PASAULIO IR LIETUVOS GYVENTOJAI

7.1 Kaip pasiskirstę pasaulio gyventojai

(Gyventojų pasiskirstymas)

Gyventojų tankumas – rodiklis, kuris atspindi, kiek žmonių gyvena 1 km2.~ Jeigu visi pasaulio žmonės tolygiai pasiskirstytų Žemės sausumos paviršiuje, vidutinis gyventojų tankumas būtų 48 žm./km2. Dabar pasaulyje gyvena daugiau kaip 6,5 mlrd. gyventojų. Visai negyvenamos teritorijos dabar apima apie 15% sausumos ploto. Labai tankiai gyvenama Olandijoje, Japonijoje. Kadangi šiose šalyse gyvybiškai trūksta erdvės, jūroje supilama dirbtinės sausumos plotų ir sukuriamos sąlygos žmonėms gyventi. Žemėlapiuose gyventojų pasiskirstymas vaizduojamas dviem būdais:

1. Taškais (kiekvienas taškas atitinka tam tikrą žmonių skaičių. Toks žemėlapis padeda labai greitai nustatyti tankiausiai gyvenamas Žemės sritis.)

2. Skirtingo sodrumo spalvomis (Nagrinėjant tokį žemėlapį, susidaro klaidingas įspūdis, kad kiekvienos šalies teritorijoje gyventojai pasiskirstę tolygiai. Šis vaizdavimo būdas nerodo tikslaus gyventojų pasiskirstymo konkrečioje valstybėje.)

(Gyventojų tankumas)

1

Gamtiniai veiksniai – veiksniai (reljefas, klimatas, augalija, dirvožemiai), nuo kurių priklauso netolygus gyventojų pasiskirstymas ir tankumas Žemėje.

Visuomeniniai veiksniai – ekonominės bei socialinės sąlygos, turintčios įtakos gyventojų pasiskirstymui.

~ Pirmosios civilizacijos kūrėsi ir klestėjo ten, kur buvo palankiausios sąlygos gyventi ir užsiimti žemdirbyste. Atšiauriose ir atkampiose teritorijose žmonių pagausėjo tik pastaruoju metu, nes šiuose kraštuose yra daug naftos ir kitų svarbių išteklių. Žmonės dirba naftos verslovėse, akmens anglių, aukso, įvairių metalo rūdų kasyklose. Ekonominė nauda verčia įveikti visus sunkumus. Tokiose vietose kuriama gamyklų, auga miestai, daugiau galimybių įsidarbinti.

Didelis tankumas Mažas tankumasGamtiniai veiksniai

Reljefas (forma ir aukštis)

Lygios žemumos (Gango slėnis Indijoje) Didelis aukštis, kalnuota teritorija (Himalajai, Tibetas)

Ištekliai Turtingos išteklių (akmens anglių, naftos, žuvų) teritorijos (Vakarų Europa)

Neturtingos išteklių teritorijos (Sahelio sritis)

Klimatas Palankus klimatas: pakanka šilumos ir kritulių užauginti javus (Olandija, Bangladešas)

Ekstremalus (karštas ar šaltas) klimatas (Sahara, Grenlandija, Kanados šiaurė)

Dirvožemiai Upių deltos, kuriose storas derlingo dirvožemio sluoksnis (Gango, Nilo delta)

Amžinojo įšalo sritis (Skandinavija, Kanados šiaurė, Sibiras), kalnai – skurdžios dirvos

Visuomeninia veiksniaiPolitika Stabili politinė padėtis (Belgija), skatinama ūkio

plėtra (šiaurės Italija), kuriama naujų miestų (Brazilija)

Nestabili politinė padėtis ir su tuo susijusi emigracija, valstybė neskatina ūkio plėtros (Afganistanas)

Sociališkumas Didelės mokymosi galimybės, daug pramogų, aukšto lygio kultūrinis gyvenimas (Paryžius, Sidnėjus)

Žemas švietimo lygis, neišplėtota sveikatos apsauga

Ekonomika Geros galimybės įsidarbinti, ypač didžiuosiuose miestuose, ir labai pažangiose, ir atsilikusiose šalyse

Ribotos galimybės įsidarbinti, ypač kaimiškos teritorijos atsilikusiose šalyse (Bangladešas)

(Gyventojų tankumą lemiantys veiksniai.)

