PATARIMAI �ALIŲ ATSTOVAMS

Patarimai �alių atstovams ir advokatams dėl proceso Europos Bendrijų Teisingumo Teisme

ra�ytinės ir �odinės dalių

2004 m. liepos mėn.

- 2 -

Adresas: Cour de justice des Communautés Européennes

L 2925 Luxembourg Telefonas (komutatorius): 4303-1 Telefaksas: Sekretoriatas 43 37 66 Vertimų �od�iu skyrius 4303-3697 Spaudos tarnyba 4303-2500 Komutatorius 4303-2600 El. pa�tas ecj.registry@curia.eu.int Interneto svetainės adresas: http:/www.curia.eu.int

- 3 -

Įvadas Procesą Teisingumo Teisme nuo proceso kai kuriuose nacionaliniuose auk�čiausios instancijos teismuose skiria du bruo�ai. Pirma, �į procesą reglamentuoja Steigiamųjų sutarčių, Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto bei Teisingumo Teismo darbo reglamento imperatyvios teisės normos, nuo kurių Teisingumo Teismas negali nukrypti. Antra, procesas Teisingumo Teisme vyksta laikantis tam tikro kalbinio re�imo, atitinkančio daugiakalbės Bendrijos poreikius, kuris nulemia tiek ra�ytinės, tiek �odinės proceso dalies pobūdį ir tikslus (�r. A.3 ir C.4).

Atsi�velgiant į �iuos proceso ypatumus, �iuose patarimuose siekiama paai�kinti �alių atstovams Teisingumo Teismo proceso tikslą, siekiant gerinti teisminės gynybos kokybę Bendrijos teisinėje sistemoje, u�tikrinti greitą ir veiksmingą proceso eigą.

Dėl �ių prie�asčių �ie patarimai laikytini darbo priemone, kuri turi padėti advokatams pateikti savo gynybos argumentus bei ra�ytines ir �odines pastabas Teisingumo Teismui tinkamiausia forma. Čia taip pat bus atkreipiamas dėmesys į Teisingumo Teisme taikomą procesinę praktiką. Tačiau �iais patarimais nesiekiama nei nustatyti naujas teisės normas, nei pakeisti galiojančias teisės nuostatas.

Tekste pateikiamos nuorodos �EB sutarties straipsnis�, �Statuto straipsnis� bei �DR straipsnis� rei�kia atitinkamus Europos Bendrijos steigimo sutarties, Teisingumo Teismo statuto ar Teisingumo Teismo darbo reglamento straipsnius. Dabar galiojantis Teisingumo Teismo darbo reglamentas buvo priimtas 1991 m. bir�elio 19 d. (OL L 176, p. 7 ir 1992, L 383, p. 117 (atitaisymas)) ir i� dalies pakeistas 1995 m. vasario 21 d. (OL L 44, p. 61), 1997 m. kovo 11 d. (OL L 103, p. 1), 2000 m. gegu�ės 16 d. (OL L 122, p. 43) bei 2000 m. lapkričio 28 d. (OL L 322, p. 1). Darbo reglamento konsoliduota redakcija buvo paskelbta 2001 m. vasario 1 d., OL C 34. Po �ios datos Darbo reglamentas buvo i� dalies keistas penkis kartus, t.y. 2001 m. baland�io 3 d. (OL L 119, p. 1), 2002 m. rugsėjo 17 d. (OL L 272, p. 24 ir 2002, OL L 281, p. 24 (atitaisymas)), 2003 m. baland�io 8 d. (2003 m. bir�elio 14 d., OL L 147, p. 17), 2004 baland�io 19 d. (2004 m. baland�io 29 d., OL L 132, p.2) ir 2004 m. baland�io 20 d. (2004 m. baland�io 29 d., OL L 127, p. 107).

- 4 -

Turinys PATARIMAI �ALIŲ ATSTOVAMS .............................................................................................. 1 A. Bendros nuostatos........................................................................................................................ 6

1. Teisingumo Teismo proceso dalys .......................................................................................... 6 2. Atstovavimas �alims ............................................................................................................... 6

a. Bendras principas.................................................................................................................. 6 b. Atstovavimas bylose dėl prejudicinių sprendimų................................................................... 7

3. Kalbos .................................................................................................................................... 7 4. Bylinėjimosi i�laidos ir nemokama teisinė pagalba ................................................................... 8

a. Bylinėjimosi i�laidos............................................................................................................. 8 b. Nemokama teisinė pagalba.................................................................................................... 8

B. Ra�ytinė proceso dalis ............................................................................................................... 10 1. Ra�ytinės proceso dalies tikslas.............................................................................................. 10 2. Ra�ytinės proceso dalies eiga ................................................................................................. 10

a. Bylos dėl tiesioginių ie�kinių .............................................................................................. 10 b. Apeliacinis procesas............................................................................................................ 10 c. Bylos dėl pra�ymų priimti prejudicinį sprendimą................................................................. 11

3. Procesinių dokumentų pateikimas .......................................................................................... 11 4. Dokumentų įteikimas............................................................................................................. 11

a. Dokumentų adresatas .......................................................................................................... 11 b. Adreso dokumentams įteikti nurodymas ir sutikimas dėl dokumentų įteikimo telefaksu ar elektroniniu pa�tu ................................................................................................................... 12

5. Procesiniai terminai ............................................................................................................... 13 a. Terminų skaičiavimas ......................................................................................................... 13 b. Terminų pratęsimas dėl nuotolių ......................................................................................... 13 c. Terminų skaičiavimo nutraukimas....................................................................................... 13 d. Terminų pratęsimas dėl kitų prie�asčių ............................................................................... 13

6. Procesą pradedantys dokumentai............................................................................................ 14 a. Tiesioginis ie�kinys............................................................................................................. 14 b. Apeliacinis skundas ............................................................................................................ 14 c. Procesą pradedančių dokumentų bendras tikslas.................................................................. 15 d. Teisinių pagrindų ir argumentų santrauka............................................................................ 15

7. Pra�ymas priimti prejudicinį sprendimą ................................................................................. 15 8. Kiti procesiniai dokumentai bylose dėl tiesioginių ie�kinių ir apeliacinėse bylose .................. 15

a. Atsiliepimas į ie�kinį........................................................................................................... 15 b. Parei�kėjo dublikas ir atsakovo triplikas.............................................................................. 16 c. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, dublikas ir triplikas apeliaciniame procese ....................... 16 d. Pagrindų ir argumentų santrauka ......................................................................................... 16

9. Ra�ytinės pastabos bylose dėl prejudicinių sprendimų............................................................ 16 10. Bylos sustabdymas............................................................................................................... 17 11. Laikinosios apsaugos priemonės .......................................................................................... 17

a. Pra�ymo pateikimas tiesiogiai Teisingumo Teismui ............................................................ 17 b. Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas........ 18

12. Pagreitinta bylos nagrinėjimo tvarka .................................................................................... 18 13. Įstojimas į bylą .................................................................................................................... 18

a. Pra�ymo leisti įstoti į bylą padavimas.................................................................................. 19 b. Įstojimo procedūra .............................................................................................................. 19

14. Praktiniai patarimai.............................................................................................................. 19

- 5 -

a. Procesinių dokumentų rengimas ir struktūra ........................................................................ 19 b. Procesinių dokumentų priedai ............................................................................................. 20 c. Faktai ir įrodymai................................................................................................................ 22 d. Citavimas............................................................................................................................ 22

C. �odinė proceso dalis .................................................................................................................. 23 1. Pasiruo�imas posėd�iui .......................................................................................................... 23

a. Parengiamosios priemonės .................................................................................................. 23 b. Prane�imas apie bylą........................................................................................................... 23

2. �odinės proceso dalies tikslai................................................................................................. 24 3. �odinės proceso dalies eiga.................................................................................................... 25 4. Sinchroninio vertimo sunkumai ............................................................................................. 25 5. Pasisakymų trukmė ................................................................................................................ 25 6. Pasisakymų reikalingumas ..................................................................................................... 26 7. �odinės proceso dalies atsisakymas ....................................................................................... 26 8. Posėdis dėl pra�ymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones .................................................. 27 9. Praktiniai patarimai................................................................................................................ 28

a. �odinės proceso dalies atidėjimas ....................................................................................... 28 b. Įėjimas į pastatą .................................................................................................................. 28 c. Aprangos reikalavimai ........................................................................................................ 28

- 6 -

A. Bendros nuostatos

1. Teisingumo Teismo proceso dalys

Teisingumo Teismo procesą sudaro: ra�ytinė proceso dalis ir po jos einanti �odinė proceso dalys (�r. Statuto 20 straipsnio pirmą pastraipą).

