Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 97 (10252) * 2019 m. gruodþio 21 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

Ðiandien – mënulio delèia, ketvir-tadiená prasidës jaunatis. Saulë teka 8 val. 39 min., leidþiasi 15 val.53 min. Dienos ilgumas 7 val. 14 min.

Vardadieniai: ðiandien – Geskanta, Geskantas, Gestautas,Gesvina, Honorata, Honorijus, rytoj – Gedvarda, Gedvardas, Gedvas,Gedvyda, Gedvydas, Rimbertas, pirmadiená – Viktë, Viktorija, Vilas,Vilbutas, Vilë, Vilgaila, Vilys, antradiená – Adas, Adomas, Gudmina,Gudminas, Gudvainas, Gudvilas, Gudvina, Ieva, Jieva, treèiadiená –Graþinë, Graþinis, Graþys, Graþmantas, Graþmintas, Graþvaldas, Graþ-vilas, Graþvilë, Graþvyda, Graþvydas, ketvirtadiená – Gaudilas, Ginda,Gindvilas, Relinda, Stepa, Stepanija, Stepas, Steponas, Steponë,penktadiená – Dautara, Dautaras, Dautarta, Dautartas, Visalgas,Visbartas, Visdargas, Visdargë.

Ðiandien – þiemos saulëgráþa. Elnio devyniaragio ðventë. Gruodþio24 – Kûèios. Gruodþio 25 – Ðv. Kalëdos. Gruodþio 26 – Antroji Ðv.Kalëdø diena. Ðv. Steponas.

Kitas „Gyvenimo“ numeris iðeisðeðtadiená, gruodþio 28 dienà

Vilkaviðkio vyskupokalëdinis laiðkas 2019

Ðtai vël atëjo tas metø laikas, kai mûsø ðirdyse, namie, visoje gyve-nimo aplinkoje kaþkas pasikeièia. Ðiuo laiku visi tampame geresni,vieni kitiems parodome daugiau dëmesio, ðv. Kalëdos mus tiesiog pa-gauna savita, su niekuo kitu nepalyginama nuotaika ir skatina vienikitus su nuoðirdþiu dþiaugsmu pasveikinti bei linkëti gera.

Ðia proga ir að nuoðirdþiausiai Jus visus sveikinu sulaukus Iðga-nytojo gimimo ðvenèiø. Taip pat linkiu, kad visø mûsø ðirdys bûtøatviros ateinanèiam mûsø Atpirkëjui.

Ið kur ateina ðis pasikeitimas mûsø viduje ir kasdienybëje? Turimeatvirai pripaþinti, jog tai kyla ne vien tik ið mûsø vidaus ar pasklindaaplinkoje, tarsi koks virusas, bet visø pirma atkeliauja ið aukðtybiø.Pagrindinis tokio pasikeitimo ðaltinis yra ypatingas Dievo gerumas.

Dovanai gaunama Dievo malonë labiausiai mûsø vidø tuo gerumunuðvieèia, mûsø tarpusavio bendrystæ suðildo ir atgaivina dieviðkosmeilës ðviesa. Ði malonës kildinta ðviesa prasiskverbia pro bet kokiasnusiminimo miglas, kanèios debesis ar netgi prieðiðkumo audras. Ðiðviesa, ið anksto paskelbta Betliejaus þvaigþdës, kaip kometos paskleis-tas smulkiø spindinèiø daleliø pëdsakas, nuðvinta visoje þemëje, visøgeros valios þmoniø ðirdyse ir namuose. Ji ateina kaip ðviesa, kuripagal evangelistà Jonà ðvieèia tamsoje ir tamsa jos neuþgoþia (plg. Jn1, 5). Ji drauge skleidþiasi, plinta kaip gëris, kuris auga ir stiprëja,kai juo dalijamasi.

Ðv. Kalëdos – laikas, kai þmogiðkosios galios priimti gërá labiausiaisustiprëja. Kitaip tariant, tai ypatingas malonës metas, kai lengviausiaVieðpaèiui tarti taip, sutikti, jog norime dalyvauti palaimingame joplane ir drauge keliauti á jo amþinuosius namus.

Jam nesvarbu, kokia mûsø socialinë padëtis, profesija ar sveikata.Jam nesvarbu, ar mes turtingi, ar gyvename kukliau. Ðie dalykai nërakaip nors nulemiantys amþinybës gërá. Jëzus ateina dël visø. Jam svar-bûs ir atostogomis besidþiaugiantys vaikai, ir apie laimingà gyvenimàsvajojantys jauni þmonës, ir virtuvëje dël ðventinio stalo triûsianèiosmamos ar moèiutës. Jis ateina ir dël tø, kurie tik prieð pat ðventespavargæ á namus sugráþta ið savo darbø. Jam svarbûs ir tie, kuriemstenka dirbti per ðventes, ligoniai ir vieniði þmonës, tie, kuriø gyvenimasþmogiðkomis akimis atrodo nesëkmingas.

Jëzus atëjo á ðá pasaulá norëdamas mus visus iðgelbëti, apdovanotiamþinuoju gyvenimu, pakviesti á meilës pokylá. Tai didþiausia ið visødovanø, kokias tik kada nors galime gauti.

Nuoðirdþiai kvieèiu ðiais metais atpaþinti didþias Dievo atneðamasdovanas. Su tylia nuostaba ir dëkingumu þvelkime á ðventinius pa-sikeitimus mûsø ðirdyse, mûsø namuose, visame krikðèioniðkajamepasaulyje.

Dþiugiø Ðv. Kalëdø visiems!Vilkaviðkio vyskupas Rimantas Norvila

Kalëdos – dþiaugsmo ðventë!

Palydëdami senuosiusmetus visada su viltimi þvel-giame á ateitá. Ðv. Kalëdø irNaujøjø metø proga linkiu,kad 2020-aisiais bûtø kuomaþiau nusivylimø gyveni-mu, þmonëmis ir politika,kuo daugiau gerumo, susi-klausymo, savitarpio supra-timo ir paramos, bendrø tiks-lø ir siekiø.

Tegul Jûsø neaplenkialaimë ir sëkmë. Geros svei-katos, dþiaugsmingø ðvenèiø,prasmingø ir turtingø dienø!

Mielieji,Netrukus atsisveikinsime su dar vieneriais

metais. Atvira ðirdimi þengsime á naujuosius,plaèiai atverdami duris dþiaugsmui, laimei,didelëms svajonëms. Teaplanko ðie laukiamisveèiai kiekvienus namus, kiekvienà ðeimà.

Nuoðirdþiai sveikiname ðv. Kalëdø ir Nau-jøjø metø proga. Linkime ðiltø ir jaukiøðvenèiø. Sveikatos, dràsiø idëjø ir prasmingødarbø 2020-aisiais!

Prienø rajono savivaldybës merasAlvydas Vaicekauskas

Prienø rajono savivaldybësadministracijos direktorë Jûratë Zailskienë

Mieli þemdirbiai!Baigiasi dar vieneri metai, atneðæ kiek-

vienam þemdirbiui ir dþiaugsmo, ir rûpesèiobei nusivylimo valandø.

Ðventø Kalëdø ir Naujøjø metø proga lin-kiu visiems darbingø, turtingø ateinanèiø me-tø, dþiaugsmo ir laimës Jums ir Jûsø ðeimoms.

Tegul 2020-ieji metai bûna darnos, pras-mingø darbø ir susitelkimo metai.

Prienø ûkininkø sàjungos tarybos vardu –pirmininkas Martynas Butkevièius

Mieli Prienø ir Birðtonokraðto þmonës!

Seimo narys Vytautas Kamblevièius

Brangûs jieznieèiai!Þmogaus gyvenime nëra nesvarbiø dalykø.

Per kasdieniðkà triûsà ir rûpesèius ateiname áðventes. Tokia ðventë prasideda þmoniø ðirdyse,jai kelià nutiesia ðv. Kalëdø dvasia. Tegul ji ap-lanko kiekvieno ið Jûsø namus, tegul ateinantysmetai nestokoja mums visiems sveikatos, dþiaugs-mo, gerumo, meilës ir ðilumos.

Sigutë KimbirauskienëJiezno miesto Vilniaus gatviøseniûnaitijos seniûnaitë

Gerbiami TAU studentai!Artëja didþiosios metø ðventës. Sveikinu ir linkiu ramiø, jau-

kiø ðv. Kalëdø ryto, neblëstanèio smalsumo siekiant naujø þiniøbei patirèiø visais 2020-aisiais.

Susitinkame 2020 metais sausio 28 dienà 12 valandà.Dalë Ðimukauskienë

Vilniaus MÈ TAU Prienø filialo direktorë

Lietuvos dukterys tiesia pagalbos rankà

Lietuvos dukterø draugijos Detroito skyriaus valdybos narës.

Regina Þvirblienë su mokiniais prieðventinës eglutës su Kalëdø seneliu,kuris rëmëjø dëka buvo itin dosnus.

(Nuke l ta á 2 p . )

Susibëgusios á draugijai priklau-sanèius „namelius“, jos suneða pa-aukotus drabuþius, pagalbos pra-ðantiesiems raðo atsakymus, pla-nuoja labdaringus renginius, kuriømetu renkamos aukos likimo nu-skriaustiems saviðkiams ir kituosepasaulio kraðtuose gyvenantiemsþmonëms, pakuoja siuntinius á Lie-tuvà, skirtus daugiavaikëms ðei-moms, seneliams, neágaliesiems.

Taip iki ðiol sukasi 1959 m. ku-nigo dr. Felikso Gurecko ir grupëssavanoriø moterø pradëtas kasdie-nës veiklos ratas, neðantis viltá irdþiaugsmà stokojantiems. Lietuvosdukterø draugijos tëvas – kun. Fe-liksas Gureckas – nuo pat atvykimoá Amerikà kartu su antràja lietuviøimigrantø banga ypaè daug pastan-gø ir jëgø skyrë vargstanèiø tautie-èiø ðelpimui. Pradþioje jis tai atliko

Per 60 metø JAV veikianèios ir keletà skyriøturinèios Lietuvos dukterø draugijos (LDD) sava-norës savo laisvalaiká skiria labdaringai veiklai, ku-rioje vadovaujasi ðiais principais: paprastumu,garbingumu ir meile.

2019 m. gruodþio 21 d. Nr. 97 (10252) 2 p.

PRIENØ KRISTAUS APSIREIÐKIMOPARAPIJOS BAÞNYÈIA

ADVENTO REKOLEKCIJOS 2019 m. GRUODÞIO 21–22 DIENOMIS REKOLEKCIJØ DIENOTVARKË

Gruodþio 21 diena (ðeðtadienis)18 val. – Rekolekcijø pradþia. SUSITAIKINIMOPAMALDOS, po jø ðv. Miðios su homilija (pamokslu).

Gruodþio 22 diena (sekmadienis)8.00 val. – ðv. Miðios su homilija (pamokslu).10.00 val. – ðv. Miðios su homilija (pamokslu).12.30 val. – ðv. Miðios su homilija (pamokslu).Rekolekcijø pabaiga.18.00 val. – ðv. Miðios.

Rekolekcijas ves Marijos radijo programødirektorius kun. Saulius Buþauskas. Kvieèiame ðvæstiSusitaikinimo sakramentà (atlikti iðpaþintá), draugeiðgyventi DIEVO gailestingumà ir artumà ðiomisdienomis.

Kûèiø vakarà, gruodþio 24 d. 22 val. Piemenëliøðv. Miðios. Giedos Prienø Àþuolo progimnazijosvaikø choras.

Gruodþio 25 d. ðv. Kalëdos. ðv. Miðios – 8.00 val.;10.00 val.; Suma 12.30 val. ir vakare 18.00 val.

Gruodþio 26 d., antràjà ðv. Kalëdø dienà, pamal-dos vyks 8.00; 10.00 ir 18.00 val.

Naujojoje Ûtoje gruodþio 25 – 26 d. ðv. Miðiosbus aukojamos 11.30 val.

Kalëdos – dþiaugsmo ðventë!Nuoðirdþiai sveikinu visus sulaukus ðv. Kalëdø –

mûsø Iðganytojo Jëzaus Kristaus Gimimo ðventës!Kalëdø ðventës atneða mûsø ðirdims daug dþiaugsmo.Ðiuo laiku kiekvienas stengiasi gráþti namo. Baþnyèioseregime dþiugias ðeimas – vaikai, tëvai ir seneliai su meilelinki vieni kitiems Kristaus ramybës. Lauþydamikalëdaitá mintimis ir ðirdimi sugràþiname prie ðeimosstalo tuos, kurie yra iðvykæ toli. Prisimename Amþinybëniðkeliavusius artimuosius ir tikime juos esant kartu. Ðiuolaiku stengiamës aplankyti vieniðus þmones ir pakviestijuos prie Kûèiø ar Kalëdø stalo, nes norime, kad tokiumetu niekas neliktø vienas. Kokia dþiugi ði ðventë irmeilës bendrystë!

O kas gi yra ðios ðventës prieþastis ir ðaltinis, kasyra tas, kuris mus visus surenka á vienà vietà, sukvieèianamo? Didþiausia Kalëdø dovana – tai ne laikinumupaþenklinta dovanëliø gausa, bet pats Jëzus, tapæs mûsøbroliu. Tai dieviðkasis Kûdikis, gimæs Betliejuje irpaguldytas ëdþiose, nes Jam nebuvo vietos uþeigoje.

Mums visiems skelbiama geroji þinia: Dievas ateinapas mus. Kalëdos pasakoja apie meilæ Dievo, kuris tapokûdikiu, kad mums pasakytø, jog yra arti kiekvienos

þmogiðkos bûtybës bet kokiomis aplinkybëmis. Tokiubûdu Dievas áþengë á mûsø gyvenimà, tokiu bûdu mûsøgyvenimas buvo áterptas á Dievo. Jis, visatos Kûrëjas,pasilenkia iki mûsø maþumo.

Betliejaus ëdþiose gulintis Kûdikis yra mûsøGelbëtojas, Dievas su mumis. Priimkime paèiàdidþiausià dovanà, kurià Dievas mums teikia savoatëjimu á pasaulá, – priimkime Jo Artumà ir meilæ.

Ðventø Kalëdø dþiaugsmo vedami, þenkime áNaujuosius 2020 metus. Tegul mus visus lydi angeløgiesmës þodþiai: „Garbë Dievui aukðtybëse, o þemëjeramybë jo mylimiems þmonëms!“

Prienø dekanato dekanas kan. Jonas Baliûnas

Rekolekcijos, apmàstant Dievo Þodá, yra tarsi kelias, vedantis per ðià ðirdies perkeitimo, gyvenimoapmàstymo kelionæ. Jos yra tarsi vidinis kompasas, padedantis mums ðá laikà iðgyventi kaip tikëjimoávyká. Dalyvaudami rekolekcijose, mes keièiamës patys ir parengiame tikràjá Betliejø savo ðirdyje,pajuntame, kad Dievas tampa mums artimesnis.

kone privaèiai, tik su nedideliu ge-radariø bûreliu, bet ilgainiui labda-ros veikla plëtësi, pagalbos reika-lingø þmoniø vis daugëjo.

Per Lietuvos dukterø draugijosgyvavimo metus keitësi pirminin-kës, narës, aplinka, gyvenimas, tiknesikeitë motyvuojantis draugijosðûkis – „Pagalbos ranka vargstantie-siems“. Ir ji niekada nebûna tuðèia.

Lietuvos dukterys yra dosniaiparëmusios „Vaiko tëviðkës namø“projektà, „Lithuanian Mercy Lift“,„Caritas“ organizacijas, prisidëjonuperkant akinius silpnaregiams,parëmë „Lietuvos naðlaièiø globos“komiteto darbà, Kaltinënø seneliøir vaikø namus, Viduklës parapijosklebono V.Aukðtikalnio globojamusnaðlaièius, Kauno rajono neágaliuo-sius. Daugiavaikëms ðeimoms nuo-lat siunèiami batø ir rûbø siuntiniai,mokslo institucijoms – knygos.

Vien tik LDD Detroito skyrius,veikiantis nuo 1975 m., per 2018–2019 metus Lietuvoje suteikë finan-sinës paramos daugiau nei uþ 33 tûkst.JAV doleriø. Suaukotø lëðø dëkaatsirado galimybë pagerinti gyveni-mo sàlygas ar kitaip padëti 51 ðei-mai, kurias rekomendavo Vilkavið-kio ir Panevëþio vyskupijø Caritoorganizacijos.

Iðsiøsti 67 siuntiniai su rûbais iravalyne Prienø rajono NaujosiosÛtos pagrindinës mokyklos moki-niø ðeimoms ir bendruomenës na-riams, Ðvenèioniø parapijos vaikødienos centrui „Liepsnë“ ir vaikødienos centrui „Navininkai“, sumo-këtos jø persiuntimo iðlaidos.

Naujosios Ûtos pagrindinësmokyklos direktoriaus pavaduotojaRegina Þvirblienë pasakojo, kad ry-ðius su Lietuvos dukterø draugijauþmezgë prieð trejus metus. Tuo-met su Vilkaviðkio vyskupijos Cari-tu bendradarbiavusi draugija krei-

pësi á jà su praðymu tarpininkauti,savo bendruomenëje atrandantdaugiavaikes, sunkiai besiverèian-èias ðeimas, asmenis, kurie ið gau-namø pajamø neástengia ásigyti rei-kalingiausiø daiktø, susitvarkytibuitá ir pagerinti gyvenimo sàlygas.Iðtyrus poreikius ir á JAV iðsiuntusrekomendacinius laiðkus, Lietuvosdukterø draugija per Vilkaviðkiovyskupijos Carità ðiais metais pa-gelbëjo trylikai N.Ûtos seniûnijosðeimø.

Atsiþvelgiant á individualius ðei-mø poreikius, uþ paaukotas lëðasjoms padëta ásigyti vidaus apdailosir santechnikos prekiø duðo kam-bariui árengti, vandeniui ávesti, nu-pirkta kasdieniam gyvenimui reika-lingiausiø daiktø: vandens ðildy-tuvas, ðildymo krosnelë, kultivato-rius, ne vienas ðaldiklis, ðaldytuvas,skalbyklë, viryklë, mikrobangøkrosnelë ir keletas buitiniø prietai-sø maistui ruoðti, virtuvës baldai. Ið-pildytas netgi vienos ðeimos norasturëti tautinæ vëliavà.

Ðeimø situacijos panaðios: pen-kiø asmenø ðeima, kurioje dirba tiktëvas, vaikai dar moksleiviai, o na-mas pirktas iðsimokëtinai; stipriasveikata nepasiþymintys tëvai, augi-nantys vaikus, ið kuriø vienas neá-galus; nepritekliø kamuojama sep-tyniø asmenø ðeima; moèiutë ir dujos globojami anûkai, kuriø pragy-venimo ðaltinis yra pensija; menkaspajamas gaunantys asmenys… Dë-ka geradariø moterø, gyvenanèiøuþ Atlanto ir dedanèiø pastangas ágera pakeisti visiðkai joms nepaþás-tamø þmoniø aplinkà, ðiø ðeimøkasdienybëje atsirado daugiau vil-ties ir paskatinimo kabintis á gy-venimà.

„Esame laimingi, kad yra þmo-niø, neabejingø ir galinèiø padëti ki-toms ðeimoms“. „Labai dëkojameuþ Jûsø gerumà“. „Telaimina Die-vas Jus ir Jûsø kilnius darbus.“ Ðias

padëkas ir linkëjimus minëtosN.Ûtos seniûnijos ðeimos siunèia áJAV, kur Lietuvos dukterys, tarsidarbðèiosios skruzdëlytës, kantriaideda ðapelá po ðapelio – organizuo-ja pavasario ir rudens labdaros pie-tus,Velykiniø pyragø mugæ, naudo-tø rûbø ir daiktø iðpardavimus, lote-rijas, kitus renginius, ieðko poten-cialiø rëmëjø – ir darbais, o ne þo-dþiais kuria su kitais besidalijanèiàbendruomenæ. Prie dovanø Lietu-vos vaikams rinkimo prisideda ir„Þiburio“ lituanistinë mokykla, so-lidþias aukas skiria atskiros ðeimos,taip pagerbdamos savo tëvus, kilu-sius ið Lietuvos, ar tokiu bûdu áam-þindamos jau mirusiø artimøjø at-minimà.

Detroito Lietuvos dukterø drau-gija nuoðirdþiai dëkoja visiems, pri-sidëjusiems prie labdaringos veik-los. Jos metu gautas pelnas pavirtokonkreèia parama ne vienai N.Ûtosseniûnijos ðeimai. Ðv. Kalëdø progajos ásigijo reikalingiausiø daiktø, ku-rie pagal jø gaunamas pajamasanksèiau buvo neáperkami.

„Stebëtina, kokios atkaklios irryþtingos yra ðios moterys, juk dëlkilnaus tikslo padëti kitiems jomstenka paaukoti dalá laisvalaikio, ku-rá galëtø praleisti su savo ðeimomis,ádëti daug organizacinio darbo, pa-stangø ir sveikatos. Nors jos gyvenatoli nuo Lietuvos, savo mintimis irdarbais yra su lietuviais ir daro vis-kà, kad tautieèiai gyventø oriau,“ –Reginos Þvirblienës ásitikinimu,Lietuvos dukterys ir jø vadovë Ra-munë Mikailienë ið Detroito uþmeile artimui grástus darbus yravertos paèios didþiausios pagarbos.