Tankiausiai apgyventa rytų ir pietų Azija, vakarinė Europos dalis. Mažiausiose pasaulio valstybėse – Vatikane, Singapūre, Maltoje – gyventojų tankumas labai didelis (didesnis nei 1000 – 2000 žm.km2). Tankiausiai gyvenama pasaulio valstybė yra Monako Kunigaikštystė (~ 17 tūkst. žm./km2). Pasaulyje yra nemažai itin retai gyvenamų valstybių. Dažniausiai tai didelės šalys, kurių teritorijoje plyti miškai, dykumos, kalnai. Todėl vidutinis gyventojų tankumas nesiekia 5 – 10 žm./km2.

Gyventojų tankumui ir pasiskirstymui labai svarbus atstumas nuo didelių vandens telkinių ir aukštis virš jūros lygio. Tolstant nuo vandenyno, jūros arba didelių ežerų, beveik visose šalyse gyventojų tankumas pastebimai mažėja.

Tankiausiai gyvenamos pasaulio valstybės

Rečiausiai gyvenamos pasaulio valstybės

Vieta Valstybės Gyventojų tanku – mas (žm./km2)

Vieta Valstybės Gyventojų tanku – mas (žm./km2)

1 Bangladešas 945 1 Mongolija 1,62 Taivanas 630 2 Namibija 2,43 Pietų Korėja 503 3 Australija 2,74 Libanas 437 4 Mauritanija 2,75 Olandija 393 5 Surinamas 2,86 Indija 346 6 Islandija 2,97 Belgija 342 7 Botsvana 3,18 Japonija 339 8 Kanada 3,29 Izraelis 333 9 Libija 3,310 Salvadoras 307 10 Gajana 4,1

(Tankiausiai ir rečiausiai gyvenamos pasaulio valstybės (plotas – didesnis nei 5000 km2))

2

~ Vidutinis gyventojų tankumas Lietuvoje – 52 žm./km2. Tankiausiai gyvenamos Vilniaus ir Kauno apskritys, rečiausiai – Utenos ir Tauragės (ten nėra didelių miestų).

7.2 Pasaulio gyventojų skaičiaus kaita

Sparti pramonės raida, mokslo ir technikos atradimai, medicinos laimėjimai, geresnės higienos sąlygos – priežastys, dėl kurių nuo XIX a. pradžios gyventojų pasaulyje itin sparčiai gausėja.

Demografinis sprogimas – labai spartus gyventojų pagausėjimas.

(Gyventojų skaičiaus kaita) (Gyventojų prieaugis milijardais)

Dabar sparčiai gyventojų daugėja ekonomiškai silpnose šalyse. JT duomenimis, joms tenka 99% pasaulio gyventojų prieaugio. Tokie tempai šioms šalims kelia aibes problemų ir dar labiau didina skurdą. Ekonomiškai stipriose šalysegyventojų gausėja itin lėtai, o kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Lietuvoje, žmonių netgi mažėja. Tokios tendencijos kelia problemų.

Natūrali gyventojų skaičiaus kaita bet kurioje šalyje ar net visame pasaulyje priklauso nuo natūraliojo gyventojų prieaugio. Natūralusis gyventojų prieaugis – gimstamumo ir mirtingumo skirtumas.~ Visi šie demografiniai rodikliai dažniausiai skaičiuojami tūkstančiui gyventojų ir išreiškiami promilėmis bei žymimi %0. Kai žmonių daugiau gimsta nei miršta – natūralusis prieaugis teigiamas, kai gimsta mažiau nei miršta – neigiamas.

Milijardas Metai Kiek metų reikia priaugti vienam mlrd. gyventijų?

1 18042 1927 1233 1960 334 1974 145 1987 136 1999 117 2009 118 2021 129 2035 1410 2054 19

3

Gimstamumas rodo, kiek per metus gimusių vaikų tenka tūkstančiui gyventojų. ~ Didžiausias yra Afrikoje (vidutiniškai 35%0). Mažiausias gimstamumas Japonijoje, Europos šalyse retai siekia 12%0. Išsivysčiusiose šalyse gimstamumas mažėja dėl visuomenės ir ypač aukšto medicinos lygio, kylančios šeimų, kartu ir visuomenės gerovės, aukštesnio išsilavinimo, didėjančio moterų užimtumo, vėlesnės santuokos. Kita priežastis – padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį, „brangstantis“ vaiko išlaikymas. Mirtingumas rodo per metus mirusių žmonių skaičių tūkstančiui gyventojų. Didžiausias mirtingumas labiausiai ekonomiškai atsiliekančiose Afrikos, Azijos šalyse, taip pat rytų Europoje. Mirtingumui didelę įtaką turi šalies gyvenimo lygis, materialinės žmonių gyvenimo sąlygos (mityba, darbo ir buities, sanitarijos bei higienos sąlygos, sveikatos apsauga). Svarbiausios vaikų iki 5 metų mirties priežastys – prasta ir nepakankama mityba; suaugusiųjų – širdies bei kraujagyslių, virškinimo organų ligos, piktybiniai augliai, įvairios epidemijos, nelaimingi atsitikimai. Vyrų žūsta dešimtis kartų daugiau nei moterų, gerokai daugiau vyrų nusižudo.