�odinę proceso dalį sudaro teismo posėd�io metu pateikiamos �odinės pastabos ir vie�ai pateikiama generalinio advokato i�vada. Teisingumo Teismas gali atsisakyti �odinės proceso dalies Darbo reglamento nustatyta tvarka (�r. C. 7), o pagal Statutą Teisingumo Teismas, manydamas, jog byloje nekyla jokių naujų teisės klausimų, gali, i�klausęs generalinį advokatą, nuspręsti nagrinėti bylą be generalinio advokato i�vados (Statuto 20 straipsnio penkta pastraipa).

Aktyvus �alių atstovų dalyvavimas procese baigiasi kartu su teismo posėd�iu, i�klausius jų �odines pastabas. Nepa�eid�iant nuostatų dėl galimybės i�imtiniais atvejais atnaujinti bylą, �alims draud�iama teikti naujas pastabas po generalinio advokato i�vados pateikimo.

2. Atstovavimas �alims

a. Bendras principas

�alių privalomo atstovavimo principas yra įtvirtintas Statuto 19 straipsnyje. Proceso �alims, i�skyrus valstybes nares ir valstybes, kurios yra Europos ekonominės erdvės sutarties �alys, bei Bendrijų institucijas, kurioms atstovauja jų atstovai, turi atstovauti advokatai, turintys leidimą verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės sutarties �alis, teisme. Reikalavimas turėti advokatą netaikomas pateikiant nemokamos teisinės pagalbos pra�ymus (�r. A.4.b) bei, tam tikromis sąlygomis bylose dėl pra�ymų priimti prejudicinį sprendimą (�r. b).

Pagal Statuto 19 straipsnio septintą pastraipą advokatams prilyginami universiteto dėstytojai, kurie yra vienos i� valstybių narių piliečiai ir kuriems jų valstybės narės teisės aktai suteikia atstovavimo teisę teisme. Pagal DR 38 straipsnio 3 dalį, paduodamas Teisingumo Teismui ie�kinį, �aliai atstovaujantis advokatas privalo pateikti Teisingumo Teismo sekretoriatui dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės sutarties �alis, teisme. �iuo tikslu advokatas gali pateikti savo tarnybinio pa�ymėjimo (i�duoto CCBE � Europos Sąjungos advokatų ir teisinių bendrijų taryba) kopiją.

- 7 -

b. Atstovavimas bylose dėl prejudicinių sprendimų

Privalomo atstovavimo principas �iek tiek skiriasi bylose dėl prejudicinių sprendimų (DR 104 straipsnio 2 dalis). Asmuo, turintis teisę būti pagrindinės bylos �alies atstovu ar teikti jai teisinę pagalbą nacionaliniame teisme, i�saugo �ią teisę ir Teisingumo Teisme. Todėl, jeigu proceso nacionaliniame teisme taisyklės nenumato privalomojo atstovavimo, pagrindinės bylos �alys turi teisę pačios betarpi�kai teikti Teisingumo Teismui savo ra�ytines ir �odines pastabas.

3. Kalbos

Reikia ai�kiai skirti bylos kalbą, kuriai taikomos DR 29 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos, ir Teisingumo Teismo vidaus darbo kalbą.

Bet kurios valstybės narės oficiali kalba gali būti bylos kalba. Tačiau kiekviena byla turi tik vieną �savo� kalbą. Sujungtose bylose galimos �ios taisyklės i�imtys, kadangi kiekvienos bylos kalba gali būti skirtinga. �iuo atveju visos pasirinktos kalbos taps bylos kalbomis.

DR 29 straipsnio nuostatos dėl bylos kalbos pasirinkimo yra labai detalios, tačiau jas galima sutrumpintai i�dėstyti trimis frazėmis:

� Bylose dėl tiesioginių ie�kinių teisė pasirinkti bylos kalbą priklauso parei�kėjui, i�skyrus, kai

atsakovas yra valstybė narė arba jos nacionalinis subjektas; tuomet bylos kalba yra tos valstybės oficiali kalba (arba viena i� kelių oficialių kalbų).

� Bylose dėl prejudicinių sprendimų bylos kalba yra pra�ymą pateikusio nacionalinio teismo

kalba. � Valstybės narės, įstodamos į bylą dėl tiesioginio ie�kinio ar dalyvaudamos byloje dėl prejudicinio

sprendimo, gali vartoti savo valstybinę kalbą.

Proceso kalbos taisyklė netaikoma teisėjams ir generaliniams advokatams. Teisingumo Teismo posėd�io metu jie turi teisę pateikti klausimus viena i� oficialių Bendrijų kalbų, kuri nebūtinai yra bylos kalba.

Teisingumo Teismo nariai ir kiti darbuotojai tarpusavyje bendrauja ir bendrus reikalus tvarko Teisingumo Teismo vidaus darbo kalba. �iuo metu vidaus darbo kalba yra prancūzų kalba. Dėl �ios prie�asties visi kitomis kalbomis parengti procesiniai dokumentai Teisingumo Teismo tarnybų yra verčiami į prancūzų kalbą vidaus darbo tikslais.

- 8 -

4. Bylinėjimosi i�laidos ir nemokama teisinė pagalba

a. Bylinėjimosi i�laidos Procesas Teisingumo Teisme yra nemokamas ir Teisingumo Teismas nerenka i� �alių jokių mokesčių ar rinkliavų. DR 69 ir kituose straipsniuose minimos i�laidos apima i�imtinai bylos �alių patirtas �atlygintinas� i�laidas, tokias kaip honorarai advokatams, liudytojams i�mokėtinos sumos, i�laidos pa�tui ir telefoniniams pokalbiams. Bylose dėl tiesioginių ie�kinių bylinėjimosi i�laidų atlyginimo principas yra gana paprastas: pralaimėjusiai �aliai nurodoma atlyginti kitos �alies patirtas i�laidas, i�skyrus į bylą įstojančias valstybes nares ir institucijas, kurios pačios padengia savo i�laidas. Toks bylinėjimosi i�laidų paskirstymo būdas reikalauja i� �alių įtraukti reikalavimą dėl patirtų i�laidų atlyginimo į jų ra�ytinius parei�kimus. Jeigu toks reikalavimas nėra parei�kiamas, kiekviena �alis padengia savo bylinėjimosi i�laidas. Teisingumo Teismas, priklausomai nuo aplinkybių, gali, priteisti visų ar tik dalies i�laidų atlyginimą, arba įpareigoti net bylą laimėjusią �alį atlyginti prie�ingos �alies patirtas i�laidas. Speciali i�laidų paskirstymo taisyklė taikoma tarnautojų bylose (�r. DR 70 straipsnį). I�laidų klausimas sprend�iamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria u�baigiamas procesas.