Pati Ramunë su tëvais á JAV at-vyko bûdama vos ðeðeriø. Nors jibeveik nelankë lituanistinës mo-kyklos, Lietuvos ir lietuviø kalbosnepamirðo. R.Mikailienës teigimu,beveik visos LDD narës yra lietu-vës, o kelios yra iðtekëjusios uþ lie-

tuviø, kurie priklauso Detroito lie-tuviø Dievo Apvaizdos parapijai ar-ba bendruomenei.

Lietuviø kilmës amerikieèiømoterø uþsidegimas, asmeninis pa-vyzdys daryti gera motyvuoja ir su-teikia stiprybës paèiai R.Þvirblie-nei, kuri jau 17 metø palaiko ryðiussu ávairiomis labdaros organizaci-jomis, joms tarpininkauja, Prienørajone padëdama surasti ðeimas,ðvietimo, gydymo ir kitas ástaigas,reikalingas vienokios ar kitokiospagalbos, organizuodama siuntø ið-dalinimà. Net ir prieð ðias ðventesReginos telefonas netyla: á jà krei-piasi rajono gyventojai, kuriø arti-miesiems, iðtiktiems ligos, po ope-racijø ar patyrusiems traumà, sku-biai prireikë funkcinës lovos, vaikð-tynës ar kitø negalià kompensuo-janèiø priemoniø. Ir R.Þvirblienë,atidëjusi kitus darbus, ieðko, kaipjiems pagelbëti. Ji puikiai suprantaðiø þmoniø nerimà dël savo artimø-jø bei norà padaryti viskà, kad jiejaustøsi geriau, nes pati kartu su vy-ru, broliais ir jø ðeimomis rûpinasidaugelá metø nevaikðtanèia mama.

Lietuvos dukterø draugijos Det-roito skyriaus vadovë ponia R.Mi-

kailienë labai ðiltai atsiliepë apieReginà Þvirblienæ, kuri, jos teigi-mu, yra atsidavusi ir padeda Nau-josios Ûtos mokyklos vaikams ir vi-sai seniûnijos bendruomenei. „Aðstebiuosi R.Þvirblienës energija,nors ji pati ir jos ðeima turi visokiørûpesèiø. Be p.Reginos tarpininka-vimo mes nebûtume nuveikæ tiekdaug, nes jinai rekomendavo ðei-mas, kurioms reikia paramos, rû-pinosi pirkiniais ir derëjosi su par-duotuvëmis dël jø kainø, teikë mumsataskaitas. Poniai Reginai vadovau-jant, buvo iðpakuoti ir iðdalinti visisiuntiniai, o tai milþiniðkas darbas.Detroito lietuviø bendruomenë ási-tikino, kad lëðos bus panaudotosatsakingai ir dosniai aukojo mûsøveiklai,“ – p. R.Ramunë sakë R.Þvirb-lienës asmenyje suradusi atsakingàbendraþygæ.

Uþ nuoðirdø rûpestá ir nepails-tamà darbà, skirtà ðalia esanèiam,globos ir pagalbos reikalingam arti-mui ðiemet Reginai Þvirblienei su-teiktas Detroito Lietuvos dukterøorganizacijos Garbës narës vardas.

Dalë Lazauskienë

Lietuvos dukterys tiesia pagalbos rankà(Atkelta ið 1 p.)

Draugijos narës ruoðia cepelinø „baliø“, kurio metu surinktos lëðosbus skirtos labdarai.

Lai uþgimsta......ant balta lininine staltiese, kurià svetimi þmonës surado Vë-

jûnës svirne stovinèioje skrynioje, praëjus deðimèiai metø po to,kai ji atsisveikino su Bûtimi èia, uþtiesto stalo degë dvi geltonosparafino þvakës. Namø ðeimininkë jas specialiai ástatë á stiklines,kupinas mieþiø, prisiminusi, kaip matë moters, kurios atmintá te-saugo, namuose. Ið balto popieriaus lapo iðkarpë dvi snaiges, kuriospridengë grûdus ir puoðë þvakidæ.

Tarp stikliniø ji pastatë nedidelákryþelá. Kiek þmoniø sës valgyti Kû-èiø vakarienës, ji dar neþinojo.Kvietë susirinkti visus kaimo gyven-tojus, tarp kuriø gyventi ji pasirinkoprieð keletà metø, kai nusipirko Vë-jûnës sodybà. Nors eglutës augo ne-toliese, maþos puðelës taip pat tebuvogerokai ûgtelëjusios po to, kai didelëaudra iðvertë didesnæ dalá miðkonetoliese, eglutæ padëti parneðti iðnuosavo miðko ji papraðë specialiaikaimyno Vincuko, kuris naðliu jaisave vis pristato. Oi kiek jis pri-pasakojæs apie kaimo þmones, apietuos, kurie iðëjæ á miestus ar atgulæAmþinojo poilsio. Nedaug iðtieskaime jau ir belikæ. Yra keliosjaunos ðeimos. Nereikia tik teisti jø.Taip kaime ir nesielgia, nebent koksnaujokas, nieko nepaþinodamas, uþ-klydæs patampa kaþkuo nustebæs,kol vietiniai jam nepaaiðkina, kol ne-perduoda savo kraðto „ástatymø“,kuriø niekur nerasi paraðytø. Jûratëjau skaièiavo dvylika patiekalø tik-rai turës, jø uþteks visiems. Kalë-daièiu juk galima bus pasidalinti. Tikkiek ant ðio stalo padëti tuðèiø lëkð-teliø? Jø labai daug buvo, net ne-paliestø þmogaus, tik, þinoma, laikorûdþiø ir þiurkiø nuèiupinëtø Vëjû-nës viename trobos kambariø. Ðal-tuoju gal jis buvo pavadintas, nes tenJûratë surado labai daug dovanø

dëþuèiø, didesniø ir visai maþø, netneiðpakuotø. Kaimynai pasakojo,kad Vëjûnë buvus labai vaiðinga, la-bai geros ðirdies ir pas jà ne tik gi-minës á sveèius atvaþiuodavo. Më-go uþsukti buvæ bendradarbiai,draugai, kunigai ir net Seimo nariai.Gal ir prieð rinkimus. Bet ji apie juosnet nesuprato, nesidomëjo. Vëjûnëbuvo vienmylë. Jeigu jau þmogusjos, jà gerbia, tai koks gi skirtumas,kokiai partijai priklauso. Niekasnegalëdavo net perkalbëti, ji tik uþsavà balsuodavo. Visi jai veþdavodovanëliø, kurias ji greit nuneðdavoá tà ðaltàjá kambará ir gal net pa-mirðdavo. Jai jø nereikëjo. Ne dëldovanos ji laukdavo visø. Ne. Ji my-lëjo visokius þmones nuoðirdþiai. Jeinaktá koks naktibalda, kaip Vincu-kas, á langelá namo eidamas subar-bendavo, ji pamokindavo, bet gra-þiai, kad pastarasis sako, tikrai netsusimàstydavo, jei atsimindavo, kàsakiusi.

Taigi stalas buvo paruoðtas. Ap-link Jûratë sustatë senovinius suo-lus, plaèius tokius. Rado juos svir-ne, atnaujino. Susës visas kaimas,pagalvojo. Rinktis pradëjo apiepenktà valandà pavakary. Suëjoviena ta paèia pavarde ðeimos ið tri-jø kaimo trobø. Visi jie kaþkiekgiminës sakë. Suvaþiavo ið miestø

(Nuke l ta á 4 p . )

2019 m. gruodþio 21 d.3 p. Nr. 97 (10252)

Kvieèia tapti budinèiaisglobotojais

Prienø rajono Jiezno paramosðeimai centro (JPÐC) direktorëJûratë Þukauskienë ir globoskoordinatorë Jûratë Èepulienëpasakoja, kad 2019 metais Prienørajono savivaldybëje laikinosiosglobos prireikë deðimèiai ið bio-loginiø ðeimø paimtø vaikø: du iðjø priþiûri giminaièiai, penki gy-vena laikino apgyvendinimo cent-re – iki tol, kol socialiniø darbuo-tojø, atvejo vadybininkø priþiû-rimi tëvai atsities, pakeis savo po-þiûrá ir gyvenimo bûdà. Tëvamsádëjus akivaizdþias pastangas, trysvaikai jau sugráþo á savo ðeimas.

Dar 33 ávairaus amþiaus vai-kai (20 ið jø – Prienø rajono savi-valdybës gyventojai) ðeimose glo-bojami nuolat. Tëvø meilæ ir rû-pestá praradusiø vaikø globëjaispasiryþo tapti 27 ðeimos ar asme-nys. Visgi centro direktorë apgai-lestauja, kad kol kas nepavyksta pri-traukti budinèiø globotojø, kurie,iðtikus krizinei situacijai ðeimoje,bet kuriuo paros metu savo na-muose priimtø vaikus, kuriems liktibiologinëje ðeimoje tapo nesaugu.

– Budinèiø globotojø ieðkomeaktyviai. Ðià veiklà pristatëme se-niûnijø susirinkimuose, kituosevieðuose renginiuose, informacijaapie globotojø paieðkà vieðinamaástaigos tinklalapyje www.jieznovgn.ltbei socialinio tinklo paskyrojeGIMK JIEZNAS, platinama ra-jono ðvietimo, kultûros, socialiniøpaslaugø ástaigose, spaudoje. Supotencialiais globotojais bendrau-jame individualiai, – J.Þukauskie-në sako, kad dedamos didelës pa-stangos. – Visgi matome, kad þmo-nëms vis dar sunku pasiryþti priim-ti á savo ðeimà globojamà vaikà –ir dël teksianèios atsakomybës, irdël to, kad vaikas jø namuose bustik sveèias, nes, pagerëjus situacijaibiologiniø tëvø ðeimoje, su juo teksiðsiskirti. Be abejo, visuomenëjedar gajûs ir stereotipai: baimina-masi ir dël kaimynø, giminaièiøreakcijos, ir dël to, kad, neva, glo-botojai bus nuolat tikrinami irkontroliuojami globos specialistø.

Pasak JPÐC direktorës, þmo-nëms, svarstantiems imtis budin-èio globotojo darbo, reikëtø mestivisas abejones ðalin ir priimti taikaip dovanà sau ir kitiems, gali-mybæ pasidalinti su vaiku savo na-mø ðiluma, prisidëti prie jo ver-tybiø ugdymo.

– Priglausti svetimà vaikàsavo ðeimoje, parodyti jam kitokágyvenimo pavyzdá, yra labai gerb-tinas darbas. Tikiu, kad visuome-nës poþiûris á já pasikeis, – ak-

centavo J.Þukauskienë.Apsisprendusiems – mokymai

Globos koordinatorë J. Èepu-lienë ir socialinë darbuotoja, GIMKspecialistë Jûratë Pagirskaitë tei-gia, kad tapti budinèiu globotojugali asmuo, sulaukæs 21 metø, ir iki65 metø, bûti geros sveikatos, ne-teistas, turintis tinkamas gyvenimosàlygas, galintis suderinti tiesioginádarbà su individualia veikla. Uþ sa-vo namuose teikiamas paslaugas pa-gal pasiraðytà sutartá globotojui mo-kamas atlyginimas, taip pat ir tuo lai-kotarpiu, kai vaiko laukiama. Priim-tam globoti vaikui skiriama vienkar-tinë ásikûrimo ir kasmënesinë iðmo-ka. Dalá globos iðmokos – tikslinápriedà uþ vaikui teikiamas psicho-logo, pavëþëjimo ir kitas paslaugas,ðeimai gali pervesti ir Globos centras.

Apsisprendusieji tapti budinèiaisglobotojais asmenys turi iðklausytiGlobëjø ir átëviø (GIMK) mokymus.

– GIMK programos tikslas –suteikti kandidatams naujos emo-cinës patirties, kuri padëtø geriausuprasti tëvø netekusio vaiko porei-kius, gebëti atviriau priimti vaikoistorijà, jo jausmus. Mokymø metu,be teoriniø þiniø vaiko raidos, auk-lëjimo, elgesio sutrikimø, konfliktøsprendimo ir kt. klausimais, dalyviaigauna ir praktiniø patarimø, spren-dþia ávairias gyvenimiðkas uþduotis,dalyvauja vaidybiniuose þaidimuo-se, prisimena savo vaikystës patirtis,atlieka namø darbø uþduotis, dis-kutuoja tarpusavyje. Po ðiø moky-mø GIMK mokytojai parengia re-komendacines iðvadas dël dalyviøgalimybës tapti globotojais, – mo-kymø specifikà atskleidë GIMKspecialistë J.Pagirskaitë.

– Ávadinius GIMK programosmokymus jau baigë dvylika mûsørajono gyventojø, apsisprendusiø dëlnuolatinës vaikø globos. Globëjø irátëviø ðeimoms ir toliau teikiame vi-sokeriopà pagalbà: psichologo,socialinio darbuotojo, vyksta savi-tarpio pagalbos grupës susitikimai,konsultuojame rûpimais klausi-mais, pagiliname jø þinias apie vai-kø poreikiø atpaþinimà ir jø tenki-nimà, vaiko savijautos ir iðgyvenimøypatumus, – sako globos koordina-torë J.Èepulienë.

Patirtimi dalinasi kaimynaikëdainieèiai

Sakoma, kad geras pavyzdysákvepia, todël ir prieniðkiams, ir kitøsavivaldybiø, kuriose nëra budinèiøglobotojø, atstovams verta pasinau-doti kaimyninës Këdainiø rajonosavivaldybës geràja patirtimi. Ði sa-vivaldybë – viena pirmøjø Lietuvo-je, parengusiø ðeðis budinèius glo-

botojus. Këdainiø pagalbos ðeimaicentro direktoriaus pavaduotojasocialiniams reikalams JurgitaSvetikienë pasakojo, kad Këdainiøpagalbos ðeimai centro Globoscentras veiklà pradëjo vykdyti 2018 m.sausá. Jos nuomone, budinèiø glo-botojø veikla yra labai prasminga.

„Dar prieð pusantrø metø, netir pradëjusi lankyti Globëjø, átëviømokymus ir konsultacijas (GIMK),sakiau: niekuomet nebûsiu budin-èiàja globotoja, juk vaikas – ne daik-tas, kurá priglaudæs prie ðirdies, vëlturi atiduoti“, – apie savo dvejones,ar sugebës teikti budinèiojo globo-tojo paslaugas, atvirai pasakojo Ing-rida Ridikienë, viena ið ðeðiø Këdai-niø rajono budinèiø globotojø.

Taèiau atsitiko taip, kad paðne-kovë pakeitë darbà, pradëjo dirbtisocialine darbuotoja Pagalbos ðei-mai centro vaikø ðeimynoje, ir ðipatirtis pakeitë jos poþiûrá.

„Supratau, kad vaikui, likusiambe tëvø globos, geriau yra su budin-èiu globotoju, nes jis mato bend-ravimo ðeimoje modelá, tëèio ir ma-mos pavyzdá, nei gyventi globosinstitucijoje, kur stabilumas labaisàlyginis, – pastebëjo I. Ridikienë.

Ji su vyru neturi biologiniø vai-kø, taèiau ðeimoje – nuolatinis kle-gesys, mat priglaudë ir nuo ketveriømetukø iki pilnametystës uþauginosvetimà mergaitæ, kuri jiems tapodukra. Kai ji pradëjo gyventi sava-rankiðkai, ir namai iðtuðtëjo, abupasitarë ir prieð trejus metus á savoðeimà nuolatinei globai priëmë duberniukus. Kartu su sûnumis á gy-venimà sugráþo pilnatvë ir antrojijaunystë. „Mes ne tik mokome vai-kus, bet ir mokomës ið jø“, – nesle-pia paðnekovë.

Nuo ðiø metø balandþio Ridikøðeimoje apsigyveno dvi sesutës, rug-sëjo pabaigoje jà papildë ir berniu-kas. „Ðiuos vaikuèius paglobosiu,kol jø tëveliai „pasveiks“, susitvar-kys savo gyvenimà, – sako budintiglobotoja. – Kiekvienà savaitæmergaites veþame á susitikimus sutëvais, jos þino, kad sugráð á tikruo-sius namus, o gimdytojai ruoðiasijø sugráþimui.“

Laikinoji globotoja ásitikinusi,kad labai svarbu gyvenime paslydu-siø suaugusiøjø atþvilgiu iðlikti tole-rantiðkiems, nenuteikti vaikø prieðtëvus, jø nesisavinti.

„Þinoma, padëti kitai ðeimai,kol ji áveiks sunkumus, yra didelëatsakomybë. Ir mes susiduriame suávairiomis situacijomis, taèiau jos ið-sprendþiamos, tik nereikia nuleistirankø. Bendraudami su globoti-niais laikomës keliø taisykliø, ið ku-riø svarbiausios: neiðduoti pasiti-këjimo, nemeluoti ir laikytis susi-tarimø,“ – apie savo patirtá pasakojaI.Ridikienë.

I. Ridikienës pavyzdþiu ketinapasekti ir ðeima ið jai artimos ap-linkos. Ji buvo uþsukusi á sveèiuspasidomëti, ko reikia, norint taptibudinèiais globotojais. „Svarstan-tiems imtis ðios veiklos galiu patarti,pristatyti jos specifikà. Viskas pra-sideda nuo teisingo poþiûrio, todëlvertëtø klausytis savo ðirdies, o nenegatyviø aplinkiniø ðnekø –þmonës juk kalba ið neþinojimo...“,

Budintys globotojai: jie turi galimybæ padëti vaikams„...pasaulis gali bûti kitoks todël, kad jûs buvote svarbûs tam

tikro vaiko gyvenime. Tai yra pati didþiausia dovana ir atpildas uþjûsø didþiules pastangas ir begalinæ meilæ auginant vaikà, gimusájûsø ðirdyse“ (Kathy Davis). Ðiuos þodþius galima skirti þmonëms,kurie imasi globoti vaikus, likusius be tëvø globos ir prieþiûros.

– ir kitus tapti budinèiais globo-tojais ragina këdainiðkë, atradusisavo gyvenimo prasmæ padëtiemociðkai ir socialiai apleistiemsvaikams.

Pasak jos, ðirdis dþiaugiasimatant rezultatus: iðlaisvëjusiusvaikus, jø spindinèias akis, girdintnuoðirdø juokà. Todël I.Ridikienëdràsina ir prieniðkius nebijoti ið-ðûkiø ir pasirinkti budinèiojo glo-botojo veiklà.

„Jûsø savivaldybëje turi atsi-rasti bent vienas geras pavyzdys,kuris uþdegtø kitus, iðsklaidytø vi-sas baimes bei stereotipus, ku-riuos pasëjo þiniasklaida ir visuo-menë. O kaimynams patarèiauneskaièiuoti budinèiajam globo-tojui skiriamø pinigø – jis gaunaatlygá uþ nelengvà ir atsakingà dar-bà. Pabandykit kiekvienas, pradëkitnuo savæs...“, – sako I.Ridikienë.

Atraskite paðaukimàgloboti vaikus

Ðiuo metu Prienø rajono Jiez-no paramos ðeimai centro Globoscentre renkama nauja globëjø irátëviø grupë, ir nuo kitø metø pra-dþios jiems prasidës mokymai pa-gal GIMK programà. Globoscentro darbuotojai dþiaugiasi, kadðios grupës uþsiëmimus pasiryþu-sios lankyti ir trys moterys, susi-domëjusios galimybe tapti budin-èiomis globotojomis.

Viena ið jø – Roma (pavardëredakcijai þinoma, aut.past.) – ne-slëpë, jog apsispræsti nebuvo leng-va, nes rûpintis svetimais vaikaisvisgi yra didelë atsakomybë. Bet,kaip sako, nuo likimo nepabëgsi,ir moteris, iðleidusi savo atþalas,paauginusi vaikaitá, nusprendëpasidalinti savo namø ðiluma sukitø tëvø apleistais vaikais.

– Dël to, ar pavyks sutarti suglobotiniais, nesijaudinu, paste-biu, kad ir tiesioginiame darbe(moteris dirba su neágaliais vai-kais) jø apsuptyje gerai jauèiuosi,vaikai ákvepia pozityviø emocijø.Aplinkiniø nuomonë man ne-svarbi, þinau, kas man yra svarbu,ir to siekiu, – moteris teigia atra-dusi savo paðaukimà tapti budin-èiàja globotoja.

Jiezno paramos ðeimaicentro globos centras Prienørajono gyventojus, susidomë-jusius galimybe dirbti budin-èiu globotoju, kvieèia kreiptisá centro darbuotojus adresu: So-do g. 13, Jieznas, tel.: 8 640 82665, 8 640 66 941, (8 319) 57 497.

Dalë Lazauskienë

Rûta Paltanavièienë Marijà globoja jau devintus metus. Jos pavyzdþiu kiekvienasið mûsø galime pasidalinti savo namø ðiluma su vaikais, likusiais be tëvø globos.

Uþs.Nr.88

Per metus ûgtelëjo ir du sûnûs. Þinoma, padi-dëjo ir jiems skiriamo dëmesio bei laiko kiekis. Ma-þojo Elvino norai kuklesni, kol kas jam reikia tiktëvø meilës ir dëmesio (sudëtinga, bet stengiamësjo nenuvilti). Vyresnysis, Dovydas, nori daugiauveiklos. Jis aktyviai sportuoja: per savaitæ trys arbaketurios dziudo treniruotës, du kartus plaukiojimasbaseine ir dar dailës pamokos Meno mokykloje.Paaugus vaikams, ðiais metais galëjome suplanuotiir kitokias ðeimos atostogas. Vasarà visi keliavome

automobiliu po Europà. Labai patiko, nutarëme,kad tokios aktyvios atostogos mums priimtiniausios.

