Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d. Kaina 3,30 Lt Gera mums ... pdf/2010/336.pdf · 2 Dvasia ir þodis Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d. Atkelta ið 1 p. Þmogaus tikëjimas Dievu

Gera mums èia bûti

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –panaðëti á Já

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d. Kaina 3,30 Lt

Michael J. Wilkins

Kaip mylëjoJëzus?................................5 p.

D U B L I N O U Þ R A Ð A I

Josh McDowell

Biblijosunikalumas...................10 p.

Dave ir Claudia Arp

RuoðiantisKalëdoms.........................9 p.

Charles G. Finney

Iðgelbëjimovadovas............................6 p.

Gera mums èia bûtiMINDAUGAS SAKALAUSKAS

Nukelta á 2 p.

2010–11–04

Nëra dvejoniø, jog apkalbos– viena labiausiai paplitusiønuodëmiø tarp krikðèioniø. Jeipirmame krikðèionybës amþiujeá ðiuos piktojo spàstus daugiau-sia pakliûdavo jaunos naðlës(1Tim 5, 13), tai elektroninës ko-munikacijos dvideðimt pirma-me – jau be iðimties visokio am-þiaus ir abiejø lyèiø atstovai. Arnevertëtø rimèiau patikrinti„naujienas“, pasikalbant akis áaká (arba laiðkas á laiðkà) suþmogumi, kuris ðmeiþiamas,nes antraip patys nejuèia tam-pame prasimanytø apðnekø ne-ðiotojais.

Sveikintinas sesës ið Londo-no þingsnis, kurá keliais þo-dþiais nusprendþiau paminëti.Pasiekus gandui, jog pastoriusGiedrius Saulytis uþdraudæs ti-kintiesiems skaityti romanàTrobelë, ji paskambino savo gi-minaitei á Vilniø pasiteirauti, ar

Sugedæs telefonasið tiesø taip yra. Pastaroji patiki-no, kad nieko panaðaus nëra gir-dëjusi. Apie tai ji papasakojo ma-no þmonai, o að jau ið jos iðgir-dau. Labai tikëtina, jog ðis gan-das, pakûrentas tulþingø lieþu-viø, ir toliau sklando jaukdamasne vieno sielà.

Tad norëèiau atvirai prisi-paþinti, jog nesu skaitæs Trobe-lës (turiu nusipirkæs jà origina-lia kalba, bet, syká pradëjæs skai-tyti, padëjau á ðalá – man pasiro-dë nuobodoka). Tikrai nedrau-dþiau ir ateityje nedrausiu nie-kam ðios knygos skaityti. Ap-skritai ið esmës nesutinku su in-dex librorum prohibitorum (uþ-drausto knygø sàraðo religiniaistikslais) idëja. Prieðingai – kiek-viena pasitaikiusia proga bei vi-som argumentuotos kalbos prie-monëm raginu visus kuo dau-giau skaityti. Skaitykime!!!

O vis dar svarstantiems, arskaityti Trobelæ, ar ne, linkëèiaune tik Bûdà perskaityti – nes ir

taip galima versti ðios knygospavadinimà (angl. „The Shack“)– bet, tarkim, ir Bûdà senovëslietuviø, kalnënø ir þemaièiø,S. Daukanto raðytà, paskaitinëti.Tuomet galima bûtø vienà Bûdàsu kitu Bûdu palyginti ir straips-ná paraðyti. O tada tegul kiekvie-nas renkasi pagal savo skoná.Èia su ironija. O jei rimtai, tainedvejoju, jog vieniems ðis ro-manas patiks, gal net padës dva-sinëje kelionëje, o kitiems pasiro-dys per lëkðtas ir net eretiðkas.

Ðios klasikinës „sugedusiotelefono“ istorijos ðaknys, beabejo, sietinos su iðsamia pasto-

Nors ne jau vienerimetai vadinuosikrikðèioniu, vis

dëlto noriu vis aiðkiau suvokti,kà ið tikrøjø reiðkia juo bûti, kaipmano krikðèioniðkumas turëtøpraktiðkai pasireikðti gyvenime.Juk norisi bûti geru Kristaus mo-kiniu, Jo sekëju, kad anà dienà sto-vint Jo akivaizdoje nereikëtø raus-ti ið gëdos. Suprantu, kad èia api-brëþimø per maþa. Svarstau apiekasdienybæ, konkretø gyvenimàir krikðèioniðkumà, suaugusá sujuo kaip kad oda suaugusi su kû-nu. Koks tas gyvenimas turëtøbûti? Esama skirtingø krikðèioniøsàmonëje susikurtø dievoto gyve-nimo pavidalø. Kai kurie tikintiejivadovaujasi „draudimo – leidi-mo“ principu – kas valia ir kas ne-

valia, kà galima daryti ir ko nega-lima ir pan. Ne vienas turbûtstengiasi sekti pozityviø Biblijospersonaþø pavyzdþiu, siekia bûtiromus, paslaugus, gailestingas,dosnus, maldingas, teisingas, su-sivaldantis, evangelizuojantis irtaip toliau. Taèiau neretai kaþko-dël visa tai neákvepia, nejaudinanei tai daranèio, nei ið ðalies stebin-èio, kaip kad ákvepia ir jaudinabibliniai pasakojimai. Kodël? Pa-samprotaukime apie tai.

Kodël tai turëtø musjaudinti?Galbût kai kas ðiuo klausi-

mu ið viso nemato jokios proble-mos – kuriems galams tas jaus-mingumas, kam tas „seilëjima-sis“? Pasakyta melstis – ir mel-diesi, paliepta evangelizuoti – irevangelizuoji, nesukdamas gal-vos, kaip, kas ir kodël. Turbûtvertëtø stabtelti ir trumpai pasa-kyti, kà turiu omenyje kalbëda-mas apie ákvëpimà ir jaudulá.

rës Anþelikos Krikðtaponienësanalize, spausdinta LKSB pus-lapiuose, po to bernardinuose.lt,o dabar ir „Ganytojuje“. Uþsipul-ti Anþelikà, neva ji draudþiaskaityti Trobelæ, bûtø lygiai taippat neteisinga, nes jos refleksijosskatina skaitant màstyti, o ne ne-skaityti; bet juk priekabiø ieðko-tojai pasigilinti á tekstà nëra lin-kæ, ypaè jei jis paraðytas akade-mine kalba. Ðmeiþikai turi geràuoslæ ir pradeda loti, kai tikuþuodþia apkalboms tinkamàkàsná. Mes gi „siekime to, kas at-neða ramybæ ir pasitarnauja tar-pusavio ugdymui“ (Rom 14, 19).

Michael J. Wilkins

Ko Jëzusnekenèia?.......................5 p.

Andrew Murray

Bûti kaip Kristus........8 p.

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Þmogaus tikëjimas Dievu irgyvenimas su Juo yra Dievo, one þmogaus sumanymas. Nemes Já, o Jis mus pasirinko. Tadnatûralu, kad Jis atpirkdamaskritusá þmogø, pagimdydamasBaþnyèià, paðaukdamas tikin-èiuosius mokinystei, þino ir su-pranta, koks turëtø bûti krikðèio-nio gyvenimas. Viena pamati-niø, krikðèionybës esmæ nusa-kanèiø tiesø yra Dievo ir þmo-gaus susitikimas bendram gyve-nimui, bendravimui: „Iðtikimasyra Dievas, kuris jus paðaukë ásavo Sûnaus, mûsø VieðpatiesJëzaus Kristaus, bendravi-mà“(1Kor 1, 9). Krikðèionybës es-më yra Dievo ir þmogaus ben-dravimas, o ne aklas Dievo ása-kymø pildymas, mechaniðkas,nors ir uolus, ávairiø religiniø for-mø laikymasis. Dievas paðaukëþmogø artimam gyvenimui suJuo – su Tuo, kuris yra gyvas, ásta-bus, nepakartojamas, ypatingas,iðskirtinis visa savo esybe, tobulaimylintis, tobulai teisingas, visoko Kûrëjas, viso ko iðlaikytojas, vi-sur esantis, visa matantis, pilnasiðminties ir visa pranokstanèiosjëgos, kiekvieno ið mûsø gyvybæir mirtá savo rankose laikantis.Nors tai toli graþu ne visos Dievoypatybës, vis dëlto verta kiekvie-nà ið jø apmàstyti ir pabandytiásivaizduoti, kaip mes turëtumeá tai reaguoti. Ar ámanoma liktiabejingam bûnant ðalia tokio As-mens? Ar gali bendrystë su tokiuAsmeniu bûti nuobodi, neákve-pianti, nei kiek nejaudinanti? Galinejaudinti tik tol, kol apie tai ne-màstai, atidþiau neásiþiûri ir pa-sitenkini pavirðutiniu „þinoji-mu“. Johnas Stottas knygoje„Ðiuolaikinis krikðèionis“ paste-bi: „Protas stimuliuoja jausmus.Màstant apie tiesà uþsiliepsnojaðirdis. Prisiminkite mokinius ke-lyje á Emausà Velykø dienà. Priejø prisidëjo prisikëlæs Vieðpats irremdamasis Raðtais iðaiðkino,kad prieð paðlovinimà Mesijasturëjæs kentëti. Vëliau, Jëzui juospalikus, jie kalbëjo: „Argi mûsøðirdys nedegë, kai Jis kelyjemums kalbëjo ir atvërë Raðtøprasmæ?“ Deganti ðirdis – tai gi-lûs jausmai, o juos sukëlë biblinisJëzaus mokymas. Niekas taip ne-uþdega ðirdies, kaip naujai ap-reikðta tiesa. [...] gili teologija – ge-riausias pamaldumo kuras: ji ne-sunkiai uþsiþiebia, o kartà uþdeg-ta ilgai liepsnoja.“*

Dievas nenumatë, kad mesbûtume tikëjimo robotai, bejaus-miai, maðinaliai pildantys pro-gramos reikalavimus. Jis kvieèiamus gyventi, gyventi su Juo, pa-þinti Já, þavëtis Juo, dþiaugtis Jo

artumu. Ar gali bièiuliø bendrystëbûti bejausmë? Ko ji verta, jeibendraujantys neiðgyvena vienaskitam pagarbos, palankumo,simpatijos, iðtikimybës, brangini-mo ir panaðiø jausmø? SekimasKristumi turëtø bûti jaudinantimûsø sielas patirtis, o ne abejin-gumu dvelkianti monotonija; gy-vos akys, karðta ðirdis, o ne nuo-bodulio surakintas pamaldu-mas. Toks jis bûna, kai kyla ið ne-visavertiðkumo átampos, siekiantátikti Dievui, ið baimës neprarastidvasinës „formos“, vis dar kaipnors bandant iðlaikyti bent iðori-næ dievotumo povyzà, kai vidujedieviðki dalykai ima vis labiaublankti, vis maþiau kaitinti ðirdá.Kai Raðte kalbama apie maldin-gumà, daþnai minimas pasiten-kinimas, dþiaugsmas: „BijotiVieðpaties jam bus dþiaugsmas“(Iz 11, 3); „Svetimtauèius, kurieprisijungs prie Vieðpaties, Jamtarnaus, Jo vardà mylës, bus Jotarnai, ðvæs sabatà ir jo nesutepsbei laikysis mano sandoros, atve-siu á savo ðventàjá kalnà ir pra-dþiuginsiu savo maldos namuo-se“ (Iz 56, 6-7); „Tu pamilai teisu-mà ir nekentei nedorybës, todëlpatepë Tave Dievas, Tavo Die-vas, dþiaugsmo aliejumi gau-siau negu Tavo bièiulius“ (Hbr 1,9). Dievotumas turëtø pulsuotienergija, jausmais, gyvybingu-mu, nes sutinkamas gyvas Die-vas pripildo viltimi, atleidþiakaltes, suteikia patarimà, laisvinaið kartëlio, apramdo aistras, gydoligas, apsupa saugumu ir ramy-be. Dievo iðgyvenimas gimdo ðir-dy dëkingumo, susiþavëjimo, at-sidavimo jausmus. Todël psal-mininkas sako: „Mano ðirdis pri-sipildë graþiø þodþiø. Giedosiugiesmæ Karaliui. <...> Tu esi gra-þiausias ið þmoniø vaikø“ (Ps45,1-2). Jo ðirdis – pilna pakiliøjausmø Vieðpaèiui. Þinoma, se-kant Vieðpaèiu, jausmai ne visa-da bus pakilûs, – kartais patirsi-me ir liûdesá, ir nerimà, Dievo nu-tolimà, kaip antai psalmininkassielojasi: „Tarsiu Vieðpaèiui, sa-vo uolai: „Kodël pamirðai mane?Kodël turiu vaikðèioti nuliûdæs,spaudþiamas prieðo?“ <...> Kotaip nusiminei, mano siela, ir konerimsti manyje?“ (Ps 42, 9.11).Kad ir kokie bûtø jausmai, jie ne-iðvengiami artimoje bendrystëje.O jei jø nëra, tai gal tuomet nërair bendrystës? Bendrystës, kuriojedieviðkoji tikrovë tampa musákvepianèia mûsø tikrove?