Vieta Šalis Gimstamumas, %0 Vieta Šalis Mirtingumas, %0

Didžiausias Didžiausias1 Nigeris 51 1 Botsvana 292 Malis 50 2 Svazilandas 293 Uganda 47 3 Lesotas 294 Afganistanas 47 4 Angola 255 Čadas 46 5 Liberija 24

Mažiausias Mažiausias225 Vokietija 8 225 Kuveitas 2223 Lietuva 8 224 Saudo arabija 3222 Ukraina 9 223 Jordanija 3220 Austrija 9 221 Brunėjus 3219 Italija 9 220 Libija 3Vidutinis gimstamumo lygis pasaulyje 2005 m. – 20,15

Mirtingumas Baltijos šalyse

1 Lietuva 122 Estija 133 Latvija 14Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje 2005 m. – 8,86

7.3 Lietuvos gyventojų kaita

Pagal gyventojų skaičių Lietuva pasaulyje užima 127, Europoje – 28 vieta. Lietuva didesnė už kitas Baltijos šalis (Latviją ir Estiją). Demografinė padėtis Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę, ypač pablogėjo. Gerokai sumažėjo gimstamumas, natūralusis

prieaugis tapo neigiamas. Daug darbingų žmonių išvyko svetur ieškoti darbo.o Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvyko 1528 m.o 1790 m. surašytos visos to meto gyventojų grupės, todėl šį surašymą galime laikyti pirmuoju pasaulyje visuotiniu

gyventojų surašymu. Represijos – prievartinės priemonės, kurių imamasi prieš nepaklusnius režimui asmenis. Genocidas – baudžiamoji veikla, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei,

etninei, rasinei ar religinei grupei. Gimstamumo Lietuvoje mažėjimą reikėtų sieti ne su ekonominiu nuosmukiu, o su jo sukeltomis pesimistinėmis

visuomenės nuotaikomis. Mirtingumo mažėjimą Lietuvoje lems ekonomikos augimas, gerėjančios socialinės sąlygos ir sveikatos priežiūros įstaigų

veikla, sveikesnis gyvenimo būdas. Natūralusis prieaugis Lietuvoje mažėja nuo 1970 m., ypač sparčiai praėjusį dešimtmetį. Pagal šį rodiklį Lietuva taip pat

yra viena iš „pirmaujančių“ šalių pasaulyje.

4

(Demografinių rodiklių kaita Lietuvoje)

o Dėl mažėjančio gimstamumo mūsų šalyje mažėja ir ateityje mažės vaikų iki 14 metų: dabar jie sudaro 18% visų gyventojų. Pagyvenusių, 60 metų ir vyresnių, žmonių dalis nuolat didėja. Taigi kas penktas Lietuvos gyventojas yra pensinio amžiaus.

o Gyventojų senėjimas ypač ryškus Lietuvos kaimo vietovėse. Kadangi moterys Lietuvoje gyvena gerokai ilgiau nei vyrai, tai tik 14% vyrų yra pensinio amžiaus. Daugumą (64%) pagyvenusių žmonių sudaro moterys.

~ Remiantis ilgalaikėmis demografinėmis prognozėmis, iki 2025 m. pensinio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje turėtų išaugti iki 27%. Todėl ateityje mūsų šaliai, kaip ir daugeliui stiprių valstybių, kils rimtų ekonominių ir socialinių problemų: didės išlaidos nedirbantiems gyventojams išlaikyti, jiems gydyti, socialinei priežiūrai.

