Nusikaltimu Kvalifikavimo Problemos [Speros.lt]

8/19/2019 Nusikaltimu Kvalifikavimo Problemos [Speros.lt]

1/55

„NUSIKALTIMŲ KVALIFIKAVIMO PROBLEMOS“(2009/2010 m. neakivaizdininkai, dėst. E.Bieliūnas)

Mūsų kvalifikavimo ai!"#$imas% N&sikals'amų v(ikų ofi)ial&s kvalifikavimas*"a o'imala&s +&"i,i-io 'aa'&mo 'a" fak'i-ių a,a"*'os !(-' vi(-os so)ialiai$ali-.os v(ikos o$*mių i" !a&,$iamo+o+( '(is#+( -&ma'*'os !(-' vi(-os -&sikals'amos

v(ikos s&,#'i(s o$*mių -&s'a'*mas a.al !a&,$iam/+0 "o)(s/1

21 Ba&,$iamo+o 0s'a'*mo i" !a&,$iamosios '(is#s -o"mos sa-'*kis3

Baudžiamosios teisės normos priimamos, keiiamos ar naikinamos !stat"mu, todėl #audžiamasis !stat"mas "ra pa$rindinis #audžiamosios teisės norm% &altinis. 'is !stat"masvadinamas Baudžiamuou kodeksu. isas B* turi vienin$+ straipsni% numerai+. B* straipsniai apra&o veikas, kuri% padar"mas užtraukia % sankiose numat"tas pasekmes.-raudimas pažeisti tam tikrus $ėrius "ra #audžiamosios teisės normoe. odėl reikia skirtiB* straipsn! ir #audžiamosios teisės norm+. B teoria tei$ia, kad #audžiamasis !stat"mas"ra orma, o #audžiamosios teisės normos "ra o turin"s.

B normos turin"s dažniausiai ai&kinamas dveopai. a$al vokiei% pro.*.Bindin$+ draudimai atsiranda anksiau nei #audžiamasis !stat"mas. ie paprastai "ranusak"ti kitose teisės &akose. #audžiamiei !stat"mai nustato tik pasekmes3 sanki+ už

padar"t+ nusikaltim+. odėl nusikaltėlis i& esmės pažeidžia tik norm+ (draudim+), #et ne #audžiam+! !stat"m+. Baudžiam+! !stat"m+ $ali pažeisti tik valst"#ė ar os instituiosneteisin$ai pritaik"damos #ausmes.

B teorios, kurios nusikaltim+ api#ūdina i& materiali% pozii%, tei$ia, kadnusikaltimu pažeidžiami ne kitomis normomis $inami $ėriai, o realūs toe visuomenėee$zistuoant"s visuomeniniai sant"kiai. odėl B norma turi savaranki&k+ turin!, kuriuonustatomas draudimas &i% visuomenini% sant"ki% nepažeisti. Baudžiamosios teisės normostiesio$iai nesieamos su kit% soialini% norm% e$zistavimu visuomenėe, nors taip pat

pripaž!stamas tam tikras r"&"s.B normos ir B* straipsnio atsk"rimas rei&kia, kad ne kiekviena B norma sutampa

su atitinkamais B* straipsniais. -au$uma B norm%, !vardiani% konkreius draudimus, "rai&dėst"tos B* spe. dalies straipsniuose. aiau norint visapusi&kai suvokti draudimo esm4,neretai tenka pasitelkti ir #endrosios dalies straipsnius (pav"zdžiui, norint teisin$ai suvokti

uridi&kai !vertinti vieno asmens veiksmus, kuriais is sukurstė kit+ asmen! padar"tinužud"m+, #ūtinai reikia nurod"ti B* 25 str. 6 d. ir 129 str. ai$i viena norma i&dėstomakeliuose B* straipsniuose. 7ra B* speialiosios dalies straipsni%, kuriuose i&dėst"tas nevienas, o du ar net dau$iau draudim%. tai rei&kia, kad viename B* straipsn"e "ra dvinormos.

raukiant asmenis #audžiamoon atsakom"#ėn už padar"tas nusikalstamas veikas pirmiausia #ūtina nustat"ti8 ar #uvo pažeisti B normos nustat"ti draudimai,88 kokiuose B* straipsniuose tai "ra nustat"ta*itaip tariant, turi #ūti nustat"ta pažeista B norma ir + i&rei&kiant"s straipsniai.

ei$u tai #us neteisin$ai suvokta, tai paprastai ir #audžiamasis !stat"mas #us neteisin$ai pritaik"tas.

REZIUMĖ:-raudimas pažeisti tam tikrus $ėrius "ra B normoe. B teoria tei$ia, o$

#audžiamasis !stat"mas "ra orma, o B normos "ra o turin"s.BT -o"mos '&"i-*s ai4ki-amas ,v(+oai

1. -raudimai atsiranda anksiau nei B !st. : ie nustat"ti kt. &akose, o B !st. nustatotik pasekmes : sankia už padar"t+ ;. odėl pažeidžiama tik norma (draudimas), #et ne B!st. B !st. $ali pažeisti tik v3#ė ar os instituios neteisin$ai pritaik"damos #ausmes.


2/55

2. ; pažeidžiami ne kitomis normomis $inami $ėriai, o realūs toe visuomenėee$zistuoant"s visuomeniniai sant"kiai.

No"i-' s&vok'i ,"a&,imo (sm56 "(ikia1. asitelkti B* str. (a#ie% dali%) : viena norma i&dėstoma keliuose B*

straipsniuose.2. 7ra B* spe. dalies str., kuriuose i&dėst"tas ne vienas, o du ar dau$iau draudim%

: viename B* straipsn"e "ra kelios normos.raukiant asmen! B< už padar"tas ; reikia nustat"ti pažeist+ B norm+ ir + i&rei&kianius straipsnius.

71 Ofi)iala&s -&sikals'amų v(ikų kvalifikavimo "i(lai,os6 (smi-iai !"&o$ai i"ai!"#$imas3

*valiikavimas apskritai : tai o#ekto prisk"rimas pa$al o kok"#inius pož"miusvienai ar kitai rū&iai, kate$oriai. eisės srit"e tai "ra teisės normos parinkimas ir pritaik"mastam tikram !v"kiui. *valiikuoti nusikaltim+ : tai duoti am teisin! !vertinim+, nurod"ti

#audžiamosios teisės norm+, kuri numato visus o sudėties pož"mius.

a$rindinis nusikalstam% veik% kvaliikavimo api#rėžimas : -&sikals'amų v(ikųofi)ial&s kvalifikavimas *"a o'imala&s +&"i,i-io 'aa'&mo 'a" fak'i-ių a,a"*'os!(-' vi(-os so)ialiai $ali-.os v(ikos o$*mių i" !a&,$iamo+o+( '(is#+( -&ma'*'os !(-'vi(-os -&sikals'amos v(ikos s&,#'i(s o$*mių -&s'a'*mas a.al !a&,$iam/+0 "o)(s/1

*valiikavimas neatsiranda &iaip sau, tiesio$ su$alvous kvaliikuoti. *valiikavimui"ra reikalin$i tam tikri !v"kiai, atsitikimai, aktai : prielaidos. *valiikavimo prielaidas$alima mat"ti au i& pa$rindinio api#rėžimo pirma turi #ūti tam tikras aktas 3 izinio ar

uridinio asmens padar"ta tam tikra veikla. okia padar"ta veikla turi #ūti soialiaireik&min$a. Be to, tokia veikla turi turėti pož"mi%, kurie #ūt% tapatūs, atitikt% #audžiamosiosteisės normose nustat"tiems nusikalstamos veikos pož"miams : #ūti draudžiama

#audžiamuou !stat"mu.iialus nusikalstam% veik% kvaliikavimas turi esminius #ruožus

• kvaliikuoti reikia ir "ra kvaliikuoama tik tada, kai sužinoma, kad "ra padar"tasoialiai reik&min$a veika. Be reik&min$o akto : veikos kvaliikavimo ne$ali #ūti,nes tiesio$ nėra k+ kvaliikuoti.

• adar"toi soialiai reik&min$a veika laiko požiūriu turi #ūti vėlesnė už potenialiaitaik"tinos normos !si$alioim+.

• aip pat svar#us kvaliikavimo #ruožas "ra su#ektas. *valiikavimas : tai dar#as,kur! atlieka tam tikras asmuo. =u#ektas #ando atskleisti sant"k! tarp veikos pož"mi% ir normos. *valiikavim+ paprastai atlieka su#ektai, turint"s proesini% !$alinim%ikiteisminio t"rimo parei$ūnas, prokuroras ir teismas. aiau i& Baudžiamoo

*odekso #ei Baudžiamoo roeso *odekso $alime mat"ti, kad kvaliikavim+ $aliatlikti ir nukentėus"sis (paduodamas skund+), nukentėusioo atstovas (paduodamas

pra&"m+), advokatas>• -ar vienas svar#us kvaliikavimo #ruožas "ra tai, kad kvaliikuoti reikia : #ūtina

rea$uoti, kai padaroma soialiai reik&min$a veika. *valiikuoti izinio ar uridinioasmens padar"t+ soialiai reik&min$+ veik+ #ūtina, kad i&siai&kinti, ar tainusikalstama veika ir ar reikia #austi asmen! už toki+ veikl+.

81 N&sikals'amų v(ikų i" ki'okių '(is#s a$(i,imų a'sk*"imo k"i'("i+ai3

-ažnai k"la nusikalstam% veik% (toliau : ;) ir administraini% teisės pažeidim% (toliau


3/55

I1 NV IR ATP ATSK9RIMAS. ;et ir suteikus daliai veik% #audžiamoonusižen$imo (toliau : B;) status+, vis vien liko nemažai veik%, kuri% pož"mi% $alima aptiktiir Baudžiamaame, ir


4/55

=peiikos turi ; ir drausminio nusižen$imo atsk"rimas, kai k"la atsakom"#ėsklausimas dėl tariamai netinkamo #audžiamoo ar #audžiamoo proeso !stat"mo taik"mokriminalinės ustiios parei$ūn% proesinėe veikloe. ;etinkamas #audžiamoo proeso!stat"mo taik"mas tam tikrais atveai $ali #ūti pa$rindas traukti t"rė+, prokuror+ ar teisė+ drausminėn atsakom"#ėn. aiau tik i&imtiniais atveais toks pažeidimas $ali #ūti vertinamaskaip ;. Būtina tam s+l"$a "ra s/mo-i-.as neteisėt% veiksm% padar"mas.

III1 NV i" :TP a'sk*"imas1 požy#iu.%ai "ali b5ti uij arba u vieno utartie alie apgaulės panaudojimu , udarant utart6,d!l to 6"yvendinant 7ivilin! atako#yb! prie#one už utartie pažeidi#ą be tei!au"ointitu7ij4 6ikii#o ta#pa proble#atika, arba pa"al nuo#o utart6 "auta turta

praranda#a 'ivaito#a- ir paaik!ja, kad jau utart6 udarant nuo#ininka neiren"!vykdyti nuo#o utartie ąly"4, buvo nuprend ja# patik!tą turtą paiavinti arbaneatly"intinai perduoti tretieie# a#eni#.

?ivilinė ir #audžiamoi atsakom"#ė kertasi ir dėl veik%, susiusi% su asmens $ar#ėsir orumo pažeidimais. 'iuo atveu nuo pateis nukentėusioo priklauso, kaip is vertina

padar"t+ veik+ ir kokios atsakom"#ės reikalaut% i& kaltininko. ei am svar#u vie&as padar"tos veikos panei$imas ar am padar"tos žalos atl"$inimas, is kreipiasi ! teism+ suiviliniu ie&kiniu. ei$u nukentėusiaam svar#iau, kad kaltininko padar"ta veika #ūt% vie&ai!vertinta ir kaltininkas nu#austas, o žalos atl"$inimas "ra papildomas veiksn"s, is kreipiasidėl asmens #audžiamoo persekioimo.

*ita sritis, kur padar"tos veikos $ali #ūti vertinamos kaip ? ir kaip ;, taiveikos, susiusios su privaiu žmo$aus $"venimu. 'iuo atveu, taip pat #audžiamoiatsakom"#ė k"la tik tuo atveu, ei "ra nukentėusioo asmens skundas.


5/55


6/55

eisėtumo užtikrinimui, o kartu ir tinkamo kvaliikavimo užtikrinimui ir siekianti&ven$ti kvaliikavimo klaid%, pasitarnaua ir #audžiamoo proeso kodeksas su proesinėmis$arantiomis.

i(k 'i(k mi-;ių i4 Pi(sliako% ;usikalstama veika kvaliikuoama visomis #audžiamoo proeso stadiomis.

;usikalstamos veikos kvaliikavimu prasideda ikiteisminis #audžiamosios #"los t"rimas ir

#ai$iasi teisminis #"los na$rinėimas. ai$i nusikaltimo kvaliikavimas "ra neatsieamaikiteisminio #"los t"rimo ir teisminio os na$rinėimo dalis. Be to, tai "ra viso #audžiamoo proeso &erdis. Be kvaliikavimo, kaip $alutinio proeso rezultato, #audžiamasis proesasnetenka prasmės. riklausomai nuo kvaliikaios sprendžiamas proesini% kardom%%

prievartos priemoni% sk"rimas !tariamaam, kit% proesini% prievartos priemoni% taik"mas.ienas i& teisėtumo reikalavim% "ra tas, kad !tariamasis ar kaltinamasis žinot%, kuo

is "ra !tariamas ar kaltinamas, koki% #audžiam%% !stat"m% pažeidimai am inkriminuoami.ik tikslus kaltinimo ormulavimas su nuoroda ! konkret% B* speialiosios dalies straipsn! ir

o dal! $arantuoa kaltinamaam teis4 žinoti, kuo is kaltinamas, ir $intis nuo kaltinimo. kaltinamasis aktas "ra reik&min$iausias nusikalstamos veikos kvaliikavimo požiūriu.

;usikalstamai veikai kvaliikuoti sutelkiamas visas kruop&tus ir il$as #audžiamosios #"los

t"rimas ir teisminis os na$rinėimas, mat B3e numat"tos speialios normos, ei reikia keistikvaliikavim+, taip pat kvaliikavimo peržiūrėimo $alim"#ė apskundimo keliu.