Nauja gyvenimo tikrovëPatikëjæ Kristumi, susidûrë-

me su iki tol nepaþinta gyveni-mo realybe, kurià Dievas atveriasavo Þodyje. Iki tol buvomepripratæ suvokti gyvenimà savo

penkiais pojûèiais, gyvenomekaip „gyvenosi“ savaime, plau-këme pasroviui, labiausiai rûpi-nomës gerbûviu, pramogomis,nepersistengëme rûpintis morale,o Dievas, neregimas pasaulis,pomirtinis gyvenimas buvo ap-skritai kaþkas labai tolimo ir ne-realaus. Taèiau Dievui prisiarti-nus ir mus apðvietus, iðvydomevisiðkai naujà gyvenimo tikrovæ– Dievo karalystæ, kurioje jau da-bar Jis kvieèia gyventi. Paminë-siu tik keletà tos tikrovës aspek-tø: suþinojome ne tik apie egzis-tuojantá Dievà, bet ir apie Jo beiþmonijos prieðà velnià, iðgirdo-me apie þmogaus nuopuolá ir joiðpirkimà Kristuje, apie Baþny-èià, kaip Dievo vaikø surinki-mà, apie aukðtus moralës stan-dartus, apie maldà, apie Evan-gelijos liudijimo atsakomybæ,apie kvietimà pasiaukojanèiam,nesavanaudiðkam gyvenimui,apie bûsimà teismà ir t.t. Taèiau,kad ir kaip kai kam bûtø ap-maudu, Karalystës gyvenimaspaþástamas, priimamas ir puo-selëjamas tik tikëjimo, o ne regë-jimo pagrindu. Juk realiai ne-matome, kaip dangus „ruoðia at-sakymà“ á mûsø maldas, tikDievo þodyje skaitome apie pa-raginimà praðyti ir paþadà, kadgausime. Nematome ir kaip ið-trinamos mûsø nuodëmës, tikskaitome, kad jei jos iðpaþásta-mos, yra atleidþiamos. Logikainesuprantamas ir tvirtinimas,jog palaiminèiau yra duoti neguimti, visgi, pasitelkdami tikëji-mà, priimame já uþ tiesà. Sunkuásisàmoninti, jog su Dievu perKristø nesusitaikæ þmonës tie-siog praþus amþinybëje, kæsda-mi baisiausias kanèias, vis dëltotaip bus, ir geriau apie tai galvotiðiandien bei kalbëti kitiems apieiðgelbëjimo viltá. Bûtø galimatæsti ir tæsti, bet svarbiausia, jogvisa tai reikia mums ásisavinti,kad Dievo tiesos ið Biblijos pus-lapiø persikeltø á mûsø protus irðirdis. Negerai, kai nesiekiamearba vangiai siekiame ðirdimisusitapatinti su Dievo apreiðkia-ma gyvenimo tikrove. Ir toliausave laikome krikðèionimis, lan-kome baþnyèià, taèiau nesuaugæðirdimi su dieviðkàja pasaulëjau-ta, ið pareigos bandome „patvir-tinti“ savàjá krikðèioniðkumàprie savæs savo jëgomis ir pagalsavo supratimà pritempdami

tam tikrus tos pasaulëjautos ele-mentus, pavyzdþiui, gailestin-gumà, dorybingumà, maldingu-mà. Ápuolame á nemàstanèio irnejauèianèio formalumo spàs-tus. Ið paþiûros tarsi artinamësprie Dievo, taèiau ið tikrøjø nekaþin kà bendro, artimo su Juoteturime. Melstis meldþiamës,ðlovint ðloviname, bendrautbendraujame, aukot aukojame,tik svarbu, kiek visa tai daromeið ásitikinimo, sàmoningai. Ar taiplaukia ið mûsø vidaus, ar tai taðirdies gausa, ið kurios prabylalûpos? Ar tai mûsø gyvenimas,ar tik maðinaliai atliekami ritu-alai? Ðitai ávertinti, iðtirti tekskiekvienam asmeniðkai. O kà, jeikuris aptiktø save formø, stere-otipø, inercijø gniauþtuose, iðsavojo akiraèio pametusá gyvojoDievo veidà, jaudinantá sekimàJo balsu? Tuomet verta stabtelt irnuoðirdþiai prabilti á Já ið to savodvasinës kelionës taðko, kuria-me esi, nieko negraþinant, „ne-pudruojant“, net jei tai ir labaigëdinga, skausmingai pripaþás-tama realybë.

Mano siela trokðta Dievo,gyvojo DievoNë trupuèio neabejoju, jog

gyventi krikðèioniðkà, tikràja ðioþodþio prasme, gyvenimà yratiesiog neámanoma, artimai ne-bendraujant su Kristumi. Jei ðiàbendrystæ apleisime, grimsime áformalumà ir, kaip ir Adomas suIeva atsitraukæ nuo Dievo, jaus-dami savo vidiná nuogumà,tuðtumà, imsime dangstytis nuo-savo teisumo darbais, bandyda-mi tai þût bût kompensuoti. Ta-èiau tai negelbës – kuo toliau, tuolabiau Dievo veidas ims nyktitirðtoje migloje, kol galiausiai, jeinesistengsime keistis, geriausiuatveju iðliks tik Jo vardas mûsølûpose. Todël nuolat kalbëkimëssu Kristumi – paprastai, nuoðir-dþiai, karðtai. Tenekausto ávai-rûs maldos „modeliai“, jog esàbûtina melstis anksti rytais, mal-da turi trukti ilgai, ji turi bûti garsi,tariama karingu tonu ir t. t. Pa-minëti dalykai nëra bûtina efek-tingos maldos sàlyga. Dievas ið-klauso ir kai meldþiamës dienàar vakare, ir kai pasakome visolabo vienà sakiná, ir tà paðnibþ-domis. Svarbu, kad tai, kà sako-me Dievui, bûtø mûsø ðirdies„turinys“ – mûsø mintys, þo-dþiai, jausmai, mûsø dëkingu-mas, praðymas, dvejonës, nuo-gàstavimai, guodimasis, o ne ak-lai atkartojamos kaþkieno kito

maldos frazës. Tai, kà tariameDievui, turi bûti aktualu asmenið-kai mums, mums turi tai rûpëti,kitaip tai nëra tikra, kitaip tai – te-atras. Juk kai kalbamës su arti-mu þmogumi, nesistengiamegraþbyliauti, ðnekame be iðanks-tinio pasiruoðimo, paprastai, bui-tiðkai. Negi su Dievu ðitaip ben-drauti nepritiktø, gal uþgausimeJo „savimeilæ“? Nemanau. Juk Jisjau buvo tarp mûsø, tarp þvejø,muitininkø, nusidëjëliø, kuriekreipdavosi á Já, ir tikrai ne paplo-nintu lieþuviu, ir tai Jo neþeidë,Jis mielai su jais bendravo.

Atvirai bendraudami suKristumi, gilindamiesi á Jo pa-veikslà per Ðventojo Raðto pasa-kojimà, artimiau Já paþinsime, su-prasime, o tuomet ir patys savogyvenimà imsime matyti Jo aki-mis, mums rûpës tai, kas rûpiJam. Tuomet ir Evangelijà liudy-sime ne todël, kad tai pavesta, betdëlto, jog vidumi suvoksime tosvarbà ir kitaip tiesiog nebegalë-sime. Gyvai bendraudami ir pa-silikdami su Vieðpaèiu, aptiksi-me, jog mûsø krikðèioniðkumaságauna visai kitokià kokybæ, – jaunebe „ið reikalo“, o tampa mûsøgyvenimu, natûraliu, sàmonin-gu, ákvepianèiu, jaudinanèiu, ki-tus stebinanèiu. Taip ir paèiojeBaþnyèios pradþioje „krikðèio-niø“ vardu Kristaus mokiniuspavadino ið ðalies juos stebintysþmonës, o ne jie patys (þr. Apd11, 2). Dievoti Biblijos personaþaiartimai gyveno su Dievu ir tasgyvenimas suformavo jø ásitiki-nimus, vertybes, paskatino dar-bus, ir tik vëliau buvo apie tai pa-pasakota. Jie tiesiog gyveno, o nebandë kaþkà atkartoti, imituoti.Tad ir mes nepailsdami ieðkoki-me gyvo Dievo ir saugokimës ri-tualinio surambëjimo: „Kaip elnëgeidþia upelio vandens, taip ma-no siela geidþia Tavæs, o Dieve!Mano siela trokðta Dievo, gyvojoDievo. Kada ateisiu ir pasirodysiuDievo akivaizdoje?“ (Ps 42,1-2).

Pabaigai priminsiu tà evan-gelijø pasakojimà, kuomet mo-kiniai iðvysta Jëzø Jo didybëje,Jam atsimainius ið þmogiðkojopavidalo á dieviðkà. Apgaubtusðlovës jie mato ir Mozæ su Eliju.Tas trumpas apsireiðkusiosdangiðkos tikrovës akimirksnispribloðkia ir stipriai jaudina mo-kinius – tiek, kad jie baiminasi,jog tas iðgyvenimas tuoj tuoj nu-trûks: „Petras tarë Jëzui: „Rabi,gera mums èia bûti. Pastatykimetris palapines: vienà Tau, kitàMozei, treèià Elijui“ (Mk 9, 5).Dievo artybëje þmogui gera bûti.Tad ir dievotumas, á kurá musðaukia Vieðpats, nëra sustingæs,niûrus, bejausmis, bet palaimin-gas, teikiantis pasitenkinimà irdþiaugsmà. Atraskime Dievàkaip didþiausià savo linksmy-bæ: „Eisiu prie Dievo aukuro,pas Dievà, savo didþiausiàlinksmybæ“ (Ps 43, 4).

* Stott, John. Ðiuolaikinis krikðèionis.Tikëjimo þodis, 2008, p. 126.

Tad ir dievotumas, á kurámus ðaukia Vieðpats,nëra sustingæs, niûrus,bejausmis, betpalaimingas, teikiantispasitenkinimà irdþiaugsmà.

Gera mums èia bûtiGera mums èia bûti

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d. Dvasia ir þodis 3

D U B L I N O U Þ R A Ð A I

2010-11-10

Laikraðtis Lietuvis ðios die-nos numeryje publikuoja pokal-bá su manimi, pavadintà „Pakal-bëkime apie tai, kas mus vieni-ja“. Prieð keletà savaièiø apsi-lankiau ðio laikraðèio redakcijojeir susipaþinau su Rita Orlovièie-ne, redaguojanèia mûsø tautie-èiø gyvenimà iðeivijoje nuðvie-èiantá leidiná.

Lietuvis leidþiamas Dublinenuo 2004 m. ir platinamas Airi-joje bei Didþiojoje Britanijoje(5000 egz. tiraþu vienoje ir tokiupat kitoje valstybëje). Buvo neti-këta ir ádomu suþinoti, jog redak-cija ásikûrusi drauge su latviøleidþiamu laikraðèiu Sveiks! irrusø – Naða Gazeta. Ðiuos laik-raðèius platina Eason prekybostinklas, taip pat juos galima ási-gyti Rytø Europos parduotuvë-se Airijoje ir Didþiojoje Britanijojearba uþsiprenumeruoti. Vienàegzemplioriø gauna ir Lietuvosnacionalinë Martyno Maþvydobiblioteka.

Pokalbis su redaktore buvoðiltas ir atviras. Pateikiu jo tekstà.

PAKALBËKIME APIE TAI,KAS MUS VIENIJADienraðèio Lietuvis sveèias

– krikðèioniø bendrijos „Tikë-jimo þodis“ Lietuvoje pradinin-kas, pastorius, teologijos dok-torantas Giedrius Saulytis.

Mokëtës Amerikoje... Pa-pasakokite plaèiau apie savostudijas, darbà.

Taip, mokiausi Èikagosprestiþiniame evangeliðkameTarptautiniame Trejybës uni-versitete, kuriame po ketveriøstudijø metø ágijau teologijos ma-gistro laipsná. Laikau tai dideleprivilegija, ne taip lengvai ir pa-siekiama. Be teologijos, baþny-èios istorijos, psichologijos, tekomokytis ir graikø, hebrajø kal-bos. Kadangi akademiniai stan-dartai labai aukðti ir reikalavi-mai dideli, ið pradþiø atrodë, jogtai bus neáveikiama, bet laikui ei-nant, þiûri, susidoroji.

