Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso organizavimo tvarkos

Projektas

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. d.įsakymu Nr. V-

PEDAGOGINIŲ IR PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ KURSO ORGANIZAVIMOTVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso organizavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato pedagoginių ir psichologinių žinių kurso (toliau – kursas) organizavimo tvarką.

2. Kurso metu įgyti gebėjimai suteikia teisę asmenims, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, dirbti pagal neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą) ir profesinio mokymo programas. Kursą baigusiam asmeniui pedagogo kvalifikacija nesuteikiama.

3. Pabaigęs kursą asmuo įgyja neformaliojo vaikų švietimo arba (ir) profesinio mokymo turinio, atitinkančio mokinių psichofiziologinius ypatumus ir mokymosi poreikius, planavimo ir organizavimo kompetenciją.

4. Apraše naudojamos šios sąvokos:4.1. Mokymosi pasiekimai – žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos, kurias

asmuo gali pademonstruoti kaip mokymosi rezultatus.4.2. Mokymosi pasiekimų aplankas – asmens mokymosi pasiekimų įrodymų (pažymėjimų,

dokumentų, darbdavio atsiliepimų, projektų, planų, savianalizės ir kt.), kuriais grindžiami mokymosi pasiekimai, rinkinys.

4.3. Mokymosi pasiekimų įrodymai – asmens mokymosi pasiekimus liudijantys dokumentai ir informacija (pažymėjimai, darbdavių atsiliepimai, projektai, savianalizės, vaizdo ir garso įrašai, darbų pavyzdžiai ir kt.).

4.4. Mokymosi pasiekimų vertinimas – procesas, kurio metu kaupiama, analizuojama ir sisteminama informacija (faktai) apie asmens įvairioje aplinkoje vykusio mokymosi pasiekimus, kurio pabaigoje, remiantis mokymosi rezultatais, nustatomas mokymosi pasiekimų lygis (įvyksta įvertinimas).

4.5. Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas – asmens neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų socialinio vertingumo patvirtinimas, reiškiantis, kad profesiniame ir socialiniame kontekste šiais asmens mokymosi pasiekimais yra pasitikima. Pripažįstant asmens kompetencijas, jų įgijimas ir vertė patvirtinami oficialiais dokumentais.

4.6. Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimas – neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų kokybės laipsnio nustatymas, remiantis standartu. Šiuo atveju įvertinimo standartu laikomi kurso modulių aprašuose nurodyti mokymosi rezultatai.

4.7. Pokalbis – mokymosi pasiekimų vertinimo metodas, kai bendraujant gaunama informacija apie įvairius asmens mokymosi aspektus, tiesiogiai nematomus jo ar jos veiklos motyvus, patirtį, subjektyvų požiūrį į profesinės veiklos ir (arba) gyvenimo reiškinius ir pan. Tai leidžia nustatyti asmens teorinių žinių ir praktinės veiklos lygmenį.

2

II. KURSO SANDARA IR APIMTIS

5. Kursą sudaro šie moduliai:5.1. pedagogikos pagrindai (1 studijų kreditas);5.2. pedagoginė psichologija (1 studijų kreditas);5.3. neformaliojo vaikų švietimo metodika (3 studijų kreditai); 5.4. profesinio mokymo metodika (3 studijų kreditai). 6. Asmenys, dirbantys arba ketinantys dirbti pagal neformaliojo švietimo (išskyrus

ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą) programas ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, privalo baigti šiuos tris modulius: pedagogikos pagrindai, pedagoginė psichologija ir neformaliojo vaikų švietimo metodika bei įvykdyti modulių aprašuose nurodytus reikalavimus.

7. Asmenys, dirbantys arba ketinantys dirbti pagal profesinio mokymo programas ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, privalo baigti šiuos tris modulius: pedagogikos pagrindai, pedagoginė psichologija ir profesinio mokymo metodika bei įvykdyti modulių programų aprašuose nurodytus reikalavimus.

8. Asmenys, dirbantys arba ketinantys dirbti pagal neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą) ir profesinio mokymo programas ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, privalo baigti šiuos keturis modulius: pedagogikos pagrindai, pedagoginė psichologija, neformaliojo vaikų švietimo metodika, profesinio mokymo metodika bei įvykdyti modulių aprašuose nurodytus reikalavimus.

9. Pedagogikos pagrindų, pedagoginės psichologijos, neformaliojo vaikų švietimo metodikos ir profesinio mokymo metodikos modulių ir jų vykdymo reikalavimai pateikiami modulių aprašuose (1–4 priedai).

III. KURSO ORGANIZAVIMAS

10. Kursą organizuoti ir vykdyti gali tik akredituotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos ir aukštosios mokyklos, vykdančios laipsnio nesuteikiančių pedagogikos studijų programą.

11. Kursą vykdančios institucijos privalo:11.1. kursą organizuoti ir vykdyti pagal šio aprašo prieduose pateiktus kurso modulių

aprašus;11.2. registruoti kurso programą Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre;11.3. užtikrinti, kad į registrą įrašyti duomenys būtų teisingai pateikiami Atviros

informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje.

IV. NEFORMALIUOJU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO IR KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO ORGANIZAVIMAS

12. Asmens neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus vertina ir priima sprendimą dėl šių pasiekimų pripažinimo kursą organizuojanti institucija (toliau – institucija) nustatyta tvarka.

13. Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo, jų įskaitymo ir kompetencijų pripažinimo etapai ir procedūros:

13.1. Informavimas: 13.1.1. Asmuo supažindinamas su vertinimo principais, procedūra, sąlygomis, galimais

vertinimo rezultatais, individualius poreikius atitinkančiais kurso moduliais. 13.1.2. Asmuo apsisprendžia dėl dalyvavimo neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų

mokymosi pasiekimų vertinimo, jų įskaitymo ir kompetencijų pripažinimo procedūroje.13.2. Konsultavimas:

3

13.2.1. Asmenims padedama pasirengti vertinimui konsultuojant juos grupėje arba individualiai.

13.2.2. Asmenims detaliai pristatoma mokymosi pasiekimų įskaitymo ir kompetencijų pripažinimo procedūra ir paaiškinama, kaip parengti mokymosi pasiekimų aplanką (jeigu asmuo pats šito nėra padaręs savarankiškai), kaip pasirengti pokalbiui ar vertinimui kitais metodais.