;ors B* tiesio$iai ir nepasak"ta, !rodinėimo proeso esmė "ra !rod"tinusikalstamos veikos sudėt!. ;orint kvaliikuoti veik+ pa$al B* straipsn!, reikia vis% pirma!rod"ti esant nusikalstamos veikos sudėt! asmens veikoe. Istat"me numat"tas sudėtin$as ir

#ran$us #audžiam%% #"l% t"rimas ir nusikalstam% veik% sudėi% !rodinėimo proesas,kadan$i nusikalstamos veikos sudėties nustat"mas sukelia $an rimt% padarini% veik+

padariusiam asmeniui.eisin$o kvaliikavimo reik&mė "ra la#ai didelė. eisėtumo požiūriu ne tas pats, už

koki+ nusikalstam+ veik+ asmuo #us nuteistas. B* straipsniai numato skirtin$as sankias.=kirtin$i B* straipsniai turi skirtin$+ poveik! nuteistoo teisiniam statusui #ausmės atlikimo

požiūriu, atleidimo nuo #ausmės ir kit% #audžiam%% teisini% nusikalstamos veikos padar"mo padarini% požiūriu. ;ekreipiant pakankamai dėmesio ! nusikalstam% veik% kvaliikavim+,$alima &iurk&iai pažeisti teisėtum+ #ei žmo$aus teises.

C1 Ba&,$iamosios '(is#s -o"mos s'"&k'ū"a i" +os ,al*s6 '&"i-;ios 0'akos-&sikals'amų v(ikų kvalifikavim&i3

Pas'a!a% s&-k& "as'i i-fo"ma)i+os1 I4 ,ali(s 'i-ka 4i(k 'i(k $alias va,ov#lis D7>D8 sl1 Esm#6 ka, BT -o"ma -&s'a'o (l.(sio ,"a&,im/1 Ra,a& 2 saki-0 Bi(liū-oko-s(k'&os(1 Esm# 'a6 ka, -o"m/ s&,a"o ,isoi)i+a ?,"a&,imas@6 sa-k)i+a i" io'(#1

Sa-k)i+os 0'aka kvalifikavim&i > BK 8 s'"ais-is ?+(i 4v(l-(s-# sa-k)i+a6 'ai ."0$'am/+/.ali/ '&"i@6 "i!o'o akal'i-am&mo a'v(+& sa-k)i+a '&"i "(ik4m#s kvalifik&o+a-' ?2G s'"17>8 ,1@6 2D s'"16 72 s'"1 &$ "(-.im/si 'ik ,#l s&-kių i" l1 s&-kių -&sikal'imų1 H#l,isoi)i+os > 'ai +i l(i,$ia a'"i!o'i -&o ki'ų ,isoi)i+ų1 O ,#l io'(#s6 'ai ki(k a'sim(-& -#"a vi(-i-.os -&omo-#s1 Vi(-i sako6 ka, +os -#"a1 O ki'i > ka, 'ai *"a"i(lai,os6 k&"ios l(i,$ia asm(-s v(ik/ kvalifik&o'i kai -&sikals'am/6 '1*1 am$i&s ? BK 28 s'"1@6 akal'i-am&mas1 ia i4 .alvos "a4ia&6 'ai .al a,#s1 O 4iai6 saka& .al *"ai-fo"ma)i+os Klimka A1 N&sikal'imų kvalifikavimas1 J V1% VVU6 2D1 J D8 16 Pavilo-isV16 Bi(liū-as E1 N&sikal'imų kvalifikavimas (sa-' +ų ,a&.('&i i" !a&,$iamosios '(is#s-o"mų ko-k&"(-)i+ai1 J V1% VVU1 J 2DG=1 J G 1

Ba&,$iamosios '(is#s -o"mos s'"&k'ū"a ?a@ i" +os ,al*s6 '&"i-;ios 0'akos -&sikals'amų v(ikų kvalifikavim&i ?!@1


7/55

a@ Bendrosios teisės teorios požiūriu '(is#s -o"ma savo prasme ir turiniu turi duotiatsak"m+ ! &iuos klausimus

1) kokioms aplink"#ėms esant, reikia vadovautis ta teisės norma, t.". kada teisėsre$uliuoamoo visuomeninio sant"kio dal"viams atsiranda toe normoe numat"tos teisės ir

parei$osJ2) kokie asmen"s laikomi tos normos re$uliuoamoo visuomeninio sant"kio

dal"viais ir koks #ūtent el$es"s iems privalomas ar draudžiamasJH) kokios uridinės pasekmės #us taikomos už tos normos numat"t% nurod"m% pažeidim+J

eisės norma suskaidoma ! tris viena su kita $laudžiai susiusias ir viena kit+ s+l"$oanias sudėtines dalis, kurios savo turiniu "ra ne kas kita, kaip io'(#6 ,isoi)i+ai" sa-k)i+a.

Kipotezėe $lūdi tos s+l"$os, kurioms esant !$"vendinama norma,dispoziioe : nustat"tos el$esio tais"klės,sankioe : tos nei$iamos pasekmės, kurios taik"tinos asmeniui už dispoziioe

nurod"t% reikalavim% nepais"m+. (


8/55

0. veda : Baudžiamosios teisės normose "ra apra&"tos tam tikros el$esiotais"klės, draudimas as pažeisti. ose atsispindi #audžiamosios teisės esmė, o straipsniai : i&rai&kos orma, apra&"tos veikos. ;orma sudar"ta i& H element% 1) Mipotezė : i nustatos+l"$as, kurioms esant pradeda veikti dispoziia (normos $alioimas laiko, teritoriosatžvil$iu, amžiaus, pakaltinamumo kriteriai ir pan.)G 2) dispoziia : atitinkamo el$esiotais"klė, reikalavimas ar#a draudimasG H) sankia : poveikio priemonė už dispoziioe

nurod"tos tais"klės nesilaik"m+.%ai"i, ar yra io'(# baudžia#oio tei! nor#oje, ka udaro jo turin6,apibendrinu pateiktą #edžia"ą tenka prti pa3ia# b5i#a# baudžia#oio tei!

pe7ialitui Internete radau tokia nuo#oneMipotezė "ra #ūtinas kiekvienos teisės normos elementasG ei$u os ne#ūt%, visa

norma netekt% prasmės, i tapt% ne$"va : niekada netaikoma ir nenaudoama, nes #ūt% neai&ku, kokiais atveais ir kam + taik"tiG

.Krapaniuko nuomone, teisin$oe ir teisėtoe visuomenėe nėra #es+l"$i&k% norm% ir ne$ali #ūtiG prie&in$u atveu tai reik&t% t% norm% taik"mo s+l"$% nustat"m+ patiestaikanioo nuožiūra, kas "ra #ūdin$a savivalės ir #eteisi&kumo režimui, kuriems #ūdin$a

paios teisės normos i$noravimas ir os atsisak"mas.


9/55

$alious! !stat"m+ (kas "ra #endroi tais"klė), #et pa$al nusikalstam+ veik+ padariusiamasmeniui palankesnio #audžiamoo !stat"mo normasG

2) senaties termino taik"m+ nulemia nusikalstamos veikos rū&is (#audžiamasisnusižen$imas, sunkus ar kitoks nusikaltimas), kuri matosi/i&plaukia i& sanki%G

H) #audžiamoi atsakom"#ė už ren$im+si padar"ti nusikalstam+ veik+ $alima tik už tam tikros kate$orios nusikalstam+ veik+ (pvz. atsako tik už ren$im+si padar"ti sunk% ar

la#ai sunk% nusikaltim+ : B* 21 str.)G kokio sunkumo nusikaltim+ turime, kaip au minėta,matosi/i&plaukia i& sanki%G5) ei B* speialiosios dalies straipsnis susideda i& keli% sudėi%

(privile$iuoani% ar kvaliikuoani%), veika kvaliikuoama pa$al t+ tam tikro straipsniodal!, kuri numato sunkiausi+/$riežiausi+ sanki+G

6) mažareik&mi&kumo pož"mis ne$ali #ūti taikomas esant #audžiamaamnusižen$imui (B* HL str. atleidimas nuo B< dėl nuikalti#o mažareik&mi&kumo)G

R) $alima amnestia, kuomet nurodomi ne konkrei% nusikalstam% veik% pož"miai, o pož"miai, dėl kuri% #et koki+ veik+ kvaliikuoant vis tiek #us taikomasatleidimasG tokiu atveu t"rimas/kvaliikavimas neatliekamasG pvz., visos nė&iosiosG

L) #audžiamosios atsakom"#ės taik"mo diereniavimas priklausomai nuo

nusikalstamos veikos kate$orios (kas matosi i& sankios) ri#oto pakaltinamumo atveu (B* 1S str. 2, H d. )G

S) #audžiamosios atsakom"#ės taik"mo diereniavimas priklausomai nuonusikalstamos veikos kate$orios (kas matosi i& sankios) priverstinio apsvai$imo atveu(B* 19 str. 2, H d. ).

QQQQQQQQQ


10/55

konkrei% pož"mi%, leidžiani% nusikaltim+ atri#oti nuo administrainio nusižen$imo.


11/55

atsakom"#4 suteikta ne tik teismui, #et ir dau$eliui kit% valst"#ės ir savivaldos institui%administrainėms komisioms, poliiai, valst"#inės prie&$aisrinės apsau$os or$anams,$eležinkelio transporto or$anams, dar#o inspekiai, muitinei, valst"#inės Mi$ienosinspekiai, valst"#inei mokesi% inspekiai, : i& viso dau$iau kaip trisde&imiai institui%.


12/55

B !st. nustato svar#iausius ; nusakanius pož"mius, o papildomas norminis aktastik detalizuoa t% pož"mi% apra&"m+ (pvz. nužud"mas, o $"v"#ės pradžia, pa#ai$a : kt. !st.).

(vz.• sunkus sveikatos sutrikd"mas klausos netekimas : pa$al =veikatos

sutrikd"mo m+sto nustat"mo tais"klesVG• plė&imas panaudoant &aunam+! $inkl+ kas "ra &aunamasis $inklas : pa$al

VTinkl% ir &audmen% kontrolės !stat"m+VG• valst"#es tarnautoas ar am pril"$intas asmuo : pa$al alst"#ės tarn"#os

!stat"m+V).

G1 Ma'("ialiosios i" fo"maliosios -&sikals'amų v(ikų s&,#'*s6 +ų i-k"imi-avimo*a'*!#s3

eisin$am #audžiamoo !stat"mo taik"mui dau$ reik&mės turi nusikalstam% veik% sudėi% klasiikavimas pa$al konstruki+ !

21 FORMALIAS : kai nusikalstama veika laikoma teisi&kai pa#ai$ta padarius +, oveikos padariniai paliekami už nusikalstamos veikos sudėties ri#% (pvz. davus k"&!). okiosesudėt"se "ra apra&oma tik veika, o pasekmės sudėiai nepriskiriamos. ;usikalstamos veikos

#ai$tinumui pakanka tik paios veikos atlikimo, o pasekmės $ali turėti reik&mės tik #ausmėsindividualizavimui. Esmė "ra ta, kad !stat"m% leidėas apra&o nusikalstamas veikasormaliomis sudėtimis dėl keli% priežasi%

1) sudėt"e apra&omos veikos pavoin$umo po#ūdis "ra toks, kad au pats veikimas(neveikimas) "ra pakankamas pa$rindas #audžiamaai atsakom"#ei.

2) tos paios rū&ies nusikalstamos veikos $ali sukelti !vairi% padarini%, todėlapra&"ti uos B* =peialiosios dalies straipsn"e "ra sudėtin$a ar ne!manoma.

H) padariniai laiko atžvil$iu $ali #ūti nutol4 nuo padar"tos veikos.

71 MATERIALIAS : kai nusikalstama veika laikoma teisi&kai pa#ai$ta atsiradus #audžiamaame !stat"me nurod"tiems padariniams (pvz. mirus žmo$ui, kur! siekta nužud"ti).ai$i tokios nusikalstamos veikos sudėt"s apima ne tik pai+ veik+, #et ir os pasekmes.

;usikalstam% veik% #ai$tumas tokiose sudėt"se sieamas #ūtent su tam tikr% padarini% atsiradimu. a#rėžtina, kad &iuo atveu #ūtina nustat"ti priežastin! r"&! tarp veikos ir

padarini%.

'ios klasiikaios pa$rindas : o#ekt"vaus sudėties pož"mio J avo+i-.ųa,a"i-ių reik&mė nusikalstamos veikos sudėiai ir asmens #audžiamaai atsakom"#ei.avoin$i padariniai "ra pa$rindinis materiali% nusikalstam% veik% sudėi% pož"mis ir os "ra!rodinėamos tiriant nusikalstam+ veik+. ei nusikalstamos veikos sudėtis ormali,

#audžiamoi atsakom"#ė kils už pai+ veik+, neatsižvel$iant ! pavoin$% padarini% kilim+, o ei sudėtis materiali, tai #audžiamaai atsakom"#ei kilti reikės ir sudėt"e numat"t% pavoin$% padarini% kilimo. ei nusikalstamos veikos padariniai numat"ti nusikalstamos veikossudėt"e, tai ie tampa #ūtinuou pož"miu, kur! kvaliikuoant #ūtina nustat"ti, kad #ūt% $alima taik"ti atitinkam+ materiali++ nusikalstamos veikos sudėt!.

*aip au minėta, itin svar#us materialiose nusikalstam% veik% sudėt"se "ra"i($as'i-is "*4*s. ;enustaius o, nėra $alimas ir kvaliikavimas. Caterialiose nusikalstam% veik% sudėt"se #ūtina konstatuoti, ar i& tikr%% tam tikri veiksmai sukėlė #ūtent tam tikrus

pavoin$us padarinius, tai$i priežastinis r"&"s tampa #ūtinuou pož"miu. riežastinis r"&"sturi #ūti nustatinėamas ir neveikimu padaromose veikose.

až"mėtina, kad dau$el"e t"ini% nusikalstam% veik%, api#ūdint% materialiosiomis

ar ormaliosiomis sudėtimis, "ra $alimos paren$tinės veikos stadios. *ai kuri% t"ini% veik%,api#ūdint% materialiosiomis sudėtimis, prie&in$umas #audžiamaam !stat"mui taip susietas su

pavoin$% padarini% atsiradimu, o$ tokios veikos apskritai ne$ali turėti ren$imosi ar


13/55

pasikėsinimo stadi% (pvz. piktnaudžiavimas, savavaldžiavimas ir kt.). okiais atveais veika,net ir s+monin$ai nukreipta pavoin$iems padariniams sukelti, nėra nusikalstama, ei toki%

padarini% neatsirado. aren$tinės veikos stadios ne$alimos ir ormaliomis sudėtimisapi#ūdintose veikose.