Nueinanèius metus palydime su dëkingumugyvenimui uþ galimybæ gyventi, matyti auganèiusvaikus, dþiaugtis sveikais tëvais, su tikëjimu, kad kitimetai bus dar geresni ne tik mums, bet ir visiemsþmonëms. Artëjanèiø ðvenèiø proga norime pa-linkëti visiems ðviesiø Ðv.Kalëdø ðvenèiø ir daugprasmingø akimirkø 2020-aisiais!

2019-ieji. Kokie jie buvo?

Deividas Darguþis: „...palydime su dëkingumu...“– Besibaigiantys metai buvo pakankamai sëkmingi: ádomûs, intensyvûs, kupini naujø patirèiø ir

dþiaugsmø. Ðiais metais tapau Prienø rajono savivaldybës tarybos nariu, padaugëjo veiklos ir atsa-komybës. Pokyèiø buvo ir verslo srityje: atidarëme dar dvi naujas automobiliø detaliø parduotuves,ákûrëme penkias papildomas darbo vietas, o mûsø kolektyvas iðaugo iki 30-ies darbuotojø.

2019 m. gruodþio 21 d. Nr. 97 (10252) 4 p.

ir jø vaikai, vaikaièiai. Atvyko ir kai-mynas ið kurorto, kuris saugo ma-mos namus, palikæs èia gyventi savoðuná Kodà. Suëjo ir suvaþiavo. Kaþ-kuris vyrø pasiûlë sukalbëti maldàuþ visus Iðëjusius á Amþinybæ arti-muosius ir ðio kaimo gyventojus.Vyrai vadovavo maldoms, moteryspritarë, moèiutëlës, pasirëmusios antlazdeliø ir plataus suolo, priklaupë.Maldø tyla tarsi skrodë per smege-nis Jûratei, aðaros, suþibusios kai kuriøsusirinkusiø akyse, tarsi virto tomissnaigëmis, kurios lyg maþi stebuklaikrinta nuo Senio Ðalèio lazdos pa-pûtus vëjui. Ðitie þmonës nestatëkryþiaus laukuose, nebuvo ûkinin-ko nei vieno, matyt. Jie neteisë, betliko nesupratæ „kam“. Jie vëliau, pa-valgæ vakarienæ, televizoriaus ne-þiûrëjo, nes jo nebuvo. Jø vaikai bu-vo susitaræ neatsineðti nei vieno te-lefono, nei vienos planèetës. „Lais-væ turime, mûsø maþëja, vienybësmaþai liko“, – kiek labiau á politikàkalbà lenkë Domas, sugráþæs ið uþ-sienio. „Sielos perðulius að, vaikeli,iðmeldþiu kasdien kalbëdama roþi-ná. Man nebaisu vienai gyventi. Sa-ko, kad yra jaunø negerø þmoniø, galbijo manæs, neuþeina, nei pensijosnepraðo. Vienà atiduoèiau, tikrai.Atleisti reikia. Net prieðui pikto lin-këti negalima. Sugráþta viskas. Á ke-lintà kartà sugráþta“, – kiek painiøgyvenimo istorijø moèiutës Stasësgalvoj, kiek bûta èia meilës bei nea-pykantos ir kadais. Savàjá dabar mo-èiutë iðgyvena labai graþiai. „Kad tikmes su Ada su skarelëmis, oi kaippasenom, o á Katedrà ar áleidþia perPiemenëliø miðias su skarelëmis,niekados nemaèiau. Miestietësgraþios, pasidabinusios, tai ne mes,apsisuodinusios“, – guviai dëstëmintis senolë, prisiminusi savovaikø tëvà, jo linksmà bûdà. Kitasenoji atsiminë ir suskaièiavo kaimoþmones, kuriuos Dangus paðaukëbûtent Kûèiø vakarà. Visi jie labaiádomûs. Antai Vëjûnës tëvukas, kasJûratei pasirodë net sapne matyta,buvæs labai darbðtus, beveik ðimtometø sulaukë. Jaunesni po vakarie-nës kalbëjo apie tai, kiek þmoniøvalgo vakarienæ ligoninës palatose,slaugos ar globos namuose, nega-lintys pakilti ið lovø, kiek gydytojø

ðià minutæ palinkæ su skalpeliu virðoperacinio stalo gelbsti gyvybes. Okiek þmoniø dirba tà patá sunkø dar-bà kaþkur gamyboje. Buvo pa-minëti ir ðio kaimo þmonës, kuriedirba bûtent ðià minutæ. „Kiekvie-nam sava plotkelë, nors ir atsilauþ-tas jos gabalëlis savas. Negalim at-kartoti tëvø gyvenimø. Vëjûnës.Galim saugoti jø atminimà“, – kal-bëjo Vincukas, paragavæs raudonovyno gurkðná. „Kad iðtvermës ne-trûktø valdþiai, kad mûsø jaunimàiðmokytø tautinio orumo“, – sugráþ-ti prie kertiniø vertybiø ragino Ma-rijona. „Daugiau mes neþinom, arsusitiksim. Ðià minutæ dþiaukimësvieni kitais, mylëkime vienas kitàdabar. Negalvokime, kad oi dar bustaip ar kitaip. Gali,vaikai, rytoj ne-bûti‘, – patarë kita moteris. – Neijûsø tëvas, nei senelis neásivaizdavo,kad taip gerai gyvensite, turësite ponamà èia, Lietuvoje, kiti – ir uþsienyje.Neásivaizdavo, kad susipyksitetarpusavyje dël dvylikos hektarø.Atleiskite vieni kitiems. Uþmirðkitskriaudas. Mylëkite vieni kitus. Ne-þudykite jausmø ir vieni kitø“, – jaiantrino Veronika, dar klausdama,ar girdëjot vakar per þinias prane-ðant, kiek þuvo per metus Lietuvoskeliuose þmoniø... „Metø ratas uþ-sidaro. Gal jis atvers ðirdis, gal uþ-gims nauji tikri jausmai su Kûdikë-lio gimimu. Nejau tebus dar vienaspavirðutiniðkas prabëgimas perðventines dienas, su kuo daugiauaplankytø miestø egluèiø?.. Visi no-rim bûti labai dideli. Gerai, kad tal-pina visus visagalis facebook... Galsu daugiau taip ir susitiksim. O galkas nors pamils, gims. Tegu tik ne-mirðta. Tegu tik amþini bus ðitie þmo-nës, kurie kûrë ir kuriø sielos graþios,kaip iðkritusios snaigës uþ Vëjûnëslango. Kaip graþi buvo jos balta ska-relë. Jûratë vylësi, kad gyvens am-þinai tarp ðiø þmoniø, kad negesniekados þvakiø liepsnos ant baltostalo, o stiklinëse niekados nesto-kos rugiø... Kad kà tik gimæs kûdi-këlis Jëzus, þvelgdamas á mus nuokryþelio, globos ir padës kalbant kiek-vienam savojo gyvenimo roþiná... Jeinuoðirdþiai deðine ranka darysimekryþiaus þenklà... Jei sau meilës ne-pritrûksim, jei oro uþteks…

Palma

Lai uþgimsta...(Atkelta ið 2 p.)

Jau esame sulaukæ mûsø laikraðèio skaitytojø laiðkø,skambuèiø, kuriuose minimos konkreèios pavardës. Mûsøkraðtui nusipelniusiø þmoniø rinkimuose yra pasiûlytipretendentai:

1. Roberta AÞUKAITË-ZAKAREVIÈIENË – Prienøsavanoriø klubo steigimo iniciatorë.

2. Danutë BULIAUSKIENË – Balbieriðkio seniû-nijos ûkininkë, kepyklëlës ir parduotuvës savininkë,aktyvi bendruomenës narë, renginiø vedëja.

3. Auðra DELTUVIENË – keramikë, „Revuonos“ pa-grindinës mokyklos dailës mokytoja metodininkë, parodødalyvë ir organizatorë.

4. Graþina DULSKIENË – „Graþinos salono“ Birðtoneákûrëja, aktyviai prisidedanti prie ðeimos verslo iniciatyvø.

5. Rasa JUOCEVIÈIENË – „Rasos sodybos“ savi-ninkë, Ingavangio bendruomenës pirmininkë.

6. Antanas KAVALIAUSKAS – ðiemet veiklos 25-metá paminëjusios UAB „Strielèiø lentpjûvë“ steigëjasir vadovas.

7. Danguolë KEDERIENË – Birðtono gimnazijosdirektoriaus pavaduotoja.

8. Helmanas LIK – Birðtono jaunimo klubo vadovas,ávairiø renginiø bei iniciatyvø organizatorius.

Renkame Metø þmonesir „Metø projektà“

Baigiantis metams tradiciðkai kvieèiame prisimintiryðkesnius 2019 metø ávykius, pastebëti tuos Prienø ir Birðtonokraðto þmones, kurie, Jûsø nuomone, iðsiskiria prasmingais,visuomenei naudingais darbais, yra verti pagarbos uþ kilniusir nesavanaudiðkus poelgius, kurie puoselëja graþius santykiussu aplinkiniais, nestokoja ádomiø idëjø ir savo bendruomenëjeskleidþia gërá ir groþá. Raðykite mums, siûlykite savo kandi-datus, vertus nominacijos „Metø þmogus“ ir prizø, skirtø pa-gerbti mûsø kraðto ðviesuoliams. Taip pat rinkite ir kandidatus„Metø projekto“ nominacijai.

9. Ineta MARÈIUKAITYTË – „MediCA klinika“ ðeimosgydytoja, Ðilavoto „Davatkyno“ dailës plenerø dalyvë.

10. Vilma MEKIONYTË – Jiezno gimnazijos mokytoja,respublikinio konkurso „Aèiû uþ pamokas“ nominantë.

11. Raimundas PUIÐYS – fotomenininkas, meno mece-natas, parodø, mëgëjø teatrø ir bardø festivaliø Ðaltupio kai-mo turizmo sodyboje organizatorius.

12. Vilius SIKORSKAS – Iðlauþo parapijos klebonas.13. Jûratë ÞUKAUSKIENË – Jiezno paramos ðeimai

centro direktorë (uþ bendruomeniniø ðeimynø kûrimà,vykdomus projektus).

14. Renata VALATKIENË – Prienuose ásikûrusios„Varnelës“ kepyklëlës savininkë, kûrybiniø þmoniø susi-tikimø organizatorë.

15.

16.

„Metø projektai“1. Balbieriðkio baþnyèios vargonø pastatymas2. Birðtono apþvalgos bokðtas.3. Birðtono jaunimo erdvës atidarymas.4. Pano ant picerijos pastato Prienuose, skirtas gar-

biam kraðtieèiui Matui Ðalèiui atminti. Graþi verslininkøMaliðauskø ir dailininko P.Lincevièiaus iniciatyva.

5. Ðvè. Mergelës Marijos Stebuklingosios statulosatnaujinimas Iðlauþo kapinëse.

6.

7.

Mieli laikraðèio skaitytojai, pildydami anketà, galite pritartijau pasiûlytoms kandidatûroms, galite áraðyti ir kitø ðviesuoliøpavardes bei projektø pavadinimus.Pareikðti savo nuomonæ,uþpildydami anketà, galite iki gruodþio 30 d. Galios tik ið laik-raðèio iðkirptos anketos.

Kalëdos...Nors Kalëdos pas mus atskuba ðalèiausiu metø laiku ir

mes jas pasitinkame megztiniuoti, pirðtinëti ir kepurëti, betjos ðildo visus labiau nei karðèiausia vasaros saulë. Kodël?

Prieþastis paprasta – pati tikriausia ir geriausiaijauèiama ðiluma sklinda ið mûsø ðirdþiø. Kas gi gali bûtiðilèiau nei mumyse gyvenanti meilë, apgaubianti ir suðildantilyg storiausios bei ðvelniausios vilnos skraistë. Þinoma, meilëmumyse gyvena visus metus, ne tik per Kûèias ir Kalëdas.Bet bûtent ðiuo metu ji atsiskleidþia visomis graþiausiomisspalvomis. Gal dël to, kad visi tada gyvename stebuklolaukimu. Gimimo stebuklo. Nauja gyvybë, nauja pradþia –tai taip skatina bûti viltingiems ir geriems. Tada norisi suvisais artimais ir brangiais pasimatyti, norisi visus apkabintimeilës ir dosnumo sparnais, bûti kartu ir greta, dalintisbendrais atsiminimais, juoktis, dovanoti savo akiø þërëjimà,nuoðirdþias ðypsenas ir dëkingumà uþ augimà drauge. Tasstebuklo laukimas atsklendþia tyliai á mûsø ðirdis ir tenásitaisæs uþkuria ið naujo meilës lauþà.

Að tokia dëkinga! Dëkinga mamai, tëèiui, broliui, ba-bytëms, seneliukui, dëdëms, tetoms, giminaièiams, kuriø netnepaþástu, draugams, kolegoms, paþástamiems, visiems, ku-riuos sutikau ir dar, þinau, sutiksiu. Dëkinga tiems, kurie –su manimi, ir tiems, kurie jau iðëjo, bet mane, jauèiu, tebe-globoja ið kitos, man nematomos, erdvës. Dëkoju gyvenimui,Þemei, Visatai, kad esu, uþ gyvenimo dovanà ir meilæ. Mo-kausi ir að, ne tik gauti meilës dovanø, bet ir jas dalinti. Neskà gi kita mes galime dovanoti vieni kitiems? Tik tai, kamnereikia pinigø, kas nenuperkama, t.y. patá brangiausiàdalykà – savo nuoðirdø dëmesá, savo laikà ir savo meilæ,tikrà, iðjaustà ir nenutylëtà. Tai, kas þmogui svarbiausia –eiti per gyvenimà mylint ir jaustis mylimam.

Alma D.J.

Pagrindinis „Ekofrisoje“ gamina-mas produktas – ekologinës kruopos,kuriø gamybai skiriamas ypatingasdëmesys. Unikali kruopø apdirbi-mo technologija leidþia ámonei pa-siekti aukðtos kokybës standartø. Tikvos keletas ámoniø Lietuvoje turiHalal sertifikatà, pasaulyje laikomàprodukto kokybës, ekologiðkumo,ðvarumo ir stabilumo garantu. „Eko-frisos“ gamintojai já turi ir tai prisidëjoprie to, kad inovacijoms bei naujøsprendimø paieðkoms atvira ámonëbuvo pakviesta dalyvauti tarptauti-niame projekte.

UAB „Ekofrisa“ eksporto va-dovës Ievos Ragauskienës teigimu,bendrovei – tai ir naujos patirtys, irnaujø produktø gamybos plëtra,padësianti dar sëkmingiau konku-ruoti rinkoje bei prisidësianti priesveikatinimo programos.

Projekto metu vyresnio amþiausþmonës drauge su specialistais kûrëpersonalizuotus maisto produktus,skatinanèius sveikà gyvensenà. Prieprojekto dirbanèios KTU Ekono-mikos ir verslo fakulteto (EVF)doc.dr. Auðra Rûtelionë ir doc. dr.Beata Ðeinauskienë tyrinëja tvariosvartotojø elgsenos principus, o pa-staruoju metu su KTU Maisto ins-tituto tyrëjais taip pat ásitraukë ir átaikomuosius tvaraus maisto var-tojimo tyrimus. Tyrëjos pasakoja,jog projekto sesijø tikslas – sveikair tvaria mityba grástø personali-zuotø produktø, kurie prisideda netik prie senjorø gyvenimo kokybësir sveikatos gerëjimo, bet ir maþes-niø iðlaidø, vystymas, kûrimas ir ko-mercializacija. Tokios paèios sesijosjau vykdytos Lenkijoje, Portugalijo-je ir Ispanijoje. Kaip ir kitose ðalyse,Lietuvoje ágyvendinamas projektasvyksta bendradarbiavimo principu:

á já noriai ásitraukë ne tik KTU, betir verslo atstovai. Senjorø ir moksli-ninkø kurti maisto produktai á pre-kybà numatomi paleisti jau vasarà,jø ásigyti bus galima prekybos tinkle IKI.

„Subalansuota mityba yra vie-nas ið sveikos gyvensenos aspektø,todël jà svarbu kaip ámanoma la-biau uþtikrinti visoms amþiaus gru-pëms. Dþiaugiamës, galëdami pri-sijungti prie ðio projekto ir tikimës,kad nauja produktø linija pasieks kaipámanoma daugiau senjorø bei ne-truks atrasti vietà jø kasdienëje mi-tyboje“, – sako prekybos tinklo IKIkomunikacijos vadovë Indrë Balt-ruðaitienë.

Projekto sumanytojai tinkamàmitybà mato kaip senjorø gerovëspamatà. Pasak doc. dr. A. Rûtelio-nës, pagyvenusiø þmoniø grupë tam-pa vis svarbesnë visais aspektais, tai,jos teigimu, árodo statistiniai duo-menys. „2017 m. Lietuvoje vyresninei 65 metø asmenys sudarë 19,3 proc.visø Lietuvos gyventojø. Remiantis„Eurostat“ prognozëmis, Lietuvos

gyventojø skaièius nedidës, visuo-menë nesustos senëjusi ir iki 2025 m.ði gyventojø grupë virðys 30 proc.ribà. Akivaizdu, kad jai bûtinas di-desnis dëmesys. Manome, jog per-sonalizuoti ir atitinkantys tikslinësgrupës poreikius maisto produktai,prailginantys gyvenimo trukmæ irgerinantys savijautà, tampa vis la-biau aktualûs. Be to, ðiuo projektu taippat siekiama paskatinti maisto ir gë-rimø gamybos ámones Europojejautriau pasiþiûrëti á vyresniø varto-tojø specifinius poreikius ir reika-lavimus produktams, nepamirðtantir ðios grupës perkamosios galios as-pekto“, – teigia doc. dr. A. Rûtelionë.

Tuo tarpu KTU Maisto institu-to vyriausioji mokslo darbuotoja Gi-tana Alenèikienë priduria, jog Hi-gienos instituto pateikiama statis-tika byloja, kad 2018 m. ið 100 tûkst.gyventojø net 20,1 proc. mirties prie-þastis buvo endokrininës, mitybos irmedþiagø apykaitos ligos. Bûtenttodël G.Alenèikienë tikina, jog de-rëtø vadovautis Pasaulio sveikatosorganizacijos (PSO) siûlomomis re-komendacijomis ir akyliau rûpintistinkama mityba. Naujuose produk-tuose – daugiau vitaminø ir juslines

Tarp naujos maisto produktølinijos kûrëjø – UAB „Ekofrisa“

Verslas: kokiebuvo 2019-ieji?

Ðá rudená atrinkta grupë Lietuvos senjorø, kuruojamø Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkø,dalyvavo „EIT Food“ – Europos inovacijø ir technologijø instituto „Vartotojø átraukimo laboratorijos“ projekte.Juo siekiama sujungti vartotojus su verslo ámonëmis, startuoliais, tyrëjais ir studentais ið visos Europos irkartu pertvarkyti mitybos ekosistemà. Ðiame projekte taip pat dalyvauja ir Ðilavoto seniûnijoje veikiantiviena ið didþiausiø Baltijos ðalyse paprastø ir ekologiðkø kruopø gamintojø UAB „Ekofrisa“.

(Nuke l ta á 11 p . )

2019 m. gruodþio 21 d.5 p. Nr. 97 (10252)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Mielieji,Kalëdos – tai dþiaugsmo, dalijimosi ir graþiausiøakimirkø kupinas metas. Tai laikas atsinaujinti,viltingai pasitikti ateinanèius metus, ir sniego baltumonaujas, kûrybingas pradþias.Nuoðirdþiai sveikinu Jûsø ðeimas ir kiekvienà ið Jûsø,Ðv. Kalëdø ir Naujøjø,2020-øjø, metø proga.Jaukiø artëjanèiø ðvenèiø!

Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë

Gerbiamieji,Triukðmingas, viesulu skriejantis laikas miesto ðaligatviais, kai-

mo keliais, vis dar kvepiantys tautos ðaknimis, ir vël visus kvieèiaprie pradþiø pradþios – ðv. Kalëdø stebuklo. Iðeinantys metai jau baigiadalinti mums savo dovanas. Vieni jø gavome daugiau, kiti maþiau.Nelygu, kaip paþiûrësi ir kaip ávertinsi. Dþiaugtis mus moko kiekvienadiena ir jos patirtys. Advento þingsniuose visi pajuntame, kaip laikassavo aðtriu þvilgsniu pakutena kiekvienà ið mûsø tarsi klausdamas –ar nepamirðai? Ar nepamirðom to paprasto (kaip trys kapeikos) tiesiog– LAUKIMO, kuris kvieèia á Kalëdas, kaip ir ji, Didþioji Laukimolegenda, tûkstanèius metø masinanti þmonijà? Koká já, mûsø kasmetáLAUKIMÀ, padësime ant savo Kûèiø stalo? Ðvenèiø iðvakarëse vi-siems Birðtono savivaldybës takais vaikðèiojantiems ir Birðtono na-muose gyvenantiems þmonëms nuoðirdþiai ir paprastai palinkësime– bûkite sveiki ir laimingi savo namuose! Visi á savo namus ateinameir ið jø iðeiname pro tas paèias duris. Teatsiveria jos svetingai ir plaèiai– be melo ir klastos, be grimasø vietoje ðypsenø, be kaukiø ir pavydo,be skausmo ir praradimø. Teatsiveria ðirdá paglostanèiam þvilgsniui,laiku iðtiestai pagalbos rankai, padràsinanèiam þodþiui ir visuometlaukiamam kaimynui. Gera laukti, gera, kai esi laukiamas, kai esitiesiog reikalingas ðeimai, draugams, kaimynams, bendruomenei. To-kie ir bûkime, tiesiog laimingi þmonës! Su ðv. Kalëdø ðiluma, dosnumuir ateinanèiø 2020-øjø sëkme!Birðtono savivaldybës tarybos opozicinë frakcija „Demokratijos sargyboje“

Mielieji,aèiû uþ graþià ir brandþià bend-rystæ, uþ prasmingà buvimàkartu. Lai ðv. Kalëdø dvasiaiðsaugo Jûsø gerumà, stiprybæ irdidelæ meilæ Gyvenimui. Tegulkiekvieno Jûsø ðirdies Kalëdostampa dþiaugsmo ðaltiniu, sielosir ðviesos namais Jûsø artimie-siems.