Bylose dėl prejudicinio sprendimo patirtų i�laidų klausimą Teisingumo Teismas perduoda spręsti pra�ymą pateikusiam nacionaliniam teismui. Institucijos, valstybės narės bei kitos valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės sutarties �alys, pateikusios savo pastabas byloje, pačios padengia savo i�laidas.

b. Nemokama teisinė pagalba

Nemokama teisinė pagalba yra numatyta Darbo reglamento 76 straipsnyje. �iam tikslui Teisingumo Teismas turi tam tikrą ribotą lė�ų kiekį. �alis, kuri �visi�kai arba i� dalies negali apmokėti bylinėjimosi i�laidų�, bet kuriuo metu gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos. �i teisė nepriklauso nuo ie�kinio ar bylos rū�ies. Pra�yti nemokamos teisinės pagalbos galima net bylose dėl prejudicinių sprendimų. Tačiau �ios kategorijos bylose �alis pirmiausia turėtų kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į kompetentingas savo valstybės institucijas. Pagalbos pra�anti �alis turi pateikti Teisingumo Teismui visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, pirmiausia kompetentingos institucijos i�duotą dokumentą, patvirtinantį, kad ji stokoja pajamų.

- 9 -

Jeigu pra�ymas dėl nemokamos teisinės pagalbos pateikiamas iki proceso prad�ios, jame trumpai i�dėstoma ie�kinio esmė. Tai leid�ia Teisingumo Teismui įvertinti ie�kinio pagrįstumą. Pagalbos pra�ymas nebūtinai turi būti pateiktas per advokatą. Dėl pra�ymo patenkinimo ar atmetimo Teisingumo Teismas priima nemotyvuotą nutartį, kuri yra neskund�iama. Pabrė�tina, kad nemokama teisinė pagalba neatleid�ia �alies nuo pareigos tam tikrais atvejais atlyginti prie�ingos �alies bylinėjimosi i�laidas. Be to, Teisingumo Teismas gali i�ie�koti sumas, kurios buvo i�mokėtos teisinei pagalbai suteikti.

- 10 -

B. Ra�ytinė proceso dalis

1. Ra�ytinės proceso dalies tikslas

Nepriklausomai nuo ie�kinio rū�ies (tiesioginis ie�kinys, pra�ymas priimti prejudicinį sprendimą, apeliacinis skundas) ra�ytinė proceso dalis visuomet turi tą patį tikslą � visapusi�kai atskleisti Teisingumo Teismui, teisėjams ir generaliniam advokatui faktines bylos aplinkybes, �alių nurodytus pagrindus, argumentus ir reikalavimus.

Todėl svarbu pa�ymėti, kad visas procesas Teisingumo Teisme, ypač jo ra�ytinė dalis, yra grind�iamas principu, kad proceso metu negalima pateikti naujų teisinių pagrindų, i�skyrus atvejus, kai jie remiasi teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo �inomos jau vykstant procesui.

Taigi procesas Teisingumo Teisme nepasi�ymi lankstumu, būdingu kai kurių nacionalinių teismų procesui.

2. Ra�ytinės proceso dalies eiga

Ra�ytinės proceso dalies eiga priklauso nuo bylos pobūd�io.

a. Bylos dėl tiesioginių ie�kinių

�ios kategorijos bylose kiekviena �alis turi teisę pateikti du ra�ytinius parei�kimus: parei�kėjas � ie�kinį ir dubliką, o atsakovas � atsiliepimą į ie�kinį ir tripliką.

b. Apeliacinis procesas

Apeliaciniame procese dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimų �alims i� esmės leid�iama pateikti tik po viena procesinį dokumentą (apeliacinį skundą arba atsiliepimą į jį), priklausomai nuo jų procesinės padėties. Apeliacinį skundą ir atsiliepimą galima papildyti dubliku tik Teisingumo Teismo pirmininkui leidus (�r. B.8.c).

- 11 -

c. Bylos dėl pra�ymų priimti prejudicinį sprendimą

�ios kategorijos bylose suinteresuoti asmenys, i�vardinti Statuto 23 straipsnyje, turi teisę per du mėnesius nuo pra�ymo priimti prejudicinį sprendimą teksto gavimo pateikti Teisingumo Teismui savo ra�ytines pastabas (�r. B.9).

3. Procesinių dokumentų pateikimas

Pagal DR 37 straipsnį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai turi būti pateikiami Teisingumo Teismo sekretoriatui, kur jie įra�omi į specialų registrą. Kiekvieno procesinio dokumento originalą turi pasira�yti �alies atstovas arba advokatas. Dokumentų kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti �alis.

Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, taip pat �ių dokumentų sąra�as.

Bylose dėl tiesioginių ie�kinių kartu su originalu ir visais jame minimais priedais pateikiamos penkios kopijos Teisingumo Teismui ir dar po vieną kopiją � visoms kitoms proceso �alims (�r. B.4).

Visus procesinius dokumentus galima pateikti tiesiai Teisingumo Teismo sekretoriatui, o sekretoriato nedarbo valandomis � palikti budinčiam apsaugos darbuotojui prie pagrindinio įėjimo į Teisingumo Teismo pastatą (Boulevard Konrad Adenauer, Plateau du Kirchberg). Teisingumo Teismo pastatas yra atidarytas visą parą.

Siunčiant dokumentus pa�tu ant voko nurodoma tik �i informacija:

Cour de justice des Communautés européennes Greffe L-2925 Luxembourg

4. Dokumentų įteikimas

a. Dokumentų adresatas

Bylose dėl tiesioginių ie�kinių �alims be kitų įteikiami �ie dokumentai: ie�kinys, apeliacinis skundas, atsiliepimas į ie�kinį arba apeliacinį skundą, dublikas, triplikas, pra�ymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pra�ymas leisti įstoti į bylą. Nacionalinių teismų pra�ymų priimti prejudicinį sprendimą bei suinteresuotų asmenų pagal Statuto 23 straipsnį pateiktų ra�ytinių pastabų tekstai įteikiami bylos �alims, valstybėms narėms, Komisijai ir, prireikus, Tarybai, arba Tarybai ir Europos Parlamentui bei Europos centriniam bankui, o taip pat

- 12 -

kitoms valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės sutarties �alys, ir ELPA prie�iūros institucijai.

Visose bylose proceso dalyviams įteikiamas prane�imas apie bylą (jei nebuvo atsisakyta �odinio bylos nagrinėjimo), generalinio advokato i�vada, jei ji yra pateikiama, bei Teisingumo Teismo sprendimas.

b. Adreso dokumentams įteikti nurodymas ir sutikimas dėl dokumentų įteikimo telefaksu ar elektroniniu pa�tu

Pagal Darbo reglamento 38 straipsnio 2 dalį bylų dėl tiesioginių ie�kinių nagrinėjimo tikslais �alys turi nurodyti adresą dokumentams įteikti Liuksemburge. Tai gali būti bet kurio nuolatinio Liuksemburgo gyventojo, i�skyrus Teisingumo Teismo tarnautojus/pareigūnus, namų adresas. �iuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu juos gauna nurodytas įgaliotas asmuo. Be to, vietoje adreso dokumentams įteikti arba papildomai prie jo �alies advokatas arba atstovas gali nurodyti, jog jis sutinka, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kitomis techninėmis ry�io priemonėmis. �iuo atveju procesiniai dokumentai, i�skyrus sprendimus ir nutartis, bus jam siunčiami telefaksu arba elektroniniu pa�tu, o tinkamu įteikimu bus laikomas pats dokumento perdavimas nurodytomis ry�io priemonėmis. Vis dėlto, jeigu dėl techninių prie�asčių arba dokumento pobūd�io ar apimties jo perdavimas telefaksu ar elektroniniu pa�tu nėra įmanomas, dokumentas įteikiamas pa�tu įgaliotam asmeniui Liuksemburge arba, nenurod�ius adreso dokumentams įteikti Liuksemburge, i�siunčiamas �alies atstovui arba advokatui registruotu lai�ku su prane�imu apie gavimą. Adresatui apie tai prane�ama telefaksu arba elektroniniu pa�tu. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu lai�ku de�imtą dieną po to, kai registruotas lai�kas buvo i�siųstas viename i� Liuksemburgo pa�to skyrių, i�skyrus atvejus, kai prane�ime apie gavimą nurodyta, kad lai�kas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo prane�imo apie dokumento i�siuntimą gavimo Teisingumo Teismo sekretorių informuoja, kad i�siųstas dokumentas jo nepasiekė (DR 79 straipsnio 2 dalis).