13.3. Vertinimas: 13.3.1. Asmuo, norintis, kad kursas, jo dalis arba dalykas būtų įskaitytas, prilyginant jo

įgytų mokymosi pasiekimų atitiktį atskiruose kurso moduliuose apibrėžtiems mokymosi rezultatams:

13.3.1.1. Pristato parengtą mokymosi pasiekimų aplanką, jame pateikia išsilavinimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, savo praktinio darbo savianalizę, kvalifikacijos ir (arba) kompetencijos (-ų) tobulinimo, savanoriškos veiklos pažymėjimus, darbdavio ar kitų organizacijų, kurių veiklose dalyvavo, rekomendacijas ir (arba) kitus dokumentus, liudijančius jo ar jos įgytą (-as) kompetenciją (-as). Aplankas parengiamas pagal nustatytą aplanko struktūrą (5 priedas).

13.3.1.2. Dalyvauja institucijos organizuotame pokalbyje. Pokalbis protokoluojamas, protokolo pavyzdys pateikiamas aprašo 6 priede.

13.3.2. Asmens pateikti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų įrodymai yra analizuojami ir nustatoma, ar ir kiek asmens mokymosi pasiekimai atitinka kurso moduliuose numatytus mokymosi rezultatus.

13.3.3. Sprendimo priėmimas (įvertinimas). Nustatoma, ar pakanka įrodymų įgytiems mokymosi pasiekimams pagrįsti, ar jie patvirtina asmens mokymosi pasiekimus. Sprendimą, kokia (-os) asmens kompetencija (-os) yra pripažįstamos, priima vertintojas ar vertinimo komisija.

13.3.4. Priėmus teigiamą sprendimą, įskaitomi neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgyti mokymosi pasiekimai, kuriuos asmuo gali pagrįsti ir kurie gali būti prilyginti kurso modulių aprašuose apibrėžtiems mokymosi rezultatams.

13.3.5. Kursas arba atskiri jo moduliai asmeniui gali būti įskaitomi, jei asmuo įrodo, kad neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgyti mokymosi pasiekimai atitinka kurso moduliuose apibrėžtus mokymosi rezultatus, t. y. žinias ir gebėjimus, kuriuos privalo turėti asmuo, dirbantis neformaliojo vaikų švietimo arba profesijos mokytoju.

13.3.6. Priėmus iš dalies teigiamą sprendimą dėl turimų kompetencijų pripažinimo, suteikiama galimybė per nustatytą laiką pateikti papildomus mokymosi pasiekimų įrodymus ir (arba) asmens mokymosi pasiekimai vertinami papildomais metodais (pvz., testuojant, stebint veiklą darbo vietoje, sprendžiant praktinę (-es) situaciją (-as).

13.3.7. Priėmus neigiamą sprendimą, asmens neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgyti mokymosi pasiekimai nėra pripažįstami lygiaverčiais atitinkamo (-ų) kurso modulio (-ų) mokymosi rezultatams.

13.3.8. Jei asmuo nesutinka su sprendimu dėl neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimo, jis turi teisę per 14 dienų pateikti apeliaciją institucijos vadovui. Apeliacijos nagrinėjamos laikantis institucijos nustatytos apeliacijų nagrinėjimo tvarkos.

V. KURSO BAIGIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

14. Kursą baigusiam asmeniui institucija išduoda Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio kurso baigimo pažymėjimą, kuriame nurodo, kokius modulius asmuo baigė, kokią (-ias) kompetenciją (-as) įgijo.

15. Nustačius, kad asmens neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgyti mokymosi pasiekimai atitinka kurso modulių aprašuose nurodytus mokymosi rezultatus, pripažįstama asmens kompetencija ir išduodamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio kurso baigimo pažymėjimas, nurodantis, kokią (-as) kompetenciją (-as) asmuo turi.

___________________

4

Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso organizavimo tvarkos aprašo1 priedas

PEDAGOGINIŲ IR PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ KURSO PEDAGOGIKOS PAGRINDŲ MODULIO APRAŠAS

Modulio apimtis1 ECTS, 27 val. iš jų: 12 auditorinių val. (8 val. skiriamos teorijai ir 4 val. – konsultacijoms), 15 savarankiško darbo val.

ĮvadasPedagogikos pagrindai yra pirmasis Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso modulis. Jis parengtas atsižvelgiant į asmenų, dirbančių arba ketinančių dirbti pedagoginį darbą ir neturinčių pedagogo kvalifikacijos, poreikius. Šiame modulyje besimokantieji įgis žinių bendraisiais ugdymo klausimais ir minimalių mokėjimų, kurie įgalins atlikti Neformaliojo vaikų švietimo ir (arba) Profesinio mokymo metodikos modulių užduotis bei įgytas ugdymo pagrindų žinias taikyti sprendžiant pedagoginėje praktikoje iškylančias problemas. Mokymasis susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje besimokantieji kartu su lektoriumi analizuoja bendruosius teorinius ugdymo klausimus ir pasirengia savarankiškam mokymuisi bei užduoties, susijusios su konkrečia pedagogine veikla, atlikimui. Atliekant užduotį besimokantiesiems sudaroma galimybė konsultuotis su lektoriumi. Šiam tikslui skiriamas kontaktinis konsultacijų laikas. Atlikus skirtą užduotį ir testą mokymosi pasiekimai įvertinami balu. Įvertinimas balu sudaro galimybę įskaityti modulį, jeigu besimokantysis nuspręstų studijuoti ir įgyti pedagoginį išsilavinimą.Baigusieji šį modulį toliau mokosi pedagoginės psichologijos.Asmenims, pateikusiems įrodymų apie neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus, kurie atitinka šio dalyko mokymosi rezultatus, modulis gali būti įskaitomas.

Modulio tikslasSudaryti sąlygas besimokantiesiems įgyti teorinių žinių bendraisiais ugdymo klausimais, t. y. kokia yra ugdymo tikrovė, kaip ji pažįstama, kokia yra žmogaus ugdymo esmė, tikslai ir uždaviniai, kokie esminiai pedagoginiai gebėjimai reikalingi ir kaip jie pasireiškia pedagoginiame procese.

Mokymosi rezultataiSėkmingai baigusieji modulį gebės:1. apibūdinti ugdymo funkcijas ir jų tikslus;2. paaiškinti šiuolaikinio ugdymo principus;3. paaiškinti pedagogo veiklos tikslus;4. apibūdinti esminius pedagogo asmenybės bruožus;5. apibūdinti ugdymo proceso pagrindinius elementus (tikslą, siekiamus rezultatus, ugdymo ir saviugdos metodus, priemones, pasiekimų ir pažangos vertinimo metodus, priemones ir pan.) ir paaiškinti jų tarpusavio sąveiką;6. paaiškinti ugdymo individualizavimo galimybes specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims.

