, Rusijos – GOST, išleisti iki 1993

metų, Europos standartai EN – jeigu jie turi Lietuvos standarto statusą su užrašu Lietuvos

standartas LST EN. Šie standartai turi tą patį statusą, kaip ir jų oficialiosios versijos.

Tarptautinis standartas ISO 3179:1974

Spygliuočių pjautinė mediena. Vardiniai matmenys. (Coniferous sawn timber. Nominal

dimensions.)

Šiame standarte pateikti spygliuočių neapipjautosios ir apipjautosios neobliuotos pjautinės

medienos vardiniai matmenys. Pločio ir storio vardiniai matmenys nustatyti prie w = 20 % drėgmės.

Storis nurodytas nuo 16 iki 300 mm, plotis nuo 75 iki 300 mm, kai apipjautos medienos kraštai

yra lygiagretūs, ir plotis lygus arba didesnis nei 60 mm, kai mediena yra neapipjauta arba

apipjautosios medienos kraštai yra nelygiagretūs (žr. 16 lentelę).

Apipjautai ir neapipjautai pjautinei medienai numatyta 16 pageidaujamų tipinių storių ir 9



nepageidaujami storiai bei 12 pločių.

Standarte, esant skirtingam storiui, numatyti šie minimalūs neapipjautosios ir apipjautosios

medienos pločiai ir šių pločių gradacija:

- Nuo 16 iki 50 mm storio pjautinė mediena – neapipjautosios ir apipjautosios su

nelygiagrečiais kraštais pjautinės medienos mažiausias (siauriausioje vietoje) plotis 60 mm,

gradacija kas 10 mm.

- Nuo 50 iki 100 mm storio pjautinė mediena – mažiausias plotis 80 mm, gradacija kas 10

mm. Neapipjautosios ir apipjautosios su nelygiagrečiais kraštais pjautinės medienos mažiausias

plotis siauriausioje medžiagos vietoje 60 mm.

16 lentelė. Apipjautosios su lygiagrečiais kraštais pjautinės medienos storio (h) ir pločio (b)

vardiniai matmenys, mm

Storis, mm Pa-

gei- dau- jamas

Nepa- gei- dau- jamas

Plotis, mm

75 100 115 125 150 160 175 200 225 250 275 300

16 X X X X X X X X

19 18 X X X X X X X X X X X X

22 X X X X X X X X X X X X





63 60,65 X X X X X X X X X X X X

75 70,80 X X X X X X X X X X X X

100 X X X X X X X X X X

125 X X X X X X X

150 X X X X X X X

175 X X X X X

200 X X X X

250 X X

300 X

x – rekomenduojami matmenys

Nuo 100 iki 300 mm storio pjautinė mediena – apipjautosios su lygiagrečiais kraštais

pjautinės medienos mažiausias plotis 100 mm, gradacija – kas 10 mm.



Neapipjautosios medienos mažiausias plotis, išmatuotas siauriausioje vietoje, turi būti ne

mažesnis kaip 0,6 h, o apipjautosios su nelygiagrečiais kraštais – ne mažesnis kaip 0,7 h (h –

pjautinės medienos storis mm).

Šiuo standartu priimtos dvi pjautinės medienos ilgio gradacijos:

0,3 m – pjautinės medienos ilgis 1,5–6,3 m;

0,25 m – pjautinės medienos ilgis 1,5–6,5 m (mums priimtinesnė ši gradacija).

Standartui pritaria 23 pasaulio šalys.

Lietuvos standartas LST EN 1313-1:1998 LT

Apvalioji ir pjautinė mediena. Leistinieji nuokrypiai ir rekomenduojami matmenys. 1

dalis: spygliuočių pjautinė mediena

Šis standartas nustato leistinuosius storių ir pločių nuokrypius, esant nurodytam drėgnumui, ir

pataisas matmenų pokyčiams, atsiradusiems kintant medienos drėgnumui. Nurodyti 38 mm ir

storesnių sortimentų rekomenduojami matmenys.

Pločio ir storio vardiniai matmenys nustatyti, esant 20 % drėgnumui. Tokio

drėgnumo medienai rekomenduojami planiniai matmenys, nurodyti 17 lentelėje,

o papildomi – 18 lentelėje. ,

17 lentelė. Rekomenduojami planiniai skerspjūvių matmenys pagal EN 1309-1 standartą

Storis,

mm

Plotis, mm

75 100 125 150 175 200 225 250 300

38 X X X

50 X X X X X X

63 X X X X

75 X X X X

100 X -

X – rekomenduojami matmenys.

Jei nėra akivaizdžiai kitaip, ir bet kokios medienos drėgnumas yra didesnis kaip 20 %, bet

mažesnis už plaušų sotinimo ribą, priimama, kad medienos drėgnumui padidėjus 1 %, medienos

sortimento storis ir plotis padidės 0,25 %. Jei medienos drėgnumas yra mažesnis už 20 %,

priimama, kad medienos drėgnumui sumažėjus 1 %, sortimento storis ir plotis sumažės 0,25 %. Čia

pateiktos reikšmės nepriklauso nuo medžio rūšies.

Sortimentų vidutiniai storiai ir vidutiniai pločiai turi būti ne mažesni už planinius matmenis.

Leistinieji skerspjūvių matmenų nuokrypiai, esant 20 % drėgnumui, yra tokie:

storiui ir pločiui < 100 mm: +3 mm; – 1 mm;

storiui ir pločiui > 100 mm: +4 mm; – 1 mm.

Ilgiui neigiamas nuokrypis neleidžiamas, dėl teigiamo nuokrypio susitariama sudarant



kontraktą.

18 lentelė. Papildomi rekomenduojami matmenys Lietuvoje (LT)

Storis, mm

Plotis, mm

75 100 125 150 175 200 225 250 300 19 X X X X X

25 X X X X X X X X X

32 >

X X X X X X X X X





100 X X X X X X X

125 X X X X X X

150 X X X X X

X – papildomi rekomenduojami matmenys

Pjautinės medienos produkcijos kokybė

Pjautinės medienos kokybę lemia matmenų tikslumas ir medienos bei jos apdirbimo ydų

kiekis ir dydis. Klasifikacija, apibrėžimai, ydų matavimo būdai ir jų įtaka medienos kokybei

nustatyti standartais. Rusijos ir Siaurės šalių standartų rekomendacijos labai skiriasi. Skirtingi ir tų

pačių ydų matavimo būdai.

Pagal kokybės požymius pjautinė mediena skirstoma į rūšis ar kokybės grupes. Rūšis

nustatoma, atsižvelgiant į būdingas medienos ydas, leistinus jų maksimalius dydžius bei skaičių

blogiausiame kokybės požiūriu pjautinės medienos 1 m ilgio sortimente. Būdingiausios medienos

ydos yra šios: šakos, plyšiai, medienos sandaros ydos, kirmgraužos ir puviniai. Apdirbimo kokybė

įvertinama požievio dydžiu, persimetimu, paviršiaus šiurkštumu ir pjautinės medienos galų stat-

menumu. Visai pjautinei medienai standartuose yra skyrius „Techniniai reikalavimai” arba

„Medienos rūšiavimo taisyklės”, kuriose nurodyti produkcijos pasiskirstymas rūšimis ir medienos

ydų normos bei apdirbimo defektai.

Pjautinės medienos rūšį dažniausiai nulemia šakos, nes jos sudaro apie 70 % visų medienoje

esančių ydų. Šakos dydis (žr. 30 pav.) Rusijos standarte (GOST R 2140-81) išreiškiamas ydos

parametro santykiu su atitinkamo sortimento šono ar krašto pločiu.



30 pav. Šakų matavimas pagal Rusijos standartą

Šis parametras nustatomas dviem būdais: matuojamas arba mažasis šakos skersmuo, arba

atstumas tarp dviejų liestinių, kurios brėžiamos matuojamos šakos atžvilgiu lygiagrečiai sortimento

briaunai. Šiaurės šalių pjautinės medienos rūšiavimo taisyklės numato tokį šakų matavimo būdą:

nepriklausomai nuo šakos tipo (apvali, ovali, siūlinė, plaštakinė ar kt.) matuojamas vienas

parametras – sąlyginis šakos matmuo (31 pav.). Europos pjautinės medienos rūšiavimo standartas

šakas įvertina dviem būdais: pirmas – analogiškas Šiaurės šalių rūšiavimo taisyklėms, o antras –

Rusijos standartui.

Rusijos standarte priimta, kad spygliuočių pjautinė mediena rūšiuojama į penkias pagrindines

rūšis: aukščiausia, I, II, III ir IV. Pagal Šiaurės šalių rūšiavimo taisykles pjautinė mediena skirstoma

į keturias pagrindines rūšis: A, B, C ir D. Pagrindinė A rūšis dar dalijama į keturis porūšius: Al, A2,

A3, A4. Šių keturių porūšių kokybės įvertinimo parametrams keliami griežti reikalavimai (31 pav.).

31 pav. Šakų matavimas pagal Šiaurės šalių rūšiavimo taisykles

Lapuočių pjautinė mediena pagal kokybę skirstoma į tris rūšis ir turi atitikti medienos ydų

normas.



Sortimento rūšį abiem atvejais nulemia būdingų medienos ydų, leistinų parametrų dydžiai:

1. Sveikų ir iškrentančių šakų leistinas skaičius viename tiesiniame sortimento metre.

2. Šoninių sveikų ir iškrentančių šakų leistinas didžiausias dydis milimetrais viename

tiesiniame sortimento metre.

3. Kraštinių sveikų ir iškrentančių šakų leistinas didžiausias dydis milimetrais viename

tiesiniame sortimento metre.

4. Leistinas požievio plotis, išreikštas sortimento pločio procentais.

5. Leistinas požievio gylis, išreikštas sortimento storio procentais.

6. Leistinas požievio ilgis, išreikštas sortimento ilgio procentais.

30 procentų likusių ydų, nulemiančių sortimento kokybę, sudaro plyšiai, medienos sandaros

ydos, grybiniai pažeidimai, cheminiai atspalviai, išgraužos, pašaliniai intarpai. Jų leistini dydžiai

vienai ar kitai pjautinės medienos rūšiai išreiškiami sortimento storio, pločio, ilgio ar paviršiaus

ploto dalimis arba procentais.

Specialios paskirties pjautinė mediena ir ruošiniai turi tenkinti atitinkamų standartų

reikalavimus arba jos kokybė aptariama, sudarant kontraktus. Paruoštos produkcijos siuntos

markiruojamos. Ant lentų ar tašų šonų arba galų užrašomi sutartiniai ženklai, kurie reiškia rūšį ir

kokybės grupę, paskirtį ir įmonę gamintoją. Jeigu produkcija tiekiama paketais, markiruojamos

viršutinės ar šoninės lentos arba tvirtinama etiketė.

D. Beconio IĮ bendradarbiauja su tiekėjais ne tik iš Rusijos, bet ir tais, kurie tenkina

FSC standartus (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. FSC sertifikuotos žaliavos tiekėjų sąrašas

Eil. Nr.

Įmonės, tiekiančios žaliavą, pavadinimas

Reikalaujamo tiekėjui FSC sertifikato kodas

Tiekiama žaliava

1. Stora Enso Lietuva UAB TT-COC-003775-B Eglės ir pušies pjautinė mediena FSC

Mix Credit W 5.2

2. Setnovo LLC (Nebolchi

Sawmill) TT-COC-003775-D

Eglės ir pušies pjautinė mediena FSC Mix Credit

W 5.2

3. Stora Enso Eesti TT-COC-003775 Eglės ir pušies pjautinė mediena FSC

Mix Credit W 5.2

4. SV Timber Trading SIA

SW-COC-004753

Eglės ir pušies pjautinė mediena FSC 100%

W 5.2

5. UAB Baltwood

TT-COC-003443

Eglės ir pušies pjautinė mediena FSC Mix Credit

W 5.2



2.3. REIKALAVIMAI MEDIENOS TRANSPORTAVIMUI

Medienos gabenimo lapas yra apvaliosios medienos gabenimą patvirtinantis laisvos formos

dokumentas, turintis visus Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo

tvarkos apraše nurodytus privalomuosius rekvizitus. Čia pateikiama medienos gabenimo lapo

pavyzdinė forma, kurią atspausdinus ir teisingai užpildžius galima naudoti kaip apvaliosios

medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo lapą.

Medienos gabenimo lapas privalomas tada kai medienos gabenama daugiau nei 3 m3 ir toliau

nei 3 kilometrus nuo kirtavietės.

Aktualus medienos transportavimui dokumentai:

I.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS, PAGAMINTOS PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE,

GABENIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 3 d. Nr. D1-313

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002,

Nr. 20-766), 6.40 ir 11.5 punktais,

1. T v i r t i n u Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos

aprašą (pridedama).

2. L a i k a u netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 7 d.

įsakymą Nr. 448 „Dėl Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos

patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 80-2798).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________



PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-313

APVALIOSIOS MEDIENOS, PAGAMINTOS PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE,

GABENIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašas (toliau

– Tvarkos aprašas) reglamentuoja apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose,

gabenimą, kai medienos vežėjas yra fizinis asmuo ir jis gabena daugiau kaip 3 m3 medienos.

2. Šis Tvarkos aprašas netaikomas šiais atvejais:

2.1. kai įmonės, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčios teisę vežti krovinius,

gabena apvaliąją medieną, pagamintą privačiuose miškuose (šios įmonės, veždamos krovinius,

pildo važtaraščius);

2.2. kai apvalioji mediena, pagaminta privačiuose miškuose, gabenama (ištraukiama) iš

kirtaviečių į medienos krovos aikšteles, kurios negali būti toliau kaip 3 kilometrai nuo kirtavietės.

3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Apvalioji mediena – nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai

supjaustytas arba ne.

Medienos siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis fiziniam asmeniui gabenti

nuosavybės teise fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui priklausančią apvaliąją medieną,

pagamintą privačiuose miškuose.

Medienos gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, gaunantis fiziniam ar privačiam juridiniam

asmeniui nuosavybės teise priklausančią apvaliąją medieną, pagamintą privačiuose miškuose.

Medienos vežėjas – fizinis asmuo, gabenantis apvaliąją medieną, pagamintą privačiuose

miškuose.

Medienos krovos aikštelė – vieta prie medienos išgabenimo kelio, skirta laikinai kaupti

nukirstus medžius, stiebus ar sortimentus ir juos krauti į transporto priemones išvežimui.

Leidimas kirsti mišką – dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose.

Medienos gabenimo lapas – apvaliosios medienos gabenimą patvirtinantis laisvos formos

dokumentas, turintis visus šiame Tvarkos apraše nustatytus privalomus rekvizitus (formos pavyzdys

– Tvarkos aprašo priede).

Sortimentas – nustatytos paskirties apvalioji mediena.



Transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar jos junginys, sukonstruota,

pritaikyta ir naudojama kroviniams vežti keliais, įskaitant traktorius ir savaeiges (visureiges)

mašinas.

II. APVALIOSIOS MEDIENOS GABENIMO DOKUMENTAI

4. Fizinis asmuo, gabendamas apvaliąją medieną, pagamintą jam nuosavybės teise

priklausančiame miške, privalo turėti:

4.1. medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą kirsti mišką

(arba jo kopiją), kai apvalioji mediena pagaminta kirtimais, kuriems vykdyti leidimai kirsti mišką

yra privalomi;

4.2. medienos gabenimo lapą, nuosavybės teisės į miško valdą dokumentą (arba jo kopiją) ir

asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kai apvalioji mediena pagaminta kirtimais, kuriems

vykdyti leidimai kirsti mišką yra neprivalomi.

5. Fiziniai asmenys, gabendami iš privačių miškų savininkų įsigytą apvaliąją medieną, privalo

turėti medienos gabenimo lapus, o tais atvejais, kai tai nustato teisės aktai, – ir medienos įsigijimo

dokumentus.

III. MEDIENOS GABENIMO LAPŲ REKVIZITAI IR PILDYMAS

6. Medienos gabenimo lapuose nurodomi tokie rekvizitai:

6.1. medienos gabenimo lapo surašymo data, laikas;

6.2. medienos siuntėjo – fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios

vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir adresas;

6.3. medienos gavėjo – fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios

vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas;

6.4. medienos vežėjo – fizinio asmens, vardas ir pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios

vietos adresas;

6.5. transporto priemonės, gabenančios apvaliąją medieną, markė, valstybinis numeris,

priekabos valstybinis numeris;

6.6. medienos pakrovimo vietos adresas arba kvartalas, sklypas, girininkijos pavadinimas ir

rajonas; pakrovimo data, laikas;

6.7. medienos pristatymo vietos adresas ir data;

6.8. sortimentai – gabenamos medienos sortimentų pavadinimas, medžių rūšis, sortimentų

skaičius (nurodomas, kai tūris apskaitomas vienetiniu metodu), ilgis, tūris;



6.9. medieną gabenti perdavusio asmens vardas, pavardė, parašas;

6.10. medieną gabenti priėmė – vežėjo vardas, pavardė, parašas;

6.11. leidimas kirsti mišką – išdavimo data, numeris, leidimą išdavusio pareigūno vardas,

pavardė, pareigos (pildoma, jei leidimas buvo išduotas).

7. Medienos gabenimo lapus surašo medienos siuntėjai prieš gabendami apvaliąją medieną,

pagamintą privačiuose miškuose.

8. Medienos gabenimo lapai surašomi trimis egzemplioriais, kurių pirmas egzempliorius yra

skirtas medienos siuntėjui, antras – medienos gavėjui, trečias – medienos vežėjui. Tais atvejais, kai

apvaliosios medienos vežėjas ir gavėjas arba siuntėjas ir vežėjas yra tas pats asmuo, medienos

gabenimo lapai surašomi dviem egzemplioriais. Kai siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo,

surašomas vienas medienos gabenimo lapo egzempliorius.

9. Visi medienos gabenimo lapo egzemplioriai pildomi vienodai, įskaitomai, be trynimų ir

braukymų ar kitokių taisymų.

10. Medienos gabenimo lapas surašomas kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienai

apvaliosios medienos siuntai. Kai apvalioji mediena pakraunama keliose pakrovimo vietose, esant

kitam siuntėjui, kiekvienoje vietoje surašomas naujas medienos gabenimo lapas. Kai apvalioji

mediena vežama į kelias iškrovimo vietas, surašomas kiekvienai iškrovimo vietai skirtas medienos

gabenimo lapas.

11. Medienos gabenimo lapą surašęs asmuo atsako už įrašytų į medienos gabenimo lapą

duomenų teisingumą.

12. Medienos gabenimo lapų surašymo klausimais konsultuoja ir pavyzdžius pateikia regionų

aplinkos apsaugos departamentų ir miškų urėdijų valstybiniai miškų pareigūnai.

13. Medienos siuntėjas ir medienos gavėjas jiems skirtus medienos gabenimo lapų

egzempliorius privalo saugoti 1 metus nuo medienos gabenimo lapo surašymo.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Apvaliosios medienos gabenimas su medienos gabenimo lapu, kuriame nurodyti ne visi

šio Tvarkos aprašo 6 punkte išvardyti rekvizitai, laikomas gabenimu be medienos gabenimo lapo.

15. Apvaliosios medienos, pagamintos privačiame miške, gabenimo tvarkos laikymosi

kontrolę vykdo valstybiniai miškų pareigūnai ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai.

16. Asmenys, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako pagal galiojančius įstatymus.

______________



LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2004 M. BIRŽELIO 3 D.

ĮSAKYMO NR. D1-313 „DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS, PAGAMINTOS

PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE, GABENIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

2011 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-1046

Vilnius

P a k e i č i u Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos

aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-

313 „Dėl apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 94-3446), ir įrašau 12 punkte vietoj žodžių „regionų aplinkos

apsaugos departamentų“ žodžius „Valstybinės miškų tarnybos“.

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

__________________



III.

Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašo priedas

MEDIENOS GABENIMO LAPAS

200_ m. _______________ mėn.__d.____val.

Medienos siuntėjas . (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas)

Medienos gavėjas . (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas)

Medienos vežėjas . (fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas)

Transporto priemonė ., priekaba . (markė, valstybinis Nr.) (valstybinis Nr.)

Medienos pakrovimo vieta . data . laikas . (adresas arba kv., skl., girininkijos pavadinimas ir rajonas)

Medienos pristatymo vieta . data . (adresas)

Sortimento pavadinimas Medžių rūšis Sortimentų skaičius Ilgis,m Tūris, m3

Iš viso XXX XXX

Leidimas kirsti mišką . (išdavimo data, numeris, leidimą išdavusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos)

Medieną gabenti perdavė . (medieną gabenti perdavusio asmens vardas, pavardė ir parašas)

Medieną gabenti priėmė . (medienos vežėjo vardas, pavardė ir parašas)



2.4. MEDIENOS APSKAITOS IR JUDĖJIMO ĮMONĖJE ŽURNALO FORMA

Pjautinės medienos matavimas

Pjautinės medienos storio, pločio ir ilgio matavimo bei tūrio skaičiavimo būdus aptaria

Lietuvos standartas LST EN-1:1998, kuris paruoštas vadovaujantis Rusijos GOST, Europos EN ir

tarptautiniais ISO standartais. Čia pat nustatyta pjautinės medienos ženklinimo tvarka. Sis

matavimo metodas taikomas spygliuočių ir lapuočių apipjautai ir neapipjautai pjautinei medienai:

lentoms, tašams ir ruošiniams.

Pjautinės medienos storis matuojamas slankmačiu 0,1 mm tikslumu, plotis ir ilgis – standžia

liniuote ar lanksčia metaline rulete 1 mm tikslumu. Pjautinę medieną galima matuoti šablonais,

kalibrais bei kitomis matavimo priemonėmis, kurių tikslumas yra patikrintas ir tai pažymėta

matavimo įrankyje arba išduota patikrinimo pažyma.

Matavimo kryptis turi būti statmena apipjautosios pjautinės medienos briaunai ar neapipjautos

lentos kraštui, o matavimo vietos – švarios ir be defektų. Storis matuojamas ne mažiau kaip trijose

vietose. Du matavimai – ne mažesniu kaip 150 mm atstumu nuo pjautinės medienos abiejų galų, o

kitas ar kiti matavimai – lentos viduryje ar atsitiktinai pasirinktoje, tarp pirmųjų dviejų matavimų,

vietoje (žr. 32 pav.).

32 pav. Pjautinės medienos storio ir pločio matavimas

Pjaustinio tikruoju matmeniu priimamas mažiausias išreikštas milimetrais storis. Apvalinant

milimetro dešimtosios dalys iki 0,5 mm atmetamos, o 0,5 mm ir didesnės priimamos kaip 1 mm.

Apskaičiuoto pločio vidurkio dalys iki 5 mm atmetamos, o 5 mm ir didesnės dalys laikomos 10

mm. Pavyzdžiui: 103 mm = 100 mm, o 148 mm = 150 mm.

Apipjautosios pjautinės medienos su nelygiagrečiais kraštais plotis matuojamas jos išorinio

šono viduryje ir išreiškiamas milimetrais (žr. 33 pav.). Matavimo vietoje neturi būti požievio.



33 pav. Apijautos pjautinės medienos nelygiagrečiais kraštais matavimas

Neapipjautos arba tik su vienu apipjautu kraštu pjautinės medienos plotis matuojamas jos

ilgio viduryje (žr. 34 pav.).

34 pav. Neapipjautos pjautinės medienos pločio matavimas

Matuojami siaurojo (išorinio) ir plačiojo (vidinio) šonų pločiai bi ir b:, ir apskaičiuojamas jų

vidurkis .

Žievės bei luobo storis nepriskaičiuojamas.

Pjautinės medienos ilgis nustatomas, matuojant mažiausius atstumus tarp jos atpjautų galų,

įsivaizduojamų stačiu kampu. Gautas matavimo dydis milimetrais išreiškiamas metrais ir jų

šimtosiomis dalimis, paliekant du skaitmenis po kablelio.