7.4 Demografinė raida

Demografinės raidos modelis – mokslininkų sudarytas savitas modelis, kuris padeda susidaryti vaizdą, kaip visame pasaulyje ar atskirose šalyse kinta gyventojų skaičius. (šiame modelyje kreivėmis vaizduojamas gimstamumas, mirtingumas, natūralusis prieaugis)

(Demografinės raidos modelis)Pakopos PIRMA ANTRA TREČIA KETVIRTA PENKTA

5

Tradicinėkartų kaita

„Demografinissprogimas“

Gyventojų senėjimas

Šiuolaikinėkartų kaita

Depopuliacija

PavyzdžiaiTropinių miškų

gentysAfganistanas,

NigerisBrazilija, Indija,

PeruJAV, Japonija,

PrancūzijaItalija, Lietuva,

VokietijaGimstamuma

sDidelis Didelis Mažėjantis Mažas Labai mažas

Mirtingumas DidelisSparčiai

mažėjantisLėtai mažėjantis Mažas Mažas

Natūralusisprieaugis

Nedidelis arbaneigiamas

Sparčiai didėjantis

MažėjantisStabilus arba

nedidelisNeigiamas

Priežastys, dėlkurių keičiasigimstamumas

Vaikai reikalingi kaip darbo jėga. Daug jų miršta. Nėra šeimos planavimo. Religijos skatina turėti daug vaikų.

Medicinos pažanga, geresnė mityba. Mažėja

vaikų darbo poreikis.

Šeimos planavimas. Gimstamumo kontrolė. aukštas gyvenimo lygis.

Moterų padėties visuomenėje kaita. Vėlesnės vedybos.

Priežastys, dėlkurių keičiasi mitingumas

Ligos ir epidemijos.Dėl žemo medicinos

lygio miršta daug vaikų.

Medicinos pažanga. Geresnė vandens kokybė. Lengviau apsirūpinama

maistu. Gerėja gyvenimo sąlygos.

Aukštas medicinos lygis. Visavertė mityba.

o Iš demografinės raidos modelio matyti, kad dauguma ekonomiškai silpnų šalių yra antroje pakopoje, o nemažai stiprių pasaulio valstybių – ketvirtoje.

Depopuliacija – gyventojų skaičiaus mažėjimas.

Iš šio modelio matyti, kad skurdžioms šalims būdingasdidelis gimstamumas ir sparčiai krintantis mirtingumas. Toks gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas lemia didelįgyventojų prieaugį.~Tai lėmė spartus šalių ekonomikos lygio kilimas, žmonių gerovė. Kūrėsi naujų miestų ir plėtėsi esami, daug žmonių iškaimų kėlėsi į miestus. Gimstamumas išliko didelis, o dėlsumažėjusio kūdikių ir vaikų mirtingumo labai pagausėjo vaikų.Pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė, padaugėjo pagyvenusiųžmonių.~ Antroje pakopoje dabar yra daugelis ekonomiškai silpnųAfrikos šalių, kai kurios vakarų Azijos ir Vidurio Amerikosšalys. Čia dar išlieka labai didelis natūralusis gyventojų prieaugis.

(Silpnų šalių demografinė raida)

Iš šio modelio matyti, kad šiose šalyse vyrauja mažas gimstamumasir mažas mirtingumas. Toks gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas rodo,kad gyventojų daugėja labai lėtai.~ Prie ketvirtosios pakopos priklauso dauguma Europos šalių. Čia visdaugiau gyvena nesusituokusių žmonių, santuoka atidedama vėlesniamlaikui. Nemažai dirbančių susituokusių porų nepageidauja turėti vaikų, nes nenori prarasti darbo, padėties visuomenėje ir „laisvo“ gyvenimomalonumų.~ Kai kuriose Europos šalyse natūralusis gyventojų prieaugis pastaruojulaikotarpiu tapo neigiamas. Taigi nevyksta natūrali kartų kaita, gyventojai nyksta. Tokios šalys priskiriamos prie penktosios pakopos.Tikimasi, kad šis reiškinys laikinas: pagerėjus socialinei ir ekonomineibūklei, gyventojų po truputį daugės.

(Stiprių šalių demografinė raida)

6

7.5 Demografinė sudėtis

Demografinė sudėtis (gyventojų) – moterų ir vyrų skaičius bei pasiskirstymas pagal amžių. Pagal tokius duomenis galima įvertinti ne tik šalies demografinę, bet ir socialinę bei ekonominę būklę, prognozuoti gyventojų skaičiaus kitimą, pasirinkti reikiamą socialinės ir ekonominės plėtros kryptį.