�alies advokatas ar atstovas, sutikęs, kad dokumentai jam būtų siunčiami telefaksu arba kitomis techninėmis ry�io priemonėmis, privalo nurodyti savo telefakso numerį ar elektroninio pa�to adresą. Nenurod�ius adreso dokumentams įteikti Liuksemburge bei �alies advokatui ar atstovui nedavus sutikimo dokumentus jam įteikti telefaksu arba kitomis techninėmis ry�io priemonėmis, procesiniai dokumentai suinteresuotai �aliai įteikiami i�siunčiant juos registruotu lai�ku tos �alies atstovui arba advokatui. �iuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu registruotas lai�kas i�siunčiamas viename i� Liuksemburgo pa�to skyrių.

Bylose dėl prejudicinių sprendimų nėra pareigos nurodyti adresą dokumentams įteikti, o procesiniai dokumentai įteikiami i�siuntus juos registruotu lai�ku su prane�imu apie gavimą. Tačiau suinteresuota �alis gali ai�kiai sutikti, kad dokumentai jai būtų įteikiami telefaksu arba kitomis techninėmis ry�io priemonėmis. �iuo atveju dokumentai jai bus įteikiami pirmiau nurodytais būdais.

- 13 -

5. Procesiniai terminai

Procesinių veiksmų atlikimo terminai skaičiuojami DR 80 ir kitų straipsnių nustatyta tvarka. Pabrė�tina, kad kai kurie terminai, pavyzd�iui, ie�kinio parei�kimo senaties terminas (EB sutarties 230 (buvęs 173 straipsnis) ir 232 (buvęs 175 straipsnis) straipsniai), įstojimo į bylą terminas (DR 93 ir 123 straipsniai), terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti (DR 115 straipsnis) bei terminas ra�ytinėms pastaboms pateikti bylose dėl prejudicinių sprendimų (Statuto 23 straipsnis), negali būti pratęsiami.

a. Terminų skaičiavimas

Terminas, kurio prad�ia yra siejama su tam tikro procesinio dokumento įteikimu, skaičiuojamas nuo �io dokumento įteikimo �alies įgaliotam asmeniui Liuksemburge arba nuo dokumento įteikimo pačiam gavėjui, kai jis įteikiamas i�siunčiant registruotu lai�ku gavėjo adresu, arba nuo dokumento perdavimo telefaksu ar elektroniniu pa�tu, jeigu �alies advokatas arba atstovas sutiko, kad dokumentai jam būtų įteikiami �iomis ry�io priemonėmis. Dokumento gavimo bei i�siuntimo diena į terminą neįskaičiuojama (DR 80 straipsnio 1 dalies a punktas).

b. Terminų pratęsimas dėl nuotolių

Procesinių veiksmų atlikimo terminai dėl nuotolių pratęsiami de�imčiai dienų nepriklausomai nuo suinteresuotos �alies nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos.

c. Terminų skaičiavimo nutraukimas

Terminas procesiniam dokumentui pateikti skaičiavimas nutrūksta pateikus dokumento originalą. Vis dėlto nustatant, ar buvo laikomasi procesinių veiksmų atlikimui nustatytų net nepratęsiamų terminų, atsi�velgiama į datą, kai pasira�yto dokumento originalo kopija, kartu su pridedamų dokumentų sąra�u gaunamas Teisingumo Teismo sekretoriate telefaksu arba kita Teisingumo Teismo turima technine ry�io priemone (elektroniniu pa�tu), jeigu ne vėliau kaip per de�imt dienų po to Teisingumo Teismo sekretoriatui pateikiamas pasira�ytas dokumento originalas su reikiamais priedais ir kopijomis. Persiunčiant dokumentus elektroniniu pa�tu, pasira�yto dokumento originalas turi būti pirma nuskaitomas kompiuterine įranga.

Dokumentai turi būti nedelsiant siunčiami arba Teisingumo Teismo sekretoriato telefaksu: nr. (352) 43 37 66; arba elektroninio pa�to adresu ecj.registry@curia.eu.int

d. Terminų pratęsimas dėl kitų prie�asčių

- 14 -

DR 82 straipsnis leid�ia pratęsti tam tikrus pačiame Darbo reglamente nustatytus terminus, pavyzd�iui, terminą atsiliepimui į ie�kinį pateikti. Tam suinteresuota �alis per protingą laiką iki termino pabaigos turi pateikti Teisingumo Teismui pagrįstą pra�ymą. Kartu su pra�ymu pratęsti terminą tikslinga pateikti prie�ingos �alies sutikimą.

Pra�ymas pratęsti terminą gali būti pateiktas telefaksu.

6. Procesą pradedantys dokumentai

a. Tiesioginis ie�kinys

Ie�kinys, pradedantis procesą paduodamas DR 37 ir 38 straipsnių nustatyta tvarka. Pa�ymėtina, kad DR 38 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūd�io (�r. DR 38 straipsnio 7 dalį). Neįvykd�ius privalomų sąlygų, ie�kinys gali būti paskelbtas nepriimtinu. Bylos kalbą da�niausiai pasirenka parei�kėjas (DR 29 straipsnis, �r. A.3).

b. Apeliacinis skundas

Reikalavimus apeliaciniam skundui nustato DR 112 straipsnis. �io straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūd�io (DR 112 straipsnio 3 dalis). Bylos kalba yra skund�iamo Pirmosios instancijos teismo sprendimo kalba (DR 110 straipsnis).

- 15 -

c. Procesą pradedančių dokumentų bendras tikslas

Procesą pradedantys dokumentai turi supa�indinti Teisingumo Teismą su faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kuriomis grind�iamas parei�kėjo reikalavimas. Tuo pat metu jie nustato teisminio nagrinėjimo ribas, nes proceso metu paprastai negalima nurodyti naujų teisinių pagrindų ar kelti naujų reikalavimų (�r. taip pat B.13.a).

d. Teisinių pagrindų ir argumentų santrauka

Pageidautina, kad prie kiekvieno parei�kimo būtų pridėta ne didesnė kaip dviejų puslapių teisinių pagrindų ir argumentų santrauka. �i santrauka u�tikrina, kad teisiniai pagrindai ir argumentai bus ai�kiai nustatyti, visų pirma, teisėjui prane�ėjui rengiant prane�imą apie bylą.

7. Pra�ymas priimti prejudicinį sprendimą

Bylose dėl prejudicinio sprendimo valstybės narės nacionalinis teismas, sustabdęs savo bylos nagrinėjimą, kreipiasi į Teisingumo Teismą, pateikdamas klausimus dėl Bendrijos teisės. �io nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos �alys neturi nei galimybės pačios kreiptis į Teisingumo Teismą, nei pareigos atlikti kokius nors procesinius veiksmus iki joms bus įteiktas Teisingumo Teismui pateikto pra�ymo tekstas (�r. B.2 ir B.4).

Sprendimas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, kurio formą nustato nacionalinės teisės normos, Teisingumo Teismui perduodamas atitinkamo nacionalinio teismo sekretoriaus ar paties teisėjo. Teisingumo Teismas yra parengęs Patarimus dėl nacionalinių teismų pra�ymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo.

Jei �alių atstovai nacionaliniam teismui pasiūlo pra�ymo dėl prejudicinio sprendimo priėmimo galimą tekstą, jame turėtų būti ai�kiai i�dėstytos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kad būtų ai�ki pateiktų klausimų esmė.

8. Kiti procesiniai dokumentai bylose dėl tiesioginių ie�kinių ir apeliacinėse bylose

a. Atsiliepimas į ie�kinį

Atsiliepimui į ie�kinį taikomi esminiai reikalavimai yra i�vardinti DR 40 straipsnyje. Atsi�velgiant į visose proceso dalyse galiojantį draudimą proceso metu nurodyti naujus teisinius pagrindus, atsakovas atsiliepime turi nurodyti visas jo rengimo metu �inomas faktines ir teisines aplinkybes.