D1 N&sikal'imo ma$a"(ik4mi4k&mas6 +o -&s'a'*mas i" "(ik4m# a,a"*'os

-&sikals'amos v(ikos kvalifikavim&i3

ana&iai, kaip ir klausime apie nusikalstam% veik% atri#oim+ nuo kit% teisės pažeidim%, mažareik&mi&kumo nustat"mu "ra atri#oamas nusikaltimas nuo nusikalstamosveikos, tik ormaliai turinios nusikaltimo pož"mius, taiau mažiau pavoin$os, taipužtikrinant teisin$+ kvaliikavim+. 8& to seka #audžiamoi atsakom"#ė už nusikalstam+ veik+ ar#a atleidimas nuo os.

eism% praktikoe #audžiamosiose #"lose sutinkami atveai, kai #"loe "ra visinusikaltimo pož"miai, taiau k"la a#eoni%, ar tikslin$a veik+ laik"ti nusikaltimu ir ar trauktiasmen! #audžiamoon atsakom"#ėn. av"zdžiui asmuo i& elektroninės !ran$os parduotuvėsi&ne&ė 2,6 metro tinklo ka#el! ir adapter!, kurie #endro sumo verti 25 lit%. Oormaliai pa$al

@ B* 1LS str. is padarė va$"st4. ealiai tai "ra ne nusikaltimas o #audžiamasisnusižen$imas, už kur! numatoma #audžiamoi atsakom"#ė (#e laisvės atėmimo i&sk"rusare&t+), taiau ne visur #audžiamiei nusižen$imai "ra numat"ti.

Fia, i&eit! numato @ B*, 8 sk"riaus HL straipsnis nėra nusikaltimas toksveikimas ar neveikimas, kuris ormaliai turi kokio nors #audžiamoo !stat"mo numat"tosveikos pož"mius, #et dėl mažareik&mi&kumo nėra pavoin$as. ai$i !stat"mas suteikia t"rėuiir teismui teis4 nelaik"ti veiklos nusikaltimu ir pripažinti + mažareik&me.

;orint nustat"ti mažareik&mi&kum+ veika turi atitikti du kriterius.1. irmiausia veika turi visi&kai atitikti #audžiamaame !stat"me numat"tos

nusikalstamos veikos pož"mius. ei trūksta #ent vieno !stat"mo reikalauamo nusikalstamosveikos sudėties pož"mio, veikos pripažinimas mažareik&me ne$alimas.


14/55


15/55

ar pasikėsinimo stadi%. okiais atveais veika, net ir s+monin$ai nukreipta pavoin$iems padariniams sukelti, nėra nusikalstama, ei toki% padarini% neatsirado. aren$tinės veikosstadios ne$alimos ir tais atveais, kai #audžiamoi atsakom"#ė i&k"la už veikas, sukėlusiassunki% padarini% pavo%. en$imasis nusikaltimui ir pasikėsinimas padar"ti nusikalstam+ veik+ ne!manomi taip pat veikose, api#ūdintose ormaliomis sudėtimis realizuoamoseneveikimu.

aren$tinės nusikalstamos veikos su#ektu $ali #ūti asmuo, atitinkantisnusikalstamos veikos, kuriai ren$ėsi ar#a kuri+ pasikėsino padar"ti, su#ekto pož"mius. eiren$iantis konkreiai nusikalstamai veikai ar kėsinantis + padar"ti kartu padaroma ir kitasavaranki&ka nusikalstama veika, paren$tinės nusikalstamos veikos su#ektas turi atitikti ir tos kitos veikos su#ekto pož"mius.

en$imuisi ir pasikėsinimui #ūtina tiesio$inė t"ia.=prendžiant, kokioe paren$tinės veikos stadioe nutrūko konkreti nusikalstama

veika atri#oant ren$im+si ir pasikėsinim+ nuo #ai$tos nusikalstamos veikos stadios, #ūtinanustat"ti teisin! os #ai$tumo moment+.

;usikalstama veika pa$al B* laikoma #ai$ta, kai o#ekt"viei ir su#ekt"viei pož"miai atitinka B* speialiosios dalies konkretaus straipsnio dispoziios numat"tos

veikos sudėties pož"mius.ei$u ren$iamasi padar"t konkret% sunk% ar#a la#ai sunk% nusikaltim+, #e pož"mi%,

numat"t% B* 21 str. 1 d. ir atitinkamame B* speialiosios dalies straipsn"e, atitinka ir kitosnusikalstamos veikos sudėties pož"mius, veika kvaliikuotina kaip #ai$to ir ne#ai$tonusikaltim% sutaptis.

*adan$i kaltininkas, ren$damasis suman"tam nusikaltimui, suvokia o po#ūd!,numato padarinius ir % siekia, akivaizdu, kad $ali #ūti ren$iamasi tik t"iniam nusikaltimui.en$tis neatsar$iam nusikaltimui ne!manoma.

asikėsinimu, o ne ren$imusi $ali #ūti pripažinti ir veiksmai, kurie pradėtos v"kd"tiveikos sudėt"e tiesio$iai nenurod"ti, #et padaromi prie& pat veikim+, tiesio$iai numat"t+ sudėt"e. okie veiksmai taip pat atskleidžia suman"tos ir numat"tos pradėti v"kd"ti veikossudėt"e veikos esm4, kr"pt!, "ra os pradžia ir sudėtinė dalis, #e % veika paprastai #ūt% tiesio$ ne!manoma. okie veiksmai atitinka kėsinimosi akivaizdumo pož"m!, kadan$ikėsinimasis laikomas akivaizdžiu ne vien tada, kai is "ra pradėtas, #et ir tada, kai istiesio$iai $resia nukentėusioo teisėms, valst"#ės ar visuomenės interesams.

asikėsinimas : kr"ptin$a, tikslin$a veika, todėl padaromas tik tiesio$ine t"ia, kuri$ali #ūti i& anksto ap$alvota ar stai$a kilusi konkreti ar alternat"vi. ei kaltininkas pasikėsina

padar"ti nusikalstam+ veik+, apra&"t+ materialia sudėtimi, is suvokia pradedamos veikos pavoin$umo po#ūd!, numato os padarinius ir % siekia. ei pasikėsinama padar"tinusikalstam+ veik+, apra&"t+ ormalia sudėtimi, kaltininkas suvokia pavoin$+ pradedamosveikos po#ūd! ir siekia t+ veik+ pa#ai$ti. ei pasikėsinama padar"ti nusikalstam+ veik+,

api#ūdint+ alternat"via sudėtimi, tai kaltininko kaltei !rod"ti pakanka nustat"ti, kad issuvokė pavoin$+ #ent vieno i& alternat"vi% veiksm% po#ūd! ar numatė #ent vien+ i&alternat"vi% padarini%, nurod"t% sudėt"e, ir to siekė.

aip pat !manomas netinkamas pasikėsinimas, t.". pasikėsinimas ! netinkam+ o#ekt+ ar#a pasikėsinimas netinkamomis priemonėmis. ;ors paminėti netinkamo

pasikėsinimo atveai nusikalstam% padarini% nesukelia, kaltininkas atliek+ veiksmus,!$"vendinamas iki veikos susiormavusi+ tiesio$in4 t"i+ padar"ti konkrei+ nusikalstam+ veik+ ir sukelti pavoin$us padarinius. ai rodo ir kaltininko, ir o veikos pavoin$um+.

;usikalstama veika nepa#ai$iama dėl kaltininko klaidos, todėl pasikėsinimas kvaliikuotinas pa$al nusikalstam+ ketinim+.

asikėsinimu $ali #ūti sukeliami nusikalstami padariniai, taiau ie paprastai #ūna

ne tie, kurie numat"ti nusikalstamos veikos sudėt"e ir kuri% siekė kaltininkas. *valiikuoanttoki+ veik+ atsižvel$iama ! o#ekto, ! kur! #uvo numat"ta pasikėsinti ir ! kur! realiai pasikėsinta, rū&!. ei numat"ta ir realiai pasikėsinta ! t+ pat! o#ekt+, padar"ta mažesnė ne$u


16/55

siekta, #et to paties po#ūdžio žala, veika kvaliikuotina kaip pasikėsinimas padar"ti pavien! nusikaltim+. ei numat"ta ir realiai pasikėsinta ! t+ pat! o#ekt+, padar"ta didesnė ne$u siekta,

#et to paties po#ūdžio žala, veika kvaliikuotina kaip #ai$tas sunkesnis nusikaltimas.ei pasikėsinta ! kitokios rū&ies ne$u norėta o#ekt+ ir dėl to sukelti ne siekto

po#ūdžio padariniai, veika kvaliikuotina kaip &i% dvie% nusikalstam% veik% sutaptis.

221 B(-,"i-i-kų a,a"*'ų -&sikals'amų v(ikų kvalifikavimas3

B(-,"i-i-kavimas 3 t"inis #endras dvie% ar dau$iau tarpusav"e susitarusi% pakaltinam% ir sulaukusi% #audžiamaame !stat"me nustat"to amžiaus asmen% dal"vavimasdarant nusikalstam+ veik+. Bendrininkavim+, kaip ir #et kuri+ kit+ nusikalstamos veikos

padar"mo orm+, api#ūdina #ei atskleidžia o#ekt"vi%% ir su#ekt"vi%% pož"mi% visuma. Bendrininkavimui #ūdin$a tai, kad darant t+ pai+ nusikalstam+ veik+

dal"vaua 3 #endrai veikia 3 du ar dau$iau nusikalstamos veikos su#ekt%. Cažiausias #endrinink% skaiius 3 du asmen"s. Bendrininkavimo su#ektu 3 #endrininku $ali #ūti pripažintas tik tas #endroe nusikalstamoe veikoe dal"vauantis izinis asmuo, kuris "rasulauk4s amžiaus, nuo kurio $alima #audžiamoi atsakom"#ė už o konkreiai padar"t+

(darom+) nusikalstam+ veik+, #ei pakaltinamas, t. ". su$e#antis suvokti savo veiksmus ir uosvald"ti, ar#a ri#otai pakaltinamas, t. ". ne$alintis visi&kai suvokti pavoin$o nusikalstamosveikos po#ūdžio ar vald"ti savo veiksm% asmuo. Bendrininkavimas $alimas, kainusikalstam+ veik+ daro ne mažiau kaip du iziniai asmen"s, uridinis asmuo tiesio$iniu

#endrininkavimo su#ektu #ūti ne$ali. a$al B* 20 str. uridinis asmuo B* numat"taisatveais $ali atsak"ti už izinio asmens padar"tas ;, todėl tokiais atveais pripažinus tok! asmen! kaltu #endrininkavus tam tikroe nusikaltoe veikoe #endrininkavimas $ali #ūtiinkriminuoamas ir uridiniam asmeniui. ei nusikalstamai veikai v"kd"ti pasitelkiamasneturintis izinio su#ekto pož"mi% ar#a toks asmuo, kuris dėl tos veiklos nėra kaltas, isne$ali #ūti laikomas #endrininku. *altininkas, pasinaudo4s tokiais asmenimis l"$nusikalstamos veikos padar"mo priemonėmis, atsako kaip tiesio$inis atitinkamosnusikalstamos veikos v"kd"toas, veik4s vienas.

Bendrininkavimo intelektual%! t"ios turin! sudaro &ie momentai a) kiekvieno #endrininko suvokimas, kad is dal"vaua #endrai (#ent au su uo dar vieno asmens),daromame nusikaltime ir padeda vienas kitamG #) #endrinink% 3 or$anizatoriaus, kurst"too,

padėėo 3 suvokimas v"kd"too ketinim% #ei siekiamo rezultato nusikalstamo po#ūdžioG )supratimas, kas savo veiksmais v"kd"toui sudaro #ūtinas s+l"$as padar"ti nusikaltim+.

Bendrininkavimo valin! t"ios turin! sudaro 1) #endrininko noras veiktikartu su kitais #endrininkais ir siekimas suun$ti savo nusikalstamas pastan$as su kit% asmen% , dal"vauani% toe paioe nusikalstamoe veikloe veiksmais (neveikimu)G 2)

#endr% nusikalstam% padarini% siekimas ar s+monin$as leidimas tokiems padariniams

atsirasti. aprastasis (visi #endrininkai #etarpi&kai dal"vaua v"kd"damio#ekt"vi++ nusikalstamos veikos pus4) ir sudėtin$asis #endrininkavimas (pasiskirst"masveiksmais, ne visi atlieka o#ekt"viooe pusėe numat"tus veiksmus).

=usitarimas "ra #ūtinas su#ekt"vios #endrininkavimo pusės pož"mis.Bendrininkauama paprastai akt"viais veiksmais, #et $alimas ir neveikimas.Bendrininkavimas $alimas visose nusikalstamos veikos stadiose. ripaž!stant asmen!

#endrininku, reikia nustat"ti, kad o veiksmai "ra reik&min$i #endrai nusikalstamai veikai. Klasifikavimas% 1) #endrinink% $rupėG 2) or$anizuota $rupėG H)

nusikalstamas susivieniimas (pril"$inama antikonstituinė $rupė ar or$anizaia, teroristinė$rupė).

B(-,"i-i-kai% 1) v"kd"toas 2) or$anizatoriusG H) kurst"toasG 5) padėėas.


17/55

Kvalifik&o+a-' !(-,"i-i-kų a,a"*'&s -&sikal'im&s s&si,&"iama s&,ali(s i" vis&mos ko-k&"(-)i+os "o!l(ma1 ia '&"imi .alvo+( 'oki( a'v(+ai6 ka,akal'i-i-ko v(iksmai *"a i" !(-,"i-i-kavimas kokio -o"s -&sikal'imo a,a"*m(6 i"ka"'& s&,a"o ki'o -&sikal'imo sava"a-ki4k/ s&,#'01 Visais 'ais a'v(+ais6 kaisava"a-ki4ka -o"ma ko-k&"&o+a s& -o"ma ai( !(-,"i-i-kavim/ s&-k(s-iam(-&sikal'im(6 i"m(-*!# a'i,&o'i-a -o"mai ai( !(-,"i-i-kavim/6 -(s 'oks

kvalifikavimas il-ia& i" 'ikslia& ai!ū,i-a k#si-imosi o!+(k'/6 kal'i-i-ko '*;ios !(i'ikslo k"*'i-.&m/6 'ai a' +o v(iksmų avo+i-.&mo vis&om(-(i lais-01al'i-iai%

LAT 7=>>2G -&'a"imas N"1= „H#l '(ismų "ak'ikos -&sikal'imų $mo.a&s.*v*!(i !*los(“

1 > ;užud"mas "ra padar"tas #endrininkauant, kai darant &! nusikaltim+ t"ia #endrai dal"vaua du ar dau$iau tarpusav"e susitarusi% nusikaltimo su#ektais $alini% #ūtiasmen%.

