PATVIRTINTA - Mažeikiai · Web viewPATVIRTINTA Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 201 9 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-372 MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA,

PATVIRTINTAMažeikių rajono savivaldybės tarybos2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-372

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA, kodas 167371234(asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas)

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2020–2022 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I SKYRIUSMISIJA

Mažeikių rajono savivaldybės, kaip institucijos, misija – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą, kurti ir vykdyti efektyvią rajono savivaldybės veiklą, užtikrinant bendruomenės poreikių tenkinimą ir subalansuotą plėtrą.

Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) misija parodo, ko siekiama vykdant veiklą. Tai pagrindinis funkcionavimo tikslas, apibūdinantis pagrindines veiklos kryptis, ypatumus, rodantis savivaldybės santykius su jos bendruomene.

II SKYRIUSSTRATEGINIAI POKYČIAI

Strateginio planavimo proceso metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.

Savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – SVP) rengiamas kasmet, numatant Savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams. SVP detalizuoja Savivaldybės strateginio plėtros plano ir programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

Kiekvienais metais rengiant Savivaldybės strateginį veiklos planą veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir numatomi svarbiausi darbai. Strateginių pokyčių planavimas – galimybė keisti įprastus ir neefektyvius veikimo būdus, spręsti Savivaldybės problemas.

Strateginio planavimo dokumentas rengiamas atsižvelgiant į valstybės ir regiono strateginio planavimo dokumentus, taip pat užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir integralumą. SVP parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1435 patvirtintomis Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijomis, Savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T1-37 patvirtintu Savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašu ir siekiant įgyvendinti Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T1-219 patvirtinto Savivaldybės ilgalaikio strateginio plėtros plano 2014–2020 m. priemones bei atsižvelgiant į planuojamus Savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

Lietuvos nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Tiek patvirtinti Nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 m., tiek „Baltoji knyga tvariai plėtrai“ numato, kad viešosios paslaugos būtų lengvai pasiekiamos kiekvienam Lietuvos gyventojui, žmonėms turi būti sudarytos palankios sąlygos gyventi ne tik didmiesčiuose.

Naujų regionų plėtros planų įgyvendinimas pilna apimtimi prasidės 2021 m., šiuo metu įgyvendinamos tik tam tikros pilotinės iniciatyvos. Viena iš naujovių regioniniame planavime bus išankstinės sąlygos ir poveikio rodikliai, t. y. esminės pačių savivaldybių iš apačios įgyvendinamos reformos ir pasiekimų rodikliai, pagal kuriuos bus vertinami atskirų regionų pasiekimai. Tarpinė

2

peržiūra atliekama laikotarpio viduryje (2025 m.), pagal tai ir bus vertinama ar regionams pavyko pasiekti tarpinius tikslus, ir apskritai, kaip regionas susitvarko su jam keliamais uždaviniais.

Aukšta gyvenimo kokybė, kokybiškos paslaugos ir vienodos galimybės veikti gyvenant bet kurioje Lietuvos vietoje yra pagrindiniai regioninės politikos tikslai.

Esminiai regioninės politikos prioritetai ir uždaviniai iki 2030 metų – darnus ir tvarus regionų ekonomikos augimas, paslaugų ir darbo vietų pasiekiamumas ir veiksminga regioninės politikos įgyvendinimo sistema.

Naujajame 2021-2027 metų Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje iki šiol gyvavusį planavimo pagal pinigus principą pakeis vizijos įgyvendinimo principas. Tokiu atveju, savivaldybių tikslu taptų suformuoti tokią strategiją, į kurią norėtų ir galėtų investuoti ir viešasis, ir privatusis sektoriai.

Įgyvendinant numatytus prioritetus bus siekiama glaudesnio savivaldybių bendradarbiavimo teikiant viešąsias paslaugas, kuriamos regioninės paslaugų sistemos, paremtos ne administracinėmis ribomis, o gyventojų poreikiu.

Bus įtvirtinti kokybės ir pasiekiamumo standartai, t. y., bet kurioje Lietuvos vietoje gyvenantis žmogus turės gauti kokybiškas valstybės ir privačias paslaugas, lengvai pasiekti darbo vietas.

Atsiras regionų kompetencijų centrai, padėsiantys regionų plėtros taryboms kurti plėtros strategijas, pritraukti viešąsias ir privačias investicijas, atlikti „namų darbus“, būtinus investicijoms pritraukti, gerinti regiono įvaizdį ir komunikaciją.

Tai planas, padėsiantis ir kuo geriau išnaudoti likusias galimybes šiame finansiniame laikotarpyje, ir pasiruošti naujajam, iš esmės keičiant regioninę politiką.

PIRMASIS SKIRSNIS VEIKLOS PRIORITETAI

Jungtinių Tautų 70-ojoje sesijoje 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybių ir vyriausybių vadovai Niujorke (JAV) priėmė Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Darbotvarkėje numatyta 17 tikslų, 169 uždaviniai ir daugiau nei 200 rodiklių jiems pasiekti. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais: aplinkos, socialiniu ir ekonominiu, apimančiais skurdo, nelygybės, maisto saugos, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita, lyčių lygybės, taikios ir įtraukios visuomenės ir kt. sritis.

2018 m. Europos Komisija pasiūlė pragmatišką, šiuolaikišką ir ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą. Biudžeto pasiūlymas yra kryptingas atsakas į šios dienos realybę, nes Europa atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant saugumą ir stabilumą nestabiliame pasaulyje tuo metu, kai dėl „Brexit‘o“ biudžete atsiras didelis lėšų stygius. Sprendžiant šį klausimą siekiama mažinti išlaidas ir numatyti naujus išteklius. Sąjungos naujų ir svarbiausių prioritetų finansavimas bus išlaikytas arba sustiprintas, tačiau neišvengiamai sumažės kitų sričių finansavimas. Investicijos planuojamos į tas sritis, kuriose viena valstybė narė negali veikti viena arba kai efektyviau veikti išvien, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, migracijos, sienų kontrolės ar gynybos srityse. Taip pat ir toliau finansuos tradicinę, tačiau modernizuotą politiką. Nauja reformų rėmimo programa, kurios bendras biudžetas – 25 mlrd. eurų, teiks finansinę ir techninę paramą visoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms prioritetines reformas. Stabili euro zona yra būtina darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir socialinio teisingumo visoje Sąjungoje sąlyga.

Europos Komisija paskelbė 2019 m. rudens ekonominę prognozę. Europos ekonomika auga jau septynerius metus iš eilės. Prognozuojama, kad 2020 ir 2021 m. ji augs ir toliau. Darbo rinkos tebėra stiprios, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau išorinė aplinka tapo kur kas nepalankesnė. Prognozuojama, kad 2019 m. euro zonos bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) išaugs 1,1 %, o 2020 ir 2021 m. – 1,2 %. Palyginti su 2019 m. vasaros ekonomine prognoze (paskelbta liepos mėn.), šiuo metu prognozuojamas 2019 m. augimas bus mažesnis 0,1 procentinio punkto (buvo

3

1,2 %), o 2020 m. – 0,2 procentinio punkto (buvo 1,4 %). Prognozuojama, kad 2019, 2020 ir 2021 m. visos Europos Sąjungos (toliau – ES) BVP padidės 1,4 %.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis pareiškė: „Nepaisant mažiau palankios išorės aplinkos, iki šiol Europos ekonomika buvo atspari: toliau augo ekonomika, buvo nuolat kuriamos darbo vietos, o vidaus paklausa išliko stipri. Tačiau ateityje gali kilti sunkumų: gresia didelio netikrumo laikotarpis, susijęs su prekybos konfliktais, didėjančia geopolitine įtampa, prasta gamybos sektoriaus padėtimi ir „Brexit’u“. Raginu visas ES šalis, kuriose susidariusi didelė valstybės skola, vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir mažinti savo skolos lygį. Kita vertus, fiskalinio manevravimo galimybių turinčios valstybės narės turėtų jomis naudotis dabar.“

2019 m. balandžio mėn. Strasbūre (Prancūzija) vykusioje Europos vietos ir regionų valdžių kongreso sesijoje dalyvavo šie delegacijos narai: Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ir Trakų savivaldybės merė Edita Rudelienė. Esminis sesijos klausimas – diskusija apie merų vaidmenį skatinant demokratiją regionuose, kuri prasidėjo šūkiu „Merai – demokratijos saugotojai“. Vietos ir regionų valdžių atstovai diskutavo apie merų vaidmenį skatinant demokratiją, merų saugumą, piliečių pasitikėjimo institucijomis didinimą, nepotizmo apraiškas savivaldybėse, aptarė finansinius Kongreso klausimus bei susipažino su vietos savivaldos padėties tyrimo ataskaitomis Lenkijoje ir Moldovoje. Debatų metu Kongreso nariai pažymėjo, kad vietos ir regionų valdžios yra pagrindinis Europos demokratijos ramstis, padėsiantis atgaivinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis. Vietos ir regionų valdžios institucijos neturėtų būti suprantamos tik kaip paslaugų teikėjos, vietos valdžia yra geriausias įrankis išreikšti piliečių lūkesčius ir norus. Šiandien Europos savivaldybės susiduria su daugybe iššūkių tokių kaip: globalizacija, demografiniai pokyčiai, sienų saugumo, radikalizmo apraiškos bei terorizmo grėsmė. Stipri ir efektyvi vietos valdžia yra esminis demokratijos elementas, kuris turi reikšmingą poveikį kiekvienos šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

2019 m. spalio 17 d. finansų ministras Seimui pristatė 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4014), kuris, pasak ministro, yra realistinis, subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau ir nukreiptas į skurdo mažinimą.

Projektas parengtas įvertinant nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgiant į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams, įvertinant valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka.

Didžiausią biudžeto dalį siūloma skirti socialinės apsaugos sričiai – 6,190 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,303 mlrd. eurų, švietimui – 1,568 mlrd. eurų, gynybai 1,107 mlrd. eurų. Numatomos lankstesnės skolinimosi galimybės – iki 10 proc. nuo konkrečios savivaldybės pajamų.

Numatomas Savivaldybės biudžeto finansinis rodiklis, kuriuo Savivaldybė turėtų vadovautis rengdama biudžetą – prognozuojamos gauti pajamos – 32 894 tūkst. Eur.

Ateinančiu laikotarpiu siūloma labiau orientuotis į užimtumo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų tikslus, kartu mažinant paramą kultūrinio pobūdžio ir kitoms, aukštos pridėtinės vertės negeneruojančioms veikloms.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė Ekonominės raidos scenarijų, naudojantis iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. paskelbtais statistiniais duomenimis ir gauta informacija, Taip pat naudotasi Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) viešai skelbiamomis atitinkamomis techninėmis prielaidomis dėl išorės aplinkos (prekybos partnerių raida, naftos kainos, euro ir dolerio kursas).