- 16 -

b. Parei�kėjo dublikas ir atsakovo triplikas

Parei�kėjo dubliko tikslas � atsakyti į atsiliepime į ie�kinį nurodytus teisinius pagrindus ir argumentus. Dėl �ios prie�asties jame reikia vengti nereikalingu pasikartojimų. Analogi�kai, atsakovo triplikas i�imtinai skirtas atsakyti į parei�kėjo dubliko teisinius pagrindus ir argumentus. Dublikui ir triplikui taikomos DR 42 straipsnio nuostatos. �iuose dokumentuose i� esmės negalima pateikti naujų teisinių pagrindų. Dubliko ir tripliko pateikimas yra teisė, bet ne pareiga. Ra�ytinės proceso dalies ekonomi�kumo sumetimais �alims rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę atsisakyti �ių dokumentų. Termino, per kurį turi būti pateikti �ie dokumentai, pratęsimas leid�iamas tik i�imtiniais atvejais.

c. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, dublikas ir triplikas apeliaciniame procese

Atsiliepimas į apeliacinį skundą turi atitikti DR 115 straipsnio reikalavimus. Apelianto dublikas gali būti pateiktas gavus i�ankstinį pirmininko leidimą suinteresuoto asmens pra�ymu. Pra�ymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo atsiliepimo į skundą įteikimo apeliantui. Siekiant kuo greitesnio bylos i�nagrinėjimo, suinteresuotai �aliai rekomenduojama susilaikyti, jei tik įmanoma, nuo tokio pra�ymo pateikimo. Po apelianto dubliko atsiliepimą pateikusiai �aliai leid�iama pateikti tripliką.

d. Pagrindų ir argumentų santrauka

Pageidautina, kad prie atsiliepimo į ie�kinį ir kitų parei�kimų būtų pridedama ne didesnė kaip dviejų puslapių juose i�dėstytų teisinių pagrindų ir argumentų santrauka, pana�iai kaip procesą pradedančių dokumentų atveju.

9. Ra�ytinės pastabos bylose dėl prejudicinių sprendimų

Per du mėnesius (dėl nuotolių �is terminas gali būti pratęstas 10 dienų) nuo nacionalinio teismo pra�ymo priimti prejudicinį sprendimą įteikimo �suinteresuotoms �alims�, t. y. nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos �alims, valstybėms narėms, Komisijai, prireikus, Tarybai, Parlamentui ir Europos centriniam bankui bei kitoms valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės sutarties �alys, ir ELPA prie�iūros institucijai, jos turi teisę ra�tu pateikti savo pastabas. �is terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęstas.

Ra�ytinių pastabų tikslas � pasiūlyti Teisingumo Teismui galimus atsakymus į nacionalinio teismo pateiktus klausimus bei trumpai, bet visapusi�kai i�dėstyti �iuos atsakymus pagrind�iančius argumentus. Svarbu supa�indinti Teisingumo Teismą su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis bei taikytinomis nacionalinės teisės nuostatomis.

- 17 -

Pabrė�tina, kad suinteresuotos �alys neturi galimybės ra�tu atsakyti į kitų �alių pateiktas ra�ytines pastabas. Visi atsakymai į ra�ytines pastabas turi būti i�dėstomi �od�iu Teisingumo Teismo posėd�io metu. �iuo tikslu suinteresuotos �alies pateiktos ra�ytinės pastabos įteikiamos kitoms �alims i� karto po ra�ytinės proceso dalies pabaigos ir atlikus reikalingus vertimus.

Pateikti ra�ytines pastabas yra ypatingai rekomenduojama, kadangi �odinių pasisakymų trukmė Teisingumo Teismo posėdyje yra grie�tai ribota. Tačiau suinteresuota �alis, nepateikusi ra�ytinių pastabų, vis dėlto i�saugo teisę �odinės proceso dalies, jeigu jos nebuvo atsisakyta, metu būti i�klausyta ypač dėl kitų �alių ra�tu i�dėstytų argumentų.

10. Bylos sustabdymas

Pagal DR 82a straipsnį byla gali būti sustabdyta:

� Statuto 54 straipsnyje numatytais atvejais, kai Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo �inioje tuo pačiu metu yra bylos dėl to paties dalyko � Teisingumo Teismo nutartimi, priimta nebūtinai i�klausius bylos �alis;

� visais kitais atvejais � pirmininko nutarimu, priimtu i�klausius generalinį advokatą ir bylos �alis,

i�skyrus bylas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Bylą sustabd�ius, sustabdoma visų �alims nustatytų procesinių terminų eiga.

11. Laikinosios apsaugos priemonės

a. Pra�ymo pateikimas tiesiogiai Teisingumo Teismui

Pra�ymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Teisingumo Teismo nagrinėjamos bylos �alis ir jis yra susijęs su ta byla. Nepaisant jo ry�io su byla, pra�ymas visada turi būti pateikiamas atskiru dokumentu bei turi atitikti DR 83 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jis gali būti pateiktas kartu su ie�kiniu.

Atsi�velgiant į tai, kad pra�ymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nagrinėjamas skubiai, bei į tai, jog reikia greitai i�versti dokumentus, parei�kėjui patartina savo pra�yme trumpai i�dėstyti faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis jis remiasi. Pirmininkas arba prireikus Teisingumo Teismas turi turėti galimybę nuspręsti dėl reikalaujamų priemonių taikymo pagrįstumo vien tik paduoto pra�ymo pagrindu. Pra�ymas įteikiamas prie�ingai �aliai paprastai nustatant trumpą, apytikriai vieno mėnesio terminą, per kurį ji gali pateikti ra�ytines pastabas. Tik gavus prie�ingos �alies atsakymą pirmininkas, prireikus dalyvaujant teisėjui prane�ėjui ir generaliniam advokatui, vie�ame posėdyje i�klauso abi �alis ir priima nutartį.

- 18 -

Ypatingos skubos atvejais pirmininkas gali priimti sprendimą nedelsiant, t. y. per tris ar keturias dienas po pra�ymo gavimo, nelaukdamas prie�ingos �alies ra�ytinių pastabų. �iuo atveju priimama laikinoji nutartis, kuri neu�baigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros. Ji tęsiasi ir prie�ingai �aliai savo ruo�tu yra pasiūloma pateikti ra�ytines pastabas. Po posėd�io procedūra u�baigiama galutinės (antrosios) nutarties, kuri palieka galioti ar pakeičia pirmąją (laikinąją) nutartį, priėmimu.

b. Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas

Statuto 57 straipsnio nustatyta tvarka Pirmosios instancijos teismo pirmininko priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apskųstos tik teisės klausimais Teisingumo Teismui. Skundai nagrinėjami ta pačia tvarka, kaip ir tiesiogiai Teisingumo Teismui paduodami pra�ymai taikyti laikinąsias priemones.

12. Pagreitinta bylos nagrinėjimo tvarka

Bylose dėl tiesioginių ie�kinių, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepriimtinas, o dėl bylos ypatingos skubos reikia, kad Teisingumo Teismas kaip galima greičiau priimtų sprendimą, Darbo reglamento 62a straipsnis numato galimybę i�imties tvarka pirmininko sprendimu taikyti pagreitintą bylos nagrinėjimo tvarką.

Pra�ymas taikyti pagreitintą bylos nagrinėjimo tvarką paduodamas atskiru dokumentu kartu su ie�kiniu arba atsiliepimu į ie�kinį.

Taikant pagreitintą bylos nagrinėjimo tvarką, �odinė proceso dalis įgauna didesnę reik�mę. Ra�ytinė proceso dalis paprastai apribojama ie�kiniu ir atsiliepimu į ie�kinį. Patartina rengti kuo lakoni�kesnius ir trumpesnius parei�kimus.

Teismo posėd�io, kuris yra privalomas taikant pagreitintą bylos nagrinėjimo tvarką, data nustatoma pateikus atsiliepimą į ie�kinį arba, jeigu sprendimas dėl pagreitintos tvarkos taikymo yra priimtas po to, kai buvo pateiktas atsiliepimas, priėmus �į sprendimą.