Dabar susipaþinau su britøðvietimu, skirtumais tarp ame-rikietiðkos ir britiðkos ðvietimosistemos. Aiðku, abi turi savøpliusø ir savø minusø. Ðtairuoðiuosi doktorantûros diserta-cijos gynimui Londono teologi-jos mokykloje. Jos tema – „XX a.pastoracinës teologijos kryptysbei jø santykis su pastoracinepatirtimi posovietinëje Lietuvo-je“. Mane labai domina ta sà-veika. Sovietmeèiu gyvenomeizoliuoti, o baþnyèios buvo ga-nomos ganytojø, kurie sëmësipatirties ið krikðèioniø, iðgyve-

nusiø lagerius, deportacijas. OVakaruose ganytojai ágydavopatirties akademinëje aplinkoje,ieðkojo atitikmenø dabartinëjekultûroje. Tai – dvi skirtingosterpës. Ðiandien, kai jos susilieja,svarbu suvokti, kokie yra nega-tyvûs ir pozityvûs to sàlyèio as-pektai, ko mes galime pasimoky-ti vieni ið kitø, kuo praturtinti, ta-èiau taip pat – nuo ko reikëtø ið-silaisvinti, ko vengti. Ðiuosklausimus að ir keliu savo tyri-me bei bandau ieðkoti atsakymø.

Lietuvoje dirbu daugiausiapastoraciná darbà. Be to, dëstauEvangeliðkame Biblijos institute,ásikûrusiame Ðiauliuose, Ginkû-nø dvare, kuris ruoðia pastoriusir dvasininkus. Krikðèionysevangelikai, Lietuvoje siekiantysteologiniø studijø, neturi daugpasirinkimø. Dar Klaipëdosuniversitete yra Evangeliðkosiosteologijos katedra, kol kas siûlan-ti tik bakalauro studijas. Na, onorint tobulëti toliau, tenka va-þiuoti kaþkur svetur. Turintomenyje, kad sovietmeèiu visosprotestantø akademinës institu-cijos buvo uþdarytos, supranta-ma, kad atkurti jas nëra taiplengva, bet darbas pamaþuvyksta.

O dabar jûs Dubline...Mano atvaþiavimo á Dubli-

nà tikslas – suburti lietuviðkàevangeliðkà baþnyèià. Dabar tikpati pradþia. Bet pamaldos jauvyksta reguliariai – kiekvienàsekmadiená 14 val. adresu GraceBible Fellowship, 28A PearseStreet (Dublino centre, netoliTrinity koledþo). Labai dþiugu,kad èia esanti airiø baþnyèia la-bai atvira – joje meldþiasi ir ai-riai, ir rumunai, ir rusakalbiai.Dþiugu, kad puoselëjama dau-giakultûrinë vizija, kaip ir visa-me ðiame mieste.

Su katalikø kunigu Egidiju-mi jau susipaþinau, sutarëme,kad vieningai laikysime Evan-gelijos vëliavà, nëra tarp mûsøjokiø nesutarimø, puikiai su-prantame vienas kità. Tai ir sa-kau dabar, kad maþiau nei pen-kios minutës kelio atstumuDublino centre renkasi lietuviai– ir katalikai, ir evangelikai.Taigi tie, kas ieðko dvasinës stip-rybës, tikrai gali atrasti bendra-minèiø, ateiti, pabûti drauge artiesiog pabendrauti su tautie-èiais. Juk ir giesmës lietuviø kal-ba, ir Dievo þodis lietuviðkaiskamba.

Galima iðgirsti sakant, jog„Tikëjimo þodis“ yra sekta. Kasyra „Tikëjimo þodis“?

„Tikëjimo þodis“ yra evan-gelinë krikðèioniø bendrija, vie-nijanti per trisdeðimt bendruo-meniø Lietuvoje. Po liuteronø

esame antra protestantiðka kon-fesija pagal parapijø, ordinuotøpastoriø skaièiø. Sekta mus va-dindavo anksèiau. Dël ið soviet-meèio paveldëtø fobijø ir neapy-kantos religingumo atþvilgiu,dël nepaþinimo. Lietuva yra ka-talikiðka, tad á kitoká, nors irkrikðèioniðkà tikëjimà, bûdavoþiûrima átariai, ypaè iki II Vati-kano susirinkimo. Romos kata-likø atsinaujinimas sietinas suII Vatikanu, bûtent tuomet pri-imti sprendimai atsiverti ir ki-tiems, remti ekumeninæ laikyse-nà, pradëti bendradarbiauti. Tadnatûralu, kad senajai kartai, au-gintai kitoje dvasioje, sunku bu-vo suprasti ir priimti naujaskrikðèioniðko tikëjimo formas.

O kà manote apie prieðið-kumà Airijoje tarp protestantøir katalikø? Kaip yra Lietuvoje?

Na, tautos istorija yra vien-tisa ir padarytos þaizdos, nors irseniai, kraujuoja. Airijos situaci-ja labai specifiðka. Teko skaitytiapie airiø blaivybës sàjûdá, XIXa. pradëtà protestantø, bet ið-populiarintà katalikø. Tuometbuvo sakoma, jog, kad ir kà be-pradëtø protestantai, nors ir geràdalykà, tam prieðinosi katalikai,ir atvirkðèiai. Lietuvoje ðiuo metutas prieðiðkumas tarp konfesijøpastebimai nyksta, nors pradþio-je bûta nepakantumo ir ið vienos,ir ið kitos pusës. Dabar jau gal ket-virti metai vyksta ekumeninëspamaldos. Pavyzdþiui, ðiais me-tais, sausio mënesá, Krikðèioniøvienybës savaitës metu vienàdienà rinkomës pas liuteronus,kità dienà – pas katalikus, treèià– „Tikëjimo þodþio“ baþnyèioje.Susitaikymo ir krikðèioniðkosvienybës þenklø tikrai gausëja,að tikiu, jog brolystë tarp krikðèio-niø vis ryðkës. Nëra prieþastiesginèytis dël smulkmenø, kai yrasutariama dël pagrindiniø daly-kø. Bet, þinoma, nuo istorijos pa-bëgti nelengva. Jei bûta kaþkokiøryðkiø istoriniø konfliktø, jie netaip lengvai sugyja, o ypaè, jeituos nesutarimus dar kas ðvie-þiai pakursto. Bet, man atrodo,kad Lietuvoje tikrai yra palankidirva krikðèionims bendradar-

biauti, taip pat ir èia, bent tarp lie-tuviø tai jau tikrai.

O kodël jûs pasirinkote, taipsakant, „netradicinæ“ baþnyèià?

Kaip tëvø negalime pasi-rinkti, taip ir baþnyèios. Kaipgimstame á vienà ar kità ðeimà,taip ir ið Dievo gimstame kuriojenors baþnyèioje. Tikëjimo neatsi-neðiau ið savo ðeimos. Mamabuvo agnostikë, nuoðirdþiai ieð-kanti tiesos, man ji áskiepijo meilæknygoms. Mano pirmas susitiki-mas su Kristumi ávyko beskai-tant Naujàjá Testamentà, – taippatyriau Dievo prisilietimà irgelbstinèià Dievo malonæ. Tuo-met dar sovietmeèiu, 1986-ai-siais, su draugu prisijungëmeprie pogrindinës sekmininkøbendruomenës. O 1988 metaismes iðëjome ið tos baþnyèios – gi-më „Tikëjimo þodis“. Ið pradþiømûsø buvo gal kokiø dvylikos –penkiolikos jaunuoliø grupë.Baþnyèiai augant, susipaþinomesu pastoriais, tarnaujanèiais Ðve-dijoje, Anglijoje, Amerikoje. Norsðios paþintys darë átakà mûsødvasinei formacijai, taèiau bren-dome autentiðkai, ieðkojome sa-vo tapatybës ir kaip lietuviaievangelikai suradome savo ðak-nis. Pavyzdþiui, man labai dide-læ átakà padarë Martyno Maþvy-do „Katekizmo“ prasmës „at-radimas“, Abraomo Kulvieèio is-torija, kitø pirmøjø lietuviø refor-matø istorijos – visa tai man liu-dijo apie lietuviðkas evangeliðkotikëjimo ðaknis.

Biblija yra viena. Kodël skir-tingos religinës bendruomenësjà interpretuoja skirtingai?

Ðventasis Raðtas susideda iðSenojo ir Naujojo Testamentø.Visos krikðèioniðkos konfesijosremiasi ta paèia Biblija. Taèiauskirtingos teologinës interpreta-cijos daþniausiai tampa ben-druomeniø skilimo prieþastimi.Kartais tà lemdavo tik vienas þo-dis... Tokia baþnyèios istorija –kaip vienas medis su ðakom, bet,einant giliau, lengvai áþvelgsimetà patá kamienà ir tas paèias ðak-nis.

Að visada sakau, kad, prieðgilinantis á skirtumus, pakalbë-

kime apie tai, kas mus vienija –tiek viena Biblija, tiek tikëjimasÐventàja Trejybe, tiek tie patysklasikiniai tikëjimo iðpaþinimai.Ir evangelikø, ir katalikø, ir orto-doksø tikëjimo pagrindas yra taspats. O religinë, taip sakant, po-litika, ðiuolaikiniam þmogui vismaþiau priimtina, nors tam tik-ru metu religijos sklaida ir poli-tinë valdþia buvo neatsietini da-lykai.

Kà galvojate apie emigraci-jà?

Man teko susitikti su lietu-viais ir Èikagoje, ir Londone. Gy-venanèiøjø emigracijoje dinami-ka visur panaði, ta pati specifika.Man tikrai rûpi mûsø tautosidentitetas, kad jaunos ðeimos ið-eivijoje neprarastø savo vaikø,kad jie toliau kalbëtø lietuviðkai,mylëtø Lietuvà. Ðventame Raðtesakoma: „Kaip paukðtis, iðskri-dæs ið savo lizdo, taip þmogus –svetimame kraðte.“ Yra geraipraturtinti savo pasaulëþiûrà ki-ta kultûra, pasisemti ið jos pavel-do. Taèiau iðsaugoti savo tautináidentitetà, iðlikti savimi yra labaisvarbu, gyvenant svetur. Tai ne-lengva, nes pasaulëvaizdis for-muojasi per kalbà – kaip kalba-me, taip ir pasaulá matome. Lie-tuvis visada pasaulá regës kito-mis akimis nei airis, anglas arvokietis. Ðtai kodël iðsaugoti kal-bà yra nepaprastai svarbu. Nu-kirsdami ðias vidines gijas, ne-tektume kaþko labai brangaus,Dievo duoto.

Kokia Jûsø nuomonë apiecelibatà?

Protestantø baþnyèios, rem-damosi Naujuoju Testamentu,nereikalauja ið ganytojø celibato.Romos katalikai yra kitaip pasi-tvarkæ, bet ðiuo metu ir tarp jø ky-la diskusijos ðiuo klausimu, tik-riausiai ðis pasitvarkymas yraper daug sureikðmintas. Tai,kad ne katalikø dvasininkai turiðeimas ir augina vaikus, nërasmerktina ar neðventa. Istorið-kai celibato atsiradimas sietinassu eklezine tikëjimo doktrinøpuse, kitaip tariant, jis atsiradobaþnytinës tvarkos pagrindu.Gal ir tarp katalikø kada pasi-keis...

Að pats auginu tris sûnus.Ar renkasi sûnûs jûsø ke-

lià?Be abejo, taèiau norëtøsi sà-

moningumo, kad jie patys pa-þintø Dievà, patys Kristø atras-tø. Neverèiame mes su þmonajø. Ðiuo metu jie lanko mûsøbaþnyèià. O toliau – þiûrësim,kaip Dievas duos.

Kas yra pastoriaus darbas?Tai yra gyvenimo paðauki-

mas. Þmogaus sielos gydymas,sielø ganymas Dievo þodþiu.

Aèiû, kad apsilankëte pasmus, ir dëkojame uþ pokalbá.

Rita Orlovièienë

Pokalbis Lietuvio laikraðtyje

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d.4 Naujienos

Jeigu reiktø trumpai apibûdinti laikraðtá GANYTOJAS, að jápavadinèiau mûsø dvasiniu mokytoju ir ugdytoju. Sveiko,blaivaus, subalansuoto evangelinio mokymo ðaltiniu,puoselëtoju krikðèioniðkos pasaulëþiûros ir vertybiø, kuriosvis labiau paminamos ðiuolaikinëje visuomenëje.

Geriausias bûdas atverti GANYTOJUI Jûsø namø duris –uþsiprenumeruoti já mûsø baþnyèios knygyne, bet kuriameLietuvos paðto skyriuje arba internetu www.btz.lt/prenumerata.

