Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjunga (LPKTS)daugiau nei 15 metø raðë rezo-liucijas ir straipsnius, mûsø at-stovai Seime teikë ástatymøprojektus ir pasiûlymus, ragi-no stiprinti kraðto apsaugà, di-dinti jos finansavimà ir regulia-riosios kariuomenës skaièiø,plësti gynybos infrastruktûrà,neatsisakyti ðauktiniø kariuo-menës, taèiau jeigu tai bûtina,pirmiausia sukurti viso Lietu-vos jaunimo pradinio karinioapmokymo sistemà, plësti re-zervo ir savanoriø kariuome-nës pajëgumus, tobulinti teri-torinës gynybos sistemà; viso-keriopai remti Lietuvos ðauliøsàjungà (LÐS), sudaryti sàly-gas mokyti savo narius karo da-lykø, duoti ðauliams ginklø ir su-teikti teisæ palaikyti visuomeni-næ tvarkà, nes esame demokra-tinës Europos pakraðèio valsty-bë, ið dviejø pusiø spaudþiamanedraugiðkø kaimyniø.

Deja, iki ðiol á mûsø organi-zacijos áspëjimus ir reikalavi-mus nebuvo kreipiama jokiodëmesio. Atvirkðèiai...

Truputis istorijos1992–1996 metais, val-

dþioje esant Lietuvos demok-ratinei darbo partijai (LDDP),buvo bandyta atsisakyti ka-riuomenës. Dël to pasipiktinopatriotinë visuomenë, net kilosavanoriø „maiðtas“ pakaunësmiðkuose. Samprotauta: „Nie-kas mûsø nepuls, neprovokuo-kime Rusijos. Lëðø trûksta„liaudies“ gerovei kelti ir vals-tybës ûkiui gelbëti“. „Begelbë-dami“ kolûkius ir „savøjø“„prichvatizuotas“ buvusias„visasàjungines“ ámones, jiesuþlugdë bankus, sugriovë vi-sà valstybës finansø sistemà irper eilinius Seimo rinkimus pa-sitraukë á politikos nuoðalæ.

1996–2000 metais valdþio-je buvusi Tëvynës sàjunga-Lie-tuvos konservatoriai (TS-LK)energingai ëmësi valstybës fi-nansø sanavimo, këlë ûká, algasir pensijas, rûpinosi kraðto gy-nybos bûkle. Bet netikëtai uþ-klupo Rusijos ûkio krizë ir su-þlugdë visas greito geresnio gy-venimo svajones. PremjerasG.Vagnorius atsistatydino,ákûrë naujà partijà, gal norëda-mas sukelti politinæ krizæ, ta-èiau TS-LK mobilizavosi, liko

Dr. Povilas JAKUÈIONIS

Keièiasi kraðtogynybos strategija

valdþioje ir tæsë pradëtà darbà.Deja, daug laiko buvo praras-ta, kadencija baigësi, liko ne-baigti projektai ir darbai.

2000–2008 metø kadenci-jose Lietuvos saugumas buvoþenkliai sustiprintas – tapomeNATO ir Europos Sàjungosnare. Po ðiø laimëjimø socde-mai vël sugráþo prie senos idë-jos, kad „Lietuvà gins NATOir mums didelës kariuomenësnereikia. Pakaks maþos, betstiprios kariuomenës“, esà rei-kia tik dviejø trijø batalionødalyvauti NATO uþsienio taik-dariðkose misijose ir dar Gar-bës sargybos kuopos iðkil-mëms „papuoðti“. Kilo opozi-cijos ir visuomenës pasipiktini-mas. Valdantieji kaltino opozi-cijà, kad ði nepasitiki NATO,o tai kenkia geram Lietuvosávaizdþiui. Nei lenkø „autono-mininkø“ antilietuviðkos poli-tikos inspiruotos Drauèiø kai-mo lietuviø þudynës, nei Rusi-jos ketinimai pramuðti per pie-tinæ Lietuvà „koridoriø“ á Ka-raliauèiaus kraðtà, nei Pa-dnestrës, Estijos rytø pasienioar Gruzijos ávykiai nepamokëLSDP politikø ir tada ka-riuomenës vadovybëje buvu-siø sovietinio mentaliteto ge-nerolø. Deja, kaip ir visos Eu-ropos Sàjungos nepamokëyranèios Serbijos vidaus karai,Bosnija ir Kosovas, Abchazi-ja ir Pietø Osetija... Socdemaibijojo Kraðto apsaugos sava-noriø pajëgø (KASP) kariuo-menës, gal kad ði nepakarto-tø pakaunës ávykiø. Jie siste-miðkai maþino savanoriø ir re-zervo kariø pajëgas, demontavoteritorinæ gynybos sistemà. Ka-riø skaièius svyravo tarp 5–7tûkstanèiø, rezervo – 4 tûkstan-èiai. Visa tai vyko vadovaujantkraðto apsaugos ministrams Li-nui Linkevièiui ir Juozui Ole-kui. Po eiliniø Seimo rinkimøpastarasis, perduodamas ága-liojimus Rasai Juknevièienei,suskubo panaikinti ðauktiniøkariuomenæ.

2008–2012 metø kadenci-joje TS-LKD þadëjo gràþintiðauktiniø kariuomenæ ir þenk-liai sustiprinti kraðto gynybospajëgumus, taèiau maþai nuvei-kë, nes prasidëjusi pasaulinë fi-nansø, vëliau ir ûkio krizë vël nu-braukë visus gerus ketinimus.

(keliama á 5 psl.)

Sekmadienio vidudieniopamaldose Ðakiø rajono Luk-ðiø miestelio Ðv. Juozapo baþ-nyèia buvo pilnut pilnutëlë. Poitin átaigaus kunigo VytautoJuozo Insodos pamokslo, ku-riame Biblijos pavyzdþiu dva-sininkas kvietë susimàstytiapie asmeninæ atsakomybæ, su-sirinkusieji patraukë gretabaþnyèios ákurto naujo pa-minklø ansamblio link. Pa-minklø ðventinimo ceremoni-ja pradëta „Tautiðka giesme“,kurià susirinkusiesiems giedotipadëjo baþnyèios choras. PoLukðiø kultûros centro pa-rengtos meninës-istorinës ren-ginio dalies, þodá tarti pakviestipaminklo Lukðiø valsèiaus par-tizanams, buvusiems politi-niams kaliniams ir tremtiniamsiniciatoriai: Teresë Iðganaitie-në ir Ðakiø buvusiø tremtiniøatstovas Arvydas Pyragas.Iðkilmëse dalyvavo ir Ðakiø ra-jono meras Juozas Bertaðiusbei kraðtieèiai – LR Seimo na-rys prof. Arimantas Dumèius,Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos valdybospirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë.

Paminklø kompozicija itintraukianti dëmesá. Idëjos auto-rius, Lukðiø seniûnas, skulp-torius Vidas Cikana pasakojo,kad jokiu bûdu nesinorëjo sta-tyti áprasto, kapinëms bûdingoakmens. Taigi nutarta ant su-pilto kalnelio sukurti dabarti-ná tremtiniø kapiniø vaizdà Si-bire: palinkæ kryþiai, aplûþusitvorelë ir vieniðas medis, kuriølink veda akmenuoti, it trem-tiniø gyvenimo kelias, takeliai.

Ðià idëjà ágyvendino visas bû-rys menininkø: medþio droþë-jø, kalviø, skulptoriø. Idëjosautorius uþsiminë, jog ði kom-pozicija dar nëra baigta – atei-tyje planuojama greta pastatytivaiko skulptûrà, kuri simboli-zuotø ateities kartø þvilgsná ápraeitá, á tø kurie ko-vojo uþ TëvynësLaisvæ, likimus. Taijau ne pirmas auto-riaus kûrinys, skir-tas atminti skau-diems istorijos pus-lapiams. V.Cikanossukurtø paminkløgalima rasti ne tikÐakiø rajone, bet irvisoje Lietuvoje.LR Seimo narysA.Dumèius pasiûlëskulptoriui suskai-èiuoti ir kûriniusáamþinti nuotraukøalbume.

Po iðkilmingos

Paðventinta paminklø kompozicijaLukðiuose

ceremonijos visi pakviesti puo-delio arbatos. Susirinkusiejiklausinëjo Seimo nario apievalstybës saugumà ir svarsto-mà biudþetà, kraðtietis prof.hab. dr. Juozas Mureika prista-të savo þmonos Joanos, No-rilsko sukilimo dalyvës, kny-gos „Likimo iðbandymai“ tre-èiàjá leidimà. Dþiugu, jog ðiosknygos iðtrauka átrauka á priva-lomø Lietuvos mokyklose per-skaityti tekstø sàraðà.

Paminklø kompozicija iðdalies finansuota ið Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos vykdomos LietuvosRespublikos Vyriausybës „Is-torinës atminties puoselëji-mo“ programos.

Ðakiø partizanai, buvæ po-litiniai kaliniai ir tremtiniainuoðirdþiai dëkoja visiems pri-sidëjusiems prie skaudþios at-minties áamþinimo paminkløkompozicijoje.

Vilhelm HAASENuotraukos Vido Venslovaièio

Paminklø kompozicijos idëjos autorius skulptorius Vidas Cikana

Kraðtieèius pasveikino Seimo narysArimantas Dumèius

* *

Nr. 42(1112)

2014 m. lapkrièio 14 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2014 m. lapkrièio 14 d.Nr. 42 (1112) TremtinysDr. Povilas JAKUÈIONIS

Apie patriotiðkumàir tautiðkumà

Lapkrièio 8 dienà Lietu-vos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos salëje ávykoTëvynës sàjungos-Lietuvoskrikðèioniø demokratø Poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø frak-cijos tarybos posëdis.

Pradþioje aptartos polinësaktualijos. Frakcijos pirminin-kë Vincë Vaidevutë Margevi-èienë kalbëjo apie biudþeto for-mavimà, Vilniaus Lukiðkiøaikðtës rekonstrukcijà. PKTFtarybos pirmininkas dr. Arvy-das Anuðauskas – apie Vil-niaus Þaliojo tilto skulptûras,ðalies gynybos reikalus, þmo-niø saugumo uþtikrinimà. Sei-mo narys prof. ArimantasDumèius atkreipë dëmesá ásvarbiausià ðio periodo ávyká –Suskystintø gamtiniø dujø ter-minalo statybà, deðiniøjø poli-tiniø jëgø pergalæ Ukrainoje.

Apie pasiruoðimà 2015metø kovo 1 dienà ávyksian-tiems savivaldybiø tarybø ir tie-sioginiams merø rinkimamskalbëjo PKTF skyriø atstovai.P. Petrylienë sakë, kad Anykð-èiuose TS-LKD sàraðas darnereitinguotas, jame 50 kandi-datûrø. A. Stankus pasakojo,kad Tauragëje padëtis darosipanaði á Pagëgiø, nors á TS-LKD priimta daug naujø nariø.A. Blaþys teigë, kad Panevëþy-je TS-LKD sàraðe – 62 kandi-datai, ið jø ðeði – PKTF nariai,á mero postà keliama buvusiotremtinio kandidatûra. J. Ylainformavo, kad Kaune ið 85kandidatø penki – buvusiø po-litiniø kaliniø ir tremtiniø at-stovai. Taip pat kalbëjo A. Mit-kuvienë ið Kaiðiadoriø, M. Ba-bonas ið Kauno rajono, V. Mic-kus ið Klaipëdos, L. Kalnikai-të ið Ðilalës, V. Jokubauskienëið Ðiauliø, R. Poþëra ið Aly-taus, I. Paþereckienë ið Jurbar-ko ir kiti.

Frakcijos taryba pritarë2015 metø TS-LKD PKTFveiklos programai.

Taryba priëmë nutarimà„Dël Politiniø kaliniø ir trem-tiniø frakcijos atstovavimoTS-LKD valdymo institucijo-se kvotø“.

***Tà paèià dienà á posëdá su-

sirinko ir Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungostaryba. Posëdis tradiciðkaipradëtas Lietuvos valstybëshimnu, tylos minute pagerbtiAnapilin iðëjæ likimo broliai irsesës.