Pavyzdžiui: 5572 mm = 5,57 m.

Pjautinės medienos tūris skaičiuojamas kietmetriais ir išreiškiamas kubiniais metrais.

Pjaustinio (lentos, tašo, ruošinio) tūrio skaičiavimo tikslumas – 0,0001 m-\ o partijos – 0,001 m3. Jei

paskutinysis (ketvirtasis ar trečiasis) skaitmuo po kablelio mažesnis už penkis, tai jis nerašomas, o

jei jis lygus penkiems ar didesnis – prieš jį esantis skaitmuo padidinamas vienetu.

Atsižvelgiant į standartu nustatytą ilgio gradaciją ir leistinuosius matmenų nuokrypius,

išmatuoti apipjautos pjautinės medienos sortimento tikrieji matmenys (storis, plotis ir ilgis)

suapvalinami iki artimiausio vardinio matmens. Jeigu matmenys ne vardiniai, o sutartyje nurodyti

tam tikro drėgnumo sortimento matmenys, tai leistinieji matmenų nuokrypiai neįvertinami.



Pjaustinio (sortimento) tūris skaičiuojamas taip:

Vg = h × b × 1.

Čia: h, b, 1 (storis, plotis, ilgis) – vardiniai ar kontrakte nurodytieji matmenys, išreikšti

metrais bei jų dalimis.

Apipjautos pjautinės medienos partijos (paketo), sudarytos iš „n" sortimentų, kurių

atitinkamieji matmenys yra vienodi, tūris skaičiuojamas:

V = n × Vg.

Apskaičiuojant neapipjautos pjautinės medienos paketo tūrį turi būti laikomasi šios tvarkos:

- pakete turi būti vienodo ilgio ir storio lentos;

- kraunant viename paketo gale lentų galai sulyginami;

- vienoje eilėje lentos dedamos viena prie kitos viršūnėmis į priešingas puses;

- per visą ilgį paketas turi būti vienodo pločio (lenta gali būti išsikišusi per pusę savo pločio,

bet ne daugiau 100 mm, sulindusi į vidų – 150 mm);

- trumpos lentos kraunamos galas prie galo;

- paketo patvarumui išlaikyti perdedamos horizontalios tarpinių eilės (19–25 mm);

- nustatomi paketo matmenys (išmatuojamas paketo ilgis, plotis, aukštis). Horizontalių

tarpinių storis atmetamas (neskaičiuojamas).

Paketo plotis matuojamas sulyginto paketo galo viduryje 10 mm tikslumu (žr. 35 pav.).

35 pav. Paketo apmatavimas

Paketo ilgį galima nustatyti šiuo būdu:

L = I1 + K I2,

čia I1 – visiškai užpildyta lentomis paketo dalis; I2 – nevisiškai užpildyta lentomis paketo

dalis; K – glaudumo koeficientas.

K = 2/3 – jeigu ne visai užpildytoje paketo dalyje yra daugiau kaip 50 % lentų;

K = 1/2 – jeigu ne visai užpildytoje dalyje yra 50 % lentų (sortimentų).



K = 1/3 – jeigu ne visai užpildytoje dalyje yra mažiau kaip 50 % lentų.

Turėdami visus matmenis, apskaičiuojame lentų paketo tūrį (m3):

Vp = H × B × L.

Šį paketo tūrį dauginame iš glaudumo koeficiento f:

V = Vp × f.

36 pav. Paketo skaičiuotino ilgio nustatymas

Glaudumo koeficientai pateikti 20 lentelėje:

20 lentelė. Neapipjautų lentų paketų (rietuvių) glaudumo koeficientai

Lentų ilgis,

m

Lentų storis, mm

13 16 19 22 25 32 40 44 50 60 70-

Spygliuočių medžių:

Kai drėgnumas didesnis nei 20 %

1,00–1,75

2,00–6,50

0,5

8 0,67

0,5

9 0,67

0,6

0 0,67

0,6

0 0,67

0,6

1 0,67

0,6

3 0,67

0,6

5 0,67

0,6

6 0,67

0,6

7 0,67

0,7

0 0,67

0,7

5 0,67

Kai drėgnumas mažesnis arba lygus

20%

1,00–1,75

2,00–6,50

0,6

3 0,73

0,6

4 0,73

0,6

5 0,73

0,6

5 0,73

0,6

6 0,73

0,6

8 0,73

0,7

1 0,73

0,7

2 0,73

0,7

3 0,73

0,7

5 0,73

0,7

9 0,73

Lapuočių medžių:

Kai drėgnumas didesnis nei 20 %

1,00–1,75

2,00–6,50

0,4

9 0,66

0,5

0 0,66

0,5

2 0,66

0,5

3 0,66

0,5

4 0,66

0,5

7 0,66

0,6

0 0,66

0,6

2 0,66

0,6

4 0,66

0,6

8 0,66

0,7

4 0,66

Kai drėgnumas mažesnis arba lygus

20%

1,00–1,75

2,00–6,50

0,5

4 0,73

0,5

6 0,73

0,5

8 0,73

0,5

9 0,73

0,6

0 0,73

0,6

3 0,73

0,6

7 0,73

0,6

9 0,73

0,7

1 0,73

0,7

5 0,73

0,8

2 0,73



Žurnalo vedimas

Tvarkingai pildomas džiovyklos žurnalas padės tobulinti džiovinimo procesą. Užrašai

parodys, kurie režimai neatitiko normų ir kokios korektūros buvo įvestos, kokie buvo jų rezultatai.

Kaip visą tą informaciją kaupti ir laikyti nurodyta džiovyklos operatoriaus vadove (žr. 37 pav.).

37 pav. Žurnalo forma

Nyle siūlo pridedamą užrašų formos pavyzdį, kuriame pakankamai daug informacijos apie

džiovyklos darbą ir pagal kurią galima spręsti apie proceso kokybę bei ją tobulinti. Papildomai prie

užrašų, drėgniausių ir vidutinių pavyzdžių duomenis verta pavaizduoti grafiškai. Jei įmanoma,

darykite tą visiems pavyzdžiams. Iš grafikų bus akivaizdžiai matyti, kaip vyksta džiovinimas ir

kokius pakeitimus reikia įvesti. Kiekvieną dieną reikia pasverti per minutę pašalinamą vandens

kiekį ir fiksuoti žurnale. Nukrypimas nuo normos jus iš anksto įspės, kad kažkas netvarkoje su

šaldymo sistema. Keletą kartų džiovinimo ciklo metu reikia išmatuoti sausu termometru

temperatūrą įvairiose kameros vietose, abiejose įkrovos pusėse. Matavimų vidurkį įrašyti į žumalą.

Nors vandens pašalinimo greičiui šie duomenys įtakos neturi, jų nukrypimai nuo normos parodys,

kad kažkas ne taip su pakrovimu, oro cirkuliacija ir panašiai. Visus žurnalus reikėtų saugoti, kad

galima būtų palyginti žiemos ir vasaros džiovinimų įvairiu metu rezultatus.



Aktualūs dokumentai

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS APSKAITOS MEDIENOS IR MEDIENOS

GAMINIUS GAMINANČIOSE ĮMONĖSE TVARKOS

2002 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 452

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr.

35-1161) 9 straipsnio 8 dalimi,

1. Tvirtinu Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose

įmonėse tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo pirmajame punkte nurodyta tvarka įsigalioja nuo 2002 m.

rugsėjo 1 d.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais

žodžiais „miškai“, „valdymo sistema“.

Aplinkos Ministras Arūnas Kundrotas

______________



PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 452

APVALIOSIOS MEDIENOS APSKAITOS MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIUS

GAMINANČIOSE ĮMONĖSE TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse tvarka

(toliau vadinama – Tvarka) yra privaloma medienos apdirbimo įmonėms, perkančioms medieną

apdirbimui arba teikiančioms medienos apdirbimo paslaugas.

2. Ši Tvarka netaikoma medienai, kurią medienos apdirbimo įmonės įsigyja iš valstybinių miškų

valdytojų pagal sudarytas medienos pirkimo-pardavimo sutartis.

II. TVARKOJE VARTOJAMOS SĄVOKOS

3. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994,

Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) vartojamas sąvokas.

4. Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

4.1. Apvalioji mediena – nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai

supjaustytas arba ne.

4.2. Medienos gabenimo lapas – apvaliosios medienos vežimą patvirtinantis dokumentas (pagal

Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarką, patvirtintą aplinkos

ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 448; Žin., 2001, Nr. 80-2798).

III. APVALIOSIOS MEDIENOS APSKAITA

5. Medienos apdirbimo įmonės pirkti arba priimti apvaliąją medieną apdirbimui iš fizinių ir

juridinių asmenų gali, tik jiems pateikus medienos įsigijimo dokumentus:

5.1. privataus miško savininkai ir fiziniai asmenys, įsigiję medieną, pagamintą privačiuose

miškuose, pateikia medienos gabenimo lapą arba medienos važtaraštį;

5.2. fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję medieną iš valstybinių miškų valdytojų, pateikia

medienos įsigijimą patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą arba medienos važtaraštį;



5.3. juridiniai asmenys, įsigiję medieną iš privataus miško savininkų, pateikia pirkimo-

pardavimo sutartį.

6. Medienos apdirbimo įmonei perkant apvaliąją medieną, šių dokumentų kopijos saugomos

įmonėje (medienos apdirbimo vietoje) kartu su pirkimo dokumentais.

7. Teikdamos medienos apdirbimo paslaugas, medienos apdirbimo įmonės priimtą apdirbimui

medieną apskaito apvaliosios medienos priėmimo ir apskaitos žurnale, kurio forma pateikiama šios

Tvarkos priede. Žurnalo puslapiai turi būti sunumeruoti, susiūti. Žurnalas paskutinio lapo antroje

pusėje turi būti patvirtintas įmonės vadovo parašu bei antspaudu.

8. Medienos apdirbimo įmonės, teikiančios medienos apdirbimo paslaugas, priimtą apdirbimui

apvaliąją medieną sukrauna saugojimo vietose taip, kad galima būtų išmatuoti kiekvienam

savininkui priklausantį jos kiekį.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka.

______________



Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir

medienos gaminius gaminančiose įmonėse

tvarkos priedas

(įmonės, organizacijos pavadinimas)

Apvaliosios medienos priėmimo ir apskaitos žurnalas

Medieną

pristačiusios

įmonės,

organizacijos

pavadinimas,

piliečio vardas

ir pavardė

Medienos

pristatymo

data

Medienos įsigijimo dokumentas Sortimen

to

pavadini

mas

Kiekis,

m3

Medieną

priėmusi

o

asmens

vardas,

pavardė,

parašas

pavadin

imas ir

numeris

išd

avimo

data

kas išdavė

______________



III.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. RUGPJŪČIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 452 „DĖL

APVALIOSIOS MEDIENOS APSKAITOS MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIUS

GAMINANČIOSE ĮMONĖSE TVARKOS“ PAKEITIMO

2006 m. balandžio 12 d. Nr. D1-182

Vilnius

Pakeičiu Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse

tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 452

(Žin., 2002, Nr. 83-3622):

1. Išdėstau 5.3 punktą taip:

„5.3. juridiniai asmenys, įsigiję medieną, pagamintą privačiuose miškuose, pateikia medienos

važtaraštį arba PVM sąskaitą faktūrą ir su miško savininku sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį

arba, kai mediena perkama iš kito juridinio ar fizinio asmens, su pastaruoju asmeniu sudarytą

pirkimo-pardavimo sutartį.“.

2. Išdėstau 6 punktą taip:

„6. Medienos apdirbimo įmonei perkant apvaliąją medieną, 5 punkte nurodytų dokumentų

kopijos saugomos įmonėje (medienos apdirbimo vietoje) kartu su pirkimo dokumentais arba jų

kopijomis.“.

3. Išdėstau 7 punktą taip:

„7. Medienos apdirbimo įmonės priimtą apdirbimui medieną apskaito apvaliosios medienos

priėmimo ir apskaitos žurnale, kurio forma pateikiama šios Tvarkos priede. Žurnalo puslapiai turi

būti sunumeruoti, susiūti. Žurnalas paskutinio lapo antroje pusėje turi būti patvirtintas įmonės

vadovo parašu bei antspaudu.“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________



3 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS JUOSTINĖMIS RĄSTŲ PJOVIMO STAKLĖMIS

3.1. JUOSTINIŲ RĄSTŲ PJOVIMO STAKLIŲ PT E-48 DARBO IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA

Juostinės pjaustymo staklės kai kuriais atžvilgiais pranašesnės už kitas medienos pjaustymo

stakles. Jų pjūklai daug plonesni už gaterių ir diskinių pjaustymo staklių pjūklus, todėl medienos

nuostoliai į pjuvenas kur kas mažesni: lyginant su diskinėmis staklėmis – 2–3 kartus, o su gateriais

– 1,5–2 kartus. Šiomis staklėmis galima pjaustyti gana storus ir trumpus rąstus.

Konstrukciniu požiūriu visų juostinių staklių pjovimo mechanizmas nesudėtingas. Jų

skriemuliai sumontuoti vertikalioje ar horizontalioje padėtyje vienas kito atžvilgiu, į staklių sudėtį,

priklausomai nuo jų paskirties ir techninio lygio, įeina įvairių konstrukcijų medienos padavimo

įrengimai.

Palyginti neseniai sukurtas naujas juostinių staklių agregatas, sudarytas iš dviejų juostinių

pjūklų, įmontuotų į vieną mazgą su dviem porom kūginių kapojimo diskų gaubtinėms. Tokiu būdu

šis agregatas atlieka dvi funkcijas.

Didesnę pramoninę reikšmę pradeda įgyti daugiapjūklės staklės su dviem ir daugiau juostinių

pjūklų. Pjūklų juostos įtaisytos keičiamose kasetėse. Šio tipo pjūklas labai kompaktiškas ir užima

nedaug vietos.

Optimaliai pjautinės medienos išeigai nustatyti pjaustant rąstus naudojama sudėtinga

elektroninė aparatūra.

Juostinių staklių konstrukcija, montavimas ir priežiūra turi sprendžiamąją reikšmę

produkcijos išeigoms ir pjūklo juostos darbo laikui.

Pjovimo įrankis – uždara plieninė juosta su iškirstais ar pritvirtintais dantimis. Dantų forma,

profilis ir geometriniai matmenys priklauso nuo medienos matmenų, rūšies, hidroterminės būklės

bei pjovimo sąlygų. JAV ir kai kurios Vakarų šalių bendrovės rekomenduoja pagrindinius juostinių

pjūklų dantų profilius, pavaizduotus 38 pav.

38 pav. Juostinių pjūklų dantų profiliai



A profilis dažniausiai taikomas siauriems (iki 50 mm) pjūklams. Jų atsparūs dantys tinka ir

kietai medienai pjaustyti. Kampiniai dantų profilio parametrai tokie: priekinis kampas y = 5°,

užgalandimo kampas (i = 50°, galinis kampas a = 35°.

B profilis rekomenduojamas minkštai medienai su stambia pluošto struktūra pjaustyti. Rečiau

trūkinėja pjūklai. Šiam dantų profiliui rekomenduojami kampiniai parametrai: y = 25°, fi = 45°,

o = 20°.

C profilis pritaikomas platiems pjūklams su gniuždytais dantimis. Dėl užpakalinės briaunos

kuprelės sumažėja įstrižainės kampas ir žingsnis. Dantys tvirtesni. Šio dantų profilio kampiniai

parametrai: y = 12-35°, fi = 40-50°, a = 12°.

39 pav. Juostinių pjaustymo staklių principinės struktūrinės schemos

Detalus medienos pjovimo įrankių nagrinėjimas bei jų paruošimas

Konstrukciniu požiūriu juostinės staklės, skirtos medienai pjaustyti, turi nemažai techninių

sprendimų. 39 pav. pateiktos pagrindinės juostinių pjaustymo staklių principinės struktūrinės

schemos:

I – vertikalios vienapjūklės staklės su vežimėliu rąstams pjaustyti;

II – horizontalios juostinės staklės rąstams pjaustyti išilgai pluošto;

III – juostinės staklės skersiniam pjaustymui;

IV – vertikalios keturių pjūklų juostinės staklės rąstams pjaustyti;



V – vertikalios dalijimo juostinės staklės, skirtos stambiai pjautinei medienai

pjaustyti į plonesnę;

VI – horizontalios vienapjūklės juostinės staklės su pastūmos ritiniais rąstams

pjaustyti;

VII – horizontalios dvipjūklės juostinės staklės su pastūmos ritiniais rąstams

pjaustyti;

VIII – horizontalios vienapjūklės juostinės staklės rąstams pjaustyti, tvirtinant

rąstą stacionariai (pjovimo mechanizmas su pjūklu juda kreipiamosiomis);

IX – stalių siaurajuostės staklės (skriemulių skersmuo iki 800 mm);

X – sublokuotos dalijimo juostinės staklės su pastūmos ritiniais stambiai pjautinei

medienai pjaustyti j plonesnę;

XI – sublokuotos rąstų pjaustymo staklės su konvejerine pastūma;

XII – dvipusės staklės su vežimėliu (yra sukurtos trijų pjūklų sublokuotos staklės su

kompaktinėmis pjūklų kasetėmis).

Juostinių staklių eksploatacines charakteristikos

Iš principinių struktūrinių schemų matome, kad juostinės staklės skirstomos į du pagrindinius

tipus: horizontalias ir vertikalias. Pastarosios yra labiau paplitusios. Jos užima mažiau vietos,

patogesnės, gaunama geresnė prapjovos kokybė, lengviau pašalinamos pjuvenos ir pan.

Horizontaliose staklėse rąstas tiksliau pritvirtinamas prie vežimėlio ar stalo, geriau matomas

perpjautos medienos paviršius.

Šiuolaikinės juostinės pjaustymo staklės yra gerai mechanizuotos. Mechanizuotas rąstų

užvertimas ant vežimėlio, tvirtinimas ir orientavimas pjūklų atžvilgiu, vežimėlio pastūma ir

grąžinimas atgal. Juostinių pjaustymo staklių pjovimo greitis būna apie 50 m/s, pastumos siekia iki

120 m/min. Prapjovos plotis priklauso nuo staklių ir pjūklų paskirties bei kokstrukcijos ir gali būti

nuo 2 iki 3,5 mm. Pjūklų skriemulių skersmenys siekia iki 2500 mm. Papjovos aukštis gali siekti iki

1100 mm. Bendra elektros variklių galia – iki 280 kW. Juostinės staklės valdomos iš pulto, kuris

įrengiamas iš šono ar priešais stakles.

Juostinių pjaustymo staklių konstrukcijos

Juostinių pjaustymo staklių mechanizmų sudėtis priklauso nuo staklių konstrukcijos ir

paskirties. Visos staklės turi pjovimo mechanizmą, bazavimo paviršius ir įrangą, žaliavos padavimo

mechanizmą (išskyrus juostines stalių stakles). Nepriklausomai nuo bendrų pavadinimų ir paskirties,

šiems mechanizmams taikomi skirtingi techniniai sprendimai. Pavyzdžiui, staklių dalijimo ar rąstų

pjaustymo pjūklų skriemuliai skiriasi ne tik savo mase ir skersmeniu, bet ir paviršiaus forma.



Naujausioms rąstų pjaustymo staklėms įrengiami centralizuoti valdymo pultai su

kompiuteriniu valdymu ir manipuliatoriais. Jais rąstas pasukamas į reikiamą padėtį, nustatomas

optimalus atpjovos dydis, rąstas pritvirtinamas prie vežimėlio hidrauliniais ar pneumatiniais

laikikliais. Naudojantis specialiu įtaisu rąstą pjaustymui galima pakreipti pagal ašį ar nulaibėjimo

kryptį.

40 pav. pateiktos bendrovės „Stelinei“ rąstų pjaustymo staklių JPS-1 kinematinė ir

konstruktyvinė schemos. Pjūklų skriemulių skersmuo 1525 mm, pjūklo juostos plotis 225 mm,

pastumos greitis iki 140 m/min, pjovimo mechanizmo galia 75 kVV, o vežimėlio pavaros variklio

galia 40 k\V.

40 pav. Pjaustymo staklių JPS-1 kinematinė ir konstruktyvinė schemos

Apatinio skriemulio (1) veleną suka diržinė pavara (2). Stabdys užspaudžiamas rankena (3).

Viršutinis pjūklo skriemulys (4) sukasi ant dviejų atramų pritvirtintos ašies (5). Svirtis (6),

spaudžiama dviejų petelių svirtimi į ašį (7), įtempia pjūklo juostą. Svarsčių rinkiniu (8)

reguliuojama pjūklo įtempimo jėga. (Naujausių konstrukcijų staklėse pjūklo įtempimas palaikomas

tepalo slėgiu hid-rosistemoje.) Viršutinė skriemulio padėtis nustatoma elektros varikliu EI sukant

diržinę (9) ir sliekinę (10) pavaras. Šiuo atveju keliamas visas pjūklo suportas (11). Pjūklo

nukreipimo įrenginys (12) reguliuojamas keliamuoju sraigtu (13), kurį suka elektros variklis E2.

Pjūklui valyti iš vidinės (14) ir išorinės (15) pusių naudojami valytuvai, panašūs į

dantytus knatinius šepečius, kurie tirpikliu suvilgo juostos paviršių. Kinematinėje schemoje

matomas konvejeris (16), skirtas gabalinėms atliekoms pašalinti.

Geriausiai galima panaudoti suporintas juostines stakles su automatiniu programiniu

valdymu, pritaikius matematines optimizuotas pjaustymo schemas.



Juostinių staklių ilgaamžiškumui, našumui bei produkcijos kokybei didelę reikšmę turi toliau

išvardyti eksploatavimo faktoriai.

TEPIMAS

Šiuolaikines juostines stakles privaloma tepti. Jeigu jos gerai prižiūrimos, dirba gana

patikimai ir be rimtų gedimų. Naujos staklės arba staklės po kapitalinio remonto kruopščiai

sutepamos. Darbo metu būtina reguliariai tikrinti guolių temperatūrą.

PJŪKLŲ SKRJEMULIŲ PADĖTIES TIKRINIMAS

Vertikalių juostinių staklių apatinis vedantysis skriemuiys (smagratis) turi stovėti vertikaliai

stačiu kampu padavimo krypties atžvilgiu. Viršutinis skriemuiys (įtempimo) turi būti įtvirtintas

vertikaliai virš apatinio skriemulio ir vienoje plokštumoje su juo. Jų padėtį galima patikrinti

svambalu.

PJŪKLŲ SKRIEMULIŲ VALYMAS

Pjūklų skriemulių paviršių reikia valyti, pvz., gramdikliu, pašalinant susidariusius stambius

nešvarumus. Prilipusiai dervai nuvalyti galima naudoti terpentiną. Valymo įtaisai neturi sukelti

vibracijų.

LYGINIMO ĮTAISAI

Kai kurios juostinės staklės turi stacionarius sulyginimo įtaisus, kuriais galima palyginti dantų

šonų kraštelius, kai pjūklo juosta įstatyta ir įtempta staklėse. Tai pagerina pjautinės medienos

paviršiaus kokybę.

PJŪKLŲ SKRIEMULIAI

Viršutinis pjūklų įtempimo skriemuiys turi būti kiek galima lengvesnis, kad būtų mažesnė

inercija ir galėtų lengvai pradėti suktis ir sustoti. Skriemulį kartais gamina iš duraliuminio. Apatinis

skriemuiys būna sunkesnis, nes jis kartu yra ir smagratis.

PJŪKLO JUOSTOS STORIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO SKRIEMULIO SKERSMENS

Jeigu pjūklo juosta plonesnė nei 1,2 mm, skriemulio skersmuo turi būti 1000 kartų didesnis už

juostos storį. Platesnėms ir storesnėms juostoms skriemulio skersmuo turi būti 1200–1400 kartų

didesnis už pjūklo storį. Mažo skersmens skriemuliai sukelia dideles įtampas išlenkiant juostą ant

ratlankio. Atsiradus nuovargiui, kartu veikiant kitoms įtampoms, gali susidaryti įskilimų. Ilgiau

padirbus, tose vietose pjūklo juosta sutrūksta.