Jaukiø, dþiugiø, ðiltø Ðv.Kalëdø ir sëkmingø Naujøjø2020-øjø Metø...

Nijolë JakimonienëBirðtono TAU direktorë

Mieli Birðtono„Boèiai“,Tegul daug dþiaugsmoJums atneð Ðv. Kalëdos,Tegul pildosi viskas,ko tik ðirdis geidþia.Daugiausia – sveikatos,giedriausiø dienø,Ðeimyninës laimësir metø gerø.Vieningai judëkimeGEROVËS link.Jus nuoðirdþiai sveikinasu Ðv. Kalëdomisir Naujaisiais 2020 m.Birðtono „Boèiø“ bendrijospirmininkë Julija Barutienë

Kalëdos – dþiaugsmo ðventë!Gerbiamieji,

Þemë jau iðdalijo mums savodovanø aruodus.

Ðv. Kalëdø laukimo pëdomisþengiame á duona ir jaukiais

namais kvepianèius2020-uosius metus!

Laukiamiausiø ir ðilèiausiø metøðvenèiø iðvakarëse

LINKIU,kad ant Kûèiø stalo paskleisto ðieno

stebuklas aplankytøvisus namus, visus kiemus,

kiekvienà þmogø!LR Seimo narys Andrius Palionisþemës ûkio ministras

Brangieji...Linkime, kad ðios Ðv. Kalëdosatneðtø á Jûsø namusjaukumà ir ðilumà, kadateinantys metai þadëtønaujas viltis, bûtø turtingiir dvasingi. LinkimeJums ir Jûsø artimiesiemsgeros sveikatos,gausaus vaiðiø staloir visø troðkimø iðsipildymo.Birðtono neágaliøjø draugijospirmininkë Julë Senavaitienë

„Að skelbiu jums didá dþiaugsmà: ðiandien jumsgimë Iðganytojas - Vieðpats Mesijas“ (Lk 2, 10-11)

Brangûs broliai kunigai, seserys vienuolës,mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

Su gyvu tikëjimu ir jautria ðirdimi ðvenèiame Kristaus Gimimo ðventæ,Kalëdas. Pripildyti ðios nuotaikos sëdame prie ðventinio stalo su artimaisir brangiais þmonëmis. Dþiaugiamës, kad esame kartu. Buvimas drauge,Kalëdø giesmës, Jëzaus gimimà skelbiantis Dievo þodis ir Betliejausprakartëlë mums leidþia gyvai pajusti paties Dievo artumà. Atrodytø,jog prisiartino visai kitoks pasaulis, visai kitokia tikrovë, kurioje nërakasdieniø vargø, kanèios, aðarø, brangiø þmoniø netekties. Taip, mûsøjausena neapgauna. Taip jauèiamës, nes tikrai, ypatingu bûdu, prie mûsøprisiartino Dievas. Jo pasirinktas bûdas pribloðkiantis, apverèiantis mûsøásivaizdavimà ir supratimà. Visagalis Dievas, visatos Kûrëjas, ateina bûtisu mumis maþu kûdikëliu.

Kiekvienas gimæs vaikelis pasitiki savo tëvais, yra reikalingas jø meilësir globos. Yra labai maþas, nieko neturi ir visko tikisi. Bet nieko neturë-damas ir bûdamas labai maþas, padovanoja prasmæ, dþiaugsmà ir ðypsenàkiekvienam. Taip ir Dievas. Ateina bûti maþiausiu, nes tokio Dievo þmo-nëms labiausiai reikia. Tokio maþo Dievo, kuris padovanoja prasmæ,dþiaugsmà ir ðypsenà visiems. Tokio reikia labiausiai, nes esame silpni,nes maþiausiems sunkiausia. Ateina keliauti ir bûti drauge, nes geraiþino, jog maþø yra daug, o dideli nori bûti dar didesniais.

Kad bûtø maþu su þmonëmis ir taip padovanotø gyvenimo prasmæ,Dievui neuþteko vien gimti Betliejuje. Uþ tai Jis turëjo sumokëti mirtimiant kryþiaus. Ir vis dëlto, jis pasirinko kryþiaus mirtá, kad per visus laikus,iki pasaulio pabaigos bûtø labai arti su þmogumi.

Toks Dievo elgesys atveria mums akis. Betliejaus þvaigþdë, tai toji Die-vo malonës galia, kaip piemenëliams ir Rytø iðminèiams, taip ir mums,padaranti tikrà stebuklà, kuris ið esmës perkeièia mus ir mûsø gyvenimà.Matydami taip elgiantis patá Dievà, mes tiesiog negalime kitø nemylëti,negalime didþiuotis, niekindami kitus, negalime vis labiau kaupti, maty-dami kitø vargà, negalime bûti senais þmonëmis.

Dievo atvertos mûsø akys pirmiausiai pamato, kokia nuostabia meilemus Dievas myli, kokie brangûs Jam esame, kaip svarbus Jam mûsøgyvenimas! Naujai pamatome kitus þmones, savo artimuosius, gimines,draugus, kaimynus, bendradarbius. Pamatome, kaip daug jie mums reið-kia, kiek gero esame ið jø patyræ. Naujai pamatome Dievo padovanotàmums pasaulá, nuostabià gamtà, gyvûnijà ir augmenijà, gamtos iðteklius.Suprantame, kad tai dovana, á kurià negalime savanaudiðkai kësintis,nes yra skirta visø kartø þmonëms.

Ðiandienos pasauliui, kuriame gyvename, labiausiai reikia Dievo,kuris gimusio Jëzaus stebuklu pakeistø protus ir ðirdis. Be Jëzaus baugu,neramu, neaiðki ateitis. Karo pavojus, didþiulë socialinë atskirtis, ávairauspobûdþio átampos, ekologinës grësmës. Eilë þmoniø iðgyvena sumaiðtáir neviltá. Negana to, krikðèionys visame pasaulyje yra labiausiai per-sekiojama religinë bendruomenë. Ávairiais bûdais ir formomis.

Neþiûrint daþnai visuotinio Dievo iðstûmimo, þmonës nenustoja Joieðkoti kaip laimës ir prasmës ðaltinio, neretai apie Já net nesusimàsty-dami. Nesàmoningai Dievo ieðko net tada, kai Dievà netiki. Niekas, tikvienas Dievas gali pripildyti þmogaus ðirdá laimës pilnatve. Narðydamasinternete ar perjunginëdamas televizijos kanalus, linkëdamas laimës irsëkmës gimtadienio ar Naujøjø Metø proga, þmogus galiausiai ieðko irlinki to kaþko, kas galutinai patenkins jo siekius ir iðpildys svajones.

Visa tai rodo, kokia didþiulë Jëzaus Gimimo prasmë. Jëzus gimë,kad tu ir að, kad mes visi gyventume prasmingà, þmogaus vertà gyvenimà,kad mums Dievas padovanotø niekada nesibaigianèià amþinàjà laimæ.

Dievo mums reikia labai arti, labai apèiuopiamai, labai giliai, labaitvirtai. Reikia Jo apkabinimo, Jo þvilgsnio, Jo ðvelnios ir tvirtos rankos.Ir ðitas susitikimas, kaip ir Betliejuje piemenims ir Rytø iðminèiams,bus nepaprastai paprastas. Nes tik tokiu bûdu tikràjá Dievà mes susi-tinkame. Todël prasidëjus ðiø metø Adventui, Popieþius Pranciðkus pa-raðë nuostabø apaðtaliná laiðkà (Admirabile signum) apie Kalëdø pra-kartëlës prasmæ ir vertæ. Pakvietë regimai iðgyventi Dievo artumà, áren-giant prakartëlæ namuose, darbo vietose, mokyklose, ligoninëse, kalëji-muose ir aikðtëse. Prakartëlë iki mûsø dienø iðlieka tas autentiðkas

Bûk su „Gyvenimu“ ir

2020-aisiais!

PRENUMERUOK „Gyvenimà“!SKAITYK „Gyvenimà“!

GYVENK su „Gyvenimu“!

„Gyvenimà“ galite uþsiprenumeruotipaðtuose, pas laiðkaneðius, platinimo

agentûroje Birðtone, redakcijojeir elektroniniu paðtu: zina@gyvenimas.info.

KAIÐIADORIØ VYSKUPO KALËDINIS ÞODIS-SVEIKINIMAS (2019)

(Nuke l ta á 6 p . )

2019 m. gruodþio 21 d. Nr. 97 (10252) 6 p.

„Neliks duonos su druska – liks Tëvynë“Projektà remia

Jëzuitø misionierius kun. An-tanas Saulaitis yra þinomas ir myli-mas keliuose þemynuose. GimæsLietuvoje 1939 metais, vos pusant-rø metukø kartu su tëvais palikæsKaunà, jis vaikystæ ir jaunystæ pra-leido Amerikoje. Baigæs aukðtuo-sius mokslus, 1961 m. ástojo á Jëzausdraugijà, dar po keleriø metø buvoáðventintas á kunigus, dirbo lietuviøparapijose, vadovavo Èikagos jau-nimo centrui, Palaimintojo JurgioMatulaièio lietuviø katalikø misijaiÈikagoje, buvo atsakingas uþ Lietu-vos ribø gyvenanèius lietuviø jëzui-tus, ëjo Lietuvos ir Latvijos jëzuitøprovincijolo ir rektoriaus pareigasðv. Jonø baþnyèioje Vilniuje. Dëstëjëzuitø studentams, Nepriklauso-mybæ atgavusioje Lietuvoje vedëpaskaitas keturiose aukðtosiosemokyklose, organizavo seminarus,prisidëjo prie socialinio darbo stip-rinimo. Raðë knygas ir vadovëlius,ásteigë keletà dvasiniø centrø.

– Dar prieð Antràjá pasauliná ka-rà beveik 30-ties egz. tiraþu buvo lei-dþiamas toks þurnalas „Misijos“, ja-me buvo pasakojama apie misijasAfrikoje, Amerikoje ir kitose pasau-lio ðalyse, todël dar bûdamas vaikulabai tuo susidomëjau. Mano troðki-mas buvo tapti jëzuitø kunigu irdirbti kitose kultûrose, – apie savopasirinkimà birðtonieèiams pasako-jo kun. A.Saulaitis SJ, tris deðimt-meèius praleidæs Pietø Amerikoje,septynerius metus misionieriavæsBrazilijoje, Amazonëje.

Pasak kun. A.Saulaièio, pirmàkartà jis, tuomet dar klierikas, á Pie-tø Amerikà plëtoti Pirmojo pasau-linio lietuviø jaunimo kongreso me-tu uþsimezgusius ryðius, buvo pa-siøstas 1968 metais, praëjus beveikdviems deðimtmeèiams po to, kaipirmasis lietuvis jëzuitas Jonas Ki-dykas iðplaukë á misijas ið Èikagos.Ir jo bièiulystë su tenykðèiu jaunimuprasidëjo prie lauþo, sukurto antpalmëmis apaugusio eþero kranto,giedant „Lietuva, brangi“.

Kun. A.Saulaièio knyga „Lietu-viø misijos Amazonëje“ (paraðytakartu su kun. Aleksandru Guobiu)parengta pagal jo dienoraðèius. Jojepasakojama apie lietuviø misionie-rius, XX a. dirbusius Amazonëje,misijø savanorius, jø organizuotàhumanitarinæ pagalbà, evangeliza-cijà ir nekasdienes patirtis, apraðo-mi èiabuviø paproèiai, kultûra, pa-saulëþiûra, liudijama apie tai, kà reið-

Nedaloma Lietuva

Lietuviø misionieriai: jie keièia pasaulá geresne kryptimi...

kia bûti lietuviu sudëtingame irávairiame pasaulyje.

Per pusæ amþiaus kunigas surin-ko nemaþai medþiagos apie misio-nieriø darbà, eksponatø ið kitø ðaliø.

„Pirmosios kelionës á tolimàjáuþsiená prasidëjo 1968 metais. IðPietø Amerikos, Australijos, Pietøsalø ir kitur parsiveþti suvenyrai pa-prastai atitekdavo lietuviø jauni-mui, kad jie turëtø kà apèiuopiamoapie kitas ðalis, gyvenimo bûdus,kultûras, krikðèionybës pobûdá. As-meninë patirtis pasipildë naujomispaþintimis – sutikau bièiulius bra-zilus jëzuitus Amazonës dþiunglëseir akademiniame pasaulyje, leidu-sius skaityti net naujutëlius jø tyri-mø rankraðèius, lietuvius misionie-rius pasaulieèius, vienuoles, kunigus.

Skraidymai ið Pietø Amerikos áÐiaurës Amerikà ir atvirkðèiai buvoproga paþinti pakeliui dirbanèiussalezieèius Kolumbijoje, Venesue-loje, Amazonëje, tëvus marijonusArgentinoje, lietuvius jëzuitusUrugvajuje, lietuvaites seseris pran-ciðkietes ið Pitsburgo Brazilijoje,dirbti kartu su Hermanu Ðulcu irkitais lietuviais salezieèiais, jëzui-tais. Tie metai Brazilijoje buvo tar-tum misijinis darbas ir ðvietimas,ugdymas, lavinimas, lyg kokia tæsti-në atvira malda, gyva visuotinësBaþnyèios, platesnës uþ savo mies-telá ar parapijà, patirtis. Kai gráþauá Èikagà, afroamerikieèiø pavyz-dþiu vystësi JAV indënø tautinis at-gimimas. Paskaitæs indënø laikrað-èius, siøsdavau juos jëzuitams, de-dantiems pastangas suartinti Ama-zonijos indënø gentis bei tautas irpuoselëti jø teises. Brazilija tuo me-tu dar buvo karinës diktatûros ran-kose, misionieriai per asmeniniuslaiðkus siuntë dokumentus apieskriaudas èiabuviams, kuriuos rei-këjo persiøsti pasaulinei ástaigai Va-ðingtone...“ – kun. A.Saulaitis raðoparodos „Misijø stotelës. Lietuviømisionieriø ðimtmeèio kelias“, kuripirmà kartà buvo pristatyta 2018 m.Baþnytinio paveldo muziejuje, ka-taloge. Ðiemet paroda surengta irPerkûno name Kaune, á Birðtonàatkeliavo kilnojamoji parodëlë sunedidele dalimi eksponatø.

Kun. A.Saulaièio rinktoje ko-lekcijoje „Misijø stotelë“ – daugiaunei 2500 artefaktø ið ávairiø kultûrø:buitiniø reikmenø, asmeniniø daik-tø, knygø, spaudiniø, laiðkø, suve-nyrø, garso ir vaizdo áraðø, liturginiø

reikmenø ir kitos medþiagos, liudi-janèios apie ðimtmetá trukusià lietu-viø misionieriø veiklà visame pa-saulyje.

Birðtono sakraliniame muzieju-je pristatomose misijø stotelëse – me-dþiaga apie XX a. lietuvius kunigusir vienuolius (Balá Babrauskà, An-tanà Ðeðkevièiø, Kazimierà Raude-liûnà, Bruno Martinaitá, Leonà Po-vilà Zarembà, Anicetà Tamoðaitá,Donatà Slapðá, Gerardà Dundà,Juozà Venckø) ir jø ánaðà misijø isto-rijoje. Parodos lankytojai gali susi-paþinti ir su unikaliais eksponatais,kuriuos ið viso pasaulio surinkokun. A.Saulaitis ir jo bièiuliai mi-sionieriai, ekspozicijoje – liturginiaiindai ið Sibiro lagerio, kuriame slap-tai buvo laikomos ðv. Miðios, me-dþioklinis bumerangas, iðdroþtasAustralijos èiabuviø, ávairios skulp-tûrëlës ið Ruandos ir Urugvajaus,medinis roþanèius ið Afrikos, indë-nø, kitø tautø tradicinës tekstilësdarbai, juvelyrika ir kita.

Atverdamas savo kolekcijà Lie-tuvos visuomenei, kun. A.Saulaitissakë norëjæs þmonëms pristatytiBaþnyèià, kultûrà ir jos ávairovæ pla-èiajame pasaulyje. Ákurti „Misijøstotelæ“ jam apie 1998 m. pasiûlëVilniaus universiteto profesoriusVytautas Gudelis, atidavæs jai dalásavo medþiagos. Ðiuo metu kolekci-ja saugoma jëzuitø namuose Vil-niuje, prie Ðv. Kazimiero baþnyèios.

Ðiemet jëzuitø kun. A.Saulai-èiui SJ, Ðv. Jonø baþnyèios Vilniujevicerektoriui, sukako 80 metø. ÁBirðtono kurortà atvykæs gydytiskunigas mielai sutiko pristatyti savokolekcijà birðtonieèiams, papasa-koti savo áspûdþius ið misijos PietøAmerikoje.

Jam teko lankytis ir skurdþiose,vëjo perkoðiamose trobelëse, ne-turtingose kelintos kartos lietuviønamuose, bendrauti su nuvargu-siais tëvais, sutrikusiais jaunuoliais,paklydusiais vaikais, laikyti ðv.Miðias, krikðtyti, teikti Pirmàjà ko-munijà, vesti sielovados pamokas,laidoti...

Kun. A.Saulaièio teigimu, mi-sionieriai rûpinosi ne tik parapijie-èiø dvasios reikalais, bet ir rinko beidalino aukas vargstantiesiems, bu-vo jø gyvenimo mokytojais, siekëpagerinti buities sàlygas. Tai patvir-tina ir toks kunigo papasakotas pa-vyzdys. Anot jo, vienas bièiulis kuni-gas, atvykæs á skurdþià parapijà, pa-stebëjo, jog nemaþai vaikø mirðtanesulaukæ nei 5 metø. Dël to buvokaltas maistui naudojamas neðva-rus vanduo. Kunigui uþsakius ir ið-dalinus ðeimoms keraminius filtrus,kurie sulaikydavo bakterijas, mirð-tamumas liovësi. Visgi, pasak jo,kaip tëvai negali gyventi vaiko gyve-nimo, taip ir misionieriai negali kið-tis á parapijieèiø gyvenimà, nebentáduoti meðkeræ, t.y. iðmintingai pa-tarti, paskatinti ginti savo teises,ieðkoti iðeities.

Birðtonieèius ypaè suintrigavo

jëzuitø kunigo pasakojimas apie Bra-zilijoje gyvenanèius lietuviø palikuo-nis, apie tai, kaip jie siekia iðsaugotisavo kalbà, kultûrà ir tradicijas.

Knygoje kun. A.Saulaitis apra-ðo atvejá, kuomet lankant miðriàlietuviø kilmës ðeimà, deðimtme-èius nemaèiusià tikro lietuvio, josdukrelë pasisiûlë padainuoti lietu-viðkà dainà. Mergaitë sklandþiai, beklaidø iðpyðkino Lietuvos himnà, obaigusi paklausë: „O kà reiðkia ðieþodþiai?“.

Taigi, pasak kunigo, uþëjus á pa-saulio lietuvio namus, juose rasitautiniais motyvais puoðtà kambará,juostas ant staliukø, gintaro dir-biniø, lietuviðkà kryþelá, bûtinai bûsipavaiðintas lietuviðkais valgiais. Irpasaulio vaikus, kalbanèius lietuvið-kai, suprasi geriau, negu suvalkietistikrà þemaitá ar amerikietis – anglà.

Jaunimas laiko garbës reikaluiðmokti savo protëviø kalbà irskrenda studijuoti á Lietuvà, sako,kad èia jauèiasi lyg namuose. Tai ne-paaiðkinama, matyt, tas jausmas gi-liai ásiðaknijæs genuose…

Lietuviø parapijos svetur burialietuviðko kraujo turinèius tautie-èius, veikia bendruomenës, ðalposorganizacijos, mokyklëlës, organi-zuojama meninë saviveikla… Kun.A.Saulaitis minëtoje knygoje teigia,jog pasaulyje iðsisklaidæ lietuviaisudaro vienà bendruomenæ, irlietuvis liks lietuviu visur ir visada.

– Kai 1976 metais aplankëmeper tûkstantá ðeimø, ið jø du treè-daliai buvo miðrios, taèiau tik trysðeimos dël religiniø ásitikinimø ne-ðventë Kûèiø, o kiti ir savo kaimy-nus brazilus iðmokë valgyti paplo-tëlius, – prisiminë kunigas, kaip jamper didþiausius karðèius teko kalë-doti. Ðeimø lankymas – po deðimtákasdien – su braziliðkos juodos ka-vos gërimu kiekvienoje truko netketuris mënesius.