Ataskaità apie LPKTS val-dybos darbà pateikë valdybospirmininkë R. Duobaitë-Bum-bulienë. Ji dþiaugësi sëkmingai

TS-LKD PKTF ir LPKTS tarybøposëdþiuose

vykdoma 2014 metø LPKTSveiklos programa bei kitaisdarbais. Didþiausias dëmesyspastaràjá pusmetá skirtas tradi-ciniams renginiams: LPKTSjaunesniosios kartos sàskry-dþiui Pakruojyje, dainø ir po-ezijos ðventei „Leiskit á Tëvy-næ“ Kaune, sàskrydþiui „SuLietuva ðirdy“ Ariogaloje beidviem þygiams partizanø kovøtakais – Algimanto ir Tauroapygardose. Taip pat sureng-tos konferencijos mokslei-viams, vyresniems þmonëms,minëjimai, paminklø ir bunke-riø atidengimo iðkilmës.

Në vienas ið paminëtø ren-giniø nebuvo finansuotas iðLPKTS lëðø, tik projektø lëðo-mis. Ðiuo laikotarpiu vykdytiprojektai: Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës „Istorinës at-minties saugojimo 2014 metøprograma“, Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijos pro-grama „Remti vyresnio am-þiaus þmoniø veiklà“, Spau-dos, radijo ir televizijos rëmi-mo fondo finansuojamas„Tremtinio“ projektas „Lietu-vos Laisvës kovø, tremties irtautos netekèiø atspindþiai“,Kraðto apsaugos ministerijos –programa „Jaunimo pilietinispatriotinis auklëjimas“.

Valdybos pirmininkë pa-kvietë filialus iki sausio 1 die-nos teikti projektus kitiemsmetams. Juose turi bûti konk-reèiai nurodyta, kada planuo-jamos veiklos, kiek lëðø reikiaið viso ir kiek ið LPKTS vykdo-mø projektø. Veiklos galimosnuo birþelio mënesio, nesanksèiau tiesiog negaunameparamos. Taip pat ji pasiûlë pa-sidomëti ir dalyvauti projek-tuose patiems filialams.

R.Duobaitë-Bumbulienëpadëkojo visiems filialams, ku-rie restauravo ir statë pamink-lus, atstatë bunkerius, organi-zavo renginius. Ji tarë nuoðir-dø aèiû LPKTS Kauno filialonariui Antanui Joèiui, radu-siam LPKTS rëmëjà.

Valdybos pirmininkë infor-mavo apie Kauno tremties irrezistencijos muziejaus padë-tá. Ðiuo metu intensyviai ben-draujama su Kauno miestomuziejaus vadovybe ir dera-masi dël sàlygø.

Baigiamas kurti naujas, mo-dernus LPKTS internetinispuslapis, kurá bus paprasta val-dyti ir atnaujinti. Já pristatytiplanuojama per ðventiná tary-bos posëdá, kuris ávyks gruo-dþio 13 dienà. Puslapis mumsnekainuos, jis kuriamas rëmë-jø lëðomis.

Valdybos pirmininkë infor-

mavo, kad LPKTS valdybossprendimu Laisvës premijaigauti teikëme prof. VytautoLandsbergio kandidatûrà.

Ji padëkojo visiems aukoju-siems Ukrainos paramos akcijai.

Lietuvos ðvietimo proble-mas aptarë Seimo ðvietimo irkultûros komiteto pirmininkopavaduotojas Valentinas Stun-dys. Jis apgailestavo, kad ðvie-timo reikalai liko kriziniame ly-gyje, nors ðalies ekonomika iratsigauna. „2015 metø biudþe-te ðvietimui skirta 4,2 procen-to bendrojo vidaus produkto(BVP), kai 2014 metais buvoskirta 4,8 procento, 2007 me-tais – 7,8 procento BVP. Bai-giant praëjusià Seimo kadenci-jà buvo parengta Ðvietimostrategija, taèiau ðios kadenci-jos Seimas jos nepatvirtino,ðvietimas tampa pakraðèio po-litikos dalimi“, – sakë V. Stun-dys. Jis atsakë á jam uþduotusklausimus dël vadovëliø, vals-tybinës atminties politikos ne-buvimo, Rytø Lietuvos lietu-viðkø mokyklø padëties, pat-riotiðkumo programos, rezis-tencijos ir tremties muziejø.

Valdybos pirmininkës pa-vaduotoja Ona Aldona Tamo-ðaitienë pristatë 2015 metøLPKTS veiklos programà, kuribus tvirtinama gruodþio 13-osios posëdyje. Ji kreipësi á fi-lialus, kuriuose rengiami ata-skaitiniai rinkiminiai susirinki-mai, kad per mënesá po susirin-kimo pristatytø posëdþio pro-tokolà, nes pasikeitæs filialovaldybos pirmininkas ar valdy-bos nariai turi bûti uþregist-ruoti Registrø centre.

LPKTS tarybos pirminin-kas Petras Musteikis pakvietëfilialø pirmininkus papasako-ti apie filialus, pasidalyti rû-pesèiais. Kalbëjo Jonas Poèe-pavièius ið Lentvario, GintarasKazlauskas ið Druskininkø,Vytautas Tautvaiðas ið Ðven-èioniø ir kiti.

Posëdyje diskutuota ir dëlLPKTS nario mokesèio. Norsjo dydá tvirtina LPKTS atsto-vø suvaþiavimas, iðklausytiávairûs siûlymai: nuo vieno eu-ro iki penkiø ar netgi deðimties(per metus). Esà gaunantiejivalstybinæ nukentëjusiø asme-nø pensijà galëtø mokëti di-desná nario mokestá, negau-nantieji – maþesná. Ðia tema busdiskutuojam ir vëlesniuose ta-rybos posëdþiuose.

Pabaigoje valdybos pirmi-ninkë Rasa Duobaitë-Bumbu-lienë pasveikino jubiliejiniusgimtadienius ðvenèianèius ta-rybos narius.

Jolita NAVICKIENË

Pabaiga.Pradþia Nr. 41 (1111)

Kaip sekasi patriotinioir tautinio ugdymo darbaiðiandienos Lietuvoje

Ryðkiausia ðiø dienø jauni-mo patriotiðkumo iðraiðka yra„Misija Sibiras“ ekspedicijos,Lietuvos ðauliø sàjungos (LÐS)gretø þenklus gausëjimas ir no-rinèiøjø tarnauti Lietuvos ka-riuomenëje ar atvykti á pradi-nius trijø mënesiø mokymusapsisprendimas. Ávairiose ap-klausose vis daugiau respon-dentø iðreiðkia pasiryþimà, jeireikëtø ginklu ginti savo Tëvy-næ. Jaunimas ieðko keliø ir bû-dø dalyvauti patriotiðkumougdymo procesuose, nori patyskà nors konkretaus nuveiktiáamþinant istorinæ atmintá.

Ryðkus ir sektinas patrio-tiðkumo ir tautiðkumo pavyz-dys yra Rûtos Meilutytës spor-tinë ir visuomeninë veikla var-dan Lietuvos. Ne maþiau ryð-kus jos antipodas – dainininkëS. Milinytë, prakeikusi savoTëvynæ vien dël to, kad kaþkamnepatiko jos suknelë... Pra-keikti Tëvynæ yra tas pats, kasprakeikti savo Motinà. Apgai-lëtinas poelgis.

Dabar, gresiant uþpuolimuiar konvenciniam karui, svarbiyra LÐS veikla, kurios vienas iðpagrindiniø uþdaviniø – ruoð-ti jaunimà ir visuomenæ pilie-tiniam ir ginkluotam pasi-prieðinimui. LÐS veikla ðiuolaikotarpiu stiprinama, uþtik-rinant pasirengimà kraðto gy-nybai, didinant ðauliø indëlá ápilietiná, patriotiná ir tautinávisuomenës ugdymà. Daug kàðiuo reikalu dirba ir gali nu-veikti ateitininkai, skautai, ki-tos jaunimo ar moksleiviø or-ganizacijos.

Jau 18 metø Lietuvos poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-ga (LPKTS) aktyviai vykdotautinio ir patriotinio ugdymoprogramas. Rengia masiniusrenginius: sàskrydþius „SuLietuva ðirdy“ Ariogaloje, þy-gius partizanø takais, dainø irpoezijos ðventes „Leiskit á Të-vynæ“, istorines konferencijas,seminarus istorijos mokyto-jams. Stato ir priþiûri pamink-lus, leidþia atsiminimø knygas,kuria filmus. Kitos Laisvës ko-vø dalyviø ir buvusiø tremtiniøvisuomeninës organizacijosvykdo savo bei Vyriausybës irSeimo planuojamas Laisvëskovø istorijos áamþinimo pro-gramas. Vaisingai prisidedair privaèios ðeimø ar asmenøiniciatyvos – ekspedicijos átremties vietas, lokalûs þygiaipartizanø takais, atsimini-mai, trumpametraþiniai filmaiir kita.

Pamokanti partizanøkaro istorija

Patriotiðkumo atþvilgiu ryð-kiausia asmenybë – JuozasLukða-Daumantas. Jis dël Të-vynës ir kovos draugø palikæssoèius ir laimingus Vakarusbei jaunà mylimà þmonà, sugrá-þo á Tëvynæ kovoti, þinodamas,kad teks þûti. Istorijai reikð-mingiausias partizanø darbasbuvo jø 1949 metø Vasario16-osios Deklaracija. Dekla-racijoje atsispindi partizanøkaro tikslai ir jø ásivaizduoja-ma Nepriklausoma Lietuva,kaip turëtø gyventi ir tvarkytisðalis, dël kurios jie kovojo ne-lygioje kovoje ir daugelis þuvo.Deklaracija yra tinkamas atsa-kymas okupantø ðmeiþtams iratgrasiai jø propagandai.

Daugelis 1945–1946 metøpartizanø kautyniø su kelerio-pai didesne ir nepalyginamaigeriau ginkluota NKVD ka-riuomene galëtø bûti pavyz-dþiu dabartiniams Lietuvoskariams. Partizanams pavyk-davo prieðui padaryti daug gy-vosios jëgos nuostoliø ir orga-nizuotai pasitraukti. Paminëti-ni Kalniðkiø, Kiauneliðkiø, Ði-moniø, Varèios, Virtukø, De-gimø, Merkinës, Þuvintø,Jiezno, Obðrûnø, Panaros,Labûnavos ir kiti mûðiai.

Labai svarbu partizanusskirti nuo KGB smogikø irstribø arba kriminaliniø nusi-kaltëliø, persirengusiø partiza-nø uniformomis ir partizanødiskreditavimo tikslu plëðusiøgyventojus bei ðaudþiusiø ðei-mas. Partizanai su jais kovojo,iðsiaiðkinæ likviduodavo (jukkalëjimø jie neturëjo). Pasitai-kydavo ir nedrausmintø parti-zanø, kurie be teismo sprendi-mo patys bausdavo átariamusðnipus. Juos teisdavo partiza-nø teismas. Partizanai laikësigrieþtos tvarkos, draudë svai-galø vartojimà ir veiklà be va-dovybës ágaliojimo. Jø kovossiekis ir svajonë buvo Tëvynëslaisvë – vardan jos buvo pasi-ryþæ aukoti gyvybæ ir daþnaspaaukojo.

D. Liekis raðë: „Eilinis ben-dro iðprusimo lietuvis negalitinkamai suprasti ir ávertintipokario rezistencijos svarbosmûsø istorijai. Bet juk jie bu-vo patys tikriausi patriotai, pa-siryþæ dëti galvà uþ savo krað-tà. Bûtent noras pasiaukoti iratsidavimas, neklausiant „okas man uþ tai?“, ðalies gyven-tojà daro patriotu. Mûsøpartizanø pavyzdys apibrëþiair iðgrynina patriotiðkumo sà-vokà – tai pilietis, kuris pasiry-þæs ginti savo Tëvynæ ir kristikovoje.

(keliama á 4 psl.)