=usitarimas nužud"ti kit+ žmo$% $ali #ūti i&reik&tas #et kokia orma : žodžiu, ra&tuar konkliudentiniais veiksmais : ir !v"kti #et kurioe &ios nusikalstamos veikos stadioe, t. ".iki #us pasiektas norimas rezultatas.

;užud"mas "ra padar"tas #endrininkauant ir tada, kai prie vieno asmens, daraniot"inius veiksmus, nukreiptus atimti $"v"#4 kitam žmo$ui, tuo paiu tikslu savo veiksmais

prisideda kitas ar#a kiti asmen"s ir kėsinim+si ! kito žmo$aus $"v"#4 pradė4s asmuo taisuvokia.

G 1 > B"lose dėl nužud"m%, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, #ūtina nustat"tikiekvieno i& % dal"vavimo darant &! nusikaltim+ laipsn! ir po#ūd!, kurie nulemia

#endrininkavimo orm+ ir #endrinink% rū&is.-al"vavimo darant nusikaltim+ po#ūd! parodo asmens unkinis vaidmuo v"kdant

nusikalstam+ veik+ (v"kd"toas, kurst"toas, or$anizatorius ar padėėas), o dal"vavimolaipsn! : #endrininko akt"vumo l"$is atimant $"v"#4.

a$al B* 25 straipsnio H dal! nužud"mo v"kd"toas "ra toks asmuo, kurisnukentėus!! nužudė pats ar#a pasitelk4s nepakaltinamus asmenis, ar#a nesulaukusius B* 1Hstraipsn"e nustat"to amžiaus asmenis, ar#a kitus asmenis, kurie dėl nužud"mo nėra kalti.


18/55

nužud"mo kurst"toas ar padėėas dal"vavo ir tiesio$iai atimant žmo$aus $"v"#4, tai oveika kvaliikuoama tik kaip v"kd"too. r$anizatoriaus, tiesio$iai dal"vavusio atimantžmo$aus $"v"#4, veika kvaliikuoama pa$al B* 25 straipsnio H ir 5 dalis.

D 1 > ;užud"mas $ali #ūti padar"tas #et kokia #endrininkavimo orma. a$al B* 26 straipsnio 2 dalies nuostat+ nužud"mas "ra padar"tas #endrinink% $rupės, kai #ent du i&susitarusi% nužud"ti kit+ žmo$% asmen% "ra nužud"mo v"kd"toai.

;užud"mas "ra la#ai sunkus nusikaltimas, todėl pa$al B* 26 straipsnio H ir 5 dalisir vienas nužud"mas $ali #ūti pripažintas padar"tas or$anizuotos $rupės ar nusikalstamosusivieniimo. ada vis% or$anizuotos $rupės ar nusikalstamo susivieniimo nari% veikakvaliikuoama #e nuorodos ! B* 25 straipsn!, o nusikalstamo susivieniimo : pa$al B* 129straipsnio atitinkamas dalis ir 259 straipsn!.

LAT 7=>27>8 -&'a"imas N"1=D „H#l '(ismų "ak'ikos i4$a.i-imo i"s(ks&ali-io "i(va"'avimo !a&,$iamosios( !*los(“

2C 1 > 8&ža$inimas ir seksualinis prievartavimas "ra laikomi padar"ti #endrinink% $rupės, kai i&ža$inant ar seksualiai prievartauant susitar4 dal"vaua keli asmen"s, i& kuri%

#ent du "ra i&ža$inimo ar seksualinio prievartavimo v"kd"toai. okiu atveu keli% v"kd"to% padar"ta veika kvaliikuoama pa$al B* 159 straipsnio 2 dal! ar#a 160 straipsnio 2 dal! kaip

padar"ta #endrinink% $rupės.8&ža$inimo ir seksualinio prievartavimo v"kd"tou pripaž!stamas asmuo, kuris

darant nusikaltim+ naudoo izin! smurt+, $rasinimus ar kitais veiksmais atėmėnukentėusiaam $alim"#4 prie&intis ir l"ti&kai sant"kiavo su nukentėusiuou ar#a tenkino su

uo l"tin4 aistr+. 8&ža$inimo ir seksualinio prievartavimo v"kd"tou laikomas ir toks asmuo,kuris naudoo izin! smurt+, $rasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėusiaam $alim"#4

prie&intis, #et l"ti&kai su nukentėusiuou nesant"kiavo ir netenkino l"tinės aistros. aip patv"kd"tou laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudoo smurto, ne$rasino nukentėusiaam,taiau, kitiems #endrininkams palaužus nukentėusioo pasiprie&inim+ ar#a pasinaudoant

#eė$i&ka nukentėusioo #ūkle, l"ti&kai sant"kiavo su uo ar tenkino l"tin4 aistr+.8&ža$inimo ir seksualinio prievartavimo v"kd"tou pripaž!stamas ir toks asmuo,

kuris or$anizavo, kurstė ar padėo padar"ti i&ža$inim+ ar seksualin! prievartavim+ asmeniui,kuris dėl amžiaus ar psiMinės #ūklės neatsako pa$al #audžiamuosius !stat"mus.

ei darant &iuos nusikaltimus $reta v"kd"to% dal"vaua kiti #endrininkai(or$anizatoriai, kurst"toai, padėėai), % veikos kvaliikuoamos pa$al B* 25 straipsnio 5, 6ar R dal! ir B* 159 straipsnio 2 dal! ar#a 160 straipsnio 2 dal!, ei ie #endrininkavoi&ža$inant ar seksualiai prievartauant su #endrinink% $rupe (su ne mažiau kaip dviemv"kd"toais) ar#a pa$al kitas B* 159 ar 160 straipsnio dalis, ei ie #endrininkavo su vienuv"kd"tou.

ei asmuo darant nusikaltim+ dal"vaua ir kaip or$anizatorius ar kurst"toas, ir kaip padėėas, o veika kvaliikuoama pa$al B* 25 straipsnio 5 ar 6 ir R dal! ir B* 159 ar 160

straipsnio atitinkamas dalis.ei asmuo darant nusikaltim+ dal"vaua kaip or$anizatorius, kurst"toas ar (ir) padėėas ir kartu kaip v"kd"toas, kvaliikuoant o veik+ B* 25 straipsnis nenurodomas,taiau nuosprendžio apra&omooe dal"e turi #ūti !vard"ti visi o veiksmai ir vaidmen"s.

8&ža$inimas ar seksualinis prievartavimas, padar"tas or$anizuotos $rupės,kvaliikuoamas tik pa$al B* 159 straipsnio 2 dal! ar#a 160 straipsnio 2 dal! nepriklausomainuo konkretaus #endrininko vaidmens padarant nusikaltim+.

8&ža$inimas ar seksualinis prievartavimas, padar"tas nusikalstamo susivieniimo,kvaliikuoamas pa$al B* 259 straipsnio atitinkam+ dal! ir pa$al B* 159 straipsnio 2 dal! ar#a 160 straipsnio 2 dal! nepriklausomai nuo konkretaus nusikalstamo susivieniimo nariovaidmens padarant i&ža$inim+ ar seksualin! prievartavim+.

LAT 7C>27>78 -&'a"imas N"1C7 „H#l '(ismų "ak'ikos va.*s'#s i" l#4imo!a&,$iamosios( !*los(“


19/55

7 1 > lė&im+ pa$al B* 1S0 straipsnio H dal! kvaliikuoantis pož"mis : dal"vavimas or$anizuotoe $rupėe. r$anizuotos $rupės s+voka pateikta B* 26 straipsnio Hdal"e.

r$anizuota $rupė $ali susiormuoti ren$imosi padar"ti nusikaltim+ stadioe ar#a au pradėtos ar t4siamos veikos metu. r$anizuotos $rupės nariai plė&imo nusikaltimuose paprastai i& anksto aptaria, suderina svar#iausius nusikalstamos veikos momentus paren$ia3

mas nusikaltimo padar"mo planas, numatomas nusikaltimo padar"mo meManizmas, #endrininkams nurodomos ar tarpusav"e pasiskirstomos užduot"s ir vaidmen"s, susitariamadėl nusikaltimo padar"mo #ūdo ir laiko. okie #endrininkai supranta sukūr4 or$anizuot+ $rup4 ir priklausant"s ai.

ei asmen"s susitaria dar"ti kelis nusikaltimus (pvz., dvi ir dau$iau B* 1S0straipsnio 1 dalies pož"mius atitinkani% veik%) ar#a vien+ sunk% ar la#ai sunk% nusikaltim+ (pvz., B* 1S0 straipsnio 2 dalies ar 1S0 straipsnio H dalies pož"mius atitinkani+ veik+), taior$anizuotos $rupės asmen% veiksmai kvaliikuoami pa$al B* 1S0 straipsnio H dal!. ei duar dau$iau asmen% susitaria padar"ti vien+ veik+, atitinkani+ B* 1S0 straipsnio 1 dal"enumat"to nusikaltimo sudėt!, tai or$anizuotos $rupės pož"mis neinkriminuoamas1

>72 -&'a"imas N"1=8 „H#l '(ismų "ak'ikos -a."i-#+a-' '&"'o"i(va"'avimo !a&,$iamosios( !*los(“

21


20/55

ei$u asmuo or$anizavo, kurstė ar padėo padar"ti nusikaltim+, numat"t+ B* 2L5 ar 2L6 straipsniuose dviem ar dau$iau v"kd"to%, o veika kvaliikuoama pa$al B* 1S str. 5, 6ar R dalis ir B* 2L5 ar 2L6 straipsni% antr++ dal! kaip or$anizavimas, kurst"mas ar

padėimas padar"ti sukiavim+ ar svetimo turto pasisavinim+ ar#a i&&vaist"m+ $rupėe i&anksto susitarusi% asmen%, ei nėra &i% straipsni% treiooe dal"e numat"to kvaliikuoanio

pož"mio.

LAT 78>27>7D -&'a"imas N"1=8 „H#l '(ismų "ak'ikos ko-'"a!a-,os“C 1 3 *ontra#anda, padar"ta $rupės i& anksto susitarusi% asmen%, kvaliikuoama #enuorodos ! B* 1S str. tuomet, kai du ar dau$iau asmen% iki &io nusikaltimo o#ekt"viosios

pusės pož"mi% padar"mo pradžios susitarė + kartu padar"ti, ir kiekvienas #endrininkas #etarpi&kai padarė #ent dal! B* H12 str. dispoziioe numat"tos veikos.

ei$u asmuo #etarpi&kai nedal"vavo padarant B* H12 str. dispoziioe numat"t+ veik+, taiau or$anizavo, kurstė ar padėo dar"ti &! nusikaltim+ kitiems asmenims, o veika

papildomai kvaliikuoama pa$al B* 1S str. atitinkam+ dal!.*ai kontra#and+ padaro or$anizuota $rupė ar asmen"s, susiun$4 ! nusikalstam+

susivieniim+, vis% % veikos, nepriklausomai nuo #endrininkavimo orm%, kvaliikuoamos #e nuorodos ! B* 1S str.

*ai muitinės, pasienio poliios ar kit% tarn"#% dar#uotoai pa$al i&ankstin! susitarim+ su kontra#and+ daraniais asmenimis praleidžia kontra#and+ per muitin4 ar valst"#ės sien+, % veikos kvaliikuoamos kaip kontra#anda padar"ta $rupės i& ankstosusitarusi% asmen%, #e nuorodos ! B* 1S str.

ei$u kontra#andos dal"ko $a#enimas realizuoamas per asmen!, nežinant! apieor$anizatoriaus nusikalstam+ kėsl+, asmuo, or$anizav4s tok! $a#enim+, laikomas nusikaltimov"kd"tou.

LAT Ba&,$iamų+ų !*lų sk*"ia&s 7>2>= T(ismų "ak'ikos -&sikal'imų i"!a&,$iamų+ų -&si$(-.imų vals'*!#s 'a"-*!ai i" vi(4i(si(ms i-'("(sams !a&,$iamosios(!*los( ai!(-,"i-imas1

G . 3 ei$u valst"#ės tarnautoas ar am pril"$intas asmuo turtines vert"#es $auna pažadėdamas as kaip k"&! perduoti kitam valst"#ės tarnautoui ar am pril"$intam asmeniuiuž o veikim+ (ar neveikim+) v"kdant !$alioimus, taiau as pasisavina ar dėl kit% priežasi% neperduoda, veika, atsižvel$iant ! #"loe nustat"tas aplink"#es (ap$aulės, i&ankstinės t"ios

pasisavinti k"&! #uvim+ ar ne#uvim+, susitarimo su k"&io $avėu #uvim+ ar ne#uvim+ ir kt.),kvaliikuoama kaip sukiavimas (B* 1S2 straipsnis) ar#a kaip #endrininkavimask"&ininkauant ar paperkant (B* 226 ar 22L straipsnis ir atitinkama B* 25 straipsnio dalis).

271 Pa."i-,i-iai i" fak&l'a'*vūs -&sikal'imų i" !a&,$iamų+ų -&si$(-.imųs&,#'i(s o$*miai i" +ų vai,m&o kvalifik&o+a-' -&sikals'amas v(ikas ?4i( o$*miai

*"a l*.iav(";iai@3

Pas'a!a% (i kas -(ai4k&6 'ai $alio va,ov#lio 2C2>2C7 sl1

ož"miai kurie api#ūdina nusikaltimo o#ekt+ "ra #ūtinas nusikaltimo sudėtieselementas, &i% pož"mi% ne#uvimas rei&kia, kad kaltininko el$es"e nėra nusikaltimo sudėtiesir todėl is ne$ali #ūti traukimas #audžiamoon atsakom"#ėn. ož"miai, api#ūdinant"snusikaltimo o#ekt+, ne tik atskleidžia pavoin$um+, #et ir turi reik&mės o kvaliikavimui.emiantis o#ektu nustatome koks nusikaltimas padar"tas. =prendžiant kvaliikavimoklausim+ svar#u omen"e turėti ir dal"k+. -ažniausiai ! sudaro materialūs daiktai, ! kuriuosnukreipiama kaltininko veika. Istat"mas dal"k+ ne visuomet numato #ūtinuou ; pož"miu.-al"kas kvaliikavimui reik&min$as kai ! ! reikia atsižvel$ti sprendžiant kt. #"los

klausimus. ; o#. pusė : tai visuma pož"mi%, kurie api#ūdina i&orin! konkretaus pavoin$ovisuomenei kėsinimosi ! !stat"mo sau$omus visuomeninius sant"kius akt+. *ėsinamasi !