GANYTOJAS beldþiasi á Jûsønamø ir ðirdies duris

GANYTOJO prenumeratos kaina:1 mën. – 6 Lt. 3 mën. – 18 Lt.6 mën. – 36 Lt. 12 mën – 72 Lt

GANYTOJO redaktoriusValdas Baèkulis

Jau tapo tradicija, kad kartàper metus bendrijos „Tikëjimoþodis“ Kauno kraðto pastoriai irvyresnieji kartu su þmonomissusitinka jaukiam savaitgaliopabendravimui kaimo turizmosodyboje. Ðirdys atsiveria ir sie-los atsigauna po pirtelës iki ið-naktø ðnekuèiuojantis, ryte ra-miai gurkðnojant kavà, kartuðlovinant ir meldþiantis. Taipdrauge susiëjus dalijamasi ge-ràja patirtimi, gimsta ir nauji su-manymai.

Ðákart Mindaugas Sakalaus-kas (Jonavos baþnyèios pasto-rius) ið lyderystës konferencijos,vykusios Klaipëdoje, atsiveþëákvepiantá Billo Hybelso videopamokslà apie ðventà nepasi-tenkinimà. Dauguma klausiu-siøjø buvo giliai paliesti ir gru-pelëse aptarinëjo áspûdþius.

Taèiau svarbiausias ðio su-sitikimo momentas – tai naujotarnavimo Alytaus pataisos na-muose pristatymas ir jo vadovø

Elektrënø baþnyèia „Tikëji-mo þodis“ lapkrièio 21 dienà lai-kinai tapo mûsø bendrijos jauni-mo iniciatyvinës grupës pasita-rimo ðtabu, nes 2011 metø sau-sio 8 dienà ðiame þiburiø miestevyks jaunimo sàskrydis „Iðtamsos á ðviesà“.

Elektrënø baþnyèios pasto-riaus Gintauto Gruzdþio bei joþmonos Jolantos ðiltai priimtijaunimo tarnautojai ir jaunuoliaiið Vilniaus, Kauno, Vievio beiPanevëþio susirinko aptarti ren-

Kaip graþu, kai broliai ir sesës vienybëje gyvenaJURGITA KUÈINSKIENË

laiminimas uþdedant rankas.Tam pasiðventæ broliai pasako-jo, kaip ðis tarnavimas prasidë-jo, vystësi ir kaip sekasi dabar.Nerijus Èekavièius (Alytus) nuopat atsivertimo troðko pasiektineiðgelbëtus þmones ákalinimoástaigose. Palaikant þmonai Zitaiir prisidëjus Këdainiø baþnyèios„Tikëjimo þodis“ pastoriui Al-vydui Stankevièiui su þmonaLaima, ðiuo metu Alytaus patai-sos namuose vyksta reguliarûsbaþnyèios „Tikëjimo þodis“ su-sirinkimai. Matant deganèiasðirdis, didelá troðkimà ir tarnys-tës vaisius, pastoriams ir vyres-niesiems liko tik palaiminti abipastoriø ðeimas ðiam tarnavi-mui, prie kurio kvieèiami prisi-jungti ir kiti darbininkai.

Nuostabus atokvëpio ir ben-drystës laikas prabëgo greièiau,nei norëtøsi. Taèiau ir jo pakakopasidþiaugti vienas kitu, ásikvëp-ti ir su nauju ryþtu gráþti á darbusVieðpaties vynuogynuose.

Ið tamsos á ðviesàRAMÛNAS JUKNA

giamà sàskrydá. Kûrybinës min-tys, idëjos, klausimai, pasiûly-mai sklandë pasitarimø kamba-ryje kaip skiedros statybø aikð-telëje. Kaip antai: Koks tikslas?Kà veiksime? Kaip visa sureþi-suosime? Kà pakviesime? Ir t.t.ir t.t.

Galiausiai dþiaugëmës, kadsusirinkus draugën dël vienotikslo, mums pavyko atrasti pui-kiø idëjø ir ryþto visa tai ágyven-dinti. Tad savo organizaciná su-sirinkimà baigëme malda pra-

ðydami, kad Dievas, suteikæsminèiø ir noro darbuotis, duotøir jëgø tai atlikti, suteiktø ðviesospasaulio ar savo sielos tamsybë-je esantiems jauniems þmo-nëms.

Ðia malda tarytum pradëjo-me jaunimo maldos ir pasninkosavaitæ, kurios metu bendrijosjaunimas (ir ne tik) visoje Lietu-voje apsijungs bendrai maldai irpasninkui uþ mûsø ðalies jau-nuomenæ. Tai puikus maldos,Dievo ieðkojimo laikas praside-dant adventui ir laukiant di-dþiosios metø ðventës – Kristausuþgimimo.

Kauno kraðto pastoriai ir vyresnieji kartu su þmonomis

Nuo

tr. G

. Alg

io

��

�� ! �� "�� #$��%%%�&�� "��'�� %�&�� ! ��("��)�� %�*�� "� �� %�+�� "�� &� �� ( �� '�� %��( ��,�-�� ./��(��"��)�� %

0 ��)�� ("� �� "�� '� ��(�� 1�� "�� %�2�� (��)"�� (��)"��'"��)��)%

�� /�'��3��/� ��

�� )%�/�� ,�-�� &� �� -�� %�,�-� �� !"��1��"�� )��'��"�� 1��)"��)%�/�� 4�� ,��)�5� �� 67��"��

'�� "�� ,�-�� ( �� !��8,��5"�679%

:�� "�� ,�-�� !"�� %�;�� /�� :��"�:�� !"�� %&��,�-� �� ! �� "�� ,�� "!��! ��8,�-� 9�� #��8,�65"�69%�<�� ,�-� �� !��%�,�-�� , �� !"�� "�� )��%

=�� "��'��"�� "�� "�� )��!��%�� ,�� "��!��86�,��>"�6?9%;��"��)��" �� %@�� "�� (� � ��1��)(� ��%

=��;��"��"��(�� ,�� %�,�-� �� -�� "��;�� )%�� ;��/��;��:�� "��! �,�-��,��%�$%� ��&��

�! �� !�#�� &�� !��'�&��$%�� $%�� ! ��%��#�� %��'�&��&��&��#��$%�&��'�(��%�� &�� '$%�� &�� $% �� 8,�� 6A"� B5�B79%� ,�-�� -�� "�� %

��/�� "��

�� %�/�� ,�-��,��/��)%�,�-�� /�� )� ��!��!��$%��8<�5"�6AC�6A"�#9%�* �� ,�-�� "��;��:�� "�� %

,�-�� /��

��(��,(�� %�,�-� � �� *�� $%��!��&�� 8,�6>"�569C�"�� !��+�&��#�� 8,��D"�B?9C��!�� !�� $%��!��&��!�� 8,��6#"�6$9%�,��-�� /��,��-�� )��/��)%

E�� ! � �� "�� ,��@�� "�,��-� �� /��"�� ) �� #�� ,�-&�� %� �� #��#�� .�� &��/0��%�� '�1��%.��'�� % �� %�� !��8F��BB"�>6�>>9%3�� "� ,�-��

�� /��,�� /��(�� %

��,�-�.�,�-� � �� !�� !� ��!��8,��6>"�6#%�B6%B59%�:�� ,�-��(�� ;�� 2�� 3��!��*� �� !��#��%��!��4��!� � ��!��%��'�(%� �� !��!��!��'�� !��5��!��!��! �'�6��!��86�,��#"�6�59%3��"� �� "��)��%

@�� 4��%��% �� 8<��B#"�B6%�B59%�=��;��(�� ;��)�� %�,��(��"��-�� *��%�� ! �� '�7'''8�� %�� #�� !�� 8<��7"�55C�67"�B>9%

�� 9��'

��

��

3�� %�3�� %�=��"�� (�� "��'��%�/��( �� <1G��"��%�/�� "��)�� %E�� %

<� � �� "�� (��"��

H��-� ��3��'��'��3��'�� I�%

/�'��%�,�� %�/��'�"�� 1�� "�� %�3�� "��- ��)%�*��,�-� � ��"��

��! �,�:��!�;+�� ! �� '�6�$% ��,��!�� !� �� '�2��,:*��;�� %��'�6��,�:<�� ;�� 8<��#"B6�BB9%�3�� ;�� 2��.��!��!�� !�� !�� .��86�,�5"�6#C�>"�D%�B$C�<��#"�B6�BB9%�/�� %

��&�� "��

� "��

��("�:�� 3�� /� �� %�4��-� �� =��# ��84��5"�D9%�3�� %�/�'��"�� ;��!"�� (��"� �� "�� 84H�B"�6�59%�/�� ! ��"�� ,�-� %� /�� "�� "�� ;��

��%�<�� "�� %� &�� "�� "�� "��'��"�� )%

3�� "��'�� ,�-� "�� 8<��#"�>>9"�� )��)"��)�� "�� "�� !�8F��6>"�B79%

0��"��)�� ,�-�"��)�� %

�� >��'

��

�� !��

� ��

�� "�� ,�-� ��

�� "� �� %�3�� "�� ,(��"�� ,�-� ��(�+��)�� <��<��"�� F�-�� 8,��66"�D%�679%�,�-� ��"��,��-� ��F�-��8,��66"�5#�579%�,�-�� (�� )�� ,�� (�� "��,��"��J��"��(� ��/�� "�� )�� )�8,��66"B5�BA%�5D�>#9%�,�-�� 1�� "��'�� (� ,�� (��)%

��,�-�� !.� /�� ! �� 1��"� ��'�� ,�� '�� )%� ,��,�-�� 1G��(�� %�,��,�� 8��6"�#9"�� )�8@��B"�B$�B69��(��"�� ,�� 8K��D"5A�5?9%

,�-�� "��

,(�� "�� "��,��"�� , ��8B�&��#"�6>CK��6>"�6#9%

,�-� �� "��, ��"�� "�� &��!��$%��+�� /�8��5"�6?9C��1��%�� !�� 8L��6B"�79%�,��-� �� )��)�;��"�� '��(�,(�� &�� !��!�� !��2�� %��84H�#"�6�B9%

,�-�� '��)"��'�� %,�-�� "��'��)"�� (��)� �� !� �� )%�� =�� 2��2�� !.�� %�� !�� ! ��%��!.�� .��%�� %�� 84H�#"�B#�BA9%

&�� =��"�� ,("�,�-� �� =�� ,(��"�� ,�-�� 8,��B6"6#�6A9%

;��!� �� "� ��( �� 1��(� ��"� �� ,�-�� ! �$%� �� !�� !�� ,��$%� �� !�� '�(%� �� !�� 8,��65"�5>�5#9%�� ,�� "��%� ��#��!�!�#'�(�� ! ��!�!�#��7'''8'�"��!�� 86�,��5"�67%6DC�,��6#"?�6A9%

<� � ��"��;��)"�� %�/��"�� !"� �� "�� "��;��)%�+�� "�� "�� %%%

/�� ,�-�� "�� ')"��)� ��%/�� 84H�#"�B#�B?9%��)��!�� )��)�( ��)�� "�( ��)�� ;�� %�,�

�� "�� "��,�-�� %

�� ,�-� �� %

=�� 6� ��#� ��2�� 7'''8'��%�� %��!��!�� 8K��#"�D%�6$9%

<�� %�, �� ,�-�� "�� %�+�� "�� 3��#�� 8<��6$"�B69%�/� �� -�� )"��,�-� ��( �� )"�(��)�� ( ��8<��#"�B$9"��"�� "�� (�8<�7"�6?�B>9�� )� ��8<��B5"�65�6#9%�3�� ,�� "��,�-� ��(��(��)��("�� ,�%,�-� ��(��("�� ,(�� %%%

�� "�� .�<� �� %�*�� "

$ �� %�?��'

�� -�� '��G�� 1G ��%%%� �� .�3��.%%�� &� ��"�� !.�� "�� %�/�'��'�� "�� %

:�� ,�-�� "��, �� %�&�� "�, �� &�� 8F��B5"�5>9%

�� "��,�-� .�/�� "��(%<��,�� ;�� "� �� "� ��'�� "�� "�� &� �� (�� ("�� %

=��!�,�-�� !�� ;�� %�/�� ;��)�� "�� "� �� )�� (%

�� !"�� #

"$�%&'��&�� % $�&

��&��%��!�� !�#��#�� % �� %�� 1��@�8L��B"�6$9%

,� �� &� �� J��)"�� (�� "�, � ��"�� (��!"�� )� �� )�� ("� ��)��)��)%�,�� )�� )��)"��"�*��;�� "��"��&� �� J�� J�� J�� %�&�� ,�� "�� "��, �� .