~ Visame pasaulyje berniukų yra daugiau nei mergaičių, nes 100 mergaičių gimsta 106 berniukai. Darbingo amžiaus vyrų ir moterų santykis jau keičiasi: 100 moterų tenka 103 vyrai. O štai vyresnių nei 65 metų moterų jau gerokai daugiau nei vyrų: 100 moterų tenka 79 vyrai.o Stipriose šalyse moterų persvara gana ryški. Didesnis moterų skaičius jose iš esmės dėl to, kad vyrai gyvena trumpiau nei

moterys. Vyrų gyvenimas aktyvesnis už moterų, jie dažniau emigruoja, dirba pavojingesnius, didesnės rizikos darbus, dalyvauja karuose, daugiau jų piktnaudžiauja alkoholiu, rūko. (Pasaulyje vienos iš „ moteriškiausių“ yra Baltijos šalys. Jose vyrų ir moterų gyvenimo trukmė labiausiai skiriasi.)

o Ekonomiškai silpnose šalyse dažniausiai daugiau yra vyrų. Labiausiai vyrų ir moterų skaičius skiriasi Artimųjų Rytų šalyse, kuriose dėl didelio imigrantų vyrų skaičiaus moterų yra gerokai mažiau. Vyrų persvara būdinga visoms islamo šalims. Tao lemia per šimtmečius susiformavusi moters padėtis šeimoje ir visuomenėje: ankstyva santuoka, dažni gimdymai ir sunkus darbas. („Vyriškiausi“ regionai yra Afrika ir Azija)

o Lietuvoje. Moterys sudaro 53%, vyrai – 47% visų Lietuvos gyventojų.~ Moterų daugiau negu vyrų nuo 35 metų. Didėjant amžiui, šis skirtumas dar labiau auga. 60 metų ir vyresnių žmonių grupėje moterų jau pusantro karto daugiau nei vyrų. Manoma, kad šis skirtumas dėl nevienodos amžiaus trukmės bei emigracijos didės ir ateityje.

Šalis100 moterųtenka vyrų

Šalis100 moterųtenka vyrų

„Moteriškiausios“ šalys 2004 m. „Vyriškiausios“ šalys 2004 m.1 Latvija 85 1 Kataras 1902 Estija 86 2 Kuveitas 152

3 Ukraina 86 3Jungtiniai Arabų Emyratai

147

4 Gudija 88 4 Samoa 139

5 Lietuva 88 5Omanas, Bahreinas

128

Pasaulyje 100 moterų tenka 101 vyras

(„Vyriškiausios ir „moteriškiausios“ pasaulio šalys 2004 m.)

Gyventojų amžiaus ir lyčių piramidė – tai grafinė iliustracija, kuri rodo žmonių populiacijos pasiskirstymą įvairioms amžiaus grupėms (paprastai tos šalies arba pasaulio regione). Paprastai vaizduojama piramidės forma.

Gyventojų amžiaus piramidėje Gyventojų amžiaus piramidėo gyventojai suskirstyti į amžiaus grupes kas penkeri metai;o kiekvienos amžiaus grupės gyventojų skaičius išreiškiamas

procentais;o kairėje pusėje – vyrų kiekvienos amžiaus grupės dalis

procentais;o dešinėje pusėje – moterų kiekvienos amžiaus grupės dalis

procentais.

o rodo gyventojų skaičiaus kaitą; vyrų ir moterų santykį; vaikų, darbingų žmonių ir pensininkų dalį;

o padeda numatyti, kaip keisis įvairių amžiaus grupių žmonių skaičius ateityje, ir prognozuoti būsimus socialinius bei ekonominius poreikius;

o naudinga, kai norima palyginti valstybes, pavyzdžiui, įvertinti žmonių gyvenimo sąlygas.

7

(Lietuvos gyventojų amžiaus piramidė 2005 m.)

Skiriamos keturios pagrindinės gyventojų amžiaus piramidžių formos. Kiekviena atitinka tam tikrą demografinės raidos modelio pakopą. Visų pakopų piramidės skiriasi forma ir turi pavadinimus.

1 – oji pakopa 2 – oji pakopa 3 – oji pakopa 4 – oji pakopaPiltuvo forma Piramidės forma Kolonos forma Urnos forma

Didelis gimstamumas; didelis mirtingumas; kiekvienoje

aukštesnėje amžiaus grupėje žmonių skaičius sparčiai mažėja; trumpa būsimoji

gyvenimo trukmė.

Didelis gimstamumas; mažėjantis mirtingumas;

daugiau vidutinio amžiaus žmonių; nedaug ilgesnė

būsimoji gyvenimo trukmė.

Mažėjantis gimstamumas; mažas mirtingumas; daugiau

žmonių sulaukia vyresnio amžiaus.