PJŪKLŲ SKRIEMULIO RATLANKIO IŠGAUBIMAS

Skriemulių ratlankių paviršius gali būti lygus arba išgaubtas. Vidutinių ir plačiajuosčių staklių

skriemulių ratlankių paviršius dažniau būna išgaubtas. Išgaubimo dydis svyruoja nuo 0,1 iki 0,4

mm.

Pjūklo plotis gali būti lygus skriemulių ratlankių pločiui, o keletą kartų per-galandus -

siauresnis. Todėl viršutinis ratlankio išgaubimo centras paslinktas į priekį. Išgaubimo centras



daromas priekinėje 1/3–1/4 skriemulio ratlankio pločio dalyje. Išgaubtas paviršius daromas tam,

kad pjūklo juosta geriau laikytųsi ant skriemulio teisingoje padėtyje ir kad būtų galima didinti

pastūmą. Iškilimo dydį reikia žinoti ir jis turi būti įvertintas valcuojant pjūklus. Skriemuliai iki 800

mm skersmens gaminami su plokščiais ratlankiais. Darbinį skriemulių paviršių reikia tikrinti ir

reguliariai koreguoti. Jų paviršių rekomenduojama šlifuoti po 2000–5000 darbo valandų.

RATLANKIŲ PAVIRSIAUS DANGOS

Siaurajuosčių staklių skriemulių paviršius gali būti padengtas vulkanizuota guma. Kitokios

medžiagos mažai efektyvios.

Platiems skriemuliams dangos nenaudojamos. Pastaruoju atveju pjūklą reikia uždėti taip, kad

judėdami dantys nesusiliestų su skriemulio ratlankio paviršiumi. Dantų pagrindo linija turi išeiti už

ratlankio krašto 2–5 mm.

ĮTEMPIMO ĮRANGA

Viršutinio skriemulio padėtį galima reguliuoti vertikalioje plokštumoje. Tai palengvina pjūklo

uždėjimą ir įtempimą.

Reikiamam pjūklo juostos standumui sudaryti mažesnėms staklėms naudojamos spyruoklės ir

svirtys su svoriu, o didesnėms staklėms – hidrauliniai mechanizmai. Viršutinio skriemulio ašis

nustatyta taip, kad ją galima būtų vartyti vertikalioje plokštumoje. Tokiu būdu galima skriemulį

paversti į priekį ar atgal, kompensuojant padidėjusias pjovimo jėgas, kai pjūklo dantys pradeda

šipti. Ašis gali būti įtaisyta su pasukimu horizontalioje plokštumoje. Tačiau šia galimybe

naudojamasi tik kritiniais atvejais, kai reikia reguliuoti pjūklo padėtį ant skriemulio. Jeigu

skriemuliai nelygiagretūs, pjūklo juostoje gali susidaryti likutinės deformacijos – persimetimai.

Dirbant su labai įtempta pjūklo juosta, greičiau dėvisi staklės, o pjūklas dažniau trūkinėja.

Silpnai įtempta pjūklo juosta gali nuslysti nuo skriemulių ratlankių. Pablogėja pjovimo kokybė.

Dauguma staklių turi pjūklų įtempimo dydžio matuoklius, o naujausių modelių staklių pjūklo

įtempimas reguliuojamas automatiškai.

KREIPIAMOSIOS

Juostinio pjūklo apsaugai nuo išlinkimo į šoną naudojami specialūs nukreipimo įtaisai. Jie

padeda išvengti rezonansinio juostos vibravimo (žr. 41 pav.).

41 pav. Pjūklų kreipiamosios



Yra du pagrindiniai kreipiamųjų tipai: ritininiai ir slydimo. Labai svarbu, kad kreipiamosios,

nepriklausomai nuo jų tipo, būtų sureguliuotos taip, kad trintis į juostą būtų minimali. Trinties metu

išsiskiria šiluma ir juostos paviršius gali įkaisti iki grūdinimosi temperatūros. Susidaro plonas,

kietas kaip stiklas paviršiaus sluoksnis. Jame gali atsirasti įskilimų, kai juosta išlinksta virš

skriemulių. Tai pjūklo juostos trūkinėjimo priežastis.

UŽPAKALINĖS ATRAMOS

Užpakalinės atramos dažniausiai įrengiamos siaurapjūklėms staklėms. Tam naudojami

riedėjimo guoliai, kurie įstatomi virš ir po stalu. Ritinėlių paviršių reikia tepti. Normaliai dirbančių

staklių pjūklas neliečia užpakalinės atramos ritinėlio.

ŠONINES KREIPIAMOSIOS

Visi juostiniai pjūklai turi turėti šonines kreipiamąsias, kurios įrengiamos stalo viršuje ir

apačioje. Viršutines kreipiamąsias rekomenduojama nustatyti kiek galima arčiau pjaunamosios

medienos. Apatinės jrengiamos stacionariai.

Siaurų pjūklų šoninėms kreipiamosioms naudoja metalinius r it inė l ius (riedėjimo guolius).

Jie statomi taip, kad nesiektų dantų pagrindo linijos.

Plačių pjūklų šonines kreipiamąsias dažniausiai gamina iš kietos medienos. Galima naudoti

tekstolitą ar armuotą medžiagą – fenolio laminatą DIN 7735.

Labai svarbu, kad pūkio juosta turėtų kreipiamąsias atramas per visą plotį.

Rekomenduojami individualiai reguliuojami slydimo blokeliai (žr. 42 pav.).

42 pav. Individualiai reguliuojami slydimo blokeliai

PLAČIŲ JUOSTINIŲ PJŪKLŲ UŽDĖJIMAS

Kai pjūklo juosta uždėta ant skriemulių, dantų pagrindo lin ija turi išeiti apie 3 mm nuo

darbinio skriemulio ratlankio krašto. Priešingu atveju greitai išsidėvėtų ratlankio paviršius ir iš

vidinės pusės sumažėtų pjūklo dantų takas.

PJŪKLO JUOSTOS ĮTEMPIMAS

Pjūklo juosta įtempiama taip, kad jos kraštai apgaubtų skriemulių kraštus. Šis apgaubimas

priklauso nuo juostos valcavimo krypties.

Įtempimas neturi būti didesnis, nei nurodyta staklių pase. Pjūklo juosta be apkrovos privalo



judėti tiesiai, nevibruodama. Įtempimo jėga mažinama, siaurėjant pjūklo juostai.

Įtempimas turi būti pasiskirstęs vienodai per visą juostos plotį. Ncsimetrinė apkrova gali tapti

juostos įskilimų susidarymo priežastimi.

PJŪKLO KREIPIAMŲJŲ REGULIAVIMAS

Reguliavimas pradedamas nuo apatinių pjūklo kreipiamųjų. Iš pradžių sureguliuojami įtaisai,

esantys prie pjūklo dantų. Kad juosta judėtų laisvai, tarpas nustatomas 0,1–0,2 mm. Jeigu dirbama

tuščia eiga, juosta neturi liesti paviršiaus kreipiamųjų. Viršutines kreipiamąsias reguliuoja tokia

pačia tvarka. Dirbant tuščia eiga, pjūklo juosta neturi kaisti.

PJŪKLO JUOSTOS ĮDIRBIMAS

Visiškai naujus ir atstatytus pjūklus reikia įdirbti tuščia eiga apie 30 min. Tai daroma tam, kad

juosta geriau prisitaikytų prie skriemulių. Tuo pačiu metu tikrinama, ar nėra vietinio kaitimo, kurio

priežastis gali būti iškilimai juostoje. Juos reikia nedelsiant šalinti.

PRIŠLIFAVIMAS

Rekomenduojama prišlifuoti dantis po kiekvieno galandimo. Tai paprastas būdas sulyginti

dantų šoniniams paviršiams. Ji galima panaudoti, kai juosta pradeda judėti į šonus. Taip gali

atsitikti perpjovus kietą šaką ar pašalinį intarpą, esantį medienoje.

Į KĄ REIKIA ATKREIPTI PJOVIMO METU

Pjovimo metu pjūklą veikia greitai kintamos apkrovos. Todėl įtempimo įtaisai turi reaguoti į

staigias apkrovas labai greitai. Šiuolaikinės staklės atitinka šiuos reikalavimus.

Visos pjūklo kreipiamosios (sąlyginai) turi dirbti be trinties. Trinties šiluma gali tapti juostos

trūkimo priežastimi. Susidariusi šiluma staiga gali pasiekti tokį dydį, kad užgrūdins juostos viršutinį

sluoksnį, kuris taps trapus ir kietas, su dideliu smulkių įtrūkimų skaičiumi. Darbo metu tokia juosta

greitai sutrūksta.

KELETAS PATARIMŲ DĖL JUOSTINIŲ STAKLIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS

Dažna juostinių pjūklų defektų priežastis-skriemulių guolių susidėvėjimas. Visi guoliai turi

būti tvarkingi ir atitinkamai sureguliuoti. Nuo skriemulių darbinio paviršiaus būklės labai priklauso

pjūklo juostos darbo laikas. Skriemulių darbinis paviršius turi būti švarus. Kartais reikia pataisyti jų

pradinį profilį. Po pertekinimo ar pakeitus dangą, skriemulius reikia balansuoti.

Visą kreipiamąją įrangą būtina tinkamai prižiūrėti. Medinės kreipiamosios greitai dyla, todėl

jas reikia dažnai šlifuoti arba keisti. Užpakalinės ir šoninės kreipiamosios su metaliniais ritinėliais

turi būti su lygiais paviršiais, teisingai pastatytos ir suteptos.

Baigus darbą, juostą reikia palaipsniui atleisti, taip pat ir trumpų pertraukų metu, ypač

šaltuoju metų laiku, nes atvėsusios juostoje dėl susidariusių slėgio įtampų gali visiškai ar dalinai

išnykti valcavimas.



JUOSTINIŲ PJŪKLŲ ILGAAMŽIŠKUMO IR PJOVIMO KOKYBĖS FAKTORIAI

1. Juostinio pjūklo storis (mm) turi būti parinktas pagal formulę:

S = (0,0007–0,001)D. Čia D – staklių skriemulių skersmuo, mm.

2. Pastūma vienam dančiui negali būti mažesnė už danties pavertimą ar gniuždymo dydį į

vieną pusę, nes jei atpjaunamos drožlės bus smulkesnės, jos pateks tarp pjūklo juostos ir prapjovos

sienelių. Dėl to pjūklas labiau kaista ir jo stabilumas mažėja.

3. Pjūklo dantų šonus būtina sulyginti (prifūguoti).

4. Tarpdančių pagrindo spindulys šlifuojamas.

5. Kreipiamasis peilis pastatomas už pjūklo juostos.

6. Prieš juostinį pjūklą montuojamas diskinis pjūklelis, kuriuo daroma įpjova rąste arba šis

rąstas nužievinamas.

7. Sumažinamas skriemulių mušimas. Spindulinis mušimas leidžiamas iki 0,05 mm, šoninis,

t. y. iš galo, 0,06 mm, jeigu skriemulio skersmuo lygus 1000 mm. Jeigu skriemulio skersmuo 1250

mm, tai spindulinis mušimas leidžiamas iki 0,05 mm, šoninis – 0,08 mm.

8. Skriemuliai nuolatos valomi nuo dervų ir pjuvenų.

9. Pjūklo juostos valcavimo ir dantų vainiko paruošimo metu būtina laikytis techninių

reikalavimų.



3.2. ĮRENGINIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

43 pav. Stacionarus pramoninis juostinis gateris su elektroniniu valdymu PT e-48/PT e-64

Techniniai duomenys:

pjaunamo rąsto skersmuo 1,0/1,15 m

pagrindinio variklio galia 11/22 kW

el. pastūma – bepakopis reguliavimas

pjūklo plotis 40 mm

Galima komplektacija:

rąstų uždėjimo rampa

operatoriaus kabina



4 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS DISKINĖMIS RĄSTŲ PJOVIMO STAKLĖMIS

4.1. DISKINIŲ RĄSTŲ PJOVIMO STAKLIŲ DARBO IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA

44 pav. Diskinių pjovimo staklių „Rimet 18“ pagrindiniai įrengimai


Staklių veikimo principai

Technologiniu požiūriu diskinės rąstų pjaustymo staklės skirstomos į dvi grupes: rąstų

pjaustymo į tašus ir tašų pjaustymo į lentas. Rąstai į stakles paduodami vežimėliu, riedančiu bėgiais

arba grandine. Tašų pjaustymo staklėse įrengiama ritininė pastūma.

Rąstų pjaustymo staklėse gali būti vienas ar keli pjūklai. Vienapjūkles stakles dažniausiai

naudoja individualiam pjaustymui. Pjūklas staklėse gali užimti vertikalią ar horizontalią padėtį.

Vienapjūklėmis staklėmis patogu iš rąstų išpjauti pabėgius, todėl jas kartais vadina pabėgių

pjaustymo staklėmis.



Vienapjūklių staklių pjovimo mechanizmą sudaro pjūklo velenas su užmautu ant jo pjūklu ir

dviem skriemuliais (žr. 46 pav.).

46 pav. Vienapjūkles diskinės rųstų pjaustymo staklės: 1 – pjūklo mechanizmas; 2 – padavimo vežimėlis; 3 –

stovas su rastų prispaustuvais; 4 – rąsto skersinės pasiūtuos dydžio nustatymo mechanizmas

Vienas skriemulys užmautas ant elektros variklio veleno, kitas – ant reversinio įrenginio

veleno, o per jį sujungtas su vežimėlio pavaros mechanizmo reduktoriumi. Į vežimėlio pavaros

mechanizmo sudėtį dar įeina būgnas su lynų ir skridinių sistema. Lynų galai tvirtinami prie

vežimėlio rėmo priekinės ir užpakalinės dalies. Vyniojant ant būgno vieną ar kitą lyno šaką,

vežimėlis įgauna darbinę ar tuščią eigą. Vežimėlyje įrengti rąsto tvirtinimo ir skersinio perslinkimo

mechanizmai.

Rąsto užvertimas ant vežimėlio ir jo pasukimas, o taip pat produkcijos pašalinimas –

mechanizuoti ir valdomi iš pulto. Kai staklės senesnių konstrukcijų, šie darbai atliekami rankiniu

būdu.

Vienapjūklių diskinių staklių pjūklų skersmuo siekia iki 1250 ar 1500 mm. Šiais pjūklais

galima pjaustyti rąstus iki 50 cm skersmens. Didelis pjūklo storis (4–5 mm) reikalingas jo

stabilumui išlaikyti. Dantų atlenkimas į vieną pusę 0,75 mm. Pjovimo metu dėl apkrovų ir įšilimo

atsiranda pjūklo vibracijos, kurių amplitudė siekia iki 1 mm. Taigi įvertinus pjūklo storį, dantų

praskėtimą ir vibracijas, gauname prapjovą, kurios plotis siekia iki 7–8 mm. Dėl šios priežasties

didelio skersmens rąstams pjaustyti naudojamos staklės su dviem pjūklais: vienas iš viršaus, kitas iš

apačios. Kai kurios Skandinavijos bendrovės gamina stakles, kurių pjūklai darbo metu aušinami

vandeniu. Dėl to galima gerokai sumažinti pjūklų storį ir vibracijas.

Ploniems rąstams pjaustyti naudojamos keturių ir aštuonių pjūklų staklės. Keturių pjūklų

staklės naudojamos vienkartiniam pjaustymui ir tašo išpjovimui. Aštuonių pjūklų stakles naudoja

tašų supjaustimui į lentas. Šiuo būdu dažniausiai pjaustomi rąstai iki 22 cm, o tašai iki 160 mm

storio. Minėtas rąstų pjaustymo būdas labai paplitęs JAV, Kanadoje. Švedijoje. Daugiapjūklių, kaip

ir vienapjūklių. staklių trūkumas – išeigos sumažėjimas iki Ac/c, lyginant su gateriais.

Daugiapjūklės tašų pjaustymo staklės dažnai komplektuojamos su juostinėmis rąstų



pjaustymo staklėmis" arba su gateriais.

Rąstų pjaustymo linija su diskinėmis staklėmis dirba šiuo būdu (žr. 47 pav.).

47 pav. Rastų pjaustymo linija su diskinėmis staklėmis

Iš sandėlio konvejeriu rąstai patenka į žievinimo stakles (I). Nužievintas rąstas konvejeriu

paduodamas į tašo išpjovimo diskines stakles (2). Gaubtinės transportuojamos Į išilginio pjaustymo

(briaunines) stakles (4), kur išpjaunama viena ar dvi šoninės lentelės. Jos apipjaustomos kraštų

apipjovimo staklėmis (5). Šios staklės gali turėti du ar daugiau pjūklų.

Iš rąsto išpjautas dvišonis tašas staklėmis (2) perduodamas j daugiapjūklės tašo pjaustymo

diskines stakles (3). Išpjautos lentos ar tašai paketuojami arba perduodami tolesniam perdirbimui.

Gaubtinės, gautos iš dvišonio tašo, patenka Į išilginio pjaustymo stakles (4), o iš jų taip pat j kraštų

apipjovimo stakles (5).

Konstrukcija

Tvirtas monolitinis lentpjūvės pagrindas užtikrina tikslų lentų pjovimą. Slydimo rogučių ir

linijinis vežimėlio greitis sutampa. Slydimo padavimas valdomas koja per lanko formos svertą.

Disko apsauga ir aptvaras užtikrina saugų darbą. Vežimėliai pagaminti iš plieninio vamzdžio.

Vamzdžių galai nutekinti ir ant jų sumontuoti guoliai. Ritinėliai sukasi ant guolių ir remiasi velenu į

rėmą. Judantis ant ritinėlių stalas sudarytas iš dviejų dalių, tarp kurių sukasi pjūklo diskas.

Padavimo mechanizmą varo hidraulinis variklis, kuris per grandininę pavarą perduoda judesį stalui.

Stalas ir važimėlis juda sinchroniškai. Pjūklo velenas prie rėmo pritvirtintas dviem stovais. Norint

gauti norimo storio lentą, mechaninis matavimo svertas nustatomas atitinkamoje padėtyje.

Metavimo įtaiso atraminiai ritinėlliai pritvirtinti ant rėmo ir sukasi galuose. Rėmo padėtis

fiksuojama ant matavimo plokštės spynos pagalba.

Priekinė pjūklo disko kreipiančioji. Diskinis pjūklas turi pjūklo kreipiančiąją, kurią galimą

valdyti iš lentpjūvės valdymo pulto. Kreipiančiosios pagrindas pritvirtintas varžtais prie rėmo. Jį

galima perstatyti atitinkamai pagal pjūklo skersmenį. Pagrindo padėtis reguliuojama ir skersine

kryptimi.



Užpakalinė pjūklo disko kreipiamoji ir skėtimo peilio nustatymas. Kreipiančiosios pagrindas

pritvirtintas varžtais prie rėmo. Tai leidžia reguliuuoti kreipiančiąją pjūklo atžvilgiu. Kreipiančiųjų

plokštės pritvirtintos prie reguliuojamų laikiklių. Sktimo peilis gali būti reguliuojamas skersine ir

išilgine kryptimi. Jis pagamintas iš šlifuoto, grūdinto plieno ir turi būti nustatytas ne toliau kaip

10mm nuo pjūklo disko.

Hidraulinė sistema. Atviroje hidrosistemoje tepalas siurblio pagalba paimamas iš bako. Mažo

slėgio hidraulinis variklis jį per filtrą paduoda atgal į baką. Specialus 4,5 kW el.tepalo pašildytuvas

užtikrina nepertraukiamą „Rimet“ lentpjūvės darbą net ir esant minus 50 laipsnių Celsijaus

temperatūroje. Lentpjūvė veikia patikimai ir gali lengvai pjauti sušalusią medieną.

Pjūklo disko apsaugos įrengimas. Viršutinė disko apsauga pagaminta iš medžio, pakabinta

reguliuojamomis grandinėmis virš pjūklo. Pjūklo aptarnavimo metu apsauga pakeliama ir

užfiksuojama tokioje padėtyje. Apsaugos aukštį galima reguliuoti dviejų atramų pagalba.

Lentpjūvės surinkimas. Lentpjūvė montuojama ant lygaus ir tvirto pagrindo. Centrine

lentpjūvės dalis nustatoma reikiamoje padėtyje horizontaliai pagal gulsčiuką išilgine ir skersine

kryptimi. Tiesialinijiškumas nustatomas pagal įtemptą tiesyklę.

Pjūklo, pjūklo kreipiančiųjų ir skėtimo peilio nustatymas. Pjūklo diskas turi būti švarus.

Pjūklas uždedamas ant veleno ir priveržiamas veržle. Liniuotės pagalba nustatoma skįtimo peilio

padėtis taip, kad jis būtų tiksliai pjūklo linijoje. Reguliavimas atliekamas perstatant tvirtinimo

detales. Skėtimo peilis turi būti nustatytas vertikalioje padėtyje taip, kad tarp jo ir pjūklo dantų

viršūnių būtų ne didesnis nei 10 mm tarpelis. Užpakalinės pjūklo kreipiančiosios turi būti nustatytos

2–3 mm nuo pjūklo disko. Priekinės kreipiančiosios turi būti nustatytos taip, kad tarp jų ir pjūklo

būtų minimalus tarpelis (0,2 mm).

Darbo saugos taisyklės

Prieš pradedant dirbti su diskine lentpjūve būtina susipažinti su lentpjūvės eksploatacijos

taisyklėmis.

Prieš paleidžiant lentpjūvę reikia įsitikinti kad skėtimo peilis ir apsauga nustatyti pagal

instrukciją, kad pjūklas parinktas teisingai ir patikimai pritvirtintas, kad atstumai tarp pjūklo disko ir

kreipiančiųjų plokščių atitinka reikalavimus, kad valdymo svertas nustatytas 0 padėtyje, kad iš

operatoriaus vietos matosi diskas ir valdymo svertas, kad avarinio sustabdymo įranga tvarkinga ir

veikia.

Įjungiant lentpjūvę reikia įsitikinti kad: pavojingoje zonoje nėra žmonių, o prie valdymo

svertų yra tik operatorius.

Darbo metu reikia įsitikinti kad: niekas, išskyrus operatorių, negalėtų specialiai arba netyčia

liesti valdymo svertų, kad pjūklas nekeltų pavojaus dirbantiesiems ir neprisiliestų prie darbo

įrankių, lipti ant judančio stalo kategoriškai draudžiama, dedant ant stalo rąstus, o taip pat nuimant



nuo jo pjaustinius, jie neturi judėti, draudžiama liesti rankomis besisukančias arba judančias

lentpjūvės dalis, draudžiama dirbti pavojingoje zonoje, visi darbininkai dirbantys prie lentpjūvės

turi naudoti priemones apsaugančias nuo triukšmo.

Aptarnavimo metu reikia įsitikinti, kad niekas negalėtų paleisti lentpjūvės.



4.2. ĮRENGINIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

Diskinių pjūklų lentpjūvė „Rimet“

Paskirtis – rąstų pjaustymas į lentas.

48 pav. Diskinių pjovimo staklių „Rimet 18“ matmenys


Techninės charakteristikos:

Bendras rėmo ilgis – 16,2m.

Darbo stalo aukštis – 0,75m.

Rąsto skersmuo – 80–580 mm.

Diskinio pjūklo skersmuo – 800–1100 mm.

Pjūklo disko centrinės skylės skersmuo – 50 mm.

Maksimalus pjovimo aukštis – 430 mm.

Pjūklo veleno sukimosi greitis –1000 aps/min.

Padavimo greitis – 0–120 m/min.

Rąsto ilgis – iki 8,5 m.

Pjovimo plotis – 16–300 mm.



El. variklio galia – 40–55kW.

Hidraulinio siurblio našumas – 50 l /min.