333332014 m. lapkrièio 14 d. Nr. 42 (1112)TremtinysÁvykiai, komentarai

Lapkrièio vidurio savaitëprasidëjo ið Valstybës saugu-mo departamento (VSD) atë-jusia malonia þinia, kurià norisipacituoti: „Vilniaus apygardosteismui ðiandien (2014 metølapkrièio 10 dienà – red. past.)perduota baudþiamoji byla,kurioje kaltinimai ðnipinëjimuprieð Lietuvos Respublikà pa-teikti mûsø ðalies pilieèiuiR. L. Ðiandien Generalinëjeprokuratûroje surengtojespaudos konferencijoje Vals-tybës saugumo departamentodirektorius Gediminas Grinapraneðë, kad ilgalaikës þvalgy-bos operacijos metu nustatytiasmenys, kurie nuolat bendra-vo su Baltarusijos Respublikosginkluotøjø pajëgø Generali-nio ðtabo Vyriausiosios þvalgy-bos valdybos (BR GRU) slap-tu darbuotoju. Þinodami apiejo ryðá su ðia institucija jo pa-vedimu galimai rinko ir perda-vë minëtai uþsienio valstybësinstitucijai informacijà, áskai-tant ir valstybës paslaptis apieLietuvos kariuomenæ, jos da-linius, strateginæ reikðmæ Lie-tuvos nacionaliniam saugumuiturinèias valstybës ámones, jøveiklà, objektus bei juose esan-èius árenginius. Kaip informa-vo generalinio prokuroro pa-vaduotojas Darius Rauluðai-tis, VSD atlikus kriminalinësþvalgybos tyrimà, Generalinësprokuratûros Organizuotonusikalstamumo ir korupcijostyrimo departamente buvo pri-imtas sprendimas pradëti iki-teisminá tyrimà pagal BK 119straipsnio 2 dalá. Tyrimà buvopavesta atlikti Lietuvos krimi-nalinës policijos biuro parei-gûnams. Netrukus ðnipinëji-mo veikla átarti asmenys buvosulaikyti, ðiuo metu jie suimti.Galimai jø ávykdytas nusikals-tamas veikas buvo nutarta tir-ti atskirose bylose. Komentuo-damas ikiteisminio tyrimo ei-gà Lietuvos kriminalinës poli-cijos biuro virðininkas Rolan-das Kiðkis sakë, kad ðiandienteismui perduotoje baudþia-mojoje byloje, be kitø duome-nø, kuriais árodinëjama kalina-mojo nusikalstama veika, yraduomenø, leidþianèiø átarti,kad R. L., dirbdamas valstybësámonëje „Oro navigacija“, sa-vo kabinete slapta fotografavoten buvusius dokumentus beikitus objektus. Átariama, kadvëliau ði vaizdo medþiaga perslaptà BR GRU darbuotojàbuvo perduota minëtai uþsie-nio valstybës institucijai. Atsa-kydamas á þurnalistø klausi-mus G. Grina pabrëþë, kadtam tikrø, kartais net ir neá-slaptintø, duomenø visuma

Kas dabar juoksis ið kalbø apieLietuvoje dirbanèius ðnipus?

apie Lietuvos karinius daliniusir strateginius objektus, nuolatjuos atnaujinant ir sisteminant,tampa itin reikðminga ir jaut-ria informacija, kuri gali bûtibet kada panaudota siekiantpakenkti valstybës nacionali-niam saugumui ir stabilumui.Todël demaskavus ðià ðnipinë-jimo veiklà vykdþiusius asme-nis buvo glaudþiai bendradar-biauta su Lietuvos kriminali-nës policijos biuru ir Genera-line prokuratûra, imtasi visøgalimø, taèiau nevieðinamøpriemoniø, kad nebûtø pada-ryta þala nacionalinio saugu-mo interesams. Iðsamesnë in-formacija apie kità ikiteisminátyrimà, kuriame átarimai ðnipi-nëjimu pareikðti kitam asme-niui, bus praneðta vëliau, baig-tà tyrimà perduodant á teismà.Tikimasi, kad tai ávyks arti-miausiu metu.“

Bet kurioje demokratinëjevalstybëje, kurios gyventojø pi-lietiðkumas paprastai bûnaaukðto lygio, þinia apie sugau-tà uþsienio valstybei ðnipinëju-sá asmená sukelia sprogusiosbombos áspûdá. Þiniø laidosnesiliauja kalbëti apie ávyká,laikraðèiai raðo tik apie tai,þmonës gatvëse ðnipo demas-kavimà irgi laiko pagrindinepokalbiø tema. Deja, Lietuvojetokia þinia neatrodo skanda-linga, o daugumai tautieèiø kurkas didesná susidomëjimà su-keltø, pavyzdþiui, iðaiðkëjæ ko-kio nors þinomo politiko ne-santuokiniai ryðiai su prieðið-kos partijos politike… Kad taiteisybë, árodo ir atsakymai ápopuliarioje televizijos þiniølaidoje uþduotà klausimà: „ArLietuvos pilieèiai, ðnipinëjan-tys uþsienio valstybei, kenkiaLietuvai?“ – beveik treèdalisatsakiusiøjø neþinojo, ar ðnipi-nëjimas kenkia, arba teigë ma-nantys, jog tai nekenkia Lietu-vai. Taèiau juk mokyklinukuibuvo aiðkinama, kad iðdavinë-ti prieðiðkai valstybei savo Të-vynës paslaptis yra niekingiau-sias nusikaltimas! Beveik 15procentø Lietuvos pilieèiø taipnemano… O kur dar tas ket-virtadalis „pilieèiø“, kurie tei-gë neisià ginti Lietuvos, jei jàuþpultø prieðai? Nelinksmastatistika, oi, nelinksma. Na, ojei kam kiltø klausimas, kas gikaltas dël tokios situacijos, siû-lyèiau prisiminti, kokios kal-bos buvo skleidþiamos prasi-dëjus Sàjûdþiui ir kas jas sklei-dë, skiepijo nepasitikëjimàLietuvos sugebëjimu gyventisavarankiðkai? Kas siûlë ne at-kurti nepriklausomybæ, betlipti „ekonominio savarankið-kumo laipteliais“, nekelti bal-

so prieð okupacinæ kariuome-næ, nes, girdi, be jos nebus kamapginti ir t. t. Gi ne Kremliauspropagandistai taip kalbëjo(jie tiesiai ðviesiai neigë bet ko-ká Lietuvos savarankiðkumosieká), taip kalbëjo mûsø „atsi-vertusi“ LKP su Brazauskuprieðakyje! Praëjo daugiau neidvideðimt metø, ir tos nepasi-tikëjimo Lietuvos ateitimi sëk-los sudygo. Negana to, tos kal-bos ir dabar nesiliauja – nuo-lat eskaluojamas nepasitikëji-mas specialiøjø tarnybø veik-la (vien ko vertos vienos skan-dalingos þurnalistës TV laidosapie policijos neva skriaudþia-mus þmones, kurie, kaip matosiið medþiagos, á policijos rankaspateko „per girtà galvà“), men-kinamas jø autoritetas pasitel-kiant abejotinos reputacijospolitikus (ne veltui Vakarø po-litikos apþvalgininkai teigia,kad Lietuvos VSD tapo poli-tiniø intrigø auka), persekioja-mi þmonës, pabandæ perspëtivisuomenæ (nesena istorijaapie pavieðintà paþymà). Nie-ko nuostabaus, kad atsirandanejauèianèiø jokiø moraliniøskrupulø „pilieèiø“. Bet gráþki-me á ðiandienos naujienas.

Po þinios paskelbimo busádomu sulaukti Baltarusijosvaldþios reakcijos, Rusijospropagandistø melo ir, þino-ma, mûsø politikø pasisakymø,ypaè vertinant VSD darbà. Ne-nustebèiau, jei ið „darbieèiø“ ir„tvarkieèiø“ stovyklø pasigirskaltinimø, kodël, girdi, tas ðni-pas nebuvo sulaikytas anks-èiau, kodël jam iðvis atsiradotokios veiklos galimybës ir pa-naðiø. Vargu ar ðie kaltinimaitikrai bus nuoðirdus noras pa-gerinti specialiøjø tarnybø dar-bà (tam uþtektø suteikti dau-giau ástatyminiø galiø, apie tai,beje, ne kartà kalbëjo Prezi-dentë Dalia Grybauskaitë, sa-kydama, kad nedaug naudos,jei VSD tegali pavieðinti vals-tybei kylanèias grësmes, betneturi teisës ávardinti uþ tai at-sakingus asmenis), greièiau taitebus noras suþinoti, kur suk-lydo ðnipas… Prisiminus seno-vës romënø posaká: „Kam tainaudinga“, galima padarytinesmagiø iðvadø, puikiai de-ranèiø prie ðiø partijø jau þino-mos „veiklos“ – „juodosios bu-halterijos“ bylos, Vidaus reika-lø ministerijos skandalo ir ki-tø. Kita vertus, atsirado vilèiø,kad ne tik estai, latviai ir len-kai sëkmingai kovoja su ðnipais,bet ir mus ðiame darbe lydi sëk-më. Kuo sëkmës daugiau, tuomaþiau iðlaidø reikës áprastineiginkluotei.Gintaras MARKEVIÈIUS

Lapkrièio pradþioje nema-þo atgarsio visuomenëje sulau-kë Europos Sàjungos ambasa-doriaus Rusijoje VytautoUðacko iðsakyta nuomonë apiemûsø ðalies þiniasklaidos„vienpusiðkà ir neiðsamø po-þiûrá á ávykius Rusijoje ir Uk-rainoje“. Netrukus gerbiamamambasadoriui teko atsipraði-nëti uþ ðiuos þodþius, kuriuostikrai galima vertinti kaip„ávartá á savo vartus“. Taèiauðiuose V. Uðacko þodþiuosegalima áþvelgti ir sveikos kriti-kos – ar tikrai didþiausi mûsønaujienø perteikëjai (interne-tiniai naujienø portalai, televi-zija ir radijas, didieji laikrað-èiai) operatyvià informacijàpateikia profesionaliai ir ið-baigtà? Deja, ne visada galimaatsakyti „taip“, ypaè kai perpopuliarø televizijos kanalàpamatai dviprasmiðkà þiniølaidà: joje pasakojama, kad dëlRusijos embargo mësos per-dirbëjai ieðko rinkø Izraelyje irkitose Rytø ðalyse, bet yra pro-blema – ten pripaþásta tik ritu-aliná galvijø skerdimà. Na, taisuprantama – tokie yra þydø,tokie ir musulmonø paproèiai,taèiau kuriems galams laidosrengëjai pasakojimo fonui pa-rinko vaizdà ið mûsø mësosperdirbimo ámonës – negi ro-doma kiauliø skerdiena yratinkamiausia iliustracija kal-bant apie eksportà á Rytø ðalis?Nenorom kyla átarimas, kadrengiant reportaþà pasidarba-vo ir „prokremliðkas“ veikë-jas, specialiai parinkæs tokiusvaizdus.

Tuo metu Rusijos propa-gandininkai kuria tarptautinæ„naujienø tarnybà“, kuri uþsie-nio kalbomis Kremliaus pro-pagandà platins visam pasau-liui radijo bangomis ir interne-te. Negana to, ðios „naujienøtarnybos“ centrus planuojamaásteigti ne tik buvusiose sovie-tinëse respublikose, bet ir Ki-nijoje, JAV, kai kuriose Euro-pos valstybiø sostinëse… Ádo-mu, kaip á tokio „centro“ stei-gimà Lietuvoje reaguos mûsøpolitikai – ar tik ið kairiøjø ir„privaèiø“ partijø nepasigirsraginimai gerbti þodþio laisvæ?Juk tà patá jau girdëjome, kaivyko diskusija, kà daryti suKremliaus propagandà sklei-dþianèiø TV kanalø retranslia-cija Lietuvoje – tuomet net lo-giðkas ir racionalus Preziden-tës Dalios Grybauskaitës ásta-tymo pataisø pasiûlymas buvoatmestas net nesigilinus á já.Kam dirba Kremliaus propa-

Kritikavisada vertinga

ganda pridengiantys politikai –klausimas toli graþu ne retorið-kas, ypaè sugretinus já su Vals-tybës saugumo departamentopateikta „Grësmiø nacionali-niam saugumui vertinimo“2014 metø ataskaita.