&��( ��&� �� "�� %

,��+��'��&� �� &� ��J�� J��)"��,(��("�;�� %�,�� 1��"� �� %�+��'�� )"��&� ��%�=�� ,�� %�� ,��%,�-��,�-��J�� )�8,�-�#"�65�6#9"�� ) � �� E-�� %�/��I�&�� ( ��"��,�-� ��J�� "�� %, ��&� �� "��(��'��"��%

&� �� "��J�� %�4 �� ! "��+��'��( ��&� ��

��J��%�, �� J�� "�� %� , � ��'�� "�� )�� (� ��)%�/��, �� =��%�&�� ,(�� =��)"�, ��"�� "��, �H�� )��%�,�� "�, �� )�� (� ,�� !%<� ��"��, %� , �� )� �� %/��, �� )�� %�, �� "�� "�� , ��%�/��,(�� ,��%�� "�� .��'�� ).�,��"��

'�� &� �� =��%��&� �� .�� .�� "��,(.�� "�� &� �� =��%�*��;�� &� �� )%�,�� ! "��"�� &� �� "��(�,(%�;�(�� '� �� !"��&� �� )%M"�� &� �� 4�� I

,�-� �&� �� %�, �� 0 ��"�� @�� %,�� (�&� ��"�� "�� !"��

� �� %�/�� &� �� )"��, �� "� � �� )"�� )%�M"�� &� ��"�� J��)I� 8:� ��1&A��!"��%�7>B��7>>9

��#<��%��&��

%��&��%�� 3��2�� '�&��4�� %��!��'$%��%�&��&��2��'�$%��%��.�� &��5��(%�� 1��'�)��!��#�� &��B�� %�� ! ��.��%��! ��&�� %��%��! #'�$��'

��(��) $��*&�� %�� +� �, +� -

��'��.�/��0

$ "��%�� #��

��

��%��"�� ,�� "��

�� (�,��-�� )" �� "��,�-� ��!"��)� �� %

,�-� ��;�� @�� ,(�� &�� '&�� !��&��! �� '�&�� !�� &��&�� &��8= �>#"7�AC�L��6"�D�?9%

,�-� ��'��%�/�� (�� %�/�'�� "��,�-� ��(�� )%� /�� =�� "�� %��'�1�� !�� 8K��6B"�?9%

<� �� "��! �"�� (�� %�/�� "�� ;��"�� "��! �%�/��'�� "�� ;�� %

,�� ,��-�"�� (�,(�� ( ��)%/�� )��)"�� )��%

�� .<��.�3� ��.�=��"�� .� 4�� "�� ).�N��

�� .�J ��;�� '�� '��%�/��! �� %�1��%�� 5��# �� 8=��D"�659C�� %�� %��! �/�1�� .��/�5��1��%�� 8O�1GD"�6AC�E-�76"�D"�<��B"�679%

��!�%��3�� ;��

�� ("� �� (� ��"�, �� %�,�-� �� $% ��&�� %��$%��%��8,�6A"�6>9%�* �� )%�2�� 8��9�� )��)"�� "��'� ��,�-��"��;��)�� )%

;�� "�� "�� )%�<� �� %�,�� "�,�-�� "� �� *�� /�$�� ! �� !�� %�%�� C&�� .�� %�8,��>"�>9%�E�� ,�� !�� !��! �'��!�� &��! �� !��%�� %�&�� %��86�,��B"�6#�6A9%

,�-� �� "�� "��'��'�� "��,��,�� %/�� 3��! ��

�� "�� (�� %� E�� %

<� ��"�� &� �� "�� (� �� %�<� �� &� �� "�� H�-�'� "��"��, �8��B"�79%�3�� !� �� "�� "��"�� )�� )�� (��%�,�-� ��'�� %�E�� "�� "��)"�� -��"�� %

,�� (&� ��"�� "�� ! ��"��'��;�� "� ��"� �� "�� %�3��! �� "�� "�� '� �� "�� ,�-� %

��!�� <�� "�� ,("

,�-� ��( �� !�� !�!��5�� !�8F��6>"�B79%

3�"�,�-� ��( ��)��)"�� 4��<��) ��"��, ��H��-�� "�� 1�� (�( ��) �� !�� ,�06�� !�� D� �C/��,�:4�� /;��,�:2�� % �/;�6� �� ,�:2��! �� ,�5�1�� %��#�� 5� �� ;'�&�� D� ��!�� 8<��6#"�5�79%

J�� '� ��H� �� %�/�'�� 4�� )%�,�� "�� '��"�� (�� "�� '��

��)��%�,��%�/�'��H� �� "��,�-� ��'��)"�� %

,�-� �� %/�'�� "��"�� ,�-�%�, �� (�� %�� #�� !�� #�� '�� "��8<��7"�B>9%�2��!��!�!�#�� .��!�!��%��! ��%�� !��8,��6B"�B#9%

/��"�� &� �� )%<� �� "�� ,�-��;��)��@��)�� ,��%�, �� %

��"��# ��J ��"��,�-� ��"

��'�� %�,�-� �� "��"�� )�� ("�� ;�� 1��/�4�� %��(3�� ,�:)�� #�� %�� #'�1�� %��!��;8<��6#"�A�?C�B5"�6�A%�BD�B?9%

,��"�� "��'�� '�%�,��-�� '��H��-�� )�8<��5"�#9"�� "��)��8<��66"6#�6D9"�� H��-�� "�� 1�� 8<�B5"�65�BD9%�=��;�� E-�� $%��.�� %�� %��8��#"�B69%�J��"�� ;��"��%

/��"�� %3�� ;��%�=��) �� "�� ;�� .@��'��)��)��"�� )"

�� ;�� .� �� "��'�� ;�� .

K�� ;��)"�� )��)%�&�� =�� "��"�� %�� !�D��'�(�� %�� +� �� .�� '�(�� %��%�� 5��% �� 86�&��65"�6�59%,�� ,�-�"�� ! �� "�� (��')�� (��)� ��;��%

��;��

��"��,�-� �� ! �%�3�� %�/�'��"�� "�� "�� "��"��! ��"�� "�� %�J ��"��)��"��%�=� �� "��)�;�� "��'��"�� ;�� %

=� �� 4��1��%��.�� %��8= �5A"�>9%�� ! ��<��"��)��%�/�� " ��(�� %�,�� ;��)"�� "�� ,��,��%

&�� ,�-�"�� ! �� ,��,��"�� ,(�� "�� "�� %�&�� ,�� "�� '��( ��(� ��)%�/�� "� �� )�� ,�-�"��-�(%

�� !"�� #

"$�%&'� �� ( $�&

$ �� %�?��'

��

��# ��&�'�� $��(�)*�� +�� "��%�� ,��!�%�� #�� -�� "�%��!, �"� ��# �� ./��01!�2345

� ��

$%� ��!3��! �� $%� �� 8,�� 65"� 6#9%� /�� ,�-�� &� �� "�� %�, �� "�� %�/�� !"�, �� (� (� �� !"�� %�* �� "��)�, �� , �� "��%�* �� ! �� )�,�� !�� %�3��! �� ! "�,�-� �� -�("��,� ��"�� %

J �"��)��,(��)��,��"�� (� �� ! �&��"�� %

*��@�� %�&��"�� "��J�� "� �� (��, �( �� /��"��"�� %�,�-� �&� �� "�� ,(%/�"��)�, �� "�� %�K�� ')"��'��')� �� ')��!�, �� -�� "�� *��"�,��-�� %

/�� J��I�&�� &� �� %%%�&��"��! �� "��'��I��E�� , ��J�� C, ��"��,(%3��) ��"��, ��%�/�� (�,��( ��(�,("�(,��-�("�� J��"��/��"�� I�%

&�� (�� -�� "�� -��"�� )��-�("�� (�� "� �� %�&�� J�� -�� I

�� J�� -�� .�&�� "� �� "� �� (��,�� ("��"��

�� %� M"� �� ;��;�� "�� "�� (�J��(:��I

<� ��"�� J�� ,�-� %�, ��;��:�� "� �� /�� "�� %�&��, ��"��,(�� <� �� )�(��)"�� /�� %�,�� ;��)%�2��(��(�� "�� ;�� "��, ��'�"�� %J �"�� "��"�, �� %�,�� "�� "�� "�� "��(�,�-�%�&��)�, ��"�� ;��%

+��;�� %�,�� "��%

@�� &�� !�(��)�� ,�� %�E��,��-�(��,(�� %�/�'��;�� &�� "�� (��!��"�� "��"��-�� ,�� .�&��(�,�-�"�,�� )�/��"�� )�� "��( ��(�,��!"��)�� "�� %�3�� %�2��"�� -�� ;�� "�� "��"��(��"�� (�� %

��"�� "� �� "�� -�("�� "�� .3�"�� %�=��-�� "�� %�,�-� �� "��,��

�� %�, �� !�� $%� ��8,��65"�6#9%�<�� &� �� )�� "��, �� ( �� ;��"��%

/�� ! "�)�,�-� ��"��)��(�� %�/��"�(��%, � ��"� �� '��"��%�/�'��, �� "�� "�� 2��%��%�, ��"�� '��'��, %3�� "��, ��"��'��, ��%�, ��"��'��"��,��-� "��'��, %

, �� "��(��"�� !��%�,�� %�M��, ��'�� '��"��, %,�� '��"��"�� "�� "��'��)��')��)"��"�� /��"�� ;��I�&��/��"�� %�;��=��-�� -��/��"��,��-�� %

<� ��"�)�,�-� ��)�� "��'�� "�� "�� , ��

��"� �� "��, %�,�� "�� "(��"��, %�/��*�� ;�� "��)��,�-� ��! "��"�)�, ��! "�� %

�&�� "�� I�� &�� I�&�� I�,�-� �� )��"�� )� �� %�, ��"��'�� %, ��"��'�� %� , � �� "��'�� I�, �� "��'�� %�, �� )� ��"��'�� )� �� %�� "��), ��! ��%�E��"�� , ��%��"��"��)��,�%�:��'�� <�-� �� 1��%�� 8:��6$"�5B9%

3�� I� <� ��'�� J�� I�&�� I�J�� '�� "��"�� "�� %�<� �� (��(�,��( ��) ��/��"�� J��I�&��/��"�� %�*�� J��I�&)��"��

��1'��2''�0

6+��

�� .�<��(�� )� ��!��)�/�� "�� %3�� "�� "��"�� (�� )�� *��%�=��"��/��"�� "�� %

=�� J��"��'��"� �� *��)�)� ;�� )� ��/�� )"�� '��"��/��"� �� '��"��/�� "�� /�� "��/�� ! �� "��%�:��"�J��"�� "�� "��/��! %

E�� "�� "�� "�� "��/��)��"�� '��"��/��( ��)��"��/�%�� /��"�� J��./��/�� %�/��/��;�� '�� "�� /�� "�� "��'�� /��%�/�� /��"�J��"��/��"�� %� /�� %

��(�� ($�3� �%�"$�%&��%�.4 ��(� %&

7�� ,�� +�� #��8��"��9�#�"�� "��9!��#�!��#�� -�:!��#�;��;�� +��!�� !��%��%+�� 9�;��<+��&

3��

��%��

��

��+

%

��

&�� &�� &�� "�� "�� %<� ��)�� !��P�� P�� H��PG� �Q"��!�� Q�8�� 9"�� %�<� �� %�/��%

J�� !��!"� ��"�� !��! ��'�"�� !�� "�� "�� %%%�&�� )��)�� '� �� "�� '� �� %�*� �� -�� "�� %

=�� '�� "�� %�<� �� !��! �� !%�E�� !��8��"�� H�� 9%

<� �� "�� (�(�� &�� &�� &� �� %�3�� "� �� ( �� %�<� � ��"�� '�� 1�� "� �� (� (�� "��(�� &� ��"��)%

��#��,�� (��

��! �� "� ��1��"�� )%�:�� ) ��"�(�� 1�� %&� �� .&�� .

@�� 1�� "�� )�)�� !.�,�� "� �� 1��"�� "�� 1�� %�:� ��1�� (��

69 E��1�� '�� .�E��.M��)�� !� ��)� ��)� �� (��.

59 &�� 1�� .

>9 �� 1��.

#9 &��'�� .

A9 @�� )�� .

&�� ! ��"�� - ��'��1�� "��'�� "� �� 1��%

,��"��! �"��) �� %� ,� �� "� �� %�+��"�� )"�� "�� .