5

Mokymosi metodaiLiteratūros analizė, pedagoginių situacijų analizė, diskusijos, savarankiškas užduočių atlikimas.

Modulio turinys

Eil. Nr. Temos pavadinimas Auditorinių

valandų skaičius

Savarankiško darbo valandų

skaičius1 TEMA: BENDRIEJI UGDYMO KLAUSIMAI 2 3

1.1. Pagrindinės ugdymo mokslų sąvokos ir ugdymo mokslų struktūra.

1.2. Ugdymo principai ir jų raiška dabartinėje švietimo sistemoje.

1.3. Ugdymo tikrovės pažinimas. Ugdymo esmė, tikslai ir uždaviniai.

1.4. Ugdymo veiksniai ir veikėjai. Vidiniai ir išoriniai ugdymo veiksniai. Bendroji ugdytinio charakteristika. Bendroji ugdytojo charakteristika.

1.5. Neformalusis ugdymas ir profesinis mokymas bendrame žmogaus ugdymo kontekste.2 TEMA: MOKYMAS IR MOKYMASIS 2 5

2.1. Mokymo ir mokymosi samprata ir principai. Mokymosi veiksniai.

2.2. Mokymo proceso dėsniai ir struktūra. Pedagoginės sąveikos samprata.

2.3. Mokymasis ir išmokimas.2.4. Mokymo aplinka, metodai ir priemonės.2.5. Mokymosi metodai ir priemonės. Interaktyvaus

mokymosi galimybės šiandieninėje visuomenėje.2.6. Mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo

problematika ugdymo procese.3 TEMA: AUKLĖJIMAS IR SAVIAUKLA 2 3

3.1. Auklėjimas ir išsiauklėjimas. Samprata ir pagrindiniai principai.

3.2. Auklėjimo tikslai ir metodai ugdymo procese. Pagrindiniai auklėjimo veiksniai ir jų įtaka išsiauklėjimui.

3.3. Saviauklos turinys ir būdai. Pagalba saviauklai.4 TEMA: ĮGALINANTI PEDAGOGIKA. 2 4

4.1. Įgalinančios pedagogikos samprata ir tikslai dabartinėje visuomenėje.

4.2. Vaikų raidos ypatumai ir specialieji ugdymo poreikiai.

4.3. Inkliuzinio ir specialiojo ugdymo problemos. Šiuolaikinės specialiojo ugdymo technologijos.

Mokymosi pasiekimų įvertinimasMokymosi forma Pasiekimų vertinimo metodai ir priemonėsTeorinės paskaitos Testavimas, testasSavarankiškas darbas Pagal duotą instrukciją atlikta probleminės situacijos analizė ir apibrėžti

problemos sprendimo būdai.Besimokančiųjų mokymosi pasiekimai yra vertinami 10-ies balų sistemoje pagal individualų

6

kumuliatyvinį indeksą IKI.IKI (100 %) = T (30 %) + PA (70 %)T – testavimo rezultatai, PA – problemos analizės rezultatai.

LiteratūraPagrindinė literatūra1. Ambrukaitis, J., Specialiojo ugdymo kaitos bruožai (II leidimas), Šiauliai: ŠU leidykla, 2012.2. Geoff, P., Šiuolaikinis mokymas: praktinis vadovas, Vilnius: Tyto Alba, 2006.3. Jovaiša, L., Pedagogikos propedeutika, Šiauliai: ŠU leidykla, 2011.4. Švietimas ir ugdymas: metodologinių kontekstų kaita ir prakseologija, sud. A. Gumuliauskienė, Šiauliai: ŠU leidykla, 2012, p. 5–114.5. Tamašauskas, V., Pamokos virsmas: nuo pamokos vadybos iki aktyvaus mokinio, Šiauliai: ŠU leidykla, 2012.Papildoma literatūra7. Čiužas, R., Mokytojo kompetencijos. Profesinio meistriškumo siekis (monografija), Vilnius: Edukologija, 2013.8. Geoff, P., Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas, Vilnius: Tyto Alba, 2008.9. Giedrienė, R., Specifiniai mokymosi sutrikimai ir vaiko socializacija, Vilnius: Edukologija, 2011.10. Grinkevičius, K., Noreika, R., Pamokos planavimas ir organizavimas: teoriniai pagrindai ir praktiniai patarimai, Vilnius: Edukologija, 2013.11. Jovaiša, L., Nuo pedagogikos edukologijos link, sud. V. Aramavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidiniai, 2013.12. Jovaiša, L., Edukologijos įvadas, Vilnius: VU leidykla, 2002.13. Martišauskienė, E., Šviesos pedagogikos kontūrai: dvasingumo ugdymo pamatai, Vilnius: Edukologija, 2008.14. Survutaitė, D., Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ikiprofesinio ugdymo raida Lietuvoje, Vilnius: Edukologija, 2010.15. Šeučiukėnienė, L., Stankevičienė, N., Didaktikos teorija ir praktika (vadovėlis), Kaunas: KTU Technologija, 2011.16. Pasaulis vaikui: Ugdymo realijos ir perspektyvos, red. L. Žadeikaitė, O. Monkevičienė, A. Juodaitytė, Vilnius: Edukologija, 2011.17. Pečiuliauskienė, P., Barkauskaitė, M., Pedagoginės praktikos mokykloje vadovas (vadovėlis), Vilnius: Edukologija, 2011.18. Visockienė, O., Puskunigienė, A., Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimas: šiuolaikiniai mokymo/si metodai, Kaunas: KTU Technologija, 2012.

Reikalavimai modulio lektoriamsAukštasis pedagoginis išsilavinimas.

__________________

7

Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso organizavimo tvarkos aprašo 2 priedas

PEDAGOGINIŲ IR PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ KURSO PEDAGOGINĖS PSICHOLOGIJOS MODULIO APRAŠAS

Modulio apimtis 1 ECTS, 27 val. iš jų: 12 auditorinių val. (8 val. skiriamos teorijai ir 4 val. – konsultacijoms), 15 savarankiško darbo val.