Paðnekovas sako, kad, ko gero,Brazilijoje lietuvybë labiausiai at-sispindi per maistà. Tebemëgstamajuoda duona, kepami grybukai.Kadangi grybai neauga, dël panaðausskonio per Kûèias vietoj jø valgomaminkðtoji palmiø ðerdis su grietine.Ásigudrinta ruoðti ir silkiø pakaitalà- jas atstoja maþos sûdytos þuvytëssu svogûnais. Gyvuoja ir tradicijapuoðti eglæ – þaisliukais, vatos gaba-lëliais apkarstomos palmës arbaaraukarijos. Vata simbolizuoja snie-gà, kurio brazilai nëra matæ. Tuotarpu europieèiams keistai atrodopaplûdimiuose su trumpais ðortaisbëgiojantys Kalëdø Seneliai.

Ásiminë kunigo, kaip ganytojo,darbo misijose esmæ ir poþiûrá á pa-rapijieèius nusakantys þodþiai, kad„Þmogaus troðkimai visada lieka tiepatys: kad ir kokie bûtø laikai arþmonës – dþiunglëse ar didmiesty.Þmogus nori bûti mylimas ir mylëti,nori bûti gerbiamas, oriai gyventi,bûti saugioje vietoje – ypaè savo vai-kus saugiomis sàlygomis auginti.“

Dalë Lazauskienë

Yra þmoniø, kuriuos pirmàkart iðvydæs pasijunti taip, lyg juos pa-þinotum nuo seno, jie paperka savo paprastumu ir nuoðirdumu, atvirakalba, bendrauti su jais lengva ir malonu. Tokia vidine ðviesa gausiaisusirinkusiuosius á Birðtono sakraliná muziejø vienà gruodþio sek-madienio prieðpietæ apdovanojo vienas ið Jëzaus draugijos nariø ku-nigas Antanas Saulaitis SJ. Pokalbiui su juo pakvietë Sakralinio mu-ziejaus vedëja dr. Romutë Zajanèkauskienë, prieð tai pristaèiusi parodà„Lietuviø jëzuitø misionieriø ðimtmeèio kelias“ ið kelis deðimtmeèiuskunigo rinktos kolekcijos apie jëzuitø misijas kitose ðalyse. Parodasurengta ðiais metais minint jëzuitø misijos Lietuvoje 450-meèio jubi-liejø. Atëjusieji á susitikimà su kunigu galëjo ásigyti jo ir su kitais autoriaisparaðytø knygø „Lietuviø misijos Amazonëje“, „Pieno eþeras. Tukanømitas“, knygeliø vaikams.

Kun. A.Saulaitá kalbino Sakralinio muziejaus vedëja R.Zajanèkauskienë.Susitikime dalyvavo ir Birðtono parapijos klebonas dekanas J.Dalinevièius.

Kun. A.Saulaitis JS su birðtonieèiais Sakraliniame muziejuje prie eks-ponatø ir kelis deðimtmeèius rinktos kolekcijos „Misijø stotelë“.

Auto

rës

nuot

rauk

os

bûdas, kaip naujai ir paprastaipristatyti mûsø tikëjimo groþá.

„Kodël prakartëlë, – klausiaPranciðkus, kelia mums tiek nuo-stabos ir taip jaudina mus? Pir-miausia todël, kad parodo mumsDievo ðvelnumà. Jis, visatos Kû-rëjas, nusiþemina iki mûsø maþu-mo. Gyvybës dovana, jau pati sa-vaime slëpininga, dar labiau musþavi, kai matome, jog Gimusysis iðMarijos yra kiekvienos gyvybësversmë ir atrama. Jëzuje Tëvas do-vanojo mums brolá, ateinantá mûsøieðkoti, kai esame paklydæ ir nebe-randame krypties; dovanojo iðtiki-mà bièiulá, kuris visada arti priemûsø; dovanojo savo Sûnø, kurismums atleidþia ir pakelia mus iðnuodëmës.“

Árengæ prakartëlæ namie gali-me ið naujo iðgyventi tai, kas ávykoBetliejuje. Ávykio vaizdavimas pra-kartëlëje padeda ásivaizduoti sce-nas, þadina jausmus, ragina pasi-justi ásitraukusiam á iðganymo isto-rijà, dabartinantis su ðiuo ávykiu.Prakartëlë leidþia paliesti ir pa-jausti neturtà, kurá Jëzus pasirinkoateidamas pas þmones. Ji liudija,kad Dievas nepalieka mûsø vienønet tamsiausià gyvenimo naktá, at-sako á lemiamus bûties klausimus,nepalieka keliaujanèiø per kanèiøsutemas. Jëzus yra naujovë sena-jame pasaulyje. Jis atëjo gydyti iratstatyti, gràþinti mûsø gyvenimuiir pasauliui pirminá spindesá. Gim-damas prakartëlëje pats Dievaspradeda vienintelæ tikrà revoliu-cijà, teikianèià vilties bei orumobeturèiams ir nuðalintiems, su ðvel-nia galia skelbia raginimà dalytissu paèiais maþiausiais.

Dievas pasirodo kûdikyje, leis-damas save apkabinti mûsø ran-komis. Silpnume ir trapume jis sle-pia visà kurianèià ir perkeièianèiàgalià. Prakartëlë duoda galimybæmums pamatyti ir paliesti tà vie-nintelá ir ypatingà, pakeitusá isto-rijos tëkmæ ávyká, nuo kurio skai-èiuojame metus prieð ir po Kris-taus gimimo. Taigi prakartëlë rodomums Dievà, áþengusá á pasaulá, irragina màstyti apie mûsiðká gyve-nimà, áraðytà á dieviðkàjá; kvieèiatapti jo mokiniais, jei norime pa-siekti galutinæ gyvenimo prasmæ.Ji byloja apie Dievo meilæ - Dievo,kuris tapo kûdikiu, kad mums pa-sakytø, koks Jis artimas kiekvie-nam þmogui, nepriklausomai nuojo bûklës (plg. Admirabile signum).

Baigdamas savo laiðkà Po-pieþius Pranciðkus mus visus kvie-èia: „Brangûs broliai ir seserys,prakartëlë yra tikëjimo perdavimoproceso, kuris yra malonus ir reik-lus, dalis. Nuo pat vaikystës, po tokiekviename gyvenimo etape jimoko mus kontempliuoti Jëzø,jausti Dievo meilæ mums, jausti irtikëti, kad Dievas yra su mumis, omes esame su Juo, visi kaip vaikaiir broliai dëka to Kûdikio, DievoSûnaus, ir Mergelës Marijos. Irjausti, kad tai ir yra laimë.“

Visiems, brangieji jums, Dievoartumo, Dievo atneðtos laimës pri-pildytø Kristaus Gimimo ðvenèiø!

Vyskupas Jonas IVANAUSKAS

KAIÐIADORIØ VYSKUPOKALËDINIS ÞODIS-

SVEIKINIMAS (2019)

(Atkelta ið 5 p.)

2019 m. gruodþio 21 d.7 p. Nr. 97 (10252)

Rimantas KATKEVIÈIUSDirbantis þmogus neturi skursti ir negali bûti

iðnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiðkaidirbti, turi bûti pasirûpinta. Bûtent tokius ðiø metøEuropos Parlamento sprendimus iðskiria Vilija Blin-kevièiûtë.

Apie priimtus ir bûsimus sprendimus – pokalbissu Europos Parlamento socialistø ir demokratøpaþangiojo aljanso frakcijos nare, Uþimtumo ir so-cialiniø reikalø komiteto vicepirmininke V.Blin-kevièiûte.

Gerbiama Vilija, kokie ðiø metø Europos Parla-mento sprendimai buvo patys svarbiausi?

Svarbiø buvo daug, bet ðiandien iðskirèiau kelis, ku-rie skirti dirbantiems þmonëms. Pavyzdþiui, direktyva(privalomas dokumentas visoms valstybëms) dël skaid-riø ir nuspëjamø darbo sàlygø.

Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau þmoniø dirbapagal netipines darbo sutartis, savarankiðkai. Nustatytinauji bûtiniausi standartai, kuriais siekiama uþtikrinti,kad visiems darbuotojams, áskaitant dirbanèius pagalnetipines darbo sutartis, bûtø uþtikrintos nuspëjamosir aiðkios darbo sàlygos, taip pat ir socialinë apsauga.Skaièiuojama, kad ES papildomà apsaugà turëtø gautiapie 3 milijonai darbuotojø, tarp jø – ir Lietuvos.

Europos Parlamentas áteisino Europos darbo ins-pekcijà. Koks jos vaidmuo?

Paklausiu ðiek tiek kitaip: ar svarbu, kad dirbantysmûsø visø broliai ir sesës, vaikai ir anûkai nebûtø iðnau-dojami nei èia, Lietuvoje, nei kitoje ES valstybëje? Ma-nau, kad labai svarbu.

Inspekcija atsakys uþ darbuotojø teisiø apsaugàvisoje ES. 17 milijonø þmoniø dirba kitoje ES valsty-bëje, tarp jø ir ðimtai tûkstanèiø ið Lietuvos. Europosdarbo institucija padës pavieniams asmenims, ámonëmsir nacionalinëms administracijoms kuo geriau uþtikrintisàþiningus darbo santykius. Taip, kaip neseniai nutikoNorvegijoje, kur darbdaviø iðnaudoti Lietuvos vairuo-tojai apgynë savo teises.

Po ilgø diskusijø priimtas Europos prieinamumoaktas. Kaip jis pakeis neágaliø þmoniø gyvenimus?

Ðis dokumentas skirtas neágaliesiems ir kitiems spe-cialius poreikius turintiems vyresnio amþiaus þmonëms,nëðèiosioms ir kt., kuriø darbo rankos labai reikalingosmûsø senstanèioje visuomenëje.

Nustatyti bendri reikalavimai tam tikriems pagrin-diniams gaminiams ir paslaugoms – bankomatams irbanko paslaugoms, kompiuteriams, telefonams ir tele-vizijos árangai, telefonijos bei audiovizualinëms paslau-goms, transportui, e. knygoms ir e. prekybai. Tai aiðkûsnurodymai valdþios ástaigoms, gamybos bei paslaugasteikianèioms ámonëms.

Svarbu, kad ðie reikalavimai bûtø tinkamai ágyven-dinti ES valstybëse. Kad neatsitiktø taip, kaip Lietuvoje,kurioje Neágaliøjø dienos proga „Lietuvos geleþinke-liai“ „pasveikino“ visus iki 2024 metø atidëdami gele-þinkeliø pritaikymà neágaliesiems.

Kaip vertinate siûlymus, kad visoje ES minimalusatlyginimas bûtø ne maþesnis nei 60 proc. vidutinioatlyginimo?

Teigiamai. Pritariu ir kartu su kolegomis esu vienaið ðio siûlymo iniciatoriø.

Europos Parlamentas yra priëmæs rezoliucijà dëlminimaliø pajamø uþtikrinimo: ir pajamos, ir socialinësiðmokos, ir pensijos turi apsaugoti nuo skurdo, uþtik-rinti orø gyvenimà.

Ðiuo metu ES net 10 proc. dirbanèiøjø skursta.Europos Parlamento socialdemokratø frakcija siûlovisoje ES nustatyti visiems privalomas taisykles, kadminimalus atlyginimas bûtø ne maþesnis uþ 60 procentøtos ðalies atlyginimø vidurkio.

Kà realiai toks sprendimas reikðtø Lietuvosþmonëms?

Tai reikðtø, kad jau ðiandien Lietuvoje minimalûsatlyginimai negalëtø bûti maþesni nei 500 eurø „á ran-kas“. Tiems, kurie Lietuvoje giriasi „socialiai orientuo-tu biudþetu“, kartoju: jau ðiandien maþiausiai 500. „Árankas“.

Europos Komisijos vadovë Ursula von der Leyenpaþadëjo, kad vienas jos prioritetiniø darbø bus siû-lymai dël minimalios algos ES. Siûlymai bus pateiktiper 3 mënesius.

Ko dar tikëtis ið naujosios Europos Komisijos –ES vyriausybës?

Akcentuojamas tikslas – Europos þaliasis kursas.Jis reiðkia, jog bus maþinamas neigiamas poveikis kli-matui. Transporto, pramonës, atliekø tvarkymo srièiølaukia didelës permainos ir nauji reikalavimai. EuroposParlamento uþsakymu atlikta apklausa parodë, kaddauguma europieèiø kovà su klimato kaita laiko svar-biausiu prioritetu.

Ta pati apklausa parodë, kad Lietuvos gyventojamsðis prioritetas – tik penktoje vietoje.

Ir tai natûralu. Mûsø þmonës labiausiai ið visø euro-pieèiø tikisi skurdo ir socialinës atskirties áveikimo prie-moniø. Toliau – kova su jaunimo nedarbu, ekonomikosaugimo skatinimas, vartotojø teisës.

Visa tai atspindëta viename ið svarbiausiø naujosEuropos Komisijos prioritetø – þmonëms tarnaujantiekonomika. Tai ir minimaliø pajamø, tinkamø darbosàlygø uþtikrinimas, darbo ir ðeimos gyvenimo suderi-nimas, pagalba ir parama neágaliesiems, senjorams, ðei-moms, jaunimui, kova su vaikø skurdu, lygios galimybësir lyèiø lygybë.

Vilties teikia naujosios Komisijos vadovës þodþiaiEuropos Parlamentui: pirmiausia – þmonës, o ne rinkosir pelnai. Norëèiau, kad visi politikai ir Lietuvoje, irvisoje ES iðgirstø: pirmiausia – investicijos á þmones, one virðpelniai ir visuomenëje stiprëjantis neteisingumojausmas, didëjanti atskirtis ir nevienodos galimybëskurti savo ateitá.

Gerbiama Vilija, kà palinkësite laikraðèio skaity-tojams artëjanèiø ðvenèiø proga?

Esu dëkinga ir skaitytojams, ir redakcijos darbuo-tojams uþ galimybæ bendrauti laikraðèio puslapiuose.Pasiþadu ðia galimybe naudotis ir kitais metais. Mantai labai svarbu.

Mielieji, tegul Ðv. Kalëdos atneða á Jûsø namusramybæ ir ðilumà, gerumà ir meilæ. Sëkmingø dar-bø, tvirtos sveikatos ir iðsipildanèiø troðkimø 2020-aisiais!

Vilija Blinkevièiûtë: „Pirmiausia – investicijos áþmones, o ne virðpelniai ir visuomenëje stiprëjantisneteisingumo jausmas“.

Vilija Blinkevièiûtë: „Pirmiausia –investicijos á þmones, o ne virðpelniai“

Uþs.Nr.89

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

SLEGIA KREDITAI ARPRITRÛKAI PINIGØ? Tie-siame Jums pagalbos rankà!

Akimirksniu palengvinsime Jûsønaðtà. REFINANSAVIMAS nuo 500 iki7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PA-SKOLOS nuo 100 iki 5000 eurø, nuo 2iki 48 mënesiø. Konkurencingai itinmaþos palûkanos rinkoje. Be uþstato,be uþslëptø sutarties sudarymo mo-kesèiø. Kreiptis tel. 8 601 50 935.Kredito davëjas UAB LSV intergroup.Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklospaþyma Nr. 621263.

Ámonëje, esanèioje Ilgakiemio k., reikalingi darbuotojai gamyboje.Darbas viena pamaina po 8 valandas slenkanèiu grafiku. Atlygi-nimas – nuo 555 iki 1200 eurø, neatskaièius mokesèiø (mokamauþ padarytà kieká). Visa informacija telefonu: 8 615 68 786.

Gruodþio 13-14 d. Osle Lietuvos Respublikos ambasada NorvegijosKaralystëje organizavo renginiø ciklà „Lietuviø dienos Norvegijoje 2019“,kuriame dalyvavo Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë.

Birðtono sav. merë Nijolë Dirginèienëdalyvavo „Lietuviø dienos Norvegijoje2019“ renginiuose: laukiami turistai,bus tæsiama projektinë veikla

Gausiai susirinkusiems rengi-niø dalyviams – Norvegijos ir Lietu-vos savivaldø bei regionø meramsir vicemerams, Lietuvos Respub-likos garbës konsulams Norvegijo-je, Norvegijos lietuviø bendruome-nës nariams, abiejø valstybiø Rota-ry verslo klubø atstovams – N.Dir-ginèienë pristatë Birðtonà, savival-dybës veiklà, tarptautiná bendradar-biavimà, turizmo, projektø ágyven-dinimo galimybes, sveikatinimo, SPApaslaugas, kultûrinius renginius.

Kaip teigë N.Dirginèienë,„Dþiaugiuosi, kad Birðtono kurortàjau yra atradæ ir pamëgæ daugelisnorvegø ir lietuviø bendruomenësNorvegijoje nariø.

Per kelias intensyvias dienas ap-tarëme savivaldos reformà Norve-gijoje, partnerystes, bendradarbia-vimo patirtá ir naujas bendradarbia-vimo galimybes, programà „Globa-lûs regionai“. Taip pat iðklausëmeCentrinës projektø valdymo agen-tûros praneðimà apie Norvegijosgrantus ir projektø valdymà.

Dëkoju J.E. LR ambasadoriuiNorvegijos Karalystëje Jonui Pas-lauskui ir Ambasados komandai uþpakvietimà ir puikius renginius, tikiu,kad dar aktyviau bendradarbiausimeturizmo, projektø ágyvendinimo sri-tyse ir sulauksime vis daugiau sveèiøið Norvegijos atvykstant á Birðtonà.“

„Lietuviø dienos Norvegijoje2019“ metu Lietuvos ambasadospatalpose rinkosi Lietuvos ir Nor-vegijos savivaldø bei regionø meraiir vicemerai, jø gretas papildë Lie-tuvos Respublikos garbës konsulaiNorvegijoje bei abiejø valstybiø Ro-tary verslo klubø atstovai. Renginio„Lithuanian-Norwegian LocalPartnership: a Call to Action“ tiks-las – pakelti Lietuvos ir Norvegijossavivaldø ir regionø partnerystæ beibendradarbiavimà verslo, kultûrosir kitose srityse á kokybiðkai naujàlygmená. Savo áþvalgomis apiebendradarbiavimo potencialà da-linosi Norvegijos ambasados Vil-niuje ir Lietuvos Respublikos cent-rinës projektø valdymo agentûros iratstovai. Renginys organizuotasbendradarbiaujant su Lietuvos sa-vivaldybiø asociacija ir Norvegijosvietos ir regioninës valdþios aso-ciacija. Po oficialios dalies Lietuvossavivaldos atstovai buvo pakviesti árenginá „Protø mûðis Osle: Auksinisprotas su Arûnu Valinsku“, kur tu-rëjo galimybæ ne tik pasitikrinti þi-nias, bet ir neformaliai pabendrautisu Oslo lietuviø bendruomene.

Gruodþio 14 d. buvo skirta lie-tuviø bendruomenëms. Nuo pat ry-to vyko bendruomeniø sueiga: „Lie-tuviø bendruomenë Norvegijoje

(Nuke l ta á 8 p . )

Romoje laikas prabëgo greitaiBirðtono gimnazija ðiemet pradëjo kuruoti Erasmus +Ka229 mo-

kyklø mainø partnerysèiø projektà „Democracy; a journeyfroman-cienttimesto present“, kuriame dalyvauja penkios valstybës: Lietuva,Ispanija, Turkija, Graikija ir Italija. Projektas truks dvejus metus. Ðioprojekto metu numatyta organizuoti keturias moksleiviø mainø part-nerysèiø veiklas, bendradarbiauti su partneriais. Projekto vykdymasátraukë gausø gimnazijos mokytojø ir mokiniø bûrá. Dalyvaudami veik-lose dalyviai ágis teoriniø ir praktiniø þiniø, dalyvaus diskusijose apieopias ðiandienos problemas, viena ið jø – demokratinio valdymo kû-rimas, taip pat susipaþins su kitø ðaliø patirtimi ir galës jà taikyti, beabejo, paþins ir kitø ðaliø kultûrà.

Lapkrièio 3-9 dienomis gimna-zijos komanda – anglø kalbos mo-kytoja Birutë Sinkevièienë, istorijosmokytoja Asta Lasatienë bei gim-nazistai Austëja Banytë, SamantaGauèytë, Emilija Þentelytë, Augus-të Zubavièiûtë ir Kipras Èekanaus-kas – dalyvavo pirmosiose mainøprogramos veiklose Italijos sostinë-je Romoje.

Lëktuvas nusileido Romos Cam-pinio oro uoste. Buvome sutiktipartneriø italø, kurie mus palydëjoá susitikimo su ðeimomis vietà. Jau-dinomës, nes neþinojome, koks buspriëmimas. Atvykus pirmai ðeimaisupratome, kad italai puikûs ir sve-tingi þmonës. Pirmasis ðiltas áspûdislydëjo visos vieðnagës metu.

Pirmoji diena buvo skirta susi-paþinimui su partneriais. Bendrau-dami ir dalindamiesi pirmaisiaisáspûdþiais ragavome italiðkà kavà irpyragaièius. Ðeimininkai rûpinosi,kad mums nieko netrûktø. Aprodëapylinkes, paaiðkino susisiekimosistemos ypatumus.