Našumas per pamainą – 15–20 m3 .

Bendras svoris – 3000 kg.

„Rimet-18“ – modifikacija su mechaniniu storio nustatymo mechanizmu.

„Rimet-20“ – modifikacija su hidrauliniu storio nustatymo mechanizmu.



5 MOKYMO ELEMENTAS. RIETUVIŲ FORMAVIMAS

5.1. RIETUVIŲ FORMAVIMO MEDIENOS DŽIOVIMIMUI KOMPIUTERIZUOTOMIS „NYLE“, „NARDI“ DŽIOVYKLOMIS IR SANDĖLIAVIMUI TECHNOLOGIJA

Medienos rūšies ir tankio pasirinkimas

Mediena į džiovyklą talpinama rūpestingai sudėjus lentas. Ypač svarbus išankstinis lentų

storio nustatymas, pradinė kiekvienos lentos drėgmė ir matavimo elektrodų pritvirtinimas.

Į džiovyklą reikia talpinti tos pačios rūšies ir tokio paties storio medieną. Ypatingai reikia

vengti (ypač jei trūksta patirties) kartu džiovinti skirtingą medieną, nors savybės gali būti ir

panašios, ir lentas, kurių storis skiriasi (žr. 50 pav.).

NE NE

TAIP



50 pav. Į džiovyklą talpinama mediena turi būti tos pačios rūšies ir storio.

Kartu džiovinti skirtingo storio lentas rizikinga, nes ploniausios lentos proceso pabaigoje būna

perdžiūvusios, o storiausios, atvirkščiai, būna per drėgnos, t. y. jų drėgmės kiekis (DK – Moisture

content) per aukštas.

Norėtume pabrėžti, kad galimo galutinės drėgmės skirtumo galima išvengti pailginus

kondicionavimo etapą.

Skirtingos pradinės drėgmės mediena

Jei norima, kad mediena išdžiūtų absoliučiai vienodai, pradinė lentų drėgmė turi būti kaip

galima vienodesnė.

Deja, kartais šį reikalavimą įvykdyti sunku dėl daugybės priežasčių, kurios daro įtaką

pradiniam medienos DK.

Vis dėlto, paprastai ir tais atvejais, kai drėgmės skirtumas nėra labai svarbus, kartu džiovinti

tos pačios rūšies, bet skirtingos pradinės drėgmės medieną galima. Tik tuomet galutinis rezultatas

bus įvairi galutinė drėgmė, proporcingai pradiniam drėgmės kiekiui.

Pakrovimas į džiovyklą



Siekiant užtikrinti kokybišką galutinį rezultatą, labai svarbi operacija yra kameros

pakrovimas. Šią operaciją reikia suplanuoti ir įvykdyti labai rūpestingai, ypač daug dėmesio skiriant

rietuvių sudarymui. Nenuvertinkite šio etapo svarbos: neteisingas lentų sudėjimas gali medieną

sugadinti.

Kad kamera efektyviai veiktų, reikia numatyti, kad būtų panaudota visa džiovyklos erdvė,

vengiant tuščių vietų ten, kur jų neturi būti. Rietuves reikia sukrauti iš anksto ir pašauti į kamerą

specialiais krautuvais arba specialiu bėginiu autokrautuvu, jei toks yra.

Krovimas į rietuves

Lentas į rietuves reikia krauti kaip galima rūpestingiau. Jas reikia dėti eilėmis tolygiai ir

rūpestingai, stengiantis, kad neišsikištų galai. Jei taip atsitinka, sumažėja naudingas įkrovos plotas,

džiūstant lentos gali persisukti ar atsirasti kitokių problemų.

Abi rietuvės turi būti sudėtos visiškai vienodai (žr. 51 pav.).

51 pav. Rietuvių formavimas

Neteisingai suformavus rietuvę, džiovinimo metu lentos gali persisukti ar atsirasti kitokių

problemų (žr. 52 pav.).

NE NE

TAIP TAIP



52 pav. Neteisingai suformuota rietuvė

Jei lentos nevienodo ilgio, jas reikia lygiuoti nuo krašto, kad trumpesni galai būtų rietuvės

viduryje (žr. 53 pav.).



53 pav. Nevienodo ilgio lentų krovimas

Kai lentų storis yra iki 40 mm, jas galima dėti arčiau viena kitos. Taip taupiau panaudojama

erdvė paliekant tarpus ventiliacijai tarp eilių.

Storesnė nei 40 mm mediena, ypač kvadratinio profilio, turi būti kraunama paliekant tarpus

šone (žr. 54 pav.). Tarpai tarp lentų turi būti apie 30–40 % jų storio.



54 pav. Storesnės nei 40 mm medienos krovimas

Plona mediena turi tendenciją deformuotis, todėl rekomenduojame kuriam laikui sukrauti

lentas po dvi išore į vidų. Storesnę medieną, atvirkščiai, reikėtų sukrauti atskirai vidine puse į viršų,

kad būtų išvengta tendencijos išsilenkti.

Lentoms atskirti naudojami specialaus storio skersiniai, kurie sudėliojami tokiu atstumu ir

taip, kaip aprašyta kitame poskyryje.

Rietuvių dydžiai yra įvairūs, priklausomai nuo formos, įkrovos pakrovėjų pajėgumo ir t. t.

Vidutiniai dydžiai yra 1000–1500 mm.

Dar kartą pabrėžiame, kad kraunant būtinas tikslumas. Jei rietuvės bus sukrautos neteisingai,

mediena greičiausiai deformuosis. Be to, neteisingas sukrovus medieną, kyla rizika, kad jai

džiūstant ir traukiantis rietuvė gali sugriūti.

Atstumai tarp medjuosčių

Atskiriant lentas, rekomenduojama naudoti skersinius, pagamintus iš jau išdžiovintos tos

pačios rūšies medienos kaip ir džiovinama.

Taip pat galima naudoti kėnio arba eglės medieną. Atkreipkite dėmesį į tai, kad pušiniai

skersiniai ant lentų gali palikti mėlynas dėmes, o bukmedis traukiasi ir lūžta. Galima naudoti ir

kvadratinius metalinius vamzdžius, bet jie brangesni. Būtina pasirūpinti atsarginiais skersinius,

kuriuos reikia saugoti nuo blogų gamtinių sąlygų.

Paskaičiuota, kad lentoms atskirti naudojami skersiniai turi būti maždaug per pusę plonesni už

lentų storį. Jei jie bus per ploni, oro cirkuliacija bus prastesnė, ir todėl džiovinimo laikas pailgės.



Atstumai tarp skersinių turi būti proporcingi lentų storiui, nes būtent jie padeda išvengti

medienos deformavimosi džiūstant. Renkantis tinkamus skersinius, rekomenduojama naudotis 21

lentele.

21 lentelė. Lentų matmenys ir skersiniai

Lentos storis mm Skersinio storis mm Skersinio plotis mm Atstumas tarp skersinių

mm

0–30 16 25 400–800

30–45 20 30 600–900

45–60 25 30 600–1000

Per 60 40 40 800–1000

Skersiniai turi būti sudėti taip, kaip nurodyta lentelėje, vertikaliai vienas kitam ir priešinga

kryptimi negu lentos. Tam tikros rūšies medienai, kuri linkusi suktis, tarpus reikia daryti mažesnius,

negu nurodyta lentelėje. Bet kuriuo atveju, jie negali būti didesni nei 1 metras. Tarp rietuvių reikia

80–100 mm storio skersinių.

Kameros pakrovimas

Pakrovimas vyksta pradedant 1200 mm nuo apatinės sienos, rūpestingai užpildant visą erdvę,

pabaigoje paliekant 1200 mm nuo paskutinės priekinės eilės iki durų. Tarp viršutinės rietuvės eilės

ir džiovyklos lubų turi likti ne mažesnis kaip 50–100 mm tarpas. Net jei lentos nėra tobulai

sukrautos, tarp dviejų rietuvės eilių palikite maždaug 100–150 mm tarpą, kad galėtų laisvai

cirkuliuoti oras.



54 pav. Rietuvių pakrovimas į džiovyklą

Reikia vengti didesnių nei 100 mm tuščių tarpų tarp rietuvių, kad oras cirkuliuotų ne aplink, o

tarp lentų, ir kad būtų išvengta trumpo sujungimo, todėl tuščias erdves šonuose užpildykite

plokštėmis ar mediena.

Kai lentos plonos arba tokios rūšies mediena linkusi deformuotis, tam, kad viršutinės lentos

nepersisuktų, ant viršaus galima uždėti betono plokščių.

Kraunant plonų ir ilgų lentų rietuves pakrovėjais, dėl to, kad jų laikikliai yra centre, o žemės

paviršius nelygus, transportuojant rietuvės gali suirti. Atsiranda rizika, kad galiniai skersiniai

persikreips arba visai iškris. Dėl to džiovinimo proceso pabaigoje eilės gali būti persikreipusios, o

dalis lentų susisukusios.

Džiovyklos erdvės turi būti maksimaliai panaudotos, vengiant tarp rietuvių palikti didelius

tarpus, stengiantis nepalikti įkrovos apačioje ar džiovyklos tarpduryje ir laikantis tam tikros

pakrovimo tvarkos.

55 pav. Taisyklingas rietuvių pakrovimas į džiovyklą

NE NE TAIP TAIP

NE TAIP



Pjautinės medienos sandėliai

Tik ką išpjautų lentų drėgmė svyruoja nuo 50 iki 70 %. Atskirais atvejais iki 100 %. Tokios

drėgmės pjautinė mediena greitai genda nuo įvairių grybų, ypač šiltuoju metų laiku. Šią medieną

pervežti neracionalu, nes dėl jos didelės drėgmės tenka transportuoti didesnę masę. Todėl numatytas

pjautinės medienos džiovinimas.

Pats pigiausias pjautinės medienos džiovinimo būdas – atmosferinis. Atmosferinis

džiovinimas – tai toks džiovinimas, kai drėgmė iš medienos išgarinama, veikiant šiltam aplinkos

orui. Sis džiovinimo būdas naudojamas seniai, tačiau natūraliomis sąlygomis mediena džiūsta gana

ilgai ir išdžiovinama tik iki 18–20 % drėgnumo.

Natūraliu būdu džiovinant, didelę reikšmę turi oro temperatūra, drėgmė ir oro judėjimo

greitis, o taip pat kritulių dažnis, kiekis ir saulės radiacija. Kaip žinome, klimatinės sąlygos laikui

bėgant būna labai skirtingos. Todėl atmosferinio džiovinimo intensyvumas priklauso ir nuo sezono.

Galutinė medienos drėgmė, džiovinant natūraliu būdu, priklauso nuo oro būvio. Jeigu pjautinės

medienos galutinė drėgmė turi būti mažesnė nei 20 %, tai medieną reikia papildomai džiovinti

kamerose. Daugeliu atvejų medieną tikslinga džiovinti kombinuotu būdu: iš pradžių atvirame ore, o

po to – kamerose.

Pjautinė mediena sukraunama į rietuves specialiose aikštelėse – sandėliuose. Pjautinės

medienos sandėliai skirti medienai džiovinti atmosferiniu būdu ir sausoms lentoms sandėliuoti. Be

džiovinimo ir lentų sandėliavimo, sandėliuose pjautinė mediena išskirstomą partijomis, perduodama

į džiovinimo ir pjaustymo cechus bei pakraunama vartotojams. Todėl sandėliuose reikia atlikti visą

darbų kompleksą, apimantį pjautinės medienos transportavimą, apdirbimą antiseptikais, sukrovimą į

rietuves džiovinimui, rietuvių išardymą, galutinį rūšiavimą, defektinių galų nupjaustymą,

ženklinimą, transporto paketų suformavimą ir jų pakrovimą vartotojui.

Pjautinės medienos sandėlio teritorija

Sandėlio teritorija turi būti lygi ir sausa, turinti nedidelį nuolydį lietaus vandeniui nutekėti.

Jeigu teritorija nėra sausa, tenka ją drenuoti, išlyginti, paviršių užpilti žvyru, smėliu ar šlaku.

Sandėlis turi būti gerai perpučiamas vėjo, įrengtas ne arčiau kaip už 100 m nuo miško ir apvaliosios

medienos sandėlio, kad išvengtume užkrėtimo grybelinėmis poromis. Nuo pastatų sandėlį galima

įrengti ne arčiau kaip už 50 m. Sandėlis turi būti tinkamai išplanuotas priešgaisrinės saugos

atžvilgiu, kad jame gerai džiūtų mediena ir būtų patogu atlikti visus numatytus darbus. Pagal

aikštelės perimetrą tarp rietuvių ir tvoros turi būti 10 m pločio laisvas pravažiavimas.

Neleistina, kad pjautinės medienos sandėlio teritoriją užželtų žolė. Žolė sunaikinama

palaistant dirvą 5 % chlorkalkių skiediniu. 1 m2 ploto sunaudojama 5 litrai skiedinio. Galima

naudoti ir kitokias efektyvesnes chemines priemones, tačiau reikia žiūrėti, kad jos nepatektų į



vandens telkinius ir nepakenktų žmonių sveikatai. Aikštelę reikia periodiškai valyti nuo medžio

atliekų ir puvinių. Žiemos metu rietuvių stogus reikia valyti nuo sniego, o žiemos pabaigoje –

aikšteles aplinkui rietuves.

Kelių dangos daromos iš asfalto, akmenų, betono ar asfaltbetonio. Grįsti keliai turi būti per

0,5 metro nuo rietuvės, kad galima būtų patalpinti vandentiekio, elektros kabelių ir drenažo

įrenginius. Labai gerai, jeigu visa sandėlio aikštelė išbetonuojama.

Rietuvių sukrovimas

Rietuvės aikštelėje (sandėlyje) kraunamos arba iš atskirų lentų, arba iš paketų. Rietuvės

sukraunamos grupėmis, vadinamomis sekcijomis, dviem eilėmis. Kiekvienos sekcijos plotas neturi

būti didesnis kaip 850 m2 arba 4–12 rietuvių. Sekcijų grupės sudaro kvartalus. Jų dydžiai esti

įvairūs ir priklauso nuo sandėliuojamos medienos kiekio.

Mechanizuotai pervežti paketai ir medienos sortimentai sukraunami į rietuves. Pirmoji

operacija dažniausiai atliekama miškovežiais, kurių keliamoji galia 5 tonos, ir autokrautuvais, kurių

keliamoji galia nuo 3 iki 10 tonų, kėlimo aukštis – 4,5 m. Antroji operacija atliekama elevatoriniais

krautuvais. Paketinės rietuvės dažniausiai formuojamos autokrautuvais, dideliuose sandėliuose –

bokštiniais 5–10 tonų keliamosios galios kranais, kurių kėlimo aukštis siekia iki 21 m, ir

gembiniais-ožiniais 7,5–10 tonų keliamosios galios kranais, kurių kėlimo aukštis būna nuo 10 iki 16

m.

Spygliuočių medienos sortimentų sandėlių planai pavaizduoti 56 ir 57 paveikslėliuose.

Kietųjų lapuočių džiovinimo aikštelių (sandėlių) planai skiriasi tuo, kad rietuvės kraunamos

ilgesnės ir arčiau viena kitos. Ąžuolinėms lentoms džiovinti geriausiai tinka pašiūrės, nes atvirose

rietuvėse šios lentos labai greitai supleišėja (vasarą – per vieną dieną).

56 pav. Sandėlio planas a - kraunant rietuves iš atskirų lentų



57 pav. Sandėlio planas b - kraunant paketines rietuves gembiniu-ožiniu kranu

58 pav. Dariaus Beconio IĮ rietuvių formavimo vieta

Atmosferiniam džiovinimui rietuvės kraunamos ant pamatu, dažniausiai ant gelžbetoninių,

kurių aukštis priklauso nuo sandėlio ypatumų. Drėgnose vietose šis aukštis turi būti 60–75 cm,

normaliose sausose vietose – 40–50 cm. Po rietuvėmis turi laisvai judėti oras. Rietuvių pagrindas

gali turėti nedidelį nuolydį patekusiam vandeniui nutekėti ir geresnei oro cirkuliacijai tarp lentų

plokštumų rietuvėje.



Formuojant rietuves iš atskirų lentų, spygliuočių sortimentai kraunami į kvadratines (kaip

plane) rietuves. Jų ilgis ir plotis lygus sortimentų ilgiui (6,5–7 m). Tarp lentų eilių gali būti

kraunamos specialios tarpinės lentelės (skerspjūvis 25 x 40 mm) arba panaudojamos tos pačios

lentos. Atstumas tarp tarpinių lentelių nuo 0,75 iki 2 m. Rietuvių aukštis nuo 3,5 iki 4 m. Lapuočių

lentos kraunamos į rietuves nuo 8 iki 11 m ilgio ir nuo 1,5 iki 2 m pločio. Rietuvių aukštis nuo 2,5

iki 3 m.

Paketinės rietuvės (spygliuočių ir lapuočių) formuojamos iš vienodo didumo lentų paketų

(paketų plotis 1,35 ar 1,80 m, aukštis – 1,25 ar 1,30 m), kurie kraunami ant pamatų keturiomis,

penkiomis ir daugiau horizontalių eilių. Tarp paketų eilių dedami 75 mm storio tašai. Paketinių

rietuvių aukštis, kraunant autokrautuvais, 4–5 m, kranais – 5–7 m. Paketinių rietuvių ilgis:

spygliuočių 6,5–7 m, lapuočių – 9–12 m. Rietuvių plotis – 16–30 m.

Medienos sukrovimo į rietuves būdas turi didelę reikšmę džiovinimo kokybei ir našumui.

Krovimo į rietuves būdas priklauso nuo klimatinių sąlygų, sandėlio, vietovės ir medienos. Metų

laikas taip pat turi didelės reikšmės, todėl rudenį reikia krauti rietuves su didesniais nei vasarą

tarpais – špacijomis. Net viename sandėlyje gali būti įvairios džiūvimo sąlygos. Teisingai sukrovus

medieną, gaunama gera horizontali ir vertikali oro cirkuliacija. Rietuvėse neturi būti lentų

pakibimų, deformacijų, o jų galus reikia apsaugoti nuo suskilimų.

Kraunant sortimentus, rietuvėse ir paketuose paliekamos 35–60 mm špacijų. Jų dydis

priklauso nuo medienos sortimentų rūšies, storio, pločio ir kokybės. Kuo storesnį sortimentai, tuo

mažesnės špacijos. Didesnės špacijos daromos rietuvės centre, mažesnės – kraštuose. Sukrauta

rietuvė uždengiama nuožulniu stogu. Stogo danga daroma vienašlaitė su 12° nuolydžiu. Stogai

dengiami su nuolydžiu į važiuojamąją kelio pusę. Stogo plotis turi būti didesnis už rietuvės plotį

1,0–1,5 m. Plonos lentos kraunamos į rietuves sandėlio pakraštyje iš vėjo pusės, o storos, lėtai

džiūstančios – viduryje.

Yra nustatyti atmosferinio džiovinimo režimai. Režimus apibūdinantys veiksniai yra šie:

džiovinimo kategorija, kuri priklauso nuo sortimentų rūšies ir matmenų; meteorologinės sąlygos;

rietuvės sukrovimo tankis. Apytikslė spygliuočių pjautinės medienos džiovinimo trukmė iki

tansportinio drėgnumo parodyta grafike (žr. 59 pav.). Jame ištisine linija pažymėta džiovinimo

trukmė vasarą, o brūkšnine – pavasarį ir rudenį. Džiovinimo trukmė nustatoma, atsižvelgiant į

sortimento storį (kaip parodyta rodykle). Kietųjų lapuočių mediena džiūsta 5–10 kartų ilgiau nei

spygliuočių. Džiovinimo procesui pagreitinti kai kuriose šalyse naudoja priverstinę oro cirkuliaciją.

Tuo tikslu tarp rietuvių stato ventiliatorius ir pučia atmosferinį orą. Šis būdas efektyvus esant šiltam

atmosferiniam orui ir džiovinant plonus sortimentus.



59 pav. Grafikas spygliuočių medienos atmosferinio džiovinimo trukmei nustatyti



6 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS

„MEDIENOS PARUOŠIMAS PIRMINIAM APDIRBIMUI“

Užduoties vertinimo kriterijai:

- Užduotis pilnai atlikta per jai skirtą laiką,

- Užduotis atlikta kokybiškai, laikantis technologinių reikalavimų.

- Užduotis atlikta pagal pateiktą savarankiškos užduoties aprašymą,

- Užduotis atlikta savarankiškai.

Užduoties aprašymas:

I. Savarankiškai nustatyti juostinių rastų pjovimo staklių parametrus operacijos paleidimui.

1) Parengti „Rimet“ stakles darbui,

2) Uždėti ant staklių konvejerio 400 mm skersmens rąstą,*

3) Supjaustyti jį į apipjautas 25 mm X 175 mm lentas.

4) Užduotį atlikti per 1 val.

Savarankiškos užduoties atlikimo metu rąsto skersmuo, atsižvelgiant į gamybos poreikius,

gali būti kitoks.

II. Suformuoti rietuvę medienos džiovinimui kompiuterizuota Nardi džiovykla.

1) Suformuoti lentų, kurių matmenys 25 mm X 175 mm X 6000 mm, rietuvę džiovinimui,

2) Parinkti džiovinimo kameros Nardi užkrovimo schemą.

3) Nustatyti medienos drėgnumą,

4) Parinkti džiovinimo režimą,

5) Paleisti džiovinimo procesą.

6) Užduotį atlikti per 1 val..



MODULIS S.1.2. DARBAS KOMPIUTERIZUOTOMIS DŽIOVYKLOMIS

1 MOKYMO ELEMENTAS. DARBO KOMPIUTERIZUOTOMIS DŽIOVYKLOMIS ORGANIZAVIMAS

1.1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA DIRBANT DŽIOVYKLOSE

I. BENDROJI DALIS

1. Dariaus Beconio įmonėje aptarnauti medienos džiovyklos įrenginius gali asmuo, ne

jaunesnis kaip 18 m. amžiaus, turintis profesinių įgūdžių, susipažinęs su darbo metu naudojamų

įrenginių konstrukcija bei eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą ir susipažinęs su saugiais

darbo metodais bei instruktuotas (įforminus instruktavimų registracijos žurnaluose).

2. Periodiškai darbuotojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvylika mėnesių.

3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas;

3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo

sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;

3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);

3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti

nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;

3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad jo žinių nepakanka atliekamam

darbui;

3.5. darbuotojas nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų,

4. Darbo ir poilsio režimas:

4.1. darbo laikas negali būti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savaitę;

4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandą skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pailsėti;

4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus darbuotojus,

dirbančius sutrumpintą darbo dieną.

5. Darbuotojas, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, jeigu turi galimybę, privalo

nedelsdamas pranešti tiesioginiam vadovui ir kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, Asmuo, matęs

nelaimingą atsitikimą arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją

medicinos pagalbą ir pranešti tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos

pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti



tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar

sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus aktu.

6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys

ar tiesioginis vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir

sveikatai šiais atvejais, kai:

6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;

6.2. sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;

6.3. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

6.4. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas

asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

6.5. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei.

7. Darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos specialistą bei darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą,

darbuotojas, kurio saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar

patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.

8. Asmens higienos reikalavimai:

8.1. darbo vietoje nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;

8.2. draudžiama eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas, apsirengus darbo drabužiais;

8.3. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;

8 4. po darbo ir prieš pertraukas švariai nusiplauti su muilu rankas;

8.5. pakilus temperatūrai, pranešti tiesioginiam vadovui ir kreiptis į gydymo įstaigą.


9.1 vykdyti Dariaus Beconio įmonės darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;

9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;

9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti yra instruktuotas;

9.4. dirbti tik su tvarkingais įrengimais ir priemonėmis.

10. Darbo vieta turi būti švari, naudojami prietaisai. įrankiai bei įrenginiai turi būti tvarkingi,

laikomi jiems skirtoje vietoje.