Bet kurioje kaimo krautu-vëlëje galima rasti nebrangødienraðtá, kurio kiekvienamenumeryje aptiksime iðpuolius(kitaip nepavadinsi) prieð vals-tybës vadovæ, specialiàsias tar-nybas ir, þinoma, TS-LKD.Gal tai ir atsitiktinis sutapimas,kad mëgstamiausios ðio leidi-nio spalvos yra Rusijos vëlia-vos spalvos, taèiau negalimapavadinti atsitiktinumu, kaipirmame puslapyje publikuo-jamas straipsnis apie Malaizi-jos lëktuvo numuðimà ir raðo-ma „jie slepia Malaizijos lëktu-vo keleiviø þudikus“, o greta,bet jau kitame straipsnelyje,ádedama Prezidentës nuotrau-ka. Specialistai pasakytø –„juodosios technologijos“, opaprastas, bet màstantis skai-tytojas teigtø, kad prisidengusþodþio ir spaudos laisve, taiakivaizdi veikla prieð Lietuvosvalstybæ. Ar verta tokià „lais-væ“ ginti ir kam tai naudinga?

Prisiminkime „objektyvø“kai kuriø þiniasklaidos priemo-niø vaidmená vykstant batali-joms dël referendumo, kuriuo,prisidengiant patriotiðkumu,siekta sukirðinti Lietuvà su ES.Buvo kalbama apie draudimàpirkti þemæ uþsienieèiams, betar pakako informacijos, ku-riems ið tiesø buvo naudingastas referendumas? Nors refe-rendumas neávyko, ðiandienmatome rezultatà – kaip nesi-puolë uþsienieèiai pirkti mûsøþemës, taip ir nesipuola, o ponenormaliø „saugikliø“ ávedi-mo þemës ûkio paskirties þe-mës kaina nukrito penktada-liu; tai reiðkia, kad daugybë ei-liniø þmogeliø, turinèiø iki ke-liø hektarø parduodamos þe-mës, bus gerokai nuskurdinti,nes jø turto (kai kuriems taibuvo vienintelis turtas, galëjæsaprûpinti sotesne senatve) ver-të dirbtinai sumaþinta. Taèiauiðloð keli stambûs þemvaldþiai,kuriems atsivërë galimybë pus-velèiui supirkti nuvertintà þe-mæ. Ar koks nors laikraðtis ra-ðë, kad referendumo organiza-toriai (pavyzdþiui, RamûnasKarbauskis) nemes veltui lëðøá ðá reikalà, jei jos nesugráð ke-leriopai didesne suma? Ðtai to-kios mintys kyla prisiminusVytauto Uðacko kritikà.Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2014 m. lapkrièio 14 d.Nr. 42 (1112) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Dabar reikia tik geriau su-vokti pokario rezistencijos svar-bà. Jà ávertinus ir pasimokius ga-lima lygiuotis á ano meto patrio-tus. Puoselëti geresnæ ateitá ir þi-noti, kad aukodamiesi Lietuvai,aukojamës vieni kitiems. Tai ku-ria bendrà mûsø visø gerovæ“.

Istoriniai faktai ið LDK irNepriklausomybës kovø galipasitarnauti visuomenës pat-riotiðkumo ir tautinës sàmonësstiprinimui. Pradedant Apuo-lës ir Saulës mûðiais, karaliumiMindaugu, sukûrusiu ir sutvir-tinusiu valstybæ, ir baigiant1919–1920 metø Nepriklau-somybës gynimo kovomis. Ne-priklausomybës gynimo kovo-se 2 tûkstanèiai savanoriø iðLietuvos iðvarë bolðevikus irbermontininkus. Su lenkaiskariauti sekësi blogiau, bet tiesÐirvintomis ir Giedraièiais jieprivertë lenkus bëgti, tik An-tantës tarpininkai sutrukdë tàpergalæ realizuoti.

Tarpukario Lietuvos Vy-riausybëms teko spræsti daug su-dëtingø politiniø ir ekonominiøproblemø. Klaipëdos sukilimasbuvo bene sëkmingiausia akcijaper 22 Nepriklausomybës me-tus. Ne maþiau sëkminga Þemësreforma, toli pranokstanti da-bartinæ. Joms teko iðgyventi trisultimatumus – 1938 metais len-kø, 1939 metø kovo 22 dienà vo-kieèiø ir 1940 metø birþelá –SSRS. Tad nereikëtø tarpuka-rio Lietuvos Vyriausybiø va-dinti lepðëmis. Toks epitetas ge-riau tiktø kai kurioms dabarti-nëms Vyriausybëms.

Valstybës institucijosVyriausybë konkursø bûdu

teikia paramà istorinës atmin-ties áamþinimo programoms.Seimas teikia paramà dalyvau-jantiems valstybiniø ðvenèiø,sukakèiø, minëjimø organiza-vimui, kur gali dalyvauti ir vi-suomeninës organizacijos.

Ðvietimo ir mokslo bei Kul-tûros ministerijos turi savo pat-riotinio ugdymo ir istorinës at-minties puoselëjimo progra-mas, kuriose konkurso bûdugali dalyvauti visuomeninësorganizacijos.

Programose dalyvaujaLGGRTC, mokyklos, Laisvëskovø dalyviø ir buvusiø tremti-niø bei kitos visuomeninës orga-nizacijos. Parama teikiama pa-minklø ir partizanø slëptuviøstatybai ir prieþiûrai, knygø lei-dybai, kino filmø kûrimui ir ki-tiems darbams. Gaila tik, kad vi-sa ta parama menkutë.

Neseniai atsirado 2014–2020 metams Europos Sàjun-gos paramos programa „Euro-pa – pilieèiams“. Ji dël dideliøapimèiø sunkiai, taèiau priei-nama ne tik valstybës ir savi-valdybiø ástaigoms, bet ir vi-suomeninëms organizacijoms.

Pasigendama aktyvesnioLRT ir kitos þiniasklaidos, vi-sø politiniø partijø dalyvavimo,nors paskutiniu metu dël atvirosir brutalios Rusijos agresijosprieð Ukrainà visur juntamas di-desnis domëjimasis patriotiniougdymo ir istorinio atminimoáamþinimo klausimais.

Jaunimo ir kitos iniciatyvosBene ryðkiausias jaunimo

patriotiðkumo pavyzdys yraprojektas „Misija Sibiras“, pri-traukiantis per 2 tûkstanèiusjaunuoliø, norinèiø vykti Sibi-rà tvarkyti tremtiniø kapø. Jietvarko kapines, atstato ir sta-to naujus kryþius, susitinka suten tebegyvenanèiais lietuviais,kurie labai nori gráþti á Lietu-và, bet jau nebegali. Svarbu,kad jaunimas, sugráþæs ið eks-pedicijø á Lietuvà, susitinka irdalijasi áspûdþiais su jaunimu irmoksleiviais. Jaunas jaunà ge-riau supranta ir ásiklauso. Tie,kurie pabuvojo Sibire, visà gy-venimà atmins, kas ir uþ kà trë-më ðeimas su maþais vaikais ágyventi netinkamas þemes.

Ekspedicijas periodiðkai or-ganizuoja visuomeninë organi-zacija „Lemtis“, á tëvø ir seneliøtrëmimo vietas keliauja buvusiøtremtiniø ðeimos su vaikais.

Paskutiniu metu akademi-nis jaunimas ir jauni politikaipradëjo daugiau rûpintis isto-rinës atminties áamþinimu. Sei-mo nario A.Anuðausko ákurta„Sovietinës okupacijos tyrimoasociacija“ (SOTA) tyrinëjapasiprieðinimo sovietinei oku-pacijai judëjimø istorijà. Liu-tauras Kazlavickas imasi ini-ciatyvos tæsti 2008–2012 me-tø kadencijoje pradëtà darbàdël Tremties ir Rezistencijosmuziejø veiklos plëtros ir pla-tesnio jaunimo supaþindinimosu Laisvës kovø istorija. Sie-kiama didesnio valstybës dë-mesio ir paramos svarbiai ðiømuziejø veiklai.

Nemenkas kliuvinys jauna-jai kartai teisingai suprasti par-tizanø karo istorijà yra sovie-tinio okupanto palikti pamink-lai kolaborantams, parneðu-siems „Stalino saulæ“, sovieti-nei armijai ir stribams, jø uþra-ðai ir lentelës, gatviø, mokyk-lø pavadinimai kolaborantøvardais. LPKTS jau seniai rei-kalauja visus okupanto palik-tus þenklus paðalinti ið vieðøjøerdviø ir perkelti juos á Grûtoparkà arba muziejus. Betágyvendinimas sekasi sunkiai.A.Anuðauskas pasiûlë savival-dybëms nuimti visus okupantoþenklus, skirtus áamþinti jø „þyg-darbius“ kovojant prieð partiza-nus ar „vaduojant“ Lietuvà. Visdar keliolikoje savivaldybiø to-kie þenklai yra. Ypaè aká rëþiapaminklai Vilniuje S. Nëriai,P. Cvirkai ir okupanto kareiviøstatulos ant Þaliojo tilto.

Apie patriotiðkumàir tautiðkumà

(atkelta ið 2 psl.)Antanë LUKÐYTË-

GARÐVIENË gimë 1924 me-tø lapkrièio 16 dienà Perlojo-je. Mokësi Merkinës gimnazi-joje, Vilniaus medicinos mo-kykloje. Labai mylëjo Tëvynæ,raðë eiles.

Buvo suimta. Po tardymøiðëjo á partizanø bûrá, vadinosiMildos slapyvardþiu. 1949metais apsupti þuvo 15 parti-zanø, Milda buvo suþeista.Areðtuota ir nuteista 25 me-tams. 12 metø kalëjo Irkutskosrities Taiðeto lageryje. 1958

Gal per maþai Tave mylëjau, Ðalie graþioji Dainavos. Gal per maþai eiliø tau pyniau, Skausmingos

alpstanèios maldos?

Menu, ðaukei, kai verkë vëjai, Ðaukei tu mirðtanèios balsu. Ir iðëjau á juodà naktá – Sakei – dràsos, ten bus sunku...

Vaitojo niûrios rudens dienos, Rausvi pavasario þiedai. Krauju nulaðintos ramunës, Vaitojo tëviðkës ðilai.

Maèiau, verkei,kai gûdþià naktá

Suklupo broliai septyni. Ðaukei: dràsos, dràsos,

didvyri, Tëvynës meilë nemari...

Su jais braidþiau po tavo gojus, Rasotus oðianèius miðkus. Kautyniø ugná, þygá sunkø, Drauge mus laimino dangus.

Antanë GarðvienëTaiðeto lageris, 1952 metai

Ið kairës: Lionginas Baliukevièius-Dzûkas, Antanë Lukðytë-Milda,Audronë Budënaitë, Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1948 metai

metais gráþo á Lietuvà.1998 metø lapkrièio 23 die-

nà Lietuvos Prezidento ValdoAdamkaus apdovanota 3-iojolaipsnio Vyèio Kryþiaus ordi-nu; 2008 metais – LLKS 1-ojolaipsnio Partizanø þvaigþde.

Ðiais metais partizanë Mil-da ðvenèia garbingà 90 metøjubiliejø. Sveikiname Jà ir dë-kojame uþ nueità kelià. Linki-me stiprybës, ðirdies ramybës.

LPKTS Kauno filialas,Lietuvos laisvës kovos

sàjûdis

Auksiniø vestuviø proganuoðirdþiai sveikiname 1948ir 1949 metø buvusius tremti-nius Adolfinà ir Antanà MAR-TUTAIÈIUS.

Linkime sveikatos, toliaubûti artimøjø meilëje kaip ikidabar buvusiø tremtiniø drau-gijoje.Sûnus Remigijus su ðeima

ir duktë Jolita, pirðliaiElytë ir Romas,

LPKTS Tauragës filialas

Nuotr. Adolfinos ir AntanoMartutaièiø vestuvës. 1964 me-tai

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga sveikiname myli-mà Mamytæ Almà PLIENIUTÆ-ÐEDIENÆ.

Miela Mamyte, Atleiski, jei nepastebëjom Rasos laðelio Tavo akyse. Jei pavaduot ne visada skubëjom, Pavargusios nematëm darbuose. Nelengvas kryþius teko Tavo daliai: Iðeinantis – kaip nuplëðta ðaka... Po vienà iðlydëjai dvi dukteris á kelià, Ties kryþkele palaiminus ranka. O metai skuba, metai eina, Vis dienà pakeièia naktis. Jaunystës sudainuotà dainà Tolyn vis neða praeitis.

Geros sveikatos, Dievo palaimos ir ilgø gyvenimo metølinki –

Duktë Graþina su vyru Arûnu, duktë Laimutë,6 vaikaièiai ir 6 provaikaièiai

Kiek daug keliø praþingsniuota...Ir visko buvo – dþiaugsmo

ir skaudþiø dienø.Teprisimirðta liûdnos,

debesuotos dienos,Ðirdy lai bûna gera ir ramu.

Graþaus 75-ojogimtadienio pro-ga sveikiname bu-vusià Irkutsko sr.Tiretës r. tremti-næ Janinà MEÐ-K A U S K A I T Æ -NASTEIKIENÆ.Linkime sveika-tos, stiprybës,daug graþiø dienø...

LPKTS Rokiðkio filialas

555552014 m. lapkrièio 14 d. Nr. 42 (1112)Tremtinys

Teko maþinti valstybës ið-laidas, tarp jø ir kraðto gyny-bai. Pavyko tik pradëti jaunimosavanoriðkus Bazinius kari-nius mokymus ir ribotas rezer-vo kariø pratybas.

Atsikvoðëta tik Rusijaiuþpuolus Ukrainà

Rusiðka patarlë sako: „Kolperkûnas netrenks, muþikasnepersiþegnos“. Panaðiai el-giasi ir mûsø politinis elitas –kol Hanibalas neatsiranda prievartø, tol elitas, nesirûpinda-mas rytdiena, ramiai þaidþia sa-vo politinius þaidimus. Reikë-jo, kad Putinas atplëðtø nuoUkrainos Krymà ir dar poràrytiniø srièiø, kad visos politi-nës partijos, Vyriausybë ir Sei-mas susirûpintø kraðto gyny-bos bûkle. Elito màstymas lygpagal komandà pradëjo keistisá gera. Tik ar visø ir ar pakan-kamai? Padidintas finansavi-mas, pamaþu atkuriamos teri-torinës gynybos struktûros.Apie ðauktiniø kariuomenëssugràþinimà pradëjo kalbëti netik opozicija, bet ir premjeras,Prezidentë, naujas kariuome-nës vadas gen. mjr. Jonas Vai-dotas Þukas. Tik ministrasJuozas Olekas „kol kas nema-

to tokio reikalo“. Estijos pre-zidentas T. H. Ilvesas priminëBaltijos valstybiø kolegoms,kad jie suklydo pereidami prieprofesionalios kariuomenës,nes dabar negali uþtikrinti rei-kiamo kariuomenës rezervo.Baltijos ðalys turi keisti savokarybos metodus. Europojetik Estija, Suomija, Norvegija,Ðveicarija ir Graikija turi priva-lomà karinæ tarnybà. Ðios visosðalys, kaip ir Lietuva, yra pakrað-èio valstybës. Gen. mjr. J. V. Þu-kas pasisako uþ miðrià sistemà,kuri sudarytø sàlygas aktyvausrezervo ir savanoriø kariuome-nës didinimui, pripaþásta, kadreikia rengti ne tik tarptautinius,bet ir nacionalinius pakartotinusmokymus rezervininkams. Mû-sø kariuomenei reikia daugiaumodernios technikos. Preziden-tës iniciatyva jau ákurtos ir Aly-tuje veikia Greito reagavimo pa-jëgos, kurios gali bûti panaudo-tos savigynai net ir taikos metu.

Valio! Seniai taip reikëjo!

Ar kursime vietinæ savigynosgvardijà(Pasvarstymai pagal AndriøKubiliø apie ðiandienos karusir kariuomenes)

Dabartiniuose karuose në-ra fronto, arba jis yra visoje te-

ritorijoje. Reguliari kariuome-në ar ypatingi antiteroristiniaibûriai daþnai yra bejëgiai prieðsukilëlius, ypaè kai jiems pade-da kaimyninës valstybës. Suki-lëliams padeda kaimyninësvalstybës, jø tautinës ar religi-nës maþumos ir þemas pragy-venimo bei socialinës apsaugoslygis, menkas vietiniø gyvento-jø iðprusimas ir teritorijos eko-nominis atsilikimas. Sukilëliøbûreliø veikla palyginti pigiaikainuoja, o kariuomenës veiks-mai labai brangûs ir maþaiefektyvûs.

Esant tokioms sàlygoms,teritorinë savigyna bûtø benevienintelë reali apsauga nuoteroristø ir sukilëliø. Tai bûtøvietos civiliai asmenys, turintyskarinës patirties, gerai þinantyssavo teritorijà ir jos þmones.Savigyna prieðinasi ásiverþu-siems samdiniams teroristamsir esant reikalui pasikvieèia ápagalbà kariuomenæ. Dël to vi-sus jaunuolius reikia apmoky-ti karo dalykø, sustiprinti LÐS,gal vël gràþinti ðauktiniø ka-riuomenæ. Tai ypaè aktualuBaltijos ðalims, kuriose yra di-delë rusakalbiø diaspora. Ga-lime sulaukti „þaliøjø þmoge-liukø“ ið Baltarusijos ar Kara-liauèiaus kraðto. Dabartiniu

Keièiasi kraðto gynybos strategija(atkelta ið 1 psl.) laikotarpiu Lietuvoje turime 8

tûkstanèiø kariø profesionaliàkariuomenæ. Jà reikia padi-dinti iki 12 tûkstanèiø. Tai-kos metu reikia turëti 20tûkstanèiø kariø kariuomenæir 70 tûkstanèiø rezervinin-kø. Norint iðlaikyti toká kariøskaièiø, savanoriðkø Baziniøkariniø mokymø metu kas-met turi bûti paruoðta nors 3tûkstanèiai rezervui tinkamøkariø. Dabar paruoðiama tikiki tûkstanèio... Tad privalo-mos karinës tarnybos sugràþi-nimas bûtø efektyviausias ir pi-giausias problemos sprendimobûdas. Deja, Lietuvos karinëstrategija ir doktrina savigynosgalimybës nenumato. Kariuo-menë nemokoma partizanø ka-ro taktikos. Esant reikalui netðauliai negali veikti savaran-kiðkai – gali vykdyti tik centri-nës karinës vadovybës uþduo-tis. Juk bûtent tokioms uþduo-tims buvo rengiami tarpukarioLietuvos ðauliai. Daþnas ið jøturëjo namuose ginklà. Deja,tada ðauliø bûta arti 68 tûks-tanèiø, dabar tik 8 tûkstanèiai.Bûtina sparèiai didinti ðauliøgretas. Gal bûtent ðauliai galë-tø sudaryti savigynos gvardijosbranduolá?

Ðauliai, rezervo kariai, sa-

vanoriai galëtø efektyviai gin-ti arba atkurti tvarkà savo gy-venamoje teritorijoje. Reikiaskubiai perþiûrëti karinæstrategijà ir doktrinà, keistiatitinkamus teisës aktus irperskirstyti kraðto apsaugosfinansavimà, mano AndriusKubilius.

Dabartiniu metu gresiantuþpuolimui ar konvenciniamkarui, svarbu ruoðti jaunimà irvisuomenæ pilietiniam ir gink-luotam pasiprieðinimui. Ðiuoklausimu aktyviai dirbaLPKTS, Lietuvos laisvës kovo-tojø sàjunga (LLKS) ir kitospasiprieðinimo dalyviø visuo-meninës organizacijos.

Yra ir kitø siûlymø. Seimonarys Liutauras Kazlavickassiûlo jau nuo 2015 metø ávestiKraðto gynybos programàbendrojo lavinimo mokyklo-se. Seimo Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komitetopirmininkas Artûras Pau-lauskas eina toliau – siûlopradëti diskusijas apie karináparengimà mokyklose.

Kad tik nenusidiskutuotu-me be galo ir kraðto... Visas idë-jas reikia svarstyti, atrinkti ge-riausias ir nedelsiant ágyven-dinti, nes Hanibalas jau stoviprie vartø!..

Spalio 26 dienà Leipalingy-je Ðvè. Mergelës Marijos Ëmi-mo á Dangø baþnyèioje buvoaukojamos ðv. Miðios uþ 1944–1953 metais kankintus, kalin-tus, nuþudytus ðio miestelio irjo apylinkiø kovotojus uþ Lie-tuvos Laisvæ. Joms pasibaigus,þmonës patraukë prie Dzûkøgatvëje 15 numeriu paþymëtopastato – buvusios NKVD bûs-tinës.

Nuaidëjo Druskininkø bu-vusiø tremtiniø choro ir susi-rinkusiøjø giedamas Lietuvoshimnas. Renginio vedëja ir pa-minklinio akmens statymo dar-bø koordinatorë TS-LKDDruskininkø skyriaus pirmi-ninkë G. Kuneikienë ávardijotuos, kuriø dëka iðkilo ðis at-minimo þenklas. Akmená ati-dengë A. Ûselytë-Priekulienëir G. Þilys. Dëdama gëliø priepaminklo leipalingietë A. Kuc-kailienë pasakë, kad jos skirtosmamos, kuri, atplëðta nuo ðe-ðiø vaikø, èia buvo tardyta irkankinta, atminimui.

Lietuvos gyventojø genoci-do ir rezistencijos tyrimo cent-ro Specialiøjø tyrimø skyriausvedëjas R. Narvydas pabrëþë,kad svarbiausia – rûpintis at-minimo iðsaugojimu. Dëkojo,kad iðkilo toks paminklas, sim-bolizuojantis niekada nepa-mirðtà kanèià. LPKTS Druski-ninkø filialo pirmininkasG.Kazlauskas iðsakë pasigërë-

Ðirdys plyðo nuo kanèiø ir skausmo

jimà tokiais atkakliais, uþsi-spyrusiais þmonëmis, kaip An-gelë Ûselytë-Priekulienë.

Klebonas P. Marèiulionispaðventino paminkliná akme-ná, prabildamas þodþiais: „Þu-vusieji tik trumpam atsiskirianuo gyvøjø. Jeigu þemëje eisi-me tikëjimo ir meilës keliu, vi-si susitiksime dangiðkojo Tëvonamuose“.

Dalia Bozytë, poetë, papa-sakojo apie savo tëvà – ryðinin-kà Antanà, kuris 1946–1949metais triskart lankësi ðitamepastate. Paskutinieji metai bu-vo lemtingi. Laukë ilgas eta-pas: Leipalingis–Marijampo-lë–Lukiðkës–Vorkuta. „Tebû-na ðviesi atmintis visø, kuriegarbingai áveikë ðá kelià,“ – sa-

kë ji ir perskaitë savo eilëraðtá„Lagerio palaidinë“.

A. Grigienë perskaitë ðe-ðiolikmeèio sûnaus Robertopokario rezistentams skirtà ei-lëraðtá „Iðlaisvinimas“, kuria-me aukðtinama Laisvë – tas„ðirdþiø bekraðtis gaisras...“Druskininkø buvusiø tremti-niø choras, prieð tai padaina-væs „Banguoja auksiniai ru-giai,“ visus paragino uþtrauktidainà „Graþiausios spalvos“.

Lazdijø rajono visuomeni-ninkë, sàjûdietë N. O. Lepeð-kienë pasidþiaugë, kad leipalin-gieèiai sulaukë deramo poka-riu kentëjusiøjø ir þuvusiøjøpagerbimo.

Ðiø eiluèiø autorë priminë,koks rûstus buvo pokaris Lei-

palingyje.K l e b o n a sJuozas Sta-naitis ne-praëjo proaikðtëje ið-n iek in tuspartizanus.Jis ir A. Ði-maièio-Sa-kalo, ir dva-sininko kû-nus sutvar-kë, kad pa-doriai atro-dytø, ir dar„paauklë-jo“ stribus.

1 9 4 6metø liepos 2 dienà á Leipalin-gá buvo atveþtas mirtinai su-þeistas Pietø Lietuvos sritiesvadas Juozas Vitkus-Kazimie-raitis. Po dvejø metø vasariosniege degë aðtuoniolikmeèioV.Barbatavièiaus-Bombone-ðio tautiniø spalvø vëjo draiko-mas ðalikas. Jeigu apsuptasMaþoniø kaimo pamiðkëje, pasJ. Ûselá, nebûtø kulkosvaidþiougnimi gelbëjæs A. Jurkonio-Þilvièio ir iðtikimo ryðininko, beabejo, bûtø pasitraukæs gyvas,vienas ið trijø miðko broliø...

Ramaus bûdo jaunuolisAntanas Tamulionis, net nepartizanas, tapo ne tik mieste-lio, bet ir visos Lietuvos kan-èios simboliu. Radæ jo namuo-se nuo karo uþsilikusá ginklà,

enkavëdistai kalë vinis á galvà.Matyt, tokia egzekucija pasi-rodë esanti per baisi net bude-liø virðininkams. Kad kadanors neiðaiðkëtø baisenybës,uþkastas be galvos, kuri, pasakplaèiai plintanèiø kalbø, buvoiðveþta á Vilniø.

Sunkus kelias nueitas ir ikipaminklo pastatymo. Visuo-meninës organizacijos „At-mintis“ tarybos narë, TS-LKDnarë A. Priekulienë pradëjorinkti paraðus. Tik po trejø me-tø, pasitelkusi pagalbon kole-gas, Seimo narë V. V. Marge-vièienë susitarë su „KaunoBaltija“ generaliniu direkto-riumi – ir ledai pajudëjo.A.Priekulienë nuo savo laukoSavanoriø kaime atveþë nepa-prastai iðvaizdø lauko riedulá.Tada jau skubëjo á pagalbà ir vi-suomeninës, ir politinës orga-nizacijos, valstybinës ástaigos.G. Kuneikienë, G. Kazlaus-kas, LGGRTC, Leipalingioseniûnija ákûnijo ilgai brandin-tà idëjà. Skulptorius G. Þilys,kuriam A. Vailionis padëjo at-gabenti riedulá ir iðlieti pama-tà, sugebëjo já taip „prakalbin-ti“, kad akmuo bylote bylojaliûdesá, fizinæ ir dvasios kan-èià... Akmuo – istorinës at-minties þenklas – tarsi sargybi-nis atsistojo prie buvusiosNKVD bûstinës.

EugenijaSIDARAVIÈIÛTË

66666 2014 m. lapkrièio 14 d.Nr. 42 (1112) Tremtinys

Lapkrièio 22 d. (ðeðtadiená) 11 val. Vilkaviðkio parapijossalëje ávyks knygos „Mes sugráþom“ 3 dalies pristatymas.10.30 val. ðv. Miðios Vilkaviðkio katedroje.

Kvieèiame dalyvauti.

ILSËKITËS RAMYBËJE

Alfonsa Stanikaitë1940–2014

Gimë Kupiðkio r. Skapiðkio apyl. Kepuriø k. 1945 m. buvo su-ðaudytas jos tëvas, namai sudeginti. 1948 m. su motina ir teta iðtremtaá Irkutsko sr. Irkutsko r. Srednios k. Á Lietuvà gráþo 1958 m. BaigëVilniaus geleþinkelio technikumà. Dirbo ir gyveno Vilniuje.

Liûdi buvæ tremtiniai, draugës ir kaimynai

Vytautas Strumskys1929–2014

Gimë Panemunëlio valsè. Ðetekðnos k.Nuo jaunø dienø ásitraukë á pogrindinæ veik-là, spausdino atsiðaukimus, kviesdamas ko-voti prieð sovietø valdþià ir siekti Lietuvosnepriklausomybës. Dirbdamas Rubikiøplytø fabrike buvo suimtas ir 1962–1964 m.kalëjo Mordovijos lageriuose. PrasidëjusAtgimimui aktyviai ásitraukë á Sàjûdþioveiklà. Rokiðkio rajone atkûrë prieðkariuveikusios Ðauliø sàjungos veiklà, tapo Ro-kiðkio rinktinës ðauliø vadu. Buvo vienas ið„Tremtinio“ klubo ákûrëjø ir vadovø. Kar-tu su bendraminèiais ieðkojo þuvusiø partizanø kapø, rûpinosi jøatminimo áamþinimu. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo me-daliu, Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu, 2-ojo laips-nio Ðauliø þenklo ordinu, suteiktas LÐS garbës ðaulio vardas.

Palaidotas Ðetekðnø kapinëse.LPKTS Rokiðkio filialas

Vaclovas Jokubaitis1924–2014

Gimë Pajûrio k. Rietavo valsè. Telðiø aps.ûkininkø ðeimoje, auginusioje tris sûnus irdukterá. 1944 m. Rietave kartu su 40 vyrø ásto-jo á kuriamà LLA „Vanagø“ savisaugos bûrá.Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai pasi-traukë ið savo kraðto, slapstësi, palaikë ryðiussu partizanais. Sulaukæs Atgimimo, dalyva-vo visuomeninëje veikloje. Jam suteiktas Lais-vës kovø dalyvio statusas.

Palaidotas Kvëdarnos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, dukterá,

sûnus, vaikaièius ir kitus artimuosius.Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjunga,

LPKTS Ðilalës filialas

Nesuspëjo uþgyti pirmosiosSSRS okupacijos ir kolaboran-tø padarytos fizinës ir dvasinësþaizdos, kai1945 metais uþgriu-vo antroji okupacija – komunis-tai þiauriai dorojosi su lietuviøtauta. Neabejingi Tëvynës liki-mui lietuviai ieðkojo galimybësiðsaugoti tautà nuo sunaikini-mo. Pasvalio gimnazijos moki-nys Vytautas Puteikis, gimæs1930 metais, iðauklëtas dorø,mylinèiø Lietuvà tëvø, negalë-jo ramiai jaustis, kai tauta pa-puolë á kritinæ padëtá. Vytau-tas, suprato, kad vienas nenu-veiks dideliø darbø, tad suma-në sukurti slaptà jaunimo or-ganizacijà. Diplomatiðkø po-kalbiø metu Vytautas jau buvoásitikinæs, kad su Petru Gra-dinsku ir Pranu Mikelinsku ga-lima kalbëti dalykiðkai, ir 1945metø pavasará pasiûlë jiems su-sitikti. Susitikæ sukûrë pogrin-dinæ antiokupacinæ grupæ. Net-rukus prisijungë Algis Kleme-rauskas ir Vytautas Steponavi-èius. Buvo sukurta ir „Þaibu“pavadinta organizacija, vado-vu iðrinktas Pranas Mikelins-kas. Nariai, susirinkæ prie Lë-vens, davë priesaikà. Iðleidotris laikraðtëlio „Þaibas“ nu-merius, kurio turinys – antio-kupaciniai ðûkiai ir raðiniai,nuteikiantys pasvalieèius neprisitaikyti prie vergovës, betaktyviai prieðintis pavergë-jams. 1945 metø rugsëjá ástojoLeonas Gudas ir KazimierasRanonis – dràsûs, mylintysLietuvà jaunuoliai.

Visi þino, kad pogrindinin-kai nuolat susieti su pavojais:maþa veiklos klaida, net ir kal-bos, gali bûti lemtinga ne tiknariams, bet ir jø tëvams bei vi-sai ðeimai. Supratæ pavojingasveiklos pasekmes ir nenorëda-mi, kad bûtø kalti dël tëvø kan-èiø, Pranas Mikelinskas, AlgisKlemerauskas, Vytautas Ste-ponavièius nutraukë pogrindi-næ veiklà. Likæs ketvertas pa-keitë savo slapyvardþius ir or-ganizacijos pavadinimà á „Vil-tis“, vadovu iðrinko VytautàPuteiká. 1945 gruodá ástojo An-tanas Petrikonis – dviejø par-tizanø brolis, vienas jø buvoþuvæs. Veikla tæsësi: raðë atsi-ðaukimus, ðûkius, naikino ko-munistø melagingà propagan-dinæ medþiagà. Kadangi 1946metø vasario 10 dienà turëjobûti rinkimai á SSRS AT, taiorganizacija ruoðë antirinki-minæ medþiagà ir neutralizavokomunistø skleidþiamà rinki-minæ agitacijà ir propagandàokupuotoje Lietuvoje. Bu-vo pagaminta per du tûks-tanèius antirinkiminiø atsi-ðaukimø ir ðûkiø, kuriø tikpusæ 1946 metø vasario 7

Laisvës troðkimas paskatino burtis ápogrindinæ organizacijà

dienà suspëta iðplatinti.1946 metø vasario 8 dienà

Petro Gradinsko bute MGBdarë kratà ir, radæ dienoraðtá,suþinojo apie „Þaibo“ organi-zacijos veiklà. Petrà nusivedëá stribø bûstinæ ir naudodami fi-zines tardymo priemones, vaikàlabai sumuðë ir iðgavo jiems rei-kiamos informacijos. MGB, su-þinojæ nariø adresus, vëlai vaka-re areðtavo V. Puteiká, A. Petri-koná, L. Gudà, K. Ranoná. Tà va-karà penkis areðtuotus narius sudidesniu skaièiumi sargybos, ne-gu buvo areðtuotø vaikø, iðveþëá Birþø areðtinæ. Po poros dienøareðtavo P. Mikelinskà, A.Kle-merauskà, V. Steponavièiø ir at-veþë á Birþus.

Areðtinës rûsyje buvo drëg-na, vëdinimas nepakankamas,labai daug areðtuotøjø, todëlstigo oro. Èia antisanitarinësesàlygose tris mënesius parazi-tai èiulpë kaliniø kraujà. 1946geguþæ visus narius per Pasva-lá traukiniu iðveþë á Panevëþá.Pasvalio gimnazistai, suþinojæ,kad veð kolegas, atëjo á stotá –matëmës per langà.

Panevëþio kalëjime patalpi-no á skirtingas kameras, bet irèia buvo labai daug kaliniø, jiemiegojo ant grindø – ant gultøneuþteko vietos. Visuose ply-ðiuose knibþdëjo blakës, kali-niai buvo labai utëlëti. Kame-rø langai uþdengti skardinëmisdëþëmis, kad kaliniai visai ne-matytø laisvës – matësi tik ma-þas plotelis lietuviðko dangaus.Kalëjime duodavo dvokianèiossriubos, sûdytos kirmëlëtosþuvies, suplëkusiø kruopø ko-ðës. Jeigu nebuvo ribojimø, lei-do perduoti maisto. Maistàkruopðèiai tikrindavo, susmul-kindavo, vertingesná pavogda-vo. Kalëjimo administracija artardytojas savo nuoþiûra galë-jo uþdrausti siuntinius.

„Teismas“ ávyko 1946 me-tø gruodþio 20 dienà (teismas– aukðèiausia teisingumo ins-titucija valstybëje, o SSRS tei-singumas neegzistavo), ðá kar-tà teisminá susidorojimo pro-cesà vykdë SSRS Aukðèiau-siojo Teismo teisinë kolegijapagal RSFSR Baudþiamojo

kodekso 58–10 straipsnio 1dalá ir 58–11 straipsná. Vytau-tui Puteikiui, kaip ir kitiemspenkiems nariams, paskyrë 10metø laisvës atëmimo. AlgiuiKlemerauskui ir Vytautui Ste-ponavièiui – po trejus metus.Ásigaliojus nuosprendþiui, ið-veþë á Vilniaus Lukiðkiø kalë-jimà ir visus uþdarë á vienà ka-merà, bet A. Petrikoná po po-ros dienø iðvedë á etapà, kitusvëliau iðveþë á Kalnaberþës ne-pilnameèiø kolonijà. 1947 me-tø vasará ið Kalnaberþës kolo-nijos V. Puteikis bandë bëgti,taèiau nepasisekë. Tø paèiømetø vasarà kartu su kitais, gi-musiais 1930 metais, buvo ið-veþtas á Vilniaus persiuntimokalëjimà. Ið èia per Orðos irGorkio kalëjimus veþë á Uþla-gà. Kalëdamas dirbo ávairiusdarbus staliø ceche bei ðaltkal-viø brigadoje. Vëliau dirbo me-chaniku siuvimo fabrike. 1950metø pradþioje visus, kuriøbausmës didelës, ir nuteistuspagal 58 straipsná, tarp jø ir V.Puteiká, iðveþë á Karagandosspecialøjá lagerá Pesèlag, á Èiu-rubai Nuros gyvenvietës irðachtø statybà. Dirbo þemka-siu, miðko iðkrovëju, barakobudëtoju, metalo tekintoju. Ið-kalëjæs aðtuonerius ir pusæmetø, 1954 metø birþelá kartusu P. Mikelinsku paleistas álaisvæ pagal 1954 metø balan-dþio 24 dienos ástatymà „Dëlnuteistø nepilnameèiø“.

Gráþæs á Lietuvà, Vytautasmokësi Panevëþio vidurinëjemuzikos mokykloje. Jà baigæsstudijavo Valstybinëje konser-vatorijoje choriná dirigavimà.Vytautas pagarbiai prisiminda-vo konservatorijoje dësèiusáþinomà profesoriø VytautàLandsbergá, vëliau vadovavu-sá Sàjûdþiui, dràsiai ir diploma-tiðkai siekusá Lietuvos laisvës,1990 metø kovo 11 dienà pa-siraðiusá Lietuvos Nepriklau-somybës Atkuriamàjá Aktà irsumania diplomatija pasieku-sá, kad Rusijos Federacija pri-paþintø Lietuvos nepriklauso-mà valstybæ. Lietuvos nepri-klausomybë atvërë duris visiemsmokslo trokðtantiems. Gráþokaliniai ið Sibiro ir kitø atðiau-raus klimato sàlygø. Veþë ið ávai-riø Rusijos regionø þuvusiøjø la-geriuose ar tremtyje palaikus.

1963 metais baigæs konser-vatorijà, Vytautas dirbo pagalágytà specialybæ. Stojant mo-kytis ar ásidarbinant, jam darëkliûtis ir leido suprasti, kad jisKGB stebimas.

1989 metais Vytautas buvoProfsàjungos rûmø Sàjûdþiogrupës ágaliotinis.

(keliama á 7 pls.)

Juozas Juðka1924–2014

Gimë Ginèioniø k. Seirijø valsè. Alytausaps. ûkininkø ðeimoje. Baigæs kaimo pradinæmokësi Alytaus amatø mokykloje. 1941 m. ásto-jo á Alytaus mokytojø seminarijà. 1942 m. tapopogrindinës LLA organizacijos, kuri veikë se-minarijoje vadovaujama mokytojo Adolfo Ra-manausko, nariu. Nuo 1945 m. mokytojavo Va-rënos aps. Kibyðkiø pradinëje mokykloje. Ta-po Adolfo Ramanausko-Vanago ryðininku,vykdë ávairias uþduotis, palaikë ryðius su Aly-

taus pogrindþiu. Po Merkinës miestelio puolimo 1946 m. areðtuo-tas, tardytas Varënos kalëjime, vëliau – Vilniaus saugumo rûmuo-se. Karinio tribunolo nuteistas 8 m. laisvës atëmimo ir 3 m. trem-ties. Kalëjo Komijos Albero, Intos, Koþimo lageriuose. 1954 m. ið-leistas á tremtá. Vedë tremtinæ Kazimierà Norkutæ. Á Lietuvà gráþo1957 m. su pustreèiø metø sûnumi Romualdu. Apsigyveno Klai-pëdoje. Dirbo statybose, Klaipëdos tarpmiestiniame techninës in-ventorizacijos biure. Buvo aktyvus LPKTS Klaipëdos filialo narys,tvarkë filialo finansus, dalyvavo renginiuose. Jam suteiktas Lais-vës kovø dalyvio statusas, apdovanotas LPKTS þymeniu „Uþ nuo-pelnus Lietuvai“.

Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá Onutæ, Genutæ ir Gintarà, gimi-nes ir kitus artimuosius.

Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

S k e l b i m a s

777772014 m. lapkrièio 14 d. Nr. 42 (1112)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys@zebra.lt

TremtinysKaina 2 litai

0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2330 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“ 2015 metamsPrenumerata priimama iki gruodþio 19 dienos

bet kuriame „Lietuvos paðto“ ar „Pay Post“ sky-riuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskam-binus informacijos tel. 8 700 55 400, internetuwww.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117.

Kaina: 1 mën. – 8,16 Lt (2,36 Eur), 3 mën. – 24,48 Lt (7,09 Eur), 6 mën. – 48,96 Lt (14,18 Eur), 12 mën. – 96,92 Lt (28,36 Eur).

Uþjauèiame

Pro memoria

Lapkrièio 4 dienà, eida-mas 80-uosius metus, mirëLietuvos NepriklausomybësAkto signataras LiudvikasSimutis – Sovietø sàjungosrepresiniø struktûrø nuþu-dyto Rainiø kankinio sûnus,Lietuvos partizanas, karyssavanoris, antisovietinio po-grindþio dalyvis, dvideðimtdvejus metus kalëjæs lage-riuose, Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø sàjun-gos, Lietuvos laisvës kovossàjûdþio narys, Lietuvos Ka-talikø Baþnyèios Kronikos

Liudvikas Simutis1935–2014

bendradarbis, TS-LKD Cent-ro skyriaus narys, 1994–1995metø Lietuvos Sàjûdþio Kau-no skyriaus pirmininkas, ilga-metis skyriaus tarybos narys.Liudvikas Simutis gimë 1935m. rugpjûèio 27 d. Kaunatavosbaþnytkaimyje, Telðiø apskri-tyje. 1953 m. baigë Kaunatavosvidurinæ mokyklà. Nuo pat jau-nystës ásitraukë á partizaninájudëjimà. 1955 m. buvo suim-tas ir nuteistas suðaudyti. Nuo-sprendis pakeistas á 25 metøákalinimà. Á laisvæ iðleistas1977 metais.

Gráþæs á Lietuvà, 1977–1978 m. dirbo Kalvarijos baþ-nyèios zakristijonu, 1979–1990 m. – Kauno hidrologinë-je ekspedicijoje. Iki 1990 m.dalyvavo pogrindinëje antiso-vietinëje veikloje. PrasidëjusAtgimimui, aktyviai ásiliejo áLietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø organizacijø ir Sàjû-dþio veiklà.

1990–1992 m. – LietuvosRespublikos Aukðèiausiosios

Tarybos–Atkuriamojo Sei-mo deputatas, Lietuvos Ne-priklausomybës Akto signa-taras.1993 m. – vienas ið Tëvynëssàjungos (Lietuvos konserva-toriai) Kauno skyriaus ákûri-mo iniciatoriø.

Mirtininkø kameroje pra-leista 131 diena nepalauþë at-kaklaus Lietuvos patrioto va-lios ir tikëjimo nepriklauso-ma Lietuvos valstybe. Þmo-niø atmintyje iðliks kaip ryþ-tingas ir principingas savo ási-tikinimø gynëjas ir paprastas,nuoðirdus bei kuklus þmogus.

Apdovanotas Vyèio Kry-þiaus ordino Karininko kry-þiumi, Lietuvos nepriklauso-mybës medaliu, Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriømedaliu, Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungosþymeniu „Uþ nuopelnus Lie-tuvai“.

Nuoðirdþiai uþjauèiameðeimà ir artimuosius.

LPKTS valdyba

Stovëjo Baltijos kelyje. 1991-øjø sausio 8–13dienomis ir Maskvos puèo metu budëjo prie Seimo.

Uþaugino du sûnus: Dariø ir Naglá. Pastarasis– Lietuvos Seimo narys.

1998 metais Lietuvos gyventojø genocido ir re-zistencijos tyrimo centro Pasiprieðinimo dalyviø(rezistentø) teisiø komisijos nutarimu Vytautas Pu-teikis pripaþintas Laisvës kovø dalyviu.

2014 metø spalio 7 dienà Vytautas Puteikis mi-rë. Urna su jo kûno pelenais palaidota Rokantið-kiø kapinëse.

Antanas PETRIKONIS

Dël Mamos mirties nuoðirdþiai uþ-jauèiame LPKTS Marijampolës filialopirmininkæ Birutæ Kaþemëkaitæ ir josartimuosius.

LPKTS Marijampolës filialochoras „Godos“

Mes visi bejëgiai prieð mirtá ir lemtá, ta-èiau bent ðia uþuojauta norime palengvintipraradimo skausmà. Dël vyro Algiman-to mirties nuoðirdþiai uþjauèiame LPKTSKauno filialo valdybos ir tarybos naræ Re-ginà Kazlauskienæ ir artimuosius.

Stiprybës ir vilties Jums iðgyvenantbrangaus þmogaus netektá.

LPKTS Kauno filialas

Mirus Tëvui, nuoðirdþiai uþjauèia-me Kauno r. Garliavos Juozo Lukðosgimnazijos direktoriø Vidmantà Vit-kauskà ir mokytojà Auðrà Ðepetkienæ.

LPKTS garbës pirmininkasAntanas Lukða su ðeima

Liûdime dël buvusio GULAGo ka-linio, nuoseklaus ir dràsaus kovotojo uþTëvynës Laisvæ, jos demokratinæ san-tvarkà, gerbiamo kolegos, rûpestingogausios ðeimos tëvelio ir senelio Liud-viko Simuèio mirties.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ir linkimestiprybës artimiesiems ir visiems já pa-þinojusiems.LPKTB pirmininkas Vidmantas Samys,valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas,

LPKTS Kauno filialas

Laisvës troðkimaspaskatino burtis

á pogrindinæorganizacijà

(atkelta ið 6 psl.)

Irena Kundrotaitë-Dambrauskienë1919–2014

Gimë Kretingos aps. Jokubavo k. gausio-je ðeimoje. Augo su keturiais broliais ir tri-mis seserimis Prasidëjus antrajai sovietineiokupacijai Irena ásitraukë á rezistencinæveiklà, slaugë suþeistus partizanus, vëliaupati pasitraukë á pogrindá. 1949 m. buvo areð-tuota, þiauriai kankinta. Kalëjo KomijosMinlago lageriuose Intoje. 1956 m. gráþo á

Lietuvà, apsigyveno Këdainiuose. Dirbo ligoninëje slauge.Palaidota Këdainiø Kauno gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LPKTS Këdainiø filialas

Jadvyga Mostautaitë-Merkelienë1929–2014

Gimë Këdainiø r. Sriubiø k. ûkininkø ðei-moje, auginusioje septynis vaikus. 1949 m.kartu su tëvais ir sesute buvo iðtremta á Irkuts-ko sr. Echirit-Bulagatsko r., dirbo miðko ruo-ðos darbus. Vëliau ðeima buvo perkelta á Bo-daibà. 1957 m. sukûrë ðeimà su politiniu ka-liniu Vytautu Merkeliu, susilaukë sûnaus.1965 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Këdai-niuose, dirbo prekybinëje bazëje.

Palaidota Këdainiø Kauno gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnaus ðeimà ir

artimuosius.LPKTS Këdainiø filialas

Vanda Vyðniauskienë1930–2014

Gimë Molëtø r. Èiviliø k. Augo valstieèiø ðeimoje su broliais Vin-centu ir Juliumi bei seserimi Emilija. Brolis Julius buvo partizanasir 1951 m. þuvo. 1951 m. uþ partizanø rëmimà Vanda buvo suimta.Beveik dvejus metus praleido Utenos kalëjime. Vëliau iðtremta á Ka-zachstano Karagandos r. 1962 m. su ðeima gráþo á Lietuvà. Dirbo Mo-lëtø r. kooperatyve.

Palaidota Molëtø kapinëse.LPKTS Molëtø filialas

Stanislovas Baèkis1933–2014

Gimë Ðiauliø aps. Meðkuièiø miestelyje.Anksti neteko tëveliø, augo giminiø ðeimoje. Sujais 1948 m. iðtremtas á Krasnojarsko kr. Soviets-ko r. Brodo gyvenvietæ, miðko ruoðos punktà.Bûdamas paaugliu dirbo su suaugusiaisiais. Tensu likimo sese tremtine sukûrë ðeimà. 1959 m.gráþo á Lietuvà, apsistojo Joniðkio r. Satkûnø k.Dirbo ávairius darbus Satkûnø tarybiniame ûky-je. Uþaugino sûnø ir dukterá.

Palaidotas Joniðkio r. senosiose Kalneliokapinëse.

Nuoðirdþiausiai uþjauèiame vaikus, jø ðeimas ir artimuosius.LPKTS Joniðkio filialas

Vincas Buivys1937–2014

Gimë ûkininkø ðeimoje, auginusioje du sû-nus ir tris dukteris. 1949 m. ðeima iðtremta áKrasnojarsko kr. Bogrado r. Gráþæs á LietuvàVincas apsigyveno Radviliðkyje. Vedë, uþaugi-no dukterá ir sûnø.

Palaidotas Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir arti-

muosius.LPKTS Radviliðkio filialas

88888 2014 m. lapkrièio 14 d.Nr. 42 (1112) Tremtinys

Lapkrièio 9 dienà Alytausðauliø rinktinës kapeliono kuni-go Stanislovo Stankevièiaus pa-kviesti, 34 alytiðkiai ðauliai vyko-me á Alovæ Alytaus rajone.

Ðvè. Trejybës baþnyèiojeparapijos klebonas kunigasStanislovas Stankevièius auko-jo ðv. Miðias uþ þuvusius dëlTëvynës laisvës ðaulius, kariusir partizanus. Tuo paèiu buvominimos ir Alytaus ðauliø rink-tinës ákûrimo 95-osios meti-nës. Klebonui ðv. Miðiø metupatarnavo Lietuvos kariuome-nës Kariniø oro pajëgø Oroerdvës stebëjimo ir kontrolësvaldybos kariai: grandinis Li-nas Dzidevièius ir vyr. eilinisArûnas Gardþiulis.

Per pamokslà klebonas sa-kë, kad daugelis lietuviø nu-kentëjo nuo Antrojo pasauli-nio karo ir pokario audrø, ta-èiau partizanai savo pareigà –tarnauti Dievui ir Tëvynei – at-liko iki galo. Dauguma kariø,partizanø, ðauliø þuvo negal-

Alovëje pagerbtipartizanai ir ðauliai

vodami apie save. Kiti kentëjobelaisviø stovyklose ar stalini-niuose lageriuose. Visi jie my-lëjo Tëvynæ, kovojo uþ gërá, sie-kë, kad kitiems gyventi bûtø ge-riau. Ðauliai ir partizanai – tau-tos kariai – tai kertiniai akme-nys didelës ðventovës, vadina-mos Lietuva.

Ðauliams, jø artimiesiems,parapijos bendruomenei kle-bonas linkëjo bûti nuoðirdiems,atlaidiems ir paslaugiems – kadðviesus ir giedras dangus spindë-tø ne tik virð mûsø galvø, bet irkiekvieno sieloje.

Po ðv. Miðiø, pritariant baþ-nytiniam chorui, sugiedojomeLietuvos valstybës himnà. Ka-pelionas kunigas StanislovasStankevièius ðauliams padova-nojo 2015 metø katalikø kalen-doriø ir pakvietë ðventës daly-vius á Alovës „restoranà“ – va-gonëlá ant ratø, stovintá prieklebonijos, pasivaiðinti arbatair maloniai pabendrauti.

Gintaras LUÈINSKAS

Muziejaus eksponatus, me-nanèius Lietuvos þmoniø ko-vas uþ laisvæ, atspindinèius lie-tuviø godas ir viltis, surinko iðObeliø kraðto kilæs mokytojas,buvæs partizanas, kraðtotyri-ninkas, ðio muziejaus ákûri-mo iniciatorius AndriusDruèkus. Jaunajai kartaiðviesti jis Lietuvai padovano-jo didþiausià savo turtà – perilgus okupacijos ir pasiprieði-nimo metus surinktà ir nuoakylo sovietinio saugumo ið-saugotà asmeninæ 3 tûkstan-èiø eksponatø kolekcijà.

Lankytojams muziejus(Tautinio ir patriotinio ugdymokultûros ástaiga) buvo atidarytas1998 metø gruodþio 10 dienà.Ðiuo metu muziejuje sukauptadaugiau nei 9 tûkstanèiai ekspo-natø. Jie iðdëstyti 7 salëse. Darviena salë skirta edukacinei veik-lai. Atskira patalpa skirtamuziejinës medþiagos fondams.Didþiojoje muziejaus salëje ávai-riomis progomis rengiamos pa-rodos, vyksta svarbiø ávykiø beisukakèiø minëjimai. Muziejausbibliotekoje sukaupta per tûks-tantá knygø ir katalogø, menan-èiø Lietuvos istorijà, analizuo-janèiø kultûrà, rezistencijà,tarpukario ir atkurtos Lietu-vos kariuomenæ, liaudies me-nà, numizmatikà, bonistikà,medalius ir ordinus. Muziejusturi nemaþai eksponatø, ið jø irvienetiniø, kuriais savo ekspo-zicijas mielai papuoðtø ne tikLietuvos, bet ir uþsienio ðaliømuziejai.

Laisvës kovø istorijosmuziejaus eksponatai liudijaLietuvos valstybës iðkilimà val-dant DLK Mindaugui, klestë-jimà valdant DLK Gediminui,Algirdui, Kæstuèiui, Vytautuiir kitiems, ir kelias okupacijas.Eksponatai atspindi lietuviøtautos nesusitaikymà su prie-spauda – Tado Kosciuðkos

Laisvës kovø istorijos muziejus Obeliuose

(1794 metai), 1831 ir 1863metø sukilimai; tautiná Atgimi-mà per 19–20 amþiø sàjûdþius.Ðalia spaudos draudimo laiko-tarpio leidiniø („Graþdanka“)yra ir autentiðki pirmieji lietu-viðki laikraðèiai „Auðra“,„Varpas“ bei atgavus lietuvið-kà spaudà, 1904–1906 metais,Sankt Peterburge iðleistas sa-vaitraðtis „Lietuviø laikraðtis“.Taip pat iðsaugoti dokumentaiapie Lietuvos nepriklausomy-bës paskelbimà ir pripaþinimà1918 metais, savanoriø kovas.Iðsaugotas 1863 metø sukili-mo herbas, medaliai, taip pat irmedaliai uþ sukilimo malðini-mà, to meto pistoletas. Lanky-tojai turi progà pamatyti Lie-tuvos ir kitø valstybiø ávairiø is-toriniø laikotarpiø monetø,banknotø, medaliø, ordinø irkitø pasiþymëjimo þenklø.Iðsaugota 1920 metø liepos12 dienos sutartis su Rusija.Tarp sukauptø ordinø, meda-liø, Vyties Kryþiø yra ir My-kolo Riomerio apdovanoji-mai. Lietuvos teritorijos kai-tà ávairiais istorijos laikotar-piais iliustruoja þemëlapiai,iðleisti ávairiose pasaulio ða-lyse. Ádomûs ir informatyvûsprieðkario Lietuvoje iðleisti is-toriniai plakatai. Gausi me-dþiaga suteikia þiniø apietarpukario Lietuvos kariuo-menæ, Ðauliø sàjungà, Vy-riausybës ministrø kabinetusir jø veiklà. Nemaþai medþia-gos sukaupta apie SteponoDariaus ir Stasio Girënoskrydá per Atlantà, jø tragið-kà ir paslaptingà þûtá.

Eksponatai atskleidþia irskaudþiausià 20 amþiaus lietu-viø tautos naikinimo, kanèiø irpasiprieðinimo istorijos laiko-tarpá, Lietuvos partizanø ko-vas Ðiaurës Rytø Lietuvoje irLatvijos pietinëje dalyje. Iðsau-gotas Vytauto apygardos Lo-

kio rinktinës partizanø archy-vas, partizanø vado Balio Vai-èëno testamentas, Vyties kuo-pos partizanø Lietuvos trispal-vë. Atskira salë skirta ekspo-natams, liudijantiems Lietu-vos kariuomenës kûrimà, kariøsavanoriø kovà uþ laisvæ ir ne-priklausomybæ. Tai atspindifotografijos, dokumentai, tarpjø ir karininkø dokumentai,kardas, kortikai ir kitos relik-vijos, plakatai, leidiniai, atski-rø kariniø daliniø, karo mo-kyklø skiriamieji ir baigimoþenklai, antpeèiai, uniformos;atskiras stendas, skirtas Lietu-vos kariø apdovanojimams(Kraðto apsaugos ministerijosdovana muziejui), skiriamie-siems þenklams. Iðsaugota len-kø okupuoto Vilniaus vadavimosàjungos vëliava, tarpukario Lie-tuvos ðauliø sàjungos vëliava.

Laisvës kovø istorijosmuziejuje istorinës raidos kon-tekste adekvaèiomis apimtimisatspindëtas Obeliø kraðto þmo-niø indëlis á svarbius mûsø tau-tos ir valstybës ávykius. Taip patmuziejuje sukaupta apie tûks-tantá etnografiniø eksponatø.

Muziejaus eksponatai, rin-kiniai lankytojams parodo mû-sø tautos kovø uþ laisvæ istori-jà nuo centralizuotos valstybëskûrimo iki 1990 metø kovo 11-osios. Rokiðkio kraðto muzie-jus savo ekspozicijoje pagrin-diná dëmesá skiria ðio regionodvarø kultûrai atskleisti. Tai-gi vienas kità papildydami, Ro-kiðkio ir Obeliø muziejai for-muoja vientisà regiono muziejøekspoziciná kompleksà.

2011–2012 metais Laisvëskovø muziejus Obeliuose bu-vo renovuojamas uþ ES struk-tûriniø fondø ir Rokiðkio rajo-no savivaldybës lëðas sure-montuotos patalpos ir sutvar-kyta aplinka.

Andrius DRUÈKUS

Muziejus dirba antradieniais–ðeðtadieniais –10–16 val.

Norinèiuosius aplankyti muziejø kitu laiku pra-ðome kreiptis á muziejaus vedëjà tel. 8 688 70 348arba 8 458 79 603.

Bilietø kainos: suaugusiems – 3,5 Lt (1 Eur),moksleiviams, studentams, bûtinosios tarnybos ka-riams, senjorams – 2 Lt (0,6 Eur). Gido paslaugosmuziejuje – 10 Lt (3 Eur), edukacinë programa„Bunkeriø paslaptis atskleidus“ – asmeniui 2 Lt(0,6 Eur), iðvyka prie bunkerio uþsakovo transpor-tu – asmeniui 3,5 Lt (1 Eur).

Nemokamas muziejaus lankymas ikimokyklinioamþiaus vaikams, vaikø globos namø auklëtiniams,socialiai remtinø moksleiviø grupëms (pateikus sà-raðà), neágaliesiems, muziejininkams, Tarptautinësmuziejø tarybos (ICOM) nariams, Tarptautinësdailës kritikø asociacijos (AICA) nariams; nuorugsëjo 1 dienos iki geguþës 1 dienos kiekvienà tre-èiadiená – Rokiðkio rajono moksleiviø grupëms, ly-dimoms mokytojo.

PadëkaDëkojame Petrui Gvazdauskui, surinkusiam 190 litø ið

LPKTS Vilniaus skyriaus nariø filmo apie partizanø vadàV. Voverá-Þaibà kûrimui.

LPKTS valdybos pirmininkë R. Duobaitë-Bumbulienë