ĮvadasPedagoginė psichologija yra antrasis Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso modulis. Jis parengtas atsižvelgiant į asmenų, dirbančių arba ketinančių dirbti pedagoginį darbą ir neturinčių pedagogo kvalifikacijos, poreikius. Šio dalyko besimokantieji įgis bendrų pedagoginės psichologijos žinių ir minimalių mokėjimų, kurie įgalins atlikti Neformaliojo vaikų švietimo ir (arba) Profesinio mokymo metodikos dalyko užduotis bei įgytas psichologines žinias taikyti sprendžiant praktikoje iškylančias psichopedagogines problemas.Mokymasis susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje besimokantieji kartu su lektoriumi analizuoja teorinius pedagoginės psichologijos parametrus ir pasirengia savarankiškam mokymuisi bei užduoties, susijusios su konkrečia pedagogine veikla, atlikimui. Atliekant užduotį besimokantiesiems sudaroma galimybė konsultuotis su lektoriumi. Šiam tikslui skiriamas kontaktinis konsultacijų laikas. Atlikus skirtą užduotį besimokančiųjų mokymosi pasiekimai įvertinami balu. Įvertinimas balu sudaro galimybę įskaityti modulį, jeigu besimokantysis nuspręstų studijuoti ir įgyti pedagoginį išsilavinimą.Baigę šį dalyką besimokantieji toliau mokosi neformaliojo ugdymo metodikos arba (ir) profesinio mokymo metodikos.Asmenims, pateikusiems įrodymus apie neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus, kurie atitinka šio dalyko mokymosi rezultatus, modulis gali būti įskaitomas.

Modulio tikslas Sudaryti sąlygas besimokantiesiems įgyti bazinių teorinių pedagoginės psichologijos žinių apie ugdymo proceso psichologinius veiksnius, ugdytinių psichologinę raidą, individualius asmenybės bruožus bei besimokančiųjų skirtumus, mokymosi ir išmokimo problematiką bei plėtoti gebėjimus šias žinias taikyti pedagoginėje praktikoje.

Mokymosi rezultataiSėkmingai baigę dalyką besimokantieji gebės:1. paaiškinti asmenybės moralinės, pažintinės raidos sampratą;

2. apibūdinti įvairių amžiaus tarpsnių ypatumus ir jų įtaką mokymuisi;3. paaiškinti individualių gabumų įtaką motyvacijai;4. paaiškinti psichologinės sveikatos sampratą;5. paaiškinti individualių besimokančiųjų ypatumų, lyties, amžiaus įtaką ugdymo proceso planavimui;6. projektuoti ugdymo turinį atsižvelgdami į ugdytinių amžiaus tarpsnio ypatumus;7. paaiškinti sąlygų, reikalingų asmenybės bruožų (sąžiningumo, kūrybiškumo ir kt.) vystymuiugdymo procese, sukūrimo principus;8. paaiškinti ugdymo turinio adaptavimo, atsižvelgiant į ugdytinių skirtybes ir psichologinę

8

sveikatą, galimybes; 9. parinkti psichologiškai pagrįstus pasiekimų vertinimo metodus;10. paaiškinti pedagogo savimonės ir asmenybės bruožų sampratą ir jų įtaką ugdymo rezultatams.

Mokymosi metodaiLiteratūros analizė, pedagoginių situacijų analizė, diskusijos, savarankiškas užduočių atlikimas.

Modulio turinys

Eil. Nr. Temos pavadinimas Auditorinių

valandų skaičius


skaičius1 TEMA: UGDYTINIŲ PAŽINIMAS 3 4

1.1. Psichodinaminė asmenybės samprata. Amžiaus tarpsnių periodizacija.

1.2. Asmenybės raidos teorijos. Asmenybės vystymosi krizės ir jų reikšmė mokymuisi.

1.3. Asmenybės moralės raida. Moralės raidos stadijos ir mokymasis.

1.4. Pažintinė raida. Pažinimo plėtotės teorijos. Pažintinė raida ir mokymasis.

1.5. Intelekto ir inteligencijos sampratos. Pažintinis ir emocinis intelektas ir jų vaidmuo mokymosi procese.

1.6. Asmenybės bruožai ir jų ugdymas. Sąžiningumas, kūrybiškumas, autokoncepcija, nerimastingumas.

1.7. Individualūs gabumai, jų identifikavimas ir plėtojimas ugdymo procese.

1.8. Kultūra, lytis, išskirtinumas. Kultūrų skirtumai ir ugdymas. Skirtingų lyčių asmenų intelektinės veiklos skirtumai.2 TEMA. PSICHOLOGINĖ UGDYTINIŲ SVEIKATA

3

2.1. Asmenybės raidos sutrikimai. Išskirtinis (specialiųjų poreikių turintis) mokinys ir jo ugdymas.

2.2. Psichologinė sveikata: stresas, psichologinės krizės ir traumos, agresija. Psichologinė pagalba ugdymo procese.3 TEMA: PSICHOLOGINIAI UGDYMO PROCESO VEIKSNIAI

2 3

3.1. Bihevioristinės, socialinio išmokimo, konstruktyvizmo teorijos ir jų taikymas ugdymo procese.

3.2. Atmintis ir išmokimas. Mokymasis – prasmės atradimas. Metapažinimas ir mokymosi sėkmė.

3.3. Motyvacija ir išmokimas. Motyvacijos rūšys. Vidiniai ir išoriniai motyvacijos veiksniai. Motyvacijos modeliai. „Sėkmės dėsnis“ ir motyvacija.

3.4. Mokinių pasiekimų vertinimo psichologiniai

9

aspektai.4 TEMA: PSICHOLOGINIAI UGDYMO APLINKOS YPATUMAI

1 2

4.1. Psichologinės ugdymo aplinkos charakteristikos.4.2. Palankios ugdymui aplinkos sukūrimo

psichologiniai aspektai.5 TEMA: PEDAGOGO ASMENYBĖ 2 3

5.1. Pedagogo asmenybės bruožai ir jų įtaka mokinių mokymosi motyvacijai ir išmokimui.

5.2. Profesinė pedagogo savimonė.

Mokymosi pasiekimų įvertinimasMokymosi forma Pasiekimų vertinimo metodai ir priemonėsTeorinės paskaitos Testavimas, testasSavarankiškas darbas Pagal duotą instrukciją atlikta probleminės situacijos analizė ir apibrėžti

problemos sprendimo būdai.Besimokančiųjų mokymosi pasiekimai yra vertinami 10-ies balų sistemoje pagal individualų kumuliatyvinį indeksą IKI.IKI (100 %) = T (30 %) + PA (70 %)T – testavimo rezultatai, PA – problemos analizės rezultatai.