=�� #��"�� :��

��1G��)"�� "�� "�� %�&�� ( ��"�� !� �� %� J�� ! ��)��1�� &�� )%

=#�� > �#�� 9?*(�� ("��)��

�)"��;�� (� �� )"�� (�� (��(Q�8�� 9%�F��(��(�� "�� (��%;�) �� "��

�� %�M�&�'��&��)�(�� )��1�)�� "�� ;��%

$ ��"� �#��=��

�� '��"� �� (��)��)"��&�'��)��&��)�� %�*��

R�E��)��)"�� ,�-�� )� ��)�,�� !%

R�0 ��B$�� -�� B$��,�-�� %�@�� ,��-�� "�� "��&�� (%� =�� "�� "��,�-� �� %

R�/��)�� -��+�� !%

=�� ,�-��:��Q�� "�� !%

=#��#,��=��!� ��

��%� =�� '� "�� (��%�&� ��"�� )�� "�(��(�� %�&�'��)��&��)"�� ,�-� �� (�� "�� "�� )��!%

@��#��%��=�� (� ��

��)"�� "�� "�� "�� "��)�� )"�� %%%�*��"��

R�� '� �� %�� C

R��)�� "� �� '�C

R�� )��!�� '� �� "�� %:�� !� �� )�&�� %�@�� &�� %

8��---� ��=� ��

�� %/�� "�� %

0�� !%� :��B�� "6��(�� 6��(�� %�J �)� ��"��'��"�� !� �� H�� "�� )� H��)%� ��%�&�� !%�/�� Q��(��!��6$�6#��%

E��!�� "�� %�/��)� ��!�� )�� !�� )%�2� �� %

/�� '��

��!�� %

=��#��#��9��%� �=��

�� '� �� (�� )��)%�/�� %

<��>��#�� ?��9=��!��!"��

�)��'� �� "�( �� )��!��-�)�� %� 0��'�� (��8�� "��"��-�� "� �� '��9"�� !%� =� ��,��-��<�� !"��) ��"��)�� !��(�+��"�� %%%

*��#��&�� !� ��

��%� :��(�!� �� )��!�� (� ��)%�@��! � �� !��%

3� ��"�� '�"� �� "�� '� ��1�� %�3�� "� �� '�� 1��,�-�� %�,�� "�� ( ��%

��555�,3� �% �� %�%��,��"$�%&6��$%��7��(� %&

1�)��'��21��'8

A�� #� �� "�� "��#�B��

3��%��%��

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d.10 Apologetika

Archeologija, paly-ginti su kitomisgamtos mokslo ða-

komis bûdama nauja, pateikëstebëtinø ir netgi dramatiðkøBiblijos tikslumo patvirtinimø.Nëra tokios storos knygos, ku-rioje galëtø bûti apraðyti visi ra-diniai, liudijantys istoriná Biblijospatikimumà. Èia apraðomi tikkeli þymiausiø archeologø radi-niai bei pateikiama jø nuomonëapie tø radiniø reikðmæ.

Nelsonas Glueckas, garsusþydø archeologas, raðë: „Reikiakategoriðkai pabrëþti, kad dar nëvienas archeologinis atradimasniekada neprieðtaravo Biblijojepateikiamai informacijai.“ Savoteiginá jis papildë taip: „Beveik ne-átikëtinai tiksli yra istorinë Biblijosatmintis, ir ið dalies taip yra to-dël, kad ji paremta archeologijosfaktais“ (Glueck, RDHN, 31).

W.F. Albrightas priduria:„Svarbesniø XVIII-XIX amþiøistorijos mokyklø demonstruo-tas perdëtas skepticizmas Bibli-jos atþvilgiu – o kai kurie ðioskepticizmo aspektai retkarèiaisiðnyra ir dabar – vis labiau dis-kredituojamas. Vienas po kito ar-cheologinis atradimas patvirtinodaugybës detaliø tikslumà ir su-teikë Biblijai patikimo istorinioðaltinio pripaþinimà“ (Albright,AP, 127, 128).

Vëliau jis raðë: „Paskutinëskartos archeologiniai atradimaiEgipte, Sirijoje ir Palestinoje labaipadëjo nustatant ankstyvosioskrikðèionybës, kaip istorinio fe-nomeno, unikalumà“ (Albright,AP, 248).

Johnas Warwickas Montgo-mery’s atskleidþia tipiðkà pro-blemà, bûdingà daugeliui nû-dienos mokslininkø: „AmerikosÐventosios Þemës tyrimø insti-tuto (American Institute of Ho-ly Land Studies) mokslininkasThomasas Drobena pastebi, kadretø Biblijos ir archeologijos tar-pusavio nesutaria, „nesutari-mø“ pagrindas beveik visadabûna datavimas – maþiausiaipatikima dabartinës archeologi-jos sritis, viena ið tø, kur rimtàempirinæ analizæ daþnai pakei-èia moksliðkasis a priori ir logi-në ydingo rato klaida (circularreasoning)“ (Montgomery, EA,47-48).

Merrillas Ungeris pabrëþia:„Vaidmuo, kurá archeologija at-lieka Naujojo Testamento (taip

Biblijos unikalumasJOSH MCDOWELL

Tæsinys. Pradþia Nr. 13 (326)

Ir akmenys ðaukia: kà byloja archeologiniai radiniai?

pat ir Senojo Testamento) tyrinë-jimuose, spartindama moksli-nes studijas, subalansuodamakritikø teorijas, iliustruodama,paaiðkindama, papildydama irpaliudydama istoriná bei kultû-riná fonà, brëþia vienà plaèià va-gà Ðventojo teksto kritikos atei-ties link“ (Unger, AOT, 25, 26).

Millaras Burrowsas ið Jeiliouniversiteto pastebi: „Gana daþ-nai archeologija paneigdavoðiuolaikiniø kritikø poþiûrius.Taip pat daugeliu atvejø árodyta,kad tie poþiûriai buvo grindþia-mi klaidingomis hipotezëmis irnerealiomis, dirbtinëmis istori-nës raidos schemomis (AS,1938, 182). Archeologijos indëlislabai svarus ir neturi bûti su-menkintas“ (Burrows, WMTS,291).

F.F. Bruce’as paþymi: „KurLukas buvo átariamas esàs ne-tikslus, o tikslumas esà árodytaskai kuriø nebibliniø praneðimø,derëtø teigti, kad tais atvejaisNaujojo Testamento apraðus pa-tvirtino archeologija“ (Bruce,ACNT, cit. Henry, RB, 331).

Bruce’as priduria: „Di-dþiausias indëlis, kurá archeolo-gija áneðë á Naujojo Testamentostudijas, yra tai, kad ji nuðvietëanø laikø fonà. Tà pirmojo am-þiaus fonà pajausdami, tekstàskaitome labiau suprasdami irávertindami. Naujojo Testa-mento istorija tiesiog nepritiktøprie antrojo amþiaus fono“(Bruce, ACNT, cit. Henry, RB,331).

Williamas Albrightas pratæ-sia mintá: „Kuo daugiau kritinësBiblijos studijos yra paveikia-mos gausiø naujos medþiagosradiniø Artimuosiuose Rytuose,tuo labiau imame vertinti anks-èiau nepaisytø ar nevertintø is-torinæ Senojo ir Naujojo Testa-

mentø citatø ar detaliø istorinæreikðmæ“ (Albright, FSAC, 81).

Burrowsas atskleidþia per-dëto skepticizmo prieþastá: „Be-saikis daugelio liberaliø teologøskepticizmas kyla ne ið kruopð-taus turimø duomenø ávertini-mo, bet dël iðankstinio nusista-tymo prieð antgamtinius daly-kus“ (Burrows, cit. Vos, CITB,176).

Skeptiðkojo archeologokeliai ir klystkeliaiSeras Williamas Ramsay’us

laikomas vienu þymiausiø ar-cheologø. XIX a. viduryje jis bu-vo vokiðkosios istorinës mokyk-los studentu. Tuomet jis manë,kad Apaðtalø darbø knyga bu-vo paraðyta antrojo amþiaus vi-duryje. Buvo tvirtai tuo ásitiki-næs. Norëdamas atlikti topogra-finius Vidurinës Azijos tyrinëji-mus, jis turëjo atsiþvelgti ir á Lu-ko raðtus. Dël gausiø árodymø,kuriuos ágijo pats tyrinëdamas,jam teko kardinaliai pakeisti sa-vo ásitikinimus. Apie tai jis pasa-kojo: „Turiu atvirai prisipaþinti,kad ðá tyrimà pradëjau be jokioiðankstinio palankumo, kuriosiekiu dabar norëdamas pasitei-sinti prieð skaitytojà. Netgi prie-ðingai, að pradëjau bûdamas nu-siteikæs labai nepalankiai, nesTiubingeno mokyklos teorijos ið-moningumas ir tariamas iðbaig-tumas tuomet buvo mane visið-kai átikinæs. Niekada nesivado-vavau taisykle nagrinëti tyrimosubjektà tik probëgðmais; bet ne-seniai pastebëjau, jog taip ási-traukiau á Apaðtalø darbø kny-gà, kad ji man pasirodë esantitikras Maþosios Azijos topogra-fijos, senienø ir socialinës san-tvarkos þinynas. Visa tai pa-laipsniui skleidësi prieð manoakis, kol galiausiai pasakojimasávairiomis detalëmis atskleidëprieð mane nuostabià tiesà. Norsið tikrøjø pradëjau tvirtai many-damas, kad raðinys ið esmës bu-vo baigtas antrajame amþiuje irnuo pat jo pasirodymo niekadaneatrodë atitinkàs pirmojo am-þiaus sàlygø, pamaþu jame at-radau naudingà pagalbininkà ti-riant kai kuriuos miglotus irsunkius dalykus“ (Blaiklock, LA-ENT, 36; cit. Ramsay St. Paulthe Traveler and the Roman Ci-tizen).

Archeologas ið Jeilio dar pri-duria prie savo anksèiau iðsaky-

tos nuomonës: „Apskritai arche-ologinis darbas neabejotinai su-stiprina pasitikëjimà biblinio ap-raðo patikimumu. Daug arche-ologø, pamaèiusiø Palestinojerastas iðkasenas, ëmë labiaugerbti Biblijà“ (Burrows, WMTS,1).

PAVYZDÞIAI IÐ NAUJOJOTESTAMENTO

Neátikëtinas Lukoevangelijos tikslumasDël Luko, kaip istoriko, pa-

tikimumo nekyla jokiø abejoniø.Ungeris mums teigia, kad arche-ologija patvirtino evangelijoseuþraðytus istorinius faktus, oypaè Luko evangelijoje. Ungerioþodþiais tariant – „Dabar moks-lininkø visuotinai sutarta, kadApaðtalø darbai turëtø bûti lai-komi paraðyti Luko, priklausan-tys pirmajam amþiui ir susijæ sudarbu labai kruopðtaus istoriko,kuris itin tiksliai naudojosi jamprieinamais ðaltiniais“ (Unger,ANT, 24).

Po trisdeðimties studijomsskirtø metø kalbëdamas apieLuko, kaip istoriko, sugebëjimusseras Williamas Ramsay’us pa-darë iðvadà: „Lukas yra aukð-èiausios kategorijos istorikas;patikimi ne tik jo iðdëstyti faktai[…]. Ðis autorius turëtø stovëtivienoje gretoje su paèiais þy-miausiais istorikais“ (Ramsay,BRDTNT, 222).

Ir dar Ramsay’us priduria:„Patikimumo prasme Luko is-torija yra tiesiog neprilygstama“(Ramsay, SPTRC, 81).

Kodël Ramsay’us taip tei-gia? Pagal archeologinius duo-menis, Naujajame Testamenteatspindima pirmojo amþiausantroji pusë ir në kiek neatspin-dimas joks vëlesnis laikotarpis.Istoriðkai tai be galo reikðmingasdalykas. Apaðtalø darbø knygo-je istorines aplinkybes apibûdi-nanti faktinë medþiaga rodo, jogknygos autorius itin kruopðtusir tikslus.

Vienu metu buvo manoma,jog Lukas visiðkai praðovë proðalá, apraðydamas Jëzaus gimi-mà lydëjusius ávykius (Lk 2,1-3).Kritikai teigë, kad nebuvo jokiosuraðymo, Kvirinas tuo metunevaldë Sirijos ir kad niekamnereikëjo gráþti á protëviø namus(Elder, PID, 159-160; Free, ABH,285).

Visø pirma archeologiniairadiniai paliudijo, kad romënaireguliariai suskaièiuodavo mo-kesèiø mokëtojus, ir kas 14 metøbuvo atliekamas suraðymas. Ðiprocedûra ið tiesø buvo pradëtavaldant Augustui ir pirmà kartàatlikta arba 23–22, arba 9–8 m.pr. Kr. Taigi paskesnioji turëjobûti kaip tik minima Luko.

Antra, radome patvirtini-mà, kad Kvirinas buvo Sirijosvaldytojas apie 7 m. pr. Kr. Ðiprielaida remiasi Antiochijojerastu áraðu, priskirianèiu minë-tàjá postà Kvirinui. Dël ðio radi-nio dabar manoma, jog valdyto-ju jis buvo du kartus – pirmàkartà 7 m. pr. Kr., o kità kartà 6m. po Kr. (pastaràjà datà nuro-do Juozapas Flavijus) (Elder,PID, 160).