Pailsëjæ pirmadienio rytà visi su-sitikome Giovani XXIII IstitutoTecnico Chimico-Economico LiceoScientifico mokykloje. Joje vyko pro-jekto dalyviø priëmimo ir pasveikini-mo ceremonija. Sveikinimo þodþiustarë projekto koordinatorius ItalijojeDomenico Gaeta ir kiti. Po oficialiosdalies mokiniai, norëdami labiaupaþinti vieni kitus, susidraugauti,dalyvavo „icebreaking“ þaidimuose,apþiûrëjo ðeimininkø mokyklà.

Vëliau kiekvienos ðalies moki-niai pristatë paruoðtus namø dar-bus. Klausëme italø, graikø, ispanøir turkø pristatymø apie jø ðalá, kul-tûrà, gyvenimo bûdà, istoriná pavel-dà. Birðtonieèiø pristatymas sveèiussuþavëjo, nes mokiniai buvo puikiai

pasiruoðæ, dràsiai ir laisvai kalbëjoangliðkai.

Vëjuotà antradienio rytà visisusitikome prie Koliziejaus, kurispradëtas statyti dar I mûsø eros am-þiuje. Ði diena buvo pilna áspûdþiø.Susipaþinome su Senovës Romoskultûra, lankëme muziejø po atvirudangumi. Forumas, Koliziejus, Di-dysis cirkas, akvedukai, Romos vil-kë, Panteonas, Trevi fontanai, Ge-tas, tai tik nedaugelis objektø, ku-riuos pamatë mokiniai. Prisilietimasprie senovës istorijos iðliks atmin-tyje ilgai. Paskutinis dienos akcen-tas – fantastiðka patirtinio moky-mosi istorijos pamoka.

Treèiadiená turëjome prisimintiskaudþias savo ðalies istorijos aki-mirkas. Pasakojome apie XX am-þiaus þmogiðkumo nuopuolá, demo-kratijos iðniekinimà – tremtá. Mo-kiniai paruoðë pristatymà „Lithua-nian deportations to Siberia“. Fak-tus rinko ne tik ið knygø, bet rëmësiir artimø þmoniø – projekto dalyvësAustëjos senelio prisiminimais. Sve-èias Diego Galli perskaitë praneðimàapie bendruomeniø sutelktumogalimybes. Vienà ið bendruomeniøtelkimo bûdø dalyviai èia pat ir ið-bandë. Pasirinko dalyvá, kurá kalbi-no 7 min., stengdamiesi iðsiaiðkintiir suprasti jo tikslus ir aspiracijasðiame projekte. Po pietø aplankë-me garsiø Italijos ðiuolaikinio menoatstovø dirbtuves, pamatëme, kaipgimsta meno kûriniai.

Ketvirtadienio rytas buvo sau-lëtas ir puikus. Pirmà dienos pusæmus þavëti nesiliovë Roma, bet kaipo pietø aplankëme Vatikanà ir uþ-kopëme á Ðv. Petro bazilikos kupo-là, netekome þado. Nuostabausgroþio ir didybës ðventovë, kurta

(Nuke l ta á 8 p . )

Reikalinga bendrosios praktikos slaugytoja darbui seneliø globos namuosePutriðiø k. Bûtina turëti darbo licencijà. Tel. 8 686 60 918.Reikalinga slaugytojos padëjëja darbui seneliø globos namuose Putriðiø k.Tel. 8 686 60 918.

Reklama Reklama.

2019 m. gruodþio 21 d. Nr. 97 (10252) 8 p.

2018 m. Lietuvos gyventojairûðiavimo konteineriais surinko46 019 tonø pakuoèiø atliekø, otai du kartus daugiau negu buvosutvarkyta 2013 m.

Birðtono savivaldybëje gyven-tojai rûðiavimo konteineriais su-rinko 164 t.

Vidutiniðkai vienas Lietuvosgyventojas 2018 m. surûðiavo 16,4kg pakuoèiø atliekø, 2013 m. – 7,6kg. Rezultatø pasiekimui didþiau-sià átakà turëjo infrastruktûrosplëtra, t.y. nuo 2013 metø vidurioindividualiø valdø gyventojamsbuvo pradëta dalinti po du indi-vidualaus rûðiavimo konteinerius,kuriø vienas skirtas stiklo pakuo-èiø atliekoms, kitas visoms pakuo-èiø atliekoms, iðskyrus stiklà, irpopieriaus atliekoms rinkti.

Didþiausia paþanga pagal su-tvarkytø pakuoèiø atliekø kiekávienam gyventojui pasiekta Aly-taus regiono savivaldybëse. Èiavienas gyventojas 2018 m. surûðia-vo 33 kg pakuoèiø atliekø, o tai yradaugiau kaip 50 procentø visopakuoèiø atliekø kiekio, kurá permetus sugeneruoja gyventojas.Konkreèiai Birðtono savivaldybë-je vidutiniðkai gyventojas iðrûðiavo

Rûðiavimo statistika Lietuvos savivaldybëse

net 38 kg. Individualiø valdø gy-ventojai, turëdami individualiusrûðiavimo konteinerius, iðrûðiuojabeveik 80 procentø generuojamopakuoèiø atliekø kiekio. Nors kas-met atliekamos visuomenës ap-klausos rodo, kad kasmet rûðiuojavis daugiau gyventojø, daugiabuèiønamø gyventojø, kurie naudojasi ko-lektyvinëmis rûðiavimo priemonë-mis, rezultatai nuo 2013 metø augo

tik 29 procentais, kai individualiøvaldø gyventojø rûðiavimo rezultatasiðaugo 75 procentais.

Alytaus regione gyventojø aprû-pinimas rûðiavimo konteineriais sie-kia 100 procentø, Panevëþio r. ir Za-rasø r. savivaldybiø individualiø val-dø gyventojus individualûs rûðia-vimo konteineriai pasiekti turëtø perartimiausius dvejus metus.

2.0: tolimesnës raidos kryptis ir per-spektyva“. Sueigos tikslas – inici-juoti diskusijà dël tolimesnës lietu-viø bendruomeniø Norvegijoje rai-dos krypties. Uþsienio reikalø mi-nisterijos atstovai pasidalino lie-tuviø bendruomeniø susiformavi-mo sëkmës pavyzdþiais kitose vals-tybëse. Lietuvos savivaldø atstovaipristatë savo atstovaujamø miestøteikiamas galimybes, taip pat buvopristatyta bendradarbiavimo sugimtuoju miestu programa „Globa-lus regionas“. Programos „RenkuosiLietuvà“ atstovai papasakojo, ko-kie yra pirmieji þingsniai sugráþtantá Lietuvà, o Ðvietimo, mokslo ir spor-to ministerijos atstovë pasidalinouþsienio lietuviø integracija á Lie-

prabëgo greitai. Visos ðios þinios ir ágûdþiaine tik suteikë moksleiviams daugiau pasitikë-jimo savimi, praplëtë akiratá, bet suponuostolerantiðkà, atvirà ateities visuomenës pilietá.

Asta Lasatienë ir Birutë SinkevièienëProjekto koordinatorës

Rafaelio, Mikelandþelo, garsiøjø Renesansomenininkø. Abejingø nepaliko ir Gian Loren-zo Bernini projektuota aikðtë prieð bazilikà.

Penktadienio rytas mums pateikë staig-menà. Lauke pliaupë lietus. Jis buvo toks stip-rus, kad kol pasiekëme Kapitolijaus kalvas,permirkome kiaurai. Ekskursija vyko Romossavivaldybës rûmuose, kur mus ðiltai priëmë,aprodë administracines patalpas Kapitolijausasamblëjos viceprezidentas Francesco Figlio-meni, taip pat susitikome su Romos savival-dybës atstovais. Kaip tikri savivaldybës at-stovai sëdëjome Cezario salëje.

Paskutinës mobilumo dienos popietë bu-vo itin jausminga. Rinkomës mokykloje. Tenpadengëme stalus, vaiðinome paruoðtaislietuviðkais tradiciniais valgiais, apsikeitëmereceptais, liaudies dainø áraðais, dovanomis.Atsisveikinimo vakaro metu buvo áteikti su-venyrai ir dalyvio sertifikatai. Vakarà vaini-kavo koncertas ir karaoke. John Legend dai-nà „ All of Me“ atliko ir gimnazistë Austëja,

Birðtono sav. merë Nijolë Dirginèienë dalyvavo „Lietuviø dienos Norvegijoje2019“ renginiuose: laukiami turistai, bus tæsiama projektinë veikla

tuvos ðvietimo sistemà. Vëliau lie-tuviø bendruomeniø ir lituanistiniømokyklø komunikacijos atstovaidalyvavo seminare „Komunikacijosgalia bendruomeniø tvarumui“.Seminare buvo aptarti komunika-cinio tinklo sukûrimo vizija ir tiks-lai, pristatyti LR ambasados Nor-vegijoje komunikaciniai instrumen-tai, vyko mokymai apie socialiniømedijø pagrindinius funkcionalu-mus ir tendencijas. Dienà vainikavoðv. Kalëdø padëkos koncertas sukameriniu orkestru „NIKO“ ðv.Olafo katalikø katedroje.

Tikimasi, kad panaðûs renginiaivyks ne tik Norvegijoje, bet ir Lie-tuvoje.

Birðtono savivaldybës ir LRambasados Norvegijos

Karalystëje informacija

(Atkelta ið 7 p.)

Romoje laikas prabëgo greitaikuri prisiminusi kelionæ pasakoja: „Gyven-dami italø ðeimose galëjome susipaþinti suitalø kalbos pradmenimis, pagerinome bend-ravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius. Di-dþiausias kultûrinis skirtumas tikriausiai buvoitalø valgymo ypatumai. Buvo gana sunkupriprasti prie itin vëlyvos, gausios vakarienësir kavos pusryèiams. Vis dëlto savaitei ásibë-gëjus, pripratome prie tokios dienotvarkës,pradëjome jaustis kaip tikri italai. Buvau nu-stebusi, kai suþinojau, jog merginai, pas kuriàgyvenu, neseniai sukako 17, o ji jau 12 klasëje.Pasirodo, jie ið viso mokosi ne 12, o 13 metø:5 pradiniø klasiø metai, 4 metai vidurinëje mo-kykloje ir dar 4 gimnazijoje. Mokykla, kuriojemokësi mano ðeimininkë, buvo technikos ins-titutas. Ðiai ugdymo ástaigai bûdinga intensyviamatininkø, komercinë ir pramoninë veikla.Mokykloje matëme daug naujos technikos,laboratorijø, skirtø vykstanèioms integruo-toms fizikos, chemijos, biologijos pamokoms.Tiesa, nors italai mokosi 13 metø, pamokosbaigiasi gerokai anksèiau nei Lietuvoje vy-

resnëse klasëse (apie 13,14 valandà). Mokyk-loje turëjome daug veiklø, klausëme paskai-tos apie demokratijà, pagilinome savo þiniasne tik apie Italijos politikà ir istorijà, bet suþi-nojome ir apie kitas projekto partneres Grai-kijà, Turkijà, Ispanijà. Paskutiná vakarà prieðkelionæ ragavome mûsø partneriø tradicinámaistà, dalinomës kelionës áspûdþiais, links-mai ðokome, dainavome karaoke“.

Nuostabaus groþio mieste Romoje laikas

(Atkelta ið 7 p.)

Uþs.Nr.90

Jau tradicija tapo susitikimaiprieð ðv. Kalëdas Birðtono vieðosiosbibliotekos Siponiø padalinyje. Tadir ðiemet, treèiàjá Advento sek-madiená, susirinkome pabûti kartu.Prisiminëme adventinio vainikoþvakiø simbolikà, þiûrëjome skaid-res apie advento vainiko kilmæ, mi-nëme másles, skaitëme kunigo Al-girdo Toliato knygos „Gerumo liû-nas“ iðtraukas. Uþdegëme þvakesne tik adventiniame vainike, bet ir

kiekvienas savo ðirdyje. Tiesiog do-vanojome vieni kitiems ðypsenas,linkëjome meilës, ramybës ir vilties.Ðildëmës vieni kitø gerumu.

Devintosios „Knygø Kalëdos“ðiemet kvieèia dovanoti knygas ða-lies bibliotekoms, o vieni kitiems –ðilumà ir dþiaugsmà. Siponiø kraðtobendruomenës þmonës dþiaugësi,kad gali prisidëti prie ðios akcijos irdovanojo bibliotekai dvi knygas:Rûtos Ðepetys „Kuþdesiø fontanas“bei Èarlzo Dikenso „Kalëdø giesmë“.

Nuoðirdþiai dëkoju Siponiøkraðto bendruomenës pirmininkeiVijolei Skorodumovienei ir ðiokraðto þmonëms uþ glaudø bend-radarbiavimà su biblioteka. Linkiuvisiems ramiø, jaukiø ðvenèiø.

Ona GridziuðkienëSiponiø padalinio

vyresn. bibliotekininkë

Pabuvome kartu ir visusmus ðildë gerumas

Adventas – tai vilties metas. Metas pamàstyti, susikaupti, pasiruoðtidvasia ir kûnu artëjanèioms ðv. Kalëdoms. Á mûsø namus ateis ðventë– susitikimas su artimaisiais, kai kartu galësime susësti prie stalo iruþdegti Kalëdinæ þvakæ. Kiekvienas ðventæ sutiksime savaip: su savoatsiminimais, baþnyèiø varpø skambëjimu, kalëdiniais burtais.

2019 m. gruodþio 21 d.9 p. Nr. 97 (10252)

„Suþibëk“ – taip vadinosi Aly-taus regiono atliekø tvarkymo cent-ro (ARATC) paskelbtas konkursas,kurio organizatoriai kvietë suþibëtine blizguèiais, o kûrybiðkumu. Á ðákvietimà atsiliepë beveik 300 þmo-niø, vaikø ir suaugusiøjø, susibûru-siø á grupes ir kûrusiø individualiai.

Ið viso buvo atsiøsta 115 nufo-tografuotø dekoracijø, sukurtø iðávairiausiø naudotø daiktø. Iðtiesáspûdingiems kalëdiniams papuoði-mams sukurti buvo panaudoti seniþurnalai, drabuþiai, kiauðiniø dëk-liukai, dantø krapðtukai, tualetiniopopieriaus ritinëliai, perdegusioselektros lemputës, nebenaudojamikompiuteriø diskai, virviø ir siûlølikuèiai, kamðteliai, suduþæ þais-liukai, kompiuterinë pelë ir net nu-kirpti plaukai.

„Dþiaugiamës þmoniø kûrybin-gumu. Dþiaugiamës jø sàmoningu-mu. Dþiaugiamës, kad turime tiekdaug bendraminèiø, norinèiø gy-venti ne vartojant, o tausojant“, –sakë ARATC direktorius AlgirdasReipas, pasidþiaugæs, kad pirmoji

popietë naujame centre vyko ypa-tingà dienà – gruodþio 13–àjà, ðv.Liu-cijos, Ðviesos dienà, nuo kurios nu-stoja ilgëti þiemos vakarai.

„TikoTiks“ centras, kuriameþmoniø iðmesti daiktai ruoðiamipakartotiniam naudojimui, dar tikpradeda savo veiklà, taèiau sulaukiadidþiulio susidomëjimo. Tà parodëir kalëdiniø dekoracijø konkursas,kurio dalyviai buvo pakviesti á pir-màjà kalëdinæ popietæ „TikoTiks“centre.

Èia jø laukë naujas personaþasMainukas – taip pavadinti naudotødaiktø paviljonai, veikiantys Aly-taus regiono atliekø surinkimoaikðtelëse, ir jo draugai – Kontis beiTvarkius ið ekologiniø pasakø kny-gos „Kontis ir Tvarkius“ (autorë –Aldona Zinkevièiûtë).

Visi dalyviai atvyko neðini savosukurtomis dekoracijomis, kurio-mis buvo papuoðtos ið senø vaikið-kø lovyèiø padarytos eglutës ir tarpjø ákurdinta foto sienelë.

Suþinojæs apie taip neáprastaipuoðiamas eglutes á „TikoTiks“ po-

pietæ atskubëjo ir smagus Kalëdøsenis, neðinas ne lazda, o gitara iratveþæs kalnà dovanø, kurias iðda-lino konkurso nugalëtojams.

Vertinimo komisija iðrinko potris laimëtojus, sukûrusius Origi-naliausià, Iðmaniausià ir Kalë-diðkiausià dekoracijas. Iðmaniau-sios dekoracijos autoriumi pripa-þintas Mindaugas Ðidlauskas, ið se-nos kompiuterio pelës sukûræslinksmà peliukà.

Antràjà vietà ðioje kategorijojeuþëmë Alytaus lopðelio-darþelio„Linelis“ kûrëjø grupë (auklëtoja

Edita Kvedaravièienë), ið senokompaktinio disko, kamðteliø ir ki-tø naudotø daiktø sukûrusi ðmaikð-tø pelëdþiukà.

Lazdijø rajono Aðtriosios Kirs-nos mokyklos 6 klasës kûrëjø gru-pei, vadovaujamai mokytojos Edi-tos Smirnovienës, sukûrusiai dai-lius þaisliukus ið perdegusiø lempu-èiø, atiteko treèioji vieta.

Originaliausià dekoracijà sukû-rë Birðtono savivaldybës Ðkëvoniøbendruomenës nariai, pagaminæþavià „þiurkikæ“ ið metalo, tekstilës,kavos kapsuliø indeliø, plaukø suk-tukø, ðiukðliø maiðø ir kitø nenaujødaiktø.

Advento kalendoriø ið degtukødëþuèiø sukûræs Vytenis Pinkevi-èius ið Prienø Àþuolo progimnazi-jos (mokytoja Edita Jucienë) uþë-më antràjà vietà ðioje kategorijoje,o treèioji atiteko groþio salonuiM&I (vadovë Daiva Venckevièie-në), sukûrusiam dekoracijà ið plau-kø, nagø lako likuèiø, folijos, tuðèiøðampûno buteliø, panaudotø mai-ðeliø.

Kalëdiðkiausios dekoracijosautore pripaþinta Rasutë Marcin-kevièienë, sukûrusi þaisliukus ið

audiniø atraiþø, naudotos tekstilës.Labai unikalius kalëdinius þais-

lus „kerepëþus“ sukûrë antràjà vie-tà uþëmusi Varënos socialiniø pa-slaugø centro Senjorø grupë, vado-vë Vita Vasiliauskienë. Socialiniøpaslaugø centro senjorø grupësmoterys ne tik panaudoja antrinesþaliavas, tekstilës atraiþas, bet iratgaivina tradicijas!

Treèioji vieta ðioje nominacijojeatiteko Birutei Rakauskienei, Aly-taus rajono neágaliøjø draugija,pagaminusiai dailø þaisliukà ið plas-tikinio puodelio kraðtelio, apvynio-tas ðpagato siûlu, papuoðto kanko-rëþiu, padabintu linø galvutëmis.

Uþ labiausiai patikusià dekor-acijà buvo galima balsuoti ir „Tiko-Tiks“ paskyroje socialiniame tinklefacebook. Èia daugiausia balsø su-rinko ir „Publikos numylëtine“ ta-po dekoracija, kurià sukûrë Simnogimnazijos 3 a klasës mokiniai And-rëja Kvederavièiûtë, Evelina Pet-rikaitë, Viltë Volk, Pijus Cibulskasir Augistas Mitrulevièius kartu sumokytoja Jolanta Mikelioniene.

Kalëdø senis dovanëlës áteikëvisiems konkurso dalyviams. Po-pietëje jie mokësi ðokti Mainukoðoká, dalyvavo Mainuko loterijoje,visi drauge su gitara grojanèiu Kalë-dø Seniu dainavo svajingà kalëdinædainà. Visos dovanos, prizai ir vai-ðës renginyje buvo tik vietiniø ga-mintojø sukurti ir pagaminti.

„Tikiuosi, kad „TikoTiks“ cent-ras bus ne tik ta vieta, kur daiktaiatgimsta naujam gyvenimui, bet irvieta, kur bursis þmonës, vienijamiidëjos gyventi tausojant“, – viliasiARATC Aplinkosauginio ugdymoir pakartotinio naudojimo padali-nio vadovë Agnë Juèienë, visiemslinkëdama daiktais neperkrautøKalëdø.

ARATC informacijaUþs.Nr.91

„TikoTiks“ centre – pirmoji Kalëdø eglutë ir në vienos pirktinës dekoracijos!Daugiau kaip ðimtas kalëdiniø dekoracijø ir në vieno apsilankymo

parduotuvëje. Taip, tai ámanoma! Taip, tai ávyko! „TikoTiks“ centre,kur seni daiktai atgimsta naujam gyvenimui, pirmoji kalëdinë eglutëpapuoðta dekoracijomis, sukurtomis tik ið naudotø daiktø.

Bendruomenës nariai jau laukëprie balta staltiese uþtiesto stalo, antkurio puikavosi suneðtinës vaiðës.Jaukiai atnaujinta buvusi Ingavan-gio mokykla tapo antraisiais na-mais, kuriuose þmonës jauèiasi ðei-mininkais. Eglutë, þvakeliø lieps-nos, kiekvieno èia sutikto laukimoðventei pasipuoðusio þmogaus akysbuvo taip tikra, kà sunku ir apraðyti.