Literatūra1. Giedrienė, R., Specifiniai mokymosi sutrikimai ir vaiko socializacija, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2011.2. Lawrence, E. Shapiro, Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą, Vilnius: Presvika, 2008.3. Maslow, A. H., Motyvacija ir asmenybė, Vilnius: Apostrofa, 2009.4. Myers, D., Psichologija, Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2008.5. Paterson, K., Pasiruošk...Dėmesio...Mokyk! Kaip per penkias minutes sužadinti norą mokytis (moderniam mokytojui), Vilnius: Tyto alba, 2002.6. Santrock, J. W., Educational Psychology, New York: McGraw-Hill, 2004.7. Žukauskienė, R., Raidos psichologija. Integruotas požiūris, Vilnius: Margi raštai, 2012.

Reikalavimai kurso lektoriamsAukštasis pedagoginis arba psichologinis išsilavinimas.

__________________

10


PEDAGOGINIŲ IR PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ KURSONEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO METODIKOS MODULIO APRAŠAS

Modulio apimtis 3 ECTS kreditai, 80 val. iš jų – 40 val. patirtinis seminaras, 8 val. savarankiškas darbas, 32 val. įgūdžių lavinimo ir įsivertinimo seminaras.

ĮvadasNeformaliojo vaikų švietimo metodika yra vienas iš Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso modulių. Modulis parengtas atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo mokytojų veiklos specifiką ir yra paruoštas taip, kad besimokantieji galėtų patirti neformaliojo ugdymo(si) procesus mokymosi grupėje, juos reflektuoti, analizuoti, daryti išvadas ir taikyti jas savo praktinėje veikloje. Analizuodami savo praktiką seminaruose besimokantieji identifikuoja savo praktinio darbo problemas, dilemas, iššūkius, klausimus ir čia pat, besimokančiųjų grupėje, ieško atsakymų bei jų sprendimo galimybių. Modulis grindžiamas „mokymosi iš patirties“ principu.Modulis suteikia neformaliojo švietimo mokytojui reikalingą kompetenciją (neformaliojo ugdytojo laikysena, gebėjimas kurti ir palaikyti pagarbų partnerišką santykį su ugdytiniu, gebėjimas įgalinti ugdytinį, atsižvelgiant į jo ar jos ugdymosi poreikius, palydėti ugdytinius nuo ugdymo prie ugdymosi, taikant įgalinančios pedagogikos metodus ir principus). Patirtiniai metodai ir rekomenduojama literatūra padeda analizuoti situacijas, labiau į jas įsigilinti ir suprasti, atskleidžia ir pagrindžia neformaliojo ugdymo principus, ugdytojo vidinę parengtį ir laikyseną.Užsiėmimų pobūdis – 5 dienų trukmės patirtinis seminaras (neformaliojo ugdymo(si) proceso patyrimas ir refleksija), savarankiškas neformaliojo ugdymo programų parengimas, 4 dienų įgūdžių lavinimo ir įsivertinimo seminaras (kurio metu dalyviai veda mokymosi grupėje neformaliojo ugdymo užsiėmimus ir gauna grįžtamąjį ryšį iš kolegų ir vedančiųjų).Mokymosi procesą sudaro 3 dalys. Pirmojoje dalyje besimokantieji patiria neformaliojo ugdymosi procesą, reflektuoja jį ir susieja su turimomis teorinėmis žiniomis, stebi vedančiųjų laikyseną, perpranta neformaliojo ugdymo(si) principus ir metodus. Antrojoje dalyje dalyviai savarankiškai parengia neformaliojo ugdymo užsiėmimų programas, pasirengia vesti neformaliojo ugdymo užsiėmimą besimokančiųjų grupėje. Trečiojoje dalyje dalyviai lavina įgūdžius mokymosi grupėje vesdami neformaliojo ugdymo užsiėmimus, gauna besimokančiųjų ir vedančiųjų grįžtamąjį ryšį, įsivertina mokymosi rezultatus, pasirengia asmeninės karjeros planus.Atlikus skirtas užduotis ir parengus asmeninės karjeros planus, besimokančiųjų mokymosi pasiekimai įvertinami balu. Įvertinimas balu sudaro galimybę įskaityti modulį, jeigu besimokantysis nuspręstų studijuoti ir įgyti pedagoginį išsilavinimą.Asmenims, pateikusiems įrodymus apie neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus, kurie atitinka šio modulio mokymosi rezultatus, modulis gali būti įskaitomas.

Modulio tikslas Padėti neformaliojo vaikų švietimo mokytojams pritaikyti pedagogikos pagrindų ir pedagoginės psichologijos moduliuose įgytas žinias ir įgyti ar plėtoti kompetencijas bei stiprinti vidinę parengtį darbui su vaikais ir mokyklinio amžiaus jaunimu neformaliojo švietimo srityje.

11

Mokymosi rezultataiSėkmingai baigę modulį besimokantieji gebės:1. parengti neformaliojo ugdymo užsiėmimo planą, kuriame metodiškai teisingai būtų suformuluoti neformaliojo ugdymo proceso parametrai: ugdymo metodai ir principai, ugdymo priemonės, ugdymo(si) rezultatai, ugdymo(si) pasiekimų į(si)vertinimo kriterijai, metodai ir priemonės;2. taikyti įgalinančios pedagogikos principus ir metodus neformaliajame vaikų švietime;3. įtraukti į neformaliojo ugdymosi procesą specialiųjų poreikių turinčius asmenis;4. atpažinti problemas ir jas spręsti;5. teikti grįžtamąjį ryšį ugdytiniams ir kolegoms;6. planuoti savo asmeninę karjerą.

Mokymosi metodaiDarbas grupėje (patirtiniai refleksyvieji metodai), mokymasis iš savo ir vieni kitų patirties (pedagoginių situacijų analizė, diskusija, dienoraštis), savarankiškas užduočių atlikimas (užsiėmimų vedimas), refleksija, grįžtamojo ryšio sesijos, įsivertinimas.

Modulio turinys

Eil. Nr. Temos pavadinimas Kontaktinių

valandų skaičius


skaičius1 DALIS: PATIRTINIS SEMINARAS 40

1.1. Grupės proceso patyrimas ir refleksija. Proceso svarba neformaliajame ugdyme.

1.2. Patirtinės užduotys ir jų refleksija, per kurią dalyviai priima asmenines išvadas. Šios išvados susiejamos su teorinėmis žiniomis.