4

Nacionalinė regioninė politika – valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas skirtingas poveikis regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

ES fondų investicijų veiksmų programoje 2014–2020 m. nurodyti prioritetai:1. Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas.

2. Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas.

3. Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos.4. Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas.5. Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas.6. Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu.7. Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas.

Įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslą, 2014–2020 m. laikotarpiu didelis dėmesys skiriamas į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Lėšos koncentruojamos tose srityse, kurios gali užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą ir jos konkurencingumą. Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. – smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins verslo konkurencingumą ir sudarys prielaidas spartesniam ekonomikos augimui. Taip pat labai svarbios yra investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti 14,5 proc. 2014–2020 m. ES fondų lėšų, o informacinės visuomenės skatinimui – 3,6 proc. lėšų.

ES 2014–2020 m. paramos lėšų panaudojimas – svarbus veiksnys. Didžiausią investicijų impulsą Lietuvos ūkis pajus 2020 metais.

2019 m. spalio mėn. paskelbtame verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios tarp 190 šalių (2016 metais Lietuva palankiausių pasaulio valstybių reitinge 14). Užsienio investuotojų akylai stebimame tyrime 90 pasaulio šalių vertinančiame reitinge Lietuva pralenkė Latviją (19 vieta) ir Estiją (18 vieta), Suomiją (20 vieta), Vokietiją (22 vieta) bei Lenkiją (40 vieta). Tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai. Letuvos vertinimą dar pagerintų šiemet į reitingą neįtrauktas, bet jau priimtas ir nuo naujų metų įsigaliosiantis šiuolaikinio verslo poreikius atitinkantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, numatantis lankstesnės ir trumpesnės bankroto procedūras.

Lietuva – ambicinga bei kryptingai dirbanti šalis, kuri geba per trumpą laiką įgyvendinti efektyvias priemones ir pagerinti sąlygas verslo plėtrai.

Šiemet didžiausia pažanga padaryta šalies patrauklumą gamybos investicijoms lemiančioje prisijungimo prie elektros tinklų srityje: ne tik sumažėjo procedūrų skaičius bei kaštai, bet ir sutrumpėjo prisijungimo prie elektros tinklų terminas. Pagal prisijungimą prie elektros tinklų Lietuva reitinge šoktelėjo net 11 pozicijų aukštyn į 15 vietą.

Pasaulio bankas palankiai įvertino Vyriausybės įgyvendintus pokyčius smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje: nustačius privalomus priežiūros organų narių nepriklausomumo reikalavimus, Lietuva pakilo viena pozicija aukštyn į 37 vietą. Trečius metus iš eilės Lietuva išlaiko stabilias pozicijas mokesčių mokėjimo ir užsienio prekybos srityse (atitinkamai 18 ir 19 vieta). Iš visų Pasaulio banko analizuojamų sričių Lietuva jau geriausiai vertinama turto registravimo srityje (4 vieta). Aukštą 7 poziciją Lietuva užima ir sutarčių vykdymo srityje, pagal statybų leidimų gavimą – 10 vietą.

2019 m. birželio mėn. Europos Komisija (toliau – EK) paskelbė ekonomines ir socialines rekomendacijas Lietuvai:

5

Plėsti mokestinę bazę ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą. Nepaisant nuoseklaus ekonomikos augimo, skurdas, nelygybė ir socialinė atskirtis lieka didele problema, ypač senjorų, neįgaliųjų, šeimų, kuriose vaikas ar vaikai auga tik su vienu iš tėvų, ir bedarbių tarpe

Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą. Kokybė ir efektyvumas reikalingi visuose švietimo lygmenyse bei sveikatos sistemoje, tačiau sveikatos sistemoje ne ką mažiau svarbu padidinti ir sveikatos paslaugų prieinamumą.

Orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras.

Briuselis teigia, kad nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą. Taip pat išskiriama ir prasta Lietuvos demografinė padėtis. Dėl senėjančios visuomenės, ateityje mažės dirbančiųjų skaičius. Svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas.

EK siūlymuose pabrėžia svarbą investuoti į inovacijų politiką, kuri Lietuvoje yra fragmentuota. Inovacijų skatinimas turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą. Šalyje nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos. Egzistuoja kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui bei mokslui programas. Tai sunkina verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir riboja inovacinę veiklą.

EK yra pasiūliusi šias sritis kaip prioritetines, į kurias reikia kreipti struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje ateinančioje finansinėje perspektyvoje:

investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus bei inovacijas, energetinį efektyvumą, transporto ir energetikos infrastruktūrą.EK bendradarbiaus su Lietuvos institucijomis ir stebės šių rekomendacijų įgyvendinimą. Jų

įgyvendinimas ES narėms nėra privalomas.

Pagrindinis Savivaldybės veiklos prioritetas – investicijų skatinimas ir verslo plėtra

Šio veiklos prioriteto tikslai: didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius, gerinti investicinę aplinką, kurti darbo vietas.Veiklos prioritetas parodo ne tik numatomus esminius pokyčius, bet ir poveikį

Savivaldybės bendruomenės gyvenimui. Veiklos prioritetų iškėlimas leidžia sutelkti Savivaldybės pastangas ir reikiamus išteklius reikšmingiems rezultatams pasiekti. Savivaldybės vienos iš svarbiausių veiklų – sudaryti sąlygas naujų įmonių steigimuisi, fiziniams asmenims pradėti savo verslą, skatinti savarankišką užimtumą bei naujų darbo vietų kūrimą.

Naujų investicijų pritraukimas į Mažeikius yra esminis prioritetas.

Investicijų pritraukimas yra svarbus besivystančio regiono ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir

6

kitus aktualius klausimus. Teigiamai vertinama makroekonominė aplinka padėtų pritraukti į rajoną aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, turistus bei investicijas, darytų įtaką tolimesniam Savivaldybės socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Pritrauktos užsienio investicijos turėtų įtakos rajono makroekonominių rodiklių padidėjimui, nedarbo lygio sumažėjimui, verslo aplinkos konkurencingumo didinimui.

Naudojami visi turimi svertai, kad Mažeikiuose skleistųsi privačios iniciatyvos. Savivaldybė, siekdama, kad verslas aktyviau kurtųsi mieste, gali reguliuoti nekilnojamojo turto mokestį. Mažeikų rajono savivaldybėje plėtojama socialinė infrastruktūra. Planuojama formuoti naujus sklypus pramonei ir verslui Mažeikių mieste.

Savivaldybė siekia kurti palankias sąlygas verslui (mažinti mokesčius, stiprinti konkurencinę aplinką, investuotojams pateikti aktualią informaciją), nes tai skatina kurti naujas darbo vietas bei mažinti nedarbą. Pagal ekonomikos dėsnius kapitalas juda ten, kur mažesni mokesčiai ir sukurtos palankesnės galimybės jo „įdarbinimui“. Augančioje, klestinčioje ekonomikoje gyventojų kiekis didėja, nes žmonės renkasi palankesnes sąlygas gyvenimui ir darbui. Taigi gyventojų skaičiaus pokytis yra tiesiogiai susijęs su Savivaldybės kuriamomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitomis gerovės sąlygomis.

Siekiai, susiję su Savivaldybės strateginio plėtros plano tikslais ir Savivaldybės tarybos daugumos veiklos programos nuostatomis:

Siekiant Mažeikiuose paspartinti naujų investicijų pritraukimą ir pramonės plėtrą, 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T1-40 patvirtinta Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros Mažeikių rajone programa 2019–2021 metams. Programoje numatyti šie uždaviniai:

- formuoti pramonės vystymo zoną, įsigyjant tam pritaikytą žemės sklypą;- aprūpinti verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais;- rengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus Mažeikių rajone,- sukurti tinkamas verslo sąlygas;- bendradarbiauti su AB „ORLEN Lietuva“.Uždaviniams įgyvendinti numatytos atitinkamos priemonės.

Savivaldybės taryba 2017 m. birželio 30 d. Nr. T1-184 patvirtino Investicijų skatinimo taisykles. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektai, Savivaldybės teritorijoje investavę į ekonominės veiklos paskirties objektus, jų renovavimą bei esamų gamybinio – komercinio potencialo plėtrą, steigiantys naujas įmones, taip pat dalyvaujantys įgyvendinant ekonominių ir socialinių programų projektus ir/ar pastarųjų 12 mėnesių laikotarpyje sukūrę naujas darbo vietas Savivaldybės teritorijoje, gali būti skatinami suteikiant valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamo turto mokesčių lengvatas, mažinant mokesčius ar atleidžiant pilnai. Ne smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, investavusiems ir/ar sukūrusiems naujas darbo vietas, sprendimas dėl jų veiklos skatinimo, gali būti priimtas atskiru Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

Vadovaujantis Investicijų skatinimo komisijos teikimu, 2019 m. lapkričio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės taryba pritarė mokestinių lengvatų suteikimo sutarčių sudarymui tarp Mažeikių rajono savivaldybės ir:

UAB „Jubana“ (2020 metais atleisti 1 metų laikotarpiui nuo žemės nuomos 2400,00 eurų ir žemės mokesčių 100,00 eurų),

UAB „Mažeikių mėsinė“ (atleisti 2 metų laikotarpiui nuo žemės nuomos mokesčio: 2020 metais 1500,00 eurų, 2021 metais 1000 eurų)

UAB „Vigesta“ (atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio: 2020 metais 560,00 eurų, 2021 metais 560,00 eurų, ir žemės mokesčio: 2020 metais 868,00 eurų, 2021 metais 512,00 eurų.

UAB „Jubana“ per 2018.09.01 – 2019.08.31 laikotarpį investavo 264 358,97 eurų sumą, UAB „Mažeikių mėsinė“ per 2018.10.01 – 2019.08.31 laikotarpį – 176 840,00 eurų, UAB „Vigesta“ per 2018.09.01 – 2019.09.01 laikotarpį – 159 451,57 eurų. Iš viso 3 investuotojai investavo 600,65 tūkst. Eur, suteikta lengvatų – 7,5 tūkst. Eur.