Mažas gimstamumas; mažas mirtingumas;daug senyvo amžiaus žmonių; ilgesnė

būsimoji gyvenimo trukmė.

Ekonimiškai silpnos šalys Ekonomiškai stiprios šalys

Tokios piramidės formos būdingos ekonomiškai silpnoms Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos šalims. Plati apatinė dalis rodo, kad kasmet daugėja gimimų, todėl vaikai, paaugliai ir jaunuoliai iki 25 metų sudaro daugiau nei 50% šalies gyventojų. Tokios šalys vadinamos jaunomis.Per mažai darbingo amžiaus žmonių negali užtikrinti spartesnio ekonomikos augimo.

Šių formų piramidės būdingos Europos ir kitoms ekonomiškai stiprioms šalims. Siaurėjanti apatinė dalis rodo, kad dėl mažo gimstamumo netrukus mokyklas lankys mažiau vaikų, mažiau reikės mokytojų.Plati piramidės viršutinė dalis rodo mažą mirtingumą ir pagyvenusių žmonių senėjimą. Tokioms šalims būdingas gyventojų senėjimas, dėl kurio valstybei kils papildomų socialinių ir ekonominių problemų.

8

(Gyventojų amžiaus pagrindinių piramidžių formos) AIDS – neišgydoma infekcinė liga, sukeliama žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). (Pirmą kartą ŽIV / AIDS aprašyta

1981 m.)

7.6 Gyventojų skaičiaus kaita ateityje

o Spartus gyventojų gausėjimas kelia nemažai socialinių problemų: didėja nedarbas, trūksta būsto, švaraus vandens ir maisto, auga nusikalstamumas, plinta ligos. Ateityje dėl nesiliaujančio gyventojų augimo šių problemų daugės.

Ateities scenarijai – prognozės, paremtos mokslininkų nesutarimu dėl gyventojų augimo tempų. Demografinė politika (šeimos planavimo politika)– propagandos, ekonominių ir teisinių priemonių sistema, kuria

mėginama skatinti ar riboti gimimų skaičių. ~ Didelę įtaką demografinei politikai vykdyti turi nusistovėjusios kultūros ir religijos tradicijos, gausios šeimos idealizavimas.~ Pirmoji šalis, ėmusi skatinti gimstamumą buvo Prancūzija.

o Dabar daugelyje stiprių valstybių gimstamumas yra skatinamas: mokamos pašalpos jaunavedžiams, gimus vaikui, jam auginti tėvams suteikiamos ilgalaikės atostogos, plečiamos galimybės jaunoms šeimoms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti butą, taikoma įvairių lengvatų ir kompensacijų.

Vieta Šalis Gyv. sk. (mln.) 1 Indija 1,6282 Kinija 1,3943 JAV 4224 Pakistanas 3495 Indonezija 3166 Nigerija 3077 Bangladešas 2558 Brazilija 221

9Kongo Dem. Respublika

181

10 Etiopija 173 (Didžiausios pasaulio šalys 2050 m.)

Didelė vaikų iki 15 metų dalis kelia savitų problemų:

reikia daugiau lėšų sveikatos apsaugai ir švietimui, o to negali užtikrinti daugelis silpnų šalių;

ateityje daugės gyventojų, galinčių susilaukti vaikų, vadinasi, gyventojų skaičius toliau augs.

Tikinama, kad dėl mažėjančio vaikų skaičiaus ateityje:

trūks darbo jėgos, galinčios užtikrinti ekonomikos augimą; užsidarys dayg mokyklų ir parduotuvių, ypač mažuose

miesteliuose ir kaimuose; darbingo amžiaus žmones prislėgs didelių mokesčių našta,

reikės išlaikyti daug senyvo amžiaus žmonių, rūpintis jų socialine globa.

Gyvenimo trukmė – tam tikros valstybės gyventojų vidutiniškai gyvenamas amžius.~ Dabar ilgiausiai žmonės gyvena ekonomiškai stipriose šalyse, nors panaši tendencija pastebima ir silpnesnėse. Vidutinė būsimoji gyvenimo trukmė – tai laikas (metų skaičius), kurį išgyventų karta, jeigu kiekvienos amžiaus grupės

žmonių mirtingumas liktų vienodas.

Gyvenimo trukmė ilgėja dėl: gerėjančių higienos sąlygų; modernėjančios sveikatos apsaugos; visuotinio skiepijimo ir naujų vaistų; geresnės mitybos; tobulesnių medicinos žinių ir gydymo metodų, kurie padeda įveikti anksčiau neišgydomas ligas.