„Ten, uþ kalniuko, kai mokiausitreèiam skyriuj ðitoj mokykloj, buvokaimo kapinaitës. Uþartos dabar.Penkis skyrius baigiau. Vokieèiømokëjau. Èia gi ir susiðaudymasbuvo“, – tik atëjusi á pasibuvimàprisiminimais dalijosi Marytë.Bendruomenës nariai Marytæ pri-statë esant Ingavangio kaimo „en-ciklopedija“. Ðiais metais moèiutëvalgys 88-àjà savo Kûèiø vakarienæ.„Visà laikà ruoðëm Kûèias. Ar daugturëjom, ar maþai. Dar vasarà ruoð-davomës. Randi grybà ar uogà – iratidedi Kûèiai. O ir vyrai darbo tu-rëdavo. Atsimenu, kaip ðeimaiaguonas, kuriø savo vasarà uþsiau-gindavom, ðiltu vandeniu uþpildavodideliam moliniame àsotyje. Me-diná koèëlà tëtë paëmæs sukdavo,kol gaudavosi aguonpienis, grûstu-vës dar tada neturëjom“, – rodos, kadviskas taip gerai gyvenime klostësi,taip paprastai Marytë pasakoja irilgai dar pasakotø.

„Kai buvom vaikai, laukdavomlabai Kalëdø, – prisimena Vidman-tas. – Ypaè rëdyt eglutës laukda-vom, bet tiktai Kûèiø dienà, á pava-karæ. Atsimenu – kaip ið teðlos iðko-èiodavo ir padarydavo, aiðku, ið-

kepdavo, tokius graþius „diedu-kus“. Jais ir saldainiais puoðdavomeglutæ. Tik ið popieriukø saldainiusiðimdavom, suvalgydavom – juk nekasdien jø turëjom – vietoj sal-dainio ávyniodavom graþiai duonosgabalëlá ir ant eglutës kabindavo-me. Puoðëm ir obuoliais. Viskas na-tûraliai kvepëjo tuomet, nors ir ma-þiau blizguèiø ir visko buvo“. Pen-kiasdeðimt pirmas Kalëdas Inga-vangyje ðvæs Irena Radþiûnienë. Ta-èiau ið moters atminties joks laikasneiðtrins deðimties metø Kalëdø Si-bire. „Iðveþë aðtuoneriø metø 1948metais á Irkutsko sritá. Buvo laikas,kai neturëjom nieko. Bet Kûèiai vistiek ruoðdavomës. Eglutei puoðtinukirpdavom laikraðèio kraðtukà,iðkarpydavom snaigiø. Kepëm kû-èiukus ant groteliø krosnyje: þarijaspaþarstai, dedi groteles ir iðkepa.Vëliau jau aguonø atsiøsdavo iðLietuvos. Melsdavomës aðtuonio-lika ðeimø visi bendrai barake.Vadovavo Gudaitis Antanas. PoStalino mirties pradëjom atsigaut,davë jau ir po kepaliukà duonos. Ðiømetø gruodþio septintà buvo manoið Sibiro gráþimo diena, tik prieð dau-gybæ metø. Jø niekas neiðbrauks iðatminties. Rodos, ir dabar jauèiu,kaip utëlës lipa suolu ir per mane“....Taip prisiminimas keièia vienas ki-tà. Þmonës dabar ðypsosi. Ir tikrai,kiekvieno jø pasakojimas toks tik-ras, tiek detaliø, kad imi galvoti apielaikà – ar jis taip greitai bëga, ar galtie þmonës laike tiesiog geba neuþ-mirðti pamatiniø vertybiø, tradicijø,tëvø bei proseneliø, kaimynø, drau-

gø atmintá iðsaugoti moka. „Dabarkasdien kaip Kalëdos“, – trumpaidrûtai taria Albinukas, o kiti jampritaria. Sako, suvaþiuoja vaikai,anûkai per ðventes. Bet visi turi savogyvenimus sukûræ.

Pasibûna, ir namo. O bendruo-menës pirmininkë iðduoda, kiekdaug dainø daineliø Albinukas mo-ka, ir ilgø, ir trumpukiø. „DabarAdventas. Nieko nedainuosiu“, –maloniai ðypteli pastarasis, bet vil-ties iðgirsti ateityje neatima. Bend-ruomenës pirmininkës pavaduoto-ja Aldona – puiki ðeimininkë. Sun-ku nepastebëti, kad moteris turivadovës savybiø. Pasirodo, daugmetø Suvalkijoje dirbo vadovaujan-tá darbà, su þmonëmis visada buvo.Dabar sûrius spaudþia, grybus ren-ka, patiekalus gamina. „Èia visibaravykiniai“, – iðduoda Vidman-tas, dar atsiminæs, kaip ið cukriniørunkeliø girà darydavo. „Tradicijostos paèios, – pasakoja Aldona. – Vai-kai suvaþiuoja. O ant stalo – silkë,þuvis, grybai, farðiruota lydeka. Gry-bø galima padaryti pagardais. Karð-tam patiekalui kepu filë þuvies. At-skirai pakepinu svogûnà, morkà sutomatu, á „dukofkæ“, palaikau prieðneðant ant stalo. Pateikti galima suryþiais. Karðtas vynas ir reikalingas.O girà anksèiau ir gamindavom.Duonos sudegintos, cukraus, mieliøir rûgsta. Pridedi razinø. Ir gardi gi-ra“. Kol Aldona pasakoja apie Kû-èiø valgius, vyrai atsimena, kaip eida-vo pësti ið Ðilavoto á Kûèiø vakaroBerneliø miðias, á Prienus. Visi jiesu tikra natûralia humoro gaidele

kalba. Juk tai padëjo iðgyventi nevienà sunkesná laikà. Sako, kad jeisusiradai koká bernà, tai iki ryto irprabûni miðiose. „Anais laikais bû-ta giliø þiemø. Eidavom á mokyklàar baþnyèià, tai sniegas iki paþastøbuvo. O pusnys tokios, kad uþlipiant tvarto ir þemyn su rogutëm, –vaikystës iðdaigas mena Vidmantas.„Bet atsimenu tëtæ per Kalëdas irariant. Visko bûdavo ir anais lai-kais“, – kitokiu prisiminimu dali-nasi kitas. Kukliai savo atmintiesskrynelæ praveria Jonukas, bet þo-dþiai liejas ið ðirdies. „Mano mamaiTeofilei jau 92 metai. Dar prieð pen-kiolika metø kasmet Kûèiø bûtentdienà ji kûrendavo peèiø ir kepdavokûèiukus, tokiais dideliais juostelæsupjaustydavo, ne taip, kaip dabar– maþiukai visur. Kepdavo ir duo-nà, ir pyragus. Augom trys broliai.Bûdavo kaip taisyklë – tëtë parneð-davo eglutæ Kûèiø dienà. Mama irvaikai jà puoðdavom. Nepastebimaimums po eglute padëdavo saldai-niø, kuriuos, tik pavalgius Kûèiø va-

karienæ, galëdavai rasti. Visadaeidavo á Piemenëliø ðv. Miðias, ku-rias 12 valandà nakties aukodavoa.a kunigas Vincentas Petrusevi-èius. O per Kûèias man tai ska-niausi patiekalai buvo aguonpienisir kisielius. Atsimenu, kad mama vi-sada ant stalo padëdavo ir medausstiklainiukà, ne uogienës, bet me-daus. Ir dar labai iðlikæ atminty, kaivisi ratu sustojæ lauþdavom tos pa-èios plotkelës ið tëvo rankø. Dabará tëviðkæ, kai tik gali, sugráþta broliaiper Kalëdas, aiðku, pirmà Ðv. Ka-lëdø dienà. Gyvenimus sukûræ ne-toli – Kaune, Vilkijoj“.

Ðilti Jono þodþiai á pokalbá átrau-kia visus þmones. Jono tëvukas Juo-zas jau Amþinybëje. Jis mirë, eida-mas 97–uosius metus. Taèiau at-mintis apie já artimøjø bei ðio krað-to þmoniø iðliks tikrai ilgai. Tai junti.„Jono tëvukas buvo veterinarijosgydytojas. Be to, ir giesmininkas,muzikantas, dainininkas buvo, o susmuiku kaip grieþë“, – sakë buvusi

„Dievo palaimos, vilties ir meilës...“Advento laikotarpiu, kai be galo svarbu santykis su savimi, artimu, kaimynu, susitikome su labai graþiais

Ingavangio kaimo bendruomenës centro þmonëmis ir jø pirmininke Rasa JUOCEVIÈIENE. Susitikome, kadpasibûtume jø iðsakytø minèiø ir ðirdþiø ðilumoje.

(Nuke l ta á 10 p . )

Visà laikà ruoðëm Kûèiø vakarienæ –ar daugiau turëjom, ar maþai, – sakëkaimo enciklopedija pristatyta Marytë.

Irena Radþiûnienë pasidalijo min-timis apie deðimt savo gyvenimoðv.Kalëdø, sutiktø Irkutsko srityje.

2019 m. gruodþio 21 d. Nr. 97 (10252) 10 p.

Vaikystës prisiminimaivirto kolekcija

Pasak N.Bendikaitës, viskasprasidëjo nuo paprasto noro atgai-vinti vaikystës prisiminimus, su-renkant savo kalëdinius þaisliukusá vienà vietà, taèiau po truputá taiperaugo á aistringà rinkimà, kuristæsiasi jau 13 metø. Kolekcininkeiiki ðiol sunku atsakyti, kuo jà taipsuþavëjo kalëdinë atributika, taèiaupripaþásta, jog tai yra brangus ma-lonumas. „Kai pradëjau kolekcio-nuoti, á sendaikèiø turgus vaikðèio-jau kaip á darbà. Kai pasakydavau,ko ieðkau, á mane niekas neþiûrëjorimtai, nes tai atrodë nerimta ir juo-kinga. Þmonës parduodavo vienàar kità þaislà, o kitus atiduodavo dë-þëmis ir senais „èemodanais“, saky-dami, jog vis tiek iðmes... Tokia irbuvo pradþia: pirkdavau þaisliukuspo 10 lito centø, o dabar iðleidþiu iriki keliø ðimtø eurø“, – pasakojakolekcininkë.

Investicija ne tik pinigaiIðskirtinë kolekcija reikalauja

ne tik finansø, bet ir laiko. Ðiais lai-kais, egzistuojant nepaprastai dide-lei padirbiniø pasiûlai, reikia iðma-nyti ávairias subtilybes, kad ásigytaseksponatas bûtø tikrai autentiðkasir vertingas. Moters teigimu, ypaèsunku susigaudyti naujokams, nesir jai paèiai neretai pasitaiko atvejø,jog uþ paprastus (didelës serijos)þaislus þmonës praðo nemenkø su-mø, o ið tiesø jie tekainuoja voskeletà eurø. „Taip, jie seni, bet ko-lekcininkams daþnai neturi jokiosvertës“, – teigia áspûdingos kolek-cijos savininkë.

Prieð 13 metø N.Bendikaitë irpati buvo naujokë. Tuomet, dar ne-paþinojusi kitø ðios krypties kolek-cininkø ið Lietuvos, þiniø sëmësi iðRusijos kolekcionieriø, su kuriaisrinkdavo visà informacijà apie ga-myklas, autorius, diskutuodavoapie jø pavadinimus, koks þaislaskokiai serijai priklauso ir pan. Anotjos, tai uþimdavo daug laiko, bet bu-vo be galo ádomu, o ðiandien N.Ben-dikaitë yra surinkusi labai dauginformacijos, senø katalogø, nuo-traukø ir daug kito naudingo gërio,kuris susijæs su kalëdiniø þaislø atsi-radimu. Tiesa, bëgant laikui, mote-ris susipaþino ir su kolekcininkaislietuviais, kuriø rinkiniai taip pat sa-viti ir ádomûs.

Aistra – senoviniaiþaisliukai

N.Bendikaitës „kalëdiniø bran-genybiø skrynelëje“ galima rastivisko – nuo senø, caro laikø, iki pa-prastø, gana didelio tiraþo, 1980–1990 metø gamybos þaislø. Tema-tika labai skirtinga ir ávairi: pasakøpersonaþai, namø buitis, namøûkis, þvërys ir paukðèiai, filmukøpersonaþai, kosmosas, technolo-gijos (tankai, lëktuvai), darþovës,

ðaliø kostiumai, – viskas, kas buvobûdinga ir madinga tuo laikotarpiu,kuriuo jie pagaminti. Tikriausiai jeiþaislai mokëtø kalbëti, jie papasa-kotø iðties ne vienà uþburianèiàistorijà, nes – tai laiko ir istoriniøávykiø atspindþiai.

Ne kà maþesnë ir medþiagø, iðkuriø jie „nulipdyti“, ávairovë: vata,kartonaþas, stiklas, dûþtantis plas-tikas, metalas, kartonas, papjë ma-ðë, plastikas, kreppoperis, polisti-renas.

Sukaupus tokio dydþio kolek-cijà, darosi vis sunkiau rasti kà norsunikalaus, todël, kaip teigia pati Ni-jolë, dabar perka tik tai, ko neturiarba trûksta þaislø rinkiniuose, o pa-skutinis jos pirkinys – sunkus irdidelis Kalëdø Senelis, pagamintasið gipso apie 1939 metus.

N. Bendikaitë prisipaþásta, jogdidþiausia aistra – senoviniai þais-liukai, taèiau jos namuose taip patgalima rasti ir ðiuolaikiðkø, moder-niø kalëdiniø atributø: „Tai yra duk-ros vaikystë, nors pastebiu, jog jaiirgi labiau patinka senoviniai“,–teigia moteris. Ið parduotuviø pa-siûlos galima pastebëti, jog kai ku-rie gamintojai bando atkartoti se-nuosius þaisliukus, áterpdami vienàkità ðiuolaikiðkà atributà (spalvas,blizguèius), tarsi atgaivindami praë-jusià madà. Nijolë neslepia, jog to-kiø þaisliukø taip pat turi, tik priekolekcijos kol kas nejungia, nes në-ra seni. Þinoma, ðiuolaikiðki þais-liukai jos namuose taip pat iðskir-tiniai, nes masinë kinø gamybaN.Bendikaitës visai neþavi.

Kalëdos tæsiasivisus metus

Nors þaisliukus ið dëþiø kolek-cininkë traukia tik per ðventes, jøpaieðka tæsiasi visus metus. Ir þie-mà, ir vasarà N.Bendikaitë sendaik-èiø turguose, aukcionuose, interne-te ar tiesiog per paþástamus ieðkopapildymo savo rinkiniams, o arti-miesiems niekada netenka suktigalvos, kà padovanoti ðv. Kalëdøproga, nes geriausia dovana –kalëdinis þaislas.

Tiesa, prieððventinis laikotarpisN.Bendikaitei ið tiesø uþimtas me-tas, nes kiekvienais metais jos su-kauptas turtas puikuojasi Lietuvosmuziejuose. Ðiemet visuomenei buspristatyta po egle pastatomø

10 000 kalëdiniø istorijø...Kasmet, artëjant ðv. Kalëdoms, visus metus namø palëpëse slëpti

þaislai vël suþimba ant eglutës ir pradeda pasakoti magiðkas istorijas.Retuose namuose nerasime ðiø kalëdiniø simboliø, o NijolëBENDIKAITË jø turi net per 10 000 ir ðiuo metu tai yra viena ið didþiausiøkalëdiniø þaislø kolekcijø Lietuvoje.

(Nuke l ta á 12 p . )

Progimnazijoje buvo surengta tradicinë mugë, josir kitø renginiø metu surinktos lëðos bus skirtosmaltieèiø sriubai.

„Àþuolo“ progimnazija, kaip ir kasmet, pasipuoðëne tik ðventinëmis dekoracijomis, bet ir gerais Mal-tos Ordino tarnybos Prienø paramos grupës darbais.

Progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymuiDaivos Grigaliûnienës teigimu, atëjus Adventui,mokiniai –nuo pat prieðmokyklinës grupës ir pradiniøklasiø – buvo átraukti á integruotas tikybos, muzikos irtechnologijø veiklas, skirtas Kalëdiniam pasiruoðimui.Buvo pinamas Advento vainikas, statomos ðventinësinstaliacijos, mokomasi giesmiø. Uþdegus pirmàjà vai-niko þvakæ, apie Adventinio laikotarpio prasmæ, Kalë-dø laukimà, dþiaugsmo ir gerumo vienø kitiems do-vanas su pradiniø klasiø mokiniais kalbëjosi vikaraskun. Vitalijus Valadkovièius.

Ðia prasminga áþanga progimnazijos bendruomenëpradëjo ðventiniø renginiø ciklà, kurio metu siekiamasurinkti pakankamai aukø sriubai, kurià jaunieji„Àþuolo“ progimnazijos, „Þiburio“ gimnazijos ir suau-gusieji maltieèiai keletà kartø per savaitæ iðneðioja á

Geri maltieèiø darbai

(Nukel ta á 12 p . )

jo bendradarbë. O Marytë prisimi-në vienà nuotaikingà nutikimà irJono tëvuko dainuotos dainos þo-dþius èia pat uþtraukë: „eglute, va-dinsiu tave moèiute, priglauskimane, tu po ðakute“...

„Prie mûsø sodybos yra kryþius,palaiminantis kelià visø keliautojø.Kartà tas pats Juozukas pasakojo:„Joju ant arklio, pasivaiðinæs jau,galvoju, reikia bûtinai prie kryþiauskepuræ nukelti. Tik kepuræ nukë-liau, arklys ðuoliais, pasibaidë, gal-voju, viskas jau, ið balno að þemyngalva, tik kojos kilpose, bet likau gy-vas“, – dar vienu paties visø gerbia-mo kaime þmogaus pasakojimupasidalijo Marytë.

Apie tai, kaip septyni Galinskøðeimos vaikai laukdavo Kûèiø va-karienës, pasakojo Genë: „Vaikys-tëj labai laukdavom, nes patiekalø,kuriuos valgëm per kûèià, kasdiennebûdavo. Dabar eglutæ parsineðuið miðko. O pragyvenau ir laikme-èiu, kai ji buvo „uþdraustas vaisius“,bet vis tiek puoðdavom paslapèia,svarbu, kad per langà neþibëtø lem-putës“. Ingavangyje dirbusi briga-dininke moteris prisiminë ir tarpu-ðventá, kai prieð Naujus metus suarklio traukiamomis rogëmis veþio-jo dovanëles vaikams.

Sako, kartà iðeina, kad arklionebër. „A, dar að kaltas likau, kadpaleidau“, – su ðypsena tarë kaþku-ris ið vyrø. Taigi teko Genutei, pri-þiûrimai arklio ðeimininko, parbris-ti per sniegà namo. „Dabar jau be-lieka pasipuoðti eglæ, pasiruoðti dvy-lika patiekalø, kurie jau yra ágimtasdalykas, simboliðkai nusipirkti kalë-dinio vyno ir laukti, kai suþibs Bet-liejaus þvaigþdë ir gims KûdikëlisJëzus“, – sakë Genë Valë. Ji, beje,akcentavo ir tai, kad anksèiau þmo-nës labiau brangindavo susitikimusvienø su kitais. Iðties, bûta laiko, kaiði diena buvo darbo diena, ir galbût,kai kadais darbe visi buvom lyg vie-nos ðeimos vaikai, geriau turbût neigiminës, nors svetimi, kaþkodël ne-skubiai skirstydavomës namo ir ðiàdienà. Kartais nuskambëdavo irdaina, kaþkam nuriedëdavo aðara,bet tai buvo tikra. Nesuvaidintos Ka-lëdos, ne ið reikalo pasveikintas

draugas, kaimynas, bendradarbis...Apie tai, kaip po Kalëdø, gruo-

dþio 29 dienà jaukiuose Ingavangiobendruomenës namuose ðvæs savojubiliejø, pasakojo Vanda. Nors josvaikai gyvena uþsienyje, bet mamosvienos nepalieka, jeigu negali gráþtipatys, yra buvæ, kad mama skrendapas vaikus valgyti Kûèiø vakarienës.Vanda dþiaugiasi, kad yra ði salë, kadgalës sutalpinti ir artimuosius, ir drau-gus, kurie atvyks jos ðventës dienà.

Linksmesnës kalbos sukosi apieKalëdø rytà. Sako, kad miðrainësriebios turi bûti, kepta mësa, keptaantis arba þàsis ant stalo. O, kad an-tis minkðtesnë bûtø, Aldona patarë15 minuèiø prieð kepant vienu kiviugerai átrinti ir kepti kepimo maiðe.Kaþkuris vyrø sakë, kad, jei geraisutari su kaimynu, kuris auginadaugiau þàsø, tai nebus griekas, jeiuþ kluono tà þàsá pagausi. Tada rei-kia visà þàsá aptepti moliu, beje, suplunksnomis, apkloti drëgnu sku-durëliu ir paðauti peèiun. Molis gra-þiai atðoks iðkart su plunksnomis. Opûkai kadais buvo naudojami taippat. Plunksnø plëðymo talkos tambuvo skirtos, – minë moterys.