11. Gaisrinės saugos reikalavimai:

11.1. vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;

11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose,

kuriose yra nedegus indas dėti nuorūkoms;

11.3. žinoti ir išmanyti pirmines gaisro gesinimo priemones, jų veikimo principus,

panaudojimo galimybes, savo veiksmus kilus gaisrui.



12. Darbuotojui draudžiama:

12.1. ateiti į darbą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių medžiagų, darbo

metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas;

12.2. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,

naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.

13. Dariaus Beconio įmonės darbuotojas turi žinoti:

13.1. teritorijos, gamybinių patalpų, darbo vietos planą;

13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.

14. Darbuotojas turi teisę:

14.1. reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą;

14.2. žinoti apie sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius darbo vietoje;

14.3. atsisakyti dirbti, kai iškyla pavojus sveikatai ar gyvybei.

15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo

pobūdžio ir pasekmių.

II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO

16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės

nuo jų poveikio:

16.1. elektros srovės poveikis – galimos traumos, širdies darbo sutrikimas, net mirtis.

Neliesti plikomis rankomis neizoiiuotų įrengimų srovinių elektros įrangos dalių, pačiam

neremontuoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, kištukinių lizdų, nekeisti saugiklių;

16.2. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos esamų mechanizmų ir įrengimų dalys

– galimos traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio Įrenginio dalių,

kurių negalima uždengti apsaugomis, skydais; nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis

rankovėmis, nenešioti raiščių, grandinėlių;

16.3. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras

triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA, Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti

iš triukšmingos zonos, išjungti triukšmo šaltinį. Jei tai atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines

ausines, ausų kištukus (antifonus);

16.4. karšti džiovyklos įrangos paviršiai, karštas džiovyklos oras – galimi terminiai odos

nudegimai, kvėpavimo takų nudegimai (džiovyklą eiti tik jai atvėsus ir išvėdinus, dirbti su

apsauginėmis pirštinėmis;

16.5. įrengimų ir įrankių eksploatavimo taisyklių nesilaikymas – galimos traumos.

Pastoviai tikrinti įrankių ir įrengimų techninę būklę, tvarkingumą, nedirbti su netvarkingais



įrankiais ir įrengimais, juos naudoti pagal paskirtį ir prisilaikant jų eksploatavimo taisyklių

reikalavimų;

16.6. dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) – neigiamas poveikis organizmui, galimos

alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima

sumažinti, reikia dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;

16.7. krentantys daiktai – galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,

medžiagas į lentynas, rietuves, stelažus darbo vietoje sudėti taip, kad jie negalėtų nukristi; nebūti

vietose, kur vyksta krovos darbai;

16.8. nepakankamas darbo vietos apšvietimas – didėja akių nuovargis, regos susilpnėjimas,

galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšviestumas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų

kiekį ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;

16.9. paslydimas, pargriuvimas – galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai,

raumenų sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios,

pastoviai valomos: jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti

apsaugančią nuo paslydimo avalynę;

16.10. fizinė perkrova – galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų

(ruošinių, dėžių, įrenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai

atlikti dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;

16.11. nepalankios meteorologinės sąlygos – įvertinti meteorologines sąlygas, apsirengti

tinkamasis šioms sąlygoms darbo rūbais, avalyne.

17. Darbdavys privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:

17.1. galvai apsaugoti;

17.2. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;

17.3. kojoms ir pėdoms apsaugoti;

17.4. apsauginiais darbo drabužiais.

18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:

18.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje,

nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;

18.2. atitikti ergonominius reikalavimus ir esamą darbuotojo sveikatos būklę;

18.3. tikti (būti atitinkamai priderinta) darbuotojui.

19. Darbdavys turi esant reikalui, nemokamai išduoti darbuotojui daugiau asmeninių apsaugos

priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą.

20. Asmeninė apsaugos priemonė yra darbdavio nuosavybė, todėl ją darbuotojas turi grąžinti

¡įeidamas iš darbo, pereidamas | kitą darbą toje pačioje įstaigoje, kur ši priemonė nenumatyta pagal

darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugine priemonė turi būti keičiama, jeigu ji susidėvi.




21.1 . dirbti su išduotomis asmeninėmis apsisaugojimo priemonėmis;

21.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugos priemones; laiku

pranešti tiesioginiam vadovui apie jų nusidėvėjimą, užteršimą, netinkamumą naudoti ir apie tai, kad

baigiasi jų naudojimo terminas;

21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė dėl

darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.

III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ

22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais

23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo

avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti su

suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.

24. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, įjungimo-išjungimo mygtukus, pašalinti nereikalingus

daiktus, galinčius trukdyti dirbti; įsitikinti ar grindys sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti

skirtos vietos, vizualiai patikrinti ar pakankamas vietinis apšvietimas.

25. Darbuotojas, aptarnaujantis medienos džiovyklą, prieš darbo pradžią privalo:

25.1. patikrinti ar ruošiniai su tarpinėmis, kurių matmenys nurodyti kompiuterinės valymo

įrangos dokumentacijoje;

25.2. patikrinti ar be trikdžių veikia reguliavimo mechanizmas;

25.3. patikrinti pagalbinį inventorių;

25.4. sandariai uždaryti džiovyklos kameros duris, prieš tai patikrinus, ar kameroje nėra

žmonių.

26. Prieš pakraunant medieną būtina išvalyti grindis ir vandens nuotakumo sistemą.

27. Ruošiant medienos džiovyklą naudojimui būtina:

27.1. atidaryti garo arba šilto arba šalto vandens sklendes;

27.2. įjungti centrinį jungiklį – elektros spintoje ir reguliavimo spintoje;

27.3. nustatyti reguliavimo mechanizmą arba užprogramuoti automatiką;

27.4. įjungti ventiliatorių.

28. Pastebėjus bet kokį įrengimo gedimą atsiradus neįprastiems garsams ir triukšmui,

nedelsiant išjungti įrenginį. Apie tai pranešti tiesioginiam vadovui. Darbo nepradėti dirbti, kol

nebus pašalinti visi trūkumai.



IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU

29. Vykdyti Dariaus Beconio įmonės darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko

reikalavimus, ilsėtis, valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurj paveda

tiesioginis vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.

30. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,

nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.

31. Aptarnaujant medienos džiovyklą:

31.1. prieš stumiant į džiovyklą medienos rietuvę reikia pažiūrėti, kad darbo kameroje

nebūtų medienos likučių, žmonių;

31.2. pagal šabloną patikrinti ar teisingai medienos rietuvė sukrauta, kad stumiant

neužkliūtų;

31.3. rietuvės vežimėlį reikia nustumti iki ribotuvų ir po galiniais ratais padėti atsparos

tašelius;

31.4. prieš uždarant džiovyklos duris, patikrinti, kad joje nebūtų žmonių ir pažiūrėti, ar

teisingai nuimti nuimami bėgeliai;

32. Į rietuves krauti medieną reikia tik pagal pateiktus krovimo į rietuves pavyzdžius.

33. Reikia stengtis pakrauti į džiovyklą vienos rūšies, to paties storio ir tokio pat drėgnumo

medieną.

34. Medienos drėgnumą matuoti įvairiuose džiovinimo kameros vietose.

35. Elektrodus, skirtus medienos drėgnumui matuoti, reikia sudėti rietuvėje įstrižai ir

prijungti prie kontaktų.

36. Prieš įjungiant ventiliatoriaus elektros variklį patikrinti, ar:

36.1. sandariai užsidarė durys;

36.2. nenutrauktas džiovyklos ir agregatų įžeminimas;

36.3. elektros variklio patalpoje nėra pašalinių žmonių.

37. Įjungus variklį nuolat stebėti džiovinimo režimą ir esant reikalui jį koreguoti.

38. Šilumos šaltinio temperatūrą būtina derinti su ta. kuri nustatyta reguliatoriumi. Maksimali

kameros temperatūra privalo būti bent 25 laipsniais mažesne už sugrįžtančią šaltinio temperatūrą,

tokią ją ir reikia nustatyti.

39. Jei darbo metu pasigirdo triukšmas, atsirado vibracija, nedelsiant išjungti ventiliatoriaus

variklį ir pranešti darbų vadovui.

40. Prieš atidarant kameros duris ir ištraukiant rietuvės vežimėlį, patikrinti, išjungti šildytuvo

variklį ir atidaryti oro padavimo ir ištraukimo vamzdžių sklendes.

41. Draudžiama:

41.1. naudoti atvirą liepsną ir rūkyti;



41.2. palikti įjungtą džiovyklą be priežiūros;

41.3. pašaliniams įeiti į džiovinimo kamerą;

41.4. išjungti aušinimo ventiliatoriaus anksčiau kaip 20–30 minučių po to, kai buvo

išjungtas šildytuvo variklis.

42. Einantieji į kamerą privalo vilkėti nuo garo ir kaitros apsaugančius drabužius.

43. Medienos rietuvę reikia sukrauti taip, kad tarp rietuvės ir kameros sienučių iš abiejų pusių

liktų ne mažiau 10 cm. Tarpai tarp sukrautų lentų ar tašų eilių 35–50 mm.

44. Apšvietimui kameros viduje naudoti 12 V pernešamą lempą.

45. Apsaugos nuo elektros reikalavimai:

45.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;

45.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros

poveikis;

45.3. nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;

45.4. dirbti tik su įžemintais prietaisais ir įrenginiais;

45.5. nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių (centrinio apšildymo radiatorių, vamzdžių ir

pan.) ir elektros įrenginių metalinių dalių (stalinės lempos ir kt.), kad, esant pažeistai izoliacijai ir

šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną;

45.6. panaudojus elektros įrankį prietaisą ar įrenginį, tuoj pat išjungti;

45.7. nedirbti su elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais, jei ant jų pasiliejo skysčiai;

45.8. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laido, kištuko, kištukinio lizdo.

Tai atlikti privalo darbuotojas, turintis elektrotechninio personalo reikiamą kvalifikaciją.

46. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė, kai krovinys

pernešamas dirbant kitą darbą (iki dviejų kartų per valandą):

46.1. vyrams – iki 30 kg.;

46.2. moterims – iki 10 kg.

47. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų

saugumą, susidariusias atliekas pamainos pabaigoje pašalinti į tam skirtą vietą.

48. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam

asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasisalinti iš darbo

vietos galima tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.

V. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS

49. Pastebėjus, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas ar avarija, nedelsiant nutraukti darbus

ir apie tai pranešti tiesioginiam vadovui.

50. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovui šiais atvejais:



50.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų kaitimą;

50.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja kištukinis elektros lizdas,

jungiklis);

50.3. pajutus svylančių laidų kvapą;

50.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui;

50.5. pajutus padidėjusį triukšmą ar vibraciją.

51. Nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:

51.1. apžiūrėti pažeistą zoną;

51.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;

51.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas: bendruoju pagalbos telefonu – 112; fiksuoto

ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus – 01, policiją – 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.

52. Kilus gaisrui:

52.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;

52.2. evakuoti žmones;

52.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;

52.4. informuoti tiesioginį vadovą.

53. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo:

53.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo

įstaigą;

53.2. suteikti nukentėjusiems pirmąją medicinos pagalbą;

53.3. informuoti tiesioginį vadovą;

53.4. darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia

išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių

gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus aktu.

54. Įvykus avarijai, nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.

55. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,

vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.

56. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad

nesusidarytų pavojus įmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti


VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ

57. Išjungti medienos džiovyklą laikantis eksploatavimo instrukcijos reikalavimų.

58. Sutvarkyti darbo vietą, kurioje buvo dirbama.



59. Surinkti darbo metu naudotus įrankius, įrenginius ir padėti juos į vietą, nustatytą

tiesioginio vadovo.

60. Jeigu mediena išdžiūvo, išjungti ventiliatorių, atvėsinti džiovyklą, iš džiovyklos išstumti

medieną.

61. Sandariai uždaryti džiovyklos duris (įsitikinus, kad joje nėra žmonių).

62. Pašalinti atliekas bei šiukšles į tam tikslui skirtas vietas.

63. Nusiplauti veidą ir rankas Šiltu vandeniu su muilu. Esant galimybei nusiprausti po dušu.

64. Tvarkingai į spintelę susidėti savo drabužius.

65. Informuoti tiesioginį darbo vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius

įtakos saugiam pavesto darbo atlikimui.

Instrukciją parengė: UAB „SDG“, kodas 135899565



2 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS „HNFLEX“ KOMPIUTERIZUOTA NARDI 53 C GL DŽIOVYKLA

2.1. „HNFLEX“ KOMPIUTERIZUOTOS NARDI 53 C GL DŽIOVYKLOS EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA

„Hnflex“ kompiuterizuota Nardi 53 C GL džiovyklos įrenginiai sujungti pagal 60 pav.

pateiktą schemą.

60 pav. Įrengimų išdėstymas džiovykloje Nardi 53 C GL

Kiekvieną įrenginį įvardijame toliau (žr. 61–74 pav.)

61 pav. Džiovinimo kamera korpusu 62 pav. Elektros variklis apsaugotas nerūdijančio plieno korpusu



63 pav. Leonardo 3,0 kontrolės sistema 64 pav. Sistemos monitorius

65 pav. Elektroninės kontrolės spinta 66 pav. Duomenų pultas

67 pav. Temperatūrinių režimų sistemos kontrolės 68 pav. Kontrolinės durys blokas



69 pav. Oro – vandens mišinio purkštuvai 70 pav. Džiovinimo ventiliatoriu schema

71 pav. Ventiliatoriaus pjūvis 72 pav. Ventiliatoriai kameroje

73 pav. Ecodry sistemos kamera 74 pav. Ecodry veikimo schema

Veikimo schema išsamiai aprašyta bei informacija paimta iš:

http://www.nardi.it/video/E_162_Ecodry_Tunnel_NEW.swf

http://www.nardi.it/video/E_212_VAP_I_Front_NEW.swf.

http://www.nardi.it/eng/leonardo_3.html.



L – prietaisų skydo apibūdinimas:

automatinio/rankinio valdymo jungiklis

purkštuvų valdymo jungiklis

Ventiliatorių valdymo jungiklis

uždegimo angos sklendes valdymas

kaitinimo kontroles jungiklis

šiluminio jungiklio periodo nustatymas

automatinio valdymo režimo nustatymas

rankinio valdymo režimo nustatymas

įpurškimo režimo nustatymas

Kairiojo ventiliatoriaus režimo nustatymas

dešiniojo ventiliatoriaus režimo nustatymas

uždegimo angos režimo nustatymas

kaitinimo režimo nustatymas

Darbo eiga

Pradedant darbą, valdymo skyde nustatoma automatinė pozicija ir įjungiamas

automatinio valdymo režimas , po to elektroninė švieslentė yra pasiruošusi komandoms.

Rankinio valdymo paleidimas:

Nustatyti elektrinę švieslentę rankinio valdymo pozicijai, paspausti rankinio valdymo

indikatorių , tuomet automatinio valdymo režimas išsijungia ir įsijungia rankinio



valdymo režimas , šiame taške įmanoma kontroliuoti traukas naudojantis mygtukais:

purkštuvo indikatorius, ventiliatoriaus indikatorius , uždegimo angos

valdymas, kaitinimo valdymas.

Norėdami kontroliuoti įpurškimą, paprasčiausiai paspauskite purškimo indikatorių ,

kad atsidarytų vožtuvas, taip pat įsijungs purškimo režimas. Norėdami uždaryti vožtuvą ir

išjungti purškimą paspauskite purškimo indikatorių vėl ir purškimo režimas

išsijungs. Norėdami kontroliuoti ventiliatorių, spauskite ventiliatoriaus valdymo indikatorių,

toliau spauskite dešinio ventiliatoriaus režimo indikatorių, dar kartą paspaudus jis išsijungs.

Toliau įjunkite kairio ventiliatoriaus režimo indikatorių, ketvirtu paspaudimu jis išsijungs.

Taip galite jungti pakaitomis: dešinį ir kairį ventiliatoriaus indikatorius. Mirksinti

lemputė parodo L-prietaisų skydo apsaugą laiko pauzėms, galiausiai režimas lieka besitęsiantis ir

ventiliatoriai pradeda suktis nustatyta kryptimi. Uždegimo angos režimo ir kaitinimo

indikatoriai yra susieti su vožtuvais (angomis) ir kaitinimu, šviečia raudonai (įjungta) arba

šviečia žaliai (išjungta). Kontroliuodami vožtuvus spauskite uždegimo angos indikatorių ir

kaitinimo indikatorių nustatyta tvarka. Norėdami perjungti elektrinę švieslentę į automatinę

poziciją, spauskite automatinio valdymo indikatorių. Tuomet rankinio valdymo režimas

išsijungs ir įsijungs automatinio valdymo režimas. Tuo atveju, jei ventiliatorių šiluminio

poveikio metu gali įsijungti šiluminio jungiklio režimas, jūs galite jį išjungti . Tam reikia

išjungti elektrinę švieslentę, atidarykite ir vėl nustatykite šiluminio jungiklio režimą,

uždarykite ir vėl įjunkite elektrinę švieslentę.

Kaip nustatyti valdymo sistemos parametrus:

Atidarykite šį langą, paspausdami pagrindiniame lange:



75 pav. Nardi džiovyklos valdymo pagrindinis langas

Parametrai suskirstyti į penkias kategorijas:

1. Temperatūros ir drėgmės nustatymai; laikas ir data; laiko intervalas automatiniam

atsarginių kopijų darymui ir jų išsaugojimui kompiuteryje.

2. Ventiliatorių valdymo nustatymai (pauzių ir sukimosi intervalai, greitis).

3. Specialių ventiliatorių nustatymų periodai.

4. Nustatymai katilo energijos valdymui.

5. Perspėjimų, pavojaus signalų valdymas.

Vizualiai skiltį sudaro 3 sekančios parametrų grupės, pažymėtos skirtingomis spalvomis:

geltona spalva – nustato temperatūros reguliavimą džiovinimo krosnyje;

22 lentelė. Temperatūros reguliavimas džiovinimo krosnyje

Rekomenduojamos vertės

Viršutinis sukimosi sustabdymas 0.3 °C

Žemesnis sukimosi sustabdymas 0.3 °C

Maksimalaus atidarymo skirtumas 3 °C



mėlyna spalva – nustato drėgmės reguliavimą;

23 lentelė. Drėgmės reguliavimas džiovinimo krosnyje


Viršutinis sukimosi sustabdymas 0.2 %

Žemesnis sukimosi sustabdymas 0.2 %

Maksimalaus atidarymo skirtumas reguliuojant džiovinimą (išleidimas) 1.5 %

Maksimalaus atidarymo skirtumas reguliuojant drėkinimą (įpurškimas) 2 %

Temperatūros išjungimas reguliuojant drėkinimą 25 °C

Įpurškimo intervalo įjungimas (ON) 5 Min

Įpurškimo intervalo išjungimas (OFF) 2 Min

Vidutinis laikas drėgnumo lemputės rodmenims. 0 Min

violetinė spalva – galima nustatyti automatinio intervalų reguliavimo datą ir laiką.

Kaip nustatyti darbinius intervalus ir ventiliatorių greičius

(Žr. „Kaip nustatyti valdymo sistemos parametrus“)

76 pav. Nardi džiovyklos valdymo pagrindinis langas

Antroji skiltis leidžia nustatyti:

Ventiliatorių darbo tvarką ir darbo intervalus (pauzė, sukimasis į kairę, pauzė, sukimasis

į dešinę).

24 lentelė. Ventiliatorių darbo tvarka


Pirmoji pauzė 0,02 hh,mm

Sukimosi į dešinę intervalas 2,00 hh,mm

Antroji pauzė 0,02 hh,mm

Sukimosi į kairę intervalas 2,00 Hh,mm



Ventiliatoriaus greitis kiekvienoje fazėje (kaitinimo, lyginimo, kondicionavimo,

aušinimo, generavimo, džiovinimo) geltonas langas, ypač džiovinimo fazėje, gali būti įjungtas iki

8 greičių, priklausomai nuo MC stiprumo (žaliasis langas).

Rekomenduojama vertė

Jei jūsų sistemoje yra įrengtas inverteris, sekanti dalis gali būti jums labai naudinga.

Džiovinimo procese skirtingose fazėse jūs galite naudoti skirtingus greičius, ypač džiovinimo

fazėje. Galimi aštuoni greičiai, kurių kiekvienas susijęs su konkrečiu MC galingumu.

Apskritai, kuo geresnis MC , geresnis greičio parinkimas, lėtesnis medienos džiovinimas, tuo

mažesnis apsisukimų greitis naudojamas.

Šie požymiai ir parodymai atskleidžiami šiuose dviejuose grafikuose. Kairėje pateikta

grafinė kreivė minkštai greitai džiovinamai medienai, dešinėje pateikta kreivė kietai, ilgiau

džiovinamai medienai. Kreivės priklauso nuo pasiekto variklio greičio ir nuo medienos tankumo

kiekvienoje grupėje.

77 pav. Minkštos ir kietos medienos džiovinimo greitis

Dėmesio: Šie grafikai tai tik tam tikri požymiai. Faktiškai oro greitis pro medienos tarpus

tiesiogiai priklauso nuo medienos užkrovimo metodo kameroje. Be to, tuščios vietos apsunkina oro

cirkuliaciją ir to reikėtų vengti.

Kaip reguliuoti intervalus specialiesiems ventiliatorių nustatymams




78 pav. Nardi dziovyklos valdymo pagrindinis langas

Trečioje skiltyje yra šeši laiko intervalai padalinti į dvi grupes („A“ ir „B“); po tris

kiekvienam intervalui reikia nurodyti šias vertes:

Pradžios laikas („START“);

Pabaigos laikas („STOP“);

Veiksmas (*):

o 0 = stabdyti ventiliatorius;

o 1 = suktis į kairę;

o 2 = suktis į dešinę;

o 3 = naudoti įprastas pauzes ir nustatymus.

Apsisukimų dažnis (rpm): jei yra inverteris, įrašytas nulis (0) reiškia ventiliatorių

sustabdymą.

Norint išjungti kurį nors laiko intervalą, į visus eilutės langelius įrašomi nuliai (0).

Dešinėje pusėje galima parinkti naudoti „A“, „B“ ar abu intervalus kiekvienai savaitės dienai

atskirai.

Kaip naudoti katilo energijos valdymo skiltį




79 pav. Nardi dziovyklos valdymo pagrindinis langas

Ši funkcija naudinga jei yra vienas ar daugiau katilų prijungtų prie savo kamerų, tačiau

kartais vieno katilo energija nepakankama aprūpinti visas kameras, prijungtas prie jo. Ši sistema

leidžia tiksliai panaudoti visą turimą energiją.

Kad naudotis šia funkcija, reikia:

Analoginio signalo iš katilo, kuris būtų proporcingas katile esančiai turimai energijai;

jei signalas – 100 %, reiškia, katilas gali pilnai patenkinti visų prie jo prijungtų kamerų

energetinius poreikius;

Į vietinį tinklą sujungti visus nuotolinio valdymo pultus („Remote Control Units“),

prijungtus prie katilo.

Vienas nuotolinio valdymo pultas laikomas pagrindiniu „master“ (tas, kuris su mažiausiu

kronsų skaičiumi). Jis veikia šiuo principu:

1. Priima analoginį signalą iš katilo.

2. Iš kitų pultų (papildomų, „slaves“) priima informaciją apie jų kaitinimo poreikius ir

prioritetus.

3. Remdamasis gauta informacija, reguliuoja kaitinimo poreikius taip, kad visa turima

energija būtų kuo efektyviau panaudojama kiek įmanoma mažesniais nuostoliais.

4. Siunčia naujus kaitinimo poreikių duomenis papildomiems pultams.

Specialistui tereikia įvertinti situacija. Kiekvienas mechanizmų mazgas suvartoja perdirbtą

kaitinimo energiją. Prioritetas teikiamas nuo 1 iki 100, ir maksimali svarbiausia vertė yra 100:



kaitinimo poreikis iki 100 yra beveik visada pakankamas.