Senėjimas – senyvo amžiaus daugėjimas šalyje. Šalyse, kurioms būdinga gyventojų senėjimo tendencija, sparčiai daugėja pensinio amžiaus žmonių. Tai verčia daugiau lėšų skirti pensijoms, senelių globos įstaigoms, medicininei priežiūrai, įvairioms kompensacijoms. Lėšų šioms išlaidoms dengti turi uždirbti mažėjanti darbingų gyventojų dalis.

9

7.7 Gyventojų migracija

Migracija

Nuolatinė

Tarpvalstybinė1. Savanoriška Europiečių kėlimasis į Šiaurės Ameriką2. Priverstinė Afrikiečių vergų išvežimas į Ameriką

Vidinė migracija

1. Taro gyvenviečiųIš kaimų į miestus, iš miestųį kaimus, iš miestų į miestus

2. Tarp atskirų šalies regionų Iš Rusijos azijinės dalies į europinę

Laikinoji Keleriems metamsLietuvių vykimas dirbti į Airiją, Jungtinę Karalystę

SezoninėKeliems mėnesiams ar savaitėms

Lenkų vykimas į Ispaniją nuimti derliaus; vykimas atostogauti, mokytis

Kasdienė NuolatinėVažiavimas į darbą, mokymo įstaigą ir atgal į namus

(Migracijos rūšys) Migracija – žmonių kėlimasis iš vienos gyvenamos vietos į kitą. o Skiriamos dvi svarbiausios migracijos rūšys: tarpvalstybinė ir vidinė migracija. Gyventojų pasiskirstymui, jų skaičiui bei sudėčiai, be natūraliojo gyventojų prieaugio, didelės įtakos turi migracija.

Vidinė migracija vyksta šalies viduje (gyventojai keliasi į kitą šalies regioną ar gyvenvietę). Tarpvalstybinė migracija – kėlimasis iš vienos valstybės į kitą. Emigracija – išvykimas gyventi į kitą šalį. Imigracija – atvykimas gyventi iš kitos šalies. Migracijos politika – politika, vykdoma siekiant reguliuoti vidinę ir tarpvalstybinę migraciją. Imigracijos kvota – imigrantų atranka pagal reikalingiausias profesijas. Migracijos kontrolė – kasmetinis leidimas į šalį įvažiuoti nustatytam imigrantų skaičiui. Atsilikusių regionų raidos skatinimo politika – daugelio pasaulio šalių vykdoma politika, siekiant sustabdyti gyventojų

telkimąsi labiausiai išsivysčiusiuose regionuose ir didžiausiuose miestuose. (Viena iš tokios politikos priemonių – iškelti sostinę į naują, rečiau gyvenamą vietą.)

„Protų nutekėjimas“ – tai procesas, kai aukštos kvalifikacijos specialistas iš ekonomiškai silpnos šalies vyksta dirbti į aukštesnio gyvenimo lygio šalį (JAV, Vakarų Europos valstybes), kurioje kvalifikuotų darbuotojų labai pageidaujama.

Savanoriška migracija, kai žmonės savo noru vyksta ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, palankesnio darbo ir asmeninės laisvės:

Priverstinė migracija, kai žmonės dėl stichinių nelaimių, socialinių ar ekonominių priežasčių neturi kito pasirinkimo kaip palikti gyvenamąją vietą:

noras įgyti aukštesnį išsilavinimą; galimybė susirasti tinkamesnį, geriau apmokamą darbą; gyventi šiltesnio ir palankesnio klimato sąlygomis; būti arčiau draugų ir giminaičių; noras gyventi savo tėvynėje; turėti didesnį paslaugų pasirinkimą: švietimo, sveikatos

apsaugos, pramogų ir laisvalaikio; mokėti mažesnius mokesčius; gyventi kitokioje aplinkoje; sukurti šeimą.

religinis ir politinis persekiojimas; stichinės nelaimės: sausros, potvyniai, uraganai, žemės

drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai; maisto trūkumas ir badas; rasinė diskriminacija; gyventojų perteklius vienoje vietoje ir priverstinis

iškeldinimas kitur; karai, ginkluoti konfliktai.

(Savanoriškos ir priverstinės migracijos priežastys)

Tarpvalstybinė ir vidinė migracija gali būti: Nuolatinė – imigrantai įsikuria naujoje vietoje visam laikui; Laikinoji – naujoje vietoje apsigyvena laikinai; Sezoninė – kai apsigyvenama kuriam nors laikui.