SVV subjektų, teikusių paraiškas, skaičius

SVV subjektų, gavusių paramą, skaičius









44 29 37 30 47 44 54 51 80 4896 36 12 11 133 78 87,25 86,25 103,25 65,25

2019 metai

60,00%

68 500 Eur69 927,38 Eur

Finansinė parama

Įkurta darbo vietų

Pateiktų paraiškų patenkinimas, %

65,90% 81,08% 93,62% 94,44%

Iš viso:

Suteikta parama, Eur 24 212,56 Eur 30 950,09 Eur 65 610,94 Eur

2015 metai 2016 metai 2017 metai 2018 metai

7

Investicijų skatinimo taisyklėmis 2017–2019 metais pasinaudojo keturiolika įmonių:

Pasinaudota Investicijų skatinimo taisyklėmis 2017 m. 2018 m. 2019 m.Investuotojų skaičius, vnt. 6 5 3Suteikta valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamo turto mokesčių lengvatų, tūkst. Eur

35,5 13,65 7,5

Patenkinta pateiktų paraiškų, proc. 85,7 100 100Sukurta darbo vietų, vnt. 33 36 0Investicijų suma, tūkst. Eur 2 775,80 1 352,11 600,65

Finansinė parama SVV subjektams teikiama ir pagal Savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-69 patvirtintus Mažeikių rajono savivaldybės SVV rėmimo fondo nuostatus. Siekiama skatinti Mažeikių rajono gyventojų ir įmonių verslumą bei konkurencingumą, reemigraciją, profesinį tobulėjimą, dalyvavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, sudaryti palankesnes veiklos sąlygas pradedantiems SVV subjektams ir kuriantiems naujas darbo vietas.

1 lentelė. SVV RĖMIMO FONDO PASKIRSTYMAS 2019 METAISSubsidijos (dotacijos) 44 308,70 EurUž darbo vietų steigimą 19 575,00 EurPalūkanos 603,41 EurKitos paramos formos (kvalifikacijos kėlimas, dalyvavimas parodose, seminarai, mokymai, nekilnojamo turto dalinis padengimas)

4 012,89 Eur

Iš viso skirta SVV fondo lėšų 68 500,00 Eur

2 lentelė. PARAMA MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SVV SUBJEKTAMS

3 lentelė. MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SVV SUBJEKTAI, JAUNIMO ATSTOVAI, GAVĘ FINANSINĘ PARAMĄ 2014–2019 METAIS

SVV subjektai, jaunimo atstovai 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.Paramą gavusių skaičius, vnt. 2 5 3 9 13 10Skirta parama, Eur 1.721 2.436,51 1.794,57 13.976,1 15.756,14 19.054Paramos dalis nuo gavusių paramą, proc. 1,9 10,1 5,8 21,3 22,5 27,8

8

2 pav. Parama SVV subjektams pagal finansinės paramos formas 2019 metais

Mažeikiai gerokai nutolęs nuo pagrindinių šalies centrų, todėl problemas norima spręsti sukuriant darbo vietas gyventojams, suteikiant galimybes kurtis ir augti verslui ir pramonei. Mažeikių rajono savivaldybė šiuo metu yra priklausoma nuo ES investicijų. Lietuvoje taip pat beveik 65 proc. visų viešajame sektoriuje investuojamų lėšų sudaro ES skirtos lėšos. ES nauda Lietuvai ir regionams turėtų būti vertinama ne grynaisiais pinigais, o bendros rinkos, kuria naudojasi ir Mažeikių verslas, privalumais. Europos Komisija suskaičiavo, kad netiesioginė bendrosios rinkos nauda daugiau nei dvigubai viršija tiesioginę naudą išmokomis.

Mažeikių rajono savivaldybė kartu su IQ žurnalo leidėjais 2020 m. pavasarį pakvies į verslo forumą „Ar Mažeikiai – Vakarų regiono pramonės ir investicijų lyderis?“, skirtą verslininkams, politikams, Savivaldybės darbuotojams bei įstaigų vadovams ir žurnale IQ pateikti išsamią informaciją apie Mažeikių rajono savivaldybę, joje vystomus verslus ir kt.

Ekonomikos, politikos, kultūros temomis rašantis ir verslo forumų ciklą visoje Lietuvoje inicijuojantis žurnalas „IQ“, Mažeikių rajono savivaldybė ir Mažeikių verslininkų asociacija 2018 m. lapkričio mėn. Mažeikiuose suorganizavo konferenciją tema „Mažeikiai – pramonės traukos centras“. Joje dalyvavo Mažeikių rajone veikiančių įmonių ir bendrovių, savivaldos atstovai, lektoriai iš Europos Komisijos atstovybės, Lietuvos banko. Renginyje buvo apžvelgtos Europos Sąjungos biudžeto aktualijos, aptarta Lietuvos regionų ir Mažeikių ekonomikos evoliucija, diskutuojama apie regiono ir verslo plėtros vizijas. Savivaldybė į verslą žiūri palankiai, nori bendradarbiauti su potencialiais investuotojais, stengiasi jų pritraukti kuo daugiau. Norint Mažeikius matyti potencialių investuotojų sąrašuose, būtina verslui pritaikyta teritorija (pramonės parkas, patrauklus žemės sklypas su įrengta reikiama infrastruktūra, pavyzdžiui, keliai, geležinkelis, energetika ir pan.). Miestui reikalinga subalansuota raidos strategija.

Savivaldybės veiklos rezultatams poveikį darantys siekiai suprantami kaip veiklos valdymo tobulinimo, pokyčių planavimo ir sudėtingų klausimų sprendimo koordinavimo įrankis.

Tikslams įgyvendinti ir reikšmingiems rezultatams pasiekti telkiamos visos Savivaldybės pastangos ir reikiami ištekliai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2019 m. spalio mėn. paskelbtame Lietuvos savivaldybių indekse Mažeikių rajono savivaldybė trečią ir ketvirtą vietas (66 balai iš 100) dalinasi su Druskininkų savivaldybe tarp 54 mažųjų (pagal gyventojų tankį) savivaldybių (2018 m. – 5 vietą

9

2017 m. – 4-5 vieta, 2016 m. – 10 vieta). Šiuo tyrimu siekiama padėti savivaldybėms įsivertinti, pasimokyti, taip pat paskatinti keistis ir tobulėti – kad gyventojams, investuotojams ir savivaldybių darbuotojams jų savivaldybėje gyventi ir dirbti būtų geriau, naudingiau, paprasčiau. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Svarbiausi uždaviniai – užtikrinti žmogaus laisvę rinktis, skatinti privačią iniciatyvą, kurti palankias verslo ąlygas, taupyti išteklius bei veikti skaidriai.

Aukštais balais vertinamos tos savivaldybės, kurios: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Geriausiai įvertintos „Komunalinio ūkio“, „Švietimo“, „Investicijų ir plėtros“ ir „Mokesčių“.

„Komunalinės paslaugos“ srityje pasiektas aukštas įvertinimas, nes centralizuotos šilumos tiekimo, vandens tiekimo ir daugiabučių administravimo įmonės dirbo pelningai. Šilumos kaina siekė 6,02 ct/kWh (vidurkis – 6,75), o vandens – 1,81 euro/kub. m (vidurkis – 2,20 euro/kub. m).

Savivaldybė išsiskiria neblogais „Investicijų ir plėtros“ rodikliais. Materialinių investicijų kiekis 2017 m, palyginti su 2016 m. išaugo 55,8 proc. – nuo 82,5 iki 128,5 mln. eurų. Jų vienam gyventojui teko 2418 eurų (vidurkis – 1423 eurai). Materialinių investicijų vienam gyventojui Plungės r. savivaldybėje teko 1016 Eur, Telšių r. sav. – 1033 Eur, Skuodo r. sav. – 485 Eur, Akmenės r. sav. – 920 Eur.

Tiesioginių užsienio investicijų vertė išaugo 16,5 proc. nuo 338 iki 393,7 mln. eurų. Vienam gyventojui jų teko daugiausiai tarp mažųjų savivaldybių – 7540 eurų (vidurkis tarp mažųjų savivaldybių – 1251 euras). Su geresniais investicijų rodikliais siejamas ir didesnis nei vidutinis veikiančių ūkio subjektų skaičius (29,3/1000 yv., palyginti su vidurkiu 23,7 tarp mažųjų savivaldybių).

2018 m. nedarbo lygis Mažeikių rajono savivaldybėje siekė 11,2 proc. (2017 m. – 10,5, 2016 m. – 11,0) ir vis dar buvo aukštesnis už vidutinį (9,7 proc.). Ir taip aukštas nedarbo lygis augo 0,7 proc. (vidutinis augimas šalyje siekė 0,4 proc.). Registruotų bedarbių dalis 2018 m. Plungės r. savivaldybėje išaugo 0,6 proc., Telšių r. sav. – 0,6 proc., Skuodo r. sav. – 0,2. Akmenės r. sav. nepakito.

Ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 31,2 proc. (2017 m. – 34,5, 2016 m. – 37,7), daugiau nei vidutinis (28,6 proc.). Ilgalaikių bedarbių dalis 2018 m. Plungės r. savivaldybėje sudarė 20,5 proc., Telšių r. sav. – 23,4 proc., Skuodo r. sav. – 12,7, Akmenės r. sav. – 27,0.

Nors „Mokesčių“ srityje Savivaldybė išsiskyrė žemiausiu pagrindinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, siekusiu 0,3 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Norint spręsti nemažėjančio nedarbo problemas ir skatinti gyventojų aktyvumą, reikėtų mažinti vidutinę verslo liudijimų kainą (ji siekė 126 eurus, palyinti su 96 eurų vidurkiu). Mažesnė verslo liudijimo kaina gali paskatinti žmones imtis ekonominės veiklos, ji pagerintų jau veikiančių subjektų sąlygas.

2018 m., lyginant su 2017 m., 13,6 proc. sumažėjo Savivaldybės biudžeto skola, kai kaimyninėse savivaldybėse: Plungės r. savivaldybėje sumažėjo 13,5 proc., Telšių r. sav. – 9,9 proc., Skuodo r. sav. – 5,4, o Akmenės r. sav. padidėjo 0,8 proc.

Kaip ir pernai, Savivaldybėje 2018 m. užimtų pareigybių administracijoje skaičius tūkstančiui gyventojų buvo 5,7 – mažesnis nei vidutinis (7,6), tačiau tai, kaip ir praėjusiais metais, nesutrukdė beveik visų 99,8 proc, (2017 m. – 99,7 proc.) gyventojų prašymus išnagrinėti laiku.

Plungės r. savivaldybėje 2018 m. užimtų pareigybių administracijoje skaičius tūkstančiui gyventojų buvo 0,5 proc., Telšių r. sav. – 0,5 proc., Skuodo r. sav. – 0,5. Akmenės r. sav. – 1.

10

4 lentelė. MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE DIRBANČIŲJŲ SKAIČIUS 2019-11-28Amžiaus grupės, metai Iš viso Vidutinis

darbuotojų amžius

15-19

20-24

25-29

30-34

35-39

40-44

45-49

50-54

55-59

60-64

65 ir vyr. vyrai mot.