Kairėje skilties pusėje pateikta informacija yra bendra visoms darbo sekcijoms

A energijos lygis boileryje (raudonas stulpelis)

B maksimali energijos vertė atitinkanti 100 % sąnaudas (125 psi)

C STOP: procentai kaitinimo sistemai išjungti (labia mažas energijos kiekis)

D START: procentai kaitinimo sistemai atkurti

E ON/OFF įjungimo ir išjungimo valdymas

....ir informacija konkrečiai sekcijai:

F vienas ar du parodymai (jei jūs turite 2 zonas) originalaus kaitinimo paklausa(raudonas) ir

apskaičiuotos Paklausos (geltonas)

G MIN minimalios kaitinimo paklausos nustatymas

Dešinėje dalyje galima nustatyti einamojo valdymo pasirinkimą. Kiekvienai ciklo fazei

galima naudoti vieną valdymo pasirinkimą. Konkrečiai džiovinimo fazei prioritetas priklauso nuo

MC vertės pagal 4 taškus, kurie parenkami.

Siūlomos vertės

Negalima pasiūlyti vertės B, C, D, G parametrams nes jie labai priklauso nuo konkrečios

sistemos.

Parenkant vertes reikia atkreipti dėmesį į sekančius patarimus:

Ten kur reikia daugiau energijos (kaitinimui, ankstyvajam džiovinimui) naudoti aukštesnį

pasirinkimą.

Džiovinimo fazėje naudoti mažinantį pasirinkimą su MC.

Jei kyla kokių abejonių – spausti mygtuką AUTO, peržiūrėti standartines vertes, kurias

vėliau galima pakeisti.

Kaip naudotis pavojaus signalų valdymo skiltimi




80 pav. Nardi pagrindinis langas

Temperatūrai bei drėgmei nustatyti galima naudoti:

A. Maksimalų aukštesnįjį skirtumą (tarp dabar esamų ir nustatytų verčių).

B. Maksimalų žemesnįjį skirtumą (tarp nustatytų ir dabar esamų verčių).

Kai sistema išeina už nurodytų ribų, sugeneruojamas atitinkamas perspėjimas. Jei situacija

primena laiką apibrėžtą skiltyje , sistema sukelia pavojaus signalą ir jei reikia tinkamai

reaguoja.

25 lentelė. Sistemos reakcija išėjus už nurodytų ribų

Per aukštas Per žemas

Sustabdo procesą

Blokuoja nusausinimo procesą

Nieko nedirba

Sustabdo procesą

Jei katilas turi dvi zonas, tai garsinis ar pavojaus signalas baigiasi ties tam tikra zona, su

kuria jis susijęs.

26 lentelė. Zonų vertės

Siūlomos vertės

TEMPERATŪRA: maksimalus viršutinis skirtumas 5 °C

TEMPERATŪRA: užlaikymo laikas viršutiniam skirtumui 30 Min



TEMPERATŪRA: maksimalus apatinis skirtumas 10 °C

TEMPERATŪRA: užlaikymo laikas apatiniam skirtumui 60 Min

EMC: maksimalus viršutinis skirtumas 3 %

EMC: užlaikymo laikas viršutiniam skirtumui 60 Min

EMC: maksimalus apatinis skirtumas 2 %

EMC: užlaikymo laikas apatiniam skirtumui 30 Min

Programavimo tvarka Kaip nustatyti džiovinimo planą

Įeikite į šį langą paspausdami


Čia turite pasirinkti, iš kur programa gaus džiovinimo grafiką:

Iš dabartinio valdymo

Pradeda naują grafiką be jokių duomenų (visi duomenys lygūs 1);

Atidaro žinyną ir leidžia pasirinkti grafiką iš ten;

Leidžia pridėti džiovinimo fazę naudojant gradiento metodą;

Automatiškai sugeneruoja naują grafiką, naudodama mažai duomenų.

Galiausiai atidaromas ekrano langas, kur galima pakeisti planą.




Ši pagrindinė dalis naudojama džiovinimo tvarkai nustatyti, jis dar kitaip vadinamas

džiovinimo procesu ir yra sukomponuotas iš 7 fazių, kurios yra:

1. Kaitinimas – įkaitinti medieną iki pradinės džiovinimo fazės.

2. Džiovinimas – pašalinti norimą drėgmės kiekį iš medienos.

3. Išlyginimas – sumažinti MC skirtumus medienos rietuvėje.

4. Automatinis kondicionavimas – sumažinti MC skirtumą vidaus ir išorės medienoje.

5. Atvėsinimas – atvėsinti medieną iki žemiausios temperatūros.

6. Pusiau automatinis kondicionavimas – fragmentinis medienos kondicionavimas proceso

metu.

7. Bendra fazė – esanti vartotojo žinioje.

Kiekvieną fazę sudaro viena ar kelios dalys ar numatyti žingsniai. Visos fazės yra

veiksmingos iki galutinės. Galutinė fazė gali būti pasirinkta ir atidėta, pasirenkant vieną iš norimų

dalių ar žingsnių paspaudus STOP mygtuką dešinėje. (Dėmesio: procese yra tik viena galutinė

fazė) Galutinę fazę galima atpažinti pagal simbolį >> sąrašo pradžioje. Kiekviena fazė gali būti

paleista ir išjungta praeinat visas dalis paspaudžiant ON/OFF mygtuką dešinėje. Paleista fazė

žymima simboliu #, išjungta simboliu =.

Frakcija yra sudaryta iš krypties ir žingsnio. Kiekvieną jų apibūdina 5 parametrai.

laiko krypties koeficiento vertė nuo ankstesnio iki dabartinio žingsnio;

nustatyta žingsnio temperatūra;



drėgnumo nustatymas ( EMC arba drėgmės lemputė) žingsnyje;

galutinė MC vertė reikalinga sekančiam žingsniui;

žingsnio trukmė.

Krypties sistema eina tiksliai apibrėžtu laiku nuo vieno dydžio prie kito.Šis laikas yra tikslus

krypties užbaigimo laikas. Žingsnyje sistema veikia nustatytu laiku nustatytu dydžiu. Po to, jei

nustatyta MC yra didesnė nei nulis, sistema lieka žingsnyje, kol pasiekia MC nustatytą dydį.

Jei norite pakeisti tam tikros dalelės(frakcijos) parametrus, pasirinkite iš sąrašo:

dyžiai(vertės) yra nurodyti 5 po sąrašu langeliuose, kuriuos galite keisti. Jei vertė nulinė,

atitinkamas langelis neveikia; norint paleisti langelius paspauskite mygtuką

kuris užpildys juos nuo dydžio 1.

Nepamirškite paspausti ENTER po kiekvieno dydžio. Frakcijos informacija bus priimtina, jei

tik jūs paspausite ENTER iki paskutinio dydžio(vertės) eilėje. Kuomet jūs pradedate paskutinį

vienos dalies dydį sistema automatiškai persijungia prie sekančio. Kokioje fazėje bebūtumėte, jūs

galite išjungti temperatūros reguliavimą, įvesdami 0 į nustatytą temperatūros vertę arba drėgmės

reguliavimą, įvesdami 0 į nustatytą drėgmės vertę. Jei jūs įvesite visuose eilės dydžiuose nulį, tai

tam tikra frakcija ir tuo pat metu vykstanti paskesnė bus išjungtos.

Įjungus programą, paspauskite , kad tai perduoti režimo sektoriui.

Kai kurie paaiškinimai apie kondicionavimą:

Išlyginimas ir automatinis kondicionavimas (jei galimas) automatiškai įsijungia sistemoje.

Pusiau automatinis kondicionavimas po aušinimo gali būti pradėtas rankiniu būdu bet kurioje

fazėje. Tuo atveju sistema sustabdo procesą, įjungia norimą fazę ir vėl pradeda veikti nuo tos

vietos, kur buvo sustojusi.

Jei džiovinimo metu reikia kondicionuoti medieną tam tikru MC dydžiu, galima panaudoti

žingsnį, pasirinktą iš MC ir pradėti drėkinimą iki norimos vertės bei MC nustatyti ties 0. Jei

procesas yra įjungtas, prieš tiekiamo galingumo langelį jūs galite pamatyti ženklų pavadinimus ir

frakcijos numerį tam tikroje fazėje. Dešinėje yra režimo sąraše numatyti parametrai, kurie veikia

visą procesą džiovinimo fazėje:

minimali trukmė krypčiai ir žingsniui .



Jei, prieš pradedant dalį (frakciją), MC yra žemesnė nei nustatyta vertė, tai sistema naudoja

šias trukmes vietoj nustatytų. Tai yra naudinga, jei minimali trukmė yra mažesnė, nei nustatyta, ir

jūs galite pradėti džiovinimą su MC ankščiau, nei numatyta režime. Tuomet sistema greitai

pasiekia tinkamą dydį, neprarasdama laiko.

Dėmesio: pernelyg didelis šių verčių pavertimas gali per staigiai sukelti temperatūrą ir

sumažinti drėgnumą, kurie abu yra pavojingi medienai.

pagrindinio žingsnio metodas (MC arba tik laikas )

Paprastai džiovinimo laikotarpis yra minimalus, po to sistema laukia, kol MC pasieks

nustatytą dydį(vertę) ir pradeda sekantį etapą. Jeigu pasirenkamas tik tos dalies laikas, tai

laikotarpis ir bus tik nustatytu laiku.

Antrame lange yra visų programos fazių išdėstymas, ji nustato visas reikšmes nuo 1.


Džiovinimo grafikas dažniausiai įvedamas laipsniškai. 4 skiltyje galima įvesti džiovinimo

fazę naudojant gradientą, o ne drėgnumą.




Gradientas yra:

santykis tarp MC (drėgmės kiekio) ir EMC (drėgmės vidurkio), kai MC yra

mažesnis už 28, t. y. MC=20, EMC=8, G=20/8=2,5;

kitais atvejais naudojamas santykis tarp 28 ir EMC, t. y. MC=40, EMC=12,

G=28/12=2,3.

Gradiento reguliavimui sistema džiovinimo procesą padalina į du atskirus ciklus,

priklausomai nuo to, ar medienos drėgmės kiekis yra didesnis ar mažesnis už vidutinį MC (2) ar

yra artimas pluošto įsotinimo taškui.

Per pirmąjį ciklą, kad būtų išvengta medienos sugadinimo rizikos, gradientas yra gana lėtai

didinamas nuo pradinio taško iki tarpinio (vartotojo nustatyto) dydžio. Atitinkamas EMC

apskaičiuojamas pagal gradiento dydį ir santykinį MC. Per antrąjį ciklą MC palaipsniui didinamas

nuo tarpinio dydžio (2) iki galutinio taško (3). Mažėjantis EMC apskaičiuojamas pagal MC ir

atitinkamą gradiento dydį. Per šį ciklą gradientas kyla iki galutinio dydžio daug greičiau, taip

sutrumpinant džiovinimo laiką.

Temperatūra kyla panašiai kaip ir gradientas. Būtina fiksuoti šiuos duomenis:

1. pirminė temperatūra, gradientas ir MC;

2. pluošto įsotinimo taškas (MC = 28–30 %);

3. galutiniai dydžiai (džiovinimo proceso pabaigoje).



Kai suvedami šie duomenys jie perkeliami į nuotolinio valdymo sistemą, kuri suplanuoja 15

tarpsnių džiovinimo procesą ir perveda duomenis į kompiuterį.

Dėmesio: vartotojas turi patikrinti rezultatą ir užbaigti džiovinimo procesą papildydamas jį

kitais ciklais.


Paskutinėje skiltyje galima automatiškai sukurti grafiką. Norint sukurti džiovinimo proceso

grafiką, reikia:

1. atsirinkti medienos rūšį iš pateiktų ;

2. žemiau pateiktame baltame langelyje pasirinkti vieną iš tos rūšies medienai skirtų

džiovinimo būdų;

3. įterpti storį , pradinį MC dydį (start) ir galutinį MC (stop). Įvedus

kiekvieną iš duomenų, spausti ENTER.

4. atsiradęs violetinis apskritimas reiškia, kad grafikas sukurtas.

Dar kartą paspaudus (kaip rodo maža rodyklė), atsiras visi suvesti duomenys, kad

pasinaudojus ta pačia tvarka būtų galima juos pakeisti.

Dėmesio: sukurti grafikai ir suvesti duomenys atitinka vidutinius režimus, kurie sudaryti

remiantis ilgamete praktika. Vis dėlto, vartotojas tokius sudarytus grafikus visada turi patikrinti.



Jei tiksliai nežinoma, kokios rūšies mediena bus džovinama, grafiką galima sudaryti

naudojant statistinius duomenis. Apatinėje ekrano dalyje matosi po 3 parametrus kiekvienai rūšiai:

specifinis svoris kg/mc

medienos rūšis MC atskaitai

kilmes zona (galima pasirinkti žemėlapyje arba iš žemyno pavadinimų).

Pasirinkus bent vieną iš parametrų, įterpus atitinkamus duomenis ir paspaudus mygtuką ,

sistema atrinks visas rūšis, kurios atitinka pateiktus parametrus. Po kelių sekundžių baltame

langelyje parodomos visos atrinktos rūšys. Tuomet galima pradėti anksčiau aprašytą procedūrą nuo

2 žingsnio.

Jei atrinktų rūšių perdaug arba nė viena iš jų netinka, galima paspausti , ir programa

atrinks džiovinimo modelį, kuris statistiškai geriausiai tinka visoms išvardintoms medienos rūšims.

Tuomet reikėtų tęsti nuo 3 žingsnio.

Proceso valdymas

Kaip pradėti ar užbaigti džiovinimo ciklą

Pagrindiniame lange yra valdymo skydas, skirtas šioms komandoms duoti. Kad jį atidaryti,

reikia spausti




Atidarydami ši langą, palaukite, kol tekstas mygtukuose (bent jau viename) pasidarys juodas

ir atsiras rankenėlė.

Kairėje yra septyni mygtukai – kiekvienai įmanomai ciklo fazei po vieną. Jei esamame

džiovinimo grafike kurios nors fazės nėra, atitinkamas mygtukas neveiks (pilkos spalvos, negalima

paspausti).

Dešinėje yra lentele, kur galima nustatyti atidėtą ciklo pradžią, t. y. ciklo pražios valandą ir

dieną (nustatoma operatoriaus). Tam, kad naudotis šia funkcija, ją reikia įjungti paspaudžiant jai

skirtą piktogramą (turi atsirasti tekstas „ON“).

Norint pradėti procesą, reikia atlikti 3 žingsnius:

1. parengti džiovinimo proceso aprašą ir pagrindinius duomenis;

2. suvesti džiovinimo grafiką;

3. pradėti procesą.

Pirmiausia reikia suvesti kelis pagrindinius duomenis:

iki 7 ženklų pavadinimą turimos medienos apibūdinimui; kai kurie duomenys

(kameros numeris, lentų storis, medienos kiekis, pradžios data) jau yra suvesti, todėl

siūloma įvesti kodą, kuris nurodo medienos rūšį ir / arba administracinį kodą. Jei įvesti

neteisingi duomenys arba ženklų bus perdaug, sistema tai pataisys ir pasiūlys vartotojui

teisingą kodą.

medienos grupę, kad būtų galima tiksliai nuskaityti MC zondus (ją galima rasti

automatinėje grafikų kūrimo sistemoje);

(neprivaloma, bet rekomenduojama) partijos lentų storį;

(neprivaloma) medienos kiekį (rietuvių struktūrą galima valdyti paspaudus mygtuką su

kubu, žr. Kaip valdyti rietuvių struktūrą).

Tuomet, kaip paaiškinta skiltyje Kaip suvesti džiovinimo grafiką, reikia įvesti džiovinimo

grafiką.

Ir pagaliau, norint paleisti kamera, reikia:

1. nuspausti džiovinimo proceso pradžios mygtuką, kol jis neatšoks;

2. nuspausti rankeną į ON padėtį;



3. paspausti mygtuką , kuris nusiunčia komandą kontrolės sistemai.

Atlikus šiuos 3 veiksmus, bus matomas tarkim, partijos pavadinimas PIN1234:

nurodymą dar kartą parašyti PIN1234. Tai reiškia, kad kažkada praeityje jau buvo

džiovinama naudojant tokį kodą. Jei bus atsakyta NO, bus laikoma, kad tęsiamas

ankstesnis procesas. Jei bus nuspausta YES, sistema ištrins senus duomenis ir tęs darbą.

Kitu atveju, kamera nepasileis;

nurodymą reikia dar kartą parašyti PIN1234.prg. Tai reiškia tą patį, bet susiję su

atitinkamu džiovinimo grafiku, kuris automatiškai išsaugomas diske;

nurodymą dar kartą parašyti PIN1234.vol. Tai reiškia tą patį, bet susiję su tam tikros

džiovinimo partijos aprašymu.

Vykstant šiems procesams, virš rankenos matomi (šviesiai mėlynai) procentai nuo 0 iki 100.

Primygtinai prašome nieko nedaryti, kol jie yra.

Pasibaigus perdavimui, rankena atšoks į vidurį, o kontrolės sistema pasirengs pradėti procesą

(kontrolės ekrane užsidegs švieselė). Po minutės ar kiek anksčiau rankena sugrįš į ON padėtį.

Norint kamera sustabdyti, reikia:

I. nuspausti rankeną į OFF padėtį;

II. paspausti mygtuką , nusiunčiant nurodymą kontrolės sistemai.

MEDIENOS PARUOŠIMAS

Mediena į džiovyklą talpinama rūpestingai sudėjus lentas. Ypač svarbus išankstinis lentų

storio nustatymas, pradinė kiekvienos lentos drėgmė ir matavimo elektrodų pritvirtinimas.

Medienos rūšies ir tankio pasirinkimas

Į džiovyklą reikia talpinti tos pačios rūšies ir tokio paties storio medieną. Ypatingai reikia

vengti (ypač jei trūksta patirties) kartu džiovinti skirtingą medieną, nors savybės gali būti ir

panašios, ir lentas, kurių storis skiriasi (žr. 87 pav.).



87 pav. Į džiovyklą talpinama mediena turi būti tos pačios rūšies ir storio

Kartu džiovinti skirtingo storio lentas rizikinga, nes ploniausios lentos proceso pabaigoje

būna perdžiūvusios, o storiausios, atvirkščiai, būna per drėgnos, t. y. jų drėgmės kiekis (DK1) per

aukštas.

Norėtume pabrėžti, kad galimo galutinės drėgmės skirtumo galima išvengti pailginus

kondicionavimo etapą.

Pakrovimas į džiovyklą

Siekiant užtikrinti kokybišką galutinį rezultatą, labai svarbi operacija yra kameros

pakrovimas. Šią operaciją reikia suplanuoti ir įvykdyti labai rūpestingai, ypač daug dėmesio

skiriant rietuvių sudarymui. Nenuvertinkite šio etapo svarbos: neteisingas lentų sudėjimas gali

medieną sugadinti.

Kad kamera efektyviai veiktų, reikia numatyti, kad būtų panaudota visa džiovyklos erdvė,

vengiant tuščių vietų ten, kur jų neturi būti. Rietuves reikia sukrauti iš anksto ir pašauti į kamera

specialiais krautuvais arba specialiu bėginiu autokrautuvu, jei toks yra.

Kameros pakrovimas

Pakrovimas vyksta pradedant 1200 mm nuo apatinės sienos, rūpestingai užpildant visą erdvę,

pabaigoje paliekant 1200 mm nuo paskutinės priekinės eilės iki durų. Tarp viršutinės rietuvės eilės

ir džiovyklos lubų turi likti ne mažesnis kaip 50–100 mm tarpas. Net jei lentos nėra tobulai

sukrautos, tarp dviejų rietuvės eilių palikite maždaug 100–150 mm tarpą, kad galėtų laisvai

cirkuliuoti oras.

1 Moisture content – drėgmės kiekis

NE NE

TAIP



88 pav. Rietuvių pakrovimas į džiovyklą

Reikia vengti didesnių nei 100 mm tuščių tarpų tarp rietuvių, kad oras cirkuliuotų ne aplink,

o tarp lentų, ir kad būtų išvengta trumpo sujungimo, todėl tuščias erdves šonuose užpildykite

plokštėmis ar mediena.

Kai lentos plonos arba tokios rūšies mediena linkusi deformuotis, tam, kad viršutinės lentos

nepersisuktų, ant viršaus galima uždėti betono plokščių.

Kraunant plonų ir ilgų lentų rietuves pakrovėjais, dėl to, kad jų laikikliai yra centre, o žemės

paviršius nelygus, transportuojant rietuvės gali suirti. Atsiranda rizika, kad galiniai skersiniai

persikreips arba visai iškris. Dėl to džiovinimo proceso pabaigoje eilės gali būti persikreipusios, o

dalis lentų susisukusios.

Džiovyklos erdvės turi būti maksimaliai panaudotos, vengiant tarp rietuvių palikti didelius

tarpus, stengiantis nepalikti įkrovos apačioje ar džiovyklos tarpduryje ir laikantis tam tikros

pakrovimo tvarkos.

NE

NE TAIP

TAIP



89 pav. Taisyklingas rietuvių pakrovimas į džiovyklą

Mediena

Kuo vertingesnė džiovinama mediena, tuo daugiau ir rūpestingiau ją reikia tikrinti iš anksto.

Be teisingo DK zondų pritvirtinimo dar rekomenduojame atlikti tokias apžiūras:

1) Patikrinti pradinę medienos būklę ir pažymėti spalvota kreida

įtrūkimus galuose;

išorinius įtrūkimus,

vidinius įtrūkimus.

2) Patikrinti, ar nėra pradinės cementacijos.

3) Patikrinti lentų storį ir įsitikinti, kad skirtumas yra nežymus arba bent ne per didelis.

4) Patikslinti DK skirtumus ir įsitikinti, ar jie nėra per dideli.

5) Paruošti kelias lentas prieinamoje vietoje, kad būtų galima patikrinti jų drėgnumą

vykstant džiovinimo procesui.

6) Pažymėti jas užrašu ,,džiovinimo registras“.

Įranga

Prieš paleidžiant įrangą, reikia patikrinti, kaip veikia visi jos komponentai. Patikrinkite:

1) kaip veikia ventiliatorius;

2) kaip veikia kaitinimo variklio vožtuvas;

3) kaip veikia elektromagnetinis purkštuvas: ar iš visų skylučių purškiamas vanduo ir ar

jos neužsikimšusios kalkių nuosėdomis;

4) kaip veikia oro pūtimo įranga;

5) ar pakeistos celiuliozinės EMC juostelės, jei ne, jas pakeiskite.

Primename, kad norint teisingai pasinaudoti įranga, būtina, kad visi šie komponentai veiktų

be priekaištų.

NE TAIP



Pakrovus medieną, reikia užtikrinti, kad visa įranga būtų sandariai uždaryta, o durys

užremtos specialia sklende.

Tuomet parenkite kontrolinę įrangą džiovinimo procesui pradėti. Pagal džiovinimo grafiką

suveskite duomenis kaip nurodyta įrangos veikimo instrukcijoje. Bent 2 kartus patikrinkite

užprogramuotus duomenis, kad nepadarytumėte klaidų, kurios gali sugadinti visą džiovinamą

medieną.

Patikra džiovinimo proceso metu

Medienai džiūstant zondai nuolat fiksuoja drėgmę, EMC ir temperatūrą, o elektroninė įranga,

kiek įmanoma, kontroliuoja, kad visas procesas vyktų teisingai.

Vis dėlto, kad ir kokie protingi būtų įrengimai, jiems niekada nepavyks pakeisti žmogaus, jo

įgūdžių ir patirties. Todėl būtina, kad operatorius nuolat prižiūrėtų, ar procesas vyksta sklandžiai ir

ar vidutinės medienos drėgmės matavimo programinė įranga veikia gerai.