21/55

o#ekt+. #. pusės pož"miai a) visuomenei pavoin$a veikaG #) veikos sukeliamos pasekmėsG ) priežastinis r"&"s tarp su#ekto veikos ir sukelt% pasekmi%G d) nusikaltimo padar"mo vietaG e) laikasG ) #ūdasG $) !rankiaiG M) priemonėsG i) aplink"#ės.

ie o#. pusės pož"miai, kurie #ūdin$i kiekvienai ; sudėiai, vadinamia."i-,i-iais (veika, pasekmės, priežastinis r"&"s). ož"miai, kurie api#ūdina tik kai kuri%

; sudėt!, vadinami fak&l'a'*vi-iais (#ūdas, vieta, laikas, !rankiai, priemonės, aplink"#ės).

*ai kada minėti akultat"viniai pož"miai $ali tapti ir #ūtinaisiais, pvz. kai ie nurod"ti!stat"me kaip sudėties pož"miai, uos #ūtina nustat"ti reikiamam nusikaltimo kvaliikavimui.ei !stat"me ie nėra nurod"ti, tai ie didelės reik&mės kvaliikaiai neturi.

;ors !stat"me ir nėra nurod"ti akultat"vūs o#. pusės pož"miai, kurie akti&kai #uvo, uos vis tiek reikia i&ai&kinti ir atsižvel$ti ! uos sprendžiant #audžiamosiosatsakom"#ės klausimus.

-au$uma kit% sudėties element% sutampa, pvz. su#ektas, su#. pusė, todėldau$el"e atveu atskirti pana&ias nusikalstamas veikas $alima tik pa$al o#ekt"vi++ pus4.

;ustat"ti t4stinius nusikaltimus la#ai svar#u nusikaltim% kvaliikavimui, kai reikiai&spr4sti pakartotinumo, sutapties klausimus, reikia nustat"ti nusikaltimo pa#ai$os moment+.runkamoo nusikaltimo nustat"mas svar#us nusikaltimo vietai, laikui, senaiai, amnestios

klausimams i&spr4sti.Irodinėti priežastin! r"&! #ūtina tik nustatant materialinio nusikaltimo sudėties

#uvim+.=u#ekto #ūtini pož"miai "ra amžius ir pakaltinamumas. =u#ekto veiksmais

realizuoamas kėsinimasis ! #audžiamosios teisės sau$om+ o#ekt+. am tikrais atveais $ali #ūti speialus su#ektas, ia au priklaus"s nuo konkreios nusikalstamos veikos koks pož"mis #us #ūtinas ( pvz. koks nors nusikaltimas susi4s su t.t. parei$% atlikimu). ie turi papildomus #ūtinus konkreiai nusikaltimo sudėiai pož"mius numat"tus spe. dal"e.

=u#ekt"vioi pusė. os pož"miai : kaltė (t"ia, neatsar$umas), mot"vas, tikslas.astariei "ra akultat"viniai. ;ustat"ti kaltės orm+ kvaliikavimui "ra svar#u, sudaro$alim"#4 nustat"ti aktin! su#ekto kaltės po#ūd!. emdamasis kaltės ormomis !stat"m% leidėas dažnai konstruoa skirtin$as sudėtis. *altės orma reik&min$a atri#oant ne tik

#ai$tus nusikaltimus. en$imas ir pasikėsinimas $alimas tik esant tiesio$inei t"iai.Cot"vas ir tikslas visuomet "ra nusikaltimo su#ekt"viosios pusės turinio sudėtine

dalimi. uos reikia !rodinėti tik tada kai ie apra&"ti spe. dalies str. dispoziioe.

281 Pas'ovi(+i i" ki-'ami(+i -&sikal'imų a" !a&,$iamų+ų -&si$(-.imų s&,#'i(s o$*miaii" +ų i-k"imi-avimo *a'*!#s3

Pas'a!a% .("ai6 'ik (" ,a&. la;iai *"a a"a4*'i av*,$iai6 &$'(-ka 'ik ki-'amų+ų o$*mių av*,$i&s ami-#'i i" -("(ikia visų +ų '&"i-io a"a4*'i1 Tik

k(l('as1 ;e visi sudėties pož"miai "ra vienodo sta#ilumo. a$al sta#ilum+ $alima skirti uos !

pastoviuosius ir kintamuosius.astoviei "ra tokie pož"miai, kuri% turin"s nekinta visu #audžiamoo !stat"mo

$alioimo metu ir nepriklauso nuo konkreios nusikalstamos veikos aplink"#i%. Būdin$a tai,kad pastoviei pož"miai paprastai "ra numat"ti paioe normoe, nenukreipiant ! kit% teisėssrii% normas. ol kol norma lieka ta pati, os padėtis norm% sistemoe nepasikeiia.

astoviei pož"miai $ali #ūti numat"ti ir #endrosios B* dalies normose (pvz.su#ekto amžius, B* 1H str.).

astoviei pož"miai api#ūdina tuos nusikalstamos veikos #ruožus, kurie i& esmės

nepriklauso nuo konkrei% aplink"#i% pasikeitimo (ap$aulė užvaldant turt+ visur ir visada pavoin$a visuomenei). -ėl &ios priežasties pastoviei pož"miai paprastai lieia mažiau autrius aplinkos pasikeitimams sudėties elementus, t.". o#ekt+, su#ekt+ ir su#ekt"vi++


22/55

pus4. iesa, pož"miai pastovūs "ra tik normos ri#ose, taiau normai pasikeitus, pastov%! pož"m! keiia kitas pož"mis ar#a pastovusis pož"mis $ali !$"ti kit+ turin! (pvz. iziniosmurto panaudoimas plė&imo sudėt"e.


23/55

naudoimas, kvaliikuoant nusikaltim+, neturi vesti ! savavaliavim+. ertinamiei sprendimaituri remtis realiais aktais, atspindėti $"venimo reikalavimus, turi #ūti mot"vuoti, pa$r!sti!rod"mais, kad auk&tesnioi teismo instania $alėt% uos patikrinti. oki% #ūdu teisėsau$osinstitui% teisinė s+monė su kuria #etarpi&kai susi4s vertinamasis sprendimas, ne$alii$noruoti !stat"mo, i pati turi remtis !stat"mu.

=uprantama, kad vis% teisėsau$os institui% teisinė s+monė ne$ali #ūti visi&kai

vienoda. ;uomoni% vienodumui pasiekti tenka imtis atitinkam% priemoni%. uo tiksluormuoami tie ar kiti kriteriai.200530R31S @


24/55

elektroninius duomenis .... padar"damas didelės žalos .... -ea dėl &ito straipsnio nėraoiialaus !stat"mo ai&kinimo. ai$i ikiteisminio t"rimo parei$ūnui ir teismui tenka paiamai&kinti !stat"m+, savaranki&kai vertinti padar"t+ žal+ : i didelė ar nedidelė. okiomissituaiomis didelė pa$al#a "ra mokslinės kn"$os, straipsniai, kurios "ra doktrininio!stat"mo ai&kinimo &altiniai. rokuroras ar teismas $ali ais remtis, !rodinėdamasnusikalstamos veikos sudėt!.

aiau ar $alima remtis tos paios s+vokos analo$i&ku i&ai&kinimu, pateiktu kitameB* sk"riue ai&kinant kito nusikaltimo pož"mius. *artais taip, $alima pasinaudoti !stat"moai&kinimo analo$ia, taiau ne visada. uk !stat"mo sau$omos vert"#ės $ali la#ai skirtis,nevienodos ir paios veikos. -arant vienas veikas padar"ti 160 CT@ d"džio žal+ nereikiadideli% pastan$%, o darant kitus nusikaltimus tokiai žalai padar"ti reikia !dėti dau$ pastan$%.

vz. B* 21H str. 2 d. numat"ta #audžiamoi atsakom"#ė už pa$aminim+,suklastoim+, !si$iim+, laik"m+ ar realizavim+ didelio kiekio ar#a didelės vertės netikr% ar suklastot% @ietuvos ar kitos valst"#ės ap"vartoe esani% ar oiialiai patvirtint%, #et ! ap"vart+ dar nei&leist% pini$% ar vert"#ini% popieri%. ertinant reikia atsižvel$ti ne tik ! kupiūr% kiek!, #et ir ! nominal+ (Bieliūno uždavin"s).

2=1 V("'i-ami(+i -&sikal'imų a" !a&,$iamų+ų -&si$(-.imų s&,#'i(s o$*miai i" +ų i-k"imi-avimo *a'*!#s3

Pas'a!a% .("ai6 si(+asi s& 28 kl1 „Pas'ovi(+i i" ki-'ami(+i -&sikal'imų a"!a&,$iamų+ų -&si$(-.imų s&,#'i(s o$*miai i" +ų i-k"imi-avimo *a'*!#s3“1

*intamiei sudėties pož"miai "ra tie, kuri% turin"s $ali keistis normos $alioimometu. adinasi, % turin! apsprendžia ne tik dispoziia, #et ir kitos aplink"#ės.'ios aplink"#ės "ra dvie% rū&i% 1) pož"miai suormuluoti kaip #lanketiniai : konkretus % turin"s priklauso nuo kitos normos (pvz. B* 2S2 str. 1 d.). astoviuosius pož"miusi&siai&kiname normos analizavimu, o kintamuosius #lanketinius pož"mius : per kitos teisės&akos normas. ;ors ie ir atrodo sta#ilūs (#audžiamosios teisės normos tekstas nekinta),taiau pats turin"s $ali #et kada pasikeisti, nes is priklauso nuo kit% norm%, kuri% kitim+,laikui #ė$ant, "pa skatina teMnikos pažan$a. Baudžiamiei !stat"mai &i% pakitim% ne$alinumat"ti. -ispoziia $ali duoti tik #endr+ ormul4, apimani+ visus $alimus pažeidimusG 2)kit% kintam%% pož"mi% turin"s priklauso ne tik nuo !stat"mo ar po!stat"minio akto, #et ir nuo konkrei% #"los aplink"#i%G tas aplink"#es, kurios keiia pož"mi% turin!, vertina teismas,todėl &i pož"mi% rū&is vadinama vertinamaisiais pož"miais. ;ei str. dispoziia, nei kitoksteisės aktas neatskleidžia vertinamoo pož"mio turinio. eismas nustato pož"mio turin! ir konkreiu atveu pasako, ar kaltinamoo veikos pož"miai sutampa su &iuo pož"miu.ertinam%% pož"mi% "ra ir B* #endrooe, ir speialiooe dal"se mažareik&mi&kumas (B*

HL str.), Dsunkūs padariniai (B* 2S0 str. 1 d.), Dkankinant ar kitaip itin žiauriai (12S str. 2 d.R p.), Dversli&kai(202 str. 1 d.), Dstam#iu mastu(ten pat), Ddidelės vertės netikr% ar suklastot% ... pini$% ar vert"#ini% popieri%(21H str. 2 .), D&iurk&iai pažeidė vie&++ tvark+(2SH str. 1 d.), Dsutrikdė visuomenės rimt! ar tvark+ (2S5 str. 1 d.).

ertinam%% pož"mi% tei$iama pusė "ra ta, kad ie !$alina atsižvel$ti ! konkreias #"los aplink"#es, kuri% ne$alima i& anksto užiksuoti teisės normoe. Bet &i% pož"mi% naudoimas, kvaliikuoant nusikaltim+, neturi vesti ! savavaliavim+. ertinamiei sprendimaituri remtis realiais aktais, atspindėti $"venimo reikalavimus, turi #ūti mot"vuoti, pa$r!sti!rod"mais, kad auk&tesnioi teismo instania $alėt% uos patikrinti. oki% #ūdu teisėsau$osinstitui% teisinė s+monė su kuria #etarpi&kai susi4s vertinamasis sprendimas, ne$alii$noruoti !stat"mo, i pati turi remtis !stat"mu.

=uprantama, kad vis% teisėsau$os institui% teisinė s+monė ne$ali #ūti visi&kaivienoda. ;uomoni% vienodumui pasiekti tenka imtis atitinkam% priemoni%. uo tiksluormuoami tie ar kiti kriteriai.


25/55


26/55

ai&kinimo analo$ia, taiau ne visada. uk !stat"mo sau$omos vert"#ės $ali la#ai skirtis,nevienodos ir paios veikos. -arant vienas veikas padar"ti 160 CT@ d"džio žal+ nereikiadideli% pastan$%, o darant kitus nusikaltimus tokiai žalai padar"ti reikia !dėti dau$ pastan$%.

vz. B* 21H str. 2 d. numat"ta #audžiamoi atsakom"#ė už pa$aminim+,suklastoim+, !si$iim+, laik"m+ ar realizavim+ didelio kiekio ar#a didelės vertės netikr% ar suklastot% @ietuvos ar kitos valst"#ės ap"vartoe esani% ar oiialiai patvirtint%, #et !

ap"vart+ dar nei&leist% pini$% ar vert"#ini% popieri%. ertinant reikia atsižvel$ti ne tik ! kupiūr% kiek!, #et ir ! nominal+ (Bieliūno uždavin"s).Beveik kiekvienoe B* speialiosios dalies normoe "ra a#ie% rū&i% pož"mi% 3

pastovi%% ir kintam%%. irmiei api#ūdina nuolatinius, nekintamus nusikaltimo #ruožus, oantriei !$alina atsižvel$ti ! veikos pavoin$umo pakitimus, susiusius su konkreiomisaplink"#ėmis.

urint reikal+ su vertinamaisiais pož"miai la#ai svar#% vaidmen! vaidina teisėsau$osinstitui% dar#uoto% teisinė s+monė. ;auos istorinės aplink"#ės, nauos pažiūros, nauiuždaviniai, keliami teisin$umui, reikalaua, vadovauantis teisine s+mone, atsižvel$ti ! !stat"mo leidėo vali+, esani+ !stat"mo taik"mo metu. eisės norma neturi #ūti vis+ savo$alioimo laik+ sustin$usi, reikalin$as ir tam tikras dinami&kumas. Winoma, i& esmės pakeisti

normoe nustat"t% sudėties pož"mi% ne$alima. ož"mi% ai&kinimu ne$alima prie&tarautiteisės sistemos prasmei. I !stat"mo leidėo vali+, kuri+ is turi !stat"mo taik"mo metu, žiūrimatik normos teksto ri#ose, kiek tai neprie&taraua teisės sistemai ir normos tikslams, #uvusiems

os i&leidimo metu.okiu keliu einant, užtikrinamas !stat"mo taik"mo vienodumas ir rea$avimo !

pasikeitusias per !stat"mo $alioimo laik+ aplink"#es eekt"vumas.