0 0 7 27 35 24 36 46 60 59 11 81 224 50Šaltinis. Valstybės tarnautojų registras

Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 5 d., Savivaldybės tarybos sprendimu, baigtos Savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo procedūros. Iš buvusių 22 skyrių liko 17. Svarbiausias pertvarkos tikslas – efektyvinti Savivaldybės administracijos darbą, išvengti funkcijų dubliavimosi.

Kai kurie skyriai sujungiami, kiti, perskirsčius funkcijas, naikinami. Spalio 31 d. sujungti du – Teisės ir Personalo administravimo – skyriai ir struktūroje liko vienas Teisės ir personalo skyrius. Lapkričio 5 d. įkurtas naujas Ryšių su visuomene skyrius. Perkėlus dalį Ekonomikos bei Statybos ir remonto skyrių funkcijų į buvusį Turto valdymo skyrių veikia naujas Turto valdymo ir priežiūros skyrius. Kitas, naikinamų Ekonomikos bei Statybos ir remonto skyrių, funkcijas atliks Strateginio planavimo ir investicijų bei Vietinio ūkio skyriai. Kad gyventojams būtų patogiau, nepakeitus skyriaus funkcijų, sutrumpintas Aplinkos apsaugos, visuomenės ir sveikatos apsaugos skyriaus pavadinimas, tad nuo šiol jis vadinasi Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyrius. Sujungti Švietimo bei Kultūros ir sporto skyriai. Nebeliko ir Archyvų bei Informacinių technologijų skyrių. Jų funkcijas atlieka Bendrasis skyrius.

Restruktūrizacija nepalietė 9 skyrių: Architektūros ir urbanistikos, Buhalterinės apskaitos, Civilinės metrikacijos, Finansų, Savivaldybės centralizuoto vidaus audito, Socialinės paramos, Viešosios tvarkos, Viešųjų pirkimų, Žemės ūkio skyrių.

ANTRASIS SKIRSNIS SVARBIAUSI DARBAI IR PLANUOJAMI PASIEKTI REZULTATAI

Savivaldybė, siekdama darnaus rajono vystymo, formuoja ekonominės aplinkos veiksnius pagal teisinę bazę, biudžeto lėšas, valstybės teikiamas galimybes, ES 2014–2020 m. struktūrinės paramos laikotarpio struktūrinius fondus ir programas, Telšių regiono integruotą teritorijų vystymo programą.

Savivaldybės veiklos prioritetų planuojami svarbiausi darbai yra integruojami į Savivaldybės SVP programas.

Pagal Strateginio plėtros plano tikslus Savivaldybė 2020–2022 metais planuoja atlikti keletą svarbiausių darbų (projektų), kuriems bus skiriamas didelis mero, tarybos narių, Savivaldybės administracijos darbuotojų dėmesys ir Savivaldybės biudžeto, ES investicijų 2014–2020 metams bei kitų fondų, valstybės biudžeto bei kitos lėšos.

2020–2022 metais Savivaldybėje įgyvendinami svarbiausi darbai ir planuojami pasiekti rezultatai pateikti Savivaldybės strateginėse programose.

III SKYRIUSSTRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Savivaldybės SVP projektas yra Savivaldybės biudžeto projekto parengimo pagrindas. 2020–2022 metų Savivaldybės biudžetas planuojamas pagal atskirais Savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinamas 9 SVP programas, skirtas strateginiams tikslams pasiekti (1–9 priedai). Programose nustatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai

11

1 grafikas. 2020–2022 metų planuojami strateginiai tikslai ir jiems įgyvendinti numatomos programos

Strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1 – 2105 paskyrė, o 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A1-2360 ir lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A1-2543 pakeitė Savivaldybės administracijos skyrių pavadinimus ir darbuotojus, atsakingus už Savivaldybės strateginių programų projektų rengimą:

01 programa – Investicijų programa – koordinatorė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Sandra Ramanauskienė, o jos nesant – Romualdas Sakalauskas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas;

02 programa – Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa –koordinatorė Žemės ūkio skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė;

03 programa – Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa – koordinatorius Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus;

04 programa – Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa – koordinatorė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Angelė Rupkutė;

05 programa – Savivaldybės veiklos valdymo programa – koordinatorius Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius;

06 programa – Socialinės paramos įgyvendinimo programa – koordinatorė Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Kekytė;

1 strateginis tikslas. Sudaryti palankias sąlygas verslo ir žemės ūkio plėtrai

2 strateginis tikslas.Puoselėti kultūrą ir sportą, ugdyti bendruomenės sveikatą

3 strateginis tikslas.Plėtoti inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą, užtikrinti aplinkos kokybę

4 strateginis tikslas.Užtikrinti visuotinį švietimo prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę atskirtį

5 strateginis tikslas.Gerinti rajono valdymo kokybę

1 programa. Investicijų programa

2 programa. Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa

6 programa. Socialinės paramos įgyvendinimo programa

4 programa. Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa

8 programa. Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa

3 programa. Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa

7 programa. Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa

9 programa. Turto valdymo programa

5 programa. Savivaldybės veiklos valdymo programa

12

07 programa – Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa – koordinatorius Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa, o jo nesant – Kęstutis Šimkūnas, Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas;

08 programa – Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa – koordinatorius Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis;

09 programa – Turto valdymo programa – koordinatorė Turto valdymo ir priežiūros skyriaus vedėja Rima Podelienė.

5 lentelė. PLANUOJAMOS LĖŠOS STRATEGINIAMS TIKSLAMS IR PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI 2020–2022 METAIS

SVP

tiksl

o ko

das Savivaldybės

strateginio tikslo pavadinimas

Prog

ram

os

koda

sProgramos pavadinimas

Iš viso asignavimai programai, tūkst. Eur

2020 m. 2021 m. 2022 m.

1Sudaryti palankias sąlygas verslo ir žemės ūkio plėtrai

01 Investicijų programa 7 751,5 1 729,8 695,7

02 Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa 585,5 554,1 556,1

Iš viso 1 strateginiam tikslui 8 337,0 2 283,9 1 251,8

2

Puoselėti kultūrą ir sportą, ugdyti bendruomenės sveikatą, užtik-rinti aplinkos kokybę

04 Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa 3 256,0 3 377,0 3 481,5

08 Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa 1 738,8 1 738,8 1 738,8


3Plėtoti inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą

07Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa

6 953,8 6 340,2 6 341,2


4

Užtikrinti visuotinį švietimo prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę atskirtį

03Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa

29658,9 29629,9 29629,9

06 Socialinės paramos įgyvendinimo programa 21310,4 21199,7 21181,1


5 Gerinti rajono valdymo kokybę

09 Turto valdymo programa 560,4 406,6 406,6

05 Savivaldybės veiklos valdymo programa 8827,4 7717,6 7813,5


Iš viso strateginiams tikslams 80 642,7 72 693,7 71 844,4

13

Inves-ticijų pro-

grama10%

Kaimo teri-

torijų vystymo ir žemės

ūkio plėtros

pro-grama

1%

Kultūros veiklos

ir sporto plėtros

pro-grama

4%

Aplinkos ap-

saugos ir

sveikatos pro-grama

2%

Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo

programa9%

Ugdymo kokybės

ir moky-mosi

aplinkos užtikrin

imo pro-

grama37%

Socialinės paramos įgyvendinimo programa

26%

Turto valdymo pro-grama

1%

Savi-valdy-

bės veiklos valdymo pro-grama11%

3 pav. Planuojamų asignavimų dalis kiekvienai programai 2020 metais

Programoms skiriamus asignavimus įtakoja teisės aktų ir jų reikalavimų pasikeitimai tam tikroms savivaldos funkcijoms vykdyti, vykdytos ir vykdomos sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinės reformos. Visoje Lietuvoje įsibėgėjo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpis.

PIRMASIS SKIRSNIS SUDARYTI PALANKIAS SĄLYGAS VERSLO IR ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRAI

Savivaldybė, nustatydama strategines veiklos kryptis, vadovaujasi savo patvirtintais strateginio planavimo dokumentais, kurie rengiami atsižvelgiant į tarptautinius ir nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentus.

SVP 1-asis strateginis tikslas atitinka Mažeikių rajono strateginio plėtros plano prioritetus:

1. Darni ekonominė plėtra ir konkurencingumo augimas;2. Subalansuota teritorijų ir infrastruktūros plėtra.

Įgyvendinant SVP 1 strateginį tikslą numatomi pagrindiniai siekiai: pritrauktos vietos ir užsienio investicijos, sudarytos palankios sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai bei darniam rajono vystymuisi, darbo vietų kūrimui, modernizuota rajono viešoji infrastruktūra ir užtikrinta viešųjų paslaugų kokybė, sukurta subalansuota ir sveika rajono aplinka, padidėjusios turizmo sektoriaus pajamos, prižiūrėta Mažeikių rajono kaimiškųjų gyvenamųjų vietovių viešoji

14

infrastruktūra, teisiškai įregistruoti Mažeikių rajono žemės ūkio subjektai ir jų gamybos priemonės, atnaujintos melioracijos sistemos ir įrengimai, sudarytos geresnės sąlygos žemdirbystei, išsaugotas ir padidintas dirvožemio derlingumas.

Įgyvendinant Europos socialinio fondo, Europos regioninio plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą 2014–2020 metams, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-684 patvirtintoje Telšių regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje Mažeikiai išskirtas kaip pereinamojo laikotarpio tikslinė teritorija, nes 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo patvirtintas kaip regioninis ekonomikos augimo centras ir probleminė teritorija, tuo periodu atliktos investicijos į urbanistinę infrastruktūrą.

Ekonomikos, finansų ir pagrindiniai šalies ir Savivaldybės rodikliai

Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai pagal AB SEB banko pateiktus Statistikos departamento duomenis pateikti žemiau esančiose lentelėse.

6 lentelė. EKONOMIKA IR PAGRINDINIAI SEKTORIAI

Rodiklis, metinis pokytis

(proc.)2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Realaus BVP 11,1 2,8 -14,9 1,6 6,0 3,8 3,5 3,5 2,0 2,6 4,2 3,6 3,9(I-III ketv.)

Nominalus BVP(praėjusių keturių ketvirčių suma, mlrd. Eur)

29,0 32,7 26,9 28,0 31,2 33,3 35,0 36,5 37,3 38,9 42,3 45,3 47,5(I-III ketv.)

Visos pramonės parduotos produkcijos(palyginamosiomis kainomis)

2,4 5,5 -14,6 6,3 6,4 3,7 3,0 0,1 4,5 2,9 6,9 4,8 4,6(I-III ketv.)

Mažmeninės prekybos apy-vartos (palyg. kainomis, išsky-rus transportopriemonių prekybą)

16,1 2,2 -21,3 -6,7 6,1 3,7 4,4 5,7 5,3 6,8 4,4 6,5 5,8(I-III ketv.)