1.3. Neformaliojo ugdymo(si) (įgalinančios pedagogikos) metodai, jų taikymo principų aptarimas, įsisąmoninimas.

1.4. Mokymasis iš patirties, sąmoningumo ugdymas(is).

1.5. Bendrųjų gebėjimų ugdymas neformaliajame vaikų švietime.

1.6. Santykio svarba neformaliajame ugdyme.2 DALIS: SAVARANKIŠKAS DARBAS 8

2.1. Parengti neformaliojo ugdymo programos planą, kuriame būtų metodiškai teisingai apibūdinta ugdymo(si) procesui tinkanti aplinka, priemonės ir medžiaga, ugdymo ir mokymosi metodai, suformuluoti ugdymo(si) rezultatai, ugdymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai, vertinimo metodai ir priemonės.3 DALIS: ĮGŪDŽIŲ LAVINIMO IR ĮSIVERTINIMO SEMINARAS

32

3.1. Suplanuotų neformaliojo ugdymo(si) užsiėmimų besimokančiųjų grupei vedimas.

12

3.2. Grįžtamojo ryšio kolegoms teikimas ir priėmimas, mokymasis iš savo ir vieni kitų patirties.

3.3. Mokymosi / ugdymosi pasiekimų į(si)vertinimas (formuojantis ir sumuojantis vertinimas).

3.4. Asmeninės karjeros plano parengimas pagal duotą formą.

Mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai1. Parengtame neformaliojo vaikų ugdymo užsiėmimo plane: metodiškai teisingai suformuluotas neformaliojo ugdymo užsiėmimo rezultatas (-ai); suformuluoti ugdymo(si) pasiekimų įvertinimo kriterijai, atitinkantys ugdymo(si) rezultatą (-us); trumpai aprašytas ugdymo procesas, kuris jau yra įvykdytas prieš planuojamą užsiėmimą; aprašyti ugdymo metodai, kurie bus taikomi užsiėmime, atitinkantys suformuluotą ugdymo(si) rezultatą (-us) ir ugdytinių individualias savybes bei specialiuosius poreikius; aprašyti ugdymo(si) pasiekimų vertinimo metodai, atitinkantys apibrėžtus į(si)vertinimo kriterijus; aprašyta metodiškai tinkama grįžtamojo ryšio ugdytiniui apie ugdymo(si) pasiekimus teikimo forma. nustatytos ir įvardytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių mokytojui pristigo planuojant neformaliojo ugdymo užsiėmimą.2. Vestas ir išanalizuotas neformaliojo ugdymo užsiėmimas.Refleksijoje, parašytoje užsiėmimo analizės pagrindu: aprašyti geriausiai pavykę užsiėmimo metodai ir paaiškinta, kuo tai grindžiama. aprašyti užsiėmimo metodai, dėl kurių iškilo problemų, ir šios problemos įvardytos. paaiškinta, kaip pavyko / nepavyko / iš dalies pavyko pasiekti suformuluotą ugdymo(si) rezultatą (-us), ir aprašyti požymiai, kurie tai įrodo. paaiškinta, kaip pavyko / nepavyko / iš dalies pavyko pritaikyti numatytus pasiekimų vertinimo metodus, ir aprašyti požymiai, kurie tai įrodo. įvardyti užsiėmimo elementai, kurie būtų koreguojami planuojant ir organizuojant šį užsiėmimą ateityje, ir nurodyta, kaip tai būtų daroma. nustatytos ir įvardytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių mokytojui pristigo vedant ir analizuojant neformaliojo ugdymo užsiėmimą.3. Suteiktas grįžtamasis ryšys ugdytiniams ir kolegoms. Pagal metodinius reikalavimus parengta grįžtamojo ryšio teikimo struktūra konkrečiam specialiųjų poreikių turinčiam ugdytiniui; aprašyta grįžtamojo ryšio teikimo eiga ir ugdytinio reakcija (supratimas, pastabų priėmimas ir pan.); aprašyta grįžtamojo ryšio teikimo kolegoms eiga ir kolegų reakcija (supratimas, komentarai, patarimai ir pan.); nustatytos ir įvardytos žinių, gebėjimų ir įgūdžių sritys, kurių mokytojui pristigo teikiant grįžtamąjį ryšį apie ugdymo(si) pasiekimus.4. Parengtas asmeninės karjeros (asmeninio-profesinio tobulėjimo) planas, kuriame: išryškintos žinios, įgūdžiai (gebėjimai) ir požiūriai, kurie turi lemiamos reikšmės ugdomosios veiklos kokybei ir kuriuos būtina tobulinti artimiausioje ateityje.

Mokymosi pasiekimų įvertinimasMokymosi forma Pasiekimų vertinimo metodai ir priemonėsSavarankiškas darbas, konsultacijos

Asmeninės karjeros plano, neformaliojo ugdymo(si) užsiėmimo plano analizė, aptarimas.

Pamokos organizavimas

Suplanuoto neformaliojo ugdymo(si) užsiėmimo organizavimo stebėjimas, analizė, aptarimas.

13

Besimokančiųjų mokymosi pasiekimai yra vertinami 10-ies balų sistemoje pagal individualų kumuliatyvinį indeksą IKI.IKI (100 %) = UP (30 %) + PU (50 %) + KP (20 %)UP – užsiėmimo planas, PU –vestas užsiėmimas, KP – asmeninės karjeros planas.

LiteratūraPagrindinė literatūra1. Butkienė, G., Kepalaitė, A., Mokymasis ir asmenybės brendimas, Vilnius: Margi raštai, 1996.2. Freire, P., Engiamųjų pedagogika. Kritinės sąmonės ugdymas, Vilnius: Tyto Alba, 2000.3. Gailius, Ž., Malinauskas, A., Petkauskas, D., Ragauskas, L., Darbo su jaunimo grupėmis vadovas. Neformaliojo ugdymo praktika Lietuvoje, Vilnius: „Firidas“, 2013.4. Luckner, J. L., Nadler, R. S., Processing the experience: Enhancing and Generalizing Learning, Kendall/Hunt Publishing Company, 1997.5. Žukauskienė, R., Raidos psichologija, Vilnius: Margi raštai, 1996.Papildoma literatūra1. Covey, S. R., The 7 Habits of Highly Effective People: Powerful Lessons in Personal Change, Free Press, 2004.2. Černius, V. J., Mokytojo pagalbininkas, Kaunas: Littera Universitati Vytauti Magni, 1992.3. Mewaldt, A., Gailius, Ž., Praktinis vadovas jaunimo lyderiams, Vilnius: Gera diena, 1997.4. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-2695.5. T-kit No. 6 Training Essentials, Council of Europe and European Commission, Council of Europe Publishing, 2002.