Galimybė taikyti pagreitintą bylos nagrinėjimo tvarką taip pat yra numatyta bylose dėl pra�ymo priimti prejudicinį sprendimą (DR 104a straipsnis). Pra�yti taikyti �ią tvarką gali tik prejudicinį klausimą pateikęs nacionalinis teismas.

13. Įstojimas į bylą

Įstoti į bylą galima tik bylose dėl tiesioginių ie�kinių ir apeliaciniame procese. Pra�yme įstoti į byla galima pareik�ti tik tokius reikalavimus, kuriais palaikomi vienos ar kitos �alies reikalavimai. Primintina, kad įstojantis į bylą asmuo turi priimti bylą tokią, kokia ji yra jo įstojimo metu

- 19 - Įstojimo į bylą procedūra apima dvi dalis: pra�ymo dėl įstojimo padavimą ir patį įstojimą.

a. Pra�ymo leisti įstoti į bylą padavimas

Siekdamas įstoti į bylą dėl tiesioginio ie�kinio, įstojanti į bylą �alis turi pateikti pra�ymą leisti įstoti į bylą. Pra�ymas turi būti pateiktas per �e�ias savaites nuo prane�imo paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Tačiau pavėluotai pateiktas pra�ymas taip pat gali būti nagrinėjamas (�r. toliau b). Pra�yme turi būti nurodyti visi būtini duomenys, kad pirmininkas ar, prireikus, Teisingumo Teismas galėtų nuspręsti dėl jo patenkinimo. Prie� priimant sprendimą dėl pra�ymo Teisingumo Teismas ar pirmininkas suteikia bylos �alims galimybę pateikti ra�ytines arba, i�imtiniais atvejais, �odines pastabas dėl pra�ymo priimtinumo ir įstojimo į bylą galimybės. Tuo pat metu bylos �alių pra�oma informuoti Teisingumo Teismą apie jų ketinimą pasinaudoti teise į konfidencialumą. Patenkinus pra�ymą leisti įstoti į bylą, atitinkama �alis pateikia nekonfidencialias savo parei�kimų versijas. Pra�ymas leisti įstoti į bylą nebūtinai turi būti pateiktas bylos kalba.

b. Įstojimo procedūra

Patenkinus pra�ymą leisti įstoti į bylą, įstojanti į bylą �alis turi pateikti įstojimo į bylą paai�kinimą. Paai�kinimas turi būti pateikiamas bylos kalba, i�skyrus, kai į bylą įstoja valstybė narė. Bylos �alys, prireikus, gali pateikti pastabas dėl paai�kinimo.

Vis dėlto jeigu pra�ymas leisti įstoti į bylą yra pateiktas pasibaigus nustatytam terminui, bet prie� priimant sprendimą dėl �odinės proceso dalies, įstojusi į bylą �alis gali pateikti savo pastabas tik �od�iu Teisingumo Teismo posėd�io metu, jei jis yra rengiamas.

Pagreitinto bylos nagrinėjimo atveju įstojusi į bylą �alis gali i�dėstyti savo argumentus tik �od�iu Teisingumo Teismo posėd�io metu.

14. Praktiniai patarimai

a. Procesinių dokumentų rengimas ir struktūra

Nors procesiniams dokumentams nėra taikomi jokie reikalavimai dėl formos (i�skyrus kitur suformuluotas taisykles), �ie dokumentai turi tuo pat metu būti i�samūs ir glausti, ai�kūs ir tikslūs. Atsi�velgiant į dideles vertimų apimtis bei su tuo susijusias laiko sąnaudas, dokumentuose reikėtų vengti pasikartojimų. Teisingumo Teismas turėtų suprasti pateikiamus esminius fakto ir teisės klausimus paprasčiausiai perskaitęs dokumentą. Atsi�velgiant į tai, kad teisėjai ir generalinis advokatas da�niausiai skaito dokumentus ne originalo kalba, advokatai neturi pamir�ti, kad neai�kus originalaus dokumento tekstas vertimo metu gali tapti

- 20 -

dar neai�kesnis. �i rizika dar labiau padidėja, kadangi ne visada yra įmanoma surasti teisinių sąvokų, vartojamų nacionalinėse teisės sistemose, tinkamą ar tikslų vertimą. Be to, advokatai turi atsiminti grie�tą taisyklę dėl naujų teisinių pagrindų nurodymo (�r., B.1, B.6, B.8.a); neleid�iama �pasilikti atsargai�, net sąlyginai, jokių teisinių pagrindų ir argumentų vėlesniems ra�ytiniams ar �odiniams parei�kimams. Pageidautina, kad procesiniai dokumentai turėtų ai�kią ir logi�ką struktūrą, būtų suskirstyti į atskiras dalis su pavadinimais ir numeriais. Sudėtingose bylose kartu su teisinių ir faktinių pagrindų santrauka naudingas dar ir turinys.

Schemati�kai procesą pradedančio dokumento struktūra atrodytų �itaip:

� ginčo pobūdis bei siekiamas Teisingumo Teismo sprendimas: ie�kinys dėl panaikinimo, pra�ymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir t. t.; � su byla susijusių faktų i�dėstymas; � teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi dokumente; � kiekvieno teisinio pagrindo argumentavimas. Turi būti pateikiamos nuorodos į Teisingumo Teismo praktiką; � reikalavimai, kurie remiasi teisiniais pagrindais ir argumentais.

Apeliacinio skundo atveju, reikalavimai apriboti DR 113 straipsnio nuostatomis. Pageidautina, kad atsiliepimo į ie�kinį ir kitų dokumentų struktūra būtų glaud�iai susijusi su procesiniuose dokumentuose, į kuriuos jais atsakoma, pateikto argumentavimo struktūra. Ra�ytinėse pastabose, pateikiamose bylose dėl pra�ymų priimti prejudicinius sprendimus, turi būti nurodyta:

� su byla susiję faktai bei taikytinos nacionalinės teisės nuostatos; � teisinis argumentavimas, įskaitant nuorodas į Teisingumo Teismo praktiką; � siūlomi atsakymai į nacionalinio teismo pateiktus klausimus.

Jeigu suinteresuota �alis sutinka su bylos aplinkybių i�dėstymu nacionalinio teismo pra�yme, u�tenka tai pa�ymėti.

b. Procesinių dokumentų priedai

Primintina, kad pagal DR 37 straipsnį prie kiekvieno procesinio dokumento turi būti pridedami dokumentai, kuriais �alys remiasi. Dokumentus, pristatytus praleidus terminą, įskaitant ir pateiktus posėd�io metu, Teisingumo Teismas priima tik i�imtiniais atvejais, esant �alių sutikimui.

- 21 -

Prie procesinio dokumento turi būti pridėti tik su byla susiję dokumentai, kuriais �alys grind�ia savo argumentus. Jeigu priedo apimtis yra labai didelė, priimtina ir net pageidautina, kad būtų pridedamos tik atitinkamos jo i�traukos, perduodant visą tekstą Teisingumo Teismo sekretoriatui. Kadangi Teisingumo Teismas verčia procesinio dokumento priedus tik jei to pra�o kuris nors i� jo narių, visų priedų ry�ys su byla turi būti ai�kiai atspindėtas pagrindiniame procesiniame dokumente. Teisingumo Teismas nepriima �alių �odinių pasisakymų tekstų prijungimui prie bylos (dėl �ių tekstų siuntimo vertimų �od�iu tarnybai �r. C.4).

Reikia pa�ymėti, kad atstovas visuomet gali nusiųsti procesinių dokumentų ir jų priedų neoficialius vertimus, nors pagal DR 31 straipsnį �ie vertimai nelaikomi autenti�kais.