Tų zondų, kurie teikia per didelius arba per mažus, palyginus su vidurkiu duomenis,

parodymų reikėtų nepaisyti.

Priežiūra

Pagrindinė ilgalaikio ir tikslaus įrangos veikimo sąlyga yra rūpestinga priežiūra. Žemiau

pateiktoje 27 lentelėje išvardintos pagrindinės periodiškai atliekamos operacijos. Terminai

numatyti atsižvelgiant į vidutinius duomenis, jų negalima taikyti konkrečios įrangos naudojimo

sąlygoms ir džiovinamos medienos rūšims.

27 lentelė. Džiovyklos elementų patikros periodiškumas

Elementas Veiksmai Dažnumas

Statinys Išvalykite vandens nutekėjimo sistemą ir prižiūrėkite, kad neužsikimštų

vamzdžiai

Nedelsdami sutvarkykite netvarką patalpoje po pakrovimo / iškrovimo

6 mėn.

Pagal

poreikį

Durys Nuvalykite durų sandarinimo juostas talku, o jei jos pažeistos, pakeiskite;

sutepkite durų vyrius ir sutvirtinimo taškus; pasirūpinkite, kad sandarinimo

juostos būtų švarios tose vietose, kur durys užsidaro, ir ties blokavimo sistema.

Prieš

kiekvieną

džiovinimą

Baterijos Nuvalykite dulkes nuo karšto vandens ir garų įrangos; pro specialias angas

išleiskite orą, pakliuvusį į kaitinimo ciklą.

6 mėn.

Degiklis Jei kurui naudojamas dizelinas arba dujos, kontroliuokite degiklio slėgį: jei

normos smarkiai pažeistos, kvieskite specialistą.

Prieš

kiekvieną

džiovinimą

Kaitinimo

vožtuvas

Kontroliuokite, ar gerai veikia riebokšlis, suveržkite jį arba, jei reikia, pakeiskite. Prieš

kiekvieną

džiovinimą



Kaminai Patikrinkite uždarymo ir teisingo sukimosi daviklius; sutepkite tvirtinamąsias

sukimosi ašis.

1 mėn.

Ventiliatoriai Pasirūpinkite, kad veržlės būtų stipriai užveržtos; patikrinkite, ar uždengtos

variklio apkabos ir ar švarios turbinos; patikrinkite veleno droselio žiedą ir

variklio sandarumą; jei reikia, pakeiskite.

Pakeiskite guolius

3 mėn.

Kas 12000

val.

Purkštuvas Specialiomis medžiagomis nuvalykite purkštuvo galvutę nuo kalkių nuosėdų.

Purškimo skysčiui reikia bent 3 barų slėgio, taigi, jei difuzija dėl per mažo slėgio

nėra pakankama, reikia autoklavo.

Patikrinkite vandens sudėtį: jis negali būti šarminis, jame negali būti hidrazino,

nes tai gali sukelti purkštuvo galvutės aliuminio koroziją (pH dydis ~ 7,5).

Prieš

kiekvieną

džiovinimą

Periodiškai

Elektros

skydinė

Patikrinkite ir suveržkite veržles, nuvalykite dulkes, patikrinkite, ar izoliuoti

neprijungti laidai, patikrinkite diodus ir saugiklius.

3 mėn.

EMC zondai Pakeiskite celiuliozines juosteles, nuvalykite kontaktus Prieš

kiekvieną

džiovinimą

Temperatūros

zondai

Kitu termometru patikrinkite duomenų tikslumą. Periodiškai

Medienos

zondai

Patikrinkite laidų būklę; radę pažeistų vietų, pakeiskite visą laidą. Kategoriškai

draudžiama laidus džiovinti, naudoti kitokias jungtis ar sujungti lituojant.

Prieš

kiekvieną

džiovinimą

Įranga Jei naudojama įranga su diržais, patikrinkite jų įtempimą ir nusidėvėjimą;

pakeiskite juos kas 6 mėnesius arba kada reikia.

Prieš

kiekvieną

džiovinimą

Elektroninė

įranga

Nuvalykite dulkes nuo prietaisų, patikrinkite jungtis. Periodiškai

Rekomenduojame registruoti šioje lentelėje nurodytus priežiūros darbus pasidarius jos

kopiją.



3 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS „NYLE“ KOMPIUTERIZUOTA DŽIOVYKLA

3.1. „NYLE“ KOMPIUTERIZUOTOS DŽIOVYKLOS EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA

90 pav. Nyle džiovyklos

„Nyle“ medienos džiovinimo sistema veikia panašiai, kaip įprasta džiovykla. Pagrindinis

skirtumas yra tai, kad „Nyle“ džiovinimo sistemoje iš medienos išgarintas vanduo patenka į uždarą

cirkuliuojančio oro srautą, kuris eidamas per šaldytuvą, ten kondensuojasi, o nusausintas ir

pašildytas oras vėl grįžta prie džiovinamos medienos. Paprastoje džiovykloje iš medienos išgarintas

vanduo pašalinamas į atmosferą kartu su oru. Tokiu būdu „Nyle“ džiovinimo sistema naudoja

žymiai mažiau energijos, nes ta energija, kuri buvo sunaudota vandeniui išgarinti, vėl sugrąžinama

šaldytuve ir tarnauja cirkuliuojančio oro pašildymui. „Nyle“ sistemoje numatytas ir papildomas oro

pašildymas, kuris reikalingas pradinėje darbo stadijoje įšildyti orui iki reikiamos temperatūros arba

kai reikia palaikyti cirkuliuojančio oro temperatūrą pagal užduotą programą. Tam tikslui yra ir oro

pašalinimo sistema.

91 pav. „Nyle“ džiovyklos valdymo sistema sumontuota spintoje, kurioje duomenys pateikiami lietimui jautriame ekrane

Mediena pakraunama į hermetizuotą kamerą, kurioje cirkuliuoja oras, o jo temperatūra ir

drėgmė reguliuojama pagal užduotą programą.



92 pav. Medienos džiovinimo duomenys lengvai sukonfigūruojami tiesiog ekrane, kuriame matoma ir valdoma

džiovinimo proceso eiga

Džiovyklos montavimas

1. Įrenginys turi būti pastatytas prie sienos, ties džiovyklos viduriu. Paduodamo oro filtras

turi būti atkreiptas į prieki. Reikiamo ilgio drenažo vamzdis turi būti prijungtas, kaip parodyta

paveikslėlyje. Įrenginys gali būti pakeltas nuo grindų į bet kurį aukštį, kad palengvinti išgarinto

vandens nutekėjimą drenažo vamzdeliu. Drenažo vamzdelis turi būti su sifonu. Jei drenažo

vamzdelis išvestas į lauką, skylė sienoje turi būti hermetizuota.

2. Valdymo pultas turi būti netoli įrenginio lauko pusėje. Dangtis turi būti nuimtas.

3. Džiovyklos sienoje išgręžti kiaurymes valdymo kabeliams ir termodavikliui (suvyniotas

pulto viduje). Daviklis turi būti įstatytas kameroje.

4. Daviklį montuoti 15–30 cm. nuo sienos ir apie 1 m. nuo grindų, kad būtų patogu stebėti.

Nemontuoti daviklio arti ventiliatoriaus oro pūtimo angos.

5. Prijungti laidus ir kabelius prie gnybtų dėžutės, kad sutaptų laidų ir gnybtų markiruotės.

Kiaurymes sienoje užhermetizuoti.

6. Sumontuoti ir užsandarinti ventiliacijos angas. Rekomenduojama montuoti taip, kad jas

būtų galima atidaryti iš lauko.

7. Esant jungikliui – „SYSTEM“ padėtyje „OFF“ (išjungta) prijungti maitinimo kabeli.

8. Dabar sistema paruošta išbandymui.

Sistemos išbandymas

Sistema įjungiama pastatant jungiklį į padėtį „HEAT“ (šildymas). Ventiliatorius pradeda

suktis.

Esamą džiovyklos temperatūrą rodo „DRYBULB“ indikatorius. Norima temperatūra

užduodama jungikliu. Jei džiovyklos temperatūra žemesnė nei užduota, šviečia lemputė „HEAT“.

Ventiliatorius pučia šiltą orą, bet jo temperatūra negali būti didesnė, kaip 5 laipsn. nei džiovyklos

viduje. Jeigu lemputė „HEAT“ nešviečia, arba džiovykla nešyla, gali būti, kad transportavimo metu



išsijungė šildymo apsauginis jungiklis netoli įrenginio dugno. Su nei aidžios medžiagos lazdele per

kiaurymę viršuje reikia nuspausti raudonos spalvos mygtuką. Prieš tai įrenginys turi būti išjungtas iš

tinklo.

Kompresoriaus taimeris yra laikrodis, varomas elektros variklio, kuris įsijungia pastatant

pagrindinį įrenginio jungiklį į padėtį „HEAT“. Raudona rodyklė sujungta su varikliu ir daro vieną

apsisukimą per valandą, sukdamasi prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį. Juoda rodyklė yra

sujungta su rankenėle, kuria užduodamas laikas pagal programą. Kai raudona rodyklė pasiekia

juodą, įsijungia kompresorius (su salyga, kad pagrindinis jungiklis perjungtas toliau į padėtį

„COMP“). Kartu įsižiebia signalinė lemputė. Kai raudona rodyklė pasiekia padalą 100 % (tiesiai į

viršų), kompresorius išsijungia.

NEJUNKITE KOMPRESORIAUS JEIGU DŽIOVYKLOS TEMPERATŪRA YRA

MAŽIAU 80 F (26 laipsniai C).

NESTATYKITE TAIMERIO TARP 90 % ir 99 %. ATATINKAMAI NELEIDŽIAMAS

„OFF-CYCLE“ LAIKAS. LEIDŽIAMA NUSTATYTI TAIMERĮ 100 %.

Bet kokiai šaldymo sistemai reikalingas laikas po išjungimo, kad išsilygintu slėgis ir atauštų

variklis. Minimalus pertraukos laikas 6 min. Kompresorius dirba labai tyliai ir todėl reikėtų tikrinti

dviese. Vienas klausosi kompresoriaus triukšmo arba stebi vibraciją, o kitas perjungia jungiklį į

„HEAT“ padėtį ir po pauzės atgal.

Atminkite, kad kompresorius dirba, kai džiovyklos temperatūra yra aukštesnė, kaip 75 F (24 C).

Dabar galima pradėti krauti medieną į kamerą.

Pastaba: F = 1,8 C + 32, arba C = 8,1

32F

.

Kameros pakrovimas

Teisingas kameros pakrovimas yra labai svarbus.

Mediena turi būti kraunama vienodais tarpeliais. Skersinės lystelės turi būti ne plonesnės, kaip

20 mm ir visos vienodos. Storoms lentoms ( 64 mm ir daugiau ) dėkite dvigubas lysteles. Lystelių

galai turi būti kiek galima arčiau sienų, tarpai tarp jų apie 50 cm. Jei lentos labai nelygios, atstumą

galima sumažinti iki 30 cm. Jei turite plačias lentas ar plokštes, kurias norite išlaikyti lygias, dėkite

jas ant kameros dugno. Viršuje esantis svoris jas išlygins. Kai kamera pilnai prikrauta tuščią erdvę

prie sienų ir viršuje užpildykite spec. blokais arba plastikine plėvele pritvirtinta prie sienelės ir lentų

įkrovos. Visas kiaurymes, per kurias gali cirkuliuoti oras aplenkdamas lentas, užhermetizuokite.

Jeigu kamera nebus kraunama pilna, medžiagą reikia krauti taip, kad įkrovos aukštis būtų kuo

didesnis. Tuomet medžiaga geriau džiūsta.



Džiovyklos eksploatacija

Po to, kai Jūs susipažinote su džiovykla ir teisingai pakrovėte medieną, galima pradėti

džiovinimą. Pradinis drėgnumas (MC) gali būti nustatytas drėgnomačiu arba krosnelės ir

svarstyklių metodu. Pastarasis metodas smulkiai aprašytas skyriuje „Pavyzdžiai“.

Darbo eiga:

1. Įjungti cirkuliacinius ventiliatorius.

2. Įjungti sistemos pagrindinį jungiklį „ON“.

3. Nustatyti temperatūros ir procentų reikšmes, kaip nurodyta instrukcijoje toliau.

4. Kontroliuokite drėgnumą kas 24 val. ir palyginkite drėgmės mažėjimą su

rekomenduojamu, kuris nurodytas lentelėse tolimesniuose puslapiuose.

5. Jei drėgmės pašalinimas yra mažesnis, negu nurodytas, procentų taimerio reikšmę

padidinkite 10 %. Jeigu didesnis, sumažinkite 10 %. Jeigu drėgmė mažėja labai greitai arba labai

lėtai, taimerį nustatykite atitinkamai proporcingai. Pvz. Jeigu rekomenduojama drėgmės mažėjimo

reikšmė yra 3 % dienai, o faktinis sumažėjimas yra 6%, procentų taimerio reikšmę sumažinkite per

pusę.

6. Vadovaukitės 3 lentelėje duotomis higrometro sausojo termometro temperatūros

reikšmėmis pavyzdžių drėgmės kiekio nustatymui. Jeigu džiovykla gerai izoliuota, jūs pastebėsite,

kad sistemos varikliai (kompresorius) išskiria papildomą šilumą ir todėl temperatūra kyla virš

nustatytos. Iki kiek ji pakils priklausys nuo išorės temperatūros, džiovyklos termoizoliacijos ir

hermetiškumo. Džiovykla turi 2 rankinio valdymo orlaidės, per kurias pašalinama papildomai

atsiradusi šiluma. Iš pradžių atidarykite pusę orlaidės ir keletą valandų stebėkite temperatūrą, ar ji

kyla ar krenta. Atitinkamai orlaidę atidarykite daugiau arba pridarykite. Atsiminkite, per

ventiliacijos orlaidės pašalinama ir dalis drėgmės, taigi stebėkite ir medienos džiovinimo greitį.

Taigi ventiliuodami kamerą atitinkamai sumažinkite procentų taimerio reikšmę, nuo ko sumažės

generuojama šiluma ir temperatūra.

7. Kasdien tęskite drėgmės mažėjimo kontrolę lygindami su MC, atlikdami atitinkamus

pareguliavimus, kol pasieksite norimą drėgnumo laipsnį.

8. Išjunkite pagrindinį jungiklį "SYSTEM". Galite palikti 24 val. įjungtus cirkuliacinius

venti1iatorius, kad geriau išsilygintų medienos drėgmė.



93 pav. Nyle sistemos valdymo procesoriaus atmintinėje galima saugoti

daugiau nei 500 skirtingų džiovinimo režimų, kurių duomenis galima

nuskaityti bet kuriuo Windows pagrindu veikiančiu PC

L50/l200 kontrolierio eksploatacijos instrukcija

Skirtingų rūšių mediena, o taip pat tos pačios rūšies medienos skirtingų storių ruošiniai turi

būti džiovinami skirtingais režimais. Dauguma kietmedžio rūšių džiovinamos lėtai. Greitai

džiovinant mediena genda paprastai džiovinimo pradžioje, kada drėgmė krenta nuo pradinės (žalios)

iki 40 %. Didžiausias džiovinimo greitis parodytas lentelėse pagal medienos rūšis. Bendra taisyklė

yra tokia, kad S/4(storio) medienos džiovinimo tempas yra daugiau, kaip per pusę mažesnis, negu

4/4 medienos. Pavyzdžiui 4/4 raudonojo kalnų ąžuolo (tarpai tarp ąžuolo rievių yra mažesni, kaip

1/4 colio (6 mm) maksimalus džiovinimo tempas yra 3,87. per dieną, o S/4 tos pačios medienos

tiktai 1,57 dienai. Džiovinant medieną per lėtai ji gali pasidengti pelėsiais, o per greitai džiovinant

gali atsirasti paviršiaus įtrūkimai arba kitos deformacijos.

Minkštos medienos rūšys, kurioms maksimalus džiovinimo tempas neribojamas, turi būti

džiovinamos pakankamai greitai, kad nepasidengtų pelėsiais, mėlynomis bei rudomis dėmėmis ar

kitaip nenukentėtų medienos išvaizda.

Vadovaukitės džiovinimo rėžimais, nurodytais toliau sekančiose lentelėse. Nors ir

nerekomenduojama kartu džiovinti skirtingų rūšių medieną, bet jeigu toje pačioje įkrovoje yra

skirtingos medienos rūšys arba skirtingi storiai, visuomet naudokite lėčiausią pagal mišinio rūšį

džiovinimo režimą. Nedžiovinkite kartu labai drėgnos medienos, kuri turi polinkį pasidengti

dėmėmis (pvz. tuopa) su lėtai džiūstančia mediena (pvz. ąžuolu), o taip pat ore džiovintos medienos

su nedžiovinta mediena. Jūsų džiovykla turi temperatūros reguliatorių ir džiovinimo proceso

procentinį taimerį. Temperatūros reikšmes ir % pasirinkite iš lentelių.

PASTABOS:

* Kad išvengti dažno kompresoriaus įsijungimo (išjungtas būna mažiau, kaip 6 min.)

negalima užduoti procentų reikšmių nuo 91 % iki 99 %. Peršokimas bus nuo 90 % iki 100 %.

* Kompresorius taip pat neisijungs, kol temperatūra nepasieks 80 F (26 C).

Temperatūros reikšmei užduoti paspauskite CMode] mygtuką ir kol šviečia „set-point“

indikatorius, nustatykite norimą temperatūrą. Visuomet užduokite ne žemesnę, kaip 80 F (26 C)

temperatūrą.



Taimerio procentų reikšmei nustatyti, jeigu taimeris jau veikia arba šviečia indikatorius

CPrE3CHEAT3, paspauskite CStart/Reset3 mygtuką, po to CMode, kol temperatūros indikatorius

neparodys reikalingos temperatūros (džiovyklos temp. signalinė lempa užsidegs). Tada naudodami

„aukštyn“ ir „žemyn“ mygtukus, nustatykite norimą procentą.

Kai temperatūros ir procentų reikšmės užduotos, džiovyklai įjungti paspauskite [Start/Reset]

mygtuką. Jei džiovyklos temperatūra yra mažiau 80 F, apatinis indikatorius rodys [PrE][HEAT], kol

bus pasiekta temperatūra. Tuomet įsijungs kompresoriaus taimeris. Jeigu indikatorius [Comp]

nešviečia, taimeris parodys laiką iki kompresoriaus įsijingimo. Jei šis indikatorius šviečia, taimeris

rodo laiką, kiek liko iki kompresoriaus išsijungimo.

PASTABA: 10 % valandos yra 6 min.

Kai džiovyklos temperatūra buvo 80 F (26 C), kompresorius dirbs, kol bus paspaustas

mygtukas [Start/Reset], net jei temperatūra nukris ir žemiau 80 F (26 C). Bet jeigu temperatūra

nukris žemiau 70 F (21 C), sistemą reikės paleisti iš naujo, kad pakiltų temperatūra, paspaudžiant

[Start/Reset] mygtuką du kartus.

Džiovinimo programos

Kiekvienai medienos rūšiai yra nustatytas leistinas maksimalus džiovinimo greitis (išreikštas

drėgmės mažėjimo % per parą). L — 33 ir L – 200 džiovyklose džiovinimo greitis priklauso nuo

temperatūros ir kompresoriaus darbo laiko. Tuo remiantis ir sudarytos programos.

DŽIOVINIMO GREIČIAI LENTELĖJE 29 NURODYTI PIRMAM MAŠIN0S

PANAUDOJIMUI. JUOS BE PAVOJAUS GALIMA DIDINTI IKI 50 %. KAD IŠVENGTI

MEDIENOS PAŽEIDIMŲ, REIKIA RŪPESTINGAI TIKRINTI MEDIENOS DRĖGMĘ,

NAUDOJANT AUKŠTOS KLASES DRĖGNOMAČIUS ARBA SVORIO METODĄ.

4-TOS GRUPĖS KIETMEDŽIŲ IR KAI KURIŲ KITŲ RŪŠIŲ NEGALIMA DŽIOVINTI

PAGREITINTA PROGRAMA.

28 lentelė. Medienos skirstymas į grupes

Grupės numeris Medžio rūšis

1 grupė Kedras, Maumedis, Pušis, Drebulė, Eglė, Liepa, Topolis

2 grupė Uosis, Bukas, Beržas, Guoba, Klevas, Riešutmedis

3 grupė Ąžuolas, Kalnų guoba

29 lentelė. Drėgmės pašalinimo maksimalus greitis per dieną

L 200

dirbant

prie 100 %

Įkrovos dydis (kub. metrais)

2,5 3,75 5,0 6,25 7,5 8,75 10,0

1 GRUPĖ 13,7 % 9,0 % 6,7 % 5,4 % 4,5 % 3,9 % 3,4 %



drėgmės

pašalinimo

per dieną

rėžimu

2 GRUPĖ 9,3 % 6,2 % 4,6 % 3,7 % 3,1 % 2,6 % 2,3 %

3 GRUPĖ 8,5 % 5,7 % 4,3 % 3,4 % 2,8 % 2,4 % 2,1 %

PASTABA: Džiovinant 1 grupės medieną lėčiau nei 5 % per dieną, gali atsirasti pelėsiai arba

dėmės.

Džiovinant 3 grupės medieną greičiau negu 3,5 % per dieną, medienos paviršius gali

suskilinėti arba mediena gali deformuotis.

30 lentelė. Taimerio padalų nustatymas, procentais

L 200

Įkrovos dydis (kub. metrais)

2,5 3,75 5,0 6,25 7,5

1 GRUPĖ 80 % 100 % 100 % 100 % 100 %

2 GRUPĖ 45 % 70 % 90 % 100 % 100 %

3 GRUPĖ 30 % 40 % 55 % 70 % 80 %

4 GRUPĖ 20 % 30 % 40 % 50 % 60 %

31 lentelė. Temperatūros programa

1 GRUPĖ

Medienos drėgmė Maksimali džiovyklos temperatūra

Virš 35 % 115 F

25 % - 35 % 115 F

Žemiau 25 % 120 F

2, 3, 4 grupės

Virš 35 % 90 F

25 % - 35 % 100 F

Žemiau 25 % 120 F

Pavyzdžių paėmimas

Kadangi drėgnomačiai nėra pakankamai tikslūs prietaisai džiovinimo eigai kontroliuoti, todėl

siūloma naudoti kontrolinius pavyzdžius. Paprastai parenkami pavyzdžiai iš drėgniausios,

kiečiausios t. y. blogiausiai džiūstančios vietos. Daugumas operatorių pasirenka du pavyzdžius

palyginimui, bet šlapesnis pavyzdys geriausiai parodo džiovinimo eigą. Geresniems rezultatams

pasiekti siūloma tokia procedūra:

1. Atrenkamas drėgniausias ir sunkiausiai džiūstantis lentos gabalas

2. Atpjaunami 30 colių (76,5mm.) pavyzdžiai. Reikia nepjauti pavyzdžių arčiau 30 cm.

nuo lentos galo. Po to iš atrinktų atpjauti du 1 colio (25,5mm) gabalus.



3. Šiuos pavyzdžius sunumeruoti.

4. Atpjauti 30 colių pavyzdžio galus.

5. Visus pavyzdžius pasverti ir užrašyti ant kiekvieno svorį.

6. Sudėti didžiuosius pavyzdžius į džiovyklą ten, kad būtų lengva paimti ir džiūtų taip pat,

kaip visa džiovykloje esanti mediena.

7. Mažuosius (1 colio) pavyzdžius sudėti į 102–103 laipsnių C įkaitintą krosnelę.

8. Kai tie pavyzdžiai išdžius, paprastai po 18–30 val., vėl pasverti. Pavyzdžiai yra sausi, jei

1 val. bėgyje svoris nekinta. Nedžiovinti šių pavyzdžių greičiau, nei nurodyta. Tai gali tūrėti įtakos

tikslumui. 1 colio pavyzdžių drėgmės kiekis apskaičiuojamas taip:

MC%=1001

svoris sauso

svoris šlapio

Pastaba: Vidutiniškai du paskaičiavimai (dviejų pavyzdžių duomenys) duoda pakankamai

tikslų rezultatą.