Reikalavimai modulio lektoriamsAukštasis pedagoginis arba psichologinis išsilavinimas.Baigė ne trumpesnę nei 80 val. neformaliojo ugdymo programą.Baigė ne trumpesnį nei 160 val. mokymo mokyti tęstinį mokymų ciklą neformaliojo ugdymo srityje, taikant neformaliojo ugdymo (įgalinančius) metodus.Baigė įvadinius Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso (16 val. trukmės) mokymus.

Lektoriai programos vykdytojams pateikia atitinkamus reikalavimus įrodančius dokumentus ir dalyvauja pokalbyje su programos vykdytojais.

__________________

14


PEDAGOGINIŲ IR PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ KURSO PROFESINIO MOKYMO METODIKOS MODULIO APRAŠAS

Modulio apimtis 3 ECTS kreditai, 80 val. iš jų: 16 pasirengimo pedagoginei veiklai ir konsultacijų val., 64 val. savarankiško darbo (literatūros studijavimas ir užduočių atlikimas)

ĮvadasProfesinio mokymo metodika yra vienas iš Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso modulių, parengtas atsižvelgiant į profesijos mokytojų didaktinės veiklos poreikį. Mokymasis modulyje grindžiamas principu „mokau ir mokausi“, kuris sudaro galimybę profesijos mokytojams jį baigti nepasitraukiant iš savo darbo vietos. Užsiėmimų pobūdis – užduočių atlikimas darbo vietoje (praktika), savarankiškas literatūros studijavimas ir konsultacijos tiesiogiai bei nuotoliniu būdu.Mokymasis susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje besimokantieji kartu su lektoriumi ir mentoriumi (šalia dirbančiu patyrusiu profesijos mokytoju) pasirengia užduotis pedagoginei veiklai, planuoja mokymąsi. Antroje dalyje lektorius stebi pedagoginę veiklą, kartu su besimokančiuoju ir mentoriumi ją aptaria, analizuoja iškilusias problemas ir planuoja jų sprendimo būdus.Atlikdami užduotis profesijos mokytojai identifikuoja profesinio mokymo ir mokymosi problemas ir, studijuodami rekomenduojamą literatūrą bei padedami mentoriaus ir lektoriaus, ieško jų sprendimo būdų.Atlikus skirtas užduotis ir parengus karjeros planą besimokančiųjų mokymosi pasiekimai įvertinami balu. Tai sudaro galimybę įskaityti modulį, jeigu besimokantysis nuspręstų studijuoti ir įgyti pedagoginį išsilavinimą.Asmenims, pateikusiems įrodymus apie neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus, kurie atitinka šio modulio mokymosi rezultatus, modulis gali būti įskaitomas.

Modulio tikslas Padėti besimokantiesiems pritaikyti pedagogikos pagrindų ir pedagoginės psichologijos moduliuose gautas žinias ir įgyti gebėjimus; įvertinus individualias besimokančiojo galimybes ir poreikius, mokyti atlikti konkrečias darbo užduotis.

Mokymosi rezultataiSėkmingai baigę modulį besimokantieji gebės:1. parengti profesinio mokymo planą, kuriame metodiškai teisingai būtų suformuluoti profesinio mokymo proceso parametrai, t. y. mokymo ir mokymosi metodai, priemonės, mokymosi rezultatai, mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai, vertinimo metodai ir priemonės;2. integruoti į profesinio mokymo procesą auklėjamuosius tikslus, t. y. bendrųjų gebėjimų ugdymą;3. mokyti atlikti darbo užduotis specialiųjų poreikių turinčius asmenis;4. atpažinti veiklos problemas ir jas spręsti;5. teikti grįžtamąjį ryšį mokiniams ir kolegoms naudojant IKT ir tiesiogiai komunikuojant raštu ar žodžiu;6. planuoti savo asmeninę karjerą.

15

Mokymosi metodaiDiskusija, pedagoginių situacijų analizė, savarankiškai atliekamos užduotys, problemų identifikavimas ir sprendimų priėmimas, refleksija.

Modulio turinys

Eil. Nr. Temos pavadinimas Kontaktinių

valandų skaičius


skaičius1DALIS: TEORINIAI KLAUSIMAI PRAKTINIŲ UŽDUOČIŲ ATLIKIMUI

8 18

1.1. Modulinės profesinio mokymo programos samprata. Modulių paskirtis, struktūra ir jų realizavimo principai.

1.2. Profesinio mokymo planavimas. Pagrindiniai profesinio mokymo plano elementai ir jų tarpusavio sąveika.

1.3. Praktinio profesinio mokymo ir mokymosi metodai ir jų taikymas mokant konkrečios profesinės veiklos procesų ir užduočių atlikimo.

1.4. Profesinio mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai, vertinimo formos ir metodai.

1.5. Bendrųjų gebėjimų ugdymo integravimas į profesinį mokymą.

1.6. Grįžtamojo ryšio apie mokymosi pasiekimus teikimas.

1.7. Mokymo(si) proceso kokybės vertinimas.1.8. Asmeninės karjeros (profesinio tobulėjimo)

planavimas.2 DALIS: SAVARANKIŠKOS UŽDUOTYS. 8 46

2.1. Parengti praktinio profesinio mokymo pamokos planą, kuriame būtų, atsižvelgiant į siekiamą įgyti kvalifikaciją, metodiškai teisingai suformuluoti mokymosi rezultatai, apibūdinta mokymuisi reikalinga aplinka, priemonės ir medžiaga, mokymo ir mokymosi metodai, mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai, vertinimo metodai ir priemonės.

2.2. Vesti suplanuotą praktinio profesinio mokymo pamoką ir ją išanalizuoti (parašyti pamokos refleksiją, kurioje būtų išryškintos problemos ir numatyti jų sprendimo būdai).