„Vieni Airijoje, kiti – Norvegijojvaikai susikûræ ðeimas, vyras miræs.Labai dþiaugiuosi marèia, kuri irparuoð Kûèiø vakarienæ. Að jaunesikiðu, man labai ðilta, gera su vai-kais. Lëkðtutæ ir plotkelæ bûtinaipadësim tiems, kurie iðkeliavæ áAmþinybæ. Maldoje juos prisimin-sim, – kalbëjo linksmuolë Onutë,nors ir po operacijø neprarandantioptimizmo, jau svajojanti apie Oni-

niø ðventæ drauge su bendruome-nës nariais. – Dabar jau pensinin-kams tikrai geras gyvenimas, reikiatik dþiaugtis kiekviena diena. Ka-dais tai aviþas girnom maldavom,tada uþraugdavom. Uþpili miltusverdanèiu vandeniu, ryte aðakas ið-koði, ádedi dþiovintø obuoliukø irverdi, kol sutirðtëja kisielius kûèiai,o dabar kiek visko gatavo gali nusi-pirkti – visus patiekalus gali á namusatveþti pagamintus.“

Ingavangis, pasak kaimo „en-ciklopedija“ vadinamos Marytës,visoje Lietuvoje buvo didþiausiaskaimas, trys gatvës buvo, beje, josir iðliko – Padarþinë, Paðilinë ir Vi-durinë. „Draugiðkumas, sàþiningu-mas, teisingumas – tai vienintelis pi-nigas visame pasaulyje imamas, –sakë Marytë ir patarë visiems juodalintis nemokamai ir þiûrëti þmo-gui á akis tiesiai ir nemeluoti, kadakys bûtø tikros – ne svetimos. Ojau burtø tai þino visi. Kam jie nu-lëmæ kaþkà gyvenime, juokais nu-tyli, bet sako, reikia bûtinai ir gyvu-liø eiti paklausyti pavalgius kûèiøvakarienæ. „Jei nedaðerti, tai galimair iðgirsti“, – tarsteli kaþkuris. Jeimoteris netekëjusi, reikia po lëkð-tute padëti þiedà ir rûtos ðakelæ, kàiðtrauksi, tà turësi. Galima batàmesti pro duris – jei priekiu atsisuksjis á duris – iðeisi á marèias. Ir ið ku-rios pusës ðunys loja, reikia eiti pa-klausyti, ir tvorà plaèiai apkabinti,tada tvoros stulpelius suskaièiuoti– lyginis ar ne, pora ar ne. Ir visiingavangiðkiai perspëja, kad Kûèiødienà á sveèius eiti nereikia. Jau pir-mà Kalëdø dienà, po ðeimos pus-ryèiø prie bendro stalo, eiti, kur tikðirdis traukia, lankyti vieni kitus,linksmiems bûti.

Pasibuvus su Ingavangio bend-ruomenës þmonëmis ðirdyje likolabai ðviesu. Nuoðirdþiai dëkojujiems visiems uþ pasidalintà ðilumàjaukiuose jø bendruomenës na-muose. Su jumis tiesiog buvo gerabûti ir jausti, kaip akimirkomis gebadþiaugtis jûsø sielos.

Palma Pugaèiauskaitë

„Dievo palaimos, vilties ir meilës...“(Atkelta ið 9 p.)

Mieli Ingavangio kaimo bendruomenës centroþmonës, mieli laikraðèio „Gyvenimas“ skaitytojai,

Artëjanèiø ðv. Kalëdø, Naujøjø metø proga jums linkiuKûèiø vakarà – ramybës sielaiKalëdø rytà – dþiaugsmo ðirdþiaiO visà gyvenimà – Dievo palaimos, sveikatos, vilties ir meilës!

Ingavangio kaimobendruomenëscentro pirmininkëRasa Juocevièienë

2019 m. gruodþio 21 d.11 p. Nr. 97 (10252)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Nekilnojamasis turtasParduoda mûriná namà Birðtonovienkiemio gyvenvietëje, Kranto g. 3.Neárengtas, 150 m2 ploto, yra 15 arøþemës. Tel. 8 605 38 559.

Ávairios prekës

Naminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Kietas kurasParduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Miðko sav i n i nkas pa rduodaspygliuoèiø ir lapuoèiø malkas.Tel. 8 690 66 155.

Parduoda ávairias malkas, supjau-

tas kaladëmis. Pristato á namus.

Tel. 8 671 94 231.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

Parduoda geros bûklës, tvarkingàautomobilá „Toyota Yaris Verso“2003 m., dyzelinas, 1,4 l, mecha-ninë pavarø dëþë, rida tikra. T.A.iki 2021-09, kaina – sutar tinë.Tel. 8 687 83 442.

UAB „Rividë“Akcija! Medþio briketams, kaina120 Eur uþ paletæ, medþio gra-nulës – 170 Eur uþ tonà. Parduodair pristato: plautà akmens anglá(palaida arba fasuota 25 kg); Gra-nulinæ akmens anglá (po 1t, po 25kg); Durpiø briketai didmaiðiuose.Tel. 8 652 71212.

Parduoda 600 kv. m pastatàPrienø centre, netoli autobusøstoties. Pastatas – naujosstatybos, su daline apdaila,tinka ásirengti ir gyvenamas, irkomercines patalpas. Geravieta, ir kokybiðkai pastatytaspastatas. Kaina – 85000 Eur.Tel. 8 627 51 671.

Parduoda malkas: skaldytas,

kaladëlëmis ir nepjautas 3 metrø

ilgio. Pjauna statybinæ medienà pa-

gal kliento iðmatavimus. Pristato.

Tel.: 8 614 98 516, 8 699 48 191.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.Parduoda sauso medþio puðinesmalkas – 10 erdmetriø ir 11 m3 me-dienos. Kainos – sutartinës (Zajø k.Birðtono sav.). Tel. 8 625 07 733.

Nekilnojamasis turtasPerkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Perkame butus, namus, sodybas,þemæ, miðkà. Tinka nenaudojami, suskolomis (padedame padengti),paveldëti (sutvarkome dokumentus),sumokame visus mokesèius notarui.Tel. +370 683 91 121.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“.Moka 6 ir 21 proc. PVM. Sveriael. svarstyklëmis. Pasiima patys.Tel. 8 612 34 503.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

L.Palionio firma perka verðeliusauginimui. Tel. 8 687 83 053.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elek-troninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transportu. Tel.: (8 319) 43386, 8 698 28 063, 8 685 86 121.

Ávairios prekësÁmonë perka naudotus automo-bilius. Gali bûti be techninës ap-þiûros, nevaþiuojantys, iðregistruo-ti. Siûlykite visus variantus telefonu:8 607 67 679.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ka-tiliniø árengimo. Komplektuojame ko-kybiðkas santechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

SUTAUPYKITE IKI 350 EUR!UÞSISAKYKITE DABAR,

PRADËKITE MOKËTI VASARÀ!Buitiniø nuotekø valymo árenginiai(Buiteka, Traidenis, August, Ðvaistë,

Feliksnavis ir kt.)GAMINTOJØ KAINOMISÁrenginiø montavimo darbai

10 metø garantijaGALIMYBË PIRKTIIÐSIMOKËTINAI!

Atvykstame nemokamaikonsultacijai visoje Lietuvoje!DIRBAME IR SAVAITGALIAISTel. 8686 80106

ES parama maisto produktaisir higienos prekëmis Prienø mieste

ES parama maisto produktais ir higienos prekëmis Prienø miestebus teikiama nuo 2019 m. gruodþio 17 d. iki gruodþio 30 d. (darbodienomis) nuo 11.00 iki 14.00 val.

Maisto produktus kvieèiame atsiimti adresu: J. Basanavièiaus g.20, Prienai (Prienø neágaliøjø draugija). Praðome turëti asmens tapa-tybæ patvirtinantá dokumentà.

Vienam asmeniui skirtas maisto produktø ir higienos prekiø kiekis:

Eil. Nr.1.2.3.4.5.6.7.8.9.

10.

Maisto produktasSaldintas sutirðtintas pienasRieðutø ir razinø rinkinysUAT pienasKonservuota raugintø agurkø sriubaRapsø aliejusGrikiai (virimo pakeliuose)Viðtienos konservaiKonservuotos pupelës pomidorø padaþeMiltø miðinys keksuiGreitai paruoðiama aviþø koðë sudþiovintomis uogomis

Kiekis (vnt.)1111111111

Eil. Nr.1.2.3.4.

Kiekis (vnt.)1111

Higienos prekë

ÐampûnasDantø pasta

MuilasSkalbimo skystis

Veþame þvyrà, smëlá , skaldà,juodþemá ir kitus birius krovinius.Tel. 8 690 66 155.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Dirbu irþiemà. Tel. 8 653 93 193.

Priduodame namus, sodus ir juos áre-gistruojame. Tel. +370 699 17 423.

Kokybiðkai kasame tvenkinius,rezer vuarus, darome pylimus,ðlaitus, lyginame þemes, tvarkomesklypus. Nuomojame statybinætechnikà. Tel. 8 640 50 090.

Remontuojame skalbimo maðinasir indaploves, pagal galimybæ pritai-kome nuolaidà, suteikiame garantijàiki 2 metø. Dirbame be poilsio dienø.Tel. 8 611 66 845.

Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.

Suremontuosime Jûsø lengvàjá auto-mobilá, mikroautobusà bei motociklà.(Smëliavimas, virinimas, detaliøkeitimas, këbulo ástriþainiø atsta-tymas stendu, paruoðimas, daþy-mas, plastmasiø tvarkymas). Vis-kas vienoje vietoje! Tel. 8 687 26 417.

Smurtas. Gruodþio 16 d. apie22 val. Prienø r., Jiezno sen., Ko-lonijø k., namuose, vyras (g. 1986m.) smurtavo prieð neblaivià (1.12prom.) sugyventinæ (g. 1990 m.).Átariamasis buvo sulaikytas ir uþ-darytas á areðtinæ.

Siûlë kyðá. Gruodþio 16 d. apie13 val. 50 min. Prienø r., kelio Kau-nas–Prienai–Alytus 34-ame kmvyras (g. 1989 m.), siekdamas ið-vengti administracinës atsakomy-bës uþ KET paþeidimà (vairavo

automobilá neblaivus, 1,13 prom.alkoholio), Alytaus apskr. VPKpareigûnams siûlë 500 eurø kyðá.Vyras buvo uþdarytas á areðtinæ.

Pinigus pervedë, prekës ne-gavo. Gruodþio 18 d. Alytausapskr. VPK Prienø r. PK gautas vyro(g. 1982 m.) pareiðkimas, kuriamenurodoma, jog lapkrièio 22 d. jis uþstatybinæ technikà á nurodytà bankosàskaità pervedë 300 eurø ir mi-nëtos technikos negavo. Nuostolis– 300 eurø.Parengta pagal Alytaus apskrities

VPK pirminæ informacijà

savybes patenkinanèiø komponentø.Projekto metu buvo siekiama

pasiûlyti tokiø produktø, kurie bûtøne tik maistingi, bet ir patogûs var-toti vyresnio amþiaus þmonëms. Iðviso pasiûlyta 15 naujø maisto pro-duktø koncepcijø.

„Kadangi projekte dalyvavo irpatys senjorai, kurdami produktølinijà, galëjome drauge atidþiau per-þvelgti daugybæ ypatybiø. Siekëme,kad produktai bûtø lengvai kram-tomi, jø tekstûra taptø ðvelni bur-noje. Taip pat pasiûlyti skoniai ir

gaminsime, – sakë „Ekofrisos“ pro-jektø vadovë.

O pradþiuginti senjorus, taip patir visus grikiø kruopø mëgëjus bend-rovës gamintojai þada pasiûlydamisûrius grikiø pabarstukus su ðaltyjedþiovintomis darþovëmis, skirtuspabarstyti ant salotø, jogurto, ke-fyro, koðiø.

Grikiai yra vienas sveikiausiøgrûdiniø produktø, o jø sudëtyjeesantys mineralai, nepakeièiamosamino rûgðtys yra ypatingai svarbûsgarbaus amþiaus þmoniø sveikatai.Tad grikiø ir jø produktø átraukimoá kasdieninæ mitybà edukacija yraámonës Ekofrisa strateginis tikslas.

Pagal projekto vykdytojøinformacijà parengë

Ramutë Ðimukauskaitë

Tarp naujos maisto produktølinijos kûrëjø – UAB „Ekofrisa“

naudojami papildomi ingredientai– vaisiai ir darþovës, kurie geriausiaiatitinka senjorø skoná ir poþiûrá ámaisto produktus“, – pasakoja G.Alenèikienë.

I. Ragauskienë dþiaugiasi, kaddirbti su senjorais buvo labai ádo-mu. Grupës nariai buvo aktyvûs, ið-radingi, kurdami gaminiø receptus,galvodami pavadinimus ir juos pri-statydami. Kauniðkiai senjorai pa-siûlë septynis ið grikiø galimus pa-gaminti produktus.

– Mums beliko apsispræsti, kàmes renkamës ir kokius produktus

(Atkelta ið 4 p.)

2019 m. gruodþio 21 d. Nr. 97 (10252) 12 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 4 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, rimante@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Seneliø Ðalèiø (taip juos ir vadinapaðnekovë) ir Snieguoliø kolekcija.

Kalëdos – ne tikkalëdiniai þaislai

Nepaisant to, jog kalëdinës atri-butikos rinkimas N. Bendikaitei su-teikia daug dþiaugsmo, jos nuomo-ne, per ðv. Kalëdas uþ tviskanèiusþaisliukus yra kur kas svarbesniødalykø: „Visiems þmonëms linkiupraleisti kuo daugiau laiko su arti-maisiais ir nuoðirdþiai atleisti kitø

10 000 kalëdiniø istorijø...

klaidas. Ðv. Kalëdos ir yra tas metas,kai reikia atidëti visus rûpesèius,iðjungti telefonus ir skirti laikoðeimai“, – pasakojo paðnekovë.

(Atkelta ið 10 p.)

O kaip ðv. Kalëdoms ruoðiasi prieniðkiai?Monika:

– Mûsø ðeimoje ðv. Kalëdos – tailaukiamiausia metø ðventë. Galbûtðvenèiø laukimas ir ruoðimasis jomsniekuo nesiskiria nuo kitø ðeimø, betman – tai ðiltas ir áspûdingas laiko-tarpis, kai visi sugráþtame á tëvø na-mus. Visada puoðiame dvi eglutes:lauke ir viduje. Kambaryje eglutæpuoðiame „gyvà“ ir tai darome prieðpat ðv. Kalëdas. Turime savotiðkà tra-dicijà iðsikepti kalëdiniø imbieriniøsausainiø ir kartu su visa ðeima juospapuoðti. Kadangi mûsø ðeima ganadidelë, ðv. Kûèiø dienà darbus pasiskirstome visi: vieni tvarkomës ir puo-ðiame namus, kiti sukamës virtuvëje prie patiekalø. Na, o treti (t.y. að sujauniausiu broliu Tadu) kepame saldumynus. Kaip ir kalëdiniai sausainiai,taip ir naminis tortas bei skruzdëlynas yra neatsiejama mûsø ðvenèiø dalis.Na, o að linkiu visiems graþaus ðvenèiø laukimo ir daug sniego!

Laura:– Kalëdos man yra ðeimos ðventë,

kuri asocijuojasi su jaukumu, ðilumair ramybe. Kiekvienais metais kartusu ðeima keièiamës dovanomis irmëgaujamës vieni kitø draugija. Puo-ðiame tikrà eglæ, su lemputëmis, gir-liandomis ir keliais iðlikusiais se-noviniais stikliniais þaisliukais, ku-riuos dar senelis parveþë moèiutei,gráþdamas ið armijos, ið tuometinioLeningrado. Ðie þaisliukai yra tarsimûsø ðeimos relikvija.

Akvilë:– Mûsø namuose ðventëms pra-

dedama ruoðtis jau gruodþio pra-dþioje. Kiekvienais metais perkametikrà eglutæ ir tai galiu pavadinti mû-sø ðeimos tradicija. NeásivaizduojuKalëdø be tikros eglës kvapo... Jàpuoðiame tradiciðkai: þaisliukais, kas-pinëliais, girliandomis... Tiesa, gir-liandos áprastai bûna geltonos spal-vos, nes, mano nuomone, jos suteikianamams jaukumo bei ðilumos. Jaukuris laikas nebeperkame naujø de-koracijø, nes nuo visø praëjusiø ðven-èiø, kalëdinës atributikos mûsø na-muose tikrai netrûksta. Ðeimoje vi-sas Advento laikotarpis bûna paskirtas ruoðimuisi ðventëms ir jø laukimui.Su mama galvojame, kokius patiekalus gaminsime ðv. Kûèiø, ðv. Kalëdøstalui, pakuojame dovanas. Vis dëlto ðiuo stebuklingu ðventiniu laikotarpiusvarbiausia yra bûti su artimaisiais, seniai matytø draugø paklausti, kaipjiems sekasi, ir tiesiog skleisti ðilumà, o visas gerumas su kaupu gráþtaatgal.

Evelina:– Kalëdos mano namuose yra ne religinë, o labiau ðeimos susibûrimo

ðventë, taèiau eglutæ vis tiek puoðiame. Jau daugelá metø renkamës dirbtinàeglutæ. Prieþastis labai paprasta – namuose yra grinèas (katinas), todëlyra rizika, kad Kalëdø simbolis gali nesulaukti ðvenèiø. Be to, dirbtinaeglutë „tarnauja“ ne vienerius metus, taigi tai puiki alternatyva neniokotigyvø medeliø. Puoðdami eglutæ, visuomet stengiamës suderinti þaisliukøspalvas, kad bûtø graþu, o patys þaisliukai labai ávairûs – nuo ðiaudiniøðirdeliø iki dirbtinø gëliø þiedø. Norisi, kad dþiugintø ne tik ðirdá, bet iraká. Dar vienas simbolis – tai didelis kalëdinis vainikas ant namø durø,kurá padarau pati. Dþiaugiuosi, kad kiekvienais metais jis vis graþesnis.

Rimantë Janèauskaitë

Jà organizavo Raseiniø preziden-to Jono Þemaièio gimnazijos mate-matikos mokytojos kartu su VUMatematikos ir informatikos fa-kulteto dëstytojais. Olimpiadoje var-þësi Prienø, Kauno, Këdainiø, Kai-ðiadoriø, Jonavos, Jurbarko, Raseiniømokyklø jaunieji matematikai.

Prienø „Þiburio“ gimnazijai at-stovavo I kl. mokiniai: Paulina Sa-

Profesoriaus Jono Kubiliaus taurë –Prienø „Þiburio“ gimnazistø rankoseGruodþio 13 d. Prienø „Þiburio“ gimnazijos I-II kl. mokiniai dalyvavo tradicinëje Raseiniø kraðto jaunøjø mate-matikø olimpiadoje prof. Jono Kubiliaus taurei laimëti. Ðiø metø olimpiada buvo jubiliejinë – jau dvideðimtoji.

banskytë, Paulius Sabanskis ir Jo-ris Dobilas. Jie varþësi koman-dinëje uþdaviniø sprendimo rung-tyje ir iðkovojo I vietà. Du II kl. mo-kiniai, Nojus Ðabasevièius ir Karo-lina Maskvytytë, dalyvavo indivi-dualioje uþdaviniø sprendimorungtyje. Nojus Ðabasevièius iðko-vojo II vietà. Susumavus visus I irII kl. rezultatus, paaiðkëjo, kad ðau-

niausiai pasirodë Prienø „Þiburio“gimnazijos jaunieji matematikai.Jiems pasiruoðti padëjo „Þiburio“gimnazijos matematikos mokytojametodininkë Auðra Menkevièienë.

Dþiugu, kad pereinamàjà prof.J.Kubiliaus tauræ parsiveþëme áPrienus.

Auðra Menkevièienë, „Þiburio“gimnazijos mokytoja metodininkë

Prie muzikinës pasakos „Nakties stebuklas“ pastatymo prisidëjo per 350 progimnazijos bendruomenës atstovø.

namus vieniðiems, sunkiai besi-verèiantiems ir ligotiems senoliams.Ðiais metais Prienø mieste jie lankë17 globojamø gyventojø, daugiaunei pusë jø yra neágalûs, nevaikð-tantys.

Maltos ordino pagalbos tarny-bos Prienø grupës, kurios bûstinëásikûrusi „Àþuolo“ progimnazijoje,vadovë Lina Suchorukovienë pa-sakojo, kad akcija „Pasidalinkimegerumu“, skirta Maltos ordinui pa-remti, organizuojama jau aðtuone-

rius metus. Jaunøjø maltieèiø ini-ciatyva prieð Kalëdas Prienø miestoaikðtëje vyko akcija „Maltieèiøsriuba“, mokykloje buvo organi-zuota kalëdinë labdaros mugë. Ka-lëdinëje maltieèiø mugëje pirmusmetus dalyvavo ir partneriai: svei-kuoliø klubas „Versmenë“, lopðe-liø-darþeliø „Pasaka“ ir „Saulutë“atstovai, progimnazijos Aðmintosskyrius.

Daugiau nei 350 „Àþuolo“ pro-gimnazijos nariø prisidëjo prie tra-dicinio spektaklio pastatymo. Mu-

zikinë pasaka „Nakties stebuklas“bendruomenei buvo parodytaPrienø KLC scenoje ir sulaukë di-delio pasisekimo. Visø minëtø ren-giniø metu buvo renkamos lëðos se-neliø sriubai. Mokiniø ðeimos, mo-kytojai, kiti rëmëjai dosniai prisi-dëjo prie jaunøjø maltieèiø kilniøtikslø iðpildymo.

Progimnazijos choristai savoskambiais balsais praskaidrins Kû-èiø vakaro ðv. Miðias Prienø Kris-taus Apsireiðkimo baþnyèioje, visøsusirinkusiøjø tepraðydami ðvenèiøvakarà prisiminti ir pradþiugintituos, kurie kantriai laukia maltie-èiø, atneðanèiø termosà sriubos.

Dalë Lazauskienë

Geri maltieèiø darbai(Atkelta ið 10 p.)