Ir galiausiai dël paèios sura-ðymø praktikos – Egipte rastaspapirusas, kuriame yra gyven-tojø suraðymo instrukcijos. Tenraðoma: „Kadangi artëja gyven-tojø suraðymas, tai bûtina vi-siems, kurie ðiuo metu dël ko-kiø nors prieþasèiø gyvena tolinuo savo namø, pasiruoðti su-gráþti á savo provincijas, kad ga-lëtø atlikti savo ðeimos registra-cijà ir kad galima bûtø atsiminti,kam priklauso dirbamos þe-mës“ (Elder, PID, 159-160; Free,ABH, 285).

Dr. Geisleris taip apibûdinaiðkilusius neaiðkumus, pasinau-dodamas graikiðku tekstu:

„Yra keletas problemø, ky-lanèiø dël teiginio, jog Augustasvisoje imperijoje darë suraðymàtiek Kvirino, tiek ir Erodo valdy-mo metais. Nerasta kitø duome-nø apie ðiuos suraðymus, bet da-bar þinome, kad tokie suraðymaibuvo reguliariai atliekami Egip-te, Gaule ir Kirënëje. Greièiau-siai, kad Lukas norëjo pasakyti,jog visoje imperijos teritorijojesuraðymai buvo vykdomi, betskirtingu metu, ir ðá procesàpradëjo Augustas. Luko pavar-totas esamasis laikas aiðkiai lei-dþia suprasti, jog tai pasikarto-jantis ávykis. Kvirinas vykdëgyventojø suraðymà, bet tai bu-vo 6 m. po Kr. – pernelyg vëlyvadata Jëzaus gimimui. O Erodasmirë dar prieð Kvirinui tampantvaldytoju.

Gal Lukas susipainiojo?Ne. Ið tiesø jis pamini vëlesnáKvirino suraðymà Apd 5, 37.Greièiausiai Lukas atskyrë ðá,Erodo laikais vykusá, suraðymànuo geriau þinomo Kvirino su-raðymo: „Ðis suraðymas ávykodar prieð Kvirinui tampant Siri-jos valdytoju“. Naujajame Tes-tamente yra keletas vietø, analo-giðkø tokiam vertimui (Geisler,BECA, 46-47).

Ið pradþiø archeologai ma-në, kad Lukas mus klaidina im-plikuodamas, jog Listra ir Derbëbuvo Likaonijoje, o Ikonijus – ne

Lukas yra aukðèiausioskategorijos istorikas;patikimi ne tik jo iðdëstytifaktai […]. Ðis autoriusturëtø stovëti vienojegretoje su paèiaisþymiausiais istorikais.[…]Patikimumo prasmeLuko istorija yra tiesiogneprilygstama.

William Ramsay

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d. Apologetika 11

(Apd 14, 6). Savo ásitikinimà jierëmë romënø, pavyzdþiui Cice-rono, kuris nurodë Ikonijø bu-vus Likaonijoje, raðtais. Taigi ar-cheologai pareiðkë, kad Apaðta-lø darbø knyga yra nepatikima.Taèiau 1910 m. seras WilliamasRamsay’us aptiko monumentà,ið kurio áraðø buvo matyti, jogIkonijus buvo Frygijos miestas.Vëlesni archeologiniai atradi-mai tai tik patvirtino (Free, ABH,317).

Be kitø istoriniø Luko nuo-rodø, yra viena ir apie Lisanijà,Abilenës tetrarchà, kuris valdëSirijà ir Palestinà (Lk 3,1) JonoKrikðtytojo tarnavimo pradþioje,27 m. po Kr. Vienintelis senovësistorikams þinomas Lisanijasbuvo nuþudytas 36 m. pr. Kr.Taèiau Abiloje, netoli Damasko,rastas áraðas byloja apie „Lais-vàjá, paleistà tetrarcho Lisanijo“.Ðis áraðas priskiriamas maþ-daug 14-29 m. po Kr. (Bruce,ACNT, cit. Henry, RB, 321).

Korinte paraðytame Laiðkeromieèiams Paulius uþsimenaapie miesto iþdininkà Erastà(Rom 16, 23). 1929 m. vykdytøKorinto kasinëjimø metu buvorastas áraðas grindinyje:ERASTVS PRO:AED:S:STRA-VIT („Erastas, vieðøjø statybøkuratorius, paklojo ðá grindinásavo lëðomis“). Pagal Bruce’à,ðis grindinys tikriausiai jau bu-vo pirmajame amþiuje po Kr. irjo dotatorius bei Pauliaus mini-mas asmuo greièiausiai yra taspats þmogus (Bruce, NTD, 95;Vos, CITB, 185).

Korinte dar rasti fragmentaiáraðo, kuriame, manoma, buvoþodþiai: „Þydø sinagoga“. Ga-limas daiktas, kad ðis áraðas bu-vo virð sinagogos, kurioje disku-tavo Paulius, durø (Apd 18, 4-7).Kitame rastame Korinto áraðeuþsimenama apie miesto „më-sos turgø“, kurá Paulius pamini1 Kor 10, 25.

Taigi pasitelkus daugelá ar-cheologiniø radiniø, buvo iden-tifikuota dauguma Apaðtalødarbuose minimø senovësmiestø. Dabar pasinaudojusðiais radiniais gali bûti tiksliaiatsektos Pauliaus kelionës (Bru-ce, NTD, 95; Albright, RDBL,118).

Geisleris suskaièiuoja pa-minëtø vietoviø sàraðà: „Ið visoLukas nesuklysdamas ávardijatrisdeðimt dvi teritorijas, penkias-deðimt keturis miestus ir devy-nias salas“ (Geisler, BECA, 47).

Lukas apraðo maiðtà Efezeir pavaizduoja teatre vykusámiestieèiø susirinkimà (Eccle-sia) (Apd 19, 23-29). Archeologi-niai duomenys patvirtina, kadtaip buvo, tai ir matyti ið áraðoapie sidabrines Artemidës (Dia-nos – Karaliaus Jokûbo verti-me) statulas, kurios buvo pasta-tytos „teatre per visà Ecclesialaikà“. Atkasus teatro griuvë-sius paaiðkëjo, kad jame tilpodvideðimt penki tûkstanèiaiþmoniø (Bruce, ACNT, cit.Henry, RB, 326).

Taip pat Lukas nurodo Je-ruzalëje kilusá sàmyðá dël to,kad Paulius á ðventyklà atsive-dë pagoná (Apd 21, 28). Rastiáraðai, kuriuose graikiðkai ir lo-tyniðkai paraðyta: „Joks sveti-masis negali perþengti ðventyk-là ir jos prieigas supanèio ap-

tvaro. Kiekvienas sugautas taipdarant pats bus kaltas dël pel-nytos savo mirties.“ Pasirodo,Lukas ir vël teisus! (Bruce,ACNT, cit. Henry, RB, 326).

Abejota ir dël kai kuriø Lukovartotø þodþiø. Apie Filipus Lu-kas kalba kaip apie Makedoni-jos „dalá“ arba „sritá“. Tam pa-vartoja graikiðkà þodá meris, ku-ris verèiamas kaip „dalis“ arba„sritis“. F.J.A. Hortas manë, kadLukas èia suklydo. Jis teigë, jogmeris reiðkia „dalá“, bet ne „sri-tá“ – taip jis pagrindë savo prieð-tarà. Taèiau archeologiniai kasi-nëjimai atskleidë, kad minëtasþodis meris buvo vartojamas irsrièiø suskirstymui apibûdinti.Taigi archeologija ir vël árodë Lu-ko tikslumà (Free, ABH, 320).

Lukui buvo priskiriami ir ki-ti netaisyklingo þodþiø vartoji-mo atvejai. Techniðkai jis nebu-vo teisus vadindamas Filipøvaldytojus pretoriais. Anot„mokslininkø“, miestà valdyda-vo du duumuirs. Taèiau Lukaskaip visuomet nesuklydo. Radi-niai parodë, kad pretoriaus titu-las buvo priskiriamas romënø

kolonijø magistratams (Free,ABH, 321). Priskirdamas þodáprokonsulas Galionui (Apd18,12), jis taip pat buvo teisus,nes taip liudija Delfuose rastasáraðas, kuris be kita ko skelbia:„Kaip Liucijus Junijus Galionas,mano draugas ir Achajos pro-konsulas. […]“ (Vos, CITB, 180).

Delfø áraðas (52 m. po Kr.) at-veria mums aiðkø Pauliaus tar-nystës Korinte periodà, kuristruko pusantrø metø. Tai suþi-nome ið sutapimo, kitø ðaltiniøpatvirtinto, kad Galionas pradë-jo eiti pareigas liepos 1 d. ir joprokonsulavimas tæsësi tik vie-nerius metus, o tas laikas sutaposu Pauliaus darbu Korinte (Bru-ce, ACNT, cit. Henry, RB, 324).

Publijui, svarbiausiam Mal-tos þmogui, Lukas suteikia „vy-riausiojo (arba pirmojo) salosvaldininko“ titulà (Apd 28, 7).Atkasti áraðai patvirtino, kad jisbuvo tituluojamas „pirmuojuþmogumi“ (Bruce, ACNT, cit.Henry, RB, 325).

Panaðiai yra ir su Luko var-tojamu þodþiu politarchçs, ku-riuo ávardijami vyriausieji Tesa-lonikø miesto valdovai (Apd 17,6). Kadangi klasikinëje literatû-roje toks þodis nebuvo vartoja-mas, tai Lukas ir vël buvo ap-ðauktas melagiu. Vis dëlto rastadevyniolika áraðø, kuriuose var-tojamas ðis titulas. Ádomu tai,jog penki ið jø susijæ su Tesalo-nikais (Bruce, ACNT, cit. Henry,RB, 325). Vienas áraðas buvorastas romëniðkoje Tesalonikømiesto arkoje. Jame áraðyti ðeðiømiesto politarchø vardai (360).

Colinas Hemeris, þymus ro-mënø istorikas, sukatalogavodaugybæ archeologiniø ir istori-niø Luko tikslumo patvirtinimøsavo knygoje Apaðtalø darbøknyga helenistinës istorijos ap-linkoje (The Book of Acts in theSetting of Hellenistic History).Ðtai kokia bûtø dalinë jo iðsa-maus ir detalaus darbo reziumë(Hemer, BASHH, 104–107):

Specifinës detalës, kuriosnebuvo plaèiai þinomos, nebenttuometiniams tyrinëtojams, to-kiems kaip Lukas, kuris plaèiaikeliavo. Prie tokiø detaliø galima

priskirti tikslius pareigûnø titu-lus, armijos daliniø identifikaci-jà ir informacijà apie pagrindi-nius kelius.

Detalës, kurias archeologailaiko tiksliomis, bet negali pa-tikslinti iki preciziðkumo. Kaikurios ið jø tikrai negalëjo bûtiþinomos, jei raðytojas pats nebû-tø lankæsis tose srityse.

Ið kitø ðaltiniø þinomø ka-raliø ir valdytojø datø sutapi-mas su pasakojimo chronologi-ja.

Ávykiai, atitinkantys Pau-liaus ar jo amþininko buvimoBaþnyèioje datà, bet ne ankstes-næ ar vëlesnæ.

„Netikëti sutapimai“ tarpApaðtalø darbø ir Pauliaus laið-kø.

Vidiniai sutapimai Apað-talø darbuose.

Laisvas geografiniø objek-tø minëjimas, parodantis bendràþiniø lygá.

Skirtingi formulavimaiApaðtalø darbuose liudija, jognaudotasi ávairiais informacijosðaltiniais.

Detaliø pasirinkimo ypa-tumai, pvz., teologijos, paaiðki-nami tik pagal dabar þinomàpirmojo amþiaus Baþnyèios gy-venimo kontekstà.

Medþiaga, kurios „betar-piðkumas“ liudija, kad jos au-torius dalijasi naujausiais áspû-dþiais, uþuot ðlifavæs ir redaga-væs seniai paraðytà tekstà.

Kultûriniai ir idiomatiniaidalykai, kurie dabar pripaþásta-mi kaip bûdingi pirmojo am-þiaus kultûrai.

Romënø istorikas A.N.Sherwinas-White’as sutinka,kad „Apaðtalø darbø istoriðku-mas patvirtintas tiesiog stulbi-nanèiai. […] Bet koks bandymasatmesti jø istoriðkumo pagrindàdabar atrodo absurdiðkas. Ro-mënø istorikai jau seniai neabe-joja ðios knygos istoriðkumu“(Sherwin-White, RSRLNT, 189).

Tad visai nenuostabu, jogE.M. Blaiklockas, klasikinës lite-ratûros profesorius ið Aucklan-do universiteto, teigia, kad „Lu-kas yra águdæs istorikas ir galëtøbûti statomas vienon eilën sudidþiaisiais graikø raðytojais“(Blaiklock, AA, 89).