2.3. Teikti grįžtamąjį ryšį apie mokymąsi mokiniams ir kolegoms naudojant IKT, komunikuojant raštu ar žodžiu.

2.4. Parengti asmeninės karjeros planą pagal duotą formą.

Mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai1. Parengtame praktinio profesinio mokymo pamokos plane: metodiškai teisingai suformuluotas pamokoje siekiamas mokymosi rezultatas (-ai);

16

suformuluoti mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijai, atitinkantys mokymosi rezultatą (-us); aprašytas teorinis instruktažas, kuris bus vedamas prieš mokymą(si); aprašyti praktinio mokymosi metodai, kurie bus taikomi pamokoje, atitinka suformuluotą mokymosi rezultatą (-us) ir mokinių individualias savybes bei specialiuosius poreikius; aprašyti mokymosi pasiekimų vertinimo metodai atitinka apibrėžtus įvertinimo kriterijus; aprašyta grįžtamojo ryšio apie mokymosi pasiekimus teikimo mokiniui forma yra metodiškai tinkama. nustatytos ir įvardytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių mokytojui pristigo planuojant pamoką.2. Vesta ir išanalizuota praktinio profesinio mokymo pamoka.Refleksijoje, parašytoje pamokos analizės pagrindu: aprašyti geriausiai pavykę pamokos etapai ir paaiškintos sėkmės priežastys. aprašyti pamokos etapai, kuriuose iškilo problemos, ir šios problemos aprašytos. paaiškinta, kaip pavyko / nepavyko / iš dalies pavyko pasiekti suformuluotą mokymosi rezultatą (-us), ir aprašyti požymiai, kurie tai įrodo. paaiškinta, kaip pavyko / nepavyko / iš dalies pavyko pritaikyti numatytus mokymo(si) metodus, ir aprašyti požymiai, kurie tai įrodo. paaiškinta, kaip pavyko / nepavyko / iš dalies pavyko pritaikyti numatytus pasiekimų vertinimo metodus, ir aprašyti požymiai, kurie tai įrodo. įvardyti pamokos elementai, kurie būtų koreguojami planuojant ir organizuojant šią pamoką ateityje, ir numatyti, kaip tai būtų daroma. įvardyti pagrindiniai suplanuotos ir vestos pamokos privalumai ir trūkumai. nustatytos ir įvardytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių mokytojui (meistrui) pristigo vedant pamoką.3. Suteiktas grįžtamasis ryšys mokiniams ir kolegoms naudojant IKT ir (ar) tiesiogiai komunikuojant raštu ar žodžiu. pagal metodinius reikalavimus parengta grįžtamojo ryšio teikimo struktūra konkrečiam specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui; pagrįstas sprendimas dėl grįžtamojo ryšio teikimo formos (raštu, žodžiu, taikant IKT); aprašyta grįžtamojo ryšio teikimo eiga ir mokinio reakcija (supratimas, pastabų priėmimas ir pan.); aprašyta grįžtamojo ryšio teikimo kolegoms eiga ir kolegų reakcija (supratimas, komentarai, patarimai ir pan.); nustatytos ir įvardytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių mokytojui pristigo teikiant grįžtamąjį ryšį apie mokymosi pasiekimus.4. Parengtas asmeninės karjeros planas, kuriame: išryškintos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kurie turi lemiamos reikšmės didaktinės veiklos kokybei ir kuriuos būtina tobulinti artimiausioje ateityje.

Mokymosi pasiekimų įvertinimasMokymosi forma Pasiekimų vertinimo metodai ir priemonėsSavarankiškas darbas, konsultacijos

Asmeninės karjeros plano, pamokos plano analizė, aptarimas.

Pamokos organizavimas

Suplanuotos pamokos organizavimo stebėjimas, analizė, aptarimas.

Besimokančiųjų mokymosi pasiekimai yra vertinami 10-ies balų sistemoje pagal individualų kumuliatyvinį indeksą IKI.IKI (100 %) = PP (30 %) + PA (50 %) + KP (20 %)PP – parengtas pamokos planas, PA – vesta pamoka, KP – asmeninės karjeros planas.

LiteratūraPagrindinė literatūra

17

1. Geoff, P., Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas, 428–468 p., Vilnius: Tyto Alba, 2008.2. Laužackas, R., Kompetencijomis grindžiamų mokymo/studijų programų kūrimas ir vertinimas (monografija), 45–59, 109–135 p., Kaunas: VDU, 2008.3. Modulinių profesinio mokymo programų rengimo metodika, projektas, 2012.4. Mokymo priemonių rengimo moduliniam profesiniam mokymui gairės, projektas, 2013.5. Šernas, V., Profesinės veiklos didaktika, Vilnius: Presvika, 1998.Papildoma literatūra1. Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcija, projektas, 2012.2. Produktyviojo mokymosi modelis, 2011, 25–26 p.http://www.alternatyvusugdymas.lt/wp-content/uploads/2009/12/Produktyviojo-mokymosi-modelis.pdf.3. Robert J. M., Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara, 2008.4. Geoff, P., Šiuolaikinis mokymas: praktinis vadovas, 474–520, 534–542 p., Vilnius: Tyto Alba, 2006.

Reikalavimai modulio lektoriamsAukštasis pedagoginis išsilavinimas.Ekspertinė patirtis profesinio mokymo programų, pameistrystės arba profesijos mokytojų ir meistrų rengimo ar kvalifikacijos tobulinimo srityse.Dėstymo patirtis pedagogų rengimo programose, susijusiose su praktiniu mokymu.

__________________

http://www.alternatyvusugdymas.lt/wp-content/uploads/2009/12/Produktyviojo-mokymosi-modelis.pdf

http://www.alternatyvusugdymas.lt/wp-content/uploads/2009/12/Produktyviojo-mokymosi-modelis.pdf

18


MOKYMOSI PASIEKIMŲ APLANKO STRUKTŪRA

1. Titulinis lapas, kuriame nurodomas vertinamo asmens vardas, pavardė, adresas;2. Turinio lapas, kuriame nurodoma mokymosi pasiekimų aplanko dalių vieta;3. Asmens gyvenimo aprašymas (CV);4. Mokymosi pasiekimų ir jų įrodymų atitikties mokymosi rezultatams pagrindimas; 5. Asmens savianalizė apie mokymosi pažangą ir turimas kompetencijas;6. Asmens mokymosi pasiekimų įrodymai – numeruojami ir nuosekliai išdėstomi.

_________________

19

Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso organizavimo tvarkos aprašo6 priedas

POKALBIO PROTOKOLO PAVYZDYS

Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimoPOKALBIO PROTOKOLAS

Pokalbyje dalyvavo:Kandidatas:

Vardas, pavardė

Vertintojas: Gimimo data, darbovietė

Vardas, pavardė, institucijaVertintojas:

Vardas, pavardė, institucijaVertintojas:

Vardas, pavardė, institucijaPokalbio turinys:Kurso modulis, su kuriuo siejami asmens mokymosi pasiekimai:---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Pokalbio metu nagrinėti klausimai:---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Išvada:---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Patvirtiname, kad aukščiau pateikta informacija tikra:Kandidatas:

Vardas, pavardė, parašas dataVertintojas:



Vardas, pavardė, parašas data

___________________

Documents

Pedagoginių ir psichologinių žinių kurso organizavimo tvarkos