2C1 N&sikals'amų v(ikų a'"i!o+imo k"i'("i+ai3

Pas'a!a% .("ai6 'ik -("(ikia "i( 4io kla&simo -(.a'*vių i" oi'*vių o$*mių1

iriant konkreias nusikalstamas veikas, nesunkiai $alima paste#ėti, kad dau$elis i& % turi dau$iau ar mažiau pož"mi%, #ūdin$% kitoms nusikalstamoms veikoms. *valiikuoantnusikalstam+ veik+, reikia nustat"ti visus &iai, o ne tam tikram nusikalstam% veik% kiekiui,

#ūdin$us pož"mius. odėl i&k"la vienas svar#iausi% uždavini% : $ilintis ! teisės normos turin! ir aktines #"los aplink"#es, nustat"ti tik &iai veikai #ūdin$% pož"mi% visum+, atmetantatsitiktinius pož"mius, kaip nereik&min$us.

ai$i, $alima pasak"ti, kad visas kvaliikavimo proesas, "ra lo$i&kai nuoseklus netik kvaliikuoamos veikos su teisės norma tapatumo nustat"mas, #et ir &ios veikos kiekvieno

pož"mio atri#oimas nuo kitoms nusikalstamoms veikoms priklausani% pož"mi%. 8&vadoenustatome dvie% rei&kini% padar"tos veikos ir #audžiamoo !stat"mo nurod"t% pož"mi%

tapatum+. ei &ie du rei&kiniai tapatin$i, tai lo$i&kai i&eina, kad ie nesutampa su treiurei&kiniu, skirtin$u nuo #et kurio pirm%% dvie%. ai$i kvaliikavimo ei$oe prakti&kai reikianustat"ti ne tik kiekvienos veikos pož"mio sutapimus su !stat"mu, #et ir skirtumus.ripažinim+, kad kiti padar"tos veikos pož"miai !stat"me numat"tai nusikalstamai veikaisudėiai nepriklauso, i& esmės $alima pavadinti atvirk&tine nusikalstam% veik% kvaliikavimo

puse. ;usikalstam% veik% atri#oimo atraminis ta&kas "ra B* =peialiosios dalies norm%

i&dėst"mo lo$inė struktūra. Fia norm% $rupavimas ! sk"rius dau$iau ar mažiau vienin$+ pa$rind+ sudaro visuomenini% sant"ki%, ! kuriuos kėsinamasi nusikalstamais veiksmais,$rupes. =k"ri% vidue atskiros nusikaltim% sudėt"s paprastai skiriasi o#ekt"viais ar su#ekt"viais pož"miais.

Bet esmė ta, kad B* =peialiosios dalies normos nesudaro lo$i&kai nepriekai&tin$ossistemos. (


27/55

tikr%% "ra dalis norm%, kurios sisteminiu požiūriu sudaro nepriekai&tin$+ un$in!. as atskirti paprastai nesudėtin$a. aiau kai kurios B* speialiosios dalies normos tarpusav" susikertadėl to, kad panaudota dalis t% pai% nusikalstam% veik% sudėties pož"mi% skirtin$omsnusikalstamoms veikoms api#ūdinti.

riklausomai nuo to, koks pož"mi% kiekis skiria vien+ nusikalstamos veikos sudėt! nuo kitos . *udriavevas skirsto as visas ! tris $rupes

1. =udėt"s, kurios neturi nė vieno #endro pož"mio (i&sk"rus su#ekto amži% ir pakaltinamum+)G2. =udėt"s, kurios turi nedau$ #endr% pož"mi%. Be to, skirtin$i pož"miai dažnai

e$zistuoa skirtin$ose visuomeninio $"venimo serose.H. =udėt"s, kuriose visi pož"miai, i&sk"rus vien+, sutampa. ai rei&kia, kad tik to,

vieno, pož"mio nustat"mas leidžia tiksliai atri#oti vien+ nusikalstamos veikos sudėt! nuokitos. av"zdžiui sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikd"mas skiriasi tik pa$al vien+ pož"m! :

pasekmi% sunkum+. ;usikaltimo o#ektas ir dal"kas, su#ektas ir su#ekt"vinė pusė sutampanusikaltimuose nuosav"#ei ir t.t. odėl tokiais atveais nusikalstam% veik% atri#oimas "rasunkiausias.

=iekiant i&ven$ti nusikaltim% atri#oimo klaid% reikia kreipti dėmes! #ent ! dvi &io

proeso sav"#es pirma, reikia rūpestin$ai nustat"ti linias, kurios na$rinėam+ nusikalstam+ veik+ atri#oa nuo ai $iminin$% ir ! + pana&i% nusikalstam% veik%, ir antra, ose sudar"ti

#esiskiriani% pož"mi% sistemas. % pož"mi% i&dėst"mas turi prasidėti nuo pai% #endriausi% ir #ai$tis la#iausiai individualizuotais. okiu #ūdu pradžioe visi pož"miai suskirstomi ! dviar dau$iau $rupi%, priklausomai nuo skirst"mo, ir &is skirst"mas t4siamas tol, kol liks tik dvi$iminin$os sudėt"s, kurios tarpusav"e skirsis minimaliu, žemiausio ran$o pož"mi% skaiiumi. uomet #eliks nustat"ti kokie veikos pož"miai i& tikr%% "ra tapatūs vienai i& &i% sudėi%. isa tai tikslin$a dar"ti atsižvel$iant ! nusikalstamos veikos sudėties elementus. aileis i&ven$ti nereik&min$%, antraeili% pož"mi% i&kėlimo, siekiant pal"$inti analizuoamasnusikalstam% veik% sudėtis.

Tai.i a'"i!o+a-' -&sikals'amas v(ikas "(ikia a'si$v(l.'i 0%• nusikalstamos veikos o#ekt+ (ia svar#u tiek pats nusikalstamos veikos

o#ektas, kur svar#iausia "ra tiesio$inis. -ar svar#u ir nusikalstamos veikos dal"kas.8&siai&kinus nusikalstamos veikos dal"k+, $alima i&spr4sti nemaža klausim%, turini% svar#i+

praktin4 reik&m4 : nusikalstamos veikos dal"ko pož"mi% skirtin$umas leidžia atri#oti vien+ nusikalstamos veikos sudėt! nuo kitos. a$al *udriavev+ nusikalstam% veik%, kurias $alima

#ūt% atri#oti tik pa$al o#ekt+, nėra dau$.)• nusikalstamos veikos o#ekt"vi++ pus4 (i& o#ekt"viosios pusės pož"mi%

neretai $alima nustat"ti nusikaltimo su#ekt+ ir o#ekt+. *artu o#ekt"viosios pusės pož"miai"ra reik&min$i tiesio$iai atri#oant vien+ nusikalstamos veikos sudėt! nuo kitos. eorioe "rai&skiriami #ūtiniei ir akultat"viniai o#ekt"viosios pusės pož"miai. *valiikuoant

nusikalstam+ veik+ #ūtiniei pož"miai visuomet turi #ūti nustat"ti. Oakultat"viniai pož"miaikvaliikavimui reik&min$i tuomet, kai ie tiesio$iai nurod"ti #audžiamosios teisės normoe.riklausomai nuo to, kaip !stat"m% leidėas sukonstravo sudėt!, nusikalstam% veik% atri#oim+ reikia atlikti pa$al tuos veiksmus (neveikim+) ar#a pasekmes, ar#a pa$al visuso#ekt"viosios pusės pož"mius apskritai)G

• nusikalstamos veikos su#ekt"vi++ pus4 (esant vienodam nusikalstamos veikoso#ektui ir o#ekt"viaai pusei, % su#ekt"vioi pusė $ali turėti skirtin$+ turin! ir orm+. isatai leidžia pakankamai pa$r!stai tvirtinti apie savaranki&k+ su#ekt"viosios pusės reik&m4,atri#oant nusikalstamas veikas. ;usikalstam% veik% atri#oimui "ra reik&min$i visisu#ekt"viosios pusės pož"miai kaltė, mot"vas ir tikslas.)G

• nusikalstamos veikos su#ekt+ (=prendžiant nusikalstam% veik% atri#oimo

klausimus pa$al su#ekto pož"mius #ūtina atkreipti dėmes!, kad ne visi ie vienodaireik&min$i.


28/55

a$al amži% au $alima atri#oti, t.". veikos, už kurias atsako nuo 15kos ir pan. aip patsvar#ūs ir speialioo su#ekto pož"miai).

Poi'*vūs i" -(.a'*vūs o$*miai1

-au$uma sudėties pož"mi% suormuluot% !stat"me, nurodant atitinkamas

nusikaltimo sav"#es. ai pozit"vūs pož"miai. 8& % mat"ti, kas #ūdin$iausia nusikaltimui. iesudaro pa$rind+, tai$i ir kvaliikavimo pa$rind+. ozit"viaisiais ie vadinami dėl to, kadlo$iniu požiūriu i&rei&kia vadinam+sias tei$iam+sias sav"#es draudžia žud"ti, vo$ti ir pan.

7ra toki% sudėi%, kuriose pož"miai i&rei&kiami nei$iamomis sav"#ėmis. aine$at"vūs pož"miai. aprasiau "ra pasak"ti, ! k+ nekreipti dėmesio, k+ reikia atmesti. @ieka

pož"mio turin"s tame likut"e pvz. a#ortas padar"tas asmens neturinio atitinkamomediininio i&silavinimo. *ad !stat"m% leidėui nevardinti, o$ #audžiamas už &! straipsn! ir

psiMiatras, ir urolo$as, !stat"m% leidėas ra&ė $laudžiai atsako tas, kuris neturi teisės dar"tia#orto operaios (B* 152 str. 2 d.).

*valiikuoant veik+, ne$alima remtis tik ne$at"viais pož"miais. Fia reikia ir pozit"vi%. uk ne$alima nuteisti asmen! už sukiavim+ tik dėl to, kad o veiksmuose nėra

va$"stės ar turto prievartavimo pož"mi%. =var#u turėti pozit"vius sukiavimo pož"mius, taip pat ne$alima i$noruoti ir ne$at"vi%%.


29/55

tarp tiesio$inės ir netiesio$inės t"ios : valiniam elemente. ei asmuo siekia pavoin$% padarini%, tai is veikia tiesio$ine t"ia.

;etiesio$inė t"ia $alima tik materialiose nusikaltim% sudėt"se. Oormaliose 3asmens psiMinis sant"kis su daroma veika ne#ūtinas. en$imasis ir pasikėsinimas ne$ali

#ūti netiesio$ine t"ia daromas. Esant netiesio$inei t"iai kaltininkas nekelia konkrei% tiksl%, todėl už savo veiksmus is atsako tik kaip už atsiradusias pasekmes.

"ia klasiikuoama ir dar pa$al du kriterius : susiormavimo moment+ ir api#rėžtum+.a$al susiormavimo moment+ t"ia skirstoma ! i& anksto ap$alvot+ ir stai$a

atsiradusi+. 8& anksto ap$alvotos t"ios atveu tarp nusikalstamo ketinimo atsiradimo ir orealizavimo "ra tam tikras laiko tarpas, o stai$a atsiradusios t"ios atveu to tarpo nėra ar#a

is la#ai mažas. =tai$a atsiradusios t"ios porū&is : aektinė t"ia. ai #ūdin$a tai, kad asmuo padaro ; dėl didelio susiaudinimo. a$al api#rėžtum+ skirstoma ! konkretizuot+ (api#rėžt+) ir nekonkretizuot+ (neapi#rėžt+). *onkretizuota t"ia $ali #ūti paprasta ir alternat"vi. aprasta konkretizuota : asmuo suvokia nusikalstamos veikos po#ūd! ir siekiavieno konkretaus rezultato (mirties).


30/55

;usikaltimo padar"mo mot"vas : tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemiaasmens pasir"žim+ padar"ti nusikaltim+. Cot"vai $ali #ūti klasiikuoami ! pozit"vius (noras

palen$vinti kanias ir pan.), neutralius (meilė, drau$"stė), ne$at"vius (savanaudi&kumas ir pan. paskatos).

;usikaltimo padar"mo tikslas : asmens !sivaizduoami o#ekt"vios tikrovės pasikeitimai, kurie turi atsirasti dėl nusikaltimo padar"mo. ikslo siekimas #ūdin$as tik

t"iniams nusikaltimams. ikslas svar#us kvaliikuoant ir atri#oant nuo kit% nusikalstam% veik% (klasikinis pav"zd"s : B* 269 str., 2R0 str.)arp mot"vo ir tikslo $laudus r"&"s, nes mot"vas atveda ! tiksl+. % reik&mė : ie

$ali #ūti privalomu sudėties pož"miu, $ali #ūti kvaliikuoaniu (savanaudi&kos paskatos)ar#a privile$iuoaniu. ie ne!traukiami ! sudėties pož"mius, #et vis tiek nustatinėamisiekiant atskleisti nusikaltimo meManizm+, atri#oti t"inius nusikaltimus nuo neatsar$i%,nustat"ti t"ios kr"ptin$um+, pavoin$umo laipsn!, padeda atri#oti kaltės ormas.

21 N&sikals'amų v(ikų a'"i!o+imas a.al s&!+(k'/3

Oizinis asmuo, padar4s nusikalstam+ veik+, $ali #ūti Marakterizuoamas !vairiais

aspektais, taiau #audžiamoi atsakom"#ė sieama tik su !stat"mo numat"tais su#ekto pož"miais amžiumi, pakaltinamumu, o kai kuriais atveais : ir speialioo su#ekto pož"miais. ik ie, kartu su kitais nusikalstamos veikos sudėties pož"miais, sudaro pa$rind+ patraukti asmen! #audžiamoon atsakom"#ėn.