Statybos įmonių atliktų darbų vertės (palyg. kainomis)

22,4 3,6 -48,7 -7,1 22,6 -7,5 11,3 16,7 -3,5 -9,4 9,2 13,7 9,3(I-III ketv.)

Materialinių investicijų (palyg. kainomis)

24,9 -3,0 -41,5 -9,1 21,6 0,5 12,3 5,6 10,1 -0,9 5,3 4,8 9,3(II ketv.)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

7 lentelė. IŠORĖS SEKTORIUS IR UŽSIENIO PREKYBA

Rodiklis 2007 2008 2009201020112012201320142015201620172018 2019Prekių eksportas (mlrd. 12,5 16,1 11,8 15,7 20,2 23,0 24,5 24,4 22,9 22,6 26,4 28,3 21,9 (I-

15

Rodiklis 2007 2008 2009201020112012201320142015201620172018 2019Eur) III ketv.)Prekių eksporto metinis pokytis (proc.) 11,1 28,5 -

26,6 32,7 28,8 14,4 6,5 -0,7 -6,0 -1,3 16,8 7,3 6,3 (I-III ketv.)

Prekių importas (mlrd. Eur) 17,8 21,1 13,1 17,7 22,8 24,9 26,2 25,9 25,4 24,7 28,5 31,0 23,8 (I-

III ketv.)Prekių importo metinis pokytis (proc.) 15,4 18,7 -

37,9 34,5 29,3 9,0 5,3 -1,2 -1,9 -2,8 15,4 8,6 5,0 (I-III ketv.)

Tiesioginės užsienio investicijos (mlrd. Eur) 10,6 9,5 10,2 11,5 12,4 13,3 14,0 13,8 14,6 15,2 16,3 17,0 17,4 (I

pusm.)

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) yra vienas svarbiausių šalies makroekonominių rodiklių. Tai tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir konkrečios įmonės, į kurią investicijos nukreipiamos.

Statistikos departamento duomenimis, TUI 2018 metų pabaigoje Lietuvoje sudarė 17 mlrd. eurų ir, palyginti su 2017-ųjų gruodžio 31 diena, padidėjo 4,5 proc. Sostinės regione TUI padidėjo 3,2 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 7,6 proc. TUI vienam Lietuvos gyventojui išaugo 5 proc. ir sudarė vidutiniškai 6,1 tūkst. eurų. Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 70,2 proc. visų šalies TUI (Vilniaus miesto savivaldybėje – 95 proc. visų Vilniaus apskrities TUI), Kauno apskrityje – 11,7 proc. (Kauno miesto savivaldybėje – 76,4 proc.) ir Klaipėdos apskrityje – 7,4 proc. (Klaipėdos miesto savivaldybėje – 75,4 proc.).

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 17,4 mlrd. Eur, arba 37,2 proc. BVP. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 238 EurTUI (2018 m. birželio 30 d. – 5 940 Eur).

TUI srautas Lietuvoje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 419,2 mln. Eur, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 3,1 karto. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (189,5 mln. Eur), Suomijos (73,1 mln. Eur) ir Prancūzijos (64,7 mln. Eur) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Jungtinės Karalystės (–45,5 mln. Eur), Lenkijos (–42,5 mln. Eur) ir Kipro (–39,1 mln. Eur) kapitalo įmonėse. Pagal veiklas didžiausi srautai teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (112,9 mln. Eur), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (107,6 mln. Eur) įmonėms, o didžiausi neigiami srautai užfiksuoti apdirbamosios gamybos įmonėse (–86,8 mln. Eur).

8 lentelė. VALSTYBĖS FINANSAI

Rodiklis 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019Valdžios sektoriaus fiskalinis balansas (praėjusių keturių ketvirčių suma, proc. BVP)

-1,0 -3,3 -9,3 -6,9 -8,9 -3,1 -2,6 -0,6 -0,2 0,3 0,5 0,6 0,0 (II ketv.)

Valstybės skola* (proc. BVP) 16,7 15,4 29,0 36,2 37,2 39,8 38,8 40,7 42,7 40,2 39,7 34,2 36,1 (II

ketv.)* Laikotarpio pabaigoje

9 lentelė. INFLIACIJA

Rodiklis 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019Metinis VKI pokytis* (proc.) 8,1 8,5 1,3 3,8 3,4 2,8 0,4 -0,3 -0,1 1,7 3,9 1,9 1,6 (spalis)

16

* Paskutinį metų mėnesį.Vartotojų kainų indeksas (VKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių

ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendras kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Tai pagrindinis vartotojų kainų infliacijos rodiklis.

10 lentelė. DARBO RINKA

Rodiklis 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (Eur)

547,8 653,6624,6600,2613,3 629,5 661,2691,1726,4 784,0 848,0 932,0 1289*(II ketv.)

Vidutinio mėnesio darbo užmokesčio metinis poky-tis (proc.)

20,5 19,3 -4,4 -3,9 2,2 2,6 5,1 4,5 5,1 7,9 8,2 9,9 7,9(II ketv.)

Nedarbo lygis (vidutinis metinis, proc.)

4,2 5,8 13,7 17,8 15,4 13,4 11,8 10,7 9,1 7,9 7,1 6,26,1(III

ketv.)*Dėl mokesčių reformos bruto vidutinis darbo užmokestis 2019 metais padidėjo 1,289 karto

Nedarbo lygis – nedirbančių asmenų, kurie galėtų ir norėtų dirbti (bedarbių), tačiau neturi tokios galimybės, santykis su visais darbingais asmenimis, išreikštas procentais.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 1 d. duomenimis, 2019 m. registruoti 163 907 darbo ieškantys, iš jų bedarbiai – 135 992 (7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų). Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 36,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 24,7 tūkst. naujų. Per 2019 metus įdarbinta 155 908 žmonių, registruotas nedarbas 7,9 proc.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Mažeikių rajono savivaldybėje 2019 m. vasario mėn. siekė 11,9 proc.

Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,0 iki 10,5 procento, ilgalaikių bedarbių dalis sumažėjo nuo 37,7 iki 34,5 proc.

11 lentelė. NEDARBAS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJOSE 2019 M.

Seni

ūnijo

s

Židi

kų

Maž

eiki

ų

Laiž

uvos

Maž

eiki

ų ap

ylin

kė

Vie

kšni

ų

Rei

vyči

ų

Sedo

s

Tirk

šlių

Šerk

šnėn

ų

Viso

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius

2018-01- 01 1125 21523 399 1663 2658 807 1445 2070 937 32627

2019-01- 01 1105 21157 392 1634 2612 793 1420 2034 920 32067

Nedarbo lygis

Sausis 15,9 10,35 20,1 17,08 14,0 13,8 13,8 14,49 15,26 11,9

17

vasaris 16,0 10,57 20,1 17,50 14,0 14,0 13,8 14,25 15,05 12,1Kovas 14,8 10,3 20,1 17,1 13,4 13,8 13,4 13,6 13,7 11,7Balandis 14,6 9,6 20,3 16,1 12,6 13,4 13,3 13,3 13,9 11,1Gegužė 13,6 9,0 19,4 15,1 12,2 11,5 12,3 12,3 13,6 10,4Birželis 13,1 8,3 18,6 13,7 11,8 10,6 11,5 11,5 12,5 9,7Liepa 12,3 8,4 19,6 13,7 12,1 11,1 11,6 11,8 12,9 9,8Rugpjūtis 11,9 8,6 17,6 14,0 11,6 10,8 11,1 11,3 12,0 9,8Rugsėjis 11,6 8,1 16,1 14,0 10,9 12,2 10,6 10,9 12,0 9,3Spalis 12,1 8,4 16,1 14,7 10,6 11,7 9,9 11,4 12,0 9,6

Bedarbių skaičius laikotarpio pabaigojeSausis 179 2227 80 284 373 111 199 300 143 3896Vasaris 180 2275 80 291 373 113 200 295 141 3948Kovas 166 2207 80 284 356 111 194 282 128 3808Balandis 164 2069 81 267 335 108 192 276 130 3622Gegužė 150 1909 76 247 318 91 174 250 125 3340Birželis 145 1765 73 224 307 84 164 233 115 3110Liepa 136 1772 77 224 317 88 165 240 119 3138Rugpjūtis 131 1824 69 229 303 86 157 229 110 3138Rugsėjis 128 1713 63 228 284 97 151 222 110 2996Spalis 134 1772 63 241 278 93 140 232 110 3063

Didesnio nedarbo priežasčių gali būti keletas. Mažesniųjų miestų apskritys ilgą laiką susidūrė su sparčiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu. Visa tai reiškė ir pirkėjų bei klientų skaičiaus mažėjimą, prislopusį ekonominį aktyvumą ir galiausiai menkesnį naujų darbuotojų poreikį. Kita priežastis – darbo neturinčių gyventojų žinios ir įgūdžiai. Jie ne visada tenkina darbdavių poreikius, pavyzdžiui, nemaža dalis bedarbių kaimo vietovėse yra vyresnio amžiaus, mažiau jų moka anglų kalbą, yra prasčiau įvaldę modernias technologijas ir pan. Mažesniųjų miestų apskritys susiduria ne tik su didele jaunų žmonių emigracija į kitas šalis, bet ir su migracija į didžiuosius miestus.

Materialinės investicijos – išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas.

Materialinių investicijų apimtys pateikiamos to meto kainomis be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), išskyrus atvejus, kai PVM įskaitomas į turto įsigijimo vertę. Materialinės investicijos – išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti).

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2018 m. Telšių apskrityje materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui – 2093 Eur (2017 m. – 1617 Eur, 2016 m. – 1257 Eur, 2015 m. – 1411 Eur, 2014 m. – 1240 Eur).

18

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.0

500

1000

1500

2000

2500

2456 2342

1469 15181525

2418

4 pav. Materialinės investicijos, tenkančios vienam Mažeikių r. savivaldybės gyventojui, Eur

2018 m. mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc. Vilniaus m. jis buvo daugiau kaip 800 eurų „į rankas”, Kauno ir Klaipėdos miestuose – apie 750 eurų, o Kalvarijos, Zarasų, Šalčininkų savivaldybėse žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 550 eurų „į rankas” .

Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Vidutinis darbuotojų skaičius – darbuotojų (fizinių asmenų), neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičiaus vidurkis.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1 317,6 Eur ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2,2 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 371,3 Eur ir buvo 2,3 proc. didesnis, privačiajame – 1 294 Eur ir buvo 2,2 proc. didesnis.

o Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. trečiąjį ketvirtį išaugo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių, išskyrus vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo bei elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimo veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo nuo 0,2 iki 7,6 proc.\

o Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 834,3 Eur ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 865,2 Eur ir buvo 2,1 proc. didesnis, privačiajame – 820,7 Eur ir buvo 2 proc. didesnis.

o Realusis darbo užmokestis 2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc.: viešajame sektoriuje – 2,4 proc., privačiajame sektoriuje – 2,3 proc.

o Darbo užmokesčio padidėjimą 2019 m. trečiąjį ketvirtį lėmė didesnis darbo dienų skaičius, sezoniškumas ir kitos priežastys.

12 lentelė. VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS, VIDUTINIS DARBUOTOJŲ1 SKAIČIUS IR JŲ POKYTIS PAGAL SAVIVALDYBES

2019 M. ANTRĄJĮ KETVIRTĮ

Savivaldybės Bruto, Eur

Pokytis procentais, palyginti su Neto,

Eur

Pokytis procentais, palyginti su Vidutinis

darbuotojų skaičius

Pokytis procentais, palyginti su

Savivaldybės vieta

pagal bruto darbo

užmokestį

2019 m. I

ketvir-čiu

2018 m. II

ketvir-čiu

2019 m. I

ketvir-čiu

2018 m. II ketvir-

čiu

2019 m. I

ketvir-čiu

2018 m. II ketvir-

čiu

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas?popup=true&termId=938



19

Šalies ūkis 1289,0 2,1 7,9 817,8 1,9 13,3 1260 340 0,8 2,0 -Mažeikių r. 1174,5 2,0 5,4 752,0 1,8 10,8 18 382 -0,2 0,4 9Plungės r. 1084,0 2,5 8,1 700 2,2 12,9 10 359 1,3 1,9 23Rietavo 115,2 1, 10,1 717,9 1,4 14,8 1 710 1,3 6,2 18Telšių r. 1047,2 3,3 3,6 678,8 2,9 8,7 12 247 1,0 -1,2 29Akmenės r. 1115,4 3,8 6,3 718,0 3,4 11,4 4 441 3,6 1,4 17Skuodo r. 960,8 5,3 9,6 629,1 4,7 13,8 2 366 -1,2 -3,0 55

1 Be individualiųjų įmonių,Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

2018 m. Mažeikių r. sav. teko 8 vieta. Kaip ir pernai, pagal bruto darbo užmokestį 2019 m. antrąjį ketvirtį Vilniaus m. savivaldybė yra 1 vietoje (1483,3 Eur), Klaipėdos m. – 2 (1323,3Eur), Kauno m. – 3 (1322,6 Eur), Trakų r. – 4 (1312,6 Eur), Kėdainių r. – 5 (11250,2 Eur). Visagino sav. atiteko 6 vieta (pernai buvo septinta) 1216,0 Eur, Kauno r. sav. skirta 7 vieta (1215,2 Eur), Jonavos r. sav. skirta 8 vieta (pernai buvo šešta) – 1206,5 Eur.

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Stiprinant trimetį biudžeto planavimą, 2019 metais planuojant 2020–2022 m. valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, bus nustatomos maksimalios išlaidų lubos 3 metų laikotarpiui. Išlaidų ribos nustatomos atsižvelgiant į šalies ekonominę bei fiskalinę situaciją bei laikantis nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

2019 m. lapkričio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 793 466. Nuo metų pradžios gyventojų sumažėjo 718 asmenų. 2019 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 794 184, 2018 m. sausio 1 d. – 2 808 901 (per 2018 metus gyventojų skaičius sumažėjo 14 717 asmenimis)

2019 m. toliau tęsiasi Lietuvos gyventojų skaičiaus stabilizavimasis: metų pradžioje gyventojų mažėjo, tuo tarpu nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojų padaugėjo 3202 asmenimis. Smarkiai sumažėjo grynoji emigracija (arba migracijos balansas). Pirmą kartą 2018 m. daugiau gyventojų netekta dėl neigiamo natūralaus prieaugio (natūralus prieaugis=gimstamumas-mirtingumas) nei dėl emigracijos.

2019 m. rugsėjo 30 d. duomenimis Lietuvoje gyvena 249 žmonės vyresni nei 100 metų: 205 moterys, 44 vyrai. Vyriausia moteris yra sulaukusi 112 metų (Kaunas), vyriausias vyras yra sulaukęs 111 metų (Alytus).

Lietuvos gyventojų struktūroje prasideda reikšmingi pokyčiai: pradeda augti vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų (1,3 proc. per metus arba apie 8 tūkst. žmonių) skaičius ir tuo pačiu metu mažėja darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų (2,3 proc. per metus arba 36,6 tūkst. žmonių). Tai reiškia, kad senstant visuomenei išaugs viešųjų lėšų poreikis pensijoms, sveikatos apsaugai, ilgalaikei sveikatos priežiūrai. Todėl ypatingai svarbu kaupti fiskalinius rezervus, o ypač Sodros ir PSDF biudžetuose.

13 lentelė. NUOLATINIŲ GYVENTOJŲ SKAIČIUS LIEPOS 1 D.

Lietuvos Respublika 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.*Miestas ir kaimas 2956 558 2931 612 2903 951 2870 351 2821 674 2801 501 2791 903

Miestas 1981 996 1969 120 1952 856 1929 207 1894 230 1878 790 1877 243Kaimas 974 562 962 492 951 095 941 144 927 444 922 711 914 660

Telšių apskritis

20

Miestas ir kaimas 146 549 144 523 142 271 139 798 135 388 133 000 131 060

Miestas 87 508 86 485 85 190 83 359 80 284 78 695 77 911Kaimas 59 041 58 038 57 081 56 439 55 104 54 405 53 149

Mažeikių r. sav.Miestas ir kaimas 56 397 55 800 55 085 54 178 52 559 51 847 51 164

Miestas 38 990 38 704 38 142 37 392 36 205 35 628 35 586Kaimas 17 407 17 096 16 943 16 767 16 354 16 219 15 578

* - išankstiniai duomenys Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

Mažeikių rajone 2019-01-01 iš viso užfiksuoti 51 494 gyventojai: Mažeikių mieste – 32724, Sedoje – 935, Viekšniuose – 2151, kaimo gyventojų – 15687. Statistikos departamento duomenimis, per 2018 metus atvyko 1 861, išvyko 2 433 gyventojas, neto (pokytis) – 572.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas. Plane yra numatyta per ateinančius trejus metus 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičių sumažinti nuo 41,7 iki 37,4. Pagal planą, suminis gimstamumo rodiklis, vidutinis skaičius gyvų gimusiųjų vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvųjį gyvenimo laikotarpį, būdama 15–49 metų, didėtų iki 1,91. 2021 m. planuojama visoje Lietuvoje kiekvienam naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai). Minėtame plane šeimoms numatoma ir toliau mokėti kompensacijas ir paramą būstui nuomoti ar įsigyti. Dokumente taip pat nemažai dėmesio skiriama migracijos problemos spręsti. Jame teigiama, kad 2020–2022 m. grįžusių Lietuvos piliečių skaičius turėtų siekti bent 65 tūkst. Tuo metu einamaisiais metais išvykusių 20–29 metų amžiaus asmenų dalis nuo visų 20–29 metų amžiaus asmenų skaičiaus sumažėtų nuo 4,6 proc. kitąmet iki 3,6 proc. po trejų metų. Planuojama organizuoti viešųjų ryšių kampaniją, skirtą teigiamam tėvystės (tėvo, einančio vaiko priežiūros atostogų) įvaizdžiui visuomenėje formuoti, taip pat lygioms moterų ir vyrų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešajame gyvenime ir šeimoje užtikrinti. Moterys ir vyrai bus skatinami rinktis ne visos darbo dienos laiką, kad galėtų daugiau laiko skirti vaiko priežiūrai. Vaiko išmokoms mokėti taip pat bus skiriama daugiau pinigų. patvirtinus planą Vyriausybė sieks, kad tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų amžiaus, didėtų iki 5,7 metų vyrams ir 5,72 m. moterims. Taip pat planuojama didinti ir pensijas, vyresnių žmonių užimtumą, skatinti kurti naujas darbo vietas vyresniems darbuotojams.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybėje 2019 m. pradžioje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius siekė 1285, veikiančių ūkio subjektų – 1550.

21

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.0

500

1000

1500

2000

2500

3000 2579 2674 2659 2669

24892542

1353 1403 1373 1430 15161531

Mažeikių rajono savivaldybės verslo įmonėsmetų pradžioje

Įregistruotų ūkio subjektų skaičius5 pav. Įregistruotų ir veikiančių įmonių skaičius Mažeikių rajono savivaldybėje

Veikiančių ir įregistruotų įmonių santykis 2018 metų pradžioje Mažeikiuose buvo 60,2 proc. (2017 m. – 60,9, 2016 m. – 53,6 proc.), Telšių apskrityje – 56,4 proc. (2017 m. – 57,6, 2016 m. – 50,5 proc.), Lietuvos Respublikoje – 46,1 proc. (2017 m. – 47,5, 2016 m. – 44,0 proc.).

Savivaldybė draugauja ir yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos respublikos Havelbergo rajonu, Lenkijos respublikos Plocko miestu, Estijos respublikos Jarvamos apskritimi, Austrijos respublikos Liezen miestu, Čekijos respublikos Havirovo miestu, Latvijos respublikos Saldaus rajono taryba, Baltarusijos respublikos Vitebsko srities Novopolocko miestu, Ukrainos respublikos Sumų srities Lebedino miestu.

Vienas iš Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro tikslų – verslo skatinimas ir plėtra Mažeikių rajone. Įstaiga rengia verslo informaciją: konsultacijas, sklaidos renginius, seminarus, teikia pagalbą pradedant ir plečiant verslą, dalyvauja renginiuose pristatydama rajoną.

Vertinant Mažeikių rajono ūkio ir jo vystymo perspektyvas, pastebima, kad ūkininkaujančių žmonių pastaraisiais metais daugėja. Nors mūsų rajone dominuoja augalininkystė, tačiau plėstis augalininkystės ūkiams galimybės ribotos, nes laisvos dirbamos žemės rajone nebėra. Ūkininkų pasirinkimą, ką sėti, kokius gyvulius auginti, lemia daug faktorių, tarp jų – ir nuolat kintančios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Žemės ūkio skyriaus duomenimis, bendras žemės fondas rajone siekia beveik 122 tūkst. hektarų: iš jų miškai sudaro 36 tūkst. ha, žemės ūkio naudmenos – beveik 73 tūkst. ha. Ariamos žemės rajone yra apie 70 tūkst. ha, pievų ir ganyklų – 3,65 tūkst. ha. Mūsų rajone žemės ūkio gamybos pagrindinės kryptys yra augalininkystė, pienininkystė, mėsinė galvininkystė. Veiklos kryptis lemia skirtingas žemės derlingumas – šiaurinėje rajono dalyje (Reivyčių, Laižuvos, Mažeikių apylinkėse, dalyje Viekšnių bei Tirkšlių seniūnijų), kur žemės našumo balas siekia 50 ir daugiau, vyrauja augalininkystės ūkiai, o kitur, kur žemė yra mažesnio derlingumo (33 ir 40 balų), labiau vystoma gyvulininkystė – pieno ir mėsos gamybos ūkiai. Sedos seniūnija yra priskirta mažesnio palankumo ūkininkauti vietovėms ir šioje seniūnijoje žemę dirbantys žmonės gauna papildomų išmokų už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse. Perdirbimo įmonių rajone mažai, didžioji dalis užaugintos augalininkystės produkcijos yra eksportuojama kaip žaliava.