9. Teorinis, krosnelėje džiovinto 30 colių pavyzdžio drėgmės kiekis apskaičiuojamas taip:

šlapio svoris

ODW = ----------------------------------- X 100

100+MC %

10. Užrašyti gautą rezultatą ant 30 colių pavyzdžio, kuris bus džiovinamas džiovykloje.

11. Pasverti 30 colių pavyzdį mažiausiai vieną kartą per dieną, o geriau ir du, bei

apskaičiuoti drėgmės kiekį, naudojant ODW formulę

12. Dedant atgal į džiovyklą pavyzdį, reikia padėti į tą pačią vietą ir ant tos pačios pusės.

13. Kada drėgmė yra mažiau 25, patikrinti pavyzdį ir drėgnomačiu. Jei yra žymus

skirtumas tarp rezultatų arba jei nori gauti tikslesnį rezultatą, reikia paimti antrą 1 colio pavyzdį iš

30 colio gabalo ir pakartoti visą procedūrą iš naujo.

PASTABA:

Paprastai, kai medienos drėgmė yra mažesnė 25 %, drėgnomačio parodymai būna tikslesni nei

apskaičiuojant svėrimo metodu.

94 pav. Pavyzdžių ruošiniai

Kuo žalesnė mediena, tuo sunkiau rasti tinkamą vietą jos pavyzdžiams džiovykloje, nes pagal

pavyzdžių būklę yra nustatomas džiovinimo režimas. Blogiausiu atveju pavyzdžiams pakanka 4x4

ploto, jeigu oro srautas yra ekranuojamas. Žemiau parodytas (žr. 95 pav.) medienos pavyzdžių



laikiklis yra pakankamai gera priemonė efektyviam 4x4 vietos išnaudojimui. Jis kartu ekranuoja oro

srautą ir duoda pakankamai tikslius rezultatus. Aplamai medienos pavyzdžiai džiūsta greičiau, negu

pagrindinė įkrova, todėl, kai drėgmė nukrenta žemiau 25 % tarpinėje ir/arba galinėje džiovinimo

stadijoje reikia imti naujus pavyzdžius. Pavyzdžiai gali būti mažiau dėmėti negu likusi mediena.

Pastaba: pavyzdžius galima dėti išilgai arba skersai oro srauto.

95 pav. Medienos pavyzdžių laikiklis

Išlyginimas

Terminas išlyginimas naudojamas kalbant apie medienos džiovinimą, visiškai atitinka žodžio

prasmę. Tai yra pastangos sumažinti drėgnumo skirtumą tarp išorinių ir vidinių medžio gabalo

sluoksnių, arba tarp atskirų medienos gabalų įkrovoje. Pažiūrėkime, kaip atrodo momentinis

drėgmės paskirstymas medžio gabale, kuris džiovinamas. Drėgmė garuoja iš paviršiaus. Taigi

drėgmės kiekis paviršiuje yra mažesnis, negu giliau esančiuose sluoksniuose, kitaip sakant,

atsiranda drėgmės gradientas, kuris išlieka, kol mediena džiūsta, nors jo reikšmė ir keičiasi,

mažėjant bendram drėgmės kiekiui medienoje. Pradinėse džiuvimo stadijose, skirtumas tarp išorės

ir vidaus drėgmės yra didelis, o vėlesnėse stadijose jis daug mažesnis. Norint išlaikyti norimą

džiovinimo greitį, EMC džiovyklos viduje laikas nuo laiko mažinamas. Pavyzdžiui, jeigu galutinis

drėgmės procentas yra numatytas 8 %, EMC paskutinėse džiovinimo stadijose gali būti užsiduota 3

%. Kai kurios lentos įkrovoje visuomet džiūsta greičiau, negu kitos, taigi, kai artėjama prie

galutinės drėgmės, reikia stebėti sausiausias lentas, kad jos neperdžiūtų. Gyvenimiška pagrindinė

taisyklė yra tokia, kai sausiausių medienos pavyzdžių drėgmė skiriasi tik 2 % nuo užduotos

galutinės drėgmės, reikia pradėti išlyginimo procesą. Kad tai įvyktų reikalinga nustatyti EMC

reikšmę 2 % mažiau, negu galutinis medienos drėgmės procentas. Mūsų atveju EMC=8 %–2 % =

6%. Kas dabar įvyksta? Pirmiausiai pažiūrėkime, koks yra drėgmės gradientas šiuose pavyzdžiuose.

Jeigu vidutinė drėgmė yra 6 % ir EMC yra 2%, tai drėgmės kiekis centre bus maždaug 8 %*,t. y.

turėsime drėgmės gradientą nuo 8 % centre iki 2 % paviršiuje. Padidindami EMC nuo 2 % iki 6 %

padidinsime taip pat drėgmę lentos šoniniuose paviršiuose, taip sumažindami drėgmės kiekį lentos

viduje. Šio proceso metu, drėgnesnė mediena džiūna toliau lėtesniu tempu, bet sausesnė mediena



drėgmės nebeatiduoda. Išlyginimo procesas turi tęstis tol, kol vidutinė medienos drėgmė įeis į

užduotų tolerancijų ribas, kurios tinka naudojimui.

* Skaičiuota pagal aproksimuotą lygtį Y =3 /2(A-EMC) + EMC,

kur Y – drėgmės % pavyzdžio viduryje, A – bendras drėgmės % pavyzdyje.

96 pav. Džiovinimo procesų grafikai

Tuo pat metu sumažėja drėgmės gradientas ir lentos viduje. Kai išlyginimo procesas

įkrovoje baigtas, galima sumažinti įtempimus.

Džiovinimo proceso metu medienoje visuomet atsiranda įtempimai ir jų negalima

išvengti. Galima tiktai stengtis, kad tie įtempimai būtų kiek galima mažesni, kad nebūtų pažeista

mediena, neatsirastų įtrūkimų. Kad suprastume, ką mes darome kondicionuodami medieną, mes

turime žinoti, kaip tie vidiniai įtempimai atsiranda. Iš tikrųjų procesas yra labai sudėtingas ir

nesileidžia tiksliai matematiškai analizuojamas.

Džiovinimo pradžioje šerdis visame plote yra drėgna ir drėgmės gradientas sukelia

tame apvalkale tempimo įvaržą, statmeną medienos pluoštui. Jeigu įvarža viršija kritinį dydį,

atsiranda įtrūkimai. Įtemptas kevalas spaudžia šerdį panašiai lyg apie ją būtų apvyniota elastinė

juosta. Šios abi vidinės jėgos – tempimas ir spaudimas yra lygios ir priešingų krypčių, t. y.

medienos viduje jos yra subalansuotos. Kevalas džiūsta tokioje įtemptoje būklėje. Jeigu nuo tokios

lentos nupjausime gabalą ji sutrumpės, bet įtempimai pasiliks. Kevalas taip įgijo tempimo liekamąją

deformaciją. Tam tikromis sąlygomis besitraukiantis kevalas gali išvystyti tokį spaudimą į šerdį,

kad toje vietoje atsiras spaudimo liekamoji deformacija.

Dabar panagrinėkime tokią džiovinimo stadiją, kur iš šerdies pasišalina pakankamai

drėgmės ir ji pradeda trauktis. Įsivaizduokite, kas dabar vyksta. Kevalas yra didesnis, negu

normalus, dėka įgytos tempimo įvaržos. Šerdis bando trauktis normaliai, bet tam priešinasi kevalas.

Buvę anksčiau išbalansuotos tempimo ir spaudimo įvaržos dabar susikeitė vietomis – tempimas

šerdyje ir spaudimas kevale. Įskilimai gali užsidaryti ir medienos viduje atsirasti pūslės. Kaip



kondicionavimas išlygina susidariusius įtempimus? Jeigu mes didiname drėgmę, džiovykloje

kevalas drėgmę absorbuos ir plėsis. Tam priešinsis šerdis, kurios drėgmė nepasikeitė. Kevalui

plečiantis, spaudimo įvaržos jame didėja. Kai kevalas pakankamai išsiplės, jis suspaus medieną ir

taip pašalins liekamąsias tempimo deformacijas, kurios susidarė ankstesnėse džiuvimo stadijose.

Tokiu būdu vidiniai medienos įtempimai išsilygins. Paprastai rekomenduojama, kad

kondicionavimo metu EMC būtų 2–3 % aukščiau už norimą turėti galutinį drėgmės procentą.

Standartinis vidinių įtempimų nustatymo būdas yra toks: atpjaunamas nuo lentos medienos gabalas,

kurio ilgis išilgai pluošto 1 colis arba mažiau ir iš jo išpjaunamas šakučių pavidalo bandinys. Jeigu

mediena su įtempimais, tai išoriniai virbalai lenksis į vidų (žr. 97 pav.).

97 pav. Mediena su įtempimu

Jeigu kondicionavimas pavyko, virbalai liks tiesūs (žr. 98 pav.).

98 pav. Mediena be įtempimo

Tokia, be vidinių įtempimų mediena, tinka tolesniam apdorojimui.

DŽIOVINIMO PAVYZDŽIAI

1 pavyzdys. Reikia išdžiovinti 500 BF ( 1,25 kūb.m.) 4/4 Raudonojo ąžuolo L – 33

džiovykloje. Pradinė drėgmė 40 %. Galutinė drėgmė 7 %. Oro temperatūra džiovyklos viduje 30 F

>. Apskaičiuoti reikalingą džiovinimui laiką.

1. Grupė 3,

2. Drėgmės pokytis 1.5 % dienai,

3. 40 % – 7 % = 33 %



4. 33 : 1,5 = 22 dienos

Džiovyklos įjungimas

1. Įjungti ventiliatorius

2. Taimerį pastatyti ant O padalos

3. Termostatui užduoti 90 F ,

4. Įjungti džiovyklą

5. Kai džiovyklos temperatūra pakils iki 70 F, taimerį pastatyti ant 70 % ,

6–10 žiūr. "DŽIOVINIMO EIGA"

2 pavyzdys. Reikia išdžiovinti 3000 BF ( 7,5 kūb. m.) baltos pušies medienos nuo 25 % iki 8

% drėgnumo. Oro temperatūra džiovykloje 85 F. Apskaičiuoti reikalingą džiovinimui laiką.

1. Grupė 2

2. Drėgmės pokytis 2,2 % dienai ,

3. 25 % – 8 % = 17 %

4. 17 : 2,2 = 7,72 t. y. 8 dienos

Džiovyklos įjungimas

1. Įjungti ventiliatorius

2. Taimerį pastatyti ant padalos C ,

3. Termostatą pastatyti 115 F ,

4. Įjungti džiovyklą

Toliau žiūr. skyrių "DŽIOVINIMO EIGA"

L-50 ir l-200 bendra priežiūra

L-33 ir L-200 konstrukcija skirta ilgalaikiam darbui ir nereikalauja nuolatinės priežiūros.

Užterštą oro filtrą reikia išplauti, o kai jis patamsėja tiek, kad pro jį nebepraeina šviesa, jį reikia

pakeisti nauju. Priešingu atveju oro padavimas smarkiai sumažėja, džiovykla perkaista, o šaldymo

įrenginys perkraunamas, šaldymo sistema yra uždara ir priežiūros nereikalauja. Tačiau jeigu

normalaus darbo metu sumažėja pašalinamo vandens kiekis, sistemą turi patikrinti specialistas.

Dažniausia to priežastis yra sistemos nesandarumas. Greit suradus ir pašalinus šį gedimą, sistema

vandeniu neužteršiama. Tačiau per ilgesnį laiką patekęs į sistemą vanduo reaguoja su R-12 šaldymo

reagentu ir sudaro floro hidrato rūgštį, kuri sukelia sistemos koroziją. Ventiliatorių variklių guolius

reikia tepti kas 6 mėnesius.

Prieš kiekvieną pakrovimą:

1. Patikrinti oro filtrus.

2. Apžiūrėti džiovyklos vidų.

Kas 2 mėnesiai patikrinti vizualiai:



1. Ventiliatorių tvirtinimą.

2. Ventiliatorių diržus.

3. Elektros spintos vidų.

4. Sklendes.

5. Patepti išmetimo sklendes ir traukės.*

6. Patepti išgarintuvo sklendes ir traukės.*

7. Kaitintuvo gnybtus.

* Naudoti Chesterton 785 Parting tepalą.

Kas 4 mėnesiai:

1. Patepti oro padavimo ventiliatorius.

2. Patepti cirkuliacinius ventiliatorius.

3. Patepti oro padavimo ventiliatoriaus motorą.

4. Išvalyti drenažo vamzdelius ir rezervuarą.

Pastabos dėl aptarnavimo

Pasitaiko, kad po montažo lieka nepilnai hermetizuoti elektros laidų perėjimai per džiovyklos

sienelę. Tai gali sukelti tam tikrų problemų, susijusių su elektrosauga. Kad būtų išvengta galimo

pavojaus, „Nyle“ primygtinai siūlo patikrinti elektros linijų perėjimus per džiovyklos sienelę

nuėmus nuo vamzdelių galų gaubtelius. Parėjimo vamzdelių galai turi būti hermetizuoti iš abiejų

sienelės pusių ir ties sienele. Jeigu reikia naudokite specialų elektrinį hermetiką arba silikoną.



4 MOKYMO ELEMENTAS. DARBAS ELEKTRONINIU DRĖGNOMAČIU

4.1. ELEKTRONINIO DRĖGNOMAČIO GANN HIDROMETE EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA

Medienos drėgnumo matavimo prietaisas Hydromette 65

Medienos drėgnumo matavimo prietaisas Hydromette 65 veikia seniai žinomu elektros

pralaidumo arba, kitaip tariant, elektrinės varžos principu. Šis būdas remiasi tuo, kad varža smarkiai

priklauso nuo medienos drėgnumo. Absoliučiai sausos medienos elektrinis laidumas labai mažas ir

varža tokia, kad kokią nors reikšmę turinti elektros srovė nepraeina. Taigi, kuo mediena turi

daugiau vandens, tuo geriau praleidžiama elektros srovė, tuo mažesnė varža. Medienos drėgniui

viršijus pluošto soties ribą, o tai būtų apie 30 %, matavimai, priklausomai nuo medienos rūšies,

tankio ir temperatūros, praranda tikslumą didėjant drėgnumui. Pavyzdžiui, ypatingai europiniai

spygliuočiai ir egzotinės rūšys rodo didžiausius matavimų skirtumus, o ąžuolo, buko drėgnumą

galima nustatyti gana tiksliai net esant 60–80 % drėgnumo. Tam, kad pasiekti gerą matavimo

kokybę, reikia atlikti matavimus keliose ruošinio vietose. Tuo tikslu reikia įsmeigti elektrodus

skersai medienos pluošto per ¼ ruošinio storio minimaliai iki 1/3 maksimaliai.

Trumpa eksploatacijos instrukcija

99 pav. Gann Hydromette HT65



Prietaisas turi skystųjų kristalų skaitmeninį indikatorių. Jungiklio padėtis 1–4 nustatoma pagal

pjautinės medžiagos rūšį, kuri parenkama pagal pridedamą medienos rūšių lentelę. Jungiklio

padėtis „Batt” skirta baterijos arba akumuliatoriaus būklės įvertinimui. Jungiklis pažymėtas o C

skirtas reguliuoti prietaisui atsižvelgiant į matuojamos medžiagos drėgnumą. EIN/AUS mygtuku

atliekamas drėgnumo matavimas.

Baterijos patikrinimas: Jungiklis nustatomas „Batt“ padėtyje ir nuspaudžiamas matavimo

mygtukas. Jeigu baterijos įtampa pakankama, tai displėjuje matysis didesnė, kaip 7,5 reikšmė. Jeigu

parodymai mažesni arba lygus 7,5, vadinasi baterija yra išeikvota ir ją reikia pakeisti arba pakrauti.

Tam reikia nuimti dangtelį esantį nugarėlėje. Gamintojas rekomenduoja keisti bateriją jos

parodymams esant jau tarp 8,0 ir 7,5. Rekomenduojama naudoti 9V IEC6F22 arba 9V IEC6LF22 ,

šarmines – mangano baterijas. Gali būti naudojamos pakraunamos baterijos, kurios specialiu

krovimo prietaisu yra įkraunamos prijungus prie 220 V kintamos srovės elektros tinklo. Įkrovimo

trukmė 12 val.

Visi drėgnumo matavimo prietaisai, pradedant nuo 1985 metų turi pilną elektroninį nustatymą

ir papildomas rankinis koregavimas jiems nereikalingas.

100 pav. Matavimo elektrodai

Pirmiausia nustatomas jungiklis reikiamoje padėtyje (1–4), parinkus pagal medienos rūšį iš

lentelės, kuri pridedama prie prietaiso instrukcijos. Nustatomas temperatūros jungiklis. Integruota į

prietaisą automatinė temperatūros kompensavimo sistema leidžia tiksliai pamatuoti medienos

drėgnumą tiek jai esant šaltai, tiek ir šiltai. Matuojant normalios temperatūros sąlygomis jungiklis



statomas padėtyje 20o C. Jeigu aplinkos temperatūra mažesnė, tuomet reiia matuoti medienos

temperatūrą ir pagal ją nustatyti prietaisą. Sušalusios medienos drėgnumas, jeigu jis didesnis kaip

20 %, nematuojamas.

Prijungiami matavimo elektrodai į prietaiso lizdą. BNC sujungimo mova skirta medienos

drėgnumo matavimo elektrodų pajungimui. Elektrodai įkalami, įsmeigiami arba įspaudžiami į

matuojamą medieną skersai pluošto per ¼ – 1/3 ruošinio storio elektrodo rankena pagaminta iš

kalimui atsparaus plastiko. Nuspaudžiamas matavimo mygtukas ir, kai tik parodymai stabilizuojasi,

jie nurašomi nuo indikatoriaus ekrano. Matavimo mygtuką galima laikyti nuspaustą ne ilgiau kaip 3

sekundes.

101 pav. Drėgnumo matavimo elektrodas M-20

Elektrodas MH-34 ypatingai rekomenduojamas naudoti miško medžiagos ruošime ir

lentpjūvystėje, geriausias matuojant didelio drėgnumo medieną.

102 pav. Drėgnumo matavimo elektrodas M-18

Elektrodas M-18 turi plieninę rankeną skirtą adatoms įkalti į matuojamą medieną.

Drėgnumo matavimas: zondų vieta

Prietaisai informaciją apie džiovinimo būklę gauna iš šių daviklių:

temperatūros zondo (esant dvipusei oro cirkuliacijai jų reikia 2) su PT100 sensoriumi;

vienodos drėgmės (EMC) zondo (esant dvipusei oro cirkuliacijai jų reikia 2), pagaminto iš

labai higroskopiškos medžiagos;

6 DK zondų, t.y. 6 porų elektrodų, kurie pritvirtinami prie 6 lentų, iš kitų tos įkrovos lentų

išsiskiriančių savo vieta ir storiu bei drėgme ir skirtybėmis.



EMC juostelės pakeitimas

Celiuliozinę juostelę, kuri yra EMC sensorius, būtina pakeisti prieš kiekvieno džiovinimo

ciklo pradžią. Tam atsukite 4 džiovykloje esančias EMC veržles, pakeiskite juostelę kita tokio

paties tipo juostele ir veržles stipriai užveržkite.

Elektrodų tvirtinimas

Labai rūpestingai parinkite vietą zondams, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

1) Prieš tvirtinant elektrodus, beveik visas lentas reikia patikrinti rankiniu drėgmės matuokliu

Humitest 100. Taip galima nustatyti visuotinį visos įkrovos vaizdą.

2) Zondams tvirtinti reikia atrinkti tokias lentas, kurių DK atspindi visos įkrovos vidurkį.

3) Matavimo elementai yra 2 vinies formos nerūdijančio plieno elektrodai, kurių ilgis,

priklausomai nuo lentos storio, yra 15, 20, 25 arba 30 mm. Abu eletrodai tvirtinami 35–40 mm

atstumu vienas nuo kito skersai medienos skaidulų (žr. 103 ir 104 pav.).

4) Kad būtų galima teisingai pamatuoti medienos drėgmę, elektrodus reikia įsmeigti į

maždaug 1/3 arba ½ lentos gylį (žr. 105 pav.).

103 pav. Medienos elektrodų tvirtinimas

5) Kad nebūtų matavimo paklaidos, matavimo taškai turi būti paskirstyti per visą medieną ir

toliau nuo purškimo sistemos.

6) Matavimo taškus reikia tvirtinti 600–400 mm nuo medienos galo, per vidurį lentos pločio

(104 pav.). Draudžiama juos tvirtinti prie rietuvės viršaus (105 pav.). Jei reikia, tarp elektrodų esanti

tuščia erdvė gali būti užpildyta skystu silikonu arba parafinu, kad ten nesikauptų vanduo. Taip pat

rekomenduojama elektrodus pritvirtinti prie lentos apačios, taip maksimaliai išvengiant kontakto su

vandeniu.



104 pav. Teisingas medienos zondų tvirtinimas

7) Jei tik galima, medienos drėgmės matavimui skirti elektrodai neturėtų būti tvirtinami

kraštuose (žr. 104 pav.) ar žievėje. Tose vietose mediena gali būti įsigėrusi mineralinių medžiagų,

kurios gali iškreipti matavimo duomenis.

8) Vandeniu apsemtose vietose pritvirtinti elektrodai tikrai rodys neteisingus duomenis.

105 pav. Neteisingas DK zondų tvirtinimas

9) Saugokitės, kad nepažeistumėte jungiančių laidų, jie yra specialūs ir gerai izoliuoti. Jų

negalima mėtyti ant grindų ar kaišioti po pakrovėjo ratais. Pažeistus laidus tuoj pat pakeiskite. Tie

laidai pagaminti iš specialios medžiagos, ir jų negalima sujungti ar naudoti su kitokiomis jungtimis.

10) Prieš išimdami iš krosnies išdžiovintą medieną, nepamirškite atjungti laidų nuo zondų.

Matavimo klaidos

Jei mediena ilgai laikoma lauko sąlygomis, tikėtina, kad jos elektros laidumas dėl aplinkos

poveikio, pvz. druskingo ar labai užteršto oro pramonės rajonuose, pasikeičia. Tokį patį poveikį turi

ir cheminės medžiagos, esančios purškiamajame skystyje, kuris sąveikauja su medienos

komponentais.

NE NE

NE NE



Prietaisai nustatyti vidutiniams dydžiams, todėl matuojant DK, rodmenys gali skirtis nuo

tikrosios vertės. Jei baiminatės, kad taip gali atsitikti, rekomenduojame nustatyti tikrą drėgmės lygį

laboratorijos sąlygomis naudojant krosnies matavimo metodą.



5 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS

„DARBAS KOMPIUTERIZUOTOMIS DŽIOVYKLOMIS“

Užduoties vertinimo kriterijai:

- Užduotis pilnai atlikta per jai skirtą laiką,

- Užduotis atlikta kokybiškai, laikantis technologinių reikalavimų.

- Užduotis atlikta pagal pateiktą savarankiškos užduoties aprašymą,

- Užduotis atlikta savarankiškai.

Užduoties aprašymas:

1. Savarankiškai išmatuoti savarankiškos užduoties atlikimui pateiktos medienos drėgnumą,

naudojant GANN hidromete drėgnomatį.

2. Atlikti medienos drėgnumo vertinimą pagal kompiuterizuotos Nardi 53 C GL džiovyklos

džiovinimo programas.

3. Nustatyti reikiamą kompiuterizuotos Nardi 53 C GL džiovyklos džiovinimo programą.

Documents

PIRMINIO MEDIENOS APDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ … · Dariaus Beconio individualios įmonės gamybos vadovas Laimonas Briedis, Šiaulių profesinio rengimo centro profesijos mokytojas