;usikaltimo su#ekto pož"mius (amži% ir pakaltinamum+) turi turėti ne tik nusikaltimo v"kd"toas, #et ir kiti #endrininkai or$anizatorius, padėėas, kurst"toas.

'iuos pož"mius taip pat reikia nustat"ti nepriklausomai nuo to, kokioe stadioenusikaltimas #ai$tas ren$imosi, pasikėsinimo ar esant pa#ai$to nusikaltimo sudėiai.

akaltinamumas.*ad asmuo #ūt% patrauktas #audžiamoon atsakom"#ėn už #et koki+ nusikalstam+

veik+, reikia, kad is #ūt% pakaltinamas, t.". $alėt% nusikalstamos veikos padar"mo momentusuprasti savo veiksm% esm4 ir uos vald"ti.

ei$u asmuo pripaž!stamas ri#otai pakaltinamu, t.". ei$u dar"damas nusikalstam+ veik+ asmuo dėl psiMikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pa$rindas pripažinti ! nepakaltinamu, ne$alėo visi&kai suvokti pavoin$o nusikalstamos veikos po#ūdžio ar vald"tisavo veiksm%, is atsako pa$al #audžiam+! !stat"m+, taiau #ausmė $ali #ūti &velninama,ar#a "ra atleidžiamas nuo #audžiamosios atsakom"#ės (i&sk"rus sunkaus ir la#ai sunkausnusikaltimo atveus).

ai$i kiekvien+ nusikalstam+ veik+ $ali padar"ti tiek pakaltinamas, tiek ri#otai pakaltinamas asmuo, todėl pa$al &! kriteri% vienos nusikalstamos veikos nuo kitos atri#otine$alima.


31/55

=peialusis su#ektas.=peialiuou su#ektu laikomas asmuo, kuris #e #endr%% pož"mi% (amžiaus ir

pakaltinamumo) turi papildomus, #ūtinus konkreiai nusikalstamos veikos sudėiai, pož"mius, numat"tus B* =- normose. =peialioo su#ekto pož"miai "ra tiesio$iai nurod"tiatitinkamos normos dispoziioe ar#a akivaizdžiai i&plaukia i& os ai&kinimo. *ai kuriaisatveais tokie pož"miai atskirai apra&omi (pvz. B* 2H0 str. ai&kinama valst"#ės tarnautoo

s+voka). =peialioo su#ekto pož"mi% uridinė reik&mė nevienoda. -au$eliu atveu, nesantspeialioo su#ekto pož"mi%, nėra nusikalstamos veikos sudėties apskritai, pvz.k"&ininkauti, piktnaudžiauti $ali tik valst"#ės tarnautoas ar am pril"$intas asmuo.

*itais atveais, nesant speialioo su#ekto, atsakom"#ė $ali atsirasti pa$al kitas B* normas. vz. už naua$imio nužud"m+ atsakom"#ė pa$al B* 1H1 str. k"la tik naua$imiomotinai, o asmen"s, kartu !v"kd4 nusikaltim+, atsako pa$al B* 129 str. 2 d. 1 p. (mažameionužud"mas).

B teorioe speialaus su#ekto pož"miai "ra klasiikuoami

1. ož"miai, lemiant"s asmens soialin! vaidmen! ir teisin4 padėt!

a) piliet"#ė, pvz. @ pilietis : i&dav"stė (B* 11L str.)G #) parei$"#ė, pvz. valst"#ės tarnautoas : piktnaudžiavimas (B* 22S str.)G) proesia ar veiklos po#ūdis, pvz. $"d"toas : neteisėtas a#ortas (B* 152 str.)Gd) teistumas, pvz. nuteistasis laisvės atėmimo #ausme : ven$imas atlikti are&to,

laisvės atėmimo #ausm4 ar#a su$r!žti ! kardomoo kalinimo viet+ (B* 252 str.).2. ož"miai, nusakant"s izines su#ekto sav"#esa) l"t! (J)G

#) amži%, pvz. pilnametis asmuo : vaiko !traukimas ! nusikalstam+ veik+ (B* 169 str.).

H. ož"miai, api#ūdinant"s su#ekto sant"k! su nukentėusiuoua) $imin"stės r"&iai, pvz. naua$imio nužud"mas (B* 1H1 str.)G

#) tarn"#inė padėtis, pvz. seksualinis prieka#iavimas (B* 162 str.).

8&vard"ti speialioo su#ekto atveai leidžia padar"ti i&vad+, o$ speialioo su#ektosav"#ės dažnai sieamos su tam tikru kėsinimosi o#ektu ir turi savit+ o#ekt"vi++ pus4.-au$umai toki% nusikalstam% veik% #ūdin$a tam tikra visuomenini% sant"ki% sritis, ! kuri+ kėsinasi toks kaltininkas (parei$iniai, kariniai ir kt. nusikaltimai).

asak C.


32/55

#ekt"viosios pusės pož"miai norm% dispoziiose "ra i&reik&ti r"&kiau, l"$inant sukitais nusikalstamos veikos sudėties elementais. vz., ei$u kai kuriuose B* speialiosiosdalies straipsniuose nėra i&samesnio su#ekto, su#ekt"viosios pusės api#ūdinimo, tai nėraB* speialiosios dalies straipsnio dispoziios, kurioe ne#ūt% plaiau ar siauriau nurod"tio#ekt"viosios pusės pož"miai. aip "ra todėl, kad padar"ta veika "ra tarsi nusikalstamosveikos &erdis, kuri neretai nulemia #audžiamosios represios apimt! ir kr"ptin$um+. ai lemia

#ūtin"#4 $an tiksliai nusak"ti, kokie i&orinio el$esio aktai "ra pavoin$i visuomenei ir draudžiami !stat"mo.*valiikavimas pa$al o#ekt"viosios pusės pož"mius sudėtin$as ie "ra !vairesni, %

"ra dau$iau !vairesni% derini%, kartais $ana sudėtin$%. isa tai dažnai apsunkinao#ekt"viosios pusės pož"mi% turinio nustat"m+, dėl to k"la kvaliikavimo klaidos.

#ekt"vioi pusė svar#i tuo, kad i& os pož"mi% neretai $alima nustat"tinusikalstamos veikos su#ekt+ ir o#ekt+. ;es kai kuriems i& nusikalstam% kėsinim% "ra

#ūdin$as tik tam tikras veikimo #ūdas. aip pat o#ekt"viosios pusės pož"miai reik&min$itiesio$iai atri#oant vien+ nusikalstamos veikos sudėt! nuo kitos. isus o#ekt"viosios pusės

pož"mius $alima skirst"ti ! #ūtinuosius ir akultat"vinius. Būtiniesiems o#ekt"viosios pusės pož"miams priklauso tie, kurie "ra visose nusikalstam% veik% sudėt"se, o akultat"viniai :

tie, kurie !traukti tik ! kai kurias i& %. odėl kvaliikuoant nusikaltim+, #ūtiniei pož"miaivisuomet privalo #ūti nustat"ti. Oakultat"viniai pož"miai kvaliikavimui reik&min$i tuomet,kai ie tiesio$iai nurod"ti normoe. ei ie normoe ir nenurod"ti, vis tiek #ūtina uosnustat"ti, kadan$i pastariei $ali #ūti reik&min$i sprendžiant kitus #"los klausimus.

Būtiniesiems o#ekt"viosios pusės pož"miams priskirtina veika, pasekmės ir priežastinis r"&"s tarp veikos ir pasekmi%. Oakultat"viniai pož"miai "ra vieta, laikas, #ūdas,aplink"#ės.

Istat"m% leidėas ne visuomet konkreiose B* speialiosios dalies norm% dispoziiose nurodo visus tris #ūtinuosius pož"mius. 7ra sudėi%, kuriose nurod"ti tik veikimo ar neveikimo pož"miai, pvz. papirkimas (B* 22L str.). ai vadinamos ormaliosiossudėt"s. 7ra ir toki% dispozii%, kuriose "ra api#ūdintos pasekmės, tiksliai neapi#ūdinant,kokiais konkreiai veiksmais tos pasekmės $ali #ūti padar"tos. vz. na$rinėant B* straipsnius apie nužud"m+, kūno sužaloim+, $alima tei$ti, kad &ios veikos $ali #ūti

padar"tos !vairiai (&aunant, smo$iant peiliu, smau$iant ir t.t.), ir tai kvaliikavimui reik&mės paprastai neturi. okiu atveu visas dėmes"s "ra sukonentruotas ! atsiradusias pasekmes.

riklausomai nuo to, kaip !stat"m% leidėas sukonstravo sudėt!, nusikalstam% veik% atri#oim+ reikia atlikti ar#a pa$al veiksmus (neveikim+), ar#a pa$al pasekmes, ar#a pa$alvisus o#ekt"viosios pusės pož"mius apskritai.


33/55

tikr+ os speiik+ (pvz. veiksmai, pasiž"mint"s dideliu inizmu ar !žūlumu). aivertinam%% nusikalstamos veikos pož"mi% api#ūdinimas.

Istat"m% leidėas naudoa minėtas teisines 3 teMnines priemones tiek veikimui, tiek neveikimui api#ūdinti. ;eveikimas : pas"vus el$es"s, kai asmuo neatliko toki% veiksm%,kuriuos is $alėo ir privalėo atlikti. oks veiksm% ne!v"kd"mas sukėlė ar $alėo sukeltisunkias pasekmes. 7pa svar#u tiksliai nustat"ti privalomo asmens veikimo pa$rind+ ir ri#as.

arei$a asmeniui veikti atsiranda a) kai apie tai nurod"ta !stat"me ar kitame norminiameakteG #) v"kdant tarn"#ines, proesines unkias, dėl $imin"stės ar kit% asmenini% r"&i%G )kai tokia parei$a atsiranda dėl ankstesnės asmens veikosG kai asmuo pats sukėlė $rėsm4 teisėssau$omiems interesams. Esant i&vard"toms parei$oms, veikimo ri#os nulemiamos konkrei% aplink"#i% (vietos, laiko, asmens su#ekt"vi% su$e#ėim% ir t.t.).

Winant pož"mio apra&"mo teMnik+, paprasiau !si$ilinti ! o turin!. aste#ėtina, kad ei pož"mio turin"s sudėtin$esnis, is $ali #ūti oiialiai i&ai&kintas, #e to, sprendžiant &iuosklausimus, reikia atsižvel$ti ! teism% praktik+, #audžiamosios teisės teori+.

N&sikals'amų as(kmių "(ik4m# a'"i!o+a-' -&sikals'amas v(ikas1Istat"m% leidėas, konstruodamas nusikalstam% veik% sudėtis, vienais atveais

nusikalstam+ veik+ pripaž!sta #ai$t+ vien padarius pavoin$us visuomenei veiksmus

(ormaliosios sudėt"s), o kitais atveais, kad nusikalstama veika #ūt% laikoma #ai$ta,reikalaua, kad atsirast% realios pasekmės (materialiosios sudėt"s). ai svar#u praktiniu

požiūriu, nes kvaliikuoant nusikalstam+ veik+, kai nusikalstamos pasekmės B* straipsniodispoziioe nenumat"tos, % realus ne#uvimas neatleidžia nuo #audžiamosios atsakom"#ės,

pvz. tai, kad asmuo, priėm4s k"&!, nieko nev"kdė, k+ #uvo pažadė4s k"&io davėui,kvaliikavimo esmės nekeiia. oks asmuo privalo atsak"ti pa$al B* 226 str. kaip padar4s

#ai$t+ nusikalstam+ veik+. uo tarpu kai B* straipsnis numato toki% pasekmi% atsiradim+, oms nesant, veika $ali #ūti kvaliikuota tik kaip ren$imasis ar pasikėsinimas padar"tinusikalstam+ veik+, o kartais apskritai ne#us nusikalstamos veikos sudėties.


34/55

o#ektams. okios konkretizuotos pasekmės tiems o#ektams $ali #ūti panaudotos atri#oantnusikalstamas veikas.

P"i($as'i-io "*4io 'a" -&sikals'amos v(ikos i" as(kmių "(ik4m# -&sikals'amųv(ikų a'"i!o+im&i.

Caterialiosiose nusikalstam% veik% sudėt"se priežastinis r"&"s "ra #ūtinaso#ekt"viosios pusės pož"mis, ir am nesant nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

;usikalstamose veikose ormali+a sudėtimi akti&kai atsiradusios pasekmės "ra užnusikalstamos veikos sudėties ri#%, todėl tokiais atveais priežastinio r"&io nustat"mas $ali #ūti reik&min$as, sprendžiant kitus #"los klausimus.

riežastin! r"&! kartais reikia nustat"ti tarp veikos ir realiai $alim% pasekmi%, ei$u #uvo tik ren$imasis ar pasikėsinimas padar"ti nusikalstam+ veik+, taip pat sudėt"se, kur numat"ta atsakom"#ė už realios $rėsmės sudar"m+ padar"ti žal+.

riežastiniam r"&iui nustat"ti "ra #ūtina laik"tis #ent dvie% tais"kli% a) $riežtaiatri#oti i& vis% kit% rei&kini% konkrei+ veik+ ir konkreias pasekmesG #) priežastinio r"&ionustat"mas turi #ūti daromas nuo pasekmi% einant ! pavoin$+ veik+.

eikos ir pasekmi% konkretizavimas "ra svar#us tuomet, kai žalin$os pasekmėsatsiranda ne dėl vieno, o dėl keli% veiksm%, kuri% kiekvienas, ar#a kartu su kitomis veikomis

$ali sukelti &ias pasekmes. *ad veika #ūt% kvaliikuota tiksliai, #ūtina atskirai nustat"tikiekvienos padar"tos veikos r"&! su atsiradusiomis pasekmėmis, kokiu mastu kiekviena i&veik% $alėo sukelti &ias pasekmes. uo tarpu vienos ir tos paios pasekmės (izinės,materialinės, moralinės) $ali #ūti pa$rindu kvaliikuoti kelet+ veik% pa$al skirtin$usstraipsnius, ei$u os atsirado skirtin$uose o#ektuose.