Įgyvendinant SVP 1-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:1 programa: Investicijų programa2 programa: Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa

Strateginio tikslo pasiekimo vertinimo (efekto) kriterijai:

22

Vertinimo

kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas

Efekto vertinimo kriterijaus reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.

E-1-1

Verslumo lygis, veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų

23,5 24,3 25,0 25,3 25,8

E-1-2Vidutinis savivaldybės gyventojo mėnesinis bruto darbo užmokestis, Eur

812,2 870,5 1175,0 1200,8 1350,0

E-1-3

Investuotojams taikytų mokesčių lengvatų lėšų procentinė dalis nuo skatintų verslo subjektų investuotų lėšų

1,28 1,01 0,89 1,50 2,00

Planuojama, kad subjektų, kuriems suteiktos mokesčių lengvatos, skaičius kasmet didės 5 vnt., verslo subjektų investicijų suma kiekvienais metais didės 10 proc., o investuotojams suteiktų mokesčių lengvatų suma kasmet didės 20 proc.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-258 nusprendė imti 468,5 tūkst. Eur ilgalaikę (5 metų) paskolą Mažeikių rajono savivaldybės investicijų projektams įgyvendinti.

ANTRASIS SKIRSNIS PUOSELĖTI KULTŪRĄ IR SPORTĄ, UGDYTI BENDRUOMENĖS SVEIKATĄ


1. Darni ekonominė plėtra ir konkurencingumo augimas;2. Aukštos socialinės gerovės kūrimas;3. Subalansuota teritorijų ir infrastruktūros plėtra.

Įgyvendinant SVP 2 strateginį tikslą numatomi pagrindiniai siekiai:

Aplinkos apsaugos ir sveikatos programoje – išsaugotos esamos gamtinės vertybės, švari ir sveika gyvenamoji aplinka rajone; visuomenės sveikatos plėtra ir teikiamų paslaugų gerėjimas.

Kultūros veiklos ir sporto plėtros programoje:Siekiant teikti kokybiškas kultūros paslaugas rajono gyventojams, būtinos trys sąlygos:

aukštos kvalifikacijos specialistai, šiuolaikiškos, modernios, patrauklios kultūros įstaigos bei atnaujinta ir šiuolaikiška įstaigų materialinė bazė. Kultūros įstaigoms išlaikyti ir darbuotojų darbo užmokesčiui skiriama didžiausia dalis Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų kultūrai. Tačiau lėšų nepakanka turtui įsigyti, veiklai vykdyti. Siekiant, kad gyventojai gautų kokybišką kultūros paslaugą, būtina, kad kultūros įstaigose dirbtų kvalifikuoti specialistai, kurie gautų pakankamą darbo užmokestį, būtų sutvarkytos, šildomos, patrauklios patalpos, aprūpintos nauja įranga.

Rajone veikia 8 kultūros centrai (Mažeikių rajono savivaldybės, Viekšnių, Tirkšlių Sedos Židikų Šerkšnėnų Urvikių (aptarnauja Reivyčių seniūniją), Laižuvos (aptarnauja Laižuvos ir Mažeikių apylinkės Purvėnų seniūnaitijos teritoriją), Renavo dvaro sodyba, Mažeikių muziejus su

23

struktūriniais padaliniais Židikuose ir Viekšniuose, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka su 4 filialais mieste ir 20 filialų kaimuose.

Pastaruoju metu suaktyvėjo kaimo bendruomenių veikla. Kultūros įstaigose veikia per 100 meno kolektyvų, per metus surengiama per 1400 įvairių kultūrinių renginių, koncertinių išvykų.

Savivaldybės taryba 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-305 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės kultūros plėtros 2018–2022 m. strategiją.

Seimas 2020 metus paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos, UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje, Tautodailės, Mokyklų bendruomenių ir Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Savivaldybės taryba 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-279 yra patvirtinusi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir vietos savivaldos Savivaldybėje šimtmečio minėjimų 2016–2020 metais priemonių planą. Priemonių plano įgyvendinimui buvo sudaryta komisija.

Kasmet suteikiamas Savivaldybės garbės piliečio vardas asmeniui ir tik vieną kartą, pasižymėjusiam ypač uoliu ir sąžiningu darbu ir visuomenine veikla, už reikšmingus nuopelnus ir išskirtinį indėlį į Mažeikių rajono kultūrą, švietimą, sportą, mokslą, ekonomiką, socialinę raidą, visuomenės gyvenimą, krašto apsaugą, aktyvų Mažeikių vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanotajam asmeniui iš Savivaldybės biudžeto asignavimų skiriama 2 000 Eur piniginė išmoka.

Garbės ženklu „Už nuopelnus Mažeikių kraštui“ apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už nuopelnus ir svarų indėlį į Mažeikių rajono kultūrą, švietimą, sportą, mokslą, ekonomiką, socialinę raidą, visuomenės gyvenimą, aktyvų Mažeikių vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanotajam Apdovanojimų komisijos teikimu, gali būti skiriama 1 500 Eur piniginė išmoka.

Mažeikių krašto kultūros premija tik vieną kartą skiriama kultūros ir meno kūrėjams už aukščiausius laimėjimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatorišką kultūrinę idėją ir jos įgyvendinimą Mažeikių krašte, ilgametę aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą, etnokultūros puoselėjimą, kultūrinį šviečiamąjį darbą. Premijos dydis – 1 500 Eur.

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija skiriama už rašytojos atminimo puoselėjimą, rašytojos pradėtos labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, literatūrinius pasiekimus. Premijos dydis – 1 000 Eur.

Norint užtikrinti sporto visiems prieinamumą ir aprėptį, siekiama plėtoti sportinę veiklą ne tik mieste, bet ir seniūnijose, prioritetus teikiant toms sporto šakoms, kurias kultivuoja didesnės įvairaus amžiaus žmonių grupės, kurios garsina rajoną. Siekiama užtikrinti sporto klubų funkcionavimą, rezultatyvų dalyvavimą respublikinėse žaidynėse, ugdyti ir skatinti jaunuosius sportininkus. Taip pat gerinti bendruomenės, ypač jaunimo fizinį sveikatingumą, aprūpinti sportininkus sportiniu inventoriumi. Šiam tikslui įgyvendinti patvirtinta Savivaldybės sporto taryba, jos nuostatai, sporto klubų rėmimo, sportininkų skatinimo tvarkos.

Įgyvendinant 2-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

4 programa: Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa8 programa: Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa

Strateginio tikslo pasiekimo vertinimo (efekto) kriterijai:

Vertinimo

kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.

E-2-1

Vidutinė tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė, metais

75,75 75,9 76,10 76,20 76,60 76,80

24

Vidutinė tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė –t ikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.

Yra skaičiuojamas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, sulaukus 65-erių, rodiklis – atmetamos ankstyvos mirtys, kurios nėra natūralios. Tada skaičiuojama, kiek žmogui tikėtinai liko gyventi, išgyvenus 65 metus. Vyrams Lietuvoje šis rodiklis yra 14,3 metų, moteris – 19,5 metų.

Prieš šimtmetį vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje tesiekė 34,5 metų.2018 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9, moterų – 80,6 (2017 m.

atitinkamai 70,7 ir 80,4 metų). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2018 m. buvo toks pat, kaip ir 2017 m. – 9,7 metų.

Tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – trumpiausia iš visų ES valstybių, rodo 2018-11-22 Europos Komisijos paskelbta sveikatos sistemos apžvalga. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, EK ataskaitoje pažymima, jog nuo 2007-ųjų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau Lietuvos piliečiai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį (80,6 metų). Lietuvos moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai (atitinkamai 79,7 ir 69,2 metų), ir tai didžiausias atotrūkis tarp lyčių ES, nors jis mažėja. Asmenų, nurodančių, kad jų sveikata gera, dalis Lietuvoje yra mažiausia visoje Bendrijoje – 43 procentai (ES vidurkis – 67 proc.). Mirtingumas dėl pagrindinės mirčių priežasties – išeminės širdies ligos – ES vidurkį viršija keturiskart, dėl insulto – dukart. Vilniaus, Kauno ir vakarų Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai artimi ES vidurkiui, jie prastesni regionuose, Vilniaus krašte. Pagal išlaidas sveikatos apsaugai Lietuva, skirianti tam 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, Bendrijoje yra šešta nuo pabaigos.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja: vyrų ji pailgėjo maždaug ketveriais metais ir dabar siekia apie 69 metus, moterų – maždaug dvejais metais ir yra 10,5 metų ilgesnė negu vyrų.

Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai skiriama 20 procentų Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, neįskaitant įplaukų už medžioklės plotų naudotojų mokesčius, mokamus įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikia Savivaldybės pavaldumo biudžetinė įstaiga Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras: vykdo pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, stiprina vaikų ir jaunimo sveikatą, formuojant teisingą požiūrį į savo sveikatą ir ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, teikia visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugas, didinant gyventojų informuotumą apie infekcinių ligų ir lėtinių neinfekcinių ligų pagrindinius rizikos veiksnius ir ligų profilaktiką, formuojant sveikos gyvensenos įgūdžius, teikiant konsultacijas visuomenės sveikatos priežiūros klausimais, vykdant visuomenės sveikatos mokymus, vykdo Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną.

TREČIASIS SKIRSNIS PLĖTOTI INŽINERINĘ IR SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRĄ, UŽTIKRINTI

APLINKOS KOKYBĘ



Įgyvendinant SVP 3 strateginį tikslą, pagrindinis siekis – sukurta papildoma infrastruktūra, gerinanti rajono gyventojų gyvenimo kokybę.