- 22 -

c. Faktai ir įrodymai

Procesą pradedančiuose dokumentuose turi būti nurodyti visi kiekvieną ginčijamą faktą pagrind�iantys įrodymai. Nepaisant to, nauji įrodymai (skirtingai nuo teisinių pagrindų) gali būti pateikti ir vėliau, tačiau tik jei toks pateikimas yra pateisinamas. Įvairios įrodinėjimo priemonės, kuriomis �alys gali pasinaudoti, yra i�vardytos DR 45 straipsnio 2 dalyje.

d. Citavimas

Cituojant Teisingumo Teismo sprendimą, atstovai turėtų nurodyti visus jo rekvizitus, įskaitant bylos �alių, ar bent jau parei�kėjo pavardę ar pavadinimą. Be to, cituodami Teisingumo Teismo sprendimo ar generalinio advokato i�vados i�trauką, jie turėtų nurodyti puslapio numerį ir punktą, kuriame ją galima rasti.

Siekdamas palengvinti darbą, Teisingumo Teismas siūlo nuorodos formą, naudojamą jo paties sprendimuose, pavyzd�iui: �1987 m. sausio 15 d. sprendimas Misset (152/85, Rec. 1987, p. 223, .... punktas)�.

- 23 -

C. �odinė proceso dalis

1. Pasiruo�imas posėd�iui

U�baigus ra�ytinę proceso dalį ir atlikus reikalingų dokumentų vertimus, teisėjas prane�ėjas bendrame susirinkime, dalyvaujant visiems Teisingumo Teismo nariams, pristato preliminarų prane�imą. �iame bylos �alims neprieinamame dokumente teisėjas prane�ėjas kartu su generaliniu advokatu pateikia pasiūlymus dėl procesinių ir (arba) parengiamųjų priemonių, kurių turėtų imtis Teisingumo Teismas.

Da�niausiai Teisingumo Teismas, atsi�velgdamas į teisėjo prane�ėjo pasiūlymus, nusprend�ia pradėti �odinę proceso dalį be parengtinio tyrimo. Tikslią datą nustato pirmininkas.

a. Parengiamosios priemonės

Tuo pat metu Teisingumo Teismas, atsi�velgdamas į teisėjo prane�ėjo pasiūlymus ir generalinio advokato nuomonę, sprend�ia kokių parengiamųjų priemonių reikia imtis. �alys gali būti papra�ytos iki posėd�io patikslinti savo reikalavimus ir teisinius pagrindus, kad būtų pa�alinti i�kilę neai�kumai ar gauti detalesni nepakankamai i�nagrinėtų problemų paai�kinimai, arba savo pasisakymuose daugiau dėmesio skirti svarbiausiems klausimams, arba pradėti �odinius pasisakymus atsakymais į kai kuriuos Teisingumo Teismo pateiktus klausimus. �alių atsakymai į �iuos klausimus pateikiami ra�tu per nustatytą laikotarpį iki teismo posėd�io ar teismo posėd�io dieną arba i�dėstomi �od�iu posėd�io metu. I�imtiniais atvejais teisėjas prane�ėjas ir generalinis advokatas kartu su posėd�io pirmininku gali nuspręsti imtis parengiamųjų priemonių vėliau, tačiau prie� protingą laiko tarpą iki �alių advokatų kalbų parengimo. Kartais Teisingumo Teismas yra priverstas pra�yti kelių advokatų derinti savo pasisakymus, kuomet jų ginamos pozicijos i� esmės sutampa ar kai jie turi įrodinėti tą patį pagrindą kelis kartus vieno proceso metu (pavyzd�iui, byloje dėl tiesioginio ie�kinio ir su ja susijusioje byloje dėl prejudicinio sprendimo). Be to, atstovai raginami patys imtis iniciatyvos derinant savo pasisakymus, kad būtų sutrumpinta �odinė proceso dalis.

b. Prane�imas apie bylą

Prane�imas apie byla rengiamas jei byloje nėra atsisakyta �odinės proceso dalies (apie �odinės proceso dalies atsisakymą �r. C.7). Apytikriai prie� tris savaites iki posėd�io prane�imas apie bylą nusiunčiamas �alių, suinteresuotų asmenų ir kitų proceso dalyvių atstovams ir advokatams. Bylose dėl tiesioginių ie�kinių ir apeliaciniame procese teisėjo prane�ėjo parengtą prane�imą sudaro glaustas susijusių faktinių bylos aplinkybių ir taikomos teisės apra�ymas, nurodomi �alių reikalavimai ir teisiniai pagrindai, argumentai, pagrind�iantys teisinius pagrindus, i� esmės,

- 24 -

pateikiami tik glausta forma. Bylose dėl pra�ymo priimti prejudicinį sprendimą prane�imą apie bylą sudaro teisinio ir faktinio pagrindo apra�ymas, nurodomi prejudiciniai klausimai ir ra�ytinėse pastabose pateikti atsakymai į juos. Pasiūlytų atsakymų argumentai i� esmės nepateikiami. �alys, gavusios prane�imo apie bylą tekstą, turi įsitikinti, kad jame i�dėstytoje informacijoje nėra klaidų. Atstovas ar advokatas radęs klaidų, turėtų apie tai informuoti Teisingumo Teismo sekretoriatą iki posėd�io ir pasiūlyti jo nuomone tinkamus pakeitimus. Vis dėlto pabrė�tina, kad prane�imas apie bylą savo pobūd�iu yra dokumentas, kurį rengia ir kitiems Teisingumo Teismo nariams pateikia teisėjas prane�ėjas, todėl jis pats sprend�ia, ar reikalinga jį keisti.

2. �odinės proceso dalies tikslai

Visose bylose (tiek dėl tiesioginių ie�kinių, tiek dėl prejudicinių sprendimų), i�skyrus atvejus, kai taikoma pagreitinta bylos nagrinėjimas tvarka, �odinės proceso dalies tikslai yra �ie:

� atsakyti į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus;

� prireikus, labai glaustai priminti �alių pozicijas, pabrė�iant esminius ra�tu i�dėstytus teisinius

pagrindus;

� pateikti naujus, su po ra�ytinės proceso dalies pabaigos paai�kėjusiais įvykiais susijusius argumentus, kurių negalima buvo pateikti anksčiau ra�ytinėse pastabose;

� paai�kinti ir patikslinti sudėtingiausius klausimus bei i�skirti svarbiausius momentus.

Bylose dėl prejudicinių sprendimų �odinė proceso dalis suteikia galimybę trumpai atsakyti į kitų �alių ra�ytinėse pastabose pateiktus argumentus.

Vis dėlto �odinė proceso dalis turėtų būti suprantama kaip ra�ytinės proceso dalies papildymas, todėl jos metu reikia vengti kartoti jau i�dėstytus ra�tu dalykus.

- 25 -

3. �odinės proceso dalies eiga

Prie� posėd�io prad�ią Teisingumo Teismas pasikviečia �alių atstovus trumpam pokalbiui dėl posėd�io organizavimo. Kartais pokalbio metu teisėjas prane�ėjas ir (arba) generalinis advokatas prireikus nurodo, kokius klausimus jis (jie) siūlytų advokatams aptarti jų kalbose.

Paprastai posėdis prasideda bylos �alių atstovų pasisakymais. Po to Teisingumo Teismo nariai pateikia jiems savo klausimus. Posėd�io pabaigoje atstovai, jei pageidauja, gali apsikeisti trumpomis replikomis.

Da�nai Teisingumo Teismo nariai pertraukia advokatų kalbas siekdami geriau i�siai�kinti, jų nuomone, ypatingai svarbius klausimus.

4. Sinchroninio vertimo sunkumai

Teisingumo Teismo nariai nebūtinai seka �odinius pasisakymus originalo kalba, bet da�nai klausosi sinchroninio vertimo. Dėl to kyla tam tikrų sunkumų, į kuriuos advokatai jų pačių labui turėtų atsi�velgti, norėdami, kad Teisingumo Teismo nariai teisingai suprastų jų kalbas. Dėl �ios prie�asties pasisakymų metu proceso dalyviai turėtų vertėją laikyti savo nepakeičiamu bendradarbiu.