Būna, kad kaip nusikalstamos veikos rezultatas atsiranda ne viena, o kelios pasekmės (idealioi nusikalstam% veik% sutaptis). Be to, veika $ali #ūti padar"ta ne vienoasmens. *onkretizuoant priežastin! r"&!, $ali tekti skirtin$% asmen% veik+ kvaliikuoti kitaip.

riežastinis r"&"s turi #ūti nustatomas pradedant nuo atsiradusi% pasekmi% ir einantlaipsni&kai ! nusikalstam+ veik+. oks kelias svar#us todėl, kad dažniausiai #audžiamosios

#"los t"rimas prasideda nuo konkreios pasekmės, ir svar#u i&ai&kinti, kokia tos pasekmėstiesio$inė priežastis. vz. $avus prane&im+ apie rast+ žmo$aus lavon+, pirmiausiai svar#ui&siai&kinti, ar &i mirtis #uvo smurtinė, ar ne. *ita pakopa, esant smurtinei miriai, $ali #ūtitiesio$inės mirties priežasties nustat"mas (nuo smū$io ! $alv+ ir pan.). ada ai&kinamasi,kokiu #ūdu toks smū$is $alėo #ūti padar"tas (automo#iliu, $eležies str"pu ir pan.).

ai$i tinkamai nustat"tas priežastinis r"&"s suun$ia veik+ ir pasekmes ! vienin$+ visum+, kuri leidžia tiksliai parinkti + atitinkani+ #audžiamoo !stat"mo norm+ (t.".kvaliikuoti).

Fak&l'a'*vi-ių o!+(k'*viosios &s#s o$*mių "(ik4m# a'"i!o+a-' -&sikals'amasv(ikas1

*ai !stat"m% leidėas &iuos pož"mius !traukia ! nusikalstamos veikos sudėt!, ie

tampa #ūtinaisiais o#ekt"viosios pusės pož"miais. *adan$i tai #ūna mažumoe nusikalstam% veik% sudėi%, toki% akultat"vini% pož"mi% #uvimas i& esmės ir nulemia nusikalstamosveikos speiik+, len$vina kvaliikavim+. -ažnai nusikalstamos veikos padar"mo vieta,laikas, #ūdas, aplink"#ės "ra numat"ti kaip kvaliikuoant"s nusikalstam+ veik+ pož"miai.aiau dau$umoe nusikalstam% veik% sudėi% veikos padar"mo laikas, vieta, #ūdas,aplink"#ės visi&kai nenurodomi. ai rei&kia, kad kvaliikuoant tokias nusikalstamas veikas

paminėti pož"miai ne itin reik&min$i (kur padar"ta ir kada padar"tas !žeidimas, nužud"mas,i&ža$inimas, kvaliikavimui nereik&min$a).

2D1 N&sikals'amų v(ikų a'"i!o+imas a.al o!+(k'/3

Pas'a!a% $alias va,ov#lis 28>2C sl16 4i(k 'i(k Pi(sliako va,ov#lis 72>77D sl16a'si$v(l.'i 0 "ū4i-0 o!+(k'/ i" kai a,a"oma k(li(ms '(isi-iams .#"iams -&sikals'amav(ika J l#4imas ?-&osav*!# i" sv(ika'a@6 *"a a'ski"i s'"ais-iai6 "(.lam(-'&o+a-'*s


35/55

sv(ika'os s&'"ik,*m/ i" -&osav*!56 !(' 'aikom !ū'(-' 2G s'"16 a'"i!o+am -&o 2G s'"1 i"28C>2= s'"1

#ektas 3 #ūtinas pož"mis.#ekto rū&"s

a) #endrasis 3 tai visi visuomeniniai sant"kiai, kuriuos sau$o BI.

#) rū&inis 3 tai visuomeniniai sant"kiai, suskirst"ti atskirose =- sk"riuoseG tiesa, kartais $ali #ūti i&imi%.) tiesio$inis.

arp dal"ko ir o#ekto "ra $laudus r"&"s. -al"kas3 tai materiali visuomenini% sant"ki% e$zistavimo orma, ! kuri+ ir "ra nukreipti kaltininko veiksmai. adarius dal"kuižal+, paveikiamas ir o#ektas3 BI sau$omi visuomeniniai sant"kiai. -al"ko pažeidimasleidžia konstatuoti apie nusikaltimo padar"m+, kartais net atri#oti ; nuo administrainioteisės pažeidimo.

;, kurias #ūt% $alima atri#oti tik pa$al o#ekt+ nėra dau$ (pvz, i& soializmo soialistinio ir asmeninio turto va$"stė).

*artais ; atri#oimas pa$al o#ekt+ nėra sudėtin$as, nes au paiame pavadinime

!vardintas $ėris, ! kur! kėsinamasi (vie&osios tvarkos pažeidimas3 vie&oi tvarka). aiau nevisada taip paprasta, nes viena veika žala $ali #ūti padaroma keliems o#ektams, pvz.*ėsinimasis ! @ prezidento $"v"#4 (pažeidžiami du o#ektai žmo$aus $"v"#ė ir nepriklausom"#ė, vientisumas, konstituinė santvarka). odėl #ūtina žinoti norm% skirtumus,kurie sau$o tuos visuomeninius sant"kius. aip pat #ūtina žiūrėti, ar tai viena veika, sukėlusi

pasekmes dviem o#ektams, ar sutaptis, kai pažeisti du o#ektai.=var#u kuris o#ektas pa$rindinis, kuris papildomas. a$rindinis visada tos ;

$rupės rū&in! o#ekt+.


36/55

kuriame "ra dominantis B* straipsnis, pavadinimo, remiantis $ramatiniu !stat"mo ai&kinimu.*ai tai nepadeda, pasitelkiami lo$inis, teisminis, doktrininis ai&kinimas.

8&siai&kinus, kokius $ėrius sau$o dominantis B* straipsnis, pereinama prie antroetapo : konkreios padar"tos veikos aktini% aplink"#i% ai&kinimo ir vert"#i%, ! kurias

pasikėsino kaltininkas, nustat"mo. -ažnai tai $alima padar"ti tik tiksliai nustaius pavoin$+ veik+ padarius! asmen!, ! apklausus ir sul"$inus o parod"mus su kita turima #"los

medžia$a. vz., ei žmo$aus $"v"#ė #uvo atimta dėl to, kad nukentėus"sis slaptasusitikinėo su kaltininko žmona ir kaip ker&tas tam tikroe atkarpoe #uvo pavoin$ai vir&"tas$reitis ir žuvo žmonės, #us viena kvaliikaia (129), ei kaltininkas nesuvaldė ma&inos,ne!vertino važiavimo s+l"$%, dėl to !važiavo ! prie&in$+ eismo uost+, kvaliikaia #us kita(2S1).

;etinkamai nustaius #audžiamoo !stat"mo sau$omas vert"#es ar vert"#es, ! kurias pasikėsino kaltinamasis, teism% $ali #ūti nuteisti nekalti asmen"s.

B* sau$o dau$ ir !vairi% visuomenės vert"#i%. *ai kurios % "ra i&imtinai sau$omos #audžiam%% !stat"m% ($"v"#ė, sveikata, l"tinė laisvė, valst"#ės konstituinė santvarka ir pan.), kitos % "ra dvi$u#os ar net tri$u#os apsau$os o#ektai (asmens $ar#ė ir orumas,transporto eismo sau$umas, normalus valst"#ės aparato unkionavimas, nuosav"#ė).

aiau svar#u žinoti ne tik #audžiamoo !stat"mo sau$omas vert"#es, #et ir % apsau$os ri#as. vz., #audžiamiei !stat"mai sau$o tik kito žmo$aus $"v"#4. =avižud"#ė,

padar"ta laisvu žmo$aus apsisprendimu, nėra nusikalstama veika. *ėsinimasis ! savosveikat+ taip pat nėra #audžiamas. aiau &iuo atveu "ra ir i&imi%, pvz., ei susižaloa kar"s,siekdamas i&ven$ti karinės tarn"#os, is pasikėsina ! #audžiamoo !stat"mo sau$om+ vert"#4 (#et ne ! sveikat+, o kra&to apsau$os tarn"#+). ;uosav"#4 !stat"mai sau$o taip pat tik nuokit% žmoni% kėsinim%si. ai$i, sprendžiant #audžiamosios atsakom"#ės už nusikaltimus ar

#audžiamuosius nusižen$imus nuosav"#ei klausimus, pa$rindinė pro#lema : nustat"tiasmens sant"k! su nuosav"#e. 199S m. $ruodžio 22 d. @


37/55

;ustatant, kiek vert"#i% sau$o tam tikras B* straipsnis, reikia studiuoti sk"riaus,kuriame "ra &is straipsnis, pavadinim+, analizuoti pai+ dispozii+. ien+ vert"#4 $alinurod"ti B* sk"rius, o kit+3 dispoziioe apra&"ti padariniai ar net pati veika. ;ustaius, kadB* straipsnis sau$o kelias vert"#es, dažnai reikia papildomai ai&kintis, kokios apimties &iosvert"#ės "ra sau$omos vienu B* straipsniu. vz., sveikata, turi tris sutrikd"mo, tai$i ir teisinės apsau$os, laipsnius. vz., 159 str. sau$o seksualin4 laisv4, sudėt"e minimas ir izinio

smurto panaudoimas, tai$i $alima prielaida, kad au$o ir sveikat+, ar net $"v"#4. Betdispoziia "ra ormali ir padariniai ia neapra&omi, todėl #ūtina pasitelkti teismin! ai&kinim+ (2005 m. $ruodžio H0 d. @


38/55

va$"stė ar apiplė&imas ). 8r normos turinio pažinimas, ir aktini% #"los aplink"#i% nustat"mas"ra $laudžiai susi4 savo tarpe. rakti&kai ir pažinimas, ir nustat"mas v"ksta tuo paiu laiku

#"los t"rimo ir teisminio na$rinėimo ei$oe.okiu atveu, dar"tina i&vada, kad !rodinėimo dal"k+ sudaro reik&min$os

sprendžiamai #"lai aplink"#ės ! kurias dar !eina ir nusikalstamos veikos kvaliikavimuireik&min$os #"los aplink"#ės, t.". pastarosios aplink"#ės "ra !rodinėimo dal"ko viena i&

turinio dali%.Irodinėimo dal"ko ir nusikalstam% veik% kvaliikavimui reik&min$% aplink"#i% sant"kis leidžia nustat"ti ties+ #"loe.

721 N&sikals'amų v(ikų kvalifikavimo s()ifika a'ski"os( !a&,$iamo+o "o)(so

s'a,i+os(3

*valiikuoti : tai nustat"ti tiriamo rei&kinio ar o#ekto kok"#4, i&siai&kinant ossav"#es. *ok"#iniai pož"miai nustatomi l"$inant uos su au žinom%, nustat"t% rei&kini% ar o#ekt% atitinkamais pož"miais ir i&skiriant % tarpusavio tapatumus ir skirtumus.*valiikavimas "ra kaip vienas i& #ūd% daiktams ar rei&kiniams pažinti, kai tokio pažinimo

pa$rind+ sudaro au sukurti standartai, etalonai ir kuriais remiantis vertinamas tiriamooo#ekto sav"#ės.

Oilosoine prasme teisės moksle &i s+voka rei&kia teisės normos parinkim+ ir pritaik"m+ uridi&kai reik&min$am aktui (!v"kiui), tai "ra &io akto sutapatinim+ su tam tikra #endra tais"kle.

uridinis kvaliikavimas turi "patum%1) eisės norma nusako tik paius #endriausius #ruožus, tuo tarpu nusikalstama

veika "ra konkreti. *onkretaus neesmini% pož"mi% turtin$umas atskirais atveais $alinustel#ti #endruosius teisės normoe numat"tus pož"mius.

2) uridinis kvaliikavimo proesas v"ksta laikantis valst"#ės nustat"t% proesotais"kli%. 8kiteisminio t"rimo duomen% rinkimas numat"tas @ B*, tai rei&kia, kad uridiniskvaliikavimas turi #ūti v"kdomas numat"tame l"$"e pa$al pož"mi% #endrum+.

H) apatumas tarp teisės normos !stat"me dar nerei&kia, kad "ra pasiektaskvaliikavimo tikslas. *valiikavimas #ai$iamas priimant teisės normos taik"mo akt+ ir tai$ali padar"ti tik kompetentin$as valst"#ės parei$ūnas : tai "ra ikiteisminio t"rimo

parei$ūnas, prokuroras, teismas ar#a izinis asmuo privataus kaltinimo proese. oks aktasturi #ūti priimamas !vertinus visas nustat"tas #"los aplink"#es.

;usikalstamos veikos kvaliikavimas turi 2 prasmes1) #audžiamosios teisenos teorioeG2) teism% praktikoe.1) Baudžiamosios teisenos teorioe kvaliikavimas suprantamas kaip tam tikras

lo$inis proesas : kompetentin$o asmens veikla, kurios metu nustatomas tapatin$umas tarpkonkreios nusikalstamos veikos ir @ B* #endrosios ir speialiosios dal"se numat"t% nusikalstamos veikos sudėties pož"mi%. *valiikavimas suprantamas kaip lo$inis proesas.

2) eism% praktikoe kvaliikavimas suprantamas kaip atitinkamas visuomenei pavoin$os veikos teisinis !vertinimas : oiialus pripažinimas, kad &ios veikos pož"miaiatitinka tam tikroe normoe numat"tus nusikalstamos veikos sudėties pož"mius #ei toks o!vertinimas atitinkamame proesiniame akte rezoliuia, prane&imas apie !tarim+,kaltinamasis aktas, nutartis, nuosprendis.

*valiikuoti nusikalstam+ veik+ rei&kia : atlikti os teisin! !vertinim+, nurod"tiatitinkam+ #audžiamosios teisės norm+, kurioe #ūt% numat"ti tos nusikalstamos veikos

pož"miai ir tai turi atsispindėti konkreiame proesiniame dokumente.

;usikaltim% kvaliikavimo proeso metu #"los aplink"#ės l"$inamos su teisėsnormos numat"tos sudėties pož"miais. *valiikavimo proesas v"ksta ir atliekant ikiteismin!


39/55

t"rim+, ir na$rinėant #"l+ teisme. is susideda i& penki% etap%, kuriuos apsprendžia !stat"moreikalavimai.

eisės normos kvaliikavimo proeso etap% ri#as nuž"mi $ana apiuopiamai,kvaliikavim+ suri&damos su konkreiomis

Documents

Nusikaltimu Kvalifikavimo Problemos [Speros.lt]