10

(Šiuolaikinės migracijos kryptys)

Turkija – emigrantų šalis Vokietija – emigrantų šalisPranašumai

atsiranda daugiau darbo vietų, padaugėja maisto; sumažėja naujagimių, krinta gimstamumas; dalis uždirbtų pinigų siunčiama į Turkiją artimiesiems; dalis migrantų prasigyvena Vokietijoje ir grįžta į Turkiją

įgiję naujų darbo įgūdžių.

Pranašumai sumažėja darbo jėgos trūkumas; imigrantai dirba nešvarų, menkai apmokamą darbą; dirba ilgiau ir už mažesnį atlygį; kultūrų maišymasis daro visuomenę ivairesnę; daug imigrantų būna aukštesnės kvalifikacijos.

Trūkumai sumažėja darbingo amžiaus žmonių; išvyksta labiau išsilavinę ir kvalifikuočiausi žmonės; daugiausia migruoja vyrai, tai išskiria šeimas, vienos

moterys lieka auginti vaikų; dėl sumažėjusio gimstamumo bendruomenė pradeda senėti,

didėja mirtingumas.

Trūkumai turkai sudaro uždarą etninę – religinę bendruomenę ir

nesimaišo su vietos gyventojais; atvykėliai apsistoja skurdžiuose namuose, vargsta, todėl

jaučiasi diskriminuojami; imigrantų užimamos vietos didina nedarbą ir kelia

nepasitenkinimą turkais.

7.8 Lietuvos gyventojų migracija

o Migracijos Lietuvoje priežastys yra socialinės ir ekonominės. Dėl emigracijos šalyje didėja senyvo amžiaus žmonių dalis, sparčiau vyksta gyventojų senėjimas. Repatriacija – piliečių grįžimas ar grąžinimas į tėvynę. Tautinė priespauda – laisvės varžymas, vertimas paklusti, žiaurus išnaudojimas. Deportacija – prievartinis žmonių trėmimas iš šalies. Pasaulio lietuvių bendruomenė – lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. Tremtinys – žmogus, nubaustas tremtimi, priverstinai išsiųstas gyventi kur kitur, specialioje vietovėje.

7.9 Pabėgėliai – pasaulio problema

11

Pabėgėliai – priverstiniai emigrantai, išvykę iš savo šalies dėl persekiojimo, karų ir ginkluotų konfliktų, bado, skurdo, didelių stichinių nelaimių ar kitų priežasčių.

Atskiri vaikai – vaikai, prieglobsčio ieškantys savarankiškai.

Pabėgėliai: Skurdas – mažos pajamos, nedarbas, pramonės įmonėse nepakanka darbo vietų; Gamta / Aplinka – dykumėjimas, sausros, gamtos katastrofos, dirvožemių nualinimas; Priespauda – mažumų engimas ir persekiojimas, demokratinių teisių ribojimas (uždraustos partijos, ribojama laisva

spauda); Karas – etniniai konfliktai, pilietiniai ir tarpvalstybiniai karai.

(Veiksniai, dėl kurių atsiranda pabėgėlių)

Ekologiniai pabėgėliai – žmonės, kurie traukiasi iš nuniokotos aplinkos teritorijų, palieka gyvenamąją vietą dėl dirbamąsias žemes pasiglemžiančių katastrofinių potvynių, ilgalaikių sausrų keliamo pavojaus, kitų gamtos katastrofų.

~ Daugiausia ekologinių pabėgėlių plūsta iš sausringųjų Afrikos, Brazilijos, Indijos sričių, pavojingų vulkanizmo rajonų Filipinuose. Nelegalūs imigrantai – žmonės, kurie į kitą šalį mėgina patekti nelegaliai gabenami vedlių ar agentų.~ Dažniausiai jie traukia į turtinga Europos šalis, svajonių kraštu vadinamas Jungtines Valstijas. Ieškantys prieglobsčio – žmonės, norintys gauti pabėgėlio statusą ir likti gyventi. (Ar jie atitinka pabėgėlio statusą,

sprendžia valstybė, kurios prieglobsčio prašoma)o Pabėgėliai kelia daug socialinių, ekonominių, kultūrinių bei politinių problemų. Todėl tarptautinė bendruomenė stengiasi

reguliuoti jų srautus: šalinti nevaldomo kraustymosi priežastis, grąžinti pabėgėlius į jų gyventas šalis, išskyrus tuos atvejus, kai ten gresia susidorojimas.

MęŠka ;}Hope you like it!

12