„Ankstyviausiejikrikðèionybës uþraðai“1945 metais Jeruzalës apy-

linkëse buvo rastos dvi krema-vimo urnos (dëþutës su kaulais).Ðiose urnose rasta áraðø, ku-riuos jø atradëjas Eleazaras L.Sukenikas pavadino „anksty-viausiais krikðèionybës uþra-ðais“. Tos laidojimo dëþutës bu-vo rastos kape, kuris naudotaslaidojimui dar iki 50 m. po Kr.Uþraðuose galima perskaitytiþodþius: lesous iou ir lesousaloth. Taip pat ten yra keturi

kryþiai. Atrodo, vieni þodþiai yramaldos frazë dël Jëzaus pagal-bos, kiti – malda dël asmens, ku-rio kaulai saugomi urnoje, prisi-këlimo (Bruce, ACNT, cit. Hen-ry, RB, 327-328).

GrindinysIðtisus amþius nebuvo þino-

ma apie aikðtës, kurioje Jëzus bu-vo klausinëjamas Piloto, vietà(vieta hebrajiðkai vadinosi Ga-bata arba Grindinys, Jn 19,13).

Williamas Albrightas leidi-nyje „Palestinos archeologija“(The Archaeology of Palestine)atskleidþia, kad ði aikðtë buvoAntonijos bokðto, karinio romë-nø ðtabo Jeruzalëje, aikðtë. Impe-ratoriaus Hadriano laikais at-staèius miestà, ta aikðtë nebuvoatkasta ir tik neseniai ji aptikta(Albright, AP, 141).

Betezdos tvenkinysBetezdos tvenkinys – dar

viena vieta, apie kurià neraðo-ma niekur, iðskyrus Naujàjá Tes-tamentà, dabar galëtø bûti tapa-tinama „beveik neabejotinai supirmojo amþiaus senojo miestoðiaurës rytø kvartalu (sritis va-dinama Bezeta arba „Nauja pie-velë“), kur ir buvo atrasti jos pëd-sakai per 1888 metais vykusiuskasinëjimus prie Ðv. Onos baþ-nyèios“ (Bruce, ACNT, cit. Hen-ry, RB, 329).

Evangelija pagal JonàArcheologija patvirtino

evangelijø pasakojimus, tarp jøir evangelijos pagal Jonà. Dr.Williamas Foxwellas Albrigh-tas, septyniolika metø buvæsJeruzalës Orientalistikos tyrimøamerikieèiø mokyklos direkto-riumi ir valdybos nariu, pareið-kë: „Negyvosios jûros ritiniai,rasti Kumrane, pridëjo naujos,gyvybiðkai svarbios informaci-jos, patvirtinanèios evangelijospagal Jonà senumà“ (Albright,AP, 249).

Ir dar pridûrë: „Frazeologi-jos, simbolizmo ir konceptualiøvaizdiniø sàlyèio taðkø tarpesëjø literatûros ir evangelijospagal ðv. Jonà yra, nors esamapanaðumo tarp jø ir beveik visøNaujojo Testamento raðytojø“(Albright, AP, 249).

Nazareto ásakasDr. Geisleris iðsamiai apibû-

dina ðá radiná:„1878 metais Nazareto

mieste rasta akmens plokðtë suimperatoriaus Klaudijaus (41-54m. po Kr.) ásaku dël to, kad nerei-kia liesti kapø ar iðiminëti beiperkëlinëti mirusiøjø kûnø. Tainëra neáprastas ásakas. Taèiaustebina teiginys, kad „Ásako pa-þeidëjas bus nubaustas mirtiesbausme apkaltinus kapo nelie-èiamybës paþeidimu“ (Hemer,

Apaðtalø darbøistoriðkumas patvirtintastiesiog stulbinanèiai.[…] Bet koks bandymasatmesti jø istoriðkumopagrindà dabar atrodoabsurdiðkai. Romënøistorikai ðio dokumentoistoriðkumu neabejoja.

A.N. Sherwin-White,romënø istorikas

Nukelta á 12 p.Áraðas ant Apolono ðventyklos pamato Delfuose

Nr. 23 (336) 2010 m. gruodþio 4 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 15 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 10 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë 35b-28, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18.30 val Seniavos pl. 8a.

JONAVOJE—Sodø 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 561 egz. Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais 11val.

TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais

10 val.

UÞSIENYJEDUBLINAS, AIRIJA—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str., sekmadieniais14 val.

BASHH, 155). Kiti nurodymaiáspëja dël baudos, bet kur gir-dëta, kad uþ kapø ramybësdrumstimà baustø mirtimi?Geriausiai èia tiktø paaiðkini-mas, jog Klaudijus, iðgirdæskrikðèioniðkàjà doktrinà apieprisikëlimà ir tuðèià Jëzaus ka-pà, dël ko 49 m. kilo maiðtai, nu-sprendë neleisti, kad panaðûspraneðimai pasikartotø. Juo la-biau tai panaðu á tiesà, kai pri-simenami þydø argumentaidël pavogtø palaikø (Mt 28,11-15). Tai ankstyvas paliudiji-mas atkaklaus ir stipraus tikë-jimo, kad Jëzus prisikëlë ið nu-mirusiø (Geisler, BECA, 48).

Johananas –nukryþiavimo aukaDr. Geisleris taip aiðkina ðio

archeologinio radinio svarbà:„1968 metais Jeruzalëje bu-

vo atkasta senovinë laidojimovieta, kurioje gulëjæ apytikriaitrisdeðimt penki kûnai. Buvonustatyta, jog dauguma jø ið-kentæ smurtinæ mirtá per þydøsukilimà prieð romënus 70 m.po Kr. Vienas jø buvo þmogus,vardu Johananas ben Hagalgo-las. Jis buvo maþdaug 24-28metø amþiaus, su áplyðusiu go-muriu, o abi pëdos pervertosseptyniø coliø vinimi. Pëdosbuvo taip perkreiptos iðorën,kad keturkampë vinis perkaltaper kulnà, tiesiog per paèiàAchilo sausgyslæ. Tai taip ið-lenkë kojas á ðonus, kad jomisjokiu bûdu nebuvo galima norskiek remtis á kryþiø. Vinis per-skrodë pleiðtà ið akacijos me-

dþio, perëjo kiaurai per kulnisir ásmigo á alyvuogiø medþioràstà. Atrodo, jog tokios patvinys buvo ákaltos per tarpustarp apatiniø abiejø rankøkaulø. Tai labai iðvargindavovirðutinius rankø kaulus, nesauka, norëdama ákvëpti, kas-kart turëdavo pasikelti ir nu-sileisti naudodamasi vienrankomis (nes su iðkeltomisrankomis labai sunku kvë-puoti). Nukryþiuotos aukos tu-rëdavo pasikelti, kad atsipa-laiduotø krûtinës raumenys,ir, kai pavargusios nebegalë-davo to padaryti, mirdavonuo uþdusimo.

Johanano blauzdos buvosulauþytos nuo smûgio vëzdu,kaip ir daryta taikant áprastinæromëniðkojo crucifragium pro-cedûrà (þr. Jn 19, 31-32). Kiek-viena ið ðiø detaliø patvirtinaNaujajame Testamente pa-teiktà nukryþiavimo apraðy-mà (Geisler, BECA, 48).

Áraðas apie Pilotà1961 metais italø archeolo-

gas Antonio Frova Pajûrio Ce-zarëjoje (Caesarea Maritima)ant akmens luito, kuris tuo me-tu buvo naudojamas kaiplaiptø á Cezarëjos teatrà pako-pa, atrado áraðà. Áraðas buvolotynø kalba ir sudarytas iðketuriø eiluèiø, kuriø trys ið da-lies áskaitomos. Apytikriai josiðverstos taip:

TiberiumasPoncijus PilotasJudëjos prefektasIð pradþiø akmuo su áraðu,

matyt, buvo panaudotas kaippamatas Tiberiumui (ðventyk-lai, kurioje buvo garbinamasimperatorius Tiberijus), o vë-liau pritaikytas kitam tikslui at-rastoje vietoje. Ðis áraðas tituluo-ja Poncijø Pilotà „prefektu“,bent jau jo valdymo metu. Ta-citas ir Juozapas Flavijus vë-liau vadina já „prokuratoriu-mi“. Naujajame Testamente jisvadinamas „valdytoju“ (Mt27, 2), þodþiu, kuriame sutelpaabu titulai. Ðis áraðas – tai vie-nintelis archeologinis Pilotovardo ir jo titulo patvirtinimas(Dockery, FBI, 360).

Erasto áraðasAnt kalkakmenio luito, ku-

ris buvo grindinio prie Korintoteatro dalimi, rastas áraðas lo-tynø kalba; jis verèiamas taip:„Erastas, atsidëkodamas uþvaldininko pareigybæ (angl.aedileship), paklojo ðá grindináið savo lëðø“. Laiðke romie-èiams 16, 23 Paulius (raðyda-mas ið Korinto) kaip miestopareigûnà pamini ir Erastà. Ga-limas daiktas, jog tai tas patsasmuo (Dockery, FBI, 361).

Naujajame Testamenteminimi pinigaiTrys monetos, kurios pa-

minëtos graikiðkame Naujaja-me Testamente, buvo visiðkaiidentifikuotos.

„Mokesèiø pinigas“ (Mt22,17-21; Mk 12,13-17; Lk 20,20-26). Jëzui parodytos mone-tos graikiðkas pavadinimasðiose citatose yra „denaras“,

maþa sidabrinë moneta su Ce-zario atvaizdu vienoje pusëje.Jos vertë lygi vienos dienos uþ-mokesèiui uþ vidutinio Pales-tinos darbininko darbà.

„Trisdeðimt sidabriniø“(Mt 26,14-15). Greièiausiai taibuvo trisdeðimt sidabriniø ðe-keliø. Pradþioje ðekeliu buvolaikomas svorio matas (11, 5g), apytiksliai lygus dviempenktadaliams uncijos. Vëliaujis tapo maþdaug to paties svo-rio sidabrine moneta.

„Naðlës skatikas“ (Mk12, 41-44; Lk 21,1-4). SkaitomeMk 12, 42: „[...] du pinigëlius,t.y. skatikà“. Pirmoji frazës da-lis reiðkia leptonus. Tai smul-kiausia varinë Graikijos mone-ta. Antroji dalis reiðkia kvad-ransà – smulkiausià varinæ ro-mënø monetà. Þinant tuometi-næ ðiø monetø vertæ, galimadar geriau suvokti minëto pa-lyginimo prasmæ (Dockery,FBI, 362).

Ðá skyriø galëtume tinka-mai apibendrinti sero WalterioScotto þodþiais, apibûdinan-èiais Ðventàjá Raðtà:

Ðioje didþiulëj knygojesudëtaTokia daugybë paslapèiø.Ir laimingiausi ið þmoniøtik tie,Kuriems Vieðpats suteikëmalonæSkaityti, baimintis irmelstis su viltim.Atverti uþraktus, pralauþtikelià;O tam verèiau visai negimt,Kurs skaito abejodamas, supanieka veide.

(Scott, M, 140)

IðvadaIðbandæs Ðventojo Raðto

istoriðkumo ir patikimumotvirtybæ, padariau iðvadà, kadjis yra istoriðkai patikimas. Jeikas nors mano Biblijà esant ne-patikimà, tai tas þmogus turëtønepripaþinæs atmesti ir beveikvisà antikinæ literatûrà.

Þinau, kad daugelis norëtøpasaulietinei literatûrai taikytivienus standartus ar testus,Biblijai – kitus. O reikëtø taikytituos paèius, nesvarbu, kokiata literatûra bûtø – pasaulietið-ka ar religinë.

Atlikæ toká testà galime lai-kyti Ðventàjá Raðtà savo rankoseir sakyti: „Biblija yra verta pasi-tikëjimo ir istoriðkai patikima.“

Rekomenduojama toles-nëms studijoms:

Albright, W.F. Retrospectand Prospect in New Testa-ment Archaeology, red. E.J. Var-daman, The Teacher’s Yoke.

Bruce, F.F. The New Testa-ment Documents: Are TheyReliable?

Glueck, N. Rivers in theDesert

Habermas, G.R. The Ver-dict of History

Hemer, C.J. The Book ofActs in the Setting of Hellenis-tic History, red. C.H. Gempf

McRay, J. Archaeology andthe New Testament

Ramsay, W.M. St. Paul theTraveler and the Roman Citi-zen

Robinson, J.A.T. Redatingthe New Testament

Sherwin-White, A.N. Ro-man Society and Roman Lawin the New Testament

Wilson, C.A. Rocks, Relicsand Biblical Reliability

Yamauchi, E. The Stonesand the Scriptures

Biblijos unikalumasAtkelta ið 11 p.