Visų pirma, ypač nepatartina skaityti i� anksto parengtą kalbos tekstą. Ra�ytinės kalbos sakiniai yra ilgesni ir sudėtingesni bei skaitomi greičiau nei be pasiruo�imo sakoma kalba. Patartina kalbant remtis gerai struktūri�kai parengtais u�ra�ais, vartojant paprastas sąvokas ir trumpus sakinius.

Tuo atveju, kai advokatas labiau linkęs naudotis i� anksto parengtu kalbos tekstu, galioja tie patys patarimai: paprastos sąvokos ir trumpos frazės bei teksto skaitymas įprastu kalbėjimo greičiu.

Dėl tų pačių prie�asčių pageidautina i� anksto nurodyti kalbos planą, kurio advokatas ketina laikytis.

Prie� posėdį vertėjai kruop�čiai i�studijuoja bylos med�iagą. Kuo ankstesnis advokato turimos visos naudingos informacijos, susijusios su jo būsimos kalbos turiniu (prireikus net kalbos teksto) perdavimas įgalina vertėjus visapusi�kai pasiruo�ti darbui, geriau suplanuoti �odinio vertimo struktūrą ir i�vengti netikėtumų dėl galimo techninių sąvokų vartojimo, i�traukų ar skaičių citavimo.

Visą informaciją reikėtų siųsti Teisingumo Teismo Vertimų �od�iu skyriui telefaksu (numeris Liuksemburge (352) 4303 3697). Suprantama, kad atsiųstų tekstų konfidencialumas bus u�tikrintas. Siekiant i�vengti bet kokių nesusipratimų, tekste reikia nurodyti bylos �alies pavardę ar pavadinimą.

Galiausiai reikėtų pridurti, kad atstovų pasisakymai bus i�girsti tik, jeigu jie kalbės tiesiai į mikrofoną.

5. Pasisakymų trukmė

- 26 -

Paprastai pradinė kiekvienos i� pagrindinių �alių kalbų maksimali trukmė yra trisde�imt minučių, arba penkiolika minučių, jeigu bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Įstojusios į bylą �alies kalbos maksimali trukmė � penkiolika minučių. Minėtas apribojimas taikomas tik pasisakymams ir neapima atsakymams į Teisingumo Teismo narių klausimus skirto laiko.

Teisingumo Teismas gali leisti nukrypti nuo minėtos taisyklės, siekiant u�tikrinti �alių lygybę. �iuo tikslu reikia pateikti detaliai motyvuotą pra�ymą Teisingumo Teismo sekretoriui, nurodant pageidautiną kalbos trukmę. Kad būtų nagrinėjamas, �is pra�ymas turi būti pateiktas likus ne ma�iau kaip penkiolika dienų iki posėd�io. Sprendimas dėl pra�ymo i�siunčiamas parei�kėjui likus ma�iausiai vienai savaitei iki posėd�io.

�alis, kuri parei�kia pasitenkinanti trumpesne pasisakymų trukme, privalo laikytis nustatyto laiko limito.

Jeigu �aliai atstovauja keli atstovai, pasisakyti leid�iama ne daugiau kaip dviems i� jų, o bendras pasisakymų laikas neturi vir�yti pirmiau nurodyto limito. Tačiau atsakyti į Teisingumo Teismo narių klausimus bei replikuoti �alių atstovams gali ir nepasisakę atstovai.

Jei tą pačią poziciją vienoje byloje gina kelios �alys (pavyzd�iui, įstojimo į bylą ar sujungtų bylų atveju), jų advokatai prie� posėdį turėtų pasitarti tarpusavyje, kad nebūtų kartojami tie patys argumentai.

Posėd�io pirmininkas turi u�tikrinti minėtų principų, susijusių tiek su �odinės proceso dalies tikslais, kalbant apie pasisakymų turinį, tiek su pasisakymams skirto laiko limitu, laikymąsi.

6. Pasisakymų reikalingumas

Kiekvienas atstovas, atsi�velgdamas į pirmiau i�vardintus �odinės proceso dalies tikslus, pats sprend�ia, ar jam būtina pasisakyti, ar pakaktų vien tik duoti nuorodą į jau pateiktas ra�ytines pastabas. Teisingumo Teismas pabrė�ia, kad �alies nepasinaudojimas savo teise pasisakyti jokiu būdu nebus i�ai�kintas kaip jos sutikimas su kitos �alies pasisakymais.

Dėl �ios prie�asties Teisingumo Teismas visuomet atsi�velgia į bylose dėl prejudicinių sprendimų i�kylančius sunkumus, kai dalyvavimas �odinėje proceso dalyje yra vienintelė galimybė atsakyti į kitų suinteresuotų asmenų pateiktas ra�ytines pastabas bei, prireikus, i�dėstyti savo poziciją dėl naujai paai�kėjusių aplinkybių.

7. �odinės proceso dalies atsisakymas

Darbo reglamentas leid�ia Teisingumo Teismui atsisakyti �odinės proceso dalies, jei nė viena i� �alių, o bylose dėl prejudicinių sprendimų � ir nė vienas i� procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų, nepateikė pra�ymo, kuriame būtų i�dėstytos prie�astys, dėl kurių ji(s) pageidauja būti i�klausyta(s).

Kaip numato Darbo reglamentas (44a straipsnis, 104 straipsnio 4 dalis ir 120 straipsnis), minėtas pra�ymas turi būti pateiktas per mėnesį po to, kai �aliai buvo prane�ta apie ra�ytinės proceso dalies

- 27 -

pabaigą, o bylose dėl prejudicinių sprendimų � per mėnesį nuo pateiktų ra�ytinių pastabų įteikimo �alims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Teisingumo Teismo sekretoriatas apie būtinumą pateikti tokį pra�ymą, kad nebūtų atsisakyta �odinės proceso dalies, primena savo ra�tuose, kuriais �alims prane�ama apie ra�ytinės proceso dalies pabaigą, o bylose dėl prejudicinių sprendimų � perduodamas kitų suinteresuotų asmenų pateiktas ra�ytines pastabas. Nustatytas vieno mėnesio terminas gali būti pratęstas dėl pateisinamų prie�asčių.

8. Posėdis dėl pra�ymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Prie� priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmininkas gali, prireikus dalyvaujant teisėjui prane�ėjui ir generaliniam advokatui, i�klausyti bylos �alis. Vie�as Teisingumo Teismo posėdis �iuo tikslu rengiamas prie� dvi � keturias savaites iki pirmininko ar Teisingumo Teismo nutarties priėmimo. Posėd�io eiga yra labiau neformali, lyginant su įprasto proceso �odine dalimi. Praktikoje posėdis pradedamas pirmininkui reziumuojant byloje kilusius ginčytinus klausimus. Po to �alims pasiūloma pareik�ti nuomones dėl �ių klausimų. Posėdis baigiamas �alims pateikiamais klausimais.

Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmininko yra perduodamas Teisingumo Teismui, teisėjų kolegijos posėdis vyksta įprasta tvarka.

Pa�ymėtina, kad proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių �odinės dalies tikslas nėra pagrindinės bylos nagrinėjimas i� esmės.

- 28 -

9. Praktiniai patarimai

a. �odinės proceso dalies atidėjimas

Teisingumo Teismas gali atidėti �odinės proceso dalies prad�ios dieną tik esant rimtoms prie�astims.

b. Įėjimas į pastatą

Saugumo sumetimais įėjimas į Teisingumo Teismo pastatą yra saugomas. Advokatai turėtų pateikti apsaugos darbuotojui tarnybinį pa�ymėjimą, asmens tapatybės kortelę, pasą ar bet kurį kitą asmens dokumentą.

c. Aprangos reikalavimai

I�skyrus proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo �odinę dalį, teismo posėd�io metu advokatai turi dėvėti mantijas. Teisingumo Teismas visada turi kelias atsargines mantijas, kad prireikus padėtų keblioje situacijoje atsidūrusiems advokatams, kurie pamir�o savo mantijas.