25

Bus tobulinama viešoji infrastruktūra: gatvės ir keliai pritaikyti sparčiai didėjantiems transporto srautams, įrengta jauki, patogi ir šiuolaikiška aplinka gatvėse ir daugiabučių namų kiemuose, pastatyti ir rekonstruoti keliai ir gatvės bei įrengtos eismo saugumą ir patogumą užtikrinančios priemonės, viešųjų paslaugų teikimui reikalingi tinklai bei užtikrintas tinkamas šio turto eksploatavimas ir kokybiškas viešųjų paslaugų teikimas.

Įgyvendinant 3-iąjį strateginį tikslą vykdoma 7 programa – Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa

Tikslo pasiekimo vertinimo (efekto) kriterijai:

Vertinimo

kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.

E-3-1

Avaringumo lygis, kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1000-čių gyventojų

6,4 6,3 6,2 6,0 5,7 5,0

Efekto vertinimo kriterijaus faktinė rodiklio reikšmė kuo mažesnė, tuo aukštesnis eismo saugumo lygis Mažeikių rajone.

Mažeikių rajonas, kuris patenka į daugiausiai gyventojų turinčių savivaldybių dešimtuką, lyginant pagal avarijų skaičių tarp savivaldybių būna sąrašo viduryje.

Mažeikių rajono savivaldybė kiekvienais metais siekia gerinti eismo saugą ir saugumą. Savivaldybės taryba 2017 m. patvirtino darnaus judumo planą. Pagal šį planą bus įgyvendinamos darnaus judumo priemonės.

KETVIRTASIS SKIRSNIS UŽTIKRINTI VISUOTINĮ ŠVIETIMO PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ,

MAŽINTI SOCIALINĘ ATSKIRTĮ


1. Darni ekonominė plėtra ir konkurencingumo augimas;2. Aukštos socialinės gerovės kūrimas;Įgyvendinant 4-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

3 programa: Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa6 programa: Socialinės paramos įgyvendinimo programa

Tikslo pasiekimo vertinimo (efekto) kriterijai:

26

Vertinimo

kriterijaus kodas



2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.

E-4-1 Gyventojų skaičiaus pokytis Savivaldybėje per metus, proc. -2,10 -1,36 -1,35 -1,20 -1,0

E-4-2Asmenų, esančių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius vnt.

167 195 215 235 255

Mažeikių rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše 2019 m. lapkričio 27 d. yra apie 195 asmenys (šeimos). Šis sąrašas nuolat kinta. Savivaldybės taryba valdo 595 gyvenamąsias patalpas, iš jų 215 yra Savivaldybės būstai, 380 socialiniai būstai ir 47 bendrabučio tipo būstai.

PENKTASIS SKIRSNIS GERINTI RAJONO VALDYMO KOKYBĘ



Įgyvendinant 5-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

9 programa: Turto valdymo programa5 programa: Savivaldybės veiklos valdymo programa

Tikslo pasiekimo vertinimo (efekto) kriterijai:Vertinim

o kriterijaus

kodas



2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.

E-5-1

Prašymų, į kuriuos atsakymai asmenims pateikti per įstatymais nustatytus terminus, dalis tarp visų gautų ir atsakymo reikalaujančių prašymų, proc.

99,8 99,9 99,9 99,9

E-5-1

Gyventojai, dalyvavę savivaldybės tarybos ir tiesioginių mero rinkimų I ture (procentinė dalis nuo visų savivaldybės rinkėjų skaičiaus)

42,3 – – –

III SKYRIUSVEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Viešojo sektoriaus strateginio planavimo kokybė turi įtakos biudžeto piniginių išteklių – mokesčių mokėtojų pinigų – panaudojimo ir valstybės politikos įgyvendinimo rezultatams visuomenei svarbiose srityse: užtikrinant piliečių saugumą, užimtumą, švietimo, sveikatos priežiūros prieinamumą, kuriant palankią aplinką ūkio plėtrai ir t. t.

Kad efektyviau būtų vykdomos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos, užtikrintas bendruomenės viešųjų poreikių bei interesų tenkinimas, strateginis Mažeikių rajono savivaldybės veiklos planavimas leidžia:

27

analizuoti ir vertinti Savivaldybę kaip integruotą valstybės sistemos dalį ir kaip savarankišką sistemą;

suvokti Savivaldybės strateginius tikslus, kryptingai planuoti jos veiklą, efektyviai paskirstyti ir prireikus perskirstyti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius;

geriau koordinuoti Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklą ir ją tikslinti atsižvelgiant į pokyčius;

geriau kontroliuoti, kaip įgyvendinami Savivaldybės strateginiai tikslai.

Identifikuotos pagrindinės problemos ir vystymosi tendencijos, turinčios didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei

Viena didžiausių problemų, kurias patiria Lietuva ir Mažeikių rajono savivaldybė, yra prastėjantys demografiniai rodikliai, turintys neigiamą poveikį tiek verslo konkurencingumui, tiek infrastruktūros išlaikymo santykiniams kaštams ir paslaugų rajono gyventojams apimtims ir kainai.

Gyventojų mažėja dėl kelių priežasčių – neigiama natūrali gyventojų kaita, migracija į užsienio šalis, vidinė migracija į kitas savivaldybes. Jauni žmonės išvyksta studijuoti ar dirbti į šalies sostinę ir didžiuosius miestus, užsienio valstybes, nebegrįžta į gimtąjį miestą. Šalys ir miestai, kuriuose trūksta jaunimo, darbingo amžiaus žmonių, nėra patrauklūs investuotojams.

Siekiant padidinti rajono konkurencingumą, reikia sukurti palankų investicinį klimatą rajone, pritraukti investicijas, sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas, skatinti gyventojų verslumą, inovacijas ir pažangos procesus, konkuruoti tarptautinėse ir vidaus rinkose.

Skatinant išorės ir vidaus investicijas, nukreiptas į naujų gerai apmokamų darbo vietų atsiradimą, pašalinus gyventojų išvykimą lemiančias socialines ir ekonomines priežastis, padidinus rajono patrauklumą, geriau pritaikius jo aplinką gyventojų poreikiams, atsirastų tikimybė sustabdyti gyventojų išvykimą ir stabilizuoti demografinę situaciją regione.

Vykdyti ilgalaikę investicijų pritraukimo politiką ir numatyti tam reikalingas lėšas.Mažinti mokesčių naštą, biurokratinį reguliavimą ir sąnaudų augimą.Būtina efektyviai pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių mechanimų

finansavimu. Panaudota parama teigiamai veikia verslo rėmimo, užimtumo skatinimo, inžinerinės infrastruktūros plėtrą.

Sutelkti dėmesį jaunimui, padedant įgyti reikiamą kvalifikaciją bei darbo įgūdžius praktikoje, stiprinti jaunimo verslumą, suteikti galimybes įgyvendinti jaunimo iniciatyvas.

Kurti patrauklias jaunimui veiklas ir infrastruktūrą – tai paskatinti jaunimą grįžti/atvažiuoti į Mažeikius ir įgytą išsilavinimą, įgūdžius ir žinias realizuoti Mažeikių rajono savivaldybėje.

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą.Skatinti užimtumą, padedant bedarbiams ir neaktyviems asmenims įgyti naujų įgūdžių,

remti veiklas, skirtas socialinei atskirčiai mažinti, ir neformalias verslumą skatinančias iniciatyvas.Skatinti gyventojų bendruomeniškumą, remti nevyriausybinių organizacijų (NVO), vietos

veiklos grupių veiklą. Bendruomenės suteikia galimybę susiburti, spręsti kylančias problemas, atstovauti savo pačių interesams įvairiose institucijose, teikti visokeriopą pagalbą vieni kitiems.

Skatinti, plėsti ir populiarinti unikalius turizmo kultūrinius, gamtinius ir istoriniai išteklius, aktyviau naudoti rinkodaros priemones.

Aktyvinti savivaldos institucijų ir verslo bendradarbiavimą. Skatinti gyventojus, ypač vaikus ir jaunimą, daugiau judėti, todėl svarbu investuoti į sporto infrastruktūrą.

Kompleksiškai rekonstruoti daugiabučių namų kiemų infrastruktūrą: įvažiavimus, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimo aikšteles, apšvietimo tinklus, želdynus, šaligatvius ir kt.

Užtikrinti saugią aplinką, plėtoti ir intensyvinti bendradarbiavimą su veikiančiomis viešąjį saugumą užtikrinančiomis institucijomis.

Augant demografinės senatvės koeficiento reikšmei, infrastruktūrą bei viešąsias paslaugas pritaikyti besikeičiančiai visuomenės struktūrai.

Didinti pastatų energinį efektyvumą, tęsti daugiabučių namų modernizaciją.

28

Remti Turizmo ir verslo informacijos centro veiklą, pristatant ir populiarinant rajoną nacionalinėse ir tarptautinėse parodose. Tai prisidėtų prie investicijų pritraukimo ir turistų srautų didinimo.

Norint pasiekti veiksmingą, produktyvų rezultatą minimaliomis sąnaudomis, reikia racionaliai panaudoti turimus išteklius. Nuo gebėjimo planuoti, koordinuoti, sutelkiant resursus ir galimybes, priklauso institucijos ekonominė situacija, pajėgumas ir įvaizdis, galimybės naudotis politinių ir finansinių institucijų parama.

Savivaldybė siekia, kad jos veikla atitiktų visuomenės poreikius ir lūkesčius, būtų atvira naujovėms, iniciatyviems ir drąsiems pokyčiams, nepamirštant atsakomybės kompetentingai ir profesionaliai priimant sprendimus.

Savivaldybė yra pagrindinis mechanizmas, sujungiantis bendruomenės poreikius ir Savivaldybės bei visos valstybės politiką, įtakojamą visuomenėje, ekonomikoje, kitose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose vykstančių procesų, veikiamą daugiaplanės, sudėtingos ir prieštaringos aplinkos, kuri kelia sudėtingus uždavinius bei iššūkius.

Parindinis Savivaldybės siekis – tarnauti žmogui: užtikrinant veiksmingą ir profesionalų viešąjį administravimą; stiprinant vietos bendruomenes ir jų įtaką priimant savivaldos sprendimus; sudarant sąlygas tolygiai, tvariai ir į socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą orientuotai rajono plėtrai; formuojant visuomenės poreikius atitinkančią Savivaldybės politiką, garantuojant asmens ir jo turto saugumą.

Viskas priklauso nuo pačių žmonių ir nuo jų iniciatyvų.

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS ĮGYVENDINAMAS PAGAL ATSKIRAIS TARYBOS SPRENDIMAIS TVIRTINAMAS PROGRAMAS:

1. Investicijų programa;2. Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa;3. Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa;4. Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa;5. Savivaldybės veiklos valdymo programa;6. Socialinės paramos įgyvendinimo programa;7. Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa;8. Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa.

____________________

Documents

PATVIRTINTA - Mažeikiai · Web viewPATVIRTINTA Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 201 9 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-372 MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA,